Biologija. Vadovėlis 7 klasei. [1 dalis] 9785430072391

Citation preview

Vadovėlis .

Biolog ija H2RIZONTAI

Biologija 7

1DALIS

Sigita Zalitienė Rasa Zubrickienė

Turinys Kaip mokytis su vadovėliu

Reiškinio tyrin

imas. GYVYBĖS GALIA

I ciklas Biologija - gyvybės mokslas 1. Biologijos svarba

[14]

2. Biologijos tyrimai

|]

Apibendrinimas

-

II ciklas Nuo ląstelės

organizmo

1. Bakterijų ląstelės 2. Augalų ir gyvūnų ląstelės...

3. Organizmų struktūriniai lygmenys 4. Ląstelių mikroskopavimas Apibendrinimas

+

o -) t o -

Genai ir paveldimumas 1. Genai lemia paveldimus organizmo

požymius

Ls

2.Mitozė!.... 3. Mitozės reikšmė organizmams

4. Mejozė

L.

5. Mokslininkai keičia organizmų paveldimąją informaciją

Apibendrinimas

600060686

III ciklas

Klasifikavimas padeda atpažinti organizmus 1. Organizmų klasifikavimas 2. Domenas - aukščiausias organizmų taksonominis rangas 3. Nematomos, tačiau labai svarbios bakterijos

4. Eukarijų domeno karalystės

5. Protistų karalystė 6. Grybų karalystė 7. Gyvieji organizmai ir biotechnologijos 8. Virusai - neląstelinė gyvybės forma Apibendrinimas

...

.

666666006 8

IV ciklas

Nuosekli mokymosi eiga

As LASTELĖS IKI ORGANIZMO

Raktiniai žodžiai

Kas yra ciklo įvade? Ciklo temų turinys.

Svarbiausios veiklos. Raktiniai žodžiai

Bakterijų ląstelės:

Kaip mokytis ciklo temų?

Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis,

kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis,

apibendrinkite, reflektuokite!

Įsidėmėkite sąvokas

Remkitės patarimais.

Kaip tytinėsime reiškinį Gyvybės galia“?

Kaip plėsti akiratį?

Ieškokite informacijos.

„Gyvybės galia“:

Bendradarbiaukite.

Tyrinėkite reiškinį

Kelkite klausimus.

Kurkite.

Siūlykite sprendimus

prane tes nų

Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.

Apibendrinkite.

Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus

Kaip taikyti tyrimo metodus? « Kelkite hipotezes. + Planuokite ir atlikite stebėjimus, bandymus, tyrimus.

+ Apibendrinkite gautus duomenis, formuluokite išvadas.

84 Apibendrinimas

EG Nuolastoės Kl organizmo

Kaip apibendrinti ciklą?

+» Pasikartokite ciklo medžiagą.

+ Atlikite užduotis ir pasitikrinkite.

+ Įsivertinkite pasiekimus.

Darbas poromis - šią užduotį siūloma atlikti

Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite OR

Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti

Informacijos paieška - ieškokite informacijos

kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.

su klasės draugu.

bendradarbiaujant grupėje. DUO M

EEE

Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavinančios užduotys.

internete ir kituose šaltiniuose.

R

Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“

arba internete.

5

Žemė - vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Tiek paprasčiausios, tiek sudėtingiausios gyvybės formos, išskyrus virusus, sudarytos iš ląstelių. Šios užprogramuotos augti, daugintis. Iki šiol tiksliai nežinoma, kaip veikia šios gyvosios sistemos.

Lapo audinio ląstelės

Ląstelės dalijimasis

Kaip tyrinėsime reiškinį „Gyvybės galia“? SKAITYSIME |

ir ieškosime

informacijos apie ląsteles.

KELSIME ||

klausimus ir

diskutuosime apie

ląstelių tyrimų svarbą.

TIRSIME ||

ir ieškosime atsakymo

į pasirinktą klausimą

(planuosime, kursime,

pateiksime rezultatus).

PRISTATYSIME ||

tyrimo rezultatus

ir kelsime naujus klausimus.

.

“

Domimės,

Vv

Ieskome

Ką žinome apie ląsteles? Kuo jos ypatingos? Kodėl ląstelės ne iki galo ištirtos? «

Pagalsandarą skiriamos eukariotų ir prokariotų ląstelės. Pastarosios yra daug paprastesnės, todėl dažnai naudojamos įvairiems reiškiniams ir procesams tirti.

LŽ

Žmogaus organizme pačių

[35]

O gal esate girdėję apie „HeLos“ ląsteles? Išsiaiškinkite, kokios tai ląstelės.

paprasčiausių gyvųjų sistemų

yra daugiau nei žmonių Zemėje. Zmogus - tarsi planeta, užgrobta maždaug 1000 rūšių

mikroorganizmų. Dažniausiai į juos nekreipiame dėmesio. Dalis

žmonių mano, kad šie plika

akimi nematomi organizmai

L

(

Vo Raskite informacijos, kaip

gyvena tik gyvūnuose arba

nešvarioje aplinkoje. Tačiau kiekvienas iš mūsų esame 10-100 trilijonų mikroorganizmų

buveinė - vien žarnyne

gyvenantys mikroorganizmai

|

žmogaus sveikata, savijauta

oO

sveria maždaug 1,5 kg. Jų

visuma vadinama mikrobiota.

priklauso nuo jo organizme gyvenančių bakterijų. Patyrinėkite, kokios

bakterijos gyvena ant jūsų

odos, burnoje ar nosyje.

Kuo jos ypatingos?

[75]

»

Perpastaruosius metus net kelios Nobelio premijos buvo

skirtos mokslininkams, sukūrusiems metodų, leidžiančių nuodugniau tyrinėti ląsteles, pavyzdžiui, krioskopinę mikroskopiją, žaliai fluorescuojančio (švytinčio) baltymo

tyrimo metodą. Šie atradimai lėmė citobiologijos mokslo proveržį. Tikėtina, kad šios srities mokslininkai netolimoje ateityje praneš apie įspūdingus pasiekimus!

Raskite informacijos apie citobiologiją, jos raidą. Kaip kito šios

srities tyrimų metodika ir kas lėmė šiuos pokyčius? Surinktą

informaciją pavaizduokite informaciniu grafiku. Paieškokite

informacijos apie ląstelių tyrimus, pasidomėkite, kaip šių tyrimų rezultatai taikomi genetiškai modifikuotiems organizmams kurti.

Bakterijų tyrimas

KElausiame

GYVYBĖS GALIA

Kodėl svarbu tirti ląsteles? Diskusija Įsivaizduokite, kad dalyvaujate laidoje

„Ląstelės balsas“, kurioje diskutuoja įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui, astrofizikai,

biologai, nanotechnologijų inžinieriai, medikai,

filosofai. Pasirinkite, kokiai sričiai norėtumėte atstovauti, ir aptarkite, kaipji susijusi su ląstelių

a.

tyrimais ir kokią įtaką jai daro citobiologijos

mokslo pasiekimai.

Diskutuojant jums neabejotinai kilo daug

klausimų. Mokytojo padedami pasirinkite vieną klausimą, kurį tirsite savo grupėje.

Pasirinkite vien eną

klausim

a

Kelkite savo

+ Kodėl ląstelė yra atvira gyvoji sistema? + Kaip ląstelės susijusios su nanotechnologijomis?

klausimą ma reiškinį,

pavojų žmonijai?

norėtumėte

+ Ar citobiologijos srities atradimai gali kelti + Kaip ląstelių tyrimai prisideda prie žmonių

ės? gerovės?

2

tirti

apie + kurį

2

9

Tiriame,

Kuriame

Kaip atliksime tyrimą? k Ž .

"m

Zingsniai PLANUOJAME

VEIKIAME

Apgalvokite, kada ir kaip atliksite tyrimą,

kas už kokį tyrimo etapą bus atsakingas.

Aptarkite tyrimo etapus: + informacijos paiešką, +» ekskursijų, eksperimentų arba kūrybinių dirbtuvių organizavimą,

||

PATEIKIAME REZULTATUS

Tirkite, kurkite ar

eksperimentuokite

pagal parengtą planą.

||

Tyrimo rezultatus pateikite,

pavyzdžiui, nuotraukomis,

tekstu, vaizdo įrašu, pranešimu, spektakliu.

+ tyrimo eigos fiksavimą ir duomenų rinkimą, + tyrimo duomenų analizę, + pristatymo rengimą, + tyrimo pristatymą.

Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI Ką atradote tirdami, kurdami

ar eksperimentuodami? Pavyzdys „HelLos“ ląstelių tyrimai padėjo mokslininkams

SĄSAJOS SU REIŠKINIU |

Kaip tai susiję su

gyvybės galia? Pavyzdys Laboratorijoje „HeLos“ ląstelės tam tikromis

JŪSŲ GALIOS ||

Okaip aš ir mano klasės draugai

galime prisidėti prie gyvybės tyrimų? Pavyzdys Interneto svetainėje zooniverse. org galime pasirinkti projektą, prie

daugiau suprasti apie vėžio

sąlygomis be perstojo

ligas, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi poliomielito, ŽIV,

dauginasi. Todėl mokslininkai gali

tyrimus darantys mokslininkai prašo visuomenės pagalbos, pavyzdžiui,

kitų virusų. Šios žinios buvo pritaikytos vaistams, vakcinoms kurti.

neįmanoma atlikti su kitomis ląstelėmis.

gautus ląstelių vaizdus. Šiuos vėliau mokslininkai analizuoja, rūšiuoja nuotraukas ir pan. 5

SŪRS-CoV-2 ir daugybė

a 2 Pasirenkite i i pristatyti

daryti tyrimus, kurių

kurio norėtume prisidėti. Įvairius

spalvinti elektroniniu mikroskopu

Nutarkite, kaip pristatysite atliktą tyrimą: kas tars įžanginį žodį, trumpai supažindins su pagrindiniu tyrimo objektu ar reiškiniu. Nurodykite, kas ir kaip atliko tyrimą, ką pavyko išsiaiškinti, kaip tai susiję su gyvybės galia, su kokiais iššūkiais teko susidurti, kas padėjo kilus klausimų ar problemų.

Apibendriname,

įsivertiname

GYVYBĖS GALIA

Ką naujo sužinojote apie tyrinėtą reiškinį? PRISTATYKITE |

DISKUTUOKITE

Pasirinkta forma pristatykite savo įžvalgas

|

klasei, tėvams ar visai mokyklos bendruomenei.

Jeigu parengėte pranešimą, susitarkite, kuris

Atsakykite į užduotus klausimus, o jeigu

nežinote atsakymo,

KELKITE KLAUSIMUS ||

Patys užduokite klausimus kitoms grupėms.

Nekritikuokite, bet

kurią dalį pristatys (rekomenduojama kalbėti

susitarkite, kad

patarkite, jeigu manote,

visiems). Pranešimas turėtų trukti ne ilgiau

išsiaiškinsite vėliau, jei

kad būtų galima padaryti

kaip 5 minutes. Jei tyrimą pristatysite plakatu, piešiniu, nuotraukų koliažu, surenkite šių

tai yra jūsų tyrimo dalis.

kitaip.

darbų parodą.

Kas toliau? Kitos gyvybės formos Ar Žemė vienintelė planeta, kurioje yra gyvybė? Tai vienas pagrindinių

klausimų, į kuriuos mokslininkai ieško

atsakymo. Kaip galėtų atrodyti gyvybė kitose planetose ir kaip su ja užmegzti ryšį? 1972-1973 m. Nacionalinė

aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba (NASA) prie kosminių

aparatų Pioneer 10 ir Pioneer 11 pritvirtino specialias plokšteles - laišką

nežemiškai gyvybei,jei tokią sutiktų. Pasidomėkite, ką reiškia šiose

plokštelėse pavaizduoti simboliai. Pasvarstykite, kokia galėtų būti

nežemiška gyvybė, kuoji galėtų skirtis

nuo gyvenančios Žemėje.

ir pasižymėkite, A Raaan Rs

I Raskite

kaip

PJUsų

jūsų

|

įžvalgos

apie gyvybės i kelt ij

ju: galą su nežemiškos

9

gyvybės paieška.

R Ir toliau kl

n kelkite

. ausimus

+ Kuris pristatymas buvo įdomiausias ir kodėl?

!

+ Kokių svarbių įžvalgų sužinojote apie

No ą gyvybę ir jos galią?

+ Kodėl nagrinėti šį reiškinį jums buvo naudinga ar nenaudinga?

+ Kaip šį tyrimą norėtumėte pratęsti?

1

Šiame cikle 1. Biologijos svarba 2. Biologijos tyrimai

Ką veiksime Kursime klausimus įsivaizduojamai

radijo laidai „Pakalbėkime apie biologiją“. Rengsime vaizdo pranešimą apie

biologiją mūsų gyvenime.

Stebėsime pasirinktus organizmus. Palyginsime tikro ir pagal pasakojimą sukurto raganosio atvaizdą. Aprašysime ir pavaizduosime

išgalvotą gyvūną.

——>

Raktiniai žodžiai eksperimentas

biologija

mėkslinis tyrimas

lyginamasis metodas

2

Biologijos svarba

[>] [>] moks.link/bdcf

* + +

Paaiškinsime, ką tiria biologija. Pateiksime biologijos žinių taikymo pavyzdžių. Diskutuosime biologijos mokslo tema.

Žmonėms kasdien kyla daugybė klausimų,

pavyzdžiui, kaip prižiūrėti augintinį, sveikai maitintis, kodėl skauda dantį. Atsakyti į juos galima remiantis patirtimi ir mokslo žiniomis.

Ką tiria biologija?

Prisiminkite ir apibūdinkite gyvybės požymius.

AIŠKINAMĖS Mokslas - tai žinių apie pasaulį visuma.

Pasaulio pažinimas yra nuolatinis

Gyvybei būdingi

procesas, nauji moksliniai tyrimai leidžia vis labiau suprasti mus supantį pasaulį

gyvybiniai procesai

Biologija tiria gyvybės (1 pav.) kilmę, raidą

ir įvairovę, organizmų sandarą,jų gyvybinę veiklą, tarpusavio santykius ir ryšius su gyvenamąja aplinka. Plėtojantis mokslui: atsiradus įvairių tyrimo metodų, sukūrus

Dauginimasis

Kvėpavimas

Augimas

Judėjimas

Šalinimas

Pojūčiai

prietaisų ir daugėjant mokslu grįstų žinių,

biologijos mokslą imta skaidyti į šakas. Kai

kuriosjų aprašytos 2 paveiksle

Biologija (gr. bios - gyvybė, o logos - mokslas) - mokslas apie gyvybę.

Mityba

1 pav. Gyvybės požymiai

PASITIKRINAME

14

Kodėl biologija priskiriama

gamtos mokslams?

9)

Kurios trys iš 2 paveiksle aprašytų biologijos

mokslo šakų jums įdomiausios? Kodėl?

Pratybų

sąsiuvinio

p. +

=?

ZOOLOGIJA

k

ANATOMIJA

nagrinėja organizmų kūno sandarą.

tiria gyvūnų sandarą,

gyvybinę veiklą, klasifikavimą,

paplitimą, iškastinius gyvūnus, gyvūnų elgesį ir kt.

|

TAKSONOMIJA

|

nagrinėja ir kuria šiuolaikinių ir

iškastinių organizmų giminystės ryšiais pagrįstą klasifikavimą.

Biologija BOTANIKA

tiria augalų sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą,

iškastinius augalus ir kt.

FIZIOLOGIJA

tiria organizmų gyvybinę

veiklą ir funkcijas.

CITOLOGIJA

tiria organizmų ląstelių sandarą ir funkcijas.

EVOLIŪCIJA

tiria organizmų kilmę, raidą.

2 pav. Biologijos mokslo šakos

| 15

TAIKOME

PRAKTIŠKAI

Diskutuojame apie biologijos mokslą [1]

Įsivaizduokite, kad kuriate radijo pokalbių laidą

„Pakalbėkime apie biologiją“. Kortelėse pateikti

klausimai, kuriuos galima užduoti pašnekovams per pokalbį.

Ką naujo šiandien sužinojote apie biologijos mokslą?

Jei būtumėte biologas, ką norėtumėte tyrinėti? Kodėl?

Kaip manote, ar biologija bus svarbi ir po 1000 metų?

Kur, jūsų nuomone, galėsite taikyti biologijos žinias?

Ko norėtumėte paklausti fiziologo?

Ar žinote nors vieną garsų biologą? Ką jis atrado

[2]

4

[3]

Sugalvokite dar 2-3 klausimus biologijos mokslo tema.

Su klasės draugais pasikeiskite laidos vedėjo ir pašnekovo

vaidmenimis, atsakykite į pateiktus ir pačių sugalvotus klausimus.

4

ar sukūrė?

[4]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą.

* Kuris klausimas buvo įdomiausias?

* Į kurį klausimą buvo sunkiausia atsakyti? Kodėl?

O Ulkuiiuos ausims

ciseliyanų

ieškojote ne vadovėlyje, bet

kituose informacijos šaltiniuose?

“————

ELEKTRONINIS

MIKROSKOPAS wo

OPTINIS

MIKROSKOPAS

Oi nm 1nm 10nm | 100nm 1ųm 10 im 100 jm L————————2—2—-—5—— —z7———5 7

Chloroplasta:

Atomas

1 milimetras (mm) = 10 m.

1mikrometras (um) = 10 mm = 10* m

1nanometras (nm) = 10 im = 10 m

16

3 pav. Biologijos objektų dydis

DNR molekulė

Gyvūno ląstelė

=

Bakterija

Augalo ląstelė

PLEČIAME AKIRATĮ 1696 m. olandų tyrinėtojas Antonis van Levenhukas (Antonie van Leeuwenhoek) parašė veikalą „Gamtos paslaptys, atskleistos mikroskopu“. Jis pirmasis stebėjo pro mikroskopą bakterijas, pirmuonis

(judrius vienaląsčius organizmus), todėl laikomas mikrobiologijos pradininku.

Kaip biologija susijusi su kitais mokslais?

Mikromėtras (um) - ilgio matavimo vienetas, milijonoji metro dalis (1 um = 107 m).

AIŠKINAMĖS

Molėkulė - iš dviejų ir daugiau (gali būti daugiau kaip 1000) atomų sudaryta mažiausia medžiagos dalelė.

Mokslo pažangą lemia nauji pasiekimai ir žinios. Dažnai vieno mokslo pasiekimai skatina kitų mokslų raidą. Pavyzdžiui, taikydami naujas

Nanomėtras (nm) - ilgio matavimo vienetas,

milijardinė metro dalis (1 nm = 107 m).

fizikos žinias inžinieriai sukūrė elektroninį

mikroskopą, kuris stebimų objektų vaizdą didina iki milijono kartų. Todėl biologija tiria ne tik didelius organizmus, pavyzdžiui, žinduolius, medžius, bet ir mikromėtro dydžio bakterijas, ląstelių dalis, pavyzdžiui, chloroplastus (3 pav... Plėtojantis mokslui paaiškėjo, kad

Taigi biologui, tiriančiam, kaip organizmai apsirūpina

ir tarpjų vykstančias chemines reakcijas tiria

analizuoti reikia matematikos žinių.

gyvieji organizmai sudaryti iš nanomėtro dydžio atomų. Šie jungiasi į molėkules. Jas

Ram,

—

————> 100

um

1mm

e

I Varlės kiaušialąstė

o

Žmogaus kiaušialąstė

chemija. Vienoms cheminėms reakcijoms reikia

energijos, o kitoms vykstant energija išsiskiria Energijos rūšis, virsmus, perdavimo būdus tiria fizika. medžiagomis ir energija, būtinos fizikos ir chemijos žinios. O stebėjimų, eksperimentų duomenims

1 OGAUSAKYS)

1em

|

A

Skruzdėlė

Oim

10m

100 m

1km

Pelė

Žmogus

Liepa

17

Biologijos pasiekimai turi didelę reikšmę kitų mokslų atsiradimui ir raidai. Vienas labiausiai plėtojamų mokslų - biėnika (gr. bios - gyvybė + elektronika). Ji tiria,

kaip pritaikyti organizmų sandaros ypatybes ir veiklos principus technikos srityje, statybos konstrukcijoms,

įvairiems mechanizmams ir prietaisams kurti, pavyzdžiui,

tyliai važiuojantiems greitiesiems traukiniams, kūno skysčių sudėtį nustatantiems prietaisams (biologiniams jutikliams; 4 pav.a), implantuojamoms bioninėms ausims, nervų sistema valdomiems bioniniams protezams (4 pav., b). Bioniniais organais vadinami elektromechaniniai prietaisai,

atliekantys organų, kuriuos pakeičia žmogaus organizme,

funkcijas. Mokslininkai, nustatę voratinklių sandarą, sukūrė odos nežalojantį medicininį pleistrą, o ištyrę parazitinės

musės Ormia ochracea klausos organą - labai mažą klausos aparatą (5 pav.).

Biotechnologijos mokslas (gr. bios - gyvybė, technė -

amatas, /ogos - mokslas) tiria, kaip gyvuosius organizmus galima taikyti medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje ir kt.

Pavyzdžiui, iš grybų išskiriamų medžiagų gaminami vaistai,

mielės naudojamos duonai kepti, bakterijos - nuotekoms

valyti, aplinkos taršai mažinti. Biogeografija (gr. bios gyvybė + geografija) tiria, kaip organizmai paplitę Žemėje.

Biologai dirba ne tik mokslinį darbą,jų reikia ir kitose srityse,

pavyzdžiui, gamtos apsaugos, švietimo. Biologijos žinios svarbios medicinos specialistams, gyvūnų veisėjams, sporto

treneriams, veterinarams, sodininkams, ūkininkams ir kt.

4 pav. Biologinis jutiklis gliukozės kiekiui kraujuje matuoti

(a)

ir nervų sistema

valdoma bioninė koja (b)

5 pav. Ištyrus musės Ormia ochracea klausos organą, buvo sukurtas labai mažas klausos aparatas PASITIKRINAME

18

Kokių mokslų pasiekimai turėjo didelės įtakos biologijos mokslo raidai? Atsakymą pagrįskite.

Kokių sričių specialistams reikia biologijos žinių?

TAIKOME

PRAKTIŠKAI

Rengiame vaizdo pranešimą Įsivaizduokite, kad rengiatės dalyvauti jaunųjų kūrėjų konkurse „BioArt“, kurio tikslas - atskleisti biologijos svarbą

šiuolaikinei visuomenei. Konkurso

užduotis - parengti vaizdo pranešimą tema

„Biologija mano gyvenime“ arba pristatyti pasirinktus Lietuvos biologus ir jų darbus.

1

[1]

o]

Susiskirstykite į grupes. Vieni

4

raskite vaizdo informacijos, kaip

įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui,

Aptarkite atliktą praktinę veiklą.

+

inžinieriai, dizaineriai, humoristai,

menininkai, architektai, maisto

Kokių netikėčiausių ir

įdomiausių biologijos žinių

taikymo pavyzdžių radote?

technologai, taiko žinias apie

* Kaipjūsų gyvenamojoje aplinkoje

gyvąją gamtą, kiti - medžiagos

taikomos biologijos žinios? Pateikite pavyzdžių ir aptarkite

apie pasirinktus Lietuvės biologus, pavyzdžiui, Eugenij Šimkūnaitę,

šių žinių taikymo svarbą.

Ričardą Kazlauską, ir jų darbus.

[2]

[3]

+ Kokie pasirinktų mokslininkų darbai jums buvo įdomiausi?

Rastą informaciją pristatykite vaizdo pranešimu, pavyzdžiui, plakatu, koliažu.

APIBENDRINAME *

Biologija - mokslas apie gyvąją gamtą. Ji tiria gyvuosius organizmus, jų sandarą, rūšis,

*

tarpusavio santykius ir sąveiką su aplinka.

Fizikos ir chemijos mokslai lėmė sparčią biologijos mokslo pažangą. Biologijos žinios svarbios kitų mokslų raidai, pavyzdžiui,

bionikai, biotechnologijai. Jas taiko ne tik

biologai, bet ir kitų sričių specialistai, kaip

antai medikai, sporto treneriai, ūkininkai.

KO IŠMOKA

KUR GALĖČIAU TAI PRITAIKYT

9

Biologijos tyrimai [5] J [>] moks.link/bdcg

* + +

Apibūdinsime gyvosios gamtos tyrimo metodus. Suplanuosime ir atliksime stebėjimus, suplanuosime eksperimentą. Įvardysime mokslinio tyrimo etapus. N

*|

Ar pastebėjote, kad natūralioje pievoje dūzgia, svirpia ir tyliai plevena daugybė vabzdžių, o išpuoselėtoje vejoje

labai tylu? Jei taip, vadinasi, jau esate susipažinę bent

su vienu biologijos metodu! Su kokiu?

Kokie

tyrimo

metodai

Prisiminkite, kas yra

taikomi biologijoje? :

meldinispiūes.

p.

o

"a

ž

2

AISKINAMES Gyvajai gamtai tirti taikomi įvairūs metodai Seniausias ir dažnai biologijoje taikomas tyrimo

Stebėjimai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai - kai kurie gali trukti net kelerius metus. Stebėjimai kruopščiai planuojami, juos atliekant renkami

metodas - stebėjimas (6 pav.). Stebėdami įvairius gamtos reiškinius, organizmus, žmonės kūrė

nauji duomenys. Lietuvojė, kaip ir visame pasaulyje, labai paplito

išsprogo anksčiau už uosį, lauk sausos vasaros.

bet ir gamtos mylėtojai. Gamtoje randamus

kalendorius, prognozavo orus, pavyzdžiui, jei ąžuolas

Reiškiniai ir organizmai stebimi nedarant jiems jokios įtakos, nustatomi natūraliai vykstantys procesai.

paukščių stebėjimas. Juos stebi ne tik mokslininkai,

organizmus padeda atpažinti pažinimo vadovai, programėlės. Stebint gamtą ne tik susipažįstama su įvairių rūšių gyvūnais, augalais, grybais, bet ir

[37]

Gamtininkų bendruomenės svetainė

BIOLOGIJOS TYRIMO METODŲ IR TAIKYMO PAVYZDŽIAI

renkami duomenys apie jų paplitimą

RAIDA

Organizmai, reiškiniai ir procesai stebimi nedarant

jiems jokios įtakos, apie juos

Duomenys registruojami ir kaupiami.

renkama informacija.

Senovės graikų gydytojas Hipokratas (Hippokratės) Va. pr. Kr. ligą nustatydavo stebėdamas ligonį.

Senovės graikų filosofas ir gamtininkas Aristotelis

(Aristotelės) IV a. pr. Kr.

stebėjo gyvūnus, aprašė

jų išorinę ir vidinę sandarą, įpročius.

Pratybų sąsiuvinio p. b Stebėjimai aprašomi (7 pav.), pavyzdžiui, pildant stebėjimų žurnalą ar rašant dienoraštį, dalis svarbios informacijos gali būti užrašoma, o kita dalis pateikiama piešiniais, nuotraukomis,

vaizdo įrašais. Pirmykščiai žmonės įvairius gyvūnus, kaip antai stumbrus, mamutus, elnius, arklius, lokius, vaizdavo ant

akmenų, uolų, urvų sienų ir skliautų. Dabar daugelis stebėtojų, pavyzdžiui, Selemonas Paltanavičius, Vytautas Jusys, Marius

Čepulis, gyvąją gamtą fotografuoja ir filmuoja.

Lyginamasis metodas dažniausiai taikomas

stebėjimų

duomenims sisteminti, kai norima palyginti objektus ar įvairiais duomenų rinkimo, matavimo metodais gautą informaciją.

6 pav. Paukščių stebėjimas

Eksperimentas atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis, juo

siekiama nustatyti priežastinius ryšius. Tyrėjai sukuria sąlygas ir aiškinasi, kokį poveikį jos turi tiriamajam reiškiniui ar objektui, pavyzdžiui, kaip sėklų daigumas priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Plačiau šis metodas aprašytas 24-25 puslapiuose. Šie ir kiti metodai taikomi, pavyzdžiui, rūšių įvairovei, klimato kaitos

poveikiui įvertinti, nykstančioms rūšims išsaugoti. 8 paveiksle

pateikta biologijos tyrimo metodų raida ir keletas pavyzdžių, kaip šiuos metodus taikė garsūs išradėjai, gamtininkai.

7 pav. Tiriamojo objekto aprašymas PASITIKRINAME (O)

Kuo stebėjimas skiriasi nuo eksperimento?

(O)

Biologijos tyrimų rezultatai labai svarbūs visuomenei. Pagrįskite šį teiginį bent dviem argumentais.

Hipotezei patikrinti reiškinys ar organizmas tiriamas tam tikromis sąlygomis.

Duomenys analizuojami, lyginami.

EKSPERIMENTAS

LYGINAMASIS METODAS

Švedų gamtininkas Karlas fon Linėjus (Carl von Linne) 1735 m. apibendrino botanikų ir zoologų

aprašymus, sukūrė

pasaulio augalų ir gyvūnų

klasifikavimo sistemą.

Italų gamtininkas Frančeskas Redis (Francesco Redi) 1668 m. eksperimentu įrodė, kad musės atsiranda ne iš pūvančios medžiagos, kaip manė Aristotelis.

2

TAIKOME PRAKTIŠKAI

Planuojame stebėjimą ir jį atliekame [1]

Išnagrinėkite, kaip suplanuoti reiškinio ar organizmo stebėjimą STEBEJIMO PLANAVIMO

KLAUSIMAI

PAVYZDYS

+» KAS? Pasirinkite, kokį reiškinį ar organizmą

stebėsite. Geriausia jį rinktis iš artimos aplinkos arba apsilankykite zoologijos sode, regioniniame

Stebėsime paprastosios gegutės jauniklio elgesį ežerinės nendrinukės

parke. Stebėti galite ir virtualiai, pavyzdžiui, žiūrėti

lizde.

tiesioginę gyvūnų transliaciją ar vaizdo įrašą. ž + KODEL?

Išsiaiškinsime, kodėl gegutės jauniklio elgesys vadinamas lizdiniu

Nutarkite, koks bus stebėjimo tikslas.

parazitizmu. Žiūrėsime vaizdo įrašą.

+» KUR? Nurodykite, kur atliksite stebėjimus.

+ KADA?

RT

R

Lizdinis parazitizmas

Nurodykite stebėjimo datą, laiką, trukmę.

Jei stebėsite etapais, nurodykite kiekvieno etapo

Stebėsime 3 minutes

pradžią ir pabaigą. + KAIP? Nutarkite, kaip registruosite stebėjimų duomenis, pavyzdžiui, pildysite stebėjimų žurnalą,

Aprašysime ir nufotografuosime gegutės jauniklio elgesį

aprašysite, piešite, fotografuosite, filmuosite:

[2]

Atlikite pavyzdyje pateiktą stebėjimą (galite peržiūrėti ir kitą vaizdo įrašą - tam interneto

4

naršyklės paieškos lauke surinkite reikšminius

[4]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą.

»

žodžius gegutės lizdinis parazitizmas; angl cuckoo's brood parasitism).

[3]

Kas buvo sunkiausia stebėjimą planuojant; atliekant? Paaiškinkite, kodėl.

Suplanuokite ir atlikite pasirinkto reiškinio ar

O

organizmo stebėjimą savarankiškai. Remkitės

*

pateiktais klausimais ir patarimais.

ž

R

ž

kasusėlamankres/siavaicė

2

Kokias stebėjimo išvadas padarėte?

Lyginame indinio raganosio atvaizdus

22

Vokiečių tapytojas Albrechtas Diureris (Albrecht Dūrer) niekada nebuvo matęs raganosio, tačiau 1515 m. pagal jį mačiusių liudininkų pasakojimus ir nežinomo autoriaus eskizą sukūrė raganosio medžio raižinį. Nors

gyvūnas nebuvo pavaizduotas tiksliai, raižinys Europoje buvo labai populiarus ir tris šimtmečius laikytas tiksliu raganosio atvaizdu. Per šį laikotarpį raganosio raižinys buvo daug kartų nukopijuotas.

[1]

Raskite patikimą informacijos

šaltinį, kuriame pavaizduotas indinis

raganosis (lot. Rhinoceros unicornis).

Palyginkime [2]

Palyginkite jūsų rasto indinio raganosio ir Diurerio raižinyje

pavaizduoto raganosio išvaizdą. Nurodykite, kuo jie panašūs ir

kuo skiriasi.

[3]

Kokias išvadas galite padaryti palyginę šiuos du raganosius?

4

[5]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą. * Kur kasdieniame gyvenime galite

Remkitės šiomis išvadomis ir pasvarstykite, kodėl tris šimtmečius Diurerio raganosio raižinys buvo

pritaikyti lyginamąjį metodą?

*

laikomas tiksliu raganosio atvaizdu.

Kada lyginamojo metodo išvados yra

patikimos? Atsakymą pagrįskite.

Piešiame organizmą pagal pasakojimą [1]

Trumpai aprašykite išgalvoto

arba tikro gyvūno, augalo ar grybo išvaizdą.

T

[2]

Nupieškite draugo apibūdintą organizmą.

[5]

Surenkite piešinių parodą.

[6]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą. Ar pasakojimas gali būti laikomas mokslinio

Remkitės šiuo aprašymu ir nupasakokite klasės draugui

išgalvoto organizmo išvaizdą. Aptarkite jo išorinę sandarą. o

[4]

o [3]

Pasikeiskite su draugu vietomis -

išklausykite pasakojimą apiejo

o

tyrimo metodu? Savo nuomonę

pagrįskite. Atsakyti į klausimą padės

patarimai, kaip pagrįsti savo nuomonę.

pasirinktą organizmą.

„AAaaasas

Įvertinkite turimą

informaciją - kuo remiantis galima

Pateikite argumentą,

pritarti arba

kuris leidžia pritarti

svarstomam klausimui.

klausimui.

nepritarti

svarstomam

Aptarkite, kuris argumentas

yra svaresnis,

ir padarykite

išvadą: pritariate ar nepritariate

svarstomam klausimui.

23

Kaip atliekamas eksperimentas? AIŠKINAMĖS Gamtos moksluose eksperimentas paplito

XVII-XVIII a. Tai vienas svarbiausių mokslinio tyrimo (9 pav.) metodų. Jis taikomas iškeltai hipotezei

patvirtinti arba atmesti. Eksperimentas atliekamas

kontroliuojamomis sąlygomis, todėl galima nustatyti reiškinių ir objektų savybes, priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio. Išanalizavus eksperimento duomenis, hipotezė atmetama arba patvirtinama. Jei ji atmetama, keliama kita hipotezė ir planuojamas

naujas eksperimentas.

Planuojant eksperimentą pasirenkami bent du kintamieji: nepriklaūsomasis kiūtamasis (tai tyrėjo kontroliuojamas dydis, pavyzdžiui, temperatūra,

slėgis, drėgmė) ir priklaūsomasis kifitamasis (tai

nepriklausomojo kintamojo nulemtas reiškinys, jo

pokyčiai, pavyzdžiui, sėklų daigumas). Atlikdamas

eksperimentą tyrėjas kontroliuoja nepriklausomąjį kintamąjį ir registruoja priklausomojo kintamojo

parametrus. Siekiant gauti kuo patikimesnius

eksperimento rezultatus, svarbujį tinkamai suplanuoti: suformuluoti, ką norima nustatyti, tai yra įvardyti tyrimo tikslą, pasirinkti kintamuosius, apgalvoti, kokių reikės priemonių ir kokiu tikslumu matuojančių prietaisų. Moksliniams tyrimams naudojami įvairūs prietaisai: ir labai paprasti, pavyzdžiui, liniuotė, ir labai sudėtingi, kaip antai

erdvėlaivių įranga. Dažnai kokio nors veiksnio

(nepriklausomojo kintamojo) poveikiui nustatyti

eksperimentai atliekami su dviem grupėmis:

tiriamąja ir kontroline. Pavyzdžiui, tiriant, kaip nuokritos (nepriklausomasis kintamasis) veikia

Eksperimentas - mokslinio tyrimo metodas, kuriuo siekiama nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio

priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio.

Nepriklaūsomasis kiAtamasis - tyrėjo kontroliuojamas dydis. Vykstant eksperimentui

tiriamasjo poveikis priklausomajam kintamajam.

24

sėklų daigumą (priklausomasis kintamasis), dalis sėklų laistomos nuokritų ekstraktu (tiriamoji

grupė), o kita dalis - vandeniu (kontrolinė grupė).

Visos kitos eksperimento sąlygos, kuriomis tiriamos abiejų grupių sėklos, turi būti vienodos. Tik palyginus šių dviejų grupių sudygusių sėklų skaičių galima įvertinti nuokritų poveikį. Hipotezei patvirtinti reikia daug duomenų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą tiriamosios imties dydį. Šis dydis priklauso nuo atliekamo tyrimo. Pavyzdžiui,

nuokritų ekstrakto poveikiui nustatyti nepakanka

10 sėklų, tačiau ištyrus 100 sėklų daigumą galima daryti svarias išvadas. Kuo daugiau duomenų, tuo tyrimo išvados patikimesnės, bet ir daugiau laiko bei priemonių reikia tyrimui. Neužtenka

eksperimentą atlikti vieną kartą -jis kartojamas

kelis kartus. Svarbu įvertinti, ar pakartotų eksperimentų duomenys sutampa. Jeijie skiriasi,

reikia nustatyti, kokios klaidos galėjo tai lemti, jas ištaisyti ir pakartoti eksperimentą.

Mėkslinis tyrimas - sistemingas ir kryptingas reiškinių ir objektų nagrinėjimas įvairiais metodais, kurio rezultatas - naujos žinios. Priklaūsomasis kiūAtamasis - tai tiriamojo objekto, reiškinio pokyčiai, kuriuos vykstant eksperimentui sukelia nepriklausomasis kintamasis.

Stebime

Po raudonuoju ąžuolu auga mažiau žolinių augalų nei po kitais medžiais.

Klausiame

Ar medžių nuokritos (nukritę lapai) veikia augalų augimą?

Ieškome atsakymo

Yra duomenų, kad kai kurių medžių nuokritos veikia augalų sėklų daigumą.

Suformuluojame hipotezę

Raudonojo ąžuolo nuokritos slopina sėjamosios ipirnės sėklų daigumą.

Planuojame eksperimentą

Nepriklausomasis kintamasis - raudonojo ąžuolo nuokritos, priklausomasis - sėjamosios pipirnės sėklų daigumas. Kontrolinę grupę sudarys 25 sėklos (laistysime vandeniu), o tiriamąją - 75 (laistysime nuokritų ekstraktu). Kitos daiginimo sąlygos (apšvietimas, temperatūra) bus vienodos. Sėklas daiginsime 48 val., po to suskaičiuosime, kiekjų sudygo.

Po 25 sėjamosios pipirnės sėklas Petri lėkštelėje

Laistoma / ' nuokritų | vandeniu ekstraktu A

Vertinamas sėklų daigumas po 48 val Sudygo sėklų 39iš75

24iš25

Patikriname hipotezę -

atliekame eksperimentą

Abiejų grupių sėklos daiginamos tomis pačiomis

sąlygomis

Tiriamoji grupė

Registruojame

eksperimento duomenis

Tiriamoji | Kontrolinė grupė grupė

Sudygusių sėklų skaičius

80

Tiriamoji grupė

| Kontrolinė grupė

Kontrolinė grupė B

Sėjamosios pipirnės sėklų daigumas

6 Sudygusios sėklos (0 Nesudygusios sėklos

Analizuojame duomenis

Laistoma nuokritų ekstraktu Suformuluojame išvadą

Laistoma vandeniu

Raudonojo ąžuolo nuokritos slopina sėjamosios pipirnės sėklų daigumą.

PASITIKRINAME (o)

Kodėl atliekami eksperimentai?

(O)

Kaip gauti kuo patikimesnius eksperimento rezultatus?

TAIKOME PRAKTIŠKAI

Planuojame eksperimentą Aristotelis manė, kad musės atsiranda iš pūvančios

norite patikrinti šią hipotezę. Tam turite suplanuoti

mėsos. Įsivaizduokite, kad kartu su Frančesku Redžiu

[1]

Remkitės klausimais ir

suplanuokite eksperimentą.

paveiksle pavaizduotą eksperimentą. 4

[2]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą. » Ar planuodami eksperimentą ieškojote

+ KODĖL? Suformuluokite eksperimento tikslą.

papildomos informacijos? Kodėl?

+ KUR? Nurodykite eksperimento atlikimo vietą.

* Kodėl šio eksperimento nereikėtų

+ KADA? Nurodykite, kada vyks eksperimentas

atlikti klasėje ar namuose?

ir kiek truks. *

KAIP?

+» Kurį eksperimento etapą buvo sunkiausia suplanuoti? Kodėl?

Pasirinkite eksperimentui reikalingas

priemones ir medžiagas. Suplanuokite

0 Kokį biologinį eksperimentą norėtumėte ne tik suplanuoti, betiratlikti?

eksperimento eigą: ką ir kaip stebėsite, matuosite,

kokius duomenis ir kaip registruosite, kaip pateiksite eksperimento rezultatus, pavyzdžiui, diagrama, lentele, vaizdo įrašu.

Neuždengtas indas su žalia mėsa

=

LL

26

e

LAIKO

47

ST. PO KURIO

Sandariai uždarytas indas su žalia mėsa

6

EKSPERIMENTO

PRADŽIA

Tinkleliu uždengtas indas su žalia mėsa

PLEČIAME AKIRATĮ 1899 m. pirmasis paukščius žieduoti moksliniais tikslais pradėjo danų mokytojas Hansas Kristianas

numeris. Lietuvojė paukščius pradėta žieduoti 1929 m. Ventės ragė įkūrus paukščių žiedavimo

Mortensen). Jis, norėdamas sužinoti, kur rudenį išskrenda varnėnai, sužiedavo juos aliumininiais žiedais, kuriuose buvo įrašytas adresas ir žiedo

formų ir tipų žiedai. Jais sužieduoti paukščiai aptinkami visose Europos, daugelyje Afrikos ir

stotį. Dabar Lietuvojė naudojami 25 skirtingų

Kornelijus Mortensenas (Hans Christian Cornelius

kai kuriose Azijos valstybėse. Žieduojant

paukščius galima nustatyti, kur jie žiemoja,

peri, sužinoti jų migravimo kelius ir laiką,

gyvenimo trukmę ir kt. Kasmet Lietuvojė

sužieduojama apie 115 tūkst. paukščių,

Pasidomėkite,

kaip elgtis radus

sužieduotą paukštį.

Ventės rago ornitologinė stotis APIBENDRINAME *

Biologijoje taikomi tyrimo metodai:

stebėjimas, aprašymas, lyginamasis metodas ir eksperimentas.

*

Atlikus eksperimentą galima patvirtinti arba

paneigti hipotezę. Eksperimentu siekiama nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio priklausomybę nuo sąlygų, išorinio poveikio.

IŠMOKAU?

KUR GALEČCIAU TAI PRITAIKYTI 27

Apibendrinimas moks.link/bdyb

Biologija - gyvybės mokslas Biologija + geografija =

BIOGEOGRAFIJA

Biologija + technologija =

Biologija + elektronika = BIONIKA

MIKROBIOLOGIJA tiria mikroorganizmų (plika akimi nematomų organizmų) sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą,

BIOTECHNOLOGIJA

paplitimą, reikšmę gamtoje, žemės

BOTANIKA tiria augalų

ūkyje, pramonėje ir medicinoje.

sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą,

Biologija

iškastinius augalus ir kt.

TAKSONOMIJA nagrinėja ir

kuria šiuolaikinių ir iškastinių organizmų giminystės ryšiais pagrįstą klasifikavimą.

CITOLOGIJA tiria

organizmų ląstelių sandarą ir gyvybinę veiklą.

ANATOMIJA tiria organizmų kūno sandarą.

ZOOLOGIJA tiria gyvūnų sandarą, gyvybinę veiklą, klasifikavimą, paplitimą, elgesį, iškastinius gyvūnus ir kt.

EVOLIUCIJA tiria organizmų kilmę, raidą.

28

4

Mityba

kd

Judėjimas

e

Pojūčiai

'

Gyvybei būdingi

A

gyvybiniai procesai

Kvėpavimas

I

Uaimas 9

k

Šalinimas

k

i

Dauginimasis

BIOLOGIJOJE TAIKOMI TYRIMO METODAI

STEBĖJIMAS

APRAŠYMAS

LYGINAMASIS METODAS

Stebimi gamtos: objektai, reiškiniai :

Duomenys registruojami

: :

įtakos,renkama

|

fotografuojant,

|

| |

atliekamas eksperimentas, kuriuo siekiama patvirtinti

i

duomenys kaupiami.

'

arba paneigti hipotezę.

nedarant

jiems

informacija.

:

prietaisais,

: filmuojant, pildomas “stebėjimų žurnalas,

E

Duomenys analizuojami, lyginami, apibendrinami

EKSPERIMENTAS Norint nustatyti tiriamojo objekto, reiškinio

priklausomybę nuo

sąlygų, išorinio poveikio,

29

Remkitės pateikta informacija ir

Senovės graikų filosofas Empedoklis (Empedoklės; 483-420 pr. Kr.) teigė, kad augalai atsirado savaime

atsakykite į klausimus.

prieš atsirandant gyvūnams. Dabar žinoma, kad

Graikų gydytojas Klaudijas Galenas

kurie prisitaikė augti gėluosiuose vandenyse. Koks

(Klaudios Galenos; 129-216) buvo įsitikinęs, kad kraujas susidaro

kepenyse. Tuo tikėta daugiau nei

1400 metų, tačiau XVII a. šeštojo

dešimtmečio pradžioje, remdamasis gyvūnų ir žmonių skrodimais, danų tyrėjas Tomas Bartolinas (Thomas

Bartholin) įrodė, kad kepenys kraujo negamina. Koks mokslas tiria

kepenų funkcijas?

Diagramoje pavaizduota, kiek ir kurią eksperimento dieną sudygo įvairių augalų sėklų. Atsakykite į klausimus Kokiu tikslu buvo atliktas eksperimentas? Kiek laiko jis truko?

sausumos augalai atsirado iš daugialąsčių dumblių, mokslas tiria augalų kilmę?

Lietuvės mokslininkai K. Jankevičius ir J. Valavičius ištyrė daugiau kaip 50 rūšių augalų gydomąsias

savybes, tyrinėjojų taikymą vėžiui gydyti. Koks mokslas tiria augalus?

Lietuvės mokslininkas Ričardas Kazlauskas parengė ir išleido pirmąjį spalvotą Lietuvės drugių atlasą, sukaupė didelę drugių kolekciją, saugomą Vilniaus

universitėto muziejuje. Koks mokslas tiria gyvūnus?

Kurio augalo sėklos dygo lėčiausiai? Kiek daugiausia visų augalų sėklų išdygo per vieną parą? Kuri tai para? Kokią išvadą galima daryti remiantis šiais eksperimento duomenimis?

Margosios pupelės Rausvosios pupelės.

Sėklų skaičius, vnt.

30

Laikas, paros

6 e

Cukriniai žirniai Uodosios pupelės

KURIAME 5)

IR DALIJAMĖS

1971 m. žymiausia orangutanų tyrėja prof. Birutė

» Sukurkite ženklą maisto

organizacijos narys ir teikiate siūlymą Lietuvos

*

Galdikas Indonėzijoje, Kalimantano saloje, įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą. Pasak jos, orangutanams kyla didžiulė grėsmė išnykti, nes plečiant alyvpalmių plantacijas naikinami atogrąžų miškai: Įsivaizduokite, kad esate atogrąžų miškų saugojimo valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kaip ženklinti

maisto produktus, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus.

produktams, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, žymėti. Ženklą pristatykite klasės draugams. Paaiškinkite, kaip žmonių vartojimo pokyčiai gali padėti išsaugoti atogrąžų miškus.

Jūs tikitės, kad tai padės mažiau suvartoti šio aliejaus.

Atlieku įprastas užduotis, susijusias su pažįstama aplinka:

Atlieku įprastas užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis:

Atlieku neįprastas užduotis, susijusias su nagrinėtomis temomis

Atlieku neįprastas užduotis, susijusias su naujomis situacijomis

31

Šiame cikle 1.

Bakterijų ląstelės

2. Augalų ir gyvūnų ląstelės 3. Organizmų struktūriniai lygmenys 4. Ląstelių mikroskopavimas

Ką veiksime Nagrinėsime ir lyginsime bakterijų augalų ir gyvūnų | Kursime ir lyginsime ląstelių modelius. Atpažinsime ir apibūdinsime organizmų struktūrinius lygmenis: ląstelę, audinį,

organą, organų sistemą,

o

organizmą

Ruošime ląstelių preparatus ir juos tyrinėsime pro mikroskopą. Piešime pro mikroskopą stebimą |

-——>

Raktiniai žodžiai S Strui

dalys

rganizmo struktūriniai lygmenys

Bakterijų ląstelės moks.link/bdch

*

Atpažinsime bakterijų ląsteles.

*

Nurodysime bakterijos ląstelės sandaros dalis ir jų funkcijas.

Bakterijos yra vieni seniausių mūsų planetos gyventojų. Žinoma, kad jų būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies. Ar šiandien Zemėje yra vieta, kurioje nėra bakterijų?

Kas yra bakterijos?

Prisiminkite, kas vadinama vienaląsčiu organizmu.

AIŠKINAMĖS Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai.

Nors jos

sudarytos tik iš vienos ląstelės, atlieka visas gyvajam organizmui būdingas funkcijas: auga, kvėpuoja, maitinasi, šalina nereikalingas medžiagas, dauginasi. Bakterijos labai svarbios žmogaus virškinimui, imunitetui, gerai savijautai. Ar žinojote, kad net mažame jūsų odos plotelyje gyvena milijonai bakterijų? Tačiau kai kurios bakterijos, patekusios Į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairias ligas, pavyzdžiui, anginą, bronchitą. O pavartojus jomis užteršto maisto, galima apsinuodyti. Todėl labai

svarbu dažnai plauti rankas, tinkamai laikyti ir

ruošti maisto produktus. Daugelis bakterijų žūsta

aukštoje, pavyzdžiui, vandens virimo, temperatūroje, veikiamos dezinfekcijos priemonėmis, o jų sukeltos

ligos gydomos antibiotikais

Bakterijų yra visur: ore, vandenyje, dirvožemyje, ant įvairių paviršių. Jų randama karšto vandens versmėse, naftos telkiniuose. Bakterijos greitai dauginasi ir prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų, todėl jos labai paplitusios. Bakterijų gebėjimą

Kuo ypatinga bakterijų sandara? AIŠKINAMĖS Nuo aplinkos poveikio bakterijų ląsteles saugo kapsulė ir sienėlė (1 pav.). Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos nežūsta net labai rūgščiose skrandžio sultyse - ląstelę dengianti kapsulė neleidžia rūgštims suardyti sienelės. Ląstelės viduje yra

pusiau skysta terpė, vadinama citozėliu. Jame

yra nuklečidas - molekulė, kurioje saugoma bakterijos paveldimoji informacija apie ląstelės

sandarą ir gyvybines funkcijas. Citozolį nuo

ląstelės sienelės skiria plazminė membrana.

prisitaikyti lemiajų sandara.

PASITIKRINAME

34

Paaiškinkite, kodėl bakterijos laikomos gyvaisiais organizmais, nors yra sudarytos iš vienos ląstelės

O)

Kur paplitusios bakterijos?

Pratybų

sąsiuvinio

p. IZ

Zz

Iš gerklės imamas tepinėlis tyrimui.

Laboratorijoje mitybos terpėje išaugintos bakterijos

Kapsulė - storas ląstelę gaubiantis sluoksnis, saugantis ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, į žmogaus organizmą patekusią bakteriją nuo

sunaikinimo saugo kapsulė.

Sienelė - tvirtas ląstelės apvalkalas.Ji palaiko ląstelės formą ir saugo nuo aplinkos

poveikio. Ląstelės sienelė yra laidi - pro ją į ląstelę patenka medžiagos.

Nukleoidas - molekulė, kurioje

saugoma bakterijos paveldimoji informacija, perduodama iš

kartos į kartą.

Plazminė membrana - plonas apvalkalas, gaubiantis citozolį.

Ji yra pusiau laidi. Pro plazminę

membraną į ląstelę patenka reikalingos medžiagos ir

pašalinamos nereikalingos.

Citozolis - ląstelės viduje

esanti terpė, kurią sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos. Citozolyje vyksta

cheminės reakcijos, pavyzdžiui, kvėpavimo, ir gaminamos ląstelei reikalingos medžiagos.

1pav. Anginą sukeliančios bakterijos ląstelės sandara

25

Bakterijų ląstelės būna įvairių formų: rutulio,

lazdelės, spiralės ir kt. Ląstelės formą palaiko tvirta

PASITIKRINAME

turi žiuželiūs - išaugas, kuriomis gali judėti.

Pavyzdžiui, žmogaus žarnyne gyvenanti žarnyno lazdelė Escherichia coli, virpindama žiuželius, gali

plaukti, vartytis. Daugelis bakterijų gali išgyventi nepalankiomis

sąlygomis, pavyzdžiui, trūkstant vandens, deguonies

ir maisto medžiagų. Citozoliui netekus vandens, bakterijos ląstelė pasidengia storu dangalu, saugančiu nuo karščio ir šalčio. Tokios bakterijos

vadinamos negyvybingomis - jos nesimaitina, nesidaugina ir nevykdo kitų gyvybinių funkcijų.

Taip jos gali išsilaikyti net šimtus metų, o susidarius palankioms sąlygoms virsti gyvybingomis.

"TIT

įvairių formų bakterijų (2 pav.). Judrios bakterijos

OLTTT

sienelė. Vien žmogaus virškinimo sistemoje yra

9)

Įvertinkime Namų ūkiuose naudojama

profilaktinė priemonė, kai geriamojo vandens sistemos bent du kartus per metus pakaitinamos iki aukštesnės nei 66 *C temperatūros. Pasvarstykite, kam reikalinga

ši priemonė ir kodėlji svarbi.

Per chirurgines operacijas naudojami

aukštoje temperatūroje iškaitinti, tai yra

sterilūs, instrumentai. Padiskutuokite, kodėl svarbu instrumentus iškaitinti.

Kas galėtų nutikti, jei būtų operuojama

nesteriliais instrumentais? Kokiais dar būdais galima sterilizuoti chirurginius

instrumentus?

Lazdelės

formos

e

Rutulio

Spiralės formos

formos

Žiuželis

Kapsulė - storas bakterijos ląstelę gaubiantis sluoksnis, saugantisją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuklečidas - molekulė, kurioje saugoma

36

2 pav. Žmogaus virškinimo sistemoje

gyvena įvairių formų bakterijų

bakterijos paveldimoji informacija, perduodama iš kartos į kartą.

TAIKOME PRAKTIŠKAI

Lyginame skirtingų bakterijų ląsteles Čo [1]

Remkitės papildomais informacijos šaltiniais ir išsiaiškinkite žarnyno

4

lazdelės Escherichia coli sandarą.

[2]

[3]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą. Pasvarstykite ir pasiūlykite būdų,

kaip apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų.

Palyginkite žarnyno lazdelės

Escherichia coli ir 1 paveiksle pavaizduotos anginą sukeliančios

bakterijos ląstelių sandarą, formą. Kaip

šios bakterijos prisitaikiusios išgyventi?

PLEČIAME AKIRATĮ Mokslininkai nuolat ieško naujų organizmų,

tarpjų ir bakterijų. 2004 m. Girkalių naftos gręžinyje (Klaipėdos r.) buvo atrastos šilumą mėgstančios bakterijos, pavadintos

Geobacillus lituanicus. Jos buvo išskirtos

iš naftos mėginio, paimto 2 km gylyje, kur

temperatūra siekia 60 “C.

Pasidomėkite, kokiomis neįprastomis sąlygomis

gali gyventi bakterijos. Kaip jos vadinamos?

APIBENDRINAME +

Bakterijos - vienaląsčiai organizmai, kurių paveldimoji informacija saugoma nukleoide.

+

Bakterijų ląsteles nuo aplinkos poveikio saugo kapsulė ir sienelė.

+

Bakterijos greitai dauginasi ir prisitaiko

+

Bakterijų ląstelių citozolyje yra nukleoidas.

prie aplinkos sąlygų.

KO IŠMOKA

KUR GALĖČIAU TAI PRITAIKYTI 37

Augalų ir gyvūnų ląstelės moks.link/bdcj

*

Atpažinsime augalų ir gyvūnų ląsteles.

+

Nurodysime augalų ir gyvūnų ląstelių sandaros dalis ir jų funkcijas.

*

Paaiškinsime, kuo skiriasi ir kuo panaši bakterijų, augalų ir

gyvūnų ląstelių sandara.

Suaugusio žmogaus organizmą sudaro kelios dešimtys trilijonų 0,3 um - 1 mm dydžio ląstelių.

Nors ląstelės labai mažos, jas sudaro dar

mažesnės sandaros dalys, užtikrinančios

gyvojo organizmo veiklą.

Kokia augalų ir gyvūnų ląstelių sandara? AIŠKINAMĖS Augalų ir gyvūnų ląstelės didesnės ir sudėtingesnės už bakterijų ląsteles. Jas sudaro organėlės - ląstelės dalys, atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas

(3-4 pav.). Augalų ir gyvūnų paveldimoji informacija saugoma ląstelės branduolyje.

Tuo šių organizmų ląstelės labiausiai skiriasi

nuo branduolio neturinčių bakterijų ląstelių.

Branduolys - dviem membranomis apgaubta organelė, kurioje saugoma paveldimoji informacija, perduodama

dalijantis ląstelėms.

Citozėlis - ląstelės viduje esanti terpė, kurią sudaro vanduo ir jame ištirpusios

medžiagos. Citozolyje yra įvairių

ląstelės sandaros dalių, jame vyksta cheminės reakcijos, gaminamos ląstelei reikalingos medžiagos Plazminė membrana - plonas apvalkalas,

skiriantis ląstelę nuo aplinkos. Ji į ląstelę praleidžia deguonį, vandenį, maisto medžiagas, o pro ją iš ląstelės šalinamos Organėlė - ląstelės sandaros dalis, atliekanti tam tikrą gyvybinę funkciją.

nereikalingos medžiagos, pavyzdžiui, anglies dioksidas. Mitochėndrija - pailgos formos organelė, kurios viduje yra raukšlėta membrana. Mitochondrijoje vyksta

ląstelinis kvėpavimas - naudojant deguonį

skaidomos maisto medžiagos, išsiskiria

energija. Ši energija reikalinga ląstelei dalytis, medžiagoms gaminti

38

—

Pratybų

sąsiuvinio

p.

400x Žmogaus ląstelės, matomos pro optinį mikroskopą

3 pav. Gyvūno ląstelės sandara

39

Augalų ląsteles, kaip ir bakterijų, gaubia plazminė

membrana ir sienelė. Augalų ląstelių sienelė sudaryta iš celiuliozės. Ši medžiaga sudaro ilgas, tvirtas gijas. Celiuliozę augalai gali pasigaminti, nes chloroplastuose vykstant

fotosintezei gaminamos organinės medžiagos. Visos

ląstelės gali pasisavinti maisto medžiagas, šalinti medžiagų

apykaitos produktus, gaminti organines medžiagas, energiją, daugintis, augti ir atlikti tam tikras organizmo funkcijas

PLEČIAME AKIRATĮ Augalų ląstelių sandara ir funkcijos skiriasi. Pavyzdžiui, dalį

primenančias plaukus. Šios ataugos vadinamos šakniaplaukiais. Jos prasiskverbia pro dirvožemio daleles, siurbia vandenį ir jame

ištirpusias medžiagas.

Branduolys

Centrinė vakuolė

Sienelė

Citozolis

Mitochondrija

Chloroplastas - žalios spalvos organelė, kurioje vyksta fotosintezė. Vykstant fotosintezei augalai pasigamina organinių medžiagų, kurias skaidant išsiskiria energija

Be to, šios medžiagos reikalingos ląstelės organelėms susidaryti.

Sienėlė - medžiagoms laidus, tvirtas ląstelės apvalkalas,

palaikantis jos formą ir saugantis

nuo aplinkos poveikio. Augalų

/

augalų šaknų dengia ląstelės, kurios turi plonas ir ilgas ataugas,

ląstelių sienelė sudaryta iš

Ląstelė, turinti ataugą - šakniaplaukį Tvirtą ir elastingą augalų stiebą padeda išlaikyti ištįsusios

ląstelės storomis ir elastingomis sienelėmis. Jos vadinamos

plaušais. Jauni plaušai yra gyvi, jie turi plazminę membraną,

citozolį ir augalų ląstelėms būdingas organeles. Vėliau šios

organelės sunyksta, ląstelės apmiršta, tampa tuščiavidurės.

celiuliozės.

Centrinė vakuėlė - didelė

membrana apgaubta pūslelė, kurioje kaupiasi ląstelės sultys. Jas

sudaro vanduo ir jame ištirpusios

medžiagos, pavyzdžiui, atsarginės maisto medžiagos.

Iš augalų, kurių stiebuose daug plaušų, gaminami pluoštai, pavyzdžiui, iš pluoštinių kanapių plaušų vejamos virvės, iš

medžių medienos plaušų gaminamos plaušų plokštės, popierius.

PASITIKRINAME Sienelė

(o)

Savais žodžiais apibūdinkite

organelę. Nurodykite bent po tris augalų ir gyvūnų

ląstelių organeles.

(O) Plaušas

Apibūdinkite augalų ir gyvūnų

ląstelių bent trijų organelių

funkcijas.

Augalo ląstelės, matomos pro

optinį mikroskopą

Mitochondrija

Citozolis

4 pav. Augalo ląstelės sandara

Branduolys

Plazminė membrana

41

TAIKOME

PRAKTIŠKAI

Lyginame ląstelių sandarą [1]

Prisiminkite bakterijų ląstelių

sandarą (žr. p. 34-35).

Palyginkite bakterijų, augalų ir

gyvūnų ląstelių sandarą ir nurodykite,

kuoji panaši ir kuo skiriasi.

[2]

Paaiškinkite, kokios augalams

būdingos gyvybinės veiklos negali

atlikti gyvūnai. Remkitės žiniomis apie organelių funkcijas.

Nustatykite 5 paveiksle pavaizduotų augalo, gyvūno ir bakterijos ląstelių skersmenį. Tam naudokite liniuotę ir

4

[4]

Aptarkite atliktą praktinę veiklą. + Kuo bakterijų ląstelės panašios ir kuo skiriasi nuo augalų ir gyvūnų ląstelių?

* Kuo panašios ir kuo skiriasi augalų ir gyvūnų ląstelės?

5 paveiksle pateiktą matavimo skalę. Oum Bakterijos

5um

ląstelė

10 um

p:

Augalo

ląstelės dalis Gyvūno ląstelės dalis

5 pav. Augalo, gyvūno ir bakterijos ląstelių dydis 42

PLEČIAME AKIRATĮ Citologai - ląsteles tiriantys mokslininkai - nustatė, kad

daugialąsčių organizmų ląstelės nevienodos. Pavyzdžiui, augalų

lapų ląstelėse yra chloroplastų, todėl lapuose vyksta fotosintezė

ir gaminamos maisto medžiagos. Daugelio augalų šaknų ląstelėse

chloroplastų nėra, todėl maisto medžiagos iš lapų pernešamos į šaknis. Kai kuriose gyvūnų ląstelėse, pavyzdžiui, nervinėse, raumeninėse, mitochondrijų yra daugiau nei kitose. Esant didesniam šių organelių skaičiui, pagaminama daugiau energijos, todėl ląstelės gali veiksmingiau atlikti savo funkcijas.

TAIKOME

PRAKTIŠKAI

Kuriame bakterijos, augalo arba

Remkitės žemiau pateiktais keturiais žingsniais ir sukurkite

gyvūno ląstelės erdvinį modelį

ląstelės modelį.

Įsivaizduokite, kad ketinate dalyvauti meninių darbų

[2]

Mieisdap auraniiislkgialių

konkurse „Ląstelės prilygsta stebuklui“, kuriam turite

veislių Įszvosk.

organizmo ląstelės modelį kursite, ir pagaminkite jį iš

AEA

pristatyti ląstelės erdvinį modelį. Nuspręskite, kokio

R

namuose esančių daiktų arba priemonių. Gal sukursite

a KAA gaminsite.

5

r

PE)

modelius kūrėte, sandara?

k

konstruktoriaus detalių? Būkite kūrybingi!

akalkos a sie aes

.

* Kuo panaši ląstelių, kurių

valgomą ląstelės modelį (tam ypač tinka želė), o gal jį pasiūsite iš nedėvimų drabužių arba sukonstruosite iš

Paieškokite ki R

li

ESP

0 Keipenekoekisi

Nuspręskite, iš kokių medžiagų gaminsite modelį, pavyzdžiui,

Sudarykite organelių,

pakuočių, senų

LeptssiaEdtesis,

sąrašą. Atkreipkite dėmesį - organelių forma ir dydis skiriasi

laikraščių, skrajučių. Modelio pagrindui naudokite tvirtą sAdužiads

Klasėje pristatykite pagamintą modelį

ir nurodykite

pavaizduotas ląstelės dalis.

APIBENDRINAME * Augalų ir gyvūnų ląstelių sandaros dalys,

atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas, vadinamos organelėmis.

KO IŠMOK:

*

Augalų ir gyvūnų ląstelių sandara panaši,

nes jos turi branduolį, plazminę membraną, citozolį, mitochondrijų. Augalų ir gyvūnų ląstelių sandara skiriasi - augalų ląstelės turi sienelę, centrinę vakuolę, chloroplastų.

UR GALECIAU TAI PRITAIKYTI 43

Organizmų struktūriniai lygmenys Atpažinsime ir apibūdinsime organizmų struktūrinius lygmenis: ląstelę, audinį, organą, organų sistemą, organizmą. Pateiksime organizmų struktūrinių lygmenų pavyzdžių.

Jūs jau žinote, kad daugialąstį organizmą sudaro

daugybė ląstelių. Yra keli šimtai žmogaus ląstelių rūšių. Jos atlieka įvairias funkcijas ir lemia darnią

GYVŪNŲ STRUKTŪRINIAI

LYGMENYS

viso organizmo veiklą. Kaip gausybė įvairių ląstelių sudaro tokios sudėtingos sandaros organizmus, kaip antai augalai ir gyvūnai?

Kokie daugialąsčių organizmų

> į

Organų sistema

struktūriniai lygmenys?

=

Ląstėlė yra mažiausias gyvųjų organizmų

A

struktūrinis ir funkcinis vienetas. Vienaląsčius

L

organizmus sudaro ir visas funkcijas atlieka viena

ląstelė. O daugialąsčiai organizmai sudaryti iš daugybės specializuotų - prisitaikiusių atlikti tam tikras funkcijas - ląstelių, kurių sandara skiriasi Panašios sandaros bendrakilmių ląstelių, atliekančių

AUGALŲ STRUKTŪRINIAI LYGMENYS

tą pačią funkciją, grupė vadinama audiniu. Audinių būna įvairių, pavyzdžiui, dengiamasis audinys saugo

augalus nuo sužalojimų, neleidžia jiems išdžiūti, o susitraukinėjant raumeniniam audiniui juda gyvūnai. Skirtingi audiniai sudaro organus. Šie atlieka

įvairias funkcijas, pavyzdžiui, širdis varinėja kraują,

Audinys

smegenys atsakingos už mąstymą, kūno kontrolę, o plaučiai užtikrina dujų apykaitą. Gyvūnų, tarpjų

ir žmogaus, organai, atliekantys tą pačią funkciją, sudaro organų sistemas. Pavyzdžiui, virškinimo sistemą sudaro burna, skrandis, žarnynas ir kiti

2 Ne

organai. Jiems kartu virškinant maistą, organizmas pasisavina reikalingas medžiagas. Augalai organų sistemų neturi. Jų organai (lapai, šaknys, stiebai ir žiedai) sudaro vientisą organizmą (6 pav)

Organizmas

6 pav. Gyvūnų ir augalų struktūriniai lygmenys

Ląstelė

)

Pratybų

sąsiuvinio

p. Io

2

PASITIKRINAME

(o)

" " m

Audinys - panašios sandaros bendrakilmių

Kokie yra gyvūnų ir augalų struktūriniai

ląstelių, atliekančių tą pačią funkciją, grupė.

lygmenys ir kuo jie skiriasi?

Organas - savitos sandaros organizmo

dalis, sudaryta iš įvairių audinių ir atliekanti

M

Paaislkinkime

tam tikras funkcijas.

Vienaląstį organizmą sudaro tik viena

būdingos visos gyvybinės funkcijos.

nors audinio pavienė ląstelė aplinkoje išgyventi negali. Paaiškinkite, kodėl.

Organų sistema - bendrakilmių organų, atliekančių tą pačią funkciją, grupė.

(o)

Organizmas - gyvoji būtybė, kuriai

ląstelė, o daugialąsčio organizmo kurio

E " " E "

TAIKOME PRAKTIŠKAI

Apibūdiname specializuotos ląstelės sandarą ir funkciją

Įląstelę patekusi bakterija

Bakterijos

Virškinamos bakterijos

Daugialąsčio organizmo specializuotos ląstelės sudaro skirtingus audinius ir atlieka įvairias funkcijas. 7 paveiksle pavaizduota baltoji kraujo ląstelė. 0

Aprašykite šią ląstelę. Remkitės paveiksle pateikta informacija ir kitais informacijos šaltiniais.

Nurodykite, kuo ypatinga baltosios kraujo ląstelės sandara.

| 3]

Aprašykite, kaip šios ląstelės

sandara susijusi su jos funkcija. Paaiškinkite, kuo svarbios šios

ląstelės daugialąsčiam organizmui. Aptarkite atliktą praktinę veiklą.

* Kam baltajai kraujo ląstelei

reikalingos pseudopodijos?

Ląstelės išaugos, vadinamos pseudopodijomis

Mitochondrija i

Plazminė membrana

* Kas nutiktų žmogaus organizmui,

jei baltosios kraujo ląstelės žūtų?

Branduolys

7 pav. Baltoji kraujo ląstelė

15

PLEČIAME AKIRATĮ Pasidomėkite, kokie dar gyvūnai poodyje sukaupia itin daug riebalų ir kuo jiems tai naudinga.

Paukščių ir kailinių žvėrelių poodyje yra riebalus kaupiančių ląstelių (8 pav.). Riebalai - energijos šaltinis. Jie ypač svarbūs, kai trūksta arba išvis nėra maisto,

pavyzdžiui, žvėrelių žiemos įmygio, paukščių žiemojimo laikotarpiu, kai reikia labai daug energijos, pavyzdžiui,

paukščiams migruojant į tolimus kraštus. Riebalai padeda gyvūnams nesušalti šaltuoju metų laiku ir išgyventi šalto klimato sąlygomis. Pavyzdžiui, Antarktidoje gyvenantys

pingvinai sukaupia daug riebalų įvairiose kūno vietose,

net kojų paduose. Todėl jie ilgą laiką gali stovėti ant ledo ir plaukioti lediniame vandenyje.

Citozolis

Sukaupti riebalai Mitochondrija Branduolys Plazminė membrana

8 pav. Riebalus kaupianti gyvūno ląstelė

APIBENDRINAME *

Ląstelė - mažiausias organizmo struktūrinis ir funkcinis vienetas.

*

Augalų ląstelės telkiasi į audinius, šie - į organus. Pastarieji sudaro organizmą.

*

Augalų ir gyvūnų ląstelės atlieka tam tikras gyvybines funkcijas,jų sandara skiriasi.

*

Gyvūnų ląstelės telkiasi į audinius, šie — į organus. Pastarieji susijungia į organų sistemas ir sudaro organizmą.

AU TAI PRITAIKYTI?

46

Ląstelių mikroskopavimas

NEO

Paruošime laikinuosius augalų ir gyvūnų ląstelių preparatus. Stebėsime ląstelių preparatus pro mikroskopą. Atpažinsime pro mikroskopą stebimas ląstelių sandaros dalis. Nupiešime pro mikroskopą stebimą ląstelę.

Stikliniai lęšiai jau kelis šimtus metų naudojami stebimų objektų vaizdui didinti. 1665 m. anglų fizikas ir biologas Robertas Hukas (Robert Hooke) pro dviejų lęšių mikroskopą pamatė kamštinio ąžuolo žievės ląsteles, jas aprašė ir pavaizdavo (9 pav.).

Kaip pamatyti ląsteles?

Ląstelės labai mažos, daugeliojų negalima pamatyti plika akimi. Kai kurios ląstelės matomos pro lupą, tačiau dažniausiai jos stebimos pro mikroskopą, pavyzdžiui, optinį. Optinio mikroskopo okuliarė ir objektyvė įrengti stebimo objekto vaizdą didinantys lęšiai (10 pav.). Tyrėjas objektyvą nukreipia į tiriamąjį objektą ir stebi jį pro okuliarą. Dažniausiai mikroskopas turi kelis objektyvus, kuriuos galima keisti. Antjų ir okuliaro užrašyta, kiek kartų jie didina objekto vaizdą. Derinant okuliaro ir objektyvo lęšius

galima įvairiai didinti tiriamojo objekto vaizdą,

9 pav. R. Huko naudotas mikroskopas

Bendrasis pro mikroskopą stebimo vaizdo didinimas (kartais)

pavyzdžiui, 100 arba 300 kartų

okuliaro didinimas (kartais)

x

(6)

objektyvo didinimas (kartais)

Šviesos šaltinis

10 pav. Optinis mikros!

Pratybų Ląstelių stebėjimas Tam naudojami laikini

sąsiuvinio

p. 19

72

ro mikroskopą vadinamas mikroskopavimu. i ir pastovieji ląstelių preparatai. Pastoviajame

ląstelių preparate užkonservuotas tiriamasis objektas - jo ląstelės žuvusios, tačiau jų sandara nepakitusi. Toks preparatas yra ilgalaikis,

jį galima stebėti daug kartų. Dažnai pastoviųjų preparatų ląstelės nudažomos, kad išryškėtųjų sandaros dalys. Laikinasis ląstelių preparatas ruošiamas prieš stebėjimą (11 pav.).

Mikroskopavimas - ląstelių laikinųjų ir pastoviųjų preparatų

stebėjimas pro mikroskopą.

Objektinis

Dengiamasis

stiklelis

stiklelis

AU --

[]

4

Ant objektinio stiklelio

Atpjaunamas svogūno

dažomojo tirpalo.

atskiriamas permatomas

užlašinami 1-2 lašai

Permatomas svogūno

gabalėlis. Nuojo pincetu

audinys dedamas ant objektinio stiklelio.

audinys.

Uždengiama dengiamuoju

stikleliu: pirmiausia

dengiamasis stiklelis

pastatomas prie svogūno audinio, o tada lėtai

11 pav. Svogūno dengiamojo audinio ląstelių laikinojo preparato ruošimas

nuleidžiamas.

ĮSIDĖMĖKITE! +

Tyrimams mikroskopu reikia paruošti labai

ploną tiriamojo objekto sluoksnį, kadjį

+

Skaidrius, bespalvius tiriamuosius objektus

+

Mikroskopo sraigtus reikia sukti lėtai ir švelniai.

peršviestų šviesos šaltinio skleidžiama šviesa. +

Skysčio perteklių po dengiamuoju stikleliu

reikia sugerti popierine servetėle, kad neužterštų objektyvo. +

48

Tarp dengiamojo ir objektinio stiklelių neturi būti oro burbuliukų -jie trukdo stebėti tiriamąjį objektą.

būtina nudažyti, kad išryškėtų ląstelės dalys.

+ Okuliaras ir objektyvas turi būti švarūs, jų negalima įbrėžti, venkitejų sąlyčio su skysčiu. +»

Lęšius galima valyti tik specialiomis tam skirtomis priemonėmis.

PASITIKRINAME

Kiek kartų mikroskopas didina tiriamojo objekto

(O)

vaizdą,jei jo okuliaras vaizdą didina 10 kartų, o objektyvas - 4 kartus?

Tyrimų laboratorijose ruošiami laikinieji

kraujo preparatai. Išvardykite, kokios priemonės tam naudojamos.

Kaip pavaizduoti pro mikroskopą stebimas ląsteles? AIŠKINAMĖS Pro mikroskopą stebimas ląsteles galima nupiešti. Jos piešiamos nusmailintu paprastu pieštuku plonomis, aiškiomis ir vientisomis linijomis. Svarbu linijas sujungti

tvarkingai - nereikėtų jų kryžiuoti arba palikti tarpjų tarpų (12 pav.). Piešinyje reikėtų kuo tiksliau pavaizduoti

a

ląstelės formą, jos sandaros dalis ir tinkamai perteikti

I2jos Promikieskapastebima Igstelė:piešiamaiilansmis,

šių dalių dydžio santykį. Ląstelės dalių pavadinimai

vientisomis linijomis (a), kurios tvarkingai sujungiamos (b)

rašomi horizontaliai. Nupiešus piešinį, įrašoma, kokia

ląstelė jame pavaizduota ir kiek kartų padidintas jos

vaizdas (13 pav.)

PASITIKRINAME

Bunos gili: Adbt

Nurodykite bent tris pro mikroskopą

TTT

stebimos ląstelės piešinio reikalavimus.

d (

3