Biologija. Vadovėlis 9 klasei. [1 dalis] 9785430072414, 2148988563

Citation preview

Vadovėlis

Biologija

H2RIZONTAI

klasė

Trachėjos virpamojo epitelio 3D iliustracija

Autorius Nemes Laszlo

Vadovėlio turinį vertino doc. dr. Danutė Batiuškaitė,

doc. dr. Ramunė Čepulienė, mokytoja ekspertė Ingrida Rimkienė.

Vertybinių nuostatų ir stereotipų klausimais konsultavo lytiškumo ugdymo ekspertas Antanas Jonušas

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus. Pirmasis leidimas 2023

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. ISSN 2783-7181 ISBN 978-5-430-07241-4

Jolita Kančiauskienė, 2023 O Vidmantas Kančiauskas, 2023 Kęstutis Grinkevičius, 2023 O Jūratė Mikulevičiūtė, 2023 O Leidykla „Šviesa“, 2023

Viršelio iliustracija O Nemes Laszlo /www.shutterstock.com/ / ID: 2148988563

Biologija VADOVĖLIS

9

1DALIS

Jolita Kančiauskienė Vidmantas Kančiauskas Kęstutis Grinkevičius

Turinys Kaip mokytis su vadovėliu

Reiškinio tyrinėjimas. SISTEMŲ GALIA

Žmogaus

..

pažinimo istorija

Medžiagų apykaitos svarba

I ciklas Kvėpavimas

.

1. Kvėpavimo reikšmė 2. Oro judėjimas į plaučius ir iš jų 3. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose

Anglies dioksido nustatymas iškvepiamame ore

Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti

bendradarbiaujant grupėje.

Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavinančios užduotys.

kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.

O]

Informacijos paieška - ieškokite informacijos internete ir kituose šaltiniuose.

Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu

susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA kla-

sėje“ arba internete.

Sistemai būdinga hierarchija - ją sudaro tam tikri elementai, kurie dažnai turi dar mažesnių sudedamųjų dalių. Kokių žinote sistemų? Pateikite kuo įvairesnių pavyzdžių. Kokie elementai jas sudaro, kaip jie susiję? Kurias iš tų sistemų priskirtumėte prie biologinių?

Viena svarbiausių biologinių sistemų savybių - gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius ir priejų prisitaikyti

Kaip tyrinėsime reiškinį „Sistemų galia“?

|

SKAITYSIME

KELSIME KLAUSIMUS

ir ieškosime informacijos apie

ir diskutuosime, kaip.

įvairias sistemas.

prisitaiko prie pokyčių.

biologinės sistemos

||

. TYRINESIME

PRISTATYSIME

ir ieškosime atsakymo

tyrimo rezultatus

į pasirinktą klausimą

(planuosime, kursime, pateiksime rezultatus).

irkelsime naujus klausimus.

——-o

0

Domimės,

Ieskome

Kaip biologinės sistemos reaguoja į pokyčius? Drugių ropinių baltukų (Pieris rapae) vikšrai itin mėgsta baltažiedžių vairenių (Arabidopsis

thaliana) lapus, tačiau už tai būna nubausti. Šie augalai ginasi nuo vikšrų antpuolio

išskirdami didelį kiekį cheminių medžiagų. Kaip baltažiedžiai vaireniai atpažįsta šiuos vikšrus? Pasirodo, šių augalų „klausymosi sistema“

puikiai dirba. Ropinių baltukų vikšrai grauždami lapus sukelia tam tikrus virpesius, kuriuos atpažįsta baltažiedžiai vaireniai. Pasidomėkite, kaip augalai reaguoja į pavojų, stresą.

———————————— — ——o

—-o

V

Keičiantis orams dalis žmonių skundžiasi sąnarių

skausmais. Tačiau šį skausmą sukelia ne šaltis, vėjas, lietus ar sniegas, bet atmosferos slėgio pokytis. Pasidomėkite, kaip ir kodėl žmogaus organizmas reaguoja į atmosferos slėgio pokytį.

Biologinėms sistemoms būdinga atmintis - gebėjimas įsiminti, išlaikyti atmintyje ir atsiminti informaciją.

Pasidomėkite, kuo svarbus šis as, kaip žmogus gali jį geb lavinti.

Klausiame

SISTEMŲ GALIA

Kaip biologinės sistemos prisitaiko prie pokyčių? Diskusija Ar esate žaidę žaidimą „Kiniškas šnabždesys“, antraip vadinamą „Sugedusiu

telefonu“? Žaidimo dalyviai - tai tarsi grandinė, kuria keliauja informacija. Šio

žaidimo esmė - šnibždant į ausį kitam perduoti išgirstą žodį. Jei telefonas

nesugedęs, pirmo grandinės nario perduota informacija pasiekia paskutinį narį. Deja, žodis dažniausiai iškraipomas.

Padiskutuokite, kas gali nutikti sutrikus vieno ar kelių biologinės sistemos elementų veiklai. Susiskirstę į grupes, pasirinkite vieną žmogaus organų sistemą

ir pasvarstykite, kas gali nutikti sutrikus šios sistemos kurio nors organo veiklai.

k

"anas

Krabas

Diskutuojant jums neabejotinai kilo daug

klausimų. Pasirinkite vieną klausimą, kurį

Pasirinkite vien

Ę

klausimą

Arabas?

.

tirsite savo grupėje.

Kelkite

+ Kodėl imuninė sistema kartais klysta?

klausimą

„Kaip ž os

. . norėtumėt e

+ Kodėl derėtų mankštinti smegenis?

k

jp orientuojasi su regėji mo negalilaia orient uojasi

+ Kaip rengiami pilotai, astronautai, povandeninių laivų įgulos nariai?

i

reiškinį,

tirti

savo

i

EPLS

kurį

9

Tiriame,

Kuriame

Kaip atliksime tyrimą, eksperimentą arba kursime kūrinį, produktą?

Žingsniai PLANUOJAME

VEIKIAME

Suplanuokite, kada ir kaip atliksite

|

tyrimą, kas už kokį tyrimo etapą bus atsakingas. Aptarkite tyrimo etapus:

PATEIKIAME REZULTATUS

Tirkite, kurkite ar

||

eksperimentuokite paga l parengtą planą.

» informacijos paiešką,

Pateikite tyrimo rezultatus, pavyzdžiui, nuotraukomis, tekstu, vaizdo įrašu, pranešimu,

spektakliu.

+» ekskursijų, eksperimentų arba kūrybinių dirbtuvių organizavimą,

„ tyrimo eigos fiksavimą, duomenų rinkimą, « tyrimo duomenų analizę, +» pristatymo rengimą, „ tyrimo pristatymą.

Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI Ką atradote tirdami, kurdami ar eksperimentuodami? Pavyzdys

||

+» Imuninė sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant

įsčiose. Jos galia priklauso ir nuo paveldimumo, ir nuo

Pasirenkite

pristatyti

10

Kaip tai susiję su sistemų galia? Pavyzdys

+» Imuninė sistema yra

gyvenimo būdo. Kad imuninė sistema būtų stipri, svarbu fizinė veikla, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas.

JŪSŲ GALIOS

SĄSAJOS SU REIŠKINIU

galingiausia žmogaus organizmo kovos su ligos sukėlėjais priemonė.

||

Okaip aš ir mano klasės draugai

galime stiprinti savo imuninę sistemą? Pavyzdys

+» Stebėsime savo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, kiek nueiname

žingsnių, nuvažiuojame dviračiu, miego trukmę, žymėsime, ką ir

kiek valgome. Tam naudosime

išmaniuosius įrenginius, programėles. Rinksime fiziškai

aktyviausią klasės mokinį.

Iš anksto nutarkite, kaip pristatysite atliktą tyrimą (pranešimu, straipsniu,

vaizdo įrašu ir kt.), kas tars įžanginį žodį. Jūsų pristatyme turi būti nur

kas atliko tyrimą, ką tyrėte, ką atradote ar patys sukūrėte, su kokiais iš:

ais susidūrėte, kas padėjo kilus klausimų ar problemų. Pristatymą turėtų rengti visa grupė.

Apibendriname, įsivertiname

SISTEMŲ GALIA

Ką naujo sužinojote apie nagrinėtą reiškinį? PRISTATYKITE

DISKUTUOKITE

Pasirinkta forma pristatykite savo įžvalgas klasei ar visai mokyklos bendruomenei. Jeigu parengėte pranešimą, susitarkite, kas kurią dalį pristatys (rekomenduojama kalbėti visiems). Pranešimas, pasirodymas arba vaizdo įrašas turėtų trukti ne ilgiau kaip 5 minutes. Jei tyrimą pristatysite

||

Atsakykite į užduotus klausimus, o jei nežinote

KELKITE KLAUSIMUS |

atsakymo, susitarkite, kad išsiaiškinsite vėliau, jei tai

yra jūsų tyrimo dalis.

Patys užduokite klausimų kitoms tyrimus

pristačiusioms grupėms. Nekritikuokite, patarkite,

jeigu manote, kad būtų galima padaryti kitaip.

plakatu, nuotraukų koliažu ar prototipu,

surenkite šių darbų parodą.

Kas toliau? Jaunystės eliksyras Šio amžiną jaunystę padedančio išlaikyti

gėrimo ieškota dar antikos laikais. Ir Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) romane „Doriano

Grėjaus portretas“ (1891 m.), ir Davido Finčerio (David Fincher) filme „Keista Bendžamino Batono istorija“ (2008 m.) atskleidžiama,

kad žmogus visais būdais ieško atsakymo,

kaip išlikti jaunam. Mokslo pasiekimai ir medicinos pažanga padėjo prailginti žmonių

gyvenimo trukmę, tačiau ilgiau gyvenant

didėja tikimybė susirgti senatvinėmis ligomis.

Todėl mokslininkai ieško būdų, kaip sulėtinti organizmo senėjimą ir pagerinti gyvenimo

kokybę. Tyrimai su pelėmis parodė, kad tai

padaryti įmanoma. Galbūt jau artimoje ateityje

žmonės džiaugsis ilgai trunkančia jaunyste.

a

Suraskite,

kaip siekis atitolinti senėjimą susijęs su jūsų tyrimo įžvalgomis.

Ir toliau kelkite klausimus

+ Kuris pristatymas buvo įdomiausias ir kodėl?

+ Kokių svarbių įžvalgų sužinojote apie sistemas ir jų galią?

+ Kodėl nagrinėti šį reiškinį

jums

buvo naudinga ar nenaudinga? + Kaip šį tyrimą norėtumėte

pratęsti?

1

Žmogaus pažinimo istorija Šiuolaikinėje medicinoje

kaukolės ertmė atveriama, jei reikia pašalinti smegenų augjį, krešulį ar dėl galvos traumos smegenis spaudžiančias

kaukolės nuolaužas. Neolito

laikų archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės atverti kaukolę

mokėjo

jau labai seniai.

Kodėl jie tai darė?

Kaip susiformavo mokslas, tiriantis žmogaus organizmo sandarą? Žmonės visuomet domėjosi savo kūnu: jie norėjo žinoti, kaip juda galūnės, kodėl iš burnos išsiveržia garsai, kas išsigandus tvinkčioja krūtinėje ir t. t. Kitas rūpestį

žmonėms kėlęs klausimas buvo - kodėl susergama. Manyta, kad liga - tai bausmė už negerus darbus.

Todėl ligų dažniausiai

negydydavo, bet išvarydavo užkalbėjimais.

Nuo neatmenamų laikų žmonės darė kaukolės trepanaciją (gr. trypanon - grąžtas), tai yra kaukolės ertmės atvėrimą. Tikėta, kad per skylę galvoje galima pašalinti ligą sukėlusias piktąsias dvasias. Kas yra žmogaus viduje, pirmiausia paaiškėjo ruošiant gyvūnų mėsą maistui. Dar labiau žmogaus sandarą pažino senovės egiptiečiai, mirusiųjų kūnus paversdami mumijomis. Per amžius sukaupus žinių apie žmogų,jo kūno sandarą ir gydymą, buvo imtasi nesudėtingų operacijų, pavyzdžiui, senovės egiptie-

čiai šalino galūnes, jungė lūžusius kaulus.

Antikos gydytojas Hipokratas (Hippokra-

tės) V-IV a. pr. Kr. pirmasis aprašė žmogaus

kūno sandarą, organų veiklą, ligas ir gydymą. Manoma, kad jis sukūrė ir užrašė gydytojo elgesio su ligoniu taisykles, kurių laikytis prisiekia būsimi gydytojai (Hipokrato

priesaika).

Dar daugiau žinių apie žmogaus

kūno sandarą ir ligų gydymą įgijo Aleksandrijos (miestas Egiptė) gydytojai darydami

skrodimus. Iš čia ir kilo anatomijos (gr.

anatomė - skrodimas) - mokslo, tiriančio organizmo kūno sandarą, pavadinimas.

Hipokrato priesaikos tekstas Savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje iškilmingai PRISIEKIU, kad sutelkdamas visus savo sugebėjimus laiky-

siuosi šios priesaikos:

e Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tar-

nauti žmonijai. Saugosiu žmogaus gyvybę irjos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.

6 Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia

perduosiu medicinos meną kitiems, steng-

siuosi neatsilikti nuo medicinos mokslo pažangos, ligonių labui nevengsiu konsultuotis su labiau patyrusiais gydytojais.

6 Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai

gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo

ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises. e Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie ligą, tyrimoir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavi-

mus.

e Niekada neskirsiu ir neduosiu mirtinos vais-

tų dozės nei savo noru, nei kitų prašomas.

e Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo

ir korupcijos.

e Šventai saugosiu man patikėtas paslaptis.

e Visada būsiu korektiškas savo kolegoms. 0 Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas

paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės

ar socialinės priklausomybės.

6 Netir verčiamas

nieku gyvu nesutiksiu,

kad mano medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą.

Jei nepažeisiu šios iškilmingai, laisvai ir gar-

bingai duotos priesaikos, tebūnie man leista

džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo

praktika.

Tepadeda man Dievas!

Šiuolaikinė Hipokrato priesaika suformuluota 1948 m. Zenevoje karo medikų

susirinkime.

Kaip vystėsi žmogaus organizmo pažinimo istorija nuo Hipokrato iki šių dienų?

Medicina iki Hipokrato gydyta

Hipokratas (Hippokratės; 460-370m. pr. Kr.)

K. Galenas (Galenos; 129-201) aprašė vidaus

žolelėmis,

teorijos pagrindus,

išvaizdą, funkcijas, sukūrė daugelį anatomijos terminų. ORGANAI

užkalbėjimais,

išvarant dvasias, nuleidžiant kraują irkt.

sukūrė medicinos

aprašė žmogaus kūno sandarą, įvairių ligų požymius. MEDICINOS PAGRINDAI

organų sandarą,

Žymus antikos anatomas Klaudijas Galenas sukūrė daugelį dabartinių

anatomijos terminų. Garsus Per-

sijos gydytojas Avicena parašė ži-

nyną, iš kurio net keletą šimtmečių

buvo mokoma Europos universitetuose. 1 paveiksle aprašyta tik labai

maža dalis gydytojų ir mokslininkų, kurių darbai turi didžiulę vertę

žmogaus pažinimo raidai. Ilgą laiką medicinos, kaip ir kitų mokslų, srityje dirbo tik vyrai. Pavyzdžiui, iki XIX a. vidurio studijuoti mediciną ir tapti gydytojais galėjo tik vyrai. Pirmoji moteris pasaulyje, gavusi gydytojo diplomą (1849 m.), buvo Elizabetė Blakvel (Elizabeth Blac-

kwell). Ji net 33 kartus teikė prašy-

mą studijuoti mediciną, tačiau dėl jos lyties prašymus atmesdavo. Medicinos pažangai didelės įtakos turėjo kitų mokslų pasiekimai.

Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje Vil-

helmui Konradui Rentgenui (Wi/-

helm Conrad Rėntgen) atradus rentgeno spinduliuotę, medicinoje rentgeno aparatas pradėtas naudoti kaulų ir sąnarių būklei vertinti, kaulų lūžiams aptikti. Įvairūs

prietaisai, kaip antai mikroskopas,

echoskopas, kompiuterinis tomografas, buvo pritaikyti ne tik žmo-

gaus kūnui pažinti, bet ir įvairioms

D. Dž. Julijus (Julius; gim. 1955) ir A. Patapoutianas (Patapoutian; gim. 1967) atrado temperatūros ir lytėjimo receptorius.“ JUTIMAI

ligoms nustatyti.

14

1 pav. Žmogaus organizmo pažinimo raida

G. B. Elion (Elion; 1918-1999). sukūrė vaistų, slopinančių organizmo reakciją į persodintą organą, kraujo vėžiui gydyti irkt* VAISTAI, TRANSPLANTACIJA

Avicena (Avicenna; 980-1037) aprašė įvairių ligų priežastis, požymius, gydymą ir kaip jų išvengti. LIGOS

E. V. Saderlandas (Sutherland: 1915-1974) nustatė hormonų sudėtį ir veikimą.“ HUMORALINIS REGULIAVIMAS

I. an Nafis (al-Nafis; 1213-1288) aprašė plaučių kraujotaką. KRAUJOTAKA

K. Landstaineris (Landsteiner; 1868-1943) atrado kraujo grupes.“ KRAUJAS

* Gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.

L. da Vinčis (da Vinci; 1452-1519) darė skrodimus, sukūrė kaulų, raumenų, vidaus. organų eskizų ir juos aprašė, padėjo pamatus plastinei chirurgijai ORGANAI

L. Pasteras (Pasteur; 1822-1895) įrodė, kad mikroorganizmai sukelia ligas, rūgimą, medžiagų irimą, sukūrė vakciną nuo juodligės. INFEKCINĖS

LIGOS

A. Vezalijus (Vesalius; 1514-1564) aprašė žmogaus kūno sandarą ir pirmasis pateikė tikslių žmogaus anatomijos iliustracijų, ANATOMIJA

V. Boumenas (Bowman;

1816-1892)

V. Harvėjus (Harvey; 1578-1657) aprašė kraujotakos ratą irširdies svarbą kraujotakai. KRAUJOTAKA

E. Dženeris

ŠLAPIMO

(Jenner, 1749-1823) sukūrė pirmąją vakciną (nuo raupų)

SISTEMA

LIGOS

apibūdino inkstų

funkciją ir sandarą ORGANŲ

INFEKCINĖS

15

Kokia žmogaus organizmo pažinimo raida

tiria žmogų?

Lietuvojė pagonybės laikotarpiu ir krikščionybės

Anatomija - seniausias žmogaus organizmą

Kokie mokslai

Lietuvoje?

pradžioje žiniuoniai žmones gydė žolelėmis, antpilais, tepalais, vandeniu ir net įtaiga bei užkalbėjimu.

To laikotarpio archeologiniai radiniai, pavyzdžiui,

taisyklingai suaugę lūžę kaulai, kaukolės su atverta ertme, rodo, kad tuo metu Lietuvojė jau būta chirurgijos pradmenų. Iki XVI a. gydytojus rengė Vakarų Europos universitetai, todėl Lietuvojė jie buvo

retenybė - net ne kiekviename valdovo dvare buvo

gydytojų.

Lietuvojė gydytojus pradėta rengti XVIII a. pa-

plačiau tyrinėti žmogų - pamatyti tai, kas nematoma

plika akimi. Taip XVIII a. atsira-

do histologija - mokslas, tiriantis audinių sandarą ir funkcijas, ir fiziologija - mokslas, tiriantis organizmo (organų, audinių, ląstelių) gyvybinę veiklą ir funkcijas. Mokslo ir technologijų pažangai didėjant, susikūrė kiti žmogaus organizmą tiriantys mokslai:

baigoje prancūzui Nikolai Renjė (Nicolas Regnier)

ekologija (tiria žmogaus ir kitų organizmų

Vilniaus universitete įkūrus anatomijos ir chirurgijos

tarpusavio santykius ir santykį su gyvena-

gydytojai ir mokslininkai ne tik jas taikė, bet ir patys tobulino, kūrė naujus medicinos įrenginius, gydymo metodus. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje, praėjus keliems mėnesiams nuo eterio narkozės atradimo, chirurgas

ir kt. (2 pav.). Daugėjant žinių, tyrimo metodų atsirado tarpdalykinių mokslų, pavyz-

katedrą. Mokslo naujovės Lietuvą pasiekdavo greitai,

L. Liachovičiusją ėmė naudoti ir Lietuvojė. Be to,

jis kartu su kolega A. Adomavičiumi sukūrė įrenginį eteriui įkvėpti. XX a. daug pasiekė Lietuvės kardio-

logai: sukūrė įrenginį kraujo krešumui tirti, širdies

stimuliatorių, širdies ritmo ir kitų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų gydymo metodų Lelio sindromas -tai odos liga, pavadintają tyrusio ir aprašiusio Lietuvės gydytojo Jono Lelio vardu.

Lietuvės mokslininkai sukūrė vaistų įvairioms ligoms

gydyti, pavyzdžiui, onkologinėms, širdies, nervų sis-

temos. Šiuo metu Lietuvojė didelis dėmesys skiriamas neuromokslų, biochemijos mokslo, biotechnologijos tyrimams, lazerių taikymui medicinoje ir kt.

16

tiriantis mokslas. Išradus ir moksliniams tyrimams pritaikius mikroskopą, buvo galima

mąja aplinka), genėtika (tiria paveldimumą, gebėjimą įgyti naujų savybių, požymių), citolėgija (tiria ląstelių sandarą, funkcijas) džiui, biochėmija (tiria organizme vykstančias chemines reakcijas), biokibernėtika (nagrinėja, kaip organizmas apdoroja

informaciją). Žmogų tyrinėja ne tik gamtos, medicinos ir sveikatos mokslai, bet ir socialiniai mokslai, pavyzdžiui, psicholėgija (tiria žmogaus psichinę sveikatą), socio-

lėgija (nagrinėja visuomenės vystymosi

dėsningumus).

Pagalvokite, kokius dar bent

du mokslus, tiriančius žmogų, įrašytumėte į 2 paveikslą.

Anatomija tiria organizmo sandarą. Fiziologija tiria organizmo ir jo dalių gyvybinę veiklą, funkcijas.

Higiena tiria žmogaus sveikatą, kaip ją išsaugoti ir stiprinti. Sociologija tiria žmonių socialinį elgesį ir kokią įtaką jam daro socialinė aplinka. Histologija tiria audinių struktūrą, funkcijas ir vystymosi dėsningumus. Embriologija tiria gemalo vystymąsi. Genetika tiria paveldimumą ir kintamumą. Psichologija tiria psichinę veiklą. 2 pav. Žmogų tiriantys mokslai

Kaip

sekasi?

Išanalizuokime [1]

Išnagrinėkite Hipokrato prie-

saiką (žr. p. 13). Aptarkite jos svarbą Hipokrato laikų ir šių dienų gydytojams bei ligoniams.

o e 24 e o o

Nurodykite, kokių savybių turi turėti gydytojas: Palyginkite Hipokrato laikų ir šių dienų gydytojų išsilavinimą, darbo sąlygas, atsakomybę.

Išnagrinėkite 1 paveikslą ir paaiškinkite, kokią įtaką žmogaus organizmo pažinimui turėjo mokslo ir technologijų pažanga. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo ligų - stiprinti sveikatą.

Kokiais mokslais remtumėtės, jei rašytumėte patarimus, kaip saugoti sveikatą? Atsakymą pagrįskite ir pateikite

keletą patarimų.

Paieškokite informacijos apie žymius Lietuvės gydytojus ir mokslininkus, prisidėjusius prie medicinos pažangos. Pagrįskitejų atradimų svarbą medicinos pažangai

KO ISMOKAU

ELTAI SVARBI 17

Medžiagų apykaitos svarba Kalbant apie kūno

masę, žmogaus išvaizdą, sportą, mitybą, sveikatą, dažnai minima medžiagų apykaita. Mokslininkai tiria, kas ją lemia ir kaip ją pagreitinti. Kodėl medžiagų apykaita tokia

svarbi?

Šioje vadovėlio dalyje

k:

kinsime,

bendrai veikiant kvėpavimo organų,

virškinimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemoms, žmogaus organizmas aprūpinamas maisto medžiagomis, energija ir kaip šalinami

šalutiniai medžiagų apykaitos produktai.

Pratybų

sąsiuvinio

p. 4

—2

Kas yra medžiagų apykaita? Prisiminkite, kokias funkcijas atlieka

organizmas. Ko reikia, kad organizmas jas atliktų?

Paprastos struktūros medžiagos ||

Sudėtingos

(T? rą e e“ P

struktūros medžiagos r

LJ

Organizmui augti, vystytis, virškinti, kvėpuoti, daugintis ir kitoms funkcijoms atlikti reikia tam tikrų medžiagų ir energijos. Jomis organizmas

aprūpinamas vykstant mėdžiagų apykaitai. Medžiagų apykaita - tai medžiagų skaidymo ir

J

Energija

sintezės reakcijų bei fizinių procesų, vykstančių

Paprastos struktūros medžiagos

organizme, visuma.

Per skaidymo reakcijas sudėtingos struktūros medžiagos suskaidomos iki paprastos struktūros medžiagų. Per šias reakcijas išsiskiria

L Sudėtingos

kūno temperatūrai palaikyti, liaukų išskiriamoms medžiagoms gaminti ir kt. Per sintezės

medžiagos

energija, reikalinga raumenų darbui, pastoviai

GiikiToS ši

( ]

e“ LJ 8

o

e

reakcijas energija eikvojama, o iš paprastos

struktūros medžiagų gaminamos sudėtingos

struktūros medžiagos, reikalingos organizmui augti, energijai kaupti, apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų ir kt. (1 pav.). Medžiagų apykaitos cheminės reakcijos tarpusavyje susijusios: vykstant vienoms reakcijoms susidaro medžiagos, dalyvaujančios kitose reakcijose. Medžiagų apykaita vyksta šiais etapais:

1 pav. Sintezės ir skaidymo reakcijos

e virškinamas maistas,

e suvirškintos medžiagos išnešiojamos po organizmą ir toliau skaidomos arba iš jų gami-

namos organizmui reikalingos medžiagos, e pašalinamos nuodingosios ir nereikalingos medžiagos.

Šie medžiagų apykaitos etapai glaudžiai susiję

su nervų, endokrininės, kvėpavimo organų, virškinimo organų, širdies ir kraujagyslių, šlapimo organų sistemų veikla.

19

Kaip žmogaus organizme vyksta

medžiagų apykaita?

.

Prisiminkite, kokių maisto medžia-

gų organizmas gauna su maistu.

Kam jų reikia?

Maistas

Cheminės reakcijos ląstelėse

Šalinimas

Skaidymas

Plaučiai

Susidaro vanduo,

anglies dioksidas, ir kitos medžiagos,

—

VŽ

4

išsiskiria energija.

4

A

Ino

Ląstelės

,

N.

"

H

Virškinimas

4

i Suiškvepiamu i oru šalinamas i

Aneiesele

Gliukozė | irriebalų || I rūgštys

E

|

Susidaro | Susidaro | Susidaro baltymai

: Kraujas

į

Glicerolis

rūgštys

L

Ė i

glikogenas

| riebalai

Ž/

Su prakaitu:

šalinamos

medžiagos.

Eikvojama energija.

Limfa

Oda

ss

Inkstai

Su šlapimu šalinamos

medžiagos.

[1]

Aminorūgštys Gliukozė ) | įpriebalų rūgštys

!

2 pav. Medžiagų

apykaitos etapai 20

Storoji žarna

Glicerolis

|

pre e

Baltymai | Angliavandeniai

"M

MAn

| Riebalai

:

BA

8

E

i i į i E

i |:

Su maistu žmogus gauna pagrindinių maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų ir riebalų.

apsauginę (štai specialūs baltymai - antikūnai - naikina į organizmą patekusius virusus ir mikroorganizmus, pavyzdžiui, bakterijas), pernašos (pavyzdžiui,

Virškinamajame trakte šios sudėtingos struktūros medžiagos suskaidomos iki paprastes-

baltymas hemoglobinas kraujuje perneša deguonį),

nės struktūros medžiagų, pavyzdžiui, baltymai

yra atsarginės maisto medžiagos (vienas iš jų - gliko-

genas), energijos šaltinis (pavyzdžiui, riebalai), veikia

skyla iki aminorūgščių, riebalai - iki glicerolio ir riebalų rūgščių, o sudėtingos struktūros anglia-

kitų medžiagų apykaitą (kaip antai baltymai, skai-

vandeniai - iki paprastos struktūros angliavan-

dantys maisto medžiagas).

(2 pav.). Iš žarnyno į kraują ir limfą (žr. p. 69) pa-

cijoms, susidaro šalutinių produktų, kurie turi būti

krauju ir limfa pasiekia audinių ląsteles, kuriose gali būti toliau skaidomos arba iš jų gaminamos

reakciją skaidant gliukozę susidaro vanduo ir anglies dioksidas. Vanduo dalyvauja kitose cheminėse

mo reakcijų yra ląstelinio kvėpavimo reakcija. Per šią reakciją gliukozė skaidoma naudojant

susidariusiu šlapimu ir prakaituojant. Į kraują patekęs anglies dioksidas nunešamas į plaučius ir pašalina-

ląsteliniam kvėpavimui išsiskiria daug energijos.

turinčių medžiagų, kurių perteklius pavojingas. Šias medžiagas organizmas padaro nekenksmingas ir pašalina, pavyzdžiui, nuodinga medžiaga amoniakas

denių, kaip antai krakmolas suskyla į gliukozę

Ląstelėse, vykstant skaidymo ir sintezės reak-

tenka tik suskaidytos maisto medžiagos. Jos su

pašalinti

naujos medžiagos. Viena iš svarbiausių skaidy-

reakcijose, o jo perteklius pašalinamas su inkstuose

iš plaučių su krauju atneštą deguonį. Vykstant

mas iškvepiant. Skaidant baltymus susidaro azoto

Ji sudaro apie 50-60 proc. visos organizmui

reikalingos energijos. Dalis jos eikvojama gyvybinėms organizmo funkcijoms ir darbui atlikti,

kepenyse paverčiamas šlapalu. Šis su krauju nuke-

o kita dalis šilumos pavidalu išskiriama į aplinką.

liauja į inkstus ir pašalinamas sujuose susidariusiu

Per sintezės reakcijas iš aminorūgščių ga-

šlapimu.

minami baltymai, iš glicerolio ir riebalų rūgš-

Virškinamajame trakte suskaidytos nepanaudotos

čių - riebalai, o iš gliukozės - glikogenas. Šios pagamintos medžiagos organizme atlieka įvairias funkcijas: struktūrinę (kaip antai baltymai svarbūs žaizdoms gyti, ląstelėms dalytis),

medžiagos patenka į storąją žarną. Joje vykstant puvimo ir rūgimo procesams išsiskiria dujos ir susidaro nuodingosios medžiagos. Šias organizmas padaro nekenksmingas ir pašalina kartu su išmatomis.

Kaip sekasi? Išnagrinėkite 1 ir 2 paveikslus. Apibūdinkite, kas yra medžiagų apykaita. Paaiškinkite medžiagų

e

apykaitos svarbą organizmui.

Nurodykite, kokios organų siste-

mos dalyvauja medžiagų apykai-

toje, ir paaiškinkite, kaip. Remkitės

2 paveikslu.

iš organizmo. Per ląstelinio kvėpavimo

o o

Sukurlkime Kaip jūs pavaizduotumėte žmogaus organizme vykstančią medžiagų apykaitą? Sukurkite žmogaus medžiagų apykaitos schemą.

Išnagrinėkite, kokios su medžiagų apykaita susijusios informacijos internete daugiausia. Pristatykite tris

dažniausiai aptariamas temas.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARBI 2

1.

Kvėpavimo reikšmė

2.

Oro judėjimas į plaučius ir iš jų

3. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose 4. Kvėpavimo judesiai.

Pirmoji pagalba nustojus

kvėpuoti

Atliksime tyrimą „Anglies dioksido nustatymas iškvepiamame ore“ ir pasiūlysime, kaip pagerinti

oro kokybę mokykloje, namuose

Aiškinsimės, kaip suteikti pagalbą užspringusiam, nustojusiam kvėpuoti žmogui Kursime kvėpavimo organų sistemos modelį. Diskutuosime, kaip žmogaus elgesys susijęs su polinkiu sirgti kvėpavimo sistemos organų ligomis.

Raktiniai žodžiai adenozintrifosfštas (ATP) aerobinis ir anaeorobinis kvėpavimas

kvėpžvimo takai dirbtinis kvėpšvimas

plaūčiai

Kvėpavimo reikšmė

moks.link/bdfc

Apie itin svarbius dalykus dažnai sakoma,

kad jie būtini kaip oras.

Išties, be maisto žmogus

gali

išgyventi 3-5 savaites,

be vandens - 3-7 paras, obe oro -vos keletą

minučių. Kam mums reikalingas oras?

Kaip kvėpavimas

susijęs su organizmui

reikalingos energijos

I-O, Oro judėjmas co, įplaučiusirišjų

Giansiuose alveolių Ji

Kele ustško Deguonies ir

anglies dioksido

gamyba?

pernaša kraujuje

Kai žmogus vaikšto, važiuoja dviračiu ar sėdi, jo raumenys dirba. Tam reikia energijos.Ji iš-

siskiria skaidant organinę medžiagą adeno-

| 0, CO,

(gojo Alveolė

Kapiliaras ais

zintrifosfatą (ATP). ATP yra visų organizmo

ląstelių energijos šaltinis. Energija reikalinga

ne tik fizinei veiklai, bet ir organizme ar pačioje ląstelėje vykstantiems procesams: medžiagoms pernešti, ląstelėms dalytis, fermentams (žr. p. 108) aktyvinti, nerviniams impulsams

perduoti ir kt. ATP susidaro vykstant ląsteliniam kvėpavimui:

es

audiniuose co,

AG

o Šb Gliukozė

Šis gali vykti dviem būdais:

aerobiniu ir anaerobiniu.

1 pav. Dujų apykaita organizme ir aerobinis kvėpavimas ląstelėse 24

Giuzija

y Mitochondrijos

Ląstelė

Gliukozė + O, > CO, + H,O + ATP

Pratybų

Vykstant aerobi-

niam kvėpšvimui, ATP

sąsiuvinio

p.b

Ar kvėpavimui būtinas deguonis?

gaminama naudojant deguonį (1 pav.).

Iš įkvėpto oro de-

Kapiliaras

Sportuojant arba atliekant

guonis per kapiliarų

darbą, kuriam reikia daug energijos, ląstelių nespėjama

sieneles patenka

aprūpinti deguonimi. Tada

į kraują. Šis deguonį

ATP gaminama ne tik nau-

nizmo audinius.Jų

ATP gamyba nenaudojant

perneša į visus orgaląstelėse esančiose mitochondrijose vyksta

aerobinis kvėpavimas.

Aerobiniam kvėpavimui naudojamas ne tik de-

guonis, bet ir gliukozė.

Vykstant šiam procesui

susidaro anglies dioksidas, vanduo ir ATP. Paaiškinkite, kodėl žmogus

negalėtų kvėpuoti, jei augalų ląstelėse nevyktų fotosintezė.

—2

Ea

dojant deguonį, bet ir be jo.

Citoplazma

deguonies vadinama ana-

Ląstelė

erobiniu kvėpavimu (2 pav.) Anaerobinis kvėpavimas vyksta ląstelių citoplazmoje. Kvėpuojant šiuo būdu iš gliukozės susidaro ne tik ATP, bet ir pieno rūgštis. Kvėpuo-

Gliukozė > Pieno rūgštis + ATP

2 pav. Anaerobinis kvėpavimas ląstelėse

jant anaerobiškai ATP pagaminama kur kas mažiau, bet greičiau negu kvėpuojant aerobiškai. Todėl kai ląstelė-

Palyginkime

se, be aerobinio kvėpavimo,

dar vyksta ir anaerobinis kvėpavimas, susidariusio ATP užtenka smarkiai dirbančiam arba sportuojančiam orga-

Palyginkite aerobinį ir anae-

robinį kvėpavimą - įvardykite po du šių procesų skirtumus

ir panašumus.

nizmui aprūpinti energija.

Kaip sekasi? Pagrįskite teiginį „kvėpavimas - tai ne tik oro įkvėpimas ir iškvėpimas“. Užrašykite aerobinio ir anaerobinio kvėpa-

[4]

pratimus.

vimo lygtis ir paaiškinkite, iš kur gaunama kvėpavimui reikalingų medžiagų.

[11]

Dažniausiai aktyviai judantis žmogus

[12]

kvėpuoja aerobiškai ir anaerobiškai,

o įprastai judantis - tik aerobiškai. Paaiškinkite, kodėl.

Mokiniai ruošdamiesi futbolo varžyboms daug treniruojasi. Jie ne tik tobulina žaidimo techniką, bet ir atlieka kvėpavimo

Paaiškinkite, kaip tokie pratimai padeda

gerinti sporto rezultatus.

Kokios dar priemonės, jūsų nuomone,

galėtų padėti mokiniams pasiekti geresnių

rezultatų? Paaiškinkite tų priemonių naudą.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARBI 25

Oro judėjimas ir iš jų sw

moks.link/bdfd

o

į plaučius

Neretai šiuolaikiniuose būstuose, automobiliuose įrengiami kondicionieriai

reikiamai oro temperatūrai,

drėgniui ir švarumui palaikyti.

Žmogui svarbu, kokiu oru kvėpuoti. Kvėpavimo organai —

puiki organizmui tiekiamo oro kondicionavimo sistema. Kaipji veikia?

Nosis

Nosies ertmė

Tarp aplinkos ir organizmo nuolat vyksta dujų apykaita. Įkvėptas oras pirmiausia patenka į kvėpavimo takūs. Juos sudaro nosis

(oras juda pro nosies ertmę), ryklė, gerklos, trachėja, bronchai. Kvėpavimo takais ne tik

srūva įkvepiamas ir iškvepiamas oras - juose

Ryklė Gerklos Trachėja

susidaro garsas, o nosies ertmėje yra uoslės

receptorių. Kvėpavimo takais oras nukeliau-

ja į plaučiūs. Čia vyksta dujų - deguonies ir anglies dioksido - apykaita. Kvėpavimo takai

ir plaučiai sudaro žmogaus kvėpavimo ėrganų

sistėmą (3 pav.)

3 pav. Kvėpavimo sistemos organai ir kvėpavimo takų virpamojo epitelio sandara 2

Bronchai

Plaučiai

m Kvėpavimo takai

Kokie organai sudaro žmogaus kvėpavimo sistemą?

Pratybų

Svarbiausi kvėpavimo takus sudarantys dariniai yra kauliniai ir kremzliniai.

Todėl kvėpavimo takai yra standūs, tvirti ir atviri, jais oras srūva laisvai, be kliūčių. Kvėpavimo takus sudarančių organų

sąsiuvinio

p. IO

—2

Kokias funkcijas

atlieka nosis?

ertmę dengia virpamasis epitėlis. Jame

Kvėpavimo takai prasideda nosies ertmė, ją kaulinė

yra gleives išskiriančių ląstelių. Gleivės drėkina įkvepiamą orą ir sulipina su juo patekusius svetimkūnius - dulkes,

ir kremzlinė pertvara dalija į dvi puses. Kiekvienoje no-

ląstelės turi plaukelius. Plaukeliai stumia gleives su prilipusiais svetimkūniais

smulkių kraujagyslių - kapiliarų. Jais tekantis kraujas sušildo įkvepiamą orą. Nosis yra ne tik kvėpavimo, bet

virusus, mikroorganizmus. Kitos epitelio ryklės link, tada jos nuryjamos, iškosimos arba iščiaudimos. Virpamojo epitelio sandara

Kuo organizmui svarbus

sies pusėje yra vingiuota landa - vingiai padidina nosies ertmės paviršiaus plotą, todėl įkvepiamas oras greičiau

sušyla. Nosies ertmė

išklota gleivine, gausiai išraizgyta

ir jutimo (uoslės) organas. Viršutinėje nosies ertmės

dalyje yra uoslės receptorių. Su oru patekusios kvapiosios medžiagos juos sudirgina, informacija apie tas

medžiagas nukeliauja į smegenis ir sukelia uoslės pojūtį (4 pav.).

Galvos smegenys

kvėpavimo takus dengiantis

virpamasis epitelis?

Kvapiosios medžiagos Gleives išskirianti ląstelė.

Gleivės

Uoslės receptoriai

*—Ą

4 pav. Kvapo užuodimas

r

Ę

e,

.

Dulkės, virusai, mikroorganizmai Plaukeliai

Kvėpavimo takų virpamasis epitelis

Uoslė padeda pajusti ore esančias kenksmingas

medžiagas, atskirti sugedusį maistą nuo tinkamo vartoti

ir kt. Sloguojant kvapai užuodžiami silpniau, nes į nosies gleivinę patekę dirgikliai (dulkės, žiedadulkės, virusai, bakterijos) sukelia jos uždegimą: kapiliarai pritvinksta

kraujo, gleivinė paburksta, išskiria daugiau gleivių, o per jas kvapiosios medžiagos neprasiskverbia iki uoslės receptorių.

27

Kodėl valgant geriau nekalbėti? Iš nosies ertmės oras pro ryklę patenka į gėrklas. Ryklėje kryžiuojasi oro ir maisto

keliai (5 pav.).

Oras

J Antgerklis

Oras patenka į trachėją.

|

Stemplė

Antgerklis

Parodykite aplinkiniams, kad užspringote ir negalite kalbėti, - abi rankas užsidėkite ant gerklės. Tai tarptautinis užspringimo ženklas Užspringusį žmogų skatinkite kosėti. Jeigu jis negali kosėti, skubiai iškvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112.

Kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba, padėkite užspringusiam žmogui: palenkitejį į priekį ir penkis kartus stipriai pliaukštelėkite delnu tarp menčių

b

Maistas >

Antgerklis

Trachėja ——-

Gerklos

Maistas patenka įstemplę.

5 pav. Antgerklio padėtis kvėpuojant (a) ir ryjant (b) Kad maistas patektų į stemplę, aūtgerkliu vadinama kremzlė ryjant uždaro angą į gerklas.

Tačiau

jei valgant kalbama, antgerklis nevisiš-

Jei pliaukštelėjimai nepadeda, atsistokite užspringusiam žmogui už nugaros ir uždėkite vienos rankos kumštį jam ant saulės rezginio. Kumštį suimkite kita ranka ir staigiu judesiu keturis penkis. kartus spustelėkite jį į viršų. Taip darant iš plaučių išstumiamas oro likutis kartu su kvėpavimo takuose užstrigusiu svetimkūniu.

Saulės rezginys

Jei svetimkūnio pašalinti nepavyksta ir žmogus nustoja kvėpuoti, darykite dirbtinį kvėpavimą.

kai uždengia gerklų angą ir į jas gali patekti ryjamo maisto - žmogus užspringsta. Pašalinti

svetimkūnį padeda kosulys (staigus ir smarkus oro iškvėpimas pro burną). Tačiau kartais svetimkūnio iškosėti nepavyksta ir užspringusysis net nebegali kvėpuoti. Jam būtina suteikti pirmąją pagalbą (6 pav.).

Pirmoji pagalba užspringus 28

6 pav. Pirmoji pagalba užspringus

Raskite informacijos, kaip suteikti

pirmąją pagalbą užspringusiam

kūdikiui, ir pateikite ją schema.

Kaip gerklose susidaro garsas? Gerklos ne tik kvėpavimo organas. Jose yra

išgaunamas garsas. Balsas duslėja

Gerklose

balso aparatas, kurį sudaro balso klostės ir

arba visai užkimstama, gali prasidėti sausas, dirginantis kosulys. Balsas gali prikimti, pašiurkštėti arba pažemėti ir dėl rūkymo, nes dūmuose esančios medžiagos nuolat dirgina

yra balso

tarpjų esantis balso plyšys. Tylint klostės būna viena nuo kitos atitolusios, o kalbant,

aparatas.

dainuojant suartėja ir plyšys tarpjų susiaurėja (7 pav.). Kalbant, dainuojant iškvepiamas oras veržiasi pro susiaurėjusį balso plyšį ir virpina balso klostes - taip susidaro garsas Visuma tokių garsų vadinama balsu.

gleivinę, todėl išsivysto lėtinis jos uždegimas

7 pav. Balso klosčių padėtis tylint (a) ir kalbant (6)

Garso susidarymas

Plečiame akiratį

«p

Operos solistų balso klosčių

struktūra išskirtinė. Balso sa-

vybės priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo

balso klosčių ilgio ir storio. Kuojos ilgesnės ir stores-

Balso klostės

Gerklos =

nės, tuo žemesnis balsas.

Ilgos vyrų balso klostės yra bosų, moterų - kontraltų; vyrų

tenorų ir moterų sopranų balso klostės yra trumpos ir plonos.

Garsūs tenorai, pavyzdžiui, Plasidas Domingas (Placido Domingo), Andrėja Bočelis (Andrea Bocelli), Virgi-

lijus Noreika, Merūnas Vitulskis, sopranai — Montserat Kabaljė (Montserrat Caballė),

Plečiame akiratį

Marija Kalas (Maria Callas), Nomeda Kazlaus.

Brendimo laikotarpiu žmogaus

balsas pradeda keistis, kitaip

Balso mutacija

tariant, mutuoti. Taip nutinka, nes tuo metu sparčiai ilgėja balso

klostės, auga gerklos. Mergaičių

Balso aukštis priklauso nuo balso klosčių ilgio, storio, padėties (balso plyšio pločio), įtempimo

gerklos auga pamažu, o berniukų -

(virpėjimo dažnio), stiprumas - nuo iškvepiamo

oro srauto slėgio ir greičio. Kalbos garsų tarimas priklauso ne tik nuo balso klosčių virpėjimo, bet ir nuo liežuvio, lūpų, nosies ertmės, burnos, apatinio žandikaulio padėties. Giliau kvėpuojant, ilgai ar garsiai kalbant, dainuojant, ypač vėsiu oru, gerklų gleivinė ir balso klostės gali paburkti. Tada sunkiau

staigiai ir netolygiai, todėl pastarų-

jų balso pokyčiai ryškesni.

o

Pasidomėkite, iki kelių gyve-

nimo metų kinta balsas.

Kuo ypatinga trachėjos

ir bronchų sandara?

Iš gerklų oras patenka į trachėją. Ji krūtinės

Ja trachėja prigludusi prie stemplės, todėl slenkant

ertmėje dalijasi į du išsišakojančius brėn-

maistui stemplė gali išsiplėsti. Trachėjos ir bronchų

chus, kuriais oras juda į plaučius. Trachėja ir bronchai sudaryti iš kremzlinių pusžiedžių, nugarinėje pusėje sujungtų elastinga raume-

Ninio ir jungiamojo audinio sienele (8 pav.).

viduje yra gleivinė, padengta virpamuoju epiteliu,

todėl oras toliau šildomas, drėkinamas ir valomas. Virpant virpamojo epitelio ląstelių plaukeliams, glei-

vių sulipinti svetimkūniai stumiami ryklės link.

Maistas

Stemplė

Trachėja

Elastinga trachėjos sienelė Bronchai Kremzliniai

pusžiedžiai

8 pav. Trachėjos padėtis ir sandara

30

Kodėl susergama bronchitu? Jei dulkės, virusai ar mikroorganizmai nepašalinami iš kvėpavimo takų, gali prasidėti bronchų uždegimas - bronchitas. Sergant bron-

chitu bronchai susiaurėja, juose ima kauptis gleivės (9 pav.), todėl oras bronchais sunkiau juda, atsiranda dusulys, stiprėja kosulys, pakyla

Susiaurėjusi

bronchas

gimą ir kitas plaučių ligas. Rūkaliams tabako dūmuose esančios medžiagos gali sukelti lėtinį

Gausios gleivės Uždegimo pažeistas bronchas Įprastas gleivių kiekis

Broncho

ertmė

9 pav. Sveikas ir pažeistas bronchai

temperatūra.

Bronchitas gali komplikuotis į plaučių užde-

broncho ertmė

Sveikas

užterštu oru, pavyzdžiui, dirbant chemijos, metalo, kalnakasybos ir panašių pramonės šakų įmonė-

bronchitą. Veikiamos šių medžiagų virpamojo

se. Bronchitu galima susirgti, jei ilgai kvėpuojama

epitelio ląstelės suplokštėja, sunyksta plaukeliai. Tada virpamasis epitelis neatlieka savo

sausu oru, nes išsausėjusi gleivinė prasčiau atlieka apsauginę funkciją. Todėl sausą patalpų orą, o toks

funkcijų, ima kauptis gleivės, o jose pradeda

dažniausiai būna žiemą, rekomenduojama drėkinti.

daugintis bakterijos ir virusai. Todėl rūkaliai

dažniau serga ne tik bronchitu, bet ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Rizika sirgti kvėpa-

Remkitės 9 paveikslu ir paaiškinkite,

vimo takų ligomis ypač didelė kvėpuojant

kokių funkcijų bronchai negali atlikti sergant bronchitu.

Kaip kvėpavimo takai saugo plau-

čius nuo teršalų, įkvėptų su oru

Kaip sekasi?

Įvertinkime

600600

Paaiškinkite, kodėl kvėpavimo sistemos organai

skirstomi į dvi dalis - kvėpavimo takus ir plaučiu Paaiškinkite, kokias funkcijas atlieka kvėpavimo takai. Oro galima įkvėpti per burną, tačiau kvėpuoti patariama per nosį. Pagrįskite, kodėl.

IS.

[12]

Įsivaizduokite, kad pasitel-

kėte kvėpavimo organų sis-

temos modelį ir patobulinote

oro kondicionavimo sistemą.

Kvėpavimo organų sistema, kaip ir kondiciona-

Įvertinkite, kokias funkcijas atliks patobulinta sistema. Kaip šios funkcijos paveiks žmogaus

vimo sistema, palaiko reikiamą įkvepiamo oro

gyvenimo kokybę? Atsakymą

temperatūrą, drėgnį ir švarumą.

pagrįskite.

e

Pagrįskite šį temos teiginį.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARBI ki]

Dujų apykaita plaučiuose

Šš

moks.link/bdff

ir audiniuose Ar susimąstėte, kokių dujų yra

muilo burbuluose?

Okurjos susidaro?

Kodėl dujų apykaita

vyksta alveolėse?

Kvėpavimo takais oras pasiekia plaučiūs (10 pav.), užimančius didžiąją krūtinės ląstos dalį. Plaučiai yra porinis organas. Iš išorės juos

dengia jungiamojo audinio plėvė - krūtinplėvė,

| Plaučiai

——

Bronchai

Krūtinplėvė Bronchiolės V

ji taip pat išklojusi vidinę krūtinės ląstos ertmę. Tarp plaučius ir krūtinės ląstą dengiančios krū-

tinplėvės yra plyšys - krūtinplėvės ertmė. Joje

yra maždaug 20 ml skysčio, kuris kvėpuojant mažina trintį tarp plaučių ir krūtinės ląstos bei kitų krūtinės ertmėje esančių vidaus organų. Slėgis šioje ertmėje šiek tiek mažesnis nei atmosferos, todėl plaučiai nesubliūkšta. Plaučius sudaro nuo bronchų išsišakoję smulkučiai vamzdeliai - bronchiėlės, užsibaigiančios mažytėmis oro pilnomis pūslelėmis - alveėlėmis (10 pav.). Šiose vyksta dujų apykaita: deguonis

10 pav 32

čių ir alveolių sandara

Alveolių ertmė

Pratybų

iš alveolėse esančio oro difuzijos būdu pereina

į kraują, o anglies dioksidas - iš kraujo į alveoles. Alveolės labai smulkios ir jų tiek daug, kad

sąsiuvinio

Gleivės su tuberkuliozę. sukeliančiomis bakterijomis

p. IZ

—2

Tuberkuliozės sukėlėjas

seilių lašeliuose.

bendrasjų paviršiaus plotas yra daugiau kaip

100 m?, todėl dujų apykaita itin sparti. Alveolių sienelės sudarytos iš vienasluoksnio epitelinio audinio ir išorėje tankiai apraizgytos kapilia-

rų. Iš alveolių deguonis patenka į kapiliarais

tekantį kraują, o iš kraujo į alveoles pereina

anglies dioksidas. Epitelinio audinio ląstelės išskiria tam tikras medžiagas, šios plona plėvele dengia vidinį alveolių paviršių. Plėvelė nelei-

džia alveolėms subliūkšti, todėl jose visada yra oro. Be to, šios ląstelių išskiriamos medžiagos naikina mikroorganizmus. Tačiau ne visi mikro-

organizmai žūsta - kai kurie sukelia plaučių ligas, pavyzdžiui, tuberkuliėzę.

Tuberkuliozės

židinys plaučiuose

Nyksta bronchiolės ir alveolės, plaučiuose susidaro ertmės.

Plaučių sandara Apibūdinkite alveolių sandaros ypatybes, susijusias su jų atliekama funkcija.

1I pav. Tuberkuliozę sukeliančių bakterijų perdavimas irjų pažeisti plaučiai

Kodėl susergama tuberkulioze? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis,

jaučia silpnumą, gausiai prakaituoja. Tuberkuliozę

sukeliančios bakterijos gali pažeisti ne tik plaučius (11 pav.), bet ir kitus žmogaus organus, pavyzdžiui,

smegenis, inkstus, kaulus.

Atsparumas šiai ligai sumažėja dėl netinkamos

mitybos, lėtinių ligų, alkoholio vartojimo, rūkymo.

kiekvienais metais pasaulyje tuberkulioze suserga apie 10 mln. žmonių. Nors šios ligos galima

Tuberkuliozės bakterijos ore gali išlikti gyvybin-

išvengti,ji išgydoma, tačiau kiekvienais metais

dezinfekuojant rankas gerokai sumažėja tikimybė

užsikrečiama įkvėpusją sukeliančių bakterijų.

ilgalaikis imunitetas.

nuojos miršta 1,5 mln. žmonių. Tuberkulioze

Šios į orą patenka, kai plaučių ar gerklų tuberkulioze sergantis asmuo kosti, čiaudi, kalba, dainuoja. Pakliuvusios į plaučius tuberkuliozės

bakterijos pažeidžia alveoles, todėl ligonis kosti,

skrepliuoja (kartais su krauju), dėl sutrikusios dujų apykaitos plaučiuose greičiau pavargsta,

gos kelias valandas, todėl vėdinant patalpas ir

užsikrėsti. Skiepijantis nuo tuberkuliozės įgyjamas

Paaiškinkite, kodėl tuberkulioze ser-

gantis žmogus greičiau pavargsta.

33

Kodėl skiriasi įkvepiamo ir iškvepiamo oro sudėtis? Iškvepiamame ir tingas deguonies (12 pav.). Taip yra vykstančios dujų

įkvepiamame ore yra skirir anglies dioksido santykis dėl plaučiuose ir audiniuose apykaitos (13 pav.). Oro pri-

pildytose alveolėse deguonies yra daugiau nei jas apraizgiusiuose kapiliaruose, todėl deguonis difuzijos būdu patenka į kraują ir susijungia su raudonosiomis kraujo ląstelėmis. Kraujas

deguonį nuneša į audinius.

Kraujuje deguonies koncentracija yra didesnė

nei audinių ląstelėse, todėl deguonis į jas pereina. Ląstelėse deguonis naudojamas aerobiniam kvėpa-

vimui, todėl jose susidaro daug anglies dioksido. Šis

pereina į kraują, kuriamejo yra mažiau, ir nunešamas

į plaučius, iš kurių pašalinamas su iškvepiamu oru

Iškvepiant iš organizmo pašalinamos ir kitos nereikalingos ar kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, etilo alkoholis, acetonas, vandens garai.

Dujų apykaita plaučiuose

Prisiminkite, kas yra difuzija. Kuria kryptimi juda medžiagos vykstant difuzijai?

1proc.

Alveolės

Anglies dioksido

Deguonies

kraujas

kraujas

prisotintas

prisotintas

a

1

Azotas

78 proc.

Deguonis

14 Anglies dioksidas

II

Kitos dujos

5 proc.

Apie 1 proc.

13 pav. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose

b

Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose 78 proc.

34

12 pav. Įkvepiamo (a) ir iškvepiamo (b) oro sudėtis

Paaiškinkite, kaip kinta kraujo dujų sudėtis plaučių alveolėse ir audinių ląstelėse.

Kodėl rūkymas kenkia plaučiams? Raudonosiose kraujo ląstelėse esantis baltymas hemoglobinas plaučiuose jun-

giasi su deguonimi. Iš plaučių deguonies

prisotintas kraujas patenka į kitus organus

ir audinius. Degant tabakui išsiskiria anglies monoksidas, o jis greičiau ir patvariau nei deguonis jungiasi su hemoglobinu. Todėl

kraujuje sumažėja deguonies.

Dėl šios

priežasties rūkaliaus organizme dujų difuzija tarp audinių ir kraujo vyksta lėčiau. Deguonies stygių nuolat patiria smarkiausiai dirbantys žmogaus

Kasmet Lietuvojė nustatoma apie 1200 plaučių vėžio atvejų.

sergančių

žmonių yra GLEVEN)

Rūkymas - plaučių vėžio rizikos

veiksnys.

Tabako dūmai pažeidžia ne tik rūkalių, bet ir tabako dūmais kvėpuojančių nerūkančių asmenų

plaučius.

raumenys.

Dujų difuziją sutrikdo ir kitos tabako dūmuose esančios medžiagos. Pavyzdžiui, dervos prilimpa prie bronchiolių, alveolių sienelių ir ten pasilieka. Ilgainiui jos pažeidžia sveikas epitelinio audinio ląsteles ir šios pakinta - tampa vėžinėmis. Pakitusios alveolių epitelinio audinio ląstelės negali atlikti savo funkcijos - vykdyti dujų apykaitos.

Paaiškinkite, kaip tabako dūmai gali paveikti žmogaus savijautą,

organizmo funkcijas ir plaučių

alveoles.

Plaučių ląstelių pokyčius gali su-

kelti ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, radono dujos, kurių gausu anglies

šachtose, statybinių medžiagų sudedamoji dalis asbestas.

35

Anglies dioksido nustatymas iškvepiamame ore Praktikos

darbas

Anglies dioksidas (CO,) - bespalvės ir bekvapės dujos, todėl jų negalima užuosti, pamatyti.

Anglies dioksidas reaguoja su kalkių

vandeniu (vandeniniu Ca(OH), tirpalu). Vykstant reakcijai susidaro baltos spalvos nuosėdos. Remiantis šia reakcija galima įrodyti, kad anglies dioksido yra iškvepia-

mame ore.

Darbo tikslas - nustatyti, ar iškvepiamame ore yra anglies dioksido.

Suformuluokite hipotezę. Darbo eiga

L

.

e

Remkitės14 paveikslu ir aprašykite darbo eigą - nurodykite darbo priemones ir veiksmų seką. Jei neturite švirkšto, pagalvokite, kuojį galėtumėte pakeisti.

e

Kalkių vandens paruošimas:

Švirkštas

1)į11 vandens įberkite 1 arbatinį šaukštelį

Oras

2) 1-2 minutes mišinį maišykite ir palikite

kalcio hidroksido (Ca(OH),); Pučiamas

Tuščiaviduris

vEmeekils

Kalkių

vanduo

kelioms valandoms nusistovėti;

3) mišinį nukoškite (per filtravimo ar kavos

filtro popierių). Tai darykite labai atsargiai,

kad nuo indo dugno nepakiltų nuosėdos.

Jei filtratas neskaidrus, filtruokite dar

kartą;

4) skaidraus filtrato įpilkite į cilindrus ir darbą darykite, kaip parodyta 14 pa-

veiksle.

14 pav. Anglies dioksido nustatymas

iškvepiamame ore.

Darbo rezultatus pateikite pasirinktu būdu (piešiniu, nuotrauka ar kitaip),

Suformuluokite praktikos darbo išvadą. 36

Klausimai [1]

Praktikos darbui atlikti buvo naudojamas kalkių vanduo. Paaiškinkite, kam.

[2]

Paaiškinkite, kodėl reikia atlikti praktikos darbo a dalį (žr. 14 pav.).

[3]

Įsivaizduokite, kad tiriate, kiek išsiskiria anglies diok-

Pasirinkite kitą anglies dioksido nustatymo būdą, pavyzdžiui, naudojant anglies dioksido jutiklius, ir ištirkite, ar iškvepiamame ore yra šių dujų. Aprašykite gautus rezultatus. Ar šiame vadovėlyje pateikto praktikos darbo ir jūsų

pasirinktu būdu atlikto darbo rezultatai sutampa? Palyginkite šiuos du anglies dioksido nustatymo būdus: aptarkite jų privalumus ir trūkumus. Pasiūlykite priemonių, padėsiančių pagerinti jūsų aplinkos (klasės, mokyklos, namų ar miesto) oro kokybę.

sido įvairiuose organizmo

audiniuose. Ar visuose audiniuose nustatysite vienodą šių dujų kiekį? Atsakymą pagrįskite.

Kaip sekasi? Įvardykite plaučiuose vykstantį procesą, kai tarp alveolėse esančio oro ir kapiliarais tekančio kraujo vyksta dujų apykaita. Paaiškinkite šio proceso reikšmę. a

[3]

Remkitės 10 paveikslu ir apibūdinkite alveolių sandaros ypatumus, dėl kurių lengviau vyksta dujų apykaita.

Anglies dioksidui (CO,) reaguojant su kalkių vandeniu susidaro baltos spalvos nuosėdos. Jei atliktumėte tyrimą įkvepiamo ir iškvepiamo oro sudėčiai nustatyti, kuriuo atveju kalkių vanduo labiau susidrumstų? Kaip paaiškintumėte tokį tyrimo rezultatą?

Argų [4]

Mentuoli

+

me

Kaip pakinta žmogaus, metusio rūkyti,

kvėpavimo organų sistemos būklė?

Kaip toks pokytis gali paveikti viso organizmo veiklą? Atsakymus argumentuokite.

KO ISMOKAU

ELTAI SVARBI 37

moks.link/bdfg

Kvėpavimo judesiai. Pirmoji pagalba nustojus kvėpuoti

Ar atkreipėte dėmesį, kad ilgiau pasėdėjus

sunkiau kvėpuoti visa krūtine, o štai atsistojus - lengva? Kodėl taip yra?

Kuo skiriasi įkvėpimas nuo iškvėpimo? Žmogus kvėpuoja be paliovos - nuo pat gimi-

6 tarpšonkauliniai raumenys susitraukdami pake-

ir iškvepia orą. Galima sąmoningai įkvėpti, iškvėpti ar sulaikyti kvėpavimą, bet įprastai kvėpuojama savaime, be valios pastangų. Kas

kylant į viršų (15 pav.), krūtinės ląsta išsiplečia ir jos tūris padidėja, e krūtinės ląstai išsiplėtus ir nusileidus diafragmai, slėgis krūtinės ląstoje sumažėja, todėl atmosferos

mo kiekvieną dieną tūkstančius kartų įkvepia

valdo šį procesą? Kvėpavimo valdymo centras yra galvos smegenyse. Kvėpuojant ryšį tarp galvos smegenų kvėpavimo centro ir kvėpavi-

me dalyvaujančių organų palaiko nerviniai im-

pulsai. Kvėpavimo procesą sudaro du etapai: įkvėpimas ir iškvėpimas (15 pav.). Įkvepiant: e diafragmą, skirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės, nusileidžia ir beveik suplokštėja,

lia šonkaulius. Šonkauliams tarsi kibiro rankenai

oras kvėpavimo takais veržiasi į vidų ir užpildo alveoles Iškvepiant:

e diafragma pakyla, e tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja ir šonkauliai nusileidžia, todėl krūtinės ląsta susitraukia irjos tūris sumažėja,

6 spaudžiant diafragmai ir krūtinės ląstai, slėgis

plaučiuose padidėja, todėl oras iš alveolių kvėpavimo takais stumiamas į išorę.

Kvėpavimo dažnis atliekant įvairias veiklas, kaip

antai minant dviratį, plaukiant, sėdint, kalbant ar val-

38

Pratybų

gant, skiriasi. Kvėpavimo dažnį lemia deguonies poreikis ir anglies

dioksido koncentracija kraujuje,

sąsiuvinio

p. IS

Įvertinkime

pavyzdžiui, miegant kvėpuojama rečiau nei sportuojant. Žmogus

Žagsėjimas - nevalingas ritmiškas diafragmos susitrauki-

vęs, tačiau, kraujuje padaugėjus

ginimo. Dirgikliu gali būti greitai valgomas arba aštrus

nevalingai įkvėpti.

jusiu žmogumi laikomas Jungtinėse Amėrikos Valstijose

gali labai trumpai išbūti nekvėpaanglies dioksido, bus priverstas

Kvėpavimo judesiai: įkvėpimas ir iškvėpimas

—2

mas, atsiradęs dėl greta šio organo esančio nervo sudir-

maistas, gazuoti gėrimai, stresas, juokas. Ilgiausiai žagsė-

gyvenęs ūkininkas Čarlzas Osbornas (Charles Osborne), be perstojo žagsėjęs 68 metus.

Paieškokite informacijos, kaip siūloma nuslopinti žagimą. Kaip manote, ar siūlomi būdai moksliškai pagrįs-

ti? Atsakymą argumentuokite.

Skiriami du

kvėpavimo bū-

dai - diafragminis ir krūtininis. Paieškokite apie juos informacijos ir palyginkite.

Plečiame akiratį Suaugęs žmogus per minutę vidutiniškai įkvepia 16-20 kartų. Miegant kvėpavimo dažnis gali sumažėti

iki 12 įkvėpimų per minutę, o išsigandus ar susijaudinus padidėti iki 60 įkvėpimų per minutę.

Įkvėpimas

Iškvėpimas

Oras veržiasi į plaučius.

Oras veržiasi

Tarpšonkauliniai raumenys pakelia šonkaulius.

Tarpšonkauliniai raumenys nuleidžia šonkaulius.

Plaučių tūris padidėja

Plaučių tūris sumažėja.

Šonkaulis

Šonkaulis

Diafragma nusileidžia.

Diafragma

15 pav. Kvėpavimo judesiai

) Kibiro

(

„Lana NSJ

pakyla.

rankenos judėjimas

lų

iš plaučių.

)

Judant šonkauliams kinta krūtinės. ląstos tūris. 39

Kiek plaučiuose telpa oro?

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nustojusiam

Nuo to, kiek įkvepiama

Jei žmogus dėl traumos ar ligos nustoja kvėpuoti, būtina kuo greičiau atlikti dirbtinį kvėpavimą. Deguonies stygiui ypač jautrios galvos smegenų ląstelės, nes jose nuolat intensyviai vyksta ATP gamyba. Jei nekvėpuojama ilgiau nei 5 minutes, smegenų ląstelės žūsta. Organizmasjų negali atkurti. 16 paveiksle aprašyti prieš dirbtinį kvėpavimą

ir kiek plau-

čiuose yra oro, priklauso dujų difuzijos plaučiuose ir audiniuose greitis, ATP gamyba ląstelėse. Suaugusio žmogaus plaučiuose telpa apie 5| oro. Ramiai kvėpuojant įkvepiama 0,51 oro, tiek pat ir iškvepiama. Viso oro iškvėpti neimanoma, jo plaučiuose lieka 1,0-1,5 I. Todėl alveolės nesubliūkšta ir perjų sieneles gali vykti dujų difuzija.

Kodėl iš plaučių neiškve-

piamas visas oras?

kvėpuoti žmogui?

atliekami veiksmai. 9 Nustatoma, ar

žmogus sąmoningas (reikia paklausti,

kaip jis jaučiasi, atsargiai pajudinti) e Patikrinama, ar

žmogus kvėpuoja (nustatoma, ar oras

srūva iš kvėpavimo

takų, ar kilnojasi

Plečiame akiratį Grojant pučiamaisiais instrumentais įkvepiama ir iškvepiama kur kas daugiau oro nei įprastai kvėpuojant.

Tuo metu itin smarkiai

dirba žmogaus raumenys ypač diafragmos ir krūtinės ląstos. Kad būtų galima

išgroti melodiją, trumpą

krūtinės ląsta).

e Patikrinama, ar yra pulsas, ar plaka širdis (pulsas čiuopiamas vidinėje

riešo pusėje, širdies plakimo klausomasi priglaudus ausį prie krūtinės ląstos).

6 Nenustačius gyvy-

ar ilgą muzikinę frazę,

bės požymių skubiai

oro ir valdyti jo iškvėpimą. Nuo iškvepiamo oro kiekio ir greičio priklauso melodijos garsumas, skambumas,

medicinos pagal-

reikia įkvėpti tam tikrą kiekį

savitumas.

kviečiama greitoji ba telefonu 112 ir

pradedamas daryti dirbtinis kvėpavi-

mas (žr. p. 41),

16 pav. Pasirengimas daryti dirbtinį kvėpavimą 40

irbtinis kvėpavimas

e600060

Gaivinamą žmogų paguldykite ant nugaros, nuvilkite arba atsekite drabužius, kad atlaisvintumėte krūtinės ląstą.

Atloškitejo galvą, užspauskite nosį, pražiodykite ir, giliai

įkvėpę, 2 kartus įpūskite jam per burną oro, kad pakiltų krūtinės ląsta. Jei turite, naudokite dirbtinio kvėpavimo

kaukę:

Vidutine jėga 30 kartų paspauskite krūtinės ląstą, tada

vėl 2 kartus įpūskite oro ir dar 30 kartų paspauskite krūtinės ląstą.

Jei gaivinamas žmogus nepradeda kvėpuoti, jį taip gaivinkite, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Dirbtinis kvėpavimas

Kaip sekasi? Jei krūtinės ląsta nesikilnotų, ar būtų galima įkvėpti

660006

Jei žmogus ilgesnį laiką sulaiko kvėpavimą, po to kvėpuoja giliau ir dažniau. Paaiškinkite, kodėl.

oe

ir iškvėpti? Atsakymą pagrįskite.

Paaiškinkite, kaip gaivintumėte dėl patirtos traumos nustojusį kvėpuoti žmogų:

Remkitės 15 paveikslu ir paaiškinkite, kaip šonkaulių

lūžiai gali paveikti kvėpavimą.

PFasiūlykime sprendimą

Nukritus nuo dideliu greičiu važiuojančio motociklo galima pažeisti galvos smegenis, žmogus gali uždusti.

13]

Pasiūlykite priemonę, kuri

Paaiškinkite, kodėl pažeidus galvos smegenis galima

padėtų išvengti tokios galvos traumos. Kam dar, be

uždusti, nors kvėpavimo organai yra sveiki. Atsakymą pagrįskite.

motociklininkų,ji praverstų? Atsakymą pagrįskite.

KO IŠMOKAI

KODĖL TAI SVARBI 4

Kerai

Širdies ir kraujagyslių

BiAŽiii Kvėpavimas moks.link/bffs

sistema

Alveolės, apraizgytos kapiliarų

Kvėpavimo organų sistema

co,

kM

AVO,

k

Nosis Nosies ertmė

Ryklė Gerklos

ko a Ė ž

Trachėja

Ž

Oras sušildomas, sudrėkinamas,

Š

Bronchai

|

apvalomas.

y.

Dujų

difuzija

Bronchiolės

)

N

7

Plaučiai

Diafragma Ląstelė, apraizgyta kapiliarų

(T Ane Puoriis

NN

2— || Deguonis

Anaerobinis kvėpavimas

Mitochondrija Citoplazma

Aerobinis kvėpavimas

Anglies dioksidas, vanduo

ką

Pasitikriname ir įsivertiname [1]

Moku paaiškinti, kad didžioji dalis energijos, reikalingos ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms, išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui.

[12]

Apibūdinkite, kaip organizmas aprūpi-

namas energija, kai trūksta deguonies, pavyzdžiui, bėgant.

[12]

Mokslininkas, tirdamas mikroskopu įvairių Žmogaus audinių ląsteles, pastebėjo, kad

vienose ląstelėse mitochondrijų yra dau1pav.

giau nei kitose. Nurodykite, kokių audi-

nių ląstelėse mitochondrijų yra daugiau. Pagrįskite, kodėl.

1 paveiksle pavaizduota ląstelė. Rodyklės rodo, kad vienos medžiagos naudojamos ląsteliniam

kvėpavimui, o kitos medžiagos susidaro jam

vykstant. Įvardykite skaičiais pažymėtas me-

[14]

džiagas. [2] [21]

patalpas. Pagrįskite, kodėl vertėtų laikytis

šios rekomendacijos.

Moku apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, juos susieju su oro judėjimu į plaučius ir iš jų. Kvėpavimo takais oras laisvai juda į plaučius iriš

jų. Nurodykite, kokia kvėpavimo takų san-

23)

daros ypatybė užtikrina šią funkciją. 22)

Prieš miegą rekomenduojama išvėdinti

Apibūdinkite 2 paveiksle skaičiais 1 ir 2 pažy-

mėtų organų sandarą, susiekiteją su šių organų funkcijomis.

2 pav.

Įvardykite 3 paveiksle pavaizduotą audinį. Paaiškinkite, kaipjo sandara susijusi su

atliekama funkcija. [24]

Suteikiant pirmąją pagalbą svarbu už-

springusį žmogų apkabinti iš nugaros

ir abiem rankomis stipriai spustelėti saulės

rezginį. Kodėl svarbu tai daryti?

|

|

i 43

86660

Moku plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija). Paaiškinkite, iš ko sudaryti plaučiai, nurodykitejų funkciją. Kur vyksta 4 paveiksle pavaizduotas procesas? Atsakymą pagrįskite. Kodėl 4 paveiksle pavaizduota dujų difuzija vyksta rodyk-

lėmis pažymėta kryptimi?

Paaiškinkite, kodėl plaunant rankas, vėdinant patalpas ir skiepijantis galima apsisaugoti nuo tuberkuliozės.

666660

Moku paaiškinti, kaip kinta kvėpavimo dažnis po

Analizuojame, vertiname

[1]

Užduoti atlikite

perskaitę tekstą.

ir

fizinio krūvio.

Įvardykite 5 paveiksle skaičiumi 1 pažymėtą organą. Kokią funkciją jis atlieka kvėpuojant? Paaiškinkite, kodėl įkvepiant krūtinės ląsta pakyla,

o iškvepiant - nusileidžia.

Įkvepiant ir iškvepiant kinta dujų slėgis plaučiuose. Kuo šis reiškinys svarbus kvėpavimui? Paaiškinkite, kaip ir kodėl pakinta kvėpavimo daž-

nis po futbolo treniruotės.

Paaiškinkite, kodėl rūkant sutrinka dujų difuzija plaučiuose ir padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu.

siūlome sprendimus

„Dar nuostabiau tai, kad mūsų kvėpavimas susieja mus su istorine

praeitimi. Kai kurios molekulės, kurias dabar įkvėpsite, gali būti

atkeliavusios iš Rugsėjo 11-osios įvykių ar Berlyno sienos griūties,

mačiusios Pirmąjį pasaulinį karą arba virš Makefrio forto plazdan-

čią milžinišką JAV vėliavą. O jei leisime vaizduotei nukeliauti dar toliau erdve ir laiku, galime sugalvoti įdomiausių scenarijų. Pavyz-

44

džiui, ar gali būti, kad dabar įkvėpsite dalį to paties oro, kurį mirdamas iškvėpė Cezaris?“ Sam Kean, Paskutinis Cezario atodūsis: mus supančio pasaulio paslaptys

[11] 4

Ką atsakytumėte knygos autoriui?

Surenkite kvėpavimo tema perskaitytų knygų ar

Atsakymą pateikite pasirinkta forma: aprašu, piešiniu, schema ar kitaip. Pristatykite ir aptarkite klasėje:

mokslinių straipsnių pristatymą ir aptarkite juose nagrinėjamas su kvėpavimu susijusias temas, mokslo pasiekimus.

| 2)

Ar kada nors buvo daryta jūsų krūtinės ląstos nuo-

trauka?Ji gaunama apšvietus krūtinės ląstą rentgeno spinduliuote.

[21]

Patyrinėkite 1 paveiksle pateiktą krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Paaiškinkite, kodėl plaučiai joje matomi prasčiau nei kaulai. Kodėl tuberkuliozei ar plaučių vėžiui nustatyti daromos būtent rentgeno

nuotraukos?

Pasidomėkite, kas ir kada atrado rentgeno spindu-

liuotę, pritaikėją ligoms nustatyti ir gydyti. Ar gamtoje yra natūralių rentgeno spinduliuotės šaltinių?

Kaip ji veikia žmogų?

E

[3]

4

1

2 paveiksle pavaizduotas iš antrinių žaliavų padarytas demonstracinis plaučių modelis. Pasidarykite plaučių modelį ir jūs. Juo parodykite,

kaip oras įkvepiamas ir iškvepiamas. Galite pasidaryti ir kitų kvėpavi-

mo sistemos organų modelių (būtų šaunu, jeigu jie veiktų). Surenkite modelių parodą ir juos pristatykite.

2 pav.

Įsivertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III.

GEBU

IV. TOBULĖJU

Užduotis atlieku, jei man kas nors padeda.

Užduotis atlieku pagal nurodymus. Prireikus prašau

Užduotis atlieku su tikslingai pasirinkta pagalba.

Užduotis atlieku savarankiškai.

Mokausi iš nesėkmių, pozityvios

Nebijau nesėkmių, drąsiai priimu kri-

pagalbos. Nerimauju dėl nesėkmių ir kritikos, todėl

nejsitraukiu į veiklas.

Stengiuosi išvengti nesėkmių ir kriti-

kos, todėl ne visada įsitraukiu į veiklas.

kritikos, todėl stengiuosi dalyvauti veiklose.

tiką, todėl aktyviai dalyvauju visose veiklose.

II CIKLAS

KRAUJAS IR KRAUJOTAKA

1. Kraujo sandara ir svarba 2. Kraujo donorystė ir kraujo grupės

3. Daug pasakantis kraujas 4. Širdies ir k

jagyslių sistema

5. Kraujo krešėjimas ir kraujavimo stabdymas irdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai

Diskutuosime

apie donorystės svarbą.

Analizuosime bendrojo kraujo tyrimo rezultatus. Tirsime fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui,

širdies darbui ir kraujotakai ir pasiūlysime, kaip didinti mokinių fizinį aktyvumą mokykloje. Aiškinsimės, kaip suteikti pagalbą kraujuojančiam Žmogui. Nagrinėsime miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto priežastis ir požymius:

Kursime širdies ir kraujagyslių sistemos modelį

-—————>

Raktiniai žodžiai kraujagyslės

kraūjo apytakos ratai

Ei

moks.link/bdfh

Kraujas - vienas svarbiausių žmonijos kultūros

simbolių. Nuo seniausių laikų

Žmonės keršijo už

prisiekdavo krauju ir

pralietą kraują,

ieškojo kraujo

ryšio. Žinoma daugybė vaizdingų posakių, kuriuose jis minimas,

pavyzdžiui, užvirė kraujas, vieno

kraujo, krauju srūva. Kodėl kraujui skiriama tiek daug dėmesio?

Kuo jis svarbus?

Iš ko sudarytas kraujas ir kam jis reikalingas?

Kraujas cirkuliuoja po visą organizmą.

dalys. Maždaug pusę kraujo tūrio (55 proc.) sudaro gelsvos spalvos skystis - kraūjo

1 pav. Kraujo sandara 48

Vanduo

(91 proc.) Kitos organinės ir neorganinės medžiagos (2 proc)

1mmš kraujo yra —— 250-400 tūkst.

ir leukocitai bei plokštelės

šimtus kartų.

—

Trombocitai ir leukocitai (1 proc.)

plazmą, o likusią dalį - kraujo kūneliai:

trombocitai. Tuo įsitikinti galima apžiūrėjus kraują mėgintuvėlyje - po kurio laiko jis išsisluoksniuoja į sudedamąsias dalis (1 pav.). Viršutinį kraujo sluoksnį sudaro kraujo plazma, vidurinį - trombocitai ir leukocitai, o apatinį nusėdę eritrocitai. Šios kraujo sudedamosios dalys matyti pro mikroskopą, vaizdą didinantį

Baltymai (7 proc.)

S

Kraujas sudaro apie 8 proc. žmogaus kūno masės. Nors atrodo, kad kraujas vienalytis, iš tiesų jį sudaro įvairios sudedamosios

ląstelės eritrocitai

—

ių

L

VL

Eritrocitai «(44 proc)

s p

Trombocitas

Leukocitas

Eritrocitas

Kraujo lašo vaizdas, matomas pro mikroskopą

5-10 tūkst.

leukocitų 42-62 mln, eritrocitų

Pratybų

sąsiuvinio

p. 24

—2

Raudonieji kaulų čiulpai

Kraujo plazmoje daugiausia vandens

(apie 91 proc.), todėl kraujas vadinamas skystuoju audiniu. Be vandens, kraujo plazmoje

ss;

yra ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, baltymų,

/

riebalų, mineralinių druskų. Jų kiekis priklauso nuo sveikatos būklės, mitybos. Kraujo plazma

Eritrocitai

palaiko skysčių pusiausvyrą, perneša kraujo

kūnelius ir įvairias medžiagas.

Kraujo kūnelių kiekis kraujuje priklauso

nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės. Kraujo

Kamienin ląstelės

kūneliai yra trumpaamžiai, pavyzdžiui, trombocitai gyvena apie savaitę, o eritrocitai - apie keturis mėnesius, todėl turi nuolat atsinaujinti. Juos gamina kraujodaros organas - raudonie-

ji kaulų čiulpai (2 pav.). Kaulų čiulpai - tai minkštas audinys, užpildantis kaulų ertmes.

Trombocitai

Kraujo kūneliai formuojasi iš kamieninių ląste-

lių, esančių raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Šios ląstelės dalijasi kelis kartus, dalisjų po

dalijimosi lieka nepakitusios, o kita dalis tampa kraujo kūneliais. Ką tik susidarę kraujo kūne-

liai turi subręsti, todėl į kraujotaką patenka po

2 pav. Kraujo kūnelių gamyba raudonuosiuose kaulų čiulpuose

kurio laiko. Pavyzdžiui, eritrocitai lieka bręsti

raudonuosiuose kaulų čiulpuose, o leukocitai subręsta blužnyje, limfmazgiuose. Kraujas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas (3 pav.). Su krauju organizmo ląsteles pasiekia

maisto medžiagos, deguonis. Kraujas padeda pašalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, nuodingąsias medžiagas, saugo

nuo mikroorganizmų, reguliuoja kūno temperatūrą ir kt.

Kas nutiktų žmogaus organizmui, jei kraujas neatliktų savo funkcijų?

Pernašos

Kraujas į ląsteles perneša deguonį ir maisto medžiagas, o iš jų išneša nereikalingas medžiagas, pavyzdžiui, anglies dioksidą.

Pateikite pavyzdžių.

Reguliavimo

Apsauginė

Kraujas saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų, o krešėdamas - nuo nukraujavimo.

Kraujas reguliuoja kūno temperatūrą, vandens kiekį organizme irkt

3 pav. Kraujo funkcijos

49

Kuo svarbūs eritrocitai? Kol perskaitysite šį sakinį, jūsų raudonieji kaulų

gali prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Todėl

čiulpai pagamins tūkstančius eritrocitų. Jie -

eritrocitai atlieka svarbią funkciją - aprūpina

forma primena džiovintus abrikosus - tai apvalios, iš dviejų pusių įgaubtos kraujo ląstelės (4 pav.). Vystantis eritrocitams suyra branduolys ir kitos organelės, pavyzdžiui, mitochondrijos. Jų vietą užima dujų pernašoje dalyvaujantis baltymas - hemoglobinas. Jis

Nuo šių dujų kiekio kraujuje priklauso jo spalva. Kraujas, kuriame daug deguonies, yra šviesiai

pati gausiausia kraujo kūnelių grupė. Eritrocitų

audinius deguonimi ir iš jų šalina anglies dioksidą. raudonos spalvos, jis vadinamas artėriniu.

O krau-

jas, kuriame daug anglies dioksido, yra tamsiai raudonas,jis vadinamas vėniniu

Įgaubta ląstelė.

Membrana

Eritrocitas

kraujagyslėje Eritrocitų ląstelės įgaubtos iš dviejų pusių, todėl jos lengvai juda siaurais kapiliarais.

Geležis

Citoplazma

Eritrocitų ląstelės turi membraną. Proją vyksta medžiagų mainai tarp eritrocitų citoplazmos ir kraujo plazmos Trečdalį eritrocitų citoplazmos užima hemoglobinas.

Eritrocitai perneša deguonį į ląsteles, o iš jų išneša anglies dioksidą. Sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujuje, sutrinka dujų pernaša.

Baltymas Hemoglobino sudėtyje yra geležies, todėl jis gali prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Hemoglobinas eritrocitams suteikia raudoną spalvą, todėl jie vadinami raudonosiomis kraujo ląstelėmis. 4 pav. Eritrocitų sandara ir funkcijos 50

Kodėl, sumažėjus hemoglobino

kiekiui kraujuje, organizme sutrinka

deguonies ir anglies dioksido pernaša?

1.Įkvepiamas deguonis iranglies monoksidas.

2. Deguonis ir anglies monoksidas patenka į kraują

3. Hemoglobinas su anglies

monoksidu sudaro

patvarų junginį.

Hemoglobinas

o L)

1

) Eritrocitas

(J

6

4. Deguonis negali prisijungti prie hemoglobino.

Lengvas apsinuodiji Nestiprus galvos skausmas

Pykinimas

Vidutinio sunkumo apsinuodi

Stiprus galvos skausmas Mieguistumas

Vėmimas

Sumišimas

Nuovargis

Padažnėjęs pulsas

Sunkus apsinuodijimas Sąmonės praradimas Traukuliai

Sutrikusi širdies veikla ir kvėpavimas

Pulsavimas smilkiniuose

Į gripą panašūs požymiai 5 pav. Anglies monoksido šaltiniai ir apsinuodijimo požymiai

Deguonies pernaša į audinius gali sutrikti įkvėpus anglies monoksido (smalkių; CO). Su juo hemoglobinas sudaro patvaresnį junginį nei su

deguonimi (5 pav.). Anglies monoksidas yra bekva-

Anglies monoksido yra automobilių išmetamosiose dujose, todėl nerekomenduojama

būti uždarame garaže įjungus automobilio

oru, kuriamejų yra. Šios dujos susidaro smilkstant anglims, malkoms ir degant kitam kurui, pavyz-

variklį. Nuolatinė deguonies stoka kenkia daugeliui organų, bet ypač tam jautrios smegenys, širdis ir plaučiai. Anglies monoksidu apsinuodijęs žmogus turi kuo skubiau įkvėpti gryno oro.

sidas gali patekti iš židinių, krosnių, todėl dažniausiai apsinuodijama per šildymo sezoną.

apsinuodijimo galima patalpose glies monoksido jutiklius.

pės dujos, todėl nejučia apsinuodijama kvėpuojant

džiui, gamtinėms dujoms. Į aplinką anglies monok-

Sunkiai apsinuodijus, gali ištikti mirtis. Išvengti įrengus an-

51

Kokie kraujo kūneliai kovoja su žmogaus

Kokie kraujo kūneliai saugo organizmą nuo nukraujavimo?

Mūsų aplinkoje daugybė mikroorganizmų - jų

Trombocitai - patys mažiausi kraujo kūneliai, vadinami kraujo plokštelėmis. Žinduolių

organizmo priešais?

yra ore, vandenyje, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, turėklų, durų rankenų. Tačiau jiems pate-

kus į žmogaus organizmą ne visada susergama.

Kodėl? Su svetimkūniais, patekusiais į organizmą, padeda kovoti leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis. Tai už eritrocitus didesnės, bespalvės, branduolį ir kitas organeles turinčios kraujo ląstelės. Be to, leukocitai, keisdami savo formą, gali judėti ir patys nukeliauti į infekcijos vietą. Ši jų savybė svarbi kovojant su infekcijų sukėlėjais. Leukocitų esama kelių rūšių, kaip

antai fagocitų, limfocitų. Jų funkcijos skiriasi, pavyzdžiui, fagocitai, judėdami pseudopodijomis kaip amebos, „ryja“ virusus, bakterijas, grybelius,

skaido organizmui svetimas medžiagas ir naikina pakitusias organizmo ląsteles (6 pav.). Limfocitų funkcija - organizmo imuninė apsauga. Apie tai

daugiau sužinosite, kai nagrinėsite ciklą apie ligas ir imunitetą.

Bakterija

Virškinama bakterija

Citoplazma | Branduolys | Virškinamoji vakuolė

| Lizosoma

6 pav. Fagocitas į citoplazmą įtraukia bakteriją irją suvirškina

Remkitės 6 paveikslu ir paaiškinkite, kaip fagocitai prisitaikę kovoti su svetimkūniais, patekusiais į organizmą.

52

trombocitai būna ovalo arba verpstės formos.

Jie neturi branduolio. Didelę trombocitų citoplazmos dalį sudaro kraujo krešėjime da-

lyvaujančios medžiagos, kurias absorbuoja iš

kraujo plazmos. Apie kraujo krešėjimą daugiau sužinosite, kai nagrinėsite temą „Kraujo krešė-

jimas ir kraujavimo stabdymas“.

Įvertinkime Vienas didžiausių iššūkių kopiantiems į kal-

nus - deguonies stygius. Kuo aukščiau kopiama, tuo mažiau ore deguonies, nes aukštai

kalnuose oras yra retesnis, o slėgis mažesnis.

Todėl kalnuose žmonės dažniau ir giliau kvėpuoja, didėja kraujospūdis, smarkiau plaka širdis. Trūkstant deguonies, išsiskiria medžiaga, skatinanti eritrocitų gamybą.

Išnagrinėkite lentelę ir įvertinkite:

e

e e e

kuriam žmogui gresia susirgti mažakraujyste,

kuriam žmogui kyla pavojus susižeidus nukraujuoti,

kuris žmogus kopia į Akonkagvos viršukalnę, kuris žmogus serga infekcine liga.

Kraujo kūnelių kiekis 1 mm? kraujo Eritrocitai

| Trombocitai

Leukocitai

Pirmas žmogus

3000000

238000

13400

Antras žmogus

6430000

255000

5900

Trečias žmogus

3120 000

1200

6100

Ketvirtas žmogus

2050000

240000

6000

Kaip sekasi? Nurodykite, iš ko sudarytas kraujas.

Apibūdinkite kraujo kūnelių sandarą ir nurodykite, kokias funkcijas jie atlieka.

Kokios medžiagos sudaro kraujo

Kuo pavojingas anglies monoksidas? Kaip

plazmą?

susidaro patalpose? Paaiškinkite, kodėl

jis

rūkalių kraujuje trūksta deguonies.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARB 53

Kraujo donorystė Ir kraujo grupės

2 ažŽiamų moks.link/bdfj

Žmogus, duodamas savo kraujo, gali išgelbėti kitą žmogų. Todėl kraujas neįkainojamas. Tačiau, perpylus netinkamo kraujo, kyla didžiulė grėsmė žmogaus

gyvybei.

Kodėl?

2pro.

Kaip kraujas gali išgelbėti

gyvybę? 5

Kasmet visame pasaulyje daugybei žmonių perpilamas kraujas. Jis gelbsti įvairiomis

ligomis sergančių ir traumas patyrusių žmonių

gyvybes (7 pav.)

Perpilti paruoštas kraujas tinkamas vartoti tik kurį laiką, pavyzdžiui, eritrocitai gali būti laikomi apie 40 parų. Todėl gydymo įstaigoms nuolat reikia kraujo. Zmogus, duodantis savo kraujo, vadinamas kraūjo donoru, o kraujo pa-

ėmimas iš donoro - donacija. Žmogus, kuriam

perpilamas kraujas, vadinamas recipientū. Dažniausiai paimama apie 450 ml donoro kraujo. Tiekjo paėmus, žmogui nepakenkiama, o per 2-4 savaites kraujo kiekis organizme atkuriamas. Kraujo donorais gali tapti tik sveiki suaugę asmenys (8 pav.). Donoras turi tinkamai pasirengti donacijai (9 pav.).

54

m

Žmonėms, patekusiems į eismo

rusiems traumas | įvykius, ||paty

4 proc.

Ak

kol

Akušerijoje ir ginekologijoje |

10 proc.

Ortopedijoje || joje Ortopedi So 13 proc.

Ligoniams, sergantiems širdies, kepenų, inkstų ir kt. ligomis a

proc.

trurgijoje

19 proc. Ligoniams, sergantiems anemija 34 proc.

Ligoniams, sergantiems onkologinėmis ir kraujo ligomis

Pratybų

Kas gali būti kraujo donoru? Kraujo donoru gali būti sveikas 18-65 metų

asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė kaip

50kg.

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

Per metus moterys kraujo gali duoti 4, o vyrai 6 kartus. Kita donacija galima po 2 mėnesių.

Kraujo donoru negali būti asmuo:

+ kurio kraujuje yra mažas hemoglobino kiekis (moterų mažiau kaip 125 g/l, vyrų mažiau kaip 135 g/I), + sergantis cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, užsikrėtęs hepatito A, B, C virusais ir ŽIV, + sergantis sunkiomis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų, virškinimo organų, šlapimo organų ir kitų sistemų ligomis, + sergantis onkologinėmis ligomis, + vartojantis narkotikus. 8 pav. Kas gali būti kraujo donoru? Ištyrus donoro kraują, nustatoma, ar jį saugu perpilti. Tam tinkamas kraujas išskaidomas į sudedamąsias dalis (kraujo

Kaip pasirengti donacijai?

+ Pailsėti ir gerai išsimiegoti.

+ Sočiai pavalgyti

+ Vartoti daug skysčių.

.E ankovės

sąsiuvinio

| Donacija +Donoras užregistruojamas duomenų bazėje.

+ Paimami kraujo mėginiai ir atliekami

p. 25

| Po donacijos

+ Būtina vartoti daug skysčių.

+2 valandas negalima nuimti ir drėkinti tvarsčio.

LyEmat +12-24 valandas. galima būti donoru. | kelti ir aktyviai

rankatesiengia || "Pininama kad || Negalima sunki Ž

* Turėti asmens

tapatybę patvirtinantį dokumentą.

+ Paimamas kraujas.

sportuoti. + Svarbu pailsėti ir gerai išsimiegoti.

9 pav. Ką reikėtų žinoti prieš donaciją

1. Paimama

2. Atskiriamos

450 ml kraujo.

kraujo sudedamosios

Ež

3. Surenkami eritrocitai, kraujo plazma ir labai

dalys.

(N

komponentus; 10 pav.), kurios prireikus

mažas kiekis trombocitų.

perpilamos recipientams. Pavyzdžiui, ligoniams, kurių kraujas nekreša arba lėtai kreša, perpilami trombocitai, o smarkiai nukraujavusiems žmonėms - eritrocitai.

Donoro kraujas išskaidomas į sudedamąsias dalis: eritrocitus,

Tiems, kurie dažnai serga infekcinėmis

ligomis ir turi labai silpną imunitetą, perpilama kraujo plazma.

o

trombocitus ir kraujo plazmą. Iš kraujo plazmos, pašalinus baltymą fibrinogeną, gaunamas sėrumas. Iš vienos kraujo dozės surenkama po vieną dozę eritrocitų ir kraujo plazmos, o trombocitų daug mažiau - dažniausiaijų reikiamas kiekis paruošiamas iš 4-6 donorų kraujo. Kitą kartą duoti kraujo galima po 2 mėnesių.

LS 60-90 min.

Pasidomėkite, kaip Lietuvojė atsidėkojama kraujo donorams,

davusiems kraujo 40 ir daugiau kartų.

—2

1. Paimamas kraujas.

3. Likęs kraujas suleidžiamas donorui.

“P

2. Atskiriami trombocitai ir kraujo plazma.

10 pav. Donoro kraujo paruošimas prieš perpylimą

Kartais iš donoro kraujo surenkami tik trombocitai. Jie atskiriami specialiu aparatu, o likęs kraujas suleidžiamas donorui. Kitą kartą duoti kraujo galima po 2 savaičių. 55

Kodėl svarbu žinoti savo kraujo grupę? Kraujo grupė

Eritrocitų membranos paviršiuje yra dviejų tipų baltymų, vadinamų antigenais. Jie žymimi rai-

o

dėmis Air B. Kraujo grupės vadinamos pagal

Nėra antigenų

AB kraujo grupės plazmoje antikūnų nėra. O, A

api

sa ji

Anti-A

Anti-B

Anti-A

4

< L

dažniausiai visame pasaulyje naudojama kraujo grupių sistema

Šiuolaikinė samprata apie kraujo gru-

pes pradėta formuoti po 1901 m., kai austrų mokslininkas Karlas Landstai-

neris (Karl Landsteiner) atrado kraujo

grupes. Jis pastebėjo, kad sumaišius

kelių žmonių kraują kartais susidaro krešulių. Pagal tai jis išskyrė tris kraujo

grupes ir pavadino jas A, Bir C (vėliau pavadinta O grupe).

[37]

Apie kraujo grupes

4

AR

Nėra

antikūnų

Anti-B

11 pav. Kraujo grupės

Europos gyventojų kraujo grupės

|

Plečiame akiratį

Antigenai AirB

+

Dažniausios yra O ir A kraujo grupės - apie

5 proc. Europos gyventojų (12 pav.). Panašiai kraujo grupės paplitusios visame pasaulyje. Kraujo grupę svarbu nustatyti prieš perpilant kraują ir rengiant ligonį chirurginei operacijai

AntigenasA | Antigenas B

bai

kraujo grupės skirstomos pagal ABO sistemą. Tai

jo. Rečiausia yra AB kraujo grupė - ją turi apie

AB

Kraujo plazmos antikūnai

skiriasi, jie eritrocitų ir eritrocitų (11 pav.). Taip

83 proc. Europos gyventojų turi šių grupių krau-

B

Eritrocitų paviršiaus antigenai

šiuos antigenus. Žmonių, turinčių antigenų A, kraujo grupė yra A, o turinčių antigenų B - kraujo grupė B. Dalies žmonių eritrocitai neturi A ir B antigenų,jų kraujo grupė O. Žmonių, kurių eritrocitai turi abiejų tipų antigenų, kraujo grupė yra AB. Kraujo plazmoje yra baltymų, vadinamų antikūnais. Jų esama dvejopų: Anti-A ir Anti-B. ir B grupių kraujo plazmos antikūnai dera tik su tos pačios kraujo grupės antigenais. Kraujo plazmos antikūnų antigenų derinys lemia kraujo grupę

A

E:

Ha mo

8

Lietuvos gyventojų kraujo grupės |

|E mo

E

A

12 pav. Europos ir Lietuvos gyventojų kraujo grupių paplitimas

Paaiškinkite, kodėl persodinus kaulų

čiulpus recipiento kraujo grupė pamažu

tampa ta pati kaip donoro.

56

Perpilti galima tik tos pačios grupės kraujo, antraip įvyks reakcija tarp donoro kraujo eritrocitų ir recipiento kraujo plazmos baltymų. Vykstant šiai reakcijai sulimpa eritrocitai. Tai vadinama agliutinacija Sulipę eritrocitai gali užkimšti kapiliarus. O tai labai pavojinga recipiento sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui,

recipientui, kurio kraujas A grupės, perpylus B grupės kraujo, dėljo kraujo plazmos anti-B antikūnų są-

jas ims krešėti. Paprastai kraujo grupė paveldima ir nekinta visą gyvenimą. Žmonėms, sergantiems sunkiomis kraujo ligomis, gali būti persodinti kaulų čiulpai. Jų donoro kraujo grupė gali skirtis nuo recipiento. Tokiu atveju recipiento kraujo grupė pamažu tampa ta pati kaip donoro.

veikos su donoro kraujo eritrocitų B antigenais krau-

Kaip sekasi? Nurodykite, kas lemia kraujo grupę.

Suorganizuokime [2]

Vytautui skubiai prireikus kraujo,jo duoti

pasiūlė visa šeima. Tačiau, nustačius šeimos

narių kraujo grupes, paaiškėjo, kad Vytautui tinka tik tėčio kraujas. Kodėl jam tinka

tik vieno šeimos nario kraujas? Kas nutiktų

[3]

Surenkite kraujo donorystei skirtą

O]

renginį. Raskite informacijos apie

Lietuvės įstaigas, atsakingas už donoro

kraujo paėmimą, kraujo sudedamųjų

perpylus netinkamos grupės kraujo?

dalių ruošimą ir laikymą, kraujo do-

2021 m. Lietuvojė donorai kraujo davė daugiau kaip 100 tūkst. kartų. Pasvarstykite,

pasirinktu būdu pristatykite klasei

kodėl gydymo įstaigoms nuolat reikia dono-

norus, donorystę. Surastą informaciją

ar mokyklos bendruomenei.

rų kraujo.

KO ISMOKAU?

KODĖLTAI SVARB 57

[E]! moks.link/bdfk

Daug pasakantis kraujas Sakoma, kad kraujas - tai veidrodis, kuriame atsispindi mūsų

sveikata. Kaip manote, kodėl?

Kodėl ir kaip tiriamas kraujas? Sveikatą rekomenduojama pasitikrinti kas metus. Per sveikatos patikrą, be kitų tyrimų, atliekamas bendrasis kraūjo tyrimas. Kraujo

mėginiai tiriami automatiniu kraujo analizatoriumi (13 pav.).

Bendruoju kraujo tyrimu įvertinama sveikatos būklė. Pavyzdžiui, silpnumas, galvos svaigimas, oro trūkumas gali būti mažakraujystės požymiai Ši liga patvirtinama nustačius mažą hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujuje. Atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimą, infekciją. Pakitę kraujo rodikliai gali įspėti apie prasidedančias ligas.

Ką atskleidžia mūsų kraujas?

13 pav. Kraujo analizatorius - prietaisas, kuriuo atliekamas bendrasis kraujo tyrimas.

Pasidomėkite, kas kiek laiko svei-

kiems ir gerai besijaučiantiems žmonėms rekomenduojama atlikti

bendrąjį kraujo tyrimą, kaip tokiam

tyrimui derėtų pasiruošti.

58

Pratybų

sąsiuvinio

p.27

Kokie kraujo rodikliai rodo infekciją?

Kodėl svarbu nustatyti kraujo tirštumą?

Reaktyvusis C baltymas (žymima CRB) - tai kraujo plaz-

Vienas iš kraujo rodiklių - hemato-

iki 5 mg/l. Prasidėjus uždegimui arba infekcijai, reaktyvio-

(procentais) užima kraujo kūneliai.

mos baltymas.

Sveiko žmogaus kraujuje šio baltymo būna

—2

kritas. Jis rodo, kokią kraujo tūrio dalį

jo C baltymo staiga padaugėja. Todėl šis kraujo rodiklis naudojamas infekcijai arba uždegimui nustatyti. Pagal

Šis rodiklis susijęs su eritrocitų kiekiu kraujuje, nes jie sudaro 99,8 proc. visų

sukėlė infekciją: virusas ar bakterija.

hematokrito vertė rodo, kad kraujo klampumas padidėjęs, t. y. padidėjęs eritrocitų ir sumažėjęs kraujo plazmos

reaktyviojo C baltymo kiekį kraujuje galima įvertinti, kas Pagal reaktyviojo C baltymo kiekį kraujuje nustatoma,

kas sukėlė infekciją.

* Jei reaktyviojo C baltymo mažiau kaip 50 mg/l, infekciją sukėlė virusas. +Jei reaktyviojo C baltymo daugiau kaip 50 mg/l, infekciją sukėlė

bakterija

Kitas infekciją rodantis kraujo rodiklis - padidėjęs Ieu-

kocitų kiekis kraujuje. Sveikų suaugusiųjų leukocitų kiekis yra 4,0-10,0 - 10? litre kraujo.

kraujo kūnelių. Didesnė už normą

kiekis kraujuje. Padidėjus kraujo klampumui, apsunkinamas širdies darbas. Mažesnė už normą hematokrito vertė rodo, kad sumažėjo eritrocitų kiekis

kraujuje. Moterų

Vyrų

Hematokrito norma

36-42 proc

40-48 proc.

Kodėl svarbu ištirti, kas sukėlė infekciją:

virusas ar bakterija?

Infekciją galima nustatyti ir pagal eritrocitų nusėdimo greitį. Eritrocitai sunkesni už kraujo plazmą, todėl laikomame kraujuje pamažu nusėda. Eritrocitų nusėdimo

greitis (trumpinys ENG) reiškiamas milimetrais per valandą (mm/h). Esant uždegimui, infekcijai, kraujo plazmoje

padaugėja baltymų, spartinančių eritrocitų nusėdimą. Tada šis rodiklis padidėja kelis kartus. Eritrocitų nusėdimo greitis gali padidėti sumažėjus hemoglobino kiekiui

kraujuje. Be to, šis rodiklis priklauso ir nuo kraujo plazmos

savybių. Vyrų kraujo plazma yra klampesnė už moterų, todėl moterų eritrocitai nusėda greičiau

Normalus eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) Moterų

5-10 mm/h

Vyrų

3-6 mm/h

Čo

Pasidomėkite, kas

lemia hematokrito

pokyčius.

59

Kas rodo mažakraujystę? Mažakraujystė (dar vadinama anemija) -

geležies, rekomenduojama daugiau vartoti maisto

tai kraujo liga, kuriai būdinga hemoglobino ir eritrocitų kiekio sumažėjimas kraujuje: Ja sergant, eritrocitai gali tapti mažesni. Pakitęsjų dydis nustatomas kraujo mėginį stebint pro mikroskopą. Hemoglobino (žymima HGB) kiekis kraujuje priklauso nuo lyties ir amžiaus. Viena dažniausių mažakraujystės priežasčių geležies trūkumas kraujuje.

produktų, kuriuose gausu šio mikroelemento.

dideliam geležies trūkumui, vartojami geležies preparatai.

Mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl šių priežasčių:

e vitamino B,, trūkumo, e folio rūgšties trūkumo,

e lėtinių ligų, pavyzdžiui, onkologinių, inkstų veiklos sutrikimų;

6 ūmaus arba lėtinio kraujavimo. Prisiminkite, kuo svarbi geležis kraujuje.

Ši liga išsivysto sutrikus geležies pasisavini-

mui arba nepakankamai jos gaunant su maistu,

Mažakraujystės požymiai:

6 sausaiir išblyškusi oda, e dusulys ir silpnumas, 6 nuovargis, 6 galvos svaigimas,

6 padažnėjęs širdies plakimas.

pavyzdžiui, nevartojant mėsos. Daugiau šio

mMikroelemento reikia vaikams, paaugliams,

aktyviai sportuojantiems žmonėms, nėščioms

ir maitinančioms moterims.

Reikiamą gele-

žies kiekį užtikrina visavertė mityba. Trūkstant

Esant

Moterų Vyrų

Hemoglobino (HGB) norma 124-160 g/l 140-170 g/l

Kodėl tiriamas cholesterolis? Cholesterolis - tai į riebalus panaši medžia-

Suaugusiųjų cholesterolio norma

Bendras cholesterolio kiekis (CHOL)

Ne daugiau kaip 5,2 mmol/l

ga. Organizme iš jo gaminami hormonai, jis

Gerojo cholesterolio | Blogojo cholesterolio (DTL cholesterolio) | (MTL cholesterolio) kiekis kiekis

Vyrams daugiau kaip 10 mmol/l; moterims 1,2 mmol/l

Ne daugiau kaip 34 mmol/l

svarbus vitamino D gamybai ir kt. Cholesterolis kraujuje sudaro junginius su baltymais. Sutrikus medžiagų apykaitai, šių junginių kiekis

organizme gali padidėti kelis kartus. Kraujuje padaugėjus mažo tankio cholesterolio jun-

ginių (žymima MTL), padidėja rizika susirgti ateroskleroze - lėtine kraujagyslių liga, dėl kurios sutrinka audinių ir organų kraujotaka.

Todėl šių junginių sudėtyje esantis cholesterolis vadinamas bloguoju cholesteroliu. Aterosklerozės vystymąsi stabdo didelio tankio cholesterolio junginiai (žymima DTL), todėl jų sudėtyje esantis cholesterolis vadinamas

geruoju.

14 pav. Cholesterolis gaminamas kepenyse Pasidomėkite, kokius maisto produktus rekomenduojama

Kąreikia žinoti apie cholesterolį?

vartoti, kad blogojo cholesterolio kraujuje nebūtų per

daug.

Cholesterolio yra gyvūninės kilmės mais-

Kaip sekasi?

to produktuose, todėl jo kraujuje padaugėja valgant riebią mėsą, riebius pieno produktus, kiaušinių trynius. Su maistu gaunama tik nedidelė dalis (apie 20 proc.) cholesterolio,

kita jo dalis susidaro kepenyse (14 pav.). Žmonėms, kurių kraujuje ypač didelis cholestero-

lio kiekis, skiriamijo gamybą reguliuojantys vaistai - statinai.

Užkirsti kelią aterosklerozei galima mažiau

Nurodykite, kodėl svarbu atlikti kraujo tyri-

mus.

Kokie kraujo rodikliai nustatomi atlikus

bendrąjį kraujo tyrimą?

Norint nustatyti, kodėl karščiuojama, atlie-

vartojant maisto produktų, kuriuose yra cho-

kamas kraujo tyrimas. Koks kraujo rodiklis rodo, virusas ar bakterija sukėlė infekciją?

Ištyrus kraują nustatomas gerojo, blogojo ir

Paaiškinkite, kuo pavojingas blogasis cho-

Iesterolio, ir reguliariai tikrinantis sveikatą. bendras cholesterolio kiekis.

Iesterolis ir kaip galima sumažinti jo kiekį kraujuje.

IOKAU

KODELTAI SVARBI 61

moks.link/odfm

Žmogaus širdies raumuo susitraukia vidutiniškai 60 kartų

per minutę, 3600 kartų per

valandą ir daugiau kaip 31 mln.

kartų per metus. Žmogaus širdis pradeda formuotis ir pulsuoti apie penktą nėštumo savaitę ir

nepaliaujamai dirba visą gyvenimą. Aryra taip ilgai veikiančių prietaisų? Kodėl širdies raumuo

nesusidėvi?

Kaip širdis varinėja

Plečiame akiratį

kraują?

Nuo seniausių laikų žmonės

Nors širdis atlieka didžiulį darbą,

domėjosi širdimi,

jiyra nedidelis organas. Žmogaus

laikėją svarbiausiu

širdis yra kumščio dydžio ir sveria

organu, nes, jai

apie 400 gramų. Tai tuščiavidu-

sustojus, žmogus

sutekėti. Viršutinės širdies dalys

vienas pirmųjų

tinės - skilvėliais (15 pav.). Pro prieširdžius kraujas patenka į širdį, o pro skilvelius iš jos išteka.

davo žmogaus širdies sandarą. Jo garbei tarpprieširdinė pertvara

ris raumeninis organas, sudarytas iš keturių dalių, skirtų kraujui vadinamos prieširdžiais, o apa-

miršta. Leonardas da Vinčis XVI a. tiksliausiai pavaiz-

(prieširdžius ski-

rianti pertvara) dar

vadinama Leonardo virve. 62

Leonardo da Vinčio širdies piešinys

Pratybų

Širdiplėvė - tai jungiamasi: audinys, dengiantis širdį iš

p. 29

—2

Raumeninė pėrtvara širdį dalija į dešiniąją ir kairiąją

išorės:

puses. Abiejų širdies pusių funkcijos skiriasi. Ši pertvara

ir išskiriantis skystį, mažinantį trintį susitraukinėjant širdžiai. Miokardas - širdies raumuo Jo skaidulos labai glaudžiai susijungia ir sudaro į tinklą panašų raumeninį audinį, todėl yra labai tvirtas. Miokardo ląstelėse yra daug mitochondrijų. Priešingai nei kitiems raumenims, miokardui susitraukti ir atsipalaiduoti nereikia nervinio impulso.

sąsiuvinio

neleidžia susimaišyti kairiąja ir dešiniąja širdies pusėmis tekančiam kraujui Dešinioji širdies pusė

Kairioji širdies pusė

(G) kairysis prieširdis ertmė, į kurią suteka iš plaučių grįžęs kraujas. Šiam prieširdžiui

susitraukus, kraujas išstumiamas į kairįjį skilvelį. (2) kairysis skivėlis

susitraukdamas išstumia kraują į arterijas. Jomis kraujas pasklinda

(4) Dešinysis prieširdis -

ertmė, į kurią suteka organizmą apkeliavęs kraujas. Jam susitraukus, kraujas išstumiamas į dešinįjį skilvelį.

po organizmą. Šio

skilvelio raumuo yra storas ir tvirtas, nes kraujui pumpuoti reikia didelio slėgio ir jėgos

G) Dešinysis skilvėlis

susitraukdamas išstumia

kraują į plaučių arterijas.

JomisA kraujas pasiekia

Širdies skersaruožio

plaučius.

raumens (miokardo) skaidulos

Pusmėnuliniai vo: yra prie arterijų (plaučių arterijos (11) ir aortos

(2) angų;

pro kurias

išširdies išteka kraujas. Šie vožtuvai neleidžia

kraujui grįžti atgal į skilvelius, todėl jis teka viena kryptimi iš skilvelių į kraujagysles.

Prieširdžius nuo skilvelių skiria buriniai vožtuvai. Kairiojoje širdies pusėje esantis vožtuvas vadinamas dviburi o dešiniojoje - triburiu (9). Šie vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš prieširdžių į skilvelius.

Kodėl širdyje nesusimaišo arterinis ir veninis kraujas? Prisiminkite, kokių gyvūnų arterinis ir veninis

kraujas susimaišo arba iš dalies susimaišo. Paaiš-

15 pav. Širdies sandara (skersinis pjūvis)

kinkite, kodėl.

63

Kaip kraujas pasiekia kiekvieną ląstelę? Kraujas iš širdies į audinius ir iš audinių

į širdį teka kraujagyslėmis. Šios skiriasi skersmeniu, sienelės storiu ir elastingumu.

Arterija

kraujagyslės skirstomos į artėrijas ir venas

(16 pav.). Kapiliarai - pačios smulkiausios

kraujagyslės. Jie išsiraizgo po visą organizmą ir krauju aprūpina ląsteles. Kraujagyslių

vidų dengia vienasluoksnis endotelis. Jis

išskiria medžiagas, reikalingas kraujagyslėms atsinaujinti, reguliuoja kraujagyslių skersmenį kraujui krešint, pro jį vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių.

Kraujas venomis teka nedideliu spaudi-

mu, todėl jam grįžti į širdį padeda griaučių raumenys. Jie, susitraukinėdami aplink veną, spaudžia jos sieneles ir stumia kraują aukštyn. Taip kraujas pakyla, pavyzdžiui, kojų venomis

"|

Jungiamojo audinio dangalas Vena

Kapiliaras

(0) Arterijomis deguonimi

kraujas teka iš širdies, aprūpina ląsteles ir maisto medžiagomis. Arterijos sudarytos iš jungiamojo audinio dangalo, storo lygiųjų raumenų sluoksnio ir vienasluoksnio endotelio, todėl yra tvirtos irelastingos. Širdis į arterijas pumpuoja kraują dideliu

spaudimu.

Susitraukę raumenys, venų vožtuvai atidaryti

17 pav. Griaučių raumenys padeda kraujui

grįžti į širdį.

64

Vožtuvas

16pa v. Kraujagyslių sandara

(17 pav.).

Atsipalaidavę raumenys, venų vožtuvai uždaryti

Lygieji raumenys

Vienasluoksnis endotelis

Pagal kraujo tekėjimo kryptį (iš širdies ar į širdį)

o

Venomis kraujas grįžta į širdį. Jos sudarytos iš jungiamojo) audinio dangalo, plono lygiųjų raumenų sluoksnio irvienasluoksnio endotelio. Palyginti su arterijomis, venų sienelės plonesnės. Venomis kraujas teka lėtai ir mažu spaudimu. Dėl slėgio skirtumo arterijose ir venose kraujas teka tik viena kryptimi. Be to, kraujui grįžti atgal neleidžia ir Venų vožtuvai,

(9)

Kapiliarai sudaryti tik iš vienasluoksnio endotelio, todėl jų sienelėsyra plonos, laidžios, pro jas vyksta įvairių medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių. Kapiliarais kraujas teka lėtai. Tai labai svarbu medžiagų apykaitos procesams lėtai tekant kraujui ląstelės aprūpinamos deguonimi, maisto medžiagomis, iš jų pašalinami medžiagų apykaitos produktai.

Palyginkite venas ir arterijas, nurodykite

dujų sandaros skirtumus.

Kaip dirba širdis? Nenutrūkstamą širdies darbą užtikrina ritmingi miokardo susitraukimai. Periodas, per kurį

širdis vieną kartą susitraukia ir vieną kartą atsipalaiduoja, vadinamas širdies ciklu. Jis trunka apie 0,8 sekundės. Miokardo susitraukimas

vadinamas sistolė (darbo faze), o miokardo atsipalaidavimas - diastolė (poilsio faze; 18 pav.).

Prieširdžių susitraukimas (0/1 5) Sistolė prasideda susitraukus prieširdžiams ir išstūmus kraują į skilvelius. Dviburiai ir triburiai vožtuvai atsidaro, o pusmėnuliniai vožtuvai lieka užsidarę.

Iš širdies ištekančio kraujo kryptį reguliuoja vožtuvai. Atsidarydami ir užsidarydami vožtuvai sukelia ritmišką dunksėjimą, vadinamą širdies tonais. Juos išgirsti galima klausantis stetoskopu - prietaisu, sustiprinančiu kūno organų, pavyzdži irdies, plau-

čių, skleidžiamus garsus.

Ramybės būsenos žmogaus širdies raumuo susi-

traukia vidutiniškai 60-70 kartų per minutę. Tačiau

kiekvieno iš mūsų širdis plaka skirtingai. Tai priklauso nuo deguonies poreikio. Pavyzdžiui, mankštinantis

reikia kur kas daugiau deguonies, todėl širdis gali

plakti dvigubai ar net dar dažniau. Smarkiau plakdama širdis raumenims tiekia daugiau arterinio kraujo, todėl į juos patenka daugiau deguonies. Širdies plakimo dažnį veikia ir emocijos - susijaudinus arba

išsigandus širdis plaka dažniau, bet po kurio laiko

vėlima plakti normaliu dažniu.

Liguistai sumažė-

jus širdies dažniui, pavyzdžiui, iki 40-50 kartų per minutę, krūtinės srityje po oda implantuojamas

širdies stimuliatorius (19 pav.). Šis prietaisas aktyvina

dešiniojo prieširdžio raumens ląsteles, iš kurių siunčiami impulsai, sukeliantys ir reguliuojantys širdies

susitraukimą.

Skilvelių susitraukimas (0,3 s) Sistolė baigiasi į skilvelius patekus kraujo ir šiems susitraukus. Tada kraujas pro plaučių arterijas ir aortą išstumiamas iš širdies. Per šią fazę dviburiai ir triburiai vožtuvai lieka užsidarę, pusmėnuliniai vožtuvai atsidaro. Skilvelių ir prieširdžių atsipalaidavimas (0,4 s) Atsipalaidavus miokardui į prieširdžius priteka kraujo. Ši širdies

ciklo fazė vadinama diastole. Per šią fazę. dviburiai ir triburiai vožtuvai būna atsidarę, o pusmėnuliniai vožtuvai užsidarę. Per diastolę širdis pailsi, o paskui dirba toliau prasideda naujas širdies ciklas. 18 pav. Širdies ciklas

19 pav. Krūtinės srityje implantuotas širdies stimuliatorius

Prisiminkite, kokių vožtuvų būna. Kokiajų paskirtis? 65

Ką rodo pulsas? Kraujas iš širdies išstumiamas didele

jėga, to-

dėl, kaskart širdžiai susitraukiant, arterijose su-

kuriama slėgio banga, vadinama pūlsu. Vienas

pulso tvinksnis atitinka vieną širdies susitraukimą. Todėl skaičiuojant pulso tvinksnius galima

nustatyti širdies susitraukimų dažnį. Neturint

specialaus prietaiso, pavyzdžiui, pulsoksime-

tro, pulsą apčiuopti galima tose kūno vietose,

kur arterijos yra prie pat odos, pavyzdžiui, rankos riešo vidinėje pusėje arba po smakru kaklo

srityje. Širdies veiklą galima užrašyti elektro-

kardiografu. Šis prietaisas naudojamas širdies veiklos sutrikimams nustatyti. Užrašyta širdies

skleidžiamų elektrinių impulsų kreivė vadinama elektrokardiograma (20 pav.).

Prisiminkite, kam dar naudojamas pulsoksimetras.

Plečiame akiratį Didėjant fiziniam krūviui, pamažu didėja

ir pulso dažnis. Žmogaus apytikslis di-

džiausias pulso dažnis apskaičiuojamas iš

220 (vyrams) arba 226 (moterims) atėmus

jo amžių, pavyzdžiui, penkiasdešimtmečio

vyro didžiausias pulso dažnis 170 tvinksnių per minutę. To paties amžiaus žmonių didžiausias pulso dažnis gali skirtis 10-15

tvinksnių per minutę. Savo didžiausią pul-

so dažnį ypač svarbu žinoti sportininkams.

SLiLEL E L

Prieširdžių virpėjimas, nereguliarus širdies ritmas 20 pav. Elektrokardiograma 66

Ką rodo kraujo spaudimas? Tekančio kraujo spaudimas

Sveiko suaugusio

į arterijų sieneles susitrau-

žmogaus sistolinis

artėriniu kračijo spaudimū

110-140 mmHg,

kinėjant širdžiai vadinamas

(arba kraujospūdžiu). Jis priklauso nuo širdies išstumiamo kraujo kiekio, kraujo klampumo, kraujagyslių skersmens. Pavyzdžiui, susiaurėjus kraujagyslėms

kraujospūdis yra

diastolinis 60-80 mmHg.

kraujo spaudimas gali pa-

Didžiausias rodmuo rodo, kokiu spaudimu kraujas teka arterijomis

širdžiai susitraukiant (per sistolę),

o mažiausias - širdžiai atsipa-

laiduojant (per diastolę). Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Elektroniniais kraujospūdžio matuokliais galima nustatyti ir pulso dažnį.

21 pav. Žastinis

didėti. Šis rodiklis priklauso

kraujospūdžio matuoklis

nuo fizinės veiklos, emocijų,

todėl per dieną šiek tiek

kinta.

Sistolinis kraujospūdis

Paprastai tokio kraujo spaudimo svyravimo Žmogus nejaučia, jis nepavojingas sveikatai. Kraujo spaudimas matuojamas kairės rankos žasto srityje mechaniniais arba

Diastolinis kraujospūdis Pulso dažnis

elektroniniais kraujospūdžio

matuokliais. Šių prietaisų rodmenys, pavyzdžiui, 124 ir 74, rodo didžiausią ir mažiausią arterinį kraujo spaudimą (21 pav.).

Paprastai kraujo spaudimas matuojamas kairės,

one dešinės rankos žasto srityje. Kodėl?

67

Kokiais maršrutais teka kraujas? Sakoma, kad širdis - organizmo pompa. Iš

teka mažūoju kraūjo apytakos ratū, o tarp širdies ir

tikrųjų širdis ne viena, o dvi pompos. Dešinioji pompa pumpuoja kraują į plaučius, o kairioji į kitus organus. Kraujas teka dviem uždarais apytakos ratais: tarp širdies ir plaučių kraujas

kitų organų - didžiūoju kraūjo apytakos ratū (22 pav.).

Širdies ir kraujagyslių sistema reguliuoja kraujo

patekimą į audinius ir yra susijusi su kvėpavimo organų, šlapimo organų ir virškinimo organų sistemomis.

Plaučių kapiliarai

Plaučių arterijos Plaučių kamienas Dešinysis skilvelis

Galva, rankos

Plaučių venos Kairysis prieširdis

Viršutinė tuščioji vena

Dešinysis

prieširdis

Apatinė tuščioji vena

Vartų vena Mažasis kraujo apytakos ratas

Kraujo kelias iš širdies į plaučius ir atgal į širdį vadinamas

mažuoju kraujo apytakos ratu. Iš dešiniojo širdies

skilvelio pro pusmėnulinius vožtuvus išstumtas veninis kraujas plaučių arterijomis teka į plaučius. Čia vyksta

dujų - deguonies ir anglies dioksido - apykaita. Į plaučius nunešęs anglies dioksidą, kraujas prisijungia deguonį

ir virsta arteriniu krauju. Plaučių venomis arterinis kraujas grįžta į kairįjį prieširdį

Kairysis skilvelis

Žaunynes Kojos

Didysis kraujo apytakos ratas Kraujo kelias iš širdies į kitus organizmo organus ir audinius ir atgal į širdį vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu, Iš kairiojo širdies skilvelio pro pusmėnulinius vožtuvus išstumtas arterinis kraujas plūsta į aortą ir kitas arterijas. Kraujas kapiliarais cirkuliuoja po visą organizmą, aprūpindamas ląsteles deguonimi ir pašalindamas iš jų anglies dioksidą. Taip jis virsta veniniu krauju. Viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis kraujas grįžta į dešinįjį prieširdį: viršutine tuščiąja vena - iš galvos smegenų, rankų, o apatine - iš vidaus organų ir kojų,

22 pav. Mažasis ir didysis kraujo apytakos ratai

Klaidinga manyti, kad arterinis kraujas teka tik arterijomis, o veninis - tik venomis. Ir veNinis, ir arterinis kraujas gali tekėti visomis kraujagyslėmis. Tuo įsitikinsite, kai išnagrinė-

site mažąjį kraujo apytakos ratą. Be to, venos

68

tik vadinamos tuščiosiomis, jos visai ne tuščios, priešingai, visada užpildytos krauju.

Paaiškinkite, kodėl teiginys „arterinis

kraujas teka tik arterijomis, o veninis

tik venomis“ yra klaidingas.

Kaip susidaro limfa?

Širdies ir kraujagyslių sistema

Kraujui cirkuliuojant po organizmą, dalis kraujo plazmos pro laidžias kapiliarų sieneles prasiskverbia

įtarpuląsčius ir laisvai teka tarp ląstelių ir audinių. Šis skystis vadinamas tarpląsteliniu, arba audinių skysčiu. Juo į audinius pernešamos įvairios me-

džiagos, o iš ląstelių ir audinių išnešami medžiagų apykaitos produktai.

Kapiliarai

Didžioji tarpląstelinio skysčio

dalis pro kapiliarus grįžta į kraujotaką, o šio skysčio

perteklius suteka į limfinę sistėmą. Joje cirkuliuojantis audinių skystis vadinamas limfa (23 pav.).

Ji teka limfiniais kapiliarais ir limfagyslėmis. Limfa

suteka į didžiojo kraujo apytakos rato venas. Žmogaus organizme yra apie 2 litrus limfos. Jos sudėtis panaši į kraujo plazmos. Paprastai limfa yra skaidri, tačiau pavalgius tampa balzgana, nes iš žarnyno į ją

Kapiliaras

įsiurbiami virškinamajame trakte suskaidyti riebalai.

Kaip suvirškintos medžiagos patenka į limfą, plačiau

aptarsite, kai nagrinėsite ciklą „Mityba ir virškinimas“.

J

Audasenss =

ss p

Kaip kraujotaka susijusi su limfos susidarymu?

[]

e

1 Aucinių skystis

„2“

Limfinis kapiliaras

2

23 pav. Limfos susidarymas

Kaip sekasi? [1]

Nurodykite, kas sudaro širdies ir kraujagyslių

Paaiškinkite, kaip širdies sandara susijusi

sistemą.

sujos funkcija varinėti kraują.

Kaip kraujas teka arterijomis, venomis ir ka-

Išnagrinėkite 22 paveikslą ir paaiškinkite, kaip kraujas teka didžiuoju ir mažuoju

piliarais?

kraujo apytakos ratais. Kuo skiriasi jo

tekėjimas šiais kraujo apytakos ratais?

KO ISMOKAU?

KODĖLTAI SVARB 69

Kraujo krešėjimas ir kraujavimo stabdymas w

Kraujas linkęs X - pradėjus kraujuoti, milijonai kraujo plokštelių susitelkia aplink pažeistą vietą. Jos kartu su kraujo plazmos baltymais sudaro kamštį ir neleidžia kraujui ištekėti. Kuo

-oo

z “0

svarbi ši apsauginė organizmo reakcija?

Kodėl kraujas kreši ir kodėl tai

svarbu?

Kraujo krešėjimas yra apsauginė or-

ganizmo reakcija, neleidžianti jam nukraujuoti. Tai ypač svarbu susižeidus

arba per chirurginę operaciją. Paprastai kraujas sukreši per 3-5 minutes) 2 | Jei plyšo kapiliaras, kraujo krešėjime

o skiria kraujo Tromkociamedžiagas.

Pažats kraujagyslė

65

+

Pažeistoje

Trombocitai išskiria

e

LJ

ecec+v

e

vietoje susitelkia trombocitai.

dalyvauja tik kraujo plokštelės - trombocitai. Pažeistoje vietoje trombocitai Pažeidus arterijas arba venas,

ž kraujuojama gausiai, todėl trombocitai kraujagyslėse nekreši, nes organizme nuolat veikia antikoaguliacinė sistema, neleidžianti trombocitams sulipti.

70

2

Kraujo

krešėjir

Kraujo plazmoje

kraujo krešėjimą skatinančias medžiagas. Joms veikiant susiaurėja

tirpus fibrinogenas, patekęs į išorę, reaguoja su oru ir virsta fibrinu, kuris

krešėti. Kraujo

žaizdos paviršių

sutvirtėja ir sudaro tinklą, apraizgantį

krešėjime dalyvauja

Tarp fibrino siūlų

fibrinogėnas

užkemša žaizdą.

kraujo plazmos baltymai, pavyzdžiui,

išskiria medžiagas, dalyvaujančias

kraujo krešėjime (24 pav.). Kraujas

e

pažeista kraujagyslė ir kraujas pradeda

sulimpa į gumulą ir užkemša žaizdą.

Krešulys |

sine siūlai

įstrigę kraujo kūneliai sudaro krešulį ir

Pratybų

Nedidelė dalis žmonių (1 iš

10 tūkst.) serga hemofilija. Tai reta paveldima liga, kai nekreši kraujas. Dažniausiai ji nustatoma dar

sąsiuvinio

p. 41

—2

Kaip stabdyti kraujavimą?

vaikystėje, daugiausia serga vyrai. Moterys taip pat gali paveldėti šią

Kraujavimas gali būti išorinis (kraujas veržiasi į išorę) arba

ligą, tačiau dažniausiaiji nepasi-

vidinis (kraujas veržiasi į audinius, organus arba ertmes). Iš-

filija, net ir nesunkiai susižeidę gali

įvertinti, ar gausiai kraujuoja.

reiškia. Žmonės, sergantys hemonetekti daug kraujo, todėl nuolat

turi vartoti kraujo krešumą geri-

nančius vaistus.

orinis kraujavimas matomas plika akimi, todėl gana paprasta Pagal tai, kokios kraujagyslės pažeistos, kraujavimas skirstomas 6 kapiliarinį - negausiai kraujuoja iš kapiliarų, pavyzdžiui,

įsidūrus, nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, žaizdą reikia dezinfekuoti ir užklijuoti tam skirtą pleistrą;

e artėrinį - gausiai kraujuoja pažeidus arterijas, kraujas nespėja sukrešėti, todėl žmogus gali nukraujuoti vos per keletą minučių, reikalinga skubi medicinos pagalba;

Paaiškinkite, ar teiginys „kraujo

6 vėninį - kraujuoja iš venos, kraujas dažniausiai teka silpna

tik trombocitai“ yra

Jeigu žaizda gili ir gausiai kraujuoja, kraujas nespėja sukrešėti. Tokį kraujavimą būtina kuo skubiau stabdyti. Nukrauja-

krešėjime dalyvauja

teisingas.

25 pav. Kapiliarinis (a), arterinis (b) irveninis (c) kraujavimas

srove (25 pav.).

vus gali sutrikti organų veikla, žmogus gali mirti.

Pasvarstykite, kodėl nerekomenduojama patiems ištraukti žaizdoje įstrigusio svetimkūnio, pavyz-

džiui, stiklo šukės.

1

|

Stabdydami arterinį arba veninį kraujavimą, pirmiausia pirštais arba delnu užspauskite kraujuojančią žaizdą. Uždenkiteją specialiu

tvarsčiu arba švariu audiniu ir stipriai pri-

spauskite ranka. Tvarstis sulaiko kraują žaizdoje ir padeda susidaryti krešuliui. Jei labai gausiai kraujuoja, žaizdą galima uždengti ke-

liais tvarsčio sluoksniais. Nenuimkite tvarsčio, nes taip pašalinsite susidariusį krešulį, todėl

žaizda vėl pradės kraujuoti.

Kad tvirčiau laikytųsi tvarstis ir geriau už-

spaustumėte žaizdą, sutvarstykiteją bintu

arba kitu švariu audiniu.

Dar stipriau užspausti

žaizdą galima spaudžiamuoju tvarsčiu - prispauskite prie tvarsčio kietą daiktą, pavyzdžiui, binto ritinėlį, ir apriškite bintu.

Raištis, skirtas arteriniam kraujavimui stabdyti, vadinamas turniketu. Jį naudoja greito-

sios medicinos pagalbos gydytojai gausiam

kraujavimui stabdyti. Šį raištį būtina turėti automobilio pirmosios pagalbos vaistinėlėje, vertėtų turėti ir namuose. Susižeidęs žmogus turniketu stabdyti kraujavimą gali ir be kitų pagalbos. Ši priemonė padeda išvengti nukraujavimo iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai.

Kraujavimui stabdyti naudojamas specialus raištis turniketas.

72

' Lai

Turnik u

do; naudojimas

ką

svarbu užiŽž

Kraujavimas iš nosies yra vienas dažniausių kraujavimų. Jį gali sukelti aukštas kraujospūdis, infekcinės kvėpavimo takų ligos. Kraujuojama, kai pažeidžiami nosies kapiliarai arba išsausėja gleivinė. Ji išsausėja

sumažėjus oro drėgmei lauke, daug laiko pralei-

džiant šildomose patalpose. Nosies gleivinę gali

pažeisti įkvepiamos cheminės medžiagos. Įprastai negausus kraujavimas iš nosies neturi didelės įtakos

sveikatai, nustoja kraujuoti savaime. Gausų krauja-

vimą iš nosies būtina stabdyti (26 pav.). Jei kraujuo-

ja dažnai arba nepavyksta sustabdyti kraujavimo,

reikėtų kreiptis į gydytoją.

Vidinis kraujavimas gali būti lėtinis arba ūmus. Pavyzdžiui, lėtinis vidinis kraujavimas gali prasidėti

sergant virškinamojo trakto opalige. Ūmus vidinis

kraujavimas ištinka staiga, pavyzdžiui, prakiurus opai arba po traumos. Jam prasidėjus kraujas iš paviršinių audinių, kaip antai raumenų, nukreipiamas į kraujuojantį organą, todėl žmogus išbąla, oda tampa

vėsi, šąla galūnės, krečia drebulys, padažnėja pulsas. Žmogus gali prarasti sąmonę, kyla grėsmėjo gyvy-

bei. Įtarus ūmų vidinį kraujavimą, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vidinis kraujavimas nustatomas specialiais prietaisais.

Kaip sekasi? Nurodykite, kaip kreši kraujas.

Kuo skiriasi išorinis ir vidinis kraujavimas?

Kodėl iš kapiliarų, arterijų ir venų kraujuoja

skirtingai? Atsakymą pagrįskite. Paaiškinkite,

Klaidinga: +atlošti galvą (į burną patekęs kraujas sukelia vėmimą, pykinimą, todėl dar stipriau kraujuoja iš nosies), + nosį šildyti šiltu

Teisinga: + sėdėti palenkus galvą į priekį,

«stengtis išpūsti kraują arba iškrapštyti krešulį,

+ pirštais užspausti

«tepti nosies ertmę spiritu, vandenilio peroksidu irkt.

+ į nosies landą įdėti

kompresu,

«šaldyti nosį ledu arba šaltu kompresu, šnerves,

vatos arba marlės

tamponą.

26 pav. Kraujavimo iš nosies stabdymas

Argumentuokime Dovilė, stabdydama kraujavimą

iš nosies, šildė ją kompresu, pro

ją šnirpštė. Kodėl taip negalima stabdyti kraujavimo iš nosies?

Atsakymą argumentuokite. Paaiškinkite, kaip jūs jį stabdytumėte.

kaip stabdomas veninis ir arterinis kraujavimas.

KO ISMOKAU?

KODELTAI SVARBU? 73

0

Širdies ir kraujagyslių

E]

sistemos sutrikimai

moks.link/bdfn

XX a. pradžioje buvo

manoma, kad aukštas

kraujospūdis yra geros kraujotakos požymis.

Dabar žinoma, kad

aukštą kraujospūdį būtina mažinti. Kuo jis

pavojingas?

Kas sukelia infarktą ir insultą? Širdžiai, kaip ir kitiems organams, reikia deguonies. Juo širdį aprūpina vainikinės artėrijos - kraujagyslės, kuriomis deguonies prisotintas kraujas teka į širdies raumenį. Vainikinės arterijos atsišakoja nuo aortos ir savo šakomis apraizgo širdies raumenį iš išorės (27 pav.). Arterijas, taip pat ir vainikines, gali pažeisti lėtinė kraujagyslių liga - aterosklerozė.

Prisiminkite, kas sukelia kraujagyslių

ateroskleroz

74

ę.

Vainikinių

“ arterijų šakos

Nepažeista

kraujagyslė

25 proc.

aterosklerozės

pažeista

kraujagyslė

85 proc

aterosklerozės

pažeista

kraujagyslė

Pratybų

sąsiuvinio p. 54

trams Vainikinė arterija

Dusulys

Aštrus krūtinės skausmas

-

Apmirusi miokardo dalis 28 pav. Širdies vainikinėje arterijoje susidaręs trombas

sukelia miokardo infarktą.

Aterosklerozės vystymąsi lemia kraujagyslių vidinio sluoksnio - endotelio - pakitimai (jis iš-

veša, sustorėja). Kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, prasideda jų uždegimas. Pa-

žeistose kraujagyslių vietose ima kauptis krau-

Pykinimas

arba

Nerimas

vėmimas

jo riebalinės nuosėdos, kurių ilgainiui daugėja.

Taip susidaro aterosklerėzinės plokštėlės. Dėl

jų susiaurėja vainikinės arterijos, todėl į širdies raumenį patenka per mažai kraujo. Jo trūkstant

širdies raumuo neaprūpinamas deguonimi,

todėl širdis sunkiau dirba Žmogus gali justi nuovargį, krūtinės skausmą, dusulį.

Plyšus aterosklerozinei plokštelei gali

susidaryti kraujo krešulys - trėmbas. Jam

užkimšus širdį maitinančią vainikinę arteriją

Prakaitavimas

Galvos svaigimas

(28 pav.), apmiršta dalis širdies raumens -

įvyksta miokardo infarktas. Laiku nesuteikus medicinos pagalbos, pažeistas širdies raumuo gali žūti,

o žmogus - mirti. Miokardo infarktas

ištinka staiga, todėl jis vadinamas širdies smū-

giu. Aterosklerozė vystosi daugelį metų, tačiau jos požymiai išryškėja tik ligai pažengus. Todėl

labai svarbu kas metus pasitikrinti sveikatą.

Pagrindinis miokardo infarkto požymis - sti-

prus skausmas krūtinėje, kuris gali išplisti į ran-

29 pav. Miokardo infarkto požymiai

kas (dažniausiai į kairiąją) ir kitas kūno dalis. Be to, dažnai pasireiškia ir kiti požymiai (29 pav.).

bent vieno iš šių gyvybės požymių, būtina nedelsiant

ti greitąją medicinos pagalbą. Kol ji atvyks, būtina stebėti, ar ligonis neprarado sąmonės,

pašalinamas ir atkuriama kraujotaka, širdies raumuo pažeidžiamas nestipriai. Todėl ištikus miokardo in-

Juos pastebėjus reikia kuo skubiau kvies-

kvėpuoja, ar apčiuopiamasjo pulsas. Jei nėra

pradėti širdies masažą. Jei per dvi valandas trombas farktui labai svarbu kuo greičiau pradėti gydymą.

75

Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, atsiradęs dėl susidariusio trombo arba plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis, vadinamas galvės smegenų insūltu

(30 pav.). Dažniau smegenų insultas ištinka dėl kraujagyslėse susidariusio trombo, tačiau

abi būklės pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Dėl insulto žmogus laikinai arba visą likusį gyvenimą gali likti neįgalus. Pastebėjus smegenų insulto požymius (31 pav.), būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos

pagalbą.

Sutrikusi kraujotaka

Vienos veido pusės judesių pokyčiai

Vienos rankos silpnumas

Kalbos sutrikimai

Stiprus galvos

Aštrus galvos skausmas

Regos sutrikimai

Trombas

Galvos smegenų insultas ištinka kraujagyslėse susidarius trombui. Trombas užkemša galvos smegenų kraujagyslę ir neleidžia kraujui patekti į smegenis. Deguonimi neaprūpinama smegenų sritis apmiršta, todėl nustoja veikti jos kontroliuojama kūno dalis. Po insulto gali sutrikti žmogaus kalba, rega, aplinkos suvokimas, sutrinka kairės kūno pusės funkcijos, o pažeidus kairįjį dešinės kūno pusės Į galvos smegenis išsiliejęs kraujas

Plyšusi kraujagyslė

Galvos smegenų insultas ištinka plyšus kraujagyslei. Galvos smegenų kraujagyslės gali plyšti dėl aukšto kraujospūdžio, galvos traumų. Susidariusi kraujosruva spaudžia smegenis, pasireiškia galvos smegenų insulto požymiai 30 pav. Galvos smegenų insultas ir jo priežastys 76

242 8

svaigimas

31 pav. Galvos smegenų insulto požymiai

Kraujospūdis svarbus organų veiklai - esant normaliam kraujospūdžiui, organai aprūpinami

krauju, todėl gali normaliai dirbti. Pakitus krau-

jospūdžiui, sutrinka daugelio organų veikla, jie gali būti pažeisti.

Aukštas kraujospūdis turi didelės reikšmės

širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymuisi.

Ilgalaikis aukštas kraujospūdis sukelia artėrinę hiperteūziją.

Prisiminkite, ką rodo kraujospūdžio

matuoklio rodmenys.

Arterinė hipertenzija - aukšto kraujospūdžio

liga, kurią reikia kuo skubiau gydyti. Jos ne-

gydant, pažeidžiamas širdies raumuo, galvos

smegenų, inkstų, akių kraujagyslės, gali ištik-

ti miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas. Žmonės, sergantys arterine hipertenzija, turi nuolat vartoti vaistus, kasdien matuoti kraujospūdį, laikytis mitybos, darbo ir poilsio

režimo, sekti cholesterolio kiekį kraujuje.

Kraujospūdis

Normalus | Padidėjęs | Aukštas

Sistolinis kraujospūdis (mmHo) Diastolinis kraujospūdis

120

120-139

140iir didesnis

80

80-89

90ir didesnis

Būklė

Sveikas

(mmHo)

| Prehipertenzija

|| Hipertenzija

Išnagrinėkite lentelę ir nuro-

dykite, koks kraujospūdis yra

aukštas. Pasidomėkite, kiek gali padidėti kraujospūdis

sergant arterine hipertenzija.

Aukštą kraujospūdį

būtina.

mažinti.

Kas padeda, o kas kenkia širdžiai? Sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai,

Vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei

žmogus gali jausti, kad spurda širdis, svaigsta galva ir kt. Širdies ir kraujagyslių sistemos

55 metų moterims padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Šiomis ligomis dažniau ser-

jų susijusios su gyvenimo būdu, pavyzdžiui,

ligos dažniausiai paveldimos, todėl tie, kurių artimi

veikla sutrinka dėl įvairių priežasčių. Dalis

ga vyrai nei moterys. Širdies ir kraujagyslių sistemos

rūkymu, alkoholio vartojimu, mažu fiziniu

giminaičiai serga ar sirgo šiomis ligomis, sveikata susi-

aktyvumu. Pakeitus gyvenimo būdą, galima

rūpinti turėtų anksčiau nei įprastai rekomenduojama.

išvengti šios sistemos ligų (32 pav.). Tačiau

Beveik visame pasaulyje viena dažniausių mirties

širdies ir kraujagyslių sistemos ligas lemia ir kitos priežastys, nepriklausančios nuo

priežasčių - širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Lietuvės gyventojų mirtingumo priežastys mažai

žmogaus, kaip antai amžius, paveldėjimas.

skiriasi nuo kitų pasaulio šalių. 33 paveiksle matyti, kad 2012-2021 m. Lietuvojė daugiausia žmonių mirė

Kaip nustatomi širdies ir krauja-

(daugiau kaip 50 proc.) nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

gyslių sistemos veiklos sutrikimai?

Širdies ir kraujagyslių sistemos

Širdžiai padeda Normali kūno masė

Vaisių ir daržovių vartojimas Al

vai

inė veikla, pavyzdžiui, limas, važiavimas dviračiu

Normalus kraujospūdis

Normalus cholesterolio kiekis kraujuje (iki 5 mmol/!) Širdžiai kenkia Antsvoris

Maisto produktai, kuriuose daug riebalų ir angliavandenių Per mažas fizinis aktyvumas Didelis suvartojamos druskos kiekis Rūkymas ir alkoholio vartojimas Įtampa Aukštas kraujospūdis Per didelis cholesterolio kiekis kraujuje (6 mmol/l ir daugiau) p

32 pav. Gyvenimo būdas turi įtakos širdies veiklai

Mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų

ligos

. 012

"E

78

114

2013

2014

20

2021

14 Širdies ir kraujagyslių

11“ Virškinimo organų sistemos ligos IM Kvėpavimo organų sistemos

sistemos ligos

[HI Onkologinės ligos

ligos“ II Mirties priežastis ne liga

* Mirusiųjų skaičius nuo kvėpavimo organų sistemos ligų 100 tūkst gyventojų: 42 (2012 m.), 49 (2013 m.), 40 (2014 m), 46 (2015 m.), 45 (2016 m), 48 (2017 m.), 50 (2018 m.), 43 (2019 m.), 43 (2020 m.), 38 (2021 m). 33 pav. Lietuvos gyventojų pagrindinės mirtingumo priežastys 2012-2021 m. Suformuluokite išvadą, apibendrinančią 33 paveiksle pa-

teiktus duomenis. Pasvarstykite, ar 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija susijusi su padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Kaip manote?

J

M.

11 2

Sukurk ime

į

Kalis ir magnis būtini normaliam širdies darbui. Kalis padeda širdies raumenyje

susidaryti ir sklisti elektriniams impulsams, o magnis reguliuoja širdies su-

sitraukimų dažnį ir jėgą, praplečia krau-

jagysles, reguliuoja kraujo spaudimą.

Be to, magnis reguliuoja kalio apytaką organizme - trūkstant magnio, kraujuje ima stigti ir kalio. Sumažėjus šių mineralinių medžiagų kraujo plazmoje, gali

padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies

ritmas. Todėl organizmas kalio ir magnio turi nuolat gauti su maistu.

Sukurkite informacinį grafiką,

u

vaizduojantį, kaip nuo magnio ir kalio

priklauso širdies darbas.

Kaip sekasi? 2020 m. kilus COVID-19 pandemijai, pa-

infarktas, o kada - smegenų insultas.

daugėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių

Kaip galima sumažinti riziką susirgti širdies

Ge

Nurodykite, kada žmogų ištinka miokardo

ir kraujagyslių sistemos ligomis?

koronaviruso infekcija. Paaiškinkite, kas lemia didelį mirtingumą

Go

Remkitės 33 paveikslu ir nurodykite pa-

grindines Lietuvės gyventojų mirtingumo priežastis.

sistemos ligų. Paieškokite informacijos, kokius šios sistemos sutrikimus gali sukelti

nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Kodėl dvi pirmos valandos ištikus miokardo

infarktui arba galvos smegenų insultui vadinamos auksinėmis valandomis? Atsakymą

pagrįskite.

KO IŠMOKAI

KODĖL TAI SVARBI 7

Fizinio krūvio įtaka kvėpavimo

dažniui, širdies darbui ir

kraujotakai Praktikos

darbas

Apsvarstykite galimybę šį praktikos darbą atlikti per kūno kultūros pamoką, o jo rezultatus pristatyti per biologijos pamoką

Darbo tikslas - ištirti fizinio krūvio įtaką kvėpa-

vimo dažniui, širdies darbui ir kraujospūdžiui. Suformuluokite hipotezę.

Suplanuokite, kaip patikrinsite hipotezę, ir ją patikrinkite. Patarimai, kaip atlikti darbą 1) Nuspręskite, kokio fizinio krūvio įtaką tirsite, pavyzdžiui, tiriamieji gali daryti pritūpimus, šuoliuoti, kilnoti svarmenis (34 pav.). Pasirinki-

te vieną fizinę veiklą.

2) Aptarkite, kas bus tiriamieji, o kas - tyrėjai. 3) Nutarkite, kiek laiko tiriamieji užsiims fizine

veikla.

4) Pasiruoškite darbo priemones kvėpavimo dažniui, pulsui ir kraujospūdžiui nustatyti (pa-

vyzdžiui, laikrodį arba chronometrą, kraujos-

pūdžio matuoklį, sporto priemones), nubraižykite lentelę duomenims žymėti.

5) Iš pradžių nustatykite ramybės būsenos

tiriamųjų kvėpavimo dažnį, pulsą ir kraujospūdj. Šiuos rodiklius reikėtų įvertinti kelis kartus, pavyzdžiui, tris, o tarp matavimų turėtų būti daromos trumpos pertraukėlės.

6) Apskaičiuokite ramybės būsenos tiriamųjų

vidutinį kvėpavimo dažnį, pulsą ir kraujospūdį.

m

80

=

—

2 -

Sios vidutinės vertės reikalingos kontrolei.

pu

7) Nustatykite kvėpavimo dažnį, pulsą ir kraujospūdį darant įvairaus intensyvumo fizinius prati-

mus. Išmatuokite šiuos rodiklius keletą kartų. Tarp fizinių pratimų darykite pertraukėlės tol, kol

tuoti keletą kartų?

matuojami rodikliai bus tokie,

Paaiškinkite, kam reikalinga tyrimo kontrolė.

kokie buvo iki pradedant daryti

Kodėl kvėpavimo dažnį, pulsą ir kraujospūdį reikia ma-

pratimus.

8) Išanalizuokite gautus duomenis. Apskaičiuokite

Kodėl širdies darbui įvertinti matuojamas pulsas?

ir kraujospūdį darant fizinius

Tiriamųjų, darančių tokius pačius fizinius pratimus, kvėpavimo dažnis, pulsas ir kraujospūdis skiriasi. Paaiškinki-

vidutinį kvėpavimo dažnį, pulsą pratimus ir nustatykite, kaip šie rodikliai priklauso nuo fizinių pratimų intensyvumo.

te, kodėl.

9) Apibendrintus rezultatus pateikite, pavyzdžiui, diagrama.

Suformuluokite išvadą.

Pristatykime Pristatykite praktikos darbo rezultatus klasės draugams.

Palyginkitejų atliktus praktikos darbus - aptarkite dar-

bo eigą, kuo panašūs ir kuo skiriasi gauti rezultatai. Jūsų pasirinktu būdu, pavyzdžiui, piešiniu, schema, pasiūlykite mokyklos bendruomenei, kaip didinti mokinių fizinį aktyvumą mokykloje, tarkime, per pertraukas, ir pagrįskite, kodėl to reikia.

34 pav. Fizinės veiklos pavyzdžiai

8

EiŠ3

moks.link/bfft

Apibendrinimas

Kraujas ir kraujotaka Venomis kraujas teka į širdį.

Arterijomis kraujas teka iš širdies.

Didysis kraujo apytakos ratas,

Leukocitas Trombocitas Eritrocitas

Kraujo plazma

Kraujo grupės

Pro kapiliarų sieneles vyksta dujų ir medžiagų mainai. Greitėja širdies darbas.

Dažnėja kvėpavimas. Greičiau teka kraujas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai

Miokardo infarktas

82

Galvos smegenų insultas

TS

Pasitikriname ir įsivertiname [1]

Nurodau ir apibūdinu kraujo funkcijas.

[11]

Kokias funkcijas atlieka kraujas?

[12]

Paaiškinkite, kuo jos svarbios žmogaus organizmui.

ų 1 paveiksle parodyta, kaip išsisluoksniuoja žmogaus kraujas. Nurodykite, kokios kraujo sudedamosios dalys pažymėtos raidėmis A, B, C.

gig)

66660

Moku susieti kraujo sudedamąsias dalis ir jų funkcijas.

Įvardykite, kokios medžiagos sudaro kraujo plazmą. Nurodykite, kokias funkcijas atlieka raidėmis B ir C pažymėtos kraujo

sudedamosios dalys.

Apibūdinkite, koks kraujas vadinamas arteriniu, o koks - veniniu.

660

1pav.

Paaiškinu, kodėl svarbu žinoti

savo kraujo grupę, nurodau, kur

naudojamas donorų kraujas.

2 paveiksle pavaizduotos raudonosios kraujo ląstelės - eritrocitai. Paaiškinkite, ką vaizduoja šis

86609

paveikslas.

o

Paaiškinkite, kodėl svarbu žinoti

savo kraujo grupę.

Ar kraujo grupė gali kisti? Atsakymą pagrįskite.

Kurios kraujo grupės žmonėms sunkiau rasti kraujo donorą?

Atsakymą pagrįskite.

2 pav.

L] .

83

[4]

Nurodau, kodėl kraujas tiriamas ir kokie duomenys gaunami. 3 paveiksle pavaizduoti kraujo kūneliai. Kuria raide pažymėtų kraujo kūnelių padaugėja kraujuje esant infekcijai?

Kotrynai blogai pasijutus, buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas. Šios moters hemoglobino kiekis kraujuje buvo 102 g/l. Kokią ligą

gali rodyti toks hemoglobino kiekis? Nurodykite šios ligos požymius. Kokio mikroelemento trūkstant dažniausiai susergama šia liga? [13]

Koks hemoglobino kiekis turėtų būti moterų ir vyrų kraujuje?

(14)

Nurodykite, dėl kokių priežasčių gali sumažėti hemoglobino kiekis kraujuje.

3 pav.

Kodėl, sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujuje, organizmas prasčiau aprū-

pinamas deguonimi?

Paaiškinkite, kodėl svarbu nustatyti cholesterolio kiekį kraujuje. Koksjo kie-

kis kraujuje yra normalus?

Kairioji širdies

4pav.

Moku susieti širdies sandarą ir jos darbą.

66866600

Dešinioji širdies pusė

Kokiu skaičiumi 4 paveiksle pažymėtas širdies raumuo -

miokardas?

Paaiškinkite, kuo ypatinga šio raumens sandara. Paaiškinkite, kodėl širdyje arterinis ir veninis kraujas nesusi-

maišo.

Kaip vadinamos 4 paveiksle skaičiais 4, 5, 6 ir 7 pažymėtos širdies dalys? Nurodykite jų funkcijas. Kokiais skaičiais 4 paveiksle pažymėti širdies triburis, dvibu-

ris ir pusmėnuliniai vožtuvai? Nurodykite, kam jie reikalingi. Remkitės 5 paveikslu ir paaiškinkite, kas yra širdies ciklas.

| 5 pav. 84

(7

4

Ų

Atpažįstu ir apibūdinu krau-

66

jagysles, nurodau, kaip jomis

teka kraujas.

Kaip vadinamos 6 paveiksle

raidėmis A, B, C pažymėtos kraujagyslės? Paaiškinkite,

kaip jas atpažinote.

6 pav.

666

Paaiškinkite, kodėl žmogaus

kraujas teka dviem kraujo apytakos ratais. Paaiškinkite, kodėl venos,

priešingai nei arterijos, nepul-

Aukštas kraujo.

Žemas kraujo

spaudimas

spaudimas

suoja.

Plaučių vena

7 paveiksle pavaizduota, kaip

kinta žmogaus organizme

Plaučių arterija

cirkuliuojančio kraujo spau-

Aukščiausias kraujo

e

dimas. Paaiškinkite, kodėl jis kinta. Yra manančių, kad arterinis kraujas teka tik arterijomis,

oveninis - tik venomis. Tačiau ir veninis, ir arterinis kraujas teka visomis kraujagyslėmis.

spaudimas

Žemiausias kraujo

spaudimas

Venos

Arterijos

Remkitės 7 paveikslu ir įvar-

dykite venas, kuriomis teka

arterinis kraujas, ir arterijas,

660069

6

kuriomis teka veninis kraujas. Paaiškinkite, kaip susidaro

limfa.

7 pav.

Nurodau, kodėl sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, paaiškinu, kaip to išvengti ir kaip suteikti pirmąją pagalbą kraujuojančiam žmogui. Nurodykite, dėl kokių priežasčių dažniausiai sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Pasiūlykite, kaip galima sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Išvardykite miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto požymius.

Žaisdamas futbolą pažeidė

Joris susižeidė ranką - žaizda kraujavo nestipriai. Kaip manote, kokią kraujagyslę

Joris? Atsakymą pagrįskite. Paaiškinkite, kaip stabdyti šį kraujavimą. 85

Kraujas yra nepakartojamas.

Iki šiol mokslininkams nepa-

e 8 o

yra kraujo kultas?

Renkantis dietą reikėtų atsižvelgti į amžių, eikvojamos energijos kiekį, sveikatos būklę

ir kt. Kaip manote, ar dieta pagal kraujo grupę

Paieškokite informacijos apie

yra veiksminga? Atsakymą pagrįskite.

mokslininkų bandymus sukurti kraują.

Klasėje padiskutuokite, kaip paskatinti žmones

o

o o L

vyko laboratorijoje pagaminti tos pačios sudėties kraujo, kokį gamina žmogaus organizmas.

660

Pristatykime

Paieškokite informacijos, koks buvo įvairių pasaulio kultūrų požiūris į kraują. Ar XXI a.

neatlygintinai duoti kraujo. Sukurkite koliažą, plakatą ar kitą vaizdo priemonę, skatinančią tai daryti. Apsvarstykite galimybę šį darbą atlikti per dailės ar technologijų pamokas, o jo rezultatus pristatyti per biologijos pamoką.

Pasirinktu būdu pristatykite surinktą informaciją klasei arba mokyklos bendruomenei.

Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimams naudojamos įvairios technologijos. Paieškokite informacijos, kokios technologijos naudojamos širdies ir kraujagyslių sistemai tirti.

[6]

8

Aptarkite, kokių sričių specialistai atlieka šiuos tyrimus ir kokią informaciją suteikia gydytojams, mokslininkams.

Pasirinktu būdu pristatykite surinktą infor-

maciją klasei arba mokyklos bendruomenei.

1 paveiksle pavaizduota širdies instaliacija. Sukurkite instaliaciją, susijusią su širdies ir kraujagyslių sistema, arba iš antrinių žaliavų pagaminkite šios sistemos dalių, pavyzdžiui, širdies, modelį (būtų šaunu, jeigu jis veiktų).

1pav. Širdies instaliacija

Nurodykite, kokie organai sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą, ir trumpai aprašykitejų funkcijas.

Balandžio 17 d. minima Pasaulinė hemofilijos diena. 2021 m. minint šią dieną Vilniaus Lūkiškių aikštėjė buvo pastatyta ledo skulptūra (2 pav.) Pasvarstykite, ką norėjo pasakyti šios ledo skulptūros autorius. Paieškokite informacijos apie hemofiliją, aptarkite, su kokiais iššūkiais

susiduria šia liga sergantys žmonės.

2 pav. Ledo skulptūra, sukurta Pasaulinei hemofilijos dienai paminėti

nė širdies diena. Pasvarstykite,

į ką norima

atkreipti dėmesį

e

minint šią dieną. Kaip jūs pasiūly-

tumėte pami-

nėti Pasaulinę

širdies dieną?

oj 8 e 8 o

Susipažinkite su gydytojų hematologų ir kardiologų darbu, surinktą informaciją pristatykite klasei ar mokyklos bendruomenei. Paieškokite informacijos, kokių ligų gydytojai yra hematologai ir kardiologai.

Paaiškinkite, kuo svarbus šių gydytojų darbas.

Aptarkite, kokių kompetencijų turi turėti gydytojai hematologai ir kardiologai. Paieškokite informacijos, kur Lietuvojė rengiami šių sričių gydytojai.

Galbūt esate girdėję vaizdingų posakių

apie širdį, pavyzdžiui, didelės širdies,

dūžta širdis, išlieti širdį, akmuo po širdimi. Paaiškinkite, ką reiškia šie posakiai.

Kokių dar žinote vaizdingų posakių apie širdį? Paieškokite su širdimi ir krauju susijusių

posakių, išsiaiškinkitejų prasmę, pristykite juos klasei per lietuvių kalbos arba

ee6e66

minima Pasauli-

6Geo60660

660

Paieškokite informacijos, kada

biologijos pamokas.

Sakoma, kad širdis yra organizmo pompa

arba siurblys, eritrocitai - magnetas, leuko-

citai - kariai, o arterijos - greitkeliai.

Paaiškinkite šiuos vaizdingus apibūdinimus - epitetus.

Sugalvokite su krauju ir kraujotaka susijusių

epitetų.

Turbūt esate girdėję posakį, kad karaliai yra mėlyno kraujo. Kaip jūs paaiškintumėte

šį posakį? Tai tiesa ar mitas?

Įsivertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III.

Atlieku įprastas už-

Atlieku įprastas

Atlieku neįprastas

užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis.

užduotis, susijusias su naujomis situacijomis.

Užduotis atlieku,

Užduotis atlieku

Užduotis atlieku su

Užduotis atlieku

duotis, susijusias su pažįstama aplinka.

jei man kas nors

padeda.

užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis.

pagal nurodymus.

Prireikus prašau

pagalbos.

GEBU

tikslingai pasirinkta

pagalba.

IV. TOBULĖJU Atlieku neįprastas

savarankiškai.

III CIKLAS

MITYBA IR VIRSKIN

— +

f. 700

TĖ 3

=

1. Sveikatai palanki mityba 2. Kokių maisto medžiagų yra maisto produktuose?

3. Maisto virškinimas 4. Virškinimas burnoje ir skrandyje 5 Žarnynas - ilgiausia virškinamojo trakto dalis

Pagrįsime sveikatai palankios mitybos svarbą. Tyrinėsime maisto produktų sudėtį ir įvertinsime, kiek organizmui reikia energijos.

Nustatysime, kokiuose maisto produktuose yra krakmolo, ir paaiškinsime, kodėl tai svarbu žinoti. Tirsime ir paaiškinsime, kaip temperatūra ir pH veikia fermentų aktyvumą. Rengsime pristatymus ir diskutuosime sveikos

mitybos klausimais

Raktiniai žodžiai subalansuota mityba

virškinamasis trėktas

Sveikatai palanki mityba Knygynų lentynose be perstojo daugėja naujų

“receptų

knygų, per televiziją

nuolat diskutuojama apie

sveiką ir nesveiką maistą.

(

-

Mityba - itin dažna draugų pokalbių tema. Informacijos

tiek daug, kad kyla

klausimas, ką gi valgyti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja

laikytis trijų taisyklių:

maitintis saikingai, vartoti įvairų ir subalansuotą maistą.

Kodėl svarbu saikingai maitintis? Vokiečių gydytojas ir filosofas Paracelsas

Gerai savijautai ir organizmo gyvybinėms funk-

(Paracelsus; 1493-1541) sakė: „Viskas yra

cijoms užtikrinti žmogus su maistu turi gauti apie

nuodai. Viskas yra vaistai. Ir viena, ir kita lemia

50 maisto medžiagų. Nėra nei vieno maisto produk-

Per daug vartojant vienų maisto produktų ir per mažai kitų, organizmas negauna visų reikiamų maisto medžiagų, o kai kurių iš jų gali

ląstelienos, bet labai mažai baltymų, o mėsoje yra daug baltymų ir labai mažai vitaminų. Tik vartojant įvairų maistą organizmas gauna visų reikiamų maisto

dozės.“ Kaip manote, ar gerai jaustumėtės, jei kasdien valgytumėte, kiek norite ir ką norite?

būti perteklius. Tai gali pakenkti sveikatai

to, kuriame būtų reikiamas kiekis visų šių medžiagų. Pavyzdžiui, vaisiuose ir daržovėse yra daug vitaminų,

medžiagų

Kodėl maistas turi būti įvairus?

90

Pratybų

sąsiuvinio

Kas yra subalansuota mityba? produktai

mas gauna reikiamą kiekį baltymų, riebalų, anglia-

—2

Pieno, mėsos, žuvies produktai, kiaušiniai čą

Grūdų

Subalansuota mityba - tokia mityba, kai organiz-

p. 42

R

vandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pagal

kilmę ir sudėtį maisto produktai skirstomi į grupes

(I pav.)

Kiekvienos grupės maisto produktų rekomenduojamas suvartoti kiekis skiriasi. Didžiąją mais-

to davinio dalį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai

ir grūdų produktai. Kiek mažiau reikėtų vartoti pieno, mėsos, žuvies, kiaušinių, o mažiausiai riebalų ir daug cukraus turinčių maisto produktų. Gerai savijautai ir sveikatai ne mažiau svarbus

W Augaliniai

ir gyvūniniai

riebalai

ir vanduo. Kiek ir kokį vandenį gerti, skaitykite

p. 105. Laikantis subalansuotos mitybos, organizmas gauna reikiamą kiekį angliavandenių, balty-

my ir riebalų (2 pav.).

Svarbu vartoti:

e šviežią maistą - jame daugiausia naudingų medžiagų, 6 kuo mažiau perdirbtus maisto produktus perdirbant prarandama dalis maisto medžiagų, 6 daug augalinių produktų - juose daugiausia

Vaisiai ir

daržovės

1 pav. Maisto produktų grupės

žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų.

Sųorganizuokime

8 80

8

ž 60

„60

ž EsŠ

45.

g 0 5

25.

Ė 20

2=

Suorganizuokite projektą „Gaminame sveikai - valgome skaniai“.

+35

e Pertechnologijų pamoką pagamin-

„20

kite sveikatai naudingą patiekalą. e Pristatykite pagamintą patiekalą

104

žo

ir argumentuokite, kodėl jis naudin-

Angliavandeniai Riebalai Baltymai Maisto medžiagos

gas sveikatai: nurodykitejo sudėtį,

HNuo Miki

2 pav. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas paros maisto medžiagų kiekis

n

energinę vertę, sudedamųjų dalių poveikį sveikatai. e Geriausiai įvertintus patiekalus pasiūlykite įtraukti į mokyklos val-

gyklos valgiaraštį.

E

Kodėl skiriasi maisto produktų energinė vertė? Renkantis maisto produktus svarbu atkreipti

10

veitę, kuri rodo, kiek energijos organizmas

8

dėmesį ne tik į jų sudėtį, bet ir į enefginę gauna iš100 g produkto. Energinė vertė

kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ; 1 kcal = 4,2 kJ) nurodoma maisto produk-

tų etiketėse. Ji priklauso nuo produktų sudėties, nes skaidant įvairias maisto medžiagas

išsiskiria skirtingas energijos kiekis (3 pav.). Todėl iš saujos guminukų energijos gaunama tiek, kiek iš 3-4 obuolių - apie 200 kcal (4 pav.).

19

K

26

Š5 Ža ū

19

19

2 (V

Maisto medžiagos Angliavandeniai

14 Baltymai

4 Riebalai

3 pav. Energijos kiekis, išsiskyręs suskaidžius 19 angliavandenių, baltymų ir riebalų

*0

385 gobuolių 200 kcal 4 pav. Maisto produktų kiekis ir energija

50 g guminukų 200 kcal

Padiskutuokite,

kada jaustumėtės sotesni

ilgiau: suvalgę 3-4 obuolius ar saują guminukų? 92

Kam naudojama maisto produktuose esanti energija?

10 proc. enei

jos išeikvojama

maistui virškinti ir maisto. medžiagoms pasisavinti.

20 proc. energijos išeikvojama fiziniam aktyvumui (vidutiniškai aktyvus žmogus išeikvoja 10-15 proc. energijos, o sportuojantis - apie

30 proc.).

Energija reikalinga organizmo gyvybinėms

funkcijoms, kaip antai medžiagų apykaitai, kvėpavimui, fizinei veiklai (5 pav.).

Sportuojant, dirbant fizinį darbą energijos

išeikvojama daugiau, nei užsiimant pasyvia veikla, pavyzdžiui, gulint, sėdint. Didžiausias energijos poreikis yra pirmaisiais gyvenimo metais ir paauglystės laikotarpiu. Suaugusiam Žmogui energijos reikia daug mažiau. Daugiau maisto medžiagų ir energijos turi gauti nėščios ir maitinančios moterys, nes su maistu gauta energija reikalinga vaisiui augti, o paskui pienui gaminti. Organizmo energijos poreikis

priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Pakitus aplinkos temperatūrai, organizmui reikia daugiau

energijos. 15-18 metų mergaitėms rekomen-

duojamas paros energijos kiekis yra 2400 kcal, oto paties amžiaus berniukams - 2800 kcal. Vertinant, kiek žmogui reikia energijos, turi būti atsižvelgta į jo amžių, fizinį aktyvumą, aplinkos sąlygas ir kt.

Padiskutuokite, kodėl miegant

energijos išeikvojama mažiau nei

sėdint.

Paaiškinkite, kodėl pakilus aplin-

kos temperatūrai organizmui reikia

a

Veikla Miegas Gulėjimas Sėdėjimas Stovėjimas Lėtas ėjimas (apie 4,2 km/h) Plaukimas Bėgimas (8,5 km/h) Greitas lipimas laiptais

Išeikvojamos energijos kiekis per valandą, kcal 65 7 100 105 200 500 570 1100

b

5 pav. Energijos poreikis (a) ir sąnaudos (b)

daugiau energijos.

Remkitės 5 paveikslo a dalimi ir pasakykite, kam organizmui reikia daugiau-

sia energijos.

93

Kaip maisto medžiagų ir energijos kiekis susijęs su sveikata? Per maža arba per didelė kūno masė gali būti susijusi su sveikatos sutrikimais arbaji gali būti

Nutukimas - tai kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo riebaliniame audinyje.

sveikatos sutrikimų priežastis. Ar kūno masė normali, galima įvertinti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). Pasaulyje daugėja žmonių,

Nutunkama dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai dėl

persivalgymo ir per mažo fizinio aktyvumo. Dalies

tuvės gyventojų kūno masė buvo normali, 019 proc. žmonių buvo nutukę (6 pav.).

t. y. apie 16 milijonų. Per mažą kūno masę gali lemti nemiga, stresas, depresija, skydliaukės sutrikimai,

pasaulio gyventojų kūno masė per maža. 2019 m.

kurių masė per didelė. 2019 m. tik41 proc. Lie-

tokių žmonių Europos Sąjungoje buvo apie 3 proc., parazitų sukeltos infekcijos, valgymo sutrikimai, pavyzdžiui, anoreksija.

2proc.

Prisiminkite, kokių yra valgymo sutrikimų

ir kodėl jų atsiranda.

Su maistu gauta | Išeikvota energija energija

| Kūno | masė

Normali kūno masė

14 Turi antsvorio

14 II

| Normali

Nutukę Per maža kūno masė

KMI

„kūno masė (kg) “ūgis (m)?

b

Poveikis sveikatai

* Gera savijauta » Sveika oda *Tvirti kaulai * Gerai dirba širdies ir kraujagyslių sistema. + Padidėjus

cholesterolio kiekiui kraujuje, sutrinka

KMI 18,5-24,9 - kūno masė normali

širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

6 pav. Lietuvos gyventojų kūno masė 2019 m.

Per didelė (turintys antsvorio ir nutukę)) [4

+ Didėja rizika susirgti

onkologinėmis ligomis.

* Didėja rizika susirgti

cukriniu diabetu.

+Trūkstant maisto

medžiagų, slenka plaukai, lūžinėja nagai, sausėja

7 pav. Kūno masė priklauso nuo gautos su maistu ir išeikvotos energijos kiekio. Kūno masė siejama su įvairiais sveikatos sutrikimais. 94

oda, kaulai tampa trapūs. + Sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Per maža

+ Gali padidėti nuovargis, mieguistumas, gali būti

sunku susikaupti.

Ir per maža, ir per didelė kūno masė neigiamai veikia sveikatą. 7 paveiksle pavaizduota, kaip kūno

Pasiūlykime sprendimą

masė susijusi su energija, gaunama su maistu, ir rizi-

ka susirgti įvairiomis ligomis. Per daug

vartojant maisto produktų galima pa-

kenkti ne tik sveikatai, bet ir aplinkai. Maisto pramo-

Padiskutuokite ir pasiūlykite

Kaip sekasi? Pasaulio sveikatos orga-

nizacija rekomenduoja maitintis laikantis trijų

taisyklių. Nurodykite, kodėl norint sveikai maitintis būtina laikytis visų trijų, one kurios nors vienos taisyklės.

Kodėl daugiausia energijos reikia pirmaisiais gyvenimo metais ir paauglystėje?

660060

nė yra vienas pagrindinių dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, šaltinių. Ypač didelė žala aplinkai daroma išmetant maistą. 2020 m. duomenimis, vienas Europos Sąjungos gyventojas per metus išmeta apie 127 kg maisto. Šio maisto užtektų vienam žmogui prasimaitinti ne vieną Mėnesį.

sprendimą, kaip mažiau išmesti maisto. Jei žmonės jo išmestų

mažiau, kaip tai paveiktų jų išlai-

das ir klimato kaitą?

Vita per dieną su maistu gavo 2386 kcal energijos.

Remkitės 5 paveikslu ir atsakykite į klausimus.

Kiek su maistu gautų kilokalorijų Vita išeikvojo

gyvybinėms funkcijoms?

Paaiškinkite, kam galėjo reikėti likusios energijos dalies. Petras ir Jonas sveria tiek pat. Petras baseine plaukioja 3 kartus per savaitę, o Jonas dažniau

laiką leidžia kieme - šnekučiuoja su draugais ir žaidžia krepšinį. Ar užtenka informacijos apie Petrą ir Joną, kad galėtumėte nustatyti, kuris

išjų norėdamas išlaikyti esamą kūno masę turėtų suvartoti daugiau maisto medžiagų? Atsakymą

pagrįskite.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARBI 95

Kokių maisto medžiagų yra maisto produktuose?

[ii moks.link/bdfą

Vasario 5 dieną lietuviai nuo seno pagerbia duoną ir jos

kepėją - ugnies ir židinio deivę

Gabiją. Krikščionys tą dieną mini

šv. Agotos vardines ir šventina

duoną bažnyčioje. Tikima, kad Agotos duona saugo namus,

slopina gaisrą. Duoną žmonės kepė jau prieš 4 tūkst. metų, tačiau šiandien kyla nemažai

diskusijų - sveika ją valgyti

arne.

Kuo sveikatai naudingos daržovės, vaisiai ir grūdų produktai? KOKIŲ MEDŽIAGŲ DARŽOVĖS,

VAISIAI IR GRŪDŲ PRODUKTAI TURI DAUGIAUSIA?

Grūdų produktai, šviežios daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti didžiąją dienos maisto davinio

Augaliniuose produktuose gausu nevirškinamų ir lėtai virškinamų angliavandenių, pavyzdžiui, kra-

ir mineralinių medžiagų (8 pav.). Vaisiuose ir

virškinamas skyla į gliukozę, kuri naudojama energi-

dalį. Juose gausu angliavandenių, vitaminų

daržovėse ypač daug vitaminų A ir C. Kuo įvairesnių daržovių ir vaisių valgoma, tuo daugiau skirtingų medžiagų gauna organizmas.

96

kmolo, lignino, celiuliozės, pektino. Krakmolas lėtai jai gaminti.

Nevirškinami ir lėtai virškinami angliavan-

deniai vadinami skaidulinėmis mėdžiagomis. Jos yra svarbi sveikatai palankios mitybos dalis (9 pav.).

Pratybų

sąsiuvinio p. 44

—2

Makaronai 4 Grikiai 4

Angliavandeniai

Kukurūzai

* Pagrindinis energijos šaltinis.

ląstelių struktūroms

angliavandeniai

j

kepenyse virsta

ir energijos šaltiniu.

4

+ Svarbus sveikai odai

|

Jis, sumažėjus.

gliukozės kiekiui

kraujuje, paverčiamas gliukoze. + Angliavandenių

perteklius virsta riebalais. aTebĘ) Vieni

Abrik

regai.

Įrekstantvijamino A ES

|: i

H

L

Moliūgai

i i i

"-

Juodieji

H

serbentai

Vitaminas C

Šaltalankiai

io

0

=

rikosai

Špinatai

angliavandenių,

padidėja kūno masė, vystosi su tuo susijusios ligos.

Pomidorai

I

irgleivinei. * Būtinas normaliai

Morkos

*Nepanaudoti

maisto medžiaga

+ Reikalingas ląstelėms augti ir daugintis.

daržovės

* Dalyvauja susidarant

glikogenu - atsargine

Vitaminas A

Kopūstai

Citrusiniai

vaisiai

E

| iai tainai organizmo) atsparumą ligoms.

i

Saugo ląsteles nuo

i i

i

i i i

i i i

Paprikos

; LA

"a

Braškės

H

laisvųjų radikalų.

* Padeda pasisavinti

geležį | * Svarbus žaizdoms gyti, plaukams, nagams augti. =

+ Trūkstant vitamino C, susergama skorbutu.

8 pav. Angliavandenių, vitaminų A, C šaltiniai ir svarba Skaidulinės medžiagos

Skatina virškinamojo trakto organų

|

sienelės judesius, dėl kurių lengviau

ir greičiau pašalinamas nesuvirškintas maistas. susirgti cukriniu diabetu

|

Sukuria terpę, kurioje dauginasi

gerosios bakterijos, todėl pagerėja

virškinimas. i Mažėja rizika

susirgti storosios žarnos vėžiu

9 pav. Skaidulinių medžiagų svarba

|||

susirgti kraujotakos ligomis

Suteikia sotumo jausmą.

nutukti

97

KIEK REIKIA SUVALGYTI DARŽOVIŲ IR VAISIŲ?

KUO SVARBŪS VITAMINAI A IR C?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja

Lotynų kalboje žodis vita reiškia gyvenimą,

per dieną suvalgyti 400-600 g daržovių ir vaisių (10 pav.). Lietuvos gyventojaijų suvalgo kur

gyvybę. Iš tiesų, vitaminai labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms funkcijoms.

kas mažiau - apie 200 g per dieną.

Tai organiniai junginiai, kurių organizmas pats

negamina arba gamina labai mažai, todėl turi gauti su maistu. Trūkstant vitaminų arba esant

jų pertekliui, sutrinka medžiagų apykaita,

galima susirgti įvairiomis ligomis. Pavyzdžiui,

trūkstant vitamino A, vystosi vištakumas - liga,

kai susilpnėja rega prieblandoje ir tamsoje (11 pav.).

10 pav. Rekomenduojama suvartoti daržovių ir vaisių dienos norma. Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių suvalgo triskart mažiau, t. y. tiek, kiekjų yra vienoje lėkštėje

Remkitės 10 paveikslu irįsivertin-

kite, ar pakankamai valgote vaisių

ir daržovių.

11 pav. Vaizdas, matomas esant normaliai regai (a) ir sergant vištakumu (b) 98

Vitamino A yra ne tik vaisiuose ir daržovėse, bet ir žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinio

trynyje. Vitaminas Atirpsta riebaluose, todėl rekomenduojama daržovių salotas saikingai

pagardinti aliejumi. Taip organizmas geriau

Su maistu gaunant pakankamai vitamino C,

pasisavina šį vitaminą. Vitaminas C saugo ląsteles nuo kenksmingų chemiškai aktyvių dalelių, vadinamų laisvaisiais radikalais. Šie susidaro Žmogaus organizme

mažėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Trūkstant vitamino C

lų yra tabako dūmuose, užterštame ore.

kasos, skrandžio veikla.

vykstant medžiagų apykaitai.

Laisvųjų radika-

Plečiame akiratį Galima sakyti, kad didžiausią XIX a. jūrų mūšį anglų laivynui padėjo laimėti citrinų sultys.

Trafalgaro mūšyje (12 pav.) anglų laivynas

kovojo su jungtiniu prancūzų ir ispanų laivynu. Jungtinio laivyno jūreiviai negalėjo kautis, nes

sirgo skorbutu.

galima susirgti skorbutu. Sergant šia liga kraujuoja

dantenos, atsiveria ilgai negyjančios žaizdos, iškrinta

dantys. Toliau vystantis skorbutui sutrinka širdies,

12 pav. Trafalgaro mūšis

Pasidomėkite, kaip anglų laivyno

jūreiviams pavyko išvengti šios ligos.

99

Kuo sveikatai naudingi žuvies, mėsos ir pieno produktai?

Žuvis ir jūrų

gėrybės

KOKIŲ MEDŽIAGŲ ŽUVIES, MĖSOS IR

PIENO PRODUKTAI TURI DAUGIAUSIA? Žuvies, mėsos ir pieno produktai yra baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Virškinamajame trakte baltymai virškinami

iki aminorūgščių. Iš šių gaminami organizmui

reikalingi baltymai. Žuvies, mėsos ir pieno produktuose gausu mineralinių medžiagų: geležies, jodo, kalcio, fosforo (13 pav.). Vitamino B, yra tik mėsoje.

Pieno

produktai

Baltymai

+ Organizmo ląstelių pagrindas.

* Saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, antikūnai.

* Dalyvauja kraujo krešėjime, pavyzdžiui, baltymas fibrinogenas. * Perneša medžiagas, pavyzdžiui, baltymas hemoglobinas perneša deguonį, anglies dioksidą. » Reguliuoja medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, hormonai. + Svarbūsassusitraukiant raumenims. + Spartina chemines reakcijas, pavyzdžiui, fermentai.

13 pav. Baltymų, mineralinių medžiagų, vitamino B, šaltiniai ir svarba 100

Mėsos produktai

Fosforas

Jodas

+ Padeda organizmui pasisavinti kalcį. + Kaulų ir dantų sudedamoji dalis.

= Svarbus genetinei informacijai saugoti ir perduoti (DNR sudedamoji dalis).

+ Svarbus skydliaukės liermengnus ezminti

* Trūkstant a jodo, sutrinka

+ Svarbus energijos apykaitai

(ATP sudedamoji dalis). «Ląstelių membranų sudedamoji dalis

+ Trūkstant fosforo, kaulai, nagai tampa trapūs, lūžinėja plaukai.

Išanalizuokime 2013 m. Londone viešai degustuotas mėsainis, pagamintas iš laboratorijoje išaugintos mėsos.

Laboratorijoje iš galvijų ląstelių

išauginta mėsa, pasak tyrimams

vadovavusio profesoriaus Mar-

Kalcis

ko Posto (Mark Post), gali būti sveikesnėir ekologiškesnė, nei

* Kaulų ir dantų sudedamoji dalis

praso mesa JB Šausjiši Už

+ Svarbus nerviniams impulsams

tenka nedidelės laboratorijos.

perduetijlaumeni> + Svarbus kraujo krešėjimui

+ Trūkstant kalcio, kaulai tampa trapūs, lengviau lūžta.

e

Todėl, šia mėsa pakeitus įprastą galvijų mėsą, nebereikėtų fermų,

ganyklų, į aplinką patektų mažiau teršalų. Mėsoje yra daug organizmui

reikalingų medžiagų, tačiau

mokslininkai ieško mėsos pakaitalų. Pasvarstykite, kodėl norima

pakeisti mėsą?

Geležis ir vitaminas B,

+ Būtini baltymui hemoglobinui susidaryti, * Trūkstant geležies ir vitamino B,„

susergama mažakraujyste

101

KAS ATSITINKA, KAI TRŪKSTA JODO?

AR PIENAS YRA VIENINTELIS KALCIO SALTINIS? Pienas ir jo produktai yra kalcio šaltinis. Tačiau dalis žmonių nevirškina piene esančios laktozės. Jiems

rekomenduojama vartoti raugintus pieno produktus, pavyzdžiui, varškę, kefyrą, nes juose

laktozės yra kur

kas mažiau. Kalcio yra ir augaliniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, pupelėse, migdoluose, figose, avinžirniuose (15 pav.).

AA

|

Skydliaukė

Fa

14 pav. Skydliaukė

I Kai trūksta jodo, sutrinka hormonų gamyba

skydliaukėje (14 pav.). Tada žmogus

jaučia

fizinį

nuovargį, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos

padidėja kūno masė. Jei nėščiajai trūksta jodo,

gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Lietuvojė gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo yra labai mažai, todėl su maistujo gaunama nepakankamai. Papildomas jodo šaltinis -

joduotoji druska. Pasaulio sveikatos organiza-

10093 Avinžirnių Pieno

1

Kalcis,mg | Baltymai,g || Energinė

vertė, kcal

60 150

20 3

380 50

15 pav. Kalcio, baltymų kiekis 100 g džiovintų avinžirnių ir pieno bei minėtų produktų energinė vertė

cijos duomenimis,ja skaninant maistą galima gauti reikiamą jodo kiekį. Šio mikroelemento

yra natūraliame mineraliniame vandenyje. Į organizmą jis gali patekti per odą arba su įkvėptu oru. Kai kvėpuojate pajūrio oru, maudotės Baltijos jūroje, ne tik pailsite, bet ir papildote

jodo atsargas. Skydliaukė kaupia jodą (taip pat ir radioaktyvųjį), todėl didelisjo kiekis gali pakenkti. Jodo perteklius gali lemti skydliaukės

ligų vystymąsi.

102

Padiskutuokite, kurį maisto produktą rink-

tumėtės: avinžirnius ar pieną. Remkitės

sveikatai palankios mitybos taisyklėmis ir 15 paveikslu.

Kuo

svarbūs

li "r auga Inial IF "TTT

gyvuniniai KOKIŲ

NAUDINGŲ

Pagal kilmę riebalai skirstomi į gyvūninius, kaip antai

.

riebalai?

MEDŽIAGŲ

YRA

AUGALINIUOSE IR GYVUNINIUOSE RIEBALUOSE?

sviestas, taukai, lašiniai, ir augalinius - aliejus, gaunamus iš augalų sėklų arba vaisių. Riebalai - tai ne tik energijos šaltinis, juose yra vitaminų, pavyzdžiui, vitaminoD

(16 pav.). Virškinant riebalus susidaro glicerolis ir riebalų rūgštys. Augaliniuose riebaluose yra riebalų rūgščių, kurios svarbios sveikai odai, kraujo krešumui, imunitetui, slopina uždegimą. Šios rūgštys būtinos smege-

nų veiklai, regai, mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Kai kurios riebalų rūgštys susidaro organizme, o kitas sudaryti tik ketvirtadalį visų su maistu gaunamų

riebalų.

Per daug jų vartojant sutrinka medžiagų apykaita, padi-

dėja cholesterolio kiekis kraujuje.

Prisiminkite, kaip cholesterolis susijęs su

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Riebalai

+ Energijos šaltinis. + Padeda pasisavinti

Kokosas

riebaluose tirpius vitaminus, pavyzdžiui, vitaminus A, DE.

Riebi žuvis

p

Sviestas

N

+ Reikalingi organizmui augti, audiniams atsinaujinti, žaizdoms gyti. + Reikalingi organizmo funkcijoms reguliuoti + Vartojant per daug gyvūninių riebalų, padidėja cholesterolio kiekis

kraujuje, kūno masė. Vitaminas D

Riebi mėsa

+Padeda pasisavinti kalcį ir fosforą. + Svarbus imuninei

sistemai.

+ Trūkstant vitamino D, susergama rachitu.

16 pav. Riebalai būtini žmogaus organizmui

103

KAS ATSITINKA, KAI TRŪKSTA

Kaip

VITAMINO D?

-

.k

mūsų sveikatą:

Trūkstant vitamino D, organizmas nepasisavina kalcio, todėl kaulai tampa trapesni,

iškrypsta krūtinės ląsta, kojos, formuojasi

kupra, susergama rachitū (17 pav.). Tai viena labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų ligų.

a

saldumynai

b

[4

0

veikia

Saldumynuose, pavyzdžiui, tortuose, bandelėse, saldainiuose, yra daug cukraus, riebalų, įvairių maisto priedų.

Todėl per daugjų vartojant galima pakenkti sveikatai

(18 pav.). Saldumynus rekomenduojama keisti šviežiais arba džiovintais vaisiais, riešutais, medumi.

Prisiminkite, kokių naudingų medžiagų yra vaisiuose.

Vartojant per daug

Saldumynuose yra maisto

irdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, gali padidėti kūno masė.

kosulys, dusulys, niežulys, bėrimų

saldumynų, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu,

priedų, kurie gali sukelti alergiją. Dėl to gali atsirasti

17 pav. Sergančio rachitu (a, b) ir sveiko (e) vaiko kaulai Vitamino D gaunama ne tik su maistu. Jis susidaro odoje veikiant ultravioletinei spinduliuotei. Rekomenduojama kasdien

tiesioginėje saulės šviesoje pabūti apie

15-20 min. Tačiau Lietuvojė saulėtų dienų

L

|

būna ne tiek daug, todėl reikiamą vitami-

no D kiekį užtikrina visavertė mityba.

|

Paaiškinkite, kodėl ilgas

Vartojant daug

mingas. Remkitės įvairiais

nervų sistemos

EHEOYjAŲ, gali sutrikti virškinamojo

nervingumas,

žmogų pykina,

buvimas saulėjeIEiyraikcnųs yra kenks1 informacijos šaltiniais.

EEA, gali sutrikti

veikla: padidėja

vargina galvos

skausmas, sunku sutelkti dėmesį.

Vartojant daug trakto veikla:

jis vemia,

viduriuoja.

18 pav. Saldumynų poveikis organizmui 104

Nesaikingai

Emaana angliavandenius

genda dantys.

Kam reikalingas vanduo? Apie 60-70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis organizmo organuose ir audiniuose

Kad organizmas gautų pakankamai vandens, rekomenduojama

per dieną

išgerti apie 30-35 ml

pasiskirsto netolygiai (19 pav.). Labai ištroškęs žmogus galėtų atsigerti bet

vandens vienam kilogramui kūno masės. Tačiau vertinant vandens poreikį reikia atsižvelgti ne tik

kokio vandens, tačiau geriausia vartoti švarų

į kūno masę, bet ir į fizinį aktyvumą, aplinkos temperatūrą. Aktyviai sportuojant, esant aukštai aplinkos temperatūrai vandens reikia daugiau. Jaučiant troškulį svarbu vandenį gerti pamažu ir mažais gurkšniais.

nevirintą gėlą vandenį. Virintame vandenyje

mažai mineralinių medžiagų, o mineraliniame

vandenyjejų labai daug. Mineralinių medžiagų gaunama su maistu, todėl dažnai ir daug geriant mineralinio vandens organizme gali

susidaryti šių medžiagų perteklius. Su jomis iš organizmo pasišalina ir vanduo. Todėl, nesaikingai geriant mineralinį vandenį, organizmui gali pritrūkti vandens. Nevertėtų vandens pakeisti arbata, kava arba saldžiaisiais gėrimais - geriau atvirkščiai! Taip organizmas gaus mažiau cukraus ir daugiau vandens.

Smegenyse 75 proc.

Paaiškinkite, kodėl aktyviai sportuojant, esant aukštai aplinkos temperatūrai vandens reikia daugiau.

Kraujuje 83 proc.

Širdyje

Vandens reikšmė organizmui

79 proc.

*Tirpina ir perneša į audinius ir organus įvairias medžiagas.

+ Skystoje terpėje greičiau vyksta cheminės reakcijos. + Svarbus medžiagų apykaitos produktams šalinti. * Padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Kauluose 22 proc.

Kepenyse 86 proc

Raumenyse 75 proc.

Inkstuose 83 proc

19 pav. Vandens kiekis žmogaus organizme ir jo reikšmė

Padiskutuokite, kodėl įvairiuose organuose vandens kiekis skiriasi.

105

Krakmolo nustatymas maisto produktuose Praktikos

darbas

Jodas krakmolą nudažo mėlyna spalva (kuo spalva ryškesnė, tuo daugiau yra krakmolo).

Tikslas - nustatyti, kokiuose maisto produk-

tuose yra krakmolo.

Suformuluokite hipotezę. Priemonės: 2 Petri lėkštelės, pipetė. Medžiagos: krakmolas, jodo tirpalas, maisto

produktų (duonos, varškės sūrio, žalios bulvės ir dviejų pasirinktų produktų) gabalėliai.

Darbo eiga 1) Į vieną Petri lėkštelę įberkite krakmolo ir ant

jo užlašinkite 1-2 lašus jodo tirpalo. Stebėkite, kaip kinta krakmolo spalva.

2) Kitoje Petri lėkštelėje išdėliokite maisto produktų gabalėlius. Ant kiekvieno užlašinkite po 2-3 lašus jodo

tirpalo. Stebėkite, kaip kinta

maisto produktų spalva.

3) Duomenis surašykite į lentelę. Suformuluokite išvadą.

Klausimai Paaiškinkite, kodėl reikia atlikti bandymą su krakmolu.

Remkitės šio praktikos darbo metodika ir nustatykite, ar krakmolo kiekis vaisiuose ir daržovėse priklauso nuo augalų veislės, laikymo sąlygų, paruošimo būdo.

Kodėl maisto produktai, užlašinus jodo, nusidažė

nevienodai?

Paaiškinkite, kodėl svarbu žinoti, kiek krakmolo

yra maisto produktuose.

Kaip sekasi? Kodėl svarbu valgyti įvairų maistą?

Ar sutinkate su teiginiu „Žmonės, gyvenantys užterštoje aplinkoje ir dažnai patiriantys įtampą,

turėtų vartoti daugiau vaisių ir daržovių“? Atsakymą pagrįskite.

Paaiškinkite, kokia liga mažėja rizika susirgti, jei su maistu gaunama pakankamai geležies ir vitamino B,,. Atsakymą pagrįskite. Alyvpalmių aliejus yra bespalvis ir bekvapis, todėl

gali būti naudojamas įvairiems produktams ga-

minti, priešingai nei savito skonio ir kvapo aliejai,

pavyzdžiui, kokosų aliejus. Tačiau vis daugiau

6

žmonių renkasi maisto produktus be alyvpalmių aliejaus. Paaiškinkite, kuo sveikatai naudingi augaliniai riebalai.

e o

Išanalizuokime Pasirinkite du informacijos šaltinius apie alyvpalmių naudojimą ir išanalizuokite juose pateiktą

informaciją. Remkitės šiais

šaltiniais ir patvirtinkite arba paneikite teiginį „Gausiai naudo-

jant alyvpalmes, gali kilti ekologinių problemų“. Nurodykite informacijos šaltinius, kuriais rėmėtės.

KO ISMOKAU?

KODĖLTAI SVARB 107

[E]moks.link/bdfr Ap [8] ——

1991 m. amerikiečių lengvaatletis Maikas Pauelis (Mike Powell) nušoko į tolį 8,95 mir pasiekė pasaulio

šuolio į tolį rekordą. Beveik tokio ilgio yra suaugusio Žmogaus virškinamasis

traktas. Kodėl jis toks ilgas?

Kaip virškinamos

maisto medžiagos? Virškinamajame trakte maistas mechaniškai

smulkinamas ir chemiškai skaidomas. Maistas mechaniškai smulkinamas ir maišomas beveik visuose virškinamojo trakto organuose. Burnoje jis smulkinamas dantimis ir sumaišomas

su seilėmis. Susitraukinėjant virškinamojo

trakto organų raumenims, skrandyje ir žarnyne maistas susimaišo su virškinimo sultimis.

Ž

Duis

(i

Riebalai

Glicerolis ir

riebalų rūgštys

-5-0-0-0 —

Angliavandeniai

Gliukozė

Chemiškai maisto medžiagos skaidomos iki

paprastesnės struktūros medžiagų (20 pav.).

e

Tai vyksta veikiant biologiniams katalizato-

e

riams - fermentams.Jų yra seilėse ir virškinimo

sultyse.

Katalizatoriais vadinamos medžiagos,

spartinančios chemines reakcijas. Fermentai tai baltymai, spartinantys chemines reakcijas šimtus ar net tūkstančius kartų.

108

299000

Baltymai

—-

e

e

[ ] e

Aminorūgštys

20 pav. Maisto medžiagų virškinimas Maisto virškinimas

Pratybų

sąsiuvinio p. 47

—2

medžiagoms virškinti

reikia įvairių fermentų?

Nuo ko priklauso fermentų aktyvumas?

Kad fermentas spartintų cheminę reakciją, prie

Fermentų aktyvumas priklauso nuo terpės,

medžiaga, kurios cheminį virsmą jis spartina. Medžiaga prisijungti gali tik tada, kai jos

(pH) ir temperatūros. Sąlygos, kuriomis fermentai aktyviausiai veikia, vadinamos optimaliomis.

raktas atitinka spyną. Todėl įvairioms medžiagoms virškinti reikia skirtingų fermentų.

pakinta fermentų struktūra, todėl priejų nebegali

Kodėl maisto

tam tikrosjo molekulės dalies turi prisijungti struktūra atitinka fermento struktūrą - kaip

kurioje jie veikia, vandenilio jonų koncentracijos

Daugeliojų optimali veikimo temperatūra yra 37*C (22 pav., a). Pakilus kūno temperatūrai,

Pavyzdžiui, 21 paveiksle matyti, kad angliavandenio sacharozės struktūra atitinka fermento

sulėtėja. Maistas virškinamas įvairiuose virškina-

ir baltymai - negali priejo prisijungti. Šioms

riasi. Vieni virškinimo fermentai geriausiai veikia

struktūrą, o kitos maisto medžiagos - riebalai

medžiagoms virškinti reikia kitų fermentų. Suskaidžius prie fermento prisijungusią sacharozę, susidaro kiti angliavandeniai - fruktozė ir

gliukozė. Taip fermentas vieną po kitos skaido

s2 Sacharozė

rūgščioje, o kiti neutralioje arba šarminėje terpėje (22 pav., b). Pakitus terpės pH, pavyzdžiui, kai mažiau arba daugiau išsiskiria skrandžio sulčių, fer-

mentų aktyvumas mažėja - sutrinka virškinimas.

Optimali temperatūra

Baltymai /

Gliukozė

—-€>-6> Fermentas

mojo trakto organuose. Šių organų terpės pH ski-

Fermento aktyvumas

sacharozės molekules. Suvirškintos medžiagos išvirškinamojo trakto patenka į kraują, o išjo į audinių ląsteles.

prisijungti virškinamos medžiagos - virškinimas

a

o

20 40 60 Temperatūra, *C

Skrandyje

Plonojoje žarnoje

baltymus.

angliavandenius.

pepsinas skaido

nd

amilazė skaido

| : |

Fermento aktyvumas

Fermentas

21 pav. Fermento ir sacharozės sąveika

b Kaip veikia virškinimo fermentai

80

Plonojoje

žarnoje lipazė skaido

riebalus.

Optimalus pH

22 pav. Fermentų aktyvumas priklauso nuo terpės temperatūros (a) ir pH (b)

109

Kur virškinamas i 2 maistas“

Burna

Seilių liaukos Virškinimo organų sistemą sudaro virškinama-

Ryklė

sis traktas ir virškinimo liaukos. Virškinamajame trakte maistas virškinamas, o liaukos į virškinamojo trakto organų ertmes išskiria fermentus ir kitas medžiagas, reikalingas maistui virškinti,

pavyzdžiui, tulžį (23 pav.).

Stemplė

Virškinimo organų sistemos sandara

Kepenys

23 pav. Virškinimo organų sistemos

Tulžies pūslė

Skrandis

sandara. Virškinamojo trakto organai išskirti žaliai, o virškinimo liaukos raudonai.

Kasa

Plonoji žarna Storoji žarna Remkitės 23 paveikslu ir nupasakokite maisto kelią virškinamuoju

traktu.

Kaip sekasi? [1]

Kaip manote, kodėl kūdikių maistą reikia gerai susmulkinti? Atsakymą pagrįskite.

Kaip maisto produktų pH gali paveikti virškinimą?

[3]

Pakilus kūno temperatūrai, pablogėja apetitas. Paaiškinkite, kodėl.

Įlašinus pieno į kraują, kiltų didžiulė grėsmė žmogaus gyvybei. Tačiau jei pienas patenka įvirškinimo organų sistemą, su juo organizmas gauna kalcio, baltymų ir kitų maisto medžiagų.

Paaiškinkite, kodėl.

IŠMOKAU? 10

ODĖL TAI SVARBU

Fermento amilazės aktyvumo priklausomybė nuo temperatūros Praktikos

darbas

Tikslas - ištirti, kaip amilazės aktyvumas priklauso nuo temperatūros. Suformuluokite hipotezę. Priemonės: 3 mėgintuvėliai su stoveliu, 3 stiklinės (100 ml tūrio), iš kurių viena turi būti atspari karščiui, 2 indai tirpalams ruošti, svars-

tyklės, pipetė, stiklinė lazdelė, kaitinamoji krosnelė, termometras.

Klausimai Paaiškinkite, kam šiame

praktikos darbe reikėjo

C mėgintuvėlio.

Kas, be temperatūros, gali

Medžiagos: fermentas amilazė, krakmolas, 5 proc. jodo tirpalas,

paveikti tyrimo rezultatus? Atsakymą pagrįskite.

Darbo eiga

Paaiškinkite, kodėl svarbu, kad žmogaus organizme

vanduo.

būtų gaminama pakankamai fermento amilazės.

1) Paruoškite 6 ml 5 proc. krakmolo tirpalo.

2) Paruoškite 4 ml 14 proc. amilazės tirpalo. 3) Į du mėgintuvėlius įpilkite po 2 ml krakmolo ir amilazės tirpalų. Mėgintuvėlius pažymėkite raidėmis A ir B (24 pav.). 4) Į trečią mėgintuvėlį įpilkite 2 ml krakmolo tirpalo, pažymėkite jį raide C. 5) Mėgintuvėlį A įstatykiteį stiklinę su 40 *C temperatūros vandeniu, o Bir C mėgintuvėlius - į stiklines su 18 *C temperatūros vandeniu. Mėgintuvėlius stiklinėse laikykite apie 20-30 minučių. 6) Į visus mėgintuvėlius įlašinkite po 1-2 lašus 5 proc. jodo tirpalo. 7) Surašykite duomenis į lentelę: nurodykite tirpalų temperatūrą, spalvą prieš įlašinant jodo tirpalo ir įlašinus.

Krakmolo

ir amilazės

tirpalas

A,

|

Krakmolo

ir amilazės

tirpalas

E

Krakmolo tirpalas

c|

|

a4 in jai |

o

Aptarkite duomenis -

paaiškinkite, kaip pakito

tirpalų spalva.

k

r

Apibendrinkite darbo rezultatus.

Suformuluokite išvadą.

24 pav. Fermento amilazės aktyvumo tyrimas

Kokių virškinimo organų veiklai sutrikus gaminama

per mažai amilazės?

Palyginkime Remkitės šio prakti-

kos darbo metodika ir ištirkite amilazės

aktyvumą pasirink-

tame temperatūros intervale, kaip šio

fermento aktyvumas priklauso nuo terpės pH. Gautus rezulta-

tus palyginkite su šio

darbo rezultatais.

m

Virškinimas burnoje Ir skrandyje

see

moks.link/bdfs

Tyrimais Nustatyta, ypač dantų infekcija, didina

kitų ligų atsiradimo riziką -

kenkia ne tik virškinimui,

bet gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kaip tai susiję?

Kuo virškinimui svarbūs

dantys ir liežuvis?

Pirmiausia maistas patenka į burną: čia jis smulkinamas dantimis, vartomas liežuviu, vilgomas seilėmis ir stumiamas ryklės link. Smulkinant maistą svarbiausią darbą atlieka dantys (25 pav.). Gerai susmulkinto maisto paviršiaus plotas padidėja, todėl maistas greičiau virškinamas. Dantis reikia nuolat prižiūrėti, nes, jiems sugedus, burnoje sparčiai dauginasi

kenksmingos bakterijos. Šios su krauju gali

nukeliauti iki kitų organų ir sukelti uždegimą

“

Krūminiai dantys maistą trina, traiško

——W

Kapliai maistą

smulkina.

;

B. D

Iiniai dantys —

s00.

maistą sugriebia,

plėšo. Kandžiais atkandamas maistas.

Prisiminkite pagrindines dantų prie-

n2

žiūros taisykles.

25 pav. Dantų įvairovė ir funkcijos

Pratybų

Liežuvis stumdo ir varto maistą, taip šis

geriau susmulkinamas, tolygiau suvilgomas seilėmis. Maisto medžiagos dirgina liežuvio paviršiuje esančius skonio receptorius, susi-

sąsiuvinio p. 49

—2

daro nervinis impulsas, perduodantis smegenims

informaciją apie medžiagas. Taip galvos smegenyse

suvokiamas skonis (26 pav.). Skonio pojūtis skatina seilių išsiskyrimą.

Skonio receptoriai

Galvos

smegenys

sklindantis Nervinis impulsas 26 pav. Skonio pojūtis

Kokios seilių

funkcijos?

Pagalvojus apie maistą, užuodus jo kvapą arba pajutusjo skonį, burnoje ima kauptis seilės.

Jas išskiria sėilių liaūkos (27 pav.). Iš jų seilės latakais patenka į burnos ertmę. Kasdien

seilių liaukos pagamina apie 0,5-1,5 I seilių. Jos

suvilgo burnoje kramtomą maistą, o seilėse esantis baltymas mucinas padarojį glitų,

suriša smulkias maisto daleles. Taip apdorotą

maistą nesunku kramtyti, ryti,jis lengvai slenka

Liežuvis Seilių liaukos. 27 pav. Seilių liaukos

Plečiame akiratį Lizocimo yra ne tik žmogaus seilėse, bet ir kituose skysčiuose, pavyzdžiui, ašaro-

tas lizocimas ardo su maistu patekusių bakte-

se, nosyje susidarančiose gleivėse. Šis fermentas padeda žmonėms, gyvūnams ir augalams kovoti su bakterijomis. Lizo-

Seilėse yra amilazės - virškinimo fermento,

infekcijoms gydyti. Jį 1921 m. atrado škotų

virškinamuoju traktu. Seilėse esantis fermen-

rijų ląstelių sienelę ir neleidžia joms daugintis.

skaidančio krakmolą. Burnos pH yra 6,5-7,0 šioje terpėje amilazės aktyvumas didžiausias.

cimas vartojamas kaip vaistas uždegimui,

mikrobiologas Aleksandras Flemingas (Alexander Fleming).

13

Kaip skrandyje

Kodėl stemplėje neužstringa maisto kąsnis?

virškinamas maistas?

Susmulkintas ir seilėmis suvilgytas maistas iš burnos ertmės per ryklę patenka į stemnplę. Stemplė - raumeninis tuščiavi-

Iš stemplės maistas patenka

į plačiausią virškinimo sistemos organą - skrandį. Jis nuo stemplės pereina į dvylikapirštę žarną Skrandyje gali tilpti iki 3 I maisto. Skrandžio, kaip ir kitų virškinamojo trakto organų, sienelę sudaro trys sluoksniai: gleivinė, lygieji raumenys ir jungiamasis audinys (29 pav.) Skrandžio gleivinę dengia vienasluoksnis epitelis. Joje gausu

duris organas, jungiantis ryklę su skrandžiu. Įprastai stemplės

skersmuo apie 1,5 cm, bet ryjant didelį kąsnį ji gali prasiplėsti iki 3,0-3,5 cm. Iš išorės visus virškinamojo trakto organus dengia

jungiamasis audinys. Vidinę stemplės ertmę dengia gleivinė

(28 pav.), už jos yra lygieji raumenys. Jų ląstelės verpstės formos, vienabranduolės. Stemplės gleivinėje yra ląstelių, išskirian-

čių gleives. Šios saugo stemplės ertmę, padeda slinkti maistui.

Tuščios stemplės gleivinė yra susiraukšlėjusi, viena prie kitos prigludusios raukšlės visiškai uždaro stemplės spindį. Stemplė prasiplečia tik ryjant maistą, todėl jis į skrandį nekrenta, bet pamažu slenka. Jam judant susitraukinėja stemplės sienelės

liaukų, gaminančių skrandžio

sultis. Susitraukinėjant skrandžio

lygieji raumenys. Jų judesiai yra nevalingi, todėl negalima valdyti stemplės ir kitų vidaus organų veiklos, pavyzdžiui, paspartinti stemplės judesių, kad maistas greičiau pasiektų skrandį. Rit-

sienelei, maistas jame nuolat maišomas ir vilgomas skrandžio

miški virškinamojo trakto organų sienelės judesiai stumiant

sultimis. Šias sudaro druskos

virškinamą maistą vadinami peristaltika (28 pav.). Jai vykstant

maistas

rūgštis, virškinimo fermentai ir

juda virškinamuoju traktu.

Peristaltika

gleivės.

Lygieji raumenys = susitraukia, = Maistas

Stemplė

(k

.„ Lygieji raumenys atsipalaiduoja Skrandis

Gleivinė

Lygieji raumenys

Jungiamasis audinys

14

28 pav. Stemplės sandara ir peristaltika

Stemplės ertmė

Lygiojo raumens ląstelė

— raumens audinys

Dėl labai rūgščios terpės (pH 1-2) dauguma

sutrinka skrandžio sulčių gamyba, virškinimas,

į skrandį su maistu patekusių mikroorganizmų žūsta. Rūgštims atsparus fermentas pepsinas skrandyje skaido baltymus. Skrandžio sultyse esančios gleivės saugo skrandžio sienelę nuo druskos rūgšties ir fermento pepsino poveikio. Vartojant aštrų,

gali atsiverti skrandžio sienelės žaizda. Skrandžio sienelės uždegimą ir jos žaizdą gali sukelti bakterija Helicobacter pylori. Apie pusę visų pasaulio gyventojų yra užsikrėtę šia bakterija. Helicobacter pylori gyvena skrandyje, į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu, užsikrėsti galima ir nuo

sūrų, riebų maistą, gleivės nebegali apsaugoti skrandžio sienelės, todėl ji pažeidžiama. Ypač

sergančio žmogaus, pavyzdžiui, per seiles.

jai kenkia rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Pažeista gleivinė paburksta, prasideda jos

uždegimas. Stipriau pažeidus skrandžio

Kodėl sunku išgydyti skrandžio uždegimą?

sienelę, jos ląstelės pradeda nykti, todėl

Jungiamasis audinys

Stemplė

Gleives išskiriančios ląstelės

Lygieji raumenys

Druskos rūgštį išskiriančios ląstelės

Virškinimo fermentus

Gleivinės paviršius

išskiriančios ląstelės

Kraujagyslės

| Jungiamasis audinys

29 pav. Skrandžio sienelės sandara

Kaip sekasi? [1]

Nurodykite, kaip dantų priežiūra susijusi su virškinimu.

[3]

Kai labai skubama valgyti, nespėjama

gerai sukramtyti ir seilėmis suvilgyti maisto. Trimis teiginiais įrodykite, kodėl tai kenkia organizmui.

Atliekant kai kuriuos fizinius pratimus stovima žemyn galva. Paaiškinkite, kodėl taip stovint virškinamajame trakte esantis maistas neišsilieja per burną.

[4]

Skrandyje maistas maišomas, vilgomas skrandžio sultimis, virškinami baltymai, naikinami

su maistu patekę mikroorganizmai. Remkitės skrandžio sandara ir paaiškinkite, kodėl jame

gali vykti visi šie išvardyti procesai.

KO ISMOKAU?

KODĖLTAI SVARB 15

Žarnynas - ilgiausia

virškinamojo trakto dalis

oks.link/bdft

Suaugusio žmogaus žarnynas yra maždaug

6,0-6,5 miilgio, o jo

paviršiaus plotas kur kas

didesnis už kūno. Kodėl

žarnyno paviršiaus plotas

toks didelis?

Kaip virškinimas dvylikapirštėje žarnoje susijęs su kepenų ir kasos liaukomis?

Plečiame akiratį Kiek pirštų turi dvylikapirštė žarna? Iš tiesų, nei vieno. Taip šią žarną pagal ilgį, atitinkantį dvylikos pirštų plotį, pavadino jos atradėjas Aleksandrijos gydytojas Herofilas (Hėrophilos; apie 335-280 m

pr. Kr.)

Maistas iš skrandžio patenka į žarnyną. Jis sudarytas iš plonėsios ir storosios žarnų Plonoji žarna yra ilgiausia žarnyno dalis - jos ilgis apie 5 m. Plonojoje žarnoje neutralizuojamos skrandžio rūgštys, veikiant fermentams virškinamas maistas ir įsiurbiamos suvirškintos maisto medžiagos. Pradinė plonosios žarnos dalis vadinama dvylikapifšte žarna (30 pav.) Jos ilgis apie 25-30 cm. Į dvylikapirštę žarną atsiveria kasos ir tulžies latakai. Per parą į ją suteka apie 1,5 I tirštų, lipnių, skaidrių šarminės reakcijos kasos sulčių. Jas gamina kasos liauki-

nio epitelio ląstelės.

"6

Kasos sultyse yra įvairias maisto medžiagas skaidančių fermentų. Kasės amilazė skaido burnoje

pradėtus virškinti angliavandenius, fermentas

tripsinas - baltymus, o lipazė - riebalus.

Prisiminkite, kokios medžiagos susidaro

skaidant baltymus, riebalus ir angliavandenius.

Pratybų

Kepenysy

sąsiuvinio

p.52

—2

Kasos latakas

Dvylikapirštė žarna Kasa Plonoji žarna Storoji žarna Kasos sultis

Ištekamasis

kasos latakas

gaminančios liaukinio epitelio

ląstelės

Kasos liaukinio epitelio ląstelė

30 pav. Žarnyno dalys ir kasos sandara Kepenys išskiria tulžį - kartų žalsvai gelsvą skystį. Ji kaupiasi tulžies pūslėje, o virškinant maistą išteka į dvylikapirštę žarną. Tulžis yra šarminė, todėl dvylikapirštėje žarnoje neutralizuoja rūgščią mais-

Plečiame

akiratį

to masę iki pH 7,2-8,0. Tulžis susmulkina riebalus

Gelsvai rudos spalvos tulžies akmenys

Tada juos lengviau suskaido fermentas lipazė.

arba dideli kaip golfo kamuoliukai. Net

į lašelius ir taip padidina jų paviršiaus plotą (31 pav.).

— Didelis riebalų lašas

Smulkinami riebalai.

£ 2

064?

gali būti maži kaip smėlio grūdeliai

apie 80 proc. žmonių, sergančių tulžies

akmenlige, nejaučia ligos požymių. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Maži riebalų lašeliai

31 pav. Tulžis susmulkina riebalus.

Jei tulžis ilgą laiką neišteka iš tulžies pūslės, pavyz-

džiui, nereguliariai maitinantis, gali susidaryti tulžies

nuosėdos, iš kurių ilgainiui susiformuoja tulžies pūs-

lės akmenys (32 pav.). Jie gali užkimšti tulžies pūslės lataką. Taip nutikus tulžis nebenuteka į dvylikapirštę žarną, todėl sutrinka riebalų virškinimas. Jei susifor-

muoja daug akmenų, tulžies pūslė gali plyšti.

32 pav. Tulžies pūslėje susiformavęs akmuo

17

Kodėl plonojoje žarnoje įsiurbiamos suvirškintos maisto medžiagos? Iš dvylikapirštės žarnos maistas dėl žarnyno

Per plonosios žarnos gaurelius įsiurbiamos suskai-

peristaltikos toliau stumiamas plonąja žarna.

dytos maisto medžiagos. Juos dengia vienasluoksnis

Šios žarnos gleivinėje yra daugybė liaukų, išski-

epitelis, kurio ląstelės turi mikrogaurelius - membranos išlinkius, dar labiau padidinančius žarnos epitelio siurbiamąjį paviršiaus plotą. Gaureliai išraizgyti kraujagyslių ir limfinių kapiliarų. Vienos maisto medžia-

riančių žarnų sultis. Veikiant šių sulčių fermen-

tams, baigiamos virškinti maisto medžiagos. Plonosios žarnos gleivinė sudaryta iš daugybės

raukšlių ir išaugų, vadinamų žarnų gaurėliais

gos įsiurbiamos į kraujagysles, o kitos - į limfagysles.

(33 pav.).Jų yra labai daug (I mm? plote

Įsiurbtos medžiagos su krauju nunešamos į kepenis. Čia neutralizuojamos su maistu į organizmą patekusios nuodingosios medžiagos, alkoholis, o gliukozės perteklius paverčiamas glikogenu. Glikogenas kaupiasi kepenyse kaip atsarginė maisto medžiaga.

yra apie 10-40 gaurelių), todėl plonosios

žarnos paviršiaus plotas labai didelis. Jei šių gaurelių nebūtų, maisto medžiagoms virškinti

reikėtų 30-40 m

ilgio plonosios žarnos:

Gaurelis

Epitelio ląstelė

Vienasluoksnis —4,

epitelis

Kapiliaras Limfinis kapiliaras

| ėŽ 1E L

i*

Mikrogaureliai Glicerolis ir riebalų rūgštys

Gliukozė, aminorūgštys, vitaminai, mineralinės medžiagos Plonoji žarna

Lo

||

Žarnynas

|

Arterija Vena

33 pav. Plonosios žarnos gleivinės ir gaurelio sandara Kodėl, sutrikus žarnyno gaurelių funkcijai,

netirvalgant jaučiamas

18

alkis?

Kaip plonojoje žarnoje įsiurbiamos suvirškintos maisto NT medžiagos? Plonojoje žarnoje suvirškintos maisto medžiagos įsiurbiamos vykstant pasyviajai ir aktyviajai pernašai. Pasyviajai pėrnašai nereikia energijos, medžiagų judėjimą lemiajų koncentracijos skirtumas - medžiagos juda iš terpės, kurioje jų koncentracija didesnė, į terpę, kuriojejų

Difuzijos būdu į plonosios žarnos gaurelius patenka riebalų rūgštys, glicerolis, daugelis vitaminų: Vanduo į kraują patenka osmoso būdu. Gliukozė, aminorūgštys, druskų jonai, pavyzdžiui, natrio, kalio, kalcio, į virškinamojo trakto epitelio ląsteles patenka aktyviosios pėrnašos būdu (34 pav.). Aktyvioji per-

būdai - difuzija ir osmosas.

braną būdas, kai medžiagos pernešamos iš terpės, kuriojejų koncentracija mažesnė, į terpę, kuriojejų koncentracija didesnė. Siai pernašai reikia ATP išskiriamos energijos. Virškinimo organų sistemos liau-

koncentracija mažesnė. Pasyviosios pernašos

i

2

naša - tai medžiagų pernašos pro biologinę mem-

.

Prisiminkite, kuo skiriasi medžiagų

kose pagaminti fermentai aktyviosios pernašos būdu

pernaša difuzijos ir osmoso būdu.

patenka į virškinimo organų latakus ir ertmes.

Glicerolis Gliukozė y

(

Aminorūgštys o

LŽ vė » Šė

(are [arr .

|

-?.

| |

2

k „Š 22

a

| |

2 83

t

L

o

"4

Druskos

ę

po?

so

Vanduo

2

,

|

4

X

X | Aktyvioji pernaša

|

Difuzija

>

2

|

p

>

X Osmosas

Pasyvioji pernaša

34 pav. Maisto medžiagos įsiurbiamos per plonosios žarnos gaurelius vykstant aktyviajai ir pasyviajai pernašai. Maisto medžiagų įsiurbimas per plonosios žarnos gaurelius

19

Kuo svarbi storoji žarna? Storoji žarna - tai galinis virškinimo sistemos organas. Ji prasideda nuo plonosios žarnos ir tęsiasi iki išangės (35 pav.). Storosios žarnos gleivinės liaukos išskiria daug gleivių, padedančių slinkti suvirškintam maistui.

Maistas joje beveik nevirškinamas, tik įsiurbiamas vanduo, mineralinės medžiagos. Jei vandens įsiurbiama per mažai, žmogus ima viduriuoti. Storojoje

žarnoje gausu bakterijų, gaminančių kai kuriuos

vitaminus (daugiausia B grupės) ir padedančių pasisavinti tam tikras maisto medžiagas. Per parą joje susidaro apie 0,5 I dujų, kurios aktyvina šios žarnos peristaltiką. Dujų kiekis priklauso nuo maisto, pra-

ryto oro ir žarnyno mikroorganizmų. Daugiau dujų

susidaro pavalgius, pavyzdžiui, kopūstų, pupelių, česnakų, bananų. Slinkdama storąja žarna suvirškin-

to maisto masė netenka vandens, tirštėja, formuojasi išmatos. Galinė storosios žarnos ir visos virškinimo organų sistemos dalis - tiesiėji žarna. Joje susikaupusios

išmatos pašalinamos pro išangę. Per parą susidaro apie 200-250 g išmatų. Maždaug du trečdalius išmatų sudaro vanduo, o likusią dalį - nesuvirškintos

maisto medžiagos, žarnyno mikroorganizmai, glei-

vės, negyvos žarnyno ląstelės ir kt.

Storosios žarnos

kirmėlinė atauga Tiesioji žarna

Storoji5 žarna Išangė

35 pav. Storoji žarna

120

Žmogaus ir žinduolių gyvūnų storosios žarnos kirmėlinė atauga svarbi imunitetui,ji veikia gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Tačiau dalis žmonių šios ataugos neturi, nesji

buvo pašalinta. Pasidomėkite, kodėl

tenka šalinti storosios žarnos kirmėlinę ataugą.

Kam žarnyne reikalingi

mikroorganizmai? Visuose virškinamojo trakto organuose

yra mikroorganizmų. Jų visuma vadinama mikrobiota. Didžiąją Mikrobiotos dalį sudaro bakterijos. Dalis žarnyno bakterijų

yra naudingos, jos vadinamos gerosiomis.

Tačiau kai kurios bakterijos gali sukelti ligas.

Šios bakterijos vadinamos blogosiomis, arba patogeninėmis. Žarnyno mikrobiota svarbi ne tik imuninei sistemai, virškinimui, bet ir gerai savijautai (36 pav.). Sutrikus mikrobiotai, gali padidėti kūno masė, rizika susirgti cukriniu

diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis.

Padeda išlaikyti sveiką odą.

Daugiausia mikroorganizmų yra storojoje žarno-

je. Joje gerosios bakterijos išskiria rūgštis, kurioms veikiant virškinamas maistas mažiau pūva.

Gerųjų bakterijų netrūks, jei:

0 vartosite šviežią, neperdirbtą, fermentuotą mais-

tą, pavyzdžiui, raugintus kopūstus, agurkus, ke-

fyrą,

e vengsite riebaus, daug cukraus turinčio maisto,

0 valgysite šviežias daržoves,

6 pavartoję antibiotikų, mikrobiotą atkursite gerųjų bakterijų preparatais.

Gerina miegą.

Gerina psichinę sveikatą.

Stiprina imunitetą.

“

.

*.

*

+

Gerina

virškinimą.

Žarnyne aptinkama apie 1000 rūšių bakterijų. Storojoje žarnoje yra apie 70 proc. visų Žmogaus organizme gyvenan-

čių bakterijų. Pasidomėkite, 36 pav. Žarnyno mikroorganizmų svarba

kodėl žarnynejų daugiausia.

121

Kaip apsinuodijimą sukeliantys mikroorganizmai patenka į maistą? Pavartojus maisto, užkrėsto mikroorganizmais,

sutrinka virškinamojo trakto veikla, žmogus

apsinuodija. Mikroorganizmai į žmogaus organizmą patenka vartojant blogai nuplautus, netinkamai termiškai apdorotus maisto produktus, ruošiant maistą nešvariomis rankomis, įrankiais

arba ant suterštų paviršių, pavyzdžiui, kai daržovės ir žalia mėsa pjaustoma ant tų pačių lentelių. Apsinuodijimo maistu galima išvengti laikantis maisto higienos taisyklių (37 pav.)

122

Pirmieji apsinuodijimo maistu požymiai (38 pav.)

pasireiškia labai įvairiai. Tai priklauso nuo mikroorganizmų, patekusių į virškinamąjį traktą,jų kiekio,

organizmo imuniteto. Savijauta gali pablogėti po kelių minučių arba tik po kelių parų. Lengvas apsinuodijimas praeina per kelias dienas. Tuo metu reko-

menduojama gerti daug skysčių, geriausia vandenį,

ir valgyti lengvai virškinamą maistą. Jei apsinuodijus maistu karščiuojama, stipriai pykina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Maistą gaminkite švariomis rankomis.

Atskirai laikykite, ruoškite žalius ir termiškai apdorotus maisto produktus.

Tinkamai termiškai apdorokite maisto produktus.

Maistą laikykite tinkamomis sąlygomis.

37 pav. Maisto higienos taisyklės, padedančios išvengti apsinuodijimo maistu

Galvos skausmas ir svaigimas

"LL Pykinimas, vėmimas |

Karščiavimas

Pirmoji|

Duotivandens burnai išskalauti.

|

Skrandžio skausmas

Viduriavimas

pagalba pag p: apsinuodijus /| a) Skambinti

greitosios pagalbos telefonu 112.

|

Jei smarkiai

| Vemiama, paguldyti ant šono.

38 pav. Apsinuodijimo maistu požymiai ir pirmoji pagalba

Kaip sekasi?

[2]

Fasiūlykime sprendimą

Kodėl virškinime dalyvauja ne

viena, bet kelios liaukos? Atsakymą pagrįskite. Nurodykite, kokiuose virškinamojo trakto organuose virški-

68

[1]

Paaiškinkite, kokiomis savybėmis turi pasižymėti

šis modelis, kad ne tik turėtų tokią pačią sandarą,

nama duona, pienas, sviestas.

bet ir atliktų plonosios žarnos funkcijas.

juose virškinami šie maisto

Išbandę sukonstruotą plonosios žarnos modelį, moks-

e

Paaiškinkite, kodėl būtent produktai.

lininkai nustatė, kad gliukozė, aminorūgštys neprasiskverbia pro modelio sienelę. Kaip manote, kodėl?

Paaiškinkite, kaip storosios

žarnos veikla priklauso nuo suvalgytų vaisių ir daržovių

e

[3]

Mokslininkai kuria dirbtinį plonosios žarnos modelį.

Pasiūlykite sprendimą, kaip patobulinti modelį.

kiekio.

KO ISMOKAU?

KODĖL TAI SVARB 123

Apibendrinimas

Mityba ir virškinimas

Sveikatai palankios mitybos taisyklės

NUOSAIKUMAS

ĮVAIRUS MAISTAS

SUBALANSUOTA MITYBA

Mineralinės medžiagos

Vitaminai

e Tvirti kaulai, normali nervų sistemos veikla

“

[A] Sveika oda, gera rega

(2 Normali deguonies apykaita (O "virti kaulai, dantys, normali ATP gamyba

(GB Normali kraujodara, nervų sistemos veikla

(O Greita medžiagų apykaita

(O nvirti kaulai, dantys

(G stipri imuninė sistema

Riebalų šaltinis: taukai, aliejus, sviestas, riebi mėsa ir žuvis Riebalai yra energijos šaltinis, ląstelių " membranų sudedamoji dalis. Vartojant [Ca] per daug gyvūninių riebalų, padidėja cholesterolio kiekis kraujuje ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis,

Baltymų šaltinis: žuvis, mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, ankštiniai augalai. Baltymai yra organizmo ląstelių pagrindas. Jie atlieka apsauginę, pernašos funkcijas, spartina chemines reakcijas, reguliuoja medžiagų apykaitą, yra svarbūs imuninei sistemai

Angliavandenių šaltinis: grūdų produktai, vaisiai, daržovės.

Angliavandeniai yra energijos šaltinis. Skaidulinės medžiagos gerina žarnyno peristaltiką

Nui

iš

124

i

B:

i

MB-

kn

i

U

kui

|

r

4

Lada L

Iš

i

V

B

-

į

VIRŠKINIMO ORGANŲ

SISTEMOS SANDARA IR FUNKCIJOS

+ Burnoje maistas kramtomas

Ryklė

ir suvilgomas seilėmis. + Seilėse yra fermentų. Amilazė skaido angliavandenius + Mucinas padaro maistą glitų. + Lizocimas suardo su maistu patekusių bakterijų ląstelių sienelę.

* Dėl peristaltikos maistas stemple slenka Tulžies pūslė Skra

kepenų ir kasos latakai + Kepenų gaminama tulžis neutralizuoja rūgščią virškinamo maisto masę, susmulkina riebalus į mažus lašelius. + Kasos sultyse yra fermentų. Amilazė skaido angliavandenius, tripsinas - baltymus, lipazė - riebalus. + Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo. » Gerosios bakterijos gamina vitaminą K. ir B grupės vitaminus, išskiria rūgštis, kurioms veikiant virškinamas maistas: mažiau pūva. + Tiesiojoje žarnoje kaupiasi išmatos,

jos pašalinamos pro išangę.

A

12

R S

+ Skrandžio sultyse yra druskos rūgšties. JųpH1-2 » Rūgščioje terpėje žūsta patogeniniai mikroorganizmai + Rūgščioje terpėje fermentas pepsinas skaido baltymus.

+ Baigiami virškinti angliavandeniai, baltymai, riebalai. + Suvirškintos medžiagos įsiurbiamos pasyviosios ir aktyviosios pernašos būdais. » Plonosios žaros gaurelius dengia vienasluoksnis epitelis. Jo ląstelės turi mikrogaurelius, todėl plonosios žarnos paviršiaus plotas didelis. + Plonosios žarnos gaureliai išraizgyti kraujagyslių ir limfinių kapiliarų *Į kraują įsiurbiama gliukozė, aminorūgštys, druskos, dalis vitaminų. + Įlimfą įsiurbiamas glicerolis ir riebalų rūgštys, riebaluose tirpūs vitaminai

125

Pasitikriname ir įsivertiname Moku apibūdinti sveikatai palankią mitybą, paaiškinu, kodėl nesilaikant jos taisyklių sutrinka sveikata.

Glaustai apibūdinkite tris sveikatai palankios mitybos taisykles. Įvairių maisto medžiagų organizmui reikia nevienodai. Kokių maisto medžiagų jam reikia daugiausia? Keliais argumentais patvirtinkite arba paneikite teiginį „Vartojant daug didelę energinę vertę turinčių maisto produktų, gali sutrikti sveikata.“ Martynas dažnai nespėja papusryčiauti, o priešpiečiams į mokyklą atsineša obuolį arba džiovintų

vaisių. Jis pietauja visada tuo pačiu metu, o vakarieniauja vėlai vakare, nes tik sočiai pavalgęs gali užmigti. Įvertinkite Martyno mitybos įpročius ir paaiškinkite, kokių sveikatai palankios mitybos taisyklių

jis laikosi, o kokių turėtų laikytis.

"1

[2]

Moku paaiškinti, kuo žmogaus organizmui svarbūs baltymai, riebalai, anglia-

vandeniai, vitaminai (A, B, C, D), mine-

ralinės medžiagos (Ca, P, Fe, I) ir vanduo, apibūdinu, kas nutinka esant per mažam

arba per dideliam šių medžiagų kiekiui

eo6eoeoe

organizme.

1 paveiksle pavaizduoti maisto produktai. Kurio iš jų per daug

vartojant didėja rizi-

ka susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis? Atsakymą pagrįskite.

Kuris maisto produktas organizmui suteikia daugiausia energijos? Atsakymą

pagrįskite.

Kuris iš 1 paveiksle pavaizduotų maisto

produktų, jūsų nuomone, sveikiausias?

Atsakymą pagrįskite.

Atlikęs kraujo tyrimą, gydytojas Dianai rekomendavo dažniau būti saulėje ir

daugiau vartoti tam tikrų maisto produktų. Kokios medžiagos trūkumą nustatė

gydytojas ir kokių maisto produktų pata-

1pav.

126

e

rė daugiau vartoti?

Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį,

o štai be vandens - vos keletą dienų.

Paaiškinkite, kodėl žmogus ilgiau išgyvena be maisto nei be vandens.

Moku apibūdinti fermentus, paaiškinti, kaip jie veikia.

2

pav.

88 ž Ž ž3 22 S Ė

2 paveiksle pavaizduota, kaip fermentų

aktyvumas priklauso nuo terpės pH. Kuris fermentas aktyviausias rūgščioje terpėje?

0123456789

e

aktyviausias, pH.

apetitas. Remkitės žiniomis apie fermentų

e

Ė

Nurodykite terpės, kurioje šis fermentas

Neretai pakilus kūno temperatūrai dingsta

a

pH

3 pav.

60

aktyvumą ir paaiškinkite, kodėl taip nutinka. Kokia fermentų ypatybė pavaizduota 3 paveiksle? Paaiškinkite, kodėl taip manote. Biologijos mokytojas aiškindamas, kaip veikia virškinimo fermentai, parodė pavyzdį -

Tinkamas | Spyna raktas (fermentas) (tinkama medžiaga)

Raktas atitinka spyną (fermentas spartina reakciją).

Netinkamas raktas (netinkama medžiaga)

Nettos spynos raktas (fermentas Nespartina reakcijos).

žirklėmis sukarpė karoliukų vėrinį. Ką šiame pavyzdyje reiškė žirklės ir vėrinys? Kaip

mokytojas pavaizdavo virškinant susidariusias medžiagas?

666606

4pav.

Spyna (fermentas)

Nurodau virškinimo sistemos organus ir virškinimo liaukas,jų funkcijas.

Remkitės 4 paveikslu ir išvardykite virškinamojo trakto organus. Nurodykite, kokiais skaičiais jie pažymėti.

Kaip vadinami nevalingi virškinamojo trakto lygiųjų raumenų

maistas?

judesiai, dėl kurių virškinamuoju traktu juda

Tadas pusryčiams valgė makaronų. Kokiuose virškinamojo trakto organuose jie bus suvirškinti?

Skrandžio sultyse yra druskos rūgšties. Ji reikalinga baltymams virškinti. Paaiškinkite, kodėl be druskos rūgšties jie nebūtų virškinami arba tai vyktų labai lėtai.

66

Seilių, kasos ir kepenų liaukos yra svarbi virškinimo

organų sistemos dalis. Nurodykite bendrus šių liaukų požymius. Kodėl dažnai vartojant antibiotikus galima pakenkti netik virškinimui, bet ir kitoms organizmo funkci-

joms? Atsakymą pagrįskite.

127

pasyviosios ir aktyviosios per-

našos būdus.

Kokioje virškinamojo trakto dalyje daugiausia įsiurbiama

suvirškintų maisto medžiagų?

Paaiškinkite, kaip virškinamojo trakto organų sandara susijusi

su maisto medžiagų įsiurbimu

o

į kraują.

Žinau, kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus

86660

660

Moku apibūdinti ir palyginti

maistu.

Paaiškinkite, kodėl apsinuodijama maistu.

Nurodykite tris apsinuodijimo maistu požymius.

Ką darysite, jei apsinuodysite maistu? Pateikite

trijų žingsnių veiksmų planą.

Norint išvengti COVID-19 infekcijos, rekomen-

duojama dėvėti medicinines veido kaukes, dažnai

plauti ir dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo nuo

Kokioje virškinamojo trakto

dalyje ir kokiu medžiagų per-

kitų žmonių, vengti susibūrimo vietų. Kaip manote, ar žmonės, paisydami šių rekomendacijų, gali ma-

duo?

maistu? Atsakymą pagrįskite.

žiau sirgti žarnyno infekcijomis, rečiau apsinuodyti

našos būdu įsiurbiamas van-

Analizuojame, vertiname ir siūlome sprendimus

e o e 128

Kodėl rekomenduojama dietos laikytis tik pasitarus su

gydytoju? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip dviejuose trijuose informacijos šaltiniuose rastais argumentais.

Pasidomėkite lietuvių ir kitų

tautų mityba. Paaiškinkite, kodėl skiriasi

EEEEEEEENNNNU

" "

24]

Įvertinkime“ Padiskutuokite, ar

ja

"

[| "

lietuvių tradiciniai “patiekalai naudin-

L] Ll

įvairių tautų

“

gisveikatai. Savo

-

Paieškokite

„

ne informacija apie

ja

kokie yra lietu-

„

sudėtiirjų virškinimą.

mityba.

informacijos,

vių tradiciniai patiekalai.

. = „ E

nuomonę pagrįskite. Remkitės mokslimaisto

produktų

EEEHEEEEHEEHEHEUE

. =

[3]

1 paveiksle pavaizduotu ženklu žymimi ekologiški maisto pro-

duktai.

ee e

o o e o 8

Padiskutuokite, ar sąvokos

ekologiškas maistas ir sveikatai naudingas maistas reiškia tą patį.

Sukurkite simbolį sveikatai naudingiems produktams žymėti. Surenkite simbolių parodą ir aptarkite, kurie iš jų labiausiai žadina norą sveikai maitintis.

a

[|]

Pristatykite surinktą informaciją per biologijos, istorijos arba technologijų pamokas.

1 pav. Europos Sąjungos sertifikuotos ekologiškos produkcijos ženklas

60

valgant“ galima pagrįsti mokslu? Kokių dar žinote posakių, susijusių su valgymu? Ar juos galima pagrįsti mokslu?

Pasidomėkite, kokių sričių spe-

cialistai analizuoja sveikatai pa-

lankios mitybos taisykles, sudaro

06660

Ar teiginį „Apetitas ateina be-

valgiaraščius ir mitybos planus, tiria virškinimo organų sistemos

funkcijas, nustato šios sistemos

oe66

Paaiškinkite, kokių kompetencijų reikia šiems specialistams,

ir paieškokite informacijos, kur

jie rengiami Lietuvojė.

Paaiškinkite, kuo svarbus šių specialistų darbas.

Pasirinktu būdu pristatykite surinktą informaciją klasei arba mokyklos bendruomenei.

Paieškokite informacijos apie gliuteną ir jo poveikį sveikatai.

Pasidomėkite, kokiuose maisto produktuose nėra gliuteno. Pagaminkite patiekalų iš šių produktų per biologijos arba technologijų pamokas ir paskanaukite. Pasidomėkite, kokios technologijos

660660

ligas ir jas gydo.

Mergaitė skundėsi pilvo skausmais, pūtimu. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kadji netoleruoja gliuteno.

naudojamos virškinimo organų sistemos tyri-

mams.

Kuo šie tyrimai svarbūs ir kokie specialistai juos atlieka?

Kokia informacija gaunama taikant šias technolo-

gijas?

Surinktą informaciją pasirinktu būdu pristatykite klasei arba mokyklos bendruomenei.

Iš antrinių žaliavų padarykite virškinamojo trakto modelį (būtų šaunu, jeigu jis veiktų). Nurodykite visų organų pavadinimus ir funkcijas.

Isi vertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III. GEBU

IV. TOBULĖJU

Reta ikada pavyks-

ta atlikti užduotį ar

Pavyksta atlikti dalį

užduočių.

Dažnai pavyksta užduotis atlikti.

Pavyksta atlikti be-

veik visas užduotis.

Nerimauju dėl nesė-

Stengiuosi išvengti

Mokausi iš nesė-

Nebijau nesėkmių,

kos, todėl ne visada įsitraukiu į veiklas.

kritikos, todėl stengiuosi dalyvauti veiklose.

užduotis.

kmių ir kritikos, todėl nejsitraukiu į veiklas.

nesėkmių ir kriti-

kmių, pozityvios

drąsiai priimu kritiką, todėl aktyviai

dalyvauju visose veiklose.

Sąvokų žodynėlis Adenozintrifosfatas (ATP) - cheminė medžia-

Adrta - stambiausia organizmo arterija,ja teka

ga, visų organizmo ląstelių energijos šaltinis.

deguonies prisotintas kraujas. Nuo jos atsišakojusiomis arterijomis kraujas teka į įvairius organizmo organus.

Aerobinis kvėpavimas - ląstelėse vykstantis kvėpavimas, kai ATP gaminamas naudojant deguonį.

Agliutinacija - eritrocitų sulipimas perpylus netinkamos grupės kraują.

Aktyvioji pėrnaša - medžiagų pernaša per biologinę membraną eikvojant energiją. Medžiagos pernešamos iš terpės, kuriojejų koncentracija mažesnė, į terpę, kuriojejų koncentracija

didesnė

Alveėlės - plaučius sudarančios pūslelės, esan-

čios bronchiolių galuose. Projų sieneles vyksta dujų apykaita tarp kraujo ir alveolėse esančio

oro.

Amilazė - fermentas, skaidantis angliavandenius. Anaerėbinis kvėpavimas - ląstelėse vykstantis

kvėpavimas, kai ATP gaminamas nenaudojant

deguonies. Anatomija - mokslas, tiriantis organizmo kūno sandarą.

iš širdies.

Artėrinė hipertenzija - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas: Artėrinis kraūjas - daug deguonies prisotintas kraujas

Artėrinis kraūjo spaudimas (AKS) - tekančio kraujo spaudimas į arterijų sieneles.

Aterosklerėzė - aterosklerozinių plokštelių kaupimasis kraujagyslėse, dėl kurio kraujui tampa sunku jomis

tekėti.

Aterosklerūozinės plokštėlės - riebalinės nuosėdos, kurios kaupiasi kraujagyslėse. Audinių skystis - kraujo plazma, kuri prasisunkia pro kapiliarus ir laisvai teka tarp audinių Bendrasis kraūjo tyrimas - pirminis kraujo tyrimas, atliekamas norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda nustatyti anemiją (mažakraujystę) ir kitas kraujo ligas, krešėjimo

Anėmija - kraujo liga, kuriai būdinga eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimas kraujuje.

sutrikimus, atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas ir kt.

Afūtgerklis - elastinė kremzlė, kuri ryjant uždaro

Biochėmija - mokslas, tiriantis

organizme vyks-

angą į gerklas.

tančias chemines reakcijas:

Antigėnas - į organizmą patekęs svetimkūnis

Biokibernėtika - mokslas, nagrinėjantis, kaip organizmas apdoroja informaciją.

Antikoaguliacinė sistema - tai organizme

gaminamų ir į kraują išskiriamų medžiagų, slopinančių trombocitų sulipimą ir neleidžiančių kraujui krešėti kraujagyslėse, visuma. Antikūnas - prie svetimkūnio (antigeno) prisitvirtinantis ir jį neutralizuojantis baltymas. 130

Artėrijos - kraujagyslės, kuriomis kraujas teka

Brėonchai - kvėpavimo organų sistemos dalis; standūs vamzdeliai, kuriais oras iš trachėjos patenka į plaučius. Būriniai vožtūvai - širdies vožtuvai, esantys tarp prieširdžių ir skilvelių. Jie leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš prieširdžių į skilvelius.

Cholesterėlis - į riebalus panaši medžiaga, kraujo

Fibrinas - netirpus kraujo plazmos baltymas,

plazmos sudedamoji dalis; gaminamas kepenyse, jo kiekis organizme padidėja vartojant riebius gyvūninės kilmės maisto produktus.

kuris, kraujui krešint, susidaro iš fibrinogeno.

Citolėgija - mokslas, tiriantis ląstelių sandarą, funkcijas. Diafragma - neporinis plokščias raumeninis organas, skiriantis krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės;

Fibrinogėnas - tirpus kraujo plazmos baltymas. Jis, reaguodamas su oru, virsta fibrinu ir padeda susidaryti kraujo krešuliui. Fiziologija - mokslas, tiriantis organizmo (organų, audinių, ląstelių) gyvybinę veiklą ir funkcijas.

dalyvauja įkvepiant ir iškvepiant.

Galvės smegenų insūltas - staigus galvos

Diastėlė - širdies ciklo poilsio fazė, per kurią šir-

dies raumuo atsipalaiduoja

smegenų kraujotakos sutrikimas, atsiradęs dėl susidariusio trombo arba plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į galvos smegenis.

Didysis kraūjo apytakos ratas - kraujo kelias

Gaurėliai - plonosios žarnos vidinio paviršiaus

iš širdies į kitus organizmo organus ir audinius ir atgal į širdį

išaugos

Donacija - kraujo paėmimas iš donoro. Dvibūris vožtūvas - kairysis burinis vožtuvas, sudarytas iš dviejų judančių burių, kurios atsidaro ir užsidaro kraujui tekant per širdį.

Genėtika - mokslas, tiriantis paveldimumą, gebėjimą įgyti naujų savybių, požymių. Gėrklos - kvėpavimo takų dalis, kuri dalyvauja

kvėpuojant ir tariant garsus.

Ekologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir kitų

Hemofilija - paveldima liga, kuriai būdinga sutrikęs kraujo krešėjimas.

organizmų tarpusavio santykius ir santykį su gyvenamaąja aplinka.

Hemoglobinas - deguonies ir anglies dioksido

Elektrokardiograma - elektrokardiografu užrašy-

dalį eritrocitų citoplazmos.

Endotėlis - audinys, ištisiniu sluoksniu dengiantis

Histologija - mokslas, tiriantis audinių sandarą ir funkcijas.

ta širdies skleidžiamų elektrinių impulsų kreivė. kraujagyslių, limfagyslių ir širdies vidų.

Enefginė vertė - energijos kiekis, kurį organizmas

gauna iš 100 g maisto produkto; reiškiama kilo-

džauliais (kJ) arba kilokalorijomis (kcal).

pernašoje dalyvaujantis baltymas, užima didelę

Kapiliarai - smulkiausios kraujagyslių (arterijų

ir venų) atšakos, pro kurių sieneles vyksta dujų ir medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių.

Eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai, pernešan-

Kraūjas - skystasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo kūnelių: ląstelių eritrocitų ir

Fagocitai -leukocitų rūšis, gebanti savarankiškai

Kraūjo apytaka - kraujo tekėjimas organizme.

tys deguonį ir anglies dioksidą

judėti ir prasiskverbti į infekcijos židinius.

Fermeūtas - baltymas, spartinantis chemines reakcijas.

leukocitų bei plokštelių trombocitų.

Kraūjo dėonoras - savanoriškai savo kraujo duodantis žmogus. 131

Kraūjo grūpės - skirtingi kraujo tipai.

Miokardo infarktas - staigus širdies raumens (miokardo) kraujotakos sutrikimas, atsiradęs dėl

Kraūjo krešėjimas - apsauginė organizmo

vainikinėje arterijoje susidariusio trombo.

Kraūjo plazma - skystoji kraujo dalis, pernešanti įvairias medžiagas ir kraujo kūnelius.

Mucinas - gleivių ir kitų klampiųjų organizmo skysčių sudedamoji dalis. Jis suteikia seilėms glitumo, todėl jomis suvilgytas maistas lengviau nuryjamas.

Kvėpžvimo takai - kvėpavimo sistemos organai, kuriais juda įkvepiamas ir iškvepiamas oras. Juos sudaro nosis, ryklė, gerklos, trachėja,

Nėsies ertmė - galvos priekyje esanti ertmė,

reakcija, neleidžianti jam nukraujuoti:

bronchai.

Leukocitai - baltieji kraujo kūneliai, saugantys organizmą nuo infekcijų sukėlėjų. Liaukos - ląstelės, organų dalys ar organai, gaminantys ir išskiriantys sekretą.

kurioje yra uoslės organas.

Pasyviėji pėrnaša - medžiagų pernaša per

biologinę membraną neeikvojant energijos. Medžiagų judėjimą lemia jų koncentracijos skirtumas - medžiagos juda iš terpės, kurioje jų koncentracija didesnė, į terpę, kuriojejų kon-

centracija mažesnė.

Limfa -įlimfinę sistemą prasiskverbęs audinių

Pepsinas - skrandžio sultyse esantis fermentas,

Limfagyslės - limfinės sistemos apytakos indai, kuriais teka limfa

Peristaltika - ritmiški virškinamojo trakto orga-

Limfinė sistema - organų sistema, atliekanti

Plaūčiai - porinis kvėpavimo sistemos organas.

skystis.

organizmo apsaugines ir gyvybines funkcijas.

Lipazė - fermentas, skaidantis riebalus. Lizocimas - fermentas, ardantis bakterijų ląstelių sienelę.

Mažasis kraūjo apytakos ratas - kraujo kelias iš širdies į plaučius ir atgal į širdį. Mėdžiagų apykaita - medžiagų skaidymo ir sintezės reakcijų bei fizinių procesų, vykstančių organizme, visuma.

Mikrobiota - organizme esančių mikroorganiz-

mų visuma.

Miokardas - širdies skersaruožis raumuo.

kuris skaido baltymus.

nų sienelės judesiai stumiant virškinamą maistą.

Plonėji žarna - ilgiausia virškinamojo trakto dalis. Prasideda nuo skrandžio ir pereina į storąją žarną.

Prieširdžiai

- širdies ertmės, į kurias suteka

Į širdį grįžęs kraujas.

Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus psi-

chinę sveikatą.

Pūlsas - iš širdies išstumiamo kraujo slėgio banga, susidariusi arterijose ir apčiuopiama kūno vietose, kur arterijos yra paviršinės. Pusmėnuliniai vožtūvai - du pusmėnulio formos širdies vožtuvai: vienas yra tarp kairiojo

skilvelio ir aortos, o kitas - tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijų. Jie neleidžia kraujui grįžti atgal į skilvelius.

132

Rachitas - ankstyvojo amžiaus vaikų liga, kuria sergant sutrinka medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaita ir daugelio organizmo sistemų

veikla.

Raudonieji kaulų čiulpai - akytąsias kaulų ertmes užpildantys minkšti audiniai, gaminantys

kraujo kūnelius.

Recipieūtas - žmogus, gaunantis donoro kraujo, audinių ar organų.

Sėilių liaūkos - virškinimo organų sistemos liaukos, gaminančios ir išskiriančios seiles.

Sėrumas - kraujo plazma be fibrinogeno. Sistolė - širdies ciklo darbo fazė, per kurią širdies raumuo susitraukia. Skaidulinės mėdžiagos - augaliniai angliavan-

Širdis - raumeninis organas, kurio ritmingi susitraukinėjimai garantuoja nepaliaujamą kraujo

apytaką organizme.

Tiesioji žarna - galinė storosios žarnos ir visos virškinimo organų sistemos dalis.

Trachėja - tuščiaviduris vamzdelis, sudarytas iš kremzlinių pusžiedžių, gerklų tąsa. Tribūris vožtūvas - dešinysis burinis vožtuvas, sudarytas iš trijų judančių burių, kurios atsidaro ir užsidaro kraujui tekant per širdį. Tripsinas - fermentas, skaidantis baltymus. Trombas - kraujo krešulys.

Trombo:

kraujo plokštelės, dalyvaujančios

kraujo krešėjime.

deniai, kurių neskaido virškinimo fermentai.

Trombėzė - kraujagyslės užsikimšimas krešuliu:

Skilvėliai - širdies ertmės, iš kurių kraujas išstumiamas į kraujagysles.

Tuberkuliozė - lėtinė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Šios ligos sukėlėjai plinta per orą.

Sociologija - mokslas, nagrinėjantis visuomenės vystymosi dėsningumus.

Tulžis - kepenų išskiriamas skystis.

Stemplė -virškinamojo trakto dalis, jungianti

Vainikinė artėrija - kraujagyslė (arterija), deguonimi aprūpinanti širdies raumenį

Storoji žarna - virškinamojo trakto galinė dalis.

Vėninis kraūjas - anglies dioksido prisotintas kraujas.

siasi iki išangės.

Vėnos - kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta

ryklę su skrandžiu

Prasideda nuo plonosios žarnos pabaigos ir tę-

į širdį

Subalansuota mityba - tokia mityba, kai organizmas gauna reikiamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Vėnų vožtūvai - vožtuvai, esantys venose. Jie leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi ir padeda jam grįžti į širdį.

Širdičs ciklas - periodas, per kurį širdis vieną kartą susitraukia ir vieną kartą atsipalaiduoja

Virpamasis epitėlis - dengiamasis kvėpavimo takų audinys.

Širdiplėvė - širdį iš išorės dengiantis audinys, išskiriantis trintį mažinantį skystį

Žarnynas -virškinamojo trakto didžiausia dalis;

prasideda nuo skrandžio ir baigiasi išange.

133

Literatūra Abraitis R. ir kt. Žmogaus fiziologija. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2004. Aiškinamasis imunologijos ir alergologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidybos centras, 2012.

Molienė L., Molis S. Pažink gyvybę. Vadovėlis IX klasei. Pirmoji knyga. Kaunas: Sviesa, 2009.

Bryson B. Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą. Vertė R. Montvilienė, Vilnius: Tyto alba, 2020.

Sherwood L. Human physiology. From cells to

Čepulienė R. Kraujo morfologija ir funkcijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto

M. Purlys, Kaunas: Sviesa, 2016.

leidykla, 2007.

Česnys G. ir kt. Žmogaus anatomija. | tomas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008

DzikavičiūtėJ., Semaška V. Biologija 11-12. Homeostazė ir organizmo valdymas. Zmogaus sveikata. Kaunas: Šviesa, 2012. GrigasJ. Kiek trunka sekundė. Šiuolaikinis pasaulis mokslininko akimis. Vilnius: Tyto alba,

2011.

Kadziauskas J., Martinionienė J., Viltrakienė I.

Biologija 11-12. Ląstelė - gyvybės pagrindas

Medžiagų apykaita ir pernaša. Kaunas: Sviesa, 2012 Kean S. Paskutinis Cezario atodūsis: mus

supančio pasaulio paslaptys.

2020

Vilnius: Eugrimas,

Kėvelaitis E. ir kt. Žmogaus fiziologija. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2006.

Mader S. S. Biologija. I knyga, vertė L. Balčiauskas, V. Būda,J. Motiejūnaitė, Vilnius: Alma littera, 1999 Mader S. S. Biologija. II knyga, vertė L. Balčiauskas, V. Būda,J. Motiejūnaitė, G. Adamonytė, Vilnius: Alma littera, 2001

134

Mikulevičiūtė J., Purlienė M., Grinkevičius K. Biologija. Vadovėlis IX klasei. Pirmoji knyga. Kaunas: Šviesa, 2012

systems, 9 th edition. Cengage Learning, 2015.

Stocley C. Iliustruotas biologijos žinynas. Vertė

Stropus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N.

Zmogaus anatomija. Kaunas: Vitae Litera, 2005. Stropus R. ir kt. Žmogaus anatomija. || tomas,

Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2016. Šterbenc A. Jarc E., Poljak M., Homan M. Helicobacter pylori virulence genes. World

Journal of Gastroenterology, 2019, 25, 33,

4870-4884, interneto prieiga: https:/www.ncbi. nlim.nih.gov/pmc/articles/PMC6737321/.

Interneto prieiga

Lietuvos Respublikos aplinkos sveikatos

Apie jodo deficito sukeliamus sveikatos

ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“: https://e-seimas.lrs.lt/portal/

sutrikimus: https:/sam.lrv.lt/lt/naujienos/apiejodo-deficito-sukeliamus-sveikatos-sutrikimus. Ateitis - mėsa iš mėgintuvėlio: https:/Isveikata.

It/svetur/ateitis-=mesa-is-=megintuvelio-2842 Bronchitas.

Simptomai, priežastys, eiga ir

IegalAct/lt/TAD/TAIS.91054/FLgYKgTbGs Mitybos įpročiai: https:/osp.stat.gov.

It/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/ mitybos-iprociai

gydymas: https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/

Over half of adults in the EU are overweight:

kvepavimo organu ligos/bronchitas,p. priezastys+žturinys.

https://ec.europa.eu/eurostat/web/productseurostat-news/product/-/asset publisher/ VWJkHuaYvLIN/content/id/13028637/pop. up.

Food waste and food waste prevention -

estimates: https:/ec.europa.eu/eurostat/

statistics-explained/index.php?oldid=578564.

Pirmoji pagalba: https:/agmpe.lt/ pirmoji-pagalba/.

Gyventojų mirties priežastys: https:/osp.stat.

Pulsoksimetras - kas tai ir kodėl jis naudingas:

gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/mirtingumas/ gyventoju-mirties-priezastys.

https:/www.medicina.lt/Iv/straipsniai/

Higienos institutas, Kraujo donorų registro 2021

Pulsoksimetras-kas-tai-ir-kod*4C4*497!-jisnaudingas/15765.

m. duomenys: https://www.hi.lt/uploads/pdf/ leidiniai/Statistikos/KDR leidinys 2022.pdf.

Užspringimas: https:/www.svarbuszingsnis.lt/ uzspringimas-2015-m.

How to make limewater: https:/sciencestruck com/how-to-make-lime-water.

Žmonės, pakeitę Lietuvos mediciną: https:/Isveikata.lt/aktualijos/

zmones-pakeite-lietuvos-medicina-9438

Jonizuojančioji spinduliuotė ir jos panaudojimo sritys: https:/www.rsc.lt/index.php/pageid/745.

Ką reikia žinoti apie tuberkuliozę, kad nustatyta diagnozė neišgąsdintų: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/ka-reikia-zinoti-

apie-tuberkulioze-kad-nustatyta-diagnozeneisgasdintu.

Koks pulsas yra normalus?: https://sveika.lt/ koks-pulsas-yra-normalus/.

Kūno masės indeksas: https://osp.stat.gov.lt/ lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/kmi.

135

Iliustracijų šaltiniai

P.19, 20, 24-34, 36, 39, 42-44, 48, 49-52, 56, 61, 63-65, 68-71, 73-76, 82-85, 102, 109, 110, 112-115, 117-120, 125, 127 Aldonos Griškevičienės iliustracijos P. 6 O Alfazet Chronicles / wwwstock.adobe.com / 571059127 P.7 O Diana Hlevnjak / www.shutterstock.com / 454176742; O Life science / www.shutterstock.com /757446982; O TVGD / wwwshutterstock.com /790394539 P. 8 O Natalia Marshall /

www.shutterstock.com / 2246871209; O wan wei / www.shutterstock.com /739534918 P. 9 O kantimar kongjaidee /www.shutterstock.com/ 1456602617; O GoodStudio /

www.shutterstock.com / 2157028267 P. 10 O davooda /www.shutterstock.com /1548386144 P.

Gorodenkoff / wwwshutterstock com / 1073659376 P.12 O revers / www.shutterstock.com /1028424859 P.13 O Iveekam / www.

10

shutterstock.com / 2137848477 P. 14 G LiliGraphie /www.shutterstock.com / 522049924; O Mrakor / www.stock.adobe.com /13038904;

O Archivist / wwwstock.adobe.com /162251528; David Julius O Cmichel67. Wikimedia Commons. License: CC BY-SA 4.0; Ardem Patapoutian O Cmichelė7. Wikimedia Commons. License: CC BY-SA 4.0; Gertrude Elion O GlaxoSmithKline plc. Wikimedia Commons. License: CC BY4.0 P.15 O Everett Collection / www.shutterstock com / 242818486; O ahmed-haddad /wwwshutterstock.com / 2145897109; O Everett Collection / www.shutterstock.com / 242291527; Andreas Vesalius O Jan van Calcar. Wikimedia Commons. Public

Domain; William Harvey G Evengard. Wikimedia Commons. License: CC BY-SA 3.0; Earl W. Sutherland,Jr. 6 Unknown author. Wikimedia Commons. Public Domain; Karl LandsteinerO Bachrach Studios. Wikimedia Commons. Public Domain; O Everett Collection / www.

shutterstock.com / 242815735; Sir William Bowman O GL Archive O Alamy Stock Photo; O Sergey Kohl / www.stockadobe.com /399111773 P.17 O Gorodenkoff / www.shutterstock.com /1884612703 P. 18 O Izf /www.shutterstock.com /735990070 P. 20 6 KucherAV / www.

shutterstock.com /572226073 P. 21-22 O petrmalinak / www.shutterstock.com / 2018093327 P. 24 O Denis Moskvinov /www.shutterstock com /1376856683 P. 26 O Naypong Studio / wwwshutterstock.com / 314026985 P. 28 Gerklos O Welleschik. Wikimedia Commons. License: CC BY-SA3.0; O pixelaway / www.shutterstock.com

/ 494409040; O pixelaway /www.shutterstock.com / 494408647; O pixelaway /

wwwshutterstock.com / 49440861 P. 32 O alphaspiritit / www.shutterstock. com / 375598699 P. 35 Axel Kock / www.shutterstock.com /

1551530393 P. 37 O Milan Sommer / www.shutterstock.com / 2197107271 P. 38 Nutlegal Photographer /www.shutterstock.com /1033788109 P.40 6 a3701027 / www.stock.adobe.com /182862146

P. 41

O Nattakorn

Maneerat

/www.shutterstock.com / 552388054; O Nattakorn.

Maneerat / www shutterstock com / 552124582 P. 45 O Xray Computer / wwwshutterstock. com / 236286793 P. 46-47 O Lightspring / www.

shutterstock.com /101194774 P. 48 O Ezume Images /www.shutterstock.com / 565671925; G pichit / www.shutterstock.com /1333700042

P. 2 O cunaplus / wwwshutterstock. com / 2137059679 P. 53 O Jan Nedbal /wwwshutterstock.com /1219859644 P. 54 O Rawpixel com / wwwshutterstock.com /473542738 P. 57 O Saiful52 / www.stock.adobe com / 493639156 P. 58 O angellodeco / www.shutterstock.com /

232287598; G Rabizo Anatoli / www.shutterstock.com / 2201420861 P. 59 O chemical industry / www.shutterstock.com / 2240728399 P. 60

S Tatjana Baibakova /wwwshutterstock.com /1560929708 P. 62 O SciePro /www.shutterstock.com /1391792228; O SciePro / www.

shutterstock.com /1391792228; Du širdies piešiniai O Historical Images Archive O Alamy Stock Photo P. 65 O narcoz52 / www.shutterstock. com /1541582531 P. 66 O JY FotoStock /www.shutterstock.com /1994028410; O JY FotoStock / www.shutterstock.com /1835822950; O

New Africa / www.shutterstock. com /1155853408 P. 67 O Viktor Lugovskoy / www.shutterstock.com /156608045 P. 70 O SciePro / www.

shutterstock.com /1613961145 P. 72 O Shyntartanya / www.shutterstock.com /1208423836; Portrait Image Asia / www.shutterstock.com /

548905462; Portrait Image Asia / www.shutterstock. com / 548905462 P.73 O Orapun / wwwstock adobe.com / 466263475; O Orapun / wwvistock adobe.com / 541858359 P.74 O sfam photo /wwwshutterstock.com /1514192948 P. 75-76 O Bagel Studio / www.shutterstock.

com /1860233080 P. 77 O mikeforemniakowski / www.shutterstock.com / 221192002 P. 79 O Nataliya Arzamasova /www.shutterstock.com/

1124641820; O Nataliya Arzamasova /www.shutterstock.com /1046932582 P. 80-81 O Iconic Bestiary / www.shutterstock.com / 1785411101; Bėgantis žmogus su įtvaru O Dorotės Joanos Pociutės iliust. P. 86 „Yarn bombing“ festivalis Italijoje O Christian Santi O Alamy Stock Photo

P.86 Hemofilijos dienos minėjimas O Sauliaus Žiūros nuotr. O Vilniaus miesto savivaldybė P. 88-89 O TensorSpark / www.stock.adobe.com / 583599995 P. 90 O Timolina / www.shutterstock.com / 1642742218; O Valentyn Volkov / wwvshutterstock.com / 58711744 P. 92 O Viktorl / www.shutterstock.com / 528460192; O Viacheslav / www.stock.adobe.com / 526711792 P. 93 O Dmitry Lagoshnyi / www.shutterstock.com/

1913016616 P. 94 O Alexander Ryabintsev / www.shutterstock com / 1477759664 P. 96 O Nitr / wwwshutterstock.com /1921840148; P. 97 O Elena Schweitzer /wwwsshutterstock.com / 95067928; G Viacheslav Lopatin / wwwshutterstock.com / 2200433451; O LorenzoArcobasso

/www.shutterstock.com /184347533; O Olesia Bech / www.shutterstock.com /1691373529;

O JIANG HONGYAN

/ www.shutterstock.com /

64855849; O Dionisvera / wwwshutterstock. com /125442242; O CKP10O1 / wwwshutterstock.com / 620487326; O Nataly Studio / ww. shutterstock.com /1524481106; O grey. and / www.shutterstock.com / 1517668238; O Anna Kucherova / wwwshutterstock.com / 90052969; O DronG /wwwshutterstock. com / 270503105; O Photoongraphy / wwwshutterstock.com /1886024770; P. 98 O Kolpakova Svetlana / wwwshutterstock com /1941223708; O Dolores Preciado / www.shutterstock com / 1937775154; O MaraZe / wwwshutterstock.com / 1033163164; O KeongDaGreat / www.shutterstock com / 1249571275; O KeongDaGreat / www.shutterstock com /1192924987 P. 99 Trafalgaro mūšis O Clarkson Frederick Stanfield. Wikimedia Commons.

Public Domain P.100-101 O Alexander Raths / www.shutterstock.com/

256621771; O baibaz / www.shutterstock.com /394570468; O Anton Starikov /wwwshutterstock.com /1832453854; O Riccio da favola /

www.shutterstock.com / 2302414929; G Sergiy Kuzmin / www.shutterstock.com /101185462 P. 101 O Sanit Fuangnakhon / www.shutterstock.

com /360938921; O Africa Studio /wwwshutterstock.com / 230121058 P.102 O Sheila Fitzgerald / www.shutterstock com /1140896882; O Paket /wwwshutterstock.com / 664216429 P.103 O ryby / www.shutterstock.com / 48972160; O MaraZe /wwwshutterstock.com / 257557852; O azurel / www.shutterstock.com / 221590483; O Tanya Sid / wwwshutterstock. com /1654235074; O GSDesign / www: shutterstock.com /2260516111; O Pixel-Shot / www.shutterstock com / 2053115369 P.104 O Artemida-psy / wwwshutterstock.com / 738218947; O Tijana Moraca /wwwshutterstock.com /1145417207 P.106 O Patiyurh Sirisukpokar / wwwshutterstock.com / 607915937 P.107 6 Asvolas / www.shutterstock.com /762469753 P. 108 O valiantsin suprunovich /www.shutterstock.com / 2147506213 P. 112 O pikselstock /

www.shutterstock.com / 88925662 P. 116 O metamorworks /www.shutterstock. com / 644953165 P.117 O eleonimages / www.shutterstock. com /1363679426 P. 121

O Double Brain /www.shutterstock.com /1974928025; O cosmaa /www.shutterstock.com /1629770242;

O Valentina Sabelskaia / www.shutterstock com / 1917499514; O Double Brain / www.shutterstock com /1996453004 P.122 O Sevenstock Studio / wwwshutterstock.com /1222142920; O Angelina Zinovieva / www.shutterstock.com /1599534463; O Oren Ravid / www. shutterstock.com /1698621841; O Milan Ilic Photographer /www.shutterstock.com /1184920618 P.124 O ifong / www.shutterstock.com /

54369676; O Tarasyuk Igor / www.shutterstock.com /1304185684 P. 126 O SOMMAI /www.shutterstock. com /1063905422; O Peter Togel / www.shutterstock.com / 2143822327; O EvgeniyaP /www.shutterstock.com / 2018974976; O azure1 / www.shutterstock.com / 224608219; O Garsya /www.shutterstock.com / 83082517; O Africa Studio / www.shutterstock.com /105615443 P. 128 Logotipas „Euro-Blatt“ O Dusan

Milenkovic. Wikimedia Commons. Public Domain

Jolita Kančiauskienė, Vidmantas Kančiauskas, Kęstutis Grinkevičius, Jūratė Mikulevičiūtė BIOLOGIJA Vadovėlis 9 klasei. 1 dalis Serija HORIZONTAI Reiškinio „Sistemų galia“ autorė Asta Navickaitė

Lei o vadovė Asta Navickaitė Metodininkė Audronė Puidokienė Redaktorė Dalia Ignatjeva Maketo dizainerė Dana Šmitienė

Dailininkė Aldona Griškevičienė

Reiškinio „Sistemų galia“ dizaineris Kasparas Patkauskas Viršelio dizainerės Gitana Povilonytė, Inga Gilė Serijos dizainą kūrė Inga Gilė, Linas Spurga, dizaino agentūra CRITICAL Tir. 5000 egz.

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“,

J. Balčikonio g. 3, 08247 Vilnius El. p. infoGsviesa.lt

Interneto puslapis www.sviesa.lt Spausdino UAB „Standart Impressa“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, 02189 Vilnius

Serija HORIZONTAI Vadovėlio BIOLOGIJA 9 KLASEI komplektą sud Vadovėlis

eduka

Pratybų sąsiuvinis

K LAS Ė

Vadovėlis Dujų apykaita plaučiuose. ir audiniuose.

Kodėl dujų apyksita iėse?

Rekomendacijos mokytojui

Mokytojams prieiga prie skaitmeninės metodinės medžiagos ir skaitmeninio turinio suteikiama tik tada, kai jie turi „EDUKA klasės“ mokytojo licenciją. Mokiniams prieiga prie skaitmeninio turinio suteikiama tik tada, kai jie turi „EDUKA klasės“ mokinio licenciją.

9

'785430'072414' www.sviesa.lt