Britanijos lietuviai, 1947-1973 m.

Citation preview

D ID Ž IO S IO S B R IT A N IJ O S L IE T U V IŲ S Ą J U N G Ą

BRITANIJOS LIETUVIAI 1947 -1973

m.

K A Z IM IE R A S BARĖNAS

Londonas, 1978 m.

DBLS XVII suvažiavime

(1964 m .) buvo iš­ keltas pageidavimas susilaukti naujo leidinio apie Britanijos lietuvius ir DBLS veiklą. Po to DBLS centro valdyba tą klausimą svarstė ir rūpinosi, tačiau pageidavim as įvykdomas tik dabar. Anuomet, tiesa, buvo pradėta ruoš­ tis, bet užklupo kiti darbai ir reikalai, ir to su­ manymo vykdymas buvo atidėtas į šalį. Prieš DBLS suvažiavimą 1973 m. DBLS pirm. J. A l­ kis pajudino visą reikalą iš naujo, tačiau ruo­ ša dar turėjo užtrukti, nes duomenys neleng­ vai sugaudomi, tik maža dalis DBLS skyrių ir kitų organizacijų tepaslinko visa ką surinkti ir pateikti apie savo veiklą. K ad būtų ko m a­ žiausiai spragų, stengtasi parašytuosius teks­ tus siuntinėti patikrinti DBLS skyriams ir ki­ toms organizacijoms. Toks siuntinėjimas, ži­ noma, pareikalavo papildomo laiko ir pridėti­ nio darbo. Tiek DBLS suvažiavimas 1973 m., tiek DBLS centro valdyba reiškė norą, kad knygoje būtų labiausiai sustota ties DBLS ir ties organizaci­ jomis ir kitokiais sambūriais, kurie yra apsi­ jungę DBLS rėmuose. K n ygoje maždaug taip ir yra, tik, žinoma, tie rėmai nėra labai ryškūs, nes daug kur DBLS veikla susilieja su darbais ir tų organizacijų, kurios nėra sutarusios per savo atstovus bendradarbiauti DBLS taryboje. K ita vertus, būriai tų pačių veiklių lietuvių pa­ jėgia 'dirbti ne tik keliose glaudžiai tarp savęs bendradarbiaujančiose, bet ir dėl kurių nors kabliukų, rodos, nesutariančiose organizacijo­ se ir kartais dar net jų aukščiausiose vadovy­ bėse. Dėl to skiriantieji rėm ai darosi dar sun­ kiau įžiūrimi, ir skaitytojai matys, kad knyga

pateikia vaizdą judėjim o visų Britanijos lietu­ vių, o kai aprašomuoju laikotarpiu DBLS buvo ir ligi šiol tebėra didžiausia šio krašto lietuvių organizacija, tai visiškai natūralu, kad ja i ir atitenka didžiausias puslapių skaičius. Leidėjų (D B LS ) taip pat buvo reiškiamas noras, kad knygoje netrūktų detalių — faktų faktelių ir su jais susijusių pavardžių. Taip ir padaryta, kiek tai buvo įmanoma, kad g yvieji turėtų vieni ilgų, kiti gal trumpesnių metų ša­ šo pasiaukojamojo lietuviško darbo kronikinį dokumentą. Didelio judėjim o būta, nemažo ir esama, ir tegu iš tiesų visi tie krūvon surink­ tieji duomenys palieka liudyti, kad 1947-1973 metų laikotarpiu B ritan ijoje pusėtinai didoko būrio lietuvių gyventa ir ne tik duona per tą laiką sau užgyventa, bet taip pat rinktasi, tar­ tasi, kalbėta ir kalbėtasi, vaidinta, dainuota, šokta ir sportuota, švęsta, skaityta paskaitos ir kiaušy tąsi jų, ruošta parodos, m okyta ir mokytasi, demonstruota ir protestuota, nusi­ pelniusieji ir pasidarbavusieji gerbti, o tie, ku­ rie į kitus žemynus važiavo (o tokių daug, net labai daug buvo), su pagarba palydėti, dar ki­ tu rašyta ir spausdinta ar dar kaip kitaip judėta ir vis daugiausia vardan tos Lietuvos ir iš natūralaus palinkimo būti ir išlikti lietuviais. Neužmiršti ir mirusieji. K nygoje pateikiami, tegu, greičiausia, ir nepilni, jų sąrašai. Jų pa­ vardės irgi liudys, kiek mūsų per tą laiką jau išėjo ir niekada nebegrįš ir nebegali grįžti. O tuose sąrašuose užtiksime nemaža pavardžių ir tokių lietuvių, kurie ir 'duoną sau užsidirb­ davo, kaip ir visi, ir užtekdavo laiko dar dau­ gybę valandų paskirti lietuviškam darbui. 3

K n ygai paruošti naudotasi spausdintais šaltiniais ir archyvine medžiaga. Talkos susi­ laukta ne kažin kiek. Ištisus straipsnius yra pateikę inž. J. Vilčinskas (Lietu viai inžinie­ riai B ritan ijoje, Darbininkų Balsas, Lietuvių liberalų grupė, Tautos Fondo atstovybė, Lietu ­ vių Socialdemokratų P a rtija ), P. Mašalaitis (Lietuvos Atgim im o Sąjūdis), kun. dr. S. M a ­ tulis (Jaunimo židinys, šaltinis, Anglijos L ie ­ tuvių Katalikų B en d rija), T. Vidugiris (DBLS Londono centrinis skyrius), V. Zdanavičius (Londono „V aid ila“ ), dr. S. Kuzminskas (L ie ­ tuvių Rezistencinė Santarvė), o kai kurie kiti pateikė papildymų. Visos knygos rankraštį yra skaitęs dr. S. Kuzminskas, o apie organizacijų centrus ir Londoną — inž. J. Vilčinskas ir M. Bajorinas. Knygos skyriai apie atitinkamas atskiras vietoves buvo pasiųsti patikrinti V. Andruškevičiui, D. Banaičiui, J. Baniui, K. Bivainiui, A. Bučiui, J. Dimšai, M. Gelvinauskienei, R. G ied ­ raičiui, kun. V. Kam aičiui, V. Kelmistraičiui, A. Kietavičiui, A. Kirkelioniui, J. Levinskui, J. Maslauskui, D. Mikulėnui, V. Motuzai, K . Mu­ rauskui, A. Petkevičiui, J. Pilipavičiui, A. Pranskūnui, M. Ramonui, P. Rumšai, K. Ste­ ponavičiui, L. švalkui, L. Venckui. D augelyje mažesnių vietovių šiandien jau nebežinia, kam būtų buvę galim a siųsti patik­ rinti, tai pasitenkinta tais duomenimis, ku­ riuos pasisekė sugaudyti spausdintuose šalti­ niuose ir prieinamuose archyvuose. K n yga stambi, ir jos išleidimas pareikala­ 4

vo didelių išlaidų. Dėl to leidėjai su dėkingu­ mu čia prisimena tuos, kurie stambiomis su­ momis parėmė šio darbo pasirodymą. Testa­ mentu dalį savo sutaupų DBLS paliko D. B ri­ tan ijoje gyvenęs ir m iręs tautietis Valentas Paliuškevičius. Palikim ą paskirsčius, knygos išleidimui teko 1.000 svarų. O 1967 m. įsikūręs Chicagos A nglijos lietuvių klubas paskyrė šiai knygai išleisti 1.000 dolerių dar tada, kai ji net nebuvo baigta rašyti! Deja, autorius neturėjo sąlygų patikrinti paskutinę korektūrą. T a i skaitytojai prašomi atleisti, jei kur nors užtiktų dar kokią klaide­ lę.

Is stovyklų į Britaniją P o antrojo pasaulinio karo b rita i p ir­ m ieji pasirūpino pabėgėlių stovyklose V o ­ k ie tijo je ir A u s trijo je pasiieškoti sau rei­ kalingos darbo jėgos, kurios jiem s ypač trūko ligoninėse, žemės ūkyje, tekstilės pram onėje ir kitur. Tose srityse dirban­ tiems buvo mokam i m enki atlyginim ai, dėl to darbininkų labai trūko tiek karo metu, tiek ir po karo. „Baltic Cygnet“ schema. Pirm iausia bu­ vo norim a aprūpinti ligonines ir sanatori­ ja s slaugėmis. Iš pradžių B ritan ijos darbo m inisterija .atmetė užuominas, kad galim a būtų pasiūlyti atvažiuoti dirbti stovyklo­ se gyvenantiem s 'pabėgėliams, ir leido sveikatos m in isterijai pasiieškoti tinka­ mų kandidatų B elg ijo je. Tačiau spaudžia­ ma ne tik sveikatos m inisterijos, bet ir įtakingesnių gyd ytojų ir B altijos kraštų pasiuntinybių, darbo m in isterija ryžosi iš naujo išsiaiškinti padėtį. Tada paaiškėjo, kad vidaus reikalų m in isterija nenumato kliūčių leisti įsigabenti pabėgėlių, o užsie­ nio reikalų m inisterija net būtų labai pa­ lanki ir, būtent, tais sumetimais, kad su­ mažėtų kraštui našta išlaikyti stovyklose be darbo sėdinčius žmones. T ik dar aiš­ kintasi su kontrolės kom isija V ok ietijoje, kad j i sutiktų priim ti atgal į stovyklą tuos asmenis, kurie pasirodys netinkami, ir ap­

skritai visus įsivežtuosius, kai jie bus ne­ bereikalingi. D arbo m inisterijos pareigū ­ nai ¡galvojo, kad inteligenti'škesniesiems greit įkyrės dirbti valytojų darbą ir ilg a i­ niui darbovietėse liks vien patys negabie­ ji. B e to, jie g a lvojo, kad iš kaim o kilę p a­ bėgėliai n^bus pakankam ai švarūs. K ad an gi ligoninėse ir sanatorijose m i­ nimalusis atlyginim as nedidelis, tai pro­ fesinės sąjungos irgi nebesipriėšino, ir 1946 m. balandžio mėn. m inisterių kabi­ neto užsienio darbininkų kom itetas galu ­ tinai sutarė dėl pirm osios pabėgėlių įsigabenim o schemos, ku ri pavadinta „B altic C ygnet“ (lietu višk ai tai reikštų: „(Baltijos jaunosios gulbės“ ). P a g a l „B a ltic Cygnet“ schemą buvo leista įsigabenti 1.000 parinktų m oterų tarp 21 ir 40 m etų amžiaus ir, jeigu g a li­ ma, tik pabaltiečių. S veikatą tų parenka­ m ųjų tikrinant nurodyta ypač žiūrėti, ar nėra palinkim o džiovai. Įsileidžiam a v ie ­ neriems m etam s ir su sąlyga, kad tos m o­ terys dirbs ligoninėse ruošos darbus ir ne­ keis darbovietės b e darbo m inisterijos lei­ dimo. Pirm asis būrys atvažiavo 1946 m. spalio 19 d., o paskui vis po 100 kas savai­ tę iki metų galo. D id žioji dalis britų spaudos ir visuom e­ nės paba'ltietes m oteris sutiko palankiai

— rašė apie jas teigiam ai, fotografavo. T ik retais atvejais kuris nors laikraštis paleisdavo kelkį niekuo nepagrįstą neigia­ mą gandą apie atvykstančiąsias. Bet tie reti neigiam i pasisakym ai neužkirto kelio įstaigom s toliau planuoti įsivežti iš sto­ vyklų dar daugiau darbo jėgos. „Westward Ho“ schema. K a i tos „gul­ belės“ buvo pradėtos gabenti, darbdaviai susidomėjo galim ybe gauti darbo jėgos, ir ė jo gandai, kad bus atvežta daugiau. T a ­ čiau kai 1946 m. lapkričio mėn. U M R R A pareigūnai V o k ie tijo je prasitarė, kad d a­ bar bus im am i darbininkai britų tekstilės pramonei, tai .iš Londono atėjo atsakymas, kad tai tėra tokia pat galim ybė, kaip įkur­ dinti pabėgėlius „m ėnulio kalnuose“ . Nepaisant tokio kieto oficialaus panei­ gimo, galim ybės įsileisti daugiau pabėgė­ lių buvo g y v a i svarstomos. T ų 1946 metų rudenį grįžo iš V ok ietijos m edvilnės pra­ monės reikalus tvarkiusios įstaigos kom i­ sija, kuri ten lankėsi tekstilės fabrikam s reikalingų mašinų apžiūrėti, ir parsivežė sumanymą, kad stovyklose reikėtų suverbuoti apie 100.000 moterų. Tas sumany­ mas bu vo pateiktas m inisterijom s svars­ tyti. Trū ko daibininkų kasyklom s (1947 m. vasario mėn. dėl to kraštą buvo ištiku­ si kuro k rizė). K a i vokiečiai ir ita la i b e ­ laisviai išvažiavo, did elį darbo rankų trū­ kumą paju to ūkininkai. Atvežtosios paibaltietės m oterys norėjo, kad jų tautiečiai būtų gabenami dirbti žemės ūkyje. Tokią m intį kėlė ir ukrainiečiai. B e to, ypač gy­ d ytojai ir ūkininkai pasigedo tarnaičių. Spaudimo būta ne tik ekonominio, bet ir politinio. U žsienio reikalų m inisterijai didelio rūpesčio kėlė A u strijo je susitelkę pabėgėliai: Sov. Sąjunga dėl to atsisaki­ n ėjo pasirašyti su ja taikos sutartį. O v i­

5

daus reikalų m in isterija vis dar abejojo, ar išmintinga būtų prisileisti į kraštą di­ desnį kiekį negrąžintinų imigrantų, nors ministerių kabineto užsienio darbininkų komitetas prašė bent praplėsti „B altic Cygnet“ schemą. Visus ginčus ir abejones išsprendė mi­ nisterių kabinetas, kuris nutarė leisti Iš stovyklų A u s trijo je ir V o k ietijo je verbuo­ ti m oteris ir vyrus dirbti B ritan ijos pra­ monėje. M inisteris pirmininkas dar įsak­ m iai nurodė darbo ministeriui, kad tas reikalas skubiai vykdytinas. D arbo minis­ terijos patariam oji taryba nustatė, kur daugiausia trūksta darbininkų ir kur at­ vežam ieji turi būti įdarbinam i (žemės ūkis, anglies kasyklos, skardos ir plieno pramonė, plytinės, čerpių gam yklos, ge­ ležies liejyklos, tekstilė, siuvyklos, batų fabrikai, baldų dirbtuvės, popieriaus fa b ­ rikai ir spaustuvės ir skalbyklos). Britų darbininkai buvo ram inam i: jų darbams nėra pavojaus, ir kur yra pakankamai britų, ten 'užsieniečiai nebus įdarbinami. Tikėtasi ik i 1947 m. pabaigos įsivežti .apie 100.000 darbininkų. P irm ie ji 6 valdininkai išvažiavo į V o ­ kietiją verbuoti 1947 m. kovo 3 d. Visam planui duotas „W estw ard H o “ vardas (lietu viškai: į vakaru s). N utarta suverbuojamuosius vadinti Europos savanoriais darbininkais (European V olunteer W ork ­ ers). Pirm iausia domėtasi B a ltijos kraštų ir ukrainiečiais pabėgėliais (britų zonose V o k ietijo je ir A u s trijo je 1946 m. pabaigo­ je buvo: latvių 46.080, lietuvių 24.150, estų 13.429, iš viso pabėgėlių 354.252). P irm ie ji suverbuotieji buvo atgabenti 1947 m. ba­ landžio 21 d. (p er du mėnesius atgabenta 11.500). Bet im ta ir kitų tautybių (lenkai,

6

jugoslavai, vengrai, čekoslovakai, sudėtai, rumunai, bulgarai ir k t.). P a g a l abi, „B altic C ygnet“ ir ,.West­ ward H o“ , schemas atgabenta 74.511. L ietu vių iš viso atgabenta 5.732 (4.763 vyrai ir 969 m oterys). 1948. I. 16 „B ritan ijos L ie tu v y je “ buvo išspausdintas darbo m inisterijos praneši­ mas, kuriam e sakoma, kad „W estw ard H o“ schema yra ekonominis planas — pa­ sirūpinti darbo jėgos, kur jos krašte trūksta, dėl to ir tie atvežtiesiem s taiko­ m ieji suvaržym ai, kad negalim a dirbti, kur įnori. Tačiau įsileista buvo ne 12 mė­ nesių, o neribotam laikui, ir kai pagerė­ sianti ekonom inė krašto padėtis, tai ir darbą būsią galim a rinktis. P o 5 metų no­ rin tieji galėsią prašytis pilietybės. D alyvavęs darbo, vidaus reikalų ir že­ mės ūkio m in isterijų pasitarime, D B LS pirm. P. B. V arkala 1949. IV . 1 paskelbė šiek tiek statistikos ir naujų inform acijų atvažiavusiems. B e kita ko, iš tų keliasde­ šimt tūkstančių atvežtųjų 140 grąžinta at­ gal už nusikaltimus, 2.000 grįžo savo no­ ru. Tada m inisterijos pareigūnai galvojo, kad darbo nebus galim a pasirinkti, kol at­ važiavu sieji tneįsiigys pilietybės. Sakyta, kad ir anglai tebėra varžom i. Didesnių galim ybių galį turėti gyd ytojai, dantų gy­ dytojai ir kiti specialistai. Anam e tarpžinybiniam e m inisterijų pa­ sitarim e tautybių atstovai prašė duoti daugiau galim ybių švęsti tautines ir reli­ gines šventes ir suorganizuoti pamaldų rad ijo transliacijas. DlEILS centro valdyba 1950 m. kovo amen. kreipėsi į darbo m inisteriją, prašydama, kad E V W būtų pritaikytas naujai paskelb­ tasis vyriausybės potvarkis dėl darbo pa­ sirinkim o lengvatų. Į tą prašym ą atsilie­

pė profesinių sąjungų centras ir nurodė, kad tas klausimas bus svarstomas darbo m inisterijos patariam ojoje taryboje. P agaliau darbo m inisterija nutarė pra­ dėti svarstyti prašymus leisti laisvai pa­ sirinkti darbą tų atvežtųjų, ku rie 1951. I. 1 bus jau išdirbę 3 metus. Kodėl lietuviai važiavo į Britaniją? U žsirašiusieji važiuoti į D. B ritan iją ži­ nojo, kad tam e krašte y ra iš seno gyvenan­ čių lietu vių ir kad pats kraštas yra netoli nuo Europos žem yno ir tuo pačiu nuo na­ mų. B et kad čia su važiavusieji paskui m a­ siškai išskubėjo daugiausia į JA V , vien jau tai rodytų, jo g B ritan ija nebuvo la i­ koma idealia vieta kurtis — ne galim ybių kraštas, ypač šeimoms, kuriom s rūpi, kad jų vaik ai pajėgtų prasimušti. V ažiuota daugiausia dėl to, kad B rita ­ n ija p irm oji pasisiūlė pasirinkti stovyk­ lose sau reikalingos darbo jėgos. Slėgė stovyklinis gyvenim as barakinėje aplin­ koje, žem ino ta aplinkybė, kad reikia gy­ ven ti n e iš to, ką užsidirbi, bet iš kažkie­ no malonės. Toks gyvenim as tęsėsi nebe mėnesiais, bet metais, kai kuriems nuo 1944 m. rudens ar dar nuo anksčiau , tai britų pasiūlymas važiu oti ir pradėti dirb­ ti ir savaianki'škai gyventi atrodė kaip pasikeitimas į gerą pusę, puiki proga ir laim inga išeitis. K ie k vėliau negu B ritan ija pradėjo sto­ vyklose rinktis darbo jė g ą Kanada, bet ji pirm iausia ieškojo stiprių raumenų miš­ kams kirsti ir panašiems darbams ir spe­ cialistų siuvykloms. B ritan ijai daugiau rū pėjo tik sveikos rankos, o J A V nesku­ b ėjo atidaryti durų pabėgėliams, nors ten būtų krypusios daugumos akys ir širdys.

D IR B A N Č IŲ JŲ ŠEIMOS

sunkumais (transporto ir k itokiais). Išskirtųjų šeimų vardu 1948. V I. 3 „ B r i­ P a ga l E V W ir B altic Cygnet schemas tanijos L ie tu v y je “ rašė B. Daubaras. Jau įsipareigoję važiavo į B ritan iją dirbti sueina m etai, sakė jis, kai paliktosios šei­ viengungės ir viengungiai, o taip pat ir mos remiamos siuntinėliais. Tiesa, esą at­ žmonės, tu rin tieji šeimas, daugiausia v y ­ gabentų šeimų, bet buvę žadėta atvežti rai, palikę žmonas ir vaikus V o k ietijo je kas savaitę po 100, o tai nevykdom a. M i­ ar A u strijoje, šeim ų žmonėms buvo paža­ nisterija siūlo pirm a susirasti butą, bet jų dėta pasirūpinti nedelsiant atgabenti ’š ei­ negalim a gauti. D ėl to šeimos kviečiančios mas. savo m aitintojus grįžti į Vokietiją. Iš tiesų 1947 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Norėdam a pagelbėti lietuviam s, 1948 du darbo m inisterijos pareigūnai buvo išm. birželio mėn. DBiLS atspausdino dėl šeimų anketėlę ir prašė šeimų išlaikytoskridę į V ok ietijos britų okupacinę zoną tva rk yti reikalo tų šeimų, kurių m aitinto­ jus skubiai ją užpildyti, kad būtų galima ja i pagal sutartis jau dirbo B ritanijoje. paspausti darbo m inisteriją. A p ie tą laiką m inisterija pradėjo skelbti, Tų metų rudenį į skundus ir spaudimą kad šeimas gali parsigabenti visi tie, ku­ darbo m inisterija paaiškino D E L S centro rie turi butus, tik apie savo padėtį reikia valdybai, kad 'šeimos nuolat vežamos. K as gauti pažym ėjim ą iš hostelio ved ė jo >ar že­ yra gavęs butą, to šeima esanti atvežam a mės ūkio komiteto, kurio žin ioje dirba šei­ per 5-6 savaites. mos išlaikytojas, ar iš panašios įstaigos. 1949. IV . 1 paskelbta, kad neatgabentų P ažym ėjim ai pristatom i darbo -ministeri­ šeimų yra dar apie 200. jai, kuri rūpinasi tuo šeimų atgabenimu. Dalis atvežtųjų šeimų iš pradžių buvo Tuom et apie 200 lietu vių šeimų laukė apgyvendinta specialiose stovyklose (p a­ gabenamos M uensteryje (daugiausia iš ti garsiausia tokia stovykla buvo A'lsageG reveno stovyklos). r y je ). 1947. X I. 18 turėjo atvyk ti antras šeimų B e kita ko, 1947 m., kai tik pradėta transportas — apie 100 asmenų (žm onų ir skųstis šeimų reikalu, U N R R A -os direk­ v a ik ų ). Lapkričio mėn. pabaigoje atvyko torius gen. M organ pakaltino nenorm alią trečias transportas — 92 žmonos ir v a i­ verbavim o tvarką (šeim ų suskaldymą ir kai. kt.). Tačiau reikalas neju dėjo taip, kaip žmonėms buvo žadama. Štai jau 1948. V. 14 ,,B ritanijos L ie tu v y je “ M inisteris B. K. TE ISIŲ G Y N IM A S , P A R A M A ŠEIMOMS Balutis rašė, jo g Pasiuntinybė gauna nusi­ skundimų, kad šeimos lig i šiol neatgabe­ 1948 m. vasarą D B L S centro valdybos namos. M inisteris patarė rašyti nusiskun­ atstovai P. |B. Vankala ir M. B ajorinas dimus su aiškiais duomenimis apie padė­ įsiju ngė į lietuvių, estų, latvių, gudų, uk­ tį, nes tik tada bus p agrin do kreiptis į rainiečių, rusų, jugoslavų ir lenkų kom i­ darbo m inisteriją. Be to, m inisterija aiš­ tetą, k u rio uždavinys bu vo rūpintis v a d i­ namųjų E V W (Europos savanorių darlbikinanti, kad ir j i susidurianti su įvairiais

ninkų) padėties pagerinim u ir kad būtų pagreitintas šeimų atgabenimas. A p ie tą patį laiką, Londono burm istrui globojant, Jungtinių tautų organizacijos atitinkamas skyrius rinko aukas paramos reikalingiem s Europos vaikams šelpti. Su­ rinkta nemaža suma. K adangi renkant ne­ buvo m inim i išvietintųjų (D P ) vaikai, įva irių tautybių atstovai sutarė kreiptis į burmistrą ir prašyti sk irti dalį surinktųjų sumų ir tiems vaikams. Lietuviam s tuose pasitarimuose atstovavo DBiLS vicepirm . M. Bajorinas. Į B ritan iją buvo im am i pajėgūs dirbti žmonės. V ok ietijos stovyklose buvo nem a­ ža ir susenusių. Buvęs U N R R A os tarnau­ tojas Harcfld Ingham iškėlė mintį, kad ir tokie turėtų būti atgabenti ir išlaikom i. Jo in iciatyva bu vo sušauktas pasitarimas, pradėta ieškoti patalpų tokiem s žmonėms apgyvendinti, kreiptasi į britų labdarybės organizacijas. Lietu viam s toje akcijoje atstovavo M. Bajorinas. 1949. I. 17 posėdžiavo pabėgėlių teisių gynim o kom itetas (jo prezidentas buvo lordas H aliiaxas, pirm ininkas —• lordas B everid ge). Svarstyta E V W teisinė ir ek o­ nominė padėtis, ir prieita įsitikinim o, kad reikalingas atitinkamas įstatymas. K o m i­ tete lietuviam s atstovavo DBiLS pirm. P. B. Varkala. Didesnės dirbančiųjų šeimos B rita n ijo­ je iš pradžių n egalėjo iš savo uždarbių išsiversti. Tokiem s į pagalbą atėjo EjALFas, kurio įgaliotiniu B ritan ijai 1949 m. pradžioje buvo paskirtas M. Bajorinas. N ėra išlikusių smulkesnių žinių, kiek tos paramos iš viso gauta, bet dar net 1954 m. pabaigoje buvo paskelbta žinia, kad per B A L F o atstovą ateina net 200 G A R E pa­

7

ketų, kurių paskirstymu rūpinasi DBLS. B et jau ir 1949 m. rudenį B A iLFo įgalioti­ nis M. Eiajorinas skelbė, kad ateina iš J A V drabužių ir avalynės siuntos, bus pa­ skirta ir GAIRE paketų. 1949 m. spalio mėn. iš J A V gauta vaikam s „Sw an“ m ui­ lo. R E L IG IN IA I P A T A R N A V IM A I P IR M A IS IA IS M ETAIS D. B. L ietu vių taryba susirūpino, kad būtų kunigų aptarnauti suvažiuojantiem s lietuviam s. Tarpininkaujant „Catholic H e­ rald “ , kreiptasi tuo reikalu į UiNRRAas direktorių gen. M organ. T a i buvo 1947 m. Gen. M organ painformarvo, kad iš 100 V o­ k ietijo je esančių lietu vių kunigų 3 jau at­ važiavo į B ritaniją. 1948 m. p radžioje B rita n ijoje lankėsi vysk. V. Padolskis — apvažinėjo L on d o­ ną, Coventrį, Birm ingham ą, Nottinghamą, Manchester;, Bradfordą, Leeds, Glasgową, Shotts, Bellshilliį, Mossendą, A ir ijo s Dub­ liną, tose vietose susitiko su vyskupais ir arkivyskupais, su kard. B. G riffinu . A ir i­ jo je jam buvo pažadėta V o k ietijo je liku­ siems m aisto ir drabužių ir parodyta ne­ maža simpatijoj. Dublino „T h e Standard“ ir Londono „C atholic H erald“ atspausdi­ no plačius pasikalbėjim us su vysk. V. Padolskiu. K a i jis buvo Glasgowe, atlaidų metu kan. G albrait ir dr. Heenan šimtui ten dalyvavusių kunigų pasakė kalbas apie Lietuvą. M. B ajorinui vysk. V. Padolskis tuomet sakė, kad B rita n ijo je jau 3 lietu via i kuni­ gai atleisti nuo darbo prievolės ir eina sa­ vo tiesiogines pareigas. A n glijos episko­ patas kun. dr. J. Sakevičių paskyrė ryši­ ninku tarp episkopato ir lietuvių.

8

Masiškas lietuvių važiavim as į B ritan i­ ją, matyt, sudarė įspūdį, kad suplauks čia jų tūkstančių tūkstančiai. Greičiausia, to­ kio įspūdžio paseka ar išraiška bu vo 1948. III. 12 „B rita n ijo s L ie tu v y je “ paskelbtoji žinia, kaip lietu via i kunigai pasiskirstė vietoves, kurias jie įsipareigojo aptarnau­ ti. K u n igai nuo 1948. III. 1 buvo atleisti nuo darbo prievolės, ir B radforde apsigy­ venęs kun. J. Kuzm iokis įsip areigojo ap­ tarnauti lietuviškas salas, kurios y ra ar bus Cumberlande, Durhame, Lancasteryje, Northuimberlande, W estm orlande ir Yorkshire. L aik in ai Birm ingham e apsigy­ venusio kun. P. K airiū n o parapija numa­ tyta šitokia: Cheshiras, Derbio, Leicesterio, Lincoino, Northamptono, Nottinghamo miestai, Rutlandas, Shropshiras, Staffordas ir W arw ickas. Tuom et dar Y M C A hostelyje Elm bridge p rie Gloucesterio gy­ venęs kun. A lf. P etra itis pasiėm ė tokio di­ dumo parapiją: vakarinė Eerkshiro dalis, Cornwallis, Devonas, Dorsetas, Gloucesteris^ Monmouthas, Herefordas, vakarinė O xfordo dalis. Somersetas, W iltshiras ir V alija. Londono m arijonai kun. J. Sakevičius ir kun. A . Kazlauskas įsipareigojo aptarnauti rytin ę Berkshiro dalį, Bedforda, Buekinghama, Cambridea, Essexa. Hampshirą, H ertfordą, Huntingdoną, Kentą, Londoną, M iddlesexą, Norfalką, rytinę dalį O xfordo, Suffolką, Surrey, Sussexą. Tuom et vienuolyne prie Gloucesterio dar gyveno vienuolis kun. Kaz. Časas, konvento vyresnysis, bet jis nebuvo įtrauktas padėti aptarnauti tas didžiules parapijas. Kun. J. Gutauskas, i!š seno tu­ rėjęs savo Škotija, taip pat negavo naujų teritorijų. O ir lietuviai, jeigu iš pradžių

ir plačiau išbarstyti buvo, netrukus pra­ dėjo telktis daugiau tik keliolik oje m ies­ tų. W idnes m ieste apsigyvenęs kun. J. Ste­ ponaitis 1949 m. buvo įsipareigojęs ap­ tarnauti Cumberlandą, Westm orlandą, Lancashirą, Cheshirą, Shropshirą, šiauri­ nę S tafford o dalį, šiaurinę V a liją — A n g­ lesey, Caernarvon, Denbigh, Flint, M erio­ neth, Montgom ery. 1948-1950 m. kun. J. Bnužikas vedė re­ kolekcijas apie 90 vietų, kur lietu vių bu­ vo susibūrę. M A L O N Ū S PR IĖ M IM A I, A T Š IA U R Ū S P U O L IM A I Pasiekęs tuos puslapius, kuriuose rašo­ ma apie lietu vių gyvenim ą stovyklose 1947-1950 m., skaitytojas susidarys abejo­ jim o nekeliantį įspūdį, kad lietu via i savo darbu, elgesiu ir menišku išradingumu vietos gyven tojų akyse visur pasirodė ge­ ri. P ra d žio je ju k buvo nemaža atsitikimų, kad laikraščiai, daugiausia įva irių pro­ vincijos vietovių, m ėgdavo fotografu oti atvažiuojančias dirbti lietu vaites ir spausdiodavosi pasikalbėjim us su jom is. A p ie buvusį Lietu vos min. pirm. gen. J. Černių 1947 m. rudenį rašė ne tik lenkų „D ziennik Polsfki“ , kuriam rūpėjo ir savieji pa­ bėgėliai, bet ir londoniškiai anglų „E ve­ ning Standard“ ir „C atholic H erald “ : jis sėdis Ham pshire E V W stovykloje, eaunas po 5 šil. savaitei kišenpinigių, laukiąs darbo ir kiekvieną p asiū lytąjį priim tų, bet į savo kraštą negrįšiąs tol, kol jis ne­ bus nepriklausomas ir savųjų valdomas. Tačiau, tur būt, buvo ir išimčių, nes V. Steponavičius 1948. V I. 29 „B ritan ijos L ie tu v y je “ rašė, kad provincijos laikraš­

jau 1947 m. pab aigoje paskelbtos sąlygos čiuose atvežtieji puolami už besaikį girta­ vim ą, mu'štynes, nenorą dirbti, bėgimą iš įvažiuoti į Kanadą ir B raziliją. darboviečių ir kt. Laikraščiuose esą rei­ 1948 metais tų pranešimų daugėja. Sau­ kalaujama, kad visi E V W būtų grąžinti sio 2 d. skelbiamos sąlygos išvažiuoti į atgal į Vokietiją. Australiją. Rudeniop (V III. 5) išspaus­ K ie k tokie puolimai buvo nukreipti ir dintas A u stralijos lietu vių draugijos pirm . lietu vių adresu, sunku pasakyti, nes EVW A . Baužės straipsnis su duomenimis, kiek sudarė daugelio tautybių žmonės. jau lietuvių atvažiavo ir kokios sąlygos. T ą V. Steponavičiaus straipsnį redakci­ Jo rašymas nesudarė viliojan čio vaizdo. ja papildė: londonlškis „D a ily M irro r“ , sa­ P o savaitės (V III. 12) išspausdintas J. J. kė, per du numerius spausdinosi E V W pranešimas iš Australijos, taip pat nevipuolančius straipsnius. D B L S centro v a l­ liojantis. Tačiau nemaža lietuvių v is dėl­ dyba reagavo, pasiųsdama paaiškinimų, to ryžosi ir iš B ritan ijos pasiekti tą to li­ ir tada laikraštis atšaukė kaltinimus. mą žemyną. 1948. V II. 25 „E m pire N ew s“ atspausdi­ A p ie 'įvažiavim ą Kanadon v ė l spausdi­ no E V W ginantį straipsnį. namos žinios 1948. II. 6, pateiktos tenykš­ Šen ten stovyklose buvo pasirodę agita­ čio L ietu vių trem tinių gelb ėjim o kom ite­ toriai. Tokia žinia buvo paskelbta „B rita ­ to ir Lietu vos Pasiuntinybės Londone. III. nijos L ie tu v y je “ 1948. V III. 19 iš Sleafor19 sąlygas paskelbia em igracijos reika­ do: ten lankėsi rusiškai kalbanti moteris, lams įgaliotin is P. Rudinskas. Jis rašė re­ k u ri ragino grįžti į L ie tu v ą ir d a lijo V il­ zervuotai. Tačiau jau prieš tai (II. 27) n iu je leidžiam ąją „T iesą “ (sakiusi, kad pranešta, kad 2 B rita n ijo je gyveną lietu­ jos vyras esąs lietu vis ir dirbąs vien oje v ia i gavo vizas išvažiuoti Kanadon.1951. II. Londono spaustuvėje). 21 iš Leeds išvažiavo Žmuidzinai. 1951. III. 16 „B ritan ijos L ie tu v y je “ buvo ra­ D B L S centro valdyba prašė su stovyk­ lų adm inistracijos pagalba sužinoti visų šoma, kad Kanados vyriausybė palen gvi­ tokių pavardes ir pranešti jai. no sąlygas įvažiu oti daugelio rūšių spe­ cialistams. T ą vasarą (1951. V I. 30) kaip tik išvažiuoja į Kanadą būrys londoniškių E M IG R A C IJA Į U ŽJŪR IUS — Londono Lietu vių meno sam būrio da­ ly v ių — Barcevičius, Jankus, Paciūnas, T o li gražu ne visi į B ritan iją dirbti at­ V ieraičiai. Kanada, atrodo, vis p a v ilio ja važiavu sieji buvo patenkinti, ir vieni to­ po šiek tiek lietu vių iš B ritanijos lig i pa­ kių nusivylusiųjų tuojau pat grįžo į Vo­ čių pastarųjų metų, nors jau nebe masiš­ kietiją, norėdam i iš ten em igruoti į užjū­ kai. rius, o kiti laukė galim ybių tiesiog iš čia Bet t>ati pasrrindinė viltis nenorėjusiųjų persikelti į kitą, patogesnį g yven ti kraštą. B rita n ijoje gyven ti buvo JA V . P irm ie ji ten išvažiavo jau 1948 m. Paskui tuos pirm uo­ Apsukresnieji patys išsiaiškino visas ga­ lim ybes kituose kraštuose. K iti spaudė sius traukė būriai kitų, ir kai kuriuose D B L S centro valdybą, kad j i sužinotų ir J A V miestuose (O hieaga) taip tirštai ap­ skelbtų per „B rita n ijos L ie tu v į“ . D ėl to sigyveno tų B ritan ijos duonos paragavu­

siųjų, kad jie net klubus.

sukurė veikliu s

savo

1948 m. J A V kaip tik paskelbė naują im igracijos įstatym ą, kuris palengvino pa­ bėgėliam s įva žia vim o sąlygas. 1951. II. 23 buvo skelbiama, kad b e jok ių k votų gali įvažiu oti visi, kurie atsikėlė į B rita n iją iš V okietijos ar A u strijos pagal E V W ir Baltic Cygnet schemas ir dar neišgyveno čia 3 metų. D ėl to 1951 m etai buvo tik ri em i­ gracinės karštinės metai, nuskurdinę išsi­ šakojusią B ritanijos lietu vių veiklą. Skelbė įvažiavim o sąlygas iš Pietų A m e­ rikos kraštų ne vien tik B razilija, bet ir U rugvajus (1948. II. 6) ir Argen tin a (1948. V. 21). T ą skelbimo darbą per „B ritan ijos L ie tu v į“ atliko anuose kraštuose esančios Lietuvos Pasiuntinybės. Iš pradžių būta tokių, kurie prašėsi įleidžiam i ir į anuos kraštus (1948. II. 27 paskelbta, kad 5 lie ­ tuviai g a v o vizas į Argentiną, 1 į B razili­ ją, 1948. V. 21 — sąrašas B rita n ijo je gy­ venančių 23 lietu vių šeimų, kuriom s išrū­ pinti leidim ai įvažiuoti į A rgen tin ą ). Bet ir ten nukeliavusių ne vienas vėliau p er­ sikėlė į JAV. Toksai masinis lietu vių bėgim as iš B ri­ tanijos organizacinio gyven im o vadovam s kėlė rūpestį dėl ateities: je i šitaip išlaks­ tys d idžioji dauguma, tai kas atsitiks su laikraščiu, L ietu vių Namų B endrove ir kitom is lietuviškom is institucijom is 'r įva iria is lietuviškais junginiais? Toksai vadovų skundas prasiverždavo D B L S su­ važiavim uose ne tik dėl ateities, bet ir dėl dabarties. T u r būt, tokio susirūpinimo iš­ dava buvo ir DBILS centro valdybos 1952. V. 6 posėdžio nutarimas k elti laik raštyje J A V ir Kanados gyven im o nenaudingas puses, kad lietu via i neemigruotų.

9

Nutarimas, atrodo, ir lik o nutarimu. O em igracija atsiėm ė savo didžiulę duoklę — dar ir pastaraisiais m etais bu vo išva­ žiuojančių. D. B R ITA N IJO S L IE T U V IA I IK I DBLS SU K Ū R IM O Suvažiavę į D. Britaniją, naujosios em i­ gracijos lietu viai rado Škotijos miestuose ir miesteliuose, Londone ir M anchesteryje ir tų didmiesčių apylinkėse gyvenančių neimaža senosios em igracijos lietuvių. A p ie tuos jų telkinius ir jų veiklą skaity­ tojas užtiks žinių atitinkamuose šios kny­ gos skyriuose. Senieji tu rėjo savo parapijines ir kito­ kias organizacijas ir klubus. O rganizaci­ jos bendrai veik lai jungėsi sritinėse tary­ bose ar federacijose. O kad lietu viai dar vieningiau, gyviau iir sąmoningiau viso krašto .mastu pajudėtų, 1938. V II. 31 Glasgow e buvo sušauktas seimas, ir jam e bu­ vo atstovaujam i visi trys d id ieji lietuvių centrai — Škotija, Londonas ir Manchesteris. Seim e pasisakyta pačiais opiausiais rei­ kalais — lietu vių šeimų, jaunim o ir san­ tykių su tėvyne. Bendraisiais reikalais rūpintis seime išrinkta D. B ritan ijos L ie ­ tuvių Taryba. Jos pirmininku išrinktas Petras Bulaitis. P o antrojo pasaulinio karo, 1946. V II. 13-14, Londone bu vo sulšauktas D. B rita­ nijos lietuvių kongresas, kuris, išklausęs pranešimų ir apsvarstęs įvairiu s rūpimus klausimus, išrinko Tarybą, pirm ininkau­ jam ą P. B u laičio (vicepirm . J. Muraiška ir J. Sarafinaitė, I sekr. M. Bajorinas, II sekr. S. M isiukevičius, kasin. O. Liūdžiuv ie n ė ).

10

N au jai suvažiavusieji lietu via i jungėsi j parapijines organizacijas ir klubus, taip pat prad ėjo kurti ir savus sambūrius. Pats didžiausias ir sėkmingiausias naujųjų at­ eivių organizacinis kūrinys yra D. B rita­ nijos L ietu vių Sąjunga.

D. Britanijos Lietuviu Sąjungos giminias Daugėjant į B ritan iją išvykstančių lie ­ tuvių, V likas susirūpino, kad jie naujame krašte susiburtų į kokią nors visus apjun­ giančią organizaciją. D ėl to į Seedorfo pereinam ąją stovyklą V o k ie tijo je atvyko V lik o atstovas iir laukiantiem s la iv o iš­ plaukti dr. S. Kuzminskui, F. N evera vičiui ir J. Lū žai įteikė įgaliojim us, pave­ dančius steigti tokią organizaciją. Pirm asis iš tų įgaliotų jų į B ritan iją pa­ teko dr. S. Kuzm inskas. A tvyk ęs į Londo­ ną, jis dėl to pavedim o tarėsi su ministeriu B. K. Balučiu, Pasiuntinybės patarėju V. Balicku ir P. B. Varkala. Pasitarim e prieita nuomonės, kad bet kokią organi­ zaciją steigti nepažįstantiems krašto sąly­ gų ir dar tebagyvenantiem s stovyk loje bū­ tų sunku, d ėl to šio uždavinio im tis buvo paprašytas jau nuo seniau B rita n ijo je gy­ venąs P. B. Varkala. Subūręs apie save keletą anuomet L on ­ done gyvenusių lietuvių, 1947 m. liepos 2 d. P. B. V arkala savo bute ir sušaukė pa­ sitarimą, kuriam e buvo įsteigta, D. B rita ­ nijos Lietu vių Sąjunga. K a ip tas D'BLS steigim o klausimas bu­ vo svarstomas ir išspręstas, rodo čia p a­ teikiam asis ano pasitarim o protokolas: Didžiosios B rita n ijos L ietu vių Sąjungos steigiam ojo susirinkimo, įvykusio 1947 m. liepos mėn. 2 d. 8 vai. vakaro, p. P. V arkalos bute, 105, H iU fieid Court, Belsize Avė., London, N. W. 3

11

P R O T O K O L A S N R . 1.

S u sirin k im e dalyvauja: P . B . V a rk a la , P . B u la i­ tis, ln z . A lf . Senienas, K u n . J. Sakevičius, A lek s. Z a m zick a s, Z ig m a s M a ck e v ičiu s , M e č y s Šilkaitis, B ro n ė Jam eikienė, A g n ė Drąsutienė. P . V a rk a la — atidarydam as susirinkim ą, nu­ rod o, kad ryšium su naujai atvykusiais darbam s iš V o k ie tijo s , iš k ilo gausybė naujų p ro b le m ų , ku rių nei L ie tu v o s P a siu n tin y b ė L o n d o n e nepajėgia ap­ rėpti, n ei dabar veikia nčios, senosios lie tu v ių išeivi­ jo s org a n iza cijo s neįstengia p a ten k in ti. Jis s iū lo su­ s irin k im u i im tis žygių Įsteigti naują lietu vių org a n i­ zaciją D . B rita n ijo je , k u ri būtų: nepartinė, stengtųsi su ju n gti visus lietu vius, tiek naujai atvykusius, tiek anksčiau įsikūrusius į vieningą lietu višk ą vienetą, rūpintųs visų lietu vių , gyvenančių D . B rita n ijo je , ku ltū rin e, s o cia lin e ir e k o n o m in e būkle, gin tų lie tu ­ vių ir L ie tu v o s reikalus anglų įstaigose ir visu om e­ nėj ir išspręstų taip op ų lietu višk os spaudos re i­ kalą. Baigdam as P . V a rk a la atsiklausia su sirin k im o pasisakyti tu o reik a lu ir pareikšti savo n u om onę. K u n . J. S a k evičiu s p rita ria n au jos o rg a n iza ci­ jo s ste ig im u i ir pažada sa vo p astangom is jo je prisi­ dėti. P . B ulaitis, kalbėdam as senosios išeivijos var­ du, ta ip pat p a re m ia šį klausim ą, pažym ėdam as, kad p a č io je n a u jos o rg a n iza cijos v e ik im o p ra d žio­ je g a li b ū ti nesutarim ų ta rp n a u ja i atvykusių ir se­ nosios iše iv ijo s lietu vių , tačiau ilg a in iu i tie nesklan­ d u m a i išsilygins.

12

A lį. S ė m ė m s — naujai atvykusių vardu — pa­ žym i, kad, atvykus į A n g liją , ja u čia m a spraga ne­ sant lietu višk o cen tro, k u r būtų g a lim a g auti n u ro ­ dym ų ir patarim ų . J o n u o m on e , n au jos o rg a n iza ci­ jo s steigim as y ra būtinas ir skubus reikalas, nes ne­ to lim o je a teity je atvyks šim ta i ir tū ksta nčia i m ūsų ta utiečių. Jis s iū lo naują org a n iza ciją pava d in ti L ie tu v ių B e n d ru o m en e ir ve ik im ą p ra d ėti ta lin k ­ m e, kad kiekvienas lietu vis a u tom a tišk a i ja i p ri­ klausytų, neatsižvelgiant į a tsk iro asmens politin es, religin es ir asm enines pažiūras. B aigdam as pabrė­ žė, kad kaip jis, ta ip ir kiekvienas kitas, n a u ja i at­ vykstąs, tam re ik a lu i p iln a i pritars. p. D rą sutienė p rita ria S e m ėn o paaiškinim am s ir sutinka p risid ėti pagal savo sąlygas. Z . M a c k e v ič iu s — lie tu v ių k arių vardu — pa­ s iū lo n e k u rti naujos org a n iza cijos, tačiau sueiti į glaudesnius santykius su seniau įsikūrusiais ir iš vie­ nos ar k itos esamos lietu vių d ra u gijų sudaryti bran­ d u olį, p rie k u rio ga lim a būtų p riju n g ti kitas esa­ m as organiza cijas ir didesnius n a u ja i atvykusių lie ­ tu vių ju nginius. S a v o pasiūlym ą p a rem ia tuo, kad seniau atvy k usieji ja u yra susipažinę su v ie tos pa­ pročia is ir kalba. A lf . Sem ėnas n epritaria Z . M a ck e v ičia u s n u o ­ m o n e i ir pasiū lo sudaryti n u o la tin į biurą. A l. Z a m zick a s p rita ria n u o la tin io b iu ro su­ darym ui, papildydam as, kad S-ga išlik tų nepartinė, o ju n g tų visus lietu vius be p ažiūrų s k irtu m o. Jis pataria daugiau k re ip ti dėm esio į k u ltū rin ę pusę, nes kuklus lietuviškas m enas du oda daugiau nau­ dos, negu k a i k u rie k om ite ta i.

//.

P . B. V a rk a la p a teik ia S-gos įstatų p rojek tą , įs ta ta i su m ažais p ak eitim a is vienbalsiai p riim a m i. P riėm u s įstatus, V a rk a la p a teik ia atsišaukim ą į visus lietuvius, k u ria m e k v ie čia m i visi prisid ėti p rie D . B . L ie tu v ių Sąjungos.

P rotokolą pasirašė posėdžio pirm inin­ kas P. B. Varkala, sekretorius M. Šilkaitis ir n ariai P. Bulaitis ir J. Sakevičius. K itas, antrasis, posėdis ¡buvo sušauktas 1947. V III. 12. Jame, b e kita ko, skaitomi laiškai Lietu vių Trem tinių centro V ok ie­ tijoje. Centras sveikina D E L S įsteigim ą, pasiryžęs k viesti visus į B rita n iją važiu o­ jančius lietuvius jungtis į ją, praneša su­ spenduojąs p ask irtąjį vyr. laikinąjiį L ie­ tuvių Trem tin ių kom itetą A n g lijo je ir kviečia nau jąją organizaciją palaikyti glaudžius ryfšius su Lietu vių Trem tinių centrais V ok ietijoje.

P os ėd žio n u ta rim a i: 1. Iš siu n tin ėti pateiktą atsišaukim ą visiem s lie ­ tu viam s b ei p ask elb ti lietu višk a m e laikraštyje „ Iš ­ e iv ių D ra u g a s ". 2. N a r io m okestis num atom as vienas (H — ) p er mėnesį. 3. L a ik in ą V y r. S-gos K o m ite tą posėdyje d a ly vavu sieji asmenys.

šilingas

sudaro

visi

4. L a ik in ą V y r. S-gos K o m ite tą sudaro: V a r­ kala P etras — pirm in in k a s, B u la itis P etras — vice­ p irm in in kas, Š ilk a itis M e č y s — sekretorius, nariai: Senienas A lfonsas, kun. S a kevičius Jonas, Z a m žickas Aleksandras, M a c k e v ič iu s Z ig m a s , Jam eikienė B ronislava , D rąsutienė A g n ė .

D BLS S U V A Ž IA V IM A I P agal įstatus D B L S vyriausiasis veik­ los planuotojas, gairių nustatinėtoj a s ir atliktųjų darbų kritikas ir tvirtin tojas yra skyrių atstovų suvažiavimas. Tiesa, pla­ nus, gaires, veiklos apyskaitas suvažiavi­ mams pateikia valdyba, bet atstovai gali juos priim ti, keisti, papildyti ar net at­ mesti. Įsteigta būrelio Londone gyvenusių lie­ tuvių, kurie tuomet iškilusiems gausiems darbams vyk d yti b u vo iš savo tarpo išsi­ rinkę laikin ąją valdybą, D B L S pirm ąjį suvažiavim ą tu rėjo 1947 m. lapkričio 2223 d. d. 1947-1973 m. laikotarpiu iš viso buvo sušaukti 26 visuotiniai suvažiavim ai (1954 m. suvažiavim o n etu rėta).

13

S U V A Ž IA V IM Ų VIETOS IR L A IK A S Paprastai suvažiavim us šaukia D B LS centro valdytba (išim tis buvo pirmasis — 1947. X I. 22-23 — suvažiavimas, kuriam suorganizuoti sudaryta tokia kom isija: P. Bulaitis, inž. A. Semėnas, Z. M ackevičius ir M. B ajorin as). K eleriu s pirmuosius metus DfBILS dar neturėjo tokios savos patalpos, 'kuri leistų susirinkti didesniam būriui amonių, dėl to suvažiavim ai būdavo šaukiami svetimose salėse. T a ig i pirmasis (1947. X I. 22-23) posėdžiavo Gt. Cumberland salėje (p rie M arble A rc h ), I I (1948. X . 16-17), I I I (1949. X . 15-16) ir IV (1950. X. 14-15) Londono L ietu vių sporto ir socialiniam e klube, V (1951. X . 20-21), V I (1952. X . 2526) ir V I I (1953. X . 24-25) jau nuosavuose Lietu vių Namuose H olland Parik. V I I I su­ važiavim as (1955. III. 19-20), I X (1956. V. 5-6), X (1957. VI.. 8-9), X I (1958. IX . 2728), X I I (1959. X I. 14-15), X I I I (1960. IV. 2-3), X I V (1961. I. 21-22), X V (1962. I. 1314), X V I (1963. III. 23-24), X V I I (1964. III. 14-15), X V I I I (1965. IV. 3-4), X I X (1966. III. 26-27), X X (1967. III. 4-5), X X I (1968. III. 9-10), X X I I (1969. III. 15-16), X X I I I (.1970. III. 14-15), X X I V (1971. IV . 24-25), X X V (1972. IV . 15-16) ir X X V I (1973. IV . 7-8) — Lietu vių Namuose 1-2 Ladbroke Gardens. S U V A Ž IA V IM Ų P R E Z ID IU M A I IR KOM ISIJOS Suvažiavim ui vadovau ti prezidium ą (pirm ininką ir vieną ar du sekretorius) ir atitinkamas kom isijas anba iš anksto numačiusi pasiūlo D B L S centro valdyba, arba išsirenka patys atstovai. P irm in in kavę suvažiavim am s yra Pr.

14

Matulionis (1 su važiavim u i), J. Dėdinas ( I I ) , J. Senkus (I I I ,I V ,V I,V III), P. B. V a r­ kala (V ),in ž. J. VilčinSkas ( V I I ) , T. G rikinas ( I X ) , A. Pužauskas ( X ) , D. Banaitis

(xr,xinxiv,xv,xvi,xvii,xxi), v. ignaitis ( X I I , X V I I I , X X , X X I I ), J. Zokas ( X I X ) , K. B ivainis ( X X I I I ) , dr. S. K u z­ minskas (X X I V ,X X V ,X X V I ), sekretoriavę — inž. V. Izfoickas ( I ) , J. Rim džius ( I I , I I I ) , K. Barėnas ( I I ) , K. V aitkevičius (I I I , V I ), J. /Bružinskas (I V ,V I I I ), Ip. Krasauskas (I V ) , P. K leza s (V ), L . Švalkus (V ), V. Zdanavičius (V I ,X X I V ), J. Kazlauskas ( V I I ) , J. Zokas (V II,V III,IX ,X I,X III,X IV , X V II, X X V ), Ant. Jaloveckas (IX , X , X I, X V I, X IX , X X I, X X I I , X X I I I ) , V. Kelm istraitis ( X ) , J. N arbutienė ( X I I ) , A . Balsys ( X I I ) , V. Ign aitis (X I I I , X V I ) , V. Tam a­ šauskas (X I V ) , B. Valterienė ( X V ) , Z. Juras (X V ), A . Kublinskas ( X V I I ) , S. K as­ paras ( X V I I I ) , inž. A . VilčinSkas ( X V I I I ) , D. Damauskas ( X X ) , R. Kaliibatas ( X X ) , J. Levinskas ( X X I ) , J. Lūža ( X X I I ) , J. Maslauskas ( X X V I ). Suvažiavim ų mandatų ir nom inacijų ko­ m isijose yra dirbę O. Kairiūkštienė (II, III, V I I ) , J. Senkus ( I I ) , J. Lūža ( I I ) , P. Dragūnas ( I I I ) , K . Barėnas ( I I I ) , U tka ( I I I ) , N. Mockus (II I , V III, IX , X ) , J. Dirginčius (V ), V.M elnikas (V ), J. Dom eika (V ), dr. K. V alteris (IV , V I, V III, X V I I ), K . K lėg eris (V I, V II, X I, X V I I I ) , V. Kupstys (V I, X X I I I ) , Kugrėnas ( I V ), K a irys (I V ), P. Bulaitis ( V I ), S. Kasparas (V I, IX , X II, D. Steponavičius ( V I ), K . K u dla (V II, V I I I ) , Juška (V I I ) , V. Kvietkauskas (V I I ) , P. B. V arkala (V I I ) , J. Kazlauskas (V III, X , X I ) , A . Pužauskas ( V I I I ) , A.Stakėnas ( V I I I ) , V. Ignaitis (IX , X IV , X X I I I ) , V. Andruškevičius ( I X ) , inž. R. Baublys (IX , X ), J. Levinskas (IX , X II, X IV , X V ,

X V I, X X . X X I I I , X X V ), P. Gugas ( X ) , A. Bruzgys ( X ) , T. Grikinas ( X ) , V. A k ela i­ tis ( X I ) , Sirutis ( X I ) , Petrauskas ( X I ) , K. D eveikis (X II, X V I ), J. Zokas (X II, X X I V ) S. Blotnys ( X I I ) , V. Zdanavičius (X II, X V I I X V III, X X ) , K. B ivainis (X IV , X V , X V II, X V III, X IX , X X , X X I, X X II, X X V ), P. M ašalaitis (X V ), P. Duoba ( X V I ), A. Šukys ( X I X ) , E ’. Snabaitienė ( X X I ) , J. Dim ša (X X I , X X I I , X X V ), A. Navickas (X X I I , X X I V ), V. Dargis ( X X I V ). K a i kuriuose suvažiavim uose būdavo sudaromos dar ir kitokios kom isijos. Štai I I suvažiavim as turėjo tokios sudėties sveikinim ų ir rezoliucijų kom isiją: J. M a­ tulionis, inž. V. Izfoickas ir dr. S. K u z­ minskas, I I I suvažiavim e: tie patys asme­ nys, IV : inž. V. Iabickas, inž. J. Vilčinskas ir inž. M. Kriaučionis, V : S. Prapuolenytė, V. Ignaitis ir K . Barėnas, V I: O. K airiū kš­ tienė, A. Pužauskas ir J. Domeika, V II: K. Žukauskas, N. Mockus, L. Švalkus ir A. Pakalnis. Vėlesniais metais rezoliucijom is pasirūpindavo pats suvažiavim as, o svei­ kinimus pavesdavo sura'šyti ir išsiųsti centro valdybai. I I suvažiavim e buvo sudaryta savišal­ pos kom isija (J. Petrušaitis, L. Trilupaitis, o trečiojo pavardė neįrašyta protoko­ le ), I I I suvažiavim e — įstatų pakeitim o kom isija (F. N everavičius, Sudikas ir J. Darnusis). S V E IK IN T O J A I IR SV E IK IN A M IE JI D B LS suvažiavim ai — stambus įvykis ne tik tos pagrindinės lietuvių organizaci­ jos šiame krašte, bet ir visų B ritanijos lietu vių gyvenim e. D ėl to paprastai jie susilaukia sveikinim ų žodžiu ir raistu.

Pagrindinis, pastovus ir nuolatinis svei­ kintojas būdavo Lietuvos m inisteris B. K. Balutis, pirm ą kartą dalyvavęs I I suva­ žiavim e, buvęs jo garbės prezidium e ir pasakęs kalbą apie organizuotum o galy­ bę (garbės prezidiume, be m inisterio B. K. Balučio, dar tuomet buvo šv. Onos draugijos pirm. O. Liūdžiuvienė, Manchesterio lietu vių klubo pirm. S. M isiukevičius, Londono lietu vių klubo pirm. P. Bu­ laitis ir Londono lietu vių klebonas kun. dr. J. Sakevičius). M inisteris d alyvavo ir sakė kalbas taip pat I I I suvažiavim e, ku­ riam e jis bu vo pakviestas garbės pirm i­ ninku, įr IV , V I. K ituose suvažiavimuose, pavaduodamas m inisterį, jo sveikinim us perduodavo ir sveikinamąsias kalbas pa­ sakydavo Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, po m inisterio m irties kaip Lietu ­ vos atstovas. I suvažiavim o pasveikinti buvo atėjęs tuomet dar B rita n ijo je gyve­ nęs buvęs Lietu vos m inisteris pirm inin­ kas gen. J. Černius. K ita s pastovus ir nuolatinis sveikinto­ jas —■ prel. J. Gutauskas, pirm aisiais me­ tais atsiųsdavęs linkėjim us kaip Škotijos lietu vių dvasinis vadovas ir „Išeivių Draugo“ redaktorius, o vėlesniais kaip D B LB tarybos pirmininkas. K artais ir jis pats dalyvaudavo suvažiavime. Daugiau kaip dešim tm etį iš pradžių D B L S centro valdyba palaikė ypač glau­ džius santykius su Europos žem yno lietu ­ vių bendruomenių vadovybėm is. T ai D B L S suvažiavim ai iš tų vadovybių susi­ laukdavo sveikinim ų raštu, o kartais ir žodžiu. Štai I su važiavim e dalyvavo ir sveikino Prancūzijos lietu vių atstovas M. Žilinskas, Argentinos ir J A V — kun. Ja­ kaitis. I V suvažiavim e kaip garbės sve­ čiai d alyvavo ir sveikino V ok ietijos liet.

bendruomenės pirm. inž. P. Zunde ir Prancūzijos liet. atstovas inž. Bulota (raš­ tu dr. S. Bačkis, O. B'ačkienė, Prancūzijos liet. sąjunga, Švedijos liet. bendruomenės valdyba ir B elgijos liet. bendruomenės va ld yb a ). Raštu Europos lietu vių ben­ druomenės vadovybės pasveikindavo su­ važiavim us ir kai kuriais vėlesniais m e­ tais. I suvažiavim ą žodžiu sveikino L on ­ dono lietuvių tarybos ir kitų organizacijų vardu P. Bulaitis ir kun. J. Sakevičius. B e jų, I I suvažiavim ą žodžiu ar raštu sveikino V lik o pirm. prel. M. Krupavičius, M anchesterio lietu vių klubo pirm. S. M isiukevičius, Londono lietuvių klebonas, Škotijos lietu vių taryba, Londono m oterų šv. Onos draugija, kun. J. Kuzm ickis, D B L S Oldhamo skyrius ir Škotijos lietu­ vių katalikių moterų draugija, I I I —■ Lon ­ dono moterų šv. Onos draugija ir kt., IV —- V lik o pirm. prel. M. Krupavičius, V —■ DBLJBt krašto valdybos pirm. P. B. V arkala ir kun. J. Sakevičius žodžiu, o P. Zunde, S. Lozoraitis, E. Simanaitis, M. K rupavičius, A L T o s sekr. P. G rigaitis, ukrainiečiai, Švedijos ir Prancūzijos ben­ druomenių vadovybės, Kanados bendruo­ menės valdybos nariai J. K ardelis ir Juš­ kevičienė, prof. J. Brazaitis, dr. S. Bačkis ir k iti raštu, V I — žodžiu kun. dr. L. Gronis, kun. dr. K. A. M atulaitis, Mancheste­ rio liet. klubo pirm . L. Venckus, Londono „V a id ilo s“ pirm. P. Mašalaitis, Londono m oterų šv. Onos draugijos atstovė E. Šteinytė, raštu D iplom atijos šefas min. S. Lozoraitis, V lik o Vykdom osios tarybos pirm. K. Žalkauslkas, V okietijos bendruo­ menės pirm. inž. P. Zunde ir Škotijos lie­ tuvių vardu J. Sarafinaitė, V I I — žodžiu D B LS garbės narys E. J. Harrison, kun. dr. K. A. M atulaitis, V okietijos bendr.

pirm. inž. P. Zunde, raštu V lik o pirm. prel. M. Krupavičius, Diplom. šefas min. S. Lozoraitis, Mažosios Lietu vos tarybos pirm. E. Simanaitis, B elgijos bendruom. pirm. P. Sekmokas ir Škotijos lietu vių va­ dovas kun. J. Gutauskas, V I I I — prof. S. K airys, J. F. Stewart, V lik o Vykd. tarybos pirm. K . žalkauskas, I X — raštu ministe­ ris B. K . Balutis, V lik o Vykdom osios ta­ rybos pirm. A. Devenienė, Skotų Lygos pirm. J. F. Stewart, Škotijos lietu vių v a ­ dovas kun. J. Gutauskas, žodžiu — P a ­ siuntinybės patarėjas V. B aliekas ir E. J. Harrison. X suvažiavim e minėta D B LS dešimtme­ čio sukaktis, ir tąkart sveikinam ąsias kal­ bas pasakė V. Baliekas, E. J. Harrison, P. B. Varkala ir P . Bulaitis, o raštu sveikino FliBi V o k ietijos krašto valdybos pirm . J. Bataitis, Prancūzijos —- O. Bačkienė, Ita ­ lijos — kun. V. Mincevičius, Šveicarijos — prel. K . Razminas, J A V — S. Barzdukas, Kanados — V. Meilus, Lietu vos L a is­ vės kom iteto pirm. V. Sidzikauskas, D ip ­ lom atijos šefas min. S. L ozoraitis su žmo­ na, L ietu vos atstovas Pran cū zijai dr. S. Bačkis, B ritanijos lietu vių skautų rajon o vadas K . V aitkevičius, LiAS vietininkijos pirm. A. J. Kaulėnas, vyr. sielovados tva r­ kytojas V o k ie tijo je Tėvas A . Bernatonis, Lietu vių evangelikų liuteronų Bažnyčios vyr. tarybos vardu senj. kun. A. K eleris, vienas D B L S steigėjų ir buvęs jos centro valdybos narys kun. dr. J. Sakevičius, Škotijos lietu vių dvasios vadovas kun. J. Gutauskas, kun. J. Kuzm ickis, kun. V. Kam aitis, bu vu sieji D B L S veik ėja i K. Kudla, E. Senkuvienė, F. Senkus ir J. Ja­ nulaitis. Pam ečiui em igra cija apibarstė D B LS eiles, aptrupėjo ryšiai su kitų kraštų lie­

15

tuvių bendruomenėmis, pasikeitė jų vado­ vybės, dėl to sum ažėjo ir suvažiavim ų sveikintojų skaičius. X I suvažiavim ą svei­ kina tik kun. A . Kazlauskas ir K . Kudla, XXI — kun. A. Kazlausikas, X I I I — prel. J. Gutauskas, P. B. V arkala, kun. A . Kazlauskasį kun. A . 'Bernatonis, W olverham ptono „V iltie s “ klubas, X I V — prel. J. Gutauskas ir kun. A . Kazlauskas, X V I — prel. J. Gutauskas ir P. B. Varkala, X V I I I —■ kun. dr. S. M atulis vysk. P. B ra zio ir savo vardu, J. A lk is skautų vardu, prel. J. Gutauskas ir P. B. Varkala, X I X — P. B. V arkala ir D B L B ir savo vardu J. A l­ kis, X X — min. B. K . Balutis, V lik o pirm. dr. J. K . Valiūnas, prel. J. Gutauskas, kun. J. Eudzeika, B. Zimkus, L L K pirm. V. Si­ dzikauskas, X X I — skautų vardu J. A lk is, D B L B tarybos pirm. prel J. Gutauskas, D B LS garbės narys P. B. Varkala, D B L B vardu S. Kasparas, Nottingham o Jaunimo židinio vardu kun. dr. S. Matulis, D E L S Birm ingham o skyr. pirm. V. Tamašauskas, X X I I — D B L B tarybos pirm . prel. J. G u ­ tauskas, B ritan ijos rajono skautų vadas J. Maslauskas, Chicagos A n glijos lietuvių klubo valdyba, B ritan ijos lietu vių sielo­ vados vadovas kun. dr. S. Matulis, D B LS garbės narys P. B-. V arkala, X X I I I — kun. dr. J. Sakevičius, P. B. Varkala, kun. dr. S. Matulis, J. Maslauskas, X X I V — J. Maslauskas, P. B. Varkala, kun. dr. S. Matulis, X X V — P. B. Varkala, prel. J. Gutauskas, G. Zinkuvienė, J. Zokas, J. Maslauskas, X X V I — prel. J. Gutauskas, P. B. V arkala, kun. dr. S. Matulis, V. Zda­ navičius, Lietu vių Sodybos išaulių klubas. Ankstyvesniais m etais D B LS suvažiavi­ muose būdavo nutariam a priim ti įvairias sveikinamąsias rezoliucijas ar pasiųsti sveikinim us atitinkam iem s B ritan ijos vy-

16

riausybės nariams, Bažnyčios dignito­ riams. I suvažiavim o rezoliu cijoje reiškia­ ma lojalum as ir padėka B ritan ijos vyriau ­ sybei, sveikinam i ,kard. G riffin , W estm insterio arkivyskupas ir darbo m iniste­ ris, I I priim tos rezoliu cijos Lietu vos rei­ kalu V liku i, jo V yk dom ajai Tarybai, ministeriui B. K . Balučiui, J. Tautų visumos susirinkimo pirm. 'dr. H. Evatt, Britanijos m inisteriui pirm ininkui ir darbo ministeriui, sveikinim ai popiežiui, kard. G riffin ir E. J. Harrison, IV — pasveikinti C. R. Attlee, E. Bevin, G. Isaacs, kard. G riffin , A paštališkojo sosto delegatą W. Godfrey, pasiųsti memorandumą profesinėm s są­ jungoms, kad palšalintų suvaržymus dėl darbo pasirinkim o, pasveikinti W. Churchillį, padėkoti min. B. K . B>alučiui už da­ lyva vim ą su važiavim e ir tėvišką D B L S globą, V lik o pirm . prel. M. K ru pavičiu i už dalyvavim ą suvažiavim e ir pranešimą, P. Zundei, inž. Bulotai, kuin. J. Gutauskui ir kt. A psčiai sveikinim ų nutarta pasiųsti ir V suvažiavim e (min. pirm. W. Churchilliui, darbo min. W, Monctonui, kard. B. G riffinu i, V liku i, min. S. Lozoraičiui, A L T a i, M ažosios Lietu vos tarybai, min. B. K . Balučiui, profesinių sąjungų cent­ ru i). Vėlesniuose suvažiavim uose sveikinim ai dažniau pradedam i gausiau nukreipti lie­ tuviškais adresais. Štai V I I I suvažiavim as nutaria pasveikinti arkiv. J. Skvirecką, Vliką, min. S. Lozoraitį, min. E ’. K . Balu­ tį, V lik o Vykdom osios tarybos pirm. K. žalkauską, L ietu vo s nepriklausom ybės akto signatarus M. Biržišką ir S. K a ir į ir D B LS garbės n arį E. J. H arrisoną (taip pat ir C. R. A ttlee, W. Churchill, kard. B. G riffin ir k t.). X suvaž. pasveikina B rita­ nijos min. pirm. H. Macm illaną, atkreip­

damas dėmesį į neramumus Rytų Europo­ je ir prašydamas galim ų pasitarim ų atve­ ju reikalauti atstatyti B altijos kraštų laisvę ir nepriklausom ybę ir iškelti pa­ vergtųjų kraštų klausimą J. Tautose vie­ šajai pasaulio nuomonei sudaryti, kad to pasekoje Sov. Sąjunga atitrauktų savo kariuom enę ir tuose kraštuose būtų leista tarptautinėje p riežiū roje pravesti laisvus rinkimus. X I I I suvaž. pasveikino min. B. K. B alu tį ir tuomet 60 m. amžiaus sulau­ kusį K . D eveikį, o B ritan ijos min. pirm. H. M aom illanui nutarė pasiųsti rezoliuci­ ją, k u rioje dėkojam a už priešinim ąsi Sov. Sąjungos grobuoniškiems siekimams ir prašoma viršūnių kon feren cijoje ginti principą, kad būtų atitaisytos padarytosios skriaudos — atstatyta laisvė ir nepriklau­ somybė visuose kraštuose, įskaitant Bal­ tijos kraštus. X V I I I suvaž. priim tos dvi rezoliucijos: viena J. Tautoms, kad pa­ vergtiesiem s būtų leista apsispręsti, antra saviesiems, kad organizuotai nevažinėtų į Lietuvą. D B LS ĮS T A T Ų K E IT IM A I DBILS visada rodė lankstumo ir pastan­ gų prisitaikyti prie sąlygų ir laiko reik a­ lavimų. D ėl to ir jos įstatai nemaža kartų buvo keičiam i, taisomi, papildinėjam i. L a ik in o ji D B L S centro valdyba, ruošda­ masi p irm ajam suvažiavim ui, 1947. X I. 3 posėdyje svarstė inž. A. Semėno paruoš­ tą jį įstatų projektą ir ypač iš peties keitė jam e term inologiją: siū lytąjį vyria u sią jį kom itetą pavadino centro komitetu, sky­ riaus kom itetą — skyriaus valdyba, visuo­ tinį susirinkimą — visuotiniu su važiavi­ mu ir t. t. K a i užsimota steigti D B L S Sporto Sąją,

centro valdyba 1949. II. 9 posėdyje nutarė jos įstatus parudšti pavesti 'G. Glatkauskui, juos taisė centro valdybos narys A . J. Kaulėnas, ir priim ti jie buvo 1949. V. 4 posėdyje. K u rian t apygardas, jų statutą paruošti D iBiL S centro valdybos 1949. V II. 20 posė­ d yje pavesta A. J. K aulėnui (statutas p ri­ imtas 1949. V III. 3 centro valdybos posė­ d y je). D B L S centro vald yb a 1949. IX . 14 posė­ dyje keitė kai kuriuos įstatų nuostatus. Tuos pakeitimus vėliau patvirtin o suva­ žiavimas. 1950. V II. 29 posėdyje D B LS ta­ ryba svarstė įstatų pakeitim us, o paskui D B LS IV suvažiavimas (1950. X. 14-15). K a ip įstatų tam tikras papildym as turėjo eiti suvažiavim ų tvarkos taisyklės, kurias paruošė A. Pužauskas ir centro valdyba 1954. IV . 12 posėdyje nutarė duoti pa­ svarstyti D B L S tarybai. Tas suvažiavim ų taisykles paskui vėl D B L S centro valdyba svarstė 1954. X I. 2 posėdyje. 1955. II. 25 posėdyje centro valdyba nutarė tas tai­ sykles pasiųsti susipažinti skyriam s ir įtraukti į suvažiavim o darbotvarkę svars­ tyti ir priim ti, kaip įstatų pakeitim o pro­ jektą. N. Mockaus paruoštą įstatų pakeitim o projektą centro valdyba svarstė 1954. X. 6. S. N en orto paruoštasis įstatų pakeitim o projektas D B L S centro valdybos posėdyje svarstytas 1955. X. 31 (nutarta tą p rojek ­ tą duoti pasvarstyti D B L S ta ryb a i). 1956. I. 30 pati centro valdyba nutarė siūlyti įstatus pakeisti ta prasme, kad valdybą sudarytų ne 5, b et 7 nariai. Įstatus su paskutiniųjų metų pakeiti­ mais centro valdyba 1957. V I. 24 posėdyje nutarė iš naujo atspausdinti. N au ją įstatų projektą 1967. X. 3 posė­

d yje centro valdyba pavedė paruošti savo nariam s inž. J. Vilčinskui ir P. Mašalaičiui. Tas projektas priim tas 1969 m. suva­ žiavim e. Dr. S. Kuzm insko paruoštąjį D B LS ta­ rybos statutą centro valdyba svarstė 1969. X. 7 posėdyje.

D B LS ir padėjęs pagrindus LN.B Mečys Bajorinas. X V I I suvažiavim e (1964 m .) garbės na­ riu išrinktas tuomet m inėjęs savo amžiaus 60 metų sukaktį Lietu vos Pasiuntinybės patarėjas Vincas Baliekas, nuolat darbu ir žodžiu palankiai lydėjęs D B LS žingsnius. X X V I suvažiavim e (1973 m .) garbės nariu išrinktas aktyvus pirm aujantis D B L S veikėjas V iktoras Ignaitis.

G ARBĖS N A R IA I D B LS įstatuose numatyta, kad suvažia­ vim as už ypatingus nuopelnus lietuvių tautai gali suteikti lietu vių ar kitos tauty­ bės asmenims D B L S garbės nario vardą. Pirm uoju garbės nariu IV suvažiavim e (1950 m .) buvo išrinktas ilgus metus kraš­ tui atstovavęs L ietu vo s Nepaprastas pa­ siuntinys ir įgaliotas ¡ministeris D. B rita ­ nijai, globojęs D B L S nuo pat pirm ųjų jos dienų, Bronius K a zys Balutis (m irė 1967. X II. 30). V I suvažiavim e (1952 m .) garbės nariu išrinktas didelis Lietu vos ir lietuvių b i­ čiulis, buvęs ilgam etis B ritanijos vicekon­ sulas L ie tu v o je ir „E ltos“ korespondentas prie Lietuvos Pasiuntinybės Londone, taip pat D B LS talkininkas E m est John H a rri­ son (m irė 1961. IV . 3). V I I I suvažiavim e (1955 m .) garbės na­ riu išrinktas didelis lietu vių draugas ir globėjas, Skotų lygos Europos laisvei gin­ ti pirm ininkas John F in d ley S tew art (m i­ rė 1958. V III. 5). M inint D B LS dešimtmetį, X suvažiavi­ me (1957 m .) garbės nariais išrinkti seno­ sios išeivijos daugiašakis veikėjas Petras 'Bulaitis (m irė 1975. V. 31), D B LS steigė­ jas ir jos pirmasis pirm ininkas Petras B. Varkala ir lig i tol 8 metus pirm ininkavęs

GARBĖS T E ISM A I K o l D B L S įstatuose buvo numatyta gar­ bės teismo institucija, suvažiavim ai rink­ davo jo narius. Garbės teism o nariais yra buvę kun. J. Kuzm ickis (išrinktas I su važiavim e), kun. J. Gutauskas ( I ) , J. Matulionis ( I ) , H. K azakaitis ( I ) , J. Lūža ( I ) , F. N evera vičius ( I I ) , L. Trilu p aitis (II, I V ), inž. V. Izbickas ( I I ) , P. Duoba ( I I ) , V. Ignaitis (H ), J. Petrušaitis (II I , IV, V I I ), N. M oc­ kus (II I , IV , V, V II, V I I I ) , J. Benderius ( I I I ) , O. K airiū kštien ė (III, IV , V, V I ) , V. Strimas ( I I I ) , inž. M. K riaučionis (I V ), T. V idu giris ( V ), A . Pužauskas (V ), P. K lezas (V ), P. Bulaitis (V I, V I I I ) , inž. J. Vilčinskas ( V I ) , K . Vaitkevičius ( V I ), S. Kasparas ( V I ) , J. Blinstrubas ( V I I ) , R. G iedraitis ( V I I I ) . D B LS garbės teismui yra tekę svarstyti tik vieną bylą. DEILS I I I suvažiavim ui teismas pranešė, kad buvo besusidarančios 3 bylos, bet 2 nutrauktos. T re č io ji buvo D B LS centro valdybos daugumos iš­ kelta prieš jos sekretorių A. J. Kaulėną (teism as nutarė siūlyti suvažiavim ui me­ tus nerinkti jo į D B LS centrinius orga­ nus). a .

D BLS T A R Y B A Taryba yra D B L S patariam asis organas — ‘š itaip yra num atyta įstatuose .Jos na­ rius renka suvažiavim ai. Tarybose yra dirbę dr. S. Kuzminskas (jis buvo išrenkamas į tarybą III, IV , X, X I, X II, X I I I , X IV , X V , X V I, X V I I ,X V I I I X IX , X X , X X I, X X I I suvažiavim uose ir visais tais m etais pirm ininkavo ja i), J. M atulionis (I I I , I V ), F. N everavičiu s (I I I , V II, I X ) , K . Barėnas ( I I I ) , L. Trilupaitds ( I I I ) , inž. V. Izbickas ( I V ), P. Duoba (IV , V, V I ), J. Senkus (IV , V ), P. B. V arkala (V , V I, V II, V I I I ) , inž. M. K r ia u č io n is (V ), V. Ignaitis (V , X I, X II, X II I , X IV , X V I, X V III, X X , X X I, X X II, X X I I I ) , dr. K. V alteris (V I, V II, V III, IX , X, X I, X II, X I I I , X IV , X V ), J. Varanavičius ( V I ) , A. Pužauskas (V I, V II, V III, IX , X ) , K . Kudla (V I I ) , J. Kazlauskas (V III, X I, X ) , inž. S. Nenortas ( V I I I ) , J. Lūža ( I X ) , N. M oc­ kus (IX . X ) , O. Kairiūkštienė ( I X ) , Daugi­ nas ( X ) , inž. K . K lėgeris (X I, X II, X I X ) , kun. A. Kazlauskas (X , X II, X I I I , X IV , X V ), D. Banaitis (X I, X III, X IV , X V ,X V I, X V II, X X I, X X I I , X X I I I ) , K . D eveikis (X I, X II, X V I ) , V. Strimas ( X I ) , P. B ulai­ tis ( X I I ) , K . B ivain is (X IV , X V , X V I, X V II, X V III, X IX , X X , X X I, X X I I , X X I I I , X X IV , X X V , X X V I ), P. M ašalaitis (X I V ) , J. Bendorius (X V , X V I, X V II, X V I I I į X IX , X X , X X I, X X I I , X X I I I , X X I V ), J. Levinskas (X V , X V I, X X , X X I, X X V ), . V arkala ir tarė tone, II. 27 — Northam ptone, III. 7 —• Cožodį anglų kalba. Pagerbti žuvusieji. G ar­ ven tryje, III. 12 — Tadcasteryje, III. 13 bės prezidium ą sudarė Lietu vos min. B. — Bradforde. Be to, dar buvo num atyti K . Balutis, L a tv ijo s — Zarinš, Estijos — koncertai Maidenheade, Letchworthe, Torma, vysk. V. Padolskis, gen. J. Černius, Sleaforde, Leicesteryje, Glasgowe, K in kun. dr. J. Sakevičius, O. Liūdžiuvienė, lochlevene ir Nottingham e, bet jie nebe­ Rudzevičius, M. Bajorinas, Bujauskas, P. ga lėjo įvykti, nes kai kurie dainininkai Bulaitis ir R. Černienė. K a lb ė jo visi 3 turėjo grįžti į V o k ie tiją ir iš jos em igruo­ m inisterial, vysk. V. Padolskis ir gen. J. ti į JA V . Paskutinis koncertas suruoštas Černius, pasiųstos rezoliucijos Etritanijos III. 20 Londono lietuvių klube. P o trumpo min. pirm. C. R. A ttle e ir Jungtinėms tau­ poilsio svečiai m enininkai išvyko III. 29. toms, o sveikinim ai popiežiui ir kard. B. Šituos koncertus taip pat atžym ėjo ne G riffin. tik savoji, bet ir anglų spauda. T o je pat W estm insterio katedros salėje 1948. IX . 12 suruoštame Tautos šventės m inėjim e paskaita buvo prof. S. ŽakeviDBLS CENTRO V A L D Y B O S R E N G IN IA I čiaus-žym anto, meninę program ą tvarkė V. Mam aitis. 1949. II. 20 suruoštame ne­ D B L S centro valdyba, ypač pirm aisiais priklausom ybės m inėjim e buvo daug sve­ savo veiklos metais, kol dar nebuvo kitų čių anglų. P. B. V arkala tarė sveikinam ą­ aktyvių organizacinių vienetų, pasirūpin­ j į žodį ir supažindino juos su Lietuvos davo Londone ir tautinių švenčių m in ėji­ praeitim ir dabartim. Tylos minute pa­ mo ruoša. gerbti žuvusieji, ir V. M am aičio choras Atrodo, pirm asis toks stambus renginys sugiedojo maldą už kritusius karžygius. buvo 1947. IX . 14 V ictoria Hall, Blooms­ Žodį tarė min. B. K . Balutis, sveikino bury Square, suruoštasis Tautos šventės L a tvijos m inisteris ir Estijos pasiuntinym inėjim as su koncertu. Į jį susirinko apie

45

liekas, paskaita — V. Zdanavičiaus, dai­ doms apmokėti. T aip pat nuolat būdavo bės patarėjas. D ainavo tuomet B rita n ijo je navo m ažieji ir J. Č em io vadovaujam as renkamos aukos Vasario 16 gim nazijai koncertavę lietu via i solistai iš V okietijos V o k ietijo je (pažym ėtinos didesnės iš kar­ vyrų oktetas, šoko Londono m ažieji. 1970. ir V. M am aičio choras, šoko Londono ir E. IX . 20 Londono lietuvių bažnyčioje už to to pasiųstosios sumos: 1961 m. — 153.12.6 Lavan t tautinių šokių grupės, deklam avo sv., 1963 m. pradžioje — 72.18.0 sv., 1964 Seim o mirusius narius atlaikytos D B LS A . Pesys. m. — 202.10.6 sv.). centro valdybos užprašytos pamaldos. D B L S centro valdyba 1950. II. 19 su­ 1971. V II. 10 D B L S centro valdyba L on ­ 1960 m. įteikta 239.6.0 sv. B ritų tarybai ruošė nepriklausomybės m inėjim ą, 1950. pabėgėliam s rem ti (surinkta 1956 m. done suruošė Toronto „G in ta ro“ ir Toron­ IX . 10 Tautos šventės m inėjim ą vis toje vengrų pabėgėliam s paremti, bet anuomet to skautų (muzikinio vieneto su kanklėmis, pat salėje. Pastarajam e m inėjim e paskai­ n eįteikta). P e r kun. P. U rbaitį, ne per birbynėmis ir skudučiais koncertą. 1971. ta buvo F. Neveravičiaus, dainavo solo J. V II. 11 tų vienetų koncertas suruoštas DBiLS 1964 m. surinkta 125 sv. drėkinimo Černis, E'. P ovilavičiu s, duetu B arcevičiešuliniams In dijoje. 1960 m. per D B LS sky­ L ietu vių Sodyboje. nė ir L. Adom avičiūtė (akom panavo R. rius surinkta £63.1.6 Pabėgėlių metų fon­ Č ernienė) ir V. M am aičio choras, šoko V. dui. Turūtos vadovaujam a tautinių šokių gru ­ K a i įbuvo ruošiamasi statyti Vasario 16 DBLS V Y K D Y T O S IO S R IN K L IA V O S pė. gim nazijai V o k ietijo je reikalingą naują 1953. III. 22 D B L S centro valdyba su­ Žinodama V o k ie tijo je likusių lietuvių pastatą, p er D E L S centro valdybą kreip­ ruošė Londone smuikininkės E. K u p revielgetišką padėtį, D B L S centro valdyba ry­ tasi ir į B ritan ijos lietuvius piniginės pa­ čiūtės koncertą. žosi nors vaikus ten pradžiuginti ir 1948. ramos. D B LS centro valdyba 1953. V. 14 B irželio išvežim ų m inėjim as 1954. V I. 19 III. 12 nutarė paskelbti saldumynų vajų. posėdyje tą prašymą parėm ė savo autori­ suruoštas L ietu vių Namuose, kalbėjo kun. Į jos atsišaukimą daug B ritanijos lietu­ tetu. 1953 m. E. Sim onaitis buvo kreipę­ J. Kuzm ickis ir T. Vidugiris, dainavo so­ vių atsiliepė — per mėnesį surinkta 160 sis, prašydamas aukų Vydūno paminklui listai J. Liustikaitė ir B. Povilavičius. Iš­ ir raštams išleisti. 1954 m. prašyta aukų svarų šokolado ir saldainių ir per Lietu ­ vežim ų m inėjim ą 1955 m. Sporto ir socia­ vos Raudonąjį kryžių išdalyta V o k ietijo ­ V. K rėvės paminklui, ir D B LS centro val­ lin io klubo salėje taip pat ruošė D B LS je (ga vo 440 vaik ų ). dyba 1954. X II. 3 net kom isiją buvo pa­ centro valdyba. Tąkart buvo V. Balicko ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus V o k ietijo­ skyrusi pinigam s rinkti (F. N everavičių, M. B ajorin o paskaitos (jos įrašytos į je prašymu, 1949 m. p radžioje B rita n ijoje R. Spalį, K. Barėną, S. Laucių, kun. J. juostą ir per A m erikos Balso radiją 'per­ tarp lietuvių buvo pravesta drabužių, šo­ K u zm ick į), bet apie jos veiklą nėra jokių duotos į L ie tu v ą ). M eninės dalies įvadą duomenų. kolado ir m uilo rinkliava (trūksta duome­ davė F. N everavičius, žodžio ir dainos nų, kiek ir ko tada surinkta). 1950 m. montažą atliko G. Stankūnienė, J. Alkis, centro valdyba v ė l paskelbė drabužių ir E. Matuikas, kelias dainas sudainavo V. Š V E N T IN IA I T R A D IC IN IA I avalynės rin kliavą (šįkart surinkta ir iš­ M am aičio choras. S U S IT IK IM A I SU D R A U G A IS siųsta daugiau kaip 1.000 kilogram ų; A i­ 1963. V III. 17 rytiniam e Londone (Spor­ rijos lietuviam s teko apie 40 svarų dra­ to ir socialiniam e klube) suruoštas N ew D B LS centro valdybos nutarimu vasario bužių, o visa kita išdalyta tautiečiam s V o ­ Y o rk o teatralų koncertas — dainavo solis­ 16 d., L ietu vos nepriklausom ybės paskel­ k ie tijo je ). T ąkart J. Aukščiūnienė dar bu­ tai P. B ičkienė ir L. Stukas, pianinu bim o sukakties proga, Londone nuo 1951 vo parūpinusi džiovininkui lietu viu i Vo­ skambino A . Vasaitis, humoro program os m. L ietu vių Namuose kasmet vis suruok ietijo je streptomicino. davė V itai. Žukauskas. 1970. IX . 19 Sporto ir soc. klube pam i­ šiamas priėmimas, į kurį sukviečiam i L ie ­ Piniginės rinkliavos ankstyvesniais m e­ tuvos ir lietu vių draugai kitataučiai po­ tais nuolat būdavo vykdom os skautų veik ­ nėta Tautos šventė ir Steigiam ojo seimo rai valandų pasižmonėti ir pasikalbėti. lai paremti, ypač vasaros stovyklų išlai­ 50 metų sukaktis. K a lb ė jo J. Alkis, V. Ba-

46

Sueina į tuos priėmimus ir lietuvių (o r ­ ganizacijų vadovybės ir kt.). Tokiuose susitikimuose kartais kas nors pasako kalbą (1959 m. kalbėjo buvęs B ri­ tanijos m inisteris L ietu va i Thom as H. Preston ir Socialistų Internacionalo sekr. A. C arth y), parūpinama svečiams Lietu ­ vos padėtį nušviečiančios literatūros (1959 ir 1962 m. buvo paskleistas D E LS pirm. inž. J. V ilčinsko paruostas pranešimas anglų kalba). 1960 m., talkininkaujant egzilų P E N klubui, bu vo suruoštas literatūros-dainų vakaras (anglų aktoriai skaitė lietu vių rašytojų kūrinius anglų kalba). 1959 m. tokio p riėm im o proga V. Tam a­ šauskas Lietu vių Namuose buvo suruošęs lietuviškų pašto ženklų, o 1971 m. G. G rigaravičiūtė-Johnstonienė savo tapybos darbų parodą. T o k ie susitikimai paskui nuskambėdavo ne tik lenkų, ukrainiečių, gudų ir kitų tautybių, bet ir londoniiškiuose anglų laik ­ raščiuose. Štai 1970. II. 27 „Kensington Post“ n e tik, kaip ir kitais metais, para­ šė apie priėmimą, bet atspausdino ir nuo­ trauką, k u rioje drauge su D B LS pirm. inž. J. Vilčinsku nufotografuotos tautiniais drabužiais apsirengusios S. Ruseckienė, Ž. M atukienė ir P. Nenortienė. Tą pat dieną „Kensington News and W est London T im es“ atspausdino N ick Harrison straipsnį „L ietu va — persekiojam a, ap­ leista, bet neužm iršta“ . Straipsnyje, be k i­ ta ko, suminėta, kad Kensingtone yra L ie ­ tuvos ambasada ir lietuvių centras.

tulionį. Bet 1948. IX . 15 posėdyje buvo svarstomas J. V aranavičiaus paruoštasis įstatų projektas, kurį nutarta išsiuntinėti skyriams susipažinti ir pasvarstyti. 1948. IX . 22 posėdyje nutarta tuos įstatus pa­ teikti suvažiavim ui. Suvažiavim as nutarė duoti juos pasvarstyti skyriams. 1951. I. 3 centro valdyba savišalpos ka­ sos įstatams paruošti sudarė kom isiją iš J. M atulionio, J. Senkaus ir J. Damušio :r iš c. valdybos atstovo inž. J. Vilčinsko. K om isija paruošė ir apsvarstė, bet, kaip m atyti iš centro valdybos 1951. V II. 10 po­ sėdžio protokolo, suvažiavim as n epatvirti­ no. K adangi šalpai buvo reikalinga pinigų, tai 1952. V III. 11.p osėdyje centro valdyba nutarė tam reikalui prašyti per skyrius aukų. 1957 m. p radžioje vėl grįžtam a prie sa­ višalpos kasos klausimo: 1957. I. 18 posė­ d yje centro valdyba apsvarstė savo suda­ rytos socialinių reikalų komisijos paruoš­ tąjį šalpos kasos statuto projektą, kurį numatyta pateikti suvažiavim ui. 1957. V I. 4 posėdyje nusistatyta supažindinti su tuo statutu D B LS skyrius ir patirti jų nuotai­ kas. D B LS X suvažiavim as (1957 m.) pa­ sisakė teigiamai, bet siūlė duoti laiko sky­ riams apsiprasti su ta kasos m intim i (b a l­ suojant 385 balsai paduoti už kasą, 350 prieš, dėl to ir nutarta p er skyrius tą klausimą toliau zonduoti, kad nedidelis balsų skirtumas). Kasa nebuvo įsteigta.

SA V IŠA LPO S K A S A

T A U P O M O JI-S K O LIN A M O JI K A S A

Bandyti steigti savišalpos kasą D B LS centro valdyba nutarė 1948. I. 14 posėdy­ je. Įstatus paruošti nutarta prašyti J. M a­

K a i ¡nepraėjo p irm ieji bandymai steigti savišalpos kasą, 1952. V III. 27 posėdyje D B LS centro valdyba nutarė išsiaiškinti.

ar nebūtų galim a suorganizuoti taupomosios-skOlinamosios kasos, ir pavedė savo nariui inž. S. Šalkauskui rinkti įstatams paruošti medžiagą. Jis paruošė įstatų projektą, kurį 1952. X . 22 centro valdybos posėdyje nuitartta duoti pasvarstyti D B LS tarybai, o savo ruožtu susisiekti su anglų teisininku. Tos kasos sumanymas taip pat nebuvo įgyvendintas. IN FO R M ACIJO S B IU R A S Inform acijos biuro steigim o klausimas ¡pirmiausia b u vo iškeltas D E LS IV suva­ žiavim e (1950 m .). Jį 1951. II. 13 svarstė D B LS taryba, taip pat pasisakydama už steigimą. 1951. II. 22 D B L S centro valdyba nuta­ rė prašyti Tautos fondą skirti biuro išlai­ kymui 600 svarų metams. Tuo reikalas ir baigėsi. D A R B O B IR ŽA D B L S taryba 1950. III. 18 nutarė pasiū­ ly ti D B LS centro valdybai sudaryti visų E'ritanijoje gyvenančių lietuvių kartote­ ką, tirti sąlygas kurtis didesnėse koloni­ jose, sudaryti lietuviam s galim ybes aplan­ kyti ekskursijom is žymesnes krašto vie­ tas. Vykdydam a tą pasiūlymą, D B LS centro valdyba nutarė (1950. III. 20) kreiptis į D B LS apygardas ir prašyti žinių dėl ga­ lim ybių apsigyventi didesniuose centruo­ se ir gauti darbo. O 1950. V II. 3 centro valdyba nutarė įkurti darbo biržą, kuri, atrodo, neturėjo didesnės reikšmės ar įta­ kos lietuviam s sutraukti į miestus.

47

L IE T U V IO Ž E N K L IU K A S III DBLS K A K L A R A IŠ T IS

D B L S I I I suvažiavim e (1949 m.) buvo iškeltas pageidavim as pagam inti tautinį lietuvio ženkliuką. D B LS centro valdyba 1950. V. 3 posėdy­ je projektui parinkti paskyrė komisiją, kurią sudarė M. Bajorinas, inž. J. Vilčins­ kas ir A. Vainauskas, ir paskelbė konkur­ są, nurodydam a ir savo pageidavim us: žen klelyje turi būti tautinės spalvos ir V y ­ tis. Konkurse dalyvavo 10 asmenų, kurie pristatė 36 projektus. Pasirinktas A. A d a­ monio projektas ( I I prem ija paskirta R. Runčai, I I I — Šapkauskui). ženkliukas buvo populiarus, nes jo rei­ kalauta dar ir 1968 m. (tada užsakyta pa­ pildom ai 50 sidabrinių ir 10 auksinių). 1966 m. centro valdyba užsakė paga­ minti D E L S nariam s kaklaraiščius su ma­ žu V ytim (m elsvus ir rusvus), kurie taip pat išpopuliarėjo. Kaklaraištis pagam in­ tas pagal J. Vilčinsko projektą.

F IL M A S IŠ

N E PR IK L A U S O M Y B Ė S L A IK Ų

K auno ra d iju je dirbęs ir po karo B ri­ tan ijoje apsigyvenęs Jonas Stonys turėjo atsigabenęs garsinį film ą iš Lietu vos ne­ priklausom ybės laikų. N orėta tą film ą pa­ rodyti lietuviam s, ir 1949. IV . 27 DBLS centro valdybos posėdyje pirm ininkas įsi­ pareigojo išsiaiškinti sąlygas. J. Stonys norėjo gauti arba 110-120 sv. nuomos, ar­ ba oarduoti už 300 sv. Tokios sąlygos

48

D B LS centro valdybai buvo nepriimtinos. N ors D B L S centro valdyba nesusitarė dėl nuomos sąlygų ar pirkimo, tačiau fil­ mas buvo rodomas Nottingham e, Middlesborough, Coventryje, Bradforde, Northamptone, Leicesteryje. C uffley, Corbyje, ir iš viso jį tose vietose matę daugiau kaip 1.200 lietuvių. Euvo rodomas su tų vietų lietu viais sutartomis nuomos sąly­ gomis. Dar buvo numatyta 1950 m. pavasarį parodyti tą film ą L iverp oolyje, Widnes, St. Helen, Lovvtone, G loucesteryje ir Glasgowe.

RĖMĖJŲ SEKCIJA Prasidėju s lietu vių em igracijai į užjū­ rius, D B L S neteko didelio skaičiaus narių, o tuo pačiu sumažėjo ir jos pajamos. D B L S V I I suvažiavim e (1954 m .) pasiū­ lyta sudaryti garbės rėm ėjų sekciją. Jos nariai mokėtų didesnį nario mokestį. D B L S Buckminsterio pirmininkas K. D eveikis buvo sudaręs savo skyriuje tokią grupę — jis pats, J. Šukaitis ir P. Juška m okėjo po 2 svarus nario m okesčio (d v i­ gubą norm ą). Buckminsterio pavyzdžiu maža kas pa­ sekė.

V E D Y B Ų B IU R A S D B L S centro valdyba tokį biurą buvo suorganizavusi 1950 m. pavasarį. M atyt, jis turėjo darbo, je i valdyba 1952 m. p radžioje vieton pasitraukusio to biu­ ro ved ėjo J. Dėdino dar buvo nutarusi kviesti J. Baublienę.

T A U T IN IŲ D A IL E N Y B IŲ

R IN K IN Y S

Br. Daunoro atsivežtasis iš V okietijos tautinių dailenybių (meniškų drožinių, lietuviškų lėlių, juostų ir kt.) rinkinys pir­ m aisiais pabėgėlių kūrim osi E'ritanijoje m etais buvo labai populiarus — juo nau­ dodamiesi daug kur lietu viai surudšė pa­ rodų ir ne tik patys gėrėjosi, bet patrau­ kė ir vietinių gyventojų dėmesį. 1949 m. pradžioje D B LS centro valdyba gavo iš savininko žinių, kad jis žadąs tą rinkinį išparduoti. Centro valdybai parū­ po rinkinį nupirkti, ir ji paprašė, kad B. Daunoras palauktų iki suvažiavimo. U ž rinkinį buvo prašoma 500 svarų. D B L S centro valdyba susisiekė su Vliku, prašymas, kad jis sumokėtų pusę sumos, V lik as sutiko. O pirkim o klausimą dar bu­ vo papraišyta pasvarstyti D B LS taryba, ir ji pritarė. Rinkinys buvo nupirktas 1950 m. balan­ džio mėn. Jį sudarė 287 eksponatai. Rin­ kiniui priim ti buvo sudaryta kom isija iš J. Vainausko, E. Senkuvienės ir Kaz. Dargio. 1951 m. J. Vainauskas buvo D B L S cent­ ro valdybai pasiūlęs atpirkti iš jo droži­ nių kolekciją. Tuom et buvo nutarta pra­ šyti Vliką, kad paskirtų tam reikalui iš Tautos fondo 50 sv. N ėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad ta kolekcija būtų buvu­ si nupirkta. Be kita ko, 1948 m. D B LS centro valdy­ ba net buvo nutarusi organizuoti skrajo­ jančias parodas, pasinaudodama B. Dau­ noro rinkiniu. Atrodo, kad tai nebuvo pa­ daryta.

D B LS S IU N T IN IŲ T A R N Y B A Sąlygom s So v. Sąjungoje šiek tiek su­ švelnėjus, svetur gyven an tieji lietuviai suskato siuntiniais šelpti savo artimuo­ sius L ie tu v o je ir tuos tebelaikom us Sibi­ re. Tarpininkavim o ėmėsi tuoj pradėju­ sios gausiai kurtis siuntinių bendrovės. Jos toli gražu ne visos sąžiningai pasitar­ naudavo. Norėdam a padėti savo nariam s ir ki­ tiems lietuviam s, D B LS centro valdyba 1957 m. rudenį per skyrius išsiuntinėjo bendraraštį, prašydama pasisakyti, 'kiek kas numato siųsti savo artim iesiem s siun­ tinių. Ji ruošėsi steigti siuntinių tarnybą, tikėdamasi pigiau ir tvarkingiau pasitar­ nauti. Tokia tarnyba buvo įsteigta. Ją tvarkė G. Glatkauskas. 1958 m. rudenį pasiūlyta tą tarnybą perim ti L N B , nes ji turi dides­ nių galim ybių, tačiau dėl to dar žadėta at­ siklausti D E LS suvažiavim ą. Pagaliau 1959. I. 10 DBLS centro valdyba nutarė siuntinių tarnybą likviduoti. Galvota, kad siuntimas pasidaręs paprastesnis, p riva ­ čios bendrovės taip pat siūlančios neblo­ gas sąlygas, ir D B LS negalinti žym iai p i­ giau pasitarnauti.

SK R AJO JAN TI B IB L IO T E K A M intį paskelbti lietuviškų knygų .rinki­ mo vajų ir sudaryti pagrindą skrajojan­ čiai bibliotekai D B L S centro valdyba svarstė 1949. III. 3. Netrukus buvo pavesta reikalų vedėjui Mečiui šilkaičiui paruošti tokios bibliote­ kos statutą.

P A S A U L IO L IE T U V IU A R C H YV O ĮG A L IO T IN IA I J A V įk u rtojo Pasaulio lietuvių archyvo įgaliotiniu B rita n ijo je kurį laiką buvo K. E'arėnas. Jam atsisakius, D B L S centro valdyba 1955 m. toms pareigom s buvo paskyrusi O. Kairiūkštienę.

PA Ž Y M Ė J IM A I D BLS N A R IA M S Buvo ir tokių lietuvių, kurie n orėjo gauti pažymėjimus, liudijančius, kokias jie pareigas yra ėję DBLS. D E L S centro valdyba 1951. X I. 12 yra nutarusi prašantiems išduoti tokius pažy­ mėjimus.

D A R ŠIEK TIE K IŠ N E ĮG Y V E N D IN T Ų SUM ANYM Ų P a ti nuolat skųsdamasi, kad trūksta įvairiem s būtiniems reikalam s pinigų, 1948. V II. 7 D B L S centro valdyba buvo nutarusi pasikviesti atostogų m etui lietu ­ vių studentų iš V okietijos. T u r būt, tas nutarimas ir liko vien protokolų pusla­ piuose. 1950. IV . 27 nutarta pirkti albumą nuo­ traukoms ir atsiliepimams apie lietuvius. T ok io albumo niekur nematyti. 1950. IX . 27 centro valdyba nutarė pa­ siūlyti J. Stoniui paruošti „N ew s o f the W o rld “ savaitraščiui seriją, straipsnių apie Lietu vos okupaciją. 1961. II. 13 nu­ tarta suruošti paskaitų ciklą apie A n g li­ jos papročius ir gyvenim ą ir kviesti ang­ lus tokių paskaitų skaityti (kaip M. B ajo-

rinas liudija, tokių paskaitų buvo suruoš­ ta). Ypač didelių užsimojimų parodyta D B LS IV suvažiavim e (1950 m .): išleisti brošiūrą anglų kalba, rudšti mitingus, m i­ nėjimus, viešas lietuvių dienas britam s D B LS apygardų ir visos DB'LS jėgom is, paskaitas anglų visuomenei, steigti in for­ m acijos biurą ir kt. T u r būt, iš visų tų už­ simojimų tik vieną bandyta pajudinti — inform acijos biuro steigimą, bet ir tas rei­ kalas tuoj užkliuvo už lėšų barjero. D.BLS X X I I I suvažiavim e (1970 m .) bu­ vo iškeltas klausimas, kad E'ritanijoje rei­ kėtų organizuoti savo L ietu vių Fondą. Klausim as perduotas pasvarstyti D B LS tarybai. X X V I suvažiavim e (1973 m .) nu­ sistatyta kol kas palik ti gyvą tokio fondo steigim o mintį. Silpnėjant lietuviškom s pajėgom s Euro­ poje, D B LS X I suvažiavim e (1958 m.) galvota, kad reikėtų susisiekti su J A V lie ­ tuviais ir atkreipti tenykščių veiksnių dė­ mesį į lietuviškos veiklos reikšmę Euro­ poje. Tačiau ir pačiam e suvažiavim e kai kas abejojo, ar bus galima susilaukti ko­ kios nors paramos.

49

Lietuviui Namu* Akcinė Bendrove Pats pirmasis, steigiamasis, o taip pat ir pora kitų D B LS centro valdybos posėdžių vyko tos organizacijos steigėjo P etro B. Varkalos bute. Tas jo butas iš pradžių ė jo ir D B L S raštinės pareigas. G reit M. Šilkaičio mažas kambarys buvo paverstas centro valdybos dažnų posėdžių vieta, raš­ tine, biuletenio redakcija ir adm inistraci­ ja.

vietos ne tik įstaigai, bet ir bibliotekai ir skaityklai, klubui, laikraščio redakcijai, tarnautojų butams ir j Londoną atvyks­ tantiems lietuviam s apsistoti. Tuom et už toli gražu jo suminėtiems tikslams nepa­ jėgian čią pasitarnauti patalpą (2 London M ew s) buvo mokama nuomos 200 svarų metams. Jis svarstė, kad tinkamo lietu-

Eeie'škant D B L S centrui patalpos, iš pradžių tartasi su latviais ir estais ir gal­ vota sudaryti vieną visų tautybių biurą. Tuo tarpu D B L S centro reikalam s išsi­ nuomota patalpa 3 Marlborough Gate Stables, Lancaster Gate, London, W. 2. 1948 m. rugsėjo mėn. iš ten persikelta į 2 London Mews, London Street, W.2. Stable žodis reiškia arklides, m ews -— tokias arklides, kuriose kadaise karaliai yra laik ę savo m edžioklinius sakalus. Vadinas, benam iai įsikūrė iš pradžių ten, kur ark liai bu vo stovėję, o po metų užėmė karališkų sakalų ir karališkų žirgų vietą... T a i reiškė pažangą. T iek vienoje, tiek kitoje v ie to je maža tebuvo erdvės, o D B L S reikalų daugėjo. D ėl to 1948. X. 13 centro valdyba nutarė suvažiavim ui siūlyti priim ti rezoliuciją, kad būtinai reikia įsigyti namus. R ezoliu­ ciją paruošti buvo pavesta M. Bajorinui. Talkindam as centro valdybai, inž. V. Izbiokas artėjant suvažiavim ui „B ritan ijos L ie tu v y je “ (1948 m. spalio 7 d.) iškėlė namų klausimą, pasisakydamas už jaukų lietuvišką centrinį židinį, kuriam e būtų

SO

2 London Mews viaims namo kaina galėtų būti apie 7.000 svarų, ir sakė, kad kiekvienam E'ritanijos lietu viu i tektų sudėti po 1-2 sv. II suvažiavim ui (1948. X . 16-17) M. Bajorinas pasiūlė centro valdybos numaty­ tąją rezoliuciją. Suvažiavim as atmetė m intį pirkti namus kartu su estais ir pa­ vedė c. valdybai pravesti akciją reikalin­ gai pinigų sumai sudaryti. Surinktieji pi­

nigai num atyta grąžinti, je i nepasisektų suorganizuoti pakankamos sumos. P o to visa en ergija jau buvo užsuktas pinigų rinkim o namams pirkti ratas. Cent­ ro valdybos vicepirm ininkai M. Bajorinas ir kun. J. Sakevičius tuoj po suvažiavim o parašė namų reikalu atitinkamas taisyk­ les. Paruoštos akcijos. „B rita n ijo s L ie tu ­ v y je “ buvo spausdinami atitinkami straipsniai ir raginim ai dėl namų reika­ lingumo ir akcijų pirkimo. D B LS skyrių valdybos platino akcijas. 1948. X . 21 laik­ raštyje paskelbiam i pirm ieji akcijų p irkė­ ja i: D B L S pirm. P. B. V arkala nupirko už 30 sv., K. A. E'razdžionis — 5 sv., V. Paulionis — 4.4.10 sv., V. Izbickas — 2 sv., M. Laurinaitis — 1 sv., J. iRovas — 10 šil. Paskutiniaisiais 1948 m. mėnesiais paža­ dai pirkti akcijas siunčiami centro vald y­ bai iš visų Britanijos vietų, kuriose tik lietuvių gyvenama. Tarp smulkesniųjų akcininkų m atome įsijungusius ir dides­ nėmis sumomis: P. Peleckas 30 sv., V. Leonas 20 sv., K . Rašym as 10 sv., karių sąjunga „K lajū n as“ 23.2.3 sv. Bet 1949. IV . 27 D B L S centro vald yb a p riė jo išva­ dos, kad viso to vajaus duomenys yra vis dėlto nekokie ir dar reikia stipriau paju­ dėti. D a r ir 1949. V II. 20 namų pirkim o fonde tebuvo tik 2.300 sv. D E L S I I I suvažiavim e M. Bajorinas su­ pažindino atstovus su planu steigti L i­ thuanian House Ltd., atskirą bendrovę, nepriklausančią nuo DBLS. A k cijų tuo­ m et buvo išpirkta tik už 2.600 sv., taigi dar maža teturėta pinigų. Suvažiavim as parėmė reikalą steigti bendovę. IV suva­ žiavim e paaiškėja, kad namus nupirkus neužteks pinigų remontui ir inventoriui, dėl to nutariama ir toliau platinti akcijas. P in iga i po šiek tiek plaukė. Išsiaiškinu-

si visas įstatym ines galim ybes, DB'LS centro vaidyba busim iesiem s namams val­ dyti 1949 m. pabaigoje galutinai nutarė steigti L ietu vių (Namų Akc. Bendrovę. Ji įregistruota 1950. V II. 8 kaip Lithuanian House Ltd. Pradedam a ieškoti tinkamų namų. T ok ie surandami tik 1950 m. rude­ nį, ir 1950. X. 27 laik raštyje pats D B LS pirm. M. B ajorin as paskelbia: nupirkti namai 43 H olland Park, London W. 11, jie turi 18 kam barių ir nedidelę salę. K ain a 8.000 sv. Įskaitant dokumentų sudary­ mą, perkant sumokėta 3.000 sv. K iti 5.000 sv. _ _ paskola (4.000 sv. 20 m etų ir 1.000 sv. — grąžinti per m etu s). Tam e pirm i­ ninko atsišaukime sakoma, kad bankrotas neišvengiamas, je i artim iausiais mėne­ siais nebus surinkta bent 800 sv. baldams įsigyti ir vidaus remontams. Stengiantis patraukti lietuvius, kad jie siųstų daugiau pinigų, žadama „B rita n i­ jos L ie tu v y je “ spausdinti ir L ietu vių N a ­ muose iškabintas laik yti fotografijas tų, kurie bus nupirkę akcijų už 50 sv. ar už daugiau. Oficialus L ietu vių Nam ų atidarym as ir šventinim as vyksta 1951. I. 27. T o je iškil­ m ėje dalyvau ja m inisteris B. K. Balutis ir apie 60 kviestinių svečių, tarp jų Estijos m inisteris A. Torm a, L a tv ijo s Pasiuntiny­ bės patarėjas T. Ozolins, kunigaikštienė Atholl, Lietu vos Pasiuntinybės patarėjas V. Balic'kas, E. J. Harrisonas, pik. J. Lanskoronskis, Varkalos ir kt. A tidarom ąją kalbą pasakė D B LS pirm. M. Bajorinas. D ar k a lb ėjo min. B. K . Balutis ir P. B. Varkala. Namus pašventino kun. A. K a z­ lauskas. Ta proga buvo suminėti did ieji a k c in io kai: po 100 sv. — Peleckas ir B. Brazaus­ kas, 64 sv. — P. B. V arkala, 51 sv. — R.

Saulė, ;po 50 sv. — B. Brazdžionis, A. Briedis, V. Leonas, K . Srebalius ir P. Vituvis. A tid a r y m o

išk ilm es

a tž y m ė jo

angių

laikraščiai „Kensington Post“ , „T h e K en ­ sington N ew s“ , „U n iverse“ ir „Th e T ablet“ . D B L S M anchesterio skyrius atsiuntė N a ­ mams dovanų — tautinio stiliaus kryžių. Kun. J. Steponaitis pasisiūlė parūpinti „R ū p in tojėlį“ . D a r nam ai nebuvo nupirk­ ti, 1950 m. pavasarį Gintautai-D zivilai pa­ dovanojo jiem s fisharm oniją. Be kita ko, D B L S į tuos Namus persikė­ lė jau 1950. X II. 4. A tein a pirmasis Lietu vių Nam ų Bendro­ vės pavasaris. „B ritan ijos L ietu vy je

nuolat spausdinami raginam ieji straips­ niai dėl pinigų. R eikia atmokėtu trum pa­ laikę 1.000 sv. paskolą, o d ar trūksta 500 sv. šitaip rašoma balandžio mėn. Gegužes 19 d. sušaukiamas L N B akcininkų susi­ rinkimas. Jam e d alyvau ja 66 akcininkai (iš viso 1.683 akcininkų skaičiaus), atsto­ vaudam i 1.059 akcijom s (iš viso tuomet buvo išpirktos 4.893 akcijos). M . ® ajorino atminimu, pirm aisiais direktoriais iš­ renkam i visi D B L S centro valdybos nariai, kurie pakeitė laikin ąją bendrovės v a ld y­ bą. B et jie vienas po kito iš direktorių at­ sistatydino (v ie n i dėl em igracijos, k iti pa­ būgo užsikrautos naštos ir 'atsakomybės už Skolas), ir pagaliau lik o tik pirm . M. Ba-

Pirmieji Lietuvių Nam ai — 43 Holland P ark

^

jorinas ir kun. A . Kazlauskais, kuiris taiip pat pareiškė, kad jam kaip vienuoliui ne­ galima [būti prekyfoiškos bendrovės direk­ torium, bet sutiko paibūti, kol M. Bajorinas susiras jam pakaitą, nes kitaip Ben­ drovė turėtų susilikvidiuoiti (įstatym ai rei­ kalau ja mažiausiai bent 'dviejų direkto­ rių ). Savan otrių toms pareigomis nebuvo, kol nqpasisuko pareigingas inž. R. Baub­ lys, kuris bu vo pakviestas ir sutiko būti direktorium (tada fcun. A. Kazlauskas at­ sistatydino) . .1951. X II. 29 v ė l sušaukiamas L N B ,a k­ cininkų susirinkimas (vėlesniais metais .akcininkų susirinkimai vyk d avo tuo pat metu, k aip ir D B I jS su važiavim ai), kuria­ m e direktorių pirmininkas M. Bajorimas nušviečia sunkią bendrovės padėtį. D irek­ torium patvirtinam as inž. (R. Baūblys ir iš­ renkamas A . Žukauskas. D ar patenkinam ai nesutvarkius namų pirkim o skolų, V suvažiavim e iškeliama nauja bėda: vis didėjanti laikraščio leid i­ mo našta. Pirm . iM. Bajorinas siūlo pirkti spaustuvės mašinas, kad sumažėtų la ik ­ raščio leidim o išlaidos (suvažiavim o da­ ly via i sumetė šiek tiek aukų mašinoms pirk ti). N ors L N įE; slėgė skolos i|r dėl to įkylan­ tieji rūpesčiai, bet D B L S pirm . M. B a jo ri­ nas savo pranešime D B LS V I suvažiavi­ mui (1952 m .) apie .įsigytuosius Lietuvių Namus šitaip pasakė: ...„čia yra D B L S Centras, C. V^bos būs­ tinė, „ B L “ redakcija iir administracija. Toliau A n glijos PLEl, Tautos Fondo atsto­ vybė, S-gos centrinis Skyrius, Inžinierių Sga, L. Nam ų B-vės ir N idos 'spaustuvės centiras ir Lietuvių Klubas. Čia veikia Centrinio skyriaus .skaitykla ir biblioteka, čia treniruojasi S-gos tautinių šokių vie-

52

Antrieji Lietuvių Namai —

1-2 Ladbroke Gardens, W.11

netas, yra salė, valgykla ir baras. Čia ap­ sistoja iš p rovin cijos ir užsienio atvykę lietuviai, čia vyksta ne tik vietos lietuvių posėdžiai bei susirinkimai, bet taip pat tarptautinio pobūdžio suvažiavim ai, lietu­ viški ir nelietuviški, kaip P L B pirmininkų suvažiavimas, Ealtų Tarybos posėdžiai. Lietu vių Namuose suvažiavim us bei posė­ džius turėjo ukrainiečiai ir slovakai, tarp­ tautinė inžinierių egzilų sąjunga ir kt. Lietuvių Namuose vyksta įvairūs m inėji­ mai, parengimai, šokiai savaitgaliais su programa ir be program os“ . Deja, tuos šitaip visokeriopai reikalin­ gus ir naudingus namus spaudė skolos, ir jie buvo parduoti. Gal svarbiausia jiem s parduoti priežastis iš tikro buvo ta, kad jie pasidarė neekonomiški. Iš pradžių lie ­ tuviai nakvodavo po 6-7 vienam e kamba­ ryje. Ilgain iu i jie pradėjo reikšti norą kiekvienas turėti sau atskirą kambarį, o tuose Holland Park namuose kam bariai buvo dideli, Bendrovė neturėjo pinigų p er­ tvarkyti jiem s — paversti mažesniais, be to, toks pertvarkym as būtų buvęs per brangus. 1954. X I. 27 su ja is atsisveikina­ ma, o 1954. X II. 6 persikeliam a į naujai nupirktuosius kitus — 1-2 Ladbroke Gardens, Loindon W. 11. L N B valdyba paskel­ bė, kad už parduotuosius H olland Park namus gauta 10.000 sv. (pirk ta buvo už 8.000 sv.). N a u jie ji pirk ti činšo teisėmis 42 metams, m etinė nuoma — 890 sv. Su­ mokėta 1.000 sv., remontas kainuos 3.000 sv. D B L S V I I I su važiavim e (1955 m .) D B LS ir L N B pirm. M. B ajorinas supažindino atstovus su tuo, kaip išsiplėtė LNE': par­ duoti H olland P a rk tu rėtieji namai ir nu­ p irk ti 1-2 L adbroke Gardens, suorganizuo­ ta spaustuvė, įsteigtas N idos K n ygų K lu ­

bas, nupirkta L ietu vių Sodyba. A p ie So­ dybą buvo jau pradėta kalbėti prieš k ele­ tą metų, kaip apie tokią vietą, kuri tiktų prieglaudai ir vasaroti. Nupirkta turint galvoje, kad tiktų mūsų reikalam s ir mū­ sų finansiniam pajėgum ui. Visas rūpestis — finansai. Tikėtasi ja i p irk ti iš lietu vių surinkti bent 500-1.000 sv., pasižadėjimų gauta 2.500 sv. P erkan t Sodybą, buvo ri­ zikos, sakė pirm ininkas, bet rizikos reikė­ jo ir kitur, pvz., organizuojant spaustuvę. Sodyba, sakė, turėtų išsiversti. Jai pirkti sudaryta 2.735 sv., perkant įm okėta 3.269 sv., dėl to dar reikėtų lietuvių piniginės talkos. Sodybos kaina buvo 6.300 sv. Tuo­ kart pasiskolinta ja i p irkti 3.300 sv. Tąkart pirm. ¡M. Bajorinas painform avo ir apie namus. P ard avu s H olland P a rk tu­ rėtuosius, apmokėjus ilgalaikę paskolą ir atskaičius kitas išlaidas, lik o 6.136 sv. Už Ladbroke .Gardens namus sumokėta 1.000 sv., remontai kainavo 3.500 sv., baldai, grindų išklojim as ir kt. 965 sv., ir lik o tik 680 sv. D B L S X suvažiavim e (1957 m .) iš p ra­ nešimų aiškėja, kad L N B padėtis tebėra sunki. P adėtį pasunkino mašinų spaustu­ vei pirkim as ir L ietu vių Sodybos įren gi­ mas. Tų metų p radžioje L N B valdyba ry ­ žosi nupirkti dar vienerius, gretimus, na­ mus — 3 Ladbroke Gardens. L ietu via i bu­ vo prašomi paskolų po 500 sv., už kuriuos žadėta m okėti po 6% palūkanų (paskelb­ ta, kad perkant tuos namus reikia turėti 1.500 sv,). K ie k vėliau buvo paskelbta, kad tų trečiųjų namų kaina yra 7.500 sv., žemė išpirkta, parduodam a su baldais, ¡na­ muose yra 16 išnuomojamų kambarių. 1957 m. p radžioje L N B direktorių v a l­ dyba svarstė klausimą, ką daryti, kad net L ietu vių N am ai (nu om ojam ieji kam ba­

riai, valgykla, baras) davė nuostolių. A r reikia tvarkytis komerciniu pagrindu, kad būtų pelno, ar visuomeniniu-tautiniu? P a ­ laipsniui atsisakyta valgyklos, kuri maža teturėjo klientų, dėl to buvo nuostolinga. D B LS X I suvažiavim e (1958 m .) L N B direktorių valdybos pirm. M. Bajorinas savo pranešime nurodė, kad Bendrovės reikalai gerėja, bet neduoda pagrindo džiaugtis. Tam e suvažiavim e buvo pa­ reikštas nuogąstavim as dėl įsiskolinim o perkant 3 Ladbroke Gardens namus. T ai nutarta juos parduoti. P irk ėjas — ju go­ slavai. P in ig a i už juos gauti 1959. V. 8. Parduota už 9.000 sv. (pirkta už 7.500 sv.). Vėliau tais 1959 m. pasirašyta sutar­ tis su savininku išpirkti L ietu vių Nam ų (1-2 Ladbroke G ardens) nuosavybę už 13.000 sv. Įm okėta 1.300 sv., o iki spalio 20 d. turėjo būti baigta išlyginti visa l i ­ kusioji suma. Tam reikalui pasiskolinta pinigų. Sunkumai iškeliam i ir D B LS X I I suva­ žiavim e (1959 m.) LNEi pirm. M. B ajorino ir D B L S tarybos pirm . dr. S. Kuzm ins­ ko pranešimuose. T ąk art suvažiavim as priėm ė rezoliuciją siūlančią sujungti D B LS ir L N B , ir direktorių skaičius iš 5 padidinamas ik i 7. D B LS X I I I su važiavi­ me (1960 m.) priimamas L N B direktorių pasiūlymas išnuomoti „N idos“ spaustuvę ir tuo sudaryti galim ybes ja i pagerinti, kad leidiniai nebeduotų nuostolių. Bet tai nebuvo įgyvendinta. D B LS pirm. inž. S. Nenortas pranešė tam suvažiavim ui, kad centro valdyba svarstė D E L S ir L N B su­ jungim o klausimą, kuriam pagrindo davė X I I suvažiavimas, išrinkdamas 4 papildo­ mus direktorius, sudarančius D B L S cent­ ro vald yb oje daugumą. Į D B L S centro valdybos posėdžius būdavo kviečiam i ir

53

tie L N B direktoriai, kurie nėra c. vald y­ bos nariai. V ald yb oje buvęs visapusiškai svarstomas L N B namus išperkant už­ trauktosios trumpalaikės, dėl to p a vo jin ­ gos paskolos klausimas, o taip pat „Euro­ pos L ie tu v io “ ir N id os K n ygų K lu b o lik i­ mas. T ie klausim ai atidėti. Pagaliau bėdos visiškai prispaudžia L N B , ir p a vo ju je atsiduria visas jos tur­ tas. P asikeičia vadovybė — nuo 1960. V I. 1 pasitraukia L N B pirm. .M. E'ajorinas. Pinm ininko pareigas perima inž. S. N enor­ tas. P avoju s Bendrovei svarstomas sky­ riuose, o Londone net kelis įkartus. Rugpiūčio mėn. D B L S Londono I skyrius bu­ vo sušaukęs visuomenės susirinkimą pa­ svarstyti, ką d aryti su ta gresiančia 13.000 sv. paskola, kurią T e ik ia atm okėti lapkri­ čio mėn. Susirinkim e d a lyva vo L N B pirm. inž. S. Nenortas. P rie ita išvados, kad iki to laik o neįm anom a parduoti nei Lietu vių Namų, nei L ie tu v ių Sodybos. K a i kurie skyriai (C o v e n trio ) nepritarė m inčiai p ar­ duoti N am us ar Sodybą. Dr. S. Kuzm inskas tuomet p er laikraš­ tį kėlė klausim ą šitaip: je i 130 lietuvių paskolintų po 100 sv., d id žioji bėda at­ kristų. P a ti L N B vad ovyb ė buvo paskelbusi sa­ vo svarstym ų ir išeities ieškojim ų išva­ das. B endrovė esanti perdaug išsiplėtusi, p alygin ti su jos finansiniu pajėgumu. N e ­ turėdam a pakankam ai apyvartos kapita­ lo, ji n ega lėjo kaip reikiant išvystyti veiklos ir gauti pelno, kurio buvo tikėtasi ir kuris y ra būtinas, kad ji galėtų norm a­ lia i išsilaikyti. K ita nuomonė susidariusi tokia, kad L N B iš akcininkų sutelkė dau­ giau k aip 11.500 sv., jos kapitalas dar pa­ didintas parduodant Hollamd P a rk ir 3 Lad b rok e Gardens namus, visuomenė ją

54

rėm ė aukomis, taipgi ji tu rėjo pakanka­ mai stiprų pagrindą veik lai vystyti, dėl to padėtis turėtų būti geresnė, vadinas, ne vien apyvartos kapitalo trūkumas kaltas. Tos nuomonės šalininkai siūlė išsiaiškin­ ti priežastis, kurios atvedė į finansinius sunkumus, ir tada planuoti ateitį, tačiau visa tai daryti ne per spaudą, o susirinki­ muose, kur galim a išsamiai išsikalbėti ir daryti sprendimus. P a vo jin ga i trum palaikei 13.500 sv. pa­ skolai apmokėti LNE' vadovybė nutarė prašyti lietuvius paskolinti pinigų, žadė­ dama m okėti 6% palūkanų. Ji taip pat ieškojo ir didesnės paskolos. L ietu via i tuomet iki 1960. X I. 27 suskolin o 3.805 sv., finansinėje firm o je gauta pasiskolinti 10.000 sv., ir taip sudaryta reikalinga suma ir trum pam atsiginta pa­ vojaus. B e kita ko, už senąją 13.500 sv. paskolą mokėta 10% palūkanų ir 5% tar­ pininkavim o mokesčio, o n au joji (10.000 sv.) gauta už 7% palūkanų. Bet ta naujo­ j i gauta tik 4 mėnesiams. T a igi nors D B LS X I V suvažiavim e (1961 m.) buvo praneš­ ta, kad viskas vyksta patenkinam ai ir L N B padėtis gerėja, bet tas gerėjim as dar nebuvo tvirtas. T a m e suvažiavim e dr. K . V alteris D B LS tarybos vardu paskaitė protokolą pasitarimo, kuriam e D B LS ta­ ryba, LNEi valdyba ir D B LS centro valdy­ ba su patarėjais svarstė L N B reikalus. T a i ir suvažiavim as dėl L N B finansinės padėties p riė jo išvados, kad pavojus dar nėra praėjęs ir kad tektų parduoti L ietu ­ vių Sodybą, je i nebūtų galim a atmokėti trum palaikės paskolos ar pakeisti jos il­ galaike. Bendrovės direktoriam s paliktos laisvos rankos pasielgti pagal reikalą. Beieškant

išeities,

lietu via i

suskolino

4.500 sv., dar gauta pasiskolinti 5.500 sv., ir atmokėta tie 10.000 sv. Stengiantis m ažinti išlaidas, paduotas prašymas, kad būtų leista spaustuvę iš nuomojamos patalpos Southern R ow ¡per­ kelti į L ietu vių Namus. ¡Leidimas gautas, ir spaustuvė 1961 m. pradžioje perkelta. B et tuo pat metu didesnių išlaidų (1.800 sv.) pareikalavo L ietu vių Namų išorės re­ montas. 1961 m. b irželio mėn. D B L S tary­ ba dar kartą svarstė L N E 1 skolų klausimą ir nutarė prašyti direktorius rūpintis par­ duoti L ietu vių Sodybą, je i nebūtų galima gauti prieinam os ilgalaikės paskolos. Jei būtų nutarta parduoti, tai siūlyta prieš parduodant dar sušaukti nepaprastą ak­ cininkų susirinkimą. O pardavus ir apmo­ kėjus skolas, ieškoti p irk ti mažesnės -So­ dybos patogesnėje vietoje. Tų metų rudeniop inž. J. Vilčinskas „Europos L ie tu v y je “ rašė, kad L N B akci­ ninkų susirinkimas nutarė parduoti Lietu ­ vių Sodybą, b et iš tos padėties būtų ir iš­ eitis: je i 180 lietu vių sudėtų 18.000 sv. ir atpirktų, tai ji liktų lietuvių rankose. O fi­ cialiam e pranešim e buvo skelbiama, kad, rūpinantis sumažinti skolas, akcininkai 1.397 balsais nutarė L. Sodybą parduoti (707 balsai buvo už tai, kad nereikia par­ duoti, 80 susilaikė). Lietu vių Sodyba nebuvo parduota, nes ją pirkti nepasisiūlė nė vienas rim tas pir­ kėjas. L N B vadovybės pranešim as D B LS X V suvažiavim ui jau rodo, kad jau pa­ siekta didesnio pastovumo, nors įsiskoli­ nimas tebėra didelis. X V I suvažiavim e (1963 m .) L N B pirm. inž. S. Nenortas pranešė, kad dar buvo svarstomas Lietu ­ vių Sodybos pardavim o klausimas, bet ne dėl finansinių pavojų, o norint vietoj tos nupirkti kitą visiem s daugiau prieinam o­

je vietoje, tačiau ir šįkart nebuvo tinka­ mo pirkėjo. Iš visų pavojingų finansinių sunkumų išsisukti padėjo lietuviai, kurie paklausė L N B vadovybės atsišaukimo ir paskolino pinigų. K a d L N B nebereikėtų m okėti valstybi­ nių pelno mokesčių, nutarta siūlyti akci­ ninkams atsisakyti dividentų. T a ip ir nu­ tarta X V I suvažiavime, o iki X V I I I suva­ žiavim o (1965 m .) išsiaiškinta su atitin­ kamomis įstaigomis, ir tada LNE' pirm. inž. S. Nenortas pradžiugino atstovus, pa­ skelbdamas žinią, kad Bendrovė jau at­ leista nuo tų mokesčių. Bendrovė p rad ėjo duoti pelno. 1962 m. dar buvo nuostolingas jos spaudos sky­ rius, bet 1963 m. jam buvo pasisekę p el­ ningai suvesti galus su galais, kaip paaiš­ kėjo iš L N B pirm. inž. S. N enorto praneši­ mo D B L S X V I I suvažiavim e. Tuom et Ben­ drovė dar nebuvo atmokėjusi 8.800 sv. pa­ skolos, gautos finansinėje įstaigoje, dėl to pirm. inž. ;S. N enortas dėjo viltis, kad lie ­ tu viai paskolins dar daugiau pinigų ir bus galim a tą reikalą baigti tvarkyti. Iš pranešim o D B LS X V I I I suvažiavim ui (1965 m .) aiškėja, kad LNEi jau pajėgia skirti stambesnes sumas pagerinimams: per 1964 m. apie 3.000 sv. išleista spaustu­ vės įrengim am s ir 1.550 sv. L ietu vių So­ dybos nam eliui iš pagrindų atremontuo­ ti. D B L S X I X suvažiavim e (1966 m .) -LNB pirm. inž. S. Nenortas pasidžiaugė, kad Bendrovė davė 2.299 sv. pelno, nebereikia jau m okėti pelno mokesčių, atmokėta f i ­ nansinei įstaigai 8.800 sv. skolos, dėl to visas turtas yra grynai lietu vių rankose. M ažėjant skoloms, truputį daugiau gali­ ma skirti kultūriniams ir socialiniams

reikalams. T ik spaudos skyrius nuolat bū­ davo nuostolingas. P o to suvažiavim uose L N B pirmininkas savo apyskaitose supažindindavo su Ben­ drovės veiklos eiga, ir kalbos sukdavosi nebe. dėl pavojų, bet dėl kontrolės. X X I I suvažiavim e (1969 m .) priim toje rezoliu­ c ijo je dar kartą buvo pabrėžtinai pasisa­ kyta už tamprų ryšį tarp L N B ir DBLS. Be kita ko, 1963. V I. 5 L N B valdyba nu­ tarė įsteigti Prekybos skyrių ir jo vedėju paskyrė A. Žukauską. To skyriaus uždavinys pasitarnauti tiems, kurie nori pasiųsti savo artim ie­ siems į L ietu vą ar kitas Sov. Sąjungos sritis siuntinių.

1951. V III. 1 iš direktorių valdybos pasi­ traukia kun. A . Kazlauskas, direktorium pakviečiam as inž. R. E'aublys, kurį vėliau suvažiavim as patvirtino. 1956. V. 6 L N B akcininkų susirinkime valdyba v ė l padidinam a — 1956. V III. 13 jau posėdžiauja M. Bajorinas, J. Bendorius, V. Dargis, N. Mockus, A . Žukauskas ir inž. R. Baublys. 1957 m. L N B direkto­ rių valdybą sudarė -M. Bajorinas, inž. R. E'aublys, J. Bendorius, inž. A . Adam onis ir T. Vidugiris, 1958 m. — M. Bajorinas, inž. R. Baublys, inž. A. Adamonis, T. V i­ dugiris, V. A kelaitis, 1959 m. — 'M. B ajo-

V A L D Y B Ų SUDĖTIS Nutarus organizuoti Lietuvių Namų Eendrovę, oficialiais steigėjais-direktoriais pagal krašto bendrovių aktą 1950. IV. 19 kaip nupirkę akcijų pasirašė M. Bajorinas, kun. A . Kazlauskas, P. Bulai­ tis, J. Damušis, B. Barcevičius, E. Senku­ vienė ir S. Nenortas. 'Bendrovės reikalais iš pradžių dar rū­ pinosi D B L S centro valdyba, ir pirmasis LNE' valdybos posėdis įvyk o tik 1950. X II. 6, ir jam e dalyvavo M. Bajorinas, kun. A. Kazlauskas, P. Bulaitis, B. Barcevičius ir J. Damuisis. 1951. V. 18 valdyba nutarė, kad L N B tva rk yti turėtų užtekti 3 -direktorių. 1951. V. 21 posėdžiauja jau šie direktoriai: M. Bajorinas, kun. A . Kazlauskas ir F. Sen­ kus. 1951. V I. 15 atsistatydina F. Senkus, jo vieton nuo 1951. V II. 7 išrenkamas A. Žukauskas, kuris, be to, eina Lietu vių N a ­ mų ir jų klubo sekretoriaus pareigas.

Inž. Stepas Nenortas

55

rinas, T. V idugiris, inž. A. Adam onis, inž. S. Nenortas, J. Bendorius, J. Lūža, A. Pranskūnas. Inž. R. Baublys pasitraukė iš direktorių 1959 m. pavasarį, į jo vietą ta­ da atėjo V. A kelaitis. L ig i 1960 m. pavasario L N B pirm inin­ kavo M. Eajorinas. 1960. III. 30 pirm inin­ ku išrinktas inž. S. Nenortas. 1960. IV . 30 direktorių valdybos posėdžiui jau pirm i­ ninkavo inž. S. Nenortas, posėdyje dar dalyvavo J. Lūža, J. Bendorius, V. Strimas ir A. Pranskūnas. 1960. V I. 1 M. Bajorinas pasitraukė iš direktorių. 1961. I. 22 susirinkime direktorium prirenkam as Z. Juras, ir visą valldybą sudaro inž. S. N e­ nortas, J. Bendorius, Z. Juras, V. Strimas, A . Pranskūnas, J. Lūža. 1962 m. vieton pasitraukusio J. Bendoriaus išrenkamas inž. J. Vilčinskas. 1963. III. 24 akcininkų susirinkime direktorių valdyba papildo­ ma P. Mašalaičiu. Tada jau L N B ir DEILS valdybas sudarė tie patys asmenys. 1968. III. 10 susirinkime vietoj J. Lūžos išren­ kamas J. Alkis. 1970 m. V. Strimą pakeitė V. Zdanavičius. Tais m etais pirm ininko pareigas laikinai ė jo J. A lkis, o V. 26 toms pareigoms išrinktas inž. S. Nenortas. 1971. V. 6 direktorių valdyba pirm ininku išren­ ka inž. J. Vilčinską, kuris 1972. III. 8 iš viso pasitraukia iš valdybos, ir pirm inin­ ko pareigas iki akcininkų susirinkimo 1972. IV . 16 eina Z. Juras. P o to pirm inin­ ko pareigas vėl perim a inž. S. Nenortas, kuris nuo 1971. X I. 1 buvo pasitraukęs iš L N B direktorių ir DB'LS centro valdybos. Į pasitraukusio inž. J. V ilčinsko vietą su­ sirinkim e išrenkamas inž. A . Gasiūnas, bet jis mirė, ir į valdybą įėjo S. Kasparas. 1973 m. vietoj V. Zdanavičiaus išrink­ tas J. Ben'dorius.

56

L IE T U V IŲ N A M Ų

A D M IN IS T R A T O R IA I

Pirm u oju L ietu vių Nam ų administrato­ rium buvo paskirtas J. Dėdinas. 1951. V. 21 tas pareigas perėm ė A. Žukauskas. N uo 1954 m. Nam ų adm inistratoriaus ir baro ved ėjo pareigas eina K azys -Makū­ nas.

Kazys Makūnas

L IE T U V IŲ N A M Ų K L U B A S

Antanas Žukauskas

Nupirkus L ietu vių Namus, gautas leid i­ mas juose pagal klubų taisykles laikyti barą. L N B valdyba 1950. X II. 6 posėdyje klubo sekretorium maskyrė J. Dėdiną, o komitetan B. B arcevičių ir J. Damušį. 1951. I. 8 paskirti kun. A . Kazlauskas ir JDamuĖis. 1951 m. vasarą įstatym o numa-

tyton klubo valdybon išrenkami: pirm. kum. A. Kazlauskas, L . Skripkutė ir V. Kalakauskas, D B L S paskyrė jon savo at­ stovais inž. S. Šalkauską ir inž. J. Vilčinską, L N B —• inž. R. Baublį ir I. Šalkauskaitę. 1952 m. p radžioje sudaroma tokia k'ubo valdyba: pirm. E. Daunoras, L. Skripku­ tė ir V. Dargis, U N B atstovai — inž. R. Baublys ir R. Daunoraitė, D B L S atstovai — inž. S. Šalkauskas ir inž. J. Vilčinskas. 1954. I. 24 klubo pirmininku išrinktas inž. R. Baublys (nurodyta, kad jis vėl iš­ rinktas, o tai reikštų, -kad jis pirm ininka­ vo ir 1953 m .), mariais J. K alibatien ė ir S. Bosikis. Tam e susirinkime iškelta nema­ ža pageidavim ų: organizuoti Lietu vių N a­ muose daugiau renginių, įrengti skaityk­ lą ir tokį kampelį, kuriam e būtų galima išgerti arbatos ar ikavos, įtaisyti pageida­ vimų knygą. Tų metų gruodžio 6 d. persikeliam a jau į kitus namus. 1955 m. pradžioje klubo valdybon išrenkami: pirm . J. Kalibatienė, nariais P. Nenortienė ir P. Duoba, D B LS atstovais paskiriam i M. Zam žickaitė ir H. Petkus, LNE' — V. D argis ir E. Matukas. Sekretorius — A . Žukauskas. K a i 1957 m. V. D argis išvažiuoja, klubo sekretorium paskiriamas K. Makūnas, ku­ ris tas pareigas tebeina iki šiol.

R E N G IN IA I L IE T U V IŲ N A M U O SE Holland Park įsigytieji namai tuojau Pat pasiistengta pradėti inaudoti ne tik kaip centrinė būstinė, savo ruožtu dar iš­ nuomojant ir kambarius norintiem s apsi­ gyventi, bet ir įvairiem s lietu vių susibū­ rimams.

Solistė Janina Liustikaitė

N am ai nupirkti 1950 m. pabaigoje, o tų metų kalėdinėm is dienomis jau tiršta bu­ vo juose renginių. Kūčių vakare susirinko apie 80 lietuvių, tarp jų Lietuvos rninisteris B. K. Balutis ir kun. A. Kazlauskas. P irm ą ją .Kalėdų dieną suruošiami bendri pietūs, kuriuose dalyvau ja apie 60 lietu­ vių. A n trąją K alėdų dieną —- eglutė va i­ kams su program a (su deklam acijom is ir dainomis geriausiai pasirodė Andrius Balickas). Į N. M etų sutikimą atsilankė so­

listė J. Liustikaitė ir padainavo susirinku­ siems (ja i akompanavo J. P a ru lis). D B LS pirm. M. B ajorinas pasakė kalbą. 1951 metai pradedami paskaitomis. Sau­ sio 17 d. suruošiama kun. A . Kazlausko ir inž. J. V ilčinsko diskusinė paskaita „ A r pasilikti A n g lijo j? “ , sausio 20 d. minima K laipėdos atvadavim o sukaktis (Ė d ė Jan­ kutė ta tema skaitė paskaitą, min. B. K. E'alutis ir dr. S. Kuzm inskas atsiuntė svei­ kinim us), sausio 28 d. diskusinė prof. S. Žym anto ir J. M atulionio paskaita „V a ls­ tybinis kontinuitetas ir suvereninių orga­ nų atstatymo problem a“ , vasario 4 d. J. Lanskoronskio paskaita „P olitin ė šių die­ nų padėtis ir busimosios Europos santvar­ ka“ , vasario 16 d. — nepriklausomybės paskelbimo sukakties m inėjim as (P . B. Varkalos paskaita ir lietuviškos plokštelių muzikos vak aras), vasario 21 d. -— E. Senkuvienės paskaita „L ie tu v ė m oteris trem tyje“ . Vasarą Liet. Nam uose lankėsi daug lie­ tuvių. Spalio mėn. skelbiama, kad prade­ dama ruoštis pirm ajam spaudos baliui, kurie nuo tada pasidaro m etinė tradicija: ruošiami kasmet apie sausio mėn. pabai­ gą, ir, be kita ko, ta proga kartą buvo su­ organizuota A. iPetrikanįo paveikslų paro­ da, kitą B. Daunoras suruošė liaudies me­ no parodą, o kai ku riais pirm aisiais m e­ tais būdavo išleidžiam i baliaus svečiams skirti humoro ir satyros vienkartiniai laikraštėliai. Rudenį vėl paskaitos: spalio 28 d. S. Prapuolenytė ¿kaito „A n glų mo­ kyklų sistema“ , lapkričio 11 d. F. N everavičius — „M ūsų literatūros klausim ais“ , lapkričio 18 d. P. B. V arkala — „L ietu via i verslininkai A n g lijo je “ . T ie m etai baigiam i gruodžio 29 d. su­ ruoštąja kalėdine eglute. P ro gra m o je pa­

57

jo J. K u lv ie tis ir dainavo „linksm ieji bro­ sirodė J. Eaublienės paruošti šokėjai N. ir lia i“ (V. Turūta, S. Bosikis ir J. Alkim aJ. Pum erytės, K . Baublys ir O. ir R. Dau­ vičius-Alkis; žodžiai — L. T rilu p aičio). nora i tės. P a ga l S. Prapuolenytės tekstą Suruoštos bendros Kūčios, o K alėdų ant­ g y v ą jį paveikslą atlieka R. Daunoraitė, A. rąją dieną — eglutė (jo je vyresn ieji va i­ Vilčinskas ir K. Šalkauskas; tekstą skai­ kai vaidino, o J. K alibatienės ir P. Nenorto V. Dargis. Deklam uoja Liudvinavičiūtienės paruoštos m ergaitės šoko). tė, Reda Daunoraitė ir R. Kalibatas, asi­ 1953 m. pirm asis atžym ėtas Lietuvių stuojant m ažajai Vankalaitei. V aikai ap­ Nam ų įvykis — V elykų pirm osios dienos d alyti dovanėlėmis, suruošta jiem s arba­ bendri pietūs jų gyventojam s ir svečiams tėlė. iš toliau, Velykų antrąją dieną — šokiai, 1952 m. pradžios naujiena — iš Hudkuriem s gro jo J. K u lvietis. P rieš K alėdas dersfieldo atsikėlė ir Liet. Nam uose apsi­ suruoštos į Kanadą em igruojantiem s V. ir gyveno pik. T. Vidugiris, ku ris čia ilgiems I. Turūtom s išleistuvės. m etams įsijungė į lietuvišką veiklą. Lan­ 1955. I. 29 jau naujuose namuose (1-2 kėsi Š k otijoje apsigyvenęs teatralas Do­ Ladbroke Gardens) suruošiamas ypač mas Kaniauskas, atsivežęs plokštelėje įra­ šytų dainelių ir kupletų (jis ir vėlesniais šaunus spaudos balius. V asario 16 d. L. metais dažnas svečias L ietu vių Nam uose). Nam ai pasipuošia tautine vėliava: tos die­ nos vaikare nepriklausomybės minėjimas V elykų I dieną suruoštas margučių kon­ kursas (iš 15 varžybose dalyvavusiųjų ge­ su J. Senkaus paskaita, o meninę progra­ riausiu pripažintas P. U levičiaus atnešta­ mą atlieka J. K alibatienė, V. D argis ir E. sis, ir to m argučio savininkas apdovano­ Matukas. Pravažiuodam as iš J A V į Euro­ pos žemyną, V. 12 pranešimą apie E A L F o tas knyga, o meniškai išgražintais pripa­ žinti šalkauskaičių ir J. Baranausko m ar­ veiklą darė jo pirm ininkas prel. J. K o n ­ gučiai). čius. 1952. X . 25 koncertavo akordeonistas J. Su D. Kaniausko dainų program a ir K u lvietis (o 1952. X. 22 jis g ro jo BBC ra­ D B LS pirm. M. B ajorin o kalba sutinkami d ijo koncerte, taip pat yra buvęs tautinių 1956 m etai (lietu vių susirinko apie 200). šokių akordeonistu). Sausio mėn. p radžioje ruoštosios kalėdi­ T ais m etais L ietu vių Nam uose suorga­ nės eglutės program ą atliko N. Bajorinas, nizuota biblioteka, kuriai vadovauti įsi­ D. Adom ėnaitė, I. V arkalaitė, S. Bajoripa reigojo T. Vidugiris. Iš Paryžiaus atva­ naitė, Parulis, Petrauskaitė. Program ai žiavusi viešnia istorikė dr. J. D eveikė vadovavo J. K alibatien ė ir P. Nenortienė, 1952. V II. 12 skaitė kontroversinę paskai­ senelis — V. Strimas, pianinu pritarė A. tą „Istorišk ai psichologinis mėginim as aiš­ Petrauskas. Spaudos baliaus proga (1956. kinti mūsų tautos lik im ą “ . P L B V okieti­ I. 28) suruošta A . Petrik on io tapybos dar­ jos (krašto valdybos pirm. inž. P. Zunde bų paroda, kuri tęsėsi iki II. 5 (išstatyta yra skaitęs paskaitą apie V ok ietijos lie ­ 35 darbai, ir jau pirm ąją dieną parduoti tuvių gyvenim ą ir apskritai apie V ok ieti­ 7). Spaudos baliaus dieną taip pat suor­ ganizuota tknygų parodėlė. V asario 16 d. ją. Priešadventiniam e pasilinksm inim e gro­ D B L S centro valdyba suruošė tradicin į

58

kasmetinį priėm im ą Lietu vos ir lietuvių draugams. T a rp apie 60 svečių dalyvavo min. B. K. Balutis, buvęs Britanijos at­ stovas L ietu vo je T. Preston, kunigaikšti^, nė A th oll (p o to iš įžym iųjų priėm im o da­ lyvių gauta padėkos laiškų, tarp jų iš Lie­ tu voje kadaise buvusio sir A lfred Bossom, konservatoriaus p a rla m en ta ro ). Dienos reikšm ę lietuviam s ir patį priėm im ą atžy­ m ėjo „Kensington Post“ ir „Kensington N ew s“ . T ie laikraščiai savo skaitytojams prim inė ir tai, kad lietu via i čia turi na­ mus, knygų klubą ir savo spaustuvėje spausdinamą laikraštį. Eilė renginių suruošiama metų pabai­ goje. 1957. I. 6 — vaikam s kalėdinė eglu­ tė, k u rioje program ą atliko P. Nenortienės paruošti vaikai. Gruodžio 7 d. — literatū­ ros vakaras. Lietuviam s vis labiau išsiblaškant ir išvažinėjant, savų renginių m ažėja, salė dažniau išnuomojama kitataučiams — uk­ rainiečiams, latviams. Tačiau 1958 m. pa­ minima Tautos šventė — A . Pranskūnas skaito K. Barėno paruoštą paskaitą „L ite ­ ratūrinis V ytauto D id žio jo paveikslas pa­ gal Vienuolį ir Sruogą“ , L. Baltrus dai­ nuoja, B altruvienė ja m akompanuoja ir pati solo skambina, E. A rm in aitė dekla­ m uoja .1958. X I. 15 — literatūros vakaras, 1958. X II. 20 minim a V. K udirkos gimimo 100 m. sukaktis — E. A rm inaitė, V. Dar­ gis ir A . Pranskūnas vedžiojo klausytojus po K udirkos raštų pasaulį (publicistiką, patriotinio patoso eilėraščius, kandžias sa­ tyras), o jungėjo-kom entatoriaus vaidme­ nį atliko M. Bajorinas. 1959 m. nepriklau­ somybės sukakties proga V. Tamašauskas buvo suruo>šęs lietuviškų pašto ženklų pa­ rodą, kurią apžiūrėjo ir kai kurie kitatau­ čiai. 1959. X . 17 literatūros vakaras.

59

Lietuvių

Namų

planas

Literatūros vakaras 'buvo dar 1961. X II. 2. Nepriklausom ybės sukakties proga 1963. II. 16 G. Grigaravičiųtė-Johnstonienė su­ ruošė savo tapybos darbų parodą (p o po­ rą paveikslų parodoje buvo iškabinę taip pat M. © aras ir V. Jokūbaitis). Pažym ėtinas stambus kitataučių rengi­ nys — 1972. X I. 24-26 rusų Possev leidyk­ los suruoštoji savų leid in ių parod'Įa £tu koncertėliais, poezijos ir prozos rečita­ liais. 1971. II. 16 G. Grigaravičiūtės-Johnstonienės tapybos darbų paroda. 1971. IV . 2425 (D B L S suvažiavim o m etu ) — M. B a­ ras tapybos darbų paroda. L ietu vių Nam uose salė visais m etais buvo naudojam a ne tik tradiciniam s spau­ dos baliam s ir priėm im am s lietu vių ir Lietu vos draugams nepriklausom ybės pa­ skelbimo sukakties proga, bet ir D B L S su­ važiavim am s ir pačių L ie tu v ių Nam ų ar „D ainavos“ ruošiamiems baliams.

L ietu vių Sodyba nupirkta už 6.300 sv. Savų pinigų ja i pirk ti sudaryta 3.269 sv. (akcijų ligi tol tam reikalui išpirkta tik už 2.733 sv.), pasiskolinta 3.300 sv. K a ­ dangi apie tą patį laiką ir spaustuvė buvo suorganizuota ir Liet. Sodyba nupirkta, ir reik ėjo ją įrengti, tai ir toliau platinta akcijos, norint išbristi iš sunkumų. Tuojau pat ten dirbti išvyko A. Žukaus­ kas ir Ig. G ilys. Į Sodybos ežerėlį atskri­ do pora gulbių, ir ten dirbusieji lietuviai

ėmėsi jas globoti. A tsikėlė gyventi seno­ sios išeivių kartos atstovas pensininkas j Petkevičius. Ona ir Jonas Bakaičiai savo lėšomis įrengė vieną kam barį (jie ir akcijų pirko už 100 sv.). K ra ičio Sodybai atvežė Z o fija ir Bronius Kurtinaičiai, O. ir J. Bakaičiai, Albinas Pranskūnas ir Liudas Galkaus- i kas. Ruoštasi atidarym o iškilmėms. LNB valdyba pažadėjo skirti prem ijas fotogra­ fams mėgėjams, kurie padarys atidary­

L IE T U V IŲ S O D Y B A 1954 m. lapkričio mėn. buvo paskelbta, kad Sodyba jau nupirkta už 75 ikm nuo Londono, jos plotas — 23 ha žemės su pa­ statais. O D B L S V III su važiavim e (1955 m .) pirm. M. B ajorin as prim inė atsto­ vams, kad jau prieš keletą m etų buvo pra­ dėta kalbėti apie tokią Sodybą, kuri tiktų ir seneliams apgyvendinti ir vasaroti, ir tokia nupirkta. P a rd a vėja i tos Sodybos H eadley P ark e raktus įteikė tik 1955. I I I . 4. P irk im o by­ la ilgokai nusitęsė, nes p irk ėja s — Lietu ­ vių Nam ų Akc. B'endrovė — nesutiko mo­ kėti privalom ą žemės m okestį už 25 m e­ tus į priekį.

60

'Sodyba iš priekio

mo iškilmių nuotraukų. Pradedam i p riim i­ nėti užsakymai norinčių vasaroti. Sodybą lanko ekskursijos. A tid arym o iškilmės vysta 1955. V. 2. Kun. A . Kazlauskas atlaikė pamaldas ir pašventino, .pirm. M. Bajorinas tarė žodį, Londono lietu viai skautai pabuvo tvark­ dariais. Į iškilmes suvažiavo apie 700 lie­ tuvių. A p ie tą pat laiką buvo skelbiama, kas kuo prisidėjo prie Sodybos įrengim o ar pažadėjo prisidėti. Sodybai įrengti D B LS Wolverhampto-no skyrius surinko 52 sv., K etterin go — 21 sv., B radfordo — 23 sv. 10 šil. C oventrio skyrius pažadėjo savo lė­ šomis įrengti skaityklą. Atskirus kam ba­ rius baldais aprūpinti įsipareigojo Derbio.

Nottingham o ir Birmi.nghamo skyriai. Ba­ kaičių ir M ansfieldo skyrių kam bariai jau buvo įrengti. Tačiau į metų pabaigą L N B valdyba dar turėjo viešai prim inti, kad ne visi pa­ sižadėjusieji ir įsipareigojusieji tesėjo, o tai trukdo Sodybai pakenčiamai įsikurti ir stato L N B į pavojingą padėtį. Sudėjusi į .pii'Kimą ir įrengim ą visas kuklias atsar­ gas, L N B negalinti atsiginti skolų. Londoniškiai 1955. V I. 25 atšventė So­ dyboje Jonines. Už Sodybos atidarym o iškilmių foto nuotraukas prem ijas gavo: I — V. Rudys (nuotrauka „Sodybos parke“ ), I I — V. Stabačinskas („ P r ie liepto“ ), II — P. Stakėnas („ P o iškilm ių“ ).

Rudeniop paskelbta pramoginės statis­ tikos. Paskaičiuota, kad per du vasaros mėnesius Sodybos ežerėlyje m eškeriojo 200 vyrų ir 14 moterų, ištraukta 480 kar­ pių, kažkiek dar ešerių ir kilbukų. T ai sporto-pramogos rūšiai palaikyti 1955. IX . 18 Lietu vių Nam uose Londone sušauktas mėgėjų m eškerioti susirinkimas ir įsteig­ ta m eškeriotojų draugija, kurios valdybon išrinkti: pirm. B. Daunoras, kasim. T. V i­ dugiris, sekr. A. Petrikam s, nariais F. Neveravičius, J. Bendorius ir S. Skibiniauskas. D raugija perėmė savo žinion Sodybos ežerėlio globą. Draugijon įstojo 20 lietu­ vių, tarp jų 7 ponios ir 1 panelė. 1955. X . 22 D B L S Coventrio ruošė Sodyboje derliaus šventę.

skyrius

1956 m. iki pavasario Sodyboje gyven i­ mas vyko, atrodo, be stambesnių įvykių. O 1956. V. 20, Sekminių pirm ąją dieną, įvyksta jo je lietuvių katalikų kongresas „U ž geresnį pasaulį“ vardu, kurį suorga­ nizavo kun. A. Kazlauskas. Suvažiavo apie 1.250 lietuvių. K ongrese dalyvavo vysk. V. Padolskis, kuriam iškilmėse asis­ tavo kun. J. Gutauskas, kun. J. Kuzm ickis, kun. V. K am aitis ir kun. P. Dauknys. Sutinkant vyskupą ir pamaldų metu gie­ dojo A polonijos Varnaitytės-M ullen vado­ vaujam as Škotijos lietuvių šv. Cecilijos vardo choras (40 asmenų) ir solistas E. Povilavičius. P o už Lietuvos laisvę atlai­ kytų pontifikalinių mišių (jų metu apie 400 priėm ė kom uniją) pakartojam as prieš 5 metus trijų lietu vių vyskupų Rom oje įvykdytasis lietuvių tautos paaukojim as Nekalčiausiajai M arijos širdžiai. Sodyba iš oro (fotografuota iš lėktuvo)

P o pietų oficia lią ją kongreso dalį-akadem iją atidarė organizatorius Londono lietuvių klebonas kun. A . Kazlauskas.

61

D B LS pirm. M. Bajorinas perskaitė svei­ kinim o telegram as ir laiškus, o .sveikino popiežius Piju s X II, apaštališkasis dele­ gatas D. B ritan ijai arkiv. Ohara, Portsmoutho arkivyskupas, Nottingham o vys­ kupas, arkiv. J. Skvireckas, vysk. T. M a­ tulionis iš Sibiro (įMordovskaja A S S R ), min. B. K. Balutis, religin io atgim im o są­ jūdžio vyr. vadas Tėvas Riccardo Lombardi, kun. dr. S. Matulis, kun. dr. K. A. Matulaitis, dr. P. K arvelis, inž. Narutis, kun. dr. J. Sakevičius, prel. M. K ru p avi­ čius. žod žiu sveikino vysk. V. Padodskis, P L B vardu M. .Bajorinas, D B LS — prof. S. Žymantas, P E T — V. Sidzikauskas, Londono lietuvių bažnyčias — P. Bulaitis. P rof. Z. Ivinskis skaitė paskaitą „K a ta li­ kybės reikšm ė lietu vių tautai“ , A. V a m a itytės-M ullen choras davė giesm ių ir dai­ nų koncertą, dainavo dar ir solistas B. Po-

vilavičius. P rogram ai vad ovavo coventriškis J. Kazlauskas. K ongreso metu Sodyboje buvo suruoš­ tos P. Bugailiškio tapybos darbų ir spau­ dos parodėlės. Vasarą 1956 m. m eškeriotojų draugija iš savo mario m okesčio susitaisė laivą. Bu­ vo atvykusios kelios ekskursijos (Londo­ no, Noitt'inghamo). Suvažiuodavo švento­ mis dienomis ir pavienių lietuvių. Pvz., liepos mėn. pradžioj vieną sekm adienį So­ dyboj pietavo apie 100 svečių. Rudeniop D E L S ir L N B pirm. M. Bajorineis įrašė, kad tais metais 3 mėnesius buvo vasaroto­ jų užimti visi Sodybos kambariai. R eikė­ sią naujlų baldų (turėta 50 lovų su patali­ n e). Daug kas jau buvę patobulinta — pa­ gerinti apšvietimas ir vandens tiekimas. Tais metais, be kongreso, Sodyboje vyko skautų stovykla. D B L S konferencija, pro­

Sodybos ežerėlis su gulbe

62

fesinių sąjungų kursai. Iš viso sezono m.e. tu praėjo 500 savaitinių atostogautojų dirbo 6 tarnautojai. Tuo metu jau svajota Sodybos ¡rajoJ pradėti įstatyti vasarines vilukes. Norėit^ praplėsti ūkį. Jau auginta 80 vištų, užsi. auginta savų daržovių — parnido.ru, pūstų, burokų, bulvių. Neužm irštas ir senelių reikalas — buvo vedam i pasitarim ai su vietinės savivaldy, bės įstaigomis. Tais metais Kalėdom s Sodyba turėjo svečių, suruoštas N. Metų sutikimas. 1957 m. gegužės 1 d. pradėjo Sodyboje dirbti ir perėmė jo s vadovybę J. Lūža. Rūpinantis pagražinti rajoną, pradeda­ m i sodinti vaism edžiai, kuriems pirkti renkamos aukos (žadam a aukotojų vardu pavadinti pasodintuosius vaism edžius). ] Sodyboje tais metais atšvenčiama DBLS 10 metų sukaktis. T a proga A . Petrikonis suruošė savo tapybos darbų, o V. Tama­ šauskas lietuviškų pašto ženklų parodas. M inėjim o program oje dalyvavo Londono ir Nottingham o tautinių šokių grupės, j Ekskursijos buvo suvažiavusios iš Coventrio, Nottingham o, W olverham ptono, Corbio, Leicestario ir kt. 1958 m. Sekm inės praėjo po jaunimo ženklu. Jaunimo atstovai tai tsavo šventei prisim inti jau iš anksto pasodino ąžuolą. Sekminių dieną suvažiavo daug ekskursi­ jų. Rungėsi Londono ir B radfordo krepši­ ninkų komandos (la im ėjo Londonas 52: 37), o paskui Wolverham ptono-Londono Į (la im ėjo 55:42 W olverham ptono „V iltis“ , kuriai pirm. M. Baį'orinias įteik ė DBLS .taurę). A k to prie ąžuolėlio iškilm ėse kal­ bas sakė D B L S Jaunimo sąjungos pirm. A. Vilčinskas ir kiti. P. ¡Nenortienės šokė­ ja i pašoko tautinių šokių.

Rašydamas apie 'tuos metus, Sodybos vedėjas suminėjo, kad savaitinių vasaro­ tojų turėta 660 (1957 m. — 814). Savait­ galiais buvo atvykę 237. Svečių iš ¡toliau lankėsi: E. Turauskas, Tėv. A. Bernatonis, j. Matulionis, dr. A. Kušlys, Žadeikytė, k.un. dr. J. Prunskis. Sodyba užteko savų daržovių ir bulvių. Kiaušinių iš savo vištų surinkta daugiau kaip 15.000, iš jų 5.000 parduota. Pasodin­ t i 33 vaisiniai medeliai. Sodą dar numaty­ ta praplėsti, ir surinkta iš lietuvių mede­ liams pirk ti pinigų.

1959 m. Sekminių ,t radicinio sąskrydžio metu norėta suorganizuoti motoristų lenk­ tynes, bet maža .teatsiliepė norinčių. P a ti šventė šįkart įruošta senajai išeivija i pa­ gerbti. Dėl įto ir iškilm ingo posėdžio gar­ bės prezidium e sėdėjo šįkart O. Liūdžiuvienė, P. Bulaitis, B. Nam ajuškienė, J. Liūdžiu,s. Meninės program os ¡metu tauti­ nius šokius šoko P. Nenortienės vadovau­ jam i Londono lietuvių m okyklos vaik ai ir R. Bružinskienės vadovaujam i Bradfordo skautai, o dainavo solistė V. Galbuogytė. Sodybos m iškelyje tą vasarą porą savai­

Tautiniai šokiai Sodyboje šventės metu

čių stovyklavo lenkų ¡skautai (ap ie 40). Atsidėkodam i jie Sodybos ved ėju i įteikė dovanų drožinėtą medinę lėkštę. ¡Gyvenimas Sodyboje per keletą metų įėjo į norm alias vėžes. D ėl to kai ku rie eilin iai a r net didesni įvy k ia i jo je niekur nebeatžym im i kaip reikšmingas įvyk is ar naujiena. ¡Ruošiantis Sekminių sąskry­ džiui 1960 m., kaip patrauklus dalykais nu­ rodoma, ikad n orin tieji ta proga galės pa­ ragauti naujo specialaus kokteilio — „S o­ dybinės“ . Tais metais Londono .lietuvių choras S odyboje suruošė savo šventę. T o ­ kią šventę-išvyką jis ruošė ir 1961 m. Tais 1960 m. W alley W a ter Co. pradėjo su L N B ’ pasitarimus dėl žemės sklypelio Sodyboje bandomiesiems gręžim am s — ieškota 'tin­ kamo vandens šaltinio. Sklypelį ta bend­ rovė vėliau nupirko. 1961 m. Sekminių metu buvo suvažiavę daugiau kaip 500 žmonių. Kun, dr. S. M a­ tulio laikytose pamaldose giedojo V. Mamai'čio vedam as Londono lietuvių choras. Vasarą, be kitų, atostogavo būrelis Škoti­ jos lietuvių. Rugsėjo 10 d. Sodyboje buvo minima Tautos šventė. M inėjim ą atidarė D B LS pirm. J. Vilčinskas iir pasakė k a l­ bą, o meninę program ą atliko V. Mamaičio vadovaujam as Londono lietuvių cho­ ras. 1960 m. Sodyba atsidūrė pavojuje, nes L N B finansinė padėtis buvo pasiekusi k r i­ zę. Išk ilo klausimas, ar nereikia jos atsi­ sakyti — parduoti air gal išnuomoti. Sody­ ba daugeliui lankiusių ją ar vasarojusių jo je vis ¡atrodė išiuo ar tuo patraukli, jos simpatikų net m ažąja Lietu va buvo pra­ minta. N et ir 'joje vasaroj an tie j i vaikai turėjo savaip patrauklų jos simbolį — ten laikytą šunį, vardu Princas. M atyt, tam Sodybos patrauklum ui iškelti anuomet

63

(„Europos L ietu vio “ Nr. 38, 1961) buvo atspausdintas to šuns P rin co laiškas. Bet jau prieš tai buvo paskelbtas L N B prane­ šimas, kad buvo tiriam os įvairios galim y­ bės, -ką daryti su Sodyba. L N B valdyba nutarė ieškoti ja i pirkėjų ir prašyti -už ją 25.000 svarų. Tais klausimais buvo kelis kartus svarstomas valdybos vienos ar su patarėjais, pagaliau 1960. X. 29 nusista­ tyta parduoti iki 1961. IV . 1. „D ainora“ pasisiūlė pirkti už 17.000 sv., bet atsisakė. B. Ei. Brown siūlė 20.000 s v „ bet taip pat atsisakė. J. Koupa siūlė 19.000 ;sv., bet irg i nepirko. Nuom oti L N B nesiryžo, nes tuo­ met sumažėtų galim ybės skolinantiems pi­ nigus, o, be to, kiltų atsakomybės klausi­ mas dėl senelių išlaikymo.

atostogautojų (iš viso buvo 656 atostogau­ to ja i). Išgyvenus krizę, 1963 metai, kaip bent iš „Europos Lietu vio“ .matyti, pradedami k i­ tu šuns P rin co laišku. Atostogų sezonas 1963 m. pradedamas rochdaliečiais (Sagurskai, Kavaliauskas, Liaugaudai, Banaičių 2 šeimos, Sasnaus­ k a i), tęsiamas ooventriečiais (Poviliūnai, Adam oniai ir k t.) ir .kitais. Tuom et taip pat paskelbta, kad jau visa eilė lietuvių ne mažiau kaip 5 metus buvo atostogavę Sodyboje (k ai kurie jų kasmet atostoga­

vo, pradedant nuo pirmosios vasaros, kai įsigyta Sodyba): T. Vidugiris, V. Kava­ liauskas, B. Sagurskis, S. Nenortas, P. Ne. ncirtienė, E. Charlton. Sekminės vėl buvo pilnos naujienų jr įvairumų. Pasirodė program oje Londono jaunim o tautinių šokių grupė. Bradfordo lietu via i krepšininkai žaidė su londonilkiais. A teitininkai tu rėjo susirinkiimą.l Dail. G. Grigaravioiūtė-Johnstonienė su.j ruošė savo tapybos darbų parodą. Paįvai-j rindami pramogas, Nottingham o lietuviai atsivežė ,ir ant laužo kepė aviną. Atostogi-

Tuo tarpu L N B apsigynė nuo spau­ džiančių skolų (lietu via i paskolino pinigų, kurie padėjo atmokėti trum palaikę pasko­ lą). 1962 m., be Sekminių sąskrydžio, rude­ nį, rugsėjo 2-7 d. -d., Sodyboje įvykdytas didelis D B LS užsim ojim as — sušauktas Europos lietuviško jaunim o suvažiavimas, sutraukęs apie 50 dalyvių. A tidarė jį D B L S pirm. inž. J. Vilčinskas, pamaldas atlaikė kun. dr. S. Matulis, kalbą pasakė Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, paskaitas-pranešimus skaitė inž. A. Vilčins­ kas apie lietuvių spaudą laisvajam e pa­ saulyje ir M. G orodeckaitė apie jaunim o nutautimą. Suruošta spaudos paroda^ Sodyba tais metais vertėsi neblogai, net pasiekė kai kurių rekordų. Pvz., paskelb­ ta, kad tais m etais atostogavo net 177 lie ­ tuviai — pats didžiausias jų skaičius nuo to laiko, kai Sodyba nupirkta (šiaip dau­ gumą atostogautojų sudarydavo lenkai). Tas lietuvių skaičius sudarė 27% visų

64

Su garsiuoju keturkoju (K. Jurka, šuo Princas ir J. Luža)

ninkai pratęsė tas pramogas Joninių lau­ žu, žuvų baliais ir kt. Rudenį Sodyba irgi judėjo: spalio 19 d. buvo klubo narių alutis, spalio 20 d. ang­ lai ruošė motociklų lenktynes, o prieš tai buvo susirinkę tartis žūklės ir medžioklės entuziastai. Tais metais Sodyboje vasaro­ jo 180 lietu vių — daugiau kaip 30% visų vasarotojų (1960 ¡m. lietu viai vasarotojai tesudarė tik 12% ). Vykdant pagerinimus, 1964 m. pradžioj P. Reméza įvedė į kambarius vandenį. V a­ sarą pradėtas dešimtasis sezonas. Pagal ved ėjo sudarytąją statistiką, lig i 1964 m. per Sodybą buvo jau praėję daugiau kaip 5.000 savaitinių vasarotojų, o lietu viai iš viso tesudarė apie 20%. Sekminės p raėjo po Sodybos dešimtme­ čio ženklu — su iškilmingu aktu ir pra­ kalbomis. Program ą atliko tautinių šokių grupės. Žmonių buvo suvažiavę daug. Nottinghamo lietu viai vėl kepė aviną. Vėliau stovyklavo skautai, ir į jų stovyklos ati­ darymo iškilm es buvo suvažiavę svečių. Svečių buvo ir Kalėdų metu. No.rs kas­ met organizacijos ir atskiri asmenys K a ­ lėdų proga prisim indavo Sodyboje gy ve­ nančius senelius (pvz., 1962 m. „D ain ava“ jiem s K alėdom s pagerinti paskyrė 21 sv„ P. B. V ark ai a 7 sv. ir kt.), bet aukų ypač užderėjo 1964 m.: P. B. Varkala paskyrė 50 sv„ V. Ribokas 20 sv., Nottingham as per K. B ivain į 7 sv. ir kt. P e r 1964-1965 m. žiemą Sodyboje dirbo meistras V. Velička ir pagal inž. R. Baub­ lio projektą iš pagrindų perstatė ir atre­ m ontavo Sodybos vadinam ąjį kumetyną, kuriame apgyvendinta senelių. O. ir J. Bakaičiai to pastato apšildymui paskyrė 25 sv. auką. 1965. V. 10 įvy k o steigiamasis šaudyto-

Sodybos kryžius

65

jų susirinkimas. Įsteigta p rie Sodybos jų sekcija. Daugumą tų šaudytojų sudaro šią sporto šaką praktikuojantieji apylin­ kių anglai, bet įsijungė ir šiek tiek lietu ­ vių. Ilgain iu i Sodybos m išk elyje įrengta šaudykla. D ar prieš Sekmines 1965 m. lankėsi vysk. P. E'razys, lydim as kun. dr. S. M a­ tulio. Sekminių sąskrydis buvo net dviejų dienų —- išvakarėse jaunim o šokiai, o sek­ madienį — masinė šventė. Šįkart viešėjo tądien V. ir S. Lozoraičiai. Tų metų rudenį „Europos L ie tu v y je “ buvo iškeltas klausimas, kad Sodyba tu­ rėtų būti arba vasarvietė, arba senelių namai, nes abejas pareigas ja i esą sunku suderinti. Pasikeitus .nuomonėmis, palikta taip. kaip buvo. 1966 m. Sekminių sąskrydyje dalyvavo vysk. P. Brazys ir laikė tradicines pam al­ das. Meninę program ą atliko B radfcrdo ir Londono tautinių šokių grupės. Išrinktos Mrs. Lithuania —• O. Peleckienė ir Miss Lithuania — Nasvytytė. D B LS pirm. inž. J. Vilčinskas apdalijo dabar tik pradėtais gaminti pagal D E L S centro valdybos už­ sakymą kaklaraiščiais su mažais Vytim is tuos jaunuolius, kurie ruošėsi važiuoti į lietuvių jaunim o kongresą JAV. Sodyboje gyvenantieji seneliai susilau­ kė dovanų, k aip ir kitais metais: jiem s su­ šelpti aukojo P. B. Varkala, ..Dainava“ , J. Štaras, R. ir A. Giedraičiai. A pylinkės gy­ ventojai suruošė N. Metų sutikimą. Daž­ nai ruošta šokiai, vestuvinės ir kitokios puotos, bet taip pat vis nelietuvių. 1967 m. pradžioje apvalom i krūmokšniui ir brūzgynai, ir pietvakariniam e (kampe pasodinama apie 2.000 eglučių. Talkinin­ kauja ir Sodyboje gyven an tieji seneliai, ypač A. Arm alis.

66

M etinis sąskrydis 1967. V. 26-30 buvo skirtas pam inėti D B LS 20 m. .sukakčiai. Iškilm ingam e posėdyje, kurį atidarė D B LS pirm. inž. J. Vilčinskas, kalbas pa­ sakė P. B. Varkala, B. Zinkus, J. Maslauskas ir inž. S. Nenortas. M eninei progra­ mai vadovavo P. Mašalaitis, o ją atliko Nottingham o Lietu vių židinio auklėtiniai, šoko O. Peleokienės vadovaujam i B-radfordo atžalyniečiai. Tą 1967 m. vasarą lenkų „G azeta N iedzielna“ (N r. 37) atspausdino Aleksand­ ros Ziembickos ilgą apybraižą „Atostogos L ietu vių Sodyboje“ . A pybraižos autorė daug metų buvo atostogavusi Sodyboje ir

ypač atkreipė dėmesį į romantišką gamti­ nę aplinką. V eikė tais metais Sodybos šau­ d ytojai ir meškeriotojai. Sekminių sąskrydžiu 1968 m. paminėta Lietu vos nepriklausomybės 50 m. sukak­ tis. Žodį iškilm ėse tarė D E LS pirm. inž. J. Vilčinskas, deklam avo L. Švalkus, daina­ vo V. Galbuogytė, B. Snabaitienės vado­ vaujam o D B LS Manchesterio jaunimo skyriaus dainininkai ir T. Buroko vado­ vaujam i B radfordo „Sūkurio“ nariai, o šoko P. Nenortienės Londono jaunučiai, J. Kinkienės ir J. A lk io londoniškė „Gran dis“ ir B. Snabaitienės šokėjai. 1969 m sąskrydis programos atžvilgiu buvo dau

Bernadeta ir Justas Snabaičiai

vykdyti konstrukciniai vidaus pertvark y­ 1966. giau ly g ir šokių šventė — šoko B. B al­ mai pagrindiniam e pastate. 1966. čiūnaitės ir J. Traškienės B radfordo „ A t ­ 1967. žalynas“ , B. Snabaitienės D B L S ManchesMirusieji 1967. terio jaunim o skyriaus šdkėjai, V. Jurie­ 1969. nės ir iP. Nenortienės Londono m ažieji ir 1961. V I. 9 Saliamonas Petkevičius 1972. J. Baublienės ir J. A lk io Londono „G ran­ 1961. X II. 28 Antanas Abukauskas 1972. dis“ , iš viso per tas grupes 65 asmenys, 1965. X II. 16 P iju s Didžbalis 1973. sušokta 22 šokiai, šokių festivalis suruoš­ 1973. 1966. III. 30 Bronius Dutkevičius tas ir 1970 m. sąskrydyje — šoko V. Ju­ 1966. X. Antanas Dunaitis 1973. rienės ir P. Senkuvienės Londono mažie­ ji, J. Traškienės bradfordiškiai, B. Sna­ baitienės manchesteriškiai ir Londono „G randis“ . 1970 m. nutarta nupirkti Sodybai siurb­ t ) LONDON > lį, kad būtų galima upės vandeniu ipapildyti senkantį ežerėlį. HEADLEV D B L S centro valdyba 1970. V III. 4 yra S\ nutarusi prašyti V. Jokūbaitį, kad jis pa­ sirūpintų L. Sodyboje 1957 m. pastatyto­ jo pam inklinio kryžiaus priežiūra. 1971 m. pavasarį Sodybos vadovybę per­ ėmė Bernadeta ir Justinas Snabaičiai. Tais m etais suruoštas tradicinis Sekminių sąskrydis, visa eilė balių (ta rp jų — giros ir grybų balius). 1972 m. (V . 28) sąskry­ džiu pam inėta D B L S 25 m. sukaktis. Iškil­ __ o_ « _ A l d e r s h o t mingo posėdžio metu kalbėjo D B LS pirm. J. A lkis, P. B. Varkala, o P. Siūlaitis ati­ dengė 1957 m. pastatytam e kryžiu je pri­ kaltą naują sukaktuvinį įrašą. Londono „G randis“ dainavo ir šoko. Tais m etais remontuotas didžiojo pasta­ to stogas. 1972. X II. 31 sudegė senas Sodybos m a­ D EVILS PU N C H B owl lūnas, kuriam e kai kurie vasarotojai ieš­ kodavo romantiškų pasakiškų ženklų. 1973. V III. 78 oficialiai atidarytas iš pa­ grindų sumodernintas plaukym o baseinas. Buvo pertvarkyti elektros įrengim ai, įves­ tas centrinis šildymas. 1974 m. pradėti TO PORTSMOUTH

Lietuvių Sodybos planas

X I. 13 Antanas Vištartas X I. 18 Vincas Jurevičius IV. 7 Petras Žilinskas V. 20 Kostas Žeim ys X I. 18 Aleksas Gurskas V I. 15 K . Sruoga X I. 15 Jonas Zaleckas III. 25 Leonas Nem anis III. M atas Mikalauskas V. Antanas A rm alis

Merton

Leatherh«od D orking

Ho r s h a m

TO WORTHING

„NID O S“ SPAU STU VĖ Suorganizuoti savo spaustuvę vertė ne­ pakeliam os laikraščio sfpausdinimo išlai­ dos. K a i atsisakyta rotatorinio spausdini­ m o būdo ir pereita į fotografinį, tekstą perrašinėjami rašomąja mašinėle, o netru­ kus į spaustuvinį, dėl spaustuvių imamų­ jų aukštų kainų laikraštis nuolat skendė­ jo skolose. Tuos finansinius sunkumus M. Bajorinas iškėlė jau D B LS I suvažiavime. Ieškant geresnių sąlygų, eita ilš spaus­

68

tuvės į spaustuvę. 1947. X II. 3 D E L S cent­ ro valdyba nutarė atiduoti kažkuriai spaustuvei laikraštį spausdinti po 20 ,sv. už 1.500 egz. 1949. IV. 9 nutarta atiduoti Dragon Press, 1949. X. 5 Veritas Fundation Press, 1950. I. 23 Loplin & Co. Ltd., 1951. IV. 9 Leopolis Co. Ltd. D B LS V su­ važiavim e (1951 m .) po red. K. Obolėmo pranešimo prieinam a išvados, kad laik­ raščio leidim o išlaidos darosi nebepake­ liam os ir būtina įsitaisyti savo spaustuvę. D B L S centro valdyba nutarė 'tyrinėti ga­

Nidos spaustuvės automatinė spausdinamoji mašina

lim ybes spaustuvei įsigyti, ir tais metais rudeniop (1951. V III. 20) nusistatoma nuo 1951. IX . 20 laikraštį perkelti į Coventrį, kur B. Daunoras turėjo savo „N id os“ spaustuvėlę. Iš tikro B. Daunoras savo spaustuvėlę perkėlė į Londoną, ji turėjo spausdinimo mašinėlę, ir renkama būdavo rankom. K u rį laiką tos priemonės buvo naudotos laikraščiui spausdinti. Spaustu­ vei išnuomota patalpa 3 Southern R ow (London, W. 10). Spaustuvėlės priemonės, žinoma, buvo nepakankamos laikraščiui

pagaminti, teko kol kas ir toliau naudotis svetimomis spaustuvėmis, bet 1951. X. 29 nutarta skelbti aukų rinkim o vajų spaus­ tuvės mašinoms įsigyti. Surinktaisiais pi­ nigais, kurių neužteko, buvo nupirkta se-

tų, o labiausiai pinigų. Tačiau jau savu linotipu rinktas ir sava mašina spausdintas buvo „B ritan ijos L ie tu v io “ 1952 m. Nr. 12 (už tas senas priem ones tuomet sumokėta iš viso 1.053 sv., o lietu viai sudėjo tam r e i­ kalui tik 592 sv., dėl ¡to užtraukta trumpa­ laikė paskola). Nors spaustuvė buvo pusiau skolon pirkta, bet 1952. III. 29 suorganizuojamos jos krikštynų iškilm ės — vardas ja i su­ teikiam as „N id os“ , ir krikšto tėvais buvo Ona Liūdžiuvienė ir Petras B. Varkala (jis pavadavo vieną stambiausių spaustu­ vės fondo rėm ėjų — Igną G y lį). A titin k a ­

mą krikštynų aktą pasirašė Lietuvos tninisteris B. K. Balutis, kun. dr. K. A . M a­ tulaitis, O. Liū džiu vienė ir P. B. Varkala. Spaustuvę įs ig ijo ne D E LS , bet LN B , kuri perėm ė ir laikraščio leidimą. Joje nuo pat pradžių spausdinami N idos K n y ­ gų K lu b o leidiniai. Joje buvo spausdina­ m i dar „Žibintas“ , „Santarvė“ „D arbinin­ kų Balsas“ , „M in tis“ , kurį laiką „Š alti­ nis“ , taip pat pagal privačius užsakymus surinkta ir atspausta kelios dešimtys kny­ gų.

1961 m. pradžioje spaustuvė iš ¡nuomo­ jam os patalpos perkelta į Lietu vių Nam ų

Vytautas Keris na plokščia spausdinimo mašina (450 sv.), vienas po kito seni suklibę linotipai (p ir­ masis už 500 sv.), nes geriem s trūko pini­ gų, matricų (už 105 sv.), piauatymo ma­ šina. 1952 m. pradžioje ir D E L S taryba parodė susirūpinimo spaustuvės ateitimi. „B ritan ijos L ietu vio “ 1952 m. Nr. 15 at­ spausdintas straipsnis, kuriam e įrodinėja­ ma, kad spaustuvei būtų darbo, nes ir lat­ viai norėtų duoti spausdinti savo laikraš•tį (jų „Londonas A v iž e “ ir spausdinama „N id os“ spaustuvėje nuo 1973 m. pra­ d žios), bet reikia priemonių Ir specialis­

Būrelis lietuvių prie spaustuvės 3 Southern Row, W.10

69

v

Jonas Zmuidzinas K A I K U R IŲ N ID O S A T S P A U S D IN T Ų L E ID IN IŲ V IR Š E L IA I

DANUTĖ

Runce ir PAŠKEVIČIŪTĖ Dandierinas

O.BftUDRONÈ

SANTARVĖ

rūsį. Tada nupirktas geresnis linotipas, o 1965 m. pradžioje ir kitas. Spausdinimo mašina 1961 m. pakeista tinkamesne. K a i 1960 m. L N B buvo patekusi į didelius sun­ kumus, jos valdyba buvo nutarusi spaus­ tuvę išnuomoti, bet pasikeitė padėtis, ir toks nusistatymas atkrito. L N B padėčiai gerėjant, pajėgta ir spaustuvę aprūpinti geresnėmis darbo priemonėmis.

monėmis, L N B spaudos skyrius ( j į sudaro spaustuvė, „Europos L ietu vis“ ir Nidos Knygų K lu bas) vistiek neišsiverčia be nuostolių. Pvz., X X I I I suvažiavim e (1970 m .) pranešta, kad tas skyrius p er metus (1969 m.) davė 1.527 sv. nuostolių, X X V I suvažiavim e (1973 m.) paaiškėjo, kad per kitus metus (1972 m.) nuostolių jis turė­ jo 1.483 sv. T o skyriaus nuostolius L N B išlygina iš kitų skyrių duodam ojo pelno. V is laikom asi nuomonės, kad nuostolingiausia to skyriaus šaka yra „Europos L ie ­ tuvis“ . „BENDRIJOS“ L E ID Y K L A

Stasys Bosikis P ro spaustuvę praėjo nemaža lietuvių, kurių dalis, išmokusi jo je amato, susirado darbus kitur už geresnius atlyginimus. Pirm uoju jos vedėju buvo B. Daunoras, nuo 1952. IX . 1 V. Dargis, nuo 1957. V. 13 K. Barėnas, o techniškuoju vedėju S. Bosikis. Techniškuoju vedėju nuo 1962. II. 7 buvo paskirtas V. Keris. N u o 1971. IV. 15 vedėjas y ra S. Eosikis. Įsteigus spaustuvę ir pastaraisiais m e­ tais aprūpinus ją geresnėmis darbo prie-

72

1952 m. V ok ietijos L B krašto valdybos pirm. inž. P. Zundė pasiūlė D B LS centro valdybai steigti bendrą leidyklą lietuviš­ koms knygom s leisti. D B LS jau buvo pa­ bandžiusi knygas leisti (išleido F. N everavičiaus verstą G. O rw ellio „G yvu lių ūkį“ ), taip pat ir LNE' (B. Daubaro „N e­ ramu buvo Laisvės a lėjo j“ ). D B LS centro valdyba dėl to pasiūlym o neparodė entuziazm o ir perdavė jį LN B valdybai, ku ri 1952. X I. 2 posėdyje ne tik pasiūlymą priėmė, bet taip pat sutiko, kad leidyklos vardas būtų „B en d rija “ . Ta leidykla tuojau ryžosi išleisti kišeninį k a­ lendorių 1953. Galvota išleisti kas mėnuo po knygą, kuirios turėjo būti spausdinamos „N id os“ spaustuvėje. L N B valdyba 1953 m. pradžioje pasiūlė D B LS centro valdybai, kad ji „B en d rijo­ je “ perim tų dalininko pareigas. Centro valdyba sutiko, ir pagal tuos susitarimus buvo išleista pora knygų (S. Lauciaus „Raudonoji m elod ija “ ir S. Eūdavo „L o re ­ ta“ ). P o to L N B įsteigė savo N id os Knygų

Klubą, o „B en drijos“ vardu kurį laiką dar leido knygas P L B V ok ietijos krašto va l­ dyba. N ID O S K N Y G Ų K L U B A S Įsitaisius „N id os“ spaustuvę, pradėta jo je ne tik laikraštį, bet ir knygas spaus­ dinti. Ilgain iu i padaugėjo spaustuvės persona­ lo, kuriam reikėjo darbo, ir mašinas no­ rėta išnaudoti, o ir entuziazm o turėjo joje dirbusieji jauni vyrai. Be to, kai susilikvidavo V ok ietijoje, palyginti, pigias kny­ gas pateikdavusios leidyklos, tiek Britajoje, tiek ir Europos žem yno kraštuose gy­ venusieji lietu viai anuomet pajuto skaity­ mo badą (J A V išleidžiam osios knygos čia buvo per brangios). „N id os“ spaustuvei tada vadovavęs Vladas D argis suplanavo klubo pagrindais pradėti leisti knygas. Galvota, kad tos knygos galės būti pigios, je i pasieks skaitytoją be jokių tarpinin­ kų iir be už platinim ą im am ųjų komisų. Klubui iki 1957 m. vidu rio vadovavo V. Dangis, po jo K. Barėnas, o nuo 1973 m. pradžios J. Lūža. P irm a i pradžiai 1954 m. perspausdintas J. Sužiedėlio pagal Chruščevo-Sokolnikovo romaną parašytasis „Ž a lgiris“ , kuris savo metu L ietu voje buvo pasiekęs popu­ liarumo. K ain a nustatyta maža — 3 šilin­ gai arba 1 dol. Siuntinėta B rita n ijo je gy­ venančių lietu vių D B L S centre ir „B r i­ tanijos L ie tu v y je “ turėtaisiais adresais, o kitur — 'šen ir ten sugaudytais, ir daugu­ mas atsiliepė, sumokėjo už tą leidinį ir pa­ sižadėjo būti klubo nariais. Atsiliepusiųjų skaičius atrodė patenki­ namas, kad būtų galim a tęsti darbą. Tarp pirm ųjų K lu b o leidinių matom e dvi repor­ tažinio pobūdžio B. Daubaro knygas

ta M. Vaitkaus (perspausdintas romanas „Tvan as“ ir išleistos atsiminimų knygos ” s u M in ija į B a ltiją “ , „Baltijos^ gražuo­ lė “ , „Šiaurės žvaigždė“ , „P e r giedrą ir audrą“ , trys tom eliai „Nepriklausomybės saulėj“ ir „M ilžin ų rungtynėse“ ). P o 4 /knygas išleista V. A lan to („S vetim os pa­ gairės“ , „Nemunas teka per Atlantą“ ir „Am žinasis lietuvis“ I- II '"t.), P- Orintaitės (,,G rožvylės m eilė“ , „Liepalotų medynuo­ se“ ir perspausdintasis „Daubiškės inteli­ gentai“ I - II), A. Rūtos ( „ Į saulėtekį“ , „B ro lia i“ , „Prisik ėlim as“ ir „P o angelų sparnais“ ) ir K. Barėno („K a ra lišk a die­

na“ , „ Tūboto gaidžio m etai“ , D videšim t vien a ’ Veronika“ dr skaitymų knyga „Sau­ ja derliaus“ ), po 3 — A. Barono („A n tr a ­ sis krantas“ , „Saulės grįžimas“ ir „P a v a ­ sario lietus“ ), M. Biržiškos („Senasis V il­ niaus universitetas“ ir „D ėl mūsų sosti­ nės I - I I ), P. A ndriušio („R ojau s v a rta i“ . „D aina iš kito galo“ ir „Purienos po van­ deniu“ ) ir J. Gliaudos („Ik a r o sonata“ , „A g o n ija “ ir „T a ik os rytas“ ), po 2 — B. Daubaro („D uonas beieškant“ ir „U ždan­ gai nusileidus“ ), dr. J. Eialio („L ie tu v ių m itologinės sakmės“ ir „U žbu rti lobiai ), J. Grušo (perspausdintieji „K a rje ris ta i“

Vladas Dargis („D uonos beieškant“ ir „Uždangai^nusilei­ d u s"), kurios buvo mėgiamos ir išpirktos. Vėliau retėja perspausdinimai, ir beveik visiškai atsisakoma vertim ų, ir steng.amasi palaikyti tam tikrą balansą tarp gro­ žinės literatūros ir k itokio pobūdžio kny­ gų (atsim inim ų, publicistikos...). Ik i 1974 m. pradžios išleista 90 knygų, daugiausia beletristinių. Daugiausia išleis­

V. Dargio išleistuvės

73

I - I I ), I. Joerg („T a ik a ,ateina į slėnį“ ir „Laim ės iešk otojai“ ), F. N everavičiaus (perspausdintosios „Blaškom os liepsnos“ I - I I ), Ig. Končiaus („Ž em aičio šnekos“ IIiI), R. Spalio („A n g e la i ir nuodėmės“ ir „T a rp dangaus i r žemės“ ), G. Flaubert („P o n ia B o va ry “ I - I I ) ir J. Švaisto („D a n ­ gus debesyse“ ir „K a rn a va lo aikštėje“ ), po 1: J. Sužiedėlio („Ž a lg iris “ ), A . Bara­ nausko („S n iego platumos“ ), A . Lands­ bergio („ Ilg o ji naktis“ ), F. Tim m erm ans („K a im ie tiš k o ji psalm ė“ ), A. Škėmos („B a lta drobulė“ ), A . Rūko („S u žalotie­ j i “ ), B. G,rąžulio („Sudužęs vaizdas“ ), J. K ralikausko („Š viesa lange“ ), M aironio („Jau n oji L ietu va “ ), J. K ru m ino („š e š ta ­ sis medis“ ), J. M iku ckio („D erliau s vai­ nikas“ ), A. Šukio („D u m ediniai ir trys geležiniai k ryžia i“ ), Šatrijos Raganos („V ik tu tė “ ), K . A lm eno („B ė g ia i“ ), A. Tū ­ lio („In ic ia la i po tiltu“ ), J. M iškinio („M a n o ji D zū k ija“ ), P. Tarulio („ V il­ niaus rūbas“ ), B. Railos („Lau m ių juos­ ta“ ), Vikt. Biržiškos („D ė l mūsų sosti­ nės“ ), J. A isčio („M ilfo rd o gatvės elegi­ jos“ ), J. Žm uidzino („R u n cė ir Dandierinas“ ), A. Giedriaus („S m ilgos“ ), K. Mus­ teikio („P risim in im ų fragm entai“ ), A. V aičiulaičio (perspausdinta „Mūsų m ažoji sesuo“ ), J. Tin in io („Nuskandintas žie­ das“ ) ir kolektyvo parašytasis „P irm a ­ sis nepriklausomosios Lietu vos dešimtme­ tis“ (perspausdinta). 1958-1963 m. buvo leidžiam i iš periodi­ kos parinktų lituanistinių straipsnių są­ siuviniai „R in k tin ė“ (išėjo 14 sąsduv.). N uo 1959 m. pradėti leisti sieniniai kas­ dien nuplėšdami kalendoriai su pasiskaity­ mais. Nuo 1964 m. leidžiam i literatūros metraščiai „Pradalgės“ (ik i 1974 m. išėjo 8 tom ai).

74

1957 m. prie Nidos Knygų K lu b o buvo sudaryta leistiniem s rankraščiams parink­ ti komisija. Jii veikė porą metų, ir pro ją praėjo F. Neveravičius, kun. P. Dauknys, V. Dargis, T. Grikinas, inž. R. Baublys K. Barėnas ir J. Lūža.

L N B P A R A M A LIE TU V IŠK IE M S R E IK A L A M S

L N B PREMIJOS IŠLA IK IU S IE M S L IE T U V IŲ K A L B O S E G Z A M IN Ą

Param ą įvairiem s lietuviškiem s reika­ lams pirm aisiais metais, kol dar nebuv0 sukurta ir nesustiprėjusi Lietu vių Narnų Bendrovė, teikdavo DBLS. O kai LNfi pradėjo stiprėti,, tai. j i perėm ė tą vaidine, niį. Štai 1968. IV. 16 direktorių valdyba ¡nuj tarė skirti paskatinamąsias prem ijas (p0 10 svarų) visiem s tiems jaunuoliams, ku­ rde prie savo gim nazijų ar specialiose ko­ misijose išlaikys lietu vių kalbos egzami­ ną. 1968. X. 1 nutarta tokias prem ijas p skirti P. Viržintui, A. Vitkauskui, A. Pufcštytei ir J. Grupiljonui, 1969. III. 11 R. Namajuškai ir A . Dankiui, 1969. X . 7 —■ J. M ineikiui, 1970. I. 27 — K. A. Lipkevičiūtei, 1970. V. 26 — A. Barančiukui, 1971. V I. 24 — A. Gašlūnui dir B. Podvoiskytei, 1972. I. 5 — Teresei Juraitei ir Aldonai Joanai Barančiukaitei, 1972. I. 26 —• Kris­ tinai iDankytei, 1973. II. 6 — V irg in ija i Ju­ raitei. K a i kuriems apdovanotųjų prem ijos bu­ vo iškilm ingai įteiktos D B L S suvažiavi­ muose.

D B L S centro valdyba visada globojo ir pinigais rėmė centrinio skyriaus bibliote­ ką. Bet 1957. X I. 2 L N B nutarė paskirti tad bibliotekai knygoms pirkti ir įrišti 30 svarų. 1961 m. buvo iškelta mintis, kad „Euro­ pos L ietu vis“ galėtų organizuoti novelės konkursą, je i leid ėjai paskirtų prem ijom s pinigų. L N B valdyba 1961. X I. 15 tam rei­ kalui nutarė paskirti 35 svarus (suma at­ rodė maža, dėl to ir konkursas nebuvo skelbtas). K a i paaiškėjo, kad buvęs Lietuvos ministeris pirm ininkas inž. E. Galvanauskas labai sunkiai leidžia senatvės dienas, LN B valdyba 1966. X II. 20 nutarė pasiųsti jam 25 sv. B. K . B alučio pam inklo fondui 1968. X. 1 paskirta 50 sv. 1968. X I. 5 posėdyje „D ain avai“ paskir­ ta 10 sv. P A S A U L IO L IE T U V IŲ BENDRUOMENĖ Visada jau trūkstančiai savo veik lai pi­ DIDŽ. BR ITANIJO JE nigų D B L S centro valdybai 1972. III. 8 po­ sėdyje paskirta 100 sv. 1973. V II. 4 nutar­ T iek Europos kraštuose, tiek ir užjū­ ta 'apmokėti į Kanadą važiavusių jaunuo­ riuose buvo kuriam os lietu vių bendruome­ lių S. Mockaus ir R. Namajuškos kelionės nės pagal V lik o nustatytą tvarką. D. Bri­ išlaidas — 250 sv. (jie tada dirbo „N id os“ ta n ijoje labai anksti (1947 m .) buvo suor­ spaustuvėje). 1973. X II. 5 posėdyje pa­ ganizuota Lietu vių Sąjunga — tada kitur skirta Londono lietuvių parapijos salės dar neturėta bendruomenių, kurios tiesio­ statybai 100 sv. gia i apjungtų lietuvius. B e kita ko, DBLS

Kitos organizacijos

Prel. Juozas Gutauskas I suvažiavim ui per centro valdybą buvo M. B ajorino pasiūlyta rezoliucija, k vie­ čianti sukurti bendrą viso pasaulio lietu ­ vių organizaciją. D B LS centro valdyba vis dėlto rūpino­ si, kad būtų sukurta bendruomenė. V likas siūlė savo receptą — likvidu oti D B LS ir iš naujo kurti D BLB. Bet D B L S centro va l­ dyba .nesiryžo tokio žingsnio žengti, nes D B LS buvo lietuvių masiškai priim ta, o bandymas persiorganizuoti g a lėjo ¡reikšti susilikvidavim ą. ¡Reikalas svarstytas D B L S centro valdyboje, taryboje ir suva­

žiavim e, ir p rieita įsitikinim o, kad D. B ri­ tan ijoje lietuvių Bendruomenę galėtų su­ daryti visų lietuviškų organizacijų susibū­ rimas. D B LS IV suvažiavim as (1950 m .) paga­ liau nutarė, kad D B L S turi įsijungti į P L B . Tuo nutarimu .remdamasi, centro valdyba 1950. X I. 18 sukvietė į Lietuvių Namus atstovus lietuviškų organizacijų iš visos D. Eiritanijos. Susirinkim e su padė­ tim i supažindino M. Bajorinas (ta proga D B L S iniciatyvą sveikino D iplom atijos šefas min. S. Lozoraitis ir m inisteris B. K. Balutis, o Pasiuntinybės patarėjas V. Balicka.s d alyvavo svarstym uose), ir nutarta steigti D. Britanijos lietu vių ¡Bendruome­ nę, ir į laikin ąjį jos komitetą išrinkti: pirm. P. B. Varkala, vicepirm . kun. J. Gu­ tauskas, sekr. O. Gailiūnaitė, kasin. S. Prapuolenytė, nariu J. K alvis. Nutarta, kad D B L B būstinė bus Londone. Laikinasis komitetas DBlLB reikalus tvarkė iki 1951. V II. 7-8, kada buvo su­ šauktas tarybos-organizacijų atstovų su­ važiavim as. Iš laikin ojo kom iteto pirm. P. 0 . Varkalos pranešim o paaiškėjo, kad į Bendruomenę ligi to l įstojo 11 draugijų ir sąjungų su apie 4000 narių. Suvažiavim e S. Praipuolenytė skaitė referatą, priim tas statutas. Tarybos prezidiuman išrinkti kun. J. Gutauskas, K . Savoniakas, imž. J. Vilčinskas, valdybom P. B. Varkala, inž. S. ¡Šalkauskas ir kun. dr. J. Sakavičius, kontrolės komisijom J. Senkus, V. Zdana­ vičius, J. Čemis, ¡garbės teisman kun. A. Kazlauskas, M. Bajorinas, N. Mockus. Iš 1953. X I. 5 D B L B krašto valdybos posėdžio duomenų m atyti, kad tuomet p ir­ mininku buvo jau M. Bajorinas, sekr. prof. S. Žymantas, o kasininko pareigas perėmė kun. A . Kazlauskas (išvykusio inž. S. Šal­

kausko v ie to je ). P osėdyje pranešta, kad į bendruom enę d a r įstojo Skautų sąjungos A n g lįjos rajonas, turįs apie 100 skautų, ir jam atstovaus K. Vaitkevičius, ir Londo­ no „V a id ila “ , kuriam atstovaus P. M.ašalaitis. Tarybos p osėdyje 1954. II. 21 dalyvavo atstovai 13 organizacijų. K rašto valdybon išrinkti; pirm. M. Bajorinas, sekr. V. Strimas, kasin. V. Šalčiūnas, revizijos komisijon: y . .Zdanavičius, A . Pužauskas, V. Šikeris-Keris. T a ry b a dar kartą susirinko posėdžio tais 1954 m. spalio 31 d., šįkart Brad.forde, d a ly v a v o 10 organizacijų atstovai, p ir­ m ininkavo kun. J. Gutauskas, sekr. V. Zdanavičius. K ra što valdybos pirm. M. Bajorinas supažindino su tais klausimais, kurie ¡buvo svarstyti P L B Europos kraštų bendruomenių pirm ininkų suvažiavim e P aryžiu je, papasakojo apie sudarymą V a­ sario 16 gim nazijos kuratorijos, kurion jis yra išrinktas. K rašto vaidyba sudaryta ši­ tokia: M. Bajorinas, kun. A. Kazlauskas, P- Bulaitis, revizijos kom isija: K. V a itk e­ vičius, y . Ignaitis, Grigaliūnas. 1957. V II. 27 DEĮLB tarybos suvažiavim e nutarta į valdybą rinkti 5 asmenis. T a ­ rybos prezidiuman dvejiem s metams iš­ rinkti: pirm. kun. J. Gutauskas, vicepirm . F. Neveravičius, sekr. inž. J. Vilčinskas, į krašto valdybą: pirm. M. Bajorinas, vice­ pirm. a . J. Kaulėnas ir inž. R. Baublys, sekr. s. Kasparas, kasin. P. Bulaitis, į re ­ vizijos kom isiją: S. Nenortas, T. Grikinas, P- Mašalaitis, atstovais į Pasaulio lietu vių seimą; -kun. A . Kazlauskas, F. N e v e ra v i­ čius, inž. R. Baublys, A . J. Kaulėnas, T. Grikinas, S. K asparas ir M. Bajorinas (iš tikro tame Seime, kuris vyk o Toronte, D B I jB atstovavo jau ¡į Am erikos žemyną

75

em igravę F. Senkus ir A. Pužauskas). N u ­ tarta dalyvauti rugsėjo 13-15 d. d. Rom o­ je šaukiamame Europos kraštų bendruo­ menių pirmininkų suvažiavim e (d a lyva vo pirm. M. Bajorinas). 1959. I. 25 D B L B tarybos suvažiavim e jos pirmininku išrinktas kun. J. Gutaus­ kas, vicepirm . F. N everavičiu s, sekr. J. Sarafinaitė, valdybon: pirm. inž. J. V il­ činskas, I vicepirm . kun. A. Kazlauskas, I I vicepirm . J. Bendorius, kasin. V. A k e ­ laitis, sekr. S. Kasparas, revizijo s komisijon: P. Mašalaitis, S. Nenortas, V. Zdana­ vičius. Num atyta Londone sukviesti Europos kraštų bendruomenių pirmininkų suvažia­ vimą. V. Akelaičiui išvykus, į krašto valdybą pakviestas kandidatas A. Pranskūnas. i960 m. suvažiavim e taryba pavedė D B L S centro valdybai eiti DBLiEI krašto valdybos pareigas. 1962. III. 31 suvažiavi­ m e tarybos prezidiuman išrinkti: pirm. kun. J. Gutauskas, vicepirm . kun. dr. S. Matulis, sekr. J. Sarafinaitė. Šįkart vėl iš­ rinkta atskira krašto valdyba: pirm. J. A l­ kis, vicepirm. J. K erien ė ir Z. Juras, sekr. S. Kasparas, kasin. V. Jokūbaitis, re v izi­ jos komisija: P. Mašalaitis, V. Zdanavi­ čius, A . Jankūnas. 1963. IX . 1 ir 1964. IX . 6 suvažiavim uose taryba perrinkta ta pati, valdybon tik vieton J. Kerienės 1964 m. iš­ rinkta B. Daunorienė, revizijos komisijon 1963 m. Vieton A. Jankūno — V. Šalčiūnas, 1964 m. vieton P. M ašalaičio — V. Strimas. 1967. IX . 23 tarybos suvažiavim e (M anch esteryje) buvo svarstoma D B L S 1967. III. 4-5 suvažiavim o rezoliucija, siūlanti sujungti D B L S ir DBLiBl, nes D B L S turi k elis šimtus narių, o tai sudaro veiklai daugiau lėšų, taip pat ir L N B prireikus

76

Stasys Kasparas gali ją paremti. D B LS pasiruošusi p ride­ rinti savo įstatus prie P L B statuto. Tas D B LS pasiūlymas buvo atmestas. Į tarybą tąkart išrinkti: prel. J. Gutaus­ kas, inž. R. Baublys, J. Alkis, kun. S. M a­ tulis, į valdybą: J. Baublienė, J. Babilius, R. Kinka, G. V alterytė, S. Kasparas, į re­ vizijos kom isiją: Z. Juras, J. Sarafinaitė, A. Knabikas, . Zinkaus vadovaujam as v ie ­ netas: A . Jakimavičius, D. Steponėnas, A . J.akubaitis, G. Kukanauskas, A . N avaekas, V. Suriblys, P. Budrevičius ir J. Maslauskas, iš V o k ietijos — M. D resleris ir E. Dresleris. B u vo įrengta lietu viška sto­ vykla, iškelta jo je lietuviška trispalvė, suorganizuota parodėlė, lietu via i bu vo lankomi svečių ir turėjo įvairių pasima­ tymų ir susitikimų. 1971 m. V o k ie tijo je suruoštoji stovykla

taip pat turėjo tarptautinės aplinkos žy­ mių. 1973 m. du B ritanijos lietuvių skautų rajono atstovai — V. Barauskaitė ir J. Masdauskas — buvo pasiųsti į JA V , kai tenykščiai lietu viai skautai suruošė su­ kaktuvinę stovyklą pam inėti sikautylbės 55 m. 1975 m. du į anglų skautų dalinius įjungti rajono atstovai — Vytenis Zinkus ir Juozas Maslauskas — dalyvavo 14-joje tarptautinėje džiamiborėje N o rvegijo je.

AU K ŠTIEJI SVEČIAI

nuotrauka iš jos lankym osi L ietu vo je ir kitokiais atm inim o ženklais. 1969 m. stovyklą lankė v y r. skautinin­ Rajoną 1959 m. lankė pirm ijos pirm i­ ke M. Jonikienė ir skautų vadai A. Zapaninkas dr. V. Čepas, kuris taip pat buvo raokas ir kun. A . Saulaitis iš JA V . V ok ie­ užsukęs ir į vasaros stovyklą. tijo je stovyklaujančius 1971 m. aplankė 1965. IV . 4, k a i Derbisihiro skautų są­ vyr. skautin. L. M ic k ie n ė , skautų akade­ skrydžio metu lankėsi lady O lave Badenmikų pirm . S. Gedgaudienė, V. Šenbergas, Po'Well, sikautų sąjūdžio įkūrėjo našlė, ja i vysk. 1A. Deksnys ir kt., 1972 m. rajono įteiktas G. Zinkuvienės paruoštas albu­ stovyklą ir lietuvių organizacijas B rita ­ mas su Lietu vos žemėlapiu, su 1933 m. n ijo je — vyr. skautin. P. Molis.

SK A U T IŠK O JI S P A U D A Rajcino lietu vių skautų vadam s jau o r­ ganizavim osi p ra d žioje rūpėjo turėti savo spaudą, (kuri teiktų inform acijų, skelbtų skautybės idėjas ir apskritai darytų jau­ nimui auklėjam ojo poveikio. lEtet tai sa­ vojo leidin io m inčiai įgyven d in ti nebuvo dar nei sąlygų, nei priemonių. Priem onėm s įsigyti sudarytais ¿fondas, ir 1950 m. reikalas paju dėjo iš vietos. Tuom et iNottinghame gyvenęs J. T rečio­ kas išsinuom ojo rotatorių ir rašomąją mašinėlę, ir jo vadovaujam ų skautų v y ­ čių vardu bu vo išleistas D erb yje gyve­ nančio K . V aitkevičiaus suredaguotas vienkartinis leidinys „Skautybės sargybo­ je “ . L eid in į atspausdino ir platino J. T r e ­ čiokas. Tačiau 1951 m. rajono vadų su važiavi­ me pakartotinai nutarta neatidėliojant pradėti leisti periodinį leidinį. Jam v a r­ das duotas „B udėkim e“ , ir jo pirmasis numeris pasirodė 1951. V II. 15. Redagavo jį V. F id leris ir J. Trečiokas. Tais metais išleista 3 num eriai. B et ,apie šį leid in į su­ sibūrusius žmones apiblalškė em igracija,

i jos lankym osi L ietu vo je ir įinimo ženklais, ovyklą lankė v y r. skautininenė ir skautų vadai A. Zaipa1 . A . Saulaitis iš JAV. Vokieįlaujančius 1971 m. aplankė L. Miluikienė, skautų akade.. Gedgaudienė, V. Šenbergas, ssnys ir ikt., 1972 m. rajono lietuvių organizacijas Brita. skautin. P. Molis.

UTIŠKOJI S P A U D A uvių skautų vadam s jau orp radžioje rūpėjo turėti savo teiktų inform acijų, skelbtų ;jas ir apskritai darytų jauam ojo poveikio. lEet tai saminčiai įgyvendiniti nebuvo ų, nei priem onių, s įsigyti sudarytais /fondas, eik alas p aju d ėjo iš vietos, inghame (gyvenęs J. Trečio­ jo rotatorių ir rašomąją jo vadovaujam ų skautų vyvo įsileistas D erb yje gyveVaitkevičiaus suredaguotas sidinys „Skautybės sargybotspausdino ir platino J. Trem. rajono vadų suvažiaviįai nutarta neatidėliojant Periodinį leidinį. Jam varSudėkiime“ , ir jo pirmasis odė 1951. V II. 15. Redagavo ir J. Trečiokas. Tais metais eriai. B et apie šį leid in į sulones apibla'škė em igracija,

dėl to 1952 m. išėjęs Nr. 4 redaguotas jau V. F id lerio vieno (J. Trečiokas jau buvo K a n a d o je). T ais m etais tik tas vienas nu­ m eris ir išleistas. N r. 5 (1953 m. liep a) jau redaguoja J. (Bružinskas, „B udėkim e" pradeda išeiti kas metų ketvirtis, beit ir šį redaktorių paliečia em igracija, ir nuo Nr. 11 1954 m. redagavim ą perima K . V a itk e­ vičius. ,¿Budėkime“ didėja, darosi turiningesnis ir populiaresnis. Bet 1960 m. miršta K . Vaitkevičius. Nr. 32 (1960 m. liepa; redaguoja kolegija, Nr. 33 (1960 m. gruo­ dis) — V. Fidleris, Nr. 34 (1961 m. liep a ) — kolegija. P o to redagavim ą perim a D. Sadūnaitė-Sealey, bet ir j i išvažiuoja, ir nuo Nr. 41 (1964 m.) perim a mok. V. Ignaitis. Jam pasitraukus, redaguoja kun. A. Pu tcė ir G. Zinkuvienė, o nuo 1973 m. J. Traškienė. „Budėkim e“ visada turėjo talkininkų kitiems darbam s atlikti. Štai N r. 1 viršelį piešė B. Strumskis, Nr. 2 ir N r. 3 iliustra­ vo E. Matukas, Nr. 4 v irš e lį piešė A. Kostkervičius, Nr. 5 — Ž. Duobaitė. Nuo Nr. 5 iliustruoti pradeda J. Čiegys. Iš jo nuo Nr. 12 iliustravim ą perim a F. Ramonis, po ilgesnio la ik o vėl įsijungia A. K ostkevičius, R. Vainorius, S. Sakelytė, pagaliau ilgam laikui J. A lkis, vėl F. Ramonis. Perrašin ėjim o į m atricas darbą nuo Nr. 11 pasiima G. Zinkuvienė. K a i V. Ignaitis redagavo, tai jis ir perrašinėjo. Paskui ir v ė l tą darbą perėm ė G. Zinkuivienė, po jos — J. Levinsfcas. Prisiekęs „Budėkim e“ administratorius ir spausdintojas 20 metų išbuvo B. Zinkus, paskutiniaisiais m etais padedamas V yten io Zinkaus. Tas pareigas kurį laiką yra ėjęs ir S. Pundžius. 1973 m. birželio

mėn. adm inistratoriaus pareigas iš Zinkų perėm ė J. Levinskas. Platin ti atskirose lietu vių kolonijose yra ypač padėję J. Narbutienė (W o lverham ptone), S. Perm inienė (C oribyje), J. Kazlauskas (C o v e n try je ), S. Kasparas (Lon d on e) ir k't. B e kita ko, „Budėkim e“ išplatinama 250 egz. D B L S B radfordo skyrius 1964 m. buvo paskyręs 10 svarų prem ijom s už „B udė­ k im e“ atspausdintuosius rašinius. I pre­ m ija atiteko A. Gegecikui, I I — K . K a ­ m inskaitei, I I I — V. Zinkui, IV — S. Sa­ kelytei. Vasaros stovyklų metu išleidžiam as tradicinis jum oristinis „Taukuotas puo­ das“ . Jo redaktoriais yra buvę J. Trečio­ kas, dr. K . Valteris, kun. P. Dauknys, R. Valteris, V. Ignaitis, R. Sealey, P. Verše­ lis.

A P D O V A N O J IM A I K. V aitkevičius už skautišką veiklą jau 1952 m. apdovanotas L e lijo s ordinu. Daug lietuviam s skautams padėjęs D er­ b io srities anglų skautų vadovas W. G. Hutchinson 1955 m. apdovanotas Padėkos ordinu su rėm ėjo kaspinu. L e lijo s ordinu apdovanota D. F idlerienė, o ordinu U ž nuopelnus J. Bružinskas, abu 1958 m. V ėliau tais pat m etais J. A l­ kis apdovanotas ordinu Už nuopelnus. 1962 m. J. Maslauskas apdovanotas T ė v y ­ nės žymeniu. 1963 m. skautų rėm ėjas K . B ivainis ir lietuvių skautų bičiulis John B'ooth apdo" vanoti ordinais U ž nuopelnus, o A. Gerdžiūnas — Vėliavos žymeniu.

1964 m. ordiną Už nuopelnus gavo A. Jakimavičius, V ėlia vos žym enį — J. Ože­ lis ir V. Verbickas, Padėkos ordiną — R. G iedraitis, ordiną U ž nuopelnus su rėmė­ jo kaspinu — S. Karnauskas, 1965 m. Tėvynės sūnaus žym enį —• J. Maslauskas, 1966 m. Padėkos ordiną su rėm ėjo kaspi­ nu — Lietu vos m inisteris B. K . Balutis, ordiną U ž nuopelnus — G. Kam inskienė ir Br. Puodžiūnienė, džiam borės fondo gailbės rėm ėjo — DB'LS, džiam borės fon­ do rėm ėjo —■ m inisteris B. K . Balutis, prel. J. Gutauskas, Manchesterio lietuvių socialinis klubas, L A S E'ritanijos vietininkija ir A. Gegedkas, džiamborės fondo geradario — L A S Londono skyrius, dr. S. Kuzm inskas ir V. Verbickas. 1967 m. ordiną U ž nuopelnus su rėm ė­ jo kaspinu gavo „Budėkim e“ redaktorius V. Ignaitis, D B L S pirm . inž. J. V ilčin s­ kas ir L N B pirm . inž. S. Nenortas, garbės rėm ėjo vardą D BLS. L elijo s ordinu 1968 m. apdovanota G. Zinkuvienė, ordinu Už nuopelnus su kas­ pinu S. K arnas ir anglų skautų komisionierius Tom Room e (be kita ko, tas skau­ tiškas iškilmes, kai T. Roome buvo įteik­ tas ordinas, aiprašė „D erb y Eveninlg Telegraph“ ir išsispausdino fo to g ra fiją ). 1969 m. sukaktuvinės stovyklos proga Lietu vos diplom atijos šefas m inisteris S. L ozoraitis ir P L B V okietijos krašto va l­ dybos pirm. K . J. Valiūnas apdovanoti Padėkos ordinu su rėm ėjo kaspinu, kun. V. Šarka — ordinu Už nuopelnus, M. Gorkauskienė — ordinu Už nuopelnus su rėm ėjo kaspinu, J. Maslauskas — L elijo s ordinu. M inint 1971 m. lietuviškas akautijos at­ sikūrimo svetur 25 m. sukaktį, ordiną Už nuopelnus gavo V. Gedmantas ir G. Val-

89

te ry tė -0 ‘ Brien, Tėvynės sūnaus žym enį — A . Vitkus ir A. Veršelis, T ėvyn ės duk­ ros žym enį — I. Gerdžiūnienė, V ėliavos žym enį — N. Kutikutė ir M. šiūšellis, P a ­ žangumo žym enį — V. Zinkus ir A . Valterytė. 1972 m. Lietu vos atstovas V. B'alickas apdovanotas Padėkos ordinu su rė­ m ėjo kaspinu, o S. Kasparas — Tėvyn ės sūnaus žymeniu, 1973 m. F. Ramonas — ordinu Už nuopelnus su rėm ėjo kaspinu, J. Traškienė — ordinu U ž nuopelnus, D. Jelinskas — Padėkos ordinu su rėm ėjo [kaspinu, J. Levinskas — ordinu U ž nuo­ pelnus su rėm ėjo kaspinu, A . Siln.ickas — Pažangum o žymeniu, J. Lūža, A. Pranskūnas, J. Damolševičius — ordinu Už nuo­ pelnus. Liet. Skautų sąjungos 50 ar 55 m. su­ kakties ženklais buvo apdovanoti dr. S. Kuziminskas, V. Kupstys, J. Navadkienė, O. Ramonienė, A. Tirevičius, Londono L ietu vių m oterų „D ainavos“ sambūrio valdyba, V. Zdanavičius, prel. J. Gutaus­ kas, J. Levinskas, P. Mašalaitis, D. B a­ naitis, J. Dimša, K . Murauskas, Lietuvos atstovas V. ¡Bialidkais, V. Jurienė, .K. M a­ kūnas, kun. V. Kam aitis, V. B ern atavi­ čius., I. Gerdžiūnienė, P. Dzidolikas ir K . Barėnas. RĖMĖJAI Lėšų skautų veiklai paprastai sudeda lietuvių visuomenė ir organizacijos — DBLS, L N B , L A S , lietu vių klubai. Savo metu nemaža kur buvo susiorga­ nizavę skautų veik la i rem ti tėvų kom ite­ tai. C orbyje tokio k o m iteto b ū relio pirm i­ ninkė buvo N. G ervelienė, nariai — S. Perm inienė, V. Daukintis, J. G ervelis, K . Kriaučiūnas, B radforde —■ pirm. A . B'al-

90

sys, nariai ■ — A . Galibuogienė, T. Buro­ kas, V. K azakaitis, Vaicekauskas, Londo­ ne — pirm . J. Kalibatienė. Nottingham e buvo sudarytas J. K ib u ro pirm ininkauja­ mas jaunim o komitetas. M anchesteryje pastaraisiais metais renkamas bendras mokyklos ir skautų tė­ vų komitetas. D abartinis jo pirm ininkas yra V. Kupstys. Skautų veik lai stambesnę sumą testa­ mentu yra palikęs V. Ridžas. 200 svarų yra paaukojęs D. Jelinskas. K a i 1965 m. rajono vadovybė pirko aparatą film am s rodyti, Mianchesterio klubas paskyrė 10 sv., DBILS Biradfordo skyrius 5 sv., K . B ivainis 3 sv. K a i 1966 m. buvo perkamas film avim o aparatas, DBiLiS CElriadfordo skyrius paaukojo 50 sv. Tuos aparatus įsigijęs, rajonas protar­ piais surudšia D erbyje, Londone, Man­ chesteryje, Nottingham e skautiškų, savo pagamintų film ų vakarus.

nas, P. Mašalaitis, V. M am aitis ir kiti 1954 m. p riėjo išvados, kad jau ir B rita­ n ijo je kuriasi lietu viški partinių organiza­ cijų centrai ir dėl to susidarė palankesnės

Lietuvos Atgimimo Sąjūdis

sąlygos steigta L A S vietininkijai. IE iuvo sudarytas tokios sudėties organizacinis L A S komitetas B ritan ijoje: pirm. A. J. Kaulėnas, vicepirm ininkai P. Mašalaitis, J. A lk is ir V. .Balčiūnas, sekr. V. Zdanavi­ čius, kasin. K . Jonelynais. V yriau sioji va l­ dyba 1954. V I. 7 patvirtin o tą komitetą. O rganizacinis komitetais ėmėsi darbo steigti L A S skyrius Londone ir kitur ir v a ry ti plačią kultūrinio darbo vagą. K o­ m itetas tu rėjo ypač palankias kultūrinio veikim o .sąlygas, nes visi jo nariai, vos tik atvykę į Ejritaniją, dirbo vaisi vadovauja­ m ąjį tos srities darbą. P. M ašalaitis tuo m etu buvo Londono lietuvių socialinio klubo pirmininkas, i;r jo žin ioje buvo sa­ lė su scena. T aip pat jis buvo Londono L ietu vių meno sambūrio „V a id ilo s“ pirmi-

Ši organizacija sveitur įkurta 1948 m., tačiau pasitarim e tarp L A S vyr. vald y­ bos pirm ininko Stp. V yk in to ir bendra­ m inčių B rita n ijo je A . J. K au lėno ir P. M ašalaičio net ir 1950 m. vasarą dar buvo p rieita išvadas, kad B rita n ijoje yra jau stiprius ekonominius pagrindus tu­ rin ti nepolitinė ir vienintelė beveik visus naujuosius ateivius apjungianti DBILS, dėl to nusistatyta politinės organizacijos nekurti. Ilgain iu i padėtis pradėjo keistis, ir L A S ideologiją (kad tauta, jos garbė, laisvė ir gerovė y ra aukščiausias žemiškas gėris) sava laikan tieji landoniškiaa A . J. K aulė-

.aitis, V. M am aitis ir kiti o išvados, kad jau ir Britalietu viski partinių organizar dėl to susidarė palankesnės

jti L A S vietininkijai. I E i u v o uos sudėties organizacinis as B ritan ijoje: pirm. A . J. Lcepirmininka: P. Mašalaitis, . Šalčiūnais, sekr. V. ZdanaviI. Jonelynas. V yriau sioji val[. 7 patvirtin o tą komitetą, lis komitetais ėmėsi darbo skyrius Londone ir kitur ir kultūrinio darbo vagą. Koo ypač palankias kultūrinio jas, nes visi jo nariai, vos tik tamiją, dirbo v is i vadovauj aies darbą. P. M ašalaitis tuo Londono lietuvių socialinio inkais, ,;,r jo žin ioje buvo saT aip pat jis, buvo Londono o sambūrio „V a id ilos“ pirm i­

ninkais ir vaidybos grupės vadovas. V. Mam aitis vadovavo stipriam Londono lie ­ tuvių chorui. A . J. Kaulėna® buvo vaid y­ bos grupės režisierius, rašė scenai veika­ lus („M ilž in a i“ , „M aharadža“ ir k t.) ir sudarinėdavo menines program as m inėji­ mams ir kitokiem s renginiams. Tuo metu „V a id ila “ pastatė daug sceninių veikalų Londone ir dažnai įsu savo paruostaisiais spektakliais aplankydavo ir kitas B ritani­ jos lietuvių kolonijas. Su „V a id ila “ susi­ tarta dėl bendradarbiavim o, ir jis buvo nuoširdus ir glaudus. L A S stengiasi palai­ kyti gerus santykius ir su kitom is organi­ zacijomis, ir lietuviškam e darbe jie ypač geri su Londono Lietu vių moterų šv. Onos draugija. Organizacinis darbas. Vos tik p atvirtin ­ tas, organizacinis komitetais įsteigė L on ­ dono skyrių su 34 nariais. Jo pirmininku išrinktas P. Adom aitis. 1954 m. pabaigoje jiau veikė J. Galbuogio pirmininkaujamais Nottingham o sky­ rius, tuom et turėjęs 10 narių, D. Damaus­ ko pirm ininkaujam as Mancheisiterio sky­ rius su 10 narių, D. G into pirm ininkauja­ ma Buckm insterio grandais su 3 nariais, Coventrio grandis —■ 5 nariai, pirm. P. Ž i­ linskas, B radfordo grandis — 5 nariai, pirm A . Dičpetris, D erbio grandis — 6 na­ riai, pirm. P. Sarapinas. Buckminsterio skyrius jaiu nuo seniau veikė, jam anks­ čiau vadovavo K . D eveikis (tais skyrius vėliau susijungė su nottinghiamiškiu). K a i kurie skyriai pradėjo smarkiai augti. Nottingham o skyriaus narių skai­ čius buvo padidėjęs ik i 80, Londono —■ iki 52, D erbio — 10, M anchesterio — 14. T a ­ čiau po 1957 m., kai em igracija iš (Britani­ jos vėl pagyvėjo, skyriiai vien i ėm ė mažė­ ti, o kilti ir visai likviduotis.

Vietininkijos suvažiavimai. Baigus o r­ ganizavim osi periodą, 1955. III. 26-27 su­ šauktas pirmasis vietin in kijos suvažiavi­ mas, kuriam pirm ininkavo A. Dičpetris. Jame dalyvavo vyr. valdybos pirm. Sltp. Vykintas, taip pat gausiai svečių. G'auta ir pasiųsta daug sveikinim ų. Pranešim us da­ rė Stp. Vykintais, A . J. Kaiulėnas ir P. M a­ šalaitis.

Petras Mašalaitis

Vieitininkijos valdybon išrinkti: pirm . A. J. Kaulėnas, vicepirm . O. Kairiūkštienė, sekr. P. Adom aitis, kasim. K . Jonelynas, kultūros reikalų vadovu V. Mam aitis, or­ ganizacinio skyriaus vadovu J. A lkis, na­ riu S. Blotnys, garbės gynėju P. M ašalai­ tis, garbės teism an A . Dičpetris, K . D evei­ kis, R. Pauliukonis, revizijos kom isijon J. Galbuogis, P. Šablinskas, D. Damauskas. A ntrasis suvažiavim as posėdžiavo 1957. II. 2-3. Vietinim kija tuomet išgyveno B ri­ tan ijoje savo žyd ėjim o metą, ir suvažia­ vim e gyvas diskusijas vedusieji 21 atsto­ vas kalb ėjo 178 narių vardu! Š įkart p ir­ m ininkavo P. Mašalaitis, k iti prezidiumo nariai: O. K airiū kštien ė ir K . D eveikis, sekretoriai: P . A dom aitis ir J. Galbuogis. Vietininkijos valdybon šįkart išrinkti: pirm. A. J. Kaiulėnas, vicepirm . O. K a i­ riūkštienė, sekr. P. Adom aitis, kasin. V. Mamaitis, organizacinio skyriaus vadovu P. Mašalaitis, kultūros reikalų vadovu J. Alkis, spaud'os ir inform acijos skyriaus vadovu B. Ziinkus, garbės gyn ėju K . De­ veikis, garbės teisman J. Galbuogis, O. M am aitienė ir A. Demenis, revizijos kom isijon R. Pauliukonis, O. A dom avičien ė ir J. Juška. 1958. V II. 26-27 suvažiavim as b u vo ne­ paprastas — jis sušauktas, k ai vietininkijois pirm. A . J. Kaulėnas ruošėsi em igruo­ ti į JAV. Tam suvažiavim ui pirm ininkavo O. Kairiūkštienė, sekretoriavo K . Jonely­ nas. Jame A . J. Kaulėnas išrinktas vietininkijos garbės nariu. Naujiai (i|širS|niktodS' Svafljdylba šitaip pasi­ skirstė pareigom is: pirm. P. Mašalaitis, vicepirm . V. Mam aitis, sekr. K . Jonelynas, kasin. A . Demenis, organizacinio skyriaus vadovu V. šernius, kultūros reikalų vado­ vu A . Niamajuška, spaudos ir inform aci-

91

jos vadovu J. A lk is, garbės gynėja O. Kairiūkštienė, garbės teismam išrinkti P. Sarapinas, B. Paliu lis ir B. Zinkus, re v izi­ jos komisijon: K. D eveikis, R. Pauliukonis ir A . Pupelis. K e tv irta ja m (1963. V II. 6) suvažiavim ui pirm ininkavo K . D eveikis, sekr. H. Gasperas. N au jai išrinktoji valdyba: pirm . P. Mašalaitis, vieepirm . H. Gasperas, sekr. A. Demenis, kasiu. S. Blotnys, nariu S. Padvis, revizijo s kom isija: K . Deveikis, J. Eedulskis ir J. Baublys. Suvažiavim e d a ly va vo daug svečių. P o suvažiavim o Nottingham o skyrius suruo­ šė koncertą, kuris sutraukė pilnutėlę Lon­ dono lietuvių klubo salę žiūrovų. „Tėvų Žemė“. Pradėdam a veiklą, vietininlkija g a lv o jo leisti neperiodinį laikraištį. Tam reikalu i įsigyta rotatorius ir rašo­ m oji mašinėlė, ir 1955 m. gegužės mėn. pa­ sirodė pirm asis „T ėvų Žem ės“ numeris. Iš pradžių jos tiražas buvo 150, bet il­ gainiui jis pakilo ik i 300 egz. P er metus buvo išleidžiam a nuo 8 iki 16 numerių po 18-20 puslapių didelio rotatorinio formato. „T ė v ų Žemės“ pirmasis redaktorius bu­ vo A . J. Kaulėnas. Nuo 1958 m. pradžios redagavo K . Jonelynas, nuo 1959 m. pra­ džios P. Mašalaitis. Spausdinimo darbą at­ likdavo V. Mamaitis. Sumažėjus darbo jėgų, 1960 m. „T ėvų Žem ė“ jau nebepasirodė — pasitenkinama Chicagoje leidžiam ąja „L a isvą ja Lietu ­ v a “ , kurios nemaža prenumeratorių yra B ritanijoje. Skyriai ir jų veikla, šiuo metu Britani­ jo je yra 3 L A S skyriai. Londono skyrių įsteigti buvo pirmasis vietin in kijos organizacinio kom iteto žings­ nis. Įsteigtas jis buvo 1954 m., ir pirmojon jo valdybon įėjo: pirm. P. Adom aitis,

92

sekr. S. Kaulėnienė, kultūros reikalų va­ dovu V. Mamaitis, kasin. A. M ineikis, ko­ respondentu S. Blotnys, revizijos komisijon: O. Kaifriūkštienė, S. Žem aitaitis ir L. Mačionienė. P. Adom aitis pirm ininkavo skyriui iki 1958 m., po to porą metų A. Namajuška, o po jo S. Blotnys. Skyriaus valdybos sek­ retorium ¡beveik ivlisą laliiką išbuvo A. De­ menis. Valdybose, be jų, dar yra dirbę: J. Baublys, V. Šėm ius, J. Gineikis, L. M a­ čionienė. P ask u tin ioji valdyba: pirm. S.

A. J. Kaulėnas ir P. Mašalaitis Lietuvių Sodyboje lEdotnys, sekr. A. Demenis, kasin. J. Vikanis. Išaugęs geriausiu metu ik i 52 narių ir dirbdamas kultūrinį darbą, skyrius 1955 m. buvo suorganizavęs visuom eninio d ar­ bo kursus, norėdamas padėti nariams įsi­ gyti daugiau patyrim o. Kursuose dėstė A. J. Kaulėnas, P . M ašalaitis ir V. M am aitis. K artu siu Londono „V a id ila “ ruošė tauti­ nių Išvenčių ir kitokius minėjimus, kaukių

balius ir vaidinimus, su kuriais išvykdavo ir į kitas lietu vių kolonijas. Buvo pasta­ tyta „Vargšas Tadas“ , „M aharadža“ , „¡Bu­ halterijos k laida“ , „L aisvės k eliais“ , „ P i­ n igėlia i“ ir „K y la vėtra ūkanose“ . K a i kurie tų veikalų pastatyti su „V aid ilos“ pagalba, o „K y la vėtra ūkanose“ su šv. Onos draugijos talka. Pirm uosius tris re­ žisavo A . J. Kaulėnas, o kitus P. M ašalai­ tis, padedant V. Zdanavičiui. Vaidinę tuo­ se veikaluose yra: S. Kaulėnienė, S. B lot­ nys, A . Demenis, J. Baublys, B Jasinskie­ nė, P. Mašalaitis, V. M ilvydas, A. Nam a­ juška, E. Šimelis, D. Dulskytė, P. Senku­ vienė, V. Puidokienė, V. Šalčiūnas, H. P et­ rauskas, R. A lkienė, J. Alkis, A . A dom ai­ tienė. M. M ineikienė, A. M ineikis, L . Apa­ navičius, J. Černis, A. Kusta, B. Namajuškienė, M. Kaulėnas. Londono skyrius buvo smarkiai palies­ tas em igracijos bangų — vien į J A V jis yra išleidęs apie 20 savo narių. Tačiau ir tomis jėgom is, kurias turi, 1967. IV. 29 yra suorganizavęs vakarą-koncertą, kurio program oje dainavo solistė V. Gasperienė ir J. Č em io vedam as oktetas, o B. Čiudiškis skaitė savo satyrą „Čičinskas“ . 1968. X I. 23 skyriaus suorganizuotame kariuo­ menės šventės m inėjim e nottingham iškiai atliko program ą, kurią pravedė E. Vaino­ rienė: šoko J. Vainoriūtės vadovaujam a 10 m ergaičių ir 2 berniukų grupė tauti­ nius šokius, pati J. V ainoriūtė — baleto ištrauką, dainavo J. ir N. Vainoriūtės, kanklėm is skambino E. Vainorienė, dekla­ m avo P. Viržinitas, A . D riaunevičius ir N. Vainoriūtė. T ą dieną buvo lietuvių bažny­ čioje šventinam a žuvusiems Lietu vos ka­ rdams pagerbti įta isytoji lenta, tai m in ėji­ me V . Zdanavičius perskaitė tam įvyk iu i skirtąjį ¡aktą. Paskaitą skaitė T. V idugiris.

Kariuom enės m inėjim e 1969. X I. 22 dai­ navo V . G albuogytė ir V . Gasperienė, ba­ letą šoko J. Vainoriūtė. 1973. V I. 30 L A S skyrius su klubu suruošė trėm im ų minė­ jim ą, įkuriame program ą atliko E. Vaino­ rienė (skam bino kanklėm is), O. Lisiūtė, N. Vainoriūtė, I. Bendikaitė ir J. Č em io vedamas choras. 1954 m. pabaigoje įsisteigusio N ottin g­ hamo skyriaus pirm oj on valdybon išrink­ ti: pirm. J. Galbuogis, sekr. M. Janulis, ¡kasin. R. Pauliukonis, organizaciniu sky­ riaus vadovu S. Padveseckas, kultūros v a ­ dovu J. Vėjelis. Išaugęs iki 80 narių, 1957 m. skyrius su­ skyla ir po to susidaro naujas su tokia valdyba: pirm . R. Pauliukonis, sekr. V. Aleknavičius, kasin. B. Paliulis, ūkio rei­ kalų vadovas S. Padveseckas. R. Pau liu ­ konis vad ovavo skyriui iki 1962 m., o po to pirm ininko pareigas perėm ė O. P etra ­ vičius. Valdybose įvairias pareigas yra ėję: E. Vainorienė, V. Gasperienė, kurios ir meninius parengimus ruošiant daug pa­ sidarbavo, O. Bacevičienė, J. Juiška, A . Zaveckas, J. Bedulskis, K . Deveikis. Notitinghamo skyrius taip pat buvo išvystęs plačią kultūrinę veiklą, bet p o Ski­ lim o ta veikla sumenkėjo. Tačiau po kele­ to metų skyrius ir v ė l atsigavo ir jo veik ­ la pagyvėjo. Skyrius turi savo klubą, kuriuo naudo­ jasi ne tik susirinkimams, bet ir pasitari­ mams ir šiaip pasižmonėjimams. Skyriaus valdybą sudaro: pirm. O. P e t­ ravičius, vicepirm . J. Gintila, sekr. V. Aleknavičius, kasin. S. Janavičius, kultū­ ros reikalų vadovas H. Gasperas. D erbio skyrius dėl m ažo narių skai­ čiaus didesnės veiklos negali išvystyti. Jo pirmininkas nuo pat pradžios yra P. Sara­

pinas, k iti valdybos nariai: B. Liutkus ir J. Sadula. L A S Britanijos vietin in k ija yra rėmusi aukomis Vasario 16 gim naziją V o k ietijo ­ je, ¡Britanijos lietuvius skautus, L N B spaustuvę.

A T E IT IN IN K A I

anglų kalba, o kun. A . Kazlauskas įkalbėjo apie bėgamuosius reikalus. N um atytoji m aldininkiškoji kelionė (1961. IX . 24) i Aylestfordo M arijos šven­ tovę buvo įvykdyta. Ten suorganizuota akadem ija, kurios metu R. Sealey papasa­ kojo apie A ylesio rd o karm elitų steigėją Tom ą Valdenietį, V. Anelauskas — apie Šiluvą, o P. Bulaitis, J. Jurkonienė, S. Kasparas, R. Sealey, V. Anelauskas ir kun. dr. S. M atulis deklam avo poeziją.

Steigiam asis susirinkimas sušauktas Tų m etų žiem ą (1961. X II. 3) vėl buvo 1961 m. Sekminių sąskrydžio metu Lietu ­ sukviestas susirinkimas, kuriam e pam inė­ vių Sodyboje. P irm ojon valdybon išrinkti: ta ateitininkų ideologo S. Šalkauskio m ir­ D. Lūžaitė, S. Kasparas, D. Sadūnaitėties 20 m. sukaktis. Pirm . S. Kasparas su­ Sealey, P. Nenortienė, R. Sealey, revizijos pažindino su pusmečio veiklos bruožais. komisijom: B. Valterienė, J. Jurkonds, V. Iš m agnetofono juostos išklausyta ateiti­ Jokūbaitis. Kun. dr. S. M atulis susirinku­ ninkų federacijos vado S. Sužiedėlio k al­ siems išryškino ateitininkų principus ir ba ir buvusio vado prof. K . Pakšto žodis. pareigas; jis pakviestas organizacijos R. Sealey skaitė pranešimą „G intaras pas dvasios vadu. senovės graikus ir romėnus“ . J. Jurkonie1961. V II. 11 valdyba šitaip pasiskirstė nė pasidalijo su klausytojais kalėdinėm is pareigom is: pirm. S. Kasparas, vicepirm . mintimis. Padeklam uota V. Šlaito, J. Guir jaunučių globėja P. Nenortienė, sekr. tos ir L. Švalkaus eilėraščių. R. Sealey, kasin. D. Sadūnaiitė-Sealey, na­ 1962 m. susirinkimas sušauktas Sekm i­ rė — D. Lūžaitė. Vyriausiasis ateitininkų nių sąskrydžio proga Lietu vių Sodyboje federacijos dvasios vadas kun. dr. S. M a ­ (pirm ininkavo S. Kasparas, sekretoriavo tulį patvirtino dvasios vadu. Tam e posė­ D. L ū ža itė). S. Kasparas pateikė m etinę d y je nutarta rugsėjo 24 d. suorganizuoti apyskaitą, iš kurios paaiškėjo, kad, be tų maldininkišką kelionę į Aylesfordą. atžym ėtųjų renginių, ateitininkai 1961. X. 1961. IX . 17 ateitininkai turėjo Londo­ 29 suruošė Londone Kristaus Karaliaus ne susirinkimą. A tid a rė jį pirm. S. Kaspa­ šventę dr anglų katalikuose skleidė Sibi­ rais, pirm ininkavo jam V. Jokūbaitis, sek­ ro lietuvaičių parašytąją m aldaknygę retoriavo J. Jurkonis. Susirinkime prane­ „M a rija , gelbėk mus“ . Kun. dr. F. Gurecšimus darė: V. Anelauskas apie Studijų kas darė pranešimą apie Am erikos lietu­ savaitę V ok ietijoje, R. Sealey — apie višk ą jį jaunimą, R. Urmonas iš A u strali­ skautų stovyklą, kun. dr. S. Matulis — jos — apie A u stralijos jaunimą, V. Ane­ apie ateitininkus praeityje ir jų uždavi­ lauskas — apie A n g lijo s katalikų mokslus nius. Po to J. Jurkonienė ir V. Anelauskas einantį jaunimą. skaitė D. Sadūnaitės-Sealey poeziją, R. Drauge su Londono lietuviu choru ateiK inka — J. A isčio ir P. Vaičaičio poeziją

93

K ie k kada surinkta aukų, negauta duo­ yra iš 1948. I I I . 19: tada buvo paskelbta, -tininkai 1962. V I. 23 suruošė M aironio m i­ menų. Tačiau k ai D B LB revizijos kom isi­ kad jam aukojo D B L S Elm bridge skyrius nėjim ą. ja 1954. X . 25 tikrino Tautos Fondo atsto­ 1962. X II. 2 susirinkim e R. Sealey k al­ £39.10.0, Londono — £20.0.0, Ash W ingvybės sąskaitą, tai jo je rado £535.8.2. harno — £5.1.0, Sleafotrdo — £9.0.0 ir Silsb ėjo apie Am erikos gyvenim ą, kum. J. ,BuTais 1954 m. D B LS už pasiskolintus £300 deno — £4.13.7. P o to aukotojų sąrašai dzeika — apie laisvosios Lietu vos ir A m e­ išdavė V lik u i L N B akcijų. Tuom et D E LS nuolat būdavo spausdinami laikraštyje. rikos lietuvius ateitininkus, R. K in k a pa­ naudojusis apie £1000 Tautos Fondui su­ Susitarusi su Tautos Fondo valdytoju skaitė D. Sadūnaitės-Sealey eilėraščių, S. rinktų pinigų (atstovybė 1956. IV . 6 raštu Stp. K airiu , D B L S centro valdyba 1951. Kasparas — V. Šlaito (iš -naujausio rin k i­ aiškinosi, k iek yra vilties atgauti £814.12. II. 14 sudarė tokios sudėties Tautos Fon­ n io „B e gim to m edžio“ ). 4, kuriuos D B LS skolinga Tautos Fondo do atstovybę: pirm . J. Vilčinskas, vice1963 m. Sekminėse S. Kasparas p rave­ atstovybei). pirm . P. Bulaitis, kasin. F. Senkus. Vieton dė Lietu vių Sodyboje sušauktąjį susirin­ išvykusio F. Senkaus 1952 m. paskirtas V. 1953 m. V likas per D B L S buvo paskyręs kimą. D vasios vadas kum. J. Budzeika ja ­ iš Tautos Fondui surinktųjų sumų £100 Turūta, o vieton jo 1954. II. 11 J. Petrum e k alb ėjo apie šv. Dvasios veikm ę kata­ šaitis. 1954. X II. 8 posėdžiavo jau praplės­ vaikų stovykloms. lik o ¡gyvenime, m jr. J. M. Liūdžius papa­ ta atstovybė: tada ją sudarė pirm. J. V il­ sakojo įspūdžių iš A zijos, R. S ealey Skaitė činskas ir nariai P. Bulaitis, J. Petrušaisavo kūrinį „Sala“ ir po eilėraštį D. Satis, O. K airiūkštienė, K . ¡Makūnas ir S. N e­ BR IT Ų L IE T U V IŲ T A R Y B A dūmaitės-Sealey ir Č. V. Obcansko. 1963. nortas. A tstovyb ė tuomet turėjusi 24 tal­ V II. 21 suruoštas atsisveikinim as su į kininkus, kurie iš aukotojų surinkdavo ir Britanijos pilietyb ę tu rin tieji lietu viai J A V išvažiuojančiais R. ir D. Sealey. 1961 m. ryžosi J A V veikiančios A L T o s pa­ 1964. IX . 27 ateitininkai kartu su L o n ­ atsiųsdavo pinigus. P e r 1954 m . surinkta 375 svarai, tarp jų 150 sv. per ¡kun. J. G u­ vyzdžiu steigti lEMtanijos L ietu vių T a ry ­ dono m oterų šv. Onos d rau gija suorgani­ tauską gauta iš Škotijos lietuvių. Atsto­ bą ir bendrai veik la i sujungti lietu viu s b ri­ zavo išvyką į Aylesfofcdo šventovę. Tem vyb ė vėliau papildyta kum. P. Daukniu. kum. dr. S. M atulis pravedė akademiją. tų piliečius. 1963. IX . 18 patvirtin ta P L B DBiLB su­ Galvota, kad reikia daryti visiką, jo g šio darytoji tokios sudėties atstovybė: pirm . krašto vyriausybė ir visuomenė tinkamai J. Vilčinskas, sekr. Z. Juras, kasin. S. TA U T O S F O N D O ATST O V Y B Ė suprastų lietu vių reikalus ir juos gintų. Kasparas, nariai — P. Senkuvienė ir kun. Didžiausios įtakos ¡tokiu atveju gali turė­ J. Gutauskas. 1964. III. 18 atstovybę suda­ Ils pradžių lėšų telkim u Tautos Fondui ti piliečiai, su kuriais Skaitosi vyriausybė rė: pirm . P. Mašalaitis, sekr. Z. Juras, k a­ B rita n ijo je rūpinosi D B L S centro vald y­ ir parlamentas. sin. S. Kasparas, n ariai — P . Senkuvienė, ba. Tam reikalui vadovau ti 1948 m. ji pa­ Susidarė ¡apie 20 iniciatorių, kurie p ri­ kun. J. Gutauskas ir J. Vilčinskas. skyrė P. M ašalaitį ir ¡senosios išeivijos at­ ėmė deklaraciją ir laikinuosius įstatus. 1971. I. 7 D B L S centro valdybos posėdy­ stovą A . Rudzevičių. B e kita ko, jie Tau ­ Tas steigiam asis susirinkimas buvo su­ je sudaryta ir pasiūlyta V lik u i įtvirtinti tos Fondo žiniom tada perėm ė senosios iš­ šauktas 1961. IX . 24. tokia atstovybė: P. Mašalaitis, inž. J. V il­ e iv ijo s panašiems reikalam s surinktuo­ T aryba savo d eklaracijoje sakėsi sie­ činskas, Z. Juras, K . Savonis ir inž. A. sius £200. kianti jungti visus senosios ir naujosios Gasiūnas. 1971. IX . 14 išspausdintoje ži­ K a i P. M ašalaitis pasitraukė, D E LS išeivijos demokratinių pažiūrų lietuvių n ioje nurodoma tokia atstovybės sudėtis: centro valdyba jo vieton buvo ¡paskyrusi kilm ės britų piliečius ir įva iria is su B ri­ pirm . inž. A . Gasiūnas, vicepirm . P. M a­ kun. A . Kazlauską. Atstovu Š k otijoje bu­ tanijos interesais suderinamais būdais ir šalaitis, kasin. imž. J. Vilčinskas, sekr. J. vo kun. J. Gutauskas. priemonėmis Lietuvos nepriklausomybės Lūža, narys — Z. Juras, atstovas Škotijai Pirm osios viešumą pasiekusios žinios atstatymo. Y patingą dėmesį kreipsianti į — K . Savonis. apie Tautos Fondo veik lą D. B ritan ijoje

94

B ritan ijoje užaugusį lietu vių jaunimą, ■kad jis neati,toltų niuo lietuvių. T aryba leido anglų kalba šio krašto spaudai ir visuomenei skirtą biuletenį. 1964 m. ji išleido anglų įkalba S ibiro litetuvaičių m aldaknygę „M a rija , gelbėk mus“ su arkiv. J. Heenan pratarm e ir ant laiškų vokų klijuojam us ženklelius įsu įra­ šu „Christraas is banned in Lithu ania“ .

D A R B IN IN K Ų B A L S A S ■Lietuvių profesinių ¡sąjungų egzilėje grupė Londone leido inž. J. Vilčinsko re­ daguojamą „Darbininkų Balsą“ . Jis 1956 m. liepos mėn. pradėtas leisti kas mėnesį, spausdintais rotatorium ik i 1958 m. pradžios, paskui „N id os“ spaustu­ vėje, į pabaigą ėjo ¡kas du mėnesiai. L ig i 1967 m. pabaigos išėjo 73 numeriai. Nuo įsteigim o dienos (1954. I. 20) L ie ­ tuvių profsąjungų grupė priklausė Rytų Europos profsąjungų centrui, Ikurio 'būsti­ nė buvo Paryžiu je. Lietu vių atstovai nuo­ lat dalyvaudavo Centro konferencijose, kurios būdavo ruošiamos Europos sostinė­ se.

IŠK ILIE JI S P O R T IN IN K A I Be grupinių lietuviškų vienetų, kurių veilkla atžym ėta atitinkamų kolonijų ap­ rašymuose, yra reilšikęsi dar atslkiri spor­ tininkai. Iš įtofcių pažymėtinas stalo teniso žaidė­ jas Antanas Remeikis, kuris 1948. II. 3 žaidė Gloucesiterio m iesto rinktinėje prieš Cardiffo rinktinę, o šios pastarosios sudė­ tyje buvo ir V aliios tarptautinis meisteris

Sweetland, tais m etais dalyvavęs L iu k ­ semburge, M iddlesex ir Londone suruoš­ tose pasaulinėse stalo teniso pirm enybė­ se. Sweetlando ir R em eikio susitikimas buvusi įdomi ¡kova. N ors Rem eikis ir pra­ laim ėjo, bet „T a b le Tennis“ apie jį rašė: „N a u ji veidai stalo tenise. D. P. lietuvis, atvykęs darbams į A n g liją “ . 1948. V. 7, ryšium su G loucesterio mies­ to ir apylinkių sitalo teniso tarpklulbinėm is pirmenybėmis, kuriose dalyvavo 22 klubai, buvo rašoma, kad A . Remeikis, priklausąs Blrookworth Ind. hostelio ko­ mandai, per 4 mėnesius sužaidė 17 rung­ tynių ir visas laim ėjo, nugalėdamas, tarp ikiitų, to miesto m eisterius ir miesto rink­ tinės žaidėjus. T ais pat 1948 m. buvo rašoma apie du iškilius boksininkus. V ienas jų, J. Žemaitis, prieš ¡karą buvo išsikovojęs plunksnos svorio m eisterio ti­ tulą. Pradėjęs v ė l pastoviai treniruotis ir susilaulkęs pasisekimo, 1948. V. 24-26 su Londono RJepton bokso ¡klubu buvo išva­ žiavęs į Olandiją ir tu rėjo dvejas rungty­ nes su to krašto plunksnos svorio m eiste­ riu W oorwinde. A b ejas nežym ia persvara pralaim ėjo, bet tuomet jau buvo num aty­ ta, kad W oorw inde atstovaus O landijai olim piadoje! 1948. X II. 7 jis 'boksavosi su anglais ir laim ėjo sidabrinę taurę. 1949 m. pabaigoje tas plunksnos svorio boksi­ ninkas 4 talšlkais la im ėjo prieš anglą Hintoną ir buvo perkeltas į aukštąją D. B ri­ tanijos lygą. 1948. V I. 18 Londone, Dagenhame, jis rungėsi su A n glijos lengvo svorio m eiste­ riu G. M orrisonu, ir varžybas baigėsi be­ veik lygiom is. Antrasis — Jonas Morkus, gim ęs ir au­ gęs B ritan ijoje, neblogai kalbąs lietuviš-

ikai ir visur prisistatąs lietuviu. K a i 1948 m. gegužės mėn. pabaigoje buvo pravestas turnyras oliimpiadmei boksininkų ¡koman­ dai sudaryti, fin a le jis ¡kovojo su sunkaus svorio boksininku; K . Gardneriu ir nežy­ miu taškų skaičium pralaim ėjo. O lim piadinei komandai numatytas atsarginiu. 1950 m. bu vo rašoma apie B ritan ijos lietuvių stalo teniso m eisterį B. Vilūną, kuris nuo 16 savo amžiaus metų U tenoje pradėjo garsėti kaip futbolininkas ir teni­ sininkas. V o k ie tijo je d a lyva vo stalo teni­ so pirmenybėse ir p ralaim ėjo V. Fiščikui, nuo 1947 m. W olverham ptone, ir anglų buvo priim tas žaisti. T arp tų iškilių jų m inėtinas ir V. Fidleris, kuris, anuomet dar studentas, 1952. IX . 9 g rįžo į N ottingbam ą iš antrosios sa­ vo kelionės po Europą — d viračiu jis ap­ k eliavo Prancūziųą, ¡Liuksemburgą, V ok ie­ tiją ir Š veicariją ir tuo atlikęs apie 10.000 kilom etrų žygį. D eja, nėra išlikusių duo­ menų apie jo p irm ąją kelionę. K a i 1953. V II. 25-VIiI. 8 Cheltenhame buvo suruoštas šachmatų festivalis, ku­ riam e dalyvavo 15 tautybių 204 šachmati­ ninkai, tarp pasaulio garsenybių žaidė taip pat P . Mončiunskas iš B radfordo ir S. Ramanauskas iš ¡Halifiaxo. T a rp kitų kraštų vėliavų ikafoorjo festivalio proga ir Lietuvos /trispalvė.

JA U N IM A S SU A U K ŠT U O JU M O K S LU D. Britanijos lietuvių bendruomenė ne­ didelė, iš dalies, tulr (būt, ir d ėl to aukštuo­ sius mokslus einančio jaunim o negausu. Tačiau dar 1954. V I. 2uddersfieldo lietu via i jų vaikų ¡mokyti. V. Ig ­ nai tis dar turėjo 15 mokinių, su ja is d ir­ bo, bet pagaliau m okinių lik o tik 8, ir 1967 m. m okykla uždaryta. P o įto mažuosius bandė suburtus palai­ kyti J. Traškienė — skautuose suorgani­ zavo jų tautinių šokių grupę. Bet ir tas vienetas išsisklaidė.

V A IK Ų ŠVENTĖS Vaikų šventes — kalėdines eglutes ruošti nuo 1949 m. p rad ėjo bažnytinis komitetas. V ėliau ja m į talką pasirūpindavo ateiti k iti sambūriai. A p ie k a i kurias tų švenčių yra išlikę duomenų. A p ie 50 vaikų buvo susirinkę į 1952. X II. 27 suruoštąją eglutę. Suvaidinta „K alėd ų naktį“ , V. Ign aitis ė jo K alėdų senelio pareigas, J. Juškai skambinant giedota ir dainuota, taip pait deklamuota. P r ie renginio p risidėjo skautai. Gausus vaiikų būrys buvo susirinkęs į 1955. I. 9 eglutę (72 va ik a i). Program ą pravedė skautų rajono vadeivos J. ir R. Bružinskai. Dainose, šokiuose ir dekliar m acijose dalyvavo A . Sinkevičiūtė, Ir. ir V. Polikauskaitės, R. Dičpetrytė, Jurevi­ čiūtė, A . Balsys, J. Padegim as ir kt. Se­

nelio vaidm uo tąkart atiteko J. V aran avi­ čiui. Į 1957. X II. 28 eglutę susirinko apie 100 vaikų. Senelio pareigas ė jo A. Balsys. Program ą atliko J. Juškos vedamas mo­ kinių choras .ir (X Pdledkienės (tautinių šokių grupė. 1958. X II. 27 eglutėje buvo suregistruota 110 vaiikų iš B radfordo ir apylinkių (17 iš jų n eatvyko). Ruošė m o­ kyklos tėvų ¡komitetas. K alėdų senelis — A. Balsys. G iedojo ir dainavo m okiniai, deklam avo V. PoMkausIkaitė, J. Balsytė ir kt. Įdom i naujiena 1961 m. p radžioje su­ ruoštoje eglutės šventėje — įprastuosius Kalėdų senelius šįkart pakeičia bobutė (J. Traškienė). M okyklos tėvų kom iteto 1962. I. 6 suruoštoje eglutės šven tėje pro­ gramą pravedė O. Peleckienė — pasirodė su ¡savo sugebėjim ais jos mokami Huiddersfieldo lietu vių va ik a i ir bradfordiškiai O. E lvikytė ir A . Kazalkailtiis. 1968. X II. 28 vaikų šventę ruošė „Atžalynais“ . J. Traškienės talkinamas, jis šoko tautinius šokius, A. Silnickas g ro jo dūdele, D. Ru­ sinąs akordeonu, o K alėdų seneliu pabu­ vo A. Burba. Vaikų ¡šventėmis reikia laik yti ir kai kuriais m etais ruoštuosius motinos ¡minė­ jimus. Vėlesniais m etais juos ir organi­ zuodavo mokykla. 1958. V. 4 m otinos ¡mi­ nėjim e A. Balsys .paskaitė .pasaką, pakal­ b ėjo J. Varanavičius, vaik ai dainavo ir deklam avo (k aip deklam atoriai prisistatė J. Balsytė, I. Kasparavičiūtė, D. Traškaitė, L. ir A . Kazalkaitytės, N. ir R. Vanamavičiūtės, I. Anužytė, V. Polikauslkaitė, I. Taičelauslkaitiė, A. M edelytė, D. Juškaitė, A . Balsys, F. Šilingas, J. E lvikis ir R. K u ­ liamas), program ą tvarkė vyresn ieji m o­ kiniai — R. D ičpetrytė ir A . Elvikis, ¡solo dainavo J. Kasparavičius, tautiniai šokiai

129

— O. Paleckienės paruoštų mokinių. 1959. V. 3 motinos m inėjim ą suruošė mokykla, o skautai padėjo, šįkart m inėta su J. Trašikianės paskaita, dainavo J. Juškos vedam as m okinių chorelis, šoko O. Peleckienės šokėjos, skam bino V. Polikausk ai­ te, o deklam avo v ė l visas didėlis būrys: A. Balsys, V. Vitėnaitė, E. Liktorius, L. Traška, J. Balsytė, I. Kasparavičiūtė, V. Juška, D. Juškaitė, Traškaitė, V. Galbuogyitė, A. Medelytė, Molis, Liktoriūtė, Kaukėinaitė, Naviikauskaitė, Repečlka.

SKAUTAI J. Bružinskas ir I. Šalkauskaitė 1951 m. buvo suorganizavę Biradforde dvi ko­ respondentines skautų skiltis. Joms išau­ gus, įkurta v ieto je m išri „G eležin io v il­ k o“ draugovė su trim ¡skiltimis — „V ilk ų “ (skiltimimteas J- Šergailis, paskiflltininkis A. Jurevičius), „L ap in ų “ (sfcMt. A. Šukys, pasfcilt. S. Kazlauskas) ir „V o v e rių “ (skilt. J. Gurskytė, paskilt. R. D uobaitė). Draugovėn susibūrė 20 skautų, ir j'ai va-

Mokyklos vaikų kalėdinė eglutė Bradforde 1962 m. (viršuje mokytojai O. Paleckie­ nė ir V. Ignaitis; Kalėdų senelis — A . B alsys).

130

dovavo J. Bružinskas. 1952. V I. 28 išk il­ m in goje sueigoje, k u rioje dalyvavo rajo­ no vadai ir visuomenės, visa e ilė skautų davė įžodį. 1953. IV. 25 iškilm ingai at­ švęstas šv. Jurgis. Iš įtos m išrios draugovės 1953. V. 30 iš­ sijungė m ergaitės. Jos sudarė „Šatrijos Raganos“ draugovę siu viena skaučių ir dviem jaunesniųjų skiaučių skiltimis. Draugovei vadovavo R. Sinkevičiūtė, ad­ jutante — Z. Daržinskaitė. Draugovė su­ stiprėjo, k a i i ją įsijungė H a lifa x o skau­ tės. D ėl em igracijos keitėsi ir vadovaiujančiųjų ir pačių skautų sudėtis. 1953 m. ru­ denį „G eležin io v ilk o “ draugovės „L a p i­ nų“ skilties vadovybę perėm ė H. Dičpetris, paskilt. A. Puileikis, o „ViDkų“ — slkiit. J. Bavarskiis, paskiilt. A. šerga'lis. Išsiplė­ tusios draugovės jau sudarė vietininkiją, vadovaujam ą J. Bružinsko. 1953. X I. 1 „Š atrijos Raganos“ draugovės skautės da­ ly va vo Kristaus Karaliaus ir arkiv. J. Skvirecko m inėjim o program oje —■ dekla­ m avo, dainavo ir šoko. Viisa vietin in kiją 1953. X I. 8 suorganizavo Lietu vos Skautų sąjungos 35 m. sukakties minėjimą. Kaii „G eležin io vilk o“ draugovės stei­ gėjas ir vadovas J. Bružinskas įsitraukė į kitus darbus, 1954 m. pradžioje draugi­ ninko pareigas perėm ė A. Šukys. „Š atri­ jos Raganos“ draugovės vyresniosios skautės sudarė atskirą „Skruzdžių“ skiltį, vadovaujam ą R. Duobaitės. Dažnai daly­ vaudamos įv a irių renginių programose, tos skilties narės ypač išskirtinai pasiro­ dė 1954. V. 2 D B L S B radfordo skyr. su­ ruoštame motinos m inėjim e: R. Duobaitė, D. D ičpetrytė ir A. ir R. Sinkevičiūtės pa­ dainavo. 1954 m. rudenį A. Šukys išva žia vo k itu r

mokslo tęsti, ir ,.Geležinio vilk o“ drau­ govės vadovybę vėl perėm ė J. Bružinskas. M okytis į Ita liją išvyko „Laipinu“ įskiltininfcas H. Dičpetris. Jo pareigas perėmė A. Puleikis, o paskilit. A . Eiavarskiis. Išsi­ kėlė k itu r gyventi „Skruzdžių“ skilties vadovė R. Duobaitė, ir tos skilties skau­ tės įjungiam as į „Šatrijos Raganos“ draugovę. K a i pasitraukė D. Dičpetrytė, 1955 im. tos draugovės adjutantės parei­ gas perėm ė A . Sinkevičiūtė. K a i 1956. V I. 18 abi draugovės m inėjo savo veiklos penkmetį, tai buvo skelbia­ ma, kad jos apjungia 25 skautus ir ¡skau­ tes (geriausiu metu būta 5 skilčių su 35 nariais). M inėjim e suvaidinta „K atriu tės sapnas“ , sušokta 3 tautiniai šokiai, dai­ nuota, deklamuota ir skambinta. Tuomet vadovavo Juozas Bružinskais ir Riima Sinkevičiūtė-iBružinsIkienė. Skautų veik la i nemaža kliūtis buvo pa­ talpos neturėjim as. K a i 1957 m. nuper­ kam i klubui namai, ta 'kliūtis atkrinta. Nors em igracija ir mažino skautų eiles, bet 1958 m. B radforde dar buvo ¡trys draugovės: be tų esamųjų, suorganizuo­ jam a dar jaiun. skaučių „Danutės“ drau­ govė. K a i 1958. X I. 15 ¡minima 40 m. nuo skauitybės pradžios L ietu vo je ir 7 m. skautų veiklos B radiorde, kaip ir visais iškilm ingais atvejais, suvažiavo rajono vadai: K. Vaitkevičius, J. A lkis, D. ir V. Fidleriai, pasižym ėjusiem s (V . Galbuogytei, I. Tačelauskai'tei ir V. Garbonlkui) K. V aitkevičius įteikė dovanų p o knygą. P a ­ skaita buvo K . Vaitkevičiaus, rodytais fil­ mas iš gkautų įkū rėjo lordo Baden-Pow ellio kelionės ¡po L ietu vą ir lankymosi Palangoje. Deklam avo D. Juškaitė, dai­ navo T. Buroko komponuotą kūrinį V. Galbuogytė, šokta tautinių šokių.

1959 m. sudaromas skautų vyčių būre­ lis. Tais metais į skautus įstojo net 23 jaunuoliai. 1959. IX . 23 visos trys drau­ govės sudarė „T ėvyn ės“ tuntą. Tuntininku paskirtas J. Bružinskas, draugovėms vadovavo V. 'Garbanfcus, R. Btružinskienė ir J. Traškienė. „G eležin io vilk o “ drau­ govės draugininko pavaduotoju paskirtas Huddersiielde gyvenąs A . Gerdžiūnas. P ats tuntais sudarė tokią savo vadiją: d va­ sios vadais kura. J. Kuzm ickis, skaučių skyriaus ved ėja R. Bružinskienė, adljutantė J. Traškienė, ikasin. J. Garbonkus, ūkio vedėjas A . Gerdžiūnas. 1959 m. šv. Jurgio šventėje paskaita buvo K. V aitk e­ vičiaus, jaunimas šoko tautinius šokius, solo dainavo V. Galbuogytė, o V. Garbon­ kus ir L. Murauskas su viešniom is iš Mamchesterio — I. Šneliūte ir E. Vencku­

te — buvo sudarę kvartetą, vilk iu k ai sta­ tė piramidę, A . Balsys ir D. Juškaitė de­ klamavo. 1959, 1960 ir 1961 m. B radfordo lietu­ v ia i ¡skautei su tautiniais šokiais pasirodė tame m ieste Jungtinių Tautų organizaci­ jos ruotštuose koncertuose, 1960. I. 24 Lon ­ done A lb ert H a li ¡tarptautiniame liaudies dainų ir šokių koncerte, 196G. X. 15 Mamchesteryje tarptautinėje tautinių šokių šventėje. Žinoma, jie pasirodydavo Bradforde ruošiamuose lietu vių renginiuose, o 1960. II. 14 „G eležin io v ilk o “ draugovė suruošia nepriklausomybės m inėjim ą. Šv. Jurgio šventės proga 1960. IV . 23 — K. Vaitkevičiaus paskaita. Jis ta proga atsi­ sveikina su į J A V išvažiuojančiais R. ir J. Bružinskais. V yk sta pasikeitim ai v a ­ dovybėje: V. Garbonkus perim a „G eleži­

Bratlfordo lietuviai skautai su savo vadovais.

131

nio v ilk o “ draugovės vadovybę, J. Traškienė — „Š atrijos Raganos“ , paukštyčių „Danutės“ ¿kiltį — L. Murauskaitė, v il­ kiukų — V. GairbonbuĄ tunto tautinių šoikių grupės — A. Elvikis. A p ie tą laiką suorganizuotosios „Ž irg ų “ skilities vado­ vu bu vo paskirtas J. Padegim as, „ V il­ kų“ vad ovyb ę perėm ė A . Vaičekauskas. O anos šventės m eninėje d alyje pasirodė J. iir A . Balsiai, L. ir D. Traškos, V. Galbuogytė, R. D ičpetrytė, R. Bružinskienė ir V. Garbonkus, be to, dainavo solistas J. K as­ paravičius. Tais 1960. V I. 11 „T ėvyn ės“ tuntas m in ėjo birželio trėm im us ir atsi­ sveikino su savo buvusiais vadovais Bru­ žinskais. Tunto vadovybė perduota J. Traškienei. M in ėjim e paskaita —■ kun. J. Kuzm idkio, meninės dalies m uzikinę pusę ■tvarkė T. Burokas, o program os dalyviai buvo R. Dičpetrytė, V. Galbuogytė, D. Juškaitė, J. Elvikis, broliai Gairbonkai, A. ir J. Balsiai, V. Polikauskaitė, L. ir D. Traškos, J. ir E. Pu leikiai, V . Polikaus­ kaitė, B. Balčiūnaitė, A . Kazakaiitytė, I. Tačelauskaitė, A . ir L . Padegim aitės. Šv. Jurgio šventėje 1961. IV. 22-23 ap­ silankė vadai J. A lk is ir E i Zimbus, šven­ tę pravedė tuntininkė J. Traškienė, pa­ šoko skiautės vienos ir su skautais, dai­ navo solistė B. V^lterienė, deklam avo A. Balsys, V. Galbuogytė, J. Balsytė, A. Medelytė, V. Garbonkus ir V. Puidokaitė. 1962. V. 5 švęsta su vadais iš Londono iir Derbio, deklam avo V. Galbuogytė, A. Medelytė, L. Vrubliauskaitė, solo dainavo B. Rentelytė ir V. Galbuogytė, duetą V. G al­ buogytė ir R. Dičpetrytė. 1962. V I. 17 Skautai m inėjo išvežimus. 1962. X II. 1, k a i švęsta draugovių sukaktis, buvo ne­ maža aukštų svečių: rajono vadas B. Zinkuis, D B L S pirm. inž. J. Vilčinskas ir Ikt.

132

Suvaidinta IB. Sruogos „A itv a r o teisėjo“ ištrauka (vaid in o I. Tačelauskaitė, N. Burbaitė, V. Galbuogytė, R. Dičpetrytė, J. Puleikis, A. E lvik is), dainavo V. G al­ buogytė, baletą šoko N. Burbaitė, dar program on buvo įsijungę A. Medelyitė, A. ir G. Repečkos, J. Elvikis, O. Elvikytė, L. Gudaitė. Be kita iko, 1962. V. 5 panaikintas „T ė ­ vynės“ tuntas. „G eležin io v ilk o “ draugo­ vei tada vadovavo V. Garbonkus ir J. P u ­ teikis, „Šatrijos Raganos“ ir „Danutės“ draugovėms —■ J. Traškienė ir L. M u­ rauskaitė. Tačiau tais m etais iš 50 skau­ tų ir skaučių bebuvo likę tik 20. A tsista­ tydinus J. Traškienei, vadovais lik o V. Garbonkus ir I. Tačelauskaitė, jų pava­ duotojais V. Galbuogytė, B. Jurevičiūtė ir J. Puleikis. Paskutiniai Bradfordo skau­ tų vadovai buvo R. D ičpetrytė ir A. E lv i­ kis. Paskutinės skiltys galutinai išsi­ skirstė 1964 m. 1964 m. O. Peleckienė dar buvo suorga­ nizavusi jaunučių tautinių šokių grupę (jo je šciko L. Burbaitė, N. E'urbaitė, L. Šilingaitė, L. Gudaitė, Vitkauskaitė, D. Traškaitė, Adom aitytė ir J. B urbaitė). 1963 m. B radforde ku rį laiką veikė Traškienės vadovaujam as vyr. Skaučių kandidačių būrelis „Liepsnelės“ .

C H O R AI IR K IT I D A IN IN IN K Ų S A M B Ū R IA I K artu su pirm aisiais iš V okietijos atsi­ kėlusiais lietuviais atvažiavęs, muzikas S. G ailevičius nesuspėjo ką nors (pasto­ vesnio suorganizuoti prieš emigruodamas į užjūrius. Pirm aisiais metais labiausiai m uzikinėje srityje reiškėsi J. Juška. 1948

m. jis jau vargonavo bažnyčioje lietu viš­ kų pamaldų metu, pradėjo rodytis ir įv a i­ riuose minėjimuose. Vėliau suorganizuo­ jamas bažnytinis choras, kuriam vado­ vauja V. Čižikas. 1951 m. chorui im a va­ dovauti T. Burokas. M ažėjant lietuvių, choras įširsta, pasi­ tenkinama m ažesniais vienetais. J. Juška 1956 m. dar suorganizuoja bažnytinį cho­ rą, bet ir tas pastoviai neišsilaiko. Iš tų mažesnių vienetų, štai, 1952. IX . 20 M aironio m inėjim e dainuoja J. Juškos vadovaujam as m oterų 'kvintetas: O. Josiukienė, V . Juškienė, O. Peleckienė, B. Pivoriū nienė ir J. Šukytė. O. Josiukienė ir J. Šukytė tąkart dainavo ir duetu. 1952. X . 26 K ristaus K araliau s šventėje tos pačios vėl dainuoja duetu. 1953 m. Kristaus K araliau s šventėje duetu daina­ vo Ž. ir R. Duobaitės. M inint 1954. IX . 18 spaudos laisvės su­ kaktį, pasirodo program oje J. Juškos va­ dovaujam as vyrų kvintetas: T. Eurofcas, J. Bružinskas, S. Kuliavas, P. M atu levi­ čius ir V. Polikauskas. 1956 m. T. Burokas suorganizuoja cho­ rą, kuris pasivadina „A tžalyn u “ (tą v a r­ dą lig i tol naudojo vaidybos studija). Tiesa, 1956. V. 12 T. Buroko paruoštoje šiupinio program oje dainuoja moterų trio — J. Šukytė, O. Peleckienė ir A. Gaibuogienė, taip pait vyrų oktetas, o J. Bru­ žinskas ir J. Adaimonis dzinguliukus, 1956. V I. 30 kun. J. Kuam ickio -kunigys­ tės 20 m. sukakties m inėjim e vyrų okte­ tas, kuris dainuoja (tais m etais d ar ka­ riuomenės m inėjim e, paskui 1957. I. 19 m išrioje ptrogramoje, k u rioje taip pat pa­ sirodo duetas ir m oterų trio —• A. Galbuogienė, O. Peleckienė ir Tamaliūnienė. Nepriklausom ybės sukakties (minėjime

1958. II. 15 pasirodo T. Buroko m oterų sekstetas ir chorais. Tais m etais T. Buro­ ko .atžalyniečiai dainuoja Jungtinių Tau­ tų draugijos D radfordo skyriaus ¡suruoš­ tame tarptautiniam e dainų ir šokių festi­ valyje, takiam e pat fe s tiv a ly je ir 1959 m. Reikia pabrėžti, kad į „A tža ly n ą “ buvo

V. 'Galibuogytė, K . Kakrtavieius, S. K u liavas, B. K u liavien ė, J. Kasparavičius, J. K u ­ bilius, A . 1/esindkas, P . Matulevičius, O. Peledkienė, J. Peleokis, V. Polikauskas, Polikauskaitė, J. Repečika, J. Traškienė, A. Traška P. Vasis, A . Sinkevičiūtė. K a i 1960 m. ansamblis veiklą sustabdė, „A tža ly n o “ vardą sau pasiliko tautinių šokių grupė. Dainininkai ir vaid in tojai vėl susibūrė 1965 m. ir pasivadino „Sūkuriu“ . Tas naujas vienetas taip pat yra daug kon­ certavęs ne tik B radforde, bet iir kitur (Mamchesteryje, N ottingham e). „Sūku­ rys“ ir dainuodavo iir vaidindavo. Jame dirbo J. Adamonis, D. EUrolkienė, D. B ur­ bienė, N. Burbaitė, O. Peledkienė, J. Repečka, J. Traškienė, N. V irk s ir P. Vasis. „Sūkuriui“ vad ovavo T. Burokas, kuple­

tus, dialogus, montažus, sceninius vaizde­ lius rašydavo A. Dičpetiris ir A. Bučys. Program ose „Sūkurys“ dažnai dalyvau­ davo kartu su „A tža lyn o “ šokėjais. „N evystantį vain ik ą“ ir „ A r atsimeni?“ 1971 m. pastačiusioje grupėje dalyvavo A. Benetienė, J. Burbienė, E. Gerdžiūnienė, E. N avickienė, J. Traškienė, J. A d a ­ monis, T. Bugenis, S. Budrys, A. B razdei­ kis, A . Geirdžiūnas, V. Kalpokas, R. K a ­ ralius, A. Traška ir P. Vasis. Ik i 1968 im. pabaigos, k ol em igravo, k aip dirigentas ir afcomponiatoįrius reiš­ kėsi T. Burokas, nuvažiuodamas dar ir kitur pavadovauiti dainininkams (iManchesterin). Organizuojant ir pravedant programas nuo seno reiškiasi m eno va d o­ vas A. Bučys, kuris taip pat rašo scenai veikalus ir aprūpina scenininkus monta­

Muzikas Teofilius Burokas įsijungusi ir O. Paleckienės vadovaujam a tautinių šokių grupė, ir dainininkai ir šo­ k ė ja i sudarė ansamblį, kuris v ie to je iir svetur rodydavo savo meną. Su ¡koncer­ tais „A tžalyn as“ yra aplankęs Manchesterį, Bodtoną, Leigh, Stoke-om-Trentą, Nottingham ą, W olverham ptoną. Tam e „A tža ly n o “ ansamblyje] dainavo ir šoko J. Adam onis, Anužienė, D. Burokienė, D. Burbienė, A . Betnetienė, J. Bru­ žinskas, Z. Daržinskaitė, A . Galbuogietiė,

Bradfordo „Atžalyno“ mišrus

choras

su

vadovu T .Buroku

133

žais, (kupletais ir kitokia rašto medžiaga. Bradfordiškiaims lietuviam s yra įteikę pasiklausyti ir iš k itu r atvažiavusių cho­ rų iir kitokių sambūrių. 1949. III. 5 Bradfofldie dainavo Tadcasterio vyrų choras, 1951 m. m otinos dienos program ą atliko V. M am aičio vadovauj amas Londono cho­ ras. 1954. X. 30-31 suorganizuotuose lie ­ tuviškuose atlaiduose koncertinę p rogra­ mą a tlik o A . V almai tytas-Mullen vado­ vaujam as Škotijos lietuvių šv. C ecilijos choras. 1963. X. 19 pabaltiečių draugys­ tės vakare, be bradfordiškių, dainavo d ar ir M anchesterio vyrų šešetukas ir m ote­ rų ketvertukas, 1970. IX . 12 — J. Čeirnio londoniškis oktetas, 1972. IX . 23 — J. Sarafinaitės vedamais G lasgowo lietu vių choras, 1973. IX . 22 — P. D zidoliko veda­ mas Škotijos lietuvių šv. Cecilijos choras. „A tža lyn a s“ kaip dainų ir š okių an­ samblis ir vėliau vien k aip šoikių grupė, taip pait ir „Sūkurys“ ne tik k itų ren gi­ niuose atlikdavo program as, bet ir pats šį tą suruošdavo. L e n e pirmas toks ..At­ žalyno“ renginys bus buvęs 1956. V. 12 šiupinys, kurį pravedė A. E'učys ir ku rio muzikinę dalį parengė T. Burokais ir įku­ riam e Bružinskas ir A damomis dainavo kupletus ir dzinguliukus, Gipairas ir IBučys pateikė dialogą, dainavo m oterų trio ir vyrų oktetas, čigonų šokį atliko R. Bru­ žinskienės paruoštos J. Polikauskiaitė ir A. Sinkevičiūtė. 1957. I. 19 v ė l „A tža lyn o “ vakaras latvių salėje — dainavo atžalyniečių būrelis, J. K asparavičius, moterų trio, deklam avo L. M olienė, pianinu skam­ bino V. Polikauiskaitė. 1958. V II. 12 jaiu lietuvių klube suruošiamas linfcsmiavafcaris. 1966 m. vasarą „Sūkurys“ suruošė vakarą, kuriam e suvaidintas A. Bučio v e i­ kalais „Čigonė išbūrė“ ir padainuota. 1969.

134

V. 4 „A tžalyn as“ suruošė motinos m inė­ jim ą su E. Navickienės paskaita, daino­ mis ir šakiais, 1969. X I. 1 kariuomenės m inėjim ą su T. V id u girio paskaita ir Lon­ dono „Graindies“ , M anchesterio „A u šros“ , Nottingham o skautų ir paties „A tža ly n o “ šokiais ir dainomis. SO LIST A I Savo įvairių m inėjim ų program ose Bradifordo lietu via i y ra klausęsi ne vieno solisto. 1948. IV . 24 čia koncertavo iš V o­ kietijos atvyk ę solistai.

Vanda Galbuogytė

Eažnyitinio 'komiteto 1951. III. 4 su­ ruoštame šv. K azim iero m inėjim e daina­ vo B. Enzelytė, motinos dienos šventėje B. Valterienė, V I. 24 m inint kuin. J. Kuzmidkio kunigystės 15 m. sukaktį, J. Liūstikaitė »giedojo bažnyčioje ir dainavo m e­ n inėje program oje. J. Liustiikaitė vėl pa­ sirodo K ristaus K araliaus šventėje X . 28, bet tądien dainuoja taip pat solistai B. P ovilavičiu s ir P. Vytė. 1952 m. šv. K azim iero m inėjim e dai­ nuoja J. Liustiikaitė ir P. V ytė, o K r is ­ taus K araliaus šventėje X. 26 gieda ir dainuoja Povilavičius. J. Liustiikaitė dainavo 1953. V I. 13 pa­ baltiečių suruoštame išvežim ų m inėjim e, o J. Č em is gied ojo ir dainavo 1953. X . 31 Kristaus K araliau s šventėje ir arkiv. J. Skvirecko 80 m. amžiaus sukakties m inė­ jime. 1957 m. kaip solistais ima reikštisl J. Kasparavičius. Jis dainuoja 1957. I. 19 „A tža ly n o “ suruoštame koncerte, V. 5 gieda bažnyčioje motiną minint. Tuokart gieda ir V. Galbuogytė. A bu jie gieda V II. 7 vaikų pirmosios kom unijos pamal­ dose. J. K asparavičius gieda ir dainuoja 1958. V. 4 motinos dienos šventėje ir gieda V. 25 vaikų pirm osios kom unijos iš­ kilm ingose pamaldose. 1959 m. jis gieda (V II. 5) vaikų pirm osios kom unijos p a­ maldose, dainuoja tarptautinio festivalio p rogram oje (spalio rnėn'.), 1960. IV . 23 skautų šven tėje ir Ž a lgirio m inėjim e (V III. 27). Skautų šven tėje 1961. IV . 23 dainavo B. Valterienė. 1962. V. 5 skautų šventėje, lapkričio mėn. kariuomenės m in ėjim e ir metų pabaigoje k ito je skautų šventėje V. Galbuogytė. V. G albuogytė 1968 m. visą savaitę yra

dainavusi B radfordo „Alham bros“ teatre anglų pastatytam e 'muzikiniame veikale. T a proga buvo paskelbta, kad j i ten yra dainavusi ir 1967 m. ir d'air vienam e pa­ grindinių vaidmenų. Pavergtų jų savaitės koncerte 1971. V II. 24 dainavo V. Gaisperienė.

T A U T IN IA I ŠO K IAI B radforde pirm ą tautinių šokių grupę 1948 m. pradžioje suorganizavo K oreivaitė-Pilipavičienė. Tų metų pabaigoje gru­ pė gastroliavo Soriveno ir Taidcasterio

lietu vių vyrų stovyklose. 1949. III. 5 gru­ pė šolko nepriklausomybės m inėjim o pro­ gram oje Eiradforde. 1949 m. vasarą St. Beet katalikų berniukų gim nazijos d i­ rektorius buvo pakvietęs grupę parodyti lietu vių 'tautinių seikiu mokiniams. K a i 1950. II. 19 buvo m inim a nepriklausom y­ bės sukaktis, grupė taip pat dalyvavo program oje. K oreivaitė-P ilip avičien ė išvažiavo į K a ­ nadą, itr 1950. V II. 2 vaikų pirmosios ko­ munijos šventės program oje šoko jau O. Šergadytės vadovaujam a grupė. O. Šergalytės-Peleckienės grupė daly­ vaudavo visuose lietu vių ruošiamuose renginiuose, o taip pat ir tarptautiniuose dainų ir šokių festivaliuose, pabaOitiečių draugystės vakaruose, anglų visuomenei. Pvz., 1958. X. 18 grupė šoko tarptautinė­ je šokių ir dainų šven tėje St. G eorge H ali (tuokart šokta K alvelis, Rugučiai ir K e­ purinė). Dirbdam a m okykloje, O. Šergadytė-Peleckienė buvo sudariusi dar ir vaikų gru­ pę.

Juozas ir Ona šergalytė Peleckiai

K a i sunyko vaidintojų sudarytasis „ A t ­ žalynas“ , T. Burokas tuo vardu pavadino savo sukurtąjį dainų ir šokių ansamblį. T o ansamblio šokėjams vadovavo O. Peleckienė. Pagaliau 1960 m. sustabdė savo veiklą ..Aitižalymas“ k a ip -ajnsamiblis, bt(t tą vardą pasiliko sau O. Peleckienės šo­ k ėjai ir toliau sėkmingai tęsė darbą. Be kita ko, šalia pasirodymų saviesiems 1963, 1964 ir 1965 m. grupė šoko miesto „Gairden Sale Pajrty“ šventėse, taip pat tuos me­ tus estų, latvių itr lietu vių ruošiamuose draugystės vakaruose rudenis m etu Victoria Hali, ShipOjey (dieitoviai šoko Len ­ ciūgėlį ir Kepurinę, o K a lv e lį —• visų t r i­ jų tautybių grupės k artu ). Šokita 1964. V.

23 A B N šventėje B radforde (Lenciūgėlis ir K ep u rin ė), 1964. V I. 27 jaunim o są­ skrydyje Nottinghaime, 1964. V II. 5 BBC televizijo s ,,B am Dan.ce“ program oje) (Rugučiai, Lenciūgėlis, K ep u rin ė), 1964. X I. 13 „Y ork sh ire Festivai o f M ovem ent and Daince“ šven tėje Leedis m ieste (R u ­ gučiai, žio gelia i, Len ciū gėlis), 1964. X I. 14 latvių šakių grupės „Sakta“ 15 m. sukak­ ties 'minėjime (Rugučiai, Malūnais, Kepu­ rin ė). 1965. X I.23 jau dvi grupės dalyva­ vo technologijos instituto salėje suruošto­ je „International Foflk E vening“ šventėje (mažosios m ergaitės šoko N oriu m iego ii K alvelį, o vyresnių jų grupė — Kubilą, Šustą ir M alūną). A b i grupės 1965 ir 1966 m. d a lyva vo ir „T h e Captive Nations A n nual Dance“ (šoko Bitutę pilkąją, K a lv e ­ lį, K u b ilą ir S u ktin į), tų abejų m etų va ­ saromis „Y ork sh ire F estivai o f M ove­ ment and Dance“ Leed'S m ieste (šoko Lenciūgėlį, Žiogelius ir K ep u rin ę), 1965. X . 18 — „U nited Nations Association“ šventėje B radforde (šoko Audėjėlę, Jon­ kelį ir K u b ilą ), 1966. I. 1 —- la tvių tauti­ nių šokių grupės ruoštame N aujųjų M e ­ tų sutikim e jų klube (šoko Šustą, Rugu­ čius ir Len ciū gėlį). A pskritai grupė 1948-1966 m. yra šoku­ si ne tik suiminėtomis progom is dir lietu ­ vių šventėse ar m inėjim uose Bradforde, bet ir kituose miestuose: W olverham ptone, Nottm gham e, Derbyje, H alifaxe, Manchesteryje, Londone, taip pat kasm et sekm ininio sąskrydžio L ietu vių Sodyboje programose. Kad O. Peleokienė em igravo, „A tž a ly ­ no“ šokėjų vadovybę perėmė O. Dutlkevičiūltė, po jos B. Eialčiūnaitė. 1970 m. ėm ė­ si vadovauti J. Taraškienė. „A tža lyn o“ šokių gru pėje po 1960 m.

135

Bradfordo lietuvaitės šoka „Kepurinę“

dalyvavo B. Balčiūnaitė, K . Balčiūnaitė, N. Buirbaiitė, J. Buinbaitė, O. Dotikevičiūtė, E. Milinaitė, E. Leach,, L. Šilingaiiitė, D.

136

Trašlkaiitė, J. Traška, V. Keeting, L. V it­ kauskaitė, A. Vitkauskas.

Tuo laikatiairpiiu grupės (akordeonistais

yra buvę A lg is Lisauskas, Jonas Eiugailiškis, Juirgiis S ergate, J. K u lvietis, J. Juška, T. Burokas ir In:a.

V A ID IN IM A I IR

V A ID IN T O J A I

T u r būt, pirm ojo lietuviško vaidinim o B radforde data reikia laik yti 1950. II. 19. Tuom et minėta nepriklausom ybės sukak­ tis, ir buvo suvaidintais kun. J. Kuzmickio veikalėlis, ir jam e savo aktoriškais gabumais ypač pasireiškė D. JosiukaitėArlausikienė ir Šukytė. Tačiau nenurody­ tas net veikalėlio vardas. D B LS skyriaus suruoštame k ariu om e­ nės m inėjim e 1950 m. suvaidinta A. Lekečinsko „Paliktais sodžius“ ir kun. J. Kuzm iokio „Pairtiaano atsisveikinimais“ . 1950. V II. 2 vaikai suvaidino įkun. J. Kuzm ickio „M a žą jį d id v y rį“ (režisavo J. Jokuibka, vai'dino Z. Daržinskaitė ir J. Tačelauskas, dekoracijos V . Jokūbaičio). D B LS Gt. Hortomo skyrius, 1950. X I. 11 minėdamas kariuomenę, buvo pasikvie­ tęs londoniškius, ku rie suvaidino A. J. K auiėno režisuotą F. Šilerio „K lastą ir m eilę“ . K a i D B LS Biradfordo skyrius 1951. II. 3 m in ėjo Žemaitę, tai buvo ¡su­ vaidinta jos „T ry s m ylim os“ (režisavo A. Lekečinskais, vaidino O. Šergalytė, Plečkaitytė, K elertaitė, S. K u liavas ir A. Če­ pulis, dekoracijos V. Jokūbaičio). 1951. II. 16 suvaidinama L. Švalkaus „D id žioji au)kaf‘. B e to, A . Lakas-Lekečinskas ilki 1952 m., k o l ©migravo, yra parašęs ir su­ režisavęs „N ėra biznio“ , „Ilgo s kojos“ , „D id žio jo valdovo likim as“ , taip palt su­ režisavęs A. Gustaičio „Sekm inių va i­ niką“ . 1951 m. i Bradfolrdą atsikėlė Povilas M a­ siulis, suorganizavo vaidintojus, ir 1951. IV . 1 pastatom i S. Čiurlionienės „Aušros sūnūs“ (vaid in o J. Juškys, E. Jamulevičienė, P. Daržinskas, S. Arm inaitė, D. Rimikauskaitė, S. Juozapavičius, J. Jokub-

ka, A. Čepulis ir S. Kuliavas, dekoracijos A . P e trik o n io ). V eikalas dar buvo karto­ tas. 1951. IX . 8 pastatomais P. M asiulio surežisuotas „V a lk a ta “ (vaid in o J. ir B. Šukytės, B. Pivoriūnienė, S. Liutkevičius, V. Taseckas, P. MasiuMs, J. Pauliulkaitis, dekoracijos V. Jokūbaičio). Tas pastaty­ mas taip pait pakartotas.

čiūtė, J. Eiavarskis, J. Polikauskaitė, R. Daržinskas ir S. Kazlauskas). „A tža ly n e“ režisūrą perėm ė Jonas Čiegis ir su sm arkiai pasikeitusiu vaidintojų ■kolektyvu 1953. III. 14 pastatė K . Binkio „A tža lyn ą “ (vaid in o S. Kazlauskas, P. DaržinSkais, J. Rukšys, S. Ramanauskas, ž. Duobaitė, P. Janeliūnas, S. L iu tk evi­ čius, B. Pivoriūnienė, V. Rukšytė, A . TaVaidinim ai sutraukdavo daug žiūrovų čelauskas, A. Šukys, Z. Daržinskaitė, J. („V a lk a to s“ žiū rėję apie 340 lietu vių ). Bernatavičius ir A . Bavairisikytė). V aidin i­ T od ėl bradfordiškiiai vaidintojai, kad jų mais pakartojam as 1953. V. 23 su šiek tiek darbais dar tvarkingiau eitų, 1951. X. 12 pasikeitusiu kolektyvu (šįkart vaidina S. įsteigia vaidybos stu diją „A tža lyn ą “ , ku­ Kazlauskas, J. Rukšys, P. Daržinskas, Ž. rio valdybon išrinkti V. Taseckas, S. Juo­ Duobaitė, S. Ramanauskas, J. B ernatavi­ zapavičius ir B. Šukytė. Režisieriaus dar­ čius, S. Liutkevičius, J. Maruškevičius, P. bą įsipareigojo tęsti P. Masiulis, dekora­ Janeliūnas, J. Bružinskas, A. Mačiulis, 'E'. cijas piešti — V. Jokūbaitis, elektrotech­ Pivoriūnienė, J. Kubilius, V. Rukšytė ir nikų būti — J. žadavičiuis. A. Tačelauskas). B e k ita ko, „A u šros sūnus“ bradfordišPaskutinis J. Čiego pastatym as po il­ kiai suvaidino Mainchesteryje ir Nottinggesnės pertraukos buvo 1955. IV . 30 su­ bame, o Londone „Aušros sūnus“ ir „V a l­ vaidintasis A. Bučio veikalas „P irm ie ji katą“ . sm ūgiai“ (vaid in o O. Peleckiienė, D. Bu1952. II. 17 suvaidinamas kun. J. Kuz- rokienė, Z. Dairžimskaitė, S. Liutkevičius, m ickio „Partizanų šauksmas“ . 1952. III. J. Giparas, S. Kuliavas, J. Kubilius, J. 16 platesne program a minint šv. K a zi­ Peleckis, J. Bružinskas ir J. Maruiškevimierą, „A tžalyn as“ suvaidina kun. J. čiius). P o to J. Č iegis išvažiavo į Kanadą. Kuzm ickio „R eg ėjim ą “ (vaid in o R. DarBe kita ko, ta anuomet suvaidintoji dra­ žinskais, J. Giparas, V. Taseckas, Vrubma 1972 m. buvo išleista. liauskas, O. Taseckienė, R. Taseckas, J. Vėlesniais m etais „V y tie s “ klube buvo Jokubka ir J. Polifcauiskas). 1952. V I. 28 pradėti praktikuoti vadinam ieji radijo pastatomas dar P. M asiulio režisuotas vaidinim ai. Šitaip buvo suvaidintas A. Gadel Bug „Slidus pusm ilijonis“ (vaidin o Bučio „N evystan tis vainikais“ (režisavo S. Liutkevičius, B. Pivoriūnienė, Ž. Duo­ pats autorius, vaidino O. Peleekienė, Garbaitė, A . Bavajrsikytė, S. Ramanauskas, bonkienė, A. Šukys, Gudas, Garbonkus, V. PoCikauskas, J. Jokuibka ir P. M asiu­ M edelis). 1966 m. suvaidintas A . Bučio lis ). Veikalas rodytas ir Nottinghaime. Po vienaveiksm is „Č igonė išbūrė“ . 1970. II. to em igravo P. Masiulis. 28 vaidintas A . Bučio „A m žių k e ly je “ (vaid in o — įk alb ėjo N avickienė, B alčiū­ Kalėdinės eglutės šventei J. Bružinsko nienė, Gerdžiūnienė, J. Adamonis, P. Vavadovaujamais jaunim as 1952 m. suvaidi­ sis, A. Siiniokas). no „K alėdų n aktį“ (va id in o R. Sinkevi­

137

♦

Tautos šventėje 1971. IX . 11 iš ¡naujo buvo pastatytas „N evystantis vainikas“ i¡r dainų pynė, pavadinta „ A r atsim eni?“ T a programa pakartota Nottingham e ir Gloucesteryje.

LITER ATŪR O S V A K A R A I P irm ą jį literatūros vakarą B radforde suruošė D B L S skyrius 1948. V. 29, ir jo program oje d a lyva vo kun. J. Kuzm ickisGaiiliuis, kuris skaitė novelę „M y ria m “ , R. Spalis —• feljetoną, F. Nevenavičiuis — ištrauką iš apysakos, S. Prapuolenytė — eilėraščių, Z. G erulaitis-V eliuoniškis — savo 'kūrinį „K la jo ja u aš po žem ę“ . T a proga vakaro program os dalyviai svarstė mintį, kad lietuviam s rašytojam s B ritan ijoje reikėtų susiorganizuoti.

Kun. J. Kuzmickis su viešnia rašytoja Ire­ na Joerg- Bradforde. K a i 1954. V. 2 D B L S E radfordo skyrius m in ėjo motinos dieną, ¡savo kūrinių pa­ skaitė kun. J. Kuzm ickis - G ailius, R. Spalis ir K. Baramas. 1954. IX . 18 D B LS skyriaus suruoštojo Tautos šventės m inė­

138

jim o program oje dalyvavo A. Dičpetris, vos augmenijos ir gyvū nijos paveikslų B. Daunoras, L. Švalkus, K. Balėnas, R. rinkinį bradfordiškiai „V y tie s “ klube tu­ Spalis ir kun. J. Kuzmickis-Gailius. rėjo išstatytą 1971. X. 16-XII. 5. M inint Tautos šventę 1973. IX . 22, bu­ Program a su literatūriniu priedu buvo ir 1956. V. 27, k ai B radfordo lietuvius vo „V y tie s “ klube išstatyta K. Steponavi­ lankė vysk. V. Padolsikis. Tada literatū ri­ čiaus drožiniai ir V. Ignaičio ir V. Zda­ nę programos dalį atliko R. Spalis, V. navičiaus pateikti retesni lietu viški leidi­ Šlaitas ir K. lEiarėnas. niai. 1966. IX . 24 renginio m išrioje progra­ m oje savo eilėraščius skaitė E. N avick ie­ nė. 1970. X II. 5 „V y tie s “ klubo ruoštame P A S K A IT O S IR P A S K A IT IN IN K A I vakare savo kūrinių skaitė kun. J. Kuzmiokis- Gailius, R. Spalis, E. N avickienė Klubui įsig y tieji namai B radfordo lie­ ir A . Bučys. tuviam s aitvėrė nemaža galim ybių kultū­ Nem aža literatūrinio atspalvio turėjo rinei veiklai. Viena tas veiklos sričių — paskaitos. 1973. V. 19 suruoštasis iškilm ingas vaka­ 1959 m. pavasarį buvo rašoma, kad ras, skirtas (kun,. J. K uzm idkio 60 m. D E LS B radfordo skyrius užsim ojo kas amžiaus sukakčiai pam inėti ir pristatyti mėnesį suruošti po paskaitą šalia tų, ku­ tuomet ilšleistajai jo knygai „Ištiestos rios iškaitomos įvairiuose minėjimuose. rankos“ : A. Bučys supažindino klausyto­ jus su knyga, o J. Adam onis ir P. Vagis V. Ignaiitis jau skaitęs apie V. Kudirką, A. Giedraitienė apie Vasario šešioliktąją, skaitė knygos ištraukų. kun. J. Kuzm ickis apie liaudies dainių A. Strazdelį. Buvo paminėti laisvosios L ie ­ tuvos prezidentai: A. Dičpetris kalbėjo PARODOS apie A. Smetoną, A. Balsys — apie dr. K. Savo tapybos darbų parodą „V y tie s “ Grinių, V. Ignaitis — apie A . Stulginskį. Paskutinė lig i tol skaitytųjų — kum. J. klube 1970. V III. 29-30 suruošė derfoiškis Kuzm idkio: trys d id ieji — M aironis, P. Bugailiškis. Vaižgantas, Jakštas (įskaityta 1959. IV. J. Saukos medžio drožinių parodėlė 19). 1969. X I. 1 suruošta ten pait kariuom enės A tva žia vęs daryti pranešimo apie D B LS šventės m in ėjim o ir jaunim o sąskrydžio proga. ir L N B veiklą, 1959. V. 30 (paskaitą apie Literatūros vakaro proga 1970. X II. 5 Stp. K a ir į skaitė D B L S pirm . inž. J. V il­ činskas. 1959. V I. 27 dr. S. Kuzminskas savo darbus (drožinius ir kitokias dailenybes) buvo išstatę klube K . Steponavi­ skaitė iapie did žiąją politiką, V II. 18 kun. čius, J. Adaimonis, J. Sauka ir A. Bučys. J. K uzm ickis apie M. Valančių. K ie k vė­ Jau suspėjusį M anchesterio lietu vių liau A. Dičpetris skaitė paskaitą apie pasigėrėjim ą sukelti ir rodytą Salfordo skridim ą į erdves, A. Šukys n agrin ėjo Su­ m uzieju je A . Pod voisk io paruoštą L ietu ­ valkų sutartį, inž. dr. V. F idleris apie ato­ minės gadynės ateitį. J. B elevičius 1961.

IX . 23 paskaitoje fcėdė klausimą: „ A r ga­ lim a paisauilį i'šllaisvinti be fcairo?“ 1961. X . 14 A . Šukys Biradfordo lietuviam s pa­ sakojo, ką jis m atė K a n ad oje ir JAV. V ėliau paskaitų sumažėja. Tačiau, štai, 1967. V I. 3 V. Ignaitiis paskaito tokia te­ ma: „Lietuviškasis jaunim as“ . 1968. X II. 7 buvo J. Belevičiaus paskaita „Šių d ie ­ nų pasaulinė padėtis“ . Pasikalbėjim ą apie skridimą į erdves 1969. I. 18 pravedė V. Ignaitiis. Besirūpinant jaunimu, po tuo reikailu suruoštojo pasitarim o 1970. III. 15 pra­ vestas aimglų kalba pasikalbėjim as tokia teima:: Lietu vos istorija dtr geografin ė pa­ dėtis, 1970. III. 22 kitas pasikalbėjimas: Lietu vos ekonominis, kultūrinis gyven i­ mas, tradicijos. T ie pasikalbėjim ai buvo taikom i daugiausia m išrių šeimų jauni­ mui. R. Giediraitis-Spalis buvo pažadėjęs vėliau pravesti tokių pasikalbėjim ų lietu­ vių kalba.

SPORTAS Briadiordo lietu viai sportininkai sujudo organizuotai ‘r eikštis k iek vėliau negu ki­ tur. G a li būti, kad d ėl to „kaltas“ H alifaxas, kuris pirm asis šioje apylin kėje su­ organizavo krepšininkų komandą ir bus į ją patraukęs dalį B radfordo lietuvių sportininkių. D ėl to tik 1950 m. pradžioje užtinkame žinių, ¡kad Bradfordo „Lithuanica“ d alyvau ja Yorksihiro apygardos krepšinio pirmenybėse. P rieš1 tai krepši­ ninkai buvo pasirodę „Patiria“ vardu ir turėję keletą rungtynių su Hiarrogiate amglų komanda, siu H a lifa x o „V iln iu m “ , Bradfordo Y M C A , net vietin iai laikraš­ čiai daug kartų įrašę apie tą komandą, tik

lietuviškai spaudai nebuvo suteikta apie ją žinių. Netrukus paskelbiama dar smulkesnė žinia, kad to ji „Lithu anica“ d alyvavo Leeds universiteto salėje suruoštame stįplresnių krepšinio komandų turnyre ir išsikovojo k etvirtą vietą, o žaidė V. ©ruzgeilevičius, V. Čiakas, V. ir A. Lainiaiuiskai, N. Miairtinfca, Šleiinys ir Žilionis. Žaidėjų pavardės įrodo, kad jie iš tiesų beveik visi lig i tol žaidė H a lifa x o lietu vių krep­ šininkų komandoje. 1950. IV. 15 D B L S Sporto Sąjos Halifa x e suruoštame pirm ajam e lietuvių krepšinio turnyre dalyvavo ir „Lithuaniica“ ,, praliaimėdiaima C oventrio „A p u ok u i“ ir Halifiaxo „V iln iu i“ ir laim ėdam a prieš Leam ingtono „B rie d į“ ir antrose rungty­ nėse prieš Covenitirio „A pu oką“ . T a „L ithuamica“ vadinam a antrąja, vadinas, tuo metu Bradfordais tu rėjo jau dvi k rep ­ šinio komandas. Šįkart tam e turnyre žai­ dė Rustulis, J. Šergalis, V. Laniauskas, A . Laniauskas, V. IBiruzgelevičius ir O r­ lickas. B radfordo „Lith u an ica“ I gegužės 20 d. dalyvavo Hailifaxo „V ilniau s“ suruoštose parodomosiose rungtynėse anglų jau n i­ mui, b irželio 17 d. Sporto Sąjos suruošto­ se krepšinio pirmenybėse, kurias baigėsi rugsėjo 9 d. ir kuriose „Lithuanioai“ ati­ teko paskutinė — p en ktoji — vieta. 1951. II. 4 Bradfo'rldo lietu vių sporto klubas tu rėjo susirinkimą, valdybon iš ­ rinkti A. Eiučys, Benderis ir J. Šergalis. K lubas pasivadino „Šarūno“ vardu, ir ju o po to naudojosi ir krepšininkų ko­ manda. 1951. I. 10 jaiu taip pasivadinusi ji tu rėjo rungtynes su Leeds am erikie­ čiais (ir pralaim ėjo jie m s ), ir toje ko­

m andoje šįkart žaidė J. Šergalis, N eim an­ tas, Šukys, Mordarskis. Tuom et buvo, tur būt, patys judriausi sportiniai m etai. Sporto Sąjos Manchestery je vasario 24-25 d.id. suruoštose šach­ matų pirm enybėse bradfordiškis A . Eiurčys laim ėjo trečiąją vietą. V elykų mietu „Šarūno“ klubo mariai dalyvavo anglų šachmatų sąjungos B rad ford o skyriaus su­ ruoštame turnyre, kuriam e P. Maneiunsfcas išsikovojo I ir I I vietas ir gavo pini­ ginę dovaną, o k iti dalyvavu sieji lietu viai — A. Bučys, D. Bendikas ir Šilingas (1953 m. Spoirto Sąjos suorganizuotose šachma­ tų pirmenybėse A . Bučys la im ėjo I v ie t ą ). A p ie tą patį laiką „Šarūno“ tenisinin­ kai sužaidė pirm enybes tarp savęs. I v ie ­ ta atiteko V. Neim antui, I I — J. Šergaliui, I I I — R. Dūdai, tolim esni — A. Gruimlblys ir N. Dičpetris. V. Neimantas tuomet žaidė Biradiardo Y M C A A koman­ doje ir buvo gavęs taurę. J. šergalis taip pat žaidė anglų teniso klube. O apskritai visi „Šarūno“ krepšininkai ir stalo teniso žaidėjai priklausė Y M C A B radfordo sky­ riui. 1951. V. 19 „Šarūno“ krepšininkai žaidė parodomąsias rungtynes B radforde su H a lifa xo „V iln iu m “ (žaid ė J. Šergalis, V. Neimantas, A . Grum blys, A . Šukys, Taras ir B avarsk as). Gegužės 26 d. pradėtose B ritanijos lietuvių krepšinio pirm enybėse („K o v a s “ , „V iln iu s“ , „Nem unas“ ir „Šarū­ nas“ ) d a lyva vo ir „Šarūnas“ , (bet tai buvo paskutinis šios komandos pasirodymais. 1952. V III. 23-24 krepšinio tu rn yre dėl W etherby taurės dalyvavo jau Biradfordo „V iln iu s“ . Vadinas, persiorganizavusi ir H alifaxo žaidėjais papildyta, komanda pasiėmė ir halifaxiečių vardą. K adan gi dėl em igracijos ir kitų priežasčių visur

139

siaurėjo sportinė veikla, Bradfordo krep­ šininkų komandai iš viso 'tai buvo pasku­ tinis pasirodymas. Senasis “ Šarūnas“ dar buvo atgaivin ­ tas, k ai 1956. X II. 1-2 ruoštas paballtiečių krepšinio turnyras. Tada jo komandą su­ darė Verbyla, Aleknavičius, Šergalis, Šu­ kys, Tamoliūnas, Daimbrauskas ir Peleckis. T u rn yre „Šarūnas“ la im ėjo prieš Londono L S K latviu s ir prieš estų „K a le v “ , pralaim ėjo prieš Londono DVF. Tarpais ir vėliau dar sudundama atgai­ vin ti ir sportinę veiklą, šta i 1962 m. “ V y ­ ties“ (klubas ėm ėsi iniciatyvos ir sušaukė pasitarimą svarstyti, k a ip ir kas turėtų ką įdaryti, kad atgytų kultūrinis gyven i­ mais. E e kita ko, buvo pakviesti vadovai

rūpintis sporto reikalais — J. Šergalis ir S. Grybas, talkininkaujant I. TačelauiSkaitei įr J. Piuleikiui. Netrukus po to, 1963. I. 6, buvo pravestas stalo teniso tur­ nyras, kuriam e dalyvavo J. Šergalis, J. Peleckis, J. Puteikis, S. Puleifcis, V aiče­ kauskas, Zdanavičius, H. Dičpetris, Urmą, Murauskas, M iciuta, A . Šergalis. I vietą ir čempiono vardą laim ėjo H. Dičpetris, I I vietą A. Šergalis, I I I —• J. Šergalis. Šachmatininkai P. Mončiumslkas ir A. Bučys ir toliau dalyvavo anglų šachmati­ ninkų klube ir žaidė p irm ojoje komando­ je. Abu yra gavę aukso medalius už korespandeincinį žaidimą. A . Bučys dar iir 1971 m. laim ėjo B radfordo ir apylinkės individualinę taurę — „B e m e tt T rop h y“ .

SPAUD O S CENTRAS IR SK A IT Y T O JŲ K L U B A S Elradforde įsig y tieji lietuvių namai („V y tie s “ klubais) leid o J. Bružinskui 1957 m. įgyvendiniti spaudos centro mintį. Namuose-klube nuolat daug lietuvių su­ sirenka, dėl to jis pradėjo parūpinti lie­ tuviškų leidinių ir platinti juos, priim inė­ ti laikraščių prenumeratas, parūpinti lie ­ tuviškų atvirukų. P o poros metų (1959 m .) p rie to centro labai originaliu būdu datr suorganizuotas lietuviiškos knygos skaitytojų klubas. To klubo n ariai m okėjo kais savaitę po 1 šil. 3 p. U ž surinktuosius pinigus buvo per­ kamos naujos knygas, ir kiekvienas na­ rys tu rėjo teisę ir galim ybę kasm et gauti perskaityti net 25 knygas. Į klubą buvo įsijungę 19 lietuvių, surinkta 44 svarai, ir už juos nupirkta 40 knygų. K lu bą ik i 1960 m. tvarkė K . K a tk a vičius, po jo perėm ė A . Žukauskas. K nygas B radforde nuolat platindavo ir pasitarnaudavo periodine spauda apsirū­ pinti taip piait V. Ignaitiis,

S A V IŠ A LP O S K A S A

140

Bradfordo krepšininkų „Lituanica“ komanda.

K e lti tokios kasos reikalingum o kteiV-« simas pradėtais 1958 m. klubo susirinki­ me. Jurgis Šergalis vyresnysis ir toliau j į judino, ir 1965 m. spalio mėn. buvo su­ šauktais susirinkimas. Nutarta kaišą steig­ ti, ir piirmojon jos valdybon išrinkti: pirm. A . Bučys, sekr. O. Peleckienė, kasin. J. Žalys. P a g a l 1966. I. 22 susirinkime priim tuo­ sius įstatus, kasos tikslas — prireikus fi­ nansiškai ir m oraliai padėti nariams, bė­

dos ir nelaim ės a tveju m okėti jiem s pa­ šalpas, la n k y ti lligoniu's. A psidėta n ario mokesčiu. Kasos veikla ir reiškėsi daugiausia li­ gonių lankymu, dovanėlėm is reikalin­ giems param os. P irm in in kavo visą laiką A . Bučys, per­ rinktas 1967. V. 20 ir 1970. V II. 5. Su juo vald yb oje buvo nuo 1967. V. 20 P. Matu­ levičiu s ir P. ¡Zdanavičius, o nuo 1970. V II. 5 — A. Traška ir V. Ignaitis.

LRS L ietu vių Rezistencinės Santarvės Bradfordo .skyrius įsteigtais 1953. X. 2 V. Čaipo iniciatyva. Pranešim us tame steigiam ajam e susi­ rinkim e darė dr. S. Kuzminskas ir F. Neveravičiuis. Skyrius (tuirėjo 27 narius, jo seniūnu buvo F. Adomonis, sekr. J. Andriūnas, kasin. A . Gudas. Skyriaus pastangomis vietos lietuvių visuom enei buvo darom i politin iai pra­ nešimai ir įskaitomos paskaitos dr. S. Kuzminsko, F. N everavičiaus, V. Strimo, prof. S. Žymanto, T. V id u girio ir kitų.

P A G E R B IM A I Bnadfordoi lietuvių bažnytinis kom ite­ tas 1950. V I. 30 iškilm ingai m in ėjo savo kapeliono Ikun. J. Kuzm ickio kunigystės 15 m. sukaktį, pamaldų m etu giedojo T. Buroko vedamas chorais ir solistė J. Liustikaditė, o pobūvyje —- daugybė sveikini­ mų, simbolinių dovanų, J. Liustikaitė dai­ navo, šokta tautiniai šokiai, skaityta su-

riaus“ , „V elyk ų bobutė“ , „B em am ytės“ , kaktininko kūrybos ištraukų, suvaidin­ tas inscenizuotas jo „Partizan o atsisvei­ „K alėd ų senelis“ , „Su angelu sargu“ , „ K a ­ kinim as“ . lėdų k aralaitė“ , „P avergtas V ilniu s“ , 1956. V I. 30 iškilm ingai paminėta kun. „V ieversėlis“ , ^K atin ėlio ūsai“ , ,,Pirmoiji J. Kuzm ickio kunigystės 20 m. sukaktis. komunija;“ , svetur „M a rija mums kalba“ , J. Juška m in ėjim e apžvelgė sukaktindnlko „F atim a ir mes“ , J. Gailiaus slapyvar^ gyvenim ą ir darbus. Sveikino DE*LS va r­ džiu „Susitikim as“ , „K artu vės“ , „K a ip jis du V. Ignaitis, B a lto ir L A S vardu A . Dičją nužudė“ , „G u ndym ai“ ir „Ištiestos ran­ petiris, B radfordo lietuvių namų kom isi­ kos“ . V o k ietijo je 1946 m. leid o ir redaga­ jos — J. Varanavičius, L R S — A. Baraus­ v o žurnalą „Ž ib in tą “ , ku rį atgaivinęs 1955 kas, D B L S Gt. Honton skyr. — A. Matu­ -1957 m. leido Briitanijofje. Su A . Bučiu levičius, B radfordo skautų — J. Bružins­ yra -suredagavęs ,/Vyties“ klubo išliedsltą kas, „A tža lyn o“ — A. Eiučyis. A p ie sukak„25 m etai —- B radfordo ir apylinkės lie ­ tininko kūrybą įkalbėjo R. Giedraitistuvių veik la “ (1972). Spalis. M ergaitės įteikė gėlių ir visų d o ­ vaną — V. Jokūbaičio paveikslą. Padai­ A T S IS V E IK IN IM A I navo T. Buroko „A tža ly n o “ vyrų Oktetas, J. K asparavičius ir J. Juškos bažnytinis Nem aža 1947 m. ir vėliau B radforde choras, o R. Bružinskienės skautės pašo­ įsikūrusių lietu vių tylom išvažinėjo į už­ ko tautinių šokių. 1966 m. surengtas kun. J. Kuzm ickio jūrius. Su kai kuriais jų atsisveikinta priVaciuose pobūviuose. Tačiau kai kurių kunigystės 3G m., o 1971 im. — 35 m. su­ ir viešai buvo paskelbtos pavardės, k ai kakties minėjimas. jie ruošėsi išvažiuoti, ypač tų, kurie va ­ Ypač iškilm ingai 1973. V. 19 paminėta dovavo kuriai nors lietuviško darbo sri­ kun. J. K uzm ickio 60 m. amžiaus sukak­ tis. Tai supuolė su kitu įvykiu — apie tą čiai ar dalyvavo tokiam e darbe. 1952 m. p radžioje buvo paskelbta, kad metą išėjo jo knyga „Ištiestos rankos“ . Į m inėjim ą suvažiavo svečių iš daug kur, į Kanadą išvyksta mok. S. Juozapavičius atidarė S. Grybas, nau jąją knygą prista­ i:r V. TeseOkas su žmona. Jiems ir iškil­ tė A. Bučys, viešnia iš Ausittrijos rašy­ mingos išleistuvės suorganizuotos su lin ­ kėjim ais ir dovanomis ir su literatūrine toja Irena Joerg papasakojo atsiminimų programa (Z. Daržinskaitė p ob ū vyje pa­ apie sukaktininką, sveikino raštu ar žo­ skaitė kun. J. Kuzm ickio-G ailiaus „L a iš ­ džiu V. Bailokais, kun. dr. S. Matulis, R. ką ištremtam lietu viu i“ , o J. Jokubka G iedraitis- Spalis, V. Ignaitis, J. Micuta, papasakojo vaikysitės atsim inim ų). 1952 S. Grybas, S. Kasparais, J. Sarafinaitė, A. m. vid u ryje atsisveikinam a su P ovilu M-aBučys. „Ištiestų rankų“ ištraukų paskai­ siuliu, kuris, persikėlęs iš Manchesterio, tė J. Adam onis ir P. Vasis, o kvartetas dirbo tarp bradfordiškių k aip režisierius. padainavo. I tų m etų pabaigą išvažiavo J. Jokubka, Kun. J. Kuamickis yra dar Lietu voje dirbęs m okykloje, bažnytiniam e kom ite­ išleisdinęs „V arpelių aidai“ , „B etliejaus tv a rte ly je “ , „Mūsų m okykla“ , „P rie alto­ te, DBLS.

141

1953 m. pradžioj skautai išlydėjo savo natrį Juozą Rufcšį. 1954. V. 14 išvažiavo su šeima į Kanadą Vilkt. Januleviičius, Tadcasteryje vedęs chorą, B radforde — bažnytinio 'komiteto narys ir pirm inin­ kas, tėvų kom iteto narys. D E LS Gt. Hortono skyrius 1954. V. 15 .atsisveikino su K . Kamaiuskiene, centrinio bažnytinio ko­ m iteto ir D B LS to skyriaus vaidybos na­ re ir kitokių darbų dalyve, ir su N. ir A. Martinkais. 1958. X . 8 į Kanadą išvyko J. Varana­ vičius su šeima (jis su žmona Eugenija 1947 m. suorganizavo DBILS H orsfortho skyrių. B radforde dirbo D BLS, m okyklo­ je, irūpinosi namų klubui pirkim u ). 1960 m. vasarą atsisveikinam a su Juškomis (v e d ė chorus, grojo varganais bažnyčio­ je, d irb o m ok yk loje), Kaukėnais, L ik to­ riais. 1961. V. 11 į Kanadą išvyko daini­ ninkas J. Kasparavičius su šeima. 1961. V I. 3 klube ¡atsisveikinama su Balsiais (abu dirbo m okykloje, o jis — D B LS Halifa x o skyriaus pirmininkas, E'radfordo klubo valdybos narys, paskaitin in kas). 1966 m. gegužės mėn. išlydim as Kanadon Antanas Šukys, D B LS B radfordo apygar­ dos ir skyriaus pirtmininkasį bažnytinio kom iteto narys, paskaitininkas, atsimini­ mų knygos autorius. Tuoj pat išvyksta ir šergalių šeima. 1967 m. pavasarį išva ­ žiu oja Juozas Peleckis ir Ona ŠergalytėPeleckienė, kurių abiejų visur buvo pil­ na — chore, vaidintojų būryje, klubo v a l­ dyboje, ji dar — tautinių šokių grupės vadovė, m okytoja. 1968 m. lapkričio mėn. išvažiuoja Burokai (o kas buvo T. Buro­ kas B radfordo ir .apskritai Britanijos lie­ tuviams, bus paaiškėję ar dar paaiškės skaitytojam s iš kitų Išios knygos sky­ r ių ), o 1969. X. 4 —■ buvusi „A tža ly n o “

142

vad ovė Et. Balčiūnaitė. 1970. V. 16 į K a ­ nadą išleidžiam i Jonas ir Elena B alčiū­ nai. D ar ir 1973. V II. 14 suiruošiiamas v ie ­ nas atsisveikinimais — į J A V išvažiuoja Juozas ir Am anda Benečiai. Mirusieji 1951. 1955. 1955. 1955. 1957. 1958. 1960. 1961. 1962. 1963. 1965. 1966. 1966. 1966. 1967. 1967. 1968. 1968. 1968. 1969. 1970. 1970. 1970. 1971. 1973. 1973.

V III. 14 Vladas Raugalas X . 9 P ovilas Grigaliūnas X I. 4 Jonas Plaskauskas X II. 3 Vincas Padegim as IV . 24 Vladas Petravičius X . Dom ininkas Graužinis X . 11 Jonas Jucius X I. 15 Kostas Daržinskas I. 28 Jonas Tačilauskas IV. 14 Edvardas Sinkevičius II. 10 Stasys Rupkuis IV . 3 A gota Viganaiuiskaitė X. 9 Antanais Jablonskis X. 13 Jonas Jurevičius X II. 16 Pranas M atulaitis X II. 18 Pranas Trejomis I. 2 Petras Zajanikausikas V II. 19 Antanas Dudkevičius X I. 30 Aleksandras Dičpetris V I. P etras Momčiunskas I. 17 Aleksandras Barauskas III. 12 Jonas B elevičius IV. 19 Juozas Rusinąs III. 14 Paranė Rimonienė II. 19 Lauras Biekša III. 2 P etras Kuosa

Lietuvių jo je buvo 14, ir jie 1949. II. 8 suorganizavo D B L S skyrių (valdybom iš­ rinkti: St. Čeponis, A . Jaruševičius ir J. Šlopnis). 1949 m. ku kliai paminėta nepriklauso­ mybės sukaktis. Paskaitą ¡skaitė S. Čepo­ nis.

BRYNCETHIN D BLS SK YR IU S A p ie tą skyrių tepasisekė u žtikti žinią, kad jis 1950 m. 'turėjo 5 narius.

BRISTOL Žinios apie to m iesto lietuvius vis susi­ jusios su prof. dr. K a ro lio L ed erio vardu. Dirbdam as Bristolio universitete, jis 1963 m. sudarė gydytojų ir ra d ijo terapistų grupę vėžiu i tinti. Tarptautiniam e mokslininkų pasaulyje plačiai reiškiasi k aip paskaitininkas. 1969. X. 3 B ristolio „Evening P ost“ ra ­ šė, kad jis ateinančią žiem ą išvažiuoja į A lbertą K an adoje dėstyti farm akologijos naujai steigiam oje medicinos m okykloje Calgaryje. Mirusieji 1970. II. 2

Juozas Vengras

BRAMLEY

BROCKWORTH

Čia 1948 m. rudenį įsteigta kelių tau­ tybių atvežtiesiem s darbininkams! sltotvyk ia (v ie ta yra 12 m ylių nuo R eadingo).

T ik neseniai įsteigtasis D B LS skyrius 1950 m. entuziastiškai pam inėjo nepri­ klausomybės sukaktį.

M inėjim ui vadovavo pirm. Vereika, paskaitą skaitė V. Ignaitis, ir dalyvavo dair Elmbiridge, Sudeley ir Stonehouse skyrių valdybų atstovai.

BROUGHAM HALL S tovykla netoli Penrith, ;prie Brougham pilies griuvėsių, ir jo je 1949 m . gyven o 19 lietuvių, dirbusių daugiausia žemės ūky­ je ir p rie m elioracijos. L ietu via i stovyklos rajon e buvo išsidė­ lio ję V ytį, išpuošę jį akm enėliais, ir tai taip patiko kitom s tautybėms, toaid jo s tuoj ėm ė pam ėgdžioti. L ie tu v ia i turėjo D B LS sikyrių, kuris, at­ rodo, 1950 m. jau buvo pavadintas Pemriith skyrium.

BUCKMINSTER D BLS SK YR IU S Sleafordo stovykloje 1947. V II. 29 buvo įsteigtas D B LS skyrius, kiuris pavadin­ tas stovyklos vardu. Valdybon išrinkti: pirm . J. Palšis, sefcr. Jurėnas, kasim. Adamomis. Tuom et stovyk loje bu vo 120 lietu­ vių. N arių ¡skyrius iš pradžių tu rėjo 27, vėliau jų skaičius buvo pakilęs ik i 74. 1948. II. 22 — 1949. V III. 7 skyriaus vaidybą sudarė: pirm . J. Lūža, vicepirm. A. K ehlys, sefcr. K . šim belis, kultūros re i­ kalams J. Vaškelis, kasininkai iš pra­ džių J. Gaudzė, vėliau A. Šliauteris. 1949. V III. 7 pirm ininkavim ą perėm ė Ant. Jaloveckas (sekr. A. Šliauteris, kasin. A. Visikas, nariai K . D eveikis ir J. V aškelis).

Be kita ko, 1949 m. rudenį p rie Sleaiordo skyriau® prisijungė Evenby skyrius. 1950. II. 12 vaid yb a palikta senoji (re­ vizijo s komisijom išrinkti: J. Sankausfcas, P. Maskivytis, P . (Mackela). 1950. II. 23 iš­ trinktoji valdyba: pirm . Ant. Jaloveckas, sakr. A. Šliauteris, kasim. K. Deveikis, na­ riai — J. Lažauninkas ir D. J amulevičius. 1951. X. 1 pirm ininko pareigas perėm ė K . Deveikis, ir marių skyrius jau turėjo tik 10. 1952 m. duomenimis, stovykloje gyve­ no ir geležies rūdos kasyklose dirbo 18 lietuvių. V. Sim onaičio pirmininlkaiuijafmas D'ELS skyrius tu rėjo 15 narių. 1953 m. lietuvių buvę apie 20. Jie visi gerai susiklausę, nors didesnės veiklos nesą k a ip išvystyti. Skyriaus pirmininku buvo K. Deveikis, sekretorium — J. Bu­ kaitis. Tais m etais pakeistas skyriaus vardas — iš Sleafordo į Buckminsterio. L ietu vių ¿kaičius tebu vo nelabai paisir keitęs ir 1954 m. Hostelyje-bendrabutyje apie tų metų pabaigą gyven o 12 lietuvių, dirbusių rūdos kasyklose ir prie geležin­ kelių tiesimo. Skyriaus valdybą sudarė K. Deveikis, A . Juška ir J. Šukaitis. K a i išsi­ kėlė K. Deveikis, pirm ininko pareigas perėm ė J. Šukaitis. 1957 m. skyrius tu rėjo jau tik 8 narius, bet buvęs pavyzdingais. Pirm in in kavo J. Šukaitis. Būdavo renkamos aukos Vasa­ rio 16 gim nazijai V ok ietijoje, skautų sto­ vyk lai, vengram s pabėgėliams. „Europos L ietu vio “ neprenum eravo tik 1, Nidos K nygų K lu bo leidinių neėm ė 3, beit kai kurie turėjo užsisakę lietuviškų laikraš­ čių iš kitų kraštų. 1955 m. duomenimis, k ai skyrius turėjo 11 narių, „Europos L ie tu v į“ prenumeravosi 9, Nidos K n ygų K lu b o leidinius 7,

„Ž ib in tą“ tarvę“ 2, le iv į“ 1 dr 1961 m.

10, „L a isvą ją Lietu vą 4, „San­ „Laiškus Lietu viam s“ 2, „ K e ­ kt. skyrius tu rėjo tik 6 narius.

BUXTON D BLS SK Y R IU S Mažas būrelis lietu vių to m iestelio apy­ linkėse dirbo daugiausia akmens skaldyk­ lose (o m iestelis m aždaug kurortinis — švarus oras, garsios m ineralinių vandenų gydyklos ir rieumaitizmą igtydanfti lig o n i­ n ė), ir D B LS skyrių jie buvo įsteigę iš pradžių Blackshow M ore (12 m ylių nuo Buxtono) ir valdybon išsirinkę: pirm. A. Norvaišas, sefcr. J. Tamulaiitis, kasin. S. Ka.rpinas. K a i ten tasai skyrius prigeso, su ta pačia valdyba jis buvo atgaivintas D ove Holes. Tru pu tį keitėsi ir valdyba — 1950. X . 1 jom ištrinkti: pirm . Jurgis Tamiulaitis, sekr. D. K uslytė, kasim. S. K arpimas, revizijo s kom isija: 'B'. Lyba, S. Grišfcausfcas, J. Marčėnas (narių skyrius tuomet turėjo 13). 1951 m. sekretorium į valdybą a tė jo A . Norvaišas. Eilę metų itas glaudus būrelis be dides­ nių pasikeitim ų buvo vadovaujam as J. Tam ulaičio, kuriam artim ai talkininkavo valdybos n ariai A . N orvaišas ir S. K a rp inas. Be kita ko, D B L S Buxtono skyriaus valdybos narys A . Norvaišas buvo D B L S Manchesterio apygardos vaidybos nariu. Liertuviai Buxtome pamažu byrėjo. P o keleto metų jų beliko 7. D B LS skyriaus vadovybę perėm ė Stasys Karpinas. P a ­ laipsniui skyrius susiaurėjo iki seniūni-

143

jos, ku ri 1961 im. turėjo tik 4 narius, ir ja i vadovavo S. Karpiniais. 1952. V III. 3 buxtoni:škiai lietu viai net ir tokiam e nedideliam e b ū ryje buvo su­ organizavę Dariaus ir G irėn o m inėjim ą. Mirusieji 1962.

IX . 28

Alfonsas Norvaišas

CANNOCK D BLS SK Y R IU S D B L S skyrius įsteigtas 1950. I. 22, na­ riais įstojo 13, valdybom disrinkti. pirm. P. Urbštas, sefcr. K . Misiūnas, ikaisin. V. Vaitikūnas. 1950. IX . 4 pakeista valdyba: pinm. L. Gedzevičius, sekr. K. Misiūnas, kasin. A. Buivydas. N arių tuo -metu turėta 22. 1951 m. narių skaičius buvo pašokęs ik i 29. 1952 m. .rudenį bu vo rašoma, kad Sky­ riu i jau d v e ji m etai pirm ininkauja L. Ge­ dzevičius. Tada pirm ininkavim ą perėmė V. Gečas. N arių turėta 25. Mirusieji 1953. V III. 7

Juozas Sližys

CASTLE DONNINGTON Pirm asis didesnis renginys toje sto­ v y k lo je buvo 1948. IX . 12 suruoštasis Tautos šventės minėjim as. Jį pravedė D B LS skyriaus pirm. R. Pauliukonis, pa­ skaitą skaitė skyriaus sekr. Vyskupaitis,

144

Būrelis Buxtono lietuvių su svečiais 1952 m.

pašokta tautinių šokių, padainuota, o in­ dividualiai pasireiškė dar J. Čepinskas, pa­ grodamas akordeonu, ir Vainoriutė padeki aimuod am a. 1949 m. Skyrius buvo apmiręs, bet apy­ gardos valdybos pastangomis atgaivintas. D ar tu rėjo 21 narį. Mirusieji 1950. V I. 24

Stasys Meškauskas

CASTLEMANS D B LS SK YR IUS Buvusioje belaisvių stovykloje 1947 m. rugsėjo mėn. tarp kitų tautybių darbi­ ninkų apgyvendinta apie 50 lietuvių. A n glas stovyklos komendantas gerai pa­ žinojęs Lietu vą ir pasidaręs lietuvių bi­ čiuliu. _ 1947 m. spalio mėn. įsteigtas D B L S siky-

rius, kuris ruošdavo dažnus susirinkimus, šventes ir minėjimus. E e ¡kita ko, stovyk­ los lietu viai prenum eruodavosi daug la ik ­ raščių. Lietu vių chorą vedė A . Raškevičius, tautinių šokių grupei vadovavo J. Dobilas. D B L S skyriu i pirm in in kavo iš pradžių K . Stirbys, vėliau J. Morikušikis (valdybose ir revizijos kom isijose yra dir­ bę S. Jurgelis, R. Čipkus, V. Jurgelaitis, A. Raškevičius, V. Samajauskas, J. Strekonis, K . Lukas, P. A rm on as). Skyrius su stovykloje ir apylinkėje gyvenančiais lie ­ tuviais turėjo apie 40 narių. D irbo visi žemės ūkyje. K adangi gerai dirbo, tai ūkininkų buvo mėgiami. Be kita ko, 1950. IV. 15 R e adinge Beriks, grafijos E V W komitetas, kurį sudarė hostelių vedėjai i,r darbo m inisterijos at­ stovai, buvo suruošęs viešbu tyje užsienie­ čiams darbininkams balių (ja m e dalyva­ vo ir D B L S pirm. M. B ajorin as), ir ten ypač daug pagyrim ų teko lietuviams. T a ­ da sakyta, kad (tie pagyrim ai buvo taikyti ir tiko D B L S Castllemans Skyriui, kuriam tuo metu pirm ininkavo J. Moikuškis. E'aliaus program oje pasirodė H. P e t ­ kaus vadovaujam a Londono lietuvių tau­ tinių šokių grupė.

CHICHESTERIS 1947 m. iš Bedhaimptono pereinam osios stovyklos buvo atgabenta iš V okietijos atvežtų 150 latvių, lietuvių, estų ir Len­ kijos ukrainiečių ir apgyvendinta buvu­ sioje R A F (a via cijo s) stovyk loje Lavante. K a ip 1947. IX . 19 rašė „T h e Haimpshire Telegraph & Post“ , tie v y ra i dirbo pas apylinkės ūkininkus, ir ūkininkai buvę

nepaprastai patenkinti jais. T arp jų esą advokatų, vaistininkų, inžinierių, kirpėjų, batsiuvių, studentų. Stovyklos vedėjas L ig h t savo dešine ranka-padėjėju laikęs Edimunitą S., lietuvį, m okantį 5 IkaOlbas, bu­ vusį savo krašte studentu. Jo vyresnysis brolis Henrikas — inžinierius, kuris sto­ v y k lo je dirba vyriausiuoju virėju. Iš pradžių buvę ir nesusipratimų su v ie ­ tiniais gyventojais, štai „T h e Evening N ew s“ 1947. IX . 19 savo Sussex laidoje rašė, kad tie EVW , apsirengę perdažyto­ mis britų arm ijos uniformomis, dažnai palaikom i vokiečių karo belaisviais. Ypač dažnai tokiu esąs palaikomas jų vertėjas. K a rtą jis biuvo paklaustas, iš kur gavęs pinigų savo tiems rudiems pusbačiams nusipirkti. K itą kantą Chichesiterio m ies­ te prie vaisių parduotuvės jam buvo pa­ sakyta, kad „vokiečiai e ilė je nepageidau­ ja m i“ . Ilgainiui padėtis pasikeitė — g y ­ ventojai susidarė gerą įspūdį apie tuos atvežtuosius darbams. Ž in ioje iš 1949 m. pradžios nurodoma, kad toje žemės ūkio stovykloje lietu viai pirm avo skaičium. Jie turėjo D B LS sky­ rių, kuriam priklausė apie pusė stovyklos lietuvių, 43 preniuimeravosi „B ritanijos L ie tu v į“ , veikė šachmatininkai, stalo te­ nisininkai, Leiichmonas vadovavo tauti­ niams šakiams. Į renginius būdavo k vie­ čiam i anglai. Ryškesnis ir plačiau atžymėtas įvykis b u vo nepriiklausomybės įsiukakties1 iminėf jim as, suruoštas D B LS skyriaus 1948 m. Jame d alyvavo anglų svečių, tarp jų ir Chichesterio dekanas dr. Duncan-Jones, kuris savo k a lb oje pareiškė lietuviam s užuojautą dėl jų krašto ir tautos n elai­ mių. M inėjim ą aprašė* ,,The Ham pshire Telegraph & P ost“ , o ypač plačiai Ports-

moutho „E vening N ew s“ , kuris išsispaus­ dino dar ir tautinių šokių grupės fotogra­ fijąTais 1949 m. pavasarį į DEiLS skyriaus susirinkimą buvo atsilankęs D B LS pirm. P.B. Varfcaila. Mirusieji 1973. II. 11

Hunstoin vietovėje p rie Chichestetrio Vladas Leiiūga.

COOMA Mirusieji 1954. III.

Jonas Jasinskas

CORBY D B LS SK YR IUS Lietuviška kolonija C orbyje niekada nebuvo ypač didelė (1954 m. duomenimis, apie 40 lietu vių ), ir visa jos veikla dau­ giausia sukosi apie D B LS skyrių (įsteig­ tas 1949. X. 2), bent pirmaisiais metais. K a ip nedidelė, ta k olon ija pati viena re­ tai ką ir tesuorganizuodavo — į tailką kviesdavosi pajėgesnius lietuviškus viene­ tus ar asmenis iš kitur. Tu r būt, oorbiškiai patys vieni 1941. X I. 27 pam inėjo kariuomenės šventę. Tais m etais buvo sutarta suruošti bendras K ū ­ čias, o po jų buvo rašoma, kad tą rengi­ nį daugiausia ant savo pečių išnešė N a­ vickienė ir G ervelienė. D B L S Skyriui yra pirm ininkavę: A. Keblys, P. Navickas, A. Kukanauskas, M.

145

Vereika, V. Daukintis, F. Pum putis, J. Miliauskas, su jais valdybose ir ¡revizijos kom isijose yra dirbę: A. Ubeika, J. Žiū­ kus, V. Perminąs, K. Kriaučiūnas, Ančikas, Ramoška, J. K avolėlis, J. Gervelis, J. N avickienė, J. Perm inąs, V. Ivanaus­ kas, B. Černiauskas, Ei Kasparas, J. Pipynė, J. Paulauskienė, F. čerbauskas, V. Petrauskas, N. G erveiienė, A . Karkinas, B. Černiauskienė, N. Miknevi'čiūtė. Sky­ riaus narių ju d ėjim ą ¡rodytų tokie 'duo­ menys: 1956 m. jų turėta 35, 1957 ¡m. — 45, 1958 m. — 33. 1950. X I. I I skyrius pam inėjo Tautos šventę su A. Ubeikos paskaita. 1951 m. vasarą C orbyje lankėsi Nottimghamo “ Rū­ ta“ su choru ir tautiniais šokiais, ir S. Laucius įsiju n gė j tą program ą, paskaitydam as savo kūrybos. 1952. II. 9 m inint nepriklausomybės sukaktį, Corbio lie tu ­ vius v ė l ¡aplankė Nottimghamo lietu viai ir atliko koncertinę program ą — šoko ¡tauti­ nius šokius, deklamavo, suvaidino S. Lau­ ciaus sceninį vaizdelį. M inėjim as sutrau­ kė apie 80 lietuvių. Tais ¡metais suorgani­ zuota vaikam s kalėdinė eglutė. 1953 im. V elykų proga buvo atvažiavęs kun. J. Steponaitis ir atlaikė pamaldas, o D B L S ¡skyrius ¡suruošė arbatėlę, ¡mažie­ ji deklamavo, -pasiklausyta lietuviškos plokštelių muzikos. ¡Skyrius ryžosi ¡su­ tvark yti čia palaidoto 1951 ¡m. žuvusio Antano Einorio kapą. Suorganizuota eks­ ku rsija į Mamchesterį. Balandžio įmėn. pabaigoje tais m etais išem igravo į K an a­ dą skyriaus pirm. P. Navickas su šeima (ta proga buvo suiminėta, kad N avickų jaunesnysis sūnus išvažiavo apdovanotas žym eniu už savo veikią .anglų skautuose). Į b irželio išvežim ų m inėjim ą 1953. V I. 19 buvo su paskaita atsilankęs inž. R. Baub­

146

lys. T ais metais taip pat ¡suruošta kalėdi­ kas ir B. Paulauskaitė. Motinos diena nė eglutė vaikams. 1955. IV . 30 taip pat atšvęsta su patrauk­ 1954 m. nepriklausomybės ¡minėjime lia ¡programa ir sutraukė nemaža svečių. (II. 20) paskaitą ¡skaitė svečiais iš K etta­ Paskaitą tąkart skaitė K . Vaitkevičius, o ringo A. Pužauskas, o Londono „V a id ila “ Nottimghamo lietu via i scenos m ėgėjai su­ suvaidino A. Daukanto „G irio s paukš­ vaidino K . V aitkevičiau s „Išdraskytą aro čius“ . Tą (minėjimą aprašė „N ortham plizdą“ . tonshire E vening Telegraph“ II. 22 laidoje. P o to pasitraukė skyriaus pirm. A . Ku1954. V. 9, motinos dienos proga, sve­ kam,auS.kas. Tais pareigas laikinai perėm ė čiais kun. A. Kazlauskas atlaikė pamaldas M. V ereika, Jam pirm ininkaujant ¡pamiir skaitė paskaitą, ¡kalbą jiem s pasakė ir nėlta Tautos šventė —■ kun. P. Dauknys vietin is airių kilm ės kun. Cromin. Svečias atlaikė pamaldas, o IS. Petrmimienės vado­ L. Švalkus paskaitė savo eilėraščių. P ro g ­ vaujam i vaikai atliko programą. 1955. X. ram oje taip pat dalyvavo mok. J. Šab8 skyrius išsirinko naują valdybą (pirm. linsko paruošti 9 corbiškiai m okiniai — V. D aukintis). Skyriui ypač rūpėjo kai jie dainavo, šoko, deklamavo. M inėjim ą kurios ¡darbo sritys, ir joms vadovauti iš­ organizavo pirm. A . Kukanauskas su sky­ rinkta kom isijos ar atskiri asmenys: rū ­ rium. pintis vargstančios šeimos V o k ie tijo je Tas m okyklinis jaunimas netrukus sa­ šelpimu — V. Daukintienė ir R. Šfiervo sugebėjimus parodė Nottingham e su­ bauskas, ekskursijomis organizuoti — A. ruoštajame lietu vių sąskrydyje. Paulauskas, savišailipai —• S. Perm inienė. Tautos šventės program ą 1954. IX . 18 D B LS pirm. M. Bajorūnas tądien savo atliko v ė l svečiai iš kitur. Paskaitą skai­ kalboje supažindino Corbio lietuvius ¡su tė D B LS pirm. M. Bajorimas, o ¡mamchesši andienin i ai s -užd avim i ais. teriškiai suvaidino V. A lan to „Buhalte­ Vien didieji, be jaunimo, pam inėjo ka­ rijo s k laid ą“ . riuomenės šventę 1955. X I. 26: svečias L. 1954. X I. 26 susirinkim e duotoje ata­Švalkus paskaitė savo kūrinių. skaitoje nurodyta, kad D B L S Corbio sky­ Tąm et kalėdinės eglutės proga vietinės rius turi 32 narius, per tuos metus yra pajėgos suvaidino J. Griniaus „K ū čių v a ­ suorganizavęs 4 ekskursijas, rengęs m i­ karą“ (va id in o N. Gierveliemė, Paulaus­ nėjimus ir išlaikęs mokyklą. Tąkart ¡prie kaitė, J. Paulauskienė, V. Daukintienė, V. naujos valdybos sudaryta labdaros kom i­ Daukintis, Petrauskas ir J. G ervelis). Ei­ sija: Kukanauskienė ir S. Perm inienė. lėraščių paskaitė L. Švalkus. Program ą K alėdinė eglutė buvo suruošta ir 1954 dar papildė S. Perm inienės paruošti 10 m. Joje programą atliko S. Perm inienės mokinių. vadovau jam i vaikai.1955. II. 20 DBILS ¡sky­ M inint nepriklausomybės sukaktį 1956. riaus suruoštame nepriklausomybės su­ II. 11, kun. A. Kazlauskas skaitė paskai­ kakties m inėjim e vien tasai ¡S. Perm inienės tą, vietin iai vaidin tojai (V . Petrauskas, vadovaujam as jaunim as atliko visą pro­ B. Kasparas, J. Gervelis, N. G erveiienė ir gram ą: A . Kukamauskaitė, R. Perm inaitė, K. Pum putis) pastatė A. Škėmos „V ien ą A. Gervelis, A. Daukintytė, G. Kukanaus­ vakarą“ , S. Perm inienės vadovaujam i

m okiniai šoko, dainavo, deklam avo ir pa­ rodė L. Švalkauis parašytąjį g y v ą jį pa­ veikslą. Yp ač išskirtinai [pasirodė to pa­ veikslo brolis dr sesuo — Paulauskas ir R. Perm inaitė. P rogram oje pasirodžiusiai tautinių šokių grupei vadovavo N. Miiknevičiūitė. Visam parengim ui vadovavo pirm. V. Daukintis. Vien jaunųjų corbiškių jėgom is pam i­ nėta tais m etais (1956. V. 6) m otinos die­ ną, kurią organizavo V. Daukinčio pirm i­ ninkaujamas D B LS skyrius. M a žieji v a i­ dintojai (A . Gervelis. B. Paulauskaitė, G. Kukamauslkas, R. Perm inaitė, A. Paulaus­ kas ir R. Ščerbauskas) suvaidino „D ievo paukštelį“ , o po to kai ku rie jų dar pa­ dainavo ir padeklamavo. M inint Darių ir Girėną, kalbą pasakė K . Deveikis, pa­ skaita (buvo A. Pužausko, o paskui L A S Nottingham o skyrius suvaidino A. K e ­ turakio „A m erik a p irty je “ . Šitaip g yva i besireiškiančiam skyriui Tautos šventės proga m inisteris B. K . Baluitis atsiuntė! imaglnetoifoino ju ostoje įrašytą kalbą, iškeliančią eorbiečių veik ­ lumą. Program ą tąkart atliko jaunimas. B aigiant tuos veikliuosius įmetus, corbiečius lan kė svečias kun. V. Dubinslkas. Metų pabaigoje suruošta eglutė, kurios program oje pasirodė A. G ervelis, R. P e r­ minaitė, G. Kulkana.uskas, B. Paulauskai­ tė, A. Pum putytė, A. Ščerbauskas ir A. Daukintytė. M inint 1957 m. motinos dieną, pamaldų metu giedojo m okyklos vaikai. M inėjim e paskaita buvo V. A kelaičio, (taip pat k a l­ bas pasakė k iti du svečiai — A. Pužaus­ kas ir D B LS Keitteiringo slkyr. pirm. A. Barančiukas. O jaunim as (B. Paulauskai­ tė, R. Perm inaitė, A. Daukintytė, A. G er­ velis, G. Kukanausfcas ir R. Ščerbauskas)

suvaidino vaizdelį „D ė l tavęs, brangi m a­ m yte“ (dekoracijas piešė K. K riau čiū ­ n as). Visam paruošimui vadovavo S. P erminienė, A. Pum putytė ir R. G ervelis de­ klamavo. Iš 1957 m. pradžios duomenų sužinome, kad C orbyje tuomet būta 48 lietuvių, iš jų DE|LS skyriui priklausė 45 kaip nariai 2 kaip kandidatai. P e r įmetus skyrius bu­ vo suruošęs 7 .minėjimus ir kitokius pa­ rengimus, 3 išvykas, 4 vaikiškus vaid in i­ mus. Su plačia savųjų paruošta programa 1957 m. minima nepriklausomybės sukak­ tis: kallbas sakė ¡M. V ereik a ir kum. P . Daulknysi, o iŠ. Penminienės paruošta jauni­ mo grupė (A . Kukanauskaitė, A . Paulauskas, R. Perm inaitė, iBi. Paulauskaitė, G. K u ­ kanausikas ir R.ščerbausfcas) atliko monta­ žą „Lietu va, tėvyne mūsų“ . Į metų pabai­ gą nauja skyriaus valdyba išrenkama (pirm . F. Pum putis). Metus baigiant, dar suorganizuojama vaikų šventė — kalėdi­ nė eglutė. Nepriklausom ybės sukaktį m inint 1958 m., suvaidinam a S. Lauciaus „Paslaptin­ gojoj zonoj“ . ¡Motinos dienos m inėjim e kalbas pasakė pirm. F. Pumputis, kun. P. Dauknys ir anglų Skaučių vadovė Miss M. Bridley. Program ą atliko jaunimas — deklam avo ir vaidino, taip pat pirm ą k a r­ tą pasirodė mok. J. Paulauskienės pa­ ruošta tautinių šokių grupė, k u rioje šo­ ko Gervelliai, R. Perm inaitė, D. Černiaus­ kaitė, (L. Černiauskas, E. Pumputytė, ir A . Daukintytė. 1958. IX . 21 m inint Tautos šventę, suvaidinta tragikom edija „Taikos kiaulė“ , ir pasirodė Pupų dėdės choras. K alėdų metu suruošta vaikam s eglutės šventė, k u rioje pasirodė J. Paulauskienės paruošti mokiniai.

1959 m. nepriklausomybės sukaktį m i­ nint, paskaita buvo kun. P. Dauknio, d e­ klam avo A . G ervelis, L. G ervelis ir L. Černiauskas. Š įkart naujo išradingum o ir pastangų parodė m oterys: padainavo kvartetu ©. Paulauskaitė, J. Paulauskie­ nė, B. Černiauskienė ir S. Pumputienė, o duetu B. Paulauskaitė ir J Paulauskienė. Motinos dieną minint, kalbas pasakė sky­ riaus pirm. F. Pum putis ir svečias S. Kasparas, padainavo B. Paulauskaitė, pa­ deklam avo iL. Černiauskas, D. Černiaus­ kaitė, V. G ervelis, R. Gervelis, A. Pu m ­ putytė ir R. Perm inaitė. Tautos šventės m inėjim as tais m etais sujungtas su D B LS skyriaus dešitmltmeH čiu. Šventės dieną (IX . 13) kun. A . K a z ­ lauskas skaitė paskaitą, sveikino svečias iš V okietijos dr. Žarskus, D B L S valdybos vardu S. Kasparas, DBLEi krašto vald y­ bos vardu fcuin. A . Kazlauskas. A . K u kanausfcaitė paskaitė a p ie Vytautą D id įjį deklam avo būrys jaunim o — L. Černiaus­ kas, A. G ervelis, E. Pum putytė, D. Čer­ niauskas, R. Perm inaitė. P ob ū vio m etu skyriaus veteranai B. Kasparas ir M. V e ­ reika įnešė susirinkusiems tautiečiam s skirtąjį tortą (kilti du tų pirm ųjų sky­ riaus steigėjų — P. Navickas ir A. K eblys — nebegalėjo dalyvauti m inėjim e, nes jau buvo išvykę į K an adą). Tais m etais d ar suruošta kalėdinė eg­ lutė. Program a — jaunimo: deklam avo Danutė ir Danguolė Černiauskaitės, L. Černiauskas, V. Gervelis, R. G ervelis, E. Pum putytė ir R. Perm inaitė. 1960 m. p irm oji iškilm ė — nepriklauso­ m ybės sukaktis (minėtai vasario 14 d .). Tarė žodį pirm. F. Pumputis, paskaita — kun. P. Dauknio, meninė .dalis — jauni­ mo deklamacijos. Motinos dienos proga

147

Vereika, V. Daukintis, F. 'Pumputis., J. lys. Tais metais taip pat suruošta kalėdi­ kas ir B. Paulauskaitė. Motinos diena nė eglutė vaikams. Miliauskas, su ja is valdybose ir revizijo s 1955. IV. 30 taip pat atšvęsta su patrauk­ kom isijose yra dirbę: A. Ubeika, J. Žič1954 m. nepriklausomybės m inėjim e lia program a ir sutraukė nemaža svečių. (II. 20) paskaitą skaitė svečias iš Kettekus, V. Penminas, K . Kriaučiūnas, A n čiPaskaitą tąk art skaitė K . Vaitkevičius, o kas, Ramoška, J. K avolėlis, J. Gervelis, ringo A. Pužauskas, o Londono „V a id ila “ Nottimghamo lietu via i scenos m ėgėjai su­ J. N avickienė, J. Perm inąs, V. Ivanaus­ suvaidino A. Daukanto „G irio s paukš­ vaidino K . V aitkevičiau s „Išdraskytą aro čius“ . Tą m in ėjim ą aprašė „N orth a m p ­ kas, B. Černiauskas, E\. Kasparas, J. Pilizdą“ . tonshire E vening Telegraph “ II. 22 laidoje. pynė, J. Paulauskienė, F. Čerbauskas, V. P o to pasitraukė skyriaus pirm. A. KuPetrauskas, N. G erveiienė, A. Karkimas, 1954. V. 9, motinos dienos proga, sve­ fcamauskas. Tas pareigas laikinai perėmė čiais kun. A. Kazlauskas atlaikė pamaldas B. Černiauskienė, N. Mifcnevičiūtė. Sky­ M. Vereika, Jam pirm ininkaujant pam i­ iir skaitė paskaitą, kalbą jiem s pasakė ir nėte Tautos šventė —• kun. P. Dauknys riaus narių ju d ėjim ą rodytų tokie duo­ menys: 1956 im. jų turėta 35, 1957 m. — vietinis airių kilm ės kum. Cronim. Svečias atlaikė pamaldas, o iŠ. Pelrminienės vado­ 45, 1958 m. — 33. L. Švalkus paskaitė savo eilėraščių. P ro g ­ vaujam i vaikai atliko programą. 1955. X. 1950. X I. I I skyrius pam inėjo Tautosram oje taip pat dalyvavo mok. J. Šab8 skyrius išsirinko naują valdybą (pirm. šventę su A. Ubeikos paskaita. 1951 im. linsko paruošti 9 corbiškiai m okiniai — V. D aukintis). Skyriui ypač rūpėjo kai vasarą C orbyje lankėsi Nottimghamo “ Rū­ jie dainavo, šoko, deklamavo. M inėjim ą kurios darbo sritys, ir joms vadovauti iš­ ta“ su choru ir tautiniais šokiais, ir S. organizavo pirm. A . Kukanauskas su sky­ rinkta kom isijos ar atskiri asmenys: rū­ Laucius įsiju n gė į tą program ą, paskairium. pintis vargstančios šeimos V o k ietijo je šelpimu — V. Daukintienė ir R. ŠSertydam as savo kūrybos. 1952. II. 9 m inint T as m okyklinis jaunimas netrukus sa­ nepriklausomybės sukaktį, Corbio lie tu ­ vo sugebėjimus parodė Nottingham e su­ bauskas, ekskursijom s organizuota — A. vius v ė l ¡aiplankė Nottingham o lietu viai ir ruoštajam e lietu vių sąskrydyje. Paulauskas, savišalpai — S. Perm inienė. atliko koncertinę program ą — šoko tau ti­ Tautos šventės program ą 1954. IX . 18 D B LS pirm. M. Bajorinas tądien savo nius šdkius, deklamavo, suvaidino S. Lau­ atliko vėd svečiai iš kitur. Paskaitą skai­ kalboje supažindino Corbio lietuvius su ciaus sceninį vaizdelį. M inėjim as sutrau­ tė D B LS pirm. M. Bajorimas, o manchesšiandieniniais uždaviniais. kė apie 80 lietuvių. Tais m etais suorgani­ teriškiai suvaidino V . A lan to „Buhalte­ V ien didieji, be jaunimo, pam inėjo ka­ zuota vaikams kalėdinė eglutė. rijos k laid ą“ . riuomenės šventę 1955. X I. 26: svečias L. 1953 im. Velykų proga buvo atvažiavęs 1954. X I. 26 susirinkim e duotoje ata­Švalkus paskaitė savo kūrinių. kun. J. Steponaitis ir atlaikė pamaldas, skaitoje nurodyta, kad D B L S Corbio sky­ Tąm et kalėdinės eglutės proga vietinės o D B L S islkyrius suruošė arbatėlę, m ažie­ rius turi 32 narius, p er tuos metus yra pajėgos suvaidino J. Griniaus „K ū čių v a ­ ji deklamavo, pasiklausyta lietuviškos karą“ (va id in o N. Giervelienė, Paulaus­ suorganizavęs 4 ekskursijas, rengęs m i­ plokštelių muzikos. Skyriu s ryžosi su­ nėjimus ir išlaikęs mokyklą. Tąkart prie kaitė, J. Paulauskienė, V. Daukintienė, V. tva rk yti čia palaidoto 1951 m. žuvusio naujos valdybos sudaryta labdaros kom i­ Daukintis, Petrauskas ir J. G ervelis). Ei­ A ntano Einorio kapą. Suorganizuota eks­ sija: Kukanauskienė ir S. Perm inienė. lėraščių paskaitė L. Švalkus. Program ą ku rsija į Mamchesterį. Balandžio mėn. K alėdin ė eglutė buvo suruošta ir 1954 dar papildė S. Perm inienės paruošti 10 pabaigoje tais m etais išem igravo į Kana­ m. Joje program ą atliko S. Perm inienės mokinių. dą skyriaus pirm. P. N avickas su šeima vadovau jam i va ik a i.1955. II. 20 DiBLS sky­ M inint nepriklausomybės sukaktį 1956. (ta proga buvo suminėta, kad N avickų riaus suruoštame nepriklausomybės su­ II. 11, kun. A. Kazlauskas skaitė paskai­ jaunesnysis sūnus išvažiavo apdovanotas tą, vietin iai vaidin tojai (V. Petrauskas', kakties m inėjim e viem tasai iŠ. Peormimiemės žym eniu už savo veik lą anglų skautuose). B. Kasparas, J. Gervelis, N. G erveiienė ir vadovaujam as jaunim as atliko visą pro­ Į birželio išvežim ų m inėjim ą 1953. V I. 19 gram ą: A . Kukamausfcaitė, R. Parm inaitė, K. Pum putis) pastatė A. Škėmos „V ieną buvo su paskaita atsilankęs inž. R. BaubA. Gervelis, A . Daukintytė, G. Kulkanausvakarą“ , S. Perm inienės vadovaujam i

146

m okiniai šoko, dainavo, deklam avo ir p a­ rodė L. Švalkauis parašytąjį g y v ą jį pa­ veikslą. Yp ač išskirtinai pasirodė to pa­ veikslo brolis dr sesuo — Paullauskas ir R. Perm inaitė. Program oje pasirodžiusiai tautinių šokių grupei vadovavo N. M iknevičiūitė. Visam parengim ui vadovavo pirm. V. Daukintis. Vien jaunųjų corbiškių jėgom is pam i­ nėta tais m etais (1956. V. 6) motinos d ie­ na,, kurią organizavo V. Daukinčio pirm i­ ninkaujamas D B LS skyrius. M ažieji va i­ dintojai (A . Gervelis, B. Paulauskaitė, G. Kukanauskas, R. Perm inaitė, A. Paulaus­ kas ir R. Ščerbauskas) suvaidino „D ievo paukštelį“ , o po to kai ku rie jų dar pa­ dainavo ir padeklamavo. M inint Darių ir Girėną, kalbą pasakė K. Deveikis, pa­ skaita (buvo A . Pužausko, o paskui L A S Nottingham o skyrius suvaidino A. K e ­ turakio „A m erik a p irty je “ . Šitaip g yva i besireiškiančiam skyriui Tautas šventės proga m inisteris B. K . Baluitis atsiuntė! maiginietoifomo juostoje įrašytą kalbą, iškeliančią corbiečių veik ­ lumą. Program ą tąkart atliko jaunimas. Baigiant tuos veikliuosius metus, corbiečius lankė svečias kun. V. Dubinslkas. Metų pabaigoje suruošta eglutė, kurios program oje pasirodė A. G ervelis, R. P e r­ minaitė, G. Kukanauskas, B. Paulauskai­ tė, A. Pum putytė, A. Ščerbauskas ir A. Daukintytė. M inint 1957 m. motinos dieną, pamaldų metu giedojo m okyklas vaikai. M inėjim e Paskaita buvo V. A kelaičio, (taip pat k a l­ bas pasakė k iti du svečiai — A. Pužaus­ kas ir D B LS Keitteringo slkyr. pirm. A. Barančiufcas. O jaunim as (B. Paulauskai'tė, R. Perm inaitė, A. Daukintytė, A. G er­ velis, G. Kukanauskas ir R. Ščerbauskas)

suvaidino vaizdelį „D ė l tavęs, brangi m a ­ m yte“ (dekoracijas piešė K. K riau čiū ­ nas). Visam paruošimui vadovavo S. Perminienė, A . Pum putytė ir R. G ervelis de­ klamavo. Iš 1957 m. pradžios duomenų sužinome, kad C orbyje tuomet būta 48 lietuvių, iš jų DElLS skyriui priklausė 45 kaip nariai 2 kaip kandidatai. P e r įmetus skyrius bu­ vo suruošęs 7 m inėjim us ir kitokius pa­ rengimus, 3 išvykas, 4 vaikiškus vaid in i­ mus. Su plačia savųjų paruošta program a 1957 m. minima nepriklausomybės sukak­ tis: kalbas įsakė iM. V ereik a ir kum. P . Dauknys, o iŠ. Penminienės paruošta jauni­ mo grupė (A . Kukanauiskaitė, A . Paulau.s^ kas, R. Peinminaitė, IBI. Paulauskaitė, G. K u ­ kanauskas ir R.Š'čerbauSkas) atliko monta­ žą „Lietu va, tėvyn e ¡mūsų“ . Į metų pabai­ gą nauja skyriaus vald yb a išrenkama (pirm . F. Pum putis). M etus (baigiant, dar suorganizuojama vaikų šventė — kalėdi­ nė eglutė. Nepriklausom ybės sukaktį m inint 1958 m., suvaidinam a S. Lauciaus „Paslaptingojoj zonoj“ . ¡Motinos ¡dienos ¡minėjime kalbas pasakė pirm. F. Pumputis, 'kun. P. Dauknys ir anglų skaučių vadovė M iss M. Bridley. Program ą atliko jaunimas — deklam avo ir vaidino, taip pat pirm ą k a r­ tą pasirodė mok. J. Paulausikienės ¡pa­ ruošta tautinių šokių grupė, k u rioje šo­ ko Gervelliai. R. Perm inaitė, D. Černiaus­ kaitė, L . ČereiauSkas, E. Pum putytė, ir A. Daukintytė. 1958. IX . 21 m inint Tautos šventę, suvaidinta tragikom edija „Taikos kiaulė“ , ir pasirodė Pupų dėdės choras. K alėdų metu suruošta vaikam s eglutės šventė, ¡kurioje pasirodė J. Paulauskienės paruošti mokiniai.

1959 m. nepriklausomybės sukaktį m i­ nint, paskaita buvo kun. P. Dauknio, de­ klam avo A. G ervelis, L. G ervelis ir L. Černiauskas, šįk a rt naujo išradingumo ir pastangų parodė moterys: padainavo kvartetu B. Paulauskaitė, J. Paulauskie­ nė, B. Černiauskienė ir S. Pumputienė, o duetu B. Paulauskaitė ir J Paulauskienė. Motinos dieną minint, kalbas pasakė sky­ riaus pirm . F. Pum putis ir svečias S. Kasparas, padainavo B. Paulauskaitė, pa­ deklam avo ¡L. Černiauskas, D. Černiaus­ kaitė, V. G ervelis, R. Gervelis, A. Pum ­ putytė ir R. Perm inaitė. Tautos šventės m inėjim as tais m etais sujungtas su D B L S skyriaus dešimltmen čiu. Šventės dieną (IX . 13) kun. A . K a z ­ lauskas skaitė paskaitą, sveikino svečias iš V okietijos dr. Žarskus, D B L S valdybos vardu S. Kasparas, DBLEl krašto vald y­ bos vardu kun. (A. Kazlauskas. A . K u k a­ nauskaitė paskaitė iapie Vytautą D idįjį, deklam avo būrys jaunim o — L. Černiaus­ kas, A. ¡Gervelis, E. Pum putytė, D. Čer­ niauskas, R. Perm inaitė. P ob ū vio m etu skyriaus veteranai B. Kasparas ir M. V e ­ reika įnešė susirinkusiems tautiečiam s skirtąjį tortą (k iti du tų pirm ųjų sky­ riaus steigėjų — P. N avickas ir A. K eblys — nebegalėjo dalyvauti m inėjim e, nes jau buvo išvykę į K an ad ą). Tais metais d ar suruošta kalėdinė eg­ lutė. Program a — jaunimo: deklam avo Danutė ir Danguolė Černiauskaitės, L. ČerniauSkas, V. Gervelis, R. G ervelis, E. Pum putytė ir R. Perm inaitė. 1960 m. pirm oji iškilm ė — nepriklauso­ m ybės sukaktis (minėtai vasario 14 d .). Tarė žodį pirm. F. Pumputis, paskaita — kun. P. Dauknio, meninė dalis — jauni­ m o deklamacijos. Motinos dienos proga

147

žodį ‘tarė kun. P. Dauknysi ir pirm . F. Pumputis, meninę programos dalį atliko jaunim o atstovai R. Gervelis, L. Čer­ niauskas, D. Černiauskaitė, E. Pum puty­ tė, A . Gervelis, R. Perm inaitė. Tautos šventės dieną — paskaita kun. P. Dauk­ nio, program ą .atliko L. Černiauskas, R. G ervelis, E. Pumputytė, Černiauskaitė. Tos šventės pasigrožėjim as buvo gėlėmis apipuoštas B. Černiauskienės išsiuvinėtas Vytis. Prieš metų pabaigą nauja D B LS sky­ riaus valdyba išrinkta (pirm . V. Daukin­ tis ). Tu o m etu skyrius tu rėjo 30 narių ir vyk d ė įvairias rinkliavas. C orbyje gyve­ no dar 'apie 70 'lietuvių, net keletas seno­ sios išeivijos šeimų, tarp kurių ir plačiau­ sia M iknevičių giminė. A p ie tą metą taip pat paaiškėja, kad Wilsbo-rtone p rie Cor­ bio gyvenanti Z o fija Kriaučiūnienė lais­ valaikiu išsiuvinėja Vyčius ir tie jos dar­ bai jau puošia daugelio vietinių lietuvių namus ir pasiekė .net Londoną. 1961 m. nepriklausom ybės sukaktis (švęsta ji buvo 'vasario 12 d .) pam inėta kun. dr. S. M atulio, M IC, paskaita (p ra ­ vedė sekr. V. Petrauskas). M inint (V I. 4) birželio trėmimus, kalbėjo kun. P. Dauknys ir S. Kasparas. P ra ved ė m in ėji­ mą pirm . V. Daukintis ir .sekr. V. Petraus­ kas. Tų metų vasarą išem igruoja į J A V d vi tarp Corbio lietuvių veikliai! besireiškusios šeimos — Pum pučiai 'ir Kasparai. F. Pum putis trejetą metų vadovavo D B LS skyriui, ¡B. Kasparas — vienas D B LS sky­ riaus steigėjų ir buvęs jo valdybos narys. Nepriklausom ybės sukakties šventė 1962 m. (švęsta vasario 18 d .) m inėta kun. dr. S. M atulio, M IC, paskaita, o pro­ gram ą a tlik o L. Černiauskas, R. G ervelis

148

ir D. Černiauskaitė. P o to netrukus pasi­ keičia valdyba (naujas pinm. A . Kukana.uskas). M otinos dieną — paskaita A. Pranskūno, deklam avo E. Pransikūnienė ir du jau n ieji Černiauskai. 1963. I. 6 surengiam a vaikam s eglutė su paties jaunim o programa. Corbio lietu viam s dar sumažėjus, 1966 m. kartu su K etteringu sudaromas bend­ ras D B LS skyrius. A tskira Corbio veik ­ la nutrūksta. B « kita ko, vietin is įmonių laikraštis „S & L N ew s“ 1967. V III. 11 (N r. 8) iš­ spausdino pasikalbėjim ą su M. Vereika apie pavergtųjų tautų viltis ir pabėgėlių gyvenim ą B ritan ijoje. Pasikalbėjim ui skirta daugiau kaip pusė puslapio. Iš­ spausdinta ir M. Veireiikos fotografija.

M OKYKLA

IR S K A U T A I

Iš 1953 m. pradžios turim a žinių, kad m okykla pradėjo savo darbą su 10 m oki­ nių. Iš pradžių vad ovavo B. Černiauskas, po jo J. Šablevičius, nes motinos dienos proga 1954. V. 9 pasirodė 9 m okiniai, ku­ rie buvę paruošti mok. Šablevičiaus. T a ­ čiau jis turįs išsikelti. Buvęs pažadėjęs m okymo darbo čia im tis L. Švalkus, iš tiesų jis kurį laiką ir vedė m okyklą, kol leido sąlygos. V ėliau tais 1954 m. sutiko m okytojauti S. Perminienė-. Taiis m etais S. Perm inienės paruošti m okiniai buvo pakviesti į K etterin gą — į Continental klubo suruoštą -kalėdinę eglutę su įvairių tautybių pasirodymais. Corbiečiai pašoko kelis tautinius šokius, visi buvo tauti­ niais drabužiais apsirengę. G-. Paulaus­ kaitė dar pašoko solo. Nuo to Saiko tasai

m okyklinis jaunimas nuolat pasirodo lie ­ tuviškų renginių -programose. 1956. X. 19 „K etterin g L ea d er“ laikraš­ tis iškėlė lietuvių reikalą, ypač m okykli­ nio jaunimo. Laikraštis išsispausdino di­ džiulę S. Perm inienės nuotrauką: ji dirba su 5 mokin-iukais. Straipsnyje pasakoja­ ma, kad lietu via i neturi tinkamų patalpų ir vaikai lig i tol buvo m okom i atviram e lauke. Dabar vietinės skauitų organizaci­ jos pripažino lietu vių -skautų draugovė, ir ja i žiem ą bus leista naudotis patalpa. Suminima skautų vadovas F. Ščerb-auskas ir apskritai lietuvių veikla. D ėl mo­ kyklos nurodoma, kad S. Perm inienė šeš­ tadieniais porą valandų pamoko savo gim ­ tosios kalbos, Lietuvos istorijos ir tauti­ nių tradicijų. Š k otijoje gim usi Čirve-nenkienė mokiusi tada jaunimą tautinių šo­ kių. Skautai čia įsteigti 1956 m. F. Ščerbausfco ir J. Paulauskienės pastangomis. Jie abu ir vadovavo. Skiltininkai: berniu­ kų —■ A. Pumputis, m ergaičių — E. Kukanauskaitė. M ergaičių ,.B ičių“ skilties vadovybę vėliau perėmė J. Paulauskienė. Skautai atskirai plačiau m inim i, kai jų ta m išri draugovė 1957. IV . 28 suruošė savo patrono šv. Jurgio šventę. Pravedė tą šveintę skautų vadovas F. Ščerbauskas, talkinamas skaučių vadovės J. Paulaus­ kienės. Lankėsi vadeiva J. Alkis, dalyva­ vo šventėje vietin iai latvių skautai, su­ ruoštas laužas su programa. Ruošiant tą šventę, daug prisidėjo Kriaučiūnas ir -mok. S. Perminienė. Tais 1957 m etais skautų ir jų tėvų ko­ m iteto iniciatyva buvo suorganizuotos Jo­ ninės. Pradedant šventę, skautai prisegė visiem s susirinkusiems po tautinę v ėlia ­ vėlę .su rūta. Pasirodo, daugelis Corbio

kelerius metus ypač gyvai reiškėsi. V eik ­ lietuvių savo darželiuose augina rūtas! los centras daugiausia buvo Brooklands Jonams skautės prisegė po puokštę gėlių. Ind. Hostel. Ten ir D B L S skyrius įsteig­ Parengim ą tva rk ė skautų vadovas F. tas. Ščerbauskas. K etterin go pirm. A. Pužaus­ Jis įsteigtas 1947 m., kai tik susidarė di­ kas k albėjo apie Joninių papročius L ie ­ desnis būrelis lietuvių. Jo pirm uoju p ir­ tuvoje, o A. Zavedkas iš Noitftinghamo, jų mininku išrinktais K. Jonelynas. Padaugė­ „Pupų dėdė“ , apdainavo C orbio „valsčių“ jus lietuvių ir d ėl to ir reikalų, skyriui ir jo viršaitį. 1958. IV . 20 iSkautai irg i ruošė šv. Jur­ vadovauti a'teina J. Matulionis. 1948 m. pradžioje Skyrius tu rėjo daugiau kaip 70 gio m in ėjim ą ir tuo pat prisim inė lietu­ najrių. Jis ruošė minėjimus, paskaitas, tu­ viškos skautybės 40 m. sukaktį. Tądien rėjo chorą, tautinių šokių grupę. Be įkirta jie organizuotai dalyvavo anglų skautų parade. ko, narių skaičius svyravo: 1952 m. jų bū­ ta 60, 1957 m. — 77, 1961 m. — 66, 1965 m. 1959 m. iš J. Paulauskienės „B ičių “ — 74. ¿kiltį perėm ė R. Perm inaitė. J. Paulaus­ kienė tada em igravo. Pirm aisiais metais turėta plačių užsi­ m ojim ų ir nemaža jų įvykdyta, Pvz., 1948. Mirusieji II. 14 suruošta net du nepriklausom ybės sukakties m inėjim ai: vienais saviesiems kuklesnis, o kitas svečiam s — anglams, 1952. V I. 17 Antanas Einoris 1969. X II. 25 P. Civinskas estams, latviam s, lenkams, ukrainiečiams. V ien tik anglų atsilankė apie 250. Paskai­ tą apie Lietu vą tąkart skaitė anglas prof. Stevenson, sveikino Courtauldo direkto­ CO VENTRY rius, darbo m inisterijos atstovas, bendra­ DBLS SK YR IU S bučio (hostelio) direktorius, tautybių at­ stovai ir D B LS pirm. P. B. Varkala. Ž y ­ C oven tryje 1948 m. buvo apie 100 lie ­ mūs sveikintojai ir kitataučių svečių dau­ tuvių — kelios lietu vaitės dirbo ligoninė­ gybė rodytų, kad J. M atulionio vadovau­ se, keletas vyrų darbininkams skirtuose ja m oji D E L S skyriaus valdyba tu rėjo g e ­ bendrabučiuose (hosteliuose), o visi k iti rus ryšius m iesto aukštuomenėje ir v ie ti­ CouTitlando te k s tilė j fabrikuose. G yveno nėse organizacijose. Program a ir g i rodo jų daugumas bendrabučiuose, tik kelios rim tą mostą: dalyvavo jo je aktoriai A. Dišeimos privačiai. (kinis, Dikinieniė ir J. Kazlauskas, pirm ą Naikinant žemės ūkio stovyklas, kai at­ kartą svečiams kitataučiam s pasirodė V. vežtieji darbams susilaukė teisės laisvai Dangio vadovaujam a tautinių ¡šokių gru ­ pasirinkti darbą, jų skaičius šiame mies­ pė ir Pr. Džekčioriaiuis vadovaujam i v y ­ te buvo išaugęs ikd 300, tik vėliau dėl rų, m oterų ir mišrus chorai. em igracijos į kitus kraštus vėl sumažėjo. K a d itie kitataučiai dar geresnį įspūdį Tu rėdam i pakankam ai veiklių intelisusidarytų apie lietuvius, jų veik lą ir tau­ gentinių pajėgų, lietu viai čia pirmuosius tinius ypatumus, ta pačia proga suruošta

ir paroda, pagrindu ja i panaudojant B. Daunoro tu rėtąjį tautodailės rinkinį. P o to m inėjim o Courtauildo direkcija pasiryžo sueiti į artimesnius ryšius ne tik su lietuviais, b et ir su kitų tautų pabėgė­ liais, susipažinti įsu anuometiniais jų va r­ gais ir pasistengti padėti. 1948. III. 5 įvy ­ ko susitikimas konferencijos form a. O po to lietu viai tuojau gavo patalpą repetici­ jom s ir susirinkimams, kokios jiem s ilki tol labai trūko. Planų ir užsim ojim ų apskritai turėta daug. 1948 m. pradžioj išrinkta V aičiu lio vadovaujam a k om isija rūpintis V o k ie tijo ­ je tebevargstančiais lietuviais, pirm iausia — paremta Pinneberge studijuojančius. Užm egzti -glaudūs ryšiai su vietinėm is ka­ talikų organizacijom is. Vasario mėn. pra­ džioje kartu su katalikų organizacijom is suorganizuota bendra šventė, kurias pro­ gram oje d alyvavo dr lietu viai su tautiniais šokiais ir kvartetu. A p ie 20 lietuvių tada užsim ojo įsiju n gti į ypatingą m isiją — laisvalaikiu lan k yti anglų šeimas, tuo bū­ du susipažinti su anglų papročiais ir su­ pažindinti juos su Lietu vos reikalais. San­ tykius m ezgant ir palaikant, ypač rūpino­ si talkininkauti parapijos klebonas kun. W. Gardner ir prof. W. Stevenson. Tų įmetu rudeniop, irugpiūčio 22 d. D B LS skyriaus susirinkime, sudaromas naujas veiklos planas. Išrenkamos finansų, rink­ liavų, meno, sporto reikalam s kom isijos, bažnytinis komitetas, spaudos platintojai. Num atyta surinkti įvairiais klausimais anketas, m in ėti Tautos šventę, Lietuvos kariuomenės šventę, ruošti bendras K ū ­ čias, ko iškilmingiausiiai pam inėti nepri­ klausomybės paskelbim o sukaktį, m ieste suruošti viešą tautodailės parodą, rengti pobūvius. Nusistatyta parem ti choirą, itau-

149

tinių šokių grupę, organizuoti bažnytinį chorą, steigti sporto klubą, surengti in fo r­ m acinių pranešimų ir mokslinių paskaitų cilkilą, skatinti skaityti ir prenumeruoti spaudą. Nors tų m etų nepriklausomybės sukakties įminė j imas parodė gerus santy­ kius su kitataučiais, ypač anglais, bet ta­ m e susirinkim e nusistatoma plėsti santy­ kius su anglų visuomene, palaikyti artimą ryšį su darbo m inisterijos įstaigom is ir darboviečių vadovybėm is, a k tyvia i daly­ vauti Couirtauldo bendrovės įsteigtam e E V W (European Volunitary W orkers — Europos savanoriai darbininkai) komitete, p alaikyti gerus santykius su kaim yninių ir bendro likim o tautybių organizacijo­ mis, lankantis jų šventėse, m inėjimuose, kviečiant juos pas save. Tąkart taip pat nutarta palaikyti P a b a ltijo tautų kom ite­ tą, pakartotinai pasižadėta stengtis iš ar­ čiau pažinti anglus, jų politinį gyvenim ą ir institucijas, lan k yti teatrus, organizuo­ ti ekskursijas, lankyti anglų šeimas, pa­ rem ti tautiečius V ok ietijoje, dėtis p rie Lietu vos laisvinim o kovos. T u r būt, C oventrio lietu vių kolonija net ir anuomet, tais geraisiais lietuviškos veiklios iir entuziazm o laikais, buv.o vienin­ telė tokia v iso je D. B ritan ijoje, kuri skel­ bė šitokius didelius planus. Jau čr lig i tol m inėjim uose buvo skai­ tom os paskaitos (pvz., dr. J. Leim onas skaitė apie šv. K azim ierą 1948 cm. ¡suruoš­ tam e to šventojo m in ėjim e). Santykiai su anglais buvo glaudūs, ir jų vietin ė spauda dažnai šį a r tą parašydavo apie lietuvius. N edidelė suma (£7.10.0) surinkta studen­ tams Piinneberge parem ti. B. Jaruitytė pra­ vedė saldumynų rinkliavą V okietijos lie ­ tuviams. 1948. V I. 13 Baltų kom itetas su­ ruošė išvežim ų m inėjim ą, kuriam e daly­

150

va vo ir kalbas pasakė Estijos m inisteris Torm a ir Lietu vos Pasiuntinybės patarė­ jas V. Btalickais, o programos dalį atliko Pr. Džekčioriaus vedam as lietu vių chorais. Skyrius suaukojo Tautos fondui £27.10.0. Sudarius smulkius veiklos planus, Bal­ tų komitetas nusistatė prieš Kalėdas su­ ruošti bazarą, nes pastebėta, kad anglai nori įsigyti rankdarbių, o m oterys turi jų paruošusios. L. Januška pradėjo organi­ zuoti sporto klubą. P. D žekčiorini kuriam laikui pasitraukus, choro vadovybę per­ ėmė J. Mašanauiskas. Tais 1948 m. Tautos šventė paminėta savybėje, bet su didele programa: V. D ar­ gia skaitė paskaitą apie V ytautą D id įjį, F. N everavičiu s — n ovelę iš knygnešių g y ­ venimo, aktorius A . D ikinis — Donelaičio ,/Metų“ ištrauką, pirm ą kartą dainaivo J. Mašanausko vadovau jam i vyrų ir m oterų chorai, šoko V. D argio vadovaujam a tau­ tinių šokių grupė, deklam avo akt. J. K a z­ lauskas. M in ėjim o dalyvių vardu pasiųsti sveikinim ai m inisteriui B. K . Balučiui, D B LS valdybai ir Vlilkui ir jo Vykdom a­ ja i tarybai. 1949 m. pradžioj choro vadovybę vėl perim a Pr. Džekčioirius, tautinių šokių grupė apjungiama siu sportininkais, ir čia vadovybę perim a J. Kazlauskas. T ais m etais nepriklausomybės sukak­ ties m inėjim as suruoštas ypač iškilm in­ gas, kaip ir buvo planuota. Svarbiausias renginys —• tautodailės paroda su rank­ darbiais, m edžio drožiniais, lėlėmis, ginitairo dirbiniais, m eninėm is ifotogrdlfįjomis ir knygom is (ta rp m edžio drožinių ypač išskirtinai patrauklūs buvo Vainausko darbai). Visoms iškilmėms vad ovavo D B LS skyr. pirim. J. Matulionis, kalbas pasakė D B L S pirm . P. B. Varkala ir Co­

ventrio burmistras. M in ėjim o meninė program a1: dainavo P. Džekčioriaus cho­ ras, įšoko J. Kazlausko tautinių šokių gru­ pė, deklam avo Dikinienė. Paroda tęsėsi vasario 16-21 d.d. K o v o 7 d. dar suruoštas koncertas. Visus tuos lie­ tuviškus įvykiu s atžym ėjo vietin ė anglų spauda. Įvykdytas sumanymas suruošti paskai­ tų ciklą. Jis ¡pradėtas 1948 m. spalio mėn. dr. J. įLeimono paskaita ,;Būsimosios L ie ­ tuvos struktūra“ . Lap k ričio mėn. G rig a ­ liūnais skaitė tetma „Lfefcuvos kariuom e­ nė“ , gruodžio mėn. prof. S. Žakevičius „D em okratija ir A n glijos vyriausieiji konstituciniai organai“ , o 1949 m. sausio mėn. — dr. K. Valteris „H orm onai“ . Jau ¡tuo mietu po truputį pradėjo b yrėti lietuviai. Jau ryžosi išvažiuoti į J A V dr. J. Leim onas su šeim a (jis 1949 m. pra­ džioj popiežiaus buvo pakeltas į šv. G ri­ galiaus D idžiojo ordino antrojo laipsnio kavalierius už nuopelnus katalikybės ak ­ cijai L ie tu v o je ). A k toriai D ikiniai taip pat ruošėsi išvyk ti į Kanadą. Tuom et P. Goberis, J. Adam onis ir P. Braziūnas visą en ergiją paskyrė platinti L ietu vių Nam ų Bendrovės akcijoms. Jiems į įtaiką dar ¡atėjo B. Daunoirienė, K. Jonelynas ir J. Kazlauskas. V ok ietijos lie ­ tuviam s parem ti aukas rinko Galinis. M i­ kuckienė ir N a viekas. E u vo taip pat ruo­ šiami m inėjim ai. M otinos dienos proga A. Gulrevičius skaitė paskaitą, ¡Mikuidkienės vadovaujam i ¡mokyklos vaikai deklamavo, šOko ir dainavo, o Dilkinienė paskaitė J. Biliūno „M otin ą“ . M in in t b irželio mėn. trėmimus, paskaita (buvo Barzevičiauis, deklam avo m okiniai ir akt. J. Kazlauskas, V aišvila. P . Džekčioriuis ir V. Dargiis važin ėjo į stovyklą p rie Leam ing-

tono m okyti vyrų dainuoti ir tautinių šo­ kių1949 im. rudenį išvažiavo choro vadovas P. Džekčiorius. Choro vadovybę perėmė H. Stonienė. Toliau vykdant užsimojimą dėl paskaitų ciklo, rudenį dr. S. Kuzminiskias ¡skaito: „ A r bus ¡karas?“ D ar taiiis me­ tais S. Prapuoleny tė skaitė: „A n glų rašy­ tojai ir literatū ra“ . Tautos šventę minint, paskaita buvo E. Dragūno, m okiniai de­ klam avo ir .suvaidino V ytauto D idžiojo pabėgim ą iš kalėjim o. V. Dangio ir T. Gu­ revičienės vadovaujam a ir J. Starevičiaus ir P. Talanskaitės talkininkaujam a tauti­ nių šokių grupė dalyvavo Sutton Coldfielde konservatorių p artijos skyriaus su­ ruoštosios derliaus šventės program oje (akordeonistas K . Venckus, ¡pranešėja

C oventryje po vienų bendrų lietuviškų k ū ­ čių.

D. ¡Daunoraitė). Gruodžio mėn. tau­ tinių šokių grupė tu rėjo du pasirody­ mus Ikoncertuose, kuriuose dalyvavo įv a i­ rios tautybės, it anglų katalikų baliuje. K ariuom enės švem'tjėij'e J. Senkus slsaiitė paskaitą, o program ą išpildė mokiniai. Žengiant į 1950 įmetus, išrenkama nau^ ja D B L S skyriaus valdyba: pirm. A . Gu­ revičius, J. Mašanauskas, Biairzevičiusi, Goberis, J. Kazlauskais. Choro vadovybę perėmė iš V ok ietijos atvykęs kun. B. Pacevičius. Buvo suruoštos bendros Kūčios ir įkartu kalėdinė eglutė su vaikų atlikta programa. Daugiausia bendrabučiuose gy­ venantieji viengungiai turėjo savas Ikūčiais. Nepriklausom ybės sukakties ir motinos dienas m inėjim uose 1950 m. dainavo so­ listė E'. Valtarienė, B. Enzelytė, deklama­ v o ar .skaitė1poetų kūrinius J. Mašaoaiuskas, L. Aleksaitė, G. Lauciūtė, J. Kazlaus­ kais, paskaita buvo gyd. V. Giriūnienės, dainavo kun. B. Pacevičiaus vadovauja­ mas choras. Išvažinėjus daliai lig i tol stipriausiai pasireiškusių veikėjų, 1950 m. į D B LS skyriaus valdybą įeina naujų žmonių. V aldyba išrenkama šitokia: pirm. P. G ri­ galiūnas, vicepirm . P. Misevičius, sekr. J. Mašanausikas, kasin. J. Aleksa, meno rei­ kalam s V. Dargis, revizijos kom isija: N a ­ vickais, Braziūnais, Simonaitis. O ¡metai praeina n e tiek veiklos ženkle, kiek dar vis vieną p o k ito išlydint veik ė­ jus. Štai J. M atulionis 1950 m. dar skaitė paskaitą Kristaus K araliaus m inėjim o akadem ijoje, 1951 m. pradžioj Coventrio lietu via i sveikino jį, k ai jis iš popiežiaus už savo kaltalikišką veik lą ¡gavo ordiną, o tų metų rudeniop jis išvažiavo į Kanadą. 1951. IV . 14 atsisveikinta su į Kanadą iš ­

važiuojančiu kun. ¡B. Pacevičium . 1951 m. rugsėjo mėn. į Auistraliją išplaukė J. M ašaoausikas. 1951 m. spalio mėn. v ė l išren­ kama žym iai pasikeitusios sudėties D B LS skyriaus valdyba: pirm . N. Mockus, v ic e ­ pirm. A . Adomonis, ¡sekr. A . Koncevičius, kasin. J. Aleksa, nariu J. Kazlauskas. 1952 m/. p ra d žioj išvyksta G urevičiai. A. Gurevičius y ra buvęs D B L S skyr. pir­ mininku, jis įsteigė ¡savišalpos ¡draugiją ir ja i vadovavo, atgaivino m okyklą ir jo je dirbo, pirm ininkavo bažnytiniam kom ite­ tui, bendradarbiavo laikraščiuose, skaitė paskaitas, pirm ininkavo 'apygardai. L ie­ tuviškame darbe reiškėsi ir K. G urevičie­ nė. Žmonių m ažėjim as pristabdo DEiLS skyriaus veiklą. 1953 m. vaidybon išren­ kami: pirm. J. Kazlauskas, sekr. A . V irkutis, kasin. A . Stakėnas, revizijo s kom i­ sijom,: J. Vinciūnas, J. Zabulionis, A . Ž vinys. Renkant naują valdybą, tikėtasi, kad ja i pasiseks latgaivinti veiklą jau suimiažėjusioje k olon ijoje. Tada, be k ita ko, Co­ ven tryje prasideda J. Kazlausko vadova­ vim o metai. V is paminimos tautinės šven­ tės, nors ir nebe taip iškilm ingai. Išva ži­ n ėjo savi paskaitininkai. 1953 m. motinos dienos m inėjim e paskaitą įskaitė neseniai į Coventrį atsikėlęs N. Mockus, Tautos šventės proga — A . J. K au lėm s. K ita is m etais ¡siu paskaitomis vėl atvažiuoja A . J. Kaulėnas, D B L S pirm . M. Bajorinas, 1955 m. — F. N everavičius, 1956 m. B. Daunoras, 1958 m. — A . Pužauskas. N ors visi m eniniai saviveiklininkų vienetai jau subyrėję, bet vistiek stengiamasi išsivers­ ti daugiausia savo jėgom is, tik retkarčiais pasikviečiant ¡programas atlikėjus iš k i­ tur. Pats pirm. J. Kazlauskas dažniau e i­ na į sceną deklamuoti. Padainuojia coven-

151

triečiams viešnios J. Liu stikaitė ir B. V.alterieinė. Savo poezijas paskaito svečias L. Švalkus, padėkilaimuoja jiem s S. Kaulėnienė. Š ioji vialdyba 'taip gražiai reiškiasi, kad 1955. X I. 27, m inint kariuomenės šventę, „n e v e ik lie ji“ n ariai sudaro sąmokslą ir apdovanoja veikliuosius J. Kazlauską G. Grigaravičiūtės-Johnstonienės pieštu p a­ veiksiu „T ra k a i“ , o A. IStakėną inž. A .

Adom onio darbo Vytim . 1956 m., taip pat kariuomenės šventės m inėjim e, coventriškiai per savo pirm ininką J. Kazlauską pa­ gerbia siu paskaita atvažiavusį ir m agne­ tofono juostoje program ą atvežusį B. Daunorą jo 50 m. amžiaus sukakties pro­ ga, įteikdam i jam ¡ir dovaną — amžinąją auksinę plunksną. 1956 m. į Tautos šventės m inėjim ą pa­ kviečiam as Londono „V a id ila “ , kuiris su­

D B LS Coventrio skyriaus pirm. J. Dimša 1970. II. 28 įteikia gėlių puokštę (B. Snabaitienei, kurios vadovaujami D BLS Manchesterio jaunimo skyriaus šokėjai tądien ne­ priklausomybės minėjime ten atliko program ą.

152

vaidina A. Rūko „Bubulį ir Dundulį“ . 1959 m. lap k ričio mėn. išrenkam a nau­ ja skyriaus valdyba: pirm . J. Dimša, selkr. K. Lučinskas, kasiu. J. Varnaitis, mariais B. Bianys ir A. Kasperavičius (re v izijo s komisija: V. Strašinskas, S. Tam avičius, V. S tirbys). Nuo tada jau prasideda ilgi J. Dimšos veiklos m etai (lig i jo skyriui pirm ininkavęs J. Kazlauskas 1961 im. iš­ važiavo į J A V ). J. Dimšos pirm ininkaujam os valdybos šiek tiek keičiasi. Štai 1961 m. sekr. K. Lučinską pakeičia V. Dam brava. 1962. V. 27 išrenkami: kasin. I. Tamašauskas, na­ riais A. K oncevičius ir V. Strašinskas (re ­ vizijo s kom isija: A. Adom onis, V . Zavalis, K. Antukas). 1965. III. 21 išrinktosios val­ dybos sekretorius yra K. Antukas, kasin. B. Paulaitaitis, narė —■ G. Johnstonienė, Leam ingtono įgaliotiniu B. Banys (r e v iz i­ jos kom isija: A. Adomonis, A. K o n c e v i­ čius, I. Tam ašauskas). 1968 m. revizijo s kom isijon išrinkti: N. Mockus, A. K on ce­ vičius ir J. Johnstone. 1969 m. šalia J. Dimšos valdybon išrenkami: Neverauskas ir Koncevičius, revizijos kom isijon: Pau ­ lavičius, Banys ir Strašinskas. Tais J. Dimšos vad ovavim o metais D B L S C oventrio ruošiamuosius m inėjim us su paskaitomis ir pranešimais y ra lankę kun. P. Dauknys, inž. S. Nenortas, J. Ža­ kas, A. Pranskūnas, Ei. Daunoras, K. De­ veikis, A. Grigaliūnas, kun. A. G eryba, J. Levinskais, dr. ¡S. Kuzminskas, R. E. M a­ ziliauskas, V. Andruštkevičius, D. Banaitis, kai kurie jų po keletą kartų, taip pat pa­ skaitas yra skaitę skyriaus n arys N. M oc­ kus ir skyriaus garbės narys J. Johnstonas. D B L S C oventrio skyrius kartu su k itais pabaltiečiais 1964. V I. 15 suruošė anglų

dėmesį patraukusį išvežtųjų, jria ėjim ą . T a ­ me m inėjim e pareikštąsias kai kurias J. Johnstono ir esto Tonkos m intis pakarto­ jo „C oven try Evening Telegraph“ . Ryšium su K osygin o vizitu B rita n ijoje 1967 m. vasairio mėn. lietu viai dalyvavo protesto m i­ tinge ir eitynėse C oventryje. atkreipdami dėmesį ne tik anglų visuomenės, bet ir vietin io laikraščio. Tuomet pavergtųjų de­ legacija lankėsi Londone ir įteikė B ritani­

jos vyriausybei memorandumą dėl paverg­ tųjų kraštų laisvės. T ą lankymąsi atžymė­ jo didžioji krašto spauda ir televizija. K a ip taisyklė, D B L S skyrius kasmet ruošia nerpriklauscmybės sukakties minė­ jim ą, motinos pagerbimą, birželio trėm i­ mų sukaktį, Tautos šventės ir Lietuvos kariuomenė;; m inėjim us. Anksčiau dar bū­ davo rucčiamos vaikam s kalėdinės eglu­ tės šventės (tokia nemaža svečiu sutrau­

kusi buvo suruošta 1967. I. 7). Pastarai­ siais metais suruošiama daugiau pasilinks­ minimų — margučių baliai ir Joninės, P et­ rinės. Tų renginių program as kartais atlikda­ vo iš kitur atvažiavę kolektyvai. 1964 m., minint nepriklausom ybės sukaktį, progra­ mą atliko E. Vainorienės, V. Gasperienės ir B. čiudiškio vadovaujam as Nottingham o lietuvių jaunimas, 1968 m. — T. Bu­ roko vadovaujam as B radfordo „Sūkurys“ ir tautinių šokių grupė „A tžalyn as“ , 1970 m. — B. Snabaitienės vadovaujam i D B LS Manchesterio jaunim o skyriaus šokėjai, 1971 m. — Londono „G randis“ . T ikra D B LS C oventrio skyriaus jėga, ypač palaikant ryšius su anglų visuome­ ne ir ją inform uojant, yra garbės nariu išrinktasis Joe Johnstone.

DELS „V Y T IE S“ SKYRIUS

Šalia pagrindinio, C oventryje keletą me­ tų dar buvo ir D B LS „V yties“ skyrius, įkurtas 1951. III. 14. Iš pradžių į j į įstojo nariais 13 lietuvių (vėliau tais m etais sky­ rius jau turėjo 24 narius). Jo ¡pirmąją valdybą sudarė: pirm. K. Jonelynas, vicepirm . ir kasin. J. Bataitis, sekr. V. K risiulevičius, revizijos kom isiją: K. Budavičius, J. K vizikevičiu s, J. Salickas. Pagal turimuosius duomenis, skyriui dar yra pirm ininkavęs A. J. Hakas, o va l­ dybose ir revizijos komisijose, be suminė­ tųjų, dirbę A. Sriubiškis, J. Totoraitis, A. Žvinys. Skyrius uždarytas 1957 m. D BLS Coventrio skyr. garbės narys Joe Johnstonas su žmona dailininke Genovaite.

153

visuomenės teismą, kurio sudėtį sudarė kelių skyrių atstovai: pirm. N. Mockus (Leam ingtono skyr.), nariai — V. Giriunienė (¡Eirminghamo) ir A. Gurevičius (C o ven trio), kaltintojas J. Matulionis (C o ven trio), gynėjas J. Senkus (Leicester io ), teismo ekspertas dr. K . Valteris (B irm in gh am o), sekretorius Zabulionis, liudininkai — Černiauskaitė (Leicesterio ), M atulaitis (Leam in gton o), O. M ikuc­ kienė ir V. Dumbliauskas (C oven trio). Tas teismas tuomet pakaltino lietuvius, kad jie a) per mažai dirba krašto išlais­ vinim ui, b ) per mažai ruosiasi ateičiai ir c) blogai rekom enduojasi tarp kitataučių. 1950. IX . 2 suvažiavim e valdybon iš­ rinkti: pirm. J. Matulionis (C o ven trio ), vicepirm . J. Senkus (L eicesterio ) kasin. N. Mockus (L eam in gton o), sekr. J. Barzevičius (C o ven trio ), nariu A. Putcė ( Birminghaimo), revizijos kom isijon. pirm. J. Kazlauskas (C o ven trio ), sekr. K . Dargis (B irm in gh am o), nariu P. K u z­ mickas (N ortham ptono). Vaikų eglutės dalyviai Coventryje 1963 m. A pygarda 1950. IX . 9 Leicesteryje su­ organizavo Tautos šventės m inėjim ą. D ar užtikta žinia, kad 1954. II. 14 apy­ apygardos suvažiavimas, kuriame daly­ gardos valdybon buvo išrinkti: pįrm. N. DBLS A P Y G A R D A vavo 7 skyrių 19 atstovų. Apygardos valMockus, sekr. J. Zokas, kasin. K. Žukaus­ dybon buvo išrinkti: J. M atulionis kas. C oventrio apygardom (iš pradžių pava­ (p irm .), A. Goberis, V. Dargis, J. Bielinis, dintoji V idu rio A n glijos I apygarda) bu­ M OKYKLA P. Kavaliauskas, P. Dragūnas. vo prisk irti Coventrio, Bishops TachbroApygardos įkūrim as paskatino skyrių o!k, Ettingtom Park, Y elverto ft, Su-tton lietuvius daugiau tarp savęs 'bendradar­ T ik 1949 m. vasario mėn. pabaigoje bu­ Coldfield, Leicester, Cannock, Gt. Wyrüey, vo pradėti ruošti vadinam ieji vaikų subiauti. Štai 1950. V I. 18 m inint _ iš­ W olverham pton, Bobbington, Drakelow, vežim ų metines, suvažiuoja lietu viai iš batvakalriai — švietim o valandėlės. Iš Stoulton ir Northampton skyriai. 1951 m. visų apygardos skyrių, nors m inėjim ą or­ pradžių susirinkdavo 11 vaikų Courtaulds p radžioje ji padidėjo dar dviem skyriais: gan izavo tuomelt A . Gurevičiaus' pinmįh fabriko duotose patalpose, ir jie būdavo Corbio ir Ketterilngo. Tolim esni duome­ ninkaujam as D B L S C oventrio skyrius. mokomi šokti, dainuoti, lietuviškai skai­ nys rodo, kad apygardon 'buvo įjungtas 1950 m. vasarą D B L S C oventrio apy­ ty ti ir rašyti, Lietu vos istorijos ir geogra­ ir Birm ingham o skyrius. gardos valdyba suorganizavo lietuviškos' fijos. I m okym o darbą buvo įsijungusios 1949. V III. 7 sušauktas pirmasis tos

154

O. Mikuckienė, Goberienė, Vaišvilienė, Venckienė, Mok. O. Mikuckienės vadovaujam as ta­ sai m okyklinis jaunimas 1949 m. jau da­ ly v a v o motinos dienos m inėjim o progra­ m oje — deklamavo, dainavo, šoko. Tais m etais bendros Kūčios buvo sujungtos su vaikų eglute, ir vaik ai suvaidino šventinį dalykėlį. M okykla po kiek laiko apibyra. 1951 m. pradžioje A. Gurevičius ją atgaivina, su­ traukdamas apie 10 vaikų. Bet 1952 m. ir jis pats išvyksta į Kanadą. D ar kartą lietuviška savaitgalio m okyk­ la atgaivinam a 1966 m. Mokykla naudojo­ si lenkų klubo patalpa, jo je m okytojavo R.Paulaitaitienė ir J. Koncevičienė, iš pra­ džių lankė 12 vaikų ir viena suaugusi m o­ kinė (a n g lė ). Tačiau netrukus sumažėjo mokinių, ir m okykla buvo uždaryta.

R E LIG IN IS G Y V E N IM A S Religinius reikšminguosius įvykius Co­ ven tryje m inėjo dažniausiai D B LS sky­ rius. Štai jau 1948 m. suorganizuojamas šv. K a zim iero m inėjim as, kuriam vado­ vauja D B LS skyriaus pirm. J. Matulionis. Tais m etais su vietinėm is anglų katalikų organizacijom is suruošiama bendra šven­ tė, kurios program ą a tlik o lietuviai. 1949. P I. 20-27 kun. J. Bružikas ir kun. B. M arkaitis čia pravedė rekolekcijas. Coventriečių atsikviestas iš Vokietijos, 1949 m. pabaigoje apsigyveno ikųn. B. Pacevičius, ne tik teikęs religinius patarna­ vimus, bet įsijungęs ir į tautinį bei kultū­ rinį lietu vių gyvenim ą — skaitęs paskai­ tas, vadovavęs chorui, ruošęs minėjimus. Jis C oven tryje 1950. X II. 3 suorganizavo

Kristaus K araliaus m inėjim ą, talkinamas bažnytinio kom iteto pirm ininko A. Gure­ vičiaus, su J. Maitulionio paskaita, giedojo Ei. Enzelytė ir B. Valterienė ir kun. B. Pacevičiaus paruoštas, o šventėje Vaišvilos diriguojam as choras, deklam avo Aleksai­ tė ir Januška. K a i kun. B. Pacevičius važiavo į Kana­ dą, iškilm ingam e atsisveikinim o vakare dainavo J. Liustikaitė. Pastaraisiais m etais C oventrio lietuvių religinius reikalus aptarnauja Nottingham o Lietu vių židinio kunigai: kun. dr. S. M atulis ir kun. A . Geryba. Anksčiau atvažinėdavo kun. A. Kazlauskas ar kun. P. Dauknys. Stambus įvyk is Coventrio lietuviam s buvo vysk. A. Deksnio lankymasis 1970. V. 19-20.Miesto burmiisttras priėm ė vyskupą ir suruošė ja m pietus, kuriuose d alyvavo ir coventriškių lietuvių. Priim dam i savybėje vyskupą, lietu viai po pamaldų prisistatė jam ir su program a ('ją atliko Gilis, G ri­ gienė, Neverauskienė, Mockus). 1959 m. lapkričio mėn. bažnytinin komitetan išrinkti: V. Stirbys, J. Valiukonis ir J. Kunigiškis, 1962. V. 27 — A. Sturonas, B. Ilčiukas ir B. Paulaitaitis, 1965JII.21 — pirm. V. Mineikis, A . Paulavičius ir B. Paulaitaitis, 1969. .11. 2 — I. Gervinąs, B. Pau laitaitis iir A . Paulavičius. Mažda/ujg nuo 1970 m. kunigo prašymui bažnytiniais reikalais rūpinasi P. Poviliūnas.

C H O R A I IR D A IN IN IN K A I Choras buvo jau 1948 m. pradžioje. M i­ nint tais metais nepriklausomybės sukak­ tį, program oje dalyvavo ne vienas choras,

bet trys — vyrų, moterų ir mišrus. Vado­ vavo P. Džekčiorius. Išlikę duomenys rodo, kad choras tais m etais dainavo Baltų kom iteto suruošta­ me išvežtųjų m in ėjim e (b irželio 13 d.). Vadovavim ą kuriam laikui buvo perėm ęs J. Mašanauskas. Riudenlį ¡daugelis anglų or­ ganizacijų kvietė chorą atlikti program ą. K a rtą chorui teko dainuoti ir EiBC radijo program oje. Pasiruošę su nauju vadovu, vyrų ir mišrus chorai pirm ą kartą pasiro­ dė Tautos šventės program oje. P o poros koncertų vadovauti vėl ateina P. Džekčio­ rius. Choras dalyvauja 1949. II. 16 didžiu­ lėse iškilmėse, kurios buvo sujungtos su tautodailės parodos atidarymu. 1949. III. 7 suruošiamas choro koncertas. Dirigentas P. Džekčiorius 1949 m. dar važin ėjo m okyti vyrų choro į stovyklą prie Leam ingtono, bet rudenį ir pats grįžo į V ok ietiją ruoštis em igracijai kitur. Cho­ rui po to kurį laiką vadovavo H. Stonie­ nė. Iš jos 1950 m. pradžioj vadovybę per­ ėmė iš V ok ietijos atkviestasis kun. B. Paoevieius. 1950. V I. 18 suruoštojo d id elio iš­ vežtųjų m in ėjim o p rogram oje dalyvavo moterų ir mišrus chorai. Mišrus choras dalyvavo 1950. X. 26 Jungtinių Tautų m e­ tines minint įva irių tautybių suruoštame koncerte, 1950. X II. 3 Kristaus K araliaus akadem ijoje. Tačiau 1951. IV. 20 išvyksta į Kanadą ir kun. B. Pacevičius. Su tuo baigėsi ir choro gyvenimas. 1948 m. vasario mėn. lietuvių kartu su anglų katalikais suruoštoje šventėje daina­ v o ne tik choras, bet dar ir kvartetas. 1950. X. 26 kelių tautybių suruoštame Jungtinių Tautų m etinių m inėjim o kon­ certe dainavo m oterų duetas, 1953 m. Tau­ tos šventės m inėjim e — vyrų oktetas. 1955. X I. 27, m inint kariuomenės šven­

155

tę, C oven tryje program ą atliko A. M aldu­ čio vyrų oktetas iš Nottinghamo. Coventrio lietu viai kurį laiką turėjo sa­ v o solistę B. Enzelytę, k u ri dainuodavo ne

tik savo miesto, bet ir kitų kolonijų lietu­ Toksai pirmasis žinomas jo išėjim as ir bu­ viams. Coventriškiam s ji dainavo 1950 m. vo tasai jungtinis su D ikiniais pasirody­ motinos dienos, išvežimų, J. Tautų m eti­ mas scenoje 1948 m. Tais metais Tautos nių minėjimuose, Kristaus Karaliaus aka­ šventės proga jis deklam avo B. Brazdžio­ dem ijos koncertinėje program oje. nio kūrinius. 1949 m. jis deklam avo išve­ Čia yra dainavusios dvi viešnios solis­ žimų m inėjim e, 1950 m. — motinos dienos tės — B. Valterienė ir J. Liustikaitė. šventėje. O kai daug kitų pajėgiųjų išva­ B. Valterienė C oventrio lietuviam s dai­ žinėjo, ta i jis ir nuolat program ose daly­ navo 1950 m. motinos dienos m inėjim e ir vaudavo, ir jas organizuodavo, ir tva rk y­ gruodžio 3 d. Kristaus Karaliaus m in ėji­ davo kiekvienu atveju, ir šitaip yra buvę mo koncerte, 1951 m. — šv. K azim iero m i­ nuo 1953 m. iki 1961 m. vidurio, kada ir nėjim e, 1953 ir 1954 m. Tautos šventės m i­ jis pats išvažiavo į JAV. nėjimų programose. J. Liustikaitė daina­ Įvairiuose m inėjim uose kaip deklam ato­ vo 1950 m. išvežtųjų m inėjim o koncerte ir riai yra dar reiškęsi J. Mašanauskas, L. Tautos šventės program oje, 1951 m. — at­ Aleksaitė, G. Lauciūtė, V. Dumbliauskas, sisveikinim o su kun. B. Pacevičiu m konL. Januška, Šulcas, L. Švalkus (skaitė sa­ re>rte,1954 m. — Motinos dieną, 1965 m. vo k ū ryb ą), S. Kaulėnienė, B. Jagm inai­ — kariuomenės šventės program oje. tė, P. ir M. M isevičiūtės, N. Pau laitytė ir kiti. A K T O R IA I IR D E K L A M A T O R IA I T A U T IN IŲ ŠO K IŲ GRUPĖ

D BLS Coventrio skyriaus pirm. J. Dimša 1965. XI. ¡27 po kariuomenės šven­ tės minėjimo jame dainavusiai solistei J. Liustikaitei įteikia ¡gėlių ¡puokštę.

156

T arp Britanijon atvažiavusių lietuvių buvo aktoriai A. Dikinis ir Dikinienė. K u ­ riam laikui gie buvo įsikūrę C oven tryje ir įsijungę į lietuvių1veik lą. Jie aito kartu su aktorium J. Kazlausku dalyvavo 1948. II. 14 suruoštame nepriklausomybės m in ėji­ m e ir paskaitė P. V aičaičio „Y r a šalis“ ir dar koncerto pabaigai skirtą kitą dalyką. A . Dikinis Tautos šventės m inėjim o pro­ gram oje tais m etais skaitė K. Donelaičio „M etų “ ištraukas, o abu jiedu su žmona 1949 m. motinos dienos m inėjim e — J. B i­ liūno „M otin ą“ (p o to jie em igravo į K a ­ nadą). A ktoriu s J. Kazlauskas reiškėsi ir kaip aktorius ir kaip visos kolonijos vadovas — D B LS skyriaus pirm ininkas ar eida­ mas dar kitokias pareigas. Iš pradžių jis rečiau išeidavo į sceną, kol buvo kitų.

Tautinių šokių grupė buvo suorganizuo­ ta 1947 m., ir ja i vadovavo V. Dargis. K a r­ tu su choru j i sudarydavo ly g ir būtiną program ų dalį minėjimuose. O 'kadangi D B LS C oventrio skyrius jau 1948 m. pra­ džioje buvo pajėgus suruošti didelio mas­ to renginius ne tik saviesiems, bet ir gau­ siems anglams svečiams, tai dainos ir šo­ kio menas plačiai išpopuliarėjo, ir grupė būdavo kviečiam a atlikti program ų anglų organizacijų renginiuose. Pirm asis didesnis grupės pasirodymas saviesiems ir svečiam s įvy k o 1948. II. 14. Tą patį mėnesį lietu via i suruošė šventę su anglų katalikais, ir program oje dalyva­ v o šokėjai. P o to grupė šoko Tautos šven­ tės m in ėjim e ir net keliose vietose ang­ lams.

Vadovų mažėjant, 1949 m. sausio mėn. tautinių šokių grupė sujungiama su spor­ tininkais, ir vadovybę perim a J. Kazlaus­ kas. Grupė dar ir tais .metais g yva i reiš­ kėsi: vien gruodžio mėn. dalyvavo trijų renginių programose. 1950 m. ji šoko rug­ sėjo 9 d. L eicesteryje suruoštame Tautos šventės m inėjim e, o spalio 26 d. Coventryje Jungtinių Tautų metinėse.

T A R P T A U T IN IU O S E SU SIBŪR IM UO SE IR PO LITIN ĖJE VEIKLOJE

C oventrio lietu viai, turėdami daugiau­ sia politinį m otyvą prieš akis, jau pirm ai­ siais savo veiklos m etais ryžosi ruošti net po du Lietuvos nepriklausomybės ¡minėji­ mus, kad įtik kitataučiai turėtų progos su­ sipažinti su lietuviais ir jų krašto padėtimi. P irm o je eilėje, aišku, jiem s rūpėjo su sa­ vo bėdom prisistatyti anglams. K ad būtų veikiam a platesniu mastu, daugiau apjungus jėgas, jaiu 1948 m. b ir­ „N ID O S“ S PA U ST U V Ė IR S P A U D A želinės (trėm inm ų L ietu vo j m etinės) m inė­ tos Baitų komiteto, kuris apjungia visas T arp pirm ųjų C oventrio m ieste apsigy­ tris P a b a ltijo tautybes. Tada estė Saarak venusių lietuvių buvo ir Bronius Dauno­ skaitė paskaitą, o Džekčioriaus vadovau­ ras, kuriis nuo tiesioginio darbo atliekamu jamais lietu vių choras giedojo-dainavo laiku ėmėsi spaudos darbo. „K u r bėga Šešupė“ , „N am o“ ir „O, D ieve“ . 1949 m. jis įsitaisė ¡anuomet apie 300 sv. Tos programos klausėsi apie 200 rinktinių kainavusią spaustuvėlę. m iesto anglų. 1949. IV . 1 jis išleido jum oro ir satyros N e vien tik su latviais ir estais lietu viai žurnaliuką „Apuoką“ , spausdintą rotato­ bendravo ir bendrai veikė, bet ir su k ito ­ rium. T o žurnaliuko 1949 m. Nr. Nr.2 ir 3 mis tautybėmis. K a i 1950. X. 26 Coventrydar buvo perrašinėjam i rašom ąja mašinė­ je buvo minimos Jungtinių Tautų metinės, le ir spausdinami fotostatiniu būdu, bet kelių tautybių suruoštame koncerte lietu­ 1950 m. Nr. Nr. 4 ir 5 jau rinkti ir spaus­ via i atlik o programą: dainavo moterų ok­ dinti „N id o je “ . tetas, Enzelytė ir D argis duetą, mišrus Jo „N id o je “ buvo atspausdinti ..Pradal­ choras, buvo šokami tautiniai šokiai. gės“ leidin iai — R. Spalio „T ry lik a nelai­ Tautybės ypač suglaudėja, kai iškyla mių“ ir J. Stein.becko „T a rp pelių ir vyrų “ , koks nors didesnis reikalas. K a i 1967 m. taip pat D E L S išleistoji B. Daubaro „ilšB rita n ijoje lankėsi Sov. Sąjungos min. piMstoji m irtis“ . 1951 m. Covenitryije buvo pirm. A. Kosyginas, tai Covenitrio lietu­ pradėtais leisti ir toje „N id o je “ spausdin­ viai, ukrainiečiai, estai ir la tvia i vasario ti B. Daubaro redaguojamas žurnalas 4 d. suorganizavo mitingą, kurio priim tą­ ją rezoliuciją dėl padėties pavergtuosiuo­ „K lajū n as“ . se kraštuose delegacija atvežė ir įteikė Coventrio „N id a “ likviduota, kai B. Dau­ noras persikėlė į Londoną „B ritan ijos L ie ­ Londone B ritan ijos m inisteriui pirm inin­ tuvio“ redaguoti ( j i sudarė kukių pirm inį kui. Įvyk is susilaukė nemaža dėmesio: jį Pagrindą L N B ..Nidos" spaustuvei). atžym ėjo spauda, radijas ir televizija. Su latviais ir estais nuolat palaikomas

ryšys ir kartu veikiam a. T o veikim o vie­ na būdingesnių išraiškų — išvežim ų minė­ jimas. Bet ir lietuvių vienų balsas kartais susilaukia platesnio atbalsio. 1968. II. 24 D B LS skyriui m inint nepriklausomybės sukaktį, buvo priim ta skyriaus garbės na­ rio J. Johnstono pasiūlytoji politin ė rezo­ liucija. J. Johnstonas m inėjim e pasakė kalbą, kurią vasario 26 d. citavo „C oven t­ ry Evening Telegraph “ („Jūs su pagrindu didžiuojatės savo istorija, savo būdu, savo tradicijom is ir labiausiai savo kalba“ , sa­ kė J. Johnstonas ir pakartojo laikraštis). Laikraštis ta ip pat pateikė ir m inėjim o ap­ rašymą ir rezoliucijos turinį. Be kita ko, D B L S skyr. garbės narys Joe Johnstonas ne kartą yra dalyvavęs ir Londone suruoštuose mitinguose, atstova­ vęs juose lietuviam s tuose tarptautybiniuose renginiuose ir sakęs juose pagrin­ dines kalbas.

L IE T U V IŲ M OTERŲ V E IK L A C oventrio lietu vės .moterys nuo pat pra­ džios yra dalyvavusios D B LS skyriaus veikloje. 1966 m. pabaigoje jos išėjo į vie­ šumą jau k aip atskiras organizacinis vie­ netas: Aldonos M ineikienės vadovau ja­ mas lietuvių m oterų komitetas tada suruo­ šė lietuviškas Kūčias, į kurias suėjo 70 sa­ vųjų ir svečių iš kitur. Žodį ta proga tarė pobūvyje dalyvavęs fcun. A. Geryba. P a­ giedota, padainuota, deklam avo nor'thamptoniškio L. Švalkaus vaikai, Pau lavičienė ir Gylys. 1967. V. 16 tas kom itetas suruošė m oti­ nos m inėjim ą ir pavasario balių. Tasai komitetas buvo pradžia m oterų organizacijos, kuri pasivadino „G ražin a“

157

ir J968. X I. 9 suruošė savo metinių proga pobūvį su program a — suvaidinta pačių moterų parašytoji vieno veiksm o kom edi­ ja „K ie k vargo dėl vardo“ . 1969. X. 25 „G ražm a“ suruošė balių su programa: Elenos Damoševioiūtės vado­ vaujam i Nottingham o lietu via i skautai šo­ ko tautinius šokius, o vietin iai m ėgėjai — M. Paulavičienė, J. Kavaliauskas ir N. Mockus — suvaidino L. Švalkaus pjesę „M etai muša“ . Bendras lietuviškas Kūčias m oterys yra suruošusios trejetą ar ketvertą kartų.

dovanas Vokietijos lietuviam s. 1950 m. p rad žioje draugija buvo nutarusi leisti mėnesinį žurnalą. 1950 m. rudenį draugijos vadovybę per­ ėm ė nauja valdyba: V. Jarutis, V. Dumb­ liauskas, J. Vinciūnas, revizijo s komisija: P . Rumšą, J. Kazlauskas, šiufcšteris. Siaurėjant kolonijos gyvenim ui, po to drau gija daugiau jau nebepasireiškė.

D A IL IN IN K A I

L ig i 1952 m. išvažiuodam a į Kanadą, kaip dailininkė tarp C oventrio lietuvių reiškėsi R. G-urevičienė. P vz., m inint 1951. 1948 m. pradžioje nusistatyta įkurti Sa­ V III. 5 L ietu vos prezidentus, j i pairuošė višalpos draugiją. A. Gurevičiaus vado­ visus papuošimus ir nupiešė jų portretus, vaujam a ¡komisija paruošė įstatus, o 1948. kuriuos ¡B. Daunoro „N id os“ ¡spaustuvė IV. 4 įsteigta draugija, ir jos valdybon iš­ padaugino didesniu kiekiu. rinkti: pirm. A. Gurevičius, A. Goberis, Atlik u si reikalautąją darbo prievolę, Goberien ė, Gudavičius, J. Mašanauskas, vis labiau į meninį gyvenim ą įsitraukė G. revizijos kom isijon: V. Dumbliauskas, V. Grigaravičiūtė-Johnstanienė. Jau 1953 m. Jarutis, J. Kazlauskas. Liepos 25 d. drau­ j i su savo kūriniais d alyvavo Coventrio g ija suruošė ¡pobūvį. ir W arw ickshiro meno draugijos suruoš­ 1949 m. buvo paskelbta, kad draugija to je parodoje. P o to ji kasm et dalyvauda­ eina ir į kultūrinį darbą — leidžia humo­ v o tos draugijos ruošiam ose ir kitokiose ro ir satyros leid in į „A pu oką“ (jo pirm a­ parodose C oventryje ir kitur. Lietuviam s sis num eris išėjo balandžio 1 d.) ir ruošia­ savo darbų parodas buvo suruošusi L ie ­ si pradėti leisti knygas „V a rg o bibliote­ tuvių Nam uose Londone ir Lietu vių So­ kos“ vardu. Tokiem s užsim ojim am s v y k ­ dyboje. 1970 m. pabaigoje Coventrio Kondyti buvo technikinės sąlygos — - Bi. Dau­ goni g a lerijo je buvo jos vienos darbų pa­ noro įsteigtoji Nidos spaustuvėlė. Bet su­ roda. manymas leisti knygas nebuvo įgyvendin­ D ailininkė taip pat tu rėjo savo moko­ tas. m ąją studiją, ir k ai lenkų kultūrinis klu­ 1949. V I. 26 draugijos valdybon išrinkti: bas 1966. X II. 18 suruošė dailės parodą, A. Gurevičius, A. Goberis, V. Mikuckis, J. ta i jo je su savo darbais dalyvavo ir jos Vinciūnas, J. Kazlauskas, ¡revizijos kom i­ studijos vyresniosios mokinės, ir tarp jų sijon: V. Jaruitis, J. Mašanauskas, P. Rum­ ypač išsiskyrė savo pieštaisiais vaizdais šą. Iren a Komeavičiūtė. A rtėjan t 1949 m., draugija organizavo S A V IŠ A L P O S D R A U G IJ A

158

SPORTAS 1948 m. rudeniop D B L S skyriaus v a l­ dybos narys L . Januška prad ėjo organi­ zuoti C oventrio lietuvius sportininkus. Nutarta įsteigti sporto klubą, kuriame reikštųsi krepšininkai, stalo teniso mė­ gėjai ir šachmatininkai. P r ie sportininkų 1949 m. prijungiam a ir tautinių šokių grupė, kurios vadovybę tada perėm ė J. Kazlauskas. Klubas pasirinko „A pu oko“ vardą, ir jam vadovavo A. Kostkevičius (sekreto­ rius J. Kazlauskas, kasin. V. Dumbliaus­ kas). „A pu oko“ krepšinio rinktinė po kele­ rių rungtynių 1949. X II. 3 susitiko su stipriu Manchasterio „K o v u “ ir jam pra­ laim ėjo („A p u o k o “ kom andoje žaidė Rydelis, Kuperskis, Dūda, A . Kostkevičius, Misevičius, J. Mašanauskas, Gudavičius). 1950. IV. 15 H a lifa x e D B LS Sporto Sąjos suorganizuotame pirm ajam e krepši­ nio turnyre „A pu okas“ laim ėjo prieš Bradtfordo „Lith u an icą“ ir p ralaim ėjo prieš M anchesterio „ K o v ą “ , o kitose rungtynėse ir prieš „Lithu anicą“ (ža id ė A . Kostkevičius, Rydelis, Kuperskis, M i­ sevičius, J. Mašanauskas ir Gudavičius). Tų ¡metų b irželio 17 d. pradėtose ir rugsėjo 9 d. baigtose, Sporto Sąjos su­ ruoštose lietuvių krepšinio varžybose tarp 5 komandų „A pu okas“ laim ėjo tre­ čiąją vietą. 1951 m. rudenį Cov'einttirio lietu via i krepšininkai persiorganizavo ir pasivadi­ no „Sakalu“ , bet ir ta komanda greit susilikvidavo. Be k ita ko, porą pirm ųjų (1949-1950) metų Klasauskas yra iš eilės laim ėjęs b ri­ tų m eškeriotojų pirm ąsias dovanas.

monis ir inž. V aišvila: jie jau 1949 m. bu­ vo priim ti dirbti braižytojais. 1950 m. anglų valdinę gim naziją lankė D ita M atulionytė, privačiais gim nazijas Rom a Aleksaitė, R ita Daunoraitė, Ed. Adam onis ir R. Juodikis. V. D argis 1950 m. buvo įsteigęs doku­ m entinio film o gam intojų vienetą „R o ­ m uvą“ . Šokiuose grodavo Ripkevičiaus vado­ vaujam as lietuvių džiazbandas. 1957 m. jo vadovybę perėm ė J. Starkevičius. Tas vienetas buvo mėgiamas ir kitataučių kviečiam as groti. Nuo 1957 m. pradeda garsėti E. Dragūno kapela, be kurios nuo to laiko nebeišsiverčia nė vienas lietuvių parengimas C oventryje. T a kapela būna kviečiam a ir į kitų kolonijų lietuviškus renginius. 1971. V III. ll„ C o v e n tr y E vening T e le ­ graph“ net dvi skiltis paskyrė supažin­ dinti su m ieste tuom et dirbusiu lietuviu virėju Antanu Mikalainiu. Coventrio krepšinio komanda „Apuokas“ 1949 m. (stovi K. Dūda, S. Misevičius, E. Rydelis, J. Mašanauskas ir V. Gudavičius, sėdi A. Kostkevičius ir A. Koperskas).

L IE T U V IŠ K O G Y V E N IM O

ĮV A IR Y B Ė S

L ietu vių gyvenim ui šiame mieste pa­ vaizduoti neturim e smulkesnių statisti­ kos žinių. Tačiau, ¡pavyzdžiui, žinoma, kad 1948 m. rudenį jau 2 lietu viai buvo nusipirkę namus. 1949 m. rudenį jau bu­ vo 7 lietu via i namų savininkai. 1949 m. Courtaulds fabriko patalpose lietu viai turėjo savo skaityklą-biblioteką, k u rioje buvo laikraščių ir apie 100 kny­ gų. Ją tvarkė P . Grigaliūnas.

Spaudą ik i 1949 m. rudens platino J. Mašanauskas. Iš jo tas pareigas perėm ė P. Grigaliūnas. K a i 1949 m. pavasarį Kazlauskai susi­ laukė sūnaus, tai buvo skelbiama, kad tai yra jau ketvirtas C oventrio k o lon ijoje gi­ męs lietuvis. P ir m ie ji priim ti i elektrotechnikų są­ jungą buvo J. Dim ša ir Vaičiulis. P irm ieji, kurie ga vo darbus daugiau pagal savo specialybę, buvo inž. A . Ada-

Mirusieji 1949. 1950. 1952. 1954. 1955. 1955.

V III A n elė Venckuvienė X. 30 Evaldas A n driulaitis IV. 9 Uršulė Jarutienė III V eronika Savickienė V Juozas G rigaravičius IX . 29 Elena BalčiūnaitėAdajmomienė

1957. 1960. 1961. 1963. 1964. 1965. 1965.

I. Antanas Šlionskis V III. 8 Jonas Dzvonkus X II. P etras Savickis IX . 11 Stepas Tam avičius IX Teofiliu s Braziūnas I Petras N aulys IV. 17 Tom as Toliušis

159

1965. 1967. 1967. 1968. 1968. 1970. 1971. 1972. 1972. 1972. 1973. 1973 1973. 1973. 1974. 1974.

V. 21 Tadas Balčiūnas V I. 13 Vytautas Matažinskas X II. 5 K a zys Žulys V II. 15 Antanas Adam onis IX A lfonsas K edykas IV Jonas K aru tis X II Aleksas Petrauskas V. 20 K azys Klasauskas XI J. Čižauskienė X II. 16 N ikodem as Mockus I. 14 Bronius P au laitaitis Jonas Kriaučiūnas V K azys Antukas V. 15 K arolin a Jarutienė III Aleksas Kažeimekinas X I. 2 Augustinas Klim antas Viktoras K ryževičiu s Vincas Rimkus Gediminas Siaukaitis 1974. X I I Stasys Urbonavičius (apie Rugbį) 1975. I. 18 Ričardas K ontrim avičius (ap ie K em bridžą)

CULTER D BLS SK YR IU S P a ga l išlikusius duomenis, buvo tokio vardo skyrius, 1950 m. turėjo 14 narių.

D AR LE Y MOOR D BLS SK YR IU S S tovyk loje lietuvių yra buvę 80, ir dau­ gumas jų dirbo žemės ūkyje. Jieims ypač daug padėjo komendanto padėjėjas J. Blinstrubas.

D B LS skyriaus vald yb oje 1950 m. buvo pirm. V. Urbanavičius, J. Jankūnas ir J. Maslauskas, revizijo s k om isijoje K . K u ­ bilius ir A. Tuimošaitis. 1950 m. stovykloje dar buvo likę 25 lie ­ tuviai. Skyrius susililkvidavo 1953 m. pradžio­ je.

DERBY D BLS SK YR IU S P irm ie ji į Derbį 1947 m. atsikėlė gy­ venti V aitk evičiai ir Galbuogiai. Ik i tų metų pabaigos dar ¡prisidėjo 4, ir tuomet, kai susidarė aštuonetas lietuvių, K . V a it­ kevičius pradėjo judinti klausimą steigti D E L S skyrių. Tačiau nebuvo kur net to­ kiam mažam būreliui susirinkti. 1948 m. vasario 16 d. išvalkarėse J. Galbuoigis ¡gavo savo šeim ininkų ¡leidimą pasinauirtbti kambariu, ir tąkart susirinko D. B ertie­ nė, A . Tarvydas, G. Tarvydienė, J. Žilins­ kas, K. Vaitkevičius, E. Vaitkevičienė, J. Galbuogis ir E. Galbuogienė, išklausė K . Vaitkevičiaus paskaitos ir įsteigė D B LS skyrių, kurio valdybėm išrinkti: pinm. K . Vaitkevičius, sekr. J. Galibuogis, Ikasin. D. Bertienė. Valdybos posėdžiai vykdavo kavinėse ir restoranuose, o nuo pavasario — parkuose. Tačiau ir tokiom is sąlygo­ mis tvarkantis buvo pravesta saldumynų ir m uilo rinkliava V ok ietijos lietuviam s. Tas negausus lietu vių būrelis dirbo fa­ brikuose ir ligoninėse. Tačiau apie 1948 m. vien tik tekstilės pram onėje D erbyje dirtbo ja u 16 lietuvių, ir v is i jie priklausė D B LS skyriui. Skyrius viešai turėjo progos pasirody-

Kazimieras Vaitkevičius

ti, kai vietinis tekstilės fabrikas „B ritish Celanese“ savo metinės šventės proga 1948 m. suruošė didžiulę parodą (fa b rik e dirbo apie 20.000 darbininkų). Bendroje parodoje lietu viai tu rėjo savo skyrių, ku­ rio eksponatų pagrindą sudarė anuoimeti-

161

nis D. Daunoro tautinių dailenybių rin k i­ nys, papildytas dar skyriaus narių atsi­ vežtaisiais. Parodos pasisekim as buvo di­ delis — ją aplankė apie 10. 000 žiūrovų, lietu vių skyrių nuotraukomis ir aprašy­ m ais atžym ėjo vietin ė spauda. Padaugėjus narių, skyrius tais 1948 m. išsirinko naują valdybą: pirm. K . V a itk e­ vičius, sekr. P. Papeekienė, ikasin. V. Vozbeinas. B irželio mėn. trėm im ai tais m etais dar buvo m inim i D erbio parke K. V aitkevičiau s paskaita, pagerbiant žuvu­ siuosius ir ištremtuosius. Visos tos cere­ m onijos atkreipė dėmesį daugelio praei­ vių. D augėjant narių (1949 m. pradžioj jų buvo jau 25), pradėta veik lą plėsti. Gau­ tas klubui kam barys (patalpą gavo ir tvarkė P. Papeč'kienė). K lu bas veikė tik sekmadienių vakarais. P radėta dažniau ruošti m in ėjim ai ir kitok ie renginiai, bend­ ros K alėd os ir Velykos. K a i D erb yje ap­ sigyveno V. Untulis ir akordeonistas J. Čepinskas, tada sujusta organizuoti chorą, į kurį įsijungė vyrų ir iš Ashbourne ir Castle Donington. E. Gaibuogienė ir J. Čepinskas suorganizavo tautinių šokių grupę. Deja, V. Untulis netrukus išsikėlė į Nottingham ą, ir choras iširo. M inint nepriklausomybės sukaktį 1949. II. 20, buvo suplaukę apie 150 lietuvių, daugiausia iš kitų vietovių . Program ą at­ liko D erbio ir Nottingham o lietu vių p a jė­ gos. 1951 m. valdyba buvo tokia: pirm. P. Makūnas, nariai — P. Popika, G. Brakaitė ir R. Čerkutė. Nepriklausom ybės su­ k a k ti m inint '1951. III. 3, paskaita b u vo F. N everavičiaus, meninę program ą atliko V. U ntulio vadovaujam as Nottingham o lietu vių choras ir B. Strumskio tautinių

162

platintoju išrinktas J. Levinskas. Tais m etais suruošta ir K alėdų eglutė. mavo. 1953 m. p radžioje D erb yje lietu vių jau 1952 m. m inėti išvežtieji. Naujon v a l­ būta apie 100, D B LS skyriui priklausė dybon buvo išrinkti: pirm. K. V a itk evi­ apie pusė jų. Valdybon išrinkti: pirm. J. čius, vicepirm . J. Blinstrubas, sekr. P. P o ­ Blinstrubas, sekr. J. Levinskas, kasin. E. pika, ikasin. E. Valantinas, klubo vadovu Valantinas, klubo vedėju J. Sadula, nariu J. Levinskas. Tautos šventė 1952 m. pa­ J. Valskis. N epriklausom ybės sukaktis; m inėta K . V aitkevičiaus paskaita. Rudenį paminėta L. T rilu paičio paskaita. Rugsė­ sudarytas bažnytinis komitetas: J. Sližys, jo 12 d. su k itom is tautybėmis suruoštos S. Sarapinienė ir J. Stauskas, spaudos antikomunistinės demonstracijos, o po to scenos m ėgėjai suvaidino angių kalba K. V aitkevičiaus „U ž tėvynės laisvę“ . T ai atžym ėjo ir vietin ė anglų spauda. 1954 m. valdyba: pirm. P. Popika, vice­ pirm. E. Valantinas, sekr. J. Levinskas, kasin. J. Sadula, klubo vadovu V. Junokas. (Birželio išvežim us įminint, pamaldų metu giedojo F. Ram onio vedam as vyrų choras (15 asmenų), paskaita buvo kun. J. Kuzm ickio. Tautos šventės m inėjim e (ru gsėjo 12 d .) — K . V aitkevičiaus pa­ skaita. Tądien išrinktas antibolševikinio bloko komitetas: B. Zinkus ir V. Junokas. 1955. II. 19 nepriklausom ybės sukaktis m inėta D B LS pirm. M. B ajorino paskaita, i|r suvaidintas K . V aitkevičiaus veikalas „D v i širdys“ (tą veikalą derbiškiai paro­ dė ir Nottingham o lietu viam s). B e to, D erbio vaidin tojai yra pastatę veikalą „Onutės jau n ik iai“ , režisuotą K. V aitke­ vičiaus. V asario 28 d. susirinkim e dalyva­ vo D B LS pirm. M. Bajorinas ir „Europos L ie tu v io “ redaktorius IE\ Daunoras. M. B ajorinas darė pranešimą apie D B L S ir L N B veiklą. Gegužės 8 d. valdybon iš­ rinkti: P. Popika, J. Levinskas, J. Sadula, E. Valantinas ir P. Stančikas, revizijos kom isijon: K . Vaitkevičius, P. Sadauskas ir V. Šližienė. Tautos šventė paminėta D BLS Derbio skyriaus pirmininkas Juozas (ru gsėjo 11 d .) paskaita ir lietuviška Levinskas šokių grupė, o L. ir G. Lauciutės dekla­

plokštelių muzika. 1956. III. 3 valdybom išrinkti: pirm. J. Levinskas, vicepirm . ir šaipos reikalam s V. Šližienė, sekr. P. Stančikas, kasin. E. Valantinas, kultūros reikalam s K . Vaitkevičius. Iš 1956 m. turima žinių, kad rudenį bu­ vo suruošta ekskursija į Nottingham ą pa­ sižiūrėti ten vaidin to A. Rūko „Bubulio ir Dundulio“ , o spalio 6 d. skyrius suor-

Antikomunistinė 1951 m.

demonstracija

Derbyje

ganizavo ‘l ietuviškų plokštelių muzikos vakarą. Tais 1956 m. spalio 13 d. D erbio tarptautinis klubas m inėjo savo 6 m. su­ kaktį. M in ėjim o p rogram oje dalyvavo V. Jumolkas ir akordeonu atliko muzikos kūri­ nių. 1956 m. pabaigoje buvo išgražinta sky­ riaus turėtoji klulbui patalpa, F. Ramonis nupiešė V ytį, (Sarapinai paskolino vėliavą. Klubas turėjo savo pianiną, radiogram ą, lietuviškų plokštelių ir spaudos. 1957 m. pradžios apyskaita rodo, kad skyrius turėjo 49 narius, klubą, gerą va r­ dą visuomenėje, gerų ryšių (palaikė ry ­

šius su m iesto burm istru), per metus su­ ruošė 2 minėjimus, 2 linksmavakarius, ekskursiją, dalyvavo bendruose su k ito ­ mis tautybėmis pasirodymuose, vengram s parem ti surinko per 26 svarus, Lietu vių Sodybos kam bariui įrengti taip pat per 26 b v . Motinos dienos m inėjim e tais m etais (gegužės 18 d.) žodį ta rė pirm. P. Popika, paskaita — P. Makūno, deklam acijos — A . Urbanavičiūtės, gro jo — V. Junokas. Kariuom enės šventės dieną — paskaita dr. J. Mockaus, linksm ąją dalį pravedė J. Levinskas, deklam avo B. Urbanavičiūtė, dainavo F. Ram onio paruošti ir pianinu jo pritariam i dainos m ėgėjai, R. Spalio feljeton ą skaitė B. Gurgždaitis, jum oris­ tinių dainelių padainavo V. Junokas. 1958 m. pradžioje DEiLS D erbio skyrius pam inėjo savo veiklos dešimtmetį. Tuo­ m et buvo veiklos apžvalgose nurodyta, kad ¡skyriui po įkartą ar po kelis yra p ir­ m ininkavę K. Vaitkevičius, B. ZinkusZinkevičius, P. Makūnas, J. Blinstrubas, J. Levinskas ir P. Popika. Valdybose su ja is yra dirbę J. Galbuogis, D. Bertienė, D. Mardosaitė, G. Tarvydien ė, V. Vozbeinas, J. Žilinskas, P. Papečkienė, A. Seibutis, A. Bernotas, K . Bivainis, J. Dam ­ brauskais, R. Čerkutė, E. Valantinas, J. Bertulis, V. Žemaitis, J. Sadula, V. Juno­ kas, Valskis, P. Stančikas, V. Šližienė ir E’. Gurgždaitis. 1958 m. p radžioje valdybą sudarė: pirm. P. Popika, vicepirm . E. Valantinas, sekr. B. Gurgždaitis, kasin. P. Stančikas, klubo vadovas J. Sadula. Balandžio 20 d. valdybom išrinkti: pirm. P. Makūnas, v i ­ cepirm. F. Ramonis, sekr. J. Levinskas, ■kasin. P. Stančikas, klubo vadovu V. Strakšys. Tais metais nepriklausomybės

m inėjim as sujungtas su skyriaus veiklos dešimtmečio iškilm ėm is. M in ėjim e d a ly ­ va vo D B LS vicepirm . inž. J. Vilčinskas ir Skaitė paskaitą, sveikino ukrainiečiai ir latviai, K . V aitkevičiu s pateikė 10 m. veiklos apžvalgą. Suvaidinta S. Lauciaus „Paslaptin goje zonoje“ . Tuom et vasarą per „Europos L ie tu v į“ prasidėjo form alus ginčais tarp skyriaus ir skautų rajono vadovybės. Skyriaus v a l­ dyba atsistatydino. Spalio 19 d. revizijos kom isija sušaukė susirinkimą, kuriam e d alyvavo D B LS centro valdybos 3 nariai. Seniūnu išrinktas J. Levinskas, jo pava­ duotoju P. Stančikas. T o ginčo sudaryta­ sis kartėlis tęsėsi ir toliau. ¡Nuo skytriaus atsim etusieji lietu via i įsteigė atskirą o r­ ganizaciją — Lietu vių klubą. O sumažė­ jęs skyrius 1959 m. tu rėjo nepaprastą su­ sirinkimą, kuriam e dalyvavo ir D B L S centro valdybos vicepirm . J. lEendorius, ir išsirinko tokią valdyfbą: pirm . J. L evin s­ kas, vicepirm . J. Sližys, sekr. B. G urgž­ daitis, kasin. K . Kubilius, revizijo s kom i­ siją: J. Sadiula, V. Žemaitis, S. Sarapinienė. Skyrius suruošė bendras Velykas. M oti­ nos dieną m inint, paskaita buvo kun. P. Dauknio, deklam avo G. V alantinaitė ir A. Urbanavičiūtė, dainavo duetu V. Junokas ir J. Levinskas. A tgaivin tasis skyrius turėjo 20 narių. 1960 m. skyrius pam inėjo Tautos šven­ tę kun. P. Dauknio paskaita, E. V alantinaitės, J. Ram onio ir A. Urbanavičiūtės deklam acijom is ir J. Levinsko ir V. Junoko duetu. 1961 m. p radžioje valdyboj buvo: pirm. J. Levinskas, sekr. J. Sadula, kasin. K. Kubilius, re v izijo s kom isija: S. Sarapinie-

163

nė, J. Sližys, K. Griškonis. Tuo metu su­ augusių lietuvių D erb yje gyveno daugiau kaip 80 (bendras skaičius prašoko 100). Skyrius ruošė bendras lietuviškas V e ­ lykas. 1962 m. pavasarį valdybon išrinkti: pirm. J. Levinskas, sekr. J. Sadula, kasin. K. Kubilius. Kariuom enės dienos m in ėji­ m e paskaita (buvo K . D eveikio, deklam a­ vo E. Urbanavičiūtė, pianinu skambino J. Valantinaitė, šoiko S. ir M. Etendikai, duetas Buigailiškyčių, kvartetas J. L e vimslko, J. Sadulos, V. Jiumoko ir B. Gurgždaičio, karinę kom ediją suvaidino P. Sarapinas, J. Sližys, J. Sadula ir Gurgž­ dantis. S. Sararpinienė bu vo suorganizavu­ si siuvinių, mezginių ir kitokių darbų pa­ rodą. 1963 m. nepriklausom ybės sukaktis pa­ m inėta dr. S. Kuzm insko paskaita ir sa­ vųjų suorganizuota menine dalimi. Vasa­ rio 23 d. susirinkime paminėta skyriaus gyva vim o 15 m. sukaktis. N arių turėta 22. Valdybon išrinkti: J. Levinskas, K. Kubilius, J. Sadula, revizijo s komisijon: J. Maslauskas, J. Pakėnas, V. Junokas. Ruoštos vėl bendros lietuviškos Velykos su m argučių varžybom is. Skyrius ruošė Jonines. Iš 1964 m. turim e žinią, kad skyrius rugsėjo 12 d. suruošė Tautos šventės m i­ nėjim ą su J. Zoko paskaita, kariuomenės m inėjim ą su K . D eveik io paskaita, taip pat bendras Kūčias. Išvykus J. LevinSkui, pirm ininkauja skyriui P. Sarapinas. 1965 m. pradžioje skyrius turi 32 narius. K o v o 27 d. perren­ kama valdyba: pirm. P. Sarapinas, sekr. J. Saduila, kasin. K. Kubilius, revizijos ko­ m isija: J. Maslauskas, A. Kulikauskas, J. Sližys.

164

Skyrius ruošė bendras Velykas. K a i gegužės 1 d. buvo lankomas K. V a itk evi­ čiaus kapas ir pagerbiamas velionis, į šventės talką įsijungė ir skyrius. 1965 m. skyriaus vardu (ru gsėjo 18 d.) m inim a Tautos šventė, k u rioje taria žodį K. Bivainis, kariuomenės šventė su J. Levinsko paskaita. 1966 m. D B LS Skyrius suruošė n epri­ klausomybės sukakties m inėjim ą su J. Zoko paskaita, Tautos šventę (irugsėjo 10 d.) su J. Levinsko paskaita ir kariuo­ menės dieną (lap k ričio 12 d .) su J. L e ­ vinsko paskaita. M inint nepriklausomybės sukaktį 1967. II. 25, paskaita buvo J. Levinsko, o N o t­ tinghamo jaunimas deklamavo, šoko ir dainavo. 1967. IV . 2 išrenkama nauja sky­ riaus valdyba: pirm. J. Levinskas, sekr. S. Sarapinas, kasin. K. Kubilius, revizijos kom isija: J. Maslauskas, A . Kulikauskais, A. Tirevičius, šalpos komitetas: S. Sarapinienė, M. Raulinaitienė, V. Žemaitis. M inint birželio trėm im us 1967 m., paskai­ ta buvo J. Levinsko, Tautos šventės (1967. IX . 9) programą sudarė skautiški film ai, kariuomenės šventėje (1967. X I. 11) — paskaita T. V idu girio, o meninę dalį at­ lik o E. Vainorienės vadovaujam as N ot­ tinghamo jaunimas (J. ir N. Vainoriūčių duetas ir lk t.). D idelę šventę D B LS D erbio skyrius tu­ rėjo 1968. III. 23 — tada buvo minima jo 20 m. sukaktis. M in ėjim e kalbas sakė D B L S vicepirm . J. Alkis, LiAS skyr. pirm. P. Sarapinas, buvę skyriaus p irm i­ ninkai IE'. Zinkus ir P. Popika. Skyrius tuo metu tu rėjo 36 narius. B irželio trėm i­ mai 1968. V I. 22 pam inėti kun. A. G ery­ bes paskaita, o meninę program ą atliko Nottingham o Jaunimo židinys ir Mans-

field o jaunimas. Tautos šventę minint (1968. IX . 21), paskaita buvo J. Zoko, me. ninę program ą atliko I. Vensikienės pa­ ruoštas vietinis jaunim as — Z. Popikaitė, D. Popikaitė, Z. ir J. Popikai ir J. Bendikaitė. A p ie 200 lietuvių sutraukė 1969. III. 15 nepriklausomybės m inėjim as, kuriam e J. Zokas skaitė paskaitą, o kitą program ą atliko I. Jakubaitytės vadovaujam i Manchesterio skautai ir M anchesterio „Ram o­ vės“ sekstetas. T ą m inėjim ą 1969. III. 18 aprašė ,,D erby Evening Telegraph“ . Da­ riaus ir G irėno m in ėjim e paskaitininkas buvo B. Zinkus, m eninę d alį atliko E. Damoševičiūtės vadovaujam a Nottingham o tautinių šokių grupė (akordeonistas — P. V iržin tas). Kariuom enės šventės m in ėji­ m e (1969. X I. 29) pagrindinę program ą sudarė film as iš skautų stovyklos. Nepriklausom ybės sukakties m inėjim as 1970. II. 21 vėl atšvęstas ypač iškilm in­ gai. Lietu vių suvažiavo apie 300, dalyva­ vo D B LS vicepirm . P. M ašalaitis ir D er­ bio miesto tarybos narė J. M. Latham, pa­ skaita — kun. A . Gerybos, šoko Londono, Bradfordo ir Nottingham o tautinių šokių grupės, dainavo M anchesterio skaučių kvartetas, o ,.Derby Evening Telegrap h “ 1970. I I I . 24 visa tai a p r a š ė . P o to, 1970. IV. 25, išrenkam a nauja valdyba: pirm. J. Levinskas, vicepirm . J. Zokas, sekr. J. Sadula, kasin. K . Kubilius, nariu A. Valantinas, revizijos kom isija: pirm. J. Mas­ lauskas, sekr. A. Kulikauskas, A. T ir e v i­ čius. T a m e susirinkim e padėkos raštais apdovanojam os ilgam etės darbščiosios1 šalpos kom iteto narės S. Sarapinienė ir M. Raulinaitienė. Dariaus ir G irėno m in ėjim as (1970. V III. 18) sujungiamas su susirinkimu.

M in ėjim e paskaita buvo ¡kun. A. Gerybos, susirinkime k alb ėjo D B L S pirm . J. A lkis, DB'LS Nottingham o skyr. pirm. K. B ivainis. Tautos šventėje (1970. IX . 12) pa­ skaita — kun. A. Gerybos, meninę pro­ gramą atlieka E. Vainorienė ir Paruliai, kariuomenės šventėje (1970. X I. 21) pa­ skaita — J. Zoko, meninės programos at­ lik ė ja i — V. Žirnikus, J. Popika, Z. Popikaitė, R. Popilkienė, J. iLevinskas. N ep ri­ klausomybės sukakties m inėjim as 1971 m. buvo toks iškilmingas, kad j į net ap­ rašė vietinis anglų laikraštis ,,D erby E ve­ ning Telegrap h “ (1971. II. 22) ir išspaus­ dino porą fotografijų . M inint birželio mėn. trėm im us 1971. V I. 19, paskaita buvo D B LS pirm. J. A l­ kio, o J. Zokas darė pranešim ą apie D B LS suvažiavimą. Tautos šventė paminėta (1971. IX . 18) J. Zoko paskaita, kariuo­ menės šventė (1971. X I. 13) A . Pranskūno paskaita, o midninę prognamą ajtliko Z ita ir Jonas Popikos ir Onutė ir Janu'tė Zokaitės, F. Ram oniui palydin t akorde­ onu. 1972. II. 26 nepriklausomybės minė­ jim e buvo J. Maslausko paskaita, 1973. II. 17 neprilklausomyfbės m in ėjim e — kun. A. Gerybos paskaita, o K . Strakšienė skaitė savo eilėraščius. 1973. III. 31 sky­ rius m in ėjo savo veiklos 25 m. sukaktį, ir ta proga kalbas pasakė skyriaus pirm. J. Levinskas, D B LS pirm. J. A lkis, D B LS Nottingham o dkyir. pirm . K . B ivainis ir skautų rajono vadas J. Maslauskas. K a ­ riuomenės šventės m in ėjim e (1973. X I. 17) paskaita buvo kun. A. Gerybos, m e­ ninės program os atlikėjai — Z. Popikaitė, P. Popika, F. Ramonis, K . Strakšienė, A. Valantinas, Danutė ir Janina Zokaitės. D B L S skyrius, be to, suorganizuoja dar N. M etų sutikimus, bendras Kūčias ir ki­

tokius lietuviškus susibūrimus. K a rta is tokie suėjim ai būna su program om is (pvz., sutinkant 1967 metus, J. Levinskas susirinkusiems .skaitė kupletus, o kaukių varžybas laim ėjo J. Levinsko ir S. Sarapinienės kaukės). Skyrius yra suorganizavęs daugelį eks­ kursijų ir išvykų — aplankytos visos di­ džiosios lietu vių kolonijos. P a ti įžym iau­ sia išvyka —• į Londoną, kuriam e aplan­ kyta Lietuvos Pasiuntinybė, Lietu vių N a­

D B LS Derbio skyriaus 1947 tai. suruoštojo minėjimo programos dalyviai

m ai ir „N id os“ spaustuvė, Lietu vių baž­ nyčia ir Socialinis ir sporto klulbas. Skyriaus rūpesčiu buvo pastatytas pa­ minklas D erb yje mirusiam P. Ivanauskui. Feliksas Ramonis yra padovanojęs sky­ riui drožinį su įrašu „L ietu via is esame mes gimę, lietuviais turim e ir būt...“ Skyriaus valdybos rūpesčiu kapinėse įsigytas lietuviškas kampelis, kuriame jau atsigulė daugelis užsisakiusiųjų skly­ pus.

Lietuvos

nepriklausomybės

sukakties

165

Š A LP O S K O M IT E T A S

D B L S skyriui ir L ietu vių klubui talki­ ninkaujant, 1963. X II. 15 buvo ruošiama kalėdinė eglutė, kurioje d alyvavo apie 40 vaikų, senelio pareigas ė jo J. Levinskas, o program ą a tlik o D. ir K. Kostkevičiūtės, A . Urbanavičiūtė, J. Valantinaitė, Z. P opikaitė ir P. Bendikas. 1965 m. kom itetą sudarė: pirm. S. Sa­ rapinienė, M. Raulinaitienė ir A . V alan ti­ nas. Tais metais komitetas suruošė va i­ kams eglutę (d a ly v a v o 24 vaikai, senelis — J. Levinskas) ir bendras Kūčias. Nuolat visur padėdamas D B LS skyriui, kur tik prireikia moteriškų talentų, šir­ dies ir rankų, šaipos 'komitetas pats ir toliau taip pat ruošia vaikam s kalėdi­ nių eglučių šventes. 1966. X II. 18 tokiai šventei buvo paruošta prakartėlė, ir p rie jos piem enėlių vaidm enis atlik o Steponas Junokas, M ykolas Bendikas ir Petras Juk­ nevičius, o angelėlio — Irena Bendikaitė. Kalėdų seneliu pabuvo J. Levinskas (1969. X II. 13 eglutės šventėje tas parei­ gas ė jo J. Valantinas). Ypač didelės ir nuolatinės talkos iš Šalpos kom iteto sky­ rius yra susilaukęs 1958-1970 m. Šalpos kom iteto rūpesčiu buvo gaiutas leidim as kapinėse nupirkti vietą palaido­ ti 3 tautiečiams. Pirm asis ten palaidotas J. Karūnaitis, ir šalpos kom itetas jam pa­ statė paminklą.

Bendruomenės reikalų daugėjant, D B LS skyrius 1955. V. 8 išsirinko šalpos k om i­ tetą, kurin, įė jo E. V aitkevičienė, V. Šiižienė, M. Raulinaitienė, M. Stanaitytė ir F. Čepinsikienė. Taisai kom itetas palaipsniui prisiėm ė dauig palreįgų ir atliko daug dar­ bų. Iš 1957 m. pradžios sužinome, kad' ko­ m itetas įsiveda paprotį ypač iretu būdu K alėdų proga aplankyti ir apdovanoti vaikus.Tais m etais K alėdų senelis P. Stanči­ kas, lydim as „tetos“ M . Raulinaitienės, ap­ lankė visus lietuvių vaikus. Jiuos po šeimas vežio jo A. Valantinas. Tas V. Šližienės pirm ininkaujam as k o­ m itetas ryžosi sutvarkyti lietuvių kapus, buvo lankom i susirgusieji. Surinkęs dau­ giau kaip 100 svarų, komitetas pastatė paminklus Meškauskui ir Ivanauskui (ant dr. Alm os Mockienės kapo paminklą p a­ statė velionės vyras dr. J. M ockus). 1960 m. komitetais suruošė viešą K a lė ­ dų eglutę, k u rioje d alyvavo 15 vaikų, o program ą atliko G. Valantinaitė, G. ir S. B ugailiškytės ir V. Zinkus. Šalpos komitetą 1961 m. sudarė M. Rau­ linaitienė, S. Sarapinienė ir K . Griškonis. Tų m etų kalėdinės eglutės senelis buvo B. Zinkus, program oje pasirodė jau nieji A. Urbanavičiūtė, V. Zinkus, J. V alanti­ naitė, G. ir S. IBiugailiškytės, S. Bendikas ir A. ir P. Ivaškevičiai ir vyresn ieji M. Raulinaitienė, A. Valantinas ir J. Levins­ V A ID IN T O JA I, D A IN IN IN K A I IR KT. kas. 1962. X II. 20 kom itetas taip pat suruošė Derbio lietu vių vaidintojų darbo pra­ vaikam s vaišes, K alėdų senelis buvo B. džia, tur būt, reikia laik yti anuos 1953 Zinkus, dainavo ir deklam avo vaikai. Tuo­ m., kai jie rugsėjo 12 d. po antikomunis­ m et kom itetą sudarė: S. Sarapinienė, M. tinių demonstracijų pastatė (anglų kal­ Raulinaitienė, A. Valantinas ir K . G riš­ ba) K. Vaitkevičiaus „U ž tėvynės laisvę“ . konis. Iš didesnių pastatym ų išim tinai m inėti­

166

nas 1955. II. 19 suvaidintasis K. V a itk evi­ čiaus veikalas „D v i širdys“ . Jį režisavo pats autorius, vaidino J. Sližys, M. Rau­ linaitienė, O. Matczak, E1. Zinkus, P. Stan­ čikas, G. Zinkuvienė, P. Popika, J. Levin s­ kas, B. Gurgždaitis, V. Šližienė, J. Sadula, P. Sadauskas ir E. Jurkšaitytė, deko­ racijos buvo F. Ramonio, grim as J. Kiburo.

Derbiškiai antikomunistinės ¡demonstraci­ jos vaidinimo dalyviai 1953 m. Iš viso per pirm ąjį veiklos dešimtmetį, pasirodo, tasai dramas būrelis suvaidino dar „Tėviškės namus“ , „Onutės jauni­ kius“ ir daug mažesnių dalykų, kuriuos režisavo ir kurių dalį parašė K. V a itk e v i­ čius. Be „D viejo se širdyse“ vaidinusiųjų, ■tame b ū relyje dar dirbo R. Čerkutė, V. Junokas, J. Čepinskas, E. Valantinas ir kiti. 1958 m. pastatytoje S. Lauciaus „P a ­ slaptingoje zonoje“ vaidino J. Sližys, M. Raulinaitienė, J. Levinskas, B. Gurgždai-

Dailininkas Petras Bugailiškis Derbio lietuvių grupė, suvaidinusi K. Vaitkevičiaus dramą, „Dvi širdys“.

tis, R. Popikienė, V. Junokas ir P. Stanči­ kas. R ežisavo J. Levinskas. Pastangos 1949 m. suorganizuoti chorą nedavė gerų rezultatų. Choras buvo suor­ ganizuotas, bet greit tu rėjo iširti, kai iš Derbio išsikėlė dirigentas V. Untulis. V yrų chorą 1954 m. suorganizavo F. Ramonis (15 asmenų). Choras giedodavo bažnyčioje ir dainuodavo scenoje. 1955 ra- F. Ramonis suorganizavo kvartetą, ku­ ris padainuodavo vietiniuose lietu vių ren­ giniuose ir išvažiuodavo padainuoti į k i­

tas lietu vių kolonijas. 1957 m. renginių program ose yra dainavęs F. Ram onio v e ­ damas dainos m ėgėjų būrelis. 1959 m. pradeda kaip dainininkai ren­ giniuose rodytis V. Junokas ir J. Levin s­ kas. Jie reiškėsi dar ir 1960 m. 1961 m. Lietu vių klubo suruoštame k a­ riuomenės m in ėjim e dainavo F. Ram onio paruošti vaikai. K arin ių dainų tądien su­ dainavo trio — F. Ramonis, V. Junokas ir B. Gurgždaitis. 1965 m. motinos dienos m inėjim e daina­

vo F. Ram onio vedamas kvartetas. A k o r­ deonu grojo V. Junokas. Jis ir dabar va ­ dovauja D B L S D erbio skyriaus daininin­ kų būreliui. F. Ramonis reiškėsi ir kaip dailininkas ir drožinėtojas. Jis piešdavo sceninių pa­ statymų dekoracijas, D E L S skyr. klubui nupiešė V ytį. Tapybos darbais D erb yje reiškiasi P. Bugailiškis. Jis dalyvauja vietinėse ang­ lų dailininkų parodose, ruošia savo vieno darbų parodas (jo vieno paroda buvo 1973

167

P etro Bugailiškio „šien apiū tė“

m. rudenį). Įvairiose parodose jis savo darbų išstato jau nuo 1953 m. Su kitais B rita n ijo je gyvenančiais dailininkais da-

168

lyva vo 1972 m. Chicagoje suruoštoje parodoje, o 1974 im. ten buvo suruošta jo vieno darbų paroda

L IE T U V IŲ K L U B A S

H ill, dainavo solo L oreta Perm inaitė, du­ etą O. Jasevičiūtė-H ill su dukira, trio Da­ lia Vainoriūtė, N ijo lė Vainoriūtė ir L o re ­ ta Perm inaitė, kom išką dainą — abi va­ dovės.

L ietu vių klubas susiorganizavo po 1959 m. iškilusio form alaus ginčo tarp D ELS skyriaus vaidybos ir skautų rajono vado­ vybės. 1960 m. klubais jau suruošė D erby­ je trėm im ų m inėjim ą, kiuiri atidarė pirm. dr. J. Mockus, paskaitą skaitė kun. P. B A Ž N Y T IN IS K O M IT E T A S Dauknys. 1961 m. L ietu vių klubo valdybą sudarė Bažnytiniais .reikalais rūpintis jau 1952. IX . 21 išrinktas kom itetas: J. Sližys, S. dr. J. Mockus, F. Ramioms ir V. Strakšys. Sarapinienė ir J. Stauskas. Iš 1954 m. Aprašant Lietu vių klubo 1961. V I. 18 suruoštąjį 'trėmimų .minėjimą, kuriame prlanašiimų maityti, kad tuom et piamaldjų žodį tarė dr. J. Mockus ir kun. P. Dauk­ la ik y ti atvažiuodavo kun. J. Kuzmickis. nys, nurodyta šiek tiek kitokia valdybos P o to m aršalka yna buvęs B. U rbonavi­ sudėtis: pinm. dr. J. Modkus, sekr. F. Račius, o po jo apie šešetą metų J. Levinska.s.. monis, kasin. P. Stančius, narys V. Strakšys. N uo 1959 m. pamaldų laik yti pasikeis­ 1961. X I. 25 kariuomenės m inėjim ą ati­ dami atvažiuoja kun. A. Kazlauskas ir darė pirm . B. Gungiadaitis, paskaita buvo kum. P. Dauknys, vėliau — Nottingham o A. Kostkevičiaus, F. Ram onio vadovauda­ Jaunimo židinio kunigai. mi vaik ai dainavo, A. Urbanavičiūtė de­ 1963 m. lietu vių katalikų parapijin ė bendruomenė plačiau išeina į viešumą. Ji klamavo, F. Ramonis, V. Junokas ir B. Gurgždaitis (sudainavo karinių dainų. suruošia m otinos dienos m inėjim ą su J. L e1963. X I. 16 L ietu vių klubas, suruošė vinisko paskaita, J. Valantinaitė ¡skambina kariuomenės šventės .minėjimą su J. Zoko pianinu, A. Urbanavičiūtė deklamuoja. paskaita, o meninę programą atliko jau­ Talkininkaujam as D E L S skyriaus ir nimais — D. Zuzaitė, Junokas, J. Ramo­ skautų, 1965. V. 1 bažnytinius reikalus nas, P. ir T. Zuzai. tuomeit tvarkęs m aršalka P. Popika su­ DB.LS šaipos kom itetui organizuojant ruošė iškilm ingą K. Vaitkevičiaus kapo tais m etais kalėdinę eglutę, į talką įsijun­ lankym ą ir motinas dienos minėjimą. Skau^ gė ir L ietu vių klubais. tiininko K. Vaitkevičiaus kapo aplankyti 1966. V I. 18 L ietu vių klubas suruošė iš­ suvažiavo iš įvairių vieitų skautų atstovai, vežimų m inėjim ą. K a lb ė jo P. Makūnas. ir buvo suruoštos įspūdingos iškilmės. 1970. II. 14 klubas m inėjo nepriklauso­ Motinos dienos m in ėjim e tarė žodį orga­ mybės sukaktį, pravedė m inėjim ą pirm. nizatorius P. P opika ir J. Levinskais, pro­ Pranais Makūnas, paskaita buvo S. K as­ gram oje d alyvavo G. Zinkuvienės globo­ paro, visą kitą program ą atliko E. Vaino­ ja m i V. Zinkus, P opikaitė ir J. Popika, rienės vadovaujam i nattinighamišlkiai ir O. pagerbiam os motinos, giedama ,,M arija, Jasevičiūtės-Hill m ansfieldiškiai: dekla­ Mairija“ , dainuoja Noittinghamo ir W olmavo Vanda K u rtinaitė ir O. Jasevičiūtėverham ptono lietuvės skautės, F. Ram o­

nio vedamas vyrų kvartetas, deklam uoja V. Junokas. Vėlesniais metais m otinos dienos m i­ nėjim us jiau visada ruošia parapijos ko­ mitetas. Toks m in ėjim as 1967. IV . 29 su­ traukė ypač daug tautiečių iš kitų .koloni­ jų, buvo atsilankę 3 kunigai iš N ottingha­ mo Jaunimo židinio. S. Sarapinienė ir M. Raulinaitienė išpuošė salę. R. Popikiienės padedamos Zita. Popikaitė ir Irena Bendi­ kaitė a p d alijo motinas gėlėmis, kun. dr. S. M atulis skaitė paskaitą. Į program ą bu­ vo įsijungę Nottingham o m ažieji. Eilėraš­ čius deklam avo derbiškiai Jonas Popika, Z. Popikaitė, Ir. Bendikaitė, akordeonu gro jo Daina Popikaitė, pianinu skambino Jurgis Ramonis. Jaunimo židinio progra­ m oje dalyvavo kun. A . Geryba, jaunuo­ lia i Petrais Viržinitas, Albinas Vitkauskas, Jonais Min,eikis ir Petras Seilius. Kun. dr. S. Matulis rodė film ą. 1968. V. 4 m in ėji­ me, kurį pravedė maršalka P. Popika, su­ sirinkusieji išklausė kun. dr. S. M atulio paskaitos, ..M am ytę“ sudainavo J. P o p i­ ka, V. Zinkus, I. Bendikaitė ir Z. P op i­ kaitė, deklam avo J. Popika, Z. Popikaitė, I. Bendikaitė, akordeonu grojo D. P o p i­ kaitė, lietuvišką baladę įskaitė J. Sližys, pianinu skambino J. Ramonis, dar dekla­ m avo svečias D. Kaniauskais, dainavo du­ etą V. Junokas ir J. Levinskais ir F. Ram onio vadovaujam i vyra i (P. Popika, A. Tirevičius, V. Junokas, J. Saidula ir J. Levinskas). Neit ir parapijos susirinkimo progia bū ­ davo kartais .pasirūpinama program a (1968. IX . 28 po susirinkim o Jaunimo ži­ dinys rodė film ą iš lietu vių jaunim o šo­ kių šventės J A V ). Motiną m inint 1969. V. 10, paskaita bu­ vo kun. A . Gerybois, o šoko ir dainavo I.

169

kė darbų apyskaitą, dainavo nottinghaVenskienės ir F. Ram onio vadovaujam i Z. miškės K . Šneliūtė, Ir. Bacevičienė ir B. Popifcaitė, D. Junokadtė. I. Bendikaiitė, A . Bendikaitė, D. Popikaitė, V. Zinkus, J. Radzevičiūtė, deklam avo V. Zinkus ir B. Zinkus. Popika, S. Junokas, P. Juknevičius Sr J. Ramonis. Dainavo ir suaugusieji. O šo­ SKAUTAI kiam s g ro jo akordeonistas J. Kulvietis. Netrukus po to (1960. V I. 21) dėl n e­ D erbio miestas yra vienas svarbiausių­ sveikatos [pasitraukė m aršalka P. Popika. jų lietuviškos įskiauitybės centrų BrdtaniLaik in ai tas pareigas eiti Ibuvo išrinkti J. joje. Juk čia gyven o ir iš čia skau'tybės Levinskas ir V. Junokias. 1969. IX . 21 ¡su­ sirinkim e bažnytinin kom itetan išrinkti organizacinį darbą v a rė iki savo m irties J. Maslauiskas, P. Makūnas, S. Sarapinie­ K. Vaitkevičius. Oiia 'gyvena kiti du v a ­ dai — Gilima ir Bronius Zinkai. Noirs da­ nė ir M. Raulinaitienė (re v iz ijo s komiisibar ir ne čia redaguojam as, bet čia J. L ejon J. Devinskas, dr. J. Mockus ir A . Tirevičiu s). vinsko spausdinamas ir iš čia siuntinėja­ 1970. V. 23 m otina pam inėta kun. A. mas skautų rajono žurnaliukais .^Budėki­ m e“ . G erybos paskaita. 1971. V. 18 paskaita Netolim am e Ashbourne gyvena ir bu­ buvo taip pat kun. A . Gerybos, dainavo E. Vainorienės [paruošti vaikai, taip pat vęs rajono vadas vad eiva J. Maslauiskas. Loreta Permimaitė iš Nottingham o, dekla­ Šitose apylinkėse lietu viai iskauitai tu­ m avo Irena B endikaitė ir O. Jacevieiūtėrėjo pirm ąją savo stovyklą ir dar vieną Hi'll, skudučiais grojo Janutė ir Onuitė Zo­ vėlesnę bendrą ir mažesnių, specialių. Bet kaitės. 1972. V. 6 m inėjim o paskaitinin­ skautiškų vienetų D erbio lietu viai neturi, kas — kun. A . Geryba, Ir. Venskienės ir dėl to ir skautiškų subuvimų čia labai re­ F. Ram onio paruošti vaik ai deklamavo ta. (Ir. Bendikaitė, M ilda Zinlkuitė, Zokaitės), V ienas toks didesnis renginys buvo gro jo skudučiais (Zotoailtės)t, skambino 1963. V. 18 skautų rajono įsuiruošitasiis dai­ (V yten is Zinkus), įdainavo Janinos Diaminos, šokio ir (literatūros vakaras. Vakaro jonaitės m oterų kvajr,tetas, jau n ieji dar program oje dainavo J. Č em io vedamas sušoko „G a id į“ — ju o pabuvo Dama JuLondono lietuvių choras, V. Galbuogytė, nokaitė, apsupta vištų — būrelio kitų v a i­ šlagerinių dalykų I. ir K . šneliūtės ir G. kų. Lukšaitytė, gitara pritariant E. LukšaiM otina buvo m inim a ir 1973. V. 19. čiud, šdko Londono jaunim o tautinių šo­ kių grupė, V. G albuogytė deklam avo V. Šlaito eilėraščius, R. S ealey įskaitė savo LA S G R A N D IS atsiminimais parem tą jum oristinį kūrinį, L. Švalkus —• eilėraščių, K . Baarėnas — sa­ 1961 m. duomenimis, grandžiai vadova­ vo „Plaučius“ , J. A lk is — R. Spalio fe lje ­ vo P. Sairapinais. toną. 1966. X I. 5 grandis atšventė savo veik ­ Skautai iš įvairių vietų suplaukė į D er­ los dešimtmetį. Pirm . P. Sarapinas pateibį, kai kitų organizacijų talkinam as baž­

170

nyčios m aršalka P. Popika 1965. V. 1 su­ ruošė iškilmes lan kyti skautininko K. V aitkevičiaus kapo. Į tais iškilm es suva­ žiavo E. Kam inskienės vadovaujam os W olvertiam ptono „Saulutės“ , E. Zaveckienės — Nottingham o „Šilu vos“ draugovės skau­ tės, M anchesterio „M airon io“ draugovės atstovas A . Jakimavičius, vietin iai ¡skautų vadai G. Zinkuvienė, B. Zinkus, J. Maislaiuskas, D B LS skyr. pirm . P. Sarapimas ir būrys velionies bičiulių ir visuomenės. Kapas papuoštas vainikais dr gėlėmis, o pirm. P. Sarapinas ir ilgam etis velionies bendradarbis B. Zinkus pasakė kalbas. J. Maslauiskas ir B. Zinkus 1965. X I. 27 vietinei lietu vių visuom enei suruošė skau­ tiškų film ų vakarą, kuriam e d a ly va vo iir anglų skautininkai F. IBellew, F. Boot ir T. Room. Film ų vakaras buvo ir 1967. II. 4 — B. Zinkus įrodė nufilm uotą vietinę veiklą. Tais m etais (1967. IX . 30) skautai suruošė pasilinksminimą, baigdam i juo savo rajon o 20 m. minėjimus. Skautiškų film ų vakaras suorganizuojiamais ir 1968. X II. 14. K . V aitkevičiau s minties dešimtmetis paminėtas plačia programa. Kun. V. K amadtis tądien atlaik ė pamaldas, aplanky­ tas -kapas, ir čia J. A lk is iškėlė velionies nuopelnus, k alb ėjo dar J. Levinskas ir D. Banaitis. Tęsiant m inėjim ą salėje, B. Zinfcus tarė įžangos žodį, skautės dainavo, G. Zinkuvienė deklam avo, V. Ignaitiis skaitė K. Barėno rašinį apie K . V aitkevičių ir jo raštus, J. A lk is — eilėraštį. Mirusieji 1950. V I. 24 Stasys Meškauskas (Gastle D onington) 1951. X I. 21 A lm a Mockienė

1952. V III. 28 Petras ilvanauskas 1958. IV . 26 Janiais Usvaldas 1959. V II. 20 Juozas T ijū n ėlis 1960. IV . 25 K a zys V aitkevičius 1963. X I. 12 Stasys Pundžius 1964. V I. 1 Juozas Stauskas 1964. X. 16 Juozas K arūnaitis 1966. X I. 13 Vincais Pramaus'kas (B u rton ) 1967. IX . 6 Petron elė Stanaitytė 1969. V I. 11 Adom as Venskus 1969. V III. 1 ie v a Riščiūnienė 1969. V III. 21 Vladas Strakšys 1970. III. 17 Pranas K lim a itis 1970. IV . 20 Aleksais 'Eutkus 1970. X. 13 Joniais Čepinskas 1971. V. 19 Juozas Pranauskas (B urton) 1972. V. 24 Jonas Pakėnas 1972. X I. 21 Jeronimas Dom ijonaitis 1973. V. 1 K azys P ai i uk aitas 1973. V III. 14 Stasė Sarapinienė 1973. X I. 27 Ona M atczak 1973. X II. 17 Juozas Martišius 1974. V II. 23 Stasys Krasauskas Pastaba: S. Meškauskas ir J. Pranauskas buvo Lietu vos nepriklausomybės kovų savanoriai-kūrėjai.

minėtos Vėlinės, suruoštos čias ir K alėdų eglutė.

bendras

Kū­

Mirusieji 1951. X I. 27 Antanas Mikalauskas 1958. II. 19 Ignais K arpavičius 1967. X. 30 Juozais Rutkauskas

DUNSTABLE T ėra žinia, kad ten 1969. X II. Antanas Zubė.

13 m irė

EARLESTOW N L ietu via i jam e pradėjo kurtis apie 1890 m. Jų buvo apie 20 šeimų, bet po antrojo pasaulinio karo liko tik 9, ir p risidėjo 4 naujųjų ateivių šeimos. N ėra jie turėję jokios organizacijos, ir jau n oji karta nebemoka lietu vių kalbos. Ryšius vis palaikydavo su Manchesterio lietuviais, dalyvaudam i bent nepriklauso­ mybės įsukakties minėjimuose. Mirusieji

DONCASTER Būrys lietuvių čia dirba anglies kasyk­ lose. D B LS skyrius įsteigtas 1950. V II. 15, iš pradžių tuirėjo tik 6 narius, vėliau jų skai­ čius buvo prašokęs 20. P irm o ji skyriaus valdyba: pirm. V. Janušauskas, sekr. A. Trimskis, kasin. J. Rutkauskas (1952 m. Pirm. A . Trinskis, sefcr. S. Kam auskas, kasin. V. Sabaliauskas). 1951 m. D B L S iskyniiaus susirinkime pa­

1957. I. 13 K azim ieras Kasakaitis 1960. V Vincas Evaškaitis 1962. X. 13 A g o ta Degutienė

ECCLES D BLS SK YR IU S Tarne netoli M anchesterio esančiame m ieste lietu viai pradėjo kurtis 1947 m. rudenį. Nem aža jų iš pradžių dirbo sAr E.

Airmitage & Sons tekstilės fabrike (vienu metu tame vienam e fabrike buvo įsidar­ binę apie 30 lie tu v ių ). Moterų dalis dirbo tarne pat fabrike, o dalis vietin ėje ir gre­ tim o Salfordo ligoninėse. Palaikydam i glaudų ryšį su Mancheste­ rio lietuviais, ypač su klubu, Eceles dir­ busieji ir gyvenu sieji greit sujudo veik ti ir savo mieste. K a i M anchesterio senieji išeiviai pasirodė nelinkę pripažinti jokių kitų centrų, išskyrus savo miesto koloni­ ją, ir dėl to iširo su ja is įsteigtasis bend­ rais D B LS skyrius, tada Eccles lietu viai 1948. V II. 6 įsteigė savo atskirą skyrių. Jo pirm ojon valdybom išrinkti: J. Štaras, V. Dijakas ir G. Glatkauskas. Skyrius kiek pajėgdamas reiškėsi ir vieto je ir Manchesteryje. Ypač glaudžiai tada buvo bendra­ darbiaujam a su Rochdalės lietuviais. D ar pirmosios valdybos laikais, 1948. X I. 20, W intono rajone, Eccles, parapijos salėje, netoli Eirown Cow aludės, buvo su­ ruoštas pirm asis lietu vių vakaras, į kuirį privažiavo tautiečių ir iš M anchesterio ir iš apylinkių, o ta ip pat prisirinko i r ang­ lų svečių. Tairp tų svečių buvo ir E. A rm itaige fa b rik o vadovybė, kuri rodė d id elio palankumo lietuviam s ir jų veiklai. P ro ­ gram oje pasirodė A . M ikalausko vadovau­ jamas choras ir A. K vedaravičiau s tauti­ nių šokių grupė. A n gla i taip entuziastiš­ kai sutiko lietuvių parodytąją programą, kad neišlaikė ir patys išleido į sceną savo grupę su škotiškais šokiais. A p ie tą laiką susirgo A. Kvedaravičius, ir tautinių šo­ kių grupės vad ovyb ę perėmė rochdališkė N. Tamašauskaitė. Organizuoj.ant tą pasirodym ą, ypač daug energijos įd ėjo B. Klim as. D ėl to naujom D B LS skyriaus valdybon 1948. X I. 25 išrenkami: pirm. B. Klim as, sekr. A.

171

Mikalauskas, kasin. G. Glatkauskas. V eik ­ los centru jau padaromas Manchesteris, ir ten organizuojam i visi pasirodymai. N e­ praėjus nė pusmečiui, 1949. IV . 8 išrenka­ ma nauja didesnė valdyba, kad j i aprėp­ tų gausėjančius reikalus: pirm. K. Barauskas-B arenas, sekr. A . Mikalauskas, kasiin. L. M edelis, meno reikalam s P. Masiulis, socialiniams reikalam s J. Štaras, revizijos kom isijom A . Kuzm ickas, S. Gaidelis, K u ­ bilius. Perkėlus visą veiklos bazę j Manchesterį ir patį skyrių netrukus perkrikštijus to miesto vardu, lietuviškasis Eccles ilgam maždaug nutilo, nors ten lietuvių vis dar lik o gyventi nemaža. 1959 m. duomenimis, lietu vių jam e gyveno apie 100. Bent 32 tu­ rėjo įsigiję savo namus, d idžioji dauguima buvo sukūrusi šeimas, ir apsčiai jaunim o augo. K a s mėnuo iš M anchesterio vis at­ vykdavo kum. V. K am aitis jiem s lietu viš­ kų pamaldų ¡atlaikyti. O ta is 1959 m. rug­ sėjo 6 d. St. Mairy's parapijinės mokyklos patalpose buvo pradėjusi sekmadieniais dirbti ir lietuviška m okyklėlė, kurią lan­ kė 22 lietuviukai ir kuriai vadovavo J. Šablevičius. Žiemą m okykla buvo perkel­ ta į K. Pažėros namus. M okyklos reika­ lais rūpintis buvo išrinktas komitetas: pirm . A. Vigelskas, selkjr. D. Svolkinas, kasin. IB. Kuras. Dėl patalpų stokos m o­ kyk la likviduota. 1965 m. duomenimis, lietuvių Eccles m ieste dar buvo 63 (87% «turėjo savo n a­ mus, 8% automobilius, 13% buvo vien­ gungių, 35% šeim ų lietuviškos, 47% vyrų vedę angles, 11% itales, 7% vokietes). L ietu vių vaikų būta 60, iš jų lietuviškai kalbančių 17%.

172

PARO DO S IR K IT I L IE T U V IŠK I R E N G IN IA I

„R am ovės“ vėliava — ram ovėnai kartu su Legionu dalyvau ja eitynėse per miestą ir padeda vainiką prie pam inklo žuvu­ siems kairiams. 1969. X I. 22 „R am ovė“ Eccles British Legion klubo patalpose suruošė Lietuvos kariuomenės m inėjim ą.

Visas būrys Eccles gyvenančių lietuvių ak tyviai reiškiasi Manchesteryje, ten ¡tu­ rėdam i veik lai geresnes sąlygas. Tačiau retkarčiais šis ¡tas lietuviška suorganizuo­ jam a ir Eccles. Mirusieji Tokiu stambiu renginiu reik ia laikyti K . Steponavičiaus 1967 m. rudenį Eccles 1951. V I. 15 Petras Abukevičius miesto Monks H a li Museum suruoštąją 1962. V. 21 Balys K lim as lietuviškų meniškų įmedžio drožinių ir gin­ 1962. X II. 13 Juozas Igaris taro parodą, kurią aplankė apie 1.500 žm o­ 1964. V. 16 V. Šimonis nių. A p ie parodą rašė vietinė spauda. 1966. V III. 13 Kostas Bagdonavičius Parodos patrauklumas sugundė gretim o 1970. IV . 15 Elena Navakauskienė S alfordo miesto Museum and art G allery vadovus kalbinti K . Steponavičių jiem s suruošti lietuvišką ilgiau laikytiną sky­ rių. T a i ir padaryta — parodą Salfordas E LY turėjo 1968. V II. 20 — X I. 14, tik daug gausesnę eksponatais negu Eccles ruoštą­ Įsikūręs buvo mažas būrelis lietuvių, ją: jo je išstatyta m edžio drožinių, audi­ kuris turėjo energingo pirm ininko Šiaunių, mezginių, siuvinėjim ų ir G. Johnstočiulio vadovaujam ą D B LS skyrių ('kasi­ nienės, V. Jakūbaičio, M. Baras ir P. Buninkas —• V. A nu žaitis). gailiškio tapybos darbų. 1948 m. gruodžio mėn. dalis kitur iš Ryšium su parodom is apie K . Stepona­ kelta, lik o tik 14. vičių, jo tuos renginius ir apie lietuvius 1968. V III. 1 įrašė „Eccles and P a tricroit Journal“ ir 1968. V III. 9 „S aiford C ity Rep orter“ . ELM BRIDGE 1968. X. 19 Eccles m iesto P a tricro it ra ­ Vokiečių belaisvių stovyklos barakuose jono kongregacinėje bažnyčioje šoko lie­ prie Gloucesterio su k itų tautybių vyrais tuviškus tautinius šakius E'. Snabaitiemės vadovaujam o D B L S Manchesterio jau n i­ 1947 m. buvo apgyvendinta apie 80 lietu­ mo skyriaus grupė „A u šra “ , ir tą įv y k į vių. D E LS skyriui iš pradžių pirm ininkavo taip pat atžym ėjo „Ecoles and P a tricro it Journal“ . Račkauskas. Skyrius turėjo energingą Lietu viai organizuotai kasmet pasirodo spaudos ¡platintoją V. Bačėną, d ėl to atei­ Eccles m ieste nuo 1964 m., k ai vietin is davo daug lietuviškų laikraščių. British Legion lapkričio mėn. ruošia žu­ 1948 m. pradžioj perrinkta D B L S sky­ vusiųjų karių pagerbimą. Pasirodom a po riaus valdyba: pirm. K avolis, sekr. Rač-

mmmmm

Kazimieras Steponavičius (trečias iš eilės)

prie savo kūrinio Eccles suruoštoje parodoje

173

kauskas, kasin. V. Bačėmas. 1949 m. pir­ m ininkavo V. Bačėnas. K asm et būdavo m inim a nepriklausomy­ bės sukaktis. 1948 im. daug surinkta Tau­ tos fondui. Tais m etais b irželio 24 — lie ­ pos 4 d.d. visos tautybės buvo suruošusios bendrą rankdarbių parodą. 1949 m. buvo lik ę tik 37 lietuviai. K o v o 23 d. suruoštas solistų iš V okietijos kon­ certas, ir jį atžym ėjo vietinė spauda. Ruo­ šiantis m inėti birželio išvežimus, suorga­ nizuota tautodailės paroda, kuriai panau­ doti B. Daunoro rin k in io eksponatai. V ie­ tinis laikraštis aprašė ir parodą. 1951 m. skyrius turėjo 13 narių.

E T T IN G T O N P A R K D ELS SK YR IU S D E L S Ettington Patrik skyrius 1951 m. tu rėjo 7 narius, uždarytas 1952 m.

EW ERBY

F LAC K W E LL HEATH D B LS SK YR IU S Tuo vardu vadintas hostelis, kuriam e dirbo ir lietuvių, ir ten 1951. IX . 30 įsteig­ tas skyrius su 10 narių (vėliau d ar įsi­ jungė 5; 1952 m. narių buvo 8, 1955 m. 7). Valdybon išrinkti: pirm. J. Karalius, sekr. A . Oraikausfcas, kasin. J. Stulgaitis (1952 m. rudenį A. Orakauską valdyboje pakei­ tė ir sekretoriaus pareigas perėmė E. K u rtin aitis). V aldyba pakeista 1955. I. 15 susirinki­ me: pirm ininko pareigas perėm ė J. Stul­ gaitis, sekr. B. Kurtinaitis, kasin. A. Šliažas, ir ta (jau ė jo pareigas ik i 1962 m. Tais m etais vald yb a buvo sumažinta: pirm . J. Stulgaitis, sekr. B. Kurtinaitis. 1968 m. valdybą sudarė: pirm. J. Stulgaitis, sekr. A. šliažas. 1970 m. pradžioje uždarytas Flackw ell Heath hostelis, kuriam e buvo ir D B LS skyriaus centras, ir paskutinieji jam e dirbusieji ir gyvenusieji lietu viai išsikėlė į H igh VVycombe miestą. Tada skyriui duotas to m iesto vardas.

DBLS SK YR IU S Skyrius suorganizuotas 1947 m. lapkri­ čio trnėn. Pirm ojon valdybon išrinkti: E. Černiauskas, L. Januška ir P. Bastys, r e ­ vizijo s komisijom: J. M ilaknis, V. Plepys ir S. Kasparas. N arių 'skyriuje buvo 43. 1948 m. pradžioj valdybą sudarė: pirm. J. Miouta, s^kr. L. Januška, kasin P. Bas­ tys, 1949 m. pradžioj: pirm . A . Noreika, sekr. P. Bugailiškis, kasin. P. Bastys. 1949 m. spalio mėn. E w erby skyrius pri­ sijungė p rie Sdeafordo.

174

FU LL SUTTON V iena pereinam ųjų stovyklų, iš kurių suvežtieji buvo paskirstomi į darbus. T u rim ie ji duomenys rodo, kad 1949 m. išrinkta nauja, Pilip on io pirm ininkauja­ m a D B LS skyriaus valdyba, dėl to pagy­ vėjęs veikimas. N a u jo ji valdyba stengu­ sis padėti lietuviam s susirasti darbus ir butus. 1948 m. K alėdų naktį netolim oje Pocklingtono bažnyčioje pirm ą kartą nuskam­

bėjo lietuviškos giesmės. 1949 m. kukliai paminėta nepriklausom ybės sukaktis. P a ­ skaitą m in ėjim e įk aitė J. Dvikapiškis, kalbėjo dar J. Dėdinas, o S. P ilipon ytė paskambino lietuviškų m elodijų. Stovykla uždaryta 1950. V I. 30. Tada likviduotas ir D B LS skyrius. N etoliese kaim elyje dar buvo likusios 4 lietuvių šeimos, bet ir jos rengėsi išsikelti kitur. S tovyk loje (gyveno Jonas Vainauskas, kuris savo drožiniaisi buvo p o kalro at­ kreipęs austrų dėmesį, dalyvaudavo jų parodose ir buvo gerai vertinamas. Buvo į jo darbus .atkreipusi dėmesį ir anglų spauda.

GLOUCESTER D B LS A P Y G A R D A Visas Gloucestershiras nebuvo gausus lietuviais. N et apie kokį nors lietu vių ju­ dėjim ą jam e pirm aisiais pokario metais nėra išlikę jokių žinių. P irm o ji apie to ra­ jono lietuvius spaudon patekusi žinia yra ta, kad 1950. II. 19 Brockwortho stovyk­ lo je įvyk o D B LS Gloueesterio apygardos steigiam asis susirinkimas, kuriam e d a ly ­ vavo atstovai iš Elmbridge, Stonehouse, Sudeley ir Brockwoirth, o jam pirm inin­ kavo V. Ignaitis ir Stonehouse skyriaus valdybos narys Matukas. Apygardos va l­ dybon išrinkti: pirm . V. Ignaitis, sekr. K. B altram aitis ir kasin. Bal. Brazdžionis. Apygardos centru parinktas Elm bridge skyrius. V ėlesn ėje žin ioje nurodoma, kad 1950. III. 19 įvy k o D B L S Gloueesterio apygar­ dos valdybos posėdis su skyrių atstovais i)r jam e aptarti einam ieji reikalai. N utar­

ta, je i pasiseks susitarti, Brockvvortho sto­ v y k lo je parodyti 'lietuvišką film ą (tu r būt, J. Stonio vežiotąjį po lietu vių k olon ijas). A pygardos valdyba yra paaukojusi 'knygų .anglų įkalba Gloucesterio 'bibliotekai. D B L S Gloucesterio apygarda per tuos 4 ja i priklausiusius įkyriu s tu rėjo 80 na­ rių.

DBLS SK Y R IU S T ik 1956 m. pradedame šį tą sužinoti ir apie D B L S Gloucesterio skyrių, o kartu ir apie vietin ę lietu vių koloniją. Tada 'spau­ doje 'buvo rašoma, kad apie 3 metus buvo apmiręs visas lietuviškas veikimas, bet kažkada apie liepos mėn. pradžią atvažia­ vo iš Londono kun. P. Dauknys, atlaikė pamaldas, ¡sušaukė susirinkimą, kuriam e nurodė į būtiną reikalą pagyvin ti veiklą, ir supažindino su 'tuo, kaip ruošiamasi D B LS dešim tm etį m inėti. P o jo kalbos į steigiam ąjį D E LS skyrių įsirašė nariais visi susirinkime dalyvavu sieji lietuviai, o valdybon išrinkti: pirm. A . Gravas, vicepirm. S. Šuliauskas, sefcr. P. Bielskis, baž­ nyčios m aršalka J. Vilim as. Buvo rašoma, kad tuomet Gloucesterio k olon iją sudarė apie 20 lietuvių. Tų pat m etų rugpiūčio mėn. pabaigoje su kun. P. Dauknio talka paminėta Tau­ tos šventė (jis skaitė paskaitą), o po to aptarti ein am ieji reikalai. Viską ruošė D B LS skyrius. 1957 m. pradžioje pasidžiaugta, kad D B LS skyriaus narių skaičius iš 9 paau­ gęs ik i 22. Tais m etais gegužės mėn. pa­ minėta motinos diena — kun. P. Dauknys atlaikė pamaldas 'ir skaitė paskaitą, o V.

V ilim aitė ir L. Pu kaitė padeklam avo eilė­ raščių. P o didesnės pertraukos vėl naujas lie ­ tuviškais įvyk is k o lo n ijo je — 1961 m. D B L S skyrius suruošė nepriklausomybės sukakties m inėjim ą su kun. P. Dauknio paskaita. Iš sekančių (1962) m etų turim a žinių, kad kolon ijoje dar buvo apie 30 lietuvių. Pasidžiaugta, kad jaunas anglas P. D. W alsh išmoko lietuviškai skaityti ir kal­

bėti, dom isi lietuviška spauda, m oko kai kuriuos lietu vių vaikus lietuviškai ir net savo pavardę pakeitė į Gravas. D B LS skyriaus valdybon tuom et iš­ rinkti: pirm. A . Gravas, sefcr. S. Šuliauskas, kasin. P. Bielskis. A p ie 1970 m. Gloucesterio lietu via i dar kartą atgyja. Jie n e tik nuolat kartu su Stroudo lietu viais važinėja (Ibe k ita iko, tais m etais Gloucesterio ir Stroudo lietu ­ v ia i apsijungė vienam e D B LS sk yriu je),

Stroudo mergaitės — programų dalyvės (A . Ricci, G. ir B. Cibulskaitės, L. ĮKukštaitė, A. Karmelavičiūtė, A. Buraitė, M . Karmelavičiūtė, sėdi J. /Kukštas ir M. Gelvinauskienė).

175

kur tik būna didesnis susibūrimas ar kon­ certas, bet ir patys ruošia minėjimus sa­ vo jėgom is ar pasikviesdam i iš kitur pa­ skaitininkus ar meninius sambūrius. 1970. V. 2 P. Bielskis ir K. Stonaitis suruošė

D B LS Gloucesterio ir Stroudo pirm. Aldona Kučinskienė

bužius, kaip tik prieš vysk. A. Deksnio at­ silankymą. 1970. IX . 26 Nottingham o Jaunimo ž i­ dinys rodė čia lietuviam s filmus, o 1970. X II. 26 suruošta vaikam s kalėdinės eglu­ tės šventė. 1971 m. dar daugiau turėta lietuviškų renginių. K o v o 6 d. Gloucesterio ir Strou­ do lietu viai m inėjo nepriklausomybės su­ kaktį — kun. A . G eryba skaitė paskaitą,

skyriaus

motinos dienos m inėjim ą, P. Duškauskas jam e pasakė kalbą, J. B ieliūnaitė pašoko ir padainavo, G. ir IB. Cibulskaitės pade­ klam avo ir pagrojo, ta ip pat deklam avo M. Gelvinauskienė. Tam atgijim ui pagrindas susidarė, kai 1969 im. G loucesteryje apsigyveno M. Gelvinauslkienė. V eikla Ibuvo apmirusi, ir skųstasi, kad nėra jaunimo. Kun. A . Ge­ rybes talkinam i, M. Gelvinauskienė ir K. Stonaitis susisiekė su Stroudo lietuvių šeimomis, ir tuokart B ieliūnai ir Cibuis-

176

kiai sutiko leisti savo dukreles pasim oky­ ti lietuviškų eilėraščių ir žaidimų. T o je lietu viškoje saviveik loje dalyvaujančių m ergaičių skaičius didėjo. Jei 1970. V. 2 ren gin yje (m otinos dienos m in ėjim e) į sceną išėjo tik 3, tai 1972 m. ijų buvo jau 14. Tėvų finansiškai parem ta ir K . Stonai­ čio padedama, M. Gelvinauskienė 1972 m. pasiuvo ir išsiuvinėjo toms scenoje niuolat pasirodančioms m ergaitėm s tautinius dra­

Vysk. dr. Deksnio priėmimas Gloucesteryje (sėdi M. Karmelavičiūtė, M. Gelvinaus­ kienė, A. Kučinskienė, vysk. dr. A. Deksnys, L. Kukštaitė, ir L. Valentukevičienė, sto­ vi P. Bielskis, G. Cibulskaitė, kun. dr. S. Matulis, DBLS skyr. pirm. K. Stonaitis, G. Cibulskienė, V. Cibulskis, J. Vilimas, J. Kukštas, P. Luškauskas, kun. A. Geryba, A. Valentukevičius ir V. Karmelavičius

J. -Bieliūnaitė įšoko baletą, G. ir B. Cibulstaaitės deklam avo ir gro jo vamzdeliais, J. Kukštas grojo akordeonu, L. Valentukevičianė ir K . Stonys rūpinosi svečių p ri­ ėmimu. Rugsėjo 18 d. m inėta Tautos švento. Paskaita 'buvo D B LS pirm. J. A l ­ kio, program ą pravedė M. Gelvinauskienė — ja u kelintą kartą scenoje pasirodan­ čios G. ir B. Cibulskaitės deklam avo ir grojo vam zdeliais ir ksilofonu. Spalio 2 d. K atalikų bendrija įrodė film us ir kitokius įvairumus. T o bendro su Stroudu D B L S skylriaus valdybom 1971. X . 27 išrinkti: pirm. K. Stonaitis, sekr. V. Cibulskis, kasin. K. P a ­ brėža, kultūros reikalų vadove M. G elvinauskienė. P o K . Stanaičio m irties pirm i­ ninkavim ą skyriui perėm ė A . Kučinslkie-

Gloucesterio ir Stroudo lietuviškas jauni­ mėlis su vadove M. Galvinauskiene

nė, sekr. M. Gelvinauskienė, kasin. K. P a ­ brėža. 1972. II. 12, 'švęsdamas nepriklausom y­ bės sukaktį, DB'LS skyrius pasikviečia foradfardiškiu-s, k u rie suvaidina A . Btučio „N evystan tį vain ik ą“ , o paskaita -— DBiLS setter. A. Pranskūmo. B irželio 10 d. lietuvius čia lankė vysk. dir. A. Deksnys (vyskupą ta proga priėm ė Gloueesterio bu rm istras). Tautos šventės proga rugsė­ jo 2 d. skyrius paskaitai pasikvietė D B LS valdybos marį V. Zdanavičių, o scenoje pasirodė J. Kufcšto ir M. Gelvinauskienės paruoštas jaunimas. Gruodžio 30 d. ir tadis m etais skyrius suruošė kalėdinės eglutės šventę valkam s, k u rioje progra­ m ą -atliko L . Kufcšaitė, G. ir B. Cibulskai­ tės, A. Buriaitė ir M. K arm elavičiūtė. Program ą parudšė ir ja i vadovavo J. Kukštas ir M. G^lvinaiuskienė, K alėdų se­ nelis —■ K. Pabrėža. M otinos ¡minėjimą 1973. V. 12 pradėjo pirm,. A . Kučimskienė, paskaita buvo D B L S valdybos -nario Z. Juro, Stroudo m ergaitės — J. Bieliūnaitė, A. Buraitė ir M. K arm elavičiū tė — suvaidino M. Gelvima-uskienės parašytą ir jos režisuotą veik a lėlį „M am ytė g rįžo “ , J. Bieliūnaitė, Jurevičiūtė, T. ir L. Kukštaitės, G. ir B. Cibulskaiitės, O. K arm elavičiū tė iir D. W h ite pašoko tautinių šokių, A. Buraitė ir M. K arm elavičiū tė deklamavo. P ro gra ­ m ai vadovavo J. Kukštas ir M. G elvi­ nauskienė. K alėdin ę eglutę skyrius suruošė ir 1973. X II. 29. Šventę atid arė pirm. A . Kučimskienė. Program ą paruošė M. Gelvinaus­ kienė, talkininkaujant tėvams, A . Valentukevičiui ir Skeivienei su šeima. Su dai­ nomis ir giesmėmis scenoje pasirodė J. Bieliūnaitė, A. ĮBur-aitė, L. Valentukevi-

čienė ir M. Karm elavičiūtė, eilėraščius deklam avo A. Buraitė, M. K arm elavičiū tė ir J. Bieliūnaitė, K alėdų senelis — K. Pabrėža. G loucesteryje lietu vių 1974 m. gyveno 24. Mirusieji 1950. 1967. 1972. 1972. 1972. 1972.

XIiI. 25 Antanais Kizel-avioius X II. 28 Jooa-s K ok lys V I. 19 Petras Būtėnas IX . 21 K a zys Stanaitis X . 6 Juzė Janutaitė X . 19 Pranas Luiškauiskas

H A L IF A X D B LS SK YR IU S Tam e Peninų kalnų rytin io pakraščio mieste v yra u ja tekstilės pramonė, ir 1947 m. daugiausia į ją dirbti čia pradėjo at­ važiuoti lietuvių, kurių skaičius anuomet buvo išaugęs ik i 150. Tarp suvažiavusiųjų B a lifa x e buvo ne­ maža veiklaus jaunim o (tarp tokių m inė­ tini Bruzgelevičius, lEiriužinsfcas, broliai Či-akai, V ilutis, Oiakaitė, Navickienė, Rim kevičiūtė, Vaičekauskaitė, Žvirblis, K ubilius ir k iti). Jie ir suko lietuviškos veiklos ratą — įsteigė ir palaikė chorą, 'kvartetą, tautinių šokių grupę, sporto klubą. D B LS H a lifa x o skyrius įsteigtas 1947. V II. 27. Jo steigėjas ir pirmasis pirm inin­ kas buvo J. Valiulis. V ėliau pirm ininkavo po metus, po keletą a,r net k eliolik a meitų R. Giedraitis, K . Mer-eokis, A . Vainaus­ kas, S. Kavaliauskas, A . Čiakas, A . Balsys,

777

A. Kasikauskas, o su ja is y ra dirbę va l­ dybose Vaičekauskaitė, E. Repšytė, P. Žvirblis, J. Bružinskas, V. Bruzgelevičiuis, M. Semionovaitė, A . VEutis, O. Bačinskaitė, E. Prancikevičius, A . Vanagas, K . Kanapskis, E. Gedeikienė, R. žvirblien ė, J. Rovas, J. Kubilius, E. Griškėnienė, J. Siaufca, M . Asačiovas, J. Pyragius, A . Giedraitienė. Iš pat pradžių ¡skyrius sutraukė nariais 40 lietu vių (1949 m. rudenį narių buvo 65, 1950 cm. gale 64, 1953 m. pradžioj 46). Daugumui lietuvių išvažinėjus į užjūrius, jau keliolika metų skyriaus valdybos pa-

Romualdas Giedraitis-Spalis

178

reigas eina R. G iedraitis ir A . Papievis. H a iifa x o skyriaus seniausi ir pastoviausi n ariai yra Papievis, Asačiovas, Rožys, V o ­ sylius. T ik susitveręs, ¡skyrius sudarė tautinių šokių grupę, k u riai vadovavo V. Eruzgelevičius, ir m oterų oktetą. Anuom et neto­ liese gyvenęs muzikas S. G ailevičius buvo sutikęs pavadovauti vyrų kvartetui. Dėl to H a iifa xo lietu via i ¡tuojau pradėjo gar­ sėti anglų visuom enėje savo koncertais, tautinių šokių grupės pasirodymais, spor­ tiniais laim ėjim ais ir kitok ia veikla. T aip bebendraujant, nuo pat pirm ųjų dienų buvo užmegztas ryšys su to m iesto atsto­ vais parlamente, ku rie ir ik i šiol nenutrū­ ko. 'Tokie gerų santykių su vietin iais g y ­ ventojais ženklai m a tyti iš pirm ųjų ren ­ ginių atgarsio. K a i lietu via i 1948 m. suruo­ šė Lietu vos nepriklausom ybės sukakties m inėjim ą, atsilankė burmisitras, panlamento atstovas ir k itų m iesto įžym ybių. Tądien rytą buvo laikom os pamaldas, o jų ¡metu palankų pamokslą pasakė anglas kunigas. L ietu vių pasirodymus nuolat m i­ nėdavo vietin ė spauda. Y pač didelio dėmesio ir 'komplimentų lietu via i ¡susilaukė spaudoje, kai 1949 m. buvo suruošta tautodailės ir rankdarbių paroda, k u rioje ir lietu viai turėjo savo skyrių. Tų metų vasarą pasisekimais gyven o tautinių šokių grupė. Ji puikiai ¡sušoko m iesto parke vyk d yto je program oje. Toks didelis buvo susižavėjim as jos pasirody­ mu, kad dviejų 'savaičių laikotarpiu dar teko du kartus išokius kartoti. 1950 m. lietu vių draugo m iesto tarybos nario P. N. W h itley pasitamgomis gauta Y M C A salė 'susirinkimams, repeticijom s ir

kitokiem s reikalams. 1950 m. pavasarį lie ­ tuvių choras ir tautinių šokių girupė vėl koncertavo anglų visuomenei. M inint nepriklausomybės sukaktį 1951 m., jau nebepasirodė choras. Paskaita tuo­ m et buvo A. Dičpetrio, duetu dainavo ir deklam avo Ž iv ilė ir Roma Duobaitės, šo­ ko J. [Bružinsko vadovaujam a tautinių šokių grupė, V. Šleinys skaitė kun. J. Kuzm ickio-G ailiaus kūginius, S. Ram a­ nauskas deklamavo, pasirodė program oje ir m ažytė L. šilim aitė.

D BLS Haiifaxo skyriaus ilgametis sekretorius-kasininkas A. Papievis

T a i buvo jau toks metas, (kai nemaža lietuvių ruošėsi išvažiuoti į J A V ir Kana­ dą. 1952 m. pradžioj ju k buvo įrašoma, kad per kelis pastaruosius mėnesius iš­ važiavo net 26 D B L S H a lifa x o skyriaus nariai. T a i tų m etų nepriklausomybės m inėjim e pasitenkinta savybe — R. Giedraičio-Spalio paskaita ir L. Zabitaitės deklamavimu. 1952. IX . 14 įminint Tautos šventę, paskaitą skaitė V. Igmaitis, dekla­ m avo skautės L. ir B. Zabitaitės ir S. Ra­ manauskas. Pirm aisiais metais H a lifa x o lietu viai su daina ir tautiniais šokiais patalkininkau­ davo B radfordo ir kitų kaim yninių sky­

rių renginiuose. Dabar, k ai itame mieste, įskaitant ir vaikus, tėra 'tik apie 30 lietu­ vių, jie dažniausiai pasuka į B radfordo ir kitų kaim yninių skyrių ar kitokių or­ ganizacijų ruošiamuosius renginius, nes jau daug m etų nebėra pajėgų kuo nors pasirodyti. 1950 m. buvo paskelbta, kad p irm ieji lietu via i itame m ieste — ■ Č ia fc a s ir P. Duo­ ba •— nusipirkę namus. Dabar jau beveik visi turi namus, dažnas net iš m iesto cent­ ro yira persikėlęs į pakraštį, ieškodamas ramesnės aplinkos ir grynesnio oro... Daugumas dirba len g vo jo je pram onėje, trys m ok ytojau ja (vienas iš jų jau čia g i­

m ęs), nėra nė vieno savarankiškai besi­ verčiančio. H a lifa x e pastoviai gyvena ilgam etis ir dabartinis jo D B L S skyriaus pirm inin­ kas, dažnas lietu vių paskaitininkas ir li­ teratūros vakarų dalyvis Rom ualdas Giedraitis-Spalis, autorius knygų „ T r y li­ ka nelaim ių“ , „D idžiosios atgailos“ , „G a t­ vės berniuko n u otykiai“ , „A n t raibos“ , „A lm a rnater“ , „R ezisten cija“ , „A n g ela i ir nuodėmės“ , „T a rp dangaus ir žemės“ , kurio novelė „Išrišim as“ 1972 m. laim ėjo „D irvo s“ laikraščio prem iją. Kaim ynystėje, Sow erby Bridge, g y ve­ nąs Antanas Šleikus 1969 m. įsijungė į J A V sukurtąjį L ietu vių fondą su 100 dol. įnašu. P. Žvirblis H a lifa x e buvo įsteigęs m iš­ rią D .L.K. M indaugo vardo skautų ir skaučių draugovę. Jis ir vad ovavo jai. 1952 m. įsteigta R. Duobaitės vadovau ja­ ma jaunesniųjų skaučių skiltis. V adovei išvykus, ¡skiltis prisiju ngė p rie B radfordo „Šatrijos Raganos“ draugovės.

S P O R T IN IN K A I L ietu via i sportininkai H a lifa x e reiškėsi labai trum pai: k o l buvo jaunimo. Dau­ giausia praktikuota krepšinis, stalo ten i­ sas ir šachmatai. Stalo tenise 1948-1949 m. iškiliausiai reiškėsi S. Navickas. Jis žaisdavo Y M C A kluibe. V ietin ė anglų spauda laik ė j į daug žadančia teniso jėga. K repšininkai iš pradžių neturėjo kur treniruotis, bet d id žiajam šios sporto ša­ kos entuziastui V. Bruzgelevičiui pagaliau pasisekė gauti salę. Joje suruoštos ir pirHalifaxo lietuviai Bradfordo „Vyties“ klube (Asačiovas, Papievis, Vosylius, M idviris)

179

iriosios rungtynės tarp H a lifa xo ir Tadcasterio lietu vių krepšininkų (24:23). 1948. X I. 27 įsteigiam as sporto (klubas „V iln iu s“ , (kiuriam vad ovavo V. Bruzgelevičius ir V. Šleinys. T arp žaidėjų buvo m inim i V. Šleinys, V. Bruzgelevičius, du Leniauskai, Lubočka, V. Čiakas, S. N avic­ kas, Žilionis, Zonys, M artinka, Rožanskas, Bendikas, V ilutis, Aleknavičius, Narbutas. „V iln iau s“ laim ėjim ų santrauka yra to ­ kia: 1950 m. B ritanijos lietu vių krepšinio tu rn yre ja m atiteko p irm o ji vieta, 1951 m. — vicem eisterio vardas. 1950 m. pabaltiečių turnyre W etherby — pirm oji vieta ir taurė, 1950 ir 1951 m. Y orksh ire m eisterio vardas. Ik i 1950 m. pabaigos krepšininkai buvo sužaidę 32 rungtynes, iš kurių 27 la im ėjo ir 5 pralaim ėjo. Šachmatininkai H a lifa x o ir apylinkės lygos pirmenybėse 1952 ir 1953 m. išsiko­ v o jo pirm ąją vietą ir pereinam ąją taurę. .Dėl em igracijos k itu r 1954 m. klubas likviduotas.

HELSTON L ietu vių toje stovyk loje C om w aU yje 1947 m. buvo 11. Aplankė juos T ru ro stovyklos lietu viai su savo m enine program a — suvaidino „Mūsų dienois p rie nacių“ . Su svečiais su­ ruoštos stalo teniso varžybos, kurias la i­ m ėjo helstoniečiai.

H IG H WYCOMBE T o miesto vardu 1970 m. pavadintas D B L S F lackw ell H eath skyrius. Mirusieji 1952. V. Juozas Streikonis 1956. III. 4 Aleksas Skuodis 1961. V II. 24 Justinas Karalius

D B L S skyrių pagal artim iausio kaim o vardą buvo pavadinę Bransgore skyrium. Skautai buvo užmezgę ryšį su vietin iais anglų '.skautais. Apylinkės gyven tojai apie lietuvius bu­ vo susidarę gerą nuomonę. K artą „C hrist­ church T im es“ laikraštis išspausdino gra­ žų atsiliepim ą, papuoštą vietos lietuvių ir lietuvaičių fotografija. Ten buvo rašo­ ma: „P o visą šalį yra išm ėtyta daug tokių stovyklų, k a ip HoLmsley, ir iš visur atei­ na tos pačios žinios: kur tik pasirodo pabaltiečiai, visu r jie įsigyja sau draugų“ . „D augelis šios vietos vaikų bus dėkin­ gi šiemet K alėdų seneliui už labai gražias ranka gamintas dovanėles. V isos šios do­ vanėlės pagam intos stovyklos ved ėjo ir jo d r a u g ų .K u ir šie v y ra i neitų, visu r jie palieka gerą įspūdį; tikėkimės, kad ir mes jiem s atrodom e taip, kaip jie atrodo mums“ .

H IR W AU N HORRISON-GODM ANSTONE

Mirusieji 1953. 1954. 1954. 1959. 1967. 1967. 1974. 1974. 1974.

180

Bružinskas V II. Ona Duobienė X . 18 Juozas G raževičius Jablonskis V. Adelė Kabaržkiskaitė A. Vosylienė A. Didžiūmaitis S. Zabuka-s X. Rožys Besasparis

1950. II. 3 laik raštyje buvo išspausdin­ ta žinia, kad angliakasių stovykloje čia gy­ veno 7 lietuviai.

H OLM SLEY SOUTH HOSTEL T a i stovykla pačiuose A n glijos pietuo­ se, Ham pshire g ra fijo je. netoli Christchuirch, ir 1947 m. jo je apgyvendinta 40 lietuvių. Jie dirbo žemės ūkyje. A p y lin ­ kėse dar dirbo skalbyklose lietuvaičių, jos šeštadieniais apsilankydavo stovyk lo­ je, ir čia būdavo pašokama ir padainuo­ jama.

D B LS SK Y R IU S A p ie tą skyrių m aža tėra žinių. Pirm o­ jo je žin ioje pasakyta, kad skyrius 1951 m. tu rėjo 11 narių. 1952 m. narių būta 10. Tada pasiskųsta, kad nariai gyvena išsisklaidę po plačią apylinkę, bet aukomis rem ia Vasario 16 gim naziją V ok ietijoje, lietuvius ligonius V okietijoje, Tautos fondą. Seniūnu tada buvo V. Akelaitis. 1953 m. rudenį nutarta skyrių lik v i­ duoti.

HORSFORTH

HUDDERSFIELD D BLS SK Y R IU S

M iestelis yra arti Leeds, ir čia .darbo ¡ministerijos hostelyje-bendrabutyje apgy­ vendinta apie 40 tekstilės pram onėje dir­ busių lietuvių. T ai Greenbanks vardo bendrabutis, ir jam e gyven tojai nuolat keitėsi: iš pereinam ųjų stovyklų vis a tva ­ žiuodavo niauju, o dalis susirasdavo kur gyven ti privačiai ir išeidavo. 1947. V II. 3 (? ) įsteigtas D E LS skyrius su 21 nariu. P irm in in kė — A n glijo s lietu ­ v a itė M. K lesevičiūtė, k u ri atstovavo lie­ tuviam s britų įstaigose. Skyriaus reika­ lus tvark ė J. Varanavičius. Skyriaus veik ­ la bu vo gyva. Bendrabučio-stovyklos ve­ dėjas palankiai visą veik lą vertino. A t­ skiras kam barys gautas skaityklai. Yp ač iškilm ingai 1947. IX . 13 pam i­ nėta Tautos šventė. Leeds, Bradfoirde, H alifaxe, Siilsdene, P a n n alyje ir apylinkė­ se 'tuomet gyveno apie 250 lietuvių. Dau­ gumas jų čia ir susitiko m inėjim e, kuris pradėtas fcun. J. Kutamickio atlaikytom is pamaldomis. Atidarydam as m inėjim ą, kalbą pasakė J. Varanavičius, žodį lietu­ viškai ir angliškai tarė M. Klesevičiūtė, paskaitą įskaitė kum. J. Kuzm iokis, meni­ nę program ą a tlik o H a lifa x o skyriaus na­ riai — padainavo, pašoko tautinių šokių. M inėjim as atkreipė dėmesį B radfordo ir Leeds langilišikų laikraščių: fdtoglraifuotas lietu vaitės tautiniais drabužiais, ir tie vietin iai laikraščiai išsispausdino aprašy­ mus, pailiustruotus nuotraukomis. To įspūdžio pasekoje J. Varanavičius gavo kvietim ą paskaityti paskaitų apie Lietu ­ vą vietinėm s darbininkų organizacijom s.

1950 m. m ieste jau gyveno 37 lietu viai (1954 im. duomenimis, su apylinkėm is jų buvo ¡apie 50, ir 14 jau tu rėjo nuosavus nam us). Daugumas dirbo tekstilės pram o­ nėje. D B L S ¡skyriui steigti susirinkimą P. Janušaitis sušaukė 1950. I. 22. Valdybon iš­ rinkti: pirm. P. Janušaitis, ¡sekr. E. Gmkis, ikasin. J. Grimas, revizijo s fcomisijon: V. Valiuokas ir P. Baručas. V ėliau yra p ir­ m ininkavę T. Vidugiris, P. Janušaitis, J. Lekešys, V. Račys, P. Umbrasas, B. Valauskas, o valdybose ir (revizijos kom isi­ jose su ja is dirbę S. Budrys, P. Budrikis, V. Sinkevičius, R. Sinkevičiūtė, V. Kraučiūnas, J. Račys, A . Vaiatkevičius. N ors į tautinių švenčių m inėjim us Huddersfieldo lietu viai pavažiuodavo ir į k i­ tas, didesnes kolonijas, bet ir patys y ra šį tą darę, ypač pirm aisiais ¡skyriaus v e ik ­ los metais. Štai 1950 m. .suruošti n epri­ klausomybės, b irželio išvežimų, Tautos šventės ir kariuom enės m inėjim ai su pa­ skaitomis, užm egztas ryšys su latviais ir estais. N arių turėta tuomet 36. V ėliau v eik la susilpnėjo. N u o 1961 m. atvažiuodavo iš B radfordo O. Peleokienė vaikų pam okyti. Didesnis renginys ¡suorganizuotais 1962. IX . 15 — pam inėta Tautos švente: R. G iedraitisSpalis skaitė paskaitą, O. Peleckienės pa­ ruošti m okiniai pašoko ir padeklam avo e i­ lėraščių. Šiaip daugiau pasitenkioam a tuo, kad surenkamas n ario mokestis, pa­ renkam a aukų V asario 16 gim nazijai V o ­ k ietijo je, jaunim o vasaras stovyklai ir k i­ tiem s lietuviškiem s reikalams.

Be k ita ko, m okykla dirbo 3 metus. Darbas nutrauktas, k ai buvo nugriautas St. Joseph anglų katalikų ¡mokyklos pa­ statas, kuriuo naudotasi lietu viškai m o ­ kyklai. M okyklos tėvų kom itetą sudarė: V. Kįrauklys, K . M inuta ir S. Budrys. 1970. IX . 1 D B L S steyiriaus valdybon iš­ rinkti: pirm . Algim antas Geridžiūnais, ¡sekr. Bronius Valauskas, kasin. Vytautas K a l­ pokas. 1972 m. Huddersifielde nem ažą triukš­ mą sukėlė P a vergtų jų ¡tautų komitetas, kuriam e d alyvau ja ir lietuviai. K a ip 1972. IX . 29 „H u ddersfield D a ily Exam iner“ ra ­ šė, rytojaus dieną (IX . 30) kom itetas bu­ v o pasiruošęs dalyti iapelius-atsišaukimuis tiems, ku rie eis p irk ti bilietų į lap­ k ričio 19 d. nu m atytąjį sovietinio valsty­ binio choro koncertą. La p elia i buvo aš­ tria i parašyti. Tas protestas did elį nepa­ sitenkinim ą ¡sukėlė m iesto savivaldybėje, kuri davė koncertui salę. Mirusieji 1960. 1972. 1973. 1973.

X II. 27 P etra s Umbrasas V I. 20 Vincas Zienius IV . 21 M otiejus Ališauskas IX . 22 K a zys Levinskas

HIJLL Šiame uostam iestyje buvo įkurta šeimų stovykla — P ria ry Raad Hostel. K a i ten 1947. IX . 22 lankėsi Britanijos darbo m inisteris Isaacs su ¡palyda, jam bu vo su­ ruošta rankdarbių parodėlė ir koncertas. Vadinas, tuo m etu jau buvo suvežta šiek tiek šeimų. Rytojaus dieną lankėsi dar k iti parei-

181

Tada dr. M ackevičius pareikalavo iš fa ­ gūnai ir pripažino, kad stovykla yra tin­ briko vadovybės įrodym ų, kad iš tiesų kam a šeimoms gyventi, tik turi būti atre­ svetim šaliai yra geresnėje padėtyje. P a ­ montuota. aiškėjo, kad jok io skirtum o nėra, ir laik ­ P irm ie ji didesni šeimų transportai atga­ raštis buvo priverstas tą kiršinančią ne­ benti 1947. X II. 3. V isi tu rėjo bendras tiesą atšaukti. Kūčias, gavo dovanų. M a žieji lietuviukai ta proga pašoko keletą tautinių šokių. 1948. II. 28 — III. 6 stovyklos va d o vy­ bės pastangomis suruošta rankdarbių ir IN S K IP audinių parodėlė, ku rią aplankė nemaža anglų. Joje kartu su latviais, estais ir uk­ 1947 m. čia įsteigtoje pereinam ojoje rainiečiais d alyvavo ir lietu viai. Lietu viš­ stovykloje (ap ie 11 m ylių nuo Prestono) ką skyrių tvark ė Šovienė, Keinienė ir buvo apgyvendinta ir lietuvių. Apylinkėse Rentelienė. A p ie parodą palankiai rašė tada dirbo, o stovykloje gyveno 35 lietu­ „T h e D a ily M a il“ , ir straipsnis buvo pa­ v ia i (iš viso per stovyklą jų p erėjo apie iliustruotas nuotraukomis. 100 ). Lietuvėm s atstovavo M. Bronišienė. K azakaitis ir Juozas Kukanauza buvo L ietu vių va ik a i 1948 m. buvo ¡susiorga­ suorganizavę D B L S Inskipo skyrių, ku rio nizavę į V ytauto D id žiojo Skautų draugo­ valdyba stovyk loje suruošė Dariaus ir G i­ vę: 5 ’b erniukai sudarė V. D ikaičio va d o­ rėno m inėjim ą. Rugsėjo 7 d. pam inėta vaujam ą skiltį, 8 m ergaitės R. VaičifcausTautos šventė pam aldom is kaim o bažny­ kaitės vadovaujam ą skiltį. čio je ir po to susirinkimu ir koncertine

ILK E S TO N Iš 1948 m. gegužės mėn. išliko žinia, kad p rie Ilkestono yra didelis fabrikas geležies liejyk la , k u rioje dirba nemaža lietuvių. Daugumas jų tuom et gyveno Donimgtono stovykloje, už 7 m ylių nuo lie ­ jyklos, 10 k a i ku rie bu vo susiradę kam ba­ rius arčiau. Darbas toje lie jy k lo je buvo sunikus, bet jau anuomet k ai ku rie uždirbdavo ik i 8 svarų savaitei. V ietin is anglų laikraštis buvo pradėjęs Skelbti, kad lie jy k lo je d irb an tieji svetim ­ šaliai gauna didesnį atlyginim ą negu ang­ lai, itaip pat padidintą m aisto norm ą ir kad ji e naudojasi papigintu susi-siekimu.

182

dalimi. Nepriklausom ybės sukaktis 1948 m. pa­ m inėta vien oje Prestono k a vin ėje — K a ­ zakaitis skaitė paskaitą, o M. Ramonas deklam avo savo eilėraščius. M inėjim as buvo sutraukęs apie 50 lietu vių (D E L S Inskipo Skyrius tu rėjo apie 20 n arių ).

Y E LV E R TO FT Į tą bažnytkaim į iš Northam ptono sto­ vyk los 1949. III. 5 a t s i k ė l ė apie 20 lietu­ vių. Šablinsko in iciatyva 1949. III. 13 įsteig­ tas D B LS skyrius. Jo valdybon išrinkti: pirm . ^ablin/skasjĮ sekr. Firinausfcasį ka­ sin. Bliūdžius.

YORK L ietu via i čia pasireiškė 1949 m., kai spalio mėn. vietinis Jungtinių Tautų o r­ ganizacijos skyrius ruošė B altijos kraštų tautodailės parodą. Lietu viam s rengim o kom itete atstovavo dail. H. J. Žmiuidzinienė ir J. Žmuidzinas. Parodai pasinau­ dota B. Daunoro tautodailės rin kin io eks­ ponatais. Atidaran t parodą, paskaitą apie B alti­ jos valstybes skaitė H ullio universiteto lektorė C. E. M. Reynolds. Paroda buvo aprašyta „Yotfkshire E vening Post“ , ir ap­ rašym as pailiustruotas nuotraukomis.

K E IG H LE Y D BLS SK YR IUS 1949 m. K eig h ley jau buvo apsigyvenu­ sių aipie 30 lietuvių, kurie beveik visi d ir­ bo tekstilės pramonėje. D E LS skyriaus jie neturėjo (k a i k u rie priklausė B rad for­ do ar Silsdeno skyriam s). A p ie tą laik ą K . Kriaučiūnas su žmona nusipirko namus ir juose apgyvendino 10 viengungių lietuvių. Keletas lietu vių tuo­ m et m okėsi specialybės, iš tenykščių V. Strimas ak tyviai d a lyva vo visuom eninia­ m e darbe. 1950 m. p rad žioje K eig h ley gyveno jau apie 60 lietuvių. Tų m etų sausio 8 d. po pamaldų sušauktas susirinkim as ir įsteig­ tas D B L S ¡skyriuis, jo valdybon išrinkti: pirm. L. Olekas, vicepinm. V. Klim anskis, sekr. St. Prakapas, kasin. J. V aitiekaitis, švietim o ir kultūrbs vadovas A . Anmalavičius, revizijos kom isija: J. Plaškauskas,

O. Jasiukienė, S. G a iliu i N a ria is įstojo 28 lietuviai. 1951 m. skyrius tu rėjo 19 narių. V a ld y­ bom 1951. V II. 8 išrinkta: pirm. V. Strimas, sekr. K . Kriaučiūnas, kasin. L. O le­ kasK a i pirm . V. Strim as išvyko kitur, D B L S centro valdybai pranešta, kad Gu­ gas šauks susirinkim ą naujai vadovybei rinkti. Mirusieji 1951. 1961. 1963. 1972.

V II. 31 Juozas Tamošiūnas I. 8 Juozas V elyvis X II. 27 K azys M adzevičius IV . 20 M ečys Gelčius

KEM PSTO N H A R D W IC K Stovykla p rie Bedfordo, k u rio je 1948 m. gyven o 7 tautybių i plytines dirb ti suvež­ tų vyrų. Tatrp jų bu vo ir 17 lietuvių, dau­ gumas vis tarnavusių britų arm ijoje ir kovojusių prieš vokiečius. D irbo jie ten pamainomis. D B LS ¡Skyriui pirm ininkavo A. Ragaus­ kas, (buvęs ¡britų arm ijos kadro karys. V i­ si v y ra i priklausė D BLS, išskyrus kelis vėliau atvežtuosius. S tovyk loje plevėsavo ir Lietu vos vėlia­ va. 1949 m. v id u ry je stovyk loje buvo kelios dešimtys lietuvių, dar A . Ragausko įkurta­ sis skyrius dar gražiai ve ik ė (A . Ragaus­ kas apie tą laiką išsikėlė į Londoną). D B LS skyriui 1951 m. pirm ininkavo J. K rivick a s (n arių skyrius geriausiu metu turėjęs 21, bet 1951 m. buvo lik ę tik 10).

K E T TE R IN G D BLS SK YR IU S 1947 m. pavasarį į Wellimgborough, M a rk ei Harborough, L ittie Addington, Trapston .suvažiavo nem aža lietuvių, at­ gabentų daugiausia žemės ūkio darbams. V ien L ittie Addington belaisviam,s gyven­ ti ¡skirtuose, o tada jaiu ištuštėjusiuose barakuose buvo įkurdinta 160 lietuvių, anuomet, kaiįp tada bu vo rašoma, leidusių niūrų gyvenim ą, laukusių atvežant iš V o ­ k ietijos šeimas ir tikėjusių, kad greit bus galim a grįžti į Lietuvą. Pirm asis tai apylinkei D B L S skyrius buvo įsteigtas Boughton vyrų stovykloje. Ten kultūriniam darbui vad ovavo V. Ste­ ponavičius ir St. Nagys. B e kita ko, St. N agys vadovavo vyrų Oktetui. Turėta tau­ tinių šokių ¡grupė, vadovaujam a V. Šleinio. M ergaitės šokėjos suvažiuodavo į re­ peticijas iš už 40 m ylių. Tautiniam s rū ­ bams įsigyti stovyklos v y ra i joms suau­ k o jo pinigų. Skyrius p radžioje tu rėjo 68 narius. Boughtone 1949. II. 13 D B LS Northamptono Skyriaus iniciatyva buvo su­ ruoštas iškilm ingas nepriklausom ybės paskelbimo sukakties m inėjim as, sutrau­ kęs apylinkės lietuvius ir anglų. J. M a­ ciulevičius kalb ėjo ¡savo tautiečiams, o L. Švalkus anglų kalba svečiams. Suvaidin­ ta S. Lauciaus „U ž geležinės uždangos“ , buvo tautiniai šokiai. P a g a l anų laikų v i­ suotinai priim tą įp rotį stovyklos v a d o v y ­ bei įteikta dovana — A . Skverecko ga­ mintas drožinys. M atyt, iBbughtono stovykla netrukus apibyrėjo, nes 1949. IX . 19 A . Žukausko in iciatyva lietu via i sukviečiam i į L ittie

Addingtoną D B L S skyriaus steigti. Įsitrašo nariais 18 lietuvių, ir išrenkama tokia valdyba: pirm-. A . Žukauskas, sekr. P. K lė gerienė, kasin. K . Klėgeris. K a i ¡daugelis narių įsikuria K etteringe, tai 1950 m. ¡skyrius pasivadina jau to m iesto vardu, ku ris ik i šiol išliko. D B LS Ketterimigo skyriaus pirm inin­ kais y ra buvę: A . Žukauskas (1949-1950), A. Adom ėnas (1951-1952), A. Pužauskas (1953, 1956-1957), K . K lėg eris (19541958) A . Kirkelioniis (1959-1965), A . N a ­ vickas (nuo 1966). Valdybose, be jų , dar yra dirlbę: P. K lėgerien ė, V. Stumdys, A. Petkevičius, Z. Žičfcus, F. N agienė, L . N em eika, G. Kukanausfcas, B. Mardosas, A. čekanavičius, V. 'Petrauskas, O. K am ins­ kienė. Pradėjęs su 18 narių, skyrius ik i 1953 m. augo (tada jis tu rėjo 36 n ariu s). P o to narių ¡skaičius m ažėjo (1960-1962 m. jų buvo tik 16) ir v ė l šiek tiek pašokdavo (1966 m. 21, o 1967 m., kai prisijungė Corbio lietuviai, net 40, 1969 m. 36). V eik lo je ta ip pat būta visokių metų. Vienas ankstyvesnių renginių buvo 1950. III. 5 suruoštasis nepriklausomybės m inėjim as, ku riam e paskaitą Skaitė J Senkus, dainavo S. N a gio vadovaujam as kvintetas, deklam avo vietin io jaunim o at­ stovai — Z. Karanauskaitė, J. K am ins­ kaitė, Z. K am inskaitė ir A . Kukanauskaitė. Tais m etais skyrius dar suruošė m o ti­ nos m inėjim ą su A . Gurevičiaus paskaita. 1952. I. 5 apie 60 asmenų buvo susirin­ k ę atšvęsti drauge Kalėdų. T a proga ap­ dovanota apie 20 vaikų. Tas kalėdinis pobūvis visiem s pasirodė toks patrauklus, kad panašų skyrius su­ ruošė ir 1953. I. 10, bet jau nebe savybė­ je, o su svečiais iš Corbio ir Northam p-

183

tono. D alyvavo D B LS pirm. M. Bagorinas, buvęs skyriaus pirm . A. Žukauskas, v ie ti­ nis klebonas Oh. Grant, skyriaus garbės narė M iss E. Charlton, dainininkė J. Liustikaitė. P o kalbų L . Švalkus skaitė savo eilėraščius, Z. Šėimienė — J. Krum ino ba­ ladę, J. K u lvietis grojo. Vaikam s L . Šval­

D B LS Ketteringo-Corbio skyriaus pirm. emigruojančia nare N. Urboniene

184

kus išdalijo dovanas ir pasakė pasaką. Stambesnis renginys v ė l buvo 1957. V I. 29, kai skyrius m inėjo savo gyvavim o de­ šimtmetį. Suvažiavo į šventę aplinkinių skyrių pirm ininkai, gauta sveikinim ų iš centro. N et daugiau kaip 200 lietuvių ir kita-

Albertas Navickas atsisveikina su Į JAV

taučių svečių sutraukia m otinos dienos m inėjim as 1968. V. 4. D alyvau ja m iesto burmistras M. Newm an, D B L S tarybos pirm. dr. S. Kuzminskas, D B L S Coventrio skyr. garbės n arys J. Johnstonais, kun. A . Gerylba:, A . Pilkauskas, ir dalis jų pa­ sakė kalbas. Skyriaus pirm . A. N avickas didžiausią šio je k olo n ijo je lietuvišką šei­ mą auginančiai F. N agienei įteikė gėlių. M. Paulauskienė deklamavo, Elenos V a i­ norienės vadovaujam as Nottiinghamo lie*tuviškasis jaunim as šoko ir dainavo. Du­ etu dainavo N ijo lė ir Janina Vainoriūtės ir mažosios Zuzana A lekn avičiū tė ir Zu­ zana Etedulskytė, solo — V ida Gasperienė, smuiku ir akordeonu grojo londoniš-kiai Jonas ir Petras Paruliai. T ie k tasai nottinghamišikis ansamblis, tiek ir Paru ­ lia i D B L S K etterin go skyriaus renginiuo­ se yra rodęsi ir kitais kantais (pvz., an­ samblis davė program ą m otinos m inėjim e 1967. V. 13, o P a ru lia i ir tas pats an­ samblis, kuriam tuomet jau vad ovavo J. Vainoriūtė, 1969. V. 10, tik tuomet daina­ v o ir šoko tokios sudėties grupė: Z. Bedulskytėį, G. Petoavičliūtė, Z. Masiliausį. kaitė, G. Percevičiū tė, S. Percevičiūtė, Z. A lekn avičiū tė ir D. Vainoriūtė, ir pirm. A . Navickas gėlių tuomet įte ik ė p a v y z ­ dingai m otinai P au lin ai P ažerskienei). K a i skyrius nedidelis ir apylinkėse ne­ daug lietuvių, tai tautinės šventės kartais paminimos daugiau savybėje, pasinaudo­ jant įsvečiais paskaitininkais ar progra­ mų atlikėjais. Štai 1966. V. 7 motinos d ie ­ nos m in ėjim e paskaitą įskaitė pats sky­ riaus pirm ininkas A . Navickas, o L. Šval­ kus — eilėraščius, 1966. X I. 19 įminint L ietu vos kariuom enės šventę, paskaita buvo D B L S sekr. A . Pranskūno, o L. Š val­ kus skaitė savo eilėraščius. 1972. III. 18

paskaita buvo J. Zoko, o program ą v ė l at­ lik o E. Vainorienės vadovau jam i nottinghamiškiai. K a i buvo įsiteigtos apygardos, iš pra­ džių D B L S K etterin g o skyirius priklausė C oventrio, o vėliau Nottkughamo apygar­ dai. S kyrius yra turėjęs tautinių šokių gru­ pę, k u riai vad ovavo O. Kam inskienė. K o l daugumas lietu vių būrėsi L ittie Addington, ten buvo ir skautų vienetas, vadovaujam as R. G iedraičio-Spalio ir S. Nagio.

ŠALPO S D A R B A I, R IN K L IA V O S N ors D B LS K etterin go skyrius negau­ sus nariais, bet jo veiklos būta šakotos. Iš pradžių skyrius šelpė Vokietijos lie ­ tuvius •— sanatorijoje besigydančius džio­ vininkus ir šiaip atskirus asmenis. Išsiųs­ ta 31 .siuntinys (už 103 svarus). Skyriaus aktyvum ą rodytų įvairiem s lietuviškiem s reikalam s surinktosios 'sva­ rų sumos. 1966 m. pabaigos duomenimis, Tautos fondui buvo suaukota 97 svarai, D B L S centrui surinkta ir pasiųsta 327 sv., vietiniam s lietuviam s sušelpti 73 sv., skautams 41 sv., lieituvių bažnyčiai Lon ­ done 59 sv., N idos ¡spaustuvei ir „Euro­ pos L ie tu v iu i“ parem ti 27 sv., Vasario 16 gim nazijai V o k ietijo je 45 sv., L ietu vių Sodybai įrengti 27 sv. Lietu vių Nam ų ak­ cijų išpirkta už 305 sv., pagal D B LS cent­ ro valdybos įpareigojim us suaukota 143 sv.

B E N D R A D A R B IA V IM A S SU A N G L A IS IR LIE T U V O S R E IK A L Ų G Y N IM A S Skyrius yra turėjęs pajėgių žmonių, ku­ r ie šį ar tą atliko (lietuviškiems reikalam s iškelti anglų tarpe, taip pat tu rėjo anglų draugų. Pirm aisiais kūrim osi m etais ypač daug pagalbos ir supratimo susilaukta iš d vie­ jų anglų — Miss E. M. Charlton ir Mr. Parcival. Miss Charlton savo administruojamuo­ se namuose buvo apgyvendinusi 4 šeimas, be to, padėdavo lietuviam s V o k ie tijo je per savo suorganizuotąjį anglų skautų vienetą, pirko Lietu vių Namų Akc. B-vės akcijas, dalyvaudavo lietu vių susirinki­ muose ir pobūviuose, net karitu su lietu ­ viais giedodavo bažnyčioje. Toks pat aktyvus tarp lietu vių buvo ir darbo m in isterijos įsitaig'dj'e Ruslhdene dirbęs Parcival. 1952 m. abu jie išrenkam i D B LS K e t­ teringo skyriaus garbės nariais. Patys lietu via i taip pat šiuo ir tuo reiš­ kiasi tarp anglų nuo pat pirm ųjų įsikūri­ m o tam e rajon e metų. Štai 1951 m. O. Kam inskienės paruošta tautinių šokių grupė pasirodė anglų su­ ruoštoje 'S o d ų šven tėje ir dar atskirai rinktinei publikai. T ą įv y k į aprašė v ie ti­ nis „Northants E vening Telegrap h “ laik­ raštis. 1952 m. pavasarį Rushdemo m iesto biz­ nio ir profesinių m oterų klubas suruošė tarptautinį vakarą -pietus. Buvo pakvies­ ta įvairių tautybių m oterų (graikių, olandžių, k o rėjiečių ). Lietu vėm atstovavo tau­ tiniais drabužiais paĮsipuošusi P. K lė g e rienė ir pakalbėjo apie Lietu vos istoriją ir lietu vių tautinius bruožus. K itą dieną

„Noirthants E vening Telegrap h “ išsispaus­ dino viešnių nuotrauką ir atžym ėjo, kad kalbėjo vak are K lėgerien ė iš Lietu vos ir dr. Whang K o h iš K orėjos. K a i 1952. IX . 27 Northam ptono apygar­ dos vyresniosios anglų skautės tu rėjo sa­ vo suvažiavim ą, jos P. K lėgerien ę pasi­ k vietė pakalbėti apie Lietuvą. „N o r ­ tham ptonshire E vening N ew s“ išsispaus­ dino ištisai visą jos kalbą. K a i 1952 m. pabaigoje m ieste lankėsi skautų steigėjo lordo Baden-PoweUio sū­ nus, vietin iai skautai suruošė ja m p riė­ mimą. O lietu vių buvusių skautų vardu B. Pužauskienė įteik ė jam sveikin am ąjį adresą su 12 parašų. Lordas Baden-Powefllis atsidėkodamas savo kalboje p risi­ minė, kad 1933 m. su tavais buvęs L ietu ­ v o je — K la ip ėd o je ir Palan goje (lie tu ­ viam s dar papasakojo, kokie iš Lietu vos atsivežtieji suvenyrai yra B ritan ijos skautų m uziejuje: Palangos burm istro dir. J. Šliūpo padovanotasis gintarinis obelis­ kas ir skautų įsteigėjai lordui Baden-Pow elliu i suteiktasis Gedim ino ordinas). 1954 m. lietu via i buvo įsijungę į anglų įsteigtą jį ir jų vadovaujam ą kontinentalin į klubą. K lu bo tikslas buvo apjungti užsieniečius bendrai kultūrinei ir visuo­ m eninei veik la i ir laisvalaikiu i praleisti. Num atyta ruošti šokių vakarus, vaikų po­ būvius (ta i m etais kalėdiniam e vaikų p obū vyje klube program ą atliko tauti­ niais rūbais apsirengę Corbio lietu viai va ik a i). D B L S K etterin go skyrius kartu su u k­ rainiečiais ir lenkais d alyvavo 1956. IV . 21 suruofšltojie protesfto dem on stracijoje ryšium siu Chruščiovo ir Bulganino vizitu B rita n ijoje (apie dem onstraciją rašė v ie ­ tinė spauda), 1953 m. rinko parašus Char-

185

les J. K ersteno kom isijos p eticija i Jungti­ nėms Tautoms. 1952 m. rašė laiškus Prancūzijos, Islandijos, In d ijos ir Indo­ nezijos politikam s pavergtosios1 Lietu vos reikalu. 1953 m. D B LS skyriaus sekreto­ rius V. Stundys vietiniam e laikraštyje „E ven in g Telegraph“ išdėstė Lietuvos padėtį. Savotiškas mostas parodytas 1952 m.: per Miss Chariltom anglų bibliotekai įteik­ tas egzem pliorius A. Barono knygos „žv a ig žd ė s ir v ė ja i“ . U ž knygą gauta pa­ dėka. B e to, vietinės bibliotekos aprūpin­ tos 'knygomis apie Lietuvą.

IŠK ILU SIE JI VIEŠU M O N K eletas įtos apylinkės lietu vių yra susi­ laukę platesnio atgarsio savo darbais ir sugebėjimais. Vienas ypač pagarsėjęs yra 'sklandyto­ jas Pranas Požerskis. K a i didžiuma tos apylinkės lietuvių dar tebegyveno Boughton stovykloje, apie j į jau rašė vietin iai laikraščiai. 1952 m. vietin is laikraštis su­ m inėjo, kad jis organizuoja sklandymo m ėgėjų klubą, buvęs jau nužiūrėjęs p irk ­ ti 3 sklandytuvus. T a i žmogus, kuris nuo mažens dom ėjosi a viacija, aviomodelizmu ir sklandymu.. Jo p agam in tieji modemai atkreipė dėmesį, anglų a via cijo s eksper­ tų. A p ie jį, kaip daug žadantį modelistą, ne kartą yra rašiusi vietin ė spauda. P. Požerskis visą laik ą buvo ir tebėra specialistų ir spaudos ¡akyse kaip sklan­ dytojas, laim ėjęs ne vienas varžybas. A n g ­ lų spauda ne kartą yra rašiusi apie jo k aip sklandytojo visokiausius nuotykius. An tras vietin ės spaudos dėm esio cent-

186

Pranas Požerskis

ras — Stasio N agio ir P ran o Požerskio įsteigto ji m edžio ¡apdirbimo įmonė, (kurio­ je d irba 25 darbininkai (S. N agiu i 1967 m. žuvus, dadininku-vadovu įsijungė W oodhouse), o t a ip pat audinių-minkų ūkis, įkurtas ir vestas S. Nagio, o vėliau Filom enos Nagienes-Woodhouse. K etteringo „E vening T elegrap h “ kaip tik 1968. X II. 28 rašė apie tą audinių ūkį ir išsi­ spausdino jo savininkės fotografiją. T am tik ro asmeninio laim ėjim o Kettertiinge pasiekė chemijos inžinierius A. Adomėnas, buvęs vienas D B L S skyriaus vadovų. Jis jau nuo 1948 m. liepos mėn. v ietin ėje dažų pram onėje įsitaisė laboran­ tu, buvo pakviestas dirbti į W ellin g­ borough 'technikos institutą lektoriaus asistentu ir priim tas į britų chemikų drau giją (1950 m. jis išsikėlė iš K etterin go). Skyrius m okėjo vertin ti ir savuosius žmones. Ilgą laiką, ik i išsikeldam i į Noittinghamą, gyven o 'Ketteringe Jonas ir T ek lė Bakaičiai. Jų nam ai būdavo visa ko centras — juose būdavo priim am as ir globojiamas pamaldų la ik y ti atvykęs lietuvis kunigas, 'ten bū davo šaukiam i net sky­ riaus susirinkimai, vyk d a vo siauresnio m asto lietu vių pobūviai. Atsidėkodam as už didelę lietuvišką tal­ ką ir paramą, nes B akaičiai būdavo dos>nūs ¡aukotojai, D B LS skyrius 1957. X I. 23 Joną B akaitį išrinko savo garbės nariu jo 60 m. amžiaus sukakties proga. 1970 m. pabaigoje buvo pagerbtas 70 m. amžiaus sulaukęs buvęs Corbio skyriaus veik ėjas M . Vereiika.

R Y Š IA I SU CORBIO LIE T U V IA IS K etterin gu i artim iausia tirščiau lietu­ vių gyvenam a v ieto vė yra Corbio miestas, turėjęs savo D B L S skyrių. T a i su ju o jau iš seno buvo užm egzti ¡tamprūs ryšia i ir bendradarbiavimas. Dėl to bendrai veik ­ la i pagyvin ti dar 1953 im. vasarą buvo su­ daryta K . K lėgerio pirm ininkaujam a ta ry­ ba iš D B L S K etterin go ir D B LS Corbio skyrių pirm ininkų ir bažnytinių kom itetų pirmininkų. A b i kolonijos viena k ita i tal­ kininkaudavo, ruošdavo bendrais ekskur­ sijas (1953. V II. 26 siutaošta iškyla į W alsinghamą, vieną iš pilgrim in ių vietų A n g ­ lijo je , garsią dar iš priešreform acinių la i­ kų ). K a i narių ypač sumažėjo, 1967 m. abu sk yriai susijungė į vieną. P o ¡to jaui ir m in ėjim ai kartais būdavo ruošiam i sky­ riaus vardu C orb yje (1972. III. 18 n ep ri­ klausomybės sukaktis).

R E LIG IN IS

G Y V N IM A S

Pam aldų la ik yti ir religin ių patarnavi­ mų atlikti į Ketterim gą yra aitvažinėję šie lietu via i kunigai: Kjairiūnas, J. K u zm ic1kis, J. Steponaitis, A . Kazlauskas, P. Dauknys, J. Budzeika, S. Matulis, A . G ė­ ry ba. P ra d žio je lietuviškos pam aldos būdavo laikom os L ittle Addington stovykloje, v ė ­ liau šv. Uršulės vienuolyno koplyčioje, o pastaraisiais m etais šv. Edvardo parapi­ jos bažnyčioje, B ažnytiniais-religiniais lietuvių reikalais rūpintis pirm asis komitetais išrinktas 1951 m., ir j į sudarė Stiasys Nagys, Jonas Ba-

Vysk. dr. P. Brazys, MIC, Ketteringe 1965 m. įkaitis ir Vacys Ivanauskas. Visus su atva­ žiuojančio (kunigo priėm im u susijusius ¡rū­ pesčius ilgain iu i perėm ė Bakaičiai. K a i čia 1972. I. 9 buvo įsteigtas K a ta li­ kų bendrijas skyrius, jo valdybon išrink­ ti: pirm. A. K irkelion is, vicepirm . A . Kukanaiuiskas, sekr. J. Liobė, kaisin. F. Woodhouse. Stambiausias kolonijos lietuviam s baž­ nytinio gyven im o įvyk is — vysk. P. Bra­ zio apsilankymas 1966 m. gegužės mėn. Įv y k į atžym ėjo ir vietin ė anglų spauda.

Daugumas lietu vių yra patogiai įsikū­ rę. Jau 1950 m. apylin k ėje 6 lietu via i tu­ rėjo įs ig iję namus. 1966 m. duomenimis, visi turi nuosavus gyveniamuosius namus. Mirusieji 1960. IV . 12 Vincas Kaupys

187

1966. V. 1966. 1967. 1969. 1970.

25

O lim pija StončiutėKukanauskienė

IX . 20 Kostas K lėgeris II. 24 Stasys N agys IX . 21 Ona Černiauskienė X II. 27 A. Budrys Juozas L ivein as Viituvis L. Stundienė

K ILVINGTO N Dabai gražioje vietoje, tarp žalių pievų ir ¡sraunių upelių, gipso kasyklose dirbo 12 lietuvių. 1948 m. duomenimis, jie ¡turėjo įsteigę D B L S skyrių, mažą, dėl to nepajėgiantį savarankiškai reikštis. T ie lietu via i pa­ la ik ė ryšį įsu Nottingham o kolonija.

LEAM INGTON D B L S SK Y R IU S lie t u v ia i į Leam ingtoną atsikėlė iš B earley stovyklos. Įsteigtas D B LS sky­ rius, į ku rį įsijungė b eveik visi. Skyriui 1948 m. pradžioj va d ova vo stud. Bielinis. Stud. Repečka (buvo ¡suorganizavęs chorą. B u vo net įsteigtas kooperatyvas, ku ria­ m e iš darbo grįžu sieji galėd avo patogiai ■apsipirkti. ’,1©49. II. 26 Leam ingtono lietu via i turė­ jo ypač iškilm ingą šventę, nes tądien m ieste koncertavo iš V o k ietijos atvykę solistai — A . Dambrauskaitė, S. BaranauskasJSaras, Ip. Naunagis, A . K a lv a i­ tytė ir V. Jakubėnas. D id žiąją dalį kon­ certo klausytojų, žinoma, ¡sudarė ¡anglai.

188

P o koncerto solistams ir rinktiniam s sve­ čiams burmistras suruošė priėm im ą ir pasakė kalbą. Kall’b ėjo taip pat k eli k iti aukšti anglų pareigūnai, katalikų vysk. (Btright, Lietu vos pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, D B LS pirm. M. Bajorimas ir D B L S Tachbrook skyriaus sekretorius

Sąjos suorganizuotose ir 1950. V I. 17 pradėtose, o 1950. IX . 9 baigtose krepši­ n io pirm enybėse „B ried žiu i“ atiteko ket­ v ir to ji vieta. T a is m etais rugsėjo ir lapkričio mėn. „B ried is“ dar yra žaidęs su Nottingham o „Nem unu“ ir abu kartus pralaim ėjęs.

Bielinis. Mirusieji 1950 m. D B L S skyrius tu rėjo 68 narius. V aldybon 1950. X I. 28 išrinkti: pirm . P. 1964. V I. 18 A d olfas Latvėnas Žutautas (pagal kitą pranešimą M . Ja­ 1967. X I. 20 Antanas Bičkauskas-Bič'kus rašiūnas), įsekr. J. B ataitis, (kasin. A . Tus1969. V III. 16 M artynas Valutis kenis, 1951. IV . 28 — pirm. P. Žutautas, 1971. I. 1 Romualdas Stražinskas sekr. A . Latvėnas, kasin. S. Rentas, 1954. II. 8 — pirm. A. Latvėnas, sekr. K . B ič­ kus, kasin. J. Vemcelis (re v izijo s kom i­ LEEDS sija: S. Petrauskas, P. Pūkelevičius, K. V overaitis, P. Gaižauskas). N arių d a r tu­ D B LS SK YR IU S rėta 24. 1957. V. 26 susirinkim e paaiškėjo, kad Tvirtin am a, kad tam e m ieste 1898 m. skyriu je bėra 12 narių. Seniūnas A . L a t­ gyven ę apie 150 lietuvių, ¡bet apie juos vėnas ¡atsisakė iš pareigų, naujas neiš­ po antrojo pasaulinio k a ro suvažiavusie­ rinktas, ir nutarta jungtis prie D B LS Coj i niekur nėra užsiminę. ven trio skyriaus. N a u jie ji ateivia i taip pat ne visi ilgam kūrėsi. Štai 1950 m. (buvo rašoma, kad is K eigh ley atsikėlusieji J. šablinskas su S P O R T IN IN K A I žmona išvažiavo į Kanadą, o jis — ¡buvęs sportininkas Lietu voje, žmona — m oky­ P irm ajam e D B L S Sporto Sąjos suvažia­ v im e (1949. X I. 13) d a lyva vo ir Leam ingtono lietu vių sporto klubo atstovai. T a i buvo p irm o ji vieša žinia ap ie Leam ingtone susiorganizavusius sportininkus. H a lifa x e 1950. IV . 15 pradėtame, D B LS Sporto Sąjos suorganizuotame lietuviško ¡krepšinio tu rnyre žlaildė ir Leiamingtono komanda „B ried is“ ir p ralaim ėjo Bradfo rd o ,yLithuanicai“ i r H a lifa x o „V iln iu i“ , o „B rie d y je “ tuomet žaidė Pilipavičius, Goštautas, K iliu s, Antukas, Biliūnas ir Salickas.

toja. DBILS skyrius ¡suorganizuotas 1951. V III. 4. Į j į nariais įstojo 29 lietu viai, valdybon išrinkti: pirm. P. Janeliūnas, vicepirm . M. Ratkevičius, sekr. K . Niaudužas, kasin. J. Radzevičius, m eno vado­ vu J. Mikalauskas. 1952. I. 13 išrin ktoji valdyba: pirm . J. Grajauskas, ¡sekr. A. Sluoza, kasin. B. Šimėnas. T ais m etais valdyba rūpinosi, kad M orley lietu viai įsijungtų į ¡skyrių. 1952. V III. 13 ¡susirin­ k im e valdyba palikta ta pati, tik išvyks-

tamčio sekretoriaus A . Sluozos paireigas perėm ė K . Naudužas. T a is m etais suruoš­ tos bendros Kūčios. B e kita iko, buvo m i­ nima, kad Skyriaus susirinkim ai vyiksita privačiuose butuose. K a i 1954. IX . 19 kum. J. Kuzm ickis Leeds lietuviam s atlaikė pamaldas, o po to susirinkta aptarti religin ių reikalų, la ik ra štyje buvo rašyta, kad bažnytinį kom itetą iir toliau sudaro S. Kašiuba ir P. Miliauskas. 1954 ¡m. lietu via i čia tu rėjo lietuviškas pamaldas 4 kartus. Remita au­ kom is skaultai, Vaeiario 16 gim nazija ir seneliai V ok ietijoje, prisidėta p rie ministeriu i B. K . Balučiui D B LS pirktosios do­ vanos. Pinmininku 1955. I. 30 v ė l išrinktas J. Grajauskas, .sekr. J. Zamba, kasin. B. Ši­ mėnas, revizijos kom isijon: M. R atk evi­ čius ir J. Mikalauskas. Tų m etų vasarą pirm. J. Grajauskas išvažiavo į Kanadą, lig i susirinkim o tas pareigas ė jo V. Silnickas. 1956. I. 25 išrinktąją valdybą su­ darė: pirm . P. Janeliūnas, sekr. R. K a ra ­ lius, kasin. B. Šimėnas. Naujesnių žinių apie tą skyrių nepasi­ sekė užtikti.

Mirusieji 1948. 1962. 1963. 1966. 1968. 1968. 1969. 1970. 1973.

X . 28 Vladas Paulauskas II. 18 Ona Karnišauskienė X II. 9 Simonas Kašiuba IV . 29 Augustas K etu rvaitis I. 16 Jurgis Žamba X I. 29 P o vila s Janeliūnas V III. 26 M a rija Ž vingilienė V III. 17 A gota Misiūnienė IX . 2 Konstancija Jakim avičienė

LEICESTER

rių skaičius vėliau buvo pašokęs ik i 34, bet 1958 m. jų būta 18, 1966 m. tik 11). SENOSIOS EM IGRACIJOS Skyriui yra pirm ininkavę IA. Firavičius, J. ATSTOVAI Senkus, V. Kvietkauskas, A . Paukštys, T. Grikinas, V. Anelauskas, K . Pučinskas, D. Šis vidurinės A n g lijo s 300 tūkstančių Mikulėnas, A. Šim kevičius ir K. Paukš­ gyven tojų turįs didm iestis pirm ojo lietu­ tys. v io susilaukė 1897 m. Jo pavardė — K u ­ Pirm aisiais m etais D B L S skyrius buvo bilius. 1898 m. atvyko J. Česas, o po to ir vienas pirm aujančių, d ėl to ir jo renginiai kiti, bėgusieji nuo carų priespaudos, dau­ sutraukdavo daug lietuvių iš kitų k olon i­ giausia norėdam i išvengti karinės p rievo­ jų, ir program as atlikdavo iš k itu r atva­ lės. žiavę sambūriai, kol jų 'daugiau buvo. K a i tam e m ieste 1947 m. pradėjo ¡kur­ 1950. II. 12 suruoštajame nepriklauso­ tis naujai atvykstantieji, jie rado čia gy­ mybės sukakties m inėjim e program ą atli­ venančias 7 senųjų em igrantų lietu vių ko vien savieji. Kun.. P. K airiū n o laikom ų šeimas. O rganizacijos jie neturėjo jokios, pamaldų metu gied ojo G. Stonienės vado­ bet ekonomiškai gyven o neblogai (pvz., J. vaujam as lietu vių būrelis. Paskaita buvo Česas —• 14 namų savininkas, taip pat pa­ svečio dr. S. Kuzminsko, deklam avo A. vyzdingos šeimos — 2 sūnų ir 2 dukterų Paukštytė ir J. Firavičius. — • tėvas; vienas sūnus kunigas, duktė —Tų 1950. IV . 29 skyriaus pirm . J. Sen­ vienuolė; tai lietuviškiausia išlikusi šeima kus suorganizavo Leicesteryje didžiulį —■ kitų šeimų prieauglis lietuviškai jau koncertą, į ku rį suvažiavo daug svečių. nebekalba). Program ą atliko C oventrio lietu via i —1950 m. k olon ija tu rėjo jau apie 50 nau­ kun. B. Pacevičiaus vadovaujam i mišrus, jų jų ateivių. Iš jų dar daugiau kaip 40 vyrų ir m oterų chorai, jauna solistė B. tebegyveno tam e m ieste ir 1961 m. Enzelytė, V. D argio vadovaujam a tautinių Jei senieji em igrantai palaikė tarp sa­ šokių grupė, K . Venckaus vadovaujam as vęs glaudžius ryšius, tai naujiesiem s jau akordeonistų duetas (program ą pravedė mažiau 'būdinga ta ypatybė. Senųjų 60 J. Starkevičius). Tautos šventę m inint procentų vertėsi amatais (s iu v ė ja i) ir 40 (1950. IX . 9), suorganizuojamas renginys procentų dirbo fabrikuose, o naujųjų 96 D B LS Covenitrio apygardos vardu. Į j į su­ proc. fabrikuose, 4 proc. prekyboje. Senų­ sirenka apie 450 lietuvių. K alb as pasakė jų 70 proc. yra sukūrę gryn a i lietuviškas D B LS pirm . P. B. Varkala ir apygardos pirm. J. M atulionis, Lietuvos mimisteris šeimas, naujųjų 80 proc. mišrias. B. K . Balutis atsiuntė sveikinimą. Dar kalbėjo Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas ir D B L S vicepirm . M. Bajorinas. P ro ­ D BLS S K Y R IU S IR JO V E IK L A gramą ir šį kartą atliko daugiausia coventA. F iravičiu i vadovaujant, D E LS L ei- riškiai —- dainavo kun. B. Pacevičiaus v a ­ dovaujam as choras, šoko J. Starkevičiaus cesterio skyrius veik lą kaip reikiant iš­ vadovaujam a tautinių šokių grupė. B e to, vystė 1950 m., turėdamas 24 narius (n a ­

189

Su platesne program a skyrius 1973. V I. dainavo ir solistė J. Liustikaitė. Šį kartą 16 m in ėjo trėmimus — buvo J. Zoko pa­ organizacinį darbą taip ipait atliko J. Sen­ skaita, nottinghamiškės E. Vainorienė ir kus. Vainoriūtė skam bino kanklėmis, derbišV isur pastebim ai m ažėja pajėgos, d ėl to kės Popikaitės ir Zokaitės -dainavo. ir L eicesteryje lietu višk ieji renginiai da­ Stambesnis politinės veiklos pasireiški­ rosi m ažiau įspūdingi. 1952 m. rudenį į mas — 1970. V. 4 demonstracija. Ją su­ D B L S Skyriaus susirinkimą iš Londono ruošė iš Rytų Europos kraštų k ilu sieji pa­ buvo atvykęs proi. S. Žym antas ir darė bėgėliai, protestuodami dėl num atytojo pranešimą. 1953 m. rudenį su pranešimu m ieste Raudonosios arm ijos dainų ir šo­ lankėsi D E L S centro valdybos narys J. kių ansamblio koncerto. Euvo nešami pla­ Senkus. Švenčiant 1957 m. nepriklausom y­ katai ir šūkiai, dalijam i atsišaukimai. bės sukaktį, atvažiuoja su paskaita V. D em onstracijoje d alyvavo ir lietu via i Akelaitis. Iiš valdybos 1960 m. pranešimo (ap ie dem onstraciją gegužės 5 d. rašė aiškėja, kad skyrius prisideda p rie V asa­ „Leicester M ercu ry“ ). r io 16 gim nazijos V o k ie tijo je išlaikym o, rem ia Tautos fondą, skautus (1966 m. M OKYKLA duomenimis, tiem s reikalam s suaukota 70 svarų ), šelpia susirgusius ar nelaim ėn pa­ A. Kaštalan ir A. Turienės rupesčiu teikusius narius (sudėta 45 sv.), siunčia 1966 m. įsteigta lietuviška šeštadieninė įnašus D B LS centrui (105 sv.). L ietu vių skaičius pusėtinas dar buvo net ir 1961 m. Daugiausia jų susirinkda­ vo, k a i būdavo lietuviškos pamaldos. 1965. II. 5 su kitais pabaltiečiais suruošiamas didesnio m asto vakaras-koncertas, kuriam e lietu viai atliko dalį programos: dainavo solistė B. Valterienė, dainavo ir šoko V. Gasperienės ir B. Čiudiškio vado­ vaujam a Nottingham o grupė. T o k ie pabaltiečių ruošiam ieji koncertai po to pasidarė tradiciniai. 1967. I. 21 su­ ruoštajam e lietu viam s skirtosios progra­ mos dalį atliko Nottingham o grupė, 1968. III. 30 — E. V ainorienės ir Vainoriūtės vadovaujam a Nottingham o grupė, 1970. IV . 11 — E. Dam oševičiūtės vadovaujam a nottingham iškių tautinių šokių grupė (a p ie šį koncertą balandžio 13 d. rašė Leicesterio lietuviškos mokyklos mokiniai „L eicester M ercu ry“ ), 1971. III. 13 — Lon ­ ir jų tėvai (priekyje sėdi mok. D. Mikudono »G ran dis“ . lėnas)

190

mokykla, kuriai vadovavo mok. D. M ikulėnas — dėstė lietuvių kalbą. 25 procentai mokinių buvo iš lietuviškų šeimų, 75 proc. iš mišrių. R E L IG IN IS G Y V E N IM A S Leicesterio lietuvių maršalka ilgą laiką buvo V. Anelauskas. Jam išemigtravus į JA V , tas pareigas perėm ė Stasė ir Kazys Pučinskai, kurie ne tik globoja lietuviškų pamaldų la ik yti atvykstančius kunigus, bet taip pat nepam iršta ir šv. K azim iero bažnyčios Londone (y ra išplatinę daugiau kaip 600 loterijos bilietų tai bažnyčiai pa­ rem ti). Didesnis religinio^bažnyltinio gyvenim o įvyk is tai lietu vių kolonijai buvo, kai 1972. IV . 11 lankėsi vysk. dr. A. Deksnys. T a proga leicesteriškiai lietu viai pasirodė prieš vySkupą ir su menine programa. SPO RTINĖ V E IK L A Leicesterio lietu via i savo metu yra tu­ rė ję ir sportininkų. Štai 1950. I. 7 buvo atvažiavusi stalo teniso žaisti Londono „Litu an ica A “ . Su ja žaidė Leicesterio anuomet neseniai įsteigtoji „L itu an ica“ — J. Pūdym aitis, V. Lazauskas ir A. K u ­ činskas, L a im ėjo londoniškiai. Mirusieji 1960. 1963. 1967. 1967. 1967. 1970. 1971. 1973.

X II. 5 M arta S aveljevaitė III. 23 A lfonsas Paukštys Julius Zdanavičius II. Juozas Česas X I. K a zys Pučinskas X I. 30 Stasys Grudzinskas IV . 26 P o vila s Liutikas Justas Valskis

LEIGH D BLS SK Y R IU S P rad žią šiai lietu vių kolon ijai sudarė Scotia South M iners Hostel, kuriam e 1948 m. buvo apgyvendintas būrys angliakasio apmokymą išėjusių lietuvių. 1948. II. 29 P. Navazelskis sušaukė jų susirinkimą, ir bu vo įsteigtas D B LS slkyrius (jo valdybą sudarė: pirm. P. Navazelskis, sekr. Č. Obcarskas, kasin. A. Stankevičius; narių skyrius turėjo 27). L ietu via i turėjo gerą vardą. K adangi kasyklose buvo mokamas geras atlyginimas, tai daugumas tuoj pat prasikūrė —■ įsigijo visokių buitinių da­ lykų. B e kita ko, anuomet buvo skelbta, kad b eveik visi prenum eruojasi „B rita n i­ jos L ie tu v į“ . Visą grupę sudarė apie 60 lietuvių. Sa­ vo darbui ruošdamiesi, jie išėjo ne tik angliakasio apmokymą, bet ir anglų kal­ bos kursą, o tarp dėstytojų buvo ir lietu ­ vis Petras Navazelskis, kuris iš pradžių vad ovavo grupei ir jos veiklai. T iek pąti lietuvių kolonija, tiek D B LS skyrius ik i 1957 m. tu rėjo Low ton vardą (pagal m iestelį p rie tos angliakasių stovyk ios). Pirm as didesnis visų susibūrimas įvyk o 1948. V I. 19 — pam inėti išvežim ai. A ts i­ lankė svečių ir iš Scotia N orth angliaka­ sių stovyklos, tarė žodį kun. J. Kuzm ickis ir J. Kukanauza, referatą skaitė Č. Obcarskas, m inėjim ą pravedė P. N avazels­ kis. G reit čionykščiai lietu viai užmezgė tam prius ryšius su M anchesterio lietu ­ viais ir jų organizacijom is, ir tuom et pra­ d ėjo vien i kitiem s talkininkauti, vieni pas kitus svečiuotis. Štai 1948. IX . 12 minint

Tautos šventę, susirenka Low tone apie 80 lietuvių, o žodį jiem s taria ne tik vietin is J. Kukanauza, bet ir M anchesterio lietu ­ vių klubo pirm. S. M isiukevičius ir vice-

Lowtono lietuvių angliakasių grupė pirm. J. Muraška (sveik in a latvių ir estų atstovai, nes tų tautybių žmonių irg i buvo stovyk loje). 1948 m. spalio mėn. D B L S skyriaus v a l­ dybon išrinkti: pirm. P. Klezas (jis kele­

tą metų, lig i išem igruodam as į Kanadą, labai ak tyviai reiškėsi ne tik vietoje, bet ir visoje M anchesterio 'apygardoje), sekr. P. Nekrošius ir kasin. F. Kizlauskas. N a ­ rių skyrius tu rėjo jau 40. T ais m etais P. Bulkė sudarė chorelį. D alyvauta Manchesteryje suruoštame Tautos šventės m i­ nėjim e. V ėliau chorui vadovavo F. Banio­ nis. K ita is m etais (1949. II. 26) nepriklau­ somybės sukaktį ¡lowtoniškiai švenčia Earlstowne, kur dar yra nedidelė senųjų lietu vių k olon ija ir kur vėliau įsikūrė ke­ letas naujųjų ateivių lietuvių. Low toniškiams jiau pirm ininkavo P. Klezas, kuris ir m inėjim ą pravedė (va ld yb o je dar bu­ vo: sekr. V. M iškinis ir kasin. F. K izlau s­ kas, o narių jau turėta apie 100). M in ė ji­ m e k alb ėjo K . Barėnas, kun. J. Steponai­ tis, B. K lim as, S. Misiukevičius, J. M u­ raška, latviai, i r estai. J. Vasiliausko reži­ suojami low toniškiai suvaidino S. Lau ­ ciaus „P a sla p tin goje zonoje“ (va id in o J. Vasiliauskas, Eniulaitytė, P. Nekrošius, P. Klezas, ¡Briilvioa®, J. Pilip avičiu s ir O. Eidukienė). D ainavo A . M ikalausko veda­ mas Eccles lietu vių choras, dainų monta­ žą vykdant deklam avo P. Masiulis, tauti­ nius šokius šoko N . Tamašauskaitės va d o­ vaujam a Eccles ir Rochdalės jaunim o gru­ pė. 1949 m. D B L S Low tono skyriaus inicia­ tyva suruošti M anchesteryje du literatū ­ ros vakarai, ku rių pelno dalis paskirta iš­ leisti V. Šlaito „Žm ogiškosiom s psal­ mėms“ , o daugiau kaip 20 svarų — kultū­ ros fondui (kadangi toks nebuvo įsteig­ tas, tai pinigai paskirti „Pradalgės“ le i­ dyk la i). Įsteigta meno grupė, kuriai vado­ vavo J. Vasiliauskas, P. Nekrošius ir Ručys. T a grupė suvaidino „Partizan ai už

191

geležinės uždangos“ visose artim esnėse apylinkėse, kur dar yra senosios lietu vių išeivijos: Widnes, Earlstowne, L iverp oolyje, o taip pat M ootoje. Ku ltū ros ir labda­ ros reikalam s per vienerius metus sky­ rius surinko ir išleido 245 svarus (vienam nariui išėjo apie 5 s va ra i). Sergantiems nariams būdavo mokamos pašalpos iš sky­ riaus surinktų pinigų. U žm egzti tamprūs ryšiai su senaisiais W idnes lietuviais. T a i davė pagrindo su­ daryti tautinių šokių grupei: Lovvtono v y ­ ra i ir W idnes merginos (šokių grupėje dalyvavo 6 senųjų išeivių dukros). Gru­ pei vadovavo tuomet laikinai W idnes gy­ venusi n au joji ateivė A d a M erkelienė. 1949. X I. 12 Oowtoniškiai suruošė Earlstowne vakarą. Šalia tautinių šokių grupės program oje pasirodė J. Pilipavičius, J. Vasiliauskas ir P . Nekrošius, k aip vadina­ m ie ji „lin k sm ieji b roliai“ , sudainuodami P . K le zo parašytų aktualijų, J. Vasiliaus­ kas, Kuras, B. Perm inąs, Vendelytė, Etrilvicas, S. Lauruvėnas, P. Nekrošius ir J.

Lowtono tautinių šokių grupė su muzikan­ tu

192

Pradėta vėl dažniau šaukti susirinkim ai Pilip avičiu s suvaidino porą humoristinių (1967 m. jų buvo net 4). 1967. IX . 30 valgabalų, R ita M erk elytė deklamavo, L iverdybon išrinkti: pirm . A . Dilijonas, sekre­ poolio magikas, čia gim ęs ir tik kelis žo­ džius lietu viškai temokąs Robertas Statoriais A . Trim skis ir D. StephemsHSteponavičius, kasin. J. Pilipavičiu s (re v izijo s dalninkas parodė keletą magiškų dalykų, kom isija: S. Ūsas, A . Pečiakajus, J. B la­ lietu vaitę vedęs anglas McDough padai­ navo arijų, akompanuojant A . Birutytei. žys). 1950 m. liepos mėn. — iškyla į šiaurės Skyrius jau tu rėjo įsitaisęs tautinę ir anglų vėliavas ir geltonais Gedim ino stul­ V a liją (organ izavo V. L au rin aitis). Spalio pais išpuoštą žalią staltiesę, ta ig i tokius mėn. išrinkta nauja D B L S skyriaus v a l­ dyba: pirm. P. Klezas, sekr. V. Miškinis, dalykus, ku rie praverčia iškilm ingom is progomis. T ok ia proga netrukus pasitai­ kasin. fi>. Steponavičius. B et tie m etai api­ kė: skyrius pasiėm ė su M anchesterio lie ­ barstė skyrių ir visą koloniją ir apstatodė tuvių koordinacinio kom iteto talka 1968. veiklą. Jau buvo leista laisvai keisti dar­ II. 3 suruošti iškilm ingą Lietu vos n epri­ bus, dėl to kasyklose dirbusieji ir dau­ giausia kasyklų hostelyje-bendrabutyje klausomybės paskelbim o 50 m. sukakties m inėjim ą, bendrą visai tai Manchesterio gyvenu sieji lietu viai pabiro po apylinkes, išsikėlė kitur ar išvažiavo j .kitus kraštus. sričiai. M inėjim as suruoštas Atertone, į N arių lik o apie 40. Ik i tų m etų veikė sa­ j į suvažiavo daug lietuvių, šventės pro­ gramą pravedė V. Ignaitis, m aldą kalbė­ višalpos kasa, bet j i neturėjo pasisekim o ir susilikvidavo. Su tom is Skyriuje lik u ­ jo kun. V. K am aitis, paskaita buvo dr. S. siomis pajėgom is retkarčiais dar būdavo Kuzminsko, dainavo T. Buroko vadovau­ pasirodoma M anchesteryje. D B LS sky­ jam as toradfordiškis „Sūkurys“ . P riim ta laisvės L ietu va i reikalaujanti rezoliucija. riaus va ld yb o je eilę metų po truputį pa­ Pirm . A . D ilijo n o ir J. Pilipavičiau s pa­ sikeisdami dirbo J. Evaškaitis, D. Norkus, V. Miškinis, A. Bruzgys, J. Pilipavičius, stangomis tais m etais (gruodžio 14 d.) D. Steponavičius, B. Rim eikis, J. A rba- suruošta eglutė su program a: anglas m a­ gikas juokino. Vaikam s dovanas paruošė čiauskas, S. Ūsas, revizijo s k om isijoje A. R. Steponavičienė, vaišėm is rūpinosi E. Perm inąs, F. Kizlauskas, Domaševičius, J. K izlauskienė ir E. Jankūnienė, senelio pa­ Keršys, V. Laurinaitis, E. Ūsienė, S. Griškauskas. reigas ėjo A . Bruzgys. 1966. X II. 17 D B LS skyrius nutarė iš 1969 m. pradžioj Skyrius tu rėjo 50 na­ naujo .sujusti. B uvo suruošta eglutė v a i­ rių. Valdybom išrinkti: pirm . Alfonsas D i­ kams, ir svečių turėta, tarp jų kun. V. K alijonas, vicepirm . Antanas Bruzgys, sekr. m aitis iš M anchesterio. Į eglutės šventę Domas Steponavičius, nariu kultūros rei­ suvežta 65 vaikai, ne tik iš Leigh, bet taip kalam s Juozas Blažys, kasin. Jonas P ili­ pat iš Golborn, W igan ir iš kitur. Į ruošos pavičius. Sekančiais m etais pirm ininkavi­ mą perėm ė A . Bruzgys. 1971. III. 13 darbą buvo įsitraukusios m oterys (E. Ūsienė, Narbutienė, R . Steponavičienė), skyriaus susirinkim e valdybom išrenka­ p risid ėjo ir v y r a i (A . Btruzgys, A . D ilijo m i: pirm. J. EHažys, sekr. B. Alekna, ka­ sin. D. Aleknienė, nariu F. Kizlauskas, nas), senelį suvaidino R. Diėlininkaitis.

dylba. 1973. X II. 9 suruošta vaikam s ¡kalė­ revizijo s kom isijon: M. Snaylam, J. P ili­ dinė eglutė ir bendra tėvų vakarienė (se­ pavičius, A. Bruzgys. 1971. V. 1 susirinki­ me skyrius savo garbės nariu išrinko Ste­ nelis — A. Pečiaikajus). 1974. II. 9 vald yponą Ūsą. Tų metų pabaigoje suruošta įbon išrinkti: pirm. A. Gramauskas, vice­ vaikų kalėdinės eglutės šventė. pirm. F. Kizlauskas, sekir. J. Pilipavičius, 1972. I I I . 18 valdybon išrinkti: pirm. J. kasin. B. Alekna, nariu R. Dielininfcaitis, Blažys, vicepirm . A. Bruzgys, sekr. J. P i­ revizijo s ¡komisijon: V. Miškinis, J. Du­ lipavičius, toasin. B. Alekna, nariu A. nauskas, V. Nanauskas. 1974. X II. 14 taip Gramauskas, revizijo s kom isijon: V. Miš­ pat suruošta kalėdinė eglutė (senelis — kinis, J. Dunauskas, J. Domaševičius, V. A . Eiruzgys). Ivanauskas. Tos valdybos pastangomis P r ie valdybos 1970 m . dar išrenkam i se­ 1972. X II. 9 suruošta vaikam s kalėdinė niūnai: Earlstownui S. Ūsas, Ashtonui K. eglutė, kartu ir tėvų bendra vakarienė Narbutas ir Galbornui A. Gramausikas. (K alėd ų seneliu buvo A. B ru zgys). 1973. D B LS L eigh skyriaus m oterys 1969. IV. II. 10 susirinkime patvirtin ta ta pati val26 nutarė prie skyriaus įsteigti savo orga­

nizaciją ir laikinojon jos valdybon išsirin­ ko R. C. Steponavičienę ir Aužkalnienę. P o to jos jau savo organizacijos vardu ruošė kalėdinės eglutės šventę, o 1970. V I. 6 suorganizavo didelę gegužinę su programa: šoko B. Snabaitienės vadovau­ jam as M anchesterio lietuvių jaunimas ir Leigh ukrainiečių jaunimas. P o tos gegu­ žinės ši moterų organizacija kaip sava­ rankiškas vienetas susilikvidavo, savo priklausinius perduodama D B LS skyriui. M oterys įsijungė į ta'lką skyriui. Skyrius ir paskutiniaisiais metais pa­ laikė ekskursijų tradiciją (1972 m. orga­ nizuotai važiuota Manchesterin į ..Gran­ dinėlės“ koncertą, 1973 m. kartu su manchesteriškiais į L ietu vių Sodybą, V elykų metu — į M anchesterio lietu vių klubo pasilinksminimą, taip pat B radfordan į lietuvių sąskrydį, 1974 m. Manchesterin į velyk in į pasilinksminimą, ir tada m a r­ gučių ir kepurių varžybose K a rolė Aškalnytė laim ėjo pirm ąją, o jos motina M. Aškalnienė antrąją prem iją; važiuota į lietuvių sąskrydį Notitinghame). Mirusieji 1954. II. 20 Juozas O'ksas 1959. X II. 28 Stasys Varnas 1967. V II. 15 Jonas Evaškaitis-M iller (E arlstow ne) 1968. V III. 9 Izidorius Babilius 1969. V. 1 Simonas Strimaitis (E arlstow ne) 1974. IX . 24 Stasys Alesius

D BLS Leigh skyrius su svečiais po susirinkimo

193

LEITON BUZZARD D BLS SK YR IU S

U žtikta žinia, kad 1951 m. to vardo sky­ rius tu rėjo 4 'narius.

LETCHWORTH 1950 m. pradžioje gyveno 12 lietuvių, dirbusių hostelyje-bendrabutyje ir fa b ri­ kuose. Jie gražiai sugyveno, šelpė vieni kitus ir visur įsijungdavo į lietuviškų reikalų talką. D B L S skyriui nuo pat įsikūrim o vado­ va v o L iu cija Skripkutė, bet 1950. II. 3 ji išvyko gyventi p rie Londono.

LINCOLN D BLS SK YR IU S N ors šiame m ieste iš viso tebuvo įsikū­ ręs mažas būrelis lietuvių, bet 1954. VI. 19 į EI5.LS skyriaus visu otin į susirinkimą buvo atvykę net du Nottingham o atstovai — K. D eveikis ir S. Nedzelskis. Skyriui tuomet pirm ininkavo R. Vasiliauskienė. N utarta dažniau lankyti ligon in ėje esan­ čius (jų tuomet būta 6). 1955. II. 19 paminėta (nepriklausomybės

194

paskelbim o sukaktis. A tid a rė ¡pirm. V a­ siliauskienė, kalbėjo savanoris kūrėjas ir V yties kryžiaus kavalierius Tumas, o apy­ gardos atstovas S. Nedzelslkis įteikė apy­ gardos dovaną — Vytį. 1958 m. pirm ininkė R. Vasiliauskienė pranešė D B LS centro valdybai, kad sky­ rius likviduotas.

Mirusieji

Mirusieji

Iš seno buvo nedidelė ir pamažu natū­ raliai nykstanti lietuvių kolonija šiame Britanijos uostamiestyje. N aujaisiais laik ais didesnis sujudimas jo je įvyk o 1950. IV. 23. V ietin iai lietu viai buvo sudarę kom itetą tos dienos šventei ruošti, kurin įė jo A. Muraška, A. G rybai­ tė, M. Kazlienė, J. Zandanavičienė. Su­ plaukė tą dieną pas liverpooliškius Widnes ir Lowitoao lietuviai, pasiryžę atlikti pro­ gramą. Žodį jiem s tarė kun. J. Steponai­ tis. D ainavo F. Raimonio vedam as Law tono vyrų choras. Dar buvo duetas ir k v a r­ tetas, o liverp oolietė J. Zandanavičiūtė pianinu paskambino keletą lietuviškų ir nelietuviškų dalykų. R. Stadalnįkas su padėjėjom is parodė keletą magiškų trikų. Low tone ir kitur su linksmomis dainomis besireiškiantieji P. Nekrošius, J. P ilip a v i­ čius ir J. Vasiliauskas šįkart program oje turėjo dar du naujus talkininkus — Pau­ lauską ir Varną. M erkelienės vadovau ja­ ma grupė pašoko tautinių šokių. P rogra ­ m ai vadovavo P. Klezas, Tai, atrodo, ir buvo pastaraisiais de­ šimtmečiais pats didžiausias sujudimas L iverpoolio lietuviuose.

1947. V III. 22 Vladas Žilinskas 1956. I. 10 M. Tumas 1969. III. 4 Dom icėlė Paukštienė

L IT T L E B O R O U G H

DBLS SK YR IU S T a i uolotų kalnų apsuptas m iestelis ne­ toli Rochdalės, ir lietu vių į jį buvo atva­ žiavę dirbti tekstilės pramonėje. D B LS skyrius Z. Pocevičiaus in iciaty­ va įsteigtas 1948. V III. 16. Iš pradžių na­ riais įsirašė 6, bet palaipsniui narių skai­ čius buvo išaugęs iki 20. Skyrius ypatingos veikios neišvystė, bet turėjo gerų draugų anglų ir gerą vardą. 1950 m. skyriaus vald yb oje buvo: pirm. Z. Pocevičius, ;sekr. J. Bulkšas, kasin. V. Balkys, revizijo s kom isijoje: pirm. J. Tam o­ šiūnas, sekr. J. Liaugaudas. 1954 m. skyrius tu rėjo 11 narių. B et tų metų pabaigoje m iestelyje nebeliko lietu ­ vių — visi persikėlė gyventi į kitus, miestus, dauguma į Rochdalę, arba išem igra­ vo. T ai ir D B LS skyrius 1955. II. 26 o fici­ aliai likviduotas.

1961. V III. 16 Antanas Jaciukevičius

L IV E R P O O L

LONDON LIE T U V O S P A S IU N T IN Y B Ė Lietu vos vyriausybės paskirtoji p irm oji atstovybė B rita n ija i įsikūrė Landome 1919. I. 1, ir jos atstovu-vedėju buvo prof. V in ­ cas Čepinskis, o patarėju-sakretorium K a ­ zys Bizauskas, ir jų biuras buvo Kensingtono rajono 24 Cornwall Gardens. Tų pat metų rudenį prof. V. Čepinskį pakeitė A lf-

Lietuvos Ministeris Bronius Kazys Balutis

redas Tišlkevičius-Tiškus, ir jo laikais at­ stovybė buvo perkelta į 10 Palace Gate ta­ m e pačiame miesto rajone (W . 8). A . Tiškevičius-Tišfcus išdirbo porą metų, o po jo ik i 1923.VI.29 atstovo patreigas ė jo Tom as Norus^Narulšeivičius, j Į pakeitė ir ik i 1924. V I.18 išdirbo Valdem aras čam edkis. A tstovybė su pilnom is diplom atinėm is teisėmis ir įgaliotu minisiteriu įkurta 1924. X II. 10, ir m inisteriu tada paskirtas Er­ nestas Galvanauskas, jį nuo 1928. V I. 16 pakeitė Kazys Bizauskas, nuo 1931. X II. 9 paskirtas V aclovas Sidzikauskas, nuo 1934. V I. 1 iki m irties 1967. X II. 30 minis­ teriu buvo Bronius K azys Balutis. Pasiuntinybės sekretoriais ar patarė­ jais Lietuvos pasiuntinybėje Londone yra dirbę K. Bizauskas, H. Rabinavičius, T. Petkevčius, V. K. Račkauskas, J. K a jeckas, J. Žmuidzinas, E. Laucevičius ir V. Balickas, po B. K. Balučio m irties L ietu ­ vos atstovas charge d‘ affaires titulu. Be kita ko, atstovybė 1937 m. buvo per­ kelta į 19 Kensington Palace, o po antrojo pasaulinio karo į dabartinę vietą — ’ 17 Es­ sex Villas. Pasiuntinybės žin ioje yra buvę konsula­ tai ne tik B ritanijoje, bet ir Britų ben­ druomenės kraštuose (P ietų A frik o je. P a ­ lestinoje, K a n a d o je). Londone konsulatas įsteigtas 1925. II. 28 (ik i 1930. V. 7 konsu­ lu buvo K. Gineitis, o po jo ik i 1932. V. 19 V. Gylys, po to konsulatas buvo panaikin­ tas ir prie pasiuntinybės įsteigtas konsularin is skyrius, kurį yra vedę Jakobas, v ie ­ nintelis toks iš Pasiuntinybės, kuris pe|rė jo dinbti rusams, k ai Lietu va Ibuvo jų okupuota, taip pait E. J. H arrison ). K on ­ sulatas dar buvo Glasgowe. Ik i antrojo pasaulinio karo Lietu vos pa­ siuntinybės žin ioje buvo ir ekonominis

krašto atstovavimas. Tuos reikalus tvarkė pasiuntinybės patarėjas K . G ineitis — rūpinosi „Pienocentro“ , „M aisto“ ir „ L ie ­ tūkio“ gaminių importu Britanijon. „P ie-

Lietuvos Atstovas Vincas Balickas

195

nocentro“ reikalam s atstovauti jo padėjė­ ja is pietinei krašto daliai buvo P. B. Varkala, o šiaurinei — P. Šveikauskas Manchesteryje, o M. ¡Bajorinas rūpinosi „M ais­ to“ reikalais. Po antrojo pasaulinio karo pasiuntiny­ bėje lik o tik šie diplom atai — Bronius K azys Balutis, Vincas Balickas ir kaip agrilkultūrinis patarėjas P. (EL Varkala. kuris vėliau pasitlraukė. Jie galim ybių ri­ bose rūpinosi (palaikyti nepriklausomos L ietu vos valstybinį tęstinumą, o taip pat padėti kur reilkia lietu vių bendruomenei, jų organizacijom s ir atskiriems lietuviams. N uo ikaro pabaigos ilgus metus Londo­ nas buvo svarbus lietu vių diplomatų ir politikų pasitarimų centras. Čia dažnai lankydavosi ir su B. K. Balučiu ir V. Balicku tardavosi D iplom atijos išefas min. S. Lozoraitis, V. Sidzikauskas, dr. S. Bačkis, net P. Žadeikis, taip pat prel. M. K ru p a vi­ čius, K. Žalkauskas ir kiti. Tardavosi svarbesniais klausimais ir visų Baltijos kraštų diplomatai.

LO N D O N O L IE T U V IŲ O R G A N IZA C IJO S IK I 1947 M. Londone prieš antrąjį pasaulinį karą lietuvių nebūta nė poros ¡tūkstančių, nors kun. K . A. M atulaitis sako, kad jų tuo metu būtų buvę aipie puspenkto tūkstančio, je i didelė dalis nebūtų išvažinėjusi kitur. Nem okantiem s krašto kalbos sunku ¡buvo čia susirasti tegu ir nelengvą darbą (Ško­ tijo je darbininkai buvo reikalingi daugiau­ sia anglies kasykloms ir plieno fabrikams, kur kalbos klausimas nevaidino lem iam o vaidm ens). P irm ie ji du lietu viai daugiau atsitdkti-

196

nai, kaip belaisviai, į šį didmiestį buvo pa­ tekę 1865 m. O didesnis jų skaičius jau buvo Silvertow n priem iestyje įsikūręs 1891 m. Pagrindinė daugelio jų darbovietė buvo Silvertow no cukraus fabrikas, ku­ riam e airis prievaizdas rodė palankumą lietuviam s, kaip katalikams: jis tikėjosi, kad jie parems pastangas pastatyti naują bažnyčią. G avę darbo, tie p irm ie ji kvietėsi kitus, ir kai 1901 ¡m. atvažiavo lietu vis kunigas, jo išlaikym ui apie 450 lietuvių sutarė apsidėti pastoviu savaitiniu mokesčiu. Organizuoti juos pradėjo kunigai. K aip kūrėsi parapija, kokios buvo parapijinės draugijos, kada įsigyta bažnyčia, kada ku­ rie kunigai dirbo parapijoje, suminėta at­ skirame šios knygos skyriuje. A p ie drau­ gijin ę veiklą taip pat yra atskirų skyrių („R ū tą “ , šv. Onos draugiją, klubą, cho­ rus). Tačiau yra apsčiai buvę ir kitų draugi­ jų. 1896 m. įsteigta „Vienybės Rym o K a ­ talikų“ , o 1901 m. ..Broliškos Pagalbos draugystė“ . A b iejų jų tikslas buvo savišalpa. K a i aprimo tarpusavio vaidai, 1908 m. jos sujungtos į naują — „S u sivien iji­ mą L ietu vių R ym o K atalik ų “ , ir toji išsi­ laikė ik i 1917 m. K a i prasidėjo pirm asis pasaulinis ka­ ras, kun. K. J. M atulaitis suorganizavo „L ietu vių Aukurą“ . Jis rinko aukas L ie ­ tuvai šelpti. K a ro metu sunyko „Susivienijim as L ie ­ tuvių Rym o K atalik ų “ . Jo v ieto je susikū­ rė „Londono Lietu vių Pašalpinė D raugi­ ja “ . Dr. J. Bagdono-Norkūno pastangomis 1899 m, įkurta „Šviesos draugystė“ , kuri išsilaikė iki 1902 m. „K ooperatyvišką draugystę L ietu vą “ 1901 m. įkūrė kun. B.

Šlamas, ji išgyveno porą metų. „A u šra“ įkurta 1907 m., veikė iki 1910 m. „B iru ta “ veikė 1910-1917 m., turėjo kepyklą, kurio­ je kepė duoną ir ragaišį. „Ū kė“ įkurta 1914 m., o 1916 m. pasivadino „Vytauto D idžiojo Lietu vos kunigaikščio vard o pašalpine drau gija“ ( j i veikė 1916-1917 im.). „Švento Vincento draugija“ (1914-1937) rūpinosi vargšų šelpimu. 1916-1917 m. vei­ kė „B ritan ijos Lietu vių Katalikų D arbi­ ninkų šv. Juozapo Sąjungos 8-oji kuopa“ , 1924-1939 m. „Šv. K azim iero Sporto K lu ­ bas“ , 1927-1928 m. „Lietu vos M otinėlė“ (šelpti aukštuosius mokslus einančiam jaunim ui). Kun. K. A. M atulaitis 1932 m. suorgani­ zavo „Londono L ietu vių F ederaciją“ , ku­ ri savo rėm uose bendrai veiklai jungė v i­ sas draugijas.

D B LS LO N D O N O C ENTR INIS SK YR IU S Londone buvo įsteigti du D B LS skyriai — I ir II. Tačiau B rita n ijoje gyven o daug pavienių lietuvių a r mažomis grupelėmis, ir jie neturėjo galim ybių steigti skyrius. Tokius į D B LS priim inėjo centro vald y­ ba, ir jie buvo laikom i centro skyriaus nariais. Savo rinktos valdybos jie neturė­ jo —• visus paprastai skyrių valdybom s priklausančius reikalus šiuo atveju atlik­ davo centro valdybos reikalų vedėjas. D B LS centro valdybai takia padėtis at­ rodė nenormali, ir ji nutarė Londono II skyrių sujungti su centro skyrium ir tą junginį pavadinti D B LS Londono centri­ niu skyrium. 1948. X. 3 sušauktas to cent­ rinio skyriaus susirinkimas ir išrinkta p ir­ m oji jo valdyba: pirm. Petras Mašalaitis. sekr. Stasė Prapuolenytė, kasin. Juozas

Daumantas ir Juozas V iera itis nariu Jonas Puteris. Tuo metu ¡Londono I I Skyrius tu­ rėjo 63, o centro skyrius — 176 po visą B ri­ tan iją išsimėčiusius narius. Pirm in in kavę centriniam skyriui yra P. Mašalaitis, J. Damušis, V. Zdanavičius, inž. R. Baublys, inž. J. Vilčinskas, o nuo 1954 m. pabaigos T. Vidugiris. Skyriaus valdybose iki 1973 m. pabaigos yra buvę: Vincas Akelaitis (e m ig ra v o ), Kazim ieras Barėnas, Rostislavas Baublys, Antanas Briedis, Stasys Bosikis, Juozas Damutšis (em ig ra vo ), Vladas Dargis, Ona Draugely tė (em ig ra vo ), Juozas Daumantas (em i­ gravo), Bronius Daunoras, Pranas Duoba, Telesforas Grikinas (em ig ra vo ), Ėdė Jan­ kutė (em ig ra vo ), Vincas Kalakauskas (m irė ), Mečys K ojelavičiu s (em ig ra vo ), A lgird a s J. Kaulėnas (m irė ), Jonas Laumakys (m irė ), Petras Lukošius (em igra­ v o ), Juozas Lūža, Janina Liustiikaitė (em ig ra vo ), Petras Mašalaitis, Violeta M arcinkutė (em igra vo ), Stepas Nenortas, Fabijonas N everavičius, Stasė Prapuolenytė (em ig ra vo ), Henrikas Petkus (em i­ g ra vo ), Jonas Puteris (em ig ra vo ), A nta­ nas Sutkus (em ig ra vo ), Juozas Sauliūnas, L iu cija Skripkutė (em ig ra vo ). K azys Stirby.s (em ig ra vo ), Juozas Vilčinskas, Antanas Veršelis (e m ig ra v o ), Tomas V i­ dugiris, Juozas V ieraitis (em ig ra vo ), V ik ­ toras Zdanavičius, Antanas Žukauskas. Būdinga statistikos detalė: iš 1948-1967 m. skyriaus valdyboje dirbusių 35 asm e­ nų 3 mirė, 18 em igravo, 4 pasitraukė iš DBLS. Narių judėjimas ir organizacinis tvar­ kymasis. Sujungus du skyrius į centrinį, narių iš pradžių turėta 236. Valdybos vis stengėsi narių skaičių pa­ didinti, savo aplinkraščiais-biuleteniais

skelbdamos jų verbavim o vajus. U ž narių verbavim ą buvo net skiriamos dovanos. Daugiausia jų į skyrių įtraukusiems 1953 m. dovanų paskirtos knygos: p irm oji pre­ m ija Stepui N en ortai —• A . G ailičio „T o ­ mas N ipernadis“ , antroji J. M atulevičiui — J. Petru ičio „K a ip jie mus sušaudė“ . Didžiausią skaičių narių skyrius turėjo 1951 m. — 472. Prasidėjus em igracijai į užjūrio kraštus, narių skaičius krito. M a­ noma, kad em igravo daugiau kaip pusė narių. Ilgam ečio pirm ininko T. V idu girio įsitikinim u, narius barstė ir politinių par­ tijų erzelis, L N B iškilusieji nesklandumai, o vėlesniais metais — mirtis. 1955 m.

Tomas Vidugiris

skyrius dar tu rėjo 234 narius, 1956 m. jau tik 177, 1958 m. — 158, 1968 m. — 81. 1948-1950 m. skyriaus valdybą rinkdavo visuotinis susirinkimas. Susirinkim ai bū­ davo šaukiami Londone, ir į juos tesusi­ rinkdavo tik apie 10 procentų visų narių —• dideli atstumai kliudydavo atvažiuoti toliau gyvenantiem s. D ėl to vald yb a nu­ tarė visus rinkimus toliau vyk d yti tik korespondenciniu būdu, ir šitaip jau 1950 m. buvo išrinkta valdyba. Kultūrinė ir visuomeninė veikla. Narių išsiblaškymas po visą kraštą sunkino bet kokią veiklą. K ą nors organizuoti gali tik ta narių mažuma, kuri gyvena Londone. Tačiau ir ta mažuma remdamasis, skyrius y ra šį tą pats ruošęs ar kitiem s talkinin­ kavęs. 1949. IX . 11 skyriaus valdyba y ra suruošusi W estm insterio katedros salėje Londone Tautos šventės m inėjim ą, kuria­ m e dalyvavo ir m inisteris B. K . Balutis. Paskaita buvo dr. S. Kuzminsko, dainavo V. M am aičio choras, Kalinauskaitė ir B. P ovilavičiu s solo, Kalinauskaitė ir A . Pesys duetą. Londono lietu vių Sporto ir socialinio klubo patalpose skyrius suruošė porą pa­ skaitų: 1949. V. 15 A. J. Kaulėno „Isto rija kartojasi“ ir 1952. V III. 16 L. T rilu paičio „L ietu vių uždaviniai trem tyje“ . 1948. X I. 13 tame pat klube suruoštas literatūros vakaras (žr. skyrių L itera tū ­ ros vak arai). Be kita ko, to vakaro pelnas (£12.12.0) paskirtas L ietu vių Nam ų fon­ dui. 1954. IX . 11 Lietu vių Namuose m inėta Tautos šventė (du paskaitininkai — R. Giedraitis-Spalis ir J. Senkus, dainavo J. Liustikaitė, B. Povilavičiu s, Londono lie­ tu viai skautai, skambino pianistė Lapins^

197

lenui, 'kuris X. 24 pasitraukė iš centrinio kienė, grojo J. A lkim avičiau s-A lkio veda­ skyriaus valdybos. A p ie tą metą visos m e­ mas Londono lietuvių skautų skudučių or­ ninės grupės išsijungė iš centrinio sky­ kestras). riaus ir pradėjo veik ti kaip savarankiškas Skyrius pirm uoju savo veiklos dešimt­ Londono Lietu vių meno sambūris „V a id i­ mečiu suruošė du koncertus. Pirm asis la “ . (1954. IV . 24) vyk o Londono L ietu vių Kitokia veikla. 1951 m. skyriaus valdys sporto ir socialinio klubo patalpose, ir ta­ ba išsiuntinėjo nariams aplinkraštį-benda koncertavo Škotijos Bellshill lietuvių draraštį dėl ligonių lankym o ir prašyda­ šv. C ecilijos choras, vadovaujam as A. m a sergančiųjų ¡adresų. 1956 m. net buvo Varnaitytės-M ullen. Antrasis (1958. X II. 13) suruoštas X X amžiaus teatro salėje sudaryta ligonių lankym o sekcija, kurioje dirbo T. Grikinas, G rikinienė ir Užk-urainetoli L ietu vių Namų, ir tąkart programą tienė. K a i 1959 m. jie visi trys em igravo, atliko T. Buroko vadovaujam as Bradforvėl stengtasi atgaivinti tą sekciją, bet nedo „A tžalyn as“ ir solistas J. K asparavi­ čius. bepasisekė. Suruoištos ekskursijos: 1950. V I. 25 iš A nkstyvaisiais m etais valdybos nariai, lankydam i ligonius, yra tiems sergantiems Londono į Whipsnadės zoologijos sodą, provin cijoje gyvenantiem s nariam s į Lon ­ įteikę 8 skyriaus pakietėlius ir 10 Care pakietų. doną (atvažiavu sieji aplankė Lietu vių bažnyčią, L ietu vių Namus, N idos spaustu­ Įvairiom is progomis skyrius yra parė­ vę ir žymesnes B ritanijos sostinės vietas), męs Tautos fondą (54 sv. 10 šil.), sporti­ dar viena tais m etais iš Londono į Southnius vienetus (34 sv.), Londono Lietu vių endą, o 1951. V III. 19 į W indsoro pilį. chorą (16 sv. 12 šil.), Lietu vių Nam ų fon ­ K a i kurie sumanymai ir nutarim ai ne­ dą (42 sv.), m eno sambūrį (15 sv. 2 šil.), buvo įvykdyti. 1948. X . 3 nutarta organi­ vaikų eglutės rengėjus Londone (5 sv.), zuoti anglų .kalbos kursus, o 1948. V. 28 nu­ Londono Sporto ir socialinį klubą — sce­ tarim u pavesta A. J. Kaulėniui paruošti nai pertvarkyti (8 sv.), jaunim o organiza­ liaudies universiteto statutą. Tais reika­ ciją (5 sv.), be to, Lietu vių Namams nu­ lais nieiko nepadaryta. pirko rotatorių (45 ¡sv.). 1949. V. 28 valdyba buvo nutarusi orga­ Biblioteka. Jau 1948. X. 3 skyriaus susi­ nizuoti meno ansamblį, jos pavestas J. rinkim e J. Vilčinskas kėlė sumanymą, kad Laum akys paruošė įstatus, kurie buvo pa­ reikia steigti biblioteką. Tačiau biblioteka tvirtin ti. Tad bu vo pradžia Londono m eno tegalėjo būti pradėta organizuoti tik tada, ansamblio „V aid ilos“ . Ansam blio numaty­ kai T. V idu giris apsigyveno Lietu vių N a ­ tos trys sekcijos, ir vaidybos sekcijos va ­ muose ir pasiėmė pareigą ją tvarkyti. dovu pakviestas Bernardas šturmaitis, Bibliotekos pradžia — 1952. IX . 20. tautinių šokių — Laim a Šturmaitytė, cho­ Pradžiai iš D B L S centro valdybos gau­ ro — Vincas Mamaitis. ta 372 (knygos. Pirm asis bibliotekos rėm ė­ 1949. IX . 27 m irė ansamblio vedėjas Jo­ jas buvo T. K rivickas, kuris padovanojo nas Laumakys. 1949. X. 8 nutarimu vald y­ 22 knygas. Vėliau jų dovanojo L. Trilupaiba jo eitąsias pareigas perdavė A. J. Kautis 61, Ig. G ylys 30, P. Žilinskaitė 12, A.

198

Rugys 11. 1958 .m. bibliotekai perduotas K . G ineičio palikim as — 170 knygų. 1962 m. biblioteka gavo susilikvidavusios Glasgow o Lietu vių katalikų blaivybės draugi­ jos bibliotekos likučius — 276 (knygas. 1964 m. gautas Vlado D zikavičiaus paliki­ mas — 256 knygos. 1966 m. gauti ir „Iš e i­ vių D raugo“ komplektai. 1952-1972 m. p irkta knygų už 461 sv. 70 p., knygų įrišimais kainavo 347 sv. 40 p., spintos, katalogai, kartotekas — 37 sv. 72 p. B ibliotekos reikalams iš D B L S cent­ ro valdybos gauta 410 sv. Biblioteka turi 1842 lietuviškas knygas, 166 žurnalų komplektus ir 48 lituanistines knygas svetim om is kalbomis, taigi iš viso 2074 vienetus. B iblioteka turi keletą retenybių, tarp jų: Stella. K . Flaimarionas, ¡apysaka (iš le i­ do F. M. T ilž ė je 1899 m .); Varžytinės, pa­ rašė J. Lizd eik a (L ietu vių Socialdem okra­ tų P a rtijo s leidinys, Londonas, 1903 m .); W isų Metų G ivenim ai Szvventujų (Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1859 m .); Visas šventas Raštas Senojo ir N au jojo Testa­ m ento (gotiškom is raidėm is) (Išspausdin­ tas kantteiniškoje Rybėlių D rukarnijoje, Hallė, 1895 m .). Bibliotekos knygom is yna p er ¡tuos m e­ tus naudojęsi 86 asmenys.

D B LS L O N D O N O I SK YR IU S Londone naujųjų ateivių dauguma pra­ dėjo kurtis rytin ėje m iesto dalyje, kurio­ je jau nuo seno m aždaug bažnyčios rajone buvo susibūrę senieji lietu viai em igrantai. N aujųjų in icia tyva k aip 'tik ten bu vo su­ organizuotas ir D B L S Londono I skyrius. Jis įsteigtas 1947. IX . 13, į jį p er porą m ė­

vo, solistai J. Černis ir B. P ovilavičiu s d a i­ nesių įstojo 63 nariai (1950 m. narių turė­ navo, S. Kaulėnienė paskaitė N. M azalaita 74, 1954 m. 30). Pirm ojon valdybom iš­ tės „Legendą apie k a re iv į“ . Padainavo ir rinkti: pirm. A. Rudzevičius, vicepirm . Z. V. M am aičio choras. Mackevičius, įsekr. S. Puidokas. 1951. X II. 15-16 skyrius turėjo svečių — Skyriui iki 1974 im. yna pirm ininkavę: P. gastroliavo B radfordo „A tžalyn as“ , suvai­ Bulaitis, J. Černis, V. Šaičiūnas, Z. Juras, dinęs tuomet Londono lietuviam s S. Čiur­ V. Palubeckas, A. Namajuiška, J. Senkuis, lionienės „Aušros sūnus“ ir nepažym ėto S. Kasparas, S. Puidokas, V. Puidokienė, autoriaus „V alk atą“ . Ig. D ailidė, valdybose ir 'revizijos (komisi­ 1952. V I. 28 suorganizuojamas šiupiniu jose, be jų, yra dirbę: P. Zakaravičiūtė, pavadintas literatūros vakaras-koncertas. A. Čižikas, V. Paulianis, P. Vileniškis, A. Savo kūrinius jam e skaitė F. N everaviPesys, A . Kusta. B. Šaulys, J. Pečkaitis, V. čius, R. Spalis ir L. Švalikus, dainavo so­ Ulevičius, V. Kulbokas, Kalinauskas, H. listė J. Liustįkaitė ir Londono vyrų cho­ Petrauskas, kun. A. Kazlauskas, S. Blotras. 1952. V II. 27 Dariaus ir Girėno minė­ nys, S. Staroli®, A . Pranskūnas, O. K a ijim e paskaita t a v o J. Senkaus. riūkštienė, S. Nenortas, A. Ragauskas, P. K it i m etai pradedam i 1953. I. 3 klube Jonaitis. suruoštuoju linksm avakariu. šoko V. TuP ir m ą jį viešą skyriaus veiklos pasilreišrūtos vadovaujam a Londono lietuvių tau­ kim ą užtinkam e iš 1948 m.: skyrius lietu ­ tinių ¡šakių grupė, dainavo solistai B. P o ­ vių klube 1948. V II. 17 m in ėjo Darių ir vilavičiu s ir J. Černis (jiem s akompanavo Girėną — paskaitą apie didvyriškuosius R. Černienė) ir lin ksm ieji įbroliai — J. A llakūnus skaitė J. Matulionis, dainavo so­ kimavičius^Alkiis, V. T'urūta ir V. Šaičiū­ lo Kalinauskaitė, Vrublia-uskas ir Zakarenas (jiem s akompanavo akordeonistas J. vičiūtė, duetą Kalinauskaitė ir D obrovols­ K u lv ie tis ). Dariaus ir Girėno m inėjim e kis, deklam avo A. Pesys, kelias dainas su­ 1953. V II. 18 J. Senkus skaitė paskaitą dainavo V. M am aičio choras. 1949 (m. Da­ (tąkart buvo rašoma, kad į m inėjim ą su­ riaus ir G irėno m inėjim e paskaita 'buvo A. ė jo apie 50 lietu vių ). J. Kaulėno, o J. Laum akys pastatė S. Lau ­ 1953. V I. 7 susirinkime buvo suminėta, ciaus „Paslaptingoje zonoje“ (vaid in o V. kad skyriaus veikla esanti gyva, bet kar­ Puidokienė, S. Puidokas, A. Pesys, A. tu keltas klausimas, kad vienam e m ieste Sprindžiukaitė dr J. Černis). du skyriai nereikalingi, dėl to valdyba Dariaus ir Girėno m in ėjim e 1950 m. pa­ įpareigota tartis su D B L S Londono centri­ skaita bu vo Mockaus, dainavo V. M am ai­ niu skyrium dėl apsijungim o (apsijungta čio choras. Tais metais buvo numatyta pa­ nebuvo). rodyti J. Stonio tu rėtąjį lietuvišką film ą P o poros metų (1955. III. 13) (susirinki­ ir suorganizuoti ekskursiją. 1951. V II. 21 Dariaus ir G irėno m in ėji­ m e skyriaus pirm. S. Kasparas savo pra­ nešime priminė, kad turėta kadaise apie m e paskaita — A . J. Kaulėno. M inisieris B. K. Balutis pasidalijo su klausytojais 80 narių, tačiau nemaža jų nubyrėjo — iš­ atsim inim ais apie šiuos lakūnus. O. Liudvažinėjo, be to, ėmusios reikštis partijos, dėl to prasidėjęs skaidymasis ir apsnūdi­ vinavičiūtė ir A. Sprindžiukaitė deklama­

mas. Susirinkime dalyvavęs D B L S pirm. M. Bajorimas apgailėjo skaldymosi faktą, bet kartu pasidžiaugė apskritai dėl Sąjun­ gos padėties — j i turi gerą vardą, yra sur si'diariusi jau tvirtą užnugarį, ir jos eilėse yra dar 1.000 narių. O riginaliu būdu Darius ir Girėnas pa­ m inėti 1956. V II. 21. Skyriaus pirm. S. Kasparas 'tada pasirūpino, kad būtų at­ kurtas montažas Kauno radiofono progra­ mos iš anų dienų prieš 23 metus, k a i lakū­ nai skrido. Montažas ir jo transliacija ge­ rai pavykę. 1956. X I. 17 Sporto ir soc. klu­ be skyriaus sukviestam e visuomenės susi­ rinkim e Vliiko prezidium o narys H. Blazas darė pranešimą. Skyrius savo garbės nare 1958. III. 23 išsirinko senųjų lietuvių žym iąją veik ėją ir buvusią šv. Onos draugijos pirm ininkę Oną Liūdžiuvienę. Buvo rašoma, kad 1963. III. 3 susirinki­ mas sušauktas tik po ilgesnės pertraukos. Jame dalyvavo D B L S centro valdybos pirm. inž. J. Vilčinskas ir vicepirm . P. Mašalaitis. J. Vilčinskas k albėjo apie D B LS veiklą, o po to buvo diskutuota, kaip rei­ kėtų (išjudinti Skyrių iš Sustingimo. 1965. V III. 29 skyrius suorganizavo eks­ kursiją į Lietu vių Sodybą. 1965. X. 30 su­ ruoštas koncertas, kurio program ą p rave­ dė R. Kalibatas. Dainavo solistai J. Liustikaiitė ir A. Baltrus. Solistams akompa­ navo M. Baltruvienė. 1966. V II. 9 turėta A lgird o Landsbergio vakaras. Ralšytojas skaitė savo draminių veikalų ištraukas. 1968. V I. 29 pam inėti išvežim ai. A p ie juos kalbėjo Z. Juras, savo verstos kun. Hermianavičiaus knygos „Raudonųjų sto­ vyklose“ ištraukų paskaitė kun. dr. K. A. Matulaitis, dainavo J. Čem io vyrų oktetas

199

pirm. Crane ir generalinis sekretorius dr. ir solistė J. Liustikaitė, akompanavo M. Smith, buvo pranešim ai liudininkų, m a­ Lapinskienė. 1969. V I. 28 'kartu su L A S ir klubu su­ čiusių išvežimus. 1958 V I. 14 pranešimą anglų kalba darė M. Bajorinas, koncertas ruoštos Joninės-Petrinės, 1973. V I. 16 šo­ — la tvių choro. 1959 m. m inėjim e kalbą kių valkaras. pasakė D B LS pirm. inž. J. Vilčinskas, kon­ certo programą išpildė V. M am aičio cho­ ras ir Londono m okyklos tautinių šokių BALTŲ TARYBA grupė, 1962 m. kalbėjo lordas Bossom ir P. Mašalaitis, 1963 m. lietuviam s kalbėjo D B LS per savo atstovus dalyvau ja įva i­ D B L B pirm. J. A lkis, koncerto program a riuose tarptautiniuose sąjūdžiuose ir or­ — J. Č em io choro dainos, 1965 m. kalbėjo ganizacijose. D.G. Stewart-Smith, dainavo B. ValterdeBerne pats pirmasis toks organizacinis nė. 1966 m. m inėjim e Kanados lietu vaitė vienetas sukurtas ir pastoviai iki šiol išsi­ R. M erkelytė skaitė anglų kalba Sibiro laikęs yra Baltų Taryba, sudaryta iš lie­ lietuvaičių ¡sukurtąsias maldas (iIš m alda­ tuvių. latvių ir estų atstovų, įsipareigoju­ knygės „M arija, gelbėk mus“ ). si ruošti tam tikrus bendrus visų trijų N uo 1969 m. pasikeičia tų minėjiifmų po­ tautybių renginius ar politinius žygius. būdis. Tais m etais m inėjim as pravedam as Pagrindinis kasmetinis Tarybas rengi­ jau ne salėje, bet St. Mairtin-in-ithe-Fieldls nys y ra išvežtųjų ¡minėjimas birželio m ė­ nesį. K artais į tuos m inėjim us atsilanko bažnyčioje, lietuviam s pamaldose atstova­ ir juose kalba žymūs Britanijos politikai vo kun. K . A. M atulaitis ir kun. A . Putcė, kuris dr pamokslą pasakė; padėtas va in i­ ar visuom enininkai, o kartais kalba pačių tų tautybių atstovai. Būna ir ¡sudėtinės ar kas prie Cenothapo. Pam aldom is išvežim ai vienos 'kurios nors tautybės atliekamos m inim i toje pat bažnyčioje ir 1970, 1971 koncertinės programos. ir 1972 m. (1970 m. lietuviam s pamaldose Štai 1951. V I. 14 Chelsea salėje suruoš­ atstovavo kum. K. A . M atulaitis, giedojo tame išvežim ų m in ėjim e pirm ininkavo V. O 'B rie n vedamas „G randies“ choras). kunigaikštienė Athol, kalbas pasakė Chi1973 m. minėjimais suruošiamas latvių na­ cesterio anglikonų dekanas Duncan Jonės muose (ankstyvesniais metais tiems m i­ ir „T a b le t“ redaktorius Douglas Woodnėjim am s būdavo naudojamasi estų namų raft, dainavo Londono lietu vių choras. sale). 1952. V I. 14 m inėjim e kalbėjo P L B pirm. Anksčiau Baltų T aryb a ruošdavo bent P. B. Varkala. dainavo B. Povilavičius. Su kartą metuose koncertus, kurių progra­ šakotesniais įvykiais p ra ėjo 1953 m. birže­ m ose dalyvaudavo ir lietuvių m eniniai linės: V I. 13 m ieste buvo platinam i atsi­ vienetai. Toks koncertas buvo suruoštas šaukimai ir kvietim ai į koncertą, V I. 14 jau 1948. I. 24. Be eilinių kasmetinių kon­ padėtas vainikas prie Cenothapo (pam ink­ certų, 1968. IX . 22 suorganizuotasis buvo lo nežinom ajam k a riu i), o vakare —- m i­ skirtas B altijos kraštų nepriklausomybės nėjim as, kuriam e k alb ėjo parlam ento na­ 50 m. sukakčiai pam inėti, ir jam e dainavo rys sir V ictor Raikės, Coramon Cause V. Galbuogytė ir šoko J. Kinkienės vado­

200

vaujam a „G randies“ tautinių šokių grupė. T aryb a 1954. IX . 13 L a tvijos pasiunti­ nybės patalpose m inėjo 20 m. sukaktį, kai buvo pasiralšyta Lietuvos, L a tv ijo s ir Es­ tijos santarvė. M inėjim e d a lyva vo visų trijų kraštų diplom atai ir visuom eninin­ kai, iš viso apie 100 svečių. Baltų Taryba, k u rioje lietuviam s tuo metu atstovavo D B LS pirm. M. Bajorinas, 1957. III. 30 pasiuntė Britanijos Darbo partijos anuometiniam vadui H. Gaitskelliui laišką dėl jo kalbos B erlyno universi­ tete. Jis kėlė m intį, kad sovietų karinės pajėgos būtų atitrauktos iš Vokietijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir V en grijos dr kad tuo būdu šias valstybės būtų neutrali­ zuotos. Toks sprendimas B altijos kraštus paliktų okupuotus. IV. 2 H. Gaitskellis pa­ dėkojo ir pasisakė suprantąs ir vertinąs pabaltiečių pažiūras, ir jam būsią malonu tomis m intim is pasinaudoti. Pirm aisiais metais lietuviam s Baltų T a ­ ryboje atstovavo ir atitinkamais metais ja i pirm ininkavo M. Bajorinas (1947. X. 28 posėdyje pirm ininko pareigas iš jo perėm ė estas dr. E. A ru ja, bet 1951 m. jis vėl pra­ vedė birželinių m inėjim ą, o 1953 ir 1958 m. įsakmiai buvo pasakyta, kad m inėjim ą atidarė pirm. M. Bajorinas). 1959 m. v ie ­ nas Tarybos vicepirm ininkų buvo inž. J. Vilčinskas, ir lietuviam s, be jo, atstovavo dar M. B ajorinas ir inž. S. Nenortas. 1962 m., atrodo, į T arybą buvo įsijungęs P. Ma­ šalaitis, o 1963 im. J. Alkis. 1964 m. lietu­ viams T a ryb o je atstovavo jaunimas — K. Baublys, P. Parulis ir A. Vilčinskas. 1965 m. A. Vilčinskas pirm ininkavo Tarybai. K a i 1966 m. inž. A. Vilčinskas iš Tarybos pasitraukė, jo vietą užėmė ir pirm ininko pareigas perėm ė R. Kalibatas. Siek tiek šviesos, kas kada lietuviam s

atstovavo Baltų Taryboje, teik ia D B LS centro valdybos protokolai. Iš jų matyti, kad 195'Ol III. 6 posėdyje centro valdyba nutarė savo atstovais jon paskirti M. Bajoriną, P. Bulaitį iir J. Dėdiną, 1954. III. 22 — M .Bajoriną, prof. S. Žym antą ir inž. R. Baublį, 1959. III. 16 — inž. J. Vilčinską, inž. S. Nenortą, ir dar buvo kviečiam i M. Bajorinas ir A. Pranskūnais, 1962. III. 16 — A . Vilčinskas, R. Kalibatas ir inž. S. N e­ nortas, 1965. III. 31 — M. Goroidieckaitė, 1965. X. 27 atžym ėta, kad K. Baublys pasi­ traukė iš tarybos, 1967. IV. 4 paskirti R. Kalibatas ir R. E. Maziliauskas, 1968. I. 23 — A. Pranskūnais, 1970. X. 20 — inž. S. Nenortas, 1971. V I. 3 — A. Pranskūnas ir G. Gasiūnienė. K adangi pagal Bialtic Cygnet ir EVW schemias į B ritan iją pirm iausia buvo veža­ mi pabaltiečiai ir tarp tų hosteliuose k ar­ tu gyvenančių tautybių kildavo nesutari­ mų, Baltų taryba 1947. V II. 30 nutarė v i­ soms trim s savo tautybėms ¿Išsiuntinėti at­ sišaukimą, kviečiantį sugyventi. T ąk art taip pat nutarta rūpintis, kad P ab altijo universitetas iš Pinnebergo (p rie H am burgo) būtų perkeltas į B rita­ niją. BEND R IEJI K O M IT E T A I Ruošiantis 1948 m. m inėti Tautos šven­ tę, D B L S centro valdybos iniciatyva buvo iš visų Londono lietuviškų organizacijų atstovų sudarytais tuo reikalu rūpintis ko­ mitetas, ¡kuris net kelis kartus posėdžiavęs (jam e V yrų vienybei atstovavo jos pirm. Asimskas, Moterų šv. Onos draugijai — pirim. O. Liūdžiuvienė, Rūtos drau gijai — pirm. Bulaitytė, L ietu vių sporto ir sociali­ niam: klubui — pirm . P. Bulaitis ir L in ­ gys, D B L S Londono abtiems skyriam s —

skirus tos pačios šventės m inėjim us a r du P. Maišalaitis ir Rudzevičius, D B LS centro m inėjim us tą pačią dieną). Nutarta suda­ valdybai —■ vicepirm . kum. J. Sakevičius ryti koordinacinį kom itetą ryšiams tarp ir sekr. A. J. Kaiuiėnas. organizacijų p a la ik yti ir tvark yti m in ėji­ Tas visų organizacijų jėgom is suruošta­ mų ir kitokių renginių kalendoriui. Į pasi­ sis m inėjim as (1948. IX . 12) buvo W esttarim ą nebuvo pakviesti D B LS Londono minsteriio katedros salėje. Žmonių buvo Centrinio skyiriaus ir „D ainavos“ sambū­ pilna salė, d a lyva vo M inisteris B. K. B a­ rio atstovai, tai nutarta ir juos įju ngti į lutis, L a tvijos ir Estijos m inisterial, gudų, pasitarimus. latvių, estų, ukrainiečių organizacijų at­ Organizacijų atstovai dar kartą susirin­ stovai. Kom iteto vardu atidarė D B LS ko 1959. IV . 5 ir sutarė išsirinkti ryšinin­ pirm. P. B. Varkala i:r kalbėjo atskirai ką, iper kurį būtų galim a inform uoti, kas svečiams anglų kalba ir saviesiems — lie­ ir kada ką nors ruošia. Tokiu ryšininku tuvių. P agerb ti žuvusieji — V. M am aičio sutiko būti klebonas kun. A. Kazlauskas choras ta intencija sugiedojo „Nuliūdo (sutarta, kad kleb on ijoje bus laikomas kapaiis ¡apsiklojus tė v y n ė “ . Prof. S. Žake­ kalendorius su num atytais renginiais). vičius-Žymantas skaitė paskaitą, V. M a­ Visų organizacijų pirm ininkai tarėsi m aičio vedamas Londono mišrus choras ir 1967. X II. 10. A rtė jo nepriklausomybės oktetas dainavo, P. Modkutės vedam a tau­ paiskelbimo 50 m. sukaktis, ir tartasi, k aip tinių šokių grupė šoko, S. Kaulėnienė ir reikšm ingiau ir iškilmingiau ją paminėti. A. Pesys deklamavo. Pasitarim e D B L S pirm. inž. J. Vilčinskas Bendriesiems reikalam s ir vėliau prisiin form avo susirinkusius, kad D B L S ir V il­ reikia tokių komitetų-komisijų. 1955. IX . kas ruošiasi ta proga išleisti knygą anglų 10 Tw entieth Century teatro salėje Tautos kalba. Inž. R. Baublys sakė, kad visos trys šventės m inėjim ą suruošė visų Londono Baltijos kraštų tautybės ruošiasi bendram lietuviškų organizacijų sudarytoji tauti­ minėjimui, o jis tariasi su ¡lietuviais d a ili­ nėmis šventėm s iminėti kom isija (A . J. ninkais dėl parodos. P. M ašalaitis prane­ Kiaiulėnas, F. N everavičiu s ir J. A lk im a višė, kad ruošiamasi naujam teatriniam pa­ čius-Alkis). M inėjim ą atidarė D B LS pirm. statymui. M. Bajorinas, dainavo Škotijos lietuvių šv. K om itetan išrinkti: S. Kasparas, inž. J. C ecilijos vardo choras, solistas B. Povilą^ Vilčinskas ir P. Maišalaitis. vičiuis ir V. M am aičio Londono vyrų cho­ Tiais suk akt inis m inėjim as įvyk o 1968. II. ras. K adangi m in ėjim e buvo nemaža lie­ 17. Jį atidlarė D B L S vicepirm . P. Mašalaituvių bičiulių, .tai Pasiuntinybės Patarė­ tis, giedojo solistė B. Valterienė, kalbėjo jas V. Balickas tarė žodį anglų kalba. 1959. I. 11 rytų Londono Iklube buvo su­ jam e Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, paskaita buvo R. Kinkos, šoko J. K inkiesirinkę L A S , parapijos, „V aidilos“ , D B LS nės vadovaujam a tautinių šokių grupė, Londono I skyriaus, Moterų Šv. Onos akordeonu palydim a P. Parulio, dainavo draugijos ir Lietu vių Fronto Bičiulių va­ B. V alterienė ir J. č e m io vyrų oktetas, de­ dovybių atstovai apsvarstyti nenormalios klam avo V. Šalčiūnas. P riim ta protesto re­ padėties dėl m inėjim ų ir kitokių renginių zoliucija dėl Lietu vos okupacijos. (kartais dvi organizacijos suruošia du at­

201

B A Ž N Y Č IA IR P A R A P IJ A

P a ra p ija ir bažnyčia buvo tas pagrindi­ nis veiksnys, kuris pirm iausia sujungė di­ džiąją dalį vis augančios Londono lietuvių bendruomenės. Tačiau iš pradžių, kai lietuvių kolonija jau buvo nemaža, jie neturėjo savo kuni­ go ir naudojosi lenkų m isijos dvasiškių patarnavimais. 1896 m. jie 'kartu su len­ kais buvo neit įsigiję pastatą bažnyčiai ir įsirengę jį. A p ie tą laiką į Londoną buvo atvykęs kun. T. Banaitis, kuris pradėjo or­ ganizuoti lietuvius: sulšaulkė jų susirinki­ mą ir įkūrė „Vienybės L ietu vių Rym o-Katalikų Sušelpiamąją D raugystę po užtari­ mu Šv. P. M arijos ir šv. K azim iero“ . Tos draugijos atstovai 1897 m. kreipėsi į v ie ti­ nį vyskupą, o paskui dr į kardinolą, prašy­ dami, (kad jiem s būtų parūpintas jų reika­ lus suprantąs kunigas. Tu o jų žygiu buvo nepatenkinti lenkai ir pradėjo skųsti juos kurijai. Norėdiamais apraminti lietuvius, lenkų kun. Lechertaš buvo parūpinęs jiem s ap­ tarnauti greit lietuviškai pramokusį kun. J. Bakanauską. kuris n orėjo lik ti jų kle­ bonu, ypač kad tuo metu lenkė dvarininkė Pace išrūpino kardinolo leidim ą lietu­ viam s statytis bažnyčią. Kun. Lechertaš 'tada pašalino kun. Bakanauską, o įpykę lietu viai 1899 m. lazdomis vaikė savuosius nuo tos lenkų-lietuvių bažnyčios, siūlyda­ m i eiti m elstis į prancūzų ar vokiečių aiš-. laikomąsias. Susisiekta su Š k otijoje dirbusiu kun. V. V a m a giriu ir (tikėtasi, kad jis sutiks apsi­ gyven ti Londone. Jo pasiūlymu buvo įsteigta parapijinė 'šv. P etro vardo drau­ g ija .Bet lenkų intrigų dėka kun. V. Var-

202

Londono lietuvių bažnyčia

nagiris negavo kardinolo leidim o d irb ti Londone. Reikalaudamti sau teisių, lietu viai net buvo p radėję bylinėtis su kardinolu. P aga­ liau 1900 im. atvyk o kun. B. Šlamais. Baž­ nyčiai ir kunigui išla ik yti 1901 m. įkurta šv. K azim iero parapijin ė draugija. P am al­ dos būdavo laikom os vokiečių bažnyčioje. Kun. B. Siamas nupirko sandėlį, kuris 1902 m. paverstas bažnyčia. 1903 m. pra­ džioj pasitraukė 'kun. B. Siamas. P o kurio laiko atkviestas kun. A. Talmontas, bet tik laikiniai. 1905 m. pabaigoje atvažiavo jau L ietu vo je gim ęs ir augęs kun. K . J. Matulaitis. Jis iškėlė m intį kitoj vietoj įsi­ g y ti bažnyčią. Prasideda ramesni laikai. Išm okėjus skolas už senąją bažnyčią, sta­ toma nauja, dabartinė, The O vai gatvėje, kuria pradedamia naudotis 1912 m. K a i kun. K . J. M atulaitis susirgo, 1931 m. jį pavadavo kun. A. Sidaravičius. Buvo pakviesti bažnyčios ir parapijos adlministruoti lietu viai m arijonai kunigai, ir tų metų pabaigoje atvažiavo kun. K . A . M a­ tulaitis. 1932 m. jis išvažiavo, klebono pa­ reigas perėmė kun. V. Mažonas. Nuo 1934 m. vidurio vieneriem s metams atvažiavo kun. A. Petrauskas, o po to grįžo kun. K. A. Matulaitis. Tačiau jis, palikęs pavaduo­ toju Ikun. K. Zajančkauską, 1939 m. išvy ­ ko į J A V ir grįžo tik 1941 m. rudenį. 1946 m .jis vėl išvažiavo į JA V , klebonu palikęs kuin. J. Sakevičių. A n trą kartą grįžęs, iš­ važiavo vėl 1954 m. 1948 m. į parapijos aptarnavim ą įsijungė kun. A . Kazlauskas, vėliau kun. P. Dauknys. Kun. J. Satkevičius 1951 m. išvažiavo į Romą. Kun. A . K a z ­ lauskas ir kun. P. Dauknys 1962 m. nusi­ kėlė dirbti į Au straliją, savo v ie to je p ali­ kę jau 1960 m. Londone apsigyvenusį kun. S. Matulį. 1962 m. jam padėti atvažiavo

kun. J. Budzeika. 1965 (m. ikun. S. Matulis išsikėlė į Nottingham ą vadovauti Jaunimo židiniui. 1968. III. 13 Iš J A V grįžęs kun. dr. K. A . M atulaitis patvirtintas lietuvių bažnyčios fcletbotnu-rektorium. Jam padėti keleitui mėnesių iš Jaunimo židinio buvo atvažiavęs kun. J. Valutis, o ikun. J. Bu­ dzeika 1968. V. 16 grįžo į JA V . 1969. V III. 13 Iklebonu-rektorium patvirtintas kun. dr. J. Sakevičius, tuom et prieš pusmetį grįžęs į Londoną.

P okario m etais parapija gyveno ramius laikus, palyginus su amais X I X amž. pa­ baigos ir X X amž. pačios pradžios. P er pastaruosius dešimtmečius buvo atšvęstos net tirys sukaktys. 1952 m. suėjo 50 m., kai Londone įsirengta lietuviška bažnyčia. Sukakties proga išleistas kun. K . A . M a­ tulaičio paruoštas leidinys „Londono L ie ­ tuvių bažnyčios auksinis jubiliejus, 19021952 m .“ Sukaktį įminint, Londono Meno sambūris suvaidino P. Masalaičio režisuo-

Kun. dr. Kazimieras Aloyzas Matulaitis

tą „A n t bedugnės kranto“ (vaidin o V. Šalčiūnas, A . Mašalaitienė, V. Bulaitis, V. Puidokienė, J. Černis, J. Ulevičius, L. Apanavicios ir A. Pūkštys). 1962. X II. 9 pam inėta 50 tm. sukaktis, kai pašventinta dabartinė bažnyčia. Tąkart suruošta m i­ nėjim o akadem ija su koncertine dalim. Akadem inėje m inėjim o d alyje — Pasiun­ tinybės patarėjo V. Balicko, Ikun. J. BudzeikcB, P. Bulaičio kalbos, sveikinim ai,

Kun. Antanas Kazlauskas

koncertinėje d alyje — deklam avo R- N a majušfca, J. Demenis, J. Grupiljonas, K. Zdanavičius, P. Aleksandravičius, A. Pūkštyltė, S. Urbonaitė, K . Dankytė, J. Augaitytė, R. Žemaitailtytė, N. ir G. Petraus­ kaitės, šoko P. Nenortienės vadovaujam os m okinių itr jaunim o tautinių šokių grupės, smuiku ir lakordeonu grojo J. ir P. Paruliai, dainavo J. Č em io bažnytinis choras. 1972. III. 19 pam inėta bažnyčios 60 m. su­ kaktis. D alyvavo m inėjim e vietin iai vy s­ kupai ir Europos lietu vių vysk. idir. A . Dekseys, Lietu vos atstovas V. Balickas ir lietuviškų organizacijų atstovai. Meninę program ą atliko m okykla, P. Mašalaitis, V. O' Brien choras, K . Kusta, K . Lapinskie­ nė ir J. ir P. Paruliai. 1951 m. bažnyčioje buvo įrengti vargo­ nai, perdažytas bažnyčios vidus lietuvišku stiliumi. D ažym o darbams vad ovavo Kaz. D argi». Tada J. Vainauskas pagamino niaują sietyną, o Jok. Dagys šv. K azim iero statulą. Vargonų šventinimais vy k o 1951. X. 28. 1973-1975 m. prie bažnyčios pasta­ tytas ir įrengtas priestatas su svetaine pa­ gal inž. R. Baublio projektą, o darbą a tli­ ko M. B ajorino (Statybos firma. Bažnyčios ir parapijos reikalus tvarkan ­ čiam kom itetui ik i 1957 m. pirm ininkavo P. Bulaitis, o po to lig i šiol S. Kasparas. Kom itetuose ir revizijos kom isijose, b e jų, pokario m etais yra dirbę: S. Puidokas, A. Jankūnas, A. Namajuška, S. Stairolis, J. Dirvonskis, V. Zdanavičius, J. Černis, J. Šemeita, B. Gleveckas. J. Babilius, A. Čer­ niauskas, J. Siniušas, Z. Juras, J. Parulis, J. Guoga, N. Čepaitienė, J. Bosikienė, I. D ailidė, S. Babilienė, A . Guogienė, M orkū­ nienė, A . Kusta, A . Knabikas, J. Tonkū­ nas, J. Tarulis, J. Čepaitis, R. Namajuška,

203

S .Mockus. K artais kom iteto nariai pasi­ skirstydavo tam tikras darbo sritis arba sudarydavo kom isijas (parengim ų sekcija, remontų priežiūros kom isija, parapijos m oterų 'sekcija, k u rioje dalyvau davo ir v i­ sa m oterų išv. Onos draugijos vald yb a). Ilgam ečiai nusipelnę parapijos veik ėja i 'buvo išrinkti kom iteto garbės nariais: M. Guoga 1960 ¡m., P. Bulaitis 1963 m. P arap ijos judėjim ą pavaizduoja kai ku­ rie susirinkimuose skelbtieji apyskaitų duomenys. Štai 1954. IV . 11 susirinkime buvo pranešta, kad p er tų metų pirm ąjį k etvirtį 3 kūdikiai buvo pakrikštyti, 3 po­ ros sutuoktos, 5 p arapijiečiai m irė, 4 sve­ čiai kunigai lankėsi. Tuom et parapijos r i­ bose gyvenę 1.300 lietuvių, bet bažnyčią rėm ę tik 200. 1956 m. buvusios sutuoktos 8 poros, pakrikštyta 20 kūdikių, palaidota 19 parapijiečių. 1960 m. sutuoktos 3 po­ ros, pakrikštyta 13 kūdikių, m irė 9, 1961 m. sutuokta 2 poros, pakrikštyta 6, m irė 23, 1962 m. sutuokta 10 porų, pakrikštyta 9, im;irė 14, 1963 m. sutuoktos 4 poras, paįtoriklštyta 13, m irė 14, 1965 m. sutuokta 1 pora, krikštyta 9, miirė 4, 1967 m. krik šty­ ta 1, m irė 9, 1968 m. siuitudkta 1 pora, m i­ rė 14, 1969 m. sutuokta 3 poros, krikštyta 2, m irė 16, 1972 m. pakrikštyta 4, m irė 21. P rie parapijos, k aip ir prieškariniais laikais, visada buvo vadinamasis Kalėdų klubais — taupomoj i kasa. Iš 1961 m. pa­ baigoje įvykusio susirinkimo pranešimų m atyti, kad klubo nariai m oka kas savai­ tę tam tikrą pasižadėtą įnašą, o je i netesi, tai turi m okėti baudą. T a is m etais kluibas turėjo 85 narius, ku rie sutaupė 3.670,15 sv., baudos ir palūkanos dar sudarė 387,20 sv., i r nariam s išmokėta visa 4.057,17 sv. suima. Nauijojon valdybon išrinkti: sekr. A. Barulis, fcasin. P. Bulaitis, reviz. A .

204

Kusta (1961 m. valdybą sudarė: sekr. A. Kusta, kasin. P. Bulaitis, reviz. A . Baru­ lis). P r ie parapijos tarpais veik ia m okykla (apie ją žiūrėk skyrelį ,.M okykla“ ). Bažnyčiai išlaikyti lėšos sudaromos ne įtik rinkliavom is pamaldų metu ar kalėdo­ jim ais, bet ir loterijom is, aukomis, bazarais, palikim ais, pelnu iš ruošiamųjų va-

Kun. dr. Jonas Sakevičius karų ir kit. Štai iš 1959 m. rugsėjo mėn. pabaigoje laikraštyje atspausdintosios ži­ nios aiš'kėja, kad biuvo suorganizuotas pa­ rapijos vakaras, ku rio program ą tvarkė S. Puidokas. 1960, X. 29-30 buvo suruoštas bazaras ir V. Jokūbaičio dairbų paroda. 1962 m. suorganizuotas parapijos bazaras. 1964 m. paskelbta, kad tų metų ¡bazaras davė 48.10.0 sv. pelno. 1967. II. 10 T ow er

Ham lets suruošti šokiai, į kuriuos suėjo 452 žmonės, ir tarp jų buvo aukštų svečių (m uzika — P. P a ru lio „Laite Hours“ džia­ zas). 1973. X I. 10 klube buvo vakarais, ku­ rio pelnas paskirtas 'bažnyčios priestato darbams apmokėti. Tokių lėšoms sudaryti vakarų kasm et suruošiiama (pvz., 1967. X. 14 buvo suorganizuotas susipažinimo va­ karas, 1968. X . 12 ir 1969. X. 18 rudens baliai, 1971. I. 9 kaukių balius, 1971. V I. 22 Joniinių-Petrinių vak arais). P a ra p ija yra turėjusi nemaža aukštų svečių. 1948. X I. 7 ¡lietuvių bažnyčią v iz i­ tavo kardinolo pagalbininkas vysk. Craven, kuris pasakė pamokslą, teikė sutvir­ tinimo sakramentą ir po pamaldų pasikal­ bėjo su lietuviais. Anuom et buvo pabrėž­ ta, kad tąkart pamaldose dalyvavo ir L ie ­ tuvos m inisteris B. K. Balutis. Tas paltis vysk. Craven vizita v o bažnyčią v ė l 1958. II. 23. W estm insterio arikiv. J. C. Heenan bažnyčią v izita v o 1964. V I. 14, ir tą dieną klube ja m suruoštas priėm im as su progra­ m a (tautinių šokių pašoko G. Petrauskai­ tės ir J. A lk io vadovaujam a grupė, padai­ navo J. Č em io vedam as bažnytinis cho­ ras). Arkivyskupui tuomet įteikta įsu jo parašytąja įžanga anglų kalba atspausdin­ to ji Sibiro lietuvaičių sukurtoji malda;fcnygė. Arkivyskupas ta proga tu rėjo pa­ sikalbėjim ą BBC televizijo je. A rk ivysk u ­ pą, tada jau kardinolą, 1970 m. lan'kė vysk. dr. A. Deksnys. O 1972. V I. 27 k ar­ dinolą J. C. Heenan aplankė vysk. dr. A. Deksnys, A. Pusarauskas ir kun. dr. J. Sakevičius ir kalbėjosi su juo dėl dabartinių įvyk ių L ietu voje. 1960. X. 13 parapiją lan­ kė gudas m arijonas vysk. dr. Č. Sipovič. 1956 m., atvažiavęs d alyvau ti lietuvių katalikų kongrese Sekminėms Lietu vių So­ dyboje, Londone buvo apsistojęs vysk. V.

vaną, P. Senkuvienės, V. Jurienės ir R. prim icijų pam aldas laikė Londone augęs Padolslkis, (kuris ta proga V. 2 lankėsi dar Senkaus vadovaujama m ažieji, solistė B. Nottingham e, o V. 27 Bradforde. 1958 m. kun .Antanas Galčius. Jam pagerbti su­ Valterienė ir V. O 1 Brien vadovaujam as lankėsi Tėvas A . Bernatonis, kuris kovo ruoštosios vakarienės meitu pasakyta svei­ „G randies“ choras (jis ir dovaną įteik ė) mėn. vedė rekolekcijas Bradforde, Notkinamųjų kalbų ir įteikta dovanų. 1967 m. ■tinghame, Rochdalėje, Manchesteryje, dainavo, L. N eibertaitė ir Fiona W ansausio mėn. parapijos klebonijoje viešėjo Stayn deklamavo, jaunim o grupė 'šoko, o Leeds, H alifaxe. 1959 m. Londone rekolek­ kun. J. Duoba iš JA V . 1967. V II. 2 atšvęisJ. ir P. Paru liai gro jo smuiku ir akordeo­ cijas vedė kun. įdr. J. Vaišnora iš Romos. tos kun. P. Rufcšio prim icijos. 1969 m. lie­ nu. Vysk. dr. A . Delksnys vėl aplankė B ri­ 1965. V. 2 pamaldas Londono lietuvių baž­ pos mėn. B ritanijos lietuvius lankė sale­ nyčioje laikė tuomet B rita n ijo je viešėjęs tanijos lietuvius p o poros meitų ir tada, zietis kun. H. Šulcas (Londoną, NottinghaEuropos lietuvių vyskupas dr. P. Brazys. 1972 m. birželio mėn., jis apžiūrėjo Lon do­ mą, Bradfordą, Škotijos C arfin ą). Londo­ Tą pat dieną klube suruoštame priėm im e, ną, lydim as prel. J. Bulaičio. ne V II. 13 po jo atlaikytų pamaldų klube kurį atidarė parapijos pirm. S. Kasparas, A tvažiu odavo iš kitur kunigų laik yti ve ­ suruoštame p riėm im e kalbą pasakė L ietu ­ apie nau jąjį vyskupą kalbėjo kun. dr. S. lykinių rekolekcijų. 1963 m. jas laikė Lon ­ vos atstovas V. Balickas, sveikino M. D a­ Maitulis, savo ir m m isterio B. K. Balučio done busimasis vyskupas, o tuomet m ari­ m idavičienė, Ig. D ailidė, J. Alkis, kun. dr. vardu — Pasiuntinybės patarėjas V. B a­ jonų vicegenerolas dr. P. Brazys, 1964 m. K. A. M atulaitis, k albėjo E. šulcienė, kun. ilokais ir pats vyskupas. J. Augaitytė, K. kun. dlr. V. Kaziūnas iš Romos, 1973 m. M. Burba, šoko Londono „G randis“ ir m a­ Dankytė ir L. Kasparas deklamavo, R. Dekun. prof. J. Venckus. ž ie ji lietuviukai, deklamlavo Linas G irė­ m enytė i r J. Demenis skambino fortepio1965. V III. 17 klebonas kun. dr. S. M a­ nas, V ida Demenytė, N ijo lė VanStenytė, nu, J. Parulis ir P. Paru lis grojo smuiku tulis suruošė priėm im ą tuomet užvažiavu­ K rist. Juras, Tauitv. Girėnas, Luiza Neirir akordeonu, ¡tautinių šokių grupė pašo­ siems ir taip pait kitas lietuviškas institu­ berkaitė. ko, J. Černio choras padainavo. K leboni­ cijas Londone aplankiusiems B A L F o pirm. 1950. X II. 17 suorganizuota akadem ija jo je tą vakarą pasikalbėta su vyskupu kun. V. Mairtinkui dr reikalų vedėju i kun. Švč. P. M arijos dangun paimtosios garbei. (pokalb yje d alyvavo daugiausia lietuviškų L. Jankui. 1970. V. 9 suorganizuotas susi­ J. Matulionis tąkart skaitė paskaitą, ir ta organizacijų vad ovai). Vyskupas aplankė tikim as su tuomet apsilankiusiu buvusiu proga jam 'buvo įteiktas Išv. G rigaliaus D i­ ir L ietu vių Namus. Londono lietuvių klebonu kun. A. K a z­ džiojo ordinas, kuriuo jį apdovanojo po­ 1970. IV. 12 parapijos kom itetas iir Išv. lausku. Priėm im ui vadovavo parapijos piežius Piju s X I I už nuopelnus kaitaliikyOnos drau gija suruošė pietus naujajam pirm. S. Kasparas, svečią sveikino kun. J. bei. Tos šventės program oje giedojo B. Po­ Europos lietuvių vyskupui dr. A . DeksSaikevičius. Lietu vos atstovas V. Balickais, vilavičius ir E. Vileniš'kienė, deklam avo S. niui, kuris IV. I I lankėsi L ietu vių Namuo­ D B L S pirm. J. Alkis, M. Dam idavičienė, Kaulėruienė. A. Pesys ir O. Liu dvinavičiū se ir susitiko su D B LS ir L N B vadovais ir A. Varkalaitė, P. Mašalaitis, B. Zinkus. tė, dainavo V. M am aičio choras, S. Prabūreliu kitų lietuvių. Ten jį sveikino Įteikta svečiui dovanų. Padainavo J. Čerpuolenytė skaitė savo eilėraščius. D B LS pirm . J. A lkis, o vyskupas pasi­ ndo oktetas. 1954. X. 10 atšvęsta D ievo Motinos įšven­ džiaugė lietuvių darbais B rita n ijo je ir pa­ 1948. IX . 12 Londono lietuvių bažnyčio­ tė, pamaldas atlaikė kun. J. Kuzm ickis; lygin o juos su J A V lietuviškų parapijų je pirmąsias iškilm ingas mišias atlaikė akadem ijai vadovavo kun. A. Kazlauskas, veikla. O IV . 12 bažnyčioje buvo teikiamas kun. B. M arkaitis (jis diš Britanijos į J A V paskaota buvo kun. J. Kuzm ickio, dainavo sutvirtinim o sakramentas, giedojo J. Oerišva žia vo 1950 m .). 1955. V II. 24 Londone J. Liustikaitė ir B. Povilavičius, jiem s nio bažnytinis choras ir solistė B. Valteprim icijas tu rėjo kun. A . Lubiekas. Jono akom panavo Lapinskienė, šv. Kazim ierą rienė, vargonavo V. O' Brien. Klubo salė­ V ytauto Bulaičio p rim icijos lietuvių baž­ 1958. IV. 20 m inint, paskaita buvo J. Lūje pietų metu ‘s veikinam ąjį žodį tarė L ie ­ žos, deklalmavo L. Lauciūtė-Petrikonienė. nyčioje buvo 1958. V II. 20. K lu be ja m su­ tuvos atstovas V. Balickas, G. V alterytė ruoštame pagerbim e — sveikinamosios 1961. X. 29 minėtas Kristus Karalius, baž­ ir S. Kasparas įteikė Londono lietuvių do­ kalbos ir m eninė program a. 1960. V II. 17 nyčioje giedojo V. M am aičio choras, aika-

205

206

Vysk. dr. Pranas Brazys, MIC, lietuvių bažnyčioje Londone 1965 m.

dantiją atidarė įkun. dr. S. Matulis, (paskai­ ta — kun. dir. F. Gurecko, meninę progra­ mą pravedė S. Kaspanas (deklam avo R. K in k a ir E. Pranskūnienė, smuiku gro jo J. Parulis, pianinu skambino P. Paru lis ir R. Namajuška, duetu dainavo A. Mamaditytė iir P. Aleksandravičius, giesmes skaitė R. Sealey, dainavo V. M am aičio bažnytinis chanais). K ristus K aralius minėtais ir 1963. X. 27 ('deklamavo R. ir N. Žeimaitaitytės, K. Danikytė, I. Urbonaitė. R. M. Deimenytė, I. Maitukaiitė ir J. Augaitytė, rodytas P. Nenortienės paruoštas gyvasis paveikslas, svečias kun. P. Vaseris įskaitė paskaitą, J. ir P. Paru liai gro jo smuiku ir akordeonu, J. Grupiljomais skaitė lietuvių rašytojų kū­ rinius, dainavo J. Čemiio choras). 1966. III. 6 m inėtas šv. Kazim ieras (atidarė S. Kaspiairas, žodį tairė prel. dr. J. V. B ulai­ tis, paskaita buvo R. Kinkos, deklam avo A. Dankis, šoko jaunųjų tautinių šokių grupė, program oje taip pat d alyvavo K. Damkytė, J. ir P . P a ru lia i ir M. Paruilien ė). 1972. I. 30 pam inėtas istorikais prof. Z. Ivinskis (atid arė S. Kasparais, apie Z. Ivinskį k a lb ėjo kun. dr. K. A. Matui,aiitis, savo eilėraščius skaitė V. Šlaitas, ištrau­ kas iš Z. Ivin skio knygos apie šv. K a zim ie­ rą Skaitė kun. dr. J. Sakavičius). 1972. X I. 26 bažnyčioje pam inėta Kristaus K a ra ­ liaus dr Lietu vos kariuomenės šventės. 1950 im. kun. dr. J. Sakavičius suorgani­ zavo ekskursiją į Romą (jo je d a lyva vo 49 lietuviai, Itarp jų 3 kunigai; ekskursija ruollta Ištv. Metų proga, R om oje j i išbuvo 5 d., pavažinėjo po Italiją, 'buvo užsukusi į L iu rd ą). 1958. IX . 14-17 kun. P. Dauknys suorganizavo ekskursiją į Liurdą ir į tarp­ tautinį Švč. M arijos kongresą. 1960 m. su­ organizuota parapijos ekskursija į euicharištinį kongresą. „Šaltinio“ vardu ekskur-

sija suorganizuota į Ita liją 1962 m., j Liiuirdą 1964 im. (šiai pastarajai vadovavo fcun. J. Budzeilka). 1965 m. B ritanijos lietuvių ekskursija buvo nuvykusi į Romą, kai bu­ vo vyskupu konsekruojamas dr. P. Brazys. P a ra p ija yra suruoš usi ekskursijų ir po Birditaniją: 1951, 1969. IX . 28, 1971. IX . 5 ir 1973. V II. 22 imaldininkiškas kelione!» į A ylesfordą, 1968. V III. 18 pram oginę išvy­

Vysk. dr. P. Brazys Londone su parapijiečiais 1965 m.

ką į Clackton-CttuSea, 1969. VI.22 — į H a­ stings, 1971. V II. 4 — ■j Margate. 1951 an. rudenį pam inėta 25 m. sukaktis,

kai kun. A . Kazlauskas įstojo į m arijonų vienuoliją. 1952 m. klube pam inėta fcun. K . A . M atulaičio 35 m. kunigystės, 40 m.

Kardinolas Heenan pas Londono lietuvius 1964 m.

207

spaudos darbo ir 58 ¡m. amžiaus įsiukaiktys. Daug sveikinimų būta žodžiu ir raštu. Kun. dr. K. A . M atulaičio kunigystes 50 m. sukaktis iškilm ingai pam inėta 1968. III. 3 — sveikinim ai, dovanos, kalbos, meninė program a (K . Kusta skambino pianinu, J. Paru lis gro jo smuiku, o P. Parulis akor­ deonu, įšoko J. K inkienės tautinių [šokių grupė). 1972. X. 22 atšvęsta kun. dr. K . A. M atulaičio 55 m. kunigystės sukaktis. Jo amžiaus 75 m. sukaktis pam inėta 1969 m. (k aip tik tais m etais išėjo jo verstoji kun. J. Herm anovičiaus kn yga „Raudonų­ jų stovyklose“ ). P a ra p ija yira dalyvavu si ir lietuviškų tradicinių m inėjim ų ruošoje. Štai 1959. II. 15 nepriklausomybės sukakties m inėjim ą atidarė parapijos pirm . S. Kasparas (žodį tarė Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas ir D B L B pirm, iinž. J. Vilčinskas, paskaita — J. Lūžos, žodį įtarė m inisteris B. K . Ba­ lutis, deklam avo E. A rm inaitė, dainavo V. M am aičio choras). Bažnytinio choro pa­ stangomis 1965. X I. 27, kariuom enės ¡šven­ tės proga, antrą kartą suvaidinta V. A la n ­ to „K y la vėtra ūkanose“ . 1963. III. 17 susirinkime aiškintasi gali­ m ybės !šv. Patriko kapinėse įsigyti ¡sklypą lietuviam s laidotis. Taim reikalui ¡sudaryta kom isija: kun. dr. S. Matulis, J. Šemeta, J. Babilius ir P. Ma'šalaitis. Sklypas buvo įsigytas, jaune laidojam asi, o 1968 im. pa­ statytas pagal V. Jokūbaičio projektą R o­ m oje pagamintasis bendras tam sklypui fcryžius-paiminklas. 1959 m. pradžioje p arapija savo, o taip pat šv. K azim iero parapijinės draugijos, Londono Lietu vių moterų ¡šv. Onos drau­ gijos, L A S , L ietu vių sporto ir socialinio klubo ir „V aid ilos“ sambūrio vardu pa­ siuntė popiežiui telegramą, k u rioje prašo-

208

ima nepripažinti Lietu vos pavergim o iir laik yti prie šv. Sosto Lietuvos pasiuntinį iir toliau.

SPORTO IR SO C IA L IN IS K L U B A S Visas lietuvių veikim as Londone suko­ si seniau daugiausia apie parapiją. Jei kas nors jos ar kurių nors organizacijų būda­ vo ruošiama, tai vis nuomojamose salė­ se, nes savos neturėta. 1919 m. parapija buvo nusipirkusi ¡pa­ statą klubui su sale, bet 1921 m. jis buvo parduotas, ta i ir toliau naudotasi nuomo­ jam om is patalpomis. T o k io je nuom ojam oje patalpoje jau nuo 1910 m. lietu viai ¡turėjo klubą. 1935-1938 m. Londono lietu viai buvo la­ bai sujudę statytis savo reikalam s pato­ gius didesnius namus. Tikėtasi, kad tą su­ manym ą pinigai® parems Lietuvos 'vyriau­ sybė. beit visos viltys nuėjo niekais. Klubui pastatą užsimota p irk ti 1946 m. Tačiau reikalais šiek tiek nusitęsė, ir tik 1947 m. rudenį apsistota ties dabartine vieta — 345a V ictoria P ark Road, Hiaekney, E9. Tam e nupirktajam e pastate ¡teko atlikti didelių ir brangių remontų. Klubas pavadintas sporto ir socialiniu ¡klubu ir pašventintas ir atidarytas 1947. X II. 13. Šventinim o apeigas atliko kun. dr. J. Sakevičius, vaišių įmetu kalbas pasakė L ie ­ tuvos m inisteris B. K . Balutis, kun. J. Sakevičius, O. Liūdžiuvienė, P. Bulaitis, Bujauskas. Koncerto program oje išdkio L on ­ dono tautinių šokių grupė iir W. B y fleeto vyrų tautinių šokių grupė, taip pat E. V ili­ m aitės panuoSta m ergaičių grupė baletą, dainavo solo K. Kalinauskaitė, akompa­ nuojama O. Šteinytės, duetą seserys Ber-

misinai'tės ir V. M am aičio vadovaujamais W est B yfleeto vyrų choras. Nuo tada klubu ir jo sale naudojam asi lietuvių susirinkimams ir minėj imams, choro, Šokių ir vaidinim ų repeticijom s bei vakaram s visų organizacijų ir sambūrių. Jei perkant pastatą dr j į remontuojant buvo prisidaryta daug Skolų, tai jos jau seniai išmokėtos. K a ip ¡paskelbtieji duo­ menys rodo, 1952 m. grąžinta 587 sv. sko­ los, 1958 m. 442 sv., 1960 m. 1304 įsv., 1964 m. 1529 sv. 1973. V. 6 susirinkime buvo pranešta, kad klubas ne ¡tik nebeturi sko­ lų, bet iš savo pelnų jiau yra investavęs net 2764 sv. Iš savo daromųjų pelnų klubas, žinom,a, atlikdavo reikalingus remontus, nepašykštėdiavo pinigų ir kitiem s reikalams. Yira jis ruošęs vaikam s kalėdines eglutes (1956, 1957 m .). 1963 im. parėm ė „Šaltinį“ ir tuo­ m et leistąją L. Švalkaus knygą. 1966 m. paskyrė 100 sv. R. K inkos kelionei į jau ­ nimo kongresą JAV. Klubui yra pirm ininkavę P. Bulaitis, A. Rudzevičius P. Ma'šalaitis, J. Parulis, V. Lagūnavičius, J. Babilius, S. Kasparas, Ig. D ailidė, valdybose, tarybose, revizijo s k o­ misijose, be jų, yra dirbę Lingis, Barulds, A. Kusta, Z. Juras, P. Širviidlas, M. Šeimetienė, A. Virkutis, A. Pūkštys, V. šalčiūnas, J. Riama'šauSkas, J. Sendušas, Dob­ rovolskis, V. Zdanavičius, V. Bulaitis, Apanavičius, Ragauskas, Starolis, P. Senkuvienė, B. Naimiajuškienė, J. Vilkams, J. Grupiljomas, A. Jankūnas, J. Šeimeta, V. Mamaitis, A. Aleksandravičienė, S. Puido­ kais, J. Dam idavičius, V. Puidokienė. J. Černis, A . Demenis, K. Lagūnavičius, J. Guoga, K . Blažys, R. K inka, M. Vikanienė, J. Čepaitis, R. Namajulška, M. D am idavičienė, iM. Parulienė, K . Urbonienė, A.

K adangi vaidinim ų ruoša pradėjo stip­ paskaito kum. P. Dauknio, deklam avo L. Knabikas, V. Masteika, J. Baublys, V. M il­ riai reikštis „V a id ila “ , tai „Rūtos“ akty­ Petrikonienė ir J. A lkis, solo dainavo J. vydas. v ie ji n ariai įsijungė į tą n au jąjį sambūrį. Čem is, taip pait V. M am aičio bažnytinis 1953 m. klubo valdyba svarsitė lietuviškų Įsteigta 1910 m „ „R ū ta“ buvo rimtas 'klubų sąjungos klausimą. Tas reikalas aiš­ chorais su solistu J. A lkiu . 1966. III. 13 susirinkime buvo išvardy­ veiksnys Londono lietuvių kultūriniame kintasi ,siu valdžios įstaigom is, o P. Maišagyvenim e. Iš pradžių ji tu rėjo apie 120 lailtis buvo įsipareigojęs palaikyti ryšį su ta, kas padaryta per metus: suruošta ne­ narių. Būdavo ruošiami dažni vakarai, Lietu vių Niamų klubu. Tokios sąjungos priklausom ybės m inėjim as, m argučių ba­ kuriuose vaidinta, sakyta monologai;', de­ lius, vysk. P. Braziui priėmimas, 'trėmimų m intis nebuvo įgyvendinta. klam uojam a, Skaityta paskaitos, minėtos Pats kokių nors m inėjim ų klubas maža 'minėjimas, P. M ašalaičio režisuotas v a id i­ lietuviško gyvenim o sukaktys, organizuo­ teruošia, palikdamas tą sritį kitom s orga­ nimas, m inėta Tautos 'šventė su svečiais ja m i vakarai vaikams. P irm ojo pasaulinio nizacijomis. Tačiau jau 1948. V I. 26 klubas vylsik. P. Braziu, prel. L. Tulaba iir J. Bakaro metu jos veik im as buvo apmiręs, bet suruošė Išvežim ų m inėjim ą su inž. V. Izchunu. nuo 1925 m. vėl atgijo. Draugijia bu vo su­ biclko paskaita, ir -ta proga surinkta Tau ­ Vėlesniais metais būdavo organizuoja­ sidariusi biblioteką. tos fondui 10 įsv. Išvežim us klubais įminėjo m i N. M etų sutikimai, blynų bailiai, eks­ ir 1951. V I. 17, paskaita tąkart buvo prof. kursijos. 1972. X I. 11 klubą lankė B radforS. Žymanto, B. Poviiliavičiuis 'Sugiedojo V. do „V y tie s “ klubo ekskursija. M am aičio komponuotą „Trem itinio m al­ dą“ , dainavo J. Čem is ir choras, deklama­ vo Sprindžiukaitė ir Pesys, 1952 m. ruošė „RŪTOS“ D R A U G IJ A m otinos dienos m inėjim ą, kuriam e įžangos žodį įtarė V. Šalčiūnas, prezidium e sėdėjo P o antrojo pasaulinio karo suvažiavę į vyriausios amžiumi m otinos Bruževičiemė B ritan iją lietu viai daugumą senųjų atei­ ir Mikmevičiemė, gausių šeimų motinos vių sukurtųjų organizaciįjų jau rado nebe­ Apanavičienė lilr Dobrovolskiemė, vietslniia' veikiančiais >ar merdinčias. O. K airiūkštienė, kuri ir paskaitą skaitė, Tarp gyvųjų dar buvo „Rūtos“ draugi­ ir išv. Onos draugijos pirm . E. Sandžikieja, kuri 1948. V II. 10 klube suruošė vieš­ nė, P. Mašalai'tdls skaitė montažą „Laiškas nios O. Labanauskaitės paskaitą tarptau­ m otinai“ , dainavo J. Č em io choras, o solo tinės politikos ir Lietu vos padėties tema. E. Šteinytė, E. Sendžikienė, B. P ovilavičiu s 1948. X I. 21 „R ū ta“ klube pastatė S. ir J. Čem is, jiem s akompanavo R. Černie­ Čiurlionienės „K u p rotą oželį“ . Prieš v a id i­ nė, šoko J. Baublienės vadovaujam a gru­ nim ą P. Bulaitis susirinkusiems papasa­ pė — O. Liudvimavičiūtė, J. BabiiMūtė, A. k ojo apie pačią draugiją. Vaidino V. P u i­ G elesevičiūtė ir M. Gumauskaitė. dokienė, Kalinauskaitė, J. Babilius, J. 1954. IV. 24 suruoštas A. V am aitytės- Č em is ir Pesys (k aip vaidintojų pavardės Mullen vadovaujam o Škotijos lietuvių šv. rodo, dalį jų sudarė senieji ateiviai, o da­ Cecilijos vardo choro koncertas. Į koncer­ lį n a u jieji). tą suvažiavo ekskursijų iš Corbio iir CoTam e vakare, R. Černienės akompanuo­ ventrio. 1955 m. iminėta kariuomenės jamas, J. Č em is fo lo sudainavo kelias dai­ šventė — paskaita buvo V. Strimo, daina­ nas ir V. M am aičio vedamas choras ( v i­ vo vyrų choras ir solo Mačionienė ir J. siems ypač patikęs choro dainuotasis Petras Bulaitis Čem is. 1959. V. 16 paminėtas M aironis — „Stikliiukėlis“ ).

209

LO N D O N O L IE T U V IŲ M OTERŲ ŠV. ONOS D R A U G IJ A

Kum. K. M atulaičio ir Vinco Basiiulio pastangomis ji buvo įkurta 1915 m. Drau­ gijos įstatuose tikslai 'numatyti tokie: (ka­ talikybės stiprinimas, dorovės, tėvynės meilės ir tautinės dvasios ugdymas jauno­ jo je kartoje. T a i vienintelė veik li lietu viš­ ka senųjų ateivių įku rtoji Londone orga­ nizacija, ku ri išliko ilki šiol. P irm o ji draugijos pirm ininkė buvo A go ­ ta Sinskienė. Iš jos pirm ininkavim ą per­ ėmė Ona Liūdžiuvienė, k u ri parodė d ide­

Ona Liūdžiuvienė

210

lius gabumus, apjungdama didžiąją dau­ gumą senosios išeivijos moterų. 1949. X I. 19 m inint draugijos 35 m. su­ kaktį, pinm. O. Liūdžiuvienė savo (prane­ šime suminėjo, kad ik i 1929 m. iš (tikro daugiausia rūpintasi savitarpine pagalba, o nuo (tų metų išeita į viešumą: pradėta organizuoti koncertai, pasilinksminimai, ekskursijos, rūpintis lietuvybės išlaikymu jaunim e ir vaikuose. D raugija1 aukomis šelpė organizacijas Lietuvoje. K adan gi tuo metu O. Liūdžiuvienė buvo vadovavu ­ si d rau gijai jau 20 metų, vadinas, posūkis į viešumą ir veiklos suaktyvinimas kaip tik sutapo su naujos pirm ininkės artėjimu. N ors po antrojo pasaulinio karo Londo­ no lietuviškam e gyvenim e buvo p radėję ak tyviai reikštis nauji organizaciniai v ie ­ netai, bet keletą metų dar ir Išv. Onos draugija suruošdavo stambesnių renginių. Šitai 1948. V. 22 ji suruošė motinas die­ nos m inėjim ą, kuris sutraukė apie 300 lie ­ tuvių. Įvado žodį tarė O. Liūdžiuvienė, garbės prezidium e sėdėjo ir kalbėjo L ie ­ tuvos pasiuntinybės patarėjas V. Bailickas, kun. J. Saikevičius, A . J. Kaulėnas, Savulienė, Kalinauskienė, Bulaitis, R adzevi­ čius, Ašmytė. Paskaitą skaitė Ašmytė. O koncerte dainavo Iz. Mortetoaitienė ir A. K alvaitytė, pianinu skambino V. Jakubėmiais. T o trejeto dalyvavim as, m atyt, buvo ypač patrauklus lietuviam s. V ietinės p a­ jėgos dar suvaidino „G eriau vėliaiu nei niekad“ , dainavo V. Malmaičio vedam as Londono lietuvių choras, deklam avo O. Liu dvinavičiū tė ir Vilkt. Bulaitis, progra­ mai vad ovavo P. Motušis. 1950. I. 21 rytin io Londono lietuvių klu­ be, kuris ir ilki Išiol tebėra Visokio lietuviš­ ko veikim o tarne rajon e centrais, draugija suruošė vakarą^koncertą. Onietės suvaidi'-

no Ikomediijėlę „Pan elė Čipsė ir ponia Tipsė“ (vaidin o Kalinauskaitė, Liūdžiūtė, Neiberkienė, Šteinytė), o J. Černis, C. K a ­ linauskaitė itr O. Šteinytė padainavo. Tais ankstyvaisiais pokario metais drau­ g ija buvo pasiėmusi dar vieną veiklos sri­ tį — riuolšti pagerbimus pasižymėjusiems žmonėms. 1952. V II. 26 vardinių proga pa­ gerbim as suruoštas ilgam etei draugijos pirm ininkei O. Liūdžiuvienei, kuri jos veik lai vad ovavo 22 m., ir M. Kailikausikienei, kuri nare išbuvo ir dirbo visuome­ ninį danbą 18 m,. Jos apdovanotos šv. Onos statulėlėmis. Pagerbim e d alyvavo ir 3 ku­ nigai: kun. dr. Balčiūnas ils Romos, kun. dir. Gronis iš Škotijos ir londoniškis kun. dr. K . A. Matulaitis. Būta tąkart taip pat meninės dalies: J. Černis dainavo, lEiabilienė monologą sakė, D. Bulaitytė skambi­ no pianinu. 1953. IX . 26 m inėta kun. A . Kazlausko kunigystės 20 m. sukaktis. Sukaktuvinin­ ką sveikino draugijos pirm. O. L iū d žiu vie­ nė, Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, D B LS pirm. M. Bajorinas, klebonas kun. K. A . M atulaitis, P. Bulaitis, „V aid ilos" pirm.. P. Maišai aitas, ketteringiškis veikė­ jais A. Pužauskas. O meninę program ą at­ lik o J. Č em io vadovaujam as „V aid ilos" oktetas, dainavo B. Povilavičiu s ir Vruibliauskas, akomponavo R. Černienė. Didelis, iškilm ingas pagerbim as 1955. X. 29 suruoštais buvusiai pirm ininkei O. L iū ­ džiuvienei. Pirm ininkės pareigas ils jos bu­ vo jau perėm usi R. Černienė. Bet O. L iū ­ džiuvienė pirm ininke išdirbo 25 metus, ir j draugijos suruoštąjį jos pagerbim ą su­ sirinko didelis būrys lietuvių, raštu ar žo­ džiu nusipelniusią veik ėją sveikino klebo­ nas kun. J. Sakavičius, Geirvienė, m inisteris B. K. Balutis, R. Černienė. A p ie O. Liū-

džiuvienės gyvenim ą ir darbus įkalbėjo O. Kairiūkštienė. Meninę-komeertinę progra­ mą atliko Adomavičiūtė-iMačionienė, J. Oem'is, R. Černienė, V. Mamaitiis, J. Alikim avičius-Alkis, programed vad ovavo P. Bulaitis. 1957 m. vasarą draugija suruošė pager­ bimą seniesiems Londiono lietuvių koloni­ jos gyventoj aims (p ob ū vyje dalyvavo apie 100, apie Senųjų veiklą ir nuopelnus įkal­ bėjo pirm . R. Černienė, O. Liūdžiuvienė, P. Bulaitis, kun. P. Dauknys). J. Liustikaitė dainavo. V ėliau drau gija didesniais užsimojimais nebesireišlkė. Ji tik nuolat talkininkauda­ vo, kai ką nors ruošdavo klubas, parapijos komitetais, L A S ar įkilti organizaciniai v ie ­ netai. Šelpdama prireikus savo nares ir pa­ remdama aukomis įvairius lietuviškus rei­ kalus, drau gija daugiausia balių pelnu pa­ pildydavo savo kasą. Jau sena tradicija, kad šv. Onos draugija ruošia blynų, m ar­ gučių ir rudens balius. K artais tokie ba­ liai! įtruri ir program ėles. 1949 m. jas su­ ruoštame margučių baliu je su dainomis, m onologais ir trumpais vaidinim ais pasi­ rodė Čem is, Černienė. Kalinauskaitė, Ba­ bilius, 1951 m. rudenį šiupinių programą atiliko Londono lietu vių m eno sambūris — buvo solo dainos, deklam acijos, feljetonas, o Stasė ii,r Jonas Babiliai suvaidino kom iš­ ką vaizd elį „D v i sesutės“ , 1952 m. m argu­ čių baliu je dainavo broliai Dobrovolskiai, 1953 m. tokiame pat baliu je program ą at­ lik o Londono „V a id ila “ . Jei iš tokių renginių pamažu dingo pro­ gramos, itai tradicij a v irto margučių va r­ žybos (jo se eilę metų pirm ąsias prem ijas laim ėdavo J. čem is, taip pat yra laim ėję Z. Grupiljanienė, Junkonytė, D. Dulskytė,

O. Kačinienė, D. Bulaitytė, V. Čemyitė, Z. Baublienė, V. Puidokienė, O. Neiberkienė, K. Bulaitytė, G. Bulaitis, M. Baublytė ir kt.). 1958 m. dtnaugija suorganizavo parapi­ jos bazarą, kurį pravedė pirm. B. Namajuškienė. talkinama M. Vikanienės, O. Bulaitienės ir Aleksandravičienės. Organizuojam os ekskursijos (m aldinin­ kų kelionės į A ylesfordą, į p ajū rį — East­ bourne, Clacton-on-Sea, M argate, į L ietu ­ vių Sodybą). N arių draugija yra turėjusi 1955 m. apie 70, 1957 m. apie 60. P o O. Liiūdžiuvienės drau gijai y ra p ir­ mininkavusios R. Černienė, E. Sendžikie­ nė, B. Naimiajuškd-enė, V. Puidokienė, P. Senkuvienė, M. Dam idavičienė, valdybo­ se dirbusias V. Jurienė, M. Vikanienė, O. Bulaliitlienė, M. Puiklšitienė, O. Kačinienė, M ineikienė, Jurkonienė, M. Parulienė, A. Čepaitienė, M. Knabilkienė, Z. Grupiljonienė, K. Lagunavičienė, A . Kriaučiūnienė, K. Urbonienė, M. Kuderavičienė, A . Lin giemė, A. Putinienė, M. Lenktaitienė. A. M orkuvienė, M. Velion-i'škiūtė, O. Jokubaitytė ir k't. 1965. X. 17 draugija atšventė 50 m. veiklos sukaktį. Tądien prel. J. Gutauskas atlaikė pamaldas ir pasakė pamokslą. M i­ nėjim ą salėje affidarė pdirim. P. Senkuvie­ nė, buvusi ilgam etė pirm. O. Liū džiu vie­ nė pateikė veiklos apžvalgą. Sveikino draugiją tos sukakties proga klebonas kun. J. Budzeikai, -ministeris B. K. Balutis, pasiuntinybės patarėjais V. Balickas, V. Bulaitis. J. Sarafinaitė. „D ainavos“ v a r­ du B. Daunorienė, P L B vardu — J. Alkis, D B L S — dlnž. J. Vilčinskas, L N B -— inž. S. Nenortas, ateitininkų ir parapijos — S. Kasparas, Londono choro —• J. Čemis,

Britų L ietu vių Tarybos — inž. R. Baub­ lys, L A S — P. Mašalaitis, „V aid ilos“ — V. Zdanavičius, Nottingham o Aušros Vartų M arijos berniukų Ibendralbučio, savo, Notitinghaimio M oterų draugijos — E. Zavecfciienės ir Ikun. A. Gerybos — kun. d-r. S. Matulis. K albą pasakė prel. J. Gutauskas. 1967. V III. 20 suruoštas priėm im as iš J A V paviešėti atvažiavusiai vienuolei kazimieriletei A. Šteiinytei, buvusiai Londono „Rūtos“ itr k itų lietuviškų organizacijų veikėjai. Į priėm im ą suplaukė lairrti 100 lie ­ tuvių. Buvusią bendradarbę pob ū vyje sveikino P. Budaitis, S. Kasparais, V. P u i­ dokienė. 1967. IX . 15 imirė Ona Liūdžiuvienė, vie^ na tos draugijos kūrėjų ir k e tv irtį išlimitmečio pirm ininkė, lietuvių šv. K azim iero bažnyčios Londone statybas rėm ėja, D B LS Londono I skyriaus garbės marė. L-aidlotuvėse dalyvavo apie 180 žmonių.

D A IN A V A Nors rytiniam e Londone, p rie parapijos ir klubo, jiau iš seno gyvai veik ė šv. Onos vardo moterų draugija, bet 1957. V. 5 ten susirinko 70 lietu vių moterų ir įkūrė ¡sek­ lyčią. Tos 'moterų seklyčios vadovybėn iš­ rinktos: pirm. Jurkonienė, ssfcir. Mamaitienė, kasin. Užkurailtienė, valdybos narėmis V. Jurienė ir B. Nam-ajuškdenė. Sambūrio pavadinim as seklyčia, m atyt, atliepia L ietu vo je buvusius m oterų susi­ telkimus. Bet ta seklyčia jokia matomes­ ne veikla nepasireiškė. L ig i tol Londono lietuvės m oterys, dau­ giausia gyvenančios vakarinėje m iesto da­ lyje, organizuodavo lietuviškus skyrius kalėdiniuose tarptautiniuose bazaruose

211

(1953 m. tok į skylių itivairkė O. Kaiciukstienė, įjai talkininkavo J. Kailibatienė, P. N e n o rtie n ė , E. Vilčiniskienė, D. Dulskytė, Pociūtė, 1954 -m. — tvarkė O. K airiukštienė, įtaikino I. N everavičienė, E. Vilčilnsikiienė, D. D u likytė, Petrušaitytė, bazaro kon­ certe dainavo J. Liusitikaitė, 1955 m. tva rk ė O. Kairiūfcštienė, ruošiant skyrių padėjo šv. Onos draugija, svečius p riim i­ n ėjo M. Bajorinas, O. Liūdžiuvienė, I. Nev a ra v ič ie n ė , M ineikienė, Karosienė, bazaro koncerte solo dainavo Mačionienė, due­

tą Maišalaitienė ir M ineikienė, joms akom ­ panavo R. Černienė). 1956 m. m oterys lie ­ tuvišką skyrių suorganizavo ipabaltiečių kalėdiniam e bazane (šįkart vadovavo I. N everavicienė, taikino P. Nenort'ienė, Adom aitienė, J. Kalibatienė, M. Varfcalienė, E. Vilčinskienė). Tas būrelio m oterų sistemingas d alyva­ vim as su 'šalpa susijusiuose tarptautiniuo­ se renginiuose, m atyt, davė akstiną kurti mauiją sambūrį. Pirm asis susirinkimas bu­ vo sušauktas 1957. IX . 21, ir įsteigtas Lon-

Londono Lietuvių moterų sambūris

212

„Dainava“

dono lietuvių m oterų sambūris „Daina­ va “ . P irm ąją jo valdybą sudarė: pirm . J. Kalibatienė, sekr. O. Maimaitienė, kasta. M. Stankūnaitė, revizorės: J. Baublienė ir E. Vilčinskienė. Sambūrio tikslas — su­ burti Londone gyvenančias lietuves mote­ ris kultūriniam , draugijiniam ir labdaros darbui. P o to pabaltiečių įbazaruose lietuvėm s jau atstovaudavo „D ainava“ . Kairtaiils tuo­ se bazaruose būna ir 'lietuviška koncerti­ nė program a (pvz., 1958 m. šoko P. Nenortienės paruošti m ažieji —• I. V irku tyte, I. Urbonaitė, L. Tamošiūnaitė, R. Demenytė, J. Grupiilijonas, R. Naimajluiškia, V. Masteika, J. Dem enis). K a rta is sambūris daly­ vau ja ir 'tarptautiniuose bazaruose (toks ypač m inėtinas buvo suruoštas 1959. V II. 4 St. M artin-in-the-Fields pašventoriuje, p rie T rafalgaro aikštės, ir lietuviškas sky­ rius j am e buvo 'labai geras — išstatyta al­ bumų. gintaro ir odos gaminių, m eistriš­ kai išdrožinėtų m edinių lėkščių, ir tautinė v ėlia va plevėsavo tarp kitų, ir „E vening Standard“ išspausdino lietuviško skyriaus nuotrauką. Stengdamasi susidaryti savo veik lai lė­ šų, „D ain ava“ kasm et ruošia pavasario ir rudens balius, kairiuose taip pat retkar­ čiais būna ir koncertinė program a (1968. V. 18 b aliu je dain avo J. Liustiikaiitė, 1969. V. 3 — V. G a lb u o gytė). Nuo 1971 m. lė­ šoms papildyti d ar organizuojam i vaidina­ m ieji turgeliai. 1968 m. „D ain ava“ tu rėjo lietuvišką skyrių lenkų bazare. 1957 im. rytiniam e Londone kartu su pa­ rapijos kom itetu „D ain ava“ suruošė v a i­ kų eglutę, o vakariniam Londone (L ie tu ­ vių Nam uose) k itą ('šioije antrojoje pasi­ rodė J. Baublienės paruošti va ik a i — jie šoko tautinius šokius ir dtefclamavo, pian i­

nu skambino A . Petraudkas, senelio parei­ gas ėjo V. Zdanavičius, visu parengimu rūpinosi J. Kalibaitienė). V ėliau tokių renginių „D ain ava“ nebeorgiamiizavo. Ji rinko drabužius ir siuntė lietuviam s j Len k iją (1963 im. biuivo pa­ skelbta, ikad j Len k iją tais m etais pasiųs­ ta 15 (siuntinių, į L ietu vą 1), skyrė reika­ lingiem s pašalpas, užsakinėjo laikraščius ligoniams, rėm ė pinigais m okyklą, skau­ tus, jaunim o veiklą, Vasario 16 gim naziją

X . 28-1967. IV . 16 Br. Daunorienė, 1967. IV . 16-1970. X I. 1 J. B aublienė,1970. X I. 1-1973. IV . 3 G. Gasiūnienė, ¡niuo 1973, IV . 3 M. Varkalienė (valdybose ir revizijos kom isijose yra dirbusios O. M am aitienė, M. Stankū­ naitė, A. V arkalaitė, E. Pranskūnienė, D. įPiščilkienė R. Petrušaitytė, P. Nenortienė, T. Girėnienė, D. Ribdkienė, E. V ilčin s­ k ien ė).

C H O R A I IK I M A M A IČ IO IR ČERNIO Londono lietuviško gyvenim o kruopštūs kronikininkai ir istorikai yra užrašę, kad tame m ieste lietu viai nuo X I X arnž. pa­ baigos minėjim uose ir pasilinksminimuo­ se dainuodavo, bet -tik dviem balsais ir dažniausiai nepasiruošę, nesusidainavę. T aip pat būdavo ir su giesm e bažnyčioje. O kad ¡taip būdavo, tai dėl to, jo g trūko muziką išmanančio žmogaus. T ik 1913 na. atėjo į lietuvių bažnyčią vargoninkauti m uzikos akadem iją baigęs gabus muzikas P. Janušas, kuris ir pirm ą­ jį bažnytinį lietuvių chorą Londone suor­ ganizavo. Reikalai vėl pablogėjo p irm ojo pasauli­ nio karo metu. Atsigauti pradedama apie 1922 m. Tada P. Bulaitis net lietuvių v a i­ Janina Kerienė kus pradeda m okyti dainelių. O P. Januso choras 1923 m. ja u vėl buvo toks pajėgus, V o k ietijo je ir ikt. 1973 m. „D ain ava“ tetu­ kad pradėjo repetuoti nebe tik giesmes, rėjo tik 12 narių. bet ir dainias. Vienas žymesnių to choro 1971. X. 26 ir 1972. V I. 13 prie „Europos pasirodymų buvo jo dalyvavim as Tautų L ietu vio “ buvo išleisti po 2 puslapius p rie­ Sąjungos draugijos suruoštame koncerte dai, pavadinti „M oters Balsu“ , redaguoti 1924 m. E. Vilčinskienės. Tlie priedai buvo organi­ P. Janušas išdirbo iki 1930 m Jo vietą zuoti „D ainavos“ pastangomis. laik in ai užėmė J. Urbonas, o po jo iki 1957. IX . 21 - 1962. X. 28 „D ain avai“ 1937 m. vargonininke dirbo ir chorą vedė pirm ininkavo J. Kalibatienė-Kelrienė, 1962. S. Grdnkevičiūtė. Choras tarpais su savo

repertuaru pasirodydavo ir lieiu vių visuo­ menei. Nuo 1937 m. ik i antrojo pasaulinio karo vargoninkavę ir chorus vedę y ra dar T. Grinkevičius, J. Urbonas, J. Kasikauskas. R. B ulaitytė nuo 1937 m. vadovavo bažnytiniam vaikų chorui, kuris giedoda­ vo ankstyvųjų tmilšlių metu. Choras v ė l apnyko antrojo pasaulinio karo metu. Nors vargonininkas J. Degėsis tu rėjo choįr’ą, beit nebegalė\jp tvark in gai repetuoti. Jam padėdavo E. Šteinytė kai ką pakartoti, išį 'tą nauja išmokti. Padėtis pasitaisė 1943 m., kai atėjo talkon J. P u ­ meris. Tada choras pasivadina „Lithuanica“ ir pasiskelbia nepriklausomu vienetu-. Choras tada daug kartų koncertavo, net ir kitataučiam® (1943 m. spalio mėn. baltų koncerte, 1944 m. spalio 11d. L a tv ijo s ne­ priklausomybės šventėje, 1944 m. k o vo ir balandžio mėn. International Friendship League suruoštuose koncertuose, 1944 m. pradžioje keletą kartų su dainomis ¡aplan­ kė keletą karių stovyklų). J. Pum eris laikinai buvo pasitraukęs. R. Bulaitytė nuo 1944 m. vidu rio iki 1946 m. pradžios vad ovavo m ergaičių chorui. G rįžęs J. Pum eris su bažnytiniu choru pradeda rudšti lietuviškų dainų repertua­ rą (didesnis choro pasirodym as — 1946 m. rudenį lingvistų klu be). Iš Ita lijo s at­ vyksta J. Č em io vadovaujam as lietuvių karių choras „K lajū n as“ ¡ir susilaukia di­ delio pasisekimo, bet jis jau paskutinį kartą pasirodo 1948 m. nepriklausom ybės minėjime. J. Černis nuo 1947 m. pradeda vargonin­ kauti lietu vių bažnyčioje. Dalis buvusiųjų „K la jū n o " choristų apsigyveno Londone iir papildė chorą. Persiorganizavusį chorą J. Černis mokė bažnytinių dalykų, o J. Pum eris dainų.

213

Tu o metu W est B yfleet buvo gerai užsi­ rekomendavęs V. M am aičio vadovaujam as choras, kuris porą 'kartų koncertavo ir Londone. T a ig i vienu metu Londone iir prie Lon ­ dono buvo net 'trys lietuvių chorai, tik nė vienas jų neturėjo pakankamai jėgų. Nu­ tarta juos sujungti ir sudaryti vieną re­ prezentacinį. Choro vedėju pakviestas Vincas Mamaitis. Tas persiorganizavim as įvyk o 1947 m. rudenį.

LO N D O N O CHORO V E IK L A N U O 1947 M. Persitvarkęs ir 'sustiprintas choras L on ­ done, galim a sakyti, buvo jau nuolatinis m inėjim ų i r kitokių renginių programų dalyvis. Paprašytas jis pavažiuodavo at­ lik ti program ų ir kitur (pvz., 1949. IX . 4 koncertavo W idnes). V. Zdanavičiaus pateiktaisiais duo­ menimis, mišrus choras ir tautinių šo­ kių grupė pirm ą kartą viešai pasirodė anglų katalikų jaunim o pobūvio progra­ m o je Londono Charlton rajone (London S. E. 7) 1951. IV. 14. P o to koncertuota Walisington ligoninėje, St. Peter's Hall, Chelsia HaJl ir kt. Iš viso anglų visuome­ nei duota 9 koncertai. M inėjim ų ir pobū­ vių su menine program a vien iki 1967 m. suruošta 42, kitų organizacijų suruoštuo­ se m inėjim uose 17 ¡kartų dalyvauta pro­ gramose. K artu su Nottingham o „Rūtos“ choru 1951. III. 31 suorganizuota dainų šventė (N ottingham e). K a ip solistai y ra dainavę L. A d om avi­ čiūtė, J. čem is, B. P ovilavičiu s, L. šfcurm aitytė, J. Vrubliauskas. Duetus dainavo G. Baireevičienė, A. M ašalaitienė, M. M i-

214

neikienė, E. Sendzikienė, P. Senkuvienė, E. Šteinytė. „Linksm ųjų brolių“ program as atlikdavo J. A lkis, A . Pesys, A. Ragaus­ kas, V. Šalčiūnas, B. Šaulys, Žemaitaitis. Y ra išlikę išiek tiiek duomenų apie cho­ ro renginius, kol ijiis nebuvo diar įsijungęs į Londono Lietu vių meno sambūrį. Štai 1948. III. 29 jis ruošė margučių balių, 1948 m. spalio mėn. choras ir tautinių Išokių grupė d alyvavo Y M C A suruoštojo koncer­ to program oje. 1949. V I. 25 choras suorga­ nizavo išvežim ų m in ėjim ą (paskaita — A. J. Kaiulėno, V. M am aičio choras sugiedojo 2 giesmes, solistas B. Povilavičiu s — „K a d širdi tau skausmas“ ir V. M am aičio kom ­ poziciją „Trem tin io m alda“ , A. Pesys d e­ klam avo). 1950. II. 19 Westmiositerio salė­ je nepriklausomybės sukakties m inėjim as atžymėtas kaip choro renginys (atidarė D B LS pirm. M. Bajorinas, kalbėjo m inis­ teris B. K . Balutis, dainavo V. M am aičio choras, duetu B arcevieienė ir Šturmaitytė, solo Kalinauskaitė ir Povilavičius. deklali3 II. 11 Vincas V alaitis X II. 4 Petras V alys V. 18 M ykolas Barulis IX . 25 Jonas Bujauskas X. 3 M agdalena N avickienė I. 8 Jurgis N avickas II. Povilas Petkevičius III. 12 Pranciška Paulauskienė .IV. 7 M otiejus N orvelaitis V I. Jonas Senužis IX . 21 K arolis Bertalšiuis X I. 27 Vincas Teleiša I. Antanas N orvelaitis II. 4 Robertas Saulė V. 22 K azim ieras Adom avičius V. 26 Vincas Eidukevičius V I. 9 Simas K eva la itis I. 28 Antanina Derenčienė II. 2 M a rija Maisiaiitienė III. 1 Petras Žitnka III. 28 Benediktas Sirvydas V II. 1 M agdalena KrikščiūnaitėApanavičienė 1957. V II. 5 Pranas Polškus 1958. III. 2 A go ta Jokūbaitienė 1958. V I. 11 Juozais Žaliukas 1958. V I. Petras Liūdžius 1958. V I I Elzbieta Kurtinaitienė 1958. V III. 21 Juozas Kalinauskas 1958. V III. 21 M arijona Sabaliauskienė 1958. V III. 23 Viktoras Vyšniauskas 1958. IX . 20 S. K vietku s 1958. X. 18 Kostas M atulionis 1959. IV . 13 Aleksandras Žaga-Petkevičius 1959. IV . 13 P. Kasparaitis 1959. IV . 18 Vincas K eva la itis

1959. 1959. 1959. 1960. 1960. 1960. 1960. 1960. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1961. 1962. 1963. 1964. 1965. 1965. 1965. 1965. 1965. 1966. 1966. 1966. 1967. 1967. 1967. 1967.

V. 19 Antanas Puskunigis IX . 24 Petras Gusčius XI Ieva M atulevičiūtė V III. 23 Pranciškus Naginevičius IX . 4 Ona Giriūnienė X. 28 Antanas K alėda X . 29 M arijon a K ėvelaitien ė X I. 12 Ona Kriviickienė I. 12 A. Šakevičienė I. 23 K otryn a Sideravičienė I. 27 Petras Brauka II. 20 Juozas D ailidė III. 6 Ie v a Šniipitenė IV. 25 Jonas Pranas Mažionis IV. 30 Agota Kasparaitienė V. 2 Jonas Kasikauskas V. 11 Ona Rudzevičienė V I. 5 M a rija U rbienė V I. 7 Leonora Paškevičienė V I. 28 Petras Paulius Untulis V II. 21 Leonas Šemeta X. 31 Ona Mažonienė X I. 17 M agdalena Žem aitytėDolongauskienė X II. 8 M a rija Seredinskienė X II. 21 Izidorius Gintinas V II. 14 Simas Beinortais V III. 20 K azim ieras .Joneilynas II. 16 Jonas Burinskas II. 13 Ona Neiberkienė III. 14 Elizabeta K a iry tė V P. K eva la itis V I. 23 P ovilas Bulevičius V II A. Radzvickienė IV. 18 M a rija Sleznickienė V II. 2 Aleksas K azakevičius V III. 4 Aleksas Jarašius I. 7 Ona Riekutė V. 7 Barbora Balsevičienė V. 8 A. J. Paulauskas IX . 15 Ona Liūdžiuvienė

1967. 1967. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1968. 1969. 1969. 1969. 1969. 1969. 1969. 1969. 1970. 1970. 1970. 1970. 1970. 1971. 1971. 1971. 1971. 1971. 1971. 1972. 1972. 1972. 1972. 1972. 1972. 1972.

X Jonas Leonas X. 3 M otiejus Guoga-Gaugas I. 4 M agdalena Sčinskienė I. 17 Ieva Simonaitienė IV . 12 R oza lija Kriaučiūnienė IV. 18 Juozas Šteinys V. 13 Jonas Damidiaivičiius V I. 12 M agdalena Degesienė V I. 12 Vytautas Matažinsfcas V I. 13 Juozas Daugirdas V III. 29 Juozas Štarais (H em ley) IX . 13 Ona Švedienė X I. 26 Ona Liauidansktienė X II. 18 Juozas Šilingas X II. 30 M a rija Kardielienė I. 24 Pau lina B riliu vien ė II. 25 K azim ieras Galčius IV . 6 Ona Pagiritemė IV . 10 K atarin a Kalilšienė IV . 13 Antatnas Brilius V. 26 A d olfas Gabrielaitis V III. 11 R oza lija Petrukavičienė II. 12 Vincas G rigaitis III. 2 Juozas Siniulšis III. 5 Ona M etrikevičienė III. 11 Jokūbas Liškauskas X. 22 Jurgis Tonkūnas I. 11 Ona G rybaitė I. 17 M ykolas KriStanavičaius V. 18 Pranas Slezninkas V. 26 Ignas G ilys IX A gn ietė Galčiuvienė X I. 28 Jonas Gri'kietis IV . 16 Andrius Gasiūnas IV . 26 Ona Kumickienė V. 3 Kostancijia N oreikaitė V I. 19 Juozas Guoga V I. 21 K a zys Brazdžionis V II. 8 A. Pacevičdus V II. 16 Ona Teleilšienė

241

1972. 1972. 1972. 1972. 1972. 1972. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973. 1973.

IX . 5 M arijona D aiiidienė X. 8 Ona Zakarevičienė X . 30 Jonas R im avičius X I. 3 Jonas Pranausfcas X II. 11 Antanas Beliūnas X II. 19 Jonas Peteliūnas I. 15 Pranas Lekavičiu s III. 5 On-a N aujakaitienė IV. 7 A. Sailkaiusikas IV . 21 S ofija Baranauskienė IV. 1 Salom ėja Ferentienė IV . 27 Balys Eidimtas IV. 30 J amas Vaimavičius V I. 10 Konstantinas Ežerinskas V I. 19 Vytautas Luikauskas V III. 14 Jurgis K a vo lis

L O X L E Y H ALL (S T A F F S .) Žinių esama tik iš 1948 m. Buvo pa­ skelbta, kad stovykloje lietuvių nedaug, bet Diržinsko ir Gerdžiūno iniciatyva ir pastangomis tais m etais plačiau pam inė­ ta nepriklausomybės sukaktis. Į m inėji­ mą gausiai buvo susirinkę anglų, ir iš Londono atvažiavęs M. B ajorinas savo kalboje supažindino juos su tos dienos reikšme. M inėjim e dalyvavo ir Manchesterio tekstilės pram onėje dirbančios lietu vai­ tės, kurios pašoko tautinių šokių, padai­ navo ir parodė g y v ą jį paveikslą.

vyk io je dar buvo 132. Jie turėjo net du komitetus: D B LS skyriaus — Stakėnas, G rigaliūnas ir Venckienė, ir pravažiuo­ jančių — Lederis, Urbaitis ir Giriūnas. Abu kom itetai dirbo sutartinai ir rugsėjo 7 dieną suruošė iškilm ingą Tautos šven­ tės minėjimą. Šventės iškilm ės pradėtos pamaldomis vietin ėje bažnyčioje. Pam aldų ¡metu prie altoriaus buvo laikom a tautinė vėliava, o jos sargyboje stovėjo dvi tautiniais dra­ bužiais apsirengusios lietuvaitės. Mišias laikė kun. Kairiūnas, pamokslą pasakė anglas kunigas, kuris prašė savo parapi­ jiečius visur padėti lietuviams, ir kun. Kairiūnas. Minėjim e, be savųjų, buvo dar apie 200 kviestinių svečių, tarp jų burmistras, dar­ bo m inisterijos atstovas, stovyklos direk­ torius ir kiti. M inėjim ą pravedė K . L e d e ­ ris, paskaita —- Molio. Eurmistras savo kalboje prim inė Lietuvos istoriją ir T a u ­ tos šventės reikšmę lietuviam s ir pasigro­ žėjo lietuvių kalba. Meninę dalį atliko vyrų kvartetas, mo­ terų duetas, dramos aktoriai D ikiniai ir tautinių šokių grupė. M eninei daliai va ­ dovavo muzikas S. Gailevičius. Stovyklą likvidavus, 1947. X . 11 uždary­ tas ir D B L S skyrius.

M ANCHESTER M ALVERN W ELLS HOSTEL, WORCS. Ši pereinam oji stovykla likviduota jau 1947 m. rudenį. Tų metų rugsėjo mėn. lietuvių to je sto-

242

T A R P H884 IR 1947 M ETŲ 1884-1885 m etais M anchesteryje jau buvo įsikūrusios 7 lietuvių šeimos. O prieš antrąjį pasaulinį karą būta apie 600 šeimų, kurios būrėsi daugiausia apie lie­

tuvių klubą. Anuom et lietu viai turėjo puikų klubą lir salę ir net šv. K azim iero vardo bažnyčią Oldham Rd., kuri su v i­ sais įrengim ais kaštavo apie 8.000 svarų (bažnyčios smilkytuvas-kodilas buvo gry­ no aukso ir vienas toks viso je B ritan ijo­ je ). Savo vaikam s turėta ir lietuviška mokykla. D idelį smūgį lietuviam s sudavė lenkai. Jų ¡intrigų ¡dėka lietu via i neteko ¡bažny­ čios su visais priklausiniais — vyskupas atėmė ją iš lietuvių ir atidavė lenkams. P o to smūgio iširo ir mokykla. Stipriai paveikta, nemaža dalis kolonijos lietuvių pasitraukė į nuošalę. Lik u sieji pasiryžė­ liai vėl nusisamdę klubui patalpas ir pra­ dėjo veikti. Laikėsi jie taip iki karo, kol jaunimas buvo pašauktas į kariuomenę. V ėl sumažėjo kolonija, susiaurėjo visas judėjim as. Jau nebepajėgta išlaikyti ge­ ros patalpos, ir klubas prisiglaudė maža­ me kampelyje. Manchesteris buvo trečio ji didumu -se­ nųjų lietuvių ateivių kolonija (p o Škotijos ir Londono). Bet je i būtum suėmęs krū­ von visus apylinkėse išblaškytus ¡miestus ir miestelius, kur tik lietuvių gyvenama, nuo M anchesterio Cheetham H ill ir Roch­ dale Rd. rajonų iki L iverp oolio ir dar į pakraščius, tautiečių skaičiumi jis gal ir būtų susilyginęs su Londonu. Bent po ke­ liasdešim t šeimų ju k buvo ¡įsikūrusių dar Earlstown, Haydock, St. Helens, Block Face, Widnes. Tačiau daug kur senieji jau bu vo bebaiigią išm irti apie tuos me­ tus, kai pokariu pradėjo suvažiuoti lietu­ via i iš stovyklų V ok ietijoje, o jaunimas pasitenkino prisiminimu, kad jų tėvai bu­ vo lietuviai. K a i kurios net ir didesnės kolonijos, kaip Liverp oolio, neberodė jau jcikio garso ir nebepalaikė ryšio su kitom is

vietovėm is, kur yra lietuvių. Išim tys bu­ vo labai retos. Tose tolimesnėse provinci­ jose retą išim tį sudarė Earlstowne gyve­ nęs Jonas Evaškaitis, gim ęs ir augęs ta­ me mieste, bet tuoj įsijungęs į D B LS Low ton -Leigh skyrių ir net pirm ininka­ vęs jam. K u riantis anuomet, iki pirm ojo pasau­ lin io karo, tie, kurie pateko į mažesnius miestus ar kaimus, tu rėjo pasirinkti d irb ­ ti anglies kasyklas. Sunkus darbas, bet užtat jį galėjo dirbti ir anglų kalbos ne­ mokėdami. M anchesteryje apsigyvenu­ siems geriau apmokomo darbo imtis taip pat kliudė vietinės krašto kalbos nemokė­ jimas. Eet m ieste buvo įsikūrusių žydų iš Len k ijos ir kitų anuomet rusų im peri­ ja i priklausiusių kraštų, tai jie priim da­ vo lietuvius, dažniausiai už labai mažą atlyginim ą į savo siuvyklas. Su jais bū­ davo galim a susišnekėti (lenkų ar rusų k alb om is). Prasimušusių į paviršių lietuvių Man­ chesteryje kaip ir nebuvo. P rieš porą de­ šimtmečių tanp vietinių lietu vių dair tebe­ buvo gyva legenda-, kad vienu metu anais senaisiais pirmųjų ateivių kūrimosi me­ tais bandęs prasimušti Petraitis. Su tuo lietu vių jo tautiečiams bu vo lengviausia susišnekėti, dėl to P etraičiu i netrūko pi­ gios darbo jėgos, ir jo siuvykla ku rį laiką sėkm ingai plėtusis. T ik jį :r visus jo biz­ nieriškus sugebėjimus sužlugdęs lietuviš­ kas palinkim as sm uklėje pasirodyti dide­ liu vyru. Jis ilgiau pasėdėdavęs smuklėje tik savaitgaliais, bet namo grįždavęs bū­ tinai važiuotas ir būtinai baltu arkliu! K iti senieji vienas kitas yra -turėję krautuvėlę ar siuvyklėlę. Vien tik Jo-nas Muraška kiek rimčiau prasigyveno (m irė 1953 m.) — įsitaisė siuvyklą, krautuvių.

gyvenam ųjų namų, bet irg i ne tiek biz­ nieriškais sugebėjimais, kiek nepaprastu darbštumu ir taupumu. Ik i 19 amž. galo vyko lietuvių ateivių daugiau kūrimasis, ryškesnės veiklos dar nebuvo matyti. Jei iš -anų laikų minimos pavardės čerčinskio, Pupkio ar Strungio, tai dėl to, kad tokios atsimenamos, bet jos nesiejamos su kuria nors veikla. O pirmasis žinomas visuomeninis įvykis yra

Pranas Puodžiūnas

V ytauto klubo uždarymas 1915 m. dėl ne­ silaikym o valdžios nustatytų taisyklių. B et nėra išaiškinta, kada tas klubas buvo įsteigtas. 1917 m. dėl nesilaikym o tvarkos uždarytas lietu vių katalikų klubas, bet .r jo įsteigim o data nežinoma. 1917 m. gegužės 6 d. įsteigiam a šalpos draugija, ir jo s steigėjai ir pirm osios v a l­ dybos n ariai buvo Pranas Puodžiūnas, Jo­ nas Muraška ir Juozas Trečiokas. P irm ie ­ ji du — ilgam ečiai M anchesterio lietu vių veik ėja i (abu jau m irę), organizavę pagal savo jėgas senąją išeiviją, dirbę ir po 1947 m., kai kolonijon įsiliejo naujųjų ateivių (už nuopelnus ¡abu buvo išrinkti klubo garbės n ariais), šalpos d rau gija nustojo veikusi, ka; po pirm ojo pasauli­ nio karo daug lietu vių išvažinėjo į Škoti­ ją ir Am eriką. 1925 m. organizuojamas, naujas klubas, kurio pirm asis vadovas buvo J. Rudzevi­ čius. Klubas išsilaikė iki antrojo pasauli­ nio karo. Tuoj po karo jis buvo atgaivin­ tas samdomoje patalpoje (453 Rochdale R d.). Senieji Manchesterio lietu viai buvo ypač sujudę veik ti po pirm o pasaulinio karo. Norėdam i parem ti atsistatančią ne­ priklausomą Lietuvą, 1920 m. jie buvo su­ organizavę L ietu va i rem ti kom itetą pirm. J. Rudzevičius, sekr. P. Slivinskas, kasin. P. Puodžiūnas. Svarbiausiu savo uždaviniu kom itetas laikė aukų rinkim ą Lietuvai. Surinkę pirmuosius 35 svarus, įdavė žmogui nuvežti, bet tas pasisavino. V ė l surinkta 64 sv. (anuomet tai buvę ly­ gu 3.200 litų ) ir išsiuntė juos jau per L ie­ tuvos m inisterį Londone K. Bizauską. Glasgo-was, Londonas gavo palaipsniui lietuvius kunigus. M anchesterio lietu via i vis glaudėsi p rie lenkų. 1904 m. jie kartu

243

su lenkais ir ukrainiečiais įsitaisė bendrą koplyčią, prie kurios buvo bendras v i ­ soms trim s tautybėms klubas. Ta vieta ¡buvo per ankšta, ir p o pilrmojo pa­ saulinio karo visi nusipirko naują bažny­ čią, ir ji pavadinta lietuviam s ir lenkams bendru šv. K azim iero vardu. Bet tada ir nesantaika prasidėjo, kurią kurstė ir stiprino įtempti Lietuvos-Lenkijos santy­ kiai. Nesantaika nuėjo tiek toli, kad besi­ vaidijančios pusės jau nebepajėgė mokėti bažnyčią perkant pasidarytų skolų, dėl

to vyskupas 1934 m. bažnyčią uždarė. Tuo metu M anchesterio lietuviam s pa­ sisekdavo dažniau atsikviesti lietu vį ku­ nigą. Jų tame m ieste yra buvę: kun. IIys, prel. Ladyga, kun. Gečys, kun. Sla­ vinas, kun. Staškūnas. Ilgų metų bendradarbiavim as su lenkais buvo padaręs stiprios įtakos, kuri garavo tik labai pamažu. Ji buvo itin reikšminga kuriantis nepriklausomai Lietuvai, kai M anchesterio lietu viai v eik ėja i bandė sa­ vo tautiečius įsąmoninti, kad jie yra tik

Jonas Muraška

Lietuvos laivas „Kaunas“, kuris 1938 m. gegužės 6 d. įplaukė į Manchesterio uostą. Pirmoje eilėje matyti J. Muraška, „Pieno Centro“ atstovas Britanijai Pr. Šveikaus­ kas, laivo kapitonas Krištopaitis ir kiti. Pr. Šveikauskas pasitiko laivą ir jo vado­ vus nugabeno į klubą susitikti su lietuviais; paskui Manchesterio lietuviai aplankė laivą)

244

lietuviai. Iš seno daugelis buvo pasilikę lenkų parapinėje bendruomenėje. K o lo n i­ jos judintojam s teko šauktis n et dr. J. Šliūpo talkos. Ik i tol ir anglų visuomenė neskyrė lietu vio nuo lenko. Šliūpas atsi­ vežė literatūros, skaitė paskaitas, lankė žymiuosius m iesto pareigūnus ir tuo v i­ sur kėlė Lietuvos ir lietuvių vardą. T o ji propaganda padėjo ir lietuviam s atsi­ traukti nuo lenkų: je i jau visi čia taip kalba ir garsina, tai ir juose stipriau su­ judo pasididžiavim as lietuviškumu. Nepriklausomosios Lietuvos laikais bu­ vo palaikom i glaudūs ryšiai su kraštu. Iš

pradžių tik -kai kurie lietu via i parvažiuo­ davo aplankyti Lietuvos, bet vėliau, ypač pradėjus veik ti D rau gijai Užsienio Lietu ­ viam s rem ti, tas ryšys sustiprėjo, ir net ištisos ekskursijos ėmė keliauti į gim tąjį kraštą. Paskutiniaisiais nepriklausomybės me­ tais M anchesteryje bu vo įsikūręs L ietu ­ vos ekonominių organizacijų atstovas Pranas Šveikauskas, ir vietos lietuviam s būdavo šventiškai m inėtinas įvykis, kai į miestą kanalu su Lietu vos gam iniais — daugiausia Britanijos rinkai skirtu mais­ tu —- atplaukdavo lietuviškas laivas. Daugumas senosios išeivijos lietuvių vis buvo kilę iš Užnemunės apskričių — nuo M arijam polės, Vilkaviškio, Šakių, Kudirkos Naumiesčio. Lem iam as veiks­ nys bus buvęs sienos su V ok ietija artu­ mas ir dar gal tai, kad Užnem unėje k i­ taip būdavo tvarkom as žemės ūkis — že­ mė būdavo paliekam a vienam vaikui, o kiti gaudavo dalis pinigais ir turėdavo ki­ tur vietos ieškotis. Senoji karta yra išlaikiusi it (būdingą atsineštinę kalbą: ji prim aišyta anglicizmų, bet tebėra vis tokia pat, kokią jie iš­ sinešė iš namų prieš keliasdešim t metų. iCheethaim H ill ir aplinkiniuose m ies­ to rajonuose dar ir po antrojo pasaulinio karo vis būdavo galim a užtikti bent kele­ tą žodžių lietuviškai mokančių žydų, ku­ rių vieni kilę iš Lietuvos, o kiti ilgus me­ tus įpratę savo parduotuvėse patarnauti ir lietuviam s, dėl to išmokę prie jų prisi­ taikyti. Jų parduotuvėse visada būdavo juodos raugintos duonos, raugintų kopūs­ tų ir k itok io maisto, kurį m ėgdavo lietu ­ viai. P. Rusecko redaguotoje ir 1935 m. K a u ­ ne išleistoje knygoje „Pasau lio lietu via i“

J. Žmuidzinas rašo, kad tuo metu M an­ chesteryje veikė Lietu vių socialinis klu­ bas, turėjęs apie 80 narių, įsteigtas 1925 m. (P illin g St., Rochdale Rd., — toj pa­ čioj vietoj, kuria lietu viai naudojosi iki 1949 m .), ir šv. K azim iero lietuvių katali­ kų organizacija, įsteigta 1931 m. ir turė­ ju si apie 40 narių. lAbiems toms organiza­ cijom s tuomet vad ovavo V. Valinskas. M anchesterio lietuvių religinius reikalus aptarnaudavo kun. Ladyga. P a ga l J. žm uidzino pateiktuosius duo­ menis M anchesteryje anuomet gyvenę apie 450 iš Lietu vos atvykusių lietuvių ir apie 1000 jau tame m ieste gimusių, Widnes buvę apie 450, St. Helens —• 100, Liverpooly — 100, Leeds — 150, Earlstovvne — 150. Dr. K ašk elio žiniomis, Man­ chesteryje buvę tik apie 130 lietuviškų šeimų, L iverp o o ly — 80, Leeds — 80, W idnes — 60.

DBLS SK YR IU S M anchesteryje D B L S Skyrius burvo įsteigtas 1947. X . 25 ir apjungė senuosius ir naujuosius ateivius (nariais į j į įsto­ jo apie 30, valdybos pirm . S. M'isiukevičius, kasin. A. Liubinskas, sekr. K. Barėnas). Bet jis netrukus likvidavosi, nepasireiškęs jokia veikla, nes senųjų ir naujų­ jų sudarytoji valdyba nepajėgė sutarti: senieji stipriai ir neatlaidžiai laikėsi įsi­ tikinimo, kad tas skyrius turi būti v ie ti­ nė, į jokius centrus neįsijungusi ir nuo jų nepriklausanti organizacija, o svarbiau­ sia — kad nario m okestis būtų niekur nesiunčiamas, visas sunaudojamas vietos reikalams.

Negalėdam i su tokiu nusistatymu su­ tikti, veiklesn ieji tą skyrių steigusieji n au jieji ateiviai 1948. V II. 16 susirinki­ me suorganizavo D B L S Eceles skyrių, ku­ rio pirm ojon valdybon išrinkti J. Štaras, V. Dijakas ir G. Glatkaus,kas. Eceles m ieste (n etoli M anchesterio) anuomet jau dirbo, daugiausia tekstilės pram onė­ je, ir gyveno visas būrys naujai atvyku­ sių lietuvių. Eccles skyrius savo m ieste anuomet maža kuo tepasireiškė: je i jis ką nors ruošdavo, tai daugiausia M anchesteryje ir atstovaudamas to miesto lietuviam s ir ypač talkindamas klubo kultūrinei veik ­ lai. P r ie to skyriaus kartais glaudėsi ir choras su tautinių šokių grupe. 1949 m. pabaigoje, pirm ininkaujant V. Kupsčiui, tas skyrius nutarė pasivadinti D B L S M anchesterio skyrium. Bendradarbiaudamas su klubu ir apy­ linkės lietuviais, skyrius, dar Eccles v a r­ dą tebenešiodamas, 1948. IX . 18 suorgani­ zavo didelę Tautos šventę, į kurią suva­ žiavo ypač daug Low tono lietuvių, o iš Londono P. Bulaitis su žmona ir kiti. Ren­ giniui vadovavo klubo pirm . S. M isiukevičius, paskaita buvo A. J. Kaulėno. P ro ­ gram a irgi buvo sudėtinė: dainavo P. M a­ siulio vadovaujam as M anchesterio cho­ ras ir P. Bul'kės — Low tono vyrų choras, šoko A. K vedaravičiau s tautinių šokių grupė, deklam avo lowtoniškiai P. K lezas itr P. Nekrošius. Toks sudėtinis buvo ir kariuom enės m inėjim as 1948. X I. 27 su F. N evera vičiaus paskaita. P r ie to skyriaus laikėsi ir choras ir tautinių šokių grupė, kol vėliau persior­ ganizavo į atskirai besitvarkantį ansamb­ lį-

245

1949. V. 7 skyrius m inėjo motiną su A. pė pašoko tautinių šokių, R. Palkim aitė ir Lukoševičiūtė deklamavo. Kariuom e­ J. K aulėno paskaita, dainavo kvartetas nės m inėjim e 1952 m. paskaita buvo A. (R . Dargytė, B. M ikalauskaitė, K v. DarPilkausko. g is ir A . M ikalauskas), o P. Masiulis Nepriklausom ybės sukakties m inėjim ą skaitė lietu vių rašytojų kūrinius. 1953. II. 14 vėl suruošė skyrius. Į m in ėji­ Tais m etais prie skyriaus įsteigta sa­ mą atsilankė D B LS pirm. M. Bajorinas, višalpos kasa sergantiems paremti, kuri, kuris paskaitą skaitė, o m eninėje progra­ tegu ir su sunkumais versdamasi, ilgai m oje — K. Rudaičio choras, A. K vedaraišsilaikė. vičiaus grupės tautiniai šokiai, R. Palki1949 m. kariuomenės šventės m inėjim ą maitės deklamacijos. Gegužės 2-3 d.d. su­ skyrius ruošė dar nepakeitęs vardo — ruoštos didelės iškilmės — jau baigto sta­ dar tebebuvo Eccles skyrius. Paskaita bu­ tyti pam inklinio kryžiaus šventinimas v o L. Trilupaičio, dainavo S. G aidelio v y ­ (žr. skyrių Pam inklinis kryžius). rų choras, o V. Šlaitas skaitė savo eilė­ raščius. A n ais m etais buvo nemaža lietuviškų organizacinių vienetų, tai jie pasivaduo­ dam i rengdavo minėjimus. Dėl to D B LS skyrius, kaip tu rim ieji duomenys rodo, 1950 m. suruošė tik šiupinį (IV . 29) ir kariuomenės m inėjim ą (ja m e paskaita buvo V. Strimo, kalbėjo P. Butkus, V. Šlaito eilėraščius deklam avo A. Petrikon is). Į metų pabaigą išrinkta tokia vald y­ ba: pirm. V. Kupstys, sekr. J. Kalvis, kasin. A. M ylė, kultūriniam s reikalam s A. Petrikonis, savišalpai J. šiaučiuHis, re v i­ zijos kom isija: A. Kuzmickas, J. Verbyla, P. Navakauskas. 1950. X II. 24 skyrius su­ ruošė klube bendras Kūčias. 1951 m. skyrių lankė D B LS centro va l­ dybos atstovas J. Dėdinas su pranešimu (V . 13). T ais m etais nutarta Mostomo k a­ pinėse statyti pam inklinį kryžių. 1951. X. 7 išrinkta nauja valdyba su pirm. V. Kupsčiu (k iti nariai: J. Šiaučiulis, A . Zubrickas, L. Venckus, K . IBfačianskas, re v i­ zijos kom isija: A. Kuzm ickas, P. E'utkus, J. Čeponis). 1951. X I. 24 suruošiama ka­ riuomenės šventė su J. Bendoriaus pa­ Vladas Kupstys skaita, P. Mikalausko vadovaujam a gru­

246

Pirm aisiais m etais turėjęs daugiau kaip 100 narių, 1954 m. skyrius beturi jų tik apie 60. Tais m etais skyriui pirm ininka­ vo K. Bačianskas. 1955 metams valdybon išrinkti: pirm. V. Stabačinskas, sekr. A. Jaloveckas, kasin. K. Bačianskas, re v izi­ jos kom isijon: A. Kuzm ickas ir Kyląs. 1956. II. 18 minima nepriklausomybės su­ kaktis (paskaita A. J. K au lėn o). 1957 m. narių turėta tik 24. 1959-1963 m. skyriui pirm ininkauja A. Jaloveckas. 1959. II. 14 suruoštame nepriklausomybės m inėjim e paskaita —• R. Giedraičio-Spalio, ir scenos m ėgėjai tądien suvaidino R. Spalio „B a ­ tus“ (vaid in o V. Laurinaitis, V. Leonas, P. Saukus, E. Venckutė, R. Šneliūtė, J. P erminienė, D. Damauskas, sceną paruošė A. Pūras ir V. K u p stys). Nepriklausom ybės m inėjim e 1960 m. paskaita — R. G iedrai­ čio-Spalio, dainuoja P. Venckuvienė, E. Venckutė, I. Šneliūtė ir K. Šneliūtė, de­ klamuoja I. Ja'kubaitytė. 1961 m. nepri­ klausomybės m inėjim e paskaita A. Balsio, meninę program ą atliko I. Jakubaitytė ir P. Gugas, 1962 m. nepriklausomybės m i­ nėjim o programos d alyviai K u raitė, B a­ rauskas, D. Damauskas ir B. N avickaitė, 1962. V. 26 motinos m inėjim e paskaita L. Venckaus, deklam avo A. ir I. Jakubaičiai, dainavo Šneliūtės ir E. Venckutė. Tų metų rudenį valdybon išrinkti: pirm. A. P il­ kauskas, sekr. A. Jaloveckas, kasin. S. Lauruvėnas. 1963 m. nepriklausomybės m inėjim e paskaita — J. Zoko, m eninėje d a ly je — - O. Peledkienės tautinių šokių grupė iš B radfordo, T. Buroko vedamas M anchesterio mišrus choras, Manchesterio jaunim o grupės tautiniai šokiai, S. Karnausko m elodeklam acijos. 1963. IX . 14 dr. S. Kuzm inskas skaitė paskaitą apie D B LS ir LNE'. 1963 m. rudenį valdybon iš­

rinkti: pirm. V. Kupstys, sekr. A. Pupelis, kasin. S. Lauruvėnas. 1964-1965 m. pirm ininkauja skyriui V. Kupstys. 1964 m. nepriklausomybės m inė­ jim e — D. Banaičio paskaita, T. Buroko vedam o Manchesterio choro dainos, I. Šneliūtės grupės tautiniai šokiai, S. Karnausko ir I. Jakubaitytės deklamacijos. Tautos šventę irg i ruošė D B L S skyrius su inž. J. Vilčinsko paskaita, meninę program ą at­ lik o I. Jafculbaitytė, B. Pettrausfcaitė, L. Karoauskaitė. J. Vilčinskas d ar atskirą pranešim ą darė apie D B L S ir I M B veiklą. 1965 im. Tautos šventės m inėjim e — A. D ičpetrio paskaita, m eninėje d a lyje —- J. Liu stikaitė dainavo, D. Damauskas skaitė poezijos. Gegužės mėn. D. Damausko pa­ skaita paminėtas A . Smetona. 1966 m etam s valdybon išrinkti: pirm. A. Jaloveckas, kiti: S. Lauruvėnas ir A . Kublinskas. T ais m etais nepriklausomybės su­ kaktis m inėta kun. A . Gerybos paskaita, B radfordo „Sūkurio“ dainomis. 1966. VI. 11 — V. Galbuogytės dainų koncertas, taip pat savo kūrybą skaitė kun. J. KuzmickisHGailiuis ir E. N avickienė. Tautos šventės program oje — V. Ign aičio paskai­ ta, E. N avickienės eilėraščiai. D B LS sky­ riaus iniciatyva suorganizuotos bendros Kūčios. V. Ignaičio paskaita paminėtas V. Kudirka. Tuokart skyriaus garbės nariu išrinkta­ jam mok. D. Damauskui įteiktas padėkos adresas ypač už jo rūpesčius mokykla. 1967 m. skyrius i i . 11 suruošė nepri­ klausomybės sukakties m inėjim ą (R. G iedraičio-Spalio paskaita, V. Motūzos de­ klamacijos, dainavo V. Galbuogytė, ja i akompanavo B. Snafoaitienė), IV . 8 D. D ainauSko paskaita m in ėjo V. Kudirką, Tau­ tos šventę IX . 9 (A . D ičpetrio paskaita, E.

raščius skaitė E. Navickienė, deklam avo Navickienės deklamacijos, I. Jakubaitytės V. M otuzą). skautukų ansamblio dainos), X II. 2 disku­ Nepriklausom ybės m inėjim e 1969. II. 15 sijų vakarą, kurio iniciatorius ir vadovas paskaita buvo J. Johnstono, dainavo ir de­ buvo D. Damauskas. 1968. III. 30 A. Dičklam avo V. Galbuogytė, šoko B. Snabaipetris skaitė paskaitą apie Joną Basana­ tienės vadovaujam a „A u šra“ vičių ,V. 25 kita jo paskaita — apie seno­ 1969. III. 2 susirinkime truputį pasikei­ vės lietuvių religiją. 1968. IX . 21 skyrius iškilmingu renginiu čia skyriaus valdyba: vieton A . Kublinsko įeina K. Steponavičius. Tam e susirinkime pam inėjo savo 20 m. sukaktį (pranešimą nutarta iškiliuosius skyriaus veikėju s — apie veiklą darė pirm. A. Jaloveckas, eilėA. Jalovecką, S. Lauruvėną ir K . Stepo­ navičių — pristatyti koordinaciniam ko­ mitetui apdovanoti ju biliejin ių m etų pa­ dėkos lapais. 1969. V I. 28 skyrius suruošė didelį kon­ certą, kuriam e dainavo solistės V. Gasperienė ir V. G albuogytė ir šoko baletininkė J. Vainoriūtė. Tautos šventė 1969. IX . 13 pam inėta J. Zoko paskaita. 1970 m. skyrius ruošia įprastinius m i­ nėjimus: II. 14 nepriklausomybės sukaktį (kun. J. K uzm ickio paskaita, V. Gasperienės dainos, E. Snabaitienės „A u šros“ šo­ k ia i), IX . 5 Tautos šventę (dr. S. K u z­ minsko paskaita, E. Navickienės k ū ryba). 1970. III. 14 — A. Podvoiskio paskaita apie J. Tum ą-Vaižgantą. 1971. II. 6 m ini­ ma nepriklausomybės paskelbimo sukak­ tis (kun. A. Putcės paskaita, A. Gasiūno poezija, N. Kutkutės ir V. Barauskaitės dainos) ir Tautos šventė (D. Damausko paskaita). Tų metų pavasarį perrinkta ta pati valdyba. 1972. II. 19 — nepriklauso­ mybės m inėjim as (paskaita A. Podvoiskio, deklamuoja V. Kurtinaitė, dainuoja ramovėnų penketukas — A . Jakimavičius, A. Podvoiskis, K. Murauskas, V. Kupstys ir V. R udys), IX . 9 — Tautos šventė (R . G iedraičio-Spalio paskaita, V. Motūza de­ klam uoja). Antanas Jaloveckas

247

Tais metais, palyginti, 'milžiniškas Sky­ riaus renginys buvo iš J A V atvykusio tau­ tin ių šokių ansarriblio „G randinėlės“ kon­ certas 1972. V III. 6, sutraukęs daug eks­ kursijų iš įvairių lietuviškų kolonijų (koncerte žiūrovų-klausytojų buvo apie 650). T a džiaugsminga proga skyrius -an­ samblį apdovanojo K . Steponavičiaus pa­ gam intu dailiu drožiniu. 1973. II. 17 -minima 'nepriklausomybės sukaktis (paskaita D. Banaičio, dainuoja V. Barauskaitės vadovaujam os „Ž ivilės“ draugovės skautės). II. 24 vėl perrenkama ta pati valdyba. IX . 8 m inim a Tautos šventė (paskaita A. Podvoiskio, deklamuo­ ja V. M otū za). 1973. X I. 10 D B LS M anchesterio ir Rochdalės skyriai atšventė klube savo 25 sukaktį.

DBLS M ANCH ESTER IO J A U N IM O SK YR IU S Lietuviškasis M anchesterio jaunimas judrum ą rodė iš pat pradžių, nuo 19471948 «n. (sporto klubas „Koarėnas ir V. Šlaitas skaitė savo kūrinius. tė, šoko I. Šneliūtės tautinių šokių gru­ K a i apygardos buvo panaikintos, M an­ Lietu vos išlaisvinim o fon du i). pės, deklam avo E. Sabaliauskas, 1962. VI. 1950. IX . 24 suvažiavim e valdybon iš­ chesterio lietu viai sudarė koordinacinį ko­ 16 — išvežtųjų m inėjim ą: žygiuota į Mosrinkti: pirm. J. Štaras, vicepirm . A. N o r­ mitetą. tono kapines su gedulo kaspinais perrišto­ vaišas, sekr. A . Kuzmickas, kultūros rei­ mis vėliavom is, o klube m inėjim ą atidarė kalam s P. Klezas, kasin. D. Steponavičius, jo pirm. A. Kuzmickas, paskaita buvo A. revizijos komisijom: J. Bendorius, D. B a­ K O O R D IN A C IN IS K O M IT E T A S Pilkausko, deklam avo I. Jakubaitytė, poe­ naitis, A. Pužauskas. zijos montažą skaitė D. Damauskas, 1963. 1951. V. 6 apygardos valdyba m inėjo Palaipsniui pradėjo silpnėti D B LS apy­ I. 12 suruošė klube vaikam s kalėdinės eg­ motinos dieną su dr. S. Kuzm insko pa­ gardos veikla. B e to-, ¡apygarda jungė ben­ lutės šventę, o program ą jo je pravedė m o­ skaita ir B. Geiažnirikaitės deklam acijo­ dram darbui tik D B LS atitinkamus sky­ kyklos vedėjas A. PodvoiSkis, atliko ją mis, V I. 17 trėmimus su F. P rek erio pa­ rius ir derino jų veiklą. O M anchesteryje mokiniai ir „M airon io“ ir „Ž iv ilė s “ drau­ skaita, IX . 15-16 Mindaugą (šios šventės buvo ir yra daugiau lietuviškų sambūrių, govių skautai, 1964 m. birželio mėn. — iš­ metu padėtas vainikas ant nežinomo ka­ ir visų organizacinių vienetų veik la i de­ vežtųjų m inėjim ą su procesija į kapines rio kapo, turėta pamaldos, pobūvis ir iš­ rinti, taip pat rūpintis bendrais reikalais prie pam inklinio kryžiaus ir su T. Buroko kilm ingas posėdis, kuris sutraukė apie 600 dar 1953 m. buvo susirinkę visų valdybų paskaita klube, 1964. X. 10 — Donelaičio lie tu v ių ). atstovai pasitarti. Tada pasiskirstyta dar­ m inėjim ą su kun. J. Kuzm ickio paskaita, 1951. X . 14 suvažiavim e dalyvavo atsto­ bo barais. Kultūros koordinacinis kom ite­ o „M etų “ ištrauką skaitė A . Pilkauskas. vai 7 skyrių, atstovaudami daugiau kaip tas sudarytas 1954. IX . 26. 300 narių. Tuomet valdyba pranešė, kad 1956. V III. 26 pasitarim e išrinktas orga­ Išvežim ų m inėjim ai — viena pagrin di­ nių koordinacinio kom iteto darbo sričių. ji bendradarbiavo su lietu vių klubu, su nizacijų kom iteto prezidiumas: pirm. kun. 1965 V I. 19 Mostono kapinėse buvo padė­ bažnytiniu komitetu, d alyvavo koordina­ V. Kam aitis, sekr. D. Damauskas, kasin. ta prie lietuviško pam inklo visų trijų Bal­ ciniam e įvairių tautybų komitete, ruošė V. Stabačinskas. K om itetas ir jo prezidiu­ tijos tautų vainikai, organizacijos dalyva­ mas pirmiausia susirūpino mokykla, ku­ minėjimus, koncertus (J. Liustilkaitės ir P. vo procesijoje į kapines su savo vėliavo­ V y tė s ), M indaugo krikšto sukaktį, atgai­ rio je laikinai buvo nutrūkęs darbas, ir va i­ mis, o m inėjim e buvo A. PranSkūno pa­ vin o itautinių šokių (grupę ir F. Pįrekerio kų darželiu, kuris tuomet veikė. Rugsėjo skaita ir koncertinė dalis. 1966 m. taip pat vadovaujam ą chorą. Valdybon išrinkti: 29 d. speciali kom isija — V. Stabačinskas, žygiuota ¡į Mostono kapines p rie pam inkli­ pirm. K. Barėnas, vicepirm . L. Venckus, K . Bačianskas, A. Jaloveckas ir V. Kups­ nio kryžiaus. M inėjim ui vakare vadovavo sekr. A. Kuzm ickas, kultūros reikalams P. tys —• ruošėsi p riim ti Londono „V a id ilą “ Klezas, kasin. D. Steponavičius. su A . Rūko „B ubulio ir Dundulio“ pasta­ klubo pirm . V. Kupstys, paskaita — A. Jalovecko. 1967. V I. 17 po žygio į kapines T u rim ieji duomenys rodo, kad 1952 m. tymu. 1962. III. 18 pasitarim e kom iteto suruoštame m in ėjim e buvo kun. A. Putgale apygardai jau pirm ininkauja A. K u z­ vadovybė sudaryta šitokia: pirm. D. Daicės paskaita ir koncertinė dalis. 1968. V I. mickas. 1953. X I. 30 suvažiavim e vald y­ nauskas, vicepirm . kun. V. Kam aitis, sekr. 15 kapinėse -apeigas atliko kun. dr. ;S. M a­ bon išrenkami: pirm. A . Kuzmickas, ka­ A. Kublinskas. tulis ir kun. A . Putcė. M in ėjim e klube bu­ sim. D. Steponavičius, vicepirm . A . N o rv a i­ Be veiklos derinim o ir bendrųjų lietu ­ vo kun. dr. S. M atulio paskaita. šas, sekr. J. Šiaučiulis, kultūros reikalams viškų rūpesčių, k a i kuriais atvejais k oor­ 1969 m. paskelbtaisiais duomenimis, k o ­ A. Pilkauskas. 1954. V I. 20 išrinktoji va l­ dinacinis kom itetas ėmėsi atlikti ir tam ordinaciniame kom itete buvo atstovauja­ dyba: pirm. A. Kuzmickas, sekr. B. K li­ tikrus konkrečius darbus. Pvz., 1962 m. mas, kasin. D. Steponavičius. Tais m etais mi šie organizaciniai vienetai: Lietu vių jis suruošė M aironio m inėjim ą: kun. J. valdyba suruošia IX . 11 Tautos šventės Socialinis Klubas, D B L S M anchesterio ir Kuzm idkis skaitė paskaitą, dainavo T. ¡Bu­ Rochdalės ir D B L S M anchesterio jaunim o m inėjim ą su J. Bendoriaus paskaita, o K. roko vadovaujam i mišrus ir m oterų cho­

250

skyriai, „R am ovė“ , katalikų parapija, skautų ,,M aironio“ ir „Ž iv ilė s “ draugovės, m okyklos ir skautų tėvų komitetas, sek­ madieninė mokykla, kultūros būrelis, m o­ terų būrelis ir 'šiaurės A n g lijo s biuletenis. L ig i ¡tol ¡komitetui Ibuv-o pirm ininkavę V. Steponavičius, D. Damauskas ir kun. V. K am aitis, sekretoriavę J. Beindorius, D. Damauskas, A. Kuzm ickas, A. Kublinskas, A . Pilkauskas ir S. Lauruvėnas, k a ­ sininko pareigas ė ję A. Podvoiskis, V. Ste­ ponavičius, K . Murauskas, K. Bačianskas ir V. Kupstys. Atžym ėdam as savo veiklos 15 m. sukak­ tį, koordinacinis kom itetas apdovanojo pa­ dėkos lapais nusipelniusias organizacijas — D B LS Manchesterio, Rochdalės ir Man­ chesterio jaunim o skyrius, Lietu vių socia­ lin į klubą, „R am ovę“ , skautų „M airon io“ ir ,,Ž ivilės“ draugoves, m oterų ratelį ir m okyklos ir skautų tėvų kom itetą — ir atskirus lietuviškos veiklos baruose nusi­ pelniusius asmenis — T. Buroką, D. Dainauską, A. Kublinską, kun. V. Kam aitį, V. Kupstį, N. Kutkutę, S. Lauruvėną, K. Mu­ rauską, J. Navicką, M. N avickienę, L. Pū ­ rą, V. Rudį ir K. Steponavičių. B irželio trėmimų minėjime 1970. V I. 13 po žygio į Mostono kapines (ten maldas kalbėjo kun. V. Kam aitis, psalmes skaitė kun. A. Pu tcė) paskaita buvo V. Ignaičio, 1971. V I. 12 — paskaita kun. A. Putcės, 1972. V I. 17 — paskaita D. Damausko, de­ klam acijos V. Motūzos, eilėraščiai E. M u­ rauskienės, 1973. VI. 16 — paskaita H. Vainio. R E LIG IN IS G Y V E N IM A S Jau 1947 m. M anchesterio lietuvių kolo­ n iją pradėjo lankyti kun. J. Kuzmickis.

Tų metų gruodžio 6-7 d. d. jis čia laikė Karaliaus šventė, kurioje paskaitą skaitė pamaldas ir klausė išpažinčių. F. Prekeris, o m eninėje program oje daly­ 1948. V. 22 parapijos reikalams ir kuni­va vo K. Šneliūtė, O. Augustaitytė ir V. go išlaikym ui lėšų sudaryti suruošiamas Šlaitas. šokių vakaras. A p ie tą laiką S. M isiu k e­ A nglų katalikų suruoštose Sekminių ei­ vičius ėmėsi organizuoti ¡bažnytinį kom ite­ tynėse ¡dalyvavo apie 100 lietuvių ir 1951. tą. Iš naujųjų ateivių į j į p ririn kti K v . V. 18, ir daugumas jų vilk ėjo tautinius D argis ir R. D argytė. Nutarta organizuoti drabužius. bažnytinį chorą, o jam vadovauti pasi­ K a i 1951. IX . 15-16 D B L S apygardos kviesta R. Dargytė. valdyba ruoišė M indaugo ir krikščionybės pradžios L ie tu v o je m inėjim ą, talkos ir įta­ Lankydam asis kas mėnuo iš savo nuo­ latinės gyvenvietės, Bradfordo, kun. J. kos susilaukta iš 'bažnytinio kom iteto ir Kuzm ickis buvo įsijungęs ir į Manchesitekun. J. Steponaičio. rio lietuvių kultūrinį gyvenim ą, dalyvau­ Kristaus K araliau s šventę 1951 m. pra­ damas literatūros vakaruose, ¡minėjimuo­ vedė A. Zubrickas, jos p rogram oje — gie­ se, skaitydamas paskaitas. dojo IBi. Valiteriemė, 'Skambino M. Švelnytė, akordeonu gro jo S. Zubrickas, deklam avo 1948 m. pabaigoje W idnes apsigyveno E’, ir R. Gerdžiūnaitės ir B. Gelažninkaitė. kun. J. Steponaitis, kuris (taip pat aptarna­ vo Manchesterio ir apylinkės lietuvius. 1953. III. 1 pam inėta šv. K a zim iero šven­ tė, kurią pravedė A . Mikalauskas, o pro­ K adan gi W idnes y ra senosios em igracijos lietu vių kolonija, tai, ten gyvendamas, jis gram oje buvo — A . Pilkausko paskaita, R. Palkim aitės, E. Venckutės, G erdžiūnai­ buvo sujudinęs jų jaunimą. Manchesiteryje 1949. X II. 4 jo pastangomis paminėtas V. tės deklamacijos, kun. J. Steponaičio gies­ mės. K u dirka (jis pats skaitė paskaitą, V. Šlai­ D alyvavęs dar 1953. V. 2-3 su manchestas — savo eilėraščius). 1950. II. 4 jis suteriškiais D B L S skyriaus iniciatyva Mos­ organizavo jaunim o sąskrydį, sutraukiusį tono kapinėse pastatytojo pam inklinio apie 300 lietuvių. T o sąskrydžio progra­ kryžiaus šventinime, kun. J. Steponaitis m oje d a lyva vo V. Šlaitas su savo kūryba, liepos 16 d. išvyko į JAV. W idnes lietuviškos m okyklos m ergaitės Netrukus jau pačiam e M anchesteryje dainavo ir suvaidino sceninį dalykėlį apsigyvena kun. V. Kam aitis. Dirbdamas „V aidilu tės“ , iš Widnes, Low tono ir L iverangliškoje m iesto parapijoje, šalia to jis poblio lietuvių jaunim o sudaryta grupė religiškai aptarnauja Manchesterio, Ecpašoko tautinių šokių, R. M erkelytė dekla­ cles ir kitų apylinkės vietų lietuvius, o mavo. 1950. V I. 2 anglų katalikų suruoš­ taip pat įsitraukia ir į visuomeninę veik ­ tose ¡Sekminių eitynėse 'M anchesteryje da­ lą: niuo 1956. V III. 26 pirm ininkauja iš or­ ly v a v o ir apie 80 lietuvių, ir tas organi­ ganizacijų atstovų sudarytam koordinaci­ zuotas lietuvių įsijungim as buvo atliktas niam kom itetui ir kt. kun. J. Steponaičio iniciatyva. Bažnytinis komitetas 1957. III. 3 iškil­ Jau daugiau Šv. K azim iero vardo lietu ­ m ingai įmini Šv. K azim ierą. M inėjim ą pra­ vių katalikų bendruomenės kom iteto p a­ veda kum.. V. K am aitis, paskaita — kum. stangomis 1950. X I. 5 suruošta Kristaus

251

A. Jakubaičio ir G. Barausko deklam aci­ P. Dauknio, deklamuoja A. Gerdžiūnaitė jos. ir A . Jakubaitis, rodoma Lietu vos vaizdų Pagerbdam i visuomenės gyvenim e akty­ film as ir V. Rudžio spalvotos fotografijos. v ia i dalyvaujantį kun. Valentiną K am aiBažnytinis komitetas, kurį tada sudarė pirm. kuin. V. Kam aitis, vicepirm . A. Jatį, Manchesterio lietu viai 1969. IX . 28 su­ ruošė ja m priėm im ą su vaišėmis, sveiki­ loveekas, sekr. L. Venckus, kasin. J. Lenimais ir dovanomis (16 metų sukakčiai kys ir nariai A. Jakim avičius, A . Podvoispaminėti, kai jis dirba tam e m ieste tarp kis ir ¡D. Jalinskas, nutarė atsidėkoti Sislietu vių ). ters o f N otre Darne vienuolynui, kurio P la čia i atžymėtas bažnytinio - religin io koplyčia lietu viai naudojasi savo pamal­ gyvenim o įvykis buvo vysk. dr. A. Deksdoms. L. Venckus dar 1956 m. lietuvių su­ nio atsilankymas M anchesteryje 1970. IV. ruoštose (bendrose Kūčiose sukinko dova­ 26. Pam aldose vyskupui asistavo kun. K. nai pirkti 23 sv., vėliau dar surinkta 27 Žalalis, kun. S. Matulis, kun. J. K u zm ic­ sv., ir 1957 m. gegužės mėn. pirm ąjį sek­ kas ir kun. V. Kam aitis. Vyskupas teikė madienį, dalyvaujant daugeliui lietuvių ir sutvirtinim o sakramentą. Po pamaldų su­ vienuolyno seserims, buvo viršininkei ruoštose vaišėse d a lyva vo apie 150 lietu ­ įteikti bažnytiniai rūbai. Tą pat dieną vių. Vyskupą sveikino kun. V. Kam aitis, bažnytinis komitetas dar suruošė motinos A. Jaloveckas, D. Banaitis, A. Jakim avi­ dienos m inėjim ą su V. Ignaičio paskaita ir jaunim o deklamacijomis. čius. Buvo ir meninė program a: šoko B. 1959. III. 22 bažnytinis komitetas su­ Snabaitienės vadovau jam oji „A u šra“ . Vyskupas aplankė ir klubą, ir jį ten su­ rengė kun. J. K uzm ickio paskaitą apie po­ tiko lietu viai su vėliavom is, E. Sasnaus­ etą A . Strazdą. kienė — su duona ir druska. D alyvavo 1961. V. 6-7 kun. V. K am aičio iniciaty­ sekmadieninės m okyklos m okiniai ir skau­ va buvo suruošta M arijos šventė, sutrau­ tai, sveikino vaikų vardu D. Damauskas, kusi daug lietuvių ir iš toliau. Šventei va ­ skautų draugovės — N. Kutkutė, tėvų — dovavo kun. V. Kam aitis. D alyvavo kuni­ V. Bernatavičius. Kun. dr. S. M atulis p ri­ gai iš kitur: prel. L. Tulaba, kun. J. Gu­ statė vyskupui tuomet lituanistikos kursą tauskas, kun. J. Kuzm ickis. Prel. L. Tula­ ba skaitė paskaitą. Koncertinęnmeninę baigusią ir lietuvių kalbos egzam iną iš­ laikiusią I. Lipkevičiūtę. Vyskupas aplan­ program ą atliko J. Traškienės vadovau ja­ kė V. Motūzos tvarkom ą klubo biblioteką. m i B radfordo lietu viai skautai. Vaišių metu klube vyskupą sveikino klu­ 1961. X . 29 suruošta K ristaus Karaliaus bo pirm. L. Pūras, K . Murauskas, D. Daišventė. Pam aldų metu gied ojo A. Jakima­ vičiaus vedam as nedidelis choras, E'. N a ­ nauskas, kun. A. Putcė, A. Kuzm ickas ir vick aitė gro jo vargonais. Kun. V. KarnaiA. Jaloveckas. 1972 m. Verbų sekmadienį bažnytinis čio pravestam e m inėjim e buvo kun. J. komitetas suruošė kun. V. K am aičio pa­ K u zm ickio paskaita, Irenos ir Kristinos gerbimą. Šneliūčių, Elės Venckutės ir Gražinos K adangi Mostomo kapinėse nupirktaja­ Lukšaitytės kvarteto dainos, E. Lukšaičiui m e sklype jau pradeda trūkti vietų lietu ­ pritariant gitara, jaunųjų I. Jakubaitytės,

252

viam s laidotis, tai 1973. I. 28 parapijos susirinkime iškeltas pasiūlymas dar nu­ pirk ti plotą 20 duobių. Sudarytas dar mukalui svarstyti ir vyk d yti komitetas: pirm. kun. V. Kam aitis, sekr. A . Jaloveckas, M anchesterio atstovas D. Jalinskas, Eccles — A. Podvoiskis ir J. Šablevičius. 1973. V I. 24 paminėta kun. V. K am aičio kunigystės 20 m. sukaktis. Jis aptarnauja Manchesterio, Eccles, Boltono, Prestono, Leigh, Rochdalės, Liverp oolio ir W idnes lietuvius, yra kultūrinio koordinacinio ko­ m iteto pirmininkas, M anchesterio lietuvių skautų kapelionas, dirba „Šiaurės A n g li­ jos lietuvių biu leten yje“ . 1973 m. Sekminėse lietuviai dalyvavo m ieste katalikų ruoštose religinėse e ity ­ nėse.

P A M IN K L IN IS K R Y ŽIU S 1951 m. V. Kupsčio pirm ininkaujam a D E L S skyriaus valdyba, rem iam a kun. J. Steponaičio, nutarė Mostono katalikų ka­ pinėse pirkti sklypą ir jam e pastatyti ten palaidotiems ir palaidosim iem s lietuviam s vieną pam inklinį kryžių. Ten jau lig i tol buvo palaidota apie 60 lietuvių, o perka­ masis sklypas — apie 30 vietų naujiems kapams. Sumanytasis pam inklinis kryžius kartu turėjo atžym ėti Lietu vos krikšto 700 m. sukaktį. Jis pagamintas pagal J. Šiaučiulio projektą — su Gedim ino stulpais ir ąžuolo lapais apjuostu Vytim . Kryžiauspam inklo piedestalas y ra S icilijos granito. Pastatytas iš visuomenės surinktomis au­ komis. Pam inklo šventinim o iškilm ės suruoš­ tos 1953. V. 2-3. Į iškilmes buvo atsilan-

kęs vysk. V. Padolskis, taip pat dalyvavo kun. dr. K. A . Matulaitis, kun. J. Gutauskas, kun. dr. L. Gronis, kun. J. Kuzm ickis ir -kun. J. Steponaitis. Tam įv yk iu i skirtam e m inėjim e, kurį pravedė kryžiauspam iaklo statym ą organizavęs D B LS ¿kyr. pirm . V. Kupstys, d a lyva vo vysk. V. Pa-

Lietuvių paminklinis kryžius Mostono ka­ pinėse

dolskis, D B LS pirm. M. Lajorinas, D B LS M anchesterio apygardos pirm. A. K uzm ic­ kas, kryžiaus kūmai ir mecenatai J. ir T. Bakaičiai, motinų atstovė B. Mikaiauskienė ir darbo prezidium o nariai J. Bendorius ir A . Pilkauskas, ir visi jie pasirašė atitinkam ą aktą. B ažnyčioje pamaldų me­ tu giedojo A. Varnaitytės-JVIullen vedamas Škotijos lietuvių šv. C ecilijos vardo cho­ ras ir J. Liustikaitė, o koncerte — tie pa­ tys ir dar B. Povilavičius. Ilgain iu i įėjo į tradiciją ruošti eitynes į kapines, prie to pam inklinio kryžiaus,

ypač m inint b irželio trėmimus. K a rta is į tokias eitynių iškilmes įsijungia dar la t­ v ia i ir esitai (šitaip buvo, pvz., 1965 m. birželinių m etu). KLUBAS P o antrojo pasaulinio karo Mancheste­ rio lietuvių centrą sudarė nedidelė nuo­ m ojam a patalpa 453 Rochdale Rd. Senųjų lietuvių eilės jau buvo praretėjusios — dalis vyresniosios kartos išmirusi, o jau­ nimo maža tesilankydavo, ir pats tas klu-

Mostono kapinėse (einama paminėti birželio mėn. išvežtųjų

253

bas ėjo pareigas daugiau smuklės tame rajone įsikūrusiems lietuviam s, kurie bu­ vo lin kę dalį laisvo laiko praleisti tarp sa­ vųjų. K a i m ieste ir jo apylinkėse 1947 m. pa­ daugėjo naujųjų ateivių, klubas pasidarė perdaug ankštas net ir vien norintiems tik išgerti ir pasikalbėti. O naujųjų ateivių daugumą sudarė jaunimas, kuris buvo ra­ ginamas ir pats n orėjo reikštis — dainuo­ ti, šokti, sportuoti, vaidinti, ruošti dides-

Simas Misiukevičius

254

nius minėjimus. D ėl to susirūpinta įsitai­ syti klulbui erdvesnę patalpą, kuri paten­ kintų bent daugumą tų reikalavim ų. N ors Ro-chdale Hd. buvusiu klubu senie­ ji ir naujieji: ateiviai naudojosi lygiom is teisėmis, bet 1947 m. gruodžio 21 d. iš­ rinktąją jo valdybą sudarė dar viern se­ n ieji: pirm. S. Misiukevičius, vicepirm . J. Muraška, kasiin. P. Puodžiūnas, sekr. J. Orentas jaunesnysis (nariai: V. Astraus­ kas, L. Amglickas, J. Orentas vyresnysis, A. Salokas, A. Vendrinaitis, V. Orentas, V. Muraška, revizijo s kom isija: P. Bruo­ žas ir T. Standrigs). K a i kurie tų klubo vadovų buvo- ilgam e­ čiai lietuvių veikėjai, po keliasdešim t m e­ tų išdirbę valdybose, ir jie gerai suprato reikalą sudaryti sąlygas naujiesiems atei­ viam s reikštis. Savaitgaliais iš tiesų jau ­ nimas nebetilpo to je patalpoje, neturėjo vietos nei susirinkimams, nei repetici­ joms. Dėl to lietuviškas gyvenim as vyko ir už klubo ribų. Repeticijom s pasinaudo­ dami ne tik klubo patalpa, bet ir per nau­ ja i įsigytuosius pažįstamus anglus gautą­ ja parapijos sale ar m okyklos klase, Eccles ir Rochdalės lietu viai buvo sudarę ir apmbkę bendrą chorą ir tautinių šokių grupę. Su dainomis ir šokiais pasirodyta iš pradžių anglams, o 1947 m. per K a lė ­ das ir 1948 m. nepriklausomybės m in ėji­ me lietuviams. Bet tarp tų abiejų miestų (Eccles ir Rochdalės) nemažas atstumas, kuris sunkino važinėjim ą į repeticijas, tai netrukus abu tie vienetai — choras ir šo­ kių grupė — laik in ai iširo. 1948 m. liepos 18 d. susirinkime klubo pirm. S. M isiukevičius painform avo, kokia yra padėtis naujų patalpų reikalu. Skai­ čiuota, kad M anchesteryje ir apylinkėse įsikūrė apie 800 naujųjų ateivių. Vadinas,

nauja erdvesnė patalpa būtinai reikalin ­ ga. Bet klubas tuo metu tu rėjo iš savo pelnų sudėjęs tik apie 1.500 svarų (vien per 1948 m. p irm ąjį pusmetį turėta 280 sv. pelno). Tačiau padoresniems namams nupirkti reik ėjo apie 3.000 svarų. Vadovaujam as judraus ir senųjų ir nau­ jų jų ateivių bendradarbiavim o šalininko IS. Misiukevičiaus, klubas d ar ir tą menką patalpą teturėdamas įsijungė į lietuvišką veiklą .1948. V II. 18 prie klubo įsteigta sporto sekcija. 1948. IX . 18 klubas suruo­ šė Tautos šventės m inėjim ą su A. J. Kaulėno paskaita, tautiniais šokiais, dviejų chorų dainomis (M anchesterio choras — P. M asiulio vedamas, Low tono — P. Bulkės), deklam acijom is ir kupletais. 1948. X II. 19 susirinkime perrinkta ta pati valdyba, prirenkant trejetą naujųjų ateivių — G. Glatkauską, J. Štarą ir K. Barauską-Barėną. Pasirodo, per tuos v ie ­ nerius metus gauta 520 sv. pelno, ir narių Skaičius pašoko iki 124 (1945 m. buvo 48, 1946 m. — 73, 1947 m. — 85). Susirinki­ mas pritarė valdybos nusistatymui pirkti klubui namus, ir rytojaus dieną patikėti­ niai J. Muraška ir P. Puodžiūnas sudarė pirkim o aktą — nupirkti namai 121 M id­ dleton Rd. Užtraukta 1.250 sv. paskolos. Laikiniam s sunkumams sumažinti buvo renkamos aukos (Low ton o vy ra i sumetė 20 sv., Ikiti smulkesnėmis sumomis). Nors didesniems renginiam s Manches­ terio lietu viai ir toliau naudojosi samdy­ tomis salėmis (ankstyvesniais -metais B lackley Instituto, vėliau ypač Cheetham Tow n H a ll ir k t.), bet nu pirktieji nam ai visus kitus lietuvių reikalus visiškai pa­ tenkina — juose vyksta suvažiavim ai, su­ sirinkimai, mažesnio masto m inėjim ai, po­

būviai, šokiai, dirba mokykla, ruošiamos P o to pirm ininkais yra buvę: L. Venc­ parodos. kus (1952 ir 1953 p irm oji pusė), A. P ak al­ 1949. X II. 18 susirinkime į naują v a ld y­ nis (1953 ir 1959), A . Kuzmidkas (1954bą išrenkama jau žym iai daugiau naujųjų 1958 ir 1962), Ant. Jalovedkas (1960-1961), ateivių (palaipsniui senųjų paskui vis m a­ A. Kublinskas (1963 ir 1967), V. Kupstys žėja valdyboje, kaip ir pačioje Manches­ (1964-1966 ir 1969), D. Dainauskas (1968), terio 'k olon ijoje). Pirm ininku lieka S. M iL. Pūras (1970), A . Stankevičius (1971), siukevičius, kasin. J. Muraška, o vicepirm . J. Verbickas (1972), V. Bernatavičius — J. Bendorius ir sekr. G. Žemaitis, na­ (1973-1974), vicepirm ininkais: J. Elendoriais šalia J. Orento, P. Puodžiūno, V. A st­ rius (1951 ir 1954-1955), J. Štaras (1952), rausko, J. Muraškos jaunesniojo ir J. VaP. Puodžiūnas (1952 antroji pusė), A. buolo — D. Damauskas, P. Klezas, V. Kuzm idkas (1953), L. Venckus (1955 ant­ Kupstys, revizijos kom isijon šalia senųjų ro ji pusė ir 1956-1958), V. Kupstys (1959 atstovavo J. Otrento (jau n .) — inž. M . ir 1961), A. Kuiblinskas (1960), D. D ai­ Kriaučiomis. Klubas tuomet turėjo 251 na­ rį (194 vyrus ir 57 m oteris). N arių skai­ čius daugiausia dėl em igracijos į kitus kraštus netrukus ėmė m ažėti: je i 1951 m. pabaigoje dar turėta 231 (195 vyra i ir 36 m oterys), tai 1952 m. pabaigoje jau tik 171. 1950. V I. 25 susirinlkime iš pirmininko pareigų pasitraukė S. Misiukevičius. P ir ­ mininku išrinktas V. Astrauskas, o vald y­ ba dar papildyta naujaisiais ateiviais V. Šiaučiuliu, J. Štaru ir J. K alviu. 1950. X II. 17 susirinkime iŠ vicepirm. J. Bendoriaus pranešimo paaiškėjo, kad tais m etais turėta 432 sv. pelno ir baigtos at­ m okėti namus perkant užsitrauktosios skolos. Buvo planuota klubo sklype staty­ ti salę, bet to sumanymo atsisakyta. Baž­ nytinis komitetas buvo sumanęs klubo sklype statyti bažnyčią, bet ir tai nepra­ dėta vykdyti. Naujon valdybon išrinkti: pirm. inž. M. Kriaučionis, vicepirm . J. Bendorius, kasin. J. Muraška, sekr. G. Že­ maitis, nariais P. Klezas, P. Puodžiūnas, J. Štaras, V. Šiaučiulis, V. Kupstys, J. Grantas (vyresn ysis), K . Lukoševičius ir A. Kuzmickas, revizijos komisijon: J. Manchesterio Orentas (jau n .) ir A . Pakalnis.

nauskas (1962), V. Leonas (1963), K. P a ­ žėra (1964), J. Skinkys (1965), S. Sasnaus­ kas (1966 ir 1970-1972), A. Pupelis (19671968), K. Murauskas (1969) ir S. Lauru­ vėnas (1973-1974), sekretoriais: J. Bendo­ rius (1951-1953), S. Lauruvėnas (1954, 1959, 1960 antrasis pusmetis — 1961), A. Jaloveckas (1955-1956 ir 1958), K. Bačinskas (1957), J. Dubidkas (1960, 1965-1968 ir 1971-1972), V. Paulauskas (1962), E. Sabaliauslkas (1963), V. Leonas (1964), J. M ilaknis (1969), A. Kublinskas (1970), A. Podvois'kiis (1972 antrasis pusm etis), J. Podvoiskis (1973-1974), kasininkais: J.

Lietuvių klubas

255

Muraška vyresn. (1952-1953), A. Jakim a­ vičius (1953 antrasis pusmetis — 1954), J. Ramanauskas (1955-1956), K. Bačianskas (1956 antrasis pusm etis), A . Jaloveckas (1957 ir 1963-1964), V. Rudys (1958-1962 ir 1971-1972), J. M ilaknis (1965-1967), J. Dubiickas (1969-1970) ir D. Jalinskas. (1973-1974), valdybos nariais: J. N a vic­ kas, L. Venckus, J. K a lvis, P. Klezas, J. Štaras, J. Benderius, J. Muraška (v y r .), P. Puodžiūnas, V. Kupstys, A . Kuzmickas, P. Šnelius, J. Žemaitis, V. Šiaučiulis, E. Katliorius, D. Banaitis, A. Jakimavičius, V. Gelažnikas, M. Kurnėta, J. Lekys, K. Bačianskas, P. Didžbalis, P. Baukys, V. Valuokas, J. Orentas (ja u n .), A . P a k a l­ nis A . Kuiblinskas, B . Klim as, A. Bruzgys, M. K ilas, J. Milaknis, V. Jakuibaitis V. Stabačinskas, V. Ru­ dys, D. Damauskas, J. Verbickas, V. Paulauskas, P. Mikalauskas, V. Lau rinai­ tis, J. Janulevičius, O. Kairiūkštienė, A. Pupelis, V. Songaila, L. Pūras, K. Pažėra, V. Kavaliauskas, K. Steponavičius, J. Za­ biela, P. Guigas, P. Šablinskas, A. Pilkaus­ kas, S. Sasnauskas, A. Šliauteris, S. Lau ­ ruvėnas, A. Podvoiskis, E. Sabaliauskas, S. Karnauskas, K. Murauskas, V. M otu­ za, J. Šablevičius, J. M iškinis, J. Bružas J. Bakutis, J. Kutkus, J. Mažeika, J. Iv a ­ nauskas, A. Mažeika, Ant. Jaloveckas, J. Snabaitis, V. Bernatavičius, D. Jelinskas, A. Navackas, A. Stankevičius, V. Lipkevičius, A. Tumosaitis, J. Podvoiskis, P. Žemeliaudkas, P. Verbickas, A lf. Jaloveckas, A. Vigelskas, revizijos kom isijose: A. P a ­ kalnis, V. Paulauskas, J. Orentas (jau n .), E. Katliorius, A. Gerdžiūnas, K . Bačians­ kas, S. Lauruvėnas, P. Didžpetris, D. B a­ naitis, D. Steponavičius. J. Ramonis, A. Pupelis, A. Kublinskas, J. Šablevičius, J.

256

Skinkys, E. Sabaliauskas, K . Steponavi­ čius, V. Songaila, A. Kuzmickas, L. Pūras, Ant. Jaloveckas, V. Bernatavičius, S. Lau­ ruvėnas, A. Stankevičius, K. Murauskas, P. Podvoiskis. K e lis nusipelniusius savo veikėjus klu­ bas yra išsirinkęs savo garbės nariais: P. Puodžiūną (1952), J. Murašlką (1952), J. Švelnį (1958), A. Kublinską (1966), A. Kuzm icką (1966). Sąlygos klube v is tobulinamos, dėl to daromos nemenkos išlaidos, bet 1973 m. pabaigoje jis tu rėjo jau sutaupęs 2.654,64 svarus. Pirm asis klubo tikslas yra ekonominis

—■ kaupti pinigą lietuviškai veik lai ir duoti tos veiklos reikalam s patogią ir p ri­ einamą vietą. B et šalia kitų organizacijų ir klubas taip pat dalyvauja lietu viškoje veikloje, ruošdamas įvairius renginius. Pvz., 1952. X I. 27 klubo valdybos in iciaty­ va atsikviestas M anchesterio lietuviam s davė koncertą J. Sarafinaitės vadovau ja­ mas Glasigowo lietuvių choras. 1953 m. klubas suruošė smuikininkės E. K u pravičiūtės koncertą, 1954. V II. 17 — Dariaus ir Girėno m inėjim ą su A . J. Kaulėno paskai­ ta, 1955. V. 8 — motinos dienas m inėjim ą su R. Spalio paskaita, 1955. X I. 5 — literatūros vakarą. L ig i tol tik finansa­

Mokytojų ir jaunimo vadovų konierencijos

dalyviai Manchesteryje 1966 m.

vęs, 1955 m. pats surengia vaikų eglutės m etinę šventę. >1957 m. suorganizuoja lie ­ tuvių krepšinio rungtynes su Mancheste­ rio Y M C A , 1958. II. 15 — nepriklauso­ mybės sukakties m inėjim ą su R. Spalio paskaita, J. Juškos vadovaujam ų daini­ ninkų dainomis, su deklam acijom is, V. 4 —■ motinos dienos m inėjim ą su kun. J. K u zm ickio paskaita. 1959 m. stambus klubo renginys — iš­ kilm ingas jo veiklos dešimtmečio m in ėji­ mas, įkutris sutraukė 160 lietu vių Ir ku­ riam e d a lyva vo Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, DB-LS pirm. M. Eiajorinas, kun. J. Kuzmickis, kun. V. Kam aitis, B radiordo ir vietinių organizacijų atsto­ vai. K iti tų metų renginiai: Tautos šven­ tės m inėjim as (IX . 19) su D. Damausko paskaita ir I. Jakubaitytės ir A. Jakubaičio deklam acijom is. K lu bo vicepirm . V. Kupstys tais metais išrinktas sporto sek­ cijos vadovu, J. Lekys — rūpintis biliar­ do m ėgėjais, Bružas — dartais, S. A lek ­ navičius — stalo tenisu ir krepšiniu. 1960 m. klubas suruošia motinos dienos m inėjim ą, sporto šventę, krepšinio turny­ rą, ekskursijas į B radfordą ir Nottinghamą, narių pobūvį. 1961 m. — motinos die­ nos m inėjim ą, parodą (ją suorganizavo K. Steponavičius), krepšinio turnyrą, eks­ kursijas į W olverham ptoną dr į skautų stovykią, Kristaus Karaliaus minėjimą. 1965 m. paminėta motinos diena, suorganizuo­ tos ekskursijos į skautų stovyklą ir į B radiordo „V yties“ klubą, 1966 m. — su­ ruoštas priėm im as vysk. A. Braziui (ir įteikta jam dovana — K . Steponavičiaus drožta lėkštė). Klubas 1966 m. 50 svarų prisidėjo prie I. Jakubaitytės kelionės į Jaunimo kongresą JAV. 1967 m. ruošta dvi parodos — K. Steponavičiaus suorga­

nizuotoj: ir A. Podvoiskio Lietuvos gyvū ­ pasilinksminimo renginiai. Y r a išlikusios nijos ir augmenijos paveikslų, V. 6 m inė­ pavardės kai kurių asmenų, laim ėjusių ta motinos diena (T . Buroko paskaita, E. prem ijas už gražiausius margučius (L e ­ N avickienės deklam acijos), turėtas disku­ kienė, K. Šneliūtė, J. Podvoiskis, Remeisijų vakaras, ekskursija į Bradfordą, dis­ kis, I. Jakubaitytė, K. Kupstytė, N. Kutkusijos „Mūsų klubas“ tema, klubo narių kutė, O. Verbickaitė, A. Podvoiskienė, R. pobūvis. Šiaučiulis, B. Rem eikienė, A. M otūza) ir 1969. IX . 27 paminėtas klubo dvidešim t­ už kepuraites (L . N avickaitė, B. R em ei­ metis. M inėjim e pagerbti m irusieji, tarp kienė, A. Elruzgys, M. B lažienė). jų buvęs klubo pirm ininkas inž. M. K riau čionis. Kalbas m inėjim e pasakė Pasiunti­ nybės patarėjas V. -Bailokas, D B L S pinm. PO LITIN ĖS VE IK LO S BAR U O SE inž. J. Vilčinskas, sveikino buvęs pirm. S. -Ma-nchestetrio ir -apylinkės lietu viai po­ M isiukevičius, V. Ignaitis, British League fo r European Freedom pirm. J. Graham, litin ėje veik lo je yra dalyvavę visą laiką, raštu — buvusieji pirm ininkai — dabar nuo pat savų organizacijų sukūrimo p ra­ džios po antrojo pasaulinio karo. Pvz., J A V gyvenąs L. Venckus ir A u stralijoje įsikūręs A. Pakalnis. V. Balickas klubo ir D B LS apygarda ar skyrius per savo atsto­ visuomenės vardu įteikė padėkos lapus S. vus dalyvaudavo pavergtųjų tautų kom i­ M isiukevičiui ir J. Orentui, kurie ypač tete, kurio posėdžiuose būdavo nu-sistapirm aisiais klubo veiklos m etais įdėjo į jį toma, kaip -derinti politinius ėjimus. L ie ­ tuviai dalyvaudavo kitų tautybių ruošia­ daug darbo- ir energijos. T o m inėjim o pro­ muose renginiuose (pvz., 1949 m. liepos gram oje su sceniniais dalykais pasirodė D. Damauskas, D. Kaniauskas, V. M otu­ mėn. ukrainiečiai įbuvo suorganizavę d i­ za, E. Navickienė, A. Navackas ir N. K u t­ džiulį mitingą, kuriam e dalyvavo ir lietu­ v ia i). 1950. V I. 3 tasai tautybių (gudų, kutės vadovaujam i jau n ieji skautai. Di,dėsni klubo renginiai 1970 m.: iškil­ lenkų, lietuvių, serbų, u krainiečių) koor­ dinacinis kom itetas suruošė vakarą su mingas vysk. A. Deksnio priėmimas, gar­ programa, ir S. G aidelio vedam as choras bės nario A. K uzm icko 70 m. amžiaus su­ jam e sudainavo 2 dainas, lietuvių grupė kakties m inėjim as (V II. 25), Lietu vos sušoko 3 tautinius šokius. 1950. X I. 26 lie­ Steigiam ojo Seimo m inėjim as (X . 17) su tuvių klube įvyk o susirinkimas tarptauti­ A. Šliauterio paskaita. 1971 m. suruošta niam diskusijų klubui steigti (d a lyva vo ekskursija į B radiordo „V y tie s “ klubą, pensininkų pobūvis, vaikų šventė, 1972 m. lietuviai, ukrainiečiai, gudai ir lenkai). Savo ruožtu patys lietu viai vien i ar su — priėm im as „G ran din ėlei“ , nairių pobū­ kitais pabaltiečiais nuo pat pradžių kas­ vis, 1973 m. — K. Murausko pagerbimas, met ruošia b irželio trėmimų minėjimus, narių pobūvis. jau dabar daug metų vis suorganizuodami B e to, norinčių tarp savųjų pasižmonė­ ne tik program ą su paskaita, bet ir eity­ ti lietuvių sutraukia klubo ruošiam ieji Užgavėnių vakarai, kaukių ir margučių nes į Mostono kapines ir iškilmes jose prie pam inklo lietuvių skyriuje, o ir dažno-se baliai, kalėdiniai šokiai ir kiti panašūs

257

paskaitose išryškėja politinis bruožas. 1956. III. 26 lietu viai d alyvavo anglų ruoš­ tam e protesto m itinge ryšium su Serovo, Chruščiovo ir Bulganino lankymusi B rita­ n ijoje. N u o 1968 m. rudens, kai Antibolševikinis tautų blokas (lAIBN) ir Europos Lais­ vės T aryba sujudo veik ti visoje B ritan ijo­ je, o paslkiui buvo paskelbtos pavergtųjų tautų savaitės, pradėta ir M anchesteryje ypač sistemingai įva iria is būdais demonst­ ruoti ir reikšti protestą visų tautybių ben­ drom is jėgom is. 1968. IX . 1 buvo suruoš­ tas pavergtųjų m inėjim as su kalbom is m i­ tinge ir su tam tikrom is įspūdingomis ce­ remonijomis. Tąkart m in ėjim e lietuviam s oficialiai atstovavo ram ovėnai — prezi­ diume tarp kitų tautybių atstovų sėdėjo S. Lauruvėnas ir A. Jaloveckas, vėliavą įnešė V. Kupstys. Visos tautybės turėjo vieną bendrą vainiką, o lietuvišką va in i­ k o kaspiną nešė keturios jaunuolės — I. Jakubaitytė, N. Kutkutė, V. Barauskaitė ir I. Liipkevičiūtė. Sekančiais (1969) metais, kai Britų Eu­ ropos Laisvės sąjunga (B ritish League fo r European Freedom ) lapkričio 9-16 d. d. parikelbė pavergtųjų tautų savaitę. Man­ chesteryje buvo' suorganizuota spaudos konferencija, platinam i atsišaukimai, de­ m onstracija žygiavo ik i pam inklo nežino­ majam kariui, ten padėtas vainikas, at­ liktos bažnytinės apeigos, kuriose dalyva­ vo vyskupas ir tautybių dvasiškuos atsto­ vai, kalbėjo parlam ento atstovai, atsilan­ kė burmistras ir kitų aukštų pareigūnų. Pradedant savaitę, X I. 8 surengtas kon­ certas, kuriam e lietu viam s skirtoje pro­ gramos d alyje dainavo V. Gal'buogytė, o jaunim o grupė šoko tautinius šokius. K a i 1970 m. vėl buvo organizuojam i to­

258

kios pat savaitės renginiai, D. Banaitis daugiausia rūpinosi lietuviškąja puse, o 'bendrajame tautybių kom itete sekretorės pareigas ėjo N. Kutkutė, to kom iteto na­ riu buvo P. J. Podvoiskis. M itinge kalbė­ jo lady Birdw ood ir Pietų Vietnam o atsto­ vas, buvo kalbamos maldos, N. Kutkutė perskaitė memonandumą. Koncertinėje m i­ tingo d alyje lietuviam s skirtoje program o­ je dainavo grupė m ergaičių (N . Kutkutė, N. Lip kevičiū tė ir V. B arauskaitė), šoko B. Snabaitienės vadovaujam a „A u šra “ . 1971. III. 13 pavergtųjų tautų kom itetas suruošė paskaitą apie Lietuvą.

Pavergtų jų tautų savaitės buvo ruošia­ mos ir 1971-1973 metais.

C H O R A I IR K IT I D A IN IN IN K Ų V IE N E T A I Jau 1947 m. pabaigoje Eccles ir Rochdalės lietu viai turėjo sudarę chorą, kuris dainavo kartą anglams, o Ka'lėdų metu lie­ tuviams Manchesteryje. Jis dar dalyvavo 1948 m. nepriklausomybės sukakties mi­ nėjim e, bet po to ir iširo dėl per didelių atstumų choristams suvažiuoti į repetici­

Manchesteri© lietuvių choras 1948 m. (viduryje stovi dirigentas S. Gaidelis, tautinių šokių vadovė R. Tamašauskaitė ir A. ¡Mikalauskas)

jas ir neturėdamas pasiruošusių vadovų. 1948 m. gegužės mėn. R. D argytė suor­ ganizavo nedidelį bažnytinį chorą. Tų m e­ tų rudenį Tautos šventės m in ėjim o pro­ gram oje su 5 dainomis pasirodė P. Masiu­ lio vadovaujam as choras. Tais metais cho­ rui d ar vadovavo ir A. Mikalauskas. K o l choras vėl sustiprėja jau St. Gaide­ lio vadovaujamas, įvairiuose renginiuose reiškiasi mažesni vienetai. Štai 1948 m. prieškalėdinį dainų koncertėlį pietų per­ traukos metu Eccles mieste, E. A rm itage & Sons fabrike, davė A. M ikalausko va ­ dovaujam as penketukas (tuom et tame fab rik e dirbo apie 30 lietu vių ). 1949. I. 22 literatūros vakare M anchesteryje ir m oti­ nos dienos m inėjim e 1949. V. 7 Eccles dai­ navo mišrus ketvertukas (R. D argytė, I I M ikalauskaitė, K v . D argis ir A . Mikalaus­ kas). St. G aidelio vadovaujam as choras pirm ą kartą pasirodė išvežim ų m inėjim e 1949. V I. 19. O birželio 20-25 d. d. choras buvo pakviestas į M anchesteryje suruoš­ tąjį muzikos, dainos ir šokio festivalį ir sudainavo jam e „L aisvės dainą“ ir „Stikli ūkelį“ . Choras įvairiom is progom is reiškiasi ir 1950 m. S. Gaidelis tada jau turėjo du chorus — mišrų ir vyrų. Šalia to progra­ mose dar pasirodydavo ir P. M asiulio ve ­ damas kvartetas — P. Masiulis, Kvedaras, V. Šlaitas ir Seimašlka, talkininkaujant akordeonu V. Fidleriui. Choras, kartu su tautinių šokių grupe 1949 m. pabaigoje suruošęs atskirą susipažinimo vakarą, 1950 m. dainuoja nepriklausomybės su­ kakties m inėjim e, b irželio 3 d. su gudais, lenkais, serbais ir ukrainiečiais suruošta­ me koncerte, birželio 4 d. išvežtųjų minė­ jim e ir kitom is progomis. T rejetą metų išdirbęs kaip choro diri­ gentas ir vargonininkas lietuvių pamaldo­

se, S. Gaidelis 1951 m. išvažiavo į K an a­ dą. P o to F. Prekeris buvo sudaręs vyrų chorą. K u rį laiką su choru dirbo dar A. Petrausikas. 1952. IX . 27 M anchesterio lietu viai tu­ rėjo J. Sarafinaitės vadovaujam o Glasgow o lietuvių choro koncertą. Manchesteriškiai stengiasi nepasiduoti — 1952. X II. 7 sukviečiamas tautinių šo­ kių mėgėjų, choristų ir ,yK o v o “ sportinin­ kų pasitarimas, tauriame įsteigtas fcultūros-sporto klubas su įvairiom is sekcijo­ mis, ir po to, 1953. II. 14 suruoštame ne­ priklausomybės m inėjim e, dalį program os atlieka K. Rudaičio vedamas choras, bet vėliau renginių programose jis nebepasi­ rodo. 1953. V. 2 krikščionybės įvedim o Lietu ­ v o je 700 m. sukakties m inėjim e koncertą duoda A. Varnaitytės-M ullen vedamas B ellshill lietuvių choras. 1958 m., atvažinėdamas iš Bradfordo, giesm ių ir dainų manchesteniškius moiko J. Juška. Manchesterio lietuvių renginių programose dalyvauja B radfordo ątžalyniečiai ir skautai. P o ilgesnių pertraukų chorą vėl suorga­ nizuoja iš B radfordo atvažiuojąs T. Eurokas. Jo vedamas mišrus Manchesterio lie ­ tuvių choras pasirodo 1963 m. nepriklau­ somybės sukakties m inėjim o program oje. Liepos 13 d. minint Darių ir Girėną, pasi­ rodo mažesni vienetai: moterų kvartetas, K. Pilkauskienė ir A- Jakim avičius sudai­ nuoja duetą, I. ir K. Šneliūtės ir T. Buro­ kas — trio, o lapkričio 23 d. kariuomenės šventėje — vėl T. Buroko mišrus choras ir moterų kvartetas, 1964. II. 29, minint nepriklausomybės sukaktį, V. 11, Dariaus ir G irėno m inėjim e, X I. 21, kariuomenės šventėje, — mišrus choras. Laikinų ar mažesnio masto chorinių

vienetų būta ir anksčiau. Štai kariuom e­ nės šventės m inėjim e 1959 m. dainavo ramovėnų choras. 1961 m. bažnyčioje giedo­ davo A. Jakim avičiaus vedamas nedidelis choras. N uo 1966 m. Manchesterio renginių pro­ gramose dar dažniau pradeda pasirodyti bradfo-rdišlkiai — jų „Sūkurys“ , net mo­ kykla.

D A IN IN IN K A I SO LISTAI, A K O R D EO N ISTAS, S M U IK IN IN K Ė IR O RK ESTRAI

Solistė B. V alterien ė yra giedojusi M an­ chesteryje 1951 m. Kristaus K araliaus šventėje. A p ie tą patį laiką yra dainavusi J. Liustikaitė kartu su P. Vyte. 1953 m., minint krikščionybės L ietu voje 700 m. su­ kaktį, dalį program os atliko J. Liustikai­ tė ir B. Poviilavičius. 1965. IX . 11 turėjo koncertą J. Liustikaitė. P irm ą jį didesnį savo koncertą tu rėjo 1966. V I. 11 V. Galbuogytė. M uzikinį gyvenim ą yra įvairin ę ir in­ strumentalistai. 1952. V I. 28 Mancheste­ rio lietuviam s klube yra koncertavęs anksčiau daugiausia Londone reiškęsis ir išgarsėjęs akordeonistas Juozas Kulvietis. 1953. III. 28 Manchesterio lietuviam s kon­ certą davė smuikininkė Elena Kuprevičiūtė. Be kita ko, 1959 m. pradžioje V. Rudys ir E. Laukys organizavo orkestrą. 1963. V II. 13 „R am ovės“ suruoštame Dariaus ir Girėno m inėjim e šokiams grojo E. Lau kio ir E. Lukšaičio orkestrai.

259

jas ir neturėdamas pasiruošusių vadovų. 1948 m. gegužės mėn. R. D argytė suor­ ganizavo nedidelį /bažnytinį chorą. Tų m e­ tų rudenį Tautos šventės m in ėjim o pro­ gram oje su 5 dainomis pasirodė P. Masiu­ lio vadovaujam as choras. Tais metais cho­ rui dar vadovavo ir A. Mikalauskas. K o l choras vėl sustiprėja jau St. Gaide­ lio vadovaujam as, įvairiuose renginiuose reiškiasi mažesni vienetai. Štai 1948 m. prieškalėdinį dainų koncertėlį pietų per­ traukos metu Eccles mieste, E. A rm itage & Sons fabrike, davė A. Mikalausko va ­ dovaujam as penketukas (tuom et tame fab rik e dirbo apie 30 lietu vių ). 1949. I. 22 literatūros vakare Mamehesteryje ir m oti­ nos dienos m inėjim e 1949. V. 7 Eccles dai­ navo mišrus ketvertukas (R. D argytė, I'. M ikalauskaitė, K v. D argis ir A . M ikalaus­ kas). St. G aidelio vadovaujam as choras pirm ą kartą pasirodė išvežim ų m inėjim e 1949. VI. 19. O birželio 20-25 d. d. choras buvo pakviestas į M anchesteryje suruoš­ tąjį muzikos, dainos ir šokio festivalį ir sudainavo jam e „Laisvės dainą“ ir „Stikliu kėlį“ . Choras įvairiom is progom is reiškiasi ir 1950 m. S. Gaidelis tada jau turėjo du chorus — mišrų ir vyrų. Šalia to progra­ mose dar pasirodydavo ir P. M asiulio ve­ damas kvartetas — P. Masiulis, Kvedaras, V. Šlaitas ir Semaška, talkininkaujant akordeonu V. Fidleriui. Choras, kartu su tautinių šokių grupe 1949 m. pabaigoje suruošęs atskirą susipažinimo vakarą, 1950 m. dainuoja nepriklausomybės su­ kakties m inėjim e, birželio 3 d. su gudais, lenkais, serbais ir ukrainiečiais suruošta­ me koncerte, birželio 4 d. išvežtųjų minė­ jim e ir kitom is progomis. T rejetą metų išdirbęs kaip choro diri­ gentas ir vargonininkas lietuvių pamaldo­

se, S. Gaidelis 1951 m. išvažiavo į K an a­ dą. P o to F. Prekeris buvo sudaręs vyrų chorą. K u rį laiką su choru dirbo dar A. Petrausikas. 1952. IX . 27 M anchesterio lietu viai tu­ rėjo J. Sarafinaitės vadovaujam o Glasgow o lietuvių choro koncertą. Manchesteriškiai stengiasi nepasiduoti — 1952. X II. 7 sukviečiamas tautinių šo­ kių mėgėjų, choristų ir „K o v o “ sportinin­ kų pasitarimas, kuriam e įsteigtas kultūros-sporto klubas su įvairiom is sekcijo­ mis, ir po to, 1953. II. 14 suruoštame ne­ priklausomybės m inėjim e, dalį program os atlieka K. Rudaičio vedamas choras, bet vėliau renginių programose jis nebepasi­ rodo. 1953. V. 2 krikščionybės įvedim o L ietu ­ vo je 700 m. sukakties m inėjim e koncertą duoda A. Varnaitytės-M ullen vedamas Bellshill lietuvių choras. 1958 m., atvažinėdamas. iš Bradfordo, giesmių ir dainų manchesteriškius moko J. Juška. Manchesterio lietuvių renginių program ose dalyvauja B radfordo atžalyniečiai ir skautai. P o ilgesnių pertraukų chorą vėl suorga­ nizuoja iš B radfordo atvažiuojąs T. Buro­ kas. Jo vedamas mišrus Manchesterio lie­ tuvių choras pasirodo 1963 m. nepriklau­ somybės sukakties m inėjim o program oje. Liepos 13 d. minint Darių ir Girėną, pasi­ rodo mažesni vienetai: moterų kvartetas, K. Pilkausikienė ir A- Jakim avičius sudai­ nuoja duetą, I. ir K. šneliūtės ir T. Buro­ kas — trio, o lapkričio 23 d. kariuomenės šventėje — vėl T. Buroko mišrus choras ir moterų kvartetas, 1964. II. 29, m inint nepriklausomybės sukaktį, V. 11, Dariaus ir G irėno m inėjim e, X I. 21, kariuomenės šventėje, — mišrus choras. Laikinų ar mažesnio masto chorinių

vienetų būta ir anksčiau. Štai kariuom e­ nės šventės m inėjim e 1959 m. dainavo ramovėnų choras. 1961 m. bažnyčioje giedo­ davo A . Jakim avičiaus vedamas nedidelis choras. Nuo 1966 m. M anchesterio renginių p ro ­ gramose dar dažniau pradeda pasirodyti bradfordiškiai — jų „Sūkurys“ , net mo­ kykla.

D A IN IN IN K A I SO LISTAI, A K O R D EO NISTAS, S M U IK IN IN K Ė IR O RK ESTRAI

Solistė B. V alterien ė yra giedojusi M an­ chesteryje 1951 m. Kristaus K araliaus šventėje. A p ie tą patį laiką yra dainavusi J. Liustikaitė kartu su P. Vyte. 1953 m., minint krikščionybės L ietu vo je 700 m. su­ kaktį, dalį program os atliko J. Liu stikai­ tė ir B. Povilavičius. 1965. IX . 11 turėjo koncertą J. Liustikaitė. P irm ą jį didesnį savo koncertą tu rėjo 1966. V I. 11 V. G al­ buogytė. M uzikinį gyvenim ą yra įvairin ę ir in­ strumentalistai. 1952. V I. 28 Mancheste­ rio lietuviam s klube yra koncertavęs anksčiau daugiausia Londone reiškęsis ir išgarsėjęs akordeonistas Juozas K u lvietis. 1953. III. 28 M anchesterio lietuviam s kon­ certą davė smuikininkė Elena Kuprevičiūtė. Be kita ko, 1959 m. pradžioje V. Rudys ir E. Laukys organizavo orkestrą. 1963. V II. 13 ,.Ramovės“ suruoštame Dariaus ir Girėno m inėjim e šokiams gro jo E. Lau kio ir E. Lukšaičio orkestrai.

259

T A U T IN IŲ ŠOKIŲ GRUPĖS K artu su choru dar 1947 m. susiorgani­ zavo ir N. Tamašauskaitės vadavai., j .m a tautinių šokių grupė, sudaryta iš Rochu-.lės ir Eccles lietuviško jaunimo. P o k e li 4 sėkmingų pirm ųjų pasirodymų anglams, paskui K alėdų metu M anchesterio lietu­ viam s ir 1948 m. nepriklausomybės sukak­ ties m inėjim e grupė laikin ai iširo. ^ 1948 m. grupės v a d o v y b ę p erėm ė A. K v e d a r a v ič iu s , ir gru p ė v ė l šoka Tautos

šventės m inėjim e, paskui kariuomenes dienos program oje. A. Kvedaravičrui su­ sirgus, grupei vadovauti grįžta N. Tam a­ šauskaitė. 1950 m. jau vadovauja V. Jasčemskas. Tuo metu M anchesterio lietuvių ruošiamose šventėse šokdavo taip .pat ir Alsagerio lietuvių stovyklos tautinių šo­ kių grupė, vadovaujam a L. Braždiemes. L. Braždienės ir V. Jaščemsko šokėjų gru­ pės pasirodydavo ir nelietuviam s (pvz., 1950. V. 13 šoko Cheadle Hulm e parapijos salėje anglų labdaros draugijos suruošta­

me vakare; apie tą laiką L. Braždienės grupė jau buvo šokusi įvairiuose parengi muose daugiau kaip 40 kartų). Apsigyvenusi Manchesteryje, L. Brazdienė buvo įsijungusi ir į čionykštę šokių grupę, kaip vad ovė talkininkė. Bet grupe ir vėl buvo iširusi. Ji atgaivinta 1951 m. rudenį. Jos organizaciniais reikalais tada pradeda rūpintis J- Žemaitis, o vadovau­ ja P. Mikalauskas. Grupė, be kita ko, 1951. X I. 10 dalyvavo R ochdalėje 4 tautybių su­ ruoštos šventės program oje, X I. 24 D B LS Manchesterio skyriaus suorganizuotame kariuomenės m inėjim e, X II. 16 6 tautybių koncerte. P o metų, 1952. X II. 7, „K o v o sporti­ ninkų, choristų ir tautinių šokių m ėgėjų pasitarim e įsteigtasis kultūros-sporto^ klu­ bas buvo įsipareigojęs atgaivinti ir šokė­ jų grupę. V eik lai derinti pasitarime^ iš­ rinkta valdyba: pirm. V. Steponavičius, sekr A Jakimavičius, kasin. A. K ved a ra ­ vičius. Iš tiesų 1953. II. 14 B E L S M an­ chesterio skyriaus suruoštame nepriklau­ somybės m inėjim e šoka net dvi tautinių šokių grupės, vadovaujam os A. K vedaravičiaus. O V. 1 grupė sušoko „Rugučius'“ „Len ciū gėlį“ ir „Jonkelį“ B elle Vue su­ ruoštame 12 tautybių šokių ^ koncerte. Grupei vad ovavo A. K vedaravičius, s o l į o J. Butkienė, G. G rigaravičiūtė, J. Andriūnaitė, R. Palkim aitė, E. Polytė, P. M ika­ lauskas, J. Duoba, A. Gerdziūnas, V. Ru dys ir R. Vertiyla, akordeonistas — V.

Manchesterio lietuviu tautinių šokių grupė 1949. II. 16 su krašte stovinčiu svečiu Alg. J. Kaulėnu

260

Turčinskas. Tas pats reikšmingiausias grupės pasi­ rodym as buvo paskutinis. P o ilgos per­ traukos 1962 m. I. Šneliūtė suorganizuoja tautinių šokių grupę, kuri dažnai šoka renginių program ose iki 1965 m. K a i va­ dovė išsikelia kitur, grupės vadovybę per­

ima Verbiickaitė. Bet 1966 m. Mancheste­ rio renginių program ose dažniau jau da­ ly va u ja O. Peledkienės vadovaujam i bradfordiškiai.

Steponavičių, sekr. J. Bendorių, kasim. V. Antras literatūros vakaras suorganizuo­ Kupstį. tas tų metų liepos 23 d. Jį ruošė D B LS 1956. X I. 24 Londono „V a id ila “ suvai­ Low tano skyrius, ir program oje su savo kūryba d alyvavo K . Barėnas, V. Šlaitas, dino M anchesteryje A. Rūko „Bubulį ir Dundulį“ . P. K lezas ir R. Spalis. 1950. X. 7 Low tono skyriaus suruošta­ Dar kartą vietin iai vaidin tojai sujunda m e vakare dalyvavo S. Prapuolenytė, F. 1958 m. Kariuom enės šventės proga X I. V A ID IN T O J A I IR V A ID IN IM A I 8 jie suvaidina S. Lauciaus „Paslaptingo­ Neveravičius, Bal. Brazdžionis, R. Spalis, V. Šlaitas, K. Barėnas, P. Klezas ir Č. V. je zonoje“ (vaid in o V. Leonas, G riga ra vi­ Obcarskas. čiūtė, V. Laurinaitis, K . Murauskas, Lau­ Vaidintojus M anchesteryje ėmėsi orga­ nizuoti P ovilas Masiulis, ir jie 1949 m. rinaitienė, Verbickas ir J. Šablevičius, re ­ 1949-1950 m. keliais atvejais, o ir vė ­ pradžioje suvaidino Cadel Bugo „Slidų žisavo D. Damauskas, apšvietimas L. Pū ­ liau mišriose program ose su savo kūryba pusmilijomiį“ (vaid in o V. Kupstys, A . Paro, adm inistracija V. K upsčio). yra pasirodęs V. Šlaitas vienas. rieštytė, E. Geležninkaitė, E. Parieštytė, Nepriklausom ybės sukaktį minint 1959. 1952. I. 26 literatūros vakaro program o­ je d alyvavo F. N everavičius, S. Laucius, J. Valančius, Kjv. Dargis, E. Butkus, L. II. 14, buvo suvaidinti R. Spalio „Bartai“ , taip pat D. Damausko surežisuoti (v a id i­ V. Šlaitas ir R. Spalis. M edelis ir pats režisierius P. Masiulis, V ėliau suruošiaima šiek tiek siauresnio dekoracijos A. P e trik o n io ). no V. Laurinaitis, V. Leonas. P. Baukus, masto literatūros vakarų. Toks buvo su­ 1949. X. 23 vaidin tojai buvo susirinkę E. Venckutė, R. šneliūtė, J. Perm inienė, ruoštas 1954. III. 20, kuriame dalyvavo R. D. Damauskas, sceną paruošė V. K ups­ su atsikviestuoju režisierium K ved aru ir Spalis, V. Šlaitas ir K. Eiarėnas. M inint buvo nutarę pastatyti P. Vaičiūno ,,Su­ tys ir A. Pūras). drum stąją ram ybę“ . 1954. IX . 11 Tautos švenitę, su savo kūry­ N orėta vaidintojų būrelį suorganizuoti ba program oje dalyvavo K. Barėnas ir V. P o to manchesteriškiai kurį laiką nieko dar ir vėliau — 1967. IX . 24 buvo sušauk­ Šlaitas. Klubas suruošė literatūros vaka­ tas scenos m ėgėjų pasitarimas, bet jau nepastatė. 1951. V. 12 P. M asiulio vado­ rą 1955. X I. 5, ir jam e dalyvavo kun. J. vaujam i ihradfordišikiai Manchesterio lie ­ nieko nebapastatyta. Kuzm ickis-Gailius, skaitęs „Veronikos tuviams suvaidino S. Čiurlionienės „A u š­ skarą“ , K. Barėnas („K a ra lišk ą dieną“ ) ros sūnus“ (dekoracijos A . P atrikon io). ir R. Spalis („In telig en tą “ ). K ažkada apie Susiorganizavęs lietuvių kultūros-sportą laiką kartą klubo suruoštame lite ra ­ LITERATŪRO S V A K A R A I to klubas 1953 m. pradžioj pastatė A. tūros vakare skaitė vienas K. Barėnas Gustaičio „Stekminių vain iką“ , (nežisiavo (trejetą dalykų). Pirm asis literatūros vakaras Manches­ V. Steponavičius, vaidino J. Andriūnaitė, P o to literatūros vakarų tradicija ilgam te ry je buvo 1949 m. sausio 22 d. Jo prog­ V. Rudys, J. Butkienė, G. Grigaravičiūtė, nutrūksta. 1966. V I. 11 suruoštame V. ram oje d alyvavo tuomet iš Škotijos atva­ R. Palkim aitė ir P. M ikalauskas). 1954. Galbuogytės koncerte dar buvo ir litera ­ žiavęs V. Šlaitas, skaitęs eilėraščius. F. VI. 5, taip pat V. Steponavičiaus vado­ N everavičiu s skaitė „P riešų “ ištrauką, tūrinė dalis — su savo kūryba d alyvavo vaujam i, manchestariečiai suvaidino V. E. Navickienė ir kum. J. Kuzm ickis-G ai­ kun. J. Kuzm iokis-Gailius „Judo“ novelę, A lanto ,JEtuhalterijos k laidą“ (vaid in o J. lius. Tautos šventės m inėjim o program o­ P. K lezas feljetoną angliakasių gyvenim o Virbickas, G. G rigaravičiūtė, J. Butkienė, je 1966 m. E. N avickienė pasirodė su sa­ tema ir eilėraščių, S. Laucius eilėraščių, V. Kupstys ir P. Mikalauskas, režisūra V. tyriniais eilėraščiais. Ji savo kūrinius R. Spalis feljetoną. Vakaras ruoštas sudė­ Steponavičiaus, grim as D. Dam ausko). skaitė taip pat 1967. X. 14, k ai klubas su­ tinėm is manchesterišlkių ir iovvtaniškių Tautos šventę minint, jie tą veikalą dar ruošė Vilniaus m inėjim ą, 1967. X. 28 „R a ­ jėgom is, ir program oje dar dalyvavo A. suvaidino Corbyje. 1954 m. scenos m ėgė­ m ovės“ suruoštame kariuomenės tminėjiM ikalausko vedamas choras ir R. D argy­ ja i buvo išsirinkę savo valdybą: pirm. V. tės kvartetas.

261

me, 1968. IX . 21 D B L S skyriaus dvide­ šimtmečio ju biliejin iam e renginyje, dar 1968. X I. 23 ramovėnų, 1969. IX . 27 klubo ir kituose renginiuose. D idesnį literatūros vakarą surengia 1971. V. 15 Manchesterio apylinkės kul­ tūrinis ratelis. Program oje dalyvavo R. Spalis, kun. J. Kuamickis-Gailius, A. Bučys, E. Navickienė ir A. Pačkauskas.

PARO DO S IR K U R SA I P a ti pirm oji lietuviška paroda Manchesteiryje suruošta 1949. IX . 11 dtr išbuvo visą savaitę. Anuom et lietuvių kolonijose B rita n ijoje garsėjo B. Daunoro iš V okie­ tijos atsivežtasis m edžio drožinių, audi­ nių, mezginių rinkinys, įskaitant lietu viš­ kas lėles. Juo ir pasinaudota tai parodai.

Manchesteryje literatūros vakaro proga: priekyje Petras Klezas, Stasė Prapuolenytė ir Vladas šlaitas, užpakalyje Kazimieras Barėnas, ^Fabijonas Neveravičius ir Ro­ mualdas Giedraitis-Spalis.

262

be to, rinkinys papildytas J. Vainausko, K . Steponavičiaus, V. Jokūbaičio ir kitų darbais. Parodą suruošė D B LS apygardos valdybos kom isija: J. Štaras, S. Misiukevičius ir A . Mikalauskas. 1950 m. K. Steponavičius per ,.Manchesterio Apygardos Žinias“ buvo kreipęsis į apylinkės lietuvius, kviesdam as (burtis v i­ sus, kas m ėgsta drožinėti, m egzti, austi, siuvinėti. 1950. IV. 30 klube jis suorgani­ zavo tokių dailiųjų dirbinių parodėlę, ku­ rio je su savo darbais dalyvavo pats K. Steponavičius, Šiaučiuliai, L. Braždienė su dukra ir kiti. T iek organizuojantis, tiek ir parodėlę ruošiant buvo tuo metu turi­ mi ga lvo je kom erciniai sumetimai: duoti progos norintiems įsigyti tų daileinybių. Dėl to parodėlė išvirto į pastovią, jo je vis daugėjo eksponatų, o apsijungusių gam in­ tojų būrelis pasivadino ,.Rankdarbiu“ . Rugsėjo mėn., sutelkus daugiau ekspona­ tų, parodėlė buvo išvirtusi į parodą. K. Steponavičius su savo talkininkais tais 1950 m. ¡rudenį buvo suorganizavęs lietuvėm s audimo, m ezgim o ir siuvinėji­ mo kursus. Jie vyk d a vo sekmadieniais, ir jiem s vadovavo L. Braždienė. Kursai išsi­ laikė iki 1950 m. pabaigos, juos lankė 17 moterų, išeitas apie 50 valandų kursas, ir moterys po jų išsiskirstydamos atsidėko­ jo ir vadovei L. Br-aždienei ir organizato­ riui K. Steponavičiui savo pagamintomis dovanėlėmis. Ryšium su nepriklausomybės sukakties m inėjim u 1956. II. 18 K . Steponavičius buvo suruošęs ir dailių jų dirbinių parodė­ lę (jo je ypač išsiskyrė K . Steponavičiaus ir F. Raimondo m edžio drožiniai). K ie k kitokio pobūdžio paroda suorgani­ zuojam a 1959. V. 30. Jos pagrindą šįkart sudarė V. Tamašausko iš Birm ingham o atgabentasis didžiulis Lietuvos pašto

ras, medžio drožinių — K. Steponavi­ ženklų rinkinys. K. Steponavičius prisidė­ čiaus, F. Ramonio ir kitų, gintaro d irb i­ jo prie tos parodos su lietuviškom is juos­ nių, tautiniai rūbai, lino gaminių, num iz­ tomis ir medžio drožiniais, o A. Gerdžiūmatikos dalykų. A k į ypač traukė K . Ste­ nas ir J. Ramonis su lietuviškų pinigų ponavičiaus drožinys, vaizduojąs lietu vio rinkiniais. ūkininko sodybą. 1961 m. pavasarį K . Steponavičius vėl 1969 im. rudenį, K. Steponavičiui tarpi­ suruošė tautodailės stiliaus dirbinių paro­ ninkaujant, A. Pod voisk io sudarytasis da­ dą, k u ri išbuvo 3 savaitgalius. M edžio bar jau 600 vienetų Lietuvos gyvūnijos ir drožiniai buvo išstatyti K . Steponavičiaus augmenijos natūralaus dydžio spalvotų ir F. Ramonio. K a ip išskirtinai meniški paveikslų rinkinys buvo išstatytas Salfordarbai buvo minimi F. Ram onio šv. Jur­ do miesto Science Museum patalpose. R in ­ gis, Kęstutis, K u dirka, Basanavičius, kiniui buvo paskirta visa salė. M irštąs karys, K. Steponavičiaus Vargo mokykla, inkrustuotos dėžutės, m iniatiū­ „P R A D A L G Ė “ IR K IT A S P A U D A riniai Vytys, lietuviškos sodybos modelis. K a ip ir visose ankstyvesnėse parodose, A. K. Barėno iniciatyva ir „Pradalgės“ Gerdžiūnas buvo išstatęs Lietu vos pini­ vardu 1949 m. buvo išleistas V. Šlaito e i­ gus, tarnybinius ženklus ir tautinius dra­ lėraščių rinkinys „Žm ogiškosios psalmės“ bužius. 1967. V III. 19 klube buvo atidaryta 2 (spausdinta V o k ie tijo je ). D alį pinigų tam reikalui parūpino P. K le zo vadovaujam i savaites užtrukusi A . Podvoiskio paruošta Low tono lietu viai: jie paskyrė MamchesLietuvos gyvūnijos ir augmenijos pa­ tery je suruoštojo literatūros vakaro pel­ veikslų paroda. ną. A. Podvoiskis, kaip tada buvo rašoma, Anuom etinio entuziazm o skatinami, 7 metus ruošėsi tai parodai, jam daug kai­ iniciatoriai tada svarstė mintį, kad ir to­ navo, o visą rinkinį sudarė iš žurnalų iš­ liau reik ia leisti knygas, o lėšoms sudary­ kirptų ir lapuose suklijuotų 500 paveiks­ ti steigtina kooperatinė leidykla, kuri bu­ lų. „Prieis akis atsiveria visa Lietuvos vo pavadinta jau V. Šlaito rinkinį le i­ augm enija ir gyvūnija. K ie k čia mums džiant pavartotuoju .^Pradalgės“ vardu. nežinomų vardų, rūšių, kokia turtinga ir T a leidyklėlė dar išleido R. Spalio „T r y ­ įv a iri mūsų tėvynės gamta! T ai ištisa lika nelaim ių“ ir J. Steinbecko „T a rp pe­ spalvota paveiksluota enciklopedija“ , ra­ lių ir vyrų “ . šė D. Dainutis 1967. IX . 5 „Europos L ietu ­ „P ra d a lgė“ buvo sutraukusi daugiau v y je “ . kaip 20 narių (nariai m okėjo po 5 svarus Parod oje taip pat bu vo išstatyta A . Podpajaus, kurį vėliau daugumas atsiėm ė) ir voiskio am žinojo kalendoriaus sprendimo susilaukusi šiek tiek aukų (iš D B LS Scriįrodinėjim ai. veno skyriaus 10 svarų ). Nariais buvo K. T ai parodai pasibaigus, Kazim ieras Ste­ Barėnas, A. Bruzgys, M. Barėnienė, V. ponavičius suruošė klube kitą, 'kuri buvo Laurinaitis, V. Baltrūnas, S. Ūsas, R. Spa­ atidaryta 1967. IX . 30. T o je buvo išstaty­ lis, L. Trilupaitis, L. Vaitkevičius, P. K leta paveikslų — P. Bugailiškio ir M. B a­

zas, A. Gerdžiūnas, E. Jankutė, P. Bulkė, F. Neveravičius, B. Daunoras, kum. J. Kuzm ickis, A . J. Kamienas, J. Benderius, V. Paulionis, J. Zaksauskas, A. Zaranka, J. Žemaitis, J. Milašauskas, J. Pusitila. 1950. X . 8 buvo sušauktas „Pradalgės“ suvažiavimas, kuriam e tarybos pirm inin­ ku išrinktas R. Spalis, valdybos pirm. K. Barėnas, revizijos kom isijon A . Gerdžiū­ nas, V. Laurinaitis ir P. Bulkė. Negalėdam a sudaryti didesnio apyvar­ tos kapitalo, kad pajėgtų toliau knygas leisti, 1952. X I. 16 suvažiavim e „P ra d a l­ gė“ nutarė likviduotis. Mainchesteryje anuomet buvo išleista šiek tiek ir rotatorinės spaudos. Pirm iau ­ sia tai „M anchesterio Apygardos Žinios“ , kurių 1950 m. išleista 4 numeriai, reda­ guoti K. Barėno, leidėjas — D E L S Man­ chesterio apygardos valdyba; Nr. 1/5 1950 m. išleistas privačiai, redaguotas P. K lezo ir pavadintas „M anchesterio Apylinkės Žinios“ ; Nr. 1/6 1952 m. v ė l tu ri pirm ykš­ tį pavadinim ą ir redaguotas K. Barėno. 1950 m. išleisti 2 num eriai stambesnio leidinio, skirto politikai, literatū rai ir v i­ suomenės klausimams, pavadinto „A k ir a ­ tis“ ; šį redagavo P. Klezas su kolektyvu. Jumoro ir satyros leidinio „S k ersvėjis“ iš­ ė jo Nr. 1 1950 m. ir Nr. 2 1951 m. Sportininkai leido „Sporto Dienas“ 1950 m., redaguotas redakcinės kolegijos. 1967 m. pradėtas leisti neperiodinis „Šiaurės A n glijos Lietuvių Biuletenis“ , taip pat rotatorium spausdinamas (apie j į žiūrėk sk yrelį „K u ltū rinis ratelis“ ). B e kita ko, M anchesterio lietu vių klube apie 1951 metus A. Gerdžiūnas turėjo spaudas kioską ir platindavo knygas ir laikraščius. Ž in io je iš 1963 m. nurodoma, kad ram ovėnai platina spaudą.

263

K U L T Ū R IN IS RATELIS

B IB L IO T E K A IR S K A IT Y K L A

D. Damausko iniciatyva 1967 m. buvo sukviestas M anchesterio lietuvių pasitari­ mas svarstyti kultūrinio darbo pagyvin i­ mo ¡klausimų. Tam reikalui įsteigtas kul­ tūrinis ratelis, kuris suorganizavo disku­ sinių vakarų, jo nariai skaitė m inėjim uo­ se paskaitas, ruože individualines parodas (K . Steponavičius tautodailės ir kitokių dailenybių. A. Podvoiskis — Lietu vos aug­ m enijos ir gyvū n ijos). Tačiau svarbiausia ratelio veiklos iš­ raiška yra rotatorium spausdinamojo ne­ periodinio „Šiaurės A n glijos lietuvių biu­ leten io“ leidimais. L. P ū ro pastangomis biuletenio pirmasis numeris buvo išleis­ tas 1967 m. K alėdom s (o Nr. 25 1975 m. V elykom s). B iu letenyje spausdinama straipsnių, ¡reportažų, bet ypač daug v ie ­ tos jam e skiriama plačių apylinkių lietu­ viškai kronikai — iš Manchesterio, Eiradfordo, Roichdaiės, Eccles, Prestono, Leigh. Ashtono, Boltono, Huddersfieldo. Widnes, Salfordo ir iš kitų vietų. Į biuletenio redagavim o, spausdinimo ir platinim o darbą ar bendradarbiais ligi šiol buvo įsijungę D. Dainiauskas, St. Lauruvėnas, ¡kun. V. Kam aitis, L. Pūras, D. Banaitis, K. Pažėra, A. Podvoiskis, A. Šliauteriis, E. Sabaliauskas, A. Dičpetris, Ant. Jaloveckas, V. Motuzą, A. Pačkauskias, A. Kublinskas. M. Ramonas, F. Ramonis, A . Bučys, A. Gaidelis, J. Skinkys, V. Zdanavičius, H. Vainis, E'. Šimėnas, K. Minutas. A. Traška, P. Gugas, S. Sasnaus­ kas, A . Rim eikis ir ¡kiti.

Biblioteką M anchesterio lietuvių klubas turėjo prieš antrąjį pasaulinį karą. N em a­ ža knygų tai bibliotekai buvo atsiuntusi dovanų D raugija Užsienio Lietuviam s Remti. Bet kai užėjo karas, klubas susiaurino veiklą, nebuvo patalpų, kur biblioteką pia-

264

Viktoras Motuza prie savo vadovaujamos Manchesterio klubo bibliotekos

dėti, ir žmogaus, kuris ja rūpintųsi, tai kažkas ėmė ir pardavė senų baldų p ar­ duotuvei spintas su visom is knygomis. Kažkuriuo būdu palėpėje vis dėlto išliko viena spinta knygų. P o karo, suvažiavus daugiau lietuvių, ta spinta buvo surasta, prieškarinių kny­ gų kiekiai papildom i naujais leidiniais. P rie bibliotekos yra iir skaitykla. 1948 m. biblioteką ir skaityklą tvarkyti pasiėmė J. Lekys. Iš jo tas pareigas v ė ­ liau perėmė V. Šalvaitis, 1951 m. pradžio­ je — V. Šiaučiulis, 1951 im. b irželio mėn. — A. Jakimavičius, nuo 1964 m. vasario mėn. —■ V. Motūza. 1953 m. biblioteka tu rėjo daugiau kaip 400 knygų. 1964 m. būta knygų apie 600, o 1975 m. pradžioje arti 1000. Savo skaityk­ lai biblioteka prenum eruoja 10 žurnalų ir laikraščių. Skaitytojų turima iki 25. 1974 m. ¡bibliotekai ir skaityklai klube paskirta erd vi ir reprezentaciškai įrengta patalpa.

M OKYKLA Lietu viai M anchesteryje yra turėję sa­ vo vaikam s m okyklą prieš antrąjį pasau­ lin į karą. O n au jieji ateiviai tokią įsteigė 1949 m. K lubas visą laiką teikė m okyklai patalpą, šviesą, šilimą, tėvų kom itetas rū­ pindavosi finansiniais reikalais, m okyk­ los inventorium, vaikų maistu, kelionių išlaidomis. Vadovėlių vėlesniais metais parūpindavo D B LS centro valdyba. M okyklai vadovauti buvo pakviestas D. Dainau&kas, ir darbą ji pradėjo tų metų liepos 24 d. Tada m okyklą lankė apie tu­ zinas lietuviukų. 1950 m. į m okyklos darbą įsijungė A.

Mikalauskas, 1951 m. A. lEianaitienė. 1951 m. m okyklos ved ėjo pareigas perėm ė A. Zubrickas. Jam išvykus, 1952 m. į m okyk­ lą dirbti grįžo D. Damauskas. A nkstyvesniais m etais tėvų komitetui pirm ininkavo E. Laukys. M okyklos reikalais iš pradžių niekas or­ ganizuotai nesirūpino. K ad padėtis page­ rėtų, 1954. IX . 26 buvo sušauktas visų apygardos organizacijų atstovų pasitari­ mas, ir mokyklos reikalais rūpintis suda­ rytas komitetas: kun. V. Kam aitis. m okyk­

los vedėjas D. Dainauskas, tėvų atstovas A. Podivoiskis, D B L S apygardos valdybos atstovas A. Kuzmickas, D B LS skyriaus ate.t. V. Kupstys, klubo — J. Benderius, L R S — P. Didžbalis, scenos m ėgėjų — V. Steponavičius. T o kom iteto valdybą suda­ rė: pirm. V. Steponavičius, se'kr. J. Ben­ derius, fcasin. V. Kupstys. Nepaisant sutelktinio rūpesčio, 1956. V III. 26 koordinacinio kom iteto posėdyje paaiškėjo, kad sekmadieninės m okyklos darbas sustojo. N orėta išlaikyti jau vei-

§Si*

Dalis „Šiaurinės Anglijos Lietuvių Biuletenio“ vadovų ir bendradarbių (sėdi S. Lauruvėnas, kun. V. Kamaitis, A. Podvoiskis, A. Bučys ir M . Ramonas, stovi — A. Kublinskas, A. Rimeikis, H. Vaines, Ant. Jaloveckas, K. Pažėra, L. Pūras, J. Traška, J. Ivanauskas, J. Blažys ir A. Jakimavičius)

kiantį vaikų darželį. K lubas įsipareigojo duoti darželiui patalpą, vadovau ti sutiko lig i tol jam e jau dirbusi ¡B. Končienė, o tėvų lėšom is parūpinta reikalingų reikm e­ nų. V aikai darželyje buvo m okam i lietu­ viškai kalbėti, dainelių ir žaidimų. Rūpin­ tasi ir m okyklą atgaivinti. 1957 m. p rad žioje skelbta, kad O. K a iriūkštienė m oko 7 paauglius, o darželis jau nebeveikia. 1957. V. 12 tėvų susirin­ kim e E. Jakub aiitienė, A. Podvoiskis ir P. Gugas išrenkami į tėvų komitetą. M okyk­ lai vadovauti pakviečiam as D. Damaus­ kas, ir dar pasižadėjo jo je dirbti J. Šab­ levičius ir kun. V. Kam aitis. B. Končienė įsipareigojo ir toliau vadovauti vaikų dar-

Domas Dainauskas

265

želiui. i m okyklos darbą vėl įsijungė A. Banaitienė. 1957 m. pabaigoje, kun. V. Kamiaičio pakalbintais, iš B radfordo pradėjo atvažinėti J. Juška mokyiklą lankančiųjų pam okyti dainų ir giesimių. 1958 m. D. Damauskui m okykloje talkino kun. K. Kuzminskas, J. Šablevičius, E. Venckutė. 1959 m. pradžioje buvo paskelbta, kad m okyklą sėkmingai baigė 17. 1962 m. m okyklai vadovauti ateina A. Podvoiskis, dirba jo je ir D. Damauskas. Tuom et ją lankė apie 20 vaikų. A. P od ­ voiskis perėm ė ir darželio vadovybę. 1962. V. 19 m okyklai buvo reta šventė: pirm ą kartą išduoti pažym ėjim ai išėjusiems k e­

turių skyrių programą. Juos gavo Irena Jakubaitytė, Antanas Jakubaitis, Petras Gugas ir Jonas Podvoiskis. 1963. VI. 6 perrinktas tėvų komitetas: pirm. A. Podvoiskis, sekr. J. Andriulis, kasin. J. Šablevičius. 1964 m. m okyklai vadovauti vėl atėjo D. Damauskas. Vaikų darželį apsiėmė ves­ ti E. Jakubaitienė. K u rį laiką m okytojam s yra talkininkavęs ir A. Šliauteris. 1965 m. pabaigoje ištrinktasis tėvų ko­ mitetas — pirm. K. Pažėra, sekr. V. Ber­ natavičius ir kasin. J. Kutinus — buvo įsi­ jungęs į renginius ruošiančiųjų organiza­ cijų eiles. 1966 m. tėvų kom itetui pirm i­

Manchesterio lietuvių sekmadieninė mokykla

266

1950 m.

su jos

vedėju

mok.

D.

Damausku

ninkavo V. Bernatavičius. Jis perrenka­ mas ir 1968 m., kai apjungiami į vieną m okyklos ir skautų tėvų kom itetai. 1973. X . 22 tan jungtindn komitetam išrinkti: pirm. V. Kupstys, sekr. K . Pažėra, kasin. A . Remeikis. Turėdam a klube pastovią patalpą, m o­ kyk la buvo -apsirūpinusi vaizdine moko­ m ąja medžiaga: jo je iškabinti žem ėlapiai, o A. Podvoiskis sudarė paukščių ir grybų geografijos paveikslų kolekciją. P o pertraukos 1970 m. grįžęs vadovauti m okyklai, k u rioje taip pat dirbo kun. V. K am aitis ir talkininkavo D. Dainauskas, A . Podvoiskis paruošė ir atspausdino ele­ mentorius ir maldynėlius. M okykla veikė iki 1972 m. pabaigos. P ro M-anchesterio lietuvių m okyklą yra praėję apie 70 mokinių iš apie 40 seimų. 6 baigusieji 4 Skyrių kursą gavo pažym ė­ jimus. Sukūrus pastovias skautų draugoves, m okyklinis jaunimas įstojo į jų eiles., dėl to ir motinos dienos ar kalėdinės eglutės renginių ruošą ilgainiu i perėmė skautai mokyklos mokiniai. Pradedant 1949 m., ruošiamos kas m e­ tai vaikų šventės — kalėdinės eglutės, ku­ rios sutraukia m okyklą lankančius ir taip pat kitus lietuvių vaikus ir kuriose vaikai atlieka programą. 1949 m. K alėdų trečią ­ ją dieną suruoštoje tokioje šventėje gie­ dojo ir dainavo D. Dainau-sko paruošti vaikai, o jis pats suvaidino K alėdų sene­ lį. K itais metais seneliu pabuvo A. Petrikonis, vaikus buvo paruošęs A. M ikalaus­ kas. 1951 m. D B L S apygardos valdyba bu­ vo suorganizavusi didelę vaikų šventę dar ir gegužės 18 d., ir program ą tada atliko mok. B. Jacevičienės ir R. Siniūtės vado-

M ažesniajam jaunim ui — priešm okyk­ vaujam i A lsagerio lietu vių mokyklos va i­ kai. linio ir m okyklinio amžiaus — nuo pat 1953. J. 6 D B L S apygardos vardu suiruo- pradžių ruošiamos, tegu ir retos, šventės, šęs įtokią eglutės šventę, A . Kuzm ickas kaip taisyklė vis kalėdinės eglutės, o niuo nuo tada pasidairo jau pastovus K alėdų tam tik ro laik o pavasariais dar ir kita. senelis vaikam s ilgiem s metams. Vaikų T u r būt, pirm oji vaikų šventė įvyko švenčių paruošimo rūpesčius ir išlaidas 1949 m. K alėdų trečiąją dieaą. Tada jau vėliau perim a klubas. Program ų paruoši­ dirbo D. Dainausko vedam a mokykla, ir mu paprastai pasirūpina mok. D. Daiją lankė apie tuzinas lietuviukų. Į šventęnauskas. E et į talką program oje kai ku­ vaišes susirinko daugiau kaip 30. Giedota riais m etais ateina ir skautai. lietuviškai ir angliškai. D. Damauskas pa­ T ie renginiai^eglutės iš dalies parodo, buvo K alėdų seneliu ir apdalijo mažuo­ kiek lietuviško jaunim o priauga. P irm ai­ sius skanumynais ir knygomis, o tėvai — D. Damauską (vaikų vaišėms pinigo au­ siais m etais susirinkdavo ik: 30 vaikų, o pastaraisiais jau ik i 60 ar 70. dėjo patys manchesteriškiai, taip pat gau­ 1966. V. 21 tėvų komitetas suruošė p ir­ ta B A L F o sukauptų gėrybių ). 1951. I. 7 mosios lietuvių kalbos gram atikos auto­ kalėdinės eglutės šventėje d alyvavo 24 vaikai, giesmių, dainų, eilėraščių ir žai­ riaus D. K lein o gim im o 300 m. sukakties m inėjim ą su D. Dainausko paskaita, o dimų juos buvo pamokęs tuomet m okyk­ lo je dirbęs A. Mikalauskas, kalėdiniu se­ B radfordo lietuvių m okykla atliko pro­ gramą. neliu pabuvo A. Petrikonis. Tais metais D B LS apygardos valdyba dar suruošė v a i­ V A IK Ų ŠVENTĖS kų šventę ir V. 18, ir jo je beveik visą pro­ gram ą atliko mok. B. Jacevičienės ir R. M anchesteryje ir apylinkėse 1947-1948 Siniūtės vadovaujam i A lsagerio lietuvių m. ir vėliau būrėsi ir tokių lietuviškų šei­ m okyklos vaikai. mų, kurios turėjo vaikų. P o tų metų taip 1952. I. 6 suruoštąja kalėdinės eglutės švente rūpinosi D B LS apygardos v a id y­ pat buvo sukuirta nemaža lietuviškų, o dar daugiau mišrių šeimų, d ėl to jaunim ėlio ba. Praved ė ją iir seneliu pabuvo sekreto­ rius A. Kuzmickas, padedamas kasin. D. vis daugėjo, o kartu ir rūpesčio tėvams ir lietuviškom s organizacijom s ir jų vado­ Steponavičiaus. V aikai deklam avo ir dai­ vams. Pagrindinis rūpestis — kad vaikai navo, o pianinu jiem s pritarė A lfredas išaugtų lietuviais, pramoktų savo tėvų Petrauskas, kuris tik neseniai buvo atvy­ kalbos, pažintų jų gim tąjį kraštą ben.t iš kęs į Manchesterį ir, be kita ko. sutikęs pasakojim ų ar knygų. perim ti choro vadovybę. 1953. I. 11 kalė­ T o tikslo — lietuviais išauklėti vaikus dinės eglutės šventę taip pat ruošė D E LS — siekė k ai kurie tėvai, mokykla, skautų apygarda, pats jos pirmininkas Aleksas organizacija, vienu metu M anchesteryje Kuzm ickas (jis ir K alėdų senelis), pro­ gram oje sugėbėjimuis rodė D. Dainausko D B LS jaunim o skyrius. Tarpais vyresny­ m okiniai (deklam avo J. Dabulevičius. Dasis jaunimas ir pats susiburdavo bent pa­ bulevičiūtė, E. Venckutė, Šneliūtės, silinksminimą suruošti.

Gerdžiūmaitės, skambino B. N a vick a itė), o R. Palkim aitės vadovaujam os skautės pašoko. Lietuvišką sekmadieninę m okyk­ lą lankantieji gavo knygų, kurias padova­ nojo A . Norvaišas. Program ą pravedė D. Dainauskas ir R. Palkim aitė. K a i po k eleto metų vėl sugaudome ži­ nių apie kalėdinės eglutės šventę, suruoš­ tą 1958. I. 11, senelis jo je buvo vis tas pats — Aleksas Kuzm ickas, bet jaunim ėlio — vaikų susirinko jau apie 60. 1959. I. 10 šventėje vaikų skaičius maždaug toks pat, o 1960. I. 9 jau ap ie 70. Vėlesniais m etais (pvz., 1963) kalėdines eglutes vaikams ėm ė ¿ruošti koordinacinis komitetas su klubo pinigine parama, o program oje vis aktyviau reiškėsi „M a iro ­ nio“ ir „Ž iv ilė s “ draugovių skautai. 1965 m. sausio mėn. šventę atidarė klubo pirm. V. Kupstys, program ą tvarkė D. Damaus­ kas, ją atliko trys Pažėraitės ir Svolkinaitė, seneliu pabuvo A. Kuzmickas, o visu tuo parengimu pasirūpino koordinacinio kom iteto narys A . Jakimavičius. 1966. I. 8 V. Kupstys atidaro, A. Kuzm ickas — se­ nelis, o program ą atlieka D. Dainausko m okiniai: A. Motuza, A . itr A. ir Iru tė Navackai. K. ir V. Pažėraitės, A. Mažeika, P. ir B. Bernatavičiai. N. Kutkutė ir V. Ba­ rauskaitė. 1967. I. 7 vaikų šventėje būta gražių kalbų: žodį 'tarė ir D. Damauskas, ir klu­ bo pirm. V. Kupstys, ir skautų „M airon io“ draugovės vadovas A. Jakimavičius, ir mokyklos tėvų kom iteto pirm. V. Berna­ tavičius. Program ą atliko I. Jakubaitytės paruošti skautai (senelis, be kita ko, vis A. Kuzm ickas). 1970 m. sausio mėn. suruoštoje eglutės šventėje senelio pareigas ėjo V. Šiaučiu­ lis. N. Kutikutės ir Lipkevičiūtės paruošti

267

skautai ir sekmadieninės mokyklos m oki­ niai giedojo, dainavo ir šoko. 1971. V. 22 klubas suruošė šventę vaikams. Paskutiniaisiais m etais kalėdines eglu­ tės šventes ruošė m okyklos ir skautų tė­ vų komitetas. Štai 1973. I. 6 suruoštąją atidarė to kom iteto pirm. V. B ernatavi­ čius, seneliu buvo V. M otūza, program a V. Barauskaitės paruostų skaučių ir skau­ tų. SKAUTAI 1949 m. Joninių savaitgalį prie H alifaxo sušauktame lietu vių skautų sąskrydyje dalyvavo ir M anchesterio atstovas D. Dainauskas. Tuom et jis buvo paskirtas šiau­ rės A n glijos vietininku (vėliau vietininkija gavo Manchesterio va rd ą ). 1950 m. jis pasitraukia, ir tas pareigas perim a J. Bendorius. 1951 m. vidu ry Man­ chesterio vietininku paskiriam as F. Prefce-

268

ris. I tų metų vasaros stovyklą jis buvo nuvykęs su 10 skautų. Iš 1953 m. žinoma, kad tuomet čia skau­ tams vadovavo R . Palkim aitė. Pasirodo, tų metų pradžioje buvo įsteigta m išri Da­ riaus ir Girėno draugovė, ir ja i vadovauti sutiko D. Dainauskas, o R . Palkim aitė bu­ vo „V o verių “ skilties vadovė (ši skiltis įsisteigusi 1952. V III. 10 ir K alėdų eglutės šventėje atliko dalį program os — šoko tautinius šokius). 1954 m. R . Palkim aitė pasitraukė iš va ­ dovių. „V o verių “ skilties vadovybę per­ ėmė R . Gerdžiūnaitė (paiskiltininkė A. Dabulevičiūtė, kasininkė E. Venckutė). Ši skiltis 1956. II. 24 „ A li Nations Cavalcade“ Manchesiteryje sušoko „K ep u rin ę“ ir „L en ciū gėlį“ . K artu su svečiais StcL-ceon-Trento skautais — 1956. V. 12 atliko motinos dienos m inėjim o programą (s v e ­ čiai suvaidino mok. B. Jacevičienės pa­ ruoštą veikaliuką „B e mamytės ).

» r,\

Anglijos lietuvių skautų būrelis Manchesteryje

Skautiškasis judėjim as vėliau sustiprė­ jo ir nuo 1962 m. ja u visai pastoviai išsi­ laikė. Tų metų balandžio 28 d. įsikuria mergaičių „Ž iv ilė s “ draugovė, vadovau ja­ ma E. Venckutės (adjutante I. Šneliūtė), ir berniukų „M airon io“ draugovė, vado­ vaujam a A. Jakimavičiaus. Vilkiukam s vadovauti paskirtas L. Karnauskas. Drau­ govės dvasios vadovu pakviečiam as kun. V. Kam aitis, B irželio 23 d. tos draugovės suruošia savo įsikūrim o šventę. 1963. VI. 22 draugovės atšveinčia savo pirm ąsias metines, kartu vykdo įžodį. Kun. V. K a ­ m aitis pašventina vėliavas. „Ž ivilės“ draugovei tuomet jau vadovau ja I. Šneliū­ tė. Šventės proga suvaidinamas J. V erbic­ ko parašytas ir režisuotas „Skautuko sap­ nas“ , muzikinė dalis — T. Buroko. Didesnė skautiška šventė Manchesteryje v ė l suruošiama 1964. IV . 18. D. Steponėnas ir B. Zinkus papasakojo įspūdžių is džiamborės G raik ijoje, ir parodytas f i l ­ mas. 1964. V I. 27 atšvenčiama abiejų drau­ govių 2 metų sukaktis. Šventę praveda vietininkas J. Maslauskas ir rajono vadas J. Alkis, dalyvauja R . Giedraitis-Spalis, „B udėkim e“ redaktorius V. Ignaitis, D B LS skyr. pirm. V. Kupstys, klubo vicepirm . K. Pažėra ir skautų tėvų kom iteto pirm. S. Karnauskas. P rogram oje d alyvau ja Pažė­ raitės, L. Karnauskas, Žebelys, Steponėnas ir kt. A. Karnauskienė ir J. Verbickas suvaidino „D arbo m in isterijoje“ , V. ir J. V erbickai dar kitą vaizdelį. Šoko Nottimghamo tautinių šokių grupė. R . GiedraičiuiSpaliui įteiktas Padėkos ordinas su rėm ė­ jo ženklu, o S. K am au sku i — skautų rė­ m ėjo žymuo. M etinę sukakties šventę 1965. V I. 26 Manchesterio skautai atšventė kartu su Nottingham o ir D erbio skautais. 1965. X. 16 abiejų M anchesterio draugovių tauti­

nių šokių grupė d alyvavo R ochdalėje su­ tą. 1968. V I. 22 draugovės iškilm inga su­ ruoštojo J. Liustikaitės koncerto progra­ eiga atšvenčia 6 m. sukaktį. Skautiška tos moje, X I. 6 — kariuom enės šventės minė­ šventės program a: A. Motuzas choras, A. jim e Manchesteryje. Navaoko šokėjai, dainos (I. Jakubaitytė, M inint metines 1966. V I. 25, „Ž iv ilė s “ N. Kutkutė, L. Lipkevičiūtė, V. Baraus­ draugovei jau vadovau ja I. Jakubaitytė, kaitė, M. Liegus, gitara pritaria A. Jaikudraugovės adjutante — L. Kalinauskaitė. b aitis). I. Jakubaitytės skautės 1968. X I. 1966. I. 7 kalėdinės eglutės šventėje I. 23 dalyvauja kariuom enės m inėjim o pro­ Jakubaitytės paruošti skautai atlieka pro­ gram oje. gramą. D idelę šventę skautai čia turėjo 1969. III. 8 skautai m ini šv. K azim ierą 1967. IV . 22, ir jos program oje dalyvavo (J. A lk io paskaita, Londono „G randis“ šo­ J. Maslauskas, V. Zinkus, A . Navackas, B. ka, o vyresn ieji skautai šoka ir dainuoja, Zinkus, I. Jakubaitytė, 'P. Viržintas, A. program ą praveda D. Dam auskas). J.akuibaitis, T. Burokas, šokėj ai, V. JafcuŠvenčiant 1969. V I. 7 draugovių 7 m. su­ baitis, J. Važgauskas, N. Kutkutė, paruo­ kaktį, A . Jakim avičius supažindina su šimu rūpinosi S. K am au sko-K arno šeima, veiklos duomenimis. T a proga atsisveiki­ G. Zinkuyienė, V. Ignaitis, T. Burokas. nama su Irena Jakubaitytė (V . JakubaiM inint 1967. V II. 15 D arių ir Girėną, taip čio šeima išvyksta į K an adą), kuri vado­ pat šoka ir dainuoja I. Jakubaitytės vado­ vavo „Ž iv ilė s “ draugovei. Draugovę per­ vaujam i skautai. ¡Ele kita ko, bradfordišima N ijo lė Kutkutė, jos adjutante — K ris ­ kis T. Burokas tais m etais važinėjo į tina Lipkevičiūtė. Manchesterį m okyti skautų lietuviškų Dabar jau N. Kutkutės vadovaujam i skautiškų dainų. 1967. V I. 24 draugovės jau n ieji skautai 1969. IX . 27 dalyvauja iškilm ingai atšventė savo 5 m. sukaktį. klubo 'dvidešimtmečio m inėjim o progra­ Tautos šventės m inėjim e 1967. IX . 9 I. Ja­ m oje — šoka ir dainuoja. N. Kutkutės kubaitytės skautukai dainavo, 1967. X. 28 jaunimas pasirodo ir 1969. X I. 22 kariu o­ kariuomenės m inėjim e dainavo jos vado­ menės m inėjim o, paskui vaikų kalėdinės vaujam a skaučių grupė (K arnaitė, K u t­ eglutės program oje. Į savo sukakties šven­ kutė, Lipkevičiūtė, Chyew ska). 1967. X I. tę 1970. V I. 20 skautai programos atlikti 18 abi draugovės turėjo iškilm ingą suei­ buvo pasikvietę Nottingham o jaunimą. Dariaus ir Girėno m in ėjim e 1970. V II. 18 gą1968. III. 16 atsisveikinam a su em igruo­ dainuoja N. Kutkutės vyr. skautės. (N. jančia S. K a m o šeima. Suaugusieji suruo­ Kutkutė, K. Lipkevičiūtė, V. Barauskaitė, šia išleistuves visai šeimai, ir S. Karnas, B. Pod voisk ytė). N. Kutkutės vadovauja­ skautų globėjas, apdovanojamas ordinu, o mos skautės 1970. X II. 6 dainuoja p averg­ I. Jakubaitytė ir B. Snabaitienės vadovau­ tųjų tautų koncerte. jam as D E L S M anchesterio jaunimo sky­ 1971. III. 20 rajono skautai Mancheste­ rius suruošia pokylius išvažiuojančiai rio klube suorganizuoja K aziu ko mugę, 1971. II. 6 N. Kutkutė ir V. Barauskaitė L aim ai Karalaitei. nepriklausomybės m inėjim e, 1968. V. 5 skautai m ini motiną, ir I. Ja­ dainuoja kubaitytė tam e renginyje skaito paskai­ 1971. V. 1 abi draugovės m ini motiną su

A. Jalovecko paskaita, o sceninę progra­ mą atlieka Bernatavičiūtės, Jaloveckaitė, Kupstytė, Kurtinaitė, Motuzą, Bružas, Kupstys. K a i 1971 m. rudenį N. Kutkutė išvyksta studijuoti, „Ž iv ilė s “ draugovės vadovybę perima Vida Barauskaitė. „M airon io“ draugovės adjutantu paskiriamas Aleksas Navackas. Tų m etų pabaigoje em igru oja į Au straliją Linkevičių šeima, tai vėl suma­ žėja -veiklių skaučių eilės. 1972. III'I. 4 skautai mini šv. Kazim ierą, šventės program ą atlieka K. Kupstytė, J. Bružas, P. Bernatavičius. 1972. IV . 22 ra­ jonas M anchesteryje suorganizuoja skau­ tiškos literatūros ir kitokio turto parodė­ lę, kurią atidarė R. Giedraitis-Spalis. 1972. V. 6 abi draugovės suruošia motinos m i­ nėjim ą, 1972. V I. 24 atšvenčia savo 10 m. sukaktį. 1973. I. 6 V. Barauskaitės vado­ vaujam i skautės ir skautai dalyvauja ka­ lėdinės eglutės program oje, 1973. III. 3 draugovės turi iškilm ingą sueigą ir suruo­ šia K aziu ko mugę. P rie laužo tądien skau­ tai vaidino (K . Kupstytė, A. Kupstys, V. N avickas). Šventės proga paskelbiami pa­ sikeitim ai viso rajono vadovybėje: iš G. Valterytės-O 'B rien seserijos vadeivės pa­ reigas perim a J. Traškienė, o iš A. Jaki­ mavičiaus vietininko — A. Gerdžiūnas. 1973. V. 5 skautai m ini motinos dieną, V. Barauskaitė skaito paskaitą, O. V irbickaitė praveda sporto varžybas. K adangi V ida Barauskaitė išvažiuoja į Londoną studijuoti, „Ž ivilės“ draugovės vadovybę 1973 m. vasarą iš jos perim a Rozita Bernatavičiūtė.

269

„RŪTOS“ M OTERYS

K a ir iū k š tie n ė m .

M oterys, kaip ir visose lietuvių koloni­ jose, visada dalyvauja bendram e darbe, o ypač jungiasi į talką, k ai p rireik ia jų ta­ lento ir sugebėjimų pašeimininkauti įva i­ riuose pobūviuose. T aip jau iš seno yra ir Manchesteryje. Ana, 1950. X II. 24 bendro­ se lietuvių Kūčiose vyriausia šeimininkė buvo M. Valiulienė, o jos talkininkės — L. Diržinskienė, M. M ažiukelytė, E. Žem aitaitienė ir k t„ 1951. I. 7 vaikų eglutė­ je _ m . Ivanauskaitė, M. Lubinskienė, A. Orentienė. T. Vaitukaitienė. V. 18 — O.

p r a d ž io je

ta i

ir

S.

b u vo

u ž k a n d ž ia is

V e r b ic k ie n ė , j.

P r e k e r .e n ė . s u ru o š ta

v a ik ų

r ū p in o s i

ž e b e lie n ė ,

N a v a c k ie n ė ,

K a i 1963

1965 m.

ra m ovėn ų

e g lu t e ,

P ilk a u s k ie n ė , e g lu tė je

š v e n t ė je

J. Navackienė, 1967 m. bendrose Kūčiose O.

M a r k r a ftie n ė

ir

J a lo v e c k ie n ė ,

k lu b o

pobū vyje — O. Ivanauskienė, M. Bernatavičienė, O. Ramonienė, 1969 m. skautų ruoštose kazim ierinėse B. Kupstienė ir O. Ramonienė, 1970 m. vysk. A. Deksnio priėm im e — B. Kupstienė, O. M ark raftie­ nė, J. Navickienė, O. Ramonienė, M. Purienė ir O. Ivanauskienė. T a i tik keliolika

M a n c h e s te rio M o te rų r a te lio v a ld y b a 1972 m., k a i jis b u v o p a k rik š ty ta s „R ū ta “ : OR am onienė, E. M u ra u s k ie n ė , O. D a in a u s k ie n ė i r E. Z ebeliene

270

į viešumą patekusių pavardžių tų moterų, kurios talkininkaudavo visoms organiza­ cijoms. 1962 m. pavasarį sudarytas moterų or­ ganizacinis komitetas, kuriam vadovauti išrinkta A. Karanauskienė. 1968. V II. 28 klubo pirm. D. Dainauskas sušaukė klubo narių moterų susirinkimą, kuriam e jos nu­ tarė steigti prie klubo savo ratelį ir jam pirm ininkauti išsirinko O. Ramonienę. T ai buvo pradžia M anchesterio 'lietuvių mote­ rų būrelio — naujo organizuoto v e ik s iio lietuviškoje veikloje. 1970. V II vadovyibėn išrinktos: pirm. O. Dainauskienė, sekr. E. Žebelienė, kasiu. E. Murauskienė, re v izi­ jos komisijon: L. Lipkevičienė ir B. Kups­ tienė. 1970. IV . 24 tas moterų būrelis su­ ruošė šeimų pobūvį. 1972 m. p radžioje vadovybėn išrenka­ mos: pirm. E. Sasnauskienė, viceipirm. O. Dainauskienė, sekr. A . PodsvoiSkienė, Įkasta. E. Murauskienė. 1972. V I. 3 tas mot čirij iatelis iškilm ingam e posėdyje pasivadina ,,Rūta“ (krikštatėviais bu vo E. Žebelienė ir D. Dainauskienė). 1973. II 11 vadovybėn išrenkamos: pirm. B. Kupstienė, vicepirm . O. Ram o­ nienė, sekr. A . Podvoiskienė, kasin. E. Murauskienė, revizijos komisijon: M. Bernatavičienė ir O. M arkraftienė. Tais m e­ tais (V . 26) ,,Rūta“ suorganizavo ekskur­ siją į Morecombe, vėliau (V II. 29) į Chesterį ir balių (V III. 25). ¡Apskritai ,Rūtos' ratelis organizuoja tra­ dicinius metinius šeimų pobūvius, ekskur­ sijas, V ėlinių proga ir išvežim us m inint puošia lietu vių kapus, pinigais rem ia spaudą, lietuviškus fondus, ligonius, pa­ ruošia maistą k itų organizacijų m inėj imams, vardinių pobūviams.

L IE T U V IŲ K A R IŲ V E T E R A N Ų SĄJUNG O S „R AM O VĖS“ SK YR IUS V lado Kupsčio iniciatyva skyrius įsteig­ tas 1955. V II. 30. Organizuojant jį inicia­ toriui talkininkavo K a zys Murauskas ir B alys Klim as. Skyriun tądien nariais įsto­ jo 16, pirmorjon valdybom išrinkti; pirm. V. Kupstys,, sekr. !E>. Klim as, kasin. K. Murauskas, revizijos kom isijon: A. K u z­ mickas ir A. Gerdžiūnas. Pagal susitarimą Manichesterio lietuvių koordinaciniam e komitete, „R am ovė“ įsi­ p areigojo kasmet ruošti Dariaus ir G irė­ no ir Lietuvos kariuomenės šventės m inė­

jim us ir N. Metų sutikimus. P irm ą jį ka­ riuomenės šventės m inėjim ą skyrius su­ ruošė 1955 m. su A. Šukio paskaita. B. N a ­ vickaitė deklamavo. 1956 m. ramovėnų pastangomis lietuvių klube buvo suorganizuotas vaikų darže­ lis, kurį vedė B. Končienė. Jų 1956. IX . 29 suruoštame Tautos šventės m inėjim e pa­ skaita buvo A. Šukio, smuiku grojo B. N a ­ vickaitė, deklam avo E. Venckutė, progra­ mą papildė tuo, kas ką išmokę, B. K on ­ čienės vedam o darželio vaikai, ir tarp jų ypač pasireiškė A. Jakubaitis ir E. Jaku­ baitytė. Kariuom enės šventės m inėjim e tais n: ;'tais paskaitai jie buvo pakvietę F.

Manchesterio „Rūtos“ valdyba ir dalis narių 1973 m.: sėdi Talkačiauskienė, B. Kups­ tienė, O. Dainauskienė ir O. Ramonienė, stovi M. Bernatavičienė, G. Jaloveckienė, E. Žebelienė, A. Podvoiskienė, E. Murauskienė ir A. Piccola

N everavičių, o Londono „V a id ila “ suvai­ dino A. Rūko „Bubulį ir Dundulį“ . 1957. VI. 29 „R am ovė“ suruošia P e tri­ nių pobūvį, VIKI. 13 — Dariaus ir Girėno m inėjim ą su dr. K . V alterio paskaita, so­ listo J. Kasparavičiaus dainomis, I. Jaku­ baitytės deklam acijom is ir su B radfordo „A tža lyn o“ programa. 1957. X I. 9 iškilm ingai pašventinta O.

Du Veteranų Sąjungos „Ramovės“ Manchesterio skyriaus pirmininkai: VI. Kups­ tys, vadovavęs skyriui pirmuosius 5 me­ tus, ir K. Murauskas, pirmininkaująs po jo ligi šiol

271

Kairiūkštienės išsiuvinėta ,,Ram ovės“ vė­ liava, kuri pakrikštyta Lietuvos kariuo­ menės žuvusio eilin io Eimučio vardu. V ė ­ liavą pašventino kun. V. Kam aitis, krikš­ to tėvais buvo A. Šukys ir M. Navickienė. Iškilm ių metu vėliavą skyriaus pirm. V. Kupsčiui įteikė Pasiuntinybės patarėjas V. B'alickas, o šventinim o aktą pasirašė V. Balickas, kun. V. Kam aitis, D B LS cent­ ro valdybos narys inž. S. Nenortas, Man­ chesterio lietuvių kultūros koordinacinio kom iteto atstovas S. Lauruvėnas, LR S at­ stovas D. Banaitis, M anchesterio lietuvių klubo pirm. A. Kuzmickas, L A S Anglijos vietin in kijos vicepirm . O. Kairiūkštienė,

darbo prezidium o pirm. Amt. Jaloveckas Dariaus ir Girėno m inėjim e 1958. V II. ir sekr. J. Verbickas. Valdybos nutarimu 19 paskaita — kun. K. Kuzminsko, kon­ certinę dalį atlieka B radfordo „A tž a ly ­ vėliavą saugoti, globoti ir iškilmių metu nas“ , kariuomenės šventėje X I. 8 paskai­ nešioti pavesta A. Jakimavičiui. P o tų iškilmių kitą dieną ram ovėnai or­ ta M. Eiajorino, o vietinis būrelis suvaidi­ na S. Lauciaus „Paslaptin goje zonoje“ ganizuotai d alyvavo Eccles mieste British (režisavo D. Damauskas, apšvietimas L. Legion ruošiamame parade ir padėjo v a i­ Pūro, adm inistracija V. Kupsčio, vaidino niką p rie pam inklo žuvusiems kariams. V. Leonas, Grigaravičiūtė, Laurinaitis, K. Toks dalyvavim as žuvusiųjų m inėjim e Murauskas, Laurinaitienė, J. Verbickas ir Eccles mieste įėjo į ramovėnų gyvenim ą J. Šablevičius). kaip tradicija — nuo to laiko dalyvau ja­ ma kasmet. 1959. V II. 11 Dariaus ir G irėno m in ėji­ 1957. X I. 23 ramovėnų suruoštame kame paskaita buvo V. Ignaičio, koncertinę riu om en 's m inėjim e Londono ,.V aidila“ programos dalį atliko E. Venckutės vado­ suvaidinu „M okyklos draugus“ . vaujamos skautės, X I. 7 kariuomenės mi­ n ėjim e — paskaita M. Bajorino, koncerti­ nėje program oje dainavo pačių ramovėnų choras, šoko J. Kuraitė, deklam avo I. Jakubaitytė ir A. Jakubaitis, fortepionu skambino B. Navickaitė. 1959 m. pabaigoje pirmininku išrenka­ mas K. Murauskas. 1960. V II. 16 minėta Darius ir Girėnas ir kartu Ž algirio mūšio 650 m. sukaktis — buvo R. Spalio paskaita, o koncertinę dalį atliko patys ramovėnai. Kariuomenės šventės m inėjim e 1960. X I. 12 paskaita — V. Strimo, koncertinę dalį atliko B. N avic­ kaitė, J. Kasparavičius, I. Jakubaitytė, J. Kuraitė, J. Balsytė ir A. Jakubaitis.

Pirmieji į V. S. „Ramovės“ Manchesterio skyrių nariais įstojusieji buvusieji kariai

272

Tais metais „R am ovė“ ir L A S Manches­ terio skyrius pasiuntė padėką Kanados m inisteriui pirm ininkui J. D iefenbakeriui už rugsėjo 26 d. jo atsakymą Chruščiovui J. Tautose į propagandą ir suminėj imą to­ je kalboje pavergtųjų, atskirai išvardi­ jant B altijos kraštus. P rie padėkos laiško pridėjo prisim inti lietuviam s drožinėtą m edinę lėkštę su Vytim . J. D iefenbakeris padėkojo už laišką ir dovaną.

D arius ir Girėnas ir kariuomenės šven­ tė buvo minima 1961 ir 1962 m. Darių ir Girėną minint 1963. V II. 13, paskaitai pa­ kviestas R. Spalis, o ypač įv a iri buvo kon­ certinė programa, nes tuo metu su .manchesteriškiais dirbo bradfordiškis T. Bu­ rokas — mokė dainų. T a i m inėjim o pro­ gram oje dainavo m oterų kvartetas (K . Pilkauskienė, I. ir K . Šneliūtės ir E. Venc­ kutė), duetu K . Pilkauskienė ir A. Jaki­ mavičius, trio — ¡1. ir K . Šneliūtės ir T. Burokas, taip pat B. Petrauskaitė, dekla­

m avo S. Karnauskas, o I. Šneliūtės vado­ vaujam a tautinių šokių grupė pašoko. 1963. X I. 23 m inint kariuomenės šventę, paskaitininkas buvo V. Ignaitis, tautinius šokius šoko I. Šneliūtės grupė, deklam avo S. Karnauskas ir Petrauskaitė, bet didžią­ ją

programos

dalį

atliko

nottinghamiš-

kiai: dainavo m ergaičių choras, D. ir N. Vainoriūtės, duetą Stulgienė ir E. V aino­ rienė, be to, šoko ir dainavo E. V ain orie­ nės vadovaujam i m ažieji, šoko V. Gaspe-

Manchesterio ramovėnai ruošiasi padėti vainiką prie žuvusių už laisvę karių pa­ minklo Eccles mieste 1965 m.

rienės vadovaujam a tautinių šokių grupė, deklam avo E. Jurkšaitytė. 1964 m. „R am ovės“ renginiuose progra­ mas atlieka vietinės pajėgos. Liepos 11 d. minint D arių ir Girėną, paskaita buvo A. Pilkausko, dainavo T. Buroko vedamas Manchesterio lietu vių choras, šoko I. Šne­ liūtės tautinių šokių įgrupė, deklam avo S. Karnauskas ir I. Jaku'baitytė. K ariu om e­ nės šventėje paskaitai buvo pakviestas V. Andruškevičius, dainavo M anchesterio lie ­ tuvių choras. 1965 m. skyrius su 100 dolerių įnašu įstojo nariu į L ie tu v ių fondą JA V . Tais m etais minėtas veiklos dešim tm etis . Sky­ rius turėjo apie 50 narių. Vadovybė, kaip dešimtmečio proga buvo pasakyta, palai­ kė glaudų ryšį su centru JA V , o vieto je — su visom is lietuviškom is organizacijo­ mis ir su British Legion Eccles m iesto klu­ bu, kurio atstovas M artin nuolat dalyvau­ ja ramovėnų renginiuose. Kariuom enės šventėje 1965. X I. 6 pa­ skaita buvo V. Strimo, dainavo solistė J. Liustikaitė, šoko Verbickaitės vadovau ja­ ma tautinių šokių grupė. P rie M anchesterio atstovės I. Jakubaitytės kelionės išlaidų į Jaunimo kongresą J A V ,.Ram ovė“ prisidėjo 10 svarų auka. Dariaus ir G irėno m inėjim e 1966. V II. 16 paskaitininkas buvo V. Andruškevi­ čius, dainavo B radfordo ,.Sūkurio“ mote­ rų kvartetas, deklam avo S. Karnauskas. Kariuom enės m inėjim e 1966. X I. 5 paskai­ tininkas vėl V. Andruškevičius, B radfor­ do „Sūkurys“ dainavo, o „A tžalyn as“ šo­ ko. 1967. V II. 15 Dariaus ir G irėno m in ėji­ me paskaita buvo D. Banaičio, dainavo T. Buroko vadovaujam as manchesteriškių vyrų oktetas, šoko ir dainavo I. Jakubai-

273

tytės skautiškasis jaunimas, deklam avo S. Karnauskas ir kiti. Kariuom enės šventė­ j e 1967. X. 28 paskaita V. Andruškevičiaus, dainavo T. lEiuroko vadovaujamas M anchesterio ir B radfordo vyrų choras (K . Murauskas, V. Kupstys, A. Podvoiskis, V. Rudys, A. Jakimavičius, Adomonis, P. Vasis, T. Burokas), savo kūrybą skaitė E. N avickienė, dainavo I. Jakubaitytės grupė (K arnaitė, Kutkutė, Lipkevičiūtė, Czyew ska). 1968 m. Dariaus ir Girėno m inėjim e (VIII. 13) — T. Buroko paskaita, T. Buro­ ko vadovaujam o vyrų okteto dainos. E. Navickienės eilėraščiai, V. Motūzos dekla­ macijos, I. Jakubaitytės skautiškojo jau­ nim o pasirodymai. Kariuom enės šventės m inėjim e (X I. 23) —■ kun. A. Gerybos paskaita, A. Jakim avičiaus vadovaujam o vyrų okteto dainos, I. Jakubaitytės vado­ vaujam ų skaučių -programa, E. N avickie­ nės kūriniai, V. Motūzos deklamacijos. 1969 m. Dariaus ir G irėno m inėjim e (V II. 19) — J. Levinsko paskaita, skautų dai­ nos ir šokiai, kariuomenės m inėjim e (X I. 22) ■ —- V. Andruškevičiaus paskaita, B. Snalbaitienės ir N. Kutkutės vadovaujam o jaunim o šokiai ir dainos, 1970. V II. 18 Da­ riaus ir G irėno m inėjim e — paskaita V. Zdanavičiaus, dainos vyresniųjų skaučių. Kariuom enės šventėje 1970. X. 31 — T. V id u girio paskaita, K. Kupstytės dekla­ m acijos ,V. O 'Brien vadovaujam o Londo­ no ..Grandies“ choro dainos. 1970. X II. 6 ,,Ram ovė“ pam inėjo savo veiklos 15 m. ir Lietu vos karo mokyklos 50 m. sukaktį. Šventę pravedė pirm. K. Murauskas, kuris tuomet jau 10 m. buvo vadovavęs tai organizacijai. 1971. V II. 3 Dariaus ir G irėno m inėjim e paskaita buvo kun. J. Kuzm ickio, dainavo

274

solistė V. Gasperienė, deklam avo V. M o­ tuza ir lEtružas. 1971. X I. 13 kariuomenės sukaktis paminėta V. Andruškevičiaus pa­ skaita, žodį tarė Eccles miesto tarybos na­ rys F. Leigh. Dariaus ir G irėno m inėjim e 1972. V II. 15 paskaita D. Banaičio, dainavo ramovėnų kvintetas (A . Jakimavičius, K. M u­ rauskas, A. Podvoiskis, V. Rudys ir V. K u pstys), deklam avo Janulevičius ir V. Motūza, dainavo „Ž iv ilė s “ draugovės skautės. 1972. IX . 16 „R am ovė“ suorganizavo ekskursiją į Harrogate, vadinamą rožių miestu. Kariuom enės m inėjim e 1972. X I. 11 pa­ skaita — V. Andruškevičiaus, žodį tarė F. Leigh, kitų ir savo kūrinius skaitė D. Dainauskas, o E. Murauskienė poemą apie Lietu vą ir lietuvius. 1973. V II. 7 minima Klaipėda ir Darius ir Girėnas. Paskaita buvo kun. J. K u zm ic­ kio, dainavo ramovėnų sekstetas (A . Ja­ kim avičius. K . Murauskas. J. Pilipavičius, A. Podvoiskis, J. Dunauskas ir V. Kups­ tys, akordeonistas — P. V iržin tas), dekla­ m avo V. M otūza ijr D. Kaniauskas. 1973. X I. 17 kariuomenės m inėjim e paskaita buvo A. Pranskūno. 1974 m. Dariaus ir G irėno m inėjim e pa­ skaita V. Dargio. kariuomenės m inėjim e — V. Andruškevičiaus, ir tąkart koncer­ tinę dalį atliko Škotijos lietuvių šv. Ceci­ lijos vardo choras. N. Metų sutikimus „R am ovė“ paprastai ruošia lietuvių klube. Išiimtiniai jos renginiai būna tas rude­ ninis dėjimas lietuviško vainiko prie pa­ minklo žuvusiems kariams Eccles mieste. Eitynėse tą dieną lietu viai vis stengiasi kuo iškilmingiau pasirodyti. Štai 1971.

X I. 14 (ta i buvo jau aštunti metai, kai ram ovėnai dalyvavo tokiose iškilm ėse) lie ­ tuvių procesijoje ė jo tik apie 30, bet jų p riek yje A. Jakim avičius nešė vėliavą, jam asistavo pirm. K. ¡Murauskas ir R. Bernatavičiūtė, o V. Andruškevičius nešė vainiką, asistuojamas O. Verbickaitės ir M. Stankevičiūtės. Iškilm ėse prie pamink­ lo d alyvavo ir Eccles burmistras su žm o­ na. 1972. X I. 12 tokiose eitynėse V. A n d ­ ruškevičius nešė vėliavą, lydim as Giovanos ir Rositos B em atavičiūčių, o po jų žy­ giavo V ida Barauskaitė ir Ona Verbickaitė, K. Murauskas ir V. Kupstys. 20 m. sukakties proga buvo paskelbta, kad „R am ovė“ turėjo iš viso 85 valdybos posėdžius, 32 susirinkimus, suruošė 20 Da­ riaus ir G irėno minėjimų, 20 kariuomenės šventės minėjimų, 20 N aujųjų metų suti­ kimų, 12 paskaitų, 5 koncertus, 3 vaidin i­ mus, 6 pobūvius, 3 gegužines, 18 ekskur­ sijų, 18 Įkartų uždėjo vainikus p rie pa­ m inklo žuvusiems britų kariams, stovin­ čio Eccles mieste. 1975 m. skyrius turėjo 60 narių. „R am ovei“ pirm ininkavo per tuos me­ tus: V. Kupstys (1955-1959) ir K. Muraus­ kas (nuo 1959. X II. 20), valdybų vicep ir­ mininkais yra buvę: A. Pupelis (1958 ir nuo 1972. III. 12), K . Murauskas (1959), J. Skinkys (1960-1962), E. Sabaliauskas (1963), J. N avickas (1964-1967), A. Jaki­ mavičius (1968-1969), V. Kupstys (19701972. III. 12), sekretoriais: B. K lim as (1955). K. Murauskas (1956), J. V erbic­ kas (1957), K. Pažėra (1958-1959), E. Sa­ baliauskas (1960, 1965, 1972 I pusm etį), V. Leonas (1962), A. Šliauteris (1963-1964), J. Šablevičius (1966-1969), A . Pupelis (1970-1971), A lf. Jaloveckas (1973 IT pus­ m etį), A. Podvoiskis (1974-1975), kasinin­

kais: K . Murauskas (1955), A . Jakim avi­ čius (1956-1965, 1970-1975), J. M ilaknis (1968-1969), valdybos nariais: A . Pupelis, J. Navickas, J. Skinkys, reikalų vedėjais: J. Miškinis, J. Navickas, A. Vigelskas, J. Skinkys, A . Mažeika, J. Snabaitis, J. P ili­ pavičius, V. Kupstys, revizijos kom isijo­ se: A. Kuzmickas, A . Gerdžiūnas, V. Paliulionis, E. Sabaliauskas, J. Šablevičius, A. Vigelskas, V. Kupstys, K. Pažėra, A. Pupelis, S. Lauruvėnas, J. Skinkys, A li. Jaloveckas, A. Bilijonas, A . Šliauteris, A. Rim eikis, J. Milaknis.

drabužiams, apavui ir įrankiams gavo iš klubo 30 svarų. Sekcijos vadovybėn iš­ rinkti: pirm. S. M isiukevičius, sekr. J. P o ­ vilaitis, kasin. G. Glatkauskas, nariais A. V edrinaitis ir G. Brasaitis. P ra d ėjo reikš­ tis futbolo komanda, kuri, laim ėjusi kar­ tą prieš anglus, netrukus iširo. Krepšininkai tuojau įsitaisė dailias uni­ form as ir įtem ptai rungtyniavo, su kuo tik buvo progų. K adan gi ir kituose lietu ­ vių susibūrimuose B rita n ijo je sportinin­ kai tada arba organizavosi, arba jau dir­ bo, tai manchesteriškis V. Steponavičius

užsimojo visas tas grupes apjungti — su­ šaukti jų atstovų suvažiavim ą ir sudaryt: bendrą vadovybę. Iš pradžių tai nepasise­ kė. O sudaryti bendrą vadovybę, be kita ko, vertė ir lėšų klausimas sportinei veik ­ lai. Sukdamiesi iš tos piniginės bėdos, manchesteriškiai bent susilaukdavo savų­ jų paramos (pvz., 1948. X I. 27 suruoštas kariuomenės m inėjim as su choro daino­ mis, tautiniais šokiais ir F. Neveravičiaus paskaita ir to vakaro pelnas paskirtas sportininkam s). Tais pačiais 1948 m. V. Steponavičius

SPORTAS Senųjų išeivių jaunimas yra gyva : da­ lyva vęs M anchesterio sportiniam e gyven i­ me ir turėjęs pasižymėjusių sportininkų. P o antrojo pasaulinio karo Manchestery je ir jo apylinkėse apsigyvenęs lietuvių jaunimas įsijungė daugiausia į E ’ritanijoje dar labai anuomet nepopuliarų sportą — krepšinį. Jis, palyginti, populiarus bu­ vo Lietu voje. L. Puzinas ir G. Glatkauskas dar 1947 m., kol kas neturėdam i sąly­ gų patys ką nors organizuoti, įsijungė į Oldhamo miesto krepšinio komandą. 1948 m. pavasarį prie jų toje kom andoje prisi­ dėjo J. K virin a s ir A. Kvedaravičius. 1948. II .23, kai ši jau beveik lietuviška komanda susitiko su Rochdalės am erikie­ čiais, to dar nepopuliaraus žaidimo vis tiek žiūrėjo apie 300 žmonių. Netrukus po to G. Glatkauskas sudarė lietuvišką krepšinio komandą. K a i ši ko­ manda jau buvo sužaidusi keletą rungty­ nių, sportiniam ju dėjim u i rem ti ir organi­ zuoti prie Manchesterio lietuvių klubo 1948. V II. 18 įsteigta sporto sekcija, kuri

Manchesterio „Kovas“ 1949 m.

275

dar kartą per laikraštį pasiūlė Britanijos lietuvių krepšininkų komandoms pravesti pirmenybes. Šįkart jam pasisekė išjudin­ ti: 1948. V II. 24 pradėtos pirmenybės, ir jose „K o v a s “ laim ėjo prieš Tadcasterį (už „K o v ą “ žaidė K v. Dargis, A. K ved aravičius, G. Glatkauskas, Radauskas ir P. Kakeranas). „K o v a s “ jau 1948 m. d alyvavo ir B rita­ nijos krepšinio pirmenybėse. Tuomet ta: buvo vienintelis lietuviškas sportininkų vienetas, kuris aktyviai reiškėsi anglų sportiniam e gyvenim e ir kurio laim ėjim us ne kartą atžym ėjo [britų spauda. 1948 m. lietuvių spaudoje buvo atžym ė­ ta visa eilė „K o v o “ rungtynių. Spalio 4 d. susitikime su Rochdalės latviais „K o v a s “ laim ėjo. Spalio 18 d. pirmosiose Manchesterio apygardos pirm enybių rungtynėse su Y M C A II, spalio 25 d. rungtynėse su Manchesterio universiteto I komanda „K o v a s “ vis laimi. D ar laim i lapkričio 11 d. prieš Y M C A H, gruodžio 6 d. ir gruo­ džio 9 d. prieš Stockporto anglus. Visose tose rungtynėse kiek pasikeisdami žaidė K v. Dargis, L. Puzinas, E. Butkus, R a­ dauskas, P. Kakeranas, A. Kvedaravičius, G. Glatkauskas, V. Steponavičius. Paskutinėse tų metų rungtynėse gruo­ džio 20 d. „K o va s“ žaidė pirmenybėse prieš Oldhamo II, kurios pagrindą sudarė vietin iai latviai. Pasirodo, žaidėjus suda­ rė buvusi „R ygos“ komanda su tarptauti­ niu žaidėju Kasaku. „K o v a s “ pralaim ėjo 25:22, o jo sudėtyje žaidė G. Glatkauskas, L. Puzinas, P. Kakeranas ir V. Steponavi­ čius. „K o v a s “ vien 1948 m. turėjo 31 rungty­ nes, iš jų laim ėjo 24. 1949 m etai „K o v u i“ buvo kupini laim ė­ jimų. Iš spaudoje atžymėtų rungtynių ma­

276

tome, kad sausio mėn. ši G. Glatkausko vadovaujam a komanda buvo susitikusi su H a lifa x o lietuvišku „V iln iu m “ , sužaista lygiom is (už „K o v ą “ žaidė G. Glatkaus­ kas, L. Puzinas, V. Steponavičius, E. Eiutkus, Radauskas, K v . D argis ir P. K ak era­ nas). P o to vyksta eilė įtemptų rungtynių, kurios pagaliau iškelia „K o v ą “ į B ritan i­ jos krepšinio vicemeisterius. Sausio 28 d. „K o v a s “ laim i prieš Manchesterio univer­ sitetą, vasario mėn. prieš tą pačią univer­ siteto komandą dar didesne persvara, v a ­ sario 24 d. — prieš am erikiečių lakūnų komandą, vasario 28 d. — prieš Manches­ terio Y M C A , kovo pradžioje — prieš lat­ vių komandą, kovo 12 d. — prieš L iverpoolio H oley Y M C A , kuri dvejus metus buvo Britanijos meisteris, balandžio 9 d. pusfinalyje prieš Nottingham o Y M C A , tuo būdu įeidamas į finalą. Susitikęs balan­ džio mėn. su Škotijos meisteriu Glasgowo „M a ry h ill“ ir prieš jį laim ėjęs, gegužės 28 d. L eicesteryje dar laim i priešfinalinėse rungtynėse prieš N ew castle „Tynem outh“ Bet tos dienos vakare susitinka su 1948 m. meisteriu Latter D ay Saints komanda, pralaim i ja i 79:28 ir tampa Britanijos krepšinio vicem eisteriu. Finalinėse rung­ tynėse už „K o v ą “ žaidė G. Glatkauskas, E. Butkus, P. Kakeranas ir V. Steponavi­ čius. Ankstesnėse rungtynėse, be jų, dar yra žaidę L. Puzinas, V. Kelm istraitis. K v. Dargis, Radauskas. Liepos mėn. „K o v a s “ praveda stalo te­ niso žaibo turnyrą komandai sudaryti. D a lyva vo 15, ir ypač išskirtinai pasižym ė­ jo jau nieji Jankauskas ir A. Dulkė. A p ie tą pat metą D B LS centro valdyba, įvertindam a M anchesterio sportininkų iniciatyvą, nutaria steigti Sporto Sąją.

Steigiam i jos skyriai. V eikliau sieji „ K o ­ vo“ nariai daugiau gaišta organizacinia­ m e darbe. Dėl to kuriam laikui aptyla „K o v o “ sportinė veikla. Tačiau 1949. X I. 10 „K o va s“ susitinka su Manchesterio Y M C A I I ir laimi. Kom andos sudėtyje jau turima visai naujų žaidėjų: šįkart žaidė L. Puzinas, G. Glatkauskas, K v. Dargis, V. Ealeiša, E. Butkus ir Liškauskas. L ap ­ kričio 12 d. „K o v a s “ laim i prieš H alifaxo „V iln ių “ (žaidžia V. Stabačinskas, L. P u ­ zinas, Baleiša, E. Butkus ir G. Glatkaus­ kas), lapkričio 26 d. — prieš Tadcasterio „V y tį“ (žaidžia tie patys), tą pait dieną dar — prieš M anchesterio Y M C A II, gruodžio 2 d. — prieš M anchesterio uni­ versiteto I, gruodžio 3 d. — prieš Coventrio lietuvių „A p u ok ą“ . 1949 m. pabaigoje J. K a lvis ir J. Preibys M anchesteryje suorganizuoja šachma­ tininkus. Jų susiregistruoja 19, ir prie „K o v o “ jie sudaro savo sekciją. Gruodžio 26 d. pradedamas turnyras. Jame pirm avo J. Šiaučiulis, A. M ylė, J. Preibys, V. Ste­ ponavičius, N agaitis, V. Šiaučiulis, Lašaitis, Lesinskas. 1950. I. 22 „ K o v o “ šachmatininkai susi­ tinka su Draylsdeno anglų šachmatinin­ kų klubu. „K o v a s “ laim i 5:2, ir už jį žaidė J. Valančius, V. Šiaučiulis, A. M ylė, V. Steponavičius. J. Preibys ir V. Stabačins­ kas. Revanšinėse varžybose su tuo pačiu klubu vasario 26 d. ,¿Kovas“ laim i 3:1, da­ ly v a v o varžybose J. Šiaučiulis, A . M ylė, V. Šiaučiulis ir V. Stabačinskas. K o vo 19 d. šachmatininkai lietuvių klu­ be susitinka su M anchesterio C lygos Ferguson Pailin Ltd. rinktine ir laim i 6:5. Lietu viai varžėsi: V. Stabačinskas, J. P re i­ bys, J. šiaučiulis, A. M ylė, V. Šiaučiulis,

Nagaitis, V. Steponavičius, J. K alvis, Lašaitis, Lesinskas ir J. Tamoliūnas. D B L S Sporto Sąja p irm ą jį lietuvių krepšinio turnyrą suruošė balandžio 15 d. H alifaxe. „K o va s“ laim ėjo antrąją vietą, ir už j į žaidė G. Glatkauskas, L. Puzinas, E. Biutkus, V. Stabačinskas, Liškauskas, V. Baleiša, J. Tamoliūnas. Balandžio 29 d. ten pat ji suruošė stalo teniso pirm eny­ bes, kuriose d alyvavo ir manchesteriškių. Gegužės 27-28 d. d. „ K o v o “ krepšinin­ kai dalyvavo varžybose dėl latvių „V iesturs“ sporto klubo pereinamosios taurės, kurią laim ėjo H a lifa x o „V iln iu s“ („ K o ­ v u i“ atiteko k etvirto ji vieta ). B irželio 17 d. Sporto Sąjos pradėtose ir rugsėjo 9 d. baigtose lietuvių krepšinio pirmenybėse, kuriose dalyvavo 5 koman­ dos, „K o v a s “ laim ėjo pirm ąją vietą. Tais metais spalio 15 d. „K o v o “ krepši­ ninkai susitiko su Littlem oss komanda ir pralaim ėjo jai, lapkričio mėn. laim ėjo prieš M anchesterio universitetą, lapkričio 18 d. žaidė su YM G A , gruodžio mėn. pra­ džioje laim ėjo prieš am erikiečių lakūnus (šįkart už „K o v ą “ žaidė V. Stabačinskas, G. Glatkauskas, V. Baleiša, J. Tam oliū­ nas, E. Butkus, A. Pužauskas ir L. Pu zi­ nas). Ypač iškilm ingas ir įsidėmėtinas rung­ tynes „K o v a s “ turėjo 1951. I. 16. Britani­ jos krepšinio komitetas pakvietė „K o v ą “ naujos krepšinio aikštės atidarym o proga Birkenheade sužaisti su amerikiečių lakū­ nų ¡rinktine. Tolim a ir ¡brangiai kainavusi kelionė bu vo lietuviam s žaidėjams, bet rungtynių žiū rėjo apie 500 žmonių, aikš­ tėje — Am erikos ir Lietu vos vėliavo-s, rungtynių lentoj įrašyta: A m erika —- L ie ­ tuva, nuskambėjo Am erikos ir Lietuvos himnai. A m erikiečiai, tiesa, laim ėjo 63:40.

Už „K o v ą “ žaidė V. Stabačinskas, E. But­ kus, J. Tamoliūnas, L . Puzinas, A. Pu ­ žauskas ir V. Baleiša. N ors lietuviškam reikalui tos rungtynės buvo ypač reikšmingos, bet V. Steponavi­ čius ta proga jau viešai skelbė, kad „ K o ­ v u i“ teks likviduotis, nes sportininkams visi važin ėjim ai sudaro per didelius nuo­ stolius. 1951. II. 24-25 ir III. 10-11 Sporto Sąja suruošė M anchesteryje šachmatų turnyrą, kuriam e d alyvavo ir manchesteriškiai lie­ tuviai. Covo“ krepšininkai, žinoma, nesusilikvidavo. Jaunimo savaitės proga H alifaxe, anglų spaudos gerai išreklamuoti, jie su­ sitiko parodomosiose rungtynėse su Halifa x o „V iln iu m “ ir pralaim ėjo jam (žaidė už „K o v ą “ V. Stabačinskas, J. Tam oliū­ nas, E. Butkus, L. Puzinas, V. Baleiša, S. A leknavičiu s). Tais metais į M anchesterį atsikėlė ir į sportinę veiklą įsijungė J. Žemaitis. Jis ėmėsi vadovauti sportininkams. Gegužės 26 d. pradėtose krepšinio p ir­ menybėse „K o v a s “ laim ėjo m eisterio ti­ tulą. Rugsėjo 15 d. pradėtam e ir spalio 6 d. baigtam e šiaurės A n glijos pabaltiečių turnyre R ochdalėje ,yK o va s“ su „V iln iu m “ varžėsi dėl pirmosios vietos (la im ėjo „ V il­ nius“ ). Lapkričio 17 d. Nottingham e jis laim ėjo prieš tenykštį „Nem uną“ . Gruo­ džio 1 d. R ochdalėje vėl varžės; antraja­ me šiaurės A n glijo s pabaltiečių turnyre su trim latvių komandomis ir H alifaxo „V iln iu m “ ir laim ėjo p irm ąją vietą. 1952 m. pradžioje „K o v a s “ Britanijos krepšinio pirmenybėse dalyvavo M an­ chesterio Y M G A vardu. 1952. II. 2-3 ir II. 9-10 manchesteriškiai lietu viai dalyvavo Sporto Sąjos Manches­

terio lietuvių klube suruoštose šachmatų pirmenybėse. Rugpiūčio 23-24 d. d. „K o v o “ krepšinin­ kai dalyvavo turnyre dėl W etherby tau­ rės. „K o v a s “ laim ėjo prieš lietuvių „V il­ nių“ , la tvių m eisterį Londono D. V. F., B radfordo latvių „T rim d ą “ , pralaim ėjo prieš Londono latvių sporto klubą, bet sprendžiamose finalinėse rungtynėse prieš tą komandą la im ėjo ir gavo taurę. Tais metais rudeniop „K o v o “ krepšinin­ kai turėjo, tur būt, didžiausią savo veik ­ los įvyk į: jie buvo išvykę žaist; į Prancū­ ziją. G. Glatkausko vadovaujam oje rink­ tin ėje dalyvavo L. Puzinas, V. Stabačins­ kas, E. Butkus, V. Čiakas, R. Dambraus­ kas, V. Baleiša, J. Tamoliūnas, S. A lek n a ­ vičius ir R. V irbyla. P ran cū zijoje jie tu­ rėjo 8 rungtynes: su Cabourg, Aubone, kur žaidė du prancūzų tarptautiniai žai­ dėjai, Tourconing Sport, Mesiers, A zu r Sport, Nilvande. Visas rungtynes p ra la i­ mėjo, bet, kaip tada buvo rašoma, ne dėl to, kad lietuvių komanda būtų buvusi silp­ na. P ralaim ėjo per taktines klaidas, dėl to, kad žaisti teko svetim am e krašte, prieš dideles minias , su sunkumais aiškintis prancūzų kalba. Bet Prancūzijoje, ypač provincijos miestuose, jie vis buvo dėme­ sio centre. K a i kur burmistrai juos p ri­ ėmė (H a v r e ), jie buvo jo svečiai. Prancū­ zų laikraščių sporto skyrių bendradarbiai, rašydami apie „K o v o “ viešnagę, plačiai papasakojo savo skaitytojam s apie laisvo­ sios Lietu vos krepšinio olim piadą Kaune. P e r (tas rungtynes daugiausia taškų pel­ nė: L. Puzinas 71, J. Tam oliūnas 68, G. Glatkauskas 65, V. Čiakas 56. Tokia su naujais papildymais rinktinė „ K o v o “ komanda spalio 18 d. turėjo rung­ tynes su viena pajėgiausių am erikiečių

277

komandų — M edical Corps ir pralaim ėjo (žaidė G. Glatkauskas, V. Stabačinskas, S. Aleknavičius, L. Puzinas, V. Čiakas, R. Dambrauskas, J. Tamoliūnas, E. Butkus ir R. V irb y la ). Gruodžio 11 d., jau vado­ vaujant L. Puzinui, „K o va s žaidė prieš Manch&sterio Y M C A I I I ir laim ėjo (ža i­ dė L. Puzinas, E. lE'utkus, J. Tamoliūnas, G. Glatkauskas, S. Aleknavičius, N arbu­ tas ir R. V irb y la ). P o tų rungtynių G. Glatkauskas pasitraukė iš „K o v o “ ir per­ ė jo į M anchesterio Y M C A . 1953 m. „K o v a s “ buvo M anchesterio ly ­ gos I d ivizijos p irm oje vietoje. Sausio 3 d. jis la im ėjo prieš M anchesterio Y M C A I (lig i tol dš 7 rungtynių buvo ja i vienas p ralaim ėjęs). Sausio 10 d. laim ėjo prieš M anchesterio įgulos karių komandą (ža i­ dė L . Puzinas, R. Dambrauskas, V . Staba­ činskas, J. Tamoliūnas, E. Butkus ir R. V irb y la ). Sausio 17 d. tie patys ko­ mandos žaidėjai vėl laim ėjo prieš Manchestetrio įgulos karius. Sausio 24 d. wKovas“ p ralaim ėjo prieš Y iM C A I varžybose d ėl pirm enybės ir iškrito iš A n glijos pirm enybių (žaid ė J. T a ­ moliūnas, V. Stabačinskas, R. Dambraus­ kas, L. Puzinas, Narbutas ir R. V irb y la ). L ygos pirm enybių rungtynėse vasario 12 d. jis laim ėjo prieš Oldhamą (žaidė L. Puzinas, S. Aleknavičius, R. V irbyla, V. Baleiša, Narbutas ir V. Steponavičius), vasario 19 d. — prieš Y M C A I I (žaidė L. Puzinas, J. Tamoliūnas, R. V irbyla, N a r­ butas, S. A lekn avičiu s), kovo 7 d. pralai­ m ė jo Leeds universitetui, paskui laim ėjo prieš B radfordo koledžą, kovo 12 d. prieš Y M C A III (ta rp „ K o v o “ žaidėjų pa­ sirodo A. Grumiblys), balandžio 25 d. prieš H a lifa x o latvių „V en tą “ . 1953 m. gegužės mėn. paminėta „ K o v o “

278

L. Puzinas, S. Aleknavičius ir R. V irb y la ). 5 metų sukaktis. Prisim inta, kad 1948 m. Rugpiūčio 8 d. vėl dalyvauja turnyre, pra­ gegužės mėn. G. Glatkauskas susaukė laim i Londono latvių „Vanagam s“ , laim i apylinkės sportininkus, įsteigtas klubas, prieš latvių „V en tą “ ir „T rim d ą “ , bet ant­ sudaryta krepšinio komanda (apsijungė rose rungtynėse vėl pralaim i prieš „Vanadar šachmatininkai, stalo ‘.tenisininkai, net gus“ ir gauna antrąją vietą (žaidė L. Pu ­ kurį laiką veikusi futbolo kom anda). K u ­ zinas, R. Dambrauskas, R. V irbyla, J. T a ­ riam laikui įsijungiam a į Oldhamo anglų moliūnas, S. Aleknavičius ir V. Stabačins­ klubą, dalyvaujam a A n glijos krepšinio kas). pirmenybėse. P o metų, 1949 m. gegužės Lapkričio 5 d. „K o va s“ laim ėjo prieš mėn., „ K o v o “ krepšininkų komanda pa­ Y M C A I I (žaid ė J. Tamoliūnas, L. Pu zi­ tenka į finalines rungtynes dėl A n glijos nas, R. Dambrauskas, S. Aleknavičius ir m eisterio vardo ir gauna vicem eisterio V. Steponavičius), lapkričio 12 d. — prieš vietą. Tada buvo krepšinio pradžios B ri­ Y M C A „Rockets“ (žaidė L. Puzinas J. T a ­ tan ijoje metai. M anchesterio apygardoje moliūnas, R. Dambrauskas, S. A lek n a vi­ buvo tik 4 komandos, ir tarp jų „K o v a s " čius, R. V irb yla ir N avickas), lapkričio 14 gyvai sukosi. O 1953 m., „K o v u i" šven­ d. — prieš am erikiečių lakūnus (J. Tam o­ čiant sukaktį, jau 14 lygos komandų ir 8 liūnas, L. Puzinas, E. Butkus, G. G lat­ neįeinančios į lygą. kauskas, S. Aleknavičius ir la tvis K ark 1952 m. — savaitė Prancūzijoje. 1953 lin š), lapkričio 26 d. — prieš Mancheste­ m. „K o v u i“ nepasiseka laim ėti A n glijos rio universitetą (R. Dambrauskas, J. T a ­ pirmenybėse, bet jis laim ėjo lygos meis­ moliūnas, L. Puzinas, S. Aleknavičius, R. terio vardą. V. Steponavičiaus paskelbtais V irbyla, N avickas) ir paskutinėse tų me­ duomenimis, per tą penkerių metų laiką tų — gruodžio 3 d . — prieš Manchesterio „K o v o “ kom andoje yra žaidę šie 23 asme­ Y M C A „Falkons“ trečiose lygos rungtynė­ nys: G. Glatkauskas, L. Puzinas, K v. D ar­ se (L . Puzinas, R. Virbyla, S. A lek n a vi­ gis, A . K vedaravičius, J. Žemaitis, Brasaičius, Navickas ir V. Steponavičius). tis, E. Butkus, V. Steponavičius, P. K a k e­ 1954. I. 9 tuo senu įsibėgėjim u „K o v a s “ ranas, V. Kelm istraitis, V. Radauskas, V. laim ėjo prieš am erikiečių negrų lakūnų Stabačinskas, V. Baleiša, A. Pužauskas, „B row n Bom bers“ komandą, sausio 14 d. Liškauskas, V. Bruzgelevičius, V. Čiakas, lygos rungtynėse — prieš Y M C A „RockR. Dambrauskas, S. Aleknavičius, R. V ir ­ eths“ (S. Aleknavičius, L. Puzinas, R. V ir ­ byla, Narbutas, J. Tam oliūnas ir A. byla, Navickas, V. Steponavičius). Grumblys. P e r 5 metus sužaista 200 rung­ P o to kuriam laikui „K o v o “ krepšinin­ tynių, iš kurių 50 pralaimėta. kai nutyla. P o pertraukos skelbiama, kad Turnyre dėl W eth erby taurės 1953. V. atgimęs „K o v a s “ 1954. V III. 14 žaidė 24-25 „K o va s“ laim ėjo prieš latvių „T rim Rochdalės latvių sporto klubo suruoštame dą“ ir prieš estų „K a le v “ ir pralaim ėjo turnyre ir laim ėjo dvejas rungtynes (ža i­ prieš Londono latvių LSSK , bet atsisakė dė V. Stabačinskas, L. Puzinas, G. Glat­ su šia laifcvių kom anda antrą kartą žaisti kauskas, J. Tamoliūnas, S. Aleknavičius, dėl jos narių nesportiško elgesio (už „ K o ­ V. Baleiša, E. Butkus ir R. V irb y la ). vą “ žaidė R. Dambrauskas, J. Tamoliūnas,

Tuo metu jau buvo sunykę visi lietuvių sporto klubai. „K o v a s “ išsilaikė ilgiausiai. „K o v u i“ silpstant, W olverham ptone susi­ kūrė ir ėmė energingai reikštis „V iltis “ B et „K o v a s “ susitiko su „V iltim “ pirmą kartą tik 1955. V. 14 ir laim ėjo prieš ją (žaidė už ,,K ovą“ L. Puzinas, J. Tam oliū­ nas, E. Butkus, G. Glatkauskas, 'S. A le k ­ navičius, V. Stabačinskas, V. Baleiša ir R. V irb y la ). Vėliau „K o v a s “ nugalėjo „ V ilt į“ Manchesteryje, kai šios žaidėjai buvo atvykę į krepšinio aikštelės atidary­ mą klube. P o to „K o v a s “ ten pat žaidė su latvių „T rim d a “ (ir la im ė jo ) ir su Rochdalės Y M C A . Tačiau žaidėjų eilės retėjo. K a i kurie tų likusiųjų 1956 m. buvo įsijungę į Brad­ fordo „Šarūną“ , kuris ir tais ir dar 1958 m. šen ten pasireiškė, bet ne nuolat. 1958. V III. 24 M anchesteryje „K o v a s “ laim ėjo prieš „Šarūną“ . 1959 m. pavasarį M anchesterio lietuvių klubas suruošė krepšinio turnyrą, „ K o ­ vas“ ir „V iltis “ tu rėjo dvejas rungtynes (la im ė jo „K o v a s “ ). „ K o v o “ komandos su­ dėtis buvo jau sm arkiai pasikeitusi: tada žaidė S. Aleknavičius, R. V irbyla, Babonas, R. Dambrauskas, Lauknys, A. Grumblys, Bružas, Navickas ir E. Butkus. A pie tą metą „K o v a s “ dar žaidė su Y M C A . 1960 m. pavasarį M anchesterio lietuvių klubo valdyba ėmėsi iniciatyvos atgaivin­ ti krepšinio komandą. Tokia tuomet buvo sudaryta ir pavadinta „Litu an ica“ . K o ­ manda buvo sudaryta iš įva irių vietų lie­ tuvių: kapitonas R. V irb yla, treneris S. Aleknavičius, Ikiti n ariai — E. Butkus, J. (E'urden, V. Kelm istraitis, P. Jusionis, A. Grum blys ir R. Dambrauskas. T ai buvo ly g ir krepšinio rinktinė, nes kai tų metų vasarą M anchesteryje buvo suruoštos

rungtynės, dar telbeminėtas ir „K o v a s “ , kuris la im ėjo prieš B radfordo „Šarūną“ ir W olverham ptono „ V ilt į“ , o tik po to iš visų tų komandų sudarytoji „L itu an ica“ rungėsi su Y M C A „C om et“ . Rudeniniam e turnyre 1960 metais daly­ va vo 4 lietuvių krepšininkų komandos, ir ,K o v a s “ laim ėjo prieš Londono „T a u rą “ , W olverham ptono „ V ilt į“ ir Bradfordo „Šarūną“ ir gavo Laisvės taurę. 1961. V I. 24 dėl Manchesterio lietuvių klubo taurės varžėsi trys komandos. „ K o ­ vas“ tada p ralaim ėjo „V ilč ia i“ ir „Šarū­ nu i“ . Rugsėjo 16 d. susitikime „K o v a s “ pralaim ėjo „V ilč ia i“ ir laim ėjo prieš „Ša­ rūną“ (už „ K o v ą “ žaidė S. Aleknavičius, R. V irbyla, R. Damibrauskas, Allenas ir Pearsonas). T ai jau buvo paskutinis „ K o ­ v o “ pasirodymas. 1964 m. lietuvių klubo pirm. V. Kupstys buvo sudaręs sporto grupę, kurioje apsi­ jungė 9 jaunuoliai. Krepšininkų treniruo­ ti buvo pakviestas R. Dambrauskas iš Halifaxo, taip pat savo patyrim u su jaunai­ siais sutiko dalytis ir Rochdalėje gyvenąs buvęs senojo „ K o v o “ krepšininkų koman­ dos narys S. Aleknavičius. Pasivadinusi „L itu an ica“ , ši krepšininkų grupė 1964. V II. 12 žaidė su Rochdalės gimnazistais ir p ralaim ėjo jiems. 1964. IX . 5 Mancheste­ rio lietuvių klubo aikštelėje „Litu an ica“ pralaim ėjo „V ilč ia i“ . Be kita ko, spaudoje buvo atžymėta, kad „K o v o “ krepšininkų komandos narys R. V irb yla 1957 m. varžybų būdu buvo pa­ tekęs į Britanijos rinktinę ir turėjo va­ žiuoti į Daniją —- į tarptautines Europos krepšinio rungtynes. 1968. IX . 17 M anchesterio lietuvių klu­ bo aikštelėje dar buvo vienos krepšininkų varžybos: W olverham ptono „V iltis “ žaidė

su angliška Rochdalės komanda ir pralai­ m ėjo jai, o po to dar su manchesteriške „Litu anica“ , prieš kurią laim ėjo. B e kita ko, baigiant pastarąjį žaidimą, už „V iltį“ varžėsi visas Rochdalės penketukas (o „Litu an icai“ atstovavo ir kun. A . Geryba).

L IE T U V IŲ R EZISTENCINĖ SA N TA R V Ė M anchesteryje įjos užuomazga laikytina 1951. V. 5. Tą dieną dr. S. Kuzminskas darė pranešimą apie naujai susikūrusį po­ litin į sąjūdį —- LRS. 1951 m. lapkričio mėn. dr. S. Kuzminskas skaitė paskaitą apie D iplom atijos šefo ir V lik o susitari­ mus. 1954. V I. 5-6 L R S Europos padalinio at­ stovų suvažiavim as vyk o Manchesteryje. Buvo suvažiavę 52 atstovai: iš Eiradfordo. Birminghamo, Buxtono, Londono, M an­ chesterio, Nottingham o, Oldhamo, P a ry ­ žiaus, Prestono ir Rochdalės. A tid a rė su­ važiavim ą L R S M anchesterio apygardos įgaliotinis J. Bendorius, jis ir pirmininka­ vo, o sekretoriavo F. Adam onis ir D. B a­ naitis. žodžiu suvažiavim ą sveikino L R S vyr. kom iteto pirm. dr. S. Kuzminskas, D B LS atstovas V. Strimas, DEiLS centro valdybos atstovas prof. S. Žymantas, L R S P ran cū zijoje atstovas J. Masiulis, raštu — D iplom atijos šefas S. Lozoraitis, ministeris B. K. Balutis, D B LB Tarybos pirm. kun. J. Gutauskas, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirm. P. Zunde, L A S vyr. valdybos pirm. S. Vykintas, L R S A m eri­ kos krašto kom iteto pirm. dr. P. Pam atai­ tis, LR S V ok ietijos atst. K . Drunga, L R S vyr. kom iteto narys B. Raila ir kt. Prof. S. Žymantas skaitė paskaitą.

279

21 sulruošė išvežim ų m inėjim ą — eitynes A n trąją dieną išklausyta K. Drangos, į Mostono kapines, kuriose kun. V. K a ­ prof. S. Žym anto ir F. N everavičiau s pra­ m aitis tarė žodį ir sugiedota A m žiną atil­ nešimų ir kartu su Klubu ir D E L S apy­ sį ir himnas. V akare klubo patalpose bu­ garda ir skyrium paminėti išvežim ai v o kun. J. Kuzm ickio paskaita. (kun. V. K am aitis laikė pamaldas, m in ėji­ mą atidarė D B LS apygardos pirm. A. Kuzmickas, buvo prof. S. Žym anto paskai­ EKSKURSUOS ta, F. N everavičius ir V. Šlaitas skaitė sa­ vo kūrinius, R. G erdžiūnaitė deklam avo). Senieji M anchesterio lietu viai tu rėjo il­ 1955. V II. 9-10 vėl sušaukiamas Euro­ gam etę tradiciją vasarą suorganizuoti pos padalinių suvažiavim as Manchesterio bent porą ekskursijų į kurią nors vasar­ lietuvių klube. Jame pranešimus darė: dr. vietę ar šiaip gražią, įdomią vietą. Iš S. Kuzm inskas (Okupuotosios Lietuvos anksto jie net nusisamdydavo salę toje dabartinės būklės klausim as), K. Dranga vietovėje, į kurią važiuojam a, ten pašok­ (U žsienio lietuvių būklės klausimas) ir F. davo, padainuodavo, pasivaišindavo, pasi­ N everavičiu s (L R S organizaciniais ir šnekėdavo. Važiuojam a būdavo net keliais „Santarvės“ žurnalo reikalais). autobusais, o tai, be kita ko, rodo, kaip to­ Suvažiavim o priim tojoj rezoliucijoj pa­ kios ekskursijos būdavo mėgiamos. kartotinai pabrėžta, kad pirm inis LR S rū­ K artais būdavo visu būriu šitaip ke­ pestis yra, kaip ir buvęs, tautos kova dėl liaujam a į Škotiją ar Londoną aplankyti laisvės ir nepriklausomybės, dar kartą pa­ lietuvių, bet retai ir vien dėl to, kad tos brėžti L R S nusistatymas ir pažiūra į ne­ kitos didžiosios lietuvių kolonijos vis d ėl­ priklausomos Lietuvos respublikos užsie­ to toli ir kelionė atima daug laiko. n yje išlikusias institucijas bei jų darbą, T a tradicija nenutrūko nė tada, kai pritarta 4 grupių (L A S , Liet. Laisvės K o ­ M anchesteryje ir apylinkėse nuo 1947 m. votojų Sąjungos, L R S ir Liet. Tautinio Są­ apsigyveno būriai naujųjų ateivių. T ik jū d žio) susitarimui bei Lietuvos N ep ri­ dabar jau dažniau važiuojam a ne šiaip klausomybės Fondo įsteigimui, iškelta iškylauti, bet į kurią nors didesnę lietu ­ svarba Lietu vos b ylai ginti Lietuvos Būk­ vių koloniją, kai jose ruošiamas koks nors lės Studijų Centro, įsteigto kaip to susi­ iškilm ingesnis minėjim as, koncertas ar tarim o išdava. vaidinimas. Europos komitetan išrinkti: pirm. K. Tok ios ekskursinės kelionės, žinoma, ne Dranga, vicepirm. prof. S. Žymantas, vivisos yra atžymėtos. O pirm ąja po karo cepirm. dr. S. Kuzminskas, I sekr. (ben­ didesne išvyka, tu r būt, reikia laik yti driesiems reikalam s) F. N everavičius, II 1948. V II. 11 suruoštąją ekskursiją į drus­ sekr. (organizaciniam s reikalam s) J. Benkos maudyklų centrą Matlock. Tarp senų­ dorius, I I I sekr. (socialiniam s reikalam s) jų tada d alyvavo dar tik keletas naujųjų, J. Masiulis, kasin. T. Vidugiris, nariais V. ir kelionėje ypač reiškėsi savo neišsemia­ D argis ir V .Stabačinskas, kandidatais -J. mais lietuviškų dainų šaltiniais dvi senu­ Ramonis ir D. Banaitis. tės — Petronelė M uraškienė ir Ona L e ­ L R S M anchesterio apygarda 1959. V I.

280

vickienė, kurios amžinai dainuodavo ir klube. K ita m inėtina iš tų ankstyvųjų ekskursijų — 1950 m. rugpiūčio mėn. pra­ džioje į Londoną (va d ova vo IE1 . Lišauskas, tarp ekskursantų minimi D B LS skyriaus pirm. V. Kupstys, tautinių šokių vadovė L. Braždienė). Senųjų išeivių eilėm s retėjant, buvo ku­ riam laikui benutrūkstanti ekskursijų tra ­ dicija tarp paties Manchesterio lietuvių, bet ją palaikė apylinkės, ypač Lowtonas, kurio vyra i autobusais pasiekdavo ne tik Manchesterį, je i ten būdavo kas nors ruo­ šiama, bet ir Eccles, Widnes, L iverp oolį ir kt. Bet greit ir M anchesterio lietu viai vėl pradėjo ekskursuoti. Manchesteriškių ekskursija dar buvo atvykusi į Londoną ir 1954. V I. 11. 1953 m. suruošta ekskursi­ ja į Glasgową. K a i dėl em igracijos į kitus kraštus su­ m ažėjo B rita n ijo je lietuvių, tai ir ekskur­ sijos padažnėjo, nes vieto je nebegalim a buvo vieniem s dažniau ką nors didesnio suorganizuoti. Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo bendradarbiavim as tarp M an­ chesterio ir B radfordo lietuvių, dėl to pa­ dažnėjo ir ekskursijos vienų pas kitus ir jau nebe tik į minėjimus, bet ir specia­ lios. Pvz., 1964. V. 9 manchesteriškiai nu­ važiavo aplankyti Bradfordo „V y tie s “ klu ­ bo, o V II. 4 bradfordiškių ekskursija v ie ­ šėjo Manchesterio lietu vių klube ir dar davė programą.

P A G E R B IM A I IR A T S IS V E IK IN IM A I Manchesteryje, kaip ir kitose lietuvių kolonijose, įprasta pagerbti iškiliuosius veikėjus jų kurių nors sukakčių proga ar kai jie būna išskiriam i kokiu nors garbės

titulu. T aip pat įprasta, ypač pastaraisiais metais, suruošti viešus atsisveikinim o po­ būvius su išvykstančiais į užjūrius ar į kitus miestus tautiečiais, kurie buvo veik ­ lia i reiškęsi organizaciniam e gyvenim e. Žinoma, keleriopai daugiau buvo tokių, kurie išvyko be atsisveikinim o pobūvių, dėl to atsisveikinimuose minimosios pa­ vardės toli gražu nesudaro vaizdo, kiek per tuos metus kolonija neteko net veik ­ liųjų. Pirm asis pagerbim as suruoštas 1950. I. 1 m inisterio B. K. Balučio. Pagerbim ą-m inėjim ą pravedė D B L S apygardos v a ld y­ bos narys ir D B LS Lovvtono skyriaus p ir­ mininkas P. Klezas, kalbėjo kun. J. Ste­ ponaitis, sukaktininkui pasiųstas sveiki­ nimas (savo ruožtu į centrinį m inėjim ą Londone manchesteriškiai buvo nusiuntę atstovą, K. Barėną, v ieto je pasveikinti ir įteikti dovanėlės). Vietiniam s lietuviam s pirm asis pagerbi­ mas 1953. II. 28 buvo suruoštas Jonui Muraškai ir Pranui Puodžiūnui, senosios em igracijos veikėjam s, neseniai (1952. X II. 28 susirinkim e) pakeltiems į klubo garbės narius. Trečiasis iš tų veiklių se­ nųjų, Justinas Švelnys, 80 m. amžiaus su­ kakties proga L. Venckaus straipsniu bu­ vo plačiau pagerbtas „Europos L ietu vy ­ je “ (1963 m. Nr. 13). Praėju s beveik ketvirčiu i amžiaus nuo tų metų, kai nau jieji ateiviai suvažiavo, kai kurių iškiliųjų veikėjų biografijos praturtėjo gausybe lietuviško darbo fa k ­ tų. T ai įvairiausiom is sukakčių progomis pradėta organizuoti pagerbim ai tiems nu­ sipelniusiems. Štai 1970. V II. 25 klubas suruošė pobūvį pagerbti 70 m. amžiaus sulaukusiam savo garbės nariui ir buvu­ siam ilgam ečiam pirm ininkui Aleksui

Kuzm ickui, kuris, be to, yra daug dirbęs rium ir dalyviu, „A k ira č io “ atsakinguoju ir D B L S vadovaujam ose vietose ir „R a ­ redaktorium, „M anchesterio Apygardos m o v ė je “ . 1971 m. rugsėjo mėn. paminėta Žinių “ redakcinės kolegijos nariu, o vė ­ Domo Damausko 65 m. sukaktis, kartu ir liau redaktorium. šakota jo veikla. 1972 m. Verbų sekmadie­ Pusiau tylom 1952 m. išleidžiam a Zu-bnį bažnytinis kom itetas suruošė pagerbi­ rickų šeima (A . Zub-rickas buvo bažnyti­ mą kun. Valentinui Kam aičiui. 1972. VI. nio kom iteto pirm ininkas ir m okytojas, o 16 pobū vyje paminėta 60 m. amžiaus su­ trys sūnūs ir duktė dirbo jau n im e), Juo­ kaktis Vlado Kupsčio, kuris nemaža me­ zas Žem aitis (1953) (d irb o „K o v e “ , klu­ tų yra pirm ininkavęs DIELS skyriui, klu­ bo valdyboje, pirm ininkavo L R S skyriu i), bui, „R am ovei“ , m okyklos tėvų komitetui, bet Stabačinskams jau ruošiamos išleis­ reiškęsis kaip vaidintojas, choristas, spor­ tuvės (1957. III. 9). tininkų organizatorius. Atžym ėta laikraštyje, kad 1961 m. į 1973. V I. 24 lietu viai suruo'šė kun. V. A u straliją em igravo Algim antas ir A ld o ­ K am aičio 20 m. kunigystės sukakties m i­ na Pakalniai (A lgim an tas yra pirm inin­ nėjim ą. K a ip kunigas jis aptarnauja Mankavęs klubui), Anicetas ir Janina Perm ichesterio, Eccles, Boltono, Prestono, Leigh. nai, skautuose, ateitininkuose ir sporte Rochdalės, Liverpoolio, W idnes lietuvius, reiškęsis stud. R. V erb yla ( į K a n a d ą ), yra M anchesterio skautų kapelionas, o 1965 m. išsikėlė kitur (tada į Nottinghakaip visuomenininkas — pirm ininkauja m ą) Pilkauskai ir Šneliūtės. 1968. III. 16 kultūriniam koordinaciniam komitetui, manchesteriškiai sujudo, kai em igravo S. pastoviai dirba „Šiaurės A n glijos Lietu vių K a m o šeima (Sim as buvo .skautų globė­ B iu leten yje“ , skaito paskaitas. jas, ta i išleistuvių p ok ylio proga apdova­ 1973. X . 13 klube atšvęsta 60 m. amžiaus notas ordinu, jis Ibuvo deklamatorius, f il­ sukaktis K a zio Murausko, ilgam ečio „R a ­ mų gam intojas; duktė -Laima dirbo skau­ m ovės“ pirm ininko, D B LS skyriaus ir klu­ tuose — Ir. Jakubaitytė suruošė ja i skau­ bo veikėjo. tiškas išleistuves, o kaip savo veik ėja i Pirm aisiais metais ir išvažiuojantieji D B LS -Manchesterio jaunim o skyrius ja i būdavo paprasčiau išleidžiami. D B LS apy­ iškėlė p o k y lį). gardos suvažiavim e 1950. IX . 24 padėkota 1969 m. vasarą iškilm ingam e pobūvyje išem igruojančiam sekretoriui B, Lišausatsisveikinta ,su V. Jakubaičio šeima, ku­ kui. K a i 1951 m. vasarą išvažiavo į K a ­ rios jaunoji karta ypač reiškėsi lietu viš­ nadą 3 metus chorą vedęs S. Gaidelis, o k oje veikloje. 1971 m. pabaigoje „R am o­ rudenį A. Mylė. A. Lusinskas, D E LS ir v ė “ suruošė atsisveikinim o p okylį savo klube nemaža dirbęs inž. M. Kriaučionis, veikėjam s J. ir M. Navickam s, kurie išsi­ pasitenkinta kronikos žinutėmis laikraš­ kėlė gyventi kitur. tyje. T a ip atsitiko ir su Petru Klezu, em i­ gravusiu 1951. X II. 28, ilgai pirm ininka­ vusiu D B L S Lovvtono (dabar L e ig h ) sky­ riui, dirbusiu D B LS apygardos ir klubo valdybose, literatūros vakarų organizato­

281

R IN K L IA V O S IR A U K O S M anchesteriškiai renka aukas įvairiau ­ siems reikalams, kaip ir visų kitų vietų lietuviai. B et kiek ir kam' jie kada yra su­ rinkę — nėra duomenų. T ik vienas kitas atvejis išliko atžymėtas. Pvz., dar 1949 m. pavasarį D B L S sky­ rius vykdė daiktinę rin kliavą Vokietijos lietuviam s paremti. Surinkta 82 svarai drabužių, 12 sv. m aisto ir m uilo ir šiek tiek pinigais. A u k o jo apie 50 lietuvių, o dosnumu ypač pasireiškė Bagdonavičienė, Kurnėta, K . Lukoševičius, J. Navickas, Verbyla. Renkant aukas daugiausia ¡pasi­ darbavo V. Kupstys. Vykdant tais metais Lietu vių N am ų Londone akcijų vajų, V. K upstys irg i g y v a i talkininkavo. Drabužių rinkliavą V okietijos lietu ­ viam s D E L S skyrius buvo suorganizavęs dar ir 1955 m. pradžioje. Tada surinkta 364 svarai drabužių ir avalynės.

Mirusieji 1952. 1953. 1953. 1954. 1955. 1955. 1957. 1957. 1958. 1961. 1961. 1961. 1961. 1962. 1963.

282

I. 17 Pranas Butkus V I. 6 Jonas Muraška X . 28 Petras Palkim as X I. 16 Pranas Puodžiūnas I. 5 Juozas A rštikaitis II. 8 Bronius Mikalauskas '.II. 14 Nikodem as G ira X II. 28 K a zy s G rigaravičiu s I. 15 Konstancija Bikauskienė III. 5 Juozas Sabaliauskas V. 10 Stasys M ikalkėnas V. 14 Zosė Baranauskienė V I. 4 Juozas Baziukas IX . 28 Alfonsas Norvaiša V. 27 Pranas Docys

1963. 1964. 1965. 1965. 1965. 1967. 1967. 1968. 1968. 1968. 1969. 1969. 1970.

IX . 14 Juozas Valinskas V II. 20 M. Puodžiūnienė II. 5 Juozas Preibys V I. 27 Jonas Varenbergas IX . 25 Eduardas K atlioriu s V. Antanas Bagočiūnas X. 15 Justas Švelnys IV. 19 A dolfas Putcė X II. 19 A ntanas Gulbinas X II. 19 Jonas M ačionis II. 17 Aleksas Malinauskas V III. 14 K a zy s Cyvas III. 21 Juozas Orentas (vyresn y­ sis)

1972. 1972. 1972. 1972. 1972.

III. 1 K a zys Rudaitis ¡IV. 5 M a rija Arštikienė V I. 12 Petras Lukšaitis V I. 18 K azim ieras Smolskis V III. 11 Juozas Orentas (jaunes­ nysis)

1973. III. 9 Vincas Petružis 1973. V II. 15 Edvardas Sabaliauskas 1973. V III. 12 Antanas Šliauteris 1973. X I. 4 Bronius Koncevičius 1974. II. 4 Aleksas Navackas

M ANSFIELD D BLS SK YR IUS Daugiausia anglies kasyklose dirbo tie kelios dešimtys lietuvių, kurie čia įsikūrė 1947 m. Nors jie palaikė artimą ryšį su didesne ir pajėgesne veik ti Nottingham o lietu vių kolonija, bet 1950. V III. 13 buvo įkurtas D B LS skyrius, iš pradžių su 11 narių, ir pirm ąją jo valdybą sudarė: pirm. T. Savickas, sekr. Z. Mikalauskas, kasin. P. Zabulis, revizijo s kom isiją: S. Knašas ir S. Nedzelskis. K a i T. Savickas išvyko,

išrinkta nauja valdyba, kurios pirm inin­ kas buvo S. Nedzelskis. 1951 m. pabaigoje turėta 16 narių. Lietu vių skaičius m ieste keitėsi. 1952 m. pabaigoje nurodoma, kad jų yra apie 20, bet apie 1953 m. vidu rį D B L S skyrius tu rėjo 26 narius (1955 m. narių dar buvo 20). 1954 m . duomenimis, m ieste gyveno apie 30 lietuvių. 1960 m. skyrius tu rėjo 16 narių. 1952. V III. 31 pirmininku perrinktas S. Nedzelskis, sekr. V. Karalius, kasininku vietoj A. Bruožio — Z. Mikalauskas, re­ vizijos kom isija: J. N orkaitis ir J. Ieš­ mantas, 1953. IV. 19 pirm. J. Valionis, sekr. P. Zabulis, kasin. J. Norkaitis, re v i­ zijos kom isija: L. Jasius ir P. Dubosas. A p ie tą laiką buvo keliamas klausimas, kad reik ia steigti bibliotėką. 1953. X . 18 valdybon išrenkami: pirm. S. Nedzelskis, sekr. J. Iešmantas, kasin. Z. Mikalauskas, 1954. IX . 28: pirm. V. Karalius, sekr. P. Zabulis, kasin. V. Mitcelis., 1955. IV . 24: pirm. V. Karalius, sekr. J. Iešmantas, ka­ sin. Z. Bindokas, 1955. IX . 11 vėl pirm i­ ninku išrenkamas S. Nedzelskis (sekr. J. Iešmantas, kasin. K o liu k a s), 1956. V II. 8: pirm. S. Kazlauskas (sekr. Z. M ikalaus­ kas, kasin. P. Dubosas), 1957 m. rudenį: Z. Mikalauskas, J. Iešmantas, J. Kinka, 1959. II. 8: pirm. V. K araliu s (sekr. Z. Mikalauskas, kasin. S. Nedzelskis; 1960. II. 7 juos pakeitė: sekr. J. Beinoras, kasin. P. Dubosas), 1962 m. pirm. S. Nedzelskis (sekr. O. H ill, kasin. J. Iešm antas), 1963 m. pirm. J. Beinoras (sekr. O. H ill, kasin. P. Dubosas, revizijos kom isija: V. K a ra ­ lius ir Z. M ikalauskas). Suorganizavus D B L S Nottingham o apy­ gardą, jos valdybose y ra 'dirbę ir mansfieldiškių (S. N edzelskis).

K a i lietu vių tik nedidelis būrys, tai M ansfielde nėra buvę nė didesnių lietu­ viškų renginių. A tvažiu odavo čia lietu­ viams pamaldų laikyti kun. J. Kuzmickis, tai jis dalyvaudavo ir įvairiu ose m inėji­ muose. K a i kartu su latviais 1953. V I. 21 buvo m inim i išvežim ai, jis kalbėjo lietu­ vių vardu. Jis paskaitą skaitė nepriklau­ somybės sukakties m inėjim e 1955. II. 5. Su paskaita 1956. II. 11 bu vo atvažiavęs D B L S pirm . M. Bajorinas, 1960. X . 29 K. Deveikis, 1960. II. 7 skyriaus susirinkimą pravedė D BLS Notting'hamo skyriaus pirm. K. Bivainis. M inint pirm ąjį skyriaus veiklos dešimt­ metį, buvo iškelta, kas nuveikta. Pirm iau ­ sia — stengtasi 'Visus suiburti itr apjung­ ti. Nepam iršti labdaros reikalai, lietuviš­ kos spaudos palaikymas, savybėje m inė­ tos tautinės šventės, įrengtas Lietu vių So­ dyboje kambarys, pastatytas A. P etraičiu i paminklas. lEe to, vėlesniais m etais ruoš­ ta šoikių vakaras., ekskursijos, kalėdinė eglutė (1963 m .). Ruošiant 1965. V. 1 motinos dienos m i­ nėjimą. ypač pasireiškė O. H ill-Jasevičiūtė. Ji suorganizavo vaikus, išmokė juos šokti, dainuoti, vaidinti, parūpino jiem s tautinius drabužius, ir dėl to tądien buvo parodyta pati originaliausia savomis jėg o ­ mis sudaryta programa. (1956. II. 11 čia lietuviam s dainavo A. Maldučio vadovaujam as nottingham iškis vyrų oktetas). 1968. IV . 20 m inėta motinos diena — buvo kun. dr. S. M atulio paskaita, O. Jasevičiūtės-H ill paruoštas vietinis jauni­ mas suvaidino jos parašytąjį vaizdelį „N ašlaitės sapnas“ (va id in o Anita, K eith ir N e il H ill, Dennis ir Jane Robinsonai, K ristin a ir Zuzana Dabošaitės ir Genovai­

tė B ain oraitė), sušoko Suktinį, Noriu m ie­ go, Žalią žolynėlį ir Pučia vėjas, Čerkeliūnas skambino pianinu, čerkeliū naitė dai­ navo, A nita H ill ir svečias D. Kaniauskas deklamavo.

Eiūta ir D B L S skyriaus, nes yra išliku­ si žinia, kad jis uždarytas 1948. V II. 24, kai stovykla likviduota.

S K A U T Ų V E IK L A Mirusieji 1956. IV . 17 Bronius Jasilionis 1969. IV . 6 Pranas Ivanauskas

M A R K E T HARBOROUGH Šalia to vardo m iesto anuomet (1947 m.) nenaudojamuose kareivinių geleži­ niuose barakuose-statinėse buvo įkurta pereinam oji stovykla, kai anglai pradėjo vežiti darbams pabaltiečius ir kitų tauty­ bių pabėgėlius. Pro ją yra praėjusių ne­ maža ir lietuvių, ir ten būta šiokių tokių lietuviško organizacinio ir kultūrinio gy­ venim o pradų. Lietu vių spaudoje buvo atžymėtas tik vienas įvykis — nepriklausomybės sukak­ ties m inėjim as 1948 m. Lietu vių skaičius stovykloje tuomet jau buvo nedidelis. Į m inėjim ą lietu viai pasikvietė anglų, estų, latvių, ukrainiečių, vengrų, jugoslavų. Iš­ kilm ės pradėtos kun. J. K u zm iekio sukal­ bėta malda. P rezidiu m e buvo visų trijų B altijos tautų atstovai. Dr. S. Kuzm ins­ kas kalbėjo angliškai apie didingą L ietu ­ vos praeitį. Sveikino lietuvius estai, la t­ viai, ukrainiečiai, o anglas B ouverie net pasakė, kad jis būtų ypač išdidus, jei bū­ tų lietuvis, turėjęs tokią garbingą savo tautos praeitį. Tam e m inėjim e visos tautybės pasirašė raštą Britanijos m inisteriui pirmininkui.

R. Giedraitis 1947 m. pavasarį šioje per­ einam ojoje stovykloje suorganizavo skau­ tų ir skaučių vienetą, kurį sudarė dau­ giau kaip 40 daugiausia vyčių. Jie turėjo kelias sueigas, užmezgė ry ­ šius su anglų skautais, o S. N agys suor­ ganizavo skautų chorą ir tautinių šokių grupę. Paruošę dainų ir šokių montažą, R. G iedraičio vadovaujam i, buvo nuvykę į Leicesterio g ra fijo s skautų sąskrydį. P a ­ sirodymas p raėjo sėkmingai, ir jo žiūrėjo keliolika tūkstančių žmonių. Išsikeliant lietuviam s į pastovesnes v ie ­ tas, vienetas m ažėjo ir pagaliau persikėlė į L ittie Addington, kur vėl susispietė di­ desnis skautų būrelis.

M ARSTON D BLS SK YR IUS Tasai skyrius 1950 m. turėjo 5 narius.

M AW B E Y ROAD HOSTEL, LONDON 1947 m. gyven o 8 lietu viai —■ 5 vy ra i ir 3 moterys. V isi dirbo v irtu v ė je su anglėmis darbi­ ninkėmis. G yveno po 2 kam baryje.

283

MIDDLESBOROUGH Middlesborough m ieste lietuvių buvo ir, tur būt, yra, bet žinių užtikta tik apie po­ rą mirusių. Mirusieji 1958. VU. 29 M artynas Dapkus 1969. X. 15 Izabelė Stasiulytė-Naudžiūnienė

MOOTA, CUMBERLAND 1947 m. įsteigta apylinkėse dirbančių lietuvių vyrų stovykla. Iš pradžių jo je bu­ vo 120, tų m etų rudenį d a r 116, 1950 m. sausio mėn. — 60, o tų metų p abaigoje — tik apie 20. D ar iš stovyklos daugumas iš­ em igravo į J A V ir Kanadą ar išvažinėjo į Manehesterį ir kitur. V ietin ių gyven tojų lietu via i buvę gerbiam i ir vertinam i. S to vyk lo je buvo įsteigtas D B LS skyrius. Jam e dar ir 1950 m. buvo 36 nariai. Sky­ riui vadovavo iš pradžių P. Matulionis, ja m išvažiavus — E. Katliorius, po jo J. K rivickas. K ie k išlikusi dokumentinė m edžiaga ro ­ do, p irm ieji lietuviški įvy k ia i toje stovyk­ lo je buvo susiję su religiniu gyvenimu. Štai 1947. X II. 22 lietuvius čia aplankė kun. J. Gutauskas iš Škotijos, ir tuomet buvo pamaldos, ir v y ra i ėjo išpažinties. 1948. II. 8 pamaldas atlaikė kun. K airiū nas. O 1948. II. 22 jau ypač iškilm ingai atšvęsta nepriklausomybės sukaktis. Lan­ kėsi v ė l kun. J. Gutauskas, ir pamaldos vyk o žalum ynais ir vainikais išpuoštoje bažnyčioje. Pam aldų metu giedojo Glasgow o lietu vių mišrus choras. M inėjim o

284

salė irgi buvo šventiškai išpuošta. D a ly­ v a vo nemaža anglų, iš gretim os Penrith stovyklos latvių ir estų. Pravedė tą minė­ jim ą D B LS skyriaus pirm. P. Matulionis. Jo buvo ir paskaita, kurią kun. J. Gutaus­ kas išvertė į anglų kalbą. Sveikino la t­ viai. Pasiųsta rezoliucija m inisteriui p ir­ mininkui. Suvaidintas P. M atulionio ir P. D evenio vaizdelis „T rem tin io sapnas“ . 1948. V I. 13 m inint birželio mėn. trėm i­ mus, pirm. P. M atulionis skaitė paskaitą, o meninę program ą atliko A. M ylė ir A. K u blin skas, 1949. I. 23-26 kun. J. Bružikas pravedė misijas. 1949. II. 20 nepriklausomybės su­ kakties m inėjim e, kurį pravedė pirm. E. K atliorius, paskaita buvo A. Mylės, p risi­ minimų skaitė A. Kublinskas, be to, dar sudainuota. Birželinių m inėjim o dieną (V I. 19) kun. J. Steponaitis laikė pam al­ das ir skaitė paskaitą, kalbėjo gyd. B ar­ kauskas, P. Devenis ir E. Katliorius, o meninę dalį atliko E'arikauskienė ir K u b­ linskas. 1949. V I. 17 lankėsi D B LS centro valdybos įgaliotinis Laum akys ir darė pranešimą. Tais m etais dar buvo suruoš­ tos bendros Kūčios. Tuom et dar buvo pa­ skelbta, kad A. Kasikauskas prisipirko apie 50 lietuviškų plokštelių, dėl to lais­ valaikiu stovykloje skamba lietuviškos dainos ir muzika. S. V alaitis ir J. Vilutis laisvalaikiu drožinėję įvairias dailenybes. A teid a vo daug lietuviškos spaudos: 62 egz. „B ritan ijos L ie tu v io “ , 25 egz. „Mūsų K e lio “ ir dar kiek kitų laikraščių. 1950. UI. 12 dar plačiau pam inėta nepri­ klausomybės sukaktis. D B LS pirm. M. Bajorinas skaitė paskaitą, W idnes ir Low tono šokių grupė pašoko tautinių šokių, F. Ram onio vedam as lowitoniškių vyrų cho­ ras padainavo, low toniškiai suvaidino S.

Lauciaus „Paslap tin goje zonoje“ , ir dalį programos atliko jų „linksm ieji b ro lia i“ — Nekrošius, Pilipavičiu s ir Vasiliauskas.

NEW GATE STREET Šiam e k aim elyje 1949 m. pabaigoje dar buvo 32 lietuviai. 1947. V II. 30 jie buvo suorganizavę D B LS skyrių ir visi į jį įstoję. O rganizuotai jie švęsdavo visas tauti­ nes ir bažnytines šventes, o didesnio mas­ to sujudimą tu rėjo 1949. X I. 27. Tada bu­ vo atvykę D E L S pirm. M. Bajorinas, D B LS valdybos narys P. Bulaitis su žm o­ na ir Londono lietuvių choras. T o pobū­ vio svečiai buvo daugiausia kitataučiai. Program ą atliko choras, pats kaip vien e­ tas ir išleisdamas duetininkus ir solistus. Tuo laiku skyriui pirm ininkavo V. M ont­ vilas. 1950 m. skyriuje dar buvo apsijungę 22 lietuviai.

N O RTH AM PTO N Boughton P a rk stovykloje, už m ylios į šiaurę nuo miesto, buvusioje italų ir vo ­ kiečių stovykloje, 1948 m. pradžioje Y M C A organizacijos pastangomis apgy­ vendinta daugiau kaip 280 iš V okietijos stovyklų atvežtų E V W darbininkų dirbti žemės ū kyje (dalis jų dirbo stovyk loje). Vienu metu ta ip jų buvo 163 lietu viai, o mieste ir apylinkėse gyven o dar keletas šeimų ir viengungių, keletas lietuvaičių dirbo ligoninėse. Stovyklos pastatus sudarė statinių pa­ vidalo m etaliniai barakai.

L ietu via i į tą stovyklą susikraustė ne iš karto. K a ip L. Švalkus liudija, pir­ miausia 1948. II. 12 atvyko apie 10 iš Lubenhacmo pereinamosios stovyklos, ku­ riuos ,,dr. Stasys Kuzminskas „m agišku“ būdu ištraukė iš žemės ūkiui ir anglių ka­ sykloms sudarytų sąrašų“ . Tuo metu dr. S. Kuzm inskas dirbo darbo m inisterijoje ir vienu metu sutikęs L. Švalkų liepė jam iš įva irių tautybių transporto pasirinkti silpnesnės sveikatos lietuvių, kurie buvo priim ti dirbti į stovyklos adm inistraciją (transportas buvo gabenamas į anglies kasyklas). D B L S SK YR IUS 1948. II. 14 iš L ittle Addington (p rie K etterin go) į Boughton Park stovyklą bu­ vo atkelta 110 lietuvių, dirbusių žemės ūkyje ir stovykloje (raštinėje, sandėliuo­ se). K adangi jie ten buvo turėję savo D B LS skyrių, tai ir čia tokį įsteigė. 1948 m. tas D E L S Northam ptono skyrius turė­ jo 66 narius stovykloje ir 18 gyvenančius m ieste ar aplinkiniuose kaimuose. 1948. VI. 28 duomenimis, narių buvo 75, 19491950 m. dėl darbo vietos keitim ų ir em i­ gracijos narių skaičius svyravo tarp 48 ir 55. 1948 m. Tautos šventės m inėjim e sto­ vyklos lietu višk oji bendruomenė pirm ą kartą plačiau pasireiškė: buvo suvaidin­ tas L. Švalkaus draminis dalykas „D i­ džiuoju garbės ir skausmo keliu“ , progra­ m oje d alyvavo tautinių šokių grupė ir de­ klam atoriai. Būta choro, kuriam vadova­ vo A lfr. Petrauskas. Tačiau choras 1949 m. p radžioje jau buvo sunykęs. Tuomet skyrius apjungė 65 lietuvius iš stovyklos ir 18 privačiai gyvenančių. B e kita ko,

stovykloje gyvenančius lietuvius lankyda­ vo 28 egz. ,^Britanijos L ie tu v io “ . 1949 m. D B LS skyrius vasario 13 d. su­ ruošė nepriklausomybės sukakties m inė­ jim ą, kuriam e dalyvavo ir anglų, J. M a­ ciulevičius jam e kalbėjo lietuviškai, o L. Švalkus angliškai, suvaidinta S. Lauciaus ,,Už geležinės uždangos“ , pašokta tauti­ nių šokių, ir stovyklos vadovybei įteikta dovanų — A. Skverecko m edžio drožinys. 1950 m. nepriklausomybės m inėjim e bu­ vo pastatyta L. švalkaus drama „D idžio­ ji auka“ , kuri susilaukė didelio pasiseki­ mo. Prieš vaidinim ą buvo L. Švalkaus pa­ skaita. 1950. X I. 25, kariuomenės šventės pro-

Laimutis Švalkus

ga, tas vaidinim as pakartotas, ir turėta svečių iš Londono, Coventrio, Corbio, K e t­ teringo, W ellingborough ir kitur ir būre­ lis anglų. D B LS pirm. M. Bajorinas per­ davė m inisterio E). K. Balučio sveikini­ mus, apygardos vicepirm . J. Senkus pasa­ kė turiningą kalbą. L . Švalkaus ta drama buvo susidomėję anglai, bet vaidinim as neįvyko, nes, kaip autorius teigia, per anksti išsisklaidė v a i­ dintojai. Skyrius vis stengėsi atžym ėti visas šventes, o kad jos būtų turiningesnės, L. Švalkus tokioms progoms yra parašęs ir režisavęs bent trejetą vienaveiksm ių mon­ tažų. P ad ėtį ką nors lietuviška daryti leng­ vino ta aplinkybė, kad stovyklos pavaduo­ toju socialiniams reikalam s dirbo Laim u­ tis švalkus. T a i p agelbėjo salėje padidin­ ti sceną, įrengti geresnį apšvietimą, pa­ rūpinti medžiagos dekoracijom s ir kt. Lietuviškiem s vaidinim am s dekoracijas pagam indavo pats autorius (didesniems vaidinim am s pasitelkdavo kitų ). 1949. III. 7 skyrius Northam ptono nau­ ja ja m e teatre suorganizavo lietu vių solis­ tų iš V ok ietijos koncertą, kuris turėjo didelį pasisekimą (ta i buvo padaryta ke­ lių asmenų rizika ir pastangom is). D ar stovykloje tebeveikdamas, skyrius suorganizavo ekskursiją į Londoną (ap­ žiūrėta miestas, L ietu vių bažnyčia, klu­ bas, Lietu vių N a m a i). 1951 m. stovykloje jau buvo likę tik ke­ liolika lietuvių. 1952 m. pabaigoje ji ga­ lutinai likviduota. Iš stovyklos lietu viai vieni em igravo, kiti išsisklaidė kitur po Britaniją. Northamptone ir aplinkiniuose kaimuose lik o jų apie 40.

285

1953. I. 30 susirinkime skyriaus valdybon išrinkti: pirm. Petras Čyvas, sekr. Leonardas U'tka, kasin. Ant. Barančiukas, nariais B. šerkšnas ir S. Šimkus. Ta v a l­ dyba suruošė nepriklausomybės šventės, motinos dienos, Tautos šventės ir L ietu ­ vos kariuomenės minėjimus, pravedė rink­ liavas skautams ir V asario 16 gim nazijai V o k ietijoje, svarstė spaudos platinimo klausimus, trejetą kartų prašė L. Švalkų paruošti paskaitas ir programas.

286

1954. I. 17 valdybon išrinkti: A. Barančiukas, L. Utka ir L. Švalkus. Bet jau bu­ vo sumažėję narių, ir dėl to veikim as su­ siaurėjo. P o poros metų išrenkama nauja vald y­ ba (1956 m. m ieste gyveno 36 lietu via i). Pradėta skųstis, kad niekas nieko neruo­ šia (va ld yb o je tuomet buvo: pirm. A. E;arančiukas, sekr. J. K airys, kasin. S. Barančiukienė, nariu L. Utka, revizijos ko­ m isijoje: P. Stancius ir J. Lau kaitis). Tai

Būrys Northamptono lietuvių

paminėta m otinos diena (paskaita buvo kun. P. Dauknio, žodį tarė K etterin go skyr. garbės narė Charlton, K etterin go skyriaus vardu A. Pužauskas, Corbio skyr. Petrauskas, o R. Barančiukas ir kiti m ažieji deklam avo). Tautos šventę mi­ nint, prisirinko lietuvių iš plačios apylin­ kės — iš Ketteringo, Finedono, W ellinghborough ir Londono, kalbėjo Stančius, pa­ skaita — T. Vidugirio, dainavo B. Pau ­ lauskaitė iš Corbio, deklam avo V. Ger-

velis ir R. Perm in aitė (abu iš C orbio) ir R. Barančiukas. Skyrius 1957 m. nutarė Peterborough m ieste žuvusiems ir ten palaidotiem s savo nariams Stasiui Niem čiauskui ir R ichar­ dui Liu bertu i pastatyti paminklus (L iu berto pam inklui surinktosios aukos buvo perduotos jo šeimos nariui, ir paminklas nepastatytas). A . Barančiuko pasiūlymu, veiklus sky­ riaus valdybų narys L. Utka 1957 m. iš­ rinktas garbės nariu.

K o l lietu viai gyveno stovykloje, A lfr e ­ das Petrauskas buvo suorganizavęs cho­ relį, kuris pagiedodavo koplyčioje, kai kun. P. Kairiūnas atvažiuodavo pamaldų laikyti, ir padainuodavo. 1949 m. pabai­ goje chorelis sunyko. Boughton stovykloje gyvenęs drožinėto­ jas Antanas Skvereckas yra prigaminęs nemaža lietuviškais m otyvais dailenybių (albumų, rėmelių, kryžių, vėliavėlėm s stiebelių). K a i kas tų darbų padovanota anglams, kai kas išliko pas lietuvius.

1949. II. 13 Boughton Park stovyklos salės scenoje vaidintojai su svečiais (tada suvai­ dinta S. Lauciaus „Už geležinės uždangos“ )

S k yriu i yra pirm ininkavę Alfonsas Adomėnas, Kostas K lėgeris, V ilius Stundys, Laim utis Švalkus, Julius M aciu levi­ čius, Petras Čyvas, Leonardas Utka ir A n ­ tanas Eiarančiukas, valdybose dirbę K K lėgeris, Dambrauskas, L. Utka, L. Šval­ kus, Jonas K airys, F elicija Bagdonaitė, M. M iglinaitė, Albertas Firinauskas, St. Barančiukienė, A lbertas Navickas, Ip o li­ tas Krasauskas, A lfred as Petrusevičius, P. Čyvas, Jonas Gineikis, Ant. M ažeitavičius, Ant. Gaižutis, V. Stundys, Adom as Dančiauskas, revizijo s k om isijoje Petras Stančius, Juozas Laukaitis, L. Švalkus, Ignas Navickas, Petras Kuzmickas, Stasys Šim­ kus, J. K airys. Stovykliniais m etais kaip m ėgėjai va i­ dintojai reiškėsi Jonas Bilkis, Kostas Vaiginis, Mečys S. Rimša. Jonas Strauša, M o­ nika M iglinaitė, F elicija Bagdonaitė, M. Naruševičiūtė, Vincas Ramockevičius, Jo­ nas Lukšys. Juozas Laukaitis, Jonas Vaičiukas, Jonas Juršys, Jonas Gineikis, A n ­ tanas Gaižutis, Viktoras Vankevičius, Jo­ nas K airys, Petras Rinkūnas, Stasys K a ­ lytis, Stasys Šimkus, Vincas Karpauskas, Richardas Liubertas. Režisierius — L a i­ mutis Švalkus. Čia paminėtina, kad akty­ vusis northamptoniškis L. Švalkus yra išleisdinęs savo dram inį veikalą „D id žioji auka“ ir eilėraščių rinkinius „Širdies nuo­ laužos“ , „Dienų sūkuriuose“ ir „G yva s­ tis“ . Tautinių šokių grupėje yra dalyvavę M. M iglinaitė, F. Bagdonaitė, O. Paliokaitė, D. Dulskytė, S. Barančiukienė, J. Petrėnienė, L. Silinskienė, Heddi, J. Ėdikis, V. K am ilavičiu s, J. Lukšys, J. Stalilionis, S. Paulauskas, A. Gaižutis, V. Ram ockevi­ čius, V. Danilevičius, V. Rudelis, Ip. K r a ­ sauskas. V adovavo grupei J. Lukšys, a k o r -

287

deonistai — B ireta ir Z. Bertašius. N ors D B LS skyrius 1957 m. teturėjo tik 17 narių, bet kuri laiką dar šį tą suorga­ nizuodavo. Štai 1956. X II. 30 po kun. P. Dauknio atlaikytų pamaldų buvo suruoš­ ta kalėdinė eglutė, vaik ai padainavo ir pa­ deklam avo (kaip tada buvo rašoma, dai­ navim u išsiskyrė B. Paulauskaitė, o de­ klam avim u A. R. Barančiukas). 1958 m. minima nepriklausomybės sukaktis (kun. K. Kuzminskas atlaikė pam aldas) ir trė­ m im ai (P. Klėgeirienės paskaita,, o I. Pau ­ lauskienės vadovaujam i Corbio skautai vaidina, gieda ir dainuoja). 1960. II. 14 Lietu vos nepriklausomybės sukakties m i­ nėjim e L. Švalkus skaitė paskaitą. 1963.

II. 17 nepriklausomybės sukaktis pam inė­ ta susirinkime, o V. 5 motinos diena — kun. J. Budzeikos paskaita. 1964, V I. 21 iškilm ingiau ir su platesne program a minimi birželio trėmimai, ir suvažiuoja lietu vių iš kitur (buvo K. Eivain io paskaita, kalbas pasakė A. K irk ilionis, Miliauskas ir kun. dr. S. Matulis, londoniškiai Jonas ir Petras Paru liai v ie ­ nas pagroja smuiku, o kitas akordeonu, L. Švalkus paskaito eilėraščių ). 1969. V. 13, kai kun. dr. S. M atulis atvyksta pamaldų laikyti, atvažiuoja svečių iš K etterin go ir Londono, Petras P aru lis vargonais, o Jo­ nas smuiku pagroja keliolika lietuviškų giesmių.

Į lietu vio kunigo laikomas pamaldas dažnai atsilankydavo tautiečių ir iš apy­ linkių. Pam aldų la ik yti atvažiuodavo kun. A. Kazlauskas, kun. P. Dauknys, kun. dr. S. Matulis, kun. K . Kuzminskas, kun. J. Budzeika. Šiuo metu Northam ptone gyvena 24 lie ­ tuvių šeimos (4 lietuviškos, o kitos miš­ rios) ir 7 viengungiai. Vienintelis bendra­ vim o pasireiškimas — lietuviškos pamal­ dos, kurias atlaiko kun. dr. S. Matulis. A n glijos lietu vių katalikų: bendrijas ko­ m itetą čia sudaro: L. Utka, A. Petrusevičius, S. Barančiukienė, M. Šimkuvienė, S. Šimkus ir A. Gineikis. Bene nuo 1957 m. D B LS buvo įsivedęs paprotį savitu būdu švęsti Jonines — ruošti iškylas į Abingtono parką. P rie tų iškylų prisidėdavo ir kitų v ie tų lietuvių.

Savišalpos kasa

288

Northamtono lietuviai su svečiu kun. A. Kazlausku

1955. V III. 1 įsteigta Northam ptono lie­ tuvių savišalpos kasa, kurios tikslas bu­ vo parem ti ilgiau sergančius tautiečius. Kasa turėjo 21 narį. P irm ąją jos valdybą sudarė: pirm. Stasys Jurgaitis, sekr. Jo­ nas Gineikis, kasin. Laim utis Švalkus, Nuo 1961 m. vidu rio valdybon išrinkti: Jurgis Plepys, Jokūbas Plepys ir Julius Maciulevičius. Kasa per tuos metus buvo iš narių m o­ kesčio surinkusi daugiau kaip ketvertą šimtų svarų, įvairiom is sumomis išmokė­ jusi 105 pašalpas ir sušelpusi 17 asmenų. Iš surinktųjų sumų, be to, būdavo nuper­ kama gėlių, kai m irdavo kuris nors na­ rys, ar užprašomos mišios. Klubas-kasa yra suorganizavęs ekskur-

siją į Londoną. Iš rinkliavos būdu surink­ tų pinigų pastatytas granito paminklas Lietuvos savanoriui Antanui Zubavičiui. Sportinė veikla K o l lietu viai dar tebegyveno stovyklo­ je, tarp jų buvo grupelė mėgstančių žais­ ti krepšinį, ir jie 1948 m. pavasarį įsiren­ gė aikštelę, bet tuo metu buvo susidūrę su rim ta kliūtim — negalėjo gauti ka­ muolio! Bet ta kliūtis, matyt, netrukus buvo nu­

galėta, nes kai 1948. V I. 6 atvyko Londo­ no ,,Tauras“ , tai su ju o sužaistos draugiš­ kos rungtynės (la im ėjo „Tau ras“ 44:23). Northam ptono kom andoje žaidė V. K a rnilavičius, Piuro (estas), Bukantas, V. Rudelis, Bireta, BiJkiis. „Tau.ro“ — Raz­ minas, Šeškevičius, Dūda, Adom avičius, Bufšmanas ir Stonys. T o je Boughton P ark stovykloje prieš tai (1948. V. 11-14) Juozo Radavičiaus in iciatyva pravestas stalo teniso turnyras, ir jam e d alyvavo 9 varžovai (6 lietuviai, 2 estai ir ukrainietis). I vieta atiteko Juo­

zui Radavičiui, I I — Richardui L iu b er­ tui, I I I — Vac. K arn ilavičiu i, IV — estui Elmarui Jarvikui. Laim ėjusiem s I ir I I vietas anglas stovyklos komendantas įtei­ kė dovanas. Mirusieji 1957. 1965. 1966. 1970.

V III. 2 Antanas Zubavičius X I. 4 K azys Norkus IV. 11 Juozas Žurauskas III. 25 Anastazija K isielytė-Lin kevičienė 1970. V. 25 Povilas Jaškūnas Antanas Venckus

NORTHW OOD D B LS SK YR IUS DEILS suvažiavim ų bylose yra tik tiek duomenų, kad Mount Vernon ligon in ėje dirban tieji lietu via i priklausė DBILiS N orthw ood skyriui. 1950 m. skyrius turėjęs 21 narį. V ien a­ me įraše nurodyta, kad 1951 m. narių būta 13, kitam e —- 7. 1952 m. užtiktas įrašas, kad DBLiS sky­ riui tuomet pirm ininkavo J. Domeika.

NOR WOOD H ILL DBLS SKYRIUS

Northamptono lietuvių organizatoriai, vaidintojai ir šokėjai: stovi (Jonas Lukšys, Al­ bertas Firinauskas, V. Karnilavičius, Ona Paliokaitė, J. Petrėnas, A. ¡Gaižutis, L. Švalkus, J. Stalilionis, J. Maciulevičius, V. Ramockevičius, M. Miglinaitė, J. Bilkis, ir J. Gineikis, sėdi J. Petrėnienė, akordeonistas Birėta ir F. Bagdonaitė

1950 m. skyrius iš pradžių turėjo 18 na­ rių, o kai atsikėlė lietuvių iš B elgrin sto­ vyklos, paaugo ik i 32. Tada rašyta, kad stovykla bus keliam a kitur.

289

N O TT IN G H A M DBLS SK Y R IU S P o antrojo pasaulinio karo į Nottinghamą atsikėlusieji dirbti ir įgyventi lietu viai nebuvo visiškai našlaitiškoje padėtyje: šiam e m ieste ilš seno jau gyveno dvi lietu­ vių šeimos — Jurkšaičiai ir Ričai. Ričai, 'turintieji miesite siuvyfklą, daug (padėjo naujai atsikėlusiems, ypač Ričienė (m iru ­ si 1967. V. 14). P o karo iš V o k ietijos pirm iausia čia bu­ vo atgabenta 16 lietu vių moterų dirbti tekstilėje. Jos atvežtos 1947 m. liepos 7 d. Susitikdavo jos paprastai sekmadie­ niais, kai susirinkdavo į katedrą pam al­ doms. Tam būreliui vad ovavo A. Viščiūtė, kuri, pasiskaičiusi, kad yra įsteigta DBLS, pradėjo organizuoti skyrių. Tarpininkau­ ja n t Ričams, iš katedros klebono buvo gauta patalpa, ir jo je 1947. X I. 23 sušauk­ tas pirm asis susirinkimas. Atsilankė 17, pirm ininkavo A. Viščiūtė. sekretoriavo S. Pauliukevičiūtė, įsirašė į įsteigtąjį skyrių 11, valdybon išrinktos: pirm . A. Viščiūtė, sekr. A. lE'udrevičienė, kasin. Šmeiderytė. Nors ir nebuvo kur susirinkti, bet sky­ riu je daugėjo narių. Tais metais Everby vyrų stovykloje netoli Nottingham o su­ ruoštos bendros Kūčios, vėliau suorgani­ zuota tautinių šokių grupė. K a i m ieste jau bu vo apsigyvenę apie 40 lietuvių, 1948. I. 25 sušauktas visuoti­ nis susirinkimas (atsilankė 18) ir išrink­ ta nauja Skyriaus valdyba: pirm. V. Rupinskas, sekr. S. Budrevičienė, kasin. J. Šimkus (vėliau, J. Šimkui atsistatydinus, išrenkamas K. Rožanskas). Skyriaus na­ rių skaičius iš 18 paaugo iki 60. Iš naujo

290

suorganizuota tautinių šokių grupė, nors trūko žmonių, kas ją tinkamai pamokytų. L ietu via i dirbo daugiausia ligoninėse, fab ­ rikuose ir kasyklose. 1948 m. skyrius m inėjo Tautos šventę (IX . 5). M inėjim e dalyvavo ir D erbio sky­ rius, K . Vaitkevičiu s skaitė paskaitą, A. Gallbuogienės vadovaujam a grupė pašoko tautinių šokių. 1949. I. 30 valdybon išrinkti: pirm. V. Rupinskas, sekr. O. Lingaitytė, kasin. A. Suopis, nariais A . Viščiūtė-šuopienė ir K. Rožanskas. P e r metus narių skaičius pa­ kilo iki 110 (sk yriu i priklausė daugiau kaip pusė m ieste gyvenusių lietu vių ). Tautiniam s šokiams vadovauti prad ėjo O. Lingaitytė, ir grupė pasiekė aukšto lygio. V. Untulis perėm ė choro vadovybę. N u ­ tarta steigti savišalpos kasą. Pirm . V. Rupinskas pastatė K. Inčiūros „V incą K u d ir­ ką“ . Išdirbęs dvejis metus, V. Rupinskas iš valdybos pasitraukė. Tada valdybon iš­ rinkti: pirm. A. Šuopis, sekr. Z. Lukauskas, kasin. B. Paliulis, nariais K. Rožans­ kas ir J. Savickas. Ši valdyba suorganiza­ vo sekmadieninę mokyklą. Bet apie tą la i­ ką pradėjo didėti nesutarimai. Klubas ne­ sugyveno su D B LS skyr. valdyba, choras išsirinko savo atskirą valdybą, vaidybos būrelis prisijungė prie klubo, sportinin­ kai tvarkėsi atskirai. Nesantaikai augant, prad ėjo trūkti žmonių chorui ir tautinių šokių grupei. Sušlubuoja ir savišalpos ka­ sa — nebeįveikia m okėti pašalpų. Dėl to valdyba atsistatydino. D ar tos valdybos laikais skyrius suruo­ šė keletą minėjimų. 1949. X I. 26 paminėta kariuomenės šventė — nepriklausomybės kovų d alyvis J. Kazlauskas skaitė paskai­ tą, choras ir tautinių šokių grupė davė

koncertinę program ą. 1950. II. 18 „Rom u­ vos“ klube minėta nepriklausomybės su­ kaktis — A. Galbuogienė pastatė S. Lau­ ciaus „Paslaptin goje zonoje“ , tautinių šo­ kių grupė šoko, choras dainavo. 1950. V. 20 suruošta motinos diena — buvo trijų dalių paskaita (skaitė B. Strumskis, S. Kasparas, S. E im utis), tautinius šokius šoko ir deklam avo J. T rečioko skautai, dainavo V. Vainoriūtė, šoko O. Lin gaitytės grupė. O naujon valdybon vieton anos atsista­ tydinusios 1950. X. 26 išrenkami: pirm. J. Astašauskas, sekr. B. Strumskis, kasin. J. Bliūdžius, nariais Plrokopavičius ir S. Ei­ mutis. Tačiau ir naujajai valdybai nesise­ kė atstatyti taikos, ir ji atsistatydino, ir 1951. II. 24 išrinkta: pirm . K . Kudla, sekr. B. Strumskis, kasin. J. Bliūdžius, nariais M. Burba ir V. Melnikas. Prieš pat tai valdybai perim ant pareigas suruostas (1951. II. 10) nepriklausom ybės m in ėji­ mas su L. Trilu p aičio paskaita, „Rūtos“ choras dainavo, B. Strumskio vadovau ja­ ma grupė šoko. L. ir G. Lauciūtės dekla­ mavo. A p ie tą laiką padėčiai aptarti buvo su­ šauktas pasitarimas, kuriam e dalyvavo dr. S. Kuzminskas, S. Laucius, V. Fidleris, V. Untulis, M. M ašalaitis ir D B LS sky­ riaus valdyba. Nutarta sukviesti visų or­ ganizacinių vienetų pirmininkus, išsiaiš­ kinti nesklandumus ir baigti trynimąsi. Pirm ininkai buvo sukviesti 1951. IV . 25, ir jie sutarė, kad visos organizacijos lie ­ ka su savo valdybom is ir kasomis, bet v y ­ riausiuoju organu padaroma D B LS sky­ riaus valdyba, ir kai kas nors ką ruošia, tai dėl to tariasi su ta valdyba. Tautinių švenčių m inėjim us ruošia D B LS skyr. vai­

dyba, kitom s organizacijom s talkininkau­ jant. Tais m etais dar paminėta Tautos šven­ tė — buvo M. Maša'laičio paskaita, suvai­ dinta S. Lauciaus „R audonoji m elodija“ , dainavo V. Untulio .¿Rūta“ , šoko V. M el­ niko grupė, ir kariuomenės šventė su V. Strim o paskaita ir „Rūtos“ koncertu, ir tą dieną p rie nežinom ojo k ario kapo pa­ dėtas vainikas su lietuvišku ir anglišku užrašais. 1951. X . 18 skyrius suruošė S. Lauciaus paskaitą apie atskirų mokslų es­ mę. Buvo tais m etais suorganizuotas studi­ jų ¡būrelis, jis kas mėnuo rinkdavosi pa­ svarstyti įva irių klausimų, ir tai daug p ri­ sidėję prie atoslūgio organizaciniam e gy­ venime. šeštadieniais ruošta paskaitos. Platintos L ietu vių Nam ų Akc. Bendrovės akcijos. Metų pabaigoje išrinkta nauja v a ld y­ ba: pirm. M, Mašalaitis, sekr. L. Lauciūtė, kasin. V. Miškinis, n ariai — B. P a liu ­ lis ir Plienaitis. Konsolidacija vyko toliau, grupės pradėjo silpti. K lu bas sustabdė ¡kultūrinę veiklą, perleisdamas D B L S sky­ riaus vald yb ai savo (nuomotąsias sales ir net biblioteką. Chorvedžiui išvykus, cho­ ras sustabdė darbą. P o metų pasitraukė M. M ašalaičio vadovaujam a valdyba. 1952 m. spalio mėn. valdybon išrinkti: pijum. K . Kudla, sekr. S. Kasparas, kasin. V. Miškinis, nariais M. Eluriba ir V. M elni­ kas. Nusistatyta atgaivinti kultūrinius vienetus. Tuom et Nottingham e apsigyve­ no vargonininkas A. M aldutis ir sutiko pam okyti bažnytinių giesmių. Susirinko 24 dainininkai ir pradėjo darbą, bet tuo metu užklupo nauja em igracijos ¡banga, ir choras ėmė irti. Dar metus išlaikęs, jis galutinai subyrėjo. O kiek dainininkų li­

ko, tai A. Maldučio talkinamas K. Venc­ kus sudarė vyrų oktetą, kuris švenčių me­ tu pasirodydavo saviesiem s ir kelis kar­ tus buvo išvykęs į kaim yninius skyrius. Šventės tais metais būdavo minimos daugiausia savo jėgom is. Iškilm ingiausiai pam inėti birželio trėm im ai. Skyrius pasi­ k v ietė į talką ¡kitų (tautybių organizacijas, ir ¡buvo suruoštos demonstracijos, kuriose ¡kalbėjo danbiečiai ir fcomservatoiriai parla­ mento atstovai. Dem onstracijos susilaukė didžiulio pasisekimo ir atgarsio. Eitynėse d alyvavo apie 2.000 žmonių, išdalyta 8.000 atsišaukimų anglų kalba. P rie demonstra­ cijų organizavim o daugiausia pasidaibavo pirm. K. Kudla. 1953 m. spalio mėn. valdybon išrinkti: pirm . J. įGalbuogis, sekr. J. Bliūdžiu®, k a­ sin. J. Oželis, nariais A . M atulaitis ir J. Viliūnas. Pirm . J. Galbuogis darė viską, kad jo vadovaujam asis skyrius pirmautų. A tlik ti tautinių švenčių m inėjim ų progra­ mų jis k vietė menines pajėgas iš kitur. Nepriklausom ybės sukaktį minint daina­ vo J. Liustilkaitė ir B. Povilavičiu s. Tautos šventės m inėjim e (1954. IX . 11) — K. Vaitkevičiaus paskaita, dainuoja B. Po­ vilavičius, o A lfr. Petrauskas fortepionu atlieka savo sukurtą dainą. Valdyba 1954. X I. 27 suruo'šia kariuomenės šventę su A. J. Kaulėno paskaita, suvaidinama K. Vaitkevičiaus drama „išdraskytas aro liz­ das“ , kurį režisavo pats autorius. Iš pirm. J. Galbuogio pranešimo 1954. X II. 19 su­ sirinkim e matyti, kad valdyba į kariuo­ menės m inėjim ą 1953. X I. 28 buvo atsikvietusi Londono lietuvius skautus, kurie suvaidino A. J. K aulėno veikaliuką „M ū ­ sų darbai ir mūsų m intys M otinai T ė v y ­ nei“ ir patį A. J. Kaulėną paskaitai, o

1954 V I. 5 koncertui Škotijos lietuvių Šv. Cecilijos chorą. Meninių jėgų kvietim as sudarė skyriui nuostolių, dėl to J. Galbuogio valdyba at­ sistatydino, ir 1954. X II. 19 išrinkti: pirm. A . M atulaitis, selktr. Mikalauskas, kasin. J. Kičas, reikalų vedėju K. Bivainis. Nepriklausom ybės m in ėjim e 1955 m. pa­ skaita buvo D E L S pirm. M. Bajorino, su­ vaidintas J. K ib in o vaizdelis „S vetim i šaligatviai“ , ir ekskursijomis lietu vių su­ važiavo iš kitur ypač to vaidinim o pasi­ žiūrėti. Velykų Iii dieną skyrius suruošė kaukių ¡balių ir sutraukė į j į apie 200 žmonių. Motinos dieną (1955. V. 7) pa­ skaita kun. J. Kuzm ickio, o derbiškiai sce­ nos m ėgėjai suvaidino K. Vaitkevičiaus „D v i širdis“ . Tautos šventėje (1955. IX . 3) paskaita buvo R. Spalio. Kariuom enės m i­ nėjim e (1955. X I. 12) — paskaita prof. S. Žymanto, koncertinėje d alyje — A. M al­ dučio okteto dainos ir J. Kazlausko coventriškių programa. 1955. X I. 27 susirin­ kim e pranešimą darė D B LS pirm. M. Rajorinas apie D B LS ir Europos lietuvių bendruomenių bendrą veiklą. Valdybon iš­ rinkti: pirm . A. M atulaitis, vicepirm . K. D eveikis, sekr. E. Zaveckienė, kasin. B. Paliulis, reikalų vedėju K . Bivainis, na­ riais E. K ibu rienė ir J. Oželis (re v izijo s kom isija: M. Janulis, V. Biskis, P. Gurkauskas). 1956 m. skyrius pradeda pasikviesda­ mas Londono „V a id ilą “ , kuris sausio 21 d. nottinghamiškiams suvaidina „Ponios Dulskienės m oralę“ . V asario 16 m inėjim e (1956. II. 18) — paskaita M. Mašalaičio, dainavo A. M aldučio vyrų oktetas, šoko D. Fidlerienės grupė, K. Venckus grojo akordeonu. K a i 1956 m. rudeniop išvažiuoja K ana-

291

don A . M atulaitis, išrenkama nauja va l­ dyba: pirm. K. Bivainis, vicepirm , K. De­ veikis, sekr. E. Zaveckienė, kasin. B. P a ­ liulis, reikalų vedėja B. Kiburienė. Tada, galim a sakyti, prasideda ilgi K. Bivainio valdym o metai, nes jis pirm ininkauja skyriui ir šią knygą leidžiant. Tautos 'šventėje tais metais (1956. IX . 15) paskai­ ta buvo K. Bivainio, Londono „V a id ila “ suvaidino A. Rūko „lEubulį ir Dundulį“ , šoko D. Fidlerienės grupė (akordeonu šo-

292

Kazimieras Bivainis

kėjams grojo V. F id leris). 200 žiūrovų akivaizdoje K. B ivain io vadovaujam i D. K ibu raitė ir V. M atulevičius vaid in to­ jams, režisieriui ir D. Fidlerienei įteikė gėlių. 1957 m. net ir velykin is margučių ba­ lius praeina su tam tik ra origin alia pro­ gram a: suruošiamos lenktynės su m argu­ čiu (V . Fidleris toliausiai nubėgo su įsi­ kąstu šaukštu, kuriam e nešė m argutį) ir margučių varžybos (la im i R. Vainoriaus margutis, kaip pats gražiausias). Skyrius, be kita ko, tuomet turėjo 108 narius. Tautos šventei (1957. IX . 7) skyrius vėl pasikvietė A. Varnaitytės-M ullen vedam ą Škotijos lietuvių šv. Cecilijos chorą. P o koncerto įteikta gėlių choro dirigintei ir D. Fidlerienei, kurios grupė šoko tauti­ nių šokių. Sekmadienį choras gied ojo baž­ nyčioje, ir lietu via i kunigai net 5 dalyva­ vo pamaldose, ir žmonių daugiau kaip 300 buvo susirinkę. M in ėjim e paskaita buvo V. Ignaičio. 1957 m. pabaigoje skyrius atšventė sa­ vo veiklos dešimtmetį. T o ji veikla buvo aprašyta Nottingham ui skirtuose priediniuose ,.Europos L ie tu v io “ (N r. 46) pus­ lapiuose, išleistas sieninis kalendorius. Tuos spaudos reikalus tvarkant, daugiau­ sia pasireiškė J. K ib u ro iniciatyva. De­ šimtmetis baigtas pobūviu. A p ie tą laiką, metų pabaigoje, išrinkta nauja valdyba: pirm. K . B ivainis, vicepirm . J. Oželis, sdkr. K. Rožamskas, kasim. B. Cigamsfcas, reikalų vedėju P. Grakauskas. N arių sky­ riu je turėta 115. M inint nepriklausom ybės sukaktį jau antrojo dešimtmečio p ra d žioje (1958. II. 22), paskaitai buvo pakviestas E. Turaus­ kas, dainavo D. ir V. Fidlerių paruoštas

ir D. K iburaitės diriguojam as mokinių chorelis ir V. M am aičio vadovaujam as Londono lietuvių choras, taip pat būta de­ klamacijų. Tautos šventėje (1958. IX . 27) — E. Daunoro paskaita, o B radfordo „ A t ­ žalynas“ dainavo (T. Buroko vedam i m iš­ rus, vyrų ir moterų choreliai) ir šoko (O. Peleckienės tautinių šokių grupė). Bažny­ čioje giedojo J. Kasperavičius. 1959 m. pradžioje skyrius turėjo 82 na­ rius. Susirinkim e tada D B L S pirm. inž. J. Vilčinskas papasakojo apie D B LS centro valdybos veiklą. Skyriaus valdybon iš­ rinkti: K . B ivainis, K. D eveikis, B. P a liu ­ lis, Čiudiškis, J. Oželis. Nepriklausom y­ bės m inėjim e (1959. II. 21) — paskaita K. Deveikio, deklam avo A . Matulevičius, Visockytė, S. Dom eika ir V. Domeika, dai­ navo skautukai, Visockytė, m ažųjų cho­ relis, „(Pupų dėdė“ A. Zaveckas, akordeo­ nu gro jo J. Zaveckas, program ą paruošė J. Kiburas ir S. Matulevičius. Tautos šven­ tėje (1959. IX . 12) — paskaita dr. S. K u z­ minsko, dainavo skautukų kvartetas ir ,Pu pų dėdė“ A. Zaveckas su M atu levi­ čiais, šoko D. K iburaitė, pianinu skambi­ no IE. Radzevičiūtė, deklam avo E. Damoševičiūtė, o K. Venckus akordeonu pagro­ jo m elodijų pynę. 1960. I. 2 dr. S. K u z­ minsko paskaita paminėta m inisterio B. K. Balučio sukaktis. Nepriklausom ybės sukakties m inėjim e 1960 m. buvo K. De­ veik io paskaita, J. K asperavičius daina­ vo, J. K ibu ras skaitė humoristinės poe­ mos ištrauką. Tais m etais (1960. V. 7) ir motinos dieną m inėjo skyrius: paskaita dr. S. Kuzminsko, o program ėlę atliko jaunimas: deklam avo E. Dam oševičiūtė, B. Jasiukevičiūtė ir L. Klumbys, dainavo J. Oželis, akordeonu grojo K . Venckus. K adangi buvo atsidūrusi p avoju je LN B ,

tai Tautos šventės m inėjim o proga 1960. IX . 24 sušauktas tam klausim ui apsvars­ tyt: susirinkimas, kuriam e dalyvavo dr. S. Kuzm inskas ir L N B ir D B L S sekr. A. Pranskūnas. P o susirinkimo — minėjimas: paskaita M. Mašalaičio, šoko Strumskių paruoštas jaunimas, dainavo A. Maldučio kvartetas, akordeonu pagtrojo K . Venckus. Nepriklausom ybės m inėjim e 1961. II. 18 — paskaita J. Zoko, kitą program ą atliko J. Traškienės vadovaujam as Eradfordo skautiškasis jaunimas (šokiam s ir dai­ noms gro jo T. Burokas), linksm ąją dalį — K . Venckus. Tautos šventę susidėję m i­ nėjo D B L S ir L A S skyriai — buvo dr. S. K uzm insko paskaita, (Londono „V a id ila “ suvaidino P. M ašalaičio režisuotą S. Lau­ ciaus „L a isvės keliais“ . M inėjim as SU­

DULS Nottinghamo skyriaus valdyba 1956 m. (sėdi pirm. K. Bivainis, E. Zaveckienė, J. Kiburas, stovi J. Oželis, S. Matu­ levičius)

traukė daug lietuvių iš kitų kolonijų. 1962 m. pradžioj išrinkta D B LS v a ld y ­ ba: pirm . K. Bivainis, vicepirm . K. D evei­ kis, sekr. A. Gudliauskas, kasin. J. K ir š i­ nąs, -reikalų vedėju J. Oželis (re v izijo s kom isijom A. Zaveckas, P. Gurkauskas ir P. Ivanauskas). 1962. IX . 15 minimas M a i­ ronis — kun. J. K u zm ickio paskaita, kita program a — jaunųjų skautų. 1963. II. 16 nepriklausom ybės šventėje — K. D eveikio paskaita, E. Vainorienės vedam as jau­ nimo choras ir I. Stulgienė ir E. V ain orie­ nė duetą dainavo, V. Gasperienės tautinių šokių grupė šoko, E. Jurkšaitytė deklama­ vo, o kun. J. Kuzm ickio laikytose pam al­ dose gied ojo A. Maldučio vyrų choras. Jei anksčiau platesnio masto lietuvių sąskrydžius organizuodavo apygardos v a l­ dyba, tai 1963. V III. 31 tokį suruošė D B LS skyrius. Sąskrydį sveikino (raštu ) ministeris B. K. Balutis, D B L S ir L A S vardu P. Mašalaitis, D B L B — J. A lkis, D B LS Tarybos — dr. S. Kuzminskas. Program ai vad ovavo R. Vainorius, tautinius šokius šoko Manchesterio, E radiordo, Londono ir Nottingham o grupės, dainavo Šneliūtės. B u vo renkama lietu vaitė ( I vieta — B. Vancaitytė, I I — I. Kam arauskaitė ir J. P u m erytė). 1964 m etai pradedam i naujos vad ovy­ bės rinkimais. Pirm ininkui K. B ivainiui va ld yb oje talkininkauti išrenkami: B. Čiudiškis, H. Gasperas, J. Kiršinąs, J. Oželis, J. 'Šukaitis, P. Grokauskas. Sutelktinėm is trijų skyrių (N ottin gh a­ mo, D erbio ir M an sfieldo) pastangomis paminėta nepriklausomybės sukaktis 1964 m. J. Lūžos paskaita, J. Johnstono kalba, koncertinei program os daliai vadovavo J. Levinskas, ir jo je pasirodė derbiškiai (V alantinaitė, Urbanavičius, Kostkevičius, Zuzaitė, J. Ram onis) ir nottingham iškiai

Kazys Deveikis

293

(J. Vainoriūtė, C. Richardson, N. V aino­ riūtė, E. Vainorienės dainininkų grupė ir A. M aldučio vyrų choras). Kariuom enės šventėje (1964. X I. 21) buvo J. Zoko pa­ skaita, E. Vainorienė ir V. Gasperienė gied ojo ,.Maldą už tėvyn ę“ , jau n ieji šoko tautinius šokius, B. Eedulskytė ir J. V a i­ noriūtė dainavo duetą, E. Jurkšaitytė ir N. Vainoriūtė deklamavo. Nepriklausom y­ bės sukaktis 1965. II. 13 m inėta K. D eveik io paskaita, J. Strumskis skaitė savo už­ rašų, dainų ir šokių pynę pateikė Nottinghamo ir M ansfieldo jaunimas ir vyresnie­ ji, tarp jų E. Vainorienė, Perm inienė, E. Jurkšaitytė, I. Šneliūtė, V ainoriūtė ir Ee­ dulskytė. 1965 m. balandžio mėn. išrinkta nauja skyriaus valdyba: pirm. K. B ivainis, vicepirm . J. Šukaitis, sekr. E. V aino­ rienė, kasin. Kiršinąs, jaunim o reikalų vedėju J. Zaveckas, nariais — M. Janulis ir B. Čiudiškis. 1966. X II. 4 londoniškiai suvaidino V. A lan to „K y la vėtra ūkanose“ . Tądien pa­ m inėta ir kariuomenės sukaktis — V. Zdanavičius apie ją skaitė paskaitą. N e­ priklausom ybės m inėjim e 1966. II. 26 pa­ skaitininkas buvo kun. A. Geryba, dar kalbas sakė dr. S. Kuzminskas, S. Kaspa­ ras ir k iti — šįkart buvo švenčiama 50 m. sukaktis. K oncertinę program os dalį atli­ ko K . Šneliūtė s tautinių šokių grupė ir A. M aldučio vyrų choras, o akordeonu v i­ siems talkino K. Venckus. Kariuomenės m inėjim e 1966. X II. 3 kalbėjo kun. A . G e­ ryba, J. Strumslkis ir J. Kazlauskas. 1967. II. 18 nepriklausom ybės sukaktis minėta dr. S. Kuzm insko paskaita, dainavo T. Bu­ roko vadovaujam as B radfordo „Sūkurys", g ro jo K .Venckaus kapela, šoko Traškaitė, kariuomenės m inėjim e (1967. X II. 2) — paskaita J. Struimskio, koncertinę dalį at-

294

liko Janinos Vainoriūtės grupė, 1968. II. 17 — paskaita A. Pilkausko, dar kalbėjo J. Johnstonas, dainavo V. Gasperienė, de­ klam avo E. Jurkšaitytė, į programą buvo įsijungęs ir B. Čiudiškis. M in ėjim e priim ­ ta rezoliucija, dėl to ir vietinis „E ve.iing Post“ rašė, kad D B LS skyrius pasiuntė m inisteriui pirm ininkui protestą dėl L ie ­ tuvos okupacijos — dėl jau 1940 m. atim ­ tos laisvės, tradicijų naikinimo, šimtų tūkstančių žmonių likvidavim o. Protesto tekstai dar pasiųsti opozicijos vadui E. Heath ir G. £row n.

A p ie 600 lietuvių iš visur sutraukė 1968. V II. 31 Skyriaus ruoštasis didysis sąskry­ dis. Jame kalbėjo pirm. K. Bivainis, P a ­ siuntinybės patarėjas V. Balickas, D B LS pirm. inž. J. Vilčinskas, dr. S. Kuzm ins­ kas, dainavo T. Buroko vadovaujam i J. Adom onis ir P. Vasis, deklam avo E. N a ­ vickienė ir D. Dainauskas, atlikta A. Bu­ čio paruoštoji dainų, deklam acijų ir me­ lodeklam acijų pynė. Kariuom enės šventė­ je (1968. X I. 30) buvo J. Vainoriūtės gru­ pės koncertas, nepriklausomybės sukak­ tis 1969. II. 16 m inėta dr. S. Kuzm insko

Nottinghame po lietuvių sąskrydžio 1968 m. Pirmoje eilėje Lietuvos atstovas V. B a ­ lickas, dr. S. Kuzminskas, inž. J. Vilčinskas, antroje — K. Bivainis, E. Vilčinskienė, kun dr. S. Matulis, S. Balickienė

paskaita, dainavo V. Gaibuogytė, šoko J. Vainoriūtės grupė. 1970. II. 21 m inėjim o paskaitininkas buvo kun. dr. S. Matulis, 0 C oventrio moterų draugijos „G ražinos“ vaid in tojai parodė L. Švalkaus „M etai mūša“ , šoko E. Dam oševičiūtės grupė. Šios šventės metu įkun. A. Gerybai, A. P il­ kauskui ir P. Viržintui įteikti P L B išduo­ tieji kaip mokytojam s padėkos diplomai. 1 Tautos šventės m inėjim ą 1971. X. 9 bradfordiškiai buvo atvežę „Nenuvystančio vain ik o“ ir m uzikinio „ A r atsimeni?“ pastatymą. Skyriui 1971. X I. 27 ruošiant kariuom e­ nės m inėjim ą, nusistatyta gautąjį pelną atiduoti skautų leidžiam ajam „Budėkim e“ parem ti. ¡Dėl to skautai aktyviai d a lyva vo ruošoje, ir G. Zinkuvienė ta pro­ ga buvo suorganizavusi skautišką parodė­ lę. Paskaita buvo skauto S. Kasparo, o visa k ita atliko Londono jau n ieji — dai­ navo V. O 'Brien vedamas „G randies“ cho­ ras, deklamavo, skambino, dainavo P o v i­ las Sirvydas, Viktoras Pakalniškis, Luiza N eiberkaitė, Petras Neiberkas, F. Vansteyven, Vytenis Zinkus, Loreta Perm inaitė, V ytas Važgauskas, O. ir K. Širvydaitės. 1972. II. 26 nepriklausomybės m inėjim e — paskaita kun. A. Gerybos, suvaidintas E. Vainorienės „L ietu va itės sapnas“ , dai­ nuota, šokta, skambinta ir grota. 1973. II. 17 m inėjim e — paskaita dr. S. Kuzm ins­ ko, dainavo V. Gasperienė. Kariuom enės šven tėje 1973. X II. 11 — paskaita kun. A. Gerybos. DBLS A P Y G A R D A Pirm asis D B LS Nottingham o apygardos suvažiavim as buvo sukviestas 1949. V III. 12. Tada j i dalr buvo vadinam a ne N otting-

hamo, bet V idu rio A n glijo s I I apygarda, ir jon buvo priskirti Nottingham o, Derbio, Castle Donington, D arley M oor, C lay Cross, H ardwicko, Sleafordo ir Ew erby skyriai. K iek vėliau priskirtas dar Smallthorne skyrius. Pirm ojon apygardos valdybon išrinkti: pirm. K. Vaitkevičius, v i­ cepirm. M. Mašalaitis, sekr. A. Garbauskas ,J. Blinstrubas ir J. Micuta. Tuoj po suvažiavim o valdyba ga vo P. Basčio pažadą, kad jis apsiimąs vesti mo­ kyklą, tik ne visada sistemingai galėsiąs tą darbą atlikti. 1950 m. m okykloje buvo 5 mokiniai. 1950. III. 19 su važiavim e valdybon iš­ rinkti: pirm. K. Vaitkevičius, vicepirm . O. Lin gaitytė, sekr. V . Melnikas, kasin. J. Trečiokas, S. Eimutis, revizijos kom isijon: V. Jonkaitis, J. Maslauskas, J. Krivickas. T o suvažiavim o proga žiūrėta film o. Iš pranešimų paaiškėjo, kad Nottingham e yra choras, tautinių šokių grupė, v a id y­ bos būrelis ir mokykla. Tačiau 1950. IV . 1 apygardos valdybos posėdyje pranešama, kad mokyklos jau nebėra, kad rūpinama­ si suruošti tautodailės parodą, gauta lie ­ tuviams drabužių ir muilo, kyla rūpesčių dėl meno sambūrio. Paroda buvo suruoš­ ta 1950. V I. 14-22, ir ją aplankė apie 6.000 žiūrovų. Paroda supuolė su visų trijų pabaltiečių tautybių suruoštąja demonstra­ cija (paskaitai bu vo pakviestas M. E:ajorinas). 1950. IX . 10 atgaivinta mokykla, kurią finansiškai rėm ė apygardos valdyba ( j i tuomet ir meno sambūrio reikalam s paskyrė 50 svarų). 1951. III. 31 apygardos valdybos pastangomis suorganizuota N o t­ tingham e dainų šventė. 1951. IV. 8 valdybon išrinkti: pirm. K . K u dla, vicepirm . V. Melnikas, sekr. S. Kasparas, kasin. J. Trečiokas, A . Jaloveckas, revizijos kom isijon: K . D eveikis, S.

Eimutis, P. Makūnas. Tuom et apygardą sudarė 5 skyriai ir 1 seniūnija (iš viso 258 n a ria i). Jau buvo sulikviduoti Castle Donington ir Sm allthorne skyriai. A p y g a r­ da dalyvavo R otary klubo suruoštoje pa­ rodoje (lietuviškam skyriui parodoje bu­ vo pavestas atskiras kam barys), rėmė „Rūtos“ chorą ir tautinių šokių grupę, tu­ rėjo dvi krepšinio komandas. L ietu vių klubas ruošėsi statyti K . Inčiūros „V in cą K u dirką“ ir buvo pinigais paremtas. P rieš 1952. IV . 26 suvažiavim ą buvo apygardon įjungtas Corbio skyrius. T a ­ čiau su važiavim e d a lyva vo atstovai tik Sleafordo, D erbio ir Nottingham o skyrių (jie atstovavo 293 nariam s). Nors tada pasidžiaugta, kad veikla tebėra gyva, bet taip pat jau keltas klausimas, kad apy­ gardas reikėtų likviduoti. Valdybon iš­ rinkti: pirm . K. Kudla, vicepirm . V. M el­ nikas, sekr. S. Kasparas, nariais J. Strumskis ir A. Jaloveckas. Tąkart suvažiavim o proga buvo ištisas ciklas paskaitų: kun. J. Steponaičio „30 metų K laipėdos atvadavim o sukaktis“ , inž. S. Šalkausko „Lietu vos konstitucijos paskelbimas“ , K. D eveik io „L ietu vo s va ­ liutos įvedim as“ ir M. M ašalaičio „Žem ės reform os įstatym as“ . Turėta ir koncertinė dalis: dainavo V. Untulio choras, šoko V. M elniko tautinių šokių grupė. Pasirodė ir solistė: 4 m. amžiaus V. G aibuogytė su­ dainavo „Ten, kur žaidžia Nem unėlis“ . Apygardos valdyba pasirūpindavo ir mi­ nėjim ais. 1953. II. 14 nepriklausomybės paskelbimo sukakties m inėjim ą kaip tik pravedė apygardos valdybos pirm. K. K udla (paskaita buvo J. Senkaus, daina­ vo K . Venckaus oktetas, šoko tautinių šo­ kių gru pė). Valdybon 1953. II. 15 suvažiavim e iš-

295

Buckm insterio) atstovai dalyvavo 1955. V. rinkti: pirm. K. Kudla, sekr. S. Kasparas, nizacijas bendram lietuviškam darbui, gy­ kasin. S. Nedzelskis (S. Kasparui išvykus, 21 suvažiavime. Jame pirm. K. Kudla pa­ vin ti kultūrinę veiklą ir bendromis jėgo­ sidžiaugė, kad Nottingham e atgaivinta jo buvusias pareigas perėm ė K. D evei­ mis ruošti tautinius renginius. mokykla, kurią veda D. Fidlerienė, o lan ­ kis). Tada vėl rūpintasi steigti mokyklą, 1957. II. 17 sudarytas jaunim ui rem ti ko 11 vaikų. Kasin. S. Nedzelskis tada pa­ o gal ir vaikų darželį. Iš tikro 1953 m. pa­ komitetas: pirm. dr. S. Kuzminskas, sekr. baigoje veikė O. Kunickienės vedama mo­ inform avo, kad apygardos sąmata buvo J. Oželis, daržo tvarkytojas J. Klumbys, 100 svarų (didžiausios išlaidos — m okyk­ kykla, kurią lankė 13 vaikų. einamiesiems reikalams E. Vainorienė. la, susirgusiųjų šelpimas, param a sky­ Apygardos valdyba 1953. V III. 1 suruo­ 1964. X II. 6 pasitarim e buvo sudarytas riam s). A p ie D B LS padėtį ir L ietu vių so­ šė lietuvių sąskrydį, kuris sutraukė dau­ organizacijų atstovų kom itetas rūpintis dybą pranešimą darė D E L S pirm. M. Bagiau kaip 400 tautiečių. K oncertinėje to Nottingham o lietuviškuoju jaunimu: jorinas. Valdybon Išrinkti: K. Kudla, A. sąskrydžio program oje pasirodė A. M al­ pirm. K. Bivainis, sekr. V. Aleknavičius, M atulaitis ir S. Nedzelskis. dučio vedamas oktetas. kasin. F. Jasiulis, nariai — B. Oželienė ir Suvažiavim e pagerbtas apygardos p ir­ 1954. V. 15 suvažiavim e pasidžiaugta, J. Damoševičius. mininkas ir ilgam etis D B LS veikėjas K. kad visų 6 apygardai priklausančių sky­ Kom itetas nutarė į savo posėdžius Kudla: skyrių valdybos jam įteikė dova­ rių valdybos yra veiklios ir visur gražiai kviesti skautų vadovę E. Zaveokienę, jau ­ ną — lietuviškais apdarais albumą. P a ­ sugyvenama. Corbio skyrius (pirm. Kukanimo vadovę E. Vainorienę, tautinių šokių gerbim o iškilm ėse žodį tarė D B LS pirm. nauskas) tuomet tu rėjo m okyklą ir ypač grupės vadovus V. Gasperienę ir !E'. ČiuM. Bajorinas. rėm ė surenkamomis aukomis Vasario 16 1955. X. 20 K . Kudla pasitraukė. Tu o­ diškį ir jaunim o kom iteto atstovus. gim naziją V ok ietijoje. Nottingham as ieš­ m et valdybą sudarė: pirm. A. M atulaitis, Tu r būt, pats stambiausias įvykis, ku­ k o jo mokytojos, kad galėtų vėl pradėti ris subūrė visų organizacijų vadovus į sekr. K . Deveikis, kasin. S. Nedzelskis. dirbti mokykla, nes m ieste būtų apie 50 vieną vietą, b u vo visuom enininko iš J A V jos reikalingų lietuviukų. L ietu via i N ot­ BENDRIEJI K O M IT E T A I IR R E N G IN IA I ir P L B pirm ininko J. Bachuno-Bačiūno tingham e netrukus (V . 22) ruošėsi atida­ apsilankymas 1965. X. 3. Iš Londono jį at­ ryti savo klubą. Buckm insterio skyrius Šiam e m ieste tarp lietuvių organizacijų lyd ėjo D B L S vicepirm . Z. Juras ir D B LB (pirm . K. D eveikis) tu rėjo 14 narių, ku­ tarpais iškildavo nesusipratimų ir nesuta­ sekr. S. Kasparas, o pasitiko Jaunimo Ž i­ rie tvarkingai atlikin ėjo pinigines p rie v o ­ rimų. K a i santykiai ypač paaštrėdavo, bū­ dinio vadovas kun. dr. S. Matulis, D E LS les, buvo solidarūs ir skaitė lietuvišką davo sitenigiamasi surasti būdus įtem pi­ skyriaus pirm . K. Bivainis, DIBiLS Ketltespaudą. M ansfieldo skyrių sudarė 21 v y ­ ringo skyr. garbės narys J. Bakaitis ir mams pašalinti. ras. N aujon apygardos valdybon išrinkti: K a ip tik nesutarimus turint galvoje M oterų draugijos pirm. E. Zaveckienė. Po K. Kudla, K. D eveikis, S. Nedzelskis, J. 1957. I. 5 dr. S. Kuzm insko bute buvo su­ pamaldų — jas laikė kun. dr. S. Matulis, Galbuogis ir A. Matulaitis. kviestas platesnis pasitarimas. P irm in in ­ pamokslą sakė kun. A. Geryba — J. BaSuvažiavim ą sveikino jam e dalyvavęs kavo dr. S. Kuzminskas, D B LS skyriui at­ chunas-Bačiūnas darė pranešimą ir rodė D B LS centro valdybos sekr. inž. J. V il­ stovavo K . B ivain is ir J. Kiburas, L R S — film ą i’š J A V ir Kanados lietuvių šokių činskas ir papasakojo apie D B LS centro dr. S. Kuzm inskas ir J. Kazlauskas, M o­ šventės 1964 m. Nottingham o jaunimas ir Tautos fondo veiklą. terų drau gijai — E. Zaveckienė ir D. Fid ­ davė programą. A p yga rd a 1954. V III. 7 suorganizavo lerienė, L A S — J. Galbuogis, dar dalyva­ Vadovų susitikime su svečiu d alyvavo antrą lietuvių sąskrydį Nottingham e. Į jį D B LS Tarybos pirm. dr. S. Kuzminskas, vo ir B. Paliulis. buvo nutarę važiuoti visi D B L S centro Tuom et nutarta sudaryti bendrą visų L R S skyr. pirm. J. Kazlauskas, L T S skyr. valdybos nariai. organizacijų pirm ininkų kom itetą, p irm i­ pirm. J. Galbuogis, L A S skyr. pirm. O. Visų tuomet Nottingham o apygardai ninkaujamą dr. S. Kuzminsko. K om iteto Petravičiu s ir jau m inėtieji J. lE'akaitis, priklausiusių 6 skyrių (Nottingham o, D er­ uždavinys ir tikslas — ju ngti visas orga­ E. Zaveckienė ir K . Bivainis. bio, K etteringo, M ansfieldo, Corbio ir

296

Lietuvių Židinyje Nottinghame 1965 m. spalio mėn., kai lankėsi P. L. Bendruomenės pirm. 'J. Račiūnas

R E LIG IN IS G Y V E N IM A S Nottingham o katedra buvo toji vieta, kur sekmadieniais įprieš pamaldas ar po jų susitikdavo tos keliolika lietuvaičių, kurios 1947 m. liepos 7 d. bu vo iš V ok ie­ tijos atvežtos darbams. Daugėjant lietu ­ vių, iš pradžių dar vis naudotas: katedra pamaldoms. Štai buvo rašoma, kad 1949 m. pavasarį kun. J. Bružikas pravedė jo je misijas, ir tada katedroje pirm ą kartą nu­ skambėjęs Lietuvos himnas „Lietu va, tė­ vyn e mūsų“ . Jau 1947 m. čia yra lankęsis kun. J. Kuzmickas ir laikęs pamaldas. O kai Leicesteryje apsigyveno kun. P. Kairiūnas, tai 1948 m. jis pasiėm ė aptarnauti ir N ot­ tingham o lietuvius. Bet aipie tą laiką ka­ tedra ėm ė naudotis ir kitos tautybės, ir lietu viam s nebeliko vietos. Jie prisiglau­ dė šv. P a trik o bažnyčioje ir prad ėjo pa­ stoviai ja naudotis, k o l m arijonai įsteigė Jaunimo Židinį su savo koplyčia. Kun. P. Kairiūnas sutiko persikelti į

Nottingham ą, je i lietu viai įtaisys jam na­ mus. L ietu via i sudėjo pinigų, namai buvo nupirkti, bet netrukus prasidėjo nesutari­ mai, kun. P. Kairiūnas 1952 m. pardavė savo parapijiečių aukomis nupirktuosius namus ir išvažiavo į Kanadą. Tada N o t­ tinghamo lietuviam s vėl pradėjo pasitar­ nauti B radforde gyvenąs kun. J. Ruzm ickis. Pirm u oju bažnytinio kom iteto pirm inin­ ku buvo J. iStrumskis. Jis buvo išrinktas dar ir 1952. V I. 15 kartu su J. Klum biu ir A. Sabuliu. 1953 m. rudenį pirm ininku bu­ v o jau J. Eiliūdžius, kuris 1954 m. pavasa­ rį išsikėlė į Škotiją. Tada pirm in in kavi­ mą perėm ė K . Bivainis. B e jau minėtųjų, kom itete p irm ojo dešimtmečio laikotarpiu dar 'dirbo Ig. Šimkus, S. Domeika, J. Ože­ lis, P. Ivanauskas, P. Radzevičius, S. M a­ tulevičius, J. Juška. A ntru oju ir trečiuoju dešimtmečiu kom itetą išvaldė K. B iv a i­ nis.

Pats vienas ar talkininkaudamas kitoms organizacijom s, bažnytinis kom itetas yra ruošęs šventes ir minėjimus. V ienas tokių didelių bažnytinio gyven im o -įvykių — pa­ siaukojim as Nekalč. M arijos šird žia i (1953. I. 11). Iškilm ėse d alyvavo vysk. E. Ellis ir kun. A . Kazlauskas. Vaišes prave­ dė bažnytinio kom iteto pirm . J. Strumskis. Vyskupui tada įteiktas V. Jokūbaičio paruoštas adresas ir jo drožinėtas k r y ­ žius; įteikė J. Strumskis ir A. Galbuogienė, D B LS vardu vyskupą sveikino S. K a s­ paras. V aik ai deklam avo ir dainavo. O vyskupas pasveikino vaikus ir seniausią toje apylinkėje lietu vę m oterį Klum bienę. Antras tų pačių metų (1953. X I. 8) iš­ kilm ingas įv y k is — arkiv. J. Skvirecko 80 m. amžiaus sukakties minėjimas. Tada bažnyčioje giedojo A. M aldučio oktetas, paskaita bu vo kun. J. Kuzm ickio, d ekla­ m avo V. Gaibuogytė, kalbą pasakė D B LS apygardos pirm . K . Kudla. N au ja didelė iškilm ė buvo 1956. V. 25 — vysk. V. Padolskio lankymasis. P o pa­ maldų iškilm ingoje akadem ijoje svečią vyskupą sveikino Nottingham o vyskupo vardu katedros administratorius, D B LS apygardos vardu pirm. A. M atulaitis, pa­ rapijos — kun .J. Kuzm ickis. L ietu vių o r­ ganizuotumu savo kalboje pasidžiaugė svečias vysk. V. Padolskis. Paskaita buivo kito svečio — prof. Z. Ivinskio. K o n certi­ nę programą atliko Stoke-on-Trento skau­ tai, paruošti mok. E. Jacevičienės, o M a­ tulevičius inscenizavo savo kūrinį. 1956 m. birželio mėn. pabaigoje bažny­ tinio kom iteto iniciatyva atšvęsta kap elio­ no kun. J. Kuzm ickio kunigystės 20 m. sukaktis. Tos šventės pamaldų metu gie­ dojo J. Biskienė. Į iškilm ingą m inėjim ą susirinko daugiau kaip 100 lietuvių, ati-

297

darė bažnytinio kom iteto pirm. K. B iv a i­ nis. M. M ašalaičio paskaitoje buvo iškel­ tas kunigo vaidmuo idėjų kovoje. S veiki­ no sukaktinimką savo ir skautininko K. Vaitkevičiaus vardu V. Fidleris, D B LS apygardos —• A. M atulaitis, L R S — Juozelskis, L A S — K . Deveikis, tėvų kom ite­ to — J. Kįburas. J. K rivick a s kalb ėjo apie kun. J. Kuzm ickio redaguotąją „ž v a ig ž ­ dutę“ . Sceninę-koncertinę program ą atli­ ko daugiausia jau n ieji — G. Dom eikaitė, J. Oželis, B. Bedulskytė, S. Domeika, bro­ liai M atulevičiai, B. Radzevičiūtė, A. K iburas, R. Zaveckas, inscenizuotas S. M a­ tulevičiaus parašytas vaizdelis. 1961 m. atšvęsta kun. J. K u zm ickio kunigystės 25 m. sulkaktis. Tą ¡minėjimą ¡atidarė bažny­

tinio kom iteto pirm. K . Bivainis, kalbas pasakė dr. S. Kuzminskas, J. Galbuogis, K . D eveikis, tu rėta vaišės. 1964. V II. 12 čia buvo kadaise N ottin g­ hame gyvenusio ir lietu vių veik lo je daly­ vavusio saleziečio kun. M. Burbos p rim i­ cijos K u n . J. K uzm ickis sakė pamokslą, bažnyčioje giedojo A. Maldučio choras, o vakarienės metu dainavo ir šoko E. V a i­ norienės ir V. Gasperienės vadovaujam as jaunimas. 1965. V. 8-9 Nottingham o lietuvius lan­ kė vysk. P. Brazys, M IC. Jo priėm im o iš­ kilm ėse dalyvavo kun. J. Kuzm ickis ir kun. V. Kam aitis. B ažnyčioje giedojo A. Maldučio choras. Pirm . K. B ivainis įteikė vyskupui Nottingham o ir M ansfieldo lie ­

tuvių dovanas. Program ą atliko jaunimas ir vaikai. K a i Nottingham e 1965 m. įsikūrė M a r i­ jonų Jaunimo Židinys, iš pradžių apsigy­ veno jam e kun. dr. S. Matulis, vėliau kun. A. Geryba, kuriam laikui kun. J. Vilutis. Jie tuo pačiu įsijungė j religin io ¡gyveni­ mo pagyvėjim ą tarp Nottingham o lietuvių, pradėjo iš čia važinėti ir į kitas kolonijas pamaldų laikyti, o taip pat įsijungė ir į bendrinę lietuvių veiklą, skaitydam i pa­ skaitas ir organizuodam i įvairiu s rengi­ nius (žr. skyrių „Jaunim o židinys“ ).

L IE T U V IŲ

M A R IJ O N Ų BARAI

V E IK L O S

J A U N IM O ŽID IN Y S

Vysk. dr. Pranas Brazys su kun. Kuzmickiu ir kun. dr. S. Matuliu pas Nottinghamo vadovaujančius tautiečius 1965 m. pavasarį, kada buvo pajudintas Židinio steigimo klausimas.

298

Jaunimo Židinį kurti mintis išryškėjo 1965 m. Londono m arijonų tarpe, kai ten klebonavo kun. S. Matulis, M IC, ir jam pagelbėjo kun. J. Budzeika, M IC. P a g rin ­ dinis tikslas — lietuviško jaunim o ugdy­ mas. D ėl to, kur kurti, atsiklausta D. B ri­ tanijos liet. kunigų ir kitų. Kun. J. K u z­ mickis siūlė arba Londoną, arba N ottinghamą. Į Londoną gegužės 2 d. atvykęs naujasis vysk. P. Brazys, M IC , su k le­ bonu aplankė kard. J. C. Heenan, A pašta­ lų Sosto pasiuntinį arkiv. I. Cardinaie ir lietuviškus centrus. Kardinolas nepatarė kurtis Londone dėl vietų stokos katalikų mokyklose. Ši ir kitos aplinkybės žvilgsnį kreipė į Nottingham ą. Čia vysk. B razys gegužės 8-10 d. lankė lietuvius, tarėsi, ly ­ dimas kunigų K u zm ickio ir M atulio, su vysk. E. Ellis, ŠV. Bernadetos gim nazijos vedėju Higgins ir mažosios sem inarijos

Židiniui palankus vysk. E. Eellis po tos įstaigos pašventinimo 1966 m. sausio 30 d.

Lietuvių Židinio būstinės detalė rektorium i. V isi liet. berniukų m oksleivių bendrabučiui ¡pritarė. Toliau reikalus vesti teko kun. M atu­ liui iš Londono. Ieškota būstinės, ir gauta pasiūlymų. B iržely je Nottingham e tarėsi liet. kunigai pas Ign. Jušką. D alyvavo kun. J. Budzeika, kun. V. Kam aitis, kun. J. Kuzm ickis, kun. L. Januška, kun. S. Matulis, MIC, vietos D B L S sk. pirm. K.

, . , . .... T Liet. Jaunimo Židinio vadovybė su auklėtiniais 1967 m. (priekyje sėdi kun. J. Vilutis, MIC, kun. dr. S. Matulis ir kun. A. G eryba) ^

E ivain is ir I. Juška. Apžiūrėtos galimos būstinės, aptarti reikalai. Finansuoti ¡r vadovauti apsiėmė m arijonai, kviesdam i visus kunigus ir pasauliečius bendradar­

Nottinghamo Lietuvių Židinio pirmoji laida (Petras Viržintas, Paulius Kamarauskas, Jonas Clancy ir Albinas Vitkauskas)

300

Lietuvių Židinio orkestrėlis Lietuvių Sodyboje

biauti. P ra d žioje pastogę, išlaikym ą ir visoke­ riopą pagalbą busim ajam Ž idinio direkto­ riui teikė I. Juška, o techniškas paslaugas inž. R. Baublys. Pagaliau rugpiūčio 27 d. sudaryti 16 Hound Rd.. W est B ridg’f ord, pirkim o raštai, kuriuos m arijonų vardu pasirašė kun. S. Matulis, K. B ivainis, I. Juška ir I. Klum bys, o sekančią dieną naujo p irk in io — buvusio privataus vieš­ bučio — paim ti raktai. M okslo metai buvo čia pat. R eik ėjo sku­ biai dirbti, kad būtų parengti bendrabu­ čiui kam bariai. Daug nottinghamiečių atėjo į talką. Tau tiečiai iš visur visaip rėmė. Didesnių paskolų be procentų davė K . Noreikaitė, J. T. Bakaičiai, Juozas Strumskis (iš B lan d ford ), K. S. Pučins­ kai ir kt. Nuo pirm ųjų dienų iki šiandien itin daug talkino M. Griškauskienė ir A. Sabulis. M arijos — Tautos šventėje, rugsėjo 8 d., atlaikytos židiniečiam s pirmos lietu viš­ kos pamaldos ir pradėtas m okslinim o :r auklėjim o darbas. Rugsėjo 12 d., švč. M a­ rijos vardadienyje, gausiai susirinkusiems tautiečiam s buvo pinmos viešos liet. pa­ maldos. Būstinė ir šventovė pavadinta Vilniaus Aušros V artų M arijos, Gailes­ tingumo Motinos, vardu, o antru globėju parinktas šv. Kazim ieras. Židiniečiai lan­ kė vietines mokyklas, ž id in y je mokėsi li­ tuanistinių dalykų ir gavo paramos, ruoš­ damiesi angliškoms klasėms. Netrukus į talką darbuotis Židinin at­ vyk o kun. A l. Gerylba ir išbuvo jam e iki 1974 m. balandžio 11 d.

Šalia bendrabučio, liet. ¡pamaldų, iiš Londono atsikėlusio Šaltinio, Ž id in yje v e i­ kė sekmadieninė liet. mokykla. V ed ė kun. A. Geryba, A . Pilkauskas, be jų m okė dar kun. M atulis, K . Šneliūftė, J. Šiukaitis ir P . Viržinltas. Vietos ir apylinkės va ik a i buvo rengiam i pirm iem s sakramentams, 3 jau­ nuoliai paruošti ir p riim ti i; katalikus. Skautai, vadovau jam i E. Zaveckienės, J. Zavecko, B. Zinlkaus ir kt., ruošė sueigas, jų rajonas — suvažiavimus, D B L S savo po­ sėdžius, jos T aryb a — suvažiavimus, Liet. M oterų D rau gija susirinkimus, eglutes. B uvo ruošiam i įvairūs m inėjim ai, jaunim o kom iteto pasitarim ai. Ž idin io kunigai ap­ tarnavo 13 ŪLieft. kolonjų. 1965 m. spalyje apsilankė Pas. Liet. iEendruomenės pirm . J. Bačiūnas su tau­ tinių šokių filmu. Organizacijos suruošė jam iškilm ingą priėmimą. 1966. I. 1 Židi­ nį aplankė m arijonų generolas vysk. Č. Sipovičius, M IC , ir vysk. P. Brazys. M IC.

Abiem s ganytojam s darbas patiko. V ys­ kupus su direktorium priėm ė vysk. Ellis. Sausio 30 d. vysk. Ellis Židinį iškilm ingai pašventino, atlaikydamas pamaldas, tar­ damas ilgesnius žodžius pamaldose ir po jų. Atsilankė daug tautiečių, sulaukta daug sveikinim ų raštu. A p ie iškilm ę rašė anglų spauda. Netrukus, be kitų darbų, Židinio direk­ torius tu rėjo būti A n g lijo s liet. skautų ra­ jono dvasios vadu p e r 6 metus, kol jo pa­ reigas perėm ė kun. A . Geryba. Šalia sie­ lovados židiniečiai kunigai, kur tik galėjo, neatsisakė pravesti rekolekcijų, skaityti paskaitų, rodyti filmų, p rojekcijų ir kt. Jau nuo pirmųjų metų židiniečiai p ir­ m avo moksle prieš anglus. Taip pasižy­ m ėjo A . Vitkauskas, P. Viržintas, P. K a ­ marauskas, J. M ineikis ir kt. Dalis mūsiš­ kių rašto darbams ėmė lietuviškas temas, išlaikė lietuvių kalbos kvotim us anglų mokyklose. P. Viržintas reiškėsi muziko­

Lietuvių židinyje Nottinghame vysk. dr. P. Brazys, MIC, ir MIC, tarp lietuvių 1966 m. pradžioje

vysk.

je, mokyklos operoje, o k iti klasėse buvo seniūnais. N uo 1966 m. iki šiol Ž id in yje rengiamos vasarinės berniukams stovyklos. Pažym ė­ tini jos talkininkai iš užjūrio: studentai Meč. Landas ir P. Veršelis iš Vokietijos, kun. J. Duoba, M IC, ir stud. N. Vogtas iš Italijos, stud. A. Savickis iš Australijos. 1966. X I. 17 Židinin iš J A V atvyko kun. J. P. Vilutis, M IC, ir čia dirbo apie pus­ antrų metų. P a ra p ijiečia i iš Stoke-on-Trento Pr. Vencaitis ir Vyt. Andruškevičius pradėjo vajų Židiniui įgyti automobilį. Iš visur surinkta buvo tam reikalui tiek, kad už­ teko kukliam autobusiukui, kuris jau ni­ mui buvo itin pravartus ir vasarą ir žie­ mą. Vėliau J. T. Bakaičiai aprūpino leng­ va mašina. Ž id in yje bu vo našlaičių. Tuo ypač rū­ pinosi D B LS Rochdalės skyr. pirm. D. B a­ naitis. K a i kuriuos Židinys laikė visiškai veltui, o visus kitus pusvelčiui. V adovybei

č. Sipovičius, Dalelė Židinio stovyklautojų

301

knygyną laisvai gali panaudoti tautiečiai. naštą lengvino tautiečių dosnumas. V adovybė tarpininkauja su užjūriais, už­ Kun. A. Gerylba sudarė židiniečių musisakant lietuvišką spaudą. zikinį-m eninį vienetą, kuris išpildydavo N ors Aušros V artai yra nuošaliai, bet program as pamaldose, m inėjim uose namie sulaukia ilgesniam ar trumpesniam laikui ir kitur. Didžiausią sąskrydį Židinys su­ svečių ne tik iš D. B ritanijos, bet ir iš ki­ rengė 1968. V. 11 šūkiu „L ie tu v a i ir M o­ tų kraštų. tin ai!“ Paskaitą skaitė stud. R. K inka, teatralas D. Kaniauskas surežisavo ir su T. Zaveckaite bei P. Viiržintu suvaidino kom ediją „Pasaulio galas“ . Program ą to­ ŠA LT IN IS liau atliko jaunimas i;š visur: Derby, v a ­ dovaujam as I. Venskienės, Londono, vad. J. Kinkienės ir J. Alkio, Mansfieldo, vad. Savaitraštis Šaltinis, pradėjęs eiti 1906 O. Jesevičiūtės-Hill. Nottingham o, vad. E m. kovo mėn. Seinuose. D. K a ro metu tu­ Zaveckienės ir J. N. Vainoriūčių, Židinio, rėjęs keltis Vilniun (ten išėjo tik keletas vad. direkcijos. V. Šlaitas skaitė savo num erių), atgijęs 1926 m. M arijam p olėje poezijos, J. P. Paru liai smuiku ir akor­ m arijonų globoje, okupantų 1940 m. užda­ deonu atliko dainų rinktinę, V. Junokas rytas, žurnalo pavidalu atgimė Londone ir J. Levinskas duetu dainų, vedant F. Ra1961 m. Redaguoja kun. S. Matulis, M IC, moniui, P. V iržintas skambino vargonė­ leidžia Šv. K azim iero ¡Sąjunga ir m a rijo ­ liais, o J. Ramonis pianinu. D alyvių re­ nai. Redakcijos nariais buvo ar yra kun. kordinis skaičius — apie 700. J. Kuzmickas, prof. R. Sealey, J. JurikoŽidinietis P. Viržintas nuo 1969. II. 16 nienė, R. Kinka, kun. J. Budzeika, M IC, vad ovavo Nottingham o skautams. kun. K. A. M atulaitis, M IC, V. Šlaitas, Židinio šventovėje vyk d avo metų litu r­ kun. A. Geryba, R. Geležinis, L. Švalkus, ginės apeigos. V argon avo A. Petrauskas, P. Viržintas, P. Veršelis ir J. Podvoiskis. N. Vainoriūtė, P. V iržintas ir Z. PopikaiAdm inistravo S. Kasparas, B. Gleveckas tė. Pasirodydavo solistės B. Valterienė ir ir J. Du'bickas. P irm ie ji 3 num eriai išėjo V. Gasperienė. Pam aldas šalia bendro gie­ spausti rotatorium, po to iki 1970 m. 5 nr. dojim o (paįvairina rinktinė stereo muzika Londono N idoje, o- nuo tų metų 6 nr. arba giesmės. spausdinamas savoje ofsetinėje Šaltinio V ienur ar kitur Židinys surengdavo spaustuvėje, kuri pamažu įsigijo visas tautiečių išvykų. Žymesnė buvo 1970. VI. spausdinimo ir pagalbines priemones. Žur­ 27-VII.4 į Romą šventinti lietuvių koply­ nalo tiražas visą laiką sukasi apie 1200. čios Vatikane. 1970. V. 1 čia įvyk o D. Britanijos lietu­ Be to, Šaltinis yra jau išleidęs 16 dides­ nių ar mažesnių leidinių. Nuo 1972 m. vių kunigų pasitarimas. iEe vietinių, da­ kasmet išleidžia didesnį kalendorių. Jau ly v a v o vysk. A. Deksnys, kun. A. Kazlaus­ yra paruoštų ir daugiau leidinių. Šaltinio kas, M IC, iš A u stralijos ir kun. K . Žalaspaustuvė yra atspausdinusi kitų knyigų lis, O FM , iš JAV. ir atlikusi spaudos darbų. Turim ą įstaigoje didesnį lituanistinį

302

A N G LIJO S L IE T U V IŲ K A T A L IK Ų B E ND R IJA A n glijos Liet. K atalikų B endrijos išta­ kos siekia praeitą šimtmetį. Ji veik ia jau apie 100 metų, nors ir kitokiais vardais, o dabartiniu vardu nuo 1970. X I. 28, kada įvyk o pagal I I Vatikano santarybos m intį steigiamasis suvažiavim as — seimas. Čia antrasis seimas įvyk o 1971. IX . 11, o tre­ čiasis 1974. X. 12-13. Eendrijos centro va l­ dybos būstinė, kaip ir lietuvių sielovados

Popiežius Paulius V I priima Anglijos Liet. Katalikų Sielovados vedėją kun, dr. S. Matulį, MIC, 1963 m. Tarp jų matyti kun. K. Rėklaitis, MIC.

centras, yra Židinyje. Centrinę Bendrijos valdybą sudaro pirm. J. Zokas, vicepirm. P. Makūnas, sekr. S. Matulis, M IC, kasin. J. Narbutienė, valdybos n ariai — J. šukaitis ar J. Duibickas. R e v iz ijo je yra K. Bivainis, S. Kasparas ir P. Viržintas. Ben­ drijos skyriai, arba tarybos, yra beveik kiekvien oje lietu viškoje kolonijoje. R y­ šius su anglų spauda palaikė kun. A. G e­ ryba, o su lietu viais evangelikais M. E. Linkevičiai. B endrija turi savo fondą. Sielovados — Bendrijos rūpesčiu ir

Popiežius Paulius V I priima vysk. dr. P. Brazį, MIC, Anglijos ir Europos lietuvių ganytoją. Tarp jų matyti vysk. dr. V. Brizgys.

D B L S sk. parama Nottingham e įsteigtas lietuviškas kapinių skyrius, kuriame nuo 1972 m. užpirkti 56 ploteliai. Tas kapines prižiū ri ir tvarko Židinys. A L K E en driją Europos L. K. B endrijos — Sielovados T a ryb oje atstovavo ar at­ stovauja kun. S. Matulis, A. Jaloveckas, V. Šlaitas ir J. Narbutienė. T a ip pat yra siunčiami atstovai į P asau lio Liet. Kat. B endrijos seimus Rom oje. 1974 m. P L K Bendrijos visuom enininko prem iją skirti buvo pavesta AILK Bendrijai, kuri laurea­ tu išrinko Stasį Kasparą. A L K Bendrija pradėjo 1972 m. metinius lietu vių sąskrydžius nuo tų lietuviškų ko­ lonijų, kur veikla bu vo apgesusi, kad tas

kolonijas pagyvintų, Atrodo, kad tai padė­ jo. B endrijos seimai ir c. valdyba m ielai skatino savo narių bendradarbiavim ą su kitom is lietuviškom is organizacijom is ir su kitataučiais. S ielovadoje Židinys aptarnauja lietu ­ vius Birm ingham e, Corbyje, C oventryje, D erbyje, Gloucesteryje, K etteringe, Leamingtone, Leicesteryje, Northamptone, Stoke-on-Trente, Stroude, W olverham ptone ir Nottingham e (čia anksčiau su kun. J. Kuzm ickiu, o dabar vien as). Vyskupai P. iErazys ir A. Deksnys, lankydam i šias kolonijas, išeities baze rinkosi Židinį. P r i­ ėmimus ruošė Sielovada ir Bendrija. N e tik bažnytinius, bet ir m eninius pasirody­

Kunigų konferencija Britanijoje su vysk. dr. A. Deksniu

303

metu m iesto burmistras buvo pakvietęs jį giedoti prie kalėdinės eglutės miesto aikštėje (p o to arbatėlės metu miesto še­ rifu i įteikta knyga apie L ietu vą ). Koncertų program ose dalyvaudamas dažniausiai su O. Lin gaitytės vadovau ja­ ma tautinių šokių grupe, „Rūtos“ choras 1950. II. 18 dainavo „Rom uvos“ klube, m i­ nint nepriklausomybės sukaktį, II. 20 CHORAS IR K IT I D A IN IN IN K Ų ,.Peoples Th eatre“ užsieniečių „P h oen ix“ S A M B Ū R IA I klubo suruoštame koncerte, choro metinių koncerte, išvežtųjų m inėjim e, V I. 11 CorV. Untulis mišrų ir vyrų chorus Notbyje, V II. 8 koncerte anglams (koncertą tingham e pradėjo organizuoti 1948 m. aprašė anglų spauda), X I. 11 anglų klubo 1949. V. 5 —• pirmasis koncertas ir kar­ nariams. 1949-1950 m. choras 22 kartus tu choro krikštynos. Choras pasivadino „R ū ta“ . Į iškilmes suvažiavo D B LS cent­ ro valdybos narys P. Bulaitis, lietuvių iš Hullio, Coventrio, D erbio ir kitų vietų, taip pat anglų svečių, tarp jų N ottingha­ mo katalikų vyskupas E. Ellis ir N otting­ hamo katedros klebonas C. Restieux. K rikštynų iškilmes pradėjo D B LS skyr. pirm. V. Rupinskas. K rik što tėvais buvo kun. C. Restieux, Račienė, Galbuogienė ir V. Rupinskas, garbės svečiai — P. Bulai­ tis ir dr. S. Kuzminskas. Račienė padova­ nojo chorui Nottingham e savo išaugintą rūtą. Pasakė kalbą P. Bulaitis, pasirašy­ tas aktas, choro vardu kalbėjo V. Untulis. Jam baigiant kalbėti, į klausimą, kam v i­ sa tai daroma, choras atsakė: „M es viską aukojam e kenčiančiai tėvynei L ietu va i“ Choras iš pradžių priklausė D B LS sky­ riui. P o tų iškilm ių buvo koncertas. Pirm ąjįį viešą koncertą ..Rūta“ ir tauti­ nių šokių grupė suruošė 1949 m. liepos mėn. Tais metais choras dar dainavo ka­ riuomenės m inėjim e X I. 26), K alėdų m e­ Vysk. Pr. Brazys su Nottinghamo lietuvių tu g ied o jo 'bažnyčioje. K a lėd ų švenčių kun. dr. S. Matulis, vysk. Pr. Brazys, kun. mus. Ganytojų apsilankym ai buvo reikš­ m ingi lietuviam s ir pasiekė anglų visuo­ menę bei spaudą. A psk ritai A n glijos L. K. Sielovada ir A L K B endrija darbais viena kitą papildė ir papildo.

304

koncertavo lietuviam s ir 8 anglams, be to, giedodavo bažnyčioje pamaldų metu. 1951. II. 10 choras koncertavo m in ėji­ me. 1951. III. 31 suorganizuojama dainų šventė, kurioje pasirodė V. Untulio „R ū ­ tos“ choras ir V. M am aičio Londono lie ­ tuvių choras. T ą šventę ruošiant, ypač pa­ sidarbavo V. Melnikas, S. Eimutis, M. Burba ir kiti. 1951. IV. 15 susirinkime nutariam a su­ daryti Nottingham o lietuvių meno sambū­ rį, į kurį įėjo V. Untulio „Rūtos“ choras, tada jau B. Strumskio vadovaujam a tau­ tinių šokių grupė ir S. Lauciaus vadovau­ jam i vaidintojai. Sambūrio valdybon iš­

organizacijų atstovais (pirmoje J. Kuzmickis, dr. S. Kuzminskas)

eilėje:

rinkti: pirm. S. Eimutis, V. Melnikas, M. Burba, J. Bliūdžius ir Jankaitis. Sambū­ ris apsisprendė veik ti prie D E L S sky­ riaus, Netrukus (1951. V I. 2) sambūris pasi­ rodė lietuvių visuomenei su didžiule pro­ grama: suvaidinama S. Lauciaus „P a si­ m atym as“ ir P. Andriušdo „K onsu late“ , melodeklam uojam a, dainuojama, šokama (P. Jakučinskas solo, L. ir G. Lauciūtės pantomimą, dar J. Astas, J. Žagūnas, J. Viščius, V. Jonkaitis, V. M elnikas). „R ū ­ ta“ dainuoja V I. 16 su la tvia is ir estais suruoštame trėmimų m inėjim e, Tautos šventės proga, kariuomenės šventę minint. 1952 m. V. Untulio „R ū ta“ koncertavo

Dainuoja Nottinghamo „Rūta“ 1952 m.

dar motinos dienos m inėjim e ir gegužės 17 d. iškilm ingam e atsisveikinim o kon­ certe. V. Untulis po to išvažiavo iš B rita ­ nijos. Išvežim ų m inėjim e b irželio 14 d. da­ ly va u ja jau tik kvartetas. Ilgiau siai chore išdainavo I. Čepukaitė, P. Pikarskienė, L. Jakučinskienė, J. Burbaitė, A. Rudžinskaitė, A . šuoipienė, A. Urbanavičienė, A. Galbuogienė, O. Lingaitytė, R. Dumčiūtė, D. M ašalaitytė, M. Baranaitytė, O. Siaurytė, J. Viščius, A G intyla, B. Strumskis, P. švabauskas, V. Marcinkevičius, V. Janulis, V. Jankaitis, A. Leščinskas, B. Banis, A. šaltišius, K. Rožanskas, S. Stulgis, J. Žagūnas, P. Prokupavičius, S. Eimutis, V. Lekeckas, V.

(priekyje choro vedėjas V. Untulis)

Melnikas, M. Eurba, J. Strumskis, B. Ciganskas. Tautos šventės proga 1952. IX . 14 baž­ n yčioje gieda jau A . M aldučio vedamas choras, o salėje, koncerte, dainuoja K. Venckaus okteltas (K . Venckus, J. Biralkartas, B. Ciganskas, V. Lekeckas, V. M elni­ kas, K . Puskunigis, B. Strumskis ir V. Tūra ). Tas oktetas dainavo ir 1953. II. 14 su­ ruoštame nepriklausomybės m inėjim e. 1953. V III. 1 D B LS apygardos valdybos suorganizuotame sąskrydyje dainavo jau A. M aldučio vedamas oktetas. X I. 8, m i­ nint arkiv. J. Skvirecko 80 m. amžiaus sukaktį, tas oktetas gied ojo bažnyčioje. A. M aldučio oktetas m inėjim uose ir bažnyčioje pasirodo iki 1956 m. 1958 m. buvo pasirodęs V. F id lerio pa­ ruoštas mokinių chorelis. Vėliau tą m oki­ nių muzikinį paruošimą perėm ė S. M atu­ levičius ir J. Kiiburas. A. M aldučio k v a r­ tetas pradeda dažniau šen ir ten rodytis 1960 m. Nuo 1962 m. Nottingham o lietu ­ vių parengimuose ir kitų miestų lietuvių renginiuose pradeda program as atlikti E. Vainorienės ir V. Gasperienės vadovau ja­ mas jaunim as ir E. Zaveckienės skautai. T o je E. Vainorienės-V. Gasperienės gru­ p ė je tuomet dainavo, be pačių vadovių, K. Petravičiūtė, P. Petravičius, J. Rutkaus­ kaitė, J. Rutkauskas, D. ir N. Vainoriūtės. 1963 m. bažnyčioje vėl gieda A. M aldu­ čio vedamas vyrų choras. D B LS skyriaus iniciatyva buvo pakvies­ tas ir Nottingham o lietuviam s 1954. V I. 5 koncertavo A. Varnaitytės-M ullen vado­ vaujam as Škotijos lietuvių šv. C ecilijos vardo choras. Rytojaus dieną tas choras gied ojo bažnyčioje. Chorui suruoštos iš­ leistuvės, kurių metu kalbas pasakė kun. J. Kuzmickis, K . Kudla, J. Galbuogis ir choro vardu P. Dzidolikas. 305

T A U T IN IŲ ŠO K IŲ GRUPĖS Nottingham o lietuvių tautinių šokių grupė sušoka ,¿Kalvelį“ ir ..Malūną“ Tau­ tos. šventės m inėjim e 1948 m. rugsėjo 5 d. Grupe; vadovavo E. Galbuogienė, kuri tuomet gyven o Derbyje, o čia buvo suda­ riusi 7 poras šokėjų: I. Čepukaitė, D. Mašalaitytė, O. Siaurytė, A. Dumčiūtė , A. Bačkauskaitė, I. Stulgienė, A. Pipiraitė. V. Melnikas, J. Bliūdžius, M. Burba, E'. Uždravis, S. Eimutis, Bertašius, A. Seniū­ nas, akordeonu šokiams grodavo K. V enc­ kus, J. Čepinsikas, A. Garkauskas. Negalėdam a nuolat važinėti, vad ovė at­

sisakė. Tačiau tuomet Nottingham e apsi­ gyveno O. Lingaitytė. Ji į tą grupę įtrau ­ kė dar B. K ib u rien ę ir H. Kotkį, išmokė daugiau šokių ir su program om is rodėsi lietuvių m inėjim uose ir anglams. 1951 m. vien tik anglų parengim uose šokta net 18 kartų. K a i būdavo šokama anglams, tai jų laikraščiai rašydavo apie grupę ir spausdindavosi jos fotografijas. L ietu vių m inėjim uose ir koncertuose grupė daly­ vaudavo dažniausiai kartu su choru. K a i 1952 m. O. L in ga itytė išvažiavo g y ­ venti ;į Kanadą, grupės vadovybę perėmė B. Strumskis. Bet grupė vis mažėjo. P o jo dar ku rį laiką dirbo V. Melnikas, kol pa­

galiau darbas turėjo visiškai sustoti. Grupę 1956 m. atgaivino D. Fidlerienė. Tuom et gru p ėje šoko: E. Zaveckienė, R. Gurliauskienė, M. Grukausikienė, A. Strumslkienė, I. Stulgienė, V. Vainoriūtė, P. Marčiuška, A. Marčiuška, (B. Čiudiškis, B. Ciganskas, S. Daunoras ir J. Beinorius. K a i apie 1962 m. buvo suorganizuotas E. Vainorienės ir V. Gasiperienės vadovau ja­ mas dainos ir šokio sambūris, atgaivinta ir šokių grupė, kaip sudėtinė sambūrio dalis. Tą grupę iš pradžių sudarė B. Bedulskytė, G. Dom eikaitė, R. M urby, C. R i­ chardson, O. Stankevičiūtė ir J. V ain oriū ­ tė. Grupei vad ova vo V. Gasperienė ir B. Čiudiškis.

V A ID IN T O J A I IR V A ID IN IM A I

Nottinghame „Rūtos“ paskutinis koncertas 1953 m.: DBLS skyriaus pirm. M. Mašalaitis atsisveikina su išvažiuojančiu to choro vedėju V. Untuliu.

306

Nottinighamo lietu viai scenos m ėgėjai, tur būt, pirm ą kartą pasirodė 1950 m. sausio mėn. — suvaidino Žem aitės „A p s i­ rik o“ . V aidino J. Astas, G. Uždravytė, A Rudzinskaitė, S. Eimutis, I. Čepukaitė, P. Dumčiūtė ir V. Jonaitis. R ežisavo S. M a­ tulevičius, dekoracijos — J. Kiburo. 1950. II. 18 choristai suvaidino S. L a u ­ ciaus ..Paslaptingoje zonoje“ , režisavo A. Galbuogienė 1950. X. 7 „Rom uvos“ klubo metinių proga suvaidinta „Jonas nusižudė“ , reži­ savo V. Rupinskas. 1951. I. 20 buvo pastatytas didesnių pa­ stangų pareikalavęs K. Inčiūros „Vincas K u d irk a“ . R ežisavo D B LS skyriaus pirm. V. Rupinskas, dekoracijos — J. Kiburo, vaidino — S. Eimutis, J. Astas. I. Čepu­ kaitė, O. Kalinskaitė, E. Kiburienė, A. Gudliauskas, J. Rupinskas, G. Uždravytė,

J. Bliūdžiu?, A. Budiminkas, M. Baronaitas vaizdelis pagal P. Andriušio „Konsu­ statė kom edijas „N am ų židinys“ ir „A š tytė, A. Garkauskas ir A. Viskantas. T ie late“ , o Tautos šventės ¡proga tais metais num iriau“ . V aidin tojai tąkart visi buvo vaidin tojai sudarė „Rom uvos“ klubo sce­ — S. Lauciaus „Raudonoji m elod ija “ . nauji —- pirm ą kartą vaidino. 1953. IX . 5 nos m ėgėjų būrelį. 1951. X I. 10 naują veikalą atsivežęs not- M ickevičienė ir Lau rinaitis ¡suvaidino K . 1951. III. 3 Nottingham o lietuvius teat­ tingham iškiam s parodė B radfordo „A tž a ­ V aitkevičiau s „L a isvę ginant“ . K ariu om e­ ro mėgėjus aplankė svečiai — Londono lynas“ : jis suvaidino S. Čiurlionienės nės šventėje (1953. X I. 28) Londono skau­ „V a id ila “ su A . J. Kaulėno paruošta F. „Aušros sūnus“ . tai suvaidino A. J. K aulėno „Mūsų darbai Šilerio „K lasta ir m eile“ . P a tys nottinghamiiškia: S. Lauciaus ir mūsų m intys M otinai T ėv y n e i“ . Nottingham o vaidin tojai įsijungė į L ie ­ „Paslap tin goje zonoje“ 1952. II. 16 suvai­ K . Vaitkevičiaus „Išdraskytą aro lizd ą“ tuvių meno sambūrį, vaidybos reikalais dino Corbyje, kai ten buvo nuvažiavęs v i­ nottingham iškiai pastatė 1954. X I. 27 rūpintis buvo pakviestas S. Laucius. P o sas jų m eno sambūris. 1952. V II. 19 Brad­ (va id in o E. Galbuogienė, S. Matulevičius, to persitvarkym o 1951. V I. 2 suvaidintas fordo „A tžalyn as“ Nottingham e suvaidino S. Lauciaus vaizdelis „Pasim atym as“ „Slidų pusm ilijonį“ . (vaid in o I. Čepukaitė ir S. Eim utis) ir k i­ 1953. IV . 11 Nottingham o vaid in tojai pa­

Nottinghamo lietuvių tautinių šokių grupė Lietuvių Sodyboje 1958 m. Priekyje ant­ roji iš eilės grupės vadovė D. Fidlerienė

Janina Vainoriūtė

307

ledinę eglutę, tai dainų, šokių ir deklama­ A. Leščinskas, B. Zinkevičius, M. M icke­ cijų montažą atliko m ažieji G rigas V aivičienė, V. IBiskys, J. Kiburas, A. Gudnorius, Vainoriūtė, M ažulaitytė ir Užda­ liausikas, K. Bivainis, K. Taujanskas, P. vinys. Motinos dienos m in ėjim e 1950. V. Marčiuška ir S. Daunoras, režisavo K. 20, be tautinių šokių grupės, pasirodė dar V aitkevičius, dekoracijos J. K ib u ro). ir J. T rečioko skautai — jie deklam avo ir J. Kitburo vaizdelis ..Svetimi šaligatviai“ šoko tautinius šokius, be to, dainavo V. suvaidintas 1955. II. 16 (va id in o O. RauVainoriūtė. linaitis, J. Viliūnas, V. Matulevičius, K. L. ir G. Lauciūtės deklam avo 1951. II. B ivain is ir K. Taujanskas, dekoracijos J. 10 nepriklausom ybės m inėjim e. K a ip meKiiburo). 1955. V. 7 D erbio scenos m ėgėjai lodeklam atoriai 1951. V I. 2 m inėjim e pa­ suvaidino Nottingham e K. Vaitkevičiaus sirodė S. Eimutis ir V. Untulis, tąkart so­ „D v i širdis“ . 1956. I. 21 Londono „V a id i­ lo dainavo P. Jakučinskas, čigonų panto­ la “ Nottingham e suvaidino „Ponios Dulsmimą šoko L. ir G. Lauciūtės, įvairiais kienės m oralę“ , 1956. IX . 15 — A. Rūko trumpais program os dalykais prisistatė „Bubulį ir Dundulį“ , 1956. X I. 3 Londono žiūrovam s J. Astas, J. Žagūnas, J. Viščiuis, L A S — A. J. Kaulėno „M aharadžą“ , reži­ V. Jankaitis ir V. Melnikas. suotą paties autoriaus. K a i 1952 m. buvo suruošta vaikų šventė J. K ib u ro vaizdelį „M otulės belaukiant“ — kalėdinė eglutė, deklam avo ir dainavo patys nottingham iškiai suvaidino 1958. V. vaikai, o kaip solistė prisistatė Vanda 11 (va id in o J. Kiburas , O. Seiliūtė, L. Galbuogytė. Ji, tuomet tik 4 m. amžiaus, Klum bys, E. Domeikaitė, E. Damoševičiūtė, J. V ainoriūtė ir A. M atulevičius). V aiz­ dainavo D.BLS apygardos suvažiavim o proga 1952. IV . 26 suruoštame koncerte delis „P ra g a re“ suvaidintas 1959. V II. 25. „Ten, kur žaidžia Nem unėlis“ , po to gie­ Londono „V a id ila “ 1961. IX . 16 suvaidino dojo motinas dienos minėjime. S. Lauciaus „L a isvės keliais“ , režisuotą M inint motinos dieną 1953. V. 2, daina­ P. Mašalaičio. Vaizdelis „Paskutinis sap­ vo Vainoriūtė, M ašalaitytė ir Jasiukevinas S ibire“ pačių nottinghamiškių suvai­ čiūtė. Tautos šventę 1953. IX . 5 minint, dintas 1962 m. K alėdų eglutės šventėje. 1965. X II. 4 Londono „V a id ila “ suvaidi­ dainavo B. Strumskis. no V. A lan to „K y la vėtra ūkanose“ . Visas būrys jau nojo atžalyno kaip de­ klam atoriai prisistatė klausytojam s m oti­ K IT I SA V IV E IK L O S D A L Y V IA I nos dienos m inėjim e 1954. V. 9: V. G al­ buogytė, J. Vainoriūtė, E. Radzevičiūtė, T. Oželis, T. ir L. K lum biai. Sigitas ir G ai­ Įvairiu ose m inėjim uose ir kitokiuose renginiuose pirm aisiais metais programą lutė Domeikas. paprastai atlikdavo „Rūtos“ choras ir tautinių šokių grupė. Bet kai kuriose M OTERŲ D R A U G IJA šventėse savo sugebėjimus parodydavo ir kiti m ėgėjai. Antai, kai 1950 m. sausio M oterys, kaip matėme, suorganizavo mėn. J. Trečioko vadovaujam a jaunųjų D B L S Nottingham o skyrių, jos dirbo jo ir skautų „A r ų “ skiltis suruošė vaikam s kakitų organizacijų valdybose ir talkininka­

308

vo visur, o ypač atlikdamos įvairiu s šei­ m ininkių darbus. D B LS Nottingham o apygardos pirm i­ ninkas K. Kudla, matydamas tą didelę v i­ suomeninę m oterų talką, 1955 m. ryžosi įsteigti moterų draugiją ir pats paruošė ja i įstatus. Darbo sritys buvo numatytos šitokios: lankyti ligonius, rinkti aukas šelpti nelaimėn patekusiems, rengti tam lėšų telkim o reikalui pobūvius. Pirm ojon draugijos valdybon išrinktos: pirm. V. Ručienė, sekr. D. Fidlerienė, kasin. E. Zaveckienė, narėmis M atulaitienė ir S. M atulevičienė. Iš pradžių į draugiją įsirašė 9 moterys. D raugija glaudžiai ben­ dradarbiauja su D B LS skyrium. K a i 1956 m. V. Ručienė išvyko į Kanadą, pirm inin­ kės pareigas perėm ė E. Zaveckienė. D alis draugijos ¡socialinės srities veik ­ los, be abejo, visuomenės nepastebima (ligonių lankymas, šalpos d arbai). Bet greit ši organizacija ir viešai pradėjo veik liai rodytis. Jei 1955. X. 9, susirinki­ me aptariant parapijinius reikalus, m ote­ rų draugija pasitenkino arbatėlę paruoš­ dama, tai jau tų pat metų K alėdų antrą­ ją dieną ji suruošė vaikam s eglutės šven­ tę, į kurią susirinko apie 60 vaikų (p ro­ gram ą atliko D. Fidlerienės paruošti v a i­ kai, senelis — S. M atulevičius). 1957. III. 10 valdybon išrinktos: pirm. B. Kiburienė, sekr. E. Vainorienė, kasin. S. M atulevičienė. T ais metas draugija su­ ruošia motinas dienos m inėjim ą su tokia program a: O. Kairiūkštienės paskaita, mo­ kytojų V. F id lerio ir D. Fidlerienės pa­ ruoštų vaikų montažėlis , D. Fidlerienės tautinių šokių grupės šokiai. K itų orga­ nizacijų talkinama, gruodžio 28 d. drau­ gija suruošia vaikam s kalėdinės eglutės

šventę su E. Vainorienės paruošta progra­ 1962 m. draugija suruošė Užgavėnių ma (senelis — J. Viliūnas). blynų balių, V. 12 — motinos dieną su J. 1959. I. 3 draugijos suruoštoji eglutė Maslausko paskaita, o kitą program ą at­ sutraukia taip pat apie 60 vaikų. 1961. V I. lik o G. Zinkuvienės ir E. Zaveckienės va ­ 24 draugija suorganizuoja Jonų pobūvį. dovaujam i skautai ir saviveiklininkai. 1961. X. 15 susirinkime, kuriam e daly­ Lap k ričio 25 d. susirinkime naujon valdy­ va vo apie 20 moterų, valdybon išrinktos: bon išrinktos: pirm. B. Oželienė, sekr. E. pirm. B. Oželienė, sekr. O. Bacevičienė, Zaveckienė, kasin. M. Grokauskienė, na­ kasin. E. Bliūdžiūtė. Tada suplanuota rės — A. Važgauskienė ir M. Nakutienė. ruošti vaikam s eglutę (lietu vių vaikų bu­ 1963. II. 16 J. ir B. Oželių namuose vo Nottingham e apie 70), padėti kitoms draugija suruošia vaišes kun. J. Kuzm icorganizacijom s, dirbti šalpos darbą. kiui pagerbti jo amžiaus 50 m. sukakties

Nottinghamo lietuvių moterų draugija 196 0 m. D B LS skyr. pirm. K. Bivainis, B. Kiburienė

Priekyje

sėdi pirm.

B. Oželienė,

proga, Velykų antrąją dieną — margučių balių, 1964 m. — m otinos dienos m in ėji­ mą su K. B ivain io paskaita ir K . D eveikio žodžiu, E. Zaveckienės vadovaujam os skautės padainavo ir atliko montažą, pa­ dainavo ir m ažieji, N. Vainoriūtė paskam ­ bino pianinu, E. Jurkšaitytė deklam avo, V. Gasperienės ir B. Čiudiškio vadovau­ jam a grupė pašoko tautinių šokių. Valdybon 1965 m. išrinktos: pirm. E. Zaveckienė, sekr. F. Damoševičienė, na­ rės — T. Gudliauskienė ir A. Važgauskie­ nė. Tais metais ruošiamos Joninės, ir į ja s privažiuoja svečių ir iš kitur, lapkričio 13 d. — pobūvis viengungiam s, 1966. V. 7 — motinos dienos m inėjim as su kun. A . G e­ rybos paskaita, su D. Zaveckaitės ir E. Dom eikaitės deklam acijom is, su K . Šneliūtės vadovaujam os grupės tautiniais šo­ kiais ir dainomis. D rau gija 1967. II. 4 ruošia Užgavėnių balių, V I. 24 Jonines, 1967. II. 15 — blynų balių, V. 31 — motinos m inėjim ą su kun. J. K uzm ickio paskaita, o coventriškiai su­ vaidino J. K avaliau sko režisuotą „K ie k vargo dėl to va rd o “ , šoko EI. Dam oševičiūtės vadovaujam i jau n ieji nottinghamiškiai, deklam avo Dang. Zaveckaitė, Jo­ nas Važgausikas ir Dan. Damoševičiūtė. 1970 m. draugija suorganizuoja du ba­ lius: III. 7 U žgavėnių ir X. 31 linam ynis. 1971. V. 2 j i suruošia motinos dienos m i­ nėjimą. 1972. V. 20 jos suruoštame m oti­ nos m inėjim e paskaita buvo kun. A G e­ rybos, koncertinė dalis —- E. Vainorienės paruošto jaunimo. 1972. V I. 24 draugija suorganizuoja Jonines. 1973 m. draugijos renginiai: U žgavėnių blynų balius, m oti­ nos dienos m inėjim as ir Joninės. K asm et drau gija ir toliau vis ruošia ka­ lėdinių eglučių šventes vaikams.

309

M OKYKLA D B LS Nottimghamo apygardos rūpesčiu m okykla įbuvo įsteigta 1949 m. Pirm asis m okytojas buvo P. Bastys. Anuo metu m o­ kyklą lankė 6 vaikai. 1950 m. lapkričio 29 d. mokyklos tva r­ kymą perėm ė DBELtS skyrius, o apygarda pasižadėjo remti. Pam okos vykdavo v ie ­ nuolyne. K a i P. Bastys išvyko, į m okyklą dirbti atėjo V. Melnikas. Bet per mažas buvo mokinių skaičius, tai m okykla laikinai su­ stabdė darbą. 1951 m. pakviečiam a m oky­ tojauti O. Kunickienė iš Mansfieldo, :r v ėl pradedamas darbas. Tačiau m okyto­ ja i buvo per toli važinėti. 1952 m. sutinka ateiti dirbti V. Šližienė iš Derbio. Ji išdir­ ba porą metų, bet dėl didelio atstumo at­ važiuoti ir g i atsisako toliau tas pareigas eiti, ir m okykla v ė l uždaroma. 1955 m. spalio mėn. sutinka m okytojau­ ti ir pradeda darbą V. ir D. F idieriai, ku­ riuos. retkarčiais pakeisdavo M. Mašalaitis ir E. Zaveckienė. D ar 1953 m. m okyklos reikalais rūpintis sudarytas kom itetas: J. Klum bys, B. K iburienė ir J. Oželis. 1956 m. komitetą su­ darė: J. Oželis, J. K ibu ras ir P. R adzevi­ čius. Tuom et m okyklą lankė 16 vaikų. Šį kom itetą 1957 m. pakeičia komitetas jau ­ nim o reikalams. N ors m okytojų paruošti m okiniai ir šiaip pasirodydavo įvairių renginių pro­ gram ose (pvz., 1958. II. 22 dainavo Fidlerių paruoštas chorelis),, bet jaunim o rei­ kalams kom itetas ir pats im davosi šį ar tą organizuoti. Štai jis 1958. V. 11 suruo­ šė motinos dienos m inėjim ą, talkininkau­ ja n t Fidleriam s. T ądien pam aldų metu gied ojo J. Kasperavičius, o m inėjim o pro­

310

gram oje pasirodė Fidlerių paruošti m ažie­ ji — J. Oželis. D. Kiburaitė, B. R adzevi­ čiūtė, 6 m ergaitės šcko, 5 berniukai v a i­ dino ir deklamavo, suvaidintas J. K ibu ro vaizdelis „M otulės belaukiant“ . K a i V. ir D. F id ieriai išsikelia iš N ot­ tinghamo, į darbą su vaikais įsijungia S. M atulevičius ir J. Kiburas (jų paruošti vaik ai atlieka program ą 1959. I. 3 suruoš­ toje kalėdinės eglutės šventėje). Vėliau į darbą su jaunim u ir mažaisiais įsijungia E. Vainorienė, V. Gasperienė, B. Čiudiškis, E. Zaveckienė. Jų paruošti jau­

nimo chorai, šokėjų grupės ir atskiri šo­ kėjai nuo 1962 m. pradeda vis dažniau at­ likti m inėjim ų programas. 1964. X II. 6 jaunim o reikalais rūpintis sudarytas komitetas iš organizacijų atsto­ vų: pirm. K. E'ivainis, sekr. V. A lek n a vi­ čius. kasi.n. F. Jasiulis, n ariai — B. Oželienė ir J. Damoševičius. Į to kom iteto posėdžius buvo numatyta kviesti skautų vadovę E. Zaveckienę, jaunim o vadovę E. Vainorienę, tautinių šokiu grupės vadovus V. Gasperienę ir B. Čiudiškį ir jaunim o kom iteto atstovus.

Sekmadieninė mokykla Nottinghame 1953 m. su mokytoja VI. Šližiene

V A IK Ų ŠVENTĖS

T va rk ė tą program ą E. Vainorienė, ji ir jaunim o grupei vadovavo, o skautams — E. Zaveckienė, tautiniam s šokiams —* V. Gasperiemė. Program oje reiškėsi jau ni­ mas: E. Juirkšaitytė deklam avo su jaunim o choru, akordeonu pritariant ¡R. Podvienei, N. V ainoriūtė skambino pianinu, J. V aino­ riūtė šoko, skautų choras dainavo, jauni­ mas tautinius šokius šoko. K a lėd ų senelis — J. (Bedulskis, 1965. I. 2 — M oterų drau­ gija ruošė, senelis — K . B ivainis. Tos šventės ruošiamos kasmet, tik smulkesnių žinių apie jas trūksta. Jų ruo­ ša ilgainiui yra visiškai perėjusi Moterų draugijos žinion.

Skautų vyčių Vydūno būreliui vadovavo J. Trečiokas, kuris su V. Fidleriu buvo Vaikų šventės Nottingham o lietuviuose įsijungęs ir į tuomet pradėjusio eiti „B u­ yra tradicinės K alėdų eglutės. Išlikę duo­ dėkim e“ redagavimą. K a i 1952 m. J. Trečiokas išvažiavo į menys rodo, kad tokią šventę, ga l būt, pirm ą kartą suruošė 1950 m. sausio mėn. Kanadą, vietininko pareigas ir Vydūno p radžioje J. Trečioko vadovaujam a jau­ būrelio vadovybę perėm ė iE. Zinkus. Iš­ em igravo ir O. Rudytė. Išem igravo taip nųjų skautų „A r ų “ skiltis. V aikai — G ri­ pat nemaža lig i tol v e ik lo je dalyvavusių gas Vainorius, Vainoriūtė, M ašalaitytė ir skautų, ir slkautybė čia laikinai apmirė. U ždavinys — atliko jo je dainų, šokių ir Pats B. Zinkus, atrodo, didžiausią energi­ deklam acijų montažą. 1952 m. tokioje šventėje tarp tokių dainininkų ir dekla­ jos dalį turėjo skirti rajono reikalams, kurio vadijon jis buvo įtrauktas. matorių iškilo maža solistė V. G aibuogy­ „Budėkim e“ (N r. 16) skelbė, kad 1956 tė. 1952 m. K alėdų I I dieną suruoštoje se­ m. Nottingham e įsteigta vyresniųjų skau­ neliu buvo V. Melnikas. Be kita ko, tada čių „Pušelės“ draugovė, jos draugininke m okantieji skaityti vaik ai ga vo dovanų po — R. Kroliūtė. P o jos „Pušelės“ va d o vy­ lietuvišką knygą (šventėn vaikų buvo su­ SKAUTAI bę perėm ė G. Zinkuvienė. Vienetas ilgai­ sirinkę 35). 1953. X II. 27 į eglutę buvo su­ niui sunyko. A p ie tą laiką susidarė taip ėję jau 54 vaikai, senelio pareigas tada L ietu via i skautai Notitinghame susior­ pat V. F id lerio globojam as ir vadovau ja­ atliko P. Viliūnas. mas jaunesniųjų skautų būrelis, kuris tu­ 1955. X II. 26 kalėdinės eglutės šventę ganizavo 1949 m. Juos suorganizavo J. Trečiokas, o V. Rupinskas, O. Rudytė, B. rėjo ir savo būstą. A p ie tų metų vidu rį ruošė M oterų draugija, susirinko apie 60 Strumskis ir B. U ždravis jam talkininka­ vyr. skautės ir kandidatės sudarė „L iep s­ vaikų, m okytoja D. Fidlerienė su vaikais vo tam e darbe. 1949 m. spalio 1 d. suda­ nelių“ skiltį. Liepos mėn. įsteigta D L K atliko programą, o seneliu pabuvo St. M a­ G edim ino vardo draugovė, kurią sudarė ryta skautų „A r ų “ skiltis ir skautų vyčių tulevičius. 1957. X II. 28 rengėjas taip pat vilkiukų būrelis „ Ž a lie ji“ ir skautų „S a­ V ydūno vard o vienetas. J. Trečiokas dar Moterų draugija, program ėlė buvo pa­ kalų“ skiltis. Įsteigė V. Fidleris. Jis ir va­ buvo įsteigęs „Ž irg ų “ skiltį. 1950 m. lie ­ ruošta E. Vainorienės, senelis — J. V iliū ­ pos 22 d. sudaryta vyr. skaučių skiltis, va ­ d ovavo draugovei ir atgaivino skautų v y ­ nas. K itom s organizacijom s padedant, čių Vydūno būrelį, kuriam priklausė visi dovaujam a O. Rudytės. 1959. I. 3 ruošė D B L S skyrius, vaidino ir B rita n ijo je gyven an tieji lietu viai skautai J. Trečioko vadovaujam i skautai apie gied ojo S. M atulevičiaus ir J. Kiiburo pa­ tą laiką atspausdino K. V aitkevičiau s re­ vyčiai. rengti vaikai, tarp jų J. Oželis solo. 1960. Skautai tais 1956 m. buvo tokie aktyvūs, daguotąjį rotatorinį leidinį „Skautybės II. 26 vėl viską organizavo M oterų drau­ kad motinos dienos m inėjim e atliko pro­ sargyboje“ (spausdino ir adm inistravo J. gija, 1962 m. pradžioje — M oterų draugi­ Trečiokas, viršelis — J. T arvyd o, vinjetės gramą. ja, tąkart suvaidintas E. Joneckienės re­ Įsigyti ir išlaikyti Nottingham o lietuvių ir užsklandos — P. B u gailiškio). žisuotas vaizdelis „Paskutinis sapnas Si­ skautų 1955 m. m iesto sodų rajone gautą­ J. Trečiokas 1951 m. buvo paskirtas b ire“ , duetą dainavo E. Dam oševičiūtė ir jį sklypą padėjo kom itetas jaunim o reika­ Nottingham o vietininku, o jo pavaduotoju J. Oželis, senelis — J. Bedulskis. lams, ypač to kom iteto n ariai J. Klum bys, derbiškis B. Zinkus. Su kitų organizacijų talka DiB)DS sky­ 1951. V I. 30 paskelbtaisiais duomenimis, J. K ibu ras ir J. Oželis. rius šventę suruošė 1962. X II. 29 ir sutrau­ V iliau s ir Danutės Fidleriu vadovau ja­ be skautų vyčių Vydūno būrelio, būta dar kė apie 70 vaikų, ir program a tąkart buvo m i ir B. Cigansko artim ai talkinam i, N otdviejų skilčių — „Ž irg ų “ ir „G ulbių“ . didžiulė — jo je dalyvavo 25 asmenys.

311

tingham o lietu viai skautai sėkmingai vei­ kė iki 1959 m. Tada išsikėlė Fidieriai. Skautuose vadovo pareigas perėm ė J. Zaveckas ir J. Oželis. 1958 m. birželio 7 d. viso A n glijos ra­ jono lietu via i skautai čia atšventė lietu ­ viškos Skautybės 40 m. sukati. O po ¡Skau­ tiškų tos dienos iškilm ių buvo K. V aitke­ vičiaus .oasikaita apie skautų atliktuosius darbus, rodyti film ai iš pasaulinių stovyk­ lų. ir suruošta skautiškų rankdarbių ir fo to gra fijų parodėlė. Skautai jau dažnai dalyvaudavo įv a i­ rių parengim ų programose, net ir kituose miestuose. Nottingham e lietuvių skautų sąskrydis suruoštas ir 1962. II. 17. Jame dalį pro­ gramos atliko vietin iai skautai, o dalį Stoke-on-Trento, M anchesterio ir Bradfordo. Paskaita bu vo R. Spalio. 1962 m. Nottingham e turėta J. Oželio vadovaujam a „Ž irgų “ skiltis. ,,B ičių“ Skil­ tis tais 1962 m. išsiplėtė į „Šiluvos“ drau­ govę — draugininke E. Zaveckienė. adju­ tante O. Eacevičiūtė. D raugovę sudarė dvi Skiltys: „B ičių “ (SkMtininkė O. Bace­ vičiūtė, paskilt. T. Zaveck aitė) ir „Ram u­ nių“ (skilt. B. Radzevičiūtė, paskilt. E. Dam oševičiūtė). Nuo tada tie skaučių v ie ­ netai pradeda ruošti savo metines šventes, skautų patrono šv. Jurgio minėjimus, įsi­ taiso savo vėliavą, „B ičių “ skiltis už darbštumą gauna Pažangum o žymenį. 1965 m. draugovei priklausė 11 skaučių. D rau govė bu vo sudariusi K . Šneliūtės va­ dovaujam ą tautinių šokių grupę, kuri pa­ važiuodavo ir į kitas kolonijas dalyvauti programose. T u r būt, vienos didžiųjų skautiškų iš­ kilm ių buvo vėliavos šventinim as 1964 m. balandžio 25 d. V ėlia vą išsiuvinėjo B.

312

Oželienė ir Dam oševičienė, šventino kun. dr. S. Matulis, M IC, krikšto tėvai buvo A. Maldutis, A. Vaskaiuskienė, J. Dam oševičius ir E. Radzevičienė. Šventei vadova­ vo J. Maslausikas. Paprastai nepriklausomybės sukakties minėjimus Nottingham e vis ruošdavo DjEiLS skyrius. Bet 1962. II. 17 skautai Nottingham e buvo numatę savo sąskrydį, tai ir m inėjim ą pravedė jie, nors atidarė D B LS skyr. pirm. K. Bivainis. R. Spalis tąkart skaitė paskaitą. J. Oželis, E. Venc­ kutė, T. Zaveckaitė ir V. Galbuogytė de­ klam avo, skautai atliko montažą „P a v e rg ­ tai L ietu va i“ , o prie skautiško laužo dai­ navo B. Renteiytė ir manchesteriškės E. Venckutė ir I. ir N. Šneliūtės, šoko Brad­ fordo skautai. „Šiluvos“ draugovė 1964. IV. 25 m inėjo savo patroną šv. Jurgį (tądien buvo pa­ šventinta ir vėlia v a ). K a i buvo ruošiamasi m inėti rajono d vi­ dešimtmetį, 1967 m. M idlande gyvenantie­ ji lietu viai skautai rinkdavosi Nottinghaman į Jaunimo žid in į, ir T. Burokas iš B radfordo atvažiuodavo pam okyti juos dainų. 1968. X I. 16 buvo skautiškų film ų vakaras. 1969. II. 22 skautų vadovai buvo susirinkę į Jaunimo žid in į svarstyti savo ateities planų. 1970. V. 16 A. Jakimavičius rodė nottinghamiškiams lietuviam s skau­ tiškus filmus. 1969. II. 16 skautai N ottin g­ hame turėjo iškilm ingą savo sueigą ''r kartu pam inėjo nepriklausomybės sukak­ tį — V. Ignaitis skaitė paskaitą, jaunimas dainavo ir deklamavo. L ig i tol N ottingha­ mo skautams vadovavęs B. Zinkus tas pa­ reigas perdavė P. Viržintui. A tk u rtajai „ž ir g ų “ skilčiai pastarai­ siais metais yra vadovavę B. Zinkus, T. Klumbys, J. Oželis, J. Maslauskas.

S P O R T IN IN K A I 1950 m. balandžio 25 d. susirinko A. Lešinskas, Valiulis, J. Kiburas, S. Kasparas, Rotkus, Skuminas, V. Šikeris-Keris, Budininkas, E. Matukas, S. Padvisackas ir T. Lekavičiu s ir nutarė steigti sporto klubą ir pradėti žaisti krepšinį. O rganizaci­ niam darbui pradėti buvo išrinktas J. K i­ buras, kuris jau buvo žaidęs krepšinį N ot­ tinghamo anglų Y M C A klube. 1950. V. 15 pradėtos treniruotės. 1950. V I. 18 susirin­ kim e sudaryta klubo vadovybė: vadovu išrinktas R. Žilinskas, kasin. V. K eris. krepšinio komandos kapitonu J. Kiburas, stalo teniso vadovu Vyskupaitis. Vardas pasirinktas „Nem unas“ . Uniform os buvo su įrašais „N otts Lithuanians“ . Pirm asis krepšininkų komandos susiti­ kimas — su Nottingham o Y M C A — įvyk o 1950. V U . 13. „Nem unas“ pralaim ėjo. P ir ­ mą kartą laim ėta — prieš M ansfieldo la t­ vių „Spors“ — 1950. V III. 19. Žaidė tada J. Kiburas, A. LešinSkas, E. Matukas, T. Lekavičius, Budininkas ir S. Padvisackas. Įstojusi į krepšinio lygą, „N em uno“ ko­ manda 1950-1951 m. žiemos sezonui buvo įjungta į I lygą, ir ja i teko žaidynėse su­ sidurti su įvairiom is komandomis. V ėliau buvo sudaryta jaunesniųjų žai­ dėjų komanda, kurios kapitonu buvo V. Fidleris. Pirm osios komandos vadovybę po kiek la ik o perėm ė E. Matukas. Spaudoje buvo atžymėta keletas „N e ­ muno“ susitikimų su k itom is komando­ mis. Pvz., 1950 m. rugsėjo mėn. „N em u­ nas“ žaidė p rieš Leam ingtono ,,!Et i ėdį“ . 1950. X I. 18 jis didele persvara laim ėjo prieš tą patį „B ried į“ (žaidė J. Kiburas, Aleknavičius, A . Lešinskas, E. M atukas ir S. Padvisackas), 1951. III. 31 „Nem unas“

la im ėjo lietu vių krepšinio turnyrą. 1951. V. 26 pradėtose B ritanijos lietu vių krep­ šinio pirm enybėse „Nem unas“ p ralaim ėjo prieš „V iln ių “ ir „K o v ą “ , o la im ėjo prieš „Šarūną“ , V I. 23 pralaim ėjo prieš „V il­ nių“ , V II. 6 — prieš „K o v ą “ . Tada pirm e­ nybes laim ėjo „K o v a s “ . 1951. X I. 17 „N e ­ munas“ p ralaim ėjo prieš „K o v ą “ . Šiek tiek nesutampa duomenys dėl „N e ­ muno“ likvidavim o. Rašydamas N ottin g­ hamo lietu vių sportinės veiklos apžvalgą („Europos. (Lietuvio“ 1957 m. Nr. 46), J. Kiburas nurodo, kad ..Phoenix“ klubo sa­ lėje 1952 m. buvo suruoštos lietuvių krep­ šinio pirm enybės, kad pergalės taurę ta­ da laim ėjo „Nem unas“ ir komandai tą taurę įteik ė D B LS pirm. M. Bajorinas. T a ­ čiau 1952. III. 30 likviduojant D B L S Spor­ to Sąją, buvo nurodyta, (kad, ibe kitų ko­ mandų, yra likvidavęsis ir N ottiogh am o „Nem unas“ . D ėl to galim a būtų spėti, kad „Nem unas“ to laim ėjim o ar nebus tik su­ silaukęs 1951. III. 31. kai Nottingham e buvo suruošti krepšinio turnyras ir pir­ m oji dainų šventė. Nuolatiniai „Nem uno“ krepšinio ko­ mandos žaidėjai yra buvę: Aleknavičius, E. Matukas, V. K eris, J. Kiburas, R. Ž i­ linskas, V. Fidleris, Rideris, A. Lešinskas, T. Lekavičius, Budininkas, S Padvisackas. „Nem unas“ dar tarpais susiorganizuo­ davo sužaisti ir vėliau. K a i Londono „Tau ras“ buvo kažkada apie 1954 m. v i­ durį atvykęs į Nottinghamą, tai laim ėjo ten stalo teniso varžybas, bet p ralaim ėjo prieš „N em uną“ krepšinį.

tė ir D. K ibu raitė, baleto ištrauką šoko D. K iburaitė. 1960. V II. 30 skyrius suruošė Žalgirio 1956. X. 13 L T S skyriaus valdyba su­ mūšio 550 m. sukakties m inėjim ą su Al. Dippetrio paskaita. A. Strumskienės va­ ruošė Vilniaus dienos šventę. K . Deveikis dovaujam as m ergaičių būrelis pašoko skaitė paskaitą, dainavo Veselka ir Beduisplastikinių dalykų, dar šoko D. K ibu raitė kis ir „lin k sm ieji b roliai“ -— M atulevi­ ir J. Vainoriūtė, dainavo A. M aldučio čius, Seilius ir Zaveokas. J. K ibu ras tvar­ kvartetas, deklam avo V. Gaibuogytė. kė program ą ir savo kūrinius skaitė. Skyriaus suorganizuotame kariuomenės L T S skyriaus 1957. X I. 23 suruoštąjį m inėjim e 1961 m. dainavo V. M am aičio kariuomenės m inėjim ą pravedė pirm. J. Calbuogis, paskaita buvo K . D eveikio, su­ vedam as Londono lietu vių choras ir solo vaidintas S. M atulevičiaus režisuotas J. Černis, o paskaita buvo J. Zcko. L T S kartu su L A S 1962. X I. 17 suruošė „Sapnas“ dekloraoijos J. Kilburo), A . kariuomenės m inėjim ą su J. Zoko paskai­ Zaveokas padainavo humoristinių dalykų. Tuom et buvo paskelbta, kad prie L T S ta, dainavo E. Vainorienės vedam as ja u ­ nųjų choras — K . Petravičiū tė, P. P etra ­ skyriaus sudaroma vaidintojų grupė, va­ dovaujam a S. M atulevičiaus, kuriai dai­ vičius, J. Rutkauskaitė, J. Rutkauskas, D. ir N. Vainoriūtės, tie patys šoko plastiki­ lės darbuose įsipareigojo talkinti .J. K ib u ­ nius šokius, pianinu skambino N. V aino­ ras. riūtė, baletą šoko J. Vainoriūtė, duetą dai­ 1958 m. pavasarį paskelbiama žinia, ku­ navo E. V ainorienė ir V. Gasperienė, de­ ri rodo, kad L T S skyrius tu rėjo savo klu­ klam avo E. Jurkšaitytė, chore dar daly­ bą (b u vo pranešta, kad V elykų metu klu­ v a v o ir tautinius šokius šoko B. Bedulsbas bus atdaras tik vakarais, o Velykų kytė, G. Domeikaitė, R. Murby, C. R i­ antrąją dieną L T S ruošia m argučių vaka­ chardson, O. Stankevičiūtė ir J. V ainoriū ­ rą ). 1958. V III. 23 skyrius suruošė V. K u ­ tė. dirkos m inėjim ą — paskaita kun. J. K u z­ Tasai J. G albuogio vadovaujam as L T S micko, solo dainavo J. Kasparavičius ir skyrius 1965. I. 30 suruošė A . Smetonos J. Černis, šoko D. K ibu raitė, deklam avo m irties 20 m. sukakties m inėjim ą, pasi­ V. Gaibuogytė, D. Seliūtė ir J. Klumbys. 1959. V II. 25 skyrius m ini Darių ir G i­ kvietęs paskaitai D. Damauską, o kitą pro­ gram ą aitliko E. Zaveckienės skautai. rėną su T. V idu girio paskaita, suvaidin­ tas vaizdelis „P ra ga re“ , dainavo J. K as­ LIETU VO S A T G IM IM O SĄJŪDIS paravičius, linksmos program os davė „P u ­ pų dėdė“ su Razaliūte. Tais 1959 m. lap­ L A S skyrius pasirodo viešai 1955 m. •— kričio 28 d. skyriaus suruoštąjį kariuom e­ suorganizuoja kariuom enės šventės minė­ nės. m inėjim ą pravedė pirm. J. Galbuojim ą, kuriam e touvo A. J. Kaulėno paskai­ gis, Ibuvo K. D eveik io paskaita, deklama­ ta, o dainavo V. M am aičio vadovaujam as vo B. Kiburienė, dainavo S. M atulevičiaus Londono lietuvių vyrų choras, o solo — paruoštas m ergaičių kvartetas — O. Stan­ Mačionieinė ir J. Čemiis. kevičiūtė, M. Šneiderytė, A . GurliausfcaiL IE T U V IŲ T A U T IN IS SĄJŪDIS

313

1956. X. 13 skyrius .paminėjo Vilniaus 1968. IV. 14 — skyriaus m argučių balius. 1969. V III. 23 susirinkime nutarta siųst: dieną — buvo K. D eveik io paskaita, dai­ savo atstovą į DIELS Tarybą, o valdybon n avo „linksimieji b roliai“ Matulevičius, išrinkti: ¡pirm. H. Gasperas, vicepirm . O. Seilius ir Zaveckas, duetą Veselka ir BePetravičius, sėkr. E. Šalčius, kasin. S. duls'kis, savo kūrybos paskaitė J. Kiburas. Padvys, kultūriniams reikalams E. V aino­ Tautos šventės m inėjim ą 1961. IX . 16 rienė, klubo vedėju S. Janavičius, revizi­ L A S skyrius suruošė sudėtinėmis pastan­ jos kom isijon: J. Gintila, P. Grokauskas, gomis; su D B L S skyrium. Tada buvo at­ B. Strumskis. Skyriaus 1969. X. 4 suruoš­ sikviestas Londono „V a id ila “ , kuris suvai­ tam e Tautos šventės m inėjim e paskaita dino P. M ašalaičio režisuotą S. Lauciaus buvo P. Mašalaičio, 1970. IX . 26 — pa­ „L a isvės keliais“ . skaita kun. A. Gerylbos, šoko H . Dam oševi1962 m. Velykų antrąją dieną (balan­ čiūtės vadovaujam a grupė. 1970. X I. 21 džio 23 d .) Skyrius suruošė savo klubo skyrius suorganizavo literatūrinį teismą įkurtuves ir kartu margučių balių. Rug­ — buvo kaltinamas pasyvumas. Tam teis­ sėjo 17 d. tais m etais kartu su L T S sky­ mui pirm ininkavo J. Galbuogis, sekreto­ rium suruošė Lietu vos ¡kariuomenės m i­ riavo M. Janulis, kaltinam ųjų suole sė­ nėjimą. 1963. IX . 21 skyriaus valdyba suruošė dėjo J. 'Gintila ir H. (Gasperas, o (gynėjais (buvo V. Gasperienė ir kun. A. Geryffoa. Tautos šventės m inėjim ą, kurį pravedė 1971 m. skyrius pasitenkina IV . 11 su­ (pirm. O. Petravičius, žodį tarė K . D evei­ ruoštuoju margučių balium ir X II. 24 ben­ kis, paskaita buvo P. M ašalaičio, meninę drom is Kūčiomis. 1972. V I. 24 suorgani­ program ą atliko J. Černio vedamas (Lon­ zuojamos Joninės, 1972. IX . 2 — Tautos dono lietu vių choras. L A S skyrius Tautos šventė su P. M ašalaičio paskaita. šventės m inėjim ą ruošė ir 1964 m. su Daugiausia pirm. A. Vainoriaus pastan­ kun. J. Kuzm ickio paskaita. 1964 m. gruo­ gomis 1972 m. rudenį skyrius įsitaiso klu­ džio 24 d. L A S ¡klube bu vo .suruoštos vie n ­ bą, kuriam e X II. 23 buvo bendros Kūčios. gungių Kūčios. 1973. II. 3 vėl suruošiamas literatūrinis Tautos šventę 1966. IX . 3 suruošė ir teismas. Šįkart teisiamos šeimos. 1973. IX . pravedė L A S skyr. pirm. O. Petravičius, 8 minima Tautos šventė, ir program ą at­ paskaita buvo P. Mašalaičio, meninę pro­ lieka Londono choras ir vietinės pajėgos. gram ą atliko V. Gasperienės, B. Čiudišk io ir E. Vainorienės vadovaujam as v ie ti­ nis jaunimas. LIE T U V IŲ REZISTENCINĖS 1967. I. 28 skyrius suorganizuoja ¡blynų SAN TAR VĖS SK Y R IU S balių, 1967. IX . 16 Tautos šventės m in ėji­ m ą ¡su J. Levinsko paskaita ir N ottingha­ Žinoma, kad 1951. X I. 17 LR S Nottingm o jaunim o koncertine programa. 1967. haimo skyrius turėjo m etinį susirinkimą, X I. 18 išrenkama nauja ¡skyriaus valdyba: kuriam e dalyvavo L R S pirm. dr. S. K u z­ pirm. O. Petravičius, vicepirm . J. Bedulskis, kultūriniam s reikalam s A . Veselga, minskas. Naujos vaidybos pirm ininku iš­ rinktas A . Kazlauskas. sekr. V. Aleknavičius, kasih. S. Jonavičius.

314

K a i 1957. I. 5 buvo sukviestas N ottin g­ hamo lietuviškų organizacijų atstovų pa­ sitarimas apsvarstyti bendrų reikalų, LR S skyriui jam e atstovavo dr. S. Kuzm inskas ir J. Kazlauskas. Tais 1957 m. L R S surinko Vasario 16 G im nazijai V o k ie tijo je daugiau kaip 20 svarų aukų.

L IE T U V IŠ K I K L U B A I L ietu vių klubui steigti 1947 m. spalio 2 d. buvo sudaryta organizacinė kom isija: B. Paliulis, K. Rožanslkas, Trečiokaitė. A. Garkauskui talkininkaujant, paruošti įsta­ tai. Steigiam ajam e susirinkime pirm inin­ ku išrinktas B. Paliulis, kuris sudarė va l­ dybą. V isi klubo nariai buvo laikom i kar­ tu ir savišalpos kasos nariais, m okėjo po 1 šil. mėnesiui, ir iš tų surinktųjų mokes­ čių ligos ar nelaim ės atveju numatyta skirti pašalpas. K adangi neturėta klubui patalpų, tai B. P a liu lio in iciatyva įstota į anglų klubų są­ jungą ir gauta naudotis didelė salė Sycamure Rd. ir maža L ila c St. „Rom uvos“ klubas buvo įsteigtas 1949 m. pabaigoje. D E L S skyriaus valdybos ir Garkausko rūpesčiu jam buvo gauta pa­ talpa prie angliško klubo. Klubui buvo parūpinta laikraščių, šachmatų lentos, muzika. P r ie to klubo prisiju ngė ir savi­ šalpos kasa. K lu bo valdybos pirmininku išrinktas B. Paliulis. T o je patalpoje buvo tinkama salė net m inėjim am s ruošti — 1950. II. 18 klube vyk o nepriklausomybės sukakties m in ėji­ mas, kuriam e dalyvavo ne tik lietu viai, bet ir svečių anglų. 1950. X . 7 švenčiant klubo metines, jau

1955 m. pradžioj skelbiama, kad atida­ jom is. 1953. V I. 14 lietu vių vardu kalbėjo turėta apie 200 knygų, kurias savo bute romas lietu vių klubas The L ord Nelson K . Kudla. 1954. V I. 12 m in ėjim o koncerti­ laikė priglaudęs M. Mašalaitis. Jakubaus­ restorane. nėje p rogram oje lietu via i nedalyvavo, bet kas buvo suorganizavęs džiazą, kuris m e­ 1957. IX . 28 Im perial H otel atidaromas k ita ip įspūdingai pasireiškė: tautiniais tinių proga pirmą kartą pasirodė. Kluibo drabužiais apsirengę iLešinskas, Galbuolietu vių klubas „R om u va“ . valdybą tuomet sudarė: pirm. B. Paliulis, K lu b o k n ygyn ėlyje 1957 m. buvo apie giemė ir M atulaitienė iškilm ingai įnešė vicepirm . O. Lingaitytė, sekr. A. Garkaus300 knygų. salėn tautinę vėliavą. kas, kasin. V. Miškinis, bibliotekos vedė­ Pirm aisiais veiklos metais prie klubo 1955. V I. 11 m inėjim ui pirm ininkavo dr. jas P. Prakapavičius. S. Kuzminskas. Visiem s bendrą kalbą pa­ buvo susiorganizavęs vaidintojų būrelis, 1950. X I. 11 V. Untulio vadovaujam as sakė anglas dr. Smith, o saviesiems kiek­ kuris pastatė kelis veikalus. „Rūtos“ choras ir O. Lin gaitytės tautinių 1958 m. klubas 'buvo ėm ęsis iniciatyvos vienos tautybės atstovas k alb ėjo savo šokių grupė tose klubo patalpose suruošė vėl ruošti paskaitas — kovo 9 d. dr. S. gim tosiom is kalbomis. M ieste tada išdaly­ koncertą specialiai anglų klubo nariams ta tūkstančiai skrajukių ir kitokios anti­ Kuzminskas skaitė apie lietu vių veiksnius (lietu viam s koncertuota 1950. II. 18). užsieniuose. komunistinės literatūros. Anglų vietinė T a patalpa, matyt, sudarė sąlygas ir 1972 m. rudenį LAlS skyrius įsigijo pa­ spauda tą m inėjim ą plačiai aprašė ir iš­ tam tikrom s idėjom s gimti. Štai 1951. III. talpas klubui. kėlė pabaltiečių tragediją. 16 dr. S. Kuzm inskas klube skaito paskai­ K a i British Council fo r Refugees 1956. tą „Šių dienų politiniai įvy k ia i ir L ietu ­ V. 26 suruošė koncertą, jo program oje da­ va “ , ir jos klausosi apie 50 lietuvių. T ai ly v a v o D. Fidlerienės vadovaujam a tauti­ SU K ITO M IS T A U T Y B Ė M IS IR buvo pradžia užsim ojim o suruošti visą PO LITINĖJE VEIKLOJE nių šokių grupė. Su la tvia is ir estais 1956. paskaitų ciklą. Iš to ciiklo minim a dar S. V I. 10 minint trėmimus, lietuvių vardu Lauciaus paskaita apie mokslų esmę, ku­ k albėjo K . D eveikis, o viešnia A. DevenieT arp kitataučių pirm aisiais metais dau­ rią jis skaitė 1951. X. 18. Tačiau 1952 m. giausia su program om is pasirodydavo nė skaitė paskaitą anglų kalba. 1957. VI. pradžioje nusiskundžiama, kad paskai­ „Rūtos“ choras ir tautinių šokių grupė. toms pritrūko klausytojų. 16 išvežtųjų m inėjim e lietuvių vardu kal­ 1952. II. 9 susirinkime nutarta „Rom u­ Štai kai 1950. II. 20 užsieniečių Phoenix b ėjo K . Bivainis. 1957. V I. 14-15 lietu viai klubas suorganizavo koncertą, kuriame vos“ klubą perorganizuoti į savišalpos d alyvavo m etinėje tarptautinėje šokių ir muzikos kavalkadoje. Lietu vių vardu svei­ draugiją, paliekant klubą, prie jo knygvd alyvavo miesto ‘b urmistras ir šerifas, program ą atliko V. Untulio vedam as „R ū ­ kino V. Fidieris, o program oje d alyvavo ną-biblioteką. Galvota, kad p rie to klubo D. Fidlerienės tautinių šokių grupė (la ik ­ tos“ choras ir O. L in g a ity tės šokių grupė. galėtų glaustis meno sambūris su choru, tautinių šoikių gru pe ir vaidintojais, taip 1950. II. 26 Y M O A salėje Phoenix klubo raščiai išsispausdino kavalkados fotogra­ pat sportininkai. Tada valdybon buvo iš­ vardu program ą atliko O. Lingaitytės šo­ fijų, tarp jų ir lietuvių „Len ciū gėlio“ šo­ kėjų ). kių grupė. Ta jos grupė šoko ir 1950. IV. rinkti: S. Kasparas, M. Buriba, M. M aša­ laitis, K . Kudla ir V. Paliulis. 3 užsieniečių vakare. K a i kartu su latviais Pabaltiečių 1959 m. suruoštame išvež­ tųjų m inėjim e D B LS Skyriaus pirm. K. 1954. V. 22 ¡būrelis Nottingham o lietu ­ ir estais 1950. V I. 10 buvo m inim i išveži­ mai. J. Dėdinas skaitė paskaitą, ..Rūtos“ B ivain io suorganizuoti lietu viai ypač pla­ vių pirm ą kartą susirinko iau į kitas klu­ bui gautąsias patalpas — The Spread choras dainavo, tautinių šokių grupė šoko. čiai pasireiškė. Lietu viam s m inėjim e k al­ Eagle H otel patalpose. K lu b o globėjas bu­ Su la tvia is ir estais 1951. V I. 16 minint b ėjo K. Deveikis, o visiem s susirinkusiems anglų kalba D B LS pirm . M. ©ajorinas. vo D B L S skyr. pirm. J. Galbuogis, jo ar­ trėmimus, D B LS Nottingham o apygardos timiausi talkininkai — A. M atulaitis ir K. pirm. K . Kudla pasakė kalbą, o „Rūtos“ D ainavo J. K ib u ro ir M atulevičiaus pa­ Bivainis. T as klubas oficialiai atidarytas choras dainavo. 1952. V I. 14 m inėjim e lie ­ ruoštas mokinių chorelis, o duetą V. M a­ 1954. V. 29. tuviai pasirodė su kvartetu ir deklam aeitulevičius ir E. Dam oševičiūtė, deklam avo

315

M. Šneideraitė, baletą šoko D. Kiburaitė. Išvežtųjų m inėjim e 1960. V I. 19 lietuviam s kalbėjo K. Bivainis, o visiem s — dr. S. Kuzminskas. Tąkart buvo minima ne tik išvežim ai, bet ir okupacijos dvidešim tm e­ tis. K a i 1964 m. ABSN m inėjo Nottingham e savo 20 m. sukaktį, lietu vių vardu kalbė­ jo dr. S. Kuzminskas, koncertinėje progra­ m oje d alyvavo lietuvių tautinių šokių gru­ pė. L ietu via i d alyvavo 1965 m. pradžioje suruoštame tarptautiniam e koncerte, ku­ rio program ą išpildė 10 tautybių, ta ip jų

— am erikiečiai, indai, anglai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt. Išvežim ų m inėjim e 1965. V I. 13 lietuviam s kalbėjo K. B iv a i­ nis, dainavo K. Šneliūtės kvartetas, dekla­ m avo J. Važgauskas. D B LS skyrius 1967. II. 5 kartu su ukrainiečiais suruošė pasi­ linksminimą. Tarptautiniam e fe s tiv a ly je 1967 m. ge­ gužės mėn. dalyvavo lietu vių tautinių šo­ kių grupė. Ta proga net du vietin iai laik ­ raščiai išsispausdino grupės fotografijas. A B N 1968. X. 26 ruoštame dainų ir šokių koncerte d alyvavo Janinos Vainoriūtės vadovaujam a grupė.

Nottinghamo lietuviai pavergtųjų tautų suruoštoje antisovietinėje demonstracijoje 1953 m. (plakatą nešančiųjų gretą sudaro K. Deveikis, J. žala, J. Lažauninkas ir M. Janulis)

316

K a i 1969 m. pradėtos organizuoti P a ­ vergtųjų tautų savaitės, jose dalyvavo ir lietuviai, ir spauda tais klausimais plačiai rašė. Ypač pasireiškė lietu viai 1972 m. įspūdingoje savaitės dem onstracijoje. Jie tada nešiojo R. K alantos atvaizdus plaka­ tuose.

SA V IŠ A L P O S K A S A 1950 m. sausio mėn. „Rom uvos“ klube buvo sušauktas susirinkimas savišalpos kasai steigti. Susirinkimą atidarė DfiElLS slkyr. valdybos narys B. Paliulis, jam p ir­ mininkavo' Astašauskas. Iš 1954 m. duomenų matyti, kad kovo' 13 d. susirinkime palikta ligi tol buvusi va l­ dyba: pirm. V. Miškinis, sekr. E. Bliūdžiūtė, tik vietoj atsisakiusio kasin. K . Bivainio išrinktas P. Viliūnas. Narių kasa tuo­ met turėjo 44. Ligos ar kitokios nelaim ės atveju nariai pirmuosius 3 mėnesius pa­ šalpos gaudavo po 1 svarą savaitei, sekan­ čius 3 mėn. — po 10 šil. savaitei, o toliau po 5 šil. savaitei. 1956. III. 17 valdyibon išrinkti: pirm. B. Paliulis, sekr. K . Bivainis, kasin. K. Rožanskas, revizijos kom isijon: V. Miškinis, E. Bliūdžiūtė. J. Viliūnas. Kasa 1957 m. turėjo 73 narius. 1958. II. 1 susirinkime pateiktaisiais duomenimis, kasa vien per 1957 m. sušel­ pė 20 narių (jiem s išmokėta 80 sv.), 2 m i­ rusių narių artimuosius — 12 sv. Narių turėta 77. Valdyba palikta ta pati, re v izi­ jos kom isijon išrinkti: J. K rivick as, P. Grakauskas ir S. Janavičius. Kasos susirinkime 1960. II. 28 buvo pra­ nešta, kad per 1959 m. pašalpoms išm okėta

85 sv. Valdybon išrinkti: pirm. M. Mašalaitis sekr. V. Aleknavičius, kasim. S. Ja­ navičius.

P L A Č IA I

V id a i Gaaperienei savo skaitytojam s p ri­ statyti nemaža vietos 1970. V. 22 paskyrė nottinghamiškis laikraštis „Guardian Journal“ . P r ie straipsnio buvo išspausdin­ ta ir dainininkės fotografija.

N U SK A M SĖ JU SIE JI V A R D A I

1963 m. pradžioje Nottingham o laikraš­ čiai ne kartą rašė apie Rimą Vainorių, ku­ ris tuoimet įbaigė sukti 40 minučių film ą „C ity be m y O vercoat“ . R. Vainorius tuomet buvo Nottingham o grynojo ir pritaik om ojo meno instituto studentas ir savo film ui buvo gavęs para­ mos iš miesto švietim o komiteto. Skriptą film u i parašė jis pats. BBC televizija pa­ rodė to film o ištrauką.

Solistė Vida Gasperienė 1964 m. BiBC te le v izijo je buvo parody­ tos Nottingham o ir O. Peleckienės vado­ vaujam os B radfordo tautinių šokių gru­ pės. Tarp lietu vių ir tarptautiniuose koncer­ tuose besireiškiančiai dainininkei solistei

A T S IS V E IK IN IM A I Iš Nottingham o, kaip ir iš kitų B ritani­ jos vietų, išvažinėjo į užjūrius daug lie­ tuvių, bet kronikose yra išlikusios žinios

tik apie kai kuriuos, kad su ja is atsisvei­ kinta. 1952. III, 9 suruoštas atsisveikinim as su visu būriu veiklių žmonių, tarp kurių bu­ vo ir A . Šuopienė, kuri, tada dar Viščiūtė, sušaukusi su ja atvažiavusias į Nottinghamą 9 m ergaites, 1947 m. įsteigė D.'EiLS sky­ rių (jis 1952 m. turėjo daugiau kaip 150 n arių ). Tąkart atsisveikinta su J. T rečio­ ku, P. Basčiu, J. Stanaičiu, Gorkūnais ir Suopiais. Su „R ūtos“ choro dirigentu V. Untuliu atsisveikinta 1952. V. 17 — suruoštas kon­ certas, o Nottingham o apygardos ir sky­ riaus, taip pat Conbio ir Sleafordo skyrių vadovybės suėjo ir suvažiavo su dovano­ mis ir gėlėmis. Mosėdiškis V. Untulis, vargoninkavęs ir vedęs chorus Lietu voje, atsikėlęs į B rita­ niją, P a n elyje prie H arrogate suorganiza­ vo vyrų chorą, paskui buvo apsistojęs Scrivene, o 1949 m. — Nottinghame, ku­ riam e sukūrė anuomet išgarsėjusį ..Rūtos“ chorą. Kronikose atžymėtos iškilmingos išleis­ tuvės K. K udlai 1955 m. pabaigoje. Suva­ žiavo atstovai iš D B LS Nottingham o apy­ gardai priklausiusių skyrių, žodį tarė D B LS pirm. M. Bajorinas, dovanas apy­ gardos vardu įteikė A. M atulaitis, sky­ riaus — K. Bivainis, corbiečių — Petraus­ kas, atsisveikinim o kalbas pasakė A. M a­ tulaitis, K. iE'ivainis, mansfieldiškių va r­ du S. Nedzelskis ir Šukaitis, buekminsteriškių — Miškinis, šalpos draugijos — S. Matulevičius, bendradarbių — K . D evei­ kis. 1956 m. vasarą išvažia vo į Kanadą ilg a ­ metis D B LS skyriaus pirm. A. Matulaitis. 1958 m. atsisveikinta su D. ir V. Fidleriais, kurie tuo metu išvyko į vakarinę Angliją.

317

1960 m. pradžioje atsisveikinta su Stasiu ir S ofija M atulevičiais, 1961 m. su J. ir B. Kiburais. M ir u s ie ji 1952. 1952. 1952. 1956. 1956.

I. 6 Simonas M ozūraitis IV . 27 Ieva Niurnaitienė X II. 7 ¡Antanas Špatkauskas IV. 22 Juozas Tam ulynas V II. 2 M ichalina BaronaitėPetrauskienė

1956. X I. 19 Albinas Lenkaitis 1957. V III. 18 Vladas M iškinis 1957. X II. Juozas Mieliauskas 1958. IV . 26 M artynas M ykolas 1959. V II. 30 Aleksas Jomantas 1961. I. 3 Elena B liūdžiuvienė 1961. II. 3 Matas M ašalaitis 1961. IX . 3 Antanas Ricius-Riches 1962. V II. 5 Ona BacevičienėiEteatty 1962. V II. 5 Rapolas Pauliukonis 1962. V III. 24 Jonas Žala 1963. V II. Feliksas K rau k lys 1963. X I. 9 Juozas K rivick a s 1964. II. 27 Aleksandras Monstys 1964. V I. 9 P ovilas Germanas 1965. II. 16 K azim ieras D eveikis 1967. V. 14 Elzė Kazlauskaitė-Riches 1969. II. 27 Antanas Jurkšaitis 1969. V III. 16 P etras Čeponis 1970. IV . Juozas Lažauninkas 1970. IV. Kristupas Valdovas 1971. V I. 6 Alfonsas Pilkauskas 1971. X. A lfred as Petrauskas 1971. X. 20 Elena Radzevičienė 1971. X II. 17 Jonas M ockevičius 1972. III. 6 Stasys Nutautas 1972. X. 3 Olga Stankevičiūtė 1972. X I. 30 Juozas Cibauskas 1973. V. 31 Jonas Kasperaitis

318

OLDHAM, LANCS. P ok a rio metais tik keliolika lietuvių čia apsigyveno (1949 m. p radžioje buvo 14). Jų skaičius šiek tiek keitėsi. K adangi dau­ gumas dirbo tekstilėje, tai tarpais ir dar­ bo pritrūkdavo ir tekdavo jo ieškotis k i­ tur. 1948 m. buvo įsteigtas D E LS skyrius, kuris išsilaikė keletą metų. Šios vietovės lietu viai palaikė glaudų ryšį su M anchesterio lietuviais, lankėsi jų klube ir ne tik ateidavo į jų renginius, bet kai kurie įsijungė į talką. Iš pradžių jau ­ nesnieji kartu su Eccles lietu viais daly­ va vo bendruose sambūriuose (chore, tau­ tinių šokių gru p ėje). 1952 m. išgarsėjo tuomet Oldhame gy­ venęs akordeonistas Juozas K u lvietis. Akordeonistų konkurse jis buvo vienas svetimšalis, išpildė keletą klasikinių da­ lykų ir laim ėjo pirm ąją vietą. 1952. V. 3 vietiniam e teatre jis davė koncertą anglų visuomenei, spauda gražia: įvertin o ji, ir jis buvo pakviestas groti per BBC radiją. M iru sieji 1957. 1967. 1967. 1969.

X II. 28 K azim ieras G rigaravičius II. 8 Jonas Ram onis X. Gelažninkas II. 25 Antanas Gerdžiūnas

OVERTON Stovykla, kuri dar ir 1950 m. tu rėjo D B LS skyrių su 7 nariais. Stovyklos m atrona gyrusi lietuvius ir norėjusi vien tik juos turėti.

P E N R ITH D BLS SK YR IUS Penrith skyrium pavadintas tas Skyrius, kuris 1949 m. buvo įsteigtas Brougham H a ll stovykloje (W estm orland). Pranešim e D B L S suvažiavim ui 1950 m. buvo rašoma, kad skyrius maža teturi na­ rių ir yra dalyvavęs M oota skyriaus su­ ruoštame m inėjim e. 1951 m. skyrius tu rėjo 9 narius.

PETERBOROUGH Iš 1970 m. duomenų aiškėja, kad tuomet apylinkėje dar gyven o apie 20 lietuvių. O 1969 m. ryšium su vieno tautiečio m irti­ mi buvo rašoma: „Mes, m ažoji P eterb o­ rough lietuvių grupė, netekome savo tau­ tiečio“ ... Mirusieji 1954. V III. 2 Richardas Liubertas 1969. V I. Eduardas Skvarčinskas 1970. V. Jonas Grigas

PRESTON D B LS S K Y R IU S Nedaug lietu vių teįsikūrė Prestone. Čia apsigyvenusieji dirbo tekstilėje ir žemės ūkyje. D ėl m ažo skaičiaus jie ilg a i net D B L S skyriaus neturėjo — skyrius įsteig­ tas tik 1954. X II. 12. Steigiam ajin sosirinkiman iš apie 30 m ieste gyvenusių lie ­ tuvių suėjo ir nariais įstojo 11 (M . Ram o­

nas, E. Ramonienė, A. Kontrim as, J. K on t­ rimienė, M. Vaiikonis, J. Skvarčius, J. Oleknarvičius, B. Barauskienė, V. Paliulionis, K. Supri'kaitė ir B. Z inkevičiu s). P irm ojon valdiylbon išrinkti: pirm. M. Valikonis, sekr. M. Ramonas, kasin. A . K o n tri­ mas, revizijos komisijon: B. Barauskienė ir Y . Paliulionis. ¡Skyriui vėliau yra pirm ininkavę: A. Kontrim as (1956-1958), V. Paliulionis (1959), J. Vaškelis (1960-1961), A . Mameniškis (1962), A. Skvarčius (1963-1969), S. M a euras (nuo 1969), sekretoriais yra buvę: M. Ramonas (1956 ir nuo 1961), V. Paliulionis (1956-1958), A. Kontrim as (1960), kasininkais: A. K ontrim as (1955), M. V aiikonis (1956), V. D ajoras (19571961 ir nuo 1963), St. Survila (1962), re­ vizijos kom isijose; B. Barauskienė, V. Paliulionis, M. Ramonas, V. Dajoras, J. Kontrim ienė, A. Navackas. A. Kontrim as, St. Survila, J. Vaškelis, A. Mamenišlkis. A. Skvarčius. 1955 m. pabaigoje skyrius tu rėjo 17 na­ rių, o vėliau pamečiui jų skaičius mažėjo. Skyriaus susirinkimai visada būdavo šaukiami vien o ar kito nario bute. Tauti­ nės šventės minimos daugiausia savybėje. Nepriklausom ybės paskelbimo sukaktis 1955 m. paminėta M. Ramono paskaita. 1956. II. 25 nepriklausomybės m inėjim e inž. J. Vilčinskas skaitė paskaitą, o M. Ramonas deklam avo savo kūrinius, pro­ gram oje dar dalyvavo A. Kontrim as ir V. Paliulionis. 1956 m. skyrius kartu su kito­ mis tautybėm is dalyvavo protesto de­ m onstracijoje prieš rusų smurtą V en gri­ jo je (tą dem onstraciją tada plačiai apra­ šė „Lancashire Evening P ost“ ). 1955 m. suruoštos bendros Kūčios ir vaikam s K a ­ lėdų eglutės šventė. Nuo 1957 m. pradėjo

kasmet atvažiuoti Rochdalės skyriaus pirm. D. Banaitis, kuris darydavo prestoniškiams lietuviam s pranešimus apie D B LS ir L N B suvažiavim ų darbus. Su platesne program a paminėta nepriklausomylbės sukaktis 1970 m.: paskaita buvo J. Vaškelio, šoko D. Macūraitė, de­ klam avo M. Ramonas, St. Macūra ir R. Macūra, sveikino lietuvius šventės proga

D BLS Prestono skyriaus pirmasis ir da­ bartinis sekretorius M. Ramonas

latvių draugijos atstovas. Renginiu rūpi­ nosi B. Dajorienė, Z. Survilienė ir A. Macūrienė. Tąkart m inėjim as vyk o ukrainie­ čių klube, ir dalyvavo 22 asmenys. Prestone gyveno lietuviškos knygos m y­ lėtojas Vladas Dzikavičius, kuris m irda­ mas savo biblioteką paliko D B LS skyriui. Biblioteka pavadinta jo vardu, ik i išem ig­ ruodamas ją tvark ė V. Paliulionis, o po to buvo perėmęs M. Ramonas. P. Šarūnas, M. Ramonas ir M. Vaiikonis suaukojo pi­ nigų L ietu vių enciklopedijai baigti prenu­ m eruoti iki galo, knygos visos įrištos, o 1968 m. biblioteka (240 knygų ir žurnalų komplektų ir visi Lietu vių enciklopedijos tom ai) perduota Londonan DjELS centrui, nes v ie to je nebebuvo norinčių ja naudo­ tis lietuvių. B iblioteka įjungta į D B LS Londono centrinio skyriaus turim ąją. Pagerbdam as tą knygos m ylėtoją, sky­ rius V. D zikavičiui pastatė škotiško gra­ nito paminkląnkryžių su lietuvišku įrašu. N ors ir negausus, skyrius ypač kruopš­ čiai rūpinosi įva iria is šalpos reikalais ir nemaža tam tikslui sutelkdavo lėšų. Vos tik susikūręs, jis pasirūpino sušelpti sir­ gusią savo narę. Tuoj pradėjo rem ti V a ­ sario 16 gim naziją ir nepasiturinčius tau­ tiečius V ok ietijoje. V ien per 1956 m. šal­ pos reikalam s suaukota daugiau kaip 53 svarai, ir iš tos sumos po daugiau ar ma­ žiau paskirta vėl V asario 16 gim nazijai, taip pat anuomet sudarytajam M. B iržiš­ kos fondui, Tautos fondui, skautams, Pres­ tono vardo kam bariui įrengti Lietuvių So­ dyboje, vėliavai įsigyti, seneliams, v ie ­ nam skyriaus nariui sušelpti ir kt. 1957 m. v ė l šelpiama Vasario 16 gim nazija, renkamos aukos skautams, seneliams V o ­ k ietijoje, Lietu vių Sodybos kryžiui, Tau ­ tos fondui. Renkamos aukos ir 1959 m.

319

(V a sa rio 16 gim nazijai, ligoniam s ir sene­ liam s V o k ie tijo je ). Pam aldų lietuviam s atlaikyti atvažiuo­ ja į Prestoną kun. V. K am aitis iš Manchesterio.

nėjimą, vietinis katalikų klebonas atlaikė pamaldas ir pasakė pamokslą apie L ietu ­ vą. Vėliau, matyt, tas būrelis išsisklaidė — v y ra i susirado darbo kitur.

M ir u s ie ji

ROCHDALE 1955. 1959. 1964. 1970. 1970. 1971. 1972.

V III. 12 Ona K ontrim ienė V. 10 Vladas D zikavičius I. 17 Bronius Zinkevičius I. 10 Juozas Kontrim as X. 2 Vincas D ajoras IV . 16 Jonas Venclovas III. 30 Pranas Vanilevičius

D B LS S K Y R IU S Rochdalės lietuvių kolonijos užuomazgą sudarė 1947 m. birželio mėn. iš V okietijos atvežtieji į tekstilės fabrikus dirbti 14 as­ menų —-11 m ergaičių (ta rp jų Regina T a ­ mašauskaitė, Jadvyga Levickaitė, Janina

RINGWOOD, HANTS. L in ford o sanatorijoje 1947 m. dirbo 4 lietuvaitės. Iš pradžių buvo 7, bet 2 nusi­ kėlė į Škotiją, o 1 išvažiavo į Kanadą. 1947 m. K alėdų metu ja s aplankė Ministeris B. K. Balutis ir EįHlLS pirm. P. B. Varkala. Retkarčiais aplankydavo lietu­ viai iš H om sley prie Christchurch. Sanatorijos matrona buvusi patenkinta jom is ir norėjusi, kad dar daugiau lietu ­ vaičių atvažiuotų.

RYTON Šios vietovės lietuvių istorija, atrodo, labai trumpa. S tovyk loje ir apylinkėje 1949 m. išvakarėse gyveno 21 lietuvis. V i­ si j ie dirbo anglies kasyklose, palaikė ge­ rus santykius su anglais, 1949. I. 2 įsteigė D B LS skyrių ir tų metų vasario 20 d. bu­ vo susirinkę paminėti nepriklausomybės paskelbim o sukakties. Įsijungdam as į mi-

320

Ilgametis D BLS Rochdalės skyriaus pir­ mininkas Domas Banaitis su jauniausiąja savo šeimos įkarta — su dukraitėmis-anūkėmis Angela ir Christina

Eidukaitė, Elzė G aleivaitė ir kt.) ir 3 v y ­ rai studentai (Pranas Barauskas, A l. A r ­ lauskas ir Paulius V y tė ). Tų metų rude­ niop atvažiavo dar mok. D. Dainauskas, gausi N avickų šeima ir daug kitų lietu­ vių. 1948. III. 13 šv. Patrik o bažnyčioje kun. J. Kuzm ickis atlaikė Rochdalėje susibū­ rusiems lietuviams, pamaldas, o po jų pa­ rapijos salėje buvo sušauktas susirinki­ mas. P o kun. J. K u zm ickio ir D. Damaus­ ko pranešimų nutarta steigti D B LS Roch­ dalės skyrių, kurio valdybon išrinkti: pirm. Pr. Barauskas, sekr. D. Dainauskas, kasin. Al. Arlauskas, kandidate R. Tama­ šauskaitė. Susirinkim e dalyvavo 30 lietu­ vių, ir visi jie įsirašė skyriaus nariais. Tarne pat susirinkime buvo išrinktas ir bažnytinis komitetas: Bronius Kovaitis, Paulius V ytė ir Regina Zigm antaitė. V ė ­ liau toks kom itetas jau nebebūdavo ren­ kamas — visus bažnytinius reikalus tva r­ kydavo D B L S skyriaus valdyba, o pinigus kunigui surinkdavo jos kasininkas. P o kelių mėnesių (1948. V II. 31) su­ šauktame skyriaus susirinkime valdyba jau išrinkta iš 5 asmenų, ir ją sudarė šie asmenys: pirm. D. Dainauskas, vicepirm . B. Kovaitis., sekr. Česlovas Navickas, ka­ sin. Justinas Šidlauskas, narė — Regina Zigmantaitė. Skyrius jau tu rėjo 40 narių. V isi Rochdalės lietu via i tuomet dirtoo tekstilės pramonėje. Jaunieji vakarais lan­ kydavo anglų kalbos kursus. Susirado ke­ letas skautų, kuriems vadovauti pakvies­ tas draugininkas D. Dainauskas. Jis taip pat rūpinosi viso Lancashiro lietuvių skautų organizaciniais reikalais. Skyrius m in ėjo visas tautines šventes, rinko aukas Tautos fondui, V o k ie tijo je li­ kusiems lietuviam s rūbus ir šokoladą.

skyrius buvo visiškai apmiręs. L ik ę va l­ N au ja valdyba išrinkta 1949. V. 8: pirm. D. Damauskas, vicepirm . J. Yčas, sekr. Č. dyboje pirm. A . Benetis ir kasia. E. Lau­ kys tvirtino, kad negalim a narių sukvies­ Navicikas, kasin. D. Banaitis, narys V. Gu­ ti į susirinkimą. Bendromis pastangomis gas. K a i pirm. D. Dainauskas pasitraukė susirinkimas buvo sušauktas tik 1952. II. iš pareigų, rugsėjo 25 d. valdyba persi­ 3, ir jam e išrinkta tokia valdyba: pirm. tvarkė šitaip: pirm. J. Yčas, vicepirm . V. Mikas Navickas, sekr. V. Kavaliauskas, Gugas, sekr. Č. Navickas, kasin. D. Ba­ kasin. Juozas Andriulis, n ariai — Kazys naitis, narys S. Valiukėnas. Narbutaitis ir Justinas Šidlauskas. 1952. 1949 m. Rochdalė turėjo patį didžiausią X II. 28 susirinkime vėl išrinkta nauja, bet kada jo je gyvenusių lietuvių skaičių jau mažesnė valdyba: pirm . P. Viržintas, — 148 asmenis. Tų metų pabaigoje sky­ sekr. V. Kavaliauskas, kasin. Bronius Sariu je buvo 78 nariai. T a i buvo pats stip­ gursfcas, 1953. X. 15 išrinktoji: pirm. Juo­ riausias lietuviškos kolonijos tam e mies­ zas Liutikas, .sekr. Stasys Aleknavičius, te metas. 1949-1951 m. labiausiai redkštasi kasin. V. Gugas. kultūrinėje veikloje. Rochdalės lietu viš­ K adangi kaip dabar, taip ir anuomet kasis jaunimas gyvai talkininkavo Manchesterio meninėms pajėgom s — kartu šo­ ko tautinius šokius, dalyvavo chore, v a i­ dintojų būryje. R. Tam ašauskaitė yra va­ dovavusi M anchesterio lietuvių tautinių šokių grupei, o mok. D. Dainauskas. pirm inin'kavo DBILS M anchesterio apygardai. Tais 1949 m. 4 tekstilėje dirbusieji lie ­ tuviai jau buvo nusipirkę namus. Tačiau dėl mažų atlyginim ų tekstilės pram onėje lietuvių skaičius mieste pradėjo sparčiai byrėti: vieni išsikraustė į kitus miestus, o kiti išvažin ėjo į užjūrius. 1950. I. 15 išrinkta valdyba iš visai nau­ jų žmonių: pirm . A. Baliukonis, vicepirm. A. Memeniškis, kasin. A. Benetis, sekr. A. Adakausk.aitė, narys — E. Laukys. Ji išsilaikė iki gegužės 22 d. Dėl nenorm a­ lių darbo sąlygų ligon in ėje iš pirm ininko pareigų pasitraukė A. Baliukonis, o A. Adakauskaitė ir iš valdybos. Pakviestas kandidatas, ir valdyba iš naujo pasiskirs­ Vyrai, kurie ilgiausiai dirbo D BLS Rochtė pareigom is: pirm. A. Benetis, vicepirm. tlalės skyriaus valdybose: Vincas Kava­ A. Memeniškis, sekr. A. Gudelis, kasin. E. liauskas, Domas Banaitis ir iStasys Sas­ Laukys, narys — A. Baliukonis, Tačiau ši nauskas valdyba netrukus išvažinėjo, ir 1951 m.

Rochdalės lietu viai palaikė ko glaudžiau­ sius santykius su M anchesterio lietuviais, turinčiais savo klubą, ir kartu su jais dir­ bo, tai nenuostabu, kad vietinis DBILS skyrius pasitenkina tik kasmet ar ir daž­ niau išrinkdamas naujas valdybas grynai organizaciniam s vietos reikalams. 1954. V. 9 ir vėl nauja valdyba išrenkama: pirm. J. Šidlauskas, sekr. D. E'anaiti.s, kasin. S. Aleknavičius. Bet ši naujoji, pasirodo, už­ sim ojo ir vieto je daugiau pajudėti ir pa­ judinti: suverbuoti daugiau narių, parink­ ti aukų Vasario 16 gim nazijai V ok ietijo­ je ir dalyvauti D B LS centro valdybos šau­ kiam oje skyrių valdybų nariams trijų die­ nų konferencijoje. 1955. III. 26 susirinkime valdybon iš­ rinkti: pirm. Zenonas Pocevičius, sekr. Stasys Sasnauskas, kasin. Vladas Stepo­ navičius. Rugpiūčio 27 d. pasitraukė V. Steponavičius, į jo pareigas atėjo B. Sagurskas. 1956. IV . 29 išrinktąją valdybą sudarė: pirm. Domas Banaitis, sekr. Sta­ sys Sasnauskas, kasin. Vincas K avaliaus­ kas. Gegužės 5-6 d. d. įvykusiam e D B LS suvažiavim e skyriui atstovavo pirm. D. Banaitis ir d alyvavo dar 4 nariai. Platesnė veikla vietojte išvystyta 1957 m. Tada kovo 24 d. susirinkime išrinkta ši valdyba: pirm. D. Eanaitis, sekr. J. Šid­ lauskas, kasin. V. Gugas. D B LS suvažia­ vim e skyriui atstovavo pirm. D. Banaitis, dar d alyvavo V. Gugas ir V. K avaliaus­ kas. Tais metais skyriuje paminėta m oti­ nos diena. B irželio 2 d. rochdaliečius ap­ lankė prof. S. Žym antas ir padarė oranešimą apie politinę padėtį. Suruoštos 5 eks­ kursijos, tarp jų po vieną į Londoną ir į Lietu vių Sodybą. Bet tais m etais lietuvių koloniją sukrėtė dvi tragiškos m irtys: ba­ landžio 17 d. eismo n elaim ėje žuvo sky­

321

šė minėjimus, valdybos pastangomis su­ Gegužės 7 d. valdyba nutarė ¡suruošti riaus narys Vladas Žemeliauskas, o gruo­ rinkta aukų ir išsiųsti Saleziečių gimnazikun. J. K u zm ickio kunigystės 25 metų džio 27 d. nuo laiptų nukritęs užsimušė Z. jon į Ita liją P. Viržintas ir K ęstutis A lek ­ sukaktį. Nutarta suruošti vaišes ir įteikti Pocevičius. navičius. U žm egzti glaudūs ryšiai su lat­ 1958. II. 23 ir 1959. IV . 11 susirinkimuo­ ne mažesnę kaip 50 svarų piniginę dova­ vių organizacija „V a n a ga i'“. ną (surinkta 62 svarai). se vis perrenkam a ta pati 1957 m. sudė­ 1965 m. skyrius (valdyba ta pati, kuri K a i 1962. III. 10 susirinkime niekas ne­ ties valdyba. išrinkta 1963 m.) suruošė R ochdalėje L ie ­ sutiko kandidatuoti į valdybą, tai po ilgų 1958. III. 15 D B L S Rochdalės skyrius tuvos nepriklausom ybės paskelbim o su­ diskusijų bu vo įprašyta toliau eiti parei­ Manchesiterio lietuvių klube iškilm ingai kakties m inėjim ą, kuriame dalyvavo apy­ gas senoji, tik vėliau iš jos pasitraukė V. pamini savo veiklos dešimtmetį. Į tas iš­ linkės lietu via i ir latviai. Spalio 16 d. su­ Motūza, o jo vieton įėjo E m ilija Sasnaus­ kilmes pakviečiam i D B L S pirm. M. B ajoruoštas taip pat R ochdalėje plataus mas­ kienė. 1963. III. 10 valdybon išrinkti: rinas ir du į užjūrius neišvykę skyriaus to koncertas — dainavo Janina Liustikaipirm. D. Banaitis, sekr. S. Sasnauskas, steigėjai — D. Damauskas ir kun. J. Kuztė, pasirodė su program a vietinė tautinių kasin. V. Kavaliauskas, Ji rugpiūčio 25 d. mickis. šokių grupė, pašoko jaunos balerinos P a ­ suorganizavo gausią ekskursiją į NottingSkyriaus valdyba ir kitokios platesnės žėraitės. Koncertas sutraukė apie 400 hame vykusį jaunim o sąskrydį, pobūvį ini-ciatyvos ėmėsi tais m etais — sukvietė žmonių. pagerbti kun. J. Kuzm ickiui jo amžiaus 50 visas apylinkės organizacijas į Mamcheste1966 m. skyriaus valdybai, kurią suda­ m. sukakties proga ir įteikė jam piniginę rį pam inėti birželio mėn. išvežim ų Lietu ­ rė pirm. D. Banaitis, sekr. V. K avaliau s­ dovaną. Dalyvauta visuose M anchesteryje voje. Mostono kapinėse p rie lietuviško pa­ kas ir kasin. Jonas Kutkus, buvo ir rūpes­ ruoštuose minėjimuose. m inklo padėtas vainikas. 1963. X II. 28 valdyba perrinkta. Skyrius čių ir progų atstovauti savo k olon ijai iš­ 1959 m. ypač glaudžiai bendradarbiau­ kilm inguose įvykiuose ir organizaciškai ir toliau kartu su manchesteriškiais ruota su iDĮBtLS M anchesterio skyrium : visus aktyviai pasireikšti. m inėjim us ruošė susidėję abu skyriai, IE:alandžio 17 d. nusinuodijo skyriaus daugiausia M anchesterio lietu vių Mube. narys P. Viržintas, Teko pirmiausia pasi­ 1960 m. buvo nesėkmingi valdybai. Ji ir rūpinti jo laidotuvėm is. K adangi jo sūnus tais m etais vasario 20 d. susirinkime po lik o visiškas našlaitis, tai skyrius įsipa­ trejų metų maža tepakeista: pirm. D. E'areigojo jį šelpti ir globoti. naitis, sekr. J. Šidlauskas, kasin. B. SaBalandžio 30 d. Rochdalę lankė vysk. gurskas. Tačiau pirm. D. Banaitis sunkiai P. Brazys. A tvykstan tį iš B radfordo lie ­ ir ilgai sirgo, o J. Šidlauskas em igravo į tuvių delegacija (17 asmenų) pasitiko jį JA V , ir veikla buvo visai sustojusi. Rug­ už m iesto ribų, apdovanojo gėlėmis, ten sėjo 10 d. sušauktas susirinkimas, valdy­ pasikeista sveikinim ais. Tos dienos vaka­ bą jis paliko tą pačią, tik sėkretorium iš­ re ukrainiečių klube, kurio patalpomis rinktas S. Sasnauskas. 1961. II. 4 išrinkta­ lietu viai dažnai naudojasi, suruoštas v y s­ ja i valdybai — pirm. Vyt. Budrevičius, kupui priėmimas-vaišės. Ukrainiečių klu­ sekr. S. Sasnauskas, kasin. V ikt. Motūza bo valdyba pasitiko į vaišes atvykstantį — teko nemažas rūpestis, kai m irė V irvyskupą su duona ir druska. Vaišių metu žintienė. K adangi vyras n etu rėjo pinigų ir ukrainiečiai pasakė gražią sveikinam ą­ žmonai palaidoti, tai skyrius vykdė rink­ ją kalbą ir įteikė dovaną —• puodukų D B LS Rochdalės skyriaus valdyba 1975 liavą išlaidom s padengti. Ir ši valdyba komplektą. m.: sekr. V. Motūza, kasin. N. Kutkutė ir palaikė ryšius su M anchesterio lietuvių K adangi 1966 m etai buvo pavadinti Jau­ pirm. D. Banaitis organizacijom is ir kartu ruošė minėjimus.

322

nimo metais ir ruoštasi jaunim o kongre­ sui, Rodchdalės skyrius, neturėdamas į jį pasiųsti savo kandidato, surinko pinigų parem ti M anchesterio atstovės I. Jakubaitytės kelionei. B e to, tais metais suruoš­ tos 7 ekskursijos į kaim yninių lietuviškų kolonijų renginius. 1967 m. valdyba maža tepasikeičia — ją sudaro: pirm. D. Banaitis, sekr. V. K a ­ valiauskas, kasin. S. Sasnauskas. Narių tada turėta 44. Metų pradžia nelaim inga skyriui: gegužės 1 d. m irė A d olfas Bene­ tis. Skyriaus išlaikomasis našlaitis Petras V iržintas apgyvendinam as Jaunimo žid i­ n yje Nottinghame. K a i kurie lietuvių va i­ kai lanko sekmadieninę m okyklą Manchesteryje. V aldyba ir keli nariai daly­ vauja Lietu vių Sodyboje suruoštame DrEILS dvidešim tm ečio minėjime. Didelis skyriaus renginys buvo 1968. X I. 30. Tada skyrius m inėjo savo veiklos dvidešim tm etį ir suruošė vak arąJkoncertą. Pirm . D. Banaitis savo pranešim e ap­ žvelgė ryškesnius skyriaus veiklos bruo­ žus, V. G albuogytė dainavo, o B. Snabaitienės vadovau jam o DBILS Manchesterio jaunim o skyriaus grupė pasirodė su tau­ tiniais šokiais. Skyriaus 25 metų sukaktis atšvęsta 1973 m. pabaigoje. R ochdalėje tuomet dar gyveno 53 suaugę lietuviai. Būdinga :r Skyriaus valdybų statistika: valdybose D. Banaitis buvo išdirbęs 18 metų, V. K a v a ­ liauskas 14, S. Sasnauskas 13. 1973 m. valdybą sudarė: pirm. D. Ba­ naitis, sekr. V. Kavaliauskas, kasin. V. Motuzą. Eilę pastarųjų metų skyriaus valdybos nariai, ypač pirm. D. Banaitis, buvo įsi­ pareigoję kantriai vyk d yti dvi nuolatines rinkliavas. Pasiėm ę globoti našlaitį P. Viržintą, jie lig i 1969 metų nuolat surenka­

momis aukomis ir vykdė tą įsip areigoji­ mą. O kai 1969. V II. 22 m irė Jonas Kutkus, ilgesnį laiką buivo telkiam a piniginė parama išteklių neturinčiai jo šeimai. Jo duktė, N ijo lė Kutkutė, aktyvia; reiškėsi Rochdalės ir M anchesterio lietuvių gyve­ nime, tai rūpintasi padėti ja i eiti moks­ lus. Persikėlusi studijuoti į Londoną, ji ir toliau tebėra lietuviškai aktyvi.

Lietuviškų šeimų buvo 10 (20 asmenų), jų vaikų 12. M išrių šeimų, kuriose lietu ­ via i yra vedę kitatautes, turėta 19 (iš v i­ so 38 asm enys), vaikų jose — 17. N evedu­ sių ar našlių lietuvių — 15. T a ig i suaugu­ sių lietuvių būta 54, vaikų 29. 5 vaik ai kalbėjo lietuviškai, mišrių 4 lankė sekmadieninę lietuvišką mokyklą. 32 lietu viai tu rėjo nuosavus namus. M a­ terialin ė padėtis nebloga. „Europos L ie tu v į“ prenum eravosi 16, LRS SK YR IU S apie tiek pat „Š altin į“ . K e li skaitė J A V leidžiamuosius laikraščius. 1951. II. 18 R ochdalėje buvo įsteigtas 11 lietu vių visiškai nerėmė lietuviškos Lietu vių Rezistencinės Santarvės skyrius. veiklos. Steigiam ąjį aktą tuomet pasirašė 12 lietu ­ 1973 m. Ashton universitete civilinės in­ vių, ir pirm ąją skyriaus valdylbą sudarė: žin erijos aukštąjį mokslą baigė Paulius pirm. D. Banaitis, sekr. J. Venclova, kasin. Navickas, ten pat gam ybinę inžineriją Ed. Laukys. P etras Gugas. V aldyba dėjo visas pastangas, kad bū­ N ijo lė Kutkutė 1974 m. Londono uni­ tų atgaivintas tada m erdėjęs D B LS sky­ versiteto Queen Elizabeth kolidže baigė rius. K a i tai buvo padaryta, abu skyriai aukštuosius m ikrobiologijos mokslus (g r į­ glaudžiai bendradaiibiavo. žusi dirbti į Manchester!, vėl įsijungė į jo L R S Rochdalės skyriaus pirmininku v i­ lietu vių veiklą — į skautų vadovybę ir į są laiką buvo D. Banaitis. K iti valdybos darbą su mažaisiais lietuviukais). nariai keitėsi. Mirusieji Skyrius aktyviai veikė 5 metus. K a i 1953. X . 6 Simas Valiukėnas centro valdyba sustabdė veiklą ir skyrius 1955. I. 26 A go ta Talkačiausfcienė buvo likviduotas, jo nariai perėjo į D B LS 1955. IV . 9 Aleksas Laureckas arba nebedalyvauja organizaciniam e gy­ 1956. V III. 22 Jadvyga Peleckaitėvenim e Navickienė P rad ėjęs veiklą su 12 narių, baigė jau 1957. IV. 17 Vladas Žemeliauskas turėdamas 19. V isi nariai skaitė LR S leis­ 1958. I. 4 Zenonas Pocevičius tą jį žurnalą „Santarvę“ . 1960. X II. 21 M a rija Ragauskienė 1961. II. 20 A . V iržin tien ė 1961. V III. 16 A. Jacikevičius ŽIU P S N E LIS STATISTIK O S D U O M E N Ų 1966. IV. 16 P etras Viržintas 1967. IV. 1 A d o lfa s Benetis Baigdam a savo gyvenim o svetur dvide­ 1969. V II. 22 Jonas Kutkus šimtmetį. Rochdalės lietu višk oji kolonija 1972. X I. 4 Pranas Saldukas turėjo savo šeim oje 102 asmenis, įskai­ tant 19 kitataučių žmonų.

323

RUDDIN GTON V ieto vė yra netoli Nottingham o, ir 1948 m. p radžioje ten hosteliuose gyveno 13 lie­ tuvių, kurie dirbo Kingstono gipso kasyk­ lose. Sąlygas gyventi visi turėjo patogias — kiekvienas buvo gavęs h ostelyje po atski­ rą kamibarį. L ietu višk ai veiklai buvo apsijungę su Nottingham o lietuviais.

Kadangi daugumą sudarė jauni vyrai, tai gyva buvo sportinė veikla. 1948. III. 23 suruoštos stalo teniso varžybos su kaim y­ nine vokiečių darbininkų stovykla. Lietu ­ via i laim ėjo 7:2. Žaidė Šeškevičius, A d o ­ m avičius ir Kovas. Šachmatų turnyre p ir­ m ąją vietą laim ėjo P. Adom avičius, ant­ rą ją Stonys ir trečiąją Kablys. Stovykla uždaryta 1949 m. rudenį. Mirusieji 1948. X II. 22

Petras A dom avičius

RUG ELEY D BLS SK Y R IU S A p ie tuzinas lietuvių, tur būt, 1947 m. buvo apgyvendinta Rugeley. K a ip 1966 m. liu d ijo V. Tamašauskas, jie buvo suorga­ nizavę D B I jS Skyrių. P o pusmečio ta stovykla buvusi lik v i­ duota. Dalis lietuvių iš jos persikėlė į Birminghamą.

SATW ELL N ed id elėje gražios pamiškės stovykloje netoli Readingo 1947 m. buvo apgyvendin­ ta apie 50 lietuvių, kurie, tur būt,, dirfbo žemės ūkyje. To būrio D B L S skyriui va­ dovavo J. Jarutis. „B rita n ijos L ietu vio “ prenum eratorių buvo 20, o kai kurie dar buvo užsakę jį savo artim iesiem s V ok ieti­ jo je ir kitur. Daug lietuviškų laikraščių buvo užsisakoma iš Vokietijos. Spaudos platinim u rūpinosi iB. Sturmiaitis. 1948. II. 8 lietu viai suruošė šokius. Jie taip pat pam inėjo nepriklausomybės su­ kaktį (paskaitą skaitė S. Jakaitis).

324

SCARBOROUGH 1949 m. lietuvių gyveno tik tos vasar­ vietės apylinkėse — Shriburn ir Langdale End stovyklose. Jie dinbo žemės ū kyje ir pačiose stovyklose. Burm istro pritarim u, 1948 m. pavasarį m ieste buvo įsteigtas E V W (Europos sa­ vanoriam s darbininkam s) skirtas klubas. 1948. V. 8 lietu viai įsteigė bendrą visai apylinkei D B LS skyrių, kuriam pirm inin­ kavo inž. šabliauskas. Skyrius tais metais suruošė ekskursiją į solistų koncertą Y orke. b irželio mėn. su­ organizavo pam aldas už išvežtuosius, pa­ sikvietę anglų kunigą Lovelady. Pam aldų metu giedota lietuviškų giesmių ir L ietu ­ vos himnas (d a ly v a v o pamaldose ir kita­ taučių).

SCRIVEN 1949 m. p radžioje Scrivene buvo dau­ giau kaip 40 lietuvių. Jie vasario 27 d. sto­ vy k lo je pam inėjo nepriklausomybės su­

kaktį ir tą dieną tu rėjo svečių iš E'radfordo. Iškilm ingą posėdį atidarė D B LS sky­ riaus pirm . L. Trilu p aitis anglų ir lietu ­ vių kalbomis, dar k a lb ėjo stovyklos ko­ mendantas, vietinis kunigas ir kt. P asiro­ dė tautinių šokių grupė, k u rioje šoko bradfordiškės lietuvaitės, o šokiams gro ­ jo P. Morkūnas. Buvo suvaidintas trum ­ pas veikaliukas. Vėliau, talkininkaujant bradfordiiškėms lietuvaitėm s, suvaidinta V. A lan to ,.Bu­ halterijos klaida“ . Tais 1949 m. stovykloje buvo susiorga­ nizavę ir sportininkai — jų stalo teniso komanda 1949. V I. 6 varžėsi su Tadcasterio lietuviais. 1950 m. skyrius tu rėjo apie 20 narių. A p ie savo m etinę veiklą skyrius šitaip ra­ šė: suruoštos 6 paskaitos, nepriklausom y­ bės sukaktis minėta kartu su Manchesite­ rio lietuviais, dalyvauta Leeds ukrainie­ čių suorganizuotame antibolševikiniam e mitinge, paminėta Tautos šventė ir birže­ lio išvežimai.

SHEFFIELD D BLS SK YR IUS 1948 m. pabaigoje į šiį plieno pramonės miestą atsikėlė p irm ieji 4 lietuviai, kurie apsigyveno p rivačiai, o daribo g a v o ak­ mens skaldykloje priem iestyje. D ar ir 1949 m. tebuvo tik 2 lietu vių šeimos ir po­ ra viengungių. Pivariū n ai tada pirm ieji nusipirko namus. V isi jau dirbo plieno ir apskritai m etalo apdirbim o fabrikuose. D B LS skyrius įsteigtas 1953. X I. 30, na­ riais įstojo 9, valdybon išrinkti: pirm . J. Sirutis, sekr. V. Kalasausfcas. N arių skai­

čius per pusmetį paaugo iki 14. 1954. II. 2 valdybon išrinkti: pirm. J. Sirutis, sekr. V. Kalasauskas, kasin. J. Zubavičius. J. Sirutis vis buvo perrenkamas pirm ininku iki 1970 m. (1955 m. p rad žioje valdybon sekretorium išrinktas V. Kalasauskas, kasin. J. Dūda, 1956. I. 21 sekr. L. V a it­ kevičius, kasin. V. Kalasauskas, revizijo s kom isijon J. Lūža, J. Skusėnas ir J. Zuba­ vičiu s). Pirm in in ko J. Siručio namuose ir susirinkimai būdavo saukiam i. 1957 m. narių turėta 16. Skyriaus veiklą rodytų tokie duomenys iš 1956 ,m.: valdyba posė­ džiavo 8 kartus, susirinkimų turėta 2, lie ­ tuviškos pam aldos 3, ir išvyka į B radfordą, k a i ten lankėsi vysik. V. Padolskis. 1963 m. pradžioje valdybon išrinkti: pirm. V. Kalasauskas, sekr. V. Vasaitis, kasin. L. Ašm iega. 1970. II. 21 susirinkime skyrius nutarė p ersitvarkyti į seniūniją. Seniūnu išrinktas V. Kalasauskas. 1969 m. narių dar turėta 10, bet pagaliau liko tik 7 (vien as mirė, kitas iškeltas dirbti į V aliją, trečias em igra vo). Mirusieji 1957. V I. 5

L y d ija Žem aitaitytėSirutienė

SHELTON LOCK

SH ERBURN-IN-ELM ET

SLEAFORD

D BLS SK YR IU S

D BLS SK Y R IU S

D B L S Sherburn-in-Elmet skyrius turėjo 6 narius.

T o je stovykloje 1948 m. gyveno ly gia i 100 lietuvių, kurių 98 procentai priklausė D B L S skyriui. Trūksta žinių, kas iš pradžių vadovavo skyriui. Tačiau 1948 m. nepriklausomybės sukakties m inėjim as bu vo toks sėkmingas, kad jį net aprašė ,,Sleaford G azette“ . O jam e kalbas pasakė J. Palšis ir J. Lūža, liaudies dainų padainavo J. Vaškelio ve ­ damas choras, padeklamuota eilėraščių. P o to naujon D B LS skyriaus valdybon išrinkti: J. Lūža, K eblys, Šimbelis, Gaudzė ir J. Vaškelis. Jau tos valdybos pa­ stangomis V elykų metu suruoštas linksm avakaris, kuriam e program ą atliko v y ­ rų choras, tautinių šokių grupė ir „links­ m ieji b ro lia i“ . Leilonas stovykloje vedė anglų kalbos kursus. M irusiam tautiečiui Vladui Žilins­ kui Sleafordo kapinėse pastatytas pamink­ las. K a s savaitę būdavo kviečiam i susirin­ kimai, kuriuose J. Lūža skaitydavo vidaus ir užsienio įvyk ių apžvalgas. S tovyk loje susiorganizavęs J. Vaškelio vadovaujam as oktetas 1948 m. gegužės mėn. porą kartų su pasisekimu dalyvavo anglų ruošiamųjų koncertų programose Sleaforde. Anglų kariam s šoko tautinių šokių grupė. Stalo tenisininkai laim ėjo dvejas va r­ žybas prieš G ranw ell anglus (varžybose ypač gerai pasireiškė Laurinavičius ir Vorininkas). Tais metais kariuom enės šventės m inė­ jim as sutraukė daug lietuvių ir iš kitur. Paskaitą skaitė K . Deveikis.

SILSDEN D BLS SK YR IU S M išrioje Silsdeno stovykloje (netoli K eigh ley. Y ork sh ire) tarp apie 600 vyrų ir moterų 1948 m. buvo ir apie 12-15 lietuvių. D B LS Silsdeno skyrių V. Andruškevičius įsteigė 1948 m. rudenį. Jo valdybą su­ darė: pirm. V. Andruškevičius, sekr. A. Veršelis, kasin. M. Kugrėnas. Tų metų vasarą lietu viai p risidėjo prie visų tautybių ruoštosios parodos (ekspo­ natų parūpino Žukauskų šeim a). V. Andruškevičius toje stovykloje buvo suorganizavęs bendrą lietuvių, latvių, es­ tų, ukrainiečių ir lenkų komitetą. 1950 m. duomenimis, D B LS Silsdeno skyriaus valdybą sudarė Palys, Jackūnas ir Daržinskas. S. Jackūnas vedė anglų kal­ bos kursus. 1951 m. skyriui pirm ininkavo J. Palys, sekr. S. Jackūnas. Narių 1949 m. skyrius tu rėjo 22, 1950 m. 18, 1951 m. 14.

1947 m. Shelton Lock buvo įsikūręs apie 30 lietu vių būrys. Suorganizuotas D B LS skyrius, kurio valdybą sudarė A . M ika­ lauskas ir P. Misevičius, Mirusieji 1947. X . 26 susirinkime buvę aptarti ei­ nam ieji reikalai ir K alėdų program a. 1954. X II. 8

Leonas Valkūnas

325

Į metų pabaigą stovyklon dar atsikėlė 18 lietuvių. Suruoštos bendros Kūčios kartu su kitomis tautybėm is ir su stovyk­ los vadovybe. Pirm . J. Lūža svečiams pa­ pasakojo apie Lietu vą ir lietuviškas kūčias. O J. Vaškelio vadovaujam i vy ra i su­ gied ojo giesmių („ T y lią naktį“ giedojo 5 tautybių atstovai savo kalbom is). Po to išsikėlė pirm. J. Lūža. Pirm in in ­ kavim ą perėm ė Kefolys. 1949 m. nepri­ klausomybės sukakties m inėjim e paskai­ tą skaitė J. Miciūta, ir program a jau bu­ vusi kukli. Motinos dienos proga paskaitą skaitė ta i išventei atvykęs J. Lūža. 1949 ;m. rudenį buvo lik ę jau tik 40 lie ­ tuvių. Jie dar pam inėjo Tautos šventę.

SM ALLTHORNE D BLS SK Y R IU S

jo užsisakę „B ritan ijos L ie tu v į“ ir dar k i­ tų laikraščių. D irbo pas ūkininkus (2 buvo gavę dar­ bą stovyk loje).

STO K E -O N -TR E N T Anuomet, 1949 metais, buvo rašoma, kad didelio kalno papėdėje, p rie gražaus parko, ąžuolų pavėsyje, tįso barakų m ies­ tas. Tuose barakuose tarp kitų tautybių darbininkų gyveno, ir 10 lietuvių, ir jie su­ darė Stoke-on-Trento lietuviškosios kolo­ nijos užuomazgą. Jų ta gyven vietė buvo vadinam a Trentham Park Hostel. Barakų įnamiai ilgainiui išėjo kitur gy­ venti. pradėjo kurtis mieste, ir lietuvių skaičius toje kolon ijoje keitėsi. K a i 1954 m. buvo steigiamas D B LS skyrius, į susi­ rinkim ą suėjo apie pusšimtis lietuvių, ku­

rių daugumas dirbo anglies kasyklose. 1961 m., pasirodo, tame mieste gyventa dar daugiau kaip 100 lietuvių. Daugumas jų turi savus namus, automobilius.

D BLS SK YR IUS Visas lietuviškas ju dėjim as ilgą laiką sukosi vis apie DIE'LS skyrių, kuris įsteig­ tas 1954. V. 22. Į steigiam ąjį susirinkimą buvo atvažiavę D B L S pirm. M. Bajorinas ir vicepirm . kųn. A. Kazlauskas. P rie sky­ riaus steigim o nemaža prisidėjo N ew cast­ le gyvenusieji P. Dudėnas ir J. Rentelis, Pirm ąją valdybą sudarė: pirm. V. Andruškevičius. P. T ričys ir P. Dudėnas, re v izi­ jos kom isiją: Repšys, Daubora ir K arobas. Skyrius narių 1957 m. tu rėjo 24 vyrus, 16 moterų ir 25 vaikus (neorganizuotų lie-

Iš 1949 m. yra žinių, kad toks skyrius buvo priskirtas prie I I (N ottingham o) apygardos. K ito je žin ioje nurodoma, kad tas sky­ rius 1950 m. turėjo 13 narių. Mirusieji 1950. V III. 5

Petras D ilys

ST. M E RR YN Š ioje stovykloje C orn w allyje 1947. X . 7 įsteigtas DIE'LS skyrius, kurio pirmininku išrinktas J. Venslovas, sekretorium A. Bučys. Skyrius turėjo 8 narius, kurie visi turė­

326

Vysk. dr. P. Brazys, MIC, pas Stoke-on-Trento lietuvius

tuvių m ieste tuomet dar gyveno: 15 vyrų, 10 m oterų ir 9 v a ik a i), 1958 m. 20, 1959 m. 17. Skyriaus pirm ininku ik; 1959 m. spalio mėn. pabaigos buvo V. Andruškevičius, po jo J. Rentelis, nuo 1962 m. rugsėjo mėn. vėl V. Andruškevičius, nuo 1964 m. pabai­ gos P. Dudėnas (valdybose, be jų, yra dir­ bę P. Tričys, E. Grolis, P. Rentelienė, V. Karobas, P. Gruodis, P. Vencaitis, K . K a ­ marauskas, A . Repšys, revizijos kom isijo­ se A. Repšys, Daubora, V. Karob-as, J.

Rentelis, A. Kalusevičius, B. Puodžiūnas, P. Dudėnas, P. Gruodis, A. Siurblys, S. Če­ kanauskas). D B LS skyrius ruošdavo Lietu vos nepri­ klausomybės paskelbimo sukakties, m oti­ nos dienos, Tautos šventės, kariuomenės minėjimus, kalėdines eglutes vaikams. P a ­ skaitininkai paprastai atvažiuodavo iš ki­ tur — ¡M. Bajorinas, kun. A . Kazlauskas, T. Vidugiris, kun. P. Dauknys, S. Nenor­ tas, kun. S. Matulis, taip pat yra skaitęs V. Andruškevičius ir kt.

Su vyskupu Pr. Braaiu Stoke-on-Trent (to būrio suaugusieji — D B LS skyriaus pirm. P. Dudėnas, kun. dr. S. Matulis, vysk. Pr. Brazys, vaikų programos vedėja N. Dargie­ nė ir V. Andruškevičius, mažieji — Andr uškevičių, Dargių, Puodžiūnų, Siurblių ir Kalasevičių jaunimėlis)

Program as tuose minėjim uose kartais atlikdavo svečiai, kartais savieji. Ana, 1956,. II. 18, m inint nepriklausomybės su­ kaktį, atvažiavo n et kelios ekskursi­ jos, ir tada dainavo, kupletus sakė, bale­ tą ir tautinius šokius šoko B. Zinkaus va ­ dovaujam i D erbio ir vietin iai skautai, o ypač didelio pasisekimo susilaukė ilgą poemą skaičiusi E. Junkšaitytė. 1957. IX . 21 programą atliko T. E'uroko ..Atžalynas“ iš B radfordo, ir dainavo solistas Kaspara­ vičius. „A tžalyn as“ atsilankė vėl 1959 m. į kariuomenės šventės minėjimą, kuris buvo sutraukęs daug lietuviu ekskursijų. Kariuom enės m inėjim e 1960 m. dainavo B. Valterienė, taip pat program oje daly­ vavo B radfordo skautai. 1961. X I. 25 dai­ navo T. Buroko vadovaujam as trio, dekla­ m avo B. Rentelytė. Kun. dr. S. Matulis y ra rodęs filmų. K adan gi kolon ijoje yra ypač daug p ri­ augančio jaunimo, tai dažniausiai jis ir programas atlieka. Ankstyvesniais m etais tą jaunimą paruošdavo mok. B. Jacevičie­ nė. 1956. IV. 28 jos paruošti m okiniai va i­ dino, šoko, dainavo, deklam avo savo ko­ lonijos lietuviam s motinos dienos, proiga, o paskui tą program ą dar pakartojo Manchesteryje ir Nottingham e. Iš kito paren­ gim o (1956. IX . 15) aprašym o matyti, kas sudarė tą programas atliekanti jaunimą. Tada tautinių šokių grupę sudarė A . Če­ kanauskaitė. Et. Rentelytė, J. Kam arauskaitė, B. ir R. Vencaitytės, L. Repšytė, I. Račkauskaitė ir O. Seilytė, kaip deklama­ toriai reiškėsi E. Jurkšaitytė, A. Andruškevieius, O. Jurkšaitis, E. Jurkšaitis, V. Andruškevičius, S. Andruškevičius ir J. Repšys. Vietinis jaunim as dažniausiai pro­ gramas atlikdavo motinos dienos m in ėji­ muose ir kalėdinių eglučių progomis. T ik

327

vėliau tą jaunimą paruošdavo jau kiti as­ menys: 1958. V. 3 šoko ir dainavo P. Rentelienės paruoštos m ergaitės, 1959. I. 3 ka­ lėdinės eglutės program ą buvo paruošę R. ir E. Šovos, talkininkaujant P. Rentelienei ir J. Siurblienei, 1967. II. 18 ramovėnų

suruoštame m inėjim e pasirodė N. D argie­ nės paruošti vaikai. O jaunim o Stoke-on-Trente apsčiai bū­ ta. Štai j kalėdinę eglutę 1959 m. pradžio­ je buvo susirinkę 44 vaikai, 1960. I. 3 — apie 40, 1961 m. pradžioj to jaunim o iki

15 m.amžiaus kolonija turėjo apie 60, 1963 m. pradžioj apie 50. 1956 m. D B LS skyrius amžium vyriau ­ sią savo narį, Vladą Puškariovą, buvo iš­ sirinkęs garbės nariu.

DBLS Stoke-on-Trento skyriaus narys Vladas Puškariovas

„ r a m :o v ė s “

328

Stoke-on-Trento lietuvių vaikai kalėdinės eglutės šventėje 1964 m.

garbės

g r a n d is

1967. I. 28 Stoke-on-Trente susiorgani­ zavo naujas lietuviškas vienetas — „R a ­ m ovės“ sekcija-grancis (lig i tol ..Ramovė“ B rita n ijo je tu rėjo tik vieną stambų sky­ rių — M a n ch esteryje). Tada suvažiavo manchesteriškės „R a ­ m ovės“ pirm. K . Murauskas, vicepirm . J. Navickas, J. ir B. Snabaičiai, ir ta proga susikūrė ¡grandis, kuri turėjo 6 narius ir kuriai vadovauti išrinktas V. Andruškevičius. Grandis tuojau įsijungė į lietu viš­ ką veiklą, 1967. II. 18 suorganizuodama iš­

kilm ingą nepriklausomybės minėjimą. „R am ovės“ M anchesterio pirm. K . M u­ rauskas į tą iškilm ę atsivežė tautinę v ė ­ liavą, vietinės grandies n ariai Z. K alasevičius, P. Gruodis ir K . Kamarauskas įlydėjo ją į salę, m inėjim ą atidarė grandies vadovas V. Andruškevičius, o vietinis jau ­ nimas pašoko ir padainavo, Erna Jurkšaitytė padeklamavo. Grandis tais metais ruošė ir motinos dienos m inėjim ą su V. Andruškevičiaus, V. Kupsčio ir K. Murausko kalbomis. M o­ tinos dienos ir nepriklausomybės sukak­ ties m inėjim ai nuo to laiko kaip tik ramovėnų ir ruošiami (1969. III. 8 m in ėji­

me paskaita buvo J. Johnstono, 1973. V. 5 kun. dr. S. Matulio, o meninę programą šiuo antruoju atveju atliko Roma Vencaitė, Antanas Dargis ir Romas Puodžiūnas).

PO LITINĖJE VEIKLOJE

Ryšium su Lietu vos nepriklausomybės sukaktimi 1968. II. 15 Stoke-on-Trente le i­ džiamasis laikraštis ..Evening Sentinel“ išspaudino P. Dudėno pasisakymą, kuria­ me iškeliam a dabartinė Lietuvos padėtis,

krašto pavertim as rusų kolonija ir B rita­ nijos lietu vių politiniai veiksmai. Stambus sujudimas vyk o 1971 m. T u o­ met gegužės 5 d. H an ley buvo ruošiamas Raudonosios armijos ansamblio koncertas. DBILS skyriaus pirm. P. Dudėnas, V. D ar­ gis ir V. Andruškevičius, susitarę su v ie ­ tiniais ukrainiečiais ir lenkais, skelibė laik ­ raščiuose protestą reiškiančius komunika­ tus, atspausdino ir platino atsišaukimus, ir suruošė pavykusią demonstraciją, apie kurią ir laikraščiai rašė.

SKAUTAI Jie buvo atkurti Stoke-on-Trente, kai likviduota A lsagerio šeimų stovykla. Jų vienetam s vadovavo E. šova, J. Rentelis, R. Kroliūtė-Šovienė. Sumažėjus narių skaičiui, veikė tik jau­ nesniųjų skautų ir skaučių „K regžd žių “ skiltis, vadovaujam a B. Rentelytės. Vilkiukų būreliui vad ovavo B. Zinkus ir J. Maslauskas, Mirusieji 1956. 1957. 1958. 1961. 1966, 1966. 1970. 1970. 1973.

IX . 6 A lgirdas A lbertavičius IV. 22 Henrikas K roliu s III. 1 Bronė Kuprytė-Jacevičienė X II. 8 Oskaras Jurkšaitis II. 12 Vladas Puškariovas III. 6 Juozas Jurkšaitis IV. 26 Jokūbas Trapeckas V III. 11 A lbertas Radvila IX . 17 (palaidotas) Algim antas Juozas Andruškevičius 1974. IX . 17 Antanas Radušis Mergaičių pasirodymas vaikų kalėdinės eglutės šventėje Stoke-on-Trente

329

skyriaus veikios. Motinos dienos proga kun. P. Dauknys vėl laikė pamaldas ir skaitė paskaitą. Tautos šventę minint, bu­ D BLS SK YR IU S vo sušauktas susirinkimas, o jam e — kun. P. Dauknio paskaita. Tada išrinkta nauja Skyrius įsteigtas 1948. X I. 21, ir jo va l­ valdyba: pirm. A. Kaziūnas, sekr. A. V a ­ dybom išrinkti: pirm. A. Iškauskas, sekr. lentukevičius ir kasin. K. Makaras. A. žažeckas, kasin. J. Matukas, revizijos 1970 m. Stroudo lietu viai apsijungė kom isijon: M. Raudys ir O. K avaliau skie­ D B LS Gloucesterio skyriuje. V isi rengi­ nė. 1950. III. 21 valdyba išrinkta šitokia: niai paprastai būna Gloucesteryje. ruo­ šiamos bendros ekskursijos, ir Stroudo pirm. A . Iškauskas, sekr. J. Krasauskas, lietuvaitės aktyviai reiškiasi skyriaus o r­ kasin. A. Kunčinas. Skyrius turėjo 21 na­ rį (apylinkėse gyveno 44 lie tu v ia i). ganizuojam oje saviveikloje. L ietu vių Stroude 1972 m. buvo 22. 1951 m. skyrius tu rėjo 15 narių.

STONEHOUSE

savo lietuviškai veiklai, net planavo gau­ ti sau suėjimams patalpą ir ją tinkamai įrengti. V isi tvarkingai m okėjo D B L S na­ rio mokestį, sumetė pinigų misininkui kun. J. Bružikui, juos aplankančiam ka­ pelionui kun. A. Petraičiui, L ietu vių N a­ mų fondui ir Tautos fondui. V isi turėjo užsiprenumeravę ,,Britanijos L ie tu v į“ , kai kurie net po 2 egzempliorius. Tačiau 1949 m. vid u ryje stovyk loje lie ­ tuvių beliko tik 3. D ar apie pusmetį jie turėjo D{BiLS skyrių su 6 nariais, kurių pu­ sę sudarė apylinkėse gyvenusieji. V ertėju stovyk loje dirbo A . Putcė.

Mirusieji

SVARBOROUGH

STROUD D BLS SK Y R IU S 1956 m. buvo paskelbta žinia, kad ta lie­ tuviška kolonija anksčiau tu rėjo daug tautiečių, kad jo je reiškėsi gyva veikla, bet dabar jau ly g viskas sustojo. Daug išem igravo ar išsikėlė kitur. T r e ji metai, kaip nebuvę jok io susirinkimo. A tva žia vęs tų metų birželio mėn. laik y­ ti pamaldų, kun. P. Dauknys sujudino lie­ tuvius. A tlaikęs pamaldas (tą dieną čia anglų bažnyčioje pirmą kartą nuskambė­ jęs Lietu vos him nas), jis sukvietė lietu­ vius į susirinkimą, kuriam e nutarta steig­ ti D E L S skyrių, ir į jį įstojo 14 narių, o valdybon išrinkti: pirm. A. Kaziūnas, sekr. A. Valentukevičius, kasin. V. Meškelevičius, bažnyčios maršalka M. Rau­ dys. Kun. P. Dauknys skaitė paskaitą. 1957 m. kun. P. Dauknys dar buvo atva­ žiavęs porą kartų. Šv. K azim iero šventės proga jis skaitė paskaitą apie tą šventąjį, o pirm. A. Kaziūnas darė pranešimą iš

330

1961. Vincas Janonis 1963. V II. 4 Ona N aujokaitytė 1964. IX . 18 Andrius Kaziūnas 1964. M ikalina Janonienė 1971. Aleksas Žažeckas 1972. V II. 11 Juozas Baltrušaitis

D BLS SK YR IUS 1950 m. toksai skyrius turėjo 2 narius.

SW YNNERTON SUDELEY Stovykloje (netoli W inchcom be) 1948 m. gyveno žemės ū kyje dirbę 8 lietuviai, kurie tada buvo apsijungę D B LS Elmbridge skyriuje. Bet jie ryžosi pasidaryti ne­ priklausomais: nutarė pakalbinti apylin­ kėse pas ūkininkus dirbančius dar apie 10 kitų lietuvių ir įsteigti savo D E LS Sudeley skyrių. Tų metų rudenį jie pasiryžim ą ir įvykdė — įsteigė skyrių, kurio pirm i­ ninku ir sėkretorium išsirinko Balį Brazdžionį, o kasininku A. Petrauską (re v iz i­ jos komisijon J. Ivanauską ir A. Pu tcę). Skyrius turėjo tik 10 narių, bet šaukė ir lankė susirinkimus, nustatinėjo gaires

D B L S SK YR IUS Y ra išlikusi žinia, kad buvo tokio va r­ do skyrius ir 1951 m. turėjo 8 narius.

TADCASTER D BLS SK YR IU S Jame gyvenu sieji tvirtina, kad tai gra­ žus Y orkshiro p rovin cijos miestelis, įkur­ tas kadaise romėnų, garsus alaus b ravo­ rais ir vilioją s lygumomis. 1947 m. sto­ vy k lo je jam e apgyvendinta apie 130 .lie ­ tuvių, kurie dirbo žemės ūkyje. Darbu ir

laikysena įsig ijo jie gerą vardą — geriau buvę vertinam i už anglų darbininkus. S tovyk la buvo b eveik miesto centre. Radę ją apleistą, tuojau sutvarkė, net įrengė koplytėlę ir išpuošė jo je altorių, o vietinis klebonas padovianojo porą pa­ veikslų ir bažnytinių reikmenų. Glaudūs ryšiai buvo palaikom i su vietiniais anglų katalikais. S tovykla palaipsniui vis mažėjo. A p ie 1949 m. vidu rį vistiek lietuvių dar buvo likę apie 100. A p sk rita i ir iki tol ir vėliau vyk o gyva veikla. Visas kultūrinis darbas buvo vykdom as per D B LS skyrių, kuris įsteigtas 1947 m. rudeniop ir kuriam p ri­ klausė b eveik visi lietuviai. Skyriui yra pirm ininkavę A . Klim as, K . Bražinskas, P. Barauskas (su jais valdybose yra dirbę A. Baliukonis, M. Tumas, Grigaliūnas, J. Rimdžius, B. Sebastijonas, A. Jenčius, J. Juškys, V. Timošenka, V. Kalasauskas, N. G ilys). Pirm asis didesnis viešas pasirodym as buvo 1948. II. 15, minint nepriklausom y­ bės paskelbimo sufcaktį. Į m inėjim ą atsi­ lankė ir anglų. M inėjim as pradėtas pa­ maldomis, kurių metu gied ojo P o vila ičio vedamas choras. L ietu vių bičiulis vietinis klebonas pasakė pamokslą apie Lietuvą. Iškilm ingam posėdžiui vadovavo pirm. A. Klim as. A ngliškai kalbėjo viešnia S. Prapuolenytė. I Tadcasterio lietuvių gyven im ą įsijun­ gia ir kun. J. Kuzmickis, kuris čia pirm ą kartą pamaldų laikyti buvo atvažiavęs 1948. IV. 3. Jis čia ir pamaldas, atlaikyda­ v o ir kelis kartus skaitė paskaitas. P a la i­ kydam i religines tradicijas, 1948 m. lie ­ tuviai ruošdavo bendras gegužines pam al­ das. Įvairiom is iškilmingesnėmis progomis

pasirodydavo stovyklos choras. Tokie jo pasirodym ai program ose žinomi, kai 1948 ir 1949 m. bu vo minima nepriklausom y­ bės paskelbim o sukaktis, 1948 m. Tautos šventė, ruošiamos bendros Kūčios, 1949 m. m otinos dienosi ir birželio išvežim ų m i­ nėjimuose. Chorui yra va d ovavę P o v ila i­ tis, Janulevičius, J. Juška. 1949. V I. 19 m i­ nint birželines, pasirodė J. Juškos veda­ mas lE'radfordo mišrus choras, kuris ir pa­ dainavo ir dar atliko kun. J. K u zm ickio paruoštą poezijos ir prozos montažą. Tu­ rėta ir tautinių šokių grupė. K a ip paskaitininkai įvairiu ose m inėji­ muose tarp Tadcasterio lietuvių dar yra pasireiškę Jokubka iš B radfordo ir J. D ė­ dinas iš Full Sutton. Šalia choro progra­ m oje kartą (1949. I. 14) aktualijų duetą sudainavo J. Juškys ir V. Gurevičius. D ai­ nų ir deklam acijų program ą 1948. IX . 5 atliko D. Kaniauskas. Jau anuomet pradėta po truputį iš;kylauti-ekskursuoti (vėliau lietu vių gyven i­ m e plačiai ir visuotinai įsigali iškylavim ų tra d icija ) — 1949. V. 1 60 stovyklos lietu ­ vių vyrų nuvažiuoja į Scarborough vasar­ vietę. Be kita ko, 1947 m. skyrius tu rėjo 87 narius.

SPORTAS Dalis jaunų Tadcasterio stovyklos vyrų gyvai metėsi į sportą. Jau 1947-1948 m. žiem ą praktikuotas stalo tenisas (jam e reiškėsi Dambrauskas, Aleknavičius. R im ­ džius). 1948 m. pavasarį sujudo ir krepši­ ninkai. Jie įsirengė sau treniruotėm s aikš­ tę ir gegužės 9 d. žaidė jo je su H alifaxo lietu vių komanda ir p ralaim ėjo ja i (T a d ­

casterio kom andoje žaidė Aleknavičius, Kalpokas, Klim as, Dambrauskas ir Tim o­ šenka). B irželio 27 d. žaista su W etherbio latviais ir estais ir laim ėta (komandon tuomet dar bu vo įsijungęs Petrusevičius). 1948. V II. 24 Britanijos lietuvių krepši­ nio pirm enybėse Tadcasterio komanda žaidė su Manchesterio „K o v u “ , VII. 25 su H a lifa x o komanda. A b iem atvejais pra­ laim ėjo (kom andoje: Kalpokas, A lek n a vi­ čius, Dambrauskas, Timošenka, Leščins­ kas ir B aliukonis). Judėjo ir P. G rigaliūno vadovaujam i šachmatininkai. Jie 1949. I. 9 žaidė W eth erbyje prieš hostelio latvius ir estus ir laim ėjo. L ietu vių grupę sudarė M otie­ jūnas, Grigaliūnas, Ramanauskas, Madzevičius ir Petrusevičius. Draugiškas krepšinio ir stalo teniso rungtynes 1949. V I. 12 Tadcasterio lietu­ via i turėjo su vietiniais la tvia is ir estais. K repšin į jie la im ėjo (lietu vių kom andoje žaidė Aleknavičius, Dambrauskas, Dobro­ volskis, Baliukonis, Sakalas ir Tim ošen­ ka, tenisininkai •—■ Dambrauskas, A lekn a­ vičius ir Rim džius). Netrukus po to, 1949. V II. 31, Tadcasterio lietu viai sportininkai savo klubą jau buvo pavadinę ,,V ytim “ ir tądien susitiko su H a lifa x o „V iln iu m “ , ¡r jie laim ėjo krepšinio rungtynes (žaidė Narbutas, Aleknavičius, Dambrauskas, Ealiukonis ir Sakalas) ir tenisą (žaidė Narbutas, Dambrauskas ir A leknavičiu s). A p ie tą patį laiką „V y tie s “ tenisininkai la im ėjo prieš Leeds, geležinkeliečių ko­ mandą, o krepšininkai — prieš W etherbio latvius. 1949. V III. 20 buvo atvažiavusi Bradfordo latvių krepšininkų komanda „T rim d a “ , rungtynes laim ėjo „V y tis“ (ža i­ dė Aleknavičius, Balys, Dambrauskas, Narbutas, Salkalas ir Sledziauskas). P o to

331

H a lifa x e „V y tis “ žaidė krepšinį su „ V il­ nium “ ir pralaim ėjo (žaid ė tie patys, be Sledziausko). V ėliau „V y tis “ du kartus žaidė su latvių „Staburags“ (p irm ą jį kar­ tą pralaim ėjo, o antrąjį, 1949. X I. 6, laim ė­ jo ). 1949. X I. 26 varžytasi su Manchesiterio „K o v u “ ir pralaim ėta (žaid ė Narbutas, Dambrauskas, Aleknavičius, Sakalas, Ba­ n ys). 1950 m. Sporto sąjos suruoštajame krep­ šinio turnyre Tadcasterio „V y tis “ neda­ lyvavo. Pasirodo, kai kurie jo žaidėja: p erėjo į H a lifa x o „V iln ių “ . Tuo „V y tis “ ir baigė savo veiklą.

TRELISKE D BLS SK YR IU S D B LS Treliskės skyrius buvo garsus — vienintelis toks, kurio nariai išpirlko dau­ giau kaip už 300 svarų L N B akcijų. Tačiau žinių apie j į išliko labai maža. Iš 1950 m. žinoma, kad tada skyriui p ir­ m ininkavo Peleckas, sekr. J. Verbickas. Tais metais nepriklausomybės sukakties proga suvaidintas J. V erbicko veikalėlis

TAMW ORTH Išlik o vien tik vardas lietuvių gyventa.

vietos,

kurioje

THRYBERG HALL S tovykla Yorkshire, k u rioje gyveno ir lietuvių. Jie čia tu rėjo DIHILS skyrių, kuris 1947. IX . 7 pam inėjo Tautos šventę. Paslkaitos buvo anglų ir lietu vių kalbomis, m eninėje program oje pasirodyta su choru, tautiniais šokiais, plastika ir duetu. Suruoštas skau­ tiškas laužas, kuriam e d a lyva vo nemaža anglų skautų iš Rotherhamo. M inėjim e d a lyva vo apie 50 anglų, kurie domėjosi lietuvių dainomis ir tautiniais šokiais. S tovyk loje 1947 m. suruoštas šachmatų turnyras, kuriam e d alyvavo 9 lietu viai ir 4 estai.

332

UTTOXETER D BLS SKYRIUS N ei laikraščiuose, nei D B LS archyvuo­ se nėra išlikusių duomenų, kad Uttoxeter būta lietuvių. O kad jų būta, yra 1966. IX . 4 paliudi­ jęs birminghamišfkis V. Tamašauskas. Ut­ toxeter stovykloje 1947 m. buvę apie 100 lietuvių. Tų metų rudenį stovyklą lankė D B LS vicepirm . kun. J. Sakevičius, ir tuo­ met įsteigtas D B LS sikyrius, ir jo nariais buvo visi lietuviai. 1948 m. ypač iškilm ingai buvusi atšvęs­ ta nepriklausomybės sukaktis. Tada pa­ grindinę kalbą pasakęs M. Bajorinas, ir m inėjim e dalyvavę visos apylinkės ūki­ ninkai. S tovykla likviduota 1949 m.

WAKEFIELD

TODMORDEN, LANCS. Todm ordene 1950 m. buvo 10 lietuvių. P. Barauskas buvo gavęs darbą raštinėje. Tuom et ten taip pat gyven o ir gydytojo praktika vertėsi dr. Jonas Mockus.

„Laisvės varpas mus šaukia“ , paminėta išvežim ai ir Tautos šventė, ruošta subatvakariai. 1950 m. skyrius turėjo 46 narius.

D B LS Treliskės skyr. pirm. Petras Pelec­ kas

L ietu vių buvo nedaug, bet jie turėjo D B LS skyrių, kuris 1949. X I. 27 suruošė Lietuvos kariuom enės minėjimą. Jame žo­ dį tarė skyriaus pirm. VI. Mockus, paskai­ ta buvo V. Babinsko, eilėraščių ir straips­ nelių paskaitė J. Šaduikis, P. Vasiliaus­ kas ir V. Krasauskas. 1952 m. p radžioje Kanadon išvažiavo EfEILS skyriaus steigėjas ir pirmininkas VI. Mockus. 1950 m. D B L S suvažiavim ui buvo p r a ­ nešta, kad W ak efield o skyrius turi 27 n a ­

rius, yra suruošęs kariuom enės ir birželio išvežim ų minėjimus, suorganizavęs vyrų oktetą ir šachmatų turnyrą. 1951 m, skyrius tu rėjo 22 narius. Mirusieji 1957. III. 11

Juozas Juškys

WEST WELLS 1949 m. duomenimis, West W ells šeimų stovykloje buvo 19 lietu vių šeimų, o Swindono apylinkėse dar apie 20 lietuvių. V isi savo centru laikė tą stovyklą ir jo je susi­ rinkdavo. Stovykla dar nebuvo likviduota 1953 m., ir jo je tarp kitataučių tebegyve­ no lietu vių Jurkšaičių šeima. Didžiausias lietuviškas sujudimas sto­ vy k lo je įvyk o 1950. II. 12. D B L S skyrius jau buvo anksčiau susiorganizavęs, ir jam pirm ininkavo Z. Kinka. Talkinam as N. Petrausko, A . Kubiliaus, Ulpienės, Bace­ vičienės, Rudelienės, K inkienės ir Repšie­ nės, jis tądien suruošė Lietu vos nepri­ klausomybės sukakties m inėjim ą. Iš Lon ­ dono atvažiavęs kun. A. Kazlauskas atlai­ kė pamaldas, o m inėjim e inž. V. Izbickas pasakė kalbą lietuviškai ir angliškai. D ai­ navo Londono lietuvių choras. T aip pat dainuota solo ir duetu, tautinių šokių gru­ pė pašoko. Buvo atvažiavusių ekskursijų. K ad an gi stovykloje buvo 22 lietuvių vaikai, tai jau 1949 m, suorganizuota sek­ m adieninė m okykla, įkuria! iš pradžių v a ­ dovavo Linkevičienė, po jos A. Kubilius, o 1953 m. B. Jasevičienė ( j i mokė k iek vie­ ną pop ietį). Buvo mokoma lietuvių kal­ bos, istorijos, dainų, eilėraščių, tautinių šokių.

1949. X II. 24 lietuviškos m okyklos v a i­ kur nors paskirti. Iš pirm ųjų transportų kai dalyvavo bendrame visų stovyklos nedidelė grupė buvo išvažiavusi į Škotiją tautybių pasirodym e — jie suvaidino laukuose dirbti. „K ristaus gyven im ą“ , padainavo ir pašo­ Stovyklos lietu viai bu vo suruošę tauto­ k o tautinių 'šokių. O prieš tai, X II. 20, sto­ dailės parodą. S tovyk loje jie buvo įrengę v y k lo je lankėsi EtBC program ų organiza­ lietuvišką darželį kiem e su tautiniais raš­ toriai, kuriems kiekvienos tautybės v a i­ tais apjuostu Vytim . Yp ač gyvai buvo reiškiam as! sporte — kai padainavo po 2 daineles. Lietu viu kai padainavo „ K a lv e lį“ ir „B u vo gera gaspatinklinyje, šachmatuose. Rem eikis stalo dinė“ , ir kaip tik vien jų tos dainelės bu­ tenise laim ėjo prieš anglus — Camlbridge vo perduotos per radiją gruodžio 23 d. universiteto studentų YM iCA klubą — te­ niso meisterius. S tovyk loje suruoštajame Vaikam s 1950. I. 5 dar teko pasirodyti su savo paruošta lietuviška programa šachmatų turnyre tarp įvairių , tautybių anglų visuomenei. Šokių juos mokė UlpieEtučys la im ėjo antrąją vietą, žaibo turny­ re iš 17 dalyvių — pirm ąją vietą, o R e­ nė, tautiniais drabužiais pasirūpino Ba­ cevičienė. meikis antrąją. V isi ypač dom ėjosi lietuviška spauda ar Vienas m okyklos vaikų pasirodymas buvo nufilm uotas televizijai. viešesnėmis progomis sudainuodavo. Y ra 1950 m. m okykla tu rėjo 12 mokinių. išlikę duomenys apie trejetą didesnių ren­ ginių. D B L S W est W ells skyrius 1951 m. tu­ rėjo dar 20 narių, bet 1952. IV. 21 jau nu­ Pirm asis jų — Tautos šventės m in ėji­ tarta jį likviduoti. mas 1947. IX . 7. Bučys tada skaitė paskai­ tą lietuviškai, Senkuvienė angliškai. D ai­ Mirusieji nuota, pašokta tautinių .šokių, deklam uo­ ta. D alyvau ti m inėjim e iš Londono buvo atvažiavęs D B LS vicepirm . kun. J. Sake1951. X II. 15 Jonas Rudelis vičius. Be savųjų, dar buvo svečių iš ar­ timesniųjų stovyklų ir angliškasis stovyk­ los personalas. WEST W RATTING HOSTEL Rugsėjo 11 d. stovyklos vadovybė suor­ T ok io vardo buvo pereinam oji stovykla ganizavo koncertą, kurio program oje pa­ sirodė ukrainiečiai, estai ir lietuviai. L ie ­ šalia Cam bridge miesto. 1947 m. jo je bu­ vo suorganizuotas D B LS skyrius su apie tu viai dainavo ir šoko. 120 narių, ir jo valdybą sudarė: pirm. K a rtu su kitais pabaltiečiais 1948. VI. 13 K vietelaitis, sekr. Antanaitis, kasin. dr. paminėti išvežim ai. V. Račkauskas tame S. Puodžiuikas, kultūros ir švietim o vado­ m inėjim e skaitė paskaitą anglų kalba. vas D. Damauskas, sporto vadovas Rem eiMirusieji kis. Dalis lietuvių bu vo gavę darbo stovyk­ los adm inistracijoje, dalis laikinai įsidar­ 1948. V I Gedim inas Stasys Šukaitis binę mieste, o daugumas laukė, kol bus

333

WHITE LEA Ten. apie 1947 m. ir kieik 'vėliau lietuvių yra gyventa.

WIDNES T R U M P A L A IK IS LIE T U V IŠ K A S SU JU D IM AS M iestelis yra pietiniam e Lancashire pa­ kraštyje. J. Žmuidzinas straipsnyje apie Anglijos lietuvius ( lP. Rusecko redaguotoje knygo­ je ,,Pasaulio lietu via i“ , 1935) pateikia la­ bai apvalų W idnes lietu vių skaičių: 450. Anos knygos redaktorius P. Rusedkas, rem ­ damasis dr. J. Kašikelio surinktomis žinio­ mis, jų skaičių sumažino ilki 60. M ano pa­ ties aipie 1950 m. įgautomis irgi apytikrė­ mis žiniomis, ten gyvenančios apie 35 lie ­ tuvių šeimos. Šitai maždaiug atitiktų „B ri­ tanijos L ie tu v y je “ 1949. I. 14 paskelbtąją žinią, kad W idnes yra arti 100 senųjų lie ­ tuvių. K olon ijos pagrindą sudaro senieji lie tu viai em igrantai. N au jų jų ateivių tik vienas kitas tebuvo ten apsigyvenęs-, ir tai tik laikinai. Iš tų senųjų minimos dar kelios žymes­ nės pavardės. Bene pačiu garsiausiuoju laikom as Joy Guy, kuris yra buvęs to m iestelio burmistru ir įsitaisė restoraną. Jo seneliai į B ritan iją atvyko apie 1888 m., o tėvai jau gim ę A n g lijo je, ir jų pa­ vardė buvo: Gutauskas. Vincė K aralius reiškias; anglų visuom enėje ir spaudoje, buvo geriausias rugby žaidėjas, laim ėjęs W em bley nacionalinę taurę, ir vadovavo vietin ei rugby komandai. Du b roliai Lu-

334

mo ir pagarbos pareiškim o daiktais. Svei­ koševičiai yra reiškęs! kaip boksininkai. T rejetu i metų ši lietuviška kolonija bu­ kino jį Widnes lietu vių pirm. S. Karalius, Low tono pirm. P. Klezas, vietinis katali­ vo atgijusi, kai jo je 1949 m. apsigyveno kų klebonas J. Hayes. Meninę programą kun. J. Steponaitis. Motinos dieną šven­ atliko V. M am aičio vadovaujam as Londo­ čiant, tais metais W idnes lietuviam s įsu sa­ vo program a pasirodė L. Praždienės va ­ no lietuvių choras. D ar porą reikšmingesnių renginių buvo dovaujam i A lsagerio stovyklos m ažieji 1950 m. Sausio 8 d. suruošta vaikam s ka­ lietuviukai — jie prisistatė su gyvuoju lėdinė eglutė, o vyresn ieji ta proga turė­ paveikslu „L eisk it į tėvyn ę“ , sudainuoda­ jo pobūvį. mi kartu ir pačią tą dainą. 1949. V III. 7 buvo dar didesnis sujudi­ Liepos 8 d. lietu via i iš visų apylinkių buvo suvažiavę į W idnes dalyvauti religi­ mas, kuris sutraukė apie 250 lietuvių iš nėse procesijose. D B L S Manchesterio sky­ Liveripoolio, St. Helens, Earlestow.no, H ayriaus pirm.. V. K upstys tvarkė visas eity­ docko', Sutton-lManor ir kitur. Kun. J. nes, kurių dalyvių dauguma vilk ė jo tauti­ Steponaičiui talkininkaujant, tą šventę ruošė W idnes lietuvių komitetas, kurį su­ niais drabužiais, o D B LS Manchesterio apygardos pirm. J. Štaras buvo parūpinęs darė S. Karalius, K . Gražulis ir P. V a ­ orkestrą. Paskui mokyklos salėje buvo linskas. Pam aldų metu giedojo F. Ramokoncertas, k u rio m argą program ą atliko nio vedamas Low tono lietuvių vyrų cho­ A lsagerio stovyklos lietuviškos mokyklos ras. P o to lowtoniškiai suvaidino S. L a u ­ mokiniai. E'.uvo suvažiavę apie 200 lietu­ ciaus „Paslaptin goje zonoje“ , padainavo jų choras ir vadinam ieji linksm ieji bro­ vių. J. Stonys kažkuriuo metu buvo atgabe­ liai (J. Vasiliauskas, J. Pilip avičiu s ir 'P. Nekrošius.) pagal P. K lezo parašytuosius nęs parodyti savo turėtąjį lietuvišką fil­ kupletų tekstus. Widr.es Šv. K azim iero mą. vardo mokyklos lietu vaitės pašoko „ K e ­ purinę“ ir „ K a lv e lį“ . Šokėjų grupei ir m o­ kyklai tuomet vad ovavo ten su šeima įsi­ kūrusi mok. M erkelienė, kuri vėliau iš­ W IM BLEBURY em igravo. Caninock stovykloje gyveno apie 30 lie­ Tų metų rugsėjo 4 d buvo suruoštas tuvių, kurie 1948. V. 9 po. kun. P. K airiūW idnes lietuvių kongresėlis, kuriam e da­ no pamaldų įsteigė D B L S skyrių. Skyrius ly va vo vysk. P. Bučys. Į kongresėlį su­ apjungė ne tik Wim!blebury, bet ir Great plaukė keletas šimtų lietuvių, ir jam e bu­ W y rle y lietuvius (vėliau M. Laupinaičio vo paminėta Tautos šventė ir pagerbtas pastangomis buvo sudarytas atskiras vysk. P. Bučys jo kunigystės 50 m. su­ Great W yrley skyrius). P irm in in kavo jam kakties proga. Pam aldų metu giedojo L on ­ dono lietuvių choras. M inėjim ui vadovavo M. Laupinaitis, kurio rūpesčiu tais 1948 kun. J. Steponaitis. Kun. B. M arkaitis m. suruoštos bendros Kūčios, ir jose daly­ vavo apie 50 vietinių ir gretim os stovyk­ skaitė paskaitą. Vysk. P. Bučys buvo ap­ los lietuvių. dovanotas gėlėm is ir kitokiais prisim ini­

S to vyk lo je gyven o daugiausia anglies kasyklose dirbusieji vyrai. 1952 m. stovyk loje gyven o dar apie 20 vyrų. Jie dar pam inėjo Tautos šventę, į kurią buvo atsilankęs kuin. A . Kazlauskas ir k u rio je prakalbą pasakė pirm. K. Žu­ kauskas. 1954 m. paminėta motinos diena, kun. A. Kazlauskas tądien atlaikė pam al­ das. Tais m etais D B L S skyrius dar turėjo 12 narių. Skyrius uždarytas 1957 m.

WIMBORNE D BLS SK YR IUS Įsiteigtas tas skyrius 1948. V I. 1 ir turė­ jo 28 narius. T ais metais su latviais ir estais pami­ nėti birželio mėn. išvežim ai. Nepriklauso­ mybės sukaktis ir Tautos šventė atšvęstos pamaldomis. P irm in in kavo skyriui A. Kaziūnag, 1951 m. skyriuje dar buvo 8 nariai.

m inėjim as ir keli subatvakariai, ; kuriuos atsilankydavo ir vietin ių gyventojų. Su dideliu entuziazmu 1948. V. 7-8 bu­ vo suruošta tautodailės dirbinių paroda, kuriai pasinaudota B. Daunoro turėtai­ siais eksponatais. V y ra i aukojo pinigus plakatams spausdinti, puošė salę, pynė vainikus .Tą parodėlę jau pirm ąją dieną aplankė apie 1500 asmenų. Suvažiavo dar ekäku-rsiju, apžiūrėjo vietinės spaudos bendradanbiai-korespondentai. Durham o p rovin cijos miestuose anuo­ m et (1948 m.) reiškėsi ten gyvenęs pussunkio svorio boksininkas J. Lukoševičius — jau buvo apie tų metų vidurį 3 kartus kovojęs ir laim ėjęs. D irbo jis žemės ūky­ je. V. Pišlčikas garsėjo tenise (ap ie jį 1948. II. 20 rašė „Evening G azette“ ). Antruoju tenise reiškėsi J. Etrazauskas. 1948 m. pabaigos duomenimis, stovyk­ lo je lietu vių buvo padaugėję iki 29, bet iš jų 8 išsikėlė kitur (iš likusiųjų 17 dirbo žemės ūkyje, o 4 stovyk loje). Vis dar bū­ davo rūpinamasi pam inėti lietuviam s reikšmingas dienas.

W INDLE STONE HALL Durhamo p rovincijoje, už kelių m ylių nuo Darlingtono miesto, buvusioje Edeno reziden cijoje — Windlestone H a ll 1947 m. tarp apie 180 įva irių tautybių darbams atvežtųjų asmenų buvo apgyvendinti 25 lietuviai. Jie čia 1947 m. rugsėjo mėn. įsteigė D B LS skyrių, visi jam priklausė, o jo v a l­ dyboje buvo: pirmi J. Žemaitis, kasin. A. B iveinis, sekr. A. Jarosevičius. Suorgani­ zuotos kelios ekskursijos, bendros Kūčios, nepriklausomybės paskelbim o sukakties

WOLVERHAMPTON D BLS SK YR IU S IR KITOS O R G A N IZA C IJO S Daugiausia vis tekstilėje čia 1948 m. pabaigoje dirbo jau apie 100 lietuvių. G y­ vendam i išsiblaškę privačiai ir neturėda­ mi kur susirinkti, dar tik tada teįsteigė jie ir D B L S skyrių, vis, sako, galvodam i, kad gal n eilgai teks v ie to je pasilikti. Ton pirm ojon D B LS skyriaus valdybom

išrinkti: J. K airys, B. Pakalniškis ir Ed. Vembrė. 1950 m. rudenį D B LS skyr. valdyibon iš­ rinkti: pirm. K. Žukauskas, selkr. J. N a r­ butienė, kasin. Ruzgas, kultūros reikalam s V. Narbutas. Didesini dalykai pradėti organizuoti 1951 m. Tada vasario 1-10 d. d. kartu su lat­ viais, lenkais, ukrainiečiais ir vengrais m iesto meno g a le rijo je buvo suruošta pa­ roda. L ietu vių skyrium jo je rūpinosi D B L S skyr. valdyba. Ji parinko ekspona­ tų v ieto je ir pasiskolino E'. Daunoro turė­ tą jį tautodailės rinkinį, taip* pat pasirūpi­ no propagandinės literatū ros anglų kalba. Tuojau po to, vasario 17 d,, D B LS sky­ rius suruošė nepriklausomybės minėjimą. N ors skyrius tu rėjo tik apie 50 narių, bet m inėjim as sutraukė apie 700 lietuvių ir kitataučių. V ad ovavo tai iškilm ei pirm. K. Žukauskas, kalbą angliškai ir lietuviš­ kai pasakė Pasiuntinybės patarėjas V. Balickas, kalbėjo D B LS Coventrio apy­ gardos pirm. J. Matulionis, sveikino įv a i­ rių tautybių atstovai. Raštu sveikinim ą atsiuntė M inisteris B. K. Balutis. P ro gra ­ mą atliko svečiai: dainavo V. Untulio va ­ dovaujam a Nottingham o „R ū ta“ , solistė B. Valterienė. šoko Ei. Strumskio vado­ vaujam a Nottingham o tautinių šokių gru­ pė, akordeonu gro jo K. Venckus, dekla­ m avo nottingham'iškės L. ir G. Lauciūtės. Netrukus Woliverhamptono lietu viai pradeda pajusti jų pajėgum ą menkinan­ čią em igraciją. B e kita ko, atsisveikinama su Kanadon išvažiuojančiu D B LS skyr. kasininku Ruzgu. Naujon skyriaus valdybon išrenkami: K. Žukauskas, J. N arbu­ tienė, Veta, Repečka, Zabukas. 1952 m. dalį lietuvių palietė nedarbas, Ikai Courtauldo fabrikas laikinai susiaurino šilko

335

gam ybą, ir atleistiesiems teko ieškotis darbo kitur. Visa lietu viškoji veikla tada vyk o daugiau savybėje. 1952 m . surošiama Kalėdų eglutė, ir ta proga pašokama i r padainuojama. 1953. V I. 2 lietu viai su­ sirenka atšvęsti B ritanijos karalienės vain i k a v i m O ’. Tais metais (X I. 28) pirm. K. Žukauskas praveda kariuomenės dienos m inėjim ą su D B LS pirm. M. B ajorino pa­ skaita; buvo svečių ir iš kitur. 1954. I. 2 — vaikų eglutė, kurios metu E. Kam ins­ kienės vadovaujam i vaik ai atlieka progra­ mą, o senelio pareigas ėjęs V. Narbutas juos apdovanoja. V. K elm istraitis su kitais 1954 m. pra­

336

džioje įsteigia naują organizacinę p a jė­ gą —■ ,,V ilties“ sporto klubą, kurio krikš­ tynos suruošiamos Sekminių išvakarėse. D E L S sikyr. pirm. K. Žukauskas įteikia klubui tautinę vėliavą — simbolinį ženk­ lą, kad jis gins tautines spalvas. K lu bo krikšto tėvai: Janina ir Danielius Narbu­ tai ir Genė Gečienė ir Alfonsas J. S veik i­ na klubą D B L S Stoke-cn-Trento skyr. pirm. V. Andruškevičius ir D B LS Centro valdybos vicepirm. kun. A. Kazlauskas. Bendradarbiaudamos su D B LS skyrium, į darbą labiau įsijungia ir kitos organiza­ cijos. Štai 1954. IX . 18 Tautos šventės m i­ nėjim ą ruošia jungtinėm is jėgom is D BLS

skyrius ir L. Adam kavičiaus vadovau ja­ ma Tautos fondo atstovybė. Praveda D E LS skyr. pirm. K. Žukauskas, paskaita — Pasiuntinybės patarėjo V. Ealicko, žo­ dį taria P. B. Varkala. 1955. I. 1 — vai­ kams eglutė su E. Kam inskienės paruošta jų pačių programa, senelis — V. N arbu­ tas. 1955. II. 12 nepriklausomybės sukak­ ties m inėjim ą praveda V. K elm istraitis, žodį taria D B L S skyr. pirm. K. Žukaus­ kas ir D B LS Stoke-on-Trento skyr. pirm. V. Andruškevičius. O Tautos šventė tais metais (IX . 10) praeina po sportiniu ženk­ lu: apskrities krepšinio nugalėtojui „ V il­ ties“ klubui ir antrąją vietą laim ėjusiam anglų klubui „W o lv e s “ įteikiam os taurės. Įteikia D B LS skyr. pirm. K. Žukauskas ja s V. K elm istraičiu i ir S. Lawrencui, o apie „V iltie s “ darbo sąlygas pranešimą daro V. Kelm istraitis. Kariuom enės šventė (X I. 26) praeina IP'O skautišku ženklu. Tądien suvažiuoja lietu viai skautai iš Londono, Derbio. Sto­ ke-on-Trento su savo programa. M in ėji­ mą atidaro D B L S skyr. pirm. K. Žukaus­ kas, paskaita — skautininko K . V a itk evi­ čiaus, kuris papasakojo ir apie busimąją jam borę, laužą pravedė D. Fidlerienė, pa­ baigos žodį tarė kun. P. Dauknys. T o m inėjim o proga atsisveikinta su į J A V išvažiuojančia DfELS skyr. pirm. K. Žukausko šeima. A p ie K. Žukausko nuo­ pelnus kalbėjo D B LS pirm. M. Bajorinas, o J. Narbutienė išvažiuojantiem s įteikė dovanų —• K . Žukauskui rankinį laikrodį, o Žukauskienei gėlių. 1956 m. pradžioj išrenkama nauja D B LS skyr. valdyba: pirm. D. Narbutas, vicepirtn. J. Ruginis, kasin. A. Ivanauskas, sekr. A. Adom aitis, nare J. Narbutienė. Ik i tų metų rudens viskas vykdom a sa-

vybėje: m inim i išvežim ai (V I. 24), Tautos šventė (IX . 8) su D. N arbu to paskaita. O X . 6 vyksta jau stambesnis sujudimas, nes tądien Londono „V a id ila “ parodo A . Rūko „B u bu lį ir Dundulį“ . Kariuom enės šventės proga (X I. 10) pagerbiam i ir V engrijos kovotojai; šį m inėjim ą praveda V. K elm istraitis, abu su D B L S skyr. pirm. D. Narbutu pasakydam i po kalbą. 1957. III. 17 šiek tiėk pasikeičia DEILS Skyr. valdyba — dabar ją sudaro: pirm. D. Narbutas, vicepirm . J. Ruginis, sekr. A . Adom aitis, kasin. J. Narbutienė, narys A. Ivanauskas, revizoriai: A. Petkevičius ir J. Dromantienė. Skyrius apie tą laiką

turėjo 25 narius. Motinos dienos m in ėji­ mas (V. 4) buvo sujungtas su „V iltie s “ sporto klubo vakaru, ir jį pravedė V. K elmistiraitis. A p ie motiną kalbėjo D B LS skyr. pirm. D. Narbutas, o po to iškilmių centrą sudarė sportininkai: tądien „ V il­ ties“ klubui buvo įteikti 4 taurių diplom ai (įteik ė W olhverhamptono krepšinio sąjun­ gos sekr. S. Law ren ee). Vasarą įvykusiam e D B LS Skyr. susirin­ kim e buvo iškilęs sumanymas steigti šal­ pos kasą, ir įstatams paruošti sudaryta kom isija: V. Narbutas, A . Ivanauskas ir E. Kam inskienė. Daugėjant m okyklinio amžiaus jaunimo, susirūpinta mokykla. J.

Wolverhamptono lietuvių vaikučiams 1955 m. suruoštosios kalėdinės eglutės dalyviai (Kalėdų senelis — V. Narbutas)

Ruginis įsipareigojo surasti m okyklai pa­ talpą o V. Narbutas — m okyti. Tautos šventė tais m etais paminėta kun. P. Dauknio paskaita, o jaunimas atliko program ą — deklam avo K . Kam inskaitė, E. K am ilavičiu s, J. Barčausikas ir iš Sto­ ke-on-Trento B. Rentelytė, skambino pia­ ninu G. Narbutaitė. Kariuom enės šventę ruošė D B LS skyrius, paskaita buvo V. Andruškevičiaus. K alėd in ė eglutė ruoš­ ta jau 1958 m. (I. 11), ir jos program oje pasirodė E. Kam inskienės paruošti v a i­ kai — jie suvaidino jos parašytą vaizdelį, deklam avo ir dainavo; šįkart K alėdų se­ neliu pabuvo L. Cicėnas. M okykla, pasirodo, pradėjo darbą 1958 m. rudenį su 17 mokinių, ja i vadovavo V. Narbutas, o su ju o dar dirbo E. Kam ins­ kien ė ir A . Ruginienė. Motinos dienos m inėjim e 1959 m. pa­ skaita buvo kun. P. Dauknio, deklam avo B udnikaitė ir Šakalytė, dainavo dvi sese­ rys Šakalytės, jom s akom panavo J. N ar­ butienė, baletą šoko K. Kam inskaitė, skambino G. Narbutaitė, motinas sveiki­ no D(ELS skyr. pirim. D. Narbutas, D B LS Coveintrio skyr. pirm. J. Kazlauskas ir „V iltie s “ sporto klubo pirm. V. K elm ist­ raitis. Tautos šventė tais m etais (IX . 19) pa­ minėta su svečiais i'š C oventrio ir Birminghamo. Pravedė V. K elm istraitis, kal­ bėjo D B LS skyr. pirm. D. Narbutas, D B LS Coventrio skyr. pirm. J. Kazlauskas ir Birm ingham o lietu vių atstovas. Iiš 1959. X I. 8 susirinkimo duomenų m a­ tyti, kad D B LS skyrius tuomet turėjo 31 narį (v y rų 24, moterų 7). Susirinkime da­ ly v a v o kun. A . Kazlauskas ir D B LS pirm. M. Bajorinas. 1960 m etai pradėti vaikų eglute (I. 2).

337

Nepriklausom ybės sukakties m inėjim an buvo suvažiavę nemaža lietuvių iš Ikitur. Paskaita buvo D B L S pirm. S. Nenorto, sveikino V. Narbutasį, o su savaisiais at­ va žia vę d alyvavo dar D B LS Eiirminghamo skyr. pirm. V. Tamašauskas ir Stoke-onTren to skyr. pirm. J. Rentelis. M otinos dienos m inėjim ą pravedė m o­ kyklos vedėjas V. Narbutas, paskaita bu­ vo kun. J. Kuzm iekio, program ą atliko jaunimas — D. ir S. Šakalytės, I. Budni­ kaitė, V. K arn ilavičiū tė, G. Narbutaitė, G. Kam inskaitė, D. Ivanauskaitė. Tautos šventė (IX . 10) m inėta su svečiais i!š dau­ gelio vietų, ir jos proga pravestas krepši­ nio turnyras. 1961 m. pradžioj (I. 14) išrenkama nau­ ja D B LS skyr. valdyba: pirm. D. Narbu­ tas, vicepirm . Dromantas, se'kr. EI. Buragas, kasim. J. Kiaunė, revizijos kom isija: A. Petkevičius, J. Čepas, V. K arnilavičius. N arių skyriuje turėta 27. K alėdų eglutės program ą atliko jau ni­ mas: vaidino ir deklam avo 2 seserys Ša­ kalytės, 3 seserys Drūtytės, Ivanauskaitė, Budnikaitės, Bondoniai, Petkevičiai, K a r­ nilavičiūtė. M ok yk lėlėje lig i tol buvo d ir­ bę V. Narbutas. E. K am inskienė ir A. Ruginienė. A tė jo dar į talką m okytojauti V. K elm istraitis. Toliau m okytojos darbą tę­ sia E. Kam inskienė, ji ir vadovau ja mo­ kyklai. Motinos dieną tais metais ruošė m okykla, įžangos žodį tarė D B LS skyr. pirm. D. Narbutas ir mokyklos steigėjas V. Kelm istraitis, paskaita — kun. P. Dauknio, o jaunim as suvaidino ,,Žirgonę ir G ailę“ (va id in o G. Narbutaitė, I. Bud­ nikaitė, S. Šakalytė, D. Ivanauskaitė, K. Kam inskaitė, E. Karnilavičius, A . Bundonis, V. K arnilavičiū tė, V. Bundonis, D. Šakalytė ir J. Petkevičiu s).

338

Viduvasarį atsisveikinta su išem igruo­ jančiais Ruginiais. Ruginienė dirbo m o­ kykloje, o Ruginis buvo D E L S Skyr. v a l­ dybos narys, „V iltie s “ sporto klubo narys ir bažnytinio kom iteto narys. Tautos šventė pradėta krepšinio turny­ ru dėl laisvės taurės. Taurę laim ėjo W olverham ptono „V iltis “ . M inėjim ą pravedė V. K elm istraitis, ir žodį jam e tarė D B LS skyr. pirm . D. Narbutas ir Manchesterio sporto klubo vadovas V. Kupstys. Į metų pabaigą į J A V išvažiavo su šei­ ma krepšininkas P. Jasionis. M etai b aigti K alėdų eglute, kurios program ą atliko V. K elm istraičio vadovaujam os m okyklos m okiniai —- jie deklam avo ir dainavo. K a ­ lėdų senelis — A . Adom aitis, šokiams akordeonu grojo A. Buivydas. 1962 m etai pradėti D B LS skyr. vald y­ bos rinkim ais (I. 7). Išrinkti : pirm. D. Narbutas, sekr. ¡Ei. Buragas, kasin. B. V iliūnas, revizijos kom isija: A. Petkevičius ir V. Karnilavičius. Nepriklausom ybės su­ kaktis paminėta V. Andruškevičiaus pa­ skaita. Motinos dienos paslkaitininikas — V. Kelm istraitis, o program ą atliko D. Ivanauskaitė ir P. Mačys. Sporto klubas pasirūpino m okyklai pa­ talpą. M okyklą lankė 10 vaikų, jo je dirbo V. Kelm istraitis ir J. Narbutienė. 1963 m. (I. 5) kalėdinę eglutę vaikams ruošė V ytauto Bandonio vadovaujam as tė­ vų komitetas. K alėdų senelio vaidm enį at­ lik o J. Mačys, muziką parūpino J. Čepas, buvo ir programėlė. Nepriklausom ybės su­ kakties m inėjim ą ruolšė D B LS skyrius, pravedė pirm. D. Narbutas, paskaita — V. Andruškevičiaus, deklam avo Drūtys ir V. Narbutas, akordeonu g ro jo D rūtytė ir Buivydas. Tautos šventės m inėjim e (IX . 7) paskaita buvo kun. J. Budzeikos, žodį

tarė V. Narbutas, programą atliko jaunie­ j i — D. Ivanauskaitė, J. Petkevičius ir V. Karnilavičiūtė. Iš 1964 m. atžymėtas platesnis nepri­ klausomybės sukakties minėjimas, kurį ruošė D B LS skyrius, pravedė pirm. D. Narbutas, paskaita buvo kun. J. Budzei­ kos, program ą atliko skaučių „Saulutės“ skiltis, vadovaujam a K. Kam inskaitės, ir V. Karnilavičiūtė, D. Ivanauskaitė. D. Ša­ kalytė, A . Drūtys, R. ir J. Drūtytės, A. Ivanauskaitė, J. Cicėnienė ir E. Rumpler. M okykla sustabdė darbą. K alėdin ę eglutę 1965 m. (I. 2) ruošė J. M ečys (jis bu vo ir K alėdų senelis), o pra­ vedė V. K elm istraitis. Eglutę puošė J. M e­ čys ir A . Eiandonis, program ą atliko V. K elm istraitis, Mečytės, Ivanauskaitė, Iv a ­ nauskas, K arnilavičius, Buivydas, Nepriklausom ybės sukakties šventėje, nors turėta svečių iš kitur, viską pravedė ir atliko savieji. J. Narbutienė visiems pri­ segė tautines vėliavėles. A tid arom ąjį žodį tarė D B L S skyr. pirm. D. Narbutas, pa­ skaita — V. Kelm istraičio. E. K am inskie­ nės vadovaujam a skaučių „Saulutės“ skil­ tis dainavo, Ivanauskaitė, V. K a m ila v ičiūtė ir S. Šakalytė suvaidino „T eisyb ę ir neteisybę“ , A. Ivanauskaitė ir T. D rūtytė deklamavo. Pabaigos žodį tarė V. Narbu­ tas. Pagerbtas nepriklausomybės kovų da­ ly v is Ig. Kiaunė. Šokiams akordeonu gro­ jo A . Buivydas, V. Kelm istraitis ir B. Buraga. Tų 1965 m. pabaigoje (X I. 20) atsisvei­ kinta su į Kanadą išvažiuojančiais K arnilavičiais. V. K arn ilavičiu s buvo „V iltie s “ žaidėjas, o porą paskutiniųjų metų jaunių kom andoje žaidė jau ir sūnus Edmundas. 1966 m. nepriklausomybės sukaktis pa­ minėta D. Narbuto, V. K elm istraičio ir V.

Narbuto kalbomis. D B L S skyr. valdybon išrinkti: pirm. L . Adam kavičius, sekr. B. Buraga, kasin. A . Ivanauskas, nariu J. Mačys, revizorium A . Petkevičius. Tautos šventė pam inėta V. N arbuto paskaita. 1967. II. 18 D B L S skyriaus ruoštasis ne­ priklausomybės sukakties m inėjim as pra­ vestas savybėje — su V. Narbuto, V. K e lm istraičio ir D. Narbuto kalbomis, taip pat ir lietuvius sutelkusi Tautos šventė, paminėta IX . 23. Bet su plačia program a paminima nepriklausomybės sukaktis 1968. II. 17. Šjkart kalbas pasako V . N a r­ butas, D. Banaitis, V. Andruškevičius, dai­ nuoja ir šoka B. Snabaitienės vadovau ja­ mas M anchesterio lietuvių jaunimas, de­ klam uoja K ristin a Linkevičiūtė, šokiams groja A lgird a s Navackas, gitarom is sau pritardam a dar padainuoja Jono P etk evi­ čiaus vadovaujam a anglų liaudies dainų grupė. Motinos dienos m inėjim ą 1968. V. 4 su­ ruošia „V iltie s “ klubas, kartu atšvęsdamas savo veiklos 14 metų sukakti. Buvo ta proga kalbų (L . Adam kavičiaus, V. Narbuto, D. N arbu to), buvo ir program a (V . K elm istraitis skaitė eilėraštį, Cicėnienė dainavo, Drūtys deklam avo). Įva irių renginių program ose ne kartą yra pasirodžiusi skaučių „Saulutės“ skil­ tis. T a skiltis buvo jau 1962 m., ir ja i va­ dovavo K . Kam inskaitė. Tais m etais (1962. X I. 17) skautai W olverham ptone turėjo stambią šventę — m inėjo Lietuvos skautų sąjungos 45 m. sukaktį ir 1863 m. sukili­ mą. Į šventę buvo suvažiavę apie 50 lietu ­ vių skautų, atidarė ją J. A lk is, paskaitą skaitė R. Sealey, K . Kam inskaitės vado­ vaujam a „Saulutės“ skiltis suvaidino E. Pralagauiskaitės „K elia s į tėvyn ę“ , šoko Nottingham o „lEdtės“ ir M anchesterio skautai iir skautės.

ST A M B IA U SIE JI L IE T U V IŠ K I B A Ž N Y T IN IA I ĮV Y K IA I

Vyskupo lankymąsi aprašė vietinė spau­ da. T a proga Danielius ir Janina Narbutai P e r tuos metus lietuviam s pamaldų la i­ atšventė savo vedybinio gyvenim o 25 m. kyti atvažiuodavo kunigai iš Londono, sukaktį. T a intencija vyskupas atlaikė m i­ kun. J. Kuzm ickis iš Bradfordo. o dabar šias. Sukakčiai pam inėti suruoštose vaišė­ jau ilgas laikas nottinghamiškiame Jauni­ se d alyvavo ir vyskupas. mo Ž id in yje dirbantieji. Bet yra buvę ir 1972. IX . 23 L ietu vių katalikų bendrija retų lietuviškų bažnytinių įvykių. W olverham ptone suruošė Tautos šventės Štai 1967. V I. 24-25 čia lietuvius lankė m inėjim ą ir kartu savo sąskrydį, kurį ati­ vysk. P. Brazys. 1969. V II. 18-19 W olverdarė D. Narbutas, o pravedė K. Kam inshamptono lietuvius lankė prim icijantas kaitė-Gough. K a lb ė jo kun. dr. S. Matulis, kun. H. Šulcas. J. Zokas, pranešimą apie Jaunimo kongre­ 1970. IV. 19 lankė Europos lietuvių vys­ są darė J. Podvoiskis ir N. Kutkutė. D ai­ kupas dr. A. Deksnys. P rie bažnyčios lie­ navo B. Valterienė. K itą program ą atliko tuvių vardu jį pasveikino Audrutė Iv a ­ Nottingham o, Derbio, Eccles, Newcastle, nauskaitė ir įteikė jam įgėlių. P o pamaldų Newport© ir W olverham ptono kolonijų parapijos salėje buvo suruoštos vaišės. m ažieji.

Vysk. dr. A. Deksnys su Wolverhamptono lietuviais

339

SPORTINĖ V E IK L A K. Žukauskas, P. Jasionis, Č. Pienas, J. Snabaitis, lEi. Krikščiūnas, V. Kelm istraitis, L. Adam kavičius, V. K a m ila vičiu s ir A. A dom aitis pradėjo organizuoti sporto klubą 1954 m. pradžioje, kai apskritai lie ­ tuvių sportininkų susibūrimai B ritan ijoje jau buvo beveik baigę savo dienas. W olverham ptono lietuviai krepšininkai pirmą kartą susitiko su vietiniu anglų krepšinio klubu tų metų gegužės 10 d. ir pralaim ėjo 56:44. Žaidė V. Kelmistraitis, A . Eitmanas, V. K am ilavičiu s, L. Banaitis, P. Ja­ sionis, S. Fešteris ir J. Snabaitis. T ais m etais Sekminių šeštadienį (V I. 17) surengtos to „V iltie s “ vardą gavusio sporto klubo krikštynos, sveikino sporti­ ninkus DiBDS skyr. pirm. K. Žukauskas, įteikta jiem s trispalvė, kad gintų tautines spalvas. O po to, darydam a veiklos per­ traukas, persiorganizuodam a ir su nauja en ergija vėl sujusdama, „V iltis “ išsilaikė metų metais. Tais 1954 m. atžym ėti dar bent 7 susitikimai: su G oodyear fabriko krepšininkais, su Stoke-on-Trento lietu­ viais, savo miesto anglais, Bridgnorth R A F komanda, Cosforde su dviem R A F komandomis ir Darlastone. L a im ėjo 3 žai­ dynes. Pasikeisdam i tuomet „V ilty je “ yra žaidę V. Kelmisitiraitis, A . Eitmanas, V. K am ilavičiu s, J. Ivanavičius, V. Gečas, B. Viliūnas, L. Banaitis, P. Jasionis, J. Žu­ kauskas, U. Manga, I. Vanags, V. K lyvis, V. Bodniekas. 1955 metai „V ilč ia i“ buvo kupini susiti­ kimų su įvairiom is komandomis ir laim ė­ jimų. T ie m etai ir pradedami ypatingu mostu: Janina ir Danielius Narbutai pa­ gamina ir padovanoja klubui trispalves lietuviškas vėliavėles su klubo ženklu, ir

340

„V iltie s “ žaidėjai vis įteikdavo jas po vie­ ną toms komandoms, su kuriom is susitik­ davo rungtyniauti. O tais metais „V iltis “ la im ėjo prieš Casfordo R A F , Shawburio R A F , Darlastono, W ellingtono ir W olverhamptono komandas, prieš W allsall, lenkų „ V ilk i“ , H ednesfordo R1AF, W hitmore, Dudley, prieš kai kurias jų po kelis kartus (prieš lenkų „P ogon “ net 3 kartus). „ V il­ ties“ pasisekimą matydamas, vietinis laik-

„Vilties“ vadovas — komandos kapitonas Vilius Kelmistraitis

rastis atžym ėjo ją, kaip vieną stipriausių varžovių. Tais metais „V iltis “ turėjo susitikimą ir su lietuviais. Gegužės 14 d. W olverham ptone susitikta su Manchesterio „K o v u “ ir pralaim ėta 39:27. Ta proga D B LS skyrius suruošė priėm im ą, kuriam e pirm. K . Žu­ kauskas pasakė sveikinam ąją kalbą, Žu­ kauskienė pavaišino tortu, o B. Daunorienė laim ėtojui „K o v u i“ įteikė dovanų „G ab ijos“ metraštį. Vėliau Manchesteryje, krepšinio aikštelės klube atidarym o proga, „V iltis “ dar kartą žaidė su „K o v u “ ir pralaim ėjo jam. „V ilties“ komandon tais m etais šalia senųjų dar buvo įsijun­ gę J. Snabaitis, ¡S. Purėta, J. Nightingale, J. Przeplata ir W. Barut. D ar ir 1956 m. „V iltis “ susilaukė nema­ ža laim ėjim ų: prieš Darlastoną, Golden Condors, W olverham ptono BlEC, W hitm o­ re YC, pralaim ėjo ¡Birminighamo Dolobran, W hitm ore, A D A klubui. K a i pusfina­ linėse rungtynėse laim ėjo prieš B B C ko­ mandą, vietin ė spauda v ė l atžym ėjo „V il­ t į“ už puikų žaidimą. P u sfin a lyje „V iltis “ laim ėjo taurę. 1957 m. p rad žioje buvo sujudę stalo te­ nisininkai. P irm a vo B. Viliūnas, antruoju ė jo V. Kelm istraitis, trečiuoju J. Snabai­ tis. B ilijard ą žaidė J. Avyžius, ¡Ei. V iliū ­ nas, J. Musteikis, R. M ilkm anavičius. „V ilties“ krepšininkai tų metų pradžio­ je laim ėjo prieš W olverham ptono BBC (žaidė V. K elm istraitis, I. Vanags, U. Man­ ga, H ill, J. K asnickas). Pavasarį B ert W il­ liams taurės varžybose laim ėjo priėš W ol­ verhamptono klubą ir prieš m alajiečius, o pralaim ėjo W ithm ore klubui ir Birm inghamo čempionams. Perm ainingas likim as lydi ir toliau. Štai tose pat varžybose „V il­ tis“ laim i prieš D udley komandą, bet ne­

dą tąkart sudarė V. Alinskas, V. K arn ila­ žaidė V. Kėlm istraitis, V. Karnilavičius, trukus pralaim i prieš lenkų „P olon ia “ , nes vičius, V. Kėlm istraitis, B. Viliūnas, J. B. Viliūnas, Šeškevičius, V. Alinskas ir P . už ,,V iltį“ tuokart žaidė tik 3. Snabaitis). K iek pasikeitusios sudėties ko­ Jasionis. L ygos varžybose laim im a antroji vieta manda pralaim ėjo iE,ridgnortho RA F-u i Tais metais „V iltis “ buvo įsijungusi ir m ažoji taurė. K a ip pavardės rodo, „V il­ (V . Kėlm istraitis, V. K arnilavičius, B. V i­ žaisti lygoje, iš viso sužaidė 9 rungtynes, ty je “ jau nuo pradžių žaidžia dalis n elie­ liūnas, P. Jasionis, J. Snabaitis, V. A lin s­ iš jų laim ėjo 6, p ralaim ėjo ly g o je tik 2. tuvių, bet į tų metų pabaigą visiškai išsi­ Kom andos sudėtis tautybėm is vėl buvo kas, J. Burden). baigė žaidėjų ištekliai. D ėl to „V ilties“ li­ M anchesterio lietuvių klubo vadovybė gana marga. kučiai susijungė su Goodyear fab rik o ko­ tų metų vasarą buvo suorganizavusį krep­ D ar ir 1960 m. žaidžiama, laim im a ir manda. pralaim im a, bet iš 6 komandos narių bėra 1958. III. 16 „V iltis “ sušaukia savo na­ šinio turnyrą, kuriam e dalyvavo „K o v a s “ ir „V iltis “ . L a im ėjo „Kovais“ . U ž „ V ilt į“ tik 2 lietuviai. 1960. IV . 23 „V iltis “ daly­ rių susirinkimą. Valdybon išrenkami: pirm. L. Adam kavičius, sekr. J. Kelm istraitienė, kasin. P. Jasionis, nariu J. Snabaitis, revizijos komisijom: J. Narbutienė, V. K arnilavičius, V. Kasnicbas. A p ie tą laiką „V iltie s “ krepšininkai susitinka su Bridgnortho R A F komanda ir pralaim i jai, bet užtat žaidžia vieni lietu viai: V. K ėlm istraitis, V. K arnilavičius, P. Jasionis, V. Kasnickas, J. Snabaitis ir £i. V iliū nas. P o to laim i prieš G oodyeario koman­ dą, lygiom is sužaidžia su m alajiečiais, W olverham ptone susitinka su Bradfordo „Šarūnu“ (ir jam pralaim i). Rudenį „V il­ tis“ laim ėjo žaidynes prieš Bridgnortho R A F (žaidė V. Karnilavičius, J. Snabaitis, R. Ritbergeris, A . K ietavičiu s ir V. K elm istraitis). K artu su B radfordo „Šarūnu“ tais metais „V iltis “ dar dalyvavo pabaltiečių krepšinio turnyre, bet abi lietuvių komandos iškrito. 1959 m. Lietu vių Sodyboje Sekm inių są­ skrydžio metu suruoštose krepšinio rung­ tynėse, nugalėjusi Londono komandą, „V iltis “ la im ėjo DBILS taurę. Ji buvo pa­ vadinta „L a isvės“ taure. T ik kartą „ V il­ tis“ tu rėjo perleisti tą taurę „ K o v u i“ , bet ir v ė l atgavo ir tebelaiko ją. 1959 m. „V iltis “ p ralaim ėjo prieš W olverham ptono krepšinio klubą. V ėliau la i­ m ėjo prieš m alajiečius („V iltie s “ koman­ Dar viena taurė už sportinius laimėjimus Broniui Viliūnui 341

vauja M anchesteryje suruoštame lietu viš­ kų komandų turnyre ir pralaim i prieš „K o v ą “ , o laim i prieš Emadfordo „Šarū­ nu“ , ly g o je tais metais užim a trečią vietą, Tautos šventės proga 4 komandų turnyre laim i prieš B radiordo „Šarūną“ ir prieš Londono „T a u rą “ . 1961 m. yra atžym ėti du lietuviško g y ­ venim o įvykiai, kuriuose dalyvavo ir „ V il­ tis“ . Pirm asis — b irželio 24 d. trijų krep­ šinio komandų susitikimas M anchesteryje kovoti dėl Manchesterio lietu vių klubo taurės. „V iltis “ laim ėjo prieš „K o v ą “ ir pralaimėjo„Šarūnui“ . Taurę laim ėjo

342

Bradiordo „Šarūnas“ (ankstesniais me­ tais ją buvo laim ėję „K o v a s “ ir „V iltis “ ). Antrasis įvyk is — W olverham ptone su­ ruoštosios A n glijo s lietu vių krepšinio v a r­ žybos, kuriose d alyvavo Manchesterio „K o v a s “ , B radiordo „Šarūnas“ ir W olverhamptono „V iltis “ . „V iltis “ laim ėjo prieš abi komandas, ir ja i atiteko pirm oji vie­ ta (kom andoje žaidė V. Kelm istraitis, V. K am ilavičiu s, Burdekas, B. Viliūnas, U. Manga, P. Jasionis ir A. K ietavičiu s). „V iltis “ savo pranašumą prieš kitas lie­ tuviškas krepšininkų komandas dar paro­ do ir 1964 m. rugsėjo 5 d. Manchesterio

„Vilties“ komanda Manchesteryje

lietu vių klubo aikštėje. Ji ten laim i prieš Manchesterio „Litu an icą“ ir B radiordo „Šarūną“ ir .gauna taurę. lEet tas jos pasi­ rodymas vyk o po didesnės pertraukos. Po­ puliarinusi lietu vių vardą, laim ėjusi tau­ rių ir diplomų apygardoje, pasiekusi A n g ­ lijo s pusfinalį, „V iltis “ pagaliau apsilpo, paliesta emi,gracijų ir kitokių priežasčių. 1965 m. jau matome žaidžiant „V iltie s “ jaunius. K om andoje buvo E. K a m ila v i­ čius, J. Petkevičius, V. Bandonis, P. P et­ kevičius. Jų treneriu ir visokeriopu globė­ ju ir rūpintoju buvo V. Kelm istraitis. K o ­ m andoje žaidė ir anglų jaunuolių. B e kita ko, 1967 m. pradžioje „V iltie s “ žaidėjų amžius buvo tarp 15 ir 19 metų. L y g o je tada jau penkti metai „V iltis “ vis turėjo pirm ąją vietą užleisti C & B Smith komandai. P avasario turnyrui sudaryta tokia komanda: V. K elm istraitis, B. V iliū ­ nas, U. Manga, A . K ietavičius, A. Bando­ nis, J. P etkevičiu s ir P. Petkevičius. Re­ prezentacinėje m iesto kom andoje tuomet žaidė „V iltie s “ nariai V. Kelm istraitis, B. Viliūnas, P. Howell, N. M cgregor ir U. Manga. Tais m etais vėliau buvo skelbiama, kad „V iltis “ laim ėjo prieš 5 metus čempionato iš rankų nepaleidusią C & IB Sm ith ko­ mandą, kad jos I ir Iii komandos pasiekė pusfinalį dėl B ert W illiam s taurės ir pa­ galiau kad jos I komanda laim ėjo W olver­ hamptono lygos čempionatą ir taurę, o žaidėjai — po m edalį (p er visą sezoną pralaim ėjo įtik 3 rungtynes). I I komanda dariusi pažiangą. N et ir futbolo komanda buvo sudaryta ir sužaidė dvejas draugiš­ kas rungtynes. „V iltie s “ jauniai žaidė ir 1968 m. V a r­ žybose dėl B ert W illiam s taurės viltiečiai pasiekė pusfinalį. Tų metų pavasarį (V.

4) „V iltie s “ klubas, pam inėjo savo veiklos 14 m. sukaktį. „V iltie s “ jauniai laim i prieš W alsall ko­ mandą, pralaim i prieš C & B ¡Smith. 1968 m. liepos mėn. vietin iai laikraščiai išsi­ spausdina „V iltie s “ komandos fo to gra fiją ir parašo apie ją, nes ji nugalėjo C & B Smith komandą (pasirodo, j.auniai žaidė už „ V ilt į“ , o jos seniai — už C & B Sm ith!). G yva „V iltis “ dar ir 1969 m. ir vis su­

žaidžia — laim i ir pralaim i. Ji sudaro ko­ mandą draugiškoms rungtynėms. L y g o je j i patenlka i trečią vietą. 1970 m. dar žai­ džia dviejose lygose — W olverham ptono krepšinio ly g o je ir M idlando I divizijoje. N u gali čempionus — C & B Smith, kurio­ je žaidžia senieji viltin in kai — U. Manga, V. Kelm istraitis, B. Carteris, B. Viliūnas. 1970 m. spalio 30 d. vis dėlto nutarta „V iltie s “ klubą uždaryti. Tačiau „V iltie s “ likučiai ir po to diar nepadėjo kamuolio:

U. Manga (50 m. am žiaus), Br. Viliūnas (50 m .) ir V. K elm istraitis (48 m.) dar žaidė už C & B Smith komandą, o jauniai — „¡Barons“ W est M idland I divizijoje. T arp „V ilties“ krepšininkų visada už­ tinkam e pavardę Broniaus Viliūno, kuris dar L ietu vo je reiškėsi kaip stalo teniso žaidėjas ir futbolininkas. Tas sporto rūšis jis praktikavo taip pat ir B ritanijoje, bet daugiausia laim ėjim ų susilaukė stalo te­ nise (ja u ir V ok ietijos stovyklose ji-s ne­ šiojo čempiono vard ą). K a ip tenisininkas B rita n ijoje 1949-1966 m, jis atstovavo W olverham ptono miestui M idlando lygoje (apie 100 kartų), dau­ giausia vis laimėdamas. 1953 m. laim ėjo ¡Britanijos lietuvių taurę, 1956-1957 ¡m. — Darlastomo taurę pats vienas ir dvejete, 1958-1959 m. Woilverhamptono čempiono taurę, 1954-1955 m. W olverham ptono ant­ rąją vietą, šešerius metus antrąją vietą dvejete, 1955 m. visam e S taffordshire čem­ pionas dvejete, 1949-1951 ir 1961 m. W o l­ verham ptono taurę ¡dvejete. Apdovanotas specialiais medaliais, dažnai y ra žaidęs tarptautinėse valstybinėse rinktinėse, daž­ n ai būdavo m inimas laikraščiuose. Jo žmo­ na yra tenisininkė. Mirusieji 1953. 1956. 1957. 1957. 1962. 1962. 1963. 1965. 1965.

Turnyrą laimėjusi „Viltis“ 1960 m.

I. 23 Janina Petkevičienė V. 2 M arijon a V ilienė I. 25 P ovilas Tebelskis V II. 13 Pranas Bružas III. 26 Antanas Šulys IX . 8 A lfonsas Adom aitis II. 17 V iliu s Adom as X I. M ykolas Narbutas X II. 27 Jonas M usteikis

343

sukaktis buvo minim a pasikvietus anglų. V ėl pasirodė V. Budrevičiaus choras ir A. Šaltenio tautinių šokių grupė, taip pat ir K. Puskunigis su deklam acijom is ir savo kūryba. K artą buvo stovykloje apsilankęs vok ie­ tis kunigas, kuris taip susižavėjo lietuvių giesmėmis, kad paprašė jam specialiai pa­ giedoti „P u lk im ant kelių“ . Stovykla tu rėjo futbolo aikštę, stalo te­ niso įrengimus, d ė l to lietu viai reiškėsi ’ r sporte.

Škotijos lieluviai SENIEJI A T E IV IA I

W O O LFO X LODGE, RUTLAND

W O O TO N -W ING H AM

1949 m, ten stovykloje gyven o 9 lietu­ viai, kurie, J. Miliauskui vadovaujant, pa­ m inėjo nepriklausom ybės paskelbim o su­ kaktį. Sceną tam. vakarui jie išpuošė V y ­ tim, dr. J. Basanavičiaus paveikslu, Gedi­ mino stulpais, pilies ir T rijų kryžių vaiz­ dais ir žalumynais. Į m inėjim ą susirinko v is i 9. V adovavo m inėjim ui ir kalbą pasakė J. Petraitis, sveikino stovyklos komendantas Pondfort, latviai, estai, ukrainiečiai, jugoslavai ir lenkai. Šlapoko vedam i dainininkai sugie­ dojo Lietu vos himną.

D B LS skyriui iš pradžių pirm ininkavo J. Damušis. Jam išsikėlus, valdybom iš­ rinkti: pirm. V. Kalakauskas, vicepirm. Krolius, sekr. K . Puskunigis, kasin. E. Bartminas, nariu A . Šaltenis. M inint. 1948. IX . 12 Tautos šventę, lie­ tuviškai kalbėjo pirm. V. Kalakauskas, svečiams latviam s, estams ir vengrams vo­ kiškai E. BartminaSį savo kūrybos skaitė K . Puskunigis, dainavo V. Budrevičiaus. vedam as choras, Tduvo pa'šokta tautinių šokių. 1949 m. nepriklausomybės paskelbimo

344

Remdamiasis kun. Narbuto 1913 m. pa­ b aigoje surinktomis žiniomis, (knygoje „B ritan ijos lietu via i“ (1918 m .) Išeivis skelbia, ikiad Š k otijoje anuomet gyventa apie 8.550 lietu vių (Lanarkshire apskrity­ je ir Glasgove 7.000, A yrsh ire 705, LinJithgowshitre apie 300, M idlothian ir Edinburghe apie 250, Fifesh ire apie 50, Dundee apie 115, kitur 64). Jų didesni būriai užplaukė, kai pradėta keliauti j JA V . D aliai jų pritrū kdavo p i­ nigų kelionei tęsti, kitiem s paai§kėda.vo, ,kad jie ten nebus įsileisti su trachoma iar kitokiom is ligom is, o treti, laikinai susto­ ję, bet gavę darbo, nebesiryžo dar kartą sėsti į laivą ieškoti kažkur toli pragyven i­ mo. T ie pasilikusieji kviesdavosi artim uo­ sius ir pažįstamus, ir šitaip pamažu susi­ darė tūkstančiai (ap ie 3.000 buvo, k ai 1897 m. pradėta rūpintis atsikviesti liteituvį ku­ n igą ). Nem okėdam i ¡kalbos, daugumas eidavo

dirbti į anglies ka sykiais, nemaža dalis — į plieno liejyklas, o k ai ku rie apsukresnie­ ji griebdavosi ¡amato — pasidairydavo siu­ vėjais, staliais, kurpiais. Am atininkai pra­ gyvenim ą užsidirbdavo daugiausia patar­ naudami .saviesiems. Nedaugelis buvo ga­ v ę darbo (baldų dirbtuvėse. Išsiblaškę lietu via i yra po daugelį Ško­ tijo s m iestų ir miestelių. Didžiausios jų grupės-koloniijos gyvena Glasgow, Bellshill, Mossend, Tlo’ ytown, Carfin, Wisihaw, M otherw ell, IBfumbanfc, Blantyre, S'hotts, Stoneybum , Newtongrange, Auchinleck, Coatbridge, W ievpark, Edinburgh, D al­ keith. Senoji karta, nemokėdama ¡anglų įkalbos, bendravo įtik tarp savęs, ir šeštadienį-sekm adienį ¡būriuose lietuvių prie alaus ir vilskės skambėdavo lietuviška daina. G ė­ rimas bu vo smarkiai paplitęs, ir įkaušę dažnai susimušdavo. Ilg a i laikytasi senų su gėrim u susijusių papročių — ilgas vestuvės, krikštynos, la i­ dotuvės. Vestuvės užtrukdavo ištisą savai­ tę, krikštynos iir laidotuvės po 3-4 d. P asi­ taikydavo', kad 3 dienias švenčiam os krikš­ tynos, k e tv irtą ją m iršta kūdikis, tai ir v ė l 3 dienas giedam a ir geriamai! Skotai ste­ bėdavosi tokiais papročiais, ir iš pradžių lietu via i bu vo nem ėgiam i ir nepopulia­ rūs, nes nem okėdavo nei kalbos, nei d ar­ bo ir streikų nepalaikydavo. N e t neiapykalnlta prieš įjuos prasiverždavo. Štai Cairfino lietuvės m oterys porą kartų buvo ap­ kultos sikoltų, k a i ėjo namo ils M otherw ell m iesto apsipirkusios. lie t u v ia i širdo dėl tokių užpuolimų ir nutarė atkeršyt i: tv irti vyru k ai apsirengė m oteriškai ir grįžo apsipirkę ItuiO pat keliu, kuriuo ir m oterys e i­ davo. U žpuolikai pastojo jiem s kelią, bet

lietu viai išsitraukė iš po sijonų lazdas ir gerai juos ¡apvanojo. Iš pradžių škotai lietuvius vadindavo polais (le n k a is ), b et pamažu įsitvirtin o jų tikrasis vardais, ir šiandien polu pavadinęs lietu vį įžeisi, jis 'gerbiamais kaip geras dar­ bininkais ir lojalus profesinių ¡sąjungų na­ rys. Ilš senų laikų yra išlikęs dar vienas ne­ lemtas paprotys —- savintis angliškas pa­ vardes (M ickevičiu s pasikeičia į Smiith, Radzevičius — M itchell, Akinauskais — Gibb, Vaitkevičius — Savage, net į airiš­ kus K e lly , M urphy). I!š dalies d ėl to (kei­ čiama, kad ilgais lietuviškas pavardes sun­ k ia i tard avo ar rašydavo net ir škotai darbdaviai. Jau Š k otijoje gimusiems lietuviam s at­ sivėrė platūs akiračiai į biznius ir profe^ sijas. N ors į turtuolius niekas neišėjo, beit kai kurie įsigijo restoranus, siuvyklas, baldų dirbtu vėles, valgom ųjų produktų pardUotuves. šta i J. Gudaitis su škotu v a l­ do kepurių fabriką, O. G iedraitienė v a lg o ­ mųjų dalykų ir saldainių parduotuvę, O. K u bilien ė — valgom ųjų dalykų parduotu­ vę, P. K ačiulis —■ spiritinių gėrim ų barą ir duonos kepyklą. Buvo plačiai žinoma brolių P etro ir Antano Bancevičių preky­ bos įm onė „V arpas“ , (kurioje visa ko galėjiaii nusipirkti —■ nuo lašinių ik i batų, bet su jų m irtim likviduota ir ta parduotuvė. Jauni lietu viai ė jo į mokslus. G ydytojais išėjo A . Bancevičius, B. M ickevičius, V. M ickevičius, B. G iedraitytė, m okytojais — du broliai Stepanauskai, buvę aktyvūs jau ­ nim o sąjungos veik ėjai, M. Bamcevičiūtė, ¡dvi seserys Sirutyltės, d v i seserys M ick evi­ čiūtės, D idvalytė, Neverausfcaitė, 'Levic­ kaitė, A braitis, Norkevičius, Aidulis, Sa­ vickaitė, Budas, Buda, Bancevičius, Gu­

daitytė, Rasimas, Valinčiūtė, Gečionytė, (buvusi! jaunim o sąjungos ir liet. katali­ k ių m oterų draugijos veik ėja, jau m iru s i), m uzikos mtofcyklas baigė dvi1seserys Sarafimaitės, A . V arnaitytė, į kunigus išėjo Staskūnas, V. Rapulskis, J. Andriušis.

R E L IG IN IA I P A T A R N A V IM A I Savo bažnyčios Škotijos lietu viai nieka­ da neturėjo, nes yra išsiblaškę po daugelį vietovių. Bet jiem s nuo pat pradžių rūpė­ jo turėti lietu vį kunigą, kurio pamoksią galėtum suprasti ir 'kuris supriaistų, ką jam išpažinties įmetu sakai. Toks ¡kunigas, lietu viškai pramokęs len­ kas jėzuitas Landsbergis, pirm ą kartą bu­ v o atvykęs į Glasgową 1889. III. 8 (paskui jis 4 metus vis atvažiuodavo po 3-4 kartus p e r m etu s). P o jo porą metų lankėsi ¡gerai lietu vių kalbos pram okęs anglas kun. H u­ ghes. Tačiau lietu viai n orėjo pastoviai 'gy­ venančio lietu vio kunigo. P o didelių pa­ stangų gautas dvasinės vyresnybės leid i­ mas atsikviesti kunigą iš Lietuvos. Jam iš­ la ik y ti 1898. II. 26 įkurta Šv. K azim iero draugija, o tų metų balandžio mėn. .atvy­ ko kun. V. V am agiris. Š kotijoje tada jau buvo apie 3.000 lietuvių. Šv. K azim iero d rau gija pasidarė visuotinė viso je Škoti­ jo je , ir jos ¡dėka lig i Išiiol lietu viai tu ri 'ku­ nigą, o kartais ir du. Š k otijoje po V. Vairnagirio yra dirbę šie lietu via i kunigai: A . Vaitys, B. šlaimas, J. Čiubersfcis, Talmonitas, F. Vasiliauskas, J. Norbutas, F. KamėišSs, A . ŠVeistrys, J. P e t­ rauskas, L. Gronis. Nuo 1934 m. pastoviai d irb a prel. J. Gutauskais. K u ria n t Šv. K a zim iero draugiją, anuo­ m et ypač pasidarbavo Jonas Lebedys, Be-

345

nediktiais Širvida ir Jurgis Vieraitis. Drau­ g ija narių 1959 m. ta r ė jo 530, ir ¡tada jos valdybą sudarė pirm. J. Kriščiūnas, sekr. K. Savomis, kasini'. J. žyla . Kunigas periodiškai lanko visas svar­ besnes lietuvių kolonijas ir parapijinėse bažnyčiose lietuviam s laiko papildomas paimialdas lietuvių kalba ir klauso išpažin­ ties.

Prel. Juozas Gutauskas

346

L IE T U V IŲ O R G A N IZA C IJO S P irm o ji Škotijos lietu vių organizacija buvo to ji parapijinė šv. K a zim iero drau­ gija, įsteigta 1898 m. Norėdam as užkirsti kelią besaikiam g ir­ tavim ui. kun. P. Vasiliauskas 1911 m. įkū­ rė B laivybės draugiją. Tais m etais jis bu­ v o pasikvietęs garsų blaivybės skelbėją kun. K azim ierą Kudirką, kuris aplankė visas Škotijos lietu vių kolonijas ir ragino vald ytis geriant. B laivyb ės D raugijas sky­ ria i kūrėsi ir b yrėjo. D abar draugija yra išlikusi tik G lasgow «. J i ten išlaiko salę, k u rio je vyksta visas Glasgowo lietuvių kultūrinis darbas. Viešėdamas mėnesį Š k otijoje 1929 m., kun. M. Krupavičius iškėlė m intį, kad su­ sibūrusios m oterys galėtų taip pat daug nuveikti, (kaip ir L ietu voje. Steigiamasis susirinkimas sušauktas Bellshill mieste 1929. IV . 21, ir ja m e sutarta steigti Škoti­ jos Lietu vių katalikų m oterų draugiją. Susirinkime į nares įsirašė 46, ik i galo m etų narių skaičius išaugo ilki 138. Drautgijos skyriai susiorganizavo Craigneuk, Glasgow, Shotts. 1929. X I. 21 sušauktais visuotinis suvažiavim as ir išrinkta centro valdyba. P o to d ar įsikūrė Skyriai Carfin, Bumibanlk, lElentyre, M otherw ell, H olytown. 1959 m. veiklūs dar ¡buvo B ellshill, Glasgow, Craigneuk ir H olytow n skyriai, ir jie visi kartu turėjo apie 200 narių. M oteris organizuojant, daugiausia nusi­ pelnė Uršulė Stalioraitienė, p irm o ji ir il­ gam etė B ellshill Skyriaus pirmininkė, eilę m etų pirm ininkavusi ir centro valdybai. 1959 m. centro valdybos pirm ininke buvo Uršulė Klesevičienė, ve ik li Craigneuk Sky­ riaus pirm ininkė. M oterys lanko ir šelpia ligonius, sudeda

daug aukų įvairiem s reikalams. G lasgow e kaip labdarė reiškėsi Elzbieta Leskauskienė, B ellshill — šeimyniškų pobūvių orga­ nizatorė O. Šnekutaitienė, kuri ir pyragus kepa, ir bilietus platina, ir „Išeivių Drau­ gą“ išnešioja, seniems net ir paskaito. Tarp veik lių jų yra buvusios dabar jau mirusios Bailbora Mačiokienė, Ona Pikšrienė, U r­ šulė Venskūvienė, Ona Perm anienė, Berta Rapulsk'ienė, Pranciška Smelstorienė, cent­ ro valdybos pirm ininke dirbusi gabi kal­ bėtoja A. Gečionienė ir jos duktė Ona Geči onytė. Visų lietuvių organizacijų pirm ininkai sudaro Škotijos L ietu vių tarybą, vadovau­ jam ą prel. J. Gutausko. Tarybos žin ioje yra Škotijos lietu vių L ie tu v a i gelbėti fon­ das, prel. J. Gutausko pasiūlym u įkurtas 1940 m. Į fondą lietu via i bu vo sudėję dau­ giau k a ip 1000 svarų.

SPAUDA Ilki 1947 m. B rita n ijo je lietuviškus laik ­ raščius ir knygas yra leidę tik Škotijos lietuviai. 1899 m. leistas dvisavaitinis „V a id elytė“ (jo išėjo tik 7 num eriai), 1904 m. „L aik as“ (ėjęs m etus), „Ramkpelnis“ 01907-1923), leistas iki 1922 m. socialistų, po to komunistų. 1914 m. kun. J. Narbutas išleido „Išeivių Draugą“ , kuris ir dabar tebeneina, nuo 1934 m. redaguojam as prel. J. Gutausko. Šis ė jo kaip savaitraštis iki 1958 m., po to kaip dvisavaitinis, dar vėliau kaip trisavaitinis. Laikraščiu i leisti bu vo įkurta Škotijos L ietu vių K atalikų darbininkų šv. Juozapo sąjunga, k u ri įs ig ijo ir savo spaus­ tuvę. P r ie laikraščio buvo išleista ir knygų. 1915-1917 m. leistas satyrinis laifcraš-

tėlis „E žys“ (išėjo 21 num eris). K e li num eriai išleista „širšės“ , 15 numerių 1922 m. leisto „A n gliakasio“ , 2 num eriai „Mįūsų V eid o “ . Lietu vių šviesos draugija 1930 m. ¡buvo pradėjusi leisti P e tro Bamcevičiaus redaguojam ą „N a u ją L a ik ą “ , 'kurio išėjo 8 numeriai.

P A S K U T IN IŲ J Ų DEŠIM TM EČIŲ V E IK L A Jaunimo draugija „Aušra“. 1949 m. buvo įsteigta jaunim o drau gija „A u šra “ , kuri 1950 im. p ab aigoje turėjo 2 skyrius su 130 narių (ja i tada pirm ininkavo A . Jovarais, sekr. Juodvalkis). Į tą draugiją tuomet su­ sibūrė tiek senosios, tiek ir naujosios em i­ gracijos jaunimas. Daugumas jos narių anuomet dalyvavo vien i J. Sarafinaitės va ­ dovaujam am e Glasgowo, ikiti A . Vam iaitytės-Mullen vadovaujam am e ¡Bellshill lietu­ vių choruose. „A u šra“ 1950. VI. 11 B laivybės draugi­ jos salėje ¡suvaidino „M oterim s neišsimeluosi“ . T a m e ren gin yje šokta ir tautiniai šokiai. 1951. III. 4 „A u šra“ m inėjo nepri­ klausomybės sukaktį — kalbėjo m inėjim e kun. dr. L . Gronis, ¡paskaita — A . Jovaro. A. Jovaro paruoštą g y v ą jį paveikslą su­ vaidino A. Jovaras, A n elė ir Olga Juškevi­ čiūtės, V. Adomonis, ¡B. Stančius, dekla­ m avo Z. V aidvidaitė, K . Savoniakas, J. Venckūnas, tautinių šokių pašoko M ika­ lausko vadovaujam a grupė. Minėjimai, koncertai ir kitokios iškilmės. N ors apskritai lietuvių Š k otijoje mažėja, bet jie ik i paskutiniųjų metų vis pam ini tautines šventes ¡ar kitom is iškilm ingom is progomis sutelktinai dalyvauja. T a i liudi­ ja tų metų faktai. T u rim ieji duomenys rodo, kad, štai, 1950. X . 29 Glasgowe, B laivybės draugijos salė­

je, pam inėta Tautos šventė. Tada buvo ra­ šoma, kad ta draugija ¡turi apie 150 narių, nors m inėjim o metu ¡salėje vyravusios ¡mo­ terys —■L ietu vių katalikių m oterų draugi­ jos narės (ta draugija tu rėjo tada 5 sky­ rius su ¡apie 300 narių, pirm ininkavo ja i U. Juodišienė). Tądien m in ėjim e reiškėsi daugiausia „Aušros“ draugijos jaunimas, vadovaujam as A. Jovaro ir Juodvalkio. M inėjim ą pravedė P. Paškevičius. Suminėta, kad, be ¡kitų, m in ėjim e kalbą pasakė ir šv. Juozapo draugijos vadovas (ta draugija turėjusi tada apie 20 narių;

j i 1915 m. įkurta rūpintis spaudos platini­ m u). 1951 m. Lietu vos nepriklausom ybės pa­ skelbimo sukakties m inėjim ą ruošė jauni­ m o „A u šros“ skyrius. M in ėjim ą atidarė kun. dr. L. Gronis, paskaita buvo V. V il­ niečio, ¡dainavo A. V am aitytės-M u llen ve ­ damasis šv. Cecilijos vardo choras, rodytas gyvasis paveikslas „L aisvės kovų a id a i“ , deklam avo Tam ošaitytė iš Edinburgho ir vaikučiai, dainavo D. Kaniauskas. Motinos diena 1951. V. 6 m inėta Glasgowe. K a lb ė jo ¡kun. J. Gutauskais, paskaita

Šv. Cecilijos vardo choras su vidury sėdinčiu prel. J. Gutausku ir vadovais 1972 m.

347

lietuvių svetainėje v iešėjo J. Saraiinaitės buvo V. Vilniečio, ¡deklamavo m ažieji. vadovaujam asis G lasgow o lietu vių choras, (Sveikino Londono lietu vių moterų šv. Onos pobūvio šeimininkai — šv. Cecilijos cho­ drau gijos pirm ininkė ir kun. IA. Kazlausikas. Scenos m ėgėjai suvaidino kom ediją ristai su pirm. P. iDzidoliku ir dirigente A. „M eilės eleksyras“ (vaid in o J. Syveris, N. V arnaity te-M ullen. Juškevičiūtė, A . K etavičiu s, A. M ikalaus­ A p ie k ai kuriuos įmetus trūksta duome­ kas, Z. ¡Budvydaitė, D. čestnavičius). D ai­ nų, kada kas minėta. Tačiau žinoma, kad n avo J. Saraiinaitės vedam asis choras, de­ 1964 m. Motinos diena pam inėta Mossende klam avo K . Savoniakas. ir B ellsh illyje — pamaldų metu giedota Motinos diena m inėta ir B ellsh illyje. A ti­ lietuviškos giesmės, suorganizuotas pobū­ darė, pasveikino motinais ir p akvietė sugie­ vis. 1964. IX . 20 G lasgow e suruoštas tau­ doti jom s „Ilgiausių metų“ kum. J. Gutaus­ tos šventės m inėjim as su J. Saraiinaitės kas. Suvaidinta „Švento vakaro sapnas“ choro koncertu. (vaid in o M. Tam ošaitytė, A . Paškaudkaitė, J. Žitkus. M. Baškauskaitė, J. Venskūnas, J. Milauskas, E. Senkutė). iM. Tam ošaity­ tės pam okyti va ik a i deklam avo ir dainavo. Šoktas jūrininkų šokis, ku rį išm okė M. Paplauskaitė. D ainavo A . Vamaitytės-Miullen vedam asis choras. 1951. X. 21 Glasgowe lietu vių iniciaty­ va suruoštas tarptautinis koncertas, su­ traukęs daugiau k aip 1000 klausytojų (ja ­ me, be lietuvių, p rogram oje dar d alyvavo ukrainiečiai ir la tv ia i). A tid a rė kun. J. Gutauskas. Lietu viam s skirtoje program os d alyje dalyvavo J. Saraiinaitės vedamasis Glasgowo lietu vių choras ir A. M ikalausko tautinių šoikių grupė. Iš 1954 m. turima duomenų, kad trugpiūčio 1 d. lietu viai d a lyva vo tradicinėje C ariin o bažnyčios procesijoje. P rie bažny­ čios vartų šalia britų ir Vatikano vėliavų p levėsavo taip pat ir lietuviška trispalvė. K eliem s šimtams lietu vių m aldininkų va ­ dovavo kun, dr. L . G ponis ir du jauni ku­ n igai iš Romos —• kun. 'Nekrošius ir kun. Bučmys. G ied ojo jungtinis ¡Glasgowo ir (Elellshiliio choras, k u rio d a ly v ia i vilk ė jo tautiniais drabužiais. Joana Sarafinaitė Tos dienos vakare Bellshillio-Massendo

348

1965. X I. 8 B laivybės draugijos salėje šv. K azim iero p arapija tu rėjo loteriją, ir ta proga įprel. J. Gutauskas įteik ė palai­ m inim o lapus ilgam ečiam s parapijos v e i­ kėjam s J. Krikščiūnui ir J. Žylai (J. K rik š ­ čiūnas — ilgam etis parapijos pirm ininkas ir kitų organizacijų rėm ėjas). 1966. I. 2 'Glasgowo B laivybės drau­ g ijo s salėje suruoštas N. ¡Metų sutikimas, kuris sutraukė lietu vių ir iš apylinkių. P o ­ b ū vį pravedė /K. Tamošiūnas. 1966. I. 8 lankėsi vysk. P. Brazys, svei­ kino jiį visi vadovau jan tieji, priėm im e gie­ d o jo J. Sarafinaiitės choras. 1966. II. 20 G lasgow e buvo m inim a ne­ priklausomybės paskelbim o sukaktis. P a ­ skaita K . Tamošiūno, dainavo J. Sarafinaitės m ergaičių Choras. 1967. II. 12 nepriklausom ybės sukaktis paminėta įElellshillyje, prel. J. Gutauskas atlaikė pamaldas ir pravedė m inėjim ą, dar k a lb ėjo Misikevičius ir J. įSamalionis, o iš­ kilm ių program ą užbaigė B ellsh ilio choras. 1967. II. 19 B la ivyb ės drau gija nepriklau­ somybės m inėjim ą suruošė 'Glasgowe, pra­ vedė prel. J. Gutauskais. D. Kaniausko va ­ dovaujam i va id in toja i pastatė veikalą „Ū po žmonės“ (vaid in o D. Kaniauskas, V. Stankus, V. Stankuvienė, A. ¡Mikalauskas, O. M ikalauskienė), o J. Saraiinaitės choras padainavo. P o 1968 m. m inėjim o II. 26 „¡Glasgow H erald“ rašė, jo g Škotijos lietu vių bend­ ruomenė Glasgowe ir B ellsh illyje m in ėjo Lietu vos nepriklausom ybės 50 m. sukaktį ir kreipėsi į B ritan ijos vyriausybę prašy­ dama, kad J. Tautose keltų klausim ą at­ šaukti iš Lietu vos sovietų kariuom enę ir adm inistraciją. Š kotijos [Lietuvių tarybos atstovė J. ¡Sarafimaitė pasakiusi laikraščio bendradarbiui: „B rita n ijo je mes įturime

Šv. Cecilijos moterų choras tūkstančius lietuviškos Ikilmės žmonių ir norime, kad lietuvių tauta įturėtų savaran­ kią teisę apsispręsti“ .

mingumo, nes dalyvavo ir vysk. A . Defcsnys. Paskui turėta pobūvis su vyskupu, program ą atlilko P. D zidoliko vadovauja­ masis jaunųjų chorelis. V I. 3 vysk. A. 1969. X I. 15 B ellshillio lietuvių choras Deksniui B ellsh illio lietu vių institute p ri­ lietuvių institute tu rėjo koncertą, kuriam e ėmimą suruošė šv. Cecilijos chorais. V I. 4 pavergtųjų savaitės proga kalbėjo prel. J. Mossendo bažnyčioje vyskupas laikė pa­ Gutauskais. A . Vam aitytem M ullen mirus, maldas, kurių metu giedojo šv. Cecilijos vadovavim ą chorui ¡perėmė P. Dzidolikais. choras. T ą dieną M otherw ell viešbutyje Tasai !sv. C ecilijos vardo choras 1969. X I. vyskupui priėm im ą suruošė išv. K azim iero 16 pasirodė tarptautiniam e koncerte, ku­ draugijai, sveikino aukštąjį svečią prel. J. rį suorganizavo Glasgowo universitetais. Gutauskas, tos draugijos pirm. S. Gabalis, Choras koncerte sudainavo 4 dainas. lietuvių katalikių m oterų vardiu M. Tam o­ 1972. II. 12 B ellshillio lietu vių institute šaitytė. Škotijos lietuvių dovaną vyskupui nepriklausomybės m inėjim ą suruošė to inįteikė J. Sarafinaitė. sititulto nariai ir šv. Cecilijos choras. S vei­ 1972. IX . 9 B ellsh illyje pam inėta Tautos kino A. Jovaras, k alb ėjo prel. J. Gutaus­ švenitė iir 25 m. sukaktis, k ai naiuijiejdl em i­ kas, paskaita — K. Tamošiūno, dainavo P. grantai atvažiavo. D zidoliko choras, akordeonu pritariant S. 1973. II. 11 B ellsh illyje m inėta nepri­ G ab aiiu l klausomybė — žodį tarė L ietu vių institu­ 1972. V. 28 lietu via i dalyvavo tradicinė­ to pirm. A. Jovaras ir prel. J. Gutauskas, je šventėje, suruoštoje C arfino grotoje. dainavo P. D zidoliko choras, deklam avo J. Tąkart šventė lietuviam s buvo reto išfcilBliūdžius.

Čia nuoliat įminimi du Škotijos lietuvių chorai, d a lyva u ja n tieji minėjim uose ir koncertuose. J. Sarafm aitės vadovaujam asis Glasgow o lietuvių choras pradėjo darbą 1935 m. Jiiis (gieda bažnyčioje ir yra surengęs dlaiug koncertų ne tik Škotijoje, bet taip pat Mamchesteryje, Londone ir kitur. A. Vam aitytės-M ullen vadovautasis, o po įjos m irties Pr. D zidoliko vadovaujam a­ sis išv. C ecilijos vardo choras dirbia nuo 1950 m. Jiiis irg i gieda bažnyčioje, koncer­ tu o ja Škotijoje, su koncertais yra važinė­ jęs į Londoną, Manchesiterį, Bradiondą, Ncnttinghamą. A bu chorai yra vidutiniškai turėję m až­ daug po 30 dainininkų, kurių daugumą su­ darė jau Š kotijoje gim usieji ir augusieji. Pagerbimai. Škotijos lietu via i turi savo didžiai nusipelniusių žmonių. Tarp jų dau-

Domas Kaniauskas

349

kunigų. G iedojo G lasgowo ir šv. C ecilijos 1970 m. švenčiama pirel. J. Gutausko ku­ gi ausi a šakotos lietuviškos veiklos nuopel­ chorai. V argonavo J. Sarafinaitė, chorams nigystės 50 m. sukaktis. V I. 28 iškilm ingo­ nų (turi prel. Juozais Gutauskas, ilgam etis vadovavo P. Dzidolifcais. mis pam aldom is aitšvenčiama bažnyčioje. dvasios vtadas, Škotijos lietu vių (tarybos Pietuose dalyvavo 350 svečių. Šv. K a zi­ V II. 3 „Sccitish Caitholic O bserver“ ju b ilia­ pirmininkais, organizacijų siteigėjias ir glo­ m iero draugijos pirm. J. M ickevičiaus pa­ to garbei paskyrė straipsnį, kuriame, be bėjas, O B I jBI tarybos pirmininkas, „Išeivių kviestas, ¡minėjimą pravedė prel. L. Tulakita ko, pažymėta, kad prelatas dabar va ­ D raugo“ redaktorius. ba, kalbėjo gen. vikarais Conroy, popie­ dovauja 300 gimusių L ietu vo je ir 3.000 gi­ Pagerbdam i jį, lietu via i 1959. IX . 20 iš­ žiaus telegram ą perskaitė vysk. A. Deksmusių Škotijoje. kilm ingai 'paminėjo 25 m etų sukaktį, kiaii nys, sveikino vysk. V. Brizgys, A. Rudis, V II. 3 į m inėjim ą rinkosi svečiai iš to­ jis dirba tarp Škotijos lietuvių. Mossendo S. Kasparas, kuris įteikė Londono lietuvių liau — ¡atvyko vysk. A. Deiksnys, apašta­ bažnyčioje tada mišias atlaikė pats sufcakm oterų šv. Onos draugijos dovaną, prel. liškasis prdtomot. L. TUlaba, vysk. V. B riztinimkas, asistuojamas kunigų dr. L. GroMcQuehan, ukrainietis prel. Motusza, kun. gys, P. ir M. Vaikalos, M. Rudienė. Pats nio ir J. McGuckin, pam okslą apie ju bilia­ A. K illo yn e dr VI. Stankūnas. J. Sarafimaim inėjim as vyk o V II. 5 M oltherwellyje — to darbus pasakė kuro. A . Kazlauskas, gie­ ¡tė kalbėjo apie ju biliato veiklą. Gaurta pats prelatas laikė pamaldas, asistuojamas dojo Glasgowo B laivybės draugijos cho­ ras. M in ėjim e jubiliatą pasitiko B ellshillio šv. C ecilijos vardo choras su giesm e „A d mulltos annos“ , tą iškilm ę 'atidarė šv. K a ­ zim iero parapijos pitnm. J. Kriščiūnas, kun. A . Kazlauskas pasakė sveikinam ąją kalbą lietuviškai ir 'angliškai ir pasveiki­ no Londono ¡lietuvių vardu,, žodžiu dar sveikino 5 vietin iai kunigai, k iti m inėjim o d alyviai ir 4 lietu viai kunigai —• Kazlaus­ kas, Bulaitis, Gronis dr iš V ok ietijos ¡atvy­ kęs S. Kaunas. Raštu gaoti sveikinimai' iš vysk. dr. V. Paidolskio, mdn. B. K . Blalučio, Pasiuntinybės patarėjo V. Balicko, D B LS pirm . J. Vilčinsko, kun. J. Kuzm ickio, kun. V. Kaimaičio ir kt. M eninę program ą atliko Gl'asgowo B laivybės idiraiugijos ir šv. C ecilijos chorai'. 1964. IX . 20 pam inėta prel. J. Gutausko 30 m. sukaktis, kai jis dirba tiarp Škotijos lietu vių (prelatu jis pakeltas 1962 m .). 1966. X I. 4 pam inėta jo 70 m. amžiaus sukaktis. M inėjim ą pravedė K. Tam ošiū­ nas. Sveikino vietinės organizacijos, min. B. K . Balutis, Romos lietu vių kunigų kole­ gija, išv. Sostas atsiuntė palaimiiniiimą. M i­ n ėjim e program ą atlik o J. Sarafinaitės va­ Bičiulių būrelyje D. Kaniauskas (priekyje antras iš dešinės) švenčia 95 m. amžiaus dovaujam as m ergaičių choras. sukaktį

350

daugybė sveikinim ų naštų. D ainavo B. Vaditerienė, P. D zidoliko ir J. Saraiinaitės chorai ir J. Sarafinaitė ir B. Valterienė duetą. K . Savomis tarė b aigiam ąjį žodį. Rudenį (1970. IX . 21) ju biliatu i pager­ bimą suruošė Glasgowo lordas provostas Domiald Lid d le ir miesto valdyba. P riėm i­ me dalyvavo aipie 250 lietuvių ir ypač daug dvasininkų. 1971. X I. 6 B ellshillio lietu vių institute pam inėta prel. J. Gutausko 75 m. amžiajus sukaktis. 1971. X I. 7 įtoks pagerbim as su­ ruoštas Glasgowe. A b iem atvejais prelatas gavo daug sveikinimų. Daug Škotijos lietuviam s yra nusipel­ niusi Joana Sarafinaitė, baigusi muzikos mokslus visuom enininke, ¡kuri, kunigo kviečiam a, pasiėmė pareigą vadovauti chorui ir vaigon au ti bažnyčioje. Važinėda­ vo su choru a r vargonauti į .išsimėčiusias liettuvių kolonijas. Prieš antrąjį pasaulinį karą yra suorganizavusi Škotijos lietuvių dainų šventę, k u rioje iš viso d alyvavo daugiau kaip 120 dainininkų, jos pačios paruoštų. 1965 m. vaisairą j i buvo pagerbta, ir išrv. K azim iero parapijinė ¡draugija -apdovano­ jo ją, ir sveikino ją prel. J. Gutauskas, kun. A. Jonušais, fcun. S. Matulis, twin. B. K. Balutis, K . Noreikaitė, Venckaii iš Chicagos ir kt. Ta's pagerbimas buvo suruoš­ tas pam inėti jos to sunkaus ir paireigingo darbo tarp lietu vių 30 m. sukakčiai. 1972. I. 2 pagerbim ą ja i suruošė Glasgo­ wo B laivybės ir m oterų draugijos. Tuom et ji visuom eninį diairbą buvo jau išdirbusi 36 m. Pagerbim o pobūvyje ją sveikino prel. J. Gutauskas, L ietu vių katalikių m oterų draugijos G lasgowo skyr. pirm. O. K u b i­ lienė, Liet. kaitai, m oterų draug. centro

valdybos ir B ellshillio skyr. vardu M. T a­ mošaitytė, o J. M ickevičius įteikė B la ivy ­ bės draugijos dovaną. K a i 1947 m. iš V okietijos į B ritan iją pradėjo važiuoti n au jieji em igrantai, ma­ ža jų ibepasirinko pastoviai apsigyventi Škotiją. Dalis tų naujųjų, atlikusi darbo prievolę, išsikėlė į A n g liją ar išvažiavo į 'kiltus kraštus. N a u jieji Š k o tijo je įsteigė D B LS skyrius, k u rie ilgiau neišsilaikė. Šiek įtiek naujųjų ateivių įsijungė į se­ nųjų ateivių organizacijas ir chorus ir Migi šiol tuose sambūriuose dirba, kad kurie net vadovau ja jiems. D B LS skyrių yra buvę keletas. Čia to­ liau pateikiam os apie juos žinios.

kasin. J. Bublys, revizijo s kom isija: J. V aranius, R. žiuigžda, M arta Macloud. 1955 m. rudenį J. Laurušonis išvažiavo, 1955. X I. 17 išrinkta tik d viejų asmenų valdyba: pirm. K. šermukšnis, sekr. J. Bartininkas. Skyrius uždarytas 1957 m. D ar tik neseniai suorganizuotasis D B LS skyrius 1953. II. 15 surengė nepri­ klausom ybės įsukaiktieis m inėjim ą, kuriaim e ¡kalbą pasakė pirm . K . šermukšnis, bu­ vo paskaityti Lietu vos m inisterio B. K. Balučio ir Škotijos lygos už Europos tautų laisvę (Scottish Leagu e fo r European Free­ dom ) pirm ininko John F. Stewart sveiki­ nimai, išklausyta pik. B. Jakučio paskai­ tos ir E. Jakutienės deklamavimo. M in ėji­ mais baigtas bendrais pietumis. Skyrius kartu su latviais 1953. V I. 14 suruošė išvežim ų m inėjim ą-koncertą. K o n ­ EDINBURGH certas ¡buvo skirtas ne tiek saviesiems, kiek Edinburgo visuom enei. Program ą at­ D B LS SK YR IU S lik o latvių ir B ellshill lietuvių šv. C ecili­ E. Jakutienė 1952. X I. 16 sušaukė Edin­ jos va rd o chorai. P rieš koncertą kalbą pa­ burge lietu vių ¡susirinkimą D B LS skyriui sakė buvęs Edinburgo lordas prevostas sisteigti. T ąk art suėjo 9. Skyrius buvo pa­ rais A n d rew H. A . Miurray. vadintas Edinburgo ir Lothian apylinkių Saviesiem s Edinburgo ir Lothian Sky­ Skyrium, ir jo seniūnu išrinktas A. Zavacriaus ramiuose išvežim ų ¡minėjimą suruošė 1954. V I. 20. A tid arė ir pravedė j į E. Jaku­ kas. V ėliau sudaryta valdyba: pirm . K. šermukšnis, vicepirm . E. Jakutienė, kasin. tienė, būta paskaitos ir meninės dalies — deklam avo M. šerm ukšnytė, E. Jakutienė sekr. A. Zaveckas (1953 m. A . Zavecko pa­ reigas perėm ė B. P elen is). 1954. I. 31 va l­ ir R. Zaveckas, dainavo E. Jakutienė ir M. Macloud. Ir tąkart John F. Stewiairit atsiun­ dyba sudaryta iš visai naujų žmonių: pirm. K. ščeigauskas, sekr. J. Bufolys, kaišam. A. tė sveikinimą. V isi pabaltiečiai kartu išvežim ų m inėji­ Menlkevičius, revizijos kom isija: E. Zavecmą suorganizavo 1954. V I. 17, k ai D B LS kienė, R. Žiugžda, J. Šulskus. Tų metų pa­ skyriaus dar nebuvo. Lietuviam s skirtoje vasarį dvigubą vardą tu rėjęs Skyrius su­ tos ¡dienos program os d alyje kun. J. Gu­ skaldytas į d vi ¡seniūnijas. Edinburgo sky­ tauskas pasakė kalbą lietuviškai ir angliš­ riaus seniūnu išrinktas K. šermukšnis, Lothian — K. ščeigauskas. 1954. V I. 20 kai, dainavo J. Saraiinaitės vadovaujam as Glasgowo lietuvių choras, J. Sarafinaitė vėl išrinkta bendra abiejų skyrių valdyba: pirm . P. Lauirušonis, sekr. J. Bartininkas, solo, deklam avo E. Jakutienė ir E. V ilim aitienė. 351

L IE T U V IŲ P A S IR O D Y M A I SKOTŲ V ISU O M E N E I Anuomet, pirm aisiais pokario metais, ypač plačią veiklą buvo išvystęs didelis Lietu vos bičiulis ir kovotojais už pavergtų­ jų tautų laisvę John F. Stewart, panaudo­ damas savo vadovaujam os organizacijos (Scottish League fo r European Freedtom) rėmus. T a jo vadovau jam oji organizacija 1949. I. 10-22 suruošė Edinburge didžiulę tauto­ dailės parodą. T o ji paroda vy k o miesto centre, M axon and C arfrae meno galerijo­ je, ir rj'dje su šarvo (tautiniais eksponatais d a lyvavo lietuviai, latviai, esitaii, austrai, bulgarai, graikai, (kroatai, lenkai, ukrai­ niečiai ir vengrai. L ietu vių skyriaus tv a r­ k y ti buvo pakviesti dailininkė H. Naruševičiūtė-žm uidzinienė, ku ri su Škotijos lie­ tuvių veik ėja M. Balkauskaite parūpino eksponatą ir sutvarkė. L ietu vių įskyrius eksponatų gausumu, įvairumai ir originalumu 'buvo pats įdo­ miausiais ir sudarė beveik trečdalį visos parodos. Apsčiai turėta įva irių juostų, kaklaraiščių, staltiesių, A . Tamolšaitienės austas kilimas, Vainausko ir Jokūbaičio m edžio drožinių, H. Žmuidzinienės piešta visia serija lietu vaičių tautiniais drabu­ žiais. M alonų įspūdį dariusios parodos tvark ytoj os tautiniais drabužiais — H. Žmiuidzaniienė, M. Balkauskaite ir E Jaku­ tienė. G alerijos lange ta ip pat buvo išdės­ ty ti lietu viški dalykai — Lietu vos vėliava, Kaumio „M argin ių “ kilm ės tautiniai drabu­ žiai, H. Žmuidzinienės pieštų lietuvaičių m odeliai — Vilnietė, kaunietė ir klaipėdie­ tė. A tidaran t parodą, gausu buvo visuome­ nės iir žurnalistų, o Edinburgo vysk. W er-

352

ne-r pasakė kalbą, ku rioje, be kita ko, pa­ FANN ICH CAMP žym ėjo, kad „vielšoji britų nuomonė turi būti vis labiau, vis smarkiau p aveik i į T a i atovykla pačioje Škotijos 'šiaurėje, į krašto vyriausybę, idant j i imtųsi žygių vakaruis nuo Inverness, apsupta kalnų, pu­ pavergt,oras tautoms išvaduoti“ . šynų ir ežerų. Tairp islkotų, airių ir lenkų K adangi paroda vyk o lietuviškų ekspo­ 1948 m. jo je gyven o ir 7 lietu viai — jie natų persvaros ženkle, tai škotų spauda ten gręžė kalne tunelį. spausdinosi tik anų lange išstatytųjų lie ­ Juos ten jau pirm ąją dieną nustebino tuvaičių paveikslų ir lietuviškų eksponatų prievaizdas. Paklausęs, ar jie m oka ang­ fo to gra fija s ir apskritai dėmesį telk ė .tiies liškai, ir gavęs atsakymą, kad silpnai, pa­ lietuvių tautodaile. Atidariu s parodą, r y ­ siūlęs kalbėti lietuviškai ir iššaukęs iš tu­ tojaus dieną „T h e Scottsman“ rašė, kad nelio Antaną Naujoką, Glasgowo apylin­ „lietu vių eksponatų skyrius ypačiai puikus k ėje gimusį ir užaugusį. ir pasižym i savo didele m eniškąja v e rte “ . Būta ir D B L S skyriaus, kuris 1950 m. 1950 m. vasario mėn. John F. Stewart tu rėjo 8 marius. organizacija vėl suruošė 9 tautų pabėgė­ lių tautodailės parodą. Ją organizuojant, k om isijoje dirbo M. Balkauskaite, m eni­ F O R T W IL L IA M nius lietuvių skyriaus reikalus tvarkė H. Žmuidzindenė, jom s talkininkavo E. Jaku­ V ietovė yra Škotijos šiaurėje. tienė. Vėl, k aip tada buvo rašoma, sitalai 1947 m. rudeniop čia į stovyklą gyven ti lūžo nuo eksponatų, žym ieji laikraščiai ir alium inijaus fabrikan dirbti buvo 'atga­ apie parodą rašė ir spausdinosi eksponatų benti 35 lietuviai. Jau 1948 m. juos aplan­ nuotraukas. kė Škotijos lietu vių klebonas kun. J. Gu­ D ar tarp Skotų būdavo lietuvių pasirotauskas, 1949 m. Sarafinaitės choras davė doma Edinburge ir su kita meno sritim i — jiem s koncertą, o 1955 m. Sekminių proga vėl bu vo atvažiavęs kun. J. Gutauskas ir daina. 1955. V III. 17 čia kelių tūkstančių m i­ k o n c e ife v o A . , Vaim,afiltytė9-(Mullen vado­ niai dainavo m iesto valdybos pakviestas vaujam as šv. C ecilijos choras. T u rėjo tie lietu via i įkūrę D B L S skyrių, Joanos Sarafinaitės vadovaujam as Glas­ gow o lietuvių choras. bet jam e 1954 m. bebuvo tik 6 nariai, o 1957 m. pavasarį buvo atvažiavęs A. 1954 m. — 3. 1954 m. skyrius likviduotas. Varnaitytės-M ullen vadovaujam as Bellsh ill lietuvių šv. C ecilijos vardo choras ir Mirusieji dainavo su universitetu susijusios draugi­ jos suvažiavim o proga. Įžangos žoidį prieš 1963. V II. 9 Liudas Mainiušis koncertą tarė kun. J. Gutauskas. Mirusieji 1969. IX . 28 Boleslovas Jakuitis 1972. IV . 29 E m ilija Jakutienė

ti E'ri tanijos m inisteriui pirm ininkui ir maldose, o po jų arbatėlėje. Tų vaišių metu kun. J. Gutauskas pasakė kalbą, pritaik y­ Jungtinėms Tautoms. 1949. II. 20 m inint nepriklausom ybės su­ tą Tautos šventės progai. KinlochlevenieD BLS SK Y R IU S kaktį, paskaitą skaitė gan. št. pik. B. Ja­ čių vardu padėkojo A . tMalinauskas. kutis, deklam avo E. Jakutienė. N au jų jų ateivių pastangomis skyrius 1949 m. p radžioje D|B)LS skyrius dar tu­ buvo įsteigtas 1956. III. II. Susirinkime su rėjo daugiau k aip 50 narių (Skyriaus v a l­ D B L S įstatais ir tikslais lietuvius supažin­ dyba: pirm. V. Šlaitas, sekr. V. Juodišius, kasin. M. Skuodas). Tarpu savyje lietuvių dino kun. J. Gutauskais. Valdybom išrinkti: pirm. J. ¡EBiūdžius, vicepirm . A . Vaičekaus­ sugyventa gerai. ,,B ritan ijos L ietu vio “ V IE N IŠ I M IRUSIEJI prenumeruota daugiau kaip 40 egz., iš viso kas, sekr. A. Mikalauskas, ikasin. V. Ston­ lietuviškų savaitraščių arti 100. kus, kultūros reikalam s A. Jovaras. 1949. I. 1 lankėsi misininkas kun. J. Bru- Dalis m irusių lietu vių buvo palaidota Skyrius buvo nusistatęs ypatingą dėme­ tokiose vietovėse, apie -kurias nėra duome­ žikas. K elis kartus buvo atvažiavęs kun. sį k reipti į senuosius emigrantus, kurių nų, kad ten esama ir daugiau mūsų tau­ mieste ir apylinkėse tada buvę apie 1000. J. Gutauskas, kurio dėka suorganizuotos 2 1956. V I. 24 skyrius m in ėjo bolševikiniuseikskursi jos. tiečių. 1950. III. 26 Chertsey, Surrey, m irė Juo­ Bet 1949 m. pavasarį nemaža lietuvių išvežimus. Tuokart ¡buvo atvažiavęs D B LS pirm. M. Bajorinas. zas Gailius, K e le y 1951. II. 21 M ykolas jau buvo išvažin ėje atgal lį pereinamąsias Paužuolis, H eyw ood (p rie Manchesterio) stovyklas, vieni rūpindamiesi gauti kitokį T ais pat metais, tik trejetą mėnesių iš­ darbą, k iti ruoštis em igruoti į Kanadą ir 1951. V. 29 Juozas Šnelius, Ketmpston 1951. gyvenęs, skyrius buvo likviduotas, kai Australiją. V I. 4 Jonas Kęstys. O xford 1951. IX . 6 D B LS suvažiavim as nutarė pakelti nario 1951 m. D B LS skyrius betu rėjo 5 narius. Anupras Panavas, T row b rid ge 1952. I. 29 mokestį. Povilas Lėderis, W rexham e 1952. V I. 27 Mirusieji Stasys Liudvinavičius, L an gley M ill 1954. 1958. II. 26 Jonas Rapolis I. 4 K azys Ivdšiikis, Hoxton 1955. II. 26 KINLOCHLEVEN M argarita Bieliūnienė, Tettenham 1955. IV . 4 Vincas Sendzikas, Stoke N ew ington D BLS SK Y R IU S 1955. X. 14 Anastazija Radzevičienė, W ilPATHHEAD Šiaurinės Škotijos vietovė, į kurią dirb­ lingston 1956. V I I Juozas Šopys, Clasemont Stovykla Škotijoje, ir jo je gyven o že­ ti aliuminijiaus žaliavos apdirbim o faibri1956. V II Joną'- Andriušis, Bentley 1956. mės ū k yje dirbusieji 46 lietuviai. kan 1947 m. iš M arket Marlborough p erei­ X. 11 Vincas Mišeikis. Cam bridge 1957. II. Jie 1948. II. 15 čia suruošė nepriklauso­ namosios stovyklos atgabenta apie 70 lie­ 27 Vincas Kisielius, S tafford 1959. III. 7 tuvių. mybės sukakties m inėjim ą, pradėdami jį St. Puodžiukas, M exborough 1959. X II. 18 1948. V II. 25 įsteigtas D B L S skyrius, ku­ pamaldomis katalikų bažnyčioje, jų metu Juozas Krivincfcas, Greenwich, 1960. III. sugiedodami kelias lietuviškas giesmes, o rio valdyba tų metų rugsėjo 4-5 dienomis 28 Aleksas Malinauskas, G uildford 1961. II. suruošė ekskursiją į Glasgową. Ekskursi­ kunigas pamoksle suminėjo Lietuvos tra­ 27 Jonas Bilinskas, 1961. V. 18 Pranas U ž­ gediją. P o to buvo susirinkimas, kurį ati­ jo je d a lyva vo 35 lietuviai, kuriuos Glas­ davinys, Chester 1961. X II. 4 Simioinias darė ir kalibą jam e pasakė D B L S skyriaus gowo Lietu vių blaivybės draugijos svetai­ Storpirštis, AddleSton 1961. X II. 23 H erta nėje priėm ė jos šeimininkas J. Vaičiulis. sekretorius, o paskaitą ¡apie lietu vio išei­ Bartašienė, Swansea 1962. IV. 15 Jonas Susitikti su ekskursantais į svetainę buvo v io uždavinius skaitė kitas lietuvis (jų nė K lim aitis, A ylesbu ry 1962 X Povilas Zeatvykęs kun. J. Gutauskas. {Rytojaus die­ vieno pavardės nesuminėtos). Priim tos re­ lionka, D ewsbury 1963 IV . 4 Antanas B er­ ną ekskursantai dalyvavo lietuviškose pa­ zoliucijos Lietuvos laisvės reikalu pasiųs­ natonis, Croydon 1964. III. 29 Stasys

G LASG O W

353

Smirsikis-Mercer, M orley (p rie Leeds) 1964. X. 14 Alfonsais Staselis, N ew H aw (W eybri'dge) 1965. V III. 22 Zigm as Bertašius, C a rd iff 1968. X. 17 Benediktas Veibasas, W orthing (C um berland) 1969. II. 19 A . Gedmiintienė, Boum -End (Bucking­ ham shire) 1970. I. 27 Alfonsas Mušinskas, Cranford 1970 II. 11 Bramas Ulba, Chaddertom 1970. I. 16 Juozas Petikūnas, Christ­ church 1970. IV. 24 Sigitas M akevičius, Blamtford 1971. III. 4 K lem as Čižauskias, Southampton 1971. IX . 9 Juozas Gutaus­ kas, H a tfield 1972. V. 12 Jonas Aiadiavičius, Slough 1972 IX . 3 Bronius K u rtin ai­ tis, Birkenhead 1973. I. 17 Vytautas Ridžias, kažkur V a lijo je 1971. V. 5 Česlovas Vaitkaitis, kažkur Sfcotijoije 1956. X. 3 A l­ binas Plaušinaitis, 1966. X M. M iliauskie­ nė. K a i kurių lietuvių ¡nė apytikrės m irties vietos nepasisekė nustatyti. 1949. IV . 18 kažkur m irė Jonas Čeponis, 1955. IV. 16 Stasys Nečionis, 1956. V I. 6 Petras M arainkėnas, 1956. V III. 25 Antanas Petraitis, 1956. IX . 18 K u rt Mizfcus, 1956. I X Vincas KalasiaoiSkas, 1962. X II. 28 Juozas Žukaus­ kas, 1965. X. 3 Bernardas Kazakevičius.

354

C H IC A G IŠ K IA I BRITANIJOJE G Y V E N U S IŲ J Ų L IE T U V IŲ K L U B A I

tarta steigti klubą, kuris pavadintas „D i­ džiojoje B rita n ijoje gyvenusių lietuvių klubu“ . Klubo įtiksiąs: rem ti savo narius Jungtinės Am erikos Valstybės patraukė ligos ar nelaimės atveju, palaik yti lietu vy­ į jas persikelti daugelį lietuvių, kurie 1947 bę, labdarybę ir lietuvių kultūrą A m eriko­ ;m. buvo atvažiavę iš V okietijos ir A u stri­ je ir visam e laisvajam e pasaulyje. V aldyjos j Britaniją. Daugumas tokių dar kartą bon išrinkti: pirm . Ealys Brazdžionis, em igravusiųjų susitelkė Chicagoje, ir sekr. A lgirdas Pužauskas, kasin. K azys Rožanskas, mariais Staisys M atulevičiustrim s jų — Broniui Paliuliui, Stasiui MaMatulis, S o fija M atulevičienė-M atulienė, tulevičiui-M atuliui ir K a ziu i Rožanskui — 1960 m. kilo m intis tam e m ieste įsteigti ilš Bronius Paliulis, Vladas Polikauskas, So­ fija Polifcauslkienė, Juozas K it a r a s ir Bro­ D. B ritanijos atvykusių lietuvių klubą. K . Rožanskas tada daugumą tokių sure­ nė Pužauskienė. gistravo, ir j ie 1960. X I. 12 buvo suikvitesti 1963 m. klubas pakeitė vardą — jis pa­ sivadino „Chicagos A n glijos lietu vių klu ­ bu “ . K a i 1967 m. buvo įsteigtas antrasis to paties vard o klubas, tai šis senasis p ir­ minis pasivadino „Senuoju Chicagos B ri­ tanijos lietuvių klubu“ . P e r 15 savo veiklos metų tas (klubas f i­ nansiškai ir dailbu yra prisidėjęs p rie dau­ gelio įvairių lietuviškų renginių: kongre­ sų, tautinių ¡šokių Švenčių, m inėjim ų ir suvažiavimų. K lu b o valdybos n ariai lankė sergančius savuosius, „Mtemorial d a y “ (g e ­ gužės 30 d1.) proga papuošdavo savo m iru­ siųjų narių kapus lietuviškom is ir am eri­ kietiškom is vėliavėlėm is su klubo įralšu. 1968 m. Chicagos lietuvių jėzuitų k oply­ Klubo steigėjai - iniciatoriai B. Paliulis, čioje buvo atlaikytos klubo užprašytos pa­ St. Matulis ir K. Rožanskas maldos už Vietnam e kovojančius ir žuvu­ sius lietuviškos kilm ės am erikiečių karius. į Lietuvos Vyčių salėje suruoštąjį pirm ą­ Pam aldose tiem s kairiams atstovavo k ari­ j į pobūvį. P rie pobūvio rengim o anuomet nio laivyn o kapralas Vincas M atulis ir ar­ p risidėjo A lgird as ir S tefanija Kaulėnai, m ijos kairys Raimundas Karalius. P am al­ Antanas ir M a rija M ineikiai, K azys Rodas laikė kum. dr. Jonas K ubilius SJ, jų žanakas, Stasys ir S o fija M atuliai ir B ro­ metu gliedojo A lė Kailvaitytė-Velbasienė. niais Paliulis. Prieš įsijungdamas 1975 m-. į „Chicagos 1961. X II. 2 A lgird o Pužausko bute bu­ A n glijos lietuvių klubą“ , šis klubas tu rėjo vo sušauktas D. B rita n ijoje gyvenusių 96 narius. Chicagos lietuvių pasitarimas, ir jam e su­ To klubo valdybose yra dirbę: pirm inin­ kais, po Bali. Brazdžionio (1961-1963),

1964-1966 m. Br. Paliulis, 1967 im. St. M a­ tulis, 1968-1975 ,m. Pr. Rumšą, sekretoriais — Alig. Pužauskas (1962-1966), S. Pollikauskienė (1967), P. Paleclkas (1968), J. Ki'bumas (1969-1973), K. Rožanskas (19741975), kasininkais — K. Rožanskas (19621967 ir 1969-1973), Br. Pužausikienė (1968), St. M atulis (1975), nariais — J. Kiburas (1962 ir 1968), St. Matulis (1962 ir 1973), S. M atulienė (1962 ir 1972-1975), VI. Polikauskas (1962), St. Polifcauskienė (1962 ir 1967), Br. Paliulis (1962), Br. Pužauskienė (1967), Ant. Ragauskas (1967), St. Krasauskienė (1972-1975), K . Valantinas (1972-1975), J. Zafcsas (1972-1974), VI. Palubeckas (1972), Stp. Rudokas (1975). Savo užsimojimams vyk d yti lėšų klubas susidarydavo iš kasmet ruošiam ųjų tradi­ cinių (pobūvių —- jų pelną paskirstydavo įvairiem s lietuviškiem s reikalams. Iš savo tų matinių renginių 1960-1975 m. klubas yra turėjęs 14.856,27 dol. pajam ų ir 12.846, 27 idlol. išlaidų. Britanijos lietuviam s iš tų sumų yra atitekę 1.343 dol. („Europos L ie ­ tuviui“ 223, D B L S 273, D B L S jaunimui 195, D. B ritanijos lietuviam s skautams 150, Londono L ietu vių Namams 25, L on ­ dono Lietu vių Bažnyčiai 75, Londono k a­ pinėse lietu vių pam inklui 25, Nottingha^ mo Jaunimo Židiniui 93, B. K. Balučio p a­ minklui 320 d o l.), spaudai (septyniem s J A V einantiem s lietuviškiem s laikraščiaimis 590 dol.), kitiems lietuviškiem s rei­ kalams (Tautos fondui 419, A L T 195, B A L F 350, Vasario 16 gim nazijai V okieti­ jo je 355, (tautinių šokių šventei 200, Chicagos lietu vių televizija i 170, Bražinskams 150, Chicagos jėzuitų jaunim o centrui 187, Lietu vos vyčiam s 50, A L T U D 45, lietuvių radiju i 20, Lietuvos kūrėjam s savanoriams 10, Chicagos lietuviam s jėzuitam s 140,

D aužvardžio vardo fondui 100, Kaulėno, Stulginskio, Griniaus, G rigaičio ir K ard e­ lio paminklams 125, L ietu vių Fondui na­ rio įnašo 1.000, „E n cyd op ed ija Lituanica“ Londono universitetui 90 d ol.), klubo so­ cialiniam s ir administraciniiaims reikalams (m irusių narių artim iesiem s pašalpos ir kitiem s asmenims aukos 585, sirgusiems nariams pašalpos 2.665, administracinės išlaidos 4.057,25 dol.). K a i vėliau pradėjo suvažiuoti į Chicagą

dar daugiau B rita n ijoje gyvenusių lietu ­ vių, dalis jų ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad klubas nesilaiko form alum ų —• neturi nei įsitaitų, nei mario knygelių. Nepasiten­ kinim ui didėjant, 1966. V. 1 klubas sušau­ k ė susirinkimą, kuriam e buvo užginti v a l­ dybos darbai, bet neprieita nusistatymo tą organizuotą vienetą įprapilėsiti. Nepaten­ kin tieji netrukus pradėjo smarkiau ju dė­ ti — reikalauti v ė l sušaukti klubo susirin­ kimą ir apie padėtį inform uoti D B L S cen-

Pirmoji Britanijoje gyvenusių lietuvių kl ubo Chicagoje valdyba: sėdi S. Matulienė, pirm. B. Brazdžionis, Z. Polikauskienė, B- Pužauskienė, stovi B. Paliulis, J. Kiburas. S. Matulis, 'sekr. A. Pužauskas, V. Polikauskas, kasin. K. Kožanskas

355

tro tvaldybą. Pagaliau klubo valdyba nepa­ tenkintieji liiniciaitoriaal 1967. V II. 5 sudarė savo komitetą, pirm ininkaujam ą A. Barančiuko (vicepirim. B. Sebastijonas, sefcr. A . Kurienė, nariai — Z. Duseika ir V. P a liulionis'), kuris 1967. X. 1 sukvietė susi­ rinkim ą išsiaiškinti reikalų su 1961 m. įsiteigtuoju klubu. Išsiaiškinti nepasisekė, ir 1967. X. 29 buvo sulšauktas kitas susi­ rinkimas, įkuriame, be 'kilta ko, 'dalyvavo tuom et J A V viešėjęs L N B pirm ininkas ir D B LS centro valdybos narys imi. Stp. N e­ nortas, ir jis savo k alboje teigiam ai įverti­

356

no lig i tol veikusio klubo darbus ir kvietė naujai organizuotąjį palaikyti ryšį įsu B ri­ tanijos lietuviais. Susirinkime L. Venckus nušvietė padėtį su visais nesusipratimais, susirinkimo da­ ly v ia i patvirtin o tą padėtį nusakantį pa­ reiškim ą ir rezoliuciją, ir tądien įsteigtas „Chicagos A n glijos lietuvių klubas“ , (kurio pirm ojon valdybon ir revizijo s komiaijon ištrinkti: Stefanija Kaulėnienė, Balys Se­ bastijonas, Leonas Venckus, Vladas Paliulionis, Justinas Šidlauskas, Antanas Barančiukas, Ieva Paulauskienė, Anatolijus

Chicagos Anglijos lietuvių tklubo vadovybė

1966 m.

Lekeč in skas-Lakas ir Joniais Jokubka. N aujasis klubas 1968. I. 23 buvo oficialiai įregistruotais valdžios įstaigose. Tam klubui pirm ininkavo: Leonas Venc­ kus (1967. X. 29-1969), Jonas Jokubka (1970), Anatoilijius Lakas (1971-1972), Jus­ tinas ŠidlaiuSkas (1973-1974), valdybose su jais yra dirbę: B. Sebastijonas, L. Venc­ kus, J. Jokubka, B. Blekys. J. Aukiščiūnias, A . Končius, B. Kuras, S. Vilutis, S. K au lė­ nienė, J. Šidlauskas, Vyt. Bilitavičius, A. Barauskas, J. Aukščiūnienė, A. Latonienė. A. Dauginas, J. Šlajus, A. Baramčiukas, V. Paliulionis, E. Izokaitienė, Z. Duseika, S. Juškus, J. Lakienė, S. Šidlauskienė ir L. Apanavičius, revizijo s 'komisijose: A. L a ­ kas, P. Beinarauskas, S. Juozapavičius, B. Kuras, A. Končius, J. Jokubka, Z. Dusei­ ka, L. Venckus, S. Kaulėnienė, A. D augi­ nas, S. Jafcubaitis, I. Paulauskienė, J. Šla­ jus, S. V ilu tis ir J. Aukščiūnienė. Įstatai nulmaito, kad išlio klubo nariais gali 'būti tie, „kurių tėva i (lietu vių k il­ m ės) arba jie patys kada nors y ra gyvenę kaip išvietinti asmenys, kaip Europos Sa­ vanoriai Dailbinisnkai (European Volun­ teer W orkers) arba po bet kuriuo kiltu statusu Didž. B rita n ijoje (A n g lijo je , Valijo je ir Š k o tijo je) arba Au stralijoje, N a u ­ jo jo je Zelandijoje, Kanadoje, Vokietijos britų okupuotoje zonoje, arba bet kuriam e kitam e krašte, buvusiam ar esančiam bri­ tų v a ld žio je“ . Vykdydam as įstatuose įpaišytąjį tikslą („klubas rem ia ir organizuoja kultūrinius, intelektualinius ir socialinius parengi­ mus“ ), klubas ruošia literatūros-muzikos vakarus ir m eno parodas. Tų vakarų pro­ gramose yra dlalyvavę solistai A lg. Brazis, E. Blandytė, J. Liustikaitė, aktorė E. V ilu tienė, muzikas A lg. Vasaitis ir jaunesnės

K ubo suvirinkime kalba ¡svečias L N B pirm. inž. Stepas Nenortas

Chicagos Anglijos Lietuvių klubo valdyba 1969 m.: sėdi Just. Šidlauskas, Vyt. Bilitavičius, S. Kaulėnienė, L. Venckus ir B. Sebastijonas, stovi Petras Beinarauskas, V. Paliulionis, P. Bekys, Alb. (Barauskas, Jonas Jokubka ir A. Lakas

pajėgos — Naureckaitės, Drūtytės, B ilitavičiūtės, D, M atulianytė, K. Brazdžionytė, Šilmoliūnieraė, V. BriMtavičius, Pliū raitė, F. Kasparais, I. Konoiūtė, J. K u raitė, B. N o­ reikas ir kiti. Paskaitininkais klubo rengi­ niuose yra buvę Ikun. K. Kuzminskas, A. Laikais,, J. Jokubka ir L. Venckus. 1968. X I. 9 klubas suruošė literatūros vakarą, į kurį bu vo iiš Britanijos atsikvietęs rašytojus fcun. J. Kuzmiokį-Gaiilių ir V. šlaitą (o kitų B rita n ijo je įgyvenančių kū­ riniu® skaitė: E. Vilutienė — K. B,areno, E. Blianidytė — R. Spalio ir S. Juozapavičius — J. G utausko-G utos). Literatūros vakaras buvo susietais su banketu. Vakaro proga atspausdinta atitinkama programa. 1972. X II. 2-10 Cbiaaigos Čiurlionio ga­ le rijo je (klubais suruošė dailės parodą, ku­ rioje su savo kūriniais d a lyva vo B ritanijo­ je ,g yvenantieji G. GrigaravičiūtėhJobnston (su 10 paveikslų ), P. Buigaiilišfcis (20), V. Jokūbaitis (5 ) ir B ritan ijoje gyvenu sieji chikagiškiai M. Stankūnienė (10) ir A. Petrikam s (15). Chicagos Jaunimo centre 1974. X I. 8-13 suruošta P. IBugailišikio pa­ roda. 1969 m. buvo įsipareigota paruošti ir iš­ leisti A lgird o J. Kaulėnio m onografiją. Tais pat 1969 m. pradėtas leisti klubo biuletenis „Anglikonais“ , redaguojiaimias to sumiatnymo iniciatoriaus L. Venckaus. Iki 1973 tm. pabaigos biuletenio išleista 45 nu­ meriai. Klubas buvo paskyręs 3 stipendijas ¡jau­ nuoliams, ¡kurie gyven a B ritan ijoje ir įnori neakivaizdiniu būdu studijuoti Chicagos Pedagoginiam e lituanistikos institute. S ti­ pendijom is pasinaudojo V. Galbuogytė ir P. Viržiintas. T ik susikūręs, klubas užmezgė ryšį su miinisteriu B. K . Balučiu. K a i m inisteris

357

miirė, klubas pats pirm asis Chicagaje su­ ruošė velioniui pagerbti m inėjim ą (1968. I. 21), o paskui (1969. II. 2) minties m eti­ nes. B. K. Balučio pam inklui Londono (ka­ pinėse Statyti L. Venckus surinko 205 dtol. Iš ruošiamųjų vakarų ir piknikų pelno klubas aukomis yra rėmęs daugelį lietu­ viškų taetitiucjjų į r reikalų (B ritanijos lietuvius skautus, L ietu vių Sodybos sene­ lius, „Europos L ie tu v į“ , „Š altin į“ , Nidos K nygų Klubą, L ietu vių Fondą, Pedagoginį lituanistikos institutą, lietuvišką televizi­ ją, „D rau gą“ , „N aujienas“ , „L a isvą ją L ie ­ tuvą“ , lietuviškų radijų — M argučio ir Sophie Barčus — programas, Am erikos L ie ­ tuvių vaikų ugdym o draugiją — davė ja i 500 dol. senelių prieglaudai, A n trą jį pa-

šaulio jaunimo kongresą 1972 m., ir už tą paramą klubas gavo garbės rėm ėjo va r­ dą). 1.000 dolerių klubas paskyrė šiai k n y­ gai apie Britanijos lietuvius išleisti. 1969 m. klubo vadovybė pasiūlė D B LS suvažiavim ui m intį num atyti įstatuose ga­ lim ybę steigti užjūriuose D B LS skyrius. Įstatuose tada tokia galim ybė buvo numa­ tyta, 1972 m. pabaigoje klubas turėjo 180 na­ rių. N aujasis klubas vis rodė iniciatyvos ir pastangų, kad prie jo prisijungtų ir 1961 m. įsteigtasis. „Senojo Britanijos lietuvių klubo“ ilgam ečio pirm ininko Prano Rumšos pastangomis 1975. V. 11 pagaliau abu klubai susijungė.

Pranas Rumšą

358

Chicagos Anglijos lietuvių klubo valdyba 1971 m.

LIT E R A T Ū R A Taan ah ill J. A. Eurapean Volunteer Workers ia Britain. Manchester U ni­ ve rs ity Press, 1958. M atulaitis K. A., kun. dr., M IC Londone lietuviai. Jų ¡kovos už savo bažnyčią ir jų visuom eniniai darbai. MarAj.aimpoiė, 1939. Išeivis Britanijos lietuviai. Aprašym ai iš gyvenim o L ietu vos emigrantų Škoti­ jo j ir A n g lijo j. Britanijos L ietu vių Darbininkų Šv. Juozapo Sąjungos le i­ dinys. Glasgow. 1918. M atulaitis K. A., ¡kum. dr., M IC Londono Lietuvių bažnyčios auksinis jubiliejus 1902-1952. Londonas. Bučys Anicetas ir Kuzm ickis Jonas 25 metai. Bradford© ir apylinkės lietu vių veikla. „V y tie s “ klubo leidinys, 1972. Britanijos Lietuvis, 1947-1953. Europos Lietuvis, 1953-1973. Lietuvių Enciklopedija, Boston. Pasaulio lietuviai. Red. P . Ruseckas. K a u r nas, 1935. Dabartinė DBLS-gos ir Lietuvių Namų B-vės valdyba inž. Stp. Nenortas, mas, Z. Juras, J. Alkis, S. Kasparas, inž. A. Vilčinskas ir Alb. Pranskūnas

B. Butri­

359

T U R IN Y S

Įžangos žodis

3

Iš stovyklų į Britaniją

5

Kodėl lietuviai važiavo į Britaniją

6

Dirbančiųjų šeimos 7 Teisių gynimas, parama šeimoms 7 Religiniai patarnavimai pirmaisiais metais 8 Malonūs priėmimai, atšiaurūs puolimai 8 Emigracija į užjūrius 9 D. Britanijos lietuviai iki DBLS sukūrimo 10

D. Britanijos Lietuvių Sąjungos gimimas

11

Protokolas Nr. 1

12

D BLS suvažiavimai Suvažiavimų vietos ir laikas Suvažiavimų prezidiumai ir komisijos Sveikintojai ir sveikinamieji D BLS istatų keitimai Garbės nariai Garbės teismai D B L S taryba D BLS revizijos komisijos D BLS augimas ir mažėjimas Santraukiniai skyrių veiklos duomenys Suvažiavimų nuotaikos D B LS centro valdybos D BLS reikalų vedėjai „Britanijos Lietuvis“ ir „Europos Lietuvis“

13 14 14 14 16 17 17 18 20 20

Mokyklų ir švietimo reikalai Rūpinimasis jaunimu ir bendrinės jaunimo organizacijos D BLS apygardos Sporto sąja Politinės veiklos baruose Komisijos, atstovai ir talkininkai Param a ir pašalpos Skyrių lankymas D BLS konferencijos D B LS sukaktys Dainininkai iš Vokietijos D BLS centro valdybos renginiai D B LS vykdytosios rinkliavos Šventiniai tradiciniai susitikimai su draugais Savišalpos kasa Taupomoji-skolinamoji kasa Informacijos biuras Darbo birža Lietuvio ženkliukas ir DBLS kaklaraištis Filmas iš nepriklausomybės laikų Rėmėjų sekcija Vedybų biuras Tautinių dailenybių rinkinys D BLS siuntinių tarnyba Skrajojanti biblioteka Pasaulio lietuvių archyvo įgaliotiniai Pažymėjimai D BLS nariams Dar šiek tiek iš neįgyvendintų sumanymų

Lietuvių Namų Akcinė Bendrovė 21 22 22 25 25

Valdybų sudėtis Lietuvių Namų administratoriai Lietuvių Namų klubas Renginiai Lietuvių Namuose Lietuvių Sodyba

28 28 30 30 32 39 40 42 43 44 44 45 46 46 47 47 47 47 48 48 48 48 48 49 49 49 49 49

„Nidos“ spaustuvė „Bendrijos“ leidykla Nidos Knygų Klubas L N B parama lietuviškiems reikalams LN B premijos išlaikiusiems lietuvių kalbos egzaminą

68 72 72 74 74

Kitos organizacijos Pasaulio Lietuvių Bendruomenė Didž. Britanijoje D B L B renginiai P L B Europos kraštų valdybų bendradarbiavimas

74 76 78

Skautai Pirmieji vienetai Pirm ieji rajono organizaciniai suvažiavimai Rajono vadovybėse Trumpaamžiai vienetai Stovyklos Kursai Tarptautiniuose skautų susibūrimuose Aukštieji svečiai Skautiškoji spauda Apdovanojimai Rėmėjai

79

85 88 88 89 90

Lietuvos Atgimimo Sąjūdis

90

80 80 81 82 85

50 55 56 56 57 60

Organizacinis darbas Vietininkijos suvažiavimai Skyriai ir jų veikla

91 91 92

Ateitininkai

93

Žaliajame Internacionale

103

Tautos Fondo Atstovybė

94

Vestuvinė dovana princesei Elizabethai

103

Britų Lietuvių Taryba

94

Koronacijos iškilmėse

104

Darbininkų Balsas

95

Užuojauta dėl karaliaus mirties

104

Iškilieji sportininkai

95

Jaunimas su aukštuoju mokslu

95

Jaunimo kongresuose

96

Lietuviai evangelikai

96

Aldersey Hali

104

Lietuviai inžinieriai D. Britanijoje

97

Alsager

104

Lietuviai jūrininkai

99

Ash Grove

105

Lietuvių liberalų grupė

99

Ash-Wingham

106

Lietuvių Rašytojų draugijos skyrius

99 Barnet

106

Lietuvių Rezistencinė Santarvė

99 Bedford

106

Bedhampton

106

Bichester

106

Birdingbury

106

106 111 112

Blanford

113

Bletchley

113

Bobbington

113

Bolton

113

Bottisham

114

Bradford

Lietuvių Socialdemokratų partija

100

Lietuviai žurnalistai

101

Lietuvių-latvių vienybė

102

Gyvosios ir užgesusios lietuvių salos Britanijoje

D BLS skyrius D BLS Great Horton skyrius D BLS apygarda Lietuvių katalikų bendruomenė „Vyties“ klubas Lietuviškų organizacijų santalkoje Politinės veiklos baruose Su kitomis tautybėmis Mokykla Vaikų šventės Skautai Chorai ir kiti dainininkų sambūriai Solistai Tautiniai šokiai Vaidinimai ir vaidintojai Literatūros vakarai Parodos Paskaitos ir paskaitininkai Sportas Spaudos centras ir skaitytojų klubas Savišalpos kasa LRS Pagerbimai Atsisveikinimai Mirusieji

114 118 118 119 121 125 126 128 128 129 130 132 134 135 137 138 138 138 139 140 140 141 141 141 142

Lietuvių-lenkų Adomo Mickevičiaus draugija

102

Lietuvių Meno klubas

102

Birmingham D B LS skyrius Religiniai įvykiai Mirusieji

Saleziečių ryšiai su D. Britanijos lietuviais

103

Bishops Tachbrook

113

Bramley

142

Spaudos platinimas

103

Black Notley

113

Bryncethin

142

Bristol

142

Brockworth

142

Brougham Hall

143

Buckminster

143

Buxton

143

Cannock

144

Castle Donningtoa

144

Castlemans

144

Chichester

145

Cooma

145

orby D BLS skyrius Mokykla ir skautai oventry D BLS skyrius D BLS „Vyties“ skyrius D B LS apygarda Mokykla Religinis gyvenimas Chorai ir dainininkai Aktoriai ir deklamatoriai Tautinių šokių grupė „Nidos“ spaustuvė ir spauda Tarptautiniuose susibūrimuose ir polilinėje veikloje Lietuvių moterų veikla Savišalpos draugija Dailininkai Sportas Lietuviško gyveninio įvairybės Mirusieji

145 148

149 153 154 154 155 155 156 156 157 157 157 158 158 158 159 159

Culter

161

Darley Moor

161

Derby D BLS skyrius Šalpos komitetas Vaidintojai, dainininkai ir kt. Lietuvių klubas Bažnytinis komitetas L A S grandis Skautai Mirusieji

161 166 166 169 169 170 170 170

Doncaster

Halifax DBLS skyrius Sportininkai Mirusieji

177 179 180

Helston

180

High Wycombe

180

Hirwaun

180

Holmsley South Hostel

180

Horriscn-Goldmanstone

180

Horsforth

181

171

Huddersfield

181

Dunstable

171

Hull

181

Earlestown

171

Ilkeston

182

Eccles D BLS skyrius Parodos ir kiti lietuviški renginiai Mirusieji

Inskip

182

171 172 172

Yelvertoft

182

Elmbridge

172

York

182

Ettington Park

174

Ewerby

174

Keighley

182

Kempston Hardwick

183

Flackwell Heath

174

Full Sutton

174

Gloucester D B LS apygarda D B LS skyrius Mirusieji

174 175 177

Kettering D BLS skyrius Šalpos darbai, rinkliavos Bendradarbiavimas su anglais ir Lietuvos reikalų gynimas Iškilusieji viešumon Ryšiai su Corbio lietuviais Religinis gyvenimas Mirusieji

183 185 185 186 187 187 187

Kilvington

188

Leamington D BLS skyrius Sportininkai Mirusieji

188 188 188

Leeds

188

Leicester Senosios emigracijos atstovai D BLS skyrius ir jo veikla Mokykla Religinis gyvenimas Sportinė veikla Mirusieji

189 189 190 190 190 190

Leigh

191

Leiton Buzzard

194

Letchworth

194

Lincoln

194

Littleborough

194

Liverpool London Lietuvos pasiuntinybė Londono lietuvių organizacijos iki 1947 m. D B L S Londono centrinis skyrius D B LS Londono I skyrius Baltų taryba Bendrieji komitetai Bažnyčia ir parapija Sporto ir socialinis klubas „Rūtos“ draugija Londono lietuvių moterų šv. Onos

draugija Dainava Chorai iki Mamaičio ir Černio Londono choro veikla nuo 1947 m. Londono lietuvių meno sambūris Tautinių šokių grupės Mokykla Mokykla viešuosiuose renginiuose Lietuvių kalbos kursai Lietuvių Namuose Organizuotasis jaunimas Londone Skautai Bendradarbiavimas su PEN klubu Sportinė veikla Diskusinis klubas Literatūros vakarai ir rašytojai Dailės parodose Lietuvių buvusių karių veikla Žmonės ir Įvykiai Pagerbimai Atsisveikinimai Svečiai Mirusieji

210 211 213 214 214 219 221 222

196 196 198 200 201 202 208 209

259 260 261 261 262 263 264 264 264 267 268 270

224 224 224 225 226 226 227 229 231 231 233 235 236 241

Mansfield

282

Loxley Hall

242

Market Harborough

283

Marston

283

Malvern Wells Hostel

242 Mawbey Road Hostel

283

Middlesborough

284

Moota

284

Newgate Street

284

Northampton D BLS skyrius Savišalpos kasa Sportinė veikla Mirusieji

284 285 288 289 289

194

195

smuikininkė ir orkestrai Tautinių šokių grupės Vaidintojai ir vaidinimai Literatūros vakarai Parodos ir kursai „Pradalgė“ ir kita spauda Kultūrinis ratelis Biblioteka ir skaitykla Mokykla Vaikų šventės Skautai „Rūtos“ moterys Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovės“ skyrius Sportas Lietuvių Rezistencinė Santarvė Ekskursijos Pagerbimai ir atsisveikinimai Rinkliavos ir aukos Mirusieji

Manchester Tarp 1884 ir 1947 metų D B LS skyrius D BLS Manchesterio jaunimo skyrius D B LS apygarda Koordinacinis komitetas Religinis gyvenimas Paminklinis kryžius Klubas Politinės veiklos baruose Chorai ir kiti dainininkų vienetai Dainininkai solistai, akordeonistas,

242 245 248 249 250 251 252 253 257 258

271 275 279 280 280 282 282

North wood

289

Penrith

318

Norwood Hill

289

Peterborough

318

Nottingham UB LS skyrius D BLS apygarda Bendrieji komitetai ir renginiai

Preston

318

290 295 296

Ringwood Ryton

Religinis gyvenimas Lietuvių Marijonų veiklos bruožai: Jaunimo Židinys Šaltinis Anglijos Lietuvių katalikų Bendrija Choras ir kiti dainininkų sambūriai Tautinių šokių grupės Vaidintojai ir vaidinimai Kiti saviveiklos dalyviai Moterų draugija Mokykla Vaikų šventės Skautai Sportininkai Lietuvių Tautinis Sąjūdis Lietuvos Atgimimo Sąjūdis Lietuvių Rezistencinės Santarvės skyrius Lietuviški klubai Su kitomis tautybėmis ir politinėje veikloje Savišalpos kasa Plačiai nuskambėjusieji vardai Atsisveikinimai Mirusieji

297 298 302 302

304 306 306 308 308 310 311 311 312 313 313 314 314 315 316 317 317 318

Stoke-on-Trent D BLS skyrius „Ramovės“ grandis Politinėje veikloje Skautai Mirusieji

326 328 329 329 329

320

Stonehouse

330

320

Stroud

330

Suddeley

330

Svarborough

330

Swynnerton

330

Rochdale DBLS skyrius LRS skyrius Žiupsnelis statistikos duomenų Mirusieji

320 323 323 323

Ruddington

324

Rugeley

324

Tadcaster D BLS skyrius Sportas

330 331

Satvvell

324

Tamworth

332

Scarborough

324

Thryberg Hali

332

Scriven

324

Todmorden

332

Sheffield

324

Treliske

332

Shelton Lock

325 Uttoxeter

332

Sherburn-in-Elmet

325

Silsden

325

Wakefield

332

Sleaford

325

West Wells

333

Oldham

318

Smallthorne

326

West Wratting Hostel

333

Overton

318

St. Merryn

326

White Lea

334

Widnes

334

Wimblebury

334

Wimborne

335

Windlestcne Hall

335

Wolverhampton D BLS skyrius ir kitos organizacijos Stambiausieji lietuviški bažnytiniai įvykiai Sportinė veikla Mirusieji

339 340 343 344

Wooton-Wingham

344

Fannich Camp Fort William

353

Ghicagiškiai Britanijoje gyvenusiųjų 354 lietuvių klubai

Literatūra

359

Turinys

361

335

Woolfox Lodge

Škotijos lietuviai Senieji ateiviai Religiniai patarnavimai Lietuvių organizacijos Spauda Paskutiniųjų dešimtmečių veikla (Jaunimo draugija „Aušra“, Minėjimai, koncertai ir ktokios iškilmės, Pagerbimai) Edinburgh (D B LS skyrius. Lietuvių pasirodymai škotų visuomenei, M irusieji)

Vieniši mirusieji

344 345 346 346

347

351 352 352

Glasgow

353

Kinloehleven

353

Pathhead

353