Gamtos mokslai. Vadovėlis 5 klasei. [1 dalis] 9785430070939

Citation preview

Vadovėlis

Gamtos

A

mokslai

Dekoratyvinio česnako žiedynas. Fotografas Vladas Ščiavinskas

Vadovėlio turinį vertino doc. dr. Onutė Motiejūnaitė, doc. dr. Ingrida Šatkauskienė, Jurgita Skrebienė. Vertybinių nuostatų ir stereotipų klausimais konsultavo lytiškumo ugdymo ekspertas Antanas Jonušas Dalyko klausimais konsultavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus.

Pirmasis leidimas 2023

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. ISSN 2783-7181 ISBN 978-5-430-07093-9

O O O O

Daiva Sevalneva, 2023 Danguolė Gižienė, 2023 Kristina Parnarauskienė, 2023 Nerijus Medeišis, 2023

G Leidykla „Šviesa“, 2023

Viršelio iliustracija O Vladas Ščiavinskas

H2RIZONTAI

Gamtos mokslai VADOVĖLIS

5

1DALIS

Kaip mokytis su vadovėliu «J... Reiškinio tyrinėjimas. RIBŲ GALIA I ciklas Žmogaus ir aplinkos ryšys JNA (Kine

e

2. Gamta - idėjų lobynas

————————

LL

3. Žmogus keičia aplinką 4. Raudonoji knyga - galimybė išgyventi...

5. Ne tik grožimės, bet ir saugome JLL. Apibendrinimas II ciklas Gamtą pažįstame tyrinėdami 1. Mąstykime kaip mokslininkai (J 2. Medžio lapų tyrimas (1 dalis) (2 3. Medžio lapų tyrimas (2 dalis) (LL 4. Organizmų atpažinimas Ls

5. Medžių paveikslai „L Apibendrinimas

III ciklas Nuo ląstelės iki organizmo JL 1. Žvilgsnis pro mikroskopą „LL ALSA 2. Augalo ląstelė 3. Skirtingos ląstelės - skirtingi organizmai (LL 4. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai

Ls

5. Stuburiniai gyvūnai „Li 6. Prisitaikyti ir išlikti (La

7. Žiemos iššūkiai 8. Dekoratyviniai augalai mūsų namuose

«LL

Apibendrinimas (LL IV ciklas Pažinkime savo organizmą J 1. Zmogaus organizmas

2. Maiste esančios medžiagos 3. Sveikatai palanki mityba J. 4. Dienotvarkė JL

5. Virškinimo organų sistema Jas 6. Kvėpavimo organų sistema JL 7. Širdies ir kraujagyslių sistema (LL

aa

aaa

8. Namų aplinka (L

Apibendrinimas (LL

Žodynėlis

Kaip mokytis su vadovėliu Nuosekli mokymosi eiga

Kas yra ciklo įvade?

+ Kurkite.

+ Kelkite klausimus.

+ Siūlykite sprendimus.

+ Ciklo temų turinys.

Tyrinėkite reiškinį:

+ Raktiniai žodžiai.

+ Ieškokite informacijos.

+ Svarbiausios veiklos.

Gamta - idėjų lobynas

Kaip mokytis

4

Kaip plėsti akiratį?

+ Bendradarbiaukite.

Gamtos kvėptų idėjų

ritaikymo pavyzdžiai

ciklo temų?

Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis, kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis, apibendrinkite, reflektuokite. + Įsidėmėkite sąvokas. + Remkitės patarimais.

+ Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis. + Apibendrinkite. + Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus.

Medžio lapų

tyri

(1 dalis) eSas

Plonvojam stebėjimą

Kaip taikyti tyrimo metodus? + Kelkite hipotezes. + Planuokite ir atlikite stebėjimus, bandymus, tyrimus.

+ Apibendrinkite gautus duomenis, formuluokite išvadas.

Apibendrinimas

Kaip apibendrinti ciklą? * Pasikartokite ciklo medžiagą. * Atlikite užduotis ir pasitikrinkite. + Įsivertinkite pasiekimus.

z 2

Darbas poromis = šią užduotį siūloma atlikti

Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite OR

Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti

Informacijos paieška - ieškokite informacijos

Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavi-

Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“

su klasės draugu.

bendradarbiaujant grupėje.

nančios užduotys.

kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.

internete ir kituose šaltiniuose.

arba internete.

5.

Susipažįstame

RIBŲ GALIA

Kokių ribų pastebime savo aplinkoje?

LK

moks.ink/obzp

Kokia jų paskirtis?

Šalia miškingoje vietovėje nutiesto greitkelio ar kito kelio dažnai galime pamatyti metalinę tvorą, kuri:

+ kaip barjeras saugo gyvūnus nuo žūties;

+ kaip barjeras saugo žmones nuo susidūrimo su gyvūnais; + kaip kliūtis sukelia nepatogumų gyvūnams (stirnoms, elniams, briedžiams), norintiems patekti į kitoje kelio pusėje esančias ganyklas; + kaip briauna yra patogi nutūpti ir pailsėti paukščiams; + žymi ribą tarp žmogaus nutiesto kelio ir laukinės gamtos.

Kokių dar būna tvorų, ribų, kliūčių? Kokiajų paskirtis?

Kaip tyrinėsime reiškinį? SKAITYSIME

šaltinius ir ieškosime

informacijos apie ribas, apie tai, kaip jos veikia mus ir pasaulį, kuriame gyvename.

DISKUTUOSIME

|

ir kelsime klausimus,

kodėl ribų (ne)reikia.

NAGRINĖSIME

|

pasirinktą klausimą, pateiksime tyrimo rezultatus.

PRISTATYSIME

||

tyrimo rezultatus ir kelsime naujus klausimus.

——e

Kaip ribos veikia mus ir pasaulį, kuriame gyvename?

Šioje nuotraukoje matote malūną. Tiesa, vėjas jam veikti nepadeda. Kas gi suka malūno

girnas? Upės tėkmė. Šis vandens malūnas stovi ant Srovės upės kranto. Kitados vandens malūnus statydavo prie sraunių upių. Valstiečiai (kartais ir miestiečiai) važiuodavo į juos malti javų (rugių, kviečių, miežių, avižų). Nemažai tvenkinių, susidariusių užtvenkus upę, yra

tapę bendruomenių maudyklomis.

Sužinokite, kokioms dar reikmėms būdavo užtvenkiamos upės. Pasidalykite rasta informacija su klasės draugais. —————o

(B)

Ginūčių vandens malūnas

Atlantinė lašiša - jūrose gyvenanti žuvis, neršti (išleisti ikrų) migruojanti į upes. Dėl didelės vandens taršos ir nykstančių buveinių lašišų mūsų šalyje labai sumažėjo, todėl ši rūšis

1981-2019 m. buvo įtraukta į Lietuvės raudonąją knygą. Dabar lašišų populiacija atkurta ir rūšis iš raudonosios knygos išbraukta. Lašišos yra jautrios vandens taršai, todėl neršia tik švariose upėse. Lietuvojė šios žuvys

neršia Žeimenojė, Minijoje, Dubysoje, Mituvoje, Jūroje.

Maždaug prieš šimtą metų lašišos neršdavo ir Merkyjė (vienoje švariausių Lietuvės upių), o dabar į šią upę neatplaukia. Kokios kliūtys joms trukdo? Lašišos negali neršti Zemaitijoje tekančioje Ventojė, jos intake Virvytėje. Kodėl?

Klausiame

RIBŲ GALIA

Kodėl (ne)reikalingos ribos? Prieš kuriant pokalbį pravartu

Diskusija Pasiskirstykite grupėmis ir pasirinkite kokią nors nykstančią rūšį. Įsivaizduokite, kad esate jos atstovai, ir sukurkite pokalbį su žmogumi (pokalbį galite suvaidinti,

nufilmuoti, pateikti skaidrėmis ir pan.).

Kalbėkite ar rašykite pirmuoju asmeniu

(pavyzdžiui, aš esu didžioji miegapelė).

Kurti pokalbį jums padės šie klausimai:

+» Kodėl esu nykstanti rūšis? Kas tai lėmė?

susipažinti su patarimais, kaip

derėtų bendrauti.

Sprendžiant problemas, nenorint,

kad jos virstų nevaldomais konfliktais,

reikia stengtis kalbėtis aiškiai ir konstruktyviai: + pateikti faktus, t. y. nusakyti, kas atsitiko, išvardyti įvykius, kurie lėmė

sudėtingą situaciją;

+» apibūdinti susiklosčiusios situacijos nulemtą savijautą, emocijas;

» išsakyti savo poreikius, t. y. tai,

+ Kaip dėl to jaučiuosi?

ko reikia (pavyzdžiui, saugumo,

+» Ko reikėtų, kad padėtis pagerėtų?

Norint pasijusti geriau; » išreikšti savo norus ir lūkesčius, kaip pašnekovas turėtų elgtis, kad situacija pagerėtų, taip pat įsiklausyti

+ Kokie yra mano poreikiai?

Išklausykite visus pokalbius ir padiskutuokite, dėl kokių priežasčių kai

pagarbos, kūrybos, savirealizacijos),

kurios rūšys nyksta, kodėl svarbu jas

į pašnekovo lūkesčius. Įsiklausant

stabdytijų nykimą.

lengviau randamas jos sprendimas.

išsaugoti, ar galima (jei galima, kaip)

geriau suvokiama problema ir

Diskutuojant jums kilo daug klausimų. Pasirinkite vieną klausimą ir jį nagrinėkite:

+ Ar žmogaus veikla kelia pavojų gamtai? Jei

Pasirinkite B

UIEIĖ)

klausimą.

taip, kokį?

+ Kas ir kaip rūpinasi nykstančių rūšių

išsaugojimu?

+ Kaip keitėsi nykstančių rūšių saugojimo

būdai Lietuvojė ir pasaulyje?

+ Kaip gamta riboja žmogaus veiklą?

+ Ribos trukdo ar saugo?

Kelkite +

klausimus, susijusius y

2.

su

tyrinėjamu reiškiniu.

Tiriame,

kuriame

Kaip atliksite tyrimą arba kursite kūrinį? ,

Etapai PLANUOJAME *

T

VEIKIAME

Suplanuokite, kaip atliksite tyrimą (etapus ir datas), pasiskirstykite pareigas.

|

Tyrinėkite, kurkite ar

eksperimentuokite pagal parengtą planą.

REZULTATUS

||

Kokie rezultatai? SĄSAJOS SU REIŠKINIU

Pavyzdys

„Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos

||

Pavyzdys

+ Tinkamiausias rūšių

2021 m. duomenimis, nuo 2015 m. Europoje išnyko 36 augalų ir gyvūnų rūšys. + Į Lietuvės raudonąją knygą įtrauktas juodakaklis naras priskiriamas kritiškai grėsmingos būklės rūšims. Kasmet randama tik pavienių perinčių šių paukščių porų ne

nykimo stabdymo būdas jų buveinių išsaugojimas. Tam tikslui steigiami rezervatai, draustiniai. Juose ribojama žmonių veikla. + Siekiant riboti prekybą

Juodakakliai narai jautriai reaguoja į trikdymą, tad įsikuria tik nuošaliose ežerų vietose, o tokių vietų mažėja dėl didėjančių lankytojų srautų.

gyvūnais, 1975 m. buvo priimta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija. Šią konvenciją (tarptautinę sutartį) yra

daugiau kaip dešimtyje mūsų šalies ežerų.

Žymėkite

tyrimo rezultatus ir juos pateikite pasirinkta

forma.

JŪSŲ ATRADIMAI

*

PATEIKIAME

JŪSŲ GALIOS

||

laukiniais augalais ir

Pavyzdys

Prie rūšių

įvairovės saugojimo galima prisidėti gaminant ir keliant inkilus, netrikdant

gyvūnų.

patvirtinusios daugiau kaip 170 šalių, tarpjų ir Lietuva.

Apibendrinkite savo tyrimo rezultatus ir pasirinkite jo pristatymo formą .

.

Pasirenkite 10

pristatyti.

(tinklalaidė, filmukas, spektaklis, skaidrės, plakatas, nuotraukų

koliažas,

iliustruota istorija ir pan.). Nurodykite, kas atliko tyrimą, koks buvo

svarbiausiasjo tikslas, kaip tyrinėjote, ką atradote, kaip tai susiję su ribomis, kaip galite prisidėti prie nagrinėto klausimo sprendimo.

Apibendriname,

įsiver

I(Mam

Ką naujo sužinojote apie tyrinėtą reiškinį?

|

PRISTATYKITE

DISKUTUOKITE

Pristatykite savo įžvalgas klasės ar mokyklos bendruomenei. Jūsų

parengtas pranešimas, pasirodymas

ar vaizdo įrašas turėtų trukti ne ilgiau

kaip 5 minutes. Jei kuriate plakatus, piešinius, nuotraukų koliažus,

suorganizuokitejų parodą.

||

Atsakykite į užduotus klausimus. Jei į kurį nors

klausimą, susijusį su jūsų

tyrimu, iš karto atsakyti negalite, susitarkite tai

padaryti vėliau.

KELKITE KLAUSIMUS ||

Užduokite klausimų kitoms grupėms, pagirkite, kas

buvo gerai, patarkite, ką galima atlikti kitaip, bet

nekritikuokite.

Kas toliau? Pasiskirstykite nedidelėmis gupėmis. Įsivaizduokite, kad kuriate bendruomenę ir aplinką, kurioje jūsų bendruomenė gyvens. Paruoškite 5-7 minučių trukmės bendruomenės ir jos

aplinkos pristatymą. (Remkitės toliau pateiktais klausimais.)

Paskui drauge aptarkite, kokių svarbiausių bendravimo taisyklių reikia laikytis, kad bendruomenė sėkmingai gyvuotų.

Apmąstykite, kokių ribų negalima peržengti siekiant, kad bendravimas ir bendradarbiavimas būtų sklandus.

+ Kuo ypatinga bus jūsų bendruomenė?

+ Kokios sienos juos jūsų bendruomenės

teritoriją, kokios ribosją skirs nuo

Kuris pristatymas jums buvo

aplinkos arba jungs su ja? + Koks gyvūnas iš Lietuvės raudonosios

įdomiausias ir kodėl? Kokių

knygos galėtų tapti jūsų bendruomenės

simboliu? Sukurkite bendruomenės

Aptarkite grupėmis.

herbą, kuriame būtų šis gyvūnas. + Koks galėtų būti jūsų bendruomenės šūkis? Paieškokite internete įdomaus

frazeologizmo arba patarlės.

+ Kokių bendravimo ribų neleisite peržengti nei sau, nei kitiems? Kokių trijų svarbiausių bendravimo taisyklių laikysitės? + Ko imsitės, kad išsaugotumėte bendruomenės teritorijoje gyvenančias

rūšis?

Ir toliau : kelkite

klausimus.

svarbių įžvalgų

sužinojote apie

ribas ir jų galią? Kodėl tyrinėti

šį reiškinį jums

buvo naudinga ar nenaudinga? Kaip šį tyrimą norėtumėte

pratęsti?

"

ICĮKLAS ŽN OGAUS IR APLINKOS

2mMogus a a v

H

gamtai — draugas p

YS

ar priešas? .A

1. Žmogus - gamtos dalis 2. Gamta - idėjų lobynas 3. Žmogus keičia aplinką 4. Raudonoji knyga - galimybė išgyventi

5. Ne tik grožimės, bet ir saugome

Aiškinsimės, kuo gamta svarbi žmogui ir kodėlji yra mokslinių atradimų ir išradimų įkvėpimo šaltinis. Nagrinėsime, kaip gamtą veikia žmonių gausėjimas.

Aptarsime, kaip saugoma gamta, kokiomis priemonėmis siekiama išsaugoti nykstančias organizmų rūšis.

Diskutuosime, kas - draugas ar priešas gamtai yra žmogus. Sukursime ir pristatysime knygą arba tinklaraštį

apie pasirinktus gamtos objektus, pagrįsime, kodėl juos reikėtų saugoti, ir pasiūlysime kaip.

gyvėji ir negyvoji gamta biologinė mimikrija

sėklų bankas

aplinkės apsauga nykstanti rūšis

Žmogus - gamtos dalis moks.link/bcpj + Aptarsime, kas yra gyvoji, o kas negyvoji gamta.

+ Išsiaiškinsime, kodėl žmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos.

» Kas jums yra

Sakoma, kad gamta -

visų namai.

1 pav. Lietuvės gamta:

gamta? + Ką matote

ir jaučiate, kai būnate gamtoje?

pieva (a), ežeras (b), miškas (c)

Gamtos objektai AIŠKINAMĖS Viskas, kas mus supa, išskyrus žmogaus sukurtus daiktus, yra gamta. Apžiūrėkite 2 paveiksle pavaizduotus gamtos objektus. Turbūt pastebite, kad vieni jų gali judėti, kiti ne, vieni kvėpuoja, kiti ne. Taigi gamtos objektus galime suskirstyti į gyvuosius ir negyvuosius. Nors ir labai skirtingi, kiekvienos grupės objektai turi ir bendrų požymių.

Augalai, gyvūnai, grybai ir kiti organizmai - gyvėji gamta. Dangaus kūnai, vanduo, oras, dirvožemis, akmenys - negyvėji gamta. Gyvosios ir negyvosios gamtos objektai glaudžiai

susiję, tačiau toksjų skirstymas padeda mums lengviau suvokti gamtoje vykstančius procesus, įžvelgti dėsningumus. Gyvieji organizmai kvėpuoja, maitinasi, šalina atliekas, reaguoja į aplinką, 14

dauginasi. Negyvosios gamtos objektai išlieka tūkstantmečiais, o gyvosios gyvena gerokai trumpiau ir anksčiau ar vėliau miršta.

Pratybų

sąsiuvinio

p. 4 —2

a 2 2 pav. Gamtos objektai

SUPRANTAME

>

IR TAIKOME

Kurie 2 paveiksle pavaizduoti objektai priklauso gyvajai, o kurie negyvajai

gamtai?

| 2)

Pasirinkite bet kokį gyvąjį organizmą ir paaiškinkite, kodėl jis neišgyventų be

negyvosios gamtos.

Gamtos ir žmogaus ryšys AIŠKINAMĖS Mes, žmonės, taip pat esame gyvosios gamtos dalis. Kaip ir kitiems organizmams, mums reikia

maisto, vandens ir oro, kuriame yra kvėpuoti būtino deguoniės. Gamta - gyvenamoji mūsų aplinka.

Joje statome namus, kuriame gyvenvietes. Jos išteklius naudojame savo poreikiams. Gamtoje ilsimės, žavimės jos grožiu, semiamės kūrybinių idėjų. Gamta mus ir gydo. Vaistiniai augalai gali

pagelbėti užklupus kosuliui ar atsiradus kitam negalavimui, tik reikia juos pažinti ir žinoti, kaip ir kada vartoti. Netinkamai vartojami vaistiniai augalai, kaip ir vaistai, gali pakenkti sveikatai.

Liepų žiedų arbata padeda peršalus.

Gluosnių žievės nuoviras malšina įvairius uždegimus.

Čiobrelių žiedų arbata padeda

3 pav. Vaistiniai augalai: liepa (2), gluosnis (blindė) (b), čiobrelis (c), melisa (d)

Melisų lapų arbata padeda nusiraminti.

5

Dažnai su gamtos turtais elgiamės pernelyg vartotojiškai: beatodairiškai kertame miškus, kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis teršiame aplinką. Užmirštame, kad patys esame gamtos dalis ir savo veikla turėtume stengtis išlaikyti, o ne griauti gamtoje nusistovėjusią pusiausvyrą. Tik taip įmanoma darna gamtoje. 4 paveiksle pateiktose schemose atsispindi skirtingas žmonių požiūris į gamtą - vartotojiškas ir atsakingas. Vartotojiški žmonės elgiasi kaip gamtos valdovai,

įsivaizduojantys, kad yra pranašesni už kitus organizmus, o atsakingi - kaip neatsiejama jos dalis, kur visi organizmai vienodai svarbūs.

4 pav. Skirtingas žmonių

požiūris į gamtą 16

Kokių dar vaistinių augalų žinote? Kam jie naudojami? Vaistinių augalų negalima rinkti bet

kur ir bet kada. Kaip manote, kurjų rinkti nepatartina? Kodėl?

PLEČIAME

0]

SUPRANTAME IR TAIKOME Kurioje 4 paveikslo schemoje -

aarb- pavaizduotas atsakingas žmonių požiūris į gamtą? Kodėl taip manote?

AKIRATĮ

Senovės baltų tikėjime medžiams teko ypatingas vaidmuo. Ąžuolų giraitės laikytos šventomis, jos buvo dievų garbinimo vieta, ten vykdavo religinės apeigos, aukuruose nuolat degė

šventoji ugnis. Tokios giraitės buvo

neliečiamos, įžengti į jas būdavo galima

tik per apeigas.

APIBENDRINAME Gamta - mus supanti aplinka, kurią sudaro organizmai (gyvoji gamta) ir ne žmonių sukurti objektai (negyvoji gamta).

Organizmai maitinasi, kvėpuoja, šalina atliekas, juda, auga, reaguoja į aplinką.

Negyvoji gamta - tai dangaus kūnai, oras, vanduo, akmenys ir kiti ne žmogaus sukurti objektai. Visiems organizmams reikia maisto,

vandens ir deguonies. Žmonėms gamta teikia įvairių išteklių, yra poilsio ir įkvėpimo šaltinis. Naudotis gamtos turtais reikia jai nekenkiant - tik taip įmanomas darnus žmogaus ir gamtos ryšys.

ĮTVIRTINAME Pateikite po 2-3 gyvosios ir negyvosios gamtos pavyzdžius iš savo artimiausios aplinkos. Pateikite 2-3 pavyzdžius, kaip kasdieniame gyvenime būtų galima mažiau vartoti neapribojant savo poreikių. Įsivaizduokite, kad dalyvausite gamtos tyrinėtojų konferencijoje ir skaitysite 5 minučių trukmės pranešimą apie pasirinktą vaistinį augalą. Kokią informaciją svarbu apiejį pateikti?

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI?

Gamta - idėjų lobynas moks.link/bcpk

+ Sužinosime, kodėl gamta yra mokslinių atradimų ir išradimų įkvėpimo šaltinis.

+ Aptarsime, kokių daiktų buvo sukurta mėgdžiojant gyvąją gamtą.

Apsidairykime - pamatysime įvairių daiktų, sukurtų tyrinėjant ir kopijuojant gamtos objektus. Vienas tokių daiktų linksmai pavaizduotas 1 paveiksle.

e Koks tai daiktas?

e Ką stebint gamtoje galėjo kilti idėja jį sukurti? Kodėl taip

X

manote?

1 pav. Bakst ir viskas

Gamta - tobula kūrėja AIŠKINAMĖS Gamtoje išlieka tie organizmai, kurie yra geriau prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos. Todėl

per daugelį metų Žemėje išplito ne visi, o tam tikros formos, spalvos ir kitus išlikti padedančius požymius įgiję organizmai. Iš jų mokslininkai, architektai, inžinieriai, menininkai semiasi idėjų savo darbams. Kūrybos principas, grindžiamas organizmų struktūrų, gyvojoje gamtoje vykstančių

procesų mėgdžiojimu, vadinamas biolėgine mimikrija. Taigi gamta yra tobula kūrėja ir mūsų mokytoja.

SUPRANTAME IR TAIKOME [1] 18

Aptarkite, iš ko jūs semiatės idėjų įvairioms kūrybinėms užduotims.

Pratybų

sąsiuvinio

p. 7 —2

Gamtos įkvėptų idėjų pritaikymo pavyzdžiai AIŠKINAMĖS Leonardas da Vinčis buvo ne tik garsus dailininkas, bet ir mokslininkas. Mūsų laikais

teigiama, kad jis - vienas biologinės mimikrijos pradininkų: tyrinėdamas, kaip skraido paukščiai,

bandė sukonstruoti skraidymo aparatą.

2ieaų Isarosksch Minūolapaiuno skraidymo aparato piešinys

SUPRANTAME IR TAIKOME Panagrinėkite skraidymo aparatą (2 pav.). Kokie paukščių prisitaikymo skraidyti požymiai padėjo Leonardui da Vinčiuijį sukurti? Varnalėšų vaisių savybės įkvėpė sukurti lipukus, skirtus batams ir drabužiams susegti (3 pav.). Dar vienas iš gamtos nusižiūrėtas išradimas - apsauginis stiklas, padedantis išvengti paukščių žūčių. Kasmet pasaulyje, atsitrenkę į aukštų pastatų stiklus, žūsta apie 100 milijonų paukščių. Kuriant juos apsaugantį stiklą buvo pritaikyta voratinklio gijų savybė atspindėti paukščių matomus saulės spindulius (žmonės šių spindulių nemato) (4 pav.).

Kaip apsauginį stiklą

matome mes

3 pav. Batų lipukas ir varnalėšos vaisius

Kaip apsauginį stiklą mato paukščiai

4 pav. Paukščius apsaugantis stiklas

SUPRANTAME IR TAIKOME Kokią varnalėšų vaisių savybę žmonės pritaikė kurdami batų ir drabužių lipukus?

Kuo ši savybė naudinga varnalėšoms?

1

Ar kada atkreipėte dėmesį, kaip sumaniai kai kurie augalai ir gyvūnai maskuojasi - supanašėja su aplinka? Žmonės pritaikė savo reikmėms ir šią jų savybę. Slepiamieji raštai svarbūs, pavyzdžiui, kuriant karinę aprangą. Įvairių šalių karių aprangos raštai ir spalvos skiriasi - parenkami pagal gamtinę aplinką.

SUPRANTAME IR TAIKOME [4]

Litopsiai auga sausose akmenuotose Afrikos vietovėse. Paaiškinkite, kuo

o

šiam augalui naudinga tokia išvaizda. Remkitės 5 paveikslo a dalimi.

Palyginkime Palyginkite slepiamųjų raštų aprangas (5 pav. b ir 6 pav.). Kuri apranga kokioje aplinkoje geriausiai

5 pav. Litopsis (a) ir pagal

jį sukurta slepiamųjų raštų apranga (b)

padėtų pasislėpti?

6 pav. Lietuvės šaulių sąjungos nario uniforma Stebint augalus ir gyvūnus buvo sukurta nemažai išskirtinės išvaizdos pastatų,

transporto priemonių. Pavyzdžiui, apie 300 kilometrų per valandą greičiu skriejančio traukinio (7 pav. b), kuris yra vienas greičiausių pasaulyje, konstrukcija nusi ta iš tulžio. Žvejodamas šis paukštis staigiai neria į vandenį, bet nesukelia purslų, nes jo kūno forma padeda lengviau įveikti vandens pasipriešinimą. Šis atradimas pravertė stengiantis sumažinti greitųjų traukinių

keliamą triukšmą. Sukonstravus tulžio snapo formos traukinio priekį šios transporto priemonės ėmė lengviau

įveikti oro pasipriešinimą, todėljų keliamas triukšmas sumažėjo trečdaliu. [35] 20

Kaip tulžys neria į vandenį

7 pav. Neriantis tulžys (a)

[a]

ir greitasis traukinys (b)

SUPRANTAME

[6]

IR TAIKOME

Kodėl sportininkai nerdami į vandenį iškelia ir suglaudžia virš galvos rankas?

PLEČIAME

AKIRATĮ

Protezai palengvina gyvenimą galūnių netekusiems žmonėms.

Anksčiau šie prietaisai nebuvo susieti su nervų sistema, todėl

žmonės dirbtinių galūnių valdyti negalėjo. XXI a. mokslininkų sukurti protezai jau jungiami su

nervų sistema, todėl jais galima atlikti beveik visus galūnėms būdingus veiksmus. e

Kaip vaikinas su šiuolaikiniu rankos protezu žaidžia šachmatais

“—

8 pav. Su šiuolaikiniu rankos protezu galima rašyti

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Stebėdami gamtos objektų formą, savybes, sandarą,

[1]

apadlilisizi ua eleliius, ao ka, Ua gyvenimo

| 2)

Paaiškinkite, kodėl įvairių prekių reklamą galima palyginti su ryškiais ir kvapniais augalų žiedais.

Gyyvecilak Splinisos Es Mmžseklajimų vellnennas biologine mimikrija.

[3]

Kaip suprantate Leonardo da Vinčio pasakymą „Savo valdove pasirinkau gamtą, visų mokytojų mokytoją“?

K

nusižiūrėjus, kaip sklendžia pienės pūkas?

piaa

elgseną įvairių sričių

okybę.

Kaip manote, koks daiktas buvo sukurtas

Kūrybos principas,

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 2

Žmogus keičia aplinką moks.link/bcpm + Išsiaiškinsime, kodėl žmonės keičia aplinką.

+ Išsiaiškinsime, kaip kelių tiesimas keičia gyvūnų buveines. + Sužinosime, kaip žmonės švelnina neigiamą savo veiklos poveikį aplinkai.

e Kokių

1 pav. Vilnius 1900 m. (a) ir 2020 m. (b) 1 paveiksle matyti, koks Vilniaus dešiniojo Neriės kranto vaizdas buvo anksčiau ir koks yra dabar.

įžvelgiate

skirtumų? » Kaip manote, kodėl miestai

keičiasi?

Žmonių gausėjimo pasaulyje pasekmės AIŠKINAMĖS Kiek žmonių šiuo metu gyvena pasaulyje, tiksliai pasakyti sunku. Prognozuojama, kad 2040 m. Žemėje galėtų būti daugiau nei 9 milijardai žmonių. Gausėjant žmonių reikia vis daugiau statybinių medžiagų, įvairių gamtos išteklių ir energijos šaltinių (pavyzdžiui, degalų, elektros), o mūsų planetos dydis nesikeičia. Dėl miestų ir kitų gyvenviečių plėtros, medienos poreikio kertami miškai, pastatais užstatomos pievos, upių ir kitų vandens telkinių

pakrantės. Reikia ir daugiau maisto, todėl plečiami žemės ūkio laukai. Norint užauginti gausesnį derlių naudojamos trąšos, nuodingosiomis medžiagomis naikinamos piktžolės ir įvairūs pasėlių kenkėjai.

22

Pratybų Zmonių

sąsiuvinio

p. 2

skaičius

9 mlrd. 8 mlrd 7 mlrd. 6 mlrd. 5 mlrd. 4mlrd.

1974

1987

1999

2011

2023

2037

Metai

2 pav. Prognozuojamas žmonių skaičiaus didėjimas iki 2037m. (2022 m. duomenys) SUPRANTAME IR TAIKOME

Įvertinkime Čo

Internete sužinokite, kiek maždaug žmonių šiuo metu

Kokių problemų gamtai

gyvena pasaulyje. Įvertinkite, ar žmonių skaičiaus didėjimo prognozė (2 pav.) atitinka dabartinę situaciją.

gali sukelti žmonių skaičiaus didėjimas?

Kelių

tiesimo

pasekmės

gyvūnų buveinėms

Miškas prieš

Miškas nutiesus

nutiesiant kelią

kelią

AIŠKINAMĖS

-—,

Plačiau panagrinėkime vienos žmonių veiklos - kelių tiesimo - pasekmes gyvūnams. Norint patogiau ir greičiau pasiekti įvairias vietoves tiesiami keliai ir geležinkelio linijos. Keliai išraižo miškus, pievas - į atskiras dalis

suskaido natūralias gyvūnų buveinės. Dėlto

jose gali sumažėti augalų ir gyvūnų rūšių.

Kelias

Miško glūduma ir ten

| 9YVenančių gyvūnų pėdsakai

Miško pakraštys irten

gyvenančių gyvūnų pėdsakai

3 pav. Miško buveinės pokyčiai

SUPRANTAME IR TAIKOME Paaiškinkite, kokį poveikį gyvūnams

padarė per mišką nutiestas kelias z

3

pav).

G pav) 3.1. Su kokiomis problemomis susidurs gyvūnai, gyvenantys miško glūdumoje?.

3.2. Kokių problemų kils gyvūnams,

gyvenantiems miško pakraščiuose? 3.3. Kur - miško glūdumoje ar pakraščiuose gyvenantiems gyvūnams kils didesnė grėsmė išnykti? Atsakymą paaiškinkite.

23

[4]

Prie kelių esantys miškai atskiriami vielinėmis

tvoromis (4 pav.). Kuo tai svarbu žmonėms ir kuo gyvūnams?

4 pav. Vielinė tvora prie kelio

Gyvūnų perėjos AIŠKINAMĖS Tiesiant kelius vis dažniau įrengiamos gyvūnų perėjos, leidžiančios jiems saugiai pereiti į kitą kelio pusę ir nevaržomai judėti. Nemažai pavasarį į veisimosi vietas keliaujančių kai kurių rūšių gyvūnų žūsta, todėl prie šaltiniuotų ir pelkėtų vietų įrengiama požeminių pralaidų su tankiomis žemomis tvorelėmis.

5 pav. Gyvūnų perėjos: žaliasis tiltas automobilių magistralėje Džnijoje (a), požeminė pralaida Radviliškio rajone (b) 24

SUPRANTAME IR TAIKOME Kokiems gyvūnams saugiai pereiti į kitą kelio pusę buvo įrengta 5 paveikslo b dalyje

o

o

matoma pralaida? Kam reikia žemos (30 cm aukščio) tvorelės, puslankiu juosiančios požeminę pralaidą?

PLEČIAME AKIRATĮ

6 pav. Žalioji erdvė ant daugiaaukščio pastato stogo

Plečiantis miestams ir kitoms gyvenvietėms žmonėms

ima trūkti poilsio vietų gamtoje,

todėl sodinami parkai ir kuriamos kitos žaliosios erdvės. Žaliosios erdvės yra įvairių organizmų buveinė. Be to, jos vėsina ir papildo deguonimi orą. Dėl vietos stygiaus didžiuosiuose pasaulio miestuose žaliosios

Ž rein

inti

erdvės įrengiamos net ant daugiaaukščių pastatų stogų (6 pav.). Šiuolaikiniai parkai skirti ne tik grožėtis, bet ir aktyviai ilsėtis.

e Ką, jūsų nuomone, reiškia „aktyviai ilsėtis“? B

|

Kaip atrodo apželdinti daugiaaukščiai

|

5

š

LIT

namai Milane, Italijoje

1

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Žemėje gausėjant žmonių reikia vis daugiau įvairių išteklių, gyvenamųjų teritorijų, todėl plečiasi ir tankėja miestai bei kitos gyvenvietės. Dėl to keičiasi organizmų buveinės, nyksta

[1]

gyvūnų ir augalų rūšys. Žmonės įvairiai stengiasi sušvelninti neigiamą savo veiklos poveikį aplinkai, pavyzdžiui,

keliuose įrengia gyvūnams perėjų.

Pasirinkite 2-3 žmonių veiklas ir nusakykite jų

PAB

| 2)

poveikį

dEP

aplinkai.

Ar Viduramžiais žmonių veikla darė neigiamą poveikį aplinkai? Atsakymą paaiškinkite.

[3]

Pateikite 2-3 pavyzdžius, kaip jūsų gyvenamojoje vietovėje žmonės stengiasi darniai sugyventi su gamta.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 25

Raudonoji knyga galimybė išgyventi

i

moks.link/bbyb.

+ Išsiaiškinsime, kodėl gamtoje svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. + Išsiaiškinsime, kodėl nyksta organizmų rūšys. + Sužinosime, kokia raudonosios knygos paskirtis.

Gamtos tyrinėtojas Žakas Ivas Kusto

+ Kaip

yra pasakęs: „Anksčiau gamta baugino žmogų,

suprantate šį teiginį? Aptarkite.

o dabar žmogus baugina gamtą.“

1Pav-Miškų kirtimas

Žmonių elgesys gamtoje AIŠKINAMĖS Neatsakingai elgdamiesi žmonės gamtai gali pakenkti. Todėljų veiklą miškų kirtimą, medžioklę, žvejybą, poilsį - reguliuoja tam tikros taisyklės ir netįstatymai. Negalima laužyti medžių šakų, baidyti iš lizdų paukščių, rauti samanų. Kurti laužą galima tik specialiai įrengtoje laužavietėje. Paukščių tuoktuvių ir poravimosi laikotarpiu draudžiama kirsti ir genėti medžius bei krūmus. Veisimosi laikotarpiu negalima žvejoti ir medžioti gyvūnų. Remiantis moksliniais tyrimais žvejybos ir medžioklės taisyklėse numatyta, kiek daugiausia leidžiama sugauti žuvų ir sumedžioti žvėrių bei paukščių. SUPRANTAME

[1]

IR TAIKOME

Kodėl veisimosi laikotarpiu žvejoti ir medžioti

[4]

gyvūnus draudžiama įstatymais?

E

2 pav. Įspėjamieji ženklai miške

[2]

Kodėl reguliuojamas sugaunamų žuvų ir sumedžiojamų žvėrių skaičius?

[3]

Apie kokį pavojų įspėja 2 paveiksle pavaizduoti ženklai? Kokie žmonių veiksmai šį pavojų gali sukelti?

Perskaitykite elgesio gamtoje taisykles. Pasirinkite 2-3 taisykles ir paaiškinkite, kodėl jų reikia laikytis.

[37]

Elgesio gamtoje taisyklės

Pratybų

sąsiuvinio

p. 11

—2

Nykstančios rūšys AIŠKINAMĖS Žmonių veiklos sukelta dirvožemio, vandens ir oro tarša lemia organizmų

gamtinių buveinių kaitą. Jose mažėja gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, kai kurios išnyksta visai. Mokslininkai renka duomenis, kiek kokių organizmų gyvena tam tikrose buveinėse, ir stebi, kaip keičiasi jų skaičius. Jeigu kurios nors rūšies organizmų nuolat mažėja,ji paskelbiama nykstančia. Nykstančios rūšys įtraukiamos į šalių raudonąsias knygas. Lietuva - ne išimtis.

2021 m. atnaujintoje Lietuvės raudonojoje knygoje įrašyta daugiau kaip 500 saugotinų organizmų rūšių. Kiekviena rūšis aprašyta, pateiktas jos paplitimo žemėlapis ir atstovo nuotrauka, nurodyta, dėl ko rūšiai kyla išnykimo grėsmė irkaip ją būtų galima išsaugoti. Nors žinynų, enciklopedijų apie gamtą yra daug ir

įvairių, raudonosios knygos ypatingos. Jos - teisiniai dokumentai, kuriais vadovaujamasi organizuojant nykstančių rūšių apsaugą ir sudarantjų išsaugojimo planus.

SUPRANTAME IR TAIKOME Nurodykite, kurių dviejų šiuose paveiksluose pavaizduotų rūšių organizmams Lietuvojė gresia išnykimas. Paaiškinkite kodėl.

Juodasis gandras suka lizdą senų

medžių viršūnėse miškų gilumoje, sunkiai prieinamose

vietose.

6)

o

stulpų, medžiuose. Jam įsikurti padeda ir žmonės - įkelia

prie upelių, pamiškėse, pievose,

Baltasis gandras suka lizdą ant stogų,

lizdo pagrindą.

Paprastoji raktažolė auga

soduose.

Raktažolė pelenėlė auga

pelkėtose vietovėse, šlapiose

pievose.

[6]

Kai kurie nykstantys augalai gražiai

žydi, bet juos

draudžiama skinti arba persodinti prie namų. Kuo tokie veiksmai augalams pavojingi?

[7]

Lietuvės raudonosios knygos interneto svetainėje raskite, dėl kokių priežasčių žaliosioms rupūžėms ir lūšims kilo išnykimo grėsmė.

[15]

Lietuvės raudonoji knyga (gyvūnai)

3 pav. Žalioji rupūžė (a), lūšis (b)

PLEČIAME AKIRATĮ

APIBENDRINAME

Nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai, draustiniai

Siekiant išsaugoti gamtines

tai teritorijos, kuriose saugomos gamtinės buveinės ir organizmų įvairovė. Rezervatuose lankytis leidžiama

buveines ir jose gyvenančius organizmus kuriami įstatymai ir

tik su ten dirbančiais žmonėmis (gidais, mokslininkais). Draustiniuose ribojama žmonių veikla. Pavyzdžiui,

taisyklės. Nykstančios gyvūnų, augalų ir grybų rūšys įtraukiamos

bet ir galima poilsiauti. Juose įrengiami pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, lankytojų centrai.

veikla.

pavasarį negalima lankytis draustiniuose, kuriuose saugomi paukščiai. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose ne tik saugomos gamtos ir kultūros vertybės,

4 pav. Kuišių

nacionalinis

nei

pa

į teisinį dokumentą - raudonąją knygą. Be to, steigiamos saugomos teritorijos, jose ribojama žmonių

ĮTVIRTINAME [1]

Pateikite 2-3 pavyzdžius, kaip jūs prisidedate prie aplinkos saugojimo.

[2]

Pasidomėkite, kokių saugomų teritorijų yra jūsų mieste ar rajone.

.

.

| „4 pabk

Kaip manote, ką reiškia filme apie Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“

M

Pristatykime [3]

p.

ištarti žodžiai: „Saugodami

Ž “

M

se gamtą saugome ir save“?

Pristatykite savo įžvalgas pasirinktu būdu:

N

A

T

U

—

R

|

——2

A

20

|] (

5 pav. „Natura 2000“ logotipas

žodžiu, raštu, garso įrašu, vaizdu

[37]

Filmas „Natura 2000“ tinklas - gamtai ištiesta pagalbos ranka"

į

Plačialapė klumpaitė - retas, nykstantis, visoje Europoje saugomas augalas. Jis įrašytas

irį Lietuvos raudonąją knygą. Šis augalas labai lepus.

Pasidomėkite, kokių sąlygų reikia jam augti

KO ISMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 29

moks.link/bcpn

Ne tik grožimės, bet ir saugome + Išsiaiškinsime, kokia yra jūrų muziejų, zoologijos sodų ir sėklų bankų paskirtis.

Prisiminkite kokį nors savo aplankytą, per televizorių ar internete matytą zoologijos sodą.

e Ar zoologijos

sodai reikalingi? Susiskirstykite į „už“ ir „prieš“ šalininkus

Lietuvos

jūrų muziejus

ir argumentuokite savo požiūrį.

AIŠKINAMĖS Ankstyvą pavasarį plaukiojau Baltijos jūroje su mama ir netyčia nuklydau. Ilgai jos ieškojau, bet, deja, nesėkmingai. Maisto susirasti pats nepajėgiau - žuvys greitesnės, o smulkių gyvūnų

dugne neaptikau. Labai nusilpau. Krante mane rado žmonės. Jų vis daugėjo, jie ilgai kažką tarėsi, man darėsi

baisu ir neramu. Po keleto

valandų atsidūriau Lietuvos “1

jūrų muziejaus reabilitacijos centre. Čia manimi pasirūpino.

Po kelių mėnesių sutvirtėjau, įgavau drąsos ir kartu su panašaus likimo broliais ir sesėmis buvau grąžintas į gimtąją Baltijos jūrą. 1 pav. Pilkojo ruonio jauniklis

Lietuvės jūrų muziejus buvo įkurtas 1979 m. šiaurinėje Kufšių nerijos dalyje. Muziejaus ekspozicijoje supažindinama su mūsų šalies jūreivystės tradicijomis, siūloma apžiūrėti senus laivus, inkarus, žvejo sodybą. Akvariumuose galima stebėti jūrų gyvūnus: medūzas, moliuskus, žuvis... Šalia esančiame delfinariume rengiami delfinų pasirodymai ir bendravimo su jais užsiėmimai tam tikromis ligomis sergantiems vaikams. Reabilitacijos centre gydomi sužeisti Baltijos jūros gyvūnai, našlaičiais likę jaunikliai.

Pratybų

sąsiuvinio

p. Iš —2

SUPRANTAME IR TAIKOME [1]

2


valdymo pulteliu nepavyko įjungti televizoriaus, eigą (2 pav. b). Atkreipkite dėmesį, kad tam tikras aiškinimosi veiksmas ir jį atitinkantis gamtamokslinio tyrimo etapas pažymėti vienodais skaičiais.

(2 pav. a) ir aiškinimosi, kodėl nuotolinio

[5]

Prisiminkite atvejį, kai ko nors

neradote, kas nors sugedo

ar pan. Trumpai aprašykite, kaip sprendėte kilusią problemą. Savo veiksmus susiekite su gamtamokslinio tyrimo etapais.

PLEČIAME AKIRATĮ Telefonas buvo išrastas XIX a. pabaigoje. Iš pradžių jis buvo skirtas tik pokalbiams

per atstumą. Atlikdami tyrimus mokslininkai telefoną ne kartą tobulino. Taip atsirado

išmanusis telefonas ir net išmanusis laikrodis. o=-|

|

—

(|

4

|

E di

=

Š?

LŽ |

EE

H |)

i

|

=

m

[2

3 pav. Telefonų kaita

e Kaip įsivaizduojate telefonus po 30 metų? Padiskutuokite. APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Eamies mešE! GiiB EEmiA), Ilio tyiksialidlus Įaieca5US, Gamtamoksliniai tyrimai

[1]

Kuo skiriasi gamtamokslinis ir kasdienis įvairių objektų ar reiškinių stebėjimas?

atliekami laikantis tam tikros

| 2)

Kuo skiriasi tyrimo hipotezė ir išvada?

tyrimo tikslas, ieškoma

[3]

Pirma mokinių grupė norėjo išsiaiškinti, per kiek laiko

veiksmų sekos: išsikeliamas

informacijos, formuluojama hipotezė, ji tikrinama bandymais ar stebėjimais,

renkami duomenys,

analizuojami EE vezuliizi, iorirmulurjenia išvada, atliktas

tyrimas pristatomas.

sudygsta ridikėlių sėklos. Mokiniai sėklas daigino ir

užsirašė, kiek dienų prireikė joms sudygti. Antra mokinių grupė norėjo išsiaiškinti, ar ridikėlių sėkloms sudygti reikia šviesos. Jie dalį sėklų daigino šviesoje, dalį tamsoje ir

užsirašė, kiek dienų prireikė joms sudygti. Kurios mokinių grupės atliktas tyrimas laikytinas bandymų, o kurios -

stebėjimu? Atsakymą paaiškinkite. KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 43

moks.link/bcpą

Medžio lapų tyrimas (1 dalis) e Aiškinsimės, kaip pereiti šiuos gamtamokslinio tyrimo etapus: kelti tikslą, ieškoti reikiamos informacijos, formuluoti hipotezę, planuoti bandymą ar stebėjimą.

Pagrindinės gamtamokslinio tyrimo atlikimo etinės nuostatos

e Tyrimas turi būti sąžiningas - negalima klastoti jo duomenų.

e Tyrimas turi būti tiksliai aprašytas, kad kiti galėtų jį pakartoti. e Visi duomenys turi būti užrašyti, net tie, kurie prieštarauja tyrimo hipotezei.

z e Tyrimas neturi kenkti aplinkai, sukelti skausmo gyvūnams.

+ Kodėl atliekant

Kasdieniame gyvenime tiek su bendraamžiais, tiek su

gamtamokslinius

Atliekant gamtamokslinius tyrimus taip pat svarbu laikytis

laikytis etinių

suaugusiaisiais bendraujame etiškai - sąžiningai ir pagarbiai. etinių nuostatų. 44

tyrimus svarbu nuostatų?

Pratybų

sąsiuvinio

p. 21 —7

Pirmieji tyrimo etapai AIŠKINAMĖS Ištirkime pasirinkto medžio lapus. Remkimės gamtamokslinio tyrimo atlikimo etapais.

Ų Keliame tyrimo tikslą Yra žinoma, kad skirtingų medžių lapų forma, ilgis, plotis, masė nevienodi. O ar to paties medžio lapai vienodi? Atlikime tyrimą ir sužinosime. Tarkime, norime sužinoti, ar to paties klevo lapų ilgis yra vienodas. Tokio tyrimo tikslas būtų palyginti klevo lapų ilgį.

'“ Ieškome informacijos, kas apie tyrimo objektą jau žinoma Patikimuose šaltiniuose sužinome, kad klevų lapai gali būti 5-18 cm ilgio. Išsiaiškiname, kad ant medžio šakų, kurios gauna daugiau saulės šviesos,

lapai užauga didesni nei ant kitų šakų. Lapų dydis priklauso ir nuo to, kur medis auga: mieste, miške ar vienišas pievoje.

SUPRANTAME IR TAIKOME [1]

Kokių žinote informacijos šaltinių?

[2]

Padiskutuokite, kuo skiriasi patikimas informacijos šaltinis nuo nepatikimo.

Formuluojame hipotezę AIŠKINAMĖS Prisiminkime - hipotezė yra tyrimo rezultatų spėjimas: kas galėtų būti ar atsitikti. Siekiant to paties tyrimo tikslo galima formuluoti skirtingas hipotezes. Pavyzdžiui, tiriant cukraus tirpumą vandenyje galima kelti tokias hipotezes: karštame vandenyje cukrus ištirps greičiau nei šaltame; vienoje stiklinėje vandens gali ištirpti du šaukšteliai cukraus.

45

Hipotezė labai svarbi, nes nuo jos priklauso stebėjimo ar bandymo atlikimo eiga, t. y. kokių medžiagų ir priemonių reikės, kokie veiksmai bus

SUPRANTAME

IR TAIKOME =

atliekami. Jeigu keltume hipotezę, kad prie gatvės

Pasiūl

augančių klevų lapai bus trumpesni nei augančių

sp rend

parke, turėtume rasti po kelis tokius klevus irtirti jų lapus. Jeigu keltume hipotezę, kad birželį klevo

lapai bus trumpesni nei rugsėjį, tirtume to paties

klevo lapus minėtais mėnesiais. Viena iš klevo lapų

ilgio tyrimo hipotezių gali būti tokia: „Šiaurinėje medžio pusėje augantys lapai bus trumpesni nei pietinėje.“ Ją ir patikrinkime.

.

y kime imMmą

Pasiūlykite dar vieną

klevo lapų ilgio tyrimo hipotezę. Aptarkite, ar ji tinkamai suformuluota, ar tikrai tai yra spėjimas.

Planuojame stebėjimą AIŠKINAMĖS tai atliksime. Reikės liniuotės ir klevo lapų. Prisiminkime, kur netoliese matėme augančių klevų. Pasirinkime medį, ant kurio nekrinta kitų medžių ar pastatų šešėliai. Hipotezei patikrinti reikės lapų, augančių šiaurinėje ir pietinėje medžio pusėse.

Atliekant tyrimus svarbu gauti patikimus rezultatūs: jeigu tyrimą pakartotume, turėtume padaryti tokią pat išvadą. Siekiant patikimų tyrimo rezultatų lapus reikėtų skinti, o ne rinkti nuo žemės. Tinka ir žali, ir rudenį pageltę ar paraudę lapai. Be to, kiekvienoje medžio pusėje juos svarbu skinti nuo skirtingų šakų. Tiek šiaurinėje, tiek pietinėje pusėje nuskinkime ne mažiau kaip po 10 lapų. Skinkime atsargiai, lapų nedraskykime, nelaužykime šakų.

Jei tyrimą atliktume ne tada, kai lapai pradeda kristi, juos vertėtų ne skinti, o išmatuoti augančius ant medžio. SUPRANTAME [4]

46

IR TAIKOME

Aptarkite, kaip išsiaiškinsite, kuri medžio pusė yra šiaurinė, o kuri pietinė. Kodėl matuojant nuo žemės surinktus lapus rezultatai būtų ne tokie patikimi, kaip matuojant nuskintus?

Kodėl neužtenka išmatuoti po vieną lapą, nuskintą skirtingose medžio pusėse? Kodėl šiam tyrimui netinka 2 paveiksle pavaizduoti lapai?

2 pav. Tyrimui netinkamų lapų pavyzdžiai

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Atliekant tyrimus svarbu laikytis etinių nuostatų - dirbti sąžiningai, nekenkti aplinkai. Tyrimo hipotezė formuluojama atsižvelgiant į

[1]

tyrimo tikslą ir turimą informaciją.

[2]

Kokia galėtų būti tyrimo hipotezė, jeigu jo tikslas - ištirti drėgmės įtaką pupelių sėklų dygimui?

Nuo hipotezės priklauso stebėjimo

Gėlininkai pataria: norint skintas

žydinčias rožes išlaikyti kuo ilgiau,

ar bandymo eiga. Svarbu užtikrinti patikimus tyrimo rezultatus.

reikia kasdien patrumpintijų kotelius. Tyrimo hipotezė - rožės, kurių koteliai kasdien trumpinami, nuvys vėliau nei rožės, kurių koteliai netrumpinami. Suplanuokite, kokius veiksmus

Kitą pamoką tyrimą

tęsime. Mūsų tyrimui reikės klevo lapų (galime

tirti ir kito medžio lapus). Nesumaišykite ir

atliksite, kokias priemones naudosite

tikrindami šią hipotezę.

[3]

Tyrimo hipotezė - riedėdamas šiurkščiu paviršiumi teniso kamuoliukas nuriedės trumpesnį

nesuglamžykite šiaurinėje ir pietinėje medžio pusėse

atstumą nei riedėdamas lygiu. Paaiškinkite, kodėl šią hipotezę tikrinti

nuskintų lapų.

reikės bandymu, o ne stebėjimu.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 47

ŠE]

moks.link/bcpr

Medžio lapų tyrimas (2 dalis) +» Mokysimės šiuos gamtamokslinio tyrimo etapus: rinkti ir analizuoti duomenis, formuluoti išvadą, pristatyti ir aptarti tyrimo rezultatus.

Tęsiame medžio lapų tyrimą.

Atliekame stebėjimą, renkame duomenis

AIŠKINAMĖS Išmatuokite nuskintų klevo lapų ilgį be kotelio - taip, kaip pavaizduota 1 paveiksle. Pirma išmatuokite vienoje - šiaurinėje arba pietinėje - medžio pusėje nuskintus lapus ir sudėkite į atskiras krūveles pagal ilgį (pavyzdžiui, lapai, kurių ilgis 10-11 cm; lapai, kurių

ilgis 11-12 cm; lapai, kurių ilgis 12,1-13 cm). Paskui išmatuokite kitoje medžio pusėje nuskintus lapus, juos taip pat sudėkite į krūveles pagal ilgį. Svarbu nesumaišyti skirtingose pusėse augusių lapų.

1 pav. Taip matuojamas lapo ilgis

SUPRANTAME IR TAIKOME Prisiminkite šio tyrimo hipotezę. Paaiškinkite, kodėl svarbu nesumaišyti skirtingose medžio pusėse nuskintų lapų.

Analizuojame gautus rezultatus AIŠKINAMĖS Apibendrinkite surinktus duomenis (išmatuotą lapų ilgį) - suskaičiuokite kiekvienoje krūvelėje esančius lapus. Tokio tyrimo rezultatus patogu surašyti į lentelę ir pavaizduoti diagrama. Kokia lentelė tiktų, aptariama bandymą ar stebėjimą planuojant. Ji nusibraižoma iš anksto. Šiam tyrimui

a8

tinkama lentelė pavaizduota 2 paveiksle. Joje surašyti rezultatai tik pavyzdys. Nusibraižykite tokią lentelę ir įrašykite į ją gautus rezultatus.

Pratybų

sąsiuvinio

p. 22 —27

X lentelė. Klevo lapų, augančių šiaurinėje ir pietinėje medžio pusėse, ilgis

Klevo lapų ilgis, cm

numeris iai ir

pavadinimas

pusėje nuskintų klevo lapų

skaičius

1011

1

12-13

oo

1641-17

pavadinimas

o

171-18

Stulpelio

0

=

141-15 1541-16

.

skaičius

»n

13-14

Matavimo vienetas

| pusėje nuskintų klevo lapų

wu

11-12

Pietinėje medžio

o == NN

Lentelės eilės

Šiaurinėje medžio

2 pav. Tyrimo rezultatų lentelės pavyzdys

Gautus rezultatus galima pavaizduoti grafiškai - nubraižyti stulpėlinę diagramą. Tada bus lengviau juos analizuoti ir suformuluoti išvadą.

X pav. Klevo lapų, augančių šiaurinėje ir pietinėje medžio pusėse, ilgis

.

, 3

gŽ

Metevimo

,

Z

, || 101411

pavadinimai

numeris ir

pavadinimas

2

Ašių

eilės

vienetas

2

5 Žo

Diagramos

T42

12143

13144

14145/

Klevo lapų ilgis, cm

15116

||

16147

Paaiškinti

171418

"ao, ų

"

suizinšiniei ženklai "

"

III] Šiaurinėje medžio pusėje nuskinti klevo lapai H

3 pav. Tyrimo rezultatų pateikimo stulpeline diagrama pavyzdys

Pietinėje medžio pusėje nuskinti klevo lapai

49

Tinkamai sudarytoje lentelėje ar diagramoje turi būti: e lentelės ar diagramos eilės numeris ir pavadinimas; e stulpelių (lentelėje) ar ašių (diagramoje) pavadinimai; e matavimo vienetų pavadinimai;

e sutartinių ženklų paaiškinimai (diagramoje). Tyrimo rezultatus pavaizduokite stulpeline diagrama. (Lenteles ir diagramas galite braižyti skaitmeninėmis programomis.) Rezultatus išanalizuokite. Analizuojant reikia atkreipti dėmesį, kokio ilgio lapų šiaurinėje ir pietinėje medžio pusėse buvo daugiausia.

Formuluojame išvadas ir pristatome atliktą tyrimą AIŠKINAMĖS

SUPRANTAME IR TAIKOME

Prisiminkite - išvadą svarbu susieti su hipoteze, t. y.

spėjimu, kurį numatėte tyrimo pradžioje.

Įvertinkime

Pavyzdžiui, remiantis tyrimo hipoteze „Karštame

Pasidalykite atlikto

vandenyje cukrus ištirps greičiau nei šaltame“

tyrimo išvadomis su kitais.

ir surinktais duomenimis galima

Ar jūsų ir klasės draugų

padaryti tokią išvadą: „Karštame

išvados sutampa? Kodėl

vandenyje cukrus ištirpsta greičiau nei šaltame.“ Šiuo atveju

jos gali skirtis?

išvada „Karštame vandenyje

cukrus ištirpo per 5 minutes“

netiktų, nes hipotezė buvo kitokia. 2ir

3 paveiksluose (p. 49) pavaizduoti rezultatai

yra tik pavyzdys. Juos išanalizavus paaiškėja, kad šiaurinėje medžio pusėje daugiausia lapų buvo 11-13 cm, o pietinėje - 151-16 cm ilgio. Taigi išvada būtų tokia: „Šiaurinėje klevo pusėje augantys lapai

būna trumpesni nei pietinėje.“ Padarykite išvadą

remdamiesi savo atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimo pabaigoje pasidalijame su kitaisjo rezultatais, įgyta patirtimi. 50

k

k

Aptarkite, ką išmokote ir

sužinojote iš šio tyrimo. Ką patartumėte kitiems, kurie

rengiasi atlikti tokį pat tyrimą?

Manoma, kad matuoti žmonės pradėjo,

kai jiems prireikė palyginti įvairius dydžius. Ir dabar girdime vaizdingųjų posakių: vandens iki kelių, mažas kaip pipiras, sunkus kaip akmuo. Anksčiau ilgio matavimo vienetai dažnai būdavo siejami su žmogaus kūno dalimis, pavyzdžiui, colis su nykščio pločiu. Įvairiose šalyse colio vertė buvo skirtinga. Šiuo

metu sutarta jo vertė visose šalyse

vienoda - 2,54 cm. Tikriausiai pastebėjote, kad coliais matuojamas kompiuterio ir televizoriaus ekrano dydis įstrižainė.

Pasidomėkite, kokia jūsų naudojamo kompiuterio ar planšetės ekrano

. Uz | "planšetės ekra įstrižainė centimetrais ir coliais.

4 pav. Nešiojamojo kompiuterio (a), televizoriaus (b), planšetės (c) irišmaniojo telefono (d) ekranų įstrižainės

Tyrimais gautus rezultatus patogu surašyti į lentelę ir pavaizduoti diagrama. Patartina iš anksto pasirinkti, kaip lentelė atrodys,

Aprašykite, kaip išmatuotumėte medžio

irją nusibraižyti prieš atliekant bandymą ar stebėjimą. Diagrama

Tyrimo išvada - kietu pieštuku nubrėžta linija yra plonesnė nei minkštu. Kokia buvo šio tyrimo

palengvina rezultatų analizę.

Tinkamai suformuluota tyrimo

kamieno apimtį. Kokias priemones

naudotumėte, kokius veiksmus atliktumėte?

hipotezė, jeigu žinoma, kad ji nepasitvirtino?

išvada turi būti susieta su išsikelta

Prisiminkite atlikto tyrimo hipotezę: šiaurinėje

pristatyti kitiems.

nei pietinėje. Kaip manote, ar ši hipotezė

hipoteze, o gauti rezultatai

klevo pusėje augantys lapai bus trumpesni

pasitvirtintų matuojant ne klevo, o kokio nors kito medžio lapus? Paaiškinkite kodėl.

KO IŠMOKAU?

AIP MAN SEK| 51

Organizmų atpažinimas moks.link/bcps + Išsiaiškinsime, kam reikalingi organizmų atpažinimo raktai. + Mokysimės sudaryti organizmų atpažinimo raktus. + Sužinosime, kas yra organizmų rūšis. Parke, pievoje, miške, prie vandens telkinio ar kitoje vietoje atkreipkite dėmesį į skirtingas organizmų buveines ir jose knibždančią gyvybę. Kiek

Žemėje gyvena įvairių organizmų, niekas tiksliai nežino. Susigaudyti

tokioje organizmų gausoje ir juos atpažinti padeda jų grupavimas pagal tam tikrus požymius. Panašiai grupuojame piktogramas savo išmaniojo įrenginio ekrane arba daiktus, kai tvarkomės namie.

+ Pagal kokius

2-3 požymius galima suskirstyti į grupes 1 paveiksle

pavaizduotus stuburinius gyvūnus?

1 pav. Stuburiniai gyvūnai

Organizmų atpažinimo raktas AIŠKINAMĖS Mokslininkai organizmus ne tik skirsto į grupes pagal giminystės ryšius ir panašius požymius, bet ir kuria raktus jiems atpažinti. Organizmų atpažinimo ršktas - tai schema, sudaryta iš

„>

teiginių (klausimų), skirtų organizmams atpažinti, sekos. Pagal tai, ar teiginys patvirtinamas ar paneigiamas (ar atsakoma „taip“ ar „ne“), einama prie kito teiginio. Nuosekliai nagrinėjant teiginius išsiaiškinamas organizmo ar organizmų grupės pavadinimas (2 pav.).

Pratybų

HT

sąsiuvinio

p. 24 —2

Turi kailį

Turi plunksnas

t?

Oda sausa

—

2 pav. Stuburinių

gyvūnų atpažinimo

raktas, sudarytas remiantis kūno

dangos požymiais

SUPRANTAME IR TAIKOME Prisiminkite, kuo skiriasi medžiai, krūmai ir žolės, ir sukurkitejų atpažinimo raktą. Remkitės 2 paveiksle pavaizduoto rakto pavyzdžiu.

Organizmų atpažinimo raktų sudarymo principai AIŠKINAMĖS Mokslininkai kuria labai įvairius ir sudėtingus organizmų atpažinimo raktus, bet jie visi grindžiami tuo pačiu principu - požymių išskyrimu. Remdamiesi mažųjų šunų pavyzdžiu (3 pav., p. 54)

panagrinėkime, kaip raktai sudaromi. e Pasirenkame požymius, pagal kuriuos lyginsime šunis: kailio plaukų ilgis, ausų statumas, kojų ilgis. +» Numatome, kokia seka požymius išdėstysime. Pirmas pateikiamas tas požymis, pagal kurį

šunys skiriasi labiausiai (šiuo atveju pagal kailio plaukų ilgį). e Suskirstome šunis į grupes pagal pirmą požymį, paskui skirstome pagal kitus.

+ Nubraižome sudarytą raktą, jį patikriname irįsitikiname, kad jis teisingas.

5

m

Ilgas kailis

Čihuahua

J

Nulėpusios ausys

Pomeranijos špicas




lapelius (savo komandos spalvos

mįslę sukūrusi komanda). + Kiekviena komanda (nesvarbu, ar įminimas teisingas ar

ne) turi pagrįsti, kodėl savo mįslę suformulavo būtent taip.

lapelių traukti negalima) ir bando

Už mįslę, kurioje atsispindi būdingas organizmo požymis

įminti juose parašytas mįsles.

(sprendžia kitų komandų nariai), skiriami 3 taškai.

e Įminus visas mįsles kiekviena komanda išrenka 3 kūrybiškiausias ir skiria už jas po tašką. Vedėjai suskaičiuoja visų komandų skirtus taškus ir paskelbia 3 mįsles nugalėtojas. Už

kiekvienąjų skiriama po 2 papildomus taškus. e Vedėjai suskaičiuoja visus taškus o

4

ir skelbia rezultatus.

DISKUTUOJAME Prisiminkite ciklo klausimą „Kaip moksliškai tirti gamtos paslaptis?“ ir padiskutuokite. Remkitės įgytomis žiniomis.

Įsivertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III. GEBU

IV. TOBULĖJU

Nedrįstu prašyti

Prašau pagalbos,

Drąsiai klausiu,

Padedu mokytis

pagalbos.

bet jaučiuosi nejaukiai.

prašau pagalbos.

kitiems.

III CIKLAS

1

NUO LĄSTELĖS IKI ORGANIZMO |

v-

.

*

|

|

Kuo panasus Ir kuo skiriaši organizmai:

|

r

Durys į paslaptingą gyvybės pasaulį + Kodėl gyvybės pasaulis vadinamas paslaptingu?

|.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Žvilgsnis pro mikroskopą Augalo ląstelė Skirtingos ląstelės - skirtingi organizmai Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai Stuburiniai gyvūnai Prisitaikyti ir išlikti Žiemos iššūkiai Dekoratyviniai augalai mūsų namuose

Tyrinėsime augalo ląsteles mikroskopu. Lyginsime augalo ir gyvūno ląstelių sandarą.

Kursime pasirinktos ląstelės modelį. Lyginsime vienaląsčius ir daugialąsčius

organizmus. Nagrinėsime, kaip organizmai prisitaikę prie aplinkos, kas padeda jiems išlikti. Rengsime dekoratyvinių augalų priežiūros korteles. Kursime fantastinį organizmą, tobulai prisitaikiusį

išgyventi mieste.

ląstėlė

vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai

daugialžsčių organizmų sandaros lygmenys stuburiniai gyvūnai

prisitaikymas

Žvilgsnis pro mikroskopą moks.link/bcpu + Sužinosime, kad organizmai sudaryti iš ląstelių. +» Mokysimės dirbti su mikroskopu.

+ Stebėsime augalo ląsteles pro mikroskopą.

1 pav. Augalai ir jų ląstelės, matomos pro mikroskopą: svogūnas ir jo plėvelės ląstelės (a), vandenyje auganti kanadinė elodėja ir jos lapo ląstelės (b), gulsčioji lapūnė (samana) ir jos lapo ląstelės (c) Ar kada kilo klausimas, iš ko sudarytas žmogaus kūnas arba augalo

e Kuo šių

lapas? O gal norėjosi įminti grybų sandaros paslaptį? Į šiuos klausimus atsakymas paprastas: visi organizmai sudaryti iš ląstėlių - smulkiausių

augalų ląstelės

organizmo dalelių. Plika akimi ląstelių įžiūrėti negalime. 1 paveiksle patyrinėkite trijų skirtingų augalų ląsteles, matomas pro mikroskopą.

panašios?

Pažintis su mikroskopu AIŠKINAMĖS Norint pamatyti ląsteles reikia išmokti dirbti su mikroskopu. Universitetuose ir mokslinėse laboratorijose naudojami galingi mikroskopai, pavyzdžiui, elektroniniai, kurie atvaizdus didina

šimtus tūkstančių kartų. Mokykloje dirbame su šviesiniais mikroskopais (2 pav.). Jie atvaizdą 66

gali padidinti iki 1000 kartų. Mokslas sparčiai žengia į priekį, galbūt ir jūs prisidėsite prie naujų, galingesnių mikroskopų kūrimo.

Pratybų Okuliaras —i

p. 44 —7

Kiek kartų šviesinis mikroskopas gali

Objektyvai Stalelis

sąsiuvinio

m-—

padidinti atvaizdą, sužinoma sudauginus okuliaro ir objektyvo didinimo reikšmes. Įprastai tokių mikroskopų okuliarai

didina 10 kartų. 3 paveiksle ant mėlyna

juostele pažymėto objektyvo matyti

skaičius 40. Vadinasi, pro šį mikroskopą mMatytume 400 kartų padidintą objekto atvaizdą (okuliaro didinimo reikšmė -10, objektyvo - 40).

Netiksliojo

fokusavimo* sraigtas X

"Tiksliojo

L

Lemputė

ją

sraigtas

* fokusavimas - ———

ryškumo reguliavimas

2 pav. Šviesinio mikroskopo dalys

3 pav.40 kartų didinantis objektyvas

SUPRANTAME IR TAIKOME Apžiūrėkite tikrą mikroskopą ir raskite

[4]

jame dalis, pažymėtas 2 paveiksle.

Kiek kartų padidintą atvaizdą matysite

pro mikroskopą, jeigu ir okuliaras, ir objektyvas didina po 10 kartų?

Raskite ant okuliaro užrašytą skaičių. Dažniausias užrašas - 10. Šis skaičius

[3]

[5

Raudona

juostele pažymėtas objektyvas

rodo, kiek kartų okuliaras didina.

didina 4 kartus. Kurį objektyvą didinantį 40 ar 4 kartus - naudojant

Raskite ant objektyvų užrašytus skaičius: 4,10, 40 (gali būti ir kitokie). Šie skaičiai

atstumas nuo objektyvo iki objekto, padėto ant stalelio, bus mažesnis?

rodo, kiek kartų didina objektyvas. Atkreipkite dėmesį, kad objektyvai yra skirtingo ilgio ir pažymėti skirtingų spalvų juostelėmis.

6

Darbas su mikroskopu AIŠKINAMĖS Norint apžiūrėti augalo ląsteles pro mikroskopą augalą reikia paruošti - pasigaminti preparatą. Tarkime, turime samaną - gulsčiąją lapūnę (1 pav. c, p. 66). Priemonės preparatui ruošti pavaizduotos 4 paveiksle. Objektinis stiklelis

Pincetas

L Indas su vandeniu

Dengiamasis stiklelis

N

Pipetė

4 pav. Priemonės preparatui ruošti Pasiruoškite preparatą, kaip parodyta 5 paveiksle. Apžiūrėkite pasiruoštą preparatą pro mikroskopą. B

68

Remkitės pateiktais nurodymais, kaip dirbti su mikroskopu.

Ant objektinio stiklelio vidurio užlašinkite pipete

Pincetu atsargiai nuplėškite samanos lapelį ir įmerkite į

Pincetu arba dviem pirštais paimkite dengiamąjį stiklelį ir

lašą vandens.

vandens lašą.

juo atsargiai uždenkite samanos lapelį. Vandens perteklių sugerkite popieriniu rankšluosčiu.

V.

5 pav. Preparato ruošimo eiga

P

Ai d

SUPRANTAME IR TAIKOME Kuris objektyvas buvo nukreiptas į preparatą, kai matėte aiškiausią atvaizdą? Kiek kartų šis

objektyvas didina? Nusipieškite aiškiausiai matomą samanos lapelio ląstelių atvaizdą. Šalia parašykite, kiek kartų atvaizdas padidintas.

PLEČIAME

AKIRATĮ

Senovės Egiptė ir Graikijoje vaizdui didinti buvo naudojami įvairūs kristalai, stiklo gabalėliai. XIII a.

mokslininkai sukonstravo pirmąjį didinamąjį stiklą (Iupą), oXVI a. pabaigoje pirmąjį mikroskopą, kuris didino 10 kartų.

6 pav. Senoviniai didinamieji prietaisai

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Visi organizmai sudaryti iš ląstelių. Norint pamatyti

[1]

ląsteles ar kitus plika akimi neįžiūrimus objektus naudojami įvairūs didinamieji prietaisai. Vienasjų —

mikroskopas. Kiek kartų padidintas objekto aivaizdas matyti pro mikroskopą,

sužinoma sudauginus

okuliaro objektyvo didinimo reikšmes.

Ant mikroskopo okuliaro užrašyta 10, ant skirtingų objektyvų - 4, 10 ir 20. Kiek daugiausia kartų padidintą atvaizdą galima pamatyti pro šį mikroskopą?

| 2)

Kodėl objekto atvaizdo pradedama ieškoti sukant

netiksliojo fokusavimo sraigtą, o vėliau naudojamas tiksliojo fokusavimo sraigtas?

k

Tvertinkime Pateikite 2-3 argumentus, kuo mikroskopas

svarbus gamtos mokslams.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 69

Augalo ląstelė moks.link/bcpv + Sužinosime, iš kokių dalių sudaryta augalo ląstelė. + Išsiaiškinsime, kuo kiekviena ląstelės dalis svarbi visai ląstelės veiklai. + Parinksime analogijų, iliustruojančių ląstelės dalių ir visos ląstelės veiklą.

1 paveiksle pavaizduota, ką XVII a. pro mikroskopą išvydo anglų gamtininkas Robertas Hukas tyrinėdamas plonytę kamštinio medžio žievės nuopjovą. Matomos žievės dalelės jam

atrodė panašios į mažus vienuolių kambarėlius, vadinamus celėmis (lot. ce/la). Taip atsirado

lotyniška sąvoka cellula (angl. cell), kuri išvertus

į lietuvių kalbą reiškia /ąstelė.

e|kąjums panašios kamštinio medžio

žievės dalelės?

1pav. Kamštinio medžio žievės atvaizdas pro mikroskopą

Augalo ląstelės sandara AIŠKINAMĖS Išnagrinėkime 2 paveiksle pavaizduotą augalo ląstelės sandarą. Ląstelę iš išorės dengia sienelė.

Ląstėlės sienėlė saugo ląstelę nuo pažeidimų ir suteikia jai formą. Prie sienelės prigludusi

70

plazminė membrana, reguliuojanti įvairių medžiagų judėjimą į užpildytas klampia, panašia į drebučius mase - citozoliū. Jame branduolys, mitochėndrijos, chloroplastai, centrinė vakuėlė. informacija apie tai, kaip joje turi vykti įvairūs procesai. Vandenį, kaupia centrinėje vakuolėje.

ląstelę ir iš jos. Ląstelės vidus išsidėsčiusios kitos ląstelės dalys: Ląstelės branduolyje sukaupta įvairias medžiagas augalai

Pratybų

sąsiuvinio

p. 360 —2

Centrinė vakuolė Kaupiamos vandens ir įvairių medžiagų

Ląstelės valdymo centras, jame saugoma informacija apie ląstelę ir

atsargos

joje vykstančius

procesus

Citozolis Užpildo ląstelę

“

“

Plazminė membrana Reguliuoja medžiagų judėjimą į ląstelę irišjos

Iš maisto medžiagų išskiriama ląstelės

veiklai reikalinga energija

Ląstelės sienelė

Chloroplastas

Saugo ląstelę nuo

Susidaro deguonis ir maisto medžiagos

pažeidimų, suteikia jai formą

2 pav. Augalo ląstelės sandara Visų ląstelės dalių pro mokyklinį mikroskopą pamatyti neįmanoma (1 pav., p. 66). Apžiūrint svogūno

plėvelės ląstelę matyti jos sienelė ir branduolys, elodėjos ir samanos ląsteles - jų sienelės, chloroplastai.

SUPRANTAME

0

=

IR TAIKOME

Praeitą pamoką nupiešėte pro mikroskopą matytą ląstelių atvaizdą. Piešinyje surašykite ląstelės dalis.

[2]

2 paveiksle raskite ląstelės

>.

gaminamos, ir dalį, kurioje jos naudojamos energijai gauti.

dalį, kurioje maisto medžiagos

p

Pasiūlykime [3]

.

sprendimą

Norint lengviau įsidėmėti ląstelės dalis ir tai, kokį darbą jos atlieka, patartina kiekvieną jų susieti su gerai žinomu panašų darbą atliekančiu daiktu - parinkti analogiją. Pavyzdžiui, plazminės membranos analogija

galėtų būti durys, ląstelės sienelės analogija -

apsauginis šalmas. Sugalvokite analogijų dar 2-3 ląstelės dalims.

1

Darni ląstelės dalių veikla AIŠKINAMĖS Ląstelės dalys susijusios tarpusavyje, todėl ji veikia kaip darni sistema. Nuo kiekvienos dalies darbo priklauso visos ląstelės veikla. Tokios darnios veiklos pavyzdys galėtų būti išmanusis telefonas. Nagrinėjantjo veikimo principą ir atskirų dalių paskirtį paaiškėtų, kad procesoriaus paskirtis panaši įląstelės branduolio, maitinimo elemento - į mitochondrijos, o telefono dėklo - į ląstelės sienelės paskirtį (3 pav.).

3 pav. Ląstelės ir išmaniojo telefono dalių paskirties sugretinimas

SUPRANTAME IR TAIKOME [4]

72

2

Sugretinkite ląstelę ir mokyklą. Remkitės 3 paveiksle pateiktu pavyzdžiu.

4 pav. Mokslininkė dirba su

elektroniniu mikroskopu;

PLEČIAME

AKIRATĮ

Mokslininkai išsiaiškino augalo ląstelių sandarą stebėdami jas pro daug kartų didinančius mikroskopus, pavyzdžiui, elektroninius. Nagrinėdami gautus atvaizdus kūrė įvairių ląstelių modelius.

APIBENDRINAME Augalo ląstelės sienelė saugo ląstelę nuo pažeidimų, plazminė membrana reguliuoja medžiagų pernašą į ląstelę ir

iš jos. Ląstelės vidus užpildytas citozoliu,

ojame išsidėsčiusios kitos ląstelės dalys.

ĮTVIRTINAME Kurios dvi augalo ląstelės dalys gaubia citozolį?

[2]

Kurioje augalo ląstelės dalyje.

susidaro deguonis?

Branduolyje saugoma sukaupta informacija,

kaip ląstelė turi veikti. Mitochondrijos - tarsi ląstelės energijos jėgainės, chloroplastai maisto medžiagų ir deguonies fabrikai, o vakuolės - vandens ir maisto medžiagų saugyklos. Ląstelės dalys darniai veikia, kad

[3]

Su kuria augalo ląstelės dalimi galima palyginti pasienio kontrolės punktą? Atsakymą paaiškinkite.

ji galėtų tinkamai funkcionuoti.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 73

DSS

moks.link/bcpw

Skirtingos ląstelės — skirtingi organizmai + Palyginsime augalo ir gyvūno ląsteles. + Susiesime augalų, gyvūnų ir grybų mitybą su jų ląstelių sandara. +» Kursime ląstelių modelius.

+ Palyginkite, ar šie 1 pav. Miške 1 paveiksle matome skirtingus organizmus: kelis augalus, grybą ir gyvūną.

Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ir skirtumai

organizmai auga,

maitinasi, kvėpuoja, juda, dauginasi. + Paaiškinkite, kaip atskirti gyvūną nuo augalo, gyvūną nuo grybo, augalą nuo grybo.

AIŠKINAMĖS Nors atrodo, kad gyvūnai nuo augalų labai skiriasi, tačiau jų ląstelės panašios - turi daug

71

vienodų dalių. Išnagrinėkite 2 paveiksle pavaizduotas augalo ir gyvūno ląsteles.

Pratybų

sąsiuvinio p. 27 —27

Centrinė vakuolė

Chloroplastas

Ląstelės sienelė

Plazminė membrana

Branduolys

Citozolis

2 pav. Augalo ir gyvūno ląstelių sandara

SUPRANTAME IR TAIKOME

11)

Išvardykite bendras augalo ir gyvūno ląstelių dalis. Kuo gyvūno ląstelė skiriasi nuo augalo ląstelės?

75

Augalų, gyvūnų ir grybų mityba AIŠKINAMĖS Vienas svarbesnių augalo ir gyvūno ląstelių skirtumų yra tai, kad chloroplastus turi tik augalų ląstelės. Prisiminkite - chloroplastuose gaminamos maisto medžiagos. Kadangi augalai

reikalingų maisto medžiagų pasigamina patys, jie vadinami gamintojais. Gyvūnų ląstelėse

chloroplastų nėra, todėl jie maisto medžiagų pasigaminti negali. Gyvūnai minta kitais organizmais - yra vartėtojai. Ieškodami maisto gyvūnai juda, o augalai auga vienoje vietoje. Grybai įdomūs tuo, kad turi ir augalų, ir gyvūnų savybių. Į augalus jie panašūs, nes nejuda, o su gyvūnais juos sieja tai, kad patys negali pasigaminti maisto medžiagų, taigi yra vartotojai. Maisto medžiagų grybai dažniausiai gauna iš šalia augančių augalų arbajų nuokritų, tad gali augti vienoje vietoje nejudėdami.

SUPRANTAME IR TAIKOME

[3] [4]

Sukurlkime

Kodėl gyvūnams judėti būtina,

[5]

o augalams - ne?

4

Paaiškinkite, kodėl grybai yra vartotojai. Remkitės 3 paveikslu.

£

Pasigaminkite ląstelės modelį.

Galite naudoti įvairias medžiagas, pavyzdžiui, kankorėžius, siūlus, vaisius, sėklas, sagas. Į Pasirinkite, kurios ląstelės - augalo

ar gyvūno - modelį gaminsite. Nutarkite, kaip gaminsite: gal

Mitochondrija

popieriaus lape nupiešite ląstelės kontūrą ir priklijuosite jos dalis,

sė

gal ląstelę nulipdysite iš modelino ar nuvelsite iš vilnos.

Branduolys

Ląstelės sienelė

N

Pasirinkite tinkamų dydžių ir

spalvų medžiagas įvairioms ląstelės dalims atvaizduoti.

4

Citozolis

Apsikeiskite pasidarytais | j

Plazminė membrana

3 pav. Grybo ląstelės sandara 76

modeliais ir pasitikrinkite, ar klasės draugai gali atpažinti,

kurios ląstelės modelį sukūrėte, kurias ląstelės dalis atvaizdavote.

PLEČIAME

AKIRATĮ

Yra augalų, kurie maisto medžiagų ne tik pasigamina, bet ir pasiima iš aplinkos gaudydami ir virškindami vabzdžius. Šie augalai paprastai auga skurdžiuose dirvožemiuose, pavyzdžiui,

saulašarės (jų aptinkama pelkėtose vietose). Šių augalų yra ir Lietuvojė. « Pasidomėkite, kokių esama

kambarinių vabzdžiaėdžių augalų.

o

4 pav. Saulašarė

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Augalų Ir ETmŲ, mnilykss: skalikas, nes nevienoda jų ląstelių sandara.

0

Augalai maisto medžiagų pasigamina patys, o gyvūnai to padaryti negali,

nesjų ląstelėse nėra chloroplastų.

Todėl gyvūnai maisto medžiagų ieško aktyviai judėdami.

Grybai, kaip ir gyvūnai, patys

pasigaminti maisto medžiagų negali.

Skirtingai nuo gyvūnų, grybai nejuda ir dažniausiai maisto medžiagas ima iš

Kas sudaryta iš ląstelių: rugiagėlė, akmuo, baravykas, sliekas, obuolys, snaigė?

| 2)

Nurodykite dvi citozolyje esančias dalis,

[3]

Kas yra žmogus - gamintojas ar

kurias turi ir augalo, ir gyvūno ląstelė. vartotojas? Atsakymą paaiškinkite.

šalia esančių augalų ir dirvožemio. Augalai yra gamintojai, o gyvūnai ir grybai - vartotojai.

IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 77

Vienaląsčiai ir moks.link/bcpx

daugialąsčiai organizmai

+ Sužinosime, kokie organizmai yra vienaląsčiai, o kokie daugialąsčiai. + Palyginsime vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų ypatybes. + Išsiaiškinsime, kad tą patį darbą atliekančios ląstelės sudaro audinius, audiniai - organus, organai - organų sistemas.

Ant mūsų rankų gyvena ir dauginasi šimtai plika akimi nematomų mikroorganizmų. Jų apstu ir ant mūsų liečiamų daiktų paviršiaus (1 pav.).

» Paaiškinkite,

kodėl grįžus iš mokyklos ar kitos vietos rankas plauti

reikia net tada, kai 1pav. Ant išmaniojo telefono

rastų bakterijų atvaizdas pro elektroninį mikroskopą

jos atrodo švarios.

Vienaląsčiai organizmai AIŠKINAMĖS Mikroorganizmais vadinami tik pro mikroskopą matomi organizmai. Dažniausiai jie būna sudaryti tik iš vienos ląstelės, kuri gyvena kaip savarankiškas organizmas: maitinasi, kvėpuoja, auga, juda, dauginasi. Tokie mikroorganizmai yra vienaląsčiai.

Bakterijos

Klumpelės

Valkčiadumbliai

2 pav. Vienaląsčių organizmų piešiniai ir atvaizdai, matomi pro mikroskopą 78

B

Kaip atrodo gyvi vienaląsčiai organizmai pro šviesinį mikroskopą

Pratybų

sąsiuvinio p. 29 —7

Pačių paprasčiausių vienaląsčių organizmų - baktėrijų - ląstelės neturi branduolio. Bakterijos gyvena

dirvožemyje, vandenyje, maisto produktuose, kituose organizmuose. Vienosjų skaido nuokritas, negyvus organizmus, kitos naudojamos maistui gaminti. Esama ir ligas sukeliančių bakterijų. Sudėtingesnės sandaros vienaląsčiai organizmai, pavyzdžiui, klumpelės, valkčiadumbliai, gyvena kūdrose, ežeruose ir yra kitų organizmų maistas.

Kepiniams naudojamos mielės - taip pat vienaląsčiai organizmai. Misdamos tešloje esančiu cukrumi jos išskiria dujas, o šios išpučia tešlą. e

Kaip mielės išpučia tešlą

SUPRANTAME IR TAIKOME [1]

Kuri klumpelių, valkčiadumblių ir mielių ląstelių dalis rodo, kad jie yra sudėtingesnės sandaros nei bakterijos (2 pav.)?

[2]

Valkčiadumbliai, kaip ir augalai, yra gamintojai. Kokią ląstelės dalį jie turi?

Daugialąsčiai organizmai AIŠKINAMĖS Mūsų aplinkoje gausu įvairių organizmų: medžių, krūmų, žolių, paukščių, vabzdžių. Jie daugialąsčiai - sudaryti iš daugelio ląstelių. Tokiems organizmams priskiriami visi augalai

ir gyvūnai, dauguma grybų ir duhblių.

Jau prieš milijardus metų ląstelės pradėjo jungtis į grupes. Manoma, kad taip joms buvo lengviau išgyventi. Laikui bėgant ląstelės prisitaikė atlikti tam tikrus darbus: nuo vienų ėmė priklausyti

judėjimas, nuo kitų - mityba ir pan. Taip atsirado

pirmieji daugialąsčiai organizmai. Vienaląsčių organizmų ląstelė visus darbus atlieka pati, todėlją pažeidus žūsta ir organizmas. Daugialąsčių organizmų ląstelės susitelkusios į grupes ir prisitaikiusios atlikti skirtingus darbus, todėl pažeidus pavienes ląsteles organizmas išgyvena.

3 pav. Daugialąsčiai organizmai

[3]

Pasidomėkite, kokių maisto produktų gamybai naudojamos bakterijos.

m

SUPRANTAME IR TAIKOME

Palyginkime [4]

Palyginkite vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų dydį, sandaros sudėtingumą, gyvenimo trukmę.

[5

Kaip manote, kodėl daugialąsčiams organizmams reikia daugiau maisto nei vienaląsčiams?

Daugialąsčių organizmų sandaros lygmenys AIŠKINAMĖS Darniai veikdamos daugialąsčių organizmų ląstelės atlieka visus gyvybiškai svarbius darbus. Tą patį darbą atliekančių ląstelių grupės sudaro audinius, o šie - drganus, pavyzdžiui, augalo lapą, gyvūno širdį. Panašų darbą atliekantys organai sudaro organų sistemas. Pavyzdžiui, širdis ir kraujagyslės sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą.

Grybai ir dumbliai yra paprastesnės sandaros daugialąsčiai organizmai - jie neturi organų.

Augalai ir gyvūnai - sudėtingesnės sandaros daugialąsčiai organizmai, tačiau augalai neturi organų sistemų (4 pav.).

80

4 pav. Augalų ir gyvūnų sandaros lygmenys

SUPRANTAME IR TAIKOME [6]

Pateikite po tris augalų ir gyvūnų organų pavyzdžius. Kaip manote, kuo organizmui naudinga, kad įvairius darbus atlieka atskiri organai ar jų sistemos, o ne viena ir ta pati ląstelė?

PLEČIAME

AKI RATĮ

Virusai yra mikroorganizmai, mažesni net už bakterijas. Jie neturi ląstelės irvienaląsčiams organizmams nepriskiriami. Virusai auga ir dauginasi tik patekę į kitų organizmų ląsteles. Taip jie sukelia įvairias ligas.

5 pav. Vifu Proelektre APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Vienaląsčiams priskiriami organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės. Tai įvairūs

[1]

Kuo panaši vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų sandara?

[2]

Paaiškinkite, kodėl daugialąsčiai organizmai

mikroorganizmai: bakterijos, mielės,

klumpelės, valkčiadumbliai ir kt.

Vienaląsčių organizmų ląstelė visus

gyvena ilgiau negu vienaląsčiai.

darbus atlieka viena.

Iš daugelio ląstelių sudaryti organizmai vadinami daugialąsčiais.

Tai augalai, gyvūnai, dauguma grybų ir dumblių. Daugialąsčių organizmų ląstelės atlieka skirtingus darbus. Vienodą darbą atliekančios ląstelės sudaro audinius, audiniai - organus,

[3]

Sukurkite pievos buveinėje gyvenančių daugialąsčių organizmų nuotraukų arba piešinių koliažą.

organai - organų sistemas.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEK| 8

Stuburiniai gyvūnai [E]

[5]

moks.link/bcpy

e Prisiminsime stuburinių gyvūnų grupes. + Palyginsime skiriamuosius stuburinių gyvūnų grupių požymius:

kūno dangą, galūnes ir judėjimą, veisimąsi.

Paukštis (balandis)

Žinduolis (žiurkė)

1 pav. Stuburinių gyvūnų griaučiai

Stuburinių grupės

+ Paveiksle pavaizduoti stuburinių gyvūnų griaučiai. Kuo jie panašūs ir kuo

skiriasi?

AIŠKINAMĖS Visi gyvūnai yra daugialąsčiai organizmai. Jie skirstomi į bestuburius (kirmėlės, moliuskai,

vabzdžiai, vorai ir kt.) ir stuburiniūs (žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai). Apžvelkime stuburinių gyvūnų grupes. Paveiksluose pavaizduota po vieną nykstantį ir saugotiną 82

šių grupių atstovą, įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą

Pratybų

sąsiuvinio

p. 411 —2

Zuvys e Prisitaikiusios gyventi tik vandenyje. e Kvėpuoja žiaunomis vandenyje ištirpusiu deguonimi. e Kūną dengia gleivėti raginiai žvynai, saugantys nuo pažeidimų tarsi lankstus šarvas. e Turi pelekus, kuriais vikriai iriasi vandenyje ir keičia judėjimo kryptį. « Pavasarį išneršia vandenyje tūkstančius ikrų (kiaušinėlių) ir juos palieka. Vėliau iš apvaisintų ikrų išsirita mažos žuvytės.

2 pav. Vijūnas — žuvis SUPRANTAME IR TAIKOME [1]

Paaiškinkite, kodėl žuvys negali gyventi sausumoje.

Varliagyviai e Prisitaikę gyventi sausumoje ir gėlame vandenyje. e Kvėpuoja plaučiais ir pro odą. «e Odayra plona, plika ir drėgna. e Vandenyje sparčiai iriasi kojomis, nes jų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Sausumoje varlės šokuoja, o rupūžės ropoja. e Veisiasi tik vandenyje. Kaip ir žuvys, išneršia ikrus. Išsiritę jaunikliai - buožgalviai - iš pradžių gyvena vandenyje, susiformavus kojytėms jie

išlipa į sausumą ir ten virsta varlytėmis.

Nea Raudonpilvė

3 pav:

kūmutė

- varliagyvis

Paaiškinkite, kodėl varliagyviai gyvena netoli vandens telkinių.

Ropliai e Prisitaikę gyventi sausumoje. e Kvėpuoja plaučiais. e Turi sausą, raginiais žvynais dengtą odą. « Gyvatės ir žalčiai kojų neturi, šliaužia vinguriuodami žeme. Driežai ir vėžliai turi po dvi poras kojų. Driežai juda gana vikriai, o vėžliai - iš lėto. e Veisiasi tik sausumoje, dauguma deda odiniu apvalkalu aptrauktus kiaušinius,jų neperi.

Paaiškinkite, kodėl ropliai yra geriau prisitaikę gyventi sausumoje nei varliagyviai. 83

Paukščiai —-> e Prisitaikę gyventi sausumoje. » Kvėpuoja plaučiais.

« Kūną dengia lengvos plunksnos. « Priekinės galūnės yra virtusios sparnais. Užpakalinėmis galūnėmis kojomis - vaikšto, laksto, striksi.

« Suka lizdus, deda kietu lukštu dengtus kiaušinius, juos peri -

šildo savo kūnu. Rūpinasi

[4]

išsiritusiais jaunikliais.

Roplių patelės padeda daugiau kiaušinių nei paukščių patelės. Kaip manote kodėl?

Zinduoliai « Prisitaikę gyventi sausumoje, yra gyvenančių ir vandenyje.

« Kvėpuoja plaučiais. « Kūną dengia plaukai (kailis). Vandenyje gyvenantys žinduoliai, pavyzdžiui, delfinai, plaukų neturi. « Sausumoje gyvenantys žinduoliai

d. 6 pav. Didžioji mie:

vikriai juda keturiomis galūnėmis. + Palikuoniai vystosi patelės kūne (gimdoje) ir praėjus tam tikram laikui gimsta. Jaunikliai žinda patelės pieno liaukose gaminamą pieną. Iš to ir kilo žinduolių grupės pavadinimas.

84

induoliš

Kokie požymiai rodo, kad žmogus yra žinduolis?

[6]

Sudarykite paveiksluose pavaizduotų gyvūnų (vijūno, raudonpilvės kūmutės,

4

lygiažvynio žalčio, žaliosios meletos, didžiosios miegapelės) atpažinimo raktą. Prisiminkitejo sudarymo etapus (p. 61).

Klausimus galite sugalvoti patys arba remkitės pateiktais 85 puslapio viršuje.

Klausimai organizmų atpažinimo raktui sudaryti

| Ar veisiasi

Ar kūną dengia

Arveda gyvus

Ar kūną dengia

vandenyje?

gleivėti žvynai?

jauniklius?

plunksnos?

PLEČIAME AKIRATĮ Dinozaurai taip pat buvo stuburiniai gyvūnai. Jų liekanų aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Net Lietuvojė, Akmėnės rajono Šaltiškių karjere, mokslininkai rado dinozaurų giminaičio fitozauro žandikaulio liekanų. Rastas gyvūnų liekanas mokslininkai tyrinėja, kelia įvairias su jais susijusias hipotezes. Manoma,

kad dinozaurai

gyveno sausumoje, dėjo kiaušinius ir rūpinosi savo jaunikliais, o iš nedidelių

dinozaurų išsivystė dabartiniai paukščiai. e Kurios dinozaurų liekanos rodo, kad jie

buvo stuburiniai?

7 pav..Rastos dinozauro liekanos

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Visi stuburiniai turi stuburą ir kitus

0

šios grupės gyvūnams būdingus

. vabzdžiais, jauniklius maitina pienu. Kuriai stuburinių grupei juos priskirtumėte ir kodėl?

kaulus: Stuburiniaijprisitaikę gyventi skirtingoje aplinkoje, todėl skiriasi jų

kūno danga, judėjimas, veisimasis.

Yra penkios stuburinių grupės: žuvys,

Šikšnosparniai skraido naktį, minta

[2]

Žuvų žvynai gleivėti, o roplių sausi. Kuo tai

[3]

Stuburinių gyvūnų judėjimą galima

šių grupių gyvūnams naudinga?

varliagyviai, ropliai, paukščiai ir

žinduoliai.

nusakyti vaizdingaisiais veiksmažodžiais,

pavyzdžiui, voverė liuoksi, kiškis skuodžia, erelis sklendžia. Vaizdingai nusakykite dar 2-3 gyvūnų judėjimą. ISMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 85

Prisitaikyti ir išlikti

+ Išsiaiškinsime, kodėl organizmams svarbu prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos. + Sužinosime, kaip organizmų kūno forma ir spalva padeda jiems išgyventi.

Poilsiaudami prie Baltijos jūros žmonės kartais piktinasi juos puolančiomis žiedmusėmis (1 pav.). Dažniausiai poilsiautojai šių vabzdžių neatpažįsta:

vieni sako - užpuolė vapsvos,

kiti - širšės. Nors žiedmusės gana įkyrios, bijotijų nereikia: geluonies jos neturi, o vapsvas ir

širšes, kurių vengia net paukščiai,

savo kūno spalva ir forma jos tik mėgdžioja.

+» Kuo žiedmusėms naudinga mėgdžioti širšes ir vapsvas?

1pav. Žiedmusė

Prisitaikymo prie aplinkos svarba organizmams AIŠKINAMĖS Organizmams svarbu išlikti ir susilaukti palikuonių, kitaip išnyktųjų rūšis. Įvairios savybės padeda

organizmams prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos, tačiau tik prie tos, kurioje jie gyvena nuo seno. Savybė, padedanti organizmui išgyventi įprastoje aplinkoje, vadinama prisitaikymu. Vienos prisitaikymo prie aplinkos savybės siejasi su organizmo sandara, kūno forma ir spalva, kitos - su elgsena. Organizmai šių savybių įgyja per daugelį metų. Sugebėjusių prisitaikyti prie aplinkos organizmų tikimybė išgyventi ir perduoti šias savybes palikuoniams didesnė, palyginti 86

su kitais organizmais.

Pratybų

sąsiuvinio

p. 44 —2

SUPRANTAME IR TAIKOME [1]

Prisiminkite, kokie žuvų sandaros požymiai rodo, kad jos prisitaikiusios gyventi vandenyje.

Kūno formos prisitaikymas prie aplinkos AIŠKINAMĖS Vandenyje judėti daug sunkiau negu ore. Prisiminkite, kaip sunku bėgti vandenyje įbridus iki

juosmens. Žuvims ir vandenyje gyvenantiems žinduoliams, pavyzdžiui, delfinams, greitai judėti padeda aptaki ir pailgajų kūno forma. SUPRANTAME IR TAIKOME

0060

Kokiais dar požymiais delfinai panašesni ne į žinduolius, o į žuvis

(2 pav.)?

Delfinų išvaizda panaši į žuvų. Kodėl jie priskiriami žinduoliams?

606

Išanalizuokime Raskite informacijos, kur

prisitaikę gyventi geniai ir antys, kuo jie minta, kaip

atrodojų snapai. Paaiškinkite, kuo šiems gyvūnams naudinga

tokia snapų forma.

2 pav. Vandenyje gyvenančių žinduolių (a) ir žuvų (b) kūno formos panašumas

Kūno spalvos prisitaikymas prie aplinkos AIŠKINAMĖS Upėse ir ežeruose gyvenančių ešerių ir rainių nugara tamsesnė už pilvelį, o ant šonų esančios dėmės sudaro juostas. Žiūrint iš apačios šviesi pilvinė dalis susilieja su vandens paviršiumi,

žiūrint iš viršaus tamsi nugarinė dalis susilieja su vandens gelme, o šoninės nepastebėtiems žolėse ar tarp akmenukų (3 pav., p. 88).

juostos padeda likti 87

Ant žemės perinčių paukščių spalvos būna neryškios. Jiems svarbu likti nematomiems. Itin geri slapukai yra lėliai, gyvenantys sausuose miškuose. Šiems paukščiams maskuotis taip pat padeda plunksnų spalvos ir raštai.

Skirtingas drugių, vadinamų spungėmis, sparnelių raštas gelbsti juos nuo paukščių. Vidinė sparnelių pusė spalvinga, o kraštuose yra po savotišką didelę akį.

Šios dėmės imituoja spunges Iesančių paukščių priešų akis.

Suglaudusi sparnelius spungė tampa panaši į sudžiūvusį lapelį. B

Kaip atrodo skraidanti spungė

5 pav. Spungė suglaustais (a) ir išskleistais (b) sparneliais. 6 pav. Ant

Augalai taip pat įvairiai prisitaikę prie

E

gyvenamosios aplinkos. Ryški žiedų

žiedo patogu nutūpti bitei

spalva ir kvapas vilioja vabzdžius. Ziedų forma palanki jiems nutūpti.

garždenio

.

bego)

"

Jeigu vabzdžių nebūtų, dalis augalų nesubrandintų sėklų ir išnyktų. 88

SUPRANTAME IR TAIKOME [5]

[6]

Kuo žuvims naudingajų kūno spalva

[7]

4 paveiksle raskite lėlį. Į ką panašiosjo plunksnų spalvos ir raštai?

[8]

(3 pav.)?

„o

Kaip išskleisti spungių sparneliai atbaido

jas Iesančius paukščius (5 pav.)?

Pasidomėkite, kodėl kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, raudonos boružės, yra ryškių, iš aplinkos išsiskiriančių spalvų.

PLEČIAME AKIRATĮ Išlikti padeda ir elgsena. Gegutė kiaušinių neperi, juos deda mažų paukščių lizduose. Kai šeimininkai būna išskridę iš lizdo, gegutė išstumia vienąjų kiaušinį ir vietoj jo padeda savąjį. Taipji padeda po kiaušinį keliuose lizduose. Lizdų šeimininkai nė neįtaria, kad peri ir gegutės kiaušinį, nes jo spalva būna panaši į savųjų. Išsiritęs gegužiukas išstumia iš lizdo šeimininkų kiaušinius, o jeigu yra, ir jauniklius. Visas atneštas maistas atitenka jam. Gegužiuko čirškimas ir oranžinė ryklės spalva dar labiau stiprina įgimtą įtėvių poreikį rūpintis jaunikliu.

e Kaip manote, kodėl gegutė į kitų paukščių lizdus deda tik po vieną kiaušinį? a

Kaip mažas lizdo šeimininkas maitina įnamį - gegužiuką

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Gebėjimas prisitaikyti padeda

[1]

organizmams išlikti sau įprastoje aplinkoje ir susilaukti palikuonių.

Paaiškinkite, kodėl paliestas ežiukas susiriečia į

kamuoliuką.

Peioamo Prespos " multi so55nieii Gplilatūii sUsIf> ir su išorinėmis organizmo koa savybėmis (kūno forma, spalva),

| 2)

Laukinių ančių patinėlių plunksnos ryškesnės ir spalvingesnės nei patelių. Paaiškinkite, kodėl šių o kiai | paukščių kiaušinius peri tik patelės.

Išsu ebena Eiayjaaiumei | susiformuoja ils Per ilgą Eilę Už

[3]

Kaip manote, kuo tam tikros rūšies organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos

yra perduodami iš kartos į kartą.

požymiai yra svarbūs visai rūšiai?

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 89

moks.link/bcgb. + Sužinosime, kuo šaltakraujai gyvūnai skiriasi nuo šiltakraujų.

+ Palyginsime, kaip žiemoja šaltakraujai ir šiltakraujai gyvūnai.

.

a

bitė

Laci




2.1. Įvardykite skaičiais pažymėtas 2.2. Kuria raide - a ar b- pažymėta gyvūno ląstelė? Paaiškinkite, kodėl taip manote. Kodėl augalo ląstelė, palyginti su gyvūno, yra tvirtesnė ir sunkiau pažeidžiama? Kad ląstelės galėtų augti ir dalytis, joms reikia energijos. Kurioje ląstelės dalyje gaminama energija?

so sB wN=

ląstelių dalis.

99

Kurios ląstelės dalies veiklai iliustruoti tiktų kviečių lauko analogija? Atsakymą paaiškinkite.

[6]

Ar teisingas teiginys „Visos bakterijos yra žalingos“? Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais.

Kuo panašūs ir kuo skiriasi vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai?

Kur prisitaikęs gyventi baltataškis spragtukas smėlingose ir sausose ar

drėgnose ir vešliose pievose? Atsakymą paaiškinkite.

Baltataškis spragtukas

[9]

Varliagyviai ir ropliai yra šaltakraujai gyvūnai, todėl jiems reikia šilumos. Kodėl ropliai dykumose gyventi gali, o varliagyviai negali?

[10]

Paukščiai ir žinduoliai - šiltakraujai gyvūnai. Kokie dar sandaros požymiai jiems padeda išgyventi esant žemai aplinkos temperatūrai?

[11]

Pingvinai neskraido, tačiau yra paukščiai.

Kokie požymiai leidžia laikyti pingvinus paukščiais?

4

KURIAME Kiekvienas organizmas prisitaikęs gyventi sau įprastoje aplinkoje - buveinėje.

Vėliausiai Žemėje susiformavo miestų buveinės. Sukurkite organizmą, tobulai prisitaikiusį išgyventi mieste. Galite kurti fantastinį organizmą (vienaląstį arba daugialąstį, šaltakraujį arba šiltakraujį, tai gali būti grybas, augalas, gyvūnas arba turėti ir vienų, ir kitų organizmų požymių).

|

Susiskirstykite į grupes

5

e kokios ir kokių organizmų savybės labiausiai padėtų išgyventi mieste;

e kaip jūsų sukurtas organizmas bi . .

ir aptarkite:

judės, maitinsis, kvėpuos, ano

kur gyvens, kaip jaus aplinką ir bendraus su kitais mieste gyvenančiais organizmais.

+ Nuspręskite, kokių organizmų kokias savybes parinksite savo kuriamam

——5

organizmui.

« Sukurtą organizmą nupieškite ir pavadinkite. Galite naudotis įvairiomis piešimo priemonėmis ir skaitmeninėmis programomis.

Pristatykime + Pristatykite vieni kitiems savo sukurtus organizmus ir pagrįskite, kodėl jie būtų geriausiai prisitaikę išgyventi mieste.

o

4

DISKUTUOJAME Prisiminkite ciklo klausimą „Kuo panašūs ir kuo skiriasi organizmai?“ ir padiskutuokite. Remkitės įgytomis žiniomis.

Įsivertinu I. PRADEDU

II. MOKAUSI

III. GEBU

IV. TOBULĖJU

Man retai kada pavyksta atlikti

Man pavyksta atlikti dalį

Man dažnai pavyksta atlikti

Atlieku beveik visas užduotis.

užduotis.

užduočių.

užduotis.

IV CIKLAS

PAZINKIME

SAVO ORGANIZM

Kaip būti e ir sveikiem

EL

A

Gr

ai panašūs, o kuo skiriasi?

ptiai

|“

1. Žmogaus organizmas 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Maiste esančios medžiagos Sveikatai palanki mityba Dienotvarkė Virškinimo organų sistema Kvėpavimo organų sistema Širdies ir kraujagyslių sistema Namų aplinka

Nagrinėsime žmogaus virškinimo organų, kvėpavimo

organų bei širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą ir kaip jos, darniai veikdamos, aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis. Aptarsime, kuo žmogaus organizmui svarbios su maistu gaunamos medžiagos. Aiškinsimės, kaip mūsų savijauta ir sveikata siejasi

su mityba, fiziniu aktyvumu ir dienotvarke. Įvertinsime savo mitybą, fizinį aktyvumą, dienotvarkę ir apmąstysime, ką derėtų keisti Kursime aplinkos, palankios sveikai gyventi ir mokytis, projektą ir žmogaus organų sistemos modelį.

žmogaus Organų sistėmos mitybos sutrikimai

kalėrija

maisto mėdžiagos asmens higiena

Zmogaus organizmas moks.link/bcgd + Susipažinsime su žmogaus organų sistemomis. + Sužinosime, kurių organų sistemų veikla aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis.

Žmogaus organizmo sandarą galima

+ Sugretinkite

Pasakojime matome iš raidžių sudarytus

sandarą su

žodžius, kurie prasmingai sujungti į

pasakojimu (1 pav.).

įtekstą.

žodį, raidę?

Žmogaus organizmo

palyginti su užrašytu pasakojimu.

sakinius, šie - į pastraipas, o pastraipos -

;

Kas atitiktų pastraipą,

Organų

Pastraipa Sakinys

sistema Organas

Žodis Raidė

Audinys

S

o

Ląstelė

1 pav. Pasakojimas kaip žmogaus organizmo sandaros analogija

Žmogaus organų sistemos AIŠKINAMĖS Prisiminkite - organizmai sudaryti iš ląstelių. Vienaląsčių organizmų išgyvenimą lemia viena

ląstelė, o daugialąsčių - kartu veikiantys organai. Panašų darbą atliekantys organai sudaro

104

tam tikras organų sistemas. 2 paveiksle pavaizduotos kelios žmogaus organų sistemos: nervų, širdies ir kraujagyslių, griaučių ir raumenų, virškinimo, kvėpavimo. Griaučių ir raumenų sistema suteikia mūsų kūnui formą ir leidžia judėti. Nervų sistema reguliuoja kitų sistemų veiklą, palaiko organizmo ryšį su aplinka.

sąsiuvinio

B

)

Pratybų

a

Nervų sistema

Širdies ir kraujagyslių sistema

Atramos ir judėjimo sistema

SUPRANTAME IR TAIKOME Lolo)

[1]

Prisiminkite, ką vadiname

organu. Pateikite organų pavyzdžių.

Virškinimo organų sistema

[2]

Paaiškinkite, kodėl žmogaus

>

ląstelės tokios skirtingos. Remkitės 2 paveikslu.

e

Kvėpavimo organų sistema

2 pav. Žmogaus organų sistemų ir ląstelių pavyzdžiai

a

Žmogaus organų sistemos

Organų sistemos, aprūpinančios organizmą energija AIŠKINAMĖS Širdis ir kraujagyslės sudaro širdičs ir kraujagyslių sistėmą. Širdis varinėja kraujagyslėmis kraują, ošis po visas organizmo ląsteles išnešioja deguonį, maisto medžiagas. Kvėpavimo ėrganų sistema aprūpina organizmą deguonimi. Virškinimo drganų sistema suvirškina maistą iki smulkių

dalelių, o šias kraujas nuneša į ląsteles. Darniai veikdamos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ir virškinimo organų sistemos aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis energijai gamintis.

105

Deguonis iš įkvėpto oro

Išnešioja deguonį ir

maisto medžiagas po ląsteles

Ląstelėse

|

gaminama energija Suvirškintos maisto medžiagos

3 pav. Kvėpavimo organų, virškinimo organų, širdies ir

kraujagyslių sistemos aprūpina organizmą medžiagomis,

būtinomis energijai gaminti SUPRANTAME IR TAIKOME [3]

Paaiškinkite, kodėl aktyviai dirbant ar

sportuojant padažnėja kvėpavimas ir greičiau išalkstama. Remkitės 3 paveikslu.

+0

Susiskirstykite į grupes po 7-10 mokinių. Kiekviena

grupė sustoja ratu. Kuris nors jos narys paima siūlų kamuoliuką ir laikydamas siūlo galą meta kamuoliuką bet kuriam kitam savo grupės nariui. Kamuoliukas mėtomas tol, kol susidaro savotiškas

voratinklis. Tada voratinklio centre padedamas siūlų. Ar lengva? Paskui atsitiktine tvarka vienas po kito siūlai paleidžiami. Kaip sekasi išlaikyti žaislą, kai

siūlus laikančių grupės narių vis mažėja? Padiskutuokite, kaip šis žaidimas siejasi su

bendra žmogaus organų sistemų veikla aprūpinant organizmą medžiagomis, būtinomis 106

energijai gamintis.

4 pav. Grupinis žaidimas „Voratinklis“

jų

PLEČIAME AKIRATĮ Donorystė yra pačių brangiausių dalykų - sveikatos, gyvybės - dovanojimas kitam žmogui, nesitikint atlygio. Kraujo per savo gyvenimą žmonės gali dovanoti daug kartų. Kai kuriuos organus, kaip antai

inkstus, kaulų čiulpus, gali dovanoti tik gyvas žmogus ir dažniausiai tik artimajam (vaikui,

m

broliui, seseriai). Daugėja žmonių, sutinkančių dovanoti savo organus po mirties.

+ Kuo svarbi donorystė? orystg iš

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

ŽimogEUE argEnizinę SUckio

[1]

įvairios organų sistemos.

Kiekviena sistema atlieka tik sau būdingą darbą.

Darniai veikdamos širdies

ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ir virškinimo organų sistemos aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis. Visų organų sistemų veiklą reguliuoja nervų sistema.

Kada - valgydamas, mankštindamasis, miegodamas - žmogus gauna energijos? Atsakymą paaiškinkite.

[2]

Kas nutiktų, jeigu nustotų dirbti kuri nors organų sistema? Kas nutiktų, jeigu nustotų dirbti kuris nors organas?

[3]

Žmonės ir kiti žinduoliai panašūs - turi tokius pat

organus ir organų sistemas. Kuo žmonės nuo kitų žinduolių skiriasi? Nurodykite 2-3 skirtumus.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 107

Maiste esančios medžiagos moks.link/bcgf + Sužinosime, kokių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų yra maiste. + Išsiaiškinsime, kokie maisto produktai yra angliavandenių, riebalų ir

baltymų šaltiniai. + Aptarsime, kuo organizmui svarbios su maistu gaunamos medžiagos. Padiskutuokite, kas vaizduojama 1 paveiksle.

(SN

( S *)

+ Ką simbolizuoja

9 e

degalų kiekio matuoklio rodmenys? e Susiekite žmogaus

[|]

S

CC

(S

veiksmus su atitinkamo degalų kiekio matuoklio rodmenimis ir papasakokite pavaizduotą istoriją.

1 pav. Kodėl svarbu valgyti

Maisto svarba žmogaus organizmui AIŠKINAMĖS Maistas - visų organizmų energijos šaltinis ir statybinė medžiaga. Energijos reikia tinkamai organizmo veiklai. Jam augant naujos ląstelės susidaro iš medžiagų, gaunamų su maistu. Maisto medžiagos taip pat svarbios pažeistoms ląstelėms atsinaujinti.

Maistui vartojame augalinius ir gyvūninius produktus. Su maistu turime gauti įvairių medžiagų, daugiausia angliavandėnių, baltymų ir riebalų (2 pav.). Kitų medžiagų, išskyrus vandenį, reikia labai nedaug. Tačiau visos jos yra būtinos normaliai organizmo veiklai.

Vitaminai

Maiste esančios medžiagos Mineralinės medžiagos

108

2 pav. Maiste esančios medžiagos, kurių reikia organizmui

Skaidulinės medžiagos

Vanduo

Pratybų

sąsiuvinio

SUPRANTAME IR TAIKOME Prisiminkite ląstelės dalis. Kurioje dalyje iš maisto medžiagų išskiriama energija?

Angliavandeniai, riebalai ir baltymai

Pateikite po tris augalinių ir gyvūninių maisto produktų pavyzdžius.

J! *

AIŠKINAMĖS + Angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai organizmo įsisavinamas energijos šaltinis. + Angliavandenių šaltiniai - vaisiai ir uogos, daržovės, miltų, kruopų, bulvių produktai ir kt. e Riebalai suteikia dvigubai daugiau

energijos nei angliavandeniai. Išskirti energiją iš riebalų organizmui yra sunkiau nei iš angliavandenių. + Riebalų šaltiniai - riebi mėsa, riebus sūris,

sviestas, riešutai, avokadai ir kt. + Mitybos specialistai augalinių riebalų pataria vartoti daugiau nei gyvūninių. e Baltymai yra pagrindinė organizmo

statybinė medžiaga. e Baltymų šaltiniai - pupelės, žirniai, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, pieno produktai ir kt. + Daug baltymų turintis maistas ypač

svarbus augantiems vaikams, paaugliams, sportininkams.

2

3

5 pav. Daug baltymų turintys maisto produktai

SUPRANTAME IR TAIKOME [3]

Prisiminkite, ką vakar valgėte pietums ar vakarienei. Kokių maisto medžiagų

gavote iš kiekvieno produkto?

Paaiškinkite, kodėl jums ypač svarbu valgyti baltymų turintį maistą. 109

Kitos žmogaus organizmui reikalingos medžiagos AIŠKINAMĖS e Vitaminų ir mineralinių medžiagų turime gauti po nedaug kasdien. e Vitaminas A svarbus regai, susidaryti ir atsinaujinti ląstelėms. e Kalcio turinčių mineralinių medžiagų reikia, kad kaulai ir dantys būtų tvirti.

+ Skaidulinės medžiagos padeda maisto tyrei slinkti žarnynu. Jų gausu augaliniame maiste.

6 pav. Maisto produktai, kuriuose gausu vitamino A ir mineralinių medžiagų, turinčių kalcio + Organizme vandens yra kur kas daugiau nei kitų medžiagų. e Vanduo būtinas, kad normaliai veiktų organai ir ląstelės. Jis padeda nunešti įvairias medžiagas į ląsteles, drėkina organus, palaiko normalią kūno temperatūrą. + Vandens atsargų organizmas nekaupia, todėljo trūkumas labai pavojingas sveikatai. e Vandens (ne vaisvandenių!) patariama gerti tiek, kiek norima.

SUPRANTAME IR TAIKOME

e+60

Kokių naudingų medžiagų gauname iš pieno produktų? Paaiškinkite, kaip keičiasi

vandens kiekis žmogaus organizme su amžiumi. Remkitės 7 paveikslu.

7 pav. Vandens kiekis skirtingo amžiaus žmogaus organizme 10

Padiskutuokite, ar žmogus

išsimaitintų, jeigu Žemėje

dingtų augalai.

PLEČIAME AKIRATĮ Kai kuriuose maisto produktuose vyrauja viena maisto medžiaga - arba angliavandeniai, arba riebalai, arba baltymai. Yra produktų, kuriuose gausu ne vienos, o dviejų medžiagų. e Kuriuose maisto produktuose gausu dviejų maisto medžiagų - angliavandenių ir

baltymų, baltymų ir riebalų (8 pav.)? Pateikite po vieną pavyzdį.

8 pav. Maisto produktai ir

juose vyraujančios maisto medžiagos

APIBENDRINAME

ĮTVIRTINAME

Eagrindinėsmais:oImecžiago>5 tai angliavandeniai, baltymai

[1]

Augančiam organizmui reikia daug baltymų.

ir riebalai. Angliavandeniai ir

Įvardykite po du gyvūninius ir augalinius maisto produktus, kuriuose gausu baltymų.

turime gauti vitaminų, mineralinių

Perskaitykite informaciją, pateiktą ant pasirinkto maisto produkto pakuotės. Kiek ir kokių maisto medžiagų gautumėte, jei suvalgytumėte 100 g šio produkto?

riebalai - organizmo energijos šaltinis, baltymai - statybinė medžiaga. Su maistu taip pat

ir skaidulinių medžiagų.Jų organizmui reikia nedaug.

Vanduo labai svarbus organizmo veiklai, todėl jo būtina gerti

pakankamai.

Argumen [3]

.

tuokime

Įvardykite tris savo mėgstamus patiekalus.

Pasidomėkite, iš kokių produktų jie gaminami. Nuspręskite, ar gautumėte visų organizmui reikalingų medžiagų, jeigu nuolat valgytumėte

tik šiuos patiekalus. Atsakymą pagrįskite.

KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? m

Sveikatai palanki mityba moks.link/bcgg + Išsiaiškinsime, kam organizmas naudoja su maistu gaunamą energiją. + Sužinosime, kokių būna mitybos sutrikimų. + Susipažinsime su mitybos specialistų patarimais, kaip rinktis maisto produktus.

Naminiai gyvūnai kartais nukenčia dėl per didelės šeimininkų meilės.

e Ką šiuo atveju reiškia „per

didelė meilė“?

1 pav. Numylėtinis

Energijos poreikis AIŠKINAMĖS Energijos gauname tiek, kiek jos yra suvalgytame maiste. Su

maistu gaunama energija dažniausiai matuojama kalėrijomis (cal). Kalorija - mažas dydis, todėl maisto produktų etiketėse energija nurodoma kilokalėrijomis (kcal). 1 kilokalorija atitinka 1000 kalorijų (1 kcal = 1000 cal). Kiek žmogui reikia energijos, labiausiai priklauso nuo jo amžiaus, fizinio aktyvumo. 11-12 metų mokiniai per parą turėtų gauti 2000-2200 kilokalorijų energijos.

Dalį energijos organizmas sunaudoja savo gyvybinei veiklai palaikyti, dalį - fizinei veiklai. Mokslininkai apskaičiavo, kiek energijos sunaudojama atliekant įvairius veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais (2 pav.). Kuo daugiau laiptų pakopų įveikiame, tuo daugiau energijos sunaudojame. Važinėjantis dviračiu,

12

sportuojant ar šokant energijos reikia gerokai daugiau, negu leidžiant laisvalaikį pasyviai, judant nedaug.

2 pav. Kiek kilokalorijų

sudeginama lipant laiptais

Pratybų

sąsiuvinio

SUPRANTAME IR TAIKOME Pateikite du gyvybinės veiklos, kuriai

co

organizmas naudoja energiją, pavyzdžius.

Apskaičiuokite, kiek energijos sunaudojama užlipant vieną pakopą. Remkitės 2 paveikslu.

„o

Kuriai 3 paveiksle pavaizduotai laisvalaikio veiklai reikia daugiausia energijos?

3 pav. Laisvalaikis

Mitybos sutrikimai AIŠKINAMĖS

| Vengia maisto | „m

Nuolat valgant per daug arba per mažai gali kilti sveikatos problemų.

Valgant per daug, net jeigu nėra jokių sveikatos sutrikimų, galima nutukti. Nutukusio žmogaus širdžiai ir kitiems

»

organams tenka didesnis krūvis, gali išsivystyti įvairių ligų. Valgant

per mažai organizmas nusilpsta, jam ima trūkti energijos. Kai kuriuos žmones kankina liguista baimė sustorėti. Jie sąmoningai pradeda valgyti mažiau, badauti ir ilgainiui suserga anorėksija. Dėl šios ligos pavojingai

4 pav. Mitybos sutrikimai

sumažėja kūno masė, sutrinka kai kurių organų veikla. Yra žmonių, kuriuos ištinka nevaldomi persivalgymo juos kankina mintys, kad priepuoliai. Persivalgius

SUPRANTAME IR TAIKOME

priaugs antsvorio, todėl jie dirbtinai sukelia sau

vėmimą. Šis mitybos sutrikimas vadinamas bulimija. Anoreksija ir bulimija labai pavojingos paaugliams, nes gali sutrikti jų brendimas. Gydyti šias ligas sudėtinga.

Kokie mitybos sutrikimai būdingi 4 paveiksle pavaizduotiems paaugliams?

Ligoniai pirmiausia turi suvokti savo valgymo įpročių daromą žalą organizmui.

Kokios sveikatos problemos jiems gresia?

B

Mitybos specialistų patarimai AIŠKINAMĖS Kad būtume sveiki, su maistu turime gauti organizmui būtinų medžiagų. Mitybos specialistai pataria: e valgyti įvairų maistą, nes nė vienas maisto produktas neturi visų organizmui reikiamų medžiagų;

+ subalansuoti mitybą - maiste turi būti tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis ir jų tarpusavio santykis (apie 40 proc. angliavandenių, apie 30 proc. baltymų, ne daugiau kaip 30 proc. riebalų); e augalinių produktų vartoti daugiau nei gyvūninių; e riboti suvartojamą cukraus ir druskos kiekį. Mėgstamiausių valgių ar gardumynų, net jei jie priskiriami maisto produktų, kurie ne itin

palankūs sveikatai, grupei, visiškai atsisakyti nereikia, juos patartina vartoti retai ir saikingai. Maisto grupės 1-grūdiniai produktai ir bulvės

2 - daržovės 3-vaisiai 4- pieno produktai 5 - augaliniai riebalai 6- mėsos produktai,

žuvis ir kiaušiniai

7-saldumynai

5 pav. Sveikatai palankios mitybos ratas 114

x0)

SUPRANTAME IR TAIKOME

5 z

IŠanalizuokime Išnagrinėkite 5 paveikslą ir atsakykite į klausimus. e Kurių maisto produktų reikėtų valgyti daugiausia, o kurių vertėtų vengti? + Prisiminkite, kurie maisto produktai yra angliavandenių, riebalų ir baltymų šaltiniai, ir įvardykite medžiagą, kurios kasdien valgomame maiste turėtų būti daugiausia.

+» Kaip manote, kodėl vanduo pavaizduotas sveikatai palankios mitybos rato centre?

PLEČIAME

= 0 a Su

AKIRATĮ

Greitasis maistas - bulvių traškučiai, spurgos, saldumynai, vaisvandeniai - kai kam tapo įprastu maistu. Tokiame maiste gausu priedų, pagerinančiųjo skonį, išvaizdą ir neleidžiančių

jam greitai sugesti. Šie priedai mūsų organizmui nereikalingi.

Greitasis maistas sukelia priklausomybę - jo norisi nuolat.

A

+ Dviem argumentais įtikinkite savo draugus, mėgstančius greitąjį maistą, jo nevalgyti taip dažnai.

APIBENDRINAME Energijos poreikį labiausiai lemia žmogaus amžius ir fizinis aktyvumas. Jeigu maisto suvalgoma daugiau, negu reikia, priaugama antsvorio.

Jeigu maisto gaunama nepakankamai, krinta kūno masė, jaučiamas

silpnumas ir nuovargis. Maistas turi būti subalansuotas ir įvairus. Mitybos sutrikimų gali kilti dėl netinkamo maisto, nepasitenkinimo savo kūno

mase.

ĮTVIRTINAME Perskaitykite informaciją, pateiktą ant pasirinkto maisto produkto pakuotės. Nurodykite, kiek energijos gautumėte, jei suvalgytumėte

100 g šio produkto. Prisiminkite, ką valgėte per paskutines tris dienas. Įvertinkite savo mitybą (remkitės sveikatai palankios mitybos ratu). + Ar valgėte visų maisto grupių produktus? e Kaip dažnai valgėte įvairių maisto grupių

produktus? +» Kaip manote, ar reikėtų keisti savo mitybą? Jeigu taip, pateikite bent vieną siūlymą, ką keistumėte. KO IŠMOKAU?

KAIP MAN SEKESI? 15

Dienotvarkė

+ Išsiaiškinsime, kas yra tinkama dienotvarkė. + Išsiaiškinsime, kodėl svarbu laikytis mitybos plano ir tinkamai pailsėti.

Sužinoti, kada atidaroma ir uždaroma parduotuvė,

prasideda ir baigiasi pamoka,

išvyksta ir atvyksta autobusas, nesunku. Be to, toks suplanuotas

laikas retai keičiamas.

+ Kuotai svarbu žmonėms?

1pav. Šunys, likę namie vieni,

nerimauja mažiau, jei šeimininkai visada grįžta tuo pačiu metu

Dienotvarkės svarba AIŠKINAMĖS Daugelis mūsų kasdien panašiu laiku keliamės, valgome, mokomės, dirbame, ilsimės, tačiau atėjus

vakarui dažnas nustembame - vėl ko nors nespėjome. Kad spėtume atlikti visus dienos darbus ir liktų laiko laisvalaikiui, patartina iš anksto suplanuoti dienos laiką ir veiklą - sudaryti dienėtvarkę. Manoma, kad žmonės, kurie laikosi dienotvarkės, daugiau nuveikia, mažiau nerimauja, geriau

miega. Be to, jie labiau pasitiki savimi, jaučiasi laimingesni. Dienotvarkėje turime numatyti, kiek laiko skirsime asmens higienai, mitybai, mokymuisi, pareigoms namie, laisvalaikiui ir poilsiui. 16

Pratybų

[1]

sąsiuvinio

p.

59

Prisiminkite ir parašykite, ką vakar veikėte. Palyginkite savo vakarykštę dienotvarkę su pavaizduota 2 paveiksle.

Kuo jos panašios ir kuo skiriasi?

[2]

Kokių pareigų turite namie?

2 pav. Dienotvarkės pavyzdys

Mitybos planas AIŠKINAMĖS Gerai savijautai palaikyti svarbu valgyti tuo pačiu metu kas 2-4 valandas. Tada organizmas iš anksto pasiruošia, todėl maistą suvirškina lengviau ir greičiau. Be to, organizmui nepritrūksta energijos ir pernelyg neišalkstame. Didelis alkis skatina persivalgyti. Mitybos specialistai rekomenduoja tris pagrindinius valgymus: pusryčius, pietus ir vakarienę,

ir du papildomus: priešpiečius ir pavakarius. 3 paveiksle pavaizduotas galimas mitybos planas. Valgymo laikas priklauso nuo to, kelintą valandą keliamės.

Pusryčiai 20-25 proc.

Priešpiečiai 10 proc.

Pietūs 35 proc.

Pavakariai 10 proc.

Vakarienė 20-25 proc.

3 pav. Mitybos planas - valgymo laikas ir suvalgomo maisto kiekis procentais SUPRANTAME IR TAIKOME [3]

Kurią - pirmą ar antrą - dienos pusę patariama valgyti daugiau? Kaip manote kodėl?

17

Poilsis AIŠKINAMĖS Poilsis - tai ne tik gulėjimas ar miegas, bet ir laikas, skirtas aktyviai veiklai ar kitiems pomėgiams (4 pav.).

Poilsio pertraukėlės labai svarbios mokantis, nes ilgai nekeičiant veiklos pavargstama ir ima nesisekti. Per pertraukėles reikia pajudėti, pabūti gryname ore. Rekomenduojama kasdien aktyviai judėti ne mažiau kaip valandą. Judėjimas gerina širdies ir

kraujagyslių bei kvėpavimo organų sistemų darbą - organizmas geriau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, jaučiamės žvalesni. Be to, tvirtėja raumenys ir griaučiai, todėl lengviau išlaikome taisyklingą laikyseną. Miegas - būtinas pasyvus poilsis. Jeigu miegame nepakankamai, ilgai neužmiegame, kitą dieną

galime blogai jaustis. 11-14 metų paaugliams patariama miegoti 9-9,5 valandos ir visada, net savaitgaliais, eiti gulti tuo pačiu laiku. Ribotai