Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose

Citation preview

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE (pažymint Statybos fakulteto įkūrimo 60 - mėtį)

Kaunas • Technologija • 2000

UDK 378.4(474.5) (091) St-114

Juozas Atkočiūnas, Jurgis Bučas, Petras Čyras, Juozas Deltuva, Henrikas Elzbutas, Arvydas Juodis, Pranas Kumpikas, Audronis Kazimieras Kvedaras, Viktoras Lukoševičius, Romualdas Mačiulaitis, Martynas Malakauskas, Gediminas Marčiukaitis, Gintautas Skripkiūnas, Stanislav Stupak, Jonas Šimkus, Povilas Vainiūnas, ¡Juozas Valikonis Algimantas Zakarevičius, Narimantas Titas Ždankus, Romualdas Žilinskas

Sudarytojai:

doc. Juozas Deltuva, doc. Henrikas Elzbutas, doc. Povilas Vainiūnas

Redagavo

P. Venclovas

© Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2000

ISBN 9986 - 13 - 860 - 4

TURINYS Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. K. Kriščiūno įžangos žodis .................... 4 Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus prof. E. K. Zavadsko įžangos žodis .. 6 1. STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE (P. Vainiūnas) ............................................................................................................................. 9 2. STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE.....................................................................13 2.1. Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Statybos skyrius (1920-1940) (J. Valikonis).................................................................................... 13 2.2. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos ir Architektūros fakultetai (1 9 4 0 - 1950) (J. Valikonis).................................................................................... 20 2.2.1. Statybos fakultetas..........................................................................................20 2.2.2. Architektūros fakultetas.................................................................................32 2.3. Kauno politechnikos instituto Statybos, Statybos ir santechnikos fakultetai (1950-1992) (M. M alakauskas)............................................................................ 35 2.3.1. Statybos fakultetas..........................................................................................35 2.3.2. Statybos ir santechnikos fakultetas............................................................... 44 2.4. Kauno technologijos universiteto Statybos, Statybos ir architektūros fakultetai (1992-2000) (H.Elzbutas).....................................................................49 2.5. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto katedros......................................................................................................................76 2.5.1. Architektūros ir kraštotvarkos katedra ........................................................ 76 2.5.2. Geoinžinerijos k ated ra................................................................................... 96 2.5.3. Grafinių darbų k a te d ra ................................................................................ 103 2.5.4. Statybinių konstrukcijų katedra................................................................. Ш 2.5.5. Statybinių medžiagų katedra ...................................................................... 120 2.5.6. Statybos technologijų k a te d ra ..................................................................... 140 2.5.7. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo laboratorija...................... 150 3. STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE..................................... 153 3.1. Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas (P. Vainiūnas) ................ 155 3.2. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto katedros............ 178 3.2.1. Darbo ir gaisrinės saugos k a te d ra .............................................................. 178 3.2.2. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų k a te d ra ......................................... 187 3.2.3. Geodezijos k a te d ra .......................................................................................205 3.2.4. Geotechnikos k a te d ra .................................................................................. 207 3.2.5. Medžiagų atsparumo katedra......................................................................224 3.2.6. Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra.................................................229 3.2.7. Statybinių medžiagų katedra ......................................................................242 3.2.8. Statybinės mechanikos k a te d ra ...................................................................253 3.2.9. Statybos technologijos ir vadybos k a te d ra .................................................267 4. STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE 4.1. KTU Panevėžio filialo Technologijos fakulteto Satybos technikos katedra ..... 287 4.2. KTU Šiaulių politechnikos fakulteto Inžinerinės statybos katedra.....................290 4.2. KPI Klaipėdos vakarinio fakulteto Statybinių disciplinų k a te d ra ....................... 291 LITERATŪRA.......................................................................................................

293

4

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Š ia is m e ta is šv e n č ia m e S ta ty b o s f a k u lte to įkū rim o 60-ąsias m etines. Išleista jubiliejinė 75-oji statybos inžinierių laida. XIX ir XX am žių sandūroje plėtojantis pram onei, statybai, Lietuvoje brendo būtinybė rengti aukštos kvalifikacijos specialistus - inžinierius. Pirmoji Lietuvoje aukštoji m okykla - Vilniaus universitetas inžinierių nerengė, tačiau jam e iki p a t uždaiym o 1832 m. buvo dėstom os kelios disciplinos, susijusios su technika, statyba, architektūra. Statybos inžinieriai N epriklausom oje Lietuvoje pradėti rengti 1920 m etais Kaune įsteigtų A ukštųjų kursų Technikos skyriuje. A u k štų jų kursų pagrindu buvo įkurtas Lietuvos universitetas, kurio Technikos fa ku ltete be kitų trijų skyrių buvo ir Statybos skyrius. Per tuos 78 m etus keitėsi ne tik Universiteto p a v a ­ dinimas, bet ir jo struktūra, studijų programos, ren­ giam ų specialistų skaičiai, ne kartą Universitetas buvo reorganizuojamas, skaidomas. Lietuvos universitete savo ištakas randa daugelis dabartinių Lietuvos universitetų. Pirmieji Universiteto Technikos fa k u lte to absolventai 1 9 2 5 m etais buvo statybos in žin ieria i A. R ačiukaitis, V. Snarskis, V. Vileišis. Pirmoji ir vienintelė iki fa ku lte to įkūrim o inžinierė statybininkė S. M itkovskaitė Universitetą baigė 1930 m. Statybos skyrius iki Statybos fa kulteto įkūrim o 1940 m. parengė 190 inžinierių, o tai sudaro 63 % visų Technikos fa kultetą baigusių specialistų. Šiais metais Kaune išleistoji statybos inžinierių laida y ra jubiliejinė - 75-oji. Nuo 1925 m etų Kauno fakultetuose parengta daugiau kaip 12 tūkstančių (12181) šešiolikos įvairių specialybių inžinierių statybininkų, kelininkų, hidrotechnikų, geodezininkų, architektų, technologų, o pastaraisiais metais - ir architektūros bei statybos inžinerijos bakalaurų ir magistrų. Tarp absolventų y ra nem aža žym ių m okslininkų, pedagogų, architektų, projektuotojų, statybos vadovų, valstybės veikėjų, valstybinių ir nacionalinių prem ijų laureatų. M inėdam i fa kulteto jubiliejines datas, su pagarba ir pasididžiavim u galime prisim inti techniškųjų ir statybos mokslo studijų organizatorius, žym ius statybos srities mokslininkus. Tarp jų - pirm asis A ukštųjų kursų Technikos skyriaus vedėjas, vėliau Statybos katedros vedėjas (1922 - 1924, 1940 - 1941) prof. Jonas Šimoliūnas, Universiteto rektorius (1928 - 1929), Technikos fakulteto dekanas (1922 -1 9 2 7 ), Statybos medžiagų technologijos, Statybos katedrų vedėjas (1922 -1 9 4 0 ) prof. Pranas Jo dėlė, Technikos fa kulteto dekanas (1 9 2 7 -1 9 3 4 , 1 9 3 7 1940), ilgametis Statybinės mechanikos, Statybinės statikos katedrų vedėjas (1922 - 1956) prof. K a zim iera s V asiliauskas, p irm a sis S ta ty b o s fa k u lte to d eka n a s (1 9 4 0 - 1 9 4 1 ), H idrotechnikos, Hidrologijos ir melioracijos, Hidrologijos ir hidraulikos katedrų vedėjas (1933 -1 9 4 4 ) prof. Steponas Kolupaila. Pagarbiai prisim enam e pirm ąjį Politechnikos instituto

5

rektorių akad. K azim ierą Baršauską, kurio pastangų ir įžvalgum o dėka statybos mokslo studijos išplito po visą Lietuvą. Nuo 1956 m. statybos inžinieriai pradėti rengti instituto padaliniuose Vilniuje, vėliau Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lem tingi KPI Statybos fa k u lte tu i buvo 1969 m etai, kada daugum a jo specialybių ir aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų buvo perkelti į KPI Vilniaus filialo pagrindu įkurtą Inžinerinį statybos institutą. Vėliau didžiulių pastangų dėka Kauno Statybos ir santechnikos fa ku lte tu i pavyko atgaivinti pram onės ir civilinės statybos (1 9 8 7 m .), architektūros (1993 m .) dienines studijas. Šiandieninis Statybos ir architektūros fakultetas, tęsdamas universitetinių statybos ir architektūros studijų tradicijas, rengia architektūros ir statybos inžinerijos mokslo bakalaurus, magistrus bei diplom uotus statybos inžinierius ir turto vertintojus. Fakultetas, atsižvelgdamas į šių dienų realijas, sudarė programas ir pradeda kraštotvarkos ir paveldosaugos magistrantūros studijas. Ypatingas dėmesys visose specialybinėse katedrose skiriam as doktorantūros studijoms. Fakultetas atsinaujina ir atsijaunina. Užmezgami ir puoselėjami ryšiai su užsienio mokslo ir studijų institucijomis, vykdom i tarptautiniai projektai, aktyviai dalyvaujam a studentų m ainų program oje SOCRATES ERAZMUS. Vaisingai bendradarbiaujant su partneriais, fa ku ltete neseniai įku rta s Statybos technologijų m o kym o centras, Statybos procesų m a te m a tin io m o d elia vim o laboratorija, m o d ern izu o ta S ta ty b in ių m edžiagų ir k o n stru k c ijų m okslo la b o ra to rijo s įra n g a , s u k u rta s sta ty b o s s tu d ijų p lė to jim o ir s k a tin im o fo n d a s . Šio bendradarbiavim o išdavose fa ku lte to studentai, doktorantai, dėstytojai v yksta dalinėm s studijoms, kūiybinėm s stažuotėms, kvalifikacijos kėlim ui į užsienio universitetus bei gamybines ir projektavim o organizacijas. M alonu ir tai, kad fakultetas palaiko geranoriškus ir dalykiškus ryšius su savo artimiausiais partneriais -Architektūros ir statybos institutu bei Vilniaus Gedimino tech n iko s u n iv e rsite tu ir jo A rch itektū ro s, A p lin k o s inžinerijos, S ta ty b o s fa k u lte ta is . Bendradarbiaujam a organizuojant studijų procesą, doktorantūrą, mokslinius tyrimus, bendras konferencijas. Jubiliejaus proga linkiu Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojams ir darbuotojams kuo geriausios sėkmės sudarant sąlygas Lietuvos ja u n im u i studijuoti ir tapti gerais savo srities specialistais.

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas

6

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Vienas pirm ųjų fakultetų, įkurtų Vytauto Didžiojo universitete (VDU), buvo Technikos fakultetas. A n tra ­ ja m e jo egzistavim o dešim tm etyje K auno inžinerinė visuom enė pradėjo sva rstyti galim ybę šio fa k u lte to pagrindu įkurti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo politechnikos in stitutą, tu rin tį universitetinės aukštosios m okyklos statusą. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, į Vilnių atvyko grupė VDU profesorių, kurie nagrinėjo galim ybę čia įkurti m inėtą institutą. Kom isija padarė išvadą, kad aukštesniosios technikos m okyklos Olandų gatvėje pastatai yra per m aži poli­ technikos instituto reikmėms ir tikslingiau institutą kurti Kaune. Atskiro politechnikos instituto kūrim o pradžia galima laikyti 1940 m etų rugsėjo mėnesį, dviejų fa k u lte tų įsteigimą, kai vietoj Technikos fakulteto įsteigti du Technologijos ir Statybos fakultetai. Taigi pirm asis Lietuvoje savarankiškas Statybos fakultetas įkurtas prieš 60 metų. 1950 m. sovietų valdžia reorganizavo Kauno universitetą (buvusį VDU) ir padalino jį į Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutus. Taip vietoje plataus profilio universiteto Kaune pradėjo savo veiklą dvi siauresnės specializacijos aukštosios m okyklos institutai. 1956 m. inžinierius statybininkus pradėjo rengti KPI Vilniaus vakarinis skyrius, vėliau fakultetas. 1961 metais inžinierius statybininkus dieniniame skyriuje pradėjo rengti KPI Vilniaus filialo M echaninės technologijos fakultetas. Kiek vėliau - Statybos ekonom ikos fakultetas, kuriam e buvo pram oninės ir civilinės statybos, m iestų statybos ir statybos ekonom ikos ir organizavimo specialybės. Teko laimė studijuoti ir 1967 m. baigti šį fakultetą, įgyti pram oninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. 1969 m. įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Tais pačiais metais buvau priim tas į šio instituto statybinių konstrukcijų specialybės aspirantūrą. Tik 1970 m. Vilniuje, padalinus Statybos ekonom ikos fakultetą, įkurtas VISI Statybos fakultetas. Tad šiais metais 3 0 m etų jubiliejų m ini ir šis fakultetas. K uriant fa ku ltetą labai daug prisidėjo KPI statybos fakultetas, iš kurio dirbti Vilniuje pervesta didelė grupė žym ių statybos inžinerijos specialistų. Atrodo, dar taip neseniai buvo kuriam os Statybos fakulteto katedros, statom i auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, o prabėgo ja u 30 metų. Per tą laiką fa ku ltetą baigė tūkstančiai inžinierių statybininkų, kuriuos galim a su tikti visuose Lietuvos miestuose. Jų suprojektuoti ir pastatyti namai, inžineriniai statiniai džiugina m ūsų akis. ■ Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ja u 1990 m. kartu su KPI vadovais pirm ieji pradėjome rengti naują aukštojo mokslo sistem ą ir institutų reformą. 1990 m. spalio 31 d. (prasmingas sutapimas: 1950 m. spalio 31 dieną buvo panaikintas Kauno universiteto statusas) Lietuvos Aukščiausiosios Taiybos Prezidiumas suteikė VISI ir KPI universitetų statusą. Nuo tada šalyje

7

pradėjo darbą dvi universitetinės aukštosios mokyklos Vilniaus technikos (VTU) h Kauno technologijos (KTU) universitetai. Deja, tik po 5 7 m etų buvo įgyvendinta Lietuvos inžinierių svajonė įku rti Gedimino politechniką. Nuo 1996 m. Vilniuje y ra Gedimino technikos universitetas. Anksčiau minėtos mokyklos, dar prieš priim a n t Mokslo ir studijų įstatym ą (1992 m .), perėjo prie trijų studijų pakopų (bakalauras, magistras, daktaras) inžinierių rengimo sistemos. M ūsiškis Statybos fakultetas, atsižvelgdamas į rinkos ekonom ikos sąlygas ii specialistų poreikį, radikaliai keitė studijų programas, įvedė naujas mokslo disciplinas. D videšim t m etų jis rengė tik pram oninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius ir statybinių disciplinų dėstytojus statybininkus. Pastarąjį trečiąjį dešim tm etį fakultetas rengia statybos inžinei ijos, priešgaisi inės saugos bei nekilnojam ojo turto vadybos bakalaurus. Fakultetas rengia šešių studijų program ų diplomuotus inžinierius bei septynių studijų programų magistrus. Gabiausi absolventai studijuoja doktorantūroje. Kelios dešimtys apgynė daktaro disertacijas, o 16 fa ku lteto absolventų arba darbuotojų - habilitacinius darbus. P ažym int fa kulteto jubiliejų tik šįm et habilitacinius darbus apgynė penki darbuotojai bei didelis būrys Universiteto darbuotojų ir doktorantų - daktaro disertacijas.Tai didžiulė dovana Universitetui. Studijos fa ku ltete vyksta lietuvių ir anglų kalbomis. Jau kelinti m etai norintys kai kui ias mokslo disciplinas gali studijuoti ir prancūzų kalba. Fakultete studijuoja ir užsienio valstybių studentai. Pastoviai didėja studentų ir dėstytojų m ainai su užsienio universitetais. Fakultetas yra daugelio tarptautinių mokslo organizacijų narys, organizuoja tarptautines mokslo konferencijas, leidžia periodinius Lietuvos ir tarptautinius žurnalus. Prieš dvejus m etus Statybos fakultetas pirm asis Lietuvoje pradėjo organizuoti nuotolines (internetu) m agistrantūros studijas, kurios tam pa vis populiaresnės. Kasmet fakulteto darbuotojai rašo ir išleidžia vadovėlius, monografijas, mokslo straipsnius, -

atlieka svarbius užsakom uosius darbus. Laikas sugeba labai greitai ištrinti iš atminties net, atrodo, kažkada labai svarbius įvykius, ypatingai skaičius, ja u nebedirbančiųjų fakultete pavardes. Gerai, kad Statybos fa kultetų jubiliejų proga parašyta knyga, kurią rengiant dalyvavo daugum a fa ku lte tų dai buotojų. Joje skelbiam a informacija pasitarnaus ateities tyrinėtojams, neleis užm iršti svai blausių įvykių. Tikiu, kad skelbiama informacija tikrai bus naudinga šiandienos ir ateities kartoms, turės didelę išliekamąją vertę.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Edm undas Kazimieras Zavadskas

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Kaunas, 1940 m. rugpjūčio

N r. 721

— r,776 — Einąs Respublikos Prezidento pareigas Minisleris Pirmininkas, pasirėmęs Ministerii] Tarybos 1940 m. liepos 26 dienos nul.u'im u. skelbia i Į Vytauto Di­ džiojo Universiteto stal.nlo pakeitimą:

Vytauto Didžiojo Universiteto statuto pa­ keitimas IV. 2. N r 501. eit. 4117) Vytauto Didžiojo Universiteto statutas pakeičia* mus taip ii

Universitete yra Šie fakultetai: 1) medicinos, 2į statybos, 3) technologijos.

104 Medicinos fakulteto diplomas duoda medicinos gydytojo, arba dantų gydytojo, arba chemiko - vai stininko vardą. Statybos, fakultetas duoda diplomuoto inžinie­ riaus - architekto, arb a diplomuoto inžinieriaus statybininko, arb a diplomuoto inžinieriaus - kadrotechniko. arb a diplomuoto inžinieriaus geodezininko vardai T edmologrjos fakultetas duoda diplomuoto inži­ nieriaus technologo, arba diplomuoto inžinieriaus • transportininko, arba diplomuoto inžinieriaus - ener­ getiko, arba diplomuoto lelesusisiekinio inžinieriaus, arba ‘diplomuoto inžinieriaus - chemiko vardą . Sis pakei tim as veikia nuo 1940 nu. liepos .26 dicnps.

9 Medicinos fdkultelc via m. dienios, od-uitologiJo.s u farmacijos skyriai, statybos Jakultete — a rc hi­ tektūros, sbitybos ir geodezijos skyriai su statybo s • hidrotechnikos - melioracijos poskyriu ir te chno­ logijos lakultelo - - mechanikos, .-leklrolc dmikos ir crlv!!,is Už Muiisl eiio Piriiniiiiiko Pavadimiię Vidaus Reikalų M au stei is Kaunas, 1940 m. liepos 29 d.

Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto reorganizavimo į Statybos ir Technologijos fakultetus patvirtinimo aktas

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE

9

PIRMAS SKYRIUS

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE

Lietuvoje pirmieji statybos mokslo ir studijų žingsniai buvo padaryti Vilniuje, tuometinėje Lietuvos Vyriausioje mokykloje, kuri 1803 metais buvo reorganizuota į Vilniaus universitetą. 17731797 metais Lietuvos Vyriausiąją mokyklą sudarė dvi kolegijos: Moralinių mokslų ir Fizikinių mokslų. Pastarojoje buvo dėstoma aukštoji matematika, fizika, chemija, mechanika, medicina, architektūra ir kiti dalykai. Aukštosios matematikos kursą, apimantį diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialines lygtis ir analizinę geometriją, 1766-1771 ir 1783-1810 metais dėstė žymus profesorius Pranciškus Milikantas Norvaiša (1742-1819). 1771-1773 m. jis vadovavo Nemuno vagos valymui, 1775-1780 m. tobulinosi Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Mechaniką nuo 1780 m. dėstė Taikomosios matematikos katedros dėstytojas Tadas Kundzičius (1747-1829). Architektūros specialybė, kuri iki devynioliktojo amžiaus apėmė ir statybos mokslą bei studijas, buvo patvirtinta 1775 metais. Pagrindą tam davė dar Vilniaus jėzuitų akademijoje, kuri, 1773 m. ją perėmus Edukacinei komisijai, buvo reorganizuota į Lietuvos Vyriausiąją mokyklą, buvusios meno specialybių studijos. 1732 m. Antano Hatovskio parengtame rankraštyje "Scientia Naturalis seu Physica ia Academia et universitate Vilnensi explicata"4 buvo skyriai, skirti civilinei ir karinei architektūrai. Meno specialybių studentai, naudodami šį rankraštį kaip vadovėlį, turėjo galimybę susipažinti ir su architektūra. 1777/78 mokslo metais Lietuvos Vyriausioje mokykloje architektūros profesoriumi buvo pakviestas artilerijos kapitonas Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss, 1740- 1821), vokietis pagal kilmę, gimęs Lenkijoje, savarankiškai dirbęs tik Lietuvoje, geras architektas praktikas, reikšmingos Vilniui architektūros kūrėjas. 1777-1781 m. akademijos auklėtinis Motiejus Kiselevskis dėstė ne tik matematiką, bet ir architektūrą. 1782-1792 m., neradus dėstytojo, architektūros studijos buvo nutrauktos. 1793 metais architektūros profesoriaus pareigoms Lietuvos Vyriausioje mokykloje buvo pakviestas buvęs P.M.Norvaišos ir M.Knakfuso studentas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Taip mokykloje buvo atgaivinta architektūros specialybė jau katedros (kartais vadinamos mokykla) teisėmis. L.Stuoka-Gucevičius studijavo Paryžiuje ir Romoje, tad buvo gerai susipažinęs ne tik su tuometine Vakarų Europos architektūra, bet ir su Europoje jau vartojamais konstrukcijų skaičiavimo metodais. Anksčiau nei buvo pakviestas dirbti Vyriausioje mokykloje, L.Stuoka-Gucevičius jau buvo parengęs Verkių dvaro pastatų ansamblio, Vilniaus katedros, Vilniaus rotušės ir kitų statinių projektus, vadovavęs kai kurių suprojektuotų statinių statybai. Pradėjęs eiti profesoriaus pareigas, jis parengė iš esmės naują architektūros studijų programą. Joje skelbiama, kad profesorius išmokys nustatyti architektūroje naudojamą tolydinės harmoningos progresijos tvarką; pagal senovės graikų žinomas taisykles išves visų pastato dalių mastus; iš daugiakampių skersmenų ir spindulių geometriniais

10

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

santykiais išves įvairias fortifikacijos linijas, siekdamas nustatyti tam tikrą būdą tvirtovei sustiprinti; išdėstys privačių ir visuomeninių pastatų statybos pradmenis, taikydamas paprasčiausius statybos dėsnius tam, kad statinys būtų patogus, patvarus ir gražus; įrodys, kad pastato grožis ir didingumas yra ne išgalvoti pagražinimai ir papuošimai, bet atskirų statinio dalių santykiavimas su visuma ir savitarpyje, o nuo to priklauso ir pastato stiprumas; mechanikos taisyklėmis įrodys, kokius ir kurioje vietoje reikia dėti pamatus, kad jie išlaikytų pastato masę ir užtikrintų pusiausvyrą su pastato didumu. Taigi programa be civilinės ir karinės architektūros apėmė fiziką, mechaniką, medžiagų atsparumą, statybinę statiką, statybines medžiagas ir konstrukcijas. Programa turėjo būti išeinama per trejus metus, po keturias su puse valandos per savaitę. Busimasis specialistas, studijuodamas architektūrą, išmokdavo ne tik suprojektuoti gražų ir patogų pastatą, bet tas pastatas turėjo būti ne tik stiprus, bet ir nebrangus. Be to, L.Stuoka-Gucevičius mokė, kaip parinkti reikalingiausias ir veiksmingiausias statybines mašinas, tuo pabrėždamas pačių statinių ir statybos darbų ekonomikos reikšmę. Pats sukonstravo keltuvą medžiagoms kelti, poliakalę ir kt. Todėl architektams ir statybininkams L. StuokosGucevičiaus parengtą studijų programą galima laikyti pirmtake savarankiškų disciplinų: medžiagų atsparumo, statybinės statikos, statybos medžiagų, statybinių konstrukcijų, geotechnikos, statybos technologijos, organizavimo ir statybos ekonomikos. Tiesa, rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvos Vyriausioje mokykloje pastatų statikos ir dinamikos sąvokos jau sutinkamos apie 1780 metus, kai mokykloje, įkūrus Taikomosios mechanikos katedrą, jos dėstytojas Tadas Kundzičius pradėjo dėstyti taikomosios mechanikos kurso dalį - mechaniką. Jis mokė studentus ir konstrukcijų skaičiavimo pagrindų, dėstė hidrostatiką ir fortifikaciją. 1786 m. mėgino dėstyti ir architektūrą, bet vėliau atsisakė. Po L.Stuokos-Gucevičiaus mirties profesoriumi ir Architektūros katedros vedėju buvo išrinktas Mykolas Šulcas (1769-1812). Jis laikomas geru architektūros teoretiku, nors kaip konstruktorius neišvengė skaičiavimo ir konstravimo klaidų. M. Šulco suprojektuotas ir 1812 m. pastatytas pastatas, kuriame Rusijos caro Aleksandro I garbei turėjo būti pokylis, išvakarėse sugriuvo, todėl architektas nusižudė. Iš vėlesnių architektūros dėstytojų paminėtinas Vilniaus universiteto absolventas Karolis Podčašinskis (1790-1860), dėstęs architektūrą nuo 1819 m. iki Universiteto uždarymo. 1795 metais Lietuvą okupavus carinei Rusijai, 1797 metais Lietuvos Vyriausiosios mokyklos kolegijos buvo pertvarkytos į tris fakultetus: Moralinių (teisės) mokslų, Medicinos ir Fizikinių mokslų. Architektūros katedra liko Fizikinių mokslų fakultete. 1803 metais Lietuvos Vyriausioji mokykla buvo reorganizuota į Vilniaus universitetą. 1816 metais pirm ą kartą pasaulyje studentam s pradėtas skaityti specialus konstrukcijų skaičiavimo kursas. Kaip atskira mokslo šaka išryškėjo statybinė mechanika. Vienas iš žymiausių statybinių konstrukcijų dėstymo tęsėjų po L.Stuokos-Gucevičiaus buvo Vilniaus universiteto auklėtinis ir dėstytojas, stažavęsis Paryžiuje, filosofijos daktaras Valerijonas Gurskis (1790-1874). Be kitų dalykų V.Gurskis užsienyje tobulinosi ir hidrotechnikos srityje. Todėl, grįžęs į Lietuvą, skaitė praktinę mechaniką ir inžineriją, t.y. mokslą apie kelių, tiltų, kanalų ir šliuzų statybą, daug projektavo. Tais laikais Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje, vėliau Vilniaus universitete, architektūros studijas baigę specialistai dirbdavo architektais projektuotojais arba statybų vykdytojais. Todėl ir vieniems, ir kitiems buvo būtinos išsamios žinios apie statybines medžiagas, konstrukcijas ir statybos ekonomiką. Tuo labiau, kad nuo devynioliktojo amžiaus pradžios mokslas pradeda sparčiai žengti pažangos keliu: geležį pradėta ne tik lieti, bet ir valcuoti, o geležinės statybinės konstrukcijos pradėtos jungti kniedėmis. Vilniaus universitete architektūros ir statybos studijų dalykai buvo skaitomi iki 1832 metų, t.y. iki Universiteto uždarymo Rusijos caro įsakymu. Po Universiteto uždarymo daug Vilniaus universiteto auklėtinių dirbo Rusijos didžiuosiuose miestuose. Žymiausi iš jų, pasižymėję statybinės mechanikos ir statinių projektavimo srityse, yra N. Jastržembskis (1808-1874) ir Stanislovas Kerbedis. N.Jastržembskis parašė dviejų tomų "Praktinės mechanikos kursą". Tai buvo pirmasis praktinės mechanikos vadovėlis to meto Rytų Europoje, parašytas rusų kalba. S. Kerbedis, gimęs netoli Panevėžio, po studijų Vilniaus universitete dirbo Sankt-Peterburge. Jis suprojektavo ir pastatė pirmąjį metalinį garsųjį leitenanto Šmidto tiltą per Nevą Sankt-Peterburge. Pagal jo projektus pastatyti metalinių santvarų geležinkelio tiltas per Lugą ir tiltas per Vyslą Varšuvoje buvo didžiausių angų tuometinėje Europoje. Dirbo Sankt-Peterburgo Susisiekimo inžinierių instituto

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE

11

taikomosios matematikos katedros profesoriumi, 1851 m. buvo išrinktas Sankt-Peterburgo Mokslų akademijos nariu korespondentu, o 1858 m. - šios akademijos garbės nariu. Uždarius Universitetą, žinių trokštantys jaunuoliai galėjo studijuoti Rusijos ar užsienio univer­ sitetuose. Ne vienas lietuvis ar iš Lietuvos kilęs jaunuolis tapo žymiu architektu ar įžymiu statinių projektuotoju, konstruktoriumi, statybų vadovu ar statybos mokslo veikėju. Iš Kudirkos Naumiesčio kilęs Artūras Loleitas (1868-1933), baigęs Maskvos universiteto Fizikosmatematikos fakultetą (1891), tapo garsiu inžinieriumi ir mokslininku. Pradėjęs praktinę veiklą Maskvos betono ir kitų statybos darbų akcinės bendrovės projektavimo skyriuje skaičiuotoju, 1905 m. pirmasis pasiūlė ir įdiegė besijinius perdengimus. Vėliau dirbo mokslo tiriamąjį darbą, buvo vienas iš pagrindinių sovietinių gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normų, rengiamų vietoj tuo metu galiojusių Rusijos gelžbetonio techninių sąlygų (1911), ideologų ir kūrėjų. Pasvalietis matematikas ir inžinierius Petras Vileišis (1851-1926), baigęs Sankt-Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą (1874) ir Sankt-Peterburgo Kelių inžinierių institutą (1880), buvo garsus tiltų ir kelių, taip pat kesonų specialistas. Per ilgus savo praktinio darbo metus jis pastatė daug tiltų įvairiose Rusijos imperijos vietose, Jonavoje per Nerį, Mintaujoje per Lielupę, Krustpilyje per Dauguvą ir kitus. P.Vileišio vardas mums brangus ne tik tuo, kad jis buvo įžymus inžinierius, bet ir Lietuvos patriotas ir žymus visuomenės veikėjas. 1904 m. daugiausia P. Vileišio pastangų dėka , Rusijos imperijos caras grąžino lietuviškajai spaudai laisvę. P. Vileišis rūpinosi knygų ir laikraščių leidimu ir platinimu, buvo Nepriklausomos Lietuvos Susisiekimo ministras (1922-1923), vėliau tos ministerijos Inžinierių tarybos pirmininkas. 1924 m. Lietuvos technikų draugija ir pirmoji Lietuvos inžinierių ir architektų konferencija jį išrinko garbės pirmininku. Pažymėdamas P. Vileišio nuopelnus statybai, Lietuvos universiteto Technikos fakultetas 1926 05 15 pirmą kartą Lietuvoje jam suteikė garbės daktaro - inžinieriaus titulą, o Humanitarinių mokslų fakultetas - Lietuvių literatūros garbės daktaro laipsnį. Po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 1918 metais Lietuvos Taryba (vėliau Lietuvos Valstybės Taryba) paruošė nepriklausomos Lietuvos Vilniaus universiteto statutą, jį 1918 12 05 patvirtino ir nutarė atidaryti universitetą 1919 01 01. Tarp numatytų studijuojamų dalykų buvo ir architektūra. Lietuviškojo Vilniaus universiteto atidaryti 1919 01 01 neteko, nes Vilnių iš pradžių okupavo Sovietų Rusijos raudonoji armija, o 1919 04 19 lenkų legionininkai. Okupavę Vilnių, J.Pilsudskio 1919 08 28 įsakymu Vilniuje atidarė lenkiškąjį Stepono Batoro universitetą. Nors šio universiteto Dailės fakultete buvo numatytos architektūros studijos, jos nebuvo įteisintos, todėl netrukus buvo visai uždarytos. Po Vilniaus okupacijos jaunoji Lietuvos Respublika liko be sostinės ir be universitetinio miesto. Grupė šviesuolių - Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Jonas Vabalas - Gudaitis, Augustinas Janulaitis ir Liudas Vailionis - ėmėsi iniciatyvos įkurti laikinojoje sostinėje Kaune universalią aukštąją mokyklą.

12

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOS]

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS MOKSLO PRADININKAI LIETUVOJE

Laurynas Stuoka-Gucevičius

Petras Vileišis

Stanislovas Kerbedis

Arturas Loleitas

13

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

ANTRAS SKYRIUS

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

2.1. LIETUVOS (VYTAUTO DIDŽIOJO) UNIVERSITETO TECHNIKOS FAKULTETO STATYBOS SKYRIUS (1920-1940) Kuriantis Lietuvos Respublikai, stigo inteligentijos, reikėjo įvairių sričių specialistų. To meto vyriausybei atsisakius steigti valstybinį universitetą, buvo suorganizuota Aukštųjų mokslų draugija, kuri 1920 m. sausio 27 d. visuomeniniais pagrindais Kaune įkūrė Aukštuosius kursus. Aukštuosiuose kursuose greta kitų buvo ir Technikos skyrius. Kaip prisimena buvęs šio skyriaus vedėjas J.Šimoliūnas, Technikos skyrius turėjo tris poskyrius: statybos, mechanikos ir technologijos. Pirmaisiais ir antraisiais mokslo metais visiems trims poskyriams mokslo dalykai buvo bendri, skirtis jie turėjo trečiaisiais metais. Aukštieji kursai pradėjo rengti inžinierius statybininkus, tačiau neišleido nė vienos jų laidos, nes veikė vos dvejus metus. Aukštuosiuose kursuose dėstė ir pirmieji statybinių disciplinų dėstytojai: Kazimieras Vasiliauskas, Pranas Jodelė, Stasys Dirmantas, Mykolas Songaila, Jonas Šimoliūnas ir Valerijus Verbickis, kurie vėliau sudarė Universiteto Technikos fakulteto Statybos skyriaus profesūros branduolį.

KATEDROS IR DĖSTYTOJAI Seime užsitęsus debatams dėl Universiteto Kaune statuto, Lietuvos Respublikos vyriausybė 1922 m. vasario 13 d. nutarė įsteigti Lietuvos universitetą, remdamasi Valstybės tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. priimtu Vilniaus universiteto statutu (faktiškai tuo metu Vilniaus universitetas buvo atkurtas). Lietuvos universitete buvo numatytas ir Technikos fakultetas, nors Vilniaus universiteto statute jo nebuvo. 1922 m. vasario 25 d. buvo sudarytas penkių asmenų mokomojo personalo branduolys Technikos fakultetui organizuoti. Jame buvo ir trys statybinių disciplinų dėstytojai - Pranas Jodelė, Jonas Šimoliūnas ir Kazimieras Vasiliauskas. Pirmosios žinios apie steigiamas katedras randamos švietimo ministro aplinkraštyje, kuriuo nuo Universiteto įsteigimo dienos P.Jodelė tvirtinamas Statybos medžiagų technologijos katedrai, J.Šimoliūnas - Statybos katedrai, K.Vasiliauskas - Statybos mechanikos katedrai organizuoti ir valdyti. Dviem dienom anksčiau datuotame rašte Mykolas Songaila skiriamas einančiu profesoriaus pareigas Architektūros katedroje, Stasys Dirmantas - docentu Geodezijos katedroje. Pirmajame Lietuvos universiteto statute, kurį Seimas priėmė 1922 m. balandžio 12 d., Technikos fakultete greta kitų trijų buvo įkurtas Statybos skyrius ir 7 statybinio profilio katedros:

14

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Statybos ir statybos medžiagų technologijos, Architektūros, Geodezijos, Statybos mechanikos, Hidrotechnikos, Kelių ir Tiltų. Tačiau po 1926 m. sumanyta ne tik susiaurinti Universiteto ir fakultetų autonomiją, bet ir sumažinti skyrių ir katedrų skaičių. Technikos fakulteto taryba paskelbė, kad ryžtingai priešinasi pernelyg dideliam fakulteto mažinimui ir nepagrįstam katedrų sujungimui. Tarybos nuomone, katedros turėtų apimti tik artimas disciplinas. Todėl taryba argumentuotai prieštaravo prieš Statybos ir statybos medžiagų technologijos ir Architektūros katedrų jungimą į vieną. Ji taip pat įrodinėjo, kad į vieną katedrą negalima jungti geodezijos, sauskelių ir gatvių, geležinkelių, geležinių konstrukcijų, tiltų ir gelžbetonio disciplinų. Fakulteto vadovybei ryžtingai pasipriešinus, Statybos skyriuje pavyko išvengti didelių pakeitimų. 1930 m. birželio 7 d. statute Statybos skyriuje vietoj septynių katedrų buvo paliktos šešios, nes buvo sujungtos Geodezijos ir Kelių katedros. Be to, pasikeitė kai kurių katedrų pavadinimai. Nuo tol skyriuje buvo šios katedros: Statybos, Architektūros, Statybinės statikos, Hidrotechnikos, Geodezijos ir kelių, Tiltų (2.1 pav.). Kadangi Technikos fakultete buvo vienas Statybos skyrius, tad buvo ir viena statybos specialybė. Vėliau buvo siūloma steigti daugiau statybinio profilio skyrių, taigi ir specialybių. Štai šalia Statybos skyriaus buvo siūloma organizuoti ir Architektūros skyrių. Prof. V.Mošinskis, tam pritardamas rašė: "Mūsų kraštas pirmą didžiausią reikalą - restauruoti sugriautus per karą pastatus - šiek tiek patenkino ir dabar jau reikalauja ne tik statybininkų, bet ir architektų, kurie patenkintų ne tik stiprumo, racionalumo, bet ir meno bei estetikos reikalavimus". Technikos fakultetas 1936 m. paskyrė komisiją naujos fakulteto struktūros ir mokslo planų projektui sudaryti. Komisija, atsižvelgdama į Švietimo ministerijos ir specialistų pastabas, kelis kartus keitė savo projektą, kol po dviejų metų pateikė fakulteto tarybai galutinį variantą. Jame buvo numatyti trys statybinio profilio skyriai (Architektūros, Geodezijos ir Statybos), taigi ir to paties pavadinimo specialybės. Statybos skyriuje buvo siūlomos dvi šakos (specializacijos): statybos ir hidrotechnikosmelioracijos. Šis projektas buvo pristatytas Švietimo ministerijai su prašymu tuos pakeitimus padaryti nuo 1938/1939 m.m. Tačiau tai nebuvo padaryta iki Statybos skyriaus veikimo pabaigos. Ne visos katedros, įsteigtos pirmuoju Universiteto statutu, pradėjo veikti nuo patvirtinimo dienos. Viskas priklausė nuo tinkamų katedrų vedėjų suradimo. Iš karto savo veiklą pradėjo Statybos ir statybos medžiagų technologijos, Kelių, Statybos mechanikos, Architektūros ir Geodezijos katedros. Statybos ir statybos medžiagų technologijos katedros vedėju buvo pašiurtas P.Jodelė (18811955). Jis baigė Charkovo veterinarijos institutą (1896) ir Kijevo politechnikos institutą (1904). Įgijęs patyrimo statybos medžiagų ir metalurgijos įmonėse, pradėjo dėstyti Kijevo politechnikos institute, ten išleido kelis vadovėlius rusų kalba. 1927-1930 m. Technikos fakultete taip pat ėjo antraeiles Neorganinės chemijos technologijos katedros vedėjo pareigas. Nuo 1930 m. buvo Statybos katedros vedėjas. Dėstė statybos medžiagų technologiją ir petrografiją su mineralogija ir geologija, o pasikeitus šios disciplinos pavadinimui - taikomąją geologiją. Pasižymėjęs pirmaisiais Lietuvoje statybos medžiagų moksliniais tyrinėjimais ir pirmojo cemento fabriko organizavimu (1914), jis buvo ir aktyvus aukštojo mokslo organizatorius - pirmasis Technikos fakulteto dekanas, dirbo Universiteto prorektoriumi ir rektoriumi. Parašė pirmuosius lietuvių kalba vadovėlius "Geologijos tyrinėjimai" (1922) ir "Statybos medžiagų technologija" (1923). Kelių katedros vedėjas buvo J.Šimoliūnas (1878-1965), baigęs Rygos politechnikos institutą (1909). Pedagoginį darbą pradėjo Aukštuosiuose kursuose Kaune, kuriuose dar vadovavo ir technikos skyriui. Dėstė sauskelių ir gatvių, statybos, vėliau ir hidrotechninių įrengimų bei vandens disciplinas. Išleido knygas: "Šventosios uostas" (1933), "Klaipėdos uostas" (1 d. 1933), dviejų tomų paskaitų kursą "Statyba" (1932 ir 1939). Statybos mechanikos, vėliau Statybinės statikos katedrai vadovavo K.Vasiliauskas (1879-1957). Jis 1907 m. baigė Rygos politechnikos institutą. Dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune ir skaitė medžiagų atsparumo discipliną. Be to, Technikos fakultete dėstė ir statybos statiką. Tai vienas intensyviausiai mokslinį darbą dirbusių fakulteto personalo narių. Paskelbė originalių mokslinių darbų, už kuriuos fakulteto taryba 1939 m. jam suteikė inžinerijos daktaro laipsnį. Išleido monografiją "Apskritimo būdas statybos statikoje" (1929), vadovėlį "Elementarinis medžiagų atsparumo kursas" (1935) ir kt. 1927-1933 m. ir 1938-1940 m. buvo Technikos fakulteto dekanas.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

15

Architektūros katedros vedėjas M.Songaila (1871-1941) 1903 m. baigė Peterburgo dailės akademiją. Vėliau dėstė Petrogrado politechnikos ir žemės ūkio institutuose. Rusijoje buvo pastatyta jo projektuotų visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, vilų. Vadovaudamas katedrai, dėstė architektūrą. Jis buvo vienas žymiausių Lietuvos neoklasikinio laikotarpio architektų. Jo darbam s būdingi neoklasicizmo bruožai, funkcinis tikslingumas. Jis daugiausia suprojektavo bankų pastatų, iš kurių žymiausi yra banko rūmai Kaune. Geodezijos katedros vedėju buvo paskirtas karininkas, vėliau tapęs generolu, S.Dirmantas (g. 1887). 1914 m. jis baigė Maskvos matavimo institutą. Pedagoginį darbą pradėjo dirbti Aukštuosiuose kursuose Kaune. Ten ir vėliau Universitete dėstė geodeziją. Nuo 1930 m. vadovavo Geodezijos ir kelių katedrai. Dėstydamas Universitete, kartu dirbo ir karinėse mokyklose bei kitose kariuomenės įstaigose. Išleido knygas: "Topografija" (1923), "Nivelyrų konstrukcijos" (1932), "Topometrijos kursas" (1940). 1923 m. sausio 18 d. Tiltų katedros vedėju buvo paskirtas Silvestras Grinkevičius (1871-1942). Jis baigė Peterburgo technologijos institutą (1899). 1919-1922 m. buvo Lietuvos susisiekimo ministro pavaduotojas ir geležinkelių valdybos viršininkas. 1934-1937 m. buvo Technikos fakulteto dekanas. Dėstė tiltų ir geležinių konstrukcijų disciplinas. Paruošė leidinius: "Mediniai tiltai" (1929), "Pastatams skaičiuoti daviniai" (1932), ir "Geležinės konstrukcijos" (1933). Hidrotechnikos katedra pradėjo veikti 1923 m. vasario 1 d., kai jos vedėju buvo paskirtas Povilas Čechavičius (1858-1935), kuris 1881 m. baigė Peterburgo susisiekimo institutą. P.Čechavičius turėjo didelį hidrotechninės statybos patyrimą, vadovavo Petrogrado, Talino, Helsinkio ir Tukano uostų plėtimo ir tvarkymo darbams. Profesoriavo Kijevo politechnikos institute, ten parašė du veikalus, vėliau išleido knygas "Gamtos ratas" (1924) ir "Bendrosios žinios apie vandentiekius" (1925). Dėstė hidrotechninių įtvarų ir vandens kelių kursą. Vienerius metus skaitė vandentiekio ir kanalizacijos discipliną. B.Čechavičiui išėjus į pensiją, Hidrotechnikos katedros vedėju nuo 1933 m. tapo Steponas Kolupaila (1892-1984). Jis 1915 m. baigė Maskvos matavimo institutą ir vėliau jame dėstė. Technikos fakultete pradėjo dirbti 1922 m. rudenį, 1925 m. suorganizavo hidrotechnikos kabinetą, o po metų ir hidrometrijos laboratoriją Botanikos sodo tvenkinyje. Dėstė hidrauliką ir hidrologiją su hidrometrija ir melioracija, vėliau atskiras hidrologijos ir melioracijos disciplinas. S.Kolupaila buvo produktyvus mokslininkas, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. Parašė monografijas apie Nevėžį (1936) ir Nemuną (1940), dviejų dalių vadovėlį "Hidrometrija" (1939-1940). Iš kitų personalo narių pažymėtini Pranas Morkūnas ir Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. P.Morkūnas (1873-1964) baigė Peterburgo institutą, 1922-1941 m. Statybos skyriuje, būdamas privatdocentas, dėstė gelžbetonį ir tiltus. Jis buvo pirmasis mūsų krašte gelžbetonio specialistas, tuo metu suprojektavo ir pastatė keliolika tiltų ir kelias maisto pramonės įmones. V.Landsbergis-Zemkalnis (1893-1993) baigė Romos aukštąją architektūros mokyklą, 1927-1929 m. dirbo architektūros katedros jaunesniuoju asistentu. Vėliau pasižymėjo kaip gabus ir produktyvus architektas, buvo funkcionalizmo Lietuvoje pradininkas. Pagal jo projektus Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar LKKA), "Pienocentro" rūmai (dabar KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto rūmai), Tyrimų laboratorijos kompleksai (dabar KTU Cheminės technologijos fakulteto senieji rūmai), Pramonės, prekybos ir amatų rūmai (dabar Viešosios bibliotekos senieji rūmai) ir kt. Kaip matyti iš pavyzdžių, statybinio profilio katedros buvo sukomplektuotos iš kompetentingų dėstytojų. Visi jie, išskyrus V.Landsbergį-Žemkalnį, buvo baigę Rusijos imperijos aukštąsias mokyklas. Daugelis jų turėjo darbo aukštosiose mokyklose patirtį, buvo dėstę ir net profesoriavę aukštosiose Rusijos ir Ukrainos mokyklose, Aukštuosiuose kursuose Kaune. Vėliau jų gretas papildė jaunesni darbuotojai, Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto absolventai. Iš jų paminėtini Juozas Gabrys (Geodezijos ir kelių katedra), Juozas Indriūnas (Statybinės statikos katedra) ir Juozas Kuodis (Statybos katedra). Jie intensyviai dirbo mokslinį darbą ir dar prieš Statybos skyriaus reorganizavimą apgynė daktarines disertacijas. Katedros buvo negausios, vos po kelis personalo narius. Didžiausios paskutiniaisiais Statybos skyriaus veikimo metais buvo Statybos bei Geodezijos ir kelių katedros. Abi jos turėjo po penkis

16

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

darbuotojus, įskaitant ir laborantus. Statybinio profilio katedrose 1923 m. dirbo 8 dėstytojai (1 ordinarinis profesorius, 1 ekstraordinarinis profesorius, 2 einantys ekstraordinarinių profesorių pareigas, 1 docentas, 1 privatdocentas, 2 vyr. asistentai). Pamažu dėstytojų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai: 1927 m. šiose katedrose dirbo 17 dėstytojų (3 o.prof., 4 e.o.prof., 3 doc., 3 privatdocentai, 3 vyr. asistentai ir 1 jaun. asist.), 1932 m. -19 dėstytojų (3 o.prof., 4 e.o. prof., 2 doc., 3 privatdocentai, 4 vyr. asistentai ir 3 jaun. asistentai), 1937 m. - taip pat 19 dėstytojų (3 o.prof., 3 e.o.prof., 3 doc., 1 privatdocentas., 6 vyr. asistentai, 3 jaun. asistentai). 1940 m. jose buvo 11 vyresniojo mokslo personalo (profesorių ir docentų) ir 12 jaunesniojo mokslo personalo narių (asistentai ir laborantai). Iš pat pradžių ordinarinis profesorius buvo P.Jodelė, ekstraordinariniai profesoriai - M.Songaila ir P.Čechavičius. Docentai K.Vasiliauskas, S.Grinkevičius, J.Simoliūnas ir S.Kolupaila vėliau buvo pakelti į e.o. profesorius ir pagaliau į o.profesorius, o docentas S.Dirmantas į e.o. profesorius. Statybos skyriaus katedros iš pradžių buvo įsikūrusios I Universiteto rūmuose (dabartiniuose KTU I rūmuose), kur buvo išsidėsčiusios labai ankštai, kai kurios net neturėjo atskirų patalpų. Nuo 1924-1927 m. kai kurios katedros su savo laboratorijomis ir kabinetais persikėlė į II Universiteto rūmus (dabartinius KTU II rūmus). Geriausiai įsikūrusios buvo Statybos ir statybos medžiagų technologijos ir Statybos mechanikos katedros, kurios čia pat turėjo po tris patalpas. 1931 metų pradžioje Didžiuosiuose rūmuose (dabartiniuose KTU II rūmuose) be Technikos fakulteto dekanato buvo dar hidraulikos kabinetas, statybos ir architektūros kabinetas, paišybos salė, I rūmuose - tiltų kabinetas, II rūmuose - statybos medžiagų technologijos ir mechaninio medžiagų atsparumo laboratorijos. Sąlygos pagerėjo 1931 m., kai į naujai pastatytus Fizikos ir chemijos instituto rūmus persikėlė Technikos fakultetas. Čia Statybos skyrius turėjo 15 patalpų, kuriose buvo įrengtos laboratorijos ir kabinetai. Skyriaus katedrų laboratorijos ir kabinetai kūrėsi palengva. Statybos medžiagų technologijos laboratorijos ir geodezijos kabineto užuomazgos atsirado dar Aukštuosiuose kursuose. Universitete įkurti ir kiti mokymo objektai: paišybos salė (1922), mechaninė medžiagų atsparumo laboratorija (1923), hidrotechnikos kabinetas (1925), hidrom etrinė laboratorija Botanikos sode (1926), architektūros kabinetas (1929), statybinės statikos, kelių, statybos kabinetai (1931).

MOKYMO PROCESAS Statybos skyriaus mokymo planai keitėsi kelis kartus. Pirmieji planai sudaryti 1922 m., po dviejų metų jie buvo truputį pakoreguoti. Nauji planai įdiegti 1927 m., juos pakeitė 1932 m. Greta fizikos ir neorganinės chemijos pirmuosiuose planuose buvo ir matematikos disciplinos: geometrija, diferencialinė skaičiuotė ir integralinė skaičiuotė. Iš bendrųjų techninių disciplinų buvo dėstoma: braižomoji geometrija, mechanika, hidraulika, medžiagų atsparumas, bendroji elektrotechnika, kuro ir vandens technologija, mechanizmų kinematika ir kliūčių teorija, mašinų elementai, technikinė braižyba, mašinžinystė. Specialybės disciplinos buvo tokios: statybos statika, geodezija, statyba, architektūra, šildymas ir vėdinimas, petrografija su mineralogija ir geologija, paišyba, statybos medžiagų technologija, melioracija ir hidrologija su hidrometrija, hidrotechnikos įtaisai ir vandens keliai, vandentiekiai ir kanalizacija, sauskeliai ir gatvės, geležinkeliai, gelžbetonis, tiltai. Iš ekonominių disciplinų statybininkams buvo privaloma tik viena - buhalterija ir sąmatos. Šie mokymo planai buvo labai universalūs, mažai specializuoti. Matematika ir fizika buvo kartu dėstoma ne tik Technikos fakulteto skyrių studentams, bet ir matematikams ir fizikams. Statybininkai turėjo mokytis daug mechaninių disciplinų. Apskritai, studentai statybininkai didžiąją dalį disciplinų turėjo klausyti kartu su visų kitų fakulteto skyrių studentais. Iš 39 privalomųjų dalykų tokių bendrųjų disciplinų buvo net 27. Savo ruožtu kitų specialybių studentai mokėsi daugelio statybinių disciplinų: statybos statikos, geodezijos, statybos, architektūros, petrografijos su mineralogija ir geologija, paišybos, statybos medžiagų technologijos. 1927 m. mokymo planai nedaug tepakito. Diferencialinė skaičiuotė ir integralinė skaičiuotė sujungtos į vieną diferencialinės ir integralinės skaičiuotės discipliną, įtraukta nauja geležinių konstrukcijų disciplina. Sumažėjo matematikos ir fizikos, padidėjo kai kurių specialybės disciplinų (geodezijos, statybos, architektūros, tiltų) apimtys.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

17

Iki 1932 m. studijos Technikos fakultete trukdavo ketverius metus. Vėliau įsigaliojusiuose mokymo planuose buvo pridėti dar vieneri - penkti metai. Šie mokymo planai žymiai skyrėsi nuo ankstesniųjų, bendrasis akademinis krūvis padidėjo tūkstančiu valandų. Nepaisant to, sumažėjo bendrųjų techninių disciplinų apimtys, nes Statybos skyriuje atsisakyta kai kurių dalykų (kuro ir vandens technologijos, mechanizmų kinematikos ir kliūčių teorijos, mašinų elementų), nereikalingų busimiesiems inžinieriams statybininkams. Labai padidėjo specialybės dalykams skirtas valandų skaičius. Atsirado naujų disciplinų (miestų planavimas, architektūrinė braižyba), kai kurios disciplinos skilo. Vietoj melioracijos ir hidrologijos su hidrometrija disciplinų buvo sudarytos dvi: hidrologijos bei hidrometrijos ir melioracijos. Hidrotechnikos įtvarai ir vandens keliai skilo į dvi savarankiškas hidrotechnikos įrengimų ir vandens kelių disciplinas. Ekonominių disciplinų skaičius pagausėjo iki trijų. Jas sudarė: buhalterija, visuomenės ūkio pagrindai, įmonių organizavimas (iki tol dvi pastarosios statybininkams buvo tik rekomenduojamos, o ne privalomos). Petrografijos su mineralogija ir geologija disciplina buvo pavadinta taikomąja geologija. Labai sustiprėjo dėmesys praktiniam studentų parengimui. Be iki tol buvusių architektūros projektų papildomai įtraukti gelžbetoninių konstrukcijų, geležinkelių, tiltų ir hidrotechnikos projektai. Vietoj anksčiau buvusių geodezijos lauko darbų, kuriems buvo skirtos vos 66 vai., po II kurso įdiegta 1 mėnesio trukmės geodezijos lauko praktika. Be to, po III kurso atsirado tiek pat trunkanti hidrometrijos lauko praktika. Du vasaros sezonai buvo skirti statybinei ir specialiajai praktikai. Beje, praktikos vietas studentai turėdavo susirasti patys. Kaip keitėsi Skyriaus mokymo planai ir kokios išryškėjo tendencijos, matyti iš 2.1 lentelės. 2.1 lentelė. Technikos fakulteto Statybos skyriaus ir Statybos fakulteto Statybos skyriaus mokymo planų suvestinė 1922 m.

D is c ip lin o s

vai.

%

1927 m. v ai.

%

1932 m. vai.

%

1940 m. v ai.

%

M a te m a tin ė s d is c ip lin o s

462

1 0 ,1 4

330

7 ,1 9

396

7 ,1 4

363

7 ,4 3

F iz ik a

198

4 ,3 5

165

3 ,6 0

231

4 ,1 7

132

2 ,7 0

C h e m ija

198

4 ,3 5

198

4 ,3 1

198

3 ,5 7

66

1,3 5

B e n d ro s io s te c h n in ė s d is c ip lin o s

1254

2 7 ,5 4

1221

2 6 ,6 2

990

1 7 ,8 6

1030

2 1 ,0 9

S p e c ia ly b in ė s d is c ip lin o s

2310

5 0 ,7 2

2541

5 5 ,4 0

3465

6 2 ,5 0

3129

6 4 ,0 5

E k o n o m in ė s d is c ip lin o s

66

1,45

66

1,4 4

198

3 ,5 7

99

3 ,0 3

S v e tim o ji k a lb a

66

1,45

66

1,4 4

66

1,19

66

1 ,3 5

4554

100

4587

100

5544

100

4885

100

iš v is o

Valandų skaičius, skirtas matematinėms disciplinoms, 1927 m. sumažėjo, vėliau padidėjo, tačiau pradinės apimties nepasiekė. Fizikai skirtas valandų skaičius antruose mokymo planuose sumažėjo, o vėliau padidėjo, net viršydamas pradinę apimtį. Visuose trijuose planuose neorganinei chemijai buvo skiriama vienodai valandų. Bendrųjų techninių disciplinų grupės absoliučios ir lyginamosios apimtys nuosekliai mažėjo, o specialybės disciplinų, atvirkščiai, gerokai padidėjo. Tai buvo sveika tendencija, nes daugiau dėmesio buvo skiriama specialybės dalykams, kartu paliekant daug vietos bendrosioms

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

18

mokslinėms ir bendrosioms techninėms disciplinoms. Vis dėlto ir 1932 m. mokymo planai liko labai universalūs, kaip ir iki tol buvo tik viena statybinė specialybė. Daugelį disciplinų reikėjo klausyti kartu su kitų Technikos fakulteto specialybių studentais, o kai kurias - ir su kitų fakultetų studentais. Todėl dėstant bendrąsias disciplinas, buvo neįmanoma atsižvelgti į statybos specialybes specifiką ir poreikius. . . . Studijų tvarka labai skyrėsi nuo dabartinės. Egzaminų sesijų nebuvo. Pasiruosęs egzaminui, studentas užsirašydavo pas profesorių ar docentą. Į sekantį kursą studentai buvo keliami, atlikę tam tikrą minimumą. Į trečią semestrą buvo keliami studentai, atlikę I kurso pratimus, iš jų paišybą ir techninę braižybą, ir išlaikę diferencinės skaičiuotės, analitinės geometrijos, mechanikos (statikos ir kinematikos) ir fizikos ar chemijos egzaminus. Į penktą semestrą buvo registruojami studentai, baigę visus I kurso dalykus, o iš II kurso nebaigę tik trijų dalykų. Į septintą semestrą buvo registruojami studentai, baigę visus II kurso dalykus. Į devintą semestrą (diplominiam projektui ruošti) buvo įtraukiami studentai, atlikę visus aštuonių semestrų pratimus bei projektus ir nebaigę tik trijų dalykų. Diplominiai projektai buvo ginami fakulteto tarybos posėdyje.

STUDENTAI IR ABSOLVENTAI Pirmą kartą duomenys apie Statybos skyriaus studentų skaičių VDU statistikos knygoje įrašyti 1926 m. Tada jame mokėsi 159 studentai ir laisvieji klausytojai (2.2 lentelė). Vėliau jų skaičius su kai kuriais nukrypimais gana sparčiai augo ir maksimumą pasiekė 1932 m. Po to studentų skaičius Statybos skyriuje kaip ir visame Universitete, pradėjo mažėti ir nuimto iki 289 (1936). Tam įtakos turėjo prasidėjus: pasaulinė ekonominė krizė, kuri pasiekė ir Lietuvą. Pradėjus taisytis ekonominei padėčiai, studente skaičius augo, tačiau buvusiojo maksimumo iki pat Statybos skyriaus perorganizavimo \ fakultete nepasiekė. Šalia tikrųjų studentų skyriuje mokėsi nuo kelių iki trisdešimties laisvųjų klausytojų. Jie nuc studentų skyrėsi tuo, kad neturėjo vidurinio mokslo brandos atestato. Daugiausia jų buvo 1938 m rudenį. Tais metais skyriuje mokėsi ir 1 hospitantas, kuris studijavo tik kai kurias disciplinas.

2.2 lentelė. Statybos skyriaus studentų ir jame parengtų inžinierių skaičius (čia įeina ir laisvieji klausytoja

1925 1926

ru d .

159

4 4 ,9 2

3

100

_

-

1927

6

100

1928

1

20

131 pI a v-----.

3 8 ,8 7

7

4 6 ,5 7

6

40

1

3 3 ,3 3

1929 1930

p av .

171

4 8 ,0 7

1931

p av .

330

7 5 ,6 9

1932 1933 1934

p av .

323

5 8 ,9 4

rud.

431

6 1 ,2 2

ru d .

419

6 0 ,9 0

p av .

393 357

6 1 ,5 0

ru d .

| 5 9 ,8 0

5

6 2 ,5 0

13

6 1 ,9 0

13

5 0 ,0

1935 1936 1937 1938 1939 1940

p av .

328

5 6 ,4 5

rud.

291

5 3 ,2 0

pav.

289

5 3 ,6 2

rud.

292

5 5 ,0 9

p av .

291 304

5 5 ,01

rud. p av .

308

5 2 ,0 2

rud.

345

5 1 ,9 6

p av .

328

5 0 ,7 7

rud.

356

5 0 ,1 4

pav

337

5 0 ,4 5

5 1 ,0 9

f. % n u o v is ų T e c h n ik o s s tu d e n tų

P a re n g tų in ž in ie rių sk a ič iu s

% n u o v is ų T e c h n ik o s f. s tu d e n tų

S tu d e n tų sk aič.

S e m e s tra s

M e ta i

% n u o v is ų T e c h n ik o s f. s tu d e n tų

P a re n g tų in ž in ie r ių sk a ič iu s

% n u o v is ų T e c h n ik o s f. s tu d e n tų

S tu d e n tų sk aič.

S e m e s tra s

M e ta i

bei hospitantas)

32

7 1 ,1 1

17

5 4 ,8 4

21

70

17

80,95

24

7 0 ,5 9

24

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

19

Statybos specialybė Technikos fakultete visada buvo populiariausia, o nuo 1931 m. ją studijavo daugiau nei pusė fakulteto studentų. Matyt, tam įtakos turėjo ir tai, kad inžinieiiai statybininkai galėjo verstis ir privačia praktika, o ne tik dirbti įmonėse ir įstaigose. Norėdami išsiaiškinti, kas studijavo Statybos skyriuje, palyginkime dviejų metų (1930 ir 1940) statistikos duomenis. 1930 m. pasirinkti, nes tada pirmą kartą atlikta smulki Statybos skyriaus studentų statistika apie jų lytį, tėvų užsiėmimą, pragyvenimo šaltinį ir kt., o 1940 m. pavasarį buvo paskutinis Statybos skyriaus veiklos semestras. Statybos skyrius :>uvo perdėm vyriškas: iš pradžių nebuvo nė vienos moters, o 1940 m. jų buvo vos keturios (1,13% visų studentų). Statybą studijavo daugiausia pasiturinčių tėvų vaikai. Daugiausia studentų tėvų vertėsi žemės ūkiu (44,44% ir 32,34% ), buvo tarnautojai (21,05% ir 21,16%), prekybininkai (14,62% ir 12,17%), vertėsi laisva profesija (9,36% ir 12,35%)-1930 m. skyriuje nebuvo nevieno darbininko vaiko, o 1940 m. studijavo 19 (5,64%) darbininkų ir 3 (0,89%) bedarbių vaikai. Svarbiausieji skyriaus studentų pragyvenimo šaltiniai buvo tėvai (40,35% ir 73,29%), tarnyba (29,24% ir 9,79%), laisvas uždarbis (18,71% ir 10,09%). Kaip rodo statistikos duomenys, 1940 m. labai padidėjo tėvų išlaikytinių ir sumažėjo tarnaujančių ir uždarbiaujančių studentų. Matyt, pagerėjo tėvų ekonominė būklė, o, antra vertus, technikos mokslus studijuoti net netarnaujančiam buvo sunku, nes skyrių baigdavo tik nedidelė dalis studentų. Be to, sunkiau pasidarė rasti tarnybą ar kitokį uždarbį, nes tuo metu buvo ir inteligentų bedarbių. Stipendininkų buvo keli procentai -1930 m. vos 14 (8,19%). Studijavimo sąlygas sunkino ir tai, kad studijos buvo mokamos, kiekvieną semestrą reikėdavo mokėti po 100 litų (tiesa, beveik 20% studentų buvo atleidžiami nuo šio mokesčio). Todėl nenuostabu, kad dėl sunkių studijų ir materialinių sąlygų atsirado vadinamųjų amžinų studentų kategorija, kurie studijavo dešimt ir daugiau metų, tačiau mokslų taip ir nebaigė. Tiesa, tarp jų buvo ir pasiturinčių klasių atstovų, kuriems labiau rūpėjo studentavimas ir visokios pramogos, o ne rimtos studijos. Statybos skyriaus studentai daugiausia buvo lietuviai (71,35% ir 77,15%) ir jų skaičius rodo tendenciją didėti. Didelę studentų dalį sudarė žydai (21,54% ir 16,62%), kitų tautų atstovų (lenkų, rusų, vokiečių, latvių ir kt.) mokėsi vos po keletą. Pavieniai studentai statybininkai priklausė įvairioms bendrosioms Universiteto organizacijoms ir korporacijoms, tačiau populiariausios buvo Technikos fakulteto organizacijos, kurioms galėjo priklausyti tik to fakulteto studentai. Seniausia ir didžiausia iš jų buvo studentų technikų draugija, kuri iš esmės rūpinosi savo narių profesiniais ir ekonominiais reikalais. Įtakingiausia buvo Plieno vyrija, kuri labiausiai rūpinosi lietuviškumu. Studentų ateitininkų korporacija Grandis orientavosi į krikščioniškąsias vertybes. . Statybos skyrius paruošė 190 inžinierių, o tai sudarė 63,37% visų Technikos fakulteto išleistų specialistų. Pirmieji statybos inžinieriai skyrių baigė 1925 m. Tai A.Račiukaitis, V.Snarskis ir V.Vileišis. Pirmoji ir vienintelė moteris - S.Mitkovskaitė skyrių baigė 1930 m. 2.2 lentelėje parodyta, kiek Statybos skyrius kasmet išleisdavo inžinierių ir kiek procentų jų laidos sudarydavo visų Technikos fakulteto absolventų. Daugiausia inžinierių statybininkų (32) paruošta 1935 m. Kaip specializavosi busimieji inžinieriai, galima spręsti iš 1932 m. paskelbtų duomenų. Per tą laiką apginta 30 diplominių projektų, iš jų 46,67% buvo skirti tiltams, 36.67% - įvairiems pastatams, 10% - hidroelektrinėms ir kitiems hidrotechnikos įrenginiams. Po vieną diplominį projektą (po 3,33%) buvo apginta iš kanalizacijos ir geležinkelio tiesimo. Skyriuje studijavo nemažai studentų, kurie vėliau pasireiškė praktinėje, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Tai inžinerijos daktarai profesoriai: J.Gabrys, J.Kuodis, prof. Rumšaitis, doc. mokslų kandidatai: S.Sčesnulevičius, J.Peras, F.Bielinskis, K.Kaušinis, P.Viliūnas, B.Žintelis, K.Kondratas, B.Ziberkas, V.Kriščiūnas, A.Citas ir kt. Daugelis jų vėliau patys ruošė inžinierius Univeisitete ii Kauno politechnikos institute.

20

2.2.

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAI (1940-1950)

2.2.1. STATYBOS FAKULTETAS FAKULTETO STRUKTŪRA IR VADOVAI 1940 m. buvo įvykdyta Technikos fakulteto reforma. Vietoj jo suorganizuoti du techniškieji fakultetai. Statybos skyrius nuo 1940 m. liepos 26 d. buvo perorganizuotas į Statybos fakultetą. Fakultete pradėjo veikti Architektūros, Geodezijos skyriai ir Statybos skyrius su statybos ir hidrotechnikosmelioracijos šakomis. Vietoj buvusių 6 statybinio profilio katedrų fakultete nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. patvirtinta 12 katedrų: Topometrijos, Statybinės statikos, Kelių, Tiltų ir geležinių konstrukcijų, Hidrologijos ir melioracijos, Hidrotechnikos, Geodezijos ir žemėtvarkos, Architektūros ir meno istorijos, Architektūros enciklopedijos, Architektūros kompozicijos ir paišybos, Miestų sanitarijos ir Staty­ bos. Prasidėjus naujiems mokslo metams, katedrų dar pagausėjo. Nuo spalio 1 d. veikė 15 katedrų, nes buvo įkurta Inžinerinės geologijos katedra, o dvi katedros suskilo. Vietoj Hidrologijos ir melioracijos katedros buvo sudarytos Hidrologijos ir hidraulikos bei Melioracijos katedros, o vietoj Geodezijos ir žemėtvarkos katedros - Geodezijos ir astronomijos bei Žemėtvarkos katedros (2.2 pav.). Karo metu pasikeitė 3 katedrų pavadinimai: Architektūros enciklopedijos katedra pavadinta Architektūros tipo­ logijos katedra, Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra - Tiltų ir konstrukcijų, Statybos katedra - Trobe­ sių konstrukcijų katedra. Statybos skyriaus statybos šakai (vedėjas K.Vasiliauskas) priklausė Statybi­ nės statikos, Konstrukcijų, Kelių, Tiltų ir konstrukcijų, Inžinerinės geologijos katedros, o hidrotechnikosmelioracijos šakai (vedėjas S.Kolupaila) - Hidraulikos ir hidrologijos, Hidrotechnikos, Miestų sanita­ rijos, Melioracijos katedros. Architektūros skyriuje (vedėjas S.Rudokas) buvo Architektūros ir meno istorijos, Architektūros tipologijos, Architektūros kompozicijos ir paišybos katedros. Geodezijos skyrius (vedėjas S.Dirmantas) turėjo Geodezijos ir astronomijos, Topometrijos, Žemėtvarkos katedras. Nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. Statybos skyriaus šakos pertvarkytos į tų pačių pavadinimų skyrius. Vokiečių valdžiai 1943 m. uždarius Lietuvos aukštąsias mokyklas, grupė Statybos ir Technologijos fakultetų dėstytojų (tarp jų statybininkai S.Dirmantas ir J.Simoliūnas) prie tuo metu veikusios nekarinės mokyklos - Suaugusiųjų instituto įsteigė Aukštesnįjį technikos skyrių, kuriame veikė ir Statybos poskyris. Čia faktiškai buvo dėstomos techniškųjų fakultetų I kurso disciplinos. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos mūsų jaunimui siekti aukštojo mokslo. Baigiantis karui, LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1944 m. lapkričio 13 d. nutarimu "Dėl Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų veikimo atnaujinimo" Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete buvo atkurtas ir Statybos fakultetas su Architektūros, Statybos, Geodezijos, Melioracijos, Hidrotechnikos, Kelių skyriais. Naujas buvo tik Kelių skyrius, nes faktiškai ir toliau veikė jungtinis Hidrotechnikosmelioracijos skyrius, kuris vėliau buvo vadinamas tiesiog Hidrotechnikos, nes melioratorius pradėjo ruošti Lietuvos žemės ūkio akademija. Kelių skyriui priklausė Kelių ir inžinerinės geologijos katedros, kurios buvo perkeltos iš Statybos skyriaus. Statybos skyriaus pirmininko pareigas ėjo P.Konkulevičius, vėliau - A.Bistrickas, Architektūros - S.Stulginskis, vėliau S.Sčesnulevičius, Kelių - J.Kiškinas, Hidrotechnikos - S.Vabalevičius, Geodezijos - J.Deksnys. Iš 1944 m. Universiteto paso galima spręsti, kad tų metų rudenį fakultete buvo visos vokiečių okupacijos metais veikusios katedros su kai kuriais skirtumais: vietoj Architektūros kompozicijos ir Tiltų konstrukcijų atsirado po dvi atskiras Architektūros kompozicijos, Piešimo katedros bei Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų, Metalinių ir medinių konstrukcijų ir tiltų katedros. Architektūros tipologijos katedra pavadinta Miestų planavimo, Trobesių konstrukcijų katedra - Architektūrinių konstrukcijų, Miestų sanitarijos katedra - Sanitarinės technikos katedra. Pase įrašyta ir nauja Grafinių darbų katedra. Tad su katedrų pavadinimais buvo

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

2.1 pav. Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Technikos fakulteto Statybos skyriaus struktūros kitimas

22

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

2.2 pav. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto struktūra jo įkūrimo metu

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

23

nemaža painiavos. Vienuose raštuose jos vadintos vienaip, kituose kitaip. Pvz. Achitektūrinių konstrukcijų katedra lietuviškai buvo vadinama senuoju pavadinimu ar net Pastatų konstrukcijų katedra, Miestų planavimo katedra - Gyvenviečių planavimo katedra. TSRS Aukštųjų mokyklų reikalų komiteto 1945 m. vasario 10 d. įsakyme dėl Kauno valstybinio universiteto etatų patvirtinimo pažymėtos šios Statybos fakulteto katedros: Grafinių darbų, Architektūros, Piešimo, Statybinės statikos, Architektūrinių konstrukcijų, Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų, Metalinių ir medinių konstrukcijų ir tiltų, Kelių, Inžinerinės geologijos, Hidrologijos ir hidraulikos, Hidrotechnikos, Miestų santechnikos, Melioracijos ir žemėtvarkos, Topometrijos, Geodezijos ir astronomijos. Palyginus su 1944 m. Universiteto pase pateiktomis katedromis, čia yra tam tikrų pakeitimų. Visos trys architektūrinės katedros sujungtos į vieną - Architektūros katedrą. Žemėtvarkos ir melioracijos katedros taip pat sujungtos į vieną Melioracijos ir žemėtvarkos katedrą. Sanitarinės technikos katedra pavadinta Miestų santechnikos vardu. 1946 m. pavasarį, pasklidus kalboms apie Architektūros skyriaus panaikinimą ir Architektūros instituto atkūrimą Vilniuje, fakulteto taryba tam prieštaravo. Nuo naujųjų mokslo metų pradžios Architektūros skyrius perorganizuotas į savarankišką fakultetą. Statybos fakultete buvo uždarytos Architektūros ir Piešimo katedros. 1947 m. rugsėjo 1 d. Statybinės statikos katedra pavadinta Statybinės mechanikos vardu. Po dviejų metų vėl buvo pakeista fakulteto struktūra: Metalinių ir medinių konstrukcijų ir tiltų, Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedros sujungtos į Statybinių konstrukcijų katedrą, Geodezijos ir astronomijos bei Topometrijos katedros - į Geodezijos katedrą, Hidrologijos ir hidraulikos katedra prijungta prie Hidrotechnikos katedros. Todėl paskutiniaisiais Kauno universiteto veikimo metais Statybos fakultete liko 9 katedros: Statybinių konstrukcijų, Architektūrinių konstrukcijų, Statybinės mechanikos, Grafinių darbų, Inžinerinės geologijos, Hidrotechnikos, Miestų santechnikos, Geodezijos ir Kelių. Statybos fakulteto vadovybė nuolat keitėsi. Per beveik vienuolika metų fakultetui vadovavo dešimt dekanų. Pirmasis dekanas buvo S.Kolupaila, kuris iš tų pareigų kaip ir visi Universiteto vadovai buvo vokiečių valdžios atleistas pirmomis karo dienomis. Iki 1942 m. lapkričio mėn. dekanu buvo S.Kairys, vėliau S.Dirmantas. Po karo keletą mėnesių fakultetui vadovavo J.Kiškinas. 1944/45 m.m. dekanu buvo A.Bistrickas, kurį paskyrus Universiteto prorektoriumi administracijos ir finansų reikalams, dekano pareigas kitais mokslo metais ėjo S.Vabalevičius. 1946 m. balandžio mėn. jį paskyrus Universiteto prorektoriumi administracijos ir finansų reikalams, dekanu tapo S.Stulginskis. Tačiau šiame poste jis dirbo vos kelis mėnesius, nes buvo paskirtas naujai įkurto Architektūros fakulteto dekanu. Statybos fakulteto dekanu tapo M.Stonkus, kuris tose pareigose dirbo nuo 1946 m. rugsėjo iki 1947 m. balandžio. Po to į dekano pareigas grįžo S.Vabalevičius. Universitete didėjant techniškųjų fakultetų reikšmei ir lyginamajam svoriui, į jo vadovybę reikėjo įtraukti techniškųjų mokslų atstovų. Todėl S.Vabalevičius nuo 1949 m. spalio mėn. buvo paskirtas Universiteto prorektoriumi mokymo reikalams. Nuo to laiko iki Universiteto perorganizavimo fakulteto dekanu dirbo B.Petrulis. Besikuriančiam Statybos fakultetui buvo paskirtos patalpos Universiteto Didžiuosiuose rūmuose (dabartiniuose KTU II rūmuose), nes į Vilnių buvo iškeltas humanitarinių mokslų fakultetas ir uždarytas Teologijos-filosofijos fakultetas. Be to, Statybos fakultetui buvo perduotas ir vienas tyrimų laboratorijos pastatas (dabartinis KTU Cheminės technologijos fakulteto B korpusas), kuriame veikė gerai įrengta medžiagų atsparumo laboratorija. Karo metais daugelis fakulteto katedrų buvo perkeltos į Medicinos fakulteto rūmus, Trobesių konstrukcijų katedra, pabuvojusi ir I rūmuose, pagaliau įsikūrė katedros vedėjo bute. Uždarius Universitetą, dėstytojams patiems tekdavo susirasti patalpas Aukštesniųjų kursų studentų užsiėmimams, kurie vykdavo įvairiose įstaigose, mokyklose ir net privačiuose butuose. Po karo atkūrus Universitetą, fakultetas vėl pradėjo dirbti Didžiuosiuose rūmuose, į kuriuos buvo atkelta ir medžiagų atsparumo laboratorija. 1946 m. fakultetui buvo perduoti buvusios Rotušės rūmai.

DĖSTYTOJAI IR MOKSLINIS DARBAS 1940 m. įsteigus Statybos fakultetą, statybinio profilio katedrose gerokai pagausėjo dėstytojų. 1941 m. balandžio 4 d. jame dirbo 41 dėstytojas, iš jų 9 profesoriai ir 2 docentai. Vyresniojo mokslo personalo nariai aukštuosius mokslus buvo baigę įvairiose valstybėse: Rusijoje - 6, Lietuvoje - 4, Prancūzijoje -1, jaunesniojo mokslo personalo nariai: Lietuvoje -19, Rusijoje - 5, Čekoslovakijoje - 4, Vokietijoje - 3,

24

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Italijoje - 2, JAV - 1. Iš šešių inžinerijos daktarų trys tuos mokslo laipsnius buvo įgiję Lietuvoje, du Austrijoje ir vienas - Latvijoje. Nors dėstytojų skaičius ir pagausėjo, tačiau katedros liko nedidelės, nes jų padaugėjo. Stambiausios buvo: Statybinės statikos (vedėjas prof. K.Vasiliauskas), Tiltų ir geležiniu konstrukcijų (vedėjas prof. dr. J.Kuodis), jose buvo po 5 dėstytojus. Geodezijos ir astronomijos (vedėjas vyr. dėst. M.Ratautas) ir Architektūros kompozicijos (vedėjas prof. M.Songaila) katedrose buvo po 4 dėstytojus. Topometrijos (vedėjas prof. S.Dirmantas), Architektūros ir meno istorijos (vedėjas doc. J.Kovalskis), Architektūros enciklopedijos (vedėjas vyr. dėst. K.Krikščiukaitis), Inžinerinės geologijos (vedėjas prof. dr. J.Dalinkevičius) katedrose buvo po 3 dėstytojus. Statybos (vedėjas prof. J.Šimoliūnas), Kelių (vedėjas prof. dr. J.Gabrys), Miestų sanitarijos (vedėjas prof. dr. S.Kairys) katedros turėjo po 2 dėstytojus. Hidrologijos ir hidraulikos (vedėjas prof. dr. S.Kolupaila), Hidrotechnikos (vedėjas vyr. dėst. J.Daniliauskas), Žemėtvarkos katedrose buvo vos po vieną dėstytoją (pastarojoje tik asistentas), o Melioracijos katedroje nebuvo nė vieno dėstytojo, jai priklausė vos vienas laborantas. Be to, fakultetui priklausė 5 kalbų dėstytojai ir Universiteto choro vedėjas, kurie nebuvo priskirti jokioms katedroms. Iš senų katedrų vedėjų liko tik keturi, nes prof. P.Jodelė perėjo į Technologijos fakultetą, o prof. S.Grinkevičius išėjo į pensiją. Naujais katedros vedėjais buvo paskirti asmenys, anksčiau dirbę Technikos ir Matematikos-gamtos fakultetuose, žemesnėse pareigose, ir praktikai iš įvairių įstaigų ir organizacijų. Iš naujų katedrų vedėjų savo moksline ir praktine veikla pasižymėjo Jonas Kuodis, Juozas Dalinkevičius, Juozas Gabrys, Steponas Kairys ir Medardas Ratautas. J.Kuodis buvo Technikos fakulteto absolventas. Baigęs universitetą 1933 m., jame dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą, vėliau stažavosi Austrijoje, ten ir gavo inžinerijos daktaro laipsnį. Karo pabaigoje emigravęs į vakarus, dėstė Miuncheno universitete, 0 persikėlęs į JAV dirbo projektuotoju. J.Dalinkevičius (1893 -1980) 1919 m. buvo baigęs Petrogrado kalnakasybos institutą ir po to jame dėstęs. Tačiau jam grįžus į Lietuvą, Rusijoje įgytas aukštasis mokslas nebuvo užskaitytas. Todėl, dirbdamas Lietuvos universitete Matematikos-gamtos fakultete laborantu, įstojo į Technikos fakultetą ir 1930 m. baigė Cheminės technologijos skyrių. Toliau dirbdamas Matematikos-gamtos fakultete po dviejų metų apgynė daktaro disertaciją iš geologijos. Šį fakultetą perkėlus į Vilnių, J.Dalinkevičius perėjo dirbti į Statybos fakultetą. Čia jis kurį laiką dirbo ir po karo, vėliau perėjo į Vilniaus universitetą, buvo išrinktas LTSR Mokslų Akademijos nariu korespondentu. J.Dalinkevičius - vienas iš žymiausių Lietuvos geologų. J.Gabrys - Lietuvos universiteto absolventas. Baigęs šią aukštąją mokyklą, visą laiką dirbo Technikos ir Statybos fakultetuose. 1938 m. Rygos universitete apgynė daktarinę disertaciją. Pasitraukęs į Vakarus, kurį laiką profesoriavo Amerikoje. S.Kairys (1897-1964) 1908 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Iš pradžių dirbo inžinieriumi Rusijoje, o vėliau Vilniuje ir Kaune, vadovavo kanalizacijos ir vandentiekio projektavimo bei tiesimo darbams. Dirbdamas gamyboje, nuo 1923 m. taip pat dėstė Technikos fakultete. Jis vienas iš Lietuvos dešiniųjų socialdemokratų lyderių, buvo Lietuvos Tarybos ir Seimo narys. Artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. M.Ratautas (1887-1971) 1913 m. baigė Maskvos matavimo institutą, dirbo geodezininku. Grįžęs į Lietuvą, vadovavo Žemės ūkio ministerijos Geodezijos skyriui, vėliau Kariuomenės štabo Topografijos skyriui. Prieš karą atliko I eilės trianguliacijos matavimus, atnaujino Lietuvos žemėlapius, sudarė Kauno, Panevėžio, Šiaulių geodezines nuotraukas, atliko gravimetrinius matavimus. Panaikinus Krašto apsaugos ministeriją, perėjo dirbti į Kauno universitetą. Katedrų personalas 1940/1941 mokslo metais daugiausia dėmesio skyrė katedrų organizavimui ir jų stiprinimui, pedagoginio darbo pertvarkymui pagal naujus reikalavimus, todėl mokslinio darbo srityje nedaug tenuveikė. Buvo išleisti vadovėliai: J.Šimoliūno "Statyba", II t., S.Kolupailos "Hidrometrija", II t., S.Dirmanto "Topometrija", 1 t. Už didelius nuopelnus mokslui ir technikai fakulteto taryba 1940 m. gruodžio 21 d. nutarė S.Kolupailai, J.Šimoliūnui ir S.Kairiui suteikti inžinerijos daktarų laipsnius be disertacijų gynimo. Prasidėjus karui Laikinosios vyriausybės Švietimo ministras ir e. Ministro Pirmininko p. J.Ambrazevičius atleido prof. S.Kolupailą ir visus kitus 1940/1941 m. laikotarpio Universiteto vadovus iš užimamų pareigų. Nuo 1941 m. rudens fakultete buvo paliktas 31 dėstytojas, iš jų 2 ordinariniai profesoriai, 5 ekstraordinatoriai profesoriai (profesorių titulai nebuvo pripažinti J.Kuodžiui ir J.Gabriui), 7 docentai, 7 adjunktai (tai asmenys, baigę aukštąjį mokslą ir fakulteto tarybos pripažinti savo srities specialistais), 5 vyr. asistentai, 4 jaun. asistentai ir 1 lektorius. Katedrų vedėjais buvo išrinkti ir nuo

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

25

1941 m. rugpjūčio 1 d. paskirti tie patys asmenys, kurie joms vadovavo ir 1940/1941 mokslo metais. Pasikeitus kai kurių katedrų pavadinimams, prof. J.Šimoliūnas tapo Trobesių konstrukcijų katedros, doc. J.Kuodis - Tiltų ir konstrukcijų katedros, adjunktas J.Kovalskis - Architektūros tipologijos katedros vedėjais, o Melioracijos ir Žemėtvarkos katedrų vedėjų etatus laikinai užėmė adjunktas J.Ceičys ir doc. M.Ratautas. Mirus prof. M.Songailai, Architektūros kompozicijos ir paišybos katedros vedėju nuo 1942 m. kovo 1 d. tapo doc. S.Rudokas. Kitais metais buvo patvirtinti 44 dėstytojų etatai, be to, dar buvo 9 laborantai ir meistrai. Paskutiniųjų karo metų duomenys apie dėstytojus (1943 m. balandžio 1 d.) yra tokie: 47 dėstytojai, iš jų 4 ord. profesoriai, 6 ekstraord. profesoriai, 9 docentai, 7 adjunktai, 12 vyr. asistentų ir 9 jaun. asistentai. Be to, fakultetui buvo paskirta 10 laborantų ir meistrų. Dėstytojai, siekiantys būti atleisti nuo darbų Vokietijoje, turėjo dirbti mokslinį darbą, apie kurio aktualumą sprendė vokiečių administracija. Visi moksliniai darbai buvo suskirstyti į keturias grupes: A - svarbūs karui, B - svarbūs atstatymui, C - svarbūs pagrindiniai tyrimai ir D - neskubūs. A grupei buvo priskirtos šios temos: "Ekonomiškoji greitoji statyba pagal vietą ir sąlygas", "Statybinės priemonės epidemijos vengti", "Būstiniai laiknamiai (gyvenamieji barakai) nuolatinių butų trūkumui pašalinti", "Geležies taupymas masyvinėje statyboje", "Lietuvos gręžinių geologinis ir hidrologinis apdirbimas", "Geodezinės topometrinės medžiagos panaudojimas stambaus mastelio žemėlapiams", "Nuotakio balansas Nemuno baseine", "Aktualūs hidrografiniai darbai kariuomenės reikalams", "Rusijos upių nuotakis" ir kt. Iš B grupės darbų paminėtini: "Lietuvos miestų ir miestelių išplanavimo darbai", "Metalinių susprogdintų tiltų Lietuvoje ištyrimas ir atstatymui duomenų rinkimas", "Kauno geležinkelio stoties praplėtimo tyrimas", "Neries baseino nuotakis", "Nusausinimo kanalų deformacija ir jų priežastys", "Nemuno kilpos vandens jėgos panaudojimas" ir kt. C grupei buvo priskirti darbai: "Ūkininko sodybos padėtis Lietuvoje po karo", "Lietuvos miestų planavimo pagrindai", "Clapeyrono lygčių konfigūracijos narių taikymas statybinėje statikoje", "Susisiekimo su periferijomis ir tranzito pro Kauną pagerinimas". "Kauno miesto tiltų per Nemuną projektavimo sąlygų sprendimas ir tiltų eskizinis projektavimas" ir kt. Neskubiais buvo pripažinti darbai: "Renesansas ir Barokas Lietuvoje", "Pokarinės statybos konstrukcijų problemos", "Naujų kelių konstrukcijų tyrimas ir esamų pagerinimas", "Lietuvos vandens kelių tinklo įjungimas į Europos tinklą" ir kt. Buvo pagriežtinti reikalavimai mokslo laipsnių įgijimui. Švietimo generalinio tarėjo reikalavimu į Universiteto reguliaminą buvo įtrauktas papildymas, pagal kurį Statybos ir Technologijos fakultetų asistentai turi įgyti daktaro laipsnį per 5 metus (Medicinos fak. - per 6 metus, kituose fakultetuose - per 4 metus). Tačiau Statybos fakultete okupacijos laikotarpiu nebuvo apginta nė viena disertacija. Dėstytojai išleido šiuos vadovėlius: J.Šimoliūnas "Statyba", IV t., K.Vasiliauskas "Medžiagų atsparumas", S.Dirmantas "Topometrija", S.Kolupaila "Hidraulika". Artėjant frontui, didelė dalis Statybos fakulteto dėstytojų pasitraukė į Vakarus. Lietuvoje liko tik trys katedrų vedėjai: Statybinės statikos - K.Vasiliauskas, Inžinerinės geologijos - J.Dalinkevičius, Geodezijos ir astronomijos - M.Ratautas. Daugelio katedrų vedėjais nuo 1944 m. rugsėjo 13 d. buvo išrinkti kiti fakulteto dėstytojai: Architektūros kompozicijos - S.Sčesnulevičius, Piešimo - V.Verbickas, Trobesių konstrukcijų - J.Mikuckas, Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų - A.Rozenbliumas, Metalinių ir medinių konstrukcijų ir tiltų - A.Bistrickas, Kelių - J.Kiškinas, Hidrologijos ir hidraulikos - K.Pilkauskas, Hidrotechnikos - R.Dačinskas, Miestų sanitarijos - S.Vabalevičius, Melioracijos - B.Petrulis, Geodezijos ir astronomijos - K.Sleževičius. Kadangi trūko specialistų, kai kuriems dėstytojams teko vadovauti dviems katedroms. Topometrijos ir Žemėtvarkos katedrų vedėju buvo išrinktas J.Deksnys, Miestų planavimo ir Architektūros ir meno istorijos katedrų vedėju - S.Stulginskis. Po kelių savaičių į Geodezijos ir astronomijos katedros vedėjo postą grįžo M.Ratautas, o Architektūros ir meno istorijos katedros vedėju buvo paskirtas K.Dušanskas-Duž. Nedatuotame 1944 m. Universiteto pase dar minima Grafinių darbų katedra ir jos vedėjas R.Pesys, Hidraulikos ir hidrologijos katedros vedėju įrašytas J.Macevičius. Daugelis katedrų vedėjų neturėjo nei mokslinių laipsnių, nei mokslinių vardų. Parvykęs iš evakuacijos J.Ceičys 1946 m. pradžioje buvo grąžintas į Melioracijos ir žemėtvarkos katedros vedėjo pareigas. Jungtinei Architektūros katedrai vadovavo S.Stulginskis. Hidraulikos katedros vedėju nuo 1947 m. sausio 16 d. buvo M.Stonys, o prie jos prijungus Hidrologijos ir hidraulikos katedrą - J.Macevičius. Jungtinei Statybinių konstrukcijų katedrai vadovavo A.Rozenbliumas. 1948 m. J.Dalinkevičiui visiškai perėjus dirbti į Vilniaus universitetą, Inžinerinės geologijos katedros vedėju antraeilėms pareigoms

26

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

buvo paskirtas prof. Mykolas Kaveckis (1889 -1968). M. Kaveckis 1912 m. baigė Charkovo universitetą po to kelis metus studijavo Kijevo politechnikos institute, dirbo Charkovo akmens anglies ir mineralinių žaliavų laboratorijoje. Atvykęs į Lietuvą, dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune ir Kauno bei Vilniaus universitetuose. Kaune buvo Geologijos ir mineralogijos katedros, o Vilniuje - Mineralogijos ir petrografijos katedrų vedėjas. 1931 m. apgynė daktarinę disertaciją. Hidrologinių ir hidrocheminių tyrimų pradininkas Lietuvoje. Statybos fakulteto dėstytojų skaičius nuo 42 (1945 metais) išaugo iki 55 (1950 metais), nepaisant to, kad nuo jo atsiskyrė Architektūros fakultetas. Iš pradžių Statybos fakulteto katedros buvo negausios. 1946 metais iš šešiolikos katedrų septyniose buvo vos po 2 dėstytojus, trijose po 3 dėstytojus. Tik keturiose buvo 5 ir daugiau dėstytojų. Tuo metu stambiausia buvo Architektūrinių konstrukcijų katedra, kuriai priklausė 9 dėstytojai. Paskutiniaisiais Universiteto veikimo metais tik trijose katedrose (Grafinių darbų, Inžinerinės geologijos ir Miestų santechnikos) buvo po 3-4 dėstytojus, o kitose daugiau. Katedros padidėjo ne tik dėl išaugusio akademinio krūvio, bet ir todėl, kad kai kurios smulkios katedros buvo sujungtos, pavyzdžiui, Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų bei Metalinių ir medinių konstrukcijų ir tiltų - į Statybinių konstrukcijų katedrą, Hidrologijos ir hidraulikos bei Melioracijos katedros buvo prijungtos prie Hidrotechnikos katedros. Fakultete nuo pat pirmųjų pokario metų pasidarė labai aktualios mokslinės ir pedagoginės kvalifikacijos, kurias atsispindėjo moksliniai laipsniai ir vardai. Jau 1945 m. pradžioje buvo įteisinti dėstytojų prieš karą ir karo metu įgyti moksliniai vardai ir laipsniai. Aukščiausioji atestacinė komisija Maskvoje pripažino K.Vasiliauskui profesoriaus vardą ir geologijos-mineralogijos mokslų daktaro laipsnį, K. Sleževičiui - profesoriaus vardą (jis netrukus persikėlė į Vilniaus universitetą), A.Bistrickui, J.Kiškinui, M.Ratautui ir S.Stulginskiui - docentų vardus. 1946 m. Universitetui ir jo suvienytajai techniškųjų fakultetų mokslinei tarybai buvo suteikta teisė priimti gynimui daktarines ir kandidatines disertacijas iš statinių statikos, inžinerinės geologijos ir kitų nestatybinio profilio specialybių. Jau sekančiais metais techniškųjų fakultetų taryboje pirmasis iš fakulteto darbuotojų technikos mokslų kandidato laipsnį įgijo J.Kiškinas, kuris apgynė disertaciją "Gelžbetonio konstrukcijų tinkamumo geležinkelių viršutinei daliai tyrimas". 1948 m. technikos m. kandidatų laipsnius gavo J.Čeičys už disertaciją "Nusausinimo kanalų deformacija", A.Rozenbliumas už darbą "Sunkieji betonai", J.Mikuckas už darbą "Molio trobesių statyba", 1950 m. - R.Pesys už disertaciją "Sijyno (daugiaeilės bikonstrukcijos su tampriais skersiniais ryšiais) skaičiavimo ir konstravimo klausimu". Kitur kandidatine disertaciją "Netiesioginis linijų matavimas" apgynė ir gavo geodezijos mokslų kandidato laipsnį M.Kosčiauskas. Visiems šiems asmenims netrukus buvo suteikti ir docentų vardai. Be to, patyrusiems dėstytojams S.Vabalevičiui ir S.Sčesnulevičiui buvo pripažinti docentų vardai, nors jie ir neturėjo mokslinių laipsnių. Prieš Universiteto reorganizavimą 20% fakulteto dėstytojų jau turėjo vardus ir laipsnius, tarp jų 2 profesoriai mokslų daktarai, 1 profesorius antraeilėms pareigoms, 5 docentai mokslų kandidatai, iš jų vienas antraeilininkas, 1 mokslų kandidatas, 3 docentai. Pagal šį rodiklį Statybos fakultetas lenkė daugelį kitų Universiteto techniškųjų fakultetų, kuriuose dėstytojų su moksliniais vardais ir laipsniais buvo 16,2%. Nors visose katedrose buvo po vieną ar du dėstytojus su moksliniais vardais ir laipsniais, tačiau vienas - Hidrotechnikos katedros vedėjas, neturėjo nei vieno, nei kito. Mokslinių kadrų rengimui paspartinti 1948 m. fakultete buvo atidaryta aspirantūra. Pirmas aspirantas buvo V. Grigaliūnas (statybinės statikos specialybė), tačiau jo aspirantūra baigėsi nesėkmingai - be disertacijos gynimo. Disertacijų gynimas buvo stiprėjančio mokslinio darbo rezultatas. Pirmaisiais mokslo metais mokslinis darbas buvo labai ribotas ne vien dėl to, kad trūko aparatūros, kuro ir elektros energijos, bet ir todėl, kad daugelis dėstytojų dėl specialistų stokos ir materialinių sunkumų turėjo net po kelias antraeiles pareigas. Vis dėlto buvo baigti moksliniai darbai: K.Vasiliausko "Sijos ant svyruojančių atramų", J.Macevičiaus "Nemuno vidurio maksimalus nuotakis" ir "Šventosios upės nuotakis", S.Sčesnulevičiaus "Aparatai termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumui matuoti". Nors buvo stengiamasi mokslinius darbus padaryti labiau kompleksinius, kad juos atliktų didesni kolektyvai, tačiau vis tiek vyravo individualūs moksliniai darbai, nes daugeliui dėstytojų rūpėjo mokslinių kvalifikacijų kėlimas ir disertacijų ruošimas. Iš pradžių fakulteto dėstytojų mokslinius darbus apėmė dvi pagrindinės mokslinės problemos (iš aštuonių buvusių visame institute): vietinių žaliavų tyrimas ir panaudojimas (tai buvo

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

27

tarpfakultetinė problema) ir tautos monumentaliosios architektūros tyrimas. Vėliau prisidėjo dar dvi pagrindinės problemos: Lietuvos TSR kolūkių statyba ir geriamo vandens tiekimo klausimai. Palengva mezgėsi katedrų ryšiai su gamyba. Daugiausia buvo teikiamos konsultacijos, projektuojama ir atliekamos įvairios analizės. Štai 1945/50 m.m. Architektūrinių konstrukcijų katedros dėstytojai paruošė optimalių betono sudėčių parinkimo lenteles, dalyvavo projektuojant Vilniaus filharmonijos ir kelių gyvenamųjų namų rekonstrukcijas, sudarant Kauno klinikų plėtimo genplaną. Statybinės mechanikos katedros medžiagų atsparumo laboratorija įvairioms įmonėms atliko per 500 analizių. Statybinių konstrukcijų katedros konsultacijos apie medinių pastolių panaudojimą davė Kauno statybos trestui 70000 rb. ekonomiją, katedros dėstytojai dalyvavo projektuojant ir prižiūrint "Spartuolio" fabriką. Grafinių darbų katedros darbuotojai sukūrė Ukmergės pradžios mokyklos, Švenčionių mokytojų seminarijos ir Įeitų visuomeninių pastatų projektus. Inžinerinės geologijos katedros bendradarbis J.Šimkus tyrė molio telkinius kolūkių plytinėms. Pagal V.Ražaičio projektus buvo statomi "Trinyčių" ir "Gulbės" fabrikai. Geodezijos katedros darbuotojai dalyvavo atliekant dešimties kolūkių topometrines nuotraukas. Pradėti diegti gamyboje ir atskirų baigtų mokslinių darbų rezultatai. M.Ratauto darbu "Vietinės trianguliacijos tyrimai", M.Kosčiausko "Netiesioginis linijų matavimas vandens tyrinėjimuose" ir kitais fakulteto darbais savo praktinėje veikloje naudojosi projektavimo įstaigos. V.Kriščiūno darbo "Esamųjų Lietuvoje sauskelių važiuojamosios dalies konstrukcijų apžvalga" duomenys naudoti gerinant kelių remontą ir tiesimą. A.Rozenbliumo darbai "Granuliometrinio sąstato reikšmė betono tvirtumui", "Sunkieji betonai gelžbetonio darbams", 'Vietinės rišamosios medžiagos ir jų pritaikymas statybose" leido racionaliai naudoti rišamąsias medžiagas statybose . J.Dalinkevičiaus "Kauno m. inžineriniai geologiniai tyrinėjimai" ir R.Dačinsko "Medžiaga Kauno m. geologiniam žemėlapiui" sudarė pagrindą Kauno generaliniam planui. S.Vabalevičiaus darbas "Lietaus intensyvumo kreivoji LTSR teritorijoje" panaudotas sudarant kanalizacijos projektus. Svarbią vietą aukštųjų mokyklų mokslinėje veikloje užima monografijų ir vadovėlių leidimas. Tuo metu fakultete išleistais veikalais pasižymėjo tik K.Vasiliauskas, išleidęs monografijas "Lekalinės kreivės", "Svyruojančių atramų sijos" (abi 1948) ir vadovėlį "Medžiagų atsparumo pagrindai" (1949). Mokslinių darbų rezultatai buvo aptariami Universiteto konferencijose. 1946 m. pradžioje Statybos fakulteto taryba nusprendė organizuoti ne rečiau kaip kartą per semestrą konferencijas su vienu ar dviem pranešimais, kurie būtų įdomūs mokslo personalui, aukštesniųjų kursų studentams ir gamybininkams. Tose konferencijose, o tiksliau, seminaruose, pranešimus skaitė J.Dalinkevičius apie leistinas gruntų apkrovimo normas, K.Dušanskas-Duž apie koklinių krosnių paviršiaus nustatymą, A.Rozenbliumas betono gamybos klausimais ir kt. Mokslinį darbą intensyvinti ir mokymo procesą tobulinti padėjo fakulteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis. Katedros pradėjo bendradarbiauti su Maskvos geodezijos, aerofotografįjos ir kartografijos inžinierių, inžinerinių statybos, geležinkelio, transporto institutais, Leningrado hidrometeorologijos, politechnikos, inžineriniu statybos institutais.

MOKYMO PROCESAS 1940 m. įkūrus Statybos fakultetą, tuoj pat buvo įvesti nauji, tobulesni du Technikos fakulteto tarybos sudaryti mokymo planai. Šiems mokymo planams būdinga daug gilesnė specializacija. Greta Statybos skyriaus (specialybės), kuriame atsirado dvi - statybos ir hidrotechnikos-melioracijos šakos (specializacijos) buvo suformuoti dar du - Architektūros ir Geodezijos skyriai. Skyrių mokymo planai jau skyrėsi nuo pirmo kurso. Skirtinga buvo ir skyrių studijų trukmė. Geodezijos skyriuje studijos trukdavo ketverius metus, visuose kituose - pusmečiu daugiau. Kuo skyrėsi naujieji mokymo planai nuo anksčiau veikusių, gerai matyti, palyginus ankstesniuosius mokymo planus (2.1 lentelė). Visų pirma beveik 700 valandų sumažėjo bendrasis akademinis krūvis, nes pusmečiu sutrumpėjo studijos. Sumažėjo valandų skaičius, skirtas aukštajai matematikai, fizikai, chemijai, paišybai, mašinžinystei, statybos medžiagų technologijai, geležinkeliams, hidrologijai ir hidrometrijai, kai kurioms kitoms disciplinoms. Padidėjo valandų skaičius, skirtas braižomajai geometrijai, sauskeliams, geležinėms konstrukcijoms ir kt. Atsirado naujų disciplinų: automobilizmas, žemės darbai, rėmai, statybos įstatymai.

28

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Kai kurių disciplinų (architektūros braižybos, melioracijos, visuomenės ūkio pagrindų, įmonių organizavimo ir kt.) atsisakyta. Pasikeitė kai kurių disciplinų pavadinimai: neorganinė chemija virte bendrąja chemija, geodezija - topometrija, architektūra - architektūros enciklopedija, buhalterija ■ sąmatomis ir atskaitomybe. Tai turėjo pakeisti ir tų disciplinų turinį. Visos matematinės disciplinos sujungtos į vieną - aukštąją matematiką. Tiltų disciplina skilo net į tris: masyvinius tiltus, medinius tiltus ir plieninius tiltus. Vietoj privalomosios hidrotechnikos įrengimų disciplinos atsiradę rekomenduojamoji hidrotechnikos konstrukcijų disciplina (buvo ir kitų rekomenduojamųjų dalykų). Atsirado dvi pasirinktinos disciplinos - geležinkelių centralizacija ir signalizacija bei žemės ūkic architektūra, iš kurių studentas turėjo pasirinkti vieną. Įvesta rusų kalba vietoj užsienio kalbos, kuri perėjo į rekomenduojamųjų disciplinų grupę. Lyginant 1932 m. ir naujų mokymo planų absoliučias ii lyginamąsias apimtis pagal atskiras disciplinų grupes, paaiškėjo, kad jos matematinėms disciplinoms, fizikai, chemijai ir ekonominėms disciplinoms sumažėjo. Bendrųjų techninių disciplinų bendroji apimtis padidėjo labai nežymiai, o lyginamoji apimtis - šiek tiek daugiau. Nors valandų skaičius, skirtas specialybės dalykams, sumažėjo trim šimtais valandų, tačiau jų lyginamoji apimtis padidėjo, nes smarkiai sumažėjo bendrasis akademinis krūvis. Pažymėtina, kad specialybės dalykų lyginamoji apimtis šiuose mokymo planuose, palyginus su visais ankstesniaisiais, pasiekė maksimumą. Čia reikia turėti galvoje, kad šie statistiniai duomenys pateikiami be visuomenės mokslų disciplinų, kurios pirmaisiais pokaric metais buvo įtrauktos į mokymo planus, bet dar nenurodyta jų apimtis ir nepaskirstyta semestrais. Hidrotechnikos-melioracijos šakos mokymo planai nuo statybos šakos planų I kurse beveik nesiskyrė, tik bendrajai chemijai buvo pridėtos 33 valandos pratyboms, o paišyba priskirta prie rekomenduojamųjų disciplinų. Aukštesniuose kursuose buvo gana didelių skirtumų. Hidrotechnikosmelioracijos šakoje buvo sumažintos aukštosios matematikos ir sauskelių apimtys, nebeliko dinamikos, architektūros enciklopedijos, geležinių konstrukcijų, geležinkelių enciklopedijos, šildymo ir vėdinimo, rėmų, privalomojo miestų planavimo kurso. Vietoj jų patvirtintos specifinės šios šakos disciplinos: meteorologija ir klimatologija, dirvožemio mokslas ir bendroji žemdirbystė, teisės pagrindai, melioracija, vandens ūkio įstatymai, žemės ūkio ekonomika ir taksacija, hidrotechninės konstrukcijos, uostai, speciali hidraulika, vandens jėgos naudojimas, pievų ir pelkių kultūros, žemėtvarkos pagrindai. Vietoj trijų tiltų disciplinų buvo palikta viena mažesnės apimties tiltų disciplina. Architektūros skyriaus mokymo planai labai skyrėsi jau nuo pirmo kurso. Juose nebebuvo kai kurių disciplinų: pritaikomosios geologijos, dinamikos, hidraulikos, mašinžinystės, automobilizmo, žemės darbų, hidrologijos ir hidrometrijos, geležinkelių, tiltų, vandens kelių, inžinerinės geologijos ii kt. Mažiau valandų buvo skirta aukštajai matematikai, fizikai, topometrijai, statikai ir kinematikai, sauskeliams. Architektams buvo dėstomos daug didesnės apimties braižybos, paišybos, miestu planavimo, architektūros kompozicijos disciplinos. Tik architektams buvo dėstomi tokie dalykai: architektūros formos, meno istorija, architektūros tipai ir normos architektūros istorijoje, perspektyva ir šešėlių teorija, akvarelė, vidaus architektūra, inžinerinė enciklopedija, lipdyba ir modeliavimas, lietuviškojo meno motyvai statyboje. Labai specifiniai buvo Geodezijos skyriaus mokymo planai. Su statybos šakos studentais geodezininkai turėjo vienuolika bendrų disciplinų: aukštąją matematiką, fiziką, statiką ir kinematiką braižomąją geometriją, topometriją, braižybą, rusų kalbą, dinamiką, mašinžinystę, miestų planavimą statybos įstatymus. Geodezininkams, kaip ir architektams, buvo privaloma užsienio kalba. Su hidrotechnikos-melioracijos šakos studentais jie turėjo bendras skaičiavimo technikos (kitoms specialybėms ji buvo neprivaloma), teisės pagrindų, žemės ūkio ekonomikos ir taksacijos, kadastro ii ipotekos disciplinas. Visos kitos disciplinos buvo dėstomos tik geodezininkams. Tai sferinė trigonometrija, dirvožemio mokslas, geodezinė astronomija, topometrija II, instrumentų mokslas, matavimų derinimas, topologija, fotografija, geodezija, geofizika, tikimybių teorija, statyba (spec kursas), kartografija, fotogeometrija, žemėtvarka, melioracijos pagrindai, žemėlapių gamyba, matavimu istorija, žemėtvarkos procesas. Šie mokymo planai galiojo ir II-ojo pasaulinio karo metais, tik rusų kalba buvo pakeista : vokiečių, o visuomenės mokslų disciplinos buvo panaikintos. Pagal tuos pačius mokymo planus buve dirbama ir pirmaisiais pokario metais, atstačius rusų kalbos ir visuomenės mokslų dėstymą, įtraukui

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

29

karinį parengimą, fizinį lavinimą ir kai kurias kitas disciplinas. Žinoma, kad nauji mokymo planai buvo patvirtinti 1946/47 ir 1948/49 m.m., tačiau jų rasti nepavyko. 1945 m. buvo sudarytas Universiteto naujo statuto projektas, kuriame pateiktos visos disciplinos, numatytos dėstyti kiekviename fakultete ir skyriuje. Palyginus šį Statybos fakulteto sąrašą su ankstesniais mokymo planais, pastebimas tam tikras skirtumas. Architektūros skyriaus disciplinų sąraše atsirado apdaila, statybinių darbų organizavimas, sodų ir parkų architektūra, tačiau neliko statybos, sauskelių, šildymo ir vėdinimo, sąmatų ir atskaitomybės, rėmų, vandentiekio, miestų kanalizacijos disciplinų. Statybos skyriuje vietoj mašinžinystės, miestų planavimo, sąmatų ir atskaitomybės, rėmų, hidrotechninių konstrukcijų, vandens kelių ir kai kurių kitų dalykų atsirado statybinių mašinų, medinių konstrukcijų, tamprumo teorijos, statybos darbų organizavimo disciplinos. Hidrotechnikos skyriaus disciplinų sąraše neliko mašinžinystės, sąmatų ir atskaitomybės, miestų planavimo, kadastro ir ipotekos, pievų ir pelkių kultūrų, o atsirado statybinės mašinos, pamatai ir pagrindai, statybos darbų organizavimas, hidrogeologija, vandens tyrimas, hidraulinės mašinos. Beveik visai nepasikeitė geodezijos skyriaus disciplinų sąrašas. Naujo Kelių skyriaus disciplinų sąraše greta bendrųjų visam fakultetui patvirtinti tokie specialieji dalykai: statybinių medžiagų technologija, inžinerinė geologija, petrografija, dirvotyra ir gruntotyra, hidraulika, hidrologija ir hidrometrija, kelių statybinės medžiagos, žemės darbai, autokelių pagrindai, autokelių tyrinėjimai ir projektavimas, autokelių tiesimas ir eksploatacija, autotransportas, automobilizmas, kelių statybos mašinos, geležinkeliai, geležinkelių signalizacija ir centralizacija, geležinkelių eksploatacija, gelžbetonis, medinės ir plieninės konstrukcijos, pagrindai ir pamatai, mediniai tiltai, plieniniai tiltai, masyviniai tiltai, vandens keliai ir uostai, architektūros enciklopedija, statybos darbų organizavimas. Reikia manyti, kad šie disciplinų sąrašai ir sudarė 1946/47 m.m. patvirtintų mokymo planų pagrindą. Kadangi po karo atsirado daug naujų disciplinų, savaitinis akademinis krūvis buvo labai didelis, jis viršydavo 40 valandų. Vėliau studijų trukmė buvo pailginta iki 5 metų, tačiau ir tai nepadėjo visiškai sunormuoti savaitinio krūvio. Mat kiekviena katedra siekė, kad jos disciplinoms būtų skiriama daugiau valandų, nes nuo to priklausė dėstytojų skaičius. Jau 1940/1941 mokslo metais buvo siekiama laikytis pagrindinių Tarybos Sąjungos aukštųjų mokyklų veiklos principų - buvo bandyta pamažu pereiti iš dalykinės sistemos į kursinę, įvesti privalomąjį užsiėmimų lankymą, egzaminų sesijas. Nors aukštesniuosiuose kursuose buvo palikta senoji dalykinė sistema, pirmajame kurse jau buvo stengiamasi dirbti pagal kursinę sistemą. Iš pirmakursių buvo reikalaujama pavasarį išlaikyti visus to kurso egzaminus ir įskaitas, išimties keliu rudeniui buvo galima perkelti tik du dalykus. Pavasarį jau buvo nustatyta egzaminų sesija, sudarytas egzaminų tvarkaraštis. Aukštesniųjų kursų studentams buvo taikomas tam tikras minimumas. II kurso studentai turėjo baigti visus I kurso dalykus, gauti visas savo kurso įskaitas ir išlaikyti bent šių dalykų egzaminus: Statybos skyriuje - aukštosios matematikos, dinamikos, medžiagų atsparumo ir statybos; Architektūros skyriuje - medžiagų atsparumo, statybos, architektūrinių tipų ir normų, architektūros istorijos; Hidrotechnikos skyriuje - medžiagų atsparumo, statybos, žemės darbų, hidraulikos. Neatlikę šio minimumo, studentai turėjo būti palikti I kurse ir toliau tęsti studijas pagal kursinę sistemą. Antramečiams studentams buvo žadama įskaityti atliktus pratimus ir tik labai gerai išlaikytus egzaminus. Trečiakursiai turėjo baigti visus I ir II kursų dalykus, gauti visas II kurso įskaitas ir išlaikyti bent statybinės statikos, geležinių konstrukcijų, gelžbetonio ir sauskelių egzaminus. Ketvirtakursiai turėjo baigti visus I, II ir III kursų egzaminus, gauti visas savo kurso įskaitas ir išlaikyti bent jau masyvinių tiltų, medinių tiltų, plieninių tiltų ir hidrotechnikos konstrukcijų egzaminus. Diplominio projekto temą studentas galėjo gauti, jeigu jam trūko tik vieno egzamino. Aukštesniuose kursuose egzaminų tvarkaraščio nebuvo, dėl kiekvieno egzamino studentas turėjo susitarti su to dalyko dėstytoju. Kursinė sistema tada praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes 1941 m. birželio mėn. karas palietė Lietuvą. Karo metais visuose kursuose buvo sugrįžta prie dalykinės sistemos. Pagal fakulteto reguliaminą, priimtą 1942 m. rugpjūčio 17 d., buvo nustatytas tam tikras minimumas: studentai privalėjo turėti visus žemesniųjų kursų egzaminus ir įskaitas, visas savo kurso įskaitas ir išlaikyti to kurso egzaminus, kurie mokymo planuose buvo pažymėti žvaigždutėmis. Tos disciplinos mažai kuo skyrėsi nuo anksčiau buvusio minimumo. Egzaminams numatyta skirti laiką rudens semestro pradžioje ir gale bei pavasario semestro gale. Tai ne kas kita, kaip egzaminų sesijos. Be to, dėstytojas savo nuožiūra turėjo skirti dar bent po

30

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

vieną datą egzaminui. Iš pradžių mokymo procesas vyko sklandžiau nepaisant karo sukeltų sunkumų. Vėliau kariniams tikslams užėmus dalį patalpų, pradėjus mobilizuoti jaunimą į pagalbinius vokiečių kariuomenės dalinius, reicho darbų tarnybą ir pagaliau į SS korpusą, mokymo procesas labai sutriko. Uždarius Universitetą, fakulteto dėstytojai studentams sudarė tam tikras sąlygas tęsti studijas. Užsiėmimai, daugiausia konsultacijų forma, buvo vedami įvairiose įstaigose ir net dėstytojų butuose. Po karo, atkūrus Universitetą, jame prasidėjo naujas etapas - perėjimas prie Tarybų Sąjungos aukštojo mokslo sistemos, kuriai būdingi šie elementai: kursinė sistema su egzaminų sesijomis, privalomieji mokymo planai ir specialybinės bei materialistinės pasaulėžiūros ugdymas, privalomasis užsiėmimų lankymas. Pirmieji pokario laikotarpio mokslo metai buvo labai sunkūs, nes dėl vakarų Lietuvoje įstrigusio fronto studentai rudens semestre buvo registruojami net iki lapkričio 15 d., trūko kuro, elektros energijos, baldų, bendrabučių, mokomosios literatūros ir kitų mokymo priemonių, studentai patys turėjo ruošti kurą. Pasibaigus karui, padėtis pamažu gerėjo. Gana sunkiai vyko perėjimas prie kursinės sistemos, nes aukštesniųjų kursų studentai buvo pripratę prie kitokios tvarkos. Dėl to ir dėl silpno žemesniųjų kursų studentų kontingento atsirado didelis akademinis nepažangumas. Po egzaminų sesijų likdavo daug skolininkų, o akademinių skolų likvidavimas užtrukdavo gana ilgai, tuo trukdydamas tinkamai pasiruošti kitai sesijai. Tačiau per 1945/46 m.m. studentų akademiniai įsiskolinimai sumažėjo dvigubai. Fakultetui pereiti prie tipinių Tarybų Sąjungos specialybių nebuvo taip sunku, kaip kitiems fakultetams, nes jo specialybių pavadinimai mažai kuo skyrėsi nuo tipinių. 1947/48 m.m. fakultete jau buvo šios tipinės specialybės: pramoninė ir civilinė statyba, kelių statyba, hidrotechninė statyba. Kiek kebliau buvo su geodezijos specialybe, kurios tipiniame sąraše nebuvo, o buvo katedros specialybių grupė, pavadinta geodezijos vardu. Nepaisant to, ir toliau fakultete liko netipinė geodezijos specialybė. Vėliau kai kurių specialybių pavadinimai keitėsi, nes buvo padaryta pataisų tipiniame sąraše, tačiau tai esmės nekeitė. 1949 m. rudenį buvo patvirtinta nauja vandentiekio ir kanalizacijos specialybė. Pagrindinė disciplina, kuri turėjo studentams diegti taip vadinamąją materialistinę pasaulėžiūrą, buvo marksizmas-leninizmas, kuris pradėtas dėstyti tik 1945/46 mokslo metais, nes prieš tai nebuvo nei dėstytojų, nei atitinkamos katedros. Jis buvo dėstomas visuose kursuose. Šios disciplinos studijas apsunkino tai, kad ji iš pradžių buvo dėstoma rusų kalba, o daugelis studentų tą kalbą prastai mokėjo. Be to, dalis studentų buvo priešiškai nusiteikę naujosios santvarkos atžvilgiu. Mokslo personalas buvo įpareigotas paskaitų metu daryti ideologinius ekskursus, neigti partizaninio pasipriešinimo prasmingumą. Taip buvo pradėtas vykdyti vienas iš pagrindinių sovietinės aukštosios mokyklos principų dėl mokymo ir auklėjimo vienovės. Norint auklėti studentus sovietine dvasia, visų pirma reikėjo patiems dėstytojams gerai susipažinti su marksizmo-leninizmo pagrindais. Todėl daugelis jų privalėjo studijuoti vakariniame Marksizmo-leninizmo universitete. Rektoratas dėstytojams organizavo konferencijas ideologiniais ir metodologiniais klausimais. Atskiros konferencijos buvo skiriamos išryškinti rusų ir sovietinių mokslininkų indėlį į pasaulinį mokslą. Nepaisant visų pastangų, dalis dėstytojų buvo kritikuojami už apolitiškumą, keliaklupsčiavimą prieš Vakarų mokslą ir techniką, nepakankamą rusų ir sovietinio mokslo iškėlimą. Be to, dėstytojai buvo raginami daugiau bendrauti su studentais ir po užsiėmimų. Dalis jų kartu su aktyviausiais, patriotiškai nusiteikusiais studentais neprisitaikė prie naujų reikalavimų ir apleido fakultetą. Iš pagrindų pasikeitė praktikų organizavimas. Iš beveik privataus studentų darbo baro tatai pasidarė svarbia katedrų veiklos sritimi. Katedros ieškojo praktikos bazių, sudarydavo praktikų programas, per savo dėstytojus vadovavo praktikams. Jei iš pradžių praktikos dažniausiai buvo atliekamos pagal susitarimą su įmonių ir įstaigų vadovais Lietuvos statybinėse, eksploatacinėse ir projektavimo organizacijose, tai vėliau atsirado nustatyta tvarka patvirtintų praktikos bazių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Tarybų Sąjungos respublikose. Iš jų paminėtinos Talino, Leningrado, Maskvos, Kaliningrado, Staliningrado statybinės organizacijos, Kogalymo statyba, Maskvos mokomasisparodomasis geležinkelis, Pabaltijo baseino kelių valdyba ir kt. Praktikos tose bazėse padėjo studentams ne tik susipažinti su stambesnėmis statybomis, bet ir praplėsti savo akiratį. Tuo metu atsirado dar viena naujovė -jaunųjų specialistų skirstymas į darbovietes. Iki tol absolvento įsidarbinimas buvo privatus jo paties reikalas.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

31

STUDENTAI IR ABSOLVENTAI Karo metu studentų skaičius iš pradžių sumažėjo iki trijų šimtų, bet frontui nusiritus tolyn nuo Lietuvos, studentų vėl pagausėjo. 1942 m. rudens semestre buvo 506 studentų, 34 laisvi klausytojai ir 6 hospitantai. Statybos skyriuje studijavo 311, Architektūros skyriuje -153, Hidrotechnikos-melioracijos skyriuje - 40 ir Geodezijos skyriuje - 42 asmenys. Pirmame kurse buvo 238, antrame -173, trečiame - 85 ir ketvirtame - 44 klausytojai. Vėlesnių vokiečių okupacijos metų statistinių duomenų nerasta. Po karo 1944/1945 mokslo metais fakultete studijavo 175 studentai. Kadangi krašto atstatymas reikalavo daug specialistų statybininkų, studentų skaičius tolydžiai augo ir paskutiniaisiais Universiteto metais beveik pasiekė pradinį Statybos fakulteto lygį. Šiuo laikotarpiu labai keitėsi fakulteto studentų sudėtis. 1940/41 mokslo metais, kai ypač buvo akcentuojama moterų ir vyrų lygybė, beveik šešeriopai pagausėjo statybą studijuojančių merginų - jų buvo 23 arba 4,23% visų studentų. Prasidėjus karui, merginų sumažėjo iki 4 (1,28%). Po karo jų vėl pagausėjo. 1945/46 m.m. studijavo 26 studentės (8,20%). Paskutiniaisiais universiteto veikimo metais merginų sumažėjo iki 20 (4,13%), nes nuo Statybos fakulteto buvo atskirtas moteriškiausias Architektūros skyrius. Nors pirmaisiais pokario metais lietuvių tautybės studentų pagausėjo (88), tačiau jų lyginamasis svoris sumažėjo iki 63,97%, nes padidėjo bendrasis kitataučių studentų skaičius. Ypač pagausėjo žydų - iki 155 (31,25%). Karo metais iš aukštųjų mokyklų pašalinus visus žydus, lietuvių lyginamasis svoris buvo padidėjęs iki 96,17%, nors absoliutus jų skaičius buvo šiek tiek sumažėjęs. Iš kitataučių daugiausia buvo rusų - 5 (1,60%). Po karo studentų lietuvių skaičius svyravo nuo 92,74 iki 96,69%. Kitų tautybių buvo vos po kelis studentus, išskyrus 1945/46 m.m., kai studijavo 11 lenkų. Pagal socialinę kilmę 1940/41 mokslo metais, kaip ir anksčiau, dominavo valstiečių (33,46%) ir tarnautojų (26,10%) vaikai. Žymiai pagausėjo bedarbių vaikų, kurie sudarė 7,17%, pusantro karto padidėjo darbininkų vaikų (5,51%). Sumažėjo prekybininkų (6,43%) ir laisvom profesijom besiverčiančių tėvų (4,96%) vaikų lyginamasis svoris. Apie studentų socialinę kilmę, prasidėjus karui, sunku spręsti, nes 29,71% studentų nepateikė apie tai žinių. Tačiau iš turimų duomenų galima spręsti, kad pagausėjo valstiečių vaikų ir sumažėjo tarnautojų, laisvomis profesijomis besiverčiančių ir prekybininkų vaikų lyginamasis svoris. Pirmaisiais pokario metais pagausėjo valstiečių (53,31%), darbininkų (12,62%) ir amatininkų (4,10%) vaikų, o sumažėjo tarnautojų vaikų, beveik išnyko prekybininkų vaikų kategorija. Prasidėjus žemė ūkio kolektyvizacijai, 1950 m. rudenį šalia individualių valstiečių (25,83%) studijavo ir kolūkiečių vaikai (32,85%). Gerokai pagausėjo studentų, kilusių iš darbininkų (20,45%) ir tarnautojų (18,39%). 1940 m. pagerėjo studentų materialinės sąlygos, nes buvo panaikintas mokestis už mokslą (tiesa, 1941 m. pavasarį jis buvo grąžintas kai kurių kategorijų studentam s), įkurti valdiški bendrabučiai. Labai padidėjo stipendininkų skaičius, jų fakultete tada buvo 271 (49,82% visų studentų). Karo metu sąlygos pablogėjo, nes studentai vėl turėjo mokėti mokestį už mokslą, stipendininkų sumažėjo iki 14,38%, buvo sunku susisiekti su kitose vietovėse gyvenančiais namiškiais, kurie buvo pagrindinis studentų pragyvenimo šaltinis. Nelengvi buvo ir pirmieji pokario metai, nes reikėjo mokėti už mokslą, maisto ir pramonės prekes galima buvo įsigyti tik pagal korteles ar brangiai pas spekuliantus. Tačiau tolydžio taisantis krašto ekonominei padėčiai, gerėjo ir studentų studijų sąlygos. 1940/41 mokslo metais buvo uždarytos visos iki tol veikusios studentų organizacijos. Buvo legalizuota komjaunimo organizacija, į kurią stojo pavieniai studentai, ir įkurta profsąjunginė organizacija, kuriai priklausė dauguma studentų. Į Universiteto ir fakultetų tarybas buvo įtraukti studentų atstovai. Statybos fakulteto taryboje studentų atstovu buvo paskirtas K.Šešelgis. Karo metais fakulteto, kaip ir viso Universiteto, studentų visuomeninis gyvenimas buvo neaktyvus, visas jų dėmesys buvo sukauptas į tai, kaip išvengti vokiečių valdžios dažnai skelbtų mobilizacijų. Pokario metais buvo atkurtos jaunimo ir profsąjungų organizacijos, kurių gretos gana sparčiai augo. Profsąjungai, kuri daugiausia rūpinosi studentų buitiniais ir kultūriniais reikalais, priklausė beveik visi studentai. Kūrėsi sporto, saviveiklos kolektyvai, studentų moksliniai būreliai. 1946/47 m.m. fakultete buvo įsteigtos muzikos, meninio žodžio ir liaudies šokių sekcijos, kuriose dalyvavo 35 studentai (19,02% visų studentų). Tų pačių mokslo metų pabaigoje vykusioje pirmojoje Universiteto sporto ir saviveiklos olimpiadoje

32

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

studentai statybininkai meninėse ir vyrų sporto varžybose užėmė pirmąsias vietas. Naujiena tuo metu buvo studentų traukimas į mokslinį darbą. 1945/46 m.m. jau veikė statybos, architektūros ir hidrotechnikos moksliniai būreliai. Jų nariai atlikdavo eksperimentinius tyrimus, rašė referatus, dalyvaudavo metinėse studentų mokslinių darbų konferencijose. Tada statybos būrelyje dalyvavo 120 studentų, kurie konferencijose perskaitė 11 referatų, kelių būrelyje dalyvavo 37 studentai, perskaitę 22 referatus, hidrotechnikos būrelis turėjo 31 studentą, 15 iš jų skaitė referatus, geodezijos būrelis turėjo 14 narių, skaitė 6 referatus. Pirmasis universiteto studentų mokslinės draugijos primininkas buvo studentas statybininkas A.Ferensas. Universiteto Statybos fakultetas per 10 metų išleido 297 inžinierius arba pusantro karto daugiau, neSu jų parengė iki tol veikęs Statybos skyrius per 18 metų. Fakulteto absolventai sudarė 44,66% visu tuo laikotarpiu Universitete parengtų inžinierių. 1940/41 mokslo metais fakultetas išleido 14, karo metais -129, pokario metais -154 inžinierius. Pirmieji inžinieriai hidrotechnikai-melioratoriai, architektai ir geodezininkai diplomus gavo 1943 m., o pirmasis kelininkas -1949 m. Statybos skyrius tuo laikotarpiu išleido 213 (71,72% visų fakulteto absolventų), Architektūros skyrius -17 (5,71%), Hidrotechnikosmelioracijos skyrius - 37 (12,41%), Geodezijos skyrius -19 (6,40%), Kelių skyrius -11 (3,71%) inžinierių. Tik 27 (21%) karo metais gavę diplomus absolventai juos įteisino pokario metais. Iš jų 15 statybininkų, 8 hidrotechnikai-melioratoriai ir 4 geodezininkai. Sunkų patikėti, kad likę Lietuvoje tų metų absolventai būtų nenorėję susitvarkyti savo dokumentų, todėl tenka manyti, kad dauguma jų per karo suirutę atsidūrė kitose šalyse. Iš to laikotarpio fakulteto absolventų paminėtini žinomi gamybininkai, projektuotojai, mokslininkai: Mokslų Akademijos akademikai A.Čyras ir A.Kudzys, tos pačios akademijos nariai korespondentai M.Lasinskas ir J.Burneikis, profesoriai mokslo daktarai E.Budreika, J.Macevičius, A.Spelskis, K.Šešelgis, V.Balčiūnas, B.Kasperavičiūtė, profesoriai M.Kosčiauskas, B.Petrulis ir kt.

2.2.2. ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS KATEDROS IR DĖSTYTOJAI Pokario metais reikėjo atstatyti sugriautus miestus ir kaimus, statyti daug gyvenamųjų namų, socialinės ir kultūrinės paskirties pastatų bei įmonių, vyko krašto urbanizavimas. Tad tarp stojančiųjų į Universitetą gana populiari pasidarė architektūros specialybė, kuri priklausė Statybos fakultetui ir kurios mokymo planai labai skyrėsi nuo kitų to fakulteto skyrių mokymo planų. Kai žymiai išaugo šio skyriaus studentų skaičius, TSRS Aukštojo mokslo ministro įsakymu Architektūros skyrius nuo 1945/46 mokslo metų pradžios buvo perorganizuotas į Architektūros fakultetą ir įkurtas Architektūros kompozicijos (vedėjai S.Sčesnulevičius, F.Bielinskis ir A.Lukošaitis), Miestų planavimo ir architektūros istorijos (vedėjai S.Stulginskis, K.Šešelgis), Tapybos ir skulptūros (vedėjai V.Verbickis ir A.Janulis), Inžinerinių ir architektūrinių konstrukcijų katedros. Pastaroji katedra tada nepradėjo veikti, o panašaus pavadinimo Architektūrinių konstrukcijų katedra ir toliau liko Statybos fakultete. Užtat Architektūros fakultete nuo 1947 m. rugsėjo 11 d. buvo įsteigta Statybos technikos katedra (vedėjas V.Grincevičius). 1949 m. rugsėjo 1 d. Architektūros kompozicijos katedra buvo suskaldyta į Architektūros įvado (vedėjas S.Sčesnulevičius) ir Architektūrinio projektavimo katedras (vedėjas A.Lukošaitis). Paskutiniaisiais metais fakultete buvo 5 katedros: Architektūros projektavimo, Architektūros įvado, Miestų planavimo ir architektūros istorijos, Tapybos ir skulptūros, Statybos technikos. Architektūros fakultetas veikė vos puspenktų metų, iki Universiteto perorganizavimo į Kauno politechnikos ir Medicinos institutą, nes jau buvo pradėtas mažinti studentų priėmimas į architektūros specialybę. Nuo Kauno politechnikos instituto įkūrimo ši specialybė ir architektūrinės katedros vėl sugrįžo į Statybos fakultetą. Fakultetui vadovavo dekanai S.Stulginskis (iki 1949 m. rugsėjo) ir S.Sčesnulevičius. Architektūros fakultetas gana dažnai keitė savo patalpas. Iš pradžių jis buvo įsikūręs Didžiuosiuose rūmuose, 1948 m. rudenį buvo perkeltas į buvusius Draudimo rūmus (dabartinius KMA rūmus), o 1950 m. - į buvusios vyskupijos rūmus. Fakultetui

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

33

kraustytis buvo palyginti nesunku, nes laboratorijų neturėjo, buvo tik kabinetai, braižyklos, paišykla ir auditorijos. Fakultetas buvo nedidelis ir kompaktiškas, nes jame veikė tik viena - architektūros specialybė. Fakultetas savo veiklą pradėjo su 3 katedromis ir 16 dėstytojų, o baigė - su 5 katedromis ir 26 dėstytojais. Katedros buvo nedidelės. Didžiausia iš pradžių buvo Architektūros kompozicijos, kuri turėjo 9 dėstytojus - daugiau negu dvi kitos katedros, kartu paėmus. Prieš Universiteto reorganizavimą didžiausios buvo Architektūrinio projektavimo (9 dėstytojai) ir Statybos technikos (8 dėstytojai) katedros. Kitose katedrose buvo vos po tris dėstytojus. Dėstytojai dažniausiai buvo jauni, nedidelį mokslinio ir pedagoginio darbo patyrimą turintys žmonės. Nebuvo nė vieno su moksliniu laipsniu. Per visą fakulteto veiklos laikotarpį nebuvo apginta nė viena disertacija. Iš pradžių fakultete dirbo vos vienas docentas - S.Stulginskis. Jis 1933 m. baigė Prahos politechnikos institutą, vėliau dirbo Telšių apskrities ir Šiaulių miesto inžinieriumi. Tuo metu pagal jo projektus buvo pastatyta Telšių gimnazija, "Alkos" muziejus, gyvenamųjų namų. S.Stulginskis 1940-1949 m. dirbo Kauno universitete, vėliau - projektavimo organizacijose. Ilgainiui docentų pagausėjo iki penkių. Tai S.Sčesnulevičius, A.Lukošaitis, F.Bielinskis, A. Janulis ir V.Verbickis. S.Sčesnulevičius pasižymėjo kaip aukštojo mokslo organizatorius, vadovavo katedroms, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Dekoratyvinės architektūros fakultetui, Universiteto Architektūros ir Statybos fakultetams. Prieš pradėdami dirbti universitete, A.Lukošaitis ir F.Bielinskis buvo žinomi kaip kūrybingi ir produktyvūs projektuotojai. Pagal A.Lukošaičio projektus buvo pastatyta: Alytaus kurhauzas, Marijampolės ligoninė, Raseinių gimnazija, jis vienas iš Darbo rūmų (dabar Profsąjungos rūmai) ir Taupomųjų kasų rūmų (dabar miesto Savivaldybė) Kaune projektų autorių. Pagal F.Bielinskio projektus pastatytos mokyklos Ukmergėje, Šventojoje, Vievyje, Kaune, stadionai Ukmergėje, Kaune, Alytuje. 1940-1941 m.m. ir pokario metais jis buvo Kauno m. vyriausiasis architektas. Visi šie trys docentai -Vytauto Didžiojo universiteto absolventai. A. Janulis meno mokslus baigė Belgijoje, įgydamas skulptoriaus specialybę. V.Verbickio biografija - tai tikra aukštojo technikos mokslo Lietuvoje istorija. Baigęs Peterburgo Archeologijos ir to paties miesto Civilinės inžinerijos institutus, jis 1920 m. Aukštuosiuose kursuose Kaune pradėjo dėstyti paišybą, po to dėstė Kauno universitete ir Kauno politechnikos institute. Šiose aukštosiose mokyklose V.Verbickis išdirbo net 116 semestrų. Dviems katedroms - Miestų planavimo ir architektūros istorijos, Statybos technikos - vadovavo vyr. dėstytojai, neturėję nei mokslinio laipsnio, nei mokslinio vardo. Pagrindinė fakulteto sprendžiam a mokslinė problem a buvo tautos m onum entaliosios architektūros tyrimas. Tam tikslui kiekvieną vasarą buvo organizuojamos ekspedicijos, kuriose dalyvavo ne tik dėstytojai, bet ir studentai. Kai kurie dėstytojai, ypač iš Statybos technikos katedros, nagrinėjo vietinių rišamųjų medžiagų, šildymo-vėdinimo ir kt. klausimus. Fakulteto dėstytojai teikė tam tikrą paramą ūkiui. F.Bielinskis, A.Lukošaitis ir kt. projektavo gyvenamuosius namus, dalyvavo ekspertizėse. K.Šešelgis sudarė detalų Akmenės cemento fabriko darbininkų kolonijos projektą. K.Bučas suprojektavo Biržų ir Panevėžio ligonines, Akmenės polikliniką. A.Spelskis suprojektavo dabartinius Lietuvos Vyriausybės rūmus ir jų interjerą, sukūrė "Siūlo" fabriko generalinio plano, 100 vietų darželio-lopšelio projektus. V.Zubovas sukūrė tipinio apylinkės vykdomojo komiteto pastato projektą. S.Stulginskis teikė konsultacijas ir dalyvavo įvairiose ekspertizėse. Dėstytojai mokslinius pranešimus skaitydavo ne tik Universiteto konferencijose, bet ir kitose aukštosiose mokyklose, pavyzdžiui, J.Peras - Leningrade, F.Bielinskis ir K.Šešelgis - Rygoje. Fakultetas mokslinėje ir metodinėje srityse bendradarbiavo su Maskvos architektūros institutu, Talino politechnikos institutu, Latvijos universiteto Architektūros fakultetu. Fakultetas nepajėgė išleisti originalių mokslo veikalų ir vadovėlių, bet S.Sčesnulevičius išvertė Michailovskio vadovėlį "Klasikinių architektūrinių formų teorija" (1949).

MOKYMO PROCESAS Yra duomenų, kad Architektūros fakultete, kaip ir visame universitete, mokymo planai buvo keičiami 1946 ir 1948 m., tačiau jų rasti nepavyko. Studijų trukmė iš pradžių buvo pailginta iki 5, o vėliau net iki 6 metų, nes, norint paruošti gerą architektą, reikia daug laiko skirti kūrybiniam darbui - projektavimui. Mokymo turinys dažnai buvo svarstomas katedrose. Buvo kritikuojamas ir

34

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

objektyvistinis dėstymo metodas, kurio esmė - paprastas atskirų formų ir stilių mene bei architektūroje išvardijimas, nepateikiant jų įvertinimo. Kai kurios planuose numatytos disciplinos iš viso nebuvc dėstomos. Taip 1949/50 m.m. nedėstyta statybinės technikos istorija ir inžinerinių statinių architektūra nes nebuvo dėstytojų, galėjusių jas skaityti. Fakultete daug vietos buvo skiriama projektams, nagrinėjantiems statinių ir kvartalų architektūrinę kompoziciją. Architektūrinius projektus sudarė dt pagrindiniai elementai - funkcionalumas ir kompozicija, kurie būdavo neblogai sprendžiami. Tačiat jose mažai dėmesio buvo skiriama konstrukciniams skaičiavimams, darbų ekonomikai ir organizavimui, Mokymo procese fakultetas vadovavosi Maskvos architektūros instituto programomis, tačiau įtraukdavę į jas tam tikrų nežymių pakeitimų.

STUDENTAI IR ABSOLVENTAI Studentų skaičius Architektūros fakultete išaugo nuo 154 (1946 m. rudenį) iki 202 (1950 m. rudenį). Fakulteto studentų sudėtį gali apibūdinti tokie tų metų duomenys: fakultete studijavo palyginti daug moterų, daugiau negu Statybos fakultete - 28 (18,18%) ir 49 (24,26%); lietuvių studentų buvo 145 (94,16%) ir 187 (92,57%); kitų tautybių studentų buvo vos po kelis; kuriantis fakultetui, jame studijavo 36,36% valstiečių, 31,17% tarnautojų, 18,83% darbininkų ir 7,79% amatininkų vaikų; paskutiniaisiais fakulteto veikimo metais studentų socialinė kilmė labai pakito - atsirado kolūkiečių vaikų (21,78%), pagausėjo darbininkų vaikų (14,85%) ir amatininkų vaikų (5,94%); tik tarnautojų vaikų kiekis liko pastovus (31,19%). Fakulteto saviveiklai jau pirmaisiais jo veikimo metais priklausė trys sekcijos (muzikos, liaudies šokių ir teatrinė), joje dalyvavo 29 studentai. Be to, fakulteto studentai dalyvavo ir centriniuose Universiteto meno saviveiklos kolektyvuose. Veikė šeši studentų moksliniai būreliai: architektūros ir meno istorijos, liaudies meno, architektūros kompozicijos, skulptūros ir tapybos, vidaus architektūros, miestų planavimo. Po I Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinės konferencijos 1949 m. TSRS Aukštojo mokslo ministerijos premija ir pagyrimo raštu buvo apdovanotas studentų architektų A.Grigaitės ir J.Putros darbas. Fakulteto studentai pasižymėjo dideliu aktyvumu ir Universiteto mastu. Vienas iš Universiteto studentų mokslinės draugijos vadovų buvo S.Abramauskas. Architektūros fakultetą baigė 46 inžinieriai architektai, be to, buvo įteisinti 3 karo metų diplomai (iš 17). Architektų laidos buvo nedidelės, per metus buvo išleidžiama vos po kelis specialistus, tik 1945 m. -16 ir 1950 m. - 20. Iš fakulteto absolventų pažymėtini: profesorius V.Bujauskas, Architektų sąjungos pirmininkas A.Rasteika, docentai ir mokslų kandidatai M.Matuškaitė, A.Keturka, S.Abramauskas ir kt.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

2.3.

35

KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO STATYBOS, STATYBOS IR SANTECHNIKOS FAKULTETAI

2.3.1. STATYBOS FAKULTETAS FAKULTETO REORGANIZAVIMAS IR TOLESNIS STRUKTŪROS KITIMAS 1950 m. spalio 31d. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus. 1950 m. gruodžio 15 d. patvirtinta Kauno politechnikos instituto struktūra. Pagal Kauno politechnikos instituto struktūrą Kauno universiteto Statybos ir Architektūros fakultetai buvo perorganizuoti į Statybos ir Hidrotechnikos fakultetus. 1962 m. kovo 16 d. Hidrotechnikos fakultetas buvo pavadintas Santechnikos fakultetu. Statybos fakultetui priskirtos šios katedros: Architektūrinio projektavimo, Architektūrinių konstrukcijų, Architektūros pagrindų, Grafinių darbų ir piešimo, Inžinerinių konstrukcijų, Miestų statybos, Statybos technologijos ir darbų organizavimo. 1956 m. liepos 19 d. Architektūrinio projektavimo katedrą prijungus prie Architektūros pagrindų katedros, jungtinė katedra buvo pavadinta Architektūros ir architektūrinio projektavimo, o nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. ji vadinosi Architektūros katedra. 1962 m. rugpjūčio 1 d. Architektūrinių konstrukcijų katedra pavadinta Pastatų konstrukcijų katedra. Grafinių darbų ir piešimo katedra 1962 m. liepos 1 d. pavadinta Grafinių darbų katedra. Inžinerinių konstrukcijų katedra 1961 m. rugsėjo 1 d. reorganizuota į Gelžbetoninių konstrukcijų ir Metalinių konstrukcijų katedras. Miestų statybos katedra 1956 m. liepos 19 d. pavadinta Žemės ūkio statybos katedra, o 1962 m. liepos 1 d. - Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedra. Statybos technologijos ir darbų organizavimo katedra 1954 m. vasario 12 d. pavadinta Statybos organizavimo katedra. 1956 m. liepos mėn. įsteigta Statybinių medžiagų katedra. 1961 m. įsteigta Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija. 1962 m. liepos 1 d. Statybinės mechanikos katedra iš Hidrotechnikos fakulteto perkelta į Statybos fakultetą. 1962 m. susiformavo Statybos fakultetas su tokiomis katedromis: Architektūros, Gelžbetoninių konstrukcijų, Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo, Grafinių darbų, Metalinių konstrukcijų, Pastatų konstrukcijų, Statybinės mechanikos, Statybos organizavimo ir Statybinių medžiagų. Statybos fakultetui buvo paskirti Kauno arkivyskupijos kurijos rūmai (Rotušės a. 14a.) ir Kauno Rotušė. Jų patalpos nepritaikytos aukštajai mokyklai. Laboratorijų praktiškai nebuvo. Reikėjo kurti naują laboratorinę bazę, patalpas pritaikyti mokomajam darbui. Atsižvelgiant į tai, kad ir kitiems Kauno politechnikos instituto fakultetams trūko patalpų, buvo numatyta pastatyti Kauno politechnikos instituto studentų miestelį su mokomaisiais korpusais ir studentų bendrabučiais. Buvo išskirtas žemės plotas Slėnio gatvės rajone. Sudarytas teritorijos generalinis planas. Blogiausia padėtis su patalpomis ir laboratorijomis buvo Statybos fakultete, todėl pirmiausia numatyta pastatyti Statybos fakulteto mokomąjį korpusą su laboratorijomis. 1965 m. gegužės mėn. buvo iškilmingai atidaryti Statybos fakulteto rūmai su laboratorijomis. Prie rūmų projektavimo darbų daug prisidėjo Statybos fakulteto dėstytojai ir studentai. Į naujuosius rūmus laikinai perkeltas ir Santechnikos fakultetas.

36

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Perkėlus Statybos fakultetą į naujuosius rūmus, prasidėjo kūrybiškai naujas etapas rengiant architektus, statybos inžinierius, taip pat pedagoginius ir mokslinius kadrus. Laboratorijos buvo aprūpintos naujais įrengimais ir prietaisais. Susiformavo kūrybingas dėstytojų kolektyvas. Pakilo rengiamų architektų ir inžinierių statybininkų profesinis lygis. Fakultetas tapo pajėgus patenkinti tuometinius ūkio poreikius aukštos kvalifikacijos architektais ir statybos inžinieriais. Nepaisant to, dėl kai kurių tuometinės Vyriausybės narių subjektyvių pozicijų buvo nutarta Vilniuje vietoj KPI filialo steigti aukštąją mokyklą. Taip 1969 m. rugpjūčio 1 d. buvo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Į Vilniaus inžinerinį statybos institutą palengva pradėta iškelti katedras ir studentus. Sumažėjus dėstytojų ir studentų skaičiui, kai kurios katedros buvo jungiamos. 1970 m. gegužės 27 d. Gelžbetoninių konstrukcijų katedra sujungta su Metalinių konstrukcijų katedra ir pavadinta Statybinių konstrukcijų katedra. 1970 m. liepos 13 d. Statybos darbų organizavimo katedra sujungta su Pastatų konstrukcijų katedra ir pavadinta Statybos katedra. 1971 m. Architektūros, Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedros iškeltos į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete buvo palikta stacionare rengti tik statybos gaminių ir konstrukcijų technologijos specialybės inžinierius ir vakariniame skyriuje - pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius. Sumažėjo dėstytojų ir studentų Santechnikos fakultete, nes į VISI buvo iškelta Kelių ir Geodezijos katedros su automobilinių kelių ir inžinerinės geodezijos specialybėmis. Todėl 1970 m. gruodžio mėn. 22 d. Statybos ir Santechnikos fakultetai buvo sujungti į vieną fakultetą, kuris pavadintas Statybos ir santechnikos fakultetu. Statybos fakulteto struktūros kitimas 1950 12 15 -1970 12 22 parodytas 2.3 paveiksle.

FAKULTETO VADOVAI, KATEDROS IR DĖSTYTOJAI Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto pirmuoju dekanu buvo paskirtas doc. Stasys SČesnulevičius (1905-1979). 1939 m. jis baigė Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Statybos skyrių. Dirbo Universitete. 1944-1947 metais buvo Architektūros kompozicijos, 1949-1950 metais Architektūros įvado katedros vedėjas, 1949-1950 metais Architektūros fakulteto dekanas. Kauno politechnikos institute 1951-1956 m. buvo Architektūros pagrindų, 1951-1969 m. Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Daug pasidarbavo kuriant 1961 metais Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminę laboratoriją, kurios bazėje atlikti reikšmingi statybinių medžiagų ir statybinių konstrukcijų tyrimo moksliniai darbai. 1965 m. jam suteiktas nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. S. Sčesnulevičius sukonstravo aparatą statybinių medžiagų šilumos laidumui tirti, parašė vadovėlį "Statybinės medžiagos" (1966). Daug dėmesio skyrė pedagoginiam darbui. 1962 m. kovo 1 d. Statybos fakulteto dekanu pašiurtas t. m. kand. doc. Ričardas Pesys (19081969). 1944 m. jis baigė Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Baigęs Universitetą, jame dirbo pedagoginį darbą. 1945-1950 m. Grafinių darbų katedros vedėjas. Nuo 1951 m. dėstė Kauno politechnikos institute. 1961 m. jam suteiktas nusipelniusio statybininko garbės vardas. 1961-1969 m. vadovavo Metalinių konstrukcijų katedrai. Paskelbė mokslinių straipsnių apie metalinių konstrukcijų skaičiavimą ir projektavimą. 1965 m. balandžio 1 d. dekanu buvo išrinktas t. m. kand., doc. Juozas Valikonis (1918-1996). 1949 m. baigė Kauno universiteto Statybos fakultetą ir dirbo Inžinerinių konstrukcijų, Gelžbetoninių konstrukcijų katedrose. 1969-1970 metais Gelžbetoninių konstrukcijų, 1970-1984 metais Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas. 1966 m. jam paskirta valstybinė premija (kartu su kitais), 1968 m. suteiktas nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Paskelbė mokslinių darbų apie įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimą ir projektavimą, taip pat parašė metodinių nurodymų ir mokymo priemonių. Vadovaudamas fakultetui, daug dėmesio skyrė moksliniam darbui, (tuo metu fakultete apginta daugiausia disertacijų), taip pat rūpinosi mokomuoju darbu, jo kokybe. Statybos fakultete tuo laikotarpiu buvo virš 1000 studentų, todėl fakultetui buvo patvirtinti prodekanų etatai. Statybos fakulteto prodekanu 1945-1955 metais buvo V.Grincevičius (1919-1971),

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

37

( 1 9 4 0 m. jis baigė Vytauto Didžiojo universitetą), 1955-1958 metais - A.Rasteika (g.1924,1949 m. jis buvo baigęs Kauno universiteto architektūros fakultetą, nusipelnęs statybininkas), 1957-1961 metais t m. kand. doc. E.Borkauskas (1908-1994,1936 metais jis buvo baigęs Čekijos Brno aukštąją technikos mokyklą), 1958-1962 metais - 1, m. kand. doc. J.Kivilša (g.1920,1948 metais jis buvo baigęs Kauno universiteto Statybos fakultetą), 1960-1961 metais - K.Vitkus (g. 1929,1954 m. jis buvo baigęs Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, nusipelnęs architektas), 1961-1967 metais - doc. J.Kapčius (1913-1967,1950 metais jis buvo baigęs Kauno universiteto Architektūros fakultetą), 1961-1962 metais - 1, m. kand. R.Pesys (1908-1969, 1944 m. jis buvo baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą, nusipelnęs statybininkas), 1962-1965 metais - 1, m. kand. doc. J. Valikonis, (1949 m. jis buvo baigęs Kauno universiteto Statybos fakultetą, nusipelnęs inžinierius), 1965-1969 t. m. kand. doc. G.Marčiukaitis (g.1932, 1957 m. jis buvo baigęs Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas), 1967-1974 - 1, m. kand. doc. M.Malakauskas (g. 1932,1956 m. jis buvo baigęs Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, nusipelnęs dėstytojas). Statybos fakultete 1950-1960 m. buvo septynios, 1961 m. - astuonios, 1962-1969 m. - devynios ir 1970 m. - septynios katedros. Architektūros katedra Kaune egzistavo nuo 1922 m. iki 1971 metų. 1971 m. sausio 1 d. ji buvo perkelta į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Pirmasis katedros vedėjas buvo prof. M.Songaila (1878-1941). 1903 metais jis baigė Peterburgo dailės akademiją, pagal jo projektus pastatyti Lietuvos banko rūmai Kaune (kartu su kitais), Vytauto Didžiojo universiteto Fizikoschemijos fakulteto rūmai. Jis vadovavo (kartu su kitais) Panevėžio, Biržų, Mažeikių, Kretingos, Raseinių, Tauragės valstybinių bankų projektavimui ir statybai, suprojektavo daug gyvenamųjų namų. Suprojektuoti ir pastatyti pastatai reprezentatyvūs, funkcionalūs, taisyklingų proporcijų. Kaip matyti iš Statybos fakulteto struktūros (2.3 pav.), Architektūros katedros pavadinimai keitėsi. Statybos fakulteto Architektūros katedrai vadovavo architektūros kand. doc. A.Lukošaitis (1906-1993). 1934 metais jis baigė Vytauto Didžiojo universitetą, nusipelnęs statybininkas. Pagal jo projektus pastatytas kurhauzas (dabar kultūros namai) Alytuje, ligoninė Marijampolėje, gimnazija Raseiniuose. Su kitais suprojektavo ir pastatė Darbo (dabar Profsąjungų) rūmus Kaune, Taupomųjų kasų rūmus (dabar Kauno m. savivaldybė) ir daug individualių gyvenamųjų namų. Iškeliant katedrą į VISI, joje dirbo 6 dėstytojai, tarp jų trys architektūros kandidatai. Architektūros katedros bendradarbiai išleido knygas: J.Peras "Daugiabutis gyvenamasis namas" (1958), J.Baršauskas "Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra" (1956), "Lietuvių liaudies gyvenviečių ir medinių bei mūrinių trobesių architektūra" (1964). Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedra išaugo iš Miestų statybos ir Žemės ūkio statybos katedrų. Joms vadovavo architektūros dr. prof. K.Šešelgis (1915-1998), nusipelnęs mokslo veikėjas, liaudies architektas, 1943 metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Prof. K. Šešelgis sukūrė Lietuvos teritorijos vieningos apgyvendinimo sistemos modelį, pagal kurį 1967 metais sudarė (kartu su kitais) rajoninio planavimo schemą. Už darbą autoriams paskirta valstybinė premija. Kartu su kitais sudarė Panevėžio, N.Akmenės ir Kėdainių miestų generalinius planus, Kauno senamiesčio rekonstrukciją, suprojektavo daug visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų. Kartu su kitais parengė albumus "Lietuvių liaudies menas", "Architektūra" 1-2 kn., (1957-1965), "Mažoji architektūra" (1970), "Lietuvių liaudies architektūra", 1-2 d. (1965-68), "Lietuvių liaudies architektūros paminklai". 1-21. (1974-1980). Parašė knygas: "Kolūkių gyvenviečių planavimas" (su kitais, 1951), "Rajoninis planavimas ir urbanistikos pagrindai" (1975). Išsikeliant į VISI katedroje dirbo penki dėstytojai, iš jų vienas architektūros daktaras, vienas technikos m. kandidatas ir du architektūros kandidatai. Grafinių darbų katedra įkurta 1945 m. Iš pradžių vadinta Grafinių darbų ir piešimo katedra. Statybos fakultete katedrai vadovavo doc. A. Janulis (g.1909). Jis 1945 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, yra nusipelnęs kultūros veikėjas, dailininkas ir skulptorius, sukūrė bareljefų, portretų (T.Ivanausko, V.Vitkausko), biustų (K.Baršausko ir kt.), statulas "Iešmininkas", "Priešo tankai nepraeis". 1969 m. Kaune surengė savo darbų parodą.

03 OD

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITET

2.3 pav. Statybos fakulteto struktūros kitimas

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

39

Nuo 1970 m. katedrai vadovavo t. m. kand. A.Degutis (1949 m. jis buvo baigęs Kauno universiteto Statybos fakultetą). Nuo 1953 m. katedroje dirbo liaudies dailininkas prof. A.Žmuidzinavičius (18761966) ir nusipelnęs meno veikėjas prof. St.Ušinskis (1905-1974). Tuo metu katedroje dirbo dvidešimt dėstytojų, tarp jų trys mokslų kandidatai. Statybos katedra įkurta 1970 m., sujungus Pastatų konstrukcijų ir Statybos organizavimo katedras. Statybos organizavimo katedrai nuo 1951 m. iki 1956 m. vadovavo vyr. dėst. V. Grincevičius (19151971,1940 m. jis buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą). 1957-1962 m. katedrai vadovavo t. m. kand. prof. P.Viliūnas (1902-1979,1933 metais jis buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą). 19631970 m. katedrai vadovavo t. m. kand. doc. E.Borkauskas (1936 metais jis buvo baigęs Brno (Čekoslovakija) aukštąją technikos mokyklą). Pastatų konstrukcijų katedrai iki 1965 m. vadovavo t. m. kand. doc. J.Mikuckas (1912-1978,1944 metais jis buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą). Nuo 1965 m. iki 1970 m. katedrai vadovavo t. m. kand. prof. K.Ilginis (g.1924, 1951 metais jis baigė Kauno politechnikos institutą, nusipelnęs statybininkas). 1970 m. sujungus Statybos organizavimo ir Pastatų konstrukcijų katedras į Statybos katedrą, jai vadovavo prof. K.Ilginis. Statybos organizavimo ir Pastatų konstrukcijų katedrų dėstytojai parašė vadovėlius: J.Mikuckas "Statybos pagrindai" (1951), K.Kaušinis ( su kitais) "Pastatų konstrukcijos". I d. (1962), II d. (1968), E.Borkauskas (su kitais) "Statybos darbų technologija" (1963), L.Puodžiukynas (su kitais) "Techninis normavimas ir sąmatos statyboje" (1964), K.Ilginis (su kitais) "Statybinė fizika" (1977). Išleido techninių brošiūrų: E.Borkauskas "Kaip organizuojami ir planuojami statybos darbai" (1956), P.Viliūnas ir K.Vitkus "Racionalieji tinko darbų metodai" (1956), P.Viliūnas "Dolomitų panaudojimas sienų konstrukcijoms (1959) irkt. 1949 m., sujungus Gelžbetoninių ir Metalinių konstrukcijų katedras, įkurta Statybinių konstrukcijų katedra, kuri po metų pavadinta Inžinerinių konstrukcijų katedra. Jos bazėje 1961 m. susikūrė Gelžbetoninių ir Metalinių konstrukcijų katedros. Inžinerinių konstrukcijų ir Gelžbetoninių konstrukcijų katedroms nuo 1950 iki 1969 m. vadovavo t. m. dr. prof. A.Rozenbliumas (1902-1973), 1927 m. jis baigė Keteno (Halės apyg.) aukštąją pramonės mokyklą, 1945 m. baigė Kauno universitetą, nusipelnęs mokslo veikėjas. Suprojektavo ir pastatė gelžbetoninį tiltą per Nemuną Alytuje, sporto halę Kaune, "Limos" fabriką, Radviliškio stiklo fabriką ir kitus objektus. Metalinių konstrukcijų katedrai nuo 1961 m. iki 1969 m. vadovavo t. m. kand. doc.R. Pesys (1908-1969,1944 m. buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, nusipelnęs statybininkas). Nuo 1969 m. iki 1970 m. Metalinių konstrukcijų katedrai vadovavo t. m. kand. doc. J.Paulauskas (1910-1990, 1942 m. buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą). Nuo 1969 m. Gelžbetoninių konstrukcijų katedrai ir toliau Statybinių konstrukcijų katedrai iki 1984 m. vadovavo t. m. kand. prof. J.Valikonis, (1949 m. buvo baigęs Kauno universitetą, nusipelnęs inžinierius). Inžinerinių konstrukcijų, Gelžbetoninių konstrukcijų, Metalinių konstrukcijų ir Statybinių konstrukcijų katedrų darbuotojai parašė daug vadovėlių ir mokymo priemonių: A.Bistrickas "Metalinių konstrukcijų elementai" (1954), "Medinės konstrukcijos" (1958), J.Paulauskas "Plieninių konstrukcijų pagrindai" (1955), "Plieninės konstrukcijos" (1961), "Metalinės konstrukcijos" (suA.Kvedaru, 1977), A.Rozenbliumas su V.Jokubaičiu - "Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų pagrindai" (1969), A.Rozenbliumas "Mūrinės konstrukcijos" - lietuvių (1956) ir rusų kalba (1964), H.Lazarevičius ir A.Valentinavičius "Plastmasinės konstrukcijos" (1970). 1970 m. Statybinių konstrukcijų katedroje dirbo dešimt dėstytojų, iš jų aštuoni su moksliniais laipsniais ir vardais. Statybinių medžiagų katedra įkurta 1956 m. profiliuoti naują specialybę - statybinių gaminių ir konstrukcijų gamyba. Pirmuoju katedros vedėju buvo t. m. kand. doc. S.Sčesnulevičius (1905-1979), nusipelnęs inžinierius. Nuo 1969 m. katedrai vadovavo t. m. kand. doc. J.Deltuva. Katedros dėstytojai parašė vadovėlius: S.Sčesnulevičius "Statybinės medžiagos" (1966), J.Deltuva, A.Gumuliauskas, M.Malakauskas kartu su kitais "Statybinės medžiagos" (1982), o taip pat metodinių

40

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

ir mokymo priemonių apie statybines medžiagas. 1970 m. statybinių medžiagų katedroje dirbo penki dėstytojai, iš jų keturi su moksliniais laipsniais ir vardais. Statybinės mechanikos katedra buvo įkurta 1922 m. ir veikė iki 1974 m. Į Statybos fakultetą katedra buvo perkelta iš Santechnikos fakulteto 1962 m. Katedrai ilgą laiką vadovavo t. m. dr. prof. K.Vasiliauskas (1879-1957), Lietuvos MA narys - korespondentas, TSRS Statybos ir architektūros akademijos akademikas (1957), nusipelnęs mokslo veikėjas. 1907 m. jis buvo baigęs Rygos politechnikos institutą, nuo 1922 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1922 m. įkūrė Medžiagų atsparumo laboratoriją ir Statybinės mechanikos katedrą. Parašė pirmuosius vadovėlius lietuvių kalba: "Elementarinis medžiagų atsparumo kursas" (1935), "Medžiagų atsparumas" (1941), "Medžiagų atsparumo pagrindai" (1949), "Statybinės statikos pagrindai" (1953), "Medžiagų atsparumas" (su kitais, 1959). Nuo 1956 m. katedrai vadovavo t. m. kand. doc. V.Klimavičius (1910-1982). 1935 m. jis buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą ir jame dėstė, 1954-1960 m. buvo Hidrotechnikos fakulteto dekanas. Parašė vadovėlius: "Medžiagų atsparumas" (su kitais, 1959), "Statybinė mechanika" (1965). 1970 m. Statybinės mechanikos katedroje dirbo septyni dėstytojai, iš jų keturi su moksliniais laipsniais ir vardais. Fakultete, sukūrus gerą materialinę bazę, 1950-1970 m. buvo paruoštos ir apgintos dvi daktarinės ir 42 kandidatinės disertacijos. Pakilo dėstytojų kvalifikacija, susikūrė stiprus mokslinis kolektyvas, visa tai turėjo teigiamos įtakos rengiant busimuosius specialistus. Dėstytojų skaičius atskirose katedrose, prieš sujungiant Statybos fakultetą su Santechnikos fakultetu parodytas 2.3 lentelėje. 2.3 lentelė. Dėstytojų skaičius Statybos fakulteto katedrose 1970 09 01 P e d a g o g in io p e rs o n a lo s k a ič iu s V is a s

Iš j ų su m o k s lin ia is

% n u o p e d a g o g in io

v a rd a is ir la ip s n ia is

p e rs o n a lo s k a ič ia u s 50

A r c h ite k tū r o s

6

3

G ra fin ių d a rb ų

20

3

15

G y v e n v ie č ių p la n a v im o ir tv a r k y m o

5

4

80 60

S ta ty b o s

10

6

S ta ty b in ių m e d ž ia g ų

5

4

80

S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s

7

4

57 ,1

S ta ty b in ių k o n s tru k c ijų Iš v is o

10

6

60

63

30

4 7 ,6

Statybos fakultete dirbo liaudies dailininkas A.Žmuidzinavičius, nusipelnę inžinieriai: V.Ražaitis, S.Sčesnulevičius, K.Šešelgis, J.Valikonis, nusipelnę statybininkai: A.Lukošaitis, R.Pesys, K.Ilginis. Nusipelnę meno veikėjai: St.Ušinskis, J.Vaitys, valstybinių premijų laureatai: A.Rozenbliumas, H.Lazarevičius, G.Lakiūnas, G.Marčiukaitis, P.Pūkelis, J.Valikonis, K.Šešelgis, M.Kleinas, V.Saunoris. Kėlė klasifikaciją ir stažavosi užsienio aukštosiose mokyklose: JAV - G.Marčiukaitis, Anglijoje - P.Pukelis, Čekoslovakijoje - V.Jurkštas, K.Ilginis. Padėjo rengti nacionalinius kadrus besivystančiose šalyse: Afganistane - F.Norkus, Alžyre - A.Degutis.

MOKYMO PROCESAS Statybos fakultete buvo rengiami šių specialybių inžinieriai: pramoninės ir civilinės statybos, žemės ūkio statybos, architektūros, statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos. Pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinieriai buvo rengiami stacionare, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose. Žemės ūkio statybos specialybės inžinieriai buvo rengiami tik stacionare, pirmasis priėmimas įvyko 1951 m. '

41

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

Inžinieriai architektai buvo rengiami stacionare ir vakariniame skyriuje. Vakarinis inžinierių architektų mokymas nepasiteisino. Vakariniame skyriuje auditorinių užsiėmimų buvo daug mažiau kaip stacionare. Rengiant inžinierius architektus, mokymo procese didelę įtaką turėjo individualus dėstytojų darbas su studentais auditorijoje, o tam laiko nebuvo. Iš viso vakariniame skyriuje buvo parengti 45 inžinieriai architektai. Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos inžinieriai technologai buvo pradėti rengti 1959 m., pirmoji laida išleista 1964 m. Šios specialybės inžinierių poreikis padidėjo vystant surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų gamybą respublikoje. Statybinių specialybių mokymo planai keitėsi kelis kartus. Mokymo planai vieni nuo kitų skyrėsi semestrų trukme, atskiromis disciplinomis, jų apimtimi ir išdėstymu semestrais. Paskutiniais Statybos fakulteto egzistavimo metais (1970) stacionaro ir vakarinio skyriaus mokymo planų disciplinų grupės parodytos 2.4 lentelėje. Į kitų disciplinų grupę įeina užsienio kalba, fizinis lavinimas, civilinė gynyba ir karinis parengimas. Mokymo trukmė stacionare penkeri metai, vakariniame skyriuje - šešeri metai. Savaitinis akademinis krūvis stacionare - 36 savaitinės valandos, tačiau dėl fakultatyvinių disciplinų jis būdavo didesnis. Vakariniame skyriuje savaitinis akademinis krūvis buvo 16 vai. 2 A lentelė. 1969 m. Statybos fakulteto specialybių mokymo planai P ra m o n in ė ir S ta ty b in ių g a m i n ių ir

c iv ilin ė s ta ty b a A r c h ite k tū r a

S p e c ia ly b ė s

V is u o m e n ė s

v ai.

457

S ta c .

V ak.

422

338

Ž e m ė s ū k io

k o n s tr u k c ijų

s ta ty b a

gam yba

422

423

m o k s la i

%

8 ,7 4

8 ,6 0

1 1 ,0 2

8 ,5 5

8 ,7 6

T ik s lie ji

v ai.

342

806

612

806

927 1 9 ,1 9

%

6 ,5 4

1 6 ,4 2

1 9 ,9 5

1 6 ,3 3

T e c h n in ė s

vai.

11 7 6

1495

1010

1495

1151

d is c ip lin o s

%

2 2 ,4 9

3 0 ,4 5

3 2 ,9 2

3 0 ,2 8

2 3 ,8 3

S p e c ia ly b ė s

v ai.

2286

1155

810

1183

1313

d is c ip lin o s

%

4 3 ,7 3

2 3 ,5 3

2 6 ,4 0

2 3 ,9 7

2 7 ,1 8

v ai.

0

42

54

42

42

%

0

0 ,8 6

1,7 6

0 ,8 5

0 ,8 7

m o k s la i

S k a ič ia v im o te c h n ik a E k o n o m in ė s d is c ip lin o s K ito s d is c ip lin o s Iš v iso

vai.

77

70

54

70

56

%

1,4 7

1,43

1,76

1 ,4 2

1,16

vai.

890

918

190

918

918

%

1 7 ,03

1 8 ,7 0

6 ,1 9

1 8 ,5 0

19,01

v ai.

5228

4908

3068

4936

4830

%

100

100

100

100

100

Architektūros specialybės studentai per visą mokymo laikotarpį padarydavo 11 kursinių projektų, 13 kursinių darbų, turėdavo gauti 43 įskaitas ir išlaikyti 39 egzaminus. Pramoninės ir civilinės statybos specialybės stacionare studentai padarydavo 11 kursinių projektų, 9 kursinius darbus, turėdavo gauti 45 įskaitas ir išlaikyti 45 egzaminus. Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybės studentai padarydavo 10 kursinių projektų, 7 kursinius darbus, turėdavo gauti 47 įskaitas ir išlaikyti 43 egzaminus. Pramoninės ir civilinės statybos specialybės vakarinio skyriaus studentai padarydavo 10 kursinių projektų, 3 kursinius darbus, turėdavo gauti 43 įskaitas ir išlaikyti 42 egzaminus. Svarbų vaidmenį ruošiant inžinierius turi mokomosios, gamybinės ir diplominės praktikos. Praktikų metu studentai susipažindavo su konkrečių darbų technologija, darbų organizavimu, darbo sauga ir kitais inžineriniais klausimais, įgydavo pirmuosius bendravimo su žmonėmis įgūdžius, rinkdavo

42

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

medžiagą kursiniams ir diplominiams projektams. Gamybinės praktikos buvo atliekamos priskirtose fakultetui praktikų bazėse, jų buvo ir už Lietuvos ribų - Maskvoje, Leningrade ir kitur. Vakarinio skyriaus studentai atlikdavo tik vieno mėnesio trukmės diplominę praktiką, kurios metu rinkdavo reikalingus duomenis diplominiam projektui. Statybos fakulteto mokymo planuose visuomeniniai mokslai visose specialybėse sudarė beveik vienodą valandų skaičių. Matematikos, fizikos ir chemijos disciplinų grupėje tik architektai turėjo mažiau valandų, o specialybės disciplinų grupėje turėjo žymiai daugiau valandų. Nepakankamas valandų skaičius buvo ekonominėms disciplinoms ir skaičiavimo technikai. Buvo rekomenduojama, kad ekonomikos klausimai būtų nagrinėjami visose specialybės disciplinose. Studijos būdavo užbaigiamos diplominio projekto gynimu Valstybinėje egzaminų komisijoje. Fakultete veikė dvi komisijos - viena architektūros specialybei, kita likusioms specialybėms. Nepaisant kai kurių to meto mokymo planų trūkumų, Statybos fakultete paruošti architektai ir inžinieriai buvo vertinami gerai. TSRS Architektų sąjungos valdybos organizuojamuose kasmetinėse architektų diplominių projektų apžiūrose Statybos fakulteto architektų diplominiai projektai visada užimdavo prizines vietas. 1970 m. tokia apžiūra, prieš iškeliant architektūros specialybę į VISI, įvyko Kauno politechnikos institute. Ji buvo gerai įvertinta už sumanų organizavimą ir mūsų architektai diplomantai čia taip pat pelnė prizines vietas.

STUDENTAI IR ABSOLVENTAI Populiariausia specialybė statybos fakultete buvo architektūra, čia būdavo didžiausias konkursas. Populiari buvo ir pramoninės bei civilinės statybos specialybė. Studentų priėmimo kontingentai Statybos fakultete 1951-1970 m. pateikti 2.5 lentelėje. 2.5 lentelė. Studentų priėmimas į Statybos fakultetą 1951-1970 m. M e ta i

S ta c io n a re

V a k a r. sk y r.

Iš v iso

M e ta i

S ta c io n a re

V a k a r. sk y r.

Iš v iso 210

1951

100

-

100

1961

165

45

1952

125

-

125

1962

170

75

245

1953

125

-

125

1963

170

50

230

1954

200

25

225

1964

155

50

205

19 5 5

175

25

200

1965

160

50

210 275

1956

175

30

205

1966

200

75

1957

170

50

220

1967

155

75

230

1958

145

50

195

1968

150

75

225

1959

165

45

210

1969

125

75

200

1960

200

45

245

1970

25

75

100

Įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Statybos fakulteto stacionare buvo palikta rengti tik statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos inžinierius technologus, o vakariniame skyriuje pramoninės ir civilinės statybos inžinierius. 1951-1970 m. Statybos fakultetas išleido 3194 inžinierius., iš jų dieniniame skyriuje - 2465, vakariniame 690, neakivaizdiniame - 39. Statybos fakultete inžinierių išleidimas pagal metus ir specialybes pateiktas 2.6 lentelėje.

43

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

2.6 lentelė. Statybos fakulteto inžinierių laidos 1951 -1970 metais

A rc h ite k tū r a

s ta ty b a

Ž e m ė s ū k io sta ty b a

S ta ty b in ių g a m in ių ir

M e ta i

k o n s tr u k c ijų g a m y b a

V is o

1951

26

49

-

-

75

1952

48

18

-

-

66

1953

44

48

-

-

92

19 5 4

39

23

-

-

62

1955

24

18

-

-

42

19 5 6

23

88

16

-

127

1957

24

95

14

-

133

1958

23

93

18

-

134

1959

23

159

43

-

225

19 6 0

26

128

21

-

175

1961

22

98

23

-

143

1962

24

163

-

-

187

1963

15

134

-

-

149

1964

16

130

-

19

165

1965

20

213

-

19

252

1966

26

176

-

17

219

1967

22

224

-

19

265

71

164

12

17

264

178

14

18

272

10

15

P r a m o n in ė ir c iv ilin ė

1

1968 1969 1970 Iš v iso

62 27

95

147 3194

605

2294

171

560

1640

171

45

645

-

690

-

39

-

39

Iš to s k a ič ia u s D ie n in is

124

2465

sk. V a k a rin is sk. N e a k iv . sk.

Fakulteto absolventai labai daug pasidarbavo Respublikos kapitalinės statybos baruose, jie dirbo ir eiliniais inžinieriais, ir įstaigų bei įmonių vadovais. Iš Statybos fakulteto absolventų, baigusių KPI 1950 -1970 m., yra Valstybinių premijų laureatai: A. Kleinotas, E.Chlomauskas, K.Ilginis, H.Lazarevičius, P.Pūkelis, G.Marčiukatis, VI.Karpavičius, V.Zubrus, G.Daniulaitis, V.Stauskas, A.Šipaila, J.Minkevičius, A.Jankevičienė, K.Jakovlevas-Mateckis, nusipelnę inžinieriai: P.Kvedaras, A.Kuodis, S.Rožinskas, V.Šileika, J.Radzevičius, A.Kleinotas, H.Karvelis, J.Zemaitis, A.Grajauskas, V.Zubrus, J.Pilkauskas, Č.Gurliakas, R.Urbonas, R.Toleikis, L.Survila, A.Stikleris, P.Puišys, E.Lazdauskas, A.Vilčinskas, B.Kantautas, A.Mažulis, A.Poškus, Z.Sidabras, G.Zubas ir kt., liaudies architektas E.Chlomauskas, nusipelnę architektai: J.Vanagas, G.Girčys, P.Lapė, V.Stauskas, J. Jaloveckas, A.Švabauskienė, R.Kaminskas, V.Staškus, J.Marcinkus, A. Jankevičienė ir kt., nusipelnę statybininkai: J.Šileika, Z. Sušinskas, A.Ribinskas, V.Kaušpėda, K.Grigaitis, K.Kalinauskas, A.Lesčiovas, K. Ilginis, B.Lapukas, A.Čiurlys, V.Drupas, A.Baškys, V.Glinskis, A.Misevičius, V.Stašaitis, E.Žygas, V.Mankevičius ir kt.

44

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

MOKSLINIS DARBAS Mokslinis darbas aukštojoje mokykloje neatskiriamas nuo mokomojo proceso. Tik tobulinant mokslinį darbą, galima kelti dėstytojų kvalifikaciją ir rengti kūrybingus aukšto profesinio lygio inžinierius. Statybos fakultete moksliniam darbui buvo skiriama daug dėmesio. Sukurta gera bazė, 1961 m. įsteigta Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija. Mokslinis darbas buvo vystomas šiomis pagrindinėmis kryptimis: 1) Lietuvos rajoninis planavimas, miestų ir gyvenviečių išplanavimas ir architektūra; 2) statybinių konstrukcijų stiprumo ir deformatyvumo tyrimai, tokių konstrukcijų skaičiavimo ir projektavimo tobulinimas; 3) betonų technologinių procesų tyrimas, gerinant jų fizikines ir mechanines savybes. Iš rajoninio planavimo, miestų ir gyvenviečių išplanavimo ir architektūros darbų pažymėtinas darbas "Lietuvos rajoninio planavimo sistema", kuriam vadovavo prof. K.Šešelgis, už šį darbą jis kartu su doc. M.Kleinu, vyr. dėst. V.Saunoriu ir kitais 1967 m. buvo apdovanotas valstybine premija. Šiame darbe paruošta originali metodika gyvenvietėms tipizuoti, jų tinklui plėsti. Darbas panaudotas išdėstant respublikos gamybines jėgas ir formuojant mūsų miestus. 1950-1970 m. iš architektūros srities apgintos aštuonios kandidatinės ir viena daktarinė disertacijos. Statybinių konstrukcijų stiprumo ir deformatyvumo tyrimai buvo plačiausi, šią problemą nagrinėjo daug dėstytojų ir aspirantų. Tyrimai buvo dviejų krypčių: pirma kryptis - gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų stiprumo ir pastovumo klausimai, antra kryptis - gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimas ir jų deformacijos. Šių darbų rezultatai panaudoti konstruojant gelžbetonines ir armosilikatines arkas (rėminė santvara) trobesių dengimui. 1966 m. G.Lakiūnui, H.Lazarevičiui, G.Marčiukaičiui, P.Pukeliui ir J.Valikoniui paskirta Lietuvos valstybinė premija už darbą "Iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai". Iš statybinių konstrukcijų stiprumo ir deformatyvumo srities 1950-1970 m. apgintos dvidešimt kandidatinių ir viena daktarinė disertacijos. Iš betono technologinių procesų tyrimo, gerinant jų fizikines ir mechanines savybes, pažymėtini dujų betono technologiniai tyrimai, autoklave kietinamų silikatinių medžiagų fazių susidarymo kinetika, tų fazių kitimas ir tarpusavio sąveika. Sukurti ir įdiegti į gamybą ekspresiniai metodai drėgmei nustatyti. Parengti konstrukcinio ir konstrukcinio - izoliacinio keramzitbetonio sudėties parinkimo būdai, pasiūlyta, kaip efektyviau naudoti stambų smėlį smulkiagrūdžiuose betonuose. Paruošta 10 kandidatinių disertacijų.

2.3.2. STATYBOS IR SANTECHNIKOS FAKULTETAS FAKULTETO STRUKTŪRA Statybos ir santechnikos fakultetas įsteigtas 1971 m. vasario 1 d., sujungus Statybos ir Santechnikos fakultetus, kai architektūros, pramoninės ir civilinės statybos, geodezijos bei kelių specialybės buvo perkeltos į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Tokio pavadinimo fakultetas Kauno politechnikos institute buvo iki 1988 metų. Fakulteto struktūra pateikta 2.4 paveiksle. Iš pateiktos schemos matyti, kad tuo metu Statybos ir santechnikos fakultete buvo šešios katedros: Grafinių darbų, Statybinių konstrukcijų, Statybinių medžiagų, Šildymo ir vėdinimo bei Vandentiekio ir kanalizacijos. Statybos ir santechnikos fakulteto dekanu iki 1974 m. buvo doc. J.Valikonis, nuo 1974 m. iki 1992 m. doc. M. Malakauskas, o nuo 1992 m. doc. H.Elzbutas. Fakulteto prodekanais dirbo prof. Z.Tamutis, docentai: A.Janickas, Z.Mackevičius, A.Juodis, A.Sakalauskas, H.Elzbutas, vyr. dėst. V.Gakas. Organizuojant mokymo procesą, didelį darbą atliko visuomeniniais pagrindais dirbę prodekanai, doc. V.Burbulys, doc. V.Minginienė, doc. R.Kazalupskienė, vyr. dėstytojai V.Bauba, D.Gutauskaitė.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

45

2.4 pav. Statybos ir santechnikos fakulteto struktūra Grafinių darbų katedros darbuotojai dėstė braižomąją geometriją, braižybą, inžinerinę grafiką, piešimą. Katedra naudojosi specializuotomis braižyklomis, gerai įrengta piešykla, loginės kontrolės kabinetu. Katedros darbuotojai vykdė mokslinį - metodinį darbą, nagrinėdami inžinerinės grafikos teorijos struktūros optimizavimo klausimus, tobulino grafinio vaizdavimo teoriją ir jos interpretavimą, ruošė studentams mokymo priemones ir dėstomųjų disciplinų mokymosi metodiką, tyrė studentų galimybes įsisavinti teikiamąją informaciją užsiėmimų metu, vadovavo studentų mokslinio tyrimo darbams. Katedrai iki 1970 m. vadovavo doc. A. Janulis, 1970 - 1976 metais - doc. A. Degutis, 1976 1985 metais - doc. J. Sabaliauskas, 1985 - 1991 metais - doc. B. Černius, o nuo 1991 metų katedrai vadovauja doc. P. Kumpikas. Statybinių konstrukcijų katedra organizuota 1970 metų gegužės 27 d., kai dalis Gelžbetoninių ir Metalinių konstrukcijų katedrų darbuotojų išvažiavo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1974 m. prie Statybinių konstrukcijų katedros buvo prijungta Statybinės mechanikos katedra. Katedros darbuotojai fakulteto dieninio ir vakarinio skyrių studentams dėstė gelžbetonines, mūrines, metalines, medines, plastmasines konstrukcijas, medžiagų atsparumą, statybinę mechaniką, pastatų ir konstrukcijų bandymą, tamprumo teoriją, statybines konstrukcijas, vedė pastatų ir konstrukcijų bandymo laboratorinius darbus, vadovavo kursiniam ir diplominiam projektavimui, praktikoms. Katedros darbuotojai, vykdydami biudžeto finansuojamus ir ūkiskaitinius mokslinio tyrimo darbus, kūrė ir tobulino statybinių konstrukcijų skaičiavimo ir projektavimo metodus, konsultuodami ir ekspertuodami padėjo projektuotojams ir statybos darbus vykdančioms organizacijoms, spręsti sudėtingus techninius klausimus.

46

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Statybinių konstrukcijų katedrai vadovavo doc. J. Valikonis (1970 -1 9 8 1 ), doc. A. Janickas (1981 - 1992), nuo 1992 m. - doc. R. Žilinskas. Statybos katedra organizuota 1970 m.rugsėjo 1 d., kai Pastatų konstrukcijų ir Statybos orga­ nizavimo katedrų kai kurie darbuotojai išvyko į VISI. Katedros dėstytojai fakulteto dieninio ir vakarinio skyrių studentams skaitė pramoninių ir civilinių pastatų architektūrą, statybos darbų technologiją, statybos darbų organizavimą ir planavimą, statybos ekonomiką, statybos mašinas, inžinerinę geodeziją, gruntų mechaniką, pamatus ir pagrindus ir kt. disciplinas, vadovavo kursiniam ir diplominiam projektavimui, mokomosioms bei gamybinėms praktikoms. Mechanikos, Lengvosios pramonės ir Cheminės technologijos fakultetų studentams katedros darbuotojai skaitė statybos pagrindų kursą. Katedros darbuotojai prof. Z.Tamutis, doc. J.Vaičaitis, prof. J.Mikuckas, doc. K.Ilginis, doc. S.Lukošiūnas, doc. J.Burvys, doc. V.Sederevičius, doc. J.Miniotas ir kt. paruošė metodinių nurodymų, paskaitų konspektų, laboratorinių darbų aprašymų. Statybos katedros mokslinis darbas, kurį finansavo biudžetas ir statybinės organizacijos pagal sutartis, buvo tokių krypčių: sutapdintų stogo konstrukcijų sukūrimas ir tyrimai, optimalių inžinerinių geodezinių tinklų projektavimas, polių laikančiosios galios nustatymo ir jų racionalių konstrukcijų tyrimas, kelio dangų stiprumo ir eksploatacinių savybių tyrimai. Katedros mokslininkai skaitydavo pranešimus užsienio, šalies ir instituto konferencijose. Statybos katedrai nuo 1970 iki 1974 metų vadovavo prof. K.Ilginis, nuo 1974 iki 1979 metų - doc. J.Vaičaitis, nuo 1979 iki 1992 metų - prof. Z.Tamutis, o nuo 1992 metų - doc. AJuodis. Statybinių medžiagų katedra. Katedra rengė statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos inži­ nierius - technologus. Tai specialistai, dirbantys vadovaujantį darbą įmonėse, gaminančiose statybinius gaminius ir konstrukcijas surenkamajai statybai. Katedros darbuotojai šios specialybės studentams dėstė betono ir gelžbetonio gaminių technologiją, įmonių organizavimą ir planavimą, įmonių mechaninius įrengimus, statybinių medžiagų, detalių ir konstrukcijų bandymą, surenkamųjų statybinių konstrukcijų montavimą, vedė laboratorinius darbus, vadovavo kursiniam ir diplominiam projektavimui. Be to, visiems Statybos ir santechnikos fakulteto studentams katedros dėstytojai skaitė statybinių medžiagų, gruntų mechanikos, pagrindų ir pamatų, inžinerinės geologijos paskaitas , vadovavo tų dalykų laboratoriniams darbams, kursiniams projektams, mokomosioms ir gamybinėms praktikoms. Katedra mokomajam darbui turėjo gana gerai įrengtas statybinių medžiagų, betono technologijos ir plastmasinių medžiagų fizinių - mechaninių savybių tyrimų laboratorijas, statybinių medžiagų ir inžinerinės geologijos kabinetus. Statybinių medžiagų katedros mokslininkai tyrė įvairios paskirties betonų struktūros susidarymo klausimus, jų savybes, racionalaus vietinių žaliavų panaudojimo betonams gaminti problemas ir kitokius betono bei gelžbetonio gamybos technologijos aktualius klausimus. Statybos ir santechnikos fakulteto Statybinių medžiagų katedrai nuo 1969 iki 1979 metų vadovavo doc. J.Deltuva, nuo 1979 iki 1988 metų - doc. A.Gumuliauskas, nuo 1988 iki 1994 metų - doc. J.Deltuva, nuo 1994 metų - dr. G.Skripkiūnas. Statybinių medžiagų katedra glaudžiai dirbo su Statybinių medžiagų problemine laboratorija. Laboratorija buvo aprūpinta pakankamai aukšto techninio lygio įranga, skirta įvairių statybinių medžiagų ir konstrukcijų fiziniams - mechaniniams tyrimams, galingomis konstrukcijų bandymo mašinomis, kitokia modernia to meto aparatūra. Laboratorijos darbe dalyvavo Statybinių m edžiagų, Statybinių konstrukcijų, Silikatų technologijos ir kitų katedrų darbuotojai, tirdami sunkųjį ir akytos struktūros betoną, konstrukcijų iš tokio betono gamybos technologiją, savybes, tankios ir akytos struktūros silikatinių medžiagų autoklavinio kietėjimo procesus ir kitokius aktualius klausimus. Laboratorija bendradarbiavo su Maskvos Naujų Statybinių medžiagų, Betono ir gelžbetonio mokslinio tyrimo institutais, "Termoizoliacija", Lietuvos Architektūros ir statybos mokslinio tyrimo institutu, Statybos ir Statybinių medžiagų ministerijų įmonėmis. Probleminėje laboratorijoje dirbo apie 20 darbuotojų, tarp jų trys technikos mokslų kandidatai. Laboratorijai vadovavo doc. H.Elzbutas.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

47

Šildymo ir vėdinimo katedra rengė šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinierius. Statybos ir santechnikos fakulteto stacionaro ir vakarinio skyriaus studentams katedros darbuotojai dėstė šias disciplinas: šildymą, vėdinimą ir oro kondicionavimą, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo sistemų konstravimą, termodinamiką, statybinę šiluminę fiziką, katilines, sistemų montavimą, hidraulines mašinas ir šaldytuvus, santechnikos ekonomiką, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo automatizavimą ir kt., organizavo studentų laboratorinius darbus, vadovavo kursiniams projektams ir darbams, diplominiam projektavimui, mokomosioms ir gamybinėms praktikoms. Katedra turėjo gerai įrengtas hidraulinių mašinų, termodinamikos, termofikacijos, vėdinimo laboratorijas, dujotiekio ir šildymo - vėdinimo kabinetus. Katedros kolektyvas tyrė šilumos ir masės mainus, termofikacinių vandens tinklų pralaidumo didinimą, oro judėjimą patalpose, efektyvesnio dujinio kuro panaudojimo gamybos sektoriuje bei buityje ir kt. aktualius klausimus. Katedra vadovavo pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo žinybinei laboratorijai, KPI Projektavimo - konstravimo biuro (PKB) šildymo - vėdinimo skyriui. Šis skyrius, kurio darbo kryptis buvo pramoninių pastatų šildymo ir vėdinimo sistemų, šilumos tiekimo^ tinklų projektavimas ir rekonstravimas, labai padėjo rengiant specialistus, ugdant studentų kūrybiškumą, savarankiškumą, projektavimo įgūdžius, gerinant ir tobulinant mokymo procesą. PKB šildymo - vėdinimo skyriuje dirbo penki etatiniai darbuotojai, čia buvo sukaupta daug tipinių projektų, techninės ir normatyvinės literatūros ir pagal skyriaus tematiką kasmet buvo atliekami 5 - 6 realūs diplominiai ir 25-30 kursinių projektų. Pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo žinybinėje laboratorijoje, kurią finansavo Lietuvos Lengvosios pram onės ministerija, buvo vykdomi gamybiniams kolektyvams aktualūs darbai. Laboratorija bendradarbiavo su Vyriausiąja gazifikacijos valdyba, Vyriausiąja energetikos ir elektrifikavimo valdyba, Kauno šilumos tinklais ir kt. įmonėmis. Laboratorijoje sukonstruotas ir ištirtas elevatorius su optimalia maišymo kamera - įdiegtas Kauno šilumos tinkluose, sukurtas C 02 dujų generatorius papildomai augalams maitinti - įdiegtas Panerių ir Ginkūnų ūkiuose, Panevėžio ir Kaišiadorių vaismedžių medelynuose, kontaktinis, automatiškai palaikantis aplinkos temperatūrą, drėgmę ir C 02 koncentraciją, dujinio šiltnamių šildymo agregatas, buvo įdiegtas Kaišiadorių vaismedžių medelyne ir kt. Katedra glaudžius ryšius palaikė su Kauno šilumos tinklais, Kauno gamybine gazifikacijos valdyba, Klaipėdos, Panevėžio Šiaulių ir kt. miestų giminingomis įmonėmis ir organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis Kaune, Maskvoje, Leningrade, Donecke, Odesoje, Lvove ir kt. Iki 1974 m. katedros vedėjas buvo doc. M .Zališauskas, nuo 1974 iki 1984 m etų doc. J.Švedarauskas, o nuo 1984 metų iki katedros perkėlimo į VISI - doc. B.Narbutis. Vandentiekio ir kanalizacijos katedra rengė vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinierius ir gamtinių bei nutekamųjų vandenų valymo inžinierius - technologus. Katedros dėstytojai studentams dėstė vandentiekį, kanalizaciją, vandens chemiją, mikrobiologiją, pastatų santechninius įrengimus, siurblius ir siurblines, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių automatizavimą, melioracijos pagrindus ir drenažą, nutekam ųjų vandenų valymo technologiją, gamtinių vandenų valymo technologiją, mokslinio tiriamojo darbo pagrindus ir kt. dalykus, vadovavo kursiniam ir diplominiam projektavimui, mokomosioms ir gamybinėms praktikoms. Prie katedros veikė vandentiekio bei kanalizacijos ir gamtos apsaugos moksliniai būreliai, kuriuose aktyviai dalyvavo daug studentų. Jie SMD konferencijose padarydavo po 20-25 pranešimus. Katedra vadovavo Maisto pramonės ministerijos globojamai Pramonės nutekamųjų vandenų valymo žinybinei laboratorijai. Katedros mokslininkai nagrinėjo pramoninių nuotėkų biologinio valymo, požeminio vandens nugeležinimo, požeminių vandenų papildymo paviršiniais ir filtraciniais vandenimis, vandens paruošimo ir aktualias kt. vandenruošos bei vandenvalos problemas. Darbai buvo finansuojami biudžeto ir žinybų pagal ūkiskaitines sutartis ir įrašomi į Lietuvos MA koordinavimo planus. Katedra rengdama specialistus ir vykdydama mokslinius tyrimus, bendradarbiavo su Lietuvos Komunalinio ūkio ministerija, Pieno ir mėsos pramonės ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vilniaus, Leningrado, Maskvos, Kijevo, Bresto, Odesos inžineriniais statybos institutais, Rygos, Talino, Minsko

48

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

politechnikos institutais, mokslinio tyrimo institutu VODGEO, TSRS Komunalinio ūkio akademija , žymiausiais mokslininkais. Katedroje dažnai lankydavosi profesoriai S. Jakovlevas, J. Karelinas, N. Abramovas, G. Nikitinas ir kt., dalyvaudavo mokslinėse konferencijose, konsultuodavo katedros ir žinybinės laboratorijos darbuotojus. Statybos ir santechnikos fakulteto Vandentiekio ir kanalizacijos katedros vedėjai buvo: prof. S. Vabalevičius (1961-1975), doc. G. Kutas (1975-1985), doc. A. Matuzevičius (1985-1987).

MOKYMO PROCESAS Statybos ir santechnikos fakultetas dieniniame skyriuje rengė statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybės inžinierius technologus, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės, vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinierius statybininkus. 1978 metais buvo pradėti rengti racionalaus vandens išteklių naudojimo ir pramonės vandenų nukenksminimo specialybės inžinieriai technologai. Vienoje šios specialybės grupėje užsiėmimai vyko rusų kalba, joje studijavo iš Estijos ir Gruzijos atvykę ir pagal tikslinį priėmimą priimti studentai. Vakariniame skyriuje buvo rengiami pramoninės ir civilinės statybos specialybės, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės, vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinieriai statybininkai. Sudentų priėmimo kontingentai, absolventų ir studentų skaičius Statybos ir santechnikos fakultete pateiktas 2.7 lentelėje. 2.7 lentelė. Studentų priėmimo kontingentai, absolventų ir studentų skaičius Statybos ir santechnikos fakultete

M e ta i

P riė m im a s

A b s o lv e n tų

S tu d e n tų

į p ir m ą jį k u r s ą

s k a ič iu s

sk a ič iu s

(d ie n in is s k ./v a k a rin is sk .) 1971

3 5 0 ( 2 2 5 / 125)

267

1521

1972

3 5 0 ( 2 2 5 / 125)

288

1489

1973

350

( 2 2 5 / 125)

311

1413

1974

400

( 2 5 0 / 150)

242

1550

1975

375

( 2 5 0 / 125)

266

1631

1976

375

( 2 5 0 / 125)

289

1724

1977

375

( 2 5 0 / 125)

293

17 6 7

1978

375

( 2 5 0 / 125)

303

1822

19 7 9

375

( 2 5 0 / 125)

340

18 2 4

1980

375

( 2 5 0 / 125)

386

1841

1981

350

( 2 5 0 / 100)

283

1780

1982

375

( 2 5 0 / 125)

306

1724

1983

365

( 2 5 0 / 115)

293

1556

1984

320

( 2 2 5 / 95 )

307

14 5 5

1985

300

( 2 0 0 / 100)

268

1145

1986

1 5 0 (1 0 0 /5 0 )

248

930

1987

1 5 0 (1 0 0 /5 0 )

198

814

1988

1 5 0 (1 0 0 /5 )

162

785

Statybos ir santechnikos fakultetas nuo 1971 iki 1988 metų parengė 5050 specialistų, kurių didžioji dauguma (baigę dieninį skyrių) Valstybinės jaunųjų specialistų skirstymo komisijos buvo paskirti dirbti Lietuvos statybinėse organizacijose, projektavimo institutuose, šilumos, dujų tiekimo ir eksploatavimo, vandentvarkos įmonėse. Fakulteto studentai nevengė visuomeninės veiklos, mėgstantys muziką, dainą, šokį buvo KPI meno saviveiklos kolektyvų nariai, sportininkai treniravosi ir įvairaus lygio varžybose garsino fakulteto

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

49

ir instituto vardą, gabiausi ir norintys įgyti daugiau specialybės žinių dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje ir pan. Statybos ir santechnikos fakultete dirbo 75 - 80 patyrusių, savo darbą mėgstančių dėstytojų, tarp kurių didžioji dauguma turėjo mokslinius laipsnius ir vardus.

2.4. KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO STATYBOS, STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAI (1992-2000) IŠ INSTITUTO Į UNIVERSITETĄ Kauno politechnikos instituto pirmieji modernizavimo požymiai pradėjo ryškėti, liberalizavus gyvenimą Tarybų Sąjungoje ir prasidėjus nepriklausomybės atkūrimo procesui Lietuvoje. Institutui būdingas siaurų specialybių ir specializacijų inžinierių rengimas nebetenkino nei Lietuvos ūkio poreikių, nei studijuojančio jaunimo. Tuo laikotarpiu buvo gaji universitetinio mokymo koncepcija. 1990 m. balandžio 4 d. Instituto taryboje buvo svarstyta ir pritarta, kad tikslinga keisti Politechnikos instituto pavadinimą į Kauno technikos universiteto. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo nutarimu Kauno politechnikos institutui suteiktas universiteto statusas ir jis pavadintas Kauno technologijos universitetu. Kartu su universiteto įteisinimu vyko diskusijos naujojo Statuto klausimais. 1989 metų pavasarį pasirodė pirmasis Statuto projektas, kitas Statuto projektas paskelbtas 1989 m. rugsėjo mėnesį. Statuto projektai buvo svarstyti 1990 m. birželio 13 d. Jie buvo svarstomi ir išplėstiniame instituto ir fakultetų tarybų posėdyje 1991 m. kovo 20 d. jau Universiteto darbuotojų konferencijoje. 1991 m. kovo 27 d. darbuotojų konferencija priėmė universiteto Statutą ir numatė tolesnę veiksmų eigą, reformuojant Universitetą. 1992 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje Universiteto Statutas buvo patvirtintas. Diskusijos dėl studijų sistemos prasidėjo dar 1988 m etais ir vyko kartu su instituto reorganizavimo į universitetą diskusijomis. 1990 m. birželio 6 d. instituto tarybos ir 1990 m. gruodžio 12 d. Universiteto tarybos nutarimais įteisinta dviejų pakopų specialistų rengimo sistema, nustatyti bakalauro, inžinieriaus ir magistro studijų baigimo reikalavimai, paskirstytas studijų laikas socialinėms, humanitarinėms, bendrainžinerinėms specialybės ir specializacijos disciplinoms. 1991 m. gruodžio 18 d. darbuotojų konferencija nutarė Universiteto vidaus gyvenime vadovautis naujuoju Statutu. Konferencijos nutarime numatyta iki 1992 m. kovo 1 d. perrinkti ne tik Senatą, bet ir fakultetų tarybas, skelbti rektoriaus, fakultetų dekanų konkursus bei rinkimus. Reorganizuojant Universitetą, daugelio fakultetų dekanai jau pareiškė norą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Fakulteto taryba buvo išrinkta 1992 m . balandžio mėn. Tarybos pirmininku išrinktas buvęs ilgametis fakulteto dekanas doc. M.Malakauskas, pirmininko pavaduotoju - doc. I.Cypinąs, sekretoriumi - doc. R.Vilkas. Kartu buvo išrinkti ir Universiteto senato nuo fakulteto nariai: doc. A.Juodis, doc. M.Malakauskas, prof. Z.Tamutis. 1992 m. balandžio 14 d. fakulteto darbuotojų su aukštuoju mokslu susirinkime iš trijų kandidatų fakulteto dekanu išrinktas doc. H.Elzbutas, kuris 1996 m. birželio 5 d. buvo perrinktas antrajai kadencijai. Vėlesniuose tarybos posėdžiuose patvirtinti prodekanai: Statybos katedros vyr. asistentė D.Gutauskaitė ir Statybinių konstrukcijų katedros vyr. asistentas V.Gakas. 1996 metais prodekanu buvo patvirtintas Statybinių medžiagų katedros doc. A.Navickas. Statybos mokslo ir studijų kryptis buvo viena iš septynių 1992 metų spalio 7 d. Senato patvirtintų Universiteto prioritetinių mokslo ir studijų krypčių. Statybos inžinerijos mokslo kryptyje vykdomų mokslinių tyrimų koordinavimui, vertinimui, doktorantūros studijų įdiegimui buvo sudaryta kvalifikacinė krypties komisija: pirmininkas prof. A.Tamutis, nariai doc. J.Deltuva, doc. A. Gumuliauskas. Vėliau, nuo 1995 metų, šiosĄvalifikacinės komisijos pirmininku buvo paskirtas prof. V.Stankevičius, komisijoje dirbo doc. R.Zilinskas, doc. A.Juodis, doc. H.Elzbutas, prof. K.Sasnauskas, prof. N.Ždankus, prof. A.Miškinis. Komisija daug nuveikė koordinuodama katedrose vykdomų darbų tematiką, atlikdavo eksperto funkcijas, skirstant Universiteto

50

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

mokslo fondo lėšas. Komisija nagrinėdavo doktorantų disertacinių darbų temas, numatomų skirti jų vadovų ir doktorantūros komiteto narių kompetencijas, doktorantūroje studijuojančių studijų ir tiriamųjų darbų eigą. Tobulinant Statybos mokslo ir studijų kryptį, buvo sudaryta padalinių modernizavimo principams ruošti darbo grupė (pirmininkas doc. A. Juodis, nariai: doc. J.Vaičaitis, doc. M.Malakauskas, prof. K.Sasnauskas, prof. V. Stauskas) ir programų komitetas (pirmininkas vyr. dėst. V.Gakas, nariai: doc. G.Lakiūnas, doc. J.Deltuva, doc. A.Juodis, inž. Z.Sušinskas, dr. J.Žukas). Vėliau, nuo 1996 metų, programų komiteto pirmininku buvo doc. A. Juodis. Be jų programų komitete dirbo doc. V.Sederevičius, arch. V.Raginis, prof. V.Palys, prof. V.Stankevičius, fakulteto dekanato atstovai ir kiti.

FAKULTETO STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI Reorganizavus Politechnikos institutą į Technologijos universitetą, Statybos fakultete buvo keturios katedros. Trys iš jų: Statybinių konstrukcijų (tuometinis vedėjas doc. A.Janickas, dėstytojų skaičius 13), Statybinių medžiagų (vedėjas doc. A. Gumuliauskas, dėstytojų skaičius 7), Statybos (vedėjas prof. Z.Tamutis, dėstytojų skaičius 10) buvo specialybinės ir kuravo pramoninės ir civilinės statybos bei statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybių inžinierių rengimą. Ketvirtoji - Grafinių darbų katedra (vedėjas doc. B. Černius, dėstytojų skaičius 14) buvo universitetinė bendramokslinė, dėstė braižomosios geometrijos ir braižybos disciplinas. 1991 m. fakultete dirbo 58 dėstytojai (iš jų 1 profesorius, 27 docentai). Mažėjant bendram studentų skaičiui 1991-1994 metais, dėstytojų skaičius buvo mažinamas. 1995 m. fakultete dirbo 43 dėstytojai ir 20 mokymo personalo darbuotojai. 1993 metais, atkūrus architektūros specialistų rengimą, buvo sudarytos sąlygos ir prielaidos Architektūros katedros atkūrimui Kaune. 1995 m. birželio 15 d. Universiteto Senatas, atsižvelgdamas į architektūros studijų programos tendenciją, fakultete atkūrė šią katedrą, pavadindamas ją Architek­ tūros ir kraštotvarkos katedra. Pirmuoju jos vedėju buvo paskirtas doc. V.Sederevičius, kuris aktyviai dalyvavo organizuojant architektūros studijas ir rengiant jų programas. į naująją katedrą netrukus įsiliejo žinomi architektūros ir kraštotvarkos specialistai: prof. J.Bučas, prof. V.Stauskas, doc. A.Lamauskas, vėliau prof. A. Miškinis, prof. J.Vanagas, prof. K. Jakovlevas-Mateckis, doc. L.Dringelis, doc. G. Daniulaitis ir kiti. 1996 m. Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėju buvo išrinktas prof. J.Bučas. Įvertinant fakulteto struktūros ir studijų proceso pokyčius, nuo 1995 m. gruodžio 6 d. Universiteto Senato sprendimu fakultetas tampa Statybos ir architektūros fakultetu. Atnaujinant ir plečiant fakulteto studijų ir mokslinių tyrimų kryptis, buvo tikslinga koncentruoti hidrotechnikos, hidraulinės inžinerijos, geotechnikos, kraštotvarkos, aplinkos inžinerijos ir joms giminingose šakose dirbančių mokslininkų pajėgas. 1970 m. įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, buvusi Hidrotechnikos katedra buvo perkelta į Mechanikos fakultetą ir įkurta Hidraulikos katedra, kurios branduolį sudarė aktyviai dirbusių hidrotechnikų grupė (prof. J.Macevičius, prof. N.Ždankus, doc. J.Zilevičius ir kt.)- 1998 m. gruodžio 16 d. Senato nutarimu įsteigta Geoinžinerijos katedra, kuriai pavedama dėstyti hidraulikos, hidromechanikos, hidrotechninių statinių, geodezijos, geologijos, gruntų mechanikos, pastatų inžinerinių sistemų ir kitus modulius, kuruoti hidrotechninės statybos, pastatų šildymo ir vėdinimo sistemų specializacijas. Geoinžinerijos katedros vedėju buvo paskirtas prof. N.Ždankus. Geoinžinerijos katedros kūrimas palietė ir Statybos katedrą. Dalis modulių buvo perduota naujajai katedrai. Statybos katedra tapo labiau specializuota, jos dėstomi statybos technologijos, valdymo, organizavimo, statybos ekonomikos ir sąmatų, statybos procesų ekonominio matematinio modeliavimo ir optimizavimo bei kiti moduliai visiškai atitiko katedros mokslinio darbo kryptį. Dėl to katedra buvo pertvarkyta į Statybos technologijų katedrą, jos vedėju paskirtas doc. A. Juodis. Lėtai, bet nuosekliai buvo atstatoma 1961 m. įsteigtos Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminės laboratorijos veikla. Dabar ji - Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo laboratorija. Iki 1999 09 01 jos vedėjas buvo doc. J.Deltuva, vėliau dr. V.Vaivaras, nuo 2000 09 01 - dr. Ž.Rudžionis. Laboratorijoje dirba du vyr. moksliniai bendradarbiai ir referentė. Laboratorijos veikloje numatyta sudaryti sąlygas doktorantų, dėstytojų moksliniams tyrimams, koordinuoti iš Universiteto fondo

51

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

finansuojamus mokslinius darbus. Kita laboratorijos veiklos sritis - statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų tyrimai ir kokybės įvertinimai. Laboratorija šiems tyrimams akredituota Lietuvos Nacionalinio akreditacijos centro (1999 1115) ir pagal atliekamų tyrimų sritį bei apimtį yra stambiausia Lietuvoje. Siekiant plėtoti mokslo žinių taikymą praktiniame kraštotvarkos teritorijų planavimo ir architektūrinio projektavimo darbe, 2000 m. kovo 6 d. įkurtas Kraštotvarkos centras. Tarp jo veiklos uždavinių yra ir moksliniai darbai kraštovaizdžio bei kultūros paveldo tyrimo, panaudos, tvarkymo ir apsaugos srityse. Kraštotvarkos centro direktoriumi paskirtas prof. J.Bučas. Dabartinė fakulteto struktūra pateikta 2.8 lentelėje. 2.8 lentelė. Fakulteto struktūriniai padaliniai G ru p ė s K a te d ro s ir k iti p a d a lin ia i

M o k y m o p ro c e s o

M o k s lo

A rc h ite k tū ro s ir

A rc h ite k tū r o s

k ra š to tv a rk o s

S ta ty b in ių m e d ž ia g ų

1.

U ž p ild ų , b e to n ų ir g a m in ių

2.

te c h n o lo g ijo s B e to n o s tru k tū ro s m o d e lia v im o ir

S ta ty b in ių m e d ž ia g ų in ž in e rijo s , B e to n o te c h n o lo g ijo s

s a v y b ių p ro g n o z a v im o S ta ty b in ių k o n s tru k c ijų

1.

P a s ta tų r e n o v a c ijo s

2.

k o n s tru k c ijų s tip ru m o ir p a s to v u m o

P a s ta tų k o n s tru k c ijų , K o n s tr u k c ijų a u to m a tiz u o to j o

ty rim o

p ro je k ta v im o

1. S ta ty b o s te c h n o lo g ijų 2.

S ta ty b o s p r o c e s ų e k o n o m in io m a te m a tin io m o d e lia v im o ir

S ta ty b o s te c h n o lo g ijo s ,

o p tim iz a v im o

S ta ty b o s v a d y b o s

S p e c ia lių s ta ty b o s te c h n o lo g ijų ty rim o B ra iž o m o s io s g e o m e trijo s ir b ra iž y b o s , K o m p iu te rin ė s

G ra fin ių d a r b ų

g ra fik o s , P ie š im o ir g ra fik o s G e o in ž in e rijo s

In ž in e rin ių s is te m ų ir a p lin k o s s ą v e ik o s

S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir

M o k s lin ių ty r im ų S ta ty b in ių m e d ž ia g ų , g a m in ių ir

k o n s tru k c ijų m o k s lo

H id ro te c h n ik o s , G e o d e z ijo s

k o n s tru k c ijų še rti ū k a v im o

la b o ra to rija K ra š to tv a rk o s c e n tra s

2.9 lentelė. Fakulteto organizacinė struktūra D e k a n a ta s

T a ry b a

K o m is ijo s S tru k tū rin ia i

K v a lif ik a c in ė s

p a d a lin ia i

S tu d ijų

(k a te d ro s, la b o ra to rija ,

p ro g r a m ų

A te s ta c in ė

k o m ite ta s

k o n k u rs in ė

c e n tra s )

in ž in ie rių ,

A tr a n k i­ nė

m o k s lo

b a k a la u ­

d ip lo m u o tų

m a g is t­

k ry p tie s

r ų (2)

s p e c ia lis tų

r ų (2 )

(3 )

Fakultetui buvo ir lieka viena aktualiausių problemų - pedagoginio personalo atjauninimo problema. Daugelio svarbiausių mokslininkų iškėlimas į Vilnių, kuriant Vilniaus inžinerinį statybos institutą, turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių pedagoginio personalo formavimo procesui. Ilgą laiką pedagoginis fakulteto personalas buvo papildomas Architektūros ir statybos instituto moksliniais darbuotojais, apgynusiais disertacinius darbus. Fakultete buvo įteisinta doktorantūra, 1991 metais iš aspirantūros į doktorantūrą perėjo 3 asmenys. Kasmet į fakulteto katedras buvo priimama po 1-3

52

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

doktorantus, ir bendras doktorantų skaičius nuo 3 (1991 m.) išaugo iki 23 (2000 m.). Beveik kasmet buvo ginama bent viena daktaro disertacija. Dauguma baigusiųjų doktorantūrą jaunųjų mokslininkų lieka dirbti pedagoginį darbą fakulteto katedrose. Nuo 1993 metų buvo apgintos šios mokslų daktaro disertacijos: G.Skripkiūnas. Betono makrostruktūros optimizavimas, atsižvelgiant į jų technologines ir eksploatacines savybes bei žaliavų išteklius, 1993 m. R.Bliūdžius. Pastatų išorinių sienų drėgnumo prognozavimas, įvertinant lietaus poveikį, 1995 m. V.Vaivaras. Tankių silikatbetoninių užpildų technologija ir jų taikymo ypatumai, 1996 m. A.Stuopys. Šarminio (ceolitizuoto) rišiklio tyrimas ir taikymas ugniai atspariame betone, 1997 m. J.Ramanauskas. Sienų šiluminės izoliacijos išorinio apdailinio sluoksnio atsparumas klimato poveikiams, 1997 m. A.A.Navickas. Užpildų užterštumas reaktyviosiomis uolienomis ir jo poveikio šarminės korozijos prognozavimas, 1997 m. R.Janušaitis. Pastatytų gyvenamųjų namų išorinių sienų apšiltinimo procesų optimizavimas 1998 m. Z.Rudžionis. Dekoratyviojo presuoto betono struktūros analitinis modeliavimas ir technologijos tyrimas, 2000 m. Šiuo metu fakultete dirba 63 dėstytojai, mokslo darbuotojai ir 24 mokymo personalo nariai. Tarp dėstytojų: 8 profesoriai, 36 docentai. Fakulteto dėstytojų amžiaus vidurkis yra: 1995 m. - 56 metai, 1999 m. - 57 metai, 2000 m. - 56 metai.

STUDIJOS, STUDENTAI, ABSOLVENTAI Studijų programų komitetas atliko didžiulį darbą, sudarydamas naujas studijų programas akademinėms bakalauro ir magistrantūros studijoms. Šios programos buvo pradėtos sudarinėti 1991 metais, patvirtinus naujus ruošiamų specialistų kvalifikacinius laipsnius. Įdiegus dviejų pakopų studijų sistemą, buvo numatyta, kad keturių metų bakalauro studijų programose apie 20 proc. skiriama socialinių ir humanitarinių mokslų dalykams, apie 40 proc. - bendrųjų mokslų ir fundamentaliesiems mokslo krypties dalykams. Disciplinų apimtis buvo pradėta vertinti kreditais. Pereita prie dešimtbalės vertinimo sistemos. Pirmieji bakalauro (19 absolventų) ir magistro (6 absolventams) diplomai buvo įteikti 1993 metais. Bakalaurai ir magistrai buvo rengiami pagal tuo metu realizuojamas inžinerinių studijų statybinių gaminių ir konstrukcijų technologijos ir pramoninės bei civilinės statybos specialybes. Pirmieji 1993 metų laidos magistrai - tai 1987 metais atgaivintų po ilgų metų pramoninės ir civilinės statybos specialybės dieninių studijų studentai. Analizuojant ir tobulinant studijų programas, buvo nutarta pereiti nuo Politechnikos institutui būdingos orientacijos į pramonės ir statybos šakas prie Universitetui būdingos orientacijos į mokslo sritis ir kryptis. Atsisakant siaurų specialybių, buvo sudarytos bendrosios statybos inžinerijos bakalaurų ir magistrų studijų programos. Specialybinėje studijų programų dalyje buvo num atyta galimybė specialiomis disciplinomis (moduliais) gilinti žinias konkretesnėje šakoje specializacijoje. Tuo būdu sudarytas ir patvirtintas bakalaurų ir magistrų studijose statybinių gaminių ir konstrukcijų technologijos, statybinių konstrukcijų, statybos technologijos ir vadybos, vėliau pastatų renovacijos, pastaraisiais metais hidrotechninės statybos, pastatų šildymo ir vėdinimo sistemų specializacijos. Atitinkama specializacija įgyjama pasirenkant alternatyvinius 2-3 specializacinius 4 kreditų apimties modulius ir atliekant baigiamuosius darbus. 1992 ir 1993 metais buvo vykdomas paruošiamasis darbas, atkuriant Kaune architektūros specialistų rengimą. Šiame darbe ir vėliau, organizuojant studijas, daug padėjo Lietuvoje žinomi Architektūros ir statybos institute dirbantys architektūros specialistai: prof. V.Stauskas, prof. J.Bučas, prof. J.Minkevičius, doc. A.Lamauskas, doc. L.Dringelis, doc. G.Daniulaitis ir kiti.

53

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

2 10 lentelė. Statybos inžinerijos pagrindinių akademinių studijų programos struktūra S tu d ijų p r o g r a m o s b lo k ų a p im ty s

S tu d ijų m o d u lių b lo k a i ir d a ly k a i

I,

2.

3.

4.

5.

H u m a n it a r i n io b e n d r o jo la v in im o b lo k a s

%

k re d ita is

7 .5

12

L ie t u v ių k a lb a

2

F ilo s o f ija

4

U ž s ie n io k a lb a

8

10

S o c ia lin io b e n d r o jo la v in im o b lo k a s

16

E k o n o m ik o s p a g rin d a i

4

V a d y b o s p a g rin d a i

4

S o c ia lin io la v in im o p a s ire n k a m i d a ly k a i

8

T e c h n o lo g ijo s m o k s lų s ritie s s ta ty b o s in ž in e rijo s m o k slo k r y p tie s b e n d r ų j ų p a g r i n d ų b lo k a s

3 2 .5

52

A u k š to ji m a te m a tik a

14

In f o r m a tik a

6

B r a iž y b a

8

F iz ik a

8

C h e m ija

4

M e c h a n ik o s p a g rin d a i

4

E le k tr o te c h n ik o s p a g rin d a i

4

Ž m o g au s sauga

2

H id r a u lik a

2

S ta ty b o s in ž in e rijo s m o k slo k r y p tie s p a g r i n d ų b lo k a s

17 .5

28

M e d ž ia g o ty r a ir s ta ty b o s m e d ž ia g o s

6

S ta ty b in ė m e c h a n ik a

4

G e o d e z ija ir g e o lo g ija

6

P a s t a tų a rc h ite k tū ra ir k o n s tru k c ijo s

6

I n ž in e r in ė m e d ž ia g ų m e c h a n ik a

4

S ta ty b in ė fiz ik a

2

S ta ty b o s in ž in e r ijo s s tu d ijų p r o g r a m o s s p e c ia la u s la v in im o b lo k a s

2 7 .5

44

S ta ty b o s m a š in o s

4

S ta ty b in ė s k o n s tru k c ijo s

12

P a s t a tų in ž in e rin ė s s is te m o s

2

S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir k o n s tr u k c ijų te c h n o lo g ija

4

S ta ty b o s te c h n o lo g ija ir o rg a n iz a v im a s

6 4

S ta ty b o s e k o n o m ik a ir s ą m a to s S p e c ia liz a v im o s i s ritie s m o d u lia i ir b a ig ia m a s is

12

d a rb a s

6.

L a is v a i p a s i r e n k a m i d a ly k a i

Iš

v iso:

5

8

100

160

Ui

A 2.11 lentelė. 2000-2001 metų fakulteto studijų programos kvalifikaciniai laipsniai M o k slų sritis

|

S tu d ijų p ro g ram a

|

S p ec ia liz a c ija

K v a lifik a c in is laipsnis, k v alifik acija

B a k a la u rų s tu d ijų p ro g ra m a H um an itarin iai m okslai

T ech n o lo g ijo s m okslai

A rch itek tū ra

A rc h ite k tū ro s b ak ala u ras S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir k o n stru k c ijų tech n o lo g ija S taty b in ės k o n stru k c ijo s S ta ty b o s te c h n o lo g ija ir v ad y b a

S tatybos in žin erija

S ta ty b o s in ž in e rijo s m o k slo b ak ala u ras

Š ild y m o ir v ė d in im o sistem o s

M a g istrų stu d ijų p ro g ra m a A rchitektūra

K raštotvarka

T ech n o lo g ijo s m okslai S tatybos inžinerija

A rc h ite k tū rin ė ren o v acija In te rje ro p ro je k ta v im a s K aim o a rc h ite k tū ra A g ro k ra što tv a rk a K o n se rv a c in ė k rašto tv ark a U rb o k ra što tv a rk a S ta ty b in ių m ed žiag ų ir te c h n o lo g ija S taty b in ės k o n stru k c ijo s S taty b o s tec h n o lo g ija ir vadyba P a sta tų re n o v a c ija H id ro te c h n in ė staty b a

A rc h ite k tū ro s m ag istras

K ra što tv a rk o s m o k slo m a g istra s k o n stru k cijų

S ta ty b o s in žin erijo s m o k slo m ag istras

P a sta tų šild y m o ir v ėd in im o sistem os

P a g rin d in ių pro fesin ių s tu d ijų p ro g ra m a T ech n o lo g ijo s m okslas

| S taty b o s tech n o lo g ija ir o rg an izav im as Į

|

S ta ty b o s in žin ieriu s

S p ecia liz u o tų jų p ro fesin ių s tu d ijų p ro g ra m a S ocialiniai m okslai

T e ch n o lo g ijo s m okslai

T u rto vertinim as

S tatyba

N e k iln o ja m o jo tu rto v ertinim as K iln o ja m o jo tu rto v e rtin im as V e rslo vertin im as S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir k o n stru k cijų te c h n o lo g ija S taty b in ės k o n stru k c ijo s S taty b o s te c h n o lo g ija ir vadyba

D ip lo m u o ta s tu rto v e rtin to jas

D ip lo m u o ta s staty b o s in žin ieriu s

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

H u m an itarin iai m okslai

2.12 lentelė. 1991-2000 metais priimtųjų, studentų ir absolventų skaičiai

B a k a la u r o s tu d ijo s

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

priimta

47

80

105

105

115

153

171

231

270

306

konkursas

0,5

0,9

1,31

1,67

2,21

3,53

8,86

10,50

9,11

10,1

257

337

420

514

626

760

848

studentų skaič. absolventų skaič.

19

42

21

38

51

72

88

89

priimta

64

50

21

23

8

31

39

35

54

22

23

8

31

39

35

86

87

46

27

15

5

20

27

10

17

13

25

58

60

68

65

24

28

36

75

107

140

137

6

7

11

13

10

18

33

46

3

4

1

3

4

1

4

8

6

6

10

10

12

14

15

16

17

23

1

1

1

1

3

1

D ip lo m u o to s p e c ia lis to

studentų skaič.

s tu d ijo s

absolventų skaič.

86

77

priimta M a g is tr a n tū r a

studentų skaič. absolventų skaič. priimta

D o k to r a n tū r a

doktorantų skaič. apginta

3

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

i

CTI UI

56

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

2 . 1 3 le n te lė . S t u d i j a s b a i g u s i ų j ų i r p r i i m t ų j ų s t u d e n t ų s a n t y k i s

B a ig im o m e ta i

B a k a la u r a i

M a g is tr a i

D ip lo m u o ti s p e c ia lis ta i

f- t o

u -to

f-to

u -to

f-to

1996

0 ,4 7

0 ,5 8

0 ,7 6

0 ,8 2

1,0

0 ,9

1997

0 ,4 4

0 ,5 8

0 ,7 7

0 ,7 6

0 ,6 5

0 ,6 9

1998

0,6 1

0 ,6 8

0 ,7 2

0 ,8 0

0 ,6 2

0 ,6 0

1999

0 ,7 6

0 ,8 7

0 ,5 7

0 ,7 3

0 ,6 4

0 ,6 4

u -to

2 . 1 4 le n te lė . 7 5 - r i ų p a r e n g t ų l a i d ų a b s o l v e n t ų s p e c i a l y b ė s i r s k a i č ia i S p e c ia ly b ė s

Iš le id im o m etai

P a re n g ta

1925 - 1 9 5 0 ,1 9 9 5 - 2 0 0 0

450

A rc h ite k tū ra

1943 - 1971

709

G e o d e z ija , v ė lia u in ž in e rin ė g e o d e z ija

1943 - 1970

142

H id ro te c h n ik a ir m e lio ra c ija

1943 - 1950

37

K e lia i, n u o 1951 m . a u to m o b ilių k e lia i

1949 - 1970

542

S ta ty b a

G e le ž in k e lių k e lia i

1952 - 1 9 5 3 , 1 9 6 5 - 1966

24

U p ių h id ro te c h n in ia i įre n g im a i

1951 - 1963

205

V a n d e n s jė g o s n a u d o jim a s

1951 - 1956

59

H id ro te c h n in ė s ta ty b a

1966

7

P ra m o n in ė ir c iv ilin ė s ta ty b a

1951 - 1996

4276

Ž e m ė s ū k io s ta ty b a

1 9 5 6 - 1961 1968 - 1971

135 54

S ta ty b in ių g a m in ių ir k o n s tru k c ijų g a m y b a M ie s tų s ta ty b a

1966 - 1995

790

1967 - 1969

68

V a n d e n tie k is ir k a n a liz a c ija

1952 - 1990

1766

Š ilu m o s , d u jų tie k im a s ir v ė d in im a s

19 6 6 - 1993

1987

V a n d e n s iš te k lių ra c io n a lu s p a n a u d o jim a s ir p ra m o n ė s v a n d e n ų n u k e n k s m in im a s

1983 - 1990

325

N u o 1993 m e tų S ta ty b o s in ž in e rijo s m o k slo b a k a la u ra i m a g istra i A rc h ite k tū ro s

1993 - 2 0 0 0 1993 - 2 0 0 0

361 113

b a k a la u ra i m a g istra i

1 9 9 7 -2 0 0 0 1999 - 2 0 0 0

76 21

1999 - 2 0 0 0

34

T u rto v e rtin im a s

"j

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

57

1993 m. sausio 27 d. Universiteto Senato nutarimu atkurta architektūros specialybė, į kurios studijas tais pačiais metais buvo priimta 20 abiturientų. Pirmoji architektūros bakalaurų laida buvo išleista 1997 metais. Tais pačiais metais pagal parengtą architektūros studijų programą buvo priimti pirmieji 17 bakalaurų į magistrantūrą. Pirmoji 12 architektūros magistrų laida buvo išleista 1999 m. Sudarant studijų programas, buvo išanalizuotos tradicinių Lietuvos ir užsienio architektūros mokyklų studijų programos ir naujos tendencijos architektūros, kraštotvarkos, aplinkos planavimo srityse. Įvertinus Lietuvos šių dienų poreikius, 1999 metais buvo sudarytos naujos kraštotvarkos ir paveldosaugos magistrantūros studijų programos. Malonu pažymėti, kad universitetines architektūros studijas rėmė 1943 m. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto absolventas, architektas, ilgametis KPI, vėliau VISI-VGTU profesorius, katedros vedėjas Kazys Šešelgis (1915-1998). 1997 m. vasario 13 d. KTU Senatas jam suteikė KTU Garbės profesoriaus vardą. Prof. K.Šešelgis mokslo ir studijų reikmėms fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedrai padovanojo per savo gyvenimą sukauptą asmeninę mokslinės ir mokomosios literatūros kolekciją. Katedroje atidaryta prof. K.Šešelgio biblioteka, kuria noriai naudojasi katedros dėstytojai ir studentai. 1991 metais, akivaizdžiai mažėjant konkursams ir studijuojančių skaičiui, buvo atsisakyta pramoninės ir civilinės statybos specialybės studijų vakariniame skyriuje. Tačiau laikui bėgant patraukli ir reikalinga tapo neakivaizdinių studijų forma. Todėl 1998 metais į neakivaizdinių studijų pirmąjį kursą buvo priimta 20 abiturientų. 1998 metais kartu su Administravimo ir Mechanikos fakultetais sudaryta turto vertinimo specializuotųjų antros pakopos studijų programa. Pirmoji 13 diplomuotų turto vertintojų laida išleista 1999 metais. Šioje studijų programoje numatytos trys specializacijos: nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertinimo. Šią studijų programą, norėdami įgyti diplomuoto turto vertintojo kvalifikaciją, noriai renkasi ir praktinės veiklos patirtį turintys specialistai. Šiuo metu fakultete realizuojamos studijų programos ir teikiamos kvalifikacijos bei kvalifikaciniai laipsniai yra pateikti 2.10. ir 2.11. lentelėse. Reorganizavus Politechnikos institutą į Technologijos universitetą, buvo sudarytos sąlygos plėtoti statybos inžinerijos ir architektūros studijas kiekybine ir kokybine prasme. Fakultete realizuojamos studijų programos domina abiturientus. Stojančiųjų konkursai nuo 0,5-0,9 sunkiaisiais 1991-1992 metais pakilo iki įspūdingų skaičių: 9,11-10,5 1999-2000 metais. Didėjant studijuojančių skaičiui, fakultetas kiekybine prasme tampa optimaliu universitetiniu fakultetu. Baigusiųjų pagrindines bakalauro studijas santykis su priimtųjų skaičiumi nuolat didėja (2.12. lentelė). Tai rodo studijuojančiojo jaunimo norą įsigyti specialybę ir universitetinį išsilavinimą. Baigiamųjų darbų įvertinimui sudarytos kvalifikacinės komisijos, kurių darbe aktyviai dalyvauja praktikai-specialistai ir mokslininkai. Kvalifikacinių komisijų pirmininkais dirbo doc. A.Janickas (bakalaurų, statybos inžinerija), Architektūros ir statybos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui arch. V.Raginis (bakalaurų, architektūra), inž. Z.Sušinskas (diplomuotų inžinierių, statyba), Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas K.Kristinatis (diplomuotų turto vertintojų), AB "Kausta" direktoriaus pavaduotojas A.Jarošiūnas (inžinierių, statybos technologija ir organizavimas), doc. H.Elzbutas, prof. Z.Tamutis, prof. V.Stankevičius (magistrų, statybos inžinerija), prof. J.Bučas (magistrų, architektūra). Pastaraisiais metais fakultetas aktyviai įsijungė į tarptautinę studentų mainų programą - SOCRATES ERAZMUS. 1999/2000 ir 2000/2001 mokslo metais į Europos šalių universitetus dalinėms studijoms išvyko 14 fakulteto studentų. Šiais, jubiliejiniais fakulteto metais, buvo išleista ir jubiliejinė statybos inžinierių laida Kaune ir Lietuvoje. Per 75 laidas Kaune, statybinio profilio fakultetuose, buvo parengta 17 specialybių 12181 statybos ir jai giminingų sričių specialistas. Duomenys apie parengtų specialistų skaičių, jų specialybes, rengimo metus pateikti 2.13. lentelėje. Tarp parengtų specialistų yra daug žymių mokslininkų, pedagogų, projektuotojų, statybos vadovų, politikų, valstybės veikėjų, valstybinių ir nacionalinių premijų laureatų.

58

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

MOKSLINIAI TYRIMAI IR BENDRADARBIAVIMAS Pagrindinė fakulteto eksperimentinių tyrimų bazė yra 1965 metais užbaigtas statyti dviejų aukšti] laboratorinis korpusas su nuo tų metų sukaupta ir pastaraisiais metais dalinai atnaujinama moksliniiį tyrimų įranga. Šios laboratorinio korpuso bazėje buvo atlikti virš 50 disertacinių darbų eksperimentiniai tyrimai. Sukaupta ir šiuo metu atnaujinama statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandymo įranga yra naudojama mokslinių, ūkiskaitinių darbų, magistrantų ir doktorantų tiriamųjų darbų vykdymui. Plečiantis fakultete vykdomų tyrimų tematikai, pastaraisiais metais yra įrengta statybos procesų matematinio modeliavimo laboratorija. Laboratorijos įrangos įsigijimui neįkainojamą paramą suteikė KTU garbės daktaras inž. F.Marcksas. Mokslinių tyrimų architektūros ir kraštotvarkos srityje plėtotei didelę įtaką turės fakulteto rėmėjų pastangomis Kraštotvarkos centre įrengtas projektavimo kabinetas. Fakulteto katedrose yra sudarytas 9 mokslo grupės, kurių sudėtyje yra dauguma katedrų mokslo pedagoginio personalo narių ir doktorantai. Vykdomi moksliniai tyrimai apima tokias pagrindines mokslinių tyrimų kryptis: • kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, paveldotyra ir paveldotvarka, kultūros vertybių apsaugos būklė ir prognozė, pažintinės rekreacijos ir turizmo plėtra; • betono mišinių ir komponentų gamybos technologijos, struktūros ir savybių valdymas ir optimizavimas; • laikančiųjų konstrukcijų stiprumas, deformatyvumas ir pastovumas; • energijos taupymo priemonių gyvenamuosiuose, visuomeniniuose ir pramoniniuose pastatuose monitoringas; • statybos procesų m atematinis modeliavimas ir optimizavimas, statybos technologijos tobulinimas, statybos internacionalizavimas ir jo poveikis nacionalinės statybos transformacijai; 9 hidrotechninių sistemų ir aplinkos sąveika; • inžinerinės grafikos ir grafinių darbų dėstymo proceso optimizavimas. Moksliniai tyrimai ir jais grįstos studijos yra Universiteto veiklos pagrindas. Tapo taisykle, kad visi mokslo pedagoginiai darbuotojai apie trečdalį savo darbo laiko skiria moksliniams tyrimams. Fakultete moksliniai tyrimai yra panaudojami ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui, naujų studijų modulių sudarym ui, skaitom ų m odulių atnaujinim ui. Ypač tai aktualu sudarant ir modernizuojant magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. Moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto per Universiteto mokslo fondą, valstybinio mokslo ir studijų fondo, ūkio subjektų per užsakomuosius ir ūkiskaitinius darbus. Gaunamos lėšos moksliniams tyrimams padeda išlaikyti kvalifikuotus mokslinius ir pedagoginius darbuotojus, dalinai atnaujinti eksperimentinę tyrimų bazę. Kiekvienais metais Senatas, tvirtindamas Universiteto metinio biudžeto sandarą, numato lėšas mokslo fondui. 1999 metais mokslo fondui skirta 4,27 proc. Universiteto biudžeto lėšų, kurių didžioji dalis atitenka moksliniams tyrimams organizuoti ir finansuoti. Mokslo fondo lėšų dalis bendrame fakulteto mokslinių tyrimų finansavime sudarė 1997m. -18 proc., 1998 m. - 15 proc., 1999 m. - 14 proc. Tarp 37 mokslo programų, laimėjusių Universiteto mokslo krypčių konkursus, fakultete buvo vykdomos dvi kelerių metų programos: 1. Efektyvios statybos medžiagos, konstrukcijos ir technologijos. Programos koordinacinė taryba: doc. J.Deltuva (koordinatorius), doc. G.Skripkiūnas, doc. R.Žilinskas, doc. A.Juodis, prof. N.Zdankus. Programoje vykdomi keli projektai: Statybinių medžiagų srityje - polidispersinių medžiagų struktūros optimizavimas, betono struktūros įtaka technologinėms ir mechaninėms savybėms bei ilgaamžiškumui. Statybinių konstrukcijų srityje - statybinių konstrukcijų pastovumas ir patikimumas, energijos taupymo priemonių efektyvumo patikimumas. Statybos technologijų srityje - statybos procesų matematinis modeliavimas taikant masinio aptarnavimo teoriją, gelžbetoninių statinių remonto ir stiprinimo technologijos. 2. Lietuvos kraštotvarka. Programos koordinacinė taryba: prof. J.Bučas (koordinatorius), doc. L.Dringelis, doc. A.Lamauskas. Programoje nagrinėjami Lietuvos kraštotvarkos prioritetai integracijos į Europą kontekste, rengiama daugiašakė krašto kultūrinio identiteto išlaikymo bei puoselėjimo Europos

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

59

kultūriniame kontekste kraštotvarkos priemonių programa. Siekiama nustatyti ir įvertinti Lietuvos kraštovaizdžio, kaip tautos ir valstybės saviraiškos terpės, kokybės bei savitumo požymius ir numatyti prielaidas, kaip šiuos požymius panaudoti krašto kultūriniam identitetui išlaikyti ir aplinkos kokybei ^ Fakulteto mokslininkai aktyviai dalyvauja rengiant naujus Lietuvos norminius dokumentus ir standartus. Fakultetas yra standartizacijos departamento technikos komiteto "Betonas ir gelžbetonis" kolektyvinis narys. Per 1994-1999 m. laikotarpį buvo parengti 62 nauji betono ir gelžbetonio bei jų komponentų terminijos, techninių reikalavimų ir bandymo metodų valstybiniai standartai. Nuolat didėja fakultete atliekamų ūkiskaitinių ir užsakomųjų darbų apimtys. Atliekamų ūkiskaitinių darbų apimčių dinamika yra pateikta 2.5 paveiksle.

2.5 pav. Užsakomųjų darbų apimčių (tukst.Lt.) kitimo dinamika

Pagrindiniai užsakovai šiems darbams yra statybos industrijos įmonės, statybinės organizacijos. Mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu fakulteto mokslininkai parengė pasiūlymus ir naujas technologijas statybinių medžiagų gamybos, statybos procesų valdymo ir vykdymo klausimais. Daug atlikta planavimo ir projektavimo darbų, susijusių su kultūros paveldo vertinimu, naudojimu, tvarkymu ir apsauga, regionų plėtra, kraštovaizdžio architektūra, rekreacija ir turizmo plėtra. Fakultete kasmet organizuojamos respublikinės konferencijos, seminarai, kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos kviečiami mokslo ir studijų institucijų, valdymo ir ūkio struktūrų atstovai ir specialistai. Konferencijų ciklo "Lietuvos mokslas ir pramonė" rėmuose organizuojamos tradicinės konferencijos. "Statybinės medžiagos", "Statybos pramonė", "Statyba ir statybos pramonė , Inžinerinė ir kompiuteiinė grafika". 1996 metais atgaivinta mokslinė konferencija "Statyba ir architektūra" su architektūros, statybinių medžiagų, statybinių konstrukcijų, statybos technologijos sekcijomis. Tais pačiais metais fakultete vyko konferencija "Kraštotvarkos reguliavimo klausimai Lietuvoje", tarptautinė konferencija Medžiagų ir konstrukcijų stiprumas, ilgaamžiškumas ir pastovumas". Vėlesniais metais suorganizuotos konferencijos "Betonas ir gelžbetonis: dabartis ir ateitis" (1999, 2000 m.) "Paveldosaugos interesai kraštotvarkoje (1999 m.), "Statinių renovacija" (1999 m. kartu su VGTU), "Lietuvos kraštovaizdžio vertė ir savastis" (2000 m.). Organizuojamos respublikinės magistrantų mokslinės konferencijos: 1999,2000 m. "Energijos sąnaudų taupymas pastatuose". Fakulteto mokslininkų atliktų tiriamųjų darbų ir gautų rezultatų reikšmingumą patvirtina mokslinės publikacijos (2.15 lentelė), sukurtos naujos technologijos, Lietuvos nacionaline premija pažymėti darbai: 1995 metais prof. Z.Tamučio "Geodezinių tinklų projektavimas ir išlyginimas", 1998 m. prof. V.Stankevičiaus 1960-1997 metų darbų ciklas "Statybos šiluminė technika".

60

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

2.15 lentelė. Surengtų mokslinių konferencijų ir mokslinių publikacijų skaičius 1994

1995

1996

1997

1998

1999

S u r e n g to s m o k s lin ė s k o n fe r e n c ijo s

1

2

3

2

2

4

M o n o g r a fijų , m o k s lo le id in ių s k a ič iu s

3

5

4

4

4

4

M o k s lin ių s tr a ip s n ių s k a ič iu s, t. sk. u ž s ie n y je

44

73

55

3

50 4

51

2

5

1

53 2

K o n fe r e n c ijų p r a n e š im ų sk a ič iu s, t. s k. u ž s ie n y je

38

56 2

43

38 2

42

42

1

2

1

2

Fakulteto mokslininkai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su šalies ir užsienio valstybių mokslo, studijų ir kitomis institucijomis, dalyvauja vykdant tarptautinius projektus. Nuo 1994 metų kartu su Švedijos firma SWECO, Statybos ir urbanistikos ministerija buvo vykdomas tarptautinis projektas "Energijos efektyvumo Lietuvos pastatams programa" (koordinatorius doc. B.Čemius), nuo 1995 metų - tarptautiniai projektai: "Vokietijos statybos patyrimo taikymas Lietuvoje" (koordinatorius doc. A. Juodis), "Statybinių gaminių ir konstrukcijų tyrimas" (koordinatorius doc. J.Deltuva, partneriai: Vokietijos firma "Con­ trols", Statybos ir urbanistikos ministerija, Standartizacijos departamentas), nuo 1996 metų tarptautinis projektas "Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono erdvinės plėtros studijos" (koordinatorius prof. J.Bučas, partneriai UAB "Urbanistika", Lenkijos Punsko projektavimo firma). Įgyvendinant 2000 05 24 pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su UAB KNAUF, 2000 metų vasarą įrengtas Statybos technologijų tyrimo ir studijų centras, kuriame vyks ne tik studijų praktiniai užsiėmimai, bet ir tiriamieji darbai. Prieš penkerius metus KTU garbės daktaro Vokietijos piliečio inž. F.Marckso iniciatyva buvo sukurtas F.Marckso statybos inžinerijos studijų rėmimo fondas. Fondo priežiūros komitetas skiria papildomas stipendijas studentams, antri metai premijuojami geriausi magistrantų baigiamieji darbai. Garbės daktaro F.Marckso pastangų dėka fakulteto jaunieji dėstytojai ir studentai vyksta į Vokietiją praktikoms, modernizuojama studijoms naudojama laboratorija ir kompiuterinė įranga. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys mokslinių tyrimų ir studentų mainų srityse su Portugalijos, Ispanijos, Danijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos universitetais ir aukštosiomis mokyklomis.

61

KAUNO FAKULTETŲ RUMAI

KAUNO FAKULTETŲ RŪMAI

D a b a rtin ia i K T U p ir m ie ji rū m a i, k u riu o se p o įk ū r im o dirbo T e ch n iko s fa k u lte ta s

D a b a rtin ia i K T U a n trieji rū m a i, k u riu o se p o įk ū r im o dirbo T e ch n iko s fa k u lte ta s

BĮ iffTMIfHL.larr-LK li S № .!L tįfc;

J* i

VDU F izikos - chem ijos in s titu to rū m a i, ku riu o se n u o 1 9 3 2 m e tų dirbo T e c h n ik o s fa k u lte ta s

„t.-l- į» M iiiin ,i

A&įM & -~ 4 h *

62

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

D a b a rtin ia i K T U c e n trin ia i rū m a i, k u riu o se ik i 1 9 6 5 m e tų dirbo H id ro te c h n ik o s (vėlia u S a n te c h n ik o s) fa k u lte ta s

K a u n o R otušės rū m a i. Ju o se dirbo S ta ty b o s ir A rc h ite k tū r o s fa k u lte ta i (n u o 1 9 4 6 ik i 1 9 6 5 m .)

63

KAUNO FAKULTETŲ RUMAI

B u vu sio s D ra u d im o va ld yb o s rū m a i M ickevičia u s gatvėje. N u o 1 9 4 8 m e tų buvo p e rd u o ti A r c h ite k tū r o s fa k u lte tu i

B u vu sio s V y sku p ijo s rū m a i, 1 9 5 0 m e ta is p e r d u o ti A rc h ite k tū r o s fa k u lte tu i. Ik i 1 9 6 5 m e tų ju o s e dirbo S ta ty b o s fa k u l te tas

M M a n w c is n

D a b a rtin ia i S ta ty b o s ir a rc h ite k tū ro s fa k u lte to rū m a i

£ 4 _________ _ ________________________ STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO 1940-1950 m. IR KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO REKTORIAI

Prof. A n ta n a s P u ren ą s (1 9 4 0 -1 9 4 1 m ., 1 9 4 4 -1 9 4 6 m .)

Prof. J u o za s K u p č in sk a s (1 9 4 7 - 1 9 5 0 m .)

Prof. J u lijo n a s G ravrogkas (1 9 4 1 - 1 9 4 4 m .)

Prof. K a zim ie ra s B a rša u sk a s (1 9 5 0 - 1 9 6 4 m .)

65

REKTORIAI

Prof. M a rijo n a s M a r ty n a itis (1 9 6 4 -1 9 8 3 m .)

Prof. V ladislavas D o m a rk a s (1 9 8 3 - 1 9 9 2 m .)

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO SENATO PIRMININKAI

P rof A n ta n a s Ž iliu k a s ( 1 9 9 2 - 1 9 9 6 m .)

Prof. R a m u tis B ansevičius ( 1 9 9 6 - 2 0 0 0 m ., n u o 2 0 0 0 1 0 2 5 d. U niversiteto re k to riu s)

bb

_____________________STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

KAUNO FAKULTETŲ VADOVAI

Prof. J o n a s Š im o liū n a s. A u k š tų jų k u rs ų T ech n iko s sk y r ia u s vedėjas, S ta ty b o s k a te d ro s vedėjas (1 9 2 2 1924, 1 9 4 0 - 1941)

Prof. S ilvestra s G rinkevičius. Tech­ n ik o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 3 4 1 9 3 7 ) , T il tų k a te d r o s v e d ė ja s (1 9 2 3 - 1 9 4 0 )

P rof. P ra n a s J o d e lė . U n iv e rsite to re k to riu s (1 9 2 8 - 1 9 2 9 ) , T echnikos fa k u lte to d e k a n a s (1 9 2 2 - 1 9 2 7 ), S ta ty b o s m e d ž ia g ų tec h n o lo g ijo s, S ta ty b o s k a te d ro s vedėjas ( 1 9 2 2 1940)

Prof. S tep o n a s K olupaila. S ta tyb o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 0 - 1 9 4 1 ) , H id r o te c h n ik o s , H id ro lo g ijo s ir m elioracijos, H idrologijos ir h id ­ ra u lik o s k a te d r ų vedėjas (1 9 3 3 1944)

P ro f. K a z im ie r a s V a s ilia u s k a s . T e c h n ik o s f a k u l t e t o d e k a n a s ( 1 9 2 7 - 1 9 3 4 ; 1 9 3 7 - 1 9 4 0 ), S ta ty b in ė s m ech a n iko s, S ta tyb in ės s ta tik o s k a te d r ų vedėjas ( 1 9 2 2 1956)

P rof. S te p o n a s K a irys. S ta ty b o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 1 - 1 9 4 2 ), M iestų sa n ita rijo s ka ted ro s vedėjas (1 9 4 0 - 1944)

67

kaUNo f a k u l t e t ų v a d o v a i

Prof Stasys Dirmantas. Statybos fakulteto dekanas (1 9 4 2 - 1 9 4 4 ) , Geodezijos, Geodezijos ir kelių, Topometrijos katedrų vedėjas

D oc. J o n a s K iš k in a s . S ta ty b o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 4 ), Kelių, A u to k e lių k a te d r ų vedėjas (1 9 4 4 1956)

1949)

(1 9 2 2 - 1 9 4 4 )

Prof. Stasys V abalevičius. Sta tyb o s, H id r o t e c h n ik o s , S a n t e c h n i k o s fa k u lte tų d e k a n a s (1 9 4 5 - 1 9 4 6 , 1 9 4 7 -1 9 4 9 , 1951 -1 9 5 4 , 1 9 6 0 1965), M elio ra cijo s ir ž e m ė tv a r ­ kos, M ie stų sa n ita rijo s , V a n d e n ­ tiekio, k a n a liz a c ijo s ir s a n te c h ­ n iko s, V a n d e n ti e k io ir k a n a l i ­ zacijos k a te d r ų v e d ė ja s ( 1 9 4 4 1975)

Doc. A n ta n a s B istricka s. S ta ty b o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 5 - 1 9 4 6 ) , M e ta lin ių ir m e d in ių k o n stru k c ijų ir tiltų ka te d ro s vedėjas (1 9 4 5 -

Doc. S te p o n a s S tu lg in sk is. A r c h i­ te k tū ro s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 6 1 9 4 9 ), M ie stų p la n a v im o , M ie stų p la n a v im o ir a r c h ite k tū ro s is to ­ r ijo s k a t e d r ų v e d ė ja s ( 1 9 4 4 1945, 194 6 - 1949)

P rof. B r o n iu s P e tru lis. S ta ty b o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 4 9 - 1 9 5 0 ), M elioracijos ir že m ė tv a r k o s, V a n ­ d e n tie k io , k a n a liz a c ijo s ir s a n ­ technikos, V a n d e n tie k io ir k a n a ­ lizacijos k a te d r ų ved ė ja s (1 9 4 5 , 1956 - 1961)

Doc. S ta sy s S Česnulevičius. A r c h i­ te k tū ro s, S ta ty b o s fa k u l t e t ų d e ­ k a n a s (1 9 4 9 - 1 9 6 2 ), A r c h ite k ­ tū r o s p a g r in d ų , S ta ty b in ių m e ­ d ž ia g ų k a te d r ų v e d ė ja s ( 1 9 4 9 1969)

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

P r o f. V y t a u t a s K l i m a v i č i u s . H id ro te c h n ik o s fa k u lte to d eka n a s (1 9 5 4 - 1 9 6 0 ), S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o s v e d ė ja s (1 9 5 6 -1 9 7 4 )

D oc. R ič a r d a s P e sy s. S ta t y b o s fa k u lte to d e k a n a s (1 9 6 2 - 1 9 6 5 ) , M e ta lin ių k o n s tr u k c ijų k a te d ro s ved ėjas (1 9 6 1 - 1 9 6 9 )

D oc. M a r ijo n a s G e d g a u d a s. S a n te c h n ik o s f a k u l te t o d e k a n a s (1 9 6 5 - 1 9 6 8 )

Doc. J u o za s V alikonis. S ta tyb o s, S ta ty b o s ir sa n tech n iko s fa k u lte tų d e k a n a s (1 9 6 5 - 1 9 7 4 ), G elžbe­ to n in ių k o n stru k c ijų , S ta ty b in ių k o n s t r u k c i j ų k a te d r ų v e d ė ja s (1 9 6 9 - 1981)

Doc. H e n rik a s E lzbutas. Sta tyb o s, S ta tyb o s ir a rch itektū ro s fa k u lte to d e k a n a s ( n u o 1 9 9 2 m .)

D oc. R a m u t ė K a z a lu p s k ie n ė . S a n te c h n ik o s f a k u l t e t o d e k a n ė (1 9 6 8 - 1971)

D o c. M a r t y n a s M a l a k a u s k a s . S ta ty b o s ir sa n te c h n ik o s, Statybos fa k u lte to d e k a n a s (1 9 7 4 - 1992), f a k u l t e t o ta r y b o s p i r m i n i n k a s (1 9 9 2 - 1 9 9 6 )

69

f a k u l t e t o v e ik ia

fa k u lteto

VEIKLA

Prof. P- Jodelė S ta ty b in ių m e d žia g ų laboratorijoje

U n iversiteto dėstytojai. Iš dešinės p ir m a s prof. K. V a silia u ska s, a n tr a s prof. P. Jodelė

S tu d e n tų p r a k tik o s d a rb ų a p ta rim a s, dešinėje doc. A. K e tu rk a , kairėje doc. S. Sčesnulevičius (apie 1 9 6 0 m .)

A rchitekto V. Z ub o vo nupieštas 1 9 4 9 m e tų A rc h ite k tū ro s fa k u lte to d ė sty to jų d ra u g išk a s šaržas

Doc. J. Š im k u s ir doc. F. N o r k u s G ru n tų ty r im ų la b o ra to rijo je

Doc. J. M ik u c k a s su stu d e n ta is 1 9 6 3 m.

70

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

A r c h ite k tū r o s istorijos, M ie stų sta ty b o s, Ž em ės ū k io sta ty b o s, G yvenviečių p la n a v im o ir tv a r k y m o , M ie stų p la n a v im o ir a rc h ite k tū ro s istorijos k a te d r ų vedėjas (1 9 4 5 - 1 9 6 8 ) p ro f. K. Šešelgis (centre) su k a ted ro s b en d ra d a rb ia is M . K lein u ir V. S a u n o riu

S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka ted ro s vedėjas (1 9 5 6 -1 9 7 4 ) prof. V. K lim a v ič iu s e g za m in o m e tu

S ta t y b in i ų k o n s tr u k c ijų , I n ž in ie r in ių k o n s tr u k c ijų , G e lžb e to n in ių k o n s tr u k c ijų k a te d r ų vedėjas (1 9 4 8 1 9 6 8 ) p r o f. A. R o z e n b li u m a s s u s a v o m o k in ia i s k o n stru k c ijų b a n d y m ų salėje

D a ilin in k a s , G r a fin ių A. Ž m u id zin a v ič iu s

D a ilin in k a s v itr a ž in in k a s , G rafinių d a rb ų k a te d ro s p ro f. S. U šinskas

Prof. S. U šinskas ( 1 9 6 8 m .)

darbų

k a te d r o s

p r o f.

su a rc h ite k tū ro s specialybės s tu d e n ta is piešykloje

fa k u l t e t o

71

VEIKIA

Inžinerinės geologijos katedros vedėjas (1 9 4 0 - 1 9 4 8 ) prof. J. Dalinkevičius

D a ilin in k a s doc. B. K lova ir buvęs G ra fin ių d a rb ų k a te d ro s vedėjas

Inžinerinės geologijos k a te d ro s vedėjas (1 9 4 8 - 1 9 6 8 ) p ro f. M y k o la s K aveckis

P a sta tų k o n stru k c ijų ka te d ro s d ė sty to ja i 1 9 6 5 m . Iš kairės: ka te d ro s vedėjas p ro f. J. M ik u c k a s, prof. V. V erbickis

Vienas iš p ir m ų jų d ėstyto jų A u k štuosiuose k u rsu o se V. V erbickis

( 1 9 7 6 - 1 9 8 5 ) doc. J. S a b a lia u sk a s

1 9 6 7 m. Š ild y m o ir v ė d in im o k a te d ro s k o le k ty v a s. ka ted ro s vedėjas (1 9 6 1 - 1 9 7 4 ) prof. M . Z a liša u sk a s

P iim a s is dešinės sėd i

72

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

F a k u lte to p r o j e k ta v i m o ir k o n s t r a v im o b iu r o Š ild y m o ir v ė d in im o se k to ria u s k o le k ty v a s (apie 1 9 8 2 m .)

G ra fin ių d a rb ų k a te d ro s vedėjas doc. J. S a b a lia u sk a s, Š ild y m o ir v ė d in im o k a te d ro s vedėjas doc. J. Š v e d a ra u sk a s, doc. M. Z a liša u sk a s ir S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k a te d ro s vedėjas doc. A. J a n ic k a s II a u k što hole

S ta ty b o s r ū m ų salė. S ta ty b o s ir sa n tech n iko s fa k u lte to prof. K. Ilginis, doc. V .K lim avičius, doc. V. R a ža itis ir p rof. Z. T a m u tis

vec^Gas p ro f. J. M a cevičiu s, doc. N . Ž d a n k u s, ^ oc- ^ Ž ilevičius

F a k u lte to p ro d e k a n a s (1 9 8 3 1 9 8 8 m .) doc. V. B u rb u lis su stu d e n ta is

fakult e t o v e ik l a

Šildym o ir v ė d in im o ka te d ro s ja u n ie ji d ėstytojai: fa k u lte to p r o fs ą ju n g o s b iu r o p i r m i n i n k ė D. M . G u ta u s k a i tė ir A . B u d riū n a s (1 9 8 8 m .)

Doc. V. Š u lg a e g za m in o m e tu

Doc. H. E lzb u ta s ir s tu d e n ta i S ta ty b in ių m e d žia g ų ty r im o laboratorijoje (1 9 7 2 m .)

73

V a n d e n tie k io ir k a n a liz a c ijo s k a te d r o s ve d ė ja s ( 1 9 7 5 - 1 9 8 5 ) d o c. G. K u ta s ir a s p ir o m ta s R ■ K u p sta s ty r im ų la b o ra to rijo je

S ta ty b in ių k o n stru k c ijų ka ted ro s d ė styto ja i k o n s tr u k ­ cijų b a n d y m ų salėje. S ė d i - buvęs fa k u lte to d e k a n a s (1 9 6 5 - 1 9 7 4 ), k a te d ro s vedėjas doc. J. V a liko n is

74

F a k u lte to p ro d e k a n ė (1 9 8 3 - 1 9 8 8 m .) doc. V. M in g in ie n ė (kairėje)

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Prof. M . Z a liša u sk a s u ž s iė m im ų m e tu Š ild y m o ir vėdinim o Inhnrntnriinip i 1Q R 4 m I

B u vę S ta ty b in ių m e d žia g ų ka te d ro s vedėjai doc. A . G u m u lia u sk a s ir doc. J. D eltu va

L ietu vo s N a c io n a lin io a k red ita cijo s biuro v ir šin in k ė I. M ik e lio n ie n ė įte ik ia a k re d ita ­ cijos p a ž y m ė jim ą S ta ty b in ių m e d žia g ų ir k o n stru k c ijų m o k slo la boratorijos vedėjui V. V a ivo ru i

1 9 9 6 m . d ip lo m ų įte ik im o iškilm ės. C entre K T U G arbės d a k ta r a s F. M arcksas, re k td riu s prof. K. K riščiūnas, dekanas doc. H. E lzb u ta s

r f a k u l t e t o v e ik l a

KTU

Statybinių konstrukcijų bei VG TU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrų dėstytojai bendrame susitikime (1 9 9 8 m.)

N aujų sta ty b o s tech n o lo g ijų m o k y m o centro S ta ty b o s ir architektūros fa k u lte te a tid a ry m a s. Iš kairės: k o m p a n ijo s KNAUF a ts to v a i A . A le k n a ir A . B u n d o n ie n ė , re k to riu s prof. K. K riščiūnas, K a u n o a p sk ritie s a d m in istra c ijo s v ir šin in k a s K. S ta r k e v ič iu s , d e k a n a s d oc. H. E lz b u ta s , L ie tu v o s Respublikos P re zid e n to p a ta rė ja s dr. R. G aška, p ro re k to riu s doc. P. B a rša u ska s 19 9 9 m. F a k u lte to taryba. Iš ka irės p ir m o je eilėje: doc. M . M a la k a u sk a s, doc. I. C ypinąs, p ro f. J. Bučas, doc. D. P a u k štie n ė , T arybos p irm in in k a s doc. B. Č ernius, sekretorė doc. D. G ul­ binienė, doc. R. Ž ilin ska s, a n tro je eilėje: doc. G. S k r ip k iū n a s , doc. H. E lzbutas, p ir m in in k o p a v a d u o to ja s doc. V. Sederevičius, doc. R V ilk a s , doc. A . Juodis, doc. P. K u m p ik a s

1 9 5 6 m e tų a b s o lv e n ta s , L ie tu v o s R e s p u b lik o s P rezid en ta s A. B ra za u s k a s sv e ik in a K T U "N e m u n o " a n sa m b lį ju b ilie ja u s p ro g a

76

2.5.

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETO KATEDROS

2.5.1. ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA

ARCHITEKTŪROS STUDIJOS KAUNE 1919 m. netekus Vilniaus, Nepriklausomos Lietuvos kultūrinio gyvenimo židiniai susitelkė laikinojoje Lietuvos sostinėje - Kaune. 1920 m. čia įsisteigė Aukštieji kursai, davę pradžią Kauno universitetui. Jau Aukštųjų kursų Technikos skyriaus statybos paskaitų ciklo programoje buvo įvestos architektūros dalykų įvadinės paskaitos. Architektūros formų kursą 1921 metais pradėjo dėstyti tik ką iš Petrogrado grįžęs žinomas lietuvių architektas profesorius M. Songaila. Architektūros katedra, kaip atskiras jau veikiantis vienetas, tarp kitų Technikos fakulteto katedrų pirmą kartą minima 1922 m. kovo mėn. 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Po to, kaip veikianti atskira katedra, ji minima Technikos fakulteto Tarybos 1922 m. gegužės mėn. 6 d. pirmojo posėdžio nutarime^Pagal patvirtintus etatus katedroje turėjo dirbti 4 asmenys -1 profesorius, 1 docentas ir 2 asistentai. Tačiau dėl lėšų ir kvalifikuotų dėstytojų stokos etatai nebuvo užpildyti. Pirmuosius penkerius metus (iki 1927 m.) katedros personalą tesudarė jos vedėjas profesorius M. Songaila ir vyr. asistentas V. Verbickis, kuris buvo piešyklos vedėjas. Katedra ir piešykla buvo esamuose KTU I rūmuose. Ir tiktai 1927 m. Universitetui įsigijus Valstybinei spaustuvei priklausiusius rūmus (dab KTU II-ji) ii perkeliama ten. 1927 m. į katedrą priimamas jaunesniojo asistento pareigoms trečias asmuo - archit. V. Landsbergis - Žemkalnis. Jis katedroje dirbo iki 1929 metų. Jam išėjus, vienerius metus (1930) dėstė architektas V. Dubeneckis. Nesant katedroje laisvo etato, V. Dubeneckis buvo laikomas Elektromechanikos katedros vyr. asistentu. Be to, iki mirties jis ėjo Universiteto architekto pareigas. Technikos fakulteto nuostatuose buvo numatytas vadovavimas specialiam architektūrinio projektavimo kursui su pastato sąmatos sudarymu bei architektūros tematika pasirinktam diplominiam projektavimui. Visus tuos dalykus iš pradžių dėstė pats prof. M. Songaila. Nuo 1932 m. šildymo ir vėdinimo kursą (kiek anksčiau prieš tai dar architektūrinę braižybą, architektūros formų pratimus bei praktikas) M. Songaila perdavė dėstyti V. Verbickiui, kuris, be to, visą laiką vedė piešimo užsiėmimus. Piešimo užsiėmimuose atskirais semestrais jarn talkmmkaudavo N. Gorodeckis. Tuo laikotarpiu nebuvo nei sąlygų, nei specialaus tikslo vietoje ruošti diplomuotus architektus. Katedra vykdė aptarnaujančiuosius katedros paskirtį, ruošiant statybos inžinierius Technikos fakultete. 1927 m. gale katedra savo dėstytojų jėgomis vadovavo ir išleido pirmuosius 4 diplomantus. Apgynę diplominį projektą absolventai, nepriklausomai nuo jo pasirinktos temos, gaudavo "diplomuoto statybos inžinieriaus" vardą. Architektūros specializacija pasireiškė, atliekant diplominį projektavimą, atitinkamai pasirinkus diplominio projekto temą. Per pirmąjį architektūros egzistavimo dešimtmetį, t. y. iki 1932 m., mokslo planai ir dėstomųjų alykų programos Lietuvos universitetuose nesikeitė. Buvo dėstomas architektūros formų kursas, statybos meno kursas, pastatų šildymas ir vėdinimas, architektūrinė braižyba ir architektūros enciklo­ pedijos kursas (pastatų tipologija). Tuo laikotarpiu katedros tikslas buvo ruošti statybos inžinierius. Per pirmąjį katedros veiklos dešimtmetį architektūrine tematika diplomus gynė tik devyni absolventai. 1932 05 04 Vytauto Didžiojo fakulteto Taryba patvirtino naujus architektūros katedros mokymo planus, kurie dar kartą buvo praplėsti ir ištaisyti 1934 06 06 posėdžio nutarimu. Esmingiausia priimtų mokymo planų naujovė - tai papildomo dėstomojo dalyko - miestų planavimo kurso - įvedimas. Pagal sias programas buvo dėstoma iki 1939 m. rudens semestro, t. y. iki atskiro Statybos fakulteto įsteigimo. Is pradžių keletą semestrų miestų planavimo kursą skaitė pats prof. M. Songaila. Bet nuo 1936 m. perdavė jį dėstyti K. Kriščiukaičiui, kuris pasirinko miestų planavimo specializaciją.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

77

1936 m. katedroje jau dirbo 4 darbuotojai: prof. M. Songaila, vyresnysis asistentas K. Kriščiukaitis keį V. Verbickis ir naujai priimtas jaunesnysis asistentas K. Kaušinis. Pastačius naujuosius Universiteto Fizikos ir chemijos rūmus Aleksote, nuo 1932 m. iki 1940 m. katedros kabinetas ir piešykla buvo įsikūrę juose. 1938 m. katedros personalas buvo užimtas naujų patobulintų mokymo planų ir programų ruošimu, nes buvo numatomas atskiro Statybos fakulteto steigimas. Jame turėjo būti keturi profiliuojančių specialybių skyriai: architektūros, statybos, hidrotechnikos - melioracijos ir geodezijos. Per tą laiką gerokai padidėjo studentų priėmimo skaičius. Buvo keliamas klausimas dėl galimybių ruošti architektus Lietuvoje. 1938 m. priėmus docento pareigoms S. Kudoką, katedros sudėtis išaugo iki 5 darbuotojų. Per antrąjį katedros veiklos dešimtmetį, t. y. Vytauto Didžiojo universitete, buvo paruošti ir apginti 22 diplominiai projektai. Tačiau ne visi diplomantai pasirinko kūrybinį architekto kelią, nes tik nuo 1944 metų Statybos fakulteto taryba įgijo teisę pripažinti inžinieriaus architekto vardą absolventams, apgynusiems diplominį projektą architektūrine tematika. Antrojo katedros veiklos dešimtmečio Nepriklausomos Lietuvos metais diplominiai projektai pasižymėjo didele darbų apimtimi, ypač konstrukcijų skaičiavimo srityje, funkcinio ir architektūrinio sprendimo novatoriškumu. To meto diplomantai gerai žinojo savo srities naujausias profesines publikacijas ir žurnalus, išleidžiamus užsienio šalyse. Jie taip pat naudojosi ano meto naujausia Tarybų Sąjungos technine literatūra bei žurnalais ir nevengė to nurodyti aiškinamojo rašto bibliografinėje rodyklėje. Projektų architektūrinio meninio sprendimo raiška atitiko konstruktyvizmo bei funkcionalizmo sroves, vyravusias visoje Europos avangardinėje architektūroje. Pavieniuose projektuose buvo pastebima Peterburgo dailės akademijos mokymo krypties įtaka. Nuo 1939 m. rudens semestro, jau įsteigus Architektūros skyrių ir papildomai išaugus priimamų į šią specialybę studentų skaičiui, katedros personalas padidėjo dar trimis asmenimis, pasiekęs didžiausio ikikarinio laikotarpio skaičiaus - 8 asmenų. Katedros sudėtis buvo tokia: vedėjas - prof. M. Songaila, doc. S. Rudokas, doc. J. Kovalskis, vyr. asistentai K. Kriščiukaitis, K. Kaušinis, A. Šalkauskas ir V. Verbickis ir jaun. asist. J. Okunis. Dėstytojai galėjo pasirinkti specializacijas pagal atskirus dėstomuosius dalykus. Tokia dėstytojų sudėtis be esminių pasikeitimų buvo iki 1943 m., kai vokiečių valdžia uždarė Universitetą. 1941 m. rudenį katedrą ištiko skaudus smūgis - mirė jos organizatorius ir ilgametis vedėjas prof. M. Songaila. Po jo mirties katedrai trumpai vadovavo doc. J. Kovalskis ir doc. S. Rudokas. Uždarius Universitetą, aukštesniesiems kursams buvo leista baigti mokslą, tik priėmimas uždraustas. Kad nenutrūktų reguliarus specialistų rengimas, grupės Statybos ir Technologijos fakultetų dėstytojų iniciatyva buvo suorganizuotos studijos įsteigtame Aukštesnių]ame technikos skyriuje. Kursuose buvo dėstoma ir architektūra pagal Universiteto I kurso programą. Karo metais įvyko dviejų pirmųjų inžinierių - architektų laidų diplominių projektų gynimai. 1943 m. apgynė 6, 1944 m. -11 inžinierių architektų. 1944 m. palaipsniui kartu su visu Universitetu atkuriamas Statybos fakultetas su jo skyriais bei katedromis, maždaug toks, koks jis buvo 1940 - 1941 mokslo metais. Statybos fakultete buvo reorganizuotos Architektūros kompozicijos (buvusios Architektūros katedros pagrindu), Architektūros ir meno istorijos (ji buvo įsteigta 1940 m.) su piešimo kabinetu (anksčiau priklausė Architektūros katedrai) ir naujai įsteigta Miestų planavimo katedra. Anksčiau buvę fakulteto pagrindiniai skyriai su nežymiai pakoreguotais mokslo planais ir programomis išsilaikė iki 1947 metų pavasario semestro pabaigos. Tačiau tų pat metų rudenį buvo įvesti nauji bendrasąjunginiai atskirų specialybių mokymo planai. Pagal juos architekūrai studijuoti ir apginti diplominį projektą nustatyta 6 metų trukmė. Pradedant nuo 1944 m. pabaigos, pradėjo komplektuotis architektūrinių katedrų dėstytojų su­ dėtis. Iš ankstyvesnio laikotarpio dėstytojų sugrįžo V. Verbickis (jis kurį laiką ėjo Piešimo katedros vedėjo pareigas), S. Stulginskis (iš pradžių - Kompozicijos, kiek vėliau - Miestų planavimo katedros vedėjas), S. Sčesnulevičius (po Stulginskio trumpai ėjo Kompozicijos katedros vedėjo pareigas) ir K. Kaušinis (perėjo netrukus dirbti į Pastatų konstrukcijų katedrą). Atėjo dėstyti nauji asmenys: F- Bielinskis (nuo 1946 m. - Kompozicijos katedros vedėjas), K. Dušauskas - Duž, A. Janulis (nuo

78

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

1947 m. Pješimo katedros vedėjas), M. Kleinas, A. Lukošaitis ir V. Zubovas. 1945 m. priimamas dėstymo darbui K. Šešelgis, 1946 m. - J. Gaučas, K. Kondratas, A. Spelskis, K. Šimonis, vėliau - dar kiti. Nuo 1946 metų Statybos fakultetas pertvarkytas į du savarankiškus Architektūros ir Statybos fakultetus. Taip jie sulaukė 1950 metų Universiteto reformos. Tada Universiteto techniškųjų fakultetų bazėje įsisteigė Kauno politechnikos institutas. Architektūros fakultetas vėl buvo sujungtas su Statybos fakultetu. Karo metais sugriautas ūkis reikalavo daug jaunų specialistų. Tad pirmaisias pokario metais nebuvo ribojamas studentų priėmimo į pirmą kursą skaičius. 1944, 1945, 1946, 1947 metų rudenį į architektūros specialybę priimdavo visus pareiškusius norą. Buvo reikalaujama išlaikyti tik kontrolinį piešimo ir braižybos egzaminą. Įsisteigus atskiram Architektūros fakultetui, trejus metus buvo laikomasi priėmimo normos - dviejų akademinių grupių (50 asmenų). Bet "nubyrėjimo" procentas studijų metu tuomet buvo didelis ir nepasitaikė, kad baigiančiųjų laidos skaičius būtų toks pat, kaip įstojusiųjų. Pirmieji pokario metų architektūros specialybės diplominiai projektai pradėti ginti 1946 m. Tai buvo diplomantai, pradėję studijas 1940-1941 m.m. ir karo metais. 1949 m. pavasarį organizuotas pirmas didesnės grupės diplominių projektų gynimas. Po to nusistovėjo kasmetinė pavasario gynimo posėdžių tvarka kiekvienai absolventų laidai. Nuo to laiko priešdiplominis ir diplominis projektavimas pradėtas skirstyti į dvi tematines sritis: miestų planavimo ir pastatų projektavimo. 1946 m. įkurtas atskiras Architektūros fakultetas Kauno universitete buvo mažiausias tarp kitų, nuolat buvo keičiama jo struktūra, kilnojamas iš vienų patalpų į kitas. 1946 -1948 m. jis buvo įsikūręs buvusiuose Draudimo bendrovės namuose (Mickevičiaus g. 7, šalia Medicinos instituto rūmų); nuo 1949 m. rudens semestro perkeltas į dabartinius KTU centrinius rūmus (K. Donelaičio g. 73); 1950 m. rudenį dar kartą nukeltas į Vyskupijos rūmus (Rotušės a. 14a). Fakulteto dekanas iki 1949 m. buvo doc. S. Stulginskis, vėliau - doc. S. Sčesnulevičius. Tuo laiku dažnai kito ir atskirų katedrų struktūra, dėstytojų sudėtis. Nuo 1949 m. rudens semestro pradžios Architektūros kompozicijos katedra suskilo į dvi savarankiškas: Architektūrinio projektavimo ir Architektūros pagrindų (iš pradžių ji vadinosi Įvado į architektūrinį projektavimą katedra). Tuometinė Architektūrinio projektavimo katedros sudėtis: doc. A. Lukošaitis (katedros vedėjas nuo 1948 m.)., doc. F. Bielinskis, vyr. dėst. K. Bučas, J. Peras ir A. Spelskis, asist. A. Keturka ir A. Speičys; Įvado katedros: doc. S. Sčesnulevičius (katedros vedėjas), vyr. dėst. K. Kondratas ir M. Kleinas, asist. B. Janavičius ir J. Vitkauskas (nuo 1950 m.). Nuo 1950 m. rudens semestro abiejų katedrų sudėtis dar kartą pasikeitė pasirenkant naujas specializacijos kryptis ir priėmus dirbti S. Abramauską, V. Bujauską, taip pat pertvarkius Miestų planavimo katedrą. Į šios katedros sudėtį tada įėjo vyr. dėst. K. Šešelgis (katedros vedėjas nuo 1949 m.), M. Kleinas ir asist. A. Rasteika. Architektūros fakulteto veiklos laikotarpiu (1946-1950) diplominius projektus apgynė 48 asmenys, iš jų civilinių pastatų projektavimo specializacijos absolventų išleista 35, miestų planavimo - 13. Palyginus su ikitarybiniu laikotarpiu, tai buvo nemažas specialistų skaičius.

ARCHITEKTŪROS STUDIJOS KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE Nuo 1951 m. sausio mėn. 1 d. Kauno universiteto techniškųjų fakultetų bazėje įsisteigė Kauno politechnikos institutas. Reformos metu Architektūros fakultetas buvo sujungtas su Statybos fakultetu. Pastarojo dekanu paskirtas iki tol buvęs Architektūros fakulteto dekanas doc. S. Sčesnulevičius. Reformų laikotarpiu dar kartą pasikeitė architektūrinių katedrų sudėtis, o 1956 m. architektūrinės katedros naujai pertvarkytos. Miestų statybos katedra pertvarkyta į Žemės ūkio statybos katedrą, dėl to pasikeitė jos dėstytojų sudėtis. Architektūros pagrindų ir Architektūrinio projektavimo katedros sujungtos į vieną. Po šios reformos katedrų pavadinimai iki 1965 m. nekito, tik nežymiai keitėsi dėstytojų sudėtis. Trūkstant dėstytojų, beveik kiekvieną semestrą buvo kviečiami dėstymui iš gamybos ir mokslinio tyrimo įstaigų architektai praktikai: V. Dičius, A. Jakučiūnas, A. Mikėnas, A. Paulauskas, J. Putna, A. Sprindys, V. Stauskas, V. Šepkus, A. Šipaila ir kiti.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

79

Katedros buvo perorganizuojamos atsižvelgiant j priimtus nutarimus dėl nesaikingumų architektūroje pašalinimo. Kaip žinia, iki 1954 m. aiškinant kompozicijos teorinius pagrindus, dėstant architektūrinį projektavimą, interjero kursą, miestų planavimą, pastatų tipologiją ir kitus gretimus dalykus, buvo reikalaujama vadovautis antikinės klasikos bei XVII - XIX a. klasicizmo architektūros stilių estetiniais principais. Tokia architektūros krypties kritika nedaug pakeitė KPI architektūros mokyklą, nes retrospektyvinis nukrypimas mokyklos studijų programose ir praktinėje veikloje nebuvo gilus. Tai buvo trumpalaikis, paviršutiniškas reiškinys ir nesunkiai jo buvo atsisakyta. Jau 1955 m. pavasario semestre iš studentų atliktų projektų kompozicijų dingo eklektiški klasicizmo motyvai. Buvo pradėtos rengti visasąjunginės šalies aukštųjų architektūros mokyklų geriausiųjų diplominių projektų apžiūros - parodos. Pirmoji visasąjunginė apžiūra įvyko 1957 m. Maskvoje. Nuo Kaune baigusių diplomantų bendro skaičiaus pristatyti į apžiūrą du projektai: architekto V. Stausko (tema: "Šventosios miesto gyvenvietės centras") ir architektės I. Šimkūnaitės (tema: "Spartako"sporto rūmai Kaune"). Abu projektai susilaukė aukščiausio įvertinimo - buvo apdovanoti kelialapiais į užsienį (į Vengriją). 1958 m. įvykusio V pasaulinio Tarptautinės Architektų Sąjungos kongreso metu Maskvoje tarp keleto TSRS išstatytų diplominių darbų buvo eksponuotas ir V. Stausko projektas. Pradedant 1959 m. įsigalėjo jau pastovi visasąjunginių apžiūrų organizavimo tradicija. Visose tose apžiūrose kasmet dalyvaudavo KPI architektūros mokykla. Pagal pristatomų į apžiūrą projektinių darbų skaičių ypač aukštus įvertinimo rodiklius mokykla ėmė gauti kasmet, pradedant nuo 1965 metų laidos. Kauno architektūros mokyklą sąjunginėje specialioje spaudoje pradėta lyginti su labiausiai žinomomis šalies aukštosiomis mokyklomis. įvertinant Kauno architektūros mokyklos kasmet pristatomų į apžiūras projektų lygį, 1970 m. vasario mėn. tokia apžiūra buvo organizuota Kaune. Tarptautinės Architektų Sąjungos VIII kongrese Paryžiuje 1966 m. buvo išstatytas N. Palio diplominis darbas 'Vanagupės poilsio komplekso išplanavimo projektas". Tame pačiame kongrese, kaip kursinis studentų darbas, buvo išstatytas studento Z. Drėmos projektas "Architektūros mokyklos rūmai". IX pasauliniame architektų kongrese Prahoje buvo eksponuojamas archit. F. Gegevičiaus diplominis projektas "Gyvenamasis kompleksas klinikų darbuotojams Kaune". 1970 m. pavasarį Suchanove, prie Maskvos, buvo organizuotas tarptautinis pasitarimas dėl architektūros mokymo socialistinių šalių architektūros mokyklose. Pasitarime organizuota diplominių projektų paroda. Nuo TSRS architektūros mokyklų buvo išstatyti keturi diplominiai projektai. Tarp jų KPI absolventės architektės O. Skorupskaitės projektas tema: "Trakų miesto istorinės dalies regeneracija". Minėtame pasitarime vieną iš pagrindinių pranešimų skaitė prof. K. Šešelgis. Ilgainiui architektūrinėse katedrose susiklostė ir mokslinio tiriamojo darbo tradicijos, išsivystė kiekvienoje iš jų savita tyrimų problematika. Vadovaujant Gyvenviečių planavimo ir tvarkymojcatedros (katedra tokį pavadinimą gavo, kai jos profilis pasidarė nebe žemės ūkio statybos) vedėjui K. Šešelgiui, susidarė kolektyvas, kuris išplėtojo vieningos apgyvendinimo sistemos problematikos tyrimus. Daug dėstytojų ir aspirantų tyrinėjo būtent šią tematiką, davusią naują kryptį ištisai urbanistikos problemų mokyklai. Architektūros projektavimo katedros mokslinis darbas aprėpė tipologijos klausimus, miestų užstatymo architektūros tyrimus, architektūros istoriją ir teoriją. Bendromis Architektūros, Miestų planavimo ir Dailės katedrų pastangomis nuo 1947 m. pradėta kasmet vasaros metu organizuoti mokslines ekspedicijas lietuvių liaudies architektūrai tirti. Kaupėsi anuo metu bene turtingiausia medžiaga, metodiniu požiūriu Respublikoje geriausiai tvarkoma. Sparčiai vykstant kaimo gyvenviečių kolektyvizacijai, ji tapo unikalia, nes pačių paminklų natūroje nebeliko. Surinkta architektūrinių apmatavimų, piešinių ir abrisų medžiaga jau pasitarnavo ir dar ateityje pasitarnaus ne vienam vertingam moksliniam leidiniui apie mūsų liaudies architektūrą. To meto Architektūros katedroje dirbę architektai yra išleidę vadovėlių studijoms ir ne vieną monografiją. Architektūros katedrų dėstytojų sudėtis per 1961-1970 metų laikotarpį nedaug pakito. Prieš iškeliant architektūros studijas į Vilniuje 1969 m. įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros katedrą sudarė 10 asmenų. Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo - 5, Piešimo ir Grafinių darbų katedrose dirbo - 4-5 dėstytojai. Per 1951-1970 metų laikotarpį buvo parengti 607 inžinieriai - architektai ir

80

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

architektai. Iš jų - vakarinio mokymo skyriuje paruošti 47. Išleistų absolventų iš atskirų specializacijų skaičius buvo toks: civilinių pastatų projektavimo - 381, miestų planavimo - 226. Įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, susidarė sąlygos organizuoti jam e atskirą Architektūros fakultetą. Naujasis fakultetas pradėjo veikti nuo 1971 metų vasario mėn. Fakulteto pagrindą sudarė perkeltos iš KPI trys katedros: Architektūros, Dailės bei Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo. Abi architektūros katedros, taip pat ir dekanatas įsikūrė naujuose VISI rūmuose Antakalnyje Dailės katedra - Senamiestyje.

ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS STUDIJOS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETE 1971 metais iškėlus į Vilniaus inžinerinį statybos institutą Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo bei Architektūros katedras, architektūros disciplinų dėstymą statybos specialybės studentams Kauno politechnikos institute kuravo Statybinių konstrukcijų katedra. Po Nepriklausomybės atkūrimo Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Architektūros ir statybos institute dirbančiais architektais bei teritorijų planavimo kraštotvarkos specialistais, ėmėsi iniciatyvos atkurti Kaune architektų rengimą. 1993 m. Statybos fakulteto dekano doc. dr. H. Elzbuto, doc. dr. V. Sederevičiaus ir doc. dr. M. Malakausko pastangomis prie Statybinių konstrukcijų katedros buvo sudaryta Mokslo grupė ir atkurta architektūros specialybė. Prasidėjus mokslo metams, konkurso tvarka Statybos fakultete buvo priimta pirmoji architektūros specialybės 20 studentų grupė. Atkūrus Universitete architektų rengimą, 1995 metais birželio 23 d. buvo atkurta ir Architektūros katedra. Iki 1995 m. spalio mėn. 15 d. katedrai vadovavo doc. dr. Vytautas Sederevičius. Tais pačiais metais Statybos fakultetas buvo pavadintas Statybos ir architektūros fakultetu, o Architektūros katedra, atsižvelgiant į kraštotvarkos studijas - Architektūros ir kraštotvarkos katedra. 1995 m. spalio 15 d. katedros vedėju buvo išrinktas prof. habil. dr. Jurgis Bučas. Nuo 1995 metų Architektūros ir kraštotvarkos katedra pasirinko integruotųjų studijų kryptį ir pradėjo rengti pastatų projektuotojus ir kraštotvarkos specialistus. Jos tikslas: • suform uoti savitos krypties KTU erdvinio planavim o ir architektūros mokyklą, nedubliuojančią kitų mokyklų architektų rengimo programų; • paruošti aukštos kvalifikacijos aplinkos erdvinio planavimo ir architektūrinio projektavimo specialistus, sugebančius formuoti gerą gyventi, patogią dirbti ir sveiką ilsėtis tautai aplinką, nežalojant to, kas gamtos ir žmogaus vertingo sukurta anksčiau. Katedros devizas - kontekstualus bet kokio objekto projektavimas, gerinant gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybę.

STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS Katedra siekia paruošti specialistus pagrindinėms aplinkos kokybės gerinimo veiklos sritims: architektūrai, paveldosaugai ir kraštotvarkai, ypatingą dėmesį skiriant kaimo aplinkos tvarkymo ir kultūrinio kraštovaizdžio formavimo programoms. Katedros studijų programos (architektūros, paveldosaugos, kraštotvarkos) siejasi su Humanitarinių, Socialinių, Technologijos mokslų sritimis ir jų kryptimis. Pasirinkti tokių krypčių studijų programas skatino ne tik geros partnerystės santykių palaikymas su kitomis Lietuvos architektūros mokyklomis ir šių veiklos sričių specialistų stygius Lietuvoje, bet ir siekimas susieti aplinkosaugos ir aplinkotvarkos, projektuotojo ir planuotojo veiklą, priartinti šių krypčių specialistų rengimą prie Europos Bendrijos Komisijos Patariamojo architektūros krypties mokymo ir lavinimo komiteto rekomendacijų. Nuo 1997 metų katedroje teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus veda 7 profesoriai, habilituoti daktarai, 12 docentų, daktarų, 12 atestuotų architektų praktikų, dirbančių teritorijų planuotojais ar pastatų projektuotojais, 5 doktorantai. Prie katedros veikia mokslo grupė "Architektūra", planavimo,

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

81

projektavimo ir mokslo plėtros Universiteto organizacinis padalinys - fakultetinis Kraštotvarkos centras. Čia studentai, atitinkamai bakalauro ir magistro teorinių žinių lygmeniui, lavina mokslinio tiriamojo darbo bei projektavimo ir planavimo įgūdžius. Nuo 1997 m. katedroje bakalaurai rengiami pagal integruotą kompleksinių studijų programą, pradedant architektūra ir baigiant teritorijų planavimu. Magistrai rengiami pagal specializuotąją binarinių studijų programą, gilinant mokslo žinias bei tobulinant profesionaliuosius įgūdžius ir keliant architektūros, paveldosaugos ir kraštotvarkos kvalifikaciją. Studijų m etu organizuojam os projektavim o, planavim o institucijose bei statybinėse organizacijose kūrybinės stažuotės, kurių metu studentai susipažįsta su projektų rengimo, aptarimo, tvirtinimo ir realizavimo procedūromis. Vasaros m etu atliekam os geodezijos, pastatų ir sodybų apm atavim o, gyvenviečių ir kraštovaizdžio kultūrologinių bei sociologinių tyrimų praktikos. Nuo 1996 m. prie katedros veikia metodinis kabinetas ir prof. K. Šešelgio vardo katedrinė biblioteka. Katedra yra apsirūpinusi modernia medžiagos dauginimo ir demonstravimo aparatūra, kompiuteriais, architektūrinio ir kraštovaizdžio projektavimo kompiuterinėmis programomis. a r c h it e k t ū r o s b a k a l a u r ų s t u d i j ų p r o g r a m a

Sėkmingoms bakalauro studijoms didelę reikšmę turi ne tik teorinių žinių ir praktinių įgūdžių subalansavimas pačiose studijose, bet ir sugebėjimų patikrinimas prieš pradedant studijas. Priimant stojančiuosius į bakalaurų studijas, specialiais testais tikrinami ne tik "architektūrinės klausos", bet ir erdvinio suvokimo sugebėjimai. Architektūros bakalaurų studijoms kasmet priimama 30 studentų (įskaitant papildomas vietas). Architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas per 4 studijų metus. Bakalauro studijose ne tik kaupiamos teorinės žinios, bet ir lavinami integruotojo aplinkos planavimo ir pastatų projektavimo įgūdžiai. Teorinių studijų metu bakalaurai įgyja pakankamai humanitarinių, socialinių, technologinių mokslų, techninių statybos, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teorinių žinių teritorijų planavimo ir pastatų bei urbanistinių kompleksų projektavimo darbam^ atlikti. Antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame semestruose, lavinant projektavimo įgūdžius, parengiami keturi architektūros ir urbanistikos kursiniai projektai, pradedant vienbučiu namu, daugiabučiu namu ir baigiant visuomeniniu pastatu ir urbanistiniu kompleksu. Šeštame ir septintame semestruose, lavinant teritorijų planavimo ir toliau ugdant pastatų bei urbanistinių kompleksų projektavimo patirtį, parengiami du kompleksiniai kursiniai projektai, integruotai sprendžiantys aplinkotvarkos ir pastatų projektavimo uždavinius. Per ketverius studijų metus, sukaupę pakankam ai hum anitarinių, techninių bei technologinių žinių, išlavinę būtinus planavimo ir projektavimo įgūdžius, aštuntame semestre bakalaurai parengia ir gina kompleksinį teritorijų planavimo ir pastatų projektavimo baigiamąjį darbą (diplominį projektą). Išklausę tokią studijų programą ir apgynę tokį baigiamąjį darbą, absolventai įgyja Teritorijų planuotojo ir pastatų projektuotojo bakalauro kvalifikaciją. Jie yra universalaus profilio specialistai, galintys planavimo kolektyvuose ar projektavimo firmose atlikti architektūros ir urbanistikos objektų projektavimo, bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo darbus. Jų veiklos sritys: aplinkos planavimas, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, pastatų ir urbanistikos kompleksų projektavimas. Įgiję architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį, jaunieji specialistai gali tęsti dvejų metų trukmės studijas magistrantūroje ir įgyti architektūros magistro kvalifikacinį laipsnį.

MAGISTRANTŪRA Turėdami universitetinį bazinį pasirengimą jaunieji specialistai konkurso tvarka gali pasirinkti architektūros, paveldosaugos ir kraštotvarkos specializacijų studijas mokslo ir profesinėje magistrantū­ roje. Studijos magistrantūroje pagilina aplinkosaugos ir aplinkotvarkos, vadybos, ekonomikos ir sta­ tybos technikos žinias, įtvirtina tiriamojo ir mokslinio metodinio darbo, sisteminio mąstymo, vado­ vavimo ir savarankiškos kūrybos įgūdžius. Tiek kraštotvarkos, tiek paveldosaugos, tiek ir architek­ tūros kryptyje mokslo magistro ir profesinės magistrantūros studijos skiriasi tiriamojo darbo turinio apimtimi.

82

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Katedra mano, kad studijos magistrantūroje nėra vien tolesnis bakalauro įgytų žinių ir įgūdžių amatininkiškas gilinimas, bet kokybiškai naujas moksliniais pagrindais organizuotas studijų etapas. Jose pagilinamos profesinės žinios, įtvirtinami tiriamojo ir mokslinio metodinio darbo pagrindai, ugdomi sisteminio mąstymo, vadovavimo ir savarankiško planavimo bei projektavimo įgūdžiai, išmokstama analitinės veiklos ir mokslo argumentais pagrįsti savo kūrybinius siūlymus. Tai analitinių įgūdžių ugdymo ir jų taikymo kūryboje studijos. Šiose studijose daugiau dėmesio skiriama sprendinio motyvacijai, negu pačiam projektui. Magistrantūros studijos yra nuoseklus keturių semestrų tezių rengimas, kartu išklausant subalansuotą modulių programą pagal pasirinktos specialybės kryptį ir specializavimosi veiklos programas. Tipinė magistro tezių rengimo procedūra tokia: medžiagos kaupimas ir analizė, suformuluojant sprendimų hipotezę (I semestras), tyrimai vietose, pagrindžiant ar atmetant hipotezę ir suformuojant koncepciją (II semestras), eksperimentinis projektas, pagrindžiantis koncepciją ir pavaizduojantis ją grafiškai (III semestras), tezių rašymas, kurio metu apibendrinama viso tiriamojo bei eksperimentinio projektavimo medžiaga ir parengiami sprendiniai (IV semestras). Po dvejų studijų metų magistrantai gina magistro tezes, paremtas tiriamojo darbo ir eksperimentinio projektavimo rezultatais, liudijančiais apie jų sugebėjimą mokslu pagrįsti savo kūrybos idėjas. Įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį, specialistai gali savarankiškai rengti įvairios apimties bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus, darbuotis mokslo ir mokymo įstaigose, tęsti mokslus doktorantūroje. Architektūros magistrai rengiami nuo 1997 metų, kraštotvarkos magistrai pradėti rengti 2000 metais, patvirtinus paveldosaugos programą, bus pradėti rengti paveldosaugos magistrai. Architektūros magistrantūroje gilinamos teorinės žinios ir ugdomi mokslinio tiriamojo darbo, interjero, pastatų ir urbanistinių kompleksų projektavimo bei architektūrinės renovacijos veiklos įgūdžiai. Paveldosaugos magistrantūroje gilinamos žinios paveldotyros, paveldonaudos, paveldotvarkos veiklos srityse, ugdomi mokslinio tiriamojo darbo, vertybių apskaitos ir jų saugojančiojo tvarkymo įgūdžiai. Kraštotvarkos magistrantūroje gilinamos žinios ir tobulinami mokslinio tiriamojo darbo, bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo įgūdžiai agrokraštotvarkos, urbokraštotvarkos, specialiosios kraštotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros veiklos srityse.

ARCHITEKTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA Turėdami architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį, jaunieji specialistai konkurso tvarka gali pasirinkti architektūros magistrantūrą. Studijos architektūros magistrantūroje pagilina vadybos, ekonomikos ir technikos žinias, įtvirtina tiriamojo ir mokslinio metodinio darbo, sisteminio mąstymo, vadovavimo ir savarankiško pastatų ir urbanistinių kompleksų projektavimo įgūdžius. Specializavimosi sritis ARCHITEKTŪRINĖ RENOVACIJA. Sovietmečiu pastatyta daug tipinių pastatų, kurių paskirtis, fizinė būklė, architektūros kokybė reikalauja atnaujinimo, atkūrimo ir net pertvarkymo. Naujos paskirties pritaikymui, fizinės būklės ir architektūrinės kokybės gerinimui reikia specialių panaudos, tyrimo ir architektūrinio tvarkymo žinių bei įgūdžių. Studijų metu magistrantai susipažįsta su tausojančiojo naudojimo ir saugojančiojo tvarkymo teorinėmis žiniomis, pasiremdami analitinės veiklos rezultatais, rengia senųjų statinių ir statinių kompleksų eksperimentinius renovacijos projektus. Specializavimosi sritis INTERJERO PROJEKTAVIMAS. Siekiant, kad įvairios paskirties statinių ir statinių kompleksų interjerinė erdvė būtų kuriama kompleksiškai, įvertinant ergonomikos, dizaino, architektūros ir naudotojo reikalavimus, bazinių studijų metu įgytos inteijero projektavimo žinios gilinamos išklausant analitinės veiklos modulius ir parengiant interjero ekperimentinį projektą. Specializavimosi sritis KAIMO ARCHITEKTŪRA. Sovietmečiu kaimo architektūra prarado etninį charakterį ir kaimiškąją raišką. Siekiant atgaivinti Lietuvos kaime etninės architektūros saviraiškos tradicijas, pagerinti kaimo architektūros kokybę ir jos ryšį su gamtine aplinka, rekomenduojami teorinių žinių gilinimo ir praktinių įgūdžių lavinimo moduliai, supažindinantys magistrantus su Lietuvos kaimo statybos tradicijomis, etnoarchitektūros savitumais ir jų kūrybišku taikymu.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

83

KRAŠTOTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMA Architektūros ir kraštotvarkos katedroje pirmą kartą Lietuvos architektūros studijų istorijoje technologijos mokslų srityje pradėta ruošti kraštotvarkos specialistus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas kraštotvarką apibūdino kaip priemonių visumą žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikai ir kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti. Pagal Europos erdvinio planavimo sampratos standartus, kraštotvarką reikia suprasti kaip krašto erdvinės plėtros politiką, pradedant viso krašto erdvinio tvarkymo planu ir baigiant atskiro pastato patalpinimui aplinkoje. Kraštotvarkos uždavinys - užtikrinti krašto, regiono, rajono ar kitokio socialinio-gamtinio komplekso stabilią plėtrą mokslo, planavimo ir praktinės veiklos priemonėmis. Kraštotvarkos magistrantūros programa skirta asmenims, išklausiusiems teritorijų planavimo bei architektūros pagrindinių studijų programas ir turintiems architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba baigusiems statybos inžinerijos, bendrosios geografijos, žemėtvarkos bakalaurų studijas ir išklausiusiems teritorijų planavimo modulius. Studijos kraštotvarkos magistrantūroje nėra tolesnis bakalauro studijose įgytų teritorijų planavimo žinių ir įgūdžių gilinimas, bet kokybiškai naujas moksliniais pagrindais organizuojamas studijų etapas. Magistrantai įsisavina visą priemonių kompleksą žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikai bei kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti. Studijos apima mokslo, planavimo ir praktinės veiklos kryptis, pradedant viso krašto erdviniu tvarkymu ir baigiant detaliųjų planų rengimu. Jose įtvirtinami mokslinio darbo pradmenys. Be pagrindinių kraštotvarkos studijų tobulinamos žinios ir planavimo įgūdžiai pagal agrokraštotvarkos, koncervacinės kraštotvarkos, urbokraštotvarkos specializavimosi veiklos sričių alternatyvas. Specializavimosi sritis AGROKRAŠTOTVARKA. Pasikeitus žemėvaldos būdams ir žemėnaudos formoms, keičiasi žemėtvarkos pobūdis ir kaimo kraštovaizdžio formavimo metodai. Kraštotvarkos specialistams reikalingos naujos žinios apie kaimo kraštovaizdžio komponentų panaudą bei tvarkymą naujomis nuosavybės ir ūkininkavimo aplinkybėmis. Siekiant gilių žemėvaldos ir žemėnaudos tradicijų bazėje renovuoti kaimo kraštovaizdį, išsaugant jo kultūrinį identitetą ir įvairovę, rekomenduojami šios veiklos analitinių žinių gilinimo ir eksperimentinio projektavimo moduliai. Specializavimosi sritis KONSERVACINĖ KRAŠTOTVARKA. Augant visuomenės poreikiams ir intensyvinant žemėnaudą, aktualios tampa kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo, jų rekreacinio panaudojimo bei gamtos išteklių subalansuotos plėtros studijos. Rekomenduojami moduliai, orientuoti kraštovaizdžio vertybių tausojančiojo naudojimo ir saugojančiojo tvarkymo analitinei ir eksperimentinio projektavimo veiklai tobulinti pagal specialiojo planavimo kryptis. Specializavimosi sritis URBOKRAŠTOTVARKA. Rekomenduojamais moduliais tobulinama urbanizuotų vietovių geoekologinio planavimo, projektavimo bei renovacijos analitinė veikla ir eksperimentinis projektavimas šiandieninės urbokraštotvarkos mokslo pagrindais.

MOKSLO PLĖTRA Architektūros ir kraštotvarkos katedra mokslo tiriamąjį darbą atlieka pagal daugiašakę programą, kuri pavadinta "Lietuvos kraštotvarka". Šią programą sudaro 7 pagrindinės katedros mokslinių tyrimų šakos: • Lietuvos kraštotvarkos uždaviniai integracijos į Europos sąjunga aplinkybėmis; • Lietuvos kraštovaizdžio tyrimai, siekiant išsaugoti krašto kultūrinį identitetą; • miestų ir kaimo gyvenviečių kultūrologiniai tyrimai; • kultūros ir gamtos vertybių panaudos, tvarkymo ir apsaugos siūlymai; • kultūrinio kraštovaizdžio formavimo siūlymai; • kaimo kraštovaizdžio renovacijos siūlymai; • Lietuvos bažnytkaimių kultūrologiniai tyrimai ir renovacijos siūlymai. Programos mokslinių tyrimų šakos paskirstytos pagal artimesnę (2005 m.) ir tolimesnę (2010 m.) perspektyvą.

84

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Programos koordinacinė taryba: prof. J. Bučas (koordinatorius), doc. L. Dringelis, doc. A. Lamauskas. Atliekant programoje numatytus šakinius tyrimus, nagrinėjami Lietuvos kraštotvarkos prioritetai integracijos j Europą kontekste, rengiama daugiašakė kultūrinio identiteto išlaikymo ir puoselėjimo Europos kultūriniame kontekste kraštotvarkos priemonių programa. Siekiama nustatyti ir įvertinti Lietuvos kraštovaizdžio, kaip tautos ir valstybės saviraiškos terpės, kokybės bei savitumo požymius ir numatyti prielaidas, kaip šiuos požymius panaudoti krašto kultūriniam identitetui išlaikyti ir aplinkos kokybei gerinti. Teorinės krypties uždavinys - suformuoti Lietuvos kraštotvarkos paradigmas, orientuotas į tautos ir valstybės kultūrinės raiškos garantijas naujomis politinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis. Praktinės krypties uždavinys - parengti atskirų ūkinės veiklos sričių prioritetines programas Lietuvos kultūriniam kraštovaizdžiui kompleksiškai formuoti, siekiant išlaikyti jo teritorinę įvairovę bei etninį savitumą Europos kultūrinio kraštovaizdžio permainų kontekste. Numatomi rezultatai - kraštovaizdžio kokybės optimizavimo teorinių bei metodologinių prielaidų ir jo vertybių saugojančiojo tvarkymo programų parengimas pagal prioritetines ūkinės veiklos sritis renovuojant, hum anizuojant ir ekologizuojant istoriškai susiklosčiusias pagrindines Lietuvos kraštovaizdžio komponentines struktūras: gyvenviečių sanklodą, agrožemėnaudą, komunikacijų tinklą, želdynus. 1999 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama Lietuvos kaimui. Parengta mokslinio tiriamojo darbo ataskaita "Lietuvos kaimo kraštovaizdžio tvarkymo optimizavimas" (vadovas prof. J. Bučas). 1993 m. prie katedros įsteigta mokslo grupė "Architektūra". Grupės vadovas - prof. habil. dr. J. Bučas. Aktyviausieji moksliniai bendradarbiai: A. Lamauskas, dr. V. Sederevičius, dr. L. Dringelis, dr. G. J. Daniulaitis, dr. J. Minkevičius, dr. E. Čigriejus, dr. B. Baroniūnas ir kt. Si grupė vykdo minėtąją mokslo programą ir atlieka kitus tyrimo, planavimo ir projektavimo darbus, susijusius su kultūros paveldo vertinimu, naudojimu, tvarkymu ir apsauga, su sukultūrinto kraštovaizdžio tyrimais ir kultūrinio kraštovaizdžio formavimu, su regionų plėtra, kraštovaizdžio architektūra, rekreacijos ir turizmo planavimu. Lietuvos kraštovaizdžio tyrimai, siekiant išsaugoti krašto kultūrinį identitetą: VMSF remiamas kompleksinis darbas (vadovas prof. J. Bučas). Darbas atliekamas kartu su LŽUU, VDU ir Architektūros ir statybos institutu. Nustatyti Lietuvos kraštovaizdžio kokybės ir savitumo požymiai. Jie įvertinti Europos kultūrinio kraštovaizdžio kontekste. Katedros iniciatyva 2000 m. kovo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą bei Kauno technologijos universiteto statutą įsteigtas Statybos ir architektūros fakulteto organizacinis padalinys - "Kraštotvarkos centras". Kraštotvarkos centro direktoriumi Universiteto rektoriaus įsakymu paskirtas prof. J. Bučas. Centro veiklos tikslas - Universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros mokslinį bei pedagoginį potencialą panaudoti teoriniams ir praktiniams kraštotvarkos darbams atlikti ir studentų planavimo bei projektavimo įgūdžiams lavinti. Kraštotvarkos centras, pritraukdamas studentus, ne tik organizuoja ir vykdo mokslo tiriamuosius, bet atlieka planavimo ir projektavimo darbus. Doktorantūros studijos katedroje pradėtos 1997 metais. Šiuo metu katedroje ruošia disertacijas 6 doktorantai. Per mokslinės veiklos 7 metų laikotarpį (1993-2000) katedros darbuotojai atspausdino įvairiuose leidiniuose per 80 straipsnių, konferencijose ir seminaruose perskaitė apie 60 pranešimų. Per pastaruosius trejus metus (1998-2000) katedros darbuotojai išleido (autoriai arba bendraautoriai) 3 leidinius, 1 mokomąją knygą ir parengė spaudai (atiduota leidykloms) 2 m o n o g r a fija s : 1. Bučas J., Didžpetris V. 100 Lietuvos Žiemgalos istorijos ir kultūros paminklų (Fotografijų parodos katalogas).-Kaunas: "Žiemgala", 1998, 32 p. 2. Neringa. Autorių kolektyvas.-Neringa-Vilnius, 1998,120 p. 3. Kolektyvinė monografija. Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje (Europos paveldo dienos) .-Vilnius: Kultūros paveldo centras, 1999, 85 p.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

85

4. Bučas J. Kuršių nerijos nacionalinis parkas: kultūros paveldas.-Vilnius, 2000, 320 p. 5. Bučas J., Minkevičius J., Lukšionytė-Tolvaišienė N., Kančienė J. KTU pastatai: istorija ir architektūra.-Kaunas: "Technologija", 2000, 240 p. 6. Bučas J., Daniulaitis G. Architektūros, paveldosaugos bei kraštotvarkos magistro tezių rengimo metodinės rekomendacijos.-Kaunas: "Technologija", 2000, 23 p.

KATEDROS d a r b u o t o j a i Katedroje nuo 1997 metų dirba 36 pedagoginio-mokslinio ir 3 pagalbinio personalo darbuotojai. Pedagoginio-mokslinio personalo darbuotojai dirba etatiniais, likusieji - valandiniais dėstytojais. Mokslinį-pedagoginį personalą sudaro 8 profesoriai habilituoti daktarai (J. Bučas, K. JakovlevasMateckis, P. Kavaliauskas, A. Miškinis, S. Masiokas, J. Minkevičius, VI. Stauskas, J. Vanagas), 12 docentų daktarų (G. Cinelis, G. J. Daniulaitis, L. Dringelis, A.Lamauskas, V. Sederavičius, V. Barkauskas, R. Buivydas, S. Čereškevičius, E. Čigriejus, A. Šipaila, J. Milius, J. Miknius), 5 doktorantai (A. Graužinis, V. Karvelytė-Balbierienė, J. Kamičaitytė, V. Žaltauskienė, J. Žilaitytė) ir 11 atestuotų architektų praktikų, dirbančių teritorijų planavimo ir pastatų projektavimo srityse (G. Janulytė-Bernotienė, M. Graužinienė, F. Jackevičius, G. Jurevičius, V. Paipalas, G. Prikockis, Ž. Paškūnas, V. Raginis, N. Valatkevičius, K. Žalnierius, T. Žebrauskas).

Kai kurie Architektūros ir kraštotvarkos katedros darbuotojai Iš kairės į dešinę stovi: archit. Ž. Paškūnas, archit. V. Paipalas, doc. dr. V. Sederevičius, doktorantė V. Žaltauskienė; sėdi: dr. A. Šipaila, dr. G. J. Daniu­ laitis, prof. habil. dr. J. Bučas, doktorantė J. Kamičaitytė, doktorantė V. KarvelytėBalbierienė, dr. L. Dringelis, archit. K. Žalnierius, prof. dr. J. Minkevičius

86

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

JURGIS BUČAS P rofesorius h a b ilitu o ta s h u m a n ita r in ių m o kslų d a kta ra s katedros vedėjas. Gimė 1 9 3 6 m. sausio 5 d. K riu k ų valse., Jon iškio raj. 1 9 5 5 m. baigė L in ku vo s (P akruojo raj.) vid. m -k lą , 1 9 6 2 m . - KPI, įgijo in žin ie ria u s a rc h ite k to specialybę. 1981 m. M askvos architektūros in stitu te apgynė daktaro, o 1 9 9 4 m . VGTU - habilituoto daktaro disertaciją. 1 9 9 5 m. ja m su te ik ta s docento, 1 9 9 6 m. p ro fe so ria u s vardas.

M o n o g r a f i j o s , s t r a i p s n i a i , m o k s l o t i r i a m i e j i , p l a n a v i m o ir p r o j e k t a v i m o d a r b a i : "Lietuvos k a im o k ra š to v a iz d žio ra id a ir istorinės vertybės" (1 9 8 8 ), "Lietuvos k r a š to v a iz d žio sa u g o tin ų k u ltū ro s v e rty b ių sistem o s fo r m a v im o ir apsaugos m e to d o lo g in ia i pa g rin d a i" (1 9 9 3 ); dviejų a n a litin ių a p žv a lg ų apie kultūros p a v e ld o re ik šm ę L ie tu v o s k a im o k r a š to tv a r k a i (1 9 8 2 , 1 9 8 8 ), d a u g ia u k a ip 120 m o k s lin ių s tr a ip s n ių k u ltū r o s p a v e ld o a p sa u g o s ir k r a š to tv a r k o s k la u s im a is, 38 a r c h ite k tū ro s, p a m in k lo tv a r k o s , te r ito rin io p la n a v im o ir k r a š to tv a r k o s p ro je k tų au to riu s. 4 k o n k u r s ų la u re a ta s, a p d o v a n o ta s V. A d a m k a u s d ip lo m u u ž K u ršių nerijos g e n era lin io p la n o p a r e n g im ą (1 9 9 5 ). 9 k o le k ty v in ių leidinių, 5 3 m o k slin ių m etodinių d a rbų b e n d ra a u to riu s arb a atsakingasis vykd yto ja s. Svarbesni darbai: knygos "Vilniaus a rc h ite k tū ra " (1 9 8 5 ), "Istorijos ir k u ltū ro s p a m in k lų sąvadas" (1 9 8 8 ), "V ytautas Didysis ir mes" (1 9 9 1 ) ; Ž e m a itijo s (1 9 8 0 ), D zū k ijo s (1 9 9 0 ), T ra k ų (1 9 9 0 ), K u ršių nerijos (1 9 9 4 ) n a c io n a lin ių p a r k ų p la n a v im o p ro je k ta i, V iln ia u s-K a u n o ir L ietuvos pajūrio g a m to s a p s a u g o s k o m p le k s in ė s sc h e m o s (1 9 8 7 , 1 9 8 8 ) , L R tu r iz m o p lė to jim o n a cio n a lin ė p r o g r a m a (1 9 9 3 ) , K a u n o ir K laipėdos u rb a n istik o s p a veld o saugotinų teritorijų p la n a i (1 9 9 4 , 1 9 9 5 ); k a r tu su UAB "U rbanistika" - Lietuvos-L enkijos pasienio p lė tro s p r o je k ta s ( 1 9 9 6 / 1 9 9 7 ) ; LR b en d ra sis p la n a s ( 1 9 9 6 / 1 9 9 7 ) ; N acionalinė k u ltū r in io tu r iz m o p lė tro s p ro g r a m a ( 1 9 9 6 / 1 9 9 7 ) ; N a cio n a lin ė s a u g o m ų jų teritorijų stra te g ija (k u ltū ro s p a v e ld o dalis, 2 0 0 0 ), K a u n o m iesto b endrasis p la n a s (kultūros p a veld o dalis, 2 0 0 0 ); V y ta u to p a m in k lo a ts ta ty m o p ro je k ta s (1 9 9 0 ); M . K ačanausko p a m in k lin ė le n ta (1 9 9 2 ) . S k a ito p a s k a ita s KTU, VDU, LŽŪU', KDI, KU. V e ik la g a m y b o j e : 1 9 6 2 - 1 9 6 5 m . - U km ergės raj. vyr. a rch itekta s, 1 9 6 8 1 9 7 2 m . - K a u n o K. P ožėlos raj. vyr. a rch itekta s, 1 9 7 2 - 1 9 7 5 m . - K u ltū ro s p a m in k lų re sta u ra v im o in s titu to K a u n o sk. viršin in k a s, n u o 1 9 7 5 m . - A rc h ite k tū r o s ir statybos in s titu to vyr. m. b., 1 9 9 0 - 1 9 9 7 m . - S ta ty b o s ir u rb a n istik o s m -jos k o n su lta n ta s ekspertas, 1 9 9 4 - 1 9 9 5 m . - VDA K D I pro rekto riu s m okslui, n u o 1 9 9 5 m. - vyr. m okslinis bendradarbis.

K i t a v e i k l a : IC O M O S L ietuvos k o m ite to biuro na rys ir p ir m . pavaduotojas, K u ltū ro s v e rty b ių ap sa u g o s d e p a rta m e n to p rie K u ltū ro s m inisterijos, K u ltū ro s paveldo centro, A r c h ite k tū r o s ir s ta ty b o s in s titu to m o k s lin ių ta r y b ų n a rys, K a u n o miesto v a ld yb o s A r c h ite k tų ta ryb o s, L ietu vo s a rc h ite k tų sąjungos, L ietuvos kraštovaizdžio a rc h ite k tų są jungos, K T U se n a to narys. N u o 1 9 8 7 m . konferencijose, ^seminaruose p e r s k a itė 5 2 p r a n e š im u s ir p a s k a ita s , 1 4 iš j ų - ta r p ta u tin ė s e k o n feren cijo se. R e c e n zu o ja m i ž u r n a la i: "U rb a n istik a ir arch itektū ra ", "Žiem gala", "H um anistika".

RIMANTAS BUIVYDAS H u m a n ita r in ių m o k slų d a kta ra s docentas. G im ė 1 9 4 5 m. rugsėjo 2 6 d. Vilniuje. 1 9 6 4 m. baigė V iln ia u s A . V ien u o lio vid. m -klą , 1 9 6 4 - 1 9 6 9 m . stu d ija v o VDI, 1978 - 1981 m. - T SR S dailės a k a d e m ijo s I. R ep in o in stitu te , įgijo d a ilin in k o specialybę. 1 9 8 2 m. sta ža v o si S u o m ijo je . 1981 m. ap g yn ė S a n k t P eterburge d a k ta r o disertaciją■ S v a r b i a u s i e j i d a r b a i , m o n o g r a f ijo s , s t r a i p s n i a i : 2 6 p ro je k tų autorius ir b e n d ra a u to riu s, išleido 3 m o n o g ra fija s, p a skelb ė 4 8 stra ip sn iu s, sk a itė p ra n ešim u s 2 2 m o kslin ėse konferencijose. D ė s t o m o s i o s d i s c ip li n o s : K T U magistrantams veda modulį "Architektūros

kritinė analizė".

87

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE V e ik la

g a m y b o je

ir k ito s ž in io s :

1 9 6 9 - 1 9 7 1 m . - V il n ia u s

"Sojuzkurortprojekt" in s titu to vyr. archit., 1971 - 1 9 8 5 m. - VDI vyr. dėst., 1 9 8 5 1989 m. - doc. 1 9 8 6 - 1 9 8 8 m. - p ro r e k to riu s, n u o 1 9 8 9 m. - VG TU doc., n u o 1995 m . - žu r n . "U rb a n istika ir a rc h ite k tū ra " vyr. re d a k to ria u s p a v., n u o 1 9 9 6 m . -u rn . "'A rchiform a" vyr. redaktorius, L ietuvos a rc h ite k tų sąjungos ir L ietuvos d a ilin in k ų

sąjungos narys.

GINTAMS CINELIS T echnologijos m o k slų d a k ta r a s docentas. G im ė 1 9 5 9 m. sausio 18 d. K a u n e.

1977 m . baigė K a u n o 21 vid. m -klą , 1 9 8 2 m . V ISI įgijo p ra m o n in ė s civilinės sta ty b o s inžinieriaus specialybę. N u o 1 9 9 5 m. K TU A rc h ite k tū r o s ir k ra što tv a rk o s k a te d ro s docentas.

S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : "N aujų ir r e k o n s tru o ja m ų p a s ta tų ir j ų p r o je k tų erdvinės ir konstrukcinės sandaros a u to m a tizu o ta sis m odeliavim as ir energetinė analizė". Vadovas ir b e n d r a a u to r iu s . 1 9 9 6 - 1 9 9 9 m . "P a sta tų la ik a n č ių jų k o n s tr u k c ijų a u to m a tizu o to sio s p ro je k ta v im o sistem o s d u o m e n ų b a n k a s ir va rto to jo interfeisas (sąsaja)". V a dovas ir b e n d ra a u to riu s. 1 9 9 2 - 1 9 9 4 m. "A rc h ite k tū rin ių sta ty b in ių brėžinių generavim o ir grafinio fo r m in im o p ro g ra m in ių p r ie m o n ių k o m p le k s a s "2 D tools" (versija 3 .1 .). A u to riu s. 1 9 9 7 - 2 0 0 0 m. V e ik la g a m y b o je : A rc h ite k tū rin ė s sta tyb in ės dalies p ro je k tų bendraautorius: "B lokuotų g y v e n a m ų jų n a m ų grupė T ilžės ir M a žv y d o g a tv ių sa n k ry žo je V ilniuje", 1992 - 1 9 9 3 m . "G yven a m a sis n a m a s T u ristų gatvėje Vilniuje", 1 9 9 5 m . "G yven a m o jo nam o K ab a id o j e (Š irv in to s) re k o n stru k c ijo s projektas", 1 9 9 9 m . "G yvenam ojo n a m o Širvintose re k o n stru k c ijo s p rojektas", 2 0 0 0 m. T y rim ų re zu lta ta i, įd ieg ti p ro je k tin ė je praktikoje: "P rogram inis m e to d in is ko m p le k sa s "K oordinatės" sk ly p o p la n o o b je k tų koordinačių filtr a v im u i sta ty b in io ir geodezinio tin k lo koo rd in a čių sistem oje", 2 0 0 0 m. "Programinis p r o d u k ta s "D inam inis splainas" sklyp o p la n o ra strin io brėžinio e le m e n tų v ekto riza v im u i, 1 9 9 9 m.

GIEDMUS JUOZAS DANIULAITIS H u m a n ita r in ių m o k slų d a kta ra s. G im ė 1 9 3 8 m. ko vo 5 d. K aune. 1 9 5 4 m . baigė K a u n o 8 vid. m -k lą , 1 9 6 0 m. - KPI įgijo in žin ie ria u s a rc h ite k to specialybę. 1974 m. V ISI a p g y n ė d a k ta r o disertaciją. N u o 1 9 9 6 m. d irba K TU A rc h ite k tū r o s ir kra što tva rko s ka te d ro je docentu.

S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : L ietu vo s v a ls ty b in ių p a r k ų p la n a v im o >schem os: L ietu vo s T S R n a c io n a lin io p a r k o 1 9 7 1 m ., A u k š ta itijo s , D zū k ijo s , Ž e m a itijo s nacionalinių p a r k ų 1 9 9 6 m ., N e m u n o kilp ų , P a g ram ančio, V a rn ių reg io n in ių p a r k ų 1 9 9 4 - 1 9 9 8 m.

V e i k l a g a m y b o j e : G a m y b in ė s g ru p ė s v ir š in in k a s p r ie J o n a v o s ra jo n o architekto 1 9 6 0 - 1 9 6 2 m . Ž em ės ū k io sta tyb o s p ro je k ta v im o in s titu to g rupės v ir š in in ­ kas 1 9 6 2 m . N u o 1 9 6 5 m. - A rc h ite k tū r o s ir sta ty b o s in s titu to vyresn. m oksl. b e n d ra ­ darbis. K i to s ž in io s : 1 9 9 0 m. išrinktas d e p u ta tu į K a u n o m iesto T arybą ir jo s veikloje dalyvavo ik i 1 9 9 5 m ., bu vo A rc h ite k tū r o s ir sta ty b o s ko m isijo s p ir m in in k a s .

LIUCIJUS DM NGELIS H u m a n ita r in ių m o k slų d a k ta ra s. G im ė 1 9 3 1 m . la p kričio 5 d. V arėnoje. 1950 m . baigė M e rk in ė s vid. m -klą, 1 9 5 6 m. - KPI, įgijo in ž in ie ria u s a rc h ite k to specialybę. 1 9 8 3 m . L e n in g ra d o in ž in e rin ia m e sta ty b o s in s titu te a p g yn ė d a k ta r o disertaciją. N u o 1 9 9 5 m . dirba K TU A rc h ite k tū r o s ir k ra što tv a rk o s ka ted ro je d ocentu.

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : K a u n o m iesto g eneralinis p la n a s ik i 2 0 0 0 m . Dalys: P oilsio z o n ų siste m a ir la n d ša fto fo r m a v im a s (1 9 8 3 m .); D r u s k in in k ų a p lin k o s zonos k ra š to tv a r k o s sc h e m a (1 9 8 6 m .); D idžiosios P alangos n e u ž s ta ty tų erdvių landšafto fo r m a v i m o ir p o ilsio o r g a n iz a v im o sc h e m a ( 1 9 8 9 m .); V iln ia u s p ilių istorinio n a cio n a lin io p a r k o p ro je k ta s ( 1 9 9 2 m .); K a u n o m iesto ir a p y lin k ių g a m tin io karkaso u r b a n is tin ia i ty r im a i ir p la n a v im a s ( 1 9 9 6 m .); D r u s k in in k ų b e n d ra s is p la n a s (1 9 9 8 m .). V e ik la g a m y b o je : S u p ro jektu o ta : Lietuvos žem ės ū kio a ka d em ijo s centriniai rū m a i N o reikiškėse (p a s ta ty ti 1 9 6 3 m .); sa n a to rijo s 'D zū k ija '' D r u sk in in k u o se 500 v ie tų v a lg y k la ir klu b a s su 4 0 0 v ie tų ž iū ro v ų sale (p a s ta ty ta 1 9 6 7 m .); gydom osios k ū n o k u ltū ro s dispanseris D ru sk in in k u o se (p a s ta ty ta s 1 9 6 9 m .); V iršužiglio bažnyčia K a u n o rajone (p a s ta ty ta 1 9 9 5 m .). D irbo: 1 9 5 6 - 1 9 5 7 m. - a rc h ite k ta s Ž em ės ūkio sta ty b o s p ro je k ta v im o in stitu te ; 1 9 5 7 - 1 9 6 5 m. -v y re sn . a rc h ite k ta s, grupės vadovas M ie stų sta ty b o s p r o je k ta v im o in s titu te K a u n o filia le ; 1 9 6 4 - 1 9 6 5 m . - vyresn. dėst. LŽŪA; n u o 1 9 6 5 m . vyresn. m oksl. ben d ra d a rb is, K ra što tv a rk o s se k to ria u s vedėjas A rc h ite k tū r o s ir sta ty b o s in stitu te . K i t o s ž i n i o s : L a im ė ti a rc h ite k tū rin ia i ko n k u rsa i: K a ro lin išk ių landšaftinio d ra u s tin io su tv a r k y m o k o n k u r s in is p ro je k ta s (su R. P ilk a u sk u ir L. V a ič a ity te ) - 1 - o ji p r e m ija , 1 9 7 4 m .; V iln ia u s p ilių a p lin k o s tv a r k y m o k o n k u r s in is p r o je k ta s (su N. K itk a u s k u ir R. P ilk a u s k u ) - I - oji p re m ija , 1 9 7 9 m .; K a ro m u zie ja u s sodelio re k o n stru k c ijo s k o n k u r s in is p ro je k ta s - 1 - oji p rem ija , 1 9 9 2 m .

FELIKSAS JACKEVIČIUS G im ė 1 9 4 3 m. ko vo 3 0 d. J o n išk io m ieste. 1 9 6 2 baigė J o n iš k io II - qją vidurinę m o k y k lą . 1 9 6 2 - 1 9 6 3 m . d irb o J o n iš k io raj. R u k u iž ių a štu o n m e tė je m o ky k lo je m o k y to ju . 1 9 6 3 m . įsto jo į K a u n o p o lite c h n ik o s in stitu tą , S ta ty b o s fa k u lte tą , kurį baigė 1 9 6 9 m ., įg y d a m a s in žin ie ria u s a rc h ite k to specialybę. K T U A rc h ite k tū r o s ir k ra š to tv a r k o s ka te d ro je d irb a d ė sty to ju n u o 1 9 9 8 m.

V e ik la g a m y b o j e : 1 9 6 9 -1 9 7 1 m. "K o m p r oj ekto" K a u n o filia lo architektas; 19 7 1 - 1 9 7 2 m . B iršto n o m . vyr. a rc h ite k ta s; 1 9 7 2 - 1 9 7 5 m . "K om pr oj ekto'' K auno filia lo p ro je k to vyr. a rc h ite k ta s; 1 9 7 5 - 1981 m . K a u n o m iesto vy ria u sio jo architekto p a v a d u o to ja s ; 1 9 8 1 - 1 9 8 2 m . K a u n o St. Ž u k o ta ik o m o s io s d a ilės te c h n ik u m o d ire k to ria u s p a v a d u o to ja s (tu o p a č iu m e tu dėstė k o m p o zicijo s p a g rin d u s); 1 9 8 2 1 9 8 8 m . B iršto n o m ie sto v y ria u sia sis a rch itekta s; 1 9 8 8 - 1 9 9 0 m . K a u n o m iesto vyria u sio jo a rc h ite k to p a v a d u o to ja s; 1 9 9 0 - 1991 m . L ietuvos A r c h ite k tų sąjungos K a u n o sk y r ia u s a tsa k in g a sis sekreto riu s; 1991 - 1 9 9 2 m . K a u n o m ie sto urb a n istiko s ir a rc h ite k tū ro s sk y r ia u s vedėjo p a va d u o to ja s; 1 9 9 2 - 1 9 9 3 m. asociacija "Šeima" vyria u sia sis a rc h ite k ta s; 1 9 9 3 - 1 9 9 7 m . UAB "A vem arkas" vy ria u sia sis a rc h ite k ta s; n u o 1 9 9 7 m . K a u n o ra jo n o sa viva ld yb ės S ta ty b o s ir u rb a n istik o s sk y r ia u s vedėjas, rajono vyria u sia sis a rc h ite k ta s.

KONSTfiNTINAS JAKOVLEVAS-MATECKIS P rofesorius h a b ilitu o ta s h u m a n ita r in ių m o k slų d a kta ra s. G im ė 1 9 2 9 m . kovo 6 d. K aune. 1 9 4 8 m. baigė K u ršėn ų gim n a ziją , 1 9 5 4 m. KPI, įgijo inžinieriaus architekto specialybę. 1 9 6 9 m . a p g y n ė a r c h ite k tū r o s k a n d id a to (d r .) d iserta ciją , 1 9 8 3 m. a rc h ite k tū ro s d a k ta r o (h a b il. d r.) disertaciją. 1 9 7 2 m. ja m s u te ik ta s vyr. m okslo darb u o to jo , 1 9 8 5 m . - docento, 1 9 8 7 m. - pro feso ria u s vardas. N u o 1 9 9 7 m. - KTU A rc h ite k tū r o s ir k ra š to tv a r k o s k a te d ro s profesorius.

S v a r b ia u s ie ji d a r b a i : a tliko 2 4 architektūros, kra što v a izd žio architektūros ir a p lin ko s d iza in o m o k slin iu s ty r im o darbus, p a ra šė 2 3 m o n o g ra fija s ir k n y g a s (dalis iš j ų su b e n d ra a u to ria is), p e r 1 2 0 m o k slin ių stra ip sn ių , p a re n g ė p e r 7 0 p ro je k tų , iš k u r ių d a u g u m a įg y v e n d in ti. S v a rb e sn i jų : V ilniaus s ta k lių g a m y k la "K om unaras",

89

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE Šiaulių p re c izin ių sta k lių g a m y k la , K a u n o tv irtin im o d eta lių ga m y k la , V ilniaus m eta lo jovimo s ta k lių in s titu ta s su g a m y k la "P re c izik a " ir kt. Be to, p a ren g ė K ru o n io HAE, Ig nalin os AE, ta r p ta u tin ė s m a g istra lės "Via B altica" ir kt. k ra š to v a iz d žio fo r m a v im o rojektus; K laipėdos p ra m o n ė s aikštės, U tenos tr ik o ta ž o fa b r ik o , Toljačio m ie sto ir autom obilių g a m y k lo s ir kt. su tv a r k y m o pro je k tu s; V isagino sa n tu o k ų rū m ų , V iln ia u s 2 - osios i r 3 - osios elek trin ių p a sta tų architektūros m o d ern iza vim o ir interjero p ro je k tu s ir pan. P arengė šalies keleivinio tra n sp o rto p r ie m o n ių a p ip a v id a lin im o koncepciją, taisykles ir p r o je k tu s ir kt. Svarbesnės išleistos k n y g o s : "P ra m o n ės terito rijų želd yn a i" (1973), "E stetiška a p lin k a d u o n o s ir p ie n o p r a m o n ė s įm onėse" (1 9 7 9 ), "G ėlynai" (1981), "T ru m p a la ik io p oilsio v ie tų p ro je k ta v im a s" (1 9 8 3 ), "K om pleksinis estetinės aplinkos fo r m a v im a s g e lž b e to n in ių k o n stru k c ijų ir n a m ų sta ty b o s k o m b in a tu o s e " (1984), "K om pleksinis p ra m o n ė s teritorijų su tv a rk y m a s" (1 9 8 9 ), "T rum pas a rc h ite k to Žinynas: la n d ša fto a rch itektū ra " (1 9 9 0 ), "G am ybinės a p lin k o s d iz a in a s" (1 9 9 0 ) ir k t. V e ik la g a m y b o je : K o n sta n tin a s Jakovlevas-M ateckis dirbo V ilniaus sta tyb o s technikum o dėstytoju, d irekto ria u s p a v a d u o to ju , d ir e k to riu m i ( 1 9 5 4 - 1 9 6 0 ) , L ietuvos staklių įm o n ių p ro je k ta v im o in stitu te arch. grupės vad., I-to vyriaus, a rc h ite k tu (1 9 6 0 -1 9 6 4 ), L ietu vo s sta ty b o s ir a rc h ite k tū ro s in s titu to a sp ira n tu , vyr. m . bendr. (1 9 6 4 1968), T echninės estetiko s M T I A p lin k o s fo r m a v im o sk. vedėju ( 1 9 6 8 - 1 9 8 6 ), V ISI (dabar VGTU ) doc., p r o f , d eka n u , A rc h ite k tū ro s, U rb a n istiko s ir M ie stų sta ty b o s katedrose (n u o 1 9 7 6 ik i d abar). K i t o s ž i n i o s : dirbo v izitu o ja n č iu p ro fe so riu m i R o m o s u-te "La S a pienza", Baltstogės p o lite c h n ik o s u-te, buvo S a n k t P eterb u rg o sta t. ir arch. u-to, M a sk v o s architektūros a ka d em ijo s m okslo tarybos narys. Y ra Lietuvos k ra što va izd žio a rc h ite k tų sjungos p ir m in in k o p a va d u o to ja s. K. Ja ko vle v a s-M a te c k is - sa vito s p r a m o n in ė s k ra š to v a iz d žio a rc h ite k tū ro s ir aplinkos d a iz in o m o k y k lo s p r a d in in k a s L ietuvoje. Už a rc h ite k tū ro s, k ra š to v a iz d žio architektūros ir a p lin k o s d iza in o srities d a rb u s a p d o v a n o ta s 1 a u kso , 3 sid a b ro ir bronzos m edaliais.

GRAŽINA JAN ULYTĖ - BERNOTIENĖ A rc h ite k tė . G im ė 1951 m . b a la n d žio 2 7 d. K a u n e. 1 9 5 7 -1 9 6 1 m o k ė si K a u n o 5-ojoje vid. m -kloje, 1 9 6 1 -1 9 6 8 - K a u n o J. N a u ja lio vid. m e n o m -kloje, 1 9 6 8 -1 9 7 1 studijavo KPI, 1 9 7 1 -1 9 7 3 - VISI, 1 9 7 5 -1 9 7 9 - L ietu vo s sta ty b o s ir a rc h ite k tū ro s M T I aspirantūroje. K TU A rc h ite k tū r o s ir k ra što tv a rk o s ka ted ro je d irba n u o 1 9 9 6 m. d ėstyto ja , nuo 1 9 7 7 m . vyresn. asistente.

S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : poilsio n a m ų k o m p le k sa s Šventojoje, v a ik ų dailės m okykla A ly tu j e, p ra m o g ų ir b iznio centras M arijam polėje, energ etikų a d m in istra cin is pastatas K a une, A. S a b o n io k lu b o sporto centras K aune. V e ik la g a m y b o j e : 1 9 7 3 - 1 9 9 5 m e ta is - M ie s tų s ta ty b o s p r o je k ta v im o instituto a rch ite k tė ; a rc h ite k tū rin ė s G. J a n u ly tė s - B ern o tien ės stu d ijo s vadovė. K i t a v e i k l a : L ietuvos a rc h ite k tų są ju n g o s K a u n o sk y r ia u s v a ld yb o s narė, K auno a rc h ite k tū ro s ir u rb a n istik o s ta ryb o s narė.

GEDIMINAS JUREVIČIUS G im ė 1 9 6 0 m . spalio 12 d. K retingoje. 1 9 7 8 m. baigė J o n a v o s IV v id u r in ę m okyklą. 1 9 8 3 m . - V iln ia u s in ž in e rin į sta ty b o s In s titu tą , a rc h ite k tū ro s specialybę. KTU A rc h ite k tū r o s ir k ra š to tv a r k o s ka ted ro je d irb a d ė sty to ju n u o 1 9 9 8 m e tų . S v a r b i a u s i d a r b a i : v ie n u o ly n a s K a une, P alem one, 1 9 9 3 m .; b a žn y č ia Palem one, 1 9 8 9 m .; b a žn y č ia Tilžėje, 1991 m .; V ilka viškio pa šta s, 1 9 9 4 m .; UAB "A viabaltika" p o ilsio ir re a b ilita c ijo s cen tra s K a u n e , 1 9 9 5 m .; p r e k y b o s c e n tra s "Saulėtekis" K aune, 1 9 9 6 m .; p rekybos centras "M axim a" Kaune, Ša rku vo s g., 1 9 9 9 m .; Prekybos centras "M axim a" K aune, P ram onės g., 2 0 0 0 m .; A B Klaipėdos "N am ų statyba" reko n stru kcija į p re k y b o s cen trą "M axim a".

90

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

A r c h i t e k t ū r i n i a i k o n k u r s a i : "Žalgirio sp o rto k o m p le k so K a u n e, Vileišio a ik š tė je " k o n k u rs a s - 1 p re m ija , 1 9 8 5 m .; S p o rto r ū m ų K alniečių p a r k e k o n k u rs a s - IĮ p re m ija , 1 9 9 8 m .; L ietu vo s p a v iljo n a s H a n o verio p a ro d o je expo 2 0 0 0 - I prem ija k a r tu su b e n d ra a u to ria is, 1 9 9 9 m. V e ik la g a m y b o je : 1 9 8 3 -1 9 8 6 m. dirbo M SP I K a uno filia le architektu; 19861 9 9 2 - ZU SPI, n u o 1 9 9 2 m . įk ū r ė p e rso n a lin ę p ro je k ta v im o studiją.

PAULIUS KAVALIAUSKAS Profesorius habilituotas fiz in ių ir technologinių m okslų daktaras. G im ė 1 9 4 5 m. vasario 6 d. K u rk lių m iestelyje (A nykščių raj.). 1 9 6 2 m. baigė K u rklių vidurinę m okyklą, 1 9 6 7 m. V ilniaus universitetą:, įgijo geografijos specialybę. H abilituotas d a ktaras (1992), profesorius (1 9 9 3 ). N u o 1 9 9 7 K TU A rch itektū ro s ir kraštotvarkos katedros profesorius. M o k s l o d a r b ų k o m p le lts a i: rekreacinės geografijos p a g rin d a i (19721 9 8 0 ); terito rijo s ta ik o m ų jų ty r im ų m e to d ik a (1 9 6 7 - 1 9 8 5 ); L ietuvos sa u g o m ų jų te rito rijų sistem o s fo r m a v im o koncepcija (1 9 7 1 - 1 9 8 5 ); L ietuvos g a m tin is karkasas ir jo lo k a liz a v im a s (1 9 8 0 - 1 9 9 0 ); m e to d o lo g in ia i k ra što tv a rk o s p a g rin d a i (19 8 0 1 9 9 2 ); L ietu vo s a d m in istra c in io s u s k irs ty m o ir v a ld y m o koncepcija (1 9 9 0 -1 9 9 8 ). S v a r b i a u s i t e r i t o r i n i o i r s t r a t e g i n i o p l a n a v i m o d a r b a i : Lietuvos k o m p le k sin ė g a m to s apsa u g o s sch em a (1 9 8 4 ) ; L ietuvos reg io n in ių p a r k ų steigim o p ro g r a m a (1 9 9 1 ); V alstybinė ap lin ko sa u g o s stra teg ija (1 9 9 5 ); LR biologinės įvairovės išsa u g o jim o stra te g ija (1 9 9 7 ) ; A u k šta itijo s , D zū kijo s, Ž e m a itijo s ir K u ršių nerijos n a c io n a lin ių p a r k ų p la n a v im o schem os (1 9 7 4 - 1 9 9 7 ); K u rtu v ė n ų , P avilnių, N em u n o kilpų, N e m u n o deltos, V a rn ių ir L abanoro regioninių p a r k ų p la n a v im o schem os (19902 0 0 0 ); LR teritorijos ben d ra sis p la n a s (1 9 9 6 - 2 0 0 0 ).

M o n o g r a f i n i a i l e i d i n i a i (a u to riu s arb a b e n d ra a u to riu s): L ietu vo s TSR n a c io n a lin is p a r k a s ( 1 9 8 1 ) .-V ilnius:, "M okslas"; F orm iro va n ije selskogo landšafta L ito v s k o j S S R ( 1 9 8 2 ) .- V iln iu s:, L itN IIN T I; R e k r e a c in ių iš te k lių n a u d o jim a s ir v e rtin im a s (1 9 8 5 ) .- V ilnius:, EI.; E kologičeskaja o p tim iza c ija a g ro la n d ša fta (1 9 8 7 ).M o sk v a : "N auka"; L ie tu v o s T S R k o m p le k s in ė g a m to s a p sa u g o s sc h e m a (1 9 8 8 )-. V ilnius:, "Žinija"; Y pač sa u g o m ų te rito rijų p e rsp e k ty v o s L ietuvoje ( 1 9 8 8 ) .- Vilnius: "Ž in ija ”; L ie tu v o s d r a u s tin ia i (1 9 8 9 ) .- K a u n a s:, "Šviesa"; M a ž ų jų u p e lių likim as (1 9 9 0 ).- V ilnius: "Mokslas"; M etod o lo g in ia i kra što tv a rk o s p a g rin d a i ( 1 9 9 2 ) .- Vilnius:, "Academ ia"; E n v iro n m e n ta l S ta tu s R ep o rts: 1 9 9 3 , v o l.5 (E stonia, L atvia, L ith u a n ia ), (1 9 9 3 ). Cam bridge: IUCN; Perspectives on ecological netw orks (1 9 9 6 ).- Tilburg: ECNC; V iln ia u s v iz ija 2 0 1 5 (1 9 9 6 ) . V iln iu s :V S M / KUI; L ietu vo s R e sp u b lik o s B iologinės įvairovės išsaugojim o stra teg ija ir v e ik sm ų p la n a s (1 9 9 7 ).- Vilnius: P B /A A M ; Žaliosios m in tie s ra ta s (1 9 9 8 ) .- V ilnius:, "Raidė". K i t a m o k s l i n ė p r o j e k t i n ė v e i k l a : 9 8 m o k slin ia i stra ip sn ia i, 1 2 0 m okslo p o p u lia r in im o stra ip sn ia i, 1 0 6 p ra n e š im a i m o kslin ėse konferencijose, 5 5 p la n a v im o darbai. K i t o s ž i n i o s i r p a r e i g o s : V. A d a m k a u s a p lin ko sa u g o s p re m ijo s laureatas (1 9 9 5 ) ; V U B endrosios geografijos ka te d ro s vedėjas; m o k slo ž u r n a lo "Geografija" vyr. red a kto riu s.

ALBERTAS LAMAUSKAS K T U A rc h ite k tū r o s ir k ra š to tv a r k o s ka te d ro je dirba docento p a reigose nuo 1 9 9 5 m . G im ė 1 9 3 8 m. L ik išk ių k. (M o lėtų raj.). 1 9 5 6 m. baigė A la n to s vid. m-lą, 1 9 6 2 m . - KPI įgijo in ž in ie ria u s a rc h ite k to specialybę.

S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : V isu o m e n in ė s p a sk irtie s p a s ta tų p ro je k ta i C'Miestp ro jekto " K a u n o filia la s, 1 9 6 6 -1 9 6 8 ); In d u s tr in ių m a ža a u k šč ių k a im o g y v e n a m ų jų n a m ų a r c h i t e k t ū r i n i o p r o j e k t a v i m o p r o b l e m o s ty r im a s , p r o j e k t ų s e r ijų ir e k sp e r im e n tin ių p r o je k tų ru o šim a s, e k sp e rim e n tin ė s ir m a sin ės sta ty b o s p rie žiū ra (A rc h ite k tū ro s ir sta ty b o s in stitu ta s, 1 9 6 9 -1 9 7 4 ); K a im o gyven viečių a rc h ite k tū rin io

91

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE

form avim o ty rim a i. L ietuvos R espublikos sta ty b in io - p ro je k tin io ra jo n a vim o siū lym a i. Kaimo g y v e n a m o sio s sta ty b o s p lėtro s p la n a s (A rc h ite k tū ro s ir sta ty b o s in stitu ta s, ¡ 9 7 5 - 1 9 8 7 ) ; K a im o g y v e n v i e č i ų g e n e r a l i n i o p l a n o e t a l o n o p a r e n g i m a s ("Žem projektas", 1 9 8 8 -1 9 8 9 ); K uršių nerijos n a cio n a lin io p a r k o p la n a v im o schem a, atsakingas vykd yto ja s, bendraautoriai: V. S ta u sk a s ( darbo vadovas), J. Bučas, R. Z a u k a (A rchitektūros ir sta ty b o s in stitu ta s, 1 9 9 3 ); N a c io n a lin ė tu r iz m o p lėtro s p ro g ra m a , bendraautoriai: V. S ta u s k a s (darbo vadovas), G. D aniulaitis, J. B učas (A rchitektūros ir statybos in stitu ta s, 1 9 9 3 ); N acionalinė žem ės ū kio veiklos p lėto jim o pro g ra m a , skyriu s »Kaim o socialinė in fra stru k tū ra " (Ž em ės ū k io rū m a i, 1 9 9 3 ); L ietuvos R esp u b liko s 4 4 ad m in istra cin ių ra jo n ų rekreacinės sistem o s schem os, darbo vadovas, b e n d ra a u to riu s R. Z a u k a (A rc h ite k tū ro s ir sta ty b o s in stitu ta s, 1 9 9 3 -1 9 9 4 ); L ietuvos R esp u b liko s bendrasis planas, Tikrosios būklės analizė, dalis - 'Rekreacija" (UAB "Urbanistika", 199 7 ); Lietuvos Respublikos bendrasis planas, Sprendiniai, dalis - "Rekreacija" (UAB "Urbanistika", 1999); K u ltū rin io tu r iz m o p ro g ra m a , b e n d ra a u to ria i: V. S ta u s k a s (darbo v a d o va s), J. Bučas (UAJ3 "U rb a n is tik a ", 1 9 9 7 ); G ražutės reg io n in io p a rk o p la n a v im o schem a, bendraautoriai: J. B učas (d arbo v a d o va s), V. Z a u k a , B. B a ro n iū n a s ir kt. (K a u n o technologijos universitetas, 1 9 9 8 ); K auno rajono savivaldybės reorganizavim o siūlym ai, bendraautoriai: J. B učas (d a rb o vadovas, R. Z a u k a , L. D ringelis (K a u n o technologijos universitetas, 1 9 9 8 ); LR K a im o kra što va izd žio o p tim iza vim a s, bendraautoriai: J. Bučas (darbo vadovas), R. Sederevičius, R Z auka, J. M ilius (K auno technologijos universitetas, 1999). P askelbė 2 5 m o k slin iu s stra ip sn iu s.

D a r b a s g a m y b o je : 1 9 6 5 -1 9 6 9 - darbas v isu o m e n in ių p a sta tų p ro je k ta v im e "M iestp ro jekto " K a u n o filia le , 1 9 7 0 -1 9 7 4 m e ta is darbas in d u s trin ių m a ža a u k šč ių kaim o n a m ų e k sp e rim e n tin ė s sta ty b o s p riežiūroje, 1 9 9 8 -1 9 9 9 m e ta is - "Žem projekto" darbas in s titu to k a im o g yven viečių p la n a v im o sk y r ia u s vyria u sia sis a rch itekta s. K i t o s ž i n i o s : LR A r c h ite k tų sąjungos narys, LR K ra što v a izd žio a rc h ite k tų sąjungos n a ry s - steigėjas, K T U S ta ty b o s fa k u l te t o m o k slin ė s ta ryb o s n arys, A S I a rchitektūrinės ta ry b o s narys.

JONAS MINKEVIČIUS H u m a n ita rin ių m o k slų daktaras. G im ė 1 9 2 9 birželio 2 4 d. O žkin ių k. (K upiškio raj.), 1 9 4 8 m . baigė P anevėžio su a u g u sių jų g im n a ziją , 1 9 5 4 m. KPI įsigijo in žin ieria u s architekto specialybę, 1 9 6 7 m. ap g yn ė a rc h ite k tū ro s k a n d id a to (d r.) disertaciją, 1972 m. j a m s u te ik ta s d o cen to vardas. N u o 1 9 9 5 m . J. M in k e v ič iu s d irb a K TU A rchitektūros ir k ra š to tv a r k o s ka ted ro je p ro feso riu m i. S v a r b i a u s i e j i d a r b a i : 2 4 a u to r in ė s ir b e n d ra a u to rin ė s (b .) k n y g o s ir leidiniai, ta rp k u r ių - A rc h ite k tū r o s k ry p ty s užsienyje. V., 1 9 7 1 ; И н т е р ь е р и м о н у ­ м е н т а л ь н о - д е к о р а т и в н о е и с к у с с т в о (ru sų k .). M ., 1 9 7 4 ; N a u jo ji L ie tu v o s arch itektū ra (lie tu v ių , rusų, a n g lų k .) V., 1 9 8 2 ; А р х и т е к т у р а С о ве т с к о й Л и т в ы (rusų k.). M ., 1 9 8 7 ; T he A r t o f L ith u a n ia n Churches. L ietuvos b a žn yčių m en a s (lietu vių ir anglų k .). 1 9 9 3 . L ie tu v ių liaudies a rc h itektū ra , 2 t. V .,1 9 6 8 (b .) ; L ietuvos a rc h ite k ­ tūros istorija, 11. (v y r . m o ksl. red.). V., 1 9 8 7 (b .); П а м я т н и к и и с к у с с т в а С о в е т с ­ кого Союза. Белоруссия, Л ит ва, Л ат вия, Э ст ония (с К. А лт т оа, Ю. В асильев) (rusų k.). M ., 1 9 8 6 ; 1 9 8 7 ; V iln ia u s a rc h ite k tū ra . V., 1 9 8 5 (b .); K a u n o a rc h ite k tū ra . V., 1991 (b .); K u n s td e n k m a le r B altische S ta a te n . E stland. L e ttla n d . L itauen. L eipzig (m itK . A ltto a , J. V asiljevs) (vo kiečių k .), 1 9 9 3 .; A r c h ite k ta s V y ta u ta s L andsbergis Ž em kalnis (su J. K a n čien e). V., 1 9 9 3 ; K a u n o m e n in in k a i. K , 1 9 9 6 ; K a u n a s A rtist. (lietuvių, a n g lų k .) (b .); D ailės žodynas, R , 1 9 9 9 (b.); K a u n o technologijos universiteto pastatai. Isto rija ir a rc h ite k tū ra . K , 2 0 0 0 (b.). P askelbė apie 6 0 0 m o kslo ir j o p o p u lia rin im o straipsnių. L ietu viškų jų T arybinių e n c ik lo p e d ijų ( 1 9 6 6 - 1 9 8 8 ) a r c h i te k t ū r o s s k y r i ų b e n d r a a u to r is ir m o k s lin is konsultantas. V e ik la g a m y b o j e : A rc h ite k tū r o s ir sta ty b o s in s titu to A rc h ite k tū r o s teorijos ir p e rs p e k ty v in ių p r o b le m ų se k to ria u s vedėjas. V ienas L ia u d ies b u itie s m u zie ja u s p ra d in in k ų - jo m o k slin ė s ta ryb o s n a iy s (1 9 6 6 -1 9 9 3 ).

92

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

K itos žinios: L ie tu v ių ka ta lik ų molНаука", 1984), Д . И. З а й ц е в и др. "М ащ инны й р асчет ф и з и к о -х и м и ч е с к и х парам ет ров неорганических вещ ест в" (М о сква , >Химия", 1983), žin y n e "Терм ические конст ант ы ве щ е с т в"(М о с к ва , А Н , С С С Р , 1981). G rafinis k in e tin io reakcijos laipsnio n u s ta ty m o m etodas, p a sk e lb ta s 1 9 6 6 m ., u žsie n io (.R usijos, V okietijos, P rancūzijos, Šveicarijos, A rm ė n ijo s ) m o kslin ėje sp a u d o je v a d in a m a s K a zra g io m e to d u . P a sta ro jo d e šim tm e č io p ro f. A. K a zra g io d a rb a i s k ir ti s ta ty b in ių m e d žia g ų te r m o d in a m ik a i, šilu m o s ir garso izo lia cin ių m e d žia g ų iš v ie tin ių žem ės ū kio g a m y b o s a tlie k ų g a m y b a i. S u k u r to s m e d žia g o s d e m o n str u o to s Leipcigo (1 9 9 7 ) ir H a n o verio (1 9 9 8 , 1 9 9 9 ) parodose, ta ip p a t L itexp o p a ro d o je V ilniuje (1 9 9 9 ). V y k d a n t d a rb u s šia te m a , g a u ti k e tu r i p a te n ta i. M in ė tą ja k r y p tim i d irba ir dvi prof. A. K a zra g io d o k to r a n tė s - H. K u lin ič ir V. M ilčiūnienė. Prof. A. K a zra g is u ž s iim a p la čia v is u o m e n in e veikla. Jis y r a VG TU ta ryb o s narys, T e rm o izo lia cijo s in s titu to ta ryb o s narys, "C hem inės technologijos" i r ".A p lin k o s in ž in e rijo s " ž u r n a lų r e d k o le g ijų n a rys, L ie tu v o s S ta n d a r tiz a c ijo s d e p a r ta m e n to S ta n d a rtiza c ijo s k o m ite to S T K -2 5 narys, VGTU m ed žia g ų inžinerijos (0 8 T ) ir a p lin ko s in žin e rijo s (0 4 T ) m o k slo k ry p č ių k o m isijų narys, 5 d o k to r a n tų m o k slin is va d o va s, 12 d o k to r a n tū r o s k o m ite tų (VG TU, TI, K T U ) n a rys, L ie tu v o s I, II ir III ja u n ų j ų m o k s lin in k ų k o n fe r e n c ijų ".L ie tu v a be m o k slo - L ie tu v a be ateities", "C hem ijos ir b io in žin erijo s" sekcijos o rg a n iza c in io k o m ite to p ir m in in k a s .

IPOLITAS NICKUS G im ė 1 9 2 7 m . sausio 1 d. K aune. 1 9 5 2 m . baigė K a u n o p o litech n iko s in stitu tą , įg y d a m a s c h e m ik o technologo k v a lifika ciją . 1 9 5 6 m . Uralo p o lite c h n ik o s in s titu te sė k m in g a i a p gynė disertaciją ir j a m buvo s u te ik ta s tech n iko s m o k slų k a n d id a to vardas. 1 9 9 3 m. su te ik ta s te c h n ik o s m o k slų d a k ta r o vardas. N u o 1991 m . ik i 1 9 9 6 m . buvo S ta ty b in ių m e d žia g ų k a te d ro s docentas. D ėsto m o sio s disciplinos: b endroji chem ija, statybinės m edžiagos, apdailos ir hidroizoliacinių dirbinių technologija. M okslinės veiklos sritis: s ta ty b in ių m e d žia g ų chem ija.

VYTAUTAS JUOZAS STANPJTIS G im ė 1 9 3 8 m . k o vo m ėn. 14 d. K aune. 1 9 6 0 m. baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in stitu tą , įg y d a m a s technologijos in žin ie ria u s kvalifikaciją. 1 9 7 0 m. apgynė disertaciją ir j a m buvo su te ik ta s tech n iko s m o k slų k a n d id a to vardas. 1 9 9 3 m. su te ik ta s tech n iko s m o k s lų d a k ta r o vardas. N u o 1 9 9 4 ik i 2 0 0 0 m . dirbo S ta ty b in ių m e d žia g ų ka te d ro je docentu. D ėstom osios disciplinos: sta ty b in ių m edžiagų technologiniai procesai, statybinės m ed žia g o s, m e d žia g ų str u k tū r o s teorija, fiz ik in ia i, ch em in ia i, m e c h a n in ia i sta ty b in ių m e d ž ia g ų tech n o lo g ijo s p a g rin d a i. M o k s lin ė s v e ik lo s sritis: k e ra m in ė s s ta ty b in ė s m edžiagos.

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

248

ALBINAS GAILIUS G im ė 1 9 4 0 m. kovo m ėn. 3 0 d. Tauragės raj., U žvėjų km . 1 9 6 3 m. su p a g y rim u baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu to S ta ty b o s fa k u lte tą . B a ig ia m ą jį darbą p a ren g ė iš sta ty b in ių m ed žia g ų technologijos srities. Tuoj po baigim o dirbo gelžbetonio gam ykloje. V ėliau įsto jo į a sp ira n tū r ą p rie K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu to , k u rią baigęs, 1 9 6 8 m. apgynė tech n iko s m o k slų ka n d id a to disertaciją. 1 9 6 8 - 1 9 6 9 m .m . dirbo vyr. dėstytoju K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu to S ta ty b in ių m e d žia g ų katedroje. N uo 1 9 6 9 m. rugpjūčio m ėn. 1 d. p ra d ė jo d irb ti V ISI S ta ty b in ių m e d žia g ų laboratorijoje, o m ėn esiu v ėlia u ir C hem ijos ka ted ro je vyr. dėstytoju. 1 9 7 2 m. ja m buvo s u te ik ta s docento vardas. N u o 1 9 7 2 ik i 1 9 7 5 m . A . G ailius dirbo docentu S ta tyb o s darbų technologijos katedroje. 1 9 9 3 m. nostrifikuotas technikos m o kslų d a k ta ro laipsnis. Doc. A. G ailius buvo išrin k ta s S ta ty b in ių m e d žia g ų ka ted ro s vedėju 1 9 7 5 1 9 8 6 m . ir 1 9 9 0 - 1 9 9 5 m. 1 9 9 2 - 1 9 9 9 m. d a lyva v o ta rp ta u tin ė je TEM PUS p ro g ra m o je. S ta ža v o si D a n ijo s H o r s e n s o p o li te c h n i k o s i n s t i t u t e , D id ž io s io s B r ita n ijo s G la m o r g a n o u n iversitete, L enkijos Silezijos tech n iko s u n iversitete, S u o m ijo s m o k slin ių ty r im ų cen­ tre. Š i p ro g r a m a su darė p a g rin d ą ta r p ta u tin ia m m o k slin ia m b e n d ra d a rb ia v im u i p a g a l COPERNICUS p ro g ra m ą . K o n k u rsą p a v y k o la im ė ti ir p ro g r a m a sė k m in g a i v y k d o m a k a r tu su D idžiosios B rita n ijo s G lam organo u n iv e rsite to , D anijos H orsenso p o lite c h n ik o s in s titu to , L enkijos Silezijos tech n iko s u n iv e rsite to m o k slin in k a is. Tai buvo p irm o ji tokio lygio program a, v y k d o m a VGTU. Europos K om isija 1996 m. A. Gailių kvietė recenzuoti m okslinius darbus, p a te ik tu s ta rp ta u tin ės FRA M E W O R K -W program os konkursui. N uo 1 9 9 9 m. A. Gailius y r a Europos Komisijos Generalinio m okslo direktorato ekspertas - v e rtin to ja s. K om isijos darbe jis da lyva v o 1 9 9 9 ir 2 0 0 0 m. Doc. dr. A. G ailius dėsto visų p a k o p ų - b a k a la u rų , m a g istra n tų , d o k to r a n tų studijose. D ėsto p a g rin d in es specializacijos disciplinas "Statybos m ed žia g ų ir dirbinių" specialybės b a k a la u ra m s: "S ien in ių m e d žia g ų ir d irb in ių tech n o lo g ija ", "Apdailos ir h id ro izo lia c in ių d irb in ių technologija" ir kt. M a g istr a n ta m s ir d o k to r a n ta m s dėsto p o dvi - tris disciplinas k iek vien a is m o kslo m etais. Doc. dr. A. G ailius va d o va u ja d o k to ­ ra n to D. Ž u k a u sk o d o kto ra n tū ro s k o m ite tu i. Jis buvo dvylikos d o k to ra n tū ro s k o m ite tų narys. A. G ailius y r a p a ra šęs v ir š 1 0 0 m o k slin ių stra ip sn ių . M a žd a u g trečdalis iš jų buvo s p a u s d in ti u žsien io ir ta r p ta u tin iu o se leidiniuose. V irš 6 0 p ra n e š im ų sk a ity ta re sp u b lik in ė se ir ta r p ta u tin ė s e ko n fe re n c ijo se bei ko n g resu o se. A. G ailius y r a 6 iš r a d im ų , " S t a t y b i n i ų m e d ž ia g ų " v a d o v ė lio a u k š t ų j ų m o k y k l ų s t u d e n t a m s bendraautoris. Kėlė kva lifika ciją M askvos ir Kijevo in žineriniuose sta tyb o s institutuose. Doc. dr. A. G ailius y r a VGTU ir T erm oizoliacijos in s titu to m e d žia g ų inžinerijos m o k slo k ry p tie s (0 8 T ) ko m isijo s narys, VGTU S ta ty b o s fa k u lte to T arybos narys, TK2 6 "T erm oizoliacinės m edžiagos" įg a lio ta sis a sm u o n u o VGTU. M o k slo v eik lo s sritys: m e d žia g o ty ra , te o r in ia i ir p r a k tin ia i k o m p o z itin ių m e d žia g ų technologijos k la u s im a i, m e d žia g ų ir d irb in ių ko kyb ės ko n tro lė, m ed žia g ų ir d irb in ių g a m y b a iš v ie tin ių ža lia v ų bei te c h n o g e n in ių a tlie k ų , sta tin ių ir a ts k ir ų jų k o n stru k c ijų renovacija.

ALGIMANTAS PRANAS NAUJOKAITIS G im ė 1 9 3 5 m. kovo m ėn . 2 9 d. P a p a rty n u o se (Š a k ių raj.). 1 9 6 0 m ., baigęs K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu tą , įgijo in ž in ie ria u s s ta ty b in in k o kva lifika ciją . Technikos m o k slų k a n d id a ta s (1 9 6 7 ), te c h n ik o s m o k slų d a k ta ra s (n o s trifik u o ta s 1 9 9 3 ). VGTU S ta ty b in ių m ed žia g ų ka ted ro s docentas.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

Ik i 1 9 6 9 m . dėstė K PI S ta ty b o s fa k u lte to S ta ty b in ių m e d žia g ų ka ted ro je. 1 9 6 7 m. apgynė disertaciją t e m a "H orizontaliai n u kreiptos vibracijos įta k a d u jų silikato s tr u k tū r o s fo r m a v im u i ir fiz ik in ė m s - m e c h a n in ė m s s a v y b ė m s" ir j a m buvo su te ik ta s tec h n ik o s m o k slų k a n d id a to vardas. N u o 1 9 6 9 m . dėstė V iln ia u s in ž in e rin ia m e sta ty b o s in stitu te , o n u o 1 9 9 3 m. d irbo V iln ia u s tech n iko s universitete. D ocentas (1 9 7 0 ). S ta ty b o s e k o n o m ik o s fa k u lte to d eka n a s (1 9 7 5 -1 9 9 0 ) , S ta ty b in ių m edžiagų katedros vedėjas (1 9 8 6 -1 9 9 0 ). M okslinės veik lo s sritis: b e to n ų iš vietin ių ža lia vų ga m yb o s technologijos tyrim as. A tlie k a teorinius ir e k sp e r im e n tin iu s ty r im u s, p a siū lė e fe k ty v ių tech n o lo g ijų a k y tų jų b e to n ų n a u jų g a m in ių s u k ū r im u i, b e to n ų ilg a a m ž išk u m o p r a tę s im u i ir j ų fi z i k in i ų bei m e c h a n in ių sa v y b ių g e rin im u i. Doc. dr. A. N a u jo k a itis n u o 1 9 6 8 m . dėsto p a g r i n d i n į "S ta ty b in ių m e d ž ia g ų " k u rsą , "M edžiagotyros", "B etonų g a m y b o s technologijos", "Šilum os ir garso izo lia cin ių m e d ž ia g ų technologijos", " S ilik a tin ių m e d žia g ų tech n o lo g ijo s" disciplinas. V a d o v a u ja s ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir d ir b in ių m a g istrų ir b a k a la u r ų b a ig ia m ie sie m s d a rb a m s. B e n d ra d a rb ia u ja s u g a m y b in in k a is. Gavo p ra m o n in io d iza in o p a te n tin į liu d ijim ą "Plyta" ( 1 9 9 7 ) . S u k ū r ė ir re a liza v o s p a lv o tų a p d a ilo s s ilik a tin ių p ly tų g a m y b o s tech n o lo g iją , sa u s ų m ū ro - tin k o m išin ių g a m y b o s technologiją. P arašė v a d o vėlį "M edžiagų m o k sla s tin k u o to ja m s " (su V. K ru šin sku , 1 9 7 2 ). A tlie k a m o k slin iu s ir m e to d in iu s darbus iš b e to n ų technologijų srities. Parašė m o k slin ių stra ip sn ių , dalyva v o m okslin ėse konferencijose L ietuvoje ir u žsien yje (R usija, V okietija, E stija, L a tvija , U zbekija).

ROMUALDAS MAČIULAITIS R o m u a ld a s M a č iu la itis g im ė 1 9 4 8 m . spalio 2 4 d. M a žeikiu o se, ta r n a u to jų šeim oje. 1 9 6 6 m . baigė (sidabro m e d a liu ) M a ž e ik ių rajono T irkšlių vid u rin ę m o k y k lą . Tais p a čia is m eta is įstojo į V ilniaus universiteto C hem ijos fa k u lte tą , k u rį baigė 1 9 7 2 m ., įg y d a m a s c h e m ik o specialybę. 1971 - 1 9 7 2 m . buvo L ietuvos M A C hem ijos ir ch em in ės technologijos in s titu to s e k to r ia u s v y r e s n y s is la b o r a n ta s . 1 9 7 2 - 1 9 9 1 m . - T e r m o iz o lia c ijo s in s titu to in ž in ie riu s , v y re sn y sis in žin ie riu s , g ru p ės va d o v a s, se k to ria u s vedėjas, v y re sn y sis m o k slin is ben d ra d a rb is, la boratorijos vedėjas. 1991 - 1 9 9 4 m . - v a lsty b in ė s fir m o s " T e rm o lita ” m o k slin ė s la b o ra to rijo s vedėjas. 1 9 9 3 - 1 9 9 4 m. - d a r ir T erm oizoliacijos in stitu to vyriausiasis m okslinis bendradarbis, o 1 9 9 4 -1 9 9 8 m. - to instituto laboratorijos vedėjas. 1 9 9 3 - 1 9 9 5 m . - V iln ia u s tech n iko s u n iv e rsite to D arbo ir g aisrinės saugos k a te d r o s docen ta s, o n u o 1 9 9 5 m . ik i 1 9 9 6 m. tos k a te d ro s vedėjas. N u o 1 9 9 6 m . iki d a b a r V ilniaus G edim ino technikos universiteto S ta tyb o s fa k u lte to S ta ty b in ių m ed žia g ų ka ted ro s vedėjas. M o kslin ės veiklos p ra d ž ia - s tu d ijų m etai. P irm ų jų ty r im ų re zu lta ta i iš p o lim e rų m eta liza cijo s srities (k a r tu su doc. dr. J. K apačiauskiene) p u b lik u o ti 1 9 7 3 m. Taline. Po kele to p ir m ų jų m o k slin io darbo T erm oizoliacijos in s titu te m e tų p u b lik u o ta s p ir m a s is išra d im a s ir keli m o k slin ia i stra ip sn ia i p o lim e r in ių rišik lių m in e ra lin e i v a ta i tem a . N u o 1 9 7 6 m. R o m u a ld a s M ačiulaitis pradėjo dirbti k e ra m in ių ir k itų sien in ių m e d žia g ų bei g a m in ių a ts p a ru m o ša lčiu i ir ilg a a m ž išk u m o te m a tik a . T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s n u o 1981 m . ( 1 9 9 3 m. n o strifik u o ta s d a k ta r o laipsnis). K a n d id a tin ė s d ise rta c ijo s te m a "K e r a m in ių a p d a ilo s p ly tų e k sp lo a ta c in io a ts p a ru m o šalčiui m o d eliu o to se eksploatacijos sąlygose ty lim a s ir m e to d ų ja m įv e r tin ti p a ru o šim a s". V yresniojo m o k slin io bendradarbio va rd a s su te ik ta s 1 9 8 7 m. H a b ilitu o to te c h n ik o s m o k slų d a k ta r o laipsnis s u te ik ta s u ž d a rb ą te m a "S ie n ų k e ra m ik o s g a m in ių eksp lo a ta c in io a ts p a ru m o ša lčiu i ir ilg a a m ž išk u m o p ro g n o z a v im o pagrindai". D arbas a p g in ta s V iln ia u s te c h n ik o s u n iv e r s ite te 1 9 9 3 m . D o c e n to p e d a g o g in is v a r d a s R o m u a ld u i M a č iu la ič iu i V iln ia u s G edim ino te c h n ik o s u n iv e rsite te s u te ik ta s 1 9 9 6 m ., o p ro fe so ria u s - 1 9 9 9 m.

249

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

250

D ėstom osios disciplinos: polim erinės m edžiagos, statybinės m edžiagos iš g a m tin ių ir s in te tin ių p o lim erų , priešgaisrinė p r o fila k tik a technologiniuose procesuose, gaisro ir sprogim o įvertin im a s, gaisrų fiz ik in ia i - ch e m in ia i p a g rin d a i, gaisrų d in a m ik o s teorija. P ro f habil. dr. R o m u a ld a s M ačiulaitis da u g dėm esio skiria d o k to ra n tų rengim ui (v a d o v a u ja d o k to r a n ta m s R. Ž u ra u sk ie n e i, D. N a g ro ckien e i, K. L u ko šiu i, A. Ž u k u i, A. N yd eriu i, y r a d a r dviejų d o k to r a n tū r o s k o m ite tų n a ry s). 1 9 9 9 m. jo d o k to r a n ta s V. A n to n o v ič sė k m in g a i ap g yn ė d a k ta r o disertaciją. K a ip a titin k a m ų k o m ite tų narys arba oficialusis oponentas R. M ačiulaitis prisidėjo prie to, k a d septyniem s p reten d en ta m s b ū tų s u te ik ta s d a k ta r o laipsnis, o dr. Z. B ed n a rek, dr. V. S ta u s k u i ir dr. A. A lik o n iu i h a b ilitu o to d a k ta ro laipsnis. R o m u a ld a s M a čiu la itis vienas ir su b e n d ra a u to ria is p u b lik a v o p e r 1 2 0 m okslo darbų, iš to ska ičia u s 5 m onografijas, 16 išra d im ų . B e to, p a re n g ė ir išleido 3 m o k y m o p riem o n es. Jo m o k slin ių ty r im ų r e z u lta ta i a ts p in d ė ti 4 5 m o k slin io - tiria m o jo darbo a ta s k a ito s e , a p s v a r s ty ti ir a p r o b u o ti d a u g ia u n e i 4 0 m o k s lin ių k o n fe r e n c ijų ir sem in a rų , iš j ų p e r 2 0 Lietuvoje. Be to, jie įdiegti d a u g ia u nei d ešim tyje sta n d a rtų ir kitų n o rm a ty v ų , iš viso v ir š 4 0 k a r tų įva irio se L ietu vo s ir N V S ša lių įm o n ių ir org a n iza cijų laboratorijose a r gam yboje. Prof. habil. dr. R o m u a ld a s M a č iu la itis 1 9 9 4 - 1 9 9 9 m . buvo T erm oizoliacijos in s titu to tarybos narys. Jis y r a V ilniaus G edim ino tech n iko s u niversiteto tarybos narys. N u o 1 9 9 2 m .-L ietu vo s m o k s lin in k ų są ju n g o s "Term o" sk y r ia u s narys, n u o 1 9 9 3 m. L ietuvos s ta n d a rtiza c ijo s d e p a rta m e n to T K -19 "B etonas ir gelžbetonis" ta ryb o s narys. N u o p a t įsteig im o (1 9 9 5 m .) VG TU ir M A ž u r n a lo "Statyba" redkolegijos narys. Jis ta ip p a t y r a S ta ty b o s in žin erijo s ir M e d ž ia g ų in žin e rijo s m o k slo k ry p tie s kom isijos n a rys (a b iejų VGTU, o p a sta ro sio s VG TU k a r tu su T erm o izo lia cijo s in s titu tu ), 1 9 9 6 - 1 9 9 9 m . bu vo L ietu vo s resp u b lik o s M o k slo p r e m ijų k o m ite to narys. D a lyva u ja L ietu vo s M A T ech n iko s m o k slų sk y r ia u s S ta ty b o s ir tra n sp o rto p ro b le m ų tarybos darbe. B u vo 5-osios ir 6-osios ta r p ta u tin ių ko n feren cijų "N aujos sta tyb in ės m edžiagos, konstrukcijos ir technologijos", o rg a n izu o tų VGTU S ta ty b o s fa k u lte te 1 9 9 7 ir 1 9 9 9 m., m o k slo k o m ite to n a rys, p ir m o s io s sekcijo s p ir m in in k a s ir ko n fe re n c ijo s leid in ių redkolegijos narys. Yra re n g ia m o s 7-osios ta r p ta u tin ė s ko n ferencijos m o kslo k o m ite to narys. R o m u a ld a s M a č iu la itis u ž sa vo la im ė jim u s m o k sle a p d o v a n o ta s L iaudies p a s ie k im ų p a ro d o s (M a sk v a ) sid a b ro (1 9 7 8 m .) ir b ro n zo s (1 9 8 3 m .) m edaliais.

Y\NTY\NAS KAMINSKAS G im ė 1 9 3 2 m . sa u sio 2 d. J u rb a r k o raj. 1 9 4 9 m . baigė J u rb a r k o g im n a ziją , 1 9 5 4 m. - KPI, 1 9 9 0 m. - A u k štu o siu s biznio ku rsu s p rie L ietuvos m o k slin ių ir techninių d ra u g ijų asociacijos. H a b ilitu o ta s d a k ta r a s (fiz ik in ia i m o ksla i, ch em ija ), profesorius, L ietuvos c h e m ik ų draugijos p rezid en ta s. J A V c h e m ik ų draugijos narys. K atedroje dirba n u o 1 9 9 0 m . 1 9 5 4 - 1 9 5 8 m. b u v o A k m e n ė s c e m e n to g a m y k lo s m eistra s, cecho v iršin in k a s, g a m y b o s dispečeris, 1 9 5 8 - 1 9 5 9 m . - L ia u d ies ū k io ta ryb o s S ta ty b in ių m e d žia g ų p ra m o n ė s va ld y b o s v ir šin in k o p a v a d u o to ja s, 1 9 5 9 - 1991 m . - S ta ty b in ių m e d žia g ų in s titu to (vėlia u T erm o izo lia cijo s in s titu to ) g en era lin is d irekto riu s, 1991 1 9 9 4 m . - va lstyb in ės fir m o s "T erm olita" M o kslo ir in ovacijų centro d irekto riu s. N uo 1 9 9 4 m . y r a Term oizoliacijos in s titu to F izik in ių ir c h e m in ių ty r im ų centro direktorius. A p g y n ė disertacijas: te c h n ik o s m o k slų k a n d id a to (1 9 6 7 ), tech n iko s m o kslų d a k ta r o (1 9 8 1 ), ( 1 9 9 3 m . n o s tr ifik u o ta s h a b ilitu o to d a k ta r o laipsnis). 1 9 9 0 m . ja m buvo su te ik ta s profesoriaus vardas. A . K a m in sk a s p a rašė p e r 3 0 0 m o k slin ių straipsnių, y r a 6 8 išra d im ų , 4 p a te n tų a u to riu s; m o n o g ra fijų "N aujos technologijos silik a tin ia m s d irb in ia m s iš m a g n e zin ių riša m ų jų m ed žia g ų " (ru sų k., 1 9 7 8 ), "Statybinės m edžiagos iš v ie tin ių m a g n e zin ių ža lia vų " ( 1 9 8 3 ) , "S ta ty b in ių m e d žia g ų iš m a g n e zin ių ža lia v ų g a m y b o s technologija" (r u sų k., 1 9 8 7 ) a u to riu s; " S ta ty b in ių m ed žia g ų " (S ta ty b in ių m e d žia g ų sta ty b o s in d u strijo s p r a m o n ė s įm o n ių restru k tū riza c ijo s p ro g ra m a , Vilnius, VPU, 1 9 9 8 ), "S ta tyb in ių m e d žia g ų " (Energijos są n a u d ų m a žin im o sta ty b in ių m edžiagų p ra m o n ė je strategija, Vilnius, VPU, 2 0 0 0 ) autorius. 1 9 8 9 - 1 9 9 4 m. parengė sta tyb in ių

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

m e d žia g ų p ra m o n ė s prioritetinės raidos kryptis (darbo grupės p ir m in in k a s), nacionalinę energijos ta u so jim o p ro g r a m ą (d arbo grupės p ir m in in k o p a v a d u o to ja s), že m ė s g e lm ių įs isa v in im o ir n a u d o jim o p ro g ra m o je k o m p le k sin io d o lo m ito p a n a u d o jim o p ro g ra m ą , sta ty b in ių m ed žia g ų p ra m o n ės restruktūrizacijos p ro g ra m ą (darbo grupės p irm in in k a s). D ėstom osios disciplinos: m ed žia g o tyra , rišam osios m edžiagos, te rm o izo lia cin ių ir a k u s tin ių d irb in ių technologija, m ed žia g o tyro s teo rin ia i p a g rin d a i. M okslinės veiklos sritis: riša m ų jų ir term o izo lia c in ių m e d žia g ų ty rim a i.

ALEKSANDRAS RIMKEVIČIUS G im ė 1 9 3 7 m . g eg u žės 5 d. R a d v ilišk y je . T ech n iko s m o k s lų k a n d id a ta s 1 9 7 7 m ., n u o 1981 m . - V G TU S ta ty b in ių m e d žia g ų k a te d ro s docentas, 1 9 9 3 m. n o strifik u o ta s d a k ta ro laipsnis. N u o 1 9 9 8 m. LR ap lin ko s m inisterijos B ūsto ir techninio n o rm a v im o d e p a rta m e n to d ire k to ria u s p a va d u o to ja s. D ėstom osios disciplinos: a rc h ite k tū rin ė m e d žia g o ty ra (a n g lų ka lb a ), sta tyb in ės m e d žia g o s (a n g lų ka lb a ), sta n d a rtiza c ija ir ko kyb ės va ld ym a s. M o kslin ės veiklos sritis: s ta ty b in ių m e d žia g ų ko kyb ės ko ntrolė, kelių ir g a tv ių tiesim o m edžiagos, a sfa ltb e to n io k o k y b ė s ko n tro lė. A pie 8 0 m okslinių straipsnių ir populiarių publikacijų autorius ar bendraautorius. D a lyva vo 3 0 ta r p ta u tin ių ir re s p u b lik in ių m o k s lin ių - te c h n in ių ko n feren cijų .

ANTANAS LAUKAITIS G im ė 1 9 4 3 m . g r u o d ž io 1 2 d. P rie n ų ra jo n e, S k e rs a b a lio k. In ž in ie r iu s technologas, baigė K a u n o politech n iko s in stitu tą 1 9 6 7 m ., technikos m o kslų ka n d id a ta s - 1 9 7 5 m ., nostrifikuotas d a kta ro laipsnis - 1 9 9 3 m ., habilituotas d a ktaras (technologijos m .) - 1 9 9 9 m . N u o 1 9 9 2 m . y r a T erm o izo lia cijo s in s titu to d irekto riu s. N u o 1 9 9 4 m. V iln ia u s G e d im in o te c h n ik o s u n iv e rsite to S ta ty b in ių m e d žia g ų k a te d ro s docentas. D ėstom osios disciplinos: m a ž ų m a tm e n ų d irb in ių technologija, izoliacinės m ed žia g o s ir j ų technologija, e k o n o m išk i d irb in ia i ir j ų technologija, sta ty b in ių m ed žia g ų ir dirb in ių g a m y k lų p ro je k ta v im a s. M o kslin ės veik lo s sritis: a k y tb e to n ių g a m y b o s technologijos, te rm o izo lia c in ė s m ed žia g o s. Y ra 8 5 stra ip sn ių , 16 išra d im ų , 4 p a te n tų , 1 m e to d in ė s p rie m o n ė s a u to riu s. D a lyva vo d a u g ia u nei 3 0 ko n feren cijų .

VLADIMIRAS RAVNIALIČEVAS G im ė 1 9 6 2 m. gegužės 2 5 d. M askvoje. 1 9 8 5 - 1 9 8 7 m . buvo V ISI G elžbetoninių k o n s tr u k c ijų ka te d ro je a sp ira n ta s. N u o 1 9 9 0 m . - S ta ty b in ių m e d žia g ų k a te d ro s vyr. a sisten ta s, n u o 1 9 9 6 m . ir V Į S ta ty b o s p ro d u k c ijo s s e r tifik a v im o centro vy ria u sia sis ekspertas. D ėstom osios disciplinos: sta tyb in ės m edžiagos, neorganinės rišančiosios m e d žia ­ gos, s ta ty b in ių m e d žia g ų p ra m o n ė s įm o n ių te c h n o lo g in ia i įren g im a i. 8 m o k s lin ių stra ip s n ių a u to r iu s a r b e n d ra a u to riu s, 2 p a te n tų , 2 m e to d in ių p r ie m o n ių a u to riu s. D a lyva vo 6 konferencijose. S ta žu o tės: V alensijos p o litech n iko s universitetas (Ispanija) 1 9 9 3 - 1 9 9 4 m etais. D alyva vim a s sta n d a rtiza v im o veikloje: 12 tech n in ių sąlygų ir įm o n ės sta n d a rtų .

251

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

252

ASTA KIČAITĖ G im ė 1 9 6 2 m. g egužės 10 d. V ilniuje. 1 9 8 5 m. baigė V ilniaus u n iv e rsite tą ir įgijo c h em iko kva lifik a c iją . 1991 m. sė k m in g a i a p g yn ė disertaciją Talino technikos u n iversitete ir ja i buvo s u te ik ta s tech n iko s m o k slų k a n d id a to laipsnis, 1 9 9 3 m . n o strifiku o ta s ir su te ik ta s d a k ta ro laipsnis. N u o 1 9 8 5 ik i 1 9 9 3 m . dirbo T erm oizoliacijos in s titu te in žin iere, ja u n e s n ią ja m o k slin e b e n d ra d a rb e ir v y re s n ią ja m o k slin e b e n d ra d a rb e . N u o 1991 m . y r a ir va lstyb in ės fir m o s "T e rm o lita " m o kslin ės la boratorijos ja u n e s n io ji m o kslin ė b en d ra ­ darbė. N u o 1 9 9 8 m . - S ta ty b in ių m e d žia g ų ka te d ro s vyresn. m o k slin ė bendradarbė. N u o 1 9 9 9 m . - S ta ty b in ių m e d žia g ų k a te d ro s vyr. a sisten tė. D ėstom osios disciplinos: sta tyb in ės m edžiagos, organinės rišam osios m edžiagos. M o kslin ės veik lo s sritis: s ta ty b in ių m e d žia g ų ilg a a m ž išk u m a s ir a tsp a ru m a s šalčiui, s ta ty b in ių m ed žia g ų ko kyb ės ch a ra kteristiko s. P askelbė 1 9 p u b lik a c ijų , iš j ų 2 išradim ai, d a lyva v o 8 konferencijose.

KATEDROS DOKTORANTAI PARENGĖ IR APGYNĖ TOKIAS TECHNIKOS MOKSLŲ DAKTARO DISERTACIJAS: 1. Valentinas Antonovič, 1999 m., tema "Natrio silikato ir jo tirpalo įtaka kaitrai atsparaus betono savybėms". 2. Gražina Smolianskienė, 1999 m., tema "Magnio oksido gavimas skaidant dolomitą elektrolitais trąšų gamybos procese, jo savybės ir panaudojimas".

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

253

3.2.8 STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDRA Statybinės mechanikos katedra - istoriškai viena seniausių Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto katedrų, 1997 metų pavasarį atšventusi savo įkūrimo 75 metų jubiliejų. Tai buvo reikšminga data ne tik VGTU Statybinės mechanikos ar jai giminingoms katedroms, bet ir visiems Lietuvos statybos inžinieriams, techniškajai mokslo visuomenei. 1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Lietuvos Seimo balandžio 12 d. nutarimu jo Technikos fakultete greta kitų buvo įkurtas ir Statybos skyrius, kuriame savo veiklą ir pradėjo Statybos mechanikos katedra. Taigi Statybos mechanikos katedros pradžia - 1922 m. balandžio 12 d. 1922 0412 -1930 06 07 - tai Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakulteto Statybos skyriaus, o 1930 06 07 - 1940 08 15 jau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto padalinys. 1945 09 01 - 1947 09 01 - VDU Statybos statikos katedra, o 1947 09 01- 1950 12 15 - šio Universiteto Statybos fakulteto Statybinės mechanikos katedra. 1950 12 15 - 1962 07 01 - Kauno politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakulteto Statybinės mechanikos katedra. 1962 03 16 Statybinės mechanikos katedros bazėje buvo įkurta Medžiagų atsparumo (nuo 1993 metų KTU Deformuojamų kūnų mechanikos) katedra. 1972 06 13 - Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), perkėlus dalį specialistų iš KPI, savo veiklą pradėjo Statybinės mechanikos katedra (KPI Statybinės mechanikos katedra 1974 metais savo veiklą nutraukė). 1976 09 01 VISI Statybinės mechanikos katedros bazėje įsteigta VISI Medžiagų atsparumo katedra. 1993 m. Vilniaus technikos universiteto (buvusio VISI, dabar - VGTU) Statybinės mechaniko katedros mokslininkams - A. Čyrui (mokslinis vadovas), R. Karkauskui, A. Krutiniui, J. Atkočiūnui, S. Kalantai ir J. Nagevičiui už statybinės mechanikos kompiuterizuoto mokymo vadovėlių komplektą suteikta valstybinė Lietuvos mokslo premija. Statybinės m ech an ik os ištak os Lietuvoje. Mechanikos mokslo pradžia Lietuvoje tiesiogiai susijusi su Vilniaus universitetu, įkurtu 1579 m. Universitete buvo skaitomas kietųjų kūnų ir skysčių mechanikos kursas. Universiteto absolventas N.Jastržembskis (1810-1874) išleido pirmąjį Rusijoje "Praktinės mechanikos kursą" (1837). Garsusis tiltų projektuotojas S.Kerbedis taip pat yra Vilniaus universiteto auklėtinis. Tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje statybinės mechanikos mokslo raida sietina su Lietuvos universitetu, 1922 metų vasario 16 d. atidarytu Kaune (nuo 1930 m. birželio 7 d. - Vytauto Didžiojo universitetas). Pirmuoju Lietuvos universiteto Statybos mechanikos katedros vedėju - docentu skiriamas Kazimieras Vasiliauskas (1879-1957). Tai vienas iš intensyviausiai statybos mokslų srityje dirbusių ikikarinio periodo Universiteto dėstytojų. 1930 m. tapęs profesoriumi, K. Vasiliauskas vadovavo katedrai, patyrusiai pavadinimų kaitą, iki pat 1957 m. rugsėjo 1 d. Pirmasis asistentas Statybos mechanikos katedroje buvo Juozas Indriūnas (1896-1989). J. Indriūnas - habilituotas mokslų daktaras (1936 m.), profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1968 m.). Vytautas Klimavičius (1910-1982), 1935 m. baigęs Kauno universiteto technikos fakultetą, pradėjo dirbti asistentu toje pačioje Statybos mechanikos katedroje. Iki 1940 metų bene vieninteliai lietuviškosios statybinės mechanikos mokslo ir metodikos darbai buvo prof. K. Vasiliausko techniniai straipsniai, paskelbti "Technikos" ir "Techniche mechanic" žurnaluose Kaune ir Stokholme. Statybinės statikos elementų gausu K.Vasiliausko 1935 m. išleistame vadovėlyje "Elementarinis medžiagų atsparumo kursas". Viename iš pirmųjų savo tęstinių straipsnių "Apskritimo būdas statybinėje statikoje" ("Technika", Nr. 1, 2, 3, 5; 1924-1929) K. Vasiliauskas plėtojo Moro (Mohr) grafinius metodus. Straipsniuose, kaip kadaise nurodė profesorius P. Jankauskas, "savistova mokslo mintis, stengianti apibendrinti nagrinėjimo metodus ir pasiekti rezultatus tiek analiziniu, tiek grafiniu būdais. Tuo atžvilgiu jis yra tikras Mohr'o sekėjas...". Iki 1930 metų K. Vasiliauskas paskelbė 6 mokslo darbus, susietus ir su statybinės statikos dėstymo problemomis.

254

Prof. dr. inž. K. V asiliauskas

Prof. dr. V. K lim a v ič iu s

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Už sėkmingą metodinį - mokymo darbą K. Vasiliauskui buvo suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas. 1930 metais prof. K.Vasiliauskas atstovavo jau Vytauto Didžiojo vardą gavusio universiteto Technikos fakultetui III tarptautiniame techninės mechanikos kongrese Stokholme. Jame perskaitė pranešimą "Klaiperono metodo taikymas santvaroms skaičiuoti". 1931 metais prof. K.Vasiliauskas paskelbė straipsnį "Strypinės fermos elastiniai svoriai". Jame įrodė, kad santvarų strypams, kurie neturi Riterio taškų, elastinių svorių formulės netinka. Tuo atveju itin patogu naudoti MulerioBreslau (Muller-Breslau) formules. Tais pačiais metais prof. K.Vasiliauskas paskelbė darbą apie vienaluomės (vienos angos) sijos įlinkių kreivės įrašytinį daugiakampį. Prof. K.Vasiliauskas 1939 m. Kaune išleido monografiją "Infliuentės ir jų fiktyviniai krūviai". K atedros v e ik la n u o 1940-jų iki VISI įk ū rim o 196 9 m etais. 1940 08 15 vietoj vienintelio Technikos fakulteto Universitete buvo įkurti du techniškieji fakultetai: Statybos ir Technologijos. Statybos mechanikos katedra, vadovaujama profesoriaus K. Vasiliausko, liko Statybos fakultete. 1947 m. rugsėjo 1 d. katedros pavadinimas buvo patikslintas, ji tapo Statybinės mechanikos katedra. 1950 m., perorganizuojant Vytauto Didžiojo universitetą, įkuriamas Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetas, į kurį ir perkeliama Statybinės mechanikos katedra. Katedros vedėju 1957 m. rugsėjo 1 d. tapo doc. V.Klimavičius, jai vadovavęs iki 1974 m. rugsėjo 1 d. K. Vasiliauskas 1948 m. išleido monografiją "Svyruojančių atramų si ( Kaunas, 1948 m.). Tačiau statybinės mechanikos vadovėlių lietuvių kalba iki 1953 metų nebuvo. Būtent tais metais prof. K. Vasiliauskas išleido knygą "Statybinės statikos pagrindai" (Vilnius, 1953, 416 p.), gausiai iliustruotą brėžiniais. Galima teigti, kad 1953 metais prof. K. Vasiliausko parašytas "Statybinės statikos pagrindų" vadovėlis, skirtas statiškai išsprendžiamoms sistemoms, anuo metu buvo itin pažangus pateiktos medžiagos ir jos metodinio išdėstymo prasme. Atskiri poskyriai neprarado didaktinės vertės ir dabartiniu metu. Paseno tik grafiniai metodai, tiksliau, jie nebenaudojami.

S ta t y b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r a 1951 m etais. P irm oje eilėje iš k a i­ rės: M . R em iša u ska s, S. V asauskas, K. V a s ilia u s k a s , V. K lim a v ič iu s, B. G arm us; antroje eilėje p ir m a s iš kairės - A. S ta n k u s, antim s - K. Rudėnas, ketvirtas - E. M aksim avičius, v iršu tin ėje eilėje a n tra s iš kairės P. A u k šta k a ln is , trečias - A . Čyras

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

255

Tuo laikotarpiu savo mokslinę ir pedagoginę veiklą Statybinės mechanikos katedroje pradėjo A.Cyras, B.Garmus, A.Kudzys, E.Maksimavičius, J.Slavėnas, S.Vasauskas ir kiti. Kiek vėliau prie jų prisijungė J.Baušys, P.Aukštakalnis, A.Martišius ir kiti.

K P I S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ra 1 9 6 4 m etais. P irm o je eilėje iš kairės: R. J a n u š k a , V. K lim a vičiu s, L. Gakienė, B. G arm us, J. Ž ukas; vidurinėje eilėje p ir m a s iš k a irė s - V. G akas, a n tr a s -A . K rū tin is, tre č ia s-P . B a u b ­ lys; viršu tin ė je eilėje a n tra s iš kairės A . S e n u ta , trečias - J. Petrikas, k e tv ir­ ta s - R. V ėbra

1959 m. Statybinės mechanikos katedros kolektyvas: K.Vasiliauskas, P.Aukštakalnis, J.Baušys, A.Cyras, B.Garmus, V. Klimavičius, A.Kudzys, E.Maksimavičius, A.Martišius, M.Remišauskas, J.Slavėnas, A.Stankus, S.Vasauskas parengė ir išleido didelės apimties vadovėlį lietuvių kalba "Medžiagų atsparumas". KPI Statybinės mechanikos katedroje susiformavo keletas ryškių kietojo deformuojamo kūno mechanikos mokslo krypčių. Tai sudarė sąlygas 1962 metais įkurti savarankiškas Medžiagų atsparumo (vedėjai doc. S.Vasauskas, prof. J.Baušys, prof. A.Žiliukas) ir Statybinės mechanikos (vedėjas doc. V.Klimavičius) katedras. Pastarojoje išsirutuliojo konstrukcijų ant tampraus pagrindo tyrimo teorinė ir eksperimentinė kryptys (V.Klimavičius, V.Gakas, A.Krūtinis, A.Senuta, J.Žukas ir kiti). Svarūs tyrimai buvo atliekami nagrinėjant konstrukcijų dinamiką ir stabilumą (B.Garmus, P.Baublys, I.Cypinas, M.Remišauskas (1907-1985) ir kiti). KPI Statybinės mechanikos katedroje, vadovaujant ilgamečiui jos vedėjui prof. V.Klimavičiui, išleistas vadovėlis "Statybinė mechanika" ("Mintis", Vilnius, 1965,452 p.), mokymo procese ir mokslinio tyrimo darbuose pradėta taikyti elektroninė skaičiavimo technika, matricinio skaičiavimo elementai. V ilniaus in žin erin io statyb os in stitu to Statyb inės m ech a n ik o s katedra. Nuo 1960ųjų metų statybinės mechanikos mokslo centras persikėlė į Vilnių, į KPI filialą, kuriam tuo metu vadovavo akademiko K.Vasiliausko mokinys, energingas mokslininkas, optimizacinės statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje, doc. Aleksandras Cyras. Čia, Mechanikos katedroje, vadovaujamoje A. Čyro, kuriami nauji statybinės mechanikos tyrimo ir skaičiavimo metodai, pagrįsti plačiu kompiuterių taikymu. Tyrimams būdingas ekstreminių energetinių principų, matematinio programavimo teorijos taikymas kietojo deformuojamo kūno mechanikoje. Doc. A.Čyras 1966 metais apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją: "Matematinio programavimo metodai tampriųjų plastinių vienmačių sistemų skaičiavime". 1968 m. A.Čyrui buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1980 metais jis buvo išrinktas LMA nariukorespondentu, nuo 1985 metų - tikrasis jos narys. Įvairi ir daugialypė prof. A.Čyro veikla Vilniuje įgavo ir platų tarptautinį pripažinimą. Bet tai buvo kiek vėliau, kai Aleksandro Čyro mechanikos mokykloje susibūrė gabių mokslininkų grupė: R.Baronas (1941-1999), J. Barauskas, A.Borkovskis, A.Čižas, H.Gilys, V.Zakarevičius ir kiti. 1969 metais buvo įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas, kuriame, kaip minėta, savo veiklą plėtojo Mechanikos katedra, dėsčiusi teorinę, statybinę mechaniką, medžiagų atsparumą, tam prumo teoriją ir kitas disciplinas. Nuo 1970 metų balandžio 1 d. VISI Mechanikos katedra

256

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

pavadinama VISI Statybinės mechanikos katedra. Iš Kauno politechnikos instituto į ją perėjo specialistai: P.Baublys, A.Krūtinis, A.Senuta ir doc. J.Žukas. 1974 m. užgesus Kauno politechnikos instituto Statybinės mechanikos katedros veiklai, VISI Statybinės mechanikos katedra tapo 1922 m. Kauno universitete įsteigtos Statybos mechanikos katedros istorijos ir darbų perėmėja. Ilgą laiką, skaičiuodami konstrukcijas (šiame etape ypač didelis vaidmuo tenka statybinei mechanikai), inžinieriai tenkinosi tik klasikiniais, dažniausiai itin supaprastintais skaičiavimo jnetodais. Todėl neretai statinys būdavo nepakankamai ekonomiškas, kitaip tariant, neoptimalus. Štai kodėl prof. A.Čyras statybinės mechanikos plėtrą įžvalgiai susiejo su šiuolaikine taikomąja matematika ir kompiuterine technika. VISI, vėliau VTU ir VGTU buvo ir yra intensyviai kuriami nauji statybinės mechanikos skaičiavimo metodai (pavyzdžiui, konstrukcijų optimizacijos srityje). Siekiama nustatyti arba optimalią kūno (konstrukcijos) formą ir sutaupyti konstrukcinių medžiagų, arba rasti optimalų apkrovos paskirstymą ir geriau panaudoti esamos konstrukcijos pajėgumą. Svarų indėlį į tampriųjų-plastinių sistemų optimizacijos teorijos ir metodų tobulinimą įnešė mokslininkai: J.Nagevičius, R.Karkauskas, J.Atkočiūnas, L.Lindišas, S.Kalanta, S.Mažuolis (1934-1989), P.Čyras, V.Dulmanas, K.Vislavičius, R.Kačianauskas, V.Skaržauskas, L.Rimkus, L.Čiupaila, A.Sokas, A.Daniūnas, N.Žukas, R.Baušys, R.Fliotovienė (Makovska), A.Norkus, S.Valentinavičius ir 1974 metais apgynusio habilituoto daktaro disertaciją prof. A.Čižo mokiniai: V.Kamaitis, S.Stupakas, M.Šukšta, A.Komka, J.Medzvieckas ir kiti. Optimalių šarnyrinių strypinių sistemų sintezę nagrinėjo prof., habil. dr. D.Maciulevičius (1928 - 1998) ir jo mokiniai: A.Čiučelis, A.Kuzmickas, R.Nogis, P.Baradokas, R.Belevičius, R.Kutas ir kiti. Išvardytas mokslininkų grupes vienijo tyrimų tikslas - optimizacija ir metodika - matematinis programavimas. Vadovaujant akademikui A.Čyrui, Vilniuje įvyko tarptautinės konferencijos "Optimizacijos ir patikimumo problemos statybinėje mechanikoje" (1975, 1979, 1983,1988 metais). VGTU Statybinės mechanikos katedra kuruoja tarptautinės konferencijos "Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos", vykstančios nuo 1991 metų Vilniuje, sekciją "Konstrukcijų optimizavimas ir nauji skaičiavimo metodai". Ilgą laiką prie VISI Statybinės mechanikos katedros veikė respublikinė žinybinė Statybinės mechanikos laboratorija (1969-1991). 1976 m. rugpjūčio 1 d. VISI buvo įkurta Medžiagų atsparumo katedra (vedėjas prof. habil. dr. A.Čižas), į kurią dirbti perėjo dalis Statybinės mechanikos katedros darbuotojų. VISI Statybinės mechanikos katedrai akademikas A. Čyras vadovavo iki 1987 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1987 m. rugsėjo mėn. iki 1997 m. jai vadovavo doc. dr. A.Krutinis.

1 9 9 6 m eta i. V TU S ta ty b in ė s m e c h a ­ nikos katedra. P irm oje eilėje iš kairės: J. Ž u k a s, R. F liotovienė, A. Čyras, A. K rū tin is (v e d ė ja s), S. K a la n ta ; a n tro je eilėje: R. A šm e n sk a s, L. R im ­ kus, A Norkus, R Karkauskas, V. Skarža u sk a s; v iršu tin ėje eilėje: J. N age­ vičius, J. A tk o č iū n a s

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

257

VGTU Statybinės mechanikos katedros daugiametė, katedros narių mokslinius interesus jungianti mokslinio darbo tema yra "Konstrukcijų optimizacijos teorija ir skaičiavimo metodai". Pasirašytos mokslinio ir studijinio bendradarbiavimo sutartys su Veimaro (Vokietija) aukštosios statybos architektūros mokyklos Statybinės mechanikos institutu, SOCRATES rėmuose katedra bendradarbiauja su Glamorgano universitetu (D. Britanija). Tiesioginiai ryšiai katedrą sieja su Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Italijos ir kitų šalių mokslininkais. VGTU S tatyb in ės m ec h a n ik o s k ated roje a p g in to s d aktaro d iserta cijo s: A. Čyras (1954), J. Žukas (1962), A. Čižas (1967), V. Zakarevičius (1967), J. Barauskas (1968), H. Gilys (1968), R. Baronas (1968), A. Borkovskis (1969), A. Krūtinis (1971), P. Baublys (1971), J. Nagevičius (1971), R. Karkauskas (1972), J. Atkočiūnas (1973), A. Senuta (1973), L. Lindišas (1973), V. Viršilas (1973), S. Kalanta (1974), S. Mažuolis (1974), P. Čyras (1974), V. Kamaitis (1975), V. Dulmanas (1975), J. Žekevičius (1975), K. Vislavičius (1977), M. Leonavičius (1977), S. Stupakas (1978), D. Džankarašvilis (1978), R. Kačianauskas (1982), V. Skaržauskas (1982), M. Šukšta (1982), A. Krenevičius (1983), L. Rimkus (1984), L. Čiupaila (1984), A. Šokas (1985), A. Daniūnas (1985), N. Žukas (1986), R. Baušys (1989), R. Kazakevičiūtė-Makovska (1990), A. Norkus (1990), S. Valentinavičius (1992). VGTU S t a t y b in ė s m e c h a n ik o s k a t e d r o je a p g in t o s h a b i l it u o t o d a k ta r o d iser ta c ijo s: A. Čyras (1965), A. Čižas (1974), J. Atkočiūnas (1996).

1 9 9 4 m e ta i. V T U S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o s m o k s li­ n in k ų g ru p ė - 1 9 9 3 m e tų L ie­ tu v o s v a lsty b in ė s p re m ijo s la u ­ reatai. P irm o je eilėje iš kairės: A . K r ū tin is , R. K a r k a u s k a s , A. Čyras, S. K a la n ta ; a n tro je eilėje: J. N a g evičiu s, J. A tk o ­ čiūnas

VGTU STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDROS IŠLEISTOS MONOGRAFIJOS: 1. A.Čyras. Tiesinio programavimo metodai tamprių plastinių sistemų skaičiavimui (rusų k.). Leningradas: "Strojizdat", 1969, 199 p. 2. A.Čyras. Optimizacijos teorija kietojo deformuojamo kūno ribinėje analizėje (rusų k.). Vilnius: "Mintis", 1971, 124 p. 3. A.Čyras, A.Borkovski, R. Karkauskas. Tamprių plastinių sistemų optimizacijos teorija ir metodai (rusų k.). - Leningradas: "Strojizdat",1974, 280 p. 4. A.Čyras. Optimization theory in the design of elastoplastic structures / / Structural optimization: CISM courses and lectures Nr.237. - Berlin: "Springer - Verlag", 1975, p. 81-150. 5. A.Čyras. Optimization problems in theory of plasticity / / Duality and complementarity in mechanics of solids. - Wroclaw, 1979, p. 95-172. 6. A.Čyras. Tamprių plastinių sistemų analizės ir optimizacijos matematiniai modeliai (rusų k.). - Vilnius: "Mokslas", 1982, 112 p.

258

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

7. A.Čyras. Mathematical models for the analysis and optimization of elastoplastic structures. Chichester: "Ellis Horwood Limited", 1983, 121 p. 8. J.Atkočiūnas. Kartotinai apkraunamų tampriųjų-plastinių sistemų skaičiavimas (rusų k.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 148 p. 9. A.Čyras, R.Fliotovienė. Kietėjimo teorija (rusų k.). - Vilnius: "Technika", 1995, 76 p. Statybinės mechanikos katedros dėstytojai aktyviai dirba ne tik mokslinį, bet ir metodinį darbą. 1984-2000 metais buvo išleisti 5 vadovėliai, sukurtas skaičiavimo kompiuteriais programų paketas, parengta per 20 mokymo knygelių - paskaitų konspektų studentams. 1993 m. grupei VTU Statybinės mechanikos katedros mokslininkų - A.Čyrui (mokslinis vadovas), R.Karkauskui, A.Krutiniui, J.Atkočiūnui, S.Kalantai ir J.Nagevičiui - už fundam entaliai parengtą statybinės mechanikos kompiuterizuoto mokymo vadovėlių komplektą suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija.

1 9 9 4 m e ta i. A k a d e m ik ą A . Č yrą, a p d o v a n o tą V a lsty b in e p re m ija , sv e ik in a VTU re k to riu s p r o f E. K. Z a v a d sk a s

VGTU STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDRA DĖSTO STUDIJŲ PROGRAMOSE: Pagrindinės akademinės studijos - statyba, energetikos ir transporto statyba, statybos valdymas, statybos medžiagos ir dirbiniai, nekilnojamojo turto vadyba, architektūra, kelių ir geležinkelių inžinerija, miestų inžinerija. Magistrantūros studijos - statyba, statinių konstrukcijos, statybos valdymas, medžiagotyra, statybos medžiagos ir dirbiniai, geotechnika, ergonomika gamyboje, aplinkos inžinerija, civilinė inžinerija, šilumos technika, geodezija ir kartografija, transporto inžinerija, inžinerinė informatika. Pagrindinės profesinės studijos - gaisrinė sauga. Neakivaizdinės pagrindinės profesinės studijos - statybos konstrukcijos ir technologija, miestų ir kelių inžinerija. Specializuotosios profesinės studijos (diplomuotas inžinierius) - statyba. Katedros kolektyvas, įvedus daugiapakopę studijų sistemą, daug nuveikė tobulindamas disciplinų modulius ir programas. Katedra vadovauja doktorantams, magistrantams ir bakalaurų baigiamiesiems darbams. Katedros dėstytojų vedamos disciplinos: • pagrindinės akademinės studijos - statybinė mechanika, tamprumo ir plastiškumo teorija, plonasienių konstrukcijų skaičiavimo pagrindai, konstrukcijų optimizacijos pagrindai.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

259

• m agistrantūros studijos - variaciniai principai statybinėje mechanikoje, statiniai ant deformuojamo pagrindo, deformuojamųjų sistemų dinamika ir stabilumas, optimizacijos teorija ir metodai technikoje, konstrukcijų irimo mechanika, tiltų konstrukcijų mechanika, taikomoji tamprumo ir plastiškumo teorija. • doktorantūros studijos - tampriųjų plastinių sistemų prisitaikomumo teorija ir metodai, konstrukcijų analizės ir optimizacijos teorija, skaitmeniniai mechanikos metodai.

VGTU STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDROS IŠLEISTI VADOVĖLIAI: 1. A.Čyras. Statybinė mechanika. Teorija ir algoritmai (rusų k.). - Maskva: "Strojizdat", 1989, 255 p. 2. A. Čyras. Statybinė mechanika. - Vilnius: "Mokslas", 1990. 3. R.Karkauskas, A.Krutinis, J.Atkočiūnas, S.Kalanta, J.Nagevičius. Statybinė mechanika. Programos ir uždavinių sprendimas ESM. Mokslinis redaktorius prof. A.Čyras (rusų k.). - Maskva: "Strojizdat", 1990, 360p. 4. R.Karkauskas, A.Krutinis, J.Atkočiūnas, S.Kalanta, J.Nagevičius. Statybinės mechanikos uždavinių sprendimas kompiuteriais. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 264 p. 5. L.Rimkus, V.Skaržauskas. Plokščių strypinių sistemų statybinė mechanika. Uždavinių sprendimo vadovas. - Vilnius: "Technika", 2000, 170 p. VGTU S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o s k o lek ty v a s 2 0 0 0 - a is la is m e ta is . Dabartiniu metu VGTU Statybinės mechanikos katedra yra universiteto Statybos fakulteto padalinys. Darbuotojai: profesoriai habil. dr. A. Čyras (emeritus), habil. dr. J. Atkočiūnas (katedros vedėjas); docentai dr. S. Kalanta, dr. R. Karkauskas, dr. A. Krūtinis, dr. J. Nagevičius, dr. A. Norkus, dr. L. Rimkus, dr. V. Skaržauskas, dr. A. Senuta (renta), dr. J. Žukas (renta); doktorantai E. Chraptovič, A.Grigusevičius; reikalų tvarkytojas R. Ašmenskas, techninė asistentė Dž. Nagrockienė.

ALEKSANDRAS ČYRAS H abilituotas technikos m okslų daktaras, profesorius, Lietuvos m okslų akadem ijos tik ra sis n a rys, L en kijo s m o k slų a k a d e m ijo s u žsien io narys. Prof. A .Č yra s g im ė 1 9 2 7 m etais kovo 15 dieną vaizdingoje L ietuvos vietovėje M erkinėje. Ilgam etis VISI S ta tyb in ės m e c h a n ik o s k a te d ro s vedėjas ( 1 9 7 2 0 9 0 1 -1 9 8 7 0 9 0 1 ). Prof. A. Č yrui v a d o v a u ja n t p a ru o što s ir apgintos 2 7 m o k slų da kta ro disertacijos,

5 jo

m o k in ia i ta p o h a b ilitu o ta is m o k slų d a kta ra is. Už m a te m a tin ių optim iza cijo s m eto d ų n a u d o jim ą sta tyb in ėje m echanikoje prof. A .Č yra s a p d o v a n o ta s B .G a lio rkin o p re m ija (1 9 6 8 ), L ietuvos v a lsty b in ė m is p re m ijo m is (1 9 7 6 , 1 9 9 3 ). Už la im ė jim u s m e c h a n ik o s srityje ja m su te ik ta s V eim aro a u kšto sio s sta ty b o s ir a rc h ite k tū ro s m o k y k lo s garbės d a k ta ro vardas. Už n u o p e ln u s L ietuvai, jo s m o k s lu i ir šv ie tim u i A .Č y ra s a p d o v a n o ta s D idžiojo L ietuvos k u n ig a ik šč io G edim ino 3 -o jo la ip sn io o r d in u ( 1 9 9 6 ) . T ais p a č ia is m e ta is V iln ia u s G e d im in o te c h n ik o s u n iv e rsite to re k to ra ta s u ž n u o p e ln u s u n iv e rsite tu i prof. A .Č yrą a p d o va n o jo m ed a liu . A .Č y ra s y r a keleto ta r p ta u tin ių m e c h a n ik o s srities ž u r n a lų redkolegijų narys. T a rp j ų - "M e c h a n ic s R esea rch C o m m u n ic a tio n s" (JA V ), " T a ik o m o ji m e c h a n ik a " (U k ra in a ), "S ta tyb in ė m e c h a n ik a ir k o n stru k c ijų skaičiavim as" (R u s ija ) ,"M e c h a n ik a ", "S ta tyb a " (L ie tu v a ). Jis bu vo žu r n a lo "Lietuvos m e c h a n ik o s r in k in y s " steigėjas ir vyria u sia sis re d a kto riu s. Prof. A .Č yras y r a L enkijos teorinės ir ta iko m o sio s m ech a n iko s

260

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

d ra u g ijo s u žs ie n io n a ry s (1 9 8 2 ) bei R u sijo s n a c io n a lin io teorinės ir ta ik o m o sio s m e c h a n ik o s k o m ite to ( 1 9 8 5 ) u žsien io narys. P r o f A .Č yra s - v ien a s iš daugelio ta r p ta u tin ių ko n feren cijų org a n iza to rių , p a ts sk a itė p ra n e š im u s daugelyje ta r p ta u tin ių kon feren cijų : V aterlo (K a n a d a ), Prahoje, V aršuvoje, Veim are, M askvoje, p a sk a ita s VFR ir Italijos universitetuose. Prof. A .C yro bibliografijoje - 8 m o n o g ra fijo s, p e r 1 8 0 m o k slin ių stra ip sn ių .

1 9 9 7 m e tų k o v a s. A le k s a n d r o Cyro 7 0 m e tų ju b ilie ja u s iškil­ m ių m e tu n u s ifo ­ to g r a fa v o g a r b in g i svečiai ir a k a d e m ik o m o kin ia i

JUOZAS ATKOČIŪNAS G im ė 1 9 4 5 0 8 0 7 P a k ru o jo raj. 1 9 6 7 m . baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in stitu to S ta ty b o s fa k u lte tą , įg y d a m a s sta ty b o s in ž in ie ria u s k v a lifika ciją . 1 9 6 9 -1 9 7 2 m. V iln ia u s in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to M e c h a n ik o s k a te d ro s asp ira n ta s. 1 9 7 3 m. apgynė technikos m o kslų k a n d id a to (d a k ta ro ) d ise rta c iją "M a te m a tin io pro g ra m a vim o m e to d a i t a m p r i o j o - p la s tin io k ū n o , v e ik ia m o k a r t o t i n a i - k i n t a m o s a p k r o v o s , o p tim iza c ijo s u ždaviniuose". 1 9 9 6 m. a p g yn ė h a b ilita c ija i (m e c h a n ik a 0 9 T ) teiktą m o n o g ra fiją "K artotinai a p k r a u n a m ų ta m p rių jų -p la stin ių siste m ų skaičiavim as" (V., M o kslo ir en cik lo p ed ijų leidykla, 1 9 9 4 , 1 4 8 p. ru sų k .). S ta ža v o si A rm ė n ijo s M A M ech a n iko s in s titu te (1 9 7 8 ), V aršuvos p o lite c h n ik o s in stitu te (1 9 7 9 -1 9 8 0 ), M askvos in žin e rin ia m e sta tyb o s in stitu te (1 9 8 4 ). M o k slin ių interesų sritis - ta m p rių jų -p la stin ių s i s te m ų p r i s i t a i k o m u m o te o r ija ; k o n s t r u k c i j ų o p ti m i z a c i ja ir m a te m a tin i o p ro g r a m a v im o m e to d a i sta ty b in ė je m ech a n iko je. 9 4 stra ip sn ių , dviejų v a d o vėlių ir m o n o g r a fijo s a u to r iu s. L ie tu v o s v a ls ty b in ė m o k slo p r e m ija , 1 9 9 3 . D ėsto m o sio s disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , ta m p r u m o ir p la s tiš k u m o teorija, optim iza cijo s m e to d a i technikoje. V ISI docentas (1 9 7 9 ), VG TU p ro fe so riu s (1 9 9 7 ). N u o 1 9 9 7 0 7 0 8 - VGTU S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s vedėjas.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

STANISLOVAS KALANTA G im ė 1 9 4 4 0 2 2 1 A ly ta u s raj. 1 9 6 8 m eta is baigė K a u n o po litech n iko s in stitu tą , įg y d a m a s s ta ty b o s in ž in ie ria u s k va lifika ciją . 1 9 7 4 m e ta is a p gynė tech n iko s m o k slų k a n d id a tin ę (d a k ta r o ) disertaciją "N e tie sin ia i s ta n d ž ių -p la s tiš k ų cilin d rin ių keva lų sk a ič ia v im o u ž d a v i n ia i D ė s t o m o s io s disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , ta m p r u m o ir p la s tiš k u m o teorija, o p tim iza c ijo s m e to d a i technikoje, b a ig tin ių ele m e n tų m etodas. M o k s lin ių in te re sų sritis - b a ig tin ių ele m e n tų m e to d a s ta m p r ių ir ta m p rių -p la s tin ių k o n s tr u k c ijų a n a lizė s ir o p tim iza c ijo s u žd a vin iu o se. A p ie 6 0 stra ip sn ių , 7 m e to d in ių p r ie m o n ių a u to r iu s. D a lyva vo p e r 3 0 konferencijų. 1973 - 1 9 8 0 m e ta is dirbo V ISI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka ted ro je a sisten tu , v y r. d ė s ty to ju , ėjo d o c e n to p a re ig a s. N u o 1 9 8 0 m e tų VISI, V iln ia u s te c h n ik o s u n iversiteto , V iln ia u s G edim ino technikos u niversiteto S ta ty b in ė s m ech a n iko s ka tedros d o centas. 1 9 9 3 m e ta is a p d o v a n o ta s L ietuvos v a lsty b in e m o kslo p re m ija . VG TU ir M A p e rio d in io m o k slo žu r n a lo "S ta ty b a " redkolegijos n a rys ir a tsa k in g a sis sekreto riu s; V G TU S ta ty b o s fa k u lte to p ro d e k a n a s; VGTU etiko s ko m isijo s narys.

ROMANAS KARKAUSKAS G im ė 1 9 4 4 0 9 11 Šilalės raj., 1 9 6 7 m eta is baigė K a u n o p o litech n iko s in stitu tą , įg y d a m a s s ta ty b o s in ž in ie ria u s kva lifika ciją . 1 9 7 2 m e ta is a p gynė tech n iko s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) disertaciją "T a m p rių -p la stin ių lėkštų sferin ių kevalų sk a ičia vim a s p a n a u d o ja n t m a te m a tin į p r o g r a m a v im ą " . S ta ž a v o L e n k ijo s m o k s lų a k a d e m ijo s M e c h a n ik o s in s titu te (1 9 7 5 ), M a skvo s in ž in e rin ia m e sta ty b o s in stitu te ir C en trin ia m e s ta ty b in ių k o n s tr u k c ijų ty rim o in s titu te (1 9 8 9 ). D ėstom osios disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , o p tim iza c ijo s teorija ir m e to d a i technikoje. M o k slin ių in teresų sritis t a m p r i ų - p l a s t i n i ų k o n s t r u k c ij ų a n a liz ė ir o p tim iz a c ija , ta i k a n t m a te m a tin i o p ro g r a m a v im o m e to d u s. 7 4 p u b lik a c ijų a u to riu s, dalyva v o 5 2 konferencijose. 1 9 7 1 1 9 7 5 m e ta is V iln ia u s in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s a sisten ta s. N u o 1 9 7 5 m e tų VISI, V ilniaus tech n iko s u n iversiteto , V iln ia u s G edim ino te c h n ik o s u n iv e r site to S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a ted ro s docentas. L ietuvos v a lsty b in ė s m o k s lo p r e m ijo s la u r e a ta s (1 9 9 3 ) . A p lin k o s m in is te r ijo s v a n d e n v a lo s įr e n g in ių v a ls ty b in ė s e k sp e rtų ko m isijo s narys.

ANTANAS KRŪTINIS G im ė 1 9 3 7 0 3 1 0 V ie k šn iu o se , A k m e n ė s raj. 1 9 6 1 m e ta is baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu tą , įg y d a m a s kelių in žin ie ria u s specialybę. 1971 m e ta is a p g yn ė te c h n ik o s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) disertaciją. D ėstom osios disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , k o n s tr u k c ijų a n t d e fo rm u o ja m o p a g rin d o sk a ič ia v im o teorija ir m eto d a i, k o n s tr u k c ijų d in a m ik a ir s ta b ilu m a s , s tr y p in ių s is te m ų a n a liz ė ir o p tim iz a c ija . M o k s lin ių in te re sų sritis - ta m p rių ir ta m p rių -p la s tin ių siste m ų a n t d e fo rm u o ja m o p a g r in d o a n a liz ė ir o p tim iz a c ija , k o m p iu te r in ių s k a ič ia v im o m e to d ų ta ik y m a s k o n stru k c ijų sta tik o s, d in a m ik o s ir sta b ilu m o u žd a v in ia m s. Paskelbė p e r 5 0 m o k slin ių stra ip s n ių , 18 m o k s lin ių darbų, 10 m o k o m ų jų kn yg elių , 3 p a s k a itų k o n sp e k tų , 2 va d o v ė lių a u to riu s. N u o 1 9 7 4 m e tų V iln ia u s in žin e rin io sta ty b o s in s titu to , v ėlia u V iln ia u s te c h n ik o s u n iversiteto , V iln ia u s G edim ino tech n iko s u n iversiteto S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s docentas. 1 9 7 2 -1 9 7 5 m etais VISI S ta ty b o s fa k u lte to p ro d eka n a s. E in a n tis S ta ty b in ė s m echanikos katedros vedėjo pareigas (VISI, 1 9 7 6 -1 9 8 7 ). S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o s v e d ė ja s (V IS I, v ė lia u VTU, VGTU, 1 9 8 7 - 1 9 9 7 ) . L ie tu v o s v a lsty b in ė s m o k slo p re m ijo s la u rea ta s (1 9 9 3 ). N u o 1 9 9 6 m e tų ta r p ta u tin ė s g r u n tų m e c h a n ik o s ir g e o te c h n ik o s asociacijos (ISSM G E ) narys. VGTU in fo rm a c in io žu r n a lo "G edim ino u n iversiteta s" redkolegijos narys.

261

262

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

JUOZAS NAGEVIČIUS G im ė 1 9 4 3 0 4 0 4 K a u n o raj. 1 9 6 5 m eta is baigė K a u n o p o litech n iko s in stitu tą , įg y d a m a s sta ty b o s in žin ie ria u s specialybę. 1971 m e ta is a p g yn ė tech n iko s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) disertaciją "T a m p rių jų -p la stin ių c ilin d rin ių keva lų sk a ičia vim a s tie s in io p r o g r a m a v im o m e to d a is " . B a ig ė p r a n c ū z ų k a lb o s k u r s u s L e n in g r a d o v a ls ty b in ia m e u n iv e r s ite te ( 1 9 7 3 ) . S ta ž a v o s i P a r y ž ia u s V I u n iv e r s ite te (1 9 7 9 ) . D ėstom osios disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , ta m p r u m o ir p la s tiš k u m o teorija. M okslinių interesų sritis - o p tim iza cin ia i statybinės m echanikos uždaviniai, ko m p iu terių n a u d o jim a s s ta ty b in ė je m ech a n iko je. Per 5 0 p u b lik a c ijų . 1 9 6 6 -1 9 7 1 m eta is V ilniaus in žin e rin io sta ty b o s in s titu to S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s a sistentas. 1 9 7 1 -1 9 7 2 m e ta is V ISI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka te d ro s vyr. dėstytojas. N u o 1 9 7 2 m e tų V ilniaus in žin erin io s ta ty b o s in stitu to , vėliau V ilniaus technikos universiteto, V ilniaus G edim ino tech n iko s u n iv e rsite to S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s docentas. L ietuvos va lstyb in ės m o kslo p re m ijo s la u rea ta s (1 9 9 3 ). VGTU m o k slin io in fo rm a c in io tęstin io leidinio "Mokslas, Studijos, U niversiteto gyvenim as" redakcinės kolegijos atsakingasis sekretorius.

ARNOLDAS NORKUS G im ė 1 9 6 3 01 0 3 K laipėdoje. 1 9 8 5 m e ta is baigė V iln ia u s in ž in e rin į sta tyb o s in stitu tą , įg y d a m a s sta ty b o s in ž in ie ria u s k v a lifika ciją . 1 9 9 0 m e ta is a p gynė technikos m o k s lų k a n d id a to (d a k ta r o ) d is e rta c iją "T a m p r ių jų -p la s tin ių s tr y p in ių s iste m ų o p tim iz a c ija v e ik ia n t d e te r m in u o tų ir a ts it ik t in ių a p k r o v ų d erin ia m s". S ta ž a v o Š tu tg a rto (V o k ie tija ) u n iv e rsite te (1 9 9 4 -1 9 9 5 ). D ėsto m o sio s disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , ta ik o m o ji m e c h a n ik a , d e fo r m u o ja m o jo k ū n o m e c h a n ik a . M o k s lin ių in te re sų s r itis - ta m p r ių ir d is ip a ty v in ių k o n s tr u k c ijų m e c h a n ik a , k o n s tr u k c ijų p a ti k im u m a s , s to c h a s tin ė o p tim iz a c ija . 1 8 p u b lik a c ijų a u to r iu s , d a ly v a v o 10 k o n fe r e n c ijų L ie tu v o je , L e n k ijo je , D a n ijo je, V o k ie tijo je . 1 9 8 5 - 1 9 9 0 m e ta is V ISI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka te d ro s sta žu o to ja s, a sp ira n ta s. 1 9 9 0 -1 9 9 5 m eta is V ilniaus tech n iko s u n iv e rsite to S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a ted ro s a sisten ta s, vyr. asistentas. N uo 1 9 9 5 m e tų VPU, vėliau VG TU S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka te d ro s docentas. D ėsto ir a n g lų kalba.

LIUDVIKAS RIMKUS G im ė 1 9 5 3 0 8 2 3 Šilalėje. 1 9 7 7 m e ta is baigė V iln ia u s in ž in e rin į sta ty b o s in stitu tą , įg y d a m a s sta ty b o s in ž in ie ria u s k v a lifika ciją . 1 9 8 4 m e ta is a p gynė technikos m o k slų k a n d id a to (d a k ta ro ) disertaciją "K onstrukcijų sk a ič ia v im a s n u o tem p era tū ro s pokyčių". D ėstom osios disciplinos - sta ty b in ė m e c h a n ik a , ta m p r u m o ir p la s tišk u m o teo rija . M o k s lin ių in te re sų s r itis - k o n s tr u k c ijų v e ik ia m ų te m p e r a tū r o s p o k y č ių ska ičia vim a s. P er 2 0 p u b lik a c ijų a u torius. VISI, vė lia u V iln ia u s te c h n ik o s u n iv e rsite to S ta ty b in ė s m ec h a n ik o s ka tedros v y r d ė s ty to ja s , a s is te n ta s ( 1 9 8 5 - 1 9 9 1 ) . V IS I (v ė lia u V TU ) S ta ty b o s f a k u l t e t o p ro d e k a n a s (1 9 8 5 - 1 9 9 1 ). N u o 1 9 9 0 m e tų VTU, vė lia u VG TU docentas. N u o 1 9 9 8 m e tų VGTU M o kslo direkcijos d ir e k to ria u s p a va d u o to ja s, ta r p ta u tin ių p ro g r a m ų vyr. v a d y b in in k a s. VGTU M o kslo veik lo s o rg a n iza v im o ko m isijo s narys. P rojekto "Vilnius G e d im in a s T e c h n ic a l U n iv e r s ity a n d E u r o p e a n S c ie n tific C o m m u n ity 's L ia iso n R ein fo rcem en t" p a re n g to p a s iū ly m o b e n d ra a u to riu s. D ėsto ir a n g lų kalba.

263

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

VALENTINAS SKARŽAUSKAS G im ė 1951 0 5 0 9 A n y k šč ių raj. 1 9 7 4 m eta is baigė V iln ia u s in ž in e rin į sta ty b o s in s titu tą , įg y d a m a s sta ty b o s in ž in ie ria u s k v a lifika ciją . 1 9 8 2 m e ta is a p gynė tech n iko s m o k s lų k a n d id a to ( d a k ta r o ) d is e rta c iją "T a m p r ių jų p la s tin ių a r k ų a n a liz ė s ir o p tim iz a c ijo s u ž d a v in ia i e s a n t įv a ir io m s a p k ro v o m s". 1 9 8 8 - 1 9 8 9 m e ta is baigė p r a n c ū z ų k a lb o s k u rsu s L e n in g ra d o u n iversitete. D ėstom osios disciplinos - teorinė m e c h a n ik a , sta ty b in ė m ech a n ika , ta m p ru m o ir p la s tišk u m o teorija. M o kslin ių interesų sritis - o p tim iza c in ia i sta ty b in ė s m e c h a n ik o s u žd a v in ia i, k o m p iu te r ių n a u d o jim a s sta ty b in ė je m ech a n iko je. 2 4 pu b lika cijo s, 10 konferencijų. V ISI S ta ty b in ė s m ech a n iko s k a te d ro s asisten ta s, vyr. d ėstyto ja s (1 9 7 4 - 1 9 8 6 ). N u o 1 9 8 9 m e tų V ISI (vėlia u VTU, VGTU ) S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka te d ro s docentas. D irbo Tebesos u n iv e rsite te (A lžyras, 1 9 8 9 -1 9 9 2 ) . P ra n cū zijo s a m b a sa d o s V ilniuje vertėjas (1 9 9 2 - 1 9 9 8 ). N u o 1 9 9 8 m e tų V G TU D o k to ra n tū ro s ir h a b ilita cijo s sk y r ia u s vedėjas. D ėsto ir p ra n c ū z ų kalba.

ELA CHRAPTOVIČ G im ė 1 9 7 2 0 6 0 3 V iln ia u s raj., 1 9 9 5 m . baigė V iln ia u s tech n iko s u n iversitetą . S ta ty b o s in žin e rijo s b a k a la u re. 1 9 9 7 m. baigė VGTU m a g istra n tū r ą . S ta ty b o s m o k slo m agistrė. N uo 1 9 9 8 m. S ta ty b in ė s m ech a n iko s katedros d o kto ra n tė, nagrinėja plo kščių o p tim iza c iją p r is ita ik o m u m o sąlygom is.

ANDRIUS GRIGUSEVIČIUS G im ė 1 9 7 6 0 9 15 V iln iu je . 1 9 9 8 m. baigė V iln ia u s G e d im in o te c h n ik o s u n iv e rsite tą . S ta ty b o s in žin e rijo s b a ka la u ra s. 2 0 0 0 m . baigė VG TU m a g istra n tū r ą . S ta ty b o s m okslo m agistras. N u o 2 0 0 0 m. S ta tyb in ės m echanikos ka tedros d o kto ra n ta s.

REMIGIJUS AŠMENSKAS G im ė 1 9 7 2 m . b a la n d žio 5 d. V ilniuje. 1 9 9 5 m. baigė V iln ia u s u n iv e rsite to G a m to s fa k u lte to geografijos specialybę. R e ik a lų tv a r k y tu o ju k a ted ro je d irb a n u o 1 9 9 5 m.

DŽIGITĄ NAGROCKIENĖ T echninė a sisten tė. G im ė 1 9 7 2 m. vasario 2 0 d. B iržuose. 1 9 9 7 m . baigė VGTU. S ta ty b o s m o k slo m a g istrė. T echnine asisten te ka ted ro je d irba n u o 1 9 9 5 m.

M es p r isim e n a m e ju o s , d ir b u siu s S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o je . VGTU Statybinės mechanikos katedra atsirado ne tuščioje vietoje - jau apžvelgėme katedros istoriją nuo 1922 metų. Šią istoriją kūrė puikūs dėstytojai ir žmonės. Šiltai prisimename juos, mirusius ir gyvus. Todėl apie keletą iš jų, neminėtų anksčiau, trumpos enciklopedinės žinios.

264

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

BALYS GARMUS G im ė 1 9 1 9 01 2 7 P rien ų raj. K a u n o u n iv e rsite tą baigė 1 9 4 4 m. N u o 1 9 4 4 m. pradėjo d irb ti p ed a g o g in į d a rb ą K a u n o u n iv e rsite to S ta ty b o s sta tik o s katedroje. N uo 1 9 5 0 m. dėstė m e d žia g ų a ts p a ru m ą ir sta ty b in ę m e c h a n ik ą K a u n o p o lite c h n ik o s in stitu te . 1 9 5 8 m . - te c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s, n u o 1961 m. docentas. P askelbė m o k slin ių stra ip s n ių s ta ty b in ių k o n stru k c ijų sta b ilu m o k la u sim a is.

ANTANAS KUDZYS G im ė 1 9 2 5 m . g egužės 19 d. Seirijuose. 1 9 5 0 m . baigė U niversitetą K aune, įg y d a m a s in žin ie ria u s s ta ty b in in k o k v a lifika ciją . N u o 1 9 5 0 m . dirbo KPI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka te d ro je a siste n tu . N u o 1 9 6 0 m . dėstė K PI V iln ia u s filia le . Technikos m o k slų d a k ta r o disertaciją ( h a b ilita c iją j apgynė 1 9 6 7 m ., n u o 1 9 6 8 m. - profesorius. Ilgam etis V ISI G elžbetoninių ko n stru k c ijų katedros vedėjas. L ietuvos M A tikrasis narys. L ietuvos v a lstyb in ė p re m ija 1 9 7 4 m . D augelio ta r p ta u tin ių m o kslo organizacijų narys.

EUGENIJUS MAKSIMAVIČIUS G im ė 1 9 2 0 m . 1 9 5 0 m. baigė U niversitetą K a u n e ir buvo p a sk irta s a sisten tu į S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d rą . 1 9 6 2 m . tapo KPI VF S ta ty b o s ir e k o n o m ik o s fa k u lte to d e k a n u , dirbo M e c h a n ik o s katedroje.

STASYS VASAUSKAS G im ė 1 9 0 7 0 4 0 4 P asvalio raj. 1 9 3 9 m . baigė K a u n o u n iv e rsite tą . N uo 1951 m . dirbo p ed a g o g in į d a rb ą KPI, n u o 1 9 5 2 m . - te c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s, nuo 1 9 5 7 m . - docentas. 1 9 6 2 -1 9 6 8 m. - KPI M ed žia g ų a ts p a ru m o k a ted ro s vedėjas. Paskelbė m o kslin ių straipsnių apie m edžiagų m echaninių savybių n u sta ty m ą įsp a u d im u .

JAUNUTIS BARAUSKAS G im ė 1 9 3 7 0 2 0 3 R o k išk io raj. B aigė K ijevo ĮS I 1 9 6 0 m. V ISI sta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka ted ro je dirbo 1 9 6 9 -1 9 7 3 m. T echnikos m o k slų k a n d id a ta s - 1 9 6 9 m., docentas - 1971 m . N u o 1 9 7 3 m . d irba sta ty b o s organizacijose.

ROMUALDAS BARONAS G im ė 1941 0 9 19 K aune. 1 9 6 3 m. baigė KPI. S ta ty b in ė s m ech a n iko s katedroje dirbo n u o 1 9 6 9 m . T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s - 1 9 6 8 m ., docentas - 1971 m. 1 9 7 3 m. perėjo dirbti į Sta tyb o s M inisterijos m okslo tyrim o organizacijas. M irė 1 9 9 9 m. Kinijoje, p a la id o ta s Vilniuje.

PETRAS BAUBLYS G im ė 1941 01 2 9 A ly tu je . B aigė KPI 1 9 6 4 m. K a ted ro je dirbo n u o 1 9 6 9 m. T echnikos m o k slų k a n d id a ta s - 1971 m ., docentas - 1 9 7 5 m ., d a k ta ra s - 1 9 9 3 m. 1991 m. perėjo į M e d žia g ų a ts p a ru m o k a ted rą . D a b a r - VĮ T ra n sp o rto ir kelių tyrim o in s titu to m o k slo d irekto riu s.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

265

ADOMAS BORKAUSKAS (BORKOWSKI) G im ė 1 9 4 2 12 2 0 K aune. B aigė KPI 1 9 6 4 m. K atedroje dirbo n u o 1 9 6 9 m. T e c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s - 1 9 6 9 m ., docentas - 1 9 7 2 m ., h a b ilitu o ta s d a k ta r a s 1 9 7 8 m. 1 9 7 3 m. išvyko į Lenkiją. D abar - Lenkijos M A P agrindinių technikos p ro b le m ų in s titu to sk y r ia u s vadovas.

ALGIRDAS ČIŽAS G im ė 1 9 2 9 0 9 16 A n y k šč iu o se . B aigė KPI 1 9 5 2 m . K a te d ro je d irb o n u o 1 9 6 9 m . T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s - 1 9 6 7 m ., d ocentas - 1 9 6 9 m ., te c h n ik o s m o k slų d a k ta r a s (h a b ilitu o ta s m o k slų d a k ta r a s) - 1 9 7 4 m ., p ro feso riu s - 1 9 7 7 m ., h a b ilitu o ta s d a k ta r a s - 1 9 9 3 m . B uvęs ilg a m etis V ISI M e d žia g ų a ts p a ru m o ka te d ro s vedėjas. D a b a r Lietuvos stu d ijų k o kyb ės centro direktorius.

VIKTORAS DULMANAS G im ė 1 9 4 7 11 2 3 V ilniuje. B aigė V ISI 1 9 7 0 m. V ISI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro je dirbo n u o 1 9 7 0 m . T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s (d a k ta ra s) - 1 9 7 4 m ., d o cen ta s - 1 9 7 6 m. 1 9 9 2 m . išvyko į Izraelį.

RASA KAZAKEVIČIŪTĖ-MAKOVSKA G im ė 1961 0 3 18 L e n tv a ry je . 1 9 8 4 m baigė V iln ia u s in ž in e r in į s ta ty b o s in s titu tą . 1 9 9 0 m e ta is a p g yn ė te c h n ik o s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) d iserta ciją "Tiesiškai kietėja n čio k ū n o p lo k š tu m in io u žd a v in io m a te m a tin ia i m o d elia i b a ig tin ia is elem entais". S ta ž a v o L enkijos M A V aršuvos fu n d a m e n tin ių tech n iko s p ro b le m ų ty rim o in s titu te (1 9 9 8 - 1 9 9 9 ). D ėstom osios disciplinos - d efo rm u o ja m o jo k ū n o m e c h a n ik a , m e d ž ia g ų m e c h a n ik a . M o k s lin ių in te re sų sritis - k ie tė ja n č ių s is te m ų a n a liz ė ir o p t i m i z a c i j a , p a ž e i d i m ų m e c h a n ik a . P a ra šė 1 5 s t r a i p s n i ų , d a ly v a v o 7 -o s e k o n feren cijo se L ietu vo je, L enkijoje, R usijoje. N u o 1 9 9 5 m e tų V TU (v ė lia u VGTU) S ta ty b in ė s m ech a n iko s katedros docentė. N uo 1 9 9 9 m e tų VGTU S ta ty b in ė s m ech a n iko s k a ted ro s vyr. m o kslin ė bendradarbė. 2 0 0 0 m eta is išrin kta VGTU M ed žia g ų a tsp a ru m o k a te d ro s docente.

BRONISLOVAS M AŽUOLIS G im ė 1 9 3 4 0 9 0 2 Šia u liu o se. Baigė K PI 1 9 6 3 m. K atedroje dirbo n u o 1 9 6 9 m. T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s - 1 9 7 5 m ., docentas - 1 9 8 0 m ., 1 9 7 6 m . perėjo d ir b ti į M e d žia g ų a ts p a ru m o k a ted rą . M irė 1 9 8 9 m . V ilniuje.

ALGIMANTAS SENUTA G im ė 1 9 2 8 0 3 11 P u n io s k., A ly ta u s rajone. 1 9 6 4 m. baigė a s p ir a n tū r ą p rie K P I S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro s, k u rio je dirbo ik i 1 9 7 0 m . V IS I S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro je dirb o n u o 1 9 7 0 m. T echnikos m o k slų k a n d id a ta s ( 1 9 7 3 ) , d o cen ta s (1 9 7 8 ), d a k ta r a s ( 1 9 9 3 ) . P askelbė m o kslo d a rb ų a p s k r itų p lo k š č ių a n t ta m p r a u s p a g rin d o sk a ič ia v im o k la u sim a is. 1 9 9 3 m . išėjo į rentą.

266

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

MIKALOJUS REMIŠAUSKAS G im ė 1 9 0 7 12 19 B altstogėje (L en kija ). C harkove baigė p e n k ia s g im n a zijo s klases. 1 9 2 3 m e ta is k a r tu su tė v a is g rįžo į L ie tu v ą . 1 9 2 9 m . baigė V ilk a v išk io g im n a z iją . V a rg in g o s g y v e n im o są ly g o s n eleid o s is te m in g a i s tu d iju o ti L ie tu v o s u n iversitete. T ik 1 9 4 0 m. M . R e m iša u sk a s, pradėjęs d irb ti d a r ir šio u n iversiteto S ta ty b in ė s sta tik o s ka te d ro je te c h n ik u , galėjo d a u g ia u įsig ilin ti į stu d ija s. B ū te n t 1 9 4 0 m e ta i y r a tu rin in g o s ir ilgos jo ped a g o g in ės, m o kslin ės bei v isu o m e n in ė s veiklos p ra d žia . Po karo M . R e m iša u sk a s buvo p a sk irta s S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s ka ted ro s a s is te n tu , n u o 1 9 4 8 m . - P lie n in ių ir m e d in ių k o n s tr u k c ijų bei ti lt ų k a te d r o s v y r e s n iu o ju d ė sty to ju . K ie k v ė lia u S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d r o s v y r e s n iu o ju d ėstyto ju . 1 9 5 4 m . dirbo M e rk in ė s M T S (m a š in ų -tr a k to r ių sto ties) d ir e k to riu m i. N uo 1 9 5 7 m. va sa rio m ė n M . R e m iša u sk a s vėl dirba KPI, 1 9 6 2 -1 9 6 5 m e ta is buvo KPI K laipėdos v a k a rin io fa k u lte to S ta ty b in ių d isciplinų ka te d ro s vedėjas. 1 9 6 9 -1 9 7 4 m. V iln ia u s in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to d ėstyto ja s. Čia dirbo ik i išėjim o į pensiją. M. R e m iša u sk a s V ISI stu d e n ta m s sk a itė sta ty b in ė s sta tik o s, d in a m ik o s, p a sto v u m o p a sk a ita s, p a ren g ė d a u g m e to d in ė s litera tū ro s, da lį jo s n e t iš a lg o r itm in ių kalbų. M .R e m iša u sk a s y r a vien a s iš "M edžiagų a tsp a ru m o " ( 1 9 5 8 ) vadovėlio a u to rių , jo re d a kto riu s. 1961 m su B. V o ro n k o v u p a ra šė vad o vėlį "Teorinė m echanika". D augelių d ise rta c in ių d a rb ų ir m o k s lin ių stra ip s n ių bei va d o vėlių re d a kto riu s. M . R e m iša u sk u i 1 9 6 5 m. buvo su te ik ta s L ietu vo s n u sip e ln iu sio in ž in ie ria u s Garbės vardas. M .R e m i­ ša u sk a s m irė 1 9 8 5 10 18 V ilniuje.

1 9 9 7 m eta i. K a u n o techno­ logijos u n iv e rsite to M ed žia ­ gų a tsp a ru m o laboratorijoje s u s itik o V G TU S ta ty b in ė s m ech a n iko s, M e d žia g ų a ts­ p a r u m o ir K T U D efo rm u o ­ ja m ų k ū n ų m e c h a n ik o s k a ­ tedros. K alba prof. A . Ž ib u ­ kas, p r ie k in ia m e p la n e doc. dr. J. Ž u k a s

VIDMANTAS ZAKAREVIČIUS G im ė 1 9 4 0 0 4 0 5 P anevėžyje. B aigė KPI (1 9 6 3 ). K atedroje dirbo n u o 1 9 6 6 m. T e c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s ( 1 9 6 8 ) , docen ta s ( 1 9 7 1 ) . 1 9 7 3 m. p erėjo d irb ti į tu o m e tin e s S ta ty b o s m in iste rijo s m o k slo ty r im o organizacijas.

JUOZAS ŽUKAS G im ė 1921 0 4 2 6 N iu B rita in e , JAV. B aigė KPI 1 9 5 3 m. P edagoginį darbą KPI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro je dirbo 1 9 5 3 - 1 9 7 5 m eta is. V ISI S ta ty b in ė s m e c h a n ik o s k a te d ro je d irbo n u o 1 9 7 5 m. T ech n iko s m o k slų k a n d id a ta s (1 9 6 2 ), d ocentas (1 9 7 5 ), d a k ta r a s ( 1 9 9 3 ) . 1 9 9 2 m. išėjo į rentą.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

267

3.2.9. STATYBOS TECHNOLOGIJOS IR VADYBOS KATEDRA Dabartinės VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros ištakos yra buvusiame Kauno universitete. 1947 m. jame buvo įkurta Statybinės technikos katedra. Vėliau, Kauno politechnikos institute, iki 1969 09 01, ji vadinta Statybos technologijos ir darbų organizavimo katedra. Ši katedra ruošė pramoninės ir civilinės statybos inžinierius. Katedros vedėjas buvo V.Grincevičius (iki 1956 03 01), t.m.k. doc. P.Viliūnas (iki 1962 09 01) ir t.m.k. doc. E.Borkauskas (iki 1969 09 01 t.y. jos panaikinimo). Paskutiniais minėtos katedros veiklos metais joje dirbo 8 dėstytojai, iš jų du technikos mokslų kandidatai. STV katedra buvo įsteigta 1970 09 01 Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto sudėtyje. Tuomet ji vadinosi Statybos technologijos katedra. Šios katedros branduolį sudarė iš Kauno politechnikos instituto į VISI persikėlę dėstytojai: t. m. k. doc. V. Krušinskas, t. m. k. doc. V. Kriukelis, t. m. k. doc. I. Toleikis, t. m. k. doc. V. Bagdonas, t. m. k. v. d. R. Šiaučiulis, t. m. k. doc. A. Naujokaitis ir t. m. k. v. d. A. Zvirėnas, Vilniuje dirbantis H.Nakas. Katedroje dirbo asistentai S. Pilėnas ir A. Bajoras, o šiek tiek vėliau pradėjo dirbti ir asistentai D. Midvikis, J. Starkus, E.K.Zavadskas bei A. Karablikovas. Pirmasis Statybos technologijos katedros vedėjas buvo t. m. k. doc. V. Krušinskas. Tų laikų Statybos technologijos katedros kolektyvas be statybos darbų technologijos disciplinos dėstė: statybines medžiagas (doc. A. Naujokaitis, v. d. A. Žvirėnas, v. d. R. Šiaučiulis), statybines mašinas (v. d. D. Midvikis, v. d. J. Starkus), darbo normavimą (doc. V. Bagdonas) ir darbų apsaugą (asist. B. Bajoras).

S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a te d r o s d ė sty to ja i 1 9 7 3 m . P irm o je eilėje iš k a irės į deši­ nę: t. m . k. doc. L T oleikis, t. m . k. d oc. A. N a u j o k a i t i s , k a te d r o s vedėjas - 1, m . k. doc. V. K r u š in s k a s , lab. N .J u k š tienė, t. m . k. doc. V. K riukelis, t. m . k. doc. V. B a g d o n a s , a n tro je eilėje stovi: asist. A .B ajo r a s, t. m . k. v. d. R. S ia u čiulis, t. m. k. v. d. E. K. Z av a d s k a s , a sist. D. M id v ik is , asist. J .S ta r k u s , asist. A .K a r a b lik o v a s , a sist. A .R im k e vič iu s

To meto Statybos darbų technologijos katedros kolektyvas kūrė ir tobulino dėstomųjų disciplinų program as bei dėstymo metodiką. Buvo dėstoma dieninio, neakivaizdinio ir vakarinio skyrių studentams. 1972 m. doc. V. Krušinskas ir A. Naujokaitis parengė vadovėlį "Medžiagų mokslas tinkuotojams", o 1973 m. doc. V. Krušinskas - vadovėlį "Statybinių konstrukcijų montavimas". Greta pedagoginio darbo Statybos darbų technologijos katedroje buvo vykdomi ir mokslo tiriamieji darbai. Ypač mokslo tiriamųjų darbų vykdymas suaktyvėjo, kai 1973 m. katedroje pradėjo dirbti technikos mokslų kandidato disertaciją apsigynęs E. K. Zavadskas. Prie katedros buvo įkurta mokslo tiriamoji laboratorija. Šioje laboratorijoje dirbo katedros dėstytojų kolektyvas. Pagrindinės mokslinių darbų kryptys buvo šios: polimerinių medžiagų naudojimo statybos konstrukcijose tyrimas,

2 68

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

monolitinės statybos technologijos tobulinimas, statybos darbo laiko nuostolių mažinimo būdai bei traumatizmo statyboje priežasčių tyrimas. Atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai panaudoti statybinėse organizacijose su kuriomis buvo sudaromos ūkiskaitinės sutartys. 1975 m., įkūrus Statybinių medžiagų katedrą, iš Statybos technologijos katedros į ją dirbti perėjo statybinių medžiagų discipliną dėstę dėstytojai. 1976 m. į Statybos darbų technologijos katedros kolektyve pradėjo dirbti e. m. k. H. Nakas ir t. m. k. P. Mikšta. Be to, katedroje dėstė ir tuo metu gamyboje dirbę e.m.k. R. Šimkus bei t. m. k. P. Cyras. Greta vyresnio amžiaus dėstytojų katedros mokslinėje veikloje dalyvavo ir jaunesnieji katedros bendradarbiai: A. Karablikovas sėkmingai dirbo ruloninių stogų technologijos tobulinimo, H. Sivilevičius - asfaltbetonio gamybos technologijos tobulinimo srityse, V. Glebovas sprendė gelžbetoninių konstrukcijų technologijos klausimus. Minėti dėstytojai sėkmingai apgynė technikos mokslų kandidatines disertacijas. S ta t y b o s d a r b ų te c h n o lo g ijo s k a te d ro s k o le k ty v a s 1 9 8 0 m. P irm o je eilėje iš kairės: t. m .k. doc. V. K riukelis, vyr. la b o ra n tė M . S t a s i u l i o n y t ė , t . m . k . doc. V. K rušinskas, la b o ra n tė S. Tala ikytė, ka te d ro s vedėjas e.m .k. doc. H . N a k a s , m o k s l. b en d r. V. Skerienė, asist. S.K elm inskas; a n tro je eilėje: a sisten ta s H. S iv i­ levičius, asist. D .M idvikis, t.m .k . doc. I. T o le ik is , t.m .k . doc. P. M ik šta , t.m .k ., doc. E. K. Zav a d sk a s ; trečio je eilėje: d a rb ų s a u g o s la b o r a to r i jo s v e d ė ja s A .G a lv y d is , a sist. A. K a r a b li­ kovas, vyr. dėst. J. S ta r k u s, doc. P. B altrėnas, asist. V. Glebovas.

1981 m. katedros dėstytojai V. Kriukelis, V. Krušinskas, D. Midvikis, H. Nakas ir E. K. Zavadskas parengė vadovėlį "Statybos darbų technologija". Tai buvo antrasis toks vadovėlis lietuvių kalba. Jis tapo pagrindiniu literatūros šaltiniu įsisavinant statybos darbų technologijos discipliną. Katedros dėstytojai vadovavo diplominių darbų atlikimui dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentams. 1970-1980 metais Statybos darbų technologijos katedroje inžinieriaus statybininko diplomus apsigynė 780 absolventų. 1982 m. Statybos darbų technologijos katedroje statybos inžinierių diplomus apsigynė pirmoji pramoninės ir civilinės statybos specialybę technikume baigusiųjų grupė. 1980-1985 m. katedros darbuotojai greta pedagoginio darbo vykdė ūkiskaitinius darbus pagal gamybinių organizacijų užsakymus. Buvo dirbama tobulinant monolitinę statybą. 1981 m. docentai E. K. Zavadskas ir V. Kriukelis apibendrino monolitinių pastatų statybos ir vystymo kryptis Lietuvoje. Doc. E. K. Zavadskas aktyviai dirbo matematinių metodų taikymo, projektuojant statybų technologiją, srityje. Šiuo klausimu jis parašė daug straipsnių lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Katedros kolektyvas sukūrė ir išbandė atskirinio konstrukcijų betonavimo technologiją. Doc. P. Baltrėnas tyrė darbo sąlygas Lietuvos statybos pramonės įmonėse ir ruošė pasiūlymus joms pagerinti. Doc. P. Mikšta analizavo traumatizmo priežastis ir jo mažinimo kryptis respublikos statybose.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

269

Tuo laikotarpiu katedroje pradėjo dirbti gabūs jauni darbuotojai L. Ustinovičius, R. Tamošaitis ir T. Dėjus. Vadovaujami doc. E. K. Zavadsko, jie sprendė įvairius statybos technologijos projektavimo klausimus taikant matematinius metodus. Katedra palaikė ryšius su kitų šalių aukštųjų mokyklų analogiškomis katedromis. Su Veimaro aukštąja Statybos ir architektūros mokykla buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Šios mokyklos mokslinių darbų žurnale buvo spausdinami mūsų katedros darbuotojų straipsniai. Leipcigo aukštojoje technikos mokykloje stažavosi t. m. k. doc. E. K. Zavadskas ir t. m. k. v. d. V. Glebovas, Bratislavos technikos universitete - 1, m. k. v. d. H. Sivilevičius. Gamybinę-pažintinę praktiką katedros dėstytojų vadovaujami studentai atliko Bratislavoje (Slovakija), Peče (Vengrija), Kelcuose (Lenkija). 1985 m. Statybos darbų technologijos katedros bazėje buvo įkurta Darbo ir aplinkos apsaugos katedra. 1986 m. Statybos darbų technologijos katedra sudarė bendradarbiavimo sutartį su buvusiu Respublikinio statybos susivienijimo technologijos tyrimo centru. Šio centro specialistai E. Bardauskas, V. Aviža, A. Drobnys, J. Kašėta periodiškai skaitydavo paskaitas mūsų studentams apie įgyvendinamas naujoves respublikos statybose. Minėtas centras savo lėšomis pagamino angarinio tipo pastato konstrukcijas ir kaip rangovas pastatė jį (šiuo metu naudojamas sandėliuoti medžiagas). 1980-1989 m. Statybos darbų technologijos katedroje statybos inžinieriaus diplomus apgynė 978 absolventai. 1987^m. Statybos darbų technologijos katedrai buvo pavesta ruošti statybos inžinierius pedagogus. Šių specialistų reikėjo statybos mokykloms ir technikumams. Jų ruošimu katedroje rūpinosi prof. V. Šernas ir vyr. dėst. V. Umbrasienė. Iki 1992 m. katedroje buvo paruošti 34 statybos inžinieriai pedagogai.

1 9 8 4 m . S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a te d r o je in ž in ie r ia u s s ta ty b in in k o d ip lo m ą a p sig y n ė 15 0 0 0 -ta sis VISI a b so lv e n ta s A . G edvilas

270

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

S ta ty b o s d a rb ų technologijos katedros k o le k ty v a s 1 9 8 9 m. S ėd i iš ka irės į dešinę: t. m . k. doc. P. M ikšta , la b o ra n tė J. Ju rša itė, k a ­ te d r o s v e d ė j a s t. m . d r. d o c. E. K. Z a v a d s k a s , m o k s l. b e n d r . S. R im k u v ie n ė , doc. R. S a ka la u sk a s; stovi: e. m . k. doc. R. Š im k u s, t. m. k. vyr. dėst. V. G lebovas., doc. H. N akas, asist. L. U stinovičius, doc. A . K arablikovas, t. m. k. doc. V. K riukelis, asist. R. T a m o ša itis, asist. S. M itk u s, aspir. V.Girčys, aspir. A . K a k la u sk a s, asist. T. D ėjus, aspir. G. A u g u stin a v ič iu s

1987 m. E. K. Zavadskas apgynė daktarinę (dabar habilitacinė) disertaciją tema "Technologinių statybos procesų daugiakriterinė selektonovacija". Šiais klausimais buvo paskelbta daugybė tiek mokslinių, tiek apžvalginių straipsnių. E. K. Zavadsko sukurtos automatizuotosios statybos procesų technologinio projektavimo sistemos įdiegtos Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1989 m. E. K. Zavadskas - profesorius. Jis sukūrė ir išvystė mokslinių tyrimų kryptį, dažnai vadinamą "daugiatikslės selektonoavacijos mokykla" ir vadovavo gausiam katedros aspirantų būriui.

Prof. E. K. Z a v a d sk o v a d o v a u ­ ja m i ka ted ro s a sp ira n ta i. Iš ka irės į dešinę: R. T am ošaitis, G. A m b r a s a s , A. J a r a m in a s , A. K a k l a u s k a s , G .A u g u s t i ­ n a v ič iu s , V .G irč y s, T. D ėjus, sėdi - S. M itku s.

Prof. E. K. Zavadsko vadovaujami technikos mokslų kandidatų disertacijas sėkmingai apgynė: L. Ustinovičius (1989 m.), A. Kaklauskas (1990 m.), R.Tamošaitis (1991 m.), T. Gutorova (1992 m.), T. Dėjus (1992 m.), S. Mitkus (1992 m.). Technikos mokslų daktaro disertacijas, vadovaujant prof. E. K. Zavadskui, apgynė: A.Astrauka (1993 m.), Z. Turskis (1993 m.), V. Kutut (1994 m.), P. Malinauskas (1994 m.), E. Bejder (Danija, 1994), G. Ambrasas (1997 m.), A.Banaitis (2000 m.), V.Šarka (2000 m.), S. Jakučionis (2000 m.) Nuo 1988 mokslo metų pradžios katedroje pradėjo dirbti R.Sakalauskas, turintis didelę statybos gamybos valdymo patirtį, už nuopelnus Lietuvai 1995 m apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

271

1990 m. Statybos darbų technologijos katedros vedėjas prof. E. K. Zavadskas išrinktas Vilniaus inžinerinio statybos instituto rektoriumi. Katedros vedėju buvo išrinktas t. m. k^ doc. V. Kriukelis. Pablogėjus jo sveikatai, nuo 1992 m. katedrai pradėjo vadovauti e. m. k. doc. R. Šimkus. 1993 m. pasikeitus specialistų rengimo reikalavimams bei suformavus naujas veiklos krypt buvo pakeistas katedros pavadinimas į Statybos technologijos ir menedžmento katedrą. Prie katedros įkurta Statybos technologijos ir menedžmento laboratorija. Katedroje pradėta dėstyti: statybos marketingas, statinių eksploatavimas ir renovacija, matematinių metodų taikymas statyboje, finansų vadyba, kontraktai statyboje, verslo ekonomika ir kitos statybininkų inžinierių praktinėje veikloje reikalingos disciplinos. Vykdant mokslinę veiklą katedroje šiuo laikotarpiu sukurta organizacinių ir technologinių sprendimų ekonominio įvertinimo ir racionalių variantų parinkimo automatizuotoji sistema (vaaovas prof. E. K. Zavadskas). Ši sistema skirta projektavimo ir gamybinėms organizacijoms. Taipogi paruošta universali išteklių taupymo statyboje kompleksinio įvertinimo ir parinkimo metodika. Sukurta dialoginė sistema, leidžianti automatizuotai spręsti įvairius variantų parinkimo uždavinius (vadovas prof. E. K. Zavadskas). Išbandyta surenkamųjų atitvarinių konstrukcijų siūlių užtaisymo, naudojant hermetikus "LT-1", "Germabutil-2M" ir lipnią juostą, technologija (vadovas A. Karablikovas). Šią technologiją galima taikyti remontuojant gyvenamuosius ir gamybinius pastatus. Katedroje atlikti atskirinio betonavimo metodo tyrimai (doc. V. Kriukelis , doc. P. Mikšta, v. d. L. Ustinovičius). Už šio metodo taikymą betonuojant atitvarines sluoksniuotas konstrukcijas minėtam katedros kolektyvui suteikti autoriniai pažymėjimai. Bendradarbiaujant su Respublikos Statybų susivienijimo technologijos tyrimo centru, katedroje sukurta ir eksperimento tvarka įdiegta nauja pastatų išorinių sienų įrengimo technologija. Jos esmė yra ta, kad sienų plokštės išbetonuojamos horizontalioje padėtyje ant pastato grindų, vėliau atverčiamos ir pastatomos į projektinę padėtį (vadovas doc. V. Kriukelis). Katedros dėstytojai apie atliekamus mokslinius darbus skaitė pranešimus respublikinėse konferencijose ir užsienyje paskelbta daug publikacijų respublikos ir užsienio moksliniuose žurnaluose. Katedros dėstytojai savo kvalifikaciją kėlė mokslinėse stažuotėse užsienyje: doc. L. Ustinovičius Vokietijoje (1992 m.) ir Danijoje (1993), vyr. asist. T. Dėjus - Danijoje (1994 m.), Anglijoje, Glamorgano universitete - doc. R. Šimkus (1993 m.), vyr. asist. A. Kaklauskas (1993 m.) ir vyr. asist. R. Tamošaitis (1993 m.), doc. P. Mikšta - Vokietijoje (1994 m.). Katedros darbuotojai dalyvavo vykdant mokslo tiriamuosius darbus pagal tarptautines programas. 1992-1995 m. buvo vykdoma TEMPUS programa "Energijos taupymas statyboje" bei 19931995 m. PHARE programa "Kokybės užtikrinimas statyboje". 1995 m. katedroje pradėti ruošti trijų lygių statybos specialistai: bakalaurai, inžinieriai ir magistrai. Pastarieji specializuojasi statybos technologijos ir menedžmento bei statybos ekonomikos ir vadybos srityse. 1990 - 1995 metais katedroje buvo paruošti 385 statybos inžinieriai ir 77 bakalaurai. Ruošiant magistrus dėstomos tokios disciplinos: kokybės valdymo sistemos, operacijų tyrimų metodai, ūkinė ir darbo teisė bei kitos disciplinos. Tobulinant specialistų ruošimą, paruošta 87 disciplinų moduliai. Baigę bakalauro studijas gali tęsti mokslą specialiose profesinėse studijose pasirinkdami vieną iš dviejų specializacijų: statybos ekonomiką ir valdymą bei statybos technologiją ir organizavimą. 1996 m. katedrai pradėjo vadovauti doc. A. Kaklauskas. Be specialistų ruošimo katedros kolektyvas aktyviai dalyvauja mokslo tyrimo darbuose. Katedroje susiformavo pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: daugiakriterinės sprendimų priėmimo sistemos, projektų gyvavimo procesų daugiakriterinė analizė, statybos šakos analizė, modeliavimas ir prognozės ateičiai, pastatų eksploatavimas ir renovacija, projektų visuotinės kokybės valdymas, ekspertinės sistemos, nekilnojamojo turto vertinimas, statybos sistemos ir jų prognozavimas.

272

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

V a ls ty b in ė e g z a m in ų k o m is ija g i­ n a n t d ip lo m in ių darbų g y n im o m e tu

B uvę S ta ty b o s technologijos ir v a d y ­ b o s k a t e d r o s v e d ė j a i (b e d oc. V. K riu k e lio ) Sėdi: prof. E. K. Z a va d ska s (1 9 8 7 1 9 9 0 ), doc. V. K ru šin ska s (1 9 6 9 1 9 7 7 ); stovi: doc. P. M ik šta (1 9 8 2 1 9 8 7 ) , d oc. R . Š i m k u s ( 1 9 9 2 1 9 9 6 ), doc. H. N a k a s (1 9 7 7 -1 9 8 2 )

Katedros kolektyvas aktyviai dalyvavo tarptautiniuose projektuose: "Visuotinės kokybės valdymas statyboje" (EC Phare-ACE Programa, 1994-1995 m., vadovas E.K.Zavadskas), "Lietuvos statybos šakos analizė, modeliavimas ir prognozės ateičiai" (EC Phare-ACE Programa, 1997-1998 m., vadovas A.Kaklauskas), "Kompiuterinės mokymo sistemos" (Tempus programa, 1995-1996 m., vadovas A.Kaklauskas), "Pastatų ūkio valdymas" (Tempus programa, 1999 m., vadovas A.Kaklauskas) ir t.t. Aktyviausi katedros jaunieji mokslininkai gavo stipendijas: G. Ambrasas (LR Valstybės stipendija jauniesiems mokslininkams), N.Kvederytė (Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija) ir A. Banaitis (Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija). Katedros dėstytojai aktyviai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, simpoziumuose bei seminaruose ir skaito pranešimus. Katedros darbuotojų mokslinių tyrimų rezultatai buvo aptarti mokslinėse konferencijose ir seminaruose Edinburge, Glazge (Jungtinė Karalystė), Gavlėje (Švedija), Lisabonoje, Atėnuose, Vienoje, Leipcige, Poznanėje, Zeliona Gūroje, Timisoaroje, Rygoje, Vilniuje, Kaune, Maskvoje, Minske ir kitur. Katedra turi patirtį organizuojant pasaulines mokslines konferencijas. 1997 m. įvyko "Nekilnojamojo turto vertinimas ir investicijos Centrinėje ir Rytų Europoje pereinant į laisvosios rinkos

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGATVINIMAS VILNIUJE

273

ekonomiką" konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai iš 5 kontinentų (organizatoriai: E.K.Zavadskas, A.Kaklauskas, A.Banaitis). 1998 m. įvyko "Pastatų ūkio valdymas Centrinėje ir Rytų Europoje ir Nepriklausomų Valstybių sandraugoje" konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai iš 15 pasaulio šalių (organizatoriai: E.K.Zavadskas, A.Kaklauskas, A.Banaitis). 1997 m. katedra organizavo respublikinę konferenciją "Statybos darbų technologija ir menedžmentas" (pirmininkas prof. E. K. Zavadskas). 1999 m. katedra pradėjo ruošti dviejų metų "Nekilnojamojo turto vertinimo" internetini (nuotolinio) mokymo magistrus (programos vadovai: E.K.Zavadskas ir A.Kaklauskas). Šias studijas pradėjo 31 magistrantas iš visos Lietuvos. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. numatoma pradėti dvejų metų "Statybos verslo ir ekonomikos" internetinio (nuotolinio) mokymo magistrantūros studijų programą. VGTU rektorius, prof. E. K. Zavadskas vadovauja dideliam katedros doktorantų būriui: P. Gaučui, S. Lunkevičiui, J.Šaparauskui, A.Stasiulioniui, T.Petrašenko. Katedros vedėjas, prof. A. Kaklauskas vadovauja V. Malienei, N. Lepkovai ir V.Trinkūnui. Prof. A.Kaklauskui vadovaujant sėkmingai technikos mokslų daktaro disertaciją apsigynė gabi ir perspektyvi doktorantė Nerija Kvederytė (2000 m.). Už mokslinius darbus 1996 m. prof. E. K. Zavadskui paskirta Valstybinė mokslo premija. Tais pačiais metais už nuopelnus Lietuvai prof. E. K. Zavadskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Prof. E. K. Zavadsko mokslinių veikalų, straipsnių, pranešimų ir kitų darbų sąrašas 1998 m. išleistas atskira "Literatūros rodykle". 1996 m. katedroje pradėti ruošti nekilnojamojo turto valdymo bakalaurai ir magistrai, kurių studijų programas sudarė doc.A.Kaklauskas, remdamasis šiuo metu pasaulyje esančiomis analogiško profilio studijų programomis. 1996 m. katedroje magistro tezes apsigynė 5 magistrai. Kasmet paruoštų magistrų skaičius didėja. 1998 m. baigiamieji bakalaurų darbai: R. Gustaitytės darbas tema 'Vilniaus viešbučių analizė ir vertinimas" (vadovas A. Kaklauskas), R. Dutkutės darbas tema "Alytaus administracinio pastato statyba" (vadovas doc. R. Šimkus) bei magistrų N. Lepkovos tezės tema "Kompleksinė šiluminės renovacijos variantų ekonominė analizė" (vadovas doc. R. Sakalauskas), V. Makausko tezės tema "Statybos firmų veiklos analizė" (vadovas doc. T. Dėjus) ir N. Adomaičio tezės tema "Lakštinio stiklo panaudojimo statiniuose analizė" (vadovas doc. R. Šimkus) buvo premijuoti piniginėmis premijomis. 1999 metai katedros kolektyvui buvo itin vaisingi. Baigiamuosius darbus apsigynė 108 bakalaurai ir savo tezes - 38 magistrai, diplominius projektus -11 inžinierių. Katedros kolektyvas, atkreipdam as dėmesį į aktualijas, ruošia dėstymo program as, jų specializacijas, kurios pastoviai yra atnaujinamos. 2000 metais pagrindinės dėstymo kryptys vykdomos pagal tokias mokomąsias programas: pagrindinių studijų - statybos valdymas su pakraipomis - statybos ekonomika ir verslas bei statybos technologija ir vadyba, nekilnojamo turto vadyba; specializuotų profesinių studijų - statybos ekonomika ir verslas; m agistrantų - statybos valdymas su statybos technologijos ir vadybos specializacija, nekilnojamo turto vertinimas. 1999 m. katedros vedėjas doc. A. Kaklauskas apgynė habilitacinį darbą tema "Pastato gyvavimo proceso daugiakriterinių sprendimų sistema".

KATEDROS DARBUOTOJAI YRA IŠLEIDĘ NEMAŽAI MONOGRAFIJŲ: 1. E.Zavadskas, L.Simanauskas, A.Kaklauskas. Sprendimų paramos sistemos statyboje. - V.: "Technika", 1999, 236 p. 2. E.Zavadskas, A.Kaklauskas. Pastatų sistemotechninis įvertinimas. - V.: "Technika", 1996, 28° p. 3. E.Zavadskas, O.Kaplinski, A.Kaklauskas, J.Brzezinski. Expert systems in construction. Trends, potential & applications. - V.: "Technika", 1995, 180 p.

274

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

S ta ty b o s tech n o lo g ijo s ir v a d y b o s k a te d ro s k o le k ty v a s 2 0 0 0 m. Iš k a ir ė s į d e šin ę p ir m o je eilėje: d o k to r a n tė T .P e tra š e n k o , r e ik a lų tva rk y to ja A. Liubertienė, VGTU rek­ torius, L ietu vo s m o k slų a k a d e m ijo s n a r y s k o r e s p o n d e n ta s , U k r a in o s te c h n o lo g in ė s k ib e r n e ti k o s a k a ­ d e m ijo s ti k r a s i s n a r y s , L ie tu v o s m o k slų a k a d e m ijo s n a rys ekspertas, p r o f. h a b il. dr. E. K. Z a v a d s k a s , k a te d r o s v e d ė ja s p r o f. h a b il. dr. A . K a k la u sk a s, techn. asist. R. K rutinienė, d o k to r a n tė N. L epkova, doc. dr. G. A m b ra sa s. A n tro je eilėje: doc. dr. S. M itku s, doc. dr. A .K a r a b lik o v a s, doc. R. S a k a ­ la u s k a s , d o k t o r a n t ė V .M a lie n ė , techn. asist. S .R im k u v ie n ė , asist. dr. N. K vederytė, asist. dr. A . B anaitis, doc. dr. J. R. Š im k u s, m o ksl. asist. M . G ikys. Trečioje eilėje: d o k to r a n ta s S. Ja k u č io n is, d o k to r a n ta s A . S ta siu lio n is, doc. dr. T. D ėjus, doc. dr. G. Š a tk a u s k a s, doc. dr. R. G aralevičius, doc. dr. H. N a ka s, doc. dr. L. U stinovičius, doc. dr. R. T a m o ša itis, d o k to r a n ta s S. L unkevičius. K etvirto je eilėje: doc. dr. A . A n d ru šk e v ič iu s, doc. dr. P. M a lin a u sk a s, doc. dr. P. M ik šta , d o k to r a n ta s V. T rin kū n a s, d o k to r a n ta s J. Š a p a ra u sk a s, asist. dr. V. K u tu t, asist. dr. V. Š a rk a , asist. A. B a g d o n a vičiu s, doc. dr. S. R a sla n a s

4. E.Zavadskas, F.Peldschus, A.Kaklauskas. Multiple Criteria Evaluation of Projects in Con struction / Institute of Technological and Economic Development (ITED), Vilnius Technical Univer­ sity. - V.: "Technika", 1994, 226 p. Paruošti ir perduoti leidyklai vadovėliai: 1. E. K. Zavadskas, R. Sakalauskas, P. Mikšta, R. Šimkus. Statybos organizavimas. 210 psl. 2. E. K. Zavadskas, R. Sakalauskas, H. Nakas, A. Karablikovas, R. Šimkus. Pastatų statybos technologija. 320 psl.

ATLIKTI MOKSLO DARBAI Katedroje viena iš pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių yra sprendimų paramos sistemų kūrimas. Katedroje buvo sukurtos vienbučių gyvenamųjų namų projektavimo (Z. Turskis), vienaaukščių pramoninių pastatų montavimo (L. Ustinovičius), žemės ūkio gamybinių pastatų montavimo (T. Dėjus), daugiaaukščių karkasinių pastatų montavimo (R. Tamošaitis), statybos generalinių planų sudarymo (S. Mitkus), stambiaplokščių gyvenamųjų pastatų atnaujinimo (G. Ambrasas) variantinio projektavimo ir daugiakriterinio įvertinimo sprendimų paramos sistemos. Šios sprendimų paramos sistemos atlieka alternatyvų automatizuotąjį variantinį projektavimą, daugiakriterinį įvertinimą ir parenka efekty­ viausius variantus. E. K. Zavadsko ir A. Kaklausko darbo teoriniai rezultatai kuriant sprendimų paramos sistemas buvo pritaikyti ir įdiegti vykdant mokslinius tiriamuosius ir biudžetinius darbus: gyvenamųjų pastatų atnaujinimo, statybos projektų daugiakriterinės analizės, monolitinių pastatų variantinio projektavimo ir daugiakriterinės analizės, projektų kokybės analizės, vienbučių gyvenamųjų namų variantinio projektavimo ir daugiakriterinės analizės, 1.810.2 serijos pamatų po žemės ūkio gamybinių pastatų trišarnyriais gelžbetoniniais rėmais variantinio projektavimo ir daugiakriterinės analizės, įvairių tipų pamatų analizės, žemės ūkio gamybinių pastatų variantinio projektavimo ir daugiakriterinės analizės, pastato gyvavimo proceso daugiakriterinės analizės.

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

275

Taip pat buvo kuriama kita programinė įranga: nekilnojamojo turto vertinimo magistrantūros nuotolinių studijų nekilnojamojo turto vertinimo uždaviniams spręsti (S.Raslanas), sintezės metodų kompiuterinė programa (L. Ustinovičius, V. Šarka), daugiatikslės selektonovacijos kompiuterinė programa (L. Ustinovičius, S.Jakučionis), pastato gyvavimo proceso daugiakriterinė sprendimų paramos sistema (E. K. Zavadskas, A. Kaklauskas, N. Kvederytė, Z. Turskis). 1. Pastato egzistavimo proceso sprendimų paramos sistemos kūrimas (kvalifikacinis). Vadovas: prof. hab. dr. E. K. Zavadskas. Vykdytojai: prof. hab. dr. E. K. Zavadskas, doc. dr. A. Kaklauskas, doc. dr. S. Raslanas, dr. Z. Turskis, dr. G. Ambrasas, doc. dr. R.Tamošaitis, doc. dr. G. Šatkauskas, dr. S. Mitkus, A. Banaitis, doc. dr. T. Dėjus, doc. dr. A. Andruškevičius, doc. dr. L. Ustinivičius, doc. dr. A. Karablikovas, dokt. S. Lunkevičius, dokt. V. Šarka, dokt. P. Gaučas, dokt. N. Kvederytė, dokt.V. Malienė, dokt. S. Jakučionis. 1999 m. sukurta pastato egzistavimo proceso sprendimų paramos sistemos duomenų bazė. Kompleksinė duomenų bazė sudaryta iš tokių sudėtinių dalių: 1. Pradinių duomenų lentelių. Šiose duomenų lentelėse įvairios suinteresuotos grupės pateikia pradinius duomenis, kuriais remiantis projektas ar jo sudėtinės dalys rengiami kompleksiškai. 2. Įvertinimo lentelių, t.y. lentelių, kuriose pateikiama visapusiška kiekybinė ir koncepcinė informacija, išsamiai apibūdinanti alternatyvius variantus. Remiantis įvertinimo lentelėmis, atliekama pastato gyvavimo proceso ir jo sudėtinių dalių daugiakriterinė analizė. 3. Projekto variantų lentelių, t.y. lentelių, kuriose pateikiam a kiekybinė ir koncepcinė informacija apie galimas alternatyvių sprendimų tarpusavio derinių kombinacijas. 2. Statybos priežiūros sistemos (kvalifikacinis). Vadovas ir vykdytojas: doc. R.Sakalauskas. Vykdytojai: doc. P.Mikšta, doc. T.Dėjus, doc. P.Malinauskas, doc. S.Mitkus, mag. N.Jakiūnas. 1999 m. buvo nagrinėjama Valstybinės statybos priežiūros tobulinimas apskrities lygmenyje, statybos darbų vykdymas ir privaloma statybos dokumentacija. Buvo surinkta ir analizuojama informacija apie valstybinės statybos priežiūros būklę atskirose apskrityse, skaityti pranešimai tarptautinėje konferencijoje „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos" 1999 05 19-21, paruoštas ir Aplinkos ministerijos patvirtintas statybos techninis reglamentas „Statybos darbai" STR 1.08.01:1998. 3. Gyvenamojo fondo statybos - eksploatavimo tyrimai ir valdymo strategijos variantai (kvalifikacinis). Vadovas ir vykdytojas doc. H. Nakas. Vykdytojai: doc. J. R. Šimkus, doc. R.Garalevičius, dokt. N. Lepkova, A.Liubertienė. 1999 m. tirta gyvenamojo fondo būklė, gyvenamojo fondo kitimo dinamika, išanalizuota stambiaplokščių ir mūrinių daugiabučių gyvenamųjų namų sutapdintų stogų remonto ir rekonstrukcijos technologinių sprendimų sukūrimas. Tirta audito statyboje struktūra ir statinių ilgaamžiškumo audito galimybės. 4. Stambiaplokščių ir mūrinių daugiabučių gyvenamųjų namų sutapdintų stogų remonto, rekonstrukcijos tipinių techninių technologinių sprendimų sukūrimas (užsakomasis, finansavo Aplinkos apsaugos ministerija). Vadovas ir vykdytojas: doc. A. Karablikovas. Vykdytojai: doc. R.Garalevičius, N.Lepkova. 1999 m. atlikta stambiaplokščių ir mūrinių gyvenamųjų namų sutapdintų stogų būklės analizė ir duomenų bazės formavimas, išnagrinėti sutapdintų stogų defektai ir padaryta jų klasifikacija, parengta sutapdintų stogų remonto būdų parinkimo metodika, sukurtas algoritmas bei sprendimų dėl stogo remonto būdų parinkimo modelis. Paruošti sutapdintų stogų remonto ir rekonstrukcijos tipiniai technologiniai sprendimai. Atliktos stogų būklės, projektinio sprendimo bei atliktų remonto darbų ekspertizės. 5. Statinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo kompiuterizuotų duomenų bazių sukūrimo ir naudojimo principiniai siūlymai (užsakomasis, finansavo Aplinkos apsaugos ministerija) .Vadovas ir vykdytojas prof. hab. dr. E.K. Zavadskas. Vykdytojai: doc. hab. dr. A. Kaklauskas, habil. dr. J. Parasonis, hab. dr. L. Simanauskas, dokt. N. Kvederytė, dokt. A. Banaitis, dokt. A. Motiejūnas. 1999 m. įvertinta užsienio šalių progresyvi patirtis šioje srityje, parengti principiniai pasiūlymai dėl duomenų bazės sudėties ir apimties.

276

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Šiuo metu Statybos technologijos ir vadybos katedroje yra 33 darbuotojai. Tarp jų du habilituoti daktarai: prof. E. K. Zavadskas ir prof. A. Kaklauskas, 12 daktarų-docentų, 7 asistentai, 8 doktorantai, 1 mokslinis asistentas, 3 techninio personalo darbuotojai. Prie katedros yra Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorija. Laboratorijos mokslinės veiklos kryptys sutampa su katedros mokslinės veiklos kryptimis. 1999 m. STV katedroje pradėjo veikti kompiuterinė klasė, kurioje vyksta studentų paskaitos ir pratybos. Šią klasę prižiūri laboratorijos vedėja inžinierė Regina Krutinienė, kuri yra materialiai atsakinga už katedros techniką, kopijuoja ir ruošia tiražavimui naujų disciplinų konspektus, vadovėlius, kruopščiai atlieka kiekvieną su mokymu ir mokslu susijusį darbą. Katedroje veikia metodinis kabinetas, skirtas studentų mokymuisi ir metodinės literatūros pritaikymui bei analizavimui, kursiniams ir diplominiams darbams. Metodinio kabineto veiklą kuruoja techninė asistentė ir ilgametė darbuotoja inžinierė Silva Rimkuvienė. Darbuotoja padeda palaikyti ryšius su užsienio ir vietiniais universitetais, pastoviai atnaujina literatūrą, ruošia katedros mokslinesmetines ataskaitas, sudaro katedros leidybinio darbo planus. Dešimt metų visus STV katedros raštvedybos reikalus tvarko vadybos magistrantūrą baigusi Aldona Liubertienė. Pastoviai palaiko ryšius su universiteto padaliniais, o prireikus ir su kitomis Respublikos bei užsienio organizacijomis. Darbuotoja tvarko visą darbą, susijusį su diplomantais, sudaro baigiamųjų darbų gynimo grafikus, ruošia komisijų sudėtis. Tvarko pedagoginio krūvio apskaitą ir kt. 1996-1999 metais katedroje baigiamuosius darbus apgynė 270 bakalaurų, 13 inžinierių ir 94 magistrai. 2000 metais numatoma išleisti 91 bakalaurą, 24 inžinierius ir 62 magistrus. Per visą katedros egzistavimo laikotarpį, t. y. 1970-2000 metais bus paruošta 2180 diplomuoti inžinieriai statybininkai, 438 bakalaurai ir 156 magistrai.

AUDRIUS BANAITIS G im ė 1971 m. gegužės 21 d. A k m e n ė s raj. V entos gyv. 1 9 9 4 m . baigė V ilniaus technikos u niversitetą - statybos inžinerijos b a kalauras (statybos technologijos ir vadybos k a te d r a ), 1 9 9 6 m . - S ta ty b o s m o k slo m a g istra s (sta ty b o s technologijos ir vadybos k a te d ra ), 1 9 9 7 m. - va d yb o s m a g istra s (verslo e k o n o m ik o s k a te d r a ). 1 9 9 6 -2 0 0 0 m. S ta tyb o s technologijos ir vadybos katedros d o kto ra n ta s. 2 0 0 0 m. rugpjūčio 2 8 d. apginta disertacija „ R acionalaus b ūsto sta ty b o s p a r in k im o m odelis". D ėstom osios disciplinos: m a rk e tin g a s, m a rk e tin g o p a g rin d a i, investicijos ir inovacijos. U žsienio kalbos: rusų, a n g lų . M o k s lin ių in te r e s ų sr itis: s ta ty b o s e k o n o m ik a ir v a d y b a , b ū sto p o litik a , d a u g ia k r ite rin ia i sp re n d im ų p r iė m im o m eto d a i. Išsila vin im a s: d a k ta ra s (technologijos m o ksla i, sta ty b o s in žin e rija 0 2 T ), VGTU, 2 0 0 0 m . va d yb o s m a gistras, VGTU, 1997; sta ty b o s m o k slo m a g istra s, VGTU, 1 9 9 6 m . sta ty b o s in žin e rijo s b a ka la u ra s, VTU, 1 9 9 4 m . D arbo veikla: S ta ty b o s fa k u lte to m o k slo p ro d e k a n a s, VGTU, nuo 2 0 0 0 m . ; S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka ted ro s asistentas, VGTU, n u o 2 0 0 0 m. Publikacijos: 1 0 p u b lik a c ijų t a r p ta u t in i ų ir r e s p u b lik in ių m o k s lin ių k o n fe r e n c ijų s tr a ip s n ių rin k in iu o se ir žu rn a lu o se . P ra n e šim a i konferencijose: 7 p ra n e š im a i ta rp ta u tin ė se ir resp u b likin ėse konferencijose ir sem in a ru o se. G autos stip en d ijo s: 1 9 9 9 ir 2 0 0 0 m. L ietuvos v a lsty b in io m o kslo ir s tu d ijų fo n d o stip en d ija . M o k slin ė s sta žu o tės: 1 9 9 8 0 9 - 12 Leipcigo a u k što ji technikos, e k o n o m ik o s ir k u ltū ro s m o k y k la (V o kie tija ).

NERIJA KVEDERYTĖ Gim ė 1 9 7 0 m. ba la n d žio 15 d. M arijam polėje. 1 9 9 3 m. baigė V ilniaus technikos u n iv e rsite tą - sta ty b o s in žin ie rė (p r a m o n in ė s ir civilinės sta ty b o s specialybė), 1 9 9 5 m. - sta ty b o s m o k slo m a g istrė (sta ty b o s specialybė). 1 9 9 5 -2 0 0 0 m. V ilniaus G edim ino tech n iko s u n iv e rsite to S ta ty b o s technologijos ir v a d yb o s ka te d ro s d o k to ra n tė . 2 0 0 0 m.

2 77

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

rugpjūčio 2 8 d. a p g in ta disertacija "Vienbučių g y v e n a m ų jų n a m ų e fek tyvu m a s d e rin a n t j ų g y v a v im o proceso d a lyvių interesus". D ėstom osios disciplinos: ko kyb ės v a ld y m o sistem o s, p r o je k tų va d yb a . U žsienio kalbos: anglų, rusų. M o k s lin ių in teresų sritis: p a s ta to g y v a v im o procesas, d a u g ia k rite rin ė s a n a lizės m eto d a i, sp r e n d im ų p a r a m o s sistem os. Išsilavinim as: d a kta rė (technologijos m okslai, sta tyb o s inžinerija 0 2 T ), VGTU, 2 0 0 0 m .; sta ty b o s m o k slo m agistrė, VTU, 1 9 9 5 m .; sta ty b o s inžinierė, VTU, 1 9 9 3 m . D arbo veik la : S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ro s asistentė, VGTU, 2 0 0 0 m . P u b lik a c ijo s: 9 p u b lik a c ijo s ta r p ta u tin ių ir re s p u b lik in ių m o k s lin ių k o n fe r e n c ijų m e d žia g o se ir žu rn a lu o se . P ra n e šim a i konferencijose: 6 p r a n e š im a i resp u b likin ėse ir ta r p ta u tin ė se konferencijose. G autos stipendijos: L ietuvos va lsty b in io m o kslo ir stu d ijų fo n d o stip en d ija , 1 9 9 9 ir 2 0 0 0 m. V izita i užsienyje: 1 9 9 4 m . va sa rio - g egužės m ėn. sta ž u o tė H orsenso tech n iko s m o k y k lo je (D a n ija ), TEM PUS p ro g ra m a ; 1 9 9 5 m . sa u sio - k o v o m ė n . s t a ž u o tė G la m o rg a n o u n iv e r s ite te (J u n g tin ė K a r a ly s tė ), TE M P U S p ro g ra m a ; 1 9 9 9 m . lapkričio 7 - 1 5 d. da lyva v im a s ta r p ta u tin ia m e projekte neįgaliem s ž m o n ė m s H e lsin k io technologijos in s titu te (S u o m ija ); 1 9 9 9 m . g ru o d žio 5 - 12 d. v iz ita s P o zn a n ė s technologijos u n iv e rsite te (L en kija ), b en d ra d a rb ia v im o p ro g ra m a .

ANDREJUS KARABLIKOVAS G im ė 1 9 4 2 rugsėjo 1 d. V ilniuje. Išsila vin im a s: tec h n ik o s m o k slų d a k ta ra s, te c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s, K ijevo in žin e rin is sta ty b o s in s titu ta s (1 9 8 1 ); S ta ty b o s d a rb ų technologijos ka te d ro s a sp ira n ta s (1 9 7 1 - 1 9 7 4 ); sta ty b o s in žin ieriu s, K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu ta s (1 9 6 3 ). 1 9 8 5 m. sta ža v o si L en in g ra d o in ž in e rin ia m e sta ty b o s in s titu te . D ė sto m o sio s d iscip lin o s: s ta ty b o s d a rb ų tech n o lo g ija , p a s ta tų sta ty b o s technologija, k o kyb ės valdym as, h ip o tekin is kred ita vim a s. U žsienio kalbos: rusų, lenkų, vo kie čių . M o k s lin ių in teresų sritis: sto g ų k o n stru k c ijo s ir j ų įre n g im o technologija, k o k y b ė s v a ld y m o sistem o s. D arbo veikla: 1 9 6 3 -1 9 6 6 m. V iln ia u s sta ty b o s tresto N r. 1 1-osios S V tech n ika s, m eistras, d a rb ų v ykd yto ja s; 1 9 6 6 -1 9 7 0 m. S ta ty b o s m in isterijo s O rg te c h s ta ty b o s tre sto s k y r ia u s vyr. te ch n o lo g a s; 1 9 7 0 -1 9 7 1 m . V iln ia u s m ie sto sta ty b o s p ro je k ta v im o in stitu to vyr. inžinierius. 1 9 7 4 0 9 0 2 -1 9 8 1 11 0 9 V ISI S ta ty b o s fa k u lte to S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a ted ro s asisten ta s. 1981 11 0 9 -1 9 8 5 0 3 13 d irb o V IS I vyr. dėst. 1 9 8 5 0 3 1 3 -1 9 8 6 0 9 1 0 e. doc. p. V IS I S ta ty b o s d a r b ų technologijos kated ro je. N u o 1 9 8 6 0 9 1 0 VISI, VTU, VG TU docentas. N u o 1 9 9 8 m. ru g sėjo m ėn . LR S ta n d a r tų d e p a r ta m e n to TK "S to g a i ir s ta tin ių h id ro izo lia c ija " p ir m i n in k a s . P u b lik a c ijo s : 5 3 p u b lik a c ijo s ta r p ta u tin iu o s e ir r e s p u b lik in iu o s e leidiniuose. K onferencijos: d a lyva v o 2 8 ta r p ta u tin ė se ir resp u b likin ėse konferencijose.

TITAS DĖJUS G im ė 1 9 5 5 m . g ru o d žio 2 6 d. K aune. 1 9 7 4 m . baigė K a u n o 2 2 vid. m o k y k lą . 1 9 7 9 m . baigė V iln ia u s in ž in e rin į sta ty b o s in s titu tą - sta ty b o s in žin ie riu s (p ra m o n in ė s ir c iv ilin ė s s ta ty b o s sp e c ia ly b ė ). 1 9 9 2 m . a p g y n ė te c h n ik o s m o k s lų k a n d id a to disertaciją. D ėstom osios disciplinos: sta tyb o s procesų technologija, sta tyb o s technologija ir va d yb a , verslo e k o n o m ik a ir fin a n s a i. U žsienio kalbos: rusų, a n glų. M o k s lin ių in te re sų sritis: s p r e n d im ų p r iė m im o teorija, sta ty b o s p r o d u k tų iš gipso n a u d o jim o technologijos, ž m o n ių sa u g a darbe, sta ty b o s d a rb ų o rg a n iza v im o o p tim iza v im a s. Išsila vin im a s: 1 9 9 9 0 3 1 5 -1 9 d. k u rsa i "M ercuri Internacional"; 1 9 9 7 m . -L T E I d a rb ų saugos ekspertas; 1 9 9 4 01 0 3 - s ta ž u o tė H orsenso tech n iko s a u k što jo je m o k y k lo je (D a n ija ); 1 9 9 2 m . - te c h n ik o s m o k slų k a n d id a ta s (d a k ta ra s, te c h n ik o s m o k sla i), sritis - sta ty b a ; 1 9 7 4 - 1 9 7 9 m . VISI, PCS, in žin ie riu s - s ta ty b in in k a s. D arbo veik la : n u o 1 9 8 5 m. V ISI (VTU, VGTU ), S ta ty b o s d a rb ų technologijos (S ta ty b o s technologijos ir va d y b o s) k a te d ro s asisten ta s, vyr. asistentas, docentas; n u o 1 9 9 8 m . G yproc B altics (BPB G yproc) a ts to v y b ė s L ietu vo je te c h n in is k o n s u lta n ta s ; 1 9 9 5 - 1 9 9 8 m . LTEI sta žu o to ja s, saugos d arbe ekspertas; 1 9 7 9 - 1 9 8 5 m. P alangos SV, m eistras, d a rb ų

278

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

v y k d y to ja s . P u b lik a c ijo s : 2 6 p u b lik a c ijo s t a r p ta u t in i u o s e ir r e s p u b lik in iu o s e leidiniuose. P ra n e šim a i konferencijose: 4 p ra n e š im a i resp u b likin ėse ir ta rp ta u tin ė se konferencijose.

ALD O NA LIUBERTIENĖ G im ė 1 9 5 9 0 6 15 M o lėtų raj. VG TU S ta ty b o s technologijos ir vadybos katedros re ik a lų tv a rk y to ja . Išsila v in im a s: 1 9 7 7 -1 9 8 0 m . VST, a rc h ite k tė tech n ikė, 1 9 8 0 1 9 8 7 m. V IS f PCS, in žin ierė sta ty b in in k ė , 1 9 9 2 -1 9 9 4 m. VPU, verslo v a d yb o s m a ­ g istro laipsnis p a g a l J A V H e n d erso n o u n iv e rsite to p r iv a lo m ą verslo v a d yb o s m a g istrų p ro g ra m ą . U žsienio kalbos: ru sų (la isva i), le n k ų (la isva i), v o k ie č ių (geri p a g rin d a i). D ėstom osios disciplinos: va d yb a ; raštvedyba, d o k u m e n tik a ir o rg te c h n ik a (p ra tyb o s). D arbo veikla: 1 9 8 0 -1 9 8 9 m . VISI, P a m a tų ir p a g rin d ų ka t. laborantė, 1 9 8 9 -1 9 9 0 m. VISI, S ta ty b o s d a rb ų technologijos ka t. vyr. lab o ra n tė, 1 9 9 0 -1 9 9 2 m. VPU, S ta ty b o s d a r b ų te c h n o lo g ijo s k a t. v y r. la b o r a n tė . N u o 1 9 9 2 m . VPU, S ta ty b o s d a r b ų technologijos ka t. reika lų tv a rk y to ja ; n u o 1 9 9 7 m . VGPU, V adybos ka ted ra , asistentė. S ta ž u o tė s: 1 9 9 5 m. - V okietijoje, fir m o je "FEELS-WERKE"; 1 9 9 7 m. - D anijoje.

REGINA KRUTINIENĖ G im ė 1941 0 7 2 9 K aune. VGPU S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka ted ro s d a rb u o to ja . Išsila vin im a s: 1 9 5 8 -1 9 6 3 m . K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu ta s (KPI), PCS, inžinierė sta tyb in in kė. S vetim osios kalbos: ru sų (la isv a i),a n g lų (g erip a g rin d a i). D arbo v eik la : 1 9 6 3 - 1 9 7 2 m e ta is K a u n o s t a ty b o s tr e s ta s , v y r . in ž in ie r ė , te c h n in io s k .v ir š in in k o p a v a d u o to ja ; 1 9 7 2 -1 9 9 2 m e ta is S ta ty b o s m o n ta v im o trestas "V ilniaus sta tyb a ", tec h n in io sk .v y r.in žin ie rė ; n u o 1 9 9 2 m .VPU , S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a te d ro s m e to d in in k ė , la boratorijos vedėja.

SILVA RIMKUVIENĖ G im ė 1 9 5 5 0 8 0 9 Pelšiuose. VGPU S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka ted ro s te c h n in ė asistentė. Išsila vin im a s: 1 9 7 3 -1 9 7 8 m . VISI, PCS, in žin ie rė -sta ty b in in k ė . U žsienio kalbos: ru sų (la isva i), a n g lų (la isv a i). D arbo veik la : 1 9 7 8 -1 9 8 9 m . VISI, S ta ty b o s d a rbų technologijos katedros ja u n e s n io ji m oksl. bendradarbė; 1 9 8 9 -1 9 9 2 m. VISI, S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a te d ro s vyr. inžinierė; n u o 1 9 9 2 m. VPU, S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a ted ro s te ch n in ė asistentė.

GINTAUTAS ŠATKAUSKAS G im ė 1 9 4 2 m. M arijam polėje. VGPU S ta ty b o s technologijos ir vadybos katedros docentas, P urto v e rtin im o m o kslo centro d ire k to riu s. Išsila vin im a s: 1 9 6 4 m. baigė L ietu vo s že m ė s ū k io a k a d e m iją , įg y d a m a s in ž in ie ria u s -h id r o te c h n ik o kvalifikaciją; 1 9 6 8 m . baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu tą , įg y d a m a s in ž in ie ria u s e k o n o m isto kvalifikaciją; 1 9 7 5 m. technikos m o k slų k a n d id a ta s; 1 9 9 3 m . n o strifik u o ta s technikos m o k s lų d a k ta r o la ip sn is; 1 9 9 6 m . V G P U S ta ty b o s f a k u l t e t o d o c e n ta s. D a rb o v e ik la : 1 9 9 6 - 1 9 8 7 m e ta is R e s p u b lik in is v a n d e n s ū k io p r o je k ta v im o in s titu ta s vyresnysis inžinierius, vyriausiasis specialistas, a u to m a tizu o to jo p ro je k ta v im o skyria u s v ir š in in k a s ; 1 9 8 7 - 1 9 9 0 m e ta is R e sp u b lik in is in ž in e r in is c e n tra s ‘M e lio r a c ija ” d ir e k to r ia u s p a v a d u o to ja s e k o n o m ik a i, te c h n in is d ir e k to riu s; 1 9 9 0 -1 9 9 2 m e ta is V a lsty b in is že m ė tv a r k o s in s titu ta s - d ire k to ria u s p a v a d u o to ja s e k o n o m ik a i; 1 9 9 2 1 9 9 3 m e ta is V iln ia u s ra jo n o v a ld y b a - Ž e m ė tv a r k o s ta r n y b o s v a d o v a s; 1 9 9 3 -

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

1 9 9 5 m e ta is V a lsty b in ė že m ė s k a d a stro įm o n ė - vy ria u sia sis sp ecialistas g ra fin ės m ed žia g o s a p d o ro jim u i; n u o 1 9 9 5 m. L ietuvos a g ra rin ės e k o n o m ik o s in s titu ta s vy ria u sia sis m o k slin is ben d ra d a rb is. D ėstom osios disciplinos: n e k iln o ja m o jo tu r to v e rtin im a s, n e k iln o ja m o jo tu r to in fo rm a cin ės sistem os. P rofesinė veikla: sa va itra ščio “L ie tu v o s n e k iln o ja m a s is tu r ta s “ red a kcin ės kolegijos narys; ta r p ta u tin io žu r n a lo “N e k iln o ja m o jo tu r to v e rtin im a s ir investicijos” redakcinės kolegijos narys; p a sa u lin ė s konferencijos “N e k iln o ja m o jo tu rto vertin im a s ir investicijos C entrinėje ir R y tų Europoje p e r e i n a n t į rin k o s e k o n o m ik ą ” (V ilnius, 1 9 9 7 ) o rg a n iza cin io ir m o k slin io k o m ite to narys.

ALGIRDAS ANDRUŠKEVIČIUS G im ė 1 9 4 6 m . liepos 1 4 d., V ilniuje. D a k ta ra s (te c h n ik o s m .,1 9 9 3 m .) VGTU, S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s k a ted ro s docentas. D ėsto m o ji disciplina: p a s ta tų iš v ie tin ių m e d ž ia g ų sta ty b o s tech n o lo g ija . Iš sila v in im a s: d a k ta r a s (te c h n ik o s m .), d o cen ta s 1 9 9 3 m ., te c h n ik o s m . ka n d id a ta s, V iln ia u s in žin e rin is sta ty b o s in s titu ta s, 1 9 8 5 m .; s ta ty b o s in ž in ie r iu s , K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu ta s , V iln ia u s filia la s , 1 9 6 8 m . M o k s lin ė veik la : sta ty b o s procesų technologija ir m e n e d žm e n ta s. D arbo veik la : S ta ty b o s technologijos ir m e n e d žm e n to k a ted ro s docentas, n u o 1 9 9 0 m .; e doc. p a reig a s, n u o 1 9 8 9 m .; vyr. dėstytojas, VGTU, 1 9 8 6 - 1 9 8 9 m .; g en era lin is d ire k to riu s, UAB "G iedra" n u o 1991 m .; vy ria u sia sis in žin ie riu s, V iln ia u s m ie sto sta ty b o s ir re m o n to trestas, 1 9 8 0 m .; d irektorius, S ta ty b o s ir re m o n to v a ld y b a N r. 4, V ilnius, 1 9 7 6 m .; vyr. d a rb ų vykd yto ja s, d a rbų vykd yto ja s (vadovas), S ta tyb o s re m o n to v a ld y b a N r. 2 , V iln iu s, 1 9 6 9 m .; m eistras, G elžb eto n in ių k o n stru k c ijų g a m y k la Nr. 2, V ilnius, 1 9 6 8 m . P ublikacijos: 8 4 p u b lika cijo s ta r p ta u tin iu o se ir re sp u b likin iu o se m o k slin iu o se leidiniuose. P ra n e šim a i konferencijose: p e r 2 0 p r a n e š im ų ta r p ta u tin ė se ir resp u b likin ėse k o n feren cijo se ir sem in a ru o se.

ARTŪRAS KAKLAUSKAS G im ė 1 9 6 1 m . K a u n e . 1 9 7 9 m. baigė V iln ia u s 9 -ą ją v id u r in ę m o k y k lą . 1 9 7 9 m . įsto jo į V iln ia u s in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to S ta ty b o s fa k u lte tą , k u r į baigė 1 9 8 4 m. N u o 1 9 8 4 ik i 1 9 8 7 m . dirbo K o lū k ių sta tyb o s p ro je k ta v im o in s titu to A u to m a ­ tizu o to jo p r o je k ta v im o sk y r iu je in žin ie riu m i. 1 9 8 7 m. įstojo į V iln ia u s in žin e rin io sta ty b o s in s titu to a sp ira n tū r ą , k u rią baigė 1 9 9 0 m etais. 1 9 9 0 m . sa u sio m ėn. ap g yn ė te c h n ik o s m o k s lų k a n d id a to disertaciją D n ep ro p etro vsko in ž in e rin ia m e sta ty b o s in ­ s titu te te m a "Ž em ės ū k io g a m y b in ių p a s ta tų s ta ty b o s te c h n o lo g in ių s p r e n d im ų d a u g ia tik slė selekto n o va cija ". N u o 1 9 9 0 ik i 1 9 9 5 m . dirbo S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ro s vyr. d ėstyto ju , n u o 1 9 9 5 m. - docentu, o n u o 2 0 0 0 m . - p ro feso riu m i. N u o 1 9 9 6 m . iki d a b a r y r a S ta ty b o s technologijos ir v a d yb o s k a te d ro s vedėjas. 1 9 9 9 m e ta is a p gynė technologijos m o kslų , sta tyb o s inžinerijos habilitacinio darbo disertaciją V iln ia u s G e d im in o te c h n ik o s u n iv e rsite te te m a "Pastato g y v a v im o proceso d a u g ia k r ite rin ių s p r e n d im ų siste m a M o k s lin ių ty r im ų k ry p ty s: d a u g ia k r ite rin ė s sp r e n d im ų p a r a m o s sistem o s; p r o je k tų v is u o tin ė s k o k y b ė s v a ld y m a s; sta ty b o s ša k o s a n a lizė , m o d e lia v im a s ir p ro g n o zė s a teičiai; e le k tro n in ė p re k y b a ; p a sta to g y v a v im o proceso m o d e lia v im a s; s p r e n d im ų p r iė m im o teorija. M o k s lin ių ty r im ų m e tu k a r tu su p ro f.E .Z a v a d sk u s u k u r ti n a u ji m e to d a i: k o m p le k sin is k rite rijų re ik šm in g u m o n u s ta ty m o , a ts ižv e lg ia n t į j ų k o k y b in e s ir k ie k y b in e s c h a ra k te ris tik a s; p r o je k tų d a u g ia k r ite r in io k o m p le k s in io p ro p o rcin g o įv e r tin im o ir n a u d in g u m o laipsnio n u sta ty m o ; p r o je k tų n a u d in g u m o laipsnio ir vertės n u sta ty m o ; p ro je k tų va ria n tin io p ro jekta vim o . N u o 1 9 9 0 iki 2 0 0 0 m. v y k d a n t 2 0 m o k s lin ių tir ia m ų jų ir b iu d ž e tin ių d a r b ų b u v o p a s iū ly ta s p a s ta to eg zista v im o proceso k o m p le k sin ė s a n a lizė s m odelis, su d a r a n tis sąlygas k o m p le k sišk a i a n a lizu o ti p a s ta to g y v a v im o procesą, jo sudėtines dalis, su in teresu o ta s grupes ir išorinę

279

280

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

m ik ro ir m a k r o lyg m en s a p lin k ą . M o k s lin ių tir ia m ų jų ir b iu d ž e tin ių d a rb ų m e tu , rem ia n tis p a siū ly ta is m etodais, su k u rto s d a u giakriterinės sp re n d im ų p a ra m o s sistem os, k u rio m is re m ia n tis buvo a tlik ta s v ie n b u č ių g y v e n a m ų jų n a m ų , že m ė s ū kio, g a m y ­ binių, p ra m o n in ių , m o n o litin ių g y v e n a m ų jų bei k itų p a s ta tų g y v a v im o proceso ir jo su d ė tin ių d a lių v a ria n tin is p ro je k ta v im a s, d a u g ia k rite rin is įv e rtin im a s ir n a u d in g u m o laip sn io n u sta ty m a s. S ie k ia n t p a d id in ti p a s ta tų g y v a v im o proceso e fe k ty v u m ą , buvo p a s iū ly ta s L ie tu v o s sta ty b o s ša k o s a n a lizė s, m o d e lia v im o ir p ro g n o z ė s m odelis. 1 9 9 7 m. šia te m a bu vo g a u ta s fin a n s a v i m a s iš ta r p ta u tin ė s m o k s lin ė s P H A R E p ro g ra m o s te m a "Lietuvos s ta ty b o s ša ko s a n a lizė, m o d e lia v im a s ir pro g n o zės a te ič ia i”. Yra 4 m o n o g ra fijų ir d a u g ia u nei 6 0 stra ip s n ių a u to r iu s arb a b en d ra a u to ris. Šios p u b lika cijo s a tsp a u sd in to s V okietijoje, D idžiojoje B ritanijoje, D anijoje, G raikijoje, P ortugalijoje ir kitu r. P agrin d in ia i m o k slin ių ty r im ų re z u lta ta i b uvo a p ta rti m okslinėse ko n feren cijo se ir se m in a ru o se E d in b u rg e, R eadinge, G lazge (J u n g tin ė K a ra ly stė ), G avlėje (Š ved ija ), L isabonoje, A tė n u o se , Vienoje, Leipcige, P oznanėje, Z elio n a Gūroje, T im isoaroje, R ygoje, V ilniuje, K a une, M a skvoje, M in ske. A .K a k la u sk a s y r a vienos a p g in to s d a k ta r o disertacijos v a d o v a s (N .K v e d e ry tė s) ir šešių a p g in tų diserta cijų (Z.T urskio, E.Bejder, P .M alinausko, G .A m braso, A .B anaičio ir V .Š a rko s) d o k to ra n tū ro s k o m ite tų narys. Yra ta rp ta u tin io m o kslin io recenzuojam o žu rn a lo "Property E va lu a tio n a n d In v e stm e n t" vienas iš leidėjų ir red a kcin ės kolegijos narys, L ietu vo s m o k s lin in k ų są ju n g o s n a rys ir T a rp ta u tin ė s CIB org a n iza cijo s narys. A .K a k la u sk u i v a d o v a u ja n t n u o 1 9 9 9 m. rudens sem estro S ta ty b o s technologijos ir v a d y b o s k a te d r o je bu vo p r a d ė ta d v e jų m e tų "N e k iln o ja m o jo tu r to v e rtin im o " in te rn e tin io (n u o to lin io ) m o k y m o m a g istra n tū r o s s tu d ijų p ro g ra m a , o n u o 2 0 0 0 m. rugsėjo 1 d. - "S ta tyb o s verslo ir e k o n o m ik o s" in te rn e tin io (n u o to lin io ) m o k y m o m a g istra n tū r o s s tu d ijų p ro g ra m a .

LEONAS USTINOVIČIUS G im ė 1 9 5 9 m . spalio 6 d.V ilniuje. S ta ty b o s in žin ieriu s, d a k ta r a s (te c h n ik o s m .), docentas. 1 9 6 7 -1 9 7 7 m . m o k ė si V iln ia u s vid. m o k y k lo je N r.1 0 . 1 9 7 7 -1 9 8 2 m. stu d ija vo V ilniaus in žin e rin ia m e sta ty b o s in stitu te (V ISI) S ta ty b o s fa k u lte te , k u rį baigė 1 9 8 2 m ., įg y d a m a s s ta ty b o s in ž in ie r ia u s k v a lifik a c iją . 1 9 8 3 -1 9 8 8 m . V iln ia u s in žin e rin io s ta ty b o s in stitu to (V ISI) S ta ty b o s d a rb ų technologijos k a ted ro s asp ira n ta sn e a k iv a izd in in k a s. 1 9 8 9 m .g e g u žė s 1 5 d. D n e p ro p e tro v sk o in ž in e rin ia m e sta ty b o s in s ti tu t e a p g in ta te c h n ik o s m o k s lų k a n d id a to (d r .) d is e r ta c ija " V ie n a a u k š č ių p r a m o n in ių p a s ta tų tech n o lo g in ių s p r e n d im ų d a u g ia tik slė selektonovacija" ru sų k. S ta ž a v o si D anijoje H orsenso te c h n ik o s a u k št. m o k y k lo je (1 9 9 2 ,1 9 9 3 ) , V okietijoje L eipcigo te c h n ik o s m o k y k lo je ( 1 9 9 1 ) . M o k s lin ių in te r e s ų s r itis - te c h n o lo g in ių sp r e n d im ų sta ty b o je d a u g ia tik slis įv e r tin im a s ir a u to m a tiz u o ta s is p ro g ra m a v im a s. U žsienio kalbos: rusų, lenkų, a n glų. D arbo veikla: 1 9 8 2 -1 9 8 8 m e ta is V ISI S ta ty b o s d a rb ų technologijos ir m ech a n iza cijo s la boratorijos ja u n . m oksl. bendradarbis, 1 9 8 8 1 9 9 0 m . V ISI S ta ty b o s d a rb ų technologijos ka te d ro s a sistentas, 1 9 9 0 -1 9 9 3 m. VISI S ta ty b o s d a r b ų te c h n o lo g ijo s k a te d r o s v y r. d ė s ty to ja s , n u o 1 9 9 3 m . S ta ty b o s technologijos ir v a d yb o s ka te d ro s docentas. D ėstom osios disciplinos: sta ty b o s procesų technologija, p a s ta tų sta tyb o s technologija ir o rg a n iza vim a s, k ie k y b in ia i ir k o k y b in ia i sp re n d im o m eto d a i, sta tyb o s fir m o s o rg a n iza v im a s ir veikla, te c h n o lo g in ių sp re n d im ų e fe k ty v u m a s, operacijų ty r im o m eto d a i. P ublikacijos: 6 2 stra ip sn ia i, 4 m e to d in ia i n u ro d y m a i, 2 tech n o lo g in ių sp r e n d im ų ka ta lo g a i, 1 žin y n a s.

281

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

VIDA M ALIENĖ G im ė 1971 m e ta is V ilniuje. M o kslo sritis - n e k iln o ja m o jo tu rto v e rtin im a s. Išsilavinim as: d o k to ra n tė (n u o 1 9 9 7 m. rugsėjo m ėn. ik i dabar), S ta tyb o s technologijos ir v a d y b o s ka te d ra . V iln ia u s G edim ino te c h n ik o s u n iv e rsite ta s, geodezijos m a g istrė (1 9 9 6 m . birželio m ė n .), geodezijos in žin ierė ( 1 9 9 4 m . birželio m ė n .). D arbo veikla: d o k to r a n tė (n u o 1 9 9 7 m . rugsėjo m ėn. ik i d a b a r), S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ra . V iln ia u s G e d im in o tec h n ik o s u n iv e rsite ta s, vyresn. in žin ie rė (n u o 1 9 9 4 m. b a la n d žio m ėn. ik i d a b a r), V Į V a lstyb in is ž e m ė tv a r k o s in stitu ta s, a sisten tė ( 1 9 9 6 / 9 7 m. spalio - birželio m ė n .). L ietuvos žem ės ū k io u n iversiteta s, d ė sty to ja (1 9 9 9 m. s a u s io - b a la n d ž io m ė n .). V iln ia u s a u k š te s n io ji sta ty b o s m o k y k la . P u b lika cijo s: p a sk e lb to s 7 m o k slin ė s p u b lik a c ijo s, s k a ity ti 4 p ra n e š im a i m o k slin ė se konferencijose. M o k slin ė s sta žu o tė s: 1 9 9 7 10 15 - 1 9 9 8 0 4 15 B o n o s u n iv e rsite ta s (V o k ie tija ), 1 9 9 8 0 9 - 1 9 9 8 12 Leipcigo a u k što ji technikos, e k o n o m ik o s ir k u ltū ro s m o k y k la ( V okietija), 2 0 0 0 0 2 15 - 2 0 0 0 0 7 15 B onos u n iv e rsite ta s (V o kie tija ).

HENRIKAS NAKAS G im ė 1 9 2 7 01 19 R o kišky je. S ta ty b o s in ž in e riu s te c h n ik o s m o k slų d a k ta r a s docentas. 1 9 4 0 -1 9 4 6 m eta is m o kėsi R o kiškio v id u rin ė j e m o kyklo je. 1 9 4 6 -1 9 5 1 m eta is s tu d ija v o K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu to S ta ty b o s fa k u l te t e , įg y d a m a s s ta ty b o s in ž in e ria u s kv a lifik a c iją . 1 9 7 2 m. baigė a sp ira n tū r ą ir a p g yn ė e k o n o m ik o s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) d isertacija. 1 9 7 8 m . sta ža v o si M a skvo s in ž in e rin ia m e sta ty b o s in stitu te . 1 9 5 1 -1 9 5 2 m etais dirbo U krainoje K erčm etalurgstroj treste d a rbu v ykd yto ju , 1 9 5 2 -1 9 6 1 m e ta is V iln ia u s m ie sto k a p ita lin ė s sta ty b o s v a ld yb o s in ž in ie riu m i. 1 9 6 1 1 9 7 6 m eta is - V alstybinio sta tyb o s reikalų k o m ite to sk y ria u s inžinierius. N u o 1 9 7 6 m. - V G T U d o c e n ta s. D ė sto m o sio s d isc ip lin o s: s ta ty b o s m a r k e tin g a s , p a s ta tų ū k io eksp lo a ta vim a s, p a s ta tų sta tyb o s technologija. U žsienio kalbos: rusų, anglų. M o k slin ių in te re sų sritis: sta ty b o s p rie m o n ė s e k o n o m in io ir tec h n in io v y sty m o s i e fe k ty v u m o ty r im a i. Išsila v in im a s: d a k ta r a s (te c h n ik o s m o k sla i), 1 9 9 3 m ., e k o n o m ik o s m o k slų k a n d id a ta s (VISI), 1 9 7 2 m ., sta tyb o s in žin ieriu s (KPI), 1951 m. D arbo veikla: S ta tyb o s technologijos ir v a d yb o s k a ted ro s docentas, VGTU, 1 9 8 2 m ., S ta ty b o s technologijos ir v a d y b o s ka te d ro s vedėjas, 1 9 7 6 m ., V a lstyb in io sta ty b o s re ik a lų k o m ite to sk y r ia u s v ir š in in k a s , 19 6 1 m ., V iln ia u s m ie sto k a p ita lin ė s s ta ty b o s v a ld y b o s in žin ie riu s , 1 9 5 2 m ., U krainos K erč m e ta lu rg stro j aus tresto d a rb ų v y k d y to ja s, 1951 m. P u b li­ kacijos: 8 8 p u b lika cijo s, tarp j ų 6 m e to d in ia i n u ro d y m a i ir p a s k a itų k o n sp e k ta i, 1 va dovėlis, 1 k n yg a , 3 brošiūros.

PRANAS MIKŠTA G im ė 1 9 2 7 m. birželio 7 d. K a lvių k., J u rb a r k o raj. Išsila vin im a s: d a k ta r a s (te c h n ik o s m . 1 9 9 3 ), d a rb ų sa u g o s eksp erta s (1 9 8 7 ), te c h n ik o s m . k a n d id a ta s, V iln ia u s in ž in e r in is s ta ty b o s in s ti tu t a s (V ISI, d a b a r V G TU ) ( 1 9 7 6 ) ; s ta ty b o s in ž in ie riu s, K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu ta s (KPI, 1 9 5 1 ). D ėsto m o sio s disciplinos: sta ty b o s d a rb ų technologija, sta ty b o s o rg a n iza v im a s, sta ty b o s g a m y b o s v a ld y m a s. D arbo veikla: S ta ty b o s technologijos ir vadybos ka ted ro s docentas n u o 1 9 8 2 m .; VGTU p a s ta tų e k sp lo a ta v im o v a ld y to ja s 1 9 9 4 -1 9 9 8 m .; S ta ty b o s technologijos ka te d ro s vedėjas 1 9 8 2 -1 9 8 6 m .; V ISI vyr. d ėsty to ja s 1 9 7 6 -1 9 8 2 m .; S ta ty b o s m in iste rijo s T ech n iko s va ld y b o s v ir šin in k a s 1 9 6 4 -1 9 7 6 m .; In s titu to "P ram projektas" V iln ia u s filia lo d ir e k to r iu s 1 9 6 0 -1 9 6 4 m .; V iln ia u s s ta ty b o s tre sto v a ld y to jo p a v . 1 9 5 7 1 9 6 0 m .; G rąžtų g a m y k lo s vyr. in žin ieriu s 1 9 5 5 -1 9 5 7 m . "Ž algirio" g a m y k lo s s ta tyb o s sk. v ir šin in k a s 1 9 5 2 -1 9 5 5 m . M o k slin ė veikla: sa u g a u s darbo o rg a n iza vim a s, p a s ta tų re k o n stru k c ija . U žsienio kalbos: rusų, vokiečių. V adovėliai: "S ta tyb o s technologija" su b e n d ra a u to ria is 1 9 9 2 m ./ "S ta tyb o s o rg a n iza vim a s" su b en d ra a u to ria is.

282

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

PRANAS MALINAUSKAS G im ė 1 9 4 3 0 2 2 0 P r ie n ų raj. S k o d iš k ių k. D a k ta r a s (te c h n ik o s m .), 1 9 9 4 m .,V G T U S ta ty b o s tech n o lo g ijo s ir v a d y b o s k a te d r o s docentas. D ėsto m o sio s disciplinos: sta ty b o s vadyba, p ro je k ta v im o vadyba, sta ty b o s verslo rizik a ir draudim as. Išsila vin im a s: d a k ta r a s (te c h n ik o s m .) 1 9 9 4 m .; verslo va d yb o s m agistras, 1 9 9 4 m .; in ž in ie riu s e k o n o m ista s, V iln ia u s in ž in e rin is sta ty b o s in s titu ta s, 1981 m .; technikass ta ty b in in k a s, K a u n o p o lite c h n ik u m a s , 1 9 6 3 m. M o k slin ė veik la : m o n o litin ių p a s ta tų techninių, technologinių, m a te ria lin ių resursų ir sta tyb o s o rg a n iza vim o tyrim ai. D arbo veikla: 1 9 6 3 -1 9 7 6 m e ta is m eistras, d a rb ų v y k d y to ja s, k o m p le k so viršin in ka s; 197 6 1981 m e ta is G e lžb e to n in ių k o n stru k c ijų tresto vyr. in ž in ie ria u s p a v a d u o to ja s; 1 9 8 1 1 9 8 7 m e ta is V iln ia u s m o n o litin ė s sta ty b o s va ld y b o s v iršin in k a s; 1 9 9 1 -1 9 9 6 m eta is UAB 'D u b in g ia i" g en era lin is d irekto riu s; n u o 1 9 9 5 m . VG TU S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ro s docentas. P ublikacijos: apie 3 0 p u b lik a c ijų m o n o litin ių p a s ta tų sta ty b o s k la u s im a is ta r p ta u tin iu o s e ir re s p u b lik in iu o s e m o k slin iu o se leidiniuose. K onferencijos: d a lyva v o 5 ta r p ta u tin ė se ir re sp u b likin ėse konferencijose.

ADOLFAS RLČARDAS GARALEVIČIUS G im ė 1931 m . va sa rio 2 0 d. P anevėžyje. T ech n iko s m o k slų d a kta ra s, docentas. Išsila v in im a s: d a k ta r a s (te c h n ik o s m .), 1 9 9 3 m .; te c h n ik o s m. k a n d id a ta s, K auno p o lite c h n ik o s in -ta s (KPI), 1 9 7 0 m .; technologijos in žin ie riu s, K a u n o p o lite c h n ik o s in -ta s (K P I), 1 9 5 4 m. D arbo v e ik la : S ta ty b o s tech n o lo g ijo s ir v a d y b o s k a te d ro s asisten ta s, VTU, 1 9 9 4 m ., docentas; UAB "Lietdaila" d irekto riu s, 1 9 9 4 m .; va lstyb in ės įm o n ės "Sta tyb ų m echanizacija" filia lo "A p d a ila " - UAB "Lietdaila" technikos direktorius, 1991 m .; P ro je k ta v im o ir k o n stra v im o in -to v y r.in žin ie ria u s p a v a d u o to ja s, 1 9 8 8 m.; S ta tyb o s o rg a n iza vim o techninio to b u lin im o tresto "O rgtechstatyba" valdytojas (1 9 6 3 ), vyr. in žin ieriu s (1 9 6 6 ), C entrinės m oksl. laboratorijos viršin in ka s, 1 9 5 8 m .; Techninės p a g a lb o s b iuro vyresn ysis in žin ie riu s, 1 9 5 5 m .; V iln ia u s p ra m k o m b in a to m eistras, 1 9 5 4 m. D ėstom osios disciplinos: naujos sta tyb in ės m edžiagos, kom pleksinė baigiam ųjų d a rb ų technologija, renovacija ir konservacija. U žsienio kalbos: vokiečių, rusų, lenkų. M okslinė veikla: sta tyb in ės m edžiagos, betono technologija, gelžbetoninės konstrukcijos, k o m p le k s in ia i a p d a ilo s d a rb a i, re n o v a c ijo s ir k o n se r v a c ijo s te c h n o lo g ija . A p d o ­ v a n o jim a i: L ietu vo s n u sipelnęs išradėjas, 1 9 6 9 m .; G arbės že n k lo ordinas; 14 LŪPP m ed a lių (5 aukso, 7 sidabro, 2 b ro n zo s). P ublikacijos: 9 2 pu b lika cijo s po lim erb eto n ių , p a s ta tų apdailos, sto g ų įre n g im o m e c h a n iza c ijo s kla u sim a is.

EDMUNDAS KAZIMIERAS ZAVADSKAS G im ė 1 9 4 4 m . gegužės 12 d. V ilniuje. 1 9 6 7 m e ta is baigė K a u n o p o lite c h n ik o s in s ti tu t o V iln ia u s fi lia lą , įg y d a m a s s ta ty b o s in ž in ie r ia u s k v a lifik a c in į la ip sn į. 1 9 7 3 m e ta is V iln ia u s in ž in e r in ia m e sta ty b o s in s titu te s u te ik ta s tech n iko s m o k slų k a n d id a to va rd a s. N u o 1 9 7 7 m . ik i 1 9 9 0 m . b u vo išv y k ę s k e lio m s m o k s lin ė m s s ta žu o tė m s į u žsien į: į M a skvo s in ž in e r in į s ta ty b o s in s titu tą (1 9 7 7 ), Leipcigo a u k štą ją tech n iko s m o k y k lą (1 9 8 0 -1 9 8 1 ), A c h e n o a u k štą ją te c h n ik o s m o k y k lą (1 9 9 0 ) ir kitu r. 1 9 8 7 m . M a skvo s in ž in e rin ia m e sta ty b o s in s titu te s u te ik ta s tech n iko s m o k slų d a k ta ro vardas. 1 9 9 3 m . n o strifik u o ta s te c h n ik o s m o k slų h a b ilitu o to d a k ta ro vardas. M okslo va rd a i: p ro feso riu s, 1 9 8 8 m . (n o s tr ifik u o ta s 1 9 9 3 m .); docentas 1 9 7 8 m . M o kslin ė veik la : sta ty b o s technologija, ište k lių ta u p y m a s, s p r e n d im ų teorija, a u to m a tizu o ta sis p r o j e k ta v i m a s , e k s p e r tin ė s s is te m o s . D ė s to m o s io s d is c ip lin o s : s ta ty b o s d a r b ų technologija, spec.kursas; d a u g ia tikslė selektonovacija. U žsienio kalbos: vokiečių, rusų, len kų . D arbo veikla: ik i 1 9 6 8 m. b u vo M e c h a n ik o s ka te d ro s laboratorijos vedėjas, K PIVF; S ta ty b o s darbų technologijos k a ted ro s docentas (1 9 7 8 ), vyr.d ėstyto ja s (1 9 7 4 ),

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

a siste n ta s (1 9 7 3 ) , a sp ira n ta s (1 9 6 9 - 1 9 7 2 ), VISI; n u o l 9 8 5 ik i 1 9 8 7 m. v y r.m o k sl. b e n d r a d a r b is ( d o k t o r a n tū r a ) ; n u o 1 9 8 8 m . S ta ty b o s te c h n o lo g ijo s k a te d r o s p ro feso riu s; 1 9 8 7 -1 9 9 0 m e ta is S ta ty b o s technologijos k a ted ro s vedėjas; n u o 1 9 9 0 m. va sa rio m ėn . V iln ia u s in žin e rin io sta ty b o s in s titu to rekto riu s; n u o 1 9 9 0 m. spalio m ėn . V iln ia u s te c h n ik o s u n iv e rsite to rektorius; n u o 1991 ik i 1 9 9 8 m. L ietuvos m o k slo ta ry b o s n a rys; n u o 1 9 9 6 m . V iln ia u s G edim ino tech n iko s u n iv e rsite to rekto riu s. N u o 1 9 8 9 m . p r o f.h a b il.d r . E .K .Z a v a d s k a s įv a ir ių m o k s lin ių le id in ių r e d k o le g ijų n a r y s , v y r. r e d a k to r iu s : n u o 1 9 8 9 m . „ M o k slo L ie t u v a “: L ie tu v o s m o k s lin in k ų la ikra štis, vyr. redkolegijos narys; n u o 1 9 9 3 m . „ M okslas ir te c h n ik a “: L ie tu v o s m o k s lų a k a d e m ijo s ir L ie tu v o s in ž in ie r ių są ju n g o s m ė n e sin is žu r n a la s , re d a k c in ė s kolegijos narys; „ Lietuvos m o k s la s “: iliu stru o ta s m o k slo žu r n a la s L ie tu v a i ir p a sa u liu i, p a ta r ia m o s io s ta ry b o s narys; „ In žin ierių re n g im a s L ie tu v o je “, VG TU m o k slo d a rb ų rin kin ys, redakcinės kolegijos narys; Technikos enciklopedijos re d a k to rių ta r y b o s p ir m in in k a s ; n u o 1 9 9 4 m . m o k slo d a rb ų serijos „Ū kio te c h n o lo g in is ir e k o n o m in is v y s ty m a s “, m o k slin is re d a kto riu s; n u o 1 9 9 5 m . „ S ta ty b a “ VG TU ir L M A p e rio d in is m o k slo žu rn a la s, vyr. red a kto riu s; n u o 1 9 9 7 m . m o k slo ž u r n a lų „Facilitie s“ ir „Real E sta te V a lu a tio n a n d In v e s tm e n t“ v yria u sia sis red a kto riu s. N u o 1 9 9 1 m . E .K .Z a va d sku i su te ik ti garbės vardai: B altijos va lstyb ių technikos u n i v e r s i t e t ų r e k t o r i ų k o n fe r e n c ijo s p i r m i n i n k a s ; B a ltijo s v a ls ty b i ų r e k t o r ių ko n ferencijos narys; L ietuvos re k to rių konferencijos narys; Lietuvos m o k slų a ka d e m ijo s n a rys eksp erta s (1 9 9 1 ); U krainos technologinės kib ern etiko s a ka d em ijo s tikrasis narys a k a d e m ik a s (1 9 9 2 ) ; L ie tu v o s m o k slo a k a d e m ijo s n a ry s k o re s p o n d e n ta s ( 1 9 9 3 ) ; R u sijo s a rc h ite k tū ro s ir sta ty b o s a k a d e m ijo s u žsien io n a rys ( 1 9 9 6 ) ; E uropos m en ų , m o k s lų ir p ro fe sijų a k a d e m ijo s garbės n a rys (1 9 9 6 ). E .K .Z a v a d sk a s y r a 1 3 ta r p ta u tin ių o rg a n iza cijų narys, C o o peration B u re a u f o r E c o n o m ic R e se a rc h o n E a s te r n E u ro p e , B e r lin e k s p e r ta s , j a m s u t e ik t a 1 0 a p d o v a n o jim ų , ta rp j ų UNESCO UICEE garbės raštas ir sidabro a tm in im o že n k la s ( 1 9 9 7 ) , TV laipsnio D idžiojo L ietuvos k u n ig a ikščio G edim ino o rd in a s (1 9 9 6 ), L ietuvos 1 9 9 6 m e tų V a lsty b in ė m o k slo p re m ija , L ietuvos v id a u s re ik a lų m in isterijo s a tm in im o ž e n k la s "Tėvynės la b u i"( 1 9 9 6 ) . P ublikacijos: p e r 3 0 0 m oksl. darbų, tarp j ų 6 2 a ts k iri le id in ia i, v a d o v ė lia i, m o n o g r a fijo s lie tu v ių , a n g lų , v o k ie č ių , r u s ų k a lb o m is . K onferencijos: s k a ity ta 1 4 0 p ra n e š im ų resp u b likin ėse ir ta r p ta u tin ė se konferencijose; o r g a n izu o to s 2 4 konferencijos, iš j ų 6 ta rp ta u tin ė s.

ROMUALDAS SAKALAUSKAS G im ė 1 9 2 8 m. spalio 14 d. Šiauliuose. VGTU, S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s k a te d ro s docentas. D ėsto m o sio s disciplinos: p a s ta tų ir s ta tin ių sta ty b o s technologija, sta ty b o s p ro cesų technologija, sta ty b o s o rg a n iza vim a s, k o k y b ė s v a ld y m o sistem os. Iš s ila v in im a s : s ta ty b o s in ž in ie riu s , K a u n o u n iv e r site ta s , 1 9 5 0 m . D a rb o v e ik la : S ta ty b o s tech n o lo g ijo s ir m e n e d ž m e n to k a te d ro s docentas, VGTU, n u o 1 9 8 8 m .; g a m y b in is d a rb a s sta ty b o je , d a rb ų v y k d y to ja s, v a ld yb o s, tre sto vyr. in ž in ie r iu s ; S ta ty b o s m in is tr a s ; S ta ty b o s r e ik a lų k o m ite to p ir m in in k a s , 1 9 5 0 -1 9 8 8 m e ta is. M o k s lin ė v eik la : p a s ta tų s ta ty b a p e rd a n g ų ir a u k š tų k ė lim o m eto d a is; gipso ir jo d ir b in ių ta ik y m a s s ta tyb o je; sta ty b o s o rg a n iza vim a s. G arbės v a rd a i ir p rem ijo s: T SR S M in is tr ų ta r y b o s p re m ija , 1 9 8 4 m .; L ie tu v o s n u sip e ln ę s s ta ty b in in k a s , 1 9 6 1 m .; L ietu vo s D K G e d im in o IV laipsnio ordinas, 1 9 9 5 m . P ublikacijos: 2 6 p u b lik a c ijo s u ž s ie n io ir re s p u b lik in ė je sp a u d o je, ta rp j ų v a d o v ė lia i ir m e to d in ia i n u r o d y m a i. P ra n e šim a i konferencijose: k a s m e ta i 1-2 p ra n e šim a i, ta r p ta u tin ė s ir resp u b likin ės ko n feren cijo s sta ty b o s technologijos kla u sim a is.

283

284

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

JONAS ROMUALDAS ŠIMKUS G im ė 1 9 3 5 0 2 0 3 Šia u liu o se. 1 9 5 3 m . baigė Š ia u lių J. J a n o n io v. g im n a ziją , 1 9 5 8 m . - K a u n o p o lite c h n ik o s in s titu to S ta ty b o s fa k u lte tą , specialybė in žin ie riu s s ta ty b in in k a s. 1 9 5 8 -1 9 7 5 m e ta is dirbo gam yboje: p ra d ė jo m e istru N .V iln io s rajono sta ty b o se ir baigė K a im o sta ty b o s m in isterijo s p la n a v im o v a ld y b o s v iršin in k u . Per šį la ik o ta r p į p a ru o šė ir 1 9 7 5 m. a p gynė so cia lin ių m o k slų d a k ta r o disertaciją. N uo 1 9 7 0 m . p r a d ė jo d ė s ty ti V G TU b a k a la u r a m s ir m a g is tr a n ta m s , v a d o v a u ja j ų b a ig ia m ų jų d a r b ų r u o š im u i. D ė sto m o sio s d isc ip lin o s: s ta ty b o s te c h n o lo g ija ir o rg a n iza vim a s, e k o n o m ik a ir verslas, v a ld y m o stra teg ija , a u d ita s ir kt. (iš viso apie 10 disciplinų, k u rio m s p a ru o š ti k o n sp ekta i, išleistos m o k y m o p rie m o n ė s ir vadovėliai). P agrindinės m o k s lin ių ty r in ė jim ų sritys: sta ty b o s ir technologijos sistem os, sta ty b a ir v a ld y m a s, p ig ių v ie tin ių m e d žia g ų p a n a u d o jim a s , energijos ta u p y m o pro b lem o s, a p sk a ita ir a u d ita s. P a ru o šta ir a ts p a u sd in ta apie 3 5 m o k s lin ių darbų. P astoviai d a ly v a u ja ko n fe re n c ijo se (V eim a re, B u d a p e šte , Leipcige, B ra tisla vo je, M a skvo je). D alyvavo 1 9 9 1 , 1 9 9 2 , 1 9 93, 1 995, 1 9 96, 1 9 97, 1 9 9 8 m. ta rp ta u tin ė se konferencijose V iln iu je , 1 9 9 3 m . K a u n e , 1 9 9 3 - 1 9 9 4 m e ta is s ta ž a v o s i D id ž io s io s B r ita n ijo s u n iv e rsite te , L ietu vo s m o k s lin in k ų sąju n g o s narys.

SIGITAS JAKUČIONIS G im ė 1 9 7 2 0 9 14. A k a d e m in ė k v a lifika cija : 1 9 9 8 m . k u rs a i "T a rp ta u tin is sta tyb o s valdym as" Švedijos L undo universitete, 1 9 9 6 m. V ilniaus technikos universitete buvo s u te ik ta s sta ty b o s m a g istro m o k slin is laipsnis, 1 9 9 4 m . V iln ia u s tech n iko s u n iv e r site te b u vo s u te ik ta s s ta ty b o s b a k a la u r o k v a lifik a c in is la ip sn is. G a m yb in ė p a tirtis: 2 0 0 0 m. UAB "N om stata" d irekto riu s, 1 9 9 9 - 2 0 0 0 m. UAB „ R eklam os linija" d ire k to riu s, 1 9 9 8 - 2 0 0 0 m . UAB "P rom enadas" (vėlia u UAB "P rom enado s ta ty b a ”) są m a tin in k a s - d a rb ų vykd yto ja s, 1 9 9 7 - 1 9 9 8 m. S ta ty b o s ir u rb a n istiko s m inisterijos U žsienio ryšių ir investicijų d e p a rta m e n to Inform acijos ir a n a lizės sk y ria u s viršininkas. Po S ta tyb o s ir u rb a n istik o s m in isterijo s likv id a v im o -A plinkos m in isterijo s V isuom enės in fo rm a v im o ir leidybos sk y r ia u s vy ria u sia sis specialistas, 1 9 9 7 m . vyr. in sp ekto riu s V iln ia u s G ed im in o tec h n ik o s u n iv e rsite to u žsien io ryšių direkcijoje, 1 9 9 5 - 1 9 9 7 m. v a d y b in in k a s ir d a rb ų v y k d y to ja s UAB "Repetys". A k a d e m in ė p a tirtis: 1 9 9 6 - 2 0 0 0 m. d o k to r a n ta s V iln ia u s G e d im in o te c h n ik o s u n iv e r s ite te . D ė sto m o sio s d iscip lin o s: o p e r a c ijų ty r im o m e to d a i, s t a ty b o s fi r m o s o r g a n i z a v im a s ir v e ik la , įm o n ė s o rg a n iz a v im a s ir e k o n o m ik a , s ta ty b o s te c h n o lo g ija . K o n fe re n c ijo s: 7 m o k slin ė s konferencijos ir se m in a r a i V ilniuje 1 9 9 7 - 1 9 9 9 m. P ag rin d in ės m o k slin ių ty rin ė jim ų kryp tys: se n a m iesčių renovacija, IT sta tyb o je. P ublikacijos: a ts p a u s d in ti 9 m o k slin ia i darbai.

NATALIJA LEPKOVA G im ė V iln iu je 1 9 7 5 m eta is. M o kslo sritis - p a s ta tų ū k io v a ld y m a s. Išsila ­ v in im a s: d o k to r a n tė (n u o 1 9 9 9 m . rugsėjo m ėn. ik i d a b a r), S ta ty b o s technologijos ir vadybos katedra. V ilniaus G edim ino technikos universitetas, sta tyb o s va ld ym o m agistro laipsnis (1 9 9 8 m . birželio m ė n .), sta ty b o s b a ka la u ro laipsnis (1 9 9 6 m. birželio m ėn .). D arbo veikla: S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ra , d o k to r a n tė (n u o 1 9 9 9 m. rugsėjo m ėn. ik i d a b a r). G eotechnikos ka ted ra , tec h n in ė a sisten tė (1 9 9 7 m. sausis 1 9 9 8 m. sp a lis). S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s ka te d ra , m o kslo asisten tė (n u o 1 9 9 8 m. rugsėjo ld . ik i 1 9 9 9 rugpjūčio 31 d .). S ta ty b o s technologijos ir va d yb o s k a ted ra , m e to d in in k ė (n u o 1 9 9 9 sa u sio m ėn. ik i d a b a r). P ublikacijos: p a sk e lb to s 5 m o k s lin ė s p u b lik a c ijo s . M o k s lin ė s s ta ž u o tė s : L e n k ija , P o z n a n ė s te c h n o lo g ijo s u n iv e rsite ta s (1 9 9 9 ) ; S u o m ija , H elsin kio tech n iko s u n iv e rsite ta s (1 savaitė, 1 9 9 9 ); D anija, A a lb o rg o u n iv e rsite ta s ( 2 0 0 0 0 2 -0 5 ).

285

STATYBOS MOKSLO STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE

GINTAUTAS AMBRASAS G im ė 1 9 6 5 va sa rio 2 7 d. V ilniuje. 1 9 9 0 m. baigė V iln ia u s in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to S ta ty b o s fa k u lte tą . 1 9 9 2 m . baigė V TU m a g istra n tū r ą , su te ik ta s in žin erijo s m o k slų m a g istro laipsnis. 1 9 9 2 -1 9 9 7 m etais studijavo VGTU dokto ra n tū ro je. 1 9 9 3 m. 3 m ėn. s ta ž u o tė p a g a l PHARE p ro g r a m ą G lam organo un iversitete, Velsas, J u n g tin ė K aralystė. 1 9 9 7 m . VGTU a p g in ta d a k ta ro disertacija te m a "D aug ia b u čių g y v e n a m ų jų n a m ų šilu m in ė s renovacijos sp re n d im ų sistem o tech n in is įvertinim as". 1 9 9 8 - 2 0 0 0 m. - VG TU S ta ty b o s fa k u lte to m o k slo p ro d e k a n a s, n u o 2 0 0 0 m. - VGTU e k o n o m ik o s d ire k to riu s. D ėsto m o sio s disciplinos: n e k iln o ja m o jo tu r to va d yb a ; že m ė s ir s ta tin ių v e rtin im a s, n e k iln o ja m o jo tu r to va ld y m a s. M o k s lin ia i interesai: p a s ta tų šilu m in ė renovacija, n ekiln o ja m o jo tu rto vadyba, nekiln o ja m o jo tu rto eko n o m ika . Yra paskelbęs 1 0 p u b lik a c ijų , p e rs k a itę s 6 p ra n e š im u s konferencijose.

SIGITAS MITKUS G im ė 1 9 6 2 12 1 7 d. Plungėje. VGTU S ta ty b o s technologijos ir vadybos katedros docentas. 1981 m . baigė P lungės S ta ty b o s te c h n ik u m ą ir įgijo te c h n ik o -s ta ty b in in k o kvalifikaciją. Tais p ačiais m etais įstojo į V ilniaus in žin erin io sta ty b o s in s titu to S ta tyb o s fa k u l te t o p r a m o n in ė s ir civilinės sta ty b o s specialybę. 1 9 8 5 m . baigė V ISI ir įgijo in žin ie ria u s s ta ty b in in k o kva lifika ciją . Tais pačiais m e ta is pra d ėjo d irb ti su sivien ijim e "M etalas" in ž in ie r iu m i k o n str u k to r iu m i. 1 9 8 8 m . p ra d ėjo d irb ti V ISI S ta ty b o s d a rbų technologijos ir m e c h a n iza v im o la boratorijoje ja u n e s n iu o ju m o k s lin iu b e n d ra d a rb iu ir įsto jo į a sp ira n tū r ą V ISI S ta ty b o s d a rb ų technologijos kated ro je. 1 9 9 2 m . a p gynė te c h n ik o s m o k slų k a n d id a to disertaciją. N u o 1991 m . g ru o d žio m ėn. ik i 1 9 9 2 m. rugpjūčio m ėn . dirbo S ta ty b o s technologijos k a ted ro je a sisten tu . N u o 1 9 9 3 m . dirba VG TU S ta ty b o s technologijos ir v a d yb o s ka ted ro je vyr. a sisten tu , d o cen tu (n u o 1 9 9 7 va sa rio 2 d .). N u o 1 9 9 2 m. rugsėjo ik i 1 9 9 4 m. vasario dirbo UAB "SD L" d ire k to riu m i. N u o 1 9 9 4 m . rugsėjo m ėn. ik i 1 9 9 7 m. b a la n d žio m ėn. dirbo A B "Lithun" m a rk e tin g o d ire k to riu m i. N u o 1 9 9 9 m. sausio m ėn. ik i 2 0 0 0 m. kovo m ėn. dirbo VGTU eko n o m iko s d ire k to riu m i. N u o 1 9 9 7 m. gegužės m ėn. y r a Švedijos bendrovės "GYPROCAB" atstovas L ietuvoje. M o k s lin ių in teresų sritis: sp re n d im ų p r iė m im o teorija, sta ty b o s p r o d u k tų iš gipso n a u d o jim o technologijos, sta ty b o s teisė. D ėstom osios disciplinos: sta ty b o s m a rketin g a s. U žsienio kalbos: rusų, anglų. Publikacijos: 2 0 p u b lik a c ijų ta rp ta u tin iu o se ir resp u b likin iu o se leidiniuose. P ra n ešim a i konferencijose: 6 p ra n e š im a i respublikinėse ir ta r p ta u tin ė se konferencijose.

SAULIUS RASLANAS G im ė 1961 m . gegužės 4 d. V ilniuje. S ta ty b o s in ž in ie riu s d a k ta r a s docentas. 1 9 6 8 - 19 7 1 m . m o k ė si B o b ė n ų k. (Ig n a lin o s ra j.) p ra d in ė je m o k y k lo je . 1 9 7 2 1 9 7 9 m. m o k ė si V iln ia u s 3 5 vid u rin ė je m o kyklo je. 1 9 7 9 - 1 9 8 4 m. stu d ija v o V ilniaus in ž in e rin io sta ty b o s in s titu to (V ISI) S ta ty b o s fa k u lte te , k u r į 1 9 8 4 m . baigė, įg y d a m a s sta ty b o s in ž in ie ria u s k v a lifika ciją . 1 9 8 4 - 1 9 8 7 m . - V ISI G e lžb e to n in ių k o n stru k c ijų k a te d ro s sta žu o to ja s. 1 9 8 7 - 1 9 9 0 m. - V ISI G elžb eto n in ių k o n stru k c ijų ka te d ro s a sp ira n ta s. 1 9 9 0 - 1 9 9 2 m. - V ISI K o n stru k c ijų b a n d y m o la b o ra to rijo s in žin ie riu s. 1 9 9 2 m . birželio 2 6 d. a p g in ta tech n iko s m o k slų k a n d id a to (d a k ta r o ) disertacija. P rofesinė veikla: 1 9 9 2 - 1 9 9 4 m. UAB "Revika" direktorius. 1 9 9 4 m. V iln ia u s tech n iko s u n iv e rsite to S ta ty b o s technologijos ir m e n e d žm e n to k a te d ro s vyr. a sisten ta s. 1 9 9 5 lap kričio 3 - g ru o d žio 2 2 d. sta ža v o si D anijos H orsenso a u kšto jo je sta ty b o s m o k y k lo je . 1 9 9 6 m . S ta ty b o s technologijos ir m e n e d žm e n to k a ted ro s docentas. 1 9 9 6 lapkričio 6 d.- 1 9 9 7 b a la n d žio 1 d. sta ža v o si Leipcigo a u k što jo je technikos, e k o n o m ik o s ir k u ltū ro s m o k y k lo je . 1 9 9 8 m . A D B "Preventa" tu rto d r a u d im in ių įv y k ių su re g u lia v im o ekspertas. 1 9 9 8 m . ko vo 9 d. išla ik y ta s kva lifik a c in is n e k iln o ja m o jo tu r to v e rtin to jo

286

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

eg za m in a s. 1 9 9 9 m . p a s k ir ta s VG TU T u rto v e rtin im o m o k slo centro d ire k to riu m i. N u o 2 0 0 0 m. k v a lifik a c in ė s n e k iln o ja m o jo tu r to v e rtin to jų (2 ly g m u o ) e g za m in ų ko m isijo s narys. D ėsto m o sio s disciplinos: n ekiln o ja m o jo tu r to v e rtin im o p a g rin d a i (b a k a la u r a m s ir m a g is tr a n ta m s ), že m ė s ir s ta tin ių v e r tin im a s (m a g is tr a n ta m s ), n ekiln o ja m o jo tu r to a g e n tų v e ik la (m a g is tra n ta m s ), n e k iln o ja m o jo tu r to d ra u d im a s (m a g is tr a n ta m s ). U žsienio kalbos: vokiečių, rusų. P ublikacijos: p a sk e lb ta apie 1 7 m o k s lin ių s tr a ip s n ių m ū s ų ir u ž s ie n io sp a u d o je , m o k o m o ji k n y g a , 3 p a s k a itų k o n s p e k t a i I n t e r n e to t i n k la l a p y je . P r a n e š im a i k o n fe r e n c ijo s e : 5 p r a n e š im a i resp u b likin ėse ir ta r p ta u tin ė se konferencijose.

VAIDOTAS ŠARKA G im ė 1 9 7 0 m . b irželio 2 9 d. B irštone. D a k ta ra s (te c h n ik o s m .). Išsila vin im a s: 19 8 8 m . baigė B iršto n o v id u rin ę m o k y k lą . Tais pačiais m eta is įstojo į V ilniaus technikos u n iv e rsite tą (V TU ), k u r į baigė 1 9 9 3 m ., įg y d a m a s in žin ie ria u s d ip lo m ą . 1 9 9 3 m. sta ža v o si G la m o rg a n o u n iv e rsite te (UK, Velsas). 1 9 9 5 m e ta is baigė V TU sta tyb o s fa k u lte to m a g istra n tū r ą . 1 9 9 5 m . sta ža v o si G la m o rg a n o u n iv e rsite te (UK, Velsas), stu d ija vo sta tyb o s va ld ym o , sta ty b o s k o n stru k c ijų kursus, dom ėjosi p ro g ra m in e įranga, sk ir ta sp ręsti s ta ty b ų tech n o lo g ijo s ir o rg a n iza v im o u žd a v in iu s. 2 0 0 0 m. V ilniaus G edim ino te c h n ik o s u n iv e rsite te a p g yn ė d a k ta r o disertaciją tem a : "D a u g ia kriterin ių s p r e n d im ų sin te zė , p a r e n k a n t ra c io n a liu s p a s ta tų te c h n o lo g in iu s-o r g a n iza c in iu s va ria n tu s", s u te ik ta s te c h n ik o s m o k slų d a k ta r o vardas. D arbo p a tirtis: 1 9 9 1 -1 9 9 2 m e ta is - V TU S ta ty b o s technologijos ka te d ro s la boratorijos o p eratorius; 1 9 9 3 -1 9 9 4 m e ta is V TU S ta ty b o s tech n o lo g ijo s ir m e n e d žm e n to k a te d ro s la b o ra to rijo s a sistentas; 1 9 9 4 -1 9 9 5 m eta is - VTU S ta ty b o s technologijos ir m e n e d žm e n to ka tedros laboratorijos vedėjas; nuo 1 9 9 6 m . vasario m ėn. - UAB "Bitė GSM" b a zin ių stočių s ta tyb o s priežiūros inžinierius. Išsp a u sd in to s 4 p u b lika cijo s respublikiniuose ir ta rp ta u tin iu o se leidiniuose, da lyva v o 2 konferencijose.

287

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE

KETVIRTAS SKYRIUS

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE

4.1. KTU PANEVĖŽIO FILIALO TECHNOLOGIJOS FAKULTETO STATYBOS TECHNIKOS KATEDRA Statybos inžinerijos studijos Panevėžyje buvo kukliai pradėtos prieš 39 metus, kai 1961 m. rugsėjo 1 d. mūsų mieste įsteigtas KPI vakarinis skyrius. Čia buvo pradėti rengti pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai. Pirmąją 29 inžinierių statybininkų laidą 1967 metais išleido jau gerokai sustiprėjęs, iš vakarinio skyriaus į vakarinį fakultetą pertvarkytas (1965 m.) KPI periferinis padalinys. Labiausiai įsimintinos pirmųjų Panevėžyje parengtų diplomuotų inžinierių statybininkų pavardės: Regina Tiškevičienė, Benjaminas ir Balys Briedžiai, Romualdas Uziela, Petras Zubas, Julius Daliboga ir kiti. Statybos technikos katedra (iki 1999 m. ji vadinosi Statybinės technikos katedra) KPI Panevėžio vakariniame fakultete įsteigta 1970 m. liepos 2 d. Katedrai įsteigti prielaidas sudarė jau iki jos įkūrimo fakultete dirbę KPI absolventai statybininkai Vytautas Venckevičius, Kazimieras Ilginis, LZUA absolventas hidrotechnikas Mindaugas Žukauskas ir kiek vėliau atvykę, KPI aspirantūros studijas baigę Viktoras Lukoševičius, Valerijus Keras ir architektas Česlovas Ribokas. Ilgainiui, didėjant studentų skaičiui ir augant darbų apimčiai, didėjo ir katedros personalas. Katedros dėstytojų gretas papildė jau pačių panevėžiečių parengti inžinieriai statybininkai: Algimantas Šuminas, Juozas Neviera, Juozas Štaras, Irena Preidienė. Katedrai nuo įsteigimo iki 1981 m. birželio 30 dienos vadovavo doc. dr. V.Lukoševičius, iki 1986 m. birželio 30 d. - doc. dr. K.Ilginis, iki 1992 m. gegužės 25 - doc. dr. V.Venckevičius. Nuo 1992 m. gegužės 24 d. katedros vedėjas vėl doc. dr. V.Lukoševičius. Statybos inžinerijos mokslai visada buvo patrauklūs žingeidžiam Panevėžio krašto jaunimui. KPI Panevėžio fakultete parengtus pramoninės ir civilinės statybos, vandentiekio ir kanalizacijos (19681983 ) specialybių inžinierius dabar sutinkame daugelyje Panevėžio krašto projektavimo, statybos įmonių, mokymo įstaigų. Jie daug prisidėjo puošiant Panevėžį ir jo kraštą naujais statiniais. Didžioji absolventų dauguma dirbo ar dirba garsėjančioje pažangiomis gamybos ir darbo organizavimo formomis, naujomis technologijomis, aukštu darbo našumu ir kokybe AB "Panevėžio statybos trestas" (anksčiau - Panevėžio parodomasis statybos trestas). Katedros absolventų vadovaujamos statybininkų brigados statė Panevėžio pramonės įmones: „Ekraną", Stiklo fabriką, Autokompresorių gamyklą, Tiksliosios mechanikos gamyklą, Naftos bazę ir kt. Ne be absolventų pagalbos įrengta Panevėžyje tūkstančiai kvadratinių metrų naujų šaligatvių, asfaltuotų gatvių, viadukų, teritorijų sutvarkymo darbų, pastatyta gyvenamųjų namų naujuose kvartaluose.

288

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Panevėžio filiale dabar rengiami statybos inžinerijos bakalaurai ir statybos inžinieriai. Šios kvalifikacijos kol kas geriausiai atitinka regiono statybos įmonių struktūrą ir specialistų poreikį. Diplomuoti inžinieriai statybininkai gali projektuoti pramonės, gyvenamuosius ir kitos paskirties pastatus ir statinius, vadovauti naujoms statyboms, rekonstruoti, renovuoti esamus pastatus ir statinius, juos prižiūrėti ir remontuoti, dalyvauti komerciniuose ir gamybiniuose ryšiuose su užsienio partneriais. Kiekvienais metais norinčių studijuoti statybą KTU Panevėžio filiale nuolat didėja. Naudojant ekspertinio įvertinimo metodą, esame apskaičiavę, kad statybos inžinierių KTU Panevėžio filiale reikia rengti 2-3 kartus daugiau, nei rengiama. Šiuo metu Statybos technikos katedroje dirba 4 docentai, 2 vyr. asistentai po 0,5 etato, 2 asistentai, 1 asistentas 0,5 etato, 2 asistentės už valandinį atlyginimą. Statybos inžinerijos bakalaurams katedros darbuotojai dėsto 35 modulius, statybos diplomuoto inžinieriaus studijose - 12 modulių. Kitų Panevėžio filialo specialybių studentams katedros dėstytojai skaito inžinerinės ir kompiuterinės grafikos, teorinės mechanikos, aplinkosaugos modulius. Katedra planuoja darbuotojų gretas papildyti jaunais specialistais ir kviečiamais mokslininkais. Svarbiausios katedros laboratorijos: statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandymo, inžinerinės geologijos ir gruntų mechanikos, inžinerinės geodezijos ir kt. Katedroje yra pagrindinė statinių ir statybinių konstrukcijų bandymo įranga. Tai hidrauliniai presai, bandymo mašinos, tenzometrinė, ultragarsinė aparatūra. Vakuuminės technikos ir technologijos laboratorijoje yra unikalūs šiuolaikiniai vakuuminiai agregatai, įgalinantys tyrinėti šilumos pralaidumą ribojančias plėveles. Katedros moksliniai tiriamieji darbai susiję su Lietuvos projektavimo ir statybos įmonėms aktualių problemų sprendimu. Svarbiausios katedros mokslo kryptys anksčiau buvo šios: betoninių gelžbetoninių elementų stiprumo ir deformacijų tyrimas, laikančiųjų statybinių konstrukcijų būklės tyrimas ardančiais ir neardančiais metodais bei jų patikimumo įvertinimas, betono ir gelžbetonio gamybos bei statybinio laužo panaudojimo galimybių tyrimas, naujų konstrukcinių medžiagų (stikloplasčių, betonų su užpildais iš gamybos atliekų ir kt.) kūrimas ir savybių tyrimas, sluoksniuotų plastmasių ir klijuotų sujungimų darbo tyrimas, veikiant statinėmis ir dinaminėmis apkrovomis. Šių mokslinių darbų pagrindu parengtos ir apgintos trys daktaro disertacijos. Darbų rezultatai įdiegti Prienų sportinės aviacijos, Lietuvos gelžbetoninių konstrukcijų ir gaminių gamyklose, naudojami atliekant statinių ir statybinių konstrukcijų techninės būklės ekspertizes. 1972 m. ir 1974 m. katedra yra išleidusi mokslo darbų rinkinius "Deformacijų koncentracija mikroobjektuose, detalėse ir konstrukcijose". Geriausių rezultatų Statybos technikos katedroje pasiekta laikančiųjų konstrukcijų stiprumo tyrimo ir bandymo srityje. Jie apibendrinti mokslinėse publikacijose ir išleistose mokymo priemonėse. Atskiri katedros darbuotojai nemažai prisideda prie studijų proceso gerinimo visame KTU Panevėžio filiale, analizuodami studentų laiko sąnaudas, atlikdami įgytų žinių ir gebėjimų išliekamumo ir absolventų inžinerinės veiklos tyrimus. Dabartiniu metu atliekami tyrimai, susiję su naujais statybos verslo uždaviniais: statinių rekonstrukcija ir remontu (atstatymu, restauravimu ir kt.) bei esamų statinių apšiltinimo klausimais. Ypač svarbūs yra langų stiklų ir atitvarinių konstrukcijų padengimo termoizoliacinėmis plėvelėmis technologijų ir jų efektyvumo tyrinėjimai. Sudarytos prielaidos kurti bandomųjų pavyzdžių gamybos technologijas ir įrangą, kokybės kontrolės bei valdymo metodus ir prietaisus. Dirbdamos drauge, "Technologijų tyrimo" ir "Statybinių medžiagų ir konstrukcijų" mokslo grupės jau sukūrė keletą šiuolaikinių šilumos pralaidumą ribojančių plėvelių ant stiklo ir polimerinio pagrindo technologijų, kokybės kontrolės metodų, taip pat prietaisų plėvelių storiui matuoti. Nustatyti rodikliai, apibūdinantys dangų kokybę ir sluoksnių ilgaamžiškumą. Tyrinėjamos vienasluoksnės ir daugiasluoksnės dangos ir jomis padengti stiklų paketai.

IŠLEISTA ABSOLVENTŲ: diplomuotų statybos inžinierių 1961-1967 m. - 29; 1967-1973 m. - 98; 1973 - 1979 m. - 98; 1979 - 1985 m. - 110; 1985 1991 m. - 118; 1991 - 1997 m. - 42; 1997 - 1999 m. - 9;

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE

289

diplomuotų vandentiekio ir kanalizacijos statybos inžinierių 1968 - 1974 m. - 13; 1974 - 1980 m. - 77; 1980 - 1983 m. - 39; statybos inžinerijos bakalaurų 1989 - 1994 m. - 9; 1994 - 1999 - 31.

APGINTOS DISERTACIJOS 1. A.Suminąs.

Apie įtempimų laukus ir suirimą elementuose su plyšiais, gniuždomuose necentrinėmis vietinėmis apkrovomis, 1972. 2. V.Venckevičius. Betoninių elementų stiprumo ir deformacijų tyrimas esant trumpalaikiam statiniam vietiniam gniuždymui plieniniais spaudais, 1975. 3. K.Ilginis. Kontaktiniu stiprumu pagrįstų netiesioginių bandymo metodų tyrimas nustatant pilkojo špižiaus markę, 1975. Ilgesnį laiką katedroje dirbo arba dirba šie etatiniai dėstytojai: vyr. asist. Gintautas Nemickas (1970 - 1995), doc. dr. Viktoras Lukoševičius (nuo 1970), doc. dr. Kazimieras Ilginis (nuo 1970), doc. dr. Valerijus Keras (1970 -1980), doc. dr. V.Venckevičius (nuo 1970), vyr. asist. Česlovas Ribokas (nuo 1970), doc. dr. Mindaugas Žukauskas (nuo 1970), vyr. asist. Leonas Masiliūnas (nuo 1970), vyr. dėst. dr. Algimantas Suminąs (1972 -1976), vyr. asist. Juozas Neviera (nuo 1973), asist. Juozas Štaras (1978 - 1987), vyr. asist. Rimantas Kubilinskis (1978 - 1994), asist. Raimundas Pilkauskas (nuo 1987), asist. Kęstutis Lukoševičius (nuo 1988), Irena Preidienė (1989 -1999), hab. dr. Eugenijus Žvykas (1995 - 1996).

KATEDRŲ VEDĖJAI V iktoras L u k oševičiu s (1970-1981, nuo 1992 m. iki dabar). Gimė 1939 m. rugpjūčio mėn. Kaune. 1957 metais baigė Kauno politechnikumą ir įgijo techniko statybininko, 1962 metais baigė KPI ir įgijo inžinieriaus geodezininko kvalifikaciją. 1962 - 1963 m. KPI Geodezijos katedros asistentas, 1963 -1966 m. - KPI aspirantas. 1966 metais apgynė daktaro disertaciją, 1970 metais suteiktas docento vardas. Daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių autorius. Franklino universiteto ir Ohajo valstybinio universiteto (JAV, 1994 - 1995) prof. stažuotojas. NATO ir Italijos nacionalinės mokslo tarybos tarptautinio konkurso stipendijai gauti nugalėtojas (1996). Stažuotė Neapolio universitete (Italija, 1997). Įtrauktas į tarptautinius biografinius žinynus. K azim ieras Ilgin is (1981 - 1986). Gimė 1941 m. kovo 13 d. Plungės raj. Kumžaičių kaime. 1965 m. baigė KPI ir įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1975 metais apgynė mokslų daktaro disertaciją, 1985 metais suteiktas docento vardas. Nuo 1992 metų KTU Panevėžio fakulteto dieninio skyriaus prodekanas. Lietuvos mokslininkų sąjungos narys. Daugiau kaip 20 mokslinių publikacijų autorius. V ytautas V en ck evičiu s (1986 - 1992). Gimė 1937 m. spalio 20 d. Pakruojo raj. Mišeikių kaime. 1962 metais baigė KPI ir įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1975 metais apgynė mokslų daktaro disertaciją, 1980 metais suteiktas docento vardas. Parengė 8 mokymo priemones, tarp jų du vadovėlius (su bendraautoriais). Įrengė mokomąją statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandymo laboratoriją. Yra nuolatinis studentų diplominių ir baigiamųjų darbų vadovas. Pagrindinė mokslinės veiklos kryptis - statyba (statybinės medžiagos ir konstrukcijos). Paskelbė per 40 mokslinių publikacijų.

290

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

4.2. KTU ŠIAULIŲ POLITECHNIKOS FAKULTETO INŽINERINĖS STATYBOS KATEDRA Inžinerinės statybos katedra įkurta 1971 09 01, pertvarkius Techninių disciplinų katedrą į dvi: Inžinerinės statybos ir Mechaninės technologijos. Iš pradžių katedroje dirbo 6 dėstytojai. Pirmasis katedros vedėjas buvo doc. dr. I. Cypinąs. Jam išvykus dirbti į Afganistaną, nuo 1972 09 01 iki 1974 09 01 laikinai katedros vedėjo pareigas ėjo vyr dėst. A. Špokas. Nuo 1976 03 01 katedros vedėju buvo doc. dr. I. Židonis. Pasibaigus jo kadencijai, nuo 1987 11 01 iki 1993 09 01 katedrai vadovavo doc. dr. M. Pelikša. Svarbiausia katedros paskirtis - statybos profilio studijų organizavimas busimiesiems pramoninės ir civilinės statybos inžinieriams. Katedros dėstytojai studentams dėstė braižomąją geometriją, statybines medžiagas, medžiagų atsparumą, statybinę mechaniką, pramoninių ir civilinių pastatų architektūrą, gelžbetonio ir mūro konstrukcijas, inžinerinę geodeziją ir kitus studijų programoje numatytus specialybės dalykus. Nuo pirmosios statybininkų laidos, kuri buvo išleista 1965 m., vakariniame skyriuje parengta per 500 statybos inžinierių. Ilgesnį laiką etatiniais dėstytojais katedroje dirbo: vyr. dėst. Antanas Špokas (1971 - 1993), doc. dr. Leonas Lindišas (1971 - 1987), doc. dr. Danutė Lapienienė (1971 - 1981), vyr. dėst. Bronius Augustinavičius (1971 - 1976), doc. dr. Ipolitas Židonis (1971 - 1993), doc. dr. Kazys Šleževičius (1973 - 1993), vyr. dėst. Algimantas Rugienius (1978 - 1991), doc. dr. Mykolas Pelikša (1979 1993), vyr. dėst. Jonas Roličius (1977 - 1993), asist. Aleksas Melys (1978 - 1993), asist. Alfonsas Jurgaitis (1977 - 1988). 1985 - 1993 m.vyr. laborante katedroje dirbo Vitalija Zaurienė. Rengiant pramoninės ir civilinės statybos inžinierius katedrai talkino nemažas būrys Šiaulių miesto vadovaujančiųjų inžinierių, kurie įvairiu laiku dėstė bendruosius inžinerinius dalykus arba specialybinius dalykus, tokius kaip statybos darbų organizavimas ir planavimas, statybos ekonomika. Iš jų pam inėtini: I. Butkienė, J. Černiauskas, E. Prišm antas, J. Ruplėnas, L. Matusevičienė, Z. Kavaliauskas, G. Tamošiūnaitė, G. Urbonas, L. Zabulis, J. Meškauskas, J. Šarakauskas, A. Mažuika, V. Gabrielaitytė, L. Giežytė, E. Baliutavičienė. Valstybinėms egzaminų komisijoms vadovavo patyrę statybininkai B. Češkevičius, A. Gvazdikas, J. Klimavičius, Z. Kavaliauskas. Inžinerinės statybos katedros kolektyvas per visą katedros egzistavimo laikotarpį dėjo daug pastangų rengiamų inžinierių kokybei gerinti. Buvo įrengiamos ir atnaujinamos mokomosios bei mokslinės laboratorijos, katedros dėstytojai kėlė kvalifikaciją stažuotėse bei kvalifikacijos kėlimo fakultetuose, vykdė biudžetinius bei ūkiskaitinius mokslo tiriamuosius darbus. Fakultetui įsigijus elektroninę skaičiavimo mašiną (ESM) „Rūta - 110", vieni iš pirmųjų jos naudotojų buvo doc. L. Lindišas, kuris sukūrė ESM panaudojimo programas statybinės mechanikos bei medžiagų atsparumo disciplinų uždaviniams spręsti, ir doc. I. Židonis, kuris parengė programas gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimui bei tyrimui. Doc. K. Šleževičius ir doc. I. Židonis daug prisidėjo vadovaujant ir talkinant statybininkams, statantiems naujuosius fakulteto rūmus, o juos įsisavinant dirbo visas katedros kolektyvas: doc. L. Lindišas ir vyr. dėst. J. Roličius perkėlė ir įkūrė statybinių konstrukcijų laboratoriją, doc. I. Židonis įkūrė statybinių konstrukcijų laboratoriją, doc. M. Pelikša atnaujino ir įkūrė statybinių medžiagų, doc. K. Šleževičius - pamatų pagrindų, asist. A. Jurgaitis - šildymo, vandentiekio laboratorijas, vyr. dėst. A. Špokas - architektūros kabinetą. Atnaujinant laboratorinę bazę katedrai padėjo susivienijimas „Venta", Namų statybos kombinatas. Inžinerinės statybos katedros mokslininkai palaikė glaudžius ryšius su miesto įmonėmis ir statybinėmis organizacijomis. Jų užsakymu vykdė ūkiskaitinius mokslinio tyrimo darbus, kurių rezultatai buvo įdiegti Šiaulių remonto - statybos valdyboje, „Rūtoje", Stambiaplokščių namų detalių gamykloje, Gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje ir kt. Šiuos darbus vykdė doc. I. Židonis, doc. K. Šleževičius, doc. M. Pelikša, doc. L. Lindišas, vyr. dėst. A. Špokas ir kt.

STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE

291

Be to, katedroje buvo atliekami biudžetiniai mokslo tiriamieji darbai: „Įtempimų koncentracijos tyrimai nedidelėmis aikštelėmis gniuždomuose elementuose" (doc. K. Šleževičius, doc. L. Lindišas, vyr. dėst. J. Roličius), ,Antikorozinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimai" (doc. M. Peliksą, vyr. dėst. A. Špokas), „Strypinių gelžbetoninių konstrukcijų deformacijų įtempimo būvio skaičiavimo teorijos varianto pagrindai" (doc. I. Židonis) ir kt. 1981 - 1985 m. Inžinerinės statybos katedros dėstytojai paskelbė 25 mokslinius straipsnius, perskaitė 17 pranešimų konferencijose. 1993 m. buvo parengti 24 inžinieriai statybininkai. Tai buvo paskutinė gausesnė laida. Žemesniuose kursuose liko tik po kelis statybos specialybės studentus. Sumažėjus jų skaičiui, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. Inžinerinės statybos katedra buvo panaikinta, o dėstytojai perkelti į Mechaninės technologijos katedrą. Dabar, įkūrus Šiaulių universitetą ir didėjant priimtų studentų skaičiui į šią specialybę, daug ką teks pradėti iš naujo.

4.3. KPI KLAIPĖDOS VAKARINIO FAKULTETO STATYBINIŲ DISCIPLINŲ KATEDRA Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinis skyrius buvo įsteigtas 1959 m. rugsėjo 1 d. ir į jį priimti pirmieji 75 studentai. Skyriaus vedėju buvo paskirtas A. Šimkus.Didėjant studentų ir dėstytojų skaičiui, po dvejų metų 1961 m. rugsėjo 1 d. vakarinis skyrius buvo pertvarkytas į vakarinį fakultetą. Čia, kaip ir kitų miestų KPI vakariniuose fakultetuose, ilgą laiką neatsitraukiant nuo darbo buvo rengiami plačiausio profilio inžinieriai, dirbantys įvairiose pramonės srityse. Daugiausiai buvo rengiama mechanikos, elektrotechnikos, pramoninės ir civilinės statybos srities inžinierių, nes šios srities specialistų labiausiai stokojo auganti Klaipėdos pramonė. Vakarinis fakultetas pirmaisiais gyvavimo metais stokojo auditorijų, laboratorijų ir dėstytojų. Jam didelę materialinę paramą suteikė miesto administracija, skirdama lėšų pastato statybai. Iki tol kurį laiką vakarinis fakultetas naudojosi Klaipėdos politechnikumo patalpomis ir laboratorijomis. Dėstytojų kolektyvo branduolį sudarė darbuotojai, kurie persikėlė dirbti ir gyventi į Klaipėdą, dalį pedagoginio krūvio atlikdavo dėstytojai, atvykdami į trumpalaikes komandiruotes iš Kauno. Pirmieji dėstytojai nuolatiniam darbui atvykę iš Kauno doc., chem. m. k. O. Tučaitė (dėstė bendrąją chemiją ir statybines medžiagas), doc., t. m. k. L. Vaicekauskas ir V. Svetlauskas (dėstė statybines konstrukcines disciplinas), vyr. dėst. M. Remišauskas (dėstė teorinę mechaniką, medžiagų atsparumą ir statybinę mechaniką). Greta buvo ieškoma patyrusių aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių Klaipėdos įmonėse ir projektavimo organizacijose, kurie galėtų dėstyti studentams, įvairias technologines disciplinas. 1963 m. rugsėjo 1 d. suskaidžius inžinerinių disciplinų katedrą, buvo įsteigta Statybinių disciplinų katedra, kuri rūpinosi statybos srities inžinierių rengimu. Šiai katedrai be statybinių disciplinų buvo pavesta dėstyti dalį bendrainžinerinių: medžiagų atsparum ą, teorinę mechaniką, braižom ąją geometriją, bendrąją chemiją. Katedrai priklausė medžiagų atsparumo, hidraulikos, statybinių medžiagų ir bendrosios chemijos laboratorijos. Dėl katedroje dėstomųjų disciplinų įvairovės atitinkamai buvo vykdomi įvairių sričių moksliniai darbai, pvz., įtemptai armuotų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo tobulinimo klausimai, statybos darbų technologijos organizavimo ir ekonomikos problemos, plieno ir plieninių konstrukcijų tyrimai, aukštųjų politioninių rūgščių kompleksinių druskų tyrimai ir kiti. Katedroje buvo dirbamas ir išradybos darbas. Jos darbuotojai gavo 7 išradimų autorinius pažymėjimus. Aktyviai veiklai fakulteto kolektyvą skatino buvę dekanai: doc. chem. m. k. O.Tučaitė (nuo 1961 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. vasario 1 d.), doc. t.m.k. L. Vaicekauskas (nuo 1969 m. vasario 1 d. iki 1978 m lapkričio 30 d.), doc. dr. A. Brėskis (nuo 1975 m. gruodžio 15 d. iki 1978 m. gruodžio 1 d.), doc. dr. J. Šatas (nuo 1978 m. gruodžio 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.).

292

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Statybinių disciplinų katedros vedėjais dirbo: vyr. dėst. M. Remišauskas (nuo katedros įkūrimo iki 1965 m. rugsėjo 1 d.), doc. t. m. k. L. Vaicekauskas (nuo 1965 m. rugsėjo ld. iki 1977 m. rugsėjo 1 d.), doc. t. m. k. K Blaževičius (nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d.), po to vėl doc. t. m. k. L. Vaicekauskas (iki fakulteto perėjimo į Klaipėdos universitetą 1991 m. sausio 1 d.). Pereinant į Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto struktūrą, Statybinių disciplinų katedroje dirbo 11 dėstytojų, iš jų 8 mokslų daktarai, docentai. Ši katedra savo veiklos ketvirtąjį dešimtmetį tęsė jau Klaipėdos universiteto sudėtyje ir rengia statybos inžinerijos specialistus.

LITERATURA

293

LITERATŪRA 1. Adomonis I., Adomonytė N. Lietuvos dailės ir architektūros istorija 2. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. 2. Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. - Vilnius: "Mintis", 1967. 3. Budreika E. Architektas Laurynas Stuoka - Gucevičius. - Vilnius: Lietuvos politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. 4. Gimbutas J. Jonas Šmoliūnas. Inžinierius, vadybininkas, profesorius. - Čikaga, 1988. 5. Gimbutas J., Danys J., Steponas Kolupaila. - Čikaga: Akademinės Skautijos leidykla, 1974. 6. Jonas Aničas. Petras Vileišis. 1851 - 1926. - Vilnius: "Alma Litera", 1993. 7. Juozas Dalinkevičius. - Vilnius: Mokslas, 1988. 8. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. - Kaunas: "Šviesa", 1983. 9. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas 1981 -1985 metais. - Kaunas: KPI, 1986. 10. Kauno politechnikos institutas devintajame penkmetyje (1971 - 1975 metais). - Kaunas, KPI, 1976. 11. Kauno politechnikos instituto dvidešimtmetis. - Kaunas: KPI, 1971. 12. Kauno politechnikos instituto dvidešimtpenkmetis. - Kaunas: KPI, 1976. 13. Kauno politechnikos institutui penkiolika metų. - Kaunas: KPI, 1965. 14. Kauno technologijos universitetas. Moksliniai tyrimai 1999. - Kaunas: "Technologija", 2000. 15. Kauno technologijos universitetas. Silikatų technologijos katedra. - Kaunas: "Technologija", 2000 . 16. Kauno technologijos universitetas. Studijų programos 2000 - 2001. - Kaunas: "Technologija", 2000 .

17. Kauno technologijos universiteto 1991 - 1995 veiklos rodikliai. - Kaunas, "Technologija", 1995. 18. Kazimieras Baršauskas. - Vilnius: "Mintis", 1969. 19. Macevičius J. Pirmoji diplomuotų inžinierių hidrotechnikų laida. - Kaunas: "Technologija", 1997. 20. Lietuvos geologija ir profesorius Mykolas Kaveckis. - Kaunas, 1969. 21. Lietuvos universitetas 1579 - 1803 - 1922. - Čikaga: Leidėjas Lietuvių profesorių draugija Amerikoje, 1972. 22. Martynaitis M. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. - Vilnius: "Mokslas", 1974. 23. Martynaitis M. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas dešimtajame penkmetyje (1976 - 1980 m.). Faktai ir skaičiai. - Kaunas, 1982. 24. Martynaitis M. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto dvidešimtmetis. Faktai ir skaičiai. - Kaunas, 1974. 25. Nakas A. Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis - Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai. -Vilnius: "Technika", 1997. 26. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920 - 1997. - Kaunas: "Technologija", 1997. 27. Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla Aukštieji kursai. - Kaunas, 1920. 28. Profesorius Pranas Jodelė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. 29. Stražnickas J. Kazimieras Vasiliauskas mokslininkas, pedagogas, inžinierius. - Kaunas: "Technologija", 1997. 30. Stražnickas J. Žygis. Steponas Kairys - inžinierius, mokslininkas, kūrėjas. - Kaunas: "Technologija", 1999. 31. Techniškajam fakultetui Šiauliuose 40 metų. - Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1999.

294

STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

32. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Architektūros fakultetas. - Vilnius: "Logotipas", 1997. 33. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Dienos ir darbai VGTU 1994 - 1997. - Vilnius: "Technika", 2000. 34. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Mokslinis informacinis leidinys. Mokslas, studijos, universiteto gyvenimas Nr. 2(22). - Vilnius: "Technika", 2000. 35. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Studijų ir polėkių metai: Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto 1950 metų inžinierių laida. - Vilnius: "Technika", 2000. 36. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Technikos mokslų raida Lietuvoje / / Mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 1998 m. gegužės 7 d., pranešimai. - Vilnius: "Technika", 1998. 37. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Technikos mokslų raida Lietuvoje / / Mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 1999 m. rugsėjo 22 d., pranešimai. - Vilnius: "Technika", 1999. 38. Vilniaus technikos universitetas 1956 - 1996. - Vilnius: "Technika", 1996. 39. Vilniaus universiteto istorija 1579 -1803. - Vilnius: "Mokslas", 1976. 40. Vilniaus universiteto istorija 1803 -1940. - Vilnius: "Mokslas", 1977. 41. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 70 - metis. - Kaunas: "Littera Universitatis Vytautas Magni", 1993. 42. Zavadskas E. - K. Pasirinkome teisingą kelią. - Vilnius, "Technika", 2000. 43. Archyvinė medžiaga.

SL 3 4 4 . 2 0 0 0 11 0 6 . 2 3 ,5 le id . 1. T ira ž a s 6 0 0 egz. U ž sa k y m a s 4 0 7 . K a in a s u ta rtin ė . L e id y k la „ T e c h n o lo g ija ”, K. D o n e la ič io g. 7 3 , L T -3 0 0 6 K a u n a s S p a u s d in o KTU s p a u s tu v ė , S tu d e n tų g. 5 4 , L T -3031 K a u n a s