Matematikos mokslo raida Lietuvoje 1920-1940 m. 9986546001

Citation preview

Juozas Banionis

MATEMATIKOS MOKSLO RAIDA LIETUVOJE

1920-1940 m.

Vilnius 1994

Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Lietuvos istorijos instituto Mokslo ir technikos istorijos skyrius 1991 m. lapkričio 4 d. (protokolo Nr. 6)

Šios knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas

Recenzavo matematikos mokslų daktaras A. Baltrūnas prof. V. Bliznikas prof. V. Paulauskas

ISBN 9986-546-00-1

© Matematikos ir informatikos institutas, 1994 © Juozas Banionis, 1994

3

T U R IN Y S

ĮVA D A S ..............................................................................................................................................5 L ITE R A T Ū R O S IR ŠALTINIŲ A P Ž V A L G A ................................................................... 9 M A T E M A T IK A LIE T U V O S A U K ŠT U O SIU O SE KU R SU O SE ............................ 20 M A T E M A T IK O S K A T E D R O S LIETU VO S (V Y T A U T O DID ŽIO JO ) U N IV E R S IT E T E

.................

24

Personalas ....................................................................................................................... 26 Studentai ir laisvieji klausytojai ............................................................................ 46 Patalpos ............................................................................................................................50 Lėšos ................................................................................................................................. 51 Matematikos biblioteka .............................................................................................. 53 M O K O M A S IS D A R B A S .......................................................................................................... 58 Programos ....................................................................................................................... 66 Matematikos seminaras ..............................................................................................69 Diplominiai darbai .......................................................................................................70 Vadovėliai ir konspektai ............................................................................................ 76 M O K SL O TIR IA M A SIS D A R B A S .....................................................

90 »

Mokslinių tyrimų sąlygos bei matematikos garbės daktarai

.

.................... 90

Mokslinių tyrinėjimų kryptys ir rezultatai .........................................................93 Specialiųjų funkcijų tyrimai ....................................

93

Kreivių tinklų tyrimai ................................................................................ 97 Visuotinės matematikos istorijos klausimai .....................................100 Matematikos filosofijos klausimai ..........................

104

Taikomosios matematikos klausimai ...................................................106 Kiti matematikos tyrimai ........................................................................108

4 M A T E M A T IK O S M O K SL O PO PU LIAR IN IM AS ..................................................... 112 Straipsniai apie bendrąjį matematikos mokslo, jo disciplinų raidą ........................................................................................................................... 113 Straipsniai apie matematikos veikėjus pasaulyje ir Lietuvoje ................ 117 M O K SLIN IA I RYŠIAI SU UŽSIENIU

............................................................................ 124

L IE T U V IŠ K A M A T E M A T IK O S T ER M IN IJA ........................................................... 127 P A B A IG A (IŠVADOS) ...........................................................................................................133 ZU SA M M E N FA SSU N G

...................................................

1920-1940 M. L IETU VO S M A T E M A T IK O S M O K SLO B IB LIO G R A FIJA ....................................................... PRIEDAS

138

144

151

5

ĮVAD AS Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, iškilo būtinybė steigti na­ cionalinę aukštąją mokyklą. Pirmiausia Lietuvoje reikėjo atgaivinti uni­ versitetą. Dar X X a. pradžioje, atgavus lietuviškąją spaudą, šį klausimą Lietuvos atstovai kėlė Rusijos Dūmoje — P. Leonas (1907 m.), M. Januševičius (1914 m.). Tai deklaruota ir 1916-1917 m. Švedijoje bei Šveicarijo­ je vykusiose lietuvių konferencijose. Konkretesnis darbas šia linkme buvo dirbamas JAV lietuvių kolonijose, kur numatyta „net organizuoti lėšų rin­ kimą universitetui atkurti” 1. Aukštosios mokyklos atgaivinimo klausimas galutinai pribrendo, pasibaigus I pasauliniam karui. Tuomet aiškiai iškelta Vilniaus universiteto atkūrimo problema. Jau 1918 m. Lietuvos vyriausybė negausiomis lietuvių inteligentijos jėgomis pradėjo atkurti valstybės ekono­ minį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Jam suaktyvinti buvo būtinos didelės intelektualinės pajėgos. Todėl neatidėliojant kuriama valstybinė švietimo sistema, ypač sparčiai plečiamas vidurinių mokyklų tinklas. Visiems išvar­ dytiems poreikiams tenkinti nepakako Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių universitetus baigusių absolventų, o tai skatino kuo skubiau rengti įvairių mokslo sričių specialistus Lietuvoje. Vien tik mokytojų Lietuvai reikėjo 10 kartų daugiau negu jų tada buvo2. Dar 1918 m. gruodžio 5 d. Valstybės taryba priima atkuriamo Vilniaus universiteto statutą. Dokumente, kurį pasirašė Valstybės tarybos prezidiu­ mas (A. Smetona, J. Staugaitis, J. Šilingas), numatoma nuo 1919 m. sausio 1 d. atgaivinti Vilniaus universitetą. Jame teigiama, jog šis universitetas „yra mokslo ir mokymo įstaiga ir 1832 m. uždaryto Vilniaus universiteto turtų puoselėtojas” 3. Tarp keturių numatytų atidaryti fakultetų minimas Gamtos matematikos fakultetas. Lėšas universiteto išlaikymui įsipareigo­ jo skirti valstybė. Taip pat buvo daromi žygiai likusiam senojo Vilniaus universiteto turtui sutvarkyti ir saugoti. Tačiau kuriamąjį darbą nutraukė prasidėjusi bolševikų, bermontininkų ir lenkų invazija. Lietuvos vyriausybė ir įstaigos buvo priversti persikelti iš Vilniaus į laikinąją sostinę — Kauną.

1 Lietuvos universitetas. 1579. 1803. 1922. Čikaga, 1972. P. 125, 127. Augustaitis A . Kaip buvo atkurtas Vilniaus universitetas / / Vakarinės naujienos. 1990. Sausio 26. 2 Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. V ., 1967. P. 36. 3 Vilniaus universiteto statutas / / Draugija. 1919. Nr. 1. P.56.

ĮVADAS

6

Vis tik Lietuvių mokslo draugija, remiama lietuvių inteligentijos, 1919 m. kovo 1 d. Vilniuje įsteigė Aukštuosius mokslo kursus. Jie veikė I Vilniaus vyrų gimnazijos rūmuose. Tarp kitų buvo skaitomos ir matematikos pas­ kaitos. Jų lektoriai, išėję aukštuosius matematikos mokslus Rusijoje — Viktoras Biržiška (1886-1964), Pranas Mašiotas (1863-1940), Marcelinas Šikšnys (1874-1970). Du pastarieji'matematikai baigė Maskvos universi­ teto Matematikos fakultetą. Tačiau dėl sunkių sąlygų ir lenkų represijų 1921 m. balandžio 15 d. kursai buvo uždaryti4. 1918-1920 m. Lietuvoje vyksta Nepriklausomybės karo kovos. Todėl vyriausybei pirmiausia tenka rūpintis krašto gynyba, pertvarkyti ir naujai organizuoti valstybinį aparatą. Aukštosios mokyklos atkūrimo ir įkūrimo klausimo sprendimas atidedamas trejiems metams. Bet, anot prof. B. Čes­ nio, Lietuvos kultūrinis gyvenimas negalėjo laukti: „Šimtai jaunų piliečių, pradėjusių prieš karą ar per patį karą (turimas omenyje I pasaulinis ka­ ras) eiti mokslus Aukštosiose mokyklose svetur, laukė progos baigti pradėtą mokslą, kiti šimtai Lietuvos jaunimo, baigusio ar baigiančio aukštesniąsias mokyklas troško tolimesnio mokslo” 5. Todėl dar 1919 m. rugsėjo mėli. vi­ suomenėje subręsta mintis steigti Lietuvos aukštuosius kursus Kaune. Su­ manymą įgyvendinti ėmėsi Kauno komercijos mokyklos direktorius Zigmas Žemaitis. Jis įteikia einančiam Švietimo ministro pareigas J. Tūbeliui me­ morandumą, kuriame pagrindžia universiteto kūrimo .būtinybę, nurodo jo kūrimo ir veiklos planus. Dokumente pabrėžiama, jog „greta įprastinių hu­ manitarinių ir socialinių mokslų bei medicinos fakulteto turėtų būti tuojau atidaryti fizikos-matematikos, gamtos ir agronomijos fakultetai” . Taip pat primenama Sorbonos ir matematikams žinomo Kazanės miiversitetų patir­ tis ir tikinama, kad Lietuvos aukštoji mokykla sulauks rimtų mokslininkų6. 1919 m. spalio 6-7 d. „Lietuvos” dienraštyje pasirodė pora straipsnių apie Kaune organizuojamus miiversiteto kursus. Netrukus 1919 m. spalio 8 d. sušauktame mokslo inteligentijos ir vi­ suomenės susirinkime apsvarstomi busimųjų aukštųjų kursų (AK) steigimo ir jų tipo klausiniai. Tada buvo nutarta sudaryti visuomeninę Aukštųjų mokslų draugiją (AM D), o AK traktuoti kaip šios draugijos laikinuosius kursus. Jiems organizuoti išrinkta AK komisija: A. Janulaitis, Z. Žemaitis, 4 Lietuvos universitetas. 1922-1927 m. apyskaita. K., 1928. P. 33. 5 Česnys B. Lietuvos universiteto įkūrimas ir pirmi gyvenimo metai / / Lietuva 1923. Vasario 20. 6 Aukštlošios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. Memorandumo tekstas. V ., 1967. P. 39.

ĮVADAS

7

E. Volteris, T. Ivanauskas, K. Vasiliauskas. Taip pat aptartas AK Statu­ to projektas. Pagal jį, tarp šešių steigiamų mokslų skyrių numatytas ir matematikos-fizikos skyrius. Visuomenės suinteresuotumas AK buvo didelis. Per kelias dienas nuo skelbimo laikraštyje „atsiliepė apie 600 jaunuolių, iš kurių apie 3/4 pareiškė norą studijuoti gamtos-matematikos, medicinos ir technikos mokslus” 7. Sudėtingai susiklosčius Lietuvos valstybės tarptautinei padėčiai, vyriau­ sybė negalėjo suteikti reikiamos paramos AK steigimui. Todėl AMD lėšoms kaupti surengė loteriją, kreipėsi pagalbos į Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvius. Pvz., Amerikoje aukas rinkti įpareigotas J. Šliūpas8. Ypač didelės paramos susilaukta iš JAV lietuvių ir Lietuvos organizacijų. , 1920 m. sausio 27 d. įvyksta, Z. Žemaičio žodžiais tariant, „mūsų tau­ tos gyvenimo istorinis aktas” 9. Buvusioje Seimo salėje iškilmingai atidaryti Lietuvos aukštieji kursai (LAK). Tai buvo universalūs universitetiniai kur­ sai. Netrukus, sutvirtėjus Lietuvos valstybei ir atslūgus pavojui iš užsienio, 1922 m. vasario 13 d. Ministrų kabinetas nutarė, remdamasis 1918 XII 5 Vilniaus miiversiteto Statutu, ne vėliau kaip per 3 dienas atidaryti Lietu­ vos universitetą. Tą pačią dieną pasirodė prezidento A. Stulginskio įsa­ kas, kuriame numatyta 1922 m. vasario 16 d. atidaryti universitetą. Taigi, suvalstybinus LAK, buvo įkurtas Lietuvos universitetas (LU)10, o jo Ma­ tematikos gamtos fakultete (MGF) sukoncentruotas matematikos mokslas. Tai suprantama, nes jaunam lietuviškam universitetui iškilo du pagrindiniai uždaviniai: pirma, rengti intelektualines pajėgas, kurių reikalavo valstybės kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, antra, pradėti ir plėtoti mokslinį ti­ riamąjį darbą. 1930 m., Vytauto Didžiojo metais, buvo priimtas naujas universiteto statutas ir nuo tų metų birželio 7 d. universitetui suteiktas Vytauto Di­ džiojo vardas (VD U )11. ,

7 Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji kursai. K ., 1920. (Toliau — A K , K ., 1920). P. 23, 9. 8 Aukštųjų mokslų draugijos valdybos 1922 I 31 raštas / / K V A. F. R 219. Ap. 1. B. 210. L. 6; Aukštųjų kursų tarybos veiklos dokumentai / /

LVA. F. 631.

Ap. 12. B. 2. L. 556, 516. 9 Zigmas Žemaitis. V ., 1979. P. 156. 10 Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo (1927 II 16-1932 IX 1) apyskaita (V D U 1927-1932 m .). K., 1933. 11 Ten pat.

8

ĮVADAS

Taip 1920 m. Lietuvos aukštuosiuose kursuose įsteigtas Matematikos fi­ zikos skyrius, o 1922 jo pagrindu įkurtas Matematikos gamtos fakultetas Lietuvos (nuo 1930 m. — Vytauto Didžiojo) universitete tampa matemati­ kos mokslo židiniu Lietuvoje. Todėl suprantama, norint išsamiai nušviesti X X a. Lietuvos matematinės minties plėtotę, būtina apžvelgti jos ištakas. 1920-1940 m. formavosi Lietuvos matematikos pedagoginio ir mokslinio darbo pradmenys, kūrėsi jos pradinė materialinė bazė. Nors sovietinė inva­ zija išsklaidė Lietuvos matematikų pajėgas, universitete sugebėta parengti matematikos mokslinių kadrų branduolį svarbiausioms dabartinėms moks­ lo įstaigoms: Vilniaus universitetui, Vilniaus pedagoginiam universitetui, Kauno technologijos universitetui ir kt. Šiame darbe nagrinėjama matematikos mokslo raida Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete, kaip susiformuoja aukštoji mokykla, nusistovi dėsto­ mieji dalykai. Taip pat apžvelgiami universiteto bei su juo susijusių mate­ matikų darbai. Nors valstybėje be LU veikė dar dvi aukštosios mokyklos (Lietuvos že­ mės ūkio akademija, Lietuvos veterinarijos akademija), bet matematika kaip atskiras dalykas pirmojoje nebuvo dėstomas, o antrosios studentai šias pas­ kaitas klausė universitete12. Tirdami universiteto matematikos mokslą, ga­ lime teigti, jog kalbame apie matematikos mokslą Lietuvoje (be Vilniaus krašto). . Lietuvos mokslo istoriografijoje nėra darbo, aprėpiančio matematikos mokslą 1920-1940 m. Todėl tikimasi bent iš dalies užpildyti šią spragą, supažindinti su matematikos nacionaliniais pirmtakais bei matematikos mokslo raida Lietuvoje minėtu laikotarpiu.

12 V D U Senato 1935/36 m .m. posėdžių protokolai / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 32. L. 130.

9

LIT ER A T Ū R O S IR ŠALTINIŲ A P Ž V A L G A 1982 m. išėjo serijos „Iš mokslo istorijos Lietuvoje” penktasis tomas — I. Šenavičienės monografija „Fizikos raida Lietuvoje 1920-1940 m.” 1 Jame pradėti detalūs mūsų nagrinėjamo laikotarpio mokslo istorijos tyrinėjimai ir išsamiai nušviesta fizikos mokslo padėtis tiek Lietuvos aukštuosiuose kur­ suose, tiek Lietuvos (vėliau — Vytauto Didžiojo) universitete. Apie chemi­ jos, botanikos ir iš dalies matematikos mokslo raidą Nepriklausomoje Lie­ tuvoje rašoma tos pačios serijos šeštajame tome2, pasirodžiusiame 1988 m. Paskutiniame šio leidinio straipsnyje V. Paulauskas, rašydamas mums rūpi­ muoju klausimu, aptarė mokslo tiriamąjį darbą ir iš dalies mokomąjį darbą Matematikos gamtos fakulteto Matematikos skyriuje. Tai autorius atlieka daugiausia vadovaudamasis memuarine medžiaga. Y. Paulauskas yra VDU auklėtinis, baigęs Matematikos skyrių ir tapęs žinomu Lietuvos matemati­ ku. Todėl straipsnis užima reikšmingą vietą Lietuvos matematikos mokslo istoriografij oj e. Įžangoje V. Paulauskas bendrais bruožais nušviečia matematikos kated­ rų veiklą, supažindina su matematinėmis disciplinomis. Palyginta ir su dabartine padėtimi: „Negalėjo būti dėstomos disciplinos, susijusios su skai­ čiavimo mašinomis, kurių tada (turimas omenyje Lietuvos universitetas) dar nežinota. Nebuvo funkcionalinės analizės, atsiradusios X X a. pradžio­ je... Gerokai skyrėsi nuo dabartinių tikimybių teorijos ir realaus kintamojo funkcijų teorijos programos” 3. Kalbant apie mokymo proceso struktūrą, pateikiama, kad Matematikos gamtos fakultete buvo 4 kursai, nebuvo valstybinių egzaminų, bet visi stu­ dentai turėjo atlikti diplominius darbus. Po įžangos pateikiami skyreliai apie dvi tuo metu fakultete gyvavusias matematikos katedras. * Skyrelyje apie geometrijos katedrą apžvelgiama jos veikla nuo 1922 m. vasario 20 d. iki 1940 m. Trumpai apibūdindamas Julijono Graurogko (Gravrogko) veiklą, auto­ rius sustoja prie Zigmo Žemaičio, kuris buvo ne tik Matematikos gamtos

1 Šenavičienė I. Fizikos raida Lietuvoje 1920-1940 m. V ., 1982. 2 Gylienė L., Užuotienė A ., Paulauskas V . Chemija, botanika, matematika Lie­ tuvos universitete 1920-1940. V ., 1988. (Toliau: Paulauskas V . (...).) 3 Ten pat. P. 130.

10

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

fakulteto dekanas, bet nuo 1930 m. ir Geometrijos katedros vedėjas. Pažy­ mima, jog, gilinantis į Z. Žemaičio asmenį, į jo įvairiapusišką veiklą, naudin­ gas straipsnių rinkinys4 (ats. redaktorius A. Piročkinas), išleistas 1979 m., Vilniaus universiteto jubiliejiniais metais. Tuo tarpu V. Paulauskas minė­ tame straipsnyje plačiau apsistoja prie. Z. Žemaičio pedagoginio ir mokslinio darbo, jo didelio triūso kuriant lietuviškus matematikos terminus. Antrasis skyrelis skirtas Matematinės smaližės katedrai. Jos ilgamečiu vedėju (iki 1930 m.) buvo Miuncheno universiteto privatdocentas Otas Teodoras Folkas (O. T. Volk). Nemaži O. Folko nuopelnai, organizuojant matematikos seminarą bei biblioteką, taip pat mokslinę veiklą, Matemati­ kos gamtos fakultete. Platus buvęs šio profesoriaus dėstytų matematinių disciplinų sąrašas, įvairi jo mokslo darbų tematika. Pažymimi O. Folko nuopelnai komandiruojant fakulteto personalo narius specializuotis į Vokie­ tiją. Beje, tai pirmą kartą deramai aprašoma daug Lietuvos universitetui nusipelniusio profesoriaus veikla. Kita iškili Matematinės analizės katedros asmenybė buvo profesorius Viktoras Biržiška, nuo 1930 m. tapęs katedros vedėju. Apibūdinęs asmenį, V. Paulauskas apsistoja ties profesoriaus pedagogine ir moksline veikla. Iš pastarosios išsiskiria jo tikimybių teorijos ir integralinio skaičiavimo vado­ vėliai. Pirmasis Lietuvos universiteto auklėtinis, Matematikos gamtos fakul­ teto absolventas, matematikas, pasilikęs dirbti tame pačiame universitete, buvo Petras Katilius. Tai — ilgametis Kauno ir Vilniaus universitetų docen­ tas, o vėliau — profesorius. Nors pradžioje P. Katilius dirbo Matematinės analizės katedroje, tačiau jo veiklos kryptis vis labiau krypo į geometriją. Išskirtinas P. Katiliaus „Analizinės geometrijos” vadovėlis5, kurio pirma­ sis leidimas pasirodė 1940 m. Patobulintas jis ir šiandien tebevartojamas Vilniaus universitete bei kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Aptardamas P. Katiliaus daktarinę disertaciją „Apie kreivių tinklus ir erdvės dalinimą celėmis” , spausdintą taip pat Lietuvos universiteto Mate­ matikos gamtos fakulteto darbuose, V. Paulauskas nusako jos turinį, išva­ das. Autorius pastebi, jog P. Katilius aktyviai įsijungė į diplominių darbų vadovavimą studentams. „Beveik pusė jų buvo iš diferencialinių lygčių ir jų sprendinių savybių, nemaža — iš diferencialinės geometrijos, daugiau­ sia paviršių lenkimo. Kiti darbai buvo susiję su neeuklidine geometrija ir 4 Zigmas Žemaitis (straipsnių rinkinys) / Ats. red. A . Piročkinas. V ., 1979. (Toliau Zigmas Žemaitis (...).) 5 Katilius P. Analizinė geometrija. K., 1940.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

11

vos keli — su variaciniu skaičiavimu ir P. Katiliaus daktarinės disertacijos tematika” 6. Matematikos gamtos fakulteto matematikų absolventų dip­ lominių darbų sąrašas sudarytas pagal jų tematiką ir pateikiamas darbe atskira lentele. Antrasis Lietuvos universiteto auklėtinis matematikas, pasilikęs dirbti universitete, buvo Otonas Edmundas Stanaitis. Todėl neatsitiktinai auto­ rius pažymi O. Stanaičio daktarinės disertacijos darbą „Iš Lame funkcijų teorijos” , nurodo jo turinį ir išvadas. Toliau dėstyme pagrįstai pereinama prie Universiteto garbės profesoriaus (1922 m.), Matematikos gamtos fakul­ teto garbės daktaro (1929 m.) Aleksandro Jakšto-Dambrausko įvairiapusės veiklos matematikos moksle. Pabrėžiama ir glaustai apžvelgiama originali jo matematinių darbų tema — naujos vadinamosios „ trigonometriškosios sistemos” 7. V. Paulauskas pateikia šių sistemų esmę, aptaria A. Dambraus­ ko publikaciją apie A. Baranauską (1907)8, veikalus „Šis tas iš humburgo ir liazardo srities (matematiškas vieno gešefto tyrinėjimas)” (1908), „M a­ tematiškas bičių instinktas ii- vabalas matematikas” (1921), „Plokštuminė trigonometrija. Teorija ir uždaviniai” (1920)9, „Trys garsiausieji mate­ matikos klausimai” (1924)10. Tačiau pasigendame A. Dambrausko-Jakšto elementarinės geometrijos ir trigonometrijos vadovėlių, kuriuose jų autorius pasireiškia kaip lietuviškų matematikos terminų kūrimo pionierius. Taip pat neapibūdinti ir kitų matematikų nuopelnai lietuviškajai terminijai. V. Pa­ ulausko straipsnyje nerandame medžiagos ir apie kai kuriuos Matematikos gamtos fakulteto matematikus. Visų pirma apie Petrą Šerną, 1922-28 m. dėsčiusį analizinę geometriją ir aukštosios matematikos elementus techni­ kams bei sferinę trigonometriją matematikams. Beje, 1925 m. buvo išleistas P. Šerno vadovėlis „Sferinė trigonometrija” 11. Nėra žinių apie trečiąjį Vytauto Didžiojo universiteto absolventą, tragiš­ kos lemties matematiką, pasilikusį dirbti universitete, — Ruvin^ Lakovskį, nuo 1931 m. dėsčiusį aukštąją algebrą ir kitas disciplinas.

6 Paulauskas V . (...) P. 139. 7 Dambrauskas A.-Jakštas. Naujos trigonometriškos sistemos. Berlynas, 1922. 8 Dambrauskas A. Vysk. A . Baranauskas kaipo matematikas. K., 1907. 9 Jakštas A . Plokštuminė trigonometrija. Pilnas matematiškas kursas. Teorija ir uždaviniai. K ., 1919. 10 Dambrauskas A. (Jakštas). Trys garsiausieji matematikos klausimai. K ., 1924. 11 Šernas P. Sferinė trigonometrija. K., 1925.

12

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

Vis tik, nežiūrint šių trūkumų, tai buvo vienintelis darbas LTSR laiko­ tarpiu, plačiau nušviečiantis matematikos mokslą Lietuvos Vytauto Didžio­ jo universitete ir tiesiogiai liečiąs nagrinėjamą temą. Susipažinkime su kita leidinių dalimi, kuri vienaip ar kitaip susijusi su mūsų tema. Leidinyje „Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune” Z. Že­ maitis straipsnyje „Kauno aukštosios mokyklos kūrimosi ir darbo sąly­ gos” 12 aptaria susiklosčiusią mokslo ir švietimo situaciją Lietuvoje po Pir­ mojo pasaulinio karo. Plačiau sustoja prie bendros Aukštųjų kursų Kaune apžvalgos. Čia pateikiama kursų struktūra, neabejotina jų reikšmė kuriant Lietuvos universitetą. Kalbėdamas apie Kauno universitetą ir tų laikų stu­ dentiją, autorius išryškina Matematikos gamtos fakulteto padėties sunku­ mą, susijusį su patalpomis. Labai naudingi dekano prisiminimai, liečiantys vyresniojo ir jaunesniojo mokslo personalo darbą. Pateikiamos Z. Žemaičio kritiškos mintys apie tų laikų studentiją, kurios padėtis, anot autoriaus, „buvo labai sunki, už mokslą reikėdavo mokėti, stipendijų buvo skiriama tiek maža, kad jas gaudavo tiktai 3-4% studentų” 13. Minimame straipsnyje taip pat įvertinama Z. Žemaičio Matematikos gamtos fakulteto mokslinė veikla. „Matematikos gamtos fakultetas Kaune išleido savo mokslinio žurnalo „Matematikos gamtos fakulteto darbai” 9 to­ mus... Kukliausiai žurnale pasireiškė fakulteto matematikai: tiktai keturi paskelbė ten savo mokslinius darbus (O. Folkas, P. Katilius, 0 . Stanaitis ir Z. Žemaitis)” 141 . Toliau pateikiamas fakulteto matematikų išleistų vadovė­ 5 lių sąrašas. Antrojo „Vilniaus universiteto istorijos” tomo (1803-1940 m.) skyriuje „Universitetas Kaune” 10, aptardamas Matematikos gamtos mokslus, P. Ka­ tilius nurodo, kokios matematikos katedros buvo Lietuvos (Vytauto Di­ džiojo) universitete, koks buvo jų personalas. Trumpai charakterizuojama dėstytojų — profesoriaus 0 . Folko, docento, vėliau profesoriaus (1928 m.) V. Biržiškos, docento J. Graurogko, profesoriaus Z. Žemaičio, kitų matem­ atikų P. Slavėno, 0 . Stanaičio, R. Lakovskio veikla. Taip pat aptariami garbės profesoriaus A. Jakšto-Dambrausko, absolvento G. Žilinsko moksli­ niai tyrinėjimai. Tame pačiame antrajame tome Č. Mančinskas, kalbėdamas 12 Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. V ., 1967. P. 7-39. 13 Ten pat. P. 22. 14 Ten pat. P. 25. 15 Vilniaus universiteto istorija. 1803-1940. V ., 1977. P. 285-289.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

13

apie mokymo proceso organizavimą ir specialistų išleidimą, pateikė statisti­ nių žinių, nurodančių, kiek matematikos specialistų išleista 1924-1940 m. Matematikos gamtos fakultete16. Konkrečios, su nagrinėjamu laikotarpiu tiesiogiai susijusios medžiagos apie Aukštųjų kursų Fizikos matematikos skyrių randame 1920 m. išėjusiame leidinyje „Pirmoji Aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji kursai” 17. Čia nurodoma, jog Seimo salėje atidarytuo­ se Aukštuosiuose kursuose įsteigti 7 skyriai. Jame per 7 semestrus buvo planuojama studijuoti 10 išvardytų matematikos disciplinų. Nors matema­ tinė logika nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo MGF kaip atskira disciplina, tačiau vertingų žinių apie šio mokslo ištakas randame A. Vaišvilos mono­ grafijoje18. Daug statistinių duomenų apie universitetą Kaune ir jame gyvavusius fakultetus yra universiteto veiklos pirmųjų (1922-1927 m .)19 ir antrųjų penkerių metų ((1927-1932 m .)20 apyskaitose. 1934 m. vietoj minėtos apskaitos išleistas informacinis leidinys „Universitetas ir visuomenė” 21, pateikiantis vertingų žinių ir apie Matematikos gamtos fakultetą. Nuo 1936 m. pradė­ tas leisti informacinis žurnalas „Vytauto Didžiojo universiteto žinios” , kurio išėjo 16 numerių (1936 m. gegužė — 1937 m. gruodis)22. Reikšmingas nag­ rinėjamai temai, kaip ir visam VDU, yra žurnalo 1937 m. I-V mėn. 1-5 (7-11) numeris, kur atsiskleidžia universiteto 15 metų veikimo panora­ ma. Taip pat papildomos informacijos surandame 1932-1939 m. leistuose Vytauto Didžiojo miiversiteto kalendoriuose, ėjusiuose kiekvieną semest­ rą23. Minėtini ir kiti temai naudingi universiteto mokslo metų leidiniai: „Lietuvos universitetas 1927-1928 m.m.” , „Lietuvos universitetas 19281929 m.m.” 24, „Vytauto Didžiojo universitetas 1930-1931 m.m.” 25, „Lie­ 16 Ten pat. P. 247-250. 17 Pirmoji Aukštoji Lietuvos mokykla: Aukštieji kursai. K ., 1920. 18 Vaišvila A . Logikos mokslas Lietuvoje. V ., 1980. 19 Lietuvos universitetas: Pirmųjų penkerių veikimo metų (1922 II 16-1927 II 16) apyskaita. K ., 1927. (1922-1927 m. apyskaita.) 20 Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927 II 1 6 1932 IX 1) apyskaita. K ., 1933. (1927-1932 m. apyskaita.) 21 Universitetas ir visuomenė. K ., 1934. 22 V D universiteto žinios 1936-37 m. 23 Vytauto Didžiojo universiteto kalendorius. K ., 1932-1939. 24 Lietuvos universitetas. 1927-1928; K., 1928. Tas pat. 1928-1929 m.m. K ., 1929. 25 Vytauto Didžiojo universitetas: 1930-1931. K., 1931.

14

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

tuvos universitetas” (1923 m .)26. Taip pat buvo imami duomenys iš Mate­ matikos gamtos fakulteto reguliamino, paskaitų tvarkaraščių ir universiteto statutų. Pažymėtina M. Brenšteino studija lenkų kalba apie mokslą Lietuvos Respublikoje27. Autorius, kruopščiai surinkęs statistinių duomenų, gana visapusiškai ir objektyviai apžvelgia Vytauto Didžiojo universiteto (kartu ir Matematikos gamtos fakulteto) veiklą iki 1934 m. Universitetų Kaune ir Vilniuje būklė, jų fakultetų veikla 1940-1941 m. plačiau vaizduojama trečiojo Vilniaus universiteto istorijos (1940-1979) to­ mo A. Bendžiaus straipsnyje „Universitetas pirmaisiais Tarybų valdžios metais” 28 bei M. Biržiškos darbe „Senasis Vilniaus universitetas” 29. Išsamesnį vaizdą apie Matematikos gamtos fakultetą ir jo matemati­ kos katedras padeda susidaryti JAV, Čikagoje, 1972 m. išleistas leidinys „Lietuvos universitetas. 1579. 1803. 1922” 30. Mūsų temą liečia du straips­ niai — P. ir A. Čepėnų „Matematikos katedros” ir A. Zujaus „Įžymieji matematikai” . 'Pirmajame pasikartoja jau anksčiau aptartuose veikaluose esanti informacija. Tačiau antrajame straipsnyje naujai, kaip asmenys, at­ siskleidžia žymieji fakulteto dėstytojai V. Biržiška, Z. Žemaitis, O. Folkas ir P. Katilius. Beje, jo autorius Aleksandras Zujus — VDU matematikos skyriaus diplomantas. Didelė paspirtis, išsamiau aiškinant matematikų mokslinius tyrinėjimus, yra pačių autorių disertacijos, straipsniai, vadovėliai. Vaisingiausiai tarp fakulteto matematikų veikė profesorius O. Folkas. Be „Aukštosios algebros” 31, „Analitinės mechanikos” 32, „Paprastųjų ir dali­ nių diferencialinių lygčių teorijos paskaitų” 33 vadovėlių, profesorius pasi­ žymėjo sukurtais mokslo darbais. O. Folkas savo darbus publikavo įvai­ riuose Vokietijos matematikos žurnaluose („Mathematische Zeitschrift” , 26 Lietuvos universitetas. K ., 1923. 27 Brensztejn M. Nauka w republice Litewskiej. 1934. T. X IX P. 229-245.

//

Nauka Polski, Warszawa,

28 Vilniaus universiteto istorija. 1940-1979. V ., 1979. P. 7 -25. 29 Biržiška M. Senasis Vilniaus universitetas. London, 1955. 30 Lietuvos universitetas 1579. 1803. 1922. Red. P. Čepėnas. Čikaga, 1972. 31 Volkas O. Aukštoji algebra. K., 1925. 32 Volkas O. Analitinė mechanika. 1928-1929 m. K., 1929.

Paskaitos, skaitytos Lietuvos universitete

33 Volkas O. Paprastųjų ir dalinių diferencialinių lygčių teorijos paskaitos. 1929.

K.,

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

15

„Sitzungsberichte der Bayerischen Akademie der Wissenschaften” , „Sit­ zungsberichte der Heidelberger Akademie der Wissenschaften” ir kt.), taip pat Lietuvoje („Lietuvos universiteto MGF Darbai” , „Kosmos” , „Logos” , „ Technika” ). Kaip plačios erudicijos mokslininkas pasižymėjo ir fakulteto dekanas Z. Žemaitis, kurio darbai daugiau sietini su matematikos dėstymo meto­ dika34 ir matematikos istorija35. Pirmiausia minėtinas jo „Diferencialinio integralinio skaičiavimo” 36 vadovėlis, pažymėtini kiti leidiniai37 ir moksli­ niai straipsniai, pasirodę „Lietuvos universiteto MGF Darbuose” , mokslo populiarinimo straipsniai „Švietimo darbe” bei „Kosmose” . Trečiasis Universiteto matematikos profesorius V. Biržiška, dėstęs per 15 aukštosios matematikos disciplinų, paliko vadovėlius „Įvadas analizin” 38, „Integralinio skaičiavimo pagrindai” 39, „Matematiškosios tikimybių teori­ jos pagrindai” 40. Profesorius taip pat yra paskelbęs straipsnių „Kosmose” ir „Lietuviškojoje enciklopedijoje” . O. Stanaitis rašė mokslinius straipsnius „Vytauto Didžiojo universiteto MGF Darbams” , skelbė rašinius apie žymiuosius matematikus „Židinyje” ir „Kosmose” . P. Katilius pasižymėjo ne tik kaip geometras, bet ir kaip matematikos istorijos straipsnių „Kosmoso” žurnale autorius. Tiriamuoju klausiniu šaltiniai iki šiol dar niekur neskelbti. Visų pir­ ma reikia paminėti Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje saugomas Matematikos gamtos fakulteto tarybos 1922-1944 m. posėdžių protokolų knygas41. Trumpai apibūdinsime kiekvieną jų. Pirmojoje iš tų protokolų knygoje, apimančioje 1922 m., pateikiamas universiteto statuto svarstymas, nutarimai dėl paskaitų kursų skaitymo. 34 Žemaitis Z. Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis. K ., 1920. 35 Žemaitis Z. Izaokas Newtonas. Jo gyvenimas ir darbai. K ., 1927; Žemaitis Z. Matematikos istoriografija ir Moritz Cantor. K., 1930. 36 Žemaitis Z. Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo paskaitos.

K., 1922-

1923. T. 1 -2 . K ., 1935. 37 Žemaitis Z. Mūsų kalbos matematiškumo ir reformos reikalu. K., 1931. 38 Biržiška V. Įvadas analizin. K ., 1927. 39 Biržiška V. Integralinio skaičiavimo pagrindai. K., 1927-1928. D. 1-2. 40 Biržiška V. Matematiškosios tikimybių teorijos pagrindai. K ., 1930. 41 Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyrius. F. 96. VD U. 1 -9 (V U B R S).

16

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

Čia randame švietimo ministerijos siūlomą, fakulteto branduolį (Z. Žemai­ tis, J. Graurogkas), privalomų matematikos mechanikos ciklui disciplinų sąrašą, taip pat nuo 1922 m. birželio 2 d. skelbiamo konkurso laisvoms pro­ fesorių ir asistentų vietoms Matematinėse katedrose užimti nutarimą bei sprendimą priimti 0 . Folką ir P. Šerną. Antroji protokolų knyga apima 1923-1924 m. Minimuoju laikotarpiu buvo perkamos prof. A. Foso ir F. Lindemano bibliotekos, todėl pateikiami sprendimai, susiję su matematikos bibliotekos kūrimu. Taip pat buvo išleis-, tas pirmasis „Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto Darbų” numeris. Svarbi medžiaga, skirta P. Mašioto 60-čio pasirengimui ir spren­ dimui suteikti jam matematikos mokslų garbės daktaro vardą. Trečioji knyga aprėpia laikotarpį nuo 1924 iki 1926 m. Čia pateikiamas nutarimas suteikti prof. A. Fosui garbės daktaro laipsnį. Pažymima, kad pirmasis MGF auklėtinis, baigęs universitetą, buvo P. Slavėnas. Dėme­ sį atkreipia Matematikos komisijos nutarimas, susidedantis iš 6 skyrių ir teigiantis, kad būtina tobulinti matematikų rengimą miiversitete. Ketvirtoji protokolų knyga skirta 1926-1930 m. Joje surandame deta­ lius matematikos ciklo mokymo planus, žinių apie pirmąsias diplominių darbų temas. Plačiai aptarta V. Biržiškos mokslinė bei pedagoginė veikla ir pasiūlyta pakelti jį ekstraordinariu profesoriumi. Taip pat nušviečiama A. Jakšto-Dambrausko teorinė veikla, nutarta suteikti jam matematikos garbės daktaro titulą. Be to, yra sprendimas leisti P. Katiliui eiti jaun. asistento pareigas. Pirmąkart aprašomi disertantams keliami reikalavimai, kurių pagrindu jiems buvo suteikiami privatdocento vardai. Penktoji protokolų knyga pateikia žinių apie 1930-1933 m. Išėjus O. Folkui, abu matematikos profesoriai Z. Žemaitis ir V. Biržiška užėmė Matema­ tinės analizės katedros etatus, tuo tarpu Geometrijos katedros etatas ir jos vadovavimas buvo laisvas. Todėl toliau randame sprendimą paskirti Z. Že­ maitį Geometrijos katedros vedėju, o V. Biržišką — Matematinės analizės katedros vedėju. Pateikiama daug medžiagos apie 1930 m. į Viurcburgo uni­ versitetą išvykusį profesorių O. Folką. Taip pat keitėsi matematikos ciklo mokslo planai, todėl apžvelgti bendrieji dalykai, skaitomi minėtajam cik­ lui. 1932 m. O. Stanaitis apgynė daktarinę disertaciją ir pakeliamas į vyr. asistentus. O 1933 m. gabiam Matematikos gamtos fakulteto absolventui J. Gliksonui, apgynusiam Viurcburge daktarinę disertaciją, yra pripažįsta­ mos neetatinio (neapmokamo) asistento teisės. Šeštoji knyga apima laikotarpį nuo 1934 m. iki 1935 m. Joje randame platų P. Katiliaus pristatymą docento pareigoms, Matematikos skyriaus mokslo planų korekcijas.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

17

Septintoji protokolų knyga skirta 1935-1936 m. Čia pateikiama medžia­ ga susijusi su Geometrijos katedros asistento O. Stanaičio habilitaciniu dar­ bu „Iš Lamé funkcijų teorijos” ir prof. V. Biržiškos, prof. Z. Žemaičio bei doc. P. Katiliaus įvertinimais. Taip pat yra duomenų apie R. Lakovskį, pretenduojantį užimti jaun. asistento pareigas Geometrijos katedroje. Aštuntoji knyga apima 1937-1940 m. Visų pirma mus domina aprašyta Matematikos gamtos fakulteto Matematikos skyriaus padėtis ir prašymas praplėsti personalo etatus vienu jaunesniuoju ir vienu vyresniuoju asistentu. Taip pat atrandame nutarimus dėl universiteto reorganizavimo, susijusio su Vilniaus ir jo krašto atgavimu 1939 m. Devintoji protokolų knyga prasideda 1940 m. rudens semestro, o bai­ giasi 1942 m. rudens semestro įrašais. Čia yra medžiaga, patvirtinanti G. Žilinsko išrinkimą Matematinės analizės katedros asistentu. Taip pat reorganizavimo darbai pereinant prie bendro TSRS universitetų statuto. Tiriant matematikos mokslo istoriją universitete, vertinga yra archyvi­ nė medžiaga, esanti Lietuvos Respublikos valstybinio archyvo 631 fonde42. Trijuose apyrašuose — pirmajame, tryliktajame ir dvyliktajame — saugomi duomenys, tiesiogiai liečiantys Matematikos gamtos fakultetą ir Aukštuo­ sius kursus. Pirmiausia tai yra fakulteto susirašinėjimo su kitais universi­ teto padaliniais bei atskiromis įstaigomis medžiaga. Pirmojo apyrašo 6 byloje randame gana turtingos J. Mašioto bibliote­ kos pervedimo fakultetui faktą. 7 byla atskleidžia mažai žinomus valstybės prezidento A. Smetonos veiklos matematikos srityje puslapius. 9 byla liu­ dija problemas, iškilusias leidžiant fakulteto dėstytojų darbus. 13-16 bylos aprėpia MGF mokymo planus, kai kurių matematinių disciplinų progra­ mas. 21 byloje randame kvietimus dalyvauti tarptautiniuose matematikų kongresuose. Tryliktojo apyrašo 3 byla pateikia žinių apie MGF matematikos kated­ rų branduolį — Z. Žemaitį ir J. Graurogką. 4 byloje, lyg papildant 3 by­ lą, toliau pateikiami duomenys apie Z. Žemaitį, jo nuopelnus matematikos mokslui. Čia taip pat pristatoma iškili asmenybė V. Biržiška. 10 byloje skaitome numatomų Z. Žemaičio, J. Graurogko, P. Šerno mokymo priemo­ nių studentams sąrašą, taip pat randame vertingų duomenų apie P. Šerną ir Z. Žemaitį. 11 bylą galima pavadinti P. Šerno stažuotės Berlyno universitete 1923 m. byla. Joje įsegti P. Šerno laiškai, jo pranešimas, kuriuose yra informacija apie komandiruotę Vokietijoje ir skaitytas paskaitas Matematikos gamtos 42 Lietuvos valstybinis archyvas. F. 631. Ap. 1, 13, 12. (Toliau: LVA.) 2. 2108

18

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

fakultete. 17 byla liečia fiziką docentą Kęstutį Šliūpą, dėsčiusį iki 1923 m. fakultete diferencialines lygtis. 18 byla pateikia MGF Matematikos fizikos skyriaus mokymo planus, mokslų suskirstymą 8 ciklais. 19 byla papildo ankstesniąją ir supažindina su MGF etatais. Apie Matematikos gamtos fakulteto finansavimą 1924 m. randame duo­ menų 20 byloje. 24 byla papildo Z. Žemaičio biografiją, dar kartą patikslina fakulteto etatų sąrašą. Ypač naudinga medžiaga apie garsiąją A. Foso bib­ lioteką. 1924 m. lapkričio 20 d. darytas devynių gautųjų dėžių, kuriose buvo transportuojamos iš Vokietijos siunčiamos knygos, patikrinimas. 25 byla, apimanti 1925-1931 m., supažindina su to laikotarpio studentų sąrašais, dėstomomis matematikos cikle disciplinomis — tiek aukštosios matemati­ kos, tiek bendrojo lavinimo (užsienio kalbos, pedagogikos istorija, logika, pedagogika, psichologija, didaktika, dorinimo pedagogika, politinė aritme­ tika, komercinė aritmetika, auklėjimo mokslas, braižyba). 32 byla pateikia 1931/32 m.m. tvarkaraščius, kuriuose randame žinių apie matematines dis­ ciplinas ir jų dėstytojus. Čia apžvelgtos labiausiai su universiteto matematikos gamtos fakulteto matematikos skyriumi susijusios bylos. Dvyliktojo apyrašo bylose sukaupta medžiaga apie Lietuvos aukštuosius kursus. 3 byloje pateiktas Aukštųjų kursų Kaune tarybos nutarimas dėl Mate­ matikos fizikos skyriaus įkūrimo. Numatytos geometrijos ir matematinės analizės katedros. 2 byloje trumpai apibūdinami Matematikos fizikos skyriuje dirbę dėsty­ tojai — Z. Žemaitis, J. Graurogkas, L. Daukša ir B. Kodatis. Vertingų bendrų žinių apie Lietuvos aukštųjų kursų pradžią, statistinių duomenų apie 1920-1921 m. Aukštųjų kursų klausytojus ir 1920-1922 m. dirbusius dėstytojus, taip pat matematinių disciplinų (analizinė geometrija, integralinis skaičiavimas, diferencialinis skaičiavimas, braižomoji geometri­ ja) programas pateikia 37 byla. Universiteto Matematikos gamtos fakulteto statistikos duomenys, bai­ gusiųjų Matematikos skyrių sąrašas buvo patikslintas pagal Vytauto Di­ džiojo universiteto statistikos ir registracijos knygas, esančias Kauno tech­ nologijos universiteto mokymo dalyje. Medžiaga apie kai kuriuos matematikus (P. Šerną, J. Graurogką, J. Čiur­ lį) yra saugoma Kauno valstybiniame archyve43 107, 20, 42 bylose aprašyta atitinkamai P. Šerno, J. Čiurlio, J. Graurogko curricula vitae. Nacionalinės 43 Kauno valstybinis archyvas F. 110 Ap. 3, F. 152. (Toliau: K V A.)

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA

19

M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi J. Stoukaus gyvenimą ir veiklą liečiantys dokumentai44. Mokslų Akademijos bibliotekoje, Biržiš­ kų fėonde45 yra Viktoro Biržiškos laiškai iš Šveicarijos ir Italijos, adresuoti broliui Vaclovui (f. 163). Žodžiu, be jokios abejonės galima teigti, jog esa­ ma medžiagos, kuri leidžia detaliai nušviesti matematinės minties plėtotę Lietuvoje 1920-1940 m.

44 Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka: Rankraščių skyrius. F. 65-1, 2. (Toliau: NBRS.) 45 Lietuvos Mokslų Akademijos biblioteka. F. 163-263, 264. (Toliau: M A B .)

20

M A T E M A T IK A LIETU VOS A U K ŠTU O SIU O SE K U R SU O SE Lietuvos aukštieji kursai (LAK), kartu ir Matematikos fizikos skyrius (MFS), iš pradžių gyvavo Kauno I gimnazijos patalpose (Laisvės ai. 55)1. Kaip jau minėta, LAK kūrėsi Aukštųjų mokslų draugijų ir visuomenės lė­ šomis. Tačiau jau pirmaisiais mėnesiais susilaukė valstybės paramos2, o antraisiais gyvavimo metais subsidijos mokslo priemonėms pirkti buvo ski­ riamos reguliariai. 1921 m. LAK persikelia į atsilaisvinusius Komercinės mokyklos rūmus (Donelaičio ir Mickevičiaus g. kampas). MFS paskiriamas 1 kambarys, kur įsikuria mechanikos kabinetas3. Tačiau patalpų stoka vertė dar 1921 m. naudotis Pašto ir telegrafo valdybos, Aukštųjų karininkų kursų, Karininkų klubo pastatais4. LAK stigo ne tik mokslo priemonių. Pavyz­ džiui, suolus teko skolintis iš Įgulos bažnyčios su sąlyga, kad šventadieniais bus grąžinti į bažnyčią5. Pagal LAK statutą, studijuojantieji matematiką turėjo išeiti šiuos moks­ lus: analizinę geometriją, sferinę trigonometriją, aukštąją algebrą ir determinantų teoriją, diferencialinį skaičiavimą, integralinį skaičiavimą, braižo­ mąją geometriją, diferencialinių lygčių integravimą, skaičių teoriją, tikimy­ bių teoriją, variacinį skaičiavimą6. Vietoj LAK struktūros pradiniame variante nustatytos vienos Mate­ matikos katedros, matematikos mokslo plėtojimui 1921 m. birželio 17 d. numatytos dvi katedros — Geometrijos ir Matematinės analizės7. MFS vedėjo pareigos patikėtos vienam LAK organizatorių — Z. Že­ maičiui (1884-1969), o matematikos paskaitoms skaityti dar 1919 m. spalio mėli. buvo pakviesti 5 matematikai — 1 profesorius, 3 docentai ir 1 asis­ tentas8 . 1 Lietuvos Aukštųjų kursų I semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 6. 2 Česnys B. Lietuvos universiteto įsikūrimas ir pirmi gyvenimo metai / / Lietuva. 1923. Vasario 20. 3 Lietuvos Aukštųjų kursų I semestro veikla / / LVA. F. 631 Ap. 12. B. 37. L. 6. 4 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 4 2 -4 5 , 96-97. 5 M G F dekanato susirašinėjimas su rektoriumi / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 25. L. 41. 6 A K . K ., 1920. P. 23. 7 Aukštųjų kursų tarybos veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 3. L. 27. 8 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 96.

M ATEM ATIKA LIETUVOS AUKŠTUOSIUOSE KURSUOSE

21

Be Z. Žemaičio, matematikos lektoriais dirbo: Julijonas Graurogkas (1885-1968), Liudas Daukša (1890-1948), Jurgis Čiurlys (1881-1959), Ber­ nardas Kodatis (1879-1957) ir Platonas Jankauskas (1860-1941). B ernardas K od a tis (Kuodaitis) gimė 1879 birželio 18 d. Berlyne. 1906-1910 m. studijavo Berlyno universitete astronomiją. Dar 1906 m. parašė vokiečių kalba originalų matematikos darbą „Mėnulio sandaugos (mondliche Produkt) Jln=o cos jpT tyrinėjimai” , kuris atkreipė Berlyno ma­ tematikų dėmesį. 1910-1916 m. dirbo pas Fiorsterį, Karališkajame astro­ nominio skaičiavimo instituto Daleme (prie Berlyno), taip pat mokytojavo Mažojoje Lietuvoje. Po I pasaulinio karo, nuo 1919 m., persikelia į Lietuvą ir darbuojasi Švietimo ministerijoje9. Nuo 1920 m. pakviestas į LAK, dėstė sferinę trigonometriją, analizinę geometriją ir determinanto teoriją10. P laton as Jankauskas gimė 1860 m. spalio 31 d. Minske. 1883 m. baigė Peterburgo universiteto fizikos matematikos fakultetą. 1886 m. — Peterburgo kelių inžinierių institutą ir jame 1889-1921 m. dėstė. 1908 m. suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas. Nuo 1921 m. tarp kitų technikos mokslų dalykų dėstė LAK ir diferencialinį skaičiavimą11. Liudas D aukša gimė 1890 m. liepos 28 d. Trejokų kaime (Telšių ap­ skritis, Tverų valsčius). 1917 m. baigė Maskvos miiversiteto matematikos skyrių. Išlaikęs valstybinius egzaminus, parašė mokslinį darbą „Infliuenti­ nę linija” , už kurį jam pripažintas matematikos mokslų kandidato laipsnis. LAK dėstė nuo 1920 spalio 14 sferinę trigonometriją ir 1921 m. — braižo­ mąją geometriją12. Jurgis Č iurlys gimė 1881 m. sausio 22 d. Itkonių kaime (Panevėžio apskritis, Kupiškio valsčius). 1913 m. baigė Petrogrado technologijos insti­ tutą, gavo inžinieriaus technologo diplomą. Nuo pat LAK įsteigimo dėstė braižomąją geometriją, o nuo 1921 m. dirbo tik Technikos skyriuje13.

9 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 24. L. 121; Dovy­ daitis P. Bernardas Kodatis / / Kosmos. 1939. Nr. 4 /6 . P. 98-94. 10 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 9. 11 Ten pat. L. 96. 12 Aukštųjų kursų tarybos veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 2. L. 311. 13 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 113 Aukštesniosios technikos mokyklos personalinės bylos / / K V A F. 110. Ap. 3. B. 20. L. 2.

22

M ATEM ATIKA LIETUVOS AUKŠTUOSIUOSE KURSUOSE

Pagrindines matematikos disciplinas dėstė Z. Žemaitis — aukštąją al­ gebrą, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą. J. Graurogkas nuo 1921 m. — analizinę geometriją, braižomąją geometriją14. Iš priimtų planų matome, jog analizinei geometrijai I ir II kursuose ski­ riamos po 2 teorinės ir 1 praktinė valanda per savaitę. Diferencialiniam skaičiavimui — I ir II kursuose po 4 teorines ir 1 praktinę valandas savaitei. Integraliniam skaičiavimui — III ir IV kursuose po 4 teorines ir 2 praktines valandas per savaitę. Braižomajai geometrijai — III ir IV kursuose po 2 teorines ir 2 praktines valandas. Sferinė trigonometrija praeinama I kurse po 3 teorines valandas per savaitę. Tikimybių teorijai ir skaičių teorijai numatyta IV kurse po 2 teorines valandas atskirai kiekvienai disciplinai15. Kursų klausytojai skiriami į dvi kategorijas: tikrieji ir laisvieji klausy­ tojai. Į pirmųjų kategoriją patenka visi, baigę gimnazijas. 1920 m. sausio mėn. LAK MFS buvo 11 tikrųjų klausytojų ir 9 laisvieji klausytojai, iš jų 3 moterys ir 17 vyrų. Pagal tautybę — 14 lietuvių ir 6 žydai. Pagrindi­ nės klausytojų dalies amžius svyravo tarp 25-30 metų. 1921 m. klausytojų sumažėjo, nes, prasidėjus II semestrui, Vilniaus krašte vyko L. Želigovskio „akcija” . Daugelis klausytojų stojo ginti valstybės. Todėl 1921 m. gruodžio mėn. įregistruota 13 klausytojų — 7 tikrieji ir 6 laisvieji. Iš jų 3 moterys ir 10 vyrų. Pagal tautybes — 12 lietuvių ir 1 žydas16. Pagrindinė paspirtis studijuojantiems matematiką klausytojams buvo paskaitų konspektai. Kadangi didesnė dalis lektorių baigė mokslus Rusi­ joje, tai jų rekomenduojami aukštosios matematikos vadovėliai buvo rašyti rusų kalba. Pavyzdžiui: K. A. Andrejevo „Pagrindinis analizinės geomet­ rijos kursas” , N. N. Makarovo „Braižomoji geometrija” ir kt.17 Drauge susirūpinta ir lietuviškais vadovėliais. 1921 m. Z. Žemaitis rengė savo „D i­ ferencialinės skaičiuotės kurso” pirmąją dalį18. LAK Taryba taip pat rūpi­ nosi lektorių kvalifikacija. 1921 m., baigiantis pavasario semestrui, nutarta

14 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F 631. Ap. 12. B. 37. L. 9, 113. 15 Aukštųjų kursų 1921 m. rudens semestro veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 96-97. 16 Aukštųjų kursų 1920, 1921 m. klausytojų sąrašai / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 37. L. 8, 15. 17 Aukštųjų kursų 1921 m. B. 37. L. 144-145, 156. 18 Ten pat. L. 150.

rudens semestro veikla.

/ / LVA. F. 631. Ap. 12.

M ATEM ATIKA LIETUVOS AUKŠTUOSIUOSE KURSUOSE

23

atrinkti kandidatą ii* pasiųsti į užsienį metams tobulintis grynosios mate­ matikos srityje19. Nežiūrint nepalankios valstybės tarptautinės padėties, o drauge ir su ja susijusių visuomenės gyvenimą slėgusių sunkumų, per dvejus LAK gyva­ vimo metus buvo padėti pagrindai busimajam universitetui. Suformuotas personalas iŠ esmės sudarė kuriamojo universiteto branduolį, o įsigytos pir­ mosios mokslo priemonės, knygos bei iškovotos patalpos — aukštosios mo­ kyklos bazę. Taigi LAK ir juose veikę skyriai faktiškai pradėjo universiteto, kartu ir Matematikos gamtos fakulteto, kūrimą.

19 Aukštųjų kursų tarybos veikla / / LVA. F. 631. Ap. 12. B. 3. L. 29.

24

M A T E M A T IK O S KATED R O S LIETUVOS (V Y T A U T O D IDŽIOJO) U N IV E R S IT E T E Besikuriančiam Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakultetui (MGF), iškeliami dideli uždaviniai. Skaitydami fakulteto dėstomų moks­ lų ir mokslo eigos taisykles, randame, jog bus siekiama teikti klausytojams žinių iš aukštosios matematikos, kitų gamtos mokslų, įtraukti juos į sa­ varankiškus šių mokslo sričių tyrinėjimus, suteikti būtinų žinių, reikalingų šiems mokslams taikyti agronomijoje, miškininkystėje, chemijos laboratori­ joje ar dėstyti mokyklose. Be to, matematikos bei gamtos mokslų paskaitos buvo skaitomos ir kitų fakultetų klausytojams. Apskritai MGF turėjo būti organizuojamas „grynojo mokslo darbas re­ alinių mokslų (t.y. gamtos-matematikos mokslų) srityse” 12 . Taigi šiems tiks­ lams realizuoti matematikos mokslų srityje bei turint omenyje priimtą Vil­ niaus universiteto statutą, numatoma kurti dvi katedras — Geometrijos ir Matematinės analizės. Pagal tolesnę MGF struktūrą abi katedros įėjo į vieną iš 4 fakultete veikusių skyrių — Matematikos (iki 1930 birželio 7 d. Matematikos fizikos skyrių). Fakultetų darbui organizuoti bei personalui, klausytojams komplektuoti Valstybės prezidentas sudarė fakultetų organizacinius branduolius. Į tokį MGF branduolį buvo įtrauktas ir Zigmas Žemaitis. 1922 m. gegužės 12 d. jis išrinktas fakulteto dekanu3. Be to Z. Žemaičiui pavesta laikinai, kol baigsis konkursas, vadovauti Matematinės analizės katedrai. Konkursas laisvoms etatinėms vietoms užimti tęsėsi nuo 1922 m. birželio 2 d. iki rug­ pjūčio 20 d.4 Susumavus konkurso rezultatus, nuo 1923 m. balandžio 1 d. į profesoriaus vietą priimamas matematikas, filosofijos (iš matematikos) ir inžinerijos daktaras, Miuncheno universiteto privatdocentas Otas Folkas (Otto Volk)5. Jam patikimos Matematinės analizės katedros vedėjo parei­ gos, kurias 1923 m. lapkričio 5 d. perima iš Z. Žemaičio. Taip pat O. Folko

1 Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto skyriai, dėstomieji moks­ lai ir mokslų eigos taisyklės. K ., 1922. P. 5. 2 M G F tarybos 1922 II 20 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -1. P. 1. 3 M G F tarybos 1922 V 12 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -1. P. 49; M G F dekanato susirašinėjimas su rektoriumi / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 4. L. 427. 4 M G F tarybos 1922 V 17 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -1. P. 71. 5 Ten pat. P. 160.

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

25

dispozicijon patenka Matematikos bibliotekos ir seminaro organizavimas, o nuo 1925 m. sausio 24 d. — vadovavimas jų veiklai6. Geometrijos katedros vedėju tampa inžinierius-technologas, buvęs LAK lektorius J. Graurogkas7. Tačiau vietoje pagal universiteto statutą MGF steigtinų 22 katedrų fak­ tiškai veikė 11. Tą sąlygojo patalpų stygius ir lėšų trūkumas8. Tai lietė ir matematiką. Todėl, nors ir buvo paskirti dviejų matematikos katedrų vedėjai, praktiškai iki 1930 m. jos veikė kaip viena Matematikos katedra. 1928 m. birželio 12 d. Geometrijos katedros vedėjas J. Graurogkas atsi­ sako docento pareigų, pasilikdamas privatdocento teises9. 1930 m. gegužės 1 d. Matematinės analizės katedros vedėjas O. Folkas išvyksta į Viurcburgo universitetą10. Abu matematikai profesoriai Z. Že­ maitis ir V. Biržiška dirba Matematinės analizės katedroje, o Geometrijos katedros vadovavimas ir etatas lieka laisvas. Kadangi Z. Žemaičio skaitomi kursai apėmė geometrijos klausimus, o ateityje jam taip pat buvo planuo­ jama skaityti geometrijos kursą, Fakulteto taryba nutarė perkelti jį į Geo­ metrijos katedrą. Šis sprendimas galutinai įforminamas 1930 m. lapkričio 25 d. Tokiu būdu Z. Žemaitis tampa Geometrijos katedros vedėju, o V. Bir­ žiškai pavedama vadovauti Matematinės analizės katedrai bei matematikos seminarui ir bibliotekai11. Šios dvi matematikos katedros ir jų vedėjai išsilaikė iki 1940 m. rudens semestro. 1939 m. gruodžio 15 d. uždaromas Stepono Batoro universitetas (SBU) Vilniuje, ir nuo 1940 m. sausio 1 d. įkuriamas Vilniaus miiversitetas. Bu­ vusio SBU MGF turtas perduotas VDU MGF žinion. Todėl Matematikos bibliotekai perimti buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo V. Biržiška ir R. Lakovskis12. Nors būta svarių argumentų (Kaune MGF turėjo specialias pa­ talpas), fakultetą nuspręsta perkelti į Vilnių. Tokiu būdu pag51 1940 m.

6 M G F tarybos 1925 I 24 posėdžio protokolas / / Ten pat. V D U -3. P. 64. 7 J. Graurogko, katedros vedėjo raštas dėl prenumeratos / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 3. P. 131. 8 Lietuvos universitetas. 1579. 1803. 1922. Čikaga, 1972. P. 451. 9 M G F tarybos 1928 VI 5 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -4. P. 195. 10 O. Folko 1930 I 29 pareiškimas / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 137. P. 3. 11 M G F tarybos 1930 X I 25 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -5. P. 37. 12 M G F tarybos 1939 X 17 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -8. P. 264.

26

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

rugsėjo 1 d. Ministrų Tarybos nutarimą Matematikos gamtos fakultetas Kaune buvo uždarytas. Tą pačią dieną atidarytas MGF Vilniuje13.

Personalas Matematikos katedrų, kaip ir viso fakulteto, personalas pradėtas telkti dar LAK. Įkūrus LU, į matematikų branduolį pirmiausia įėjo aktyviai LAK pasireiškę lektoriai. Likusioms laisvoms matematikų etatinėms vietoms užimti Lietuvoje ir užsienio universitetuose paskelbtas konkursas. Kita personalo dalis buvo suburta iš matematikų, išėjusių mokslą svetur, dažniausiai Rusijoje ir Vo­ kietijoje. Trečioji dalis į Matematikos katedrų personalą įsiliejo jau po 1930 m., kai išaugo pirmoji Lietuvoje paruoštų matematikų karta. Tuomet gabesni universiteto matematikos absolventai, grįžę po stažuotės užsienio universi­ tetuose, įsijungė į MGF dėstytojų gretas. Taigi išsiskiria trys būdai, kuriais 1922-1940 m. buvo komplektuojamas LU matematikos katedrų mokslinis personalas. Pagal Universiteto statutą mokslo personalas buvo skirstomas į dvi grupes — vyresnysis mokslo perso­ nalas ir jaunesnysis. Pirmąją grupę sudarė ordinariniai ir ekstraordinariniai profesoriai, docentai ir privatdocentai. Į antrąją grupę pateko vyresnieji ir jaunesnieji asistentai bei laborantai. Kaip jau minėta, 1922 II 16 į MGF branduolį, be fizikos, chemijos ir biologijos mokslų specialistų, įtraukiamas ir matematikas Zigmas Žemaitis. Švietimo ministerija, atsižvelgdama į Fakulteto tarybos siūlymą, 1922 III 23 suteikia Z. Žemaičiui docento laipsnį, pavedant jam eiti ma­ tematikos profesoriaus pareigas14. 1922 VII 6 Fakulteto taryba, peržiūrė­ jusi mokslinio personalo laipsnius, pakelia Z. Žemaitį į ekstraordinarinius profesorius Matematinės analizės katedrai15. Paskirtas MGF branduolys, svarstydamas kadrų komplektavimo klausi­ mą, pripažino, jog LAK lektoriams, nepatekusiems į LU, priklauso nemažai teisių. Buvo būtina tęsti pradėtą LAK mokymo darbą. Todėl Fakulteto taryba nusprendė kaip pilnateisius fakulteto dėstytojus be konkurso kvies­ tis buvusius LAK lektorius. Į jų gretas pateko ir matematikos lektorius 13 Gintautas T. V U problema / / X X amžius. 1939 Spalio 26. 14 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 3. L. 349. 15 M G F tarybos 1922 VII 6 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -1. P. 96.

Personalas

27

Julijonas Graurogkas. Akcentuota, kad naujai pakviestieji, kaip branduolio nariai, po penkerių metų bus perrenkami. Per šį laikotarpį jie turėsią įro­ dyti „savo tinkamumą užimamai vietai mokslo darbais gir mokslo laipsnio įgyjimu” 161 . 7 1922 III 12 d. J.xGraurogkui paskiriamas Geometrijos katedroje docento laipsnis 17 . 1922 V 24 Matematikos-fizikos skyriui nustatytas mokslinis personalas, kurį sudarė 3 profesoriai, 1 docentas ir 2 asistentai. Geometrijos katedrai numatyta 1 jaunesniojo ir 1 vyresniojo mokslinio personalo vieta. Ma­ tematinės analizės katedroje — atitinkamai 1 ir 518. Atsižvelgiant į naują skyriaus mokslinio personalo kiekybinę sudėtį, ateinančiam semestrui trūko 1 profesoriaus aukštajai algebrai, tikimybių teorijai ir diferencialinėms lyg­ tims, 1 dėstytojo analizinei geometrijai. Trūko ir jaunesniojo personalo — asistento, kuris vadovautų praktiniams darbams iš diferencialinio skaičiavi­ mo, diferencialinių lygčių integravimo, aukštosios algebros ir mechanikos19. Netrukus šiuo tikslu 1922 VI 2 Lietuvoje buvo paskelbtas (žr. „Lietuva” , 1922 VII 28; „Švietimo darbas” , 1922 m. Nr. 7) konkursas, kuris tęsėsi iki 1922 VIII 20. Apie tai buvo pranešta Berlyno, Miuncheno, Karaliaučiaus, Vienos, Tartu, Rygos, Ciuricho, Helsinkio universitetams20. ^ Į konkursą iš užsienio atsiliepė vienas kandidatas — Miuncheno univer­ siteto privatdocentas Otas Folkas. — Po fakulteto dekano Z. Žemaičio derybų su pretendentu Fakulteto tary­ ba nutarė kviestis nuo 1922 VIII 5 O. Folką į LU matematikos disciplinoms dėstyti ir suteikti jam ordinarinio profesoriaus laipsnį21. Kuo vadovautasi priimant šį nutarimą? Visų pirma O. Folkas buvo Miuncheno universiteto, turinčio turtingas matematikos tradicijas, auklėtinis. Kadangi kandidatui teks dėstyti ir tech­ nikos fakultete, atsižvelgta dar į antrąją aplinkybę. Buvo svarbu tai, kad jis yra baigęs inžinerijos mokslus ir turėjo inžinerijos daktaro laipsnį. Galiau­ siai O. Folko straipsniai buvo spausdinami visuotinai pripažintuose vokiečių matematiniuose žurnaluose — „ Sitzungsberichte Bayerischen Akademie der 16 M G F tarybos 1922 II 20 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -1. P. 4. 17M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 3. L. 349. 18 Numatomi M G F 1930 m. etatai / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 12. L. 45. 19 M G F tarybos 1922 V 17 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -1. P. 71. 20 Ten pat.. 21 M G F tarybos posėdžių protokolų juodraščiai / / LVA. F. 631. Ap. 1. B. 118. L. 179.

28

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

Wissenschaften. Math.-phys. Kl.” , „ Mathematische Annalen” . Jis taip pat išleidęs 4 mokslinius darbus, kuriuose paskelbė mokslinius tyrinėjimus iš potencialų teorijos22. Visus juos lydėjo palankūs matematikos profesorių A. Foso (A. Voss) ir F. Lindemano (K. L. F. von Lindemann) atsiliepimai. Be to, dekano Z. Žemaičio teikimu buvo siūlytas dar vienas kandidatas, reiškęs pageidavimą dirbti LAK. Tai profesorius Bernšteinas, dėstęs Rusi­ joje ir tuo metu gyvenęs Latvijoje. Tačiau jo kandidatūros buvo atsisakyta, nes nesulaukta jokių dokumentų, straipsnių bei veikalų originalų23. Į paskelbtą konkursą taip pat atsiliepė vienas Lietuvos pilietis, Lietuvos kariuomenės kapitonas Petras Šernas, baigęs matematikos studijas Mask­ voje. 1922 X 8 jam buvo pasiūlyta Matematikos katedros asistento vieta, o nuo 1923 I 30 pakeltas į vyr. asistentus. Tačiau faktiškai P. Šernas pagal darbo pobūdį ėjo docento pareigas24. Trūko tikimybių teorijos dėstytojo, todėl fakulteto taryba nutarė kviestis Krašto apsaugos ministerijos artilerijos skyriaus tiekimo viršininką Vikto­ rą Biržišką, ėjusį matematikos mokslus Peterburge, klausiusį paskaitų pas A. Markovą, B. Kojalovičių ir parengusį straipsnių iš šios srities. 1922 X 14 jam suteikiamas docento Matematikos katedroje laipsnis25. Taigi 1922 m. rudens semestrui mokslinis personalas buvo visiškai sukomplektuotas, susi­ dėjo iš 2 profesorių, 2 docentų ir 1 asistento. Laikinai, kol atvyks O. Folkas, teorinio kurso skaitymui buvo kviečia­ mas fizikas, docentas Kęstutis Šliūpas (1888-1932)26. K. Šliūpui pavesta dėstyti diferencialinių lygčių teoriją. 1923 IV 1 į Kauną persikelia dirbti O. Folkas27. Tuo galutinai susiformuoja LU MGF matematikos mokslinis personalas, kurio 2 nariai (Z. Žemaitis ir V. Biržiška) dirbo per visą Nepri­ klausomos Lietuvos laikotarpį. Pažymėsime, jog matematikos personalo kiekybinis rodiklis 1922-1940 m. nepakito — 2 profesoriai, 2 docentai ir 2 asistentai (laborantai). Vyresny­ sis mokslinis personalas kursą privalėjo paskaityti pačių pasirinkta tema 22 Volk Otto. Gesammelte Abhandlungen / / Herausgegeben von Hans-Joachim Vollrath. Würzburg, 1990. S. 687. 23 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 21. L. 36. 24 M G F tarybos 1922 IX 22 posėdžio protokolas / /

VU BR S. F. 96. V D U -1.

P. 140; M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 24. L. 44. 25 M G F tarybos 1922 X 14 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -1. P. 153. 2(3 Ten pat. P. 170. 27 Ten pat. P. 160.

Personalas

29

viešą paskaitą. Apie tai buvo pranešama iš anksto, o ji vykdavo be disku­ sijų ir koliokviumo. Paprastai lektoriai pasirinkdavo temas iš jiems artimų mokslo sričių. Pavyzdžiui, Z. Žemaitis skaitė paskaitą „Iš matematikos is­ torijos” , 0 . Folkas — „Išreiškimas eilutėmis kompleksinių skaičių” ir pan.28 Baigdamas skaityti įžanginę paskaitą, pagal 1930 m. statutą vyr. mokslinis personalas priimdavo iškilmingą pasižadėjimą (žr. priedą). Matematikos vyresnysis mokslinis personalas buvo apkrautas paskaitomis. Pavyzdžiui, 1925 m. profesoriui vidutiniškai teko 11 teorinių ir 4 praktinės savaitinės paskaitos, docentui — 5 teorinės ir 2 praktinės savaitinės valandos. Krūviai sumažėjo, kuomet į lektorių gretas buvo įtraukti privatdocentai ir vyresnie­ ji asistentai. Tuomet, pavyzdžiui, 1936 m. profesoriui vidutiniškai teko 8 teorinės ir 4 praktinės savaitinės paskaitos. Vyresniojo personalo nariams, kurie neturėjo daktaro laipsnio, bet Fa­ kulteto tarybos išrinkti profesoriais ar docentais, buvo privalu per 5 metus įgyti mokslinį laipsnį29. Be mokomojo darbo, iš vyresniojo mokslinio perso­ nalo buvo reikalauta per 5 metus paruošti spaudai mokslo darbą arba para­ šyti originalų vadovėlį30. Jaunesnysis mokslinis personalas buvo apkrautas įvairiais darbais, todėl mokslinei veiklai likdavę mažai laiko. Asistentai tapo ne tik tarpininkais tarp profesorių ir studentų, docentų pagalbininkais tai­ sant studentų darbus, prireikus jie padėdavę profesoriams pratybose. Taip pat į asistentų pareigybę įėjo tvarkyti ir katalogizuoti matematikos biblio­ tekos knygas, jas išdavinėti bei priiminėti. Šioms procedūroms asistentas per dieną turėjo skirti 1 priešpietinę ir 2 popietines valandas31. Matematikos katedrų personalas matematikos mokslo disciplinas skai­ tė ne tik LU matematikams, fizikams, technikams, biologams, chemikams, farmacininkams bei Lietuvos veterinarijos akademijos studentams, bet ir talkino kitoms žemesnėms mokymo įstaigoms. Kadangi trūko matematikos specialistų, O. Folkas dėstė Vokiečių realinėje mokykloje, Z. Žemaitis — Kauno suaugusiųjų gimnazijoje, J. Graurogkas ir P. Šernas — Aukštesnio­ joje technikos mokykloje32. Žymiai padidėjus studentų skaičiui, 1926 m., atsižvelgiant į O. Folko pageidavimą turėti pagalbininką pratybose ir darbui bibliotekoje, įsteigtas 28 M G F tarybos 1924 V 27 posėdžio protokolas //V U B R S . F. 96. V D U -2. P. 351. 29 M G F dekanato susirašinėjimas su rektoriumi / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 4. L. 427. 30 M G F tarybos 1924 X I 22 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -3. P. 25. 31 M G F tarybos 1924 V 27 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -2. P. 369. 32 M G F tarybos 1925 V 1 posėdžio protokolas / / Ten pat. V D U -3. P. 107-108.

30

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

jaunesniojo laboranto etatas. 1926 I 16 šios pareigos pavedamos MGF dip­ lomantui Petrui Katiliui33. Reziumuodami matome, kad katedromis mokslinis personalas pasiskirs­ to taip: Geometrijos katedra Matematinės analizės katedra

1 vyr. mokslinio personalo narys 1 jaunesniojo mokslinio personalo narys 3 vyr. mokslinio personalo nariai 1 jaunesniojo mokslinio personalo narys

Palyginimui paimsime Europos valstybes, kurios Lietuvai daugeliu at­ žvilgių artimos ir turi po 1 universitetą. Įdomumo dėlei, bendresniam vaiz­ dui susidaryti pateiksime ir 3 didžiausius — Berlyno, Miuncheno ir Pa­ ryžiaus universitetus. Iš šitaip sudarytos 1 lentelės matome, kad Kauno universiteto matematikos katedrų vyresniojo mokslinio personalo kiekybi­ nis rodiklis yra mažesnis už visų pateiktųjų universitetų personalo narių skaičių. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo ruošiamasi sumažinti MGF kated­ rų personalo skaičių. Tik didelių dekano Z. Žemaičio įrodinėjimų ir pastan­ gų dėka fakultetas išvengė žymesnių pertvarkymų ir etatų mažinimo34. Jo parengtame kreipimesi į vyriausybę akcentuojama, jog matematikai aptar­ nauja ir kitus skyrius bei fakultetus. Be to, skirtingai nuo Europos univer­ sitetų — Karaliaučiaus, Vroclavo, Mesino, Miuncheno, Paryžiaus, Berlyno, kur greta etatinių profesorių ir docentų darbuojasi neetatiniai, Lietuvoje to nebuvo įmanoma dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ir nepatenkina­ mo apmokėjimo. Pateikdami matematikos katedrų mokslo darbuotojų per­ sonalijas, supažindinsime su pagrindiniais gyvenimo faktais, jų mokslinės, organizacinės ir pedagoginės veiklos bendrais bruožais. LAK įkvėpėjas, svarbiausias aukštojo mokslo Lietuvoje organizatorius ir vienas MGF kūrėjų — Zigm as Žem aitis gimė 1884 m. spalio 27 d. Daktarių kaime (Švenčionių apskritis, Tverečiaus valsčius). 1903 m. išlaikęs prie Odesos apygardos švietimo kuratorijos eksternu brandos egzaminus, įstoja į Odesos (tuometinį Novorosijsko) universiteto fizikos matematikos fakultetą studijuoti matematikos. Studijų metais, pro­ fesoriaus, žymaus geometro, B. Kagano paskatintas, Z. Žemaitis susidomi neeuklidine geometrija. 33 M G F tarybos 1926 I 13 posėdžio protokolas / / Ten pat. P. 246. 34 Zigmas Žemaitis (...) P. 98.

31

Personalas

1 lentelė 1929 m. Palyginamoji Europos universitetų Matematinės analizės ir Geometrijos katedrų vyr. mokslinio personalo lentelė Vyr. mokslinis personalas Universiteto miestais Geometrijos kat.

Mat. analizės kat.

Kaunas

1

2

Vilnius

1

3

Ryga

2

2

Tartu

1

2

Helsinki

2

5

Königsberg (Karaliaučius)

1

3

Jena

1

2

Breslau

1

2

Stockholm

3

5

Uppsale

1

3

K0benhavn

1

3

Krakow

2

3

Belgrad

2

4

Sofija

2

4

Milano

1

4

Messime

4

5

Motpellier

1

4

Liege

1

4

Bucuresti

3

4

Jassy

2

3

München

3

7

Paris

2

6

Berlin

2

3

Sudaryta remiantis šaltiniu: LVA: F. 631. Ap. 1. B.12. L ,2.

co

2 lentelė

to

Matematikos katedrų personalas Ekstraordinariniai profesoriai

1922 08 0 5 1930 03 01

1922 07 06

1922 03 23

Z. Žemaitis

Z. Žemaitis

O. Folkas

Docentai

Privatdo-

Vyr.

centai

asistentai 1923 01 3 0 1928 09 01

1922 03 12 J. Graurogkas

Asistentai

Jaun.

Laborantai

asistentai 1922 10 08

1926 01 15 P. Katilius

P. Šernas

P. Šernas

1922 10 14 V. Biržiška 1928 12 14 V . Biržiška

1928 06 1 2 1934 09 01

1928 09 0 1 1929 09 01

1928 10 01

1928 10 01

P. Katilius

I. Saudargas

J. Graurogkas

P. Slavėnas

1930 04 10 P. Katilius

1929 09 01

1929 04 3 0 -

P. Katilius

1929 09 01 S. Ritenbergas

1932 05 01

1923 06 06

1930 05 15

1929 10 08

O. Stanaitis

J. Gliksonas (neetat.)

O. Stanaitis

O. Stanaitis

1934 04 24 P. Katilius

1941 11 08 V . Biržiška

1931 04 01 1930 06 12 R. Lakovskis R. Lakovskis 1937 05 11

1937 06 08

O. Stanaitis 1940 10 19

R. Lakovskis 1940 09 17

O. Stanaitis

G. Žilinskas

1940 10 19 V . Paulauskas

M A T E M A T IK O S K A TE D R O S LIETU VO S U N IV E R SIT E T E

Or din ariniai personalai

Personalas

33

1908 m. jis baigia universitetą, parašydamas diplominį darbą „Begali­ nių mažybių metodo taikymas, tiriant kūgio pjūvių savybes” . Šis darbas įvertinamas labai gerai ir diplomantui įteikiamas pirmojo laipsnio diplo­ mas35. Baigęs studijas, Z. Žemaitis liko dirbti pas profesorių J. Sležinskį, kurio vadovaujamas ruošėsi magistro laipsniui ir kartu moksliniam darbui universitete36. Tačiau nesulaukęs valstybės paramos, grįžta į Vilnių ir dėsto matematiką privačioje mergaičių gimnazijoje. Per I pasaulinį karą jis pasitraukė į Voronežą, kur 1915-1918 m. moky­ tojavo lietuvių tremtinių P. Yčo gimnazijoje. Ten, kalbininkui J. Jablonskiui vadovaujant, dalyvavo kuriant elementarinės matematikos lietuviškąją ter­ miniją. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. Z. Žemaitis įsteigė Švenčionių (Šventėnų) lietuvių gimnaziją ir buvo jos pirmuoju direktoriumi. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, 1919 m. pasitraukė į Kauną ir nuo rugsėjo 1 d. direktoriavo Komercinėje mokykloje. Z. Žemaitis, puoselėdamas universiteto steigimo idėją, aktyviai daly­ vauja kuriant LAK ir 1920 I 27, juos įkūrus, tampa pirmuoju vadovu bei vadovauja Matematikos fizikos skyriui37. 1922 II 16 Respublikos prezidento įsakymu Z. Žemaitis paskirtas į MGF branduolį. Renkant Z. Žemaitį ekstraordinariniu profesoriumi, 1922 VII 6 pažymė­ ti dideli jo nuopelnai nustatant lietuvišką matematikos terminiją. 1920 m., apibendrinęs savo veiklą kuriant matematinę terminiją, profesorius šią me­ džiagą sudėjo į „Geometrijos ir trigonometrijos terminų žodynėlį” . LAK laikotarpiu jis susirūpinęs lietuviškų vadovėlių rengimu. Parengė spaudai pagal dėstytas paskaitas „Diferencialinės skaičiuotės kurso” I dalį38. 1922 m. įkūrus LU, Z. Žemaitis tapo MGF dekanu, kuriam teko patirti visus besikuriančio ir augančio fakulteto organizacinius rūpesčius. Nuo 1930 m. jis vadovavo dar ir geometrijos katedrai. Tuo pačiu metu Z. Žemaitis turėjo nemažą mokymo krūvį. Kadangi matematikos dėstytojų buvo nedaug, jam teko dėstyti didesniąją aukšto­ sios matematikos disciplinų dalį (per 10 dalykų): įvadą į analizę, aukštąją algebrą, analizinę geometriją, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, dife­ rencialinę geometriją, Furjė eilutes, apibrėžtinių integralų teoriją, baigtinių skirtumų teoriją, matematikos metodiką ir matematikos istoriją.

35 M G F tarybos 1922 III 9 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -1. P. 16. 36 M G F tarybos 1942 VI 6 posėdžio protokolas / / Ten pat. V D U -9. P. 289. 37 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. ^ x 2 4 . L. 120. 38 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 2 4 ..L. 120. 3. 2108

34

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

1935 m. Z. Žemaičio skaitytų diferencialinio ir integralinio skaičiavimo paskaitų pagrindu buvo išleisti to paties pavadinimo 2 dalių konspektai. Juose lietuvių kalba įtvirtinama pagrindinė matematinės analizės termini­ ja. Kaip prisimena profesoriaus mokiniai, Z. Žemaitis daug dėmesio skyrė paskaitų metodikai. „Jis gerai jautė tuos sunkumus, kurių turi abiturientas atėjęs iš aukštes­ niosios mokyklos (gimnazijos) į aukštąją, ir buvo nuomonės (kurią dažnai pabrėždavo), kad matematinis griežtumas turi būti įvedamas pamažu, ka­ da mokinys ar net studentas jau gali suprasti, kad toks griežtumas yra būtinas” 39. Tai buvo svarbu ir dėl to, kad stigo lietuviškų aukštosios mate­ matikos vadovėlių. Todėl profesoriaus paskaitos sudarydavo tvirtą pagrindą tolimesnėms studijoms40. Veikiamas matematikos dėstymo reformatoriaus F. Kleino, Z. Žemaitis kritikavo senąsias matematikos programas ir atmetė jų scholastinius meto­ dus. Tuo vadovaudamasis 1927 m. parengė išsamų straipsnį „Aukštosios matematikos pagrindai aukštesniųjų mokyklų programoje” . Itin pamėgto­ ji Z. Žemaičio mokslo sritis — matematikos istorija. Universiteto Kaune laikotarpiu jis domėjosi visuotinės matematikos istorijos klausimais. Profe­ sorius mokėjo apie dešimtį kalbų, tarp jų ir lotynų, graikų, todėl jam buvo plačiai prieinama šios srities mokslinė literatūra. Z. Žemaitis — straips­ nio „Izaokas Newtonas. Jo gyvenimas ir darbai” (1927) ir monografijos „Matematikos istoriografija ir Moritz Cantor” (1930) autorius. Profesorius stengėsi matematiką, kurią priimta vadinti „sausa discipli­ na” , dėstyti originaliai, sieti ją su gyvenimo praktika. „Akademinį jaunimą žavėjo jo didelė erudicija ir kartu paprastumas, humaniškumas,' kuklumas” 41. Plati Z. Žemaičio visuotinė veikla, ženklūs jo nuopelnai gamtininkams ir geologams, kraštotyrai ir meninei veiklai, civilinės aviacijos sportui. Jis nuolat rūpinosi Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu. Apskritai Z. Žemaičio asmenyje įkūnyti geriausi mokslininko, pedagogo ir visuomenininko bruožai. Nuo 1940 m. drauge su fakultetu persikelia į Vilnių, kur dirbo Vilniaus universitete iki mirties (1969 m. birželio 24 d.).

39 Paulauskas V . (...) V ., 1988. P. 131. 40 Lietuvos universitetas 1579. 1802. 1922. Č. 1972. P .'777. 41 Žemaitis Z. (...) V ., 1979. P. 3.

Personalas

35

Savo įvairialype veikla profesorius pelnė autoritetą universitete ir vi­ suomenėje. Jo asmenyje regėjome geriausius XX a. pradžios lietuvių inte­ ligentijai būdingus bruožus. Profesoriaus matematinės veiklos įvertinimą akademikas J. Kubilius išreiškė žodžiais, „Zigmas Žemaitis ne veltui laiko­ mas Lietuvos matematikų patriarchu” . Vis tik nagrinėjamo laikotarpio pirmojo ryškumo matematikos žvaigždė buvo Otas T eodoras Folkas. Jis gimė 1892 m. liepos 13 d. Neuhauzene (Vokietijos Švabija, Filderio lyguma). 1910 m., baigęs Ėjingeno (Ehingen) gimnaziją, pradėjo studijuoti Tiu­ bingeno universitete, kur ėjo katalikų teologijos, filosofijos ir matematikos mokslus. 1914 m. išlaikė teologijos valstybinius egzaminus ir 1915 VII 11 gimtojoje bažnyčioje atlaikė pirmąsias mišias. Tačiau, jausdamas polinkį matemati­ kai, 1915-1917 m. tęsia studijas Tiubingeno bei Miuncheno universitetuose ir Aukštojoje technikos mokykloje42. Greta matematikos klausė astrono­ mijos, istorijos ir filosofijos kursus. Jo mokytojais buvo garsūs mokslinin­ kai Tiubingene: A. Brilas (A. Brill), L. Maueris (L. Mauer), O. Peronas (0 . Perron); Miuncheno universitete: F. Lindemanas (K. L. F. Lindeman), A. Fosas (A. Voss), A. Pringsheimas (A. Pringsheim); Miuncheno aukšto­ joje technikos mokykloje: K. Lybmanas (K. O. H. Liebmann)43. 1917 m. studijas baigė mokytojo tarnybos egzaminais Štutgarte. 1918 m., vadovau­ jant žinomam diferencialinės geometrijos žinovui K. Lybmanui, Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje parašė inžinerijos daktaro vardui įgyti dar­ bą „Studijos apie vieną potencialų teorijos kraštinių reikšmių uždavinį” 44. Pamokytojavęs Švabijoje, 1919 m. pereina dirbti asistentu į Miuncheno uni­ versitetą pas F. Lindemaną, žinomą skaičių teorijos ir algebrinės geometrijos specialistą. 1920 m. jis parengia kitą mokslinį darbą „Kompleksinių vie­ no kintamojo funkcijų skleidimas ritinio elipsinėmis funkcijomis” 45. Už tai jam suteikiamas filosofijos daktaro (iš matematikos) vardas. 1919-1922 iii . jis dirba Miuncheno universiteto matematikos seminaro asistentu. 1922 m. kovo 4 d. O. Folkas habilituojasi ir jam suteikiamas Miuncheno universiteto privatdocento laipsnis. 42 Reich K. Nachruf auf Otto Volk. / / (Nachrichtenblatt Deutsch. Ges. Gesell. Medizin, Naturwissensch. Technik. 1989. Nr. 39. S. 121-124. 43 Barthel W . Zum 85 Geburtstag von Otto Volk. Würzburg, 1977. S. 1. 44 Volk O. Gesammelte Abhandlugen. W ., 1990. P. 687. 45 Ten pat.

36

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

Jo mokslinė veikla reiškėsi kompleksinių skaičių analizėje, ypač pasižy­ mėjo tyrinėdamas specialiąsias funkcijas bei diferencialinių lygčių tikrinių funkcijų skleidimą. Jaunasis mokslininkas, įvertindamas savo darbo rezul­ tatus, iškelia skaičiavimo metodų reikšmę. 0 . Folkas, priėmęs pakvietimą, nuo 1923 IV 1 iki 1930 V 1 užima ordinarinio profesoriaus vietą Kaune, LU. Jam dirbant Lietuvos laikinojoje sostinėje, buvo padėti matematikos mokslinio tyrinėjimo pagrindai, gauti pirmieji rezultatai potencialų teorijo­ je, diferencialinėje geometrijoje. „Universitetui pirmoj eilėj esant grynų dvasios mokslų aukštove ir globotuve, yra mūsų pareiga pirmiausia varyt ir palaikyt mokslą dėl jo paties, grynąjį mokslą, kuriam aukščiausias tikslas yra dvasios triumfas ir kurio tik­ rasis uždavinys yra tyrimas ir mokslo pirmyn stūmimas” 46. Tai credo LU, žengiančiam pirmuosius žingsnius. Jį apibrėžė tik pradėjęs dirbti Matemati­ nės smaližės katedroje trisdešimtmetis profesorius O. Folkas. Pirmiausia tik jam priklauso nuopelnai, kad pakilo Lietuvoje matematikos mokslinis lygis. 0 . Folkui padedant buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos, Švedijos, kitų kraš­ tų mokslininkais. Jis reprezentavo Lietuvos matematiką 6 tarptautiniuose matematikų renginiuose. Profesorius skaitė aukštosios algebros, diferencialinių lygčių, funkcijų teorijos kursus, nuo 1925 m. rudens semestro dar analizinę mechaniką, skai­ čių teoriją, o nuo 1928 m. pavasario semestro — Furjė eilutes, kompleksinių funkcijų teoriją ir elipsines funkcijas. Iš pradžių studentai klausė šių kursų vokiečių kalba, o po 3 metų profesorius dėstė lietuviškai. O. Folkui priklauso pelnyta pagarba už matematikos seminaro ir biblio­ tekos įsteigimą. Profesorius tarpininkavo įsigyjant turtingą savo mokytojo, Miuncheno universiteto profesoriaus 0 . Foso biblioteką. O. Folkas — pirmo­ jo lietuviško aukštosios matematikos vadovėlio autorius. 1929 m. „Spindu­ lio” bendrovės spaustuvė atspausdino jo „Paprastų ir dalinių diferencialinių lygčių teorijos paskaitų” dvi dalis. Be to, pasirodė dar dvi 0 . Folko knygos: „Aukštoji algebra” (1925) ir „Analitinė mechanika” (1929). Profesoriaus bei studentų minimas ir ketvirtas lietuviškas vadovėlis „Funkcijų teorija” . Per Kauno laikotarpį O. Folkas paskelbė Lietuvos ir Vokietijos žurna­ luose 15 originalių mokslinių straipsnių iš anksčiau minėtų tyrinėjamų ma­ tematikos sričių. Taip pat rašė visuotinės matematikos istorijos, filosofijos klausimais. Pagrindinė jų dalis — 13 straipsnių buvo atspausdinta filo­ sofijos ir gamtos mokslų žurnaluose „Logos” , „Kosmos” bei 1 straipsnis vokiečių žurnale „Forschungen und Fortschritte” . 46 Folkas O. Matematika ir pritaikomieji mokslai / / Kaunas. 1924. Nr. 4. P. 313.

Personalas

37

Daugelį straipsniuose aprašomų matematikų 0 . Folkas yra pažinojęs asmeniškai. Su kitais buvo susirašinėjęs. Todėl šio tipo jo darbams būdin­ gas memuariškumas. Autorius mokėjo lotynų, graikų ir prancūzų kalbas. Tai leido jam gausiai naudoti citatas iš originalų— K. Gauso (C. F. Gauss), K. G. Jakobio (C. G. J. Jacobi), G. Galilėjaus, K. Vejerštraso (K. Th. W. Weierstrass) ir kitų raštų. O. Folkas šiuose darbuose prisipažįsta esąs Hilberto (D. Hilbert) šalininku. Šios pakraipos matematikai atsisako „intuityvios matematikos” , neatsižvelgia į turinio reikšmę, teikdami pirmenybę mate­ matikos formulėms47. Dar pradėdamas dirbti LU, O. Folkas pasiryžo skaityti paskaitas „ne tik utilitariškai (naudybiškai), t.y. jas pritaikyti tiktai praktikai” , bet steng­ tis degti savuose auklėtiniuose „tikrojo mokslininko dvasią” , ruošti juos „mokslui dėl jo paties” 48. Todėl O. Folkas — pirmųjų studentų matematikų diplominių darbų va­ dovas. Per 7 metus jis vadovavo 31 diplomantui, rašiusiam apie diferen­ cialines lygtis, specialiąsias funkcijas ir kompleksinio kintamojo funkcijų teorijas. Jam tarpininkaujant, trys matematikai — P. Slavėnas, P. Katilius ir O. E. Stanaitis, pirmieji jo absolventai, stažavosi užsienio universitetuo­ se. Dviems savo auklėtiniams — A. J. Gliksonui ir O. E. Stanaičiui 1931 m. vadovavo ruošiant daktarines disertacijas49. O. Folkas amžininkų ir studentų prisiminimuose liko kaip reiklus, dvasin­ gas ir kilnus žmogus, nuolat skatinęs klausytojus ieškoti tiesos. Nors prof. V. Bartelio (W. Barthel) teigimu jis buvęs nepaneigiamas analitikas, tačiau jo auklėtinio A. Zujaus liudijimu „niekad nereikalavo įrodymo detalių, o tik bendrų bruožų” 50. 1929 m. mirus Viurcburgo universiteto ordinariniam profesoriui E. Hilbui (E. Hilb), jo vietai užimti kviečiamas 0 . Folkas, kaip velionio mokslo pasekėjas. Tolesnį gyvenimą profesorius susiejo su Viurcburgo universitetu, kur iki 1988 m. darbavosi matematikos ir astronomijos srityse. Mirė 1989 m. kovo 21 d. Nežiūrint visų sunkumų bei rizikos, 0 . Folkas yra pažymėjęs, jog „Kauno metai priklauso prie pačių gražiausių jo gyvenimo metų” 51. 47 Folkis O. Apie matematišką pažinimą / / Logos. 1925. Nr. 2. P. 85-114. 48 Folkis O. Matematika ir pritaikomieji mokslai / / Kosmos. 1924. Nr. 4. 1929. P. 313. 49 Volk O. Gesammelte Abhandlungen. W ., 1990. P. 693. 50 Lietuvos universitetas, č ., 1972. P. 778. 51 Barthel Würzburg Zum 85. Geburstag von Otto Volk. W ., 1977. S. 3.

38

M ATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

Apskritai su O. Folko asmeniu sietinas XX a. 3-čiajame dešimtmetyje prasidėjęs Lietuvos matematikos mokslo tyrimo pagrindų formavimas. Trečias matematikos profesorius — V ik toras Biržiška gimė 1886 m. vasario 11(23) d. Viekšniuose (Šiaulių apskritis). 1904 m., baigęs aukso medaliu Šiaulių gimnaziją, įstojo į Peterburgo uni­ versiteto MGF matematikos skyrių. Likdamas laisvuoju klausytoju univer­ sitete, perėjo į Technologijos institutą, kurį 1914 m. baigė. Diferencialines lygtis jame dėstė prof. B. Kojalovičius, tikimybių teoriją — prof. A. Mar­ kovas (vyresnysis)52. Todėl, gavęs gerus šios matematikos šakos pagrindus, vėlesniais metais ypatingą dėmesį skyrė tikimybių teorijai. Dar studijuodamas vertėsi matematikos pamokomis, kurį laiką mokyto­ javo Peterburgo Dermidontovo gimnazijoje, dirbo V. P. Baranovskio akci­ nės bendrovės patrankų tūtelių ir vamzdelių gamykloje. Įgijęs inžinieriaus technologo diplomą, 1914-1918 m. tapo minėtos gamyklos direktoriumi. Prasidėjus bolševikų Spalio revoliucijai, jam teko išgyventi Petrogrado ta­ rybos pirmininko G. Zinovjevo įsakymus. Po Lietuvos ir Maskvos sutarties 1920 VIII 30 grįžta į Lietuvą ir dėsto Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje matematiką, chemiją, fiziką ir piešimą bei skaito paskaitas Aukštojo mokslo kursuose Vilniuje. Už lietuvišką veiklą nuolat lenkų represuojamas, kalėjo Lukiškių kalėjime. Įsikišus Tautų Sąjungai, 1922 II 7 grąžintas į Lietuvą. Pradėjo dirbti Krašto apsaugos, ministerijos artilerijos skyriaus viršininko padėjėju, nuo birželio 22 d. — skyriaus viršininku. 1922 V 22 kviečia­ mas į LU MGF tikimybių teorijos dėstytoju53 o tų pačių metų spalio 16 d. išrenkamas docentu04. Priimant V. Biržišką, turėta omenyje, kad teks aptarnauti ir Technikos fakultetą. Todėl labai pravertė jo matematiko kvalifikacija ir inžinieriaus patirtis. V. Biržiška, be tikimybių teorijos, dar dėstė integralinį skaičiavimą, apibrėžtinių integralų kursą, įvadą į analizę, variacinį skaičiavimą, baigtinių skirtumų teoriją, diferencialinę geometriją. Diplominius darbus studentams skirdavęs iš beveik periodiškų funkcijų, paviršių teorijos, paviršių lenkimo, skaičių teorijos55. Be to, teisininkams ir ekonomistams skaitė matemati­ nės statistikos pagrindus bei politinę aritmetiką, o fizikams — aukštosios matematikos elementus, tarp jų ir vektorinę analizę. 52 M G F tarybos 1922 X 14 posėdžio protokolas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 3. L. 159. 53 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 4. L. 213. 54 Ten pat. B. 3. L. 159. 55 M G F diplominių darbų byla / / VU B R S. F. 96. V D U -122. L. 1-6.

Personalas

39

Iki 1928 m. pasirodė du jo skaitytų paskaitų kursų konspektai — „Įvadas analizin” (1927) ir „Integralinio skaičiavimo pagrindai” (1928). Tai buvo didelė paspirtis studijuojantiems LU matematiką. 1927 m. V. Biržiška pa­ rengė straipsnį, kuriame nušviečiamas tikimybių teorijos taikymas kariuo­ menės reikaluose, tiksliau artilerijoje. Tai lyg tikimybių teorijos paskaitų, skaitytų 1923-1924 m. Aukštuosiuose karininkų kursuose, apibendrinimas. 1927 m. V. Biržiškos sveikata pablogėjo. Jis yra rašęs — „rusai jėgų da­ lį suėdė, dalį — lenkai, tai mažai ir liko, o su tokia likusia dalimi maža tenuveiksi” 56. Tačiau 1928 m., gydydamasis Šveicarijos Leysino sanatorijoje ir Italiios Merano kurorte, nepaliauja dirbti. Ten baigia redaguoti „ Intregralinio skai­ čiavimo pagrindus” , o per 2 mėnesius parašo „Įvado į vektorinę smaližę” I dalį57, skirtą fizikams, mechanikams ir kitiems gamtos mokslo tyrėjams. 1928 XII 14 V. Biržiška pakeliamas į ekstraordinarinius profesorius. Iš­ vykus O. Folkui į Vokietiją, 1930 IX 1 V. Biržiška paskiriamas matematikos seminaro ir bibliotekos vedėju bei išrenkamas Matematikos astronomijos komisijos pirmininku. 1931 I 2 profesorius išrinktas Matematinės analizės katedros vedėju58. Be minėtų disciplinų, profesorius perėmė iš O. Folko analizinės mecha­ nikos, kompleksinio kintamojo funkcijų ir eilučių, elipsinių funkcijų kursus. Nuo 1932 m. skaito funkcijų teoriją, o nuo 1933 m. pradeda dėstyti visai naują skaičių teorijos dalyką. Apskritai universitete jam teko skaityti per 15 aukštosios matematikos disciplinų kursų. 1930 m. vėl gydosi Leysine ir baigia „Tikimybių teorijos” vadovėlį. „Tai Šveicarijos nuopelnas, nes būdamas Kaune ir dirbdamas universitete, negalėčiau surasti nei tiek laisvo laiko, nei jėgų, kad galėčiau taip greitai tokį didelį darbą baigti, esu tuom pats labai patenkintas” . 1930 II 4 apie tai rašo laiške broliui Vaclovui profesorius59. Išleidęs „Matematinės tikimy­ bių teorijos pagrindus” , paskelbia dar du matematinius straipsnius. Vieną — iš tikimybių teorijos istorijos (1931), kitą — iš matematinės analizės (1939). Visiškai atsidėti moksliniam darbui jam trukdė įvairialypė veikla. Jis buvo Lietuviškosios enciklopedijos matematikos ir mechanikos skyriaus redaktorius, per 183 enciklopedinių straipsnių autorius. 56 Vikt. Biržiškos 1930 II 4 laiškas broliui Vaclovui / / M A B . F. 163. B. 264. P. 4. 57 Vikt. Biržiškos 1928 IV 24 laiškas broliui Vaclovui / / M A B . F. 163. B. 263. P. 11. 58 M G F tarybos 1941 XI 8 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -9. P. 126. 59 Vikt. Biržiškos laiškas 1930 II 4 broliui Vaclovui / / M A B . F. 163-264. P. 2.

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

40

1934 m. išrinktas Kaune susikūrusios Lietuvos gamtininkų draugijos Matematikų sekcijos pirmininku. Auklėtinių prisiminimuose profesorius V. Biržiška išliko kaip greitos ori­ entacijos, turėjęs fenomenalią atmintį. Studentams buvo labai reiklus, bet drauge ir demokratiškas. Baigę studijas, jo vardą minėdavo su pagarba, nes profesorius padėdavęs jiems galutinai susiformuoti kaip matematikos specialistams. Jam, kaip dera matematikui, buvo būdingas preciziškumas, griežtumas. To reikalaudavo ir iš savęs, ir iš studentų. Auklėtiniuose ugdė mokslo tiesos ieškojimo, matematikos grožio jausmą60. 1940 IX 1 drauge su MGF persikelia į Vilnių. Pripažįstant nuopelnus matematikai, 1941 III 3 V. Biržiška siūlomas į LTSR Mokslų Akademijos tikruosius narius, o 1941 XI 8 pakeliamas į ordinarinius profesorius61. Tuo metu jis baigia rengti kapitalaus darbo rankraštį „Sveikųjų racionaliųjų, kompleksinių, hiperkompleksinių ir algebrinių skaičių mokslas” , kuris apro­ buojamas Mokslų Akademijoje. 1944 m. liepos mėn. pasitraukia į Vokietiją. 1946-1949 m. dėsto pagrin­ dines aukštosios matematikos disciplinas ir dirba MGF prodekanu Baltijos universitete Hamburge bei Pineburge (Pinneburg). Nuo 1950 m. apsigyvena JAV, kur verčiasi atsitiktiniu darbu, rašo prisi­ minimus ir išleidžia apžvalginį matematikos filosofijos straipsnį „Matema­ tika” (1952). 1964 m. sausio 27 d. mirė Čikagoje. Su LAK ir LU matematika glaudžiai susijęs ir Ju lijon o G ra u rogk o (G ra v rog k o) vardas. Jis gimė 1885 m. sausio 24 d. Telšiuose. Po Šiaulių gimnazijos 1915 m. baigė Peterburgo Technologijos institutą inžinieriaustechnologo diplomu ir dėstė Bologoje geležinkelio technikos mokykloje. 1916-1917 m. dirbo Omske išeivių valdyboje, projektavo irigacines sis­ temas. Nuo 1917 m. — vėl Bologoje, tarp kitų dalykų dėstė ir matematiką. 1918 m. tampa minėtos mokyklos direktoriumi. 1920 m. kovo mėn. grįžęs į Lietuvą, įsteigė Kaune aukštesniąją techni­ kos mokyklą, vienintelę šio tipo mokyklą Lietuvoje, ir buvo jos vedėju. Nuo 1920 m. pakviestas į LAK dėstyti braižomąją ir analizinę geometrijas.

60 Paulauskas V . (...) P. 137; Lietuvos universitetas č ., 1972. P. 777. 61 Kandidatų į LTSR M A tikruosius narius byla / / M A A . F. 1. Ap. 1. B. 21. P. 10; M G F tarybos 1941 X I 8 posėdžio protokolas / / VU BR S F. 96. V D U -9. P. 126.

Personalas

41

1922 II 16 pervestas į LU geometrijos katedrą, o 1922 VII 6 suteiktas tos katedros docento vardas. Kartu pavedamos eiti Geometrijos katedros vedėjo pareigos. Iki 1928/1929 m.m. rudens semestro J. Graurogkas dėstė tas pačias disciplinas, kaip ir LAK. Dėl laiko stokos, nes kaip jau minė­ ta, lygiagrečiai dar direktoriavo aukštesniojoje technikos mokykloje, nuo 1928/1929 m.m. jis atsisako docento pareigų, pasilikdamas privatdocento .teises. Tuomet dėstė tik braižomąją geometriją. 1930 m. J. Graurogkas pereina į Technikos fakulteto mechanikos katedrą. J. Graurogkas padėjo analizinės geometrijos dėstymo Lietuvoje pagrindus, rengė šios disciplinos vadovėlio I dalį (15 lankų)62. Analizinės mechanikos klausimais paskelbė vieną straipsnį „Technikos” žurnale. J. Graurogkas buvo inteligentiško būdo žmogus, mėgo sąžiningumą ir tiesą. Todėl prasčiau mokantį studentą egzamino metu klausinėjo tol, kol šis pats susiprasdavo, jog teks ateiti kitą kartą63. 1941-1944 m. buvo išrinktas VDU rektoriumi. Nuo 1944 m. pasitrau­ kia į Vakarus, o 1946-1949 m. dėstydamas Baltijos universitete Hamburge, Pineburge, tampa profesoriumi. Nuo 1949 m. gyvena JAV, kur reiškėsi mechanikoje, rašė ta tema straipsnius. Mirė 1968 m. Pirmasis lietuviško universiteto auklėtinis, pasirinkęs grynosios mate­ matikos tyrėjo ir dėstytojo kelią — Petras K atilius. Jis gimė 1903 ba­ landžio 7 d. Katiliškių kaime (Marijampolės apskritis). 1922 m., baigęs Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją, įstojo į LU MGF Matematikos skyrių. 1926 m. parašė diplominį darbą „Rutuli­ nių funkcijų asimptotės reikšmė” , įvertintą pažymiu „labai gerai” . Įgijęs matematiko diplomą, paliekamas dirbti fakultete jaunesniuoju mokslo per­ sonalo nariu. 1927 m. gavęs Humboldto fundacijos stipendiją ir O. Folko rekomenduotas studijas tęsė Heidelbergo universitete. P. Katilius, vado­ vaujamas prof. H. Lybmano, parengia darbą „Apie kreivių tinklus ir erdvės dalinimą celėmis” , už kurį suteikiamas gamtos mokslų daktaro laipsnis su įvertinimu „Magna cum Įaudė” (labai gerai)64. Grįžęs iš užsienio, 1928 X 1 buvo pakeltas jaunesniuoju asistentu, o 1929 IX 1 — į vyresniuosius asis­ tentus. 1930 IV 10 P. Katilius habilitavosi, įgydamas privatdocento vardą, o 1930 IX 1 paskiriamas einančiu docento pareigas Matematinės analizės 62 M G F dekanato susirašinėjimas: 1923 VI 16 raštas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 10. L. 314. 63 Lietuvos universitetas. 1579. 1803. 1922. Č., 1972. P. 780. 64 M G F tarybos 1934 IV 24 posėdžio protokolas / / P. 25 -2 8 .

V U B R S. F. 96. V D U -6.

42

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

katedroje. Nuo 1929/1930 m.m. pavasario semestro P. Katilius skaitė dvi pagrindines disciplinas — analizinę geometriją, diferencialinių lygčių teori­ ją, bei projektyvinę geometriją, neeuklidinę geometriją, algebrinių skaičių teoriją, apibrėžtinius integralus, variacinį skaičiavimą. 1934 IV 24 MGF Matematikos astronomijos komisija, įvertinusi didelę privatdocento kompetenciją geometrijos srityje ir pažymėdama jo grynai mokslinio pobūdžio darbus, išrenka P. Katilių docentu65. Savo pagrindinius mokslinio darbo rezultatus, užfiksuotus daktarinė­ je disertacijoje, paskelbė 1930 m. LU MGF Darbuose. Šiuo laikotarpiu P. Katilius taip pat rašė straipsnius bendrais matematikos istorijos klau­ simais. Paskaitos, skaitytos 1930 IX 19 VDU mokslo metų pradžios pro­ ga, pagrindu parengia straipsnį, kuriame apžvelgia neeuklidinės geometrijos raidą. 1931 m. kitame straipsnyje nušviečia begalybės sąvokos evoliuciją matematikoje. Docentas, 1938 m. mirus universiteto garbės profesoriui, MGF garbės daktarui A. Jakštui-Dambrauskui, supažindina visuomenę su šios asmeny­ bės, kaip matematiko, nuopelnais. P. Katilius įgyvendino sumanymą, gimusį dar LU įkūrimo laikais, pa­ rengti analizinės geometrijos vadovėlį. 1932 m. Studentų matematikų fizikų draugija išleidžia docento šio dalyko paskaitų konspektus. Vėliau, 1940 m., imant šį leidinį pagrindu ir P. Katiliui padarius pakeitimus, „Analizinė geo­ metrija” atspausdinama tipografiniu būdu. Vadovėlis autoriaus patobulin­ tas, išėjo trimis leidimais ir matematikų tebevartojamas iki šių dienų. P. Katilius paskaitose pabrėždavo pagrindinę mintį, dėstė labai glaustai, be nereikalingų žodžių66. Po O. Folko diplominių darbų vadovavimu daugiausia rūpinosi P. Kati­ lius. Galima išskirti dvi pagrindines diplomantams skirtų temų kryptis — diferencialinės lygtys bei jų sprendinių savybės ir diferencialinės geometrijos paviršių lenkimas. Taip pat pasitaikydavę temų iš daktarinės disertacijos tematikos, variacinio skaičiavimo ir neeuklidinės geometrijos. 1940 m. MGF persikėlus į Vilniaus universitetą, P. Katilius atvyksta į Vilnių. 1944 m. tampa VU Geometrijos katedros vedėju, išdirba iki išėjimo į pensiją. 1968 m. jam suteikiamas matematikos profesoriaus vardas67.

65 Ten pat. 66 Paulauskas V . (...) P. 138. 67 Vilniaus universiteto istorija 1940-1979. V ., 1979. P. 384.

Personalas

43

Antrasis VDU auklėtinis, tapęs docentu ir dirbęs MGF, buvo O tonas E dm undas Stanaitis. Jis gimė 1905 m. gegužės 25 d. Gaisrių kaime (Ma­ rijampolės apskritis, Sasnavos valsčius). 1925 m., baigęs Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją, įstoja į LU MGF matematikos skyrių. 1930 m. parašęs diplominį darbą „Sukūrimas mechanikos, esant neho. lonomiškoms sąlygoms” , kuris buvo labai gerai įvertintas, užbaigia studijas. Kaip gabus studentas, paliekamas universitete. 1930 IV 20 gavęs A. Humboldto fundacijos stipendiją su O. Folko rekomendacija, tobulinosi Viurcburgo universitete, kur išklausė daugybę paskaitų, atliko pratybas, gilinosi į specialiąsias funkcijas. 1932 m. darbą už „Nelygių ašių elipsoido potencialas su specialiomis kraštinėmis reikšmėmis” kuriam vadovavo jau Viurcburge profesoriaujantis O. Folkas, suteikiamas filosofijos daktaro (iš matematikos) laipsnis. 1932 V 1 O. Stanaičiui pavedamos vyresniojo asistento pareigos. 1937 V 11 jis liabilitavosi, gaudamas privatdocento vardą68. Tuomet O. Stanaitis Technikos fakultete studentams skaito diferencialinio ir integ­ ralinio skaičiavimo kursą, o MGF dėstė rekomenduojamus dalykus — in­ tegralines lygtis ir potencialų teoriją. Tęsdamas mokslinius tyrinėjimus, susijusius su Viurcburge pradėtu darbu, paskelbė du straipsnius apie La­ me funkcijas. O. Stanaitis taip pat rašė matematikos istorijos ir metodikos klausimais. Žinomi jo straipsniai apie matematikus A. Jakštą-Dambraus­ ką, H. Minkovskį, matematikos mokslo raidą, jos dėstymą aukštesniojoje mokykloje. 1940 m. drauge su MGF persikelia į Vilnių. 1940 X 19 išrenkamas docen­ tu Matematinės analizės katedroje69. 1944 m. pasitraukia į Vokietiją, 19451949 m. dėsto Hanau vidurinėje mokykloje, o 1949 m. apsigyvena JAV, kur kviečiamas į Nortfildo Šv. Olafo (St. Olaf) koledžą (Minesotos valstija). Ten „Mathematical Monlily” žurnale paskelbia matematinius straipsnius. 1954 m. pakeliamas į profesorius. 1967 m. San Franciske išleidžia anglų kalba vadovėlį „Įvadas į sekas, eilutes ir netiesioginius integralus” . LU MGF jaunesniojo mokslo personalo narys buvo ir Petras Šernas. Jis gimė 1886 m. sausio 22 d. Skultiškių kaime (Biržų apskritis, Nemunėlio Radviliškio valsčius).

68 M G F tarybos 1937 V 11 posėdžio protokolas / / VU BR S. F. 96. V D U -7. P. 2 6 2 270. 69 M G F tarybos 1940 X 19 posėdžio protokolas / / VU B R S. F. 96. V D U -9. P. 27.

44

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

1906 m. baigęs Slucko gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Ma­ tematikos skyriuje. 1912 m. baigęs universitetą, pradėjo mokytojauti Bobruisko valstybinėje vyrų gimnazijoje, kur dėstė matematiką ir kosmografiją. 1915 II 7 Kijevo universitete išlaikė valstybinius egzaminus ir gavo ma­ tematikos mokslų kandidato laipsnį. I pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1917-1918 m. buvo Smolenske J. Matulionio suorganizuotos Lietuvių tremtinių progimnazijos vedėju. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo Biržų Sau­ lės progimnazijoje ir gimnazijoje, Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Prasidėjus lenkų invazijai, 1920 XII 13 išeina savanoriu į Lietuvos ka­ riuomenę, paskiriamas į Kontrolės skyrių70. 1922 X 7 kviečiamas į LU MGF asistento pareigoms, antraeilei tarnybai, o 1923 I 16 Švietimo ministerija pakviečia pirmaeilėn tarnybon. 1923 IV 20 — X I komandiruojamas į Berlyno universitetą stažuotis skaičių teorijos srityje pas profesorių I. Šurą (I. Schur). Tačiau tapti daktaru Berlyne jam nepavyko dėl griežtų reikalavimų, keliamų baigusiems kitus, ne Vakarų Europos universitetus717 . Tam, kad 2 būtų galima laikyti daktarato egzaminus, buvo reikalinga dar 3 metus mo­ kytis Berlyno universitete. Kadangi LU tik kūrėsi, tai P. Šernas negalėjo susilaukti iš jo ilgalaikės materialinės paramos. Todėl Berlyne jis apsiri­ boja stažuote, skirta matematiniam akiračiui plėsti. P. Šernas stažuotojos specializavosi netolydžiųjų funkcijų teorijoje, parengė kompiliacinį straipsnį „Pirmojo laipsnio sistemų involiucija, kaipo jų kolineacijos padaras” . Tuo metu „Berlyne jaučiama prie svetimšalių pavydėjimas ir neapykanta — ne tik vokiečiai studentai, bet ir profesoriai neigiamai atsineša prie atėju­ sių Berlyne daugybės įvairių svetimšalių studentų” 73. Vis dėlto P. Šernas prisipažįsta papildęs žinias iš skaičių teorijos, užpildydamas spragą skaičių algebroje ir idealų teorijoje. Grįžęs į MGF, skaitė aukštosios matematikos elementus Fizikos-chemijos bei Biologijos skyriuose, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferen­ cialines lygtis ir analizinę geometriją — Technikos fakultete, sferinę trigo­ nometriją, o 1922/1923 m.m. ir aukštąją algebrą — Matematikos skyriuje.

70 Aukštesniosios technikos mokyklos personalinės bylos / / K V A . F. 110. Ap. 3. B. 107. P. 2 -3 . 71 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 11. L. 254. 72 Ten pat. L. 263. 73 Ten pat. L. 290.

Personalas

45

1923 I 30 P. Šernas galutinai pereina dirbti į LU ir pakeliamas į Geomet­ rijos katedros vyresniuosius asistentus, nors faktiškai pagal darbo apimtį ir pobūdį jis ėjo docento pareigas. Per šį laikotarpį parengiami „ Diferenciali­ nių lygčių integravimo” (1923), „Sferinės trigonometrijos” (1923), „Aukš­ tosios matematikos elementų” (I-II d., 1924) kursai74. Iš jų litografiniu būdu Studentų technikų draugija 1925 m. išleido tik „Sferinės trigonomet­ rijos” vadovėlį. 1927 m. „Kosmose” išspausdina straipsnį apie V. Ceraskį, Maskvos universiteto profesorių. Be to, jam, kaip asistentui, teko tikrinti studentų rašto darbus, teikti jiems patarimus ir informaciją apie naujausią matematikos literatūrą. P. Šernas mokėjo 5 užsienio kalbas — vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų ir latvių. Nuo 1928 IX 1 pereina dirbti į Aukštesniąją technikos mokyklą. Iš ten 1940 VIII 30 išėjęs į pensiją, apsigyvena Trakų apskrityje75. Kitas jaunesniojo mokslinio personalo narys, dirbęs VDU nuo 1930 m. — R u vinas Lakovskis. Jis gimė 1900 m. kovo 31 d. Vilkaviškyje. 1921 m. baigė Marijampolės realinę gimnaziją. 1922 m. įstoja į LU MGF Matema­ tikos fizikos skyrių. 1931 II 19 parašęs diplominį darbą „Diferencialinės lygties p = f ( x , y , z , q ) sprendinių egzistencijos įrodymai” . Įvertintas „labai gerai” , jis lieka dirbti Geometrijos katedroje jaunesniuoju asistentu. R. Lakovskis vadovavo analizinės geometrijos, apibrėžtinių integralų teorijos, tikimybių teorijos, skaičių teorijos, analizinės mechanikos, diferen­ cialinių lygčių teorijos ir variacinio skaičiavimo pratyboms, o 1939/1940 m.m jau skaitė aukštosios algebros kursą76. 1937 VI 8 pakeltas į vyresniuosius asistentus. R. Lakovskis, parengęs moksliškai pagrįstą straipsnį „Didžiosios Femato problemos šių dienų būk­ lė” , 1939 m. išspausdina jį „Kosmoso” žurnale. Nuo 1940 m. drauge su MGF persikelia į Vilnių. 1941 m. hitlerininkų nužudytas. Dar vienas universiteto auklėtinis, tapęs jaunesniojo mokslinio persona­ lo nariu — G erardas Žilinskas. Jis gimė 1910 m. vasario 23 d. Kalvarijoje (Marijampolės apskritis).

74 M G F dekanato susirašinėjimas / / LVA. F. 631. Ap. 13. B. 10. L. 435. 75 Aukštesniosios technikos mokyklos personalinės bylos / / K V A . F. 110. Ap. 3. B. 107. R 65. 76 M G F tarybos 1937 V I 8 posėdžio protokolas / / V U B R S. F. 96. V D U 8. P. 291,

200.

46

MATEMATIKOS KATEDROS LIETUVOS UNIVERSITETE

1928 VI 16 baigęs Kauno „Aušros” berniukų gimnaziją, tų pačių metų rugsėjo 7 d. įstojo į LU MGF Matematikos fizikos skyrių. 1936 m., parašęs diplominį darbą „Geometrijos aksiomos” , kuris įver­ tintas „labai gerai” , baigia LU. 19371939 m. stažavosi Mančesterio universitete skaičių teorijos srityje pas anglų profesorių L. Mordelą (L. J. Mordell). 19381939 m. paskelbia porą mokslinių straipsnių iš neapibrėžtinių kvad­ ratinių bei tiesinių formų. Už juos suteikiamas filosofijos daktaro (iš ma­ tematikos) laipsnis, kuris pripažintas lygiaverčiu MGF daktaro laipsniui77. 1939-1941 m. dirbo Kaišiadorių gimnazijos mokytoju. 1940 IX 17 išrinktas Vilniaus universiteto Matematinės analizės katedros vyresniuoju asisten­ tu, o 1974 m. jam pripažįstamas docento vardas. Dirbdamas VU parengia modernų aukštosios algebros vadovėlį. Mirė 1968 IX 30 Vilniuje. 1940 X 19 Vilniaus universiteto Matematinės analizės katedros jaunes­ niuoju asistentu pradėjo dirbti ir V ytau tas Paulauskas78. Jis gimė 1910 m. birželio 7 d. Žarėnuose (Telšių apskritis). 1929 VI 15 baigęs Šiaulių gimnaziją. Tų pačių metų rugsėjo 12 d. įstoja į LU MGF Matematikos fizikos skyrių. Studijas baigė 1937 m., parašydamas labai gerai (pas P. Ka­ tilių) diplominį darbą „Paviršiaus kreivių audinių topologiškas vaizdavimas plokštumos tiesių audiniais” 79. Vilniaus universitete V. Paulauskas tyrė La­ me funkcijų integralinių lygčių sprendimą, jų sprendinių eilučių konverga­ vimą. Čia regime 0.