Žemė 7. Geografijos vadovėlis 7 klasei. [1 dalis., 3 ed.] 9786094940613

Citation preview

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Geografijos vadovėlis, skirtas mokyti (-is) geografijos dalyko 7 klasėje Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projekto vadovas Rytas Šalna Autoriai: Lina Barauskienė, Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė,

Georgijus Sapožnikovas, Robertas Šalna, Rytas Šalna

Konsultantai: Jovita Achmedova, dr. Laima Railienė, Dalia Umantaitė-Vaivadienė, Neringa Sartanavičienė

Kalbos redaktorė Renata Levickienė Žemėlapius sudarė: Marius Čeponis, Arūnas Latišenka, Remigijus Sereika Dizainerė ir maketuotoja Indrė Salanginaitė Viršelio autorė Indrė Salanginaitė

Dailininkai: Mychaila Dunakovskis, Aldona Griškevičienė, Indrė Salanginaitė, Marius Zavadskis, Lina Žutautė

O Lina Barauskienė, Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė,

Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna, Robertas Šalna

O Leidykla „Briedis“, 2023

ISBN 978-609-494-061-3

Tu rinys I. Geografijos veidai

III. Europos gamtos apžvalga

1. Geografiniai atradimai ir tyrimai .... Dženg Hė - Rytų Azijos Kolumbas. 2. Kuo naudingos GPS koordinatės? ..

11. Europos gamtos įvairovė .

3. Pasaulis vienas - laikas skirtingas...

13. Ves—

4. NANs— Darnus vystymasis - mūsų tikslas... ŽINAU, MOKU, GALIU,

14. Europos klimatas.

12. Didžiojo ledyno pėdsakai

Kuriame reljefo profil

Baltijos jūra..

15. Nuo jūros į sausumą

Klimatogramos nagrinėjimas

ir sudarymas „acaaeaeskass

sassiass

16. Kuo ypatingas Lietuvos klimatas? 5. Kas yra Europa

17. Europos augalij, 18. Ilgų žiemų kraštuos:

6. Europa - savarankiškas žemynas

19. Kur nei šalta, nei karšta

7. Kiek valstybių Europoje?

20. Šiltame Europos Viduržemyje

8. Gyventojų pasiskirstymas Europoje

Europoje ... ORIENTAVIMASIS EAT

Europa kituose žemynuose

9. Suvienyta įvairovė: Europa ir Europos Sąjunga 10. Europos kalbos ir religijos.

21. Ws—

Klimato kaitos padarini T

Ia

ŽINAU, MOKU, GALIU M

J šis TB

Mes visi gyvename Europoje... Europos šalys ir mūsų

žemyno rekordai „Google Earth“ as T UI Y UaaATIEYN

ŽINAU, MOKU, GALIU

Žemės tyrin Tyrinėjame Europą...........

IV. Kaip gyvena i; 22. Stiprūs ir silpni Europos regionai...

23, VAas>— Miškų ūkis Šiaurės Europos šalyse .......... 24, VNvm:—

Sultingi vaisiai iš sausringos žemės .........86

25, VWNNem>— Jūrų gėrybės iš Šiaurės Europos 26. Iškastinis kuras - tradicinis energijos šalti

EZTAZNTA Nafta - juodasis auksas... 27. Ns>—

Ateities energetika

28. Automobilių pramonė Europoje

HATAZTTA Europos jūrų vartai į pasaul HATAZTTA Europos oro vartai į pasaulį...

30. VANs— Turizmas Europoje

31. Ns—

Turizmas Viduržemio

rojuje

EZTATTĄ Nuses— Turizmas Alpėse..

Geografijos sąvokų žodynėli Klimato stočių duomenys; Asmenybių ir sąvokų rodyklė

iliustracijų šaltini

skyrius

Skyriaus įvadas

Europos vienybė

Juo pradedamas kiekvienas vadovėlio skyrius. Išvardijama, ko bus mokomasi

ir įvairovė

šiame skyriuje ir kokie tam bus naudojami informacijos šaltiniai.

Įvadas į temą susijęs su pažįstamu kontekstu, keliantis klausimus.

m

As

Pagrindinis temos tekstas suskaidytas į numeruojamas (T, T2...) potemes.

Sąvokos atitinka bendrąją ugdymo programą.

Sultingi vaisiai id sausringos žemės

Ražutinio Rašytinis

2-

šaltinis —

pateikiami

papildoma

įspūdingi re-

informacija,

kordai, faktai.

liudininkų pasakojimai. Užduotys

visada

pateikiamos geltoname fone.

Vadovėlyje naudojami simboliai

Užduočių skirstymas:

Užduotys pagal veiklos pobūdį:

O lengvos;

28 skirtos darbui poromis;

6 sunkios.

4 užduotis raštu;

9 vidutinio sunkumo;

A, skirtos darbui grupėmis;

(7 užduotis žodžiu; < 2) naudotis vadovėlio medžiaga;

audoti atlasą;

| (0 pasitelkti internetą;

*V. praktinė užduotis;

CT parengti pristatymą; +še tiriamoji veikla.

ŽEMĖ PLIUS Šios temos tau padės praplėsti ir pagilinti žinias. Į daugelį dalykų galėsi pažvelgti tarsi per didinamąjį stiklą.

GEOGRAFIJA AKTYVIAI GEOGRAFIJA AKTYVIAI PLIUS

Šie puslapiai skirti geografiniams bei kitokiems gebėjimams ugdyti ir tyrimams atlikti.

ORIENTAVIMASIS

Šie puslapiai padės mokytis gamtinės ir visuomeninės geografijos objektus.

ŽINAU,

ALIU

Kiekvieno skyriaus pabaigoje gali pasitikrinti

ir įsivertinti, kaip pavyko įsisavinti mokomąją

medžiagą, pasitikrinti, ar moki taikyti įvairius geografinius gebėjimus.

Geografijos sąvokų žodynėlis

Klimato stočių duomenys

Asmenybių ir sąvokų rodyklė

I skyrius

Geografijos veidai Prasideda tavo antrieji geografijos mokymosi metai. Šeštoje klasėje susipažinai su įvairiais geografiniais dalykais, išsiugdei nemažai įgūdžių ir gebėjimų. Šiame atvarte matai milžinišką žemėlapį, ant kurio vaikštinėjantys žmonės tarsi keliauja po pasaulį. Ar žinai, kur Europoje yra šis žemėlapis ir kodėl tos šalies gyventojams kilo idėja jį sukurti? Ar teko girdėti, kad Naujuosius metus galima sutikti du kartus? Ar ž kodėl senovėje

žmonės leisdavosi į pavojingas keliones ir kai kuriems iš jų pasisekė tapti garsiais atradėjais? O gal girdėjai, kas yra darnus vystymasis ir kodėl jis svarbus tau ir visai žmonijai?

Šiame skyriuje: mišplėsi savo žinias apie Didžiuosius geografinius atradimus ir jų reikšmę; mžvilgtelėsi į ateities žmonijos atradimus kosmose; mišmoksi orientuotis ir nustatyti tikslią bet kurios vietos

Žemėje geografinę padėtį; msuprasi, kaip nustatomas laikas skirtingose mūsų planetos

vietose;

msusipažinsi su darnaus vystymosi kryptimis.

Tam naudosi: mteminius žemėlapius; m geografinį tinklą; m nuotraukas; m paveikslus.

Vertinsi: m praeities geografinių atradimų reikšmę; mateities tyrimų ir atradimų svarbą;

m darnaus vystymosi idėjas ir kiekvieno iš mūsų indėlį į planetos ateitį.

Geografiniai atradimai ir tyrimai Nuo

seniausių laikų, kraustydami

gyvenimo sąlygų, žmonės domėjosi aj

iš vienos vietos į kitą ir ieškodami geresnių

nka. Pagal pirklių, ieškojusių prieskonių ir

prabangos prekių, karo žygių dalyvių, jėga ir prievarta norėjusių užkariauti svetimų

Ar Žinai?

kraštų žmones, mokslininkų, kuriems rūpėjo kitų šalių išradimai, pasakojimus buvo rašomos knygos, sudaromi žemėlapiai. Šie šaltiniai rodo, kaip keitėsi įvairiais laikais

gyvenusių žmonių akiratis, suvokimas apie Žemę.

+ Stovint lygioje vietoje, horizonto linija nuo stebėtojo yra nutolusi maždaug 4,5 km. + 100 m aukštyje ji matoma daug toliau — apie 40km nuo tos vietos,

virš kurios pakilęs stebėtojas.

+ Skrendant lėktuvu 5000 m aukštyje, horizonto linija matoma beveik 300 km atstumu.

a Kristupo Kolumbo išsilaipinimas San Salvadoro saloje dailininko akimis.

T1 Pasaulio suvokimas senovės

T2 Kas yra Senasis Pasaulis? vals-

Ilgainiui europiečiai ėmė prekiauti su arabais, indais ir kinais. Nepakartojamą Vi-

tybės kūrėsi ir klestėjo aplink Viduržemio jūrą. Šios senovės civilizacijų tautos joms

Venėcijos pirklys Markas Polas. Jo kelionė

civilizacijose

Senovės Egipto, Graikijos, Romos

Senovėje žmonės manė, kad Saulė ir Mėnulis sukasi aplink

žemę.

žinomą pasaulį skirstė į tris dalis: Europą, Aziją ir Afriką. Tais laikais žmonės dar netikėjo, kad Žemė

apvali, ją įsivaizdavo kaip

plokščią diską, kurį iš visų pusių supa vanduo. Vieną tiksliausių pasaulio žemėlapių tais laikais sudarė senovės graikų geografas

Klaudijas Ptolemūjas (II a. po Kr.). Šis

Antikos laikų išminčius manė, kad Žemė yra apvali. Tai liudija jo sudarytame žemėlapyje nubrėžtos lygiagretės ir dienovidiniai. Jis

pirmasis žemynų dydžius nurodė palyginti tikroviškai:

didžiausia, jo manymu, buvo Azija,

pojos- Afrika, o Europa - mažiausia iš visų.

duramžių laikais kelionę po Aziją surengė

truko 24 metus. Grįžęs į Europą, keliautojas papasakojo apie aplankytų kraštų gamtą, prekybos kelius, miestus, gyventojus, jų turtus, žmonių buitį ir papročius. Kitų šalių išradimai, vertingos žinios apie pasaulį smarkiai praplėtė europiečių akiratį. Iki XV a. neblogai pažintus kraštus jie apibendrintai vadino Senūoju Pasauliu.

T3 Didieji geografiniai atradimai XV a. pradėtos spausdinti knygos, išrasti arba patobulinti orientavimosi, dangaus kūnų stebėjimo prietaisai. Tobulesni jūriniai laivai, suklestėjusi jūreivystė ir prekyba sudarė

I. Geografijos veid ai

RAMUSIS

+ VANDENYNAS

PIETŲ "VANDENYNAS [E

europiečiams iki 1490 m. žinomos žemės

——=

——>

M. Polas 1271-1295 m.

—>

K. Kolumbas 1492-1493 m.——

prielaidas leistis į tolimas keliones. Europoje jau buvo susikūrusios didžiulės vientisos valstybės, o gana turtingi jų karaliai galėjo finansuoti tolimas ekspedicijas. Nauji kraštai

ir didžiuliai jų turtai ypač viliojo Ispanijos ir Portugalijos valdovūs, kurie XV a. pabaigoje ėmė rengti jūrų žygius. Prasidėjo Didžiųjų

geografinių atradimų laikotarpis.

Per kelis dešimtmečius Europos šalių jū-

rininkai surengė daug tolimų kelionių: at-

rado jūrų kelią aplink Afriką į Indiją, per

Atlantą - į Ameriką, apiplaukė pasaulį ir ga-

V.da Gama 1497-1498 m.

F. Magelanas 1519-1522 m.

lutinai įrodė, kad Žemė apvali. Per trumpą laiką geografinis akiratis apėmė beveik visą Žemę, smarkiai išsiplėtė įvairių sričių mokslo žinios, o tarp Europos ir kitų pasaulio

(svarbiausios Viduramžių geografinės

kelionės.

kraštų užsimezgė nuolatiniai prekybos ry-

šiai. Naujų kraštų atradėjai ir tyrėjai neretai engė čiabuvius, vertė vergais, niokojo jų kultūrą. Atrastąsias žemes europiečiai pavadino Naujūoju Pasauliu. Didiesiems geo-

grafiniams atradimams paprastai priskiriamos

trys didžiausią reikšmę turėjusios kelionės.

GPok. Kolumbo ŠIAURĖS AMERIKA

EUROPA

ATLANTO VANDENYNAS

“|

AFRIKA

kelionių iš Amerikos į Europą patekę vaisiai ir daržovės.

1

Geografiniai atradimai ir tyrimai Vikingai atranda

Grenlandiją ir išžvalgo

Šiaurės Amerikos rytų

K. Kolumbas M. Polo kelionėspo V. da Gama atranda tampa pirmuoju europiečiu, jūrų kelią į Indiją Aziją

atradusiu Naująjį Pasaulį

pakrantę

1492-1493 m.

S. del Kanas ir jo įgula,

išlikusi gyva F. Magelano

cijoje, tampa pirmaisiais žmonėmis, apiplaukusiais pasaulį

Dž. Kuko

kelionės

1497-1498 m.

a Geografinės kelionės ir atradimai.

T5 Lietuvos indėlis į atradimų istoriją

T4 Naujųjų amžių atradimai ir Azijai turi

Nors Lietuva negali pasigirti visiems pasaulyje žinomais atradėjais, tačiau iš mūsų

australis incognita (liet. „nežinoma pie-

rie iš jų visą gyvenimą dirbo Lietuvoje, kai

Ilgą laiką žmonės

manė, kad Pietų pus-

rutulyje kaip atsvara Europai

Ar Žinai? 1820 m. sausio 27 d.

F. fon Belingshauzenas pamatė į sausumą panašią ledo masę,

sausio 30 d. E. Brans-

fieldas pastebėjo žemę, kurią britai palaikė

žemynine Antarkties

pusiasalio dalimi, o lapkričio 18 d. N. Palmeris

neginčijamai pamatė žemyninę pusiasalio

pakrantę.

būti didžiulis žemynas. Jį vadino terra

tų žemė“). Žemėlapiuose ši sausumos dalis daug šimtmečių buvo vaizduojama į pietus nuo

Indijos vandenyno.

galu-

tinai paneigta XVIII a., kai anglų kapitonas Džeimsas Kūkas atrado rytinius Australijos krantus. Po šios kelionės buvo nustatytas žemyno dydis ir galutinai įrodyta, kad tai ats-

kira sausumos dalis. Antarktidos

atradimo

be išlygų vienam

tyrinėtojui priskirti negalima. Mokslininkai paprastai nurodo tris asmenis, kurie Antarktidą pamatė panašiu laiku. Tai Fabianas fon Belingshauzenas, Rusijos imperatoriškojo laivyno kapitonas, Edvardas Bransfieldas, britų laivyno kapitonas, ir Natanielis Palmeris, amerikiečių banginių medžiotojas.

Ignotas

Žagelis

Ignas Domeika

Ši nuomonė

Konstantinas| Aris

|

>

„

krašto kilę nemažai mokslo žmonių. Kai kukuriuos likimas nubloškė į svečias šalis. Jose

mūsų tautiečiai pelnė pripažinimą, atradėjų vardus.

Vienas garsiausių iš Lietuvos kilusių moks-

lininkų buvo Jonas Čerskis. XIX a. jis suren= gė keletą ekspedicijų po Sibirą, atrado didelį kalnagūbrį, kuris vėliau pavadintas jo vardu. Kelionėmis po Afriką ir Aziją prie XIX a.

atradimų stipriai prisidėjo Ignotas Žagelis.

Jis laikomas pirmuoju europiečiu, atradusiu Nilo ištakas. Keliaudamas nuo pat šios upės ištakų iki žiočių, surinko daug eksponatų ir perdavė juos Europos muziejams. Azijos platybių tyrinėtojas Konstantinas Aris ne tik rengė ekspedicijas ir rinko eksponatus muziejams, bet ir subrandino idėją panaudojant drėkinimo sistemas sausuose žemės plotuose įrengti medvilnės plantacijas. Šis būdas vėliau plačiai išplito ir naudojamas visame pasaulyje iki šiol. Didelių nuopelnų mokslui turi ir Ignas Domeika. Dėl tam tikrų priežasčių XIX a. pirmojoje pusėje iš Lietuvos į Pietų Ameriką išvykęs mokslininkas ypač išgarsėjo Čilėje, kur tyrė gamtą, surinko didelę mineralų kolekciją, atrado naudingųjų iškasenų telkinių.

a Mūsų krašto žmonių indėlis į pasaulio geografinius atradimus.

I. Geografijos veid ai F. fon Belingshauzenas, E. Bransfieldas ir N. Palmeris atranda

Antarktidą

| R. Piris (JAV) su keturiais eskimais

pasiekia Šiaurės ašigalį

TA

4 š

R.Amundsenas | E. Hilaris ir T. Norgėjus | Ž. Pikaras ir D. Volšas (Norvegija) pirmasis pirmieji užkopia į povandeniniu laivu

pasiekia Pietų ašigalį

Džomolungmą

„Trieste“ nusileidžia į

Marianų įdubą

1

N. Armstrongas ir 8. Oldrinas (JAV) tampa pirmaisiais žmonėmis,

nusileidusiais Mėnulyje

ik

1909 m.

1911

Pirmieji žmonės Marse * Tirs tinkamumą gyventi žmonėms. * Ieškos galimo praeities mikrobų gyvenimo požymių tam tikrų rūšių uolienose. " Rinks uolienų pavyzdžius, kurie vėliau bus gabenami į Žemę.

* Išbandys deguonies gamybą Marso atmosferoje.

a

Marsas - žmogaus tyrimo objektas kosmose

Tūkstantmečius metų žmonės spėlioja, ar yra gyvybė už Žemės ribų. Kai kurie mokslininkai manė, kad Marse galima rasti gyvų būtybių. Jei kur nors mūsų Saulės sistemoje ir galėtų būti gyvybė, tada tikriausiai Marse. Ši raudonoji planeta kiek panaši į mūsų Žemę.

Žemė, ji turi atmosferą. Joje kartais

Kaip ir

susidaro balkšvi ir melsvi debesys, kurie juda šios pla-

netos paviršiumi. Tyrėjai taip pat teigia matę geltonų dulkių audrų.

Dar 1877 m. tyrinėtojas Asafas Holas atrado du Marso palydovus ir pavadino juos Fobu bei

Deimu. 1971 m. iš Žemės pasiųsti dirbtiniai palydovai priartėjo prie Marso. Į Žemę radijo

bangomis buvo perduota tūkstančiai nuotraukų. Iš jų nustatyta, kad planetoje yra raudonų kalnų ir

dykumų, aukštų ugnikalnių. Be to, Marsą raižo gilūs slėniai ir tarpekliai. 1976 m. liepos 20 d. Marse nusileido nepilotuojami kosminiai zondai „Viking 1“ ir „Viking 2“ Vėlesni tyrimai parodė, kad Marse gyvybės nėra, 0 žalieji marsiečiai tėra žmogaus vaizduotės vaisius.

Nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad Marse gyvybės nėra, vis dažniau kalbama apie žmonių siuntimą į šią planetą. NASA jau ruošiasi pirmajai žmogaus kelionei į Marsą. Ambicingų planų šioje srityje turi privačios bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Maskas. Pirmieji žmonės turėtų padėti pagrindus dideliam miestui Marse, kur iki XXI a. pabaigos galėtų gyventi iki 1 mln. žmonių.

Elo A, Pasvarstykite, kodėl žmonės senovėje leisdavosi į tolimas ir labai pavojingas keliones.

S CC Pasirink norimą įvyki

me Didžiaisiais geografiniais atradimais. Kurios trys kelionės jiems priskiriamos?

| EI 43,G) Aptarkite Lietuvos moksl

iš Didžiųjų geografinių atradimų epochos, pasidomėk juo išsamiau ir pristatyk klasėje.

ninkų ir tyrėjų nuopelnus. Kuo jie svarbūs Lietuvai ir pasauliui?

2 Palygink senovės ir dabarti-

nių laikų keliones. Atkreipk dėmesį į trukmę, patogumus, saugumą, transportą.

| KAI 9 Įsivaizduok, kad jau greitai

žmonės pakartos kelionę į Mėnulį, nuskris į Marsą. Kokia informacija iš

šių kelionių tave domintų labiausiai?

mu

Dženg Hė - Rytų Azijos Kolumbas Tais laikais, kai europiečiai dar nedrįso per daug nutolti nuo kranto, o Didžiųjų geografinių atradimų epocha dar nebuvo prasidėjusi, Indijos vandenyne jau plaukiojo milžiniški kinų laivai. Ką apie tas keliones žinome?

Užduotys

a Dž. Hė paminklas Mala-

kos mieste (Malaizija).

a Dž. Hė ekspedicijų maršrutai Indijos ir Ramiajame vandenynuose.

Mastelis 1: 75 000 000 =

PERSIJA

Hormūzas:

N

Ar žinai? Manoma, kad per paskutinę kelionę Dženg Hė galėjo pasiekti Atlanto vandenyną ir priplaukti Ameriką anksčiau nei Kristupas Kolumbas, be to, galėjo atrasti Australiją,

tačiau tai neįrodyta. Šiaip ar taip, kiekvienas Kinijos vaikas žino, kad Dženg Hė yra bene garsiausias visų laikų jūrininkas.

AZIJA

—/

Arabijos jūra

INDIJA

9)

Hangdžouo

Rytų Kinijos

Fudžou

(EEE 8

ūpo

Čiuondžou „J o || Formozo

Ka Kinijos Jūra

RAMUSIS

VANDENYNAS

Pio)o

6)

AFRIKA

Mogadišas O (J

ES

.

Malindis G

| S9

e M

VANDENYNAS

OPA

0

0

T1 Kas buvo Dženg Hė?

T2 Kinų laivyno galia

Horizonte pasirodę laivai artėdavo kaip milžiniškas spiečius - laivas už laivo. Pribloš-

Tokio laivyno niekas pasaulyje dar nebuvo regėjęs. Flotilę sudarė 317 laivų ir 28 tūkst. įgulos narių. Didžiausi laivai buvo 120 m ilgio ir 50 m pločio, turėjo 9 stiebus, 12 burių ir didžiules kajutes su balkonais. Greta

kiantis vaizdas: kraujo raudonumo burės, lai-

vų priekiai su išraižytomis gyvūnų galvomis ir ryškiomis akimis. Rytų Afrikos pakran-

čių gyventojai buvo labai nustebę, kai prie jų krantų tarsi stebuklas artindavosi didingi laivai. 1405 m. juos atvedė drąsus kinų jūrininkas ir nuotykių ieškotojas Dženg Hė. Laiminamas savo imperatoriaus Džu Di, lai-

vyno admirolas iki 1430 m. atliko septynias tolimas keliones. 12

pi

MINGŲ DINASTIJA

plaukė laivai, pritaikyti geriamajam vande-

niui laikyti, arkliams gabenti ir net sojų pupelėms auginti. Be jūreivių, įguloje buvo vertėjų, astronomų, pareigūnų.

Komunikacijai tarp laivų kinai naudojo vėliavas, varpus, būgnus, gongus, žibintus ir pašto balandžius. Kelią jūroje rasdavo pagal gerus žemėlapius ir kompasą, kurį ki-

I. Geografijos veid ai

a Admirolo Dž. Hė laivynas šilko drobėje.

nai naudojo nuo XI a. kaip ypač svarbų išradimą. Dženg Hė samdė vietinius jūreivius, gerai žinančius tuos jūrų ke-

lius. Didžiulėmis patrankomis ginkluoti laivai kėlė baimę ir kartu pagarbą.

Milžiniška flotilė gabeno daug gėrybių: baltuoju auksu vadinamą porcelianą, šilką, aukso ir sidabro dirbinius. Dauguma prabangos prekių dar nebuvo žinomos likusioje pasaulio

dalyje, todėl labai vertinamos ir geidžiamos. Išradimais ir turtais Kinija skleidė žinią pasauliui apie savo galią ir spindesį. Nenuostabu, kad pažangūs kinai keliaudami aptiko at-

silikusį pasaulį. Dženg Hė kelionės ne tik suteikė žinių apie

naujai atrastus pasaulio kraštus. Iš Afrikos į Kiniją buvo at-

gabenti drambliai, stručiai, zebrai, kupranugariai, žirafos.

a Imperatoriui Džu Di atvežtų gyvūnų iš Afrikos pristatymo akimirka.

T3 Kodėl Dženg Hė buvo pamirštas? Kai imperatorius Džu Di mirė, jo įpėdinis uždraudė statyti didelius laivus, o laivyną sunaikino. Vėliau, siekiant su-

menkinti ankstesnių valdovų nuopelnus, daug dokumentų

apie Dženg Hė keliones sunaikinta. Europos jūrininkai tik po kurio laiko išdrįso leistis į tolimus plaukiojimus. Štai kodėl kinai ir europiečiai negalėjo susitikti pasaulio vandeny-

no platybėse.

a Didžiojo Dž. Hė laivo palyginimas su didžiąja K. Kolumbo

karavele „Santa Maria“.

1

Kuo naudingos GPS koordinatės? Ar atkreipei dėmesį, kad gaubli;

ir dauguma žemėlapių turi

orientuotis ir nustatyti bet kurią Žemės vietą. Iš:

linijų tinklą? Jis padeda

ink, kaip tai daroma.

a Paminklas pusiaujui Ekvadore.

T1 Kurios gaublio linijos svarbiausios? Pirmoje šio puslapio nuotraukoje matai pusiaują žymintį paminklą Ekvadorė, netoli sostinės Kito. Jau šeštoje klasėje sužinojai, kad pusiaujas — svarbiausia gaublio linija, juosianti Žemę per patį vidurį ir dalijanti ją į Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Antroje nuotraukoje unikalioje vietoje sto-

vi vyriškiai: vienas Rytų, o kitas Vakarų pusrutuliuose. Tai galima patirti ties pradiniū dienovidiniu - dar viena įsivaizduojama linija, kuri Žemės rutulį dalija į Rytų ir Vakarų pusrutulius.

2

“=

(2) Pradinis dienovidinis Grinvičo observatorijoje Londone.

Geografinė platuma yra vietovės

nuotolis laipsniais į šiaurę arba į pietūs nuo pusiaujo. Bet kuri Žemės paviršiaus vieta į šiaurę nuo pusiaujo yra

šiaurės platumos (š. pl.), o į pietus — pietų platumos (p. pl.). Norint nustatyti vietovės geografinę platumą, reikia žinoti, kurioje lygiagretėje ji yra. Pavyzdžiui, taškas A yra 609 šiaurės platumos (Š. pl.).

Geografinė ilguma yra vietovės nuo-

tolis laipsniais nuo pradinio (arba 0“) T2 Kam reikalingos geografinės

koordinatės? Ar prisimeni, kaip nustatomos geografi-

nės koordinatės? Norint rasti bet kurią vie-

tą Žemėje, pasitelkiamas geografinis tinklas

ir nustatomi du dydžiai: geografinė platuma ir geografinė ilguma.

dienovidinio. Priešingoje jam Žemės pusėje yra 1809 dienovidinis. Bet kuri Žemės paviršiaus vieta į vakarus nuo pradinio dienovidinio bus vakarų ilgumos

(v. ilg.), o į rytus— rytų ilgumos (r. ilg.). Pavyzdžiui, taškas A yra 409 rytų ilgumos (r. ilg.).

TS

I. Geograi

jos veidai

2

Šiaurės platuma

2 60 Ž>

A60“š. pl., 40? r. ilg. 60.00000, 40.00000 C 409 š. pl. 20? V. ilg. 40.00000, -20.00000 E409 p. pl., 407 v. ilg.

-40.00000, -40.00000

6209 p. pl., 20*r.ilg. -20.00000, 20.00000

A.C. EirG taškų skaitmeninės geografinės koordinatės.

T3 Mislingi skaičiai Skaičiai 54.938840

ir 24.053228

yra

skaitmeninės koordinatės. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas suvedė į navigacijos sistemą šiuos skaičius ir nesunkiai prietemoje lauko kelyje rado susižeidusįjį. Rokui buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Jis įsitikino praktiškai, kokie svarbūs šie skaičiai, padedantys surasti bet kurią vietą ne tik

žemėlapyje, bet ir vietovėje.

Rokas dirba logistikos centre Kaūno priemiestyje, netoli Karmėlavos. Trečiadienio vakarą jis dviračiu važiavo į savo namus Palemonė. Važiuodamas nepastebėjo kliūties ir parvirto: susižalojo koją ir smarkiai susitrenkė galvą. Iš skausmo negalėjo atsistoti. Rokas čiupo mobilųjį telefoną ir paskambino skubiosios pagalbos numeriu 112. Atsiliepusi operatorė paprašė,

kad Rokas pasidalytų buvimo vietos GPS duomenimis. Jis žinojo, kaip tai atlikti: mobiliajame telefone atsidarė skaitme-

ninių žemėlapių programėlę, užfiksavo savo buvimo vietą ir dispečerei padiktavo tikslias koordinates, t. y. 54.938840 ir 24.053228. Po 10 minučių greitosios pagalbos automobilis jau buvo prie Roko. Vėliau gydytojai konstatavo, kad šiam žmogui tikrai buvo reikalinga skubi pirmoji pagalba.

KENO DO Paaiškink, kurios gaublio linijos yra

svarbiausios.

S G) Nustatyk B, D, F

ir H taškų geografines koordinates.

S Lietuvos administraciniame žemėlapyje apytiksliai nustatyk savo

gyvenamosios vietovės

geografines koordinates.

EN S £. (Pasitarkite ir pateikite gyvenimiškų

pavyzdžių, kada reikia žinoti tikslias kurios nors vietovės geografines

koordinates.

0 (G) Nusakyk, ką reikia

IA

OC Naudokis telefone esančiu žemėlapiu ir nustatyk savo mokyklos

ir namų skaitmenines

koordinates.

daryti gavus skaitmenines koordinates.

15

Pasaulis vienas - laikas skirtingas Technologijos leidžia mums bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Jei sekmadienį 12 val. jungsiesi prie kurio nors populiaraus kompiuterinio žaidimo, tavo draugo Aikido iš Japonijos nebus, nes jis miegos, o Džimis iš Kanados dar nebus prisijungęs,

nes ką tik atsikėlė. Jei nori su draugais iš skirtingų šalių vienu metu žaisti tą patį žaidimą, jums reikia susiderinti laiką. Kaip tai padaryti?

Ar Žinai? Seras Sanfordas Flemingas, Kanados inžinierius, buvo pirmasis, kuris 1878 m. pasiūlė įvesti laiko juostas. Jis pasiūlė padalyti pasaulį į 24 laiko juostas, kurių kiekvieną sudarytų 15 laipsnių i|gumos. Taip yra todėl, kad Žemė kas valandą pasisuka 15 laipsnių arba 360 laipsnių per 24 valandas, a Laiko skirtumai įvairiose

Žemės vietose.

T1 Vietinis laikas

72 Laiko juostos ir juostinis laikas

Nuo seniausių laikų žmonės mokėjo nustatyti laiką pagal Saulės

padėtį danguje. Taip nustatomas vadinamasis vietinis laikas. Vi-

suose vieno dienovidinio taškuose jis yra vienodas. Tačiau jei nutolsime nuo šio dienovidinio porą dešimčių kilometrų į vakarus arba į rytus, vietinis laikas jau skirsis keliomis minutėmis. Pavyzdžiui, Vilnių ir Klaipėdą skiria 300 km, o jų vietinis laikas nesu-

tampa apie 20 minučių.

G0----------------

| Į Londoną per 35 minutes? ==

Kadangi Žemė sukasi iš vakarų į rytus, ry-

tuose diena prasideda anksčiau nei vakaruose. Tuo metu, kai po pamokų grįžti namo,

už Atlanto, Amėrikoje, pamokos tik prasi-

deda, o tolimojoje Japonijoje jau ruošiamasi eiti miegoti. Taigi kuo labiau vienas nuo

kito nutolę dienovidiniai, tuo didesnis tarp

jų laiko skirtumas.

4

Kad žmonėms būtų lengviau bendrauti, Že-

1

1 SLS TE 1 11:50 x 12:25 Nuo 1 Palanga FR285 Londonas 7,99€ 1 Keliaujant laikas skirtingose laiko juostose keičiasi ir priklauso nuo keliavimo krypties. Atkreipk dėmesį į skrydžio bilietą iš Palangos 1 į Londoną. Jame nurodyta, kad skrydis trunka 2 val. 5 min., 0 pa- 1 gal pakilimo ir nusileidimo laiką išeina, kad skrydis truko tik 35 1 minutes. Nejaugi iš tiesų į Londoną galima nuskristi per 35 mi1 nutes ir kodėl susidaro toks laiko skirtumas? L->>>>->->->->->->->->---a

mės rutulys suskirstytas į 24 laiko jūostas.

Jau žinai, kad Žemės apskritimo ilgis 3609, 0

per 24 valandas planeta apsisuka apie savo ašį vieną kartą. Vadinasi, per 1 valandą Žemė pa-

sisuka 159 (3609 :24 val. = 159). Žemėje yra

24 tokio pločio juostos. Vienos juostos lai-

kas vadinamas jūostiniu laikū,

Laiko juostos skaičiuojamos ne atsitikti-

nai, o tam tikra tvarka — į vakarus arba į rytus nuo pradinio dienovidinio, kuris vedamas per Grinvičo observatoriją Londone. Šio die-

novidinio laikas bendru susitarimu vadinamas pasauliniu laikū.

I. Geografijos veid ai

3

a Laiko juostos.

Kai Lietuvoje yra trečiadienis, sausio 1d., 12.00 val. tada... .

Keliaujant į rytus, kiekvienoje laiko juostoje laikrodžių rodyklės

pasukamos viena valanda pirmyn, keliaujant į vakarus — viena va-

landa atgal. Taip išvengiama galimų nesusipratimų. Laiko juostų ribos vedamos dažniausiai valstybių sienomis. Tik tokiose didelio

ploto valstybėse kaip Rūsija, Kanada, JAV, Australija ar Brazilija yra po kelias laiko juostas.

T3 Kur yra datos keitimosi linija? Skaičiuojant paros laiką, būtina susitarti, kur keičiasi data.

Kuko salos

(N. el)

„.. Tongoje yra trečiadienis, sausio 1 d., 23.00 val.

Tarptautiniū susitarimu datos keitimosi linija vedama 1809 die-

/

novidiniu, kuris tęsiasi per Ramųjį vandenyną. Datos keitimosi linija neina tiesiai, bet vingiuoja tam, kad vienoje valstybėje būtų ta pati data. Laivu ar lėktuvu kertant datos keitimosi liniją iš rytų į vakarus, prarandama laiko, nes iš esamos dienos patenkama į kitą. Laivu ar lėktuvu kertant datos keitimosi liniją iš vakarų į rytus, laimima laiko: iš esamos dienos patenkama į tą pačią, bet tik prasidėjusią dieną. Taigi neįtikėtina, tačiau ties datos keitimosi linija data gali skirtis net žengus žingsnį į vieną ar į kitą pusę nuo linijos.

Mangėja GObatos keitimosi linija.

—

—

Ar Žinai? Australijoje kelionių agentūros siūlo maršrutus, kuriuose numatyta du kartus sutikti Naujuosius metus.

KEN O G sivaizduok, kad

vyksti į Ispaniją, o tavo

d

Aaa

Kuria

kryptimi abiem teks sukti laikrodžių rodykles? Atsa-

kymą pagrįsk.

Elo

+: O šsiaiškinkite,

kiek valandų dabar yra Londone, Niujorke ir

Melburne.

0 S

!

Paaiškink, kodėl

jūrininkai, kirsdami 180“ dienovidinį, savo laivų

žurnaluose keičia datą.

Kas įvyktų, jeigujieto nedarytų?

[EX 4 Aptarkite klasėje,

kodėl datos keitimosi | linija 402 m2IpEr RamUj

E

.

(189 ekais-

| [BJ6 < Apskaičiuok,

kelintą valandą Sidnė-

jaus gyventojams reik

įjungti televizorių, jeigu iš

Liverpulio visam pasauliui transliuojama „Eurovizi-

jos“ LiE kata) JE prasidėjo 20 val.

Sugalvo!

,

panašių užduočių kitiems. 17

o————u lt;

Darnus vystymasis - mūsų tikslas Pasaulio žmonija susiduria su di

iššūkiais, kurie apima tokias aplinkos ir

vystymosi problemas kaip klimato kaita, derlingų dirvožemių ir biologinės įvairo-

vės praradimas, taip pat skurdas, badas, o už tai atsakinga ne tik visuomenė, bet ir

kiekvienas iš mūsų.

T1 Kas yra darnus vystymasis?

1992 m. Brazilijos mieste Rio de Žaneirė susirinko valstybių

vadovai ir atstovai iš 178 pasaulio valstybių. Pirmą kartą tokio lygio susitikime jie aptarė svarbias to meto ir ateities pasaulio

problemas, taip pat galimus jų sprendimo būdus. Nuo susitikimo praėjo nemažai laiko, bet problemų mastas išlieka labai didelis.

Šių visai žmonijai svarbių problemų sprendimas sieja-

mas su visuomene,

kuri turi eiti darnaus vystymosi keliu.

Darnūs vystymasis reiškia, kad dabar gyvenančios žmonių

kartos poreikiai turi būti tenkinami taip,

džiami ateities kartų gyventojų poreikiai.

kad nebūtų pažei-

Ši idėja pagrįsta su-

vokimu, kad natūrali gamtinė aplinka, socialinis teisingumas ir ūkiškumas turi būti vienodai svarbūs.

T2 Gyventi darniai - ar tai problema? Vasarą dauguma mūsų skuba į Baltijos pajūrį, kur plečiami ir modernizuojami kurortai. Siekiant užtikrinti darną juose, stengiamasi:

= laikytis aplinkosaugos reikalavimų, nes esamas ir didėjantis poilsiautojų skaičius pajūryje gali neigiamai veikti aplinką, pavyzdžiui, kopas ir augaliją. Jei žmonės neatsakingai vaikščios ten, kur draudžiama, vyks nelegalios statybos, kopoms kils rimta grėsmė išnykti;

= atsižvelgti į visuomenės poreikius, nes kurortai turi būti patrauklūs poilsiautojams ir patogūs ten gyvenantiems žmonėms;

mkurti ekonominę naudą, nes esamos ir naujos darbo vietos

užtikrina vietos gyventojams stabilias pajamas. Siekiama, kad kurortuose būtų teikiamos paslaugos įvairaus amžiaus žmo-

nėms ir žmonėms su negalia.

Realiame gyvenime vis dėlto neretai sunku suderinti, kad visi

trys dalykai - aplinkosauga, visuomenė ir ekonomika - veiktų

darniai kaip laikrodis.

Planuojant teritorijas, ekonominiai interesai dažnai nustelbia

socialinius ar aplinkos. Už darnų teritorijų planavimą atsakin-

ga ne tik šalies vyriausybė, bet ir žmonės. Kiekvienas iš mūsų savo veiksmais, pavyzdžiui, atsakingai keliaudami, būdami pilietiški, prisidedame prie darnaus vystymosi.

žmonijos iššūkiai. 18

I. Geografijos veidai

4

T3 Geografija ir darnus vystymasis Mokomasis geografijos dalykas nagrinėja daugumą globalių iššūkių žmonijai. Turbūt teko girdėti, kad pasaulyje sparčiai kertami drėgnieji atogrąžų miškai, kad plečiasi dykumos, nesuvaldomai didėja miestai, žmonės be atvangos naudoja naftos produktus ir labai teršia mūsų visų aplinką. Tai viso labo tik keli tokie pavyzdžiai. Darnaus vystymosi tikslai atitinka daugelio geografijos mokslininkų ir tyrėjų darbo tikslus. Jie stengiasi geriau suprasti įvairioms Žemės vietoms būdingas problemas, atpažinti nedarniai vykstančius procesus ir pasiūlyti darnius problemų sprendimo būdus. Daugelyje šio ir kitų geografijos vadovėlių „Žemė“ temų tave pasitiks darnaus vys-

tymosi ženklas. Vlm=—

Visi žmonės turi elgtis su gamta ir aplinka taip, kadjai būtų daroma kuo mažiau žalos.

APLINKOSAUGA

————7Z—Z—

Ar Žinai?

2015 m. Jungtinių Tautų

konferencijoje Niujorke buvo patvirtinta Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkė. Ji apima 17 tikslų, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti beveik visos pasaulio valstybės.

Visi žmonės turi

Visi žmonės turi ūkininkauti taip, kad turimų išteklių pakaktų ir ateities kartoms.

turėti galimybę gyven-

ti ir dirbti tinkamomis sąlygomis.

“

VISUOMENĖ

[co]

6

Gbarnaus vystymosi

tikslų simboliai.

EKONOMIKA

a Darnaus vystymosi sritys.

O 28 (1) Panagrinėkite keturias

nuotraukas ir kiekvieną iš jų apibū-

dinkite dviem teiginiais. Palyginkite su kitų pasiūlymais.

| 2ENa) Padiskutuokite, kaip suprantate žodžių junginį „darnus vystymasis“. Kuriose gyvenimo srityse tai ypač svarbu?

S +; Paklausinėk artimųjų, kas

0

buities dalykai su tuo susiję?

getika, maistas, atliekos) panagrinė-

yra darnus vystymasis. Kurie jūsų S

Perversk vadovėlį ir atkreipk

dėmesį į temas, kurios susijusios su darniu vystymusi. Kokios tai temos?

Pasirinktą gyvenimišką pa-

vyzdį (pavyzdžiui, transportas, enerkite aplinkosaugos, visuomenės bei

ekonomikos aspektais ir pristatykite klasėje.

ARKTIES VA GE Svarbiausios sąvokos

Paaiškink šias sąvokas. - Darnus vystymasis - Datos keitimosi linija RAMUSIS VANDENYNAS

- Juostinis laikas

- Laiko juosta - Naujasis Pasaulis - Pasaulinis laikas - Pradinis dienovidinis

- Skaitmeninės koordinatės - Vietinis laikas

Zin:

ir suprantu

Teisinga ar neteisinga?

Ell Viduramžių kelionės. Kurios raidės spalva žemėlapyje atitinka šias keliones? 1. K. Kolumbo pirmoji kelionė

2. E Magelano ekspedicija 3. V. da Gamos kelionė 4. M. Polo klajonės

Ištaisyk klaidas ir parašyk teisingai. A Iš Amerikos į Europą pateko bulvės, agurkai, apelsinai, obuoliai, kukurūzai. B Svarbiausia gaublio linija yra pradinis dienovidinis, dalijantis Žemės rutulį į Vakarų ir Rytų pusrutulius.

C Datos keitimosi linija vedama tiesia linija 1807 dienovidiniu. D Darnus vystymasis aktualiausias ekonomiškai ypač skurdžioms šalims. Garsūs keliautojai.

El] Karikatūra. a

A Atpažink šiuos keliautojus ir at-

radėjus (H1-[2).

B Kuo kiekvienas iš jų pagarsėjo?

A Kas yra kairėje ir de:

vintys žmonės?

B Kodėl kairėje stovintys žmonės juokiasi?

C Sugalvok šiam piešiniui pava-

dinimą. (1469-1524 m.)

Jis sako esąs Kolumbas ir mano, kad mus atrado.

a (1254-1324 m.)

20

(1451-1506 m.)

I. Darnus Vystym asis Taikau gebėjimus

Geografinės koordinatės. (3) A Nustatyk taškų A-F geografines koordinates. B Paversk šias koordinates skaitmeninėmis. C Išsiaiškink, kurių nuotraukose [ABC] užfiksuotų vietų yra šios geografinės koordinatės: -0.002181, -78.455160 27.986065, 86.922623 51.477928, -0.001545

[A kick valandų? „Apskaičiuok, kurią valandą pasieksi

kelionės tikslą. (2)

A Tu skrendi į Lisaboną. Tiesioginio skrydžio nėra. Iš Vilniaus

5.00 val. skrendi į Amsterdamą (trukmė 2 val. 30 min.), laukimo laikas 1 val. 30 min., skrydžio iš

Amsterdamo į Lisaboną trukmė —

3 val. 5 min.

B Tu skrendi į Antalijos kurortą Turkijoje. Yra tiesioginis skrydis iš Vilniaus. Skrydžio trukmė

3 val. 35 min. Išskridimo laikas 4.20 val.

1 Dabar tu gali...

Taip Iš dalies Ne

i

:

išvardyti svarbiausias Viduramžių laikų geografines keliones.

J

-.

e

5-10p.

:

i

pagrįsti geografinių atradimų reikšmę žmonijai.

|]

|]

e

sp

|

[]

o

e

Lip

į

:

„nustatyti bet kurios vietos Žemėje skaitmenines koordinates.

: į

... naudotis laiko juostų žemėlapiu ir apskaičiuoti laiko skirtumą tarp įvairių mūsų planetos vietų.

o

o

"US

k

išsakyti nuomonę, kodėl mums visiems svarbus darnus vystymasis.

o

o

e

I. pagal geografines koordinates rasti bet kurią vietą Žemėje.

o

«

elinp

Iš19p

: |

2

II skyrius

Europos vienybė

ir įvairovė

Šiame skyriuje: mišmoksi orientuotis Europos žemėlapyje;

msusipažinsi su Europos Sąjunga;

a sužinosi, kaip gyventojai pasiskirstę Europoje;

a išsiaiškinsi, kurios kalbos ir religijos paplitusios Europoje. Tam naudosi: m politinį žemėlapį;

a teminius žemėlapius; mnuotraukas; = paveikslus.

Vertinsi:

m Europos Sąjungos reikšmę šalims ir jų gyventojams;

mar Europa savarankiškas žemynas.

=

(AP

„L — aa

—2>

Prieš tavo akis Europos žemėlapis dailininko ir vadovėlio autorių akimis. Ar gali atpažinti tai, kas nupiešta? Gal kai ką teko matyti? Ar tam tikrus objektus galėtum pavaizduoti kitaip? O gal čia ko nors trūksta? Daugiau apie Europą, jos gamtos įvairovę, gyventojus ir ekonomiką sužinosi šiame ir kituose vadovėlio skyriuose. Pirmyn į pažintį su mūsų žemynu Europa.

TE, BERLYNAS ?

|

Europos simboliai.

T1 Europa nėra tik žemyno, kuriame gyvename,

pavadinimas.

Šis žodis dažnai

sim-

bolizuoja taikų įvairių tautybių žmonių sugyvenimą. Pagarba žmogaus teisėms, moterų ir vyrų lygybė, demokratija yra labai svarbūs šiuolaikinės Europos bruožai. Žmonės iš įvairių Europos valstybių atvyksta ir gyvena mūsų šalyje. Kita vertus,

24

lietuviai daug keliauja po Europą, dažnai apsigyvena kitose šio žemyno šalyse. Parduotuvėse perkame maistą iš skirtingų Europos šalių. Itališkos picos, prancūziški batonai, vokiškos dešrelės, olandiški sūriai — visa tai įvairina mūsų mitybos racioną. Ant pakuočių dažnai matome užrašus skirtingomis kalbomis, kad juos suprastų visoje Europoje.

Il. Europos vien ybė ir įvairovė

5

Europos vardo kilmė Ten, kur dabar yra Artimųjų Rytų šalys: Izračlis, Libanas ir Sirija, tolimoje praeityje klestėjo

Finikija. Vienas iš jos valdovų karalius Ageno-

ras turėjo nepaprasto grožio dukterį vardu Euro-

pa. Ją pamilo vyriausiasis dievas Dzeusas. Kartą, Europai su draugėmis žaidžiant Viduržemio jūros pakrantėje, prie jų, pasivertęs jaučiu, pasirodė Dzeusas. Jis pagrobė karaliaus dukterį ir ant nugaros nusinešė į Kretos salą, kurioje vėl atgavo dieviškąjį pavidalą. Šioje saloje atsirado

pirmoji Europos civilizacija, kurios laimėjimai plito toliau. Galbūt todėl ir žemynas, kuriame

gyvename, paveldėjo puikiosios karalaitės vardą ir vadinamas Europa. T2 Europos kultūros šaknys Europos kultūros šaknys siekia tolimą

praeitį. Daugiau kaip prieš 3000 metų senovės Graikija, o vėliau Romos civilizacija pa-

dėjo pagrindus Europos vystymuisi. Graikijoje atsirado vienas svarbiausių mūsų kultūros bruožų - demokratija. Iš romėnų daug Europos tautų perėmė lotynišką raštą, teisės sistemą, krikščionių religiją. Be to, visais laikais poetai, rašytojai, menininkai ir

Žodžio laisvė

$

Politinė laisvė

)

dalykų, susijusių su Europa.

kultūros šaknys glūdi mūsų žemyno

pietinėje dalyje.

Nepaisant visuotinių bendrumų, Europa

apibūdinama kaip didžiulės kultūrinės ir po-

litinės įvairovės žemynas. Tai atsispindi kalboje, savitame gyvenimo stiliuje, tradicijose

Demokrštija — valdymo sistema, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios.

ir papročiuose, taip pat religijoje, architek-

tūroje, muzikoje.

Teisingas teismas

Informacijos nfo

prieinamumas

. Laisvi ir

sąžiningi rinkimai

Spaudos laisvė

An |

oC a Nurodyk kuo daugiau

9 L Paaiškink, kodėl Europos

filosofai sėmėsi idėjų iš Antikos laikų graikų ir romėnų.

S CC

kurios vietos minimos

legendoje apie Europą? Kurios iš jų taip vadinamos ir dabar, o kurių jau nėra?

(G) Pagrindiniai

demokratijos

bruožai.

Ela

Pasvarstykite, kodėl Antikos

laikais atsiradusi demokratija tokia

svarbi visiems mums.

[ FA 2 Kurie su Europos kultūra susiję dalykai yra jūsų aplinkoje? Pristatykite juos.

25

Europa - savarankiškas žemynas Europa - ypatingas žemynas, aiškias ribas turintis šiaurėje, vakaruose ir pietuose. Ten

. Bet kur

daug didelių ir mažų salų, pusiasalių, labai ilga ir vingiuojanti kranto

baigiasi Europa rytuose?

—

[EE saos [7] pusiasaiai

(O) sąsiauriai

CT snėemnas

a Europos salos, pusiasaliai ir sąsiauriai.

Ar žinai?

———

“

1989 m. Prancūzijos

geografijos institutas nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje - 23 km į šiaurę nuo Vilniaus.

26

[77] vidinė jūra

[7] sarpžemyninėjūra LCC pakraštinėjira

a

Europos

Jūrų tipai ir atstumas nuo jūrų ir vandenynų.

T1 Europos geografinė padėtis ir ribos Europa išsidėsčiusi Šiaurės pusrutulyje. Tolimoje šiaurėje ji siekia Arktį, o pietuose labai priartėja prie Afrikos. Nuo Norvėgijos

pia į sausumą, tarsi norėdamos ją suplėšyti.

Vidinių jūrų krantai daug kur kelis tūkstan-

čius kilometrų nutolę nuo vandenyno.

Pa-

šiaurės iki Graikijos, nuo Portugalijos iki Uralo kalnų — abiem kryptimis Europa nusitęsia po kelis tūkstančius kilometrų. Pasaulio mastu ji nedidelė, plotas yra maždaug 10 mln. km? ir sudaro tik 7 9 mūsų planetos sausumos ploto. Azijos ir Afrikos žemynai už Europą didesni net kelis kartus.

vyzdžiui, nuo Juodosios jūros rytų pakrantės iki Atlanto vandenyno laivai įveikia daugiau

ropos kranto linija ypač vingiuota. Aplink

jūros šiaurine dalimi, Kaukazo kalnais arba

Žvilgtelėjus į žemėlapį, matyti, kad Eu-

daug didelių ir mažų salų, pusiasalių, vidinių

jūrų ir įlankų. Kai kurios jūros giliai įsiter=

nei 4000 km ir plaukia ne vienu sąsiauriu.

Žemyno rytuose Europa plačiu sausumos

ruožu jungiasi su Azija, todėl rytinė Euro-

pos riba yra sutartinė. Mokslininkai netu-

ri bendros nuomonės, kaip tiksliai ją vesti. Dažniausiai vedama Uralo kalnais, Kaspijos jų prieškalnėmis.

Il. Europos vien ybė

(G) Uolos kyšulys Portugalijoje - labiausiai į vakarus nutolusi Europos vieta.

(2) Nordkapo kyšulys Norvegijoje -

ir įvairovė

6

a Uralo kalnais vedama Europos ir Azijos riba.

šiauriausias Europos taškas.

T2 Kodėl Europa yra žemynas? Nemaža dalis geografų Europos ir Azijos net nelaiko atskirais žemynais. Jie sako: „Žemynas — tai didelis sausumos plotas, iš visų pusių skalaujamas vandenynų ir jūrų.“ Europa ir Azija sudaro vientisą didžiulį sausumos plotą, vadinamą Eurazija. Todėl, pasak jų, būtent Eurazija yra žemynas, o Europa - tik jo dalis. Kodėl gi Europa dažniau vadinama žemynu? Tai daroma dėl didžiulės šios teritorijos reikšmės ir gyventojų ypatumų. Juk Europos ir Azijos gyventojai labai skiriasi savo kultūra, religija, tradicijomis. Pirmieji Europą išskyrė senieji graikai. Tas žemes, kurios driekėsi į vakarus ir šiaurę nuo Graikijos, jie pavadino „Europa“, o žemes į rytus, ki-

i

išsidėstęs abipus Bosforo sąsiaurio. s tiltas jungia europinę ir azijinę

kad sausumos ribą tarp Europos ir Azijos reikia vesti Rioniu (Sakartvėlo upe). Toks Europos ir Azijos padalijimas išliko ir visi prie to priprato.

30

30 20

2

1341

"

,

Azija

EO

Afrika

| Šiaurės Amerika

O išvardyk:

vidines jūras;

b) salas ir pusiasalius;

e) sąsiaurius.

Išmatuok Euro-

pos ištęstumą:

17

205

a) Europos pakraštines ir

[2] A

miesto dalis.

gyventojai, mln.

T 40

a

(6 Stambulas - Turkijos didmiestis,

tapus Egėjo ir Juodosios jūros — „Azija“: Graikų istorikas Herodotas manė,

plotas, mln. km?

Au

i

Pietų Amerika

14

0

10 347

Antarktida

Europa

a) šiaurės-pietų kryptimi

nuo Nordkapo iki Kretos;

b) vakarų-rytų kryptimi nuo Lisabonos iki Uralo.

6

a) Apibūdinki-

te Europos ribas rytuose,

pietryčiuose ir pietuose.

S Sb) Nurodyk šalis,

kurios patenka į kitų žemynų teritoriją.

9

4000 2008

Bendras Europos krantų ilgis panašus

1000

a Žemynų dyli

Australija

Elo 572

Mai?

Ar Žinai*

2000

43

S

S nr

džioD IPir gyvengyvi

į Žemės apskritimo ilgį per pusiaują

tojų skaičiaus palyginimas.

Nustatyk, kurie

dideli Europos miestai yra labiausiai nutolę nuo jūrų.

[0

ir yra apie 40 000

kilometrų.

[T Palygink Europos ir

kitų žemynų plotą bei gyventojų skaičių. Padaryk išvadą.

SU Paaiškink, kodėl

42 Aptarkite klasėje

ilgesnė nei kelis kartus didesnio Afrikos žemyno as kranto linija.

savarankiškas žemynas.

Europos kranto linija

teiginį, kad Europa yra

27

o———

Kiek valstybių Europoje? Kadangi Europą sunku tiksliai apibrėžti geografiškai, kazės šalys, Izraėlis, Kipras, o neretai ir Turkija. Tai

šiuo metu?

prie jos dažnai šliejasi Užkauiek gi valstybių yra Europoje (97

Pe | Įd

Regionai:

J Šiaurės Europa CC Vidurio Euro pa

T Pietryčių Europa L

Pietų Europa

CC Rytų Europa

e valstybės sostinė

(CT) valstybės santrumpa

z|

a Europos regionai.

T1 Europos valstybės

T2 Nuo nykštukių iki milžinių

Dabar Europoje yra 47 valstybės, tačiau šis skaičius gali būti ir kitoks. Kadangi Eu-

Europos šalys labai skiriasi plotu ir gyventojų skaičiumi. Pasaulio mastu tik Rūsija priklauso prie didžiausių valstybių. Nė viena kita šalis pagal plotą nepatenka net į pa-

ropos ribos sutartinės, kai kurias šalis nėra

paprasta priskirti Europai. Tokiame paribyje yra Tuikija, kurios tik nedidelė dalis patenka į Europos žemyno ribas. Rūsija Europoje užima milžinišką plotą, tačiau Azijoje — dar didesnį. Saloje įsikūręs Kipras labai arti Azijos, tačiau politiškai ir kultūriškai priskiriamas Europai.

Per pastaruosius 50 metų valstybių skaičius mūsų žemyne gerokai išaugo. Svarbiausi pasikeitimai įvyko XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Suirus Sovičtų Sąjungai, Eu-

ropos politiniame žemėlapyje atsirado ir Baltijos šalys, tarp jų — Lietuva.

28

saulio dvidešimtuką. Pagal gyventojų skaičių

didelėmis šalimis galima laikyti Vokietiją,

Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Itūliją. Šiose šalyse gyvena 20-30 kartų daugiau žmo-

nių nei Lietuvojė. Didžioji dalis Europos valstybių laikomos mažomis arba vidutinė-

mis. Daugumoje jų gyvena net mažiau žmonių negu viename didmiestyje, pavyzdžiui,

Paryžiuje, kuriame priskaičiuojama apie 11 mln. gyventojų. Mažiausios šalys vadinamos nykštukė-

mis. Pavyzdžiui,

Monakas

ir San Marinas

KS

Il. Europos vienybė

įr įvairovė

7

tėra kaip nedideli miestai ar jų dalys. Šias mikrovalstybes supa aplinkinių valstybių teritorijos. O štai Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir apima tik vieną Romos miesto kvartalą, kurį juosia aukšta siena. Pagal geografinę padėtį Europoje galima skirti salą valstybes, tokias kaip Airija ir Islindija. Dauguma yra jūrinės valstybės, kelios šalys neturi išėjimo į jūrą, tai - vidinės

valstybės.

T3 Europos regionai

Kad būtų patogiau susiorientuoti žemėla-

pyje, Europos šalys pagal geografinę padėtį pasaulio krypčių atžvilgiu skiriamos į vals-

tybių grupes. Šiame vadovėlyje skiriami šeši dideli Europos regionai: Šiaurės Europa,

Vakarų Europa, Vidurio Europa, Pietų Europa, Pietryčių Europa, Rytų Europa.

Ukraina Prancūzija

552

Ispanija | 499

Vokietija

84

Jungtinė Karalystė

a

r

Švenija

447

Prancūzija

65

Norvegija

385

[ij

d

Vokietija | 357

EEA

| 6

(O Didžiausios Euro-

liana

2

pos valstybės pagal

plotą (be Rusijos).

a Didžiausios Europos valstybės pagal gyventojų skaičių

a Europos šalių vėliavos.

(be Rusijos).

O FA Išvardyk:

a) šalis, kurių krantus skalauja Baltijos jūra;

b) Viduržemio jūros šalis; €) sostines, kurios yra prie jūros.

Hc

Nurodyk po keletą valstybių:

a) salose;

b) pusiasaliuose;

€) jūrinių valstybių;

[|

imo į jūrą neturinčių

šalių.

"=

9 / Užpildyk lentelę. Mikrovalstybė

El S 72 Nustatyk penkias valstybes, kurių plotas panašus į Lietuvos.

ES 4-! Sukurkite vieno Europos regiono valsty-

Alo L + Pasidomėkir išsiaiškink, kurios šalys

atsirado Europos politiniame žemėlapyje po

Sovietų Sąjungos žlugimo.

bes pristatantį plakatą,

papildykite jį šalių vėliavomis.

29

Europa kituose žemynuose Skirtingose pasaulio vietose - žemynuose ir vandenynuose, kalnų viršūnėse ir jūrų gelmėse, miestuose ir kaimuose - daugiausia rastume su Europos žemynu susijusių

vietovardžių. Tai lėmė europiečių kelionės ir atradimai, kolonijinė praeitis, gyventojų migracija.

Užduotys

1

(1)

II II KipenonasO

Inos Vendiyno So Š

Prentas Falnenjo I

Pietų Džordžija ir Pietų Sondvičos ŽAS

Pietų Sritys

a Europos šalių užjūrio valdos.

Europos valstybių užjūrio teritorijos Šiais laikais Prancūzija ir Jungtinė Karalystė - daugiausia ūžjūrio teritorijų turinčios valstybės. Pavyzdžiui, Prancūzijos užjūrio teritorijos plačiai išsibarsčiusios visame pasaulyje, jose gyvena apie 2,8 mln. žmo-

nių. Mokyklose mokoma pagal Prancūzijos ugdymo programas, o mokslo metų pradžia 30

ir pabaiga bei atostogų laikas derinami prie metų laikų ir specifinių gamtos sąlygų. Pa-

žangūs mokiniai turi galimybę nemokamai

studijuoti Prancūzijos žemyninės dalies universitetuose. Kompensuojami ilgi ir brangiai kainuojantys skrydžiai į Europą.

Prancūzijos Polinezija (Ramusis vandenynas)

Gvadelupa (Atlanto vandenynas)

Tai Prancūzijos užjūrio teritorija su daline autonomija. 118 salų plačiai išsibarsčiusios Ramiajame vandenyne. Kai kurios nutolusios iki 2000 kilometrų. Tai atstumas nuo Lietuvės iki Ispanijos arba Sicilijos salos Italijoje.

Gvadelupa — viena iš daugelio mažų salų, skiriančių Karibų jūrą nuo Atlanto vandenyno. Saloje buvo įveistos cukranendrių plantacijos, jose dirbo vergai iš Afrikos. Dabar Gvadelupoje 95 6 gyventojų sudaro

žvejyba ir turizmu. Kai kurios salos garsėja juodųjų perlų eksportu. Dėl klimato kaitos kylant vandenyno lygiui kai kurių salų gyventojai perkeliami į saugesnes vietas.

cūzų kalba — oficiali valstybinė. Saloje atsiskaitoma eurais, kasdien atskrenda lėktuvų su be vizų galinčiais viešėti ES gyventojais, galioja įprasta ES asmens tapatybės kortelė. Nemažai jaunų žmonių vyksta studijuoti į prancūziškuosius Kanados universitetus.

Prancūzijos Polinėzijos gyventojai daugiausia verčiasi

Reunjonas (Indijos vandenynas)

juodaodžiai, kalbantys Antilų kreolų kalba, nors pran-

Nedidelė sala, esanti netoli Madagaskaro, žavi nuosta-

baus grožio kraštovaizdžiais. Beveik pusė salos teritorijos

globoja UNESCO. Salos kalnų šlaitai apaugę drėgnaisiais atogrąžų miškais. Juose aptinkama įvairių endeminių

augalų ir gyvūnų rūšių. Reunjono salos kultūrą forma-

vo Čia įsikūrę gyventojai iš Indijos, Kinijos, Šri Lankos,

Afrikos šalių ir Prancūzijos.

GRETA „Mano tėvai yra mokytojai, mes

tus gyvename

Prancūzijos

u:

į:

Gvadelupoje, Karibų jūros saloje. Visi mano klasės draugai — Čia gimę juodaodžiai. Su jais benŽakas (13

metų), Reunjonas

„Aš gyvenu nuostabioje vulkaninėje saloje Indijos vandenyne. Mūsų žiema būna birželio-rugpjūčio mėnesiais. Tada orai sausesni ir vėsesni (apie

+22 *C). Nuo gruodžio iki kovo tęsiasi karščiai ir atogrąžų liūtys. Mokyklose mokoma tik prancūzų kalba. Mano mama gimė šioje saloje, bet augo Prancūzijoje. Įgijusi profesiją ji grįžo į šią nuostabią salą dirbti mokytoja. Skirtingos odos spalvos, religijų ir etninių grupių žmonės puikiai sutaria.“

drauju vietine kalba. Be galo mėgstu nardyti ir stebėti povandeninį pasaulį, plaukioti banglente, žygius į kalnus ir miškus. Mūsų mėgstamiau-

sias maistas — ananasai, kokosai, avokadai, kasava (manijokų paplotėliai). Per vasaros atostogas, prasidėjus audrų sezonui, vykstame į Europą. Lankome

senelius, keliaujame.

Kalėdas sutinkame

Kanadoje. Svajoju vėliau studijuoti šioje šalyje.“

Gyventojų pasiskirstymas Europoje Jei teko keliauti po Europą, turbūt atkreipei dėmesį, kad žmonės pasiskirstę labai

netolygiai. Yra šalių, teritorijų, kuriose daug didelių ir mažų miestų, sutinkama itin daug žmonių. Tačiau kitur vyrauja kaimo vietovės, žmonių reta.

Vaizdas žemėlapyje

Žm./kmė

Mažas gyventojų tankis

——— Vidutinis gyventojų tankis) 2

—3

| Didelis gyventojų tankis Labai didelis gyventojų tankis

a Gyventojų tankio vaizdavimas žemėlapyje.


—>——>———>——>——>—>—>—>—>—>—>—>—>—>1

J'

Miestas jūroje Norvegas Helgė dirba gręžimo darbuotoju naf-

į t0s platformoje, Štai ką jis pasakoja apie nafti-

1

| akospplatiormaralipimzžas less nojĖi

'

ninkų gyvenimą:

1

|

1

Čia veikia elektrinė, yra gyvenamasis korpusas,

'

dirbtuvės, laboratorijos, valgykla, meteorolo-

medicinos punktas, sraigtasparnių

1

1 aikštelė, specialūs nelaimės atvejui skirti gel1

bėjimosi laivai. Mūsų

E gyvenamasis

P

vidaus primena viešbutį. Aš gyvenu penktame

| į

Parniais, taip pat laivais ir kateriais, Mūsų darbo

1

su šalčiu, drėgme, smarkiomis audromis, kurių 8!

| !

1

r

korpusas iš

jo aukšte. Vienu metu dirba apie 150 žmonių. Dirbame dviem pamainomis po 12 valandų per

|

1 l 1

parą. Sausumą dažniausiai pasiekiame sraigtas-

1

sąlygos yra sunkios ir pavojingos. Tenka kovoti

1 s

r

A

a eštai

laikyti

S

R

metu pučia itin stiprūs vėjai, o bangos paky- | STAžtas — pavojinga įranga. Būtina griežtai laikytis kompiuterio ap-

la į 30 m aukštį ir ritasi per denį. Kartais atro- | Skaičiuoto gręžimo proceso, do, kad išmušė paskutinė valanda! Mano darbe

Po sunkaus darbo atsipalaiduoti galiu sporto salėje, bibliotekoje ar

svarbi koncentracija. Turiu būti atsargus, nes

mažame kino teatre. Na, ir atlyginimas yra sąžiningas...“

[ ' 1

1

L-—-—-—>-——>——>——>——>—>——>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>—>14

a Naftos gavyba, transportavimas ir perdirbimas. dujos (šildymo

||

PERDIRBIMAS

įrangai, viryklėms)

žaistas

cheminė

J

=

i

čų

žaliava)

mazutas (šildymo EA

elektros energijai gaminti) mašinoms tepti)

asfaltas (kelių dangoms)

ir

pluoštas

a

>

dyzelinas, žibalas (kuras)

Iyva (mechanizmams alyva (mechanizmams

sintetinis.

P

lažai

M

=

dirbtinis V— ii

peučiušas

(padangoms)

J

*

degalai "

EzAV

==“

B (žaislams,

namų apyvokos

daiktams) 93

Žemės gelmių šiluma

Biokuras

Vėjo energija

a Atsinaujinantys energijos ištekliai.

Ateities energetika Važiuojant Lietuvos keliais, vis dažniau galima pamatyti švytuojančias vėjo jėgaines, saulės elektrines. ie įrenginiai naudoja neišsenkamą vėjo, Saulės energiją ir paverčia ją mums reikalinga elektros energija. Kodėl šie energijos šaltiniai mums tokie svarbūs?

T1 Kodėl atsisakoma iškastinio kuro? Didėjant gyventojų skaičiui ir kylant gyvenimo

lygiui Europoje,

auga ir energijos

poreikis. Mūsų žemyno gelmėse nėra daug

iškastinio kuro išteklių, didžiąją jų dalį žmo-

nės jau sunaudojo. Be to, neatsinaujinančių energijos išteklių gavyba ir naudojimas kelia didelių problemų aplinkai, dėl to šyla klimatas, daroma žala natūraliai gamtinei aplin-

kai ir jaučiamas neigiamas poveikis žmogaus

sveikatai. Europos šalys, suvokdamos atsako-

rius atsinaūjinančius enėrgijos išteklius, kuriems

priskiriamas tekantis vanduo,

vė-

jas, Saulės energija, Žemės gelmių šiluma,

biokuras ir kt.

Europos šalyse atsinaujinantys energijos

ištekliai užima svarbią vietą ir jų naudoji-

išteklių naudojimą pramonėje, transporto srityje, buityje.

yra viena pirmaujančių valstybių Europoje

Neatsinaujinantys ištekliai

74

144 Atsinaujinantys ištekliai

1 Saulės energija

(Vandens energija o

14“ Bioenergija 1 Vėjo energija a Elektros energijos gamybos šaltiniai Lietuvoje.

94

Dauguma Europos šalių yra ekonomiškai išsivysčiusios ir stiprios, jos atsakingai žiūri į pasaulio visuomenės susitarimą mažinti neatsinaujinančių išteklių naudojimą. Tuo tikslu šalys jau kurį laiką naudoja įvai-

mybę prieš savo ir pasaulio gyventojus, jau kurį laiką skatina mažinti neatsinaujinančių

74,8

T2 Atsinaujinantys energijos ištekliai

mas sparčiai auga. Pavyzdžiui, Nyderlandai

pagal aktyvų jūrinio vėjo išnaudojimą. Šioje

šalyje yra tūkstančiai vėjo jėgainių. Islandija, kuri yra seismiškai aktyvi, daug energijos pagamina naudodama Žemės gelmių šilumą. Kalnuotoje ir lietingoje Norvėgijoje yra

daugybė sraunių kalnų upių, todėl šioje šaly-

je gausu hidroelektrinių. Daug miškų turinti Švėdija energijai gaminti naudoja biokuro

išteklius. Na, o karšta ir saulėta Ispanija akty-

viai išnaudoja Saulės energiją. Labai svarbus

vaidmuo atsinaujinantiems ištekliams tenka

ir Lietuvoje ((2)).

IV. Kaip g

Saulės energija

Biomasė

Vandens energija

T3 Pranašumai ir trūkumai Atsinaujinantys

energijos

ištekliai yra

neišsemiami ir švarūs, tausojantys aplinką. Jų naudojimas reikšmingai prisideda

prie ekonominės pažangos, laikantis dar-

niojo vystymosi principų. Pavyzdžiui, Europos šalyse skatinama atsisakyti dyzelinu

varomų transporto priemonių ir naudotis

Ištekliai ir ateities transportas

Pasaulyje dauguma automobilių varomi benzinu arba dyzelinu. Šių degalų žaliavos ištekliai pasaulyje sparčiai senka, o ir vadinamieji vi-

daus degimo varikliai į aplinką išmeta daug oro teršalų. Ateities automobilius, tikėtina, varys elektra. Elektromobiliai tiesiogiai neišmeta į

elektromobiliais.

aplinką klimato kaitą skatinančių dujų. Tačiau pasaulyje vis dar išlieka problema, kaip gaminti elektros energiją, nedarant poveikio klimatui.

naujinančios energijos naudojimas, vis dėlto

Norint įveikti didesnius atstumus, elektromobiliams reikia dide-

nis kuras. Atsinaujinančius energijos išteklius

labai didelėmis vandens sąnaudomis. Alternatyva tam — vandenili-

Nors Europos šalyse ir sparčiai auga atsi-

daugumoje valstybių dar dominuoja iškasti-

naudojančių jėgainių statyba ir priežiūra yra gana brangi, o pagaminamos energijos kiekis neužtikrina augančių poreikių. Siekiant ateityje visiškai pereiti

prie atsinaujinan-

čios energetikos, tobulinamos technologi-

jos, visuomenė skatinama taupyti energiją.

Tuo tikslu Europos Sąjungos šalyse už ža-

liųjų energijos išteklių naudojimą skiriama

lių akumuliatorių. Tokių baterijų gamyba susijusi su aplinkos tarša,

nės technologijos, tačiau ir vandenilis ne visada ruošiamas be poveikio aplinkai.

Vis daugiau didesnių miestų gyventojų atsisako nuosavų automobi

Jie važinėja dviračiais,

paspirtukais, naudojasi viešuoju transpor-

finansinė parama. Bendruose ES planuo-

tu. Sparčiai populiarėja automobilių dalijimo-

nyktų priklausomybė nuo iškastinio kuro, o

tis automobilius, mažiau

se siekiama užtikrinti, kad iki 2050-ųjų išEuropos poveikis klimatui taptų neutralus.

EN O (Paaiškink, kodėl Saulės energija, vėjas, biokuras, Žemės gelmių

šiluma yra atsinaujinantys energijos

ištekliai.

9 V Sudaryk lentelę „Atsinauji-

nančių energijos išteklių pranašu-

mai ir trūkumai“.

si paslauga. Nuomojan-

teršiama aplinka.

El 9 +“ O išsiaiškinkite: a) kurie atsinaujinantys energijos

ištekliai naudojami Lietuvoje; b) kurie iš jų naudojami daugiausia, o

kurie mažiausiai.

[>] Aptarkite ir pasiūlykite du elektros energijos gamybos būdus, kurie labiausiai tiktų jūsų gyvenamojoje

[Ele ;- /“ išsiaiškinkite, kur jūsų

aplinkoje yra elektromobilių įkrovimo stotelės. Įvertinkite, kaip dažnai

jos naudojamos.

IA S

Išsakyk savo nuomonę, ar

norėtum turėti elektromobilį. Atsakymą pagrįsk.

vietovėje.

95

m" Ar

Automobilių pramonė Europoje Ar žinai, kad pirmasis automobilis buvo pagamintas Europoje, o automobilių pra-

Są3>

Monė yra svarbiausia mūsų žemyno pramonės šaka? Kodėl ji tokia svarbi ir kokia jos

Ar Žinai“

02 ateitis?

T

Vienam automobiliui „Ford“ surinkti reikia 17 valandų, o „Audi“ ir „Mercedes-Benz“—

ATLANTO

apie 40 valandų

VANDENYNAS

Europos Sąjungoje automobilius surenka ir variklius gamina

5

jankt

7

Peterburgas

194 gamyklos.

įelgs

4 “|

Dub

Žemutinis:

Naugardas

Lietuva taip pat susijusi su automobilių pramone ir yra

gana aktyvi jos dalyvė. Mūsų šalyje gaminami

naujausi ypač pažangūs elektriniai mažo bei įprasto dydžio

autobusai, hibridiniai

traktoriai, konstruoja-

mos tam tikros pasaulio profesionaliame

automobilių sporte naudojamos detalės ir mazgai.

[7]

pramoniniai regionai

g

2eionobilų gamintojų įmonių būstinės

a Transporto priemonių gamyba Europoje.

22 Europos šalys gamina automobilius.

AUTOMOBILIŲ GAMYBA EUROPOJE

a

||

O— |

2—52

66

Center

BIG .

gamyklos - autobusus.

R

Lom LZZ2

gamyklos - sunkvežimius. L

72 gamyklos - variklius. 4147

=

56 gamyklos - kitus mazgus ir detales. 4

(Automobilių gamyba Europoje.

96

Pramonės

mercinius automobilius (furgonus). ES

20—134

(-

T1 Pramoniniai regionai

gamykla gamina lengvuosius ko-

4

,

p

įmonėse

gaminama

įvairios

paskirties produkcija: drabužiai, transporto priemonės,

elektronika, baldai, plastikas ir

t.t. XVIII a. Anglijoje įvyko pramonės per-

versmas. Jis paskatino labai daug žmonių at-

sisakyti žemės ūkio veiklos, keltis gyventi į

miestus ir dirbti fabrikuose bei kasyklose. Didžiuliai fabrikai ir gamyklos kūrėsi arti

vandens telkinių, jūrų pakrantėse, taip pat ten, kur buvo daug išteklių, kirtosi svarbūs

keliai. Gausybė darbo vietų it magnetas trau-

kė žmones: sparčiai augo miestai, formavo-

si pramoniniai regionai. Kai kurie iš jų žinomi ir svarbūs iki šiol. Tai Reino-Rūro regionas Vokietijoje, Aukštutinė

Silezi-

ja Lėnkijoje, Ranstadas Nyderlanduose ir kt.

IV. Kai p Byvenai ir kuo verčiasi europiečiai?

28

T2 Automobilių pramonė Europoje Dideli ir maži krovininiai automobiliai Europoje kasdien per-

veža apie 15 mlrd. įvairių prekių, keliais zuja šimtai milijonų

žmonių. Mums toks judūmas yra savaime suprantamas dalykas,

tačiau kroviniams vežti ir žmonėms judėti reikalingos modernios, saugios ir aplinkai kuo draugiškesnės transporto priemonės. Automobilių gamyba Europoje yra svarbiausia pramonės šaka. Europiečiai pagamina trečdalį pasaulio automobilių. Šioje pramonės srityje tiesiogiai dirba daugiau nei 2 mln. žmonių, o netiesiogiai dar daugiau — apie 10 milijonų. Gerai žinomi vardai Europos automobilių pramonėje yra „Volkswagen“, „MercedesBenz“, „Škoda“ BMW, „Peugeot“ ir daugybė kitų. Daugiausia automobilių Europoje pagamina Vokietija, Ispanija, Prancūzija,

Čėkija, Italija, Jungtinė Karalystė, Švėdija. T3 Kaip gaminami automobiliai?

Automobiliai surenkami didžiausiose gamyklose. Šiais laikais vidutinio dydžio transporto priemonė surenkama per keliolika valandų. Tokią spartą užtikrina automatizacija, kuri supranta-

ma kaip konvejerių, robotų naudojimas surinkimo linijose. Mašinos negali atlikti visų darbų, todėl tokiose gamyklose dirba labai daug žmonių. Į jas iš skirtingų vietų atvežama daugybė detalių.

Kadangi jos paprastai nesandėliuojamos, taikoma punktuali6ji gamyba

— detalės ir kitos žaliavos atgabenamos

tiksliai laiku

(angl. just in time).

PROJEKTAVIMAS

B

L

PLIENO

KĖBULO DARBAI

6 į se

PARUOŠIMAS

)

p

a Automatizuotas automobilių dažymo procesas.

gamyba

Dažymas

Važiuoklės

surinkimas

Or).

Atskirų dalių montavimas

E

=

E

KS

Galutinis patikrinimas ir testavimas ww

PARDAVIMAS

a Automobilio gamybos etapai.

O «S Pagrįsk teiginį, kad šiais lai-

kais automobilių gamyba yra labai moderni.

64 (1) Automobilių gamyba. a) Nurodykite keturis Europos ekonominius regionus, kuriuose gaminami

automobiliai. b) Išsiaiškinkite, kurie automobilių gamintojai ten turi savo gamyklų.

ša 0

profesijų

I

L Pasidomėkite, kokių

žmonės dirba automobilių

TRANSPORTAVIMAS

IA“ Pagrįskite teiginį, kad auto-

mobilių pramonė yra svarbiausia

pramonėje.

pramonės šaka Europoje.

"a! Automobilį sudaro tūkstan-

0 V kaip įsivaizduoji žmonių

čiai detalių. Aprašyk pagrindinius

procesus.

0 S

Paaiškink, ką automobilių

judumą ateityje? Sukurk ateities automobilio arba kitos transporto priemonės reklaminį skelbimą.

pramonėje reiškia darbo principas „punktualioji gamyba“.

97

o

Skersai išilgai per Europą

=

Ma

K

ATLANTO

VANDENYNAS

ki

is numerio ženklais. Tarp jų ypač daug krovininių automobilių, atvykusių iš užsienio šalių. Ką jie visi čia veikia? Lietuvos keliuose tikriausiai atkreipei dėmesį į automobilius su ki

esa

AZ ŠIAURĖS "'*!3