Literatūra. Vadovėlis 9 klasei. [1 dalis] 9785430072681

Citation preview

24

H2RIZONTAI

šviesaA

H2RIZONTAI

Literatūra VADOVĖLIS

9

1DALIS

Violeta Dumčiuvienė Vilma Dulevičienė

Turinys

Reiškinio tyrinėjimas. ŽINUTĖS GALIA

60

Įvadas. Kaip mokytis su vadovėliu

Kodėl mums svarbi praeitis? Kodėl svarbu suprasti tai, kas į kūrinį ateina iš labai seniai Marecelijus Martinaitis, eilėraštis „Kaip Kukutis protą atgavo“

Literatūra - bandymas sujungti matomus ir nematomus pasaulius Kazys Boruta, romanas „Baltaragio malūnas“ Kaip postmodernus kūrinys atsiveria tradicijai? Algirdas Landsbergis, vienaveiksmis farsas „Barzda“ Požiūrio kampas Apibendrinimas

II ciklas Kokia gamtos ir žmogaus ryšio prasmė literatūroje? Ar esame gamtos dalis?

Gamta - kūrybos įkvėpėja? Antanas Baranauskas, poema „Anykščių šilelis“

Bašio Macuo Kodėl gamta - žmogaus būties pagrindas? Vincas Krėvė, apsakymas „Skerdžius“ Žmogus ir gamtos jėgos: kovoti ar susitaikyti? Ernestas Hemingvėjus, apysaka „Senis ir jūra“ Šarlis Bodleras, eilėraštis „Žmogus ir okeanas“

Požiūrio kampas Apibendrinimas

6000000006606

Kodėl mitas yra neatsiejama kultūros dalis?

660060600606006066

I ciklas

Kodėl svarbu pažinti

istoriją?

Kodėl literatūroje vaizduojamas dramatiškas įsipareigojusio žmogaus likimas? Justinas Marcinkevičius, poetinė drama „Mindaugas“

Kodėl tremties atsiminimai tampa pasipriešinimo forma? Trauminės sovietmečio patirtys literatūroje Svetlana Aleksijevič, dokumentinė literatūra „Cinko berniukai“

Požiūrio kampas Apibendrinimas Literatūros terminų žodynėlis Tekstų šaltiniai Iliustracijų šaltiniai

000 666606066608

III ciklas Ar literatūra gali aktualizuoti istoriją?

Kaip mokytis su vadovėliu Nuosekli mokymosi eiga

1CIKLAS

ASYR/Ža

1

Kodėl mums svarbi

praeitis?

Kas yra ciklo įvade?

Koks ryšys su gyvenimu?

Ciklo temų turinys. Svarbiausios veiklos.

Įdomi informacija Prisiminkite, ką jau žinote.

Raktiniai žodžiai.

Diskutuokite, dalykitės nuomone,

Kos yra pasaulio medis?

sužinokite daugiau

Kaip postmodernus:

Kaip mokytis ciklo temų?

Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.

Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis, kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis,

Apibendrinkite. Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus.

apibendrinkite, reflektuokite. Įsidėmėkite sąvokas. Remkitės patarimais

Požiūrio kampas:

Koki ią žinutės Kk? turi mums ir Rūtų Šinčiomos

ŽINUTĖS GALIA

"A

Kaip trinėsime reiškinį „Žinutės galia"? T

Reiškinio „Žinutės galia“ tyrinėjimas * Kelkite klausimus. + Ieškokite informacijos.

* Kurkite. + Bendradarbiaukite. + Siūlykite sprendimus.

Apibendrinimas

Kaip apibendrinti ciklą?

+ Pasikartokite ciklo medžiagą.

Darbas poromis = šią užduotį siūloma atlikti

su klasės draugu.

4

Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti

bendradarbiaujant grupėje.

Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavinančios užduotys.

* Atlikite užduotis ir pasitikrinkite. * Įsivertinkite pasiekimus,

e o

Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite OR

kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.

Informacijos paieška - ieškokite informacijos internete ir kituose šaltiniuose.

Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“ arba internete.

6

ŽINUTĖS GALIA

Susipažįstame

Kokią galią žinutės turi mums ir mūsų siunčiamos kitiems?

moks.lnk

Visa, kas gyva, tarpusavyje bendrauja. Žmonės, kad galėtų kokiu nors ženklu

ar simboliu perduoti žinutę, susitarė dėljų reikšmės.

Pavyzdžiui, senovėje

medžiotojai miške palikdavo iš šakų sudėtas žinutes kitiems medžiotojams.

Kaip manote, ką jomis senovės žmonės norėdavo pasakyti?

Kokią žinutę perduoda šis asmuo?

Apie ką pagalvojote, kai pamatėte tokį jo rodomą ženklą?

Kurią žinią lengviau mums suprasti senovės medžioklio ar siunčiamą dabarties žmogaus?

Kaip tyrinėsime reiškinį „Zinutės galia“? SKAITYSIME ir ieškosime informacijos

DISKUTUOSIME, |

kaip gaunamų

apie mums reikalingas

žinučių srautas

bendravimo aplinką, siuntėjus ir adresatus.

vertybines nuostatas, gebėjimą mąstyti.

įvairias žinutes, mediijas,

gali veikti mūsų

TIRSIME |

pasirinktą klausimą (planuosime, kursime,

pateiksime rezultatus).

PATEIKSIME |

pasirinkto klausimo tyrimo rezultatus ir

kelsime tolesnei veiklai

svarbius klausimus.

5

—o

——-o

——o

“

-

Domimės,

2

UA

Ieskome

Kodėl žinutės yra galinga poveikio priemonė? GRAFINIAI ŽENKLAI - pati seniausia žinučių forma.

Pavyzdžiui, strėle kaip kelio krypties ženklu naudojamės ir

šiandien, o tai yra akmens amžiaus išradimas.

Pažiūrėkite laidą „Apie simbolius, ženklus ir ijas“. Paaiškinkite, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Ką apie pasaulį žmogui sako pasaulio

medžio simbolis?

Iliustracijose galime įžvelgti itin glaustą žmonių

bendravimo istoriją.

Plačiau pasidomėkite žmonijos bendravimo istorija ir sudarykite pagrindinių žmonijos

komunikacinių pasiekimų laiko juostą - joje grafiniais ženklais pažymėkite svarbiausius atradimus.

Piešiniai ant uolų

Gutenbergo

spausdinimo staklės

Išmanieji įrenginiai

MEDIJOMIS vadiname žinučių perdavimo būdus. Ar galima sakyti, kad dabartinėmis socialinėmis medijomis siunčiamos žinutės iškreipia mūsų supratimą apie tikrovę? Kodėl taip manote?

Kaip socialiniai tinklai formuoja mūsų elgesio modelius ir vertybinius pasirinkimus?

Perskaitykite straipsnį „Tamsioji socialinių tinklų pusė: ką iš savo paskyros reikėtų nedelsiant ištrinti?“ ir su klase aptarkite keliamas problemas, pateikiamus pavyzdžius.

Raskite daugiau faktų apie žinutės galią žmogui,jo dvasiniam tobulėjimui, o gal nuosmukiui.

KElausiame

ŽINUTĖS GALIA

Kaip manote, evoliucijos ar revoliucijos etapą išgyvena šiuolaikinė žinučių perdavimo kultūra?

Kaip pasakyti? Vaidybinė situacija

Garsus prancūzų kalbininkas Emilis Benvenistas

teigė, kad kiekvienas mūsų „labas“ yra kūrybinis

veiksmas ir kad nėra nė vieno „labas“, panašaus į kitą. +» Povieną dviejų žodžių frazę užrašykite ant lapelių, juos sulankstykite ir įdėkite į dėžutę. + Ant kitų lapelių užrašykite po tikslą, kurį

norėtumėte užrašytąja fraze pasiekti,

pavyzdžiui, prisipažinti, kad mylite, paguosti

ar pan. Susuktus lapelius sudėkite į kitą dėžutę. + Iš abiejų dėžučių išsitraukite po vieną

lapelį. Atsižvelkite į parašytą tikslą ir frazę

perskaitykite taip, kad kiti iš karto atspėtų, ką norėjote ne tiek žodžiais, kiek intonacija ir veido išraiška, gestais pasakyti. +» Padiskutuokite, kodėl bendraujant svarbu žinutės siuntėjas ir jos priėmėjas bei aplinkybės, kuriomis siunčiama ir gaunama

žinutė.

Pasirinkite vieną klausimą, kurį tirsite savo

grupėje.

.

Pasirinkite :

vieną

klausimą.

. Kuo įdomi skaitmeninės kalbos (žinučių)

Kelkite

+ Kaip išmokti atskirti slaptus mums siunčiamų

klausimą

istorija ir kokiąjų ateitį prognozuojate?

žinučių

tikslus ir kritiškai vertinti

aeReSaUS

E

gaunam

“

+ Kaip žinutės turinį keičia siuntėjo vartojami

jausmaženkliai? Kokių naujų grafinių ženklų jūs pasiūlytumėte ir kodėl? + Kaip neprarasti budrumo skaitmeninių trikdžių amžiuje?

.

savo

(lin

.

aple

reiškinį, kurį

norėtumėte a tirti.

:

Tiriame,

Kuriame

Kaip atliksite tyrimą, eksperimentą

arba kursite kūrinį, produktą? Žingsniai PLANUOJAME |

Susiplanuokite (numatykite žingsnius ir datas), kaip atliksite

||

tyrimą, kas bus atsakingas už

VEIKIAME

PATEIKIAME REZULTATUS

Tirkite, kurkite arba

Užfiksuokite ir pateikite tyrimo

eksperimentuokite pagal parengtą planą.

suplanuotas veiklas. Viską pasižymėkite (pavyzdžiui,

Rinkite informaciją, sutelkite dėmesį į detales ir faktus,

skaitmeniniame kalendoriuje).

reikalingus problemai spręsti.

rezultatus (nuotraukomis,

tekstu, kitomis priemonėmis).

Kritiškai vertinkite medžiagą

ir kurkite eskizo projektą. Renkitės jį pristatyti.

Kokie rezultatai? |

JŪSŲ ATRADIMAI

SĄSAJOS SU REIŠKINIU

JŪSŲ GALIOS

Jūs tyrėte, kūrėte ar

Kokios žinutės mus praturtina ir

Ką aš ar klasė, bendruomenė

eksperimentavote. Ką atradote?

Pavyzdys: „ Išsiaiškinome, kad medžiagą, kurią

persipiešiame, o ne fotografuojame, įsimename daug geriau ir ilgesniam laikui.

Pasirenkite

pristatyti.

10

padeda intelektualiai augti?

TT. == 2 Pavyzdys:

galėtume padaryti, kad mūsų siunčiamų ir gaunamų žinučių

esmė būtų suprasta? Pavyzdys:

+ Skaitmeninėmis žinutėmis

galima susikurti savąjį kalbos kodą, suprantamą tik vienai

žmonių grupei. Malonumas

žaisti kalba ir laužyti taisykles

taip patyra kūryba.

Iš anksto nuspręskite, kokia forma pateiksite atliktą tyrimą (kaip plakatą, pranešimą, straipsnį, trumpą filmuką ar pasirodymą). Pristatyme turi būti nurodyta, kas tyrimą atliko, kokį klausimą nagrinėjote, ką pavyko atrasti, ką

sukūrėte jūs. Pristatymą renkite visa grupė.

Apibendriname,

įsivertiname

ŽINUTĖS GALIA

Ką naujo sužinojote apie "1 krano) nagrinėtą reiškinį? PRISTATYKITE

DISKUTUOKITE

Pasirinkta forma pateikite savo

|

įžvalgas apie žinučių kaip bendravimo

KELKITE KLAUSIMUS

Atsakykite į užduotus

||

Patys užduokite klausimų

klausimus, susijusius su

kitoms grupėms.

pasiūlymus klasei, tėvams ar visai

Jeigu atsakymo nežinote,

jeigu matote, kad ką nors

apie 5 minutes. Jeigu kalbėsite gyvai,

jei tai yra jūsų tyrimo dalis, ir

susitarkite, kas kurią dalį pristatys

atsakysite vėliau.

priemonės ypatumus ir poveikį,

mokyklos bendruomenei. Užtrukite (rekomenduojama kalbėti visiems).

skaitmenine komunikacija. pasakykite, kad išsiaiškinsite,

Nekritikuokite, patarkite,

būtų galima padaryti kitaip.

Kas toliau? Kaip žinutės kalba paverčiama žaidimu

Ba

Ko gero, svarbiausia priežastis, kodėl

skaitmeninės kalbos normos skiriasi nuo standartinės rašytinės kalbos, yra malonumas žaisti kalba ir laužyti taisykles. Žmogus yra žaidžianti būtybė -

Homo ludens - plačiausia to žodžio

prasme, o kalba - vienas iš dalykų, su

kuriais galima žaisti. Skaitmeninės medijos tiesia ranką žaidžiančiam, kūrybingam, linksmam žmogui ir sako: „Ateik, pažaiskim.

Čia bus kitokia tvarka ir kitokios taisyklės.“ Kurti naują kalbą yra didžiulis estetinis ir

intelektinis malonumas.

Pagal str. „Kalbos skirtumai - tapatybės ir stiliaus skirtumai!“

kaip įžvalgos apie žinučių galią

Raskite,

susijusios su jūsų tyrimo išvadomis; kaip sužinoti dalykai

gali jus paskatinti žaisti kalba.

+ Kuris išgirstas pristatymas buvo

kl

Ir toliau kelkite .

ausimus.

įdomiausias ir kodėl? + Kokių svarbių įžvalgų sužinojote apie

žinučių galią?

+ Kodėl nagrinėti šį reiškinį jums buvo

naudinga ar nenaudinga?

+ Kaip šį tyrimą norėtumėte pratęsti?

1

I CIKLAS KODĖL MIT ASS

Siame cikle Kodėl mums svarbi praeitis?

1.

Kodėl svarbu suprasti tai, kas į kūrinį ateina

iš labai seniai

Marcelijus Martinaitis, „Kaip Kukutis protą atgavo“

2. Literatūra - bandymas sujungti matomus

ir nematomus pasaulius

Kazys Boruta, „Baltaragio malūnas“

3. Kaip postmodernus kūrinys įsileidžia tradiciją? Algirdas Landsbergis, „Barzda“

Ką veiksime +

Susipažinsime su garsiausiu lietuvių poezijos

+

Svarstysime, ar žmogus gali pergudrauti velnią ir pasipriešinti lemčiai.

+

subjektu - žemaičiu Kukučiu

Aiškinsimės, kaip juokaujant gvildenti sudėtingus klausimus.

+

Atpažinsime mito, folkloro, tradicijos ženklus skirtingų literatūros rūšių ir žanrų kūriniuose.

+

Analizuosime lyrikos, epikos, dramos tekstų

+

išgyvenimus, vertybes. Vertinsime kūrinių veikėjus ir jų poelgius.

+ +

veikėjų charakterius, baladėje reiškiamus

Kursime pasakojimą, rašinį „Kaip žmogui ištverti

sunkiausias

akimirkas?“, pjesę.

Režisuosime ir vaidinsime.

farsas

romanas

postmodernizmas

Kodėl mums svarbi moks.link/bbzd

praeitis?

Su bendraklasiais padiskutuokite, kuo mums svarbi

praeitis. Remkitės pateikta iliustracija. Įsivaizduokite, kad esate žmogus, einantis laiku ne pirmyn, o atgal

Su kuo ir kodėl norėtumėte laiko glūdumoje susitikti? Trumpai papasakokite šio įsivaizduojamo susitikimo istoriją:

Sudėtingais istorijos laikotarpiais ištisų kartų kaupta išmintis teikia

žmogui stiprybės.

Praeities išmintis - neatskiriama žmonijos, tautos tapatybės, išskirtinumo dalis.

Suvokiant save, protėvių išmintį

galima atsispirti manipuliacijoms, ideologijoms.

Kas yra pasaulio medis? Sukurtas pasaulis senais laikais buvo siejamas su centru - dangų, žemę ir požemį jungiančia ašim Lietuvių tautosakininkas, mitologas, kraštotyrininkas Norbertas Vėlius straipsnyje „Sistemos metmenys.

Pasaulio modelis“ teigia: „Tariamasis pasaulio medis

Gintaras Tadauskas,

„Žalias sodas“

;

yra tris visatos sferas (požemį, žemę ir dangų) peraugęs medis, kurio šakose paprastai vaizduojami dangaus dievai, saulė, mėnulis ir paukščiai, prie šaknų - požemio dievai, žuvys ir gyvatės, o prie kamieės dievai, gyvuliai. Šitaip vertikaliai padalijus skiriami priešpriešos žemai - aukštai poliai ir centras (ant žemės po medžiu), kuriame vyks-

taritualas.“

Kiekviena tauta kuria ir tobulina savąjį pasaulio

modelį. Struktūrizavęs erdvę ir laiką,jų dalis paskirstęs atskirų dievybių globai žmogus jaučiasi saugus, o tai būtina norint būti produktyviam bendruomenėje.

Vienas populiariausių šiuolaikinių filmų - maginės fantastikos žanro serialas „Sostų karai“ (režisierius Timas Van Pattenas, 2019). Kiekvienajo serija sulaukdavo vidutiniškai 32,8 mln. žiūrovų dėmesio:

(O)

Ką pasaulio medžio sferose - požemyje, žemėje ir danguje - apgyvendintų žmonės, pavaizduoti Gintaro

Tadausko paveiksle „Žalias sodas“, ir ką šiose sferose

6006

įkurdintų šių dienų paauglys?

Kas kai kuriuos šiuolaikinius menininkus skatina domėtis

praeities mitų pasaulio keistenybėmis?

Pasvarstykite, kodėl dabarties žmonės mielai žiūri filmus ar skaito knygas apie neegzistuojančius arba

o0

neišaiškintus reiškinius.

Ką iš senovės mitų, legendų, pasakų pasiskolino maginės fantastikos, pavyzdžiui, serialo „Sostų karai“, kūrėjai? Ar pritartumėte teiginiui, kad mitus, liaudies pasakas,

legendas ir maginės fantastikos žanro kūrinius

jaunimui skaityti naudinga? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

15

Kodėl svarbu suprasti tai, kas į kūrinį ateina iš labai seniai + Nagrinėsime Marcelijaus Martinaičio baladę „Kaip

Kukutis protą atgavo“,

remsimės žiniomis apie teksto

rūšį, žanrą bei kontekstus.

+ Mokysimės analizuoti lyrinio subjekto išgyvenimus,jų kaitą, vertybes ir tai sieti su mitų pasauliu bei istorine laikotarpio tikrove.

SUSIPAŽINKIME

Marcelijus Martinaitis (1936-2013) -

poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių atstovų tos rašytojų kartos, kuri 7-8 dešimtmečiais pakeitė lietuvių literatūros veidą. Marcelijus Martinaitis save suvokia kaip agrarinės kultūros atstovą, išgyvenusį jos žlugimą. Naivia sąmone prisidengus, intelektualiai apmąstoma gyvenimo vertė ir prasmė, kuriama savita, liaudiškąja etika pagrįsta vertybių sistema: vertę gauna naivumas,

sugebėjimas pagailėti, ašara, skaudėjimas.

Folkloro

personažas žemaitis Kukutis yra archajinės sąmonės fenomenas, keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje, kuri išreiškia dvejopą poeto pasirinkimą. „Skaitydamas Marcelijų Martinaitį turi visko tikėtis: sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją,

16

Mitas (gr. mythos - „žodis, sakmė, padavimas“) pasakojimas, kaip pradžių pradžios laikais antgamtinės būtybės (dievai, pirmykščiai protėviai, kultūriniai didvyriai ir kt.) sukūrė pasaulį ir nustatė visų jo objektų tarpusavio tvarką. Pirmykštis (archajinių laikų) žmogus mitus laikė šventomis istorijomis, pasakojančiomis apie tikrus įvykius.

be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų Iedkalnius“ (Valentinas Sventickas).

Marcelijus

Poeto lyrika ne tik plačiai skaityta, bet ir dainuota - ne vienas eilėraštis tapo populiaria daina, kaip antai „Tu numegzk man, mama, kelią“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Kukutis savo laidotuvėse“

Martinaitis

(1936-2013)

„Kukučio baladės“ 1977 m. išleistas žinomiausias poeto Marcelijaus Martinaičio kūrinys laikomas ir vienu svarbiausių

modernėjančios lietuvių poezijos kūrinių. Anuomet

eilėraščiai buvo nagrinėjami kaip mitologijos, folkloro interpretacija, todėl praslydo pro cenzūrą, tačiau

au

eilėraščiai atveria kur kas gilesnes prasmes.

Poetas apie „Kukučio balades“ „Aš nesukūriau Kukučio - greičiau jis susirado mane. Atrodo, anuomet tiesiog rašydavau absurdus

ir man būdavo gera. Kukutis buvo visiškai laisvas

žemaitis nelaisvame pasaulyje. Jis galėjo daryti, ką norėjo. Kas buvo draudžiama, tą jis susapnuodavo ar įsivaizduodavo. Kukutis net ir į užsienį pirmas pro visas užtvaras prasmuko. Dar 1984 m. „Kukučio

baladės“ buvo išleistos Švėdijoje. Matyt, daug kas

Kukučio nesuprato ir manė, kad tai kažkoks kvailys. Dabar jis ir už mane garsesnis. Kukutis kalba daugiau

kalbų, nei aš moku. Jis apkeliavo daugiau šalių, nei

aš esu aplankęs. Jo gyvenimą ir nuotykius narplioja rimti literatūros mokslininkai, o užsienio poetai rašo apiejį eilėraščius.“ Pagal str. Ramūnas Gerbutavičius, „M. Martinaitis

išėjo, betjo Kukutis pasiliko“

SKAITOME (o)

(O)

IR SUPRANTAME

Ko galima tikėtis iš teksto, kurio autorius teigė,

G

Kodėl šiam literatūriniam personažui buvo

kad jį kurdamas „rašydavo absurdus“?

leista daugiau nei įprastai to laiko lietuvių lite-

Laisvė yra vidinė ir išorinė. Apie kurią iš jų kal-

ratūroje?

bėjo rašytojas pristatydamas savo personažą?

Kuriais argumentais Marcelijus Martinaitis pagrindžia savo teiginį, kad Kukutis populiaresnis

už jį patį?

17

RENGIAMĖS SKAITYTI ()

Kas būdinga lyrikai? Kuo baladė skiriasi nuo eilėraščio?

(O)

Panagrinėkite toliau pateiktą informaciją apie

garsesnis už patį kūrėją?

personažą Kukutį. Kas jus labiausiai nustebi-

baladę „Kaip Kukutis protą atgavo“ ir atkreip-

pagrindinį Marcelijaus Martinaičio baladžių no? Kodėl?

G)

Kaip šiuos faktus galėtume sieti su poeto mintimis apie tai, kadjo sukurtas personažas Atidžiai skaitykite Marcelijaus Martinaičio

kite dėmesį į lyrinio subjekto nuotaikos kaitą, erdvės ir laiko dviprasmiškumą, mitinės pasau-

lėjautos ženklus.

Eilėraštis - nedidelis eiliuotas (metrinės kalbos) kūrinys. Gali būti parašytas bet kuria eilėdaros sistema,

rimuotas ar nerimuotas, įvairios tematikos ir kompozicijos, gali būti vienas ar įjungtas į ciklą.

Centre lyrinis

Ypatingas dėmesys

raiškai, kalbos vaizdingumui.

Kūriniai dažniausiai eiliuoti, gali būti suskirstyti į posmus

subjektas, lyrinis

=

herojus, lyrinis „aš“,

eilėraščio žmogus.

Vyrauja ne veiksmas, o mintys, jausmai - Uinle

(strofas), siužetas

nebūtinas.

Perteikiami vidiniai individo išgyvenimai, asmenybės ir pasaulio santykis, įspūdžiai, nuotaika.

Literatūroje žanras yra pagrindinių literatūros r

- lyrikos, epo, dramos - smulkesnė padala, jungianti struk-

tūriškai ir kompoziciškai artimas (visa tai gali būti traktuojama kaip žanrinės taisyklės ar normos) kūrinių grupes. 18

Literatūriniam personažui Kukučiui Rasėiniuose pastatyta skulptūra (skulptorius Augustinas Kluoda,

2020),jo vardu pavadintas skveras

Stovėdami ant kairės kojos pakuždėkite Kukučiui į kairę

$y ausį savo norą - jis būtinaijį įgyvendins.

Pagrindinis ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo romano „Šengeno

istorija“ (2016 m.) hero-

jus - Kukutis.Jo biogra-

fija perimta iš Marceli-

|

jaus Martinaičio sukurtų baladžių.

Marcelijus Martinaitis

.

Baladė - lyrikos žanras, nedidelis eiliuo-

Kaip

jungiantis epinio, lyrinio ir draminio vaiz-

atgavo

tas tautosakinio ar istorinio turinio kūrinys, davimo elementus. Svarbiausias baladės

požymis - niūrių, grėsmingų nuotaikų atskleidimas pasakojant fantastiškus, paslaptingus, dažnai šiurpius dalykus.

.

Kukutis

protą

- Kai dirbau žemei dangų, o jūrai dugną dėjau, o jūrai dugną dėjau per Vokietijos gaisrą manęs išvest atėjo,

ant kaklo pančius dėjo, Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladės“ - daugiausia į kitas kalbas versta lietuvių

poezijos knyga

N

»

|

|

ant kaklo pančius dėjo, per Vokietijos gaisrą po BliAstrubiškės! ąžuolu mane pakorė: O kai mane pakorė, tuoj atėjau į protą:

atsižadėjau žemės, dangaus ir Lietuvės, dangaus ir Lietuvos. ' BliAstrubiškiai.

9

Anoj pasaulio pusėj -

danguj man davė butą: po BliAstrubiškės ąžuolu -

du sieksniu pievos

Oko daugiau man reikia:

gavau du sieksniu pievos. Nei arti, nei akėti: ateina kartais karvė

irvisa patręšia. Nei arti, nei akėti, oko daugiau man reikia? Tveriu sau žemei dangų,

ramus sau gulinėju

po BliAstrubiškės ąžuolu -

senelių prieglaudoj

Anoj pasaulio pusėj žuvis varau į vandenis ir suprantu, ko niekaip suprasti negaliu

SKAITOME

IR SUPRANTAME I)

Argumentuokime (0)

(9)

Keliais argumentais ir pavyzdžiais pagrįski-

te perskaityto teksto rūšį ir žanrą.

Kad būtų lengviau suprasti baladės turinį, išskirkite svarbiausius įvykius ir papasakokite

savais žodžiais. Kurie įvykiai žmonių pasaulyje

įmanomi, o kurie - ne?

Pavyzdžiui.

Tikrovėje įmanomi įvykiai: kitų

atėjimas... Tikrovėje neįmanomi įvykiai: pasaulio kūrimas,

vandens ir žemės atskyrimas... .

G

Bliūstrubiškės ąžuolas - nagrinėjamo eilėraščio centras:jis minimas teksto pradžioje, vidu-

ryje ir pabaigoje. Atkreipkite dėmesį į visatos

To, kas vyksta eilėraštyje, negalima suvokti

tiesiogiai. „Kukučio baladžių“ pagrindas - ironija ir groteskas, baladės neatsiejamos nuo

sukūrimo laikotarpio. Perskaitykite Marcelijaus

Martinaičio mintis apie „Kukučio baladžių“ biografiškumą, istoriškumą ir atsakykite į klausimus. „Esant kitokiems laikams niekada nebūčiau

rašęs ir parašęs „Kukučio baladžių“, kurios man yra labiausiai biografiškos, tačiau nieko, kas tikrai su

manim buvo, nėra ir negali būti“ (iš kn. „Prilenktas prie savo gyvenimo'). „Satyra, groteskas, anekdotas yra priespaudos menas. Tai konspiracinė kalba, ji atsiranda žinomus, bet draudžiamus dalykus persa-

kydama kitais žodžiais, kalbėdama užuominomis“ (iš kn. „Tylintys tekstai. Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio: 1971-2007"). 44.

sukurtos „Kukučio baladės“? Įvardykite

sferų ženklus bei tai, kas vyksta šalia ąžuolo,

tris keturis skiriamuosius šio laikotarpio

irįrodykite, kad jis yra savotiškas pasaulio

medis.

20

Kokiu Lietuvės istoriniu laikotarpiu buvo

4.2.

požymius.

Kodėl priespaudos metais apie rūpimus

dalykus nebuvo galima kalbėti tiesiogiai?

Eilėraščio erdvė siejama su ąžuolu, kuris,

kaip jau išsiaiškinome, yra savotiškas pa-

saulio centras, tad ir mirtis suvokiama kaip mitų pasaulyje:ji ne pabaiga, o perėjimas iš

88

6)

Kaip suprantate frazeologizmą „atėjau į

protą“? Pasirinkite vieną iš variantų ir argumentuokite savo sprendimą. + + +

Anksčiau Kukutis buvo kvailys, o dabar tapo protingas. Dabar Kukutis elgiasi racionaliai, prisitai-

ko prie aplinkybių.

Dabar Kukutis elgiasi gudriai, veidmainiauja.

Absūrdas - jokios prasmės neturintis ar prieštarin-

o o

(6)

nės raiškos priemonėmis kuriamas absurdas?

oo

pusėje, egzistuoti? Kaip vertinate šių dalykų išsižadėjimą?

Kai negalima apie tragiškus dalykus kalbėti rimtai, padeda juokas ir žaidimas. Iš ko ir kaip

šaipomasi šiame eilėraštyje? Kokiomis meni-

vienos būsenos į kitą. Tad ir Kukutis atsiduria kitur, „anoj pasaulio pusėj“. Ko turėjo atsisakyti lyrinis subjektas, kad galėtų ten, anoje

Kuo ypatingas šio kūrinio lyrinis subjektas?

Kokios vertybės atskleidžiamos kūrinyje? Kiek

jos svarbios šiuolaikiniame pasaulyje?

Pritariate ar nepritariate tokiai Kukučio laikysenai prievartos pasaulyje? Atsakymą pagrįskite dviem trimis argumentais.

Kaip paaiškintumėte paskutines eilėraščio

eilutes: „ir suprantu, ko niekaip / suprasti nega-

liu“?

Pasibraukę pasikartojančius žodžius, svar-

biausias frazes ar detales įvardykite baladės

temą, problemą, pagrindinę mintį.

Paradoksas - neįprastas, netikėtas teiginys, kuris

gas teiginys.

tarsi prieštarauja sveikai nuovokai.

Frazeologizmas - pastovus vaizdingas pasaky-

Problema - kūrinyje keliamas, numanomas ar spren-

mas, kurio reikšmė nekintama, neišvedama iš jį sudarančių žodžių įprastinių reikšmių.

Grotėskas - meninio vaizdavimo būdas, pagrįstas

priešybių - tikrovės ir fantazijos, išminties ir absurdo, grožio ir bjaurumo, tragizmo ir komizmo - deriniu.

Irėnija - stilistinė komiškumo priemonė, pagrįsta netiesiogine sąmojinga pajuoka, kai reiškiama nuomo-

nė neatitinka tikrosios padėties; paslėpta pašaipa, pasityčiojimas. Ironiją rašytojai pasitelkia norėdami

atskleisti gyvenimo sudėtingumą, prieštaringumą, parodyti, kad visų aukštinti dalykai dažnai iš tikrųjų yra beverčiai arba neverti jiems skiriamo dėmesio. Lfrinis subjėktas - asmuo, kurio dvasinis pasaulis atsiskleidžia kūrinyje.

Metafora - žodis ar žodžių junginys, vartojamas

perkeltine prasme remiantis tikru ar tariamu daiktų

panašumu, paslėptas palyginimas (žr. žodynėlį,

p.152).

Pagrindinė mintis - tai, ką svarbaus, reikšminga au-

toriaus norėta pasakyti kūriniu, ką skaitytojas suvokia jį perskaitęs.

džiamas klausimas.

Tema - tai, apie ką pasakojama tekste.

APTARIAME ()

Vidinę laisvę Kukutis išsaugo ir nelaisvės sąlygomis. Kaip jam tai pavyksta padaryti?

(O)

Pacituokite eilėraščio žodžius, įrodančius, kad mitologinės nuorodos, išryškėjusiosjo pradžioje, pasirodo ir pabaigoje. Kokias prasmes

sukuria toks pakartojimas?

9)

Kodėl galima teigti, kad baladėje „Kaip Kukutis

protą atgavo“ kritiškai vertinama valdančiųjų

galia? Kaip žaidimas mitu padeda poetui kalbėti apie

O)

tai, kas sovietmečiu buvo draudžiama?

6)

o)

o

Paradoksaliais vadiname kūrinius, kurie tar-

si prieštarauja sveikai nuovokai, yra netikėti, šokiruojantys. Kuo baladė „Kaip Kukutis protą atgavo“ yra keista ir šokiruojanti? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais. Raskite bibliotekoje ar internete daugiau „Kukučio baladžių“ ir perskaitykite. Išsirinkite labiausiai jums patikusią ir išmokiteją raiškiai

deklamuoti

o

Koki jūs įsivaizduojate žemaitį Kukutį? Paly-

ginkite savo vaizduotės Kukutį su Augustino Kluodos skulptūra (p. 19).

TIRIAME IR KURIAME Mitai, pasakojantys apie visatos (kosmoso, pasaulio) kaip tam tikros objektų sistemos atsiradimą, vadinami kosmogėniniais. Daugelyje šių mitų pastebima panaši seka, kas po ko atsiranda pasaulėkūros metu: chaosas, žemė ir dangus, saulė, mėnuo, žvaigždės, laikas, augalai, gyvūnai, žmogus, namas, buities įrankiai irt. t. 11.

Kai dirbau žemei dangų, o jūrai dugną dėjau ;

Pasamprotaukite, kokias dvasinio ir materialaus gyvenimo dalis galima sieti su pirmomis

eilėraščio eilutėmis. Remkitės poeto Marce-

Priešpaskutiniame posme matome dar vieną

lijaus Martinaičio mintimis.

kosmogoninio mito atkartojimą: „Tveriu sau

žemei dangų .“ Atkreipkite dėmesį, kad

„Mitologai tvirtina, jog šventovės, aukurai, įkurta ugnis, namo, kitų objektų statymas reiškė chaoso įveikimą, steigimą, centro žymėjimą, vertikalių, sakralių parametrų įvedimą erdvėje. Galima tvirtinti, jog lietuviška sodyba atitinka šią archajinę centro sampratą. Tautosakoje, mitologijo-

žodis „tvarka“ yra bendrašaknis su veiksma-

žodžiu „tvėrti“. Anot religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, „anapus tvoros“ esantis pasaulis tradicinio kaimo žmogui jau chaoso, ne mūsų pasaulio prieangis, tas pasaulis dar nesutvarkytas, „nesutvertas“. Kokius kosmogoninio mito ženklus galime įžvelgti

je, papročiuose sodyba yra gana sudėtinga struktūra, atliekanti keleriopą vaidmenį.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveiksle

Sodyba buvo savotiškas valstiečio gyvenimo

centras. Viena šeima čia kurdavo ir atkurdavo, galima sakyti, visą agrarinę kultūrą. Čia buvo visa, ko reikia pratęsti gyvenimą net didžiausių nelaimių, karų, epidemijų metu. Čia buvo saugomi agrarinės

„Pasaulio sukūrimas, IX“? (Žr. p. 23.)

24.

kultūros raktai.“

1.2.

Iš kn. „Tylintys tekstai. Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio: 1971-2001“

2.2.

Atrinkite baladės „Kaip Kukutis protą atgavo“ citatų, pagrindžiančių lentelėje nurody-

2.3:

tus aspektus. 22

Perskaitykite kosmogoninę lietuvių sakmę — apie pasaulio kūrimą ir padarykite išvadą, kaip pasikeitė Kukučio santykis su savo pasauliu po tikros ar tariamos mirties. Duotoje lietuvių sakmėje yra bendrinėje kalboje nevartojamų žodžių ir jų formų. Išsiaiš-

kinkite juos.

Sukurkite 50-70 žodžių argumentuojamojo pobūdžio tekstą „Kodėl Kukučiui reikia

savosios erdvės?“

—>Lietuvių sakmė apie pasaulio kūrimą

O kada Dievas norėjo viską surėdyti ir sutverti, nu, tei paukščius, žvėrius, žuvis, žoles, tei ant tos vietos daržas, rojus vadinos. Ir Dievas užtvėrė tą daržą aplinkui, kad

Kuo Mikalojaus Kons-

tantino Čiurlionio paveikslas primena kosmogoninį mitą?

Liucinas! nejeitų, anam viską berėdant ir betveriant.

Sud. M. Davainis-Silvestraitis, „Pasakos, sakmės, oracijos“

Mikalojus Konstantinas Čiur-

SIEKIAME MEISTRIŠKUMO

lionis, „Pasaulio sukūrimas, IX“,

Atlikite projektinį darbą „Žodis tampa vaizdu“. |]

1905

—

Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladės“ Lietuvojė itin išpopuliarėjo, kai jas ėmė dainuoti Vytautas Kernagis. Raskite internete ir

'

paklausykitejo atliekamos dainos. Padiskutuokite, kodėl jai nebuvo sukurtas vaizdo klipas.

Pristatykime 2]

Susiskirstykite grupėmis ir sukurkite Vytauto Kernagio atliekamai dainai vaizdo

Scena iš Šiaulių

dramos teatro

klipo scenarijų. Svarbu laikytis reikala-

spektaklio

vimo: vaizdo klipe negali būti tiesmukai suvoktų eilėraščio įvykių. Scenarijuje neturi būti vaizduojamos kartuvės, paka-

ruokliai ar smurto scenos. a

Scenarijų pristatykite klasei. Grupinius darbus aptarkite pagal šiuos kriterijus: + aktualumas - ar idėja bus artima žiūrovui, sužadins jo asmenines patirtis;

+ + + +

netikėtumas - ar siužete yra netikėtų

„Kukučio kelionė“ Kaip sukurti įtaigų vaizdo klipą? 1. Aptarkite veiksmo paros laiką ir erdvę: kurias

detales ir kodėl norėtumėte išryškinti, koks fonas (atvira ar uždara erdvė) geriausiai atitiktų prasmi-

2.

nius dainos akcentus.

Detaliai aprašykite, kiek veikėjų bus jūsų filmuke, ką jie veiks, kaip žiūrovai iš jų elgesio, veido

sprendimų;

išraiškų supras Marcelijaus Martinaičio eilėraščio

veikėjo santykis su savimi ir aplinkiniu pasauliu; kintamumas - ar veikėjas ir istorija kinta; originalumas (naujos idėjos) - ar yra sprendimų, kurie atkreipia dėmesį ir verčia pamąstyti, padiskutuoti.

dainos teksto iliustracija - numatykite veiksmo

santykis (-iai) - ar atskleidžiamas

mintį. Prisiminkite, kad veiksmas neturėtų būti tik

užuomazgą, vystymosi etapus, kulminaciją, atomazgą ir epilogą.

3. Nepamirškite vaizdo klipo pabaigos - turėtumėte atskleisti, kaip pasikeitė pagrindinio jūsų

veikėjo situacija ir (arba) pagrindinė mintis.

KO ISMOKAU? ' Velnias.

filmuko

KODĖLTAI SVARBU 23

Literatūra - bandymas sujungti matomus ir nematomus pasaulius "A

„T

1

+ Tobulinsime gebėjimą suprasti tekstą: nustatyti esminius žo-

džius (frazes),jų perteikiamas

idėjas susieti su anksčiau skaity-

p

tais tekstais.

+ Kelsime pagrįstus klausimus.

ai + Apibendrinsime informaciją, formuluosime ir argumentuo-

sime savo įžvalgas.

SUSIPAŽINKIME

Kazys Boruta (1905-1965) - sudėtingo

likimo kūrėjas. Jį galime vadinti tikru neprisitaikymo

simboliu.

Būsimas rašytojas gimė netoli Marijampolės,

Kūlėkuose.

Mokėsi Marijampolėje, studijavo lite-

ratūrą, istoriją ir filosofiją Kaunė, Vienoje, Berlyne.

Būdamas radikaliai kairiųjų pažiūrų priešinosi auto-

ritarinei Antano Smetonos valdžiai, vėliau nacių ir sovietų režimams. 1927-1931 metais buvo politinis

Laiptai simbolizuoja mūsų

sioje kairiųjų žurnalą „Trečias frontas“, tačiau Kazys

rizonto linijos. Padiskutuokite, kodėl noras pamatyti ar patirti daugiau, nei žmogui

emigrantas. Dalyvavo literatūrinėje grupėje, leiduBoruta

joje išliko savarankiškas. 1933-1935 metais

kalėjo, buvo amnestuotas. Lietuvai atgavus Vilnių apsigyveno sostinėje, buvo Literatūros muziejaus

vedėjas (1941, 1945-1946), per Antrąjį pasaulinį karą rūpinosi išsaugoti lituanistikos rankraščius, sudarė tūkstančio lietuvių poetų antologiją. Prisidėjo prie

24

pastangas pamatyti

tai, kas

nematoma, kas slypi užho-

lemta, gali būti pavojingas.

snigo 0

ai

"2

ga

žydų gelbėjimo. 1946 metais pašalintas iš Rašytojų sąjungos ir sovietų suimtas, gavo penkerius metus kalėti už tai, kad žinojo apie rezistentų veiklą, bet

nepranešė. Kalintas Vilniuje, 1949 metais amnestuotas. Negalėjo savo kūrinių spausdinti, net vertimus turėjo pasirašinėti svetimomis pavardėmis (vertė daugiausia Vakarų klasikus). Tik 1957 metais vėl buvo priimtas į Rašytojų sąjungą. Mirė Vilniuje, palaidotas

Rasą kapinėse.

Pagal kn. Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“

SKAITOME

IR SUPRANTAME

(O)

Kodėl rašytojas Kazys Boruta nemažai laiko praleido ne Lietuvojė?

(O)

Tarpukario Lietuvojė rašytojas Kazys Boruta buvo žinomas kaip aktyvus kairiųjų pažiūrų veikėjas. Sovičtų Sąjungai okupavus Lietuvą

daugelisjo bendražygių aktyviai bendra-

Kazys

darbiavo su sovietų valdžia. O koks rašytojo santykis buvo su sovietų valdžia? Atsakymą pagrįskite vienu dviem argumentais.

(o)

Boruta

(1905-1965)

Kurie Kazio Borutos gyvenimo faktai jums pasirodė įdomūs? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

(O)

Tekste glaustai pristatyta Kazio Borutos biografija, tačiau nieko neužsimenama apie jį kaip asmenybę. Kokio būdo turėjo būti žmogus, taip nemėgstamas visų valdžių?

Antanas Gustaitis

Kaimynas prie Dovinės'

Kazį Borutą prisimenant Su Kaziu Boruta artimiau susitikti teko tik nuo

1921 metų, kai, mokydamasis gimnazijoje, o vėliau

Marijampolės mokytojų seminarijoje,jis labai dažnai

apsilankydavo mūsų bute, kur gyveno „ant kambario“jo giminaitės ir kitos seminaristės. Nors buvau

daugiau nei porą metų jaunesnis ir tada styrodavau tik liežuvį iškoręs tarpe pravertų durų, - Boruta savo samprotavimais man darė net gąsdinantį įspūdį. Tuose jo pokalbiuose beveik visada vyravo ne kokios

Nors gimnazistiško flirto temos, o tik pasaulėžiūros, religiniai ir politiniai klausimai .

* Dėvinė- upė, vingiuojanti pro Kazio Borutos gimtąjį kaimą Kūlokūs.

Kazys Boruta, grįžęs iš kalėji-

mo1947 metais. Šeimos archyvo nuotr.

25

Čia reikia pastebėti, kad šį Dovinės krašto jau-

trios sielos suvalkietį labai nervino ir mūsų aukš-

tesniųjų mokyklų mokymo bei auklėjimo tradicija,

kuri Lietuvojė ir iki šiol mažai tepasikeitė. Mes bu-

vome šviečiami tarsi nuo Sinėjaus' kalno ar bažnyčioje iš sakyklos. Mokinys privalo savo mokytojų

klausyti,jų dėstomą dalyką įsidėmėti, atsiminti ir klausiamas be jokių savo pastabų pakartoti. Bet

neleistina per pamokas kelti kokių nors švietėjui

ar esamai santvarkai nepatogių religinių, visuomeninių ar politinių dulkių, kurios drumsčia jaunos

galvos ramybę. Toks klasėje išdygęs prieštarauto-

jas galėjo būti tuoj pat sutramdomas dvejetuku, 0 karštesniam protestuotojui grėsė ir elgesio pažy-

mio sumažinimas. Bet Kazys Boruta nebuvo iš tų paklusniųjų, kurie, mokytojo autoriteto prislėgti,

pagarbiai tyli, nosį įrėmę į kumštį, ir mūsų žemesniuosius kursus vis pasiekdavo nauji pasakojimai

apiejo „disputus“ per tikybos, istorijos ar literatūros pamokas. Dėl to jau tada visijį išskyrėme

kaip retą tokį „revoliucionierių“ tarp kitų vyresnio

amžiaus seminaristų.

Iš tolo būtų galima gana įtikinamai spėlioti, kad po1940 metų Lietuvą apvertusių įvykių Kazys

Boruta buvo jau tik ramus „laimėtos revoliucinio žodžio kovos“ veteranas. Juk dabarjo nekęstieji

„fašistai“, „klerikalai“ ir „buržujai“ jau buvo sulyginti su žeme.

Anksčiau persekiotas ir kalintas audringasis

poetas dabar buvo pakviestas į Vilnių, pradžiai

duota jam kultūringos aplinkos Mokslų akademijos sekretoriaus vieta, 01941 metais paskirtas

Literatūros muziejaus vedėju. Tai ko dar bereikia?

Atokiau nuojo stovintis sakytų: na, dabar tiktai

neatsigrįždamas į užnugarį. Tik didžiųjų trėmimų metu jis pasijuto irgi nesaugus, susirūpinęs pritilo, oapytuštėje Rudnickio kavinėje rymodavo liūdnas tarsi pragaro prieangyje. Be to, buvo nepaprastai

sukrėstas išaiškėjusio fakto, kad kai kuriejo patikimi

užslėpta! O vis dėlto, artimiau su juo bendraujant,

ir kultūringi draugai, partinės disciplinos įpareigoti, naktį turėję vedžioti NKVD pareigūnus ir nurodinėti suimamųjų butus. Toksai „komunistinis idealizmas“

rašytojų mokytojas bei įkvėpėjas štai ir vėl atkri-

buvo nejsivaizduojamai baisus.

tą...

PF

Perskaitytos knygos rėmeliai o]

e

Internete raskite ir peržiūrėkite vaizdo medžiagą, kaip išlankstyti iš popieriaus lankstinį „Diena -

naktis“.

e

Pasirinkite savarankiškai perskaitytą grožinį kūrinį, kurį norėsite pristatyti lankstiniu:

e

Pagalvokite, kaip kiekviename lapo kampe ir viduryje užrašysite informaciją apie skaitytą kūrinį ir pristatysite perskaitytą grožinės literatūros knygą.

e

Lankstinyje įrašykite knygos autorių ir pavadinimą (viduryje), kampuose - tematiką, problematiką, idėjas, erdvę, laiką, veikėjus, pasakotoją, įvertinimą;

Pagal str. „Išlankstytos mintys“ 55

Apibendrinimas [B] 24 [5]

Kodėl mitas yra neatsiejama kultūros dalis?

moks.link/bcyh

0 kojimo požymis - istorijos,

rinis subjektas ir „aš“, neturi

siužeto, lyrinis vyksmas.

pasakotojo pozicijos. Yra

veikėjai, fabula, pasakotojas.

je, veikėjai - ryškūs, kolizija, remarkos.

Baladė

Romanas

Farsas

Trumpa, eiliuota, gausu isto-

Didelės apimties, pasakosiužetinių linijų.

Trumpas komiškas dramos kūrinys, būdingi groteskas, anekdotiškos situacijos,

Kazys Boruta, „Baltaragio

Algirdas Landsbergis,

džius, nuotaikas, mintis, ly-

rinių arba liaudies motyvų, vaizduojanti intriguojančius,

Epika

Drama Vaizduojami įvykiai, reiški-

Lyrika Paprastai eiliuota, perteikia individo išgyvenimus, įspū-

Pagrindinis epinio pasaįvykių pavaizdavimas iš

jamasis, gausu veikėjų ir

paslaptingus įvykius.

Marcelijus Martinaitis, „Kaip Kukutis protą atgavo“

malūnas“

Bu

iš

niai atsiskleidžia per veikėjų

kalbą, skirta vaidinti sceno-

klounada, dinamiškas veiksmas. „Barzda“

(o)

Kodėl svarbu suprasti tai, kas į kūrinį ateina iš labai seniai

Žmogaus gyvenimas, jo darbai

Pasaulio kūrimo procesas prasideda

nuo centro

Mitinis laikas yra dvejopas: 1) pradžių pradžios laikas; tikė-

ta, kad per ritualus į jį

Mitinė erdvė skyla į savą

Norėdamas išlikti svetimoje

Net ir keisdamas elgesį

atkartoja įvairių mitų įvykius.

įsteigimo. Jis sieja tris sferas: dangų, žemę ir požemį.

nekeliančią pavojaus) ir priešišką (pavojingą).

herojus privalo keisti savo elgesį.

išlieka ištikimas savo vertybėms ir pasaulio sampratai

|

|

sugrįžtama; 2) ciklinis laikas,jis sukasi vis pasikartojančiais ciklais (paros ciklas, metų laikų ciklas), šis laikas neturi pabaigos.

|

|

|

savotiškai

(saugią,

|

erdvėje

herojus

|

Miinės pasau ženklai Mareljaus Mariači aldėjo Kaip Kaki pot tvo"

(O)

Literatūra - bandymas sujungti matomus ir nematomus pasaulius

Romane parodoma, kokie prieštaringi yra žmo-

Įpindamas lietuvių tautosaką, sutarties su vel-

įveikti didžiausias kliūtis, net paties velnio kės-

išorinės

gaus sprendimai: siekdamas savo svajonės gali lus, kita vertus, pats išsižada meilės, kito žmogaus, savo ambicijas iškeldamas į pirmą vietą.

|

niu motyvą rašytojas prabyla apie tai, kad ne tik jėgos griauna žmogaus gyvenimą, mus

klaidina ir gramzdina į blogį troškimas valdyti kitus, būti jų likimo šeimininkais.

|

|Iš sknų perimtas siais van motas Ki Borto mons „Bakargo mams" G)

|

|

Kaip postmodernus kūrinys atsiveria tradicijai?

Postmodernus kūrinys Siuolaikinė visuomenė

Į

Liaudies kūryba

(tautosaka) Tradicinė visuomenė

Į

Atsidūręs ribinėje situacijoje (kraštutinumai), remdamasis mitu grįsta liaudies tradicija žmogus visus

siunčiamus išbandymus gali suvokti kaip savotišką jo brandos patikrinimą. Tik įveikdamas kliūtis asmuo tampa psichologiškai atsparus manipuliacijoms, subręsta savo tiesai ir savo gyvenimui. Deja, priešingai

nei pasakose, herojus nėra laimėtojas, nors ir sugebėjo įveikti tris išbandymus. Herojus turi stebuklingų

|

daiktų arba pagalbininkų - Kiekvienis turi savo barzdą.

WF"—„——rrr-——

J

Sukurkite 200-250 žodžių argumentuojamojo pobūdžio rašinį „Kaip žmogui ištverti sunkiausias akimirkas?“.

ciklo kūriniais.

Nukreipiamieji klausimai Kodėl žmogus kartais palūžta ir priima netinkamus

Remkitės skaitytais ir analizuotais

sprendimus?

Kaip žmogui ištverti

aplinkybėmis, kurių

neįmanoma pakeisti? Dėl kokių dalykų žmogus pasiryžęs atsisakyti siūlo-

Tikslas - pasvarstyti, kaip žmogui ištverti sunkiausias akimirkas. Zanras - rašinys, susijęs su literatūros kūriniu.

Rašinio 1

kūrimo J. " žingsniai

Planavimas

mo patogaus gyvenimo?

3

Redagavimas

pasibraukite raktinius pavadinimo žodžius, išsiaiškinkite

teiginio formuluotę: ar ji aiški, ar

į pavadinimu iškeltą klausimą atsakykite vienu sakiniu -

mi raktiniai žodžiai;

jų reikšmes žodyne, pasižymėkitejų sinonimus;

atsako į keliamą klausimą (o gal nusako tik vieną aspektą?), ar mini-

tai bus pagrindinė jūsų rašinio mintis;

pagalvokite, kaip jūs įrodysite pagrindinę mintį, išskirkite du tris aspektus - tai bus jūsų pastraipų teiginiai;

“

araiškus rašymo tikslas ir adresatas;

(

arvisi pastraipos sakiniai pagrin-

o

ar argumentuojant remiamasi kultūrine arba asmenine patirtimi;

(

arapibendrinta kiekviena pastrai-

apmąstykite, kokiais argumentais įrodysite teiginius.

2

Rašymas

džia teiginio mintį;

pateiktais argumentais, ar atsako į pavadinimu keliamą klausimą; ar nereikia kai kurių sakinių iš-

braukti arba keisti kitais;

teiginys,

pavyzdys (remiatės cikle

j

argumentavimas, ją

K

.

jungiantis sakinys,

nagrinėtais kūriniais),

o

ar nesikartoja tie patys žodžiai, ar tinkama sakinių struktūra, ar tekstui netrūksta vaizdingumo;

argumentavimas,

dalinės išvados.

o

ar neliko gramatinių formų, žodžių vartojimo, rašybos ir skyrybos

klaidų.

58

Projektinis darbas v.

E

.

„214 olaikinio

pasaulio

pag

undos“

Kazio Borutos romanas

„Baltaragio malūnas“ ir Marcelijaus Mar-

Susiskirstę grupėmis sukur-

kite 5-10 minučių vaidinimą apie tai, kuo šiais laikais būtų

tinaičio baladė „Kaip Kukutis protą atgavo“ buvo sukurti sovietų okupacijos laikotarpiu: perrašytas romanas išleistas 1962 metais,

„Kukučio baladės“ skaitytojams į

gundomas Kukutis, Baltaragis, studentas Kiekvienis

rankas pateko 1977 metais. Jung-

tinėse Amėrikos Valstijose leidžiamame išeivijos lietuvių kultūros žurnale 1966 metais buvo išspausdintas Algirdo Landsbergio farsas „Barzda“. Režisierius Algimantas Dikinis, 1967 metais Čikagoje pastatęs spektaklį „Barzda“,

interviu teigė, kad „studentas Kiekvienis - tai kvienas iš mūsų savo gyvenimiškoje kelionėje, įtakų, gundymų ir chaotiškų laikotarpių srovelėje“.

Darbo etapai 1.

Susiskirstykite į grupes po keturis mokinius.

2. Išsitraukite burtus, kurį literatūrinį veikėją įkūnysite. 3. Parašykite vaidinimo scenarijų. * +

+

«+

4.

Atsižvelkite į kūrinio veikėjo charakterį, elgesio modelius ir nuspręskite, kurios šiuolaikinio pasaulio vilionės atitiktų jų interesus. Apsvarstykite, kas bus tie gundytojai - valdžios atstovai, nuomonės formuotojai, žurnalistai, vadai, o gal netgi pats velnias.

Prisiminkite veikėjų pasirinkimus kūriniuose ir apgalvokite

savo šiuolaikinių personažų atsaką į pagundas - atsilaikys, priims, o gal bandys pergudrauti gundytojus? Vaidinimo pabaigoje būtinas vertybinis akcentas, tik jis neturėtų būti išsakytas tiesmukai.

>

e

T

|

M

Išmokite savo vaidmenis, parepetuokite, apmąstykite

minimalias dekoracijas, muziką:

5. Savo pjesę suvaidinkite klasei.

Įsivertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III. GEBU

IV. TOBULĖJU

Nedrįstu prašyti

Nerimauju ir prašau

Drąsiai klausiu,

Padedu kitiems:

pagalbos.

pagalbos.

prašau pagalbos.

Atlieku įprastas užduotis, susijusias

Atlieku įprastas užduotis, susijusias

Atlieku neįprastas užduotis, susijusias

Atlieku neįprastas užduotis, susijusias

temomis.

temomis.

situacijomis.

su pažįstama aplinka

su nagrinėtomis

su nagrinėtomis

su naujomis

Siame cikle Ar esame gamtos dalis? 1.

Gamta - kūrybos įkvėpėja? Antanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“.

Bašio Macuo, haiku 2. Kodėl gamta - žmogaus būties pagrindas? Vincas Krėvė, „Skerdžius“

3. Žmogus ir gamtos jėgos - kovoti ar susitaikyti? Ernestas Hemingvėjus, „Senis ir jūra“. Šarlis Bodleras, „Žmogus ir okeanas“

Ką veiksime +

+

Susipažinsime su haiku - poezija, kurią galime kurti

visi.

Svarstysime, kaip keičiasi žmogus, į gamtą žvelgiantis naudos akimis.

+

Aiškinsimės eiliuotos kalbos ypatybes; kuo svarbi,

+

Tirsime žmogaus ir medžio ryšio prasmes.

+

+

ypatinga ir prasminga žmogaus kova su gamtos stichija. Analizuosime prozos kūrinius pagal veiksmo

nuoseklumą: pradžios situacija ir įvykių grandinė,

priežastiniai įvykių ryšiai ir pabaigos situacija; lyrikos kūrinių subjekto išgyvenamų jausmų raišką.

Lyginsime senųjų ir dabartinių laikų žmonių santykį su gamta; Ernesto Hemingvėjaus apysakos „Senis

+ +

ir jūra“ pagrindinį veikėją senį su Šarlio Bodlero eilėraščio „Žmogus ir okeanas“ lyriniu subjektu. Rašysime rašinį „Kada neįmanoma nugalėti Žmogaus?“ Kursime ir pristatysime haiku, fotonovelę apie Žmogaus ir gamtos sandūrą „Žmogus ir gamtos

jėgos - kovoti ar susitaikyti?“

Raktiniai žodžiai apysaka

alegūrija

apsakymas

haiku

vidinis monolėgas kontrastas

aliūzija paralėlė

eilėdara

fotonovėlė

panteizmas

poema esė

Ar esame gamtos dalis? Klimato aktyvistė Greta Tunberg

(Thunbero) iš Švėdijos būdama de-

vintokė pradėjo rūpintis problemomis, kurios yra ne jos, o pasaulį valdančių suaugusiųjų rankose. Tai aptemdė jaunystės svajones, viltis, atėmė nerūpestingą gyvenimą ir laiką, kuris turėjo būti skirtas išsilavinimui. Mergina stojo tų suaugusiųjų akivaizdon ir pareiškė: „Mūsų namai dega. Ir aš noriu, kad jūs panikuotumėte.“

Gamta nesidera ir jūs negalite daryti

kompromisų su fizikos dėsniais. Padaryti viską nebėra pakankamai gerai. Dabar

turime

padaryti tai, kas atrodo

neįmanoma. Irtai priklauso nuo tavęs

bei manęs. Nes niekas kitas to nepadarys už mus.“

Pagal str. „Greta Thunberg; klimato

kaitos problemos yra neatidėliotinos kaip ir koronavirusas“

2

Iš gamtos mokomės suvokti

Gamta formuoja .....

Greta Tunberg priešais Švėd ijos Parlamentą, laikanti plakatą „Moky-

klos streikas už klimatą“.

Stokholmas, 2018 m. rugpjūčio mėn

Aš esu Greta „Kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad mums reikalinga mūsų jaunų žmonių energija. Nei viena

visuomenė negali atsakyti į tokius iššūkius

kaip klimato kaita neįtraukdama jaunų žmonių energijos. Tu esi to įsikūnijimas“, - apie

kovos su klimato kaita aktyvistę kalbėjo

EP Aplinkos komiteto pirmininkas Paskalis

Kanfenas (Pascal Canfin).

Pagal str. „Europos Parlamente - kovos su klimato kaita aktyvistė Greta Thunberg

Straipsnis „Išgirsti Gretą Thunberg. Šešiolik-

metės streikas dėl mūsų ateities“

Teigiama, kad visa gyvybė Žemėje turinti bendrą protėvį. Žmogus esąs giliai įsišaknijęs kosminėje tikrovėje. Viskas su viskuo susiję. Mes vis labiau veikiame Zemės sistemą, tad būtina atkreipti dėmesį į santykį su

gamta. Mes neegzistuojame kaip atskiras subjektas, o kartu su kitomis rūšimis esame gamtos dalis. Gamta

moko stiprybės. Kartaisji negailestinga, reikalauja prisitaikyti, įsiklausyti, pajusti ir suprasti jos taisykles. Kam

pavyksta perprasti jos ritmą, cikliškumą, kaitą, tas išlieka, tampa stiprus.

()

Dėl ko turėtų, anot Gretos, panikuoti suaugusieji?

G

Sukurkite įtaigią žinutę, kurią išsiųstumėte

(O)

Išvardykite tris-penkis dalykus, kuriuos dėl

pasauliui norėdami jį informuoti apie deramą ar nederamą žmogaus elgesį su gamta. Savo

gamtosaugos, savo ateities galite padaryti jūs. Savo nuomonę pagrįskite.

kite ir išrinkite įtaigiausią.

sukurtas žinutes aptarkite klasėje. Padiskutuo-

63

Gamta - kūrybos įkvėpėja?

+ Aiškinsimės, kaip išgyvenami estetiniai įspūdžiai ar netikėtas vaizdas tampa pretekstu kurti meninį tekstą.

+ Lyginsime gamtos vaizdavimo savitumus, žvilgsnį, kokiu ji stebima,

žmogaus ryšio su gamta ypatumus

skirtingų poezijos žanrų kūriniuose.

KE

E6S“AI

+ Diskutuosime, kaip pasakojimas apie

mišką mus skatina mylėti gamtą

Jonas Mackevičius, „Miškas“, XXa.lp.

SUSIPAŽINKIME

Antanas Baranauskas -xix»

vidurio lietuvių romantizmo poetas. Kilęs iš Anykščių,

valstiečių šeimos Antanas Baranauskas ne iš karto atrado gyvenimo kelią, atitinkantį jo anksti išryškėjusį talentą ir gabumus. Iš pradžių, greičiausiai savo tėvo,

Anykščių valsčiaus raštinės tarnautojo, sprendimu,

būsimas poetas mokėsi dvimetėje Rurnšiškių raštininkų mokykloje, kurioje buvo rengiami Rusijos impėrijos valstybinių įstaigų tarnautojai, galintys tvarkyti įvairius dokumentus. Mokykla nusivylė, jos aplinka ir

mokymo turinys neatitiko talentingo jaunuolio lūkes-

čių. Nuo keturiolikos metų pradėjęs eiliuoti lenkų kalba, pagarsėjęs kūrybiniais gabumais savo aplinkoje

Antanas Baranauskas skausmingai jautė išsilavinimo trūkumą ir platesnio mokslo poreikį.

1855 metais, dirbdamas Sedojė, susipažino su

tuo metu jau pagarsėjusia žemaičių poete Karolina

Praniauskaite (1828-1859), rašiusia lenkų kalba. Iš

šviesios, pilietiškos žemaičių bajorų šeimos kilusi Ka-

rolina skatino ir palaikė kūrybines Antano Baranausko ambicijas.Ji pradedantį poetą supažindino su to

meto literatūros naujovėmis - Lietuvės ir Lėnkijos

romantizmo literatūra (Adomo Mickevičiaus, Vladislovo Sirokomlės poezija). Jaunuoliui atsivėrė platesni kultūros horizontai. Galiausiai, remiamas Praniauskų šeimos, Antanas Baranauskas įstojo į Vafnių kunigų seminariją. Svarbiausius savo grožinius kūrinius lietuvių kalba Antanas Baranauskas sukūrė per trumpą laiką, būdamas 23-24-erių metų. Baigęs Žemaičių kunigų seminariją Varniuosė ir ruošdamasis tęsti aukštąsias teologijos studijas Peterburgo Romos katalikų dva-

sinėje akademijoje, 1858 metų vasarą Anykščiuosė

parašė pirmąją savo žymiausio kūrinio poemos „Anykščių šilelis“ dalį. Po metų grįžęs atostogų - an-

trąją. Poema (cenzūrai išbraukius) buvo išspausdinta Lauryno Ivinskio 1860 ir 1861 metų kalendoriuose. Po studijų išvažiavo tobulintis į Vakarų Europos uni-

versitetus (Lėveną, Miuncheną, Romą).

E | “

1866 metais Antanas Baranauskas pradėjo dirbti

Kaunė - po 1863 metų sukilimo iš Važnių atkeltoje

Žemaičių kunigų seminarijoje. Dėstė teologiją, ho-

miletiką (pamokslų sakymo lietuvių kalba discipliną)

Antanas

Baranauskas

(1835-1902)

ir lietuvių kalbą. Antanas Baranauskas pasižymėjo

veikiau mokslininko nei pedagogo temperamentu, tad ir dėstydamas jis įsitraukė ne tiek į jaunuome-

nės auklėjimą, kiek į lingvistinius tyrimus. Lietuvių

kalbos paskaitoms naudojosi savo paties išversta vokiečių kalbininko Augusto Šleicherio „Lietuvių kalbos gramatika“. Matydamas jos trūkumus parašė savąją „Mokslas lietuviškos kalbos“, grįstą platesniais

lietuvių tarmių tyrimais. Sukūrė nemažai lingvistinių terminų, kai kurie vartojami iki šiol („būdvardis“, „balsis“, „dvibalsis“, „skaitvardis“, „sakinys“, „tarmė“ ir kt.). Emėsi kurti lietuvių bendrinę rašomąją kalbą,

padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai (mokslui,

tiriančiam tarmes). Nuo 1885 metų pradėjęs kilti Bažnyčios hierarchi-

jos laipteliais Antanas Baranauskas baigė pedagogi-

nį darbą Žemaičių kunigų seminarijoje. Savarankiškai ėmė studijuoti matematiką, tai traktuodamas kaip dvasines pratybas. 1897 metais buvo paskirtas Seinų vyskupu. Kaip tikinčiųjų ganytojas siekė tautinio lietuvių ir lenkų lygiateisiškumo (visų pirma kalbinio). Tvirtai gynė katalikų tikinčiųjų teises, priešinosi

Rusijos impėrijos valdžios kontrolei religiniame, bažnytiniame gyvenime. Spėdamas, kad bus greitai

panaikintas lietuvių spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimas, ėmėsi versti Bibliją iš lotynų ir lenkų kalbų (Lietuvės katalikai neturėjo į lietuvių kalbą išversto viso Senojo Testamento). Kiek daugiau nei po metų, 1902-ųjų rudenį, darbą nutraukė vyskupo

mirtis. Palaidotas Seinų katedroje.

Pagal str. Brigita Speičytė, „Antanas Baranauskas“ 65

SKAITOME (o)

IR SUPRANTAME

Remkitės skaitytu tekstu ir su bendraklasiu su-

G)

Kokiais talentais pasižymėjo Antanas Bara-

Nimo įvykių schemą. Kuris iš jų, jūsų nuomone,

IC)

Ar galima Antaną Baranauską vadinti moksli-

Detaliau pasidomėkite Antano Baranausko

(5)

Perskaitykite literatūrologės Brigitos Speičytės

darykite svarbiausių Antano Baranausko gyveyra pats reikšmingiausias? Kodėl taip manote?

(2)

gyvenimu iki piaesEmiė mokytis Vafnių kunigų EžinlinETija =: Kodėl galima teigti, kad tai, Jog

poetas turėjo galimybę studijuoti kunigystę, yra likimo dovana?

nauskas? Kaip vadiname tokias asmenybes? ninku? Atsakymą

pagrįskite keletu argumentų.

straipsnio „Nuo klėties iki katedros“ ištrauką ir pasakykite, kodėl Antano Baranausko biogra-

fija ir nūdienos žmonėms gali būti pristatoma kaip unikali sėkmės istorija.

Vienoje iš Antano Baranausko atminties vietų - jo tėvų klėtelėje Baranauskų sodybvietėje Anykščiuosė - apima neįprastas pojūtis. Senovinis valstiečių ūkinis pastatas iš rastų, dengtas šiaudais, belangis, jaukiai kvepiantis sausu medžiu, lyg slepiantis ją vien kirviu pastačiusių rankų meistrystę. Pasakojama, kad šioje klėtelėje, 1858 ir 1859 metais vasarodamas pas tėvus Anykščiuosė, Antanas Ba-

ranauskas sukūręs žymiausią XIX a. lietuvių literatūros kūrinį - poemą „Anykščių šilelis“. Dabar čia šalia

žemdirbiškų rakandų), tikros kaimiškos lovos puikuojasi miestiškas stalelis ir prašmatnūs odiniai foteliai. Tai Seinų vyskupui Antanui Baranauskui priklausę baldai, tik tame būste atsidūrę gerokai po vyskupo

mirties, kai 1927 metaisjo giminaitis rašytojas Antanas Vienuolis klėtelę pavertė muziejumi. Aukštuomenės salonui tinkantys daiktai valstietiškoje klėtyje kartu ir trikdo tarsi interjero kuriozas, ir įstringa

kaip raiškus Antano Baranausko gyvenimo trajektorijos? simbolis.

(0)

Anot literatūros mokslininkės Reginos Mikšy-

tės, „nuo sodybos atsiverdavo Anykščių apy-

linkės - kilpomis vingiavo Šventėji, bangavo baltytėlaičio smėlio kalnai ir kalneliai, dunksojo

šilai ir šileliai“. Kaip žmogų veikia gimtinės apylinkių gamta? Remkitės perskaityta medžiaga

apie Antaną Baranauską. (0)

Kuo ypatinga jūsų gyvenamosios vietos gamta? Dviem trimis sakiniais pasakykite, ką jaučiate, kai būnate jums gerai pažįstamos

gamtos aplinkoje.

Antano

Baranausko klėtelė,

* Rakandas (rakaūdas) - taip dažniausiai vadinami seni, nereikalingi namų ūkyje naudoti daiktai 66 | *Trajektėrija - čia: žmogaus karjeros kelias, jo nuveiktų darbų seka.

RENGIAMĖS SKAITYTI Kuo poema skiriasi nuo baladės (žr. p. 19)?

Įvardykite bent du skirtumus.

9)

Panagrinėkite pateiktą informaciją apie Anta-

no Baranausko poemą „Anykščių šilelis“. Kas jus labiausiai nustebino? Kodėl?

Viena iš priežasčių, paskatinusių sukurti poemą, galima laikyti paties poeto Antano Baranausko papasakotą nutikimą. Jam besimokant Vafnių kunigų seminarijoje retorikos dėstytojas profesorius Andrius Gabšys-Gabševičius perskaitė Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ posmą apie Lietuvos girias ir išgyrė lenkų kalbos grožį. Iš lietuvių kalbos pasityčiojo, kadji tinkama tik piemenims ir tamsuo-

liams, bet ne kilnioms mintims išreikšti. Šie žodžiai klierikui Antanui Baranauskui „lyg peiliu širdin įsmego“, tad ryžosi įrodyti profesoriui, jog jis klysta. Poetas yra nurodęs ir dar vieną priežastį - gimtosios kalbos grožį. Pavyzdžiui, tėvo pasakytas pušelių apibūdinimas esą „liemuo liemenį plaka“ poetui pasi-

rodęs toks gražus, kadjį panoro į giesmę įdėti (pats poetas „Anykščių šilelio“ poemą vadino giesme).

Pasak geografo Česlavo Kudabos, „nemažai šiandieną kalbama apie mūsų „giesmių giesmės lie-

tuviškai gamtai“ vertę

ir reikšmę. Ji tapo kone įstatymo galią turinčiu aktu. Ta giesmė žmonėms buvo

žinoma, giedama, o Šilelio poto kirvis jau nebelietė,jo nekirto (išskyrus karo ranką). Galima sakyti, kad nuo tų laikų Lietuvojė turime ne tik kad įstatymo ginamą nacionalinį gamtos parką, bet tiesiog gamtos sodą, saugomą šventos žmonių valios.“

Poema „Anykščių šilelis“ yra plačiausiai pasklidęs po pasaulį lietuvių literatūros kūrinys, pripažintas labiausiai verčiamuį kitas kalbas (Lietuvos rekordas nuo 2009 metų). Visa poema ar jos dalys išverstos /18 kalbų, netgi japonų

činskas) kalbas.

G

(vertėjas japonas Ikuo Murata) ir korėjiečių (vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Ka-

Atidžiai skaitykite Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištrauką ir atkreipkite dėmesį, kaip reiškiami lyrinio subjekto išgyvenimai, kuriamos svarbiausios poemos prasmės.

Poema -1. Didelės apimties pasakojamasis kūrinys,

turintis siužetą ir veikėjus - epinė poema. Veiksmas plėtojamas nuosekliai, bet su pertrūkiais, nuolat įsiterpiant pasakotojui. Atsisakoma smulkesnių ap-

rašinėjimų, visapusiškai nupieštų veikėjų paveikslų,

Anykšč

lelis ir Anykš-

čių regioninis parkas

nes poema yra glaustas kūrinys. 2. Didelės apimties lyrinis kūrinys - lyrinė poema. Lyrinėje poemoje reiškiami lūkesčiai, siekimai, viltys, jausmai, nuotaikos.

Antanas Baranauskas

Anykščių šilelis I dalis (ištraukos) Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?

Kur ramus

jūsų ūžimas nuo vėjo,

Kai balto miško lapeliai šlamėjo Ir senos pušys siūravo, braškėjo? Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu klausytis? Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?

Kur žvėrų

olos, laužai'ir urveliai?

Visa prapuolę; tik ant lauko pliko

Kelios pušelės apykraivės liko!.. Skujom?, šakelėm ir šiškom? nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą,

In kurį žiūrint teip neramu regis: Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė“, Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė*!..

SKAITOME

IR SUPRANTAME

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus poemos ištraukos žodžius ar jų formas.

(O)

G

Kokiais kriterijais remiantis galima teigti, kad

poemos „Anykščių šilelis“ I dalis priskirtina lyrikai?

Kokia poemos tema nusakoma pirmomis dviem teksto eilutėmis? Atkreipkite dėmesį į epitetus „kelmuoti“, „nuplikę“, „senobinei“.

v

.

TSanalizuokime (0)

Koks miškas buvo seniau ir koks jis yra

dabar? Argumentuokite. Remkitės skaityta ištrauka.

G

Ką išgyvena poemos žmogus žvelgdamas

(6)

į nykų peizažą? Kuriomis retorinėmis raiškos priemonėmis sukuriama jausmo įtampa?

68

* „Laužas - krūva medžių palūžusių, šakų, žabų, ablagu [padrikai] suversta. Gilumoje miško žvėrys turi savo guolius po laužais.“ (Aut. past) Ž Skuja = čia: spyglys

Kodėl galima teigti, kad tuščias, nenaudingas plotas žmogui asocijuojasi su nusiaubtu pa-

sauliu?

3 Šiška

(sen. svet) - kankorėžis.

* Pūstnė (sen. svet) - tyrlaukis, dykynė, dykuma. 3 Kimsinė - šlapia, su samanų ir žolių kupstais vieta.

O)

Akivaizdūs šilelio dabarties vaizdai atliepia poemos žmogaus būseną, apibūdintą žodžiais „ramu“ arba „neramu“. Jais visoje Antano Baranausko kūryboje dažnai išsakomi šviesūs

Įrodykite, kad poemos įžangos kompozicijos pagrindas yra kontrastas.

arba tamsūs jausmai. Ką ir kodėl jaučia lyrinis

subjektas teigdamas: „In kurį žiūrint teip nera-

mu regis“?

Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią!, ažu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai*:

Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna?! Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Kontrastas - ryškus prie-

šingumas, priešingybė; tarpusavyje lyginamų

daiktų, ypatybių ar reiškinių skirtumas.

Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia*! Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!

SKAITOME IR SUPRANTAME (o) (O)

p.

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus poemos

ištraukos žodžius ar jų formas.

atrodo toks tikroviškas, kad jo nuotaika visiškai

Antra poemos „Anykščių šilelis“ įžanga atlieka dvi funkcijas. Čia paaiškėja, kad vaizduojamas

pakinta. Ar galima ją apibūdinti žodžiu „rami“?

tik žmogaus atmintyje atgyjantis miškas. Kuris

Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

Kodėl šioje ištraukoje keletą kartų minima

žodis nurodo, jog kalbama apie praeities, one

širdis? Kaip suprantate frazeologizmus „ažu širdies tveria“, „širdžiai apsalus“, „širdį glosto“?

Antra šios įžangos paskirtis - poetiškai pateikti kompozicinį poemos planą. Tarpusavyje pasitarkite ir nuspręskite, kokiu eiliškumu bus

Ar galima teigti, kad lyriniam subjektui miš-

dabarties šilelį? G

Lyriniam subjektui įsivaizduojamas pasaulis

vaizduojamas miškas. Kodėl pasirinktas toks eiliškumas?

kas - šventa vieta? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.

" Dūšia (sen. svet.) - jausmai, siela, dvasia 2 Dūmėti (sen. svet.) - galvoti 3 „Visi daiktai šilelyje (medžiai, krūmai, žolės, samanos ir kt.) žaliuoja, visi daiktai gryni ir gražūs. Liekni, t. y. aukšti, lygūs, nuolaidūs.“ (Aut. past.) * Siaūsti - čiulbėti, giedoti

*9 Žalktienė - žaltienė,

Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo. Ieva, gluosna"ir blendis'*, grūšia", obelėlė; Savo seserį skundžia liekna sedulėlė.

pažiūrėti. 5 Ėpušė (epušė) - drebulė.

gluosnių rūšis. " Grūšia (sen. svet) kriaušė.

Kitokių medžių skyriai terpjų išsklaistyti

* Žalktyčia - žalčio duktė;

Baltasai miškas kalnais, kaip tik padaboji?:

Čia berželiai kaip meldai Pžšlavį apstoję,

Čia visais lapais dreba epušės* nusgandę;

Kožnoj'klaiką* nekantrios žalktyčios? atrandi

Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo,

Lyg tartum čia žalktienė“? patį" apraudojo, Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo,

Ir su vaikais iš savo motiniško sūdo'?

Medžian“gailysta"“ virto - pati egle tapo,

Vinkšnos, šaltekšniai, liepai"*ir nesuskaityti Juos tiktai miške augę Žmonės tepažįsta.

5 Padabėti (sen. svet.) -

7 Kožna (sen. svet) - kiekviena * Klaikas - baimė, išgąstis.

"I 12 * “4 '5

žalčio žmona. Pats - vyras, sutuoktinis. Sūdas (sen. svet.) nuosprendis, bausmė. Medžiai - į medį Gailysta - iš skausmo, sielvarto Gluosna - gluosnis.

“ Blen.

blindė,

*8 Liepai- liepos.

užuomina į pasaką „Eglė, žalčių karalienė“. 69

Daktarai ir žiniuonys, ką po miškus klysta;

Jų lapais,jų žievelėm arba šaknia kieta

Nuo ligų ir padarų! gydžia visą svietą. Ė mum, prastiem žmonelėm?, tik žiūrėt patogu?,

Kai juos dengia Apveizda žalių lapų stogu; Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,

Kai žiedų varške šakos obelų pražyla,

Kai pervasar žaliuoja tamsaus šilo šone, Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni Tartum krauju Mafčiupio* pakalnes aptraukia Ir kai pliki stabarai pavasario laukia.

Ė pušelės! pušelės tos nesurokuotos*! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos“, Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,

Liemuo liemenį plaka, kaip mendrės siūruoja". Už pusvarsčio nesmato“ - toksai tankumynas! Nors nei laužais, nei šiekštom? nežugriuvęs, grynas;

Nei šakelės nudžiūvę, nežupynę'“ vietos,

Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos.

BTN

SKAITOME IR SUPRANTAME ()

9) (9)

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus poemos

Miškas primena uždarą erdvę, gaubiančią visa,

ištraukos žodžius ar jų formas.

kas gyva. Raskite citatą, įrodančią šią mintį.

Kodėl aprašant regimuosius įspūdžius dau-

Poemoje užsimenama apie dvejopą žmogaus

giausia vietos skiriama medžiams? Atsakymą pagrįskite dviem trimis argumentais. Poemos lyrinis subjektas išvardija daugybę medžių, augančių Anykščių šilelyje. Ar galime

šį aprašymą vadinti gamtininko užrašais? Ko-

O)

G)

dėl taip manote? Kodėl miškas vadinamas epitetu „baltasai“? Ką

toks epitetas apibūdina - išorinį vaizdą ar vidinį

santykį su mišku. Įvardykite ir aptarkite abu

9)

variantus.

Ar galima teigti, kad žmogus, esantis miške, suvokia jį kaip gyvą būtybę? Kodėl taip ma-

note?

Kokių tautosakinių motyvų šioje ištraukoje įžvelgiate? Aptarkitejų reikšmę, prasmę

tekste.

Žmogaus santykį su gamta?

" Padarai

- kerai, burtai.

2 Žmonėlis - varguolis, paprastas žmogus. 3 Patogūs - gražus, malonus.

* Marčiupys - upelis, tekantis per Anykščių šilelį 5 Nesurokūotos (sen. svet.) - nesuskaičiuotos.

* Kvietkūotos (sen. svet.) - tarsi puokštės. 70

7 „Šitą aprašymą pušelių užgirdau pirmąkart iš savo tėtelio metuose 1858. Šitie žodžiai teip pasirodė gražūs, kad parū-

po juos giesmėn indėti. Iš to rūpesčio ir prasikalė diegas Anykščių šilelio.“ (Aut. past.) * Pūsvarstis - apie pusės kilometro nuotolis. ? Šiekštos - išvirtusių medžių kamienai

*9 Nežupynę - neužpynę.

Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;

Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa,

Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta Dėl to ir širdyj visos pajautos! nutilsta, Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta: Ėkaijau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta. Tada šilas nubunda, visa yra tyla. Prasideda pamažu šventa dienos byla.

SKAITOME IR SUPRANTAME ()

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus poemos ištraukos žodžius ar jų formas.

(O)

Aptarkite ištraukos laiką.

6)

Vidunakčio epizodas yra vienas iš svarbiausių

O) o)

o)

poemoje. Kuo šis fragmentas skiriasi nuo anks-

karalienei“). Šias mintis pagrįskite Antano Baranausko poemos vidunakčio epizodu. Kaip suprantate žodžius „šakom šnibžda medžių kalba šventa“?

čiau skaitytų ištraukų?

Ko reikia, kad žmogus pajaustų savo ryšį su visu pasauliu, gal netgi kosmosu?

Kokius dalykus girdi poemos žmogus? Kas

Kokios galios pažadinamos vidiniame žmo-

tai - realiai skambantys garsai ar vidine klausa,

gaus pasaulyje nors ir akimirką pajutus harmo-

siela, pajuntami dalykai? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

niją su visa kūrinija?

Pasak rašytojo Marcelijaus Martinaičio, „lietuvis valstietis bažnyčią, šventovę tarsi iškėlė į gamtą, į jos erdves, kuriose jautėsi ramus, stiprus, galįs susikalbėti ir bendrauti su aukščiausiomis galiomis“ (iš kn. „Laiškai Sabos

* Pajautos - jausmai

O)

Kaip keičiasi žmogaus ir pasaulio santykis

patyrus ypatingą dvasinį atsivėrimą? Remkitės paskutine ištraukos eilute.

1

APTARIAME (o)

Viena iš priežasčių, kodėl Antanas Baranaus-

kas parašė poemą „Anykščių šilelis“, buvo no-

ras įrodyti, kad lietuvių kalba turtinga ir skambi, tinkama poetinei kūrybai. Ar apgynė poetas

o0600 6

lietuvių kalbą? Remkitės skaitytomis poemos ištraukomis. Kurie medžiai vaizduojami kaip dramatiško

0)

2

likimo būtybės? Kaip atskleidžiamas labai artimas lietuvio ir medžio ryšys?

Kurie pateiktų ištraukų vaizdai jums įspūdingiausi? Savo pasirinkimą pagrįskite keliais argumentais. Iš nagrinėtų ištraukų išrinkite po penkis jums įdomiausius personifikacijų ir metaforų pavyzdžius ir pasvarstykite, koks estetinis įspūdis jais

ramu“ skatina žmogų būti kūrybišką?

Susiskirstykite į grupes. Aptarkite savo santykį su gamta: kas jus žavi, kokios „pajautos“ apima regint įstabius peizažus, ar yra tekę matyti, kaip gamta nesaugoma, teršiama, ką tada išgyve-

note,

Išklausykite grupės draugų mintis. Palyginkite savo ir poemos žmogaus santykį su mišku. Ar

galima teigti, kad dabarties pasaulio žmogaus

Poemoje „Anykščių šilelis“ poetas ne kartą vartoja žodį „pajauta“. Ką jis reiškia ir kodėl dažnai

kartojamas?

Kaip įžangoje įvardytos būsenos „ramu“ ir „ne-

o

ir gamtos ryšiai pakitę? Atsakymą pagrįskite dviem trimis argumentais. Ar galima teigti, kad gamtoje atsiveriantys

jausmai yra ne tiek subjektyvūs poemos pasakotojo išgyvenimai, kiek apibendrintas dauge-

lio žmonių santykis su mišku? Kodėl?

Ar poema įtikina gerbti ir saugoti gamtą? Atsakymą argumentuokite.

o

pasiekiamas.

Kokias miško gyvenimo ypatybes išryškino aptarti poemos epizodai?

TIRIAME IR KURIAME Savarankiškai perskaitykite pirmąją Antano

Baranausko poemos dalį ir įrodykite, kad miškas - lietuvio dvasios namai ir kūrybingumo šaltinis. Teiginį pagrįskite dviem argumentais, juos paremkite citatomis.

+ +

vieta. Apimtas nuostabos jis retoriškai klausia: „Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar

Raskite šiuolaikinių pavyzdžių poemai „Anykščių šilelis“ iliustruoti. Ar galėtumėte

Pavyzdžiui: Miškas poemos žmogui - šventa

rojuj?“

e

Kodėl galima teigti, kad kūrinyje susipina

Antanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“.

+

realybė ir fantazija, dabartis ir praeitis, skausmas ir džiaugsmas,

šviesa irtamsa?

šiuolaikiniam reiškiniui pritaikyti posakį „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“?

Aliūzija - posakis, netiesiogiai primenantis kurį nors gerai žinomą istorinį, mitologinį, biblinį, literatūrinį veikėją, vaizdinį ir susiejantis situaciją su kito laikotarpio, kito pobūdžio reiškiniais.

Eilėdara - eiliuotos kalbos garsinė sandara.

Eiliuotos kalbos pagrindas yra mėtras - dėsningas kurio nors kalbos vieneto (skiemenų ilgumo ar trumpumo,jų skaičiaus, kirčio, intona-

š

cijos) kartojimas. Nuo metro pobūdžio priklauso eilėdaros sistemos.

Eilučių galo sąs-

kambis yra rimas

Rimas, kuris baigia-

si kirčiuotu skieme-

Ž

Pauzėmis atskirtų prasminių intonacijos vienetų pakartojimą vadi-

niu, yra vyriškasis.

Jei kirtis krinta ant

name kalbos ritmū.

antrojo nuo galo skiemens eilutėje —

rimas moteriškasis.

4

Silšbinės eilėdaros metro pamatą sudaro vienodas skiemenų skai-

Kai kirtis krinta ant

trečiojo nuo galo

čius eilutėje (13). Kiti požymiai - pauzė eilutės viduryje (po 7 skie-

skiemens - rimas

mens) ir du pastovūs kirčiai - priešpaskutinis ir beveik visur šeštasis eilutės skiemuo.

SUSIPAŽINKIME

daktilinis.

.

lyrikos

Argumentuokime

Japonų

Aptarkite poemos „Anykščių šilelis“

stebuklas

=

.

haiku

eiliavimo ypatybes. +»

+ +

Kuo poemos įžangos eilučių metras skiriasi nuo likusios kūrinio dalies?

Haiku - tai viena trumpiausių poezijos formų pasaulyje, atsiradusi Viduramžių Japonijoje, o XX a.

metro pamatu? Pagrįskite savo pa-

lyje Europos ir Amėrikos šalių veikia labai gausios ir

Kągalima vadinti poemos eilučių

sirinkimą.

Arkitisilabinės eilėdaros požymiai pagrindžia prielaidą, kad „Anykščių

išplitusi ir išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Dauge-

stiprios haiku asociacijos, leidžiančios žurnalus ir organizuojančios įvairaus lygio konferencijas.

šilelis“ parašytas silabine eilėdara? +

Atsakymą pagrįskite.

Kurie rimai vyrauja?

Numatykite rašinio „Kodėl žmogui svarbus artimas ryšys su gamta?“ pagrindinę mintį ir dviejų pastraipų teiginius.

Bašio Macuo haiku 73

Bašio

Macuo

-tai žymiausias Japo-

nijos haiku poetas. Bašio (jap. basho - „bananmedis“) yra literatūrinis pseudonimas, Macuo -

pavardė. Poetas nustatė pagrindinius haiku

estetinius principus ir įtvirtino šį žanrą. Bašio gimė Uėno mieste neturtingo samurajaus!'šeimoje. Būdamas 23 metų iškeliavo į Kiotą, potoj Ėdo (dabar Tėkijas) miestą, ten studija-

vo poetinę japonų

Bašio Macuo

(1644-1694) skulptūra

ir kinų tradiciją, filosofinius

senųjų Kinijos mąstytojų veikalus, konfucianiz-

mą“, daosizmą? ir budizmą“. 1680 metais Bašio iš dviejų mokytojų vienuolių sėmėsi žinių apie

budizmo atšaką - dzenbudizmą. Jo koncepcija emocinis žmogaus susiliejimas su gamta, intuityvus „amžinų tiesų“ pažinimas per koncentraciją tapo Bašio kūrybos pagrindu. Savo poezijojejis taip pat siekė parodyti, kad kiekvienas gyvenimo akimirksnis yra be galo svarbus ir brangus - ma-

žame gyvenime jaučiamas

didžiojo gyvenimo

alsavimas. Būdamas 36-erių buvo pripažintas pačiu žymiausiu haiku poetu Japonijoje.

Bašio stengėsi

asmeniškų jausmų

išraišką

sumažinti iki minimumo, nes norėjo širdį atverti gamtai. Toks dzenbudistinis beasmeniškumas šio poeto kūryboje pasiekė nepakartojamą raišką. Bašio haiku emocionalumą lėmė ne poezijos

koncentravimas į žmogiškuosius jausmus,

žmogaus ir gamtos vienovė.

0

Kai 1682 metais sudegė poeto namas, dau-

giau nei 10-metį iki pat mirties Bašio visąlaik buvo kelyje. Jis klajojo Japonijos keliais apsigobęs panešiotu vienuolio apsiaustu, nakvodamas kur papuolė. Poetą kelionėse paprastai lydėdavo vienas iš jo mokinių. Macuo gyveno poeto atsiskyrėlio gyvenimą. Bašio buvo laikomas garsiu poetu, legendine asmenybe, tačiau populiarumas nesukrovė turtų, nes jis atmesdavo turtingų meno gerbėjų siūlomą pagalbą. Bašio parašė

apie 2000 haiku, iš jų apie šimtas laikomi aukščiausiu haiku poezijos meno pasiekimu.

Iš kn. „Drugelis sniege“

SKAITOME

o)

6) O)

IR SUPRANTAME

Kodėl Bašio Macuo laikomas svarbiausiu visų laikų haiku kūrėju? Kuo Bašio įdomus

kaip asmenybė?

Kokie dalykai ir kaip tapo šio poeto kūrybos

pagrindu?

Kuo Bašio sukurtų haiku tematika sietųsi su Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“?

' Samurėjus - karys, karinio valdininkijos sluoksnio atstovas Japonijoje. Šis Iuomas gyvavo VIII-XIX a * Konfucianizmas - tradicinė kinų etinės, socialinės ir politinės minties kryptis. Konfucianizmas formavo kinų požiūrį į žmogų, šeimą, visuomenę, pateikė vertybinius gyvenimo idealus, pagrindė politinių teorijų ir institucijų raidą. *Da mas — kinų filosofinė sistema. Etikos pagrindas - susitaikyti su savaiminiu pasaulio vyksmu, išsaugoti nepažeistą daiktų prigimtį, žmogaus su pasauliu harmoniją, kurią, daoistų įsitikinimu, sudaro priešybių vienovė. Estetikoje svarbiausias grožis.

* Budizmas - viena didžių pasaulio religijų. 74

RENGIAMĖS SKAITYTI (o)

Išsiaiškinkite, kas būdinga haiku.

L]

Atidžiai skaitykite Bašio Macuo haiku (žr. p. 76), atkreipkite dėmesį į skambesį ir prasmę.

Nagrinėjant ar kuriant haiku būtina atkreipti dėmesį į svarbiausius šio žanro

požymius: +

Haiku - japonų poezijos žanras, eilėraštis, kurį sudaro 17

+

skiemenų eilutės. Jam būdinga trijų eilučių struktūra. Japonų kalba haiku užrašomas viena eilute. Japonai haiku

sezoninį žodį (kigo), nurodantį, kokiam metų laikui skiriamas haiku;

skiriamąjį žodį (kiredži), kuris haiku tekstą padalija į dvi dalis atskirdamas dvi temas. Paprastai japonų haiku

visada skaito garsiai du kartus: pirmą kartą norėdami įsi-

kiredži būna po pirmos arba antros

klausyti į skambesį, antrą - stengdamiesi suprasti prasmę.

eilutės, rečiau - trieilio pabaigoje. Ki-

tomis kalbomis sukurtuose trieiliuose

ZĖVS

El+h

0 +

Skiemenų skaičius (5-7-5)

Fragmentas (5)

+

1arba 3 eilutėje

+

Frazė (7-5 arba 5-7)

+

2-3 arba 1-2 eilutėse

L

skiriamojo žodžio paprastai nebūna. Jį atstoja taškas, brūkšnys, dvitaškis, daugtaškis, šauktukas, klaustukas, taip pat jaustukai ar ištiktukai;

daiktavardiškumą - tekste turi būti

kuo daugiau daiktavardžių;

nerimuojamas.

Kitas klasikinio haiku požymis - tekste turi būti dvi temos. Kaip temos tarpusavyje susijusios, geriausiai suprasite, kai prisiminsite, kas yra fragmentas ir frazė: +

fragmentas yra viena, aiški, konkreti tema, užrašoma žodžiu ar žodžių junginiu, susidedančiu iš 5 skiemenų.

Gali būti tiek1, tiek 3 eilutėje. Tai gali

būti paprastas vientisinis sakinys, apibūdinantis konkretų daiktą („vasaros mėnuo“, „senas šulinys“), reiškinį („vakaro vėjas“, „rudens vakaras“) ar

būseną („ramybė aplink“, „kriaušės

Hokusai, Bašio portretas,

XVIII a. pab.

+

sužydo“)

frazė - žodžių junginys, dažniau sakinys ar keli sakiniai, užpildantys kitas dvi eilutes (7-5)

Frazė ir fragmentas gali būti arba susieti

vienas su kitu, arba visiškai atitolę.

Sūdytos žuvys - 5 skiemenys Druska sode lašena. - 7 skiemenys, taškas yra skiriamasis ženklas. Gegužio lietus - 5 skiemenys, sezoninis žodis „gegužio“.

Frazė - 1ir 2 eilutės.

Fragmentas - 3 eilutė. Tan Taigi iš kn. „Drugelis sniege“

75

Bašio Macuo

Haiku

Senas tvenkinys.

Paslaptinga naktis...

Vandens ribuliai

Graužia kirminas mažą kaštoną

x

p

Nevark, mažasis kokone,

Drugeliu virsti neleis

Senieji metai baigias... Aš vis dar mūviu sandalus

Vėjas žvarbus rudeninis|

Ir kelionės kepurę

Ak

Einu kalnų taku.

Strykteli varlė -

Mėnulio šviesoj

nejučia džiaugsmas užplūsta -

Žydinčių slyvų kvapus Draskydama saulė pakyla.

Zibutės žolėj.

Iš kn. „Drugelis sniege“

Takas kalnuos

SKAITOME (0)

o) 9) O) 76

IR SUPRANTAME

Kuriais lyrikos požymiais remiantis galima teigti, kad pateikti haiku kūriniai priklauso šiai literatūros rūšiai? Ar lengva suprasti eilėraščio žmogaus jausmus, kai apie juos tiesiogiai neužsimenama?

Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

Koks skaitytų haiku veiksmažodžių gramatinis laikas? Kodėl būtent šis laikas vartojamas? Kuriame iš skaitytų haiku tiesiogiai kalbama

apie žmogų? Kokiejo išgyvenimai atskleisti?

o) o) O)

Ar kituose keturiuose haiku kalbama tik apie gamtą? Atsakymą pagrįskite keliais argumen-

tais.

Aptarkite kiekvieno haiku nuotaiką. Kaipji kinta skirtingais metų laikais? Pasvarstykite ir įvardykite, kas, kaip gamtoje

įkvepia haiku kūrėją. Pateikite pavyzdžių.

APTARIAME o

Apie ką kalbama kiekviename haiku? Kokias gamtos ir žmogaus gyvenimo tiesas

atskleidžia kiekvienas perskaitytas Bašio haiku? G

Kodėl galima teigti, kad haiku tekstai yra universalūs poetiniai kūriniai, suprantami

bet kurios epochos žmogui? (O)

Kuris iš skaitytų haiku jums įtaigiausias ir gražiausias? Kodėl?

TIRIAME IR KURIAME Kuo skiriasi skaityti Bašio Macuo haiku ir

Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištraukos? Įvardykite tris-penkis skirtumus.

Raskite haiku sezoninį žodį ir aptarkite jo raišką - ar visada įvardytas konkretus

metų laikas? Kaip suprantate, apie kurį sezoną kalbama haiku?

Kur yra kiekvieno skaityto haiku fragmentas ir ką jis reiškia?

Sukurlkime Klasėje surenkite haiku kūrimo dirbtuves: išsirinkite temą, kiekvienas sukurkite haiku ir pristatykite bendraklasiams.

KAIP MAN SEKESi 77

Kodėl gamta - žmogaus būties pagrindas?

+ Skaitysime ir analizuosime Vinco Krėvės apsakymą „Skerdžiu:

skirsime pagrindinius

žanro požymius.

+ Remsimės žiniomis apie rašytoją bei jo kūrybą ir paaiškinsime ryšius tarp vaizduojamų įvykių, veikėjo jausenos, elgesio kaitos, darysime išvadas, formuluosime kūrinio idėjas.

Ti

“

E

Žž

5

LA

2

aa

* Atliksime ilgalaikį tiriamąjį darbą „Žmogaus

ir medžio ryšys lietuvių kultūroje“.

SUSIPAŽINKIME Vincas

Krėvė

(tikr. Mickevičius) gimė

1882 metų spalio 19-ąją Subartonyse (Varėnės

rajone). Pasimokęs Merkinės pradinėje mokykloje ir pasiruošęs privačiai, Peterburge išlaikė 4 klasių

kurso egzaminą, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Mokėsi dvejus metus, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė. Nors dvasininku netapo, visą gyvenimą domėjosi religija.

1904-1908 metais Kijevo, Lvovo, Vienos uni-

versitetuose Vincas Krėvė klausėsi filosofijos,

literatūros, antikinių kalbų, sanskrito paskaitų, daug dėmesio skyrė Lietuvės istorijai, tautosakai

Domėjimasis Rytų kultūra paskatino Vincą Krėvę iškeliauti į Kaukšzą, mokytojavo Baku, dėstė rusų

kalbą ir literatūrą, vasaromis parvykdavo į tėviškę Dzūkijoje rinkti liaudies dainų ir padavimų.

78

Mefkio upės slėnis netoli Merkinės

Vincas Krėvė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime: prisidėjo prie Baku liaudies universiteto steigimo, universitete dėstė persų Viduramžių poeziją, budizmą ir islamą,

buvo Baku miesto tarybos narys, 1919-aisiais

paskirtas Lietuvos konsulu Azerbaidžanė. Baki

parašė reikšmingiausius savo literatūros kūrinius.

Jie autoriui pelnė lietuvių literatūros klasiko var-

dą. Grįžęs į Lietuvą, 1922 metais Vincas Krėvė

tapo besikuriančio Lietuvės universiteto profesoriumi, buvo Humanitarinių mokslų fakulteto

organizatorius ir dekanas. Nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų Vincas Krėvė palaikė patriotines visuomenines organizacijas, dalyvavo tautinės vienybės draugijose bei partijose, buvo Šaulių sąjungos pirmininku, Tautininkų sąjungos pirmininku. Kaip Šaulių sąjungos pirmininkas 1923-iaisiais organizavo Klaipėdos sukilimą, kurio tikslas buvo prijungti prancūzų administruojamą

Klaipėdos kraštą prie Lietuvės.

194O-aisiais tapo okupuotos Lietuvės Liau-

dies vyriausybės vadovu. Vincas Krėvė dirbo su

bolševikais, tačiau po derybų liepos 1-osios naktį su sovietų komisaru Viačeslavu Molotovu patyręs, kad Lietuvės nepriklausomybės neišsaugos, grįžęs į Kaūną bandė atsistatydinti iš marioneti-

Vincas KrėvėMickevičius

(1930-1933)

nės vyriausybės. 1944 metų liepos mėnesį, veng-

damas bolševikų represijų, su šeima pasitraukė į Austriją. DP (perkeltųjų asmenų) Glazenbacho

stovykloje įkūrė lietuvių gimnaziją, buvo jos direktorius, redagavo žurnalą „Į Tėvynę“.

Pensilvšnijos universitetui pakvietus dirbti

slavų kalbų ir literatūrų profesoriumi, 1947 metais Vincas Krėvė išvyko į JAV. Universitete dėstė rusų, lenkų, lietuvių kalbas ir literatūras. Mirė 1954-ųjų liepos 7 dieną Springfilde (JAV).

Pūtnamo lietuvių kapinių buvo perkelti į Subartonių kapines.

Vinco Krėvės asmenybės reikšmę tarpukario

kartai atskleidžia Alfonsas Nyka-Niliūnas: „Fi-

ladėlfijoje mirė Krėvė (užvakar).

Pirmas žinios

įspūdis - lyg būtų miręs Nėmunas, Vilniaus katedra arba Šštrijos kalnas: taip giliai jis buvo įsišakNnijęs mano sąmonėje.“ Pagal str. Aušra Martišiūtė-Linartienė,

„Vincas Krėvė“

SKAITOME IR SUPRANTAME

lokioolo) oO

1992 metais Vinco Krėvės ir jo žmonos palaikai iš

Kuo įdomi rašytojo biografija? Kurie faktai leidžia teigti, kad rašytojas Vincas Krėvė - išskirtinės erudicijos žmogus? Kaip vertinate Vinco Krėvės dalyvavimą politi-

koje? Kodėl taip?

Kodėl rašytojas pasitraukė į Vakarus? Kaip į žinią apie Vinco Krėvės mirtį reagavo

išeivijos poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas? Kaip interpretuotumėte jo pasakytus žodžius? Pažiūrėkite filmuką apie Vinco Krėvės tėviškę

Subartonyse ir aptarkite rašytojo santykį su gimtine.

2

Kodėl Vincui Krėvei gimtoji aplinka teikė daugiau impulsų kūrybai nei vėliau gyventos vietos, rizikinga vienprasmiškai atsakyti. Gal dėl to, kad jaunystės įspūdžiai įstringa giliausiai ir išlieka

ilgiausiai, gal todėl, kad rašytojas iš viso nemėgo

vaizduoti dabarties. Matyt, iš laiko perspekty-

vos Vincui Krėvei geriau sekėsi įžvelgti bendresnes tendencijas, o ir jo fantazija galėdavo laisviau išsi-

skleisti. Kita vertus, Vincas Krėvė nemokėjo rašyti

„šaltai“, jam nesisekė analizuoti problemų, kurios vienaip ar kitaip nebūtų kankinusiosjo paties,

Vinco Krėvės gimtinė Subartonyse

nejdomu buvo tyrinėti herojaus psichikos, kurioje

nebūtų bent iš dalies atsispindėjusios asmeninės abejonės ir kančios. Vincui Krėvei buvo svarbiausia, kuo žmogus išsiskiria iš pilkos masės. O

SKAITOME IR SUPRANTAME ()

jeigu išsiskiria, vadinasi, galima tasjo ypatybes sustiprinti, apibendrinti, savaip interpretuoti, žodžiu, padaryti jį savitos pasaulėjautos asmenybe, kurios

Kodėl, literatūrologo Alberto Zalatoriaus nuomone, Vincas Krėvė nemėgo vaizduoti dabarties?

gyvenimo būdas mestų iššūkį aplinkai ir tą aplinką

G)

veiktų.

Albertas Zalatorius, „Vincas Krėvė“

G)

Kokios problemos, pasak Alberto Zalatoriaus,

jaudino rašytoją?

Kokios asmenybės domino Vincą Krėvę?

Yra siužetas,

paminklas

pasakotojas, veikėjai.

Strulių liepa

Nedidelė apimtis. Nedaug veikėjų.

Tai, kas vaizduoN

"$:

A

jama, veikėjui yra labai svarbu:

Glaustas pasakojimo laikas, nedidelė erdvė.

BTM“ Vincas Krėvė yra prasitaręs, kadjo kaimiškieji personažai ne vienu atveju nusižiūrėti iš gimtinėje gyvenusių žmonių. Kurdamas pagrindinį apsakymo „Skerdžius“ veikėją sudėjo į personažą net keturių Subartonių kaimo skerdžių bruožus, o spalvingiausias iš jų buvo Gudelionis, iš vaikystės pramintas Lapinu. Įprastinį sodiečių požiūrį - Lapinas tinginys, melagis - Vincas Krėvė traktavo kitaip: tai plačių mostų, didelės fantazijos žmogus, gimęs ne naudai kaupti, ne žemei dirbti, o dvasiai turtinti ir tobulin-

ti.

Albertas Zalatorius, „Vincas Krėvė“ *Plačiau žr. p. 28.

RENGIAMĖS SKAITYTI

8

Kodėl apsakymas yra epikos žanras?

(4) Atidžiai skaitykite apsakymą „Skerdžius“ i ir

rinkite medžiagą, kad įrodytumėte teiginį, jog

Kuo apsakymas skiriasi nuo apysakos ar

o)

romano?

šiame kūrinyje gamta yra ne veiksmo fonas

Pasidomėkite, ką senovės kaime vadino skerdžiumi ir kaip šis darbas susijęs su gamtos pasauliu.

rindas.

ar grožio šaltinis,

o žmogaus gyvenimo pag-

Liepos - nuo seno labai gerbti, vieni iš dažniausiai lietuvių tautosakoje minimų medžių. Manyta, kad būtent liepose yra likimo deivės Lai-

mos buveinė. Seniau tikėta, kad liepos motiniškai

globoja žmogų, liepine lazda galima apsiginti nuo

piktųjų dvasių, kad šis medis, kaip ir žmogus, turi sielą, širdį, jaučia skausmą, o sužeidus iš jo ima bėgti medžio kraujas, liepose gali įsikūnyti mirusiojo siela.

Liepynų apsauga buvo numatyta 1588 metų Lietu-

vės Statute, nes senovėje liepynuose telkėsi drevinė bitininkystė.

Lietuvių liaudies dainose liepos laikomos mote-

riškumo simboliu: dažnai lyginamos su motina, mer-

Kerdžius, XIX a.

gele ar sesele, apdainuojamos labai pagarbiai.

pab. K. Hinkel mano nuotr.

Daiva Červokienė, „Kaip gydo medžiai“

Kerdžiaus trimitas

Vincas Krėvė

Skerdžius 1

Du senu buvo Pagirių sodžiuje: Grainio liepa ir

skerdžius Lapinas. Kiek tik galiu prisiminti, jiedu visada buvo tokiu pačiu, kaip kad dabar: viena - žalia,

išsišakojusi, nubujojusi, visų toje apylinkėje medžių

aukščiausia, kitas - stiprus, nors žemo ūgio, bet drūtas kaip stipriai žemėn jaugęs seno ąžuolo apsama-

nojęs kelmas, visas apžėlęs ir žilas it žydinti obelis,

seniausias visų tame kaime gyvenančių senelių.

Liepa kasdien švokščia savo plačiai iškerėtomis

Liepa visada pilna paukščių. Kokių tik ten nebū-

šakomis, šlama žaliais sultingais lapais - prabundu

na, kas ten nečiulba, negieda žaliose liepos šakose: ir rėksniai žvirbliai ten nuolat triukšmingas vestu-

vasaros rytą anksti anksti, pratrinu miegu traškano-

ves kelia, ir volungės dažnai graso ievai, ir strazdas

liepos šakas, išgirstu tyliai šlamančius lapus, it var-

girios; vieši ten dažnai patsai didysis nepasėda,

tas akis, pamatau pirmiausia ramiai siūbuojančias

pelius skambančius, jausmą žadinančius, džiaugsmą

švirkštauja, atlėkęs čion svečiuosna iš unksnėtos

amžinas keliauninkas, svetimuosna kraštuosna be-

gimdančius. O josios viršūnė jau liepsnoja tekančios saulės spinduliuose...

sirengiąs ir niekados ten nepakliuvęs, dvylika kalbų kalbąs - kėkštas.

džius kas vieną rytą nekeltų manęs iš miego, dumdamas ragan ir pliauškindamas botagu...

liepos šakose, kad josios, vargdienės, niekas nenori

Bet visų šių gražumų nei nepamatytau, jei sker-

Mėgsta ir pelėda, ten atlėkusi, paverkauti žalios

vesti...

a

SKAITOME IR SUPRANTAME (0)

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsakymo

ištraukos žodžius ar jų formas.

O)

Nagrinėkite apsakymą ir vartokite sąvokas

„Tabula“, „laikas, „erdvė“, „pasakotojas“, „pan-

teistinė pasaulėjauta“, „konfliktas“, „vertybės“. Jau pačiu pirmuoju sakiniu lyginamas žmogus

o)

ir medis. Kodėl pasakotojas akcentuoja ir vie-

no, ir kito senumą? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

(O)

Antruoju sakiniu liepos ir Lapino panašumai nusakomi išsamiau. Nupasakokite juos.

G)

Pasvarstykite, kaip (objektyviai ar subjektyviai) pasakotojas pradeda savo pasakojimą. Atsaky-

jam linksma, kai šunys pjaunasi, jam gražu, malonu, kai vaikai pešasi kaip mėšlyne žvirbliai. Gena skerdžius namo - vaikai jį pasitinka dar pamiškėje; gena laukan - vaikaijį lydi net į šilaines:

Skerdžius daro vieniems švilpukų, suka vamzdelių, kitiems duoda botagu papliauškinti, ragan padumti. Juokiasi senis, net už šonų nusitvėręs, kai vaikinas pučia ragan, visas savo jėgas įtempęs, vos

žandai jam neplyšta, o uždumti vis dėlto neišgali... Tai vėl pasakoja jiems skerdžius, kaip lapės ant

kiaušinių tupi, vilkai medžiuose vaikus peri, volun-

gės kiškius melžia, savo mažučius girdo, kaip vana-

gai žindo vanagynus...

Porina apie laumes, kurios

pirtyse gyvena, pabaliuose vakarais, saulei nusileidus, audeklus velėja, siuva maišus, gaudo vaikus ir

balosna juos murkdo, ypač tuos, kurie senesniųjų

neklauso... Byloja apie miškinius, raistuose gyvenančius, po girias klajojančius, kurie apsuka žmogui galvą taip, jog nuveda jį kažkur raistan, paguldo ant kupsto, o žmogus mano, kad jis guli namie, ant pečiaus. Pripasakoja, primeluoja tiek, jog vaikai net

sodžiun grįžti bijo, o ypač jei pakelėje yra bala ar

pirtis... Kai ateina vakaras, vaikams visai bėda: net pirkioje, ant suolo sėdėdami, bijo nuleisti kojų,

baidosi atsisėsti arti lango: sėdi visą vakarą kampe, susirangę kojas po savimi, ir jiems vis vaidenasi, kad štai kažkokia plaukuota baisenybė įkiš galvą

82

pavartoti du palyginimai. Raskite juos (pirma pastraipa) ir paaiškinkite, kaip šie palyginimai

gali sietis su mitiniu gyvybės medžiu (žr. p. 15).

Koks pasakotojo santykis su liepa? Kas tai atskleidžia? Liepa - ir praktinę (liepžiedžių gydomoji galia) naudą nešantis medis. Kodėl aprašant medį

O)

mą pagrįskite keliais argumentais.

Vasaros metu, net rytagonėmis, iš tolo jau kiekvienas girdi, kur skerdžius pasiverčia: ten ir šunys pjaunasi, ten ir kaimo vaikai rėkauja - vienus ir kitus myli Lapinas, bet savotiška, skerdiška meile:

Skerdžiaus Lapino artumą medžiui paryškina

apie tai neužsimenama?

Ar žurnalistės Daivos Červokienės mintys apie liepos ypatingumą padeda suprasti, kodėl pasakotojui toks svarbus šis Pagirių sodžiuje augantis medis? Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

per langą, nutvers ir nuvilks balon taip, jog niekas net

nepastebės, arba naminis pagriebs už kojų, kai tik

nuleis jas nuo suolo, ir nutemps mažą papečkėn ir užgniauš greičiau, negu tėvas su motina pastebėju-

siu sugebėsjį išgelbėti...

Ojau kad tėvas ar motina kažin kaip norėtų pasiųsti vaiką kokiu nors reikalu į kiemą, vis tiek neitų Geriau teprimuštų, negu turi su šmėkla susitikti. Ne tiek baisu kieme, kiek baisu eiti patamsėje per prie-

menę.

Dažnai Lapinas pasakodavo vaikams, kokie senovėje augo čia aplinkui ištekini miškai, tamsios girios,

kokie buvo tankūs šilai, klampūs raistai, kiek čia buvo

visokių žvėrių, dabar jau nesutinkamų; vilkų, briedžių, meškų, lokių... Pasakojo, kokie senovėje buvo stiprūs, galingi

žmonės...

Porino, kaip senis Lukšis, Petruko prose-

nelis, parjojo raitas namo, pasižabojęs mešką, kuri

jam miške pastojusi buvo kelią, kaip senis Dundis

kurį paršelį - „kūkut, kūkut", tuo atbėgs į rankas ir

metu jį užpuolusią, vėlai grįžtantį iš Rūdnios...

plutelę ar bulbės kąsnelį...

vienui vienas basliu išmušęs visą vilkų rują, žiemos Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas; niekas taip gražiai nemokėjo papasakoti pramanytų dalykų, įtikinančiai sumeluoti kaip jisai. Suvedžiodavo dažnai ne tik vaikus, bet ir senus rimtus vyrus. Spjaudydavosi apgauti ir juokdavosi patys iš savęs, kad pasitikėjo žinomu melagiu, kad paklausė jo, o kitą kartą ima ir vėl klauso, patiki...

bėgios paskui žvieguliuodamas, kol duosi duonos Kaip ir kuo gyveno senas Lapinas, niekas gerai nežinojo ir nesidomėjo. Kas vieną vasarą Lapinas

ganė gyvulius - „pulkininkavo“, o Lapinienė rinko uogas, kremblius, nešiodavo artiman miestelin ir pardavinėdavo žydams... Žiemą vyras mezgė tinklus, bradinius?, o kai nebuvo tokio darbo, mezgė moterims petkes“;jo žmona verpė ūkininkėms pakulas. Taip gyvendavo metai per metus du seneliu, vi-

sada būdavo linksmu, ypač Lapinas.

SKAITOME IR SUPRANTAME

ūkininkai net pavydėdavo jiem.

Matydami tai,

- Matai, kaip gyvena? Nelyginant kokie ponai...

()

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsakymo ištraukos žodžius ar jų formas.

(O)

Kokios Lapino būdo savybės atskleidžiamos pirmoje ištraukos pastraipoje?

G

Kodėl vaikai myli skerdžių ir mėgsta su juo bendrauti?

eini nepaeidamas ir vis tiek nieko neturi Ar ką turėjo Lapinas, niekas nežinojo - buvo nej-

(O)

Kaip senasis skerdžius vaikus sudomindavo savo pasakojimais?

domu. Bet nėra tikros laimės pasauly. Mirė praeitą žiemą

- Negu jiedu nusidarbuja, negu pavargsta? Kodėl tokiam linksmam nebūti...

- Taigi, žmoguli, ar yra kam tokis sunkus gyvenimas kaip ūkininkui? Bėgi žmogus ir nepabėgdamas,

Lapinienė, liko senas Lapinas našlys.

Argumentuokime 6)

O)

Ar galima teigti, kad Skerdžiaus pramanai susiję su gamtos paslaptimis? Atsakymą argumentuokite, pateikite pavyzdžių.

vol

"

uo Lapino pasakojimuose praeitis PockLaniE?

“

skyrėsi

Lapinas gyveno sodžiaus gale, dūminėj pirkai-

tėj, be priemenės, gyveno du vienu su žmona, tokia pat neišmanėle ir senute kaip jisai. Vaikų jiedu neturėjo. Dėl to kas vieni metai augindavo sau du

paršiuku, kurie būdavo riebiu, ramiu ir sočiu kaip Lapinienė juodu

NL

juokdavosi, kalbėdami, kad sena

kas savaitę prausdavo niekotaitė-

;

|

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsakymo ištraukos žodžius ar jų formas.

(O)

. aaa NN . ina? Kaip kaimiečiai vertina liepą ir Lapiną? Kodėl liepa ir Lapinas būtent taip vertinami?

G

Ko kaimo ūkininkai pavydėjo Lapinui ir jo

O)

žmonai?

Kodėl neturtingas Lapinas buvo linksmas,

o pasiturintys ūkininkai dejavo dėl sunkaus

6)

gyvenimo?

Ko žmogui reikia, kad jaustųsi laimingas?

Atsakymą pagrįskite apsakymo medžiaga.

' Abdulūuoti - taip sakoma apie žmogų, kuris dėl senatvės

silpnai, padrikai mąsto. * Niekotaitė - geldelė grūdams ar kruopoms vėtyti vėjyje, valant iš jų pelus, šiukšles.

je? kaip mažus vaikus ir šukuodavo..

3 Bradinys - prie dviejų lazdų pritvirtintas tinklas, kuriuo

nios, kas susigaudys, bet visi žinojo viena: pašauk

* Pėtkė (sen. svet.) - megzta ar siūta šliurė.

Ar tai buvo tikra tiesa, ar juokai, kas ten sugai-

4

SKAITOME IR SUPRANTAME (0

Linksmai šlamėjo liepa, linksmai gyveno skerdžius, nors žmonės kalbėdavo, kad liepa be naudos auganti, tik viralus nušvokščianti, o seną skerdžių visi abduluodavo!, kvailučiu vadindavo...

vaikinu: Žmonės

|

gaudomos žuvys.

83

"

Prisėdau ant kelmelio ir ėmiau autis: per mišką basam eiti nepatogu, dar padą padursi ar įgels kažkas. - Negerai, dėdule, darai, - kalbu besiaudamas. Bėdos pridarysi, o atsakyti reikės eiguliui.

- Kodėl negerai? - šiurkščiu balsu atsikirto man

skerdžius. - Kad eigulys ar kitas kuris kvailys drau-

džia, tai jau ir negerai?.. Žolė - Dievo dovana, ir ne

Žmogui, bet gyvulėliui. Piktai daro tasai, kuris draudžia, o ne aš, kad gyvulėliais suganau. Kad nors

dar žmogaus

naudai draustų, bet ne - veltui žūna

šventa žolelė. Štai priganysiu karveles, - švelniau prakalbėjo skerdžius, ir rūstusjo veidas kažkaip

sušvelnėjo, pragiedrėjo, - jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos.

-Taip, bet kiek nūnai tavo karvės palaužys sėti-

nių? - Seniau miško niekas nei sėjo, nei sodino,

Ir kuriems velniams jie dar miškus naikina?..

- Dabar ir be žydų miškus kirstų, kad tik žmonės pinigų turėtų.

Kam dabar miško nereikia?.. - paste-

bėjo Mikas. Jis atsisėdo nuošaliai ant kelmelio, išbėrė uogas iš aukšlio' ant kepurės dugno ir atsilaužė iš terbos duonos kąsnelį, besirengdamas užkandžiauti.

- Meldžiu paragauti, - pasiūlė man, atkišdamas

kepurę su uogomis. -Ir žmonės dabar išbjuro, neduok tu Dieve! Tai ne žmonės, bet nežinau, kaip juos ir pavadinti. Kad aš eitau žydams miško kirsti!..

- Neitų, kad pinigų žydai nemokėtų. O pinigas

mūsų žmonėms vai reikalingas. Tėvas man dar pavasarį batus pažadėjo, o iki šiai dienai nenupirko: neturi pinigų, - nusiskundė Mikas. - Tai kas, kad iškerta, - kalbu aš. - Užsėja, paskui

užauga jaunas, dar gražesnis

patsai sau augo kaip siena; o dabarjį kaip kopūstus ir sėja, ir sodina, bet miškas vis nyksta ir nyksta.

Kokios čia seniau buvo girios! Kai prisimenu,

net širdį sugniaužia... Dažnai pasigailiu, kad tokių laikų sulaukiau, kada žmonės nei girių nemėgsta, švento Miško nesigaili. -Ir mėgsta, ir gailisi,jei sodina, tik medis žmonėms reikalingas - Nekalbėk tu man niekų! Ne sodinti girios reikia, bet mylėti... Sakai - žmonėms miškas rei-

kalingas, o kerta žydai, kad juos visus iki vienam

velniai išnešiotų! Jie vis girias naikina. Ir kuriems galams tasai miškas jiems reikalingas? Juk jie ir be to gerai gyvena. Įeik pas kurį turtingesnį pirkion, pasjį gražiau negu pas kunigą. Anądien,

prasivėręs iš krautuvės duris, pažiūrėjau į Berkos

gyvenamąją trobą ir net nusispjoviau...

Ganiava

84 | * Aukšlys - iš alksnių (beržų) žievės susuktas indelis uogoms rinkti.

Kerdžius grodavo

ožragiu, o viena karvė vis ateidavo pasiklausyti, 1934 m.

Balio Buračo nuotr.

-Jau tu man nekalbėk! Aš daugiau išmanau negu

tu, nors ir esi mokytas. Ką tu išmanai? Iš knygų tik, o

aš tiek pragyvenau, jog net savo metams skaičių pa-

miršau, ir vis miškuose nuo mažo vaiko.

-lrvisą laiką Pagiryjė ganei, dėdule? - Ne, ir Gružliuosė ganiau keletą vasarų. Bet ne-

mėgstu Gružlių: ten miškų nėra. Visą vasarą laukuose ir laukuose; jei tik kai kada įsiginsi plikuotan raistelin

ar nusususian šlaitelin - ir visas tau malonumas.

- Bet ganyti laukuose, manau, kur kas geriau: ir linksmiau, kai aplinkui viską matai, ir gyvulio nepa-

mesi. Vis tiek kaip rugienoje, - įsikišo Mikas.

Skerdžius tik nusišypsojo. = Tokis jau ten gerumas. Svilina tave visą vasarą,

kaitina kaip puode. O kai užeina lietus, nepasislėpsi niekur. Vėl kaip gali būti gera, kur nėra miško! Be miško suskursta žmogus. Čia tau ir kuoja! pašvokš-

6

60

SKAITOME

ir berželis, kasas taisydamas, pakušta. Čia ir paukš-

tukai... Ne, be miško niekur nėra gero, kad net ir

Amėrika ten bebūtų. Jau kad net monai? iš ten bėga, kur miško nėra, tai galgi bloga ten... - Iš kur, dėde, žinai, kad negreitai dar mirsi? - domisi Mykoliukas.

- Kad sakau, tai žinau. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius pra-

stovės. - Tai tau, dėdule! Liepa dar kelis šimtus metų stovės. - Tai ir aš gyvensiu. Kodėl neturiu gyventi? Ot,

kad tik dar neišnaikintų girių, beganau sau gyvulėlius.

IR SUPRANTAME

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsaky-

mo ištraukos žodžius ar jų formas.

Šioje dalyje pasakotojas yra ir kūrinio vei-

kėjas. Aptarkite pasakotoją - kas jis, koksjo

Laimė Lapinui nėra susijusi su pinigais.

Skerdžius nebijo mirties.

Senoliui svetimas savanaudiškumas. Lapinas nepripažįsta autoritetų.

požiūris į žmonių veiklą miške?

Kodėl skerdžius niekinamai vertina knyginį

Pacituokite sakinį, kuriuo remiantis galima teigti, kad skerdžius Lapinas gyvena ne pa-

žinojimą? Atsakymą pagrįskite keliais argu-

gal žmonių, o pagal gamtos

O600

čia, ir epušė lapais paskambina, ir eglė pasiūbuoja,

įstatymus.

Dėl kokių dalykų senoliui skauda širdį? Kokia pagrindinė šios ištraukos problema?

Kaipji susijusi su tolesniu skerdžiaus likimu?

mentais.

Kaip suprantate Lapino mintį, kad „be miško suskursta žmogus“? Ką apie Lapino ir liepos ryšį sužinome šioje

apsakymo dalyje?

Teiginius pagrįskite citatomis.

|] - Kad taip mano valia, - atsiliepė Valainienė į Grai-

nį, - aš tavo liepą būtau seniai nukirtusi. Ir prisikeikiau ašjos ir tavęs drauge - pusė daržo gaišta kas metai: nušvokščia, atažalas paleidžia, ir niekas neauga - Gerai, kad Dievas nedavė kiaulei ragų! - net

paraudęs atrėžė Lapinas. - Kas matė, kad tokį medį kaip liepa kirstų! Ar tu ją sodinai, ar ką?

- O manote, kad iš mano daržo tai didelė nauda? - kalbėjo Grainis, nepaisydamas Lapino. - Per geras varsnas“ tik dilgėlės ir atžalos auga:

Smilgių etnografinė sodyba

Panevėžio rajone

* Kuoja (sen. svet) - pušis. *Mūnas (sen. svet.) - šmėkla, vaiduoklis, žmogų klaidinanti dvasia, * Varsna - senovinis ploto matas: vienu kartu Užimamas dirbti (paprastai arti) lauko ruožas

85

- Ot, imsiu ir nukirsiu! - ūmai prakalbėjo Grainis. Mano liepa, kas man užgins? Noriu - kertu, noriu -

Gerardas Bagdo-

navičius, „Liepa prie Vaiguvos“

ne.

- Tavo liepa! Ar tu ją sodinai, kadji tavo, ar tu ją auginai, kad kirsti nori? Ar gal ji tau vienam žaliuoja, tau vienam šlama ir grožėjasi? Kad tavo lauke auga, tai jau

ir tavo! Dievulioji ir mažų paukštelių, ne tavo! Supykęs atstūmė skobnis? ir pasikėlė nuo uslano?. - Matai, kokis iškalbingas senis! Kur tiek žodžių

surado, kai teko liepą ginti?! - Štai, seni, nukirs Grainis liepą, - erzino, kirkinda-

mi jį, kiti, - teks tau mirti greičiau, negu manei.

- Manoliepa ir nukirsiu. Rytoj nukirsiu! Štai pamatysiu, ar užgins man kas?! - užsispyręs atkakliai

Kuo Gerardo Bagdonavičiaus paveiksle nutapyta liepa panaši į aprašytąją apsakyme „Skerdžius“?

- Nukirstai, ir tiek! Kokia gi tau iš jos nauda?

- Kaip nukirsi! Gaila tokio gražaus medžio, - kalbėjo vyrai.

- Ko klausote jos! - piktai sušuko Lapinas. -

Žmonės medžius sodina aplink namus, o ji, matai,

„Nukirstau! nukirstau!“ Kas tau tokis medis, juk tai ne musė! Paėmiau, sugnybau - ir nėra! Pasigėdytai, sene, taip kalbėti!..

- Ko dabar aš gėdysiuos? Nugriaus kada vėjas

ant tvartų, gyvulius dar sutrėks!'. - Nugriaus, nugriaus! Klausykite, tik jūs, žmonės! Amžius liepa stovėjo, o dabar, „nugriaus“! Alaus tu prisigėrei, žmonele! - sielojosi Lapinas. -

tvirtina Grainis.

- Ne tavo, nenukirsi! Rankos nudžius, kojas sau pa-

laužysi. Kas tau liepa,

girioje pušelė, ar kas? Krosny gal

malka deginsi? Ech, ir žmonės gi nūnai! Senovėj žmo-

nės kaip galėdami sodino medžius aplink namus, sodžiuose kaip giriose švokštė šlamėjo, visokių paukščių pilna buvo, o dabar koks ten snarglius, vos nuo žemės

paaugęs, šūkaloja: „Nukirsiu, nukirsiu!“ - šaipydamasis pyko Lapinas. - „Mano liepa!“ Pamėginęs būtai tu senovėj taip kalbėti! Ištiestų tave ant grendimo, įskeltų

tau kapą, žinotai tada.

- Ot, nukirsiu, ir tiek! Mano liepa, ir baigta. Kad ne

šventė, dabar nueitau ir nukirstau

- Tfu! - spjovė Lapinas ir, paėmęs nuo suolo botagą, trimitą ir kepurę, nei neatsisveikinęs išėjo iš

trobos.

Vyrai juokėsi, juokais senį palydėjo iš pirkios. Jie visi manė, kad Grainis tik erzina Lapiną, bet kirsti liepos nei manyti nemano.

Nukirsti tokį medį, vis tiek kaip žmogų užmušti!

SKAITOME (o)

IR SUPRANTAME

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsakymo

ištraukos žodžius ar jų formas.

0)

vybė. Kaip senolis subaudžia niekus kalbantį

Krikštynose kalbama apie Grainio liepą. Dėl ko

vyrą?

požiūris į gamtą? Atsakymą pagrįskite keliais

kaimo bendruomenėje?

ja nepatenkinti Grainis ir Valainienė? Koksjų

o)

Grainis vis tvirtina, kad liepa esanti jo nuosa-

teiginiais.

Lapinas išdrožia karštą kalbą gindamas medį. Kokiais argumentais jis gina liepos teisę ža-

Kokių dalykų senasis skerdžius pasigenda

o)

Kaip liudininkai vertina Valainienės, Grainio ir Lapino ginčą?

liuoti?

86

|! Sutrėkti - užmušti. ?Skšbnys - senovinis stalas (masyvus, ilgas). * Uslšnas (sen. svet.) - sėdimas suolas be atkaltės.

V - Dėde, dėde, ar matai? Grainis nukirto savo liepą. Žiūri skerdžius: tikrai, liepos nebėra. Jis dar nenori tikėti akimi - patrynė lyg žmogus, iš miego prabudęs, geriau praplėšė - vai, gi vis nėra! Ten, yšnių sodelio, pas Valainio tvartusji stovėjo, aukščiausia

ir plačiausia visų medžių, o dabar ten nieko nebėra

Lyg dangus prakiuro toje vietoje Pasėjėjo senis į Grainio kiemą ir žiūri į daržą. Mato, guli liepa, išsitiesus per visą daržą, per bulbes, per svogūnus. Tik žalios šakos į aukštą kėpso

kaip rankos. Dar švokščia lapai, vėjo papučiami - lyg

skundžiasi žalia liepelė. Maži paukščiukai, kurių lizdais šakos kniugždėte kniugždėjo, dabar lekioja aplinkui ir taip graudžiai čypia, lyg apverkdami išgriautus savo lizdus - čip čiip

čit čiit...

Prilėks, pulsis šakosna ir vėl lekioja, skraido, čypia, aptūpę tvorą Grainis stovi su kirviu ir krapšto galvą, patsai ne-

žinodamas, kam jisai nukirto liepą, ištrėkė daržą ir ką dabar jisai su juo bedarys? Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo... Bet nepakelsi, neprigydysi. Atsikėlė nūnai vėlai - galvą skauda, burnoje kartu, lyg būtų čemerų pavalgęs, pikta. Atsikėlęs išėjo kieman, norėjo darbo imtis, bet galva kaip puodas,

darbas iš rankų krinta. Paėmė žagrę taisyti, tik rankeną nulaužė; dalgę ėmė tinti!, tik plaktuku nagus

sau apsigurino. Metė žmogus tynęs, plaktuką pavarė pasvirnėn, o vaiką, kuris skiedryne žaisdamas pasipainiojo po kojų, supylė diržu

=

Kas daryti? Atsistojo Grainis vidury kiemo, kaso

pakaušį ir dairosi į visas šalis. Prisiminė jisai, kad vakar pas Valainį ketino liepą nukirsti. Dirstelėjo, pakėlęs galvą aukštyn, į dangų, į liepą, ir tokis piktumas jį pagavo ir ant liepos, ir ant paukščių, kurie visokiais balsais čirškė jos šakose, jog, atsinešęs iš trobos kir-

vį, nuėjo daržan.

-Jūs man čia daugiau neberėkausite, nebegadinsite javų bei vyšnių, nenaudėliai! Aš jus iš čia išrūkysiu, išginsiul.. Atsipeikėjo, atsikvošėjo jisai tik tada, kai liepa subraškėjo, susiūbavo ir palinko į vieną šalį; pirma lengvai, pamažėl, o paskui vis greičiau ir greičiau, garsiau subraškėjo - ir staiga griuvo, išsitiesė per visą daržą Stovėjo dabar Lapinas pas tvorą liūdnas, paniuręs, žiūrėjo, kaip ardo subėgę vaikai paukščių lizdus, laužo šakas, ir tik lingavo žila galva. - Žmogau, žmogau, ir širdies tu neturi, ir Dievo nebijai, kad tokį medį sunaikei - Eik, eik sau, seni, kur eini, o tai gausi kirvakočiu

sprandan! - pasivarė piktas Grainis. - O jūs čia, žalčiai, ar tai man daržą mindžiosite?!. - puolė jisai vaikus. Tie stačiagalvėmis nudūmė, kur kam patogiau

buvo: vieni per tvorą, kiti į daržus; bet už kelių aki-

mirksnių jie vėl tupinėjo ir trepučeno aplink liepą. Nuleido senas skerdžius žilą galvą ir nuėjo savo keliu. Tik eidamas murmėjo: -Jau kai žmonės tokių medžių kaip liepa nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili. E, mirti geriau, negu tokiais laikais gyvenus! Liūdnas nuėjo savo paeilės? pirkion. Batviniai jam nūnai buvo per rūgštūs, buiza negardi. Sėmė šaukštą, kitą ir pasikėlė iš užuskobnių. - Kotu, dėdule, nūnai tokis liūdnas? Ar gal serguliuoji? - klausiajį Džiangienė, kuri pripratusi buvo regėtijį visuomet linksmą. - Ar gal negardžiai išviriau? Baidėsi, kad pajuoks Lapinasją visam sodžiui, kai

nejtiks valgymu.

Per tai moterys ir baltė jam buizą

geriau negu kitiems namiškiams, ir taikė, kad kopūstuose daugiau spirginių jam tektų. - Ne, tetule, gardu. Tik senatvė, žmona! Mirti reikia, štai kas yra Ir užsimetęs gunčelę? ant pečių, palikęs trimitą ir botagą, kurių anksčiau niekuomet neužmiršdavo, užsimovė kepurę ant galvos ir nuėjo namo. Parėjęs Lapinas nei pirkaitėn neužėjo, tik atsisėdo pasieny, prisikimšo pypkę: užtraukė kartą, kitą. Sėdi ir lyg jam kažko koktu, kažko trūksta. Užtraukia pypkės ir pasižiūri pro sodžiaus kluonus, pro tvartus, kur

pirmiau ūžė šlamėjo žalia liepa - ir dabar ten nieko nebėra! Ir vėl pasivaideno skerdžiui, kad net danguje

plikė atsirado.

" Tinti - plakti (dalgį). ? Paeilė - eilė. ? Gunčėlė - milinis apsiaustas.

87

SKAITOME (o)

IR SUPRANTAME

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus apsakymo

ištraukos žodžius ar jų formas.

Įvardykite šios ištraukos temą.

Kokiu tikslu tekste kuriamas nukirstos, darže

O) 6)

O)

Ar ūkininkas gailisi dėl savo poelgio? Atsaky-

mą pagrįskite keliais argumentais.

Kaip Lapinas įvertina tokius Grainio veiksmus? Pacituokite ir paaiškinkite Lapino žodžius.

gulinčios liepos vaizdas? Kodėl tas vaizdas graudus?

Aptarkite ir įvertinkite vaikų elgesį šalia nukirs-

Raskite jasmeninimą, apibūdinantį nukirstą liepą. Kokią nuotaiką ši meninės raiškos prie-

monė sukuria?

Kodėl tekste du kartus pasikartoja tuščio dangaus („dangus prakiuro toje vietoje“ ir „danguje plikė atsirado“) motyvas?

Kodėl Grainis nukirto liepą?

Kodėl skerdžius grįžta namo nuleidęs galvą?

tos liepos.

- Dievai žino, gal ir žinojo.

Labai buvo senas žmo-

gus, ne mūsų amžiaus. O pirmiau tikrai daug žmonės žinojo, ko mes

jau nebežinom.

- Nusidėjo Grainis, jei tai tiesa. Kad ne jo užsispyrimas, senis gal dar ilgai būtų gyvenęs. O dabar vidu-

ry vasaros paliko mus be skerdžiaus.

- Kasjį žinojo, kad tikrai jisai mirs, liepą nukirtus?

Ar mažais melavo, kad žmogus būtų galėjęsjo žo-

džiais patikėti?

- Vis dėlto liepos kirsti nereikėjo, brol! - Et! - paabejojo Kačingis, - atėjo laikas, ir mirė

gatvės vaizdas.

Krakių valsčiaus

miestelio apylinkės,

Kėdainių apskritis.

Balio Buračo nuotr.

žmogus. Apgiedojome, palaidojom ir lauksime dabar, kieno kito eilė, kurį vėl apgiedosime, vėl palaidosim. Ot, daugel žmonės pramanė visokių galų, o kad

pramanytų kas, kaip nuo mirties išsisaugoti, tai nėra

tokio, ir gana! Ir nepramanys niekas, vyručiai! O kad

Grįžta dabar vyrai iš kapinyno nuliūdę, nelinksmi

ir pramanytų, mes nesulauksime. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo. - Kad nemirtų, kur sutilptų žmonės? Laukuose

- Ko, Jonai, nuliūdai taip? - klausia Rimšį Kačin-

vietų neužtektų!

vi

gis. - Ot, sakytum, kokia graži vieta kapinynas, o nelinksma, ir gana. Praeini žmogus, ir lyg akmuo užgula tau širdį, ir guli, kol vėjas perpučia galvą. - E, kur nenuliūsi žmogus, - kalba Rimšis, - kad aš dabar esu pats seniausias visam sodžiuje. Anksčiau

raminausi, kad dar ne mano eilė, yra gi senesnių nei

aš. O dabar jau nebėra... - E, Jonai! Ar tai maža mirė jaunesnių negu tu,

negu, amžiną duok jam

atilsį, Lapinas! Ot, vyručiai,

buvo žmogus ir nebėra jau jo! Kiek čia laiko praslinko, kai pas Valainį krikštynose juokavo! Gyvas buvo, sveikas - ir jau nebėra jo. - Aš manau, kad jis žinojo kažką. Nemirsiu, - kal-

bėjo, - kol liepa stovės. Nesurojo! Grainisją nukirsti, kai jisai mirė.

88 | * Nesurėti - nesugalvoti, nesusivokti

- Kad gyventų, tai ir ankšta nebūtų... Na, vyručiai, likite sveiki!.. Ir taip skirstėsi vyrai. Ties kiekvienu kiemu vienas,

du vyrai atsilikdavo, ir grįžtančių kuopelė tirpo ir tir-

po, kol sodžiaus gale liko tik vienas Rimšis. Ir tasai at-

sikėlė vartus ir nuėjo savo pirkelėn, sunkiai atsidusęs.

Iš kn. Vincas Krėvė-Mickevičius, „Skerdžius:

ir kiti geriausi apsakymai“

SKAITOME IR SUPRANTAME

o) o) 9) O) (6) (o)

Išsiaiškinkite jums nesuprantamus ištraukos

žodžius ar jų formas.

Kas nutiko skerdžiui Lapinui nukirtus senąją

liepą?

Ar galima teigti, kad Lapino mirtis kaimo vyrams buvo netikėta? Kodėl taip manote? Kaip ūkininkai vertina Grainio poelgį? Kodėl daugelis abejoja antgamtiniu liepos ir Lapino ryšiu? Ko iš laidotuvių grįžtantys vyrai labiau gaili-

si - skerdžiaus ar savęs? Kodėl taip manote?

APTARIAME Perskaitykite visą Vinco Krėvės apsakymą „Skerdžius“.

o)

Sudarykite apsakymo fabulos schemą,

nurodykite visus elementus: ekspoziciją, užuomazgą, veiksmo plėtotę, kulminaciją, atomazgą, epilogą (žr. p. 32). Kuo ypatinga apsakymo erdvė? Kaipji susi-

jusi su rašytojo Vinco Krėvės biografija?

Kokios problemos nagrinėjamos apsakyme? Kūrinyje ryškus kontrastas tarp to, kaip buvo seniau, ir to, kaip yra dabar. Kokie dalykai, Lapino nuomone, skiria dabartį nuo praei-

ties?

Kokias vertybes gina senasis Lapinas? Kokiomis vertybėmis remiasi naujoji ūkininkų

karta?

TIRIAME IR KURIAME

1

Perskaitykite literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės straipsnio apie Vincą Krėvę ištrauką ir įrodykite arba paneikite mintį,

kuoti anksčiau) apsakymus Vincas Krėvė kūrė kaip pasakojimų ciklą, kaip žemdirbiškojo epo, kadaise

žynys.

perdavimo kanalus. Sunykus krivių-žynių luomui, išmintis nusileido į pačią pažemę, į žmones, esančius arčiausiai gamtos, žemės.

kad senasis Lapinas yra tarsi savitas senasis

Pasirinktas Krėvės vardas susijęs su kriviu; tartum jis buvo įsipareigojęs spręsti pamatinį lietuvių klausimą - kas mes buvome, ką žinojome, ką

pradėto Kristijono Donelaičio „Metais“, variantą. Išmintis negimsta ir nemiršta, išmintis keičia pavidalus,

Viktorija Daujotytė,

„Vinco Krėvės universalijos“

žinojo senieji išminčiai, kriviai, vaidilos, kur tas žinojimas dingo, kas su mumis atsitiko naujaisiais laikais, kas mūsų laukia? Gali būti, kad rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1921-1922 metai, atskiri kūriniai publi-

2

Pasvarstykite, ar Lapino portretas yra ide-

alizuotas. Savo nuomonę pagrįskite keliais argumentais.

89

Kuo Lapinas artimas Antano Baranausko

Pritarkite šioms išvardytoms Lapino

nuostatoms arba

jas paneikite. Savo

poziciją argumentuokite. + Gamta kupina paslaptingų būtybių.

+

+

+

Girias reikia ne sodinti, o mylėti - jos

pačios užaugs, taip pat reikia mylėti gyvulius. Ir medis, ir žmogus yra saistomi bendros jėgos, apimančios visą gyvąją gamtą. Dabartiniai žmonės „išbjuro“, todėl

poemos „Anykščių šilelis“ pasakotojui?

+00

Argumentuokime

Įsivaizduokite, kad esate mokslininkai

(I grupė), psichologai (II grupė), menininkai (Il! grupė) ir sunerimusiai kaimo bendruomenei turite paaiškinti, kodėljų skerdžius mirė, kai buvo nukirsta liepa. Parenkite 3-5 minučių trukmės kalbą ir pasakykiteją kla-

sei. Kalbą galite iliustruoti vaizdine medžiaga: plakatais, pateiktimis, schemomis ir kt.

nuojų geriau laikytis atokiau.

Pagal kn. Albertas Zalatorius, „Vincas Krėvė“

Pratęskite sakinius. Lapiną galime vadinti panteistinės pasaulėjautos

žmogumi, nes... . Be to, skerdžius įtikėjęs, kad viskas pasaulyje yra nulemta paslaptingų jėgų, ir tai jam

padeda:....

Kita vertus, toks žmogus besikeičiančia-

me pasaulyje nesijaučia .., todėl...

Dėl kokių priežasčių pakito žmonių santykis

su gamta? Kaip šį pokytį būtų galima sieti su

ekologinėmis šiandienos problemomis?

Kodėl liepą galima vadinti pasaulio (šventu)

medžiu? Atsakymą pagrįskite nagrinėtomis apsakymo ištraukomis.

Koks kaimo žmonių požiūris į seną skerdžių?

Įvertinkime Pristatant Vinco Krėvės kūrybą buvo cituota literatūros mokslininko Alberto Zalatoriaus mintis, kad rašytojui buvo svarbiausia, kuo žmogus išsiskiria iš pilkos masės, jį padaryti savitos pasaulėjautos asmenybe, kurios gyvenimo būdas mestų iššūkį aplinkai ir ją veiktų.

Ar galima teigti, kad Lapino gyvenimo būdas ir pasaulėjauta veikiajo gyvenamojo kaimo žmones? Sukurkite 5-7 sakinių rišlų tekstą „Ar verta visuomenėje būti kitokiam?“ ir pateikite savo nuomonę.

Panteizmas -

filosofinė ir religinė

pažiūra, beasmenį Dievą sutapatinanti

su gamta.

SIEKIAME MEISTRIŠKUMO Atlikite ilgalaikį tiriamąjį darbą „Žmogaus ir medžio ryšys lietuvių kultūroje“. Darbo tikslas - aptarti medžio įvaizdį mituose, tautosakoje ir pasirinktuose

literatūros kūriniuose. Apimtis - 350-400 žodžių.

I etapas. Darbo tikslų ir uždavinių iškėlimas, darbo struktūros numatymas. II etapas. Informacijos rinkimas, kaupimas,

sisteminimas.

III etapas. Sukauptos informacijos apibendrinimas, analizavimas, teksto rašymas. IV etapas. Viešas tiriamojo darbo pristatymas klasėje.

Užduoties vertinimo kriterijai

=

Ieškota savarankiškai. Ieškota padedant mokytojui. Visus šaltinius pateikė mokytojas.

Analizuota savarankiškai. Analizuota padedant mokytojui.

Laikytasi

J

N

terminų.

Nesilaikyta terminų.

Darbo atlikimas

r

Darbas atliktas savarankiškai, keliama problema, nurodytas tyrimo tikslas, sakmės ir kūriniai analizuojami, lyginami tarpusavyje, daromos

išvados, rašoma moksliniu stiliumi (kalba dalykiška, vartojama sąvokų,

tinkamai cituojama), nėra rašybos ir skyrybos klaidų.

Darbo pateikimas

Viešas darbo pristatymas

(Tinkama antraštė, yra visos struktūrinės dalys (įvadas, dėstymas, išva-

(e68) literatūros sąrašas.

( Pateikta vaizdinė medžiaga informatyvi, patraukli.

I Kalbėta taisyklingai, siekta sudominti klausytojus.

KO Iši

KAU?

KAIP MAN SEKĖSI a

Žmogus ir gamtos

jėgos: kovoti ar susitaikyti? + Skaitysime ir analizuosime Ernesto

F

Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“ ištraukas bei Šarlio Bodlero

eilėraštį.

+ Lyginsime, vertinsime ir interpre-

tuosime tematiką, problematiką, idėjas - ką, kaip ir kodėl taip atskleidžia literatūroje vaizduojama žmogaus ir gamtos jėgų kova

+ Paaiškinsime gamtos ir žmogaus santykio padarinius.

SUSIPAŽINKIME + Mokysimės atpažinti kūrinių raiškos sąvokas, motyvuosimejų prasmingumą kūrinyje ir tinkamai jas vartosime.

Ernestas

Hemingvėjus

(Ernest

Hemingway) buvo viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, vienas įdomiausių amerikiečių realistų romantikų, siekęs visur būti pirmas, nejveikiamas, nenugalimas. „Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekti tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė

daryti ir nesugebėjo“, - teigė romanistas, novelistas, Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingvėjus. Gimė Čikagos priemiestyje Ouk Parke, Ilinojaus valstijoje. Ernestas - antras iš šešių vaikų gydytojo ir buvusios dainininkės Greisės Hol šeimoje. Nuo vai-

kystės buvo stiprus, domėjosi futbolu ir boksu. Vie-

nose bokso varžybose patyręs sunkią galvos traumą, visą gyvenimą kentė dažnus galvos skausmus.

| | |

|

Jau gimnazijoje Ernestas pasižymėjo literatūriniais

gabumais.

Savarankišką gyvenimą Ernestas Hemingvėjus

pradėjo dirbdamas korespondentu ir rimtai galvodamas apie kūrybą. Jis buvo nepaprastai godus įspūdžių, mėgo ir mylėjo, kaip pusiau juokais rašė viename laiške, „tris kontinentus, vandenynus, savo seseris ir žmonas, gyvenimą ir mirtį, rytą, vidurdienį, vakarą ir naktį, garbę, boksą, plaukiojimą, beisbolą, šaudymą, žvejybą, gražius paveikslus, skaitymą ir rašymą“. Karšta jo meilė gamtai ir žmogui,jo nuoširdus pasitikėjimas protu, sąžine bei kūrybiniu darbu net pačiomis kritiškiausiomis aplinkybėmis apsaugodavo rašytoją nuo pesimizmo ir nevilties.

Pomėgiųjis turėjo išties daug. Tikra aistra jam

buvo medžioklė . Rašytojo namuose buvo gausu

medžioklės trofėjų. Jis keliaudavo medžioti į Afriką,

apie medžioklę parašė knygas „Žaliosios Afrikos

kalvos“ bei „Kilimandžaro sniegynai“. Ernestas Hemingvėjus neįsivaizdavo gyvenimo be koridų! ir

draugystės su matadorais?. Lankėsi Ispanijoje kaip

korespondentas, o kaip žiūrovas stebėjo net pusan-

tro tūkstančio koridų, paskutiniąją - prieš pat mirtį. Apie koridas jis rašė keliose knygose: „ Fiesta“, „Mir-

tis vidurdienį“, „Pavojinga vasara“. Rašytojas taip pat

Ernestas

mėgo žvejoti ir buvo geras žvejys. Pirmą žuvį sugavo

Hemingvėjus

būdamas penkerių, o vėliau žvejojo net milžiniškas

E

(1899-1961)

kardžuvės. 1950 metais surengė Kūboje tarptautinį žvejybos konkursą Meile žvejybai alsuoja ir jo knyga

„Senis ir jūra“. Už ją 1954-aisiais jis apdovanotas No-

V

belio literatūros premija. Ispanijoje įsiliepsnojus pilietiniam karui Ernestas Hemingvėjus tapo karo korespondentu. Toje šalyje jis parašė savo garsųjį romaną „Kam skambina

mi

varpai“.

Per Antrąjį pasaulinį karą su savo kateriu

„Pilar“ Ernestas Hemingvėjus medžiojo vokiečių povandeninius laivus Karibų jūroje. 1944-aisiais kaip korespondentas dalyvavo kariniuose skraidymuose

virš Vokietijos ir okupuotos Prancūzijos, su sąjungi-

Ninkais išsilaipino Normandijoje, aktyviai dalyvavo prancūzų kovose vaduojant Paryžių ir užtai netbuvo patrauktas į teismą, nes karo korespondentams draudžiama kovoti su ginklu rankose.

1959 metais Ernesto Hemingvėjaus sveikata pra--=

dėjo staigiai blogėti: kamavo nepakeliami galvos

skausmai, nerviniai sutrikimai, baimė ir nemiga, nakties košmarai. Mirė 1961-ųjų liepos 2 dieną.

Literatūros pasaulyje Ernestas Hemingvėjus žinomas kaip rašytojas, kuris visuotinio pesimizmo ir nevilties amžiuje poetizavo žmogų, sugebantį išsaugoti savo moralinį grožį, žmogų, kurio „nugalėti

neįmanoma“.

Pagal str. Viktoras Paulavičius, „Siekęs visur būti

pirmas: Ernesto Hemingway'aus vyriškas gyvenimas buvo pilnas medžioklės, žvejybos ir moterų“

* Korida - Ispžnijos nacionalinis sportinis vaidinimas, kuriame vienas ar keli matadorai kovoja su buliumi * Matadėras - svarbiausias koridos dalyvis, buliui smogiantis mirtiną dūrį.

93

SKAITOME (o)

IR SUPRANTAME

Kas ir kodėl žavi Ernesto Hemingvėjaus biografijoje? Ko norėtumėte paklausti rašy-

tojo?

668

Kokią rašytojo misiją įvardijo Ernestas Hemingvėjus? Ją paaiškinkite savais žodžiais. Koks rašytojo santykis su gamta? Kuo ypatingas Ernesto Hemingvėjaus vaiz-

duojamas žmogus? Kas lėmė tokį žmogaus

Pažiūrėkite animatoriaus Aleksandro Petro-

vo filmą „Senis ir jūra“, sukurtą tapant ant stiklo. Atkreipkite dėmesį į sprendžiamas problemas, kodėl žmogaus ir gamtos klausimas - kovoti ar susitaikyti - yra amžinas.

už apsakymą (novelę), bet smulkesnis už romaną.

Jos siužetą sudaro keletas veikėjams svarbių, vienas

po kito nutinkančių įvykių. Apysakai būdingi išsamūs veikėjų portretai, gausūs gamtos vaizdų ir dvasinių būsenų aprašymai.

Kompozicija ne itin vientisa, kai

kurie epizodai gali būti dinamiški ir įtempti, tačiau

nėra tokie motyvuoti kaip romane. Pagal meninės raiškos ir poetikos pobūdį apysakos gali būti lyrinės, alegorinės, satyrinės, realistinės ir t. t.

Alegėrija - meninė priemonė, konkretus vaizdas ar pasakojimas, turintis abstrakčią, perkeltinę reikšmę. Alegorinių įvaizdžių prasmė pastovi ir aiški. Pavyzdžiui, lapė visada suprantama kaip gudrumo alegorija.

„Literatūros žinynas“

I/II

aa

O

paveikslą?

Apysaka - prozos žanras, kūrinys, apimtimi didesnis

RENGIAMĖS SKAITYTI ()

Kas apysakoje „Senis ir jūra“ vaizduojama tiesiogine

Kaip rašytojas Viljamas Folkneris vertina Ernesto Hemingvėjaus kūrinį?

(4)

Kodėl ši apysaka galėtų būti įdomi šiuolaikiniam jaunam skaitytojui?

prasme?

Kokių simbolinių prasmių turi šis kūrinys? Išvardykite dvi-keturias simbolines prasmes.

94

G)

Amerikos rašytojas, Ernesto Hemingvėjaus am-

matiška patirtis turi simbolinę prasmę: tai žmogaus

abu pelnė Nobelio ir Pulicerio premijas), 1952 me-

gamtoje, tiek visuomenės gyvenime. Vienišas žmo-

„Shenandoah“ apie apysaką „Senis ir jūra“ rašė: „Jo geriausias. Galbūt laikas parodys, kad tai geriausias

fizinį žmogaus pralaimėjimą rašytojas pabrėžia jo

žininkas Viljamas Folkneris (William Faulkner; jie

tais Vašingtono ir Li universiteto literatūros žurnale

mūsų, turiu omenyjejo ir mano amžininkų, kūrinys.“ „Senis ir jūra“ iš pirmo žvilgsnio yra papras-

konfliktas su priešiškomis jėgomis, glūdinčiomis tiek

gus bejėgis įveikti tas jėgas, tačiau parodydamas

moralinę pergalę: „Žmogų galima užmušti, bet nega-

limajo nugalėti.“

Apysakos simboliškumą paryškina gamtos reiškinių personifikavimas. Jūrą apysakos herojus įsi-

to siužeto apysaka, pasakojanti, kaip senas žvejys Santjagas žvejodamas jūroje sugauna didžiulę žuvį,

vaizduoja kaip „moterį, kuri gali būti ir maloni, ir ne“,

griaučius. Rašytojas meistriškai, su tikra dramatinė įtampa aprašo žvejojimo eigą, atviroje jūroje vieni-

sudėtos visos Santjago viltys. Rykliai simbolizuoja piktąsias jėgas, smurtą, prievartą, grobuoniškumą.

Hemingvėjus vaizduoja nuolat besikeičiančios jūros peizažą. Ernesto Hemingvėjaus sukurti gamtos vaizdai turi didelę estetinę vertę, tačiau didžiausia apysakos

ir pačioje gamtoje egzistuoja priešiškos jėgos - gėrio ir blogio pradai: mažas paukštelis ir jį persekiojantis vanagas, marlinas ir rykliai. Šioje apysakoje svarbi Santjago ir mažojo Ma-

teikimas.

berniuką, ir mintis apiejį jam įkvepia jėgų. Santjagas

oją plaukiant į krantą suėda rykliai ir palieka vien

šam žvejui gresia pavojus. Gražiai ir įvairiai Ernestas

vertybė - žmogaus fizinės ir dvasinės įtampos per-

Marlino' gaudymas, susidūrimas su rykliais

atskleidžia geriausias senojo žvejo savybes: drąsą, iš-

tvermę, pasitikėjimą savimi. Tiesiogine prasme apysaka vaizduoja žmogaus susirėmimą su neįveikiamomis gamtos jėgomis, jo bejėgiškumą kovojant su jos stichijomis. Tačiau Santjago išvyka į jūrą ir jo dra-

žuvis - marlinas - vyriškosios giminės, reiškia didžiu-

lę priešinimosi jėgą, bet tai - žmogaus draugas,į jį

Konfliktas vyksta ne tik tarp žmogaus ir gamtos, bet

nolino draugystė.

Būdamas

jūroje senis prisimena

nėra visiškai vienišas ir gamtos jėgų akivaizdoje. Jis bendrauja su jūros kiaulytėmis, paukščiuku, nutūpusiu ant valo pailsėti, laukinėmis antimis, žuvimis

skraiduolėmis.

Elena Kuosaitė ir kt.,

„Visuotinė literatūra“

Ernestas Hemingvėjus

Senis ir jūra (Ištraukos)

- O geriausias žvejys esi tu. - Ne. Aš pažinojau ir geresnių. - Oue va!? - tarė berniukas. - Pasaulyje daug gerų žvejų, yra ir labai puikių. Tačiau tokių kaiptu nėra.

- Ačiū.Tu pradžiuginai mane. Tikiuosi, kad neužsikabins per daug didelė žuvis ir tau neteks nusivilti

manim.

- Nėra tokios žuvies, kurios tu neįveiktum, jeigu tebesi toks stiprus kaip anksčiau. - Aš galbūt silpnesnis, negu man atrodo, - tarė

senis. - Tačiau esu įgudęs ir kupinas pasiryžimo.

SKAITOME IR SUPRANTAME

o) 9) o)

Kokie santykiai sieja senį ir berniuką? Pagrįski-

te ištraukos tekstu.

Kaip jums atrodo, kas lemia tokius veikėjų san-

tykius?

Kokios senio charakterio savybės atskleidžia-

mos šioje ištraukoje?

* Marlinai - buriažuvinių šeimos žuvų gentis. Kūnas iki 5 m ilgio (kartais ilgesnis), sveria iki 900 kilogramų. Atlantinis marlinas yra viena didžiausių kaulingųjų žuvų. * Kątul (isp) 95

Tamsoje senis jautė ryto artėjimą; irkluodamas jis girdėjo virpantį garsą; tai žuvis skraiduolė pakildavo iš vandens ir, su švilpesiu mojuodama savo kietais sparnais, nuplasnodavo į tamsumą. Jis mėgo žuvis skraiduoles - jos buvo jo geriausi draugai okeane. Jis gailėdavosi paukščių, ypač mažyčių ir silpnų jūros kregždžių, kurios nuolat ieško maisto, tačiau beveik niekadajo neranda, ir senis dažnai pagalvodavo: „Paukščių gyvenimas sunkesnis už mūsų, nekalbant apie grobuonis ir didelius, stiprius paukščius. Kodėl paukščiai sutverti tokie

už jį trečdalį darbo, ir kai pradėjo aušti, jis pamatė, jog nuplaukė daug toliau, negu tikėjosi nuplaukti iki to laiko. „Visą savaitę aš žvejojau giliose vietose

vandenynas neretai būna toks žiaurus? Jis yra geras ir gražus. Tačiau kartais ima ir pasišiaušia, o paukš-

albakorių?; kad kokios, tenai gali pasimaišyti ir didelė

dailūs ir silpnučiai, štai kaip šitos jūros kregždės, jei

čiai, kurie, pasinerdami ir klykdami savo liūdnais

balsais, skraido virš jo, yra per silpni jam.“ Jis visada mintyse vadino jūrą /a mar, kaip vadina ją ispaniškai žmonės, kurie ją myli. Kartais, mylėdami jūrą, jie blogai atsiliepia apie ją, bet visuomet

kalba kaip apie moterį, moteriškąja gimine.

Kai ku-

rie jaunesni žvejai, tie, kurie vietoje plūdžių naudoja bujas! ir turi motorlaivius, pirktus tais laikais, kai ge-

rai mokėdavo už ryklių kepenis, vadina jūrą el mar,

vyriškąja gimine. Jie kalba apie ją, kaip apie beribę platybę, kaip apie varžovą, o kartais netgi vadina priešu. Tačiau senis visuomet galvojo apie jūrą kaip apie moterį, kuri gali būti ir maloni, ir ne, o jeigu jos

poelgiai būna neapgalvoti ar negeri, - nieko nepa-

darysi, tokia jau jos prigimtis. „Mėnulis jaudina jūrą tarsi moterį“, - galvojo jis.

Jis irklavo lygiai, neįtempdamas

jėgų, nes van-

denyno paviršius buvo lygus, išskyrus tas vietas, kur

srovė sudarydavo sūkurius. Senis leido srovei atlikti

96

LTNN ir nieko nepagavau, - galvojojis. - Šiandien pamėginsiu užmesti ten, kur susirenka būriai bonitų? ir žuvis.“

SKAITOME IR SUPRANTAME ()

Koks Santjago požiūris į paukščius pirmoje

teksto ištraukos pastraipoje? Kokios senio savybės atskleidžiamos tokiu požiūriu?

9)

Kokiomis meninės raiškos priemonėmis

vaizduojama jūra? Pacituokite dvi priemones. Kokia jų paskirtis?

G

Koks senio tikslas tiesiogine prasme šįkart

išplaukus į jūrą? O gal galima ir perkeltine prasme nusakyti senio tikslą?

* Buja- plūduras * Bonito (isp.) - skumbrinių šeimos žuvis pelamidė * Albacore (isp) - ilgapelekis tunas

Kaip tiktą akimirką jis pastebėjo, kad vienas iš ža-

liųjų meškerkočių smarkiai palinko prie vandens. - Pagaliau, - tarė jis. - Pagaliau. - Ir ištraukė iš

vandens irklus, stengdamasis nepajudint laivelio. Senis siekė valo ir atsargiai nutvėrėjį dešinės rankos nykščiu ir smiliumi. Jis nejautė nei įtampos, nei svorio ir laikė valą nesuspaustą. Bet štaijį vėl trūktelėjo. Šį kartą trūktelėjimas buvo nedrąsus ir nestiprus ir senis puikiai žinojo, ką tai reiškia. Šimto sieksnių gelmėje marlinas rijo sardines, suvertas ant namų

darbo kabliuko smaigalio ir išlenkimo, toje vietoje, kur jis buvo išlindęs iš nedidelio tuno galvos. Senis

lengvai laikė valą, o kaire ranka atsargiai atrišojį nuo meškerykočio. Dabar jis galėjo laisvai slysti jam tarp pirštų, nesukeldamas žuviai įtarimo. „Taip toli nuo

kranto ir dar tokiu metų laiku žuvis turėtų būti dide-

lė, - pagalvojo jis. -Valgyk, žuvie. Valgyk. Valgyk, prašau. Sardinės tokios šviežios, o tau taip šalta, taip tamsu šešių šim-

tų pėdų gelmėje. Apsisuk dar vienąkart? tamsoje, sugrįžk ir valgyk.“

Viskas veltui. Žuvis palengva plaukė tolyn, ir senis negalėjo pritraukti jos nė per colį. Valas buvo stiprus, pritaikytas didelėms žuvims, ir senis laikėjį, perme-

tęs per nugarą, kol jis įsitempė taip smarkiai, kad

nuo jo ėmė šokinėti vandens lašeliukai. Tada valas

negarsiai sušnypštė vandenyje, o jis vis tebelaikė jį, įsirėmęs į suoliuką ir lošdamasis atgal visu kūnu. Laivelį pamažu pradėjo nešti į šiaurės vakarus.

Prieš užkirsdamas žuvį,jis smarkiai užsitempė ant

kaktos šiaudinę skrybėlę, ir dabarji skaudžiai jam

rėžė odą. Senį troškino, ir jis, atsargiai atsiklaupęs, stengdamasis nepatraukti virvės, prišliaužė kiek galint arčiau laivelio priekio ir viena ranka pasiekė

butelį su vandeniu. Senis atkimšo jį ir truputį nugėrė. Paskiau pailsėjo, atsirėmęs į laivelio priekį. Jis ilsėjo-

si, sėdėdamas ant stiebo, ant kurio buvo suvyniota burė, stengdamasis negalvoti, o tiktai taupyti jėgas Paskiau jis pažvelgė atgal ir įsitikino, kad žemės jau

nebematyti. „Maža bėda, - pagalvojo senis. - Aš visa-

da sugebėsiu grįžti pagal Havanos žiburius. Iki saulės laidos daugiau negu dvi valandos, ir, galbūt, žemė vėl iškils per tą laiką. Jeigu ne, tai, galimas daiktas,ji

išplauks, pasirodžius mėnuliui. O gal saulei tekant. Mėšlungis manęs netampo, ir aš jaučiuosi stiprus. Pa-

galiau juk ji prarijo kabliuką, o ne aš. Bet kokia tai žuvis, jeigu ji taip tempia! Turbūt, ji stipriai sukando vielą. Norėčiau pamatyti Ją. Norėčiau nors vieną vienintelį

kartą žvilgtelėti į ją, kad žinočiau, ką aš čia turiu.“

Vi

/Ą, SKAITOME IR SUPRANTAME ()

Kokie senio veiksmai rodo,

kad jis patyręs žvejys? Kaip

jis jaučiasi?

Išrinkite citatas, pagrin-

džiančias, kad užkibusi žuvis didelė.

Kodėl sakinyje „Norėčiau pa-

matyti Ją“ įvardis parašytas didžiąja raide?

„Kokiaji puiki, ir vienas Dievas težino, kiek jai

metų, - pagalvojo jis. - Niekada man nebuvo pa-

sitaikiusi tokia stipri žuvis, kuri taip keistai elgtųsi. Galbūt ji per daug protinga, kad imtų blaškytis.

Jukji mane pražudytų, jeigu pašoktų arba lyg

pašėlusi pultų pirmyn. Tačiau, galimas dalykas,ji kartą jau buvo užkibusi ir žino, kaip geriausiai jai

priešintis. Ir kurjai žinoti, kad prieš ją tiktai vienas Žmogus ir tas pats senas. Bet kokia tai didelė žuvis ir kiek už ją gaučiau pinigų, jeigu jos mėsa gardi! Ji

prarijo jauką lyg patinas, tempia lyg patinas ir ko-

voja su manim be jokios baimės. Įdomu, ar žinoji,

ką jai daryti, o gal taip pat sutrikusi kaip ir aš?“

„Tai milžiniška žuvis, ir aš turiu parodyti jai, koks aš stiprus, - galvojo jis. - Aš negaliu leisti, kad ji pajustų mano silpnumą ir suprastų, jog viską gali

padaryti, jeigu ims veržtis tolyn. Jos vietoje aš

spjaučiau į viską ir tol nerčiau į priekį, kol kas nors trūktų. Tačiau, dėkui Dievui, žuvys nėra tokios pro-

tingos, kaip žmonės, kurie jas užmuša, nors jos turi kur kas daugiau vikrumo ir kilnumo.“

- Kaip tu jautiesi, žuvie? - paklausė jis garsiai. -

Aš jaučiuosi gerai, mano kairioji ranka atsileido,

o maisto užteks dar vienai nakčiai ir vienai dienai. Gali tempti laivelį, žuvie. Iš tikrųjų senis jautėsi ne taip jau gerai, nes vir-

vės nuveržtus pečius jau nebe skaudėjo, o kažkaip bjauriai maudė, ir tai vertė jį nerimauti. „Bet man

yra tekę pergyventi ir blogesnių dalykų, - galvojo jis. - Ranka menkai tesužeista ir kitos jau nebetraukia mėšlungis. Mano kojos tvirtos. Ir maisto

dažiusi raudonu jos širdies krauju. Iš pradžių dėmė

buvo tamsi, lyg mėlyną vandenį visą mylią gilumo būtų užplūdęs žuvų būrys. Paskiau dėmė išsisklaidė

ir priminė debesį. Sidabrinė žuvis ramiai suposi ban-

gose.

SKAITOME ()

Kokį senio paveikslą atskleidžia jo vidinis mo-

O)

Kodėl senio kalboje svarbi žmogaus ir žuvies paralelė? Ko jis siekia minėdamas žuvį? Atsakykite išsamiai: formuluokite teiginį, parinkite

atžvilgiu man nepalyginti geriau negu jai.“ Senis numetė valą, užmynėjį koja, pakėlė

žeberklą taip aukštai, kaip tik įstengė pakelti, ir visa

jėga, kurią turėjo ir kurią galėjo sukaupti, smogė žeberklu žuviai į šoną, taikydamas tiesiai už didžiulio krūtininio peleko, iškilusio aukštai į orą sulig senio krūtine. Jis juto, kaip geležis sminga į žuvį, ir, užgulęs žeberklą visu savo kūno svoriu, smeigėji vis

giliau ir giliau. Tada žuvis, nors ir paliesta jau mirties, atgijo ir aukštai iššoko iš vandens, tarsi didžiuodamasi visu

savo ilgumu ir platumu, visa savo jėga ir grožiu. Atrodė, kad ji pakibo ore virš senio laivelio. Paskiau su trenksmu krito į vandenį, aptėkšdama ir senį, ir

visą jo laivelį. Seniui pasidarė bloga ir silpna. Jis beveik nie-

ko nematė. Tačiau jis atleido žeberklo virvę, kuri iš lėto slydo perjo sužeistas rankas, o kai jam vėl

pašviesėjo akyse, senis pamatė, kad žuvis guli ant nugaros, atstačiusi savo sidabrinį pilvą. Žeberklo kotas kyšojo iš žuvies pašonės, o jūra buvo nusi-

98

IR SUPRANTAME

nologas pirmoje ir antroje pastraipose?

tinkamų argumentų, padarykite logišką išvadą. G)

I)

Kur pateiktoje ištraukoje yra kulminacija? Pa-

grįskite, kodėl taip manote.

Kokios meninės raiškos priemonės vartojamos vaizduojant žuvies žūtį? Išrinkite tris priemonesir aptarkitejų paskirtį.

Paralėlė - dviejų dalykų sugretinimas juos vaizduojant lygiagrečiai panašios sintaksinės sandaros

elementus išdėstant gretimose teksto dalyse, pavyz-

džiui, „Neužmigdys naktis žvaigždės / Nenuramins širdis troškimų“. Jis artimas palyginimui, tik paralelėje tartum brėžiamos dvi lygiagrečios linijos.

Vidinis monolėgas - literatūros kūrinio veikėjo mąstymo vaizdavimas. Jis perteikia veikėjo, o ne pasakotojo požiūrį, sakomas menamąja tiesiogine kalba. „Literatūros žinynas“

„Ryklys nusitempė į dugną ir mano žeberklą, ir visą

likutį virvės, - nusmelkė jį skaudi mintis, - o iš žuvies vėl bėga kraujas, ir kiti rykliai netruks pasirodyti.“

Dabar, kai žuvis buvo taip sužalota, seniui nebesinorėjo žiūrėti į ją. Kada ryklys suleido į žuvį dantis, jam pasirodė, kad taijį patį užpuolė grobuonis. „Tačiau aš vis dėlto užmušiau ryklį, kuris užpuolė mano žuvį, - pagalvojo jis. - Ir tai buvo pats didžiausias dentuso', kokį aš kada nors esu matęs. O man, dievaži, teko matyti nemažų ryklių. Ką gi, per daug

sklandžiai man viskas klojosi; ilgai taip negalėjo būti. Jau geriau tai būtų buvęs tik sapnas ir aš nebūčiau

Jam gėlė visą sustingusį kūną, o nakties šaltis dar

labiau skaudinojo žaizdas. „Tikiuosi, man nebereikės kovoti, - pagalvojo jis. -

Kad tik nereikėtų pradėti kovos iš naujo.“ Tačiau vidurnaktį senis vėl grūmėsi su rykliais, žinodamas, kad šį kartą kova beprasmiška. Rykliai užpuolėjį visu būriu; jis matė tiktai ruožus vandeny, kuriuos braižė ryklių pelekai, ir švytėjimą, sklidusį nuo jų, kai jie šokdavo draskyti žuvies. Jis mušė kuoka per galvas, girdėdamas, kaip čiaukši žandikauliai ir

krūpčioja laivelis, kai jie nuo apačios plėšia žuvį. Lyg

pakvaišęs senis talžė kuoka į kažkokį daiktą, kurįjis

sugavęs jokios žuvies, o gulėčiau sau lovoje, pasiklojęs laikraščius.“ - Bet žmogus sutvertas ne pralaimėti, - tarė jis. -

tik galėjo girdėti ir paliesti, kai staiga pajuto, jog kuo-

noma.

rumpeliu rykliui per snukį ten, kurjis buvo apžiojęs kietą žuvies kiaušą, nenorėjusį pasiduoti jo dantims. Jis tvojo vieną kartą, antrą, trečią. Išgirdęs, kaip

Žmogų galima sunaikinti, tačiau nugalėti jo neįma-

Senis atsisėdo prie vairo. Jis netgi nepažvelgė, kaip iš lėto skęsta didžiulis ryklys, - iš pradžių jis at-

rodė natūralaus dydžio, paskiau mažesnis, kol galų

vėdavo senį. Bet dabar jis nepanoro į tai žiūrėti. - Man beliko kobinys, - tarė jis. - Tačiau menka iš jo nauda. Aš turiu dar du irklus, rumpelį? ir kuoką. „Štai dabar jie ir įveikė mane, - pagalvojo jis. - Aš esu per senas ir nebepajėgiu kuoka užmušti ryklį. Tačiau aš kovosiu su jais, kol turiu irklus, kuoką ir vairą.“ Senis vėl įmerkė rankas. Artėjo vakaras, ir aplinkui matėsi tiktai jūra ir dangus. Vėjas pūtė stipriau negu

pirma, ir jis tikėjosi, kad greitai pamatys žemę.

- Pavargai, seni, - tarė jis. - Tavo dvasia pavargo. Rykliai vėl užpuolė jį tiktai prieš saulėlydį. Senis pamatė judant rudus pelekus žuvies paliktame ruože. Jie net neieškojo pėdsako, o plaukė tiesiai į laivelį

vienas šalia kito.

Ryklys galvotrūkčiais puolė žuvį, ir senis tvojo jam tuo momentu, kai jis sučiaupė nasrus. Jis smogė iš

visų jėgų, kiek tik galėdamas iškėlęs kuoką. Šį kartą pataikė į kaulą prie kiaušo pagrindo ir vėl smogė į tą

kos nebeturi. Pagaliau vienas ryklys priplaukė prie pat žuvies galvos, ir senis suprato, kad viskas baigta. Jis tvojo

triokštelėjo rumpelis, senis trenkė rykliui suskilusiu drūtgaliu. Jis pajuto, kaip drūtgalys įsmigo į mėsą ir,

žinodamas, kad jis aštrus, vėl smogė rykliui. Šis paleido žuvį ir atsitraukė. Tai buvo paskutinis ryklys iš to

būrio, kurisjį užpuolė. Jiems nieko nebeliko ką suryti. Senis vos vos gaudė kvapą. Burnoje jis jautė keistą skonį, - salsvą, atsiduodantį variu, ir akimirksnį senis buvo išsigandęs. Bet visa tai greit praėjo. Jis nusispjovė į okeaną ir tarė: - Sprinkite, galanos*! Ir tegu jums prisisapnuoja,

kad užmušėt žmogų.

Senis žinojo, kad dabar jis galutinai ir nebepataisomai nugalėtas; sugrįžęs į laivelio galą,jis įsitikino, kad nulaužtas rumpelis tinka į įtvarą ir juo bus galima valdyti laivelį. Jis užsimetė ant pečių maišą ir nustatė kursą. Dabar laivelis plaukė visai lengvai, ir senis apie nieką negalvojo ir nieko nejuto. Dabar jam buvo viskas vis tiek, ir jis tik žiūrėjo, kaip greičiau ir geriau parvesti laivelį namo.

„Vėjas - visuomet mūsų draugas, - pagalvojo jis,

pačią vietą. O ryklys tuo tarpu tingiai atplėšė nuo žuvies gabalą mėsos ir nuslydo į vandenį. Aš net nesitikėjau, kad galiu juos užmušti, - pa-

o paskiau pridūrė: - Tiesą pasakius, ne visuomet. Ir didžiulė jūra - ji taip pat pilna ir mūsų draugų, ir mūsų priešų. O lova, - galvojo senis, - lova - mano

aš juos smarkiai aptalžiau, ir kažin ar jie labai gerai jaučiasi. Jeigu būčiau galėjęs suimti kuoką abiem rankom, pirmąjį tikrai būčiau nudėjęs. Netgi dabar, sulaukęs tokio amžiaus.“

lovoje! O tai nepaprastai lengva, kai tu nugalėtas, galvojo jis. - Aš net nežinojau, kaip tai lengva... Bet kas gi mane nugalėjo?“ - paklausė jis save.

galvojo senis.

- Anksčiau būčiau galėjęs. Tačiau

„Štai ir po visam, - galvojo jis. - Galbūt jie vėl už-

puls mane. Bet ką gali tamsoje jiems padaryti beginklis žmogus.“

draugas. Taip, būtent lova. Koks malonumas išsitiesti

- Niekas, - tarė jis garsiai. - Aš tiktai per toli buvau

nuplaukęs į jūrą.

* Dentuso (isp.) - tokia ryklių rūšis, *Rūmpelis - (jūr.) svertas ant vairo ašies viršutinės dalies, keičiantis jo padėtį, vairalazdė. *Galanos (isp.) - ryklių rūšis.

99

SKAITOME IR SUPRANTAME

APTARIAME

(0)

Kokias psichologines būsenas išgyvena senas žvejys

()

Įvardykite šio kūrinio žanrą, įrody-

(O)

Kokių fizinių ir dvasinių savybių iš Santjago pareikalavo kova su rykliais? Pagrįskite kūrinio pavyzdžiais.

(O)

Kokį rašytojo požiūrį į žmogų atskleidžia šie apysakos žodžį

G

Žvejys į krantą parplukdė tik žuvies griaučius. Ar tai

„Žmogų galima sunaikinti, tačiau

Išsamiai atsakykite: suformuluokite teiginį, parinkite

tuokite apie tai.

kovodamas su rykliais dėl savo žuvies? Pagrįskite ištraukos tekstu.

kite, kad jis atitinka jūsų nurodyto žanro kriterijus.

nugalėti jo neįmanoma“? Padisku-

jo pergalė ar pralaimėjimas? Kodėl taip manote? tinkamus argumentus, padarykite logišką išvadą

Atsakymą susiekite su rašytojo kūrybos kontekstu.

TIRIAME IR KURIAME

Palyginkime ||]

Palyginkite Ernesto Hemingvėjaus apysa-

1.3.

kos veikėją senį ir prancūzų poeto Šarlio

Bodlero eilėraščio „Žmogus ir okeanas“

lyrinį subjektą. 11. Kokia abiejų kūrinių tematika? 1.2.

Kokios charakterio savybės bendros abiejų kūrinių žmonėms?

14.

Koks žmogus vaizduojamas eilėrašty-

Koks žmogaus santykis su gamtos stichi-

ja atskleidžiamas Ernesto Hemingvėjaus apysakoje ir Šarlio Bodlero eilėraštyje? Įvertinkite iš nūdienos žmogaus pozicijų, ar (kaip) keičiasi žmogaus ir gamtos santykis.

je? Perpasakokite kiekvieną posmą savais žodžiais ir apibūdinkite eilėraščio žmogų.

Kokios vertybės atskleidžiamos abiejuose

kūriniuose? EB

Kiek ir kodėl šios vertybės svarbios šiuolaiki-

niame pasaulyje?

Kada neįmanoma nugalėti žmogaus? Pa-

rašykite argumentuojamojo pobūdžio ra-

šinį šia tema. Remkitės asmenine patirtimi, Ernesto Hemingvėjaus apysaka „„ Senis ir jūra“

ir Šarlio Bodlero eilėraščiu „Žmogusi ir okeanas“. (Žr. „Rašinio kūrimo žingsniai“, p. 58.)

Šarlis Bodleras (Charles Baudelaire, 1821-1867), iš

prigimties maištininkas, prancūzų simbolizmo poe-

zijos pradininkas, vienas pirmųjų poetų modernistų, peržengęs tikrovės daiktų ir reiškinių ribas. Plačiau apie poetą skaitykite Nijolės Kašelionienės straipsnyje „Bodleras“. [37]

Straipsnis

Nijolė Kašelionienė, „Bodleras

SIEKIAME MEISTRIŠKUMO 1

Sukurkite fotonovelę „Žmogus ir gamta“.

2

Klasėje surenkite sukurtų fotonovelių parodą arba jas padovanokite draugams ir artimiesiems.

3

Parašykite trumpą recenziją apie draugo fo-

tonovelę. Remkitės fotonovelės požymiais.

Anot poeto, eseisto (esė, žr. žodynėlį p. 152), fotografo, Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno laboratorijos specialisto Ričardo Šileikos, „fotonovelė - tai ne iliustravimo, ne atkartojimo zona. Joje vienodai svarbūs ir vaizdas, ir tekstas. Abu

vienas kitą iliustruoja, sustiprina. Iliustracija būtina

teksto vizualumui išplėsti.“ Eseistas pabrėžė, kad „pagrindinis dalykas, kurį meno kūriniui suteikia pavadinimas, - apibendrinimas“.

Šarlis Bodleras

Žmogus ir okeanas Okeane, žmogau laisvasis, atsispindi

Tavoji siela, begalinė ir gyva. Abu jūs - amžinas judėjimas, kova.

Pagal str. Ainė Jacytė, „Vaizdo ir teksto koegzistencija“

Fotonovelės žanro formulė: Nuotrauka + Tekstas = Mintis (N +

T= M)

Abu jūs didūs, gilūs, aitrūs, gaivalingi. Kaip mėgsti tu gėrėtis žaidimu vilnių

Ar nardytjo gelmėj! Ir kai tau siela skauda, Tu atseki jame laukinę gailią raudą

Širdies kančių ir neįvykusių sapnų

Abu stichijos tamsios, uždaros ir aršios, Abu tylos ledinės gniaužtų slegiami. Ir kas per lobiai okeano slepiami?

Kas sielos žmogiškos labirintus išnaršios? Be atvangos ir galo amžinai Nerandate rimties, nesutariat, kariaujat. Ir mylit mirtį žvėriškai, ir mėgstat kraują,

O broliai - priešai, nesutaikomi dvyniai!

Iš kn. „Piktybės gėlės“

Fotonovelės objektas - amžinosios žmogaus būties temos, tiesos ir vertybės. Tai gėris, neapykanta, meilė, sąžinė, kilnumas, draugystė, laikas, šventės, žmonės... Trumpas, filosofinis žmogaus likimo, gamtos, pasaulio apmąstymas. Svarbiausia mintis, kurią pagimdo abi dalys kartu. Trumpas, netikėtas, raiškus, paslaptingas pavadinimas būtinas. Kalba vaizdinga, vyrauja metaforiškas kalbėjimas. Netikėti minties šuoliai, vingiai, vedantys tolyn

nuo nuotraukos ir vėl prie jos grąžinantys.

Viena spaudos fotografija puslapyje užima dau-

giau vietos nei tekstas. Nuotraukoje gali būti užfiksuotas gyvenimo gabalėlis, koks nors objektas, nei

tikslios vietos, nei laiko, nei veiksmo nereikia nurodyti. Pagal projektą Vida Lisauskienė, „Literatūros klasika

mokykloje. Fotonovelės žanras“

101

Istoriją pasakoju kitaip. Internete gausu nuotaikingų filmukų ar nuotraukų, kuriuose naminiai gyvūnai ironiškai prabyla apie žmones irjų įpročius. Stai, kaip praneša „Medialeaks“, „Twitter“ vartotojo necode67 paskelbta prie sienos snaudžiančios katės nuotrauka tapo memu

Gyvūno pravarde Roku nuotrauką pamėgo beveik 440 000 žmonių. Jame pavaizduota katė, sėdinti gana nepatogia poza, priekines kojas sukryžiavusi ant krūtinės.

Sukurkime Papasakokite vienos dienos istoriją iš naminio augintinio perspektyvos, tarsi į viską žiūrėtumėtejo akimis. Sukurkite pasakojimą, atskleidžiantį, kaip šuo ar katė vertina jūsų elgesį, ką mano apie savo ėdesį ar pasivaikščiojimus, kodėl el-

giasi vienaip ar kitaip. Atskleiskite savo

augintinio charakterį, pomėgius. Istoriją

kurkite pirmuoju asmeniu

Surenkite diskusiją apie tai, ar dirbtinis intelektas gali pakeisti menininką. Visas pasaulis, taip pat ir meno kūrėjai ūžia

apie žžmidjourney- dirbtiniu intelektu ge-

neruojamus paveiksliukus. Per pastaruosius keletą metų machine learning programos tiek patobulintos, kad dabar sugeneruoja

nebe šiaip neaiškų paveiksliuką, o visai kokybišką ir net kūrybingą produktą

--

Literatūros rūšis, nagrinėti žanrai Apsakymas

Apysaka Aprašomi įvai-

Poema

Haiku

Eilėraštis

Didelės apim-

Japonų poezijos

Nedidelės ap-

Glausto pasakojimo laiko ir nedidelės

riapusiai žmonių

ties lyrinis kūri-

Apysakos turinys

nys - tai lyrinė poema. Joje

tis, kurį sudaro17

telkiantis dėme-

santykiai, istoriniai motyvai.

sį

trumpesnis ir ne

čiai, siekimai,

ga trijų eilučių

erdvės kūrinys,

įvieną įvykį su

nedaug veikėjų.

toks sudėtingas kaip romano.

(CTS Vincas Krėvė,

(0)

lami lūkes-

viltys, jausmai,

nuotaikos.

imties eiliuotas kūrinys.

skiemenų eilutės. Jam būdinstruktūra.

GO

Ernestas Hemin-

„Skerdžius“

r

žanras. Eilėraš-

gvėjus, „Senis ir jūra“

Antanas Bara-

nauskas, „Anykš-

Bašio Macuo,

Čių šilelis"

haiku

Šarlis Bodleras, „Zmogus ir okea-

nas“

Gamta - kūrybos įkvėpėja? Gamtos grožis kelia este-

tinį pasigėrėjimą, kurį norisi įamžinti kūryba.

Stebėdamas harmoningą

gamtos grožį žmogus nurimsta, atsiveria būčiai, tokie

jausmai - poetinio įkvėpimo šaltinis.

Antano Baranausko poema „Anykščių šil

Kai į gamtą

ir aplinką žvel-

giama atidžiai, kasdienybės akimirka gali tapti poetiniu

tekstu.

ir Bašio Macuo haiku: gamtos ir akimirkos

grožis atveria vartus į kūrybos pasaulį.

103

(9)

Kodėl gamta - žmogaus būties pagrindas? Žmogaus meilė gamtai yra meilės žmogui

Savanaudiškas elgesys su gamta, noras būti jos

laimės šaltinis.

nėmis

pamatas, žadina norą rūpintis ir padėti, yra

G

šeimininku skatina elgtis egoistiškai ir su žmo-

Žmogus ir gamtos jėgos: kovoti ar susitaikyti? Apysakoje vaizduojamas žmogaus konfliktas

Apysaka vaizduoja žmogaus susirėmimą su

su priešiškomis jėgomis, glūdinčiomis tiek gamtoje, tiek visuomenės gyvenime. Jis bejėgis įveikti tas jėgas, bet rašytojas pabrėžia moralinę žmogaus pergalę.

neįveikiamomis gamtos jėgomis ir pralaimėjimą, vienišo senio fizinę ir dvasinę įtampą. Taip pat atskleidžia geriausiasjo savybes: drąsą, ištvermę, pasitikėjimą savimi - žmogų galima užmušti,

[|]

Sukurkite 200-250 žodžių esė „Gamtos šventumas negrįžtamai prarastas jaus-

mas?“ Remkitės skaitytais ir

bet neimanomajo nugalėti.

Tikslas - pasvarstyti, kaip ir kodėl pasikeitė žmogaus santykis su gamta, ko netenkame toldami nuo savo šaknų. Zanras - esė.

analizuotais ciklo kūriniais Rašant

esė būtina mąstyti

Į esė keliamus klausimus

abstrakčiai, sugebėti išryš-

nebūna vienareikšmio atsa-

kinti kokią nors temą, jai suteikti informatyvumo ir įtaigumo.

kymo, pateikiami teiginiai ir problemos vertinami visiškai skirtingais požiūriais.

4

1

Nors esė struktūra gana laisva, vis dėlto būtinos tokios dalys: įžanga (problemos kėlimas, suintrigavi-

mas), temos plėtojimas (problemos skaidymas dalimis, argumentacija, jos parėmimas citatomis, vaizdiniais), išvados (pagrindinis akcentas).

104

2

24.

Projektas „Gamtos objektai, tapę popu-

Pasirodžius albumui milijonai žmonių pradėjo

liariosios kultūros įkvėpimo šaltiniais“.

klausinėti, kur yra garsusis medis. Daugelis išvyko

Susipažinkite su istorija, pasakojančia apie tai, kaip airių roko grupė „U2“ išgarsino

ieškoti tikslios vietos, kaip nuoroda naudodamiesialbumo viršelio atvaizdu. Galiausiai medis buvo

visame pasaulyje JAV dykumoje augantį medį.

surastas ir netoliese įrengta jį įamžinanti atminimo lenta. Deja, 2000-ųjų spalį medis, pragyvenęs apie

200 metų, nuvirto ir iki šiol guli dykumoje. Jis ir to-

1986 metais legendinė airių roko grupė „U2“ ruošėsi išleisti penktąjį albumą pavadinimu „The Desert Songs“, įkvėptą Amėrikos dykumų. Grupės nariai pasiuntė savo fotografą Antoną Korbeiną

liau traukia „U2“ gerbėjus 2.2.

Susiskirstykite grupėmis. Įvairiuose šaltiniuose raskite medžiagos apie gamtos objektus, kurie

ieškoti JAV vietų, kur būtų galima užfiksuoti įdomių

tapo populiarūs ir žinomi Lietuvojė arba visame

vaizdų. Vieną vakarą po dienos fotografavimo Antonas Korbeinas papasakojo grupei apie Džošua

pasaulyje, nes buvo įtraukti į grožinę literatūrą, apie juos buvo sukurta dainų, kino filmų.

medžius (jukas) - ištvermingus susisukusius augalus, augančius Amėrikos pietvakarių dykumose, ir pasiūlė juos panaudoti albumo viršeliui. Džošua

medžiai, kurių daugiausia randama Mohavių dyku-

2.3.

Apie rastus gamtos objektus sukurkite įdomius pasakojimus. Juos pristatykite klasei.

2.4.

Išleiskite internetinį klasės laikraštį „Jie - kūrėjų įkvėpimo šaltinis“. Į jį sudėkite savo pasakojimus, iliustruotus jūsų piešiniais, fotografijomis,

moje, taip vadinami, nes atrodo kaip Senojo Testamento pranašas Jozuė (Džošua), maldai į dangų iškėlęs rankas.

iš viso pasaulio.

filmų fragmentais

Pagrindiniam dainininkui Bono taip

patiko religinė reikšmė, kad jis pakeitė albumo pavadinimą į „Joshua Tree“. Kitą dieną važiuodami per dykumą jie rado vienintelį medį. Sustoję 20 minučių fotografavo vienišą augalą. 1987 metais buvo išleistas albumas

„Joshua Tree“, jame skambėjo tokie hitai

kaip „With or Without You“, „I Still Haven“t Found What I'm Looking For“

ir „Where

the Streets Have No Name“. Albumas buvo parduotas daugiau nei 25 mln. kopijų tiražu, todėl tapo vienu geriausiai parduodamų albumų pasaulyje, o „U2“ iš populiariausios grupės Airijoje tapo garsiausia grupe pasau-

lyje.

J

ji

L

)

k

Grupės „U2“

Džošua medžio turas,

2017

Stokoju pasitikėjimo

Dažnai nepasitikiu

Dažniausiai

savo jėgomis.

savimi

pasitikiu savimi.

Retai pavyksta atlikti užduotį ar užduotis.

Pavyksta atlikti dalį užduočių.

Dažnai pavyksta Užduotis atlikti

mm

Visada pasitikiu

savo jėgomis. | |

=

Pavyksta atlikti beveik visas užduotis.

105

B) "= < |

ULCIKLAS AR LITER

Siame cikle S:

.

Kodėl svarbu pažinti istoriją? 1.

Kodėl literatūroje vaizduojamas dramatiškas

įsipareigojusio žmogaus likimas?

Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas“ 2. Kodėl tremties atsiminimai tampa pasipriešini-

mo forma?

Dalia Grinkevičiūtė, „Lietuviai prie Laptevų jūros“ 3. Trauminės sovietmečio patirtys literatūroje Svetlana Aleksijevič, „Cinko berniukai“

Ką veiksime +

Tirsime istorinį pasakojimą ir kaip jis susijęs su

šiandiena; valstybingumo idėją; dokumentinės lite-

ratūros savitumą ir svarbą, kaipji įpareigoja būsimas

+

kartas; istorinę medžiagą, amžininkų prisiminimus apie Afganistano karą. Lyginsime istorikų straipsniuose skirtingai vaizduo-

jamą Mindaugą; vaidybinio filmo „Ekskursantė“,

problemas, idėjas, pagrindinius veikėjus, raišką;

sovietmečio žmogaus pasirinkimus, patekus į ribinę situaciją, su nūdienos žmogaus galimybėmis. +

Rašysime pastraipas apie valdovo kaip žmogaus

dramą; tremties vaikų patirtus likimo išbandymus; rašinius „Kalta?“, „Kodėl nūdienos žmogui svarbi

+

istorinė praeitis?“.

Kursime ir pristatysime interviu, atsiminimų forma pasakojimą apie tremtinių likimą; vaizdinį praneši-

mą „Ar šiandien mums dar svarbios tremtinių patirtys?“; sovietinės epochos „Kroniką“ - dokumentinį filmą (arba laikraštį, žurnalą).

poėtinė drama

konfliktas asindetėnas

dienoraštis

įvaizdis

antitėzė

diskusija

dokumeftinė literatūra apybraiža

memušrai

interviu

mėninis savitumas

komiksas

Kodėl svarbu pažinti istoriją?

Drūskininkai. Tiltas per

a

Istorinis šeimos pasakojimas paprastai prasideda nuo giminės istorijos. Pažvelkite į tilto nuotrauką ir prisiminkite, ar jūsų giminės istorija susijusi su genealoginiu turizmu. Genealoginis turizmas - tai nauja, alternatyvi

turizmo atšaka. Jos esmė - praeities ir dabarties sujungimas, prisi lietimas prie savųjų šaknų. Šeimai kuri seka istorinėmis savo giminės pėdomis, gali būti įdomi vieta, kur

gyveno, dirbo, mokėsijų prose-

neliai, kokių profesijų atstovai jie

buvo, vietovės, kur jie palaidoti. Kaip interpretuotumėte tilto įvaizdį?

Štai jūs matote nuotraukas ir paveikslą, kuriuose įamžinti įvairūs istoriniai įvykiai, asmenybės.

Dvidešimt

Karalius

Lietuvės Krašto

Mindaugas.

Tarybos narių

Antano Aleksandravičiaus sukur-

Vilniuje, 1917

tas biustas, 1925

“a

+-— Ka

Ni

4

"——

Ę

žin

=

5 | S

i

iks

Įvaizdis -) įsivaizduojamas, vaizdu įkūnytas dalykas; k 2) poeti nės kalbos

vaizdingumui padidinti perkeltine reikšme pavarto-

tas posakis ar žodžių junginys. 108

J

Iš kairės: sėdi Jonas Vileišis, r. Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, r. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, an. Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys,

e

Gerd

a

AS

aa

Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis

1. Vienu dviem sakiniais nusakykite šiose nuotraukose bei paveiksle pavaizduotų įvykių ir asmenybių istorinę reikšmę. Juos išvardykite chronologine seka.

2. Perskaitykite Dariaus Kuolio straipsnio „Lietuvos

pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaipjį pasakojame?“

Garvežys traukia gyvulinių vagonų sąstatą. Komijos

ASSR, XX a. 6-asis dešimtmetis

ištrauką ir nurodykite, kokioms literatūrologo min-

k

>

j

AB

tims pritartumėte. Kodėl?

Istorinis pasakojimas gali padaryti ne tik praeitį, bet ir dabartį prasmingesnę: „praeities vaiduoklius“

Jis gali paversti protėviais - iškalbingais ir išmintingais

mūsų pašnekovais. Pasakotojas gali „pagerinti praeitį“: atskleisti praeities reikšmes ir prasmes, kurių to meto žmogus neįžvelgė. Pasakojimas turi galios užtikrin-

Lietuvos partizanai,

ti kultūrinį asmens ir bendruomenės nemirtingumą. Vokiečių istoriko Jorno Riuseno (Jorn Rūsen) teigimu, pasakojimas yra mirties įveikimo aktas. Pasitelkiamas Šachrazados vaizdin; ys: kad liktų gyva, ji turi pasakoti.

Galime tarti: tautinė bendruomenė gyva tol, kol pasa-

koja. Pasakojimu ji teigia savo būtį, savo gyvenimą.

3. Kokių minčių ir įspūdžių kyla skaitant, analizuojant istorinės tematikos kūrinius? Kodėl?

Janas Mateik

„Zalgirio mūši:

1878

Pasvarstykite, kokį istorinį įvykį pasirinktumėte savo rašomai knygai. Kodėl? Kokia tai būtų knyga: romanas, detektyvas, publicistinė, drama? O gal filmo scenarijus? Kodėl?

Sovietų specialiųjų operacijų grupė

ruošiasi misijai Afganistanė, 1988

Kokius istorinius asmenis norėtumėte aprašyti,

įtraukti į pasakojimą, kūrinio siužetą?

Ar laikytumėtės autentiškos istorijos? Tiksliai perteiktumėte faktus? Argumentuokite savo pasirinkimą.

Kodėl literatūroje Ti . . * “vaizduojamas dramatiškas įsipareigojusio Žmogaus likimas?

moks.link/bcxj

+ Analizuosime Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mindaugas“ ištraukas,

vertinsime ir interpretuosime tematiką, problematiką, idėjas, remsimės kūrinio

|

visuma ir kontekstais.

1

+ Mokysimės atpažinti dramos kūrinio raiškos priemones, atrasimejų prasmę kūrinyje ir tinkamai vartosime atitinkamas sąvokas. -

SUSIPAŽINKIME

Justinas Marcinkevičius, būsimas

poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, gimė

1930 metų kovo 10-ąją Važžtkiemyje (Prienų rajone).

Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Baigęs lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete dirbo įvairiose redakcijose, organizavo literatūrinį gyvenimą, bet greitai atsidėjo tik kūrėjo darbui Justinas Marcinkevičius skaitytojų buvo pasirinktas kaip svarbiausias poetas, jam suteiktos išskirtinės savybės, jis vadintas tautos sąžine ir pan. Maždaug apie septintojo dešimtmečio vidurį poetas vis są-

moningiau ėmė krypti į nacionalinės kultūros puo-

selėjimą - istorijos pasakojimą, lietuvių epo rekons-

10

travimą, lietuviškų mentaliteto archetipų! telkimą,

žmogaus ir bendruomenės, tautos gyvenimo pa-

matų klojimą. Lietuva tapo Justino Marcinkevičiaus kūrybos ir gyvenimo centru.

Justinas Marcinkevičius savo kūryboje sutelkė

esminį lietuvių kultūros vardyną, rodantį, jo paties žodžiais tariant, aukščiausius nacionalinio patyrimo

momentus: Lietuvės karalius Mindaugas, pirmosios knygos autorius Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, lotyniškai rašęs ir visoje Europoje garsėjęs

poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, istorikas Simonas Daukantas, architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tai svarbiausi vardai, darę įtaką kuriant ide-

alų herojų, pilietį, gaires šiuolaikinio žmogaus veiklai

arjo būsenų metaforas. Visi rašytojo herojai - to paties kuriamo kultūrinio epo personažai, vienas kitą papildantys, tęsiantys tą pačią programą, Lietuvės

kūrėjai, kultūros prometėjai. Taigi Justino Marcinke-

vičiaus vaizduotė apima liaudiškąją, žemdirbiškąją ir aukštąją, profesionaliąją kultūras,jų tapimo tautos savastimi kelią.

Dramine trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ turbūt labiausiai išgarsėjęs ir pasitikėjimą pelnęs autorius vėliau tęsė lietuviškumo pasakojimą, su kuriuo daugelis žmonių tapatinosi, jame atpažino save. Justino Marcinkevičiaus eilės virto

Justinas

liaudies dainomis, eilėraščių rinkiniai buvo leidžiami

Marcinkevičius

didžiuliais tiražais (pavyzdžiui, „Vienintelė žemė“ -

50 000 egz.), į kūrybos vakarus rinkdavosi minios

(1930-2011)

žmonių, būdavo sunku gauti bilietus į spektaklius, pastatytus pagal dainiaus kūrinius, o mirus poe-

tui tūkstančiai atėjojo pagerbti. Eilėraštis „Ašara Dievo aky“, kuriame kreipiamasi į Lietuvą, dramos

tmečiu. Tačiau Justinas Marcinkevičius ir jo bičiuliai

„Mažvydas“ pabaiga, kur mokoma tarti žodį „Lietuva“, tapo emblemomis, su kuriomis tapatinama

į kompromisus ėjo sąmoningai, suvokdami, ką ir dėl ko aukoja. Lietuvės dainius teigė meilės, gerumo

sąmoningumas,jo budinimas sovietmečiu. Todėl

one kaltinimo.

visa Justino Marcinkevičiaus kūryba ir visas tautinis natūralu, kad Justinas Marcinkevičius Sąjūdžio

nuostatas, siekė santarvės, dialogo, susikalbėjimo,

Pagal str. Rimantas Kmita, „Marcinkevičius“

laikotarpiu prabilo eilėraščiais, kuriuose beveik publicistiškai nusakoma tautos situacija, atsispindi

žmonių skauduliai ir lūkesčiai (rink. „Eilėraščiai iš

dienoraščio“, 1993). Pirmą kartą viešai minint Vasa-

SKAITOME IR SUPRANTAME

rio 16-ąją, poetas perskaitė eilėraštį „Diena atrištom akim“. Justinas Marcinkevičius buvo išrinktas į Są-

(0

Kaip ir kodėl taip skaitytojų vadintas poetas Justinas Marcinkevičius?

paskatino, padrąsino įsitraukti

o)

Kokius tikslus savo kūryba siekė įgyvendinti

G

Kodėl Justino Marcinkevičiaus herojai (o gal ir pats poetas) vadintini kultūros prometėjais?

jūdžio iniciatyvinę grupę, o jo sutikimas dalyvauti ir kitus žmones.

Atkūrus Lietuvės nepriklausomybę poeto kūry-

bair laikysena kėlė daug diskusijų, dažniausiai dėl buvusių, o kartais ir dėl tariamų kompromisų? sovie-

poetas?

* Mentalitėto archetipas - individui ar individų grupei būdingas galvosenos, mąstymo būdas, pagrįstas išprusimu, intelektu, ankstesne žmonijos patirtimi, tuo, kas sukaupta kolektyvinėje pasąmonėje. *Kompromisas - priešingų nuomonių ar skirtingų interesų atstovų susitarimas, pasiektas abipuse nuolaida. m

Interviū - žurnalistikos žanras; žurnalisto pokalbis su asmeniu ar žmonių grupe, pateiktas žiniasklaidos

priemonėse. Interviu gali vykti žodžiu, raštu, telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Imamas ir duodamas siekiant

pateikti informaciją, nuomonę, žinomų faktų ar įvykių vertinimą, pašnekovo portretą, elgesį ir motyvus. Interviu rūšys: monologas, anketa, pokalbis prie apskritojo stalo ir kt.

„Literatūros žinynas“

RENGIAMĖS SKAITYTI

8

nys tapo po to, kai tekstą paėmė teatras. Taip jis buvo

perkeltas į dramos erdvę. Poetas niekada nepreten-

Kas būdinga interviu? Kokios poetinės dramos „Mindaugas“ parašymo aplinkybės atskleidžiamos istoriko

Aurimo Švedo ir rašytojo Justino Marcin-

kevičiaus interviu, kokius klausimus norėjęs

aptarti rašytojas savo kūriniuose?

duoja tapti istoriku, o jo kūriniai nėra istorija. Esu rašęs, nevieną sykį kalbėjęs, kad „Mindaugas“ tarsi užgriuvo mane 1967-aisiais. Tuo metu aš buvau prancūzų rašytojų asociacijos pakviestas į Prancūziją.

Tai lyg ir ekskursas! į šalį, tačiau leidžiuosi į jį, kad jūs

suprastumėte, kokia situacija buvo susiklosčiusi... Tuo

metu egzistavo Sovištų Sąjungos rašytojus vienijanti organizacija, kuriai priklausė ir Lietuvės rašytojų sąInterviu buvo įrašytas 2010 metų balandžio-bir-

želio mėnesiais per susitikimus ir pokalbius su poetu Justinu Marcinkevičiumi siekiant sužinoti, kaip is-

junga.

Taigi mūsų rašytojų organizacijos viršūnė buvo

Maskvojė,ji kasmet ir sudarydavo sutartis su

tiek apie tolimą, tiek apie artimą tautos, visuomenės praeitį. Kaip istorinė problematika tapo jums artima

įvairiomis užsienio rašytojų organizacijomis. Tokia sutartis su prancūzų rašytojų asociacija atvėrė galimybę trijų žmonių grupelei nuvykti į Prancūziją. Žinoma, savotišką emocinį turinį arba impulsą toje kelionėje

vietmečio istorikai pasakoja kaip apie laisvesnei min-

atveju buvo susitikimai

Justinas Marcinkevičius: Šis klausimas paliečia pačią žmogaus esmę, Žmogus negali gyventi be is-

Aš labai vertinau Žaną

torijos tėkmė formavo šio kūrėjo požiūrį į tam tikrus

praeities reiškinius, asmenybes ir procesus.

Aurimas Švedas: Savo kūryboje nuolatos kalbate ir aktuali? Kas jus pastūmėjo į tą lauką, apie kurį so-

čiai arba jausmui itin nepalankią terpę? torijos, nemąstydamas apie

ją, nebandydamas jos

gavau. Svarbiausia šiuo su prancūzų rašytojais. Polį Sartrą (Jean-Paul Sartre) - šį literatą ir

paaiškinti ir pritaikyti savajam gyvasties tekėjimui... Žmogus iš esmės yra istorija. Pats savaime istorija. Žmogus yra sudėtas iš atsiminimų apie savo jau nugyventą laiką, iš minčių ir svajonių apie ateitį. Tai yra

filosofą laikiau tuo-

tent - ne tik priežastį, bet ir tikslą. Pastanga suvokti

mė per šią kelionę su

metinės intelektuali-

nės Europos viršūne.

esmė. Žmogų galima įvardyti kaip istorijos tikslą. Bū-

Palankiai susiklosčius aplinkybėms teko lai-

istoriją žmogiškąja prasme yra tuo pat metu ir bandy-

juo pabendrauti. Buvau

mas išvysti ar apčiuopti, bent jau apgraibomis, save istorijos tėkmėje, savo buvimą istorijoje ir savąjį tikslą.

pakviestas į kavinę, kur mes ir pasišnekučiavome.

„Sugauti“ sau pačiam ir kartu - paraginti kuo daugiau šalia esančiųjų mąstyti apie jį, kelti sau kaip užduotį. Toks būtų pats bendriausias atsakymas į jūsų klausimą. Tuo metu aš ir praeityje, ir dabartį aprėpiančioje

kimą buvau pasirengęs pateikti Sartrui keletą klausimų. Vienas iš jų buvo toks: ką filosofas manąs apie mažų tautų kultūrų ir kalbų likimą. Išgir-

Žmogus pačiu savo gyvenimu bando tą tikslą pajusti,

tikrovėje ieškojau medžiagos, kuri patrauktų mane.

„Mindaugą“ laikau ne tiek istorine, kiek intelektu-

aline knyga, drama, jeigu taip būtų galima pasakyti, nors dramos kaip tokios aš nerašiau. Drama šis kūri12

Dar prieš eidamas į šį susiti-

* Ekskūrsas - nukrypimas, nutolimas nuo pagrindinės temos, jos papildymas šalutiniais dalykais.

dęs, kas man rūpi, ir pasvarstęs, Sartras perklausė, ar man tai tikrai svarbu. Na ką šiuo atveju galima atsakyti? „Labai svarbu“, - patvirtinau. Tada Sartras pradėjo pasakoti apie tai, kad dabar jis renkąs medžiagą literatūrinei Džeimso Džoiso (James

Joyce) biografijai. Po šio susitikimo vis galvojau apie mudviejų pokalbį ir supratau, kad šiuo Džoi-

so pavyzdžiu Sartras tarsi pasakė: „Žiūrėk, jaunas žmogau! Džoisas - pasaulinio masto rašytojas. Jeigu sieki tokio tikslo, rašyk kuria nors iš didžiųjų

kalbų! Rusų, prancūzų, anglų...“ Tai mane labai sukrėtė. Beje, panašias mintis Prancūzijoje teko

išgirsti ne tik iš jo, bet ir iš kitų kultūros žmonių. Tokia patirtis vertė svarstyti: „Nejaugi niekas apie

Lietuvą ničnieko nežino? Net kurši šalis yra?“ Tuo labiau kad Sartras buvo lankęsis Lietuvojė! Tada aš

ir supratau, kad mums reikia šaukti. Nesvarbu, išgirs kas nors ar n Šiuo atveju bent jau sau. Todėl, grįžęs iš Prancūzijos, galima sakyti, kone kitą dieną

išvažiavau į Druskininkus, į „Dainavos“ sanatoriją . Tą patį vakarą ėmiau įgyvendinti

savo sumanymą, remdamasis turima daugiau negu kuklia medžiaga. Taip buvo parašytas „Mindau-

gas“. Svarbiausia naujovė

rašant „Mindaugą“ buvo dviejų metraštininkų atsiradimas. Tai lyg

kokie choro likučiai iš antikinio vaidinimo. Juk choras aiškindavo, išgyvendavo tai,

kas vyksta scenoje.

Metraštininkai man

leido medžiagą pateikti, tarytum įnešdami į kūrinį tuos

faktus, kuriuos atsi-

rinkau. Man taip pat buvo aktualu tai, kad

jie abu išreiškia skirtin-

gą istorijos supratimą. Gal tai kiek ir pritempta,

jeigu dabar imtume ieškoti istorinių analogijų, tačiau vie-

nuoliai Viduramžiais buvo raštingi žmonės, vieni iš nedaugelio toje epochoje. Todėl manieji metraštininkai

ir aiškinasi, ginčijasi, nori vienas kitą įtikinti savuoju istorijos supratimu. „Mindaugą“ labai greitai

parašiau. Per dvylika dienų. Skaitytojai iki šiol stebisi tai išgirdę.

SKAITOME IR SUPRANTAME 8

Kodėl, pasak rašytojo, „žmogus yra istori Kaip supratote šiuos Justino Marcinkevičiaus

žodžius: „Poetas niekada nepretenduoja tapti istoriku, o jo kūriniai nėra istorija“? G

Kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas „Min-

daugas“? Koks prancūzų rašytojo Zano Polio

Sartro atsakymas sukrėtė Justiną Marcinkevičių?

(4)

Kodėl, anot kūrėjo, poetinėje dramoje svar-

bus metraštininkų įvaizdis?

Aurimas Švedas: Galiu suprasti tą nuostabą. Justinas Marcinkevičius: Vis dėlto mes kalbame apie 1967-uosius. Tuomet jau buvo jaučiamas tam

tikras „atšilimas“. Todėl buvo galima pernelyg nesivaržant imtis plunksnos ir rašyti kažką pagal savo

supratimą, bandyti aiškintis tam tikrus dalykus, visų

pirma - pačiam sau. Aurimas Švedas: „Literatūroje ir mene“, atrodo, 1976-aisiais, rašėte apie prasminį draminės trilogijos

kontekstą - tai valstybės susidarymas („Mindaugas“), rašto ir knygos atsiradimas („Mažvydas“), dvasinių idealų ir meno kūrimas („Katedra“). Ar ši itin svarbių prasminių akcentų sistema susidėliojo pamažu, svarstant, ieškant, ar jau rašydamas „Mindaugą“

turėjote tam tikrą supratimą, kur link nuo valstybės sukūrimo problematikos norite žengti toliau? Justinas Marcinkevičius: Tokio bendro vaizdinio iš karto aš tikrai nekūriau, nes dar neįsivaizdavau,

kad šį sumanymą būtų galima auginti kaip įvairialypį irtam tikrą tęstinumą turintį vientisą dalyką. Kažkur esu išsitaręs, kad šią trilogiją laikyčiau nacionaliniu epu arba mitu apie praeitį. Aurimas Švedas: Kas dar, jūsų nuomone, padeda kūrėjui perprasti praeitį?

Justinas Marcinkevičius: Tenka pripažinti, kad

esu šališkas istorijos veikalų skaitytojas, ar tai būtų Pašuto veikalas apie valstybės susidarymą, ar Šapo-

kos redaguota „Lietuvos istorija“. Mane kaip šiokį

tokį rašto žmogų domina vienos ar kitos asmenybės arba įvykio reikšmingumas ir aktualumas po daugelio metų, kai jie savotiškai iškyla „į paviršių“. Būtent

tai mane traukia.

Kitas reikalas, kad, kaip ir tie mano metraštininkai

ginčydamiesi bando išsiaiškinti, taip ir aš nuolat kėliau

sau klausimą - ką ta istorija privalo atlikti? Ką ji turėtų nuveikti savo laike ir erdvėje? Aš suprantu, kad metas, kurį išgyveno vyresnioji praeities tyrinėtojų karta,

13

buvo nepalankus istorijai, bet dar nepalankesnis tas

laikas buvo literatūrai. Jeigu pavykdavo prasimušti, tai nuo įvairiausių priekaištų ir draudimų slapstantis po istorijos (dažniausiai) skraiste. Pavyzdžiui, „Katedros“

išleidimą labai ilgai vilkino, skaitė įvairiuose kabine-

tuose, kol vienas kritikas ėmė ir pasakė, kad tai anti-

klerikalinis' kūrinys. Tuo prisidengiant buvo surasta

Niša.

Taigi man atrodo svarbu suvokti - kad ir ko-

kia ta istorija buvo,ji yra mūsų istorija. Juk ne mes,

konkretūs žmonės, o tam tikros jėgos nustatė sąly-

gas ir aplinkybes, kuriomis reikėjo gyventi ir reikštis tiek istorikams, tiek poetams, tiek architektams... Viskas keičiasi, viskas juda, eina, ir mes nežinome -

kur link.

Pagal str. „Justinas Marcinkevičius: „Žmogus iš esmės yra istorija“

SKAITOME IR SUPRANTAME (0)

(O)

Kodėl sovietmetis buvo nepalankus litera-

o)

Pabaikite sakinį: Istoriniame kontekste Justiną

IC)

tūrai?

Marcinkevičių domino... .

Kokį svarbų klausimą rašytojas kelia istorinėse

dramose?

Kodėl svarbu suprasti, kad tai mūsų istorija?

APTARIAME (0)

(9)

Kokias nuostatas savo

Poėtinė drama yra XIX a. pabaigoje susiformavęs dramos, kuria

Marcinkevičius?

struktūros pagrindą sudaro vidinis veiksmas - poetine kalba išsakytas žmogaus dvasinio pasaulio dramatizmas. Laikas ir erdvė gali

kūryba teigė Justinas

Kokių minčių jums sukėlė šie poeto žodžiai: „Tada aš ir supratau, kad mums

išoriniu veiksmu negu tragedijoje, jiems

atveju bent jau sau“? Savo įžvalgas susiekite su istoriniu sovietmečio kontekstu ir įvertinkite

1968-1976). Poetinėse dramose istoriniai mitologiniai siužetai susipynę su lyri-

Justiną Marcinkevičių kaip asmenybę.

(0)

tapti personažo būsenų ar nuotaikų metafora. Pagrindinė personažų kūrimo priemonė - monologai, lyriškesni ir ne taip susiję su

reikia šaukti. Nesvarbu,

išgirs kas nors ar ne. Šiuo

G)

perteikiama poetinė pasaulio samprata, tipas. Esmę ir giluminį

atsirasti kartais reikia labai

nežymaus išorinio postūmio. Klasikinį modelį sukūrė Justinas Marcinkevičius (trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“,

niais būties klausimų svarstymais, joms būdinga metaforiška kalba. „Literatūros enciklopedija mokyklai!

Kodėl rašytojui svarbi

istorija? Apibendrinkite dviem trimis sakiniais. Apgalvokite ir pristatykite, ko norėtumėte paklausti Justino Marcin-

kevičiaus.

14

* Antiklerikšlinis - priešiškas dvasininkijai. Tokiu priešiškumu buvo siekiama stiprinti valstybės ir piliečių privataus gyvenimo nepriklausomumą nuo Bažnyčios, menkinti dvasininkijos pastangas kontroliuoti valstybės kultūrinę, | politinę, ekonominę veiklą

RENGIAMĖS SKAITYTI

Dulkelė praeities. Bet mes nežinom,

(0)

Kur linkui juda dabartis. Vadinas,

(9)

Kas būdinga dramai (žr. p. 47)? Kuo ypatin-

ga poetinė drama?

Vaidmenimis skaitykite Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ištraukas ir atkreipkite dėmesį į sprendžiamas problemas,

ieškokite atsakymų, kodėl istorinės idėjos

yra amžinos.

“

Mes net nežinom, taip, mes net nežinom, Kur praeitis, kur ateitis. JUODAS METRAŠTININKAS

Matau,

Jogtu tikrai sapnuoji

BALTAS METRAŠTININKAS

Obrolau, Prakeiktas amatas- tikrovę liudyt!

JUODAS METRASTININKAS

Justinas Marcinkevičius

Okas čia tokio? Sėdi ir rašai:

Mindaugas

Poetinė drama (ištraukos) . . "———

Pirma

dalis. Meilė

Įvyko tai ir tai tenai, tada. Tas gimė, o tas mirė. Sitas vedė.

ir smurtas

Tas mūšį pralaimėjo, šitas - ne. Tas pasiuntinius atsiuntė. Šis - laišką.

Ir taip toliau, ir taip toliau. Geriausia, Kada iš viso nieko neįvyksta.

JUODAS METRAŠTININKAS

Tada net ir rašyt nereikia

BALTAS METRAŠTININKAS

Žinai, kad aš rašau

Faktai! Tau rūpi faktai. O žmogus? O žmonės?

JUODAS METRAŠTININKAS

Kodėl jie džiaugiasi? Kodėl jie liūdi?

Tai vis rašai?

Netirtada, kai nerašau...

Vadinas,

Tu ir miegodamas

rašai?

BALTAS METRAŠTININKAS

OkaipgiIstoriją sapnuoju visą laiką: Karai, gaisrai, laiškai, pasiuntiniai... Klasta, apgaulė, melas, išdavystė... Aš negaliu miegot. Baisi atsakomybė, Kai visa šita aprašyti reikia!

JUODAS METRAŠTININKAS

BALTAS METRAŠTININKAS

Kas dedasi juose? Kas juos kankina?

Kodėl juose taip viskas susipynę Į neišnarpliojamą kamuolį? O faktai Kaip akmenėliai Nėmuno pakrantėj, Nugludinti istorijos bangų, Vaikams tetinka mėtyti į upę.

Mums reikia visumą aprėpti. Žmogų!

Jo priežastį ir tikslą jo išaiškint.

JUODAS METRAŠTININKAS

Žmogus be faktų - ne žmogus.

BALTAS METRAŠTININKAS

Atsikvošėk, žmogau! Ką tu rašai:

Teisybė.

Ar metraštį, ar sapnininką?

Bet faktas be žmogaus - taip pat ne faktas.

BALTAS METRAŠTININKAS

Taigi

Kad aš ir pats dabar jau nežinau, Kur čia tikrovė, kur tik mano sapnas. Okasgita tikrovė? Trumpas sapnas, Kurį kiekvienas vis kitaip sapnuojam. Kol atsibundam ir užmirštam viską. Akimirksnis, kurs štai dabar praėjo, Jau nepriklauso mums, o tas, kursai Dar tik ateis, - mums taipgi nepriklauso:

Tik dabarties akimirksnis. Štai tas Kalėjimas, kur esam uždaryti.

Gerai. Tu duok faktus, aš duosiu žmogų.

JUODAS METRAŠTININKAS Kokius faktus?

BALTAS METRAŠTININKAS Kaip tai - kokius? Visus.

JUODAS METRAŠTININKAS

Juokingas tu žmogus. Ar užmiršai, Kieno tu duoną valgai, kam tarnauji?

BALTAS METRAŠTININKAS

Istorijai tarnauju. Mokslui, tiesai Ir būsimoms kartoms - tegu sužino

Jos tiesą apie mus.

Provieną jo plyšelį mus pasiekia

JUODAS METRAŠTININKAS

Pro kitą jo plyšelį prasiskverbia

Tiesos žinoti, o bevelys melą.

Mažytis spindulėlis ateities.

Ogaljos nenorės

15

Iš kur mes žinom, ko norės mūs ainiai

Gal mūsų melas jiems tiesa atrodys. Jie elgsis taip, kaip jiems naudinga bus. Mes irgi taip, tik taip tegalim elgtis. Tu dar per jaunas, tau sunku suprasti,

Kad aš tikiu tik šios dienos tiesa, Tiesa, kad mudu esam ir kad mudviem Pradėti laikas.

BALTAS METRAŠTININKAS Taip, verčiau pradėkim. Tu duok faktus, aš pabandysiu - žmones.

OB A oe

SKAITOME IR SUPRANTAME Pagrįskite, kad metraštininkai yra ir jungiančioji

Apie ką kalbasi metraštininkai?

kūrinio grandis, ir tinkamai atlieka Viduramžių

Kuris metraštininkas yra dramatiškesnis? Kuris metraštininkas atspindi Justino Mar-

cinkevičiaus nuostatas?

Kam atstovauja kitas metraštininkas?

Kodėl dramos metraštininkai yra, kaip au-

torius teigia, antikinės dramos choro „liku-

čiai?

O

metraštininkų misiją.

Kuris metraštininkas yra artimesnis jums?

4

2

Pagrįskite dviem trimis argumentais

Kokią dramoje sprendžiamą problemą bando įžvelgti Justinas Marcinkevičius? Pasvarstykite, ar ji buvo aktuali to meto visuomenei. Kodėl taip manote? Remkitės istoriniu kontekstu:

e

Argumentuokime Kodėl rašytojui okupacijos metais buvo svarbu tęsti istorinį pasakojimą?

Remkitės istoriniu, biografiniu kontekstu ir parašykite argumentuotą atsakymą: suformuluokite

teksto tezę, pagrindinius teiginius, parinkite tinkamus argumentus, padarykite logišką išvadą.

1219-aisiais Lietuvojė vyriausiojo kuni-

gaikščio dar nėra, bet 1245-1246 metais vokiečių

kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta.

Lietuvės valstybė susikūrė apie 1240 metus.

Lietuvės valstybė greičiau kūrėsi dėl vokiečių

riterių agresijos ir prie Baltijos besiplečiančių jų kolonijinių valstybių. Ji atsirado pirmiausia kaip

apsigynimo priemonė, tačiau turėjo remtis kokiu

nors visuomenės sluoksniu - tas sluoksnis buvo Mindaugo kariauna, o vieno valdovo įsitvirtini-

mas yra ryškiausias išorinis valstybės atsiradimo požymis. Iš šių dienų perspektyvos galima sakyti - tauta galėjo apsisaugoti tik sukūrusi valstybę.

16

Mindaugas -

Lietuvės didysis kunigaikštis

1248 metais Mindaugui įtvirtinant valdžią padė-

tis tapo labai grėsminga. Opoziciją jam pirmiausia sudarė artimiausi giminaičiai - brolvaikiai, pagalbon

pasitelkę ir svetimuosius - Livonijos ordiną ir Volūinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diplomatija: pasinaudojęs Livonijos vidaus

prieštaravimais patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Perjį 1251-aisiais

Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, 0

sau - karaliaus karūną.

Pirma dalis. Meilė ir smurtas DAUSPRUNGAS

Sakyk, Ką reiškia visos šitos baisios kalbos, Kurios apie tave po kraštą plinta: Pakorė, nugalabijo, išvijo?..

MINDAUGAS

Deja, teisybę, Dausprungai... teisybę.

DAUSPRUNGAS

Pagal kn. Alfredas Bumblauskas, „Lietuvos istorija“ „Mindaugas“ - poetiškasis tragedijos tipas. Tragedija tarsi atliepė lietuvių tautos troškimus. Apie juos pats Justinas Marcinkevičius taip kalbėjo: „Reikia prisiminti, kad tai buvo 1968-ieji - stagnacijos du

gnas, „veržlių užsukinėjimo metas. Prėhos pavasario

nužudymo metas. Tokiame fone spektaklis apie Lietuvės valstybės kūrimąsi, apie pirmąjį (ir vienintelį)

jos karalių jau savaime traukė žiūrovus, žadinojų pa-

Tai kaip tave šventa žemelė laiko?

MINDAUGAS

Aš irgi - ir stebiuosi, ir džiaugiuos.

DAUSPRUNGAS

Atsimenu tave - buvai švelnus ir doras, Linkai daugiau prie motinos. Visi Tave mylėjo. Niekas negalvojo, Jog tavyje ūmai nubus... žvėris.

Pasklido šnekos, jog ir savo žmonai

Tu į kapus padėjai nukeliauti..

sididžiavimą tautos praeitimi, stiprino atkaklaus lai-

MINDAUGAS

Mindaugo protas, sakytumei,jo genijus anksčiau už kitus suvokė grėsmę, pakibusią virš susiskaldžiusios

Arba... aš nežinau, ką padarysiu

sau valdovas. Jo istorinis žvilgsnis matė toliau, jo patriotizmas buvo kuriantis, jungiantis, vienijantis,

Tylėti savo sąžinę?

kymosi, tylaus pasipriešinimo nuotaikas. Aštrus Lietuvės, virš tų pilių pilaičių, kur kiekvienas - pats

Dėl mūsų meilės, Dausprungai, nutilk!

DAUSPRUNGAS

Mane nutildysi... O kaip priversi

MINDAUGAS

socialinės, politinės medžiagos priešinimasis, jos

Tai mano Kančia ir skausmas. Jūs nelįskit Sudegsite! Aš pats pasirinkau.

Dievas ir vėliava,jo skydas ir kančia.“

Žinojau, kad sunku bus...

jo valstybė buvo į ateitį orientuota,jo drama buvo egoizmas ir inertiškumas. Lietuva buvo Mindaugo Pagal kn. Petronėlė Česnulevičiūtė, „Dramos pasaulis“

bet kad šitaip...

Kad šitaip bus - net aš nesitikėjau.

DAUSPRUNGAS

O vargšas broli!

MINDAUGAS

Aš, brolau, ne vargšas

Jei vargšas būčiau - niekas nebijotų.

DAUSPRUNGAS

Tačiau mylėtų, Mindaugai, mylėtų!

MINDAUGAS

Valdžia ne meile laikosi, o baime. Pamils vėliau, kada susiprotės,

Lietuvės akademinio dramos teatro spek-

taklio Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ scena, 1969

Kad aš buvau teisus ir kad nebuvo Nei kito kelio, nei kitokios meilės. Ką aš gavau? Aš nieko negavau. Aš Lietuvą lipdau po gabalėlį.

DAUSPRUNGAS Krauju lipdai...

MINDAUGAS

Ką jau sulipdo kraujas, To nei ugnis neperskirs, nei vanduo.

17

Ak Dausprungai, buvau kvailys: tikėjaus -

Sunešime visi po trupinėlį...

Kas atnešė? Kas prisidėjo? Niekas.

Irvis dėlto aš padariau valstybę, Kuri jau šiandien gali atlaikyt

Smūgius kryžiuočių. Dar bent dešimt metų -

Ir mes išgelbėsim save ir ainius. DAUSPRUNGAS

Bet kokia kaina, kokia kaina, broli!

Labai rimtai.

DAUSPRUNGAS Tai kas čia Įsakymas ar prašymas? MINDAUGAS

Kolkas

Šatrijos piliakalniai

Kas ir kada galėjo pagalvoti, Kad Lietuvėj lietuviams būtų ankšta.

Tik prašymas.

Negero pavyzdžio kitoms kartoms. Ne aš pasiūliau kainą, ak, ne aš...

Kaip tau sunku ir koks tu pasimetęs, Aš būčiau dar galvojęs. O dabar... Gerai, aš sutinku.

Vis tiek. Juk tu sukūrei naują dievą,

Atleisk man, broli!

Tikiu tavim. Tiksliau - tikėti noriu.

Kaip aš dabar tau į akis žiūrėsiu? Nuspirk mane ir spjauk į veidą man...

Pradėję žudynes, ar mes neduosim MINDAUGAS

DAUSPRUNGAS

Pavadinaijį Lietuva. Gerai.

Bet Lietuvės vardu ir niekšas gali

Žudyti, degint, plėšti. Kaip atskirti,

DAUSPRUNGAS Jei būčiau nepamatęs,

MINDAUGAS (puola priešjį ant kelių)

O, ką aš padariau, ką padariau!

Kaip aš galėjau? O, bailys ir niekšas!

Kur tikras pranašas, o kur netikras? MINDAUGAS Aš nežinau. Aš nieko nežinau. Tiktai maldauju, Dausprungai: nutilk!

MINDAUGAS Tave iškvietęs, pasiunčiau kariauną,

Abejones kam sėji? Kam žudai

Gabena

Kam tu pili nuodų į mano širdį?

DAUSPRUNGAS

Kas atsitiko, Mindaugai, brolau?

Kuri, paėmus tavo artimuosius,

juos

čionai. Tu neturi

Vienintelį ir šventą mano tikslą? Aš privalau būt tvirtas. O esu

Namų, pilies ir savo tėvonijos!

Tiktai žmogus. Geriau tad mes kaip žmonės

DAUSPRUNGAS Kodėl gi, Mindaugai! Juk aš ir pats

Pasikalbėkime apie ką nors.

Geruoju... sutikau...

Taip kaip seniau... atsimeni, prie tėvo? DAUSPRUNGAS Tai kam tada tu iškvietei mane, Jeigu bijaisi atvirai kalbėtis? MINDAUGAS

MINDAUGAS Verčiau tu būtum

Arčiau savęs. Tu vienas man likai

Ne, ne, tu neskubėk: Dabar vis tiek jau nieko nepakeisi.

Norėčiau, Dausprungai, tave matyti

Toks artimas, toks savas ir teisingas. Man taip praverstų tavo patarimai, Gera širdis, tiesus ir aiškus protas. Gal tu padėtum man išvengt klaidų, Aukščiau svajonę mano pakylėtum... Žinai, vyriausias mano krivis mirė.

Galėtum, Dausprungai, užimtjo vietą.

Atnešt naudos tėvynei, man, žmonėms...

DAUSPRUNGAS Okaip- dievams? MINDAUGAS

Na, aišku: ir dievams!

18

DAUSPRUNGAS Artu- rimtai? MINDAUGAS

Jau nesutikęs! A... palauk, aš tuoj

Pasiųsiu žmones, kad atgal grąžintų...

Tiktu atleisk... DAUSPRUNGAS

Vis tiek į širdį jau nesugrąžinsi

To, kas iš jos iškrito. Tu valdovas, Tu privalai ir savo neteisybėj

Teisus išlikti, aukštas ir baisus.

Tiktai kodėl tu taip... su savo broliu?

MINDAUGAS

A, man atrodė, kad ir tu su jais... Nes per dažnai lankydavo tave Ir Vykintas, ir Daumantas... Be to, Tu neparemdavai manęs kareiviais:

Prašau karių, o tu siunti man grūdus.

Aš pagalvojau, kad ir tu su jais.

Tad nutariau tave jėga

ištraukti

Iš sąmokslo... kad per vėlu nebūtų.

Apsirikau... O gal tu... iš tikrųjų?

DAUSPRUNGAS

Ne, Mindaugai, žinai, kad nemeluoju. Bet aš tiktai dabar ėmiau suprasti

Tą nepasitikėjimą, kuriuo

Pripildei Lietuvą ir mūsų širdis.

Juk jeigu broliu netiki... jei broliu! Tai kaip tada gali tikėt kitais?

Jei ne atleisti? Tu stiprus, galingas -

Tau viskas bus atleista. Betgi mes?

Kas mes? Ir kam? Kur einame? Kas veda? Baisus, brolau, tas tavo naujas dievas, Kuriam, kaip tu sakaisi, pats tarnauji Ir mus jėga verti tarnaut...

MINDAUGAS Neaš Jį išgalvojau. Jis yra. Jis bus.

Jis mumyse. Tik jūs, akli, nematot, Koksai pavojus viršumjo pakibo.

Prietų pilių pilaičių prisirišę,

Nenorite toliau pasižiūrėti. Aš jus priversiu.

Mindaugas - aktorius Regiman-

tas Adomaitis, 1969

DAUSPRUNGAS Prievarta, brolau, Tai ne įrodymas, jog tu teisus: Tu nemanyk, ir mes pavojų matom.

Todėl iškėlėme tave. Kaip kumštį. Bet, pasirodo, ant savų galvų. Išeina. MINDAUGAS (šaukia iš paskos)

Aš negaliu valdyti, kai kiekvienas Kas sau valdovas! Ką jūs iš manęs Padarėte, draugai, bičiuliai, žmonės? Ir kam aš jums toksai bereikalingas?

Sudraskėt į gabalėlius mane -

Ir kaip dabaraš pats save surinksiu? Kaip aš surinksiu Lietuvą dabar,

Kuri kiekvieno širdyje kitokia?