Tarp dviejų pasaulių: naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1988-2000)

Citation preview

DAIVAKRISTI NA KUZMICKAITE

TARPDVIEJU PASAULIQ: NAUJTEJT rMtCRANTATLtETUV|AT errnCOJr (1eBB-2000)

MONOCRAFIJA

Kaunas,2004

UDK 352.2(=882:73)(093) Ku395

Pad€ka

Monografija rekomenduota spaudai Vytauto Didiiojo universiteto Politikos mokslq diplomatijos instituto tarybospos6dyje 2OO405 04, protok. Nr.3

Recenzavo: prof. habil.dr. Egidijus Aleksandraviiius doc. dr. SauliusPivoras

ISBN9955-12-000-2

@ Daiva Kristina Kuzmickaiti, 2004 @ Vytauto DidZiojo universitetas,2004

apielietuviq emigravimo,k[rimosi ir adaptaSi knyg* - pasakojimas cijos Cikagojepatirtis 1988-2000laikotarpiu.Ui Siosetnografinisstudijos slepiasigrupCimoniq, paddjusiqpradineiidejaiapielietuviq emigranttl patirdiqstudijavim4tapd knyga.Pirmiausiaesud6kingaistorikui prof. Egidijui Aleksandravidiui,kurio peskatintadomdtisnaujaisiaistarPtautipradijau iik"go. naujakuriqlietuviq imigrantq nis migracijosprocesais, ryrimo projekt4.Ypai dekoju Lojolos universitetoprof. Judith'Wittner, kuri draugeskaiti !flsnius lauko uiralq ir interviu transkriptq,igudusia ryrejosakimi pastebidamaniuansus,sunkiai iivelgiamusnaujokui, padijo patarimaisir iivalgomis. Ilinojaus universitetoprof. R. StephenVarnei susidomijimasnaujaisiaisCik"got imigrantaislietuviaisir jq religiniu gyvenimu,lankymasisMarquetteparko N.P. Svd.MergelesMarijos Gimimo bainyiioje bei kritiSkos iZvalgosskatino produktyvesniamdarbui' 'Walker uZ Esu ddkingaprof. A. Mogenytei'$Talkerir jos vyrui prof. R. finansinqparam41999 m. Lojolostyrimq grup6svadovoJack Corlissvisokeriopapagalba,humorasir draugystigelbejosunkiausiaismomentais. Vertinu ivairiapusidraugq,kolegq bei artimqjq suPratim4ir palaikym4. - naujiemsimigrantamslietuviams,kurie Galiausiai,dekoju tarybahams atviraidalijosisavoasmeninimispatirtimis ir leido geriausuprastijq -igracinespatirtis.Jq pasakojimqpagrinduparalyta3i knyga.

4

)

TURINYS

IVADAS

ANTROIT DALIS Amerika- imigrantus priimanti5a1is.............

...................7

M i g r a c i j odsi s k u r s a. .i . . . . . . . . . . . . . . : . . . . . . . . . . : . . . . : . . . : . : . . ........... . . . . . . . . . . METODAI hieme ,,Tautosanadimassauame - iSeities Kulttrinis Sokas ryrimo lauketaikas... Skverbimasis gyvenim4 i ,,savi5kiq"

. . . . . . .e.

. . . . . . . . . . .1. 6 . ........16 .......Zl .........................2I

PIRMOII DALIS ,,Neturdjau hito pasirinhimo - tih Ameihy''z Lietuva- imigrantussiuntianti Satis..............

.....................23

PIRMAS SKYRIUS Kelionespradiia:socioisrorinilieruviqemigravimoperspekryva... .....................24 (1831-1940) Pirmqjqemigracijq srauras ................25 Antrojo pasauliniokaro ir pokarioemigracija(1940-1946) .........28 ANTMS SKYRIUS Posoviedni emigravimo banga(1988-2000)........... .................... 30 duonosh4snio":emigracijos ,,Dil geresnio prieiasrys...... ................. 31 Politiniaiemigravimoveiksniai ..........32 ,,Mesneturijomepinrgq hasdienineiduonai; uismaugi mus uaHiia ir mafia": ekonominiai emigravimo veiksniai .......................... 35 ,,Sndijoms Lietuaojeyra daugiaurmegent!neipinig1": talentusparduodanrys emigrantai ......42 ,,Ai ais4gruenim4 uaihitiojaa dnt bedagn;shraito": socialiniaiemigravimoveiksniai .........48

TRECIAS SKYRIUS ": dabartinislietuviqmigravimo ,,Keliauhit,broliai, ulsidirbhit! srategijos ...................... 54 KETVIRTASSKYRIUS Dabartin6s lieruviq migracijos bruoiai..............r....... ISvados

................... 61 64

PENKTASSKYRIUS imigranqistorija Cik"gorlieruviq Grynoriai Dipahai........ Tarybukai

SESres sKyRrus

.....................67 ..........................70 ...................... 70 .................73 .....................75

......................7

Tarp dviejq pasauliq: ....................... naujiejiimigrantailieruviaiCikagole 73 hilningtirt" ivisuomenr-rs paribius:pirmosiosdienosCikagoje ..... 80 I! ,,Souietinit1 Socialiniostatusopraradimas .............80 ................. Ankstesnitl praradimas .................. 82 ry5iq tilpoi. uien4hgamin4"....................84 Pradedantvisk4i5 natjo: ,,Manogruenimas Svajon6s ir Amerikostikrovd ..............86 imonis".'imigrantai- visuomenes nepilnaueriiai paribiqZmonis ............88 ,,Esarn Stipriqjq(vertikaliq) lietuviqbendruomenije.............................. 9l ry3iqvariacija SEPTINTASSKYRIUS Barahudos, kobietosiralfonsai

ASTUNTAS sKyRIUs

...............94 .............94

............. 102

.............102 Perkandantesm€:gyvenamojivietair gyvenimos4lygos - tarsidvi kojosAmerikoje...................................... Anglq kalbair vairavimas 107 Automobiliovairavimas ................... 109 .............. IIl DEVINTAS SKYRIUS iia dil saaoaaihq":Seimosg;rvenimokulttriniai skirtumai ............l l l ,,G1ruenarne . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. 1. .6. . . I 6 l b r ! h a r a s.". . . . . . . . . . .............. I18 DESIMTASSKYRIUS . . . . . . . . . . . . . . .1. .1. .8 I m i g r a n t qd a r b a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .l.l .9. . T a r y b u k qd a r b qs p e k t r a.s. . . . . . . . . . . . . . . . . . ........... 123 Darbailietuviqbendruomenije.................. 126 lenkams,iydamsar ukrainiediams............................... Darbasamerikiediams: ......................127 imigrantq nesaugumas Ekonominis ............. 130 Dirbantsunkiaiir vis4laik4 kitiems ..................... 132 Perteikiantdarbqstrategijas .................... 133 ImigrantqprieraiJumas ........................135 I5vados

6 VIENUOLIKTASSKYRIUS.. Taudnisir religinisgyvenimas: Cik"gorlieruviq imigranq bendruomeni - ,,pusiau Tarybuhai prarastaharta':naujqjqimigranrq religingumo aprai3kos At

r39 r39

Cikagoslietuviq parapijq ekologiniaimodeliai Nekaltai PraditosiosSvd.MergelesMarijos Gimimo parapija MarketParke............ NaujiejiimigrantailieruviaiMarker ParkobaZnydioje ......,........ x. Lrcero Jv. Anrano paraplra 5v. Anano parapijosmegastarusas ir lietuviq parapijiediqpaditis PalaiminrojoJurgio Matulaidio katalikq misija Lemonremoderni bendruoment ISvados DVY].IKTAS SKYRTUS

EPILOGAS Lyds,klas6,rasiir isrorinis migracijos konrelaras Priimanrysis konteksras: klas€,lytis, imigrantq bangosir kanos [sikiirimas,adaptacija,taparybe,klas6ir socialinislokacijos Socialiniqry5iq ivairoves4ry5yjesu imigranrq klase ir socialin6mislokacijomis Lytis, kalba,socialinisekonominismobilumas ir identiteras x Seimosgyvenimasir naujosgyvenimos4lygos Darbai,klase,lytis ir socialinri:s lokacijos........ Religijair skirtingosimigranrq bangos

POSTSCzuPTUM ........... lmigrantiikqpxakojimqkonstravimas

r40 r44 r45 r48 150

r52 r56 159 l6l

........... 16l ....................... 16l

r65 r66 168 170 17l 17r 173 175 175

PRIEDAI

183

BTBIOGMFIJA ...............

r97

IVADAS Si monografijapradita ralyti, pra6jusdelimtmediuipo Lietuvosnepriklausomybds.Tai, kasLietuvoje ivyko ir tebevykstaper nepriklausomybis laikotarpi,tapo Siosknygosturiniu. Knygojekalbamaapieglobaliuspaskutiniojo delimtmedioivykius,palietusiuseiliniq ir dainiausiaimaLaii,inomq imoniq gyvenimus.$i studija- tai naujqjq imigrantqlietuviq, ,,vietiniq palaliediq"',pasakojimasapieAmerik4; taip pat ir mano pasakojimasapiemanoprisilietim4prie tarptautindsmigracijosreiSkinio:kaip susipaiinausu lietuviaisimigrantais,siekdamagiliau suprastijq migravimo patirtis, ir ko i5 jq pasakojimqbei savoasmeniniodalyvavimojq pasaulyje, dainiausiaisavaitgaliais, i5mokau. bloko politini situacijair BerlynosienosgriiiBesikeitiantisovietinio tis dard itak4 naujai Europos-Azijosmigracijai, tapusiaiglobalausmigravimo procesodalimi2.Per penkiasdelimtsovietinisokupacijosmetq Lietuvos, kaip ir kitq SSRSrespublikqgyventojamsnebuvo leidiiama iSvykti i5 Saliesteritorijos. Esminiai migravimo krypties ir proporcijq pokydiai Lietuvoje prasidejodraugesu M. Gorbadiovoperwarkos (perestroiha)judejimu SovietqS4jungojeir Lietuvospersitvarkymos4j0dZiu1988-1989 metais.Prisilliejusiosprie rytinio Baltijos kranto ir esandiossankryZoje tarp Rytq bei Vakarq, Lietuvosgeopolitini padetistaip pat turijo itakos priimant imigmoderniosiosmigracijosapraiSkoms, naujaiprasiverZiandios rantus i5 kitq, taip pat ir naujq Saliqir iSsiundiantsvetursavopiliedius. kaip Lietuva,su 3 450 700 gyventojq3,tokie staigdsdemograMarzaiSaliai finiai pokydiai yra Zenkhs. skaidiusir neradidelis,palyNors i3 LietuvosiVakarus iSvykstandiq.iq emigruojanti LietuvosPoPuginti su kitomis dideliq Saliqmigracijomis, didele,palygintisu bendrujosgyventojqskaidiumi. liacijayra santykiSkai SaliesistatymaitarPtautines nepriklausomybq, atkiirus m. Lietuvai 1990 emigracijosnevarZe;emigrantqsrautaii.ymiei iSaugo.Nuo 1992 m. Lietuvos populiacijapradejo tirpti d6l emigracijos.Oficiali Saliesstatistika nurodo daug maiesniusskaidius,neatspindindiusfaktinds tarptautines emigracijospadeties.Pevyzdi.iui,1998 m. statistiniaiduomenysnurodo, I Angli5kass4vokosatitikmuo etnografindjeliteratflroje yra,,insiders from the outside". 2 Zr. S. S. Castlesir M. J. Miller, 1998;K. Koserir H. Lutz, 1998; S' Sassen,1999. t 2OO3m. Statistikosdepartamentoduomenys.

TARP DVIEJV PASAULIV kad emigravo2130, kuritl l314 buvo darbingoamiiaus. lvairiq valstybiniq instituci)u (put., Lietuvosmigracijosdepartamento,lyginant su statistikos departamentoduomenis) apskaidiavimaiiymiai skiiiasi. Lietuvos statistikosdepartamento duomenimis,i,moniqskaidius19g9-2001m. laikotarpiu iumaiejo 184 000 arba 5 procentais.II Lietuvoskasmetlegaliai iSvaiiuojavidutiniSkaiper 1000 zmoniq, daugumajq vyksta i Jungtines Amerikos valstijas, rzraeli, vokietij4 ir Lenkij4. Didiioji Britanija tapo vienu i5 nusistovdjusiq geopolitiniqemigravimoii Lietuvoscentrq,o pastaraisiaismetais pietinds Europos Salystaip pat vilioja lietuvius. I hnteh. Licnah1 emigracija i Jungtinet Amerikos uaktijat 1990-1999 n.a

1990 Lietuvos

migracijos

1991

1992 1993 1994 1995 1996 1997 r99S 1999

Duomenq Duomenq

n6ra

ndra

7t

362

428 234 199 lB2 308 26g 303 N/A

lg9

285 2lO

326 275 324 180

IVADAS ir didesniusskaiimigrantq, kuriq daugumaten gfvenanelegaliai.PanaSius (nuo 000 imigrantq) 20 000 iki 40 naujqjq pateikia iik"got lietuviq dius veik6jai5.Ilinojausvalstijosstatistikosdepartamentas 1990 bendruomen6s 2000 m. laikotarpiuavykusiq i Cikagair jos apylinkesnaujqjq imigrantq lietuviq skaidiuojanuo 5 iki 10 tflkstandiq. apie 1988 metus, Sis naujasisimigrantq iI Lietuvossrautas,prasidejgs esam4lietuviq etninds bendruomends kompozicij4. Daugiaukaip isiliejai delimtmeti trunkanti Siuolaikindlietuviq migracijai JungtinesValstijas, ypadi iikagQ, tampanuolatiniu reiSkiniu.KadangiistoriSkailietuviq imigracije i Jungtines Valstijas, lyginant su didiiaisiais Amerikos imigrantq statistiniseapklausose srautais,n€raZenkli,todel ir Valstijq nacionalinese bei tarptautinisesociologin6sestudijoseSiandieniailietuviai imigrantai kaip atskira etnini grupi ndra i$skirti.

oepaftamentas

Migracijos diskursai departamentas nira

Tikrosioslietuviq Siuolaikinesmigracijossituacijosi Jungtinesvalstijasneatspindinei Lietuvos,nei JungtiniqAmerikosvalstijq oficiahs duomenys.statistiniai duomenysfiksuoja tik legaliosmigracijosskaidius,kai tuo tarpu realiai migruojandiqjq yra Lymiai daugiau. Lietuvos migracijos specialistaispeja,jog cikagoje apytiksliaiyra apie20 000 naujai atvykusiq a Kaip rodo duomenys I lentel€je Lienuiry emigracija i JungtinesAmcrihos uahtijas D9a1999 m.' pateiktq Lietuvosinstitucijq informacija skiriasi, tuo padiu ddl nelegalausmigrlvimo neatspindi tikrosios situacijos. Emigrdcija i hhas ialis pagal ami;iry ir Qti, t99S (Statistihos 1999,p. r19) Amiius

Viso

Vyrai

Motervs

0-15 m. DarbingoamZiaus Pensinioamiiaus Viso Emigracijai kitasialispagallyi

572 1314 244 2]l3A

305 619 6g 9%

267 6% 175 fl3j

(Statistikos

1997, 1998 in Motens ir

Lytis/ Metai

1996

1997

Moterys

830

754

Vyrai Viso

686 1516

569 1323

1998 677 5U t2Z1

Lieaooje, p. 37)

Siuolaikini tarptautindsmigracijosfenomen4ir jo procesusaptariair analizuojaivairiosteorijos.Sociologinisetarptautinismigracijosteorijose vyrauja trys paradigmos:neoklasikindekonomin€spusiausvyrosteorija, istorin6struktiirin€perspektyvair migracijossistemqteorija.Neoklasikin6 ekonominis pusiausvyros paradigma,arbakitaip vadinamas,,st[mostraukos" modelis,tyrin6ja makrostruktflrinestransformacijas.,,Stiimostraukos"modeliui priskiriamas,,naudos- praradimq"kriterijus,ypadpabriiiant individo apsisprendimomigruoti ir siundiandiojokralto politiniq veiksniqsvarb46. Pagal5i4teorij4,svarbiaislaikytini ,,i5st[mimoveiksniai", kuriemspriskiriami migrantussiundiandios Ialiesekonominiai,politiniai ir socialiniaisunkumai,o ekonominiaiir (arba)politiniai priimandiosvisuomenisprivalumailaikomi pagrindiniais,,traukosveilsniais".Pana5[sekonominiai,politiniai ir socialiniaifaktoriai,kaip svarbiausios migravimo ,,stiimos-traukos"prieiastys,nurodomi ir LietuvojeatliktuosenaujausiuosetyrimuoseT.

Si4 nr'totnongtelefonu i5sakdtuometin. Cikagos socialiniq reikalq ved6ja B. Jasaitieni (interviu telefonu 1999 m.) ir garb6skonsulasV. Kleiza(interviu telefonu 1998m.). Zr. S. Castlesir M. J. Miller, 1998 tl9931; A. Portesir R. G. Rumbaut, 1996 [1990]. Siuolaikindstarptautin6slietuviq migracijos ryrimai priskirtini demografinei sridiai (A. Sipavidien€,1997; Y. Stankuniend, 1996; 1995).

TARP DVIEJV PASAULIV Dainiausiai tarptautin€ migracija ry5kija vidutiniSkai iSsivysdiusiose Salyse.Kai kurie mokslininkai teigia, jog pavieneimigrantq trauka vytsta tam tikrame kontekstes.Tadiau P. Hondagneu-Sotelowirtina, kad ,,tokia analiz| pateikia vienmatgimogi$kos veiklos samprat4,suldkitindama sudetingus socialiniusprocesusiki bendro pobfidiio atsitiktinumq, individualiq apskaiiiavimqrinkinio"e. P. Hondagneu-Sotelo(1994) ir kiti autoriai teigia, kad Siojeanalizije triiksta istorijos, o globalioje politineje ir ekonomin6jesistemojeposistemisyra praiifiretosro.Kaip nurodo S. Castles ir M. J. Miller, ,,varguar tarptautind migracija kada nors buvo paprastas individualus veiksmas,kuriam ZmogusapsisprendZia,ielkodamasgeresnio gyvenimo galimybiq. Tai kolektyvinis, i5 socialiniq polrydiq kylantis veiksmas,darantisitak4 visai visuomeneitiek siundiandiojeSalyje,tiek priimandiojeteritorijoje"rt.I5 tiesq,neoklasikinisekonomindspusiausvyros modelisyra apibendrinantisir tiesiogiainesusijgs su konkrediumigracijos atveju. lstorinis struktiirinis perspektyvosteorija, alternatfvi neoklasikiniam ekonominis pusiausvyrosmodeliui, grindliama netolygiu politines ir ekonomindsFliq paddijimo aiSkinimu.Pagd5i4teorij4,dominuojandios,,centrinds" (i3sivysdiusios) ir,,periferinds" (besivystandios) Salysyra tarpusavyje susijgir veikia viena kit4. Prasidedantysmigracijosprocesaitam tikroje periferinejeSalyjekyla i5 ankstesnio,istori5kaisu centrinrlmisSalimissusiformavusiory5io,kurio pagrindu tarp 5iq Saliqformuojasi naujai prasiveriiantys strukt0riniai ry5iai. Nors 5i teorija pladiai apibiidina strukt0rines migravimo s4lygas,tadiaunepaisosocialinio migracijosrei5kinio aspekto. Pirmiausia, migracijos procesepasigendamatokiq svarbiq veiksniq kaip individq bei grupiq motyvacijosir veiklos"12. Kitas5io mo,,suinteresuotq delio trokumas yra tas, kad tarptautinis migracijos vylame moteris, kaip tyrimo subjektas,yra nevertinamakaip veik6jat3.Dar daugiau,kaip pai.ymi K. Koser ir H. Lutz, moterysyra dvigubai nematomi subjektai;istori' Lr. A. Portes ir R.G. Rumbaut, 1996:272-274. e 2r. P.Hondagneu-Sotelo, 1994:5. r0P.Hondagneu-Sotelo, 1994;S.Castles ir M. J. Miller,1998; A. Portes ir R.G. Rumbaut,1996. I' S.Castles ir M. J. Miller,1998:19. 12S.Castles ir M. J.Miller,1998:23. ti E.N. Glenn,1999;K. Koser ir H. Lutz,1998;M. I. Toro-Morn, 1993.

IVADAS niame strukttiriniame migracijos modelyje jos ignoruojamos kaip imigrantis ir kaip darbininkes'4' Migracijos sistemqteorija aptarias4veik4,atsirandandi4migracijosproceseterp makro ir mikrostruktiirq, tokiq kaip politin6s ekonomijos, tarptaudniq ry5iq, kolektyvin€sveiklos ir instituciniq veiksniq. Vien pasaulineje rinkoje vykstandiaismalrolygmens postiimiais grindiiamos bei siunmigravimo teorijos migradiandiqir priimandiq Saliqry5iuspabrdZiandios Tuo tarpu ir nepaai$kinar5. neatskleidiia ir apraiSkq vimo ry$iq ivairov€s iSrySkinamamigruojandiqjq veikla ir isitikinimai, neformal0s socialiniai ry5iai, i$sirutuliojantys drauge su migravimo ir isiktrimo kitame kra$te procesaismikrostrukttriniame lygmenyje. Tarptautinis migravimas, paveiktasneformaliq ryliq (asmeniniqsantykiq, Seimosir namq [kio modeliq, draugystdsir bendruomeniniqry5iq,ekonomin6sir socialinispagalbos), i5sirutulioja i normatfviniq veiksmq, kaip ,,tinkamo individq elgesio", lygmenit6.Kaip D. S. Masseynurodo, terptautindmigracijailgainiui tampa nuolat vykstandiusocialiniu reiSkiniu, sukuriandiu migracijai baq".Ji suteikia,,kultiirini kapitalq"rs- informacijosapie kitas 5alis,apie galimybesemigruoti,susirastidarb4,isikurti ir prisitaikyti prie naujq aplinlrybiq - batinq iStekliqpavieniamsasmenims,telkiandiqjuos igrupes juos i ivairiq socialiniqvaidmenqbei santykiqtinkl4. Nors ir susaistandiq 5iesocialiniai ry5iaidaro itak4 migracijosprocesuiir ji palaiko, taiiau tam tikromis aplinkybemis (dainiausiai nedokumentuotos,nelegaliosmigracijos atvejais)tie patyskultoriniai socialiniai iStekliaigali tapti triikumu ir bfiti kenksmingi,jei ilsirutulioja i ,,migracijosindustrij4" ir migruojandiqjq iSnaudojim4'e. 5i trediaji teorini modeli praturtina feministinis migracijosstudijos skatinandiaisir svartokiais terptautinesmigracijosdinamik4 bei apraiSkas bei kartq reiklmis ir kultubiais veiksniais,kaip 5eima,motersgiminystis raK. Koserir H. Lutz,1998:9. It P. Hondagneu-Sotelo,1994. 16\tr. I. Thomas ir F. Znaniecki (1958) paailkina, kaip devynioliktojo amiiaus pabaigoje individuali migracija virto visuotiniu migravimo reiikiniu (p. 1489-1494). 17D. S. Massey,1999. r8 Anksdiau iinoma kaip ,,grandinin€smigracijos" s4voka. re D. S. Massey,1999;S. Castlesir M. Miller, 1998:22-27;A. Portesir R. G. Rumbaut, J. 1996:276-277.

TARP DVIEJV PASAULIV ros elementaiszo.PavyzdLiui, M. Toro-Morn teigia,kad imigracijos ir isik[rimo naujojeSalyjeprocesolygti iskaityti produktyvus ir reproduktyvus moterq darbas,taip pat motinq ir modiudiq kartos (teigdiau,kad ir vaikai), padedageriausuvokti darbo migracij4z'.M. Erdmansi3ryIkinamigracijoskiip nacionalinioiprodio svarb4,teigdama,jog kai imondsdeiimtmediais ir ner Simtmediais migruojai3 vienoregionoi kit4 - tadamigracijossrauras tampainstiruciniu,tai yra nacionalinisarba regioninds kultfirosdalimi.Taigi,migracijapasidaro nacionalinis iproris, tai yra susiformavgs ir vis i3 naujopasikartojantis elgesys ne vien del instrumentinisvertes,susijusios su veikla(darbqir atlyginimq),nei d6l instrumenrinio parogumo 5i elgesikarroti(Salies politikosir socialiniqtinklq), bet paprasdiausiai dil to, kad tai yra anksdiau vykg (nacionalinis iprods)22. Nors kiti autoriai,kaip D. S. Massey(1999),A. Portesir R. G. Rumbaut (1996) ar \7. I. Thomas ir F. Znaniecki (1958) taip pat pabreiia panaliusmigracijosmodelius,tatiau M. Erdmanscitatailiustruoja,kaip uisitEsusimigracija tampa iprodiu, o ilgainiui ir svarbiukintamuoju migravimo procese. Galiausiaimigracijostyrindtojai23 nurodo nauj4santykiqtarp gerovds valstybis,kuriandiosmigracijoskontrol6spolitik4, ir imigrantq,valstybis istatymq taikinio, matmeni, kai migruojanti populiacija vertinama pagal nevienod4jigos ir i,inojimobei atsahoii apaiiosdinamik4.Tuo tarpu migrantai daugiau nebegalibUti vertinami kaip aukos ar pasyv0svalstybinis politikos priemejai ir vykdytojai; butq teisingiaujuos laikyti tokiais, kurie, sukaupdamii5tekliusir susikurdamisavokontrol€s erdves,sugebauimegztisocialiniustinklus Ialia Seimosir giminesry5iqbei sukurti nusikaltimq ir pasiprielinimovalstybineikontrolis politikai industrinEsistem4. Tarptautinis lietuviq migracijosliterattra daZniausiai pateikiaistoring 20 a. pradLios2a ir po Antrojo pasaulinio karo25vykusiq migracijos bangq 20S.Castles ir M. J. Miller,1998;M. Erdmans, 1999;P. Hondagneu-Sorclo, 19g4. 2rM. Toro-Morn,1993:37. 22M. Erdmans, 1999:12-13.

23Pvz,,K.Koserir H. Lutz,1998. 2aE. Aleksandravidius, 2000,A. Eidintas,2003, 1993;D. Fainhauz,1991,1977;K. Gineitis,1924;K. K. Jurgela,1964;Y. Karosas,1977;A. Kudas,1975, lg7l, t956 Y. Liulevidius, 1970,1980;S. Michelsonas, 1961;P. Ruseckas, 1935. 2t L, Alilunas,1978;V. Bartusevidius, 1993,1995;Y.Cernius,1959;M.Danys,1986; J. A. Kudas,1975.

IVADAS analizg.Lietuvoje atliktoms naujaustoms i JungtinesAmerikosValstijas sociologinimsstudijomspaprastaibUdingakiekybinedemografindanalitadiau pasigendamaetnozd su kai kuriais kokybinio tyrimo aspektais26, grafiniq darbq apie Siuolaikinglietuviq emigracij4ir lietuviq emigrantq patirtissvediojeSalyje.Todel Siaempirinestudijair buvo siektapraturtinti Siuolaikinqtarptautinio migracijosfenomenoliteratiir4lietuviSkuoju migracijos patirdiq diskursu. Si"m. darbe panaudotasintegracinismigracijos sistemqteorinismodelis,padedantissuprastilietuviq migracijosrei3kinio lietuviq migracijosPatirtis,lyginant kontekstualum4ir i5tirti Siuolaikinds jos skirtinguselementus:lietuviq migracijosistorinesaplinkybesir empirinius pokydiuslietuviq migracijojemigrantqlyties,rasis,klasisbei socialiniq lokacijq ativilgiu. Socialiniaitinklai, ilsiplitojantys imigrantq visuomenasstruktiirose,yra Siosstudijos pagrindinis d€muo, padedantisatkurti ir suprastimigravimo, isikiirimo ir prisitaikymo naujoje Salyjeraid4 bei atskleistividinis diferenciacijosprocesus,vykstandiusCikagos lietuviq bendruomenije. Si ktryg" yra etnografin€studija apie lietuviq migravim4 bei korim4si iikagoje 1988-2000 m. laikotarpiu.Pirminis mano til$las buvo suprasti lietuviq migracijosreiSkinikaip padiqimigrantq patirti ir suvokti,k4 reiSkia blti naujuoju imigrantu lietuviu Cikagoje.Kodil 5i migracijaiJungtines Valstijas i5 Lietuvos vyksta?Kodil vieni emigruoja, o kiti, turintys Ar moterys panaliasgyvenimos4lygasir galimybes,pasiliekasavojeSalyje? migruojadel tq padiqprieiasdiqkaip vyrai?Kokie yra lietuviq migracijos bruoiai? Kodel dalis lietuviq emigracijai renkasiJungtinesValstijas, o ne kaimynines Europos Salis?siuolaikiniq lietuviq imigrantq naratyvaiapie jq migracijosbei kflrimosi naujojeSalyjepatirtis yra pagrindinisIios knygos leitmotyvas. Sioje studijoje ilskirtinos keturios analiz6skryptyt. Pirmiausia apibudinami lietuviq emigracijosprieiastysir poZymiai i5 migrantus siundiandiosSalies istorindsperspektyvos, ivertinantjos socidini, ekonominiir pokaip lietuviq emigravimomotylitinikontekst4. Taip pat atskleidziama, vai bei apsisprendimoemigruoti raidaiSsirutuliojoper socialinius"tinklus ir dar6poveik!tarptaurineimigracijai.Antra, trumpai aptariamacikagos lietuviq bendruomen€s,kaip isikurimui ir adaptacijaireiksmingoimig26Pw.,A. Sipavidiene, a, 1996,1995. Stankunien 1997,1995;V.

TARP DVIEJV PASAULIV rantuspriimandiojokonteksto,istorija.Toliau siekiamaivertinti lietuviq kfrrimosiCikagojepirmqjq dienq imigrantilkaspatirtis. Galiausiaisvarstoma, kaip socialiniai tinklai, besimezgantyspriimandioje Salyje(vietos etninije bendruomenejebei platesnijeAmerikosvisuomendje)ir kaip imigranto lytis, klasri,rasi bei socialindslokacijos (i5simokslinimas,vedybind paddtis,imigravimo statusas,socialin€ekonomin€ paditis, anglq kalbos igiidiiai ir religija) daro itak4 imigrantq adaptacijai,darbui, Seiminiam bei bendruomenisgyvenimui. Pasitelkussocialiniqtinklq ir socialinisorganizacijos teorijas,3i studija papildo tarptauting migracijosliteratfir4 keletu ativilgiq. Pirmiausiapateikiama informacija apie nauj4 lietuviq migracij4 i Jungtines Valstijas, ypadi Cikag4.Antra, 5i studija atskleidiia, jog ne tik wirti giminyst€sbei etniniai ry5iaiZadinair apsprendiiatarptautingmigracij4,jos galutini tiksl4 bei prisitaikymo proces4,bet taip pat parodo, kad naujqjq imigranrq ry5iai,periengggiminystis ir etninesribas,toliau rutuliojasi tarp kitq buvusiojo sovietinio bloko etniniq grupiq. Sie naujieji socialiniaitinklai yra mezgami bendros socialindsir kultfirinis praeities bei panaliq inreresq, ypad ekonominis gerovdspagrindu. Taip pat $i knyga, pasakojantiapie tarptautinq lietuviq migracij4, papildo migracijos pagal lyti teorijq. Kaip rodo 3i studija, moterq migravimo i JungtinesAmerikos Valstijas vaidmuo ne maiiau svarbuskaip vyrq; tuo tarpu Amerikos sociologijojetyrinijamas awirk3diasvariantas,kai migravimo iniciatoriai yra vyrai. Lietuviams migrantams,vyrams ir moterims, panaliai i3simolslinusiemsir su pana5iadalyvavimodarbo rinkoje praktika, priskirtini egalitariniaimigracijos bruoiai. Nors migracini literatdranurodo, kad pagrindiniamsrarptautinesmigracijos veiksniamsyra svarbiospolitinis ir ekonominess4lygosir kad imigrantuspriimanti gerbfivioSaliskontroliuojamigracijossroves,5istyrimas teorinius svarstymuspraskleidiia kitais aspektais.Sioje etnografinije studijoje parodoma,kad imigrantai yra aktyviis socialiniaiveikijai, atliekantysivairialypivaidmeni.Studijojesvarstoma, jog ne tik ekonominesir politinis aplinkybesiSlaukiamigracij4,bet taip pat ir asmeniniai sunkumai daro itak4 migraciniam procesui.Sioje knygoje pateikiami empiriniai duomenyspapildo imigracijosteorij4 ir tuo, kad imigrantai gali mobilizuoti resursussavomskontrolis erdvims kurti ir priimandios Saliesimigracijoskontrol€spolitikai konfrontuoti. GaliausiaiSisdarbas rodo, kad naujieji imigrantai nebdtinainat0raliaiisilieja!jau susiforma-

IvADAS arbapalaiko tos bendruomenesikurtas instivusi4 etning bendruomeng2T tucijas,tokiaskaip parapijaar tautinis organizacijos' fai, kad 5i knyga pasakojanaujqjq imigrantq lietuviq, ypad apsigyve150 lietunusiq Cikagoje,istorijq, ndra atsitiktinumas.Per pastaruosius tapo ir iki dabar i5lieka didiiausiu lietuviq viq migracijos metq Cit "g. bUti, kad diaspor-ostelkiniu. Lietuvai tapus Europos S4jungosnare, gali pergeoiolitinis lietuviq traukos ir telkimosi uisienyje centraspalaipsniui diaspometu pastaruoju to, kad it i i kuri4 nors Europos valstybq.D6l gyvenrole didiiausia lietuviq kolonija yra Cikagoje, jos naujqjq lietuviq tojq p"tirtyt atspindi pagrindinius socialinius pokydius, pasireiSkiandius kii-i, Ialyje, taip pat atskleidiia ir tq pokytiq mechanizmus,aPsPrendiiandiusemigracijosi kitas Salisveiksnius' Taigi, Si kiyga pasakojaapie iik"gor lietuvius, santykinai mai4 Siuolaikinirl Amerikos imigrantq grupQ.si"me pasakojimeamerikietiSkasgyvenimasvaizduojamasi5 neiprastosperspektyvos naujakuriq imigrantq, poiifriu, padedandiugeriaupaiinti Jungtapusiq,,vietiniaispa$aliediais"28, tines Valstijasbei "amerikietiSkqji"migracijos fenomen4.Tikiuosi, kad 5i knyga paskatinsdiskusijoms apie tai, kaip JungtinesAmerikos valstijos a"iJi,"t a ten isikuriandiq imoniq gyvenimamsir kaip naujakuriai keidia imigi"ntus priimaniios ivairiatautesSaliespolitini, ekonomini, kulturini ir socialiniaudini'

27Migracijos literatflroje vadinamasis host"' "proximal 2t Ter-minas,,insidersfrom the outside' yra etnografinis terminas, apraSomasD. Silverstudijose' man 1998 (1997)99-Ll2; R. M. Emersonet al. (1995)ir kitoseetnografinise

r6

TARP DVIEJV PASAULIV

METODAI ,, Tautos atra dimas saaane hieme "2e Cik"gor lietuviq bendruomengaktyviaityrindti pradejau1998 m. vasari30.Duomenys Siai studijai buvo renkami etnografiniu lauko tyrimo budu. Aktyvus dalyvavimasbendruomenisgyvenimepadejogeriau peilinti socialin!,kultfirini, religini lietuviq gyvenim4iikagoje ir padi4lietuviq bendruomeng,kaip imigrantuspriimandi4aplink4.Nors pirminis tikslas buvo ryriniti naujaiavykusiq lietuviq gyvenim4,manetaip pat domino, kaip naujakuriaiimigrantaiisiliejo ijau esam4eikagos lietuviq bendruomeng.Todel etnine lietuviq bendruomen6,gyvuojanti imigrantuspriimandioje Amerikos visuomenije, buvo svarbi mano ryrimui. Del Siosprieiastiesstudijavauivairiuslietuviq bendruomenisgyvenimoapraiSkas atskleidiiandius dokumentus:asmeniniusar Seimyniniusvaizdo iraSus,fotoalbumus,garsojuostoseiralytaspo II Pasauliniokaro emigravusiqlietuviq istorijas3t. Kadangi daugiausiaddmesio skyriau naujqjq iik"gor lietuviq imigrantq,,bfidingoms istorijoms", pagrindiniai duomenq rinkimo metodai buvo stebijimasir dalyvavimas,ypat naujqjq imigrantq socialiniuosesamb[riuose, taip pat formahs ir neformalusgiluminiai interviu, panaudojant grandiningtiksling atrank4.Sioje studijoje naudojamiawiro pobudiio formaliq ir neformaliqgiluminiq interviu duomenys,surinkti i5 69 naujq imigrantq lietuviq (23 vyrq ir 46 moterq), kuriq amiius ivairavo nuo 16 iki 70 metq. Taip pat remtasiinformacija,sukauptaper interviu su daugiaukaip 20 pokario lietuviq3zir keturiaispirmosioslietuviq imig2e5i antraSt€paimta i5 straipsnio apie diabuvius ind6nus, spausdinto Norwich Bulletin, Connecticut,1998 m. rugpjtidio 11. 30Prie5pradidama 5i tyrim4, pusanrrqmerq aktyviai dalyvavauCikagosapylinkiq lietuviq bendruomen€sryvenime: dirbau Se5tadieninese lituanistin6semokyklose,dalyv.avau ivairiuoselietuviq samb0riuose. I3samesni Amerikoslietuviq kultiirinio, socialinioir religinio gyvenimo vaizd4taip pat pad6jo susikurti lietuviSkaspauda,radijo ir televizijosprogramos,meno dirbiniq parodosbei koncertai, apsilankymai Pasauliolietuviq archyve. 311981 m. Lituanistikos institutas vykde projekt4 ,,Lietuviq imigracijos istorija". Audioiralai saugomi Pasauliolietuviq archyve. 12Apklausiant ir tokius ,,geraiinformuotus respondentus",kaip Lietuvos garbeskonsulas Cikagoje, Socialiniq reikalqveddja,lietuviqgydytojai, reisininkai irkiti svarbtislietuviq bendruomen€snariai.

METODAI

rantq bangosatstovais.Kai kurie respondentaibuvo apklausti kelet4kartq. Taip pat arlikti penki grupiniai interviu. Penkiinterviu iraSytii audiodvi juostelesr.Nors daugumainterviu atlikti kalbandssu respondentais, moterys ir viena Seimadel uZimtumo darbe savoatsakymusatsiunti paItu. Vienuolika interviu, daugiausiasu seneliqslaugaisar vaikq auklemis, vyko telefonu.Kitus interviu adikau resPondentqarbasavonamuose,taiP pat lvairioselietuviq bendruomenispatalpose,priklausomainuo aplinky6iq. tt di"iduahs interviu vidutini5kaitqs€sinuo vienosiki trijq valandq; grupiniai interviu trukdavo nuo trijq iki keturiq su Pusevalandos. Kad Siametyrime butq uitikrinta informantq ivairovr!, respondentq imdiai naudojau tikslines atrankosmetod4, siekdamasudaryti ivairialypi respondentqtinkl4. Uimezgusipradini kontakt4su keletunaujakuriqimigrantq, pra5ydavausupaiindinti su kitais Zmondmis.Taip pat kai kurie vyresnioamiiaus Amerikos lietuviai nurod€ kelet4neseniaii5 Lietuvos atvykusiqjq adresq. Fokusiniaiinterviu buvo atlikti su keturiomislietuviq imigrantq grup€mis: viena grupi rinkosi pusrflsyjegyvenusiosmoters gimtadienio pobovyle, kita - Lietuviq jaunimo centreanglq kalbosklasis vakardlyje,tredia - vienos Seimosbute draugesu kita SeimasekmadieniopopietE,ir kewirtoji - keturiq jaunuoliq studijojeNaujqjq metq sutikime.Patyriau, kad kalbidami grupije imigrantaipateikiadaugiaudetaliqir informacijos bei savosocialiapiesavodarbus,poiiflrius i vietoslietuviq bendruomenE ni gyvenim4.Taip pat suvokiau,kad dalyvaudamagrupiniuosepokalbiuose, respondentamskaip tyrija darau maiesnEitaka. funkdamiesi natiiralioje, anlsdiaususikurtojesocialin€jeaplinkoje,fokusinesgrupdsnariai atk[r6 imigrantarpusaviosanrykiusir skatinovienaskit4 dalintisasmeniSkomis ti5komispatirtimis. PevyzdLiui,gimtadienio pobnvyjekeletasI'moniq man papasakojoistorijasapie savodarbus,kaip jie, nelegahsimigrantai' juos gaudavoneturidami Jungtiniq Valstijq socialiniodraudimo. Elena,ilgai tylejusi ir nenustygdama vietoje,galiausiaiprabilo: ,,Turiu jums visiems pasi0lym4.AI nor6diaujflsq papralyti iSvisneiSduotiSitq paslapdiq'AI bet vis tiek ji apietai tikiu, kad SiosinformaciiosDaivavaldZiaineprane5, rasyssavoknygoje.Jei kasnors i5 valdziosvyrq suiinos,mesialiosioskortos niekadanegausim".Kiti imi juoktis, erzindamiir ramindamimoteri: 3i Kai kurie respondentaivariisi ir atsisakd diktofon4 iralindjamq pokalbiq' baimindai miesi dil savonelegalausstatuso.

18

TARP DVIE]V PASAULIV

,,Nesiriipink,Elena,jie apietavedaugiauiino nei tu manai.Jeijie noritq, tavedeportuoti namo galetqbet kuriuo momentu. Bet tu nesirnpinkdil savokailio; tau bus viskasgerai, nes amerikiediamstavEsreikia, k*d j,l seneliuspriii0r6tum". I5 pradiiq pasirodi,jog Elenasumilo, neiinodama kaip reaguotii savodraugqpastabas. Galiausiaiji pati prajuko ir klausisi pokalbio apienelegaliqimigrantq strategijas,isigyjant vairuotojo paLym|jim4 [Gimtadieniopobuvis. 1998 m. laplaidio 8.]. Kaip pailiustruojaiStrauka i5 lauko uiralq, grupiniai interviu ne tik pieSdspalvingesniimigranti5kogyvenimopaveiksl4,bet taip pat sumaiino galimybEkontroliuoti respondentqperteikiam4informacij4. Siq etnografiniqpokalbiq metu iSsislcyrd dvi respondentqgrupis. Vieni respondentainoriai ir nedvejodamiatsakindjoi uzduotusklausimus,iI ankstonesidomidami,apiek4 ir kaip buskalbama.Kiti pokalbiodalyviai, kuriq buvo maiuma, nor6joformalausir strukttrizuoto interviu,pageidavo pamatyti klausimyn4bei tyrimo plan4. Kai pristadiausavotyrimo projekt4 bendruomenisneriams,atsiradoneseniaiatvykusiqmote^I, kurios parei5kenor4 dalyvauti tyrime, atsalcydamos i klausimus ra$tu.Jos saki: ,,Tik duok mumsklausimus,o mespaiifirisime kaip i juos atsalryri"[1998, birZelis].Kitas keblumas,su kuriuo susidtriau,buvo kai kuriq iymiq Cikagoslietuviq bendruomenes nariq pageidavimas informuoti juos apietyrim4 bei rezultatusarbateiravimasis,k4 darysiusu surinktainformacijair kaip japateilaiu. Nors i5 pradiiq iSskirtinisatskirq imoniq demesysmane trikdt, tyrimo metu i3mokau tokias apraiSkasvertinti kaip etnografinius duomenis.Kaip Rosalie'Wax3a pabymi,tokie tiriamajamelaukeuiduodami klausimaiyra poZymis,kad bendruomendje esamasvarbiqir itakingq imoniq. Tai turddamaomenyje,prad6jauiivalgiau tyrindti vietinis etnindsbendruomen€s gyvenimovidinE dinamik4. Nors domddamasiimigranq patirtimis ir interpretuodamaduomenis siekiau,,neuualios"pozicijos,tadiaunei5vengiamai palaikydavauvien4arba kit4 nuomonq, tapdamatik dalinai ,,pa3alin6"(outsider).Pavfzdiiui, buvo akivaizdu,kad kai kuriemsimonims nepatikotrijq lietuviq emigrantqbangq terminologija:grynoriai,dipukai ir tarybuhai.GrynoriaisvadinaudvideSimtoamiiauspradiios (1863-1940) pirmaji ekonominiq imigrantq iJungtinesValstijassraut4,dipuhais- politiniq imigrantq bang4po II Pasaulinio karo (1948-195S)ir tarybukais-naujajiposovietini,taip vadinam4ekonoi{ R.'Wax, l97l:7.

METODAI

miniq lietuviq imigrantq antplud! (1988-2000)3t.Siasin uiuokategorijas suZinojau,skaitydamalietuviq imigrantq literatfir4 ir girdedamajas vartolant iikagos apylinkiq lietuvius,daugiausiaiMarquetteParkovietovije. Cikagoslietuviai (kaip ir Siaur6sAmerikos lietuviai) neprieltaravobnti vadinemidipuhar (kai kurie paLymtjo,kad Siuovardudidiiuojasi). TadiauHuttenfeldevykusiojeEuropos lietuviq studijq savaitejepranelime paminijus Siuostrijq lietuviq imigracijosiJungtinesAmerikosValstijasbangqpavadinirnus,DidiiosiosBritanijoslietuviainepritarddipuhqetiketei,nes,anotjq, buvg tokiq stovyklq gyventojaiSiieminanti vard4per ilgus metus steng6si iStrinti, ir kad man nedera iio dipuhq pavadinimo atgaivinti. Tuo padiu *.t,t Cik gos dipuh7kartos atsto',raiman6,kad tnrybrkrlvardasyra netinkamasir iieidiiantis naujai awykusiuslietuvius, toddl bendruomenisnariq neturitq buti vartojamad6.Siasnuomonesvertinauir savotyrim4 vykdydama dar atidliau siekiausuprasti,kada,kas ir kaip Siass4vokasvartoja. GaliausiaiapsisprendZiau terminusgrynoriai,dipukai ir tarybukaivartoti kaip ,,iia ir dzbai'vykstaniio rei5kiniorodikli ir kaip duomenis,egzistuojandius Cik"gor apylinkiq etnindjebendruomendje. Tiek dipuhrykartos, tiek naujieji imigrantai lietuviai iikagoje mane paprastailaikd savair priimdavo kaip ,,vie5ni4"i5 Lietuvos bei religinis bendruomenris narq.I5 tiesq,imant interviu i3 naujqjq imigrantq ar dalyvaujantjq veiklosebei susiburimuose,mtsq bendrosir panaSios patirrys apieLietuv4buvo privalumas.Pavyzdiiui,naujqjq imigrantq pasakojimai apiejq darbokultiir4, Seimosgyvenim4arbareliginespraktikasLietuvoje, lyginant jassu amerikieti5kapatirtimi, buvo panaSfis i mano padiospatirtis ar iZvalgas.Kadangi man padiaiteko iSgyventiadaptacijosnaujojeSalyje patirtis,kai naujakuriailietuviai dalijosisavoprisitaikymonaujojeSalyje sunkumaisar nostalgijapaliktamgyvenimui,jq pasakojimuose atpaiindavausavqpatiriiq panaiumusarbaskirtumus. Toks bendravimassu respondentaisatskleidiia mano kaip tyr€jos pozicijosemocinius ir subjektyvius aspektus. '- a \, f;

lfitos liq bangqcharakteristikosgrynoriai(Greenhorns)- pirmqjq ekonominiq imig-'iantq srautasdvidelimro amiiaus sand[roje, dipuhai (Displaced Persons)- politiniq imigrantq srautaspo II Pasauliniokarc ft tarybukal- naujasisposovietinisekonominiq lietuviq imigrantq srauras. 36Verta paiymiti, jog Siandien4Jungtin6seValstijosenaujoji imigrantq karta vieroj tarybuhqpnd,Etavadinritrciiabangian.Siojeknygoje tarybub7vardaspaliekamaskaip 19882000 m. laikotarpiu vykusio migracijos rei5kinio iymuo.

TARP DVIEJV PASAULIV Nors paprastaikaip religinis bendruomenesnari bfrdavaulaikoma sava, kartaisnaujieji imigrantai atsiribodavoir ivelgdavo manekaip palai i lietg abejodami, ar gali pasitikiti. Pavyzdiliui,kaip anladiau pacitavau, vienamoterisfokusiniogrupinio interviu metu praS€kitq neatskleistinelegaliqiririgrantqstrategijq,kuriasjie naudojasiekdami lsiwirtinimo naujoje lalyje. Be ro, kai kurie respondentai pai:ymijo, kad mano reriginis statusasbuvo mano trtikumas suprastijq statusodegradacijos , tai yri pazemintqjqbnkl6spatinis. susidurdavausu sunkumaisir kalbedamasi moraliniaisklausimais,tokiaiskaip gyvenimaskartu nesusituokus,[moterq] alkoholizmasarbaasmenindsreligin6sparirtys. p evyzdLiui,vieno i nterviu metu ! mano klausim4,kuri dainiausiai visiemsrespondentamsuiduodavau apie religines praktikas Cikagoje, penkiasdelimtmetis Justasatsak6: p.r jaunasklauptispriei Diev4. Galbtt po delimtiesmetq ir prad6siu I't lankyti baLnyti4". Kiek parylejqs,jis 5iurkSdiubalsu pridiiri: ,,Aito neilmokau Lietuvoje" [Interviu. 1999, geguLe].staiga miisq pokalbio metu pakitusi Justo ton4 ir sutrikim4 vertinau kaip nenor4 kalbetis apie religinius potyrius, kurie dar sovietmeryjebuvo uzkoduoti kaip marginalfis, politiSkaineteisingi. Man, kaip tyrcjai,lytis ir religinisstatusas kartaispadejo,o kartaistrukdi rinkti duomenis.Mano religinisir studentostatusasman padijo buti labiau prieinamai - respondentaidainai diiaugisi, kad yra kas domisi iq kasdienybeir klausosijq pasakojimqapie tos kasdienybisrutinas: r[pesdius,pareigas,poii[rius, apkdbas,jausmusir ilgyvenimus.Imti interviu i5 moterq man buvo peprasta,nat[raliai jas uikalbinant bei dalyvaujant kai kuriosejq veiklosear, kaip jos padiosivardijo, ,,nereikbminguor.;' ,q gyvenimo ivykiuose. PavyzdLiui,viena moteris ruoSdamasipokalbiui su valdininku d6l darbo, paskambinusipaprale man€spaklausytijos anglilkos kalbos teiraudamasi,ar aI supratau, ka ji kalbijo. Taip pat keletas vidutinio amiiaus moterq buvo ypadawiros ir norijo dalintis iarropatirdiq istorijomislabiaunei kitos;jos priememanelabiaukaip dukr4ar draugg negu kaip ryrijq. Jei su moterimis bendravomepaprastaiir natlraliai, su vyrais uimegzti kontakt4 ne visada buvo lengva. Mano nustebimui, kai kurios moterys neleido man imti interviu iI vyrq, su kuriais jos gyveno. Atsiklausus,ar galidiau jos vyr4 pakalbinti, daLnaiiSgirsdavauatsakym4: ,,Kodel neuiduodi man savo klausimq?Jis apie savekalb6ti nemigsta,, lPokalbis telefonu. 1999, geguLd].

METODAl

Atlikdama interviu susidiiriauir su tam tikrais keblumais.VienasiSkilusiq sunkumq klausindjantvisi5kainepaiistamusar vyresniusui saveimones,buvo rlpestis,koki kreipinivartoti pokalbiometu:vienaskaitinifamiliarqji ,,tu" ar daugiskaitini,,jiis", iSreiSkiantipagarb4.Nors paprastaidaugiskaitineforma ,,jfrs"kreipiamasii vyresniusimones pagarbaiiSreikiti, o vienaskaitiniforma ,,tu" rodo artim4 ry5i, ir jeigu jaunesniar nelabaipaiistami imon6s j4pavartoja,gali bfiti vertinami kaip nemandagiisar nepagaratstum4.Tod6l tik pradijus pobiis pa$nekovui.Kita vertus,,,jiis" iSreiSkia -,,Kaip jis...?", dvejodavau, kaip kreiptisi vyresniusimokalbi,klausiant nes.Paprastaipasirinkdavauform4 ,,jiis", ypadpirmqjq interviu metu. Tyrimo metu palaipsniuiisitraukiauiimigrantiSkqpatirdiqlauk4,molcydamasitapti jautresnetyrija. Mano uiralai iliustruoja $i reiSkini: Kulturinis Sokas- i5eities tyrimo lauke taJkas verrtjautiLojolosmedicinoscentregedijimogrupejeapBuvaupakviesta silankiusiailietuviq porai (grupeskirtaporoms,kuriospraradqgimusius ar negimusius savok[dikius). Sesijoje lietuviqSeima sidi nenusirengusi striukiq.Patalpoje 5iha.Kiti grup6snariai,sededami ratu,pasakoja istorijasapiesavomirusiuskudikius,rodo nuotraukas ir kitokiusdaikdiukus, kuriejuosprimena.lpusejuspasakojimams,lietuvi moterispaLvelgia sako:,"A-{diadaugiau i maneir pusgarsiu negaliusedeti.Kaipjie galinepaiistamiems mi pasakoti. Galimadalindssu gimindmisir draugais, bet ne su svetimais. Eikim i5 dia,man blogadarosi nuo iitq iiaurirl istorijq".MesiSejome. Suvokiau, kadmanopoiitris i tai, kasvykogrupije,buvokiroksnei Sios moters.Tai gerapamokamanjautriauklausytis ir ryriniti jq ,,savi5kiq" tradicijas bei pasaulio suvokim4, nepriimant ,,lietuviSkumo" isitikinimus, kaipsavaime supranramo [Laukouiraiai.1999,vasaris]. Susitikimaiir ivykiai, susijEsu naujakuriqpatirtimis, manei5mok6reikSmingq detaliqne tik apieimigrantqasmeninigyvenim4, bet taip pat suteikd informacijosapie siundiandiaSalii5 naujq gyvenimosalygqperspekryvos. Slverbimasis i,,savi5kiq" gyveniml 1998m. birielio24 d. sedimerestorane suEmilijair laukiame kitq pobuvio dalyviq.Ji paliedia ant staliukoesan{alyvqaliejaus bureliuk4ir sako Sypsodamasi:

22

TARP DVIETUPASAULIU - Kiekvien4 karrq,kai resrorane pamarau aliejq,prisimenu savogyvenim4 priei deiimtmeq, kai a5sudukrombadavom. Tadabuvaumuzikosd€stytoja,o manoatlyginimouZtekdavo tik mokesdiams uZbut4.Gavusialg4, nusipirkdavau 200gramqsviesto, butelisaulegr4Zq aliejaus ir porakepalq duonos.Mesvalgydavome dilgeliqsriub4,nesdilgdlds turi daugvitamino C, uik4sdamos duona.Na ir laikaitadabuvo:Vlnius, ialiejq padaLyta inteligentai, o norsmirk iJ bado. jau kelet4m,lnesiq, Mudvi paiistamos berEmilijaapiemanotyrim4dar niekoneZino. prie ekonominisblokados patirJospasakojim4,,pririSau" diq Lietuvojeir galvojau, ar 5ieivykiaibuvoesminiaijq apsisprendimui iSvyktii5Lietuvos ir kaipjie palietdjr.1 asmeninigyvenim4? [Laukouiraiai. 1999,birielisl.

ll"

Atlikdama ryrimAiSmokau,kaip veiksmingiauprisiartintiprie Zmoniq ir pakviestijuos dalyvauti tyrime. Pradiioje savotyrim4 pristatydavaukaip disertacijosprojekt4ir supratau,kad respondentaijautis darantyspaslau94, man padidami igyvendinti siekiam4tiksl4. Galiausiaiigudau paaiSkinti, kad ra5auknyg4 apienaujai arvykusiuslietuvius ir klausiauimigrantq, ar jie nenoretqdalyvautiprojekte,dalindamiesisavopatirtimis.Atrode, kad respondentams labiau patiko 5i bendradarbiavimoralant knyg4 iddjanegupaslaugos Taip pat reikia pamineti,kad respondenteikimas3T. tq vardaiSiojestudijojepakeistikonfidencialumosumetimais. Pagrindinestemos,vystytosimigrantq nararyvuose:apieiSvykimo1iikag4proces4,apsigyvenim4ir isiknrim4 naujoje5dyje,darbq ie5kojim4,3eimos gyvenim4,bendravim4su vietos etnine bendruomeneir santykiussu amerikieti5k4javisuomene,galiausiaiir apie tapatumo konstravim4.Taip pat aptariamosimigrantq ankstesniosios socialindscharakteristikos,tokios kaip i5simokslinimas, darbo (karjeros)patirtysir socialindslokacijosbei konstrukcijos.Tadiau Siojeknygoje nekalbamaapie tuos i5 Lietuvosi Cikagos apylinkesiSvykusiuslietuvius,kurie su lietuviq etnine bendruomenenebendravo ir nepalaikdartimesniq ryIiq. Siq imigrantq k[rimosi ir gyvenimo nzujamekraite patirdiq istorijos skairytojuipasiliekaneiinomos.

ilili

ilrii

37Situacija primena D. F. Chambliss (1996) apraiyt4 tyr6jo iI Salies iZengim4i ryrimo lauka.

PIRMOJIDALIS

,,Neturijaukitopasirinkimo- tik Amerik4": Lietuva - imigrantus siundianti Salis

TARP DVIEJV PASAULIV

PIRMASSKYRIUS Kelionds pradiiat socioistorin6 lietuviq emigravimo p erspektyva Ir Jurgts buuogirdijgs apie Amerik4. Tai buuo ialis, kurioje, kaip jie saki, imogusper dienq gali uidirbti tris rublius; ir Jurgrs suprato, h4 reiihia trysrubliai, lyginantsukainomis,hurjis gaeno; ir jis nusprendi, kad keliausi Amerih4, apsiuesir greitai tapsturt;ngds. Toje ialyje imogus, nesuarbu,turtingas ar uargias,buuo laisuas,taip buuohalbama;jam nereihijoeiti j hariuomeng;nereihijoduotipinigl nedoriems ualdininkams - jis galijo elgtishaip tinkamas ir laihyti sauelygiaueriiu kitiemsimonims. Taigi, Ameriha buuoialis, apie huriq isimylijg ir jauni tuajljo. Ir jeigu imogus iigalijo iisipirhti heliong,hiti sunkumai buuoiueihiami. (Upton Sinclair. Diianglis) ImigrantussiundiandiosIaliesistorija yra reikdmingasinformuojantis kontekstas,migracijosproceseatskleidiiantiscena.,,Migracijanuo seniausiq laikq yra svarbiimonijos istorijosdalis"r,ir Lietuvandra iSimtis.Pirmoji, jau XVII amiiuje ralytiniuoseistoriniuoseSaltiniuose minima, nors ir neiymi lietuviq emigracijai Vakarus,iStisusrautuprasiveriiaXIX amiiaus viduryje2.IstorijosvyksmemigracijosprocesaiiSsivyste inaujos migracijosformasir kryptis. Migracija i JungtinesValstijaslietuviamstaip pat nera naujasreiSkinys, veikiau tai suddtingasindividualus ir kolektyvinis procesas,susijgs su Lietuvos politiniais ivykiais, besikeidiandiaekonomika ir socialinimis strukti.romis,kasdieniogyvenimob[dais, rarpusaviorydiq dinamika ir vertybemis,kurie dare itak4 ir formavo nau)1j4migracij4. Si"-. skyriuje trumpai aptariamalietuviq emigracijosiJungtines Valstijasistorija: kaip kelion6si kitas Salispraeityje prasiddjoir kokios buvo to judejimo prieZastys. Tyrinejantnaujosioslietuviq migracijosreilkiniparo' S.Castles ir M. J.Miller,1998:4.

2 Politinis ir religin6s itampos,konfliktai ir religiniai persekiojimainaujoskatalikilkos ialies viduje bei ui jos ribq iS5aukeemigracij4.Dauguma emigravusiqlietuviq buvo kalvinistai, begantysnuo religiniq persekiojimq. PavyzdLid, vienasjq, AleksandrasKarolis Kuriius, i Naujqji Amsterdam4(Niujork4) atvyko 1659 m. ir ikur6 pirm4j4 Lorynq mokykl4. Buvo lietuviq, kurie 1668 m. gFvenoGvadelupis ir Tobago salose(K. Jurg€la, 1964;Y. Karosas,1977:18,A. Kuias, 1975:18,l97l).

N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O T I K A M E R I K A

25

doma,kaip politiniai ivykiai, ekonominiaipokydiaiir socialiniaibei kult6riniai veiksniaipaveik€Lietuvoje prasiveriusimigravimo proces4.Toliau skyriujesvarstoma,koki vaidmeni }iuolaikiniamemigracijosproceseatliekasocialiniaitinklai ir lytis. I5rySkindamanaujosioslietuviq migracijosprocesobruoius, lyti ir generacijqskirtumus,apibtdinu juos kaip svarbiusveiksniussocialiniqtinklq vystymosimigracijosir ktrimosi naujame kralte laikotarpiu. Aptarus, kas keliavo ir kaip pateko i Jungtines Valstijas,teigiama,kad socialiniostatusoir socialin6sklas|sivairov! migracijosproceseatliekasvarbqvaidmeni. Taip pat apib[dinus migracijos reiSkiniobruoius, atskleidiiama,kad Siuolaikinelietuviq migracija pasiiymi ir naujaismigracinio Procesoaspektais- begimo nuo asmeninitl sunkumqbruoiu. Pirmqjq emigracijq srautas(1831-1940)

Lietuva,i5 kurios U. SinclairknygosherojusJurgisiSvykoi Jungtines valstijas XIX amiiaus gale, buvo ekonomiSkainei$sivysdiusiir Lymiai atsilikusi nuo kitq Europosialiq. Jei kaimyninise EuroposSalyseklest€jo dengtqduminiq pirkiq industriniq miestqkult[ra, Lietuvabuvo Siaudais kraltas,praktiSkainepatyrgsto meto civilizacijospasiekimq.Okupacijos, sukilimai,badmeiiai,prasiddjgXVIII amiiuje, taip pat ir PirmasisPasauklest6linis karasnualino ir sugriovdLietuvosDidiiosios kunigaik3ryst6s jim4. Pagalskelbt4Rusijosimperijosstatistik4,1897m. i3visq 2 700 000 Lietuvosgyventojq87 procentaigyvenokaimeir tik likusius 13 procentq sudardmiestiediai3. Po 1831 m. sukilimo carineRusijaprad€joarliq rusibuvo uidarytas,o fikacijospolitik4. 300 m. veikgsVilniaus universitetas 3 E. Aleksandravidius, 2000:I 42-143.

TARP DVIEJV PASAULIV

iLill

Svietimosistemakontroliuotavalsryb6s. Galiausiaipo 1863 m. sukilimo, buvo uidraustalietuvi5kaspauda,o lietuviSkiraimenyspakeistislaviSku raidynu. XIX a. pabaigoje,kaip atsakasi ariq caro reLim4,prasiddjoZymi ivairiq Iietuviq'grupiq emigracijai Amerik4a.Pagrindinisemigracijosstimulas buvo politiniai, religiniaiir ekonominiaisunkumai,lietuviq patiriami carin6s Rusijosimperijoje. Sukilimq dalyviai, inteligentija,kovojusi priei rusinimo politik4, pabegdliaii5 carindsarmijosir paiangts, carovaldiios suspenduotiarbapersekiojamikatalikq kunigai - visi 5ieimones sudare politing emigrantqgrup€. Kitai grupei priskirtini ekonominiaiemigrantai, apemgdidZiausi4neturtingq valstiediqbei baudiiauninkq masg,ie5kojusi4naujq galimybiqsvetimuosekraltuose,daZniausiai Amerikoje. Politika emigracijaibuvo svarbusveiksnys.1831 ir 1863 m. valstiedirl ir baudZiauninkqsukilimq bei 1905 m. revoliucijosdalyviaibegoi kitas 5alis,taip pat ir i Amerik4, stengdamiesii3vengticarinesvaldiios rankos: persekiojimq,kalejimq ar tremtiesi Sibira. Taip pasauliediaiir kunigai inteligentai paliko Lietuv4, kad iSvengtqpersekiojimqui. lietuuiikqji judiji-e - pasiprielinim4radikaliairusinimo politikai5.Kit4 politiniq emigrantrl grupQsudarejauni vyrai, kurie begoi Amerik4 nuo rekrtto dalios, carindjearmijoje trukusios25 metus6.Siq d.r.ttyrq i JungtinesValstijas skaidiusi5augo1904-1905Rusijos-Japonijos karo metais.Kadangiir Romos katalikq baLnytiapatyrdcarinesimperijoskontrolE ir persekiojim4, pavieniaikatalikq kunigai taip pat ryko i Amerik4, kad iSvengtqcaro tr€mimq i Sibira arba kunigystesteisiq at€mimo. Siai, nors negausiai,ber ivairialypeiLietuvospolitiniq ir religiniq emigrantqgrupeiAmerikabuvo a E. Aleksandravidius,2000; A. Eidintas,1993;D. Fainhauz,1977;A. Kudas,1975;P. Ruseckas,1935;Y. S. Vardysir \f. A. Slaven,1996. t Rusinimo arbagraidanhospolitika prasidejopo 1863m. sukilimo, kai I 865 m., uidraudus lotyniSk4raidyn4,lietuvilki tekstaileisti hirilica. Carind valdiia, Lietuvojekontroliavusi Svietimo sistem4,sugaurusknygneiius arba darahtoriu.rtremdavo i Sibir4 arba ikalindavo25 metams.Sie sukileliai piei graldanhorpolitik4, jei emigruodavo,savo misij4tgseAmerikoje,spausdindamilietuvi5kasknygasir siqsdamijasatgalitivyng. Zr. V. S. Vardysir \7. A. Slaven,1996. 6 D. Fainhauz(1977) parcikia1886-1890m. Kauno gubernijos statisrikq,kuri rodo, jog 1 290 rekrutq neatsiliep6i Saukim4karinei tarnybai;Vilniaus gubernijoje1906-1910 m. laikotarpiukasmet2 158 vyrq neprisisratd armijai centrus. ! registracijos 7 D . F a i n h a u z1. 9 9 1 : 1 8 .

_ TIK AMERIKA N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O

lietuviq emiglaisvisir demokratijos5alis.Anot D. Fainhauzi,politiniai kur kasgausesrantai,sudargapytikriai 2 000 imoniq grupE,Iyginantsu gruPemis,sanemigrantq n€miskaimyniniq Lawijosar Lenkijospolitiniq neZYmts. rykinai buvo neskaitlingi,tai ekonomin6emigJeilietuviqpolitiniai emigrantaibuvo racija i5 LietuvosXIX amiiaus pabaigojeigavo pladiusmastus.Lyginant buvE su kitomis Baltijos Salimis,pavyzdi:iuiLawija ar Estija, Lietuvoje vFstymasis pramones Lymiai maiesni atlyginimai ir atsilikEsindustrin€s netenkinokaimiediqinteresqir nepritraukdjq i miestus.D€l imperin6s Rusijosvykdomospolirikos,valdininkq pozicijasdainiausiaibuvo ui6mE ,.rr"i, pr.kyboje dominavo Lydai,o valstiediqdaugum4sudareetniniai lietuviais.BeZemiaiir vargingivalstiediai,1867-1868 m. Patyrqiavq nederliq ir bad4,pirmieji iSkeliavoiJungtinesAmerikosvalstijase.Pergiminiq laiSkuskurti mitai apie batusblizginandiusberniukus,tapusiusmilijonieriais,ir paskleistaLinie apieberibesgalimybes(,,Darbasdia sunkus, bet uimokestisgeras")viliojo lietuviusi Naujajipasauli'0.Lietuviq raSytoemigrantqgruPQ,nustelbusi4politiniq emigjai ir istorikai5iqgausiausi4 rantq skaidiq,vadino ekonominiaisemigrantaisarbaduoneliautojais. tapo reiklmingu lietu)O( a. pradiioje emigracija,lgijusi PastovumQ' viq gyvenimobruoiu. PaskutiniameXIX a. deiimtmeryjeir )C( a' pradiioje i5 Lietuvosemigravo635 000 imoniq. Apytikriai tai buvo 20 pros l89i m. Kauno apskritiesmiesteliuose buvo 657 pirkliai, i3 jq 600 buvo iydq kilmds' o likusieji- vokiediaiir rusai.Pagal1895m. Rusijosstatistik4,panaiiaibuvo ir su pramonin€misdarbovietomis:Kauno, Vilniaus ir Gardino regionuosedirbo 33 346 darbininkai, kuriq tik treddalisbuvo lietuviq kilmis (ir' A' Kudas,1975:23-24)' e Panaikinusbaudiiav4lS6lm.,daugiauneipus6valstieiiqtapobeiemiaisarbajosturijo per maiai, kad illaikytq Seimas.Rusqvaldiia nkiaisnesirtpino: ,,Okininkavimoprieo geraZemi netinkamai dirbama.Ze' mon6sbuuo primityvios,ierlius nepakankamas, m6sdalijimaskraidiui keturiemsar penkiemsvaikamstaip pat vertdimones emigruoti" (A. Kudas, 1975:22-24)' r0 Kaip D. Fainhauzpaiymi, tokie lai5kaisu i! ankstoParengtusPausdintutekstu,kuriame laili4 rairntis prid6d"uotik kelet4savqiodiiq, tapo pradiia unikalausAmerikos lietuviq folkloro. siq t.ilt q turinyje sutinkamosdvi pagrindinestemos:viena,beribis ivairiq darbq galimybis:,,Amerik4gi.ir, .,.s diayra daugdarbq", antra' isp6jimaspasilikti naprdr.tge nemaloniir nesvetinga".Si liUdnaiinia apie nesveting4 -.ror.]n.r,,s'eti-a jie mati: lali jaunimo ,ruo emigracijosneatgras6. Jaunusimones labiau veikd tai, k4 ir su auksiniaislaikrodiiais l"iikuor. atsiqstusdoL.ini arba rnadingiauapsirengusius kiSenisesugriiusiuosiusi! Amerikos (D. Fainhauz,1977:5-7)'

TARPDVIEJV PASAULIV centqetniniq gyvenrojq,nesl BgZm. Lietuvosregionegyvenotrys milijo_ nai imoniq (D. Fainhauz,1977:4)'. 1904m. ir r9r4 m. laikotarpiu ,,i Jungtines valstijas arvyko apie 200 000 lietuviq. Emigracija is Lietuvos proporcingaibuvo apiedvidelimt kartq didesnenei emigracijaiJ vokietijos" (D.'Fainhauz,1991:18-19).V. Liulevidiaus teigimu,l9I4 m. kas trediaslietuvisgrvengui etnografines Lietuvosribq, o daugumaiiq emigrantq suradokelia i SiaurdsAmerik4r2.Neprikrausomybds-metais (191g1940) migracijai3 LietuvosiJungtinesAmerikosvalstijasvyko toliau, tik maiesniaismastais. Antrojo pasaulinio karo ir pokario emigracija

(r94o-r946)

Antrojo pasauliniokaro iSvakarese, kai 1940m. Raudonojiarmijaokupavo Lietuv4,prasid€jokita gausilietuviq emigracijosbanga iJungtines Amerikos valstijas. Radikaluspolitiniai ir ekonominiaipokydiai,persekiojimai ir tr€mimai i sibir4t3privertr3tuos,kuriemsgres6pa.,rojus, begti i vakarus. Pavieniaiimones, dainiausiaibuvgneprikl"*o*o, Lietuvosvalscybdsvadovaiir tarnautojai,ilvyko ii 5alies,kad ilvengtq stalininiopersekiojimo'a. Karo ir okupacijqlaikotarpiu (1941-1946I iukstandiailietuviq paliko t6vyngir laikinai pasitraukdi vakarus,dainiausiai ivokietij4r5. Pagalv. Bartusevidiqr6, Antrojo pasauliniokaro pabaigojeiI 50 milijonq Europospabegeliq,uiregistruotqVokietijosperkeltq stovykloje, "r*.rrq buvo 58 113 lietuviq pabegeliq'7. Paskelbus Iilaisvinimoaktus 194g ir 1953m., politiniai lietuviq pabegeliaipasklidoEuropoje,pasiekeir Ame-

_ NETUREJAUKITO PASIRINKIMO TIK AMERIK4

rikosiemyn4 tikEdamiesi,kad tokiajq pad6tislaikina,ir vildamiesigreitai JungtiniseValstijoseprieglobstinuo komunistiniosiausugriiti i Lietuv4'8. bo, ap€musioRytq Europq,suradoapie 30 000 lietuviq pabig6liqte. Kaip ir kitos sovietini reiirn4 patyrusiosI'alys,1944 m. Lietuva v€l buvo okupuotair atskirtanuo i5oriniopasaulio.Lietuviq emigracijaiVaSaltojokaro laikotarpiumigracijavyko tik Sovietq karusbuvo sustabdyta. emigtapolabiaupriimantia nei siundiandia o Lietuva teritorijoje, s4jungos PavyzdLiui,l986-1990m. Lietuvospopuliacijadel imigrantus5alimi20. racijosi5 kitq respublikqi$augoketuriasdelimiiaprocentq: kasmetnuo 6 000 iki 7 000 Zmoniq ivaiiuodavoi Lietuv4 i5 SSSF'. GrieZtasienq kontrold sulveln€jo1950 m. pabaigojeir kai kuriemsZydq kilmes piliediamsbuvo leista iSvykti iI SovietqS4jungosilzraeliz2.Pra6jusdar dviem nors ir sovietinioreiimo laikotarpiu,kai kuriemslietudeSimtmediams, viams buvo leistaaplankytiJungtin€seValstijosegyvenusiusSeimosnarius.Jei Iiq vizitq metu tokie svediaii5 LietuvossusituokdavosuAmerikos piliediais,dainiausiaisu Amerikos lietuviais,i Lietuv4 nesugriidavoir, galiausiaitapdavoAmerikos piliediais.Tokie awejai buvo reti.

rrAmerika nebuvo

vieninteld3alis,! kuri4 keliavolietuviai.Jie raip pat isikureAfrikoje, Australijoje,Anglijoje, Kanadojeir Pietq Amerikoje.Lietuviq t oto"ilo, telkesiimperindje Rusijoje: st. Peterburge,Rygoje ir Liepojoje (A. Kuias, t lz:; o. r"inh auz, 1977). t2 I3likusiosevokiediq karininkq raiytose ataskaitoseapie kratas pirmojo pasaulinio karo vokiediq okupacijos metais Lietuvoje buvo nurodyta, kad dainai lietuviq ukininkq namuoseb[davg iStaigingq,ii Amerikos parveitq lagaminq(Liulevidius,v. G. pranejimassimpoziume,,Tarpdvieiq pasauliq"ateitininkqstovyklojeMidigane,l99g m. rugsdjis). '3 Sovietqvaldiia 194t m. nakti i! birielio 14 i r5d,.i Sibir4iltremd per 30 000 imoniq. 'a V. Vardysir V. A. Slaven,I 996:I 8 l - l 82. r5D.Jasaitis,1969. I6 V. Bartusevidius, I993. 17Daugiauinformacijos PriedeNr. l.

r8V. te A. 20A. 2t V. 22V.

Bartusevidius, 1993:11,73; M. Danys, 1986:3. Kudas,1975:17. Sipavidient,1997;V. Stanktnien6,1995. Vardysir \(. A. Slaven,1996:l8l-183. Stankunieni, 1995.

TARP DVIE]V PASAULIV

ANTRAS SKYRIUS Posovietind emigravimo banga (l9SB-2000) Apie.1988 metusi5 Lietuvosieikaga atvykdavoskirtingosimigrantq grupds:b[ta politiniq pabegeliq,sportininkq,studentq,giminiq lankytojq, nuotykiq ie5kotojq23, gydytojq, ligoniq, kuriemsreikejokvalifikuotos medicininespagalbos, ir trumpalaikiqsezoniniqdarbininkq.Naujieji imigrantai iJungtines valstijas an'yko i5 skirtingq socialiniqsluoksniqir turintys skirting4iSsimokslinim4. Lietuvojejie buvo darbininkai,valsryb6s tarnautojai,vadybininkai,verslininkai,kultfirosir mokslospecialistai, -iik"goj. [kininkai. Siojestudijojedalyvavusiqdvidelimt trys moterys gyveno legaliai,kitos devyniolika- nelegaliai,o vyrq grupejedevyni buvo legalds ir dvylika - neturejo legalausstatuso(Daugiau informacijosapie respondentqcharakteristikas Zr. PriedusNr. 2 ir Nr. 3). Daugumaan ykusiqlietuviq, norsketino pabuvotidk keliassavaites ar menesius,Cikagoleapsigyveno pastoviaiarb* ilgiau nei buvoplanavE.Tokiems gyventojamseik"g" tapo ,,pelke,i kuri4 kart4 ibridgr, .,ri.gili",, klimpsti" [Nerija, 45 m., nelegali].Toliau knygojebuskalbamaapieiiq i cikagos apylinkesatvykusiqlietuviq imigrantilko gyvenimopatirtis. Studijoje pateiktosistorijosatspindi imigrantq asmeni3kus gyvenimus,apibrdztustam tikro istorinio konteksto,taip par politiniq, ekonominiq ir socialiniqs4lygq,bndingq siundiandiaiimigrantus5aliai,tai yra Lietuvai. BeveikkiekvienameimigrantiSkame pasakojimeisipina pabegimoii laisvosLietuvostema,tai yra hkesdiq, kad po 50 metq sovietinesokupacijos laisvasgyvenimasLietuvojebus iymiai geresnis,suduiimas.Ironi5ka,bet pirmieji i5 laisvejandios LietuvosiSvykgimones savevadinopolitiniaispabdgeliais,palikusiaisSalisaugumosumetimais.Lietuviq sampratojelaisve neatsiejama nuo ekonominiogerbdvio,kuris neatsiradodraugesu Lietuvos nepriklausomybe.Beveikvisq respondenrqnaratyvuosepersikelimas i$ vienosSaliesgyventi i kit4 nuspalvintasivairiaisjausmais:meil6s,patriotizmo, kalt6s,kad ,,palikotevyng"ir galiausiaiatsiribojimunuo tokios ,,ubagqir vagiq 3alies",neii[rint to, kad ji laisva.Dauguma teig6, kad 23Kai kurie lietuviai pa|ymi, kad yra naujqjq imigrantq nuorykiq ieSkotojq,kuriems patinka keliauti i5 vienos vietos i kit4. PavyzdLiui,viena moteris skund6si:,,Mano vyrui savasstogasnereikalingas. Jo svajond- tur6ti nam4 ant ratq ir keliauti aplink pasauli". flnga, 34 m. Interviu. 1988,geguiel

N E T U R E T A UK I T O P A S I R I N K I M O T I K A M E R I K A

paprastamLietuvosimogui (vie5ojoir privataussektoriausdarbininkams) laisv6nieko nedave,prieiingai, tik vis labiau ,,smauge"didejandiaismokesdiaisir ekonominiaissunkumais.Toliau knygojerespondentqpasakojimus grupuoju diachroni5kai,nurodydama,kodel, kadair kaip jie i3vyko i5 Lietuvos ir avyko i Cikag4. ,,Dil geresnio duonos h4snio"z emigracijos prieiastys D: Dil ko atayhotei Cihaga? N: Neiinai hodil?Atuai;iauaudil geresnioduonosk4snio,haip ir kiti. flauho uiraiai, 1998] I5sireiikimas,,delgeresnioduonosk4snio" atskleidiiakelet4migracijos reiSkinioaspektq,kuriuos savopasakojimuose nurode naujieji imigrantai lietuviai. Lietuviq migracijosbruoiai yra susijgsu besikeidiandiomis politin€misir ekonomindmisSaliess4lygomis,socialinemisbei kulttrrindmis pasekmemis,taip pat socialinemismigrantq charakteristikomis bei lokacijomis.Socialiniaikulttriniai veiksniaimigracijosrei3kinioformavimuisi yra ypai svarbfrs.Ankstesnesemigracijosi5 Lietuvos bangos suformavokolektyvingtautos atminti. Nepaisantsovietmetyjevykdytos politindsantiamerikieti5kos propagandos(ir ddl jos),JungtindsAmerikos Valstijoslietuviq vertintoskaip demokratijos,laisves,moksliniq pasiekimq ir ekonominiogerbfivio5alis.Sovietin€sokupacijosir izoliacijosmetaisAmerika, kaip visokerioposprabangossimbolis,maitino lietuviq svajones,kurias stiprino JungtindseValstijosegyvenusiqgiminaidiqlaiSkai, siuntiniai ar trumpi vizitai. Dalis respondentqnurode,kad politiniai ivykiai devintojodelimtmediopabaigojesustiprinoapsisprendim4 palikti 5al!. SiameskyriujeMarijos ir Nerijos bei jq SeimqpavyzdLiaipailiustruoja politinius naujosiosmigracijosaspektus. Perdjimasi5 centralizuotosi rinkos ekonomikospoliting sistem4nei3vengiamaidarditak4 Lietuvosekonomikosstrukttriniamspokydiams,susijusiemssu ivairiausiaisekonominiaissunkumais:maii atlyginimaiir neuitikrinros bei nepastovios darbovietos,etatqmaiinimas,nepalankipolitika smulkiamir vidutiniam verslui,besikeidianrys istarymaid6l pensinio amiiaus ir galiausiaikaip visq 5iq problemq pasekmd- netikrumasddl ateities.Dauguma respondentqpaLymtjo,jog i Cikagajie atvyko tam,

TARP DVIE]V PASAULIV

kad uisidirbtq pinigq ir susimoketqskolasLietuvoje.Reikiapridurti, kad besikeidiantiSalies politine ekonominesituacijadareitak4ir Lietuvoskult[ros, mokslo bei $vietimosistemai,iSSaukusiai nauj4ji,,smegenq nutekejimo" fenomene(ji aptarsimev€liau),pasirei$kusi studentqir jaunq specialistq imigracija i kitas 5alis.Paulius,Tomas ir Andrius su savoSeima emigravoiJungtines Valstijasstudijuoti, o v€liau, isigijgspecialybg,planavo pasilikti dirbti. Kiti respondentainurod€, kad emigruoti paskatino asmeniniai(individual0s)veiksniai:ElenaiSrykoiJungtinesValstijas,bijodamaprarastianlstesnesmaistotechnolog6sprivilegijas,o Ina negal€jo dirbti mokytoja ir tur6jo uZbaigtisavoversl4.EmigravimusiekeiSsaugoti socialinistatusQ. Skirmosir Simo Seimosuisienyjevyldsipasinaudotigeresnemisgalimyb6mispuoseldtimenQ.Kai kurie dalyviai interviu metu pai,ymtjo,kad iikagoje gyvenalietuviq, besislapstandiq nuo mafijoskerSto arba,awirkSdiai,mafijos,,berniukai"slapstosinuo Lietuvosteisingumo institucijq. Galiausiaiasmenines arbaSeimoskriz6sir viltis, kad iSsipildys hkesdiai,ypadtq, kurie ,,balansuoja ant savogl.venimobedugnes",awede kai kuriuos viengungiuslietuvius arba Seimasi JungtinesValstijas(pvz., Angelg,Julij4, Angeldsir Jondsstnus). Buvo respondentq,kurie nurode kelet4Siameskyriujeaptartqprieiasdiq,del kuriq emigravoi5 Lietuvos. Politiniai emigravimo veiksniai Lietuviaii eikaga keliauti pradej-o, kai tik atsiverevartaii Europ4.Pirmieji 1988-1990 m. laikotarpiu i Cikagavyko politiniai pabegeliai.Siq emigrantqnuomone, KGB buvo svarbusveiksnys,apsprendEs kai kuriq visuomenesveikejqemigravim42a. Sieimones teige,kad i5 Lietuvosbuvo del KGB spaudimoir persekiojimq.1988-1991m. politin6si,,i5varyti" tuacijaLietuvojegreitai kito. M. S. GorbadiovoprogramaGlasmost,dejudejimasiSjudinosovietinioreiimokratizacijosprocesaiir Peresnoikar mo sistemasir politik4 Lietuvoje25. {kandin M. S. Gorbaiiovo demokratinio Perestroikosft Glastnarrjudejimo,buvo ikurtasir Lietuvospersitvarkymo s4j0dis(Sqjudi), awedgsSalii nepriklausomybq.SovietineKGB bandekontroliuoti Lietuvosdemokratiniusprocesus,sekdamapolitinio 2aDevinto deiimtmedio pabaigojesovietindsLietuvossaugumoinstitucijosprivert6 kai kuriuosrezistentus iSvyktii5 Lietuvosir apsigy'venti Vakaruosepoliriniq pabigdliqstarusu (pvz.iurnalisto V. Anelauskoarbakun. A. Svarinskoatveiai). 'z5V. S. Vardysir I(. A. Slaven,1996.

llliilrl

N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O - T I K A M E R I K A

J'

ir religinio pogrindinio juddjimo veikejus bei Sqjudi;ionarius. PavyzdLiui, po 1988 m. Vilniuje surengto mitingo Ribentropo-Molotovo paktui atminti, pavieniai 5io renginio organizatoriai ar dalyviai buvo priversti paDalis 5iq pavieniq emigrantq, ivardijusiq savepolitiniais pab6likti 5ali'?6. g6liais, iSvyko !Jungtines Valstijas. Stai kaip savo Seimosemigracij4 apibudino dantq gydyt oja Marija: I5 Lietuvos iSvykti norejome, nesSqjadZiometais pastebejome,kad esame pastoviaisekami... Neiinojome uZk4, tik speliojome,kad galbut del dviejq prieiasdiq: d€l mano aktyvaus dalyvavimo S4jodZioveikloje arba kita prieiastisgalejobuti mano uoSvis... Su juo KGB aituntame delimtmetyiesusidorojo:ji del niekq nunuodijo (Marijos Seimai5i fakt4 pawirtino Izraelioambasada,rengusijq dokumentusiSvykimui ii SSSR,aut. pastaba).Lietuvoje jis buvo gerai iinomas akademikas,talentingasimogus.Jo nusikaltimas buvo kand[s antitarybiniai anekdotai, kuriuos nuolat pasakojo.[Marija, 39 m. Interviu. 2000 m. sausio7] ISvykti i5 Lietuvos patiame Atgimimo suiydejime Marijai, akryviai S4judi;ioveik|jai, nebuvo lengvaspasirinkimas, ypad draugai nesuprato jos ir laike j4 iidavike. Be to, ji lauk€si kAdikio. Apsisprendus emigruoti, 1988 m. Marijos ryras, kompiuteriq iniinierius, para56peticij4 M. Gorbadiovui, atsisakydamastuometines pilietybes ir pasq. Kai peticija buvo priimta, Marijos vyras kreipdsi i Izraelio ambasad4,praiydamas tranzitiniq vizq i Europ4, nes tuo metu iydq kilmes SSSR piliediai masi5kairyko i Izraeli. Marijai 5isjos vyro planas nepatiko: Man buvo taip nepatogu eiti i iydq ambasad4- mes gi nebuvome Zydai ir i Izraeli vykti negalvojome;jei net ir bttume norijg, kas gi mus b[tq i5leidEs(Marija nusi5ypso).Esu ddkinga,kad iydai ne tik savoimon6mis rtpinosi, bet pad6joir tiems,kurie atsisakiRusijospilierybes...Mes ambasadaipristatdmesavo Seimosistorij4 (ir buvo pawirtinta, kad mano uoivis i5 tikrqjq buvo KGB akiratyje). Taip pat pateikeme savo planus ir papralemetranzitiniq vizq i Europ4... Pratapti politiniaispabdgeliais Symasbuvo priimtas. [Marija,39 m. Interviu. 2000 m. sausio7] I5 Lietuvos Marija ir jos vyras iivyko traukiniu su kitais politiniais pabeg,iliais- maidaug dviem Simtais Lydq,ir kitq tautybiq Sovietq S4jungos emigrantq. Atvykg iAustrij4, iydai telkdsi iSvykti iIzrrcI1, o Austrijos Ca26Pvz. iurnalistas V. Anelauskas.

34

ill l

li

illllii

TARP DVIEJV PASAULIV

ritas pasiripino kitais awykdliais.,,Mesiinojome, kad RusijosLydai papra56Austrijos Caritasmumis pasirlpinti. Ir tai buvo padaryta.Praleidg mdnesiAustrijoje,buvomeiSsiqstii Italija. Romoje Caritasvil mums partpino pastogQ",prisimini Marija. Laukdami dokumentq parvirtinimo, lietuviai Romoje praleido trejet4 m6nesiq.Kaip Marija sak6,jos Seima emigracijaiturdjo du pasirinkimus- Italij4 arbaJungtinesValstijas.Kai jie apsisprendd vykti i Amerik4, tur€jo pasirinkti, kur Valstijoseapsistos: Niujorke, iikagoje ar Sietle.Italijos lietuviskunigas,rdpinqsisjais - rrimis lietuviq emigrantqSeimomis- Marijos Seimaipasioldvykti i eik"g4 sakydamas,kad juos ,,ten didZiule lietuviq bendruomen6geriau paglobos". Italijos Caritaspardpinojiems bilietusi iikaga ir suradopasiturinti4 Amerikosgydyrojq5eim4'S7ilm.tt.,eik"gos priemiesryje,kad pasir[pintq Marijos Seimapirrnomis ktrimosi naujamekra5tedienomis.Taip Marijos Seimaatsidtr6 Cikagoje- i5 daliesplanuotq veiksmq,taip ir par atsitiktiniq irykiq bei pagalbosi3 Saliesd6ka. Po 1990m. kovo I I d., kai Lietuvapaskelbenepriklausomybq, politind emigracijai3 Lietuvos paivairejo.Maskva, pasiprielinusi Lietuvos siekiuiigyti Vakarqpripaiinim4, l99l m. sausiol3 d. pabanddnulalinti Lietuvosvyriausybgir sugr4iinti sovietqvaldii4. Siuo pereinamuoju 1988-1992m. laikotarpiu18-19 m. Lietuvosjaunuoliaibuvo imami i sovietinEarmij4. Bfrta tokiq, kurie pabegoi5 sovietqarmijos,ypai po l99l m. sausiol3-osiosKruvinojo sekmadienio.Kadangipabdgeliaiii kariuomenesbuvo paielkomi, jie bandeiSsiveririui Saliesribq. Keletas dezertyrqi5 kariuomen6sir Saukiamojo amiiausjaunuoliq prieglobsdio ieSkojoVakarq Salyse,dauguma jq apsistojoVokietijoje, kiti iSvyko i JungtinesValstijas,ypad tie, kuriq giminaidiaibuvo Amerikos pilietiai. PevyzdLiui,virsmq laikotarpiu(1989-90) Nerijosslnus buvo 18 m. Nerija taip papasakojo savoslnaus emigravimoiJungtinesValstijasistorij4: S[nus buvoSaukiamas i kariuomenq,tod€lslapstisi.BetLietuvojenepasisldpsi, niekur nebuvosaugu.Jis apsived€ 1989m. gruodiir kaikaip netikitai i5imonosgiminiq gavoi5kvietimai iikaga. Pirmiausiagimines iikagole aplanki stnausuo5vd.Gimindsparoddjai Amerik4ir idejopinigq.Tuospinigusji sutaup6dukrai,kadgaletqdiat! iikagal atvykti.Jie tuoj po kovo I I d. [manos[nusir jo imona] gavovizasLeningrade... affFkoi Cikaga.[Nerija,55 m. Interviu.1998m. [1990m.]ir pavasari laplairisl

N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O - T I K A M E R I K

Kilnus emigravimomotyvas,iaustasiMarijos ir Nerijos nararyvus,dar labiaui5ry5kina,,pabegimonuo laisvis"paradoksokonteksr4.Panaliaisu kitq lietuviq emigrantqapibtdintos ,,laisMarijos pasakojimu,susi5aukia iSdavikq", ypad pirmajame nepriklausomyb€s tevynes de5imtmeryje, vos nariai, pradiioje atparirtys.Taip pat ir Cikagoslietuviq bendruomenes vykusiustautietiusi5 Lietuvossvetingaisutikg,nesvertingkaip sovietinio reiimo disidentus,pasteb6joesminiuspasaul6iilriniusskirtumus.Toddl Amerikoslietuviaipradijg naujakuriusvertinti labiaukaip gerogyvenimo ielkotojus,nei kovotojusar disidentuspriel sovietinireiim4. Namuoseir priimandiojeSalyjepatirto spaudimoitakojenaujiejiimigrantai,kaip Marija ir Nerija, savoemigravimopasakojimuskonsrravo,siedamisu tuometiniais istoriniaisivykiaisir heroizmotemarika. ,,M es neturdj one pirrigrl hasdieninei duonai; ui,smaugd mus valdiia ir uafijd'z ekonominiai emigravimo veiksniai Tan uauta Poduua, zde xopotuo Kophtumb.ftaip juohauja naujieji Cihogotimigrantai lienuiaiJ Neturtingiausi neemigruoja,nesjie negalitopadaryti.Jiemstruhstanetgi butiniausitl iitekliry.padengtipersikilimui apmohiti ir kontrabandi(A. Portesir R. G. Rumbaut,1996:15). ninhrymokesiiams Fabrihe ai buuau cechoairiininhas. Turijau gerqdarb4 ir gerai uidirbau.Kiekaien4minesigaudauaunuo 350 iki 500 rubliry,kai tuo metu kiti uidirbdaaotik 100 arba200 rubliry... Palikti Liena4? Tai nebuuo planuota... Mes [abu su i,monal turijome"iiuyhti,nesbuuomeairi 55 m. - misq harjeraLietuuojebuuobaigta.Zinot haipten buuopriei penhis metus:aan1 mai,inimas,fnansini krizi ir kitos ekonominisproblemol fDarius, 61 m. Intentiu. 1999, gegui,iJ Kaip Darius ivardijo, po 1990 m. nep.riklausomyb€s atgavimoLietuvosimonesddl savoateitiesnebuvotikri. Sisnetikrumasbuvo vienassvarbiausiqveiksniq,juos pasttmejusiqpalikti tdvyng.Daugumapastar4jideSimtmetii eikaga atvykstandiqlietuviq maneneturi kitokio pasirinkimo, kaip varging4gyvenim4ir pastovqneuZtikrintum4namuosearbagalimybg geriauekonomiSkaiverstissvetur27. Respondentai,panaSiaikaip Da2t Si4

problem4aptariair S. Birgeiis,2000.

36

TARP DVIEJV PASAULIV

rius, nurode,kad netilcrumasddl darbogarantijq,augantibedarbyste, nepatenkinamas darbomobilumasbeiplatausmasto5e56lind ekonomikabuvo pagrindinisprieiastyspalikti t€vyng. Ankstesndje sanwarkojenepatirtamiglota asmeniniogyvenimoateitis, susijusisu ekonominekrize, prasid6jusia Lietuvojei3 karto po nepriklausomyb6spaskelbimo,o ne priei penkeriusmetus,kaip kad situacij4apib[dino Darius,verteimonesjaustisnesaugiaiir ieSkotigalimybiqemigruoti. Lietuvakaip mi5ri industrin6bei iem6s0kio ekonomikos$alisper penkiasdeiimt metq sovietinejesistemoje pasiLymijoiSvystytalengv4jair sunki4ja pramone.Neii[rint to, kad SovietqSEiungojeLietuva buvo aukSdiausiqekonominirlstandartqrespublika,priklausomybeRusijosekonomikai smukddSaliesuki po nepriklausomybis28. Nepripaiinusi Lietuvos suverenumo,1990m. balandiMaskvapaskelbeekonomingblokad4,kuri tEsdsi tris menesiusir slege5ali,bet nesustabde demokratiniqprocesq.,,Lietuvosekonomikapatyr6per6jimoi5 sovietiniovaldymoLietuvojevyravusios centralizuotosekonomikosi rinkos ekonomik4,valdom4 privataus versloir orientuotqi prekybasu VakarqEuropair SiaurdsAmerika,laikotarpi"2e.Fundamentaliosekonominesreformos,susijqsu kainq svyravimu, privatizacija,nacionalinisvaliutos(lito) ivedimas,prekybossureguliavimas,subsidijqpanaikinimasir naujosmokesdiqwarkos ivedimasi5Saukdimonims psichosocialininesaugum4.Dauguma lietuviq politinE nepriklausomybg vertino kaip neatsiejam4 ekonomin€sgerovesir neribotq galimybiq i3dav4ir kaltino vyriausybqdil ekonominiq kraStosunkumq, neleidusiqiSsipildytigerb[vio svajonems.Fokusinisgrupinis interviu atspindi,kaip naujieji eikagos imigrantaivertino apibtdint4 anksryvojo nepriklausomybislaikotarpiosituacijq Lietuvoje: Algirdas:Lietuvaipinigq keitimasbuvoblogai... Apmov€imonessuta pinigqreforma. Saulius:Tai buvo apiplelimas!

lri1

Brazauskas Algirdas:Taip,tai buvoapipl€Iimas! apipleiiLietuvosZmones. Saulius:Numovr!jiemskelnes. Ina: Zaisdamas uagnorhom.. .jis tiekpinigqprisigsutom nelaimingom lemi6, kiek nordjo.Dieve,pad6kjam. O mes,paprastiimones,beveik

28K. Knudsen,1996;V. S. Vardys ir \V. A. Slaven,1996. 2eV. S. Vardys ir rif. A. Slaven,1996:206-212.

_ N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O T I K A M E R I K A

37

visk4 praradom... Tai buvo tikras apipli5imas.Lietuva praradoSitokias sumaspinigq, o Brazausk4su pagarbaiSleidoi pensijq be jokios atsakomybis tautai... Tai tragedija,nesjo rinkimq metu milijonai ir bilijonai litq dingo i5 imoniq kiSeniq.Jis amZiamsnuskurdino taut4. [Fokusinis interviu. 1998 m. lapkridio 8l Be to, nauja dideliq mokesiiq sistema ir kaip to pasekm€ - $e56lin6 ekonomika skatino neatsiskaitomybg, korupcij4 ir neoficialq darb4. Nepaisant Lietuvos ekonominiq sunktrmq, eme vystytis individualus ir smulkus verslas, stabilizavosi pirkimo galia, iSaugo vietinds rinkos poreikis. 1995 m. privadiame sektoriuje dirbo Seiiasde3imtketuri procentai, tadiau ne visi smulkts verslininkai sugeb€joiilaikyti savo privadias imones30.Pavyzdiiui,Ina taip apibtdino savo buvusios smulkaus verslo savininkdspatirti I 988-l 995 m. laikotarpiu: Tuo metu prasiddjosmulkus verslas...Kiekvienasverslininkas...kurd savobizni. Tuojau pat valstybi pradijo tikrind visus privadiusverslininkus ir aplcove juos nepakeliamaismokesdiais.Kamavo juos ivairiausiais mokesdiais, patikrinimaisir licenzijomis.Dieve mano, mespasidavdme pakeldmerankas.Kartu su dukra tur€jome savoleidykl4. Ai5ku, visq savo pajamq mes nerodime, bet daug parodim, nesturdjomebizni su Vokietija ir savoprekesveiime i uisieni... Net tokiomis sunkiomiss4lygomis mes sugeb6jomei3vystyti savoverslo tinkl4 visoje Lietuvoje ir mes iisipl6time. Viskas buvo gerai iki tam tikro taiko. Prasid6jokonkurencija ir mus i5sttmri... Nes aI nemokijau mafijai. Turdjau konkuruoti su tais, kuriuos saugojomafijos stogas.Mafija ir valdiia €mi mus i3 visq pusiq smaugti... Mes tur6jomesumoketi40 procentqoficialiq mokesdiq...O man nuo visosprodukcijos likdavo tik 27 procentai. Tola pelnaspaden96 tik kuro ir sugadintosprodukcijoss4skaitas... 1995 m. gruodiio 19 d. buvo iengtaspaskutinisiingsnis,kad mus uidusintq, kai bankrutavo bankai. Moratoriumas iSaldi musq kompanijos pinigus IAIB'o ir Litimpex'o bankuose.Ir mes buvome galutinai uidusinti. Trisdelimt (darbininkq) Seimqverke, reke ir grieb6 mane ui gerklis, reikalaudamisumokiti jiems pinigus,kuriq ai neturdjau.fu supranti,k4 30A. Cesnavidius socialinis klas6s Lieteigia,kadpagrindinds ir M. Taljnnait€(1997:29) tuvojeyrasmulkiojiburZuazija, vidutini valdininkija, priiitritojai/kontrovaldininkai, 'lieriai didiiausiqsektoriqLietuvojesudarodarbininkai ir darboliaudis.Pagalautorius, (600/o) (90lo, kuriqdauguma yra[kininkai). ir dalissmulkiosios buriuazijos

TARP DVIEJV PASAULIV

38

tai reiSk€? ... Ai vokiediqrangovams turijau milijonusskolosir nerurAjau k4 Sitiemsduoti - jei norit, galit manesmaugtar daryt k4 norit su manim.Geriaueikit ir nu5aukitApavidiqir Ra&evidiq[bankqsavininkus],bet ne mus,verslininkus. AI tik netur6jaupiningq...Viskasbuvo uidaryta...Jiemusuidusino,ir ai sustabdiiau savoversl4ir likauskoloj. Tokia istorija- visipinigaiprapuoli... Todel ir yra motyvasvaiiuoti kaikur ir daryti k4 nors.Mesesameverslo imonis ir nelaukiame, kol kasnorsmumslabdar4atne5.Staikod€l!vertinq savobeviltiSk4pad€ti,vislq pradedamei5 pradiiq su savopenkiais piritais.[Ina,50 m., nelegaliimigranti.1998m. lapkridio8] Daugum4smulkiq verslininkq,kaip Ina, ir jq verslqdideli mokesdiai ir bankq kriz6 prived€prie bankroto. Taip pat smulkts privatts verslai, tokie kaip naudotq automobiliq, siuviniq ir mezginiqeksportasi Rusij4, patyrdnuostoliusir paliko Lietuvosprekybininkusbe darbo3'.Kaip keletas respondentqpaminejo, jq biznissu ,,ma5inqparvarymui5 uisienio" arba biznissu ,,taiemis" i Rusij4, taip pat i Vokietij4, Vengrijq ar Lenkij4 sumenko,todil reikijo ielkoti naujq galimybiq: Ina: Kai m[sq biznisLietuvojebaigesi,prad€jomegalvoti,'K4 mesgalim daryti ir kur?' Kai kurie pradijo malinq ir padangqbizni Vokietijoj... Jonas:Mesdarim biznisu ta36m. Ina: O, tuo metu mesvarememalinasiI Vengrijos,Lenkijosar Vokietijos... AI prad€jau savobizn!vaiinddama pirmyn ir atgal! Vengrij4,Cekoslovakij4ir Vokietij4,nesnegaldjau i5gyventisusavomokytojosatlyginimu... Lina: Bet kai Lenkijojeprasidejoreketas,Sioskeliondssuret€jo. Ina: Mes,moterysgirddjomeapienaujasgalimybesdia,Amerikoje.Mes diaskrendamir bandom. Lina ir Elena:Taip, mestaip darom. Fokusinisinterviu.1998m. lapkridio8.] [Gimtadieniovakardlis. Reikiapamindti,kad ekonominiaisunkumaipagreitiigavouisidarius rinkai su Rusija,pagrindineLietuvosprekybospartnere.Didiiausia Liert Lietuvospraneiimas raid4,1998:38. apiesocialinE

NETUREJAU KITO PASIRINKIMO TIK AMERIK.{ ruvos eksporto i Rusij4 proporcija buvo iemes lkio ir maisto produktai (26.2o/o).Todel Sissektorius buvo labiausiai Rusijos krizds paveiktas.Dvidelimt septyneriq metq nelegalusimigrantas Arnas papasakojo, kaip Rusijos krize paveik6 jo verslq ir Seimosgyvenim4: Mes (su Seima) gyvenome savo ukelyje. Ai turijau savo s[rio bizni ir pasidarydavaukelet4 Simtq doleriq per savaitq.Kai draugas ikalbinejo mane vaiiuoti iAmerik4, nenordjaujo net klausyti, nes mano s[rio ver'Vaiiuosiu slasbuvo s€kmingas.Bet kai mano biznis sustojo,pagalvojau: (iAmerika) vieniemsmetams,uZdirbsiupinigq ir griSiu.'Palikaubepradedanti vaikidioti s[nq, kuris tuo metu dar beveik nekalbijo... ir verkiandi4 savo Zmon4, bet mes neturijom pinigq, tod6l ir iSvaiiavau[funas,27 m. statybininkas,nelegalusimigrantas. Neformalus interviu. 2000 m. kovo I d.l Kai 1997 m. nedarbas iem6s ikyje iSaugo nuo 12,3 procentq iki 18 procentq, paliet€ ne tik Arno 5eim4, bet daugeli gyventojq32.Vilmos 5eima, kaip ir Arno, gyveno atokioje Lietuvos vietovdje. Lietuvoje netekEs darbo, jos vyras, Seimos maitintojas, Rusijoje praleido mdnesius dirbdamas statybosesu lietuviq darbininkq grupe. Vilma pasakojo: Gyvenausu savoSeimamaiame miestelyje... Pagrindin€smiesteliogamyklos, tokios kaip pienini ir plytini, po nepriklausomyb'lsbankrutavo. Taip nebuvo, kad namuose s6d6jomenieko neveikdami. Ne. Turejom dvi karves.I5mokaujas meliti (anksdiaunebuvaukarviq meliusi)... Bet tai negelbejo. Mes kiekvien4 lit4 skaidiavome,stengdamiesii5werti nepriteklius. Mano vyras buvo geras m[rininkas ir sovietmety turijo ger4 darbq. Atgavus nepriklausomybq,jis prarado darb4, o gFvent reikijo; mums reikdjo pinigq gyvenimui, todil jis pradejo dirbti Magnitogorske,Uralo kdnuose... Mes jo nemarydavomepo tris minesius.Jis gyvenobendraburyjeir turijo pats sau valgi i5sivirti... Jiems mokdjo Amerikos doleriais'.'J[s iinot, kaip greitaipinigai iitirpsta. lVilma, 39 m. legaliimigrantti.Interviu. 1998 m. spalio8 d.l Siam darbui pasibaigus,Vilmos Seimaavyko iCikaga ieSkodamanauj q ekonominiq galimybiq. 32V.S.Vardysir V. A. Slaven, raid4,1998:6. apiesocialinq praneiimas Lietuvos 1996:215;

TARP DVIEJV PASAULIV Nuo 1989 m. Lietuvojedarbo galimybdskasmetmaiijo. Atlyginimai miestuosesudare80o/opajamqir 49 o/okaimo [kiuose33.Kadangituo laikotarpiu atlyginimaibuvo pagrindinispajamqSaltinis,kai kurie darbininkai reformq metaisbuvo ypai pai.eidLiami.Pirmiausiadarbuspraradomoterys,yiradvyresnioamiiaus,dirbusiosvielajamesektoriuje,turintys negali4darbininkai ir jauni imonds be profesinespatirties3a. Per paskutiniuskelet4metq padvigubijo skurstandiqgyventojqskaidius. Pagrindiniaididdjandionedarboveiksniai buvo darbingo amZiaus populiacijossumai6jimas,visuotinio gamybosprodukcijospirmajameir antrajamesektoriuosenunykimasir esminiaistrukttriniai pokytiai. 1997 m. uiregistruotasnedarbassiekd5,4o/o.J aunq imoniq nedarbaspranoko nacionalininedarbovidurki. Jaunq moterq nedarbolygis buvo didesnis ui vyrq (51,5o/o), taip pat moterq nedarbotrukm6 buvo ilgesn€nei vyrq3t. Didelius sunkumusparyrepensinioamiiausimones: daugelisjq prarado viso gyvenimosantaupas del rublio nuvertejimoir bankq ilugimo (panaSiaiapibiidino Ina savopasakojime,i:r. p.39). Santykinaimaios pensijos ir pasikeitEistatymai,prailginqpensiniamZiq,prisidejoprie prielpensinio amiiausimoniq nedarbo36. Inos pasakojimas atspindiir vyresnioamiiaus lietuviq tikrovg. Ina nurode,kad ji i Cik"ga affyko uisidirbti piningq ne tik savodukrai studijomsuimokiti, bet ir paddti savopensininkuit6vui. Kaip ji saki: ,,Mano tevasgauna 300 liq pensijos,o buto mokesdiams reikia 600 litq. Tai kita prieiastis,koddl aI dia sediiu - kad mano tdvasi5 badonemirtq" [Ina. 55 m.1998 m. lapkridio8 d.]. eikagojetekosutikti 60-70 m. amiiauslietuviq, dirbandiq,kad sudurtq gal4su galu.Taip pat ir mano apklaustqjqimigrantq imtis3Tleidiia manyti, kad senyvoamiiaus imones emigruojad6l ekonominiqprieiasdiq,nes,kaip jie teig6,i Cik"ga avyko uisidirbti pinigq pragyvenimuiir savobusto (buto ar namo) iSlaikymui Lietuvoje. Lietuviai imigrantai pasakojo,kad staigusgyvenimolygio smukimas jiems buvo nepriimtinas.Jei sovietqlaikaisBaltijosSalyse gyvenimolygis 33Sieskaiiiai ndratikslus,nesimon€s, vengdamimokesiiq,faktiik4 atlyginimqlinkg nusl6pti. 3aLietuvospraneiimasapiesocialingraid4,1998m.; RegionalMonitoring Report,1999 m. " Moterq situacijaLietuvojepladiauaptariamakituoseskyriuose. 36Lietuvospraneiimas ir M. Taljunait€, apie socialinqraid4, 1998:6-38;A. Cesnavidius 1997:30-31;Familiesand Children in Lithuania, 1995:16. 37Keturi vyrai ir septyniosmoterys buvo pensinio amiiaus, tai yra viri 60 m.

P A S I R I N K I M O- T I K A M E R I K A N E T U R E J A UK I T O

41

tai 1992 m. pabaigojegybuvo aukitesnisnegu visojebuvusiojeSSSR8, trukumo nepavenirnos4lygosi,ymiai pablogejo.D6l elektrosenergijos bei elektrostiekivandens karito apribotas butai, kankamaibuvo Sildomi Kai kurie naujqjq imigrantq pasakojimas,padidejonuomosmokesEiai3e. pablogdjim4.Pavfzdiiui, kai Lietuvoje s4lygq gyvenimo mai apibfldina lankydamasinaujqjq cik"got lietuviq gimtadieniopobnvyjepaklausiau buto pusrfisyjeIeiminink€ Elena, ,,Kaipnusprendateaffykti i Cikag4?", atsake: senelius, ,,Atvykaudia,nesLietuvoje nelegaliimigrante,priiilrinti Koks skirtumas,ar mes dia r[syje g)ryenam,ar pasidardnebepakeliama. Li.t,ruo;.. Matote - visur raspars" (ji juokiasi) [1998 m. lapkridio 8 d.] Tq,paiildien4 Elenosbute apsilankEkiti imigrantaipapasakojoapiesavo sovietiniolaikotarpiogyvenim4ao: akis' Jonas:Prierusqmesgaudavom120-150rubliq algEir buvo per Nusipirkdavomeduonos,o likusiustaupydavome. Jono imona: Prierusqnebuvotaipblogaikaipdabar.Mesnemokdjome tokiq didZiuliqpinigqui savobutus.Dabarsumoki400 litq' Ina: Ir m[sq butai tadanieko nekainavo- tik simboliskaisumokedavom. o dabarmusqatlyginimaiiSeinaui but4ir maistui- kasdieninei pobivis,fokusinisinterduonai.Todelir pinigqneturime[Gimtadienio viu. 1998m. lapkridio8 d.l Be to, pereinamuojulaikotarpiuvalstybdnustojoremri tradiciSkaisovietinesvaldiios globot4 vieSqjitransporr4.skurdasir iemas gyvenimo lygis, su nedarbususijgnetekrysir iymus gyvenimokokybdsskirtumai tarp Lieruvosmiestrl,rajonq ir kaimo vietoviq tapo tikrove, kuri Lietuvos 38Pavyzdiiui, 1989 m. 62 procentailietuviq turijo 3ilt4 vandeni,74 procenteicentrin[ Sildymq,70 procentq tur6jo vandenssroveplaunamustualetusir 64 procentaiturijo prausimosip",og,r*ur. Taip pat lietuviq Seimosturijo radij4ir televizorius(daugiaunei limtas 5imtui ieimq); 9l Saldytuv4iimtui ieimq, 70 skalbimomalinq; kas treiia Seima lietuvistur6jo tik 19' I kvadturijo savoautomobili.TadiauviduriniSkai(besiveriiantis) didesnisg"rvenamapilietiams ratiniq metrq (buto) gyvenamojoploto, nestarybiniams sis plotasbuvo draudiiamas. 3eV.S. Vardysir'!7. A. Slaven,1996:196-197. aoPereinamajame laikotarpyje,pagalvyraujandiusLietuvosgvyenimostandartus,vidurkinio indiviio atlyginimo uiteko tik butiniausiemskasdieniniamsreikalams,tod€l 3eiporeikius.1996-1997m. vidutinr!svieno moms buvo sunku patenkintinet svarbiausius kainoskelet4kartq virSijoatlyginimq tarpu LT tuo asmenspajamos!eimojesudarc 370 , ir pensijqdydi @ietuvospranelimasapie socialinqraid4,1998)'

42

TARP DVIEJV PASAULIU

piliediamspasirodesunki ir vargiaiiveikiama.Tie, kurie su tokio gyvenimo budu taikytisnenorejoir tur€jo le5q,iivyko i kitasialis, iskaitantAmerik4, ieikoti ,,geresnio duonosk4snio". ,,Studijoms Lietauoje yra daugiau smegenq.nei pinigp,,: talentus parduodantys emigrantai ,,Prou| nutekijimas" ii Lietuuosnuolat uyhstair tai yra d.risningas processas.Jo iiuo metusuttabdlti nefmanoma.(LietuuosRltas 2000:g) ,Jeigu esipuihus dainininhas,tai tauepriims ir ,,La Scala,,,ir ,,MetropoIitan". Jeigu esigerasgtdynjat - bet huri pasauliohliniha. pasaulisdabaranirau- uaiiuoh,hur nori,jeigu taaepriima". (LienuosRytas2000:8) Produkcijosinternacionalizacqosir globalizacijos procesaiatskleidiianaujus ir ankstesniemsmigracijoslaikotarpiamsneb[dingus kvalifikuorq specialistqmigracijosstruktdriniusmodeliusa'. PagalK. Koserir H. Lutz (199g), migrantq srautaiyra ypat.institucionalizuotiir ... atspindi ,,kvalifikuotq globaliusdarbo pasiskirstymo pokydius"(p.60). s. castlesir M. J. Miller (1998)iSskiriadu profesionalq judejimo i kitas5alistipus:pirmasis,kvalifikuotq specialistq arba,,profesionaliq per6jlnq"a2keliavimasiI ilsivysdiusiq 5alis,ir anrrasis,,,smegenq nutekejimo"a3 i maiiau iSsivysdiusias migrantaikvalifikuoti specialistai ir studentai,iSvykstantys ii maiiau ilsivysdiusiqkraitq Salis.Imigrantus priimandios5alyslabiau vertina kvalifikuoi iSsivysdiusias tus specialistus nei kitokiq charakteristikq imigrantus.ApskritaiiisimokslinEimigrantaiyravertinamikaip ekonominiokapitaloperne}6jai, linkq rapti viduriniosiosklasesarsrovais, paprastainei5Saukiantys socialiniqproblemq, nesipriimandiaIali avykstalegaliai.Be to, jie priimami kaip modernizacijos kurejaiir kult[riniq naujienqskleidejai. Kod6l vyksta,,smegenq nutekdjimo",arbakitaip vadinamakvalifikuotq specialistqir studentq migracija, ir kaip ji paveikia5iuosmigrantus siundiandi4$ali?Jei siundiantiSalisnesuteikiagerai apmokamqdarbq ir kokybiSkqdarbo priemoniq, kvalifikuotaspersonalaspaprastailinksta ar S. Castlesir M.

J. Miller, 1998;K. Koserir H. Lutz, 1998;A. portesir R. G. Rumbaut. 1996;A. Portesir J. Valton, 1981. a2Literattroje anglilkai vadinamq professsional transients. {3 Istorilkai ,,smegenqnurek6jimo" reiSkinysprasidejopriei Antr4ji pasaulinikarq,kai moks: lininkai, gydytojai ir kiti kvalifikuoti specialisraibego i3 Vokietijos nuo Reicho reiimo.

- TIK AMERIKA KITO PASIRINKIMO NETUREJAU

43

po studiernigruotiir ieSkotinaujq bei geresniqprofesiniqgalimybiq.Jei jauni nesugriZta specialistai i savo5ali, ia ai trump"laikio darbo uisienyje jei iisi,oki".tnigt"cija tampakultfirinio kapitalo netektimi.Kita vertus, jq mokslingspecialistai,,nerandakvalifikuotq darbq, emigracijatamPa dvigubanetektimi:praradimaskilmesSalimsir asmeninenelaime"aa. nutek€jimo"arbakvalifikuotq speroH" yra Siosnaujosios,,smegenq cialistqgrupdsi5 Lietuvosmigravimosocialindtikrove?Kaip K. Koserir bfitq vertinti paH. Lutz (1998)teigia,migracijosfenomenQteisingiausia nutekejimo" Toki,,smegenq poiiuriu. konteksto lyginamuojuistorinio pirmiausia migracijosreilkini Jiameskyrelyjeapivelgsiudviem aspektais: kaip pereinatada pagrindim4, fenomeno 5io teorini ivertinsiu pateiksiu bus anaTod6l emigravim4. specialistq masislaikotarpispaveikdLietuvos ir supaiindinamasu lizuojamosdiskusijos,vykusiosLieruvosspaudojeas empiriniaisduomenimis- Pauliausbei jo Seimosatveju,ir Tomo pasakojimais, taip pat emigravusitliisimokslinusiqmoterq patirtimis' Kvalifikuotq specialistqemigracijaprasidejoLietuvai atgavusnepriklausomybg,kai atsiv€rdvartai !Vakarq Salisir prasiddjonauji demokratizacijosprocesainacionalinioSvietimo,mokslo ir tyrimq sriryse.SovietineseroslaikotarpiuKremliuskontroliavo,finansavoir koordinavomokslo sriti. Nors nepriklausomyb€awire naujasSaliesgalimybesk[rybai ir ,,nusausino" priejim4prie pasauliopasiekimqbei istekliq,decentralizacija bufinansingpagalb4i5 centrinio Maskvosiido. Kvalifikuoti specialistai, be finansiarba karjeros be liko kOr6iai, mokslo vusiossovietin€ssistemos nes paramosa6. Kaip ir kitos posovietines5alys,Lietuva patiria pana5ius ir demokratilkasmoksloinstisunkumus,kurdamanaujas,savarankiSkas bei finansq.Nors uisieiltekliq tucijas,o tam reikia laiko, technologiniq ialyse, nio kompanijospalaipsniuiinvestuojasavokapital4posovietinese Tuo jos linkusiospriimti uisieniediqpersonal4,o ne vietiniusspecialistus. geressavirealizacijai tarpu daugumaLietuvosmokslininkq ir specialistq nes rinkos ielko uZsienyje.Nei5vengiamailokaliosir makrostrukturin6s nutekejimo"migracijaiI Liedinamikosiiprovokuota,visuotine,,smegenq tuvostapo pastoviSalieskasdienybiaT' '{ S.Castle ir M. J.Miller,1998:156.

a5Spaudos 1988-2000m. laikotarpi. apLvalgeapima a6R. Sliiys ir V. Stanktnien6, 1996:14-28. a72r.Y. Stankuniend,199614,35; R. eiurlionyti, S. Mikulioniendir A' Sipavidiend' I 996:58.

44

K I T O P A S I R I N K I M O- T I K A M E R I K A NETUREJAU

TARP DVIEJV PASAULIU

Specialistqmigracijosklausimasyra painusir ivairialypis,tod6l reika_ lingas ne tik teorinio pagrindimo, bet ir empirinio p""ilkirri-o. Triiq straipsniq,talpintq Lietuvosiiniasklaidojeir Lietuvosstudentquisienyje elektroninio klubo (LSU EK) interneto tinklapyje ,,Langas.net" turinio analiz| bei keleto informantq pasakojimaiLietuvos ,,r-.g.nq nutekejimo" rei5kini padessuvokti ,,ii uidaus".Vieios diskusijosapie tai, koki4 nutek6jimas",Lieruvosiiniasklaidojetqsiasi itak4Lietuvaidaro ,,smegenq ne vieneriusmerus,daznaisu uiuomina, kad emigruojantipopuliacijaneprisiriSusiprie t€vyn6sir nerapakankamaipatrioti$kaa,.straipsnyje ,,Geras vardasLietuvoje - dideli pinigai sverur:gabiausius5aliesmedicinos specialistus graibstoturtingosuisienioklinikos", spausdintame ,,Lietuvos Ryte"', L. Lileikieneir A. celielitte nurodo kelet4prieiasdiq,kod6l po profesiniqvizitq uisienyjekai kurie gydytojai grlLtai Lietuv4,o kiti paiilieka. Sugriiusiejiteige,kad buvo pasiiadejggriiti ir pagerintiLietuvos medicinossistem4.KartaissavojeJalyjesi[lom", g.r"i darbasgydytojus gr4Linai namus.Buvo gydytoiq,kurie sakesinenorejgpasilikti Jungtinese valstijosed6l tolimos medicinoskulttros ir skirtingq nei Lietuvojemedicininds praktikos reikalavimq.Pavyzdiliui,vienasgydytojassugriiim4 i Lietuv4siejosu savoerninetapatybe:,,Tosvisuomenes(Amerikos,D.K.) tradicijosir bendravimosantykiaiman buvo svetimi.AS nepritapau,nes mano kitos Saknys. Tapti tikru amerikiediunepakaktqir viso -"ro gyu.nimo". Tadiauawejai,kai kvalifikuoti specialistai sugriita i savoSali,lasitaiko retai. Kodel tiek daug yra tq , kurie ,,sausina'; Lieruvos,,r-.g.rq,, bank4?to Pirmoji ir dainiausiainurodoma ,,smegenq"emigravimoi5 Lietuvos prieiastis yra maLi atlyginimai ir ribotos galimyb6sgauti norim4 darb4 pagalprofesij4,kai JungtindseAmerikosvalstijoseir kitoseiisivysdiusiose uisienio Salysetokios galimybesdidesn6s.L. Lileikiene ir A. Celieji[te (2000)cituodamosgyd.I. PundziqMD, jog,geramgydytojuisunkuva_ dovautisvien patriotiniaisjausmais,kai jis gaunarimtus ir pelninguspasifilymusiI uisienio",pritaria,nesgydytojomenesinisatlyginimas i""gtinesevalstijoseyra delimt kartq didesnisnei Lietuvoje. Specialistus5ali

45

palikti gundo ribotos darbo s4lygosarba negalejimasgauti trokitamo darbaigiantieji nurodo esminesprobleio. Uisieniq universitetinesstudijas sugriig mokslininkai, i Lietuv4,.susiduria. PavyzdLiui, mas, su kuriomis valstijose A. palaima (1999) teigia, kad lyginant su Lietuva, Jungtinese neZi[rint to, doktorantai turi Zymiai geresnesgyvenimo ir studijq s4lygas, s4lygospamokslininkq gyvenimo jaunq Amerikos kad sanrykinai imant jauni mokslyginti kuklios. Be to, A. Palaima paLymi,jog sugrlig i Lietuv4 ambimokslininkq ir vyresniq kliutis biurokratines nugal6ti li"ink"i turi magistrant[ros ciias. PanaSiainurodo Tomas, vieno Cikagos universiteto srudenras,isitikings, kad jauni specialistaiLietuvoje vyresniqjq kolegq nera taip vertinami kaip JungtindseVdstijose. Tomas pasidalijosavapatirtimi: Paraiiau lai3k4Vilniaus universiteto profesoriams,papasakojau,kas esu ir kad norediaubendradarbiauti, pasidalinti savoiiniomis. vienas profesorius atsakd i mano lai5k4. Zinai, k4 jis paraS€?Padekojo ui lai5k4 ir pasilli palaikyti rys!sujq katedrosstudentais.Man susidardisp[dis, kad Li.trruo, mokslininkams nerupi, kas naujo jq srityje vyksta kitose Salyse, ypadnesinorito i3jaunesniqimoniq iSgirstiMan 5i patirtis buvo svetima iiprielinga mano bendravimuisu profesoriaisiik"gor universitete.[Neformaluspokalbis.Tomas,28 m. magistranttrosstudentas.1998 m' balandisl Tomas prisipaiino, kad apsigyngsdaktaro disertacij4iada pasilikti Jungtindse Valstijose: ,,Kadangi jau Se5eriusmokslo metus praleidau dia, jaudiuosi labiau tinkamas ir labiau pritampantis amerikietiSkam gyvenimui nei lietuviSkam. Taip pat iinau, kad griiimas namo man bfitq kova ui btvi". panaiiai ir A. Palaima (1999) uisimena, kad Lietuvoje beveik nera galimybiq vysryti mokslq, nes jaunus mokslininkus prislegia kasdienybes buitis. Tuo tarpu Paulius Lietuvos mokslo situacij4 apibudino tokiais iodiiais: Lietuvoie mokslines karjerospadaryti nelmanoma - likg keletasvietq " ' Be to, Lietuvoje moLslui skiriama nedaugpinigq. Atlyginimo dydis priklauso nuo tavo mokslinio staZo.Be to, mokslininkq atlyginimai yra fiksuoti. Kadangi Lietuvoje yra daug mokslininkq, jiems svarbu iSlaikyti padorq atlyginim4. Taigi, vyresni mokslininkai uisiima kelis etatus,kad sudurtq gal4su galu. o jei yra kvalifikuotas mokslininkas, bet naujokas jaunam specialistuinelengvakonkuruoti su senaismokslininkais.[PauInterviu. 1999 m' sausiol7 d'] lius, 37 m. statistikosspecialistas.

a8R. Grigas,1998a. at ,,Lietuvosrytas",2000 m. kovo 4 d. t0 L. LileikieneirA. celielifiti paLymi,kad 1990m. iJungtinesvalstijasstudijuoti iivyko deSimtmedicinosstudentqir nd vienasii jq ! Lietuvanesugriio.

\-_

46

TARP DVIEJV PASAULIV

PatiesPauliausmokslineskarjerosistorija pailiustruoja, kaip gabiems Lietuvosstudentamsuisieniediaimoksrininial sinlydavo galimybgstudi_ juoti uisienyje,o v6lia.uuiimti geraiapmokamas darbo Jr.,"r. paulius i Jungtinesvalstijasstudijuoti ilvyko pasinaudodamas savoieimosprofesiniais ry5iais.Tuo metu, kai paulius Maskvojestudijavo matematik4,iJ Jungtiniq valsrijrl i vilniq atvyko specialistas ielkoti studentq,kurie noretq vykti studijuoti i uisieni. pauriaustevas,kuri raik4 dirbgsj,r'gtirr.r. valstijosekaip vizituojantisprofesorius,iinojo Amerikos akademinEsistem4 ir paiinojo vietinius universitetoprofesorius. paskatino savostJis nq studijuoti uisienyje,nesturedamaspatirtiesii asmenines praktikosiinojo, jog Lietuvojedirbti moksrinidarb4bus sunku. Kadanji visa sovietine ekonomika buvo centralizuota,mokslastaip pat buvJkontroliuojamas, valdomasir finansuojamasMaskvor. su Li.,,rrro, neprikrausomybepasibaigeir mokslofinansavimas,reiikgs,kad mokslui ,4iygorru.,_ kes. o Pauliaust€vasiinojo, kur kreiptis inlormacijos d6l ,ot.rrriq ,unausstud1.i1 uisienyje.r990 m. pauliusilraikdreikaiingusegzaminus, o prie5 iSvykdamasi Jungrinesvalstijas apsivedd.praej"us dvejiemsmetams,jis iSsikvieteimon4 su vaiku draugegyventi. {gijgsdaktarolaipsni, Paulius gavo kelet4 pasi[lymq pasilikti Jungtin.se Glstijose ir dirbti savosrityje: Man labaipasiseki...Vienagalimybebuvodestytiuniversitete, o kita dirbti tiriam{i darb4pilnu etatu.Antrasispasitlymasbuvotai, ko visada norijau... Priimiaujq pakvietimq, n., toli d"rb4_.grt,, ir iinau, kad Lietuvanegalimanpasi_ttlyti panaliqs4lygq.Si"ndl.r, ai esulabaipatenkintas.[Paulius,37 m. Interviu.1999m. sausio7]

l

Kaip Pauliauspasakojimas parodo,jo apsisprendimas emigruotiiJungtinesValstijasreiSkesekming4mokslinEkarjer4. Kvalifikuotos,arba,,smegenqnutekejimo", migracijosprocese lyties klausimasi5kylakaip pagrindinissvarstomos,.-of .l.-.rr"r. Sio;. ii_ kagoslietuviq imigrantq studijoje vyrai, palyginussu moterimis, kvarifikuotq specialistqmigravimo paveiksr.yr" i"Li",, matomi, neiidrint to, kad respondenrqrarpemoreryssu aukdtesniuiisimokslinimu dominavo: daktarolaipsniturejo dvi, medicinosdaktarolaipsni- trys,magistro -ne laipsni- viena ir bakalaurodiplom4 - dvideiimt moterqsr.Deja, vienajq 5! Zr. PriedusNr. 2 ir 3.

- TIK AMERIKA KITO PASIRINKIMO NETUREJAU

47

nenurode,kad I eikag4 awyko su profesiniu iSkvietimu.Nors lietuvirl emigracijayra labiau feminizuota,kadangiLietuvosstudent€syra labiau linkg mokytisanglqkalbosir ilvykti i uisienio Salisnei vyrait2,imigracijos moterims,lygi$aliesaplinkaneratokia draugiikair awira iSsilavinusioms nant su iSsimokslinusiqvyrq paddtimi. Dauguma specialisdiqmoterq i JungdnesValstijasvykstabe ilkvietimo dirbti pagalturim4 profesij4.Dainai morerys,nors i Valstijasir ivaiiuoja su ialia kortele, nerandato darbo, moters patirties pavyzkuriam buvo renggsiLietuvoje. ISsimokslinusios dys Angelesistorija: AI buvau gydyrcjair turijau ger4viet4Medicinosakademijoje.Buvau mikrobiologijos ryrimqspecialisti. ... Mesnegalijome sekti,kokiebuvo milrobiologijojeVakarqSalyse pasiekimai ... tadiaumesiinojomeTarybq S4jungosiSradimusir lyginomesu savoatliekamaisryrimais.Ir tai buvo molalas...Nepriklausomybts pradiiojem[sq Akademijojeemd maiinti etatus.Neii[rejo, kad ai buvaumokslininki, manovardasdarbuotojqs4raieatsidur6paskutinis.Kiekvien4dien4tikijausi buti atleista i3darbo.Kadangimusqgyvenimas nuolarkeit6si,aJpradijaur[pintis... Suprask, kadavykaudianelengvesnio gyvenimotikedamasi...AI galvojau gautibentslaug€s darb4,nesiinojau, kaddiagydytojosdiplom4butq sunkugauti:studijomsa5neturejauneilaiko,neipinigq [Angel€,53 m. gydytoja.Interviu.1998m. sausio301 IroniSka,betAngel6ne tik negal6jodirbti slaugytoja,betjai dar reikejo lanlcytikursus,kad taptq slaugytojospadejeja.Ji savoslaugymokarjer4 pradejokaip seneliqpriiitr6toja ir tik po keleto metq tapo slaugytojos padejeja. Cik"goslietuviqimigrantiq, kvalifikuotqspecialisdiq,,,nematomumui" i3imtisyra grupdmoterq, turindiq muzikini bakalauroar magistrolaipsni, kurios dirbo darb4,kuriam buvo renggsiLietuvoje.Trys moterys,Laima, Emilija ir Raminta, nurode, kad nepaisantjq imigrantiSkostatuso,jos gavovargonink6setat4 vienoje ar kelioseCikagosparapijose.Be to, jos tur€jo ir muzikospamokq.Tik Austedirbo puseetatoparapijoschorvede d€l Seimyniniqisipareigojimrl.Nors SiosmoterysCikagojetgsiasavoprofesinEkarjer4,jq darbasnei5einaui vietinesparapijosribq. Moterq darbo Cikagojepatirtysdetaliaubus aptariamoskituoseskyriuose. 5' Zr.E.

1999. Aleksandravidius,

TARP DVIEJV PASAULIU

,,Ai uisq groenim4 aaihidiojaa ant bedugnis hraito,: socialiniai emigravimo veiksniai Daugeliuiimonirytehdauotenhintisatsitiktiniaisuidarbiaisar nedidzlimis uabtybissocialinimisiimokomis. Tai s7lygojopsichohgingitamp1 uisuomenijeir didino socialiniusehonomikos reformauimohaitus.(Lietuuospraneiimasapiesocialingraid4, I998:38) Daugiausiarespondentes moterysir vienasvyraspaminejoasmeninius arbasocialiniusveiksnius,,,pasr[mejusius" juos emigruoti.Savopasakojimuose,be nurodytosemigravimoprieiasties,,delgeresnioduonosk4snio',, moterys dai.naipaiymedavo,kad lietuviai buvo priversti palikti iali, nes Lietuvoje ,,jeine eikaga, beliko tik saviZudyb€".SaviZudybeLietuvojekaip socialindproblemaanksdiaunebuvotaip iSreikltakaip pereinamuojulaikotarpiu, kai daugumai lietuviq gyvenimasdalyjepasidareper sunkus. Zita pasilikdami[imones]pabaigiagyvenim4saviiuisitikinusi,kad ,,namuose dybe"fZka,45 m. gydytoja.Pokalbistelefonu.1998 m. kovas].Fokusinio interviu metu Ina svarste:,,Lieruvapirmauja saviiudybemis.Kodel imones iudosi?Ak, mes esameant neviltiesribos... Patikekit manim, nusiZudyti neralengva- tai ne)moniSkaisunku... O juk iudosi jauni imones" [Ina, 55 m. nelegaliimigrant€.Fokusinisinterviu. 1998 m. lapkridio8 d.l. Daliai emigravusiqjqi Cikagair s4lygqpakeitimasreiikd begim4nuo asmeniniqproblemqarbanuo sunkumqSeimoje:alkoholizmo,skyrybqar beyrandiqSeimq...PavyzdLiui, Julija prisipaiino, kad viena ii prieiasdiq, kodel ji atvyko i iikag4, buvo jos geriantisvyras.Tai paskatinoiirykti ii Lietuvosviliantis,kad persikelimas vyr4 nuo alkoholizmo.Julija ,,i5gydys" pasakojosavoistorij4: jis pradejonedirbti...ir niekasjo darbovietdje neiinojo,k4 ir I pabaig4 kur jis veikia.Ai nuolat girdidavaui3 jo bendradarbiqt4 padi4istorij4: 'Jis atejoi darb4,pasi6m6 piningusir kaikuriiejo'.O iinot, kur jis bOdavo?Baresusavodraugeliais gdr6.Man jis igrisoiki gyvokaulo...paskutinius kelet4metq daugkentejau,m4stydama kodel ir kaip ilgai tasblogisgalitEstis. ... Ai tikejau,kadjei iSvaiiuotumeiAmerik4,jis prarastqsavo'gerus'draugusir praddtqgyventisavogalva.iia imondsnegeriakaip Lietuvojeiki s4moni:s netekimo.[Julija,29 m.legaliimigrante.Interviu1998m. vasario8 d.l

NETUREJAUKITO PASIRINKIMO TIK AMERIK,A

49

Taigi, i3 LietuvosiSvykti SeimojenusprendeJulija. PrieiingaiJulijos emigruotivyrus,bijodaawqui,Vida ir Inga pasekdsavoapsisprendusius mosjuos prarasti.Vida paai5kina:,,Zinai gi gamtosddsnius vyrasilgam laikui likti vienasnegali.Jei vyrasdia pasiliekavienastris metus,pamirik kadjis i dia ji... Persunkuiia gyventi,ypadvienam...Tod€l adnenorejau, vienasvaiiuotq" fVida,4l m. nelegaliimigrantd.Interviu. 1998 m. kovo 25 d.)Tuo tarpu Inga net nenor€jogalvotiapieemigracij4,bet iinodama, kad jos vyrasbuvo nei5tikimasLietuvoje,tik€josii5saugoti5eim4iikagoje, vykdamadraugesu juo. awejams,Rydio mamai CikagEavyko viena, Prieiingaiankstesniems Lietuvojepalikusi smurtaujantivyr4 ir suaugusiussiinus.Rytis taip apipad6ti:,,Manomamabuvo baigusiT. akademij4Maskbtdino savoSeimos voje ir buvo kvalifikuotamokytoja Lietuvoje... Seimojeji nematdateities vyrasnamuose,darbe- irgi [etatqmaiinimas]... A5 studijavau [agresyvus universitete,kai ji mus paliko. Ji pardavdsavoma5in4,nusipirko lektuvo biliet4ir avyko dia".Nors SeimagyvenomaiameLietuvosmiestelyje,Rydio mamaturijo pladiusrylius su jq dominusiossrities(meno, D.K.) kitq Pastov[sry5iaisu uisieniediaistur6jo itakosRydio maIaliq specialistais. mos apsisprendimui1993 m. emigruoti. Kitq moterq pasakojimaiatskleidZia,kad kai kuriems lietuviamsvyrams emigracijabuvo ileitis palikti savobeyrandiasSeimas.Pavfzdiiui, nuo savo,kaip vyro ir tevo, Janinoss[nus i iik"ga iivyko ,,atostogoms" atsakomyb6s po to, kai suiinojo, jog jo meiluid laukiasi,o imona del to iSgrvenogili4 depresij4.Panaiiaiir Angel6sientasd6l to, kad nesugyveno su imona, pasirinkoimigranto dali4,kad ,,atstatytq"savovyriik4ji autoritet4.,,Marydamas, kad gyvenimasSeimojenevykokaip jis norejo,i eikaga iSvaiiavotikddamasis uZsidirbtipakankamaipinigq ir griiti atgali 5eim4", prisimineAngel6.PlanuotaemigracijosstrategijaAngeldsientui nepavyko - kadangi.iismuldavo savoi.mon5,5i,,,kaitik jis iSvykoi5 Salies, padavi parei5kim4skyryboms" [Angel€,53 m. nelegaliimigrantd. Interviu. 1998m. sausio30 d.l. Augut6,45 m. nail6, i! Lietuvosiivyko susipykusisu stinumi, kai suZinojo, jog jis, gabusir perspektyvusstudentas,turi merginE,kuri lauk€si kndikio.Augut6sdraugiqsuteiktainformacijaapieLietuvojeveikusi4migracijosagenttin+sistem4paddjojai apsisprgsti tuoj pat emigruoti.Ji prisipaiino:

50

N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O T I K A M E R I K

TARP DVIEJV PASAULIV

imigrantaiyra taip nurod€,kiti Cikagojegyvenantys Kaip respondentai vadinami,,tamsosvaikai" kriminaliniai nusikalt€liaiir mafijosatstovai, awykstantysi5 nusikalstamopasauliot3.Lietuvoje organizuotinusikaltismarkiaiiSaugoir tapo rimta promai ir nusikaltimaigrobstantnuosavybg blemapermainqmetais. 1995-1997m., policijai €musgrieidiaukontroliuoti nusikaltimus,kai kuriq nusikalstamqgrupuodiqnariai, vengdami begoiJungtines Valstijas.RyLietuvosistarymqir teisinesatsakomybds, jaunimo gruPesLietuvoje,pajaunas neformalias sociologas, tis, ryrinejgs teikddaugiauinformacijosSiuoklausimu:

Ai labaisupykauir pasiskundZiau draugtims. AJ norrijau,kad jis studijuotq ir i$yktq i uisieni,kadk4 norssavogyvenimepasiektq. Nordjau, kad pasaullpamaryttl.Jis manEsnepaklaus€, todel jo vietojedabarai i jam, jei negalvojo, k4 daro.Nuoiirdiiai uisieniiSvaiiuojuir nepaddsiu sakant,ai negalvojauiSrykti i5 Lietuvos,nesneZinojaukaip t4 padaryti. Tai tik manopyktiskalbejo.Tadiaumanodraug€spasi[ldmanpaskamai esudia.[Augutd,45 m.. Neforbinti i kelet4agent[n+ir StaiSiandien maluspokalbis.2000m. rugsejol0 d.l Dvi motinos,Monika ir Nerija, sak6,kad g)rventieikagojejos pasirinko tod6l, kad nordjo buti ardiausavosuaugusiqvaikq: dia gyvenantjiems padeti ir suburti draugdnilsklidusiasSeimas.Monika, pensinink€dantq gydyrcja,kartais avFkdavo i5 Lietuvos i Cikag4, kad pad6tq savostnaus SeimaipriZiurddamaantkes. O Nerija, 55 m. maisto technologe,,,turejo tik vien4tiksl4- biti kartu su savovaikaisCikagoje".Interviu metuji tarstel€jo: ,,Ar mano hkesdiai i5sipildd?Tai mano gyvenimo ironija: slnus pasiliekadia [eikagoje], o dukra nori griZti atgal.ISvada- turiu keltis i tarpjqdviejq" [Nerija,55 m. legaliimigIslandij4,kad budiaupusiaukeldje rante. Interviu. 1998 m. lapkridio7 d.l. Nerija taip pat prisipaiino, kad vyro. vykdamaiJungtinesValstijasji nor€jopabegtinuo savosmurtaujandio jog Jurgisi5 respondentqvyrq buvo vienintelis,kuris pasakd, iJungtines Valstijasemigravod6l asmeniniqprieiasdiq.Jis atvyko i Cikag4 ,,i989 m. kaip gedintisviengungis,mirus abiem t€vams".Kaip Jurgissake: ,,Lietuvojenetur€jauk4 prarasti[po t€vq mirties]. Mano broliai ir sesuo turi savoSeimasir gyvenimus.Ai teturiu krikitas[ni, kuriam dabar pinigq" [furgis, dia bfidamaslabiaupadedu,karts nuo karto pasiqsdamas 45 m. nelegalusimigrantas,priii[ri senelius.Interviu. 1999 m. geguids 20 d.l. Tredi4imigrantr4grupgsudaresuaugEir vaikai,reikalingikvalifikuoto medicininio gydymo. PavyzdLiui,Audros Seimaatvyko i Cikaga,,delvaiko sveikatosproblemq... Lietuvoje5i liga buvo ui gydytojq kompetencijos ribq" [Neformaluspokalbis. 1998 m. balandis].LabdaringaCikagos lietuviq organizacija,,Saulute", padedantigauti kvalifikuot4 medicininE pagalb4Lietuvos Seimoms,turindioms vaikus su negale,SiasSeimasi3kviesdavo.Yra 5eimq,tokiq kaip Audros ir Ramintos,kurios i5 Lietuvos affyko d6l savovaikq sveikatosproblemq ir galiausiaieikagoje apsigyveno visamlaikui, kai kurie i5 jq - nelegaliai.

Tai padiaikriminalineimigruojandiqlietuviqgrupeidainai priklauso ,,striftizomafija",kuri vysto"pramogq"bizni.Siaigrupeilietuviaipriskiriair imigruojandiuspankus,baikerius,dLiazoarbabliuzofanus,pradejusiusvaZiuotii eikaga apie1993m. Nors Siosneformaliosjaunimo jos daLnaitaPatinamos suftriminaliniupasaugrupesnerakenksmingos, liu, nesmafijajuosnaudojanarkotikqperveiimuiir kitiemsnelvariems Neformaluspokalbis. nusikaltimams. [Rytis,28 m. legalusimigrantas. 2000m. vasaris] emigruojantiemsi Jungverslas Rydiominetasnusikalstamas,,pramogq" istorija palvaitinesValstijaslietuviamsbuvo Zinomas.Linos papasakota akji, rengim4si emigruoti, savo apibndindama rina Rydio pasakojim4; prekybosmoterimisversloaukaemigcentavor[pesti netaptinusikalstamo ravimo metu: ,,Zinai, kad i kit4 Sali neiinant aplinkybiq yra pavojinga vaiiuoti. Ai5ku,45 mea4motersiprostitudiq namusniekasneuidarys,bet vis tiek niekadneZinai,kur ir I kq ikiSi rankas"fLina, 43 m. nelegaliimigrante.Interviu.1998 m. lapkridio7 d.]. Santuokasu Amerikospiliediu,kartaisvietinesetninesbendruomen€s nariu, yra kita prieiastisawaiiuoti i Cikag4 ir gyventi joje. Taip pat ir ,,griitandiqi namus"skaidiussudaroiSskirtingi eikaga imigruojandiqlietuviq grupg.Sieimon€s gim6Jungtin6seValstijoseprie5Antr4ji pasaulini kar4 arbayra Amerikoje gimusiq lietuviq vaikai. Trys vyrai (Darius' Rimasir Kgstutis)ir trys moterys(Angele,Lina ir Rima) nurode,kad juos i Cikaga,,patrauke"jq t€vqturetaAmerikospilietyb6.PerAntr4ji pasaulini kar4 buvo iiskirta daug 5eimq,o sovietqvaldiia lioms Seimomssusitikti 53Vienas akryviq nariq skundisi, kad ii Lietuvosneseniai lietuviq etninis bendruomenes savanoriuiir aWkE ,,mafiozai"grasinokitam naujaiarvykusiamlietuviq bendruomen6s reikalavomokiti jiems duoklE.

\-

52

TARP DVIEJV PASAULIU

neleidoiki 1970m. ar netgi veliau.Tai, kad vienasiI Lietuvoje gyvenusiq tivq buvo Amerikos pilietis ir nuolat kovojo su sovietqpareiianais del Jungtiniq Valstiiq pilierybesarbadel ffumpo vizito Ameriioje,iurejo itakos lietuviq apsisprendimuiemigruoti. visi iie pasakojimaivystesi apie ,,griiimo i namus" ir ,,paveld€tos" Amerikos pilierybes..-"r. Kgstudio atvejisiliustruoja5i fenomen4. Kqstudiomotina gime Jungtindsevalstijose. Jos tivai 1920m. su visaisvaikaissugriio i Lietuv4 ir dia gyvenor*i tglz m. Sukakus aituonemama prad€jolankyti mokykl4,o kiti vaikaij4 erzino,kad nemo1iem:, kejo lietuviq kalbos.sugriiusi iJungtines valstijas,Kqstudiomotina toliau nesimok€,betdirbo siuvimofabrikeui 25 centuspei rraland4. 1939m. ji sugriio i Lietuv4susitikti su savosuiad6tiniu,k,r, Luuo uiklupta sovietq okupacijosbei Antrojo pasauliniokaro. Taip ji niekadair rr.g"l.lo ,ugriiti iJungtinesValstijas.pats KqstutisLietuvojebuvo maistoiechrrologas'1966 m. jam nusiSypsojo laime, kai jis gavonorim4 d.arbqtarptauriniuoseivejyboslaivuose,plaukiojusiuose Arlanto vand.enyne pii. Ni,r,o.ko krantq. Deja, 5iavietadiiaugisi neilgai,nesKGB susekeamerikietiik4 jo SeimoskilmE ir ii atleidoiI darbota.Nubaustasui savo motinospilietybq,Kgstutisneprarado-noro pamatyriJungtinesValstijas.Dareiygius. Kai 1989m. Amerikosambasada pasitlejam ilvykti iI Lietuvosp"blialio ,,"tusu,jis 5io pasiulymonepri6m€ir i eikaga atvykosu turistinerril". cik"gojepabuvgspersigalvojoir pasilikodirbti. Be to, Kgstudiomotina Amerikos vyriausybeiparaS€ peticij4ir papralesavosinui ialios kortos.peticija buvo priimta 1990 m., o i.ali414kort4Kgstutisgavo 1995 m. ta Kgsrutisi5 darbo buvo

atleistasapie 1970m., po Simo Kudirkos,tuomet buvusioradijo operatoriaissovietiniameLveiqtaleryie, incidento, kai jis, pabiggsiJ savolaivo i am.rikiediqlaiv4,pasipraiipolitinio prieglobsdio.D6l to, kad s. kudirkos motina buvoAmerikos piliet6,Jungtinesvalstijos prie! SovietqS4iung4byl4 laimejo, i. ui." KuJi.kq i.ima iSvykoiJungtinesValstijas1974m. (daugiau Sj 1"y{ ir. R. Vitas, t990). "p1. Gintaras pasidalijosavaparirtimi apie Klaip€dojesovietq vykdyt4 antiamerikietiik4 propagand4:,,Kai dirbau fabrike,polirrukai kelis kartus per mines! apsilankydavo su paskaitomisapie amerikiediusir apie tai, kaip mums, tarybini.-, pili.di"-r, buvo nemoralu vilkiti amerikietiSkusmarikinilius ar jsisegtiienkliukus su amerikietiikom veliavilem-.. Tai buvo 1974m.".(D.K.: Tai buvo tie-p"rysmetai,kai v. Kudirka buvo pareistas i3 darbo stovyklossibire, kur buvo,iisiqstaspo nuteisimo ui bandym4pabegti ii S4jungosiJungtinesvalstijas).[Gintaras,43 m. nelegalusi-ig."nt".. Irrt.*iu. f:l:tu 1998m. vasario8l

N E T U R E J A UK I T O P A S I R I N K I M O T I K A M E R I K A

'3

ir didesngapimtimis,emigruojandiqii LieDar vien4,ivairialypiSkesnE tuvosiJungtines AmerikosValstijasgrupg galimapavadinti,,iSkylaujandiaismigrantais".Si4 grupEsudarobuvEsovietinioelito atstovai,menininkai, aktoriai,muzikantai,poetaiar sportininkai,daugiausiatrumpalaiprogapakeliautipo uisieni. Kai kukiai kitq Saliqlankytojai,pasinaudojq Amerikoje jq aplankyti gyvenandiqgiminiq arba eikaga avyko rie i5 i amerikiediqdraugq,kid dalyvautiAmerikoslietuviq kultfiriniuoserenginiuose.Noraspamatytikit4 Salidainai siejosisu ,,laisva"vedybinepad€timi ir tur6jo itakosaltuoniq moterq bei altuoniq vyrq emigravimui.Rita, 49 m. tautodailininke,i Cikag4an yko noredamapasiivalgytiir susipaLintisu miestu, taip pat ir JungtindmisValstijomis.Ji sake:,,Niekas mangsten [Lietuvoje]per daug neri5o,kad b[iiau turijusi griiti. Mano vaikai suaugg,jau tur6jo savogy'venimusir mangsjiems nereikijo, kad botiau 5alia... Nusprendiiau pasidiiaugti savogyvenimuir avykau dia trumpam" [Rita, 49 m. nelegaliimigrant6. Interviu. 1999 m. geguie]. Zmoniq,kaip Rita, galiausiaivisam Daugelisi! 5iq Cikagojebesilankandiq laikui, legaliaiar nelegaliai,apsigyveno Jungtin€seValstijose.

KITO PASIRINKIMO _ TIK AMERIKA NETUREJAU

TARP DVIEJV PASAUI,IU

\4

''

jaudiauspasitikinti ir rami. Neiilrint prieSmano akisvykstandioreginio, Turajauger4prieiastiiSlykti,aiSkqtiksl4irstipendij4studijoms.Pridjau todtil jokio pri. i"ngo su tamsiaplaukemoterim. Ji veng6ivelgti i mane, televizosu i-ogilko ryiio su ja nejaudiau.Jaudiaustaip, tarsikaibediausi rium.Ats"kindjauangliSkai.Tuometjipaklausd,araSturiukoHnors dokument4,patvirtinanti,kadmanostudijosirgyvenimasJAVbustikraifinansuo|ami.Neturdjautodokumentoirkurilaik4netnesusigauTada Sidiiau, ko pra5o.Tuo tarpu konsuldgr4iino man dokumentus' kiausimq daugybe lango ui moteriSkq ir apibdr6 gut€ pri3olo prie lango Sigutejai lasake, kad mest4 dokument4tikrai gausimefaksu Ii..,r.,riSk"i. mano ir atnelime rytoj. Konsul€ sutiko, vel pasikvietdmane ir padm6 dokumentus.Taigi, mums buvo leistaiSvykti ["']'

TRECIASSKYRIUS ,, Keliauhit, bro liai, uisidirb hit!' t dabartin€s lietuviq migravimo strategijos { Vilniq su draugeSiguteawaZiavome1997 m. rugsejol7-osios vakar4, nes eilg vizoms prie JAV ambasadosplanavomeuZsiimti 5eit4 valand4 ryto, kadangiviliau atejusiambasad4,pasimatytisu konsulu galimybe bfttq menka. Taigi, apieseptint4ryto buvome prie ambasados. Nedidelisbaltas,auk5ta tvora apsuptaspastatassu Amerikos v6liavaviriuje man atrode steriliai. Cia jau radomeb[reli b[simq amerikonq...MaZdaugtrisdelimt ryrq ir moterq ryliai Snekudiuodamiesi stoviniavonewarkingojeeileje,rankosespausdamidokumentusar LrepSius.Kurie buvo atdjgvieni, stovejo paskendgsavomintyse...Rita, Sigut6sdraug€,mus lyddjusiiki ambasados, pasak6,kad daugelis5iq imoniq vizq negaus.,,Amerikiediainori apsaugotisavo5ali",- sakeji. Taip pat ji sake,kad mums parydi keliones

Ritabuvoteisi_daugumapraSymqbuvoatmesti.Tikketuriimon€s bromflsq grup€jegavovizas.Visi, kurie sakevykst4aplankyti giminiq' kit4 pasiem€me liq, seserqar tetq vizq negavo... Mes Pasussu vizomis dien4 (Gertruda,27 metqmagistrant€)' ryksTarptauting migracij4 suiadina ne tik pasaulin€jebendruomen6je mikkuriamos t*.rty, L*krostr,rkiorini"i pokydiai, bet ir padiq migrantq rostrukttros, neformahs socialiniairyiiaitt arba kitaip vadinamas,,kultoir rinis kapitalas", pamin6ti Gertrtdos pasakojime' Kaip S' Castles naudoja M.;. Vtiller (1998) pastebi, liuos neformalius rylius migrantai migracijos procesopradiioje ir paEiosmigracijos palaikymui' Neformali

lValstijas. Laukemekelet4valandq.Dar€sivesu.Galiausiaiatejotrys ar keturi darbuotojai. Pagaliaueile pajudejo. Prie iejimo darbuotojasliepe atiduoti visus metaliniusdaiktus ir patikrino rankinukus. Veliau susimokeiome ni. viz4, dar neiinodamos,ar j4 gausime.Taip pat uipildeme specialias formas ir iteikdmedokumentusakiniuotam ryri5kiui ui stiklo.

p"g"tU. tamPa ypad svarbi (ir akivaizdi), jei tarptautinds migracijos Proce,"i'yr" grieLiaikontroliuojami. Kaip kulttrinis kapitalaspadeda lietuviams migranlams? Dainiausiai migracija I Jungtines Valstijas prasiveriia kaip pr*.r"r, besivystantisapsisprendimu emigruoti, kuris pagristassukaupta informacija, gaunama p., .t.for,,,*lq bendravim4 su gimindmis ar draugais,arba ankstesniqapsilankymquisienio Salyjemetu' Santuokasu Amerikos piliediais,kelioniq agenthrq paslaugosarba ialios kortelEslaimejimas yra migracij4 materializuojandiosstrategijos'Dainai pasirinkim4 apsigyventi uZsienyje lemia atsitiktiniai ir'ykiai' ISkvietimolaiSkas,gautasi! Jungtiniq Valstijq' yra svarbusdokumentas Amerikos vizai gauii, tod€l Amerikos lietuviai yra pagrindinis lios ga-

Tada tur6jomesdd€tiir laukti interviu su konsulu steriliamelaukiamajame. Dvideiimt imoniq ryliai s€ddjo,apZi[rinedamisavodokumentusar paprasdiausiai stebddamikitq interviu. Vienas po kito jie artinosi prie lango su konsuiu ir nusakindjosavokelionestikslus bei prieiastis.Kiekvienasgal€jokiausytistq'ilpaZindiq' ... Prisimenu,buvo viena moteris, kuri nordjo vykti i Niujork4. Ji sakd,kad jos \yras yn verslininkas,gerai uidirba, o ji vyi