419 54 69MB
Lithuanian Pages [232] Year 1924
■ m
i
-
■
t- v
s u d a rė
K . B Ū G A
J -
1 SĄ SIU V IN IS ..-.I ' -_v .
f!? :
.}
J
J/ • •f •y- * « ' '•
" " 1
B
*=
'i
IŠLEIDO ŠVIETIM O MINISTERIJA /S !
UNAS v ,.v V " * V •’ ' ■‘■y.. V .; v-.
Valstybės spaustuvė —
•‘ V ■t-
¿=-.1-924 m.
Lietuvių kalbos ŽODYNAS s s id a r ė
K .
B
I I G
A
I S Ą S IU V IN IS
IŠ LE ID O Š V IE T IM O M IN IS T E R IJA KAUNAS
-— = = = = —
vals ty b ė s s pau stu vė
:
--------------
1924 m.
vadas. Kaip aš tapau žodyno rengėju? Kadangi šisai mano amatas — žodyno rengimas — glaudžiai yra susijęs su mano gyvata, tai tariuosi būsiant mielam skaitytojui pravartu su sipažinti su kai-kuriais mano gyvatos duomenimis. Pasaulio šviesą pirmą kartą išvydau 1879 metų spalių 25 (šen. kai.) dieną Pažiegėje (Dusetų par., Zarasų aps). Lerr.entoriaus skaityti išmokau iš tėvo. Su maldų knygomis ir Šiaulėniškiu seneliu praverčiu dvi žiemi: vieną gale Žiegelio (ežero) pas Ropolį (v. š. RapžfTs), antrą — pas dėdę Mekūšką Mižiūškėse, motynos tėviškėje (Jūžintų par.). 1890 -1891 melų žiemą nuveža mane tėvas Dusetų valsčiaus mokyklon pramokti rusiškai, kur tuomet lietuviškai nė žodžio nevalia būdavo ištarti. 1891 metų rudenį tėvas nugabena mane drauge su dviem mano pusbroliais Zarasūosna apskrities mokyklon, kur išbųvu 1 klasėje iki 1892 metų gegužės mėnesiui. 1892 metų liepos mėnesio paskutinėmis dienomis nuveža mane drauge su mano pusbroliais (tetų vaikais) Petrapilin ir atiduoda globoti vienam giminaičiui, pas ponus tarnaujančiam vežėju (kurmonu). Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to — nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis — išvysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušeips. Tėvas nešykšti sūnaus mokslui paskutinio skatiko. Mokslo metams Petrapilyje man išlaidų susidarydavo gyvais pinigais 150 rublių, kuriuos sukrapštyti būdavo tėvui gana sunku, nes iš ūkio tuomet tiekos pelno negaudavo. Dažnai tekdavo tėvui net ir skolintis mano mokslui. Petrapilyje nuo 1892 metų rudens iki 1895 m. pavasario išeinu visą šv. Stanislovo baž nyčios mokyklą (Трехклассное Уѣздное училище имени Сестржен ценима). Kadangi kunigų seminarijon trijų klasių nepriimdavo, tai buvo nutarta išeiti keturias klases. Tokiuo būdu patekau šv. Kotrynos 4 klasių mokyklon, kurią baigę turėjo tuomet tėisę stoti serninarijcn. 1897 metais pavasarį pabaigiu 4 klases, o rudenį jau įstoju Petrapilio kunigų semi narijon, iš kurios po metų (1898 m. rugsėjo mėn.) išstoju, tuo užsitraukdamas ant savęs tėvų ir visos giminės rūstybę. Nuo 1898 metų spalių mėnesio pirmųjų dienų tenka man pradėti savarankiškas gyvenimas. Vieno seminarijos draugo teikiamas patenku pas kunigą Bernotą Mosarin (Vilniaus vyskupijoje), kur per 1893—1S99 metų žiemą prirengiu du jo brolvaikiu (irgi Bernotu) į Petrapilio šv. Kotrynos mokyklą. Abudu Bernočiuku (An tanas ir Juozas) išlaiko egzaminus. Kunigas paveda man juodu globoti. Nuo 1893 m. rudens vėl grįžtu Petrapilin, nusisamdau du kambariu, kuriuose ir įsikuriu su savo mo kiniais Bernočiukais. Tų-pačių metų lapkričio ar gruodžio mėnesyje mokyklos draugų rekomenduojamas patenku užu kyšį (pašto ženklelių rinkinį iš 1000 su viršum gana retų ženklelių) tarnautoju meteorologijos observatorijon (Главная Николаевская Физическая Обсерваторія), kurioje ištarnavęs beveik ketveris metus 1903 m. rugsėjo 20 dienoje iš stoju tolimesniam mokslui. Mat, kiti mano prieteliai, prof. kun. A. Dambrauskas, prcf. kun. P. Būčys, kun. J. Tumas (Vaišgantas), buvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir sergama. Tumas tai galėjo lengvai patirti iš mano jam rašytų laiškų ir iš vieno-kito straipsnio, nusiųsto jam kaipo „Tėvynės Sargo“ redaktoriui. Dam brauskas ir Būčys galėjo tą mano ypatybę pastebėti iš manęs paties ir iš pašnekesių su profesorium (tuomet privatdocentu) E. Volteriu ir Jaunium, iš kurių su pirmuoju teko man pirmą kartą susipažinti 1900 ar 1901 metų pradžioje, o su antruoju — 1902 mevų pavasarį. Pritilpti prie Jauniaus buvo nelengva. Iš pradžių mane nevisuomet įsileisdavo. Be. kai arčiaus jis mane pažino, įeiti pas jį buvo nebesunku. Nuo 1902 metų rudens tapau dažnas Jauniaus svečias ir nenustojau juo buvęs net iki jo mirimo dienai (1308 m. va sario 25 d.). Prieigą į Jaunių yra man palengvinę akademikai P. Fortunaiovas :r A. Šachmatovas, kurie sukurstyti prof. E. Volterio, buvo paskyrę mane Jauniaus sekre torium. Jie tikėjosi išgausią per mane spaudai Jauniaus kalbos mokslo raštus, yp^c lietuvių kalbos gramatiką ir šnektų aprašymą, iš to sekretoriavimc^ akademija gavo maža naudos. Visa nauda teko man. Kaip sunku buvo ką spaudai iš Jauniaus išgauti, ga:'
IV parodyti jo gramatikos spaudimo eiga: nuo 1903 m. iki 1908 m. vasario, vadinasi, per penkeris metus, tesuspėjo jis perveizdėti tiktai pirmuosius 48 puslapius! 1903 m. rugsėjo 20 dieną išstojęs iš observatorijos, baigdamas amžiaus 24 metus, stvėriausi už mokslo, pasiryžęs prisiruošti matūrai, kad galėčiau įstojęs universitan atsi dėti vienam kalbos mokslui. Matūros egzaminus (iš 8 klasių gimnazijos) gavau laikyti eksternu 1905 m. (nuo IV 25 iki V 30) prie Petrapilio V gimnazijos drauge su A. Volde maru, kuris tuomet baigė gimnaziją. Rudenį 1905 metuose įstoju Petrapilio universitan filologijos skyriun (славяно русское отдѣленіе), kurį pabaigiu vos tik 1911 m. Université ilgiau tenka pasėdėti, nes nuo mokslo daug mane sutrukdo tariamųjų mokslo raštų rengimas. Mat, 1905 metų gegužės mėnesyje iš spaustuvės atsiimu pirmąją dalį „Aistiškų studijų“ , nes jai tuomet nebuvo dar surasta leidėjo. 1907 m. balandžio 5 d. savo nelaimei pradedu spausdinti anuos „studijus", o 1908 m. kovo mėnesyje gaunu jau iš spaustuvės gatavus. Del antrosios „Aistiškų studijų“ dalies tenka veltui pasidarbuoti 1906— 1907 mokslo metais. 1911 m. palieka mane université rengtis akademiškajam gyvenimui prie lyginamosios kalbų mokslo katedros, kuri tuomet buvo prof. Jono Boduëno Kurtenës (Baudouin de Courtenay) žinioje. 1914 m. nuo sausio 1 dienos komandieruoja mane užsienin dvejiems metams tolimesnėms mokslo studijoms, kurios tuojau pačioje pradžioje turėjo nutrūkti dėl didžiojo pasaulio karo. 1914 m. liepos mėnesio pradžioje, tarsi nujausdamas karą, už 3—4 dienų prieš sienos uždarymą sugrįžtu iš Karaliaučiaus. Del karo nutrūksta mano užsienio studijos ir ilgam laikui sutrunka magisterio egzaminai, kuriuos tepabaigiu vos tik 1916 m. pavasarį. Tuojau po egzaminų gaunu tėisę būti Petrapilio universito privat docentu. Nuo 1916 m. liepos mėn. 1 dienos nuskina mane Permės kuriamajan univer sitan privatdocentu, o paskui nuo 1917 m. pakelia mane ekstraordinario profesoriaus pa reigoms eiti. Iš Permės universito sugrįžtu Lietuvon 1920 metais rugpjūčio pabaigoje (apie 27 d.). Nuo pirmųjų mokyklos dienų priderėjau prie susipratėlių lietuvių skaičiaus. Jau ketvirtojoje klasėje ir seminarijoje (1896— 1898 m.) bebūdamas nebekartą gaudavau susikirsti dėl tautystės su mokslo draugais lenkais. Su lietuviškais raštais, tuomet draudžiamais, teko susipažinti seminarijoje per katedros zakrastijoną Juozą Zauką, kuris zakrastijoje tarp bažnyčios drabužių ir indų laikė lietuviškų laikraščių ir knygų sandėlėlį. Iš mokyklos parvažiuodamas vasarai namo niekieno neraginamas jau rankiojau dainas, mįsles ir priežodžius. 1897— 1899 metais jau turėjau susirašęs iš įvairių rinkinių gerą krūvą dainų ir mįslių su priežodžiais, kurių dalis buvo iš liaudies lūpų. Seminarijoje 1898 m. teko susipažinti su tik-ką išėjusiais iš spaudos pirmuoju Juškevičiaus žodyno sąsiuviniu ir Jauniaus gramatika (hektografuota). Abudu tuodu raštu bus nemaža pa veikusiu mano sielai. Nuo 1899 m. rudens patampu Petrapilio viešojo knygyno beveik kasdieninis skaity tojas. Čia susipažįstu su knygyno valdininkū S. Baltramaičiu, per kurį kartais gaunu jo atsakymu parsinešti ir namo vieną-kitą knygą. Knygyne susipažįstu su visais dainų ir pasakų rinkiniais, su žodynais, gramatikomis ir su kai-kuriais Daukanto, Valančiausko, Ivinskio raštais. Iš Kuršaičio žodyno ir gramatikos ir Baranausko „Ostlitauische Texte“ patiriu, kad lietuvių kalbos skiriama dvejopa priegaidė. Observatorijoje,^ nutraukdamas po kokį pusvalandi ar valandą nuo tarnybos darbo, 1900—1901 metais išmokstu priegaidės žymėti. Tasai mokslas nėra buvęs man lengvas, nes tuomet nebuvo kam mane pamokyti. Vienatijas priegaidės mokytojas man tebuvo Kuršaičio žodynas. Gyvu žodžiu nebuvo kam mane pamokyti, nes tuomet dar Jauniaus nepažinau. Jaunių išvysti pirmą kartą man tenka, rodosi, 1901 metais per vieną Petrapilio lietuvių susišelpi mo draugijos vakarą, kurioje ir man yra tekę pasidarbuoti keleris metus sekretorium ir sufliorium. Arčiau susieiti su Jaunium tegaunu vos po kelių mėnesių po pirmosios pažinties 1902 m. pavasarį (tuojau po velykų). ........................ Kada pasidariau beveik kasdieninis Jauniaus svečias, jau buvau turįs prisirankiojęs nebemSža medžiagos žodynui. 1901 metų lapkričio mėnesyje tenka man parvažiuoti tėviškėn kareiviavimo priedermės atlikti po kelių metų nebuvimo ( 1898 m.) ir parsivežti daug naujos medžiagos. Tuomet Dusetų ir Jūžintų parapijoje surenku apie 150 dainų, 1 0 —12 pasakų, kelias dešimtis mįslių ir retesnių žodžių. Pradėdamas vaikščioti pas Jaunių, aš jau turiu geroką pluoštą medžiagos lietuvių kalbos šnektoms ir žodynui. Šnektoms ir žodynui medžiagos man prisirinko is savo draugų. Žodynui medžiagos jau 1902 metų birželyje turiu ben kelis sąsiuvinius, iš kurių vasarą žodžius nurašau abėcėliškai storon knygon. Tuo laiku man buvo galva pramušta
v Daukanto raštais, kurie visudaugiausia yra man davę retų ir negirdėtų žodžių. Daukanto žodžių reikšmės ir prasmes, kurios dažnai negalėdavau suvčkti, vaikyti padeda man žemaičiai draugai (dr. D. Bukantas, Gurauskas ir k.). Nuo 1902 m. gegužės-birželio mėnesio daug Daukanto žodžių man paaiškina Jaunius. Tais-pačiais metais pradedu žodyno medžiagą rašyti nebe sąsiuviniais, bet kortelėmis. Visupirmiausia kortelėmis buvo nurašyti Daukanto „Lietuvos istorijos“ (I, H, Plymouth, Pa 1893, 1897) ir „Givvatų Didiuju Karwaidu“ (1846) žodžiai. Taip-pat ir visa žodyno medžiaga, kurios nemaža parsinešdavau po kiekvieno atsilankymo nuo Jauniaus, tuojau atsidurdavo kortelėse. Pradėdamas dirbti su Jauniumi iš-pat pradžių tiktai du tikslu teturėjau: 1) praplėsti savo žinias lietuvių kalbos gramatikos, šnektųv ir žodyno srityje, 2) atlikti prof. E. Volterio sukurstytų akademikų P. Fortunatovo ir A. Sachmatovo man pavestąjį darbą — išgauti iš Jauniaus spaudai jo gramatiką ir lietuvių kalbos šnektų aprašymą. Antrasis tikslas dalinai tepasisekė įvykinti. Pirmajam tikslui buvo daug padaryta, nes Jaunius buvo atvėręs prieš mane visą savo žinyną, kuriame iš pradžių daug-ko aš dar nesupratau. Jauniaus mokslas, kurį man jis buvo atskleidęs visoje platumoje, pasirodė man esąs labai įdomus ir slaptingas, išaiškinąs net tamsiausiąsias kalbos raidos ir kilmės slaptis. Labiausia visa tai buvo slaptinga man — kalbos mokslo naujokui. Visos tos lyginamojo kalbų mokslo slaptys ilgam buvo mane sužavėję. Matydamas Jaunių nebepajėgsiant žavimųjų kalbos slapčių paskėlbti spaudoje del valios susilpnėjimo ir nebegalėsiant jį pasaulio kalbininkų tariamųjų klaidų atitaisyti, ryžausi pats surašyti visą Jauniaus mokslą, kurį man buvo jis atviromis išdėstęs apie lietuvių, latvių ir prūsų kalbas ir visų tų trijų kalbų moiyną-kalbą, vadinamąją aisčių prokalbę. Nustebkite, Lietuva ir kaimynų šalys! Pasaulio kalbininkus imasi pamokyti pirmojo kurso studentėlis — Kazys Būgiokas! Jisai 1905 metais surašo pirmąją dalį „Aistiškų studijų“, o 1906 m. gegužės mėnesyje jau neša spaustuvėn, iš kurios betgi tuojau (V 21) atsiima del lėšų stokos. 1908 m. kovo mėnesyje „Aistiški studijai“ pasirodo veltui pa saulyje, nes jie nebesugrąžina nevieno kalbininko iš tariamojo šunkelio į tiesos kelią. Tiktai patsai studijų autorius po pusantrų metų iškrypsta iš „tiesos kelio į šunkelį“ ir apie tą įvykį praneša 1909 m. lapkričio mėnesyje (B g 10 58) kalbininkams „Aistiškų studijų“ kritikoje. Taigi, „Aistiškų studijų“ (B g 10 58, 214) esama nevykusio, kiaurai klaidingo rašto, kuris tiek gero tėra padaręs, kad mane yra p riv e rtę s a tid ė ti b eveik visas savo jė g a s vienam lie tu v ių kalbos žodynui. Kad aš nuo 1909 metų rudens labiau esu atsidėjęs žodynui, tai tam bus kalta mano „Aistiškų studijų“ nelaimė drauge su prof. Jono Endzelyno del tos nelaimės laišku prof. E. Volteriui, kuriame Endzelynas, pagyręs mano žinių gausumą ir darbštumą, pataria per Volterį mesti man Jauniaus sapnus ir sunaudoti savo žinias žodynui. Endzelyno žodžiai giliai man įsmigo širdin ir dar šiandie tcbesmygso. Beveik vienam žodynui atsidedu 1912 metais, kai gaunu iš Mokslų Akademijos suredaguoti ir išleisti II tomą Juškevičiaus žodyno (K-, L-). Pirmasis lankas buvo gatavas 1913 m. vasaryje (II 16). Iki 1915 m. spalių 28 dienos II tomo buvo surinkti korektūroje 222 psl. (iki žodžio kretalas). Kad I! tomo neteko man pabaigti, tai čia akademiko Fortunatovo kaičia, be kurio parašo negalima buvo spausti net ir gatavų korektūros lankų. Parašą išgauti iš Fortunatovo buvo nepigu. Juškevičiaus žodyną beredaguodamas ir bespausdindamas daug laimėjau žodynui iš savo talkininkų, kuriems buvo siuntinėjami korektūros lapai, o kartais net ir rankraščio sąsiuviniai. Iš talkininkų, kurie daug medžiagos yra man suteikę bespausdinant Juške vičiaus žodyną, turiu paminėtį kun. Peliksą Sragį, Antaną Vireliūną, Joną Murką, Joną Jablonskį, Staję Naginską, J. Šveistį, J. Elisoną, kun. Jazdauską ir d. k. Tarp 1905—1913 metų nemaža medžiagos žodynui esu surinkęs savo kelionėse po Lietuvą. Šiek-tiek medžiagos gaudavau ir Vilniuje, kur tekdavo ilgiau vasarą pagyventi, arba per Mokslo Draugijos susirinkimus, kur susidurdavau su įvairių Lietuvos kampų atstovais. Šituo metu būsiu nem§ža susirašęs ir iš prof. J. Jablonskio, dr. J. Šlapelio, kanaun. J. Laukaičio. Kan. Tumas-Vaišgantas yra mano korespondentas kalbos daly kams nuo 1902 iki 1913 m. 1914 metais žodynas daug laimi ypač XVI—XVIII amžiaus kalbai Karaliaučiuje, kur man tenka dirbti beveik keturis mėnesius universito knygyne. Daug žodynui primeškerioju 1916—1919 metais, būdamas Permės universito profesorium ir turėdamas daug atlie kamo laiko.
VI Kad visa mano žodyno medžiaga, sverianti keturis pūdus, pateko Lietuvon, už tai reikia pasakyti dėkui taikos delegacijai, sutikusiai parvežti žodyno skrynias kaipo dele gacijos turtą. Rusų valdžia 1920 m. nedavė niekam išsivežti jokių rankraščių. 1920 m. rudenį švietimo ministeris K. Bizauskas mane, vos tik sugrįžusį iš Rusijos, atsikviečia Kaunan prie Knygų Leidimo Komisijos ir paveda suorganizuoti lietuvių kalbos žodyno leidimą. Kadangi man pasirodė maža būsią mano surinktosios medžiagos žodynui, tai aš pasiūliau pasamdyti kelis raštininkus, kurie mano nurodyti toliau rankiotų žodžius ir sakinius žodynui. 1921 metais buvo žodyno darbui pasamdytos net keturios rašytojos, savo gyvenime ne tiktai ne dirbusios panašaus darbo, bet ir žodyno kaip gyvos dar nemačiusios. Pasi jutau laimingesnis ben dviem iš keturių tuojau nusikratęs — mažiau, mat, liko pykos ir nervų gadinimo. Bet ir likusiomis raštininkėmis nekiek džiaugiaus, nes jos tetiko vienam tik nurašamajam darbui. 1922 —3 metais buvau gavęs vadinamąjį padėjėją, kurį dukart teko mainyti. Padėjėjai, tiesa, nemaža yra man padėję žodyno darbo dirbti, bet aš iš jų buvau taręs susilauksiąs daugiau. Nuo 1923 m. rugsėjo mėnesio belikau vienas, jei ne skaitysime kun. Pelikso Sragio, dirbančio žodynui Plungėje. Dabar žodynui medžiagos laiškeliais turiu apie 14—17 pūdų1), iš kurių 10—13 pūdų surinkta jau Kaune nuo 1921 iki 1923 metų gruodžio 1 dienai. Del medžiagos svorio nereikėtų nusigąsti, nes joje yra ben keli pūdai dubletų: mat, tam-pačiam žodžiui ir sakiniui tenka dažnai parašyti ben keli laiškeliai. Žodyno medžiagos, skaitant ją laiškeliais, bus maždaug apie 600 tūkstančių laiš kelių, iš kurių 60 tūkstančių nuo St. Dabušio ir 17 tūkstančių nuo A. Vireliūno nupirkta valdžios pinigais. 1921— 1923 metais esu gavęs žodynui medžiagos iš šių asmenų: 1) prof. Jono Jablonskio (nurašyta apie 10 tūkstančių kortelių), 2) Panevėžio vyrų ir moterų gimnazijos mokinių (per mokytojus M. Grigonį ir J. Elisoną), 3) kun. D.Tuskenio, 4) mokyt. A. Giedraičio, 5) St. Češūno iš Stuorių (Anykščių vai.), 6) mokyt. A. Klumbio iš Švėkšnos, 7) Marijam polės Rygiškių Jono Gimnazijos VI klasės mokinio A. Kirtiklio ir kitų jo draugų (K. Bctyrius, J. Dabulevičius, Ą. Galinis, Kl. Kačergius, J. Liutkevičius, A. Mėšlius, A. Pauliukonis, Z. Staugaitylė, P. Šolys), 8) studentų P. Butėno, J. Bukotos, E. Viskantos, A. Salio, 9) St. Dabušio, 10) P. Morkūno. Visi kiti žodyno talkininkai, kurie bus arba yra suteikę nemažiau kaip šimtą tokių žodžių su sakiniais, kurių žodyno rengėjas dar neturi įsiregi stravęs, bus surašyti vėliau I tomo pabaigoje tam tikran sąrašam Žodynas senai man rūpi, bet jo spausdinti dabar vis dar nemaniau, tardamos esant jį ir nepilną ir netobulą. Kad aš žodyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, kokis jis šiandie yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia, ypač paskutinė, kuri senai mane nenustoja raginusi per švietimo ministerį greičiau pradėti spaudimo darbą. Čia turiu tarti savo ir kitų kaibininkų vardu dėkui mūsų vyriausybei — įstatymų ieidžiamajai (seimui) ir įstatymų vykdomajai (ministerių kabinetui) — , kuri šitam kultūros ir mokslo darbui nepašykštėjo didelių išlaidų. Dėkui ir visiems žodyno talkininkams! Žodyno sandaras nėra labai turtingas, nes jį sudaro ne tiktai ne visi lietuvių kalbos žodžiai, kuriuos šiandie vartoja šnekamoji ir rašomoji kalba, bet net ir tie nevisi, kurie iki šiai dienai yra patekę mūsų raštuosna. Šiam mano žodynui pritinkamesnis būtų ne žodyno, bet žodyno m edžiagos vardas. Mano žodynas nėra net sistemingai darytas, nes visa jo medžiaga rinkta priešokiais, atsitiktinai. Nemanydamas tuojau spausdinti su rinktosios žodyno medžiagos, nebuvau net pasidirbęs žodynui plano. Visas darbas — atsi tiktinis, o todėl — ir turįs daug spragų ir trūkumų. Be gyvosios, šnekamosios kalbos žodžių mano žodyne rasis visų spausdintųjų (iš ėmus Haack’o) ir kai-kurių rankraštinių žodynų žodžiai. Žodynui tekę yra pasinaudoti ir kai-kuriais XVI—XVIII amžių raštais, taip-pat dainų, pasakų ir kitų liaudies kūrinių rin kiniais. Daug žodynui yra laimėta iš Daukanto ir Valančiausko raštų. Bet visi raštai, iš kurių buvo rinkta medžiaga žodynui, nėra kaip reikiant išnaudoti. Sistemingai žodyno darbą dirbdamas dar ir aš pats iš visų anų raštų galėčiau antra-tiek medžiagos prisimeškerioti. Turiu čia skaitytojui pasisakyti, kad daug labai svarbių raštų liko mano žodynui ne suvartota, nes aš jų Kaune nieku būdu negalėjau sau įsigyti. Čia galiu iš nesuvartotųjų1 2) 1) Pirmajan žodyno sąsiuvinin suėjo puspenkto kilo (4500 gramu) laiškelių. 2) Ir iš šitų raštų esu vieną-kitą žodį pasižymėjęs Permėje, bet be sakinio. Sakinį galėčiau dar ir dabar įtraukti žodynan, kad žemiau paminėtieji raštai būtų mano rankose. Gal kas teiktųsi paminė tuosius raštus man nebrangiai parduoti?
Vii paminėti šiuo; veikalus: 1) A. Juškevičiaus Svotbinė rėdą, 2) Jurkšaičio Litauische Märchen und Erzählungen, 3) Leskien und Brugmann Litauische Volkslieder und Märchen, 4) Valančiauskio Žemaičių vyskupystė 1848 m., 5) Ivinskio kalendoriai, 6) Basanavičiaus Lietuviškos pasakos įvairios, 7) Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft, 8) Schleicher Lituanica, 9) Valančiaus Ziwataj szwentuju, 10) 1605 m. „Katechizm Ledesmy“ (Krakow 1890), 11) Lalio lietuv.-angl. žodynas. Žodyno turiniu eina visi, be jokio skirto, lietuvių kalbos žodžiai. Čia randa sau vietos ne tiktai bendriniai (appellativa) — akis, alus, akmuo..., bet ir tikriniai (nomina propria) vardai — Abrutis, Aguika, Alantas, A lsėdžiai... Žodynas visai nežiūri to, ar žodis kilimo lietuviškas ar svetimas, nes jam visi žodžiai lygūs. Todėl neradau reikalo išmesti iš žodyno tokių žodžių, kaip antai: äbroz(d)as, ägrozdas, akselis (akselys)..., nes jie tė ra v ie n a tin is š a ltin is ka lb o s ir k u ltū ro s is to r ija i (B g 10 IV, V, 60—76). Tiktai prie kiekvieno svetimos kilmės žodžio pažymėjau raide (I., g.) ar keliomis raidėmis (vok., si.) tą kalbą, iš kurios lietuviai yra gavę aną žodį. Rašmenis žodynui vartoju ben keleriopus. Pamatinį žodį spausdinu ju o d u o ju korpu, jei del savo lyties ir rašybos nėra man įtartinas. Abejojamąjį arba įtartinąjį pa matinį žodį paprastai spausdinu juoduoju petitu. Be to, petitą vartoju pastaboms ir visiems tekstams, kurie paduodami yra originalo rašyba, jei ji skiriasi nuo šiandieninės. Pamatiniams žodžiams, net ir tiems, kurių rašomoji kalba nepažįsta, visuomet suteikiu rašomosios kalbos lytį. Sakinius, kuriuos žodyne rašau vietos šnekta, paprastai spau sdinu korpo kursyvu. To žodžio, kuriam turi giminaičių latvių arba prūsų kalba, sakinių gale įrašau mūsų žodžio atatikmenis iš latvių (La., la.) arba prūsų (Pr., pr.) kalbos. Kito žodžio straipsniui, jo gale, pridedu ir vadinamąją žodžio etimologiją (ž. B g 10 268). Po žodžiui ETIM. įrašytieji svetimųjų kalbų žodžiai turi rodyti, kad mūsų žodžio esama kilimo savo, kad jo turima giminaičių ir tarp kitų indoeuropiečių giminės kalbų. Kadangi etimologijos ir pastabų skyriuje . tenka man dažnai susidurti su įvairiomis lietuvių giminės ir su tolimesnėmis kalbomis, tai žodyno įvade pravartu yra, be kirčio ir priegaidės, paliesti dar ir visą lietuvių tautös giminę ir jos ryšius su indoeuropiečiais. Visa tai, žinoma, teks aprašyti trumpais bruožais. Rašybą vartoju žodyne tokią, kurią esame nustatę dar 1911—13 metais vartoti mokslo raštuose su prof. Jonu Endzelynu (tuomet Charkove, o šiandie Rygoje gyvenančiu). Šitą rašybą, be manęs ir Endzelyno, šiandie jau vartoja profesoriai Jurgis Gerulis (vokiškai jis rašosi Georg Gerullis), R. Trautmann’as ir k. Žodyno rašyba nuo 1913 m. paskelbtosios straipsnyje „Del mūsų rašybos“ (Draugija XIX tomas, N r. 76, 350—374 p. ir atskirai, kaipo „Rašybos mažmožiai“ Kaunas 1913, 27 psl.) tesiskiria vienu tik mažmožiu: šiandie rašau vesdamas, mšsdamas (ne z!). Kur žodis turi būti rašomas vienu ar dviem žodžiais, man nėra dar visai aišku. Šitokiais atvejais laikausi savo šaltinių rašybos. Visugeriausią, kuopikčiausią, pergerą, nebegerą linkęs esmi rašyti vienu žodžiu, nes to, rodosi, reikalauja ir patsai žodžio ištarimas. Du žodžiu brūkšneliu irgi, gali būti, nevisai taip jungiu kaip kiti (kai-kas, bet-kam). Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai ir nemano mokytis jų iš žodyno. Mano kalboje, kurią skaitytojas turi šitame įvade ir kituose mano raštuose, tegu niekas neieško tobulumo, gražumo ir sklandumo, nes čia viso to neras. Kalbos aš dar to bulai nemoku, stėngiuos pramokti. Duok Dieve, kad nors senatvėje išmokčiau! Manau ne būsiant man gė'dos, kad mokydamos dar neišmokau, nes gėda tėra tik tam, kuris ne mokėdamas ir nesimokydamas tariasi mokąs. Žodžių aiškinamoji kalba mano žodyne nėra viena. Čia skaitytojas ras vieną žodį paaiškintą lietuviškai, kitą — vokiškai, trečią — rusiškai arba lenkiškai, ketvirtą — lotyniškai arba dar kitaip kaip. Kalbų mišinio („Babelio“) išvengti aš negalėjau del laiko stokos. Kiaurai išvesti per visą žodyną vieną-kurią kalbą, žinoma, būtų buvę galima ir net gei stina, bet tiktai — bėda su tuo, kad šis darbas reikalingas yra daug laiko. Taigi, norė damas paskubinti žodyno rašymą ir spaudimą turėjau palikti žodžiams paaiškinti tą kalbą, kurią radau šaltiniuose. Kaune, 1923 m. gruodžio 5 d.
Prof. Kazimieras Būga,
Visokeriopų sutrumpinimų ir ženklų paaiškinimas. a. = augštaitiškai, hochlitauisch. A. = Auszra. Laikrasztis iszleidžiamas Lietuvos milėtoju. Tilžėje 1883, 1884, 1885 m. acc. = accusativus, galininkas. Ad. = AdCitlškis, Švenčionių aps. adj. = adjectivum, būdvardis, adv. = adverbium, prieveiksmis, agr. = agronomijos terminas. Ak. = M. Akielewicz, GJosownia litewska. Poznan 1890. А кт. Akmenė, Mažeikių aps. Akn. — Aknysta, į žiemius nuo Rokiškio. Al. = Alytus, Suv. ž., Alytaus aps. alb. —.albaniškai, albanesisch. alg. algebros terminas. Aln. = Alunta, Utenos aps. Als. = Alsėdžiai, Telšių aps. Alv. = Alovė, Alytaus aps. Alvt. — Alvitas, Vilkaviškio aps. Am. ^ kun. J. Ambraziejus, Lenkiškai-lietuviškai-ru siškas žodynas. Vilnius 1907. Iš čia žodžius yra išrinkęs St. Dabušis. AM. Altpreussische Monatsschrift Königsberg 1854 ir k. An. ^ Anykščiai, Utenos aps. anat. = anatomijos terminas, ang. = angliškai, englisch. Ant. — Antalieptė, Zarasų aps. Antz. = Antazavė, Zarasų aps. ap. = apylinkė, Umgegend, aps. = apskritis, Kreis (уѣздъ). Ar. — Ariogala, Kėdainių aps. arab. = arabiškai, arabisch, arch. = arkitektūros terminas. Arch. = Archiv für slavische Philologie. Berlin. arith. aritmetikos terminas. arm. — armėniškai, armenisch. astr. = astronomijos terminas. at. atiškai, attisch. Aug. = Augšt(a)dvaris, Trakų aps. гѵ. = avestiškai, awestisch. Av. = dr. P. Avižonis. B = Lexicon Lithuanico-Germanicum et GermanicoLithuanicum, darinnen . . . von Jacobo Brodowski, Praecentore Trempensi. Karaliaučiaus arkyvo XVIII amžiaus pradžios (1713—1744 m.) rankraštis. Du tomu: Msc. 127 fol. = B*, Msc. 128 fol. - B 2. Ba. = Ant. Baranauskas. B a1 — Anykščių šilelis. Ba2 = Litauische Mundarten gesammelt von А. Baranowski. Band 1: Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von Dr. Franz Specht Oberlehrer am Ludwigsgymnasium in Cöthen. Leipzig 1920. Ba3 = Ostlitauische Texte. M it Einleitungen und Anmerkungen herausgegeben von Anton Bara nowski und Hugo Weber. Erstes Heft. Weimar 1882. Ba-* = En. А нтоній Барановскій, Замѣтки о ли товскомъ языкѣ и словарѣ. I—VIII. СПБ 1898 (LXV т. Сборн. отд. р. яз. и слов. И. А. Н.). ВВ. — Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen, herausgegeben von Dr. A. Bezzenberger, Göttingen. Bč. = Kalendorys def Lietuwininku Ameryke Ant 1890 meto. Parasze D. T. Boczkauskas. Mahanoy City, Pa.
Bd. = Būdvietis, Seinų aps. Bg. = Būga (Kazimieras) — šito žodyno rengėjas. Bg.* = K. Būgos Aistiški studijai. 1 dalis. Peter burgas 1908. Bg.2 = K. Būgos Kalbos dalykai (Quaestiones grammaticae). Kaunas 1910. Bg.3 = Kaž. B(uga) Litewski język. Wielka Encykl. Ilustr. Ser. I. Tom X L III-IV . Zesz. 346 b. str. 624—633. B g* = K. Būgos straipsniai „Lietuvių Tautoje“ . Cituoju LT tomais ir psl. Bg.5 = K. Būgos straipsniai žurnale Русскій Фи лологическій Журналъ. Cituoju žurnalo tomais ir psl. Bg.G= K. Būga. Litvanica. C. Петербургъ 1912 (Изв. отд. p. яз. XVII 1). Bg.7 = K. Būgos Kalbų mokslas bei mūsų senovė. Kaunas 1913. Bg.8 = K. Būgos straipsnis „Kann man Keitenspuren auf baltischem Gebiet nachweisen?* žurnale „Rocznik Slawistyczny“ t. VI. Krakow 1913, p. 1—38. Bg.9 = K. Būgos Priesagos -ūnas ir dvibalsio uo kilmė. Kaunas 1921. Bg.10 — K. Būgos Kalba ir senovė. I dalis. Kaunas. 1922. BG. = Dr. A. Bielenstein, Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert. St. Peters burg 1892. Bgl. = Bugailiškis, Šimonių par., J. Jablonskio šaltinis. BGr. Dr. A. Bielenstein, Lettische Sprache, nach ihren Lauten und Formen erklärt und vergleichend dargestellt. 2 Bde. Berlin 1863, 64. BiL. => M. Biržiškos Lietuvių dainų literatūros istorija. I. Vilnius 1919. St. Dabušio sunaudota. Bk. ^ stud. Juozas Būkota iš Išlandžių. Bl. = Balbieriškis, Marijampolės aps. Bin. Bėlninkai, Vilkamergės aps. Bn. = Jonas Bendorius: „Aušrelei beauštant". Liaudies dainos mišriam chorui. Pirmoji dalis. Marijampolė 1920. St. Dabušio sunaudota, bo. = bojotiškai, böotisch. bot. = botanikos terminas. Bp. = Baptai, Kauno aps. Br. = Bretkūnas (Jonas), XVI amžiaus rašytojas. Br.1 = Postilla Į Tatai esti | Trumpas ir | Prastas Ischguldimas j Euangeliu . . . Per | Jana Bret kūną... Karalaucziuie 1591. 1 dalis. Br.2 — tas-pat 2 dalis. Br.3 = Penkta dalis Biblios Lietuwifchkai Jono Bretkūno pergulditas Pranaschas Hoseaschus. Anno 1590. 26. August. VIII skyrimai, kuriuos esmi nusirašęs 1921 m. rudenį. Br.-* = Schefchta dalis Biblios Lietuwifchkos. Jano Bretkūno perguldita. Psalteras ing lietuwischką lieszuwj gulditas Jano Bretkūno Labguwos ptebano. Metula Chriftaus 1580. Naudojausi labai netobulu Becenbergerio nuorašu. BR. = Jono Biliūno raštai. Paveikslai, apysakos ir eilės. Tilžė 1913. Žodžiai S. Dabušio rinkti, bret. ^ bretoniškai, bretonisch. Brs. r-_j Barstyčiai, Mažeikių aps. Brš. .=* Birštonas, Alytaus aps. Brt. = Bartninkai, Vilkaviškio aps Brz. Bėrzninkas, Seinų aps.
JX Brž. = Biržai, Biržų-Pasvalio aps. D.4 = Darbay senųjų Lituwiu yr Žernaycziu. Dau Bs. = dr. Jonas Basanavičius iš Ožkabalių. kanto rankraštis, kurio 14 psl. pasakyta „RaBs.1 = Lietuviškos pasakos. Medega mitologijai. szita metuse 1822“ . I. Shenandoah, Pa 1898. Bs.2... ||. 1902. D.9 = Epitome Historiae Sacrae. . . , kurios antra Bs.3 = I t., Bs.* = II t., Bs.s = III t., Bs.° = IV jame psl. parašyta: Rcimprimatur. . . Petrcpc!. 1838 anno. t.: Lietuviškos pasakos įvairios. Chicago, III. 1903—1905. D.10 = Giwatas Didiujū Karwaidū senowęs suraszę lotiniszkay Kornelius Nepos. Iszguldę. . . J. Bs." = Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Chicago, III. 1903. Dewinakis . . . Petropilie 1846. BS. = A. Brückner Litu-slavische Studien. I Teil: D.11 = S. Daukanto Lietuvos istorija. Plymouih, Pa 1893, 1897. 2 tomu. Die slavischen Fremdwörter im Litauischen. Wei mar 1877. D.19 = Kningėle mediniu siekiu . . . pargoldę . . . Bsg. = Baisogala, Kėdainių aps. Jonas Purv/ys. Petropilie 1849. Bt. = Batakiai, Tauragės aps. D.13 = Pasakojimas apej Wejkalus Letuwiu tautos Btg. =a Betygala, Raseinių aps. senowie kuri trumpaj apraszia Simonas Dau Btk. — Butkiškės, Kauno aps. kantas Rasztinikas Pilozopios Magistras Metuse Btn. .= stud. P. Butėnas iš Dovydų (Joniškiu par.). 1850. — Paskutinio puslapio gale parašyta-. Btr. = Butrimónys, Alytaus aps. Galas pirmoses dalies. Rankraštis (8°. 730 bulg. = bulgariškai, bulgarisch. psl. Bibliotheca Seminaru Samogitiensis. Armar. Bv. = R. Gauthiot Le parler de Buividze. Paris 1903. 29 N r. 9). BW. — Latvju dainas, Kr. Barona un H. Wissendorffa D.11 — Daukanto pasakų rinkinys. Mokslo drau izdotas. Jelgavä, Pèterburga 1894—1915. gijos rankraštis. bvL. = beveik visos Lietuvos žodis. D.** = Pasakas Phedro iszguldę . . . Motiejus SzauBz. = prof. dr. Adalbert Bezzenberger. klys. Petropilie 1846. Bz.1 = Beiträge zur Geschichte der litauischen D.16 = Kningele apej žinias Draugistes NuositurieSprache. Göttingen 1877. jim o. Petrapilie 1846 (plg. G 74). Bz.2 = Litauische Forschungen. Göttingen 1882. D.17 = Prasmą lotinu kalbos, paraszę K. W. Myiebžk. = bažnyikiemis. Petrapilie. įspausta pas K. Hintze. 1837. C. = Clavis Germanico-Lithuana. Dviejų tomų (I AalD.1* = Pamokslą ape Sodnus . . . Tszgoldę . . . AnLust: Msc. 85 in 4°, II Maal-Zwölfter: Msc. 86 in ton’s Žejmys. Petropilie 1849. 4°) Karaliaučiaus arkyvo rankraštis su prierašu D.19 = Tabokū Auginimas. . . Tszgoldę Jenas Gir „Sum Christiani Friederici Stimeri Salav. 1746“ . denis. Petropilie 1847. caus. = causativum, priežastinis veiksmažodis, D.20 = Ugnęs-kningėlę . . . apskelbę Antenas V/ajcf. = confer, palygink. nejkis. Petropilie 1849. « Ch. = 1663 (8) m. Chilinskio biblija. D.21 = Išrašai iš Daukanto raštų, kurių duoda E. chem. = kimijos terminas. Volterio knygelės „Объ этнографической по chir. = kirurgijos terminas. ѣздкѣ по Литвѣ и Жмуди лѣтомъ 1887 года. comp. = comparativus, augštesnysis laipsnis. Ст. Петербургъ 1887“ . conj. = conjunctio, jungtukas. Д -- К. Daukšos žodynėlis: Wyrazy v/yjęte z rękcCp. = Carl Cappeller Kaip senieji Lietuvininkai gyveno. pišmiennego s!6wnika litevvskiego na polski KaziHeidelberg 1904. mierza Krzysztofa Dauksry nauczyciela parafialnej Cs. = Ciskodo par. (Rėz^tės aps.) lietuviai (Latgaloje), szkoly w Birzach (K 41—59). č. = čekiškai, tschechisch. DA. = Dėdė Atanazas, Kaip pasiklosi, taip išmie Č. ^ Čedasai, Rokiškio aps. gosi. Apysaka. Kaunas 1908, 162 psl. Čb. = Čiobiškis, Viln. ž. dan. = daniškai. čer. = čeremisiškai. dar. = darytinis, pramanytinis žodis. čk. Čekiškė, Kauno aps. dat. — dativus, naudininkas. d. = daina. Db. = Stasys Dabušis iš Vilkanastrų sodžiaus (Leipa D. = Daukantas (Simonas), XIX amžiaus pradžios lingio par.). rašytojas. Dbk. = Debeikiai, Utenos aps. D.1 = Žodrodys toie kningelieie essontiù žodiu. Prie Dg. = Daugai, Alytaus aps. rašto „Epitome Historiae Sacrae. Auctore C. F. Dgč. = Degučių kaimo (Marijampolės aps.) daines (1913 m. „Ateitis“ ). Žodžiai St. Dabušio rankiot'. Lhomond, in Universitate Parisiensi, Professore Emerito. Petropoli, 1838“ , psl. 63 (žody Dgl. Daugailiai, Utenos aps. nėlio) 42. Dglš. = Daugėliškis, Švenčionių aps. D.2 = Lenkiškai - lietuviškas Daukanto žodynas. dial. = dialectice, dialektisch, šnektos lytis. Mokslo Draugijos rankraštis (Vilniuje). dim. = diminutivum, mažybinė lytis. D.2 = Apiniū auginimas. Parodimas kajp apinius Dj. — Daujėnai, Biržų-Pasvalio aps. Dk. = Daukša, XVI amžiaus rašytojas. auginti. . . B. A. Grunards o iszgčldę i Žiamajtiū Dk.l = 1595 m. Daukšos katekizmas (E. Volterio kalbą Jonas Ragaunis. Petropilie. Išspausta laida)pas K. Kraju 1847. Dk.2 = „Postilla Catholicka“ Якуба Буйка въ ли D.1 = Abeciela Lijtuwiü-Kalnienü ir Žiamajtiū kal товскомъ переводѣ Николая Даукши. Ст.-Пеbos . . . Petropilie 1842. тербургъ 1904, 1909. 2 sąsiuviniu. D.6 — Budą Senowęs — Letuwiü Kalnienü ir ZäDk.3 = Postilla Catholicka. Tai esti Ižgulaimas majtiū iszraszę. . . Jokub’s Laukys. Petro Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir szwentes per pilie 1845. wissus metus. Per Kunigą Mikaloiu Daukszą KanonTka Mėdnikų, isz lękiszko perguldita. Su D.8 — Naudinga bittiü knygele taj ira ajszkós pawalė ir dalaidimu vvireusiuių. Wilniui Drukarmoi mokimas kajp par iszmintingą bittiu kawojima Akadėmios Societatis Jesu. A. D. 1599. gal daug naudos nusipelnyti wTssims bitteles mylentims ąnt gèro paraszytą par G. G. Sette Dkš. = Daukšiai, Marijampolės aps. gast Petropilie. įspausta pas K. Kraju. 1848. D kšt = Dūkštas, Zarasų aps. D.7 = Dajnes Žiamajtiū . . . Pirmasis Pėdelis. Pe i Dl. =» Dėltuva, Vilkamsrgės aps. tropilie 1846. I Dm. = Dčmantonys, Alytaus par. (Viln. ž.) sodžius.
X ДМ. — Документы Московскаго Архива Министер I -e Kun. Silvestro Gimžausko rankraštinis žodynėlis ства Юстиціи I т. (apie 1879—1881 m.): Žodžej isz givös kalbos Эп. = Christian Donalitius, Litauische Dichtungen . . . letuviu Linkmeniszkiu. herausgegeben von G. H. F. Nesselmann. Königs Ištraukos iš kun. S. Gimžausko raštų (Ateities berg 1869. spinduliai, 1917 m., 203—20S). dor. — doriškai. j gal. gališkai, gallisch. Dr. « Darbėnai, Kretingos aps. Gb. Gibai, Seinų aps. Drs. = Darsūniškis, Trakų aps. Drs.1 — Darsūniškio ap. (Viln. ž.) dainos. 1911 m. | Gd. -= Gadūnavas, Telšių aps. „Ateities Žiedai“ , Nr. 9. Žodžiai S t Dabušio : GD. =* Liudas Gira, Laukų dainos. Seinai 1912. S t Dabušio rinkti žodžiai. rinkti. Gdl. Gudeliai, Marijampolės aps. Drsk. =. Druskininkai, Gardino aps. Gdr. = Giedraičiai, Vilkamergės aps. Ds. = Dusetos, Zarasų aps. Gdž. Gudžiūnai, Kėdainių aps. DS arba SP. =- Patarles ir Dainos. Surasze nūg žmo- ! niu Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje 1889. i gen. = genitivus, kilminiffkas. geom. -= geometrijos terminas, Dsm. — Dūsmenes (gen. Dusmenų), Trakų aps. Dsn. — Dysnos sala, Tverečiaus par. (Švenčionių aps ). ! germ. — germaniškai. Gg. = Gegužynas, Kauno aps. Ot. = Dötnuva, Kėdainių aps. GGA. =* Göttingische gelehrte Anzeigen. du. — dualis, dviskaita. DU. Deszyms Uwogu dėl asabu smutkuosi ir sief- Gl. = Gelgaudiškis, Sakių aps. wartuosi atliekuncziu. Piertlumaczyta isz lenkiszka Glv. — Gėlvonys, Vilkamergės aps. lietuwiszkaj par Kleryku Jonu Jodetajti. Wilniuje. Gm. = Aplankimas seniuką diel brolu žemajeziu ir lietuwiu par kunega Gomalewski kamendoriu bažKasztu S. Neumana. Spausluwi A. Syrkina. 1865. niezes llluksztas Apraszitas ir ing spaustuwe pa dv. - dvaras. duotas Dunaburge. Spaustuwie M. B. Neumana Dv. — Dieveniškis, Ašmenos aps. 1853. Dvd. = Dovydai, Joniškiu vai. kaimas (Biržų-Pasvalio Gn. = Gintiliškė, Kretingos aps. aps.), stud. Petro Butėno gimtinė, • GN. = Naujas Istatimas Jėzaus Christaus Wieszpaties dz = dzūkiškai. musu Lietuwiszku Ležuwiu iszgulditas par Jozapa E. J. Elisonas. Zoologijos sistematikos terminų Arnulpą Kunigaykszti Giedrayti Wiskupa Žiemaycziu, žodynėlis. Kaunas 1920. ženklinika S. Stanislov/o. Iszspaustas pas kunigus eccl. = bažnyčios žodis. Missionorius Wilniuje 1816. En. := J. Serenga, Lietuvos Eneida arba Lietuvių Tautos Ineita j Atrastąją Tėvynę. Eilės. Dvi dalys. got. = gotiškai, gr. = graikiškai. Seinai 1913, 1914. Žodžiai St. Dabušio rinkti. Gr. = Gaurė, Tauragės aps. End. = Endriejavas, Kretingos aps. ent. entomologijos terminas. 1V> — gromata: 1589 m. To = ITch Diewo malones, Er. = Ereminienė iš Žarėnų (Telšių aps.). St. Dabušio 1 mes Jurgis F ridriks... Bz. BB II 119. 1724 m. šaltinis. Pp-, H. Weber BB II 112. Erz. = Eržvilkas, Tauragės aps. gram. = gramatikos terminas. ėst. -= estiškai (igauniškai), estn:sch. Grd. ^ Girdiškė, Raseinių aps. Ev. — Ewangelie Polskie y Litewskie Так Niedzielne Grg. = Gargždai, Kretingos aps. іако y wszytkich swiąt ktore w košciele katholickT, Grk. = Girkalnis, Raseinių aps wedlug Rzymikiego porządku przez caly Rok czy- Grl. = Garliava, Kauno aps. taią. Vilnae Typis Academicis Soc. Jesu 1690. Grn. = dr. K. Grinius nuo Pilviškių. Mokslo Draugijos knygyne, Grnk. = Grinkiškis, Kėdainių aps. ež. r= ežeras. Grš. = Griškabūdis, Šakių aps. f. = femininum, moteriškoji gimtis (giminė). Gršl. = Grūšlaukis, Kretingos aps. F. .-= Karaliaučiaus arkyvo rankraštis — Msc. 123 fol. 1 Grv. = Gervėčiai, Ašmenos aps. (vok.-lieL žodynas). F 1 — Msc. 124 fol., F - — Msc. ' Grz. = Gruzdžiai, Šiaulių aps. 125 fol. A (liet.-vok. žodynas). Grž. Gražiškiai, Vilkaviškio aps. fam. = familiariter. Gs. — Gasčiūnai, Šiaulių aps. FCh. — 1559 m. „Forma chrikstima“ (Litauische und j Gur. -= Gurönys, Leipalingio par sodžius (Feliksą lettische Drucke, herausgeg. von A. Eezzenberger. Saltönas). il H e it Göttingen). g. v. = gyvenamosios vietos vardas. Fick — Vergleichendes Wörterbuch der indogermani Gž. — Gižai, Vilkaviškio aps. schen Sprachen von A. Fick. 4 Aufl. Bearbeitet H = Vocabularium Lithuanico-Germanicum et Gervon A. Bezzenberger, Hj. Falk, A. Fick, Wh. Stokes manico-Lithuanicum, darin alle im Neuen Testament und A lf Torp. Göttingen 1890, 1894, 1909 I—III Bd. und Psalter befindliche Wörter nach dem Alphabet fig. r-* figuraliter. enthalten sin d . . . ausgefertigt von F. W. Haack, FM. ™ Ф. Фортунатовъ и В. Миллеръ Литовскія S. S. Theol. Cultore, zur Zeit Docente im Lithauнародныя пѣсни. Мосва 1872. ! ¡sehen Seminario zu Halle. Halle 1730. Menkutis, fr. trigų (brugų) kalba, phrygisch. mažos verčios žodynėlis. frq. . - verbum frequentativum, dažninis veiksmažodis. Hes. — Hesychii Alexandrini lexicon. g. - gudiškai, weissrussisch. Hg. = Hagen, Preussens Pflanzen 1818 (plg. Bz2 VI). G. L. Geitier, Litauische Studien. Prag 1875. G.1 = L. Geitier, Beiträge zur litauischen Dialekto hibr. — hibrida vox, pusiau svetimas žodis, logie (Wiener Sitzungsber. phil.-hist. CI. CVIII hom. — Omėro kalbos žodis. I. = L. Ivinskis. Bd.). Wien 1885. I.i ^ Genawejte Pasaka wiena tarp gražiausiu Ir G dr. Jurgis Gerulis (vok. Gerullis) iš Jogaudų werksmingiaušiu. apej jos wargus, rupesnius Ir (Vilkyškių vai., Tilžės aps.), Leipcigo universito stebuklingus Diewa pariedimus, kajp giariems e.-ord. profesorius. užmok giaru, o piktiems atiduoda piktu. Isz len G 1 ^ Die altpreussischen Ortsnamen. Berlin und kiszka liežuwia iszguldita par L. Iwihski. Wil Leipzig 1922. niuje. Kasztu ir spaustuwie Juozapa Zav/adzkla. G - — De' Prussicis Sambiensium locorum nomini1863 (1858). bus. Tilsit 1912.
I.2 — Kalendorius ukiszkasis. V/ilniuje 1846—1864, ' Jk.1 dr. K. Jokanto Gamtomokslis. St. Dabušio 1878. rankioti žodžiai. ìc h t = ichtyologia, žuvų mokslo terminas, JM r-. Mužikėlis. Pirma laida. Tą kningelę broliams id. = idem, tą-pat reiškia. Lietuviams parūpino Jankaus Mertynas. Ragainėje IE. =s Ишгульдимай шоенту евангелію. Далисъ пирма. 1885. Вильнюй 1869. Jn . kun. Kaz. Jaunius, kalbininkas (kilimo iš Lembo іеиг. =5 indoeurepiškai, indogermanisch. sodös, Kvėdarnos par.). ÌF. .-= Indogermanische Forschungen. Zeitschrift für į J n 1 .K . Явнисъ Грамматика литовскаго языка. indogermanische Sprach- und Altertumskunde Петроградъ 1908 —1916. Naudojuosi paprastai Strassburg. „Переводъ грамматики литовскаго языка, ис полненный К. Буга". lg. Igliauka, Marijampolės aps. Yl. = Ylakiai, Mažeikių aps. J n - . Діалектологическія особенности литовскаго IL. Ипатьевская лѣтопись = Полное собраніе , языка въ Россіенскомъ уѣздѣ (ст. Маг. бог. русскихъ лѣтописей. Томъ II. Изданіе второе. : Кс. К. Язниса)" rašte „К . Гуковскій. Описаніе С. Петербургъ 1908. Россіенскаго уЬзда. Ковно 1893" стр. 20—55. lig. = Ilguva, Sakių aps. Jn :: I: Понезѣжскіе говоры литовскаго языка IM. = IzgITtTbas Ministrijas Mėnešraksts. Riga 1920 ir t. rašte „К . Гуковскій Понезѣжскій уѣздъ. Ковка imp. = verbum imperfcctivum. 1893" стр. 87—141; II: Понеаѣжскіе говоры imper. = imperativus, liepiamoji nuosaka, литовскаго языка. Часто II. Ковна 1899. impers. -- impersonale verbum. 34 стр In. Инвентари имѣній XVI столѣтія (Акты изд. J n 1 — Praeiectio, qua ante diem III ¡dus SeptemВилен. Археогр. K o m m . Томъ XIV). bres a. D. MDCCCXCIX scholas de litteris latinis in R.-C. E. Academia Caesarea PetroInd. — Indrioniškis, Panevėžio aps. ir,deci. = indeclinabile, nelinksniuojamasis žodis. politana auspicatus est Casimirus Jawnis, S. Th. M. Petropoli 1900. ingr. = ingriškai (ижора). instr. — instrumentaiis, įnagininkas. J n "'— Интонаціи звуковъ литовскаго языка. Кооinterj. = interjectio, jaustukas. на 1900. intr. ^ intransitivum verbum, nedarybinis veiksmą- . Jnš. — Joniškis, Šiaulių aps. žodis. Jnšk. — Joniškiai (v. š. JdnTŠkę, vok. Johannischyr. = yriškai (airiškai). , kehlen < Joniškėlis), Biržų-Pasvalio aps. ysl. = yslandiškai, s. ysl. — altisländisch, altnordisch, jon. — joniškai (gr.), ionisch. isp. = ispaniškai, spanisch. į JP. Pamokstaj Pagat Evvanelios Szwentos Žodžiu Išl. Išlandžiai, Kirsnos vai., Krosnös (seniau buvo Ant wisu nedielu par metus surasziti par kunegu Rudaminos) par. sodžius, Mrj. aps., stud. J. BuRapotu Jassykievvicze Dominikoniu Ir isz spaukotos gimtinė, dinti. Pirma dala. Wilniuje 1855. Untra dala. it. = itališkai. Wilniuje 1857. I, II. iter. = iterativum, dažninis veiksmažodis. Jrb. = Jurbarkas, Raseinių aps. Iz. — Извѣстія отдѣленія русскаго языка и словес Jrg. = Mįslių knyga. Lietuvių mįslių rinkinys (su ности Имп. Академіи Наукъ. С. Петербургъ. viršum 1000 mįslių). Surinko ir paaiškino Kleofas Jurgelionis. Chicago, III. 1913. О. Литовскій словарь А. Юшкевича съ толкованіемъ j словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ, юмъ ; Jrk. =- kun. Jurkšaitis (iš Galbrasčių, Ragainės aps.). Jrk.1 = C. Jurkschat Litauische Märchen und Er I (А —J). С. Петербургъ 1897. 1904. Naudojausi ; zählungen. Heidelberg 1898. ir žodyno rankraščiu (K-, L -...). J l = A. Juškevičiaus žodyno (=^J) pirmoji redak Js. = mokytojas Jasulaitis. J. Jablonskio šaltinis. Jsv. — Jčsvainiai, Kėdainių aps. cija. Mokslo Draugijos rankraštis. J 2 = A. Juškevičiaus „Sfownik“ . Mokslo Draugijos . jur. = tėisės mokslo terminas. Jz. ~ Jeznas, Alytaus aps. rankraštis. J 3 = Lietuviškos dajnos užrašytos par Antaną Juš- , Jzm. = Giwenimas žmogaus krikszczionies arba iszguldimas prisakimu wieszpaties Diewa ir bažkevičę. 3 tomai. Kazanius 1880, 1832. ninezios szv/entos žiamajtiszkaj paraszitas par J1 Lietuviškos svotbinės dajnos, užrašytos par į kunega Wincenta Juzumowicze. Wilniuje 1861. •Ąntaną Juškevičę ir išspaudintos par Joną Juš- ; Jzm 1 = Szwentas Izidorius Artojas. Kningele die« kevičę. Petropylė 1S83. žinios ir naudos artoju žemajtiszkaj iszrasze J 5 = Svotbinė rėdą Velunyčiu Lietuviu surašyta Wincenias Juzumowicze kunigas Katnuju. W il par Antana Juškevičę 1870 metuse. Kazanius 1880. niuje 1854. J = Jumskio žodynėlis (plg. T 352—366). Jž. = Jūžintai, Rokiškio aps. Jb. — Jonas Jablonskis iš Rygiškių (Griškabūdžio ; JŽ. = Žiemos wakaro adynėlė . . . suraszė Jankų Mer par.), kalbininkas. tynas. Tilžėje 1885. K — Fr. Kurschat Littauisch - deutsches Wörterbuch. Jb.1 P. Kriaušaičio ir Rygiškių Jono Lietuvių Halle a. S. 1883. kalbos gramatika. Etimologija. Vilnius 1919. , K1 Fr. Kurschat Deutsch - littauisches Wörter Jb.- = Pasakėčios. Rinkinėlis kalbos mokslui. ; Kaunas 1920. buch. 2 Teile. Halle a. S. 1868—1874: I, II. K- -= F. Kurschat Beiträge zur Kunde der littauiJb.3 = Rygiškių Jono Lictuvjų kalbos sintaksė. schen Sprache. Erstes Heft. Deutsch - lita u i Pirmoji dalis. Seinai 1911. sche Phraseologie der Präpositionen. Königs Jb.4 = Mūsų žodynėlis. „Vargo mokyklos" prie- i berg 1843. — Zweites Heft. Laut- und Ton dėlis. Surinko Rygiškių Jonas. Voroneže 1918. | lehre der litauischen Sprache. Königsberg Jd. - Juodaičiai, Raseinių aps. 1849. I, II. JJ - Jon’s Juszka, Kalbos Letuviszko ležuv’o ir ІёK * ~ F. Kurschat Grammatik der litauischen Spra tuviszkas statraszimas arba ortograpija. Peter che. Halle a. S. 1876. burge 1861. J J i ^ И. А. Юшкевичъ Литовскія народныя пѣсни. K=>D . Kleino „Lexicon Lithuanicum", Karaliaučiaus arkyvo XVII amžiaus nuorašas (Msc. 1784 plg. С. Петербургъ 1867. KZ L 233). JJ Jono Juškevičiaus žodynėlis. Mokslo Drau K 1 =* Grammatica Lituanica Mandato & Autoritate gijos rankraštis. I Serenissimi Electoris Brandenburgici adornata •Jk. = dr. K. Jokantas (kupiškėnas). *
XII & praeviä Censurä primum in lucem edila ä Kltn. e Kaltinėnai, Tauragės aps. M. Daniele Klein Pastore Tils. Litu. Praemissa Klv. = V. Kėlvaitis, tautosakos rinkėjas. Klv.i .-= V. Kalvaitis, Prūsijos Lietuvių dainos. Tilžėjo est ad Lectorem Praetatio non minus utilis, 1905. Pirmasis skaitmuo reiškia dainos Nr., quäm necessaria. Cic. de Clar. Orat. Nihil Si antrasis psl. mui est & inventum & perfectum. Regiomonti, Klv.2 = W. Kalwaitis Lietuwiszku Wardu Klėtelė, Typis et sumptibus Johannis Reusneri Anno 1653. Tilžėje 1910. M. Danielis Kleinii Compendium LituanicoGermanicum, Oder Kurtze und gantz deutliche Klvr. = Kalvarija, Marijampolės aps. Anführung zur Littauischen Sprache, wie man KlvrZ. = Žemaičių Kalvarija, Telšių aps. recht Littausch lesen, schreiben und reden Km. = Kamajai, Rokiškio aps. soll. Cum Privilegio S. R. M. Pol. & Seren. i Kmn. = stud. Kamantauskas (amerikietis, kilimo iš Elect. Brandenb. Königsberg, Gedruckt und Rumšiškių par). verlegt durch Johann Reusnern, M. DC. LIV. į Kn. — Kauno artimoji apylinkė. Kn.1 ^ Pakaunės Žagariškiai, stud. J. Bukotos 1(3 = Suv тіо Ѳгсо. Neu Littauisches, verbessertžiniomis. und mit vielen neuen Liedern vermehrtes Ge sangbuch, Nebst einem sehr nützlichen, nie . Knt. = Kantaučiai, Telšių aps. ausgegangenen Gebetbüchlein, Auch einer Teut- . KO. = Keidoszių Onutė. Paraszė Savasis. Tilžėje 1907, schen, hochnötig-unterrichtlicher Vorrede an den į korn. — komiškai, komisch, Leser. Naujos Giesmju Knygos, Kurrose sėnos j Kp. == Kupiškis, Panevėžio aps. KP. = Piešni ludu litewskiego. Zebrai Oskar Kolberg. Giesmes su pritarimu wissü Bažnyczos Mokitoju Krakow 1879 (Osobne odbicie ze Zoioru wiadoper musu Lietuwa yra pagerintos, O naujos grąžos Giesmes pridėtos. Taipajeg Maldų Kny S mošci do Antropol. kraj. Tom III). 64 psl. 8 °. geles didžausey Bažnyczole wartojamos, Su Kpč. — Kapčiamiestis, Seinų aps. labay priwalingu Pirm-pamokinnimu ßias Knyge Kpr. = Kupreliškis, bžk. prie Pandėlio, Biržų - Pasvalio aps. les skaitanczuju, Patogiey suguldytos ir išdiltos. Karalauczuje Išspaudė sawo issiradimais Prid- Kpš. = Kaūpiškiai, Vilkaviškio aps. į kr. = krėtiškai, kretisch. rikis Reusneris Metūse M. DC. LXVI. K* = Neues Littauisches, sehr nöthiges und See . Kr. = Букварсъ жемайтишкай - русиішасисъ парашйтасъ пагалъ мбкима ну В. Зблотова падбта, lenerbauliches Gebetbüchlein, Oder Naujos lab- į ишгульдитасъ паръ Іона Кречински. Ковна 1865, bay privvalingos ir duszoms naudingos Maldų Knygeles... nüg M. Danjelo Kleiną... Karalau Kr. = А. Kirtiklis, Marijampolės (Rygiškių Jono) gim, nazistas. czuje... Metüse Kristaus 1666. К =з Litvanica czyli Wiadomošci о Litwie zebrane Krj. = Kriukai, Šiaulių aps. przez Š. p. ks. Ambrožego Kossarzewskiego. Krk. = Krakės, Kėdainių aps. Krkl. = Karklėnai, Raseinių aps. Rankraštis. Krkn. = Krekenava, Panevėžio aps. kam. = kamienas, Stamm. i Km. = Kruonis, Trakų aps. kar. =» karieliškai, karelisch. I Krnč. = Krinčinas, Biržų-Pasvaiio aps. kaš. — kašubiškai. ( Krok = Krčkialauskis, Alytaus aps. Kb. r= Kabeliai, Alytaus aps. ' Krp. = Kruopiai, Šiaulių aps. Kbr. = Kybartai, Vilkaviškio aps. ! Krs. — Karsokiškis, Panevėžio aps. Kč. Kučiūnai, Seinų aps. Krsn. = Krosna, Marijampolės aps. Kd. — B. Kuodaitis, astronomas. St. Dabušio šaltinis. Krsp. = Krasnopolis, Seinų aps. Kdl. = Kiduliai, Sakių aps. j Krš. - Kuršėnai, Šiaulių aps. Kdn. = Kėdainiai, Kėdainių aps. ! Krt. ~ Kartena. Kretingos aps. kelt. = keltiškai. Kretinga. KG — Кантычкасъ арба Книнга гѣсмю паръ Мотѣю Krtn. Волончевски вискупа параейзѣта иръ ишнауе I Krtng. ~ Kretingalė, D.-Crottingen. | Krtv. Kurtuvėnai, Šiaulių aps. ишспауста. Вильнюй 1865. KG1 = „Kantyczkas", kurios senesnės už KG (lie | Krv. r . Krėvė, mūsų dienų rašytojas (kilimo iš Mer kinės par.). tuviškomis raidėmis). Mano egzemplaris be Krž. = Kražiai, Raseinių aps. pradžios. Kl — Iszguldims apej sakramenta Pakulos... par kunigą 1 Ks. = Juozo Kasakaičio iš Kampinių rus.-liet. žody nėlis (8 sąs.) be pavyzdžių. St. Dabušio šaltinis. Pralota Kassakauski. VVilniuji 1862. KS. = Kr. Skriwėriaus Düsziös Skarbnyczia . . . taj§ kimr. = kimriškai, kymrisch. isz wökiszkös kalbos j lietüwiszkqju iszwerte Fr. kipr. = kipriškai, kyprisch. Kurszatis . . . 1. Dalykėlis. Karaliaucziuje 1844. KK = Katechismas Aba Trumpas Pamokslas Wieros Krikščioniszkos dėl waykialu mažu. Kiedaynise 1653. Kš. = Kaišiadorys, -rių, Trakų aps. K K 1 = Kniga Nobažnistes Krikščioniszkos... antra Kt. = Keturvalakiai, Vilkaviškio aps. karta perdrukawcta. . . Kiedaynise . . . Meatu Ktv. — Ketaviškės, Trakų aps. Ktv.1 = Ketaviškių dainos, kun.T. Brazio rankraštis. Poną, 1653. KK2 = Maldos Krikscioniszkos, W¡šokiam meatuy KtvN. = Naujosios Ketaviškės, Trakų aps. Kur. = Kurkliai, Vilkamergės aps. ir reykalams bendriems prigulinčios... Kieday Kurm. = Slownik polsko locinsko loiewski uloiony I nise... 1653. napisany przez xiędza Jana Kurmina. Wilno 1858. KK:J es Summa Aba Trumpas iszguldimas Ewangeliu... Kiedaynise... Meatu Poną 1653. Kv. ■= Kvėdarna (Kvėdaina), Tauragės aps. Kl. = Kuliai, Kretingos aps. Kvr. .= Kavarskas, Vilkamergės aps. Kl.1 = Kulių par. pasaka. Trautmann Sitzunosber. Kvt. = Kvetkai, Rokiškio aps. der preuss. Kön. Akad. 1918 XXXVII 800—804. KZ. = Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen, Klk. = Klykoliai, Mažeikių aps. herausgeg. von A. Kuhn . . . Berlin und Gütersloh, Klm. =.- Kelmė, Šiaulių aps. Göttingen. Kln. = Kalnujai, Raseinių aps. Kž. ^ KužiaT, Šiaulių aps. Klp. = Klaipėda, Memel. Klp.1 - Klaipėdiškių dainos. Surinko Jons Pakal I. ^ lenkiškai, polnisch. niškis. Išleido A. Bruožis. Vilnius 1908. į L ~ A. Lalis Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas, t Pirma dalis: lic-tuviškai-angliška. Chicago, III. 1903. Klt. = Kaltanėnai, Švenčionių aps.
XII! L.1
Lenkų ir lietuvių kalbos žodynas. Surengė i Lzd. Lazdijai, Seinų aps. Antanas Lalis. Vilniuje 1922. LzP. = Lazdynų Pelėda, rašytoja. LzP1 , Klaida. A =* Laukžemės šnektos žodynėlis. Mokslo Drau- | LzPLazdynų Pelėdos Raštai. Tomas I. Vilniuj gijos rankraštis (XIX amžiaus pradžia), 1914. la. = latviškai, l. ž. = liaudies žodis. lap. lapiškai, lappisch. IpK. Kolos lapių šnekta, IpN. = Norvegų žemės ! L ž .; = Laižuva, Mažeikių aps. m. = masculinum, vyriškosios gimties. lapių šnekta, IpS. = Švedų žemės lapių šnekta. M =Kun. M. Miežinio Lieluviszkai-latviszkai-lenkiszkaiLb. = Labanoras, Švenčionių aps. rusiszkas žodynas. Tilžėje 1894. LB. = A. Leskien und K. Brugmann Litauische Volks M1 Kun. M. Miežinio Lietuvių kalbos gramatika. lieder und Märchen. Strassburg 1882. 53 psl. 8 fl. I. c. = loco citato, tenai-pat. M = Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Lc. = Leckava(s), Mažeikių aps. Wörter-Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig zu Ld. — Dr. Jan Bystron. Kalechizm Ledesmy w prze- ; Walterkehmen ehemals heraus gegebene zwar zum kladzie wschodnio-litewskim z wydania wilenskiego : Grunde gelegt, aber mit sehr vielen Wörtern, Re z r. 1605. W Krakowie 1890. dens-Arten und Sprüchwörtern zur Hälfte vermehret Ldk. = Lyduokiai, Vilkamergės aps. und verbessert v/orden von Christian Gottlieb Ldv. = Lyduvėnai (Liudavėnai), Raseinių aps. Mielcke, Cantor in Pillckallen. Nebst einer Vor Lg. = Lygumai, Šiaulių aps. rede des Verfassers, des Herrn Prediger Jenisch lyb. = lydiškai, livisch, in Beriin, und des Hrn. Krieges- und Domainenlie. = lietuviškai. Raths Heilsberg, auch einer Nachschrift des Herrn LieM. = Литовская Метрика, senosios Lietuvos val Professor Kant. Königsberg, 1800, I, II Teile, stybės aktai, mak. = makedoniškai, macedonisch. liua. = liudiškai, lūdisch. Lizd. = K. K. Lizdeika (_- Eliziejus Draugelis nuo Pil math. — matematikos terminas. viškių), Raulas suskius („Ateitis“ 1913). St. Da- Mc. = K. Maciaus papildiniai prie Juškevičiaus žo dyno. Mokslo Draugijos arkyve. bušio rinkti žodžiai. Mck. = Mockevičiaus kelių kalbų žodynas. Rankraštis. Lj Liubavas, Marijampolės aps. St. Dabušio rinkti žodžiai. Ljd. = Liudvinavas, Marijampolės aps. Mč. — S. Mečiaus Trumpas žemės aprašymas. Vil L k. = Luokė, Telšių aps. • nius 1906. Lkč. — Lekėčiai, Sakių aps. md mardviskai, mordwinisch. Lkš. Lukšiai, Sakių aps mdM = mokšos tarmė, Lkv. = Laukuva, Tauragės aps. mdE — erzios tarmė. Lkž. = Laukžemė, Kretingos aps. ME = K. Mühlenbachs Lettisch-deutsches Wörter Ll. = Lioliai, Raseinių aps. buch. Redigiert, ergänzt und fortgesetzt von J. L m .(L e m e n to riu s ): Karalauczuje l'spaustas ReuzEndzelin. Riga 1923. nėraus. Anno MDCCVIII. med. = medicinos terminas. Ln. = Lenas, Vadoklių par. MG. = Gramatyka Litewsko-Polska. Gramatika arba Lnk. = Lenkimai, Kretingos aps. i Spasabas iszsimokinimo Lenkiszkos kalbos ParaLnkl. = Lankeliškiai, Vilkaviškio aps. szita per Motiejų Franciszka Marcihska. Warszawa Lnkm. = Linkmenes (Linkmenų), Švenčionių aps. 1861. St. Dabušio sunaudota, Lnkv. = Linkuva, Šiaulių aps. mil. = kariuomenės terminas, Lnž. = Lynažeris, Rudnios par., Kaniavos vai., Aly min. == mineralogijos terminas. taus (šen. Lydos) aps. Žinių teikė stud. Jonas į M it = Mitteilungen der litauischen litterarischen Ge Vilkinis. St. Dabušio šaltinis, sellschaft. Heidelberg, lot. = lotyniškai. myth. = mitologijos terminas. Lp. = Leipalingis, Seinų aps. Parapija susisiekia su i Mk. = S. Mikuckis. Vilniaus ir Gardino žemėmis (Merkinės ir Ratny- į M k l = Словарь литовскаго языка Г. Нессельмана cios parapijomis ir Druskininkų miestu). (изъ ІІІ-го выпуска Извѣстій ІІ-го отдѣленія LP. ^ Lietuvių pasakos. Vaikų rinkinys. „Aušros“ į Академіи Наукъ) 2 записка С. П. Микуцкаго. išleidimas. Vilnius 1905. Žodžiai St. Dabušio ' Напечатано по распоряженію Императорской rinkti. Академіи наукъ 25 марта 1852 г. Непре Lp . = Lieplaukė, Telšių aps. мѣнный секретарь П. Фуксъ. Въ типографіи Lpn. =. Th. Lepner Der Preusche L itta u e r... 1690. Императорской Академіи Наукъ. 5 - f - 16. 8°. Danzig 1744. MK Mokslas Rima Kataliku. Wiiniuje 1863. LPr. = Prawadninkas ing amžyna tiewiszki dagaus... Ml. r= Melagėnai, Švenčionių aps. Par Kunigą Jona Lachawicze apraszitas. Wylniuj ! ML. = Mokslas lietuwiszko skajtimo ir Katechizmas. 1849. Wilniuy 1852. Ls . A. Leskien Bildung der Nomina im Litauischen. ! M L .1 .-= Mokslas skajtyma diel mažu waj'ku su Leipzig 1891. mokslu krykszczionyszku yszdut’s su pritarimu L s1 — A. Leskien Ablaut der Wurzelsilben im Litau wiresnioys dwasyszkos. Mėtusy 1838. Kyrmelü ischen. Leipzig 1884. Mėnesej’ 23 dyjnö. Wylniuje spaustuwiėj JuL s- = A. Leskien Litauisches Lesebuch. Heidel zupa Zawadzki 1338 - MSL XIII (Paris 1904) berg 1919. p. 116—130 (R. Gauthiot). Lš — Liškiava, Alytaus aps. Mit. Molėtai, Utenos aps. LT. — Lietuvių Tauta. Mokslo Draugijos laikraštis. ; moz. = mozūriškai, masurisch. Vilnius. MP. = Postilla Lietuwiszka Tatai ėst Ižguldimas pra stas Ewangeüu ant kožnos Nedėlios fr Szwentes Lv. = Lewentorius Lankiszko-Lietuvviszkas Diel Wejku ! per wisus metus, kurios pagal būda sena BažniOlkiniku Parapijos surinktas piar Plebonu tos Pa rapijos K. F. W. Wiiniuje 1862. ežioy Diewa ėst skaitomos. Nu isz nauia su didžiu perweizdeghimu ėst ižduola. Nokladu Jos LV. = Latvijas vietų värdi. I. data. Vidžemės värdi M ili: Ponios Zophios paßußwes Ponios MorkuPiedaloties A. Abelei, J. Kauliham un P. Šmitam wienes Wnuczkienies Marszalkienes R. J. M. savacis un redig’ejis J. EndzelVns. R7ga 1922. Wilniuy per Jokūbą Morkūną, tarną Kunigaikscžia Lz. — Laz(d)unai, Ašmenos aps.
XIV spaustas Drukawöjo arba iszspäudc Spaustuwoj Jo Milistos Poną Poną Krysztala Radiv/iia, WaiReusnėro Karalaučiuj’, Mėtų MDCCI. wados Wilniaus. Metuose Dietoa 1600. Naudo- Į N T 1 :•= Naujas Testamentas. Berlyne, rasztais Už jausi labai nepilnu egzemplariu, padovanotu man spaustas prie Trowitsch ir sūnūs. 1866. prof. dr. Jono Yčo. MPs. == Pasakų rinkinys. Rankraštis gautas iš J. NTh. = G. H. F. Nesselmann Thesaurus lingörae į Prussicae. Berlin 1873. Murkos. MR. =» Jozapa Miglovaras Raszlai. livaires Eilas. . num. card. v= numerale cardinale, kiekinis skaitvardi^ num. ord. numerale ordinale, kelintinis skaitvardis, Pirmas pluuksztas. Tilžėje 1884. n. v. = naujas vardas, dabar Įvedamas* Mrc. = Marcinkonys, Alytaus aps. Nv. = Nevarėnai, Telšių aps. M rj. = Marijampolė. Nz. = Surinkimas dasekimu par mokinius žmonias... Mrk. = Merkinė, Alytaus aps. daritu apey bytes . . . p a r. . . C. J. Niezabitawski Mrs. = Miroslavas (Slabada), Alytaus (šen Seinų) pargulditas. Wilniuje 1823. aps. Mrs.1 = Miroslavo ap. rauda („Tėvo apraudojimas" 1 O — Elementarius arba lengwus mokslas skaytit par kunigu K. Olechnowicziu . . . Wilniui, Metuasi 1858 1913 m. „Ateitis"). Žodžiai St. Dabušio iš (ar 1846 m. Mano egzemplaris be pradžios: rankioti. 25—70 ps!.). ms. = mįsle (mąslė), Rätsel. O 1 — Pasakos priiikimaj weselos ir giesmes. Par Ms. =a Mėsėdis, Kretingos aps. kunigu K. Olechnowicziu . . . W ilniui. . . Me«, Msc. manuseriptum, Karaliaučiaus arkyvo rank tuosi 1861. raštis. Ob. = Obeliai, Rokiškio aps. MSL. = Mémoires de la société de linguistique de ; olandiškai, niederländisch, Paris. 1858 ir t. ; oi. olon. = aunuksiškai, olonetzisch. mst. = miestas, miestelis. On. — Oniškis, į žiemius nuo Rokiškio. Mš. = Meškuičiai, Šiaulių aps. Onš. — Onuškis, Trakų aps. Mt. = P. Matulionis, Žolynas. Dalis II. Vilnius 1906. Op. — Opšrutai, Paežerių vai. (Vilkaviškio aps.) kai MT = Margarita Theologica, Collecta č< conscripča mas, už 5 varstų nuo Pilviškių. St. Dabušio (K. à M. Adamo Francisci, Jegerndoriense, MonaBorkys) šaltinis, sterij Hcilsbrunnensis Abbate. Zerncžuga Theoor. = originale (parašyta) logischka Kuri Sawieie aptur, trumpa parodima, ir orn. — ornitologijos terminas, ischguldima, Wiriausiûiu daliu moxlo Chrikscooset = osetiškai, ossetisch, nischkoio, pro Bažniczes ir Ischkallas Orthodoxischkoses Coniessies Augustanos, aiba Sassu. osk. = oskiškai. ostj. — ostiakiškai. O nu: Lictuwischkai j ra perguldita per Simona į Ož. = Ožkabaliai, Bartininkų vai. kaimas, dr. J. Ba Waischnora warnischki Plebona Ragainės Isch- • sanavičiaus tėviškė. spausta Karaliaucziuie Frusu per Jurgi Osterber- ! Ož.1 - Dr. J. Bassanavit’ius. Oškabalųn rnyslei. M it gerą, maetusa, Christaus 1600. teilungen der Litauischen lilterarischen Gesell MII. — Metelia7, Aiytaus aps. schaft Zehntes He?t (11 4). Heidelberg 1885, MII.1 = Sarčių (Meteliu vai.) kaimo dainos (1913 m. p. 19—28. „Ateitis"). Žodžiai St. Dabušio išrinkti, Ož.- — Ožkabalių dainos. Surinko d-ras Basana muz. muzikos terminas. vičius. Shenandoah, Fa 1902. Du tomu. Skait Mž. = Mažvydas Seniausieji lietuvių kalbos paminklai ■ muo reiškia daines Nr. iki 1570 metams. Spaudai parūpino dr. Jurgir. Ge- i p = pietūs, pietietis. ruliis Leipcikio universito ekstra-ord. profesorius 1 P = Pabrėža, XIX amžiaus pirmosios dalies rašytojas. Kaunas 1922. P1 = Botanika arba Taislius Auguminis parašyta, Mžk. — MažeTkiai, Mažeikių aps. kun. Ambraziejaus Pabrėžos. Shenandoah, Pa n. = neutrum, daiktinė gimtis. I 1900. N = G. H. F. Nesselmann Wörterbuch der litauischen P- = i ayslös Augumyynis . . . tai yra Botanika paSprache. Königsberg 1851. ' raszyia „Könyga Ambroziejo Paabrežos böwösiojo koznadyjo yr m okiiojo Kretingos moksiyneol. — neologismus, darybinis (kaltinis) žodis. niiczioy, Tercyorio zok. Sz. Frąnczyszkaus, Nj = Naujamiestis, Panevėžio aps. iszdouts metusy 1343". Atskiri rankraščio lapai, N j1 Naujamiesčio dainos. Iš Ustronės Vidurašyti tarp 1835—1845 m. (Ex Bibliotneca Segiryčių užrašė kun. J. Tumas. 1313 m. „A tei minari Samogitiensis. Scr. 29, Nr. 160a). vis". Žodžiai St. Dabušio išrinkti, P - = Rekölekcyjys Dwcsyszkas 1846. Kretingos nl. ž. ne liaudies žodis. vienuolyno rankraštis. Nm v= Naumiestis, I. Wtadysiawôw, Sakių aps. P-* Kretingos vienuolyne esą Pabrėžos rank Nmj. = Nemajūnai, Alytaus sps. raščių atskiri lapai, mano nusirašytieji 1923 m. Nmk. = Nemakščiai, Raseinių aps. VI! 11. Nmn. = Nemunéitis, Alytaus aps. P« - Pamoksiės arba Erts apraszims wysokiu bayNmT = Naumiestis, Tauragės aps. sibiu Grieka neczislatas par könyga Jėrgi Pa nn. = nereikalingas neologizmas. brėža paraszits. Kretingos vienuolyno rank nom. ^ nominativus, vardinifikas. i raštis, kurio 1923 m. VII 11 tesuspėjau sunau norv. = nor/egiškai. doti pirmuosius tris psi. n. prep. « nomen proprium, tikrinis vardas, Eigen = Panevėžio mokiniai. name. N r = Nerekėnys, Joniškiu ap. sodžius. Jb. šaltinis. i l == D. Poškos (Paszkiev/icz) XIX amžiaus pradžios NS. = Dr. A. R. Niemio ir kun. A. Sabaliausko Lie lenk -lietuviškas žodynas. Mokslo Draugijos rank raštis. tuvių dainos ir giesmės. Annales Academiae PA =- Probočių Anūkas: Mažosios Lietuvos buvusieji© scentiarum Fennicae. Ser. B. Tom VI. rašytojai ir zymesniejie lietuviu kalbos mylėtojai, NT = Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jėzaus Tilžėje 1920. Kristaus, Pirmą kartą ant Swieto Lietuvviszkoj j kalboj, Ant Isakfmo Maloningiausio Karalaus Prussu i par. — parapija. &c. &c. &c. Su didžiu dabojimu pėrgulditas, o ' part. = participium, dalyvis. A nt Garbės Diewui Traicej’ Szwentoj’ wienatijam, ! pav. = pavyzdžiui, zum Beispiel. Lietuwos žmonėms ant iszganitingos naudčs Isz- Pb. — Pabiržė, Vilniaus aps.
XV PB. - j Burtai surinkti Papilių sodžiuje. „Ateities“ Žiedai, 1912 m. Nr. 3. S. Dabušio žodžiai iš rankioti. Pbr. — Pabiržė, Biržų-Pasvalio aps. Pbs. — Pabaiskas, Vilkamergės aps. Pd. — Padubysys (Bazilijonai), Šiaulių aps. p. dz. — pietiečiai dzūkai, pert. — verbum periectivum. pers. — persiškai. PF — Prace filologiczne v/ydavvane przez J. Baudouina de Courtenay, J. Kartowicza, A. A. Krynskiego i L. Malinowskiego. Warszawa. 1835 ir k. Pg. r r Pagirys, Vilkamergės aps. PG = Prisiwertimas grieszna žmogaus ing Diev/a. Rigoje 1863. Pgr. — Pagramantis, Tauragės aps. phys. — fizikos terminas. Pj. — Pajūris, Tauragės aps. Pjv. r r Pajevonys, Vilkaviškio aps. Pk. — Pakapė, Šiaulių aps. PK. — Pawinnastes krikszczioniszkos arba katechizmas. Wilniuy 1828. PKj. — Pakiauliškys — Klebiškio vai. (Marj. aps.) kaimas, per kurj teka j lesią Kišuliškės upė (karin. Matas Banionis). St. Dabušio šaltinis. Pki. = Pikeliai, Mažeikių aps. Pkn. — Pakuonis, Kauno aps. Pkr. = Pakruojis, Šiaulių aps. pi. pluralis, daugiskaita. p. I. — pamatinė lytis, Grundform. PI. " Palėvenė, Panevėžio aps. plg. — palygink, vgl., ei. Pik. = Plokščiai, Šakių aps. Pin. — Plungė, Telšių aps. Fln.» == Plungės par. pasaka. Trautmann Sitz, der Kön. preuss. Akad. 1918. XXXVtil 798 -800. P!ng. . r Palanga, Kretingos aps. Plš. — Palūšė, Švenčionių aps. Pit. — Plateliai, Kretingos aps. Piv. — Pilviškiai, Vilkaviškio aps. PM •— Apie popieszischkaie Missche D Aegidius Hunnius. Karaliaucziuie 1600. Pmp-----Pumpėnai, Biržų-Pasvalio aps. Pn. Puniä, Alytaus aps. PN ~ Pierson Altpreuss. Namencodex. Zeitschrift für Preuss. Geschichte und Landeskunde. X 483,618, 685, XIII 358. Pnd. — Pandėlys, Rokiškio aps. Pnm. = Panemunėlis, Rokiškio aps. PnmA — AugŠtoji, Ąugštutinė Panemunė, Kauno aps. PnrnR. — Panemunis, Rokiškio aps. PnmŽ — Žemoji, Žemutinė Panemunė, Šakių aps. Pns. — Punskas, Seinų aps. Pnv. Panevėžys. Pnv.i — Panevėžio par. PažaivaTčiai (sd.). Žinios iš stud. P. Janeliūno. Pnv.*— Panev. par., Rėklių sodžius, Pan. gimna zijos VIII klasės mok. A. Koncė (Kuncė). polab. = r polabiškai. pori. — portugališkai, portugiesisch. Pp. = Papilė, Šiaulių aps. PP — Pasakos apie paukščius Žemaitische Tierfabeln. Text, Wörterverzeichnis und Uebersetzung heraus gegeben von Hugo Scheu Oekonomierat und Ritter gutsbesitzer auf Adl. - Heydekrug und Alexander Kurschat Professor und Oberlehrer am Kgl. Gym nasium in Tilsit. Heidelberg 1913. Pp!. Papilys, Biržų-Pasvalio aps. ppr. — paprastai, gewöhnlich, pr. •— prūsiškai, altpreussisch. pr. I — 1545 m. pirmojo katekizmo kalba, pr. II zr 1545 m. antrasis katekizmas, pr. III z= 1561 m. trečiojo katekizmo kalba, prV. — Elbingo žody nas, prG. — S. Grunau’o žodynėlis, p. r. — pietų rytų lietuviai.
i Pr. = Parausiai, Pa(e)žerių vai. kaimas (Liudas /_e7I kus). S t Dabušio šaltinis, j praef. ■— praefixum, priešdėlis. Į praep. = praepositio, prielinksnis, i praes. = praesens, esamasis laikas, j praet. — praeteritum, būtasis laikas, j pranc. z r prancūziškai, französich. ! PrB. — Prellwitz Die deutschen Bestandteile in den 1 Lettischen Sprachen. Erstes Heft. Göttingen 1831. Prk. = Priekulė, Prökuls (Mažoji Lietuva), į Prl. = Perloja, Alytaus aps. į PrL. - r Prūsų Lietuva, Mažoji Lietuva. į Prn. = Prienai, Marijampolės aps. j Prnv. — Pėrnuvara, Pėrnarava, Kėdainių aps. i pron. = pronomen, jvardis. prov. •-= provensališkai, provenzalisch. prž. = priežodis, ps. — pasaka. Ps. Pasvalys, Biržų-Pasvalio aps. PS — K. Širvydo 1629 (ed. von Richard Garbe. Göttingen 1884) (i) ir 1644 (U) metų „Punktsy Sakimu". Į Ps. — Pašvitinys, Šiaulių aps. ! Pšl. = Pušalotas, Biržų-Pasvalio aps. Į Pšš. — Pašiaušė, Šiaulių aps. I Pšv. Pašušvys, Kėdainių aps. | Pšv.1 — Pašušvio par. dainos. „Ateitis 1913. St. Dabušio žodžiai išrankioti. Pt. — Г. Петкевичъ, Матеріалы no народней медицинѣ литовцевъ. Живая старина 1911 г. Годъ XX. стр. 167—21S. plr. patarlė. Ptr. m Putriškiai, Padovinio vai. kaimas, M rj. 3ps. Pv. — Pivašiūnai, Alytaus aps. Pž. V. Pčžela iš Joniškiu apylinkės. J. Jablonskio šaltinis. PŽ. = Patarles Žemajcziu. 8 ° maž. 52 ps!. 1209 patarlės. Valančiausko rinkinys. Pžr. Pažeria! (Paežeria!), Vilkaviškio aps. Q — Karaliaučiaus arkyvo rankos rašto žodynas: Msc. 634 ir Msc. 84L Žymiu raide Q, jei žodis randasi abiejuose rankraščiuose, ir Q l, jei tik 33, ir Q 2, jei tik viename 84 tesiranda. r. rytai, rytiečiai, rytietiškai. R — Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, Worinnen ein hinlänglicher Vorrath an Wörtern und Redensarten, weiche sowo! in der H. Schrift, als in alleriey Handlungen und Verkehr der menschlichen Gesellschaften verkommen, oefindlich ist: Nebst einer Historischen Betrachtung der Littauischen Sprache; Wie auch einer gründ lichen und erweiterten Grammatick, mit möglich ster Sorgfalt, vieljährigem Fleiss, und Beyhülie der erfahrensten Kenner dieser Sprache gesammelt von Philipp Ruhig, Pfarrern und Seniore zu Waiterkehmen, Insterburgischen Hauptamtes. Königsberg, druckts und verlegts J. H. Hartung 1747. R I = Littauisch-Deutsches Lexicon, R II “ Deutsch-Littauisches Lexicon, R III — Betrachtung der Littauischen Sprache, R IV — Anfangsgründe einer Littauischen G*ammatick. R —: XIX amžiaus pradžios rytiečių augštaičių šnek tos žodynėlis. Mokslo Draugijos rankraštis, r. a. = rytiečiai augštaičiai. RA. = Aisöpas arba Päsakos isz Grykonū katbčs pergulditos per D. L. J. Rhesa. . . Kara'auczujc, 1824. Rč. Aplankimas szwencziause Sakramente . . . Parasze kun. Jeronimas Raczkauskis. Wilniuje 1563 rd. rauda. Rd. = Radviliškis, Šiaulių aps. Rdd. Raudöndvaris, Kauno aps. i Rdm. Rudaminä, Seinų aps. I Rdn. — Raudėnai, Šiaulių aps.
XVI RdN. — Radviliškis (prie Nemunėlio upės), Blržų- Skr. = Skirsnemunė, Raseinių aps. si. = slaviškai. Pasvalio aps. sIB. = bažnytinė Slavėnų kalba, kirchenslavisch. Rdnj. = Rudnia, Alytaus aps. SI. = Sälos netoli nuo KamajQ, Rokiškio aps. Rds. — Rūdiškės, Trakų aps. Slb. = Slabadös (arba Miroslävo) dainos (Alytaus reti. 2= reflexivum, sangrąžinis veiksmažodis. aps.) užrašytos kun. Juozapo LelSšiaus (¡5 GuRfV n Русскій Филологическій вѣстникъ. Варшава. dinės, Jevaravo vai., Marijampolės aps.). S t Da Rg. 2= Ragainė, vok. Ragnit. bušio šaltinis. Rgl. = Ragėliai, Rokiškio aps. Rgš. — Rygiškiai, Griškabūdžio vai. kaimas, J. Ja Slč. = Saločiai, Biržų-Pasvalio aps. Slk. 22 Salakas, Zarasų aps. blonskio tėviškė. Rgv. m Raguvà, Panevėžio aps. Slm. 22 Salamiestis, Biržų-Pasvalio aps. Rgvl. 22 Raguvėlė, Panevėžio aps. Sln. 22 Slančiauskas iš Trumpaičių (Žagarės-JSniškio РИБ. = Русская историческая библіотека. Москва, apylinkė). г. k. — rašomoji kalba. Sint. 22 Salantai, Kretingos aps. Daugiausia kun. Rk. =2 Ròkiskis. P. Sragio žinios. RKr. =2 Rakštų kräjums Rigas Latviešu BiedrTbas ZiS in t1 22 stud. A. Salys iš Reketės sodös. nTbu Komisijas izduots. Riga. slov. 22 slovėniškai, slovenisch. Rm. 22 Ramygala, Panevėžio aps. šlove. 22 slovinciškai, slovinzisch. Rmš. 22 Rumšiškės, Kauno aps. slovk. 22 slovakiškai. Rp. 22 Jons Iszmisloczius par Rupejką. Wilniuj 1863 Slv. 22 Slavikai, Šakių aps. (G 75). Sm. 22 Sameliškės, Trakų aps. Rs. 22 Rasėiniai. Sml. 22 Smilgiai, Panevėžio aps. RS. 22 Rocznik Slawistyczny. Revue Slavistique. Smn. 22 Simnas, Alytaus aps. Krakow. S m t 22 Antanas Smetona iš Užulėnio sodžiaus, VaRt. 22: Rietavas, Telšių aps. dökliu par., Taujėnų vai. rum. 22 rumuniškai, rumänisch, Sn. 22 Seinai. rus. = rusiškai, grossrussisch. Snt. 22 Sintautai, Sakių aps. Rz. 22: Rozalimas, Panevėžio aps. Snt.1 22 Dainos, užrašytos Voverių kaime, Sintautų s. 22 senas, pav.: s. pers. 22 senoji persų kalba, s. par. 1911 m. „Ateities" Žiedai, N r. 9. St. Dabušio yr. 22 senoji (senovės) yrių kalba. išrankioti žodžiai. S 22 И.Я. Спрогисъ, Географическій словарь древней sorb. 22 sorbiškai: a. sorb. 22 augštaičių sorbų kalba, жомойтской земли XVI столѣтія. Вильна 1888. obersorbisch; ž. sorb. 22 žemaičių sorbų kalba, S 22 Simučio patarlių rinkinys (iš visur). Jis pats niedersorbisch. kilimo esąs nuo Kartenos. Kun. P. Sragio šaltinis. Sp. 22 Sparnuočiai. Pasakojimai vaikams. Parašė — 22 C. Szyrwid, Dictionarium trium linguarum. Quinta Pr. Mašiotas. Iliustravo P. Rimša. „Švyturio" editio. Vilnae 1713. bendrovės leidinys. Kaunas, Vilnius 1922. St. DaSA 22 Сен асъ Аукса Алторю съ... Вильнюе 1866 ' bušio išrankioti žodžiai. SA 1 = tas-pat lietuviškomis raidėmis. Mano eg- SP arba DS. 22 Patarles ir Dainos surasze nūg zemplaris neturi nei pradžios nei pabaigos, žmonių Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje 1889. sab. = sabiniškai. i Sr. 22 kun. Peliksas Sragys (salantiškis) iš Imbarės saks. = saksiška:. sodös. Sb. r= Subačius, Panevėžio aps. Srd. 22 Seredžius, Kauno aps. SB. = Naudingos Biczū Knygeles. . . raszytos nū Srg. = Surdėgis, Panevėžio aps. G. D. S(eitegast). Karaliaucziuje 1806 (1820). Srj. 22 Seirijai, Alytaus aps. SbA. = Subačius, Alükstös aps. (Latvijoje), S rt 22 Sartininkai, Tauragės aps. sc. = scilicet, suprask. Srv. 22 Surviliškis, Kėdainių aps. Sc. = Scriptores rerum Prussicarum. Leipzig. Ss. 22 Sasnava, Marijampolės aps. SC ^ Compendium Grammaticae Lithuanicae Theo- Ssk. 22 Siesikai, Vilkamergės aps. phili Schultzen Past. Cattenov. Regiomonti Typis S t 22 kun. Justinas Staugėitis (zanavykas). St. Da Friderici Reusneri Ser. EI. Br. Typogr. Ao. 1673. bušio šaltinis. Sch = A. Schleicher Litauisches Lesebuch und ST 22 Summa aba Trumpas iszguldimas Ewangeliu Glossar. Prag 1857. szwentu. Mintaujoje 1863. S ch i — A. Schleicher Litauische Grammatik. Std. 22 Lettisches Lexikon In zween Theilen abgePrag 1856. fasset, und den Liebhabern der lettischen Litteratur Sch2 = Lituanica von prof. Schleicher (Aus dem gewidmet von G o tth a rd F r ie d r ic h S te n d e r, Junihefte des Jahrganges 1853 Sitzungsbe Präpositus emeritus zu Selburg, Pastor zu Selburg richte ...). und Sonnaxt, und der k. d. G. zu Göttingen M. • sd. = sodžius (r.), soda (ž.). Mitau, gedruckt bey J. F. Steffenhagen, Hochfürstl. Sd. = Seda, Mažeikių aps. Hofbuchdrucker [1789]. Sdk. = Sudeikiai, Utenos aps. Stk. 22 Stakliškės, Alytaus aps. Sdr. = Sudėrgas (Sudargas), Šakių aps. Stm. 22 Stumbriškis, Biržų - Pasvalio aps., tarp Va SG. = Stownik geograficzny. Warszawa. balninko ir Panevėžio, į KaFsokiškj kokie 6 varstai. SGd. = Lietuvių dainų ir giesmių gaidos Lietuvos šiaurės rytuose surinko kun. A. Sabaliauskas, Ne Stp. 22 Juozas Steponėitis nuo Pilviškių (gimęs-augęs Bartninkų kaime; išmokęs kalbos iš PavišakiCJ, munėlio Radviliškio klebonas. Helsinkai 1916. varstas nuo Pilviškių — mamos tėviškės — ir iš XV) -f- 231 -j- VI. St. Dabušio žodžiai išrankioti. ŽyniQ kaimo, 5 varstai nuo Naumiesčio — tėvo SH. = Historyia Szv/enla. . . Par Symona Stanetėviškės). St. Dabušio šaltinis, wicze . . . Wylniuje 1823. sing, arba s. = singulars, vienaskaita, sub. 22 substantivum, daiktavardis, sirb. = sirbiškai, serbisch-kroatisch. s.-ugr. 22 suomių-ugrų prokalbė, finnisch-ugrisch, Sk. = Skaisgirys, Šiaulių aps. suom. 22 suomiškai, finnisch, Skd. = Skuödas, Kretingos aps. sup. 22 superlativus, augščiausiasis laipsnis, Skdv. = . Skaudvilė, Tauragės aps. sv. 22 svetimas, svetimos kilmės žodis, Skp. = Skapiškis, Rokiškio aps. s. v. 22 sub voce (verboj, po žodžiu (prie žodžio). skr. = sanskritiškai, s. indiškai. Sv. 22 Svėdasai, Rokiškio aps.
XVII з. v. a., sva senovės vokiečių augštaičių kalba, althochcJcutsch. Svn. i - Suvainiškis, Rokiškio aps. Sv. ž., Suv. ž. = Suvalkų žemė, buvusi rus. Cyвалкская губернія. Sz. - * Sziauleniszkis senelis. Pirma dalis. Wilniuja 1863. Antra dalis 1861. Dalis treczia 1864. I, II, III. Š = r 1) Lietuvių ir rusų kalbų žodynas. Sudarė d-ras J. Šlapelis. Vilniuje 1921. 2) Jurgio Šlapelio Lie tuvių kalbos žodynas išverstas rusiškai, lenkiškai ir vokiškai. Vilniuje 1920—1922. Teišėjo tiktai
j t. p. k. = tas-pat kaip ir.
i tr. = transitivum verbum, darybinis veiksmažodis, j Tr. = Traupis, Vilkamergės aps. į trak. ^ trakiškai, thrakisch. • Trg. = Tauragė. Trg.t = Tauragės vai., Pamilušio kaimas (Pamllušys prie pat Miluščupelio, {tekančio į ŠSšuvę; Šešuvė jteka į Jöros upę), Juozo Toliūšio tėviškė. St. Dabušio šaltinis. Trgn. = Tauragnai, Utenös aps. Trk. = Tirkšliai, Mažeikių aps. . Trs. = Truskavä, Panevėžio aps. l 6 P*S 1 — Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Trš. = Tryškiai, Šiaulių aps. Skaitytojams palengvinimas. Sudarė Jurgis Šla • Tršk. = Troškūnai, Panevėžio aps. pelis. Tilžė 1907. TS. = Tėvynės Sargas. Tilžėje. šak. = šaknis, VVurzel. TS.l = „Tėvynės Sargo“ Kalendorius 1900 metams. Šauk. = Šaukėnai, Šiaulių aps. T t = Tytuvėnai (Tytevėnai), Raseinių aps. Šd. — Šeduvė, Panevėžio aps. turk. = turkiškai. ŠD. — Szvventdienis darbas arba skajtimaj svventosi Tv. = Tvėrai, Telšių aps. dienosi dėl brolu Lietuvviu iszguldita rsz linklszka Tv.1 = Tverų dainos. S t Dabušio šaltinis. letuvviszkaj par K. P. W. Wilniuje 1862. TV — P. A. Trupinėlis Vytautas, didis Lietuvos kuni š. dz. ” šiaurės (žiemiQ) dzūkai. gaikštis. Tilžėje 1885. Š j. Šiaulėnai, Šiaulių aps. Tvr. = Tverečius, Švenčionių aps. Š jl. = Šiauliai. U. = Ulmann, Lettisches Wörterbuch. Riga 1872. Šk. Šakiai ant Siesarties upės, j žiemius nuo Nm. Üd. = Ūdrija, Alytaus aps. Škn. = Šakyna, Šiaulių aps. ugr. = ugriškai. SI. Mato Šalčiaus rašytas žodynas. M. Šalčius ukr. = ukrainiškai, kleinrussisch. kilimo nuo Prienų. Žodžiai St. Dabušio išrankioti. UL = Universitas linguarum Lituaniae in principall SU. — Šilalė, Tauragės aps. ducatus eiusdem dialecto grammaticis legibus Šlv. ~ Šiluva, I. SzydJow, Raseinių aps. circumscripta., anno a descriptione universi orbis Sm. — 50 jaunimo dainų užrašė ir sustatė Stasys 1737. Vilnae... Denuo edidit indicem verborum Šimkus trims, dviems ir vienam balsui. Kaunas adiecit Joannes Rozwadowski. Cracoviae 1896. 1922 Vilnius. St. Dabušio žodžiai išrankioti. Ulb. = Ulbinal, Lydös aps., Kaniavös vai. sodžius, Smk. — Šimkaičiai, Raseinių aps. umbr. = umbriškai. Smn. = Šimčnys, Panevėžio aps. Unt. = Unturkė, Vilniaus aps. ■šn. — šnektos lytis, mundartlich. Up. = Upyna, Tauragės aps. Šn. ~ Šunskai, Marijampolės aps. Urb. = Kun. Urbanavičius (kilimo — plungiškis žemai Sr. Širvintos, Vilkamergės aps. tis), dabar Salantuose džiakonu esąs. J. Ja š. r., š. r. a. — šiaurės rytiečiai, šiaurės rytiečiai blonskio šaltinis. augštaičiai. Uš. = Ušpaliai, Utenos aps. Šrk. r : Sarkėlės (Barčiūnai), Seirijų par. U t = Utena. Sš. — Šašuoliai, Vilkamergės aps. Užg. = Užuguostis, Trakų aps. Š t = Šėta, Kėdainių aps. Užv. = Užventis, Šiaulių aps. Š ik. = Šateikiai, Kretingos aps. v. = vakarų, vakarietis, Sts. == Šatės, Kretingos aps. M. Untulio žinios. v. = vide, veizdėk, žiūrėk. Sv. = Švėkšna, Tauragės aps. V. = M. Valančiauskas (Valančius), Žemaičių vysŠvO. = Švietimo Darbas. Švietimo Ministerijos mė kūpas ir rašytojas. nesinis laikraštis. V .i = Antano Tretininko Pasakojimai. Žodžiai S t -šved. = švediškai. Dabušio rankioti. Svn. Šventažeris, Seinų aps. V.2 = Dawatku kninga arba istatimas ir maldas isiSvnč. = Švenčičnys, Vilniaus žemės miestas, rasziusiuju i treti i zokana S. Prąnciszkaus. Wilš. v. ž. = šiaurės vakariečiai žemaičiai. niuje 1864. V.3 = tas pat. Shenandoah, Pa 1902. T = Tauta ir žodis. Humanitarinių Mokslų Fakulteto V.* = Giwenimaj Szwentuju Diewa. Wilniuje. leidinys. I_ knygos. Kaunas 1923. Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia. T A — D-ro Šneiderio Typų Atlasas. Gamtotyros ir ; 1860. (Iszspausti dalejdu. Wilniuje 1859 me geografijos paveikslų atlasas mokyklos ir namų l tusi Waseria 9 dienoj. Wiskupas Žemajcziu: mokslui. Iš vokiečių šeštojo leidimo vertė A. Virė- ! Motiejus Wolonczavvskis], 289 psl. Žodžiai' liūnas. 1920. St. Dabušio žodžiai išrankioti, S t Dabušio rankioti. t. b. — tikriau bus. V.5 = List Pasterski Macieja Wolonczevvskiego . . . TD. = Trakiečių dzūkų dainos, užrašytos J. Šimtakojo Wilno 1850. . Merkinės parapijoje. Shenandoah, Pa 1899. V.° — Paaugusių žmonių knygelė. Parašė vys Th. = V. Thomsen Beroringer meliem de finske.og i kupas M. Valančius. Tilžėje 1902. de baltiske (litauisk-lettlske) Sprog. Kobenhavn 1890. i V." = Palangos Juze. Wilniuje 1863. t. y. = tai yra. V.s — Palangos Juzė. Parašė vyskupas M. Valan typ. = spaudos terminas. čius. Penktas, pataisytas išleidimas. Vilnius T j. m Taujėnai, Vilkamergės aps. 1907. St. Dabušio šaltinis. T*. = Telšiai. V 9 — Prade ir iszsiplietimas Kataliku tikieima. TIž. = Tilžė, vok. Tilsit. Wilniuje 1854. .. Tn. = Teneniai, Tauragės aps. V iv = Valančiausko „Senojo įstatymo istorija. to t = totoriškai, tatarisch. į Egzemplaris be pradžios. St. Dabuš.o ir A. Tot. = [X. Tatare] Pamokslaj iszminties ir tejsibes... Vireliūno šaltinis. . . * . įspausti Suvvalkuase 1851. Metuase. V 11 = Tamosziaus isz Kempis apej Sekimą JeT oH = [X. Tatarė] Tiesiauses Kieles ing Dangaus • ' zaus Kristaus kningas kietures. Iszguld.tos p a r... Karaliste... Iszspaustas Suvvalkuase 1853. °'^shiiVYTAUTO YYFniMfeiD^DŽiO 185fr—JO -■-t. p. = tas-pat. ^ UNrVc^TETO B.-KUOTCKA 2 !nv. Nr-................ ...... I /t 4-4-
V i 5-?І (P
XVIII V.»* = W a jK U Kningiele su abrozdetejs. Mažoji Vrnj. = Varniai, Telšių aps. Vrž. — Viržuvėnai, Янополь, Telšių aps. 80 14-100 psl. vienasėdis, застѣнокъ, la. rnaja. V.13 = Žemajtiu Wiskupiste. Wilniuje 1848. I, U vs. Vs. = Veisiejai, Seinų aps. dalis. V.M — Živvatas Jėzaus Kristaus Wieszpaties musu v. š. = vietos šnekta. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wil- Vš. =. Vaišgantas, kanauninkas kun. Juozas Tumas (svėdasiškis, iš Malalšių). niuj 1853. Mano egzemplaris be pradžios. Vš. I, II: Vaišganto Sąrašas geografiškųjų Lietuvos V.^> = Živvataj Szwętuju J u kuriu wardajs žemajvardų. Dirva - Žinynas 1904: I = Nr. X, II = czej už wis gieb wadinties. Ejtu abecielas suNr. XI. rasziti. Antra karta iszspaustas Wilniuj. Kasztu V š1 (I, II, III) = r I: Vaižganto Pragiedruliai. Vaizdai ir Spaustuwi Jozapa Zavvadzkia. 1863 [Pardrukovos dėl kultūros. Pirmos knygos — Pirma kawota 1881 metą. — Rasziau Warniusi 1854 dalis. Vilnius 1918. II... Pirmos knygos — Antra metusi. Motėj us Wotonczewskis Wiskupas]. dalis. 1918. III. Antroji knyga. Vaduvų kraštas. Žodžiai St. Dabušio rankioti. V.1C = tas-pat. 1920. Nauja laida. Shenandoah, Pa 1901. Vš2 = Kun. Juozo Tumo-Vaišganto Karo vaizdai. W = Bartholpmaus Willent’s litauische Uebersetzung Rygoje 1915. dės Luiherschen Enchiridions und der Episteln und Evangelien. Herausgegeben von Fritz Bechtel. \ Všk. = Vaškai, Biržų-Pasvalio aps. Gottingen 1882. Všn. = Viešintos, Panevėžio aps. VšR. = Višakio Rudä, Marijampolės aps. v. a. = vakariečiai (lietuviai) augštaičiai. Všt. = Vištytis, Vilkaviškio aps. va. = vokiečiai augštaičiai, hochdeutsch. Vt. = Apie gyvulių ligas ir jų gydymą. Parašė . . . vad. = vadiškai, wolisch. Matė Veitas. Tilžėje 1906. Vb. = Vabalninkas, Biržų-Pasvalio. aps. v. bulg. = vidurinių amžių bulgarų kalba, mittelbul- V(k. = M. Vaitkus. Šviesus krislai. Jono Rinke vičiaus leidinys. Vilnius 1913. garisch. vulg. = vulgariter. Vd. = VadČkliai, Panevėžio aps. w . = vietovardis. Vdk. = Viduklė, Rasėinių aps. Vv. = Veiveriai, Marijampolės aps. Vdž. = Vidžiai, Zarasų aps. vva. = vidurinių amžių vokiečių augštaičių kalba, vengr. = vengriškai, magyarisch. , mittelhochdeutsch. veps. = vepsiškai. ! Vvr. = Veiviržėnai, Kretingos aps. Vg. = Vaiguva, Šiaulių aps. ѴѲ = Witolorauda. Giesme isz padavvimu Lietuwos Vvs. = Vievis, Trakų aps. par J. I. Kraszev/ski lenkiszkay suraszyta. Lietu- | vvž. = vidurinių amžių vokiečių žemaičių kalba, mittel niederdeutsch. wiszkay iszgulde. . . J. A. W. Lietuwis. Pazvž = vokiečių žemaičių tarmė, niederdeutsch. nonius 1881. VgK = Vaiguvos kaimas, Kruonio par. 1913 m. Vž. = Vėžaičiai, Kretingos aps. „Ateities“ Žiedai. Žodynui St. Dabušio pasi į Vžn. = Vižainis, Vilkaviškio aps. naudota. Vžns = Vyžuonos, Вижуны, Utenös aps. : zir. = zirianiškai, syrjänisch. Vgr. = Vegeriai, Mažeikių aps. į zool. = zoologijos terminas. Vkš. = Viekšniai, Mažeikių aps. VI. = Veliuona, Kauno aps. : Zp. = Zapyškis, Kauno aps. VI.1 = Pelutėliai, Veliuončs par. St. Dabušio Zr. = Zarasai, Новоалександровскъ. šaltinis. ! Zs. = ZasSčiai, Zietelos par. („V iltis“ 1908 m. Nr. 1231). vL. = visos Lietuvos žodis, lytis. Zt. = Zietela (dažniau ištaria vietos gyventojai Z^tela; Vlk. = Valkinifikas, Trakų aps. s. rus. Здѣтела), I. Dzięciot, Slänymo aps., Garcfrno V lkj. = Vilkija, Kauno aps. gub. miestelis. Vlkm. = Vilk(a)mergė (Ukmergė). ž. = žemaitiškai, niederlitauisch. Vlkš. = Vilkyškių par. dainos (žr. LB 13—78). Ž. = Žemaitė, mūsų rašytoja. Vlkv. = Vilkaviškis, Suv. ž. Ž 1 = Žemaitės raštai. Apsakymėliai. Pirmasis, Vln. ž., Viln. ž. = Vilniaus žemė, buvusi rus. Вилен tomas. J. ir P. Leonu leidimas. Vilnius 1914. ская губернія. VI - f 391. Vn. £= Vainutas, Tauragės aps. Žb. = Žiobiškis, Rokiškio aps. Vnd. = Vandžiogala, Kauno aps. ŽB. = Жемойтско - литовскій букварь. Изданный Vnž. = Vienžindžiai (pūsvarstis nuo Dovydų), Joni по распоряженію господина главнаго начальнииа škiu vai. sodžius; stud. Juliaus Aperavičiaus tė сѣверо-западнаго края M. Н. Муравьева. Вильно viškė. S t Dabušio šaltinis. 1864. Ѵо = Э. Вольтеръ Списки населенныхъ мѣстъ Су- ŽCh = Živvatas Poną yr Dievva musu Jezusa Chds tu s a ... Aprašitas Metusy Poną 1753. y Drtfca. валкской губерніи. С. Петербургъ 1901. Paduotas... Suprasląvv... Metusy Poną 1787. Ѵо1 = E. Volterio Lietuviška chrestomatija. St. Žd. = Židikai, Mažeikių aps. Peterburgas 1904. Ѵо2 = Э. Вольтеръ Литовскій Катихизисъ H. Дау- Žg. = Žagarė, Šiaulių aps. Žgn. = Žaiginis, Raseinių aps. кши. С. Петербургъ 1886. Ѵо3 = Э. А. Вольтеръ Объ этнографической по Žl. = Žėlva, Vilkamergės aps. ѣздкѣ по Литвѣ и Жмуди лѣтомъ 1887 года. Žm. = Žeimė, Kėdainių aps. ŽmB. = Žeimys (ŽeimSIis), Biržų-Pasvalio aps. С. Петербургъ 1887. Žml. = Žemalė, Mažeikių aps. ѵос. = vocativus, šauksmininkas, Žmt. = Žemaitkiemis, Vilkamergės aps. vog. = voguliškai. Žn. = Žinia ape gidima Ilgu kūno ir duszes. Ape vok. = vokiškai, Luteri ir Kalwina. Wilniuje 1857. votj. = votiakiškai, wotjakisch. Žp. = Žiupsnio priežodžiai (iš Gudžiūnų par.). Vp. = Vėpriai, Vilkamergės aps. Vr. = Antanas Vireliunas (kupiškėnas, iš Vėžionių). žr. = žiūrėk! VR. = A. Vienuolio raštai. 1 knyga. „Švyturio“ lei Žr. = Žarėnai, Telšių aps. dinys. S t Dabušio žodynui pasinaudota. žr. a. = žiūrėk augščiaul Vrb. = VirbSlis, Vilkaviškio aps. zr. šž. = žiūrėk šj žodjl žr. ž. = žiūrėk žemiau! Vrn. = Varėnei, Alytaus aps.
XIX ¿si. = Žasliai, Trakų aps. Žv. = Žvingiai, Tauragės aps. ŽvK = Knygelės be pirmojo psl., kurios, kaip ma tyti iš 23 psl., yra išleistos 1767 m. Žvr. = Žvirgždaičių kaimas, Gižų vai., Vilkaviškio aps. (A. Ambraziejūtė). „Ateitis", 1913 m. -.Mūsų Tau tinės Tvėrybos Žiedai», priedas prie „Ateities". Žodynui St. Dabušio naudotasi.
Žž. r_= Žiežmariai, >Kwjkmopw, Trakų aps. * .—: žodis, žodžio lytis, prie kurio pridėta žvaigždė, nebėra randamas šiandie nei raštuose nei šneka mojoje kalboje, bet seniau tikrai yra buvęs. ■j* dedamas nėsamlcms žodžiams, nėsamoms ly tims žymėti. < = kįla iš, yra kilęs iš. > = virsta kuo, yra pavirtęs kuo.
Kirčio ir priegaidės mokslas. Kirtis ir priegaidė. 1. Jei žodyje yra du arba daugiau skiemenų, tai mes juos ne visus ištariame vienodu balso tvirčiu: vienas skiemuo visuomet esti kiek tvirtesniu, labiau pakeltų balsu tariamas. Balso pakėlimą viename žodžio skiemenų priimta vadinti kirčiu. Žodžio ragas ir ragana balsio a tvirtis nėra vienodas visuose skiemenyse. Abiejų žodžių visutvirčiausias skiemuo yra ra. Visi kiti skiemens (gas, да, na) yra ištariami daug silpnesniu, ne taip pakeltu, balsu, kaip skiemuo ra. Tvirtesniu balsu ištariamą žodžio skiemenį vadiname kirčiuojamu, kirčiuotu. Rašomoji lietuvių kalba kiekvienam ne vieno skiemens žodžiui teturi tiktai vieną kirtį. Kirčiui žymėti galime sunaudoti taško (*) ženklą. Galime rašyti, pav.: maža’sis, sausas, vargas, garbana, ša’kos, akis, a’kys... 2. Kiekvienas žodžio, norįs jįs būtų ir vieno skiemens, skiemuo, kurio sudėtine dalim eina ilgas balsis arba dvibalsis, gali turėti tam tikrą m uzikos elementą, tam tikrą gaidą. Imkime pavyzdžiui žodį vėgėlė, kurio kirtis stovi galiniame skiemenyje (¡ė). Ir prieškir tiniai skiemens vė, gė turi tokią-pat gaidą, v kaip ir kirčiuotasis skiemuo i ė, tiktai silpnesniu, ne tiek pakeltu, balsu ištariamą. Šitą, su muzika, su žodžio gaida, susijusį elementą vadiname priegaide. 3. Kalbos priegaidė nėra vienoda. Mūsų rašomoji kalba pažįsta dvejopą priegaidę. Vėgėlė's vienaskaitos vardininko skiemuo vė savo priegaide skiriasi nuo to-paties vė daugiskaitos vardininko lytyje vėgėlės. Pirmajame vė balsio ė balsas, pradžioje būdamas silpnas, juo tolyn kildamas eina tvirtyn arba augštyn. Antrojo vė balsis ė pa čioje savo pradžioje yra tvirtas, bet šis tvirtumas antrojoje balsio dalyje ne kįla augštyn, kaip vardininko lytyje vėgėlė, bet staiga k rin ta žemyn. Pirmojo vė priegaidė k įla augštyn. Antrojo vė priegaidė, priešingai, k rin ta žemyn. 4. Kįlančiąją (steigend, восходящее) priegaidę Jaunius ir visi po jam lietuviškai rašiusieji vadina tvirtagatė. Krintančiajai (fallend, нисходящее) priegaidei Jaunius yra praminęs tvirtapradės priegaidės vardą. Šitam priegaidės dvejopumui reikšti šiandie kalbų mokslas vartoja du ženklu: rie s tin į (circumflexus) ir dešininį (acutus). _ Su šitiem dviem priegaidės žėnklam šitaip atrodo anuodu vėgėlės pavyzdžiu: vegeie, bet vėgėles. Lyčių k e lm u i ir keima’i skiemens priegaidės atžvilgiu irgi nėra vienodi: kėkmui, bet kelmą-T. Visos mūsų abiejų pavyzdžių lytys, be vadinamojo žodžio kirčio, kuris kiekviename žodyje tėra vienas rašomojoje kalboje, turi dar kiekviename, net ir kirčiuotajame, skie menyje savo priegaidę. 5. Žodyne, gramatikoje ir kituose kalbos dalykų raštuose priimta yra žymėti riestiniu ir dešininiu ženklu ne visų žodžio skiemenų priegaidė, bet tik vieno, k irč iu o to jo . Todėl aniedvi gruti mūsų pavyzdžių paprastai tėra rašomi šitaip: vėgėle || vėgėlės, kėlm ui jj kelmai. 6. Šiandie nėra nė reikalo priegaidės žėnklai dėlioti nekirčiuotuosiuose skiemenyse» nes ir taip, be ženklo, priegaidė yra aiški. Šiandie lietuvių kalboje visi ilgieji skiemens prieš kirtį tegali būti tiktai tvirtagalia!, pav.: grūda-i, bet g rū d a s; p!auka-T, bet plau'kas; š/rdks, bet š ird is . Po kirčio stovį ilgieji skiemens visuomet esti tvirtapradžiai, pav.: pėrpfaukėm. bet р/ай’кёт. 7. Prieškirtinė priegaidė aiškiai girdėti visoje Lietuvoje (vė g ė le ), bet pokirtinė (vė g ė le i) priegaidė a iš k ia i tebėra girdima vien tik žemaičių tarmėje. Šiaurės rytiečių augštaičių ir-
XX šnektose (pav., Dusetos, Panevėžys, Šiauliai) po kirčio skiemenų tvirtapradumo nebe galima atskirti nuo tvirtagalumo dėl veikiančio tenai nekirčiuotųjų skiemenQ trumpėjimo. 8. Del tos priežasties, kad mes nepažymime nekirčiuotųjų skiemenų priegaidės, p rie gaidės riestinis ir dešininis žėnklai mums eina dar ir antrą pareigą — priegaidės ženklas atstoja ir ilgųjų skiemenų kirčio ženklą. 9. Trumpųjų skiemenų kirčiui žymėti kalbininkai vartoja ka irin į (gravis) ženklą, pav.: bala, balas, galus, katės, ak/s, šis, tas, tu ... Ypatingos priegaidės, kurią galima būtų pavadinti tvirtagale (augštyn kįlančia) arba tvirtaprade (žemyn krintančia), trumpieji žodžio skiemens, net ir po kirčiu būdami, rašomojoje kalboje nerodo. Del kirčio ir priegaidės man žodyno įvade visai netektų kalbėti, kad šiam kalbos mokslo skyriui būtų jau išleistas tam tikras vadovėlis. 10. Kiekvienas ne vieno skiemens žodis turi kirtį. ligojo skiemens kirtis turi dvejopą priegaidę (Intonation): tvirtagalę (augštyn kįlančią, steigend, восходящее) ir tvirtapradę (žemyn krintančią, fallend, нисходящее). 11. Tvirtagalę kirčiuotųjų ženklu, pav.:
skiemenų
priegaidę žymime riestiniu (circumflexus)
laikas, maišas, mainas, saitas, raistas, maistas, paikas, kaisti, baigti, svaigti, gaišti, klalkti, kraitis, raištis, ragaišis, skaito, kaišo, laižo, kraipo, baldo, stalpo, aižo... greitas, kreivas, sveikas, veikalas, reikalas, veikti, teisti, veisti, steigti, kreipti, spelsti, keisti, keipti, klelpti, gelbti, šeivą (trina), meilūs (žmonės), peilis, eilę, teisūs (žmonės)... muilas, tulnas, kulnas, luinas, luitas, skulsti, pulšinas, kuilį, kuistis (kuičiasi)... aūlas, autas, laūkas, sausas, raukas, plautai, skausmas, graūsmas, plautis, plaukti, raukti, šaukti, kaukti, maukti, gausti, daūžti, mausti, glausti, bausti, klaupti, rausti, kaulyti, klauso... liaūkos, šliaužti, čiaūžti, pliaupti, siaubti, skiauterę, skiausčias, skliautai, skliausti, džiaugtis, kiaulė, kiaūšis... ankštas, lankas, kandis (šuns kandis ilgai negįja), dangų, be rankos, lando (3 pers. praes.), randa, anka, sukanka, lankūs (medžiai), kantrios (moters), ranto (medžius)... menkas, penktas, sakramentas, lentą, lenkti, skendo, žengti, rengti, senka, tenka, renka, dengti, kenčia kentė, menčia mentė, renčia rentė... ginklas, tinklas, rinkti, linkti, žingsnis, kinta (3 praes.), minta, plinka, krinta, atminti, žibintas, kelintas, devintas... ungurį (pagauti), runka (3 praes.), bunka, tunka, pabunda, smunka, slunkius „tingi nys“ , sunkūs (darbai)... kampas, žambas, strampas, tampa (3 praes.), šlampa, prikampa, klampią (balą), rambūs (arkliai), kramto... tempti, kremta, trempti, at-, pra-žembti, šempa (3 praes.), at-, pri-kempa, svembti (dantį svembia), remti... imti, timpti (ištimpo „pasidarė ilgas“), atšimpa (3 praes.), limpa, kimba, skrimba, rimbas, klimpti... gumbas, kumpas, trumpas, suskumba (3 praes., suskubti), klumpa, apšlumba, nu grumba, krumplį (nusimušti)... algą (moka), balsas, baldas, staldas, j/aldo, kalba (3 praes.), šaltis, valkų (medį), talką (telkia, kviečia), maldą, vaisčius, skalbti, nusikalsti, palvas, skalsią (duoną), smalsią (mo terį), spalvą... skelsti, elgtis, melsti, delsti, gelsta (3 praes.), telpa, šelpti, telžti „šlapinti, mingere“ , telkti, žvelgti, velka. tilpti, tiižti, vilkti, žvilgis, miTžis, pilvas, vilki (3 praes.), šilkas, vilkas, milžinas, Tilžė, apžiTpti, silkė, švilpti... pulkas, tulžį, kuinas (kulnį), stulpas, gulbę, mulvinas, čiulpti, kiuTdinti... ardas, vardas, sartas, kartas, vartai, vargas, garsas, kaištis, tarpti, daržas, marčią, skardo (3 praes.), žargo, varto, ardo, barsto, karpo, varpo, varpas, gaidas...
XXI verkti, tePšti, mergą, versti, skersti, gerbti, kerpa, perka, terškia, plerpti, skvePbti, sterblę, verpti, žergti, kerpti, kerta... tiPpti, virbalas, pirtį (kurti), mirti, kirpti, užmiršti, girdi (3 praes.), virsti, diržas, tirštas, pirštas, niršti, niršti, kirsti, pirkti, žvirgždas... kuPčias, turgus, puPkšti, urgti (urkti), pursti, kursti, skurdas, gurbas, purvas, turlyti, purpti, murkso (3 praes.), purpso, smurtas, tursinti... Digvas, šienas, plignas, sietas „saitas“ , liepti, liūsti, tigsti, kigsti „keisti“, rigkti, pigšti, knigbti, žigbti, miglės, rigsti, skigtas, išsišigpti, žigmą, digną, grigbti... kuolas, juokas, ruoštis, tuokti, kruopos (žem. kruopai), sriuobalas, tučpo (3 praes., tuopyti žem.) „taupo“, Skuodas (miestelio vardas)... s6das, otas „камбала, rhombus maximus“, kopos, ponas, košė „каша“, rodas, lotai (arba lotos), žolę, džiovą (gauti), vogti, dvokti, smogti, možis, grožis... mėtą „мята“, mėsą, rėkti, lėkti, dvėsti, gristi, (s)kešti, (s)plėsti, krėsti, drėbti, vižę, vėlę, gilę, mitis, dėgis... dykas, žydas, nykti, klykti, pyktis, lykis, plyšį, ryšį, sykis, krytis „kritimas", brydis, lyną (3 praes), ryna, gyvatyne... rūkti, dūkti, plūkti, siūlę, kūlę (baigia kulti), drūtis, rūgštis „rūgštumas“, duris, dūrinti, kiūtinti, rupi, žūna (3 praes), kliūna... rąstas, grąžtas, drąsų (vyrą), grąžo (3 praes.), tąso, skara, bąla, šąla... kęsti, skusti, męsti, tfsti, gfsta (3 praes.), kęra, dręsa „drįsta“... drįsti, ITsti, tįsti „darytis ilgam“ (nosis ištįso), skįla (3 praes.), šįla, dfla, bįra, Jra, ITja, rija... siųsti, atsidusta (-dųsa ir Kp. su naujai įvestu n: atsidunsa), skūra (3 praes.), kiūra, būva, žūva, griųva... 12. Tvirtapradę kirčiuotųjų skiemenų priegaidę žymime dešininiu (acutus) ženklu, pav.: aibė, daiktas, kailis, baimė, kairinti, braidžioti1), laipioti, pžikioti, raičioti, raišioti, drai kioms1), taikinti, laidyti, raižyti, braižyti, laistyti, skaidyti, paikinti, daigas, žaislas, žaisti, kaišti „skusti“ , laimė, laisvė... ėižėti, trėikėti, krėitėti, pėikėtis, kėikti, kleisti, lėisti, tėisinti, svėikinti, mėilintis1), meilė, vėikiai (ateis), mainėiva, Karėiva (pavardė), Mažėika (pavardė)... uiti, gūiti, guirė „tokia žuvis“ , muistyti, luina, kūila, rūišis... augti, šauti, rauti, klausti, mauti, grausti, raugas, kaulas, laužas, daužėti, raugėti, saugau, kaustyti, šaudyti, maudyti... šliaužioti, džiauti, čiaupti, bjaurioti, kiaulioti, čiaudėti, kliautis, kiaušas, kiautas... langas, ankštis, kandu, antis, pantis, landžioti, lankioti, slankioti, rankioti, mankyti... lėnkas, mėnkė (tokia žuvis), skėndėti, spėndžiu, stėngiu, tėnkintis... linkterėti, skinti, kabinti, vingis, lingė „kartis lopšiui pakabinti“, kinka, trinka... lunkas, rungas, lūnginti, stungis... Amžius, lamdyti, gramdyti, pakramta (toks žmogus), vėmti, tėmti, žėmbėti, rėmbėti, kėmpėti, gremžti, lėmtas... klmti, įimti, kimšterėti, kimšti (ištiktukas), krimst! klimst! rimti, rimtas... kūmštė, rūmtas „rimtas“, rumbėti, grūmdyti, stumdyti, ¿lkanas, kainas, malka, galvą, malti, kalti, salti, šalti, balti, valgyti, skaldyti, šaldyti, sal dyti, valkioti1 2), baitas, valtis, žaltį, palšas, talžyti.. ėlnis (ėlnias), delną (dėlnas), vėlnias, mėlžu, kėlti, skėlti, gėlbėti, skėldėti, velti, skelbti, pėlkė, žėlti, gėlti, tėlžti „smarkiai mesti“, švebėlda „šveplys“ ... 1) Pajūrio žemaičiai (Sint.1) ¡¿taria braidžioti. draikioties, m o'iintius (bot meilauti).
2) Žem. ir valkioti Sinti
XXIi iltis, pilnas, vilna, skilti, pilti, šilti, gilti, žilti, nutilti, vilti, kibilda, miltai, tiltas, kilpa, milžti, gildyti, šildyti, pildyti, vilgyti, tildyti, skiltis, dilgsi (3 praes.), žvilgsi... kùlti, pulti, dulkė, dulka (3 praes.), tùlpinti, mùlkis, bulvė, tùlkas „vertėjas“ , kulšis(-šė), sultys... arklas, arklį, arti, darbas, sargas, karpa, varpa, varna, šarka, marška, tarpas, karti, barti, skarti, bàrska (3 praes.), tarška, karštas, màrgas, šarmas, spardyti, martauju „tebesmi marti, dar neturiu vaikų“ ... érdèti, mérdèti, skérdèti, vértèti, kérpè, gérvè, vérti, šerti, mėrgauju „dar tebesmi merga, netekėjusi“ , šėrpeta, gėrti, įtėrpti, tvérti, gvérti, dvérti, kevérza, kumpérza, érza (3 praes.), sérdj, nérti, vérdu... irklas, irti, girti, tirti, apžirti, skirti, virti, spirti, mirštu, tìrpsi (3 praes.), mirksi, virpa (3 praes.), smirda (smirdi), širdį, dirbti, virkauti... Cirbinti, kurpė, durti, durstyti, kurti, skùrti, kurtas, murdyti, spurda (3 praes.), sùrginti, šiiirpa(-is, -ė), kiurti... iena, ieškau, ielektį, liepa, siena, mielas, pienas, vienas, kietas, rietai, sietas „sijojamas įnagis", skiesti, lieti, griežti, neužsiviežti, gieda giesmę, piemenį, liemenį, skiemenį, siekti, diegti, stiegti (striegti stogą), pliekti, sviegti (sviesti), triesti, prieš lietų, siela, viesulas, kamienas, kiaulieną, karalienė... uodas, uoksas, uosti, skuosti, pluoštas, ruožtas, suolas, šuolis, suodys (suodžiai), gruo das, puolu, juodas, juosta, važiuoti, kamuoti, luobas (luoba), stuomenis (acc. pi.), duoti, luošas, kuolinga, liuoksi (3 praes.), striuoksi... oras, ropė, sopa (3 praes.), storas, klóti, lóti, stoti, atsiknoti, ploti, lopyti, mokslas, moku, plonas, drožti, kropti, nuslėpti „nugulti“, drobė, kópti, gróbti, apžičti, sijoti, ropoti, be soties, kopėčios, molis, tošis... ėsti, bėgti, mėgti, rėžti, brėžti, grėbti, plėšti, mėžti, vėžį (pagavo), vėgėlę, skėliau, kė liau, vėliau, vėriau, gėriau, vėmiau, dėti, sėti, ekėti, ekėčios, vežėčios, kerėpla, vėpla, rėkauti, rėka, mėtyti, vėtyti... yla, yriau, skyriau, pyliau, skyniau, myniau, pyniau, lygus, plyšti, skysti, skystas, sakyti, badyti, dygti, stygti, plynas, karklynas, purvynas, šypa „šjpata“ ... ūdra (ūdras), lūpa, krūptelėti, trūkti, lūžti, grūdas, grūsti, plūsti, rūgštūs (kopūstai), mčsų, jūsų, ptìliai, pčdyti, sūdyti, pūti, būti, žūti, klióti, išsrūti, siūti, grióti, klópoti, sopoti, žiūrau, kiótau, rūšis, lūšis... spąstai, žąslai, kąsti... at-si-, įsi-ręžti (rėžtis), pęslas „penimė kiaulė“ , spęsti, spręsti... tįsta (tino, tinti), pažįstu, spįsta K (spindo, spįsti)... skųsti... 13. Balsiai a, e, /* u kilimo yra trumpi, iš kurių rašomojoje kalboje po kirčiu, ne žodžio gale, tegali pailgėti tiktai a ir e. Balsiai / ir u rašomojoje kalboje visuomet palieka trumpi. Ilgieji a ir e gali turėti dvejopą priegaidę: tvirtagalę, t. y. a, e, atdarame skiemenyje (ne dvibalsyje), ir tvirtapradę, t. y. a, e, uždarame skiemenyje (dvibalsyje); pav.: galas, mažas, raštas, gelia, geras, tepa : malka, šarka, gelti, e/nis. Kadangi rašomojoje kalboje balsiai / ir u palieka trumpi net ir tvirtapradės prie gaidės skiemenyje (dvibalsy), tai del tos priežasties kalbininkai greta su al, é/, àr, ė r... terašo tiktai i Į 0/, ir, ùr..., o ne /7... : p ila ir p ilti, kulia ir kulti, spiria ir spirti, duria ir d Orii... 14. Rašomosios kalbos garsus a \\à, é \\é , i, u dauguma lietuvių kalbos šnektų ištaria visus vienodai: a. e, i ir u po kirčiu, ne žodžio gale, visuomet tenai (šiaurės rytiečių augštaičių ir visų žemaičių šnektose) p u s ilg ia i. Pav. dusetiškiai sako: karė, mala, vera, škTfa, dura ir k a rt „karti“ , m àif, véri, s k iri, d u ri (arba durfę : -ę pusilgis), o al sėdiškiai. salantiškiai ir kiti žemaičiai — raša „rašo“ , vedę „vėdė“ , lępa „lipo“ , I6pa „lupo“ ir kartę „karti“ , malte, vertę, skėrtę, d0rtę. Dusetiškių ir žemaičių pavyzdžiuose balsiai a, e, i, "u su abiem priegaidėm yra pusilgiai (mittelzeitig, nonyAO/iriti).
XXII! Pietiečių dzūkų (Seinai, Leipalingis, Merkinė) / ir u po kirčiu atdarame skiemenyje lieka trumpi (visas, lupa), bet uždarame tvirtapradės priegaidės skiemenyje jie pavirsta ilgais : gyrnos „girnos“ , pylnas „pilnas“ , ku rc(ie ) „kūrti“ , burna „burną“ . Taigi, rašomosios kalbos žodžių vilna ir kurtas trumpuosius / ir u lietuviai ištaria trejopai: 1) trumpai (vakariečiai augštaičiai: Ilguva, Naumiestis-Šakių aps., Tilžė...), 2) pusiau ilgai (šiaurės rytiečiai augštaičiai: Dusetos, Linkmenes, Tverečius, Kupiškis, Šiauliai..., žemaičiai: Kvė'darna, Plungė, Salantai...), 3) ilgai (pietų rytiečiai augštaičiai: Alytus, Seinai... kai-kurie vakariečiai, rytiečių kaimynai: Bartninkai...). 15. Rašomojoje kalboje, su kuria sutinka ir pietų rytiečiai (Seinai, Merkinė...), balsiai a ir e ne žodžio gale, būdami po kirčiu, kartais palieka trumpi, pav.: kasti (kasime, kàskime, kasdamas), rasti, kapsi (3 praes.), kàranduoti, mèsti, nėšti, vėsti, mano, tavo, savo, gerėsnis, nėvedu, atvedu, pàvedu... Visų kitų lietuvių kalbos šnektų atstovai (šiaurės rytiečiai augštaičiai, visi žemaičiai) ištaria a ir e po kirčiu, ne žodžio gale, visuomet kaipo pusilgius : kasti(e)..., mano..., geresnis. .. Pastarųjų lietuvių tos-pačios padėties ir / su u yra pusilgiai: visas (žem. visas K v., Erž., vėsos Als., Sint...), gūdas (žem. gūdą „gudą“ Kv., Erž., goda Als., Sint.). 16. Rašomosios kalbos balsiai yra dvejopo ilgio: 1) vieni baisiai yra visuomet ilgi, net ir kirčio neturėdami: o, ė, y, ū, ą, ę, /' ų, 2) kiti, neturėdami kirčio visuomet esti trumpi: a, e, 3) treti, tiek būdami po kirčiu, tiek jo neturėdami teesti vien tik trumpi: /' u. Balsiai a ir e, būdami po kirčiu ne žodžio gale, gali pavirsti ilgais: mažas (acc pi.), bet mažas (nom. s.), kur ä yra ilgas, t. y. B. 17. Kitos šnektos, kaip esame jau matę, be trumpųjų (kas, vės, kris, muš) ir ilgųjų (apklotas partic., apklotas subst), turi dar pusilgių arba vidutinio ilgumo balsių: šiaurės rytiečių — kala \ kaitas, ѵё/anas „velenas“ || veltas, z i/a s \\z iif(ę ), dürä\\ durtas Ds., žemaičių — kala „kalė“ || kälte (Als., Sint., kalt/ Kv., Erž., Kuršėnai), velat „veliate" ¡j vėlte, žėla (žila Kv., Erž.) „žilo“ || ž0/tę (ž ilti), dorat (d u ra i) „duriate" |j dórte (durti). 18. Rašomosios kalbos lyčių mažas ir pešas (3 praes.) balsiai a ir e nėra to-paties ilgio su šiaurės rytiečių augštaičių ir žemaičių balsiais a ir e: mažas (mažos) ir pesas. Pirmuoju du ), verši teliu, veršiu telė4), vePšyje
velnias, ožys vėlnio, 6žio vėlniui, čžiui vėlnią, 6žį vėlne3), ožy vėlniu, 6žiu ------ ožyjė
svečias2), piršlys svėčio, piPšlio svėčiui, piPšliui svSčią, piPšlį svetė3), piršly svečiCi, piršliu ....... piršlyjė
Daugiskaita 1. Vardininkas ir šaGksmininkas jvėjai, žirniai 2. Kilmininkas vėjų, žirnių 3. Naudininkas vėjams, žirniams | 4. Galininkas vėjus, žirnius j 5. įnagininkas vėjais, žirniais | 6. Viėtininkas vėjuose, žirniuose
| teliai, veFšiai tėlių, veršių tėliams, veršiams telius, veršius tėliais, vePšiais tėliuose, vePšiuose
J- velniaT, ožiai
j svečiai, piršliai
velnio, ožių velniams, ožiams velnius, čžius velniais, ožiais velniuosė, ožiuose
svečiQ, piršliCį svečiams, piršliams svečius, piršlius svečiais, piršliais svečiuose, piršliuosė
vėlniu, ožiu velniam, ožiam velniam, ožiam
svečiu, piršliu svečiam, piršliam svečiam, piršliam
Dviskaita 1. Vard., gal., šauk 2. Naudininkas 3. jnagininkas
du vėju, žirniu | teliu, veršiu dviem vėjam, žirniam: tėliam, veršiam dviėm vėjam, žirniam' tėliam, vePšiam
25.
A n t r a s i s li nksni avi mas.
Kamíenagalis -o-, -jo- (vard. -ja ir -/), -(j)e . Pirmykštis šaknies kirtis Linksniai
Tvirtapradė šaknis
Tvirtagalė šaknis
Pirmykštis galūnės kirtis Tvirtapradė šaknis
Tvirtagalė šaknis
Vienaskait a 1. Vardiniñkas
liepa, koja, gėrvė
2. Kilmininkas
galvčs, giesmės
4. Galininkas
liepos, kojos, gervės rankos, dvasios, kiaulės liepai, kčjai, gėrvei rankai, dvasiai, kiaulei liepą, kčją, gėrvę ranką, dvasią, kiaulę
5. Šauksmininkas
liepa, kčja, gerve5)
galva, giesme5)
6. Įnagininkas
liepa, kčja, gerve
7. Viėtininkas
liepoje, kčjoje, gėr- rankoje, dvasioje, vėje kiaulėje
3. Naudiniñkas
ranka, dvasia, kiaulė
rafika, dvSsia, kiaule5) ranka, dvasia, kiaulė
galva, giesmė
galvai, giesmei galvą, giesmę
galva, giesme galvojė, giesmėjė
žiema, valdžia, marti, siūlė žiemčs, valdžičs, marčičs, siūlės žiėmai, valdžiai, maPčiai, siGlei žiėmą, valdžią, maPčią, siūlę žiėma, valdžia, maPčia, siuleu) žiemė, valdžia, marčia, siūlė žiemojė, valdžioje, marčiojė, siūlėjė
J) Dievėniškio ir Ciskodo lietuviai sako telis. Vakariečių augštaičių ir žemaičių lytims mšdis. jiu t is Rytų Lietuvoje atliepia medžias, jaučias. 2) Svečias žemaitiškai yra ištariamas ir svetys. Žem. ir Kuršaičio šfnis daug-kur (Ds., Nm.) yra elnias. 3) Šauksmininką vėje, te/d, vėine esu girdėjęs tarp dusetiškių ir linkmeniškių. 4) VŠje (v. š. všj\) dar šiandie tebesako Ds., Lnkm. Medš (v. š. medi') greta su vard. medžas „mSdžias" sako Dsn. fi) Žemaičiai ir Pažemaitės vakariečiai augštaičiai (Tilžės apylinkė) šauksmininko vietoje vartoja vardininką, sakydami: gšrvė, ranki. dvasid, kiaulė, g a ivi, giesmė, žiemė, va/džii. marti, siūlė.
XXVil Pirmykštis šaknies kirtis Linksniai
1. Vard., šauksm 2 . Kilmininkas 3. Naudininkas 4. Galininkas 5. jnaqininkas 6. Viètininkas
1. Vard., gal., šauk. 2. Naudininkas 3. įnagininkas
Tvirtapradė šaknis
Pirmykštis galūnes kirtis
Tvirtagalė šaknis
Tvirtapradė šaknis
_____
liepos, kojos, gėrvės liepų, kčjų, gėrvių
0 aug i s k ai t a rankos, dvasios, galvos, giesmės kiaulės rankų, dvasių, kiaulių galvų, giesmių
liepoms, kčjoms, gėrvėms liepas, kojas, gėrves liepomis, kojomis, gėrvėmis liepose, kčjose, gėrvėse
rankoms, dvasioms, kiaulėms rankės, dvasišs, kiaulės rankomis, dvasiomis, kiaulėmis rankose, dvasiose, kiaulėse
dvi liepi, koii, gėrvi dviem liepom, kojom, gervėm dviem liepom, kčjom, gervėm
Dviskaita ranki, dvasi, kiauli rankom, dvasiom, kiaulėm rankom, dvasiom, kiaulėm
galvčms, giesmėms galvas, giesmes galvomis, giesmėmis galvose, giesmėse
galvi, gfesmi galvom, giesmėm galvom, giesmėm
Tvirtagalė šaknis
žiemos, vaidžios, maPčios, siūlės žiemų, valdžių, marčių, siūlių žiemėms, valdžioms, marčioms, siūlėms žiemės, valdžias, marčias, siūlės žiemomis,valdžiomis, marčiomis, siūlėmis žiemose, vaidžiosė, marčiosė, siūlėse žiemį, valdi, marti, siūli žiemėm, valdžiom, marčiom, siūlėm žiemom, valdžiom, marčičm, siūlėm
26. T r e č i a s i s l i n k s n i a v i m a s . Kamienagalis Pirmykštis galūnės kirtis
Pirmykštis šaknies kirtis Linksniai
Tvirtapradė priegaidė
Tvirtagalė priegaidė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas Šauksmininkas įnagininkas Vietininkas
tošis tošies tošiaii)2) tošį tošie tošim i3) tošyje
Vienaskaita anglis1) anglies angliai anglį anglie anglimi anglyje
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Vard., šauk. Kilmininkas Naudininkas Galininkas (nagininkas Vietininkas
tošys tošių tčšims tošis tošimis tošyse5)
Daugiskaita anglys anglių anglims anglis anglimis anglyse
1. Vard., ga!., šauk. 2. Naudininkas 3. [nagininkas
D v įskaita angli dvi toši anglim dviem tošim anglim dviSm tošim
l
Tvirtapradė priegaidė
Tvirtagalė priegaidė
širdis širdies širdžiai širdį širdie širdimi širdyjė
pirtis pirties pirčiai pirtį pirtie pirtimi pirtyje
i
širdys širdžių4) širdims širdis širdimis širdysė
pirtys pirčių pirtims pirtis pirtimis pirtysė
'
širdi širdim širdim
pirti pirtim pirtim
j
i) Vardininkas anglis yra neaiškus man naujadaras lyties anglis vietoje. Rytiečiai augštaičiai ištaria Ukstis „yda“ , s/Tstis „видъ, pozór“ , kurių vietoje vakariečiai ištartų likstis (llksties), slistis (slisties). Sla viškos kilmės žodis smertis.-ties ir vakariečių augštaičių šnektose nevirsta lytim *smertis. Žemaičiai sako anglis, ies. daugiskaitos kilm. anglių Kv. (Jn.), Sint.1 (senoji karta). 3) Senąją naudininko galūnę iki šiai dienai yra išlaikę žemaičiai ir kai-kurie pietų rytiečiai aug štaičiai: žem. tošie, anglie. Širdie, pirtie, r. a. (pav. Punia, Jeznas) tósi, ùsni. širdi. pirtį. .............. o) Galūnę -m i šiandie beveik visoje Lietuvoje atstoja -a (seniau -dn): tošia. anglis, širdžia. ptrcid. •h Širdžių vietoje kai-kur dar tebesako senoviškai širdų. . . . . ... :>) -yse vietoje kai-kurie vakariniai augštaičiai saką -ise. Trisè ir akis è esmi girdėjęs Naumiesčio (Šakių aps.) apylinkėje.
XXVII!
K e t v i r t a s i s l inksni avi mas.
27.
Kamienagalis -u -, - įu - . Pirmykštis galūnės kirtis
Pirmykštis šaknies kirtis Linksniai
Tvirtapradė i priegaidė
Tvirtagalė priegaidė
Tvirtapradė priegaidė
!
Tvirtagalė priegaidė
Vienaskaita 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas Šauksmininkas įnagininkas Vietininkas
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Vard., šauk. Kilmininkas Naudininkas Galininkas įnagininkas Vietininkas
turgus, puodžius turgaus, puodžiaus turgui, puodžiui turgų, puodžių turgau, puodžiau turgumi, puodžiumi turguje15), puodžiuje
') '
viršūs, sodžiūs-) viršaOs, sodžiaus viršui, sodžiui viršų, sodžių viršau, sodžiau viršumi, sodžiumi viršujė, sodžiujė
sūnūs sūnaus sūnui sūnų sūnau sūnumi sūnujė
Daugiskaita turgūs1) turgų turgums turgūs turgumis turguose
viršūs viršų viršūms viršūs viršumis viršuosė
sūnūs sūnų sūnūnis ; sūnus i sūnumis i sūnuosė
*>$ *1 253,2, 22) šaukąs „šaukiąs K himmelschreiend“ : iszaukąns V 7 21, neiszaukąns 41, 23) švietąs „šviėčiąs K glänzend": szwijtans V ” 130,.,, apszwietąns V 3 262, 24) traukąs „trėukiąs K Zugvogel“ : traukou D *° 242,,. 25) vagąs „vagies“ : wagąns V 9 48, 26) veikąs „veikiąs“ : nenu•weikous D 10 200,-, 27) verkąs „verkiąs K erkünsteln, Spiegelfechterei“ : werkous D 1 fiens, D 10 ■63,v 28) žengąs „žengiąs“ : nužengęs V *» 281^, neparžengąs 43*..
XXXVI) e) 1. tinkąs „lihkįs“ (linkėti): linkous D » 82,,. 2) re g įs „regis K sehend“ : neregąns V 7 46, 3) sėdąs „sėdįs D k" (sėdjs K Arrestant): siedans V 7 8910> 4) tik įs „tikjs Dk., K gläubig“ : tikąns V 13 I1152, isztikąns V 9 49, 5) spind įs „spindįs“ : spindous D* nitidus, splendidus, 6) ve izįs „veizdįs“ : newejzans V 11 293 K, 7) ž y d įs „žydįs“ : židous D* florens. B . 1 ) mintąs: nemintós D3 22813, nemintó 17014, 22831 nemintu D 30 18-, 2) munkąs-, munku D 10 20u , 3) sup rašą s: suprantus V 11 91 3, 4) tenkąs: patenkus V 33 223., 5) tinkąs K anwendbar, befähigen, fähig, geschieht, Reisewetter, patinkąs K beliebt, pritinkąs K angemessen: tinkus V 33 210^, 304oti, pasitinkús D 1 obvius. C . Veiksmažodžio šaknis paplatinta skiemeniu -na-. 1 ) b /ia u n įs: blaunous D* flens, 2) būnąs-. bunus V 3 140, 3) džiunąs: džiunus V 31 3114, iki nudžiunčs D 5 21 4) gaunąs K Erbe greta su lytim gáunanti K Erbtochter: gaunou D 5 21513, 5) punąs (ir pųvąs K verweslich): punus V 11 272,-. Einąs K Fehlschuss, Reconvalescent. D . 1 ) átk-stąs: alkstus V “ 2780, 2) džiustąs K darrsūchtig: džiustus V n 3201S> 3) gaištąs: sugajsztus V u 294, 4) grįžtą s: grižtu's D 3 rediens, sugrisztus VU 8610, 5) kiystąs: klistus V 3 40, 6) kl/stąs „kjląs“ : kęlstus D 30 4 n , kęlstu D 17 9 12, 7) mirštąs: mTrsztus D 3 moriens, D 77 8 ,^, numirsztus VU 159, 258, 8) pažįstąs K bibelfest: pažįstus VU 13, nepažįstus D*> 32-, 9) pyksiąs K böse: pikstus VU 294J2, 10) rukstąs: rūkstus D 1 fumans, 11) svlrstąs „svįrąs“ : swirstus VU 209¿f, 12) trdkštąs K blutdurstig: troksztus VU 1653, 13) vargstąs K arm: newargstós D 3 68.,.j, 14) vystąs: wistus V 11 927.
II!. 1 ) darąs K fassen, padarąs K belebend: darus VU 66,, 20919, 2257, 29412 darus D 10 50,3, 535, nežinos ką d a ru V ltJ 63, 2) ieškąs K Abenteurer, stellen:' jeszkus V u 74 p 5 2 17, 3) kybąs: kibus D 3 pendens, 4) k/ėksąs (ž. k/aksus: a- pusilgis): beklaksus D 1 exanimatus, 5) klausąs K folgsam, fügsam: ktausós D 5 12107, 6) manąs: iszmanus VU 1 4 , imanó D 3 226«., 7) pildąs (cf. gy-dąs K Arzt, praktisch): pitdus V 11 194, 8) rašąs: raszós D 3 8623, 9) rėdąs: riedus V11 20919, 10) rddąs: rodósD 3 717, 17419, 11) sakąs: sakus VU 2 1 9 ^ 12) skaitąs: skajtus D 3 2933, 13) taisąs: taisos , tä /S O n fi Sint. || refl. tä/SÖS, tä/SOnfTS: tajsans mirti VU 6119, 14) taukšąs-. taukszós D 1 patens, 15) taupąs: taupós D 3 227H, 16) žinąs K bibelfest, dafür: žinus D 3 conscius žinus V 11 14OT žinus D ‘J 53c, nežinus D 1 nescius. 59. Tų esamojo laiko kamienų, kurie rašomojoje kalboje baigiasi balsiu -i (sėdi sėdime sėdite) arba m in k š tu priebalsiu -{-a (kėlia kėliame kėliate, šviėčia < *švieta < *š v iė tja ), bevéik visi veiksmažodžiai žemaičių tarmėje yra pavirtę šiandien -a- galūnės (kietas prie balsis-T a) kamienais: s ie d (< sė d i), iš kur naujas vienaskaitos 1 asmuo šiedu „sėdžiu“ ; vert ( < *vėrte < *vert/e < *v e rtjá ), iš kur vertu „verčiu“. Galūnės -ja- (balsis-f-j -f- a: jo ja , ekėja...) veiksmažodžiai ir šiandie tebėra to-paties kamieno dėl j : žaiouis D 3 10 4 M, saugojį 602l, kariaujis D 10 60 6 karlaul 50s, giwois D* vivens, V u 73 „s, moiouis D 1 minitans, stokois D 1 egens, gielbieis ir iszluosuois V 33 2881C.
reti.
60. Sėdįs Dk. (arba sėdįs K) ir šviečiąs rūšies dalyviai žemaičių tarmėje yra gana Iš Daukanto ir Valančiausko raštų turiu pasižymėjęs šiuos pavyzdžius: A. kamienagalis - i: 1) norys D 3 61«,, 103^ noris 30c, 338, nori nenori D 10 2017 = n ú o fts
Sint. < n o rįs , 2) regys D 3 98Ji2 regis 2931 greta su naujadaru neregąns V 7 46, 3) galys D 37 371S galis D r> 669, D 10 5115, D 37 1142 galis už gali D 3(3 232^ gali 581S = g a t/S g ä f i < galis gali. 4) linkis D 3» 61 u greta su naujadaru linkous D 3o 824, 5) turys D 3 natus tóris D 3 206 = t ę r is Sint. t ū r is Als. ( nėvedu. Taigi, iš čia matyti, kad kirčio atstūma nėra vienos ir tos-pačios gadynės padaras. 69. Lietuvių senesnieji veddo, vedie, veda, vedame, vedate, kuriuos rodo šian dienykščiai nėvedu, nevedi, nšveda, nėvedam(e), nėvedat(e), savo kirčiu sutinkamu rusų kalbos lytimis вед'у, ведёшь, ведётъ, ukr. ведемб, ведетё, sirb. vėdem, vėdes, vėd e, vedėmo, vedėte. K ito s k a lb o s š ito s rū š ie s v e ik s m a ž o d ž ia m s ro d o š a k n in į k ir t į: s k r. bharati, g r. ^'001 „nešu"
|Į
ru s . б е р ё т ъ .
70. įa p a v .:
(ie u r .
ru s. п и ш у
L ie tu v ia i
č ia
k ir t į
ĮO-, įe -)
п и ’ш е ш ь tu r i
k a m ie n o п и 'ш е т ъ ,
d v e jo p ą :
piešiu ¡1 nepiešiu |Į piešiąs:
a)
v e ik s m a ž o d ž ia i S la v ė n ų k a lb o s e ro d o š a k n in į k irtį, л и ж 'у
л и 'ж е ш ь
g a lū n in į,
p a v .:
л и 'ж е т ъ ,
мел ю
м е 'л е ш ь
keliu JJ nėke/iu,Į| ke/iĘs,
м бл егъ .
b ) š a k n in į:
XL 71. Trump6sios ir „cirkumflektinės“ šaknies veiksmažodžių dar ir šiandie tebesiduoda suvaikyti senovės kirtis, kuri yra turėjusi esamojo laiko tiesioginė nuosaka, iš ta paties veiksmažodžio sudurtinių (su priešdėliais) lyčių. Kad lytis tepa, kalba, tik i yra turėjusi prieš šiandienykščio kirčio nusistojimą kirtį ant galūnės, teberodo sudėtinės lytys nėtepa (patepa), nėkaiba, netiki. 72. „Akūtinės“ šaknies veiksmažodžiuose ir sudėtinės veiksmažodžio lytys nepadeda senojo kirčio susekti, nes „akūtinė“ šaknis neleidžia kirčiui nuo galūnės per ją peršokti ant priešdėlio. Rusų бѣгу, su kuriuo visai sutinka ir latvių begu, rodo, kad ir lietuviai senovėje turėjo sakyti *bėgūo. Šiandie lietuviai ištaria begu, nors latvių kalbos liudijimu turėtų tarti *bėgO. 73. *Bėguo turėjo pavirsti lytim begu tuo metu, kai senojo * veduo vietoje pradėjo lietuviai tarti * vėd uo. Ir * vėd u o ir *bėguo bus atsiradusiu dar prieš kirčio nustūmimą nuo trumpo ir „cirkumflektinio“ skiemens ant greta stovinčios „akūtinės“ galūnės. Del to (Sosiuro ir Fortunatovo) dėsnio turėjo *vėduo ¡Į *Ьёдио pavirsti lytimis *veduo Įj bėguo ir, pagaliaus, vedu || bėgu. Ir „akūtinės“ šaknies veiksmažodžių senąjį kirtį rodo esamojo laiko veikiamasis dalyvis: bėg\s. 74. Esamojo laiko kamieno kirtį, kurį yra turėjęs veiksmažodis prieš šiandienykščios kirčio sistemos nusistojimą, gali parodyti esamojo laiko neveikiamasis (passivum) dalyvis. Pavyzdžiui tesie keli Daukšos dalyviai: I 1) neregimas: nė regima Dk2 332, (instr. s.), regima 121, (nom. s.), rągimėiimę Ovviefumė 179og, regimai 272,3 regimSi 2097 (adv.), 2) nutariamas: nutaremos wietos 91 (gen. s.), už nūtaremą 329 3) pavejamas: ne pSvveiemafis 320,3> ne pav/eiemij 34821, 4) nelška/bamas: ne ižkatbama mėiJe 319 .3 ; II 1) pri-ejamas „prieinamas“ : nę prieaięmoi 621, ne priėiemoie 331 s (loc. s.), 2) pabaigiamas: nea pabaigeama 19c (nom. s. f.), 3) negeidžiamas: gėidžeami D k1 50., (nom. pi.), 4) pašvenčiamas: paBwėnczemas Dk2 185s (nom. s.); III 1) neišby/omas: ne ižbilomaiis 173M, ne ižbiloma mėile 214^,, ne ižbilomoii mėife 226g1 O ne ižbiJomoii gęribęl 10613, nea ¡žbltomoTp garbėip D k 1 5127, 2) pajungiamas: ant... paiųgeamos Dk2 4 ^, 3) pančkamas: nepančkamoy’ 66,, 4) pažįstamas: p'ažlitama 2993.. (nom. s.), pažtttamieii 2583., pažiitamu 9 0 ^ (gen.pl.), 5) mirštama nom. s. f.: nudemes mirdamos’ Dk» 358 w (mirBtamos D k i 59,- gen. s. — spaudos klaida).
75. Iš Daukšos pavyzdžių matyti, kad neveikiamojo dalyvio kirčio glaudžiai esama susijusio su tiesioginės nuosakos kirčiu. Lengviau kirtis duodasi suvaikyti iš sudėtinių tiesioginės nuosakos lyčių, pav.: neveda || nevedamas nevedama, nėtiki pėtiki !| patikimas patikima žmona, pakelia jį keliama karvė, atliėkajj atliėkama karvė, nekenčia Į| nekenčiama žmona, nutiesia || tiesiama drobė. Šnekamojoje kalboje šitie mūsų dalyviai, gal, yra kiek ir kitaip kirčiuojami, nes žmogui išklysti iš vagos nėra sunku. 76. Rusų kalbos veiksmažodis и'щешь и'щетъ (1 s. ищу) || искать drauge su lie tuvių ieškau jį ieškoti rodo, kad esamojo laiko kamienas kartais gali skirtis kirčiu nuo bendraties ir kitų laikų kirčio: eiskįe- (и'щетъ) j| efška- (praes.) : eiška- (ieškčjau, ieš kosiu, ieškčti). Bet paprastai šitą kamienų kirčio skirtą kalbos gyvenimas išlygina. Rytiečiai augštaičiai ieškbti vietoje šiandie besako ieškoti (e ) : TėBkot’ Dk* 472 21. Latviai sako iėskat „galvą ieškoti, lausen“ senėlesnės lyties *ieskat (— teškėti) vietoje dėl išnykusios esamojo laiko lyties *'tesku — lie. ieškau. Tokie-pat naujadarai bus ir la. niekat (prie lie. niekdti) < praes. nieku < *niekau, stavet (prie lie. stovėti) < stavim, mT/ėt (prie lie. m ylė ti) < m iiim , rūpet „rūpėti“ < rūpŲ\ lie. ru p i turi naują priegaidę). 77. „Akūtinės“ šaknies veiksmažodžiai šiandie lietuvių kalboje vieną kirtį beturi* būtent — šakninį. Latvių priegaidė rodo, kad ir „akūtinių“ veiksmažodžių seniau turėta dvejopas kirtis: vienų veiksmažodžių — šakninis, o kitų — galūninis kirtis. Galūninio kirčio veiksmažodžiai šiandie turi latvių kalboje lūžtamąją priegaidę, o šakninio — tęsiamąją. Kirčio dvejopumas matyti iš šių kelių pavyzdžių: grūt put ĮJ būt žūt, ritillit, ratilstat, plaut krautllbtaūt raūt, snaustil aust, vėrt Ii spe/t, . nraftllsa/t, trūktIItOkt, naktllsakt, mTt (minu)llpTt (pinu). 78. „Akūtinės“ šaknies veiksmažodžių senąjį kirtį galime patirti ne tiktai iš esa mojo laiko veikiamojo dalyvio (augąs, dirbąs, šokąs\\puoląs, kšndąs K, sėdįs stėvįs Dk.)* •bet ir iš išvestinių daiktavardžių su galūne -imas. Kadangi šitie daiktavardžiai daromi
XL1 yra iš būtojo laiko kamieno, tai ir kirtis, kurį randame daiktavardyje su galūne -imas, laikytinas tėra kirčiu tiktai paminėtojo laiko kamienui, bet ne visoms veiksmažodžio lytims. 79. Žiemių rytiečiai augštaičiai iš burimoW audimo dviejų krūvų žodžių šiandie yra apibendrinę antrąją, sakydami dėjimas, būrimas, kūlimas ir tenai, kur dar jų protėviai yra sakę dėjimas, bėrimas, kėlimas. 80. Daiktavardžiams su galūne -imas duoda medžiagos Kuršaičio lie.-vok. žodynas (ir R, M). I -imas be kirčio: bliövimas bläken, blöcken, Geblöcke, Gebrüll; böjimas (at-) Betracht, Rücksicht, fragen (ir M II 36,203); briövimas drängen, Gedränge, pa- verdrängen, prisi- aufdrängen; būrimas losen, vorwitzig; dėjimas auslegen, Eierlegen, Grundlage, nachstellen, setzen; dūmimas blasen, pri- anwehen, sudumimas (ir R II 62 = M II 35) Anschlag, Rat; durimas bohren, Reiz, stechen, Stichwunde, stossen; gėlimas Gicht, fahren, reissen, Schmerz, gėlims Beingicht, Beinenstich, Fussgicht, Podagra; gėrimas abstehen, ausarten, auszapfen, beschlagen, Arzne;trank, Brustthee, Getränk, Trank, sauer; gynimas wehren, ap- Gegenstand; gyrimas anpreisen, beloben, Ge schrei, loben, preisen, rühmen; göbimas (ap-) einhüllen; griövimas brüllen, Donner, Gedonner, Kanonendonner, rollen; grümimas kämpfen, ringen; yrimas rudern, nusi- fortrudern; kėlimas anstellen, aufführen, aufheben, aufwiegeln, brunsten, erheben, heben, stürmen; körimas henken, už- aufbürden, aufdringen, hängen, nusi- entschlagen; krövimas (su-) sammeln; kūlimas dreschen, Hagelschlag, klopfen, schlagen; kūrimas aufbauen, Bau, bauen, gründen, heizen; lėmimas bescheiden, beschliessen, entscheiden, vorsehen; liövimas (pa-) aufhören; lojimas bellen, Hundegebell, kläffen, Gebelle, Gekläffe (ir R II 60 = M II 80); mėrkimas winken, pa- Wink, pri- blinzeln, susi- Augen sprache; mynimas Balz, Fusstritt, hecken, treten, Tritt; möjimas winken, pa- Geberde; mövimas streifen, ziehen, nu- abziehen, už- stecken; nėrimas (išsi-) abwerfen, pa- tauchen; pylimas Auf wurf, ausbrechen, Damm, füllen, giessen, nachgiessen, Schanze, schütten, Wagenburg; pynimas flechten, Gewinde, winden; pjövimas beissen, gebrauchen, graben, Leibschneiden, mähen, sägen, schneiden; plöjimas backen, klatschen; plövimas abspülen, baden, bespülen, Goldwäsche, spülen; püolimas Fall, fallen, senken, sinken, Sturz; rövimas raufen, iš- ausreissen; sėjimas Acker, Aus saat, gedeihen, pflanzen, Saat, säen; sėmimas schöpfen, pa- ausschöpfen; skėlimas schleissen, spalten; skylimas(j-) anschlagen; skyrimas beteiligen, Ehescheidung, Nachwahl, Sektirer, scheiden, teilen, Vorwahl, Wahl; spėjimas (at-) Freistunde, i- aufrücken, pa- nachkommen; spjövimas an• speien, ausspeien, Blutauswurf, Blutspeien, speien; spyrimas ausschlagen, anstossen, schlagen, stossen; stöjimas (ap-) umgeben (ir M II 47). at- abtreten, abweichen, Hintritt; stūmimas abstossen, drängen, rücken, schieben, stossen; šėrimas ätzen, ernähren, Futtergeld, hegen, nähren, Stallfütterung, verpflegen; ¿¡Mušimas (pasi-) M II 406; sövimas Bogenschiessen, Feuer, feuern, Pelotonfeuer, Scheibenschiessen, schiessen (ir M II 86); tyrimas (pa-) empfinden, Lebenserfahrung, vernehmen; trynimas flottiren, reiben, scheuern, spulen; tvėrimas fassen, fühlen, greifen, Hand griff, Kunstgriff, nehmen, su- Geschöpf, Schöpfung; vėlimas walken, su- anspinnen, Cabale, Ge webe; vėmimas bespeien, Brecnarzenei, brechen, erbrechen, übergeben, speien; vėrimas (atsi-) aufgehen, j- einfädeln, stecken, už- verschliessen; žėlimas fortgehen, wachsen; židjimas (išsi-) gähnen, klaffen; II -im a s SU k irč iu : audimas aufbäumen, aufbreiten, Futterleinwand, Gewebe, weben, wirken; augimas anschwellen, Aufnahme, aufwachsen, Bartwuchs, erheben, Haarwuchs, schwellen, vergrössern, wachsen; aušimas (at-) auskühlen; bėgimas auffahren, ausreissen, befahren, berennen, bluten, ergiessen, fahren, fliehen, rennen, Rennbahn, steuern, strömen; brendimas (iš-) Reife; brėškimas grauen; brindimas aufquellen; büglmas (pa-) stutzen; ciuopimas anfühlen, antasten, fühlen, greifen; diegimas Augenstechen, stechen; dygimas aufgehen, aufkeimen, aufspriessen, keimen; dirbimas arbeiten, handtieren, wirken; dirgimas (su-) verstimmen; dulklmas (su-) auf brausen, aufsprudeln; džiūvimas schwinden, nu- abtrocknen, auftrocknen; ėdimas ätzen, beissen, fressen, greifen, zehren; gnyblmas kneifen, Kniff; griežimas Zähnknirschen; griüdimas stossen, pagrüdimas erschüttern, rühren, nugriüdimas abstampfen, su- stampfen; guodimas (pasi-) be schwehren, ap- bedauern; jungimas (iš-) abspannen, pri- anspannen; juosimas (ap-) umgürten, pasi- aufgürten; keikimas Anathema, ausstossen, Bann, Fluch (bet R I 58 kėikimaš)\ klydimas (pa-) verirren; kopimas steigen, nu- absteigen, už- aufsteigen; košimas abseihen, seigen (bet M II 93 kdštuvėš); laukimas abwarten, Anstand, ersehnen, erwarten, harren, lauern, spannen, warten (ir M II 504 !äūkimas); leidimas Aderlass, bestimmen, Blutlassen, flössen, fügen, senken, treiben (ir at-Mid/mas M I 145, II 9, iš- R II 43 = M II 58, nusi- R I 97, pasi- M II 414); lydimas Weidewald; lygimas (pri-) gleichen; mėgimas (pa-) ansprechen, W illkür; mėžimas (iš-) ausmisten; milžimas (iš-) ausmelken; mokimas (iš-) auslernen, erlernen, lernen; noklmas (ap-) anlaufen, iš- Reife, nuausreifen; plėšimas aufackern, aufpflügen, Beute, Freibeuterei, reissen, Strassenraub, ziehen; plieklmas prügeln; plyšimas aufbersten, aufreissen, bersten, reissen, spalten, springen; plūdimas baden, Blutergiessung, ergiessen, triefen; reiškimas (ap-) Apokalypse, iš- aufdecken, verraten (ir aprėišklmas R I 7, 121, II 272 = M. apsi- R II 127, M); rėžimas geifern, graben, ritzen, schneiden, at- aufreissen; rūgimas gähren, atsi- aufsteigen, Rülps; silplmas (pa-) erschlaffen; skiedimas (pra-) verdünnen; skundimas Anklage, ap- verklagen; slėgimas (ap-) bedecken; slydimas ausgleiten, gleiten; smaugimas würgen ( ir smäugimas M I 249), pa- erdrosseln; snaudimas schlafen, schlummern; snūdimas (pri-) einschlafen; spaudimas bedrängen, drängen, Gegendruck, Händedruck, Herzdrücken, kneipen, pressen (ir spaudimas M I 252, su- II 301, prispäudim’s 73); sprendimas spannen (ir sprendimas R II 331 = M II 443); spriaudimas bedrängen, drängen; spriüdlmas gleiten; sprogimas aufspriessen, ausschlagen; stieglmas decken, ap- bedachen; šokimas aufsprudeln, Ballet, Hexen tanz, hüpfen, Reihen, schnellen, setzen, springen, tanzen; traukimas Abzug, bewegen, Glocken geläute, krampfartig, Reiz, rücken, spinnen, ziehen (ir träukimas R II 30, at- 7, su- 96, 331, Issi50)- trėšklmas aufspritzen, pressen, spritzen; tryškimas aufspritzen, spritzen; troškimas Blutdurst, Durst. Grausamkeit, heftig, streben, trachten (ir trdšk/mas R I 163), trūkimas bersten, brechen.
XLU reissen, springen, zerreissen; uodimas wittern, nu- riechen, su- auswittern; vėsimas (at-) auskühlen; vydlmas (iš-) ausspähen, gewahren, wahrnehmen; vlrplmas (pa-) entfallen; vytimas (pa-j) abwelken, verwelken; voklmas (su-) ausfinden, ausspüren; žaidimas Ballspiel, Gesellschaftsspiel, Kartenspiel, Lautenspiel, Spiel, spielen; žydimas (pra-) aufblühen, erblühen; žindimas saugen, nu- ausmergeln. III -imas SU dve jo pu kirčiu: alklmas K || išlikim as R II 212a; brėžimas graben, kratzen, ritzen, ap- bekratzen || išbrčžimas ausgraben; drožimas Bildschnitzerei, schnitzen || apdrčžimas beschneiden, iš- ausschneiden; grėbimas harken |l sugröbimas aufschnapfen, erhaschen, haschen, verhaften; griaužimas Genage, nagen |{ griėužimas fressen; jojim as reiten, Wettrennen |j jöjim as (ir M II 392) bereiten, Ritt, pra- aufreiten; kandimas ätzen, beizen, brennen || kändimas ätzen, beissen, įkandimas R II 14b; klojimas Boden, Diele, Tenne, klöjimas (actus), klojimas (concr.) aufbreiten || klöjimas decken, pflastern, pa- spannen, ap- täfeln; laužimas Brecheisen, brechen, Eidbruch, Frieden bruch, Steinbruch || laužimas Bruch, Bundbrüchigkeit rir R I 75 = M I 144, nu- R II 4, pra- R II 19); liejimas (pra-) Allgemeinheit, vergiessen (/ėjimas Ds.)|| liejimas giessen, schütten, ap- ausspritzen; lūžimas aufbrechen, iš- ausbrechen || lūžimas brechen, Bruch; reižlmas (įsi-) spreiten || įsirėižimas brüsten; sėdimas (nu-) absitzen, absteigen, už- aufsteigen || atsisėdims ansiedeln; siekimas reichen, pri- schwören |j prisiekimas beschwören; skelbimas (ap-) verleumden |Į apskėlbimas anschwärzen, begeifern, iš- ausbringen; spendimas Lerchenfang |Į spėndimas Dohnenfang; vengimas fliehen, išvermeiden || vėngimas (ir R I 176, II 323) scheuen, Sš- ausweichen, entgehen, entweichen; vožlmas (už-) aufdecken, aufstülpen, stürzen ĮĮ včžimas decken; žvengimas wiehern || žvengimas anwiehern*).
81. Ir XVI amžiaus rytietis augštaitis Daukša -imu turi dvi rdši, kaip ir Kuršaitis. Pavyzdžiui tesie šie -im a i: I - im a s SU Š a k n in iu k ir č iu : 1 ) bčdimas (nu-): nubödimo D k2 2402, 2) bdjimas (at-): nodboiimas 114.x,, 3) dėjimas: nufidėiimas 207«g, 2633J, 2370g, 3210g -mo 2163", 299«. -mą 241J7 Nusidėimas Ld 84^, padėjimo D k 1 421C padėiimu Dk2'298 ,0 (gen. pi.), tami sudėimi Ld 3722||Gfejlm as Ds.: nufsideimu D k 2 1 9 ^ nulideiimė 332.j (loc. s.) nufsideiimus D kl 424 nufideiimūs D k 2 3 3 2 ^ fu padėiimu 335g, 4) kėikimas (pra-): prakeikimą Dk2 242M prakiėykimo Ld 32g, 5) kėlimas: kėlimas Dk2 16514, 240CT, 2464, 248,*, 251M, 261-, ^ 03, 281 s -o 240^, 242^, 243-, 252„n, 258,0, 2J, 2594, 261-, 262^ kėlimo 248JS> 25024, 26116 kėlimą D k i 9,. Dk2 246,, 3, 7, 2481C, s ,"2493, 14, 2505, 251 34, 2522, , q, 257.,3, 259,,, 2o1,4, og, 23* 2630| ,q -mul 259,0 -mu 258 3 -me 2 7 8 (loc. s.) kiėlimų Ld 37,, (acc. s.), prakėlimą D k* 223?3 prikėlimo 245^ (keumą 249« gali būti ir spaudos klaida), 6) kūlimas: kūlimop' Dk2 214q, 7) iėid'imas: pasfitäidimaij Dk2 2153 lj| leidimas: nulaidimū D k2 16^, fu ... nufifaidimū 203M.” 8) hövimas: palöwimo 3 0 ^ 9) megimas: pamėgimo 140,« (cf. eimi ių p a m ė g in tų 3663), 10) piešimas: nuplėūimCiie 25013, 11) siekimas: siekimas Ld 66~5, 17, 12) slėgimas: Priltėgimas D k 1 3412. II -imas SU g a lū n in iu k irč iu : 1 ) bėgimas: pabėgimu Dk2 276s. (pabėgimi 27631I), 2) pradūrimo 267.3, rodosi, spaudos klaida p ra d ū rim o vietoje, 3) junklm as (pa-): paiųkimūs 1453J, 1573J, 4) klydimas (pa-): paklidimė 16033, 1861? (loc. s.), pakjidimus 117^, 316^, 5) lie jim a s: fu pralieiimu 192,, 6) smirdlmas (pa-): pafmirdimus 242,,. Žodžio palosimas (patofsimų Dk* 307„t) nežinoma yra balsio o priegaidė.
82. „Trumposios“ ir „cirkumflektinės“ šaknies daiktavardžiai ir Daukšos šnektoje turi kirtį paprastai ant galūnės -imas, pav.: krimtimu Dk2 13633 (instr- s-)> mirimo 21 3 ^ mirimu 351«„ numirimė 27812 (loc. s.) numirimu 243lt 2745,, neįžagimė 27810, ne pritękimus 201 NulsiminTmas D k i 344, nutrekimü“l1 4 ;5, nužegimū fawüiu 249lt pagędimū 1143^, papratimus 9 14, paliepimus 165,0, paCv/ętimė 351 lc, patękimu 2 3 2 ^ patepimu 3404 patepimus 2 3 9 ^ '2454, pawėržimu D k 1 27l6, pažeidimu 169,. 350*,, pražegimus 16,», pribuwimü 64^, prieiimė 532, priemimė 35116, prilietime 2028 prilietimus 157^, primitimū 246 22*
33. Kai-kuriems -imams; nors jų šaknis yra trumpa arba „cirkumflektinė“ , Daukša deda š a k n in į kirtį, pav.: 1) jautim as (pa-).- paieutimo Dk2 174^ paTautimai 351^ paiautimai 356 u paiautimus l l u% 272.,, pajutim us 54 u paTautimais 151 n paiäutimüfe 351M paiautimų 2443, 3 1 1|pajautim as: per paiautimus 268^ (paiautimą 31621 paiautimų 268*0, 2) prausimas: nupräufimo ir atiaidimo 228 3) puvimas: iupüwifno 3383,.,, 4) žuvimas: pražūwimo /į,, 10al. Galėtų būti ne spaudos klaida ir p a gerbimas su pasmerkimu: pagerbimas 2934 || pagerbimą 35633 _imė 125a "imū 53 n< 360ai -mūs 11524; pafmėrkimo 319^ |j pafmerkimu 352^ pafmerkimė 32231.
84. Daukšos supuvimo ir pražuvimo galimumą greta su pribuvim u patvirtina ir Kuršaičio bei Ruigio (R II 190b) nusidavimas. Pribuvimas : supuvimas = la. būt : pGt. Paklydimas : paličvimas = la. kITst : taūt. 85. Pasmerkia smerkiąs, pagerbia gerbiąs, nuprausta praeisiąs rodo, kad XVI am žiaus rytiečių augštaičių šnektose randamieji daiktavardžiai pasmevkimas, pagerbimas ir nuprausimas nėra jčkie naujadarai, bet žilosios senovės liekana. Vadinasi, ir trumpösios ir „cirkumflektinės“ šaknies veiksmažodžiai, kaip ir „akūtinės“ šaknies veiksmažodžiai (la. kilst, bėgt, smirst : taūt, dėties, kult = klydimas, bėgimas, pasmirdimas : paličvimas, nusidėjimas, kėlimas), kirčio atžvilgiu bus buvę dvejopi: vieni»kirčiavę šaknį, o kiti — galūnę, 86. Trumposios ir cirkumflektinės šaknies veiksmažodžiuose šakninio kirčio būrį senaf jau yra nusmelkęs galūninio kirčio būrys, gali būti, dėl to kad prieškirtinė priegaidė j) Galūnę -imas turį daiktavardžiai iš lie.-vok. Kuršaičio žodyno buvo išrinkti irta m tikran sträipsrriq sudėti jau 1914 m. III 23.
хин gavo sumišti abiejų rūšių veiksmažodžiuose tuomet, kai „akūtinio“ ilgio galūnė pradėjo traukti ant savęs senovinį šaknies kirtį nuo trumposios ir cirkumflektinės šaknies. Ir praūs’į u o ir žviigj'ū o, tu ’rjuo ir tik j’ūo, atsiradus Sosiuro-Fortunatovo dėsniui, turėjo pavirsti lytimis prausjuo ir žvilgįūo, turjuo ir tikjuo, iš kurių šiandie turime prausiū (nuprausiū) ir žvilg iu (pažvilgi 3 praes. Dk.), turiu (neturi 3 praes.) ir tikiu (netiki). Visai priegaidės skirtas turėjo dingti, kai lyčių prausjuo prausia ir ž/ifg ju o ž v ilg i vietoje įsigalėjo šiandieninės lytys prausiU praūsia ir žvilgiu žvilgi, kuriose ir kirčio ir priegaidės atžvilgiu nebėra jokio skirto. Šiuo atveju jokio skirto neberodo ir latvių kalbos priegaidė: ruokas „rankos“ (gen. s.) ii iu o c it „lankyli“. 87. „Akūtinės“ šaknies žodžiuose, kurie kirtį turi galūnėje, šiandie prieškirtinės prie gaidės nebeatskiriame nuo „cirkumflektinių“ šaknių priegaidės, kurią šaknis įgauna stovė dama prieš kirtį. Bėgimas ir lėkim as šiandie balsio ė priegaide niekuo nesiskiria, nors kilimo pir masis ė yra iš e, o antrasis — iš e. Priegaidės atžvilgiu šiandie abu ė yra kįlančiu arba tvirtagaliu, tarsi, juodu abudu būtų kilusiu iš „cirkumflektinio“ ė. Bet tasai prieškirtinių cirkumflektinio ir akūtinio ilgio balsių ir dvibalsių sumišimas nėra senas. Latviai prieškirtinį cirkumfleksą dar ir šiandie tebeskiria nuo prieškirtinio akūto: alga < alg'a, bet gaiva < gaiva . Jei žilojoje senovėje būtų lietuviai ištarę *g a lva n (acc. s.) ir *begūo Ja. bėgu, rus. бѣгу“, tai šiandie būtų sakoma *gafvą, :]:begu (*bėga), bet nieku būdu ne gaivą, begu. Vadinasi, dar nesenaT bus lietuviai tebeskyrę prieškirtinio skiemens dvejopą priegaidę: k a iv a n „kalvą“, bet gaiva’n „galvą“. 88. Slavėnų prokalbėje prieškirtinio „akūto“ , kaip ir šiandienykščioje lietuvių kalboje, būta pavirtusio „cirkumfleksu“. Iš to suprantama, kodėl rusai sako голову, o sirbai giavu, kur reikėtų sakyti lietuvių ir latvių kalbos liudijimu *голову (ei. ворона= varna) ir *giavu. 89. Kolei galūninio kirčio veiksmažodžiai tebebuvo dar atskirti nuo šakninio kirčio veiksmažodžių ne tiktai kirčiu, bet, gal, dar ir priegaide (la. augu begu įj snaūžu d ražu naku), tolei lengva buvo nesuklysti darantis esamojo laiko dalyvį {jojąs j| sėjąs) arba daiktavardį su galūne -imas ( jo jim a s || sėjimas). Visokiems naujadarams pasidaro atviras kelias tuomet, kai tiesioginė nuosaka esamojo laiko visoms lytims apibendrina šakninį kirtį, t y. kai lyčių tikju'O ir turjuo, ja ju ’O ir sejuo lietuviai pradeda taryti tikju o ir turiuo, ja ju o ir sejuo. Tikjuo ir turjuo, senajam „akūtui“ išsigimus šiandienykščia tvirtaprade priegaide, toliau turi pavirsti lytimis ti'k u o ir tū'ruo > tikuo ir tufuo, iš ko šiandie turime lytis tik iu ir turiu. Iš ja ju o (seniau ja ju o ) ir sejuo išrieda šiandienykščios lytys jo ju ir sėju, nes galūnės „akūtas" (-¿/d) nenutraukia nuo „akūtinės“ šaknies kirčio. 90. Kai lietuviai pradeda nebeskirti kirčiu jo ju nuo sėju, tuomet jiems pasidaro nebeaišku, kodėl reikėtų sakyti jo jim a s greta su sėjimu. Tai-pat lietuviui pasidaro nebesuprantama, kodėl greta su remiu ir praustu, kurie kirčiu visai nesiskiria, reikėtų ištaryti rėmimas, bet prausimas. Kirčio dvejopumui išnykus veiksmažodyje, ima jis nykti ir išvestiniuose daiktavardžiuose su galūne -imas. Vienos šnektos visiems -imams apibendrina jo jim o , bėgimo kirtį (Ds., Kp., Lnkm.), o kitos (v. a, ž.) kiekvienam „akūtinės“ šaknies -im u i suvartoja abudu kirčiu. Šakninį kirtį vakariniai augštaičiai (K) ir žemaičiai deda tiems -imams, kuriais, išreiškiamas yra veiksmas (actus, actio). Daiktiniai -imat (concretum) gauna galūninį kirtį. Pav.: klojim as (actus) ]| klojim as (concr.) K 1 s. v. auibreiten, gėrimas „potatio" (abstractum) || gėrim as „potus“ (concretum) Jn. (Kv., Rt.), plėsimas (actio) ¡j piešimas (concr.) „новь, plėšinys“ J l 712. 91* Žemaičių klausimą (|| klausimą) žiemių rytiečiai (Ds., Kp.) ir kai-kurie vakariniai augštaičiai (K, N m., VI.) ištaria klausymas. Jablonskio^ liudijimu (J I 711) saką ir gėrymas, pynymas, grendymas N m., VI. Grendymą (v. š. granglm as „токъ, Dreschtenne“) esu girdėjęs pietiniuose Dzūkuose (Mrk., Sn.), skyrymą „проборъ“ — nuo Slavikų apylinkės žmogaus. Tenai-pat, sako, ištarią ir žodžius skynymas, py/ymas. Dusetiškiai ištaria pyiymas, pūdymas, sūrymas „soiymąs“ (sūrymas Jnš., Kp.), kūiymas „skalbinių ryšys, уколотень“ || kulymas Kp. Į! kūlimas Škn. 92. Senojo veiksmažodžio kirčio padeda mums ieškoti ne tiktai daiktavardžiai su galūne -imas, bet ir -tuvas, -tuvė ir -tuvis.
XLIV Dusetiškiai sako kultuvas, pjautuvas, skiltuvas greta su žodžiais /e i siuvąs, slėgtuvai, Hetùvai. Iš šitų dusetiškių daiktavardžių dar ir šiandie tebėra matyti, kad bendraties kulti, pjauti, sk ilti, kuri dabar kirčiu nebesiskiria nuo lėisti, slėgti, lie ti, mūsų daikta vardžių atsiradimo gadynėje dar tebesiskirta kirčiu, vadinasi, vienur tuomet sakyta k u kt i (ir kiiktie), pjau ti, s k ilti, o kitur — le is ti Ųeist/ė), slėgti, lie ti. 93. Bendraties kirčio dvejopumui pritaria ne tiktai kultuvas ¡Į leistùvas, bet ir latviai* sakydami k u lt, plaut, Š k ilt greta su la/st, sJėgt, liet. 94. Trumpôsios ir „cirkumflektinės" šaknies mūsų daiktavardžiai paprastai turi kirtį šaknyje, pav.: 1) muštuvai D s, K., 2) raktùvas „virbalas pypkiui rakti Kv., kuodeliui prisegti Als.” * 3) rištuvas „pakelė, Knieband" R, Klp., 4) šiktuvas „kas dažnai šika” Kp., įšiktuvės J, 5) autuvas „avalynė* обувь” Ds., Kp., 6) gimtuvė „gimtinė” Vvr., gimtuvės J, 7) įvilktuvės J, 8) kirptùvès К 1 II 146, Pik., Sb., Vb., 9) karštuvai Ds., 10) lenktùvas „lafiktis” Ds., Kp., 11) melstuvės Ds., Kp., 12) nepaitùvas „kas ne paeina, nepasivelka" Kp., 13) pabaigtuvės K, 14) pareituvės Kv., Sint. „domicilium hominis mendicis. opificis, raro illuc redeuntis” Jn, 15) pavogtùvai „Diebsloch" R, 16) praustuvė Dvd., Erž., 17) p ri kaistuvis K, 18) riestuvas Ds, K, Kv, 19) skerstuvės vL, t20) skriestuvas K, 21) srèbtùvai „snukis" (gausi per srėbtuvės), 22) sugultuvės I I , 23) vilktùvas „kailiavilkis" Kp., 24) žertuvė „загнѣта, kur žarijas, pelenus sužeria" Ds.
95. „Akūtinės“ šaknies -tuv(i)ai, -tuvės yra kirčiuojami dvejaip: I Š a k n i n į k ir t į tu r i Šie d a ik ta v a r d ž ia i: 1 ) dùmtuvè > dûntuvà Kp. „dumplės” , 2 ) kàltuvè; Daug matęs, visur buvęs: ir kaltuvėj ir maltuvėj ir su boboms pirty Škn. (Dr. Spudulys), 3) kartuvės vL., pakartuvė vaikas „padauža, повѣса" Kp., Ln., Lnkm., 4) kultuvas Ds., Kp., 5) kurtuvės Uš. „įkurtuvės", 6) maltuvė, 7) mintuvai Kv.: Mintuvai-trintuvai — mčterų darbas, 8) pjautuvas Ds., Dvd., Kp., Jnš., 9) skiltuvas Ds., Kp., 10) šiautuvas BgC 28, 11) tintuvai „dalgiui tinti (plakti) įnagiai" Rt., Sint.; U galūninį kirtį (ant iii-) deda lietuviai šiems daiktavardžiams: 1 ) bliautuvė SI. „kas vis bliauja, rėkia” , 2) dėtuvai J, pradėtuvės „Antrittsschmaus" K 1! 86, 3) dirbtùvas (arklys) „darbinis" Ž m B ., 4) drožtuvas R, II, K, 5) ėstuvas „kas daug ėda" Kp., 6) griežtuvas K (Katyčiai), J, 7) grūstuvas K, 8) įkurtuvės J, 9) keltuvės Nm. į| keltuvių rÿts Škn. |Įž. kéltùvès Tv., 10) koštuvės Erž, Kv., Nm., Škn., VI., koštuvis Ds., Jž., Kp., Nm., Rm. |Įž. koštuvis Als., Sint. Į| koštuves, kčštuvio Kv., Škn., 11) lauktuvės Nm., 12) laužtuvas „Nusspicker" R, laužtuvai R „Bracke", K, 13) leistùvas Ds., Kp., Kv., paleistùvas j|-vis, išleistuvės J, Nm., 14) lietuvei Ds., J, Kv., 15) mintuvai Ož1 23, Nm., PnmŽ, Rgš, Škn. |Į mintuvai, min tuvus K, Erž., Rm., SI., 16) nuduotuvės D ka 281 31, 30450, suduotuvės K, 17) pragertuvės, sugertuvės J 3 9, 18) rytuvas „kas daug rįja” Kp., 19) slėgtuvai Ds., 20) trauktùvas I I „pocięgiel" (szewiecki), įtrauktuvės J JĮtrauktuvas K (Katyčiai) „Lichtziehtorm“ , 21) vytuvai Ds. ¡ĮvytuvaT K.
96. Daiktavardžių kirčio dvejopumas pridera nuo senovinio bendraties kirčio. I būrio daiktavardžių (§ 95) pamate gludo šakninio kirčio bendratis. Šakninį kirtį teberodo I būrio latvių kalbos ^bendratis su šaknies tęsiamąja priegaide: ka lt, kart, ku lt, kuri, m aït, m it, ptaüt, š kilt, šaūt. Vien tiktai pirmajam ir vienuo liktajam I būrio pavyzdžiui nerandu lygmens: dum ti „pūsti“ ir tin ti „kalti, plakti“ “ sirb. ’ d ù ti (> naduti, nadmėm) „pūsti“ ir I. ciąc tnę „kirsti“ . Dūmtuvė ir tintuvai rodo, kad latviai ištarytų, jei šiuodu žodžiu turėtų, *dum t (cf. stumt, skurnf) ir * t i t (cf. m it, škif). 97. Šiems II būrio daiktavardžiams (§ 95) latviai rodo bendratį turėjus kirtį galūnėje (-ti arba -tie dat. s.; cf. a. šunį: ž. šunie „šuniui“): blaut, dėt (|| dėties), ė s i griežtu grûst, ceït, laužt, Žaist, liet, duot, dzert, s/êgt, vît. D irb ti latviams šiandie nebe pažįstamas, nes jo vietoje turi įsigiję naują žodį iš gudų (kriėvų), būtent — stradat = rus. (naugard.) CTpaAâïb „dirbti“. Iš daiktavardžio darbs galima spėti, kad latviai bus sakę * d irb t. Išimtį sudaro šių veiksmažodžių bendratis, kuri latvių kalbos liudijimu yra turėjusi kirtį veiksmažodžio šaknyje: d rėžt, kurt, kast, m it, rît, traūkt. Ir čia, gal, išimties nerastumbime, kad būtų visos Lietuvos duomens surinkti. Šakninį kirtį rodo šnektose ir tik-ką paminėtųjų veiksmažodžių išvestiniai daikta vardžiai: kurtuvės Uš. įkurtuvės, koštuvį Kv., Škn. || koštuvis, mintuvus Ds. IJ mintuvai, trâuktuvas (Katyčiuose) ¡; trauktùvas. Šnektose, gal, susivoktų ir *drožtuvas. 98. Drožia, košia, traukia rūšies veiksmažodžiai latvių kalbos liudijimu rodo dvejopą kirtį : a) š a k n in į : snaūst, drazt, kast, traūkt, ir b) g a lū n in į: p i aust, g r aust, graūzt, laûzt, spraūst. 99. Prieš šiandienykščios kirčio santvarkos (sistėmos) nusistojimą kirtis nėra buvęs visoms veiksmažodžio lytims vienodas. Tojo vienodumo negali rodyti ir latviai su grute snaūst snaūžu |Į р /aûst plaužu „plėudžiu“, nes jie bus dar senovėje iš dviejų kirčių (šakninio ir galūninio) apibendrinę vieną-kurį visoms veiksmažodžio lytims. 100. Veiksmažodžio lyčių kirčio nevienodumą gali dar ir šiandie kiekvienas pastebėti kad ir šiose lytyse: nevedu < pralie. *vedùo (> vedąs), nėvedė < pralie. *vedė (galūnės kirtis), bet vedęs nevedęs (šaknies kirtis); nùvestas nuvèsdamas N m., Išl., Ds. arba nùvesdamas (cf. numirdamas D k2 834, peikdamas 140з, 203^7, 244, pâlikdamas 1508, 196ю, 254ei, pâtekdamas 41«, nea pažeizdamas D k 1 6О7; kefdamiėš D k 2 170ia, ktauzdamiés 337ад; Ne* gêizdami Dk3 26ээ Ne* géizdami 27as, Pradėdami Dk2 341 as, ne
XLV pajudam i b&raš 119se, ptėBdami 310зг>), nevesiu (v. a.) arba nevesiu (r. a.), vėsiąs (part. fut.); nesako (sakąs), nesakė || nesekė. 101. „Cirkumflektinės“ šaknies veiksmažodžiai esamojo laiko tiesioginei nuosakai ir dalyviui turi kirtį šaknyje: pagerbia Ij gerbiąs, nupiaūkia || p/aūkiąs, apsiaūčia ;| siaūČiąs, nemeidžia ¡Į meldžiąs. Tie-patys veiksmažodžiai būtojo laiko tiesioginei nuosakai rodo galūninį kirtį: pagerbė < *pagerbė (dalyvis rodo šakninį kirtį: pagerbęs), nuplaukė, apsiautė. Jei taip-pat bus buvę ir su „akūtinės“ šaknies veiksmažodžiais, tai pasidarys mums aišku, kodėl latviai šiandie sako snaūst greta su plausi. 102. Pagerbia jj pagerbė rūšies veiksmažodžiai mums rodo, kad ir latvių senėliau tarta snaūž jj * snaude ir *p/aūž j| plaudė. Tą priegaidės dvejopumą latviai tolei pakenčia, kolei jų kalboje kirtis dar tebėra laisvas, t. y. kolei dar tebeištariama snau (d)ža\\snaūd‘e, piaū'(d)ža\\piaud'e. Kai latviai visur pradėjo kirčiuoti pirmąjį žodžio skiemenį, tai tuomet lengva pasi darė iš dviejų priegaidžių, kuriedvi seniau iepriderėjo vien tik nuo kirčio, apibendrinti vieną visoms veiksmažodžio lytims. 103. Šiandienykščia bendratis turi šakninį kirtį, kas matyti iš lyčių nevšsti'\ nevėstie (Sn., Mrk., v. š. nevedeie, rievesfę Ds.), p a tik ti\\p a tiktie . Šakninį kirtį rodo ir kiti nau dininkai, pav.: m ani (Ds. senoji karta) ii ž. munie „man, lot. mihi“ , žūsi P n., Prn. II ž. žąsie. A r kirti naudininkui lietuviai visuomet yra dėlioję šaknyje, iš vienos lietuvių kalbos duomenų nėra dar man aišku. N evesti gali turėti kirtį neatkeltinį. Tiktai kirtis būtų atkeltas nuo galūnės dar prieš priešdėlių ir neigiamojo žodelio suaugimą vienari kūnan su veiksmažodžiu. Vadinasi, * vesti (vestie) būtų pavirtęs vėsti(e) prieš tą gadyne, kurioje dar tebebuvo sakoma ne vėsti(e) dviem žodžiais. Jei bendraties kirtis būtų buvęs atstumtas tuo-patim metu, kaip ir lytyje vedė nėstie, vėstie. 105. Senovės lietuviai prieš šiandienykščios kirčio santvarkos išriedėjimą bus šitaip kirčiavę veiksmažodžio snausti\\plausti ( = la. snaūst iI plaūst) lytis: snau dja p ia u d ja (3 praes.), snaudja-nt-s plau djants (part.) II snaud’e plaud ė (3 praet.), snaūst i (snaūst re) p la u s ti (p/austie). Visoms šitos rūšies veiksmažodžiams apibendrinus šakninį kirtį sunku buvo lietuviui neišklysti darantis išvestinį daiktavardi su galūne -imas arba -tuvas (-tuvis, -tuvė). 106. Šakninio kirčio daiktavardžiai su galūnėmis -tuvas, -tuvis, -tuvė dėl kai-kurių linksnių dviprasmumo gali gauti ir g a lū n in į kirtį, pav.: 1) mintuvaT< mintuvus (žr. a.), 2) vytuvaT< vytuvus K, 3) kostuvys < koštuvio, -vį... Kv., Škn., 4) dumtuve < dūmtuvę Ds., 5) keltuve < kėltuvę K, Erž., Lnkm., 6) kultuve < kultuvė ms., Erž., Kp., 7) ma/tuvė Kp. < maltuvę, 8) m ilžtuve < milžtuvę K. Dvd., Erž., Jž., 9) sėtuvė < sėtuvę K, Škn. = ž. sėtuvė Sint 107. Šakninį kirti rodo ir kai-kurie cirkumflektinės šaknies daiktavardžiai, pav.: bertuvę (su bertuve), braūktuvę, gimiuvę, praustuvę, siaus tu vę, verstuvę. Vardininkas bertuve yra naujadaras senėlesnės lyties *beftuvė vietoje. Bertuve K v., II „opalka“ , brauktuvė Ds., Katyčiai (K), gimtuvė K, praustuvė D k3 255, Ds. (|j praustuvės II), siaustuvė Ds. „spragilo keltuvė“ , verstuvė Sint, А, II. 103. Dusetiškių laidytuvė „milžtuvė“ (|| laidytuvė Dsn., Lnkm.) galėtų rodytį kad šiandienykščios bendraties /aidytie „m ilžti“ senovėje turėta kirtis galūnėje: Va/dTf/ė, kas būtų latviškai *latdTt\ ei. g ra /z/t, fauzit, pluostt, sfuodz/t, spa/d/t, sva/d/t. Šitos rūšies veiksmažodžių bendratis kartais latvių kalboje gauna ir tęsiamąją prie gaidę, J 239«, 287,o, teisu n. 12630, teisaus 5937, 1 3 1 4 . 13537, 165,o, 220 ,9, 223:7, 36421, 367 u , -sumi 115.30, 225,9, 22822 : teisiai adv. 726, 923, 124a, 214,9i 224:0, 323:9 j j nauja darai : teisiaūs 15,2, teisumas 4O37, 142:3, 163s, 22) vargus 215:0, 348i3, vaPgu n. 1623i, 1673S, 168i, 2 , 26135, 30121, -gaus 127j7, 246:s, -gios 287s gen. s. : vargiai adv. 115s, 137:c, vargum as 55 m , 89 i:, I 8813, 240 2 6 1| vargOmas 2 4 7 2 , 365 ¡s. 132. Daukšos liudijimu šie trumposios ir cirkumflektinės šaknies būdvardžiai bus turėję JO laikais galūninį kirtį: 1) gardus: gardžiai adv. 147^ (: brangias ir gardž/ds 48^, acc. pi. greta su lytim gardžius 277,-, kas galėtų būti kitos šnektSs lytim. Daukšos postilė yra k e lių ž m o n ių •vertimas): gardumas 18027, 351 g* 352,, ^ || gardu n. 1017, 28623 bus naujadaras: gardūs, gardų, gardžiai Ds. || la. gards, 2) gilūs 10 5 „ : g ilia i adv. 136s, gilumas 22ffl, 2062l, 218T2, 321 v 3) gražus^ 320гл : oražial adv. 52.,,, 12 7 3- j| gršžumo 227, ar nėra tik spaudos klaida? 4) kartūs: -ūsis 237l0, -taus 242^: 'karčiai ad v.1 6 5 l 211 0-, 216., kartumas 165R, 0, 201 2„ 236r„ 24231, 243l2, 315,9; kėrtų Ds., 5) mandagūs mandagiai adv. 270,* 343», 6) pigus 93-, 7) platus: plataūs 362,4, -tumi 124-, 3592, plačių 43?л: plačia? adv. 116.,, 126,r, 197p, 355,0> plačiaus 183.», 319.,,, 3252,, 8) privalus 331S, 133,K, -lū n. 3721, 63яэ, 2 5 8 , 261 04, 311,9, 334,,: privalumas 2584, “ ЗЗвдо, "9 ) slapus 5 ^ , 10) stabus 14M, 11) stiprus: stipnds 1530.. 155Го, -rials 162, “ stipriai ad. 2350r, kas gali būti naujadaras lyties stipriai 158, vietoje: Uipręi 167.. Шргіеі 237.r ttiprei 157., 15 8,„ 162*3,, 16 9 , 3, 18516, 218„, 225.», 247„ 288l9, 291,* t. y. stipria/ adv.“; st/pr/aūs 1510, 304fll stiprumas 30 J0, 32,0, 330, 17, 13410,20 2M, 2Ši 244,,, 331 M — irgi naujadarai, 12) šviesus 82o, 93-, 1232, 183,* 188,», 196-, 260ao, 343м, 3623l, -saus 8913, 168™, šviesūmus daiktamus 299^., -sials 2877 (: šviesus acc. pi. 186,9, 308^,): šviesiai adv. 146* 1743l, 185* 186,-. 207l7, 249,,, 3232«, 331 p,, 337lr , 3422i, 34 3,„ 367,* 368,* šviesiaūs 181 „ 300-, 338^, 345c, šviesumas 54,, 5819, 6 3 ,* 2 8 2 į, ЗОЗз-, 3232t, ogi 091 333,., 13) tiesus 2413-, 2876 -ūsis 36 „ (: tiesius acc. pi. 4 3 ^): t/es/а/ adv. 17935, tiesumas 140-, 14) žymus 253 ,sV
133. Daukšos prieveiksmis s tip ria i rodo, kad stiprūs gali būti kilęs iš senėlesnės •lyties stiprus (stipru n. || s tip ri f.). Taipaja ir Daukšos garbūs 24?ю, 293io, 294 i* gali būti kilęs iš garbaus, kam pri taria Daukšos prieveiksmis g a rb ia i 176u. Kuršaičio p ig u (n.) ir p ig ia i (adv.) rodo, kad ir Daukšos pigus gali būti nauja daras iš p\gaus dėl vardininko p ig i (nom. s. f.). 134. „Akūtinės“ šaknies u-kamieno būdvardžiai Daukšos kalboje, rodosi, geriau yra išlaikę senovės kirtį už „cirkumflektinės“ šaknies būdvardžius. Daukšos ttapo>6 -ova: 1 ) ¿iškus 337 „ aiški 120.», 1 2 1 ,-, 331 : aiškiai adv. 121 212u, 224.* 319,v 337JC, 34403, 2) brdngus 111 30, 253,- -usis 59.,, 180,G brangi 350„ (: brdngus acc. pi. 5 2 » 139,): brangiai adv. 14718, 251 ^ 3224, bržngiaus 52^, -giausias nom. s. 191u, 350.», brangumas 1823,, 3Z02,, 3) dčsnus, -numi 115,9 : dčsn/ai adv. 170* dosnumas 238, 355.,., 4) lygus 61 r>1 67*,. 3184 -gi nom. s. t. 1 1 4 1 2 7 31, 286-, 34) , 3 -gios gen. s.110R, 3473„ -gumi 108^, Ž01 ,4. 227*,, 331 ,n, 3 4 7 ,- -g.omis 2 2 0 * : ne 10 0 337 3/i7 k\ 1 0 /I 79.. -Ql 113». «,
L 15) tamsus Ds. : -saus 47 .¿j, -sumus dat. pi. 20910 (je' acc. pi. ląmii^Ięs 471f, yra spaudos klaida) ; 246,*, 323 33 , 330^ 3 3 1 ^ 16) tankus tankiai adv. 5813, tamsuma 57in, tėmsumas m. 6 8 «, 230 109,,, 336*, 17) vėikus 443, '3* 1 0 2 .^ ,'^ 199j nom.s.f., -kaus3^ « , vėikios širdės 253fi, vėikumi išvažiavimu 314.. : vėlk/a/ adv. 9 8 3 ;,, 119., 32* 123ld> 174^3 -J naujadaras — veikiaūs 154^,, 157^, 174.^, 176 216a, 219n. D a u kšo s oęŪTova: 1 ) dargus 262.^., -ūsis 74r>, -giSs 52 ^, -gi(j 2140 (: dargius 23jS, 25017> 2591S„ - pi.) • ' : -dargurnas *■— * ----- 000 2831 ft, 304r 314^\\dargumts skrepliais 226-v dargias-----141,, acc. 154^, 159«*,, 194o,, i» tw, *.U j 10, ----- 2) mie/aširdus 142^,, dargesnė 1 2 2 o,,; viena iš dviejų lyčių (dargus Ij dargus) turi būti naujadaras _ 155.,,. 165,B : mielašTrdūmas 12931, 1563, 165S1, 197^ 219„, 361 ^ Į| miotaširdurnas 3292 — naujadaras, 3) nuo širdus: nuoširdžiai adv. 1446, 154^, 158lt ^ 4) riebus: kaino r ie b iu s Ir gaulaus Dk3 595^ : riebumas Dk3 180.*, : riebų, riebiai (v. š. f$bje1) Ds., 5) saldus, saidų Ds. : saldu n. 175, saldumas 467, 18031,. 332J6, 356ao, 6 ) troškus: troškumas 150 .¿g, 1542C> 282.
135. Šių Daukšos būdvardžių nėra man žinoma šakninė priegaidė: 1) gan dus: gandžiaus 42.,,..., 2) gausus 231y, 19623, 197,3 : gau-siai adv. 4623, 157^, 204.*,, 252^, gau siaus 48^, 52*-, 19312, 325,,,, gau-sumas 2447, SoOg, 3) laimus: nelai-maus 115^ 206LHl, lai mios 54.^ gen. s. -mumi H 83, 26610, 364,,. netaimięii... tunus 13117; lytys toii fa im iii... žmona 155^, iaimiėi 265,,. 13 tarsi rodo buvus laimus nom. s. m.; netaimięii 13117 rodo vardininką nelaimus ||ne laimutis ¿mėgau 13031, 4) ma~ lo-nus 512, 3.J, -usis 130,,, -numi 228^, 3322r, : malo-niai adv. 12920, malo-numas 15^, 5) m eilus 45.,.,, -lauš 50llt -iumi 131w, -lumis 73w : mei-liai adv. 277^, meilumas"71a , 80w, 36521, 36624, 6) mei-Jaširdus 1643l : tu didžiu mėilaBirdumu 12833, 7) no’ruS: no-riai adv. 793T, 13722, no-rumas 294o, 8) pa dorus 95,3 , 2 ,, 1690^ -raus 78,, 179,0, ^ -rios 962, 8 gen. s., -rumi 213lC) : pado-riai adv. 1693T, 9) pavai-skus: pawaiikumo 2686, 28221, 10) sopus 231-^ 11) stambus: stam biai adv. 150^, stam-bumas 1633, 20027; stambūs stambų Ds. „stangus“, 12) stropus: strčpetneis 3483l, ttrčpumo 8 8 0 j| strop(į-jų340^7, 13)*" bailus: ižg’ baitų 308r>c, 14) sargus: sargiai adv. 2o7_>7, 15) tingus: tingiGs širdiSs 25112,. 16) vėlu n. 126o, : la. vė/s „vėlūs“. 136. Kirčio srityje, kaip rodo aikštėn iškeltieji kalbos duomens, šiandienykščia lie tuvių kalba daug-kuo skiriasi nuo senovės kalbos. Dažnai šiandie lietuviai deda kirtį nebe tame žodžio skiemenyje, kuriame yra dėję ne tiktai XVI amžiuje, bet net ir XIX amžiaus pradžioje. Mūsų metu kirčiui ir priegaidei kisti daug padeda rašomoji kalba, kuri per laik raščius ir knygas paskubina ir pagilina šnekamosios kalbos iškrypimus kirčio ir prie gaidės srityje. Laikraščių ir knygų kalboje lietuviui dažnai tenka susidurti su negirdėtu jam žodžiu. Negirdėtąjį žodį nevisuomet skaitytojas pataiko teisingai ištarti sau ir kitiems. Neteisingai ištartas žodis gali įvairiais keliais patekti liaudin. 137. Iš laikraščių ir knygų patekę inteligentų kalbon žodžiai audra, lėšos lėšų,, oda, lietuvis, latvis, rūšis, liaudis, vardininkas (nom.), valdininkas, kalbininkas, kari ninkas, atstovas, kurių jie nėra girdėję šnekamojoje kalboje, jų lūpose pavirsta žodžiais audr& -os audrą, Ižšos lėšų, oda -os odą, lietuvys (nes jų šnektoje lietuvininkas), latves, rūšis -iSs rūšį, liaudis -iės liaudį, vardininkas, valdininkas, kalbininkas, karininkas, atstovas. Iš šitų pavyzdžių matyti, kad žmonėse esama palinkimo š a k n in į k ir t į p a p ra sta i v e rs ti galūniniu, o tv irta p ra d ę p rie g a id ę — tvirtagale. Ir atstovas su vaidininku irgi pridera galūninio kirčio žodžių būriui, nes jų daugi skaitos vardininkas turi kirtį ant galūnės -ai : atstovai, valdininkai. 133. Su šituo žmonių palinkimu, žinoma, kalbininkai kariauja, nes jie čia randa iškrypimą iš senųjų lietuvių kalbos vėžių, kurias yra pravažinėjusi amžiais kalbčs gyvata. Kalbininkai reikalauja, kad visi lietuviai sakytų audra, lėšos lėšų, oda, lietuvis, latvis, rūšis, liaudis, nes taip šiuos žodžius ištaria tie lietuviai, kurių šnekta šiuos žodžius pažįsta iš senų senovės. Vardininkui, valdininkui, kalbininkui, karininkui ir atstovui kirtis dėtinas yra galūnėje -įninkąs ir -ovas, nes to reikalauja kitų žodžių analogija. Vardininkas: vardai = kariniftkas : karai (karias, pi. k a ria i Dk) = darbinifikas,. laukininkas : darbai, laukai. Valdininkas: valdžia -ios = kalbininkas: kalba -os = mergininkas, smalininkas: merga -os, smala -os. Atstovas: atstoti = žinovas : žinčti; cf. vadovas, palydovas, ganovas, gėrovas.. įspėjimas kalbininkams kirčio ir priegaidės reikalu. 1 3 9 . Lietuvis inteligentas savo kalboje šiandie vartoja daug tokių žodžių, kurių jo tėvas-motyna nėra dar vartoję. Tų žodžių nepažįsta net ir inteligento kaimynai sodiečiai, kurie dar patys neskaito laikraščių ir knygų arba kitų skaitomi neklauso. iš laikraščių ir knygų kalbčs per inteligentus patenka liaudies kalbon aibė negirdėtų, iš svetur atėjusių žodžių. Rašomajai kalbai, o iš jos per inteligentus ir liaudies kalbai, daug duoda, retų ir ne girdėtų žodžių ne tiktai įvairios šiandienykščios lietuvių kalbos šnSktos, bet ir senoji mūsų kalba (XVI—XVIII amžių) savo paminklais.
LI . Tokiuo būdu šnektos žodžiai patampa rašomosios kalbSs turtu. Per rašomąją kalbą tie ioėž.a, pasidaro inteligentų šnekamSsios kalbds sudedamąja dalim. Iš inteligentų kalbos dalį šitų žodžių pasi savina ir liaudies šnekamoji kalba. Šiandie rasime ir liaudies kalboje žodžių, kurie mūsų atminime įvesti buvo rašomojcn kalbon iš žodynų, Daukšos, Daukanto raštų arba iš bet-kurios šnektds. Iš rašomosios kalbos šiuos žodžius šiandie jau pažįsta ir kaimo skaitančioji jaunuomenė: auką (Mit. VI 70fl, CLXXIX § 280), lo šti kortoms (I. c. 717, r,, Jfl), aukuras, kareivis, siela, draugija, šautuvas,
krautuvė, saldainis...
140. Kalbininkas iš svetur atvažiavęs lietuvių kalbos tirtų, išgirdęs lietuvį inteligentą ištariant kilmę, sieli3), Palanga, Tilžė, paskelbė, nusprendė, tegu nemano turįs čia reikalo su
sielą (nom. sieth, šn.
tikraisiais, iš senovės paveldėtais, kalbos duomenimis. Žodžių „metrikai" kalbininkui parodytų, kad gim tojoje šalyje šitie mūsų žodžiai yra nuo senų senovės ištariami: kilmė kilmę, siela. Palanga Palanga. Tilžė, paskė/bė. nusprendė.
Taigi, jei kalbininkas nori šiandien iš šnekamosios kalbos, kurioje jau žymu rašomosios kalbos įtaka, prisirankioti tikrų kalbos duomentj, tai jis turi gerai būti susipažinęs su žodžių geografija ir istorija. Kalbininkui,' išgirdusiam Utends-Tauragnu apylinkėje auką ir lo š ti kortom (Mit VI 70, 71), praverėtų atsiminti iš žodžių geografijos, kad Katlėriai randasi užu aukos ir kortų lošimo ribčs. Be to, kalbininkui būtų pravartu žinoti, kad auka yra Daukanto darbo žodis (Bg^ 19—21). Girdėdamas aido vietoje ištariant aidą kalbininkas turi sužinoti, iš kur tarėjas pažįsta aidą: iš raštų, ar iš savo gimtojo krašto šnekios? Jei pažintis eina Iš raštų arba iš inteligentų kalbos, tai kaibininkas negali pasikliauti aido priegaide, nes kiekvieno žodžio, su kuriuo inteligentai susipažįsta iš raštų kalbos, tvirtapradė priegaidė paprastai virsta tvirtagale. Jei pasirodytų, kad aido su tvirtagale priegaide esama iš senų senovės piliečio aname krašte, tai tuomet tektų kalbininkui pripažinti aidui dvejopą priega.dę: aidas \ Į aidas. Bet kai man tvirtina mokiniai, kad saką aidą Dusetų par. gyventojai, tai aš tuo sakymu netikiu, nes mano augimo metu šio žodžio dar nebuvo buvę visoje toje apylinkėje, šiandie man aidas tebėra dar įtariamas žodis dėl savo priegaidės, nes su tvirtagale priegaide gyvojoje liaudies kalboje niekur nėra dar girdėtas.
141. Dvejopos priegaidės žodžių pasitaiko ne tiktai dirbtinėje inteligentų kalboje, bet kartais ir liaudies kalboje. Daikto vietoje cieksai ištaria daiktas (Dūkštas, Rimše, Gaidė, Tverečius). Vakarų Lietuves laiškui (K, Kv., Nm.), su kuriuo sutinka priegaide ir prūsų
laiškas, Rytuose atliepia laiškas Ds., Kp. Lietuvių bėrną latviai ištaria tarsi būtų lietuviškai * bernas > la. bėrns. Latviai ištaria mūsų lauką tarsi jis būtų »/aukas > la. lauks. Pastarieji kalbos duomens (daiktas \\ daiktas...) nėra lygūs su grute aidas j) aidas, nes antrčsios grutės antrasis narys nėra gyvGsios liaudies kalbos duomuo. Maujosios gadynės kirčio atstūmimas nuo galūnės. 142. Rašomosios kalbos žo džiams ausis, akis (eketis); alga, alkana, šaka; kartus, platūs; katinai, žąsinai, virbalai; kratinys, tinginys ne visi lietuviai toje-pačioje vietoje deda kirtį. Žiemių lietuviai, kurie šiandie susisiekia savo žemėmis su latviais, nemėgsta kirčio galiniame žodžio skiemenyje. Žiemių rytuose kirtį pradeda stumti nuo galūnės ant šaknies jau ku p iškėna i. Roki škėnai ir svėdasiškiai, kurie gyvena nuo Kupiškio labiau į rytus ir pietus, dar tebeištaria senoviškai žodžius ausis || a k is ... Kupiškėnai, papiliečiai (Ppl.) ir birželiai sako au š/s || akis, akga || šaka, ka rtu s -j platūs. Taip-pat, sako, ištarią ir baisogaliai su tytuvėniškiais. Eržvilke, Žvingiuose ir Kvėdarnoje kirtis tebėra savo vietoje. Panevėžyje ir Joniškiuose (Joniškėlyje) kirtį nuo galūnės nutraukia ne tiktai ilgasis, bet ir trumpasis šaknies skiemuo: awšbš akbš akėfbš Pnv. || au'šš aks akefš Dvd., akgy ai'kano Šato || akg akkan šak, ka rto s p/atbs |j k a rts p/ats, kafšnę žo'šęnę vęrbaię (-e pusilgis) || kafonę žo'šonę vorbaię, krafęnbš fęngęnbš ¡| krafonš fongonš. Joniškyje (r. a.) ir Gruzdžiuosė (v. a.) mūsų žodžius ištaria kaipo au'š/s akis, alga akkana šaka, k a rtu s platus, k a lin a i ža'šinai virbalai. Žemaičiai, kurie gyvena į žiemius nuo Eržvilko, Žvingių ir Kvėdarnos, galūnės trumpąjį ir „cirkumflektinės“ priegaidės kirtį kelia pirmajan žodžio skiemenim ar'kils, ou'dęga. „Akūtinės“ priegaidės kirtis ir žemaičių šnektose palieka galūnėje: buvau, būva. „tū buvai“. 143. Žemaičių kirčio kėlimas nėra lygus su augštaičių kėlimu. Žemaičiai, be naujojo atkeltinio kirčio, tebeištaria ir senąjį galūnės kirtį, kuris betgi yra silpnesnis už naująjį. Taigi, mūsų anuos pavyzdžius žemaičiai (Als., Rt., S int) ištaria šitaip: au'sės akės, a lg a akkana šaka, platds, kalena žę'ssna (žęn'sęna) vęrbaia. 144. Atstumtrnio kirčio priegaidė ilgio atžvilgiu gali būti trejopa.* trumpa (a. Šato šak: ž. šaka), ilga (a. au'š/s au's'bš awšš : ž. awsės) arba pusilgė (a. ko'tu Jnš.). Trurnpčsios priegaidės atspalvių (Nuance) mano ausis negirdi. Ilgoji j r pusilgė priegaidė yra dvejopa: tvirtapradė* (lopau, ilg a s r. a.) arba tviriagalė (lopas, šilas r. a.).
4;
LII 145. Prieškirtinė ilgųjų skiemenų priegaidė (§ 6) tegali būti tiktai tv irta g a lė : galva, айs i s. Senoji tvirtagalė priegaidė gerai ausiai nėra sunku atskirti nuo naujosios — atstumtinės. Rytų Lietuvoje, pav., Kupiškyje, Biržyse ir Panevėžyje, atstumtinė priegaidė yra daug lygesnė už senąją, kurios balsas eina tarsi vilnydamas arba šūokodamas. Žodį au's/s „ausis“ aš rašau ausis (Kupiškiui tikriau būtų ous/s arba ausis), atskir damas jį nuo būsimojo laiko 3 asmens ausis ir vienaskaitos galininko aūšT „ausį“. Su tokiuo-pat priegaidės ženklu rašytini yra ir šie žodžiai: gaf'va, rurrka „ranka“ , kartus. 146. Lygiai kįlančią priegaidę greta su vilnijančia arba šūokojančia turi ir dusetiškiai, nes ir jų šnektoje tam tikrose sąlygose ausis gali būti ištarta ir kaipo ausis. Tai pasi taiko sakinyje tuomet, kai susiduria žodžio galo kirtis su žodžio pradžičs kirčiu. Sakinį „lietus sumušė rugius“ dusetiškiai paprastai ištaria „lie tu s sumušę rugùs‘\ Tokią-pat priegaidę turi žodis lietus ir kai jam padeda kirtį galūnėje, t y. ir lietus dusetiškiuose yra iiètùs. 147. Kupiškėnų žodžius ausis „ausis“ j| aušes „ausies“ (-es pusilgis) Panevėžyje ištaria ausbs aùses : aus'b „ausį“. Pirmuoju du au (au ir ай) yra ilgu, o antrasis au — p u s ilg is . Trejopą au pažįsta ir dusetiškiai su kupiškėnais: a ūsu ausi jj aus |] ausis (3 f ut. refi.) K p. : ausò ausi į j aùs || ausis Ds. 148. Žemaičių naujoji atstumtinė priegaidė klausiai ausiai irgi nesunku atskirti nuo senosios „cirkumflektinės“ priegaidės, kurią ištariant balsas k rin ta žemyn. Žemaičių krintančiosios priegaidės rūšį mano ausis gali suvaikyti retoje (lėtoje) kalboje. Žemaičiai, kiek aš galiu pasikliauti savo ausim, ilgojo skiemens atstumtinį kirtį ištaria dvejopai: àu.sès ir au.sę/s. Senąjį kirtį žemaičiai taria dar kitaip: àusi „ausį“ , ausis „ausys“. Dvibalsiai àu ir àu ilgio atžvilgiu yra vienodo ilgumo ir ilgesni už au, nes à ir a yra pusilgiai, o à — trumpas. 149. Balsius a, e, i, u, kurie būdami po kirčiu žemaičių ir rytiečių augštaičių (žieminių) šnektose pavirsta pusilgiais balsiais, po atstumtiniu kirčiu lietuviai ištaria trumpai: a. sako, srìèkb, Гфдъ (Pnv.) fòg Dvd., godu ¡j ž. šėką, snèkò „šneku“ , tèga, gòdu Skd. gudųn Mžk. Balsio trumpis rodo, kad kirčio esama čia atstumto visai nesenai. Vadinasi, škkb Įį šaka yra atsiradusi jau tuo metu, kai galininkas *šakan buvo jau pavirtęs šiandienykščia lytim šaką. Jei kirčio atstūmimo gadynėje būtų tebebuvę dar *šaką (arba *šakan), tai ir vardininkas *šhka šiandie būtų ištariamas *šaka. Taigi, iš lyčių š ik o |j šaka „Š2ką“ matome, kad vardininko šakb ¡[ šaka, kilmininko šakas (Pnv.į škkos Dvd. || šėkuos... dar nesenai tebebūta ištariamo šaka, šakos... 150. Žemaičių šnektose ir po senuoju kirčiu balsiai a, e, i, u {mažos, vežat, visos arba vėsos, dugnus arba dognos) gali palikti tru m p i : ma’žašįs, vė’žam „vežame“ , vk’sara „vasarai“ || vasara (nom., acc., instr. s.), pė'nOu „penui“ || pena (gen., acc., s. |j péne „penas“), pepèràm s „pipirams“ |! peperà (gen., acc. s. || pępęrs nom. s.), dògnóu „dūgnui“ ¡j dogna (gen., acc. s.). Senieji à {p/a-tesis „platusis“), è {gerasis), ì (tèkràsis) ir ù (sòktàs'is) priegaide, rodosi, skiriasi nuo atstumtinio kirčio balsių à {p là ’f ì „plati“), è {g èra), ì (tèkrà) ir ù {sòktà). Žemaičiai prieveiksmius dabar „dar“ ir dabar „dar, теперь“ ištaria dà’bàr ir dà’bàr Als., Pln., Sint. Mano ausiai pirmojo žodžio à atrodo man tčirįs trumpą la u ž tin ę , o antrojo à — žemyn krintančią priegaidę. 151. Žemaičių priegaidei tirti vienos mano ausies neužtenka. Žemaičių priegaidės prigimtis galutinai paaiškės, kai patys žemaičiai stversis jos tirti. * * * „Kirčio ir priegaidės mokslas“ šiandie dar negali būti tobulas, nes mums trūksta paprasčiausių žinių šiam mokslui. Tą žinių trūkumą pastebės kiekvienas atidėsnis skaitytojas iš šio mano tyrimo. Mums trūksta žinių dalyvių kirčiui. Beveik nieko neturime mSdžiagos būdvardžių, prieveiksmių (tikraT |Į tikrai, saldžiaT || saldžiai), daiktavardžių (su galūnėmis -imas, -ūmas. -minkąs. -tuvas. -tuvis, -tu vė ...) kirčio geografijai. Šiandie dar neesame patyrę, kuriose parapijose yra sakoma aÙS/S, alga, baisus greta su lytimis akis, rasė. gražūs. TaTpaja nežinome, kur Lietuvoje ištaria žmonės kafęne || katėne Il kafòne || katin a i |] ka tęna „katinai“, rašo rašė įl rėšo rèse |j rėšau rė š g i || rašau ra ša i... Jei visi, kuriems teks skaityti šitas mano „kirčio ir priegaidės mokslas“, atsiųstų man trūkstamųjų žinių arba pataisymų, tai jis žymiai patobulėtų ir, gal, ne vienos klaidSs, kuri turėjo atsirasti del duomenų stokčs, būtų tuo išvengta. Kalbininkai padarytų daug gėra, jei, pastebėję kur klaidą ar trūkumą, praneštų jie man, kad aš, leisdamas šį mokslą atskira knygele (vadovėliu universito studentams), galėčiau pataisyti ir papildyti. K aune, 1923 m. lapkričio 14 d. — gruodžio 28 d.
Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai. 1. L i e t u v i a i . Tautos vardas. 1. Vieną Baltijos rytinio pajūrio tautų jos artimieji kaimynai vadina vardu литвины (gudai, lénkai ir rusai), литовцы (rusai), Litauer (vokiečiai) ir leisi (viena skaitos vardininkas fe itZs; latviai). Pati tauta vadina save lietuviais arba lietuvininkais (lietùvnykais). 2. Lietuvių tautos vakarinė dalis, praradusi ilgainiui lietuvio vardą, šiandie besivadina žemaičiais. Iš istorijos dokumentų žinome, kad o-r” 'V amžiuje žemaičių tebenešiota lietuvio vardas, kas aiškiai matyti iš 1420 m. (III 11) Vytauto laiško į karalių Zigmantą (Codex epist. Vitoldi 466— 9), kuriame tarp ko kito yra prašyti šie paminėtini žodžiai: Sentenciastis enim et pronunciastis in terra Sam aytarum , que est hereditas et patri monium nostrum ex legitima attavorum et avorum nostrorum successione, quam et nunc possi demus, qui eciam e st et sem per fuit unum et idem cum te rra Lithv/aniae, nam unum ydiom a et uni hom ines. Sed quod terra Samaytarum est terra inferior interpretatur. Samayte vero Lythwaniam appellant Auxstote ( = ž. aukstatë, aukštaitei = r. k. augštaičiai), quod est terra superior respecta terre Samaytarum. S a m a g ith e quoque homines se Lythwanos ab an tiq u is tem p o rib u s et nunquam appellant, et propter talem ydemptiiatem in titulo nostro nos de Samagicia non scribimus, quia totum unum est, te rra una et hom ines uni.
3. Keturioliktojo amžiaus istorijos šaltiniai rodo, kad tiek Augštčsios, tiek Žemčsios Lietuvos gyventojų vadintasi lietuviais: Letw ini de Stripeyke, Opythen, Wezewilte, de Austeyten volebant se a Lethowia trans ferre 1356—9 m. S c II 78. contra Letw inos in terram Austheithen... ad terram Nerghe... aliud vadum... circa Nerge (— Л/eris. Neries upė) usque Valkenberge (= : ѴНк\а\тегдё „Вилкомирѵ*)... ad terram Seymen 1373 m. I. c. 104. Lethow ini de Samethia 1315 m. I. c. 181: Lethow ini de Samethia cum exercitu suo expugnaverunt civitatem Memelam 1323 m. I. c. 137; contra Letv/inos in Sameythen ad curiam Gedeghinnen, que nunc Bussike dicitur 1348 m. I. c. 75.
4. A ugstaičio ir žemaTčio vardą lietuviai praminė ne tautystei (Nationalitätsbezeich nung), ne kilmei išreikšti, bet gyvenamojo ploto prigimčiai (Wohnsitzbezeichnung) pažy mėti. Tautystės ir augštaičiai ir žemaičiai, kam pritaria net ir XI!!—XV amžiaus istorijos šaltiniai, yra lietuviai. Vieną lietuvių dalį daro augstaičiais, kitą — žem aičiais jų šalies prigimtis. Augštumos gyventojai (Vilniaus—Vilkamerges—Zarasų apylinkė) įgauna ХШ am žiuje augstaičių vardą, o žemumos gyventojai (Nevėžio upynas net iki Dubysai ir Venia: vakaruose, žiemiuose beveik iki Mūšai) tuo-pat metu tampa pavadinti žemaičiais. 5. Žemaičio vardas iškila aikštėn vos tik po 1250 metų. Ходиша Литва вся и Жемоить вся на Нѣмцѣ к Різи 1286 г. (Ипатьевская лѣтопись2 895). Dìe Lettow en alzuhant, _ . .. . Die Sameiten sint genant, oameiien unde Kuren Quamen vor Dobenen stolfz, Wären böse nâkebûren Als von eime armbruste ein holtz. Bie Goldingen und zur Mimele. Alnpeke Reimchronik (um 1290 J.) v. 6787—9. v. 5 4 45-8.
6. is istorijos žinome, kad ir augštaičiai ir žemaičiai yra to-paties molio lietuviai\ nes jų abiejų yra ta-pati kalba ir tie-patys žmonės, Vytauto žodžiais betariant — unum idiom a et un i homines. Istorijos liudijimą patvirtina ir lietuvių kalbos mokslas. Lietuvių kalbos skilimas. 7. Visi lietuviai, nežiūrėdami to, kad ir mėgsta jie vienas kitą pajuokti del jų skirtinos šnektos, visaip išsipravardžiuoti leišio, gudo, kàpso, daftininko, ciekso, dzūko ir kitomis pravardėmis, nusijaučia esą vienos tautos vaikai. Kiek vienas lietuvis, kuriam šiuo ar tuo reikalu tenka susidurti su toliau gyvenančiais savo
LIV tautos broliais, šiaip-taip gali susikalbėti, vienas-kitą suprasti, nors kartais pasitaiko žodžių ir nesuprantamų. Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto. Šiandie dar nėra lietuvių kalbos plote tokios šnektos, dėl kurios tektų kalbininkui suabejoti, kur ją priskirti — prie lietuvių ar latvių arba prūsų kalbčs. 8. Lietuvių kalba, kaip ir visos kitos pasaulio kalbos, nėra visur vienoda, nes žodžius lietuviai nevienodai ištaria. Knygose ir laikraščiuose rašome vilkos, krėslas, siena, duona, ropė, bet šnekamojoje liaudies kalboje girdime ištariant: vilkas N m., Sn., Dsn., vilks Erž., Krš. (skietas), v ilk s Kv.t veiks (i, ę pusilgiai), ve lto s Pnv., volks Jnšk.; krėslas N m. (Ds. ė truputį platesnis už N m.), kręs/as Dsn. (platus ė), krėslas Kp., krėslas Pnv., kries/as K v., kries/os Als., Sint.; siena N m., siena Ds. (e platus), šie m Pnv., šTna Erž., K v., sėina Als., Rt, Sint. (s kietas); duona N m., duana arba duana Ds., Kp., dOna Erž., Kv., douna Als., Rt., Sint., ropė SN., ro p i Slv., ru o p i Kv., ruopę Sint., ropa Kp., rapę arba rapę Ds... Šitų kelių pavydžių užtenka pasidaryti išvadai, kad retas žodis rasis, kurį visi lietuviai ištartų vienodai. Kiekvienas kraštas skiriasi ne tiktai būdu, papročiais, bet ir kalba, nes kiekvieno krašto lietuvis vis kitaip „nusuokia“ (Daukanto terminas) žodį, kitaip jį ištaria. Vieno krašto lietuviai nuo kito skiriasi savo šnekėjimu, savo šnekta. 9. Lietuviai gyvena ne viename krašte, ne viename kampe. Kiekviename kampe rasime lietuvių kalbos atskirą šnektą, atskirą suoką. Kalbos mokslas begalę šnektų (suokų), kad jos pasidarytų lengvesnės tirti, suskirsto didesniais šnektų būriais, šnektų įvairumoje ieškodamas visam būriui vienodumo kalbos reiškiniuose. Visas lietuvių kalbos šnektas kalbininkai skirsto dviem dideliais būriais. Vieną šnektų būrį jie vadina žem aičių tarmė. Kitam, daug didesniam šnektų būriui duoda augštaičių tarmes vardą. 10. Lietuvių kalbos suskilimui dviem skiltim pradžią yra davusi menka priežastis — garso a ištarimas po senovės priebalsiui j (į). Augštaičių tarmės lietuviai garsų junginį ja ir toliau nenustoja, kaip ir senovėje, tarę. Žemaičių tarmės lietuviai prasikiša pro augštaičius tuo, kad junginį ja pradeda tarti kaipo je. Augštaitis Širvydas (1629 m. PS) tebetaria a po j (šiandie /, suminkštinęs priebalsį, gali būti ir nebeištariamas) šiose lytyse: 1) vienaskaitos vardininkė: katavviias 694, nauias 71 iš, nulideieias 6523, medžias žalas ir Blapias 61 27, gražiauiias 7233, Bvvynčiauiias 42is, kielas 514, telas 34a*, vyarias 53», kokias 4920, 54io, vviiokias kūnas 54s, 2) iam 36si (dat. s.), iami 4921. kuriami 50o Bwieiiami 41 ig (loc. s.), 3) esamasis laikas: kauliia ir zauniia 3812, kauiaii 4827, 56n, nešioia 34ir,, apvvila 523u, atadingia 3815, akis atmerkia 39s, giriaii 39ic, iBreyBkia 38 m , kiauTiaTi 38c kiauiiamas 36s, 3712, 30, reykia 36s, 4012, 42i reykiamu 35yc, tariaii 514, weykiame 38o. Rytiečiai augštaičiai daug-kur dar ir šiandie tebeištaria naujas, jam , ja m < *jam1, kėlia (3 praes.), arkliam „arkliams“ (pav., Ds.). 11. Širvydas, kuris a po j paprastai neverčia balsiu e, prieš i jau ištaria je, pav.-: 1) vienaskaitos naudininke: kuriey 72.32, Tokiey 7713, 2) daug. vardininke: weiey 3415, 10, karieyvviey 6O12, 7727, kieliey 54?, 3) prieveiksmiuose-, druliey 3427 „drąsiai“ , 4) būtojo laiko vien. 2 asmuo: iždeiey 42m, 5) daug. įnagininkas: fu ieys 55 ig, wadžiotoieys 3820, kurieys 4217. Kad čia garso e vietoje dar nesenai būta a, rodo priebalsio „minkštumas“ prieš e: kuriey, druiiey, t. y. kū re i’ d rusei. Jei augštaičiai būtų sakę :i:k u rje i tuo-patim metu kaip ir *v a ’rjas, tai Sirvydo laikų rytiečiai augštaičiai būtų tarę * k ū re i (su r kietu), nes tuomet j prieš e po priebalsio visad iškrisdavo. Plg. tos-pat gadynės lytis *matjei II *matjau, vėliau pavirtusias lytimis matei II *matjaū (> :i:mafaū), ir pagaliaus — m a ie i \\mačiau. Taigi, augštaičiai ir tenai, kur šiandie po j ištaria e, bus dar nesenai tebeturėję a. Jei tuo metu, kai garsų junginiai tįa, dja tebebuvo sveiki, junginiai tjai, d ja i būtų buvę ištariami jtjei, d j ei, tai šiandie augštaičiai greta su če (ča), į e (įa , džeūdza) ištarytų ne če/, j e i (džei), bet * te i, *dei. 12. Senovės garsų junginio t j a, dja vietoje Širvydas rašo čia, džia (džia): 1) gieydžia 596, 8415, 20, „geidžia“ 3 praes. (gieydžiunčiu 6013), ižwerčia 77-26 pavverčia 6420 iaučiaii 8332, kinčia 49s, 522, teydžias 55i apteydžia 84l0 Apteydžiaii 4629, meldžias 849 meldžiaii 3 6 14, paiipučia 39 n , rodžia 4129, 30, 42 io, ig „rčdžia Ds.“ (rčdo N m.), iiaučia 4720, 55 s,
Tiunčia 55-33, fkundžias 8313, žieydžia 62«, 20, 2) jaučias „wol" - 402, medžias „drzewo“ — 47, 3) medžiaga „medžiaga“ £ 93 s. v. klepki, 4) ieOkunčiam „ieškančiam(ui)“ 7921 •dat. s., Jam pačiam 75,, Baukiunčiam 607, wiruy prifivveyzdinčiam 4924. Senovės garsų junginys tįa/, djat kalbos gyvenimo eigoje pereiginiais junginiais {jai, d ja i > {ai, da i > čai arba ta i, j a i arba ¿ a i augštaičių tarmėje pavirsta junginiu cei, ¿ei (vienose) arba te i, į e i kitose šnektose. Sirvydas, būdamas č Ii j šnektų būrio atstčvas, junginio čei, ¿ ei vietoje rašo čiey, džiey arba džiey: 1) pfačiey 58 is, ipačiey 363, ikaudžiey 3427, didžiey 36s adv., 2) swe■čiey 8220 nom. pi. — švedei (DČkštas, Sžlakas, Rimšė, Gryva, Ciskodas, Švenčionys, Tve rečius...) „svečiai“ (s v — kieti), 3) pačiey 71 & iki pačiey Tmerti 51 18 dat s., po iu waldžiey elfu 5 5 12 — pacei, vai'¿ ei I. c., 4) iu punčieys 5527, futinkunčieys 53ir,, žodžieys 5423 — punceis (ū — pusilgis), ža¿eis I. c. 13. Žemaičių tarmės didysis atskyris nuo augštaičių tarmės yra garsų junginio ja iš tarmė. Augštaičiąi ir toliau palieka prie senosios ištarmės. Žemaičio ištarime j paveikia asimiluojamai į balsį a ir perdirba jį garsu a ir, pagaliaus, e. Junginio įe sveiko išlikimas pridera nuo kaimyno. Paskui balsio stovįs / prieš e iš lieka sveikas, popriebalsinis (post consonantes) j visuomet prieš e iškrinta. 14. Prieš lietuvių kalbos suskilimą dviem tarmėm augštaičių ir žemaičių protėviai bus dar tebesakę, pav.: :i:t r e t ja s „trečias“ , *tre tja m u o i „trečiam“ ; * svetį a i „svečia?', * svetį am u s „svečiams“ '■medįai „medžiai“, *medjamus „medžiams“ : medjaga „medžiaga“ ; *vertja „verčia", *le id ją „lėidžia“ . Šitaip ir -toliau ištariami tepalieka mūsų žodžiai tiktai augštaičių tarmėje. Žemaičiai tuo-patim metu pradeda tarti * tretįes, * tretįemuoi, *svetjei, * svetjemus, *medjer\ medįemus, *medįega, * vert j e, * i s i d j e. Lietuvių kalbos dėsniais j prieš e turi būtinai iškristi, jei j stovi pasku i p rie b a ls io ; plg. augštaičių vienaskaitos šauksmininką svetė (mielas svetė) greta su vardininku svečias: *s v e f/ė !! *svefjas. Priebalsiui / iškritus žemaičiai turėjo pradėti tarti šitaip: trėtes (tebebūta sveiko dar XVI amžiuje: tretes itraipitis 1547 m. Mž 21 s), iš ko •šiandie trėts, tretėm, sveteT medei Erž. arba svetė medė Kv., svė'tė mė'dš Sint. {ė, ė ilgi, platūs), svetėms mėdems, m ėdega> mediga Kv., medęga Sint., * verte *leide > vert iė id (> lė d Sint.1). 15. Balsio a pavirtimas balsiu e po / yra padaręs didžiausias pervartas žemaičių veik smažodžiui. -ja kamieno veiksmažodžiai dėl trečiojo asmens mūsų gadynės žemaičių tarmėje bevėik visi patapo -a kamieno veiksmažodžiais. Augštaičių tarmės lytims (3 praes. indic.) beria, kėlia, vemia, lekia, geidžia, jaučia, kenčia, spendžia žemaičių tarmėje šiandie atliepia lytys bėr, kėi (/ kietas), vėm, lėk, g§id, jaut, kent, spėnd. Seniau žemaičiai greta su trečiuoju asmenim bėr..., ja u t... yra dar sakę ir bėrėm, ja u ’tem (1 plur.), bėru, ja u tu Ųaucu). Plg. Mažvydo 1547 metų lytis gieid 2910, 74n, iaut 70;*, neapkient 20is, 52ir., stleid 6O3, ipend 52u? greta su mes aileidem 23 m , 523, gieidem 52* I! gieidenczias 54°o (acc. pi. f.), Mus kientenczius 614, Kleidenczius kieliap privverik 56o, Meldenczius 67n, Bindenczius 5720. Šiandie žemaičiai greta su bėr, ja u t... besako bėru, kėlu, jautu, spėndu, nors dar atmenamai tebesakydavo bėriu, kel/Cr, ja u čiu (Jaucu), spendžiu (spėnįu). Kad žemaičiai bėriu, keliu vietoje šiandie besako tiktai bėru, ketu, tai tam kaitas balsio a pavirtimas po j garsu e, nes trečiojo asmens lytys berja, kefja dėl pavirtimo lytimis berje, keije nebetekę j turėjo išlaikyti nesuminkštėjusius šaknies galo priebalsius. Iš lyčių bere, kete (3 pers. praes.), nukritus galūnės trumpiesiems balsiams (jų jau ne beturi pirmasis žemaičių raštas — 1547 m. Mažvydo katakizmas), yra kilę šiandieninės lytys bėr, k ė i Als., Pln., SIt., kurios niekuo nesiskiria nuo 3 asmens lyčių bar, kai, tėp, vėd, skut, m e t... Jei 3 asmens bėr, kai, tėp, vėd, skūt, mėt pirmuoju asmenim yra baru, kalu, tepu, vedu, skutu, metu, tai kodėl negalėtų atsirasti žemaičiu tarmėje prie bėr, kėi, vėm, lėk, gėid, ja u t, kent, spėnd naujadaro pirmojo asmens bėru, kėlu, vemū, lekii, gsidū, jautu, kentū, spėndu? 16. Ne iš kiekvieno/a žemaičių tarmėje pasidaro je. Garsas a ir po y nepavirsta balsiu e prieš u ir v, nes pastaruoju du garsu veikia asimiluojamai į a. Ir rytiečiai augštaičiai, kurie senovės junginį j a i šiandie ištaria kaipg je i, junginių ja u ir ja v balsio a neperdirba garsu e. Tam pavyzdžių gali duoti kad ir Širvydo šnekta (PS I): tečiau 87si, fukafbeiau
LV! 9 2 n , šwiefiaus ¡r tobuiaus 8721 labiaus 88is, be ikayčiaus 9213, ßwenciaulias 95-., iaučiaTi 10221, tiaučia 1121 ¡¿lepi waykay TiauTt lauiaii 10115; deiawo 56s, iaways 4 4 i0 iawus 109s3, klawas „klon" S 94. Liaunas, dejävä, siaučia sako ir dusetiškiai. Kiiavo ¡r javo balsį a šiandie dusetiškiai ištaria kaipo „platų" e. Žemaičiai, kaip ir augštaičiai, turėjo balsį išlaikyti a sveiką po j prieš u ir v. Zilösios. senovės žodžius * p i atjaus ir *baudjav5 šandie abiejų tarmių atstövai ištaria vienodai.*. p la ta u s ir baūgava (a., ž.) arba piačaūs ir baugava. 17. Šiaurės vakariečių žemaičių piafaus (Sint) yra naujosios gadynės padaras, kuriam pasidaryti bus padėjusios tokios grutės, kaip kantriaus II kantrus, trankiaus II trankus_ sviesiausW šviesus. Iš pastarųjų gručių vakariečiui žemaičiui bus pasirodę, kad augštesniojo laipsnio prieveiksmis tesiskiria nuo būdvardžio vardininko tiktai priebalsio „minkštumu1' ( r Ur, k 5/r, 5 ii s). Vakariečio žemaičio galvoje susidarius lygčiai „šviesus: šviesaūs =~ platus: x", lengva buvo jam prieiti prie klaidingos išvados, kad plataus augštesniojo laipsnio prieveiksmis ir esąs piafaus. Pastaroji lytis nėra sena, nes jos dar neturi 1787 m. suprasliškis „Ziwatas" (ŽCh); pig.: dydziawie 121, greyöiawiey 3, szwečiawfe 130. 18. Žemaičių tarmėje po y vien tiktai tru m p a s is a senovėje tepavirsdavo balsiu e. Ilgasis ä ir žemaičių ir augštaičių tarmėje palikdavo senovėje sveikas. Del tos prie žasties ir žemaičiai ir augštaičiai senovės lytis statjä vaidjä (nom. s.), statjäs vaidįas(gen. s., nom. pi.) šiandie turėtų ištarti su č (c) ir g (g): augštaičių stačia valdžia„ stačios valdžios ¡| stačios valdžios arba (Dūkštas, Tverečius, Seinai...) stača valga, stačas valgas (Dūkštas, Tverečius) ¡| stača s valdas, stačos vainos j| stačos valdos, že maičių s ta ts valgė, štatuos va/guos Erž., Kv. Į| states I. c. valgęs Erž. valgęs Kv. Šiandie galinio -ä vietoje po y žemaičių tarmėje randame e (šnektose prie šak ninio kirčio ir / arba ę). Tuo metu, kai *pėstjamu{d)i virto lytim *pėstjem u{o)i>*pėstem ui (iš ko šiandie piestem), po y dar tebebuvo sveikas ä. Bet aš čia kalbu ne apie šakninį-ya,^ kurio vietoje šiandie žemaičiai turi dvibalsį ju o (iš jo). Klaipėdiškių žemaičių ja iš ja : ja tę „joti" || ju o ti Erž., Kv., j uote Als., Pin.. Sint. 19. Galūninį „akūtinį" -ja žemaičiai senovėje dar mokėjo atskirti nuo trumpojo -ja. Tų dviejų -ja skyrimas aiškiai matyti iš žemaičio Mažvydo 1547 metų katakizmo. J'S greta su lytimis Tretes itraipitis 21s, teiiiauieiis liūdimas 2522, ialdziauies pane JeTau, miliaules pane Dewe 74n , dabaiely 34 ig |] gieid 29io, 74n < *geide (3 praes.; -e iš -je < - ja teberodo 1 pi. ind. gieidem 524 „geidžiame“ ir part, gieide-nczias 5420 „geidžian čias“) rašo walia 23o, 517 (|| loc. s. walio 12i2 arba walia 67i), Dufcha 44-< „dūšia“ (nom. s,), Treczia dalis 17k>, 231, Duichias iu ijr kunus iweikink, Czieii imertis ias paitiprink 57-23, AtmuTchk iu itrelas deganczias, Mus noßuditi gieidenczias 54i9, Be fchiic makila ßmanes regit kleidenczias Ir deiwiu Tchimta (iei tatai nemaß) turinczias 1015 (acc. pi.). Iš Mažvydo lyties gieidenczias 5420 aiškiai matyti, kad žemaičių j nykimo gadynėje dar tebeskirta ja nuo galūninio „akūtinio“ ja . Žemaičiai prolytę *g erdjan tjas (galinis «3 su „akūtu“) senovėje pradėję tarti *geTdjentjas nebegalėjo sustoti pusiaukelėje, bet pra dėtuoju keliu turėjo eiti toliau, t y. pradėti tarti gefdentjas, paskui geidenijas (y su minkštino /!) > geidenfäs. Toliau, kaip rodo ir kitų pasaulio kalbų istorija, f turi pavirsti, sudėtiniu garsu fs (c) arba fs (č). 20. Mažvydo trecä (nom. s. f.) ir geldentas (acc. pi.) rodo, kad dabartinės vakariečių žemaičių lytys trėfe ir *gėidęnfes yra naujosios gadynės naujadarai. Naujadarui atsi rasti buvo nesunku, nes abiejų žodžių linksniavime yra buvę ir lyčių be č. Balsis t i > č ę \ \ j e > j / > j ę ) , t ū arba to u \\ ¿O arba ¿ou (žodžio gale be kirčio: t u > co || ¿ u > ¿p): m atau || ve¿àu Kv., R t (didėji parapijos dalis), Tv (pusė par.), Vkš., Tl., Sd., trėtuoįę || praduos (trėčę), do ja u to || m eį0\ 2) žemaičiai, ištaria čau |j ¿au, čuo ¡¡¿uo, čou || ¿ou-. kračau [j góu^au „gūodžiau“ , pa’ču6s\\ va’iįu o s „valdžios“ , dò svèco || mè-fo — Veiviržėnų ir Endriejavo parapijose, taip-pat ir tose Rietavo ir Gargždų par. dalyse, kurios susisiekia sienomis su pirmom dviem parapijom; 3) žemaičiai, kurie žodžio gale paprastai ištaria tau || dau, tuo || dou, fou || dou-. matau || vecfàu, pà ’tuos -į'¿pra "duos (gen. s.), dò ja u to || m èdò — Darbėnų, Salantų, Lenkimų, Kartenos parapijose. 27. Žiemių vakariečiai žemaičiai gyvena į žiemių vakarus nuo ribos, kuri eina nuo Vókios sienos per Švėkšnos, Kvėdarnos, Varnių, Raudėnų miestelius net iki VegeriG — Tauragės bruožo (linijos). „SvTsts“ ir „dOna“ ištaria Eržvilko, Viduklės, Nemakščių, Skaud vilės, Batakių, Pagramančio, Žvingių, Vainuto, Pajório, Tenenių, Švėkšnos, Kvėdarnos, Laukuvos, Šilalės, Kaltinėnų, Kražių, KeTmės, Varnių, Pavandenės, Užvenčio, Tytuvėnų (Tytevėnų), Šaukėnų, Kurtuvėnų, Kuršėnų... parapijų žemaičiai. Klaipėdos krašte sako svTsts ir duna Katyčių (vok. Koadjuthen) apylinkėje. 28. Pietų rytiečiai žemaičiai, kurie ištaria svė/sfs ir dóuna, gyvena į pietų rytus nuo paminėtojo Švėkšnos— Raudėnų bruožo — Kruopių, Papilės, Akmenės, Raudėnų, Tryškių, Viekšnių, Laižuvos, Mažeikių, Lučkės, KantaGčių, Tvėrų, Rietàvo, Veiviržėnų, Gargžda, Kulių, Plungės, Alsėdžių, Sedos, Pikelių, Židikų, Ylakių, Skuodo, Lenkimų, Darbėnų, Mo sėdžio, Šačių, Platelių, Salantų, KretingSs, Palangos, Kartenos ir kitose parapijose. Sako, ^ė/s^-ininkų ir dčun-ymnkų esą nemaža ir Klaipėdos srityje. 29. Del senovės žodžio svetjas lietuviai suskilo dviem tarmėm: žemaičiai pradėjo tarti svetjes, o augštaičiai nenustojo senoviškai tarę. Ta mažytė atmaina padarė tai, kad šiandie žemaičiai ištaria svėts ( < X V I amžiaus *svetes; plg. Mažvydo 1547 m. lytį Tretes itraipitis 21 g), o augštaičiai svečias arba svečias. 30. Augštaičių tarme turi devynias galybės šnektų, kurias galima suskirstyti tam tikrais šnektų būriais. Del priebalsio / ištarimo prieš e ir ė augštaičius skirsto vakariečiais ir rytiečiais. Vakariečiai augštaičiai skiemenų ie, iė priebalsį / (palatalis) ištaria „minkštai“ : fèkia\\fèk, fekė\\teke arba teki. Rytiečių augštaičių ištarime / prieš e\ \ ė pavirsta „kietuoju“ (velaris) /: teka Jž. |j /aka Ds., lėkę Ds., Jž., lėkė Sn. || lėkė Kp. 31. Riba, atskirianti vakariečius augštaičius nuo rytiečių, prasėdėjusi prie Vókios sienos Vištyčio ir Vižainio parapijų tarpe eina maždaug pro Kalvariją, Žūvinto ežerą, lesios upe iki Nemuno, Nemunu iki Nevėžio žiočių, Nevėžiu iki Šūšvės žiočių, Šušvės upe iki Beržės žiočių, Beržės upe, toliau pro Radviliškį, Šiauliūs, Jčniškį ir Kriukus iki Latvijos sienos. I vakarus nuo šitos ribos gyvena vakariečiai augštaičiai, kurių vakariniai pa kraščiai susiduria su žemaičiais. į rytus nuo Vištyčio—Kriukų ribSs gyvena rytiečiai augštaičiai.
их 32. Augštaičių šnektas kiti galėtų ir kitaip skaidyti. Vakariečių, paėmę skirstymo pa grindu galinio skiemens balsių ilgj, gausime dvi dali: žiemių vakariečius ir p ie tų vaka riečius, tarp kurių siena eina maždaug Nemuno upe (žieminiai vakariečiai kairiuoju Ne muno pakraščiu siekia iki Slavikų). Pietų vakariečių žodžio galo ilgieji [ir paprastai, trumpieji] balsiai lieka sveiki net ir kirčio neturėdami: gano, rugo, vedo, tév\, sau/ą, a/cį, sūnų \\ vyrų*, [neša, rupi 3 praes.J. Žiemių vakariečiai ilguosius žodžio galo balsius trumpina: gano ¡| ganu, гида || r иди, vedo || vėd\, tęva, sàule, aki', sūnų vyru -, [neš, rup). 33. Mūsų rašomoji kalba yra augštaitiška. Jos pamatė tūno augštaičių tarmes vakarinė patarm e, tikriau bus pasakius, pietinė jos dalis, kuri iki šiolei tebėra išlaikiusi žodžio galo sveikus senovės garsus ir kirtį senojoje savo vietoje. ^ 34. Rytiečiams augštaičiams skirstyti tam tikrais šnektų būriais galėtų tikti garsai I 5 >