Istorija „Laikas“. Vadovėlis 9 klasei. [1 dalis, 3 ed.] 9786094940668

Citation preview

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės

sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Istorijos vadovėlis, skirtas mokyti (-is) istorijos dalyko 9 klasėje Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projekto vadovas dr. Ignas Kapleris

Autoriai: Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Anželika Laužikienė, Robertas Ramanauskas, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė

Vadovėlio vertintojai: istorijos vyr. mokytojas Faustas Meškuotis,

istorijos mokytojas metodininkas Rimantas Garuolis, Kalbos

istorikas prof. dr. Benediktas Šetkus

redaktorė Renata Levickienė

Žemėlapių sudarytojas Arūnas Latišenka

Dizaineriai ir maketuotojai: Indrė Salanginaitė, Arūnas Latišenka € Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Anželika Laužikienė, Robertas Ramanauskas, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė

O Leidykla „Briedis“ 2023

ISBN 978-609-494-066-8

Turinys

Naujieji laikai

sparčių ir svarbių permainų epocha

3.4 Bundančios tautos .......

...

3.5 Italijos suvienijimas ..

1 NUO APŠVIETOS IKI DIDŽIŲJŲ REVOLIUCIJŲ . 1.1 Apšvietos epocha

12

1.2]ungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas...

+3.7 Rusijos imperija - tautų kalėjimas...

+3.8JAV kelias į pasaulio galybę.........

1.3 Didžioji Prancūzijos revoliucija.

1.4 „Revoliucija ryja savo vaikus“

2.6 Plieninis kancleris suvienija Vokietiją

24

+1.5 Apšviestasis absoliutizmas ...

+1.6 Kasdienis europiečių gyvenimas aa -———————————— SKYRIAUS SANTRAUKA...

SKYRIAUS

ISTORIJA AKTYVIAI.

Rašyti;

nagrinėjimas

Aaaa

santvarkos schema .

ųistorijos šalti;

asmenybės portretą J... MOKU, GALIU........

IV LIETUVA RUSIJOS CARŲ VALDŽIOJE....

ISTORIJA AKTYVIAI. Politinių karikatūrų nagrinėjimas.

ŽINAU, MOKU, GALIU....

4.1 Prancūzmetis Lietuvoje............

II ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS SAULĖLYDIS

4.31830—1831 m. sukilimas...

4.2 Romantizmas Lietuvos kultūroje

4.4 Pirmieji lietuvybės puoselėtojai „L...

241 Apšvietos blyksnis valstybės saulėlydžių

4.5 Luominės visuomenės saulėlydis...

2.2 Nuo pirmųjų reformų iki pirmojo padal!

4.61863-1864 m. sukilimas ...

2.3 Ketverių metų seimo reformos.

+4.7 Dvarai ir pirkios...

2.4 Tado Kosciuškos sukilimas

SKYRIAUS

2.5 Patekus į Rusijos imperiją...

mokymasis drauge

ISTORIJA AKTYVIAI. Dainos- istorijos šaltinis .... 74 76

3.1 Generolas tampa imperatoriumi. 3.2 Nuo Napoleono triumfo iki pralaimėjimo............... 3.3 Vienos kongresas...

ŽINAU,

«LL.

MOKU, GALIU...........

Laiko juosta „Li Asmenybių ir sąvokų rodyklė

III NUO NAPOLEONO KARŲ IKI ITALIJOS IR VOKIETIJOS SUVIENIJIMO.....

istorija

ISTORIJA AKTYVIAI. Darbas grupėmis- istorijos

SKYRIAUS SANTRAUKA ..

ŽINAU, MOKU, GALIU

SANTRAUKA...

ISTORIJA AKTYVIAI. Paminkluose slypinti

+2.6 XVIII a. LDK visuomenė ....

TIRIAMASIS DARBAS. Dvarų paveldas Lietuvoje...

m

ISTORIJA AKTYVIAI. Nagrinėjame istorinės ŽINAU,

ISTORIJA AKTYVIAI. Valstybės ir visuomenės

SANTRAUKA...

„78

80

Iliustracijų šaltiniai .

134

Kaip sudarytas vadovėlis LAIKAS 9? 0 Skyriaus įvadas

Nuo Apšvietos

Trumpas tekstas pristato skyriuje nagrinėjamą laikotarpį. Nurodoma,

ko mokiniai mokysis skyriaus

temose. Laiko juostoje pažymė!

varbiausi skyriuje

nagrinėjami istorijos įvykiai. Žemėlapis atspindi

tam tikro skyriuje nagrinėjamo laikotarpio įvykius istorinėje erdvėje. O Temos Vadovėlyje yra 41 pagrindinė tema ir 9 temos,

pažymėtos ženklu +. Tai temos, skirtos padengti 30 Vo mokytojo pasirenkamo turinio. Temos + struktūra nesiskiria nuo pagrindinės vadovėlio temos. Įvadas į temą skirtas sudominti.

Jame per keliamus klausimus mokiniai įvedami į temą.

Temos iliustracijos, schemos, lentelės, žemėlapiai sunumeruoti ir susieti su klausimais.

Laiko juosta padeda

mokiniams orientuotis istoriniame laike.

Istorija iš arčiau — istorijos įdomybė,

išplečianti temos medžiagą ir skatinanti

mokinius domėtis

istorija ar papildanti temos medžiagą.

13 Tekste

minimų) svarbi:

ių

istorinių

asmenybių

biografijos. M

Pagrindinis

temos

tekstas suskaidytas

į potemes.

Sąvokų paaiškinimai pateikiami greta jų. Jas ir svarbias istorines

asmenybės

surasti padės vadovėlio dalių gale esanti rodyklė.

Istorinės asmenybės —

pagal programą žinotinos

istorinės asmenybės, labai

svarbios datos ir sąvokos

tekste paryškintos.

Užduotys suskirstytos

Rašytinis šaltinis — pateikiami istorijos šaltiniai arba tekstų ištraukos.

į paprastą O, vidutinio sunkumo €, sudėtingą 9,

skirtą darbui poromis 7. ar grupėmis 1).

€€ Skyriaus santrauka Išeitai medžiagai pasikartoti pateikiami išvadiniai

kiekvienos temos teiginiai.

Pracitis dabartyje — paaiškinama, ką svarbaus paveldėjome iš nagrinėto praeities laikotarpio. [4] Žinau, moku, galiu

Žinių ir gebėjimų patikros ir įsivertinimo puslapiuose patei)

iamos užduotys

istorinėms asmenybėms, sąvokoms

apibūdinti, orientuotis istorinėje erdvėje ir laike. Atskiros užduotys skirtos istorijos šaltiniams nagrinėti, istorijos įvykiams vertinti, mokinių kūrybiškumui ugdyti. Įsiver-

tinimas

skirtas mokiniui pasitikrinti, kaip

tam tikras žinias ir kompetencijas.

vino

(0 Tiriamasis darbas Vadovėlyje pateikiami 2 tiriamieji darbai — projektinės veiklos pasiūlymai. Jie skirti Lietuvos dvarų ir lietuvių tautinio atgimimo vietų paveldui tirti.

(G Istorija aktyviai Vadovėlyje yra 10 žinių ir aktyvios veiklos temų.

loma ne tik daugiau sužinoti, bet ir praktiškai

išbandyti tam tikras veiklas.

Įvade pristatomas tam tikras istorijos šaltinis arba

darbo metodas. Darbo veiksmai apibūdina aktyvios veiklos užduotis ir išskiria jų etapus.

Užduotys, kaip ir pagrindinėse vadovėlio temose, yra diferencijuotos ir pažymėtos ženklais.

0 Laiko juosta

O Istorinių asmenybių

6 Vadovėlį papildo dviejų dalių

Europos ir Lietuvos istorijos įvykių raida.

yra asmenybių biografijos. Prie kiekvienos sąvokos nurodomas puslapis, kuriame ji yra paaiš-

tojams rengiami teminiai vadovėlio „Laikas 9“ planai, kuriuos bus galima rasti leidyklos interneto svetainėje www.briedis.lt.

Laiko juostoje pateikiama svarbiausių pasaulio,

irsąvokų rodyklė Pažymėti puslapiai, kuriuose

kinta.

užduočių sąsiuvinis „Laikas 9“ Jo temos atitinka vadovėlyje esančias. Moky-

Naujiej

laikai- sparčių ir svarbių

permainų epocha

Renesansas, Didieji geografiniai atradimai, Reformacija, kapitalizmo atsiradimas liudija

šimtmečius trukusių Viduramžių pabaigą ir naujos Europos istorijos epochos - Naujųjų

laikų (amžių) - pradžią. Kokių svarbių permainų Europoje ir pasaulyje įvyko šiam laiko-

tarpiui įsibėgėjus? Kodėl XVIII a. pab. - XIX a. laikotarpis vadinamas revoliucijų amžiumi? Kuris istorijos įvykis žymi Naujųjų laikų pabaigą?

Nuo revoliucijų amžiaus Mokydamiesi

iki Naujausiųjų laikų

aštuntoje klasėje, tyrinėjote Vidūramžius

ir susipažino-

te su juos pakeitusia Naujūjų laiką (4mžių) epocha. Šiais mokslo metais tęsime pradėtą pažintį Europo istori laikotarpį

Naujais

laikais. XVIII a. pab. - XIX a.

storikai vadina revoliūcijų amžiumi.

Po didžiųjų to meto revoliucijų Jungtinėse Amėrikos Valstijose ir Prancūzijoje sparčiai keitėsi požiūris į valstybių valdymą ir visuomenės

santvarką. Pramonės revoliucijos sukeltos permainos smarkiai pakeitė šalių ūkį ir kasdienį žmonių gyvenimą. Suklestėjus pasaulinei prekybai, nyko žemynų uždarumas,

stiprėjo jų tarpusavio ryšiai,

kultūrų mainai,

gyven-

tojų migracija, pagerėjo susisiekimas. Transportą, varomą arklių jėgos, us Džo > Stivenson 9 Šis žmogus laikomas vienu iš geležinkelio išradėjų, taip pat įvairių modelių ga kūrėju. 1829m. sukurtas garvežys jo išvystyti iki 48 km/val. greitį

eitė greitesni traukiniai, ndens kelius skrodė garlaiviai, keliuose pasirodė pirmieji automobiliai. XIX a. pr. dauguma europiečių gyve-

no kaimuose ir vertėsi žemės

ūkiu. Po

šimtmečio dauguma Europos ir

Šiaurės Amerikos gyventojų jau gyveno ir dirbo miestuose. Pakito ir mąstymas, pasaulėžiūra, menas. Žmonės vadavosi iš prietarų, suvar-

žymų, apribojimų.

Deja, XX a. pr. žmoniją sukrėtė neregėto masto konfliktas — Pir-

masis pasaulinis karas. Jo pabaigą 1918 m. istorikai laiko naujos

istorijos epochos, vadinamos Naujūusiaisiais laikais, pradžia. Naujausieji laikai— nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. iki dabar trunkanti istorijos epocha. Naujieji laikai (4mžiai) - nuo spaudos išradimo,

Didžiųjų geografinių atradimų, Renesanso ir Reformacijos prasidėjusi r iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos trukusi istorijos epocha (apie 1492-1918 m.)

Revoliūcija (lot. revolutio - perversmas) 1. esminis valstybės santvarkos pakeitimas dalyvaujant daugumai valstybės piliečių; 2. smarkus gamtos, kultūros, visuomenės pasikeitimas.

Vidūramžiai — nuo Vakarų Romos impėrijos žlugimo iki Didžiųjų geografinių atradimų, Renesanso ir Reformacijos trukusi istorinė epocha (apie 4761492 m.). Laikotarpis tarp senovės ir Naujųjų laikų istorijos epochų.

A

Istorikas Markas Naitsas apie Naujuosius laikus kaip pokyčių

A

Eifelio bokštas

pramonės revoliucijos simbolių is 1889 m.

laikotarpį

Naujieji laikai — tai transformacija:

+ iš feodalizmo į kapitalizmą; + iš cechų gamybos į manufaktūras, o vėliau ir į pramonės revoliuciją;

+ iš Bažnyčios mokymu paremto mokslo į pagrįstą tyrimais ir eksperimentais;

«iš diduomenės sutelktos valdžios į valdymą, paremtą prigimtinėmis tei-

sėmis: laisve, lygybe, piliečių dalyvavimu

Pagal: https:/Avarwick.ac.uk/

- vienasiš

paminini

pasaulinės

jos šimtmetį. Tuo metu tai buvo aukščiausias statinys pasaulyje.

XVa. pab.

XVIII a. vid.

NAUJIEJI ViDURAMŽIAI

XIXa.

1918 m.

LAIKAI

NAUJAUSIEJI

*,

LAIKAI

epocha

eji geografiniai atradimai

Baigiasi Pirmasis pasaulinis karas

Michailas Muravjūvas (1796-1866) carinės Rūsijos generolas, Vilniaus generalgubernatorius. Vadovavo 1863-1864 m. sukilimo malšinimui. Pramintas Muravjovu Koriku. Rengė

rusų pradų atkūrimo programą, kuria siekta surusinti kraštą. AA. Carinės Rusijos okupacijos Lietuvoje

simbolio istorija: A - paminklo M. Muravjovui atidengimas Vilniuje, dab. S. Daukanto aikštėje. 1898m. nuotrauka B- XIX a. pab. karikatūra su užrašu Žmonių giminės išgamai Murayjo: vui Korikui - dėkinga Lietuva. Atidengiantjo paminklą Vilniuje. 1898 m. lap kričio mėnesį"; C - paminklo nukėlimas

Nuo Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo iki

1915

nepriklausomos Lietuvos valstybės

XVIII a. laikotarpis Lietuvės istorijoje vadinamas trumpuoju amžiumi. Jis taip

įvardijamas dėl svarbių įvykių gausos, sparčių bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės - Abiejį Tautų Respūblikos (ATR) - visuomenės permainų. Silpnėjanti

m, artėjant Vokietijos kariuomenei;

D- dabartinės Rusijos valdžios įsakymu

Karaliaučiuje, vietoje, neturinčioje nieko

bendro su šiuo asmeniu, planuojamas i paminklasM. Muravjovui.

ir nuo galingų kaimyninių šalių priklausoma ATR bandė atsinaujinti ir susti-

prėti. Deja, paskutiniai bandymai reformomis nebuvo

išgelbėti žlungančią valstybę

Istorikė Zita Medišauskienė apie

XIX a. carų valdžioje atsidūrusios buvusios LDK teritorijos gy-

Istorikai šį amžių pradeda skaičiuoti nuo 1795 m., kai po trečiojo Abiejų

sėkmingi. Lietuvą užgrobė ir daugiau nei šimtą metų valdė tautų

kalėjimu praminta Rūsijos impėrija.

ventojai nesitaikstė su valstybės netekimu.

Nuolatiniai

ginkluo-

ti sukilimai nedavė okupantams ramybės. Patekimas į nuo kitų Europos šalių atsilikusią Rūsijos impėriją sustabdė pažangias Lietuvos visuomenės, kultūros ir ūkio permainas.

Tačiau lietuvių tauta išliko, atgimė ir pareiškė norą atkurti savo valstybę. Tokia proga tapo Rūsijos impėrijai

pražūtingas Pirmasis

pasaulinis karas. 1918 m. vasario

16-ąją Vilniuje paskelbta apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

XIX amžių Lietuvos istorijoje

Tautų

Respūblikos

padalijimo

buvo

prarasta valstybė — Lietuvės Did: Kunigaikštystė.

Šimtmetis

baigiamas

1915 m., kai Pirmasis pasaulinis karas

atėjo į Lietuvą. Karui baigiantis jau visai

kitokia lietuvių tauta paskelbė esmi-

nį savo siekį — atkurti nepriklausomą Lietuvą, bet jau kaip tautinę valstybę.

Pagal: Lietuvos istorija, VIII tomas, I dalis. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 28.

Naujieji laikai- sparčių

ir svarbių permainų epocha

[A]

AA Istorijos šaltiniai: A - dvasininką

prispaudusi frygiška kepurė. XVIII a. pab.

statulėlė. Senovės Romoje frygiškas

kepures nešiojo iš vergijos paleisti žmo-

nės. Per Didžiają Prancūzijos revoliuciją ji

tapo revoliucijos šalininkų simboliu. B- Londono gatvė. 1910 m. nuotrauką; C-1918 m. sveikinimas nepriklausomy-

bę paskelbusiai Lietuvos Tarybai 124

POSTAGE

Tana

D

Naujųjų laikų istorijos pažinimo šaltiniai

storikai turi daugiau išlikusių, įvairesnių ir lengviau

Naujuosius laikus tirianty

prieinamų istorijos šaltinių nei mokslininkai, besidomintys senesnėn epochomis.

Dalis

jų naudojamų istorijos

šaltinių — archeologų radiniai, doku-

mentai — jums žinomi iš jau nagrinėtų Antikos ir Viduramžių laikų. Kiti šal-

tiniai, pavyzdžiui, laikraščiai, žurnalai, atvirukai, plakatai, atsirado Naujais laikais.

Raš

enciklopedi

tinius

ltinius papildo

s ir žodynai. Gaus

mai, ataskaitos, įvairių sričių

mokslinių eksperimentų,

tyrimų i vados,

ir archyvuose saugomi dokumentai, nutaristatistiniai duomenys leidžia atkurti to meto vals-

tybių ir visuomenių gyvenimo reiškinius. Tyrėjo pasirinkimą papildo žmonių atsiminimai, dienoraščiai, biografijos, laiškai. Daugybė to meto dailės kūrinių siužetų vaizduoja istorines m

žmonių

kasdienybę, buitį, aprangą,

mitybą.

asmenybes,

Profesionalių specialistų

kurti detalūs žemėlapiai, miestų planai padeda geriau pažinti tiriamą erdvę ir A Pirmuoju istorijoje pašto ženklu

dažniausiai įvardijamas Didžiojoje Britanijoje 1840m. išleistas ženklas.

jos pokyčius. XIX a. prasideda fotografijos ir kino era. Galimybė nuotraukose, vaizdo ir garso įrašuose išvysti garsias asmenybes, žmonijos laimėjimus ir siaubingus karus istorikams atvėrė iki tol neregėtas praeities pažinimo galimybes. Atvirukai, pašto ženklai Er

žurnalai

Dienoraščiai, biografijos

Atsiminimai, laiškai

ir kiti leidiniai

1881 AA

1891

a

Rašytiniai

šaltiniai

Nerašytiniai

šaltiniai

1

Moksliniai tyrimai Statistiniai duomenys, ataskaitos, dokumentai

8

eže medžiees) Pastatai

Memorialiniai paminklai Archeologiniai radiniai

Byvenviečių planai

XIX-XXa. sandūroje. Statistiniai šaltinis.

Dailės kūriniai

Žemėlapiai,

Vaikų darbo statistika Anglijoje

duomenys - svarbus istorijos pažinimo

Nuotraukos

A

Naujųjų laikų tyrimams padedantys istorijos šaltiniai

Žmonių atmintis:

ab.

izuojantis

Ispaniškasis gripas, pratrūkęs 1918 m. sausį

ir siautėjęs visame pasaulyje iki 1920-ųjų,

nusinešė 25-50 mln. gyvybių, kai kurie šaltiniai nurodo net 100 milijonų. Tai daugiau aukų, nei žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Vadinamuoju ispaniškuoju gripu anuomet buvo užsikrėtę apie 500 min. žmonių, t. y. kas trečias planetos gyventojas. Šis gripas neap-

lenkė nė vieno žemyno ir pasiekė atokiau-

sius kampelius, išplisdamas net iki Arktikos

ir nuošalių Ramiojo vandenyno salų. Pirmoji Naujųjų laikų epochos palikimas

Naujieji laikai, kaip ir kiekviena epocha, paliko ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje. Pavyzdžiui,

su svarbiais šio laikotarpio

technikos išradimais ir

mokslo laimėjimais mes susiduriame kasdien: skiepydamiesi nuo pavojin= gų užkrečiamųjų ligų, namuose uždegdami elektros lemputę, kalbėdami

gripo banga 1918 m. pavasarį buvo labai užkrečiama, tačiau ne tokia pavojinga. O štai antroji, kilusi tų pačių metų rudenį, per keletą mėnesių nusinešė panašų skaičių gyvybių kaip 1348 m. Europoje siautėjęs maras

telefonu ar važiuodami traukiniu.

Iš šio laikotarpio mus pasiekė

ir tokie demokratiškos mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimui reikš ningi dalykai kaip r šalių konsti pirmieji dokumentai, apibrėžę piliečių lygybę įstatymams ir žmogaus teises. Naujieji laikai

stebino savo pažanga bei veržlumu,

tačiau kartu pateikė

pamokų. Vykusios revoliu ijos, karai pareikalavo daugybės žmonių aukų. Pramonės plėtrą lydėjo beteisė darbininkų, moterų

Išvardyk svarbiausius Naujųjų laikų bruožus. Remkis temos tekstu, Paaiškink, kodėl Naujųjų laikų laikotar-

reikšmingas žmonijos pažangos laikotarpis, prisidėjęs prie šių dienų pa-

revoliucijų amžiumi. Apibūdink Lietuvos istorijos laikotarpį

padėtis. Suklestėjęs kolonializmas buvo paremtas Afrikos ir Azijos tautų išnaudojimu. Nepaisant tamsių istorijos puslapių, Naujieji laikai yra itin saulio susiformavimo.

pis nuo XVIII a. pab. iki XIX a. vadinamas

nuo XVIII a. pab.

iki XX a. pradžios (tekstas,

Kodėl istorikams paprasčiau surasti tinkamų šaltinių tirti Naujųjų laikų epochą nei senovę ar Viduramžius? Įvertink Naujųjų laikų epochos palikimą. Ką, tavo nuomone, vertingiausio paveldėjome iš tų laikų? Palygink (SN ir COVID-19 pandemijų mastus. Kokios priežastys, tavo manymu,

ėmė padarinių skirtumus? Apsilankykite muziejuje arba naršykite internete ir raskite Naujųjų laikų istorijos

šaltinių. Surinktą informaciją pristatykite klasei Aptarkite AA. Kodėl, jūsų many-

mu, dabartinė Rusijos valdžia aukština M. Muravjovą?

Nuo Apšvietos iki didžiųjų revoliucijų Šimtmečius Europoje viešpatavo neribotą valdžią turintys monarchai, klestėjo luominė visuomenės santvarka. Milžiniškų pokyčių žmonių mąstyme įvyko XVIII amžiuje. Rašytojai, filosofai ėmė kritikuoti senąją tvarką. Plito įsitikinimas, kad valstybė turėtų tarnauti visai tautai, o ne

vien valdovui ir kilmingųjų sluoksniui. Apšvieta pavadintas kultūrinis sąjūdis nutiesė kelią didžiosioms to meto revoliucijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje.

-NORVEGIJOS)

„KARALYSTĖ |

Maskva RUSIJOS IMPERIJA

Vilnius

ABIEJŲ TAUTŲ Varšuva" RESPUBLIKA | sai / / " Miukche; nekenos

PRANCŪZIJOS=

KARALYSTĖ švEicARIJOS“ IKoNrenanaOjA "ž

ISPANIJOS Madridas KARALYSTĖ

Mines

Vieno HABSBURGI ų

aBuda MONARCHIJA (AUSTRIJA)

Uma

||

7

AAA

Apšvietos

epocha

1751 m.

|

prancūzų švietėjai išleidžia 1775-1783 m. 1787 m. pirmąjį, Enciklopedijos“ tomą | JAV nepriklausomybės karas || JAV Konstitucija

1789-1799 m.

Didžioji Prancūzijos revoliucija

1789 m.

| Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija

4 Nacionalinio susirinkimo

priesaika. 1790 m. dailininko Žako Lui Davido paveikslas,

simbolizuojantis artėjančią Didžiają Prancūzijos revoliuciją. 1789 m.

birželio 20 d. karaliui

nepaklūstantys deputatai prisiekė nesiskirstyti tol, kol

parengs Konstituciją.

1-

susirinkimo pirmininkas; 2- besibroliuojantys trijų

Iuomų atstovai; 3 - žmonės

languose ir 4-,revoliucijos

vėjas“ plaikstantis užuolaidas, simbolizuoja deputatus

palaikančią šalį

Išsiaiškinsi, kuo garsios

šios asmenybės: m Apšvietos epochos idėjas, pokyčius

švietimo ir mokslo srityse;

= klasicizmo dailę ir architektūrą; m JAV revoliuciją, Nepriklausomybės karą ir 1787 m. Konstituciją; m Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.

Tomas Džefersonas;

Apšvieta, deklaracija, diktatūra,

Šarlis Lui de Monteskjė;

enciklopedininkai, jakobinai,

Maksimiljenas Robespjeras; : a Žanas Žakas Ruso.

sekuliarizacija, teroras.

Liudvikas XVI;

konstitucija, konstitucinė monarchija, revoliucija, ES

nagrinėti politines karikatūras; valstybių santvarkų schemas.

1 1

Apšvietos epocha Prūsijoje, Karalidučiaus mieste, gyvenęs filosofas Imanuelis Kantas rašė: „Išdrįsk būt protingas! Turėk drąsos naudotis savo protu.“ Šie žodžiai tapo naujos Europos kultūros epochos,

vadinamos Apšvieta, šūkiu. Kokios priežastys paskatino šias permainas? Kodėl mąstytojai

kritikavo to meto santvarką? Ar jų iškeltos idėjos svarbios ir šiais laikais? 6

» Apšvietos idėjų plitimas

XVII a. Europoje

e

Apšvietos idėjų litimas;

ūros centrai

Siūriausi Europos mokslo centrai

"g astronomijos observatorijos mokslinės ir

1657 m. IEaetas

a

Niutonas paskelbė

visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius. .

filosofinės literatūros

ybos senai

leidyb.

1714 m. Danielis Gabrielis Farenheitas išrado gyvsidabrio termometrą.

1752m. Bendžaminas Franklinas įrodė, kad žaibas yra galinga elektros iškrova; išrado žaibolaidį 1783 m. prancūzai broliai

Žozefas Miželisir Žakas

Proto amžius XVII a. pab. - XVIII a. Vakarų Europos mokslininkai pe iekė itin reikšmingų R siaikas i žinios praplėtė europiečių akiratį. laimėjimų. Keliautojų sukauptos geograi

Etjenas de Mongolfjė

Tiksliųjų ir gamtos mokslų atradimai leido paaiškinti nemažai gamtos reiškinių.

pripildytą įkaitinto oro

mų. To meto laikraščiuose rašyta, jog žmogaus gyvenimo trukmę neva pavyks

pakėlė įdangų

balioną, kuriuo gali skristi ir žmogus.

A

Š

Vila. I pusės —XVII a. svarbiausi

mokslininkų laimėjimai.

Mokslininkai tikėjo, kad netrukus pavyks padaryti nuostabą keliančių atradi-

ratęsti iki kelių šimtmečių, o ekimui jūrose bus naudojami banginiai. k ų Kilmingi ir turtingi žmonės rėmė mokslo tyrimus, imta rengti viešus eksperimentus, tapo madinga skaityti mokslininkų parašytas knygas. Prie Euro-

F--

pos šalių universitetų sparčiai kūrėsi garsiausius šalių mokslininkus buriančios mokslų akademijos. Naujos idėjos, mokslo ir meno klausimai buvo aptarinėjami kavinėse, aul

tuomenės

salonuose.

Mokslo laimėjimai įkvėpė žmones mąstyti vis

Apšvieta - XVIII a. Europoje kilęs kultūrinis

sąjūdis. Pagrindinis jo tikslas — pasitelkus

protą ir švietimą, sukurti laisvų, laimingų žmonių visuomenę. Dar vartojamas švietimo terminas.

ėjai

tintojai 12

laisviau. Plito požiūris, kad pa-

saulio paslaptis galima perprasti remiantis ne krikščionybės tikėjimo dogmomis

Ar

i

| KaiP Viduramži s ar Baroko epochoje, o protu — kritiškų mąstymu ir moksliniais

tyrimais. Siekis įveikti žmonių tamsumą bei prietarus ir taip pavei

sti pasaulį geres-

niu, pasitelkus protą ir švietimą, tapo galingu kultūriniu sąjūdžiu - Apšvieta.

— Apšvietos idėjų kūrėjai ir pla- | Jos idėjų skleidėjus imta vadinti švietėjais. XVIII a. Europa įžengė į Apšvietos epochą, dar vadinamą proto amžiumi.

DE KESPAIT pa L O 122

4

ENEYCLOPEDI

DU CONTRAT, +=

1748 m.

Š.L. de Monteskjė veikalas „Apie įstatymų dvasią"

pirmasis „Enciklopedijos“ tomas

Ž. Ž. Ruso Apie visuomenės sutartį,

arba Politinės teisės principai“

1784 m. I. Kanto „Atsakymas į

klausimą,Kas yra švietimas?“

E T padalijimas pagal Š.L. de Monteskjė. Demokratinėse valstybėse tokiu padalijimu siekiama apginti piliečius nuo valdžios savivalės, išvengti

Įstatymų leidžiamoji valdžia (atstovauja piliečiams ir kuria įstatymus)

valdžios sutelkimo vienose rankose. Valdžios

institucijos turi būti savarankiškos ir nepriklauso-

Įstatymų vykdomoji vali

mos, bet kartu kontroliuoti ir riboti viena kitą.

(atstovauja valstybei ir

įgyvendina įstatymus)

kšd

„1 Absoliutinė

monarchija

414

Teisminė valdžia

(sprendžia kilusius ginčus, vadovaudamasi priimtais įstatymais)

Valstybės ir visuomenės pertvarkymo idėjos

Švietėjai nagrinėjo ir kritikavo luominės visuomenės ir absoliutinės mo-

Šarlis Lui de Monteskjė (1689-1755) - prancūzų Apšvietos epochos filosofas, politikas ir

teisininkas ir filosofas Šarlis Lui de Monteskjė veikale „Apie įstatymų

leidžiamąją,

narchijos

negeroves.

Vienas

garsiausių Apšvietos mąstytojų,

prancūzų

dvasią“ iškėlė valdžių padalijimo idėją. Pasak Š. L. de Monteskjė,

tik trys

viena nuo kitos nepriklausomos valdžios — įstatymų leidžiamoji (parlamentas), vykdomoji (karalius ir vyriausybė) bei teisminė (teismai) — gali

istorikas. Suformulavo demokratinėms valstybėms būdingą valdžių padalijimo į įstatymų

vykdomąją ir teisminę principą. Jį

išdėstė veikale „Apie įstatymų dvasią“.

užtikrinti kiekvieno piliečio teises ir užkirsti kelią galimam valstybės pa-

reigūnų piktnaudžiavimui. Tobuliausia valstybės santvarka Š. L. de Monteskjė laikė konstitūcinę monarchiją.

Iš 1748 m. Š. L. de Monteskjė Politinė laisvė gali būti tik nuosaikaus valdymo valstybėse; ji būna jose tik tada, kai ten nepiktnaudžiaujama valdžia. Bet amžių patirtis byloja, kad kiekvienas valdžią turintis Žmogus linkęs ja piktnaudžiauti ir is eina ta kryptimi tol, kol nepasiekia jam skirtos ribos. Kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti val-

veikalo „Apie įstatymų dvasią“ rios valdžios galėtų viena kitą prilaikyti. Reikia

tokios valstybinės santvarkos, kuriai esant niekas neverstų daryti to, ko neįpareigoja įstatymas, ir nedaryti to, ką įstatymas jam leidžia.

Pagal: Ch. L. de Montesąuieu, Apie įstatymų

GieBią, inti: [Niuė 2005) p. 168,

džia, reikia tokios tvarkos, kuriai esant įvai-

Prancūzų filosofas

Žanas Žakas Ruso aiškino, kad valdžia kyla iš

visuomenės sutartimi vadinamo nerašyto valdovo ir jo valdinių susita-

rimo. Mąstytojas teigė, jog priespaudą patirianti tauta turi teisę sukilti,

nes valdovas pažeidžia visuomenės sutartį. Ž. Ž. Ruso nepritarė turtinei žmonių nelygybei. Jis tikino, kad

i žmonės

gimsta lais

r lygūs.

Svarbiausias valstybės tikslas — užtikrinti visų piliečių laisvę, lygybę ir teisingumą. Pasak Ž. Ž. Ruso, geriausia santvarka yra respūblika, nes

čia visi piliečiai dalyvauja valstybės valdyme.

Žanas Žškas Ruso (1712-1778) - prancū-

Zų Apšvietos epochos filosofas ir rašytojas. Pagrindė visuomenės sutarties teoriją. Jo veikalai padarė didelę įtaką Didžiajai Prancūzijos revoliucijai. Žinomiausi kūriniai: „Apie visuo-

menės sutartį“, „Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“. Konstitūcinė monšrchija - valstybės valdymo forma, kai monarcho valdžią riboja Konstitucija. Egzistuoja valdžių pasidalijimas: monarchas yra vykdomosios valdžios galva, o parlamentas - įstatymų leidžiamosios. Respūblika — valstybės valdymo forma, kai visa valdžia yra renkama tiesiogiai arba ją sudaro renkama tautai atstovaujanti institucija (parlamentas) 13

1.1

Apšvietos epocha

A XVIa.llI pusėje pastatytas Panteonas Paryžiuje. Didžiosios

Prancūzijos revoliucijos metu pastatas tapo mauzoliejumi

kuriame laidoti žymūs šalies žmonės,

AA „Horacijų priesaika“. 1784 m. prancūzų dailininkoŽ. L. Davido

paveikslas

Klasicizmas - Apšvietos meno stilius

Apšvietos epochoj svarbių pokyčių įvyko Europos dailėje ir architektūroje.

laikotarpiu įsivyravusį baroką pakeitė Prancūzijoje atsiradęs klasicizmo stilius. Jo atstovai žavėjosi Antikos meno kūriniais ir architektūros statiniais. Savo darbuose jie dažnai rėmėsi arba tiesiog Kontrreformacijo:

kopijavo senovės graikų ir romėnų paminklus. Neatsitiktinai klasicistinių rūmų ir bažnyčių centrinė fasado dalis priminė Antikos laikų šventyklą. asicizmo architektūrai taip pat būdingas paprastumas

AA Ganimedas girdo erelį Dzeusą. 1817 m

danų skulptoriaus B. Torvaldseno skulptūra,

vitas ramumas,

taisyklingos ir griežtos pastatų linijos bei plokštumos, simetrinis planavimas. Atsisakoma blizgesio ir puošmenų, kurių taip gausu buvo baroke. Baroko epochos dailėje

ir skulptūroje itin paplit

mitologijos ir istorijos

Biblijos scenas pakeitė Antikos

siužetai. Vienas žymiausių klas

dailininkų buvo prancūzų tapytojas Žakas Lui Davidas. Apšvieta — pirmoji Europos kultūros epocha, kurioje gausiau dalyvavo ir moterys. Viena žymiausių buvo prancūzė Marija Teresė Žofren (1699-1777). Sutuoktinių

Fransua ir Marijos Žofrenų namai tapo svar-

bia Paryžiaus šviesuolių susirinkimų vieta. Madam Žofren salone rinkosi garsiausi to meto dailininkai, rašytojai ir mokslininkai, kilmingieji didikai ir svečiai iš užsienio. Jie čia viešai skaitė knygas, keitėsi žiniomis, diskutavo. Salono šeimininkė vedė pokalbius, finansiškai rėmė ir globojo nepasiturinčius kūrėjus. Moteris susirašinėjo, bendravo su garsiausiais to meto Europos valdovais. Vienasjų buvo ir Abiejų Tautų Respūbliką (ATR) valdęs Stanislovas Augustas Poniatovskis. Klasicizmas (lot. classicus — pavyzdinis) XVIII-XIXa. meno stilius, sekęs Antikos pavyzdžiu.

Išsiskyrė paprastumu, idealia harmonija, elegancija

14

AA

„Ponios Žofren salonas Paryžiuje 1755 m

1- Ž. Ž. Ruso; 2 - Voltero

1812 m. A. Lemonjė paveikslas,

biustas; 3 - D. Didro; 4 - M. Žofren.

zmo

stiliaus

Enciklopėdininkai — XVIII a. įvairių sričių mokslininkai, filosofai, rašytojai, prisidėję prie daugiatomio leidinio „Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas“ rengimo. Laisvieji mūrininkai (masėnai) - nuo XVIII a.

Europoje paplitusios draugijos. Masonų tikslas buvo kelti žmonių dorovę ir vienyti juos broliškos meilės, lygybės bei savitarpio pagalbos ir ištikimybės pagrindu

A

XVIIa. I pusėje leistos „Enciklopedijos“ tomai ir jos ilius-

tracijos. Straipsnį į„Enciklopediją“ parašė ir LDK didikas Myko: las Kazimieras Oginskis, bendravęs su Prancūzijos švietėjais. Apšvietos epochos reikšmė

Apšvieta lėmė milžiniškas permainas to meto žmonių mąstyme. Dėl padidė-

jusio valstybių rūpinimosi švietimu augo raštingų žmonių skaičius. Nema-

žaiš ietėjų kilo iš Prancūzijos, todėl Europos šalyse išsilavinę žmonės turėjo gebėti susikalbėti ne tik gimtąja kalba, bet ir prancūziškai, taip pat išmanyti

prancūzų etiketą ir

išsiskirti puikiomis

bendravimo manieromi:

Apšvietos epochoje imta gausiai leisti laikr;

ius, kalendorius, vadovė-

lius. Per juos Apšvietos idėjos, mokslo laimėjimai, žinios Europoje sklido

Afh, Medalionas su masonų

sparčiau ir pasiekė vis daugiau žmonių. Apšvietos epochos simboliais tapo

inteligentų susibūrimo vietos - salonai ir kavinės, kur žmonės

simboliais, XVIIIa. pab.

rinkosi aptarti

naujų idėjų, paskaityti laikraščių. Prancūzų filosofo Deni Didro vadovauja-

mų mokslininkų enciklopėdininkų pastangomis

išleista „Enciklopedija“.

Šio žmonijai itin reikšmingo veikalo 35 tomuose sukauptos visos to meto mokslo, meno ir technikos žinios.

Europoje plito slaptos laisvūjų mūrininkų (masonų) draugijos, aukš-

tinančios savitarpio pagalbą, religinę toleranciją, dorovinį tobulėjimą, švie: timą ir labdarą. Daug garsiausių to meto Europos žmonių buvo masonai.

Apšvieta paliko ryškų pėdsaką Europos istorijoje. Švietėjų iškeltos min-

tys apie prigimtines žmogaus teises, visuomenės sutartį, valdžių padalijimą

ir teisę sukilti tapo būsimų revoliucijų idėjiniu pagrindu. Pamatinės švietėjų idėjos atsispindi ir šiuolaikinių demokratinių valstybių įstatymuose, regu-

liuojančiuose valstybės valdymą ir visuomenės gyvenimą.

A

Iš I. Kanto straipsnio „Atsakymas į klausimą „Kas yra švietimas?“

Švietimas yra žmogaus išvadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas. Nesavarankiškumas yra negebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamanm. O žmogus pats kaltas dėl to, jei nesavarankiškumo priežastis yra ne proto stoka, bet stoka pasiryžimo bei drąsos naudotis savo protu kitų nevadovaujamam. Turėk drąsos

pats naudotis savo protu! Toks yra švietimo

šūkis. Tingumas ir bailumas = štai priežastys, dėl kurių tokia didelė dalis žmonių vis dėlto mielai visą gyvenimą lieka nesavarankiški, nors gamta juos jau seniai išlaisvino nuo kitų vadovavimo. Štai kodėl kitiems taip nesunku pasidaryti jų globėjais. Juk taip patogu būti nesavarankiškam, Filosofijos chrestomatija. Naujieji amžiai, Vilnius. Mintis, 1987, p. 160.

1. O Remkis AA., vadovėlio tekstu ir apibūdink Apšvietos idėjų plitimo Europoje tendencijas.

2. 6 Apibūdink Š. L. de Monteskjė ir Ž. Ž. Ruso keltas visuomenės ir valstybės

santvarkų idėjas. (Tekstas, AA, AA.)

3. 9 Paaiškink Apšvietos reikšmę to meto

visuomenei

4. 60 Iš aštuntos klasės prisimink ir

palygink baroko bei klasicizmo stilių

bruožus A-AA.

5. 69 Dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. https://www.lrs.lt/ home/Konstitucija/Konstitucija.htm)

rask straipsnių, tavo manymu, atitinkančių Apšvietos epochos idėjas. 6. A“ Pasirinkite Apšvietos epochos

7.

veikėją ir drauge parenkite jo (jos) biografijos pristatymą klasei

A Aptarkite I. Kanto suformuluotą

Apšvietos šūkį Mih.. Įrodykite, kad jis

aktualus ir šių laikų visuomenei.

15

1.2

Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas

J

XVIII a. II pusėje teritorija, kurioje sukurtos Jungtinės Amėrikos Valstijos, priklausė Didžiajai

Britanijai. Čia, Atlanto vandenyno pakrantėje, gyveno kolonistai išeiviai iš įvairių Europos šalių.

Dėl ko jie sukilo prieš Didžiosios Britūnijos valdžią? Kokios Apšvietos idėjos buvo įgyvendintos naujos valstybės - Jungtinių Amėrikos Valstijų - santvarkoje? Tika pirmųjų vaistų: Naujasis Hampšyras 2 Masačuselsas 3 Konekikias 4 Rod landas 5: Nuoras 6 Pensinanija 7 Naujasis Džersis B: Meriandas 9. Delaveras 10.Vidžnija 1. Šiaurės Karina

Ž adelija | džinas, mėsa TT

Zuvys,gelezies rūda, pramonės prekės

12 Pietų Karolina 13. Džordžija

iš Europos

A.

JAV vėliavos: A- 1776m;;

8- 1783 m; C- šių dienų. Juostos vėliavoje rodo pirmąsia 13 JAV valstijų, o žvaigždutės vėliau prisijungusias. Kolonistų ir Didžiosios Britanijos konflikto ištakos

Aika bos

Kai

keli

kovų mūšiai

gbe o

k sorybės

i)

Pirmųjų

įl

A 13 Didžiosios Britanijos kolonijų, paskelbusių

nepriklausomybę ir tapusių pirmosiomis JAV

valstijomis.

Šiaurės Amerikos kolonistų gyvenimas

buvo labai P sunkus.

i Jie" badavo, kentėjo nuo ne-

įprasto klimato, užkrečiamųjų ligų. Tuos laikus

mena Padėkos diena — na ionalinė amerikiečių šventė, minima ketvirtąjį ketvirtadienį. Tai kasmetinio žemdirk lapkričio i “ bystės sezono pabaigą žyminti šventė. Ji skirta atsidėkoti Dievui už gausų

derlių, kadaise pirmiesiems kolonistams padėjusį išvengti žiemos bado. Žmonių gyvenimo sąlygos ėmė gerėti. Kūrėsi naujos įvairių tautų atvykėlių iš Europos gyvenvietės. Buvo tiesi mi keliai, steigiamos ma-

nufaktūros, mokyklos, ligoninės. Daugėjo vietoje gimus

ų,

išsilavinusių

žmonių. Pamažu augo gyventojų pasitikėjimas savo jėgomis bei noras būti

nepriklausomiems nuo Didžiosios Britanijos. Kolonistus piktino britų val„laisvos prekybos apribojimai. jai buvo paranku iš kolonijų pusvelčiui gauti svarbių žaliavų ir parduoti joms jau pagamintas brangias prekes. Tokia tvarka Didžiosios Britūnijos iždui garantavo dideles pajamas. Kolonijose kilo lė, renkami didžiuliai mokes

pasipiktinimas. Naujosios Anglijos gyventojai pareikalavo, kad tol, kol A „Prisijunk arba mirk'. 1754 m. vienu iš JAV

jų atstovų nebus

Didžiosios Britanijos parlamente,

s neturįs te

ių be atstovavimo“, — skelbė koloni.

kūrėjų laikomo Bendžamino Franklino karikatūra. Nepriklausomybės karo metu ja siekta suvienyti

dėti jų mokes

kolonijų gyventojus kovai prieš britus.

Nuo Bostono arbatėlės iki Nepriklausomybės karo Iš pradžių

Boikėtas - pirkėjų atsisakymas pirkti kurio nors gamintojo prekes arba naudotis kieno nors paslaugomis

16

. „Jokių mokes

kolonistai mėgino

taikiai tartis

Britanijos karalius atsisakė derėtis.

su valdžia. Bet Didži

sios

Jis manė, kad šie privalo besąlygiškai

jam paklusti. Kolonijų gyventojai ėmė priešintis. Jie sąmoningai nebepirko Didžiojoje Britanijoje pagamintų prekių — pradėjo angliškų pre-

kių boikūtą.

1773 m. Bostono arbatėlė

1775-1783 m. JAV nepriklausomybės karas

1776 m..liepos 4 d. JAV nepriklausomybės deklaracija nimo diena

1787 m. priimama JAV Konstitucija

JAV nepriklausomybės kšras - 1775-1783 m. 13 JAV nepriklausomybės deklaraciją paskelbusių valstijų, buvusių Anglijos kolonijų, karas su Didžija Britanija dėl nepriklausomybės. Baigėsi JAV pergale ir nepriklausomybės įtvirtinimu 4 šostono arbatėlė“ Indėnais persirengę kolonistai iš britų prekybos laivų į jūrą išmeta 789 m. raižiny

Anglai buvo priversti panaikinti visus mokesčius, išskyrus už mėgstamą arbatą. Tačiau konfliktas tapo nevaldomas. Įtampą dar labiau padidino

1773 m. Bostono arbatėle vadinam „ Protestuodami prieš draudimą patier įsivežti tais lai! is itin mėgtą ir vertintą arbatą, indėnais persirengę miestiečiai užėmė anglų prekybos laivus ir į jūrą išbėrė atvežtas arbatžoles.

Bet didžiausią amerikiečių pasipiktinimą sukėlė Didžiėsios Britanijos

pastangos kai kuriose kolonijose pakeisti vietos valdžią, nep tojų valios.

Nesitikėdami nuolaidų ir laikydami save I

nt gyven-

vais žmonėmis, iai nutraukė prekybą su imperija ir gynybai ėmė telkti gin-

kluotų savanorių būrius. 1775 m. įvykęs pirmasis ginkluotas amerikie-

čių savanorių ir anglų kariuomenės susirėmimas netrukus peraugo į JAV nepriklausomybės karą.

Vašingtone JAV (skulptorius Antonis Popielis)

Amerikiečių kovą už laisvę rėmė daug europiečių. Tūkstančiai prieš Didžiūsios Britanijos karaliaus tironiją pasiryžusių kovoti savanorių atvyko į JAV ir papildė armijos gretas. LDK bajoras Tadas Kosciuška vadinamas JAV karo inžinerijos ir artilerijos tėvu. Jis parašė pirmąjį JAV artilerijos vadovėlį, įrengė sudėtingų gynybos įtvirtinimų, kurie padėjo amerikiečiams atsilaikyti prieš anglus. Vienas svarbiausių darbų — Vest Pointo tvirtovė

(dabar svarbiausia JAV karininkų mokykla)

Niujorko valstijoje. Čia galima rasti T. Kos-

A

kiečių kariai kaunasi su Didžiosios

Britanijos kariuomene1776 m. Long

Ailando mūšyje. 2004 m. Domeniko d'Andrėjos paveikslas.

ciuškos garbei pastatytą paminklą (paminklai JAV jam pastatyti ir kitur) bei gimtuosius namus menantį gėlių darželį, kadaise įrengtą paties LDK kariškio.

17

1.2 Jungtinių Ame

os Valstijų susikūrimas

A

Iš 1776 m. JAV nepriklausomybės deklaracijos Manome, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės yra lygūs, kad jiems Kūrėjas suteikė tam tikras neatimamas Teises, kad tarp jų yra Gyvybė, Laisvė ir Laimės siekimas.

- Tam, kad būtų užtikrintos šios teisės, tarp Žmonių yra sudaromos Vyriausybės, kurių teisėti įgaliojimai iš valdomųjų sutikimo,

- Kad kai kuri nors Valdymo Forma pradeda naikinti šiuos tikslus, Žmonės turi Teisę ją pakeisti arba panaikinti ir sudaryti naują Vyriausybę, kuri būtų pagrįsta tokiais principais ir galios būtų padalintos tokia forma, kuri jiems atrodo greičiausiai paveiksianti jų Saugumą ir Laimę. P. Jurčys, Jungtinių Valstijų nepriklausomybės

deklaracija (vertimas į lietuvių kalbą; pagal: htips://ssrn.com),

iklausomy

deklaracijos rašymas. 1819m. Dž. Trambulo paveiks mi: 1 - pa ndinis D. orius ir tre( as; 2— mokslininkas, Apšvietos idėjųš ininkas Bendžaminas Franklinas. Nepriklausomybės deklaracija

1776 m. susirinkęs kolonijų atstovų suvažiavimas Filadėlfijoje vieningai nutarė priešintis priespaudai. Tomo Džėfersono parengta ir susirinkusių-

jų priimta Nepriklausomybės deklaracija skelbė, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo DidžiGsios Britanijos ir kuri savaranki

valstybę - Jungtinės

as. Apš ietos idėjomis grįstame dokumente aukštinta

ne karaliaus, o tautos renkama valdžia — demokratija,

Tomas Džėfersonas (1743-1826) - JAV prezidentas nuo 1801 iki 1809 metų. Vienas pagrindinių 1776 m. JAV nepriklausomybės deklaracijos autorių ir valstybės kūrėjų Deklaržcija (ot. declaratio - paaiškinimas) - valstybės, partijos ar tarptautinės organizacijos pareiškimas

svarbiu klausimu Federacija valstybės santvarkos forma, kai kelios šaIys arba istoriškai susiklostę teritoriniai junginiai yra susivieniję į vieną valstybę. Federaciją sudarančios valstybės dalį savo teisių perleidžia centrinei valdžiai Kongrėsas— dvejų rūmų JAV parlamentas Konstitūcija — pagrindinis valstybės įstatymas. Jokie kiti galiojantys įstatymai neturi prieštarauti

titucijai.

Kons-

Prezideūtas- renkamas valstybės vadovas arba aukš-

čiausias pareigūnas 18

vietoj kilmingųjų

bajorų privilegijų - žmonių lygybė, o vietoj monarchijos — respublika. Deklaracijos priėmimo diena - liepos 4-oji - JAV yra pripažinta Nepriklausomybės diena ir iškilmingai švenčiama. Po šešerių metų permainingų kovų generolo Džordžo Vašingtono vadovaujama ir patirties

i JAV kariuomenė įveikė britus. Į pagalbą dėl laisvės kovojantiems o ir sėnosios Did:

Ispanija ir Olandija. Jos amerikiečiams tiekė ginklų, skolino pinigų, o prancūzai atsiuntė net savo kariuomenę. Didžiėji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę ir pasirašė taikos sutartį. JAV tapo pirmąja iš kolonializmo išsivadavusia nepriklausoma valstybė Amerikoje.

JAV nepriklausomybės karas kartu buvo ir revoliucija, panaikinusi karaliaus ir įtvirtinusi renkamą valdži — respubliką. Pirmoji pasaulyje Konstitucija

Valstijų atstovai 1787 m. priėmė pirmąją pasaulio istorijoje Konstitūciją, kurioje įgyvendintas švietėjo Š. L. de Monteskjė valdžių padalijimo prin-

cipas. JAV tapo valstijų federacija su centrine vyriausybe ir dvejų rūmų parlamentu — Kongresū: piliečių renkamais Atstovų Rūmais ir SenaĮstatymų leidžiamajai valdžiai liko nepavaldi stiprias galias turinčio prezideūto vadovaujama vykdomoji valdžia.

Įstatymų vykdomoji valdžia g Įstatymų leidžiamoji valdžia kontroliuoja.

skiriair atleidžia teisėjų

T .

Atstovų rūmai

vadovauja

Senatas

atstovauja valstijų parlamentams.

po 2 senatorius iš kiekvienos valstijos

rinkimailkas4 metus

rinkimai

da) „Uždaros durys“. 171 rinkimailkas4 metus:

rinkimaikas2 metus:

m. JAV Konstitucijai

skirta 2001 m. M. Vuerkerio karikatūra:

Nedalyvauja rinkimuose: moterys, vergai, baltaodžiai vyrai, neturintys žemės ir nemokantys mokesčių. AA

JAV santvarka pagal

1787 m. Konstit

Pirmuoju JAV prezidentu

išrinktas buvęs pirmasis JAV kariuomenės

vadas, Nepriklausomybės karo didvyris Džordžas

Vašingtona

Tėisių bilis išplėtė JAV piliečių teises: įtvirtino žodžio, spaudos, sąžinės ir susirinkimų laisvę, atskyrė Bažnyčią nuo valstybės. Leido kiekvienam piliečiui įsigyti ir laikyti ginklą, numatė apsaugą nuo neteisėtų suėmimų

Džordžas Vašingtonas (1732-1799) pirmasis JAV prezidentas nuo 1789 iki 1797 metų. Vadovavo kariuomenei JAV nepriklausomybės karo metais. Pirmininkavo Konstituciją rengusiam Konventui

ir bausmių. Jokioje kitoje pasaulio valstybėje tuo metu piliečiai tokių tei-

Teisių bilis (angl. Bill of Rights) - pirmosios dešimt JAV Konstitucijos pataisų, 1791 m. išplėtusių JAV piliečių teises: žodžio, spaudos, sąžinės ir susirinkimų laisvės.

pasaulyje. Pergalinga JAV revoliucijos baigtis bei įtvirtinta valstybės san-

1. O Paaiškink, ką simbolizuoja JAV vėliavos

sių neturėjo. Šiuolaikinių vertinimu, JAV laimėjimus temdė politinių teisių negavusių moterų padėtis, išlikusi juodaodžių vergija bei indėnų naikinimas JAV Konstitucija su nedideliais pakeitimais galioja iki šiol ir yra seniausia tvarka skatino ir europiečius vaduotis iš monarchų priespaudos.

A

juostos ir žvaigždutės Ak. Kodėl jų skaičius keitėsi?

„8

Iš 1787 m. JAV Konstitucijos pataisų

I. Kongresas neturi išleisti nė vieno įstaty-

mo, kuris įtvirtintų arba uždraustų laisvai išpažinti religiją ar apribotų žodžio ar spau-

dos laisvę arba tautos teisę taikiai rinktis ir kreiptis į vyriausybę su prašymais.

Il. Kadangi taip organizuotos milicijos reikia

laisvos valstybės saugumui, tautos teisė tu-

rėti ir nešioti ginklus negali būti ribojama.

IV. Tautos teisė į asmens, būsto, dokumen-

tyir turto neliečiamybę dėl nepagrįstų kratų ir areštų neturi būti pažeidžiama.

Jokie

orderiai neturi būti išduodami be pakanka-

mų įrodymų, patvirtintų priesaika arba pareiškimu. Turi būti išsamiai aprašyta vieta, kurioje bus vykdoma krata, taip pat žmonės ir daiktai, kuriuos ruošiamasi areštuoti. V. Nė vienam asmeniui už vieną ir tą patį teisės pažeidimą neturi dukart kilti grėsmė prarasti gyvybę arba būti nubaustam kūno bausme, nė vienas neturi kokioje nors baudžiamojoje byloje liudyti prieš save, prarasti gyvybę, laisvę ar nuosavybę be tinkamos teisinės procedūros, privati nuosavybė neturi būti atimama visuome-

nės reikalams tinkamai neatlyginus.

G. Franz, Staatsverfassungen, 1964, p. 37.

Išskirk JAV nepriklausomybės karo ir

amerikiečių pergalės jame priežastis.

0 Įvertink JAV nepriklausomybės deklara-

cijos tekstą AA. Kurios Apšvietos sąjūdžio

idėjos atsispindi dokumente?

O Įsižiūrėk į Abi. Remkis AA ir paaiškink, ką apie JAV Konstituciją norėjo pasakyti

karikatūros autorius.

. AP Bibliotekoje arba internete pasidomė-

kite ir klasei parenkite pasirinkto (-os) JAV nepriklausomybės veikėjo (-0s) asmenybės ir nuopelnų pristatymą.

. A Aptarkite JAV Konstitucijos patai-

sas Aih. Kokių pastabų pateiktumėte jų rengėjams?

1.3

Didžioji Prancūzijos revoliucija Nors XVIII a. absoliutinių monarchų valdoma Prancūzijė buvo viena stipriausių Europos

valstybių, neribotos karaliaus valdžios pamatus sudrebino gyventojų nepasitenkinimas,

peraugęs į didžiausią to meto revoliuciją. Koks svarbus įvykis žymėjo jos pradžią? Kokios

priežastys privertė karaliaus valdinius sukilti ir apriboti monarcho galias? 1 luomas: dvasininkai. Apie 0,5 96 visuomenės.

karalius

304dvasininkų

2 luomas: bajorai. Apie 1,5 96 visuomenės. 3 luomas: miestiečiai ir valstiečiai. Miestiečiai

apie 16 96 visuomenės.

Valstiečiai apie 82 96 visuomenės.

„A Žemės valdos

Prancūzijoje 1789 m

A. Luominė Prancūzijos visuomenė XVIII a

Liūdvikas XVI (1754-1793) - Burbonų dinastijos Prancūzijos karalius nuo 1774 iki 1792 metų. 1789 m. bandydamas spręsti šalies finansų krizę, sušaukė Generalinius luomus. Prasidėjus Didžiajai Prancūzijos revoliucijai, buvo priverstas pripažinti pokyčius. Pasirašė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. 1791 m. su šeima nesėkmingai bandė pabėgti į Austriją. Grąžintas į Paryžių prisiekė naujai šalies Konstitucijai. 1792 m. Prūsijai ir Austrijai pradėjus karą su Prancūzija, apkaltintas valstybės išdavyste ir nuteistas mirti.

Senosios santvarkos krizė Po Karaliumi Saule vadinto Liudviko XIV mirties XVIII a. Prancūzijoje klestė-

jo absoliutinė monarchija. Karaliaus valdžios neribojo jokie įstatymai. Valdovai

švaistė didžiules lėšas karaliaus rūmams ir gausybei dvariškių išlaikyti, įtraukė šalį

įalinančius karus. Karalių išlaidavimas įklampino valstybę į milžiniškas skolas. Į ministrų maldavimus mažinti išlaidas valdovai nekreipė dėmesio. Liudvikas XV

net pasakė: „Mano amžiui užteks — po manęs nors ir tvanas.“

XVIII a. Prancūzijos visuomenę sudarė try: suomenės grupės, vadinamieji luomai. Kilmingi bajorai ir dvasininkai užimdavo svarbia: s valstybinės pareigas. Jie valdė daugiau nei pusę žemių ir nemokėjo jokių mokesčių. Liku-

sioji

suomenės dalis - valstiečiai, miesto gyventojai: prekiautojai, amatininkai, vers inkai — sudarė trėčiąjį Iiomą. Daugumą gyventojų sudariusio luomo atstovai neturėjo jokių privilegijų, juos slėgė mokesčių našta. Jaučiamas nepriteklius ir neteisybė kėlė dalies žmonių nepasitenkinimą.

Tarp išsilavinusių gyventojų populiarėjo Apšvietos filosofų idėjos, kritikuojan-

Generšliniai Iūomai-— nuo 1302 iki 1789 m. Prancūzijos karalių šaukiamas visų luomų (dvasininkų, bajorų, miestiečių) susirinkimas svarbiausiems valstybės reikalams svarstyti.

čios luominę santvarką ir neribotą monarcho valdžią. Nemažai žmonių žavėjosi parlamentinės monarchijos Didžiojoje Britūnijoje bei neseniai įkurtos ir Nepri-

Trečiasis Iūomas - juo vadinti dvasininkų ir bajorų Iuomams nepriklausantys Prancūzijos gyventojai: miestiečiai ir valstiečiai

Valdant Liūdvikui XVI, valstybė dar labiau klimpo į krizę. Prancūzijos iždas buvo tuščias, bet monarchas neketino nieko keisti, tik dar labiau padidinti mo. Tokiam sprendimui turėjo pritarti 1789 m. sušauktas visų luomų susirinkimas, vadinamas Generaliniais lūomais.

Patariamoji karaliaus institucija.

20

klausomybės kare Pranc

s remtos JAV respublikos

valdymu.

Nesėkmingi karai ir nederliaus metai dar labiau didino įtampą Prancūzijoje.

1789 m. birželio 17 d. 1789 m. gegužės 5 d. trečiojo luomo deputatai karalius Liudvikas XVI atidaro pirmąjį Generalinių luomų | pa skelbia Nacionaliniu susirinkimu posėdį Versalio rūmuose

1789 m. rugpjūčio 26 d. priimama Žmogaus ir piliečio teisių dek aracija mimo diena -

1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmas Prancūzijos N

1791 m. rugsėjo3 d. priimama Prancūzijos

Konstitucija

inė šventė

„Jūsų didenybe, tai revoliucija“ Luomų atstovai, nesvarstę mokesčių klausimų, ėmė reikalauti apriboti karaliaus

valdžią. Trečiojo luomo deputatai, taip pat juos palaikanty

6

dvasininkai ir bajorai

s

pasiskelbė vienintele teisėta šalies valdžia - Nacionaliniu susirinkimū. Liudvi-

ų

ko XVI atsiųstiems kareivių daliniams jie atsakė: „Pasakykite savo viršininkui, kad

mes čia esame tautos valia ir nesiskirstysime net gąsdinami durtuvais.“ Karalius

buvo priverstas nusileisti. Nacionalinis susirinkimas pasiskelbė Steigiamtūoju —

turinčiu pakeisti valstyb

ntvarką.

Tuo metu Paryžiuje pasklido gandų, kad valdovas ir jam ištikimi bajorai s

kia iš vaikyti

žusi paryži

kitos

isirinkimą. Miestiečiai ėmė ginkluotis. 1789 m. liepos 14 d. įtūį minia užėmė, o vėliau ir iki pamatų sugriovė karaliaus valdžios

simbolį — Bastilijos tvirtovę. Joje buvo kalinami karaliaus valdžios priešinink ir saugomi sukilėliams labai reikalingi ginklai. Paaiškėjo, kad Prancū zijoje prasidėjus s revoliuci S negali s stabdyti nei karalius, nei Steigiamasis sirinki-

mas, nei pakrikusi kariuomenė. Vienam didikui pranešus žinią apie Bastilijos

A

Prancūzijos

valstybės pajamos

ir išlaidos 78 m. (livras - to meto Pranc ijos piniginis vienetas)

užėmimą, Liudvikas XVI nusistebėjo: „Bet juk tai maištas.“ „Ne, Jūsų didenybe, tai revoliucij atsakė didikas.

Naujiena apie įvykius Pargžiuje sklido žaibiškai. Įniršę valstiečiai degino kilmingųjų bajorų rūmus ir pil aubė vienuolynus, miestai skelbė savivaldą. 4 Pbk nat

Baimindami;

A Prancūzijos revoliucijos š

simbolis - trispalvė kokarda su

lygybė“ ir, XVIII a. pab. Tris; vcūzijos vėliava atsirado 1789 m. sujungus karaliaus vėliavos baltą spalvą

su Paryžiaus vėliavos mėlyna ir raudona spalvomis.

Nacionalinis susirinkimas - 1789 m. nuo

Generalinių luomų atsiskyrę trečiojo luomo atstovai ir jiems prijaučiantys bajorai bei

dvasininkai. Nacionalinis susirinkimas siekė parengti Prancūzijos Konstituciją.

AA. Pirmojo Generalinių luomų posė

Ogiusto Kudero paveikslas. 1 - Prancūzijos kar ius LiudvikasXVI, 2 - dvasininkijos, 3 —bajorų, 4-

trečiojo luomo atsti

Steigiamasis susirinkimas - vietoj Naciona-

linio įkurtas susirinkimas, turintis tęsti valstybės reformas. 2

1.3

Didžioji Prancūzijos revoliucija

A Žmogaus ir piliečio teisių

deklaracija, 1789 m. Iš 1789 m.

Žmogaus ir

piliečio teisių deklaracijos 1. Žmonės gimsta laisvi ir lygiateisiai ir tokie išlieka. Visuomeniniai skirtumai gali būti grindžiami tik bendra nauda,

2. Visų politinių susivienijimų tikslas — saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises. Šias teises suda-

ro laisvė, nuosavybė, saugumas ir. priešinimasis engimui.

3. Suvereniteto valdžios šaltinis yra tauta. Jokia žmonių grupė, joks asmuo negali turėti valdžios, kuri aiškiai nesuteikta tautos.

4. Laisvės esmė — galimybė daryti viską, kas nekenkia kitam. Laisvės ribas nustato įstatymas.

6. Įstatymas yra žmonių valios išraiška.

A. Sastilijos šturmas ir tvirtovės komendanto suėmimas

XVIII a. pab. nežinomo dailininko paveikslas.

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija Per kelias dienas absoliutizmas Prancūzijoje žlugo. Aukščiausioji valdžia pri-

klausė jau ne karaliui, o Steigiamajam susirinkimui. Liudvikas XVI pripažino

permainas.

su revoliucionierių

Pergalę prieš

teisių.

N. Davies, Europos istorija, Vilnius:

Vaga, 2002, p. 717.

arija (lot. saecularis — šimtmetinis; pasaulietiškas) — turto, žemių, privilegijų atėmimas iš Bažnyčios (vyskupijų ir vienuolynų), jų perdavimas pasaulietinei valdžiai ir visuomenei Žmogaūs ir piliščio tėisių deklaršcija 1789 m. Steigiamojo susirinkimo priimtas dokumentas, skelbiantis, kad visi piliečiai yra laisvi ir lygūs įstatymams.

22

abai, iš Ver:

o į Paryžių jis atvažiavo užsidėjęs skrybėlę

simboliu — trispalve kokarda.

senąją santvarką vainikavo 1789 m. Steigiamojo susirinkimo

paskelbta Žmogaūs

ir piliečio tėisių deklaracija. Švietėjų idėjomis grin-

džiama deklaracija įtvirtino žmonių

lygybę ir panaikino skirstymą į luomus.

Dokumentas pabrėžė, kad valdžios šaltinis yra tauta, taip pat įtvirtino įstatymo viršenybę prieš bet kokią savivalę, žmonėms suteikė žodžio, spaudos ir sąžinės

Panaikintos kūno bausmės, kankinimai. Nuosavybė paskelbta šventa ir šreiškiantys žodžiai „laisvė, lygybė, brolybė“

Visi piliečiai turi teisę tiesiogiai ar per

savo atstovus dalyvauti jų kūrime. 11. Laisvas savo minčių ir pažiūrų skleidimas yra viena svarbiausių žmogaus:

1789 m. liepos 14 d.

tapo pagrindiniu revoliucijos šūkiu.

Steigiamasis susirinkimas ėmėsi naujų pertvarkų: panaikino luomų privilegijas,

paveldimus kilmingųjų bajorų titulus ir privalomą gyventojų mokestį Bažnyč

dešimtinę. Pradėta vykdyti sekuliarizacija — apribota Katalikų Bažnyčios valdžia, nusavintos bažnyčių ir vienuolynų žemės tapo valstybės nuosavybe.

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija yra vienas reikšmingiausių dokumentų

Žmonijos istorijoje. Ji laikoma dabartinių prigimtines žmogaus teises ir laisves ginančių įstatymų pirmtake.

Prancūzija tampa konstitucine monarchija 1791

m.

Steigiamasis

susirinkimas

priėmė

naują šalies santvarką įtvirti-

nusį pagrindinį įstatymą — Konstituciją. Tai trečioji — po 1787 m. JAV ir

1791 m. Gegužės 3-iosios Abiejį Tautų Respūblikos — Konstitucija pasaulyje.

Įstatymų vykdomoji valdžia TEMA

Įstatymų leidžiamoji valdžia

teikia skundus

kontroliuoja ———

Vadovauja

turi teisę vetuoti (uždraust) įstatymus

skiria ir

atleidžia

teisėjų

kontroliuoja

prižiūri

rinkimai

rinkimai

AN Olimpija de Guž. XIX a. pr.

Aleksandro Kucharskio portretas, rinkimai

rinkimai

8

Nedalyvauja rinkimuose: beturčiai vyrai, moterys, vyrai iki 25 metų. AA

Prancūzijos valdymas pagal 1791 m. Konstituciją.

Liudviko XVI valdžia buvo apribota įstatymu. Prancūzija tapo konstitu-

cine monarchija. Valstybės santvarka atspindėjo švietėjo Š. L. de Mon-

teskjė valdžių padalijimo idėją. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė

Įstatymų leidžiamajam susirinkimui, vykdomoji — karaliui ir jo skiria-

miems ministrams, teisminė — teismams. Tačiau rinkimų te priklausė nuo žmogaus turto ir pajamų. Iš 25 mln. šalies gyventojų tik 4 mln. vyrų leista dalyvauti rinkimuose. Moterys, Prancūzijos kolonijose dirbantys

juodaodžiai

Olimpija de Guž - kovotoja už moterų teises

Prancūzijos revoliucijoje aktyviai dalyvavo ir moterys. Viena įžymiausių kovotojų laikoma Olimpija de Guž (1748-1793). Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ moterims nebuvo taikomas ir teisių dalyvauti politiniame šalies gyvenime jos neturėjo. 1791 m. tuo pasipiktinusi Olimpija de Guž sukūrė Moters ir pilietės teisių deklaraciją. Tai pirmas dokumentas, skelbiantis vyrų ir moterų pilietinių teisių lygiavertiškumą. Olimpija de Guž smerkė revoliucionierių taikomą prievartą ir žudynes. Prasidėjus revoliucijos šalininkų tarpusavio nesutarimams, ji buvo suimta ir nukirsdinta.

rgai, nepasiturintys vyrai liko be politinių tei

Prancūzijos

šturmą, Žmogaus

revoliucija

sulaukė atgarsio visoje Europoje.

Bas ilijos

ir piliečio teisių deklaraciją sveikino to meto Europos

šviesuoliai. 1789 m. kilusi

1. O Išvardyk penkis, tavo manymu, svarbiausius Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įvykius

Prancūzijos revoliucija iki pamatų sugriovė

buvusią valdži ą ir pakeitė santvarką. Prancūzai įgijo tokias plačias teises

kokių neturėjo kitų šalių piliečiai. Bastilijos šturmo diena - liepos 14-oji — iki šiol yra Prancūzijos nacionalinė šventė.

1789-1791 m. laikotarpiu:

2. G Remkis Ak, A ir apibūdink Prancūzijos Visuomenę XVIII a. pabaigoje.

3.

60

Išskirk politines ir ekonomines Didžiosios

Prancūzijos revoliucijos priežastis. 4. Išnagrinėk AA. Iš 1791 m. Moters ir

pilietės teisių deklaracijos I. Moteris gimsta laisva ir turi tokias pat teises kaip ir vyras. II. Kiekvienos politinės organizacijos tiks-

las yra natūralių ir neatskiriamų vyro ir moters teisių išsaugojimas. Tos teisės

yra

laisvė,

nuosavybė,

priešinimasis priespaudai,

saugumas

ir

III. Aukščiausio

suverenumo

a) G Paaiškink deklaracijos nuostatų prasmę. b) 69 Kurios iš jų atitinka Apšvietos idėjas?

principas iš

esmės priklauso visai tautai, kuri yra

relesliialalomaizsiroposgjuga. VI. Įstatymas turi būti visuotinės laisvės šalia, US Allašk) means I Wa), turi prisidėti prie jo formavimo. XVII. Nuosavybę valdo arba dalinasi abi lytys.

N. Davies, Europos istorija, Vilnius: Vaga, p. 719.

5. 00 PalyginkJAV (19 p., AAM) ir Prancūzijos Ak.

santvarkas pagal 1787 ir 1791 m. valstybių konstitucijas. Sudaryk skirtumų ir panašumų sąrašus.

6.

P Pasirinkite Didžiosios Prancūzijos revoliu-

cijos veikėją, surinkite informacijos biblioteko-

je, internete ir pristatykitejo (jos) biografiją

7. 2) Aptarkite Olimpijos de Guž veiklą ir ak.

Kodėlji iko nepatenkinta revoliucijos rezultatais? 23

„Revoliucija ryja savo vaikus“ „Laisvė, lygybė, brolybė“ - skelbė garsiausias Prancūzijos revoliucijos šūkis. Po įvykdytų

reformų atrodė, kad šalis juda pažangos keliu. Bet netrukus revoliucinė Prancūzija paniro

į piliečių teises suvaržiusią diktatūrą ir terorą. Kaip ir kodėl tai įvyko? Ką reiškia posakis,

jog „revoliucija ryja savo vaikus“?

teritorijos,

kontroliuojamos: revoliucijos šalininkų

teritorijos,

IU kontoluojamos

revoliucijos priešininkų

Prancūzijos iki 1796 m.

ARSĖS Šanis, k PESAS

EE Gaius tertorijos

valstybės sąjungininkės prieš revoliucinę Prancūziją svarbiausias revoliucijos židinys

svarbiausi kontrrevolicijos centrai koalicijos puolimas prieš revoliuciją svarbiausi mūšiai

„A Prancūzija 1789-1796 m.

A Lapas su,„Marseliečių himno“ žodžiais ir natomis, XVIII a. pab.

„Marselietė“ - revoliucijų daina

1792 m. prancūzų revoliucinės armijos ka-

rininkas Klodas Liselis per vieną naktį sukūrė patriotinės dainos „Reino armijos kovos

daina“ žodžius ir muziką:

Vaikai Tėvynės, ei, pirmyn!

Išaušo Jums garbės diena. Tironų vėliava klaiki Prieš jus aukštai jau iškelta.

Daina pasirodė esanti tokia įkvepianti, kad

Prancūzijos revoliucijos šalininkus — sa-

vanorius iš Marsėlio = lydėjo visą kelią iki Paryžiaus. Netrukus „Marseliečių himnu“, arba „Marseliete“ (pranc. La Marseillaise), pavadinto kūrinio posmams buvo lemta skambėti visur, kur tik kildavo pavojus Prancūzijos revoliucijai. 1795 m. Konventas „Marselietei“ suteikė prancūzų tautos dainos vardą. Nuo XIX a. pab. iki šiol „Marselietė“ yra oficialus Prancūzijos

Respūblikos himnas.

Sankiulėtai (pranc. sans-culottes - be trumpų kelnių) — Paryžiaus varguomenė. Sankiulotiška apranga laikomos ilgos kelnės (kitaip nei aukštuomenės vyrų, kurių kelnės iki kelių)

24

Karas dėl revoliucijos

1791 m. priimta Prancūzijos Konstitucija gyventojams neatnešė susitaikymo

ir gerovės. Valstybė niro į sumaištį. Kaimuose valstiečiai savavališkai dalijosi i

bajorų ir bažnyčių atimtą žemę. Miestuose siautėjo ginkluota varguomenė —

sankiulėtai. Užsienyje telkėsi pabėgę revoliucijos priešininkai.

Liudvikas XVI dar prieš Konstitucijos paskelbimą bandė pabėgti iš

ies.

Jis ketino Austrijos ir Prūsijos monarchų prašyti karinės pagalbos senajai vi-

suomenės santvarkai ir absoliutizmui Prancūzijoje atkurti. Tačiau pasienyje

valdovas šeima atsitiktinai buvo atpažinti ir parvežti į Paryžių. Karalius galutinai prarado autoritetą.

Įvykiai Prancūzijoje išgąsdino Europos monarchus. Jie baiminosi, kad re-

voliucija pasklis jų šalyse. Rūsijos valdovė Jekaterina II pareiškė: „Prancūzijos

reikalai yra visų karūnuotų galvų rūpestis.“ Monarchai revoliucijai malšinti rengėsi pasiųsti savo armijas.

Tačiau juos aplenkė sėkmės apakinti revoliu-

i a pati paskelbė karą kaimyninei Austrijai. Niekas nesitikėjo, kad šis konfliktas peraugs į revoliucinius Prancūzijos karus, jie truks kelis dešimtmečius, įtrauks daugybę Europos valstybių ir nusineš tūkstančių žmonių gyvybes.

Konvento valdymas 1792 m.

1792 m. balandis revoliucinių ka Prancūzijoje pradžia

Aida!

rugsėji Prancūzija . ma paskelbia espublika

XVIII a.

teikia skundus

kontroliuoja

teisėjų

perversmas — revoliucijo siucjoss pabaig

Paryžiuje gi Įasnusjomss Liudvikas XVI

Įstatymų vykdomoji valdžia |$ Įstatymų leidžiamoji valaži

kontroliuoja

1799 m. Napoleono)

1793 m. sausis

Konvefitas — 1792 m. vietoj Įstatymų

leidžiamojo-susiriikimo įkurtas Prans cūzijos parlamentas.

renkair kontroliuoja

rinkimai

rinkimai

kasmet

A Alebai

inkluotas ėvintis l

san

Nedalyvauja rinkimuose: beturčiai vyrai, moterys, vyrai iki 21 metų. lymas pagal 1793 m. birželio 24 d. Konvento os galiojimas buvo sustabdytas. priimtą Konstituciją. Dėl padėties šal

A

Prancūzija

zijos respublikos

tampa respublika

Karo pradžia Prancūzijai nebuvo sėkminga. Sklido gandų apie kariuomenės generolų ir karaliaus išdavystę. Prasidėjo naujas ir kur kas audringesnis Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapas.

Iki to

gal prancūzų gydytojo, Nacional!

aio susirinkimo nario Ž. Giljoteno, i

laiko nauja valstybės bei visuomenės santvarka buvo kuriama pa-

mažu, darant nuolaidų. Didesnių aukų ir ginkluotos kovos pavyko

išvengti. Dabar svarbios permainos vyko žaibišku greičiu, nuos kius revoliucijos adus keitė daug ryžtingesni, trokštantys panaikinti monarchi ą.

20 tūkst. žmonių šturmavo karaliaus Tiuilri rūmus. Liudvikas XVI ir jo ima atsidūrė kalė;

monarchija žlugo. Vietoj Įstatymų leidžiamojo susirinkimo

išrinktas naujas - Konveūtas. Jo deputatai 1792 m. Pranc ją paskelbė respublika. Svarbiausiu klausimu tapo karaliaus Liudviko XVI likimas. Po ilgų ginčų Konvent pripažino karalių kaltu „dalyvavus sąmoksle prie: lai ę“ ir nutei sė mirties bausme, 1793 m. vienoje iš Paryžiaus aikščių Liudvikas XVI buvo giljotinuotas. Karaliaus mirtis tik pablogino šalies padėtį. Europos monarchus apėmė siaubas. Dauguma valstybių paskelbė Prancūzijai karą. Karaliaus šalininkų, Katalikų Bažnyčios persekiojimas pačioje Prancūzijoje sukėlė pilietinį karą. Tėvas kovojo prieš sūnų, brolis prieš brolį.

M

iudviko XVI

a. dailininko pie: rudenį mirties bausmė giljotinuojant įvykdyta ir karalienei Marija Antuan:

1.4 „Revoliucija ryja savo vaikus“ Kiti 1,5 90

re

Dvasininkai 6,5 96

V

Bajorai 82596

įtaka

Konin

jp įtaka

Sankiulotai

pristato įtariamuosius Z

==

(departamentas - Prancūzijos

administracinis vienetas)

Budrumo kank

A

1793-1794m. revoliucinio

teroro aukos.

€ sevoliucinis Prancūzijos valdymas 1793-1794 m.

AA. Revoliucinis tribunolas. XVIII a. pab. piešinys.

Jakobinų diktatūra ir teroras Kova dėl valdžios prasidėjo ir tarp pačių revoliucionierių. Valdžią per gin-

kluotą perversmą užgrobė aršiausia grupuotė — jakobinai. Jai vadovavo

teisininkas Maksimiljėnas Robespjėras. Šalyje įsitvirtino jakobinų diktatūra. Ryžtingi jakobinai sugebėjo per trumpą laiką suburti kovingą

armiją. Patriotinių jausmų skatinama Prancūzija vieną po kitos sutriuškino Europos monarchų kariuomenes.

Ijėnas Robespjėras (1758-1794) — jakobinų grupuotės vadas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu. Tapo Konvento vadovu. Įvedė diktatūrą, vykdė masines represijas. Patvirtino naują kalendorių, bandė įdiegti naują religiją. Po Termidoro perversmo suimtas ir giljotinuotas.

Diktatūra (Iot. dicto — įsakinėju) - jokių įstatymų nevaržoma, jėga paremta vieno asmens (Kartais asmenų grupės) valdžia. Viešpataujantis asmuo vadinamas diktatoriumi Jakobinai - Prancūzijos revoliucionierių grupuotė,

1793 m. jėga užgrobusi valdžią ir įvedusi šalyje dik-

tatūrą. Jos nariai rinkdavosi ParyžiausŠv. Jokūbo vie-

nuolyne, todėl ir imti vadinti jakobinais.

Kontrrevoliūcija - kova prieš revoliuciją; siekimas sugrąžinti ikirevoliucinę tvarką.

Šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ skelbė toleranciją, o, jakobinams užgrobus valdžią, įsiviešpatavo terūras ir smurtas. Revoliucijos priešininkams sutriuškinti vienas jų vadų ragino nukirsti 200 tūkst. „išdavikų“ galvų! Įkurti revoliūciniai tribunėlai baudė mirties bausme visus įta-

riamus kontrrevoliūcija. Diktatūra persekiojo Katalikų Bažnyčią, draudė religines

šventes, mėgino

čiausia būtybe“.

net įvesti pačių išgalvotą tikėjimą „Aukš-

Terorą jakobinų vadai naudojo sąmoningai. Jo tikslas — sukurti tokią baimės ir netikrumo aplinką, kad niekam nekiltų net mintis priešintį

Mažytė, uždara, bet tvirta kaip plienas apie 3 tūkst. jakobinų grupuotė kontroliavo 20 mln. prancūzų. Netrukus po giljotinos peiliu imta siųsti revoliuciją palaikančius, bet su jakobinais nesutariančius žmones. Vienas

iš jų, lipdamas ant ešafoto, ištarė: Iš M. Robespjero pasisakymų

Apie Prancūzijos valstybės ir visuomenės tvarką (prieš revoliuciją):

žmogus buvo baudžiamas mirtimi

„Reikalaukime, kad įstatymai būtų visiems vienodi, kad bet kokia neteisybė būtų atitaisyta, nesvarbu, kokia yra asmens, kuris ją vykdė, padėtis.“ Apie mirties nuosprendį Liudvikui XVI:

Terdras — prievartos, smurto, žudymo priemonės, kuriomis siekiama įbauginti arba sunaikinti priešininką.

Liudvikas turi mirti, nes reikia, kad tėvynė gyvuotų““

Revoliūcinis tribunėlas- specialus jakobinų įkurtas karo teismas revoliucijos priešininkams teisti. Tribunolai turėjo teisę atsisakyti liudytojų apklausos. Kal-

tinamieji neturėjo teisės į gynybą. Kaltu pripažintas

26

„Čia negali būti jokio teisminio proceso.

„Revoliucija ryja savo vaikus.“ Apie kaltinimus dėl diktatūros:

„Piliečiai, nejaugi jūs norite revoliucijos be revoliucijos?“ Apie padėtį šalyje: „Visur apstu išdavikų, kuriuos reikia demaskuoti, pasiuntiniai apipilti auksu užsienio valstybėse, — reikia tai baigti, — o valdytojai neištikimi“ Jie kūrė

pasaulio istoriją. Nuo 1789m. revo-

liucijos iki Gerovės amžiaus, Vilnius: Lietuvos. rašytojų sąjungos leidykla, 2008, p. 19, 20-21.

Termidūras - Prancūzijos Respūblikos kalendoriaus XI mėnuo.

€€ Prancūzijos revoliucijos šalininkai sodina

Laisvės medį. 1792 m. Ž.8. Lesiuero piešinys.

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos reikšmė

Dėl nesiliaujančių žudynių augo visuomenės pasipiktinimas diktatūra. Baimindamiesi susidorojimo, Konvento deputatai 1794 m. įvykdė Termidoro

pėrversmą.

Fanatiškasis

M.

Robespjeras

ir jo šalininkai

buvo suimti ir be teismo nukirsdinti. Kruvinas teroras baigėsi. Prancūzijos

revoliucija truko iki 1799 m., kai, Napoleonui Bonapartui įvykdžius perversmą, įsitvirtino nauja diktatūra.

Didžiąja vadinama Prancūzijos revoliucija yra vienas svarbiausių pa-

saulio istorijos įvykių. Piliečių lygybė įstatymams, įstatymais ribojama

monarcho valdžia, tautos teisė pačiai spręsti savo likimą paskatino dide-

lius pokyčius daugelyje Europos šalių. Kita vertus, revoliucionierių nau-

dotas teroras parodė, kad taurios švietėjų idėjos $ tikrovėje gali virsti neapsakomu žiaurumu. Tokio masto prievartos Europa dar nematė. Pragaro kolonomis praminti baudžiamieji būriai Vandėjos srityje i ud mtus tūkstančių katalikų, Bažnyč ą ir karaliaus valdžią stojusių ginti valstiečių. 50 tūkst. pran.

ų buvo nubausti mirties bausme, 500 tūkst. šalies gy-

ventojų atsidūrė kalėjimuose.

Europiečiai pasidalijo į revoliucijos

šalininkus ir priešininkus. Pirmie-

ivaduoti iš nekenčiamų karalių, imperijų priespaudos. Antriesiems tapo teroro ir tamsiųjų jėgų sinonimu. siems ji suteikė viltį i:

A

Istorikas Žakas Le Gofas vertina Prancūzijos revoliuciją

Prancūzai troško visam pasauliui parodyti Žmogiškumo pavyzdį: tai jų dėka atsirado Žmogaus teisių deklaracija, kuri pirmiausia gynė žmogaus laisvę. Šiandien Europoje gerbiamos žmogaus teisės. Deja, prancūzų revoliucija ne visada laikėsi skelbiamų principų — jie dažnai išsigimdavo, ir toks revoliucionierių elgesys vertas pasmerkimo, nes jis atvėrė vieną žiauriausių žmo-

nijos istorijos puslapių. Laisvė ir lygybė juk skelbia toleranciją. O revoliucionieriai, paėmę valdžią į savo rankas, nepakančiausi buvo kitaip mąstantiems. Jie apribojo piliečių laisvę, kišdavo po giljotina priešus, nesuteikdami jokios galimybės apsiginti. Revoliucionieriai leido viešpatauti terorui

ir smurtui

J. Le Goff, Europos istorija, papasakota jaunimui, Vilnius: Alma littera, 2000, p. 59-60.

AB4 XVIII a.

pab. Didžiosios Britanijos spaudo:

je pasirodžiusi karikatūra, kurioje vaizduojama ji Prancūzijos revoliucija

1. O Remkis AA ir paaiškink posakio „revo-

liucija ryja savo vaikus“ prasmę. 2. G Išskirk vidines ir išorines priežastis, po 1791 m. Konstitucijos priėmimo pakeitusias Prancūzijos revoliucijos eigą.

3. O Išnagrinėk AB). Kokių išvadų apie

M. Robespjero asmenybę, pažiūras gali padaryti? 4. 60 Palygink Prancūzijos valdymą 1791 m. (23p., A)ir1793 m. A.

5. 68 Įrodyk, kad jakobinų valdymas Prancūzi-

joje laikytinas diktatūra

6. 0 Internete paieškok Didžiajai Prancūzijos

revoliucijai skirtų karikatūrų. Pasirinktą arba ABA pristatyk klasei.

7. PP Sudarykite svarbiausių Didžiosios

Prancūzijos revoliucijos etapų laiko juostą.

8. 4) Aptarkite AB ir surenkite diskusiją

apie Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laimėjimus ir nesėkmes. 27

Apšviestasis absoliutizmas Apšvietos idėjos domino ir XVIII a. Europos šalis valdžiusius monarchus. Jie skaitė Apšvietos filosofų veikalus, susirašinėjo su jais, prašė patarimų, kaip pagerinti valstybės valdymą. Ką vadiname apšviestuoju absoliutizmu? Kokias reformas savo šalyse vykdė su švietėjais bendravę monarchai? Ar „sostų ir filosofų sąjunga“ iš tikrųjų pagerino monarchų valdinių gyvenimą?

Voltėras, tikr. Fransua Mari Arujė(1694—

1778) - iškiliausias prancūzų Apšvietos epochos filosofas ir rašytojas. Kritikavo Prancūzijos absoliutinę monarchiją, jai priešpriešino Anglijos konstitucinę mo-

narchiją. Kovojo už žmogaus teises bei religinę toleranciją. Žinomiausi kūriniai: „Traktatas apie toleranciją“, „Filosofijos žodynas“, „Liudviko XIV amžius“ ir kt.

A

Filosofas Volteras apie

AA Volteras šnekučiuojasi su Prūsijos karaliumi Frydrichu II Didžiuoju. XIX a. vid. Adolfo Menzelio paveikslas. Ilgą laiką valdovas susirašinėjo su prancūzų filosofu Volteru ir pakvietėjį paviešėti savo dvare

monarchų valdžią

Kodėl beveik visą pasaulį valdo mo-

narchai? Atviras atsakymas yra todėl,

kad žmonės retai nusipelno valdyti

XVIII a. daugelyje Europos šalių įsitvirtino absoliutinės monarchijos. Šalyse

savarankiškai. Be vieno žmogaus, ko-

viešpatavo monarchai ir monarchės,

mo ir tvirtumo, pasaulyje suvis nieko

kas nekontroliavo, jie niekam nebuvo atskaitingi. Teigta, kad neribotą valdžią

vojančio su masių prietarais, genialudidinga nenuveikta. Man nepatinka prastuomenės valdžia.

R. K. Massie, Jekaterina Didžioji.

Moters portretas, Vilnius: Briedis, 2022, p.318-319. Apšviestasis absoliutizmas - XVIII a. I pusės

absoliutizmo forma Europoje. Apšvietos epochos idėjų skatinamos reformos kai kuriose Europos valstybėse. Jomis buvo siekiama išsaugoti stiprią monarcho valdžią, centralizuoti šalies valdymą, lengvinti arba naikinti baudžiavą, plėtoti švietimą. Buvo priimta religinio pakantumo įstatymų, mažinama Bažnyčios įtaka.

28

„Sostų ir filosofų sąjunga“ kurių rankose buvo sutelkta v sa vald;

Po Karaliumi Saule vadinto Liudviko XIV mirties Prancūzijos valdovų nie-

monarchams suteikė pats Dievas. ietos filosofai smerkė tokį valdymo būdą ir reikalavo jį pakeisti. Kiti, pavyzdžiui, prancūzų filosofas ir rašytoj

apšviestojo absoliutizmo idėją. Už kandžią Prancūzijos karaliaus valdžios

kritiką eilėraščiuose jis pats kelis kartus buvo įkalintas. Volteras teigė, jog tolerantiški, išsilavinę ir valdinių gerove besirūpinantys monarchai gali sėkmingai valdyti valstybę.

Tokios

ti,

idėjos patiko Europos valstybių valdovams. Dalis

susirašinėti su Volteru ir kitai

jų ėmė bendrau-

is. Jie prašė patarimų, kaip tobulinti

valstybės valdymą, valdinių švietimą ir gerovę. Prūsijos, Austrijos ir kitų Eu-

ropos šalių valdovų bei švietėjų bendradarbiavimas vadinamas „sostų ir filosofų sąjunga“.

1740-1786 m.

1762-1796 m.

Imperatorė Jekaterina I valdo Rusiją

Prūsiją valdo Frydrichas I Didysis

1765 / 1780-1790 m. imperatorius Juozapas I Habsburgų monarchiją (Austriją Militarizmas (lot. militaris - karinis) - ginklavimosi

ir rengimosi karui politika

Pirmasis valstybės tarnas - Frydrichas II Didysis

Apšviestojo absoliutizmo pavyzdys - karaliaus Frydricho II Didžiojo valdymas Abieją Tautų Respūblikos (ATR) kaimynėje

valdovas

Prūsijoj

šalyje įvykdė daugybę reformų. Uždrausti iki tol taikyti įtariamųjų kanki nimai, val:

binių pareigų pirkimas. Siekiant surinkti daugiau mokesčių,

s ūkis. Remtas naujų manufaktūrų steigimas. Norint padiIi

kyrė religine tolerancija. Jis teikė prieglobstį

k

se dėl tikėjimo

persekiojamiems pabėgėliams. Siekdamas ugdyti raštingus ir valstybės valdymui pasirengusius tarnautojus, karalius rūpinosi valdinių švietimu. Apie save Frydrichas II sakė, jog „karalius yra pirmasis valstybės tar-

nas“: Jis pats nuo mažens auklėtas tokiu principu: Turėk gerą kariuomenę ir pinigų.“ Būtent šio valdovo reformos sustiprino valstybę. Palyginti

didelis kariuomenės skaičius ir jos vaidmuo valstybės gyvenime Prū jai pelnė militaristinės šalies įvaizdį. Europoje juokauta, kad Prūs joje yra trys

visuomenės luomai:

pėstininį

praminto Frydricho II valdymo laik sių Europos valstybių gretas.

A

„ kavalerija ir artileris

karingoji Prū:

„ Didžiuoju

ilo į galingiau-

Iš Prūsijos karaliaus Frydricho II veikalo, XVIII a. IV deš.

Teisės paisymasyra pirmoji monarcho pareiga. Virš visko jis turi iškelti savo tautų gerovę. is privalo būti jų laimės gausintojas arba sėkmės kūrėjas. Nutolęs nuo to, kad būtų

Frydrichas I Didysis (1712-1786) - Hohenco-

lernų dinastijos Prūsijos karalius nuo 1740 m., apšviestojo absoliutizmo atstovas. Rėmė Eu-

ropos mokslininkus, menininkus, bendravo su prancūzų filosofu Volteru. Paskelbė tikėjimo ir spaudos laisvę, rūpinosi gyventojų švietimu. Modernizavo kariuomenę, išsiskyrė kaip puikus karvedys. 1772 m. su Rūsijos ir Austrijos

valdovais įvykdė ATR I padalijimą. Jo valdymo metais Prūsijos karalystė iškilo Europoje.

neribotas savo valdinių, valdovas yra tik pirmas jų tarnas, jų laimės įrankis.

Kunigaikštis privalo galvoti, kaip suteikti laimės savo tautai, toks mano uždavinys! Laiminga tauta niekada negalvos apie maištą, laiminga tauta labiau bijos prarasti savo valdovą, kartu esantį jos gerovės kūrėju, nei jis pats savo valdžios praradimo. J. Choiriska-Mika, P. Szlanta, K. Zieliska, Historia2. Podrecznik. Zakres rozszerzony. Szkola ponadpodstawowa. Liceum i technikum, Warszawa: WsiP, 2008, częsc 2, p. 194.

Frydrichas II ir bulvės

Frydrichas I buvo išsilavinęs ir naujovėmis besidomintis valdovas. Siekdamas išspręsti opią valstybei nuolatinių badmečių problemą, jis nusprendė priversti valstiečius auginti maistingąsias bulves. Bet valdiniai su nepasitikėjimu žvelgė į tuomet dar niekam nepažįstamą, iš tolimosios Amėrikos atkeliavusį „velnio obuoliais“ vadinamą augalą. Frydrichas I ėmėsi gudrybių. Jis bulvėmis apsodino savo rūmų prie Berlyno laukus, o jų saugoti pastatė ginkluotą sargybą. Tai turėjo

žmones įtikinti, kad augalas yra karališkas ir labai vertingas. Valdovo įsakymu kurtos specialios bulvių auginimo instrukcijos. Kitur kaimiečiai buvo verčiami auginti bulves net pasitelkus kariuomenę ir grasinant žiauriomis kūno bausmėmis. FrydrichoII pastangos pasiteisino. Prūsijos gyventojai ėmė auginti

aralius auginimo. 1886 m. Roberto

V

Didysis steb miulerio paveik

dojo nurodymus dėl bulvių

bulves ir taip išsigelbėjo nuo bado. Dėkingi žmonės ant šio valdovo kapo Berlyne iki šiol deda ne tik gėles, bet ir bulvių gumbus.

29

1.5 Apšviestasis absoliutizmas San

Ver

Jučzapas!i (1741-1790) - Hšbsburgų monšrchijos (Austrijos) valdovas,

Šventėsios Romos impėrijos impera-

torius nuo 1765 m., apšviestojo absoliutizmo atstovas. Šalyje panaikino

cenzūrą, baudžiavą, garantavo lygias teises visoms religijoms, paskelbė visų luomų teisinę lygybę. Vienas iš 1772 m. ATR I padalijimo iniciatorių.

Baudžiamųjų įstatymų švelninimas, mirties bausmės taikymo apribojimas irkankinimų tardant uždraudimas Pramonės, prekybos ir žemdirbystės rėmimas, baudžiavos palengvinimas arba panaikinimas

Finansų tvarkymas taupant lėšas ir vienodžiau skirstant mokesčius, pirmiau-

sia labiau apmokestinant bajoriją

Švietimo plėtojimas, naujų mokyklų

steigimas Religinio pakantumo įstatymų priėmimas.

Bažnyčios įtakos ir žemėvaldos

mažinimas, vienuolynų uždarymas

A

Imperatorius Juozapas I aria sa

formas, skirtas valstiečių padėčiai pale

valdinio

Austrijos mondrchija arba Austrija) - Europos

teritorijos, nuoXVIa.iki 1918m. valdytos Habsburgų dinastijos. Valstybės sostinė buvo

Viena. Hšbsburgų monėrchija nuo 1804 m.

oficialiai vadinta Austrijos impėrija. Nuo 1867 iki 1918 m. vadinta Austrija-Vegrija. bi

bsburgų

monarchijos valdovų

rezidencija - Šėnbruno rūmai Vienoje XVIIIa. dailininko paveikslas.

čekų valsti

XVIIIa. p

Habsburgai seka Prūsijos pavyzdžiu

Habsburgų monarchija, dar vadinama Austrija,

gia sios Europo s valdovų dina

o lauką. Valdov: šalyje vykdė ešinys

ai irado iš to meto galin-

jos noro sujungti į vieną valstybę s

wo valdas

dabartinėse Austrijos, Čėkijos ir Vengrijos teritorijose. Daugiatautė, katalikiška valstybė su LS sostine Viena ypač sustiprėjo valdant monarchei Marijai Tere sei. Apšvietos idėjų dvasią ji kiepijo ir savo sūnui Juėzapui II. „Viskas tautai,

nieko be tautos“ — taip skambėjo jo valdymo šūkis. Sektinu valdovo pavyzdžiu Juozapas II laikė Prūsij

ralių Frydrichą II. Austrijoje, kaip ir Prūsijoje, sti-

printa valstybės administracija, teisė, finansų ir mokesčių sistema. Pradėti apmokestinti dvasininkai ir bajorai, o valst iams mokestinė našta sumažinta.

Už valstybės nu

intas vienuolynų žemes gautos

lėšos panaudotos

ietimui ir

mokyklų būklei gerinti. Sulygintos katalikų ir protestantų teisė „žydams leista studijuoti universitetuose, kas iki tol buvo neįmanoma. Sustiprinta nuolatinė

kariuomenė. XVIII a. II pusėje Habsburgų valstybė, kaip ir Prūsija, tapo viena stipriausių Europoje.

viestojo absoliutizmo bruožai

Habsburgų monšrchija (dar vadinama

30

A

AT

Iižmiali i

LITI TTT

|—

Šv. Romos

imperijos ribos

valstybių sienos: [22 valstybės, kurių valdovams. turėjo įtakos Apšvietos idėjos) B absoliutinės monarchijos

> PRANCŪZIJOS ) KARALYSTĖ

SARDINIJOS KARALYSTĖ.

p 8 > VIDUR

ABIEJŲ

Jekaterina II (1729-1796) — Rusijos imperatorė nuo 1762 iki 1796 metų. Kišosi į ATR reikalus, buvo pagrindinė trijų ATR padalijimų iniciatorė. Numalšino T. Kosciuškos sukilimą

siciLi) £ 47 KARALYSTĖ, o

A

2 stasis absoliutizmas XVIII a. I pusėje Europoje

Rūpinimasis valdiniais ar valdžios stiprinimas?

Apšvi tasi absoliutizmas Europos šalių valdyme įsitvirtino XVIII a. II pusėje, Istorikai jį vertina nevienareikšmiškai. Dėl vykdytų reformų kai kurių monarchų valdomų šalių gyventojų padėtis, palyginti su ankstesniais laikai. pagerėjo. Kitų, pavyzdžiui, su švietėjai isirašinėjusios jos imperatorės Jekaterinos II, valdinių, tokių kaip baudžiauninkai

stiečiai, padėtis liko apverktina.

Istorikų manymu, apšviestojo absoliutizmo valdovų vykdytos reformos

buvo nepakankamos, vienpusės ir neilgalaikės. Pažangias Apšvietos idėjas monarchai iš esmės panaudojo savo absoliutinei valdžiai ir autoritetui

sustiprinti. Frydrichas II mokė valstiečius auginti bulves, o Juozapas II

stojo į vagą prie arklo. Tačiau nei dalytis valdžia su pla sluoksniais, nei riboti jos įstatymais jie neketino. Ilgainiui š ė karaliais, o karaliai —

tinai „sostų ir filosofų“ bendradarbia Didžiajai Pran;

os revoliucij

bo slopinti ją ginklu. A

is gyventojų

savo filosofais. Galu-

mas nutrūko Europą sudrebinus

i. Apšviestieji monarchai pirmieji 5 isku-

Istorikė Izabelė de Madarjaga

apie Jekaterinos II

bendravimą su švietėjais Sunku sutikti su mintimi, kad pagrindinis to-

kio brangaus ir ilgai trunkančio darbo tikslas

buvo vien tik miglą pūsti Vakarų intelektu-

alams į akis. Jų palankią nuomonę Jekaterina galėjo pelnyti susirašinėdama su jais, kaip ji darė su Volteru, nusipirkdama Didro biblioteką ir palikdama jo nuosavybėje. Tokių faktų užteko Apšvietos rekomendacijai. R. K. Massie, Jekaterina Didžioji. Moters portretas, Vilnius: Briedis, 2022, p. 342.

[+] 1. O Remkis AA ir nurodyk Europos valstybes,

kuriose valdovai bandė įgyvendinti apšviestąjį

absoliutizmą. 2. G Apibūdink apšviestojo absoliutizmo refor-

mas

3, 0 Palygink absoliutizmą su apšviestuoju

absoliutizmu.

4. Išnagrinėk rašytinius šaltinius.

a) O Nurodyk, kodėl filosofas Volteras palaikė monarchus

b) G Remkis A ir apibūdink apšviestojo

absoliutizmo valdovo savybes, požiūrį į valstybės valdymą ir valdinius

priežastis

ar pasekmes. Schemos gali būti įvai

ausios

apimties ir sandaros. Jos visuomet padeda lengviau įsiminti ir suvokti pateiktus duomenis. Svarbu tik laikytis nuoseklios schemos nagrinėjimo eigos. Kartu tai yra

metodas, kuriuo vadovaudamiesi mes apibendriname, į

viname didelius kiekius informacijos.

r:

JAV KONSTITUCIJA

vykio

Darbo veiksmai

1. Schemos struktūra. Pasirenk schemos nagri-

nėjimui. Istorinės

KONTROLĖ IR RšrausVYRA

schemos gali būti įvairaus po-

būdžio ir apimties. Daugumai jų būdingos tam tikros struktūrinės dalys, kurios padeda orientuoti: hemoje ir nurodo nagrinėjimo seką.

Pagrindinės struktūrinės dalys: +

A

+

Valdžių padalijimas pagal JAV Konstituciją

pavadinimas (schemos paskirties apibūdinimas, kartais nurodomas laikotarpis); ovalas, apskritimas arba stačiakampis (proceso pradžia ir (arba) pabaiga);

2004 m. Rekso Babino kariktūra

1 + + +

kitos grafinės detalės (paprastai naudojamos pažymėti proceso etapams); rodyklė (proceso eigos kryptis); tekstas (glau s, tezinis veiksmo, objekto aprašas).

proceso ar

* 2. Elementų analizė. Pradėk aiškintis pasirinktą schemą.

+

Nustatyk, kam paaiškinti skirta ši schema.

+

Data / laikotarpis / epocha (Jei nurodyta konkreti data, ką ji žymi? Kokie kiti duomenys ei-

džia nustatyti laikotarpį, jei nenurodyta data?) : +

A Vilniaus Antano Vienuolio

progimnazijos moksleivių kuriama

ATR valdymo schema 38

/

Kokios sudedamosios dalys sudaro schemą?

+

Kokios

informacijos teikia

schemoje pateikti įra-

+

Ar spalva naudojama kaip tam tikrų schemos

šai? Glaustai juos apibūdink.

dalių skiriamasis ženklas? Nustatyk jos paskirtį.

+

Prieš revoliuciją: absoliutizmas.

Kas žymi schemos pradžią? Jei tokio elemento

Neribotą valdžią karaliui esą suteikęs Dievas.

nėra, pasirink, nuo kur pradėsi nagrinėti.

+ Kaip siejasi rodyklėmis sujungtos schemos da-

Dievas

lys? (Pasitelk metodą „žingsnis po žingsnio“; t. y.

nagrinėk po du langelius, kas iš ko išplaukia.) +

Ar kryptį prie rodyklių paaiškina koks nors už-

+

Galbūt pateikti duomenys rodo tęstinį reiškinį?

suteikė teisę

valdyti

rašas? Jei taip, ką jis reiškia?

/

Jei taip, tai kokį?

savo "į

sutelkia X

+ Išsiaiškink, ar pateikti duomenys rodo grįžtamąjį +

Arschemoje yra baigties (išvadų) dalis?

+

Išskirk tau nežinomus schemos duomenis, išsi-

aiškink jų reikšmę. +

Knygose ir internete pasidomėk schemoje ai:

(>)

procesą. Jei taip, tai kokį?

nama santvarka. Kaip gauta informacija gali papildyti schemos duomenis?

Po revoliucijos: tautos suverenitetas.

Aukščiausioji valdžia priklauso tautai.

1. O Knygose, vadovėlyje arba internete rask schemą, skirtą 9 klasėje nagrinėjamoms istorijos temoms. Kas joje vaizduojama? 2. S Remkis darbo veiksmais ir išnagrinėk pasirinktą valstybės ir visuomenės santvarkos schemą.

kontroliuoja

3. Išnagrinėk A. a) O Įvardyk, kokia valstybės santvarka vaizduojama A.

b) B Paaiškink A atsispindinčios valstybės santvarkos esmę.

c) O Kieno sugalvota santvarkos idėja atsispindi B?

d) S Paaiškink B atsispindinčios valstybės santvarkos idėją. e) 0 Palygink A ir B santvarkas. Kuo jos iš esmės skiriasi?

f) 0 Pateik argumentuotą nuomonę, kuriai (A ar 8) santvarkai yra artimesnė dabartinės Lietuvos Respublikos santvarka.

0 Sukurk savo schemą vadovėlyje nagrinėjamai valstybės

ir visuomenės santvarkai apibūdinti.

5. 43 Klasėje aptarkite išnagrinėtų ar sukurtų schemų

pristatymą. Padiskutuokite, kas tyrimo ir pristatymo metu

pavyko, o kur kilo daugiausia sunkumų. Ką dar reikėtų patobulinti?

A

Aukščiausioji valdžia Prancūzijoje prieš revoliuciją (A)

ir pojos (8).

39

ISTORIJA AKTYVIAI Politinių karikatūrų nagrinėjimas Politinės karikatūros — tai humoristiniai piešiniai,

pa-

šiepiantys neigiamus valstybių ir visuomenių politinio

gyvenimo reiškinius. Šie kūriniai istorikams yra svarbus praeities pažinimo šaltinis, galintis atskleisti, kaip amžininkai

vertino

orines asmenybes ir politinius

i:

įvykius. Pavyzdžiui, iš karikatūrų galima sužinoti, ką

apie Napoleoną manė jo užkariautų valstybių gyven-

tojai arba kaip Abiejį Tautą Respūblikos padalijimą vertino

europiečiai.

Prie vaizdinių

istorijos šaltinių

priskiriamos karikatūros dažnai sujungia vaizdinę ir

Valstietis

Dvasininkas

Bajoras

tekstinę informacij)

kiria stipriu emociniu

užtaisu. Kartais net nesusimąstome, jog linksmu si užetu, trumpu tekstu ar vos įžvelgiama detale politinėje karikatūroje atskleidžiama gili ir nejuokinga prasmė.

Sėkmingai išnagrinėti politinę karikatūrą tau padės

toliau nurodyti darbo veiksmai. Kad galėtum išnagrinėti šį istorijos šaltinį, stenkis surinkti kuo

daugiau

informacijos apie jį internete, bibliotekoje. Visuomet lygink ir kritiš) ai vertink surinktus duomenis, klausk mokytojo (-os) ir artimųjų patarimų.

„Atlikta narsiai“

„Tegyvuoja gerasis tautos k tėvas“

„Tegyvuoja karalius, tegyvuoja tauta“ (turima omenyje

neluominė visuomenė)

= GG . visuomenės en sluoksniai

Kokarda su

revoliucijos

spalvomis „Kruvinas“

„Turto

„Taika ir

vienybė“

„Isigėrusios ašaros“ A

„Druskos, tabako, pagalvės mokesčiai, prievolės“

Viliamės, jog šis žaidimas pagaliau

789 m. prancūzų karikatūra

40

„Vyskupas, abatas, hercogas, grafas“

mokestis“

„Tautai apsaugoti“

„Lengvatos tautai“ | „Lygybė ir laisvė“

A „Žinojau, kad atėjo mūsų eilė“ 1789 m. prancūzų

karikatūra

A Senųjų laikų pabaiga"

1789 m. prancūzų karikatūra.

|

23] 1.

Darboveiksmai

Pirmojo įspūdžio susidarymas ir užfiksavimas.

Įsidėmėk, į ką pirmiausia atkreipei dėmesį karikatūroje.

2. Nustatyk karikatūroje vaizduojamą istorijos asme-

nybę, įvykį, laikotarpį. Kurie asmenys, simboliai,

siužetas ar teksto žodžiai tai liudija? Naudokis pa-

pildomais informacijos šaltiniais ir išsamiau pasidomėk vaizduojamais įvykiais, asmenybėmis.

3. Išsiaiškink karikatūros prasmę. Pagalvok, ką kūriniu norėjo pasakyti autorius. Keliais sakiniais paaiškink, kokia problema ar įvykis pabrėžiami ka-

rikatūroje. Atkreipk dėmesį ne tik į vaizduojamas

asmenybes, objektus, bet ir į karikatūros pavadinimą bei žodžius, naudojamus karikatūroje arba

jos paantraštėje. Ką šie užrašai skelbia?

: 4. Pasamprotauk, kam ir kokiais tikslais autorius ga-

lėjo skirti karikatūra perduodamą žinią. Koks karikatūros autoriaus požiūris į šį įvykį arba problemą?

Kokį poveikį visuomenei galėjo turėti karikatūra?

5. Rask daugiau panašių ar tai pačiai temai skirtų karikatūrų. Kokia jų pagrindinė mintis?

1. O Knygose, vadovėlyje, internete rask politinių

karikatūrų, skirtų 9 klasėje nagrinėjamoms istorijos dalyko temoms. Kas jose vaizduojama?

2. 6 Remkis darbo veiksmais ir išnagrinėk pasirinktą politinę karikatūrą. 3. Išnagrinėk A-A.

a) O Įvardyk, su kokiu istorijos įvykiu susijusios karikatūros. Kada ir kur jis vyko?

b) G Kuriuos AA ir A karikatūrų užrašus supranti, o

kurių prasmės nepavyko išsiaiškinti

c) O Nurodyk, kurie AA, skaičiai atitinka šiuos

simbolius: skrybėlė su plunksnomis, skydas, vyskupo

kepurė, kardinolo skrybėlė, dvasininko apykaklė, šarvų

dalys, herbas, kardas, ordinas, kalavijas, vyskupo lazda. d) O Priskirk A matomus simbolius bajorų arba dvasininkų luomui:

e) G Paaiškink, kodėl pasikeitė Ak ir A.

vaizduojamų gyventojų sluoksnių padėtis.

4. 49 Sukurk savo karikatūrą 9 klasėje per istorijos pamokas nagrinėjamo pasirinkto įvykio, reiškinio ar istorinės asmenybės tema.

5. 4

Klasėje surenkite išnagrinėtų arba sukurtų

karikatūrų pristatymą ir aptarimą.

ŽINAU, MOKU, GALIU Svarbiausios sąvokos 0 savais žodžiais apibūdink šias sąvokas.

O

Apšvieta

Deklaracija

Sankiulotai

Konventas

Diktatūra

Enciklopedininkai

Kongresas

Sekuliarizacija

Jakobinai

Konstitucija

Boikotas

Konstitucinė

Respublika

Klasicizmas

Teroras

monarchija

kiekvienai sąvokai priskirk tinkamą

istorinį įvykį, reiškinį

arBalasmenybę?

Istorinės asmenybės 9 Arpažink šias istorines asmenybes.

ientuojuosi istoriniame laike O

kuri raidė laiko juostoje atitinka? Vertinu

“

„Priimama pirmoji Prancūzijos Konstitucija.

2

„Priimama JAV Konstitucija

(O Didžioji Prancūzijos revoliucija.

3 „ Didžioji Prancūzijos revoliucija.

1. Įvertink 1789-1799 m. Prancūzijos revoliucijos rezulta-

4 „JAV nepriklausomybės karas.

tus iš skirtingų visuomenės grupių pozicijos:

5. Jakobinų diktatūra Prancūzijoje.

trečiojo luomo atstovo; monarchijos ir luominės visuomenės šalininko;

6. . Išleistas pirmasis „Enciklopedijos“ tomas. I

Olimpijos de Guž.

„Prancūzija paskelbiama respublika,

2. Paaiškink, kodėl skirtingų visuomenės grupių atstovų

8. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija.

požiūriai į revoliucijos rezultatus nesutampa.

—2LL

1750 m.

42

770 m.

1775 m.

1780 m.

1785 m

[c)

Iš 1789 m. Nacion:

Imo steigėjo,

abato Emaniuelio Žozefo Sjejeso kūrinio

1. Kas yra trečiasis Iuomas?

Viskas. 2. Kas jis lig šiol buvo valsty-

3. Kojis reikalauja?

Tapti joje kuo nors. MLE o LS pegaio

bės santvarkoje?

istoriją, Vilnius, Alma littera,

Niekas.

Žirgas vardu Amerika nusimeta savo šeimininką. 1779 m. karikatūra Didžiosios Britanijos laikraštyje

2006, p. 115.

ikau žinias ir gebėjimu 0 0

(O Išnagrinėk istorijos šaltinius. 1. Kuriam tipui priskirtum A-C šaltinius: pirminiams ar antriniams? Atsakymą pagrįsk. 2. Kuriems istorijos įvykiams skirti A-C šaltiniai? 3. Atpažink, kokie objektai ir figūros vaizduojami (I-IX). 4. Paaiškink, ką savo kūriniais norėjo pasakyti A ir B šaltinių autoriai. 5. Įrodyk, jog C autorius buvo teisus apibūdindamas šaltinyje minimo luomo padėtį. 6. Kaip ir kodėl C minimo luomo padėtis vėliau pasikeitė?

Trečiojo Iuomo pabudimas. 1789 m. prancūzų autoriaus karikatūra.

| Veikuirkuriu

Veikiu ir kuriu

ORemkis skyriaus temų medžiaga ir sukurk rašinį „Didžiųjų XVIII a. pab. revoliucijų laimėjimai ir nepasiteisinusios viltys“.

O Niusoi

internetu, biblioteka ir surink ne mažiau

kaip tris rašytinius arba nerašytinius istorijos šaltinius, skirtus Apšvietos epochai, JAV arba Didžiajai Prancūzijos revoliucijai. Išnagrinėk šaltinius ir paaiškink, kaip jie susiję su įvykiu.

Ė

Dabar tu gali...

i i

1.

Taip

Iš dalies

Ne

.. atpažinti Apšvietos epochos idėjas.

|]

[]

[J

12-13 p.

:

„. išvardyti su Apšvieta susijusius pokyčius švietimo ir mokslo srityse.

|]

|]

i]

12-15 p.

:

|]

[J

r]

14p.

|

nurodyti klasicizmo stiliaus dailės ir architektūros bruožus.

:

:

.. apibūdinti JAV revoliucijos ir Nepriklausomybės karo priežastis ir eigą.

[J

[]

I]

16-19 p.

i

Ė

.. įvertinti 1787 m. JAV Konstitucijos istorinę reikšmę.

.

.

.

18-19 p.

:

1. išskirti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos priežastis ir apibūdinti jos eigą.

-

o.)

o)

20-27p.

|

i

.

LJ

.

22-23.

i

.. paaiškinti 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos nuostatus.

43

Abiejų Tautų Respublikos saulėlydis XVIII

amžius

atskleidė

paskutinį

dramatiškiausią

Abiejų

Tautų

Respublikos (ATR) istorijos laikotarpį. Mėginimai reformuoti šalį bai-

gėsi nesėkmingai. Vidaus krizę beįveikiančią Respubliką pasidalijo Prūsijos, Rusijos ir Habsburgų monarchijos (Austrijos) valdovai. ATR žlugo tuo metu, kai Didžioji Prancūzijos revoliucija, griaudama senąją tvarką, kūrė naujosios demokratinės Europos pamatus.

LiETUvos' DIDŽIOJI S

Vilnius |

/AKARU, PRUSIJAI

KUN4GAIKŠTYSTĖ

Lietuvos

|

| alokuva HABSBURGŲ MONARCHIJA (AUSTRIJA) Respublikos sienos iki 1772 m.

Vadaijmas 1772 m. I padalijmas 1793 m. II padalijmas 1795 m. vas SON

atmnivaciniai vienetai

po padaliimų

A

MOLDOVA

LDK ir Lenkijos siena po | (turkų vasalas)

Liblnounijos 1569 m padalijmų ribos valstybi sienos 1772 m. „ARSų kontederaijos

(1783) A. PASKUinia Resnubikos

A

Abiejų Tautų Respublikos

padalijimai 1772-1795 m.

LDK Abiejų Tautų Respublikoje.

Nuo XVII a. vid.

(

1795 m.

Lietuva carinės

Rusijos valdžioje

USTAWA RZADOWA,

oi "01

1772m. ATR I padalijimas.

priimama Ga konsti

||

žės 3-iosios

1794 m.

T. Kosciuškos sukilimas

ynės kapas

Šiame skyriuje nagrinėsi ir vertinsi:

Apšvietos idėjų raišką ATR valdyme

ir kultūroje bei su Apšvieta susijusius pokyčius LDK švietime ir moksl m

klasicizmo stiliaus LDK architektūros ir dailės kūrinius;

=

ATR I, II ir III padalijimų bei T. Kosciuškos sukilimo priežastis

eigą ir padarinius;

m Ketverių metų seimo reformas; m

1791 m. Gegužės

3-iosios

konstituciją bei Abiejų Tautų tarpusavio įžadą;

= pokyčius buvusios LDK visuomenės gyvenime, patekus į carinės Rusij priklausomybę. Išsiaiškinsi, kuo garsios šios asmenybės: Ksaveras Bžostovskis; Vilniaus Gaonas;

Laurynas Gucevičius; Jokūbas Jasinskis; Tadas Kosciuška;

Stanislovas Augustas Poniatovskis

Sužinosi šių sąvokų reikšmę:

bajorų konfederacija, Edukacinė komisija, generalgubernatorius liberum veto teisė, rusifikacija.

nagrinėti su istorija susijusias senovines dainas.

XVIII a. pab. - XIX a. Lietuvos dvarų paveldą.

Apšvietos blyksnis valstybės saulėlydžiu

2.1

XVIII a. pažangios švietėjų idėjos pasiekė ir Abiejų Tautų Respūbliką. Valstybės santvarkos

reformos, didėjantis dėmesys gyventojų švietimui, pirmieji drąsūs bajorų bandymai suteikti

laisvę savo valstiečiams - trumpas, bet ryškus Apšvietos epochos blyksnis besileidžiant ATR

saulei. Kas tapo pirmaisiais Apšvietos židiniais LDK? Kokių su Apšvieta susijusių pokyčių įvy-

|| i

į j

ki

"t

diti

|£ £]

i

: abu r

lt

i |i

|i |

LKS

IB

iš

ko švietimo, meno ir architektūros srityse?

rjeris") pirmasis laas laikomas

A. Vilniaus universiteto

kraštyje buvo įvykiai ir mokslo naujienos.

astronomijos obser

vatorijos įkūrėjas, tiksliųjų mokslų pradinin jėzuitas Tomas Žebrauskas, XVIII a. Jis išugdė gar siausią to meto Lietuvos astronomą M. Počobutą. Pirmieji

šalin, niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka Žemė, i ja ky įžvaigždes

Apšvietos idėjų skleidėjai

Pirmaisiais Apšvietos sklaidos centrais LDK tapo gyventojų švietimu užsiėmę Katalikų B.

ios ordinai. To meto švietimo tinklą — nuo parapinių mokyklų,

kolegijų iki Vilniaus universiteto — kontroliavo Katalikų Bažnyčia ir jai pavaldus jėzuitų ordinas. Atsi elgdami į pažangius pavyzdžius Europoje, jėzuitai padidino pasaulietinių dalykų - istorijos, geografijos - pamokų skaičių. Vilniaus unive

sitete pradėta mokyti prancūzų kalbos, teisės, matematikos.

Šalyje populiarėjo ir pijorų vienuolių ordino mokyklos. Jose mokyta daug

Martinas Počobutas (1728-1810)

astronomijos ir matematikos profeso-

rius, jėzuitas, VU rektorius. Rekonstravoir reorganizavo Vilniaus universite-

to astronomijos observatoriją, atliko

astronominių stebėjimų, parašė astronomijos mokslo darbų

Pijšrai — vienuolių katalikų ordinas. Pagrindinis jo visuomeninės veiklos tikslas — krikščioniškai auklėti jaunimą mokyklose

46

gamtamokslinių bei visuomeninių dalykų. Rūpint i dvasi iu ir patriotiniu jaunimo aukl imu. „Doras žmogus ir geras pilieti - toks buvo pagrindinis pijorų šūkis. Jėzuitų ir pijorų pastangomis šalyje atsirado nedidelis išsilavinusių

ir pokyčių trokštančių žmonių sluoksnis. Visuomenės švietimą jie suvokė kaip

svarbiausią ant pražūties slenksčio atsidūrusios ATR gelbėjimo būdą.

Apšvietos idėjų sklaida šalyje sutapo su karaliaus Stanislovo Augusto Po-

niatovskio valdymu (žr. 51 p.). Valdovas ir daug bajorų domėjosi Europos kul-

tūriniu gyvenimu, švietėjų darbais, mokslo ir ūkio naujovėmis. Nors LDK ne-

subrandino europinio masto Apšvietos filosofų, šio sąjūdžio idėjos padarė didelę įtaką tolesnei šalies, jos visuomenės bei kultūros raidai.

1760 m. išleidžiamas pirmasis DK laikraštis

įsteigiama Edukacinė komisija

RUSIJA

PRŪSIJA

1769-1795 m. gyvuoja Paulavos respublika

1773 m.

XVIII a. 8 deš.

LDK pradeda plisti klasicizmo stilius

-1773m. ATR įkurta pirmoji Europoje valstybinė ir pasaulietinė švietimo priežiūros įstaiga valstybės mąstu.

BAKA akademija (universitetas) Edukacinės komisijos įkurtos mokyklos 1773 m. apygardinės (6 Klasių) ir mm pazpygardnės mokyklos akis) pilausanėos DK vyriausiajai mokyklai —— Respublikos sienos XVIII a vid. LDK siena su Lenkija ---- Respublikos sienos po padalijmo

Virbalis Maiko

menantis Troškūnų (dab ie

nardinų vienuolyno

rtvarkyta į apskritiesmo

a pra kyklą. XVIII a DiEL. MAZU WAYKU KORENIPADIKTT IRA K OKI NOKSEAT KATKKONSKŲ, KOMAZENSTMVAS XOZIOS DIENOS WIRASIS YR MOTERINS SLUzIIĘTES

Gardelyaaden

Mežderfgkij

Edukacinės komisijos įkūrimas

1773 m. popiežius panaikino jėzuitų ordiną. Didžioji dal Lėnkijos ir LDK mokyklų liko be priežiūros. Švietimo sistemai pertvarkyti Seimas

įkūrė Edukacinę komisiją - pirmąją švietimo ministeriją Europoje. Ši bendra Lėnkijos ir LDK švietimo priežiūros įstaiga perėmė jėzuitų moky= klas ir universitetus.

Šalies švietimo sistema atiteko valstybei. Edukacinės

komisijos pastangomis sukurta nauja, centralizuota ir Apšvietos idėjomis grindžiama švietimo s istema. Komisija į mokymo programas įtraukė daug gamtos ir tiksliųjų mokslų,

šleido naujų vadovėlių, įsteigė naujų moky-

klų, pirmųjų pasaulietinių mokytojų rengimo įs igų. Mokyklų tinklui LDK

vadovavo pertvarkytas ir Lietuvos vyriai

mokykla pavadintas Vilniaus universitetas. Nuo Katalikų Bažny

inusiame universitete susidarė palankios sąlygos kei niomis, plisti mokslo naujovėms.

prie-

Edukacinė komi: ja siekė s iteikti galimybių mokytis visiems luomams, ugdyti išsila inusius ir patriotiškus valstybės piliečiu: ios komi: ijos steigimą inicijavęs LDK didik: okimas Liutauras Chreptavičius sakė: „Kokie

piliečiai, tokia ir tėvynė, kaip auklėjamas jaunimas, tokie yra ir piliečiai.“

Edukacinei komisijai pavaldžiose mokyklose išaugo nauja LDK bajorų karta, puoselėjanti pažangias idėjas.

nės komisi

čius. 1809 m. Jozefo Grasi portretas, oj lažo įvesdamasini džiauninkų padėtį.

2.1 Apšvietos blyksnis valstybės saulėlydžiu

izmo stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia Sudervėje (šalia Vilniaus), XIXa. pr. pastatyta pagal L. Gucevičiaus parengtą projektą.

AA

Juozapo

L Gucevičiaus suprojektuota klasicistinė Vilniaus rotušė.

Peškos akvarelė, XVIIa. pab.

Menas pagal Antikos pavyzdį XVIII a. 8 deš. LDK mene ir architektūroje beveik 200 metų vyravusį ba-

roką ėmė keisti Apšvietai būdingas klasicizmas. Iš Prancūzijos atkeliavęs stilius buvo priešingybė iš

Italijos kilusiam

tas, ramus, bet didingas. Iki XIX a. II pusės

iš

igingam barokui — papras-

Lietuvoje vyravęs klasicizmo

stilius rėmėsi gai Antikos meno ir architektūros pavyzdžiais. LDK, kaip ir Europoje, klasicizmo kūriniai neretai būdavo tiesiog kopijuojami nuo senovės Graikijos ir Romos antikinių paminklų. Didingiausius klasicizmo pastatus LDK sukūrė architektas Laurynas

Laurynas Gucėvičius (1753-1798) — vienas žymiausių lietuvių Klasicizmo architektų, VU.

us. Jis suprojektavo ir perstatė Vilniaus katedrą bei rotušę, Gucėv Vėrkių rūmus. Klasicizmo laikotarpis Lietuvoje i iskiria gana didele

Suprojektavo ir perstatė Vilniaus katedrą, r07

užmiesčio rezidencijų, dvarų sodybų, sakralinių pastatų, statyti ir administraciniai, prekybiniai pastatai.

profesorius. Dalyvavo T. Kosciuškos sukilime.

ira Vin

arealo eutonts,

Be miestiečių

Įžymiausiu kla

izmo

stiliaus

gyvenamųjų

dailininku

namų,

didikų

Lietuvojė

rūmų,

laikomas

Pranciškus Smuglėvičius. Savo darbuose jis įamžino Vilniaus architektūros paminklus.

varbi

s Antikos

žmonių gyvenimo, buities scenas.

Pranciškus Smuglėvičius (1745-1807) - klasicizmo stiliaus dailininkas. Nacionalinės lietu-

vių dailės mokyklos kūrėjas. Įkūrė VU Piešimo ir tapybos katedrą ir jai vadovavo.

48

ir LDK istorijos

įvykius, kasdienio

Al

Achilas priima

Agamemnono pasiuntinius.

1785 m.

P. Smuglevičiaus paveikslas Trojs karo tema.

institucija, sauganti viešąją tvarką ir užtikrinanti visuomenės saugumą.

Pėvilas Ksavėras Bžostėvskis (1739-1827) — LDK valstybės veikėjas, kunigas. Veikiamas Apšvietos idėjų, savo Merkinės dvare (dab. Šalčininkų r) panaikino baudžiavą ir įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę, vadinamą Paulavos respublika.

A „Laisvių suteikimas Paulavos valstiečiams 1769 metais“. P. Smuglevičiaus paveikslas, XVIII a. pab.

Paulavos respublika Apšvietos idėjos keitė dalies LDK bajorų požiūrį į baudžiavos slegiamus

valstiečius. Šalyje išgarsėjo Pėvilo Ksavėro Bžostūvskio įkurta Pau-

lavos respublika. Savo valsti s suteikė asmeninę laisvę, 0 žemę perdavė paveldimam naudojimui. Paulavą valdė prezidentas — dvaro savininkas — ir valstiečių

seimas. Respublika turėjo savo vėliavą, herbą,

ginkluotą valstiečių miliciją. Sėkmingai ūkininkaujantys

asmenys buvo

skatinami premijomis, kviečiami pietų su ponais, apdovanojami ypatin-

gais ženklais — specialiomis kepurėmis. Kadaise apleistas Merkinės dva-

ras tapo pavyzdinis. At

kius nen

s baudžiavinio ūkininkavimo, jo

pajamos padidėjo kelis kartus. Sužavėti eksperimento sėkmės, čia lankėsi i

s. Tuo metu sakyta, kad

valstybėje yra trys respu-

blikos: Lėnkijos, Lietuvos ir Paulavos. Tai liudijo ir oficialus respubliką

bei jos konstituciją pripažinęs Ketverių metų seimo nutarimas. Vis dėlto

1. O Nurodyk pirmuosius Apšvietos idėjų sklaidos LDK židinius. 2.

sėkmingai apgynė fortifikuotus,

naudinga P. K. Bžostovskio dvare įvykdyta reforma?

b) G Kodėl, tavo manymu, kiti dvarininkai nesekė šiuo pavyzdžiu?

saugomus dvaro rūmus nuo Rūsijos kariuomenės. Deja, prieš gausesnį sunaikinta.

Įrodymas, kad tik gėdingiausia vergovė nužmogino tą gausią tautos dalį, yra eksperimentai, kuriuos atliko keli didikai - jie grąlaiškų, XVIII a. pab. Valstiečiams čia atimtos visos žmogaus tei- žino laimę savo valdiniams paleisdami juos sės. Jie nelaikomi tauta, nors sudaro jos di- į laisvę. Bžostovskis paleido į laisvę vienos džiausią dalį. Valstiečiai dėl seniai trunkan- savo valdos valstiečius ir tuo taip juos pačios vergovės nusmuko į tokią gyvuliškumo veikė į gera, kad jie tapo darbštūs, pamėgo ir bejausmiškumo, neaprašomo tingumo švarą, yra tokie linksmi ir sąmoningi, kad ir kvailų kvailiausio nežinojimo pakopą, iš linksminasi vaidindami

4. O Internete, mokslininkų knygose ar ki-

tuose šaltiniuose rask informacijos ir pagal pasirinktus kriterijus palygink mokymąsi šių laikų ir XVIII a. pab. Lietuvos mokykloje. Kokių skirtumų ir panašumų įžvelgi?

Iš Vilniaus universiteto profesoriaus Georgo Forsterio

kokios jie gal ir per šimtą metų nepakiltų

iki kitų Europos kraštų prastuomenės lygio.

Georgo Forsterio laiškaiiš Vilniaus, Vilnius: Mokslas, 1988.

Edukacinės komisijos įkūrimas.

a) G Kuo, pasak Akį autoriaus, buvo

pabūklų

priešą nepavyko atsilaikyti. 25 metus gyvavusi Paulavos respublika buvo

Paaiškink, kuo LDK švietimui svarbus

3. Įvertink P. K. Bžostovskio Paulavos respublikos reikšmę.

Paulavos klestėjimą nutraukė artėjantis ATR žlugimas. Per T. Kosciuškos sukilimą valstiečių milicija

G

5. Al Internete, bibliotekoje pasidomėkite

6.

pasirinktu klasicizmo paminklu arba šio stiliaus LDK kūrėju. Parenkite pristatymą klasei 4 Surenkite diskusiją, kuri kultūros

epocha - Barokas ar Apšvieta — labiau praturtino LDK. Argumentų ieškokite istorikų knygose, straipsniuose internete.

49

2.2

Nuo pirmųjų reformų iki pirmojo padalijimo Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lėnkijos karalystės sudaryta, bajorų viešpataujama

Abiejų Tautų Respūblika buvo išskirtinė Europos valstybė. Tačiau XVIII a. šalį kamavo dau-

gybė vidaus problemų. Mirtiną pavojų šaliai kėlė ir grėsmingos kaimynės. Ar sklindančios Apšvietos idėjos ATR bajorus privertė susimąstyti dėl valstybės likimo?

A

Ž. Ž. Ruso apie liberum veto teisę ATR

Liberum veto teisė pati savaime nėra ydinga,

bet, vos tik peržengusi savo ribas, ji tampa pavojingiausiu piktnaudžiavimu; anksčiau ji buvo laisvės laidas, o dabarji — tik priespaudos įrankis. Žmogaus sielai labiau būdinga kabintis į individualias privilegijas negu siekti didesnės ir bendresnės naudos. Tiktai patirties apšviestas patriotizmas įstengia išmokti

didesnio labo vardan atsižadėti puikiausios teisės, kuri dėl piktnaudžiavimo ja pasidarė pragaištinga ir su kuria tas piktnaudžiavimas jau nebeatskiriamai susijęs. Visi lenkai turi stipriai jausti blogį, daromą šios nelemtos teisės. Jeigu jiems rūpi tvarka ir ramybė, tai jie neturi jokios priemonės atstatyti savo šalyje

neivieną, nei kitą tol, kol saugostą teisę gerą, formuojantis valstybės santvarkai arba kai ji pasiekia visišką tobulumą, bet absurdišką ir pražūtingą, kol dar esama darytinų reformų, o juk neįmanomas daiktas, kad jų nebūtų, ypač didelėje valstybėje, apsuptoje galingų ir ambicingų kaimynų. Filosofijos istorijos chrestomatija. Naujieji amžiai, Vilnius: Mintis, 1987, p. 348.

Ara

eimelio dalyvių vakarėlis. XIXa. litografija

Vidinės ATR silpnumo priežastys

Tuo metu, kai Europoje viešpatavo galingos absoliutinės monarchijos,

Austrija 960

Abiejų Tautų Respūblika priminė negaluojančią valstybę. Čia apsilan-

| Rusija 960

kę užsieniečiai ją vadino šalimi,

Bajorų renkamo karaliaus galios buvo silpnos. Visus valstybės reikalus

tvarkė kilmingieji bajorai.

Prūsija 425

atingą galią įgijo turtingiau:

ATR j jos, Rusijos, Prūsijos ir ATR iždo pajamos (tonos sidabro), XVIII a. I pusė.

Liberum veto (let. laisvai nesutinku) — Abiejų Tautą Respublikos Seimo nario teisė protestuoti prieš bet kokį jo nutarimą. “

„kurioje daug vadovų ir mažai valdžios“:

i ir įtakingiausi iš jų, vadinamieji di-

dikai. Silpnėjant valstybės valdžiai ir augant didikų galiai, imta ma)

ai

piktnaudžiauti liberum veto teise. Naudojantis ja, išardyta daugybė ATR

seimų. Priimti naujus valstybei svarbius įstatymus tapo beveik neįmano-

ma. Bajorija didžiavo

ukso laisvėmi

: kokių neturėjo nė vienos

Europos val bės bajorai. Bijojo, kad laisvių nesumažėtų, todėl įtari žvelgė į kiekvieną bandymą reformuoti valstybę.

Grūdų eksportu į Vakarus paremtas ATR ūkis atsiliko nuo pažangių

Europos valstybių. Daugumą gyventojų sudarė beteisiai valstiečiai baudžiauninkai. Šalies miestai buvo

dalyvavo. Valdžia vos pajėgė

silpni. Valstybės valdyme miestiečiai ne-

surinkti mokesčius. Palyginti menkas šalies

iždas neleido ATR išlaikyti didelės ir stiprios nuolatinės kariuomenės.

1764 m. Poniatovskis išrenkamas

1768-1772 m.

Jovu

300 tūkst:

200 tūkst.

100 tūkst.

24 tūkst. Rusija

Juodųjų erelių

ū

Austrija

ATR

apsuptyje

XVIII a. Abiejų Tautų Respūblikos likimas vis labiau priklausė nuo su-

stiprėjusių kaimynių - Rūsijos ir Habsburgų monarchijos (Austrijos) bei P

sijos karalystės — planų. Stiprią valdžią turinčių absoliutinių monarchų

valdomos valstybės įvykdė daug reformų ir tapo vienos galingiausių Europoje. Valdžios santvarkomis jos gerokai skyrėsi nuo demokratiškesnės, bet suirutės apimtos Abiejų Tautų Respūblikos.

Į įsivaizduojamą lengvą

grobį — ATR - nusitaikius s kaimynės simbolizavo jų herbuose vaizduojami plė rūnai — juodi ereli Kaimynės ėmė v labiau ki daus reikalus, papirkinėjo di-

dikus ir taip lėmė valdovo rinkimus arba ATR seimų darbą. Simbolinis

avarankiškumo praradimo žingsnis buvo 1732 m. Habsburgų

mondrchijos, Rūsijos impčrijos ir Prūs jos karals tės sudarytas susitarimas, kuriuo nutarta, kad kaimynės būsimuose ATR rinkimuose rems bendrą kandidatą. Tokiu tapo 1764 m. Abieją Tautų Respūbliko aldovu išrinktas Stanislovas Augūstas Poniatovskis. Jis buvo i silavinęs didikas, Apšvietos idėjų ir valstybės reformų šalininkas. A

* Piastas — turimas omenyje lenkų kilmės ATR valdovas. “ Stalininkas- LDK pareigybė,

J.A. Gierowski,S. Grodziriski, Wielka Historia Polski Rzeczpospolita w dobie zlotej wolnošci (1648-1763), Krakow: Fogra, 2003,t. 3, p. 426.

Stanislovas Augūstas Poniatovskis (1732— 1798) - paskutinis ATR valdovas nuo 1764 iki 1795 m. kilęs iš LDK didikų. Pritarė Apšvietos idėjoms, palaikė ryšius su žymiausiais Europos švietėjais. Dalyvavo rengiant Gegužės 3-iosios konstituciją. Tačiau spaudžiamas Rūsijos parėmė Targovicos konfederaciją. Jam valdant, įvyko visi trys ATR padalijimai. Po III padalijimo neteko sosto.

u

Iš Rusijos imperatorės Jekaterinos I laiško Prūsijos karaliui Frydrichui I Siūlau Jūsų Didenybei tokį iš Piastų", kuris bus labiau nei kiti mums įsipareigojęs už tai, ką dėl jo padarysime. Jeigu Jūsų Didenybė sutiks, siūlau Lietuvės stalininką“ Stanislovą Poniatovskį, o tai dėl tokių priežasčių. Iš visų pretendentų į karūną jis turi mažiausiai galimybių ją gauti, todėl turės įsipareigojimų tiems, iš kurių rankųją gaus.

2.2 Nuo pirmųjų reformų iki pirmojo padalijimo

A Kazimieras Pulaskis prie Čenstakavos“ XIX a.ll pusės dailininko paveikslas. K. Pulaskis vienas iš labiausiai kovose su Rusijos kariuomene pasižymėjusių Baro konfederatų vadų. Po pralaimėjimo emigravo į Vakarų Europą. Dalyvavo JAV nepriklausomybės kare. Tapo ameri kiečių nacionaliniu didvyriu AA YVIla. I pusės koplytstulpis Baro konfederacijai atminti Vepriuose (Ukmergės r.). Spėja-

ma, kad paminklą pastatė Baro konfederatai LDK

vado Simono Kosakovskio kovoms prieš Rusijos kariuomenę atminti,

A

Nesėkmingi mėginimai reformuoti valstybę

S. A. Poniatovskis ir jį remiantys didikai Čartoriskiai ėmėsi reformų. Jie

siekė panaikinti liberum veto teisę sprendžiant ekonominius klausimus,

įsteigti šiuolaikinių ministerijų pirmtakes - Lėnkijos bei LDK iždo ir karo komisijas, nustatyti naują S eimo darbo tvarką, padidinti kariuomenę, įvesti vienodus muitus, patvirtinti nuostatą, kad ateityje valdovais galės būti

renkami tik Respūblikos piliečiai. Pokyčiai sukėlė senosios ATR santvar-

1770 m. Baro konfederatų daina

Einu į mūšį - taip Dievas įsako. Garbę palieku dėl vietos danguje Dėl laisvės žūsiu, tikėjimo savo neapleisiu. Tai mano pasirinkimas. Kryžius yra man skydas, 0 išganymas- pergalė. Liksiu rikiuotėj, nors krisiu negyvas. To nepaisau, nes mūšyje ramybės dvasiai Ieškau Tėvynėje.

Klejnoty poezįi staropolskiej, Warszawa: Towarzystwo Wydawnicze w Warszawie, 1919.

kos šalininkų bajorų nepasitenkinimą. Prū

Valstybę sustiprinti turėjusios reformos nepatiko ir Rūsijos bei os valdovams. Rūsijos imperatorė Jekaterina II sumaniai pasinau-

dojo reformų pri šininkų ir šalininkų vaidais bei parėmė valdovo priešus. S. A. Poniatovskis buvo priver tsisakyti reformų. Valstybė tapo dar

labiau priklausoma nuo Rūsijos. Jekaterinos II kišimasis į ATR reikalus supykdė bajorus. Dalis jų susibūrė į Baro konfederaciją ir nusprendė ginklu kovoti su Rūsijos pries-

pauda. Tačiau konfederatai stokojo vienybės, veikė padrikai, todėl prasidėjusį partizaninį karą su Rūsijos ir karaliaus kariuomenėmis pralaimėjo. Baro konfederatų kovos laikomos pirmuoju ATR visuomenės mėginimų

ginklu išs įvaduoti iš Rūsijos impėrijos įtakos. Konfederacijos tikslai, kovos taktika ir didvyriai įkvėpė vėlesnius ginkluotus s ieš carinę Rūsiją ir tapo sektinu patriotizmo pavyzdžiu.

Baro konfederšcija — 1768-1772 m. ATR katalikų bajorų konfederacija, sudaryta Baro mieste (dab. Ukrainė). Pagrindinis jos tikslas — kovoti prieš Rūsijos įtaką ATR ir jos statytinį karalių S. A. Poniatovskį. Po nesėkmingų kovų prieš Rūsijos kariuomenę konfederacija buvo panaikinta. Konfederšcija - bajorų sąjunga, sukurta tam tikriems tikslams pasiekti; ATR = rūšis seimų, kuriuose nutarimai priimami balsų dauguma 52

ATR I padalijimas

Pralaimėjus Baro konfederac R ū Tačiau su tuo nenorė (Austrija), nes

ai, atrodė, kad vi

sutikti Prūsij

ir Habsburgų monarchija taip pat s iekė užgrobti Respūblikos teritorijų. Po derybų

1772 m. Prūsija, Rūsija ir Austrija pasirašė sutartis dėl Abiejį Tautą Respūblikos I padalijimo. Buvo nutarta, jog nuo šiol Austrija, Prūsija

ir Rūsija užtikrins Respūblikos santvarkos nekeičiamumą. Po padalijimo

Rūsijos impėrija, Habsburgų monėrchija ir Prūsijos karalystė nusprendė, jog ATR Seimas

1773 m. turi patvirtinti padalijimo sutartį Daugumą

jame

sudarė

papirkti

išdavikai,

pasirengę pasirašyti viską, ką nurodys Rūsija. Tik nedidelė grupelė bajorų iš Lietuvės,

remdamasi liberum veto teise, mėgino protestuoti prieš padalijimo dokumento priėmimą.

ręs

duris į s

ėje tarp imperatorės

dėl to pasiteisinti

o nuodėmklausiui. Ji verkė, kai ėmė žemes, ir kuo

pavieto

atstovas

bajoras Tadas Reitanas, plėšydamas savo drabužius ir parkritęs ant grindų, maldavo Seimo narius: „Trypkite, trypkite šį kūną, Dievo krauju maldauju Jus, nebūkite judai Užmuškite mane, bet nežudykite Tėvynės“ Nepaisydamas išdavikų siūlomų pinigų ir grasinimų areštu, tik po 36 valandų išsekęs T. Reitanas išėjo iš Seimo salės. ATR | padalijimo sutartis buvo patvirtinta. Vis dėlto T. Reitanas tapo drąsos ir sektino patriotizmo

pavyzdžiu.

Prūsijos karalius Frydrichas II juokavo: „Mudu su Jekaterina esame paprasčiausi plėši i, bet aš stebiuosi, kaip Austrijos imperatorė sugebėjo

Naugardūko

LDK

bajorą

minėjo

Ketverių

metų seimas, 0 iš Naugardūko apylinkių kilusio Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“ pavertė T. Reitaną istorijos legenda.

daugiau verkė, tuo daugiau ėmė.“

Kodėl kaimynės jau tada nesunaikino ant pražūties slenk:

rusios ATR? Šalis gyvavo todėl, kad panašios galios kaimynės nesutarė,

kaip ją pasidalyti. Jų valdovai baiminosi, kad vis škas Respūblikos žlugimas sustiprins kitą priešininkę. Sugrius valstybių jėgų pusiaus ra, kils ikėlė tikrą šoką to meto ATR visuomenėje. Ša-

lis prarado trečdalį teritorijos ir gyventojų. Šios netektys

patriotiškai nu-

siteikusius bajorus privertė susitelkti ir ryžtis gelbėti žlungančią valstybę.

Prūsijos ir Austrijos XVIII a. I pusėje įvykdyti Lėnkijos

ir Lietuvės valstybės padalijimai. 1772 m. Rūsija,

Prūsija ir Austrija įvykdė I padalijimą. Po jo ATR ne-

teko trečdalio teritorijos ir gyventojų. II padalijimą

1793 m. įvykdė Rūsija ir Prūsija. Valstybė prarado pusę teritorijos. 1795 m. Rūsija, Prūsija ir Austrija įvykdė III padalijimą, o ATR nustojo egzistuoti Didžioji LDK dalis atiteko Rūsijos impėriji.

Remkis 44 p. AA ir nurodyk juoduo-

sius erelius = valstybes, XVIII a. I pusėje kėlusias didžiausią pavojų ATR Naudokis 44 p. Al, temos tekstu ir

apibūdink ATR I padalijimo padarinius

Išnagrinėk AA. Kokius ATR valdovo

rinkimų užkulisius atskleidžia šaltinis? Paaiškink, dėl kokių priežasčių švietėjas liberum veto teisės naudojimą ATR laiko pavojingu Al. Išskirk vidines ir išorines ATR silenumo priežastis (tekstas, A, AA). Kurios iš jų,

alijimas. 1772 m. anglų dailininko piešinys. 1 - S. A. Po enintelis priešinęsis ATR padalijimui; 3-p kitų

tavo manymu, buvo pavojingesnės valstybei? Sukurkite laišką kaimyninių šalių valdovams, skirtą atkalbėti nuo ATR I padalijimo. Aptarkite T. Reitano poelgį

jį galima laikyti drąsiu ir patriotišku?

Kodėl

t

tarpusavio karų. I padalijimo netektys

Abiejų Tautą Respūblikos padalijimai - Rūsijos,

2

| J

3

Ketverių metų seimo reformos XVIII a. pab. pasaulį sudrebino didingos revoliucijos. Pirmoji kilo JAV, antroji - Prancūzijoje.

Dalis istorikų itin sparčius ir be galo svarbius pokyčius Abiejų Tautų Respublikoje taip pat

prilygina revoliucijai. Kokias valstybės ir visuomenės reformas įvykdė susirinkęs Ketverių metų seimas? Kodėl Apšvietos idėjomis grįstos permainos neišgelbėjo valstybės?

A. Vienas svarbiausių Gegužės

3-iosios konstitucijos autorių LDK didysis maršalka Ignas Potockis, A. Rajeckos portretas, XVIII a. pab, AA. Gegužės 3-iosios konstitucijos patvirtinimas ATR Seime. Žano Pjero Norbleno piešinys, XVII a. pab.

USTAWA

[B]

RZADOMAS

Ketverių metų seimas Kaimynių monarchijų jėga įvykdytas Abiejų Tautų Respūblikos I padalijimas

nesulaukė kitų Europos šalių pasmerkimo. Nors tuo metu plito Apšvietos idėjos, dauguma Vakarų šviesuolių ATR gyventojams tragišką įvykį sveikino kaip

teisingą bausmę netvarkos apimtai

valstybei.

I padalijimas nesunaikino ATR valstybės. Valdovo sostą išlaikęs S. A. Poniatovskis, skelbdamas ištikimybę Rūsijai, telkė reformų šalininkus. 1775 m. = WARSZAWIE,

Lai

Ainin3-iosios konstitucijos to meto Gegužės

kalbą pradžia (A) ir mo į lietuvių verti Konstitucijos antraštinis lapas (B)

j

Ketverių mėtų seimas - 1788-1792 m. posė-

mo nutarimu buvo įkurta nauja vykdomosios valdžios institucija - Nuolatinė p

Ė

k

bės Konstituciją.

Nuolatinė taryba - 1775-1789 m. veikusi

ATR aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija. Ją panaikino Ketverių metų seimas.

54

k

i

.

K

vienoda svorio irI tūrio matų sistema, pertvarkyti Kas mokesčiai.

iš . esmės pertvarkyti E ės Santvar as Arkyti va YB S k Rūsija ir Austrija įsivėlė į karą su Osmanų impėrija, prasidėjo Rūsijos ir Pr

prieštaravimai. Reformatoriai, tarp kurių buvo daug LDK didikų ir bajorų, ne-

delsdami pasinaudojo palankia tarptautine padėtimi ir 1788 m. sušaukė Seimą.

džiavęs ATR Seimas. Jis įvykdė daugybę svar-

bių valstybei reformų ir priėmė naują valsty-

.

taryba. Jos veiklos laikotarpiu modernizuota ir padidinta kariuomenė, įvesta

karių numatė padidinti kariuomenę, įvedė nuolatinius mokesčius

bajorams

ir dvasininkams. Mies

iečiams suteikė tokių teisių

ir privilegijų, kokių turėjo ir bajorija. Jie galėjo įsigyti žemės valdų, patekti į valstybės tarnybas, tarnauti karininkais kariuomenėje.

galėjo iš dalies dalyvauti šalies valdyme.

Nuo šiol ir miestiečiai

RZADOWA. 1788-1792 m. Ketverių metų seimas |

1791 m. gegužės 3 d. priimama Gegužės konstitucija

1791 m. spalio 20 d. Abie Į tarpusavio atmintina J diena

* r Targovicos konfederatais

V

4

1793 m. ATRI padalijimas.

Abiejų Tautą tarpūsavio įžadas - 1791 m.

Ketverių metų seime priimtas įstatymas, ku-

riuo LDK pripažinta lygia Lėnkijai Respūblikos dalimi

Gegužės 3-ičsios konstitūcija- 1791 m. ATR Ketverių metų seime priimtas Apšvietos idė-

jų veikiamas pagrindinis valstybės įstatymas.

Įvesta konstitucinė monarchija, panaikinta

liberum veto teisė.

Įstštymų sargyba - Gegužės 3-iosios konstitucijos įsteigta vykdomosios valdžios institucija, ministrų kabineto atitikmuo.

Juojami Varšuvoje alka. 2 — suklupę bajorai itucijos mr dalio „Terore

Gegužės 3-iosios konstitucijos priėmimas Svarbiausias Ketverių metų s

priimta

imo laimėjimas - 1791 m. gegužės 3 d. Varšuvoje

valstybės konstitucija. Jos paskelbimą miesto pilies aikštėje

si minia sutiko džiaugsmi

ėje

susirinku-

„Vivat Rex! Vivat Constitutio!“ (liet.

Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja Konstitucija!). Remiantis Š. L. de Monteskjė

idėja, šalies valdžia padalyta į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, vykdomoji - karaliui ir Įstatymų sargyba pavadintam ministrų kabinetui, teisminė — teismams. Valstybė tapo

konstitucine monarchija.

Įstatyme neliko valstybės skirstymo į Lėnkijos karalystę ir LDK. Paskelbs,

is — Lėnkijos Respūblika, taip pat įvestas benviena kariuomenė. Atrodė, jog atsiranda Lėnkijos valstybė, kurioje

LDK tebus viena iš provincijų. Su tuo nenorėjo sutikti LDK atstovai Seime. Jie pasiekė, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa — Abiej Tautą tarpūsavio

do įstatymas. Juo LDK pripažinta lygia Lėnkijai antrąja dvinare Respūblikos

dalimi, o įstatymas prilygintas Liūblino unijai.

Tai viena iš priežasčių, dėl kurių LDK bajorai gausiau ir ryž ingiau nei Lėnkijoje pritarė Ketverių metų cimo darbams. Tad Gegužės 3-iosios konstitūcija ra ir LDK konstitucij Be to, ji buvo išversta į lietuvių kali Tai pirma:

politinis dokumentas lietuvių kalba.

DK jorų atstovas Ketverių seime generolasK. piega. 1792 m. pavei las. Seime

bingumą, buvo

metų

nas iš Abiejų orių, dalyva.

2.3 Ketverių metų seimo reformos Įstatymų vykdomoji valdžia | TEiSMAI

kontroliuoja

Įstatymų leidžiamoji valdžia

kontroliuoja

E

vad lovauja Gegužės

3-iosios

prižiūri Į

Gegužės 3-iosios kons-

titucijos šalininkai LDK

Janas

rinkimai

| Pavyzdžiui,

Nikodemas

rinkimai seimeliai:

lėšomis

jai statė įspūdingas kolonas.

ae

Pavietų

bajorai savo valdose asmeninėmis

Veto

EZ

Konstitucijos garbei

Į

rinkimai

Lo-

patinskis specialiai ją įrengė tuometės ATR ir Rūsijos pasienyje,

Neturintys rinkimų teisės: moterys, valstiečiai, miestieči.

AA ATR valdymas pagal 1791 m. Konstituciją.

Dauguvos upės pakrantėje, norėda-

mas paerzinti reformų ATR priešinin-

kę, despotišką kaimynę. LDK teritorijoje Konstitucijos šalininkai pastatė

apie 300 panašių kolonų. Daugelis jų

sunyko pačios arba buvo nugriautos,

siekiant sunaikinti atminimą apie buvusią ATR carinės Rūsijos impėrijos viešpatavimo laikais. Daugiausia iki

mūsų dienų išlikusių kolonų (16) ap-

tikta dabartinės Baltarūsijos teritori-

joje. Šios kolonos yra tik LDK būdin-

gas paminklas. Tokių statinių Lėnkijos karalystėje nebuvo. Jos liudija Lietuvės bajorijos patriotizmą ir paramą Ketverių metų seimo reformoms.

Konstitucijos reikšmė

Pažangiomis Apšvietos idėjomis pagrįsta Gegužės 3-iosios konstitucija buvo

pirmoji rašytinė konstituc a Europoje ir antroji pasaulyje. Nors ji galiojo tik 14 mėnesių, tačiau sudarė

lygas spartesniam visuomenės vienijimui, padėjo

valstybės atsinaujinimo pamatus. Neatsitiktinai visi vėlesni Lietuvos ir Lėnkijos

gyventojų sukilimai prieš Rūsijos valdžią vyko vadovaujantis Gegužės 3-iosios konstitucijos idėjomis. Kita vertus, ATR

Prancūzijos

Konstitucijoje,

įstatymuose,

kaip ir panašiuose to meto

liko šiais laikais prieštaringai vertinamų

JAV ir nuostatų.

Gyventojams Konstitucija garantavo tikybos teises ir laisves, tačiau katalikybė paskelbta valstybine religija, katalikams uždrausta pereiti į kitą tikėjimą. Konstitucija patvirtino bajorų privilegijas ir laisves bei jau priimtas miestiečių

teises, taip pat panaikino karalių rinkimus, liberum veto, konfederacijų teises.

Bet valstiečiai nebuvo atleisti nuo baudžiavos. Jie liko beteise visuomenės dali-

mi. Konstitucijoje nebuvo jokios užuominos apie moterų padėtį visuomenėje.

A

A Abiejų Tautų tarpusavio žado antraštinis lapas.

56

Iš 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos I. VIEŠPATAUJANTI RELIGIJA V. VALDYMAS Tautos viešpataujanti religija yra ir bus Romos Visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos katalikų šventas tikėjimas su visomis jo teisė- valios. Idant valstybių vientisumas, pilietinė mis. Perėjimas iš viešpataujančio tikėjimo į laisvė ir visuomenės tvarka visam laikui išlikkokį nors kitą yra draudžiamas ir baudžiamas. tų pusiausvyroje, tautos valdymą turi sudaryti trys valdžios ir šio įstatymo valia sudarys viII. BAJORAI ŽEMVALDŽIAI siems laikams. Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmin- VI. SEIMAS giausiai Užtikriname visas teises, laisves. Visus Viskas ir visur turi būti sprendžiama balsų daubajorus pripažįstame esant lygiais tarpusavy ne guma; dėl to liberum veto, bet kokios rūšies tik siekiant pareigybių ir stengiantis pasitarnaukonfederacijas ir konfederacinius seimus kaip ti tėvynei, kas atneša garbę, šlovę ir naudą. Ba- prieštaraujančius šios Konstitucijos dvasiai, jorus pripažįstame svarbiausiais laisvės ir šios valdymą griaunančius, visuomenę ardančius Konstitucijos gynėjais. panaikiname visiems laikams. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001

E Atmintina diena - reikšminga diena, susijusi su

esminiais Lietuvės valstybingumo kūrimo ir įtvirti-

nimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių pro-

pagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos

išsaugojimu

Targovicos konfederžcija- Rusijos remiama 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos priešininkų ir senųjų bajorų laisvių gynėjų sąjunga.

AAM XVIII a. pab. LDK kariai prie patrankos: 1 - artilerijos korpuso bombardierius; 2 - 4-ojo

lauko buožės pėstininkų regimento eilinis; 3 = 1-ojo didžiosios buožės pėstininkų regimento lengvasis šaulys (jėgeris). Šio pavyzdžio uniformos LDK kariuomenėje įvestos Ketverių metų seimo reformų laikotarpiu ir buvo naudojamos 1792 m. kare prieš Rusiją ir 1794 m.

T. Kosciuškos sukilime. Dailininkas Šarūnas Miškinis.

Neatsižvelgiant į trūkumus, Gegužės

A Virtuti militari ordinas. Karaliaus S. A. Po-

niatovskio įsteigtu ordinu buvo apdovanojami asmenys, pasižymėję 1792 m. kare su Rusijos imperija

3-iosios konstitucija yra svar-

biausias Apšvietos idėjų įgyvendinimo ATR ženklas, europinės reikšmė:

dokumentas, kartu ir pirmoji rašytinė Lietuvos Konstitucija. Sio doku-

mento priėmimo (gegužės 3 d.) ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo (spalio 20 d.) datos įtrauktos į Lietuvos valstybei reikšmingų

atmintiną dieną sąrašą. ATR II padalijimas

Nepaisant Gegužės 3-iosios konstitucijos pažangumo, tarp didikų ir bajorų.

1. O Nurodyk svarbiausius Ketverių metų

seimo darbus. 2. 6 Paaiškink, kodėl Ketverių metų seimo reformos neišgelbėjo ATR valstybės nuo naujo padalijimo, „0 Išnagrinėk AA.

a) G Apibūdink ATR valdymą.

atsirado daug aršių jos priešininkų. Jie buvo nepatenkinti senosios vals-

b) O|Įrodyk, kad jis pagrįstasŠ. L. de Mon-

tačiau to labai nenorėjo Prūsija ir Rūsija. Jas gąsdino ir tai, kad ATR, pana-

€) 0 Palygink ATR ir JAV (19 p., AM) arba

tybės santvarkos panaikinimu. Konstitucija galėjo sustiprinti Respūbliką,

šiai kaip Prancūzijoje, gali kilti revoliucija. Jekaterinos II remiami Konstitucijos priešininkai ir senųjų bajorų teisių gynėjai susibūrė į Targovicos konfederaciją, o Rū

armij

įžengė į Respūbliką.

ATR kariuomenė

kelis mėnesius didvyriškai kovojo su triskart gausesniu priešu. Tikėdamasis numalšinti Jekaterinos II pyktį, karalius S. A. Poniatovskis perėjo į Targovicos konfederacijos pusę. Viltys neišsipildė: 1793 m. Rūs

sutartį. Pagal ją Respūblika neteko dar pu:

pasirašė ATR II padalijimo

s teritor:

„Rū

kariuo-

menės apsuptas Seimas Gardinė patvirtino padalijimą ir grąžino senąją

Respūblikos santvarką. Paskutinis mėginimas reformomis

sustiprinti vals

tybę žlugo. Net Targovicos konfederatai pasijuto apgauti, nes Jekaterina II jiems žadėjo nekeisti Respūblikos sienų. Pasakojama, kad kai kurie ant savo antkapių prašė užrašyti: „Mes buvome kvailiai, bet ne niekšai.“

teskjė valdžių padalijimo idėja.

Prancūzijos (23 p., 424) santvarkas. Kurios

valstybės valdymas atrodo demokratiškesnis? Atsakymą pagrįsk. 4. 60 Paklausk, ką tavo artimieji žino apie

Gegužės 3-iosios konstituciją ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. Apklausos rezultatus pristatyk klasei. 5. 2, Paieškokite informacijos bibliotekoje arba internete ir pristatykite klasei pasirinktą Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrėją. 6. 24 Aptarkite Gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatas AA. Padiskutuokite, kurios

jų pažangios, o kurios atspindi senąją visuomenės ir valstybės tvarką

57

2

[1

4

Tado Kosciuškos sukilimas Abiejų Tautų Respūblikos II padalijimas, nutrauktos Ketverių metų seimo reformos daliai gyventojų sukėlė didelį pasipiktinimą. Suvokta, jog tik ginkluota kova pavyks išgelbėti

ant prarajos krašto atsidūrusią šalį. Ar 1794 m. įsiplieskęs Tado Kosciuškos sukilimas buvo sėkmingas? Kaip sekėsi sukilėliams LDK? Kokią reikšmę sukilimo padariniai turėjo tolesniam

ATR likimui?

Tadas Kosciuška (1746-1817) - politikas bei Lėnkijos ir Lietuvės karinis veikėjas, generolas. Dalyvavo JAV nepriklausomybės kovose. Pasižymėjo 1792 m. kare su Rūsija. Pagrindinis 1794 m. sukilimo prieš Rūsiją organizatorius ir vadas. Pritarė Apšvietos idėjoms, sukilimo metu paskelbė Polšneco universalą. Sukilėliams pralaimėjus, dvejus metus kalintas Rūsijoje. Vėliau gyveno JAV ir Vakarų Europoje.

|

A. T Kosciuškos

priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. P. Smuglevičiaus

paveikslas, XVIII a. pab.

„Laisvė, vienybė, nepriklausomybė“

Prieš Rūsijos impėriją ir išdavikais laikomus Targovicos konfederatus nukreiptas sukilimas ATR įsiplieskė 1794 metais. Jo vadu tapo LDK bajoras, JAV nepriklausomybės kovų didvyris generolas Tadas Kosciuška. Pa-

sak JAV prezidento Džordžo Vašingtono, „tyriau man teko pažinti“:

aisvės sūnus, kurį

Lėnkijoje, Krėkuvos miesto aikštėje, T. Kosciuška iškilmingai paskel-

„A Dalgininka

XVIIIa. pab. dailinink

Dalgininkai— sukilėlių daliniai, kuriuos sudarė ištie-

sintais dalgiais ginkluoti valstiečiai

Manifėstas - iškilmingas valdžios kreipimasis į gy-

ventojus kokiu nors svarbiu reikalu.

'

Polšneco universšlas — T. Kosciuškos paskelbtas dokumentas, kuriuo 1794 m. sukilime dalyvaujan-

tiems valstiečiams žadėta suteikti asmeninę laisvę

irapriboti baudžiavą

u

8

bė sukilimo manifėstą, kuriame pasižadėjo išvaryti Rū

ijos kariuomenę

s priešininkas.

Anot jo, „bau-

iš ATR, atkurti 1772 m. valstybės sienas bei apginti šalies laisvę ir nepriklausomybę. Sekdami Pranc os revoliucionierių pavyzdžiu, sukilėliai paskelbė šūkį: „Laisvė, vienybė, nepriklausomyb Prisijungti prie sukilėlių T. Kosciuška ragino visus gyventojų sluoksnius: bajoru: i suotinį šaukimą, vyrai nuo 18 i kariuomenę. T. Kosciuška buvo Apšvietos idėjų š;

džiauninkas — tai žodis, kuris turi būti prakeiktas“ Norėdamas į sukilėi R * aga ą iš lių. gretas pritraukti daugiau valstiečių, T. Kosciuška paskelbė R vadinamąjį Polaneco universalą. Iš valstie ų, ginkluotų išti: intais dalgiais, buvo

formuojami dalgininkų būriai. Pirmąjį mūšį su daug didesne Rūsijos k 4 a 2 k

armija T. Kosciuška laimėjo. Netrukus sukilimas apėmė visą Šalį.

1794 m. kovas

T. Kosciuškos sukilimo pradžia

1794 m. lapkritis Varšuvą užima Rusijos kariuomenė, sukilimo pabaiga

1794 m. rugpjūtis Vilnių užima Rusijos kariuomenė

1794 m. balandis LDK sukilėliai išvaduoja

Respublikos teritorija po I padalijimo 1793 m.

Lietuvos sukilėlių veiksmai Lenkijos sukilėlių veiksmai rusų ir prūsų veiksmai sukilimo židiniai Svarbiausių mūšių vietos Varšuvos apsuptis,sukiėlių kapiulacijos vieta

ATR I I padalijimas ir valstybės sunaikinimas

Lietuvės tautinė aukščiausioji taryba - 1794 m. LDK sukilėlių sudaryta vyriausybė.

LDK ir Lenkijos siena

Nn

KL

WRESNOS ARBA RODA SIOCIĖSĄ LETUWOS, P VAAT NTA Lasa ra imevos e TADEUSZAS KOSCIUSZKAS Gatyos.

Jokūbas Jasinskis (1761-1794) - generolas, T. Kosciuškos sukilimo Lietuvojė vadas. Sukilimo metu Lietuvės tautinės aukščiausiosios tarybos buvo paskirtas Lietuvės sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Žuvo kautynėse dėl Vžršuvos.

A

A

1704 m. sukilimas.

Kunigo Mykolo Pranciškaus

Karpavičiaus pamokslas, 1794 m.

A

Sukilėlių atsišaukimas į

Lietuvos gyventojus, 1794 m.

Sukilimas LDK T. Kosciuškos sukilimas sulaukė didelės LDK gyventojų paramos. Čia su-

kilimo vadu tapo radikaliems Prancūzijos revoliucionieriams, jakobinams, simpatizavęs LDK kariuomenės karininkas Jokūbas Jasinskis. Jo dr.

ir sumanumas padėjo išlaisvinti Vilnių iš Rūsijos kariuomenė Sostinėje sukilėliai sudarė vyriausybę - Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą.

J. Jasinskis kreipėsi į gyventojus lenkų ir lietuvių kalbomis, ragino

jungtis prie sukilėlių, remti juos. Tai pirmieji žinomi lietuviškai rašyti atsišaukimai Lietuvojė. J. Jasinskio vadovaujami LDK sukilėliai kvietė kovoti už visų gyventojų sluoksnių laisvę ir lygybę. Vilniaus Rotušės aikštėjė jie

be teismo pakorė keletą Targovicos konfederacijos vadų.

Šie veiksmai gąsdino sukilėlių vadovybę Lėnkijoje. Nepaisydamas

LDK gyventojų nepasitenkinimo, T. Kosciuška panaikino Lietuvos tau-

tinę aukščiausiąją tarybą, o generolo laipsnį užsitarnavusį J. Jasinskį atšaukė į Lėnkiją. Šis, nors ir jausdamasis pažemintas, sukilėlių gretose didvyriškai kovojo iki pat žūties paskutiniame

Varšuvos Prūgos priemiestyje.

LDK

kariuomenės

mūšyje

Nuo pat mūsų tautos pradžios dar niekuomet nebuvo tokio karo kaip dabar ir niekuomet anksčiau nekovojo tautos dėl tokio

brangaus dalyko, kaip dabar mes esame priversti kovoti! Visagalis Dievas pažadino mūsų tautiečio ir piliečio Tado Kosciuškos neprilygstamo kovingumo dvasią! Tai mūsų kraujas! Tai mūsiškis lietuvis! Tai kaulas iš mū-

sų kaulų! Ar rastume bent vieną tokią tautą, kur milijonas žmonių nepabūgtų mirties, kad kitas milijonas išsaugotų laisves ir nepriklausomybę? Kur tautos gelbėjimo įkarštyje nebebūtų skirtumo nei tarp turtingo ir vargšo, nei tarp pono ir valstiečio, nei tarp kunigo ir samdomo kareivio, nei tarp silpnosios lyties ir narsių vyrų, nei tarp senių ir vos truputį jėgos turinčių vaikų, kur visi eina nugalėti ar mirti gindamiesi? Čia eina visi žmonės, žinantys laisvės kainą! Čia eina tauta, nusprendusi

gyventi laisva arba žūti. Čia eina visi piliečiai, nepaisant kilmės, Iuomo, turtų, visuomenės. padėties, tikėjimo ir profesijos. M. P. Karpavičius, Rinktiniai pamokslai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 100.

59

2.4 Tado Kosciuškos sukilimas

Didvyriška Vilniaus gynyba 1794 m. liepą

Vienas didvyriškiausių 1794 m. sukili-

mo kovų Lietuvojė epizodų - Vilniaus

gynyba liepos 19-20 dienomis. Dvi-

gubai gausesnė, geriau išmokyta ir ginkluota Rūsijos kariuomenė kelias

dienas nesėkmingai mėgino užimti balandį prarastą LDK sostinę. Vilniaus

ginti stojo LDK kariuomenės kariai ir ietimis bei dalgiais ginkluoti mies-

tiečiai. Iš savo namų langų vilniečiai

priešo kareivius mėtė baldus ir puo-

į

dus. Stiprus pasipriešinimas bei žinios apie artėjančią prie Vilniaus ginkluotą

pagalbą sukilėliams privertė Rūsijos

kariuomenės vadą nutraukti šturmą ir palikti Vilniaus prieigas. Už sėkmingus

veiksmus ginant LDK sostinę padėką

AA Sukilėlių mūšis su Rusijos kariuomene prie Nemenčinės. Dailininko Šarūno Miškinio

gynėjams pareiškė pats T. Kosciuška,

rekonstrukcinis piešinys. 1794m. balandį šešias valandas trukusias kautynes J. Jasinskio vadovaujami sukilėliai pralaimėjo Rusijos imperijos kariuomenei

vo nelygios. Po kelių savaičių jie buvo

Sukilėlių pralaimėjimas

jų garbei Varšuvoje nuaidėjo saliutas. Rūsijos impėrijos ir sukilėlių jėgos bupriversti atsitraukti

priešui.

ir palikti Vilnių

Rūsija ir Prūsija bendromis jėgomis ėmėsi malšinti sukilimą. Sukilėliai di-

dvyriškai priešinosi daug didesnėms, gerai išmokytoms ir ginkluotoms priešų kariuomenėms, Lemtingame mūšyje T. Kosciuška buvo sužeistas ir pateko į Rūsijos nelaisvę. Pralaimėjimas

ų tikėjimą pergale. Revoliuci-

sužlugd

nė Prancūzija nesuteikė žadėtos karinės paramos. Sklido gandas, jog nukritęs nuo žirgo T. Kosciuška neva ištaręs: „Lėnkijai galas.“

Rūsijos kariuomenė priartėjo prie ATR sostinės Varšuvos. Norėdami įbau-

ginti miesto gynėjus, kariai išžudė tūkstančius taikių s stinės priemiesčio Prūgos gyventojų. Nepasigailėjo net moterų ir vaikų. ukrėsti tokio žiaurumo, miesto

gynėjai sudėjo ginklus ir sukilimas žlugo. Paskutinis mėginimai

dar ilgai išliko gyva žmonių protuose ir širdyse. Nepalaužiama 1794 m. sukilėlių

AA 1794 m. sukilimo dalyvis Berekas Joselevičius. Kretingoje gimęs LDK litva kų kilmės kariškis vadovavo žydų sukilėlių kavalerijos būriui. Pasižymėjo Pragos gy-

nybos metu, lietuvių bei lenkų legionierių gretose per Napoleono žygius.

Polonėzas —iš Lėnkijos kilęs ir ATR bajorų itin mėgtas iškilmingo, pakilaus pobūdžio šokis 60

dvasia ir ryžtas ateities kartoms tapo sektinu kovos už nepriklausomybę ir laisvę pavyzdžiu. T. Kosciuškos portretas dažno bajoro namuose kabėjo garbingiausioje vietoje — šalia protė; ių, karalių ir vyskupų atvaizdų. Pasipriešinimo grobikams simboliu tapo polonėzas „Atsi: eikinimas su Tėvyne“. 1794 m. sukilimo dalyvis M. K.

Oginskis apie vadovybės nesutarimus

Susiskaldymas nepaliko jokios vilties suderinti nuomones ir sutelkti visus bendram energingam darbui, kuris buvo reikalingas neišvengiamo pavojaus akivaizdoje. Vieni pasisakė už švelnias priemones, kaip vieninteles, galinčias išgelbėti tėvynę ir palaikyti visų gyventojų sluoksnių santarvę. Egzaltuotesni manė, kad revoliucija nepavyko kaip tik dėl šių švelnių priemonių ir kad be kraujo praliejimo ji negali

būti sėkminga. Jie kalbėjo tik apie tai, kad reikia nuversti karalių, panaikinti titulus, pavesti tautai rūpintis savo reikalais ir imtis bet kokių kraštutinių priemonių tautos dvasiai pakelti. Buvau šios revoliucijos agonijos liudininkas, tačiau nepriklausiau jokiai partijai, nes nė viena jų, mano nuomone, nebuvo pajėgi suvienyti jėgas ir veikti, kad priešas būtų nugalėtas.

M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, II-1l tomai, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2009, p. 48.

dikas Mykolas Kleopas Oginskis. XI a. pr. dailininko Ab LDK

ATR III padalijimas

Nesėkmingas

sukilimas paankstino paskutinį Respūblikos padalijimą. 1795 m.

Oginskis buv

Rūsija, Prūsija ir Austrija pasirašė sutartį dėl ATR III padalijimo ir pasidalijo

likusias jos žemes. Daugiau nei 200 metų egzistavusi valstybė pradingo iš Europos žemėlapio. Istorikai ginčijasi, ar ATR žlugimo buvo galima išvengti. Pasak vienų, Ketverių metų seimo reformos rodė, kad valstybė ir visuomenė juda pažangos iektus laimėjimus nutraukė tik

jėgos —

aimynių, Rūsijos,

Prūsijos ir Habsburgų monarchijos (Austrijos), ginkluot kišimas. gimu, ATR žlugimą lėmė vidinės problemo; ūkio atsilikimas, silpna

Kitų teicentrinė

valdžia ir viešpataujančio bajorų luomo priešinimasis reformoms. Silpna vals-

tybė negalėjo sėkmingai atsispirti galingoms kaimynėms. Dar kiti mano, jog reformas buvo galima apginti ginklu, tik reformatoriai ir karalius S. A. Poniatovskis pernelyg lengvai ir greitai pasidavė, pr idėjus karui su Rūsija po 1791 m. Konstitucijos priėmimo. Dar sudėtingesnėje padė atsidūrusi ir stiprių priešiškų kaimynių apsupta revoliucinė Prancūzija ne tik ats

vadovaujama Napoleono, užvaldė beveik visą Europą.

laikė, bet,

Išvardyk 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo priežastis.

G Išnagrinėk AA. Kokias 1794 m.

sukilėlių pralaimėjimo priežastis

atskleidžia šaltinis?

. G Remkis tekstu bei AA ir paaiš-

kink, kodėl sukilėliams buvo svarbu įtraukti į sukilimą ATR valstiečius D Įvertink 1794 m. sukilimo reikš-

mę. Pateik argumentų, jog sukilimas pasiteisino arba ne,

D Palygink Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ir T. Kosciuškos sukilimo okis aplink lenkus

ventojus).

1794m.

į karikai janti Prūsijos, Rusijosir Habsburgų monarchijos (Austrijos) valdovus besilinksminanči T. Kosciuškos sukilime Imo.

rezultatus. Kokios priežastys, tavo

manymu, lėmėjų skirtingą baigtį? Pristatykite 1794 m. sukilimo įamžinimo Lietuvoje vietą arba pasirinkto sukilėlių vado biografiją. Naudokitės biblioteka, internetu

Padiskutuokite, kokių priemonių reikėjo imtis, norint išgelbėti žiungančią Abiejų Tautų Respubliką

2

[]

5

Patekus į Rusijos imperiją Po ATR žlugimo didžiąją dalį buvusios LDK teritorijų užgrobė Rūsijos impėrija. Poetas Adomas Mickevičius įvertino skaudžius valstybės žlugimo padarinius: „Lietuva jau visa

praeityje.“ Pažangiomis Ketverių metų seimo reformomis prasidėjęs visuomenės laisvėjimas

buvo nutrauktas. Kokie pokyčiai visuomenės gyvenime įvyko patekus į imperijos valdžią?

„A 1797 m. Prūsijos karaliaus Frydricho

Vilhelmo I pasirašytas galutinio ATR padalijimo dokumento slaptas straipsnis.

A

Iš 1797 m. Rusijos, Prūsijosi

Austrijos sudarytos ATR III padal

patvirtinimo sutarties

Tam, kad būtų panaikinta viskas, kas galėtų atgaivinti prisiminimus apie Lėnkijos karalystės egzistavimą, dabar, kai šis politinis kūnas yra Visiškai sunaikintas, valstybės sąjungininkės drauge nutaria niekada nevartoti savo monarchų raštuose nei Lėnkijos, nei Lietuvės karaIystės pavadinimų, kurie nuo šiol yra panaikinami visiems laikams. N. Davies, Dievo žaislas: Lenkijos istorija, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, t, p. 576.

Generalgubernštorius (lot. generalis - visuotinis + gubernator- valdytojas) - Rūsijos caro skiriamas vie-

tininkas kelioms gubernijoms valdyti.

Gubernatorius - tam tikros administracinės teritori-

jos=gubernijos- aukščiausias pareigūnas, valdytojas.

Gubeinija- Rūsijos impėrijos administracinis teritorinis vienetas, kuriame valdžia priklauso gubernatoriui. Okupacija (lot. occupatio — užėmimas, užvaldymas)laikinas svetimos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga ir jos valdymas.

62

AA Rusijos imperijos generalgubernatoriaus rūmai Vilniuje. XIXa. litografija iš J. K. Vilčinskio albumo. Čia buvo apsistojęs Napoleonas, Rusijos imperatorius Aleksandras I. Lietuvos

gyventojams šie rūmai simbolizavo Rusijos imperijos priespaudą. Dabar juose yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos prezidentūra,

Rusijai atitekusių žemių aneksija Po ATR

III padalijimo Rūsija, Prūsija ir Austrija toliau naikino Abiejų

Tautą Respūblikos valstybingumo likučius. Beveik visą likusią buvusios

LDK teritoriją okupavo Rūsijos impėrija. Tik dabartinę Suvalkiją bei dalį Dzūkijos apėmusi Užnemunė atiteko Prūsijai. Nšmunas tapo skirtin= goms valstybėms tekusių Lietuvos dalių riba. Varšuvos kunigaikštystei,

vėliau Lėnkijos karalystei priklausiusioje Užnemunėje žmonių gyvenimo sąlygos buvo geresnės nei Rūsijai atitekusioje LDK

dalyje.

Prie Rū: prijungtai teritorijai savivalda nebuvo suteikta. Įvesta Rū jos valdymo sisi asi priemonių caro valdžiai įtvirtinti. Gyven-

tojai versti pr.

ekti amžiną ištikimybę valdovei Jekaterinai II. Vaivadijas pakeitė gubežnijos, ku valdė caro paskirti gubernatoriai. Aukš-

čiausią valdžią turėjo Vilniuje

ikūręs generalgubernatorius,

kuris

kartu buvo ir vyriausiasis Lietuvojė esančių karinių Rūsijos pajėgų vadas.

t

;

1795 m.

ATRI! padalijimas - didžioji dalis LDK atitenka Rusijos imperijai

Lietuva Rusijos imperijos

sudėtyje

> 1915m.

Lietuvą okupuoja Vokietijos imperija, carinės Rusijos valdymo Lietuvoje pabaiga Anėksija (lot. annexio- prijungimas)- prievartinis vienos valstybės ar jos dalies prijungimas prie kitos. Despotija (gr. despoteia - neribota valdžia) - valstybės valdymo forma, kai visa valdžia priklauso

vienam asmeniui - despotui - ir remiasi teroru.

Rūblis — Rūsijos piniginis vienetas. 8

Paminklas Jekaterinai II

Paminklai, atminimo lentos ne visada yra tik menui ir grožiui skirti kūriniai. Kartaisjie naudojami ir propagandiniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant šlovinti okupantų valdžią. Rūsijos valdovė Jekaterina I pagrįstai istorikų laikoma pagrindine Abiejų Tautų Respūblikos valstybės sunaikintoja. Carinės Rūsijos valdžia buvusioje LDK sostinėje Vilniuje 1903 m. jai

pastatė paminklą. Tam pasirinkta Kštedros A. Rusijos imperatorės Jekaterinos I paminklas, pastatytas Katedros aikštėje Vilniuje. Šis

monumentas pačioje senosios sostinės širdyje Rusijos valdininkams turėjo reikšti imperinės

politikos pergalę pavergtoje Lietuvoje. Paminkle iškaltas užrašas rusų kalba:,Kas atplėšta buvo grąžinta". XX a. pr. nuotrauka

aikštė — Vilniaus ir Lietuvos valstybės istori-

jai itin svarbi vieta. Daug vilniečių Jekaterinos I paminklo atsiradimą laikė žeminančiu okupacijos simboliu ir įžeidimu. Istorija rodo, jog prievarta ir grobimais paremtos imperijos

neamžinos. Paminklas Jekaterinai II Vilniuje

Svarbiausi valdininkų postai atiteko atvykėliams iš Rūsijos. Įvesti

Rūsijos pinigai — rūbliai, stačiatikių kalendorius. Tačiau teismuose gre-

ta Rūsijos impėrijos teisės liko galioti dalis Lietuvos III Statuto įstatymų. Aneksavus kraštą, prasidėjo ilgau nei šimtmetį trukęs Rūsijos valdymo

Lietuvojė laikotarpis.

Iš bajorų respublikos į caro despotiją

išstovėjo vos 12 metų. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Rūsijai buvo nesėkmingas. Link Vilniaus artėjo Vokietijos kariuomenė.

1915 m. caro pareigūnai išmontavo ir į Rusiją išvežė mieste buvusius okupacinės valdžios simbolius — paminklus Jekaterinai I ir Koriku pramintam generalgubernatoriui Michailui Muravjovui. Čia jie pražuvo po Rūsiją 1917 m. sukrėtusio bolševikų perversmo.

Rūsijoje viešpatavo carų despotija. Jos visuomenės mąstyseną menkai veikė Apšvietos idėjos. Respūblikoje

galiais besijautę bajorai prara-

do politines teises dalyvauti valstybės valdyme. Iš valdovą renkančių ir

įstatymus priimančių piliečių jie virto caro valdiniais.

Rūsijos pavyzdžiu Lietuvojė įvesta kariška tvarka, grindžiama rangų

sistema. Kiekvienas valdininko tarnybos rangas prilygintas atitinkamam kariniam laipsniui. Nuo valdininko turimo rango priklaus užimamos

pareigos ir padėtis

visuomenėje. Rangas buvo vertinamas labiau nei ba-

joriška kilmė. Prievolė paklusti žemesnės kilmės caro valdininkams prieš-

taravo tarp Lietuvos bajorų

susiklosčiusioms tradicijoms ir juos žeidė.

Centralizuotoje Rūsijos impėrijoje buvo slopinama bet kokia asmeninė

nuomonė ir iniciatyva. Lietuvos bajorai buvo įpratę patys valdyti dvarus, tvarkyti reikalus ir į valdžią rinkti savo atstovus. Patekus į Rūsiją, to ne-

beliko, viską lėmė caro valdininkai. Naujoji valdžia (nuo gubernatoriaus

iki žemiausio pareigūno), nuolat jausdama pavojų prarasti kėdę, turėjo vienintelį įsipareigojimą — perduoti įsakymus iš aukščiau.

AA Kauno gubernijos herbas

su stačiatikių kryžiumi ir cerkvės

kupolu,XIX a. 5 deš.

63

2.5 Patekus į Rusijos imperiją a

RUSIFIKACIJA

—

Rusų kalba Stačiatikių Bažnyčia tapatinama

ir paklūsta valstybei (carui) Kitos religijos yra klaidingos, jas išpažįstančių žmonių teisės var: žomos.

Paklusnumas carui -

svarbiausia milžiniškos. valstybės klestėjimo sąlyga

Kalba pasitelkiama suvie-

nodinti imperijos tautoms. Kalbėti svetima kalba ir puoselėti nerusišką kultūrą yra

neištikimybė carui.

AA Pagrindinės rusifikacijos politikos kryptys.

A

1797m.Vilniaus miesto priežiūros komisi-

jos antspaudas. Virš raitelio pavaizduotas Rusijos imperijos simbolis - dvigalvis erelis. Vos prisijungusi Lietuvą, Rusijos valdžia pradėjo naikinti senuosius LDK valstybingumo simbolius. AA. Carinės armijos kazokas, bėgantis po kata-

likų bažnyčios apiplėšimo. XVIII a. pab. piešinys.

Rusifikacijos politika

Pagrindinis Rūsijos impėrijos tikslas užgrobtose ATR žemėse - paversti jų gyventojus ištikimais caro valdiniais.

Buvusioje LDK vykdyta rusifikacijos

(rūsinimo) politika teisinta tuo, kad carai neva susigrąžino tariamiems savo pirmtakams, Kijevo Rusi kuni, priklausiusi slavų že-

mes. Meluota, jog praeityje gyvavusi vientisa Rūsijos ir Lietuvos valstybė.

Skelbta, jog Lietuva atitolo nuo Rūsijos dėl gauto per Lėnkiją katalikiško

krikšto. Norint kraštą susigrąžinti, reikia žmones priversti užmiršti Abiejų

Tautą Respūbliką, silpninti lenkiškumą ir europietišką kultūrą, Tada rusų kalbą ir

stačiatikybę perėmę gyventojai besąly;

ims laikyti neatskiriama Rūsijos

dalimi, o Rūsiją —

paklus carui. Lietuvą

savo tėvyne.

Imperija siekė riboti ir Katalikų Bažnyčios veiklą. Rūsijos stačiatikiai turėjo klausyti caro. Katalikų Bažnyčia, kitaip nei Rūsijos stačiatikių, buvo nepavaldi pasaulietinei valdžiai. Į ją žvelgta kaip į Rūsijai

Vakarų ir lenkiškumo idėjų skleidėją.

priešiškų

Labiausiai persekioti graikų apeigų katalikai (unitai). Jų Bažny-

A

Caro valdžios medalis katalikųir stačiatikių

Brastos unijos panaikinimui paminėti. Ant me-

dalio iškaltas užrašas Tegyvuoja stačiatikybė XIX a. vid.

Čia ilgainiui panaikinta, o tikintieji masiškai prievarta versti stačiatikiais.

Mažiausiai caro valdžia persekiojo protestantus, nes jų įtaka krašte buvo nedidelė. Stačiatikių Bažnyčią caro valdžia nuolat palaikė ir globojo, lai-

kė ją vienu iš pagrindinių rusifikacijos ramsčių. 1917 m. paskelbto „Elementariojo Rusijos istorijos vadovėlio“ ištrauka

Graikų apeigą katalikai (unitai) — ATR stačiatikiai,

1596 m. sudarę bažnytinę uniją su Katalikų Bažnyčia (Brastos bažnytinė unija). Bažnyčios vadovu pripažįsta popiežių, laikosi Stačiatikių Bažnyčios apeigų, Rusifikacija (rūsinimas) - buvusios LDK žemėse Rusijos vykdyta politika, siekiant vietos gyventojus paversti ištikimais caro valdiniais.

64

Valdant Algirdui, rusų gyventojai ir rusų žemės taip pranoko

kiekybiškai

Lietuvos

slavams,

valstybėje lietuviškas žemes ir gyventojus,

neįžengiamuose miškuose ir ilgą laiką išli-

sų arba Vakarų Rusų valstybe. Rusų kalba,

buvo sukūrę valstybes, o lietuviai vis dar

Pagal: R. Trimakas, „Vakarų Rusijos“ sampratos klausimu: imperinė atmintis ir istorijos.

Lietuviai,

savo

kilme

giminiški

buvo gabi ir veikli tauta. Tačiau jie gyveno

ko laukiniai. Jų kaimynai rusai ir lenkai jau senoviškai gyveno giminėmis ir gentimis.

Jie buvo pagonys - jų pagoniškas tikėjimas

labai panašus į rusiškų slavų pagonybę.

jog valstybę šią teisingiau būtų vadinti Rupapročiai, stačiatikių tikėjimas viešpatavo.

mokymas“, Istorija, 74 tomas, Vilnius, 2009, p.51-58.

iminklas

etalė,

Gyva ATR ir LDK atkūrimo idėja

Caro valdžia norėjo Lietuvą paversti neatsiejama Rūsijos impėrijos dalimi, o gyventojus — ištikimais valdiniais Tačiau okupantų pastangos ištrinti iš žmonių atminties prisiminimus apie Lietuvos valstybę ir garbingą jos istoriją buvo bergždžio:

prie!

Daug to meto Lietuvo

iesuolių suvokė, kad Rūsi

os impėrija yra jų

Į priklausomybę šiai imperijai jie žvelgė kaip į laikiną laikotar-

pį ir laukė tinkamos progos atkurti buvusią valstybę. Jie buvo įsitikinę,

AAA Lietuvos

apie

bajorai klauso kanklininkt

buvusią tėvynės galybę.

ko Mykolo Elvyro Andriolio iliusi Ponas Tadas'

ja poemai

kad svarbiausias dalykas, palaikantis valstybės atkūrimo viltį, yra jos at-

minimo, istori siklosčiusių kultūros tradicijų saugojimas. Žmonė: kodėl žlugo bendra Lietuvos ir Lėnkijos valstybė — Abieją Tautą

Respūblika, ir puoselėjo planus ją atkurti.

Labiausiai ATR atkūrimo idėją palaikė buvę valstybės

piliečiai — ba-

jorai. Bendros Lietuvės ir Lėnkijos valstybės atkūrimo tikslas vyravo vi-

sose XIX a. buvusios LDK gyventojų ginkluotose kovose prieš Rūsijos impėrijos valdžią. Abiejų Tautų Respublikos laikai Valstybės | LDK- lygiavertė Lenkijai bendros padėtis

k

Valstybės

santvarka

valstybės dalis

Bajorų respublika, Kanė

monarchija (pagal konstitucinė Gegužės 3-iosios konstituciją) Karalius, bajorų renkamas,

Valdovas || vėliau karalius sostą paveldi, betjo "Bajorai

valdžią riboja 1791 m. Konstitucija

Rusijos imperijos okupacijos laikai | LDK neegzistuoja, jos teritorijos—

3. G Apibūdink esminius buvusios LDK gyventojų padėties pokyčius po patekimo į

Rusijos imperiją ABx.. 4. Išnagrinėk Ab).

b) 0 Paaiškink, ko šiuo tekstu siekė šaltinio

=

despotijos elementais 2

kairą sus) Pasas nedoo) ama Sk

tinka istorinės tiesos. autoriai.

.

IE

Katalikybėy viešpatauja, bet patauja, D toleruojamos kitos religijos

Stačiatikybė viešpatauja, kitų „ a t i k y o E V k religijų padėtis bloginama

Pareigūnai!

Aukščiausi renkami arba

RES Skiriami caro

pateku“

ką buvusios LDK teritorijoje AA.

Absoliutinė monarchija su

a Religija

AB) Svarbiausi į Rusijos imperiją

LDK teritorijas, patekusias į Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę. 2. G Paaiškink, kokių tikslų carinės Rusijos valdžia siekė vykdydama rusifikacijos politi-

a) G Nustatyk, kurie šaltinio teiginiai neati-

Caro valdiniai, turintys ribotas Tools Altolabaienas

skiriami karaliaus

ir nurodyk buvusios

beteisė Rusijos provincija

i valstybėsakos Visateisiai piliečiai

areigūnai

1. O Remkis 44 p. A

5. 09 Remkis temos medžiaga ir sukurk rašinį tema „Kodėl patekimas į carinės Rusijos valdžią sustabdė Lietuvos visuomenės pažangą?“. 6. AA Pasidomėkite savo gyvenamosios

vietovės istorija carinės Rusijos okupacijos laikais. Įdomius įvykius, svarbius faktus pristatykite klasei.

7. P.

riją AA,

Jekaterinos I paminklo isto-

Kaip šių laikų Lietuvai derėtų

elgtis su likusiais okupantų paminklais?

65

6

XVIII a. LDK visuomenė XVIII a. didelių permainų įvyko šalies visuomenėje. Istorinio laiko mastais tai labai trumpas

laikotarpis. Seniau panašūs pokyčiai visuomenėje truko ne vieną amžių. Kaip prieš 300 metų

atrodė LDK? Kiek gyventojų čia gyveno? Kokiomis kalbomis jie kalbėjo ir į ką tikėjo?

T

i

Rietavas

A

LDK miestelių herbai. Ketverių metų seimo

priimtu įstatymu 74 LDK miestams buvo suteik-

tos laisvojo miesto savivaldos teisės. Jų herbų

simboliai ir šūkiai, pavyzdžiui, „Per prekybą miestai auga',„Už

Tautą, Karalių ir Laisvę“,

atspindito

meto reformų dvasią. Ginklai miestų herbuose atsirado dėl gretimų valstybių karinės grėsmės

A

Kuršo gyventojas Frydrichas Šulcas apie Joniškį ir Šiaulius, 1793 m. Jūniškis — nereikšminga gyvenvietė, nors ir vadinama miesteliu. Visi namai mediniai, fa-

sadais atgręžti į gatvę, nė ženklo akmens ir plytų. Žydai sudaro gyventojų daugumą ir kaip

niekur kitur pasaulyje yra pati garbingiausia jų

„A 1789m.LDK žemėlapio fragmentas,

LDK kraštovaizdis XVIII a. užsieniečių aprašymuose Lietuvos Didžioji Kunigaikšty: tė vaiz-

duota kaip retai gyvenamas, neįžengiamomis pelkėmis ir miš i

dalis. Namai visi vienaaukščiai, prakiurusiais

šiaudiniais stogais. Keletas maldos namų, pro kuriuos pravažiavau, atrodė žemi ir neišvaiz-

dūs kaip paprasti namai, mediniai, kiaurais

stogais, seni ir nutriušę.

Šiauliai išsiskiria iš kitų Lietuvės miestų, o

iš tolo atrodo netgi gana išvaizdūs, kadangi

mieste yra mūrinė bažnyčia su bokštu ir ke-

s. Tikrovėje, augant gyventojų s

„ atsirado daugiau dirbamosios

ės. Keliauti po šalį buvo galima sausumos keliais ir pagrindinėmis upėmis.

Siekiant jas sujungti, XVIII a. II pusėje LDK įrengti pir-

mieji vandens kanalai, pavyzdžiui, didikų Oginskių, sujungęs Baltijos ir Juodosios jūrų bai inus. Geriau valstybės teritoriją pažinti padėjo sudaromi žemėlapiai. Vei-

letas didelių valdiškų bei privačių mūrinių na-

kiantis paštas lengvino keliones, žmonių bendravimą ir žinių sklaidą. Ke-

amatininkai ir žydai.

gyvenamus kaimus, turinčius nuo kelių iki kelių dešimčių sodybų. Kaimo vietovių peizaže yrė bažnyčios, vienuolynai, karčiamos, pašto

mų. Įvažiuojama tvarkinga, netgi grįsta gatve, apstatyta kolonistų namais, kuriuose gyvena Z. Kiaupa, Lietuvos istorija. Trumpasis XVIII amžius

(1733-1795 m.), Vilnius: Baltos lankos, 2012, VII tomas, I dalis, p. 217.

66

šalies

ebinantis krai

ais nusėtas,

liaujant po šalį, dažniausiai buvo galima išvysti bajorų dvarus ir valstiečių

stotys, malūnai. Medinius bajorų dvarus pamažu keitė nauji mūriniai su

parkais ir ūkiniais pastatais.

1783 m. Juodają ir Baltijos jūras sujungia Oginskio kanalas

1745-1797 m.

Vilniaus Gaono veikla Vilniuje.

1790 m.

ATR gyventojų

surašymas

Pavičtas — XVI-XVIII a. LDK administracinis teritorinis vienetas.

pavietų sudarytas didžiausias ATR administracinis teritorinis vienetas, valdomas vaivados. Protestantai 1,696 Sentikiai 1696

„Musulmonai 196

Stačiatikiai 6596

1650 1670 1690

A

1710m.maras Vilniuje

XVIII a. graviūra.

[Al

1717

Miestiečiai585krikščionys | Kitos „

AA LDK gyventojų skaičiaus kaita.

,

visuomenės

grupės

1796

XVIIa. I pusė - XVIII a. pab.

Bajorai 646

Palyginti su Vakarų Europos šalimis, LDK miestų tinklas buvo retas.

Praūžus alinantiems XVII a. vid. — XVIII a. pr. karams, šalies miestai ir miesteliai atsigavo, atsirado naujų. Dauguma pastatų miestuose buvo mediniai. Į vaivadijas ir pavietūs padalyta LDK teritorija priminė margą ATR valdovo, didikų ir bajorų, Katalikų Bažnyčios valdų mozaiką.

A

duomenimis: A - pagal religiją; B - pagal visuomeninę padėtį

LDK demografija XVII a. vid. - XVIII a. pr. karai, badmečiai po jų ir maro epidemijos LDK gyventojams turėjo katastrofiškų padarinių. Tik XVIII a. vid. Lietuvos gy-

ventojų skaičius pasiekė iki karų buvusį lygį. Žmonių gyvenimo trukmė

ilgėjo dėl Apšvietos skatinamos sveikatos apsaugos pažangos, gydytojų rengimo, tankėjančio ligoninių tinklo ir taikomų sanitarijos priemonių.

Tiesa, bendras žmonių higienos suvokimas išliko menkas. To meto šaltiniuose aprašyta net anekdotinių atvejų apie naktipuodžiuose patiekiamus valgius arba paplitusią neva užkrečiamąją „ligą“ kaltūną, nors iš tiesų gal-

vos plaukai susiveldavo, sulipdavo į gniutulus ir tapdavo neiššukuojami

dėl purvo ir utėlių kiaušinėlių, kraujo krešulių. Į ištuštėjusius po negandų miestus ir miestelius kėlėsi žydai ir vadina-

mieji naujieji miestiečiai iš gretimų Lėnkijos, Kužšo, Prūsijos miestų. Taigi tautinė sudėtis ėmė keistis. Tai liudija to meto miesto gyventojų prievolių

knygos su gausiomis nelietuviškomis pavardėmis.

LDK gyventojai, 1790 m. surašymo

A

Gamtininko Georgo Forsterio

įspūdžiai iš Vilniaus, XVIII a. II pusė

Bent jau kartą per savaitę ir moterys, ir vyrai

mirtinai nusilaka. Nepaprastas brangumas visų daiktų, išskyrus duoną ir mėsą, bet už-

tat labai prastą, išskyrus žvėrieną. Daržovės, vaisiai — retenybė. Nupenėjimas (šitaip čia

turėtų vadintis vaikų auklėjimas). Skorbutu

jie visi daugiau ar mažiau serga dėl nešvaros

ir dėl sūdyto bei sugedusio maisto, kurį taip mėgsta. Raugintų kopūstų ir burokėlių rūgščių nepakanka susidoroti su liga, kurią sukelia sūdyta žuvis, sūdyta mėsa, pasenęs ir dvokiąs.

Reikšmingu įvykiu tapo pirmasis visuotinis ATR gyventojų surašymas,

aliejus bei nešvara. Panelės šukuojasi plaukus

išgarsėjęs Ketverių metų seimas, kuris siekė įvertinti valstybės ir visuome-

mis“, o kavalieriai su Stanislovo ordinu šnypščiasi nosį tarp pirštų.

apėmęs visas gyventojų grupes ir sluoksnius. Jį atlikti ėmėsi reformomis

nės būklę gresiančių karų su Respūblikos kaimynėmis akivaizdoje. 1790 m. atlikto surašymo duomenimis, LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių.

pro langą lydamos savo „plaukų gyventojo-

Pagal: Georgo Forsterio laiškai iš Vilniaus, Vilnius: Mokslas, 1988. 67

26

XVIII a. LDK visuomenė

1R M TAV 'E RTA IEC ŽNASTI, Par Kūniga-“

(KOL

3

A

ČLSžEvSKi katalikai stačiatikiai unitai L Kijevas

ta religinio turinio „Bron nasti“ (liet. „Vartai, at erti į aim

Daugiatautė ir daugiakalbė valstybė LDK buvo daugiatautė valstybė. Jos gyventojai bendravo įvairiomis kalbomis,

tačiau jų reikšmė ir vartojimo erd

kalba XVIII a. tapo lenkų. Ji

rėsi. Pagrindine viešojo gyvenimo

skambėjo bajorų susiėjimuose, teismuose, skver-

bėsi į mokyklas, raštinės. Valstybinėje raštvedyboje lenkų kalba pakeitė iki tol naudotą rusėnų rašto kalbą.

Nors lenkų kalba ėmė plisti, LDK bajorai ir toliau laikė save at:

kijos politine bajorų tauta - LDK pilie

s. Net kalbėdami lenkiškai, jie vadino

itvinais“ (liet. lietuviais), o ne „koroniažai:

karalystės,

=

Vilniaus Gadnas, tikr. Eli

Saliamonas Zalmanas (1720-1797) —

Vilniaus žydų mokslininkas, vienas

žymiausių pasaulyje judaizmo autoritetų ir Talmudo aiškintojų.

2

Vilniaus Gaonas - žydų išminčius

Itin gausią miestiečių žydų litvakų bendruomenę turinti LDK sostinė Vilnius, jidiš kalba —

Vilne, pelnė Šiaurės Jerūzalės vardą. Miestas

buvo vienas svarbiausių judėjų dvasinių bei kultūros centrų Vidurio Europoje. Žydiškojo

Vilniaus simbolis yra XVIII a. gyvenęs išmin-

čius Vilniaus Gaonas, tikrasis vardas Elijas

ben Saliamonas Zalmanas. Dar vaikystėje jis labai domėjosi judaizmo religija, įdėmiai

bajorais. Prie aukštesi

ra nuo Lėn-

* — Karūnos, t. y. Lėnkijos

niųjų visuomenės sluoksnių kalbų priskirtina

lotynų. Ji vartota bažnyčiose, Vilniaus universitete ir kitose mokymo įstaigose.

Miestuose skambėjo gyvenusių tautų — žydų, totorių, vokiečių — vartotos kalbos. XVIII a. II pus ėje didikų dvaruose ir Vilniaus universitete plito Apšvietos mada — prancūzų kalba.

Lietuvių kalba vartota etninėje Lietuvojė, gausiausios visuomenės grupės —

valstiečių.

katalikybę.

Ji taip pat vartota Katalikų

Bažnyčios

raštuose,

siekiant skleisti

nagrinėjo šventosiomis laikomas jos knygas — Torą ir Talmudą. Pastarajame, daug kartų žydų perrašytame, pastebėjęs klaidų

knygų studijų būdą išgarsinojo mokiniai per savo įsteigtų mokyklų ješivų tinklą. Vilniuje sovietmečiu sunaikintos Didžiosios sinago-

Išminčius Vilniuje gyveno uždarą gyvenimą, neužėmė jokių pareigų žydų bendruomenėje, nedalyvavo viešose jos vadovų rabinų diskusijose. Visas jo gyvenimas buvo skirtas judaizmui svarbių knygų studijoms. Vilniaus Gaono darbus ir jo taikytą litvakišką šventųjų

paminklas. Iki šių laikų išminčius laikomas

ar neatitikimų, juos taisė, komentavo tekstą.

gos vietoje Vilniaus Gaono garbei pastatytas vienu autoritetingiausių šventųjų judaizmo

knygų žinovų ir aiškintojų pasaulyje.

Vova

čiatikių Šv. Dvasios cerk

čia Vilniuje;8 — unitųŠvč. Trejybės r bazilijonų vienuolynas Vilniuje; C - sentikių ė Bobriškyje (Rokiškior) XVIIa. I pusėje= XVIII a. pr. caro persekiojami sentikiai bėga į LDK

XVIa. pab. dauguma

tapo unitais

A

Sėntikiai — rusų stačiatikiai, nepripažįstantys Maskvės patriarcho Nikono XVII a. vid. įvykdytos Bažnyčios reformos

LDK stačiatikiai XVIII amžiuje

Grožinės literatūros lietuvių kalba beveik nebuvo.

LDK

gyventojų

daugumą sudarę jos rytinių žemių valstiečiai bendravo rusėnų kalbos pa-

grindu besiformuojančia baltarusių kalba.

Tikėjimų

1. O kuriomis kalbomis daugiausia kalbėjo LDK gyventojai? 2. G Remkis temos tekstu, AA.

įžvalgų apie XVIII a. Lietuvos miestus gali pateikti?

3. 6 Apibūdink tikėjimų paplitimą LDK teritorijoje A.

įvairovė

Palyginti su išpažįstamu tikėjimu, kalbos vartojimas to meto LDK gyven-

4. Išnagrinėk AA.

a) G Apibūdink LDK demografijos tendencijas.

tojams buvo antraeilis dalykas tapatybei apibrėžti. Valstybės gyvenime ir vakarin.

e jos dalyje vyravo katalikybė, kuri buvo daugumos lietuv

ar lenkiškai kalbančių bajorų, valstiečių ir miestiečių religija.

LDK rytinėse teritorijose vyravo Romos popiežiui pavaldūs stačiatikiai

unitai. XVII a. II pusėje - XVIII a. LDK apsigyveno sėntikiai. Jais vadinami Rūsijos stačiatikiai, nepripažinę caro valdžios ir ja

sininkų įvykdytos Bažr miems

sentikiam

b) G Kokie istorijos įvykiai lėmė gyventojų skaičiaus kaitą?

5. Išnagrinėk AA. duomenis

a) G Pateik išvadų apie XVIII a. pab. LDK

gyventojus.

ištikimų dva-

b) G Kodėl valstybei reikėjo surašyti gyventojus?

os reformos. Lietuva caro valdžios persekioja-

uteikė prieglobstį.

c) 9 Palygink 1790 m. ir naujausio Lietuvos

gyventojų surašymo duomenis apie bendrą gyventojų skaičių ir jų tikėjimus (juos gali

Kitų krikščionių ir nekrikščioniškų mažumų - žydų, totorių, karaimų —

tikintieji LDK buvo išsibarstę po visą valstybę. Miestuose ir miesteliuose galėjai rasti katalikų bažnyčią, protestantų maldos namus, stačiatikių cerkvę ir žydų sinagogą. Istorikų teigimu, palyginti su ankstesniais laik:

dėl karų su kaimynėmis, katalikybė 5 įsitvirtinimo augo visuomenės už= daruma:

ir neap

Tariamais ATR

stačiatikių ir protestantų persekiojimais naudojosi ki-

tatikių tikėjimo laisvės gynėjomis be:

os Rūsija ir Prūsija. Nors

to meto Europoje vargu ar rasime šalį, kuri būtų išsiskyrusi tokia religijų įvairove ir Apšvietos aukštinama tolerancija kaip ATR.

valstybę, jos visuomenę ir kultūrą.

Kokių

Tai turtino pačią

rasti internete).

6. 20 Pasidomėkite internete, bibliotekoje ir

7.

palyginkite LDK stačiatikių, unitų ir sentikių tikėjimų apeigas, maldos namus. Surinktą informaciją pristatykite klasei.

S Padiskutuokite, ar pelnytai LDK laikoma

tolerantiška Europos valstybe. Naudodamiesi biblioteka bei internetu, raskite ir pateikite religinės tolerancijos ir netolerancijos pavyzdžių.

69

SKYRIAUS SANTRAUKA : 2.1

Apšvietos blyksnis

D

saulėlydžiu

valstybės

2.3

i XVIII a. II pusėje ATR plito Apšvietos idėjos, skatinusios : permainas valstybės valdyme, visuomenėje ir kultūroje.

: :

1 1. 1 i

Vienas svarbiausių laimėjimų- įsteigta Edukacinė komisija, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje. Jos pastangomis ATR sukurta pasaulietiška, centralizuota, Apšvietos idėjomis grindžiama švietimo sistema.

: ; | |

i XVIII a. 8 deš. LDK mene ir architektūroje baroką ėmė

:

+ keisti klasicizmas.

i Apšvietos idėjų veikiami bajorai keitė požiūrį į bau- : : džiauninkus. Pavyzdžiui, P. K. Bžostovskis išlaisvino iš : : baudžiavos savo valstiečius ir įkūrė Paulavos respubliką. :

: 1788-1792 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas re- : + formomis mėgino išgelbėti žlungančią ATR. :

Svarbiausiasjo nutarimas- 1791 m. priimta Apšvietos idėjomis grįsta Gegužės 3-iosios konstitucija.

:

: Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymu LDK buvo pripa- : žinta lygia Lėnkijai bendros valstybės dalimi. Gegužės 3-iosios konstitucija buvo pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje. Ji buvo iš- !

versta į lietuvių kalbą. + :

Dalis ATR bajorų, taip pat Rūsija ir Prūsija buvo nepatenkinti Ketverių metų seimo reformomis.

:

Gegužės 3-iosios konstitucijoje įtvirtinta santvarka pa- : naikinta po 1793 m. ATR II padalijimo.

2.4 Tado Kosciuškos sukilimas

: 2.2 Nuo pirmųjų reformų iki pirmojo padalijimo

: ATR II padalijimas ir nutrauktos reformos sukėlė didelį | :

ATR gyventojų pasipiktinimą.

Bajorų renkamo ATR valdovo galios buvo silpnesnės nei absoliutinių monarchų

:

: Valstybės reikalus tvarkė kilmingieji bajorai. Ypatingą 1 galią įgijo turtingiausi ir įtakingiausi iš jų, vadinamieĖ ji didikai.

: I .

Ė

Daugumą gyventojų sudarė valstiečiai baudžiauninkai,

:

+ ciuška.

+

OATR ūkis atsiliko nuo pažangių Europos valstybių. Šalies miestai buvo silpni.

2

1. Šis sukilimas sulaukė LDK gyventojų paramos. Sukilė- |

XVIII a. ATR tapo priklausoma nuo Rusijos, Hšbsburgų

:

;

:

+ :

70

Ketverių metų seimo reformos

1794 m. įsiplieskė T. Kosciuškos sukilimas prieš Rūsijos :

impėriją ir išdavikais laikomus Targovicos konfederatus. : : 1

Sukilimo vadu tapo Apšvietos šalininkas, LDK bajoras, : JAV nepriklausomybės kovų didvyris, generolas T. Kos- |

:

liams čia vadovavo karininkas J. Jasinskis.

monėrchijos (Austrijos) ir Prūsijos, kurios kišosi į ša- :

lies vidaus reikalus, lėmė valdovo rinkimus arba sei- | mų darbą.

:

1772 m. kaimyninės valstybės įvykdė ATR I padalijimą, dėl kurio šalis prarado trečdalį teritorijos ir gyventojų.

: :

Nors kovotojai didvyriškai priešinosi, sukilimas buvo :

: pralaimėtas. 1795 m. Rūsija, Prūsija ir Austrija įvykdė : : ATR Il! padalijimą ir užgrobė likusias jos žemes. Po šio : padalijimo ATR ir jos dalimi buvusios LDK nebeliko.

: 2.5

+

: 2.6 XVIII a. LDK visuomenė

Patekus į Rusijos imperiją

Po ATR III padalijimo daugumą buvusios LDK teritorijų : užgrobė ir prisijungė Rūsijos impėrija.. 4

2

XVIII a. II pusėje LDK įrengti pirmieji vandens

:

+ +

Lietuvojė prasidėjo ilgau nei šimtmetį trukęs Rūsijos : valdymo laikotarpis. a

I

Sudaromi žemėlapiai padėjo geriau pažinti valstybės

1 1 1

Caro valdžia siekė Lietuvą paversti neatsiejama Rūsijos : impėrijos dalimi, o gyventojus - ištikimais valdiniais, : todėl buvusioje LDK vykdė prieš jos gyventojus, Kata- :

1 likų Bažnyčią ir unitus nukreiptą rusifikacijos politiką.

|

Dauguma Lėnkijos ir LDK bajorų priklausomybę Rūsijos : impėrijai vertino kaip laikiną laikotarpį ir laukė tinkamos + progos atkurti buvusią Lietuvos ir Lėnkijos valstybę.

erdvę, o veikiantis paštas lengvino keliones, žmonių

* bendravimą ir 1

kanalai.

žinių sklaidą.

1790 m. atlikto pirmojo visuotinio ATR surašymo duomenimis, LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių.

tralizuota ir pasaulietiška Lietuvos švietimo sis-

tema rūpinasi valstybė. +

Daugiau tiksliųjų ir gamtos mokslų, įvairių da-

lykų vadovėlių mokyklose atsirado Edukacinės

komisijos laikais.

+ Dabartinę klasicistinio stiliaus išvaizdą Vilniaus katedra bei rotušė įgijo XVIII a. pabaigoje.

Šiuos pastatus suprojektavo garsiausias to meto

LDK architektas L. Gucevičius. +

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus

paveikslų galerijoje galima išvysti LDK klasicizmo dailininko P. Smuglevičiaus kūrinių.

+ Gegužės 3-iosios konstitucija yra pirmo-

ji Lietuvos Konstitucija, dabartinės Lietuvos

Respūblikos Konstitucijos pirmtakė.

4 : .

LDK buvo daugiatautė valstybė. Jos gyventojai bendra- | " vojvairiomis kalbomis, išpažino skirtingus tikėjimus. | 1 Tariamais ATR stačiatikių ir protestantų persekiojimais | Ė naudojosi kitatikių tikėjimo laisvės gynėjomis besiskel- :

+ biančios Rusija ir Prūsija.

PRAEITIS DABARTYJE. KĄ PAVELDĖJOME? + Nuo Edukacinės komisijos įkūrimo laikų cen-

:

+ Gegužės 3-ioji (1791 m. pirmosios rašytinės

konstitucijos Europoje diena) ir spalio 20-oji (1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lėnkijos)

tarpusavio įžado paskelbimo diena) yra

Lietuvos Respūblikos atmintinų dienų sąraše. Nuo XVIII a. pab. Lietuvojė vykdomi visuotiniai gyventojų surašymai. Paskutinis įvyko 2021 metais. Abiejį Tautų Respūblikos sunaikinimas yra

svarbi pamoka mums, kaip reikia saugoti ir prireikus ginti savo laisvę ir valstybę.

ISTORIJA AKTYVIAI Dainos-

istorijos šaltinis

Visa tai, kas mus pasiekia iš praeities, yra istorijos šal-

tinis. Istorikams svarbu viskas, kas gali suteikti informacijos apie pracitį, kad ir kokia forma būtų užfik-

uėrūviškos DAINOS UžRAŠYTOS

suota. Įvairiuose renginiuose, per radiją, televiziją ar

S isa Lsi Dsis Iš asi

internete išgirstame senovinių dainų žodžių ir melodijų. das

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dainos tėra būišlieti jausmus, galbūt atsipalaiduoti. Dažnai net

nesusimąstome, kad istorikui daina gali būti svarbus informacijos šaltinis. Dainose jis gali rasti duomenų

politinius ir visuomeninius įvykius, įžymias asmeny-

bes. Pabandyk ir tu pažvelgti į seniau sukurtas dainas

pracities tyrėjo akimis.

|

25 1.

—

apie praeities gyvenimą, buitį, papročius, tradicijas,

A Alytaus kraštotyros

muziejuje saugomos XIX a.I pusės lietuviškų dainų knygos

Darbo veiksmai

Ar išgirsta daina, jos žodžiai yra bevardė liau-

dies kūryba, o gal yra konkretus autorius? Jei jos kūrėjas žinomas, išsiaiškink, ar yra išlikusių biografinių duomenų. 2. Nustatyk, kokiu laikotarpiu sukurta daina. Tai galima padaryti radus apie ją informacijos internete, bibliotekoje.

3. Išsiaiškink, ar daina sukurta istorinio įvykio) metu, ar praėjus ilgam laikotarpiui po jo.

4. Panagrinėk dainos struktūrą. Kaip sueiliuoti jos žodžiai? Ar dainoje išryškėja, kartojasi tam ti-

kros frazės, faktai, asmenybės? Pasidomėk, ką tai galėtų reikšti. 5. Naudokis papildomais informacijos šaltiniais

ir išskirk su daina susijusius svarbius to meto

įvykius. Ar jie padeda atskleisti dainos žodžiais perduodamą žinią?

6. Palygink dainos tekstą ir istorinius faktus. Ar dainoje pateiktą informaciją patvirtina kiti to laikotarpio šaltiniai? Kokių netikslumų pastebėjai? 72

7. Rask dar vieną tos pačios tematikos ir to paties laikotarpio dainą. Palygink jų turinį.

8. Apibendrink išnagrinėtą dainą. Kokių išvadų gali padaryti? Ką naujo sužinojai apie dainoje atsispindintį istorijos įvykį, laikotarpį ar asmenybę?

Kuo ši informacija papildo kitus

torijos šaltinius

apie tam tikrą istorijos įvykį, asmenybę?

na pir melodijų A | 1794 m. sukilėlių daina

B | Iš „Marselietės“ dainos žodžių

Dievas mumis apžiūrėjo,

Ko trokšta orda ši vergų,

Kaip tik Kosciuška atėjo Ant tos nelaimingos žemės

Karalių - sąmokslo dalyvių, išdavikų? Ir kam tiek pinklių, pančių, geležų

Pakelt užvaldytos tautos —

Iš seno paruoštų ir negarbingų?

Pažins, kas tai per Žmogus.

Pakurstys įžeidimas pyktį mūs!

Apsupta mūsų Tėvynė

Prancūzai! Visa tai juk mums!

Jie drįsta prisimint senus laikus,

Jau pakorė Kosakovskį Pakarkim ir Poniatovskį, Kai iškarsim tuos niekšus,

Vergais paversti nori mus visus!

Gana Jums didiems būti, Gana mums nelaisvėje džiūti.

Prieš Jus kiekvienas širdyje karys,

Neturėsim daugiau ponų.

Jau atėjo šventa diena,

Didžiųjų neliko nė vieno.

Būkim broleliai vienybėj, Turėkim širdy drąsybę.

Kai vieningai stosim,

Maskoliams nepasiduosim. Tegul tik žiema praeis, Linksma diena mums ateis. Dievą amžiną mylėkim, Širdyje turėkim. Taip maskolius išvarysim,

Žemę savą išgelbėsim.

Pagal: Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai, Vilnius: Žara, 1997, p. 39.

Narselietė“ - XIX a. I pusės relj puošiantis Triumfoarką Paryžiuje. Jis simbo. lizuoja nenugalimą ir stichišką Prancūzijos revoliucijos jėgą

Drebėkite tironai, išdavikai, Drebėkite, jūs - gėda mūs! Su tuo didvyriškai kovos ir netjei kris,

Jums priešų Prancūzija vėlei prigimdys, Prieš jus pasaulis visas šis! Tėvynės meile karūnuota,

Sustiprink mūs kerštingąsias rankas! O Laisve, Laisve išsvajota! Padėk nenorintiems tavęs prarasti!

Po mūsų vėliavom sustoki Ir pergalė tau šauniai atsilieps!

Pagal: M. Černiauskas, Europos tautų

nacionaliniai himnai, Vilnius: Versus. aureus, 2006, p. 144.

1. O Internete arba bibliotekoje rask

XVIII a. I pusės- XIX a. dainą, kurią būtų galima nagrinėti kaip istorijos šaltinį.

2. 00 Pasirinktą dainą išnagrinėk pagal pateiktus darbo veiksmus. Jei rinksiesi dainą užsienio kalba, išversk jos teksto žodžius. 3. IšnagrinėkA ir B dainas, a) O Kokios istorinės asmenybės minimos A? b) G Kurie Air B minimi

istorijos faktai atitinka

tikrovę, o kurie išgalvoti?

muziejai as su paminklu D. Poškai skulp rius B-XXa.l pusės dailininko ičiaus

eikslas.

Zemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis

Pokyčių įvyko XIX a. pradžioje. Iš Vakarų Europos plintančios romantizmo idėjos paskatino

išsilavinusius Lietuvos bajorus susidomėti šalies

praeitimi, lietuvių kalba ir liaudies kultūra. Svarbiausiu lietuvybės puoselėtojų centru tapo arti kito svarbaus lietuviškos raštijos židinio — Mažos Lietuvos — esanti Žemaitija.

upo Juozapo Arnulfo Giedraičio telkiami vietos bajorai aptarinėjo

baudžiavos panaikinimo būdus, tyrė lietuvių tautėsaką, Lietuvos skatino kitus žmones vartoti lietuvių kalbą. Pa s vyskupas

istori

į lietuvių kalbą

leido Naująjį Testamentą. Iš smulkiųjų bajorų kilęs Dionizas Poška parašė vieną pirmųjų lietuviškų eiliuotų kūrinių „Mužikas Žemaiertė ir

Čių ir Lietu

rinko me;

ios kalbos

žodynui. Vilniaus uni-

versiteto auklėtinį Simoną Stanevičių išgarsino lietuviškai par: Šlovė žemaičių Joje poetas džiaugėsi, kad Lietuvai užtekėjo

ti saulė“; kad vėl atgijo meilė gimtajai kalbai, i

orinei tauto

Pirmųjų lietuvybės puoselėtojų darbai skatino didžiuoti

ta odė

„skais-

pracičiai.

avo kultūra,

žadino lietuvių tautinę savimonę. Lietuvos visuomenėje pamažu budo lietuvių tautinis sąmoningumas, brendo lietuvybės idėja. Daliai žmonių lietuviškumas - lietuvių kalba, dainos, papročiai — tapo vertybe.

maičių vyskupas J tis. XIX a. pus ininko portretas. Ištrauka iš D. Poškos

„Kaimiečio artojo mąstymų“

Kiekvienas sąmoningas žmogus turi tokį dva-

sioje ir kraujuje glūdintį įgimtą norą, jog visų pirma trokšta žinoti savo tėvynės, savo tautos, krašto istoriją, o tik vėliau pažinti gretimų valstybių ir visuotinę istoriją, bet gimtąją tėvų

kalbą būtinai turi mokėti

V. Vanagas, „Dionizas Poška - Žemaičių kultūrinio.

sąjūdžio centrinė figūra“ // J. Girdzijauskas, Lietuvių literatūros vagoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 392-396.

135

4.4 Pirmieji lietuvybės puoselėtojai D A- pirmojo Lietuvos istorijos veikalo lie

tuvių kalba„Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių"

[A]

rankraščio antraštinis lapas, XIX a. I pusė.

Var 2

Senujė"

B- S. Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių,

kalnėnų ir žemaičių: išleistos 1845 m. Peterbur-

E

ge, antraštinis lapas

em

k

>

Tenid

Ai

zIDA a senowes—Lėtuwi Kalniena ir Zimojutė T

Simonas Daūkantas (1793-1864) - istorikas, lietuvių tautinio atgimimo žadintojas. Pirmasis lietuvių kalba parašė Lietuvos istoriją „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1822 m. išspausdinta tik 1929 m.). Kitas svarbus veikalas „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ išleistas 1845 metais.

A 1930 m. už Lietuvos mokytojų surinktus pinigus

Papilėje pastatytas paminklasS. Daukantui Skulptorius Vincas Grybas.

Istorikas Simonas Daukantas

s

iškiliausių lietuvybės puoselėtojų buvo iš žemaičių valstiečių ki-

torikas Simonas Daūkantas. 1822 m. jis pirmasis

lietuvių kalba

istoriją „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. S. Daukan-

istorij

s veikalus, tačiau

spausdinti pavyko tik vieną —

„Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“: Kiti išleisti jau po istoriko Įvairiausiais slapyvardžiais dangstęsis S. Daukantas parašė ir kny-

ams, pasakė ių, žodynų, vadovėlių, knygų apie ūkininkavimą. engėsi įrodyti, kad lietuviai savo kalba bei isRašydamas lietuviškai, ji torija niekuo nenusileidžia kitoms

i

—

WAJKU

KNINGIELE. abrozdelėjs.

tautoms

S. Daukantas teigė, kad lietuviai patys atsakingi už tai, dėl ko žlugo

Abiejų Tautą Respūblika. Mat jie nestatė fabrikų, neplėtojo amatų, pre-

kybos. Nesirūpino ir kultūra, leido sustiprėti grobikiškai nusiteikusiems kaimynams.

Istorikas tikino, kad pagrindinės valstybės žlugimo prie-

žasty: ypi to meto visuomenėje. Bajorai, „i ižę lepumuose“; rūpinosi tik asmenine gerove, užmiršę pareigą rūpintis tėvyne. O baudžiavos nuvarginti valstiečiai buvo abejingi, „vylėsi naujus ponus malonesnius dėl savęs rasiant“.

A. Motiejaus Valančiaus Vaikų knygelės“,

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius

Šis leidinys - pirmoji vaikams skirta

Iš valstiečių kilęs Žemaičių vyskupas Motiėjus Valaūčius buvo lietuvybė: alininkas. Jis reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai ir su

išleistos 1868 m. Tilžėje, antraštinis lapas.

3 knygelė

tikinčiaisi:

is, kurių daugumą sudarė lietuvių valstiečiai, bendrautų jiems

Motiejaus Valančiaus laiškas lietuviams, XIX a. I pusė Vaikai palaidūnai, avelės mano paklydusios, balsą mano girdėdami, neužkietinkit širdžių savo ir neužverkit ausų, kad šaukimą Piemens girdėtumėt. Bet imkit tuojaus

protą ir pagalvokit, ant kokio stovit kelio ir kur atsidursite galų gale. Argi dar nežinot, kokia laimė yr iš degtinės? Iš kur barniai, keiksmai, nesutikimai, paleistuvystės, muštynės = ne iš degtinės? Supraskit, koks tai yra jūsų papeikimas ir paniekinimas akyse netikinčiųjų. Nors slapta gersite, bet Dievo visur esančio neapgausite.

Pagal: Kardas, 1992, Nr. 3, p. 6.

suprantama

kalba. M. Valančius sutelkė ir

globojo garsiausius to meto lietuvybės puo-

selėtojus:

S. Daukantą, pirmųjų kalendorių

lietuvių

kalba autorių Lauryną Ivinskį. Vys-

Motišjus Valaūčius (1801-1875) - Žemaičių vyskupas, lietuvybės žadintojas, rašytojas. Steigė lietuviškas parapines mokyklas. Kovai su girtavimu kūrė blaivybės draugijas. Organizavo slaptosios spaudos leidybą Mažūjoje Lietuvojė, jos platinimą Lietuvojė. Vienas lietuvių grožinės prozos pradininkų. Ypač vertinga apysaka „Palangos Juzė“ bei 1848 m. iš-

leistas veikalas „Žemaičių vyskupystė“.

kupas ragino atsidėti kūrybai lietuvių kalba

Metai || skaičius Vayklų

Važnių kunigų seminarijos auklėtinį Antaną Baranauską.

Iki tol daugiausia

liavęs seminaris

as yskupui Skulptorius Leonas Žuklys

lenki

lietuviškai sukūrė nepri-

1856

lygstamąją poemą apie Lietuvos gamtos grožį

1857

282

„Anykščių šilelis“: M. Valančius pats parengė

1858

301

1859 1860

ir išleido nemažai knygų lietuvių kalba, lietuvi

ai parašė ir paskelbė Žemaičių

pystės istoriją.

vysku-

Pagaminta

degtinė ginė

(kibirais)

392 292 293

AA Kauno gubernijos dvarų degtinės

varyklos ir jų pr Jukcija XIXa. pusėje.

Vyskupo rezidencija Važniuose tapo reikšmingiausiu XIX a. vid. lietuvybės centru.

S. Daukanto, M. Valančiaus ir kitų pirmųjų lietuvybės puoselėtojų dar-

bai skatino žmonių didžiavimąsi savo istorija, kultūra, žadino lietuvių tautinę savimonę, plėtė valstiečių raštingumą. Pagausėjo ir įvairesnė tapo lietuvių raš ija parai tos pirmosios mokslinės knygos lietuvių kalba. Žemaitijoje veikė parapinės mokyklos, kuriose vaikai mokėsi lietuviš

ko rašto. Visa tai parengė dirvą XIX a. II pusėje prasidėjusiam lietuvių

tautiniam atgimimui.

2

Vyskupas M. Valančius ir blaivybės brolijos

Ugdyti raštingą, sveiką ir religingą žmogų buvo svarbiausias M. Valančiaus rūpestis Carizmo laikotarpiu Lietuvojė ypač klestėjo girtavimas. Jį tylomis palaikė ir rusų valdžia, nes už prekybą degtine surinkti mokesčiai sudarė nemažą valstybės iždo dalį. Be to, alkoholyje skęstančią tautą lengviau valdyti. Prekyba degtineją varantiems dvarininkams davė milžinišką pelną. Tad nevengta net prievartos ir reikalauta, kad dvarininkams priklausantys baudžiauninkai kasmet nupirktų tam tikrą kiekį šio alkoholinio gėrimo. Girtavimo žala M. Valančius ypač piktinosi. Jo raginimą steigti blaivybės brolijas labai palaikė tikintieji. Kaūno gubernijoje brolijoms priklausė net 83 96 katalikų. Blaivybės sąjūdis vienijo lietuvių valstiečius, stiprinojų savivertę ir sąmoningumą.

1. O Nurodyk žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio tikslus ir veiklos būdus. 2. G Paaiškink, dėl kokių priežasčių XIX a. pr. lietuvių kalbai grėsė išnykimas. 3. 6 Kokias problemas iškelia ir kaip jas spręsti siūlo Ak ir AA autoriai?

4. 09 PalyginkS. Daukanto ir M. Valančiaus veiklą ir siekius. 5. 69 Pasidomėk, kas yra interneto memai.

Sugalvok ir sukurk memą, skirtą S. Daukanto arba M. Valančiaus nuopelnams apibūdinti

6. 20 Naudokitės internetu, biblioteka ir

7.

pristatykite pasirinktą lietuvybės žadintoją, reikšmingiausius jo darbus. S Aptarkite ata, AA ir B. kodėl, jūsų

manymu, vyskupas M. Valančius skyrė ypatingą dėmesį kovai su girtavimu?Ar ši problema yra aktuali ir šių dienų Lietuvoje? 137

4

[]

5

Luominės visuomenės saulėlydis XIX a. I pusėje, kai revoliucijų purtoma Vakarų Europos visuomenė laisvėjo, Rūsijos impėrija žengė kita linkme. Visos carinės Rūsijos jėgos buvo metamos visuomenės permainoms stabdyti. Patekimas į tautų kalėjimu vadinamą imperiją stipriai veikė ir Lietuvos visuomenės raidą. Kodėl XIX a. laikomas Lietuvos bajorijos viešpatavimo pabaiga? Kaip pasikeitė gyventojų daugumos, valstiečių, padėtis po ilgai laukto baudžiavos panaikinimo?

Nagurskių giminės genealoginis medis, XIX a

Kiū Bajorai

A Lietuvos bajorai grafai Pšezdzieckiai su kunigu ir tarnais Dambrotiškio (dab. Rokiškio r

savivaldybės) dvare. XX a. pr. nuotrauka,

Bajorijos silpnėjimas

A. Luominė Lietuvos gyventojų sudėtis

XIXa. I pusėje. Išviso apie 2,7 mln. gyv

moms luomais. Jų narių padėtis, turtai ir įtaka visuomenėje gerokai

Kaip ir ATR, svarbiausiu luomu carinės Rūsijos okupacijos laikais išliko

bajorai. Caro valdžia Lietuvos

A

Žemaičių dvarininkai Didelių ponų Žemaičiuose kaip ir nėra. Dva-

rininkiją sudaro bajorai, turį po keliolika ar keliasdešimt baudžiauninkų kiemų (dūmų) Ottokių, kur turėtų po kelis šimtus, rasime vos keliolika. Smulkieji bajorai Žemaičiuose niekuo daugiau nesiskiria nuo valstiečių, kaip tik apdaru, kuris tarpinis tarp valstiečių ir aukštesniosios klasės dvarininkų. Bajorų papročiai gana palaidi; girtuoklis— ne retenybė; apšvietos — iš didelio pasitikėjimo herbais - bemaž jokios neturi; daugelis net lenkiškai nemoka Otie, kurie kalba lenkiškai, save laiko kažkuo aukštesniu. L. A. Jucevičius, Raštai, Vilnius: Mintis, 1959, p. 461.

138

Pagal Vakarų Europoje tuomet jau išnykusią viduramžišką tvarką, XIX a. Lietuvės gyventojai priklausė uždaroms visuomenės grupėms, vadinaikė didžiai

sią grėsmę jai keliančia

visuomenės grupe. Todėl jų teisė ės buvo siaurinamos. Pavyzdžiui, iš bajorų imta reikalauti kilmės raštiškų įrodymų, kurių daugybė smulkiųjų atramą. Lietuvoje atsirado įtakingų rusų dvarininkų: Zubovai, Naryškinai.

Dalis turtingiausių Lietuvos didikų — Pliateriai, Oginskiai, Tiškevičiai —

išsaugojo įtaką šalies ūkiniam bei visuomeniniam gyvenimui. Lietuvos bajorai visokeriopai saugojo savo išskirtinę padėtį visuomenėje, kitus luomus ir toliau laikė menkaverčiais. Bajorai rūpinosi buvu= sios Lėnkijos ir Lietuvo valstybės atkūrimo reikalais, bet mažai prisidėjo prie kitų luomų laisvėjimo. Dėl Rūsijos valdžios vykdomos politikos,

pralaimėtų ginkluotų sukilimų Lietuvos bajorija pamažu prarado turėtą viešpatavimo visuomenėje įtaką.

1807

1861 m.

m.

baudžiavos panaikinimas

Bajorai

Katalikų Bažnyčios aukštieji

dvasininkai galimybes daly-

Valstiečiai

|

vauti valstybės valdyme. Mažėjo Katalikų Bažnyčios įtaka pasaulietinei valdžiai. Iš pradžių sunkėjo baudžiava, atsirado rekrutų prievolė. Savivaldos ir 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos suteiktas politines teises.

pirmasis visuotinis Rusijos

caras Aleksandras I

panaikina baudžiavą Rusijos imperijoje

Varšuvos kunigaikštystei 2 priklausiusioje Užnemunėje

Politines teises dalyvauti valstybės valdyme ir viešpataujančio Iuomo pozicijas.

1897 m.

Ribotą laiką buvo bajorų savivalda. Išlaikė

Ištikimi carui (daugiausia stam-

Iuomais.

bieji dvarininkai) — jo valdžios atrama. Daugumą sudarantys smulkieji ir vidutiniai pavojingi, nes yra galimi sukilimų dalyviai.

| Įtaką gyventojų dau- |

Lenkiškumo šaltinis, sukilimų

privilegijuotą padė-

tį, palyginti su kitais

gumai.

gyventojų surašymas

ir neramumų kurstytojai. Įtaka

mažinama, bet valdžia su dvasi-

ninkais privalo skaitytis.

Panaikinus baudžiaVą, gavo asmens laisves ir galimybių įsigyt nuosavybės. Turtingiausieji gavo privilegijų.

Galimi caro valdžios sąjungininkai prieš bajorus, todėl jiems daroma lengvatų ir išimčių. Miestai daugiataučiai, miestie-

Čių skaičius, politinis aktyvumas,

palyginti su kitais Iuomais,

nedidelis, todėl pavojaus caro valdžiai nekelia.

A Katalikiška Dievo Kūno procesija Vilniuje.

1845 m. K. Rusecko paveikslas.

A Lietuvos visuomenės luomų padėtis patekus į Rusijos imperiją Kata!

ų Bažnyčios padė'

Nepaisant caro valdžios paramos stačiatikybei, dauguma to meto Lietuvos

gyventojų buvo katalikai. Visuomenėje tikėjimas buvo labai svarbus. Žmo-

nės dažnai save tapatino ne su kuria nors tauta, bet su išpažįstamu katalikybės tikėjimu. To meto gyvenimas sukosi Katalikų Bažnyčios sakramentų ir kasmetinių bažnytinių švenčių ritmu. Kasdien lankoma bažnyčia buvo

svarbiausia bendruomenių susitelkimo, susirinkimų vieta. Žmonės, gy-

A Kulių parapijos

elgetos ženklas,

venantys ne pagal Katalikų Bažnyčios skelbiamas ties s, buvo smerkiami ir atsidurdavo bendruomenių gyvenimo užribyje.

A

XIX a. I pusė,

Kalėdų išvakarėse kiekvienuose namuose, Velykos. Pirmąją švenčių dieną kiekvienas tiek turtinguose, tiek neturtinguose, būna šeimininkas drauge su savo šeimyna valgo puota, vadinama kūčia. Toje puotoje, kaipo švenčių valgius, pradėdamas vaišes kiauši- pasninko dieną, yra valgoma žuvis, drebunio pjaustymu į tiek dalių, kiek yra žmonių tienė ir visokie saldūs patiekalai, tarp kurių Krikščioniškos šventės XIX a. vid.

namuose, kurias visiems padalina ir linki lai-

Virti kviečiai su saldintu vandeniu

mingai sulaukti kitų šventų Velykų.

Pagal: L. A. Jucevičius, Raštai, Vilnius: Mintis, 1959.

Katalikų Bažnyčios dvasininkai tuomet laikyti antru pagal įtakingumą visuomenės

sluoksniu. XIX a. pr. dauguma jų buvo bajorų kilmės, bet

ilgainiui atsirado ir daugiau kunigų iš valstiečių ir miestiečių sluoksnių.

Nors uždrausti katalikybės caro valdžia negalėjo, laikė ją priešiška

jėga, kuri prisideda prie gyventojų kurstymo. Todėl įvairiomis priemo-

nėmis stengtasi mažinti Katalikų Bažnyčios įtaką visuomenei. Ypač po

ginkluotų XIX a. sukilimų buvo uždaroma daug bažnyčių, vienuolynų, nusavinama bažnytinė žemė. Tačiau Katalikų Bažnyčia, net ir persekio-

jama caro valdžios, išliko itin svarbia bei įtakinga jėga, telkusia to meto Lietuvos gyventoju:

AA. Aleksandro Neviškio vardu pavadinta stačiatikių koplyčia Vilniuje, Šv. Georgijaus (dab. V. Kudirkos) aikštėje. XX a. pr. atvirukas.

Skirta Rusijos kareiviams, žuvusiems kovoje

su 1863-1864 m. sukilėliais. 1918m. koplyčia

nugriauta,

4.5 Luominės visuomenės saulėlydis

AAA, Baudžiavos panaikinimas Žemaitijoje.

Nežinomas XIX a. I pus

A

AN Vilkmergės (Ukmei

lininkas.

Dailininkas Juzefas Ig

Valstiečių skundas, XIX a. II pusė

V. Pomarnackis ėmė žmones kankinti, plakti rykštėmis, lazdomis, bizūnais ir agrastų šakomis neaplenkdamas nė nėščiųjų. Dėl to liko nepagydomai sužalotų valstiečių. Kasdien, net sekmadieniais, varo į dvarą po 3-4 darbininkus, reikalauja 3 dienų lažo per savaitę. Ponas valstiečiams uždėjo po kubinį sieksnį su ketvirčiu plento reikalams, vertė vežioti kariuomenę, tačiau beveik visus gautus pinigus pasisavino. Kai valstiečiai dėl šių neteisybių pasiskundę rusų administracijai, dvarininkas parsikvietė ulonų eskadroną. Ulonai, gyvendami valstiečių trobose, maitinasi valstiečių maistu, barbariškai elgiasi su moterimis. V. Merkys, Motiejus Valančius, Vilnius: Mintis,

1999, p. 427.

baudžiavos Lietuvoje

Gausiausią, tačiau turtiniu ir teisiniu atžvilgiu labiausiai diskriminūojamą sluoksnį sudarė valstiečiai. Lietuvai atsidūrus Rūsijos impėrijoje, baudžiau-

ninkų padėtis pablogėjo. Augo valstiečių prievolės, vyrai buvo prievarta

imami į rekrutūs.

XVIII a. pab. — XIX a. pr. Vidurio Europos šalyse baudžiavos nebe-

liko, o Rūsijos caro valdžia delsė ją panaikinti. Esminių pokyčių įvyko 1861 m.,

Rūsijos

carui Aleksandrui II paskelbus baudžiavos panaikinimo visoje

impėrijoje

mo iš baudžiavos vietose. Taip Rū

manifestą.

Lietuvos

valstiečiams

suteiktos

išlaisvini-

sąlygos buvo kur kas palankesnės nei kitose imperijos impėrija

į savo pusę palenkti Lietuvė

čius, atitraukti juos nuo valdžiai pavojingų bajorų. Reformos metu dirbamąją žemę valsti i galėjo i

ninkų šiems sutikus. Išpirkos terminai buvo tolimi, kaina didelė, tad ilgą Ž

laiką valstiečiai tebeprivalėjo atlikti prievoles žemvaldžiams. Pagrindinis

tūkst.

šalies turtas — žemė — esmės liko dvarininkų ranko „ Valstiečių tokia reforma netenkino. Kita vertus, panaikinus baudžiavą, valstiečiai gavo ribotas pilietines teises ir galėjo nevaržomi ūkininkauti, keisti gyvenamąją vietą, leisti į moks-

| a Ee U

20)

150)

10 Ė) ()

lus savo atžalas, tvarkyti asmeninius

šeimos reikalus. Lietuvos valstiečių

išsilaisvinimas iš baudžiavos tapo svarbiu veiksniu, paskatinusiu lietuvių 1816

1834

[2 laisvųjų [E bažnytinių

1850

1858

[M valstybinių |] dvarininkų

AB Valstiečių skaičius pagal teisinę

tautinį atgimimą.

a

Rekrutų likimas

kariai ir karininkai tyčiodavosi iš naujokų,

Jie buvo prastai prižiūrimi ir maitinami,

Diskriminacija (lot. discriminatio- atskyrimas) -teisių atėmimas iš tam tikros kategorijos žmonių arba jų sumažinimas, motyvuojant politiniais, tautiniais ar religiniais argumentais.

Lietuvės gyventojams caro valdžia įvedė nežmonišką rekrutų prievolę. | Rūsijos kariuomenę prievarta imti jauni vyrai nuo 25 iki 30 metų. Caro armijoje jie privalėjo ištarnauti didžiąją dalį savo gyvenimo. Skirtingais XIX a. laikotarpiais rekruto tarnyba Rūsijos impėrijos kariuomenėje

Rekrūtų prievolė ė vyrų prievolė tarnauti Rūsijos ka-

šimtmečių. Tarnyba buvo itin sunki, seni

nei baudžiava — tik 1874 metais.

priklausomybę 1816-1858 m

riuomenėje, kurioje tarnyba truko 25 metus. 140

truko nuo septynerių metų iki kelių de-

žiauriai muštruojami. Kadaise gimtus namus palikęs jaunuolis po tarnybos grįždavo į tėvynę kaip niekam nereikalingas, šeimos nesukūręs senolis, kartais Iuošys. Dažniausiai į rekrutus imdavo valstiečių baudžiauninkų sūnus. Rekrutų prievolė

Rūsijos impėrijoje panaikinta dar vėliau

Rytų slavai

(baltarusiai,

rusai)

AB Lietuvos miestiečiai

pagal gimtąją kalbą, 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis. Jie nėra labai patikimi. Dėl rusiAkavimo politikos per surašymą stengtasi parodyti kuo daugiau nelietuvių tautybės gyventojų. Pavyzdžiui, lietuviai, mokėję rašyti arba kalbėti rusų ar lenkų kalba, dažnai buvo užrašomi lenkais arba rusais. AB), Vilniečiai aikštėje priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. 1808 m. Juozapo Peškos akvarelė Daugiataučiai Lietuvos miestai Rūsijos valdžia pertvarkė miestų valdymą.

dos teis

Mažesnieji prarado savival-

s. Jie atiduoti žemvaldžiams, kurių žemėje buvo įsikūrę. XIX a.

augant gyventojų

ui, Lietuv

jo. Bet kaip ir anksčiau, palyginti

nedideli ir negaus

miestų gyventojų taip pat daugė-

su Vakarų Europos miestais, jie buvo

s. Vilniuje, didžiausiame Lietuv:

ir tr

iame pagal

dydį Rūsijos impėrijos mieste, XIX a. vid. gyveno apie 60 tūkst. žmonių.

LDK laikų vientisas miestiečių luomas buvo suskaldytas į smulkesnes grupes. Turtingiausieji miestiečiai turėjo daugiausia privilegijų. Vidurinį sluoksnį sudarė amatininkai.

smulkieji prekeiviai, žemiausią — darbinin-

kai, mieste gyvenantys valstiečiai. Kaip ir LDK laikais, miestai išliko daugiataučiai, lietuviai sudarė tik

nedidelę miestiečių dalį. Miestuose gyveno rusų valdininkų ir tarnautojų, žydų, lenkų, voki

žydam

ų ir kitų tautybių žmonių. Caro valdži

ikelti iš kaimų, šios tautybės žmonių ypač gausėj

ir miesteliuose. XIX a. pr. daugumoje Lietuvos miestų žydai sudarė žen= klią dalį visų gyventojų. PA

Mugė Šiluvoje, XIX a. I pusė

Ten, apie žydų parduotuves, apspitu-

sios it musės

pilkos kaimo

moterys su

drobiniais sijonais ir perka sau skareles.

Apdriskę pardavėjai rodo joms visa, ką tik turi, ir kits už kitą giria savo prekes.

— Oi, kaip gražu! Oi, kaip tau pritiks! Tu

dabar visiškai į save nebepanaši, tu dabar

atrodai kaip kokia panelė! Ne, še, imk tą skarelę, aš tokią pačią vakar pardaviau poniai maršalkienei.

—Tai aš nepirksiu, - sako sodietė, — aš su

poniom lygintis nenoriu.

= Nal O kuo tu prastesnė už ponią maršalkienę? Tau ta skarelė daug geriau pritinka ne kaip jai, ji su šilkais, su perlais, su deimantais atrodo kaip kokia grafienė. Na, kam sau gailėti, jei ponas Dievas tave tokią gražią sukūrė. Tau tik rūmuose gyventi. Še, imk tą skarelę, nesigailėsi, — atmink mano žodį, kaip tave tokią išsipusčiusią pamatys koks ponaitis = tuoj patiks ir ves Mergina, nuo pagyrų apkvaitusi, perka su džiaugsmu. L. A. Jucevičius, Raštai, Vilnius: Mintis,

1959, p. 377.

AAA Žydų pirkliai. 1848 m. K. Kukevičiaus piešinys.

1. O Išvardyk svarbiausias XIX a. Lietuvos visuomenės grupes.

2. G Kokių išvadų apie to meto Lietuvos ir jos

miestų gyventojus gali padaryti Ak, 447 3. G Paaiškink, kodėl dx. minimi dalykai būtų nepriimtini šiais laikais.

4. 0 Palygink Lietuvos visuomenės grupių

padėtį carinės Rusijos imperijos valdymo

laikais AA. Kurią iš jų caro valdžia vertino

nepalankiausiai?

5. 00 Įvertink baudžiavos panaikinimo reikšmę Lietuvos valstiečiams. Išskirk teigiamus ir problemų kėlusius dalykus.

6. AV, Interneto svetainėje www.limis.lt raski-

te Lietuvos muziejų eksponatų, atspindinčių pasirinktą XIX a. Lietuvos visuomenės grupę

Pristatykite klasei 7. A Aptarkite (GN. Padiskutuokite, kaip šiais laikais galėtų būti vertinama rekrutų prievolė

4.6

1863—1864 m. sukilimas Rūsijos impėrijos užgrobtos ATR teritorijos caro valdžiai kėlė daug rūpesčių. 1863-1864 m.

sukilimas buvo paskutinis Lietuvos ir Lėnkijos bajorų bandymas ginklu išsivaduoti ir atkurti

buvusią Lietuvos ir Lėnkijos valstybę. Kas Lietuvojė vadovavo šiam sukilimui? Kokių priemonių caro valdžia griebėsi neramumams malšinti? Kodėl sukilėlių pralaimėjimas buvo ypač

skaudus Lietuvos bajorijai?

A

1861

m. patriotinė:

priespaudos A

ženklai

nifestacijos

boliais ir Rusijos

Lietuvos sukilėlių vadovybės manifestas, 1863 m.

Vyresnybė Lenkų apreiškia Lietuvai, baltarusiams, žemaičiams ir kitoms šalims, užimtoms

į tiesinimas 4 m. sukilimo

Rusijos, šias teises.

1. Nuo šios dienos visi ūkininkai ir kiti gyventojai bet kokio tikėjimo yra laisvi, lyg senovės bajorai. 2. Vyresnybė Lenkų atiduoda ūkininkams be išpirkimų ir mokesčių tą žemę, kurią ligi šiol turėjo.

3. O dabar ūkininkai, tapę ponais šios žemės, turi ją ginti nuo Rūsijos.

4.Tie, kurie eis ginti Tėvynės, gaus už tatai jie arba jų giminės mažiausiai tris margus žemės. 5. Vyresnybė Lenkų atsiteis paskui tiems ponams, kurie dabar aukos 6. Kas tiktai nepaklausys šio manifesto, ar ponas, ar ūkininkas, bus baudžiamas Lenkų kariško teismo. Pagal: Sukilimas Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-1864, p. 3.

Karo padėtis - teisinė padėtis, įvedama valstybė.

je ar jos dalyje tam tikram laikotarpiui. Valdžiai tuo metu suteikiama daugiau galios, sugriežtinamos bausmės už tvarkos pažeidimus, ribojamos piliečių politinės teisės.

- viešas masinis visuomenės pritari-

mo, reikalavimų, protesto pareiškimas. 42

Naujo

Ka.

Isės dailininko

Artūro Gr

rio piešinys

sukilimo brendimas

Nors 1830-1831 m. sukilimo dalyviai skaudžiai pralaimėjo, caro valdžios

persekioti Lietuvos ir Lėnkijos bajorai neprarado vilčių ginkluota kova

atkurti buvi ią bendrą valstybę. Sąlygos naujam sukilimui ėmė bręsti dėl palankių tarptautinių aplinkybių. Europoje sklido tautų iš: adavi-

mo iš priespaudos idėjos, sėkmingai vyko Vokietijos ir Itūlijos suvienijimas. Rūsijos pralaimėjimas Krymo kare prieš didžiąsi as Vakarų Europos valstybes pademonstravo imperijos atsilikimą ir silpnumą. Tikėtasi, kad naujas sukilimas gali įžiebti naują karą tarp Rūsijos, Didži os Britanijos

ir Prancūzijos. O jeigu caras jį pralaimėtų, bendra Lėnkijos ir Lietuvos bė būtų atkurta Visame krašte tvyrojo įtampa. Vyko tūkstantinės manifestacijos.

Jų

dalyviai giedojo religines giesmes ir patriotinės dainas, skelbė krašto išlaisvinimo ir valstybingumo atkūrimo šūkius. Bręstančių neramumų nuotaikas skatino ir prasidėjęs valstiečių bruz-

dėjimas. 1861 m. v rio 19 d. manifestu caras Ale andras II panaikino baudžiavą visoje Rūsijos impėrijoje, tačiau panaikinimo sąlygos nuvylė

valstiečius. Jie vis dar turėjo atlikti lažą dvarininkams, o gautą žemę pirkti. iekdama užkirsti kelią neramumams, Rūsijos valdžia didžiojoje Lietuvi

s dalyje įvedė karo padėtį.

1861 m. kovasrugpjūtis

1863 m. sausio 22 d. sukilimo

patriotinės

pradžia

manifestacijos

1863 m. gegužė

1864 m. vasaris

suimamas paskutinis Lietuvos sukilėlių

M. Muravjovas.

paskiriamas slopinti sukilimą.

1863 m. ruduo

vadas K. Kalinauskas

sukilimas blėsta

iena iš grupuočių; vengė valstiečių reikalus. bę, Lietuva turėjo

1863-1864 m. sukilimą rengusių ginkluotos kovos, delsė tvarkyti Baltųjų manymu, atkūrus valstytapti Lėnkijos provincija.

Raudonieji - 1863-1864 m. sukilimą rengusi grupuotė. Ji pasisakė už ginkluotą kovą, valstiečių ir kitų visuomenės sluoksnių teisių sulyginimą, Iygiateisę LDK ir Lėnkijos federaciją

io pieši nys 1863-1864 m. sukilimo tema. Cinkluotos kovos pradžia

Naują sukilimą ėmėsi rengti dviejų krypčių grupuotės: baltieji ir raudonieji. Jos nevienodai įsivaizdavo atkurtos valstybės ateitį, rėmėsi skirtingais visuomenės sluoksniais. Tačiau bendras sukilimo tikslas buvo vienas išsivaduoti iš Rūsijos priespaudos. Sukilimui vadovaujantys bajorai nesitikėjo prieš pranašesnę Rūsijos armiją laimėti vien savo jėgomis.

Jie klaidingai manė, kad, prasidėjus ginkluotai kovai, Vakarų Europos šalys sukilėliams suteiks karinę pagalbą.

| Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) — vie-

nas 1863-1864 m. sukilimo Lietuvojė vadų Priklausė raudonųjų sukilėlių politinei grupuotei. Po pralaimėtų Biržų kautynių suimtas

ir pakartas Vilniaus Lūkiškių aikštėje.

Ginkluotas sukilimas prasidėjo 1863 m. sausį Lėnkijoje, todėl istori-

kų jis dar vadinamas Sausio sukilimu. Ginkluota kova netrukus persime-

tė ir į Lietuvą. Platinamuose atsišaukimuose sukilėliai kvietė gyventojus

sukilti prieš Rūsijos valdžią, skelbė visų luomų lygybę, į sukilėlių gretas

stojantiems valstiečiams suteikė teisę į jų dirbamą žemę. Sukilėlių šūkiu, kaip ir 1830-1831 m., tapo „Už mūsų ir jūsų laisvę“:

Dideles pajėgas sutelkė Lietuvos sukilėlių karo vadas Zigmantas

Sierakauskas. Jis planavo išplėsti sukilimą visoje Lietuvės teritorijoje ir

patekti į pajūrį. Čia tikėjosi sulaukti laivu iš Anglijos plukdomų ginklų,

tačiau ties Biržais sukilėliai skaudžiai pralaimėjo jiems kelią užkirtusiai Rūsijos kariuomenei. Sužeistas Z. Sierakauskas pateko į nelaisvę, o sukilėlių būriai buvo išblaškyti.

AA 1863-1864 metų sukilėlių vėliava.

A

1863-1864 m. sukilėlių

naudoti ginklai: karabinas ir pistoletai.

Pavaizduoti herbai (Lenkijos - erelis, Lietuvos ytis ir Rusios - arkangelas) simbolizuoja sukilėlių iš lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių gyvenamųjų žemių planuotą sukurti federacinę valstybę.

4.6 1863-1864 m. sukilimas

AA

Gardino

M. Muravjovas ir Rusijos kariškiai. 1865m. Karlo Lanzedelio litografija.

gubernija

A

72 —

2. Sierakausko ir A. Mackevičiaus

vadovaujamų sukilėlių veiksmų kryptys:

suklėlių būrių pastiprinimas, ginklų kontrabanda

1863-1864m. sukilėlių egzekuciją Lukiškių aikštėje stebi

Sukiių takimos ir veikimo srlys Svarbesnių mūšių vietos Guberijų centrai ki miestai

Iš A. Mackevičiaus laiško tardymo komisijai, 1863 m.

Mano veiksmams vadovavo teisybės ir mano tautos meilė. Dėl to ne neapykanta carui, rusų tautai. Vargšė liaudis tik pakeitė poną (turimas omeny baudžiavos panaikinimas). Mokesčiams turi atiduoti paskutinę pagalvę. Savo teisės žmonės, nuo seniai būdami tamsūs, negali suprasti. Protas man sakė, kad aš turiu imtis to, kas yra, o ne to, kas bus po 40 metų, kaip skelbia manifestas (baudžiavos panaikinimo). Jeigu vyriausybė nepakeis valdymo būdo, jei nesiliaus plėšusi gyventojų ir liejusi kerštą, atsiras kitas Mackevičius, ir ko aš nepadariau - sugebės užbaigti arba ilgam pratęsti visuotinę nelaimę.

A. Mackevičius: laiškai ir parodymai, Vilnius: LTSR mokslų akademijos Istorijos institutas, 1988, p. 58-60.

AA 1863-1864m. sukilimas. Caro valdžia malšina sukilimą

Po šio didelio pralaimėjimo sukilėliai griebėsi partizaninio karo taktikos. Iš pasalų nedideliai mai

būriai:

puldinėjo caro kariuomenę, atiminėjo iš jų

ą, ginklus, trukdė judėti. Kovose ypač pasižymėjo kunigo Antano

Mackėvičiaus vadovaujami būriai. Kai tik caro armija sumušdavo juos,

valstiečių mylimas ir gerbiamas dvasininkas pasakydavo pamokslą ir vėl turėjo šimtus kovotojų.

Sukilimo

malšinimui

vadovavo

Vilniaus

generalgubernatorius

Michailas Muravjovas, sukilėlių pravardžiuojamas Koriku. Jis ėmė-

si griežčiausių priemonių: valdžios įstaigose vietos valdininkus katalikus pakeitė ištikimais stačiatikiais rus stiprino spaudos cenzūrą, liepė sudaryti caro valdžiai patikimų gyventojų sąrašus.

Antanas Mackėvičius (1828-1863) - kunigas,

vienas 1863-1864 m. sukilimo Lietuvojė vadų.

Priklausė raudonųjų sukilėlių politinei grupuotei. Suimtas ir Kaunė pakartas.

Žmonėms net uždraudė

nešioti gedulo drabužius. Jeigu nepranešdavo apie sukilėlių pasirodymą kaime, valstie turėjo mokėti didžiulės baudas. ukilėlius Rū os valdžia metė dešimtis tūkstančių ka-

rių. Specialiai sudaryti daliniai žvalgė kaimus, miškus, smukles, keliu ir tikrino važiuojančius asmenis. Norėdami įbauginti gyventojus, baudė-

jai sudegino ir su žeme sulygino kelis Lietuvės kaimus. M. Muravjovas griebėsi ir visuomen kiršinimo. Siekdamas atitraukti nuo sukilimo vals-

tiečius, generalgubernatorius pažadėjo apdalyti juos žeme.

Konstantinas Kalinšuskas

(1838-1864) — teisininkas, vienas 1863-1864 m. sukilimo Lietuvojė ir dabartinėje Baltarusijos teritorijoje

vadų. Priklausė raudonųjų sukilėlių politinei grupuotei. Caro valdžios suimtas ir nuteistas mirti.

ys Gedimino kalne Lūkiškių aikštė Vilniuje yra 1863-1864 m. sukilimo

įvykių liudininkė. Čia caro valdžia pakorė arba sušaudė 21 į nelaisvę patekusį sukilėlį. Tarp jų buvo ir žymiausi sukilimo vadai: Z. Sierakauskas ir K. Kalinauskas. Kur po egzekucijų buvo paslėpti kovotojų už laisvę palaikai, ilgą laiką buvo nežinoma. Okupantai norėjo sutrukdyti žmonėms pagerbti didvyrius. 2016-2017 m. archeologų radiniai atskleidė paslaptį. Paaiškėjo, kad sukilėlių kūnai surištomis rankomis, apipilti kalkėmis, buvo nepagarbiai sumesti į duobes ir užkasti šalia Gedimino piliės bokšto. Sukilimo laikais čia buvo Rūsijos kariuomenės tvirtovės dalis. Palaikų tyrimo ėmėsi antropologai, teismo medicinos ekspertai. Jie nustatė daugumos su-

kilėlių tapatybes. 2019 m didvyriai iškilmingai palai-

doti Vilniaus miesto senųjų

Rasi kapinių koplyčioje.

Sukilėlių pralaimėjimas

Z. Sierakausko

estuvinis žiedas:

Žiaurios priemonės pasiekė tikslą. Sukilėlių jėgos seko, jie pralaimėjo mūšį po mūšio. Raudonųjų

ikilėlius. Nesulaukus Europo ad sukilimas žlugo. Dv

ir baltųjų nesutarimai taip pat silpnino

„tapo aišku,

i ištikimybės carui

r aštus. Norėdamas apsaugoti kraštą nuo represijų, Žemaičių vysku-

pas M. Valančius pakvietė žmones trauktis iš sukilimo. Sukilimas

baigėsi

1864

metais.

Besislapstantys

sukilėlių vadai

A. Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas pateko į nelaisvę ir buvo nubausti mirties bausme kaip Z. Sierakauskas.

klaustas, kaip verbavo sukilėlius, A. Mackevičiaus atsa jiems tik vieną dalyką — Tėvynės laisvę.“ K. Kalinaus

me atsišaukime žmonėms

teigė:

kai ant jūsų sprando nebebus

Budelių pa-

kė: „Zadėjau s paskutinia-

Tik tuomet gyvensite laimingai, i maskoliaus.

konfiskavo mtus sukilime dalyvavusių bajorų dvarų, nuteisė mirti, iuntė į katorgą, kasykl ištrėmė į toliRūsijos valdži

mas imperijos vietoves, atidavė į kariuomenę ir policijos priež

27 tūkst. asmenų. 1863-1864 m. sukilimas buvo paskutinis bajo-

rijos bandymas ginklu išsivaduoti iš carinės Rūsijos priespaudos. Pralaimėjimas žymėjo ir bajorijos viešpatavimo politiniame bei

visuomeniniame Lietuvos gyvenime pabaigą.

1. O Išvardyk 1863-1864 m. sukilimo priežastis.

2. G Apibūdink 1863-1864 m. sukilimą rengusias grupuotes.

3. 00 Remkis šaltiniais A, AA ir įrodyk, jog valstiečių padėties klausimas buvo vienas svarbiausių sukilimą paskatinusių veiksnių

4. 09 Pateik savo nuomonę, dėl kokių priežasčiųvisi XVIII a. pab. - XIXa. sukilimai prieš carinę Rusiją

baigėsi pralaimėjimais. Išskirk vidines ir išorines pralaimėjimų priežastis 5. 09 Sudaryk 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų lentelę. Joje nurodyk sukilimų priežastis ir pralaimėjimo padarinius. 6. 2“ Internete arba bibliotekoje raskite infor-

macijos ir pristatykite klasei pasirinktą 18631864 m. sukilimo dalyvį arba paveldo objektą

7. 4 LRT mediatekoje internete raskite ir klasėje

peržiūrėkite 2019 m. dokumentinį filmą „Paberžė- nepaklusniųjų lizdas“ (režisierius Tadeušas Bistramas). Aptarkite, ką naujo sužinojote apie 1863-1864 m. sukilimą Lietuvoje.

45

4

|]

7

Dvarai ir pirkios XIX a. Lietuvos bajorų dvarai ir valstiečių kaimai atrodė tarsi atskiri pasauliai. Kaimai išlaikė lietuvių kalbą ir senovines lietuviškas tradicijas. Daug bajorų kalbėjo lenkiškai ir puoselėjo

kitas vertybes nei jų valdiniai. Kuo skyrėsi to meto bajorijos ir valstiečių kasdienis gyvenimas, būstai, apranga?

A

Lietuvos bajorės Sofijo:

nortretas, XIXa. pr. Ji viena tojų moterų. Didžiojidalis ki

džiami

'enhauzaitės

ai. Tai istoriniai roman.

tikras Lietuvos istorijosf

ais, susiję

su to meto Lietuvos aukštuomenės moterų gyvenimu,

Bajorų dvarų kasdienybė Lietuvos bajorų turtinės tingiausi didikai Tiši

adėties skirtumai lėmė jų gyvenimo būdą. Tur-

evičiai, Oginskiai turėjo žemė

aldų visoje

jiems priklausė didžiuliai namai didžiuosiuose miestuo;

alyje,

Tiesa, smul-

kiųjų bajorų gyvenimo būdas ir buitis nedaug kuo skyrėsi nuo v: stiečių. Pagrindinis Lietuvos bajorijos gyvenimo centras buvo dvarai. Juose vyko ne tik ūkinė, bet ir kultūrinė veikla. Ten virė susirinkusių bajorų

diskusijos, buvo organizuojami teatro vaidinimai, šokiai ir labdaros rengiTurtingiausi bajorai statė

įspūdingus pastatus su daugybe paradinių

alių, skirtų pramogoms ir kolekcijoms eksponuoti. Eiliniai bajorai tenkinosi gerokai kuklesnia s, dažnai mediniais dvaro rūmais. Bajorų namus Vilniuje, Verkių pab. nuotrauka.

Kėntušas — Lietuvės ir Lėnkijos bajorų vyriškas

drabužis: ilgas apsiaustas, kurio rankovės nuo pažasty iki riešų prakirptos; vilkimas ant žipono.

Žipūnas = ilgas vyriškas drabužis su sagomis, prigludęs per juosmenį 146

šildė židiniai ir krosnys, apšv sdavo žvak „žibintai. Svarbus dvarų elementas — bajorų puoselėti parkai su egzotiškų augalų želdynais, gėlynais, tvenkiniais, puošniomis skulptūromis. Dvaruose rengtos prašmatnios puotos su įmantriomis vaišėmis, muzikantų ir aktorių pasirodymais.

Populiariausios bajorų pramogos buvo medžioklė, jodinėjimas žirgais. Mėgta keliauti po užsienio šalis. Bajoriškos kilmės vyrų ir moterų apran-

goje plito europietiškos mado Per patriotin ATR laikų bajorų apdarai raštuotais kontušais,

puoštasi tradiciniais

žiponais.

Balana - uždegamas medinis pagaliukas specialiame laikiklje, skirtas pasišviesti patalpoje.

A

Lietuvaitė su verbomis“ Dailininko ro-

mantiko K. Rusecko paveikslas, XIX a. I pusė.

A Valstiečio sodyba: 1 - gyvenamasis namas; 2 - klėtis, trobesys grūdams pilti, drabužiams laikyti, miegoti; 3 - pirtis; 4 - kluonas, trobesys šienui ir javams laikyti; 5 - tvartas gyvuliams;

6- diendaržis, aptvaras gyvuliams lauke laikyti; 7 — svirtinis šulinys.

A

Rusijos caro Aleksandro I apsilankymas Taujėnų dvare

Gyvenamojo namo pjūvis: 8 - priemenė, namo dalis prie lauko durų; 9 - kamara, patalpa įvairiems

Nurodytą valandą susirinkome salo-

namo galas, skirtas svečiams priimti.

ir jaunesniuoju broliu - jie buvo ką tik iš Vilniaus ir pasakojo mums įdomias

produktams ir daiktams laikyti; 10 - gryčia, gyvenamojo namo prastasis galas; 11 - seklyčia, gerasis Darbuose paskendęs valstiečių gyvenimas

Lietuvių liaudies dainos, patarlė „priežodžiai liudija, jog nuo aušr s iki sutemų

ponų dvaruose

plušantys valstie:

ai vertė

si Si unkiai. Valstiečiai dėl baudžiavos

gyveno labai sėsliai: nuo gimimo iki mirties visas gyvenimas prabėgdavo tame pačiame kaime. Visus jo gyventojus vienijo stiprus bendruomeniškumo jaus

mas. Kaimynai stengėsi padėti vieni kitiems. Didiesiems ūkio darbams atlikti

organizuotos talkos. Laisvalaikiu valstiečiai susieidavo į bendras kaimo šventes, kuriose dainuodavo, šokdavo, žaisdavo įvairius žaidimus.

ne pasišnekučiuoti su mano svainiu

smulkmenas apie ponių pretenzijas ir rungtyniavimą renkant aukas labdarai. Imperatorius labai mandagiai atsiprašė, kad damų akivaizdoje pasirodė vilkėdamas uniforminiu redingotu. Jis pabučiavo grafienei ranką, nors ji mandagiai

priešinosi, pasiūlė įsikibti jam į parankę.

Aleksandras

pasakė grafienei keletą

komplimentų, pagyrė jos rūmus ir per langą

matomus

sodus

ir vis kartojo,

Valstiečiai gyveno gausiomis šeimomis, neretai viename name ir seneliai,

kaip jam nesmagu, kad vilki tokį drabužį gražiai pasipuošusių damų akivaizdoje.

žemaičių troba, aukštaičių ir dzūkų pirkia bei suvalkiečių stuba. Dažniausiai

tiko išgerti tik arbatos, paskui manda-

ir tėvai, ir vaikai. Lietuvoje vyravo trys pagrindiniai gyvenamųjų namų tipai: jie buvo perskirti į du galus.

Viename - prasčiau įrengtame bendrajame - vyko

šeimos gyvenimas. Čia stovėjo duonkepė krosnis, grindys —

molio plūktos aslos. Būstus apšvietė balanos. Kitas namo galas, vadintas švariuoju, buvo negyvenamas, skirtas tik garbingam svečiui priimti. Namų stogai šiau-

diniai arba dengti skiedromis

Drabužius valstiečiai siūdinosi iš namie austų lininių, vilnonių audinių,

avikailių. Avėjo naginėmis, vyžomis, klumpėmis, vaikai lakstė basi. Batus turėjo tik turtingesni, tačiau juos apsiaudavo eidami į bažnyčią arba į svečius.

Jo Didenybė atsisakė vakarienės, sugiai su visais atsisveikino ir išvažiavo į

Ukmergę. Temo, pro langą pamačiau

būrelį valstiečių moterų, grįžtančių iš

laukų. Šių gerų žmonelių paprastumas

ir ramumas, jų mielos ir liūdnos vakaro

dainos buvo visiškas kontrastas mūsų tualetams ir sujudimui rūmuose. S. Tyzenhauzaitė, Reminiscencijos, Vilnius: emaičių kultūros draugijos informacinis centras, 2004, p. 11-13

147

4.7 Dvarai ir pirkios

AgaSti Telšiai e

Šiauliai o)

Panevėžys

——— dabartinės valstybių sienos

Etnografiniai Lietuvos regionai Lietuvių valstiečiai išsaugojo senąją protėvių kalbą, dainas, pa papročius ir savitą tautodailę. Iš protėvių paveldėtą kūrybinį palikimą saugojo ir puoselėjo ištisos kartos.

Skirtinga istorinė patirtis lėmė, kad per šimtmečius dabartinėje Lietuvos teritorijoje susiformavo penki saviti etnografiniai regionai: Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suval a

(Sūduva) ir Mažėji Lietuva. Jie sk

tybėmis— tarmėmis,

mųjų namų statybos,

net žmonių būdo

asi vietos gyventojų šnekos ypa-

vyraujančiomis šventėmis, papročiais, gyvena-

aprangos, gaminamų patiekalų ypatumais ir bruož is. Pavyzdžiui, regionų tarmių skirtumus

aiškiai parodo vienos patarlės tarima duonelė tinginio valgoma.“ Žemaiti

Suvalkijoje

oje ji skamba taip:

sakoma: „Verkia

„Verk dou-

nelė tingėnė jiedama / Verk dūnelė tingėnė jiedama.“ Aukštaitijoje tariama: „Verkia danela tinginia valgama.“ Na, o dzūkai sako: „Ver-

kia duonelė cinginio valgoma.“

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionai

rėsi ir

vita apran-

ga - tautiniu kosi iumu. XIX pab. prasidėjus tautiniam atgimimui,

tautinis kostiumas tapo svarbia tautinės savimonės dalimi. Norėdataičių; 3 ietuvini

samblis

iaudies

mi pabrėžti lietuvybę, lietuviškų vakarų dalyviai vilkėjo drabužiais

iš mamų ir močiučių skrynių. Tautiniais drabužiais žmonės didžiavosi, puošėsi jais per svarbias šventes. Pasaulyje pripažinti Lietuvos paveldo lobiai

Etnogršfinis regionas — istoriškai susiformavusi Lietuvės | Kūrybing teritorijos dalis su savo kultūrinėmis tradicijomis, gamta,

kraštovaizdžių, joje gyvenusių baltų genčių palikimu

sukūrė savitą tautodailės ir darbštūs lietuvių valstie lobyną. Tai - medžio drožyba, keramika, kalvystė, pynimas iš vytelių. XIX a. itin suklestėjo ir su katalikybe susijusi liaudies dailė.

AA. Lietuvos praeities tyrinė:

jamžinti Lietuvos kryžiai r koplytstulpiai. 1909 m. nuotraukos, Kaimų sodybas, pakelės, kapines, paežerės puo' dies meistrų sukurti mediniai koplytstulpiai, kryžiai

savamokslių liauventųjų skulptūros.

Žmonės tikėjo, kad šventieji apsaugo nuo blogio, nelaimių: pomuka

— nuo skendimo, šv. Florijonas — nuo gaisrų, šv.

Jonas Ne-

Izidorius globo-

ja žemdirbius. XIX a. kunigas A. Juco čius rašė, jog Žemaitijoje kryžių

tiek daug, kad vieną nuo kito skiria vos kelios dešimtys metrų. kraštova io ypatybės Lietuva kartais vadinama kryžių šalimi.

Dėl šios Daugu-

mos liaudies menininkų vardai nežinomi. Tačiau išlikę jų unikalūs darbai

tomi visuomenei muziejuos Gilias tradicijas turinti kryždirbystė, pagonybės laikus menančios,

dabar

saugomi ir pr

valstiečių moterų giedotos daugiabalsės lietuvių liaudies sutartinės dainos įtrauktos į UNESCO

žmonijos paveldo sąrašą. Bajoriškos ir valstie-

tiškos liaudies kultūrų palikimas yra lygiavertis, neįkainojamas Lietuvos

paveldo turtas, garsinantis mūsų šalį visame pasaulyje.

Lietuvos skansenas — muziejus Rumšiškėse

XIX a. Europos šalyse kilo susidomėjimas tautų liaudies kultūra. Siekiant išsaugoti nykstantį paveldą, imta kurti muziejus po atviru dangumi. Juose lankytojai galėjo išvysti būstų, aprangos, buities ir namų apyvokos daiktų. Pirmieji tokio tipo muziejai atsirado XIX a. pab. Skandinavijos šalyse. Jiems prigijo skanseno pavadinimas, kilęs nuo Švėdijos sostinėje Stokholme, Skšnseno parke, įrengto švedų liaudies muziejaus. Skanseno tipo muziejus Lietuvoje įkurtas 1966 m. Rumšiškėse (Kaišiadorių r). Į Lietuvos etnografi-

nius regionus suskirstytame plote stovi per šimtą įvairių valstiečių trobesių. Senoviniai so-

dybų pastatai surinkti etnografinių ekspedicijų metu. Ekspoziciją papildo įrengtas Lietuvos miestelis bei atstatyti ir į muziejų atvežti Aristavėlės dvaro sodybos rūmai. Lietuvės liaudies buities muziejuje saugomos vertybės atskleidžia lietuvių tautos šaknis, tradicijas, papročius, savitumą,

AA Nežinomo XIX a. liaudies menininko

sukurta medinė Jėzaus Kristaus skulptūra.

Kryždirbystė- lietuvių liaudies meno ir kultūros tradicija. Su katalikybe susijusių paminklų- kryžių, koplytėlių, koplytstulpių ir stogastulpių - kūrimas, statymas,

puošimas ir pagerbimas.

Sutartinės - daugiabalsės lietuvių liaudies dainos.

1. O Įsižiūrėk į AA. Apibūdink valstiečio sodybos pastatų ir įrenginių paskirtį

2. G Remkis AA ir nustatyk, kuriam Lietuvos etnografiniam regionui priklauso tavo

gyvenama vietovė.

3. 9 Išnagrinėk AA. Kokių įžvalgų apie bajoruir valstiečių kasdienybės skirtumus gali pateikti?

4. 09 Paaiškink, dėl kokių istorinių priežasčių bajoriškoji ir valstiečių kultūros skyrėsi 5. 09 Rask kryždirbystės ir sutartinių dainų pavyzdžių. Kodėl šis paveldas reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui? 6. A“ Internete arba bibliotekoje surinkite

informacijos ir parenkite pasirinkto Lietuvos etnografinio regiono tradicijų, tautinio kostiumo ir tarmių pristatymą.

7. 424 Surenkite ekskursiją į Lietuvos liaudies

buities muziejų arba apsilankykite jo

interneto svetainėje. Surinkta informacija

pasidalykite klasėje.

149

SKYRIAUS SANTRAUKA : 4.1

: 4.3 1830-1831 m. sukilimas

Prancūzmetis Lietuvoje

Ė +

Napoleono karai neaplenkė ir buvusios Abiejų Tautų Respublikos.

:

Ė : :

Dalis Lėnkijos ir Lietuvos bajorų manė, kad Napoleonas atkurs buvusią valstybę, todėl nemažai jų kovėsi Prancūzijos armijos gretose.

: :

:

Po 1807 m. Tilžės taikos su Rūsija Napoleono įkurtai :

*

Napoleonas ir caras Aleksandras I, siekdami bajorus pa- *

:. Varšuvos kunigaikštystei priklausė ir Lietuvės Užnemunė.

:. Vienos kongreso nutarimu įkurtoje Lėnkijos karalystėje | 1830 m. prasidėjo sukilimas prieš carinę Rūsiją.

:

L. tis atkurti bendrą Lietuvos ir Lėnkijos valstybę.

|

: Viena žymiausių sukilėlių vadų buvo grafaitė Emili

i Pliaterytė.

Europos šalių paramos nesulaukę sukilėliai pralaimėjo

i traukti į savo pusę, dalijo pažadus atkurti Lietuvos ir Lėn- : 1.

kijos valstybę.

: 1

Po 1812 m. Napoleono pralaimėjimo Lietuvoje vėl įsiga- : lėjo Rusijos caro valdžia.

:

Napoleonoatneštos Prancūzijos revoliucijos idėjos skatino :

* LDK bajorų sąmoningumą, palaikė viltis atkurti ATR.

1831 m. pavasarį sukilimas įsiplieskė ir Lietuvojė. Prie : sukilėlių prisidėjo daugiausia bajorai, puoselėjantys vil- :

4

kovą prieš carinės Rusijos kariuomenę.

i

* Numalšinusi 1830-1831 m. sukilimą, carinės Rūsijos * :

valdžia Lietuvojė ėmė vykdyti lenkų pradų naikinimo

:

i

programą.

4

Uždarytas Vilniaus universitetas, ypač persekioti suki- : limo šalininkai, Katalikų Bažnyčia, unitai. ą

:

: 4.2 Romantizmas Lietuvos kultūroje

: 4.4 Pirmieji lietuvybės puoselėtojai

: XIX a. I pusės Lietuvės kultūrai didžiausią įtaką turė- |

:

XIX a. pr. Lietuvos visuomenės polonizacija stiprėjo. i Lenkų kalba plito per bajorų dvarus, bažnyčias ir mo- + kyklas.

nys iki uždarymo 1832 m. buvo Vilniaus universitetas. :

+

Iš Vakarų Europos plintančios romantizmo idėjos ska- :

Carinės Rusijos impėrijos valdymo laikais universitetas ir jo bendruomenė tapo svarbiais ATR ir LDK vals-

;

tino Lietuvės bajorus susidomėti šalies praeitimi, lie- :

: tuvių kalba ir liaudies kultūra.

+ jo bajorija.

Svarbiausias Lietuvės mokslo, švietimo ir kultūros židi- | i :

1

: :

tybingumo idėjos sergėtojais. Čia veikė įvairios slapto- !

. sios draugijos.

;

: XIXa. I pusėje Lietuvojė ėmė plisti iš Vakarų Europos : + atkeliavusios romantizmo idėjos. Ė Įžymiausiu romantizmo kūrėju tapo vienas iškiliausių : ;

to meto Europos poetų - A. Mickevičius.

:

Romantikų darbų veikiama išaugo tautinį atgimimą pa-

1

žadinusi lietuvių šviesuolių karta.

Prie lietuvybės puoselėjimo daug prisidėjo šviesuoliai, : žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio dalyviai. 4

:

: +

Vienas iškiliausių lietuvybės puoselėtojų buvo istorikas i S. Daukantas, taip pat daug prisidėjo Žemaičių vysku- Ė pas M. Valančius.

Pirmųjų lietuvybės puoselėtojų darbai skatino žmones : : didžiuotis savo istorija, kultūra, žadino lietuvių tautinę ; : savimonę, plėtė valstiečių raštingumą. 4

: 4.6 1863-1864 m. sukilimas

: 4.5 Luominės visuomenės saulėlydis "XIX a. Lietuvės gyventojai priklausė uždaroms visuo- :

1863-1864 m. Lietuvojė ir Lėnkijoje vyko naujas gin- : kluotas sukilimas prieš carinės Rūsijos priespaudą.

menės grupėms, vadinamoms luomais. + 1

Lietuvės bajorija pamažu prarado turėtą viešpatavimo visuomenėje įtaką.

+ 1

Katalikų Bažnyčia išliko svarbia bei įtakinga jėga, telku- : sia to meto Lietuvės gyventojus.

:

Lietuvos miestai išliko daugiataučiai, o lietuviai sudarė

1

Gausiausią, tačiau labiausiai diskriminuojamą sluoksnį |

i

sudarė valstiečiai baudžiauninkai. Jų padėtis pagerėjo po 1861 m. paskelbto baudžiavos Rūsijos impėrijoje panaikinimo.

: +

Valstiečių išsilaisvinimas iš baudžiavos tapo svarbiu veiksniu, paskatinusiu lietuvių tautinį atgimimą.

+

1 tik nedidelę miestiečių dalį.

+ 1

:

:

+

: 4.7 Dvarai ir pirkios i XIXa. Lietuva buvo žemės ūkio kraštas. Kaimai išlaikė lietuvių kalbą ir senovines lietuviškas tradicijas, o dauguma bajorų kalbėjo lenkiškai ir puoselėjo kitas vertybes nei jų valdiniai.

:

Sukilimui vadovavo ir jame daugiausia dalyvavo bajorai,

:

1

Tai buvo paskutinis bajorijos bandymas ginklu išsiva-

:

:

Žymiausi

!

: siekiantys atkurti bendrą Lietuvės ir Lėnkijos valstybę. : : duoti iš Rusijos impėrijos. vadai

Lietuvojė

buvo Z. Sierakauskas,

: A. Mackevičius ir K. Kalinauskas.

:

+ Žiauriam sukilimo malšinimui vadovavo Vilniaus : :

generalgubernatorius

pramintas

:

:

Tarpusavio nesutarimai, Europos valstybių paramos

!

Koriku.

M. Muravjovas,

: stoka, gausesnė, geriau ginkluota Rūsijos kariuomenė

* lėmė sukilėlių pralaimėjimą.

Jie skiriasi vietos gyventojų tarmėmis, vyraujančiomis : šventėmis, papročiais, gyvenamųjų namų statybos, ap- + rangos, gaminamų patiekalų ypatumais.

Kryždirbystė, daugiabalsės lietuvių liaudies sutartinės : dainos įtrauktos į UNESCO žmonijos paveldo sąrašą.

Dabartinėje Lietuvės teritorijoje susiformavo penki etno1. +

grafiniai regionai: Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažėji Lietuva.

PRAEITIS DABARTYJE. KĄ PAVELDĖJOME? +

XIX a. Lietuvos rašytojų, poetų, dailininkų kūri-

+ Moderni lietuvių tauta formavosi iš baudžiavos

dienų visuomenei.

+ Vieninga lietuvių, lenkų, baltarusių kova XIX a.

niai, jų puoselėtos vertybės išlieka svarbūs ir šių

+ Iki šiol išlikę D. Poškos Baubliai yra vienas seniausių muziejų Lietuvojė.

+

Jei ne lietuvybės žadintojų veikla, ko gero, šian-

dien nebekalbėtume ir nerašytume lietuviškai.

išsilaisvinusių valstiečių pagrindu.

sukilimuose prieš carinę priespaudą įkvepia priešintis imperialistinėms šių laikų Rūsijos užma-

čioms.

:

:

ISTORIJA AKTYVIAI Paminkluose slypinti istorija Erškėtrožių

Jau žinai ir įvairiose vietose ne kartą matei paminklų,

vainikas- kančios

simbolis.

atminimo lentų, skirtų istoriniams įvykiams ar juose dalyvavusioms asmenybėms įamžinti. Dažnai net ne-

Kryžius= krikščionių tikėjimo simbolis.

susimąstome, jog; tai gali būti svarbus istorijos šalti-

nis, galintis daug papasakoti apie praeitį. Paprastai šie objektai statomi ir įrengiami ten, kur vyko reikšmingi bei atmintini įvykiai arba gyveno ir veikė žinomos istorinės asmenybės. Toks paminklas ar net iš pirmo

žvilgsnio paprasta atminimo lenta gali būti neįkaino-

Laikotarpis

perskaityti paminklų mums perduodamą informaciją.

„Už mūsų ir jūsų laisvę“

jamas informacijos lobynas praeities tyrėjui. Reikia tik mokėti tai pastebėti ir turėti įgūdžių jį prakalbinti —

|

25 : 1.

1

Herbas (Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Rusios arkangelas) simbolizuoja sukilėlių planuotą sukurti valstybę.

Darbo veiksmai

Rask ir pasirink tiriamą objektą. Pasidomėk, ar tavo

gyvenamoje vietovėje yra paminklų ir atminimo)

lentų, skirtų įžymiems asmenims, istoriniams įvy-

A

Paminklas 1863-1864 m. sukilimo dalyviams

Dubičiuose (Varėnos r)

kiams įamžinti. Galbūt artimiausiose kapinėse yra išlikę senovinių

antkapinių paminklų? Jei nieko nepavyko aptikti,

Pasidomėk tau prieinamuose šaltiniuose papildoma

to arba kito informacijos šaltinio, tik nepamiršk jo

žvelgti kuo daugiau informacijos šaltinių.

tuomet pasirink nagrinėjamą objektą iš internenurodyti.

O gal su artimaisiais, klase planuoji aplankyti Lietu-

vos arba užsienio vietovę? Ten tikrai rasi įvairių pa-

minklų ir atminimo lentų, kurias galėsi išnagrinėti.

2. Tyrimo objektas jau rastas ir pasirinktas. Metas atlikti jo tyrimą.

Nustatyk, kam (įvykiui ar asmenybei) jis skirtas. Kokią informaciją galima sužinoti perskaičius užrašą?

Kokia kalba ji užrašyta? Kodėl, tavo nuomone, pasirinkta ši kalba?

Ar nurodytas paminklo laikotarpis? Jeigu taip, koks?

Kokią žinią žmonėms siunčia paminklas ir jo detalės?

informacija apie tyrinėjamą objektą. Svarbu perJeigu yra galimybė, išsiaiškink paminklo ar pamin-

klinės lentos autorių.

Ištyrinėk vietovę, kurioje stovi paminklas, pamėgink išsiaiškinti, kodėl ji pasirinkta.

Pasidomėk, ar yra daugiau tai pačiai asmenybei arba įvykiui skirtų įamžinimo vietų. Kokių panašumų

ar skirtumų juose įžvelgi?

Apibendrink surinktus duomenis ir pateik išvadas, kuo pasirinktas paminklas ar paminklinė lenta būtų

naudinga mokantis istorijos.

A Adomo Mickevičiaus atminimo jamžinimas

je, Lenkijoje

ir

Baltarusijoje: ulptoriusV. Januškevičius)

paminkla: paminklas Kr paminklas Vilniuje (skulptoriusG. Jokūbonis)

1. O Internete rask 9 klasės istorijos vadovėlyje nagrinėjamiems istorijos įvykiams, asmenybėms skirtų paminklų, 2. 00 Remkis darbo veiksmais ir išnagrinėk pasirinktą paminklą.

8. Išnagrinėk A. A

A.

a) O Įvardyk Lietuvos istorijos įvykius ir asmenybes, kuriems skirti paminklai.

b) S Paaiškink matomų simbolių ir užrašų reikšmę.