Kelias. Istorijos vadovėlis 5 klasei. [1 dalis, 3 ed.] 9786094940552

Citation preview

KELIAS ISTORIJA

BRIEDIS

I DALIS

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Istorijos vadovėlis, skirtas mokyti (-is) istorijos dalyko 5 klasėje Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projekto vadovas dr. Ignas Kapleris

Autoriai: dr. Ignas Kapleris, prof. dr. Rimvydas Laužikas,

istorijos mokytojas ekspertas Antanas Meištas, Karolis Mickevičius Vadovėlio vertintojai: istorijos vyr. mokytojas Faustas Meškuotis, istorijos mokytojas metodininkas Rimantas Garuolis, istorikas prof. dr. Benediktas Šetkus

Vadovėlio skyriaus apie priešistorę mokslinė konsultantė archeologė dr. Gabrielė Rimkutė Kalbos redaktorė Renata Levickienė

Žemėlapių sudarytojai: Arūnas Latišenka, Marius Čeponis

Dizaineriai ir maketuotojai: Indrė Salanginaitė, Arūnas Latišenka O Ignas Kapleris, Rimvydas Laužikas, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius O Leidykla „Briedis“, 2023 ISBN 978-609-494-055-2

Turinys (G Pracitis mūsų gyvenime.........

(Astorija aktyviai. Lietuvos valdovai Gediminaičiai .. 64

1 TEMA. Kas yra istorija?. 2 TEMA. Istorijos šaltiniai - praeities liudininkai

istorija aktyviai. Kaip prakalbinti istorijos

8 TEMA. Praeities tyrimas - detektyvo darbas... 4 TEMA. Erdvė ir laikas istorijoje

“E

*-5 TEMA. Archeologija - kas tai?

(Sarbu. Įsimink!

paminklą?....

(nau, moku, galiu

.

(O Bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė...

I

Istorija aktyviai. Mano šeimos genealoginis medis... = istorija aktyviai. Mano gyvenamoji vieta praeityje ir dabar. "istorija aktyviai. Lankomės muziejuje Gnau,

storija aktyviai. Valdovų vainikavimas

1 TEMA. Vienas kūnas ir viena galva. 2 TEMA. Tėvynės tėvai - didikai Radvilos. 8 TEMA. Valstybės saulėlydis............ 4 TEMA. Už mūsų ir jūsų laisvęl....... *+5 TEMA. Valdovų rūmai — Lietuvos istorijos

paminklas.

moku, galiu.......

(Garbu. Įsimink!.

(G kai rašto dar nebuvo............

k

(Istorija aktyviai. Kaip sukurti herbą?

1 TEMA. Pirmieji mūsų krašto gyventojai

(Istorija aktyviai. Nepasiklyskime istoriniuose

2 TEMA. Piliakalnių kraštas...

žemėlapiuose

8 TEMA. Baltų gentys...

istorija aktyviai. Gaminamee antspaudą...

4 TEMA. Lietuvos vardui - daugiau nei

Gna,

tūkstantis metų ...

moku, galiu.

a

*-5 TEMA. Senovės baltų tikėjimas

Laiko juosta

*-6 TEMA. Kuršiai ir vikingai

Asmenybių

(Garbu. Įsimink!

=

Istorija aktyviai. Kuriame istorijos laiko juostą “Istorija Ginas,

44

aktyviai. Lankome ir tiriame piliakalnį. 46

moku, galiu

48

(O Lietuvos karalystė ir

Didžioji Kunigaikštystė...

1 TEMA. Lietuvos karalius Mindaugas ir karalienė Morta.

2 TEMA. Paminklas Katedros aikš! 8 TEMA. Jogaila - Lietuvos krikštytojas 4 TEMA. Vytauto Didžiojo laik

*-5 TEMA. Nuo Saulės iki Žalgirio mi (Garbu. Įsimink!......

i

ir sąvokų rodyklė.

Iliustracijų šaltiniai Rašytiniai šaltini

Kaip sudarytas vadovėlis KELIAS? ( ] Skyriaus įvadas

Lietuvos karalystė ir

Didžioji Kunigaikštystė

Juo pradedamas kiekvienas iš 8 vadovėlio skyrių.

Trumpas tekstas skirtas sužadinti smalsumui. Pateikiami klausimai, į kurių atsakymus ves skyriaus temos. Nurodomos aktyvios veiklos. Laiko |||

juostoje pažymėti svarbiausi skyriuje nagrinėjami

istorijos įvykiai.

(|

[>] Rašytinis šaltinis -Įvadas į temą.

o

pate

Temos

Vadovėlyje yra 34 pagrindinės temos ir 10 temų, pažymėtų ženklu +. Tai temos, skirtos padengti 30 96 mokytojo pasirenkamo turinio. Temos + struktūra nesiskiria nuo pagrindinės vadovėlio

temos.

Laiko juosta padeda mokiniams orientuotis

arba tekstų ištraukos.

Lietuvos karalius Mindaugas karalienė Morta

1

ir

istoriniame laike.

Žemėlapis padeda su-

Sąvokų žodynėlis

iorientuoti istorinėje

skirtas paaiškinti tekste esančioms

erdvėje

Istorija iš

7 arčiau siekiama sudominti

mokinius.

Pagrindinis temos tekstas suskaidytas į potemes.

Istorinės asmenybės, svarbios datos ir sąvokos tekste paryškintos.

Temos

iliustracijos

[1] [2]

paprastą O, vidutinio sunkumo 9,

sudėtingą e, skirtą darbui po“ar

grupėmis 4.

Šri niai e

Svarbu. Įsimink! Skyriaus santrauka.

Temoms pasikartoti pateikiami apibendrinamieji teiginiai.

Praeitis dabartyje — paaiškinama, ką

svarbaus paveldėjome iš nagrinėto praeities laikotarpio.

o

Žinau, moku, galiu

Žinių ir gebėjimų patikros ir įsivertinimo pusla-

piuose pateikiamos užduotys istorinėms asmenybėms, sąvokoms apibūdinti, orientuotis istorinėje

erdvėje ir laike. Atskira užduotis skirta rašytiniam šaltiniui nagrinėti. Įsivertinimas skirtas mokiniui

pasitikrinti, kaip jis įsisavino tam tikras žinias ir kompetencijas.

o

Istorija aktyviai

Vadovėlyje yra 15 žinių ir aktyvios veiklos temų. Siūloma ne tik daugiau sužinoti, bet ir praktiškai išbandyti tam tikras veikas.

p

iai

Jas papildo 7 „Istorija aktyviai“ temos, pažymė-

tos ženklu . Tai temos, skirtos padengti 30 to mokytojo pasirenkamo turinio. Jų struktūra nesiskiria nuo temų „Istorija aktyviai“: Įvade pateikiamos su tema susijusios istorijos

žinios ir sąvokos.

Darbo žingsniai apibūdina aktyvios veiklos užduotis ir išskiria jų etapus. Užduotys, kaip ir pagrindinėse vadovėlio temose, yra diferencijuotos ir pažymėtos ženklais.

G Laiko juosta Laiko juostoje pateikia-

0 Istorinių asmenybių ir sąvokų rodyklė

O Vadovėlį papildo dviejų dalių užduočių sąsiuvinis „Kelias“

ma svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių raida.

Pažymėti puslapiai, kuriuose minimos asmenybės. Prie

Jo temos atitinka vadovėlyje esančias. Mokytojams rengiami teminiai vadovėlio

kiekvienos sąvokos nurodo-

„Kelias“ planai, kuriuos bus galima rasti

paaiškinta.

www.briedis.lt.

mas puslapis, kuriame ji yra

leidyklos interneto svetainėje

Praeitis mūsų gyvenime Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją - Lietu-

vos valstybės atkūrimo dieną. Prieš tavo akis

įspūdingas 5 metrų ilgio Jolitos Vaitkutės

kūrinys. Jis sukurtas iš 50 kilogramų mūsų

šalies žemės. Menininkė atkūrė labai svarbią

mūsų valstybės istorijos akimirką. Kūrinys pavadinimu „Lietuvos žemė“ vaizduoja nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusius signatarus.

Šiame skyriuje sužinosi: Kodėl svarbu išmanyti istoriją? Iš kokių šaltinių galima sužinoti apie praeitį? Kuo panašus istoriko ir detektyvo darbas? Kaip skaičiuojamas laikas istorijoje?

Ką tyrinėja archeologai?

Taip pat: Kursi savo šeimos genealoginį medį. Tirsi savo gyvenamosios vietos praeitį. Pažinsi pasirinktą Lietuvos muziejų ir jame

rodomus istorijos šaltinius. [1] Menininkė Jolita Vaitkutė kuria Lietuvos žemę“, 2017 m.

—-

[2] Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Viduryje sėdi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavęs

Jonas Basanavičius.

Kas yra istorija? Pasaulis nuolat keičiasi. Žinodami apie praeitį, mes geriau suprasime savo laikus. O tada priimsime ir teisingesnius sprendimus, kurie nulems mūsų

“

gyvenimą ateityje.

N [2] Norint pažinti praeitį, labai svarbu kelti klausimus.

P r

b

5 klasės mokiniai prie Vilniaus katedros.

("Kada pastatyta

| Vilniaus katedra? 77 £ Ką įdomaus galima | pamatyti viduje?

/ Su kokiais Lietuvos

(O „istorija“. 1892 m. graikų dailininko Nikolajo Gyzio paveikslas.

praeities

įvykiais ji

susijusi? /

Istorija aplink mus Žodis istorija lietuvių kalboje dažniausiai var-

|

Kodėl katedra panaši

į senovės šventyklas,

matytas per atostogas

1 Graikijoje?

Kokius klausimus kelia istorikai?

tojamas dviem prasmėmis. Pagal pirmąją, istorija

Mokslininkas, atliekanti

kiekvieną dieną. Jos nebūtina ieškoti vien internete,

kitiems tai, kas vyko praeityje. Istorikai paprastai ieško atsakymų į klausimus.

yra pati praeitis. Pagal antrąją, istorija vadinamas mokslas, tiriantis žmonijos praeitį. Istorija mus supa muziejuose ir knygose. Sena ir nauja

visada greta.

Kiekviena šeima turi senelių ir prosenelių nuotraukų, karta iš kartos perduodamų šeimos istorijai svarbių daiktų, prisiminimų užrašų. Istorija glaudžiai siejasi su mūsų gyvenamąja vieta. Tai senovę me-

nantys piliakalniai, pastatai arba jų liekanos, žymių žmonių gimtinės, istorinių įvykių vietos.

Istorinės

asmenybės puikuojasi ant marškinėlių, pinigų, p to ženklų. Kalendoriuje pamatytume, kad kiekvie-

na diena žymi kokį nors istorinį įvykį. Dauguma švenčių turi gilias praeities tradicijas. Tam tikromis progomis keliame net valstybės vėliavą. [)

4000 3500 3000 Atsiranda raštas

prieškristų | poKristaus 2000

(9 kopose prie Šventosios atkurta senovėje ant

1000

Kristaus gimimas

1000

2000

| ABc]

Birutės kalno Palangoje stovėjusi šventykla - dangaus

Amžius-

kūnų stebėjimo vieta. Pagal jų padėtį mūsų protėviai

šimtas metų, šimtmetis.

Givi

- išsivysčiusi visuomenė, turinti valstybę, miestus, raštą, mokslą.

stebėjo paros, mėnesių, metų laikų kaitą.

Dešimtmetis — dešimties metų laikėtarpis (laiko tarpas). Epocha - istorinis laikotarpis, išskiriamas pagal labai

svarbius ir savitus reiškinius

Kalend6rius - metų dienų sąrašas, padalytas į mėnesius

ir savaites.

Priešistorė — laikotarpis iki valstybės ir rašto atsiradimo.

a

Tikėjimų kalendoriai Įvairių tikėjimų žmonės naudoja skirtingus kalendorius. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys krikščionys katalikai ir stačiatikiai svarbiausias metų šventes Kalėdas ir Velykas— švenčia skirtingu laiku. Lietuvos žydai švenčių datas irgi nustato pagal savo tikėjimo - judaizmo - kalendorių.

Mūsų kalendorius Mūsų kalendorius yra Saulės. Jo pagrindas — metai, t. y.

laikas, per kurį Žemė vieną kartą apsisuka aplink Saulę. Pir-

nuo žmogaus atsiradimo iki valstybės bei rašto atsiradimo. Jį vadiname priešistore. Laikotarpį

mieji Saulės kalendoriai pradėti naudoti senovės Egiptė. Jų kalendoriaus metai turėjo 365 paras. Tačiau Saulės me-

tai yra šiek tiek ilgesni nei 365 paros. Dėl to per 100 metų

kalendorinių metų pradžia pasislinkdavo kiek daugiau nei

nuo priešistorės pabaigos iki dabarties vadiname

istorija.

Laikui

bėgant,

įvyko

daugybė

24 paras. Senovės Romoje sugalvoti keliamieji metai — kas ketverius metus pridedama viena papildoma diena

permainų,

smarkiai pakeitusių žmonių gyvenimą. Pagal tai i

ir metai trunka ne 365, bet 366 dienas. Toks kalendorius pavadintas Julijaus kalendoriumi. XVI a. buvo atliktas dar

torija dalijama į įvairias epochas. Kiekviena iš jų kuo nors skiriasi. Svarbiausiem. orijos įvykiams pavaizduoti vadovėlio temose pridėta laiko juosta.

vienas kalendoriaus patikslinimas. Naujas, dar tikslesnis kalendorius pavadintas popiežiaus Grigaliaus vardu. Gri-

Ji padės susigaudyti

galiaus kalendorių mes naudojame ir šiais laikais?

III amžius

203,202,201

istoriniame laike.

Il amžius

Il amžius

103,102,101

101102,103,

š Kristi

Bi6iBK

III amžius

201.202,203,

Kriste

|| EEIBES

ĮKistaus gimimas,

(6) Laiko skirstymas iki Kristaus ir po Kristaus.

Amžiams užrašyti naudojami romėniškieji skaitmenys:

1- 1,11 - 2, III - 3, IV - 4, V = 5, VI - 6, VII - 7,

VIII - 8, IX - 9, X - 10, XI - 1I, XII - 12,

XIII - 13, XIV - 14, XV - 15, XVI - 16, XVII - 17,

XVIII - 18, XIX - 19, XX - 20, XXI - 21

1. O RemkisE) ir romėniškais skaitmenimis užrašyk amžių, kada gimei tu ir tavo tėvai. Iki,

Iriaei i

ini

"

;

p

2. 9 Paaiškink, kuo skiriasi istorinio laiko matavimo viene-

tai: metai, dešimtmetis, amžius, epocha, tūkstantmetis.

8. 0 Pasidomėk internete, kaip veikė senoviniai laiko matavimo prietaisai

4.

"

0

D. Apie juos papasakok klasei.

„

arba /*, sudarykite dešimties svarbiausių Lietuvos

istorijos datų sąrašą. Surenkite varžybas, kas greičiau jas

teisingai užrašys amžiais.

15

Archeologija — kas tai? Ar teko matyti su kastuvais, mentelėmis arba sudėtingais naujoviškais prietaisais dirbančių archeologų? Jie ieško ir tiria piliakalniuose, miškuose, miestų gatvėse ir net ežeruose ar jūrose rastus praeities pėdsakus.

(O Aleksandriškių pradžios mokyklos moksleiviai su mokytoju Andriumi Čiurinsku ieško archeologinių radinių. 1931 m. nuotrauka.

Kas yra archeologija?

Nuo tyrimo vietos iki radinio atkūrimo

Istorikai praeitį dažniausiai tiria skaitydami ir na-

Kartais radinių atsitiktinai atidengia liūties paplautas šlaitas, aptinka statybvietę ruošiantys statybininkai. Bet dažniau pasitelkiamos iš dangaus

grinėdami rašytinius istorijos šaltinius. Archeologai taip pat į juos gilinasi, tačiau didesnę tyri-

mų laiko dalį praleidžia lauke. Jie kasinėja žemę ar net dirba po vandeniu, ieškodami žmonių palaikų,

ginklų, Šalų. Iš

buities rakandų, įrankių, drabužių, papuošių praeities liudininkų galima sužinoti daug

svarbių dalykų. Žvėrių kaulai, augalų sėklos padeda

darytos

vietovės

nuotraukos,

prietaisai,

galintys

aptikti radinius po žeme, senoviniai istorijos šaltiniai, išlikę žemėlapiai. Radinių aptinkama ir nuskendusiuose laivuose arba apsemtose vietovėse, kurios anksčiau buvo sausumoje. Archeologų

nustatyti gyventojų užsiėmimus, maistą. Mediniai

tyrimams

pastatas. Iš įdėtų į kapą daiktų sprendžiama apie lai-

fotografuojama, išsamiai ištiriama. Rastas daikto,

tais sužinoma mirties priežastis. Didžiausia nauda gaunama, kai archeologų ir kitų mokslų tyrimų medžiaga yra sugretinama. Taip tarsi iš daugybės atskirų paveikslėlių gimsta bendras praeities paveikslas.

daiktus, paversdami juos tarsi naujais.

arba mūriniai pamatai rodo, kur stovėjo senovinis

dojimo papročius, tikėjimą. Iš palaikų liekanų kar-

16

tinkama

vietovė

išmatuojama,

aptve-

riama. Visa, kas aptikta kasinėjant, surašoma, nustatinio ar palaikų liekanas archeologai perduoda radinių restauratoriams. Jie cheminėmis medžiagomis stengiasi apsaugoti radinius, kad šie nesunyktų. Galiausiai atkuria laiko apgadintus

Prieš restauraciją

Po restauracijos

[>] Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistų restauruotas Asvejos ežero dugne rastas XIV a

kalavijas. Būklė iki ir po restauracijos.

Restauratorius — specialistas, kuris stengiasi apsaugoti radinį nuo žalingo aplinkos poveikio ir jį atkuria: Restauravimas - daiktų būklės atkūrimas, pasitelkiant mokslo ir meno žinias:

(9 Akmens amžiaus gyvenvietės tyrimą atliekantys archeologai.

Archeologų kasinėjimų metu naudojami

įrankiai ir prietaisai: mentelė (1) - skusti gruntui; šepetėlis (2) - nuvalyti trapiems radiniams; ruletė (3) atstumams perkasoje matuoti; mediniai krapštukai (4) - kasti ar skusti gruntui nuo radinio; plastikiniai

maišeliai (5) - radiniams pakuoti; užrašinė (6) - radi-

niams aprašyti; nivelyras (7) - aukščiui matuoti; fotoaparatas (8) - radiniams fiksuoti.

Juodieji kasinėtojai Archeologiniai radiniai paprastai kaupiami mokslinių eks-

pedicijų metu, kasinėjant įvairius archeologijos paminklus. Tai labai atsakingas darbas. Tyrinėjimams atlikti būtina gauti Lietuvės valstybės leidimą. Juos gali vykdyti tik dalyką išmanantis specialistas archeologas. Labai daug žalos moksliniams praeities tyrimams pridaro kapų plėšikai, vadinami juodaisiais kasinėtojais. Juos domina tik tai,

kaip rastą radinį kuo brangiau parduoti kolekcininkams. Toks radinys pradingsta. Apie jį nežinos praeitį tiriantys mokslininkai, jo neišvys muziejų lankytojai.

Kaip nustatomas radinio amžius? Labai svarbu nustatyti radinio amžių. Žemėje aptikti

radiniai, statinių liekanos išsidėstę tam tikra tvarka. Kuo sluoksnis arba radinys yra giliau, tuo jis se-

nesnis. Sužinoti tikslų radinio amžių archeologams padeda radioaktyviųjų dalelių, liekančių užgesus bet kuriai gyvybei, tyrimas. Jis leidžia nustatyti tūkstančių metų senumo daiktų amžių. Dalies medinių

daiktų amžius nustatomas pagal medžio rievių skaičių. Archeologų darbas ypač svarbus, nes padeda

ištirti seniausią žmonijos praeitį, kurios nesiekia kiti

šaltiniai, taip pat papildo vėlesnių laikotarpių šaltinių informaciją. Be šio mokslo mūsų žinios apie

praeitį būtų kur kas skurdesnės.

1. O Papasakok, kaip praeitį tiria archeologai.

2. 9 Palygink €D ir 60. kokių skirtumų praeities tyrėjų darbe įžvelgi?

3.0 Paaiškink, kodėl archeologijos mokslas svarbus tiriant praeitį.

4.

Internete raskite įdomių Lietuvos ir pasaulio muziejų archeologinių radinių. Pasirinktą pristatykite.

5.4 Įsivaizduokite esantys jūsų klasės patalpą po šimto metų tiriantys archeologai. Kokių jūsų praeitį atskleidžiančių daiktų galėtumėte rasti?

1

|

kas yra istorija? + Istorija dažniausiai vadiname pačią praeitį ir ją tiriantį mokslą.

+ Mokslininkai istorikai siekia suprasti ir paaiškinti kitiems, kas vyko praeityje. +

ę|

Domėjimasis istorija leidžia geriau pažinti praeitį ir suprasti, kas vyksta šiais laikais.

9 Istorijos šaltiniai — praeities liudininkai + Pažinti praeitį mums padeda įvairiausi

praeities liudininkai — istorijos šaltiniai.

+ Jie skirstomi į rašytinius ir nerašytinius istorijos šaltinius. + Svarbiausios istorijos šaltinių saugojimo

“vietos yra muziejai, bibliotekos ir archyvai.

J

9 Praeities tyrimas — detektyvo darbas + Siekdami ką nors išsiaiškinti apie praeitį, istorikai atlieka mokslinius tyrimus.

+ Kai kada istorikai pritrūksta duomenų tyrimui. Tada jiems padeda kitų mokslų specialistai. + Senovinius žmonių įrankius, drabužius,

namus, gyvenimo būdą, dainas bei šokius ir net maistą atkuriantys žmonės vadinami

istorijos

18

atkūrėjai

(G Erdvė ir laikas istorijoje + Kiekvienas istorijos įvykis turi savo vietą

laike ir erdvėje — kurioje nors Žemės vietoje.

+ Istorijoje laikas skaičiuojamas metais, dešimtmečiais, amžiais (arba šimtmečiais)

bei tūkstantmečiais. + Žmonijos praeitis

skirstoma į du pagrindinius

laikotarpius: priešistorę ir istoriją.

+9 Archeologija — kas tai?

-----

+ Mokslas, tiriantis po žeme ir po vandeniu išlikusius daiktinius istorijos šaltinius,

vadinamas archeologija. + Didžiausia nauda gaunama, kai archeologų, istorikų ir kitų mokslų tyrimų medžiaga

yra sugretinama. + Archeologų darbas ypač svarbus, nes padeda ištirti seniausią Žmonijos praeitį.

Praeitis dabartyje. Ką paveldėjome? + Kiekvienas turime savo istoriją. Tu ir tavo tėvai, seneliai, artimieji, protė-

viai esate istoriškai susiję.

+ Vieta, kurioje tu gyveni (kaimas, miestelis, miestas, šalis, žemynas), taip

pat turi įdomią praeitį, kurioje slypi daugybė įvykių.

+ Tavo namuose gausu asmeninės istorijos liudininkų — daiktų ir užrašytų tekstų. Tai istorijos šaltiniai, kurie ateityje galės daug apie tave atskleisti.

M ----

19

I

=

orija aktyviai

ano šeimos genealoginis medis

j

"m

T

v

Glaudžiausi ryšiai su praeitimi mezgasi per šeimą. Labai svarbu tai, ką pergyvenome ir atsimename

mes,

mūsų

tėvai, seneliai ar proseneliai.

Yra net specialus mokslas, kuris tiria giminės,

šeimos istoriją. Tai genealogija. Savo šeimos kilme ir praeitimi domimasi nuo seniausių laikų.

Iš pradžių savo giminę žmonės kildino iš stiprių gyvūnų: vilko, lokio, briedžio. Vėliau susidomėta žmogiškaisiais protėviais. Tada šeimos istorijai pavaizduoti pradėtas naudoti medžio pavidalas — vadinamasis šeimos medis. Jame proseneliai yra

lyg plonos šaknys, seneliai — storesnės, tėvai - dar storesnės ir taip toliau, kol pasiekiamas kamienas. Čia vaizduojamas tu. O medžio šakose tavo brolis

arba sesuo. Pamėgink ir tu sukurti savo šeimos genealoginį medį.

Genealogija - pagalbinis istorijos mokslas, tiriantis giminių, šeimų bei atskirų asmenų istoriją ir nustatantis giminystės

ryšius.

[1] Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos moksleivių darbai - šeimų genealoginiai

medžiai

Darbo žingsniai 1. Genealoginį medį pradėk piešti ar pildyti nuo savęs. Lapo viršuje įrašyk savo vardą, pavardę,

5. Kasmetinis giminės susitikimas ar pokalbis svečiuose su seniai matytu dėde ar teta — puiki

2. Kaip galime sužinoti savo šeimos istoriją? Čia

nio amžiaus artimųjų paklausinėk daugiau apie

gimimo datą.

padės atmintis. Tu tikrai žinai savo tėvų, brolių ir seserų vardus. Užrašyk juos medyje.

3. Dabar atėjo senelių ir prosenelių eilė. Jei žinai,

papildyk genealoginį medį jų vardais. Jei kyla keblumų, paprašyk tėvelių padėti.

proga daugiau sužinoti apie savo kilmę. Vyressavo protėvius: kur gyveno, ką dirbo, kokius

mokslus baigė, kur palaidoti. Galbūt taip susirasi dar nepažįstamų pusbrolių ir pusseserių. 6. Stenkis bent kartą per metus su tėvais aplankyti protėvių kapus.

4. Papuošk kūrinį vaizdais. Šeimos albumuose

paieškok artimųjų nuotraukų, šeimai brangių juos primenančių daiktų.

20

„-

=.

9 šeimos

genealoginis medis.

„ O Paaiškink, kas yra šeimos genealoginis medis.

2 „9 Pasakyk, kodėl svarbu žinoti savo artimųjų istoriją. 8 „0 Remkis pateiktais patarimais ir sukurk savo šeimos genealoginį medį. 4. a - Vienas kitam pristatykite sukurtą genealoginį medį. 5 „44 Klasėje arba mokykloje surenkite sukurtų genealoginių medžių parodą.

Drauge išrinkite

geriausius kūrinius. Aptarkite darbo metu kilusius sunkumus.

i 1

--

--

„T

TSLL------

orija aktyviai

ano gyvenamoji vieta praeityje ir dabar Kiekvienas

miestas, miestelis ar kaimas turi savo

istoriją. Jos pradžia gali siekti neatmenamus laikus, gerokai senesnius, nei atsirado Lietuvos valstybė.

Tačiau istorikai yra sutarę, kad pirmasis gyvena-

mosios vietos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose laikomas tikruoju jos gimtadieniu. Pažinti gyvena-

mosios vietos istoriją padeda paveldo objektai:piliakalniai, piliavietės, pilkapiai ar kapinynai, dvarai, bažnyčios ir vienuolynai, mūšių vietos. Svarbu išsi

aiškinti, kada jie atsirado, kam buvo skirti, kaip kei-

tėsi, kada sunyko. Jų pažinimas yra svarbi gimtojo

krašto pažinimo dalis. Kiekvienas kraštas garsėja

i

Kraštėtyra - kurios nors vietos, krašto pažinimas,

tyrinėjimas.

Paveldas - daiktas ar veikla, perimti iš ankstesnių laikų ir

svarbūs šiuolaikiniams žmonėms.

| BARBOROS RADVILAITĖS DR

[ UiEivKiaS ų. |)

savitomis tradicijomis, maistu, įžymiais žmonėmis. Vieni Čia yra gimę, kiti mokėsi, treti dirbo. Dar kiti

GIMTINĖ XIVa. SENŲJŲ TRAKŲ PILIAVIETĖ

gali būti apsilankę vieną ar kelis kartus, o gal palaidoti vietos kapinėse. Įžymių krašto žmonių vardais

Dai (DNA NM UNI VT

neretai pavadinamos gatvės, mokyklos. Kurios nors vietos, krašto pažinimas ir tyrinėjimas vadinamas

kraštėtyra. Pasidomėk ir pristatyk kitiems savo kaimo, miestelio ar miesto istoriją.

(0 Vavelio objektų ir gatvių pavadinimų lentelės, Dažnai jose minimos asmenybės, įvykiai, tautos, susijusios su gyvenamosios vietos praeitimi

|

23] Darbo žingsniai 1. Norint daugiau sužinoti apie savo gyvenamo-

sios vietovės pracitį, pirmiausia svarbu susi rinkti informaciją.

2. Apsilankyk gyvenamosios vietos arba mokyklos bibliotekoje. Paprašyk, Kad jos darbuotojai padėtų tau ra iškarpų ar kitos sa Čia tema.

jų arba žmogų, kolekcionuojantį senovinius

daiktus? Aplankyk juos. Juk čia taip pat gali rasti gyvenamosios vietos praeities liudininkų, sužinoti ką nors įdomaus. 4. Jeigu lauke prastas oras arba tiesiog trūksta laiieškok internete. Paieškos lan-

gelyje įvesk gyvenamosios vietos pavadinimą, 22

jos, kitų kultūros paminklų pavadinimus.

5. Pasikalbėk su vyresniais savo gyvenamosios

vietos žmonėmis. Neabejotina, kad jie atsimena

daug įdomių praeities įvykių, žino pasakojimų,

legendų 6. Su vyresniųjų pagalba paieškok savo krašto isto-

rijos šaltinių ir patyrinėk juos. Tavo tėvų, senelių

8. O gal tavo gyvenamoji vietovė turi muzie-

ko, informacijos

įžymių savo krašto žmonių pavardes, archeologi-

ar kaimynų namuose gali būti senų nuotraukų,

laiškų, atvirukų. O kokių su istorija susijusių

daiktų galima rasti senelių namų palėpėje arba garaže? 7. Norint tiesiogiai susipažinti su istorijai reikšmin-

gomis gyvenamosiomis vietomis, patartina su-

rengti žygį dviračiais arba ekskursiją. Nepamiršk

pasiimti išmaniojo telefono — nuotraukos pravers

pristatant savo darbą. -

“

m

--

-

-

-

(G Kuršių genties šventvietė

prie Šilalės kaimo (Skuodo rajone).

Tolumoje matyti Didysis kūlis vienas didžiausių Lietuvos

(9 Raštijos lietuvių kalba pradininko Mikalojaus Daukšos

(G Š. apaštalų

ąžuolas Betygaloje, Raseinių

Pilypo ir Jokūbo

rajone.

bažnyčia Onuškyje, Trakų rajone.

N |

(6) ika

pabaigoje

statytas Trakų Vokės dvaras, priklausęs didikams Tiškevičiams.

Nurodyk kelis tau žinomus įvykius iš savo gimtosios vietovės istorijos. Paaiškink, kuo šie įvykiai siejasi su visos Lietuvos istorija. Remkis patarimais ir surink informacijos apie savo gyvenamosios vietos praeitį. Pagal ją sukurk lankstinuką arba skaidrių pristatymą, kviečiantį turistus aplankyti tavo vietovę. Sudarykite lankytinų gimtosios vietos paveldo objektų, su ja susijusių istorinių asmenybių sąrašus. Aptarkite, ką naujo ir įdomaus sužinojote apie savo gyvenamosios vietos istoriją. Pasvarstykite, kuriuos parengtus darbus ir kokiu būdu pateikti mokyklos ir gimtosios vietos bendruomenėms.

23

1

orija aktyviai "|

-

Muziejus

>

T M

-----—-—----

yra vieta, kurioje kaupiami, saugomi,

tiriami ir žmonėms

M

o

ankomės muziejuje 117

1

rodomi daiktiniai istorijos

—

-----

-

V

1

s 1

!

Eksponatas - muziejuje išsaugotas praeities daiktas.

Ekspozicija — pagal tam tikrą tvarką parinktų ir išdėliotų

šaltiniai. Tai senovėje žmonių naudoti daiktai:

eksponatų paroda.

darbo

Galėrija - dailės muziejusar kita įstaiga, rengianti parodas.

įrankiai,

baldai,

transporto

priemonės,

meno kūriniai, papuošalai, apranga. Jie buvo surinkti, išsaugoti ir tapo eksponatais, pasakojančiais apie žmonių gyvenimą praeityje. Muzie-

tisą pasakojimą, vadinamą ekspozicija.

aso) A

juje jie rodomi ne bet kaip, bet sudėlioti į vien-

Vieni

muziejai gali papasakoti dailės, aviacijos, teatro, sporto, mokslo ar kitos temos istoriją. Kiti susiję su vieta ir atskleidžia kurio nors krašto (mies-

4

to ar savivaldybės) istoriją. Todėl jie dar vadinami krašto arba kraštotyros muziejais. Drauge su klase surenkite ekskursiją ir aplankykite pasirinktą gyvenamosios vietos, Lietuvos muziejų

arba galėriją. Neturite laiko, prastas oras, domi-

na didieji pasaulio muziejai? Šiais laikais dažno

muziejaus parodos, pamokos moksleiviams yra prieinamos ir interneto svetainėse.

(00 Saubliai - vienas seniausių Lietuvos muziejų, ąžuolų kamienuose įkurtas Dionizo Poškos.

[126]

Darbo žingsniai

1. Drauge su klase nuspręskite, kurį muziejų aplankysite. Tai bus išvyka ar virtualus apsilan=

kymas? 2. Surink informacijos apie muziejų, kurį ketini

aplankyti. Išsiaiškink susisiekimo būdus. Sužinok muziejaus darbo laiką, bilieto kainą, ką gali

muziejuje pamatyti. 8. Sugalvok klausimų, kuriuos norės per ekskursiją.

škinti

4. Muziejuje įdėmiai apžiūrėk eksponatus. Su

mokytojo (-os) ir muziejaus darbuotojų pagalba

išsiaiškink rūpimus klausimus. 24

5. Jei lankaisi muziejuje virtualiai, svetainėje susirask skiltis apie veikiančias parodas, ekspo-

natus ir jų aprašymus. Susipažink su pateikiama informacija.

6. Internete veikia Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (www.limis.lt). Joje galima

sipažinti su beveik vi s Lietuvos muziejai ir juose saugomais eksponatais, eksponatų audiogid.

3. Po išvykos arba virtualaus apsilankymo muziejuje surenkite aptarimą klasėje. Kuo apsilanky-

mas muziejuje papildė žinias apie praeitį? p

-

--

= =>-

--

[2] Senovinio muziejaus ekspozicija ir ten rodyti eksponatai

e Lankytojai Bažnytinio paveldo ir Valdovų rūmų muziejuose Vilniuje.

Papasakok apie tau žinomą arba aplankytą gyvenamosios vietos, Lietuvos ar kitos valstybės muziejų. Pasakyk savo nuomonę, kodėl žmonėms reikalingi muziejai. Naudokis internetu ir parenk pasirinkto muziejaus istorijos ir eksponatų pristatymą. Parenkite popierinį arba skaitmeninio formato pasirinkto muziejaus reklaminį lankstinuką. Drauge su klase aplankykite pasirinktą gyvenamosios vietos arba Lietuvos muziejų. Išvykos įspūdžius aptarkite ir įvertinkite klasėje.

25

Žinau, moku,

galiu

Taikau žinias ir gebėjimus O

lliustracijose vaizduojami įvairūs

istorijos šaltiniai. Kuriuos iš jų priskirtum

0 Remkis šaltiniu ir atlik užduotis.

rašytiniams, o kuriuos nerašytiniams?

Istorija yra gyvenimo mokytoja. Senovės romėnų mąstytojas Ciceronas

Istorija — mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai. Ispanų rašytojas Migelis Servantesas Iš tikrųjų istorija yra niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas. Prancūzų mąstytojas Volteras“

1. Nurodyk, kurie mąstytojai istoriją vertina

teigiamai, o kurie neigiamai. 2. Savais žodžiais paaiškink pasirinkto

posakio prasmę.

3. Sukurk savo posakį apie istoriją ir keliais

sakiniais užrašyk jo prasmės paaiškinimą.

O Rask šiuose teiginiuose klaidas ir

ištaisyk jas.

1. Įstaiga, kurioje kaupiamos ir saugomos knygos, skaitmeninė informa , vadinama muziejumi. 2. Mokslas,

tiriantis po žeme ir po vandeniu

išlikusius daiktinius istorijos šaltinius,

vadinamas heraldika.

8.Skirtingų tikėjimų Žmonės svarbiausias

metų šventės švenčia tuo pačiu metu.

4.Laikotarpis iki valstybės ir rašto atsiradi-

mo vadinamas istorija.

500 m.

1000 m.

[ D

G Kurios raidės laiko juostoje atitinka šias datas?

1. 1001 m. pr. Kr.

83. 20

m.

I F

pr. Kr.

4 ii Lopes

| G

O Nustatyk, kurios datos laiko juostoje atitinka šiuos amžius (a.).

val

2. 550 m. pr. Kr.

2000 m.

|

12

[ya

pelės

IL

lia |

X

[ya |

Lėlė

AL

Va

alte

O Pric kiekvienos laiko juostoje paminė-

„M

tos datos priskirk tinkamą tūkstantmetį

5. 595 m.

(tūkstm.).

6. 1050 m.

o

2. 2023 m.

"2

Il tūkstm. | |tūkstm.

ū

2

Svarbiausios sąvokos (O Savais žodžiais paaiškink šias sąvokas. Epocha

Istorija

Archyvas

Muziejus

Civilizacija

Archeologija

Antropologija

Numizmatika

Priešistorė

Amžius

Paveldas

Kraštotyra

Dešimtmetis

Genealogija

Dabar tu gali nurodyti arba paaiškinti: kas yra istorijos mokslas; kuo skiriasi rašytiniai ir nerašytiniai istorijos šaltiniai; kuriose įstaigose istorijos šaltiniai yra saugomi; kodėl istorikams dažnai padeda kitų sričių mokslininkai; kaip istorijoje nustatoma įvykio erdvė ir skaičiuojamas laikas.

27

Kai Pašto dar nebuvo Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta daug senovinių amatų, karybos ir muzikos

švenčių.

Viena žymiausių

-

„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Lankytojams istorijos atkūrėjai

rodo, kaip mūsų protėviai statė būstus, lipdė molinius puodus, gaminosi papuošalus, siūdinosi rūbus, kovėsi, dainavo, žaidė ir net ruošė maistą.

Šiame skyriuje sužinosi: Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai? Kam buvo reikalingi piliakalniai? Kokios baltų gentys gyveno dabartinės Lietuvos teritorijoje?

Iš ko kildinamas Lietuvos vardas? Ką garbino pagonys baltai?

Kurias baltų gentis puldinėjo vikingai?

Taip pat: Mokysiesi kurti istorijos įvykių laiko juostą.

Aiškinsiesi, kaip pažinti piliakalnius.

Mituae XI tūkstm. pr. Kr.

|| tūkstm. pr. Kr.

L tūkstm. pr. Kr.

į dabartinę Lietuvos teritoriją atkeliauja pirmieji gyventojai

žemdirbystės pradžia

atsiranda pirmieji baltų piliakalniai

“

98m.

1009 m.

romėnų istorikas Tacitas pirmą kartą mini aisčius

pirmą kartą minimas Lietuvos vardas

(baltus)

(O Istorijos atkūrėjas rodo, kaip akmens

amžiuje buvo gaminamos lanko strėlės su titnaginiais antgaliais.

(O Atkurti akmens amžiaus klajoklių medžiotojų stovyklavietės būstai

festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

sn“ (6) Aliurti akmens amžiuje gyvenusių žmonių naudoti įrankiai

Jie pagaminti iš žvėrių kaulų, ragų ir Pietų Lietuvoje aptinkamo titnago. Šis skalus akmuo seniausiais laikais naudotas darbo

įrankiams ir ginklams gaminti.

29

Pirmieji mūsų krašto gyventojai Mokslininkai nustatė, jog visų dabartinių žmonių protėviai kilo iš Afrikos. Labai seniai žmonės pasklido po visą pasaulį. Pėsčiomis pasiekę dabartinės Lietuvos teritoriją, tapo pirmaisiais krašto gyventojais. A1

D —

4

tirpstantis ledynas dabartinės Lietuvos ribos

[1] Pirmieji žmonės šiaurinių elnių medžiotojai atklysta į Lietuvą.

Gamta

keičia žmonių gyvenimą

Prieš tūkstančius metų

dabartinę

Lietuvą dengė

storas ledo sluoksnis. Buvo labai šalta, niekas neau-

£/

|

9

strėle su

titnaginiu antgaliu

ir titnago peiliu ginkluotas akmens amžiaus

go ir negyveno. Pamažu orai ėmė šilti, ledas tirpti. Ledynų vietoje ėmė želti augalija. Į naujas ganyklas traukė šiaurinių elnių bandos. Paskui ja: ias vie-

Išgyventi galima tik drauge

elnių mėsa, o jų kailiai ir odos naudoti aprangai. Laikui bėgant Lietuvos gamta keitėsi. Darėsi Šil-

žmonės daug įrankių tebegamino iš akmens, medžio, rago arba kaulo. Seniausias žmonių gyvenimo laikotarpis, kai daug įrankių ir ginklų buvo akmeni-

medžiotojas.

tas atklydo ir pirmieji žmonės. Tai klajokliai medžiotojai, kurių svarbiausias maistas buvo šiaurinių

Per tūkstančius metų nepasikeitė vienas dalykas:

Čiau, gausėjo gyvūnų. Skurdžią žolę ir krūmus kei-

niai, vadinamas akmens žmžiumi.

tė tankūs miškai. Keitėsi ir žmonių gyvenimas. Jie išmoko statyti tvirtesnius medinius būstus. Pradėjo

tinklais gaudyti žuvis, vėliau ir auginti gyvulius.

Žmonės lipdė molinius puodus, verpė siūlus, audė

audeklus ir iš jų siuvosi drabužius. Jie maitinosi gy-

vūnų mėsa, žuvimis, laukinių paukščių kiaušiniais,

gamtoje randamų valgomų augalų dalimis ir jų vaisiais, medumi,

80

riešutais.

Žmonės būrėsi

į nedideles glaudžias bendruomenes. Drauge juk lengviau apsirūpinti maistu, gintis nuo užpuolikų, prižiūrėti ligonius, vaikus, senolius.

Nuolat

perse-

kiojo bado, ligų, nepriteklių, kitų nelaimių ir pavojų grėsmė. Žmonės ieškojo būdų ir priemonių

išgyventi. Jie nuolat judėjo, tyrė supančią aplinką, gamtoje rasdavo gydomųjų augalų, stengėsi sukaupti maisto atsargų.

€“———— Prieš 200 tūkst. metų Afrikoje gyvena dabartinių žmonių protėvė

kžž

Akmens

XI tūkstm. pr. Kr.

pirmieji mūsų krašto gyventojai

6 Kiajoklių medžiotojų stovyklavietė.

amžius

|| tūkstm. pr. Kr.

ES: žemdirbystės pradžia dabartinės Lietuvos

teritorijoje

G Atmens amžiaus tyrinėtoja

archeologė Rimutė

Rimantienė.

(0 Atmens

amžiaus gyvenvietėje

Šventojoje

rasta apeiginė lazda su briedės galva. Akmefs amžius - seniausias praeities laikotarpis.

Tuo metu žmonės daug įrankių ir ginklų gaminosi iš akmens. Klajėkliai - žmonių bendruomenė, kuri nuolat keičia gyvenamąją vietą.

8

Įspūdingas archeologės radinys

Viena garsiausių akmens amžiaus tyrinėtojų Lietuvojė yra

(O Nidoje rastas akmens

amžiaus molinis puodas su

žmogaus atvaizdu

Svečiuose pas akmens amžiaus šeimą Akmens

archeologė Rimutė Jablonskytė-Rimantienė. Drauge su kolegomis ji ištyrė akmens amžiaus gyvenvietes Nidoje ir Šventėjoje. Vienas įspūdingiausių radinių — raginė apeiginė lazda su briedės galva. Mokslininkės manymu, tai žvėrių valdovė Briedžių Briedė. R. Rimantienė spėja,

jog prieš medžioklę žyniai ją linksmindavo, vaišindavo, prašydami geresnio laimikio giminės vaikams pamaitinti.

amžiaus vyrai dažniausiai dirbo sunkius

fizinius darbus, rūpinosi būstu, medžiojo, žvejojo,

žemdirbių bendruomenėse

jie dirbo žemę. Mo-

terys taip pat nevengė sunkių darbų ir padėdavo juos dirbantiems vyrams, vasarą rinkdavo šaknis,

riešutus, uogas, grybus, išdirbdavo smulkių žvėrių kailius, gamino maistą. Svarbiausias tų laikų moters

vaidmuo - į pasaulį atnešti naują gyvybę, pratęsti

giminę. Vaikai augo tarp vyresnio amžiaus draugų

ir draugių, mamų ir tėčių, senelių. Stebėdami su-

augusiųjų elgesį, jie išmokdavo išgyvenimui būtinų dalykų. Mūsų protėviai, kaip ir mes, mėgo puoštis, skaniai pavalgyti, rūpinosi išvaizda, kūrė meno

kūrinius, dainas, muziką, šoko.

1. O Remkis €B-6 ir papasakok apie žmonių gyvenimą akmens amžiuje.

2. 9 Paaiškink, kodėl gamta buvo tokia svarbi to meto žmonių gyvenime.

3. 0 Įsivaizduok, jog esi akmens amžiaus tyrėjas. Kam, tavo manymu, to meto žmonės galėjo naudoti o

o:

4.“ Pateikite pasiūlymų, kaip akmens amžiuje reikėtų išgyventi, apsirūpinti maistu, apranga, būstu, įrankiais

bei ginklais.

5.“ Aplankykite pasirinkto Lietuvos muziejaus tikrą arba

virtualią priešistorės laikų ekspoziciją. Įspūdžius ir įgytas žinias, kilusius klausimus aptarkite.

31

Piliakalnių kraštas Tikriausiai teko girdėti įvairių pasakojimų apie piliakalniuose paslėptus lobius,

paslaptingus požemius, vaiduoklius ir prasmegusias bažnyčias. Kam senovėje žmonėms iš tikrųjų buvo reikalingi piliakalniai?

9 Žmonių gyvenimas

(0 senoviniai moterų galvos apdangalai, atkurti mokslininkės

Daivos Steponavičienės.

Kada atsirado pirmieji piliakalniai? Mokslininkai

suskaičiavo,

kad dabartinės Lie-

tuvos teritorijoje yra daugiau nei 900 piliūkalnių.

Aptinkama ir naujų, pasislėpusių miškuose, nuplautų upių vandens arba sunkiai beatpažįstamų

dėl žmogaus veiklos. Tyrėjai nustatė, jog pirmieji yje atsirado bronzos 4mži piliakalniai mū: Lietuvojė jis prasidėjo, kai baigėsi akmens amžius

ir žmonės ėmė naudoti pirmąjį metalą — bronzą. Tiesa, Lietuvos teritorijoje bronzos nebuvo. Mūsų

protėviai jos arba bronzinių dirbinių įsigydavo prekiaudami su tolimais kraštais, mainais

už gintarą,

žvėrių kailius, medų, vašką. Todėl ginklų bei pa-

puošalų iš šio metalo turėjo tik patys turtingiausi žmonės. Didžioji dalis darbo įrankių bei ginklų liko kauliniai ir akmeniniai.

82

44

Laimėjimai

ir pavojai

Bronzos amžiuje įvyko ir kitų svarbių pokyčių. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, jog tuomet mūsų krašto teritorijoje išplito žemdirbystė. Klajokliai medžiotojai, žvejai ir gamtos gėrybių rankiotojai virto nuolatinėje vietoje gyvenančiais gyvulių au-

gintojais ir žemdirbiais. Apie 1500 m. pr. Kr. baltai išmoko lydyti metalą patys. Jie taisydavo sulūžusius ginklus bei įrankius, o sudilusius perlydydavo. Taip atsirado pirmųjų amatiniūkų. Geriau prižiūrima dirbamoji žemė, didesnės gyvulių bandos, plečia-

mi amatai ir mainai leido bendruomenei sukaupti daugiau turto, maisto atsargų. Tačiau lengvo grobio gviešėsi kitos bendruomenės. Prasidėjo neramūs laikai — nuolatiniai priešų puldinėjimai ir plėšimai.

f

x £

Il tūkstm. pr. Kr. žemdirbystės pradžia dabartinėje Lietuvos teritorijoje

G

1700 m. pr. Kr. pirmieji bronzos dirbiniai

I tūkstm. pr. Kr.

atsiranda piliakalniai

Aukuro

piliakalnis Kernavėje

Amatinifikas - meistras, gaminantis darbo įrankius, ginklus, drabužius, papuošalus ir kitus dirbinius.

Bronzos amžius - tolimos praeities laikotarpis, kai buvo naudo-

jamas vienintelis metalas - bronza (žalvaris).

Piliškalnis - sienomis, grioviais ar pylimais sustiprinta kalva, ant kurios stovėjo įtvirtinta gyvenvietė arba pilis

(O Prieš daugiau nei >

6) Žemės arimas

2 tūkst. metų iš bronzos

pagamintas kovos kirvis.

jaučiais.

Naujausi archeologų radiniai byloja, jog senovėje žmonės gyveno ir ant vandens. Molėtų rajone esančiame Luokesų ežere mokslininkai aptiko ir ištyrė retą radinį — gyvenvietes, įrengtas ant į ežero dugną įkastų medinių

Pas piliakalnio gyventojus Kad apsisaugotų nuo puolimų, bendruomenės ant

piliakalnių kalvų, ypač prie ežerų arba upių santakose, įsirengdavo įtvirtintas gyvenvietes - piliakalnius.

polių. Spėjama, kad žmonės jas įsirengė siekdami vandens užtvara apsisaugoti nuo galimo užpuolimo, taupydami derlingą žemę ant kranto arba norėdami geriau apsirūpinti žūklės laimikiais.

Juos aptverdavo mediniais aptvarais, kalvų šlaitus

nukasdavo, kad šie būtų statūs ir neįkoptų priešai.

Padažnėjus antpuolių, kalvas juosdavo keliomis gi-

lių griovių ir pylimų eilėmis. Bronzos amžiaus laikų piliakalnyje gyveno ne viena šeima. Jos kartu gynėsi nuo priešų, dirbo žemę, ganė gyvulius, medžiojo ir žvejojo. Drauge auklėjo vaikus, meldėsi dievams ir

prie vieno židinio šventė šventes. Lietuvoje bronzos amžius baigėsi tada, kai žmonės pažino naują, daug tvirtesnį metalą — geležį.

Remkis (O ir papasakok apie žmonių gyvenimą

piliakalnyje.

Paaiškink, kam žmonės senovėje įrenginėjo piliakal-

nius.

Pateik savo nuomonę, kodėl metalų apdirbimas

laikomas svarbiu žmonių laimėjimu.

Internete, bibliotekoje raskite legendų, padavimų

apie Lietuvos piliakalnius. Pasirinktą pristatykite klasei.

Sukurkite lankstinukų turistams, kviečiančių

aplankyti pasirinktą Lietuvos piliakalnį.

83

Baltų gentys Kuršiai, jotvingiai, prūsai, žiemgaliai, sėliai, skalviai - seniai

.

letis

išnykusių bdltų genčių pavadinimai. Iš kadaise gausių baltų iki mūsų dienų išliko dvi tautos: lietuviai ir latviai.

Pintos juostos

bartinės 0

——

Lietuvošribos

NM

—T;

i Tj |

Pjautuvas

V-VI a baltų genčių gyvenamos žemės.

9 Mokslininkų atkurta IV-V a.

baltų apranga, darbo įrankiai ir ginklai

Geležis keičia bronzą V a. pr. Kr. mūsų protėvių gyvenime įvyko labai svarbių permainų. Prasidėjo geležiės amžius.

Krašto gyventojai pradėjo naudoti geležinius dirbi-

nius. Vėliau ir patys išmoko lydyti geležį iš Lietuvos pelkėse randamos balų rūdos. Tai liudija archeolo-

gų radiniai — vietos kalvių gaminti ginklai, darbo įrankiai, krosnys ir formos metalui lydyti. Geležis

tapo gerokai pigesnė ir geležinių įrankių galėjo tu-

rėti daugiau šeimų. Tvirtesni, patvarūs, lengviau pataisomi geležiniai įrankiai pakeitė žmonių gyvenimą. Arklas su geležiniu noragu, pjautuvas ir dalgis palengvino

darbus.

Patvaresni

ginklai padėjo

apsiginti nuo priešų. Sparčiau buvo kertami miškai, įdirbama daugiau žemės, didėjo gyvulių bandos. Žmonės galėjo sukaupti daugiau maisto atsargų ir lengviau prasimaitinti.

84

Pirmasis baltų paminėjimas Tuo metu baltai daug prekiavo, ypač su galinga senovės

Romos

valstybe.

Romėnai

vertino

„šiaurės

auksu“ vadinamą Baltijos gintarą. Pirklių atgaben-

tu gintaru jie puošėsi, dabino drabužius, ginklus,

rūmus. Romėnų istorikas Tacitas pirmasis užrašė senovinį mūsų protėvių baltų vardą — aisčiai. Mokslininkai iki šiol ginčijasi, kurią gentį jis taip

pavadino. Senovėje baltai gyveno gentimis didžiulėje teritori gyvenimo būdu, papuošalais, ginklais, drabužiais, kalba, papročiais.

Geležies

amžius

98 m.

Va. pr. Kr.

pradedami naudoti

V-Vla. susiformuoja baltų gentys

Tacitas pirmą kartą pamini

geležiniai dirbiniai

aisčius (baltus)

[3] Europos priešistorės

tyrinėtoja archeologė

Marija Gimbutienė.

Kovos peilis ir kirvis

e

Deivė Motina

Garsi pasaulyje lietuvių mokslininkė Marija Gimbutienė teigė, kad seniausiais laikais Europoje vyravo santaika ir dermė tarp žmonių, didelė pagarba jausta moters vaid-

menims bendruomenėje, ypač motinystei. Buvo garbina-

ma moteriška dievybė Deivė Motina. Mokslininkės manymu, ramus gyvenimas žlugo žemyną ir Lietuvos teritoriją

užplūdus karingoms atvykėlių gentims. Jie nukariavo se-

nuosius vietos gyventojus, netrukus paplito jų atsinešti

papročiai ir gyvenimo būdas, imta išskirtinai vertinti vyrišką jėgą ir valdžią. Prieš 7 tūkst. metų senosios Europos

Naginės

o

6!

gyventojų sukurta

molinė skulptūrėlė,

vaizduojanti Deivę

Motiną.

Ai

- taip mūsų protėvius pavadino romėnai. XIX a. moksli-

ninkai aisčius pradėjo vadinti baltais.

Geležiės amžius - priešistorės laikotarpis, kai žmonės įrankius gaminosi iš geležies.

Gentis - gyvenimo būdu, kalba ir papročiais susijusi žmonių grupė.

Tauta - žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą

Nuo baltų genčių iki tautų Baltų genčių likimai susiklostė nevienodai. Didelė

dalis genčių Į buvobuvo 3 bikų — kryžiuočių tos baltų gentys

nukariautos gron tos atsikrausčiusių a 50 ir kalavijuočių. Priešų pavergpamažu išnyko. Išsigelbėjo tik

dalis — tos, kurios rado prieglobstį lietuvių tautos

sukurtoje valstybėje. Tai mūsų tėvynė Lietuva. Šalis, kuri pajėgė priešintis visiems užpuolikams ir išlikti. Nesunyko ir latgaliai. Jų pavadinimas rodo,

kad iš šios genties palikuonių susidarė lietuviams gimininga

latvių

tauta.

Kiekvienos

giausias turtas yra sava kalba.

tautos

bran-

[7]

1. O Įsižiūrėk į O ir papasakok apie baltų aprangą,

papuošalus, ginklus ir darbo įrankius 3 O Nurodyk, kokių svarbių pokyčių žmonių gyvenime įvyko geležies amžiuje.

| 4 0 Remkis Dir nustatyk, kurios baltų gentys yra gyvenusios dabartinės Lietuvos teritorijoje.

4.“ Naudokitės internetu, biblioteka ir surinkite informacijos apie pasirinktą baltų gentį.Ją pristatykite klasei. 5. 4

Padiskutuokite, kodėl svarbu gerbti ir puoselėti savo

gimtąją kalbą. 35

Lietuvos vardui— daugiau

nei tūkstantis metų

Kiekvienas turime vardadienį. Vardas yra labai svarbus ir kiekvienai tautai,

valstybei. Lietuvos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą užrašytas daugiau nei prieš tūkstantį metų.

€ *!= lietuvių

genties karys. Senovės baltų kovų brolija

krikščionys stačiatikiai

ANNA musulmonai pagonys

„Vilkatlakai“.

Šv. Brunono

2 kelionė balt

(O ly!

Aaa mod am L Inferi, vida mua api Sulta ox neri

inolita

Ki

valio

Ž

Ką Lietuvos pasienyje veikė

šv. Brunonas?

Tais laikais dauguma dabartinės Europos šalių buvo krikščioniškos. Įraše minima: Brunonas siekė taikiai išplatinti krikščionybės tikėjimą pagonims baltams. Itiniuose rašoma, jog kelionės pradžioje Brunonui sekėsi. Jam pavyko įtikinti pagonių karalių Netimerą ir jo ištikimiausius karius priim-

ti naują tikėjimą ir krikštytis. Tačiau toliau įvykiai -

a

airoi anitinisin a.

A =

e

susiklostė nepalankiai, misionierius žuvo. BrunonTie

[2] XI a. dokumento, kuriame pirmą kartą

paminėtas Lietuvos vardas, ištrauka

86

as buvo kilmingas žmogus, nusipelnęs krikščiony-

bei ir garsus visoje Europoje, todėl jo žūtis ir buvo

paminėta.

Lietuva Brunono

laikais dar nebuvo

valstybė, tik didžiausia lietuvių genties žėmė. Tokių

|

Mituae la.

1009 m.

1387 m.

pirmas Lietuvos vardo

sukuriama krikščionybė

Lietuvos krikštas

paminėjimas

Krikščionybė - Jėzaus Kristaus mokymu pagrįstas ir pasaulyje išplitęs tikėjimas. Krikštas - tapimas. krikščioniu (-e).

Kunigaikštis - žemės valdovas ir karo vadas. Leitis — lietuvių kunigaikščiams tarnavęs karys. Pagonybė - seniausias tikėjimas į sudievintas gamtos jėgas.

Žėmė - kunigaikščio valdoma genties teritorija. [4] Šv. Brunonas krikštija Netimerą. vienuolyno Kaune freska.

Pažaislio

G Švilpynė su

ant asilo jojančiu šv. Brunonu

[17 Lietuvių genties

iš Kverfurto Vokietijoje.

žemės dabartinės Lietuvos ribos

Šv. Brunonas ir jo asilas

(G Lietavos (Lietaukos) upelis, lietuvių genties žemės ir dabartinė Lietuvos valstybė.

Kadaise

žemių kiekvienos baltų genties teritorijoje buvo ne po vieną. Kiekviena turėjo vadą - kunigaikštį. Jis

su kariauna gynė savo pavaldinius nuo priešų, puldinėjo kitas žemes ir kitus kunigaikščius.

šv.

Brunono

gyventame

Kvėrfurto

mieste

Vokietijoje galima įsigyti ypatingą suvenyrą. Tai švilpynė, ant kurios vaizduojamas ant asilo jojantis Brunonas. Pasak legendos, į lemiamą kelionę Brunonas išjojo savo asilu, kuris netikėtai sustojo pievoje ir užsispyrė toliau nejudėti. Misionierius nepaisė šio bloga lemiančio Dievo įspėjimo.

Iš kur kilo Lietuvos vardas? Mokslininkai spėja, jog Lietuvos vardas kilo nuo į Nėrį įtekančio Lietavos (Lietaukos) upelio pavadinimo. Iš pradžių ja vadintas upelis, po to prie jo

1. O Apskaičiuok, kiek metų Lietuvos vardui sukako šiemet.

2. 9 Remkis tekstu, D ir nurodyk, kokiais tikslais Šv. Brunonas vyko į baltų žemes.

gyvenantys žmonės, galop visas kraštas ir šalis —

3. 0 Kuriam Lietuvos vardo kilmės aiškinimui pritari?

mokslininkai

4.“ Dirbkite poromis. Raskite informacijos apie krikščio-

Lietuva. Bet yra ir kitų aiškinimų. Pavyzdžiui, kiti tikina,

kad žodis

„Lietuva“

atsirado

iš lietuvių kunigaikščiams tarnavusių karių leičių. Mūsų tėvynės Lietuvos vardą ne kartą užkariautojai bandė sunaikinti, uždrausti, ištrinti iš žmonių atminties. Tarkime ir rašykime jį su pagarba.

Nuomonę pagrįsk. nių šventuosius, susijusius su Lietuva.

5. 4 Suvaidinkite šv. Brunono apsilankymo pas Netimerą sceną. Pasidalykite į krikščionybės priėmimo šalininkus ir priešininkus. Padiskutuokite, ar verta priimti naują

tikėjimą.

8

Senovės baltų tikėjimas Visų laukiamos Kalėdos, linksmosios Užgavėnės, rimties Vėlinės, vasarą menančios

Rasos (Joninės), pavasarį skelbiančios Velykos yra puikiai žinomos metų šventės.

Jos mena laikus iki krikščionybės ir sieja mus su protėviais, kurie gyveno prieš tūkstančius metų.

(0 Airėnų akmuo su ženklais, stūksantis Dūkštų ąžuolyne, Vilniaus rajone.

Švenčių Žmonės

ratas visais laikais stebėjo supantį pasaulį. Jis

žavėjo savo tvarka, grožiu, didybe, bet kartu ir baugino paslaptingomis gamtos jėgomis. Ieškodami atsakymų į rūpimus klausimus ir pažindami aplinką,

žmonės kūrė savo pasaulio supratimą. Stebėdami dangų, paros, metų laikų kaitą, baltai sukūrė kalendorių. Na, o koks gi kalendorius be švenčių! Vienos

šventės žymėjo ilgiausią ar trumpiausią metų die-

ną. Kitos rodė, kada parlekia ar išskrenda paukščiai. Trečios šventės padėjo nustatyti, kada reikia nudirbti svarbiausius darbus. Žmonės matė, kad laikas sukasi ratu, todėl ir vis;

entės kasmet kartojasi

Į ką tikėjo baltai? Pagonys baltai garbino Žemę bei dangaus kūnus: Saulę, Mėnulį, žvaigždes. Šventais laikė kalneliu: ežerus, upes, medžius, ypač ąžuolus, net ištisus mi

kus. Baltai tikėjo, kad pasaulį ir

žmogaus gyvenimą

valdo dievai bei deivės. Norėdami apsisaugoti nuo nelaimių, pelnyti dievų palankumą, mūsų protėviai aukojo

jiems aukas: gyvulius,

daiktus. Manoma, kad aukojimo apeigas atliko jas i šmanantys ir ben-

druomenėje gerbiami žyniai ir žynės. Baltai tikėjo

pomirtiniu gyvenimu. Manė, kad mirusysis iškeliauja į kitą pasaulį — dausas, o ten gyvena kaip ir 38

žemėje. Todėl į kapus dėjo daug papuošalų, darbo įrankių, ginklų.

Pagonybės laikų palikimas Bėgo metai. Lietuva buvo pakr užmiršti, bet senosios šventės

yta, senieji dievai

liko. Prieš Velykas

dažome margučius. Per Užgavėnes vaikščiojame su kaukėmis. Mes taip pat šokinėjame per Rasų šventės

Krikščionybė

Pagonybė

1387 m.

Lietuvos krikštas

[2] Baltų dievai ir deivės.

(1) Pasaulio medis. Baltų pasaulio centras. Medžio šaknys yra požemyje, mirusiųjų pasaulyje, kamienas - žemėje, žmonių pasaulyje, o šakos — danguje.

(2) Dausos. Sočios avelės - tai dorai gyvenusiųjų sie-

los, o alkanos - nusidėjėlių. 3) Velinas. Mirusiųjų pasaulio valdovas - prižiūri miru-

siuosius. 4) Aukščiausiasis Dievas.

Pasaulio ir įstatymų kūrėjas.

10 (1)

Kartais aplanko žemę žilo senelio pavidalu. erkūnas. Žaibų valdovas, karių globėjas, gamtos žadintojas. Persekioja amžiną priešą Velnią. Saulė. Dienos, šviesos deivė, našlaičių globėja. Mėnulis. Nakties dievas, laiko valdovas. Vaivorykštė. Lietaus deivės Vaivos, Perkūno žmonos, pasireiškimas. Laima. Likimo deivė, verpianti žmogaus likimo nutraukia, žmogus miršta.. Giltinė. Mirties deivė: Žemyna. Žemės dievaitė, augalų, žemdirbių globėja.

13 14) (5) 16 17

Ragana. Aiškiaregė ir žolininkė. Austėja. Bičių ir šeimos globėja. Ežerinis. Ežero dievybė. Laumės. Darbštumo globėjos, doros sergėtojos. Baltų šventykla.

“6! 7) 8) 9)

12) Medeinė. Miško žvėrių globėja.

Daūsos - baltų įsivaizduojamas mirusiųjų pasaulis. Manyta, kad į dausas vėlės keliauja Paukščių Taku.

1. O Išvardyk kelis tau žinomus baltų dievus ir deives.

laužus. Vėlinių dieną prisimename mirusiuosius ir deginame jiems skirtas žvakutės. Deja, mūsų pro-

tėviai neturėjo rašto, todėl trūksta tikslių žinių apie senovės papročius, apeigas ir tikėjimus. Jų nuotrupas

galima atkurti iš sakmių, padavimų, pasakų, dainų bei keliautojų po baltų žemes užrašų. Mūsų seno-

vinė kultūra yra neįkainojama vertybė, rodanti tautinį savitumą, skirtingumą nuo kitų pasaulio tautų.

2. 9 Išnagrinėk (O ir suskirstyk baltų dievus į dangaus, žemės ir požemio.

8. 0 Paaiškink, kuo krikščionybė skiriasi nuo baltų tikėjimo. 4,

Pasidomėkite pasirinktais baltų dievais, su pagonybe susijusiais gimtosios vietos paminklais. Pasirinktą

pristatykite klasei. 5.4

Aptarkite, kaip švenčiate svarbiausias metų šventes.

Kurie dalykai jose jums mena pagonybės laikus, o kurie krikščionybę?

89

Kuršiai ir vikingai Istorikai yra sutarę, kad gyvenamosios vietos gimimo diena laikomas pirmasis paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose. Seniausia Lietuvos gyvenviete laikoma Apuėlė pirmą kartą paminėta apie 853-854 metus.

(O Vikingų antpuoliai prieš baltų gentis

VIII-IX amžiuose.

Vikingai užpuola Apuolę „.. Karalius Olafas ir švedų žmonės įsigeidė išgarsėti ir, nuleidę laivus, išvyko į penkių dienų kelionę, ir skubėjo

labai narsiai prie pilies, vadinamos

Apulia...“ Taip svarbiausius metų įvykius atpasakojo IX a. kronikininkas.

Jo minima Apulia —

tai Lietuvojė, dabartiniame Skuodo rajone, stovėjusi Apuolės pilis. Aštuonias dienas nuo ryto ligi

[2] Vikingai puola kuršių ginamą Apuolės pilį.

Kuršiai— galinga ir turtinga

baltų gentis

Apuėlės pilį gynę kužšiai buvo galin-

ga ir turtinga baltų gentis. Jie puikiai

išmanė laivybą ir jūreivystę, statė pa-

vakaro pilies gyventojai gynėsi, vikingai ją puolė. Devintą dieną gynėjai sutiko sumokėti vikin-

našius į vikingų laivus. Plaukiodami

bartinių danų, švedų, norvegų protėviai — ne kartą VIII-XI a. puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenančius

valstybių pakrantėse.

gams, kad jie grįžtų ten, iš kur atėję. Vikingai - da-

baltus. Vikingai buvo puikūs amatininkai ir sumanūs pirkliai, drąsūs jūrininkai, žiaurūs plėšikai. Jie plaukiojo jūromis, upėmis ir ežerais. Tvirtais plačiadugniais karo laivais, kurių priekį puošė drakono galva, išnaršė beveik visas Europą supančias jūras.

40

jais Baltijos jūra, kuršiai ne kartą plėšikavo dabartinių Švėdijos ir Danijos garsėjo

ir tvirtomis

Kuršių žemės

pilimis,

gais papuošalų gamintojais,

nagin-

grožio kalavijus kalusiais kalviais. Vikingų žygių aprašyme „Egilio sagoje“ vienas vikingas gyrėsi kalaviju vardu Angis, įsigytu iš kuršių.

7 854m. Apuolės apgulimas

V-Vla.

susiformuoja

baltų gentys

S ik-*ii a kuršių

uršius

užkariauja

kalavijuočiai ir kryžiuočiai

Krėnikininkas — senovėje istorinių įvykių užrašytojas..

kostiumai, ginklai ir papuošalai, atkurti Daivos Stepona-

Kufšiai - baltų gentis, gyvenusi dabartinės Lietuvos ir Latvijos pajūryje.

vičienės.

Vikingai — iš Skandinavijos kilę plėšikaujantys kariai, pirkliai.

O Eronzinė kuršių segė, X-XIa

Adomas Brėmenietis XI a. aprašo kuršius

Iš salų didžiausia yra ta, kuri vadinama Kufžeme. Kelias iki jos yra aštuonių dienų trukmės; tie kuršiai yra žiau-

(G Kuršių kario

riausia gentis, visi nuo jos bėga, nes ji pernelyg atsi-

kalavijas,

davusi stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi

X-XIa

Liūdnas genties likimas Taikos metu ku i ir vikingai prekiavo, keitėsi įgyta patirtimi, žiniomis. Baltai mainais už vašką, kailius iš vikingų įsigydavo aukštos kokybės gin-

klų: kalavijų, kovos kirvių, iečių. Iš vikingų bal-

tai perėmė ginklų gamybos ir puošimo įgūdžius, svorio matų sistemą. Dabartinėje Palangojė ras: tos gyvenvietės radiniai liudija, jog senovėje vi-

kingai ir kui

i Čia gyveno kartu. Savos valsty-

bės nesukūrusios

kuršių genties likimas liūdnas.

XIII a. jie nuožmiai priešinosi, bet nepajėgė atsispirti kalavijuočiams ir kryžiuočiams. Pavergti kuršiai ėmė nykti. Ilgainiui dalis jų tapo latvių, kiti — lietuvių tautos dalimis.

Kuršių didybės ir klestėji-

vietovardžiai Kuršėnai,

Kuššlaukė, Kurščliai.

mo laikus mena buvusios piliavietės Imbarė, Įpiltis,

žirgai. Visi jų namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų Išviso pasaulio kraštų čionai žmonės vyksta ieškodami atsakymų?

1. O Naudokis [1] ir nurodyk žemes, kuriose gyveno vikin-

gai ir kuršiai. 2. 9 Įsižiūrėk į (£). Papasakok apie kuršių aprangą, papuo-

šalus ir ginklus.

3. 0 Pateik savo nuomonę, kurie (2) aprašomi dalykai tau

atrodo tikroviški, o kurie prasilenkia su tiesa.

4.“ Internete surinkite įdomios informacijos apie vikingus (gyventos teritorijos, ginklai, apranga, papuošalai, verslai ir amatai, jūreivystė, palikimas) ir pristatykite ją klasei.

5.8 Susiskirstykite grupėmis. Vieni įsivaizduokite esantys Apuolės pilies gynėjai, kiti - vikingai [21 Surenkite tar-

pusavio derybas dėl taikos sudarymo.

41

0 Pirmieji mūsų krašto gyventojai + Pirmieji dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojai buvo

klajokliai medžiotojai, žvejai ir gamtos gėrybių rankiotojai.

+ Ilgainiui jie virto sėsliais gyvulių augintojais ir žemdirbiais.

+ Seniausias žmonių gyvenimo laikotarpis, kai daug įrankių ir ginklų buvo akmeniniai, vadinamas akmens amžiumi.

GO Piliakalnių kraštas + Kad apsisaugotų nuo puolimų, ant piliakalnių mūsų protėviai įsirengdavo įtvirtintas gyvenvietes.

* + Pirmieji piliakalniai mūsų šalyje atsirado bronzos amžiuje. + Lietuvojė jis prasidėjo, kai baigėsi akmens amžius ir Žmonės

ėmė naudoti

i

metalą - bronzą.

| 9 Baltų gentys “+ Dabartinių lietuvių ir latvių protėviai yra vadinami baltais. + Senovėje baltai gyveno gentimis didžiulėje teritorijoje.

+ Baltams pradėjus naudoti geležinius dirbinius, mūsų krašte prasidėjo geležies amžius.

(G Lietuvos vardui — daugiau nei tūkstantis metų + Lietuvos vardas rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą

kartą paminėtas 1009 metais.

+ Spėjama, jog Lietuvos vardas kilo nuo Lietavos

(Lietaukos) upelio pavadinimo.

+ Iš pradžių Lietuva vadinta lietuvių genties žemė, o vėliau — Lietuvos valstybė. 42

+9 Senovės baltų tikėjimas + Senovės baltai buvo pagonys. Jie garbino daug dievų ir deivių. + Baltai tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Į kapus dėjo

daug papuošalų, darbo įrankių, ginklų. + Dalis pagonybės palikimo iki šių dienų išliko lietuvių tradicijose, papročiuose, šventėse.

+3 Kuršiai ir vikingai

-----—

+ Dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai vikingai puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenančius baltus. + Vieni iš jų buvo kuršiai — galinga ir turtinga, laivybą

ir jūreivystę išmananti baltų gentis. + Taikos metu kuršiai ir vikingai prekiavo, keitėsi

žiniomis

Praeitis dabartyje. Ką paveldėjome? + Iš akmens amžiaus protėvių vėliau gyvenę žmonės paveldėjo žinias, kaip bendruomenėje išgyventi atšiauriomis gamtos sąlygomis, kaip dirbti žemę, auginti gyvulius, medžioti, žvejoti, rinkti gamtos gėrybes. + Šalia tavo gyvenamosios vietos galbūt yra labai senus baltų genčių laikus menančių paminklų: piliakalnių, pagonybės laikais garbintų ir šventomis laikytų vietų. + Lietuvių kalba, kuria kalbėjo lietuvių protėviai, yra viena seniausių kalbų pasaulyje. + Taip pat iš baltų genčių kilusi latvių tauta kalba panašia į lietuvių kalba. Jie yra

artimiausia lietuviams tauta.

+ Iš XI a. paveldėjome savo valstybės pavadinimą — Lietuva.

---

orija aktyviai

upiame istorijos laiko juostą = >----

-->->----

---

1009 m. pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas

1253 m. Mindaugas vainikuojamas

Lietuvos karaliumi

1387 m. Lietuvos krikštas

„=

1

———————“

1410 m. Žalgirio mūšis

1569 m. Liublino unija. Abiejų Tautų Respublikos

įkūrimas

Jau Žinai, jog istorikams svarbu ne tik praeities

įvykiai, kadaise gyvenusių asmenybių veikla, bet ir laikotarpio, kada tai vyko, nustatymas. Moks-

lininkai tarsi detektyvai stengiasi atkurti viską, kas įmanoma, iki smulkiausių detalių. Visi svar-

biausi praeities įvykiai ir reiškiniai sugula eilės tvarka į tai, ką vaizdingai vadiname laiko juosta. Šiais mokslo metais susipažinsime su svarbiausiais

Lietuvos

istorijos įvykiais nuo

seniausių

laikų iki mūsų dienų. Kad geriau suprastum, kaip konstruojama istorijos įvykių seka, siūlome pabandyti sukurti savo gyvenimo arba Lietuvos istorijos įvykių laiko juostą. Keletas patarimų padės

tai nesunkiai įgyvendinti.

[123] 1.

istorijos įvykiai tau

atrodo svarbiausi. Juos užsirašyk.

2. Pasvarstyk, kaip žymėsi: metai; metai ir mėnuo; A A metai, mėnuo ir diena.

8. Rinkis tokius įvykius, kurie žymi itin svarbius k

k

iai

tavo gyvenimo arba Lietuvos valstybės istorijos posycius.

4. Kai turėsi savo sąrašą, parodyk įį artimiesiems, paprašyk įvertinti ir paklausk, ką jie galėtų pa"pras nu dr taisyti arba papildyti.

44

laiko juosta:

Darbo žingsniai

Pagalvok, kokie Lietuvos

okyčius

(O Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos mokinės Evelinos sukurta asmeninės istorijos

5. Stenkis, kad laiko juosta būtų neperkrauta įvy-

ki

žymėk tik svarbiausius. Jei sunku

ti,

t

t

prašyk

i, tuomet prašyk

pagalbos.

kytojo

(-os

ba

ink-

arti

j

mokytojo (-0s) arba artimųjų

6. Pagal pasirinktą įvykių

laik

į

pažymėk

ragai pasirinktą įvykių aikotarpį pažymės

laik:

laiko

juostą nuo pradinio etapo, o galutinis bus tada, E kine aidas a kai baigsi pildyti (pavyzdžiui, mokslo metų pabaigoje pateiksi papildytą laiko juostą).

3. Laiko juostą papildyk įvykių vaizdais. Svarbias Monų | p salsos ali valstybės arba savo gyvenimo akimirkas gali pė j Audi i vaizdai iliustruoti piešiniais, internete rastais vaizdais arba nuotraukomis iš asmeninio albumo.

„T

Tr--

10 SVARBIAUSIŲ LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ĮVYKIŲ 1795 m.

1918 m. vasario 16 d.

1940 m. birželio 15 d.

1990 m. kovo Id.

2004 m.

Respublikos

atkūrimas

okupacija

nepriklausomybės

Europos sąjungos

Abiejų Tautų

Lietuvos valstybės

žlugimas

Lietuvos valstybės

Lietuvos

atkūrimas

Lietuva NATO ir narė

Tau pateikta keletas svarbių Lietuvos istorijos

datų. Pabandyk jas perkelti į savadarbę istorijos laiko juostą. Pagal turimą lapo ilgį stenkis sudėlioti lai-

[A] gar

—----—

p

ko juostos tarpsnius, kad sutilptų amžiai nuo

XLliki XXI a. (A) Pavyzdžiui, jei lapo ilgis 1 m, tuomet vienam amžiui galima skirti iki 10 cm. Jeigu amžiuje yra net keletas datų, pasistenk

jas atskirti tam tinkamu atstumu ir įtalpinti į amžiui skirtą tarpsnį.

Kad tekstas atrodytų tvarkingai, o tarpsniai

būtų tinkamai apskaičiuoti, naudokis liniuo-

te ar kitu matavimo prietaisu (B). Įvykius iliustruok savadarbe ar iškarpos iliustracija (C).

1. 9 Remkis darbo žingsniuose pateiktais patarimais ir sudaryk: a) savo gyvenimo arba Lietuvos istorijos laiko juostą; b) savo gyvenamosios vietos dešimties svarbiausių įvykių laiko juostą; 6) plakatą, sudarytą iš trijų laiko juostų, kuriose atsispindėtų penki svarbiausi tavo gyvenimo, tavo gyvenamosios vietos ir Lietuvos istorijos įvykiai. 2.

arba “* palyginkite savo kūrinius. Aptarkite, kuo jie panašūs, kuo skiriasi. Pasidalykite, ką buvo sunku padaryti, o kas sekėsi lengvai.

orija aktyviai

ankome

ir tiriame piliakalnį

1

Nerasime tokio mūsų krašto regiono, kuriame nebūtų

bent vieno piliakalnio.

Lietuva tiesiog

nusėta šiais gilios praeities istoriniais paminklais. Dviejose šalies vietose stūkso net po penkis piliakalnių kompleksus. kitas — senojoje

Vienas jų yra Sudarge, o

Lietuvos

sostinėje

Kernavėjė.

Tokių darinių nėra niekur kitur Europoje.

Dėl

jų gausos Lietuva vadinama piliakalnių kraštu.

Šios kalvos nuo seno domino žmones. Šalia jų žemę ariantys gyventojai kartais aptikdavo įvairių radinių: segių, metalo liejimo formų, kirvukų,

molinių šukių. Norėdami daugiau sužinoti apie šiuos praeities paminklus, mokslininkai ėmėsi kruopščių piliakalnių tyrimų. Kai mokyklos suo-

las gerokai pabosta, pats metas surengti žygį ir aplankyti vieną, o gal net kelis piliakalnius. Per šį žygį su klasės draugais gali pasimėgauti gamta,

pakvėpuoti grynu oru ir patirti smagių įspūdžių, įgyti istorinių žinių.

[1] Jaunieji šauliai lankosi Bėčionių piliakalnyje,

Šalčininkų rajone.

[|

23)

Darbo žingsniai

1. Pasidomėk, kiek ir kokių piliakalnių yra tavo gyvenamojoje vietoje arba netoli jos.

2. Informacijos apie piliakalnius teiraukis mokytojo (os) arba ieškok interneto svetainėje http:// www.piliakalniai.lt/. 3. Jei naudosiesi

svetaine, jos lango kairėje pusėje

rasi Lietuvos apskritis.

Pasirink tą, kurioje gy-

veni, ir spausk, kad galėtum naršyti toliau. Tada

rinkis rajoną arbą miestą. Galiausiai tau bus pateiktas piliakalnių sąrašas.

4.Kai inksi norimą aplankyti piliakalnį, pasidomėk jo istorija. Kada jis buvo gyvenamas, ar jį tyrė mokslininkai.

46

5. š anksto suplanuok žygio laiką ir maršrutą,

pasidomėk, kokie orai numatomi. Žygyje su klase jus turėtų lydėti suaugusieji: mokytojai ar

auklėtojai, tėvai.

6. Pasirūpink patogia avalyne ir drabužiai

s. Įsidėk

užkandžių, gėrimų. Stenkis imti tik būtiniausius

daiktus.

3. Prie piliakalnio susipažink su informaciniais

stendais, jei tokių yra. Pasidalyk su klase iš anksto surinkta informacija apie piliakalnį.

8. Tausok ir gerbk paveldo vietas, nepalik šiukšlių, negadink inventoriaus.

9

Piliakalniai dabartinėje Lietuvoje.

1. 9 Mokyklos bibliotekoje arba internete paieškok padavimų apie piliakalnius. Rask ir pateik keletą pavyzdžių, kad padavimuose minimi dalykai prasimanyti. 2.4“ Išsirinkite, jūsų manymu, gražiausią arba įdomiausią Lietuvos piliakalnį. Parenkite apie jį pristatymą visai klasei. 8.

-----

Vadovaukitės darbo žingsniais ir su visa klase aplankykite vieną iš pasirinktų piliakalnių. Įspūdžiais ir gauta informacija pasidalykite klasėje.

,

---

Žinau, moku,

galiu

Istorinės asmenybės

Taikau žinias ir gebėjimus

0 Atpažink šias asmenybes.

Romėnų istorikas Tacitas rašo

OPric kiekvienos keliais sakiniais parašyk, kuo jos išgarsėjo.

apie aisčius, 98 m. jame savo krante Svėbų (Baltijos) jūra skalauja

aisčių gentis. Jie garbina dievų motiną. Kaip savo tikėjimo ženklą nešioja šernų statulėles, kurios atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivės garbintoją apsaugo net ir priešų maišaty. Kardus naudoja retai, dažniau medinius vėzdus. Javus bei kitus reikalingus augalus

augina uoliau negu tingūs germanai. Jie apieško ir jūrą; seklumose ir pačiose jos pakrantėse vieninteliai iš visų rankioja gintarą, jų pačių vadinamą „glesum“.“ G

Remkis

šaltiniu ir atlik užduotis.

1. Nurodyk, kokios valstybės gyventojas buvo šaltinio autorius.

2. Išvardyk, kokių istorikams naudingų žinių apie

aisčius jis pateikia.

3. Pateik savo nuomonę, kodėl aisčiai domino juos aprašiusį istoriką. 9 Rask šiuose teiginiuose klaidas ir

ištaisyk jas.

1.

Pirmieji Lietuvos teritorijoje apsigyvenę žmonės

sėslūs žemdirbiai ir gyvulių augintojai.

saugotų nuo upių ir ežerų potvynių, mūsų

O

Su kuria asmenybe

istorijos šaltiniai?

ir kaip

susiję šie

protėviai giliose daubose įsirengdavo įtvirtintas gyvenvietės.

jų laikų išliko try iš baltų genčių susidariusios

tautos:

LA)

48

lietuviai, lenkai ir estai.

4. Mokslininkai spėja, jog Lietuvos vardas kilo nuo žodžio „lietus“.

XII tūkstm.

TŪKSTANTMEČIAI

pr. Kr.

| tūkstm.

pr. Kr.

O

la.

Via.

Xla.

GO Kuri raidė laiko juostoje atitinka? 1.

Atsiranda pirmieji piliakalniai.

2. Romėnų istorikas Tacitas pamini aisčius (baltus). 3. Baigia formuotis baltų gentys. 4. Į dabartinės Lietuvos teritoriją atsikrausto pirmieji gyventojai.

5. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Lietuvos vardas.

0 Apskaičiuok, prieš kiek metų pirmą kartą paminėti baltai, Lietuvos vardas. ——

dabartinės Lietuvos ribos

Svarbiausios sąvokos rientuojuosi istorinėje erdvėje

O Savais žodžiais paaiškink šias sąvokas. O Pric kiekvienos sąvokos keliais sakiniais parašyk, kaip ji susijusi su Lietuvos prieš-

O Kuri raidė žemėlapyje atitinka?

istore.

Baltai

Pagonybė

Akmens amžius

Piliakalnis

Geležies amžius

Bronzos amžius

1. Lietuviai

4. Jotvingiai

2. Prūsai

5. Žemaičiai

8. Kuršiai

6. Latgaliai

O Kurios iš šių genčių negyveno dabartinės Lietuvos teritorijoje?

Dabar tu gali nurodyti arba paaiškinti: kodėl Lietuvos teritorijoje ilgą laiką nebuvo gyventojų; kuo akmens amžiuje vertėsi Lietuvos teritorijos gyventojai;

kaip baltai išmoko pasigaminti įrankių iš bronzos ir geležies; kam mūsų protėviams buvo reikalingi piliakalniai; kaip vadinamos atskiros baltų gentys; kada pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

o o

o . o.

30-31 p. 30-31 p.

[]

[]

[]

32-34 p.

e. e.

32-33 p 34-35 p 36-37 p.

T) o o o o

ystė iP

Didžioji Kunigaikštystė Įsižiūrėk į šiuos grėsmingai atrodančius

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ka-

rius. Jų aprangą, šarvus ir ginklus klubo

„LDK Varčiai" nariai atkūrė pagal tikrus pavyzdžius iš istorijos šaltinių. Panašiai galėjo atrodyti prieš 600 metų nuožmiame Žalgirio mūšyje su kryžiuočiais kovoję Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo kariai

Šiame skyriuje sužinosi: Kaip buvo sukurta Lietuvos valstybė? Kuri valdovų dinastija ilgiausiai valdė Lietuvą?

Kada Lietuva tapo krikščioniška valstybe? Kodėl Lietuvos valdovas Vytautas vadinamas Didžiuoju? Kuo mums svarbi pergalė

Žalgirio mūšyje?

Taip pat: Gaminsi Gediminaičių dinastijos plakatą. Kursi meno kūrinį Lietuvos istorijos tema. Suvaidinsi valdovų vainikavimą.

(0

Žalgirio mūšio laikų Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės kariai Istorinės rekonstrukcijos klubas „LDK Varčiai“

vž

29

1253 m. liepos 6 d.

v

vainikuojamas

| i | Mindaugas

Lietuvos karaliumi

a

„|

4

1323 m.

Gedimino laiškuose

>f 1387m

birmą kartą minimas

Vilnius

ŠA 1410 m. liepos 15 d.

Lietuvos

It Žalgirio mūšis,

krikštas

ls galutinė pergalė

prieš kryžiuočius

9 "aminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai,

pastatytas Agluonoje, Latvijoje.

Skulptorius Vidmantas Gylikis

[5] LDK klestėjimo laikus menanti,

atstatyta Trakų salos pilis.

51

Lietuvos karalius Mindaugas ir karalienė Morta

Liepos 6-ąją iškilmingai giedame savo šalies himną. Valstybės dienos šventė

skirta atminti valstybės kūrėjo Mindaugo ir jo žmonos Mortos vainikavimui Lietuvos karaliumi ir karaliene.

= nn W

lietuvių genties žemė Lietuva Lietuvos valstybė Valdant Mindaugui Mindaugopilys

dabartinės

Lietuvos ribos

*

m=

L.

M/

(0 Lietuvos karalystė Mindaugo laikais.

Mindaugas

suvienija Lietuvą

Išmintinguoju amžininkų vadintas Mindaugas yra Lietuvos valstybės kūrėjas. Susiskaldžiusias lietu-

vių genties žemes valdė dvi dešimtys kunigaikščių.

Tuo metu kaimynystėje

įsikūrė labai pavojingi prie-

Šai. Tai į baltų genčių žemes atvykę užkariautojai —

vienuoliai riteriai, kalavijuočiai ir kryžiuočiai (Žr. 60-61 p.). Jų keliamas pavojus vertė lietuvių kuni-

gaikščius vienytis. Reikėjo vado, kuris galėtų padėti siekti bendro tikslo. Toks pasirodė esąs Mindaugas. Kai kuriuos kunigaikščius jam pavyko įtikinti paklusti žodžiais arba dovanomis. Prieš tuos, kurie priešinosi,

teko imtis tais laikais įprasto žiaurumo arba klastos. Kovoje dėl valdžios Mindaugas vieną po kito įveikė

priešus. Apie 1240 m. Lietuvos žemės buvo suvienytos į bendrą valstybę. Mindaugas tapo pirmuoju jos monarchu.

Lietuva tampa karalyste Lietuvos valdovu tapusiam Mindaugui labai svarbu buvo pasikrikštyti. Taip jis siekė įtvirtinti savo 52

(O Lietuvos karalius Mindaugas. Dailininkės Linos Kalinauskaitės paveikslas.

valdžią ir prilygti kitiems Europos šalių valdovams. Tikslui pasiekti reikėjo gauti labai gerbiamo Romos popiežiaus paramą. 1251 m. Mindaugas su šeima ir pavaldiniais priėmė krikštą. Tada Lietuvos valdovą popiežius numatė vainikuoti karaliumi. Spėjama, kad 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas buvo vainikuotas pirmuoju ir vieninteliu krikščioniu Lietuvos karaliumi. Drauge su juo Lietuvos karaliene vainikuota jo žmona Morta. Mindaugas ir Morta mylėjo ir gerbė vienas kitą. Karalienė

buvo uoli krikščionė. Svarbiais klausimais ji valdovui, rūpinosi jų sūnumis - karalaičiais Rukliu ir Rupeikiu. Po Mindaugo ir Mortos karūnavimo Lietuva tapo Europoje pripažinta valstybe.

= RR! 4

XIII amžius

apie 1240 m.

7

1251 m.

susidaro Lietuvos valstybė

Mindaugas krikštijasi

==

Ag

1253 m. liepos 6 d.

Mindaugas vainikuojamas Lietuvos karaliumi

Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) diena

Iš „Livonijos kronikos“,

XIII a.

Kai tenai jie nukeliavo, Tuoj jie krikštijo ir šventino

Karalių Mindaugą galingą Ir jo žmoną Mortą, Mindaugas karūna džiaugės./

(G Kompiuterinėmis technologijomis mokslininkų

atkurta ant Šeimyniškėlių piliakalnio dabartiniame

Anykščių rajone XIII-XIV a. stovėjusi medinė pilis.

Monarchas - dažniausiai sostą paveldintis valstybės valdovas, pavyzdžiui, karalius ar karalienė.

Monšrchija - monarcho valdoma valstybė. Popiežius - aukščiausiasis Katalikų Bažnyčios vadovas.

Valstybė — tam tikroje teritorijoje gyvenanti, valdžią ir įstatymus turinti didelė žmonių grupė.

(6 Lietuvos karalienė Morta. Dailininkės Linos Kalinauskaitės paveikslas.

ti Lietuvos karaliumi ir karaliene, iki šiol tiksliai nežinoma.

Nuolatinės sostinės Mindaugas neturėjo. Manokad valdovas

nuolat

Kodėl švenčiame Liepos 6-ąją? Kurioje vietoje ir kada Mindaugas su Morta buvo vainikuo-

Mindaugo palikimas ma,

e

keliavo

po šalį. Iš valdi-

nių karalius rinko dovanas, sprendė ginčus, teisė nusižengusiuosius. Karaliaus valdžia nepatiko kai kuriems kunigaikščiams. Pavydėdami jo valdžios, jie susimokę nužudė Mindaugą ir jo sostą galinčius

paveldėti sūnus. Lietuva vėl tapo pagoniška valstybe ir neteko popiežiaus bei kitų Europos šalių paramos. Lietuvių kunigaikščiai vėl pradėjo tarpusavyje kovoti dėl valdžios. Pirmasis Lietuvos karalius žuvo.

Vis dėlto svarbiausias Mindaugo kūrinys - Lietuvos valstybė — išliko. Mindaugo palikimą puoselėjusių valdovų pastangomis Lietuva išaugo į dar stipresnę valstybę. Nedaug pasaulio tautų gali didžiuotis senovėje sukūrusios savo valstybę.

Šaltiniuose minima tik tai, jog tai įvyko valdovo dvare. Labiausiai tikėtiną karūnavimo datą nustatė istorikas

Edvardas Gudavičius. Tai — liepos 6-oji. Šią dieną mes ir

švenčiame Valstybės dieną arba Mindaugines.

1. O Remki: [1] ir nurodyk Lietuvos valstybės ribas Mindaugo ir šiais laikais. 2. 9 Įvardyk būdus, kuriais Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę. Kokių pavojų kilo? 3. 0 Paaiškink, kodėl Mindaugui buvo svarbu būti vainikuotam krikščioniu Lietuvos karaliumi.

“ Pasidalykite įspūdžiais ir patirtimi, kaip su

artimaisiais švenčiate Valstybės dieną.

Remkitės 68-69 p. patarimais ir klasėje suvaidinkite Mindaugo ir Mortos vainikavimą.

53

Paminklas Katedros aikštėje Vilnius yra svarbiausias Lietuvos miestas, valstybės sostinė. Garbingoje vieto-

je, miesto centre esančioje Katedros aikštėje, stūkso paminklas Lietuvos valdovui Gediminui. Kuo jis nusipelnė Lietuvai ir Vilniaus miestui?

dabartinės Lietuvos | Žemės prijungtos valdant: Į

Atos

Mindaugo laikų

[L

Gediminui

Alsiraui

(0 Lietuvos valstybė Gedimino ir Algirdo valdymo laikais. (8 Lietuvos karaliumi popiežiaus vadintas Gediminas

Vilniaus įkūrėjas Gediminas

savo pilyje Vilniuje diktuoja garsiuosius laiškus.

Legendoje apie geležinį vilką minimas Lietuvos valdovas Gediminas. Jis laikomas Vilniaus miesto įkūrėju. Gediminas

paskelbė Vilnių

Lietuvos

sostine ir išgarsino Europoje. Tas laikotarpis buvo sunkus mūsų kraštui, vyko nuolatinis karas su kryžiuočiais. Po Europos šalis važinėjantys jų pasiuntiniai skleidė melą apie pagonis lietuvius. Kryžiuočius palaikė Romos popiežius ir dauguma

Išmintingas valdovas Gediminas suprato, kad nedidelę pagonišką tautą išgelbėti gali tik stipri valstybė, kurioje taikiai sugyvena įvairių tikėjimų ir tautų žmonės. Gedimino

valdymo laikais Lietuva sudarė svarbią sąjungą su

Europos valstybių valdovų. Lietuvai reikėjo paneigti

kaimynine Lėnkija. Ją sutvirtino Gedimino dukters Aldėnos ir Lėnkijos karalaičio Kazimiero santuoka.

žiui pareiškė norą krikštytis ir skelbė taiką. Kituo-

plėtė valstybę į rytus. Prie Lietuvos prijungė dau-

kryžiuočių skleidžiamą melą ir ieškoti sąjungininkų. Todėl Gediminas 1323 m. rašytame laiške popie-

se laiškuose valdovas kvietė atvykti į Lietuvą riterius, vienuolius, pirklius, amatininkus, žemdirbius.

Viename iš Gedimino laiškų pirmą kartą istorijoje

paminėtas Vilniaus - Lietuvos sostinės — vardas.

54

Pirmoji lietuvė, tapusi Lenkijos karaliene, išsiskyrė pamaldumu, mėgo muziką, medžioklę. Gediminas gumą dabartinių baltarusių ir ukrainiečių protėvių stačiatikių rusėnų žemių. Gedimino pastangomis šalyje kuriam laikui įsivyravo taika, valstybė

atgavo jėgas.

2

amžius 1316-1341 m. Gediminas valdo

1323 m. Gedimino laiškuose

Lietuvą

minimas Vilnius

7

1345-1377 m. Algirdas valdo Lietuvą

(6 'aminklas Lietuvos

valdovui Gediminui Vilniuje. Skulptorius V. Kašuba.

-tos pačios giminės valdovai. Rusėn.

i - dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai.

Stačiatikybė - krikščionių tikėjimo šaka, paplitusi Europos rytuose.

Tot6riai - karingi klajokliai, puldinėję Europos ir Azijos šalis.

(6 Gedimino dukters Aldonos ir jos vyro vainikavimas

Lenkijos karaliumi ir karaliene. Kadras iš Lenkijos istorinio televizijos serialo „Karalių karūna"

(G Alsirdas ir Kęstutis. Dailininkės L. Kalinauskaitės medalis.

Šventaršgio slėnis Vilniuje yra pagoniškos Lietuvės valdovų amžinojo poilsio vieta. Numirę valdovai pagal to meto paprotį per iškilmingas laidotuves buvo sudeginami drau-

ge su ginklais, žirgais, medžiokliniais šunimis ir sakalais.

Algirdas ir Kęstutis Po Gedimino

mirties kelis šimtus metų

valdė jo palikuonys.

Lietuvą

Jo garbei ilgiausiai senąją

Lietuvos valstybę valdžiusi valdovų dinastija pa-

vadinta Gediminaičiais. Po Gedimino valdęs jo vyriausiasis sūnus Algirdas valdžia dalijosi su bro-

liu Kęstučiū.

Algirdas valdė iš Vilniaus ir rūpino-

si rytine valstybės dalimi, Kęstutis iš Trakų — vaka-

1. O Nurodyk kelis tau žinomus Gediminaičių dinastijos Lietuvos valdovus.

2. 9 Remkis €D ir apibūdink Lietuvos valstybės plėtrą bei pavojus Gedimino ir Algirdo laikais.

rine. Broliai puikiai sutarė, kartu stiprino ir plėtė

3. 0 Išsakyk savo nuomonę, kodėl Gediminas laikomas

nuo pavojų

4.

Lietuvą. Kęstutis gynė ją nuo kryžiuočių, Algirdas —

kėlusių

rytų kaimynų: totorių

ir

stiprėjančios Maskvos kunigaikštystės. Gediminas, jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis — vienos iškiliausių mūsų

istorinių asmenybių.

išmintingu valdovu.

Pasidomėkite, kiek ir kur buvusių sostinių turėjo

Lietuvos valstybė.

5. 45 Mokytojo (-os) padedami sukurkite Gedimino laišką, kviečiantį užsieniečius atvykti į Vilnių ir Lietuvą. 55

Jogaila — Lietuvos krikštytojas Šiandien daug Lietuvos gyventojų laiko save krikščionimis. Tačiau senovėje lietuviai

ilgai vadinti paskutiniais Europos pagonimis. Kurio Gediminaičių dinastijos valdovo sprendimu Lietuva tapo krikščioniška šalimi?

Ty

aiarinės Lietuvos ribos

(O Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais.

Paskutinė pagoniška Europos valstybė Po karaliaus Mindaugo

mirties Lietuva liko vie-

nintele pagonių valdoma valstybe Europoje. Tuo naudojosi Lietuvą puldinėję kryžiuočiai. Jie Romos

popiežių ir Europos karalius įtikino, neva kariauti

su pagoniška Lietuva yra teisinga. Vieniša Lietuva negalėjo tikėtis kitų valstybių paramos kovoje su kryžiuočiais. Sėkmingai pakrikštyti Lietuvą pavy-

ko valdovu tapusiam didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnui Jogailai. Puiki proga krikštui pasitaikė, kai kaimyninės

Lėnkijos karaliaus sostą paveldė-

jo jaunutė karalaitė Jadvyga. Lenkijos kilmingieji ją vesti pasiūlė Jogailai. Vedybų derybos baigėsi sėkmingai. Krokuvoje vainikuotas Jogaila tapo ir Lėnkijos karaliumi.

O lieiuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila krikštija Lietuvą.

Lietuvos krikštas Jogaila pasižadėjo pakrikštyti Lietuvą ir suartinti ją su Lėnkija. Lietuvos krikštas įvyko 1387 mėtais.

Iškilmingose apeigose Vilniuje dalyvavo pats Jogaila. Spėjama, kad jis turėjo ir maldas į lietuvių kalbą versti. Iš pradžių dvasininkai krikštijo kilminguosius ir jų šeimas. Atskirai kiekvienam jų suteikė krikš-

čionišką vardą. Paprastus žmones krikštijo būriais:

būrys vyrų gaudavo Jono, Jokūbo ir t. t., būrys moterų — Onos, Kotrynos ir kitus vardus. Jų krikštatėviu skelbėsi pats valdovas. Kr onimis tapę (O vaialikybės plitimą liudijantis kryželis. XV a. pradžia.

56

valdiniai sulaukė Jogailos globos, įvairių malonių ir

dovanų. Krikšto proga Šventaragio slėnyje, Perkūno šventyklos vietoje, pastatyta mūrinė katedra.

B

1377-1392 m.

T

Jogaila valdo Lietuvą

XIV amžius

'

1385 m.

1387 m. Lietuvos krikštas

Krėvos sutartis

Katalikybė- krikščionių tikėjimo šaka, paplitusi Europoje. Katedra - labai svarbi katalikų bažnyčia, vyskupijos centras. Lietuvos Didžiėji Kunigaikštystė (LDK) - Jogailos ir Vytauto Didžiojo laikais įsitvirtinęs senosios Lietuvės valstybės pavadinimas.

(0 Paminklas Jogailai ir Jadvygai Vengrijos sostinėje Budapešte. Skulptorė D. Matulaitė. Lenkiją valdžiusi Jadvyga buvo kilusi iš Vengrijos. Šią šalį ilgai valdė ir Jogailos palikuonys.

a

2

G

Jozailos antspaudas, 1413 m.

e

Jogailos ir Jadvygos vestuvės Vienos garsiausių valdovų vestuvių Lietuvės istorijoje įvy-

ko Lėnkijos karalystės sostinėje Krokuvoje. Vavelio pilies katedroje iškilmingai tuokėsi trisdešimt penkerių metų amžiaus Jogaila ir vos dvylikos metų Jadvyga. Tais laikais toks jaunavedžių amžiaus skirtumas nieko nestebino. Vestuvių dieną Krokuvos gyventojai liko nustebinti ir sužavėti jaunikį lydėjusių lietuvių kilmingųjų mandagios elgsenos, prašmatinių šarvų ir rūbų, dosnumo ir vaišingumo.

(S Jozailaičių kryžius Jogailos herbas.

Kodėl krikštas buvo naudingas?

Iš pranešimo karalaitei Jadvygai apie Jogailą Jogaila yra vidutinio ūgio, lieknas, itin proporcingo ir dailaus kūno, linksmo žvilgsnio, pailgo, anaiptol ne bjauraus veido, rimtų ir kunigaikščio orumą atitinkančių papročių.*

Krikštas Lietuvai davė daug naudos. Šį Jogailos sprendimą sveikino Romos popiežius ir daugybė Europos šalių valdovų. Kryžiuočiai nebegalėjo nevaržomai puldinėti krikščioniškos šalies. Lietuva kare su kryžiuočiais įgijo stiprią sąjungininkę Lėnkiją. Drauge su Vakarų krikščionybe Lietuvojė ėmė

plisti raštas, mokyklos. Tapo lengviau tarpusavyje prekiauti, keistis žiniomis. Jogailos palikuonys tapo visoje Europoje žinomais valdovais. Jie viešpatavo

ne tik Lietuvos Didžiėjoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Lėnkijos karalystėje, bet ir Čėkijoje, Vengrijoje.

1. O Remkis [1] ir nurodyk Lietuvos ir Lenkijos teritorijas Jogailos valdymo laikais. 2. 9 Remkis e

tekstu ir papasakok apie Lietuvos krikštą.

3. 00 Paaiškink, kodėl krikštas Lietuvai buvo naudingas. 4.

Raskite informacijos apie Jogailaičius. Pasirinktą valdovą ar valdovę pristatykite klasei.

5. 4“ Sukurkite Jogailos pranešimų valdiniams, raginančių atvykti į sostinę Vilnių krikštytis.

57

Vytauto Didžiojo laikai Iš visų Lietuvos

valdovų

istorijoje tik vienas

vadinamas

Didžiuoju. Tai Kęstučio sūnus Vytautas. Už kokius nuopelnus

Lietuvos valstybei jis pelnė šį garbingą vardą?

(O Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vytauto laikais.

O Viauo

Didžiojo vėliava. [3] Vytautas Didysis ir jį saugantys LDK kariai

Nelengvas kelias į valdžią Vytauto

Didžiojo

kelias į Lietuvos valdovo

sostą buvo nelengvas. Jam teko kovoti

su savo

pusbroliu Jogaila dėl viešpatavimo. Jogailos tarnai nužudė Vytauto tėvą Kęstutį. Jam pačiam iš

Jogailos nelaisvės pabėgti padėjo mylima žmona Ona Vytautienė. Į kalėjimą aplankyti vyro

drąsuolė atvyko su tarnaite, kurios drabužiais persirengęs Vytautas sugebėjo apgauti sargybą. Ona buvo kaimyninių šalių valdovų gerbiama,

išsilavinusi, pamaldi ir naujovėmis besidomin-

ti moteris. Pora susilaukė dukters Sofijos. Kelis

kartus Vytautui teko ieškoti pagalbos pas mirtinus priešus kryžiuočius, kurių pakrikštytas gavo Aleksandro vardą. Galiausiai pusbroliai suvokė,

kad tarpusavio karas pražūtingas valstybei. Jiems

pavyko susitarti. Vytautas tapo Lietuvos valdovu, bet privalėjo klausyti Jogailos. 58

Scena iš 2022 m. Žalgirio mūšio vaidinimo tikroje jo vietoje dabartinėje Lenkijoje.

Vytauto nuopelnai Vytautas Didysis buvo veiklus ir išmintingas valdovas, todėl mokėsi iš savo klaidų. Jis prisidėjo prie krikščionybės Lietuvojė plitimo. Rėmė dvasininkus, statė naujas bažnyčias. Globojo ir kitų tikėjimų žmones. Valdant Vytautui, šalis išgyveno svarbių permainų laikotarpį. Žalgirio mūšyje pavyko galu-

tinai įveikti mirtinus priešus kryžiuočius. Pagaliau įsitvirtino ilgai laukta taika. Augo miestai, klestėjo amatai ir prekyba. Kurtos pirmosios mokyklos. Valdovo raštinėje rašyti svarbūs Lietuv: istorijos dokumentai. To meto raštuose vartotos kitos kalbos, nes lietuviško rašto dar nebuvo.

Valdovas itin

domėjosi riteriais. Drauge su kitų šalių valdovais

jis priklausė paslaptingam riterių Drakono ordinui.

XIV amžius

——-

XV amžius

— 1392-1430 m.

1410 m.

1429-1430 m.

liepos 15

Žalgirio mūšis LIEPOS | 15 Žalgirio mūšio diena

Vytautas Didysis valdo Lietuvą

[5] Lietuvos

didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudas.

Vytautas siekia tapti Lietuvos karaliumi

Herbas - žmogaus, giminės, šeimos ar valstybės skiriamasis ženklas. Imperatorius - aukščiausiojo valdovo pavadinimas Europoje.

Imperatoriui pakluso net karaliai.

Vitis— Lietuvės herbas, kuriame vaizduojamas šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu.

(G Drakono ordino ženklas.

Istorija iš arčiau Vytautas

[z] Ona Vytautienė.

Didysis

palaidotas

Vilniaus

katedroje.

Savo

pageidavimu amžinojo poilsio jis atgulė greta mylimos žmonos Onos. Laikui bėgant įvyko daug nelaimių, katedra degė, buvo perstatoma, vyko karų. Vytauto Didžiojo palaikai paslaptingai dingo. Daug tyrinėtojų bandė juos surasti, bet nepavyko.

XVIa

portretas.

Lenkijos istorikas Janas Dlugošas apie Vytautą

Nekarūnuotas Lietuvos karalius Vytautas Didysis tapo vienu galingiausių valdovų to meto Europoje. Jo laikais Lietuva buvo viena

Buvo lieknas ir nedidelio ūgio. Toks dosnus ir nuostabus, kad kur kas daugiau duodavo, nei atsiimdavo. Jei norėdavo pailsėti, eidavo medžioti arba žaisdavo šachmatais.

Valgydavo kukliai?

didžiausių Europos valstybių. Iki šlovės viršūnės Vytautui trūko vieno dalyko — karaliaus karūnos.

Popiežius ir galingos Šventosios Romos impėrijos imperatorius sutiko Vytautą paskelbti Lietuvos karaliumi.

Auksakaliai

užsienyje

Vytautui

ir jo

žmonai nukaldino karūnas. Pakviesti garbingi sve-

čiai rinkosi į Vilniaus katedroje ruoštą vainikavimą. Tačiau karūnavimo dokumentus ir dovanas gabe-

nę pasiuntiniai Lėnkijoje buvo apiplėšti. Vis atidedamos

karūnavimo

dienos aštuoniasdešimtmetis

Vytautas Didysis nebesulaukė. Sunkiai sirgo ir mirė. Vytautas Did laikomas įžymiausiu visų laikų Lietuvos valdovu, padariusiu valstybę kaip

niekad galingą.

1. O Nurodyk kelis istorinius įvykius, kuriuose dalyvavo

Vytautas Didysis.

2. 9 Papasakok, kaip e [5] internete, knygose rastuose dailininkų darbuose vaizduojamas Vytautas.

3. 0 Kaip manai, kodėl Vytautas laikomas geriausiu Lietuvos valdovu?

4,“ Internete raskite ir sudarykite su Vytauto Didžiojo

atminimu susijusių lankytinų vietų ir paminklų sąrašą.

5.4 Atlikite tyrimą, kokie Lietuvos valdovų vardai popu-

liariausi jūsų giminėje, klasėje ar mokykloje.

59

į

Nuo Saulės iki Žalgirio mūšio Lietuvojė žodis „Žalgiris“ turi ypač garbingą reikšmę. Žinome šiuo vardu

pavadintų sporto klubų, gatvių. Kokią istorinę Lietuvos valstybės pergalę mena

kasmet liepos 15-ąją minima jos diena?

LENKIJA

(X)

svarbiausi mūšiai “dabartinės Lietuvos ribos

(O Lietuvos karas su kryžiuočiais

O Žasirio mūšis.

Kova dėl išlikimo Lietuva XIII a. susidūrė su milžinišku pavojumi. Kaimynystėje, dabartinės Latvijos teritorijoje, įsikūrė vienuoliai kariai, vadinami kalavijuočiais. Vakaruose, į dabartinės Lėnkijos teritoriją, at: kraustė dar vieni vienuoliai kariai - kryžiuočiai. Atvykėliai greitai nukariavo greta jų buvusias baltų

žemes. Kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai ir prūsai neturėjo savo valstybių. Jie negalėjo tinkamai pasipriešinti užpuolikams. Lietuvos valstybę sukūrę lietuviai vieninteliai sugebėjo atsilaikyti. Pirma svarbi pergalė pasiekta 1236 m. Saulės mūšyje. Sunkiai šarvuoti Kalavijuočių ordino raiteliai buvo įvilioti į klampią pelkę ir sutriuškinti. Kalavijuočių

likučius prisijungė kryžiuočiai. Remiami Europos šalių valdovų ir paties popiežiaus, jie priartėjo prie Nėmuno. Valstybė stojo į žūtbūtinę ir sekinančią kovą dėl išlikimo. 60

Žūtbūtinis mūšis Tik po Lietuvos krikšto pavyko nutraukti Europos paramą grobikams. Lietuva įgijo stiprų ir patikimą

sąjungininką - Lėnkiją. Lemiamam mūšiui Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas surinko karius iš atokiausių šalies kampelių. Tai ir gerai ginkluoti lietuvių ir žemaičių pulkai, dabartinių baltarusių ir ukrai-

niečių protėviai, lengvai ginkluoti totorių raiteliai. Susijungusi į vieną jėgą, Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lėnkijos kariuomenė tapo didelė ir stipri. Bet kryžiuočiai irgi buvo laikomi puikiais kariais. Jų vadas Ūlrichas fon Jūngingenas

jėga ir narsa nenusileido nei Vytautui, nei Jogailai. 1410 m. liepos 15 d. priešininkų kariuomenės susitiko kryžiuočių žemėse, šalia Tanenbergo ir Žalgirio (vokiškai vadinamo Griūnvaldu) kaimų. Spiginant

kaitriai vasaros saulei, prasidėjo žūtbūtinis mūšis.

A

T a. pradžia

XIII amžius

baltų žemėse įsikuria | kalavijuočiai ir kryžiuočiai

XV amžius B

an

m.

Saulės mūšis

(6 Lietuvos Didžiosios

S K

15

+ 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis Žalirio mūšio diena

Kalavijuūčiai- Lietuvą puldinėję vienuoliai kariai, kurių ženklas buvo raudonas kalavijas ir kryžius.

Kunigaikštystės vėliava:

Kryžiuččiai- Lietuvą puldinėję vienuoliai kariai, kurių ženklas

buvo juodas kryžius.

Riteris — sunkiai ginkluotas ir gerai šarvuotas raitas karys.

Gx-

Lietuvos

kryžiuočių

arbaletininkas.

magistro vėliava.

eis

Lenkijos

karalystės vėliava.

Kryžiuočiai nugalėti Kovėsi vyras prieš vyrą, kalavijas prieš kalaviją, ietis

prieš ietį. Raiti kryžiuočių riteriai ietimis skynėsi

kelią per Vytauto karių eiles. Staiga jis savo pulkams mostelėjo ženklą trauktis. Priešo eilėse jau

G

Mūšio trofėjai

Po mūšio Jogailos ir Vytauto kariams atiteko daugybė

trofėjų: kryžiuočių ginklų, šarvų, vežimų, žirgų, maisto

ir gėrimų, grandinių būsimiems belaisviams (kryžiuočiai tikėjosi lengvai įveikti lietuvius ir lenkus). Sutriuškintų priešo dalinių vėliavas pusbroliai pasidalijo. Vytautui ati-

tekusios kabėjo Vilniaus katedroje.

suskambo pergalės giesmė. Bet per anksti. Vytau-

tas nusprendė apgaulingai atsitraukti ir taip suardyti priešų gretas. Šio sumanymo suklaidinti kryžiuo-

čiai pamanė, jog lietuviai netvarkingai bėga. Puolę persekioti Vytauto karių, jie išsklaidė savo gretas. O tada lietuviai grįžo, apsupo ir sutriuškino priešą.

Mūšyje žuvo priešo vadovybė ir beveik visi riteriai.

Pergalė mūšio lauke visiems laikams sunaikino kryžiuočių galybę, užkirto kelią Lietuvos naikinimui.

Istorinei Žalgirio mūšio pergalei atminti Lietuvoje kasmet minima liepos 15-oji diena.

1. O Naudokis [1] ir nurodyk, iš kurių teritorijų Lietuvą puldinėjo kalavijuočiai ir kryžiuočiai.

„9 Įsižiūrėk į B), O ir apibūdink, kaip buvo ginkluoti ir šarvuoti Žalgirio mūšio laikų kariai.

„0 Paaiškink, dėl kokių priežasčių Lietuva ir Lenkija

laimėjo Žalgirio mūšį. „4“ Naudokitės internetu ir suraskite lietuvių kovas su kryžiuočiais liudijančių lankytinų paminklų, vietų.

„4 Padiskutuokite, kodėl Lietuvai svarbu minėti Žalgirio mūšyje laimėtą pergalę.

61

:

0 Lietuvos karalius Mindaugas

karalienė Morta

ir

+ Lietuvos valstybę sukūrė ir pirmuoju valdovu tapo

kitus kunigaikščius įveikęs Mindaugas. + 1253 m. Mindaugas ir jo mylima žmona Morta vainikuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene.

+ Nors pirmasis Lietuvos karalius žuvo, svarbiau-

“sias jo kūrinys — Lietuvės valstybė - išliko.

69 Paminklas Katedros aikštėje + 1323 m. Lietuvos valdovo Gedimino laiškuose

pirmą kartą paminėta Lietuvės sostinė Vilnius. + Gedimino vardu pavadinta ilgiausiai Lietuvos valstybę valdžiusi Gediminaičių dinastija. + Gediminas bei jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis stiprino ir plėtė Lietuvą, gynė ją nuo

+ Po karaliaus Mindaugo mirties Lietuva liko vienintele pagoniška valstybe krikščioniškoje Europoje. + 1387 m. Lietuvos ir Lėnkijos valdovas Jogaila pakrikštijo šalį.

+ Krikštas Lietuvai davė daug naudos. Europos valdovų pripažintos valstybės nebegalėjo puldinėti kryžiuočiai.

62

"T

=-

----

(G Vytauto Didžiojo laikai + Vytautas Didysis laikomas įžymiausiu iš

visų Lietuvos valdovų. + Jo laikais Lietuva tapo viena didžiausių ir galingiausių Europos valstybių. + Valdant Vytautui, mūsų šalis ir jos gyventojai išgyveno svarbių permainų

laikotarpį.

+9) Nuo Saulės iki Žalgirio mūšio + Susikūrusi Lietuvos valstybė kovojo

ilgą, žūtbūtinį ir sekinantį karą su kryžiuočiais dėl išlikimo. + 1410 m. įvykęs Žalgirio mūšis buvo didžiausias ir lemiamas mūšis su

kryžiuočiais. + Pergalė šiame mūšyje sunaikino kryžiuočių galybę, užkirto kelią Lietuvos naikinimui.

Praeitis dabartyje. Ką paveldėjome? + Lietuvos valstybę, kurią sukūrė lietuvių valdovas Mindaugas. + Siekį tapti europietiška valstybe.

+ Vilnių — Lietuvės sostinę. + Vytį - Lietuvos herbą ir istorinę vėliavą. + Svarbius Lietuvai simbolius - Gediminaičių stulpus ir Jogailaičių kryžių. + Pakantumo kitoms tautoms ir tikėjimams tradiciją.

,

---

orija aktyviai

ietuvos valdovai Gediminaičiai Ilgiausiai senąją Lietuvos valstybę valdė Gedimi-

naičių dinastija. Ji pavadinta pirmojo žymaus jos valdovo Gedimino vardu. Paskutinis jos atstovas Lietuvės didžiojo kunigaikščio soste Žygimantas Augustas mirė 1572 metais. Šia netektimi baigė-

si garsiosios dinastijos viešpatavimas Lietuvojė ir Lėnkijoje. Tos pačios lietuvių kilmės dinastijos

1

(O Lietuvos didysis

kunigaikštis ir jo

herbas su Gedimino stulpais Gediminaičių dinastijos ženklu

valdymas Lietuvai buvo labai naudingas. Savas valdovas rūpinosi tėvyne ir jos žmonėmis.

Dėl

gausybės palikuonių bei santuokų su kitų valstybių valdovų šeimų nariais Gediminaičių dinastija ir jos atšakos plėtėsi. Iš Lietuvos kilusi valdovų

giminė susigiminiavo su kitų šalių monarchais ir tapo žinoma visoje Europoje. Remkis pateiktais patarimais ir sukurk Gediminaičių plakatą.

01563 m. Vilniuje nukaldinta sidabrinė

Žygimanto Augusto moneta su Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios ženklais: karūna, Vyčiu ir Gedimino stulpais.

1.

Naudoki:

iblioteka, internetu ir surask infor-

macijos apie Gediminaičių dinastijos valdovus.

2. Faktus, kurie gali būti naudingi kuriant plakatą, pasižymėk ir išsisaugok. Tai gali būti valdovų ir valdovių vardai, atvaizdai, gyvenimo ir valdymo metai, giminystės ryšiai, sutuoktinių,

vaikų skaičius, tikėjimas, gyvenimo trukmė, mirties priežastys, įvairios įdomybės.

3. Surinkus reikiamą informaciją, metas pradėti kurti plakatą. Tam gali prireikti didesnio ir storesnio lapo popieriaus, fIomasterių, dažų arba pieštukų, žirklių, klijų.

64

4. Plakato pagrindu imk pateiktą piešinį nuožiūra pratęsk genealoginio med.

papildyk jį savo surinkta informacija, perpiešk valdovus.

5. Kurdamas pagalvok, ką naujo ir naudingo iš tavo plakato informacijos sužinos kla s drau-

gai. Neperkrauk jo informacija. Skaičių, faktų

neturi būti labai daug.

(S Svarbiausi XIV-XVI a. Lietuvą

Gediminas

valdę Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijų valdovai.

(valdė 1316-1341 m.)

Kęstutis

(valdė 1381-1382 m.)

Jogaila

(valdė 1377-1381, 1382-1392 m.)

Vytautas

Kazimieras Jogailaitis (valdė 1440-1492 m.) |]

(valdė 1392-1430 m.)

Žygimantas Augustas

(valdė 1544-1572 m.) |]

E

-----

Žygimantas Senasis

(valdė 1506-1544 m.)

a A

E

Jogailaičiai

1. O Išvardyk, kuriuos iš minimų Gediminaičių valdovų [3] esi girdėjęs.

2. 9 Apibūdink 8) valdovų giminystės ryšius. 3. 0 Remkis (9) ir sukurk savo piešinį arba plakatą, vaizduojantį Lietuvos valdovų Gediminaičių genealoginį medį. **“ Namie apklauskite artimuosius, kokių Gediminaičių kilmės Lietuvos valdovų jie žino. Gautus duomenis palyginkite ir nustatykite žinomiausią valdovą. 5. 4“ Padiskutuokite, kokiais dar istoriniais duomenimis galima papildyti Gediminaičių dinastijos valdovų genealoginį medį.

M ----

65

orija aktyviai

5-7

aip prakalbinti istorijos paminklą? .

.

"

S

.

Lietuvos istorijoje gausu svarbių įvykių ir garsių žmonių. Jų atminimui įamžinti statomi įvairūs paminklai. Ant pastatų, kuriuose gyveno, dirbo

žymūs vyrai ir moterys, kabinamos atminimo lentos. Vienus paminklus lengva surasti, nes jie pastatyti gerai matomose

M

"

(0) Paminklas moterų krepšinio motina vadinamai

Sendai Valvrojenski Berenson Abot. Ji kilusi iš Butrimonių miestelio Lietuvoje. Paminklo autorius N. Erminas.

ir garbingose vietose,

pavyzdžiui, centrinėje miesto aikštėje. Kiti nuo smalsuolių akių slepiasi retai lankomose namų

tarpuvartėse, atokiuose miškuose ar laukuose. Beveik kiekvienas paminklas yra vertingas meno kūrinys, sukurtas skulptorių rankomis.

Kartais

dėl paminklų kyla įvairių ginčų bei nesutarimų. Tokie dalykai galimi tik laisvose valstybėse, nes tik jose galima laisvai kalbėti apie istoriją. Tiesa,

dažnai pro savo gyvenamosios vietos paminklus praeiname

nesusimąstydami

apie

jų prasmę

ir

paskirtį. Iš tikrųjų jie gali mums suteikti daug

naudingų žinių apie praeitį. Tačiau prakalbinti nebylią skulptūrą ar atminimo lentą su keliais

įrašytais žodžiais nėra paprasta. Šie patarimai tau tikrai padės.

ink, kam (istorijos įvykiui, asmenybei)

yra skirtas paminklas ar atminimo lenta.

2. Ar ant paminklo kas nors užrašyta? Kokia kalba?

8. Atkreipk dėmesį į detales arba simbolius. Jie gali reikšti ką nors svarbaus.

4. Nustatyk, kas yra paminklo kūrėjas

?. Iš kokios medžiagos jis pagamintas? 8. Įvertink dabartinę paminklo būklę (išvaizda, priežiūra, ar jis lankomas).

9. Naudokis internetu, mokyklos biblioteka, pasiteirauk artimųjų ir paminklą, jo praeitį.

sužinok įdomių istorijų apie

(

„ Kodėl paminklui pasirinkta būtent ši vieta?

6. Kada jis buvo atidengtas?

66

„-

=--

|

|

X

Paminklas atidengtas 2003 m. liepos 6 dieną. Tada šalyje minėtas Mindaugo vainikavimo Lietuvos karaliumi 750 metų jubiliejus.

Valdovas laiko karaliaus valdžios

simbolius - skeptrą ir valdžios obuolį.

Soste sėdinčiam Mindaugui ant galvos

|

|

uždėta karaliaus karūna.

ElE Gai

Paminklui pasirinkta Lietuvos sostinė ir šalies istorijai

Didelis skulptūros

aukštis simbolizuoja

|

svarbiausia jos vieta —

valdovo didybę.

Šventaragio slėnis prie Vilniaus pilių ir katedros. Tai padaryta

norint parodyti, koks Mindaugas

yra svarbus Lietuvos valstybei.

Paminklo apačioje yra Saulės

2

| Tikrovėje nežinoma, | kaip jis atrodė. ———

=

=

ž

---—-——

k

kalendorius. pagoniškos, Tuo autorius net priėmęs

|

Jame pažymėtos ir ir krikščioniškos šventės. norėjo pasakyti, kad krikštą Mindaugas visai

neatsisakė pagonių religijos.

(9 Paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui

=

|

|

Vilniuje. Skulptorius Regimantas Midvikis.

1. O Išvardyk bent kelis tau žinomus paminklus, susijusius su Lietuvos istorija. 2. 9 Kokiai istorijos asmenybei ar įvykiui atminti tavo gyvenamojoje vietoje reikėtų paminklo? 3. 0 Internete arba spaudoje rask informacijos apie visuomenės ginčus dėl paminklų, jų griovimą. Pasamprotauk, kodėl vieni paminklai išlieka, o kiti nugriaunami, po to vėl atstatomi. 4.“ Susiskirstykite poromis ir surenkite varžybas. Kiekvienas sudarykite žinomų jūsų gyvenamosios vietos istorijos paminklų ir atminimo lentų sąrašus. Palyginkite ir aptarkite gautus rezultatus. 5.

Surenkite klasės ekskursiją ir aplankykite pasirinktą istorijos paminklą. Išnagrinėkite jį pagal nurodytus darbo žingsnius.

|

orija aktyviai

aldovų vainikavimas Šalies valdovo ir valdovės karūnavimas buvo ypatinga šventė. Krikščioniškoje Europoje ji vyk-

davo šventą dieną - sekmadienį, o tam būdavo pasirenkama svarbiausia šventovė — katedra. Pagal Šią tradiciją 1253 m., spėjama, liepos 6 d. Lietuvos karaliumi ir karaliene vainikuoti Mindau-

gas ir Morta. Karūnas atvežė kryžiuočių atšakos

|

Livonijos ordino magistras. Valdovus vainikavo

atvykę aukštas pareigas Bažnyčioje užimantys dva-

sininkai — vyskupai. Iškilmėse taip pat dalyvavo vienuoliai, svečiai iš kaimyninių šalių bei artimiausi Mindaugo aplinkos žmonės. Klasėje arba mokykloje, padedami mokytojo (-os), suvaidin-

kite Lietuvos valdovų vainikavimą.

23) Darbo žingsniai 1. Susiskirstykite grupėmis ir paveskite joms atlikti tam tikrus paruošiamuosius vainikavimo

apeigų darbus.

2. Vieni raskite informacijos internete, mokyklos bibliotekoje apie karalių ar paties Mindaugo vainikavimą, kaip jis vykdavo, kaip atrodė, kokie žodžiai buvo tariami. Kiti pagaminkite svarbiausius valdovų vainikavimo reikmenis.

Tretieji paruoškite ir apipavidalinkite iškilmių vietą, parūpinkite vaišių stalą.

Valdovų vainikavimo reikmenys Dvi karūnos

auksinės Mindaugo ir Mortos YAS" karūnos nukaldintos Rygoje

Valdžios obuolys

simbolizavo karaliaus

valdžią žemėje Skeptras

reiškė Mindaugo

valdžios teisėtumą Kalavijas

karalius buvo vyriausiasis šalies karo vadas Sostas

vaizdavo aukštesnę valdovo padėtį prieš kitus žmones

(0 Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos moksleivių sukurti Lietuvos valdovų

valdžios ženklai. Darbo vadovas istorijos mokytojas Tomas Bagdanavičius.

68

Artimiausi Mindaugo ir Mortos aplinkos žmonės

Katalikų Bažnyčios

vyskupai ir vienuolia

š

i

Karaliaus ir karalienės

sostai

Ap Mindaugas

[2] „Mindaugo vainikavimas“.

1955 m. dailininko Adomo Varno paveikslas.

8. Parengiamieji darbai baigti. Tuomet visi pasi kirstykite vaidmenimis,

kas bus karalius,

kara-

lienė, magistras, pagrindinis vyskupas ir du jo pagalbininkai, vienuoliai, svečiai

vietos kilmingieji.

iš užsienio ir

4. Iškilmės prasideda. Šventiškai apsirengęs karalius ir karalienė vedami

prie altoriaus.

Pirmiaus

patepami šventais aliejais. Po Komunijos priėmi-

5. Tada vyskupas, supamas kitų dviejų vyskupų,

ant valdovo galvos uždeda karūną ir įteik! skeptrą bei valdžios obuolį. Karalius pasodinamas į sostą. 6. Po bažnytinės apeigų dalies prasideda šventinė

puota, po kurios valdovas pristatomas valdiniams.

Jie soste sėdinčiam valdovui prisiekia

ištikimybę.

mo valdovui įteikiamas kardas.

Įvardyk, kiek Lietuva turėjo krikščionių karalių ir karalienių. Papasakok, kaip senovėje vykdavo valdovų vainikavimas [2] Paaiškink, kodėl Mindaugo ir Mortos vainikavimas karaliumi ir karaliene Lietuvai ypač svarbus. Parenkite vaizdingą ir trumpą Mindaugo ir Mortos kvietimą valdiniams atvykti į karūnavimo iškilmes. Mokytojo (-os) padedami ir naudodamiesi nurodytais patarimais, suvaidinkite Mindaugo ir Mortos

vainikavimo sceną klasėje arba mokykloje. Į vaidinimą pakvieskite žiūrovų.

69

Istorinės asmenybės 0

Atpažink

šias istorines asmenybes.

Taikau žinias ir gebėjimus O Išnagrinėk istorijos šaltinį.

O Nurodyk, kuo kiekviena asmenybė nusipelnė Lietuvos istorijoje. O Įvardyk, kurios iš šių asmenybių

priklauso Gediminaičių dinastijai.

Iš 1323 m. sausio 25 d. laiško Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusėnų karalius, Žiem-

galos valdovas ir kunigaikštis. Atveriame mūsų žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams, pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, smukli-

ninkams, bet kokiems amatininkams?

1. Kas yra Šio laiško autorius? 2. Kokios istorikui naudingos informacijos £ galime sužinoti iš šaltinio?

3. Kodėl Lietuvai buvo naudinga8 kviesti ši profesijų žmones?

9

Rask šiuose teiginiuose

ištaisyk jas.

klaidas ir

1. Mindaugas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu vainikuotas 1240 m. vasario 16 dieną.

2. Pusbrolių Algirdo ir Kęstučio 1323 m. laiške

popiežiui pirmą kartą paminėtas Kaunas.

3. Tapęs Kryžiuočių ordino karaliumi, Gedimino

sūnus Jogaila Lietuvoje įvedė pagonybę.

4.1430 m. Mindaugo sūnus Vytautas Mažasis

buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi.

20

“

= S

1200 m.

s

>=

er

1250 m.

1300 m.

|

(«

Pig

- -

1350 m.

1400 m.

[

E

ientuojuosi istoriniame laike O

Kuri raidė laiko juostoje atitinka?

1. Mindaugas ir Morta vainikuojami Lietuvos karaliumi ir karaliene.

2. Gedimino laiškuose pirmą kartą paminėta Lietuvos sostinė.

83. Žalgirio mūšis. 4. Saulės mūšis. 5. Lietuvos krikštas.

Svarbiausios sąvokos (O Savais žodžiais paaiškink šias sąvokas. O Kickvienai sąvokai priskirk tinkamą istorinį įvykį arba asmenybę.

Dinastija

Krikštas

Monarchija

Kryžiuočiai

Kalavijuočiai

Gediminaičiai

9 Kuri raidė žemėlapyje atitinka?

1. Lietuvos karalystė 2. Vilnius 8. Kryžiuočių ordino valdos 4. LDK ribos Vytauto Didžiojo laikais

5. Žalgirio mūšio vieta 6. Lenkija

Dabar tu gali nurodyti arba paaiškinti: kuo Lietuvai nusipelnė jos valdovas Mindaugas; kokį istorijos įvykį švenčiame liepos 6-ąją: kuris Lietuvos valdovas įkūrė sostinę Vilniuje; kaip valdžia dalijosi broliai Algirdas ir Kęstutis; kuris valdovas pakrikštijo Lietuvą; kodėl LDK valdovas Vytautas vadinamas Didžiuoju.

1450 m.

Bendra

Lietuvos ir

Lenkijos valstybė Pažvelk į Valdovų rūmų kieme Vilniuje vykstančią aršią dvikovą.

Taip atrodė XVII a.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai.

Kairėje priešininką puola husaras, o nuojo

kardo smūgių dešinėje ginasi petihoras. Jų

aprangą, šarvų detales ir ginklus atkūrė istorijos rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai".

Šiame skyriuje sužinosi: Kaip buvo valdoma Lietuvos ir

Lenkijos valstybė? Kuo garsėjo didikų giminė Radvilos?

Kodėl žlugo Abiejų Tautų Respublika? Kas vadovavo sukilėliams prieš carinės Rusijos priespaudą?

Kokią istoriją mena Valdovų

mia

rūmai Vilniuje?

Taip pat: Kursi šeimos arba gyvenamosios vietos herbą. Mokysiesi sudaryti istorinį žemėlapį. Gaminsi antspaudą.

6) Ya. LDK karių, husaro ir

petihoro, aprangos ir ginkluotės

rekonstrukcija. Istorijos rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai"

"2

1569 m.

Liublino unija

=

ML AN 1794m.

£.

Tado

1795 m. Abiejų Tautų

sukilimas

sunaikinimas

Kosciuškos

Respublikos

4 TB

S 1830-1831m. sukilimas

Ba =

R

1863-1864 m. sukilimas

6) XVII a. LDK kariuomenės pėstininkas. Istorijos rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai"

(0 XVI a. pastatyta Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Pastato paskirtis - ginti LDK sostinę nuo priešų puolimo.

23

Vienas kūnas ir viena galva Jau nuo Jogailos laikų Lietuvą ir Lėnkiją siejo ypatingi ryšiai. Po Liūblino unijos jos dar labiau suartėjo. Į kokią valstybę susijungė Lietuvos Didžiėji Kunigaikštystė

ir Lėnkijos karalystė?

) Krokuva

|!

D Tautų Respukikos žaros

8

a

MANŲ Uohvosrbos | (T UR K A

EEE Gsbarinės O

5

Abiejų Tautų Respublika.

bi

,

.

9 Aebarda senovinis

"——-—

8

tinklas.

m

Pi+

Naujas priešas iš rytų Praėjo amžius po Žalgirio pergalės prieš kryžiuočius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje

vėl

tapo

neramu.

Rytuose

|

ai

do naujas galingas pri dabartinės Rūsijos pirmtakė — Maskvės valstybė. Jos valdovas caras

siekė užgrobti senosios Lietuvos valstybės žemes. Supratę, kad pateks į žiaurią priespaudą,

A

jų gyventojai įnirtingai priešinosi grobikams. 1514 m. Oršos mūšyje LDK kariai sutriuškino

Ap

Kaip ir kariaujant su kryžiuočiais, Lietuvai vienai buvo sunku atsilaikyti. Vėl reikėjo

1

keliskart didesnę priešo kariuomenę. Pergalė prie Oršos tik trumpam sustabdė grobikus.

A

ieškoti tvirtesnio sąjungininko. Žvilgsnis

A

krypo į kaimyninę Lėnkiją. Abi šalys jau nuo Lietuvos krikšto laikų draugiškai sugyveno. Jas valdė tos pa Gediminaičių dinastijos

valdovai. Jungtis į bendrą Lietuva norėjo ir Lėnkija.

24

valstybę su

|

£

| |

i

|

lo

RX

(6) Liublino Unija. Centre valdovas

Žygimantas Augustas. Priešais jį klūpodami prisiekia Lietuvos ir Lenkijos bajorai.

Abiejų Tautų Respublikos įkūrimas * Derybose dėl susijungimo nė viena pusė nenorėjo | nusileisti. Visgi Lietuvai pavyko iškovoti, kad būtų

1

sudaryta lygiateisių valstybių sąjunga. 1569 m. abiejų šalių kilmingieji bajorai drauge su valdovu

Žygimantu Augustū Lėnkijos mieste Liūbline iškilmingai patvirtino ūnijos aktą. Nauja vals-

tybė dabar vadinama Abiejų Tautų Respūb lika (ATR). Ji turėjo bendrą valdovą ir Seimą.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1g0jo atskirą nuo Lėnkijos karalystės teritoriją, atskirą valstybės

herbą — Vytį. Pinigai, kariuomenė,

džio igos ir pareigūnai Lėnkijai ir Lietuvai taip pat liko atskiri. Su Liūblino unija prasidėjo naujas Lietuvos istorijos tarpsnis. Lietuvos Did

Kunigaikštystė gyvavo kartu su Lėnkijos karalystė bendroje valstybėje.

1514 m.

1544-1572 m.

Oršos mūšis

sio

Žygimanto Augusto valdymas

1569 m.

Liublino unija

Abiejų Tautų Respūblika (ATR) - bendra Lėnkijos ir Lietuvės

valstybė, gyvavusi nuo Liublino unijos.

Bajėrai — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų kilmingieji: Caras - Maskvės (vėliau pasivadinusios Rusija) valstybės

valdovas.

Seimas - Lietuvės ir Lėnkijos bajorų renkamas ATR kilmingųjų susirinkimas, leidęs įstatymus ir valdęs valstybę.

(G Abiejų Tautų

Ūnija - vieno valdovo valdomų valstybių sąjunga.

Respublikos vėliava

su valstybės herbu:

9 Žimanto Augusto

sesuo Ona su

2

prašmatniais

valdovės

drabužiais ir

valdžios ženklais.

J =

V

m

i

"

4

d

14 n (A n

si

jy

ji

Ma

/

| gg Bajorai, susirinkę į ATR valdovo rinkimus 8

Bajorai renka valdovą Valdovo rinkimai — vienas svarbiausių šalies įvykių. Į juos susirinkdavo 10-15 tūkst. lietuvių ir lenkų bajorų. Tiek žmonių dabar susirenka į dideles sporto rungtynes ar muzikos koncertą. Čia kilmingieji triukšmingai ginčydavosi ir spręsdavo, kas taps šalies valdovu. Laimėdavo tai savas kilmingasis, tai svetimšalis.

Bajorų viešpatavimo laikai Abiejų Tautų Respūblikos laikais valstybės gyvenime viešpatavo kilmingieji bajorai. Jie itin didžiavosi savo kilme ir padėtimi. Bajorai turėjo ir svarbių

pareigų, pavyzdžiui, ginklu ginti tėvynę. Taip pat jie rinko šalies valdovą, Seimą ir drauge sprendė svarbiausius valstybės reikalus. Bendra valstybė suvienijo lietuvių ir lenkų bajorus, vadinusius vienas

kitą broliais.

Liūblino unija sustiprino abi valsty-

bes ir padėjo sėkmingai gintis nuo priešų. Narsiems

lietuvių ir lenkų kariams ne kartą teko rodyti drąsą nuolatiniuose Abiejį Tautų Respūblikos karuose.

€2 1.

O Naudokis [1] ir nurodyk valstybes, susijungusias į Abiejų Tautų Respubliką, taip pat jos kaimynines šalis.

Paaiškink, kas paskatino Lietuvą ir Lenkiją sudaryti

Liublino uniją. 3, 0 Įrodyk, kad Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga susijungti į bendrą valstybę.

4 +“ Vienas pateikite keletą pavyzdžių, kas naujoje

Lietuvosir Lenkijos valstybėje buvo bendra, o kitas — kas liko atskira.

5. < Įsivaizduokite, jog siekiate tapti ATR valdovu. Parenkite kalbas bajorams, skirtas įtikinti jus išrinkti. 25

Tėvynės tėvai

didikai Radvilos

Biržai, Kėdainiai ir Dubingiai Lietuvojė, įspūdingi Nesvyžiaus rūmai ir Myriaus pilis dabartinėje Baltarusijoje mena Radvilas. Kuo Lietuvos istorijai svarbi ši didikų giminė?

mc

Radrių valdomos 1 ——

dabartinės Lietuv

(O Didikų Radvilų valdos LDK

Radinys Dubingių piliavietėje „Keleivi, sustok trumpam

6 kompiuterinėmis technologijomis mokslininko Tado Žižiūno atkurti XVI a. Radvilų pilies rūmai Dubingiuose.

ir susimąstyk, kokia di-

dybė ilsisi šioje vietoje. Tai Radvilos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai. Vien jų vardą išgirdę tėvynės priešai sprukdavo lyg žvirbliai, dangaus mėlynėje erelio šešėlį pamatę.“

Tokie pagiriamieji

žodžiai iškalti ant antkapinio paminklo. Jis stūkso vaizdingoje Dubingių piliavietėje, greta ilgiau-

Kuo garsėjo didikai Radvilos? Radvilų giminė garsėjo karvedžiais, valstybės pareigūnais, aukštas pareigas užėmusiais dvasininkais.

Veiklios Radvilų tikinčiuosius,

kūrė

moterys

rėmė

kūrėjus,

teatro vaidinimus,

kaupė

šelpė

bib-

sio Lietuvojė Asvejos ežero. Dubingiai senais laikais buvo Radvilą valda, kurią gavo jų protėviai. Kadaise Čia stovėjo šios didikų giminės išpuose-

liotekas, sumaniai tvarkė ūkio reikalus. Žymiausia Lietuvos moterimi laikoma Barbora Radvilaitė.

Jų grindimis va jo giminę iškėlę žymiausieji Radvilos. Bažnyčioje šalia rūmų Radvilos įrengė

vieni turtingiausių Europos didikų. Jie kaldinosi prašmatnius šarvus pas tuos pačius meistrus, kurie

lėti mūriniai dviauk!

rūmai su rūsiais ir bokštu.

giminės kapavietę - mauzoliėjų, kuriame iškilmingai laidoti giminės vyrai ir moterys. Sunioko-

tą kapavietę po karų ir kelių šimtų metų užmarš-

ties aptiko archeologai. Atlikus mokslinius tyrimus, didikų palaikai iškilmingai ir pagarbiai perlaidoti.

76

Ištekėjusi už Žygimanto Augusto, ji tapo Lėnkijos ir LDK valdove. Klestėjimo laikais Radvilos buvo

dirbo karaliams. Ypatingą dėmesį didikai skyrė savo

vaikų auklėjimui

ir mokslui.

Lietuvos Didžiojoje

Kunigaikštystėje ir Lėnkijos karalystėje Radviloms priklausė daugybė žemių. Didikai teigė, jog keliauti po visą šalį jie gali apsistodami vien tik savo valdose.

XV amžius

XVI amžius

1413 m.

1517-1547 m.

Radvilos gauna herbą „Trimitai“

Radvilos gauna kunigaikščių titulą

13

XXI amžius

*2009 m.

iškilmingas Radvilų

perlaidojimas Dubingiuose

(G Kunigaikštiškas didikų Radvilų herbas. €

Diidešimtmečio

didiko Jonušo Radvilos ir keturiolikmetės didikės

Liudvikos Karolinos Radvilaitės XVII a dailininkų tapyti portretai

kai - galingiausi ir turtingiausi LDK kilmingieji. Mauzoliėjus - antkapinis statinys.

Kuo vadinti Radvilos? Karuose

pasižymėjęs Jurgis Radvila vadintas graikų di-

dvyrio vardu - Herakliu. Mikalojus Radvila Rudasis, kaip ir jo pusbrolis Juodasis, pravardę pelnė dėl savo plaukų ir barzdos spalvos. Jo sūnui pravardę sukūrė Žygimantas

Rūpinimasis tėvynės likimu Galingieji ir turtingieji Radvilos rūpinosi ne tik

Augustas. Valdovas puotos metu aptiko kambaryje ver-

kiantį kūdikį. Iš gailesčio vaikelį pavadino Našlaitėliu.

savo turtais. Savo jėgas, žinias bei gabumus jie skyrė tėvynės labui. Radvilos patarinėjo valdovui, vadova-

vo šalies gynybai nuo priešų, rūpinosi krašto tvarka.

1. O NaudokisD ir nurodyk svarbiausias Radvilų pilis ir

vės. Radvilos statė prašmatnius rūmus, tvirtas pilis,

2. 9 Išvardyk (O) matomus gyvūnus ir daiktus. Pasvarstyk,

Didikams priklausė ištisi miestai, amatininkų dirbtu-

įspūdingo grožio bažnyčias, apmokėjo knygų leidybą, išlaikė būrius poetų, muzikantų, menininkų ir mokslininkų. Per daug keliavusius Radvilas Lietuvą

pasiekė įvairios kultūros ir net maisto naujovės. Dėl nuopelnų šaliai jie pagarbiai vadinti tėvynės tėvais.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iškilo ir kitų garsių didikų giminių. Tai Goštautai, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai. Išmintingi valdovai ir ištikimi kraštui didikai buvo Lietuvės stiprybė: Itinis.

dvarus.

kodėl Radvilos juos pasirinko. 3. Įvertink 9 Radvilų giminės nuopelnus Lietuvai. Keliais pavyzdžiais pagrįsk teiginį, kad jie verti tėvynės tėvų

vardo.

„V Internete raskite ir klasei pristatykite informacijos

apie pasirinktą didikų giminę, jos atstovą (-ę), su gimine susijusius paveldo objektus.

5. 4“ Aptarkite, kodėl didikai skyrė ypatingą dėmesį vaikų auklėjimui ir mokslui. Sugalvokite patarimų, naudingų šių laikų tėvams ir vaikams.

EL

Valstybės saulėlydis Po Liūblino unijos sukurta bendra Lietuvės ir Lėnkijos valstybė buvo viena didžiausių

Europos šalių. Tačiau jos stiprybei ir bajorų vienybei nuolat iškildavo pavojų. Priešiškos kaimyninės šalys 1795 m. sunaikino Abiejų Tautų Respūbliką. Respubikos XVI amžije D praiiios žemas IEEE, abarinės Lietuvos ribos: buvusi Respublikos siena Maskva

(O Lietuvos ir Lenkijos valstybė XVII a. pabaigoje.

Karai silpnina valstybę XVII-XVIII a. bendros Lietuvos ir Lėnkijos valstybės gyvenimui apibūdinti tiktų frazė „nuolatiniai

karai“: Šalis be perstojo kariavo su jos žemes trokš-

tančiomis užgrobti kaimynėmis: Švėdija, Rūsija, Osmanų impėrija. Vienuose karuose lietuvių ir

lenkų kariams sekėsi. Štai didikas Jonas Karolis Chodkėvičius su sparnūotųjų husarų kariauna prie Salaspilio (dabartinė Latvija) sutriuškino

didžiules švedų pajėgas. Pavienės pergalės nega-

lėjo išgelbėti valstybės. Netrukus prasidėjo labai

nesėkmingų karų, bado, maro metas, vadinamas

„tvanu': Tai buvo Abiejų Tautų Respūblikos sil-

pnėjimo pradžia. Žuvo žmonės, degė miesteliai, kaimai. Šalį užplūdo algų negaunančių ir plėšikaujančių karių būriai. Priešų kariaunos smarkiai

nuniokojo kraštą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sostinė Vilnius pateko į priešų rankas. Rūsijos kariuomenė žudė žmones, siaubė ir degino miestą.

78

(9 „Sparnuotųjų husarų ataka". XX a. dailininko paveikslas.

Netvarka valstybės valdyme Kiekviena valstybė yra stipri savo piliečiais. ATR

piliečiai buvo Lietuvos ir Lėnkijos bajorai. Jie rinko

savo atstovus į Seimą ir priimdavo visus valstybei

svarbius sprendimus. XVIII a. dalis bajorų, siekdami asmeninės naudos, nusigręžė nuo bendrų valstybės

reikalų. Jie vengė atlikti karo tarnybą, nemokėjo mokesčių. Išrinkti į Seimą, jie siekė priimti sau, o ne valstybei naudingus sprendimus. Tuo puikiai naudojosi ATR užkariauti norinčios gretimos šalys.

Dalis bajorų ėmė atlygį iš Lietuvai priešiškų valstybių. Už tai stengėsi, kad Seime priimti sprendimai būtų naudingi ne ATR, bet priešiškoms valstybėms.

Ypač tai atsispindėjo renkant valdovą. Karaliais tapdavo ne valstybei atsidavę žmonės,

kuriems nerūpėjo ATR likimas.

o svetimšaliai,

XVIII amžius Salaspilio mūšis

1772, 1793, 1795 ATR padalijimai

Rusijos kariuomenė užima Vilnių

6) LD kariuomenės

XVII a. raitininko pistoletas.

Tautų Respūblikos padalijimai — XVIII a. pabaigoje Rūsijos, Prūsijos ir Austrijos įvykdyti teritorijų užgrobimai, sunaikinę mūsų valstybę. Sparnūotieji husarai - sunkiai ginkluoti ir šarvuoti raiteliai,

pagrindinė smogiamoji ATR kariuomenės jėga.

[1] „Vilniaus tvanas".

[5] Paminklas J. K. Chodkevičiui Vilniuje. Skulptorius Martynas Gaubas.

Rusijos kariuomenė užima

miestą. Dailininkės L. Kalinauskaitės paveikslas.

Husaro sparnai

Kaimynės dalijasi ATR Tuo metu, kai ATR silpnėjo, priešiškos jai kaimynės stiprėjo. Rūsij Austrija ir Prūsija siekė plėsti savo teritorijas kaimyninių šalių sąskaita. 1772 m.

jos pirmą kartą nutarė atplėšti kai kurias Lietuvos ir Lėnkijos žemes. Įvyko Abiejų Tautą Respūblikos pirmasis padalijimas. Dalis bajorų suprato, kad valstybės likimui iškilo labai didelis pavojus.

šyje priešui gąsdinti arba kariui apsaugoti nuo kardo kirčio ar virvės su kilpa užmetimo, siekiant nutraukti raitelį

nuo žirgo. Kiti teigia, kad husarų sparnai — tik paradams

skirtas gražus ir neįprastas papuošalas, netinkamas nau-

doti mūšio lauke.

Jie

siekė stiprinti valstybę. Deja, buvo jau per vėlu.

Kaimynės ginklu nuslopino permainų šalininkų pa-

sipriešinimą. Po pirmojo padalijimo sekė antrasis, kol galiausiai, po 1795 m. įvykusio trečiojo padalijimo, kaimynės sunaikino Abiejų Tautų Respūbliką. Ji išnyko iš pasaulio žemėlapio. Beveik visa mūsų

buvo prijungta prie R: džiulės imperijos užkampiu.

Vieni mokslininkai teigia, kad husaro sparnai naudoti mū-

ir tapo tolimu di-

1. O Remkis [1] ir nurodyk valstybes, kėlusias grėsmę Abiejų Tautų Respublikai. 2. 9 Įsižiūrėkį [2] ir apibūdink husaro šarvus, aprangos detales ir ginkluotę. 3. 0 Paaiškink, dėl kokių priežasčių silpnėjo Abiejų Tautų Respublika.

4, 44,

Įsivaizduokite esantys ATR bajorais. Pateikite val-

dovui patarimų, kaip nuo sunaikinimo išgelbėti valstybę.

79

Už mūsų ir jūsų laisvę! Taip skambėjo sukilėlių prieš carinės Rūsijos impėrijos priespaudą šūkis. Buvusios Abiejų Tautą Respūblikos gyventojai nesitaikstė su savos valstybės užgrobimu. Prieš Rūsiją įvyko net trys dideli sukilimai: 17794 m., 1830-1831 m., 1863-1864 m.

T Kosciuška. paveikslas.

XIX a. dailininko

[2] 1794 m. sukilėlių aprangos ir ginkluotės rekonstrukcija. Karybos paveldo klubas „Kauno

pavieto laisvieji šauliai"

Tyriausias laisvės sūnus

Pirmasis Jungtinių Amėrikos Valstijų prezidentas Džordžas Vašingtonas šiais žodžiais apibūdino Tadą Kosciūšką. Jis padėjo amerikiečiams iško-

voti pergalę kare dėl nepriklausomybės. Už Atlanto generolū tapusio T. Kosci rdis nerimo. Kaimynės grobikiškai dalijosi Abiejį Tautų Respūbliką.

T. Kosciuška grįžo į tėvynę. Jis tapo sukilimo prieš

A „ Sukilimas Lietuvojė ir Lėnkijoje prasidėjo 1794 metais. Jo paraginti daugybė laisvei neabejingų žmonių rėmė sukilimą. Jo

pradžioje sukilėliams sekėsi, tačiau vėliau kovotojams pristigo jėgų, param.

kilėliai pralaimėjo, o T. Kosciuška

kitų valstybių. S

caro kalėjimą. Po kurio laiko paleistas pavergtą tėvynę nebegrįžo. 80

pateko į Rūsijos į laisvę, jis

6:

Piaterytę

vaizduojanti istorijos atkūrėja.

Lietuvos didvyrė 1830-1831 m. Lėnkijoje ir Lietuvojė kilo naujas sukilimas prieš carinę Rūsiją. Į sukilėlių gretas stojo jaunoji grafaitė Emilija Pliaterytė. Ji nusikirpo ilgus plaukus, apsivilko kareivi škus drabužius. Netrukus drauge su pusbroliu Emilija subūrė sukilėlių būrį, kuris sėkmingai kovėsi su caro kariuomene. Deja, gausesnės Rūsijos kariuomenės spau-

džiamų sukilėlių jėgos silpo, jie traukėsi. Nuožmių

priešų persekiojama Emilija buvo sužeista. Sunkiai persišaldž „ji neteko sveikatos ir mirė. Alinančią

kovą

vėl pralaimėjo ir sukilėliai. E. Pliateryt

pa-

siaukojimas tėvynei tapo didvyriškumo pavyzdžiu ateities kartoms.

ML

SU

1794m.

Tado Kosciuškos sukilimas

NN

1830-1831 m.

23

sukilimas

1863-1864 m. sukilimas

|ABC

Generėlas - aukštas vadovaujamas pareigas užimantis kariškis.

Sukilimas- ginkluotas gyventojų pasipriešinimas pavergėjams. (G:

Pliaterytė, XIX a. piešinys

(6 1563-1864 m. sukilėliai

[6] Z. Sierakauskas Rusijos

caro valdžios kalėjime. XIX a dailininko piešinys.

Vardas, pasklidęs pasaulyje Tado Kosciuškos vardu pavadintas aukščiausias Australijos kalnas. Visame pasaulyje yra jo vardu pavadintų gyvenviečių, gatvių, pastatytų paminklų. Didelę dalį užsienyje

Radinys Gedimino kalne Kovoje

prieš R

rių tautybių Lietuvi

s priespaudą dalyvavo įvaigyventojai: lietuviai, lenkai,

baltarusiai, žydai. Zigmantas

lyvavo

1863-1864

Sierakauskas

mokyklai įsteigti.

da-

m. sukilime prieš Rūsiją. Jis

tapo vienu iš sukilėlių vadų, bet ir šį kartą drą:

bet prastai ginkluoti ir apmokyti sukilėliai pralai mėjo.

uždirbtų pinigų T. Kosciuška paaukojo juodaodžiams, kentusiems baltųjų priespaudą ir vergiją, JAV išpirkti, jų vaikų

Z. Sierakauskas atsidūrė nelaisvėje. Lūkiškių

aikštėjė nužudyto sukilėlio ir jo bendražygių palaikus Gedimino kalnė 2017 m. aptiko archeologai. Įvairių sričių mokslininkų ištirti sukilėlių palaikai

iškilmingai perlaidoti Vilniuje, Rasą kapinėsė. Po kiekvieno nes mingo sukilimo Rūsijos priespauda vis stiprėjo. Bet įsigalėjęs Žiaurus caro viešpatavimas neužgesino tautų vilties atkurti laisvę.

1. O Įsižiūrėk į €B-6. Apibūdink sukilėlių aprangą ir ginkluotę.

2. 9 Nurodyk, kokios priežastys buvusios ATR gyventojus skatino sukilti prieš Rusiją.

3. 9 Paaiškink, kodėl, tavo manymu, visi ginkluoti sukilimai žlugo. 4.

Internete, bibliotekoje suraskite ir vienas kitam pristatykite pasirinkto sukilimo dalyvio asmenybę.

5.

Padiskutuokite, jeigu Lietuvą užgrobtų svetima valstybė, ar jūs ir jūsų artimieji stotumėte ginti tėvynės.

81

473

Valdovų rūmai — Lietuvos istorijos paminklas Lietuvos sostinėje Vilniuje, Neriės ir Vilnios santakoje, stūkso Gedimino

pilis, o šalia jos - Valdovų rūmai ir katedra. Šie paminklai mena svarbiausius mūsų istorijos įvykius ir asmenybes.

(0 Viniaus pilys Žygimanto Augusto

ir Barboros Radvilaitės laikais. Valdovų

rūmų muziejaus rekonstrukcija.

Gynybinis bokštas (dabar varpinė)

Žemutinės

Katedra

Gynybinis (dabar Gedimino) bokštas

Aukštutinė pilis

pilies rūmai

Dabaitinė Pilies gatvė ——

Kas gyveno ir dirbo Valdovų rūmuose? Sostinėje,

Gedimino

kalno

ir Aukštutinės

pilies

papėdėje, stovi didingi Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Juose kadaise apsistodavo mūsų šalies valdovas. Lietuvos didįjį kunigaikštį lydėjo beveik tūkstantis dvariškių, vyrų ir moterų. Svar-

biausi valstybės pareigūnai patarinėjo valdovui. Raštininkai užrašinėjo laiškus, kuriuos raiti pasiuntiniai skubėdavo perduoti į Europos šalis. Ginkluoti sargybiniai užtikrino rūmų gyventojų apsaugą. Gydytojai

rūpinosi valdovo ir valdovės sveikata, virėjai kasdien

džiugino rūmų gyventojus maistu. Rūmuose gyvenimas virte virė. Čia per iškilmingus priėmimus

(9 Puota Valdovų rūmuose

Centre Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

statyti šį laisvos ir galingos

šalies simbolį.

Bet

prieš tai mokslininkams reikėjo atlikti labai svarbius tyrimus. Archeologai kasinėjo buvusių rūmų teritoriją, rūsius.

radinius. Pastatų

Restauratoriai

atkūrinėjo

rastus

architektūros žinovai studijavo

Valdovų rūmus vaizdavusių dailininkų piešinius. Pagal juos planavo, kaip atrodys pastato išorė, salės. Šiandien atstatytuose ir lankytojams atvertuose rūmuose gali apsilankyti ir tu. Čia išgirsi daugybę įdomiausių

istorijų apie čia gyvenusius žmones.

lankėsi kilmingi užsienio svečiai, vyko prašmatnios

Viena nuostabiausių yra apie Barborą Radvilaitę

Atkurtas Lietuvos valstybės simbolis

Nuostabi, bet liūdna meilės istorija

vestuvių puotos, vaidinimai ir muzikantų koncertai.

Bėgant amžiams prašmatnūs Valdovų rūmai buvo

užmi i. Apleisti jie nyko. Galiausiai pastatų likučius sunaikino Lietuvą užgrobusi carinė Rūsija.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 82

nuspręsta at-

ir Žygimantą Augustą.

Nuo vaikystės Žygimantas Augustas auklėtas tapti

valdovu. Geriausi mokytojai

iš užsienio jį pratino

linksmybes,

medžiokles,

prie knygų bei mokslo. Bet Žygimantas mėgo ir riterių turnyrus,

puotas.

XVI amžius 1514-1530 m.

1544-1572 m.

Valdovų rūmai

valdo Lietuvą

pastatomi mūriniai

1550 m.

Barbora Radvilaitė karūnuojama Lietuvos ir Lenkijos valdove

Žygimantas Augustas

O žrzimanto

Augusto šarvai

[1] Papuošalas su Barboros

Radvilaitės atvaizdu, XVI a.

e

Istorija iš arčiau Barbora Radvilaitė buvo viena pirmųjų lietuvių moterų, mokėjusių rašyti ir skaityti. Viso to ji išmoko namuose,

Žygimanto Augusto turtai Karalius turi Vilniuje 180 didelių patrankų, daugelį mažesnių. Arklidėse laiko 2000 žirgų. Esu matęs 20 karaliaus šarvų su gražiais pjaustymais ir sidabru sodintomis figūromis. Karalius turi visokios rūšies drabužių: auksu

nes tais laikais mokytis moterys

negalėjo.

mokyklose

Ji taip

pat

mėgo

jodinėti, medžioti, šokti. Gana aukšta tais laikais, apie 1,60 m ūgio, Barbora

i naudojo

siūtų, šilkinių, vasarinių, pamuštų sabalais,

Z kosmetiką,

EA puošėsi

madin-

gais europietiškais drabužiais ir pra-

vilkais, lūšimis, juodosiomis lapėmis./?

bangiais papuošalais.

Kartą Valdovų rūmuose vyko pokylis. Bene garbingiausi vakaro svečiai buvo

didikai Radvilos, o su

jais ir gražuolė Barbora Radvilaitė. italė Bona Sforca prieštaravo ros ir Žygimanto

Valdovo motina

įsiplieskusiai Barbo-

draugystei: „Mano

sūnus vertas

karališko kraujo nuotakos, o ne žemesnės kilmės

[7]

4 O Remkis Bir nurodyk, kokių turtų Valdovų rūmuose buvo sukaupęs Žygimantas Augustas.

2 „9 Įsižiūrėk į O ir papasakok apie žmonių aprangą,

šukuosenas. Kas būtų neįprasta šių laikų madoms?

didikų!“ Bet Žygimantas pagrasino, kad atsisakys

3, 0 Naudokis https://www.google.lt/maps paieška ir

tuokai. Įvyko vestuvės. Barbora Radvilaitė tapo

4, +

karūnos, jei bus prieštaraujančių įsimylėjėlių sanLėnkijos ir Lietuvos valdove. Meilės istorija baigė-

si liūdnai. Po sunkios ligos Barbora mirė. Gedintis

Žygimantas jos karstą pėsčias parlydėjo iš Lėnkijos

į žmonos mylimą

Lietuvą.

nustatyk, kurie (B pastatai yra išlikę, o kurių nebėra.

Aplankykite www.valdovurumai.lt esančią savaitės

eksponatų parodą ir papasakokite vienas kitam apie

įdomiausią radinį.

5.“ Aptarkite Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją. Kokių žmogiškųjų vertybiųji moko?

83

0 Vienas kūnas ir viena galva + 1569 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lėnkijos karalystės bajorai sudarė Liūblino uniją.

+ Pagal ją sukurta bendra Lietuvos ir Lėnkijos valstybė, vadinama Abiejų Tautų Respūblika (ATR). + ATR valdė bajorai, kurie Seime rinkdavo karalių.

9 Tėvynės tėvai — didikai Radvilos + Viena garsiausių ir galingiausių LDK didikų giminių buvo Radvilos.

+ Jie garsėjo karvedžiais, valstybės pareigūnais, aukštas pareigas užėmusiais dvasininkais. “+ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iškilo ir

“|

kitų garsių didikų giminių. Tai Goštautai, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai.

| O Valstybės saulėlydis |

e Abiejų Tautų Respūblika be perstojo “| kariavo su jos žemes trokštančiomis

užgrobti kaimynėmis.

+ Karai, dalies bajorų nusigręžimas nuo valstybės reikalų silpnino šalį. + Po 1795 m. įvykusio trečiojo padalijimo

priešiškos kaimynės sunaikino Abiejų Tautų Respubliką.

84

"a

z--

60 Už mūsų ir jūsų laisvę! + Prieš Rūsijos impėrijos priespaudą įvyko trys

ginkluoti Lietuvos ir Lėnkijos gyventojų sukilimai: 1794 m., 1830-1831

m., 1863—1864 m.

+ Vieni labiausiai pasižymėjusių sukilimų vadų buvo Tadas Kosciuška ir Zigmantas Sierakauskas. + Visi sukilimai baigėsi sukilėlių pralaimėjimu. Bet tai neužgesino tautų vilties atkurti laisvę.

+9 Valdovų rūmai — Lietuvos istorijos paminklas

+ Lietuvės sostinėje Vilniuje stovi didingi Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. + Juose kadaise a;

odavo mūsų

ir jį lydėję dvariškiai.

šalies valdovas

+ Valdovų rūmai mena vieną nuostabiausių Lietuvos meilės istorijų apie Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą.

Praeitis dabartyje. Ką paveldėjome? + Liūblino unija suartino Lietuvą ir Lėnkiją. + Abiejų Tautą Respūblikos laikotarpis svarbus šiuolaikinių lietuvių, lenkų,

baltarusių ir ukrainiečių tautų istorijai. + Šio laikotarpio paveldas yra buvusios ATR teritorijoje įsikūrusių šių laikų valstybių turtas. +

Abiejų Tautą Respūblikos sunaikinimas, sukilimai yra pamoka mums, kaip reikia saugoti ir ginti tėvynę.

orija aktyviai

aip sukurti herbą?

Žmogui ar šeimai būdingi ženklai atsirado seniausiais laikais. Jais siekta pažymėti sau priklausančius daiktus, ženklinti žemės ribas. Maždaug

prieš tūkstantį metų šie ženklai ėmė tapti herbais.

Tais laikais buvo dažnai kariaujama, o mūšyje reikėjo atskirti savus karius nuo svetimų. Kiekvienas būrys savo skydus ėmė spalvinti tam tikromis

spalvomis, puošti juos ornamentais. Taip pamažu susiformavo kilmingų šeimų ženklai - herbai. Vė-

liau atsirado ir miestų bei valstybių herbai. Tradiciškai herbas vaizduojamas ant skydo. Jame telpa

visa šeimos istorija. Net menkiausia detalė ten yra svarbi ir turi savo reikšmę: skydo forma, spalva, vaizduojamos figūros, taip pat šūkiai ir herbą dengianti skraistė. Suprasti, o juo labiau kurti herbus nėra lengva. Tuo užsiima atskiras mokslas, istori-

jos pagalbininkas — heraldika.

B

Darbo žingsniai

1. Pagalvok, kieno — šeimos ar gyvenamosios vietos — herbą kursi.

2. Naudokis biblioteka, internetu ir surink infor-

macijos apie herbus. Kuri iš jų tau praverstų kuriant savo herbą?

8. Pasidomėk savo šeimos arba gyvenamosios

5 istorija. Kurie jos įvykiai, simboliai indėti herbe?

4. Pradėk nuo svarbiausios dalies - skydo. Herbų

skydai yra įvairių formų. Pasirink norimą.

5. Turi pagalvoti apie skydo padalijimą. Įsivaizduok skydą kaip stačiakampį popieriaus lapą,

ant kurio galima piešti arba suskirstyti jį į dvi ar

keturias dalis. Į dvi dalis skydą galima skirstyti iš kairės į dešinę arba iš viršaus į apačią.

6. Kokiomis figūromis gali papuošti skydą? Herbo figūros gali būti supaprastintos — vi:

kie žen-

klai. Lietuvoje žinomiausi yra du: Gediminaičių

stulpai ir dvigubas Vyčio kryžius. Tikroviškos 86

(O Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos mokinių sukurti herbai

b

figūros yra žmonės, paukščiai, žvėrys, augalai

arba karių reikmenys.

Svarbiausia, kad figūra

herbe turi būti gerai matoma ir atpažįstama, atvaizduota skydo viduryje ir atitinkanti jo dydį.

7. Pasirinktą skydą ir figūras nuspalvink. Tik ats mink, ką kiekviena spalva reiškia. Taip pat nepamiršk, kad pagal heraldikos taisykles viename

skyde neturėtų būti daugiau nei trys spalvos. Be to, jos turi derėti tarpusavyje.

8. Dabar tereikia sugalvoti šūkį. Paprastai jis užrašomas ant specialiai po herbu nupieštos juostos.

Šūkis

rodo šeimos siekius. Pavyzdžiui, riteriui

puikiai tiko šūkis „Niekada nepasiduosiu“, o dvasininkui — „Dirbk didesnei Dievo garbei“.

-

-

-

--

--

=-

-

VOUUL (O Herbų skydų formos

ŠALMO

PAPUOŠALAS

KARŪNĖLĖ (VAINIKAS)

ŠALMAS SKRAISTĖ

SKYDAS HERBO FIGŪRA SKRAISTĖ [3] Herbo sudedamosios dalys.

LDK didikų Chodkevičių herbas.

5

(G Lietuvos miestų ir miestelių 6)

herbai: 1 - Vilniaus, 2 - Kauno 3- Klaipėdos, 4 - Joniškio, 5 - Kėdainių, 6 - Troškūnų.

(6 Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės didikų giminių herbai: 1 - Goštautų, 2 - Sapiegų, 3 - Pacų, 4 - Giedraičių, 5 - Kęsgailų.

1. O Pasidomėk savo miesto, miestelio ar rajono herbu. 2. 9 Paaiškink, kaip atsirado herbai. 3. 9 Remkis darbo žingsniais ir sukurk savo šeimos arba gyvenamosios vietos herbą. nternete suraskite ir vienas kitam pristatykite po vieną LDK laikų kilmingųjų herbą. Klasėje surenkite sukurtų herbų parodą. Papasakokite vieni kitiems apie savo sukurtus herbus.

orija aktyviai

epasiklyskime istoriniuose žemėlapiuose

>

Tikriausiai visiems yra tekę matyti žemėlapį ir jį

tyrinėti. Žemėlapis - tai tam tikros vietovės sumažintas ir apibendrintas vaizdas plokštumoje.

Nepasiklysti jame padeda sutartiniai ženklai ir

jų paaiškinimas, vadinamas žemėlapio legenda arba raktu. Čia pateikiamas kiekvieno simbolio

pavyzdys ir jo reikšmės aprašymas. Pavyzdžiui, mėlynos vingiuotos linijos simbolis reiškia upę.

Kitas svarbus žemėlapio elementas — mastelis, pagal kurį nustatome atstumus. Žemėlapių būna

įvairios paskirties, tarp jų ir istorinių. Istoriniais

vadiname tokius žemėlapius, kuriu se vaizduojami tam tikro laikotarpio praeities įvykiai. Kad suvoktume, kaip kuriamas istorinis žemėlapis

ir geriau jame orientuotumės, reikėtų patiems

pabandyti sudaryti istorinį žemėlapį.

|

23) Darbo žingsniai 4. Išsirink istorijos laikotarpį arba praeities įvykį, vietovę, kuriuos v:

uosi žemėlapyje. Kad būtų

lengviau, susirask istorinį žemėlapį, kuriame būtų pavaizduotas pasirinktas laikotarpis, įvykis arba vietovė.

2. Sugalvok savo kuriamo žemėlapio pavadinimą, nurodyk laikotarpį. 8. Ant norimo dydžio lapo persipiešk kuo tiks-

lesnes valstybės ar kraštovaizdžio išorines ribas. Kuriame nors krašte palik vietos sutartiniams

ženklams, o lapo viršuje — pavadinimui. Jei turi

reikiamų įgūdžių ir galimybių, kurk skaitmeninį žemėlapio variantą. 4. Didžiosiomis raidėmis užrašyk žemėlapio pavadinimą ir laikotarpį.

5. Vidinėje ribų pusėje sužymėk pagrindinius

objektus: miestus, upes, ežerus, m kelius ir kt. Sugalvok

šių vietas,

savo sutartinius ženklus

arba remkis turimais istoriniais žemėlapiais.

6. Sutartinių ženklų laukelyje (legendoje) nurodyk, ką kuris objektas reiškia. 88

(0 Ceczrafinė erdvė: visas pasaulis, pasaulio dalis Europos žemynas,

Europos žemyne esanti Lietuvos

valstybė, Lietuvos sostinė Vilnius.

7. Spalvos žemėlapyje — papildoma informacija.

Pavyzdžiui,

jeigu vaizduosi valstybės teritorijų

kaitą įvairiais laikotarpiais,

kiekvieną laikotar-

pi spalvink skirtinga spalva. Jeigu žemėlapyje

vaizduosi kalnus, vandens telkinius, lygumas ar miškus, tada kiekvienam objektui rinkis atitinkamą spalvą. Paprastai vandens telkiniai žymimi mėlyna, lygumos ir miškai žalia, o kalnai ruda

spalva.

8. Nurodyk mastelį, kaip skaičiuojamas

žemėlapyje. Pavy:

atstumas

iui, 1 cm žemėlapyje gali

reikšti 10 km ir t. t. Jei sunku apskaičiuoti, pasitark su mokytoju (-a), artimaisiais, draugais. 9. Pagalvok, kaip trumpai pristatytum žemėlapį,

jo galima sužinoti. -- -

=-

=-

-

Ramas vaiiybos pitimasis VA pr. Kr Šiauliai

R Klaipėda

M ----

Panevėžys to

LIETUVA

[2] Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos mokinių sukurti

žemėlapiai.

1. O Internete arba knygose rask keletą Lietuvos istorijos žemėlapių pavyzdžių. Nurodyk, koks istorinis įvykis ar reiškinys juose vaizduojamas. Pasirinktą pristatyk klasei. 2. 9 Paaiškink, kaip žemėlapiai tau padeda mokytis istorijos. 3. 0 Remkis darbo žingsniais ir parenk tam tikro laikotarpio savo gyvenamosios vietos arba Lietuvos

istorijos žemėlapį. Pateik glaustą žemėlapio aprašymą. 4. /*“ Nurodykite kelis sutartinius ženklus, kurie, jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko istoriniuose žemėlapiuose. 5.“

Klasėje arba mokykloje surenkite sukurtų žemėlapių parodą. Aptarkite, kas buvo sudėtingiausia

kuriant žemėlapius, kokios patirties įgijote.

LL

89

orija aktyviai

aminame antspaudą Knygose apie istoriją, muziejuose, internete gali

išvysti įvairių senovinių antspaudų pavyzdžių. Ir senovėje, ir mūsų laikais antspaudas naudojamas įvairiems

dokumentams

patvirtinti.

Antspau-

do istorija glaudžiai susijusi su rašto atsiradimu. Seniausių pavyzdžių aptinkama kasinėjant ankstyviausių civilizacijų palikimą. Lietuvos istorijoje

pirmieji antspaudus pradėjo naudoti jos valdovai. Savo antspaudus turėjo dvasininkai ir kilmingieji, valstybės pareigūnai, LDK miestai, vienuolynai, amatininkų susivienijimai. Senoviniai antspaudai

yra vertingas istorijos šaltinis. Iš jų įrašų moks-

lininkai gali nustatyti, kas patvirtino tam tikrą

(0 Vilniaus Antano Vienuolio

progimnazijos mokinio darbas - laiškas

su iš vaško pagamintu antspaudu.

dokumentą, asmens titulą, padėtį visuomenėje. Mėg šką antspaudą gali pasigaminti kiekvienas iš jūsų. Tam tereikia trupučio noro, vaizduotės ir

pastangų. Vieni antspaudo negaminkite. Į pagalbą pasitelkite suaugusiuosius.

Air

Lenkijos valdovo

|

Kazimiero Jogailaičio antspaudas, XV a.

23] Darbo žingsn 1. Tau reikės: kelių didelių bulvių, peilio, virtuvinės kempinėlės, fIomasterio, rašalo arba guašo, popieriaus lapo.

2. Pagalvok, kaip galėtų atrodyti tavo antspaudas.

8. Kuo didesnę švarią bulvę pasidėk horizontaliai ir perpjauk ties storiausia vieta.

4. Nupiešk būsimo antspaudo piešinį (kuo paprastesnį) ant popieriaus lapo.

5. Ant perpjautos bulvės dalies ryškiu flIomasteriu perpiešk norimą antspaudo formą.

6. Mažu, bet aštriu peiliuku išpjaustyk piešinį

2

bulvės pagrindo taip, kad piešinys būtų iškilęs bent 0,5 mm

virš kraštų.

3. Virtuvinę kempinėlę suvilgyk rašalu arba guašu. 8. Išpjautą formą pavilgyk į kempinėlę ir dėk antspaudą ant popieriaus lapo.

80

E

ss 2 Ta

S 10: m. Vytauto Didžiojo priesaikos Jogailai raštas su valdovo antspaudu

[4] Abiejų Tautų

Respublikos valdovo Stepono Batoro žiedas su antspaudu, XVI a.

(6) Didikas Kazimieras Leonas Sapiega, laikantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno antspaudą. XVIII a. portretas.

1. O Prisimink, kaip vadinamas pagalbinis istorijos mokslas, tiriantis antspaudus. 2. 9 Paaiškink, kam senovėje ir dabar žmonės naudojo antspaudus. 3. 9 Remkis pateiktais patarimais ir sukurk savo, savo šeimos arba gyvenamosios vietos antspaudą. 4.“

Internete, bibliotekoje raskite senovinių antspaudų pavyzdžių. Aptarkite, kas juose parašyta ir vaizduojama.

5.

* Klasėje arba mokykloje surenkite sukurtų antspaudų parodą. Aptarkite darbus ir išrinkite gražiausią, įdomiausią ar kitokį antspaudą.

Taikau gebėjimus

Istorinės asmenybės 0 Atpažink šias istorines asmenybes.

9

Remkis

šaltiniu ir atlik užduotis.

G Nurodyk, kuo kiekviena išgarsėjo Lietuvos istorijoje.

(A)

Užsienietis apie

Abiejų Tautų Respubliką, XVII a. Jie geri, atviri, sąmoningi,

gabūs

visokiems

sumanymams, turi gerą atmintį ir dažnai išsi-

mokslinę, išsiskiriantys savo darbais ir išlaido-

mis, įpratę rengtis brangiais drabužiais ir kailiais. Įpratę laikyti daugybę tarnų. Stebėtinai drąsūs. Nuo mažumės pratinasi jodinėti, valdyti ietį ir kardą, tuo pranoksta kitas tautas. Beveik niekada neapsieina be karo.??

1. Įvardyts kurį Abiejų Tautų Respublikos i

nietis.

2. Nurodyk am gyventojų sluoksniui būdingas savybės. 8. Paaiškink, kodėl šis gyventojų sluoksnis ATR laikais buvo toks svarbus. G

Rask šiuose teiginiuose

ištaisyk jas.

klaidas ir

1. 1596 m. Lietuva ir Švedija sudarė Liublino uniją ir susijungė į bendrą valstybę, vadinamą Trijų Tautų monarchija.

2. Žymiausia Lietuvos moterimi laikoma Barbora Gediminaitė, kuri iš ekėjusi už Jono Augusto tapo Lenkijos ir LDK valdove. 8.1795 m. LDK didikas Jonas Karolis Radvila su ratuotų husarų kariauna Saulės mūšyje sutriuškino didžiules švedų pajėgas.

4.1794 m. sukilimui vadovavo amerikiečių

kovoje dėl nepriklausomybės pa: Emilija Pliaterytė.

92

mėjusi

1550 m.

O

1600 m.

1750 m.

1800 m.

1850 m.

1900 m.

Kuri raidė laiko juostoje atitinka?

1. T. Kosciuškos sukilimas 2. 1830-1831 m. sukilimas

3. Liublino unija 4. 1863-1864 m. sukilimas

5. III padalijimas ir Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimas

Nurodyk įvykių amžių.

E|RK

O

Svarbiausios sąvokos (0 Savais žodžiais paaiškink šias sąvokas. O Kiekvienai sąvokai priskirk tinkamą istorinį įvykį arba asmenybę. Unija

Abiejų

Taut

iejų Tautų

Respublika

Sukilimas

.

5

Seimas

tieji

parnuotieji Ei

Bajorai

ONw>

6. Salaspilio mūšis

]

ientuojuosi

istorinėje erdvėje

O Kuri raidė žemėlapyje atitinka? 1. Abiejų Tautų Respublikos ribos 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

3. Lenkijos karalystė

j

.

4. Rusija (Maskvos valstybė) 5. Vilnius

vnius

6. Varšuva

7. Salaspilio m

Taip

Iš dalies

Ne

-

74-75 p.

ką Abiejų Tautų Respublikoje LDK su Lenkija turėjo bendra, o ką atskira;

p

.

.

74-75 p.

kuo Lietuvos istorijoje garsėjo didikai Radvilos;

Lė

kd

LŽ

76-77 p.

kodėl susilpnėjo Abiejų Tautų Respublika;

[]

(]

[]

78-79 p.

kada kaimynėms pavyko ją sunaikinti;

[]

(]

[]

78-79 p.

kiek sukilimų įvyko prieš Rusijos imperijos priespaudą.

[]

[]

[]

80-81 p.

Dabar

tu gali nurodyti arba paaiškinti:

kurios valstybės sudarė Liublino uniją;

p

o

>

— XI tūkstm. pr. Kr.

I tūkstm. pr. Kr.

1700 m. pr. Kr.

1500 m. pr. Kr.

l

balalšmoksa Iydytibronzą

pirmieji bronziniai dirbiniai

žemdirbystės pradžia

pirmieji žmonės Lietuvoje 7

2

|

o: -

p

V-Vla.

854m.

k

baigia formuotis

Apuolės apgulimas

pirmą kartą paminimas

.

/

1385 m.

XVI-XVIII a.

94

1

-

—

Abiejų Tautų Respublikos pirmasis padalijimas

ų

in

|||

J

-

-“

1316-1341 m.

Gedimino valdymo metai

----———-

ka J

-

1544-1572 m. Žygimanto Augusto valdymas

1772 m.

| 1830-1831 m. sukilimas

karaliumi

i

' 1569 m. Liublino unija

"B

Mindaugas vainikuojamas

1

—--

| M

1Al 1430 m.

Lietuvos krikštas

bajorų viešpatavimo laikai

--

—

1253m.

T 1410m. Naneisa Vytauto valdymo metai Žalgirio mūšis

1387 m.

| Krėvos sutartis

----—

1863-1864m. sukilimas

-

-

4

Saulės mūšis

Gedimino laiškuose paminimas Vilniaus miestas

XVIla. karaisu Švedija ir Rusija

"4

dirbiniai

1323 m.

S

1377-1392 m.

-£-

Kryžiuočių ordinas

Algirdo valdymo metai

Jogailos valdymo metai

„Č

ordinas

-

atsiranda piliakalniai

. 1236m.

1230 m.

1345-1377 m.

-—

geležiniai

1202 m.

„>=

s - 3

/

| pamini aisčius (baltus)

a

L tūkstm. pr. Kr.

pradedami naudoti

įsteigiamas Kalavijuočių | į Prūsiją atsikelia

Lietuvos vardas

A

Va.ppr. Kr.

romėnas Tacitas

baltų gentys

K rašytiniuose šaltiniuose

“

98m.

1793 m.

| Abiejų Tautų Respublikos antrasis padalijimas

“ nuo 1795 m. Lietuva carinės Rusijos valdžioje

1794m.

Tado Kosciuškos vadovaujamas „Sukilimas

1795 m. Abiejų Tautų Respublikos trečiasis padai)

----

I

[

1

Asmenybių ir sąvokų rodyklė Labai svarbi asmenybė ir sąvoka

Gentis 35

Gimbutienė Marija 35

Ona Vytautienė 58

Heraldika 13

Padarinis

Abiejų Tautų Respūblikos

Herbas 59

Aisčiai 35

Imperštorius 59 Istorija 9 Istorijos šaltiniai 11

Pagonybė 37 Paveldas 22 Piliūkalnis 33

paryškintos

Abiejų Tautų Respūblika (ATR) 75 padalijimai 79

Akmefs amžius 31 Aldona (Ona) Gediminšitė 54 Algirdas 55

Istorikas 9

Amatinifikas 33

Amžius 15

Antropolūgija

13

Archeologija 13 Archyvas 11

Jadvygi 56-57 Jogaila 56-57

Kalavijuččiai 61 Kalendėrius 15 Katalikybė 57

Bajūrai 75

Baltai 35

Kštedra 57

Barbora Radvilaitė 76, 82-83

Kęstūtis 55

Biblioteka 11 Bronzos amžius 33

Kosciuška Tadas 80

Caras 75

Chodkėvičius Jūnas Karolis 78 Civi

ija 15

Dešimtmetis 15

Didikai 77

Dinastija 55

Ekspozicija

Kraštėtyra 22 Krikščionybė 37 Krikštas 37 Kryžiuėčiai 61

Kronikininkas 41

Daūsos 39

Eksponštas

Klajėkliai 31

Kunigaikštis 37 Kufšiai 41

24

24

Popiežius 53

Priešistorė 15 Priežasūs 9

Radvilos 77

Rekonstrūkcija 13

Restauratorius 17

Restauravimas 17 Rimantienė Rimūtė 31

Riteris 61

Rusėnai 55

Seimas 75 Sierakauskas Zigmantas 81 Sparnuotieji husarai 79

Stačiatikybė 55

Sukilimas 81 Tauta 35 Tot6riai 55

.

Unija 75

Lietuvės Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

Valstybė 53

57

Epocha 15

Vikingai 41

Vytautas Didysis 59

Fon Jūngingenas Ūlrichas 60

Mauzolišjus 77 Mindaugas 52-53

Galėrija 24

Monarchija 53

Gediminas 54-55

Pliaterytė Emilija 80

Laikėtarpis 15

Leitis 37

9

Monarchas 53

Geležiės amžius 35

Morta 52-53 Muziėjus 11

Genealogija 20 Generėlas 81

Numizmatika 13

Vytis 59

Zėmė 37

Žemėlapis 15

Žygimantas Augūstas 74

95

Iliustracijų šaltiniai etps://commonis svikimedia.0rį 37, 42, 48, 61, 64, 75, 77, 87; (Bractuo) Lukaszowcėw) Muzeum Nadvi kie w Kazimierzu Dolnym, 74-75, 84; LR što apsaugos minis is Miškinis),61; Archiwum Glėwne Akt Davenych w Warszawie owincji Zakonu Kannonikow gularnych Lateraiskich, 5 ika archikatedralna šv. Stanislava i šw. Waclawa, Krakėw,75; BaubonisZ., 47; Bibliothėgue nationale de France, 57, 64; Burg Ouerfurt, 37, 48; Didžgalvis A., 51, 73; Dionizo P Baublių muziejus, 24; Driskius K., 8-9, 18, 26, 55; Erminas N. (LATGA, Vilnius, 2023), 66; Gylikis V. (LATGA, Vilnius, 2023), 51; He Ulrich Museum, 75; hitps:/ Avwdigitalcollections.manchesterac.uk/ 38; htups://Arwyeshutterstock. com/ 8-9; istorinės rekonstrukcijos klubas „LDK Varčiai“ (nuotraukos autorė A. Armonavičienė), 50-31; JurkūnasV. 30-31, 32-33, 32, 33, 40-41, 42, 43, 82 83, 85, 92; Kaišiadorių muziejus (rekonstrukcijos autoriaiL. Kurila ir D. Steponavičienė, nuotraukos autorė A. Sabonytė), 34-35, 42; KalinauskaitėL. (LATGA, Vilnius, 2023), 52-53, 53, 35, 62, 70, 79; KaplerisI.,9, 14, 22, 23, 25, 33, 35, 38, 47, 48. 66, 67, 79, 92; Kapleris V., 37; karybos paveldo Klubas „Kauno pavieto lai + 80, 80-31, 81; A. Pliadžio nuotrauka, 81; Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus, 56; LaužikasR. 13; Lietuvos nacionali dailės muziejus, 81, 91, 92; Lietuvos nacionalinis muziejus (nuotraukų autori A. Baltėnas, K. Stoškus, G. Trečiokas), 17, (H. Sakalauskas), 31, 33, 40, 41, 48; Magyar Nemzeti Muzeum, Budapest, 83; Matulaitė D. (LATGA, Vilnius, 2023), 37; MeištasA. 20, 2 86, 89, 90 v.d.; Midvikis R. (LATGA,, 56-57, 62, 63,

Rašytiniai šaltiniai 1p.9.

Pagal: R. Laužikas, C. Dalla elpšienė, I. Huvila, P. Luengo, H. Nobre, M. Toumpoui us, „Archaeological Knowledge Production and Global Communities: Boundaries and Structure of the Field“: Open Archaeology, 4(1). 2018, p. 350-364 [hutps://doi. org/ 10.1515/opar-2018-0022) 2.p. 13. Pagal:A. Kunco R. Jankauskas, R. Laužikas, D. Stankevičiūtė, I Rutkauskaitė, Radvilų tėvonija Dubingiuose, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 150. 3.p. 15. Pagal: Attps://avu-ale.lt/straipsnis/kalendorius 4. p. 26. Pagal: ip://kabutės.kasvyksta.lt/kategorija/istorija/11 3. p. 41. Pagal: Atips://uvne.vorula.lt/seniausios-rasytines-zinios-apie-kursius/

70; Muzeum Narodowe we Wroclawiu, 77; Muzeum Narodowe, Warszawa, 91; Muzeum Wojska Polskiego, Warszawa, 78, 79, 84; Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 59, 63, 82 (maketo autoriai R. Abramauskienė, J. ir D. Jonaičiai, nuotraukos autorius I. Kapleri 006) šeimos albumo, skaitmeninė kopija,

iš Rolando i imkutė G., 16-17, 17, 19, 28-29, 29; Sichsische Landesbibliothek - Staats- und Drėsden, 36, 42; senovės baltų karybos draugo 12; senovės baltų kovų brolija. „Vilkatlakai“ 36; Staatliche Mūnzsammlung, Mūnchen, 83; SvetikasE.. 26, 31, 48, 31; Širvys A., dr. Buržinskas Ž., 12-13, 13, 18; Telewizja Polska (TVP), 55; UAB Urbanistika“, 56; Vaitkevičius V., 14-15, 19, 23; Vaitkutė J..6, 6-7, 7, 10-11 18; Vilniaus universitetas, 25; VšĮ „Viduramžių pasiuntiniai“, 72-73, 73; VšĮ Nita Antigua“ (rekonstrukcijų autorė dr. D. Steponavičienė, nuotraukų autorius A. „Moisiejenko),32, 41; Zaklad Narodowyim. Ossoliriskich, 80, 92; Zaklad Nauk Pomocniczych Historii Instytutu Historii Uniwersytetu Jagiellonskiego, Krakow, 59, 70, 90; Zamek w Kėrniku, 77; Zavadskis M., 90; Žižiūnas T., www.pro3D.lt, 76, 84; Žutautė L.. 38-39, 43; Kpaina Benapy pananas IcTopita, Angloproject corporation limited, 2003, 74. Leidėjai stengėsi susisiekti su iliustracijų autorių teisių savininkais, bet ne visada sėkmingai. Jei iliustracijų savininkai pareikštų savo teises, esame pasirengę vykdyti visus pagrįstus reikalavimus.

P. K. Tacitas, anija“ Rinktiniai raštai, Vilnius, 1972, 56, Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, Vil us: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 249. Pagal: Ats://so. 1 3min.lt/naujiena/aktualu/ istorija! kaip-joglazavejo-jadoyga-ir-isgelbejo-lietuva-582-7347287copied I. Dlugossi, Annales seu cronicae ineliti Regni Poloniae, ib. 11:1413-1430, Varsaviae, 1997, p. 302. 10. p. 70. Gedimino laiškai, Vil „ Vag, 2003, p. 47. 11. p.83. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1935, I tomas, p. 239. 12. p.92. LDK kasdienis gyvenimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. p. 86.

6. p. 48.

Ignas Kapleris, Rimvydas Laužikas, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius KELIAS. Istorijos vadovėlis 5 klasei. I dalis

Redagavo Renata Levickienė. Žemėlapius sudarė Arūnas Latišenka, Marius Čeponis.

Dizaineriai r maketuotojai: Arūnas Lališenka, Indrė Salanginaitė. Viršelio autorė Indrė Salanginaitė Išleido K. Mickevičiaus leidykla „Briedis“, Parodų g. 4, Vilnius LT-04133, e. knygynas www.briedis.l infoGbriedis.lt Spausdino UAB „BALTO print“, Utenos g. 41, Vilnius LT-08217, www.baltoprint.com, infobaltoprint.com VADOVĖLIO KORTELĖ Eil

ką

Mokinio vardas ir pavardė

GERBKIME

Mokslo metai

IR TAUSOKIME

Vadovėlio išvaizda (labai gera, gera, patenkinama) mokslo metų

pradžioje,

KNYGAS

mokslo metų pabaigoje

I3SV1 S SIMZ3A0ŪVA SOFIUOLL

SVI14J