237 29 106MB
Lithuanian Pages 768 [385] Year 1941
LIETUVOS
M Ol(SLU'AKAD'EMI
, TIETUVIV KALBOS. INSTITUTAS
JA
PRANAS SKARDZtvS
LIETUVIU KALBOS /
,ZooZtU DARYBA
å
t
V I L N I U'S ! 9 4I
/ LITAUISCHE A.KADEMIE DER WISSENSCHAFTEN
Turinys 7
Pratarmé
L Bendrieji dalYkai
PRANAs sKARDZtvs
1. Zodäiq daryba ir jos 2.Zodäi\ analizé : .t
psl.
. 13 .15 . '19
uådavinYs .
3, Darinít¡ rfiéYs .
ll. VardaåodinÍq kamienr¿ daryba 1. Balsinès Priesagos
26 36 48
a)'a-
DIE WORTBILDUD{G IM LITAUISCHEN
54 59 67 70 7.6
80 83 85
3. Priesagos. su -óa) -ba-, -ba, -bub) -yba-, -yba, :-ybé, -enybe
4. Priesagos su -da) -da-, -da, -dþ5. Priesagos su -g-
ir
kt.
.
.
99
.
a) -Sa-; -ga, -g¡a-, -gé, -gub) -anga-, -inga- ir kt.
ir kl.
6. Priesagos su -ka) -ka-, -kjâ- ir kt. . b) -aka-, -eka-, -eka-, -ika- ir kt, c) -oka-, -okta-, -oké ir kt. . d) -uka-, -i¡ka-
ir
kt.
e) -ininka-, -auninka-, -elninka- . l) -iðka-, -iékja-' . . s) lvairios pr¡esagos su -/r7. Priesagos su -/a) -(s¡/a-, -(s)la, -(s)lu-
WILNA
I94I
b) -(s)tia-, -(s)/e, -(s)/iu
90 90
102 105
.121
.125 ; .132 ,, . 136
.140
. 150 . 159
.162 . 166
,, ú
5
-4 c) -ala-, .-ala, -alia-, -aliud) -ela-, -ela, -elia- ir kt. e) -êla-, -éla, -élia-, -êliu- . f) -ila-, -ila, -ilia-, -yla-, -Yla g) -ola-, -o/ja-, -olju-, -ula ir kt. h) -kla-, -kla, -klia-, -klé ir kt.
h) -aitja- -aitë
.
. 183 . 193
ir kt.
y) -anta-r'-anta, -enta- ir
,,
15. Priesagos su -rz-
a) -va-, -va, -via-,
9. Priesagos su -n-
-enia-, -ené, -mené
ir
kt.
g)'éna', 'êna,'énë h) -ina-, -lna, -tina- ir kt. .
i) -inia-, -inê . . y) -yna-, -Yna, -Ynê.. k) -ona-, ,ona, -oné ir kt. . l) -øna-, -Ûna, -una'' -uona-
-
-r- .
,
m) -aina-, -ainia- ir kt. n) lvairios priesagos su
ilr,
226 228 234 238 239 IV
310
ir kt.
13. Priesagos su -5a) -5a-, -Sa, -íia-, -Së b) -a.la-, -e.fa- ir kt. ' . 14. Priesagos su -l-
a) -(s)ta-, -F)ta b) -(s)ti-, -(s)tia-,'(slé c) -(s)tu-, -(sliud) -ata-, -ata, 'a.ti-, -até
el -eta-, -eta, -etia-, -eté è) -êta-, -o.ta-, -uota' ir kt. t) -êiia-, -êtia, -otia- ir kt-
.382 . 387
. 388
. . r: . vardaåodiiai daryba Veiksma2odinè bendratinir¿ kamienr¡
2. Antrinês bendratys a) -uoti
.T..
. 315 . 316
334
351
i
jq
.04?
.
. 460
. 474 . 480
. 482 . 486
daryba
497
,
ir vartojimas
. 556 reikåmé
.561
,
. 582 . 587
. .
457
.552
2. Natúralinè åod2ir¿ vartosena, jq raida. ir 3. Unifikacinè Zodliq darybos linkmè
4. Naujadarai, Nachwort Sutrumþinimai Zodåiq rodyklès
405 415 . 438
.
. 539
1. Sakinys ir åodis ,;
.
. 521 . 529
3. Sudètinès bendratys
319
2
. 504
V. Natúraliné 2odíit¿ daryba ir naujadarai
338 341
2C
. 400
.
.
333
. 390
. 488
c) -oti, -noti ir kt. . i. d) -eli, -deti, -séti, -inêti . e) -!ti, -dyli, -slyti 1) -ínti-, -dinti ir kt.
311
. 379
. 384
ir -¿- . Vardaåo.dinè sudètinir¿ äodZlt¿ daryba 1. Sudètinir¿ Zodåiq ivairumas ir jo prieZastys 2. Sudétiniaí åodåiai ir Zod2ir¿ grupés
b)-aut¡
326
'
.
Bendrosios pastabos 1. Pirminés bendratys a) Bendratys su èakniniu e ir i . b) Bendratys su èakniniu u, au ir uo . . . c) Bendratys su ëakniniu a . . , d) Bendratys su ëakniniais ilgaisiais balsiais é, y, o, ü . l e) Iëvestinès bendratys
291 293
12. Priesagos su -sa) -sa-, -sa, -sl/b) -asa-, -asa, -esa-
r.
5. Tikrinir¿ sudêti¡iu vaidr¡ daryba
286
298 302
....
6. PrieSdèliniai
245 266 272 277
11. Pr¡esagos su -/a) -ra-, -ra, -ru- ir kt. b) -ara-, -ar:, -ift- ir kt.
. 376
-
3. Sudètiniq åod2iq räåys 4. Formalinès sudètinir¿ 2odäir¡ sudaromqjq daliq ypatybés
jr¿ dariniai Príebalsiniai - e.n-, -m e n - Ramie nai irtolimesnieji . .. .293 10. Priesagos su -P-
o)
374
16. Priesagos su -z-
223 ;
366
kt.
d) -uuia-, -uvê, -tuuia-, 'tuvé e) -ova-, -ova, -ové 'è) -yva:-, -yvê, -lYVa- ir kt.
215 220
a) -(s)na-, -(s)na
b\ -(s)ni-, ls)n¡a-, -(s)né . ; c) -(s)nu-, -niu- t kl. d) -ana-, -gana-, -ana . ' . e) -éna-, -mena' ir kt.
-vé .
361 .
b)-ava-,-ava,-uva-,-uva . c) -tava-, -tava, -tuva-, -tuva
, .202 ....207 . : .212
a) -(s)ma-, -(s)në ir kt. b\ -ama-, -íma-, -Yna- ir kt. c) -uma-, -uma ir kt. .
354 psl 3s8
.
ch) -uta-,.utd, -utia- ir kt. i) -¿sta, -asti-, -esta- ir kt'
. 181
8. Priesagos su -m-
l)
'g) -ita-, -ita, -yta-, -yta ir kt.
. 171 psl. .175 .178
6C7
.610
,
.
,,
631
Pratar''mé Kaip reikiant apraðyti ir tyrinéti lietuviq kalbos äodäit¿ daryb4 yra dar nelengvas dalykas. lð vienos pusés, didlíojo lietuviq kalbos åodyno medZiaga nèra taip rankiota ir dorota, kad jos visiökai galètr,¡ 'uåtekti specialiam ëios rúsies moksliökam tiriamajani darbui, plg. 1937 m. GK :l11tt. Zymesniq senoviniq ra5tq åodynq neturime, daugelio tarmir¿ apraðq iigi nèra, o apíe sistemin94 mo(sliËk4 tikrinir{ vardt¿ rinkim4 bei jq dorojím4 dar tik pradedama galvoti; tuo tarpu ëituo dalyku daugiausia buvo räpintasi tik praktikos"reikalui. lð kitos pusès, specialir¿ moderniq parûoöiamr¿iq äodäi.t darybos darbr¿ taip pat labai trtiksta. Vienintelis Ëios räðies monumentalus veikalas, savo laíku visus tiesiog stebings, yra A. Leskieno ,,Bildung der Nomina im Litauíschen" (Leipzig 1891), bet dabar jau daug kuo pasençs: kaip reikiant
ir neturèdamas progos tieja daåniau susidurti, autorius buvo priver'stas visame siogiai su nemokédamas müsq gyvosios kalbos
savo darbe naudotis raËytiniais daug kur nevisai autentiðkais ir patikr:intais ðaltiniais, todèl Ëir¿ laikq, ypað Didåiosíos Líetuvos,
gyvosios kalbos âodäit¿ daryba jo yra palyginti daug kur þàna blankiai, o vietomis dabartiniu poåitiriu net jau ir klaidingai atvaizduota. Pvz. paöios åymiausios priesagos 'ínga-, 'iöka', 'inia-, -ininka- ir kt. yra gana trumpai tepaliestos. Priesaga -oka- yra net pertrumpai lr nevisai tíkrai nuöviesta tiek darybos, tiek reikËmès, tiek vartosenos atåvilgiu, o priesaga -øn¿- visai be pagrindo laikoma slaviëka. Be to, ëiame veikale tèra apr:aËyta tik priésaginè vient¿ vardaåodåir¿ daryba, o reduplikuotiniq dariniq, sudétiniq 2od2ir1, tikriniq vardq, veiksmaåodinir¿ kamienq ir kitg panaöiq åo'dZit¿ daryba net ir nepaliesta. Taigi ëir¿ dienr¿ reikalavíinq tas darbas jau visai nebegali patenkintí; antra vertus, jo jau beveik nebegalima ir gauti. Bet iËtisinio ëios rüðies veikalo, kuris bent iË da-
I -8lies galètq atstoti t4 A. Leskieno darb4, lig Ëiol niekas nèra paraSçi tik atskirus tos srities dalykus yra kiek plaöiau nagrinejq kaikurie tyrinëtojai. Pvz. sudétinius vardaåodzius dar prieð'minètSji A. Leskieno darbq A. Aleksandrovas yra apraðçs savo dabar jau pasenusioje disertacijoje,,Litauische studien. l. Nominalzusammensetzungen,, (Dorpat l BBB). Gerokai t4 sritl labai gausia ir vertinga medåiaga yra papildçs K. Büga savo istorines vertès straipsnyje ,,Apie lietuviq asmens vardus" (Lietuviq Tauta' Knyga ll. Dalis l. 1911 m., 1-50 psl.). Kitoms äodäit¿ darybos sritims ir ðiaip atskiriems dalykams, ypaö etimologijoms, gana daug visai patikimos medäiagos ir sprendimq duoda jo ,,Priesagos -Znas ir dvibalsio uo kilmë" (LM lV 411_,457 psl'), ,,Kalba ir senovè" (Kau' (Kz naé 1922), ,,Die Metatonie im Litauischen und Lettischen,. Ll 109-1 42, Lll 91-98 ir 250--302 psl') ir kt' Satia K. Bügos darbq müsq ù.odíiq darybos tyrinétojui labai didelis pagalbininkas ir kaikuriose vietose net vienintelis kelrodis yra J. Endzelyno ,,Lettische Grammatik" (Riga 1920) ir jo reda(RTga 1923ôuotoji bei papildytoji ,,LatvieËr¿ valodas vãrdnÏca" veikalai lakalbotyros baltq moderniausi ir igAZ). $ie kapitaliniai kad atsimintina' Tik autoriui. bai daug yra padéjç ir ðio veikalo mÚsqkalbayradaugarchaiðkesnekaiplatviq,turidaugtokiqsenoviniq lyöiq, kurios latviq kalboje jau yra iënykusios arba bebaigia nykti; pvz. büdvardine priesaga -inia- joie jau visai nedaug pédsa' tr¿ yra bepalikusi, o müSq kalboje tai yra viena ið dariausiq priesagtl Antra vertus, latviq kalba daug kur yra nuejusi visai skirtingu keliu, todêl joje randame nemaZa tokiq dariniq, kuriq müsq kahoje maza arba visai nèra. Pvz. veiksmaåodiniams abstraktams sudaryti latviai vartoja priesag4 'uma', o mes jos vietoje ir ta paðia reikéme vartojame priesagas 'ima- ir -yma-, kuriq latviai visai nepaZ[sta. Todel, suprantama, ir J. Endzelynas savo minètuose veikaluose gana åymiq müsq darybos dalykq yra net visai nepalietçs,'nes jam buvo reikalingi tik atitinkami darybiniai músq taibos pavyzd1iai, ir tai tik tiek, kiek jie derejo paðios latviq kalbos dalykams irodyti arba paremti' LyginamuojupoåiÚriuatskirasmirsqåodLit¡darybosproblemas paskutiniuoju laiku, specialiai arba ryËium su kitais dalykais, yra dar apsöiai tyrinèjçs ir Fr. Spechtas. Neturèdamas tiesioginio ryËio su músq gyv4ja kalba, jis savo irodymams daugiausia nau-
dojasi kalbine müsq senovinìr¿ raðtq mediiaga, ir todél kartais, ar trúkdamas autentiðkq ðaltiniq, ar del kurios kitos priezasties, besprçsdamas kaikuriuos darybinius klausimus vietomis kiek ir dirbtinaigalvoja. Bet $iaipjau, naudodamasis iö savo mokytojo W' Schulzês jis daugeli músq åod¿it¿ lsigytu visaðaliðku ir kritiðku darbo metodu, darybos dalykq yra gana vykusiai sprendçs. Ypaö Ëiuo atveju yra vertingi jo straipsniai: ,,Die Flexion der n- stämme im Baltisch'slavischen und Verwandtes" (KZ LIX 213-298 psl'), ,,Eine Eigentümlichkeit indogermanischer stammbildung" (ib. LXll 216-235 psl.), ir kt. ,,Zur baltisch-slavíschen sprach.einhe¡t" (ib. Lxll 248-258) Toliau tenka pastebeti, kad etimologinei müsq åodåiq darybos daliai vienu ié geriausiq ir patikimiausiq ðaltiniq dar ir dabar tebèra R. Trautmanno,,Baltisch-slavisches wörterbuch" (Göttingen 1923): viena, pats autorius yra gerokai susipaåinçs su mäsq kalbos darybine medåiaga ir lyginamai j4 doroja gana atsargiai; antra, prie mäsq kalbos duomenq autentiðkumo ir tinkamo jt¿ parínkimo ëiam Zodynui, kaip ir pats autorius savo prakalboje pripaåista, la-
,i
baidaugyraprisidejçsK.Büga'Galtikpastebètina,kadðis
darbas áuúur yru jau trüktinas ir kaikurie sprendimai yra gerokai papildytini, o vietomis net ir reviduotini.
lËsistemingaiapdorotqðiqlaikqkalbosöaltiniqpirmojevieTvereöiaus tarmés apraÈas CzçSó l' Gramatyka" twereckie. ,,Wschodniolitewskie narzecze (Kraków 1934): tai yra viena iË stambiausiq ir turiningiausiq tar' miniq monografijq, kurios apsöia darybine medåiaga buvo galima daug pasinaudoti ir ðiam darbui. Kitas vertingas Ëios rüðies darbas, kad ir daug maZesnis, yra J. Gerdllio ir Chr. Stango ,,Lietuviq åvejq tarmè Prüsuose" (Kaunas 1933): jame nemaäa yra specifiðkq retq dalykq, kuriq kitur maza bepasitaiko arba net visai nevartojama. Kiek blankesnès vertês lodliq darybai yra P' Joniko darbas ,,Pagramanöio tarmé" (Kaunas 1939), nors ðiaipjau jis ir
toje yra minetinas J. Otrçbskio
neblogai paraöytas.
Taigi tai, kas mirsq lodùit¿ darybai lig Ëiol padaryta, palyginti su tuo, kas turi büti padaryta, yra labai maZa: didZiai dar trÚksta paruoðtos specialinès medåiagos, nemaZa darybiniq problemq kaip reikiant dar neiËsprçsta ir, svarbiausia, dar neturime jokios mokslinès lietuvit¿ kalbos gramatikos, kurios vien4 dali kaip tik sudaro äodlit¿ daryba. Bet, nepaisant tq visq trükumq, vis delto teko ið
': i
ì t,
I
t
I I
I i
ï { It
11
10
eilés imtis ðio, o ne kurio kito darbo, ir ëtai kodé1. Viena, paöiam autoriui vidinë mrisq kalbos struktüra yra rúpejusi jau nuo seniau, nuo pat studentavimo laikq. Ypaö daug progos ta sritimi susidomêti ir i j4 gilintis yra davç pirmieji autoriaus mokytojai - J. Jablonskis ir K. Büga. Artimai bendradarbiaujant su pirmuoju 1923--1925 m., autoriui i5 pradåios buvo kilç begales tos rúËies praktiniq klausimq, o klausantis antrojo paskaitq, ypað strigo jam i galv4 darybiniai müsq kalbos duomenq lyginímai. Ilgainiui Ëis su' sidomejimas åodZiq daryba nuolat didèjo, ligi pagaliau, pradéjus dirbti Kauno universitete, po ,,Daukðos akcentologijos" buvo visai nusisprçsta imtis öio darbo. Antra, öiaip ar taip kalbésime, Ëiuo metu darybinè mûsq gyvosios kalbos medåiaga, kad ir kaip reikiant dar neapdorota, vis délto dabar yra daug prieinamesné, negu kuri kita müsq kalbos sritis. Pvz. autorius ðiam darbui daug galèjo pasinaudoti gausia nespausdinta lietuviq kalbos åodyno medäiaga, pirmoje vietoje paties K. Brlgos ir kitq geresniq rinkejq (kun. P. Sragio, kun. S. GimZausko, A. Vireliüno, P. Biiteno ir kt.) surinktaisiais åodåíais, taip pat apsöiu savo paties rinkiniu, Zymesniais músq åodynais, senoviniaís raðtais ir kt. Treöia, mäst¿ kalbos \odäit¿ daryba mums patiems y¡a labai maíai åinoma, todé1, siaurai parapiðkai galvodami, daånai ëioje srityje ir i ðali nusvaiöiojame. Pvz. pats J. Jablonskis net iki pat mirties, kaip dabar pasirodo, visai be reikalo véngè savq priesagos -auninka' ir daugelio kitq visai taísyklingq dariniq, Zr. APh Vl 22 t. Dèl tos pat prieåasties kaikurie müsr¿ åodynq autoriai pvz. visai neskiria panaËybinès priesagos -inja- nuo -iöka-, Zr. Zidinys (1936) ll 140t. Pagaliau dar neseniai vienam åemaiðíui mokytojui slaviðka atrodê ir gudniausia ryt. augðtaiöiq daiktavardinè priesaga -oka- tokiuose Zodåiuose kaip akmeníõkas, berníõkas ir kt., år. 1933 m. GK152. Todèl musq kalbos 2odi.iq daryba beveik nelieöiama ir mokykliniuose vadovêliuose, o jei kur jos kiek paskutiniuoju laiku ir stengiamasi duoti, tai palyginti labai maia ir, be to, su didåiais trükumais. Ketvirta, paöiam autoriui jau daugiau kaip dvylika metq dèstant universitete istorinç lietuvit¿ kalbos gramatik4 ir nuolat susiduriant su darybos dalykais praktiniame bendrinès kalbos, ypaö terminologijos darbe, daZnai tenka paliesti ir pagrindinius mitsq íodLit¿ darybos klausimus, ypaö jos büdingesnius polinkius ir visuotinç vartosen4. Penkta, ir svarbiausia, dabar ruoöiantis raËyti prak-
tin[ bendrinës raðomosios kalbos zodyn4, raëant naujus lietuviq kalbos vadovelius, imant plaöiau tyrinèti tikrinius vardus ír net spausdinant didjjj lietuviq kalbos åodyn4, beveik kiekviename zingsnyje pasigendama sintezinio ir ístorinio müsq kalbos äodíit¿ darybos supratimo; tai, åinoma, tik be reikalo kliudo darb4, gaiËina laikq, o kartais dar ir [ ðuntakius iðveda. Dèl to autorius, ilgiau nebelaukdamas, ir èmèsi Ëio darbo, i5 anksto gerai åinodamas, kad dèl augööiau minètqjq prieåasðiq ðiuo metu yra labai sunku ir vietomis tiesiog ne[manoma viskE kaip reikiant iËtirti ir apraËyti'
I
I
l I I
d l I I
Pradejçst4darb4dirbti,autoriusíðpradåiosbuvopasiryZçs
l
apsiriboti vien konkreðiais savo kraðto reikalavimais, bet ilgainiui pasirodé, kad tai bus sunku ivykdyti: aiËkinant kaikuriq dariniq kilmç, raid4 ir ypatybes, kad ir visai ribotai, be savqjq, dar teko nauOoiis ir kitr¿ ide. kalbr¿ duomenimis; juo labiau, kad nemaåa darybinir¿ müsr¿ kalbos reiëkiniq geriau aikðtèn iËkila tik palyginus su kitr¿ giminingr¿ kalbq atitikmenimis. Todèl autorius, kad ir visai neatsisakydamas nuo savo pirmojo pasiryåimo, vis dêlto tolimesniame savo darbe, bent tam tikra dalimi, nuolat prieë akis yra turè-
I
jçsirbendrosioskalbotyrosreikalus.Tuotadvadovaujantisati. tinkamai buvo stengiamasi ir vis4 medäiag4 tvarkyti. Vist¿ pirma
I
T I
I
I
I
budingesniams müsq ù.odïit¿ darybos dalykams yra skíriama daugiau vietos, o retesniams åymiai maåiau. I gana specialius ir maZiau i5aiðkintus arba abejojamus klausimus autorius daug kur tyðiomis yra nesileidçs. Taip pat nuoËaly jis yra palikçs ir kultürinç kalbos
duomenqinterpretacij4beiakcentologininagrinejim4;beveikvisai nelietçsyrairspecifiËkesnir¿åodyninir¿f¡oezineskalbosdariniq. Uåtat jis daugiausia yra rüpinçsis, kad Ïo ryökiau ir objektyviau aikËteniðkiltq müsq natúraliosios darybos ypatybès ír bendra jos charakteristika. Tam reikalui zymiausia dalis pavyzdziq yra imta ið lvairiausiq vietq gyvosios kalbos, 2inoma, kiek galint iË patikimesniq ðaltiniq. Bet darybiniq reiËkiniq atmainumui geriau pavaizduoti ar kurio darinio senumui pabréZti daug kur imama pavyzdíiq ir iË senesniq ar senoviniq raötq. Ypaö nemaZa tam reikalui yra naudotasi müsq tautosakiniais öaltiniais, taip pat aröiau gyvosios kalbos stovinðiq raðytojq (Donelaiöio, Daukanto, Valanðiaus, |emaités, V. Kreves, VaiZganto ir kt.) darbais. Beveik visq duodamqjq ptavlzdliq, iðskyrus tik plaðiai åinomuosius, yra nurodomi ir öaltiniai. Patys pauyzd|iai raåomivienoda
12
viso veikalo raöyba. Pagalbinè literatüra buvo stengiamasi nurodyti tik prieinamesne. Reikiamos åodåiq etimologijos duodamos tik pa' tikímesnès. Vardaåodinè daryba nagrinêjama pirmiau, o veiksmaåodinè paskiau tam, kad skaitytojas, skaitydamas pvz. iðvestiníq veiksma\odLiq daryb4, jau turetr¿ reikiamo supratimo ir apie pagrindiniq åodåit¿, bütent - vardaåodiniq kamíenq daryb4. Paskutiniame skyriuje, kad bütq didesnè s4saja su gyvenimo praktika, duodama konspektyviné mrisq natüralines äodåiq darybos charakteristika ir trumpa naujadarq istorijos apåvalga. Paðiame gale, kad bütq lengviau ðiuo darbu naudotis, dar pridedamos äodLiq rodykles. Dèl nevisai paprastq spausdinimo s4lygt¿ ðio veikalo korektür4 daugiausía teko skaityti beveik vienam autoriui, gana daånai paöioje spaustuvèje ir vis skubant, todél prieð jo nor4 yra kiek jsibrovç korektúros klaidq, kurir¿ dalis, kiek buvo pastebéta, buvo stengíamasi atitaisyti tiek ïodZit¿ rodyklese, tiek skyrium. Skyrybinès klaidos, kur yra visai aíökios, paliktos netaisytos. Sio veikalo ra$yba yra kiek nutolusi nuo jablonskinès: raðoma bjaurus, pjauti, pjudyti, spjauti...; augítas, baigËtus, sluogsn¡s, sprigta, strr'gtas; pergeras, katkuris, kaZinkas, nelabai ir kt. Tai daroma ðiais sumetimaís. Autoriaus supratimu joto raëymas po ó ir p \od\iq öaknyse yra visai pagrjstas ír neabejojamas dalykas, nes jis, tas jotas, yra ne koks nors minkðtumo åymimasis åenklas, kaip kaikas visai klaídingai galvoja, bet atskiras garsas, beveik visose musq tarmèse paåistamas; jo, o ne ko kito, vietoje kaikur yra atsiradqs ir epentetinis { pvz. bliurti ië bjurt4 plrudyti iË pjudytt (ne iä þudyti - piudytl) ir tt. Augítas, baigitus, sluogsnis taip santykiauja su augti, augesnis..., baigus, baiginti ,,baidyti", lat. baîgS ,,baisLrs, baimingas", baíga ,,baimè, iðg4stís" (dèl to år. dar Briga KS 57), s/uogas, slegti ír kt.,'kaip baugítus su baugus, bauginti, bugítus su bugus, blgti ir kt., todèl Ëiq åodåiq néra jokios prasmés skirtingai raðyti. Pagaliau autorius jauöiasi savo priederme vieËai padekotí savo kolegai prof. Dr. Jonui Otrçbskiui uZ t4 param4, kurios jis jam yra suteikçs äodLiu arba didesnç, vardaåoding, ðio darbo dali skaítydamas rankraðtyje arba korektüroje. ,,. Vilnius. P. S.
l. Bendrieji dalYkai 1. åodliq darYba ir jos uidavinYs
Sl.Kaipmüsqvisakalba,taipirjosatskiriäodäiainuolat kinta. Vieni ið jq, paveldêti iö seniau, ilgainiui pasidaro nebegyvi, jr¿ reiksmê iðblanksta, ir todèl jie bevartojami arba kaip sustingg aisiskyréliai, arba esti pakeiöiami gyvesniais, daug ekspresyvesniais
I
i
i
I i .
dariniais. Pvz. dar beveik visoj Lietuvoj yra paå[stami tokie senoviniai veldiniai' kaip laÛkas, sÜnits, saisas, sãnas ir kt'; bet daugelís ið jq dabar yra jau iËnykç arba tebenyksta. Pvz., sprendziant i5 senuosiuose raåtuose dar iðlikusios a$rog eövos ,,(ume' lés" ir dabartiniq upèvardåiq Aövà, km' å5r'os bei Aiviià, -iios, tenka manyti, kad seniau, kaip rodo dar ir kitos idç' kalbos (plg' *a'ílot. equus, s. ind. áívah ir kt'), ir mtrst¿ kalboje galéjo buti vasl*eövas (ié íde. 'ekgos), bet dabar jo jau neberandame; 2e' maiðiq tarmése bera paå[stamas tik aövíenis.,,arklys", kuris antri' *aJzo arba aÉvos. niu búdu su priesaga -eínia- yra sudarytas iË Kas kita yra arkffs: jis yra visai naujai sudarytas Ëalia árklas, kaip pvz. vaikís éalia vaîkas, kitpris (kaprfs) éalia kuprà arba sãnis Ëalia sã¿as. Taip pat ir krcisnis, -ies ,,akmenq krüva, krüsnis; akmeninis pirties peðius" vestina ið *krÓti - lat' krât ,,rinkti, k¡auti", rankà (:lat- rùoka, s. sl' r7ka) ié renkit, riñktt ir daugybé kitq. Tuo büdu mäsq dabartineje kalboje yra daugiausia sudaryta lodíit¿: mat, músq kalba, kaip ir kitos jai giminingos ide' kalbos, kilusi labai seniai ír tolydZio kitédama, nuo pat savo pradåios ligi ðiq laikq per iðtisus tükstantmeðius turejo netekli daugelio savo pirminiq dariniu ir jq vietoje susidaryti naujq, analoginiq padarq.
Be ðitokiq velyvesniq perdirbiniq ir kitq visokiq antriniq vediniq, mes dar turime savo individualiq kurinir¿ (pvz. onomatopoe-
14
tinir¿ åodZiq)
ir
boje vaidina nevienodq vaidmeni. Darybiniai elementai, perkeldami åodi ið vienos kategoríjos i kitq, pakeiðia jo reikËmês apimti (pvz' mcíkytojas yra nomen agentis, mokytÌtmas - abstraktas ir kt'), o XãityUiniaL vartojami tarpusaviniams atskirq åodåiq santykiams åymèti, lodLio turin[ palieka nepakeist4. Tuo büdu iodäiq da'
Ëiek tiek svetimybiq, kuriq vien4 dal! iË kaimyniniq
kalbq esame pasiskolinç drauge su kultüros dalykais, o kitq dal[ esame isigijç ir del mados, del menkesnio savo kalbos mokéjimo ir del kitq ivairiq prieåasðiq, pvz. gãtvë, ¡ila, kùbi/as, pipiras, iiikas, tiigus, taip pat ãtpuskas, smeitis, btiomas ,dalba", skã' né ,darhinë" ir kt. Plg. BÚga ZfslPh. I 26 lt', KS 60 tt', autorius s,LA22tt., StB 45 tt., Otrçbski WNT lll tt', Alminauskis GL I 23 tt. Taip pat, nors åymiai maZiau, dar turime arba esame turèjç kiek ir vadinamqjr¿ verstiniq bei reikðminiq skoliníq, puz. péraéti' nrs ,,virðininkasu (verstas iö l. przelo2ony, o ðis ið lot' praepositus), statraËas ,,raëyba" (iö r.npaBonvcaHVe arba vok' Rechtschreibung, o ðie savo ruoåtu ið gr'-lot' orthograp h ia) arba pÌãgaras ,,pekla", s42íne ir kt.; plg. GK (1938) 145 tt'' taip pat E. Back,wesen und wert der Lehnübersetzung (Giessen 1935).
kila klausimas' S 2. Turint tad lvairiq dariniq savo kalboje, koks vaidmuo Éioje srltyje turi tekti dabartiniam müsq zodziq darybos mokslui. Pati pirmykËte äodlir¿ kilmè jam vienam negali rit' pèti, nes müsq kalba, kaip ir kitos ide. kalbos, yra kilusi labai senais laikais, o jos dokumentuotieji duomenys palyginti yra visai vèlyvi. Taip pat öia negali büti nagrinejamas ir nuolatinis onomatopoetinir¿ ùodïit¿, iËtiktukt¿, kürimas, nes jq daryba tik parodo, kiek kalbantysis, panaËaujamai nusakydamas kokius garsus, pats ið savçs kuria. Pagaliau ne musq \odäq darybai priklauso ir grynqjq skoliniq sudarymas: tai yra visai kitos srities dalykas' Dabartiniam darybininkui turi rüpéti visai kas kita. Jis visq pirma turi suvokti müsrJ kalbos visuotini palinkim4 naikinti pirmi' nius darinius ir juos keisti antriniais. Todel tam reikalui jis ið pradzios turi gerai iðsiaiËkinti, kaip yra sudaryti bent büdingesni müsq kalbos åodZiai, ypaö jq büriai, ir kuriuo büdu tq Zodåiq darysena yra seniau kitejusi ir dar dabar tebekinta. Taip pat jam pravartu yra, kiek autentiðki duomenys leidåia, àinoti, kurie dariniai yra iË seníau paveldeti ir kurie vèliau pagal senesnius pavyzdåius naujai sudaryti. Taigi dabartines müsg åodåiq darybos uådavinys yrc nurodyti tas priemones' kuriomis mes sava-
rankiËkai naudo jamês savo paöiq äodZit¿ atsargai padidinti. Be to, öiadar svarbu paZymeti, kokios itakos
Ëios priemonès
turi ir åodåiq reikðmei, kuri zodåiq daryboje ir
i5
}
kaity-
ryboje forma ir reikËmé tarp savçs yra daug daugiau susijusios' kaip kaityboje, kur reikðme vaidina tik antrin[ vaidmeni'
2. åodåit¡ analizé S 3. Kasdieninéje kalboje papr:astai mes åodåir¿ neskaidome atskiras dalis, bet mokslinèje äodíit¿ daryboje, kad bttq galima lengviau patirti jq darysen4, tai tenka neiËvengiamai daryti' Visq pirma tam reikalui yra skiriama kamie.nas ir galun è. Pirmasis iË jr¿ sudaro pagrind4 kaitybai ir reiËkia tam tíkr4 vaidinio arba s4vokos turini, o antrasís zymi åodåio vaídmeni sakinyje, t. y. parodo s4vokini sakínio daliq santyk! su visu sakiniu arba kitomis jo dalimis. Pvz' lyfyse mciterys, mciterq, mcíterims ir kt, moter- yra kamienas, o -!s, -t¡, 'ims - galänès. Dabar tam tikrais atvejais yra jau nebelengva skirti galÚnç nuo kamíeno. Pvz. åodåiuose pe/ê, íakà galiniai balsiai 'e, -a ið vienos pusès gali büti suprantami kaip galünés, nes jie Zymi tam tikr4 santyk[ sakinyje; bet iö kitos puses jie gali büti laíkomi ir kamiengaliais: viena, tie balsiai atskiruose linksniuose dar yra pa*öaká=Éa' stoviai vartojami (plg. petõ, pelé-ms, pe/é-mis,.íakà i5 *öaká-mus, Sako-mÌs); antra, jLç- pasitaiko dar ír tolimeskó-ms ié peté-kas, pelê'siaí, pelë-iai ,,pelèsiai", pepvz. niuose vediniuose, /é-ti arba íakci-tas, öakci-ti ir kt. Kaikur dabar pirmykðöio kamiengalio jau visai nebegalime skirti; pvz. vs. naudininkuose pélei, iãkai galiniai dvibalsiai -e¡, -ar mums bèra tik paprastos galünes.
j
.:t
i'ì
4. Kamienas savo ruo2tu dar yra skaidomas i atskiras dalis -- | Ëakni ir príesagE. Saknimi yra vadinama ta kamieno dalis, kuri pasikartoja keliuose kituose gimininguose kamienuose ir åymi bendr4j4, pagrindinç, jq reikðmç, o priesaga eina S
ta kamieno dalis, kuri,
suteikdama ðakninei reikömei tam tikro at-
11 16
spalvio, nurodo bendr4 kategorij4, kuriai priklauso åodís. Pvz. åodäit¿ g¡lvas, gyvfbe, gyvatà, gyrenà, gyvénti ir kt. bendras pagríndinis elementas, Ëaknis, yra gyv-, o priesagos, t.y. kamienq modifikuojamiejí arba papildomieji priedëlíai, yra -a-, -ybè, -ata, -ena, -en- (-ti yra bendraties galünè). Tuo bädu, sakysime, priesaga -ybé äodi gyvlibe atskiria nuo gyvãtos arba gyvenõs, kur ta pati Ëaknis gyv- yn íËplesta príesagomis -ata ir -ena; plg. dar sveikatà, keikenà ,,keikimas" ir kt. Pagal savo esmç tiek Ëaknis, tiek priesaga dabar yra tik grynos gramatinés abstrakcijos: jos beveik nieko nepasako apie åodåio istorij4. Seniau jos rotkarðiais dar galèjo büti vartojamos atskirais äodåiais. Pvz. graíkr¿ Ëauksmininkas Zer:, lotynq cor ,,ëirdis" (iË *cotd, plg. vs. km. cord-is) arba liepiamoji nuosaka r (iö ei) ,,eik" yra grynos Saknys. Taip pat ir gr. priesaga -coòr¡e iË pradåios yra buvusi sudaromoji sudetinio ïodäo dalis ir buvo gimininga lot. odot ,,kvapas", músq tiosti ir kt.; plg. eù-ób4e ,,gardåíakvapis, kvapus" ir ô).x-ób1c,,pilnas skauduliq, skaudulingas" (ðalia ð).xoq ,,skaudulys; votis"), 2r, Debrunner Wortb. 194t. Lygiai tokiu pat büdu iË savarankiðkq åodåiq yra iðriedéjusios vokieöiq priesagos -lich (: got. -lerks ië germ. 4'lrka,, kúnas", plg. got. ltuba - leiks ,, meilus, malonus, t. y. meilq kün4 turls"), -haft (ië germ. xhafla- ,,srJ kuo susijgs, womit behaftet" : lot. captus, plg. got. auda-hafts ,,laimíngas, t. y. turjs laimç, mit Glück behaftet, sva. sigí-haft ,,siegreich") arba pran. -ment (ië lot. abliatyvo mente: cõnstantr mente ,,nuolat" ir kt.), plg. Hirt Urg. ll 4, Vendryes Lang. 198. Bet mrlsq kalboje panaðiq pavyzdäiq, kurie aiëkiai rodytq ðaknl ar priesag4 galejus büti atskirais åodäiais, beveik nèra; nebent dabar priesagomis galetume laikyti lytis -da, -dè arba -sta-, kurios, eidamos sudaromosiomis sudètiniq LodLit¿ dalimís, nêra atskirtinos nuo dé-tt ir stci-ti, pvz. rñ-das, ì2-das, priã-das, sañt-das, pe/iJ-de, avi-de ir ãp-stas,,gausybè, Überfluss", ãt-stas,,atstumas" (posakyje ¡.í ãtsto ,,nuo tolo") ir kt.; plg. Trautmann Wb. 47t.,281t. S 5.
åodäio öaknis, kad ir, apskritai imant, yra nebeskaido-
ma, vis dèlto tam tikrais atvejais yra modifikuojama. Visq pirma jos pavidalq keiöia balsiq kaita, kuri ypaö daånai dar pasitaiko iðvestiniuose åodZiuose, pvz. vëda: vãdas, vãdZtos, vadZitÍtt, miiti:
I
(
ì I
mérdeti: mãras, marÌnti ir kl. Senovèje tos kaitos laipsniq yra buvç gana daug ir, matyti, turèjo tam tikros ltakos åodZio reikömei; bet mûsq kalboje jq jau nemaLa yra iËnykç, ypað del analogijos prieåasties (plg. APh V 59tt.), ir kokios nors ypatingos reikð' mès ðakniai beveik jau nebeteikia; nebent tiktai iðtiktukuose ir akimirkiniuose veiksmaåodåiuose pailgintais balsiq laipsniais dar gali búti reiðkiamas tam tikras intensyvumas, pvz. lèkðl (nesmarkiai) ir téköt (smarkiai). Salia to tam tikrais atvejais, atrodo, gali büti kaitaliojami ir ðaknies priebalsiai. Pvz. büdvardät¿ vinklus ,,vikrus"; vinkrùs ,,t' p." ir vingrùs ,,ypatingas" yra skirtinos Ëaknys vin-k- ir vin-g'; plg. Bäga KS 732, LKZ CVll. Taip pat ir veiksmaåod/iai ZiÓbauti, ZícÍgauti bei Zióvauti veikiausiai turi pagrindinç ëakni Zro-, iðplèst4 priebalsiais -b-, 'g- ir -r-; prie tos pat Ëaknies priskirtina ir Zro-p-: 2iop-scÍtí, Ziõp-las ir kt, 2r. Trautmann Wb. 368. Pagaliau èakniai kíek kitokesnI pavidalE suteikia ir itarpai' Stai musq kalboje labai daånai -n' yra iterpiamas i tam tikrq pirminiq veiksmaäodåiq esamgjo laiko Ëaknis, pvz' añka (ëaknis ak-: àktt, ãklas, akis), tarñpa ié *ta-n-pa () lat. tuop, plg. tãpo, tàpti) ir kt. lð ðia öis -n- analogijos keliu kartais gali patekti ir ikitokias lytis; pvz. músq jùngas (:lat. jûgs) savo -r- veikiausiai yra gavçs iö veiksmaåodàio iùngia, iùngti, o ðis savo ruoåtu t4 ltarp4 bus ið esamojo laiko apibendrinçs ir kitose lytyse; plg' lot. iugum, s. ind. yugám ,,jungas", yuktaþ ,,itemptas, pakinkytas" (:iìtngtas)
ir
kt.
Büdvardåi4i lrmpits ,,kuris gerai prilimpa" Vn., VKr. I 23, pranttts,,kuris greitai supranta" Sb., Kp4- supranlingas,,iðmintingas, gudrus'PS 116 ir kt. yra sudaryti pagal esamojo laiko lytis liñpa, prañta, suprañta arba tiesiog iå jq iövesti; plg' lipùs ,,kuris limpa, klebrig", supratingas ,,gudrus, iðmanus" (: lat' sap ratîg s,, proti n gas").
nies dos. nies, Pvz.
6.
Müsq kalbos priesagos, vartojamos lvairiausiems öakreikËmês atspalviams åymèti, yra labai gausingos ir nevienoVienos ið jq, pirminès, yra pridedamos tiesiog prie ðako kitos, antrinës, prijungiamos prie priesaginiq kamienq. daikiavardåiq ditsas, kálnas, árk/as pirmines priesagos -a-, S
Líetuviq kalbos Èodiiq daryba
2
19
18
prie ðaknq dus-' kal-' ar-' Visai -na-, 'kla- yra t¡esiog¡ai pridetos ia$stà' ganyklà' tekëkas kita yra tokie o"'ini¡ iai'p iallkas' .sta-, .kla-, juose pirminës priesagos .ka-, las, 2inõvas ir kt.: ,'.uon--,'..*!,'!.?:: -/a-, -va- yra pridetJJï¡" iutnit nt¿ -da/y-' 91,ny:' ganyklà ir kt' pirmtausta Taigi pagal daryb a Aàry*as, dalystà' gan-ykta' bet i daty-kas' da/y' skaidytini ne i dal-ykas, dal-ysta' darinig buvo abstrahuotos nausta, gany-kla. ttgainiui'ið öiákiq -ova- ir kt" kujos, su detinèsi ;;;";n;; -ir1'., -ys.ta' -vk/a' pirmykööiq kair ten' kur rios vèliau galéjo oJ,' or^"äut"t o¿riotl nebuvo' pvz' senystà' virtyklà' miengaliq -!-, -o-r 'J' ir Lt' visai
gèrõvas ir kL ir nedarios priesagos' PirToliau yra skirtinos darios siauriau ar plaöiau nuolat vartomosios iË jq yra gyuo' - dabar naujq dariniq' Antrojamos, su iomis gali buti kaskart sudaroma sutinkamos' bet plaðiau nevar- ' lìå., îtilr'tgai, kãd ir vienur kitur nebelinkstama sudaryti' Pvz' mütojamos, su jomis nauiq dariniq lnia- (auksÌnis)' -iËka- (va\kii' sq kalboje darios priesagos yra (graZùnas) ir kt'' o nedarios kas), 'inga-