133 103 47MB
Lithuanian Pages [185] Year 2023
H2RIZONTAI
šviesai
|
|
Lietuvių kalba VADOVĖLIS
5
1DALIS
Albinas Lazauskas Vaida Blažytė-Volujevič Viktorija Valinčiūtė
Turinys KALBOS
GALIA
I ciklas. Ar pažįstate gimtąją kalbą? 1. Gimtosios kalbos svarba 2. Pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis. 3. Žodžių daugiareikšmiškumas. Homonimai 4. Lietuvių kalbos žodyno turtingumas. Sinonimai ir antonimai 5. Lietuvių kalbos leidiniai Žaidimų kambarys Apibendrinimas
I! ciklas. Fonetika, kirčiavimas ir rašyba 1. Lietuvių kalbos abėcėlė ir garsynas
ŽODIS PO ŽODŽIO. Kalbėjimo situacijos
|
NSUBSN
Garsų klasifikacija. Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Žodžių su i-y, u-ū tarimas ir rašyba Eir ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene Skardieji ir duslieji priebalsiai. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas...
Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Priebalsio j tarimas ir rašyba
ŽODIS PO ŽODŽIO. Trumpi informaciniai tekstai 8. Dvigarsiai. Dvibalsiai. Žodžių su dvibalsiais ie, uo tarimas ir rašyba 9. Mišrieji dvigarsiai. Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba 10. Žodžio skiemuo. Skiemens pagrindas. Ilgieji ir trumpieji skiemenys 11. Kirčio ženklai. Taisyklingo kirčiavimo reikšmė
ŽODIS PO ŽODŽIO. Kalbos etiketas. Aiškus ir taisyklingas kalbėjimas Žaidimų kambarys Apibendrinimas
6000000666000060606 66000006
Reiškinio tyrinėjimas
6 6
Kaip mokytis su vadovėliu
III ciklas. Žodžių sandara ir rašyba
5EPBDE
ŽODIS PO ŽODŽIO. Virtualaus bendravimo ABC Reikšminės žodžio dalys. Šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga
Žodžių su priešdėliais ir priesagomis tarimas ir rašyba Sangrąžos dalelytė. Sudurtinių žodžių daryba ir rašyba
Kamienas ir galūnė. Šaknis - pagrindinė reikšminė žodžių dalis
PAE
Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas kamiene
Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas sudurtiniuose žodžiuose Priešdėlinių ir priesaginių žodžių vartojimas. Įsidėmėtinų žodžių rašyba
Žaidimų kambarys Apibendrinimas
IV ciklas. Morfologija ir rašyba. Kalbos dalys. Veiksmažodis
sSanBswsN
1. Kalbos dalių sistema
|
Veiksmažodis. Asmenuojamosios veiksmažodžio formos Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžio nuosakos ir laikai. Tiesioginės nuosakos vartojimas Veiksmažodžio asmenavimas
ŽODIS PO ŽODŽIO. Įvykių pasakojimas vaizdingais veiksmažodžiais 7. Bendraties ir tiesioginės nuosakos veiksmažodžių kirčiavimas
ŽODIS PO ŽODŽIO. Dinamiškumas - pagrindinė pasakojimo savybė Žaidimų kambarys Apibendrinimas Priedai
i
Tekstų šaltiniai Iliustracijų šaltiniai
o
o o e e o p o [2 6 8 -
e
142] o o e 2 „e „6 6 o [7-] 7] „O o >]
Kaip mokytis su vadovėliu Nuosekli mokymosi eiga
Kuo svarbi imtoji kalba?
Kas yra ciklo įvade? Ciklo temų turinys. Svarbiausios veiklos. Raktiniai žodžiai.
=P Ų
Koks ryšys su gyvenimu?
Įdomi informacija. Prisiminkite, ką jau žinote. Diskutuokite, dalykitės nuomone, sužinokite daugiau.
Gimtosios kalbos svarba
Kaip mokytis ciklo temų?
Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.
Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis, kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis, apibendrinkite, reflektuokite. Įsidėmėkite sąvokas. Remkitės patarimais:
Apibendrinkite. Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus:
Žaidimų kambarys
plėsti akiratį?
Reiškinio „Kalbos galia“ tyrinėjimas +» Kelkite klausimus.
Zaidimų kambarys +» Kurkite. + Bendradarbiaukite.
+» Ieškokite informacijos;
+ Siūlykite sprendimus.
Kaip apibendrinti ciklą?
„ Atlikite užduotis ir pasitikrinkite.
+» Pasikartokite ciklo medžiagą
+ Įsivertinkite pasiekimus
Darbas poromis - šią užduotį siūloma atlikti
Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite OR
su klasės draugu.
4
Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti
bendradarbiaujant grupėje.
Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavinančios užduotys.
kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.
O]
Informacijos paieška - ieškokite informacijos internete ir kituose šaltiniuose.
Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“ arba internete.
5
Susipažįstame
KALBOS GALIA
Ž
Ei AŽ] moks.link/bdpf
Kokia kalbos galia? Filosofas, rašytojas Ralfas Voldas
Emersonas kalbą palygino su miestu,
kurį iš žodžių stato kiekvienas žmogus.
Žmonės (pirmieji Homo sapiens rūšies
atstovai) mūsų planetoje atsirado maždaug prieš 200 000 metų. Po kalnų griūtimis, žemės, smėlio ar vandens
sluoksniais mokslininkai atranda žmonių gyvenviečių ar net miestų, kadaise gyvavusių Žemėje.
Oar žinote, kad daugiausia žinių apie tai, kaip gyveno žmonės, suteikia rašto paminklai? Mokslininkams reikia
daug pastangų ir dešimtmečių, norint iššifruoti senąsias kalbas ir sužinoti,
kaip gyveno senovės žmonės, nes kai
nebelieka nė vieno žmogaus, kalbančio tam tikra kalba,ji laikoma mirusia.
Taip prarandama informacija apie tai, kaip gyveno senovės tautos, kuo tikėjo,
kokius kasdienius darbus dirbo, kaip mokė savo vaikus.
Tai eduba - pirmas žinomas mokyklinis vadovėlis, iš kurio jūsų bendraamžiai mokėsi senovės
Mesopotamijoje (dab. regionas vakarų Azijoje
Juk būtų įdomu sužinoti, kaip atrodė jūsų bendraamžių diena prieš kelis tūkstančius metų?
tarp Tigro ir Eufrato upių) prieš daugiau nei
4000 metų. Dantiraščiu parašytų molio plytelių tekstai (epiniai pasakojimai, mitai apie pasaulio sukūrimą) yra anoniminiai.
Kaip tyrinėsime reiškinį „Kalbos galia“?
|
IEŠKOSIME
įdomių faktų apie
kalbą. Aiškinsimės,
kokia kalbos galia.
|
DISKUTUOSIME
TIRSIME
apie kalbos
pasirinktą klausimą
teikiamas
galimybes.
apie kalbos svarbą ir planuosime, kaupsime informaciją, kursime.
PRISTATYSIME |
savo atradimus, KALBOS
NAMUS (gimtosios kalbos miestą, jos kalbą) ir kelsime naujų klausimų. 5
Domimės,
ie
me
Kas kuria kalbą? Kaip žodis gimsta, auga ir kodėl išnyksta? Turbūt esate girdėję sakant, kad lietuvių kalba - tikra proto mankšta. Kaip manote, kodėl taip sakoma? Ar lietuvių kalba sunki?
Ką žinote apie lietuvių kalbos istoriją?
Raskite informacijos įvairiuose šaltiniuose ir užsirašykite 4-5 įdomiausias mintis.
+
Kodėl išnyksta žodžiai? Pasidomėkite.
Susiskirstykite grupėmis, sugalvokite po sakinį su
pasirinktu išnykusiu žodžiu ir jais pasidalykite. Ar kiti
suprato, ką norėjote pasakyti? Ar galėtumėte spėti, kokia yra žodžių gyvenimo trukmė? Kaip žodžiai
gimsta? Kaip išnyksta? e
———o
Straipsnis „Paminklas kalbai“
Jei paukščiai galėtų rašyti, kokia kalba jie parašytų knygą?
Ar suprastumėte tokios kalbos raidės ir perskaitytumėte
žodžius? Kodėl?
8
Žodžiai gimsta, gyvuoja ir išnyksta. Raskite daugiau faktų, kodėl taip atsitinka.
Elausiame
KALBOS GALIA
Ar kalbos ribos žymi mūsų pasaulio ribas? Diskusija + Ar svarbu plėsti savo kasdienio žodyno ribas? Kaip tai daryti? + Ar galėtume kalbą kurti mes patys? + Kokią istoriją apie save galėtų papasakoti žodžiai?
NN
'
(LDINA
Pasirinkite :
VIEINĘ, klausimą
Padedami mokytojo pasirinkite vieną klausimą, kurį tirsite savo grupėje:
+ Kaip aš (ne)susikalbu su kitais?
+ Koks kalbėjimas atrodo įdomus, okalba turtinga? + Kokių galių žmogui suteikia kalba?
+ Kuo žmogui svarbi gimtoji kalba?
2 Kelkite
savo
klausimą apie eines
reiškinį, kurį norėtumėte tirti
.
9
Tiriame,
lEuriame
Kaip atliksite tyrimą, eksperimentą arba kursite kūrinį, produktą? -
Zingsniai PLANUOJAME
|
Pagalvokite, kokią sukurtumėte naują kalbą, kuria kalbėtų
|
tik jūsų mokyklos
VEIKIAME
PATEIKIAME
REZULTATUS
Parenkite abėcėlę, kalbos ar ženklų || žodyną ar enciklopediją, taisykles ar rekomendacijas, kaip, kada ir su kuo vartoti rašytinę ar šnekamąją kalbą. Akcentuokite ribas, kada ir kodėl draudžiama
Kūrybinius rezultatus pristatykite kaip miesto gidai arba šių laikų kalbininkai.
vartoti sukurtą kalbą ar tam tikrus žodžius, posakius. Kokios galimybės atsivertų tam,
bendruomenė.
kas vartotų naująją kalbą? Įrodykite, kad šios
naujės ateities kalbės mokėjimas praturtins žmogaus gyvenimą, suteiks naujų galimybių.
Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI |
SĄSAJOS SU REIŠKINIU
Ką atradote, kai kūrėte, tyrėte
ar eksperimentavote?
Pavyzdys: „ Išsiaiškinome, kaip gimsta
||
Kaip kalbėsime ir
susikalbėsime ateityje?
JŪSŲ GALIOS ||
Kaip aš ar klasė, bendruomenė
galėtume prisidėti prie gimtosios
Pavyzdys:
garsas ir raidė, kaip jie susiformuoja ir keliauja reikiama kryptimi po gimtosios kalbos miestą.
+ Skaityti galima iš abiejų pusių („sėdėk užu kėdės“).
kalbos puoselėjimo? Pavyzdys:
+ Taisyklingai kalbėkime ir rašykime savo gimtąja kalba, taip gerbsime lietuvių kalbą vieną seniausių, gražiausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje.
Susitarkite ir pasirinkite (tegul jums padeda mokytojas), kaip pristatysite
a
8
Pasiruoškite
pristatyti
tyrimo rezultatus (pvz., parengsite miesto maketą, nubraižysite žemėla-
pi, sukursite koliažą, sudarysite naujos kalbos žodyną, parašysite enciklopediją, saugomų žodžių knygą ir pan.).
Pristatydami rezultatus paminėkite pagrindinius dalykus: kas tyrimą
atliko? Kokį iššūkį priėmėte? Ką atradote? Kaip tai susiję su kalbos miesto, kalbos puoselėjimu? Kaip jūs galite prisidėti prie kalbos
išsaugojimo?
Apibendriname, įsiver
1 Name
KALBOS GALIA
Ką naujo sužinojote apie nagrinėtą reiškinį? PRISTATYKITE |
DISKUTUOKITE
Tapkite sukurto gimtosios kalbos miesto, kalbos namų gidais
KELKITE KLAUSIMUS
|| Su klasės draugais aptarkite, kodėl kalba
ar kalbininkais. Pavedžiokite
yra socialinis, kultūrinis,
(apie 5 min.). Jeigu kalbėsite gyvai, susitarkite, kuris kurią dalį pristatys.
atsakymų į kilusius klausimus.
mokyklos bendruomenę po miestą ar pademonstruokite kalbos žodyną ir pristatykite savo įžvalgas klasei, tėvams. Neužtrukite ilgai
istorinis reiškinys. Pasvarstykite, ar žodžiai turi socialines šaknis. Kartu paieškokite
Kas toliau? LOVĖ URBAK
SROOFS
>
Žž Žž 2 sa
+ Apibūdinkite savo kūrinį - sugalvokite jam
GE Šis
pavadinimą. Tapkite kalbos
SEO ADA EU: INTERNETO
T
URBA
Eno) ŽIV
Ma
OS
4BUILDINGS
ekspertu ir prisidėkite prie
š
2
Neia
19AELANDSCAPESĖ-
LANEG.. 16
patarkite, ką ir kaip būtų galima padaryti kitaip.
daiktavardžių.
TOMMUNICATIONS2, (O acise CIT
Nekritikuokite, jei reikia,
iš būdvardžių arba tik iš
AA
Ei
Patys užduokite klausimų kitoms grupėms.
+ Pastatykite statinį tik
HOUSINS Šiusėso Ki ŠKYSCRAPĖR
||
pa
. Kas būtų, jei visas pasaulis
kalbėtų viena kalba, pavyz-
SS
(YES
si
3
džiui, anglų? Pasvarstykite,
tai apsunkintų ar palengvin-
Teaiacėss Tila STREETŲŲ
iū i tų jūsų gyvenimą.
iii mEsi'OUARE3)
+ Jei Mokėtumėte visas pa-
"
ką įgyjate
Pasvarstykite, išmokę
svetimų kalbų.
Ir a
i
kelkite
klausimus:
saulio kalbas, kodėl lietuvių kalba vis tiek būtų svarbi?
+ Ar galime (o gal reikia?)
kelsčifes) aria?
+ Kada kalboje peržengiamos
ribos? + Ką gali kalba?
+ Ar...
"
AR PAŽĮSTATE GIMTĄJĄ KALBĄ?
OR
4 (y iadei5 E YaE flas fPai:
A
2
B
dima =
rajtyta yr giefines
Dei Pričfistanijies bei:bt)
bermelis facis nauiep fbgulditas
+ KARALIAVCZVI
VIII, £
„>
Kuo svarbi gimtoji kalba? 1. Gimtosios kalbos svarba 2.Pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis. Martyno
Mažvydo „Katekizmo“ elementorius
3. Žodžių daugiareikšmiškumas. Homonimai 4.Lietuvių kalbos žodyno turtingumas. Sinonimai ir antonimai 5.Lietuvių kalbos leidiniai
———>
——
Šiame cikle
Kąveiksime Aiškinsimės, kuo gimtoji kalba skiriasi nuo kitų kalbų. Mokysimės naudotis popieriniais ir skaitmeniniais žodynais, žinynais.
Kursime ir pristatysime plakatą Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga; eilėraštį su užkoduotu akrostichu;
lietuvių kalbos reklamą užsieniečiams; pasakojimą, memą ar komiksą su pasirinktu homonimu, pasakojimą pagal pateiktą iliustraciją ir pasakojimą „Mano nuotykis bibliotekoje“.
>
Raktiniai žodžiai
Kuo svarbi
LŽ
gimtoji kalba?
Ia
p
Atpažinote, kas pavaizduota nuotraukoje? Tai Lietuvės nacionalinė biblioteka Vilniuje. Nacionalinės bibliotekos misija - būti Lietuvės žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Pasižvalgykite po Martyno Mažvydo bibliotekos svetainę. » Kieno vardu ši biblioteka pavadinta? Kodėl?
Ar Žinot e?
+ Kokių išteklių gausi ši biblioteka? » Kokios žinios padėtų naudotis šios bibliotekos ištekliais? « Kokios informacijos ieškodami
bibliotekininko“? 14
pasinaudotumėte skiltimi „Klausk
Suvokdamas, kaip svarbu mokytis lietuvių kalbos ir ją puoselėti, Martynas Mažvydas XVI a. parašė pirmąjį elementorių, skirtą mokytis lietuvių kalbos pagrindų: abėcėlės, garsyno ir kt. Kaip aš ieškosiu atsakymų į klausimus?
Kodėl man reikia
Kuo man svarbi pirmoji lietuviška knyga?
plėsti savo žody-
ną ir saugoti savo
gimtąją kalbą?
Kaip galiu eilėraštyje užkoduoti norimą žinutę?
Kaip man plėsti savo žodyną?
Ką man ir mano draugams
reiškia gimtoji kalba?
V 15
Gimtosios kalbos svarba a
42
2, CAB
14
kaip kalbame?
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
(G) Kas yra kalba? Kuo gimtoji kalba skiriasi nuo negimtųjų kalbų?
(O) Kaip straipsnyje „Kalba apie kalbą?“
aptaria kalbą rašytojas Liutauras Degėsys?
(o)
| kiama 10 žodžio „kalba“ reikšmių: 1. žodinio minčių reiškimo sistema; 2. kalbėjimas, dalijimasis minti-
mis, pašnekesys; 3. sakomoji ar pasakytoji mintis, pasakymas, pasakojimas, nuomonė; 4. kalbą primenantis reiškinys, kas panašu į kalbą (perkeltine
reikšme); 5. prakalba (proginė kalba); 6. sugebėji-
Kodėl?
mas kalbėti, žadas; 7. kalbėsena, balsas (kalbant);
Kaip manote, kodėl literatūros kritikas!
paukščių ir žmonių kalbą? Ką reiškia mintis: „ kai kas nesutiks ir
sakys, kad kalbėti yra taip pat lengva kaip paukščiams čiulbėti. Iš tikrųjų lengva yra tik plepėti“? 6)
Skaitmeniniame „Lietuvių kalbos žodyne“ patei-
Kuri jo mintis jums labiausiai patiko?
ir vertėjas Laimantas Jonušys lygina
(O)
Kas yra kalba?
Kodėl kiekvienas žmogus atsakingas už
savo (gimtąją) kalbą? Pateikite pavyzdžių.
8. tam tikra kalbos skirtybė, atmaina; 9. minčių reiškimo būdas, stilius; 10. tarmė, šnekta.
Akivaizdu, kad kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo ir pasaulio pažinimo priemonė. Gimtoji kalba - tai kalba, kurios išmokstama pirmiausia, nes jos mokomasi iš šeimos narių arba aplinkos, kurioje
vaikas auga. Gimtosios kalbos, kitaip nei negimtosios, nereikia mokytis specialiai. Kad kalba yra svarbi, itin prasmingai yra pasakęs rašytojas Liutauras Degėsys straipsnyje „Kalba apie kalbą“. Tuesi tas, kuris kalba. Tas, kuris, pasitelkęs
kalbą, susikuria save. Kuris interpretuoja, susigal"Literatūros kritikas - žmogus, nagrinėjantis ir vertinantis
literatūros kūrinius.
16
voja, susikuria ne tik save, bet ir savo tikroves, savo
pasaulius.
Kalba leidžia tau pajusti malonumą - objektyvuoti! vidinį pasaulį, esantį tavyje, padaryti jį priei-
Ar žmonės kalba taip, kaip čiulba paukš (klausia vertėjas, literatūros kritikas
namą kitiems (ak, gal net visiems) - ir parodyti,
pademonstruoti, kas darosi tavo sieloje ir galvoje. Nustembi ir aikteli: kiek ten visko daug nuostabaus, netikėto, ypatingo ir nepastebėto. Tu esi tas, kuris kalba, ir tas, kuriam tu kalbi.
Kai ryte tari sau: „Kelkis“, tu esi tas, kuris žadina,
ir tas, kurį tu nori prikelti dienos darbams. Dar ir pasikalbi su savimi kartais, kai nusprendi:
„Ai, dar
nesikelsiu“, o tas kitas tu tau atsako: „Jei dabar
nesikelsi, pamatysi: bus vėl kaip vakar, kai pavėlavai pradėti gyventi.“ Ir visi tie pokalbiai pirmiausia įvyksta tavo galvoje. Pasakai žodžius, dar prieš
ištraukdamas juos į paviršių, į garsą ir šviesą. Tuesi tai, ką kalbi. Ir tu esi tas, kuris šitaip tam-
pi savimi. Kalba tu susikuri pasaulį ir jį supranti. Ir visai nebūtinai taip iškilmingai - kaip rašytojas. Gali būti paprasčiausiai skaitytojas, kalbėtojas ir mąstytojas. Elementariausia prasme - mąstantis
žodžiais, arba tiesiog - vartojantis žodžius. Pasitelkdamas kalbą tu nuolat gaudai signalus iš abiejų - vidinių ir išorinių, galvos ir pasaulio - tikrovių. Kalba yra tavo namai. Tu gali mąstyti apie
gamtą, apsimesdamas, kad nesi gamtos dalis, kad gali pažinti pasaulį be jokių interpretacijų - tikrą, o ne tokį, koks jis tau rodosi, pasirodo ir atrodo . Kalba yra būdas pasižiūrėti į save ir pamatyti, kad matai. Ne tik tai, ką matai. Ne tik pasiklaus-
ti, bet ir pačiam atsakyti - kaip tu matai. Kas ten vyksta, kaip to medžio, stovinčio už šimto metrų,
vaizdas atsiduria tavo galvoje. Kalbos galia atveria tau visą pasaulį. Kalba pasidarai ne tik save, ne tik savo prasmes, bet
ir patį pasaulį. Tu kuri reikšmes, prasmes, kurios ne tik konstruoja, tvarko, klasifikuoja kasdienį patyrimą, bet ir objektyvuoja naujas socialines
realybes, pradedančias veikti tave patį ir kitus žmones.
Laimantas Jonušys)
Maži vaikai savaime išmoksta kalbą - be vadovėlių ir VLKK (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) nurodymų. Ar iš to plaukia išvada, kad apskritai žmonės vartoja kalbą taip, kaip iš prigimties čiulba paukščiai, riaumoja meškos ir miaukia katės? Jei-
gu taip, gal ir mokykloje nereikėtų mokyti lietuvių kalbos? Tiesą sakant, daugeliui to ir užtenka - visi moka kalbėti ir susikalba. Tačiau tie, kurie kalba ir
rašo viešojoje erdvėje (išskyrus socialinius tinklus ir komentarus po interneto straipsniais, jeigu norisi išskirti), rūpinasi ne tik savo kalbos turiniu, bet ir
forma, galbūt stiliumi. Ar bent turėtų rūpintis. O to savaime neišmokstama, nes savaiminė yra tik
elementarioji kalba, pati paprasčiausia. Sudėtingesnei raiškai (tai, kuri skiriasi nuo spontaniškos? liaudiškos raiškos, šimtmečius gyvavusios savai-
me) reikia subtilesnių? įrankių. Sąmoningas“ kalbos vartojimas nereiškia, kad
reikia atsisakyti šnekamosios kalbos arba žargono“, kur tai tinkama, - to nedraudžia
jokia kalbos
komisija.
Baigdamas pacituosiu Renatą Šerelytę: „Taigi, žmogau, - išmok kalbėti. Kalbėk.
Ir kalbėti tau
neturi būti lengva - kaip nelengva ir mąstyti, ir ap-
mąstyti, ir prisiminti, ir mokytis. Bet kalbėdamas tu ne tik įveiki savo gyvūniškąją dalį; kalbėdamas tu tampi žmogumi.“
Žinoma, kai kas nesutiks ir sakys, kad kalbėti yra taip pat lengva kaip paukščiams čiulbėti. Iš tikrųjų lengva yra tik plepėti. 'Objektyvūoti - formuluoti žodžiais ir sąvokomis, apibrėžti ?Spontaniškas - sukeltas vidinių jėgų, savaime kylantis.
>Subtilūs - vos įžiūrimas, vos pastebimas, turintis atspalvių. *Sąmoningas - sugebantis kritiškai vertinti gyvenimo reiškinius.
5Žargėnas - kurios nors socialinės ar profesinės grupės
kalba, kurioje apstu formų, žodžių, posakių, neatitinkančių
bendrinės kalbos dėsnių ir normų
17
TAIKOME Laimantas Jonušys savo tekste klausia: „Jeigu taip, gal ir mokykloje nereikėtų mokyti lietuvių kalbos?“ Įsivaizduokite, kad esate švietimo ministras ar ministrė ir jums
reikia apsispręsti, ar toliau mokyklose vyks
gimtosios kalbos pamokos. Pateikite 2-3
argumentus (dirbkite poromis), kodėl mokykloje reikalingos lietuvių kalbos pamo-
kos. Pasirenkite savo sugalvotus įrodymus pristatyti kitoms poroms ir juos pakomen-
tuoti.
[2]
Garsiai perskaitykite Justino Marcinkevičiaus eilėraštį ir atlikite užduotis.
Žodis - kaip lašas - kaupiasi, Tikėdamas į tekėjimą. Klaupiasi žodis, klaupiasi
ir gieda savo tikėjimą:
[21]
Išsiaiškinkite nežinomus žodžius.
[22] Aptarkite, kas vaizduojama kiekvie-
į mintį, į kalbą, į žmogų, Įtąjo gyvenimą margą.
name eilėraščio posme. Kad būtų lengviau suprasti, galite nusipiešti tai,
Matau jį tavy - lyg po stogu
ką įsivaizduojate skaitydami eilėraščio eilutes.
padėtą padargą.
Reg, ielipijs akad) liečia,
kaip semia iš jos ir semia.
Lyg sėjamas grūdas - apšviečia ir veidą tavo, ir žemę.
Tylėsi, kada kalbėsi Kalbėsi, kada nutilsi.
Ant, pilkapy, mūsų pavėsy, Šnekučiuodamies Prožodžiai ilsis. Just. Marcinkevičius,
„Žodis - kaip lašas - kaupiasi“, iš kn. „Poezija“
[23]
Kaip manote, kodėl, anot poeto, žodis
kaip lašas kaupiasi?
PASITIKRINAME Parašykite 50-60 žodžių argumentuotą nuomonę tema „Mano gimtoji kalba“. Joje:
a) pristatykite savo gimtąją kalbą (Mano gimtoji kalba įdomi (stebinanti ar išskirtinė), nes...); b) pasvarstykite, kuo jūsų gimtoji kalba skiriasi nuo kitų kalbų (Mano gimtoji kalba skiriasi nuo kitų kalbų...); c) pateikite siūlymų, kodėl reikėtų mokytis savo gimtosios kalbos: kuoji graži, ypatinga, išskirtinė ir kt. (Mano gimtosios kalbos mokytis verta, nes...).
TIRIAME IR KURIAME [1]
1999 metais Jungtinės Tautos vasario 21-ąją paskelbė Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Sukurkite šiai dienai
skirtą plakatą.
Remkitės veiklos planu:
a) trumpai paaiškinkite, kuo istorijoje svarbi Vasario 21-oji;
Pristatykime Savo sukurtą plakatą pristatykite klasės draugams. Pasidalykite įspūdžiais.
[2]
b) raskite 2-3 įdomius ar stebinančius
faktus apie lietuvių kalbą;
c) sugalvokite arba raskite jums gražiausių ar įdomiausių lietuviškų žodžių, posakių ir iliustruokite komiksais arba memais!.
Pasirinkite labiausiai patikusią rašytojo L. Degėsio mintį. Pratęskite, išplėtokite ją savais pavyzdžiais. Savo idėjomis pasidaly-
kite su bendraklasiais.
*'Mėmas - komiškas kultūrinės informacijos vienetas (paprastai nuotrauka ar piešinys su tekstu),
sparčiai plintantis ir platinamas internete.
KAIP MAN SEKĖSI?
moks.link/odph
Pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME ()
Kas yra „Katekizmas“? Kuo jis svarbus Lietuvai?
O)
Kokios dalys sudaro „Katekizmą“?
G
Kas šios knygos sudarytojas?
„Katekizmas“ (1547) „Katekizmą“ sudaro šešios dalys: lotyniška dedikacija Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, lotyniška
pratarmė, lietuviška pratarmė, elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, katekizmas ir giesmynas. Svarbiausia „Katekizmo“ dalis - lietuviška pratari Kao 12 na šėi pa L mė (pirmasis lietuviškas eilėraštis). Kūrinys nepasi rašytas, bet akrostichas' MARTJNVS
[
:
MASVJDJVS
4
ų
CHISMVSA
beniklis fauno namie
„Katekizmo“ lietuviškoje pratarmėje yra neginčija-
|,
N 4 PR
ma nuoroda į Martyno Mažvydo autorystę: lotyniškai parašytą autoriaus vardą ir pavardę sudaro 3-19 eilučių pirmosios raidės.
;
4
Ka
PRA/
ty radai; Jatfias ftai“ 1 ima rafibta yr giefimes 7) Ka ie
Si
dera Hhenojės Gaujia; So A,
S
a0S =
(| 2
Katekizmas galėjo būti išleistas 200-300 egzempliorių tiražu, šiuo metu pasaulyje žinomi tik
du išlikę egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės (Lėnkija) universitetų bibliotekose.
"Akrėstichas - eiliuoto kūrinio eilučių pirmosiomis raidėmis užrašytas vardas, žodis ar posakis.
20
[77] Virtualiai susipažinkite su
Ž
Martyno Mažvydo „Katekizmu“.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
TAIKOME Perskaitykite pirmąjį lietuvišką eilėraštį, parašytą Martyno Mažvydo, ir raskite akrostichą. Kieno vardu kreipiamasi į skaitytojus? Kas norima pasakyti? Knygelės pačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump
(O) Kas yra elementorius? (9) Kuo svarbus Martyno Mažvydo „Katekizmo“ elementorius?
G
Kas pateikiama Martyno Mažvydo „Katekizmo“ elementoriuje?
Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit.
Elementėrius - skaitymo ir rašymo
Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale! to negalėjo nė vienu būdu gauti.
pradinio mokymo vadovėlis. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ elemen-
Regėti to norėjo savo akimis,
torius laikomas pirmuoju lietuvių
kalbos vadovėliu.
Taip ir išgirsti savo ausimis.
Jau nūn?, ko tėvai niekada neregėjo, Nūn šitai vis jūsump atėjo. Veizdėkit' ir dabokitėsi“, žmones visos,
Martyno Mažvydo
Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos. Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit,
„Katekizmo“ elementorius Elementoriuje pateikta:
Ojūsų ūkiuose šeimyną mokykit.
Sūnūs, dukterys jūsų tur tatai mokėti, Visa širdžia tur tą Dievo žodį mylėti. Jei, broliai, seserys, tuos žodžius nepapeiksit, Dievą Tėvą ir Sūnų sau mielu padarysit Ir pašlovinti po akimis Dievo būsit. Visuose daiktuose palaimą turėsit. Šituo mokslu Dievą tikrai pažinsit Ir Dangaus karalystosp prisiartinsit.
Prausirtrinnpas mokZ Nes Rae jy IY
L
IKALTITIN Bas
RA 4
TIOTŲT
,
aa ėianeparr Lžkdiiabi ina,
Balf ses eet
pa(a š2 Z
tigi
dai
Sibino į
bedfatimnparstpa, Pr
PRADETYSK AVOvLOnIAS
ona S,
Šitie
,
Sk E T a caimoms, Eanna leisan REaS ŠiTed EUKūn inom.o ikis KiidBa Aki Rasi inės Žekun Žakss
ino Žil Tir E ai
Žiūdė
bos GeASS
aso arp bės bijai
opėS'o Preg SK RRvii
RS ESS S
Bai safe bal bat:
abėcėlė (didžiosios ir mažosios raidės); lietuvių kalbos balsiai; "Ale (senoji svetimybė) - bet. ? Nūn (senoji svetimybė) dabar, šiandien. 3 Veizdėti (senoji svetimybė) žiūrėti, stebėti. * Daboti (senoji svetimybė) mylėti, saugoti.
dvigarsiai;
lietuvių kalbos priebalsiai; balsių ir priebalsių vartojimo pavyzdžiai; skirtingi skiemenys ir junginiai.
|
TAIKOME [37]
Susipažinkite su skaitmenine Martyno Mažvydo „Katekizmo“ versija, raskite elementoriaus puslapius ir atlikite užduotis. 1.
Palyginkite M. Mažvydo pateiktą abėcė-
3. Palyginkite M. Mažvydo „Katekizmo“
Ię su dabartine lietuvių kalbos abėcėle.
elementorių su šiuolaikiniais lietuvių kalbos
(Kokių raidžių trūksta? Kokių raidžių dabar abėcėlėje nebelikę?)
vadovėliais. (Kuo skiriasi ir kuo panašūs turinys, kalba, šriftas, iliustracijos ir kt?)
2. Palyginkite balsių ir priebalsių skirstymą. (Kokių balsių ir priebalsių, palyginti su dabartiniu skirstymu, trūksta?)
4. Ar jums būtų įdomu mokytis iš M. Mažvydo „Katekizmo“ elementoriaus? Kodėl?
PASITIKRINAME Įsivaizduokite, kad į jūsų klasę atėjo mokytis mokinys
ar mokinė ir visai nemoka lietuvių kalbos. Sukurkite savo lietuvių kalbos elementorių, kuris pagelbėtų mokantis lietuvių kalbos. a) Atsižvelkite į tai, kad naujokas ar naujokė dar nemoka lietuvių kalbos, ir nuspręskite, kokią informaciją pateiksite.
b) Sugalvokite, kaip patraukliai pateikti mokomąją informaciją - iliustruokite, sukurkite komiksą, memų ar pan. c) Sugalvokite bent 2-3 užduotis, kurias reikėtų atlikti remiantis jūsų pateikta informacija. d) Sukurkite elementoriaus viršelį - iliustruokite jį pagal
savo parengtą medžiagą, sugalvokite elementoriui pavadinimą. =
AL
TIRIAME IR KURIAME o
Sukurkite eilėraštį „Kodėl reikia saugoti gimtąją kalbą?“ ir jame užkoduokite akrostichą. Apsikeiskite su klasės draugu tekstais ir iššifruokite vienas kito akrostichus. Rastus akrostichus nuspalvinkite ir išskirkite iš teksto.
KOIŠMOKAU? 22
"KAIP MAN SEKĖSI?
Zodžių daugiareikš-
miškumas. Homonimai
Ką siūlai?
AIŠKINAMĖS
K92 gali Žodis?
IR SUPRANTAME
(1) Ką vadiname žodžio reikšme? Pateikite pavyzdžių. 9) Kas yra tiesioginė žodžio reikšmė? Atsakymą argumentuokite pavyzdžiais. G)
Kas yra perkeltinė žodžio reikšmė? Sugalvokite pavyzdžių.
Žėdžio reikšmė - tai žodžio turinys, perteikiamas fonetine (garsais, garsų deriniu) ir grafine (raidėmis, raidžių deriniu) forma. Žėdžių rėikšmes galima sužinoti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“.
Skiriama tiesiėginė ir pėrkeltinė žodžio reikšmė. Tiesioginės (tikrosios) žodžio reikšmės atveju dalykas pavadinamas tiesiogiai (geležinė tvora). Perkeltinė žodžio reikšmė atsiranda tada, kai žodis vartojamas
Skaitmeninis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“
kitokia (ne tiesiogine) reikšme (geležinis Žmogus - „stiprus žmogus“). Vienas žodis gali turėti kelias reikšmes, nes juo įprastai vadinami tarpusavy susiję dalykai. Kalboje yra daug mažiau vienareikšmių
Skaitmeninis „Lietuvių kalbos žodynas“
žodžių nei daugiareikšmių. 23
geležis, -išs m. (3b) 1. chem. labai paplitęs, randamas rūdų ir mineralų pavidalu, kalus, greitai rūdijantis metalas (Fe);jo liejinys, gabalas: Gėležį kalti, pjauti, valcuoti. -iės rūda. Kietas kaip g. Kalk gėležį, kol karšta.
Margaret Tečer (1925-2013) - Didžiėsios Britanijos ministrė pirmininkė, Konservatorių partijos lyderė. Ji buvo pirmoji tėkias pareigas ėjusi moteris. Dėl cha= rakterio ir požiūrio
2. tarm. peilis, pjūklas ar šiaip koks aštrus daiktas.
tvirtumo buvo
A-iės amžius (pirmykštės kultūros epocha, kai
vadinama
žmonės ėmė vartoti geležį).
Geležinė ledi.
TAIKOME Paaiškinkite pateiktų žodžių reikšmes. Sugalvokite žodžių junginių, kuriuose šie žodžiai įgytų perkeltinę prasmę. Ledas, auksas, akmuo, ugnis, žalias, medis, upė.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
(T) kiek reikšmių gali turėti vienas žodis? Pateikite pavyzdžių. (O) Pagalvokite, kaip žodis G
įgyja ne vieną, o kelias reikšmes.
Ką vadiname žodžių daugiareikšmiškumu? Pateikite pavyzdžių.
(O) Kas yra homonimai? Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais.
Homonimai
- tai žodžiai,
kurie priklauso tai pačiai
kalbos daliai ir vienodai skamba, bet turi skirtingas
reikšmes.
Žiogelis
TAIKOME [1]
Raskite internete ir pasiklausykite Aido Giniočio ir trupės „Pliumbum“ atliekamos
Vytauto Kernagio dainos
„Tobulas eilėraštis“. Raskite joje
homonimus ir paaiškinkitejų reikšmes.
Su kurti
[2]
me
Sugalvokite penkis daugiareikšmius
žodžius. Sukurkite su kiekvienu jų po
sakinį, kad žodžio reikšmė būtų vis kita.
PASITIKRINAME Tarp pateiktų žodžių raskite homonimus. Nurodykitejų reikšmes. Gelbėjimosi ratas, bulvės akis, gimtoji kalba, eiti namo, žiedo akis, gilias upes,jis kalba, kauliuko akis, renku giles, automobilio akis, sukasi ratas.
TIRIAME IR KURIAME
«o
Sugalvokite tris homonimus. Su kiekvienu jų sukurkite nesusikalbėjimo situaciją: trumpą istoriją, memą, komiksą ir pan. Pavyzdžiui:
Napoleonas buvo garsus karvedys.
Argumentuokime [2]
Savo kūrinius pristatykite, paaiškinkite nesusikalbėjimo priežastis.
“ KOIŠMOKAU?
"KAIP MAN SEKĖSI? 25
Lietuvių kalbos
žodyno turtingumas. Sinonimai ir antonimai
Krapnoja, lašnoja, lynoja, varvena...
praturtinti savo
Žodyno? AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (o) Kas yra sinonimai?
G
Pateikite pavyzdžių.
Pateikite pavyzdžių.
(4) Kur ieškoti antonimų?
(O) Ką vadiname antonimais?
Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais.
Leksikos terminas -——->
Kur galima rasti sinonimų?
Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais
Pavyzdžiai
Apibrėžimas Artimos reikšmės žodžiai.
—>
Audra-
vėtra viesulas,
pasiutvėjis, perkūnvėtrė, uraganas, taifūnas, štormas. Uolus - stropus, kruopštus. Bėgti - lėkti, mauti, dumti.
Sinonimai įprastai vartojami tada, kai siekiama vaizdingesnės kalbos, nes kiekvienas sinonimas turi savitą emocinį ekspresinį atspalvį.
-——
26
Priešingos reikšmės žodžiai.
——>
Stambus - smulkus. Sviesus - tamsus. Karas - taika. Valgyti - alkti.
Pratybų
sąsiuvinio
p. I4—I6
Įvairių sinonimų ir antonimų kalbai turtinti ir žodynui plėsti galima rasti
sinonimų ir antonimų žodynuose. Jų yra ir popierinių, ir elektroninių.
"KALBA
Sinonimų žodynas.
AĄBCEDEKĖFGUIYIKLIMNOPRSŠTUVOVZ2 [=]
o
a
m
aa
£ > | magas
mačas
1
(pasirinkus abėcėlės raidę, kairėje
rodomasja prasidedančių žodžių sąrašas).
(jame galima ieškoti reikalingo žodžio).
2.
Antoninų žodynas
KALBA AA|B|CEDEgĖFGHIYIKLMNOPRSŠTUVOVZŽ
=
O
orai “aa
=
sios
3.
(jame įrašius reikiamą žodį ir
paspaudus paieškos mygtuką, kairėje atsiranda reikalingas žodis, o jį spustelėjus pagrindiniame lauke
parodomosjo reikšmės). 27
TAIKOME [1]
Sugalvokite ir pasakykite pateiktų žodžių sinonimus ir antonimus. Mažas, važiuoti, aukštas, skristi, liūdnas, valgyti.
[3]
[2]
Sinonimų žodyne raskite žodžio „eiti“ sinonimus. Pasirinkite penkis iš jų ir aprašykite penkias situacijas. Ę A ni Pavartokite pasirinktus sinonimus.
Išnagrinėkite iliustracijas ir sugalvokite joms po antonimų porą.
PASITIKRINAME Įsivaizduokite, kad šalia jūsų gyvenamosios vietos vyksta bėgimo varžybos. Jūs esate varžybų komentatorius ir jas jums
reikia komentuoti nevartojant
žodžių „bėgimas“, „bėgti“, „bėgikas“, „bėgikė“. Pasiruoškite komentuoti
varžybas - vartokite tik šių žodžių sinonimus ir antonimus.
TIRIAME IR KURIAME
Įvertinkime >
e
Sukurkite 50-60 žodžių pasakojimą pagal pateiktą
iliustraciją. Jame pavartokite keturis sinonimus ir du antonimus.
Apsikeiskite su klasės draugu darbais ir raskite
TV Raedkejjines- EHGus3-> kliai pateikta įvairių tikrų arba išgalvotų įvykių seka.
vienas kito tekste sinonimus ir antonimus. Įvertinkite,
2. Sugalvokite įvykį, apie
ar užduotis atlikta tinkamai ir kodėl. Pasakykite po du
kurį norite papasakoti.
privalumus, jei yra, nurodykite trūkumus ir pasiūlykite,
Kuriamame pasakojime
kaip tikslinti.
reikės jį atskleisti.
3. Jūsų tikslas - įtikinti skaitytoją įvykio tikrumu, todėl pateikite pasakojime kuo
daugiau įvairių su įvykiu susijusių detalių (apibūdinkite įvykio vietą, laiką, dalyvius, aplinkybes ir kt.).
KO IŠMOK,
KAIP MAN SEKĖSI? 29
Lietuvių kalbos
leidiniai
LL: | paai l
S"
Žodynus!
LBRIŲ Ką skaitote?
Eur
ieškoti
nežinomų Žodžių
reikšmių ir „stebuklingų“, kalbą
turtinančių Žodžių?
AIŠKINAMĖS
IR SUPRANTAME
(O) Kur galima pasitikrinti nežinomų žodžių
(O) Kokias gyvenimo sritis apima „Dabartinės
reikšmes? Pateikite pavyzdžių.
lietuvių kalbos žodyne“ surinkti žodžiai?
Pateikite pavyzdžių.
os k (O) Kiek apytiksliai žodžių pateikiama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“? (g)
Kuriai visuomenės daliai skirtas šis
k i leidinys? Kodėl?
6)
Kokia informacija apie žodžius pateikiama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“? .
J
Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais. (6) Kuo ypatingas „Lietuvių kalbos žodynas“?
Skaitant skirtingus tekstus ar bendraujant vieniems su kitais dažnai aptinka-
ma nežinomų žodžių. Jų rėikšmes visuomet galima pasitikrinti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Šis žodynas išleistas ir popierinis, ir skaitmeninis. 30
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DLKŽ) daugiau kaip pusę amžiaus yra svarbiausias lietuvių kalbos žodžių norminamasis ir teikiamasis leidinys. Nuo pat pradžios tai bendrasis visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat tiems, kurie jos dar tik mokosi
ar kitus moko, skirtas žodynas. Jame aprėpiamos visės tautos, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys, stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą. Tas klodas, kurį šiame leidime sudaro per 75 000 žodžių, bent kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną, nes tautos žodyną sudaro visų kalbos
vartotojų žodynai, visų - nuo pačių mažųjų iki brandžiausių senelių, nuo nemokytų iki mokyčiausių rašto žmonių, nuo elgetų iki pačių didžiųjų turtuolių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek kituose kraštuose. Žodynas rengtas kaip kalbos patarėjas visiems pasaulio lietuviams DLKŽ yra universalus, nes jame:
» atspindimos visos bendrinės kalbos vartojimo sritys, visos vartojamosios jos atmainos,
+ pateikiama vartotojams būtina informacija apie teikiamų, norminių žodžių! rašybą, kirčiavimą, kaitymą, + paaiškintos būdingos žodžių reikšmės, + vartosenos pavyzdžiais paro-
ir tiems kitataučiams, kurie lietuviškai yra išmokę ar dar tik mokosi. *KALBA
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas Ani lady acas Žadya seisymai Sununeinimai Ženiai
AABCCDEKĖFGMHUYIKLMNOPRSSTUVOVZ2
skorg/ 035321 ik, Pre term tp kalba PRATARNĖ
dytas žodžių junglumas?,
« įdėtas nemažas pluoštas vaizdingų pasakymų, frazeologizmų, taip pat sudėtinių įvairių
sričių terminų. "Nėrminis žėdis - žodis, sudaromas ir vartojamas remiantis taisyklingumo kriterijumi: 2 Žėdžių junglūmas - tinkamai vienas su kitu suderinti žodžiai. 3 Frazeologizmas - pastovus, vien-
tisos reikšmės ir vaizdingas žodžių
junginys.
* Leksikografija - mokslas apie žodynų kūrimą; spausdintų žodynų, žodyninio tipo leidinių visuma.
DLKŽ žodžiai pateikiami pagal abėcėlę, o greta žodžių nurodomos jų reikšmės ir vartojimo pavyzdžiai. Jei žodis daugiareikšmis,
surašytos visosjo reikšmės. Pirmiausia pateikiamos pagrindinės, toliau - perkeltinės reikšmės. „Lietuvių kalbos žodynas“ yra akademinis lietuvių leksikografijos leidinys, kuriame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Vienintelis tokio tipo žodynas indoeuropiečių leksikografi-
joje“ ir didžiausias lietuvių kalbos žodynas apima 22 000 puslapių, daugiau kaip 11 mln. žodžių, apie 236 000 leksikografinių straipsnių. Greta dabar bendrinėje kalboje vartojamos leksikos jame pateikiama senųjų lietuvių kalbos raštų, visų žodynų (spausdintų ir rankraštinių), lietuvių kalbos tarmių žodžiai su kirčiavimo ir formų variantais, gramatine ir stilistine charakteristika. 3
TAIKOME Raskite šių žodžių reikšmes „Dabartinės
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (kaip
sakinį su kiekvienu iš jų.
abėcėlę, o žodžių reikšmės - pagal vartojimo kontekstą.
lietuvių kalbos žodyne“. Sugalvokite po Algebra,
ir visuose kituose) žodžiai pateikiami pagal
valsas,
cmaliassčio,
1. Pirmiausia reikalingas žodis ieškomas R Sa R pagal pirmą žodžio raidę.
iauiesska,
2. Kadangi kiekviena abėcėlės raide prasi-
kultūra,
dedančių žodžių daug, reikalingo žodžio prireikus galima ieškoti pagal antrą ar tre-
respiratorius.
čią raidę. Šiuo atveju itin pravartu mokėti abėcėlę. Tai sutrumpins paieškos laiką ir
palengvins procesą.
[2]
Perskaitykite Donato Saukos straipsnio „Tautosaka
ir mes“
ištrauką ir atlikite užduotis.
Per muzikos
pamokas jūs padainuojate liaudies dainų, mažesni būdami skaitėte daug
pasakų, minėte mįsles. Ir dabar mėgstate pašmaikštauti anekdotais ir sąmojumi, paironizuoti patarlėmis ir priežodžiais. Ir gal tik kartais susimąstote, koks tai paslaptingas pasaulis, pradėjęs formuotis nuo seniausių laikų. O jis vertas dėmesio! Tautosaka
mus turėtų patraukti jau vien todėl, kad perją kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, pagaliau ir pačią žmoniją. Juk kiekviename žmogyuje slypi tūkstantmečių patirtis, įpročių, raiškos, suvokimo būdų klodai, iš dalies priklausantys ne nuojo paties, o susiklostę per auklėjimą, bendravimą. Suprasti savo ištakas įmanoma tik ištyrus kultūrą, kurios žaizdras šimtmečius ugdė lietuvių kartų kartas. Vienas
reikšmingiausių tos dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka. Ją prakalbinus, kaip aidas turėtų atsiliepti tautos dvasia, įsilydžiusi į siužetus ir veikėjus, metaforas ir simbolius. Be tautosakos deramai nesuvoksime ir profesionalaus lietuvių meno.
v
.
Išanalizuokime [21] Čo
22] „Tarptautinių žodžių žodyne“ raskite nežinomų žodžių reikšmes. ė
32
Išrinkite iš teksto nežinomus žodžius.
Sugalvokite su 4-5 nežinomais žodžiais po sakinį.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME ()
Kur galima rasti informacijos apie skirtingas gyvenimo sritis (istoriją, politiką, ekonomiką, kultūrą ir t. t.)?
O) Kas yra enciklopedija? Pateikite pavyzdžių. o) Kokių sričių informacija pateikiama „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“? Kurios iš jų labiausiai jus domina?
Enciklopėdija - mokslinis informacinis leidinys, kuriame žinių santrauka išdėstyta pagal abėcėlę ar temas.
Objektas
„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (VLE) - lietuvių autorių sukurtas 25 tomų mokslinis informacinis leidinys yra pirmoji profe-
Visata Pasaulio ir Lietuvės:
sionaliai parengta lietuviška enciklopedija, nuo pirmo iki paskutinio tomo išleista nepriklausomoje demokratinėje Lietuvės valstybėje. VLE sudaro 25 tomai, kuriuose abėcėliniu principu išdėstyti A-Ž raidžių straipsniai, ir „Papildymų“ tomas. VLE sudaryta norint parodyti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą
Europos istorijos ir kultūros kontekste. Kompensuoti žalą, kurią Lietuvės visuomenei padarė sovietinės cenzūros! suvaržyta informacinė literatūra, iškraipiusi arba nutylėjusi duomenis apie užsie-
nio valstybes, pasaulio politinės, kultūrinės ir ekonominės raidos tendencijas, Lietuvės valstybingumo istoriją.
Žmogus Žemė
+ gyventojai
+ informacija ir žiniasklaida + istorija
+ kalbos ir raštas + kultūra + literatūra
+ menas
+ mokslas + paveldas + personalijos + religijos + sportas ir turizmas
+ švietimas
„tautos
+» technika ir technologijos
+ Ūkis + valstybės
"Cenzūra - valdžios organų atliekama spaudos ir kitokios viešosios informacijos kontrolė.
+ visuomenė ir politika
TAIKOME „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnyje apie pasirinktą Lietuvės ežerą raskite penkis jums įdomiausius faktus ir pasidalykite jais su klasės draugais. 33
PASITIKRINAME Perskaitykite Juliaus Kaupo teksto ištrauką ir atlikite užduotis.
Po velnių! Gal ir netinka taip pradėti, mieli draugai, bet negaliu iškentėti nenusikeikęs. Yra žmonių, kurie atrodo rimti ir visai išmintingi, kurie moka tvarkyti savo praktiškus reikalus, bet kurie, įsivaizduo-
kite, netiki pasakom. Tik pagalvokit, netiki pasakom! Jie mano, kad pasaka yra fantazijos vaisius, įsivaizduotas dalykas, graži
Raskite paryškintų žodžių reikšmes „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Teksto autorius - Julius Kaupas.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ raskite informacijos apie šį rašytoją. Kaip vadinasi garsiausia Juliaus Kaupo knyga?
iliuzija, taigi netiesa. Į tai galima atsakyti tik taip: pasaka yra šventa tiesa ir joje nėra nė krislo melo.
Kas to nesupranta, man
rodos, kažkur stokoja dvasios ir nėra pilnas žmogus. Aišku, kad pasaka yra literatūra.Ji parašyta savotiška forma. Ji vartoja simbolius ir perkeltinę prasmę turinčius vaizdus, panašiai kaip tie vartojami mūsų sapnuose.
Jei į pasaką žiūrėsim kaip į šifruotą laišką, rimtai, bandydami atspėti jos prasmę,
staiga mums sušvis paslėpta mintis. Prisipažinsiu, kad mėgstu skaityti pasakas ir jas
laikau rimta literatūra. Julius Kaupas, iš kn. „Daktaras Kripštukas pragare.
Argumentuokime e
Pasvarstykite, kodėl žmonės nustoja tikėti pasakomis (pavyzdžiui, žmonės nustoja tikėti pasakomis, nes pamato, kad gyvenime kartais nugali ne gėris,
o blogis, nors pasakose dažniausiai būna atvirkščiai - laimi gėris (princas nugali slibiną, o princesė - raganą) ir kt.). Ar jūs jomis
tikite? Kodėl?
Pasakos iš „Ziburėlio“
Pristatykime Naudokitės įvairiais informacijos šaltiniais ir parenkite savo mėgstamiausio rašytojo, muzikanto, dailininko, išradėjo ar vizionieriaus! vizitinę kortelę. Pristatykite ją klasei, paaiškinkite savo pasirinkimo priežastis. "Vizioničrius - žmogus, gebantis įsivaizduoti ir projektuoti ateitį.
Tai turėtų būti nurodyta vizitinėje kortelėje.
1. Vardas ir pavardė. 2. Gimimo ir mirties metai. 3. Trys įdomiausi faktai apie pasirinktą asmenį. 4. Garsiausi jo kūriniai ar išradimai. 5. Labiausiai įsiminęs kūrinys ar išradimas.
O IŠMOKAI 34
“KAIP MAN SEKĖSI?
Žaidimų kamb „Sugedęs telefonas“ Žaidimo dalyviai susėda ratu arba eilu-
te. Vedėjas pirmam sėdinčiam dalyviui pasako tyliai į ausį kokį nors žodį (įdomiau, jei žodis sudėtingesnis, ilgesnis).
Šis žmogus išgirstą žodį turi persakyti į ausį kitam greta sėdinčiam dalyviui. Taip žodis perduodamas ir toliau, kol paskuti-
nis žaidėjas garsiai pasako tai, ką išgirdo. Dažniausiai žodis būna jau visai kitas.
Mislių dėžutė [1]
Perskaitykite Vinco Mykolaičio-Putino Č eilėraščio ištrauką ir pasukite galvas. Ar žodžiai „vasaris“ ir „vasara“
|
Ar galima užkasti talentą? [3]
Iš kur atsirado kalba?
giminaičiai? Ar vienodai girdi ir mato žmonės,
Apgavikas!
kalbantys skirtingomis kalbomis?
Vasaros vardu žieduotu Prisidengęs. Šaltas, plikas Sniego pusny
Sukurkite galvosūkių patys ir papildykite
Susirangęs!
„Mislių dėžutę“.
Vincas Mykolaitis-Putinas,
„Vasaris“, iš kn. „Būties valanda“
k
4
p
35
Apibendrinimas
Ar pažįstate gimtąją kalbą? Perskaičiau Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“. Labai patiko!
Kaip norėčiau parašyti knygą!
4
Apie ką bus tavo
knyga?
„1 Dar nežinau, bet pirmiausia
reikėtų sugalvoti pavadinimą.
Ar žinai, kad pavadinimas
labai svarbus? Skaitytojąjis gali sudominti arba atstumti.
Kaip
pavadintumėte
Knyga,
kad ji sudomintų? Žėdžio reikšmė:
Žėdžių daugiareikšmiškūmas:
strazdų šeimos paukštelis giesmininkas);
akis - regos organas, žiedo akis, bulvės akis ir kt.
+ tiesioginė (gieda lakštingala - gieda pilkas
+ pėrkeltinė (mergaitė gieda kaip lakštingala - taip įprastai apibūdinami gražiai skambantys dainuojančių žmonių balsai).
Homonimai: gėlės žiedas, vestuvinis žiedas,
Gerosios Vilties žiedas ir kt.; gilias upes, renku giles.
36
»
Oho, kaip įdomu!
Reikės apie
tai pamąstyti.
23
Matai, kokia lietuvių kalba turtinga! Gali atrasti tiek daug žodžių, kurie apibūdina ar pavadina tą patį objektą. Tik reikia žinoti,
kurjų ieškoti. £
Kur?
Žodžių reikšmės ir vartosena tikrinama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Lietuvių kalbos žodyne“, sinonimų - „Sinonimų žodyne“, antonimų - „Antonimų žodyne“. + Sinonimai (rašyti - brėžti, piešti, kraiglioti, keverzoti, grevezoti, plunksną miklinti).
+ Antonimai (šiltas - šaltas, vėsus).
4
Oar žinai, kas ir kada parašė
pirmąją lietuvišką knygą?
£
Martynas Mažvydas. Jis 1547 metais išleido „Katekizmą“. 3
2
Ar bent įsivaizduoji, kiek šimtmečių trunka lietuviško žodžio istorija!
Pasvarstykite, kur ir kada taikysite žinias apie gimtąją kalbą. Kokiose
pamokose, kasdienėse situacijose? O gal tyrinėsite jas toliau? N Kalbėsime ir rašysime
tekstus vartodami
M
——
sinonimus ir antonimus.
„Visuotine
Kur
€———
ir kada? „
Naudosimės
>
Paaiškinsime,
=
J 4
kuomums svarbi gimtoji kalba.
d
7
lietuvių enciklopedija“.
Taisyklingai vartosime žodžius tiesiogine ir
Naudosimės „Dabartinės lie-
perkeltine prasme.
tuvių kalbos žodynu“, „Lietuvių kalbos žodynu“, „Sinonimų žodynu“, „Antonimų žodynu“. 37
Įsivaizduokite, kad artėja Tarptautinė
Surenkite diskusiją „Kodėl
gimtosios kalbos diena ir į jūsų mokyklą
žodyno turtingumas išlieka
atvažiuos iš užsienio svečių, besidominčių
svarbus XXI amžiuje?“
lietuvių kalba. Jūsų klasei reikia sukurti reklamų, kodėl verta mokytis lietuvių kalbos.
Remkitės veiklos planu: sugalvokite įtaigų šūkį;
| sugalvokite bent tris teiginius, kodėl XXI amžiuje išlieka aktualu turtinti savo kalbą ir plėsti žodyną;
apmąstykite, kaip sudominti užsieniečius lietuvių kalba: raskite įdomių faktų, keistų, juokingų, intriguojančių posakių, parodykite, kokia turtinga yra lietuvių kalba;
[|
nufilmuokite reklamą (galite pasirinkti skirtingus informacijos pristatymo būdus: dainą, šokį, situacijų vaidinimą ir kt.);
|]
teiginius užrašykite;
parodykite savo reklamą klasės draugams
kiekvienam teiginiui sugalvokite po du įrodymus, kad jūsų nuomonė teisinga ir pagrįsta;
ir įvertinkitejų sukurtas reklamas. Ar jos suintriguotų jus ir paskatintų mokytis lietu-
vių kalbos?
savo suformuluotus teiginius iliustruokite bent vienu tikru gyvenimo pavyzdžiu;
|
diskutuodami laikykitės pagarbaus bendravimo ir elgesio taisyklių: nepertraukite savo priešininko (oponento), kalbėkite, kai ateis jūsų eilė,
stenkitės mintis dėstyti įtikinamai, bet taktiškai ir taisyklingai.
Įsivaizduokite, kad naktį įstrigote bibliotekoje ir patyrėte juokingą, įdomų ar gąsdinantį nuotykį. Sukurkite 100-120 žodžių pasakojimą „Mano nuotykis bibliotekoje“.
Remkitės patarimais:
a) jūsų tikslas - suintriguoti ir nustebinti skaitytoją, todėl kurkite nuoseklų
b) pasakojimas, kad skaityto-
pasakojimą, bet pamažu
jas juo patikėtų, turi būti kuo
didinkite įtampą - pasako-
išsamesnis. Atskleiskite kuo
jimo pradžia turėtų būti įprasta, 0 pabaiga netikėta;
d) nupieškite iliustraciją, atspindinčią pasakojimą.
daugiau detalių pavartodami sinonimų ir antonimų;
'/
Šiame cikle Kodėl viena kalba, devyni liežuviai? 1. Lietuvių kalbos abėcėlė ir garsynas ŽODIS
PO ŽODŽIO.
Kalbėjimo situacijos
2. Garsų klasifikacija. Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai 3. Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Žodžių su i-y, u-ū tarimas ir rašyba 4. Eir
ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene
5. Skardieji ir duslieji priebalsiai 6. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas 7. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Priebalsio j tarimas
ir rašyba
ŽODIS PO ŽODŽIO. Trumpi informaciniai tekstai 8. Dvigarsiai. Dvibalsiai. Žodžių su dvibalsiais ie, uo tarimas ir rašyba 9. Mišrieji dvigarsiai. Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba 10. Žodžio skiemuo. Skiemens pagrindas. Ilgieji ir trumpieji skiemenys 11. Kirčio ženklai. Taisyklingo kirčiavimo reikšmė
ŽODIS PO ŽODŽIO. Kalbos etiketas. Aiškus ir taisyklingas kalbėjimas
balsiai mišrieji dvigarsiai kifčio ženklai:
priebalsiai
dvibalsiai
skiemefs pagrindas viešasis kalbėjimas
ilgieji, trumpieji skiemenys kalbės etikėtas
Kodėl viena kalba,
devyni liežuviai? Šiu gint, šiu
gint, šiu gint!
Kada ir kokie garsai dažniausiai jus supa? Kaip jaučiatėsjų klausydami? Kokių dar garsų galėtumėte išgirsti, jei taptumėte iliustracijos veikėju? 42
skaitysime
Į(si)vertinsime
ieškosime tarsime
planuosime atpažinsime
įvardysime
N
|
konsultuosime
| apibūdinsime
pa(si)tarsime
diskutuosime stebėsime
"r
rašysime kursime
analizuosime
bendradarbiausime
4
Padiskutuokite, kokias veiklas galėsite atlikti per lietuvių kalbos pamokas.
Lietuvių kalbos abėcėlė ir garsynas Kaip susikalba
ausis ir ranka?
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (O) Kiek raidžių sudaro lietuvių kalbos
LIETUVIŲ KALBOS ABĖCĖLĖS IR GARSYNO SKIRTUMAI
abėcėlę? Išvardykite jas. (O) Kiek garsų sudaro lietuvių kalbos garsyną?
Kodėl? G
Kuo skiriasi raidė ir garsas? Pateikite pavyzdžių.
(O) Ar lietuvių kalbos abėcėlę sudaro
“
.
Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės: a2,b,c,č.d.e,ę,ė, f. g,h, ii y,j. kl, m,no, p. r.s, š, tu
“
ųŪ,v,z,ž.
tiek raidžių, kiek garsyne garsų?
Pateikite pavyzdžių (žodžių, kuriuose raidžių ir garsų skaičius sutaptų;
20 raidžių žymi priebalsius: b,c,č, d, f, g, h, j, k, I, m, n, p.r, s,š, t, v, Z, ž.
žodžių, kuriuose raidžių ir
garsų skaičius skirtųsi).
12 raidži ų žymi balsiū a,3,e,ę,ė,
44
Yu,
ū,o.
Raidžių skaičius abėcėlėje ir garsyne skiriasi, nes ne visada tas pats garsas žymimas vienodai. Pvz.: Lietuvių kalbos garsyną sudaro 56 garsai:
1.
Dviraidžiu ch žymimas vienas priebalsis (choras, chloras, chi-
mera).
11 balsių ir 45 priebalsiai.
2.
Garsynas skirstomas į: balsiūs (priešakinės, užpakalinės eilės),
Panašių ypatybių garsai c, ė, dz, dž užrašomi skirtingai (cirkas, čiulba, dzingt, džiaugsmas).
3.
Tas pats garsas gali būti užrašomas skirtingomis raidėmis (lįsti, lyti; avinas, ąžuolas).
4.
Ta pati raidė gali žymėti skirtingą garsą (lekia - priebalsis I tariamas minkštai, lakštas - priebalsis I tariamas kietai).
5.
Raidė i ne visada žymi garsą. Ji gali rodyti ankstesnio priebalsio minkštumą (/ekia, kelia, klausia).
priebalsius (kietuosius, minkš-
tuosius, skardžiuosius, dusliuo-
sius, pusbalsius), dvigarsius
(dvibalsius ie, uo, au, ei, ui, ai ir mišriuosius dvigarsius al, am, an, ar, el, em, en, er,
SVAKLU!
il, im, in, ir, ul, um, un, ur).
Ie, uo, dz, dž, ch reiškia vieną garsą. Dvibalsiai ie, uo
tariami susilieja, todėl vadinami sutaptiniais ir laikomi vienu garsu (akmuo 5r.,4g., pievelė -7r., 6 g.). C ir ė žymimi viena raide, bet reiškia du garsus (citrina - 7 r., 8 g., česnakas - 8r., 9 g.).
Fonėtika - tai kalbos garsų mokslas. Fonėtikos tyrimų objėktas garsas. Garsū laikomas ausimi sugaunamas oro virpėjimas; mažiausias tarties elementas, pasikartojantis kalbos sraute. Garsus tariame ir girdime.
Raidė (raidė) (balsė ir priebalsė) rašte žymi garsus (balsius ir priebalsius). Raidės skaitome ir rašome.
TAIKOME [1]
Suskaičiuokite, kiek
žodžiuose yra raidžių ir kiek garsų. Pavyzdys: Birutė (6 raidės, 6 garsai).
Birutė, kelias, švarus, dzūkas, tvirta, Ieva, ąsotis, duona, lieptas,
£
Padiktuokite vienas kitam po sakinį, suskaičiuokite juose esančius garsus ir aptarkite,
kaip sekėsi atlikti užduotį.
1. Choras šiandien dainavo labai gražiai. 2. Miške tiek daug įvairių garsų! 3. Prašau raiškiai perskaityti šį tekstą. 4. Koks gražus tavo laikrodis! 5. Ieva gyvena gretimame bute. 6. Tomas vakar mane pavaišino labai skaniais ledais.
Telšiai, švarraštis. 45
Sudarykite savo klasės draugų vardų sąrašą pagal abėcėlę.
Išvardykite žodžius pagal abėcėlę. Nurodykite, po kiek garsų ir raidžių yra žodžiuose. Raskitejų reikšmes „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir sugalvokite su šiais žodžiais po sakinį. Medus, batas, geografija, kremas, gėlė, slapčia, Trakai, durys, draustinis, akis, pelė.
PASITIKRINAME
Falyginkime Išeikite į parką ar mišką ir pasiklausykite paukščių giesmių. Palyginkitejų skleidžiamus garsus su žmogaus tariamais garsais (lentelėje nurodykite,
kuriuos balsius, priebalsius ir dvigarsius atpažįstate). Gamtos stebėjimo ir klausymo rezultatus pristatykite kitoms poroms. Trumpai papasakokite, kuo panaši ir kuo skiriasi žmonių ir paukščių kalba.
Žmogaus kalbai
Paukščių
būdingi garsai
skleidžiami garsai
Balsiai Priebalsiai Dvigarsiai
“ KOIŠMOKAU? 46
"KAIP MAN SEKĖSI?
Zodis po žodžio Kalbėjimo
situacijos
Atsižvelgiant į kalbėjimo situaciją, skiriamas privatūsis (asmeninis) ir viešasis kalbėjimas.
to priklauso kalbos būdas, laikas, tikslas (kodėl sakoma kalba?), adresatas (kam ši kalba skirta?)
Būtina atpažinti šias dvi kalbėjimo rūšis, nes nuo
ir stilius (kaip kalba sakoma ar rašoma?).
KAS BŪDINGA PRIVAČIAJAM (ASMENINIAM) KALBĖJIMUI? Kalbėjimo būdas
Kalbėjimo vieta,
Dialogas, arba polilogas, (dviejų arba daugiau žmonių
laikas, trukmė Bendraujama namie
(šeimoje), mokykloje, darbe ir kitur, dažniau-
pokalbis) iš anksto
siai iš anksto nenuma-
nepasirengus.
čius apibrėžtos vietos, laiko, trukmės.
Kalbėjimo tikslas ir stilius Dalijamasi įspūdžiais, patirtimi su šeima, draugais ar giminaičiais, todėl kalbos stilius laisvas, kartais esama sleAgo', tarmybių?, skolinių? ir kt.
'Sleūgas - tam tikrai socialinei žmonių grupei būdinga kalba, nesutampanti su bendrine,
pvz., mokinių pokalbiuose vartojami žodžiai. * Tarmybė - tarmei būdinga ypatybė, pavartota bendrinėje (šnekamojoje ar rašomojoje) kalboje ir neatitinkanti jos normų.
* Skolinys - žodžiai, įvairiais būdais atėję iš kitų kalbų.
5
KAS BŪDINGA VIEŠAJAM
KALBĖJIMUI?
Kalbėjimo būdas
Kalbėjimo vieta, laikas, trukmė
Monolėgas (kartais derina-
Bendraujama su klausytojų grupe iš anksto apibrėžtoje vietoje
mas su dialogu) yra skirtas iš
ir nustatytą valandą, numačius kalbėjimo trukmę: per pamo-
anksto organizuotai klausytojų grupei. Viešasis monologas yra pagrindinis viešojo
kas, paskaitas, susirinkime, minėjime ir pan.
kalbėjimo būdas: vienas žmogus kalba kitiems žmonėms.
Kalbėjimo aplinka: formalioji (teismo posėdis, dalykinis priėmimas, iškilmingas susirinkimas) ir neformali sveikinimas, padėka, paskaita, pasakojimas, pranešimas, kvietimas, aiškinimas).
Kalbėjimo tikslas
ir stilius Aptariamas dažniausiai iš anksto apibrėžtas dalykas
(tema), todėl būdingas loginis minčių dėstymas, kalbos nuoseklumas, atskleidžiantis
dalyko esmę.
Galvodami apie kalbėjimo situaciją, atminkite, kad privatusis ir viešasis kalbėjimas visuomet turi tikslą. Tikslai gali būti skirtingi, tačiau toje pačioje kalboje gali ir susipinti. 1. Įrodyti, paaiškinti, suteikti žinių, išmokyti, supažindinti, t. y. paveikti klausytojų protą. 2. Sudominti, paraginti, įkalbėti, įtikinti, t. y. paveikti klausytojų valią ir sąmonę. 3. Paguosti, pralinksminti, pradžiuginti, t. y. paveikti klausytojų jausmus.
PASITIKRINAME
Įvertinkime Parašykite 50-60 žodžių sveikinimo kalbą ir pristatykite. Remkitės pateiktu veiklos planu.
(
f
Įvertinkite savo ir klasės draugų sakomos kalbos taisyklingumą ir sveikinimo originalumą.
Pristatykite savo sukurtą sveikinimo kalbą.
Nurodykite: - kokia proga bus sakomas
jūsų sveikinimas,
- kas sveikinimo adresatas, - koks kalbos tikslas.
TIRIAME IR KURIAME Sukurkite interviu klasės draugui. Remkitės veiklos planu: a) Interviu tema - Mano pomėgis. b) Pasvarstykite, ko norėtumėte paklausti klasės draugo, ir sugalvokite klausimų (Kokia veikla tau patinka užsiimti?
Kodėl? Ar galėtum ją pasiūlyti draugui? Kodėl?). c) Susitarkite su draugu, kada jam bus patogu duoti interviu. d) Paimkite interviu iš klasės draugo (prisiminkite, kad turite laikytis kalbėjimo ir klausymo etiketo: mandagiai užduoti klausimus, išklausyti, nepertraukti pašnekovo, kai jis atsakinėja į jūsų klausimus, ir kt.).
KO IŠMOKAU?
KAIP MAN SEKĖSI? 49
Garsų klasifikacija El
Ė
moks.link/bdpr
Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai E“
A
2
m
£
a
1. Ant kurio baliono užrašyti balsiai?
*
2. Kokių dar balsių žinote?
==
Ž
-——=
8
2
+
*
,
,
3. Ant kurio baliono užrašyti priebalsiai?
--——=
3) ie, uo, al,
em, in, ur...
2
4. Kokius dar priebalsius prisimenate?
A
5. Ant kurio baliono užrašyti dvigarsiai? 6. Kokius dvigarsius dar prisimenate?
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (0 Kuo skiriasi balsių ir priebalsių tarimas?
(Oo) Iš ko gali būti sudaryti dvigarsiai?
Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais.
Kaip jie tariami? Pateikite pavyzdžių.
LIETUVIŲ KALBOS GARSAI
Lietuvių kalbos garsyną
sudaro balsiai, priebalsiai ir dvigarsiai. Garsai skirstomi atsižvelgiant į kalbos
Balsiai (juos tariant, oras iš plaučių eina
Priebalsiai (juos tariant, laisvai
laisvai, be kliūčių) pagal aukščiausią lie-
eiti iš plaučių orui trukdo kal-
žuvio pakilimo vietą skiriami į priešakinės eilės balsius, žymimus raidėmis
bos padargai), žymimi raidėmis: b,
dusliūosius
ir ————-> skardžiūosius.
- gerai jausite vir-
pėjimą (tai virpa balso stygos). Atkreipkite dėmesį, ar pavyksta juos ištarti taip pat lengvai ir be kliūčių kaip balsius.
(p.58) ——> 57
SKARDIEJI Pūsbalsiai (v,j, I, m, n, r) dar
Poros
mama
DUSLIEJI
——-
vadinami balsingaisiais priebalsiais,
Priebalsių
nes juos tariant svar-
—
| TTT
biausias vaidmuo tenka balsui,
-—-—-—-—--?
triukšmas yra silpnas. Šie prie-
balsiai turi ir balsių, ir priebalsių ypatybių. Pusbalsiai porų neturi. Porės nesudaro ir priebalsis f.
Priebalsis fyra naujas lietuvių kalbos garsas, atėjęs su tarp-
tautiniais žodžiais (fortepijonas, žirafą, fotografija).
[1]
TAIKOME
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
Perskaitykite skaičiuotės ir atkreipkite dėmesį į priebalsių ir balsių žaismą. Kurioje skaičiuotėje daugiau skardžiųjų priebalsių, o kurioje - dusliųjų?
Kodėl vienus priebalsius žodžiuose tariame
Kybur vybur kabarai, Nešė lobį aitvarai. Kam juos vytis?
Tau. Skrido varna per giraitę,
Nešėsiji kepuraitę.
Kas kepurę tą pagaus? Tas!
vienaip, o rašome kitaip? Pateikite pavyzdžių.
Tariant žodžius duslieji priebalsiai gali suskardėti,
oskardieji suduslėti. + Duslieji priebalsiai p, t, k, s, š prieš skardžiuosius b,
d, g, z, ž suskardėja (lipo - lipdavo, plaukė - plaukdavo, vėsi - vesdavo, nėši - nešdavo). + Skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž prieš dusliuosius p, t, k, s, š suduslėja (dirbo - dirbti, pėdą - pėdsakas,
bėga - bėgti, zirzė - zirzti, lūžo - lūžti). + Žodžio gale skardžiuosius priebalsiusg, d, ž
tariame dusliai (daug [dauk], kad [kat], už [uš]). [11] Pasikalbėkite: kada ir kam sakomos skaičiuotės? Kokių jūs mokate skaičiuočių? e
58
Sukurkite skaičiuotę. Suskaičiuokite, kokių priebalsių (dusliųjų ar skardžiųjų) sukurtoje
skaičiuotėje daugiau.
+ Priebalsių p, t, k, s, š, b, d, g, z, ž einančių prieš priebalsius /, m, n, r, v, j arba po jų, tarimas ne-
pakinta (šaltis, tampa, laipsnių, dangus, mergina, svyra).
TAIKOME [1]
Garsiai perskaitykite žodžius. Pasirinkite teisingą atsakymą. Paaiškinkite, kokiu žodžiu patikrinsite rašybą. 1. Kiekvieną vasaros rytą senelio valtele plau(k / g)davome į Kupiškio marias.
2. Ir vėl pradės stipriai sni(g / kyti. 3. Sode sugrė(b / p)ti visi lapai. 4. Žaviuosi tavo ry(š / ž)tingumu. 5. Dar ir šiandien prisimenu, kaip su močiute ke(p / b)davome pyragus. 6. Su broliu li(b / p)davome tik į aukščiausią obelį. 7. Jis nenoriai vil(g / k)davosi dovanotą meg(z / s)tinį. 8. Reikia dau(k / g) ir sunkiai dir(b / p)ti norint įgyvendinti savo tikslus. 9. Grį(š / ž)dami iš mokyklos visada užbė(g / k)davome pas dėdę į svečius.
40
Perskaitykite patarimą, ką daryti, kad smegenys būtų jaunos. Nurodykite, kuria taisykle galima paaiškinti paryškintų žodžių rašybą.
Kad jūsų smegenys būtų jaunos ir veiklios, žaiskite žaidimą
„Apytikslės ir tikslios vertės“. Svarbu atsiminti, kad tam pri-
reiks daug valios pastangų. Ir net jeigu dabar tai atrodo per daug lengva, būkite tikri, jog ateityje smegenys
už tai jums atsidėkos. Smegenys mėgsta pakeisti įprastą rutiną! ir gauti naują stimulą?. Žaidžiant „Apytiksles ir tikslias vertes“ prireiks susikoncentruoti?, skaičiuoti ir perskaičiuoti. Susikaupkite ir atsakykite: a) Kiek laiptelių mokykloje? b) Kiek mokinių šiandien klasėje vilki juodus drabužius? c) Kiek kartų šį mėnesį buvau svečiuose? d) Kiek bus sudėjus du paskutinius pravažiuojančio automobilio numerio skaitmenis? e) Kiek sekundžių praeis, kol raudoną šviesoforo signalą pakeis žalias? Naujų žaidimo klausimų galite susikurti kas savaitę ar mėnesį.
Išanalizuokime [21] Sugalvokite ir užsirašykite šiam žaidimui po 2-3 naujus klausimus. Skirtingomis
spalvomis pažymėkite skardžiuosius, dusliuosius ir balsinguosius priebalsius. Su
bendraklasiais aptarkite, kaip pavyko atlikti užduotį.
"Rutina - sustabarėjusi tvarka; aklas jos laikymasis. 2 Stimulas - reakciją sukeliantis išorinis arba vidinis poveikis. 3 Susikoncentrūoti - sutelkti dėmesį, susikaupti.
59
PASITIKRINAME
Argumentuokime 0
Papasakokite, kokius žaidžiate žaidimus ir kada. Pamąstykite ir įvertinkite, ar jūsų smegenys už tuos žaidimus būtų dėkingos. Pratęskite raštu jums artimą mintį.
4
+ Smegenys būtų dėkingos, nes... +» Nemanau, kad smegenys būtų dėkingos, nes... Raskite ir skirtingomis spalvomis pažymėkite skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius.
4
[11]
Ar esate žaidę (jei taip, tai kur ir kada) lietuvių liaudies žaidimų. Padarykite išvadą, ko iš jų galėtumėte pasimokyti. Pažaiskite žaidimą
„Cip cap“. Remkitės patarimais. Žaidimo tikslas. Šis judėjimo žaidi-
Žaidimo aprašymas. Susėdama ratu. Kiekvie-
mas skirtas vardų, profesijų, miestų,
nas pasiklausia iš kairės ir dešinės sėdinčių
įvairių objektų pavadinimams įsiminti skubiai reaguojant. t
kaimynų, kokius vardus ar kitus sutartus pavadinimus jie sugalvojo. Vienas žaidėjas stovi rato viduryje, jam nėra laisvos vietos sėdėti.
Cipl
Cap!
Jis šaukia kuriam nors žaidėjui „cip!“ arba
„cap!“. „Cipl!“ - reikia pasakyti kaimyno
iš kairės, „cap!“ - kaimyno iš dešinės vardą. Kai žaidėjas viduryje pasako „cip cap“, visi pasikeičia vietomis. Žaidėjas, buvęs rato viduryje, turi susi-
rasti vietą atsisėsti. Ir dabar kažkuris kitas lieka rato viduryje. Viskas pradedama nuo pradžių ir žaidžiama tol, kol tai
teikia malonumą.
Raskite tekste 2-3 žodžius, kuriems būtų galima pritaikyti posakį „ką matau, bet ko negirdžiu, ką girdžiu, bet ko nematau?“
KO IŠMOKAI 60
KAIP MAN SEKĖSI?
Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas rū
sta
rū
moks.link/bdpv
dūmai
sta pienas
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (O) Ką vadiname priebalsių asimiliacija? (O) Kaip išvengti supanašėjusių priebalsių rašybos klaidų?
Kai kuriuose žodžiuose priebalsiai vienaip tariami, bet kitaip
rašomi. Pvz., žodyje „darbštus“ girdime p, bet rašome b. Norint įsitikinti, kurią priebalsę rašyti, žodį reikia pakeisti tokiu giminišku žodžiu, kad po neaiš-
TAIKOME £
Aiškiai ištarkite žodžius ir sugalvokite su jais po sakinį. Paaiškinkite, kokiu žodžiu patikrinote supanašėjusių priebalsių rašybą. Pavyzdys: Vakarais tave supdavau (supo) ir dainuodavau tau lopšinę.
kaus priebalsio eitų balsis, pvz.:
p-b
t-d
darbštus - darbas,
kepdavome
atgarsis
verkdavo
laukdavo - laukė, veždavo - vežė.
lipdymas gobšuolis drabstyti
atbulas Juodkrantė
trukdyti sirgti
Vieno garso supanašė
s-z kasdamas
š-ž puošdavome
kitu vadinama asimiliacija.
skrisdavo
nešdamas
megzti zyzti
ožka varžtas
k-g
6
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME ()
Kada ir kaip gali pasikeisti s, š, z, ž tarimas? Kaip patikrinti rašybą?
9) Kaip patikrinti priebalsių rašybą, kai tariant susilieja priešdėlio ir šaknies priebalsiai? G
Kada ir kaip gali pasikeisti t ir d tarimas? Kaip patikrinti rašybą?
+ Tariant žodį, priebalsis s prieš č virsta š:
rašome rūpesčiai, o tariame rūpeščiai.
+ Tariant žodį, priebalsis z prieš dž virsta ž:
Abejojant, kur prieš č rašyti s, o kurš, reikia
parinkti giminišką žodį ar jo formą taip, kad poseitų t (siųsčiau, nes siųsti).
rašome vabzdžiai, o tariame vabždžiai. + Susidūrus priebalsiams [5], [š], [z], [ž] vyksta ypatinga asimiliacija - susiliejimas: tariamas antrasis
ti prieš dž, žodį reikia pakeisti taip, kad vie-
+ Vykstant fonetinei kaitai priebalsis t virsta į č, od-įdž (paukštis - paukščiai, žodis - žodžiai).
Žodyje „beždžionė“ rašybos neįmanoma patikrinti priebalse d.
priebalsis, taigi rašome Užsienis, bet tariame usienis.
Norint sužinoti, kurią priebalsę (z ar ž) rašy-
toj dž būtų d (pavyzdžiui, nes pavyzdys).
TAIKOME o
e
Perskaitykite žodžių junginius. Paaiškinkite, kokią raidę rašytumėte ir kodėl. Lei čiau dalyvauti, nesumokėti moke čiai, kalbino u.sienietis, kruop, čiai padirbėta, daug skru džių, pasikvie čiau į svečius, atsikėlėme ank čiau, surūdijusių vam. džių.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME +» Kodėl kai kuriuose žodžiuose šalia rašome vienodas raides? Paaiškinkite savo atsakymą. Susidūrus (susiliejus) dviem vienodiems priebalsiams, vienasjų netariamas, pvz.,
RAŠOME
TARIAME
pus(ė) + seser(s)ė = pusseserė
——>
puseserė
per + rašyti = perrašyti
—>
perašyti
švar(us) + raštas = Švarraštis
švaraštis
už + žėlė = Užžėlė
—>
užėlė
Iš + šovė = iššovė
—-2
išovė
PATARIMAS
62
——>
TAIKOME Nurodykite, kokią priebalsę ar priebalses įrašytumėte. Paaiškinkite pasirinktą rašybos atvejį. 1. Ant kaktosi oko gumbas. 2. Tik dabar pe. ašiau rašinį į šva. aštį.3. Gali |uoti kiemą?4.U sisagstyk meg tuką, nes sušalsi. 5. Mano pu. eserė už mane vyresnė net septyneriais metais. 6. Vakar kaip pelenėi veičiau visus puodus. 7. Po rungtynių i eko visos jėgos. 8. Prašau važiuoti aplin eliu.
PASITIKRINAME Sukurkite pasirinktos taisyklės (priebalsių supanašėjimo arba priebalsių susiliejimo) pristatymą su pavyzdžiais. Remkitės veiklos planu. + +
Išsirinkite taisyklę: Pasiskirstykite veikla (tegul vienas užrašo taisyklę, o antras sugalvoja pavyzdžių ar jų ieško žodynuose, trečias iliustruoja, ketvirtas pristato parengtą darbą...).
+
Sukurkite taisyklės pristatymą (taisyklę su pavyzdžiais galima pateikti
+
lentelėje, schemoje, piešinyje ir pan.). Pristatykite taisyklę. Atidžiai klausykitės. Atkreipkite dėmesį, kaip bendraklasiai taria priebalsius, kokiejų gestai, mimika, laikysena.
TIRIAME IR KURIAME 4
Sudalyvaukite konkurse „Gražiausias lietuviškas žodis“. Atlikite apklausą. Numatykite apklausos dalyvius (rekomenduojama apklausti skirtingo amžiaus žmonių, pvz., senelių - tėvų - vaikų). Apklauskite pasirinktus asmenis. Susisteminkite informaciją, t. y. atrinkite dažniausiai vartotus žodžius.
Palyginkite skirtingo amžiaus žmonių rezultatus (žodžius). Dirbkite su žodynu (išsiaiškinkite nežinomų, retai vartojamų žodžių reikšmes). Pažymėkite (jei bus) penkiuose gražiausiuose žodžiuose priebalsių supanašėjimą ar susiliejimą.
Klasės draugams pristatykite gražiausių lietuviškų žodžių penketuką.
Pristatykime + Apklausos rezultatus pateikite diagramoje (ją tvarkingai nubraižykite ranka ar kompiuterine programa (gali praversti IT mokytojo konsultacija ar pagalba).
- Pasistenkite, kad darbo pristatymas būtų: a) parašytas be klaidų (prisiminkite, kaip rašomi tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai, įsidėmėtinos rašybos žodžiai);
b) estetiškas (gražus); c) tvarkingas (nepribraukytas, nesulankstytas, nesuplėšytas ir pan.).
“
KOIŠMOKAU?
KAIP
MAN SEKĖSI? 63
Kietieji ir minkštieji
priebalsiai
Priebalsio j tarimas ir rašyba Ką įrašyti,
|
kad būtų taisylėlinga? Kodėl?
Danguje švytėjo Mėnulio p.autuvas - į unatis.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (O) Kuo priebalsiai skiriasi nuo balsių?
(O) Kuriais atvejais priebalsiai būna minkšti, o kuriais - kieti? Pateikite pavyzdžių. G
Dėl ko vyksta kietųjų ir minkštųjų priebalsių kaita?
(O)
Kas rašoma, kai prieš balsius a, o, u priebalsiai tariami minkštai?
Priebalsiai tariami uždaresne burna, oras sutinka kliūčių, todėl šie garsai ne tokie skambūs kaip
64
jo gomurio. Tariant kietuosius priebalsius liežuvis papildomai nekeliamas, nes jis atitraukiamas
balsiai. Priebalsius (garsus) žyminčios raidės vadinamos priebalsėmis.
atgal.
Pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą priebalsiai skirstomi į minkštuosius ir kietūosius.
senai - seniai; kurti - kiurti; gražus - gražius.
Priebalsisj iš prigimties yra minkštas, o kiti priebalsiai pagal kietumą ir minkštumą sudaro poras. Tariant minkštuosius priebalsius, liežuvio vidurinė
balsius, žymimus raidėmis a, ą, u, ū, ų, o, ir dvigarsius, prasidedančius a, u, tik tada, kai prieš juos rašome minkštumo ženklą (nešu - nešiu, gira -
dalis kilstelėjama šiek tiek aukščiau, prie minkšto-
giria, šoks - šioks; Kaūnas - kiaunė).
Palyginkite žodžių poras: galu - galiu, lapų - lapių; Priebalsiai minkšti esti prieš užpakalinės eilės
LIETUVIŲ KALBOS
PRIEBALSIAI TARIANT YRA
KIETI
MINKŠTI
Į
l
1) prieš užpakalinės eilės balsius, žymimus
raidėmis a, ą, u, ū, ų, o, ir dvigarsius, prasidedančius a, u, einantys priebalsiai
(malūnas, pasaulis);
raidėmis e, ę, ė, i, į, y, ir dvigarsius, prasidedančius e, i, einantys priebalsiai (pelė, viltis);
2) prieš minkštumo ženklą i (lekia);
2) prieš kitą kietąjį priebalsį (paštas);
3) prieš minkštuosius priebalsius ir j (strėlė,
3) žodžio gale (man). +
1) prieš priešakinės eilės balsius, žymimus
pjautuvas).
Priebalsiai k ir g išlieka kieti, bet kitiems minkštėti netrukdo, pvz., šiurkščiai.
+ Visada yra minkštas priebalsisj.
TAIKOME [1]
Garsiai perskaitykite
[2]
Perskaitykite Indrės Pavilonytės teksto ištrauką ir raskite
žodžius.
žodžius su minkštumo ženklu. Nurodykite, kurie priebalsiai
Gžlya Iliimes, sclka,
tuose žodžiuose yra kietieji, o kurie - minkštieji.
labas, raganos, slapstosi,
Girios Slėnio miestelis buvo keisčiausias miestelis pasaulyje.
joja, pievoj, mylėti,
Jame tebuvo keturios gatvės - Pavasario, Vasaros, Rudens ir
šis, pirmyn, namo,
Žiemos, bet visas jas skyrė milžiniška tvora. Ji buvo tokia ilga
bėgam, vargšas, ateis,
ir aukšta, kad jos nebuvo galima nei apeiti, nei perlipti.
mėgstamiausias, pingvinas, einam, cirkas.
Didžioji tvora gatves ir jų gyventojų namus skyrė taip seniai, kad niekas jau daugelį metų negalėjo prisiminti, nei kaip, nei kada, nei kodėlji išdygo ir - svarbiausia... kas slypi
(L) Nurodykite, kurie priebalsiai yra
kietieji, o kurie -
minkštieji. Paaiškinkite, kaip nustatėte.
anapus jos.
Indrė Pavilonytė, iš kn. „Didžiosios tvoros paslaptis“
65
Paaiškinkite paryškintų žodžių reikšmes. Kas atsitiko įterpus minkštumo ženklą?
(O) Kodėl po j nerašome minkštumo ženklo?
Pintinėje sudėta vilna.
Pateikite pavyzdžių.
Vilnia - Neriės kairysis intakas.
3 ą
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
a
(O) Kada priebalsį j tariame, bet nerašome? Pateikite pavyzdžių.
Jau žinote, kad visi lietuvių kalbos priebalsiai gali būti ir kietieji, ir minkštieji, tik j visada yra minkštas. Bet įsidėmėkite, kadjne visada rašomas, nors tariamas.
jtariamas ir rašomas: + žodžio šaknies pradžioje prieš balsį (jis); +» šaknyje po priebalsių p, b (pjauti, subjurti); + lietuviškuose žodžiuose - tarp priebalsio ir
balsio (rugpjūtis);
Atsargiai pilu karštą arbatą.
. prieš lietuviškas priesagas ir galūnes
(saujelė, radijas).
Mes aplankėme daug pilių.
jtariamas, bet nerašomas:
p
-
+ lietuviškų žodžių pradžioje prieš dvibalsį ie (ieva, ieškoti).
Žž
Išimtis! Priebalsėj prieš dvibalsį ie žodžio pradžioje rašoma keliuose įvardžiuose, kai kuriuose tikriniuose daiktavardžiuose ir iš jų padarytuose bendriniuose žodžiuose (jie, jiems; Jišznas*, jieznietis, Jiesiė*.
+ Sutrumpėjusio vienaskaitos vietininko galūnėje j tariama kaip i,
Šiandien nešu gerą žinią,
bet rašomaj (pievoje - pievoj).
rytoj nešiu dar geresnę.
+ Poj nerašomas minkštumo ženklas (joja, važiuoja).
Įkvėpkite ir kitus geru pavyzdžiu. Rytais geriu tik arbatą. Šis obuolys labai skanus.
Įsidėmėkite žvaigždute (*) pažymėtų tikrinių
Renkuosi skanius patiekalus.
daiktavardžių rašybą,
Naminė duonos gira dažniausiai gaminama iš ruginės duonos. Didžiausia Lietuvojė yra senoji
Labanėro giria.
Čo
raskite internete ar kituose šaltiniuose informacijos apie miestą Jiezną ir upę Jiėsią.
TAIKOME v
k
5
Išanalizųuol-ime Nustatykite, kuria taisykle galima paaiškinti paryškintų žodžių rašybą.
Mes su Jonu nežinojome, kur ieškoti grybų. Vaikščiojom po eglynus ir pušynus. Gal turėtume nueiti į beržyną? Pamiškėj pamatėme daug žydinčių ievų. Kaip jos kvepia! levų kvapas mus užbūrė. Prisiskynėme pilnas saujas žiedų. Bet
pakilo vėjas, todėl išėjome namo.
PASITIKRINAME Įsivaizduokite, kad dalyvaujate varžytuvėse - jums reikia sukurti įdomiausią istorijos pabaigą. Pratęskite Indrės Pavilonytės (žr. 2 užduotį p. 65) pasakojimą. Sukurkite 50-60 žodžių teksto pabaigą. Remkitės veiklos planu. Apibūdinkite, kokį vaizdą būtų galima pamatyti už menamos tvoros. Nupasakokite, kokį jausmą
būtų galima patirti anapus paslaptingos tvoros.
Atskleiskite, kokią paslaptį galėtų saugoti aukšta tvora Pasitikrinkite parašytą tekstą ir paskutinio sakinio žodžiuose pabraukite kietuosius ir minkštuosius priebalsius.
Atliktu darbu pasidalykite su draugais, aptarkite, kas pavyko geriausiai, ką dar reikia tobulinti.
Kad teksto kalba būtų vaizdinga, skambi, o jūs taptumėte varžytuvių nugalėtojais, remkitės sinonimų ir antonimų žodynais.
[77]
Skaitmeninis „Sinonimų žodynas“ Skaitmeninis „Antonimų žodynas“
“
KOIŠMOKAU?
KAIP MAN SEKĖSI? 67
iš
E
[E] 445: [E] moks.link/odpx
Zodis po žodžio
Trumeęi informaciniai tekstai
Informacinių tekstų paskirtis - pranešti naujie-
Informaciniai tekstai turi būti aiškūs, konkretūs ir
nas, informuoti apie tam tikrus svarbius įvykius.
tikslūs. Atkreipkite dėmesį, kaip rašomos instruk-
Dažniausiai jais atsakoma į klausimus kas? ką?
cijos, laiškai, sveikinimai, kvietimai ir padėkos.
kur? kada? kaip? kodėl?
Laiškas - tai asmens rašytinė žinia kitam asme-
Žinūtė - glaustas pranešimas apie įvykį, faktą.
niui, siekiant pasidalyti žiniomis, mintimis, pateikti
Gali būti trumposios - vieno sakinio - žinutės,
klausimus tikintis atsakymų. Visi laiškai rašomi
atsakančios į klausimus kas įvyko? kur? kada?
atsižvelgiant į bendras laiškų rašymo taisykles, siunčiami paštu, elektroniniu paštu ar per rankas.
Kvietimas - specialus lapelis, kuriuo prašoma
Instrūkcija - nurodymas, kaip atlikti tam tikrą darbą, naudotis tam tikru prietaisu; paaiškinimas,
taisyklių rinkinys.
Sveikinimas - žodinis arba rašytinis tekstas linkėjimams ar palankumui išreikšti. Gali būti išsakoma žodžiais, raštu, elektroniniu paštu, tekstine žinute
Skelbimas - viešas pranešimas, skelbiamas inter-
ar kitaip.
nete, skaitomas per radiją ar televiziją, spausdinamas periodiniame leidinyje ar iškabinamas tam
Padėka - dėkingumo išraiška už gautą pagalbą,
skirtoje vietoje. 68
apsilankyti kokiame renginyje.
paramą, kito asmens pastangas. Gali būti išreikšta žodžiais, gestais, raštu arba kitais veiksmais.
INSTRUKCIJA Kaip parašyti neoficialų laišką? Laiškas artimam draugui ar šeimos nariui tinka tiek elektroninis, tiek
ranka rašytas. „ Pradėkite nuo pasisveikinimo. Jis priklauso nuo santykių su laiško gavėju. Mandagu kreiptis vardu, bet galima vartoti ir tokį pasisveikinimą kaip „Labas“ arba „Sveikas“, „Sveika“ ar oficialiau - „Sveiki“.
. Iš naujos eilutės pradėkite rašyti laiško turinį. Pirmiausia reikėtų laiško gavėją įsivaizduoti priešais save ir tarsi su juo kalbantisjo pa-
klausti, kaip jis gyvena.
Galima pradėti taip: „Tikiuosi, kad Tau viskas
gerai“, arba paklausti: „Kaip Tau sekasi?“
. Nusakykite, kas vyksta jūsų gyvenime. Tarkim, laiške tetai neužtenka parašyti: „Ačiū už dovaną.“ Patartina atskleisti jai, kad jums tai svarbu: „Visiems mano draugams
labai patiko Tavo dovanotas
žaidimas. Dabar dažnai laisvalaikiu kartu žaidžiame. Labai ačiū!“ „ Daugiausia dėmesio skirkite pagrindinei informacijai. Atsakykite į svarbiausius pasirinktus klausimus kas? ką? kur? kada? kaip? ko-
dėl? „ Žinokite, ko nerašyti. Nereikškite laiške pykčio, dėl kurio vėliau
reikėtų gailėtis. . Tinkamai baikite laišką. Paskutinis sakinys gali būti ir labai santū-
rus, ir originalus, ir šmaikštus. Pabaigoje artimiems žmonėms galite parašyti „Su meile“, o jei laiškas oficialesnis -„Pagarbiai“ ar „Su
geriausiais linkėjimais“, ir pasirašykite. . Vartokite P. S. (lot. Post scriptum - po parašymo, t. y. prierašas),jei pamiršote ką nors paminėti laiške, ir pateikite norimą informaciją.
UN
PN
V Mieloji teta! 2
L
+—
.
1
=
Sveikinu su gimtadienių
Kreipinys (ką sveikiname)
2 Sveikinimo žodžiai / linkėjimai
iv linkiu sėkmės darbe,
|
SVEIKINIMAS
. jaukumo namuose
3) Sveikinantis asmuo
ir meilės šeimoje!
4 Data
3) Austėja 4)2023-10-28
—
UUn——————
PADEKA
PADĖKA
VU S klasės mokiniams
1: Asmenys, kuriems skiriama padėka
2) už aktyvų dalyvavimą lietuvių kalbos viktovinoje „„Moki žodį — žinai kelią“.
2) Paskirtis (už ką dėkojama) 3:
Dėkotojas
3) Lietuvių kalbos mokytojas
UVS
a "Emilija 2) Kviečiu
muzikos tave į “koncerta
i ON mokyklos kvapo val
ivželio
3) birželio
14
4
—-
pilies kiemelyje:
KVIETIMAS 1
2! Tikslas (kodėl kviečiama) 3' Laikas ir vieta (kada ir kur laukiama / kviečiama) 4
70
Kreipinys (kas kviečiamas)
Kviečiantis asmuo
PASITIKRINAME
60
Pagal instrukciją parašykite trumpą neoficialų laišką. Apsi-
keiskite parašytais laiškais su kita pora, įvertinkite, ar laikomasi instrukcijos. Aptarkite, kaip pavyko. Pateikite siūlymų, ką derėtų tikslinti.
40
Pasiskirstykite grupėmis ir sukurkite instrukcijas, kaip reikia rašyti skelbimą ir žinutę, kur ir kaip skelbti. Pateikite pavyz-
džių. Pristatykite ir aptarkite, kas pavyko geriausiai.
Surašykite klasės draugų vardus ant lapelių ir išsitraukite po vieną. Neišsiduokite, ką išsitraukėte. Sukurkite ir slapta perduokite trumpą kvietimą tam asmeniui. Garsiai perskaitykite vieni kitiems, kur buvote pakviesti. Sukurkite padėką už gautą kvietimą ir sveikinimą puikiai atlikus užduotį. Padėkas ir sveikinimus garsiai perskaitykite arba pasakykite vieni kitiems.
Erin“ KĄIŠMOKAU?
"KAIP
MAN SEKĖSI? 71
Dvigarsiai
Dvibalsiai. Žodžių su dvibalsiais
ie, uo tarimas ir rašyba Pasiklausykite ir pamėgdžiokite
augintinių skleidžiamus
garsus.
Ar
ištarėte
dvibalsį? Kokį?
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME (O) Ką vadiname dvibalsiais? (O) Kas būdinga dvibalsiams? G
Kurie dvibalsiai sudaro vieną garsą?
Kodėl taip yra? Pasakykite pavyzdžių. 6)
Kodėl kartais žodžiuose girdime eu,
bet rašome iau? Pateikite pavyzdžių.
Dvigarsiai, sudaryti iš dviejų balsių, vadinami dvibalsiais. r?
Lietuvių kalbos dvibalsiai ai, au, ei, ui
r?
Palyginkite žodžius „paima“ ir „laimė“.
tariami viename, bet nebūtinai pabrėž-
Pirmame žodyje balsiai a ir i priklauso
tame (kirčiuotame) skiemenyje (vaikai,
skirtingiems skiemenims (pa-i-ma), todėl nesudaro dvibalsio (tariant jaučiama riba tarp jų). Žodyje „lai-mė“ balsiai a ir i priklauso tam pačiam skiemeniui, todėl jie sudaro dvibalsį ai.
saulei, vėjui). Tai ne vienas garsas, o dviejų garsų jungi-
nys. To paties dvibalsio dėmenys gali būti tariami skirtingai (saulė (5 r., 5 g.), Saulius (7r., 6g.), laisvė (6 r., 6 g.), laisvas (7 r.,7 g.). Dvibalsiai ie, uo vadinami sutaptiniais ir
laikomi vienu garsu (akmuo (5 r., 4 g.), pievelė (7 r., 6 g.), uogienė (7r., 5 g.).
Dvibalsiai ai, au kartais tariami kaip ei, eu,
bet niekada taip nerašomi (gražiai (7r., 6 g.), šiaurė (6 r., 5 g.).
72
TAIKOME jai
[1]
. Argumentuokime
kaitykit
Eazii Pas a y “ k žodžius. Atkreipkite dėmesį, ar vienoda Arvi
ištariate to paties . . dvibalsio garsus.
Aiškiai perskaitykite žodžių junginius ir nuspręskite, i i Ii “= k kurį variantą (ė ar ie, o ar uo) reikia palikti. Kodėl?
!
Nurodykite, po kiek raidžių ir garsų yra
7
as
M(o / uo)linis ąsotis, j(o / uo)das katinas, reikia sugr(ė / ie)bti lapus, sugr(ė / ie)biau už rankos, saldi (o / uo)gienė, garsiai r(ė / ie)kė, duonos r(ė /ie)kė, gelton(o / uo)ja p(ė /ie)nės,
Laukas, laukia, paupyje, leidžia,
S
paryškintuose žodžiuose.
šeima, neima,
Šiauliai, šaulys, laikas, laimė, paima, suolas,
prinoko ob(o / uo)lys, skaidrus vand(o / uo).
smuikininkė, suima,
suošė, prieina, priekis. Kuriuose žodžiuose nėra dvibalsių? Eeeiškinikiia, kacEll,
Pasakykite, po kiek garsų yra žodžiuose.
[3]
Perskaitykite tekstą ir nurodykite žodžius su dvibalsiais. 2008 metais žodis „ačiū“ išrinktas gražiausiu lietuvišku žodžiu. Nedaug atsiliko ir žodžiai „Lietuva“, „lakštingala“.
Labiausiai įgrisęs ir erzinantis daugeliui atrodė nereikalingai kalboje vartojamas pertaras! „ta prasme“. 2009 metais smagiausiu ištiktuku išrinktas „keberiokšt“.
Nurodykite, kuriuose žodžiuose dvibalsiai ai, au Aiirinliiiss pzieka rešians, 0651
tariami kaip ei, eu, bet taip nerašomi.
są tariame. Minkštumo ženklas garso nesudaro.
[4]
Raiškiai perskaitykite ketureilį?. Aiškiai tarkite žodžius su dvibalsiais ie ir uo. Išsivirkime uogienės,
Įsipilkim pieno, Pasipjaustykime duonos, Palydėkim dieną. Pagal pateiktą iliustraciją sukurkite ketureilį. Pavartokite žodžių su dvibalsiais uo ir ie.
"Pėrtaras - nereikalingas, kalbant nuolat iš papratimo kartojamas žodis ar posakis. * Ketūreilis (ketureilis) - eilėraščio posmas iš keturių eilučių
PASITIKRINAME
Sukurlkime [1]
Prisidėkite prie Ateities kūrimo ir atlikite kūrybinę užduotį. Aplink Ateities žemę skraido dvibalsių planetos. Planetų gyventojai nevieNnodi, skiriasi jų gyvenimo būdas ir tempas. Pamąstykite, kurioje planetoje norėtumėte apsilankyti. [11]
Išsirinkite planetą ir raštu sukurkite apie ją 100-120 žodžių pasakojimą.
[2]
Sugalvokite planetai pavadinimą, kad jame būtų dvibalsis(-ių). Su pasirinktu dvibalsiu pavartokite tekste kuo daugiau žodžių, pvz., Planetos Tausau gyventojai yra šaunūs, nebijo aukščio ir skraido su paukščiais.
Kuriant pasakojimą visada svarbu išskirti tris pagrindines pastraipas:
įžangą (pradžią), dėstymą ir pabaigą (apibendrinimą). + Įžanga (pristatykite planetą). +» Dėstymas (papasakokite, ką joje galima veikti / kuoji ypatinga / kaip žmogus galėtų padėti jai išlikti ir pan.).
+» Pabaiga (apibendrinimas) (kokie jausmai planetoje). [14]
/ būsena apima toje
Sukurtame pasakojime raskite ir pabraukite visus dvibalsius.
KOIŠMOKAU? 74
"KAIP MAN SEKĖSI?
Mišrieji dvigarsiai Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba Ką reiškia
4
posakis: „Vpės
du
krantai,
bet
dugnas
vienas“?
ver-kia, ve-ria
()
Ką vadiname mišriaisiais dvigarsiais?
O)
Kodėl žodyje „verkia“ yra mišrusis
dvigarsis er, o žodyje „veria“jo nėra?
Mišrūsis dvigarsis yra dviejų garsų (balsių a, e,
Mišriųjų dvigarsių balsiai i, u visada yra trumpi.
i, u ir priebalsių L m, n, r) junginys, priklausantis
Keliant žodžius į kitą eilutę, raidės, žyminčios miš-
tam pačiam, bet nebūtinai pabrėžtam (kirčiuotam) skiemeniui. Skiemuo gali būti pabrėžiamas
riuosius dvigarsius, neskaidomos
arba ne, pvz., mišrusis dvigarsis pabrėžtame skiemenyje:jis kal-ba, nepabrėžtame: tu kal-bi.
I
min
r
a
a
am
an)
ar
e
el
em
en
er
i
il
im
in)
ir
u
ul
|um
un)
Ur
(vil-tis, šim-tas,
kur-mis, sun-kus).
Antrinės kilmės dvigarsiai susidaro jungiantis dviem žodžiams (susiduriant dviem šaknims),
randantis tam tikroms žodžio dalims (priesagoms) ar sutrumpėjant žodžiams, pvz.: + sudurtiniuose žodžiuose ( ė is, bet
is,
is);
+ priesagose (žemyn, geryn); + žodžio gale (Ne visada taip yr (iš žodžio „yra“), kaip atrodo.). 75
TAIKOME Nurodykite, kuriuos mišriuosius dvigarsius slepia delnai. Būkite dėmesingi, nes tarpjų gali būti ir antrinės kilmės
Perskaitykite straipsnio tęsinį. Išrinkite žodžius su mišriaisiais dvigarsiais. Surikiuokite žodžius pagal abėcėlę.
dvigarsių. B sp
ta,k
votas,aukšt
gailest
dvig
mėlėf
mas,h ,k
gumas, sept
siai, kut
bas,
barys,
metis,
ti,
Rikiuodami žodžius pagal abėcėlę, paisykite raidžių eiliškumo kiekviename
žodyje. Jei pirmos žodžių raidės sutampa, žiūrėkite antrųjų ar net trečiųjų.
ti, ger Esant palankioms sąlygoms, žmogus gali
60
Garsiai perskaitykite pirmą straipsnio „Vilkų telefonas - kodėl jie stūgauja naktimis?“ pastraipą ir išrinkite žodžius,
išgirsti staugiant vilkus už maždaug
kuriuose yra mišrieji dvigarsiai su
4kilometrų, o vienas kitą jie girdi net per 10 kilometrų. Mokslininkai, susižavėję vilkų staugimu, dešimtmečius ginčijosi, kokias
trumpaisiais i, u balsiais.
funkcijas staugimas iš tiesų atlieka plėšrū-
Mums, žmonėms, vilkų staugimas - vienas
paslaptingiausių laukinėje gamtoje girdimų garsų. Vilkų šeimos staugimo klausymas yra nepaprasta patirtis. Išgirdus šiuos gar-
sus atrodo, kad tamsos apgaubtame miške „koncertuoja“ mažiausiai keliolika plėšrūnų, nors vilkų šeimas dažniausiai sudaro tik keli individai.
nų gyvenime. Perskaitykite straipsnio tęsinį ir nusakykite, kokias žinias staugimu perduoda vilkai
vienas kitam. Žiūrint į staugimą iš žmogaus perspektyvos, galima jį palyginti su naudojimusi mobiliuoju telefonu, kai užsakyta nemo-
kamų pokalbių su šeimos nariais paslauga. Juo naudojamasi norint susitikti su šeima, patikrinti, ar vaikai yra saugūs, pakviesti juos pietauti arba susitarti su giminaičiais kartu nueiti į restoraną.
[11] Sukurkite trumpą vilkų dialogą'. Atskleiskite, apie ką stūgauja naktį
Tai vėl kaukt?..
vilkė su kitais šeimos nariais. Pažymėkite žodžius su mišriaisiais dvigarsiais. "Dialogas - tekstas, kurį sudaro dviejų veikėjų pokalbis.
PASITIKRINAME
Pristatykime Technologijų gamintojai skelbia, kad „išmaniosios technologijos - ne tik pramoga, bet ir raktas į visavertį gyvenimą“. Parenkite trumpą pranešimąir plakatą „Kokių išmaniųjų technologijų reikėtų penktokams?“ Remkitės veiklos planu. Savo darbą pristatykite klasei.
PASIRENGIMAS + Susirašykite į juodraštį teiginius: 1. Penktokams reikia šių išmaniųjų technologijų: .., nes...
(parašykite 2-3 argumentus); 2. Penktokams nereikalingos išmaniosios technologijos, nes... (parašykite 2-3 argumentus).
+ Susidarykite minčių žemėlapį. + Pasvarstykite, kaip išdėstysite informaciją. + Naudokitės žodynais ir mokomaisiais interneto ištekliais.
RAŠYMAS, DARBO
KŪRIMAS
+ Sukurkite plakatą: surašykite savo teiginius, argumentus, savo darbą
iliustruokite.
+ Raskite žodžius su mišriaisiais dvigarsiais. Tuos dvigarsius pabraukite.
PRISTATYM + Parengtus darbus garsiai ir aiškiai pristatykite klasės draugams.
Atkreipkite dėmesį į savo ir bendraklasių kalbos taisyklingumą (dvigarsių tarimą), gestus, mimiką, laikyseną.
"Argumeftas - pagrindžiantis ką nors teiginys |" KOIŠMOKAU?
"KAIP MAN SEKĖSI?
Zodžio skiemuo Skiemens pagrindas. Ilgieji ir trumpieji skiemenys
Kaip V
ISVengti
>
skiemens tarimo
ir v rašybos
klaidų?
(0
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
Skiemuė yra žodžio dalis,
Ką vadiname skiemeniu ir kas sudarojo pagrindą?
žodyje yra balsių ir dvibalsių
O) Ar galima vieną raidę kelti į kitą eilutę?
Įrodykite. G
Kaip keliame žodžius, kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių?
(4) Kaip skirstomi skiemenys? Pateikite pavyzdžių.
ištariama vienu kartu. Kiek arba mišriųjų dvigarsių, tiek jame yra skiemenų. Taigi lietuvių
kalbos skiemefūs ceftrą (pagrindą) sudaro balsis, dvibalsis arba dvigarsis (a-kis, duo-na, bal-nas). Priebalsiai negali sudaryti skiemens pagrindo ir į skiemenį
įeina tik prisišliedami prie balsio (kal-nas). + Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis (va-sa-rą,
ne-tin-ka-mas, uo-ga). 78
+ Viena balsė gali būti paliekama
TAIKOME
toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą (a-ša-ra, Ro-
Perskaitykite pasakos „Žiogas ir skruzdėlė“ pradžią. Nurodykite, koks yra paryškintas skiemuo - trumpasis ar ilgasis.
me-o, į-va-žia-vo). + Kai susiduria dvi ar daugiau
Buvo labai graži vasaros diena. Skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis!
priebalsių, paskutinė būtinai
keliama į kitą eilutę, o kitos paliekamos toje pačioje arba perkeliamos į kitą (gat-vė, ga-tvė, moks-las, mok-slas,
mo-kslas).
| 2)
Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis. Kuo skiriasi patyčios nuo pajuokavimo?
+ Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat dviraidžiai
dz, dž, ch neskaidomi (kai-lis, kin-ta, bi-dze-na, au-džia, me-cha-ni-kas).
+» Dz, dž skaidomi tada, kai d priklauso vienam,
ozar žkitam sudurtinio žodžio dėmeniui (juod-že-mis). Lietuvių kalboje skiemenys gali būti ilgieji ir trumpieji:
Į
trumpųjų skiemenų pagrindą sudaro trumpieji balsiai (ras-ti, mes-ti, ku-ras,
a-to-mas);
Į
ilgųjų skiemenų pagrindą sudaroilgieji balsiai, dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai (so-das, lai-bas, kal-nas, lenk-tis, kir-sti).
Kartais patyčias sunku atskirti nuo juokelio, nes pastarasis suvokiamas kaip pokštas. Pokštaujant norima prajuokinti, skatinti atsipalaiduoti, tyčiojantis - įžeisti, pažeminti, kritikuoti, o kartais patyčios yra manipuliavimas. Kai juokiamasi, linksma visiems, o tyčinė pajuoka smagi tik tam, kuris „mėtosi tais juokeliais“. Patyčios - ko nors darymas tyčia, dažnai. Tai gali būti erzinimas, stumdymas,
mušimas,
pravardžiavimas, ignoravimas, piktų ar erzinančių trumpųjų žinučių ir elektroninių laiškų siuntinėjimas, užgauliojantys komentarai, nuotraukų platinimas (be asmens sutikimo) socialiniuose tinkluose, turint piktų kėslų. [21]
Suskiemenuokite pabrauktus žodžius.
[22]
Raskite pirmame sakinyje žodžius, kurių skiemens pagrindą sudaro trumpasis balsis.
PASITIKRINAME
Pasiūlykime sprendimą „Vaikų linija“ kviečia savanoriauti ir prašo kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus, skatinti vaikus, paauglius padėti sau ir vieni kitiems.
Parenkite patarimų atmintinę, ką daryti, jei matote patyčias. Remkitės veiklos planu ir internetinės svetainės informacija. [15]
Internetinė svetainė „Vaikų linija. Be patyčių"
PASIRENGIMAS [15]
+ Pasitikslinkite, ką vadiname patyčiomis. Pasinaudokite skaitmeniniu „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir
„Vaikų linijos" svetainės informacija. + Susidarykite minčių žemėlapį, nes pagal jį lengviau
suformuluosite patarimus.
EST
R
+ Sugalvokite patarimų.
Jei matote patyčias: - Būtina... - Rekomenduojama... - Nepatartina...
“ 80
KOIŠMOKAU?
"KAIP MAN SEKĖSI?
Kirčio ženklai Taisyklingo kirčiavimo reikšm
Biššio
(B:
-
moks.link/bdąc
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME Ką vadiname kirčiuotu skiemeniu? Yra sakoma, kad lietuvių kalba - proto mankšta, nes neįprastas žodžių skambesys priverčia smegenis dirbti.
Vieną žodžio skiemenį pabrėžiame (ištariame
stipriau, energingiau) labiau nei kitus. Toks pabrėžimas vadinamas kirčiū (plg.: tėtis duobę ka-sa (pabrėžiame pirmą skiemenį); mamos ilga plaukų ka-sa (pabrėžiame antrą skiemenį).
Pabrėžti skiemenys vadinami kirčiūotais skiemenimis. Lietuvių kalboje gali būti kirčiuotas bet
kuris skiemuo (nė-mas, na-mi-nis, na-muo-sė). Žodyje gali būti tik vienas kirčiuotas skiemuo. Tai nepriklauso nuo to, kiek žodyje skiemenų. Visi vienskiemeniai žodžiai kirčiuojami.
AIŠKINAMĖS IR SUPRANTAME
TAIKOME Garsiai perskaitykite Ramutės Skučaitės eilėraštį. Aiškiai tarkite kirčiuotus (paryškintus) skiemenis. Tai žai-džiu žai-džiu žai-džiu! Kuo gi? - Pa-pra-stu žo-džiu. Su žo-džiu gra-žiai drau-gau-ju Tai rim-tai, tai pa-juo-kau-ju... Ir ta-ve la-bai kvie-čiu:
Eikš, pa-žai-si-me ŽO-DŽIU! j
Ramutė Skučaitė,
iš kn. „Žaidžiu lietuvišku žodžiu“
PATARIMAS
(O) Ką vadiname kirčio ženklais? (O) Ar nuo kirčio vietos gali priklausyti žodžio reikšmė? Kirčiuotas (pabrėžtas) skiemuo žodynuose žymimas specialiais simboliais - kirčio ženklais: kairiniū ('), dešininiū ('), riestiniū ("). Kirčio ženklas rašomas virš kirčiuoto skiemens pagrindo (balsio arba dvibalsio ar dvigarsio), pvz.: rasti, saulė, vilkas.
Nuo kirčio vietos priklauso ir žodžio reikšmė, todėl svarbu taisyklingai sukirčiuoti žodžius
(kal-tas (daiktavardis), kal-tas (būdvardis). Ilgieji kirčiuoti skiemenys kirčiuojami dvejopai: + dešininiū kirčio ženklu kirčiuojama tada, kai ilgasis balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis
tariamas staigiai išsižiojant (/ova, laimė, kėlti); + riestiniū kirčio ženklu kirčiuojamas ilgasis
balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis, kuris tęsiamas tariant (stalas, laūkas, balsas).
8
TAIKOME Aiškiai perskaitykite žodžius. Pasakykite, kur
tvirtai tariama kirčiuoto (paryškinto) dvigarsio pradžia, o kur - galas.
Varna - vafnas,
šaltas - šaltis,
laūkas - laukia, mėilė - meiliai,
laisvas - laisvė, plaukas - plaūkia. kaunasi - Kaūnas,
[2]
Taisyklingai perskaitykite sakinius ir paaiškinkite, ką reiškia pabraukti žodžiai. Nurodykite, kokiu kirčio ženklu sukirčiuoti žodžiai. 1. Senelis ruošėsi arti lauką. Šešupė teka arti mano senelių
namų. 2. Ši giria mane baugina. Mokytojas vėl mane giria. 3. Saulius kantriai palaukė draugo. Jau matyti palaūkė.
4. Susėdome mės prie laukinės obels. Krepšininkas vėl mės baudos taškus. 5. Mūsų mieste kaūkė sirena. Karnavalui reikalinga kuo ryškesnė kaukė. 6. Susėdo sėniai ir apie kažką
šnekučiuojasi. Jau seniai tavęs nemačiau. 7. Tavo padovano-
tagėlė ilgai žydėjo. Nuo vabzdžių sukandimo gėlė visą kūną.
PASITIKRINAME Garsiai ir aiškiai perskaitykite straipsnio ištrauką. Nustatykite pabrauktų žodžių kirčiuotą skiemenį ir nurodykite, kas sudaro
Atlikti šią užduotį padės pasirinktas žodynas.
jo pagrindą. Dvidešimt vienų Tomas visą gyvenimą pra-
lai-ko pra-lei-džia lietuvių kalbos kursuose
Iei-do Jungtinėje Karalystėje. Jo mama -
Vilniaus u-ni-ver-si-te-te.
lie-tu-vė, o tėtis - bri-tas. Nors lie-tu-viškai Tomas
buvo mokomas
nuo mažens,
„Mama
visada pasakodavo, kad lietuvių
kal-ba yra labai sena ir y-pa-tin-ga, tačiau
no-rė-da-mas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie atei-
jos ne-sau-go-si-me. Taigi meilę lietuvių
ties ga-li-my-bes suprato, kad šios kalbos
kal-bai jaučiau jau se-niai, bet imtis ko nors
žinios sti-priai šlubuoja.
rimčiau nusprendžiau tik pradėjęs studi-
„Lietuvių kal-bą vartojau tik bui-ty-je,
todėl norėjau išmokti tai-sy-klin-giau ne tik
mūsų nedaug, todėlji gali išnykti, jei-gu
juoti universitete. Su-pra-tau, kad gilesnės jos žinios būtinos galvojant ne tik apie atei-
kalbėti, bet ir rašyti, suprasti tai-sy-kles ir
tį, bet ir apie lietuvių kultūros puoselėjimą
lietuvių kalbos dė-snius“, - pasakoja To-
svetur“, - pasakoja Jungtinėje Karalystėje
mas, kuris
gyvenantis Tomas.
jau trečią vasarą iš eilės nemažai
O IŠMOKAI 82
“KAIP MAN SEKĖSI?
ŽODIS PO ŽODŽIO
Kalbos etiketas, Aiškus ir taisyklingas kalbėjimas
Etikėtas - tai elgesio taisyklės ir formos; viešoji laikysena, manieros!. Kad kiti mus tinkamai suprastų ir išgirstų, reikia laikytis kalbos etiketo: i“
+ kalbėti ramiai, aiškiai, nerodant agresijos ar abejingumo;
+ laikytis kalbos pradžios ir pabaigos formulių (pasisveikinti, mandagiai pasiteirauti, kaip sekasi pašnekovui, kaip jis jaučiasi, kultūringai atsisveikinti); + prie kalbos turėtų derėti ir gestai: nebūti agresyvūs, nekelti neigiamų jausmų pašnekovui, neprieštarauti tam, ką kalbate.
Kalbant reikia aiškiai tarti garsus, juos artikuliuoti?. Kiekvienas nori būti išgirstas, todėl svarbu mokėti klausytis:
i“
+» nepertraukti nebaigusio kalbėti pašnekovo;
- sutelkti dėmesį į jį ir jo kalbą;
+» neužsiimti pašaline veikla. žmogaus elgsena, laikysena, kalbėsena; išorinės elgesio formos.
lišcija (lot. articulo - aiškiai tariu; skaidau) - kalbos padargų (liežuvio, lūpų,
minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai tariant kalbos garsus.
TIRIAME IR KURIAME Padiskutuokite tema „Kalba gali išnykti, jeigu jos nesaugosime“. Remkitės veiklos planu.
PASIRENGIMAS Pasiskirstykite klasėje į dvi grupes: + Pirma grupė turi įtikinti antrąją, kad lietuvių kalba neišnyks; + Antra grupė turi pasakyti savo nuomonę pirmajai, dėl kokių priežasčių lietuvių kalbai gali kilti grėsmė išnykti.
DT Suformuluokite ir užrašykite aiškią savo nuomonę.
PRISTATYMAS Išdėstykite savo pamąstymus, aiškiai artikuliuokite. Diskutuokite ramiai,
taisyklingai tarkite ilguosius ir trumpuosius skiemenis. Visi kartu su mokytoju apibendrinkite darbą ir pasakykite,
kodėl svarbu saugoti ir mokėti lietuvių kalbą.
. Diskusija - viešas kokio nors daly-
ko svarstymas, aptarimas.
. Diskusija neturi virsti piktu ginču. . Diskutuojame ne tam, kad žūtbūt
įrodytume savo teiginius, o kad apsikeistume nuomonėmis, lavintumės ir sužinotume ką nors naujo.
KO ISMOKAI 84
KAIP MAN SEKĖSI?
Žaidimas
„Pantomimos“! Žaidimo vedėjas prieina prie kiekvieno žaidėjo ir klausia: Kaip vaikšto garnys?
Ar patinka tau degutas? Kaip katė prausiasi? Koks paskutinės tavo perskaitytos knygos pagrindinio veikėjo charakteris?
Į tokius klausimus galima atsakyti ne žodžiais, o tik
mosavimais, judesiais, mimi-
ka, taip sakant, pantomimomis.
Žaidimo vedėjas užduoda penkis klausimus, tada išrenkamas kitas vedėjas, kuris vėl pateikia penkis, bet jau kitokius
klausimus. Susikalbėkite be žodžių! Papasakokite įdomiausią "Pantomima - vaidinimas mimika, kūno judesiais be žodžių.
šiandienos nuotykį be žodžių.
85
Apibendrinimas
Fonetika, kirčiavimas ir rašyba N.
k
(X
- Lankau būrelį, kuriame
pradėjau konstruoti svajonių robotą. $. 4
Kaip įdomu! Papasakok,
- Labai netikėta! Kaip šis
kuo tau bus naudingas robotas!
pagalbininkas atrodys? - Mes galėsime su juo bendrauti. Visus garsus girdėsime, o raides ir pagalbą matysime roboto ekrane:
- Mano robotas padės moky-
tis lietuvių kalbos.
k
Balsiai klasifikuojami
Priebalsiai klasifikuojami
+ pagal tarimo trukmę į ilguosius
(žymimus raidėmis ą, ę, į, y, ų, ū, 0, ė, a, e) ir trumpuosius (žymimus rai+ pagal liežuvio judėjimą į priešakinės
eilės (žymimus raidėmis e, ę, ė, i, į, y) ir užpakalinės eilės (žymimus raidėmis a, ą, 0, U, Ų, ū).
"2
skardžiūosius (žymimus raidėmis
b, d, g, z, ž, dz, dž, h, I, v, j, r, m, n)
ir dusliūosius (žymimus raidėmisp, t,
dėmis a, e, i, o, u);
-
pagal balso stygų veiklą į
Pagal šį garsų klasifikavimą mano
k.s, š, c, č, f, ch);
+» pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą į minkštuosius ir kietuosius
(garas - geras, taku- teku).
Š.
Ne, taip robotas kalbėti negali. Kad robotas kalbėtų ne „laužyta“,
robotas kalbės aiškiai, taisyklingai ir
„robotiškai“ - skiemenuodamas: „V-a-|-g-y-t-i, pra-us-tis...“
Al - vaikai (6r., 6 g.) El- leido (5r., 59.) UI - zuikis (6 r., 6 g.)
jo sistemą šią taisyklę:
Dvibalsiai - N dvigarsiai, sudaryti iš dviejų balsių, esančių
Sudėtiniai (du garsai)
AU - sausas (6 r., 6 g.)
o taisyklinga lietuvių kalba, įdiek į
+— 1
viename skiemenyje
NX
-kuo- 2
Sutaptiniai (vienas garsas) — /
UO - suolas (6r., 5 g.) IE - pienas (6r., 5 g.)
RAA
RR
as
k
Mišrieji dvigarsiai - garsų junginiai, sudaryti iš
balsių a, e, i, u ir priebalsių I, m, n, r, esančių
——2.
viename skiemenyje (pa-gal-ba, ran-ka).
2
||
m
n
r
a
al
am
| an
ar
€
el
em
| an
er
i
il
im
in
ir
u
ul
um
| un
ur
- Ačiū. Tai labai svarbi taisyklė, kurią taikome ir rašydami, ir kalbėdami. Sukur-
siu tokį robotą, kuris galės ir rašyti. Pagal šią taisyklęjis mokės taisyklingai perkelti žodžius į kitą eilutę.
Š
- Nepamiršk, kad robotas turėtų taisyklingai ne tik skiemenuoti,
bet ir kirčiuoti žodžius. - Žinoma. Štai kokią taisyklę parengiau
įdiegti į roboto sistemos atmintį:
Pabrėžtieji skiemenys vadinami ki uotais skiemeni Lietuvių kalboje gali būti kirčiuotas bet kuris skiemuo: nė-mas, na-mi-nis, na-muo-sė.
L
Nuo kirčio vietos priklauso ir žodžio reikšmė, todėl svarbu taisyklingai sukirčiuoti žodžius,
p
pvz., Idu-kia (vksm. es. I.), lau-kė (dktv. Vt. I.). Žodyje vienur tvirčiau tariama kirčiuoto
dvigarsio pradžia (Iėu-kia), o kitur - dvigarsio galas (laū-kas).
>
- Ar tavo pagalbininkas mokės naudotis kirčiavimo ir kitais žodynais? 6
- Žinoma, kad mokės. Mano robotas ir interne-
te, ir bibliotekoje esančiuose žodynuose galės pasitikrinti, ar moka taisyklingai tarti, kirčiuoti žodžius, ir to pamokys kitus. 2
- Ech, kaip norėčiau dabar turėti tokį robotą...
Padėtų prisiminti visas taisykles...
87
[1]
Pasakykite, kur ir kada išmėktas fonetikos ciklo taisykles taikysite įvairiose
pamokose ar kasdieniame gyvenime.
Kur ir kada? Kai sakysime ir rašysime trumpą kalbą (sveikinimą,
Nuosekliai ir trumpai kursime.
kvietimą, padėką); kai bendrausime su draugais trumposiomis žinutėmis ir pan.
Girdimai kalbėsime. Aiškiai tarsime.
Taisyklingai kirčiuosime. Tinkamai intonuosime. Laikysimės kalbos etiketo. Taikysime išmoktas rašybos taisykles. Kai kalbame, norime, kad mūsų klausytųsi. Sukurkite dialogą „Kaip kalbėti, kad būčiau išgirstas ir suprastas?“ Remkitės veiklos planu. Pasirinkite temą:
+» Teisybė +» Darbštumas + Draugystė
+ Gudrumas
PATARIMAS
+ Mandagumas
+ Sąžiningumas
Sugalvokite, kas bus dialogo veikėjai. Sukurkite veikėjų tekstą. Pokalbyje įterpkite smulkiosios tautosakos tekstuką. Nupieškite paveikslėlius, dialogo veikėjus, aplinką,
kurioje vyksta veiksmas, ir kt. Šalia veikėjų užrašykitejų sakomus žodžius. Pristatykite dialogą (aiškiai ir taisyklingai tarkite garsus) kitoms grupėms ir paaiškinkite: + kur vyksta pokalbis: viešojoje ar asmeninėje erdvėje;
+ kokią funkciją jūsų pokalbyje atlieka neverbalinė (gestų, mimikos) kalba; + ar jūsų dialogo veikėjai laikosi kalbėjimo etiketo ir kodėl jis reikalingas ar nereikalingas; «ar jūsų pokalbio veikėjai laikosi tinkamo klausymosi taisyklių. Kodėl? Atliktus darbus aptarkite. 88
Suorganizuokime [3]
Kartais visai smagu pasivaržyti ir pasitikrinti savo jėgas. Surenkite
mįslių ir patarlių (patailių) turnyrą. Išrinkite tas, kurios vertos būti karališkos. o
e
Kad turnyras įvyktų, reikia laikytis šių taisyklių: + Pasirinkite 2-3 vertybes ir raskite jas atspindinčių patarlių ir (arba) mįslių.
VERTYBĖS Draugystė
Pagarba
Duona
Mandagumas
Meilė
Knyga
Mokslas
Teisingumas
Gamta
Rūpestis
Šeima
Darbas
+ Pristatykite mįslės arba patarles (patarlės) ir įtikinkite, kodėl jūsų tekstą(-us) vertėtų karūnuoti. + Įminkite misles. Išsirinkite ir mįslių karalių (karalienę). +» Karūnuokite tekstus, kurie ne tiesmukiški (paprasti), o kuo nors paslaptingi ar turintys perkeltinę prasmę ir atspindi pasirinktas vertybes (pvz., mįslė: Lauke pilnas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda (Skruzdėlynas); patarlė: Melas atjoja ant balto žirgo, o tiesa ateina pėsčiomis).
"———
Nr
ra
TR
a
+ Karališkiausias mįsles arba patarles iliustruokite ir parenkite plakatą.
Įsivaizduokite, kad radijo laidoje „Ryto ratas“ jūsų paklausė: „Kodėl sakoma, kad viena kalba, devyni liežuviai?“
Ką ir kaip atsakysite?
Įsivertinu I. PRADEDU
II. MOKAUSI
III. GEBU
IV. TOBULĖJU
Atlieku įprastas už-
Atlieku įprastas
Atlieku neįprastas
Atlieku neįprastas
duotis, susijusias su
užduotis, susiju-
užduotis, susiju-
užduotis, susiju-
pažįstama aplinka.
sias su nagrinėto-
sias su nagrinėto-
sias su naujomis
mis temomis.
mis temomis.
situacijomis.
II CIKLAS L ZODZIŲ SANDARA IR RASYBA
Šiame cikle Kuo žodžiai panašūs į žmones?
ŽODIS PO ŽODŽIO. Virtualaus bendravimo ABC Reikšminės žodžio dalys. Šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga Žodžių su priešdėliais ir priesagomis tarimas ir rašyba Sangrąžos dalelytė. Sudurtinių žodžių daryba ir rašyba
oNSUBWNA
>
Kamienas ir galūnė. Šaknis - pagrindinė reikšminė žodžių dalis
Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose
Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas kamiene Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas sudurtiniuose žodžiuose Priešdėlinių ir priesaginių žodžių vartojimas. Įsidėmėtinų
žodžių rašyba
šaknis
galūnė
priešdėlis
sangrąžos dalelytė
dariniai
priesaga
virtualūs bendravimas
Kuo žodžiai panašūs į žmones?
Kai Alisa pateko į Stebuklų šalį, sunkiausia jai buvo nusakyti žodžiais tai, ką mato, jaučia ir išgyvena. O jeigu dar būtų tekę papasakoti visa, ką ji toje šalyje patyrė? Ar drąsiai mergaitei būtų užtekę žodžių įspūdžiams perteikti? Mokslininkai teigia, kad vaikystėje kiekvienas išgyvename panašius jausmus. Ir būtent kalba mums padeda šiame pasaulio ir savęs pažinimo kelyje.
92
()
Ką neįprasta Alisa pamatė Stebuklų šalyje?
O)
Kokius jausmus
G)
Kokių žodžių prireikia norint apsakyti, kas matoma, jaučiama
jai (ir mums vaikystėje) teko išgyventi?
ir išgyvenama?
Kalbos atsiradimas, kaip ir žmogaus gyvenimas, neįsivaizduojamas be poreikio
dalytis informacija: jausmais ir mintimis, kasdiene patirtimi, iš kartos į kartą perduodamu pasaulio pažinimu. Susipažinkite su straipsnio „Kalbos
atsiradimo teorijos“ informacija. Drauge pasirinkite įdomiausią kalbos atsiradimo hipotezę! ir padiskutuokite su klasės draugais, kodėl ji atrodo įdomiausia, įtiki-
miausia. "Hipotėzė - moksliškai dar neįrodyta
teorija.
ŽODIS PO ŽODŽIO Virtualaus
Kokių taisylelių
reikia
ABC
“
laikytis
bendraujant
bendravimo
tele-
Fonu, elektroniniu
paštu ir socialiniuose
tinkluose?
A
Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat bendraujame ne tik tiesiogiai, bet ir telefonu, elek-
troniniu paštu ir socialiniuose tinkluose. Tai palengvina bendravimą, bet atima daug laiko ir kėsinasi į mūsų privatumą ir laisvę. Knygų apie etiketą autorių nuomone, informacinių technologijų laikais tik etiketas gali išgelbėti
|
,
|
7
žmogaus laisvę, nes dabar esame pasiekiami visada ir visur. Tik mūsų taktas, etiketo žinios
ir supratimas netrukdyti kito žmogaus tam tikru metu gali išsaugoti jo privatumą.
PAGRINDINĖS
BENDRAVIMO
Kai skambinate jūs:
||
+ Neskambinti netinkamu metu. + Pašnekovui atsiliepus, paklausti jo, ar gali kalbėti. Prieš šį klausimą dera pasisveikinti, pvz.: Labas rytas. Ar galite dabar kalbėti?
94
TELEFONU
TAISYKLĖS
Kai skambina jums: Naudotis teise nebendrauti su nepažįstamu asmeniu. + Atskambinti vėliau, jei atsiliepti negalite. + Taikyti aktyvaus klausymo(si) metodus: domėtis
+ Gerbti asmens teisę neatsiliepti.
tuo, apie ką kalbama, pasitikslinti, perklausti, jei
+ Mandagiai atsisveikinti, palinkėti geros dienos.
ko nors nesupratote, palaikyti pašnekovą trumpomis frazėmis: „taip“, „supratau“, „ iū“ ir kt. + Praleidus skambutį, patartina atskambinti.
Kai norite parašyti trumpąją žinutę: + Žinutės tekstas turi būti suprantamas adresatui (gavėjui), trumpas, informatyvus.
Svarbiausios etiketo taisyklės: visada pasisveikinkite, būkite mandagūs ir taktiški, taupykite kito žmogaus ir savo laiką. Mandagumas nieko
+ Žinutės kalba - taisyklinga. Venkite svetimžo-
nekainuoja, o nuperka daug.
džių, nelietuviškų raidžių ir santrumpų.
Amerikiečių mokslininkė knygoje „Pagrindinės tinklo etiketo taisyklės“ pateikė 10 pagrindinių kompiuterių tinklo etiketo taisyklių: 1. Gerbk žmogų. 2. Internetinėje erdvėje elkis taip kaip gyvenime.
3. 4. 5. 6.
Žinok, kurioje interneto vietoje esi. Gerbk kitų žmonių laiką. Internete formuok teigiamą savo įvaizdį. Dalykis žiniomis.
7. Kontroliuok savo jausmus.
8. Gerbk kitų žmonių privatumą. 9. Nepiktnaudžiauk savo padėtimi. 10. Atkreipk dėmesį į kitų klaidas.
+ Tinkamas el. pašto adresas. Dažniausiai pasi-
“+ Atsargiai su klaviatūra! Kad žinutė nenuke-
renkami vardo ir pavardės deriniai, atsisakoma
liautų ne tuo adresu arba nebaigta, geriausia iš
skaičių, bereikšmių pavadinimų, mažybinių
pradžių parašyti laišką ir tik tada įrašyti adresa-
vardų ar nereikalingų simbolių. + Aiški, lakoniška ir informatyvi tema, kad gavėjas suprastų, kokiu klausimu ir apie ką rašote. Griežtos struktūros tekstas (pasisveikinimas, tekstas, atsisveikinimas), pastraipos atskiria-
mos tuščia eilute. Bendrosios bendravimo taisyklės - pasisveikinkite, būkite paslaugūs, pabaigoje parašykite savo vardą ir kitą reikiamą informaciją, venkite ilgų sakinių ir ilgų laiško eilučių. Laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių,
net jeigu ir neturite daug laiko.
"Virginia Shea, „The Core Rules of Netiguette“
tą. Taip pat nederėtų vartoti slengo (gatvės, buitinės kalbos, svetimžodžių) - jį siūloma vartoti tik visiškai įsitikinus, kad jus supras.
PASITIKRINAME
Sukurlkime Jūsų mažasis broliukas, sesutė ar jaunesnis už jus bičiulis labai nori išmokti
bendrauti telefonu. Sukurkite bendra-
TIRIAME IR KURIAME [1]
Perskaitykite penktoko elektroninį laišką draugui. Nustatykite laiško turinio trūkumus, raskite ir ištaisykite gramatikos ir žodyno klaidas.
vimo telefonu taisykles. Parašykite jas
Kam jonasjOelpastas.lt
kaip telefono trumpąją žinutę.
Tema neturiu ką veikti
Labas, mano friend! Perskaitykite tekstą. Nustatykite, kokias bendravimo klaidas padarė du pašnekovai.
Vakare suskambo mano telefonas. Ekrane pamačiau nepažįstamą numerį, bet nutariau atsiliepti: - Labas vakaras. Klausau jūsų. - Sveiki! Kas čia?
Kaip tau sekasi? Kaip mokslai ir gyveni-
mas? Pas mane viskas blogai. Šiandien gavau matematikos dvejetą ir dabar nežinau, kaip reikės išsitaisyti. Viskas tik dėl to, kad neatlikau namų darbo. Na, bet kaip
nors, pasistengsiu. Eisiu į kiemą paspor-
- Atsiprašau. Gal paskambinote ne tuo
tuoti, gal kašę su draugais palošim, gal ir tu
numeriu? Ko jūs ieškote? - Žilvino! - Deja, niekuo jums negaliu padėti. Ti-
galėsi ateiti. Žodžiu, tu dar pagalvok. Jeigu
kriausiai suklydote rinkdamas numerį.
Tai iki greito
norėtum, gali atlėkti, bus fun.
Telefone pasigirdo trumpi pyptelėjimai,
supratau, kad mūsų pokalbis baigtas.
Parašykite laiško autoriui atsakymą -
Perkurkite pašnekovų pokalbį
elektroninį laišką.
telefonu pagal bendravimo taisykles.
Remkitės pateiktu planu.
Įgarsinkite pokalbį su klasės draugu. Nustatykite, kurie iš šių elektroninio pašto adresų sukurti nesilaikant reikalavimų: jonas.jonaitisGelpastas.lt Julius Norkūnasegmail.com PavardeniukasGone.lt
simasdausprungaseOgmail.com
Vardenytėl23
gmail.com
« Nuraminkite dėl nesėkmės. + Pasidžiaukite, kad jis jau moka naudotis el. paštu.
+» Nurodykitejo daromas klaidas, patarkite, kaip jas ištaisyti. +» Pasidalykite savo patirtimi, svarbiausiomis virtualaus bendravimo taisyklėmis.
+ Palinkėkite jam sėkmės, gerų įspūdžių.
KęstutisGediminaitisOone.lt
Vilėnesvarbu9568gmail.com
AušraKęstutaitėegmail.com
KOIŠMOKAU? 96
"KAIP MAN SEKĖSI?
Reikšminės žodžio dalys Šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga
Kaip
sukurti =
—
—
—
Priešdėlis
—
Šaknis
—
moko, mokinys, "Mokykla
>
Priesaga
—
bėgikas, bėgimas, bėgiė
[|
Galūnė
—
moklaul, mokinio, mokykloje
—
Kamienas
—
atnešė, nešikas, neštuvai
r
Jungiamoji balsė
—
žemėlapis, daugiaaukštis, ilgaplaukė
„+
Sangrąžos
——>
atsivedė, susidraugavo, leidosi,