120 25 51MB
Lithuanian Pages [163] Year 2023
H2RIZONTAI
šviesaX
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasaka (Piles pasaka), 1909.
Nacionalinis
M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vadovėlio turinį vertino Modesta Barakauskaitė, Vaiva Juškienė, Vitalija Savickienė. Dalyko konsultantė prof. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Vertybinių nuostatų ir stereotipų klausimais konsultavo lytiškumo ugdymo ekspertas Antanas Jonušas.
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus. Pirmasis leidimas 2023
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės
sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISSN 2783-7181 ISBN 978-5-430-07264-3
O Eglė Nachajienė, 2023 O Ingrida Visockienė, 2023 O Jolita Mickienė, 2023 O Leidykla „Šviesa“, 2023
H2RIZONTAI
Literatūra VADOVĖLIS
5
1DALIS
Eglė Nachajienė Jolita Mickienė Ingrida Visockienė
Turinys Reiškinio tyrinėjimas. VAIZDUOTĖS GALIA
60
Kaip mokytis su vadovėliu?
Teksto ir vaizdo draugystė knygose Kaip galima pasakoti - tik žodžiais ar ir vaizdais? Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams piešiniais? Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo?
1. Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais. Ieva Babilaitė. (Ne)vienas
66660
I ciklas
3. Iliustruota knyga, mokanti pažinti pasaulį. Monika Vaicenavičienė. Kas yra upė? Kaip kalbėtis apie paveikslus? Pažaiskite su paveikslais Žaidimų kambarys Apibendrinimas
600060
2. Paveikslėlių knyga, kviečianti būti bendraautoriu. Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. Laimė yra lapė
Kur gyvena
pasakos?
Ar pasakos šiandien madingos? 1. Veikėjo kelionės prasmė. Lietuvių pasaka. Trys karaliaus sūnūs
2. Veikėjų siekiai ir vertybės. Lietuvių pasaka. Auksaplaukis ir Auksažvaigždė 3. Pasakų išmintis. Lietuvių pasaka. Apie du panašius brolius 4. Juokas pasakose. Lietuvių pasakos. Mergelė nevalėlė. Tėviškės naujienos. Kai jaunas buvau
Kodėl seniau žmonės mėgo pasakoti? Kaip sekti pasaką? Žaidimų kambarys Apibendrinimas
0000
Vaizduotės pasaulis lietuvių pasakose
660060 6606
II ciklas
Literatūrinės pasakos: vaizduotės žaidimai Kaip kuriamos literatūrinės pasakos? Kaip literatūrinės pasakos atgimsta mene? 1. Tarp tikrovės ir fantazijos. Luisas Kerolis. Alisa Stebuklų šalyje
2. Kai atsakai už kitą. Oskaras Vaildas. Laimingasis princas
3. Su šypsena rimtai...
Sigitas Poškus. Žvejys ir marių didžuvė
660060006
III ciklas
4. Liaudies pasakos virsmai. Lietuvių pasaka. Sigutė. Oskaras Milašius. Sigutė. Salomėja Nėris.
Kokie yra literatūrinės pasakos bruožai?
Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo skiriasi?
Žaidimų kambarys Apibendrinimas
60666
Našlaitė. Marcelijus Martinaitis. Pelenų antelė
Žodžiams ankšta, minčiai erdvu Kaip tautosaka mus sutelkia?
Kodėl menamos mįslės? Kokios galios turi žodžiai? 1. Stebinantis mįslių pasaulis 2. Nesenstanti patarlių ir priežodžių išmintis 3. Pasakėčių pamokymai
Trumpi ir taiklūs tautosakos kūriniai Kaip paaiškinti žaidimo taisykles? Žaidimų kambarys Apibendrinimas
600600 66060 6060 6
IV ciklas
Kaip mokytis su vadovėliu? Nuosekli mokymosi eiga
VAIZDUOTĖS
PASAULIS LIETUVIŲ PASAKOSE = S
Kas yra ciklo įvade? Ciklo temų turinys.
Svarbiausios veiklos.
Raktiniai žodžiai.
Koks ryšys su gyvenimu? Išsiaiškinkite, kodėl informacija aktuali. Prisiminkite, ką jau žinote.
Diskutuokite, dalykitės nuomone, sužinokite daugiau
kelionės
Kaip mokytis ciklo temų?
Remkitės patarimais.
Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis, kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis, apibendrinkite, reflektuokite. Įsidėmėkite sąvokas
Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.
Apibendrinkite. Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus:
idimų kambarys
kas būrų, jeigu būrų?
VAIZDUOTĖ
>
(GATIA",
Kaip plėsti akiratį?
Reiškinio „Vaizduotės
+ Ieškokite informacijos.
+ Kelkite klausimus, hipotezes.
galia“ tyrinėjimas
* Kurkite. + Bendradarbiaukite. + Pasiūlykite įdomių sprendimų.
Žaidimų kambarys
Apibendrinimas:
Kaip apibendrinti ciklą? + Pasikartokite ciklo medžiagą. * Atlikite užduotis ir pasitikrinkite. * Įsivertinkite pasiekimus.
>
o
Darbas poromis = šią užduotį siūloma atlikti su klasės draugu.
[72]
Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite GR
kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.
Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti
Informacijos paieška - ieškokite informacijos
Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavi-
Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu
bendradarbiaujant grupėje.
nančios užduotys.
internete ir kituose šaltiniuose.
susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“ arba internete.
5
Susi
VAIZDUOTĖS GALIA
P. ažįsta me
Kas yra puota vaizduotei? Luiso Kerolio apysakoje-pasakoje „Alisa
Stebuklų šalyje“ Skrybėlius aiškina Alisai, ką gali laikas: Jei su juo gerai sugyventum, jis tavo laikrodžiui
padarytų, ką tik tu nori. Pavyzdžiui, dabar devinta valanda ryto ir turi prasidėti pamokos. Tu tiktai šnipšteli Laikui į ausį, ir laikrodžio
rodyklės jau sukasi kaip pašėlusios.
Bematant pusė antros, pietų metas. Mergaitei ši mintis patinka, o Skrybėlius
pasiskundžia, kad jis pats, deja, susipyko su laiku ir šis daugiaujo nebeklauso. Todėl dabar Skrybėliui „amžinai šešta valanda“.
Gali įsivaizduoti, kad laikas gyvas? Kad gali su
juo susitarti (pasukti į priekį, atsukti atgal...) arba susipykti? Iškart imi įsivaizduoti, ką veiktum, jei laiką pavyktų sustabdyti...
Ši Luiso Kerolio pasaka mūsų vaizduotei tikra puota! Skaitydami bet kurią knygą mes įsivaizduojame veiksmo vietą, veikėjus, jų veidus, net mintis ir jausmus... Kuo daugiau
skaitome ir įsivaizduojame, tuo labiau laviname
savo vaizduotę!
Ojei skaitydami negalėtume įsivaizduoti?
Kaip tyrinėsime reiškinį „Vaizduotės galia“?
|
SKAITYSIME
ir aiškinsimės, kas ir kaip lavina vaizduotę.
DISKUTUOSIME
|
ir kelsime klausimus apie vaizduotės galią.
TIRSIME
||
pasirinktą klausimą, pateiksime rezultatus.
PRISTATYSIME
||
savo atradimus ir kelsime naujus klausimus.
—-
——o
Įrodykite, kad vaizduotė padeda: + skleistis saviraiškai;
+ + +» +
susikurti svajonę; išsaugoti prisiminimus; suvokti meną; pasislėpti nuo išorinio pasaulio;
+
+» sukurti geresnę ateitį visuomenei
Papildykite šį sąrašą. Remkitės asmenine ir kultūrine patirtimi.
+
+ Arvaizduotę, kūrybiškumą galima lavinti? + Kokių žinote vaizduotės lavinimo pratimų? + Kaip savo vaizduotę lavinate jūs?
+ Kaip lavinti vaizduotę patartumėte savo draugams?
Garsus fizikas, Nobelio premijos laureatas Ričardas Filipsas Feinmenas
yra pasakęs: „Gamtos vaizduotė žymiai įstabesnė nei žmogiškoji.“ Kaip manote, ką jis turėjo galvoje? Padiskutuokite. Paieškokite internete nuotraukų, kuriomis galėtumėte paremti mokslininko žodžius.
“=
Klausiame
VAIZDUOTĖS GALIA
Ar skaitymas irgi yra kūryba? Diskusija Kaip skaitant
literatūros kūrinį tampamajo
bendraautoriu? Pasiskirstykite
grupėmis ir
padiskutuokite. Remkitės skaitytomis knygomis.
Pasirinkite vieną klausimą ir jį nagrinėkite. + Kas būtų, jei knygų veikėjai galėtų keliauti iš knygos į knygą?
+ Kokie būtų literatūros kūriniai, jei juose LS
Pasirinkite vieną :
klausimą.
nebūtų kalbama apie jausmus?
+ Kaip pasikeistų jums gerai žinoma istorija,
| įeiją pasakotumėte nuo galo?
+ Įsivaizduokite, kad jūsų pasirinktos knygos
Kelkite :
klausimus, susijusius
su
veikėjus išskyrė karantinas. Kokį laišką jūsų
"NA
pasirinktas veikėjas parašytų savo bičiuliui? + Kaip apie tą patį įvykį papasakotų skirtingi knygos veikėjai?
tyrinėjamu reiškiniu.
+ Parinkite du nepanašius paveikslus
(dvi nuotraukas). Įsivaizduokite, kad jie pateikiami knygos viršelyje. Apie ką galėtų
būti ta knyga?
Tiriame,
lEuriame
Kaip atliksite tyrimą, eksperimentą arba kursite kūrinį, produktą? 2
Zingsniai PLANUOJAME |
VEIKIAME
Susiplanuokite, kaip atliksite tyrimą ar kūrybinį darbą, kas už ką bus atsakingas. Planą pasižymėkite
||
PATEIKIAME REZULTATUS
Tirkite, kurkite pagal parengtą planą.
||
Pateikite tyrimo ar kūrybinio darbo rezultatus.
savo skaitmeniniame kalendoriuje.
Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI |
SĄSAJOS SU REIŠKINIU
Jūs tyrėte, kūrėte, eksperimentavote. Ką atradote?
||
Kaip įsivaizduoti tai,
neatsiejama nuo visų gyvenimo vienos profesijos atstovai.
+» Sužinojome, kad žaisdami su
skaitytomis istorijomis jas geriau suprantame ir patys įsitraukiame
į kūrybos procesą.
.
Pasirenkite pristatyti.
+ Labiausiai mūsų
vaizduotę lavina knygų skaitymas. Remiantis
L = 2
skaitytomis knygomis i)
6
5
galima kurti įvairius
kūrybinius žaidimus ir
juos žaisti su draugais.
Mokantis iš rašytojų
galima kurti knygą.
Iš anksto susitarkite su mokytoju, kaip pristatysite atliktą tyrimą. (Tai gali būti plakatas, pranešimas, straipsnis, trumpas vaizdo įrašas ar komiksas.) Parenkite pristatymą ir jame nurodykite, kas tą tyrimą atliko, koks klausimas nagrinėtas, ką pavyko atrasti, ką sukūrėte patys ir kuo tas tyrimas jums buvo
naudingas. Pasiskirstykite užduotis, nes pristatymą turi rengti visi grupės
nariai. 10
Pavyzdys
5
sričių. Be jos negali apsieiti nė
O kaip mes galėtume lavinti savo vaizduotę?
Pavyzdys
» Išsiaiškinome, kad vaizduotė
.
||
ko nesate matę?
Pavyzdys
JŪSŲ GALIOS
Apibendriname, įsiver
Iname
VAIZDUOTĖS GAI
Ką naujo sužinojote apie nagrinėtą reiškinį?
|
PRISTATYKITE Pasirinkite tinkamą formą ir savo įžvalgas pristatykite klasės draugams, tėvams ar visai mokyklos bendruomenei. Jūsų pristatymas neturėtų būti ilgas (apie 5 min.). Jeigu
|
kalbėsite gyvai, susitarkite, kuris kurią
dalį pristatysite (rekomenduojama kalbėti visiems).
| |
DISKUTUOKITE
KELKITE KLAUSIMUS
Atsakykite į užduotus
klausimus apie vaizduotę ir apie savo tiriamąjį
ar kūrybinį darbą.
Paaiškinkite, kuo tas
||
Užduokite klausimų
kitų grupių nariams.
Nekritikuokitejų darbo, tik patarkite, jeigu matote, kad kai ką būtų galima padaryti kitaip.
darbas jums buvo
svarbus ar įdomus.
Kas toliau? Kaip manote, ką galėtų įsivaizduoti žmonės,
kuriantys robotus?
e
||
Straipsnis „Mokslininkė apie vaizduotę - ką mokslas apie ją žino, kaipją lavinti ir kaipji veikia mūsų ateitį“
planuojantys žmones apgyvendinti Marse?
Išsiai: mok:
inkite, ką apie vaizduotę žino
kai.i
Kodėl reikia domėtis vaizduote?
Pasvarstykite,
kurios filosofės Ernestos Molotkienės
Išsiaiškinkite.
mintys apie
vaizduotę
susijusios su jūsų
tyrimo įžvalgomis. Tas mintis pasižymėkite.
Ką svarbaus, įdomaus apie
Ir toliau kelkite klausimus.
vaizduotę sužinojote iš
skaityto straipsnio, savo tyrimų, diskusijų? Kuo jums
atrodo naudinga ar
įdomu perkurti tekstą? Ką dar norėtumėte išbandyti? Kaip manote, ar nuo šiol
skaitysite kitaip? Kaip? Kodėl?
1
I CIKLAS TEKSTO IR VAIZDO DRAUGYSTE KNYGOSE
Šiame cikle Kaip galima pasakoti - tik žodžiais ar ir vaizdais? Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams
piešiniais?
Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo? 1.
Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais. Ieva Babilaitė. (Ne)vienas 2. Paveikslėlių knyga, kviečianti būti bendraautoriu.
Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė.
Laimė yra lapė 3. Iliustruota knyga, mokanti pažinti pasaulį. Monika Vaicenavičienė. Kas yra upė? Kaip kalbėtis apie paveikslus? Pažaiskite su paveikslais
Ką veiksime? Aptarsime ir kritiškai vertinsime teksto ir vaizdo sąsajas. Nagrinėsime, interpretuosime ir lyginsime skaitomas paveikslėlių knygas.
Kursime ir pristatysime: «+ + +
bežodį pasakojimą; iliustruotos pažintinės knygos puslapį; originalų, menišką knygos viršelį.
mr“
Xe
Raktiniai žodžiai bežėdė knyga
paveikslėlių knyga
pažintinė literatūra iliustruota pažintinė knyga
iliustracija pavėikslas
Kaip galima pasakoti —
tik žodžiais ar ir vaizdais?
Mūsų aplinkoje gausu ženklų, kuriuos galime perskaityti, nors jie nėra raidės. Dabar vaizdai labai populiarūs, tad svarbu lavinti gebėjimą juos interpretuoti. Šiame vadovėlio cikle nagrinėsite ir aptarsite knygas, kuriose kalbama ne tik žodžiais.
Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams piešiniais? Beatričė Poter (Beatrix Potter) - viena pirmųjų ir garsiausių paveikslėlių knygų kūrėjų, pati rašiusi tekstus ir juos iliustravusi.
Jos dvidešimt trijų mažo formato knygelių ciklas apie triušelį Petriuką (pradėtas leisti 1902 m.) tapo pavyzdžiu vėlesniems paveikslėlių knygų kūrėjams. Sužmoginti, kruopščiai nupiešti
gyvūnai, tikroviškos gamtos detalės, kasdieniškos įtraukiančios
istorijos žavėjo ir vaikus, ir jiems skaitančius suaugusiuosius,
tad knygos greitai išpopuliarėjo. 2006 m. pasirodė biografinis
filmas „Mis Poter“ apie šią anglų menininkę (režisierius Krisas
Nunanas).
14
Moneta, skirta Beatričės Poter
knygelių veikėjui triušeliui Petriukui
Dailininkės Ievos Naginskaitės „Ką padarė žirklės“ - pirmoji Lietuvojė (išleista 1961 m.) bežodė judančių paveikslėlių knyga. Vartant pusiau perkirptus lapus - devynis gyvūnų ir devynis įvairių profesijų žmonių atvaizdus - galima sudėti 162 skirtingus veikėjus. Daugiau apie knygą sužinosite iš laidos „Kūrybos kontekstai“
įrašo. Pasiklausykite.
Kokias vaikystės paveikslėlių knygas atsimenate? Papasakokite apie jas klasės draugams. Pasvarstykite, ar iliustruotos knygos - tik vaikystės prisiminimas.
Miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ scena. Režisierė Vesta Grabštaitė, Eglė - Aistė Smilgevičiūtė,
Zaltys - Jeronimas Milius (2019)
Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo? +
Lietuvės teatruose pastatyta daugiau
+
nei 50 spektaklių pagal Hanso Kristiano Anderseno pasakas. Lietuvės nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) portale galite rasti keleto vaikų
+
radijo spektaklių, sukurtų pagal šio rašytojo pasakas, įrašus Lietuvojė pastatyta daug teatro spekta-
+
klių, operų, baletų pagal lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ Vilniaus universiteto „YouTube“ kanalu
galite pasižiūrėti 65 „Vilniaus istorijas“ apie gyvenimą mieste LDK laikotarpiu.
+
Žiūrėdami knygų iliustracijas, spektaklius, filmus aptarkite, kaip tekstą galima aiškinti ir papildyti vaizdais
Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais Kaip perskaityti ne
žodžiais papasakotą istoriją? Bežėdėse knygose istorijos pasakojamos paveikslėliais, jais galima
perteikti emocijas, nuotaikas, veiksmus
ar mintis. Nagrinėki-
te bežodės knygas, raskite naujų turinio suvokimo būdų.
Papasakokite, ką galvoja katinas tupėdamas tarpduryje. Palyginkite savo pasakojimą su draugų pasa-
kojimais ir padiskutuokite, kiek ir
kokios laisvės turi bežodės knygos skaitytojas.
Elzės Benušytės piešiniai
RENGIAMĖS SKAITYTI (0)
Galbūt pradinėse klasėse skaitėte Ievos Babi-
laitės bežodę knygą „(Ne)vienas“? Prisiminkite, kokį įspūdį jums paliko ši ar kita skaityta bežodė knyga. Pasidalykite įžvalgomis.
(O)
Praturtinkite savo skaitymo patirtį: įsižiūrėkite
į kiekvieną paveikslėlį, išnagrinėkite jo detales, stebėkite, kaip vaizdais kuriamas pasakojimas.
16
SKAITOME IR SUPRANTAME Ką matote pirmose trijose knygos atlanko-
(o)
Kaip kalbėtis apie paveikslus? (žr. p. 38).
(O)
se'? Papasakokite. Remkitės atmintine (O)
Kas yra knygos veikėjas? Kodėl taip manote?
Kokia paukštelio aplinka? Atkreipkite dėme-
sį į spalvas ir I
b
Kaip jis jaučiasi? Įsižiūrėkite į paukštelio pozas ir apibūdinkitejo savijautą.
" Atlanka - du gretimi atversti knygos, laikraščio ar žurnalo puslapiai, skirti kuriai nors temai išdėstyti.
17
n SKAITOME
o) 9) 18
IR SUPRANTAME
Kuo paukštelis primena žmogų? Kaip manote, ar toks ir buvo dailininkės sumanymas? Savo nuomonę pagrįskite. Koks įvykis vaizduojamas ketvirtoje atlankoje? Kuo skaitytoją intriguoja penkta ir šešta atlankos?
Intriga - veikėjo ar veikėjų grupės poelgiai ir veiksmai, kuriais siekiama paslėpti tikruosius ketinimus ir tikslus.
Intriga didina veiksmo įtampą, sukuria paslaptingumo nuotaiką, žadina skaitytojo smalsumą, norą sužinoti, kas bus
toliau.
SKAITOME IR SUPRANTAME
o) (8) 9)
Kaip manote, ką išgyvena paukštelis? Atsakymą pagrįskite. Kas paaiškėja septintoje atlankoje? Paaiškinkite. Kaip klostosi paukštelio ir šuns santykiai? Papasa-
kokite.
19
APTARIAME
PFasiūlykime sprendimą
(0)
Kaip jautėtės skaitydami bežėdę knygą?
(O)
Kaip manote, kodėl dailininkei prireikė ne vieno, o kelių paveikslėlių paukštelio savijau-
Kas buvo įdomu, smagu, keista?
(4)
tai iki susitikimo su šunimi perteikti? G)
Įsivaizduokite, kad knygos autorius ir
pagrindinis veikėjas esate jūs. Ką nupieš-
tumėte? Kokią istoriją papasakotumėte
paveikslėliais, kad jai tiktų pavadinimas „(Ne)vienas“?
Nusakykite šios knygos pagrindinę mintį.
Pagrindinė mintis - tai, ką autorius kūrinyje norėjo pasakyti svarbiausio. Tema - tai, apie ką pasakojama tekste.
Kuo ypatinga bežodė knyga? Bežėdės knygos isto-
riją kiekvienas skaitytojas gali perskaityti
Bežėdėje knygoje žodžių nėra, bet yra istorija.Ji pasakojama vaizdais.
Bežėdę knygą gali suprasti kiekvienas,
nesvarbu, kiek jam
metų, kokia kalba
jis šneka, kaip geba skaityti.
20
savaip - tai lemia jo
žinios, išsilavinimas, aplinka, vaizduotė.
Bežėdė knyga skaitoma kitaip nei įprasta knyga - žiūrėdamas į
paveikslėlių seką pats skaitytojas turi suteikti jiems prasmę.
Pabėgėliai iš Afrikos, ieškodami prieglobsčio Europoje, jūra pirmiausia pasiekia piečiausią Italijos salą Lampedūzą. Ji yra tik kiek daugiau nei už 100 kilometrų nuo Afrikos. Saloje, kuri daugeliui pabėgėlių tampa pirmąja pažintimi su Europa ir
jos kultūra, nebuvo nei bibliotekų, nei knygynų,
Nei kitų vietų, kur vaikams ir suaugusiesiems būtų užtikrinta pamatinė žmogaus teisė į kultūrą. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos
(IBBY) pastangomis Lampedūzoje įsteigta biblioteka, kuriai pasaulis dovanoja geriausias dailininkų sukurtas bežodes knygas. Bežodės knygos suprantamos visiems žmo-
nėms. Tai tikras išsigelbėjimas vaikams, atsidūrusiems visiškai svetimoje kultūrinėje ir kalbinėje
Lampedūzos biblioteka.
Itališkas užrašas: „Vaikas, mokytojas, rašiklis ir knyga gali pakeisti pasaulį.“ (Malala)
terpėje.
TIRIAME IR KURIAME
LŲ 2
Sukurkime
Papasakokite vieni kitiems po istoriją pagal Ievos Babilaitės knygą
Sukurkite bežodį pasakojimą ir duokitejį perskaityti draugams. Nenustebkite, jeigu jie
„(Ne)vienas“. + +
Dar kartą peržvelkite visus pa-
perskaitys jį kiek kitaip, nei jūs įsivaizdavote. Ku-
veikslėlius iš eilės.
rie paveikslėliai leidžia laisviausiai interpretuoti? Pasidalykite įspūdžiais su skaitytojais.
Prisiminkite, kad kiekvieną pasakojimą sudaro pradžia, dėstymas ir pabaiga. Pasako-
dami šias dalis išskirkite, tačiau
+
teksto neužsirašykite - kalbėkite pagal paveikslėlius. Neskubėkite, stenkitės pasakoti vaizdžiai, įtaigiai, nebijo-
kite įterpti detalių, kurių, jūsų
e e
Patarimai
Kaip kurti bežodį pasakojimą? i
Pirmiausia sugalvokite trumputę istoriją.
+
Nuspręskite, kokia bus jos pagrindinė mintis, kaip kursite intrigą, ką atspindės pasakojimo pavadinimas
manymu, paveikslėliuose nėra LRT mediatekoje pasiklausykite laidos „Domas
ir Tomas“
(temą ar pagrindinę mintį). +
(2019-01-05). Joje dailininkė Ieva Babilaitė pristato vaikams
savo bežodę knygą „(Ne)vienas“ iratsako į laidos vedėjų klausimus. Kokį klausimą dailininkei užduotumėte jūs?
Pasirinkite atlikimo techniką ir pieškite paveikslėlius vieną po kito - vaizduokite savo veikėjų nuotykius chro-
nologiškai, įsivaizduokite šalia parašytą tekstą.
+
+
Kad būtų lengviau skaityti, paveikslėlius sunume-
ruokite.
Įsidėmėkite, kad paveikslėliai skaitytojui turi būti aiškūs. Juk jis turės suprasti jūsų istoriją tik iš paveikslėlių.
KO
ISMOKAU?
KAIP MAN SE! 2
Paveikslėlių knyga, moks.link/bcxg
kviečianti būti bendraautoriu
Ar žinote, kad, pasak moksli-
ninkų, daugiausia informacijos žmogaus smegenys gauna regos receptoriais?
Paveikslėlių knygos vaikams -
puiki pažintis ne tik su pasauliu, bet ir su literatūra, daile.
Skaitysite Evelinos Daciūtės
ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knygos „Laimė yra lapė“ ištraukas ir aiškinsitės, kaip
paveikslėlių knygoje kuriama
istorija ir veikėjo paveikslas, kaip skaitytojas tampa knygos bendraautoriu.
RENGIAMĖS SKAITYTI ()
Kokios informacijos jums suteikia knygos viršelis?
(O)
Kaip manote, kodėl paveikslėlių knygos viršelyje nurodytos dvi autorės?
G
Ką žinote apie lapę? Prisiminkite, kokia ji vaizduojamalietuvių pasakose:
(4)
Atidžiai skaitykite paveikslėlių knygos ištraukas,
atkreipkite dėmesį į veikėjus, stebėkite, kaip atsklei-
džiami jų paveikslai. Kurkite trūkstamas istorijos dalis, paskui jas palyginkite su knygoje pasakojama istorija. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. 22
Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė
Laimė yra lapė Ištraukos
i
VARDU POVLAS MMC TA MŪSŲ STOROA PRASDCDATRUPVI, KITA VIENAME
Kartą gyveno berniukas vardu Povilas. Ne, ne taip. Mūsų istorija prasideda truputį kitaip... Viename dideliame mieste...
kos „Sigutė“, Salomėjos
V
Skaitysite ir lyginsite liaudies pasakos „Sigutė“, Oskaro Milašiaus trum-
48
a
Trumpėja lite-
Poema-pasaka
Pjesė-pasaka
ratūrine pžsaka (prozine pasaka) rašytojo sukurtu (remiantis liaudies pasakų tradicija,ją plėtojant, keičiant)
(eiliuota pa-
(dramine pasaka) liaudies pasakų
fantastiniu pasakojimu.
saka) - poeto sukurtu eiliuotu fantastiniu pasakojimu, pagrįstu liaudies pasakų tradicija ir meni-
ne išmone.
4
tradicija ir menine
išmone pagrįstu, dramaturgo sukur-
tu fantastiniu kūriniu, skirtu vaidinti
scenoje:
Pagal Kęstutį Urbą
RENGIAMĖS SKAITYTI ()
(9)
Įsivaizduokite, kad esate teatro aktorius, kuriam tame pačiame spektaklyje reikia atlikti kelis vaidmenis: piktosios raganos, gerojo princo ir gudriosios lapės. Pasvarstykite, kokiais būdais pakeisite savo įvaizdį. Atidžiai skaitykite liaudies pasakos „Sigutė“, Oskaro Milašiaus literatūrinės pasakos „Sigutė“, Salomėjos Nėries poemos-pasakos
„Našlaitė“ pradžias ir pabaigas. Prisiminkite
ir pradinėse klasėse skaitytos Marcelijaus Martinaičio pjesės-pasakos „Pelenų antelė“
pradžią ir pabaigą. Atkreipkite dėmesį, kuo
Sigutė Liaudies pasakos pradžia Kitąsyk buvo brolis. Jis turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Gyveno juodu prie pamotės žiežulos, bet nežinojoją esant ragana Pamotė turėjo ir tikrą savo dukterį, kuri buvo
negera ir nedaili. Ta sėdėjo kertėje! lyg viešnia
pasipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė. Kol brolis buvo namie, ir Sigutės gyvenimas nebuvo per sunkus, nors pamotė jos kęste neužkentė. Bet vieną kartą prireikė broliui išjoti į karą, į tolimas šalis, ir jo sesuo liko viena prie
liaudies pasakos ir literatūrinės pasakos vaizduojamasis pasaulis panašus ir kuo skiriasi. 112
* Kertė - garbinga vieta už stalo kampe.
pamotės. Ir pradėjo pamotė visaip Sigutę varginti: ji sunkiausius turėdavo atlikti darbus, triūstis' aplink namus, o vasarą gyvulius ganyti. Pamotė nė į akis nesileido Sigutės: toji apsidirbus, apsitriūsus valgė ir miegojo tvartuose, drauge su gyvuliais. Taigi Sigutė tolydžio vaikščiojo visa suskretusi,
murzina.
Liaudies pasakos pabaiga
Tas [Sigutės brolis], pamatęs raganą, drykt nušoko nuo arklio į kitą pusę. Pamotė sako: - Sūneli, patrauk žirgą nuo tako, aš jo bijau. - Geras žirgas, nespirs. Pastūmėk, močiute, ranka, ir pasitrauks.
Tuose namuose buvo juoda kalaitė ir juoda karvutė. Tiedvi mokėjo šnekėti, nes senovėje, sako,
ir gyvuliai kalbėję. Namie Sigutė per dienų dienas vadžiojosi* su kalaite arba, nuėjusi melžti, - su karvute. Užsišnekėjusi su katra, dažnai užmiršdavo namų darbus ir melžimą, ir už tai pamotėją aprėkdavo. Pamotei vis rodėsi, kad jai Sigutė per mažai dirba, kad per daug ji dar dykinėja
Toji tekštelėjo, ir ranka prilipo. Ragana sako:
- Sūneli, ranka prilipo. - Mušk kita - atšoks Mušė kita - ir kita prilipo - Spirk koja - abi atšoks. Ir koja prilipo. - Spirk kita
Ir ta prilipo. Ragana, didžios baimės pagauta,
pradėjo prašytis
- Mušk kakta, visa atšoksi
Ragana mušė kakta - ir kakta prilipo. Tada Sigu-
tės brolis sako:
Tai tau, tai tau, pamotėle, Skausti? mano seserėlę,
Tai tau, tai tau, raganėle,
Degint mano gražuolėlę. Oatsisukęs į arklį šitaip pasakė: - Bėk, žirgeli, kur kojos neša, kur akys mato, barstyk drabstyk raganos smegenėles po visą pasaulį.
Ir žirgas išdrumbėjo“...
Ką pasako pasakos pavadinimas?
Kas nurodoma pirmu sakiniu?
Ir dabar žiemą, kada pasnigus gerokai šąla, sniegas žiba saulėje. Tai - raganos smegenys.
Kokie veikėjai minimi ištraukoje? Kurie iš jų teigiami, neigiami, pagrindiniai, šalutiniai?
Iš ko taip sprendžiate?
Iš ko galime suprasti, kad kalaitė ir karvutė yra pagrindinės veikėjos pagalbininkės? Kas atskleidžiama pasakoje - veikėjų veiksmai ar jausmai? Atsakymą pagrįskite.
Kodėl pamotė vadinama žiežula? Paaiškinkite šio žodžio reikšmę. Kokiu tikslu jis vartojamas tekste?
(O)
O kodėl vartojamas
palyginimas? Raskitejį. |
" Triūstis - dirbti, darbuotis, ruoštis.
* Vadžiėtis - draugaujant vaikščioti.
3 Skaūsti - skriausti * Išdrumbėti - su triukšmu išbėgti
113
SKAITOME IR SUPRANTAME (O)
o) 9)
O)
Kaip Sigutės brolis nubaudžia pamotę raganą?
Už ką nubaudžia? Iš kur tai sužinote? Pacituokite. Kaip ir kodėl gamtos reiškinys siejamas su raganos bausme?
Išanalizuokime Kokios kalbinės raiškos priemonės
pasakos kalbai suteikia vaizdingumo? Raskite jas ir įvardykite.
6)
Kodėl pasakos pabaigoje įterpiamas dialogas? Ką jis suteikia kūriniui?
pašvitais“, ligi pat vakaro tupėdavo prie durų, varnas skaitydavo ir nosį rodydavo žmonėms, pro
šalį einantiems.
Ragana iš visos širdies nekentė Jonelio ir Sigutės, ypačiai? mergelės; vis dėlto, kol dar brolis gyveno sykiu,ji stengėsi bent kiek tvardytis. Bet
nuo tos dienos, kai jam prireikė su savo valdovu
didžiuoju kunigaikščiu joti į karą, bjaurioji žiežula, kęste neužkęsdama podukros, davė valią
savo neapkantai*. Nebuvo tokio pažeminimo nei sunkaus darbo, kurio nebūtųjai užkrovusi, kad tik gautų piktai pasidžiaugti kamuodama mergelę. Žiemą liepdavo triūsti virtuvėje ir per didžiausius speigus siųsdavo gulti pakraigėn?. Vasarą, vos
praaušus, varydavo pamiškėn gyvulių ganyti, o
nakčiai užrakindavo tvarte, davusi pasrėbti skystos pliurzės?, sekmadieniais ir per šventes pridur-
dama kokį nuo stalo atlikusį kąsnelį. Buvo tuose namuose karvutė ir kalaitė, abi
juodos tarytum varnos. Kaip ir visi senų senovės Dialogas - dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis.
Oskaro
Milašiaus „Sigutė“.
Skaitmeninė kūrinio versija Oskaras Milašius
Sigutė
Literatūrinės pasakos pradžia Kitą kartą buvo brolis ir sesuo: Jonelis, kiek išmintingas, tiek narsus jaunikaitis, ir Sigutė mergelė, kurios dailiame veidelyje atsispindėjo visos protoir širdies dorybės. Gyveno juodu pas pamotę, įtarią ir rėksmingą senę, ir nuolankiai kentė josios
begalinius užgaidus nė iš tolo nenumanydami, kad
ji slapčiomis palaiko ryšius su pačiu Belzebubu' ir jo parankiniais. Ši geroji moteriškė turėjo dukterį, tikrą suskretėlę, kuri ir gymiu, ir būdu panėšėjo į savo motiną ir, nuo ryto pasidabinusi sučiurusiais
gyvuliai, tos godingos? keturkojės suprato žmonių kalbą ir savo pašnekesius dažnai pagražinda-
vo tokiais posakiais ir vaizdingais palyginimais, kurių paprasto grakštumo ir kuklios išminties
neįstengtų pamėgdžioti nė šviesiausi mūsų laikų protai. Tų menkų gyvulėlių užuojauta neleido Sigutės širdyje išblėsti nuolankumui ir skatino ieškoti nusiraminimo smagiuose ar pamokomuose reginiuose, kuriais geroji gamta atsveria žmonių
beprotybę ir piktumą. Deja, akimirkos, mūsų trijų bičiulių skiriamos šioms mieloms pramogoms, raganai pasirodė neleistinas kėsinimasis į josios naudą ir teises. Vis griežtesnė namiškių priežiūra ir žiaurios bausmės dėl menkiausio prasižengimo Neilgai trukus privertė jas išsižadėti savo nekaltų žaidimų. Nuo draugių atskirta karvutė gromuliavo“ tūkstančius neįgyvendinamų keršto užmačių; kalaitė grimzdo į juodą neviltį, o Sigutė stengėsi guostis ir užsimiršti dar stropiau ir kantriau
plušėdama, bet niekas negelbėjo - nepakenčiamoji žiežula dar pikčiau rėkavo ir negailestingai
ujo? vargšę našlaitę.
* Pliuzė - skysta, prasta košė ar sriuba. 14
ypač. * Neapkanta - neapykanta 5 Pakraigė - vieta po kraigu (stogo viršumi)
7 Godingas - čia: garbingas.
* Gromuliūoti - čia: stengtis suprasti, svarstyti. * Ūiti - nuolat barti
sokit jam, paplekšnokit per sprandą, ir jis beregint nusiramins.
Senė paglosto kvapnųjį demoną, josios dešinė
prilimpa prie sakų, ir ji nebegali atplėšti rankos nuo arklio sprando. -Plekštelkit kita ir traukit dešinę, tuomet ir
atšoks.
Žiežula paklauso: kairioji irgi prilimpa. - Įsiremkit dešine koja ir atplėšit rankas. Ir koja prilimpa.
- Spirkit kaire.
Jau abi kojos prikibusios.
- Smagiai trenkit kakta jam į pilvą ir išsivaduosit. Šimtažiedis, virtęs naujovišku kentauru?, iššie-
pia dantis. Sigutė akimoju atsiverčia į žmogų ir
puola melsti senei malonės. Jonelisją nutildo ir savo ištikimajam žirgui taip sako: - Taurusis žygio drauge, kilnusis Šimtažiedi de-
SKAITOME IR SUPRANTAME (0)
Ką sužinote iš pirmo literatūrinės pasakos sakinio? Kuo šis sakinys skiriasi nuo pirmo
gančiu žvilgsniu, plevėsuojančiais karčiais, eiklusis ir išdidusis ristūne! Bėki, bėki šuoliais, kiek tik
liaudies pasakos sakinio?
įkerti, lyg visi pragaro velniai tave vytųysi. Ir šiukštu negrįžki arklidėn, kol neištaškysi ponios į smul-
60
Kodėl pamotė pavadinama gerąja moteriš-
ke? Ko siekiama tuo pavadinimu?
kiausius gabalėlius.
Kaip pamotės dukra aprašoma liaudies pasakoje ir kaip - Oskaro Milašiaus pasakoje?
Šaunusis žirgas leidžiasi kaip strėlė, ir raganos smegenys, piktų užmačių ir blogų darbų šaltinis, ištykšta po laukus. Ir dar mūsų laikais, kai žiema į mūsų kraštą pūsteli šaltį, tokį pat, koks viešpatavo
o6060
Kuo šie aprašymai skiriasi? Kodėl?
Ką sužinote apie kalaitę ir karvutę? Kaip pasakotojas jas apibūdina?
senės mintyse ir širdyje, tėvai rodo vaikams
Iš ko galima spręsti, kad pasakoja pasako-
žvilgantį sniegą ir ledą ir sako: - Aure raganos smegenys blizga.
tojas? Koks jis šioje ištraukoje?
Kokios kalbinės raiškos priemonės suteikia
pasakai vaizdingumo, gyvumo? Raskite jas irįvardykite.
Literatūrinės pasakos pabaiga
T
Karys nušoko žemėn. Žirgas, pasibaidęs ne-
regėtos nematytos senės, pašiaušė karčius, ėmė
kaip pašėlęs prunkšti, žvengti, karpyti ausimis, trypti vietoje ir spardytis. Tokie pokštai pamotei
nelabai patiko, ir ji paprašė posūnį pririšti arklį prie pakelės medžio. - Nebijokit, mamyt, Šimtažiedis - šaunus
bičiulis, nieko bloga jums nepadarys. Nusišyp-
* Dėmonas - piktoji dvasia, velnias; čia: žirgas išteptas medžių sakais, todėl vadinamas kvapniuoju demonu. * Kentauras - mitinė senovės graikų būtybė su žmogaus galva, arklio liemeniu.
15
SKAITOME (O)
IR SUPRANTAME
Kaip ištraukos pradžioje aprašomas žirgas? Kokios
(8)
kalbinės raiškos priemonės vartojamos? Kodėl?
Apie ką kalbama Oskaro Milašiaus pasakos pabaigoje? Kuo ši pabaiga primena liaudies pasakos „Sigutė“
60
6 8
pabaigą?
Kokie veikėjų bruožai atskleidžiami? Apibūdinkite kiekvieną veikėją. Savo teiginius pagrįskite citatomis. Ar jaučiamas pasakotojo požiūris į pasakos įvykius? Koks jis? Iš ko taip sprendžiate? Argumentuokite. Kokia nuotaika kuriama pasakoje? Kasją perteikia?
Kaip baigiama pasaka? Kuo jos pabaiga skiriasi nuo
0
liaudies pasakos pabaigos? Ko pasakai suteikia kalbinės raiškos priemonės? Kurias
kalbinės raiškos priemones šioje ištraukoje atpažįstate? Raskite ir įvardykite po 2-3 kalbinės raiškos priemones.
|
Lieka pamotė piktoji, Jos dukra - Snaudalė toji
Ir Sigutė vienytėlė? -
Be paguodos - našlaitėlė. Savo pamotei stornosei
Kaip įtikti, nežinosi -
Jinai ragana tikra! Raganėlė jos dukra. Kur tik ragana sustoja, Apkalbos, vaidai putoja; Kur prašliaužia jos šešėlis, Ten žolė nustoja žėlus. Ką Tas Kur Jos
pagauna jos liežuvis, jau dingęs, tas jau žuvęs. tik eina - tenji kenkia. kaip maro žmonės lenkias.
Raganos dukra miegalė -
Nieko, niekoji negali.
O Sigutė našlaitėlė Tai kasdien su saule kėlė. Salomėja Nėris
Visus darbusji nudirbo,
Poemos-pasakos pradžia
Nuolat pamotė akėjo?.
Našlaitė
Kloja žemę lapų šilkas... Į kapus kelelis pilkas - -
Ten palaidota motulė, Ten tėvelis tyliai guli.
O varteliuos vargas žydi - Brolužėlį sesė lydi Per laukelį, per girelę - -
Skaudžios gėlos! širdį gelia.
Raganos dukra - kitokia:
Jokio darbo nenutuokia; Tingi verpti, tingi austi,
Tingi burną nusiprausti.
Brolužėlis greit užaugo Tai sesytę mažą saugo Nuo karčių svetimų dūmų Ir nuo pamotės piktumo.
Oi broleli, brolužėli,
Vai, nekenčia jos mergytės!
Kelias dunda, vėjas ūžia - -
Kam graži, kam išmintinga, Kam gerumo jai nestinga.
Juodbėrėlis gailiai žvengia, Kai seselė brolį rengia. Prie vartelių stovi jiedu -
Vieškeliu namo parjosi, Prie vartelių apsistosi - -
Ašarėlė sesei rieda.
w6
Darbas rankose jai tirpo; Ojtikti nemokėjo -
"Gėli-
idelis skausmas.
2 Vienytėlis - vienintelis, visai vienas.
Kareivėli raitužėli!
Kur Sigutė geltonkasė? Gal seselės neberasi.
Ją primanę“ sudraskytų:
Vargo dienos našlaitėlei - Jos draugai - laukų paukšteliai. Jai sesuo - juoda kalytė.
Jos nebijo net pelytė.
3 Akėti - čia: barti, plūsti
* Primanyti - galėti
Vėjas plaukelius jai glosto, Saulė ašaras nušluosto - Gluosnis ar žilvičio keras! Visad artimas ir geras.
Betgi už visus geriausia
Tai karvutė juodaausė Ji Sigutei gailestinga, Gero žodžio jai nestinga.
o) 9)
Neišbėgsi nuo deguto,
Duok man gryno vandenėlio!
Ragana nekantriai sako: - Tavo žirgas man ant tako!
- Nešk, žirgeli, raganėlę Per laukelį rudenėlio!
Šypsos raitelis batuotas:
Išbarstyk juos, kur paklius! *
džioje?
- Šerki žirgui per šlaunelę, Kam sustojo tau ant kelio! -
Ar pasikeičia pasakojama istorija Salomėjos Nėries
Visa plaštaka prilipo
Kas atskleidžiama poemos
(eiliuotos pasakos) pavadinimu? Ką sužinote pasakos pra-
eiliuotoje pasakoje? Kuo? Remkitės eiliuotos pasakos, liaudies pasakos ir Oskaro Milašiaus pasakos
pradžiomis.
o 8
- Tai ištroškau, motinėle,
Ragana kone pasiuto Blaškės, raitės lyg ant ylų, Kol visa, visa prisvilo
SKAITOME IR SUPRANTAME
o)
Poemos-pasakos pabaiga
Kaip pristatomi veikėjai?
Atsakymą pagrįskite.
Kokios kalbinės raiškos
Žvengia žirgas degutuotas?,
Šėrė senė smagų ypą* -
Iškratyk jos kaulelius!
Platumoj laukų saulėtų Supas klaidžioja iš lėto Sidabrinės lengvos gijos Jom rugiena apsivijus -
Brolis, lipdamas iš balno:
- Šerk, močiute, kairiu delnu, Tai atšoks ir dešinioji, -
Tyli rudenio laukai Skraido raganos plaukai.
Ojei ne - paspirk jį koja! Jei negelbės - spirk kita! Dar geriau - suduok kakta!
priemonės vartojamos?
Kokiu tikslu? Kas jomis
atskleidžiama? Nurodykite po1-2 kalbinės raiškos
priemones.
" Kėras - krūmas.
? Degutūotas - degutu (tokiu klampiu skysčiu) suteptas.
A * Ypas (neteiktina svetimybė) - smūgis, kirtis
SKAITOME IR SUPRANTAME (o)
o)
Kuo skiriasi Salomėjos Nėries poemos-pasakos, liaudies pasakos ir Oskaro Milašiaus pasakos pabaigos? Kokias kalbinės raiškos priemones vartoja
poetė? Kokiu tikslu? Kas jomis perteikiama? Atsakymą pagrįskite.
Marcelijaus Martinaičio „Pelenų antelė“. Skaitmeninė kūrinio versija Marcelijus Martinaitis
Pelenų antelė
Pjesės-pasakos pradžia
o)
Koks gamtos reiškinys aprašomas paskuti-
niuose dviejuose posmuose? Ar tas reiškinys minimas ir kitų dviejų pasakų pabaigoje?
O)
Kodėl taip manote?
Kokia nuotaika vyrauja Salomėjos Nėries poemoje-pasakoje? Kasją atskleidžia?
+
VEIKĖJAI
Už Raganos buveinės ir Sigutės žemės prasiveria kitų žmonių erdvė, kurioje palaidota Motulė, kurioje klajoja Brolelis raitelis ir iš kurios ateina
SIGUTE, kuri nežino, kadji našlaitė
karų ir nelaimių žinia. Ten yra visų žemė.
RAGANA
metu: jos juda, keičia proporcijas. Kiekvienas
BROLELIS raitelis pamotė
ŠAUKŠTABURNĖ ir TEŠLADANTĖ - Raganos
pamotės dukros
MOTULĖ po žemėm
SIGUTĖ antelė KARVUTĖ
KALAITĖ
ŠARKA - piktoji Raganos dvasia
VARNAS - karo dvasia
RAITELIAI kareivėliai - visi kaip vienas
CHORAS
Visos tos trys scenovaizdžio dalys yra vienu
daiktas ar veikėjas turi savo ribas, tačiau, keičiantis
vaizdui, jie patenka į neįprastas situacijas, yra taip pat priversti keistis, priimti naują vaidmenį. Raga-
na Sigutės žemėj priversta tapti Motule, Sigutė Raganos buveinėje paverčiama Antele ir t. t. Tik
Varnas ir Šarka - ta visų nelaimių nuojauta ir Raganos ryšininkė - neturi savo apibrėžtos ribos: veikia virš visų trijų pasaulių. Vėliau ir Sigutė Antelė tampavisų antele - nuskriaustųjų dvasia.
Scenovaizdis susideda iš trijų dalių, viena kitai prieštaraujančių, viena kitą papildančių ar tarpu-
Brolelis išvyksta į karą
jų žemės dvasių buveinė. Tai mėnulio, žvaigždžių, požemio šviesos pasaulis, kuriame žmogaus daiktai yra įgiję keistą paskirtį. Raganos būstas - lyg ir
viską gražiai apšviesdama. Tik Raganos požemių Ji neapšviečia. Ten viskas dar sustingę, apšviesta negyva kito pasaulio šviesa. Pirmam plane - Šarka
savy kovojančių. Arčiausiai ir žemiausiai yra piktų-
Ramu Sigutės žemėj. Čia teka geroji jos saulė,
kaimo troba, bet kartu ir kažkas kita.
ant tvoros, lyg suakmenėjusi.
Sigutės pasaulis - tai šviesos, erdvių, augalų ir gerųjų gyvių pasaulis. Su ja yra visų pakelių saulė: ji -visų žmonių saulė. Ji gali patekėti iš po augalo,
Toli, didelėj erdvėj girdėti Sigutės balsas. Jai atliepia aidas, o gal kitų piemenų balsai. Tie bal-
iš po gero žmogaus kojų, ir viskas gyvena ir juda
sai - vienas po kito, išvien, atskirai. Tai žmogaus ir gamtos sutartinė, ryto džiaugsmas, kuris ateina iš
aplink ją, už jos, virš jos...
neužmatomų tolių. Toje sutartinėje atpažįstame
18
Sigutės balsą
- Saulele! Saulele! - Motinėle! Motinėle! - O mes maži piemenėliai!
Raganos požemiai išsijudina, tarsi pradeda užgožti gamtos erdvę. Įsigali požemių šviesa
- Kurk, saule, ugnelę!
Štai ant laktos tupi Raganos dukros Šaukštaburnė ir Tešladantė. Kilnoja rankas lyg varniukai sparnus, kreksi, bjauriai žiojasi. Nasrai,
- Sušildyk žemelę
basoms mūsų kojoms... Kartu su šia sutartine artėja Sigutės balsas. Ji pasirodo su Karvute ir Kalaite
Ten, visų žmonių pasaulyje, Brolelis ant žirgo. Jo kaktoj - mėnulis. Jis medžioja, vaiko piktąsias dvasias. Šarka visa tai pajunta, krusteli uodegą, sunerimsta. Sutartinė nutrūksta
ŠARKA
Kre kre kre! Rrrrrragana! Rrrrrragana! Kre kre kre! Rrrrrragana!
Rrrrrragana! Šarka pakyla, suka ratus virš scenos, virš
Raganos buveinės ir Sigutės, rėkdama šaižiu, grasinančiu balsu. Savo buveinėj pašoka atgijusi Ragana pamotė. Šarka tarsi prikelia požemio gaivalus!. Ragana kaip ir Šarka rėkia tuo pačiu, į šaižų juoką panašiu balsu: Kre kre kre! Šarka vis suka ratus aplink Sigutę, Karvutę ir Kalaitę, praskrenda pro saulę, pro augalus - tarsi ir jiems grasina. Iš už saulės išjoja brolelis ir šauna. Šarka dingsta
* Gaivalas - gyvis, padaras.
* Viralas - virtas valgis, sriuba * Biralas - miltai, kuriais užberiamas gyvulių ėdesys
rodos, net veidus užgožia. Vienos burna kaip samtis, o kitos - pilna baisių dantų Verda puodas. Aplinkjį šoka Ragana, maišo
šluota. Ugnis - puode, lyg pati ugnis virtų RAGANA
Ugnies viralas?,
akmens biralas?, akmens biralas, ugnies viralas...
(Kreksi)
Rep RI) AmxCS.kre Pp.
Gardus kąsnelis -
i
agana!
krel
galva kojelės,
skruzdės kaklelis,
ugnies pelenėliai. (Kreksi) Ugnies pelenėliai, akmens smegenėlės, galva kojelės,
skruzdės kaklelis.
Dukros plasnoja lyg varniukai lizde - vis prašo. Ragana kemša joms į burnas savo baisų viralą. Dalį valgio ji atideda Sigutei
SKAITOME
RAGANA
Šaukštaburnei - viralėlis, Tešladantei - smegenėlės, o Sigutei - pelenėliai.. (Atideda) Tešladantei - kaklelis, Šaukštaburnei - kojelės,
o Sigutei - akmenėlis... (Atideda)
(O)
Kas pasakoma pjesės-pasakos pavadinimu?
(O)
Kaip pradedamas šis kūrinys? Kurių veikėjų nebuvo anksčiau
skaitytų pasakų ištraukose? (o)
Kas ir kodėl nurodoma remar-
kose?
4
a: d
Ragana įriša į skarą tai, ką atidėjo
Sigutei
Remarka - dramos kūrinio autoriaus pastaba tekste, skirta aktoriui arba režisieriui.
(CO)
Kokiu tikslu autorius siūlo suskirstyti scenovaizdį? Kaip
RAGANA
manote, kodėl?
o Sigutė - alkana,
Kaip žiūrovams pristatoma
Štai Sigutei pelenėliai... (Kreksi)
6000
alkana... (Kreksi)
O
Jūs užvalgėt- ir gana,
alkana,
Štai Sigutei - akmenėlis,
Ragana apsuka sau galvą, apgręžia antraip daiktus ir, išėjus į laukų erdvę, pasidaro panaši į Motulę. Bet kai tik atsigręžia į mus - ji vėl Ragana, nes jos veidas - dvigubas. Ji, atsigręždama į savo buveinę, vis sukreksi. Paskui nutai-
so Motulės balsą šaukia Sigutę
RAGANA
Ū ūūūū! Sigut!
Ū ūūūū! Kurtu?
Sigutė?
Koks Šarkos vaidmuo kūrinyje? Ką sužinote iš Raganos žodžių? Ar skaitydami ankstesnių pasa-
kų ištraukas įsivaizdavote tokius veikėjus, kokie aprašyti pjesėjepasakoje? Palyginkite ir pateikite argumentų.
9)
pelenėliai... Akmenėlis, pelenėliai, pelenėliai...
120
IR SUPRANTAME
Kokių kalbinės raiškos priemo-
nių randate Raganos mono-
logė? Kokiu tikslu jos vartoja-
mos? Raskite jas ir įvardykite.
Monolėgas - grožinio kūrinio veikėjo kalba, nejeinanti į dialogą, sakoma
pačiam sau, kitiems veikėjams arba žiūrovams. Monologo pagrindinis
tikslas - atskleisti veikėjo jausmus,
apmąstymus.
Pjesės-pasakos pabaiga
Ragana šėrė - prilipo ranka. Plėšia plėšia - neatplėšia. Ryškėja jos tikra, raganiška, prigimtis,
Brolelis joja, seselė Antelė jį lydi ligi Raganos kiemo
kurią taip ilgai slėpė ne tik nuo Sigutės, bet ir nuo
Brolelio. Ragana kreksi, blaškosi vis dar norėdama apsimesti Motule
RAGANA
RAGANA
Vai tu, mano sūneli,
vai tu, akių šviesele,
Kas gi čia dabar nutiko,
štai visa ranka prilipo! Kaip dabar tave paliesiu, kaip palietus pamylėsiu!
vai kur gulei, kur kėlei,
vai kaip tau širdį gėlė be savo motinėlės,
14
N
be jos užtarimų, atsidusimų...
BROLELIS Kad pirma ranka atšoktų,
Mėgina raudot, bet pasigirsta vis tas pats krek-
žirgui trenk antra į šoną!
sėjimas
Kiek tik galėdama Ragana šeria žirgui į šoną. Prilimpa ir antra ranka. Ji vis labiau „raganėja“,
BROLELIS Dėkui dėkui, kad raudojai,
prisiliesdama prie žirgo - prie kito pasaulio, kuris
kad rankas tu prarymojai, kad akis tu pražiūrėjai, kaip žarijomis žibėjai...
priklauso žmonėms. Spiria viena koja - prilimpa, spiria kita - prilimpa. Mėgina raudoti, bet dabar jos visi žodžiai susimaišo: ir geri, ir blogi
Dėkui dėkui, motinėle,
RAGANA
kad globojai seserėlę,
Vai tu, mano sūneli...
kad migdei ją patalėliuos ant pūkinių pagalvėlių...
Vai tu, akių šviesele...
Gyvą ar mirusį...
Gyvą ar mirusį...
Ragana nori prieiti ir apkabinti Brolelį, bet ne-
Sudegint... Kvapą sudegint...
gali -vis žirgas pastoja kelią
Kre kre kre! Vai tu mano sūneli... Kre kre kre! Sudegint...
RAGANA
Išverkiau akis, vaikeli,
bežiūrėdama į kelią! Kaip tave man apkabinti, kaip tą žirgą nuraminti?
BROLELIS Dėkui dėkui, motinėle,
kad vartus tu man atkėlei.
Gyvą ar mirusį...
Kre kre krel..
BROLELIS
! | E
Vai motule, kaip kentėjai, kaip akis tu pražiūrėjai!
O dabar į žirgą - nosim, irvisa tu atsiknosi!!
O dabar štai šerk žirgeliui, pasitrauks jisai nuo kelio!
"M
" Atsiknėti - atšokti
121
Ragana trenkia - ir nosis prilimpa. Spardosi - ir nieko. Iš pačios gilumos piktas raganiškas atsidusimas
Brolelis su Ragana dingsta. Vieniša Karvutė ir liūdna Kalaitė. Sninga, nyku. Tai sninga Raganos smegenys
BROLELIS
Praskrenda vieniša Sigutė Antelė - lyg atsili-
Ei! ei! eiiii!
kusi, neišskridusi į dausas!. Karvutė ir Kalaitėją
Laukais!
atpažįsta. Bet padarytos skriaudos ir jos jau negali
Miškais! Visais!
a
atšaukti - Sigutė ir lieka Antelė
Keliais!
Lyg iš žemės gelmių - aimana, kuri ir lydi Antelę
Ei! ei! eiiii!
per šį liūdną, pirmu sniegu uždengiamą rudens
Brolelis pavaro žirgą. Tas lekia su Broleliu raiteliu ir su Ragana prie šono - net švilpia. Pabyra
grėblio dantys, šiukšlės, skudurai ir visokie šlykštūs
pasaulį CHORAS
Nėra, tai nėra
gaivalai. Kratosi ir Raganos dukros - jos taip pat subyra. O žirgas neša Raganą,ji klykia, jos plaukai draikosi, krenta ant laukų, ant saulės. Tai sniegas.
broliui seselės. Skrenda, tai skrenda raibaplunksnėlė.
Amžiams nugrimzta Raganos pasaulis
Kloti pakloti
balti patalėliai Sninga, tai sninga raganos smegenėlės.
BROLELIS Už antelę seserėlę, už žarijų patalėlį neški raganą laukais, lygumom, kalnais, miškais,
Uždanga
kiek gali, kiek akys mato,
tegu kaulai išsikrato, tegu draikos smegenėlės pamotėlės raganėlės už sudegintą seselę, pelenų antelę.
SKAITOME
IR SUPRANTAME
O 600
Ar Brolelis tiki Raganos žodžių nuoširdumu? Atsakymą pagrįskite citatomis.
o
Kaip Ragana pasitinka Brolelį? Kodėl taip?
Koks Sigutės likimas aprašomas remar-
Kurie Brolelio žodžiai yra ironiški? Pacituo-
kite.
O
kose?
122
Kokį gamtos reiškinį apdainuoja choras? |! Daūsos - čia: šiltieji kraštai.
G)
Išanalizuokime Kokių kalbinės raiškos priemonių, būdingų ir liaudies pasakoms, gausiausia
šioje ištraukoje? Ką jos suteikia tekstui?
Raskite ir įvardykite tas kalbinės raiškos priemones
APTARIAME
o) o) 9)
Kokia liaudies pasakos „Sigutė“ tema? Arta tema tinka ir literatūrinėms Oskaro
Milašiaus, Salomėjos Nėries ir Marcelijaus Martinaičio pasakoms? Kodėl?
Kodėl skiriasi pasakų pavadinimai? Argumentuokite. Kaip nurodoma pasakų veiksmo vieta, nusakomas laikas? Ar visų pasakų ta pati veiksmo vieta ir tas pats laikas? Remkitės perskaitytomis pasakų pradžiomis. Kodėl kiekvienos pasakos pabaigoje mini-
mas tam tikras gamtos reiškinys? Ar visose pasakose tai tas pats reiškinys? Kodėl?
Įrodykite citatomis.
(6) o)
Apie kokius veikėjų poelgius kalbama pasakų pradžiose ir pabaigose? Kuo tie poelgiai panašūs ir kuo skiriasi? Ką jautėte, išgyvenote skaitydami pasakas
apie Sigutę? Kaip vertinate Sigutės brolio
kerštą pamotei raganai? Ar visada už blogį blogiu atsimokama? Pasvarstykite, kokiais kitais būdais buvo galima išspręsti Sigutės,
o
jos brolio ir pamotės nesutarimus.
Pasak tautosakininkės Bronislavos Kerbe-
lytės, „pasaka - žmonijos patirties saugykla, kasdienio elgesio taisyklių iliustracija“. Pas-
varstykite, kas pasikeitė šiais laikais. Pateikite pavyzdžių.
TIRIAME IR KURIAME
Falyginkime
Pasirinkite vieną šios temos literatūrinę pasaką (Milašiaus „Sigutę“, Nėries „Našlaitę“ arba Martinaičio „Pelenų antelę“) ir
Palyginkite liaudies pasakos „Sigutė“
ją perskaitykite. Palyginkite tą pasaką su
liaudies pasaka „Sigutė“: atkreipkite dėmesį
ir Oskaro Milašiaus, Salomėjos Nėries,
Marcelijaus Martinaičio literatūrinių
į veiksmo vietą, laiką, veikėjus, siužetą (kūri-
nio įvykius). Nurodykite pasakų skirtumus ir panašumus. Remkitės atmintine (žr. p. 125).
pasakų pradžias ir pabaigas: nurodyki-
te jų panašumus ir skirtumus. Remkitės atmintine Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo
e e
e+0
skiriasi? (žr. p. 125) ir temos pradžioje pateikiama schema (žr. p. 112)
Perskaitykite liaudies pasakos „Lapė, strazdelis ir varna“ skaitmeninę versiją ir pagal ją sukurkite literatūrinę pasaką.
1.
Pasidalykite į keturias grupes ir liaudies pasaką suskirstykite į keturias dalis.
2. Kiekviena grupė turi pasirinkti pasakos ištrauką ir nutarti, kokią literatūrinę pasaką - trumpąją, poemą ar pjesę - kurs. 3. Pagal pasirinktą liaudies pasakos ištrauką sukurkite literatūrinės pasakos dalį. Remkitės temos pradžioje pateikiama schema ir atmintine (žr. p. 112, 124).
LRT mediatekoje pasiklausykite visos liaudies pasakos „Sigutė“ įrašo. Aptarkite pasakos vaizduojamąjį pasaulį: veiksmo
vietą, laiką, veikėjus, siužetą (situacijas). Remkitės atmintine (žr. p. 125).
KO
ISMOKAU?
KAIP MAN SE! 123
Literatūrinė pasaka - literatūros žanras; paprastai siužetinis literatūros kūrinys, kuriam būdingi antgamtiniai veikėjai, stebuklingi daiktai, neegzistuojančios erdvės ir pan. Literatūrinė pasaka - rašytojo sukurta pasaka.
Kokie yra literatūrinės pasakos bruožai? Sukurta rašytojo,
Netikėtas siužetas (kūrinio įvykiai), ant-
Susiduria du vaiz-
todėljai būdingas
gamtiniai veikėjai, stebuklingi daiktai,
duojamieji pasau-
individualus stilius, savitos idėjos
neegzistuojančios erdvės. Kuriamos absurdiškos, keistos situacijos.
liai - tikroviškas ir fantastinis.
ir neįprasta pasau-
lėžiūra
x Literatūrinė
Veikėjai individualizuoti (kuriami
charakteriai)
m
k pasaka
N
Literatūrinės pasakos laikas gali būti įvairus: ir neapibrėžta praeitis (kaip liaudies pasakose), ir lengvai apibrėžiamas (gali būti praeitis, dabartis, ateitis, laiko šuoliai).
— į
124
Veiksmo vieta gali
būti ir nekonkreti, ir konkreti (ir tikroviška, ir fantastinė).
Keliami meilės, laimės, pareigos, gyvenimo prasmės klausimai, siekiama pažintinių tikslų, pamokoma, patariama, kaip elgtis.
-
Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo skiriasi?
AM
Fantastinė veiksmo vieta
ZA
Panašumai
Neįtikimi įvykiai
a
Nepaprasti pagalbininkai Antgamtiniai veikėjai
Stebuklingi daiktai
2“
Kolektyvinė kūryba
BE
Sukurta rašytojo
pePvi
Nekonkreti
(vienoje karalystėje)
ų
Dažnai konkreti (ir tikroviška,
ir fantastiška)
——A1 Gali būti ir neapibrėžta
Neapibrėžta praeitis
(kitąkart, senovėje)
praeitis, ir lengvai nusta-
I]
tomas (praeitis, dabartis, ateitis, laiko šuoliai)
Apibendrinti
Individualizuoti (kuriami
Situacijos atpažįstamos
Dažni netikėtumai
(tipiški)
charakteriai)
—— Sana
125
Žaidimų kambarys Kur
nuneša
svajonės?
Luiso Kerolio literatūrinėje pasakoje „Alisa Stebuklų šalyje“ pagrindinė veikėja Alisa sapne
patenka į triušio urvą, kuriuo nukeliauja į keistą pasaulį.
Įsivaizduokite, kad sapne patekote į neįprastą keistų būtybių pasaulį. Koks tas pasaulis? Kokios būtybės? Ko no-
rėtumėte jų paklausti? Sugalvokite
1-2 klausimus.
Kiekvienas laimę supranta savaip. Oskaro
Miūklė - mįslė, išreikšta klausimu, kurio atsakymas
būna netikėtas. Pavyzdžiui: Kokio akmens nėra vandenyje? (Sauso)
Vaildo literatūrinės pasakos „Laimingasis Prin-
Pabūkite detektyvais: perskaitykite pa-
cas“ veikėjams laimė - tai pasiaukojimas, noras
teikiamas citatas ir atpažinkite III ciklo
padėti kitiems, ištikimybė, o Sigito Poškaus
„Žvejo ir marių didžuvės“ žvejui - namai, šalia
gyvenantys žmonės ir gyvūnai, didžuvei - duonos riekė. Sukurkite savo laimės formulę, pavyzdžiui, žvejo laimės sampratą būtų galima užrašyti taip:
L=N+Ž+G(š k)- Laimė = Namai + Žmonės + Gyvūnai (šuo, katė).
[2
Pažaiskite slėpynių: paslėpkite Luiso Kerolio „Alisos Stebuklų šalyje“, Oska-
ro Vaildo „Laimingojo princo“ ir Sigito Poškaus „Žvejo ir marių didžuvės“
literatūrinių pasakų autorius. (Čia cituojami kiti tų autorių kūriniai.) Paaiškinkite, kas padėjo atpažinti autorius.
Katinas gulėjo pievoje, žiūrėjo į debesis ir iš jų sėmėsi įkvėpimo. Įkvėpdavo kokį
debesį ir pradėdavo regėti nematytus vaizdus, neatrastas šalis, sužinodavo, ką dar
galima ir reikia atrasti.
Kai neatrastos šalys ir vaizdai galvoje
imdavo įgauti aiškesnius kontūrus, katinas puldavo kuo greičiau išmurkti juos eilėmis.
veikėjus.
Žėri žalčio rūmai, -
Pasirinkite vieną veikėją.
Juos vynioja dūmai
2. Sugalvokite apie tą veikėją 2-3 minkles netiesiogiai apibūdinkite kurį nors pasirinkto veikėjo bruožą, tik veikėjo vardo neminėkite. 3. Minkles užminkite klasės draugams ir paprašykite jų atspėti, apie kokį veikėją
kalbate.
Gintaro takai -
Kaip žalsvi rūkai.
Tu negali įsivaizduoti, kokių stebuklų ten buvo. Ten stovėjo milžiniški vėžlio kiautai,
pilni perlų, ir išskaptuoti nepaprastai dideli mėnulio akmenys, prikrauti raudonų rubi-
nų. Auksas buvo supiltas į dramblio odos
skrynias, o aukso dulkės - į odinius bute126
lius. Ten buvo opalų ir safyrų, pirmieJi - krištolo taurėse, o pastarieji - nefrito
taurėse. Apvalūs žali smaragdai buvo
išrikiuoti ant plonų dramblio kaulo lėkščių, o viename kampe buvo šilko kapšai, vieni pilni turkių, kiti berilų.
[1]
4. Prie mažųjų durelių, atrodo, nebuvo ko daugiau veikti, ir ji sugrįžo prie staliuko vildamasi rasti antjo raktą arba nors knygelę su nurodymais, ką reikia daryti norint sustumti žmogų kaip žiūronus. Šį kartą ji rado mažą buteliuką.
Kaip modernizuoti! liaudies pasaką?
Žiogas ir skruzdėlė Buvo labai graži vasaros diena. Skruzdėlė,
sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako:
- Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis!
Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir palingavo galvą:
- Dirbti reikia, o ne linksmintis. Aš ruošiu maisto
atsargas žiemai. - Dar ko! - nusijuokė žiogas. - Sek mano pavyz-
džiu. Aš groju, dainuoju ir taip leidžiu laiką
- Na, na! - sumurmėjo skruzdėlė ir pasiėmusi
nešulius nuėjo savo keliu.
Taip visą vasarą žiogas grojo ir dainavo kartu su
drugeliais ir vabalėliais.
Vasara baigėsi. Atėjo rūsti žiema. Papūtė vėjas ir ėmė nešioti snaiges. Sušalęs žiogas pasislėpė po lapu, bet šaltis ir
alkis privertėjį prašyti skruzdėlės pagalbos.
- Sesele, padėk! - atėjęs prie jos namų lango
sušnabždėjo žiogas. - Duok man grūdelių, juk tu
1. Susiskirstykite į keturias grupes. 2. Modernizuokite pasaką: a) Pirma grupė keičia pasakos veikėjus: žiogą ir skruzdėlę gali paversti žmonėmis, sugalvoti jiems šiuolaikinius vardus, parinkti tinkamą
aprangą...
b) Antra grupė keliauja laiku: pavyzdžiui, pasakos situaciją perkelia į ateitį - gal po 2000 metų. Reikia apgalvoti, ką ir kaip reikėtų pakeisti (daiktus, kalbą, darbus ir pan.), gal
atsirastų naujų įrankių, kurie padėtų skruzdėlei atlikti darbus, o gal pasikeistų klimato sąlygos ar pan. c) Trečia grupė apverčia įvykius aukštyn kojom:
gali skruzdėlę ir žiogą sukeisti vietomis arba
pakeistijų veiklą (pavyzdžiui, žiogas gali kurti eilėraščius ir juos deklamuoti visiems sutiktiems žmonėms)
d) Ketvirta grupė keičia pasakotoją: pasakoja
istoriją skruzdėlės arba žiogo vardu, įterpia
vertinimų, kalbinės raiškos priemonių..
per vasarą ir rudenį daug jų prisinešei.
3. Visas interpretacijas? sujunkite į vieną pasa-
klausė pravėrusi langą skruzdėlė.
4. Pasidalykite įspūdžiais: kas buvo įdomu,
- Otuką veikei visą vasarą, kai aš dirbau? - pa- Aš grojau ir dainavau, - atsakė drebėdamas
žiogas.
kojimą ir jį aptarkite.
sunku, linksma...
- Tai dabar pašok! - pasakė skruzdėlė ir uždarė
langą
* Modernizūoti - keisti pagal šių dienų reikalavimus ir skonį. * Interpretacija - savitas meno kūrinio atlikimas.
127
Literatūrinė pasaka Suprantame vaizdavimo
Sapnas
Vaizdavimo principai
Žaidimas
principus ir
situacijų kūrimo būdus.
Veidrodinis atspindys
Žodžių žaismas
Situacijų kūrimo būdai Nesusikalbėjimas
Virsmas
Žaidimai erdve ir ūgiu
Aptariame veikėjus. Svarbijo kalba: kalbėjimo būdas (rimtas,
Gali būti asmuo, daiktas, gyvūnas, augalas,
liūdnas, grubus, ironiškas ir pan.),
nepaprasta būtybė.
bendravimas su kitais veikėjais.
Veikėjo vardas gali nusakyti jo išorės, cha-
rakterio bruožus, užimamą padėtį.
"
Būdo savybės išryškėja iš jo norų, siekių, elgesio, jausmų, minčių, bendravi-
Jausmus, mintis, išgyvenimus atpa-
žįstame iš veikėjo požiūrio į aplinką, įvykius, kitus veikėjus.
Jį mato, aptaria, vertina
kiti veikėjai.
Geriausiai veikėją apibūdina jo veiksmai ir poelgiai.
mo su kitais veikėjais, kalbos.
Gali gyventi ne tik fantas-
tinėje, pasakiškoje, bet ir tikroviškoje erdvėje.
Jo siekiai gali būti ir blogi, ir geri, jis gali norėti ir pa-
dėti, ir pakenkti kitiems.
Atpažįstame pasakotoją. Gali būti žmogus, gyvūnas, net ir daiktas. Tarsi stebi įvykius iš šalies,
pats nėra pasakojamos istorijos dalyvis. Kalbama trečiuoju asmeniu (jis, ji). 128
Kūrinyje atskleidžia veikėjo išorinį ir vidinį pasaulį.
Yra pasakojamos istorijos dalyvis ir kūrinio veikėjas. Kalbama pirmuoju asmeniu (aš).
Kūrinyje jaučiame, kaip pasakotojas vertina kitus veikėjus. Labai svarbi pasakotojo kalba.
Iš literatūrinių pasakų mokomės:
Ką ir kaip keisite?
atskirti tikrovę nuo fantastikos;
i)
aukotis dėl kitų gerovės ir besąlygiškai mylėti;
( RES D)
būti ištikimi draugai;
.
suprasti kitą, draugiškai pasijuokti iš jo ar savo ydų; lavinti savo vaizduotę.
+
Kokią formą rinksitės?
(
Paveikslėlių knygos
kūrinių parodą.
Pasirinkite trumpą liaudies pasaką ir sudary-
SAaB0N X
Nuspręskite, ką joje keisite - turinį ar formą. Perkurkite pasaką. Sugalvokite jai pavadinimą. Perkurtą pasaką iliustruokite. Apgalvokite, kaip pateiksite savo kūrinį parodoje. Suplanuokite, kur ir kada rengsite parodą, kaipją pristatysite mokyklos bendruomenei.
|)
Bežodžio kūrinio
Perkurkite liaudies pasaką ir surenkite savo kite jos siužeto planą.
Eileraščio
Ca) (Ivykius
1.
[
L
( Veikėjo situaciją )
(
Animacinio filmo
)
Patarimai Kaip perkurti liaudies pasaką?
[
Kad perkurta pasaka būtų įdomi, gerai apmąs-
tykite, kokią veiksmo vietą (turėtų būti nejprasta, intriguojanti, netikėta), kokį laiką (gali būti dabartis, praeitis arba ateitis, pavyzdžiui, po
500 metų) rinktis.
Apgalvokite savo kūrinio situacijas (visada
PASAKOS KŪRIMO SCHEMA Liaudies pasakos planas Kada ir kur prasideda
veiksmas?
smagiau skaityti kūrinį, kai vaizduojamos intriguojančios, netikėtos situacijos). Nuspręskite, kas bus pagrindiniai veikėjai, ko jie sieks, ką jaus, išgyvens, kas jiems padės, ar
jie bus panašūs į tradicinių pasakų veikėjus, ar naudosis stebuklingais daiktais.
Kokie svarbiausi įvykiai? Ką patiria veikėjas?
Rašykite vaizdingai, vartokite kalbinės raiškos
Kaip pasaka baigiama?
Nuspręskite, kas bus pasakotojas (pasakos veikėjas ar įvykių stebėtojas) ir išryškinkitejo požiūrį.
priemonių.
Įsivertinu I. GEBU
IV. TOBULĖJU
I. PRADEDU
II. MOKAUSI
Atlieku įprastas už-
Atlieku neįprastas
Atlieku neįprastas
duotis, susijusias su
Atlieku įprastas užduotis, susijusias
užduotis, susijusias
užduotis, susijusias
pažįstama aplinka.
su nagrinėtomis
su nagrinėtomis
su naujomis situa-
temomis.
cijomis.
temomis.
/
W CIKLAS šojr>
Šiame cikle Kaip tautosaka mus sutelkia? Kodėl menamos mįslės? Kokios galios turi žodžiai? 1. Stebinantis mįslių pasaulis 2. Nesenstanti patarlių ir priežodžių išmintis 3. Pasakėčių pamokymai Trumpi ir taiklūs tautosakos kūriniai Kaip paaiškinti žaidimo taisykles?
Ką veiksime Nagrinėsime, interpretuosime ir lyginsime skaitomas mįsles, patarles ir priežodžius, pasakėčias.
Aptarsime patarlių ir pasakėčių pamokymus, siesime juos su savo patirtimi
Kursime
+ mįsles; + patarles; + pasakėčią; + myslių ir patarlių stalo žaidimą. Surengsime menamų aplinkos daiktų aukcioną ir stalo žaidimų turnyrą.
Raktiniai žodžiai mįslė
mifklė
patarlė
priežodis
pėrkeltinė reikšmė
antonimai
pasakėčia
alegorinis pasakojimas
morėlas
palyginimas
Kaip tautosaka mus sutelkia? Tikriausiai visi norėtume, kad die-
=
na praeitų ramiai, be barnių ir pykčių, kad dažniau šypsotumės. Bet ne visada tai pavyksta. Kartais nemalonias situacijas galime palengvinti žodžiais: netinkamai besielgiantį bičiulį žaismingai pamokyti, į nemalonius žodžius atsakyti vaizdingu posakiu, išlieti savo jausmus. Jei kalbėdami pavartosime pštarlę, priežodį, mūsų
Pyktis grožiui kenkia.
1
žodžiai tikrai bus išgirsti! Nuo seNniausių laikų lietuvių kalboje gyvuo-
Linksmas kaip šuo sūpuoklėse.
jantys trumpi, bet šmaikštūs posakiai ir pamoko, ir pataria, ir padeda
bendrauti.
Gal kokia negera musė praskrido pro nosį?
Ne ta koja išlipo iš lovos. |
r
Už piktumą nemokama.
| Nėra to blogo, kad neišeitų
į gera.
Kodėl menamos mįslės? Išgirdę mįslę sukaupiame dėmesį, pasitelkiame vaizduotę ir įtemptai mąstome, jaudinamės, ar pavyks mįslės paslaptį įminti. O tada - atradimo
jiems kylančias kliūtis. Štai rašytojo Džono Ronal-
me mindami mįslės! Mįslės mums -tarsi smagus
knygos „Hobitas, arba Ten ir atgal“ fantastiniai vei-
žmogaus sumanumas. Tai atskleidžia lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, jaunikaitis turi minti mįsles, kad gautų į žmonas karalaitę.
mindami mįsles. Hobitui pavyksta įminti Golumo mįsles ir išsigelbėti.
džiaugsmas, pergalės skonis. Kiek emocijų patiriažaidimas. O juk seniau jomis būdavo išbandomas
132
Literatūros kūrinių veikėjams taip pat tenka
minti mįsles, kad įrodytų savo sumanumą, įveiktų do Ruelio Tolkino (John Ronald Reuel Tolkien)
kėjai hobitas Bilbas Beginsas ir Golumas varžosi
Jos nepajusi ir neregėsi,
Jos nesuuosi ir negirdėsi. Ji nuo kalvų iki žvaigždžių, Gyventoja olų tuščių,
Kas visus praryti daiktus Paukštį, žvėrį, medi - greitas,
Krimsti varį, graužti plieną, Gludint akmenį kiekvieną,
Jinai - pradžia ir pabaiga
Pražudyt karalių, miestą,
Bebalsis, bet šaukia,
Kas turi šaknis, kurių nematot jūs,
Ir juoką stingdanti ranka.
Besparnis, bet skrenda,
Belūpis, bet švilpia,
Bedantis, bet kanda.
Kalną pamažu suėsti?
Ir pats yra aukštesnis už medžius, Aukštyn jis kopia, auga, Už
niekad neužauga?
TS Nors be oro, bet gyva,
Kaip mirtis jinai šalta. Neištroškus, bet vis geria.
Šarvai jos skirti ne karui.
Ojums įminti Golumo mįsles - lengva
užduotis?
Kokios galios turi žodžiai? Skaitykite pasakėčias
Minkite mįslės, minklės ir atkreipkite dėmesį, koks gražus ir įdomus pasaulis, kai į jį žvelgi vaizduotės akimis.
+
Mažiuks vyruks,
galva už jį visą
didesnė
ir įsitikinsite, kad geriausiai pamoko pavyzdžiai.
R
+
Nekeliauk su draugais,
kurie pavojuose vieną palieka!
Aptarkite pžtarles ir priežodžius - nepamirškite, kad svarbūs dalykai gali būti pasakomi
trumpai ir žaismingai. +
Juokėsi puodas, kad katilas juodas. Pasvartykite, kaip mįslės ir patarlės lavina atmintį,
vaizduotę, kūrybiškumą, kaip jos padeda originaliai mąstyti ir vaizdingai kalbėti. Pateikite pavyzdžių. 133
Stebinantis mįslių pasaulis Mįslėsė tikrovės daiktai ar
reiškiniai tarsi paslepiami - apibūdinami netie-
siogiai, palyginami su ki-
Kas sieja mįslės užminimą ir įminimą?
tais daiktais ar reiškiniais.
Skaičius?
Minti mįslės - ir linksmas žaidimas, ir proto, vaiz-
duotės mankšta.
Lietuvių mįslėse rasite netikėtų palyginimų, sugretinimų, vaizdų, aiškinsitės,
kas sieja mįslės užminimą
ir įminimą. Be abejo, pa-
stebėsite, kad prieš dau-
gelį metų kurtos mįslės
atspindi senovės lietuvių gyvenimą. Pasidžiaukite mūsų protė-
vių išmone ir patys sukurkite mįslių.
4.
+
Pernai žirgas šokinėjo, o šimet pėdas pažint. (Ugniavietė)
+
Brolis seseriai kasos nesupina. (Ugnis ir dūmai)
+
Užauksą gražesnis, Už blusą mažesnis. (Kibirkštis)
+
Tėvas negimęs Sūnus pražilęs. (Ugnis ir dūmai)
+
Berankų, be kojų - dangumi lipa. (Dūmai)
+
Sukasi, vyniojasi - niekaip nelūžta. (Dūmai)
Mįslė - daiktą ar reiškinį netiesiogiai apibūdinantis kūrinys, kurio prasmę reikia įspėti, pavyzdžiui: Be kojų, be rankų duris atidaro. (Vėjas) Mislę sudaro užminimas ir įminimas. 134
RENGIAMĖS SKAITYTI
+
Kokių grožinių kūrinių, kurių veikėjams reikia minti mįsles, skaitėte? Kodėl jiems tenka jas minti?
Maža moteriškėlė šilkuose šnabžda. (seunbonS)
+
Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle.
(O)
Kas jums labiau patinka - užminti ar įminti mįslę? Kodėl?
+
Raudonas žmogelis žalia barzdele. (ex/0jų])
G
Perskaitykite ir įminkite mįsles apie žmo-
+
Kaibuvau mergelė,
(o)
Kas tik eina, tas priešją lenkiasi. (960nue7)
Raudonai dėvėjau,
gaus kūno dalis, augalus, gyvūnus, daiktus.
Okai ištekėjau, Ašaras barsčiau. (euon6y)
Atlikite užduotis.
Lietuvių mįslės +
Dvi žvaigždeli, kur panori, ten nueina.
+
Dviem pupom visą lauką apsėja. (s4xy)
+
Dukamuoliuku į dangų įmesiu. (s4xy)
+
Duupeliai teka per kalnus dieną naktį ir nie-
+
Raudonas ponaitis, Pilve akmenaitis. (erus4Ą)
+
Saldus kaip cukrus,
(s4xy)
Raudonas kaip kraujas. (sexo/ng)
+ Žiba kaip šilkas,
Kanda kaip vilkas. (2/26j1g)
+
kuomet nesusieina. (44) +
Aplink tvartą balti takeliai, viduje avinas
+
Šalia kelio būdelė, toj būdelėj raudonas šunelis loja. (sianze/į fousng)
+
Pilna laktelė
+
Melo tėvas klane guli. (siAnzer7)
SKAITOME IR SUPRANTAME (o)
Su kuo mįslėse lyginamos akys? Kokiosjų savybės pabrėžiamos?
(O)
Osu kuo akis palygintumėte jūs? Kodėl?
6)
Perskaitykite mįsles apie dantis, liežuvį ir paaiškinkite, kas sieja mįslės užminimą ir įminimą - spalvos, formos, vietos ar veiks-
mo panašumas?
(O)
(ezėJ6a/nes)
bliauna. (s/Anze/į JI sK2UeG)
Baltų vištelių. (/ousną s41UeG)
Ąžuolas ąžuolaitis, Šimtašakis, šimtalapis, Ant viršūnės saulė teka.
SKAITOME IR SUPRANTAME
o) o) 9) O)
Raskite mįsles, kuriose augalams suteikiama žmogui būdingų savybių. Tai įasmeninimas
(žr. p. 32). Kuriose mįslėse apibūdinimai yra tikroviški, o kuriose - fantastiniai?
Su kokiu medžiu lyginama saulėgrąža? Kaip manote, kodėl? Paaiškinkite, kas išduoda
šios mįslės įminimą.
Raskite mįsles, kuriose augalų savybės nusakomos tiesiogiai, vartojant palyginimus. Atkreipkite dėmesį, kad vienos mįslės rimuojamos kaip eilėraščio posmas, o kitų užminimas tiesiog pasakomas sakiniu. Kurias mįsles
minti jums įdomiau?
Paskutinėje mįslėje liežuvis pavadinamas
melo tėvu: pabrėžiama neigiama žmo-
gaus savybė - gebėjimas meluoti. Bet juk žmogus taria ir tiesos, išminties, paguo-
dos, džiaugsmo žodžius. Kaip šiais atvejais apibūdintumėte liežuvį?
Palyginimas - dviejų dalykų vaizdingas sugretinimas, pagrįstasjų panašumu, pavyzdžiui: Tie debesėliai - tokie baltučiai, / Kaip garbanėlės kūdikio mano. (Salomėja Nėris) 135
Šarangė varangė Po suolu pasirangė. (ons)
SKAITOME ()
Čyrukas vyrukas, ore pasikabinęs, verkia. (S41NMĄ) Keturi trept trept, Daugiau kaip du šimtai šliukšt ir šliukšt.
Per dvarą joja Nė šuo neloja. (9jieĄ)
O)
Kad nekabėtų kabikas, Nežiūrėtų žiūrikas. (/e/u/5e/ J! seuney)
Šen blikst, ten blikst, visa piniguota.
(sianz)
Po žemę vaikšto Dangaus nemato;
Raskite mįsles, kuriose apibūdinant gyvūną pasitelkiama ištiktukų (žr. p. 68). Kokį gyvūną apibūdintumėte vartodami ištiktukus? Pasidalykite mintimis su bendraklasiais.
o)
Ar pastebėjote, kad kai kurių mįslių įminimai tarsi pasunkinami: tai, kas pasakoma, čia pat paneigiama, teiginiui prieštaraujama. Patei-
Kabo kabikas,
Žiūri žiūrikas.
Mislių kūrė škodavo panašiai skambančių vaizdingų žodžių, net sugalvodavo naujų.
Pateikite 2-3 tokių mįslių pavyzdžius.
(sky)
Kiverzė keverzė
IR SUPRANTAME
kite pavyzdžių. O)
Kuri mįslė sukurta remiantis antonimais?
Antonimai - priešingos reikšmės žodžiai, pavyzdžiui: aukštas - žemas, šviesus - tamsus.
Nieko neskauda Vis dejuoja. (2/ne1y4) Būtų paukštis, bet plaukuotas. Būtų žvėris, bet
sparnuotas. (83/g) Pilkas - ne vilkas,
Ilgaausis - ne kiškis,
Su kanopom -
ne arklys.
(sejisy) Už žemę juodesnis, Už sniegą baltesnis, Už slenkstį mažesnis,
Už stogą aukštesnis.
(24265)
+
Mažiukas šunytis susirietęs guli; neloja,
nekanda ir jeiti neleidžia. (eu4ds)
+
Pats nemato, o kitiems rodo. (se6ue7)
+
Gyva būdama
miške siūravau, o numirus
padus bučiavau. (s4pULIo)
136
+
Ketursparnis žvirbliukas Ant kalnelio dailiai sukas. (seunjejyy)
+
Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių
maitina. (sejejS)
+
Pusė geležies, pusė medelio Dailiai dailiai raiko duonelę. (si/ia4)
+
Mažas kirminėlis kibirkštimis šaudo. (sexnį6eg)
Minklės
Miūklė - mįslė, išreikšta klausimu, kurio atsakymas
Aukso žiedu žydi. (9217)
būna netikėtas, pavyzdžiui: Kokio akmens nėra vandenyje? (Sauso); Ko žmogus nejaučia? (Augimo)
+
Geležinė kumelaitė Kanapinė uodegaitė. (e2epy)
+
Beko žmogus negali gyventi? (op/e1 eg)
+
Margas paukštelis viso pasaulio naujienas
+
Kasyra minkščiausia? (/e1/94 soujojA|)
+
Kodėl jūroj vanduo sūrus? (S24J1s eu8A46 auef pe4)
+
Kas ūžia be vėjo? (59319)
+
Dėlko žąsis plaukia?
+
Kasslidesnė už ungurį? (9us/e7)
+
Kas nedaromas pasidaro? (sx/ng)
+
Konepermeti per stogą? (Ausxunjg)
+
Kas be kojų, o visur vaikščioja? (se6iug)
+
Kąvisi žmonės šią valandą veikia? (u4uss eu/3)
+
Dėlko šuo guldamas trissyk apsisuka? (omAjeba11d 0458|)
+
Lino linojėlis,
Bičių sijonėlis,
nešioja. (S/2$e/5/7)
(291520 OUBnNp Ijebau siUoloj pe4)
S SKAITOME ()
IR SUPRANTAME
N
Kai kuriose mįslėse žmogaus aplinkos
daiktai lyginami su gyvūnais. Kuris palyginimas jums įdomiausias?
—
Raskite mįsles, kuriose užsimenama
4
apie medžiagą, iš kurios menamas
daiktas pagamintas. Kokios dar užuominos padeda suprasti šių mįslių įminimą?
Aptarkite.
SKAITOME
(0
IR SUPRANTAME
Į mįsles yra panašios miūklės. Kurių minklių
atsakymai nustebino? Kaip jūs atsakytumėte įtuos klausimus?
Kuriose mįslėse kalbama apie daiktų pa-
skirtį, naudą žmogui? Pateikite pavyzdžių.
O)
Kai kurios minklės - tarsi išmintingi pamoky-
siai naudojatės. Su kuo juos palygintu-
G)
Kokių linksmų minklių žinote? Pateikite pa-
Pagalvokite, kuriais daiktais jūs dažniau-
mėte kurdami mįsles?
mai. Ko jos moko? vyzdžių.
137
APTARIAME ()
Kurias mintas mįsles įsidėmėjote? Pasakykite 3-5 mįsles ir paaiškinkite, kas sieja mįslių užminimus ir įminimus.
(9)
Kaip manote, ar tarp mintų lietuvių liaudies mįslių yra tokių, kurių įminimas galėtų būti kitoks? Pasidalykite savo nuomone su bendraklasiais.
9)
O)
Šios lietuvių mįslės kurtos prieš daugelį metų. Iš ko suprantate, kad tai senovės lietuvių kūryba? Pateikite pavyzdžių. Kuo skiriasi mįslės ir minklės? Ką - mįsles ar
minkles - minti jums įdomiau? Kodėl?
Kaip kurti mįsles?
Pagalvokite +
LJ
Apie ką kursite mįslę? + Kokios savybės būdingos menamam daiktui, reiškiniui? (Spalva,
+
forma, dydis, medžiaga) Kokiajo paskirtis, kam jis naudojamas? (Veiksmas)
+
Kada, kur jis būna, ką veikia?
Įsivaizduokite “ Su kuo menamą daiktą palyginsite? Į ką tas daiktas yra panašus? Kuo?
+
Mažiukas šunytis susirietęs guli; neloja, nekanda ir įeiti neleidžia.
(eu4ds)
(Laikas, vieta)
Kurkite “
Kuriais patarimais remsitės kurdami mįsles? Menamą daiktą pavadinkite kito daikto, turinčio panašių savybių, vardu.
“—
Palyginkitejį su
gyvūnu.
+
—+
Dviem pupom visą lauką apsėja. (Akys)
daiktą su žmogumi,
Maža moteriškėlė šilkuose šnabžda.$+——
suteikite jam žmo-
(Svogūnas)
gaus savybių.
Mažas kirminėlis kibirkštimis šaudo. +
(Degtukas)
Saldus kaip cukrus,
Raudonas kaip kraujas. (Burokas) ————— + Pritaikykite neigimą,
priešpriešą.
—.
Būtų paukštis, bet plaukuotas. Būtų žvėris, bet sparnuotas. (Bitė)
+
Nusakykite jo savybes vartodami palyginimų.
Sarangė varangė Po suolu susirangė. (Šuo)