109 33 37MB
Lithuanian Pages [133] Year 2023
Vadovėlis .
Biolog ija H2RIZONTAI
Biologija 7
1DALIS
Sigita Zalitienė Rasa Zubrickienė
Turinys Kaip mokytis su vadovėliu
Reiškinio tyrin
imas. GYVYBĖS GALIA
I ciklas Biologija - gyvybės mokslas 1. Biologijos svarba
[14]
2. Biologijos tyrimai
|]
Apibendrinimas
-
II ciklas Nuo ląstelės
organizmo
1. Bakterijų ląstelės 2. Augalų ir gyvūnų ląstelės...
3. Organizmų struktūriniai lygmenys 4. Ląstelių mikroskopavimas Apibendrinimas
+
o -) t o -
Genai ir paveldimumas 1. Genai lemia paveldimus organizmo
požymius
Ls
2.Mitozė!.... 3. Mitozės reikšmė organizmams
4. Mejozė
L.
5. Mokslininkai keičia organizmų paveldimąją informaciją
Apibendrinimas
600060686
III ciklas
Klasifikavimas padeda atpažinti organizmus 1. Organizmų klasifikavimas 2. Domenas - aukščiausias organizmų taksonominis rangas 3. Nematomos, tačiau labai svarbios bakterijos
4. Eukarijų domeno karalystės
5. Protistų karalystė 6. Grybų karalystė 7. Gyvieji organizmai ir biotechnologijos 8. Virusai - neląstelinė gyvybės forma Apibendrinimas
...
.
666666006 8
IV ciklas
Nuosekli mokymosi eiga
As LASTELĖS IKI ORGANIZMO
Raktiniai žodžiai
Kas yra ciklo įvade? Ciklo temų turinys.
Svarbiausios veiklos. Raktiniai žodžiai
Bakterijų ląstelės:
Kaip mokytis ciklo temų?
Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis,
kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis,
apibendrinkite, reflektuokite!
Įsidėmėkite sąvokas
Remkitės patarimais.
Kaip tytinėsime reiškinį Gyvybės galia“?
Kaip plėsti akiratį?
Ieškokite informacijos.
„Gyvybės galia“:
Bendradarbiaukite.
Tyrinėkite reiškinį
Kelkite klausimus.
Kurkite.
Siūlykite sprendimus
prane tes nų
Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.
Apibendrinkite.
Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus
Kaip taikyti tyrimo metodus? « Kelkite hipotezes. + Planuokite ir atlikite stebėjimus, bandymus, tyrimus.
+ Apibendrinkite gautus duomenis, formuluokite išvadas.
84 Apibendrinimas
EG Nuolastoės Kl organizmo
Kaip apibendrinti ciklą?
+» Pasikartokite ciklo medžiagą.
+ Atlikite užduotis ir pasitikrinkite.
+ Įsivertinkite pasiekimus.
Darbas poromis - šią užduotį siūloma atlikti
Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite OR
Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti
Informacijos paieška - ieškokite informacijos
kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.
su klasės draugu.
bendradarbiaujant grupėje. DUO M
EEE
Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavinančios užduotys.
internete ir kituose šaltiniuose.
R
Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“
arba internete.
5
Žemė - vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Tiek paprasčiausios, tiek sudėtingiausios gyvybės formos, išskyrus virusus, sudarytos iš ląstelių. Šios užprogramuotos augti, daugintis. Iki šiol tiksliai nežinoma, kaip veikia šios gyvosios sistemos.
Lapo audinio ląstelės
Ląstelės dalijimasis
Kaip tyrinėsime reiškinį „Gyvybės galia“? SKAITYSIME |
ir ieškosime
informacijos apie ląsteles.
KELSIME ||
klausimus ir
diskutuosime apie
ląstelių tyrimų svarbą.
TIRSIME ||
ir ieškosime atsakymo
į pasirinktą klausimą
(planuosime, kursime,
pateiksime rezultatus).
PRISTATYSIME ||
tyrimo rezultatus
ir kelsime naujus klausimus.
.
“
Domimės,
Vv
Ieskome
Ką žinome apie ląsteles? Kuo jos ypatingos? Kodėl ląstelės ne iki galo ištirtos? «
Pagalsandarą skiriamos eukariotų ir prokariotų ląstelės. Pastarosios yra daug paprastesnės, todėl dažnai naudojamos įvairiems reiškiniams ir procesams tirti.
LŽ
Žmogaus organizme pačių
[35]
O gal esate girdėję apie „HeLos“ ląsteles? Išsiaiškinkite, kokios tai ląstelės.
paprasčiausių gyvųjų sistemų
yra daugiau nei žmonių Zemėje. Zmogus - tarsi planeta, užgrobta maždaug 1000 rūšių
mikroorganizmų. Dažniausiai į juos nekreipiame dėmesio. Dalis
žmonių mano, kad šie plika
akimi nematomi organizmai
L
(
Vo Raskite informacijos, kaip
gyvena tik gyvūnuose arba
nešvarioje aplinkoje. Tačiau kiekvienas iš mūsų esame 10-100 trilijonų mikroorganizmų
buveinė - vien žarnyne
gyvenantys mikroorganizmai
|
žmogaus sveikata, savijauta
oO
sveria maždaug 1,5 kg. Jų
visuma vadinama mikrobiota.
priklauso nuo jo organizme gyvenančių bakterijų. Patyrinėkite, kokios
bakterijos gyvena ant jūsų
odos, burnoje ar nosyje.
Kuo jos ypatingos?
[75]
»
Perpastaruosius metus net kelios Nobelio premijos buvo
skirtos mokslininkams, sukūrusiems metodų, leidžiančių nuodugniau tyrinėti ląsteles, pavyzdžiui, krioskopinę mikroskopiją, žaliai fluorescuojančio (švytinčio) baltymo
tyrimo metodą. Šie atradimai lėmė citobiologijos mokslo proveržį. Tikėtina, kad šios srities mokslininkai netolimoje ateityje praneš apie įspūdingus pasiekimus!
Raskite informacijos apie citobiologiją, jos raidą. Kaip kito šios
srities tyrimų metodika ir kas lėmė šiuos pokyčius? Surinktą
informaciją pavaizduokite informaciniu grafiku. Paieškokite
informacijos apie ląstelių tyrimus, pasidomėkite, kaip šių tyrimų rezultatai taikomi genetiškai modifikuotiems organizmams kurti.
Bakterijų tyrimas
KElausiame
GYVYBĖS GALIA
Kodėl svarbu tirti ląsteles? Diskusija Įsivaizduokite, kad dalyvaujate laidoje
„Ląstelės balsas“, kurioje diskutuoja įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui, astrofizikai,
biologai, nanotechnologijų inžinieriai, medikai,
filosofai. Pasirinkite, kokiai sričiai norėtumėte atstovauti, ir aptarkite, kaipji susijusi su ląstelių
a.
tyrimais ir kokią įtaką jai daro citobiologijos
mokslo pasiekimai.
Diskutuojant jums neabejotinai kilo daug
klausimų. Mokytojo padedami pasirinkite vieną klausimą, kurį tirsite savo grupėje.
Pasirinkite vien eną
klausim
a
Kelkite savo
+ Kodėl ląstelė yra atvira gyvoji sistema? + Kaip ląstelės susijusios su nanotechnologijomis?
klausimą ma reiškinį,
pavojų žmonijai?
norėtumėte
+ Ar citobiologijos srities atradimai gali kelti + Kaip ląstelių tyrimai prisideda prie žmonių
ės? gerovės?
2
tirti
apie + kurį
2
9
Tiriame,
Kuriame
Kaip atliksime tyrimą? k Ž .
"m
Zingsniai PLANUOJAME
VEIKIAME
Apgalvokite, kada ir kaip atliksite tyrimą,
kas už kokį tyrimo etapą bus atsakingas.
Aptarkite tyrimo etapus: + informacijos paiešką, +» ekskursijų, eksperimentų arba kūrybinių dirbtuvių organizavimą,
||
PATEIKIAME REZULTATUS
Tirkite, kurkite ar
eksperimentuokite
pagal parengtą planą.
||
Tyrimo rezultatus pateikite,
pavyzdžiui, nuotraukomis,
tekstu, vaizdo įrašu, pranešimu, spektakliu.
+ tyrimo eigos fiksavimą ir duomenų rinkimą, + tyrimo duomenų analizę, + pristatymo rengimą, + tyrimo pristatymą.
Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI Ką atradote tirdami, kurdami
ar eksperimentuodami? Pavyzdys „HelLos“ ląstelių tyrimai padėjo mokslininkams
SĄSAJOS SU REIŠKINIU |
Kaip tai susiję su
gyvybės galia? Pavyzdys Laboratorijoje „HeLos“ ląstelės tam tikromis
JŪSŲ GALIOS ||
Okaip aš ir mano klasės draugai
galime prisidėti prie gyvybės tyrimų? Pavyzdys Interneto svetainėje zooniverse. org galime pasirinkti projektą, prie
daugiau suprasti apie vėžio
sąlygomis be perstojo
ligas, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi poliomielito, ŽIV,
dauginasi. Todėl mokslininkai gali
tyrimus darantys mokslininkai prašo visuomenės pagalbos, pavyzdžiui,
kitų virusų. Šios žinios buvo pritaikytos vaistams, vakcinoms kurti.
neįmanoma atlikti su kitomis ląstelėmis.
gautus ląstelių vaizdus. Šiuos vėliau mokslininkai analizuoja, rūšiuoja nuotraukas ir pan. 5
SŪRS-CoV-2 ir daugybė
a 2 Pasirenkite i i pristatyti
daryti tyrimus, kurių
kurio norėtume prisidėti. Įvairius
spalvinti elektroniniu mikroskopu
Nutarkite, kaip pristatysite atliktą tyrimą: kas tars įžanginį žodį, trumpai supažindins su pagrindiniu tyrimo objektu ar reiškiniu. Nurodykite, kas ir kaip atliko tyrimą, ką pavyko išsiaiškinti, kaip tai susiję su gyvybės galia, su kokiais iššūkiais teko susidurti, kas padėjo kilus klausimų ar problemų.
Apibendriname,
įsivertiname
GYVYBĖS GALIA
Ką naujo sužinojote apie tyrinėtą reiškinį? PRISTATYKITE |
DISKUTUOKITE
Pasirinkta forma pristatykite savo įžvalgas
|
klasei, tėvams ar visai mokyklos bendruomenei.
Jeigu parengėte pranešimą, susitarkite, kuris
Atsakykite į užduotus klausimus, o jeigu
nežinote atsakymo,
KELKITE KLAUSIMUS ||
Patys užduokite klausimus kitoms grupėms.
Nekritikuokite, bet
kurią dalį pristatys (rekomenduojama kalbėti
susitarkite, kad
patarkite, jeigu manote,
visiems). Pranešimas turėtų trukti ne ilgiau
išsiaiškinsite vėliau, jei
kad būtų galima padaryti
kaip 5 minutes. Jei tyrimą pristatysite plakatu, piešiniu, nuotraukų koliažu, surenkite šių
tai yra jūsų tyrimo dalis.
kitaip.
darbų parodą.
Kas toliau? Kitos gyvybės formos Ar Žemė vienintelė planeta, kurioje yra gyvybė? Tai vienas pagrindinių
klausimų, į kuriuos mokslininkai ieško
atsakymo. Kaip galėtų atrodyti gyvybė kitose planetose ir kaip su ja užmegzti ryšį? 1972-1973 m. Nacionalinė
aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba (NASA) prie kosminių
aparatų Pioneer 10 ir Pioneer 11 pritvirtino specialias plokšteles - laišką
nežemiškai gyvybei,jei tokią sutiktų. Pasidomėkite, ką reiškia šiose
plokštelėse pavaizduoti simboliai. Pasvarstykite, kokia galėtų būti
nežemiška gyvybė, kuoji galėtų skirtis
nuo gyvenančios Žemėje.
ir pasižymėkite, A Raaan Rs
I Raskite
kaip
PJUsų
jūsų
|
įžvalgos
apie gyvybės i kelt ij
ju: galą su nežemiškos
9
gyvybės paieška.
R Ir toliau kl
n kelkite
. ausimus
+ Kuris pristatymas buvo įdomiausias ir kodėl?
!
+ Kokių svarbių įžvalgų sužinojote apie
No ą gyvybę ir jos galią?
+ Kodėl nagrinėti šį reiškinį jums buvo naudinga ar nenaudinga?
+ Kaip šį tyrimą norėtumėte pratęsti?
1
Šiame cikle 1. Biologijos svarba 2. Biologijos tyrimai
Ką veiksime Kursime klausimus įsivaizduojamai
radijo laidai „Pakalbėkime apie biologiją“. Rengsime vaizdo pranešimą apie
biologiją mūsų gyvenime.
Stebėsime pasirinktus organizmus. Palyginsime tikro ir pagal pasakojimą sukurto raganosio atvaizdą. Aprašysime ir pavaizduosime
išgalvotą gyvūną.
——>
Raktiniai žodžiai eksperimentas
biologija
mėkslinis tyrimas
lyginamasis metodas
2
Biologijos svarba
[>] [>] moks.link/bdcf
* + +
Paaiškinsime, ką tiria biologija. Pateiksime biologijos žinių taikymo pavyzdžių. Diskutuosime biologijos mokslo tema.
Žmonėms kasdien kyla daugybė klausimų,
pavyzdžiui, kaip prižiūrėti augintinį, sveikai maitintis, kodėl skauda dantį. Atsakyti į juos galima remiantis patirtimi ir mokslo žiniomis.
Ką tiria biologija?
Prisiminkite ir apibūdinkite gyvybės požymius.
AIŠKINAMĖS Mokslas - tai žinių apie pasaulį visuma.
Pasaulio pažinimas yra nuolatinis
Gyvybei būdingi
procesas, nauji moksliniai tyrimai leidžia vis labiau suprasti mus supantį pasaulį
gyvybiniai procesai
Biologija tiria gyvybės (1 pav.) kilmę, raidą
ir įvairovę, organizmų sandarą,jų gyvybinę veiklą, tarpusavio santykius ir ryšius su gyvenamąja aplinka. Plėtojantis mokslui: atsiradus įvairių tyrimo metodų, sukūrus
Dauginimasis
Kvėpavimas
Augimas
Judėjimas
Šalinimas
Pojūčiai
prietaisų ir daugėjant mokslu grįstų žinių,
biologijos mokslą imta skaidyti į šakas. Kai
kuriosjų aprašytos 2 paveiksle
Biologija (gr. bios - gyvybė, o logos - mokslas) - mokslas apie gyvybę.
Mityba
1 pav. Gyvybės požymiai
PASITIKRINAME
14
Kodėl biologija priskiriama
gamtos mokslams?
9)
Kurios trys iš 2 paveiksle aprašytų biologijos
mokslo šakų jums įdomiausios? Kodėl?
Pratybų
sąsiuvinio
p. +
=?
ZOOLOGIJA
k
ANATOMIJA
nagrinėja organizmų kūno sandarą.
tiria gyvūnų sandarą,
gyvybinę veiklą, klasifikavimą,
paplitimą, iškastinius gyvūnus, gyvūnų elgesį ir kt.
|
TAKSONOMIJA
|
nagrinėja ir kuria šiuolaikinių ir
iškastinių organizmų giminystės ryšiais pagrįstą klasifikavimą.
Biologija BOTANIKA
tiria augalų sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą,
iškastinius augalus ir kt.
FIZIOLOGIJA
tiria organizmų gyvybinę
veiklą ir funkcijas.
CITOLOGIJA
tiria organizmų ląstelių sandarą ir funkcijas.
EVOLIŪCIJA
tiria organizmų kilmę, raidą.
2 pav. Biologijos mokslo šakos
| 15
TAIKOME
PRAKTIŠKAI
Diskutuojame apie biologijos mokslą [1]
Įsivaizduokite, kad kuriate radijo pokalbių laidą
„Pakalbėkime apie biologiją“. Kortelėse pateikti
klausimai, kuriuos galima užduoti pašnekovams per pokalbį.
Ką naujo šiandien sužinojote apie biologijos mokslą?
Jei būtumėte biologas, ką norėtumėte tyrinėti? Kodėl?
Kaip manote, ar biologija bus svarbi ir po 1000 metų?
Kur, jūsų nuomone, galėsite taikyti biologijos žinias?
Ko norėtumėte paklausti fiziologo?
Ar žinote nors vieną garsų biologą? Ką jis atrado
[2]
4
[3]
Sugalvokite dar 2-3 klausimus biologijos mokslo tema.
Su klasės draugais pasikeiskite laidos vedėjo ir pašnekovo
vaidmenimis, atsakykite į pateiktus ir pačių sugalvotus klausimus.
4
ar sukūrė?
[4]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą.
* Kuris klausimas buvo įdomiausias?
* Į kurį klausimą buvo sunkiausia atsakyti? Kodėl?
O Ulkuiiuos ausims
ciseliyanų
ieškojote ne vadovėlyje, bet
kituose informacijos šaltiniuose?
“————
ELEKTRONINIS
MIKROSKOPAS wo
OPTINIS
MIKROSKOPAS
Oi nm 1nm 10nm | 100nm 1ųm 10 im 100 jm L————————2—2—-—5—— —z7———5 7
Chloroplasta:
Atomas
1 milimetras (mm) = 10 m.
1mikrometras (um) = 10 mm = 10* m
1nanometras (nm) = 10 im = 10 m
16
3 pav. Biologijos objektų dydis
DNR molekulė
Gyvūno ląstelė
=
Bakterija
Augalo ląstelė
PLEČIAME AKIRATĮ 1696 m. olandų tyrinėtojas Antonis van Levenhukas (Antonie van Leeuwenhoek) parašė veikalą „Gamtos paslaptys, atskleistos mikroskopu“. Jis pirmasis stebėjo pro mikroskopą bakterijas, pirmuonis
(judrius vienaląsčius organizmus), todėl laikomas mikrobiologijos pradininku.
Kaip biologija susijusi su kitais mokslais?
Mikromėtras (um) - ilgio matavimo vienetas, milijonoji metro dalis (1 um = 107 m).
AIŠKINAMĖS
Molėkulė - iš dviejų ir daugiau (gali būti daugiau kaip 1000) atomų sudaryta mažiausia medžiagos dalelė.
Mokslo pažangą lemia nauji pasiekimai ir žinios. Dažnai vieno mokslo pasiekimai skatina kitų mokslų raidą. Pavyzdžiui, taikydami naujas
Nanomėtras (nm) - ilgio matavimo vienetas,
milijardinė metro dalis (1 nm = 107 m).
fizikos žinias inžinieriai sukūrė elektroninį
mikroskopą, kuris stebimų objektų vaizdą didina iki milijono kartų. Todėl biologija tiria ne tik didelius organizmus, pavyzdžiui, žinduolius, medžius, bet ir mikromėtro dydžio bakterijas, ląstelių dalis, pavyzdžiui, chloroplastus (3 pav... Plėtojantis mokslui paaiškėjo, kad
Taigi biologui, tiriančiam, kaip organizmai apsirūpina
ir tarpjų vykstančias chemines reakcijas tiria
analizuoti reikia matematikos žinių.
gyvieji organizmai sudaryti iš nanomėtro dydžio atomų. Šie jungiasi į molėkules. Jas
Ram,
—
————> 100
um
1mm
e
I Varlės kiaušialąstė
o
Žmogaus kiaušialąstė
chemija. Vienoms cheminėms reakcijoms reikia
energijos, o kitoms vykstant energija išsiskiria Energijos rūšis, virsmus, perdavimo būdus tiria fizika. medžiagomis ir energija, būtinos fizikos ir chemijos žinios. O stebėjimų, eksperimentų duomenims
1 OGAUSAKYS)
1em
|
A
Skruzdėlė
Oim
10m
100 m
1km
Pelė
Žmogus
Liepa
17
Biologijos pasiekimai turi didelę reikšmę kitų mokslų atsiradimui ir raidai. Vienas labiausiai plėtojamų mokslų - biėnika (gr. bios - gyvybė + elektronika). Ji tiria,
kaip pritaikyti organizmų sandaros ypatybes ir veiklos principus technikos srityje, statybos konstrukcijoms,
įvairiems mechanizmams ir prietaisams kurti, pavyzdžiui,
tyliai važiuojantiems greitiesiems traukiniams, kūno skysčių sudėtį nustatantiems prietaisams (biologiniams jutikliams; 4 pav.a), implantuojamoms bioninėms ausims, nervų sistema valdomiems bioniniams protezams (4 pav., b). Bioniniais organais vadinami elektromechaniniai prietaisai,
atliekantys organų, kuriuos pakeičia žmogaus organizme,
funkcijas. Mokslininkai, nustatę voratinklių sandarą, sukūrė odos nežalojantį medicininį pleistrą, o ištyrę parazitinės
musės Ormia ochracea klausos organą - labai mažą klausos aparatą (5 pav.).
Biotechnologijos mokslas (gr. bios - gyvybė, technė -
amatas, /ogos - mokslas) tiria, kaip gyvuosius organizmus galima taikyti medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje ir kt.
Pavyzdžiui, iš grybų išskiriamų medžiagų gaminami vaistai,
mielės naudojamos duonai kepti, bakterijos - nuotekoms
valyti, aplinkos taršai mažinti. Biogeografija (gr. bios gyvybė + geografija) tiria, kaip organizmai paplitę Žemėje.
Biologai dirba ne tik mokslinį darbą,jų reikia ir kitose srityse,
pavyzdžiui, gamtos apsaugos, švietimo. Biologijos žinios svarbios medicinos specialistams, gyvūnų veisėjams, sporto
treneriams, veterinarams, sodininkams, ūkininkams ir kt.
4 pav. Biologinis jutiklis gliukozės kiekiui kraujuje matuoti
(a)
ir nervų sistema
valdoma bioninė koja (b)
5 pav. Ištyrus musės Ormia ochracea klausos organą, buvo sukurtas labai mažas klausos aparatas PASITIKRINAME
18
Kokių mokslų pasiekimai turėjo didelės įtakos biologijos mokslo raidai? Atsakymą pagrįskite.
Kokių sričių specialistams reikia biologijos žinių?
TAIKOME
PRAKTIŠKAI
Rengiame vaizdo pranešimą Įsivaizduokite, kad rengiatės dalyvauti jaunųjų kūrėjų konkurse „BioArt“, kurio tikslas - atskleisti biologijos svarbą
šiuolaikinei visuomenei. Konkurso
užduotis - parengti vaizdo pranešimą tema
„Biologija mano gyvenime“ arba pristatyti pasirinktus Lietuvos biologus ir jų darbus.
1
[1]
o]
Susiskirstykite į grupes. Vieni
4
raskite vaizdo informacijos, kaip
įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui,
Aptarkite atliktą praktinę veiklą.
+
inžinieriai, dizaineriai, humoristai,
menininkai, architektai, maisto
Kokių netikėčiausių ir
įdomiausių biologijos žinių
taikymo pavyzdžių radote?
technologai, taiko žinias apie
* Kaipjūsų gyvenamojoje aplinkoje
gyvąją gamtą, kiti - medžiagos
taikomos biologijos žinios? Pateikite pavyzdžių ir aptarkite
apie pasirinktus Lietuvės biologus, pavyzdžiui, Eugenij Šimkūnaitę,
šių žinių taikymo svarbą.
Ričardą Kazlauską, ir jų darbus.
[2]
[3]
+ Kokie pasirinktų mokslininkų darbai jums buvo įdomiausi?
Rastą informaciją pristatykite vaizdo pranešimu, pavyzdžiui, plakatu, koliažu.
APIBENDRINAME *
Biologija - mokslas apie gyvąją gamtą. Ji tiria gyvuosius organizmus, jų sandarą, rūšis,
*
tarpusavio santykius ir sąveiką su aplinka.
Fizikos ir chemijos mokslai lėmė sparčią biologijos mokslo pažangą. Biologijos žinios svarbios kitų mokslų raidai, pavyzdžiui,
bionikai, biotechnologijai. Jas taiko ne tik
biologai, bet ir kitų sričių specialistai, kaip
antai medikai, sporto treneriai, ūkininkai.
KO IŠMOKA
KUR GALĖČIAU TAI PRITAIKYT
9
Biologijos tyrimai [5] J [>] moks.link/bdcg
* + +
Apibūdinsime gyvosios gamtos tyrimo metodus. Suplanuosime ir atliksime stebėjimus, suplanuosime eksperimentą. Įvardysime mokslinio tyrimo etapus. N
*|
Ar pastebėjote, kad natūralioje pievoje dūzgia, svirpia ir tyliai plevena daugybė vabzdžių, o išpuoselėtoje vejoje
labai tylu? Jei taip, vadinasi, jau esate susipažinę bent
su vienu biologijos metodu! Su kokiu?
Kokie
tyrimo
metodai
Prisiminkite, kas yra
taikomi biologijoje? :
meldinispiūes.
p.
o
"a
ž
2
AISKINAMES Gyvajai gamtai tirti taikomi įvairūs metodai Seniausias ir dažnai biologijoje taikomas tyrimo
Stebėjimai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai - kai kurie gali trukti net kelerius metus. Stebėjimai kruopščiai planuojami, juos atliekant renkami
metodas - stebėjimas (6 pav.). Stebėdami įvairius gamtos reiškinius, organizmus, žmonės kūrė
nauji duomenys. Lietuvojė, kaip ir visame pasaulyje, labai paplito
išsprogo anksčiau už uosį, lauk sausos vasaros.
bet ir gamtos mylėtojai. Gamtoje randamus
kalendorius, prognozavo orus, pavyzdžiui, jei ąžuolas
Reiškiniai ir organizmai stebimi nedarant jiems jokios įtakos, nustatomi natūraliai vykstantys procesai.
paukščių stebėjimas. Juos stebi ne tik mokslininkai,
organizmus padeda atpažinti pažinimo vadovai, programėlės. Stebint gamtą ne tik susipažįstama su įvairių rūšių gyvūnais, augalais, grybais, bet ir
[37]
Gamtininkų bendruomenės svetainė
BIOLOGIJOS TYRIMO METODŲ IR TAIKYMO PAVYZDŽIAI
renkami duomenys apie jų paplitimą
RAIDA
Organizmai, reiškiniai ir procesai stebimi nedarant
jiems jokios įtakos, apie juos
Duomenys registruojami ir kaupiami.
renkama informacija.
Senovės graikų gydytojas Hipokratas (Hippokratės) Va. pr. Kr. ligą nustatydavo stebėdamas ligonį.
Senovės graikų filosofas ir gamtininkas Aristotelis
(Aristotelės) IV a. pr. Kr.
stebėjo gyvūnus, aprašė
jų išorinę ir vidinę sandarą, įpročius.
Pratybų sąsiuvinio p. b Stebėjimai aprašomi (7 pav.), pavyzdžiui, pildant stebėjimų žurnalą ar rašant dienoraštį, dalis svarbios informacijos gali būti užrašoma, o kita dalis pateikiama piešiniais, nuotraukomis,
vaizdo įrašais. Pirmykščiai žmonės įvairius gyvūnus, kaip antai stumbrus, mamutus, elnius, arklius, lokius, vaizdavo ant
akmenų, uolų, urvų sienų ir skliautų. Dabar daugelis stebėtojų, pavyzdžiui, Selemonas Paltanavičius, Vytautas Jusys, Marius
Čepulis, gyvąją gamtą fotografuoja ir filmuoja.
Lyginamasis metodas dažniausiai taikomas
stebėjimų
duomenims sisteminti, kai norima palyginti objektus ar įvairiais duomenų rinkimo, matavimo metodais gautą informaciją.
6 pav. Paukščių stebėjimas
Eksperimentas atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis, juo
siekiama nustatyti priežastinius ryšius. Tyrėjai sukuria sąlygas ir aiškinasi, kokį poveikį jos turi tiriamajam reiškiniui ar objektui, pavyzdžiui, kaip sėklų daigumas priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Plačiau šis metodas aprašytas 24-25 puslapiuose. Šie ir kiti metodai taikomi, pavyzdžiui, rūšių įvairovei, klimato kaitos
poveikiui įvertinti, nykstančioms rūšims išsaugoti. 8 paveiksle
pateikta biologijos tyrimo metodų raida ir keletas pavyzdžių, kaip šiuos metodus taikė garsūs išradėjai, gamtininkai.
7 pav. Tiriamojo objekto aprašymas PASITIKRINAME (O)
Kuo stebėjimas skiriasi nuo eksperimento?
(O)
Biologijos tyrimų rezultatai labai svarbūs visuomenei. Pagrįskite šį teiginį bent dviem argumentais.
Hipotezei patikrinti reiškinys ar organizmas tiriamas tam tikromis sąlygomis.
Duomenys analizuojami, lyginami.
EKSPERIMENTAS
LYGINAMASIS METODAS
Švedų gamtininkas Karlas fon Linėjus (Carl von Linne) 1735 m. apibendrino botanikų ir zoologų
aprašymus, sukūrė
pasaulio augalų ir gyvūnų
klasifikavimo sistemą.
Italų gamtininkas Frančeskas Redis (Francesco Redi) 1668 m. eksperimentu įrodė, kad musės atsiranda ne iš pūvančios medžiagos, kaip manė Aristotelis.
2
TAIKOME PRAKTIŠKAI
Planuojame stebėjimą ir jį atliekame [1]
Išnagrinėkite, kaip suplanuoti reiškinio ar organizmo stebėjimą STEBEJIMO PLANAVIMO
KLAUSIMAI
PAVYZDYS
+» KAS? Pasirinkite, kokį reiškinį ar organizmą
stebėsite. Geriausia jį rinktis iš artimos aplinkos arba apsilankykite zoologijos sode, regioniniame
Stebėsime paprastosios gegutės jauniklio elgesį ežerinės nendrinukės
parke. Stebėti galite ir virtualiai, pavyzdžiui, žiūrėti
lizde.
tiesioginę gyvūnų transliaciją ar vaizdo įrašą. ž + KODEL?
Išsiaiškinsime, kodėl gegutės jauniklio elgesys vadinamas lizdiniu
Nutarkite, koks bus stebėjimo tikslas.
parazitizmu. Žiūrėsime vaizdo įrašą.
+» KUR? Nurodykite, kur atliksite stebėjimus.
+ KADA?
RT
R
Lizdinis parazitizmas
Nurodykite stebėjimo datą, laiką, trukmę.
Jei stebėsite etapais, nurodykite kiekvieno etapo
Stebėsime 3 minutes
pradžią ir pabaigą. + KAIP? Nutarkite, kaip registruosite stebėjimų duomenis, pavyzdžiui, pildysite stebėjimų žurnalą,
Aprašysime ir nufotografuosime gegutės jauniklio elgesį
aprašysite, piešite, fotografuosite, filmuosite:
[2]
Atlikite pavyzdyje pateiktą stebėjimą (galite peržiūrėti ir kitą vaizdo įrašą - tam interneto
4
naršyklės paieškos lauke surinkite reikšminius
[4]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą.
»
žodžius gegutės lizdinis parazitizmas; angl cuckoo's brood parasitism).
[3]
Kas buvo sunkiausia stebėjimą planuojant; atliekant? Paaiškinkite, kodėl.
Suplanuokite ir atlikite pasirinkto reiškinio ar
O
organizmo stebėjimą savarankiškai. Remkitės
*
pateiktais klausimais ir patarimais.
ž
R
ž
kasusėlamankres/siavaicė
2
Kokias stebėjimo išvadas padarėte?
Lyginame indinio raganosio atvaizdus
22
Vokiečių tapytojas Albrechtas Diureris (Albrecht Dūrer) niekada nebuvo matęs raganosio, tačiau 1515 m. pagal jį mačiusių liudininkų pasakojimus ir nežinomo autoriaus eskizą sukūrė raganosio medžio raižinį. Nors
gyvūnas nebuvo pavaizduotas tiksliai, raižinys Europoje buvo labai populiarus ir tris šimtmečius laikytas tiksliu raganosio atvaizdu. Per šį laikotarpį raganosio raižinys buvo daug kartų nukopijuotas.
[1]
Raskite patikimą informacijos
šaltinį, kuriame pavaizduotas indinis
raganosis (lot. Rhinoceros unicornis).
Palyginkime [2]
Palyginkite jūsų rasto indinio raganosio ir Diurerio raižinyje
pavaizduoto raganosio išvaizdą. Nurodykite, kuo jie panašūs ir
kuo skiriasi.
[3]
Kokias išvadas galite padaryti palyginę šiuos du raganosius?
4
[5]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą. * Kur kasdieniame gyvenime galite
Remkitės šiomis išvadomis ir pasvarstykite, kodėl tris šimtmečius Diurerio raganosio raižinys buvo
pritaikyti lyginamąjį metodą?
*
laikomas tiksliu raganosio atvaizdu.
Kada lyginamojo metodo išvados yra
patikimos? Atsakymą pagrįskite.
Piešiame organizmą pagal pasakojimą [1]
Trumpai aprašykite išgalvoto
arba tikro gyvūno, augalo ar grybo išvaizdą.
T
[2]
Nupieškite draugo apibūdintą organizmą.
[5]
Surenkite piešinių parodą.
[6]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą. Ar pasakojimas gali būti laikomas mokslinio
Remkitės šiuo aprašymu ir nupasakokite klasės draugui
išgalvoto organizmo išvaizdą. Aptarkite jo išorinę sandarą. o
[4]
o [3]
Pasikeiskite su draugu vietomis -
išklausykite pasakojimą apiejo
o
tyrimo metodu? Savo nuomonę
pagrįskite. Atsakyti į klausimą padės
patarimai, kaip pagrįsti savo nuomonę.
pasirinktą organizmą.
„AAaaasas
Įvertinkite turimą
informaciją - kuo remiantis galima
Pateikite argumentą,
pritarti arba
kuris leidžia pritarti
svarstomam klausimui.
klausimui.
nepritarti
svarstomam
Aptarkite, kuris argumentas
yra svaresnis,
ir padarykite
išvadą: pritariate ar nepritariate
svarstomam klausimui.
23
Kaip atliekamas eksperimentas? AIŠKINAMĖS Gamtos moksluose eksperimentas paplito
XVII-XVIII a. Tai vienas svarbiausių mokslinio tyrimo (9 pav.) metodų. Jis taikomas iškeltai hipotezei
patvirtinti arba atmesti. Eksperimentas atliekamas
kontroliuojamomis sąlygomis, todėl galima nustatyti reiškinių ir objektų savybes, priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio. Išanalizavus eksperimento duomenis, hipotezė atmetama arba patvirtinama. Jei ji atmetama, keliama kita hipotezė ir planuojamas
naujas eksperimentas.
Planuojant eksperimentą pasirenkami bent du kintamieji: nepriklaūsomasis kiūtamasis (tai tyrėjo kontroliuojamas dydis, pavyzdžiui, temperatūra,
slėgis, drėgmė) ir priklaūsomasis kifitamasis (tai
nepriklausomojo kintamojo nulemtas reiškinys, jo
pokyčiai, pavyzdžiui, sėklų daigumas). Atlikdamas
eksperimentą tyrėjas kontroliuoja nepriklausomąjį kintamąjį ir registruoja priklausomojo kintamojo
parametrus. Siekiant gauti kuo patikimesnius
eksperimento rezultatus, svarbujį tinkamai suplanuoti: suformuluoti, ką norima nustatyti, tai yra įvardyti tyrimo tikslą, pasirinkti kintamuosius, apgalvoti, kokių reikės priemonių ir kokiu tikslumu matuojančių prietaisų. Moksliniams tyrimams naudojami įvairūs prietaisai: ir labai paprasti, pavyzdžiui, liniuotė, ir labai sudėtingi, kaip antai
erdvėlaivių įranga. Dažnai kokio nors veiksnio
(nepriklausomojo kintamojo) poveikiui nustatyti
eksperimentai atliekami su dviem grupėmis:
tiriamąja ir kontroline. Pavyzdžiui, tiriant, kaip nuokritos (nepriklausomasis kintamasis) veikia
Eksperimentas - mokslinio tyrimo metodas, kuriuo siekiama nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio
priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio.
Nepriklaūsomasis kiAtamasis - tyrėjo kontroliuojamas dydis. Vykstant eksperimentui
tiriamasjo poveikis priklausomajam kintamajam.
24
sėklų daigumą (priklausomasis kintamasis), dalis sėklų laistomos nuokritų ekstraktu (tiriamoji
grupė), o kita dalis - vandeniu (kontrolinė grupė).
Visos kitos eksperimento sąlygos, kuriomis tiriamos abiejų grupių sėklos, turi būti vienodos. Tik palyginus šių dviejų grupių sudygusių sėklų skaičių galima įvertinti nuokritų poveikį. Hipotezei patvirtinti reikia daug duomenų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą tiriamosios imties dydį. Šis dydis priklauso nuo atliekamo tyrimo. Pavyzdžiui,
nuokritų ekstrakto poveikiui nustatyti nepakanka
10 sėklų, tačiau ištyrus 100 sėklų daigumą galima daryti svarias išvadas. Kuo daugiau duomenų, tuo tyrimo išvados patikimesnės, bet ir daugiau laiko bei priemonių reikia tyrimui. Neužtenka
eksperimentą atlikti vieną kartą -jis kartojamas
kelis kartus. Svarbu įvertinti, ar pakartotų eksperimentų duomenys sutampa. Jeijie skiriasi,
reikia nustatyti, kokios klaidos galėjo tai lemti, jas ištaisyti ir pakartoti eksperimentą.
Mėkslinis tyrimas - sistemingas ir kryptingas reiškinių ir objektų nagrinėjimas įvairiais metodais, kurio rezultatas - naujos žinios. Priklaūsomasis kiūAtamasis - tai tiriamojo objekto, reiškinio pokyčiai, kuriuos vykstant eksperimentui sukelia nepriklausomasis kintamasis.
Stebime
Po raudonuoju ąžuolu auga mažiau žolinių augalų nei po kitais medžiais.
Klausiame
Ar medžių nuokritos (nukritę lapai) veikia augalų augimą?
Ieškome atsakymo
Yra duomenų, kad kai kurių medžių nuokritos veikia augalų sėklų daigumą.
Suformuluojame hipotezę
Raudonojo ąžuolo nuokritos slopina sėjamosios ipirnės sėklų daigumą.
Planuojame eksperimentą
Nepriklausomasis kintamasis - raudonojo ąžuolo nuokritos, priklausomasis - sėjamosios pipirnės sėklų daigumas. Kontrolinę grupę sudarys 25 sėklos (laistysime vandeniu), o tiriamąją - 75 (laistysime nuokritų ekstraktu). Kitos daiginimo sąlygos (apšvietimas, temperatūra) bus vienodos. Sėklas daiginsime 48 val., po to suskaičiuosime, kiekjų sudygo.
Po 25 sėjamosios pipirnės sėklas Petri lėkštelėje
Laistoma / ' nuokritų | vandeniu ekstraktu A
Vertinamas sėklų daigumas po 48 val Sudygo sėklų 39iš75
24iš25
Patikriname hipotezę -
atliekame eksperimentą
Abiejų grupių sėklos daiginamos tomis pačiomis
sąlygomis
Tiriamoji grupė
Registruojame
eksperimento duomenis
Tiriamoji | Kontrolinė grupė grupė
Sudygusių sėklų skaičius
80
Tiriamoji grupė
| Kontrolinė grupė
Kontrolinė grupė B
Sėjamosios pipirnės sėklų daigumas
6 Sudygusios sėklos (0 Nesudygusios sėklos
Analizuojame duomenis
Laistoma nuokritų ekstraktu Suformuluojame išvadą
Laistoma vandeniu
Raudonojo ąžuolo nuokritos slopina sėjamosios pipirnės sėklų daigumą.
PASITIKRINAME (o)
Kodėl atliekami eksperimentai?
(O)
Kaip gauti kuo patikimesnius eksperimento rezultatus?
TAIKOME PRAKTIŠKAI
Planuojame eksperimentą Aristotelis manė, kad musės atsiranda iš pūvančios
norite patikrinti šią hipotezę. Tam turite suplanuoti
mėsos. Įsivaizduokite, kad kartu su Frančesku Redžiu
[1]
Remkitės klausimais ir
suplanuokite eksperimentą.
paveiksle pavaizduotą eksperimentą. 4
[2]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą. » Ar planuodami eksperimentą ieškojote
+ KODĖL? Suformuluokite eksperimento tikslą.
papildomos informacijos? Kodėl?
+ KUR? Nurodykite eksperimento atlikimo vietą.
* Kodėl šio eksperimento nereikėtų
+ KADA? Nurodykite, kada vyks eksperimentas
atlikti klasėje ar namuose?
ir kiek truks. *
KAIP?
+» Kurį eksperimento etapą buvo sunkiausia suplanuoti? Kodėl?
Pasirinkite eksperimentui reikalingas
priemones ir medžiagas. Suplanuokite
0 Kokį biologinį eksperimentą norėtumėte ne tik suplanuoti, betiratlikti?
eksperimento eigą: ką ir kaip stebėsite, matuosite,
kokius duomenis ir kaip registruosite, kaip pateiksite eksperimento rezultatus, pavyzdžiui, diagrama, lentele, vaizdo įrašu.
Neuždengtas indas su žalia mėsa
=
LL
26
e
LAIKO
47
ST. PO KURIO
Sandariai uždarytas indas su žalia mėsa
6
EKSPERIMENTO
PRADŽIA
Tinkleliu uždengtas indas su žalia mėsa
PLEČIAME AKIRATĮ 1899 m. pirmasis paukščius žieduoti moksliniais tikslais pradėjo danų mokytojas Hansas Kristianas
numeris. Lietuvojė paukščius pradėta žieduoti 1929 m. Ventės ragė įkūrus paukščių žiedavimo
Mortensen). Jis, norėdamas sužinoti, kur rudenį išskrenda varnėnai, sužiedavo juos aliumininiais žiedais, kuriuose buvo įrašytas adresas ir žiedo
formų ir tipų žiedai. Jais sužieduoti paukščiai aptinkami visose Europos, daugelyje Afrikos ir
stotį. Dabar Lietuvojė naudojami 25 skirtingų
Kornelijus Mortensenas (Hans Christian Cornelius
kai kuriose Azijos valstybėse. Žieduojant
paukščius galima nustatyti, kur jie žiemoja,
peri, sužinoti jų migravimo kelius ir laiką,
gyvenimo trukmę ir kt. Kasmet Lietuvojė
sužieduojama apie 115 tūkst. paukščių,
Pasidomėkite,
kaip elgtis radus
sužieduotą paukštį.
Ventės rago ornitologinė stotis APIBENDRINAME *
Biologijoje taikomi tyrimo metodai:
stebėjimas, aprašymas, lyginamasis metodas ir eksperimentas.
*
Atlikus eksperimentą galima patvirtinti arba
paneigti hipotezę. Eksperimentu siekiama nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio.
IŠMOKAU?
KUR GALEČCIAU TAI PRITAIKYTI 27
Apibendrinimas moks.link/bdyb
Biologija - gyvybės mokslas Biologija + geografija =
BIOGEOGRAFIJA
Biologija + technologija =
Biologija + elektronika = BIONIKA
MIKROBIOLOGIJA tiria mikroorganizmų (plika akimi nematomų organizmų) sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą,
BIOTECHNOLOGIJA
paplitimą, reikšmę gamtoje, žemės
BOTANIKA tiria augalų
ūkyje, pramonėje ir medicinoje.
sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą,
Biologija
iškastinius augalus ir kt.
TAKSONOMIJA nagrinėja ir
kuria šiuolaikinių ir iškastinių organizmų giminystės ryšiais pagrįstą klasifikavimą.
CITOLOGIJA tiria
organizmų ląstelių sandarą ir gyvybinę veiklą.
ANATOMIJA tiria organizmų kūno sandarą.
ZOOLOGIJA tiria gyvūnų sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą, elgesį, iškastinius gyvūnus ir kt.
EVOLIUCIJA tiria organizmų kilmę, raidą.
28
4
Mityba
kd
Judėjimas
e
Pojūčiai
'
Gyvybei būdingi
A
gyvybiniai procesai
Kvėpavimas
I
Uaimas 9
k
Šalinimas
k
i
Dauginimasis
BIOLOGIJOJE TAIKOMI TYRIMO METODAI
STEBĖJIMAS
APRAŠYMAS
LYGINAMASIS METODAS
Stebimi gamtos: objektai, reiškiniai :
Duomenys registruojami
: :
įtakos,renkama
|
fotografuojant,
|
| |
atliekamas eksperimentas, kuriuo siekiama patvirtinti
i
duomenys kaupiami.
'
arba paneigti hipotezę.
nedarant
jiems
informacija.
:
prietaisais,
: filmuojant, pildomas “stebėjimų žurnalas,
E
Duomenys analizuojami, lyginami, apibendrinami
EKSPERIMENTAS Norint nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio
priklausomybę nuo
sąlygų, išorinio poveikio,
29
Remkitės pateikta informacija ir
Senovės graikų filosofas Empedoklis (Empedoklės; 483-420 pr. Kr.) teigė, kad augalai atsirado savaime
atsakykite į klausimus.
prieš atsirandant gyvūnams. Dabar žinoma, kad
Graikų gydytojas Klaudijas Galenas
kurie prisitaikė augti gėluosiuose vandenyse. Koks
(Klaudios Galenos; 129-216) buvo įsitikinęs, kad kraujas susidaro
kepenyse. Tuo tikėta daugiau nei
1400 metų, tačiau XVII a. šeštojo
dešimtmečio pradžioje, remdamasis gyvūnų ir žmonių skrodimais, danų tyrėjas Tomas Bartolinas (Thomas
Bartholin) įrodė, kad kepenys kraujo negamina. Koks mokslas tiria
kepenų funkcijas?
Diagramoje pavaizduota, kiek ir kurią eksperimento dieną sudygo įvairių augalų sėklų. Atsakykite į klausimus Kokiu tikslu buvo atliktas eksperimentas? Kiek laiko jis truko?
sausumos augalai atsirado iš daugialąsčių dumblių, mokslas tiria augalų kilmę?
Lietuvės mokslininkai K. Jankevičius ir J. Valavičius ištyrė daugiau kaip 50 rūšių augalų gydomąsias
savybes, tyrinėjojų taikymą vėžiui gydyti. Koks mokslas tiria augalus?
Lietuvės mokslininkas Ričardas Kazlauskas parengė ir išleido pirmąjį spalvotą Lietuvės drugių atlasą, sukaupė didelę drugių kolekciją, saugomą Vilniaus
universitėto muziejuje. Koks mokslas tiria gyvūnus?
Kurio augalo sėklos dygo lėčiausiai? Kiek daugiausia visų augalų sėklų išdygo per vieną parą? Kuri tai para? Kokią išvadą galima daryti remiantis šiais eksperimento duomenimis?
Margosios pupelės Rausvosios pupelės.
Sėklų skaičius, vnt.
30
Laikas, paros
6 e
Cukriniai žirniai Uodosios pupelės
KURIAME 5)
IR DALIJAMĖS
1971 m. žymiausia orangutanų tyrėja prof. Birutė
» Sukurkite ženklą maisto
organizacijos narys ir teikiate siūlymą Lietuvos
*
Galdikas Indonėzijoje, Kalimantano saloje, įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą. Pasak jos, orangutanams kyla didžiulė grėsmė išnykti, nes plečiant alyvpalmių plantacijas naikinami atogrąžų miškai: Įsivaizduokite, kad esate atogrąžų miškų saugojimo valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kaip ženklinti
maisto produktus, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus.
produktams, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, žymėti. Ženklą pristatykite klasės draugams. Paaiškinkite, kaip žmonių vartojimo pokyčiai gali padėti išsaugoti atogrąžų miškus.
Jūs tikitės, kad tai padės mažiau suvartoti šio aliejaus.
Atlieku įprastas užduotis, susijusias su pažįstama aplinka:
Atlieku įprastas užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis:
Atlieku neįprastas užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis
Atlieku neįprastas užduotis, susijusias su naujomis situacijomis
31
Šiame cikle 1.
Bakterijų ląstelės
2. Augalų ir gyvūnų ląstelės 3. Organizmų struktūriniai lygmenys 4. Ląstelių mikroskopavimas
Ką veiksime Nagrinėsime ir lyginsime bakterijų augalų ir gyvūnų | Kursime ir lyginsime ląstelių modelius. Atpažinsime ir apibūdinsime organizmų struktūrinius lygmenis: ląstelę, audinį,
organą, organų sistemą,
o
organizmą
Ruošime ląstelių preparatus ir juos tyrinėsime pro mikroskopą. Piešime pro mikroskopą stebimą |
-——>
Raktiniai žodžiai S Strui
dalys
rganizmo struktūriniai lygmenys
Bakterijų ląstelės moks.link/bdch
*
Atpažinsime bakterijų ląsteles.
*
Nurodysime bakterijos ląstelės sandaros dalis ir jų funkcijas.
Bakterijos yra vieni seniausių mūsų planetos gyventojų. Žinoma, kad jų būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies. Ar šiandien Zemėje yra vieta, kurioje nėra bakterijų?
Kas yra bakterijos?
Prisiminkite, kas vadinama vienaląsčiu organizmu.
AIŠKINAMĖS Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai.
Nors jos
sudarytos tik iš vienos ląstelės, atlieka visas gyvajam organizmui būdingas funkcijas: auga, kvėpuoja, maitinasi, šalina nereikalingas medžiagas, dauginasi. Bakterijos labai svarbios žmogaus virškinimui, imunitetui, gerai savijautai. Ar žinojote, kad net mažame jūsų odos plotelyje gyvena milijonai bakterijų? Tačiau kai kurios bakterijos, patekusios Į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairias ligas, pavyzdžiui, anginą, bronchitą. O pavartojus jomis užteršto maisto, galima apsinuodyti. Todėl labai
svarbu dažnai plauti rankas, tinkamai laikyti ir
ruošti maisto produktus. Daugelis bakterijų žūsta
aukštoje, pavyzdžiui, vandens virimo, temperatūroje, veikiamos dezinfekcijos priemonėmis, o jų sukeltos
ligos gydomos antibiotikais
Bakterijų yra visur: ore, vandenyje, dirvožemyje, ant įvairių paviršių. Jų randama karšto vandens versmėse, naftos telkiniuose. Bakterijos greitai dauginasi ir prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų, todėl jos labai paplitusios. Bakterijų gebėjimą
Kuo ypatinga bakterijų sandara? AIŠKINAMĖS Nuo aplinkos poveikio bakterijų ląsteles saugo kapsulė ir sienėlė (1 pav.). Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos nežūsta net labai rūgščiose skrandžio sultyse - ląstelę dengianti kapsulė neleidžia rūgštims suardyti sienelės. Ląstelės viduje yra
pusiau skysta terpė, vadinama citozėliu. Jame
yra nuklečidas - molekulė, kurioje saugoma bakterijos paveldimoji informacija apie ląstelės
sandarą ir gyvybines funkcijas. Citozolį nuo
ląstelės sienelės skiria plazminė membrana.
prisitaikyti lemiajų sandara.
PASITIKRINAME
34
Paaiškinkite, kodėl bakterijos laikomos gyvaisiais organizmais, nors yra sudarytos iš vienos ląstelės
O)
Kur paplitusios bakterijos?
Pratybų
sąsiuvinio
p. IZ
Zz
Iš gerklės imamas tepinėlis tyrimui.
Laboratorijoje mitybos terpėje išaugintos bakterijos
Kapsulė - storas ląstelę gaubiantis sluoksnis, saugantis ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, į žmogaus organizmą patekusią bakteriją nuo
sunaikinimo saugo kapsulė.
Sienelė - tvirtas ląstelės apvalkalas.Ji palaiko ląstelės formą ir saugo nuo aplinkos
poveikio. Ląstelės sienelė yra laidi - pro ją į ląstelę patenka medžiagos.
Nukleoidas - molekulė, kurioje
saugoma bakterijos paveldimoji informacija, perduodama iš
kartos į kartą.
Plazminė membrana - plonas apvalkalas, gaubiantis citozolį.
Ji yra pusiau laidi. Pro plazminę
membraną į ląstelę patenka reikalingos medžiagos ir
pašalinamos nereikalingos.
Citozolis - ląstelės viduje
esanti terpė, kurią sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos. Citozolyje vyksta
cheminės reakcijos, pavyzdžiui, kvėpavimo, ir gaminamos ląstelei reikalingos medžiagos.
1pav. Anginą sukeliančios bakterijos ląstelės sandara
25
Bakterijų ląstelės būna įvairių formų: rutulio,
lazdelės, spiralės ir kt. Ląstelės formą palaiko tvirta
PASITIKRINAME
turi žiuželiūs - išaugas, kuriomis gali judėti.
Pavyzdžiui, žmogaus žarnyne gyvenanti žarnyno lazdelė Escherichia coli, virpindama žiuželius, gali
plaukti, vartytis. Daugelis bakterijų gali išgyventi nepalankiomis
sąlygomis, pavyzdžiui, trūkstant vandens, deguonies
ir maisto medžiagų. Citozoliui netekus vandens, bakterijos ląstelė pasidengia storu dangalu, saugančiu nuo karščio ir šalčio. Tokios bakterijos
vadinamos negyvybingomis - jos nesimaitina, nesidaugina ir nevykdo kitų gyvybinių funkcijų.
Taip jos gali išsilaikyti net šimtus metų, o susidarius palankioms sąlygoms virsti gyvybingomis.
"TIT
įvairių formų bakterijų (2 pav.). Judrios bakterijos
OLTTT
sienelė. Vien žmogaus virškinimo sistemoje yra
9)
Įvertinkime Namų ūkiuose naudojama
profilaktinė priemonė, kai geriamojo vandens sistemos bent du kartus per metus pakaitinamos iki aukštesnės nei 66 *C temperatūros. Pasvarstykite, kam reikalinga
ši priemonė ir kodėlji svarbi.
Per chirurgines operacijas naudojami
aukštoje temperatūroje iškaitinti, tai yra
sterilūs, instrumentai. Padiskutuokite, kodėl svarbu instrumentus iškaitinti.
Kas galėtų nutikti, jei būtų operuojama
nesteriliais instrumentais? Kokiais dar būdais galima sterilizuoti chirurginius
instrumentus?
Lazdelės
formos
e
Rutulio
Spiralės formos
formos
Žiuželis
Kapsulė - storas bakterijos ląstelę gaubiantis sluoksnis, saugantisją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuklečidas - molekulė, kurioje saugoma
36
2 pav. Žmogaus virškinimo sistemoje
gyvena įvairių formų bakterijų
bakterijos paveldimoji informacija, perduodama iš kartos į kartą.
TAIKOME PRAKTIŠKAI
Lyginame skirtingų bakterijų ląsteles Čo [1]
Remkitės papildomais informacijos šaltiniais ir išsiaiškinkite žarnyno
4
lazdelės Escherichia coli sandarą.
[2]
[3]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą. Pasvarstykite ir pasiūlykite būdų,
kaip apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų.
Palyginkite žarnyno lazdelės
Escherichia coli ir 1 paveiksle pavaizduotos anginą sukeliančios
bakterijos ląstelių sandarą, formą. Kaip
šios bakterijos prisitaikiusios išgyventi?
PLEČIAME AKIRATĮ Mokslininkai nuolat ieško naujų organizmų,
tarpjų ir bakterijų. 2004 m. Girkalių naftos gręžinyje (Klaipėdos r.) buvo atrastos šilumą mėgstančios bakterijos, pavadintos
Geobacillus lituanicus. Jos buvo išskirtos
iš naftos mėginio, paimto 2 km gylyje, kur
temperatūra siekia 60 “C.
Pasidomėkite, kokiomis neįprastomis sąlygomis
gali gyventi bakterijos. Kaip jos vadinamos?
APIBENDRINAME +
Bakterijos - vienaląsčiai organizmai, kurių paveldimoji informacija saugoma nukleoide.
+
Bakterijų ląsteles nuo aplinkos poveikio saugo kapsulė ir sienelė.
+
Bakterijos greitai dauginasi ir prisitaiko
+
Bakterijų ląstelių citozolyje yra nukleoidas.
prie aplinkos sąlygų.
KO IŠMOKA
KUR GALĖČIAU TAI PRITAIKYTI 37
Augalų ir gyvūnų ląstelės moks.link/bdcj
*
Atpažinsime augalų ir gyvūnų ląsteles.
+
Nurodysime augalų ir gyvūnų ląstelių sandaros dalis ir jų funkcijas.
*
Paaiškinsime, kuo skiriasi ir kuo panaši bakterijų, augalų ir
gyvūnų ląstelių sandara.
Suaugusio žmogaus organizmą sudaro kelios dešimtys trilijonų 0,3 um - 1 mm dydžio ląstelių.
Nors ląstelės labai mažos, jas sudaro dar
mažesnės sandaros dalys, užtikrinančios
gyvojo organizmo veiklą.
Kokia augalų ir gyvūnų ląstelių sandara? AIŠKINAMĖS Augalų ir gyvūnų ląstelės didesnės ir sudėtingesnės už bakterijų ląsteles. Jas sudaro organėlės - ląstelės dalys, atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas
(3-4 pav.). Augalų ir gyvūnų paveldimoji informacija saugoma ląstelės branduolyje.
Tuo šių organizmų ląstelės labiausiai skiriasi
nuo branduolio neturinčių bakterijų ląstelių.
Branduolys - dviem membranomis apgaubta organelė, kurioje saugoma paveldimoji informacija, perduodama
dalijantis ląstelėms.
Citozėlis - ląstelės viduje esanti terpė, kurią sudaro vanduo ir jame ištirpusios
medžiagos. Citozolyje yra įvairių
ląstelės sandaros dalių, jame vyksta cheminės reakcijos, gaminamos ląstelei reikalingos medžiagos Plazminė membrana - plonas apvalkalas,
skiriantis ląstelę nuo aplinkos. Ji į ląstelę praleidžia deguonį, vandenį, maisto medžiagas, o pro ją iš ląstelės šalinamos Organėlė - ląstelės sandaros dalis, atliekanti tam tikrą gyvybinę funkciją.
nereikalingos medžiagos, pavyzdžiui, anglies dioksidas. Mitochėndrija - pailgos formos organelė, kurios viduje yra raukšlėta membrana. Mitochondrijoje vyksta
ląstelinis kvėpavimas - naudojant deguonį
skaidomos maisto medžiagos, išsiskiria
energija. Ši energija reikalinga ląstelei dalytis, medžiagoms gaminti
38
—
Pratybų
sąsiuvinio
p.
400x Žmogaus ląstelės, matomos pro optinį mikroskopą
3 pav. Gyvūno ląstelės sandara
39
Augalų ląsteles, kaip ir bakterijų, gaubia plazminė
membrana ir sienelė. Augalų ląstelių sienelė sudaryta iš celiuliozės. Ši medžiaga sudaro ilgas, tvirtas gijas. Celiuliozę augalai gali pasigaminti, nes chloroplastuose vykstant
fotosintezei gaminamos organinės medžiagos. Visos
ląstelės gali pasisavinti maisto medžiagas, šalinti medžiagų
apykaitos produktus, gaminti organines medžiagas, energiją, daugintis, augti ir atlikti tam tikras organizmo funkcijas
PLEČIAME AKIRATĮ Augalų ląstelių sandara ir funkcijos skiriasi. Pavyzdžiui, dalį
primenančias plaukus. Šios ataugos vadinamos šakniaplaukiais. Jos prasiskverbia pro dirvožemio daleles, siurbia vandenį ir jame
ištirpusias medžiagas.
Branduolys
Centrinė vakuolė
Sienelė
Citozolis
Mitochondrija
Chloroplastas - žalios spalvos organelė, kurioje vyksta fotosintezė. Vykstant fotosintezei augalai pasigamina organinių medžiagų, kurias skaidant išsiskiria energija
Be to, šios medžiagos reikalingos ląstelės organelėms susidaryti.
Sienėlė - medžiagoms laidus, tvirtas ląstelės apvalkalas,
palaikantis jos formą ir saugantis
nuo aplinkos poveikio. Augalų
/
augalų šaknų dengia ląstelės, kurios turi plonas ir ilgas ataugas,
ląstelių sienelė sudaryta iš
Ląstelė, turinti ataugą - šakniaplaukį Tvirtą ir elastingą augalų stiebą padeda išlaikyti ištįsusios
ląstelės storomis ir elastingomis sienelėmis. Jos vadinamos
plaušais. Jauni plaušai yra gyvi, jie turi plazminę membraną,
citozolį ir augalų ląstelėms būdingas organeles. Vėliau šios
organelės sunyksta, ląstelės apmiršta, tampa tuščiavidurės.
celiuliozės.
Centrinė vakuėlė - didelė
membrana apgaubta pūslelė, kurioje kaupiasi ląstelės sultys. Jas
sudaro vanduo ir jame ištirpusios
medžiagos, pavyzdžiui, atsarginės maisto medžiagos.
Iš augalų, kurių stiebuose daug plaušų, gaminami pluoštai, pavyzdžiui, iš pluoštinių kanapių plaušų vejamos virvės, iš
medžių medienos plaušų gaminamos plaušų plokštės, popierius.
PASITIKRINAME Sienelė
(o)
Savais žodžiais apibūdinkite
organelę. Nurodykite bent po tris augalų ir gyvūnų
ląstelių organeles.
(O) Plaušas
Apibūdinkite augalų ir gyvūnų
ląstelių bent trijų organelių
funkcijas.
Augalo ląstelės, matomos pro
optinį mikroskopą
Mitochondrija
Citozolis
4 pav. Augalo ląstelės sandara
Branduolys
Plazminė membrana
41
TAIKOME
PRAKTIŠKAI
Lyginame ląstelių sandarą [1]
Prisiminkite bakterijų ląstelių
sandarą (žr. p. 34-35).
Palyginkite bakterijų, augalų ir
gyvūnų ląstelių sandarą ir nurodykite,
kuoji panaši ir kuo skiriasi.
[2]
Paaiškinkite, kokios augalams
būdingos gyvybinės veiklos negali
atlikti gyvūnai. Remkitės žiniomis apie organelių funkcijas.
Nustatykite 5 paveiksle pavaizduotų augalo, gyvūno ir bakterijos ląstelių skersmenį. Tam naudokite liniuotę ir
4
[4]
Aptarkite atliktą praktinę veiklą. + Kuo bakterijų ląstelės panašios ir kuo skiriasi nuo augalų ir gyvūnų ląstelių?
* Kuo panašios ir kuo skiriasi augalų ir gyvūnų ląstelės?
5 paveiksle pateiktą matavimo skalę. Oum Bakterijos
5um
ląstelė
10 um
p:
Augalo
ląstelės dalis Gyvūno ląstelės dalis
5 pav. Augalo, gyvūno ir bakterijos ląstelių dydis 42
PLEČIAME AKIRATĮ Citologai - ląsteles tiriantys mokslininkai - nustatė, kad
daugialąsčių organizmų ląstelės nevienodos. Pavyzdžiui, augalų
lapų ląstelėse yra chloroplastų, todėl lapuose vyksta fotosintezė
ir gaminamos maisto medžiagos. Daugelio augalų šaknų ląstelėse
chloroplastų nėra, todėl maisto medžiagos iš lapų pernešamos į šaknis. Kai kuriose gyvūnų ląstelėse, pavyzdžiui, nervinėse, raumeninėse, mitochondrijų yra daugiau nei kitose. Esant didesniam šių organelių skaičiui, pagaminama daugiau energijos, todėl ląstelės gali veiksmingiau atlikti savo funkcijas.
TAIKOME
PRAKTIŠKAI
Kuriame bakterijos, augalo arba
Remkitės žemiau pateiktais keturiais žingsniais ir sukurkite
gyvūno ląstelės erdvinį modelį
ląstelės modelį.
Įsivaizduokite, kad ketinate dalyvauti meninių darbų
[2]
Mieisdap auraniiislkgialių
konkurse „Ląstelės prilygsta stebuklui“, kuriam turite
veislių Įszvosk.
organizmo ląstelės modelį kursite, ir pagaminkite jį iš
AEA
pristatyti ląstelės erdvinį modelį. Nuspręskite, kokio
R
namuose esančių daiktų arba priemonių. Gal sukursite
a KAA gaminsite.
5
r
PE)
modelius kūrėte, sandara?
k
konstruktoriaus detalių? Būkite kūrybingi!
akalkos a sie aes
.
* Kuo panaši ląstelių, kurių
valgomą ląstelės modelį (tam ypač tinka želė), o gal jį pasiūsite iš nedėvimų drabužių arba sukonstruosite iš
Paieškokite ki R
li
ESP
0 Keipenekoekisi
Nuspręskite, iš kokių medžiagų gaminsite modelį, pavyzdžiui,
Sudarykite organelių,
pakuočių, senų
LeptssiaEdtesis,
sąrašą. Atkreipkite dėmesį - organelių forma ir dydis skiriasi
laikraščių, skrajučių. Modelio pagrindui naudokite tvirtą sAdužiads
Klasėje pristatykite pagamintą modelį
ir nurodykite
pavaizduotas ląstelės dalis.
APIBENDRINAME * Augalų ir gyvūnų ląstelių sandaros dalys,
atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas, vadinamos organelėmis.
KO IŠMOK:
*
Augalų ir gyvūnų ląstelių sandara panaši,
nes jos turi branduolį, plazminę membraną, citozolį, mitochondrijų. Augalų ir gyvūnų ląstelių sandara skiriasi - augalų ląstelės turi sienelę, centrinę vakuolę, chloroplastų.
UR GALECIAU TAI PRITAIKYTI 43
Organizmų struktūriniai lygmenys Atpažinsime ir apibūdinsime organizmų struktūrinius lygmenis: ląstelę, audinį, organą, organų sistemą, organizmą. Pateiksime organizmų struktūrinių lygmenų pavyzdžių.
Jūs jau žinote, kad daugialąstį organizmą sudaro
daugybė ląstelių. Yra keli šimtai žmogaus ląstelių rūšių. Jos atlieka įvairias funkcijas ir lemia darnią
GYVŪNŲ STRUKTŪRINIAI
LYGMENYS
viso organizmo veiklą. Kaip gausybė įvairių ląstelių sudaro tokios sudėtingos sandaros organizmus, kaip antai augalai ir gyvūnai?
Kokie daugialąsčių organizmų
> į
Organų sistema
struktūriniai lygmenys?
=
Ląstėlė yra mažiausias gyvųjų organizmų
A
struktūrinis ir funkcinis vienetas. Vienaląsčius
L
organizmus sudaro ir visas funkcijas atlieka viena
ląstelė. O daugialąsčiai organizmai sudaryti iš daugybės specializuotų - prisitaikiusių atlikti tam tikras funkcijas - ląstelių, kurių sandara skiriasi Panašios sandaros bendrakilmių ląstelių, atliekančių
AUGALŲ STRUKTŪRINIAI LYGMENYS
tą pačią funkciją, grupė vadinama audiniu. Audinių būna įvairių, pavyzdžiui, dengiamasis audinys saugo
augalus nuo sužalojimų, neleidžia jiems išdžiūti, o susitraukinėjant raumeniniam audiniui juda gyvūnai. Skirtingi audiniai sudaro organus. Šie atlieka
įvairias funkcijas, pavyzdžiui, širdis varinėja kraują,
Audinys
smegenys atsakingos už mąstymą, kūno kontrolę, o plaučiai užtikrina dujų apykaitą. Gyvūnų, tarpjų
ir žmogaus, organai, atliekantys tą pačią funkciją, sudaro organų sistemas. Pavyzdžiui, virškinimo sistemą sudaro burna, skrandis, žarnynas ir kiti
2 Ne
organai. Jiems kartu virškinant maistą, organizmas pasisavina reikalingas medžiagas. Augalai organų sistemų neturi. Jų organai (lapai, šaknys, stiebai ir žiedai) sudaro vientisą organizmą (6 pav)
Organizmas
6 pav. Gyvūnų ir augalų struktūriniai lygmenys
Ląstelė
)
Pratybų
sąsiuvinio
p. Io
2
PASITIKRINAME
(o)
" " m
Audinys - panašios sandaros bendrakilmių
Kokie yra gyvūnų ir augalų struktūriniai
ląstelių, atliekančių tą pačią funkciją, grupė.
lygmenys ir kuo jie skiriasi?
Organas - savitos sandaros organizmo
dalis, sudaryta iš įvairių audinių ir atliekanti
M
Paaislkinkime
tam tikras funkcijas.
Vienaląstį organizmą sudaro tik viena
būdingos visos gyvybinės funkcijos.
nors audinio pavienė ląstelė aplinkoje išgyventi negali. Paaiškinkite, kodėl.
Organų sistema - bendrakilmių organų, atliekančių tą pačią funkciją, grupė.
(o)
Organizmas - gyvoji būtybė, kuriai
ląstelė, o daugialąsčio organizmo kurio
E " " E "
TAIKOME PRAKTIŠKAI
Apibūdiname specializuotos ląstelės sandarą ir funkciją
Įląstelę patekusi bakterija
Bakterijos
Virškinamos bakterijos
Daugialąsčio organizmo specializuotos ląstelės sudaro skirtingus audinius ir atlieka įvairias funkcijas. 7 paveiksle pavaizduota baltoji kraujo ląstelė. 0
Aprašykite šią ląstelę. Remkitės paveiksle pateikta informacija ir kitais informacijos šaltiniais.
Nurodykite, kuo ypatinga baltosios kraujo ląstelės sandara.
| 3]
Aprašykite, kaip šios ląstelės
sandara susijusi su jos funkcija. Paaiškinkite, kuo svarbios šios
ląstelės daugialąsčiam organizmui. Aptarkite atliktą praktinę veiklą.
* Kam baltajai kraujo ląstelei
reikalingos pseudopodijos?
Ląstelės išaugos, vadinamos pseudopodijomis
Mitochondrija i
Plazminė membrana
* Kas nutiktų žmogaus organizmui,
jei baltosios kraujo ląstelės žūtų?
Branduolys
7 pav. Baltoji kraujo ląstelė
15
PLEČIAME AKIRATĮ Pasidomėkite, kokie dar gyvūnai poodyje sukaupia itin daug riebalų ir kuo jiems tai naudinga.
Paukščių ir kailinių žvėrelių poodyje yra riebalus kaupiančių ląstelių (8 pav.). Riebalai - energijos šaltinis. Jie ypač svarbūs, kai trūksta arba išvis nėra maisto,
pavyzdžiui, žvėrelių žiemos įmygio, paukščių žiemojimo laikotarpiu, kai reikia labai daug energijos, pavyzdžiui,
paukščiams migruojant į tolimus kraštus. Riebalai padeda gyvūnams nesušalti šaltuoju metų laiku ir išgyventi šalto klimato sąlygomis. Pavyzdžiui, Antarktidoje gyvenantys
pingvinai sukaupia daug riebalų įvairiose kūno vietose,
net kojų paduose. Todėl jie ilgą laiką gali stovėti ant ledo ir plaukioti lediniame vandenyje.
Citozolis
Sukaupti riebalai Mitochondrija Branduolys Plazminė membrana
8 pav. Riebalus kaupianti gyvūno ląstelė
APIBENDRINAME *
Ląstelė - mažiausias organizmo struktūrinis ir funkcinis vienetas.
*
Augalų ląstelės telkiasi į audinius, šie - į organus. Pastarieji sudaro organizmą.
*
Augalų ir gyvūnų ląstelės atlieka tam tikras gyvybines funkcijas,jų sandara skiriasi.
*
Gyvūnų ląstelės telkiasi į audinius, šie — į organus. Pastarieji susijungia į organų sistemas ir sudaro organizmą.
AU TAI PRITAIKYTI?
46
Ląstelių mikroskopavimas
NEO
Paruošime laikinuosius augalų ir gyvūnų ląstelių preparatus. Stebėsime ląstelių preparatus pro mikroskopą. Atpažinsime pro mikroskopą stebimas ląstelių sandaros dalis. Nupiešime pro mikroskopą stebimą ląstelę.
Stikliniai lęšiai jau kelis šimtus metų naudojami stebimų objektų vaizdui didinti. 1665 m. anglų fizikas ir biologas Robertas Hukas (Robert Hooke) pro dviejų lęšių mikroskopą pamatė kamštinio ąžuolo žievės ląsteles, jas aprašė ir pavaizdavo (9 pav.).
Kaip pamatyti ląsteles?
Ląstelės labai mažos, daugeliojų negalima pamatyti plika akimi. Kai kurios ląstelės matomos pro lupą, tačiau dažniausiai jos stebimos pro mikroskopą, pavyzdžiui, optinį. Optinio mikroskopo okuliarė ir objektyvė įrengti stebimo objekto vaizdą didinantys lęšiai (10 pav.). Tyrėjas objektyvą nukreipia į tiriamąjį objektą ir stebi jį pro okuliarą. Dažniausiai mikroskopas turi kelis objektyvus, kuriuos galima keisti. Antjų ir okuliaro užrašyta, kiek kartų jie didina objekto vaizdą. Derinant okuliaro ir objektyvo lęšius
galima įvairiai didinti tiriamojo objekto vaizdą,
9 pav. R. Huko naudotas mikroskopas
Bendrasis pro mikroskopą stebimo vaizdo didinimas (kartais)
pavyzdžiui, 100 arba 300 kartų
okuliaro didinimas (kartais)
x
(6)
objektyvo didinimas (kartais)
Šviesos šaltinis
10 pav. Optinis mikros!
Pratybų Ląstelių stebėjimas Tam naudojami laikini
sąsiuvinio
p. 19
72
ro mikroskopą vadinamas mikroskopavimu. i ir pastovieji ląstelių preparatai. Pastoviajame
ląstelių preparate užkonservuotas tiriamasis objektas - jo ląstelės žuvusios, tačiau jų sandara nepakitusi. Toks preparatas yra ilgalaikis,
jį galima stebėti daug kartų. Dažnai pastoviųjų preparatų ląstelės nudažomos, kad išryškėtųjų sandaros dalys. Laikinasis ląstelių preparatas ruošiamas prieš stebėjimą (11 pav.).
Mikroskopavimas - ląstelių laikinųjų ir pastoviųjų preparatų
stebėjimas pro mikroskopą.
Objektinis
Dengiamasis
stiklelis
stiklelis
AU --
[]
4
Ant objektinio stiklelio
Atpjaunamas svogūno
dažomojo tirpalo.
atskiriamas permatomas
užlašinami 1-2 lašai
Permatomas svogūno
gabalėlis. Nuojo pincetu
audinys dedamas ant objektinio stiklelio.
audinys.
Uždengiama dengiamuoju
stikleliu: pirmiausia
dengiamasis stiklelis
pastatomas prie svogūno audinio, o tada lėtai
11 pav. Svogūno dengiamojo audinio ląstelių laikinojo preparato ruošimas
nuleidžiamas.
ĮSIDĖMĖKITE! +
Tyrimams mikroskopu reikia paruošti labai
ploną tiriamojo objekto sluoksnį, kadjį
+
Skaidrius, bespalvius tiriamuosius objektus
+
Mikroskopo sraigtus reikia sukti lėtai ir švelniai.
peršviestų šviesos šaltinio skleidžiama šviesa. +
Skysčio perteklių po dengiamuoju stikleliu
reikia sugerti popierine servetėle, kad neužterštų objektyvo. +
48
Tarp dengiamojo ir objektinio stiklelių neturi būti oro burbuliukų -jie trukdo stebėti tiriamąjį objektą.
būtina nudažyti, kad išryškėtų ląstelės dalys.
+ Okuliaras ir objektyvas turi būti švarūs, jų negalima įbrėžti, venkitejų sąlyčio su skysčiu. +»
Lęšius galima valyti tik specialiomis tam skirtomis priemonėmis.
PASITIKRINAME
Kiek kartų mikroskopas didina tiriamojo objekto
(O)
vaizdą,jei jo okuliaras vaizdą didina 10 kartų, o objektyvas - 4 kartus?
Tyrimų laboratorijose ruošiami laikinieji
kraujo preparatai. Išvardykite, kokios priemonės tam naudojamos.
Kaip pavaizduoti pro mikroskopą stebimas ląsteles? AIŠKINAMĖS Pro mikroskopą stebimas ląsteles galima nupiešti. Jos piešiamos nusmailintu paprastu pieštuku plonomis, aiškiomis ir vientisomis linijomis. Svarbu linijas sujungti
tvarkingai - nereikėtų jų kryžiuoti arba palikti tarpjų tarpų (12 pav.). Piešinyje reikėtų kuo tiksliau pavaizduoti
a
ląstelės formą, jos sandaros dalis ir tinkamai perteikti
I2jos Promikieskapastebima Igstelė:piešiamaiilansmis,
šių dalių dydžio santykį. Ląstelės dalių pavadinimai
vientisomis linijomis (a), kurios tvarkingai sujungiamos (b)
rašomi horizontaliai. Nupiešus piešinį, įrašoma, kokia
ląstelė jame pavaizduota ir kiek kartų padidintas jos
vaizdas (13 pav.)
PASITIKRINAME
Bunos gili: Adbt
Nurodykite bent tris pro mikroskopą
TTT
stebimos ląstelės piešinio reikalavimus.
d (
3