291 32 5MB
Lithuanian Pages 191 [190] Year 2009
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai Sudarė Paulius Rabikauskas sj
aidai • 2009
UDK 3 7 8 .4 (4 7 4 .5 ) (0 9 3 )
Vl-175 Knygos leidimą parėmė:
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Serijos „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis" redaktorių kolegija: Jonas Boruta Alfredas Bumblauskas Birutė Butkevičienė Mečislovas Jučas Benediktas Juodka Domas Kaunas {Romanas Plečkaitis] Vygintas Bronius Pšibilskis (koordinatorius) Eugenija Ulčinaitė Redaktorė Irena Katilienė Specialusis redaktorius Liudas Jovaiša Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas
© Paulius Rabikauskas sj, sudarymas, 2009 © Nomeda Miselytė, Dainius Būrė, Viktorija Bargailienė, Jūratė Baronienė, Mintautas Čiurinskas, Veronika Gerliakienė, Rita Katinaitė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Aušra Rinkūnaitė, Eugenija Ulčinaitė, Tomas Veteikis - vertimas, 2009 © Leidykla „A idai" 2009 isb n
978-9955*656-83-8
Leidykla „A idai" Bazilijonų g. 3, LT-01304 Vilnius Tel. +370 5 212 2363 • EI. paštas aidai (Saidai.lt • www.aidai.lt
T U R IN Y S (vadas / 7 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.
Iš t. Juano Alfonso de Polanco Jėzaus draugijos kronikos / 9 Iš t. Alfonso Salmerono laiško T. Ignacui Lojolai / io T. Baltazaro Hostovino laiškas t. Jokūbui Lainezui /11 Iš kard. Francesco Giovannio Commendonės laiško kard. Karoliui Boromiejui /13 Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško t. Alfonsui Salmeronui / 14 Iš t. Baltazaro Hostovino laiško t Jeronimui Nadaliui /15 Kard. Stanislovo Hozijaus laiškas t. Juanui Alfonsui de Polanco / 1 6 Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto raštas / 18 Iš t. Juano Alfonso de Polanco pastabų apie įsimintinus dalykus / 20 Kard. Giovannio Francesco Commendonės laiškas t. Pranciškui Borgijai / 21 T. Pranciškaus Borgijos laiškas kard. Giovanniui Francesco Commendonei / 22 Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško kard. Stanislovui Hozijui / 23 Iš kard. Francesco Giovannio Commendonės laiško kard. Karoliui Boromiejui / 24 Iš kard. Stanislovo Hozijaus laiško t. Juanui Alfonsui de Polanco / 25 Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško kard. Giovanniui Francescui Commendonei / 26 Iš kard. Stanislovo Hozijaus laiško t. Juanui Alfonsui de Polanco / 27 Iš t. Juano Alfonso de Polanco laiško, siųsto visai draugijai / 28 Iš Augustino Rotundo laiško kard. Stanislovui Hozijui / 29 Iš Augustino Rotundo laiško kard. Stanislovui Hozijui / 31 Iš kard. Stanislovo Hozijaus laiško t. Pranciškui Borgijai / 33 Iš t. Juano Alfonso de Polanco laiško visai draugijai / 34 Iš vysk. Valerijono Protasevičiaus laiško vysk. Martynui
Kromeriui /35 23. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus privilegija / 36 24. Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško t. Pranciškui Sunjeriui įBraunsbergą / 4 4 25. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Pranciškui Sunjeriui / 45 26. T. Pranciškaus Borgijos laiškas vysk. Valerijonui Protasevičiui / 48 27. Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško t. Laurynui Maggio / 50
28. Iš t. Juano Alfonso de Polanco užrašų apie įsimintinus įvykius / 51 29. Iš tėvo Juano Alfonso de Polanco laiško visai draugijai / 52 30. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Baltazarui Hostovinui į Vilnių /53 31. Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško t. Laurynui Maggio / 55 32. Iš t Juano Alfonso de Polanco laiško t. Stanislovui Rozdraževskiui / 58 32. Iš t. Generolo laiško t. Laurynui Maggio / 59 33. Iš t. Juano Alfonso de Polanco laiško t. Laurynui Maggio / 60 34. Pop. Pijaus V laiškas Švedijos karalienei Kotrynai Jogailaitei / 61 35. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Laurynui Maggio į Vieną / 62 36. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Laurynui Maggio / 64 37. Iš t. Pranciškaus Borgijos laiško t. Laurynui Maggio / 69 38. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Laurynui Maggio / 70 39. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Pranciškui Sunjeriui / 74 40. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Laurynui Maggio / 78 41. T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Stanislovui Varševickiui / 79 42. Priedas prie t. Pranciškaus Borgijos laiško, rašyto t. Stanislovui Varševickiui balandžio 15 dieną / 80 43. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Pranciškui Sunjeriui / 81 44. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t Pranciškui Sunjeriui / 82 45. Iš t. Lauryno Maggio laiško vysk. Martynui Kromeriui / 83 46. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus ganytojiškas laiškas apie Jėzaus draugijos kolegijos įsteigimą Vilniaus mieste / 84 47. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Laurynui Maggio / 87 48. T. Lauryno Maggio instrukcijos Vilniaus rektoriui dėl kolegijos klasių /90 49. Austrijos provincijos kolegijų atostogų tvarka (1569 m.) / 96 50. Studijų prefekto regulos (1569 m.) /102 51. Draugijos mokytojų regulos (1569 m.) /105 52. Eksternų mokinių taisyklės /108 53. Korektoriaus regulos (1565-1569 m.) /110 54. A pie humanitarinių mokslų studijas (1569 m.) /111 55. Apie laisvųjų menų ir filosofijos studijas (apie 1570 m.) /126 56. A pie teologijos studijas (1572 m.) /136 57. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Laurynui Maggio /154 58. T. Pranciškaus Borgijos laiškas vysk. Valerijonui Protasevičiui /158 59. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t Pranciškui Sunjeriui /159 60. T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Stanislovui Varševickiui /162
6
61. 62. 63. 64.
T. Juano Alfonso de Polanco laiškas t. Baltazarui Hostovinui /163 T. Pranciškaus Borgijos laiškas t. Laurynui Maggio /164 Iš t. Juano Alfonso de Polanco laiško visai draugijai /167 Pranešimas apie naują Vilniaus kolegiją; parengtas 1570 m. Rugsėjo mėnesį /169 65. Vilniaus kolegijos asmenų sąrašas (1569-1571) / 184
ĮV A D A S
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai skaitytojui atveria langą į labai sudėtingą ir įdomią XVI a. pabaigos Lietuvos ir Vilniaus religi nio ir kultūrinio gyvenimo tikrovę. Įtampa ir varžybos tarp katalikų ir protestantų, pirmieji vieši disputai, viena po kitos pasirodančios pole minės knygos, privatūs pokalbiai su Vilniaus jėzuitus aplankančiais di džiūnais - visa tai, ką kitados rūpestingai užfiksavo alma mater Vilnensis kūrėjai, dabar, surankiota iš užsienio archyvų ir svetimšalių publikacijų, tarsi grąžinama Lietuvos skaitytojui kaip svarbi Lietuvos kultūros is torijos dalis. Leidinyje publikuojami ankstyvieji Vilniaus universiteto šaltiniai ligi šiol menkai pažįstami Lietuvos skaitytojui ir sunkiai priei nami Lietuvos mokslininkui, tad jų paskelbimas esmingai papildo ži nias apie XVI a. antrosios pusės Vilniaus religinį ir kultūrinį gyvenimą. Leidinys sudarytas remiantis žymaus Vilniaus universiteto ir Lietuvos jėzuitų istorijos tyrinėtojo prof. Pauliaus Rabikausko SJ (1920-1998) parengtu šaltinių kodeksu, saugomu P. Rabikausko fonde Lietuvos jėzuitų provincijos archyve. Šis kodeksas sudarytas iš P. Rabikausko kruopščiai atrinktų įvairiuose leidiniuose publikuotų ir rankraštinių, daugiausia Jėzaus Draugijos Romos archyve esančių šaltinių. Kodeksas apima Vilniaus jėzuitų kolegijos ir universiteto - seniausios Lietuvoje aukštosios mokyklos - kūrimosi laikotarpį (iki 1579 m.). Vertimo į lietuvių kalbą dėka įvairaus žanro lotyniškai, itališkai, is paniškai rašyti tekstai tampa prieinami ir visų šių kalbų nemokančiam skaitytojui. Įvairūs tekstai piešia gyvus reikšmingų istorinių asmenybių portretus, atspindi kasdienio ir ypatingo gyvenimo realijas, perduoda emociškai karštą epochos klimatą. Ankstyvieji Vilniaus universiteto is torijos šaltiniai - geras „gyvosios istorijos" pavyzdys. Dokumentus iš ispanų kalbos vertė Nomeda Miselytė (2, 21, 64), iš italų kalbos - Dainius Būrė (3-6,10, ii, 13,15,17,24, 25,27,29-31,33, 34, 36-45, 48,58, 60-63), iš lotynų kalbos - Viktorija Bargailienė (50, 56, 57), Jūratė Baronienė (18-20, 22, 26, 65), Mintautas Čiurinskas (47, 65), Veronika Gerliakienė (49), Rita Katinaitė (1,12,14,16,28,32, 46), Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (35), Aušra Rinkūnaitė (7-9,51-54)1 Eugenija Ulčinaitė (23,55), Tomas Veteikis (59).
9
1. IŠ T. J U A N O A L F O N S O D E P O L A N C O 1 J Ė Z A U S D R A U G IJ O S K R O N IK O S T. Salmeronas nesėkmingai derasi su karaliene Bona ir vienu karaliaus sekretoriumi dėl kokios nors kolegijos Lenkijoje f undavimo. Publ.: MHSI: Chronicon VI, p. 357, 359. [1555 m. spalis—lapkritis] 1556 metai
u
14S9. T. Salmeronas2kreipėsi į karalienę3ir pasiryžo dar kartą ją pri kalbinti dėl kokios nors kolegijos steigimo, bet dėl to, kad ji jau buvo susiruošusi keliauti į Italiją, maža galėjo turėti vilties, kad jos būtų pa remtas Lenkijoje. [...] 1497. T. Salmeronas asmeniškai kreipėsi ir į vieną mums palankų karaliaus sekretorių4 dėl kokios nors kolegijos steigimo Lenkijoje, kad pasvarstytų, ar galėtų rastis koks būdas tai pradėti. Tačiau šis atsakęs, jog tai būsią ne tik sunku, bet net ir neįmanoma, jei reikalai pasiliktų tokie, kokie buvę tuo metu. 1498. Vienuolijų likučiai Lenkijoje pamažu nyko, o bajorai pasisavin davo vienuolynų turtą ir pajamas, nieko nedarant tam5, kuris privalėjo šiuos žmones nuo tokio plėšikavimo sulaikyti, - ir buvo nusirista iki to, jog tokie bajorai net iš vyskupų rankų išplėšdavę pilis ir kitus žmones, ir niekas teisinėmis priemonėmis neužkirsdavęs kelio jų šventvagystėms. Joks vyskupas savo vyskupijoje negalėjo kilti į kovą prieš eretikus, ir taip sulig kiekviena diena raugių gausėjo.
1 Juanas Alfonsas de Polanco (Juan Alfonso de Polanco, 1517-1576) - artimas šv. Ignaco bendradarbis, ilgametis Jėzaus Draugijos generolo sekretorius (1547-1573), dukart Draugijos generalinis vikaras (po šv. Ignaco ir po šv. Pranciškaus Borgijos mirties). 1573-1574 m. parašė išsamią šešiatomę Jėzaus Draugijos pirmųjų metų (1537-1556) istoriją. 2 Alfonsas Salmeronas (Alfonso Salmerón, 1515-1585), ispanų jėzuitas, vienas pirmųjų šv. Ignaco bičiulių. 3 Bona Sforza (1494-1556). 4 Veikiausiai turimas om enyje M artynas Krom eris (M arcin Kromer, 1511-1589), Varmijos vyskupas (1579-1589, koadjutorius nuo 1570), žymus istorikas. 5 M atyt, kalbama apie karalių Žygimantą Augustą (1510-1571).
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
11
2 . IŠ T. A L F O N S O S A L M E R O N O L A IŠ K O T. IG N A C U I LO JO LAI Orig.: ARSI, Epp. Salmeronis, n. 38. PubL: M H SI: Salmeron I, p. 132-133; Actą Nuntiaturae Polonae, III/i: Aloisius Lippomcmo (1555-1557), ed. Henriais Damianus Wojtyska, Romae, 1993, N r . D a i n o r a Pociūtė, Carmen Caro Dugo, „Pirmasis jėzuitas Vilniuje: Alfonso Salmerono laiškai Ignacui Lojolai", Literatūra, 2008, Nr. 1 (50), p. 66-67,69 (kartu ir vertimas). Viena, 1556 m. sausio 1 d. [... ] Atvykę į Vilnių 1555 m. spalio 28 d., pranešėme apie tai kara liui, bet sulaukėme gan nemalonaus atsakymo, visai neatitinkančio daugybės vargų, kuriuos savo misijoje buvome iškentėję ir kasdien kentėme. [ ...] Po to dar pasikalbėjome su karaliumi ir su kitais ponais katalikais, bet pamatėme, jog durys, į kurias beldžiame, pernelyg stipriai uždarytos, kad būtų galima kokių nors vaisių pasiekti, nors mums visiems teko įdėti begalę darbo ir net pulti į neviltį. Taip pat, kalbant su karaliaus sekretoriumi, mūsų draugu6, apie kokios nors kolegijos, padėsiančios išsaugoti tikėjimą, steigimą šioje karalystėje, man pasirodė, kad bus ne tik labai sunku, bet net neįmanoma ją įsteigti, kai viskas yra taip, kaip yra, nes ir tas menkas tikėjimo daigas, kuris čia dar likęs, visaip trypiamas. Kilmingieji pasisavina rentas ir turtą, o tie, kurie turėtų su tuo kovoti, nieko nedaro. Viskas taip ir klostosi. Vyskupams netrūksta ponų pasauliečių, kurie drįsta atimti jų žemes ir pilis, o jiems negalima pasipriešinti ar paprieštarauti nei sveiko proto, nei teisingumo keliu. Prieš eretikus joks vyskupas savo vyskupijoje negali nieko imtis. Taip ir veši blogis ir piktžolės sulig kiekviena diena. O viso šio blogio priežastis, manau, - blogi patarėjai, kurių niekada nestinga didingiems ponams ir kurie visad pirmauja autoritetu ir skaičiumi. [...] Šiandien, 1556 m. sausio pirmąją. Gerbiamo Tėvo nevertas sūnus ir tarnas Kristuje Salmeronas 6 Žr. 4 išnašą.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
3. T. BALTAZARO HOSTOVINO LAIŠKAS T. JOKŪBUI LAINEZUI7 Tarp kitų dalykų: Vilniaus vyskupas trokšta pakviestiDraugiją į savo vyskupiją, bet trukdo nepritekliai. Orig.: ARSI, Germ. 145, f. 51. PubL: M HSI: Lainius VII, p. 601-602. Varšuva, 1564 m. vasario 26 d.
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir ramybė ir 1.1. Didžiai Gerbiamas Tėve Kristuje, po paskutinio rašto Gerbiamam Tėvui ne daug ką turiu pridurti, nes beveik nieko nauja nenutiko, aš ir toliau uoliai lankau vyskupus ir vienuolius, kalbu jiems tai, ką dieviškasis gėris man šiais laikais įkvepia, ir visi jie Dievo malonės dėka atrodo labai patenkinti, ypač gerbiamiausias Gniezno arkivyskupas78, kuris visuom et ir visos diduomenės akivaizdoje vadina mane broliu; jis labai trokšta įkurti kolegiją, tik laukia, kad karai pasibaigtų, o šie, aš manau, greitai liausis, nes maskvėnai jau išvyti į savo šalį, tik Polockas dar neatsiimtas. Gerbiamiausias Vilniaus [vyskupas]9 taip pat norėtų pasitelkti Draugiją, bet kareiviai ir eretikai tiek nualino vyskupiją, kad jam pa čiam bemaž trūksta duonos. Kai papasakojau jam kai kuriuos dalykus apie krikščionybę Indijoje, labai džiaugėsi, tardamas, kad tuose kraš tuose Katalikų Bažnyčią reikia išsaugoti. Dar jis troško perskaityti mūsų konstitucijas10. Parašiau Gerb. Tėvui Vitorijai11, kad man ją atsiųstų. Erezijos labai kyla, nes ant kiekvieno kampo nieko daugiau neda7 Jokūbas Lainezas (Diego Lainez, 1512-1565) - ispanų jėzuitas, vienas pirmųjų šv. Ignaco bičiulių, po ordino įsteigėjo mirties 1556-1558 m. vadovavęs Draugijai kaip ge neralinis vikaras, 1558-1565 m. - antrasis Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis. 8 Jokūbas Uchanskis (Jakub Uchariski, 1502-1581), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas 1562-1581. 9 Valerijonas Protasevičius (ap. 1504/05-1579)» Vilniaus vyskupas 1556-1579. 10 Konstitucijos - svarbiausias Jėzaus Draugijos gyvenimą ir veiklą reglamentuojantis dokumentas. Iš esmės surašytos šv. Ignaco, konstitucijos buvo oficialiai patvirtintos pirmojoje Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje 1558 m. 11 Atrodo, kalbama apie N eapolio provincijai priklausiusį t. Giovannį Vittoria (m. 1578). Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
13
romą, tik disputuojama apie tikėjimą. Įkyriausi arijonai, dėl to visi kiti prieš juos nusistatę. Jų galva - Vilniaus vaivada12, pastatęs mieste gra žią bažnyčią, prieštaraujant vyskupui ir nuolaidžiaujant karaliui, kuris išklauso daugybę dalykų ir dar daugiau pažada, tik nieko nedaro. Bijau, kad šioje karalystėje bus taip, kaip Prancūzijoje. [Kitoje laiško dalyje prašo įgaliojimo priimti į Draugiją lenkus arba juos siųsti įVokiečių kolegiją13 Romoje]. Mazovijos Varšuva, 1564 m. vasario 26 d.
Jūsų Gerb. Tėvo nevertas sūnus Kristuje Baltazaras Hostovinas14, bohemas
12 Mikalojus Radvila Juodasis (1S15-1565), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kan cleris ir Vilniaus vaivada. 13 Vokiečių kolegija ( Collegium Germanicum) - kard. Giovanni M oronės ir šv. Ignaco Lojolos iniciatyva 1552 m. įsteigta popiežiškoji kolegija, skirta lavinti busimuosius dvasininkus iš Vokietijos ir kitų to regiono kraštų. 14 Baltazaras Hostovinas (Hostovinus, Hostounsky, 1535-1600), čekų jėzuitas (nuo 1555), kunigas (nuo 1560), popiežiaus legato Lenkijoje ir Lietuvoje Giovanni Francesco Com m endonės palydovas (1563-1565), pirmasis Vilniaus jėzuitų bendruomenės vyresnysis (1569-1570). 1572 m. grįžęs į Čekiją, dėstė Prahos jėzuitų universitete, nuo 1589 m. buvo jo kancleris.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
14
4. IŠ K A R D . F R A N C E S C O G IO V A N N IO C O M M E N D O N Ė S L A IŠK O KA RD . K A R O L IU I B O R O M IE JU I PubL: Iulius Pogianus, Epistolae et Orationes..., TV, Romae 1558, p. 137. PetrakavaS; 1565 m. sausio 12 d.
„[...] Šiandien manęs aplankyti atvyko Poznanės vyskupas15, o ne trukus po to atvažiavo ir Gniezno arkivyskupas16. [...] Su karaliumi aš ne sykį kalbėjau, kad pasirūpintų atitinkamo kiekio jėzuitų kolegijų steigimu, įkurdinant jas kaip tikėjimo bastionus kai kuriose svarbiau siose karalystės vietovėse, tarp jų ir Vilniuje, Lietuvoje. Tai štai, kalbant apie Vilnių, reikalas pagaliau tiek pasistūmėjo, kad Jo Didenybė man nurodė parašyti apie tai tėvui Lainezui17 ir pasiūlyti jam tame mieste paties Jo Didenybės skiriamą didžiai patogią ir plačią valdą, kad įkur dintų ten visą kolegiją, - teologijos, filosofijos, matematikos ir kitų žemesniųjų mokslų dėstytojus. Jei taip ir įvyks, tai neabejotinai bus didi paspirtis visam tam kraštui, kuriame nėra nei rašto, nei kunigų, tik tie, kurie iš Lenkijos atkeliauja, o ir atvažiuoja ten tik tokie, kurie čia nieko neturi, žmonės daugiausia bemoksliai ir blogo elgesio, todėl ir didikų vaikai auga prastai auklėjami. O iš to [randasi] ir visa netvarka bei nepatogumai, kuriuos tame krašte regime ir kurių nepaliaujamai daugėja. Šviesiausiasis Pone, paraginkite t. Lainezą, kad imtųsi šio žygio ir parūpintų gerus dėstytojus ir pamokslininkus, nes toji kole gija bus nelyginant visos Lietuvos universitetas. Aš toliau rūpinsiuosi, kad Jo Didenybė įsakytų įsteigti ir kitas, nes iš tiesų nematau geres nio vaisto nei šis ieškant paspirties katalikų tikėjimui ir jau daugelyje vietų regėjau jų nešamus vaisius. Kad taip turėtų tie gerieji tėvai dau giau žmonių ir įstengtų patenkinti bendrą visos krikščionybės reikmę, kam juos Viešpats Dievas, atrodo, ir išrinko bei pašaukė šiais negandų laikais. [...]
15 Adam Konarski, Poznanės vysk. 1562-1574. 16 Žr. 10 išnašą. 17 Tuometinis Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis; žr. 9 išnašą.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
15
5. IŠ T. P R A N C IŠK A U S B O R G IJO S 18 L A IŠK O T. A L F O N S U I SA L M E R O N U I Reg.: ARSI, Epp. Italiae 1564-1565» f- 308. Publ.: MHSI: Salmeron II, p. 7. Roma, 1565 m. vasario 18 d. [...] Lenkijos karalius, atrodo, tikrai į mus atsigręžė ir nori mūsų Draugiją priimti, tad kol kas sutiko, kad j Vilnių būtų siunčiama visa kolegija su visais fakultetais. Jūs, Gerbiamas Tėve, kaip ten buvęs, parašykite mums, ką apie tai galvojate. Ir nereikia skleisti šitos žinios, nes, kaip rašo mums nuncijus, pirmiausia būtina daryti, o tik paskui kalbėti, kad kai kurie arti karaliaus esantys eretikai, tą išgirdę, nebandytų sutrukdyti. Jis ketina skirti didelę savo valdą Vilniuje su mūro pastatais. Nežinau, ar Jūs, Gerbiamas Tėve, ją esate matęs ir pamenate. [...] Romoje, 1565 m. vasario 18 d. \jauis6s m. vasario 11 d. t Salmeronui buvo parašęs t Juanas Alfonsas de Polanco - publ ibid., p. 5]. Kardinolas Hozijus19 ir vyskupas Commendone, nuncijus Lenkijoje, Jus, Gerbiamas Tėve, labai sveikina; ir atrodo, kad netrukus Draugijos dėka toje karalystėje atsivers didieji dieviškosios tarnystės vartai, ir kad pats karalius iš rimtųjų stengiasi pagelbėti.
18 Šv. Pranciškus Borgija (Francisco de Borja; Borgia; 1510-1572) - ispanų jėzuitas, Jėzaus Draugijos generalinis vikaras po D iego Lainezo mirties (1565 1 19), 1565 VII 02 išrinktas trečiuoju Jėzaus Draugijos generolu (1565-1572). Beatifikuotas 1624 m., kanonizuotas 1671 m. 19 Stanislovas H ozijus (Hosius, Hozjusz, 1504-1579) - jaunystę Vilniuje praleidęs žym us teologas, Kulm o (1549-1551) ir Varmės (1551-1579) vyskupas, kardinolas (nuo 1561), vienas iš popiežiaus legatų baigiamajame Tridento susirinkimo etape (1561-1563), didysis penitenciarijus (nuo 1573). N uo 1569 m. iki mirties rezidavo Romoje.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
6. IŠ T. BALTAZARO HOSTOVINO LAIŠKO T. JERONIMUI NADALIUI20 Orig.: ARSI, Germ. Epp., 1565 VI, f. 60-61. Pubi.: MHSI: Epistulae P.Hieronymi Nadal II, p. 525-526. Petrakavas, 1565 m. vasario 21 d. [...] Jei [žinia apie] Vilniaus kolegiją, kurią šis karalius nori įsteigti, gauta, būtų gerai duoti greitą atsakymą, kol gerbiamiausiasis nuncijus21 yra šiose žemėse, nes vėliau galbūt jau nieko nenuveiktų. Šviesiausiasis karalius norėtų, kad būtų [skaitomos] visos gramatikos paskaitos iki pačios teologijos imtinai, nors pradžioje, manau, studentų teologų nė filosofų dar nebūtų; vis dėlto šviesiausiojo karaliaus pageidavimą rei kėtų patenkinti. Jeigu kartais aš turėčiau vykti į tas žemes ar dar toliau, palieku nuspręsti Jums, Gerbiamas Tėve, ar galėčiau, kol dar čia esu, sutvarkyti turto reikalus savo namuose su broliais; ir, nors ir to turto beveik jokio nėra, vis dėlto aš - kaip vyriausias šeimoje - norėčiau pa likti juos viskuo patenkintus, o ir pats išvykti patenkintas, laisva dvasia ten, kur šventasis paklusnumas man įsakys keliauti. [...] Baltazaras Hostovinas,
bohemas, mažiausias Draugijos brolis
zo Jeronimas Nadalis (Jeronimo Nadal, 1507-1580) - ispanų jėzuitas, vienas artimiau sių šv. Ignaco bendradarbių paskutiniais gyvenimo metais, vienas autoritetingiausių Draugijos dvasios žinovų, užbaigęs rengti Draugijos konstitucijas. Talkininkavo įvairiems Draugijos vadovams; čia minėtina, kad 1564 m. buvo paskirtas generolo asistentu Austrijos ir Aukštutinės Vokietijos provincijoms, o 1566 m. paskirtas abiejų Vokietijų, Reino ir Austrijos provincijų vizitatoriumi. 11 Turimas omenyje Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
17
7. K A R D . S T A N IS L O V O H O Z IJA U S L A IŠ K A S T. J U A N U l A LFO N SU I DE P O L A N C O Išsako palankumą ir užsimena apie Draugijos narius, kurie bus išsiųsti į Vilnių. Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium, f. 109 (ankstesnė numeracija - f. 132). Publ.: MHSI: Polanci Complementa I, Matriti 1916, p. 529-530. Petrakavas, 1565 m. kovo 19 d. Gerbiamas Tėve Kristuje, mums brangiausias ir garbingiausias, sveikiname ir viso, kas laimingiausia, [linkime]. Gavau Gerbiamojo Tėvo laišką, rašytą vasario 17-ą, iš kurio supratau, kad manasis Jums yra perduotas. Nėra ko dėkoti už [tą] nedidelę pinigų sumą. Mūsų Švenčiausiojo Pono22 brevės dėl amžiaus tų, kurie dar nesulaukė nusta tyto laiko23, nemačiau. Tačiau jei reikėtų kuriuos nors jūsiškius įšven tinti, tuomet pasinaudosiu tuo leidimu, kurį jiems suteikia gerbiamas tėvas vikaras. Apie ketinamą įkurti Vilniuje jūsų Draugiją pirmiausia sužinojau iš pono nuncijaus, bet ar kažkas tikro nutarta, nežinau. Po to, kai turėsiu daugiau laisvo laiko, Gerbiamam Tėvui savo nuomonę pranešiu raštu, o ta paslaptis liks su manimi. Dėkoju Gerbiamam Tėvui už atsiųstą įvertinimą to rašto prieš Ciūricho gyventojus, kuris, norėjau, kad būtų jūsų teologų perskaitytas. Visa kruopščiai apsvarstysiu laisvu laiku. Jūsų prašau, kad mus, čia dirbančius, palaikytų savo ir saviškių maldomis. Kas dar? Linkiu Jums, Gerbiamas Tėve, ilgai [ir] gerai gy vuoti. Duota Petrakave 1565 metų kovo 19 dieną. Gerbiamo Tėvo brolis Kristuje Stanislovas, Varmės kardinolas Kita ranka: D ėl imperatoriaus prašymo, tai yra [dėl] kunigų 22 Sflrtctissimus Dominus noster - taip įprastai tituluojamas popiežius. Šiuo atveju kal bamą apie šv. Pijų V (M ichele Ghislieri OP, pop. 1565-1571). 23 Turimas om enyje popiežiaus leidimas (dispensa) greičiau suteikti dvasininko Šven timus - arba nesulaukus reikalaujamo amžiaus, arba suteikiant šventimus skubos tvarka, nesilaikant nustatytų terminų ir intervalų. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
18
santuokos, parašysiu kitą kartą, nes dabar neturiu laiko. Užrašas: Gerbiamam Tėvui Kristuje, ponui Juanui Polanco, švento sios teologijos daktarui, Jėzaus Draugijos kancleriui ir kt., brangiausiam ir garbingiausiam Kristuje. Romoje.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos Šaltiniai
19
8. L E N K IJO S K A R A L IA U S Ž Y G IM A N T O A U G U S T O RAŠTAS Leidžia įsteigti Pultuske Jėzaus Draugijos kolegiją ir suteikia tai pačiai Draugijai visas laisves savo karalystėje. Įrašyta į Juano Alfonso de Polanco aplinkraštį visai Draugijai, pa siųstą 1565 m. pabaigoje -1566 m. pradžioje. Šio rašto vienalaikis nuo rašas yra ARSI, Rom. 126A et 126B, fol. 223-233V. Publ.: MHSI: Polanci complementa I, Matriti 1916, p. 54 1-54 2. Petrakavas, 1565 m. kovo 23 d. Žygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Mazovijos, Žemaitijos ir kt. didysis kunigaikštis, viešpats ir paveldėtojas. Skelbiame šiuo laišku visiems ir kiekvienam atskirai, kam tai svarbu, gausiantiems šią žinią. Kadangi šiuo metu gerbiamas tėvas Kristuje ponas Andriejus Noskovskis24, Plocko vyskupas, mums pra nešė, kad jis trokšta Pultusko miestelyje įkurdinti Viešpaties Jėzaus Draugijos brolių vienuolių ordiną, ir paprašė mūsų, kad duotume mūsų sutikimą jo sumanymo [įgyvendinimui], mes, [kartu] su Bažnyčios ir krikščionių pasaulio vyresniaisiais atkreipdami dėmesį, kad šis suma nymas arba troškimas yra išganingas ir kad [jis] labai daug prisideda prie pamaldumo ir Kristaus tikėjimo (kurį šiais laikais kai kurie fana tiški žmonės bando ne išjudinti, bet išrauti su šaknimis) gynimo, juo labiau, kad tam pritaria ir šį sumanymą remia Mūsų Švenčiausiasis Ponas, ne tik manėme, kad tam dera pritarti, bet ir iš tiesų pritariame bei giriame šį nepaprastą norą ir troškimą skleisti ir stiprinti senąjį ti kėjimą. Kadangi Geriausias Galingiausias Dievas liepia tai laimingai ir sėkmingai įgyvendinti, mes duodame ir suteikiame laisvą ir visokeriopą leidimą minėtajam gerbiamam ponui Plocko vyskupui įkurdinti ap tartąją Jėzaus Draugijos vienuoliją šiame Pultusko mieste, [buvusios] gimnazijos vietoje ar pačioje gimnazijoje, paties Gerbiamo Tėvo jau pastatytoje, o įkurdinus skatinti [jos augimą] kuo geresniais būdais ir priemonėmis, aprūpinti garbingam išlaikymui reikalingomis paja momis ir kitais patogumais į šį vienuolyną kviestinius ir jau pakviestus 24 Andrzej Noskowski, Plocko vysk. 1546-1567. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
vienuolius, ir daryti visa kita, ką manys esant būtina, kad klestėtų ir būtų įgyvendintas bei įvykdytas šis išganingas, pamaldus ir nepaprastai naudingas krikščioniškai valstybei sumanymas. Norime, kad ta jėzuitų vienuolija džiaugtųsi ir turėtų visas laisves, privilegijas ir teises mūsų karalystėje, pagal statutų nuostatus, kuriais džiaugiasi ir kuriuos turi visos visų krikščioniškų tautų vienuolijos; taip pat jai kartu su savo įpėdiniais pažadame globą ir apgynimą. Tam dalykui paliudyti prika bintas šis mūsų antspaudas. Duota Petrakave, Karalystės seime, 1565 Viešpaties, 37 mūsų valdymo metų kovo 23 d.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
9. IŠ T. JU A N O A L F O N S O D E P O L A N C O PA STA BŲ A P IE ĮS IM IN T IN U S DA LYKUS Nuncijus Commendone parašė apie kolegijos įsteigimą Vilniaus mieste. Autogr.: ARSI, Soc. lesu Historica, f. 130-172. Publ.: M HSI: Polanci complementa II, Matriti 1917, p. 635-723 (pu
blikuojamos ištraukos - p. 643 ir 693). 1565 metais
[••o 7. Vasario 10 dieną gavome vyskupo Commendonės, apaštališkojo nuncijaus, laišką, rašytą sausio 12 d., [kuriame rašoma], kad šviesiau siasis Lenkijos karalius, kuris iš pradžių nelabai palankiai vertino mūsų Draugijos veiklą, galbūt pernelyg pasitikėdamas priešininkais, pagaliau pradėjo ne tik būti mums palankus, bet ir nusprendė priimti Draugiją [į savo šalį] bei skirtingose savo valdų vietose įsteigti kolegijas. Pirmiausia Vilniuje, Lietuvos sostinėje, norėjo savo lėšomis įsteigti, aprūpinęs pastatais ir pajamomis, pilną kolegiją, kurioje būtų mokslų visuma, ir savąjį troškimą pranešti mums per nuncijaus laišką. O kai popiežius nusprendė patenkinti karaliaus [norą], provincija buvo priimta; ir jei šį pavasarį bus parengti būtiniausi dalykai, apsiėmėme link rudens pasiųsti kolegiją2S. Ihs 1568 [...] 56. Urbino kunigaikštis prašė įsteigti kolegiją Pezaure, taip pat ir kar dinolas de Gambara Viterbe: abu siūlė ir namus su bažnyčia, ir pajamas. Tiek pat ir Vilniaus vyskupas Lietuvoje, jis nupirko erdvų namą ir dar žemės už 24 tūkstančius auksinų. [...] Taip pat [siūlė] ir kiti kitur; bet nenumatyta, kad būtent dabar būtų galima [visa tai] priimti. [...]
25 Turimas om enyje kolegijos personalas; plg. Nr. 11,12,17. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
10. K A R D . G IO V A N N IO F R A N C E S C O C O M M E N D O N Ė S L A IŠK A S T. P R A N C IŠ K U I B O R G IJA I Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium 1563-1596, f. 142. Pubi.: MHSI: Borgia III, p. 805. Petrakavas, 1565 m. gegužės 21 d. Didžiai Gerbiamas Tėve Kristuje, aš jau prieš daugelį dienų atsakiau į Jūsų, Gerbiamas Tėve, vasario 17 dienos laišką, bet dėl to, kad man kyla abejonių, ar jis Jus pasiekė, nusprendžiau pakartoti ir šitame, kad, Jums netekus šventos atminties tėvo generolo, mano liūdesys buvo toks pat didis, kiek ir meilė, kuria jį mylėjo, bei gėris, kurio sėmėsi iš jo gausių dorybių jūsų Draugija. Ir kai aš jai darau kokią nors paslaugą, man atrodo, lyg daryčiau ją Dievui, Bažnyčiai ir galiausiai pačiam sau. Todėl, Gerbiamas Tėve, galite būti tikras, kad Vilniaus kolegijos reika luose, kaip ir visomis kitomis progomis, aš būtinai atlikdavau viską, kas, mano manymu, galėjo pasitarnauti tikėjimui ir jūsų Draugijai. Apie tai galėčiau papasakoti daug išsamiau ir, nors t. Baltazaras26 bus Jums apie tai rašęs, aš - kadangi jau turėsiu netrukus parvykti į Italiją - pasilieku sau galimybę tuo laiku Jums, Gerbiamas Tėve, viską iš eilės papasakoti. Kolei kas pasivedu Jūsų ir kitų tėvų maldomis, ir meldžiu Viešpatį Dievą suteikti jums didžiausią malonę. Petrakave, 1565 m. gegužės 21 d. Gerbiamo Tėvo brolis Kristuje
Kardinolas Commendonė
26 Žr. 16 išnašą. Ankstyvieji Vilniaus
universiteto istorijos šaltiniai
23
11. T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKAS KARD. GIOVANNIUI FRANCESCO COMMENDONEI Registrum: ARSI, Germ., Gali., Pol. 1561-1565, f. 292V. Publ.: M HSI: Borgia III, p. 806-807. Roma, 1565 m. gegužės 25 d. [-.] Lenkija. Kardinolui Com m endonei. - Kristaus ramybės! Šviesiausiam ir Gerbiamiausiam Ponui, Godotiniausiam Kristuje. Praėjusiais mėnesiais parašiau Jums, Šviesiausiasis Pone, pranešda mas, kad mūsų šventos atminties tėvas generolas27 šių metų sausio 19 dieną buvo mūsų Viešpaties pašauktas į geresnį gyvenimą. O kadangi šviesiausiasis Boromiejus28 nedavė mums laiko laukti mūsų generolo rinkimų (kurie įvyks, su Dievo pagalba, birželio mėnesio pabaigoje), ra šiau, kad laikysimės susitarimo su šviesiausiuoju karaliumi dėl Vilniaus kolegijos, nuolankiai dėkodamas Jums, Šviesiausiasis Pone, už darbus, kuriuos su tėviška meile atlikote, rūpindamasis minėtosios Vilniaus kolegijos ir Pultusko kolegijos reikalais. Dabar rašau laišką ir Plocko vyskupui, pranešdamas jam priežastis, dėl kurių buvo truputį atidė tas jo kolegijos išsiuntimas, ir tai, kad Šviesiausiojo Pono patikėtinio mums buvo pasiūlyti kelionpinigiai, nors dar nepaimti, kol jų nereikia. Jūs, Šviesiausiasis Pone, gal teiksis jiems parašyti laišką, ir, jei atrodys tinkama, kad dr. Baltazaras ar kas kitas atvyktų kiek anksčiau dėl to, kad, kai atvyks kolegija, jau turėtume reikalingus baldus, tai bus turbūt tik geriau, nes mes tikimės, su Dievo pagalba, kad kolegiją atidarysime ateinantį rudenį, nes didžiausi vasaros karščiai iš Romos keliauti ne tinkami. Ir kadangi Jūsų Šviesybė globoja ir gina mūsų Lenkijos kole gijų reikalus kaip ypatingai savus, tikiuosi joms ir toliau ypatingos Jūsų globos. Romoje, 1565 m. gegužės 25 d.
2.7 T. y. D iego Lainez (m. 15651 19). 28 Žr. 18 išnašą.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
24
12. IŠ T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKO KARD. STANISLOVUI HOZIJUI Reg.: ARSI, Germ., Gali., Pol. 1561-1565, f. 292V-2931:. Ed.: MHSI: Borgia III, p. 819. Roma, 1565 m. birželio 9 d. [...]
Čia girdime apie, nežinia, kokius trejybininkų, arba trideistų (kaip irgi rašoma)29, sambrūzdžius, ir kad vienas iš jų netgi užėmęs Vilniaus pilį. Nežinau, ar jis yra Vilniaus vaivada30, apie kurį kažką panašaus teko girdėti, taigi tai jau nebeturėtų stebinti. Tepasirūpina Dievas savo vynuogynu Lenkijoje. Iš tiesų bent jau šiais metais dar nereikėtų siųsti kolegijos į Vilnių. Tuo tarpu į Pultuske, tikiuosi, [kolegija] greitai bus pasiųsta, kaip mūsų šviesaus atminimo tėvas generolas žadėjo Piocko vyskupui. Todėl ir jo įpėdiniui, kai tik bus išrinktas, [tai] priminsime. Lauksime Jūsų Šviesybės patarimo dėl Vilniaus kolegijos, kurį teikėtės pažadėti paskutiniajame laiške, ir, ko gero, apsvarstę klausimą su šviesiausiuoju kardinolu Commendone, galėsite atsakyti aiškiau ir tvirčiau. [...] Romoje, 1565 m. pačiose Sekminių išvakarėse.
29 Turimi omenyje antitirinitoriai (čia jie vadinami priešingai - trinitarii), neigę Švč. Trejybės doktriną. 30 Turimas omenyje Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), gyvenimo pabaigoje pa sižymėjęs antitrinitorių rėmimu. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
25
13. IŠ KA RD . F R A N C E SC O G IO V A N N IO C O M M E N D O N Ė S L A IŠK O KA RD . K A R O L IU I B O R O M IE JU I Publ.: Iulius Pogianus, Epistolae et Orationes,.., IV, Romae 1558; p. 136-137.
Pultuskas, 1565 m. birželio 25 d. [...] Kristaus Kūno šventės dieną atvykau į Pultuską - Plocko vys kupo žemes, apžiūrėti vietos, skirtos jėzuitų kolegijai ir aptarti įvairių kitų dalykų su vyskupu, kuris ypač pageidavo sužinoti, ką aš manau apie šią kolegiją, ar ją reikėjo steigti būtent čia, Pultuske, kaip pradžioje buvo sumanyta, ar Plocke, kur yra vyskupijos katedra. Aš tinkamesne vieta tarnauti žmonėms ir patogesne tėvams [jėzuitams] laikiau Plocką, juo lab kad vyskupas žadėjo įrengti jiems pakankamai kambarių. Bet likome sutarę taip, kad patys jėzuitai, kai tik atvyks, išsirinks iš šių dviejų vietų tą, kuri jiems labiau patinka - nes ir vienur, ir kitur vyskupas juos gerai aprūpins. Lieka tik, kad kuo greičiau atkeliautų: nes jie, kaip tikiuosi, jau yra kelyje. Tegu Viešpats Dievas juos veda laimingai ir suteikia jiems malonę duoti tų vaisių, kurių iš jų tikimasi šiuose kraštuose. Varšuvoje vėl kalbėjausi su karaliumi apie kolegijos steigimą Vilniuje, nes tojo miesto vaivada, galingas tikėjimo priešas, pasimirė31. Jo Didenybė tikina norįs bet kokiu būdu tai įvykdyti ir įrengti vietą ne tik kolegijai, bet - kaip jau esu Jūsų Šviesybei rašęs - ir universitetui su daugeliu dalykų, kuriuos nori pavesti šiems tėvams ir jau dabar rodo turįs apie juos tokia gerą nuomonę, kad man kalbantis su Jo Didenybe apie kitą, Poznanės vyskupo32 pasiūlymą, jis man prasitarė, kad tasai gerai padarytų, jei savo Bažnyčioje įsteigtų minėtųjų tėvų kolegiją, nes ši būtų labai pravarti. Kadangi aš jau prieš kelis mėnesius su tuo vys kupu esu ta tema kalbėjęs, vėl jam apie tai parašiau, o grįždamas į Italiją, kai vyksiu pro Poznanę, pasikalbėsiu dar ir tiesiogiai. Juk iš tiesų toje vietoje [kolegija] duotų didelę naudą visai Didžiajai Lenkijai. [...]
31 M ikalojus Radvila Juodasis mirė 1565 m. gegužės mėn. 32 Žr. 19 išnašą. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
14. IŠ KARD. STANISLOVO HOZIJAUS LAIŠKO T. JUANUI ALFONSUI DE POLANCO Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium, f. m . Pubi.: M H SI: Epistulae P. Hieronymi Nadal II, p. 668. Heilsbergas33, 1565 m. rugpjūčio 9 d. [...] Manau, kad Jums jau anksčiau pranešė, jog tasai trideistas Vilniaus vaivada mirė. Taigi jūsiškiams jau nebėra ko jo bijoti. Gaila, kad nenu mirė prieš 15 metų: Lenkija būtų mažiau regėjusi blogio, taip pat ir jo siela dabar patirtų mažiau kančių. O, kad drauge [su juo] būtų pražu vusi jo erezija! Ji vis tiek klesti ir nestokoja globėjų. [...]
Brolis Kristuje Varmės kardinolas Stanislovas
33 Heilsbergas (dab. LidzbarkWarmiAski) - pagrindinė Varmės vyskupų rezidencija. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
27
15. IŠ T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKO KARD. GIOVANNIUI FRANCESCUI COMMENDONEI Reg.: ARSI, Germ., Gali., Pol. 1561-1565, f. 303V. PubL: MHSI: Borgia IV, p. 76. Roma, 1565 m. rugpjūčio 25 d.
Apie Vilniaus kolegiją - kadangi vis tiek šiais metais dar neteks nieko siųsti - tikiuosi, galėsime pasikalbėti su Jūsų Šviesybe susitikę tiesiogiai. Tiesa, dėl to, kad vieta tokia tolima ir nepalanki lankymui ir netgi susirašinėjimui, taip pat turint omenyje atvejus, jei tektų siųsti į ten pagalbą, atrodė pirmiausia naudingiau kolegiją, jei galima, įsteigti Krokuvoje; ten jau yra universitetas, tad būtų galima pasitelkti ir vie tos kalbą mokančius; o kadangi tai karališkas miestas, būtų galbūt patogesnis ir susirašinėjimas su kitomis vietomis; vėliau po kiek laiko būtų galima įsteigti kolegiją Vilniuje ar ten, kur vieta atrodytų pato gesnė bendram gėriui. Bet užsimenu apie tai tik šiaip, priminimui, o visa kita atidedu tam kartui, kai su Jūsų Šviesybe susitiksime, kad tik mūsų Viešpats Dievas jus vestų ir atlydėtų čia pas mus, kur esate labai laukiamas, nors sykiu būgštaujame, kad, jums palikus Lenkiją, kata likų tikėjimo reikalai ten nemažai nukentės. Kad tik mūsų Viešpats Kristus teiktųsi tomis reikmėmis pasirūpinti, o Jūsų Šviesybę globotų ir palaikytų nuolat gausindamas savo švenčiausias malones. Iš Romos, 1565 m. rugpjūčio 25 d.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
28
16. IŠ KARD. STANISLOVO HOZIJAUS LAIŠKO T. JUANUI ALFONSUI DE POLANCO Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium, f. 130. Pubi.: MHSI: Epistulae P. Hieronymi Nadal II, p. 672-673. Heilsbergas, 1565 m. gruodžio... d. Gerbiamas Tėve Kristuje, mūsų mylimas ir godojamas! Jūsų M alonybės laiškas buvo labai lauktas ir mane labiausiai nudžiugino, mat jau maniau, kad mane pamiršote, ir gėda buvo rašyti, kai niekas neatsako, bet suprantu, jog gavau atsakymą ne taip greitai, kaip troškau, kadangi buvote užsiėmęs Jums priklausančiais svarbiais darbais. Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad atsiuntėte darbininkų į pjūtį Plocke34. Teduoda Dievas jiems nuimti gausų derlių, o man - kad grei čiau galėčiau pamatyti jūsų Draugiją ir Vilniuje. Mat visa Lietuva yra pavojingai užsikrėtusi kai kuriomis baisiomis erezijomis, joje, ypač tarp kilmingųjų, maža jau berasi katalikų. Bet ir Karalystėje tikybos padėtis nė kiek ne geresnė nei anksčiau. Viskas eina blogyn, satanizmas telkia jėgas, eretikai kasdien užima vis daugiau bažnyčių. [...] Rašyta mūsų Heilsbergo pilyje, 1565 m. gruodžio... d. Brolis Kristuje Varmės vyskupas Stanislovas
34 Turimas omenyje Pultusko kolegijos įsteigimas Plocko vyskupijoje. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
29
15. IŠ T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKO KARD. GIOVANNIUI FRANCESCUI COMMENDONEI Reg.: ARSI, Germ., Gali., Pol. 1561-1565, f. 303V. PubL: M HSI: Borgia IV, p. 76. Roma, 1565 m. rugpjūčio 25 d. [...] Apie Vilniaus kolegiją - kadangi vis tiek šiais metais dar neteks nieko siųsti - tikiuosi, galėsime pasikalbėti su Jūsų Šviesybe susitikę tiesiogiai. Tiesa, dėl to, kad vieta tokia tolima ir nepalanki lankymui ir netgi susirašinėjimui, taip pat turint omenyje atvejus, jei tektų siųsti į ten pagalbą, atrodė pirmiausia naudingiau kolegiją, jei galima, įsteigti Krokuvoje; ten jau yra universitetas, tad būtų galima pasitelkti ir vie tos kalbą mokančius; o kadangi tai karališkas miestas, būtų galbūt patogesnis ir susirašinėjimas su kitomis vietomis; vėliau po kiek laiko būtų galima įsteigti kolegiją Vilniuje ar ten, kur vieta atrodytų pato gesnė bendram gėriui. Bet užsimenu apie tai tik šiaip, priminimui, o visa kita atidedu tam kartui, kai su Jūsų Šviesybe susitiksime, kad tik mūsų Viešpats Dievas jus vestų ir atlydėtų čia pas mus, kur esate labai laukiamas, nors sykiu būgštaujame, kad, jums palikus Lenkiją, kata likų tikėjimo reikalai ten nemažai nukentės. Kad tik mūsų Viešpats Kristus teiktųsi tomis reikmėmis pasirūpinti, o Jūsų Šviesybę globotų ir palaikytų nuolat gausindamas savo švenčiausias malones. Iš Romos, 1565 m. rugpjūčio 25 d.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
16. IŠ KARD. STANISLOVO HOZIJAUS LAIŠKO T. JUANUI ALFONSUI DE POLANCO Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium, f. 130. Pubi.: MHSI: Epistulae P. Hieronymi Nadal II, p. 672-673.
Heilsbergas, 1565 m. gruodžio... d. Gerbiam as Tėve Kristuje, m ūsų mylimas ir godojam as! Jū sų Malonybės laiškas buvo labai lauktas ir mane labiausiai nudžiugino, mat jau maniau, kad mane pamiršote, ir gėda buvo rašyti, kai niekas neatsako, bet suprantu, jog gavau atsakymą ne taip greitai, kaip troškau, kadangi buvote užsiėmęs Jum s priklausančiais svarbiais darbais. Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad atsiuntėte darbininkų į pjūtį Plocke34. Teduoda Dievas jiems nuimti gausų derlių, o man - kad grei čiau galėčiau pamatyti jūsų Draugiją ir Vilniuje. Mat visa Lietuva yra pavojingai užsikrėtusi kai kuriomis baisiomis erezijomis, joje, ypač tarp kilmingųjų, maža jau berasi katalikų. Bet ir Karalystėje tikybos padėtis nė kiek ne geresnė nei anksčiau. Viskas eina blogyn, satanizmas telkia jėgas, eretikai kasdien užima vis daugiau bažnyčių. [...]
Rašyta mūsų Heilsbergo pilyje, 1565 m. gruodžio... d. Brolis Kristuje Varmės vyskupas Stanislovas
34 Turimas omenyje Pultusko kolegijos įsteigimas Plocko vyskupijoje. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
29
17. IŠ T. JU A N O A L F O N S O D E P O L A N C O LA IŠK O , S IŲ S T O V ISA I D R A U G IJA I Aiškina priežastis, dėl kurių 1565 metais nebuvo prieita prie Vilniaus kolegijos įsteigimo. Vienalaikis nuorašas: ARSI, Rom. 126A ir 126B, f. 223r-233v. Ed.: MHSI: Polanci complementa I, Matriti 1916, p. 532-576 (čia skelbiamos ištraukos - p. 542-543). [1565 m. pabaiga -1566 m. pradžia] [...] 12. Kardinolas Commendonė, šiuo metu apaštališkasis nuncijus tojo karaliaus35 dvare, suteikė jam žinių apie Draugiją ir taip gerai tą atliko, kad karalius ne tik priėmė Draugiją, kaip matyti iš leidimo, bet ir paprašė (tai matyti iš kardinolo laiškų), kad šiai Draugijai būtų pa tikėta pilna kolegija su visais mokslais, kurių Draugija pratusi mokyti, jam priklausančiame Vilniaus mieste, kuris yra Lietuvos sostinė, ir mi nėtąją kolegiją jis ketina pastatyti ir aprūpinti savo lėšomis; ir, be viso kito, skyrė tam ir vieną gerą pastatą trokšdamas, kad mūsų Draugija ištaisytų žalą, kurią į tuos kraštus atnešė erezija, ir kad stotų prieš tą ereziją kaip mūras, idant ši toliau nesiplėstų. Ir todėl popiežius36, nu sprendęs, jog karaliaus noras turi būti patenkintas, per savo sūnėną kardinolą Boromiejų pranešė mūsų tėvui [Generolui], kad būtinai nori, jog tąją kolegiją priimtume; tėvas Generolas ją ir priėmė, nors prieš tai atsisakinėjo, tad šiam rudeniui ten jau turėjo būti nusiųsti žmonės. Vis dėlto, kadangi to paties Vilniaus vaivada sukilo prieš karalių, ir viskas pakrypo karo linkui, šios kolegijos išsiuntimą teko atidėti; ir nors ne trukus minėtasis vaivada mirė labai išskirtine mirtimi, kurios nusipelnė savo gyvenimu ir arijoniška klasta37, ir karalius taikiai, kaip ir anksčiau, valdo Vilnių, mums vis dėlto pasirodė geriau pristabdyti šios ir kitų kolegijų, kurias tas pats karalius su kitais savo karalystės vyskupais no rėtų įsteigti svarbiausiose žemėse, išsiuntimą, nes tam kol kas trūksta žmonių, galinčių prisiimti tokias užduotis, be to, taip rekomendavo ir generalinė kongregacija. [...] 35 Turimas om enyje Žygimantas Augustas. 36 Pijus V. 37 M ikalojus Radvila Juodasis, sirgęs sifiliu, savo gydytojo buvęs išteptas gyvsidabriu ir dėl to miręs baisiose kančiose. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
30
18. IŠ AUGUSTINO ROTUNDO38 LAIŠKO KARD. STANISLOVUI HOZIJUI Prašo kardinolo, kad savo patarimais padėtų Vilniaus vyskupui Valerijonui steigiant Vilniuje Jėzaus Draugijos kolegiją, kuriai vyskupas nori nupirkti arkidiakono Jasinskio statytą namą. Orig.: buvo Varmės vyskupijos archyve (XIX a.). Pubi.: Jozef Lukaszewicz, Historya szkol w Koronie i vj W. X. Litewskiem, I, Poznari 1849, p. 120, n. 1 (tik čia pateikiamas teksto fragmentas). Vilnius, 1567 m. spalio mėn. [...] Tačiau trokštu - jei irJums, Gerbiamasis Pone, taip atrodo - kad mūsų gerbiamo pono [vyskupo] dabartinį sumanymą pasveikintumėte. Vedinas dieviško įkvėpimo jis nusprendė būtent čia, Vilniuje, savo pi nigais steigti jėzuitų kolegiją, ir tai padarys itin tinkamu laiku, kada ir valdovas, ir didikai, ir visas kilmingųjų luomas nutarė, kad reikia steigti kolegiją Vilniuje visuomenės lėšomis; ir jei taip būtų, nėra abejonės, kad į ją iš visų pusių būtų sukviestos eretikų padugnės. Tačiau po to, kai Karališkoji Didenybė bei likusieji suprato, kad vyskupas jau ėmėsi to [darbo], jie šio ketinimo atsisakė. Prašau, paskatinkite jį, Gerbiamasis Pone, užbaigti šį tokį šventą ir išganingą sumanymą ir tepagelbsti savo pritarimu, tegu supažindina, kaip reikėtų siekti šios kolegijos [įstei gimo]; nors ir rodosi turįs neįtikėtiną troškimą juos [jėzuitus] kuo greičiau įkurdinti, ir atrodo, kad nebėra jokio reikalo [vyskupą] skatinti [tuo užsiimti], vis dėlto vertėtų jau bėgantį dar spustelėti pentinais. Teiraujamės dėl patogaus būsto jiems. Jei reikėtų statyti naują, nebūtų galima jo užbaigti taip greitai, kaip trokštame [jėzuitus matyti] pakvies tus ir įkurdintus. Šiam reikalui jis [vyskupas] nori pirkti tą namą, - jei Jūs. Gerbiamasis Pone, per tiek laiko [jo] dar neužmiršo, - kuris yra prie vyskupo rūmų; jį pastatė ir jame gyveno arkidiakonas Jasinskis3 39, 8 38 Augustinas Rotundas (Rotundus, Mieleski) - lenkas, žymus Lietuvos teisininkas, istorikas ir visuomenės veikėjas, Vilniaus vaitas 1551-1582. 39 Juozapas Jasinskis (Jas(s)i(e)riski; m. 1560) - Vilniaus kapitulos prelatas arkidia konas (1536-1560) ir kanauninkas (1555-1560), Krokuvos kanauninkas (1558-1560), karaliaus sekretorius, bibliofilas. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
31
bet arkidiakono įpėdinis40jį parduoda per brangiai; net už penkiolika tūkstančių [auksinų], ir panašu, kad parduos ne mažiau kaip už dešimt [tūkstančių]. Jis [vyskupas] nusprendė iš Karališkosios Didenybės dar pirkti Maišiagalos miestelį kartu su jam priklausančiais kaimais; iš tų [valdų] būtų maitinama kolegija; bet kalbama, kad karalius ketina parduoti ne nuosavybę, o tik naudojimosi turtu teise, kaip sakoma, su galimybe atpirkti; [trokštu], kad jėzuitai neįvertintų tos sutarties kaip palūkininkavimo ir panorėtų pagal ją turėti išlaikymą. [...]
40 M ikalojus Jasinskis - Juozapo Jasinskio brolėnas, L D K virtuvininko A lberto sūnus.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
32
19. IŠ AUGUSTINO ROTUNDO LAIŠKO KARD. STANISLOVUI HOZIJUI Praneša, kad viskas vyskupo Valerijono paruošta pradėti kolegijos veiklą, ir prašo, kad kardinolas, kaip tik gali, paskatintų tėvą provincijolą nedel siant atsiųsti savo Draugijos narių į Vilnių; priešingu atveju gali atsigauti patyrusios nuosmukį eretikų mokyklos.
Orig.: buvo Varmės vyskupijos archyve (XIX a.). Publ.: Jozef Lukaszewicz, Historya szkol w Koronie i w W. X. Liteivskiem, I; Poznari 1849, p. 121, nota. Vilnius, 1568 m. sausio 3 d.
[••o
Gerb. ponas Vilniaus [vyskupas] labai gailisi, kad jo viltis sulaukti čia Jėzuitų Draugijos įvedimo vis atidėliojama. Jis sako, kad jau viskas jų [jėzuitų] reikmėms ir apgyvendinimui paruošta, kad nieko labiau netrokšta, kaip sulaukti tos dienos, kurią jam lemta ryte ryti ausimis jų, viešai skleidžiančių Dievo žodį ir raštą, balsą, ir gauti bent kiek vaisių iš savo įdėtų į tai pastangų ir lėšų. Jis yra žmogus pasiligojęs, einantis šešiasdešim t trečiuosius metus, kurie vadinami kritiniais ir, tikima, daugeliui būna mirtini41. Visi meldžiame, kad Dievas jį mums kuo il giausiai išsaugotų, bet yra tik žmogus, ir labai bijo, kad jam mirus, kaip būdinga šiems laikams ir papročiams, kitų nebūtų klasta pasikėsinta į tuos turtus, kuriuos jis paskyrė jėzuitams. Todėl, kaip tikJūsų Gerbiama Ponybė gali, taip pagal savo išgales tegul stengiasi, kad jų [jėzuitų] gerb. provincijolas nedelsiant pasirūpintų savo Draugijos narių atvykimu į Vilnių anksčiau, nei čia būtų Blandratos42 atsiųsti kažkokie dėstyto jai, kurie jau seniai būtų buvę atsiųsti, jei nebūtų pabūgę Mikalojaus Kristupo Radvilos43. Jie tikrai dar šylą visos Lietuvos jaunimą mums užnuodytų, dabar jau nuo Goštautų [laikų] atiduotą į svetimas rankas 41 Antikinės Graikijos astrologijoje susiklostė ir vėliau ilgą laiką gyvavo mokymas apie kritinius žmogaus sveikatai ir gyvybei metus (amius cltmactericus - septintieji am žiaus metai ir jų kartotiniai - 14-ieji, 21-ieji, 28-ieji, 35-ieji ir 1.1.). 63-ieji gyvenimo metai buvo laikomi pačiais pavojingiausiais. 42 Giorgio Biandrata (1515/16-1588) - italų gydytojas, teologas, vienas antitrinitorių vadų Lietuvoje ir Lenkijoje. 43 Turimas omenyje Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616).
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
33
dėl jų mokytojų, tikrai neišsilavinusių, neturinčių jokių gabumų, jokio išsilavinimo, neišmanančių jokio mokslo, menkumo ir trūkumo. Juk prieš trejus metus Goštautų rūmuose daugybė eretikų garsiausių kil mingųjų vaikų išvien su mokslais buvo išmokyti erezijos, dabar jų te likę vos dešimt; kyla grėsmė, kad Blandrata kai kurių nepalenktų į savo pusę, nes pranešama, kad jis vėl ėmėsi savo darbo - mokslų priedanga klaidinti vargšę jaunuomenę, bet, jei jėzuitai užbėgs jiems už akių, visas jaunimas suplūs pas juos; žinau, kad esama labai daug stipriai erezija užsikrėtusių, kurie čia nekantriai laukia jėzuitų, kad sutaupytų lėšų, kurių prireiktų kur kas daugiau, ketinant vaikus mokyti svetur.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
20 . IŠ K A R D . S T A N IS L O V O H O Z IJA U S L A IŠ K O T. P R A N C IŠ K U I B O R G IJA I Orig.: ARSI, Epp. Cardinalium I, n. 200. Ed.: MHSI: Borgia IV, p. 640. Heilsbergas, 1568 m. rugsėjo 1 d. [...] Be to, šiomis dienomis man parašė gerb. ponas Vilniaus vys kupas ir paprašė manęs padėti jam rekomendacijomis, idant būtų at siųsti keli [jėzuitai] apžiūrėti tenai, svarbiausiame jo vyskupijos bei visos Lietuvos Kunigaikštystės mieste, vietos, kad ten būtų galima įsteigti jūsų šventosios Draugijos kolegiją, kaip iš laiško, kurį siunčiu, sužinosite daugiau. Prašau Jūsų neleisti, kad šis ano šventas troškimas neišsipildytų, ir, jei nieko kita, tai bent gerb. tėvui provincijolui, kuris dabar čia yra, [prašau] pavesti, kad jis ten nuvyktų, vietą apžiūrėtų bei apie visus reikalus išsamiau informuotų Jūs, Gerbiamasis Tėve, kurio maldoms ir šv. Mišioms uoliai pasivedu. Duota mano pilyje Heilsberge 1568 metų rugsėjo 1 dieną. Brolis Kristuje Stanislovas, Varmės kardinolas
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
35
21 . IŠ T. J U A N O A L F O N S O D E P O L A N C O L A IŠ K O V IS A I D R A U G IJA I Apgailestauja, kad Draugija negali priimti kolegijos fundacijos, kurią pateikė Vilniaus vyskupas. Minuta: ARSI, Epist. Polanci, n. 67; lot. egz.: ARSI, Rom. 127, f. 64-75, ital. egz.: ARSI, Rom. 126A ir 126B, f. 284-195. Publ.: MHSI: Polanci complementa II, Matriti 1917, p. 2.9-56 (skel biama ištrauka - p. 35). Roma, 1568 m. gruodžio 31 d. [...] 12. [...] Labai gaila, kad negalėjome išpildyti Lietuvos Kunigaikštystės, besiribojančios su Maskva ir totorių kraštais bei pavaldžios Lenkijos karaliui, sostinės Vilniaus vyskupo prašymo. Gerasis prelatas44 rašė primygtinai prašydamas, kad kas nors nuvyktų perimti vieno namo ir valdų, kurias jis nupirkęs, regis, u i 24 tūkstančius auksinų, kolegijai įkurti. Dėl darbininkų trūkumo negalėjome įvykdyti jo prašymo, nors tam miestui ir provincijai labai to reikia. Te Viešpats siunčia daug dar bininkų į tokį didelį vynuogyną. [...]
44 Č ia „prelatas" vartojamas kaip „vyskupo" sinonimas.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
22 . IŠ V Y S K . V A L E R IJ O N O P R O T A S E V IČ IA U S L A IŠ K O V Y S K . M A R T Y N U I K R O M E R IU I Praneša siunčiąs savo šeimynykšty kad šis atlydėtų iŠ Braunsbergo į Vilnių kelis Jėzaus Draugijos tėvus. Orig.: buvo Varmės vyskupijos archyve (XIX a.). Publ.: Jozef Lukaszewicz, Historya szkol w Koronie i w W. X. Liteivskiem, I, Poznan 1849, p. 122, n. 1. Vilnius, 1569 m. rugpjūčio mėn. 30 d. [...] Šis mano šeimynykštis siunčiamas į Braunsbergą atvežti pas mus, į Vilnių, kelis Jėzaus Draugijos brolius kartu su jų gerb. tėvu viceprovincijolu, kurie gerbiamiausio ir šviesiausio pono kardinolo Varmės vyskupo45 malone ir pastangomis neatsisakė aplankyti šių mūsų kraštų bei sutiko, jei Viešpačiui Dievui patiks, čia užtrukti prispausto krikš čionių tikėjimo sustiprinimo dėlei. [...]
45 Turimas omenyje Stanislovas Hozijus. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
37
23 . V IL N IA U S V Y S K U P O V A L E R IJO N O P R O T A S E V IČ IA U S P R IV IL E G IJA Funduoja Obliaus mieste Jėzaus Draugijos kolegiją ir paskiria jai namą bei įvairias valdas. Patvirtintas nuorašas: ARSI, Lith. 36, f. i86r-i88v. Vilnius, 1569 m. spalio 4 d. VIEŠPATIES V A R D U Amen. Amžinai dalyko atminčiai. Kadangi žinoma, jog visi žmonių veiksmai ir atlikti darbai, kad ir kiek jie būtų svarūs, atmintini ir verti amžinybės, dėl užmaršties neteisybės iš žm o nių atminties lengvai išslysta ir išnyksta, jeigu raštais, kurie yra amžini atminties sargai, palikuonims visiems laikams nebuvo perduoti. Todėl mes, VALERIJONAS, Dievo malone Vilniaus vyskupas, visiems ir kie kvienam atskirai, kam tai svarbu, tiek dabar, tiek ateityje amžių amžiais gyvensiantiems, šiuo raštu pažymime. Kadangi jau nemažai laiko stebime, jog ši mūsų tėvynė, tai yra Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tarp kitų provincijų didžiai garsi, gausiai gyvenama ir derlinga, turtinga daugybe talentų ir kitokių dalykų, slegiama vienos nemenkos blogybės: mat neturi jokios mokyklos ar kolegijos, kuriose Visagalio Dievo garbei ir šlovei, Jo dieviškojo kulto skleidimui ir šios Respublikos naudai būtų viešai mokomasi „gerųjų mokslų" ( bonarum litterarum), kad būtų lavinamas jaunimas ir žm o nės skatinami siekti dorybės ir išsilavinimo ir ne visiems, net ir įgimtu talentu ir protu apdovanotiems, pakanka lėšų vykti į kitus kraštus ir mokyklas, kad galėtų lavinti savo sugebėjimus. Matome, jog kitiems kraštams šios laimės ne tik netrūksta, bet ir per daug jos esama, nors šiai mūsų provincijai, kuri, be katalikų, susideda iš schizmatikų ir daugybės kitokių sektų užkrato sugadintų [žmonių], taip pat ir mahometonų, šis dalykas [t. y. mokykla] galėtų atnešti daug naudos Katalikų Bažnyčiai ir Respublikai. Taigi mums apie tai mąstant ir skiriant tam daug rūpesčių ir pastangų, kad šiai mūsų brangiausiai tėvynei ir maitintojai, kuri mus pagimdė ir ant šios garbės ir vertės pakylos iškėlė, ir kuriai labiausiai po Dievo privalome dėkoti, galėtume su Dievo pagalba šiame reikale padėti ir pasitarnauti, pagaliau Dievui Geriausiam ir Galingiausiam ska tinant, mūsų mintį ir valią, kiek jos turime, nukreipėme prie šventojo Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
Tridento [Bažnyčios] susirinkimo46 nutarimų bei kanonų ir pasitarę su didžiausia nuovoka apdovanotais žmonėmis, pasirėmę patarimu, ma lone ir autoritetu šviesiausiojo valdovo ir pono, pono ŽY G IM A N T O A U G U S T O , Dievo malone Lenkijos karaliaus ir Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Livonijos ir 1.1, didžiojo kunigaikš čio, mūsų maloniausiojo pono, taip pat sulaukę raginimų ir įtikinėjimų šviesiausių ir gerbiamiausių ponų: pono Stanislovo Hozijaus, Varmės vyskupo, ir pono Giovannio Francesco Commendonės, Šventosios Romos Bažnyčios kardinolų, taip pat pono Vincenzo Portico Lukiečio, apaštališkojo protonotaro, žymiausių [Šventojo Sosto] legatų de latere Lenkijos karalystėje, priėjome prie tokios nuomonės, kad į šią provin ciją ir į svarbiausią jos miestą Vilnių nutarėme pasikviesti ir įvesdinti mokytus ir pamaldžius vyrus iš kitų kolegijų, kurios vadinamos Jėzaus Draugijos [kolegijomis]. Jų mokslas ir doras gyvenimas, dideli nuo pelnai, platinant krikščionių tikėjimą ir Dievo garbinimą, ugdant ir mokant jaunimą geriausių mokslų ir papročių, jų vardas ir šlovė šiame itin nelaimingame ir sugadintame amžiuje, kai reikia kovoti su gausio mis eretikų ir stabmeldžių pabaisomis ir prasimanymais, perėjo visą krikščionišką pasaulį ir pasiekė tolimiausius kraštus. Taigi, žinodami padėtį ir pasirėmę minėtų žmonių patarimais, pasikvietėme kai kuriuos minėtos Draugijos vyrus, garbius ir pamaldžius tėvus, poną Pranciškų SUNJERĮ, [Jėzaus] Draugijos kolegijų generalinio vyresniojo atsiųstą į šiuos kraštus kaip viceprovincijolą47, Baltazarą H O ST O V IN Ą , šios Draugijos teologą, tėvą Andriejų Bokacijų, teologijos bakalaurą48, su dviem kitais tos Draugijos [nariais], su kuriais stropiai dėl šių dalykų pasitarę ir įvairius atvejus apgalvoję, remiant ir pritariant Šventajam Apaštališkajam Sostui, atlikome ir paskyrėme jų [jėzuitų] Draugijos kolegijos sutvarkymą ir aprūpinimą, [numatydami] išlaikymą bei sąly gas tiek dabartiniams, tiek vėlesniems nariams pagal mums Viešpaties Dievo suteiktas galimybes ir išteklius, nedarant niekam skriaudos; [tai] atliekame ir paskiriame šiuo raštu tuo būdu, kuris pateikiamas toliau. 46 Tridento Susirinkimas vyko 1545-1563 m. 47 Pranciškus Sunieris (Francisco Sunyer, Sunier, Sunierus, 1532-1580) - ispanas, jėzu itas (nuo 1555), kunigas (nuo 1560), Lenkijos jėzuitų viceprovincijolas (1566-1575) ir provincijolas (1575-1580). 48 Andriejus Bokacijus (Boccatius, Bocatius, Frisius, Bokkes, 1530-1579) - olandas, jėzuitas, 1569-1570 darbavosi Vilniuje, mirė Liuvene patarnaudamas sergantiems maru. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
39
Pirmiausia Vilniaus mieste, be abejonės, šios provincijos gausiau siai gyvenamame ir todėl garbingiausiame, tikėdamiesi, kad čia bus įkurta šios Draugijos būstinė, arba kolegija, šio Vilniaus miesto vadi namoje Vyskupų gatvėje už nemenką kainą nupirkome ir įsigijome iš pono Mikalojaus Alberto sūnaus JASINSKIO, Liubošanų valdytojo, Šventosios Karališkosios Didenybės dvariškio49, mūrinį namą, esantį netoli mūsų vyskupo dvaro. [Tą namą] kartu su žemės sklypu ir visais pastatais duodame, dovanojame ir visiems laikams užrašome minėtos Jėzaus Draugijos kolegijai ir nuolatinei būstinei, kur ir patys galėtų ap sistoti ir vykdytų visa, kas jiems priklauso pagal pareigas ir nuostatus, skleisdami geruosius mokslus, tobulindami jaunimo išsilavinimą ir papročius - tiek šios garsios provincijos jaunimo, tiek iš kitur atvyk siančio siekti mokslų ir lavinti talentus, Visagalio Dievo garbei ir šlovei, Dievo garbinimo plėtimui, o kartu Respublikos naudai. Taip pat kitą sklypą, su šiuo mūriniu namu iš šiaurės pusės susiliečiantį ir besiribojantį, iš mūsų pavaldinio Alberto ST ŠA LK O V SK IO ir jo žmonos Magdalenos mūsų lėšomis išpirktą, pritarus mūsų bažny čios50garbiajai kapitulai, tai pačiai kolegijai ir minėtai Draugijai su visa teise, nuosavybe, nauda minėtos Draugijos valiai ir sprendimui visiems laikams prijungiame, duodame, dovanojame ir užrašome. Taip pat mūsų nuosavą sklypą prie Vilijos brastos kitame upės krante, prie Vilniaus pilies esantį, prieš kelerius metus mūsų pačių apgyventą, tačiau dabar pastatų neturintį, tai pačiai kolegijai ir Jėzaus Draugijai, daržovėms auginti ar kitokiai paskirčiai, kurią pati Draugija nuspręs esant reikalinga, visiems laikams duodame ir užrašome. Taip pat kai kurias nejudamas mūsų vyskupo stalo valdas Medininkų, paprastai vadinamų Medininkais, apylinkėje su kaimais arba sodžiais, kuriuose maždaug [tiek] yra valakų ir valstiečių, arba baudžiau ninkų, šeimų: Kamenyj Logą su dvidešimčia, Benionis su dešimčia, Maskaučius, kuriuose astuoni, Pikčiūnus, kuriuose du, Kamaniūnus prie Merkio upės, kuriuose dešimt. Taip pat Rykantų ežerą Trakų aplinkėse, esantį trečioje kelio iš Vilniaus į Kauną mylioje, tinkantį kasdienei žvejybai, kaip ir prie ežero esantį Rykantų kaimą, kuriame yra 4 lanai žemės ir tiek pat valstiečių, arba baudžiauninkų šeimų, tai pačiai kolegijai ir minėtai Draugijai, 49 Žr. 52 išnašą. 50 T. y. Vilniaus katedros.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
gavus pritarimą Šviesiausiojo Valdovo ir Pono, Pono ŽY G IM A N T O A U G U S T O , Dievo malone Lenkijos karaliaus ir didžiojo Lietuvos ir 1.1, ir 1.1, kunigaikščio, kaipo vyriausiojo globėjo, taip pat pritarus mūsų bažnyčios garbiajai kapitulai, duodame, dovanojame, suteikiame, užrašome ir paskiriame visiems laikams, su visais ir atskirais anksčiau minėtų Medininkų srities valdų bei kaimų valstiečiais, su Rykantų ežeru ir kaimu Trakų srityje, su dirbamomis ir nedirbamomis žemė mis, laukais, pievomis, miškais, giraitėmis, ganyklomis, činšais ir pa jamomis, tiek piniginėmis, tiek javais, ir apskritai su bendra ir atskira nauda, nuolatinėmis ir papildomomis pajamomis, kad ir kokiu vardu jos būtų skaičiuojamos, ir kokios dabar yra, ir kokios ateityje galėtų būti sugalvotos, tokio ilgio, pločio ir apimties, kokios yra ribos pačių valdų, kaimų ar sodžių, kuriuos mes patys vyskupo stalui laikėme, turėjome ir valdėme; nuo šiol nepasiliekame jokių jų [valdų] nuosavybės teisių nei sau patiems, nei mūsų įpėdiniams, Vilniaus vyskupams, ir perduo dame jas šiai kolegijai ir minėtai Jėzaus Draugijai ar jos įgaliotiniams, kuriuos ji paskirs, kad visais laikais laikytų, turėtų, naudotųsi, taikiai ir ramiai valdytų. Pridedama taip pat šiai kolegijai ir minėtai Draugijai, tik jos kasdieniam naudojimui, be jokio mokesčio pinigais ar grūdais, malimo teisė mūsų, t. y. vyskupui priklausančiuose Vilniaus ir Verkių malūnuose, būtent žieminių ir vasarinių kviečių, žirnių, bet kokios rūšies salyklo. Tai numatoma visiems laikams. Taip pat Širvintų valdas su dvaru ir miesteliu, su kaimais ir jų bau džiauninkais ir visiems [valdoms] priklausančiais reikmenimis, nieko neišskiriant. Visa tai mums šviesiojo ir prakilniojo pono Mikalojaus Radvilos, Vilniaus vaivados51, pagal tam tikrą sutartį ir sąlygas nuro dytam laikui įkeista už 2000 lietuviškų kapų grašių, kiekvieną grašį vertinant 10 baltųjų pinigėlių (kaip jie vadina). Šias Širvintų valdas su visa jų [teikiama] nauda, mūsų pačių taip, kaip minėta, turimas, lai komas ir valdomas iki būsimo išpirkimo ir minėtos piniginės sumos realaus ir įvykusio išmokėjimo, kartu su šviesiojo ir prakilniojo pono Vilniaus vaivados raštais, patvirtinimais bei įrašais, kuriuos dėl šio įsi pareigojimo turime, tai pačiai kolegijai ir Jėzaus Draugijai valdyti duo dame, dovanojame ir suteikiame. Kai minėta dviejų tūkstančių kapų grašių piniginė suma šviesiojo ir prakilniojo pono Vilniaus vaivados Si Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kan cleris ir Vilniaus vaivada. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
41
arba Prakilniojo Pono įpėdinių pagal sutartį bus pateikta ir galutinai išmokėta; [ši suma] visiems laikams privalės pereiti šios kolegijos ir Draugijos naudai; kad; perkelta kitų valdų ir dvarų įsigijimui išpirkos būdu ar įgyjant amžinos [nuosavybės] teisę, pagal mūsų valią ir mūsų įpėdinių, Vilniaus vyskupų, tuo metu esančių ir teisėtai jais tapusių, sutikimą, [visa tai] amžinai tarnautų kolegijos ir minėtos Draugijos naudai bei gerovei. Kadangi norime ir labai trokštame, kad kolegijos ir šios Draugijos pajamos ir lėšos taptų didesnės nei išvardyta, ir kad netrūktų progos šiai naudai ir gerovei gausinti, dosnesniam mūsų geranoriškos valios paliudijimui šioje kolegijoje ir minėtoje Draugijoje nuo dabar depo navome dar du tūkstančius lietuviškų kapų grašių, kiekvieną grašį ver tinant 10 baltųjų pinigėlių, šiuos sumokėtus ir suskaičiuotus pinigus skiriant valdoms arba dvarams kolegijos naudai išpirkti arba nupirkti visiems laikams tuo pagrindu ir su tokia sąlyga, kad visa ši piniginė suma liktų minėtos Draugijos nuosavybei bei priežiūrai, kol mes patys nupręsime, ką daryti su šios sumos procentais ir pajamomis, nuo šiol teksiančiomis minėtai Draugijai. O jeigu mums tektų anksčiau iš šio gyvenimo pasitraukti (o kad tai neįvyktų!), dėl šios sumos turės tar pininkauti mūsų įpėdinio, tuometinio Vilniaus vyskupo, teisėtai juo tapusio, ir mūsų bažnyčios garbiosios kapitulos patarimai, pagalba ir autoritetas, kad ši piniginė suma pasitarnautų didesnei minėtos ko legijos bei Draugijos naudai ir gerovei. Taigi šią sumą ir kiek ji duos pelno arba įkeitimo, arba amžinos nuosavybės būdu, tiek remiantis mūsų sprendimu, tiek mūsų įpėdinių patarimu ir pagalba, tai pačiai kolegijai nuo dabar duodame, dovanojame, skiriame ir užrašome vi siems būsimiems laikams. Šias minėtas pinigines sumas ir kiek jų dėka dabar ar vėliau prisidės valdų ir nuosavybės, taip pat mūrinį namą ir kitą šalia jo esantį, taip pat sklypą kitame Vilijos upės krante, taip pat nekilnojamą turtą, kaimus ir sodžius Medininkų srityje, Rykantų ežerą ir kaimą su keturiais bau džiauninkais Trakų srityje, kaip buvo numatyta, kolegijai ir vadinama jai Jėzaus Draugijai mūsų duota, dovanota ir visiems laikams užrašyta, taigi pasirūpinome, kad visam tam būtų suteiktos bažnytinės privilegi jos ir jurisdikcija. Kartu Dievo vardu šiuo [raštu] suteikiame, kad visa tai [visos šios valdos] tiek mūsų, tiek mūsų įpėdinių, gerbiamų ponų Vilniaus vyskupų, tuo metu esančių, būtų atleista nuo visų mokesčių, prievolių, činšo, duoklių, taip kad jau nuo dabar ši kolegija ir Draugija Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
nuo šių visų [mokesčių] būtų laisva ir atleista visiems laikams. Kad šis mūsų atliktas kolegijos ir minėtos Jėzaus Draugijos įkū rimas; aprūpinimas valdomis ir lėšomis būtų tvirtesnis ir nepažei džiamas nė vienu punktu, skirsniu ir teiginiu; prašome pritarimo ir globos Šviesiausiojo Valdovo ir Pono; Pono Žygimanto AU GUSTO ; Dievo malone Lenkijos karaliaus; didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir 1.1, ir 1.1.; mūsų maloningiausiojo pono, taip pat Jo Šviesiausiosios Didenybės įpėdinių; Lenkijos karalių ir didžiųjų Lietuvos kunigaikščių; tikrai katalikiškų valdovių taip pat gerbiamiausių ponų Vilniaus vys kupų, mūsų įpėdinių, teisėtai jais tapusių ir tuo metu esančių, taip pat Vilniaus katedros bažnyčios garbingosios kapitulos pagalbos ir globos, ir norime, kad ši tos Draugijos kolegija, mūsų aprūpinta valdomis ir lėšomis, su visais savo turtais ir pajamomis būtų amžinai globojama pirmiausia Jo Šviesiausios Didenybės, o taip pat gerbiamiausių mūsų įpėdinių ir pačios garbingosios kapitulos. Visų šių dalykų drauge ir kiekvieno atskirai patikimumui ir paliudijimui norėjome, kad šis mūsų raštas būtų sutvirtintas mūsų ir mūsų garbiosios Vilniaus kapitulos prikabintais antspaudais, ir sutvirtinome. Atlikta ir duota Vilniuje tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt devintais Viešpaties metais, an tradienį, spalio ketvirtą dieną. Dalyvaujant gerbiamiems ir garbiems ponams: Petrui ROIZIJUI Maurui Ispanui, popiežiškosios [bažny tinės] ir imperatoriškosios [civilinės] teisės daktarui, apaštališkajam protonotarui, karaliaus patarėjui, [Vilniaus] arkipresbiteriui ir kusto dui52; JURGIUI ALBIN U I - abiejų teisių daktarui, [Vilniaus] sufraga nui ir kantoriui53; Albertui GRABOVSKIU I - filosofijos ir medicinos daktarui54; Laurynui V O LSK IU I - bylų auditoriui ir mūsų iždinin kui55; Adom ui PILCH O V SK IU I - Varšuvos prepozitui, Šventosios 52 Petras Roizijus (Ruiz de Moros, Roysius Maureus; apie 1505-1571) - ispanas, žymus Lietuvos teisininkas ir poetas, Žemaičių kanauninkas (1561-1571), Vilniaus Šv.Jono bažnyčios arkipresbiteris (1566-1571), Kražių klebonas (1566-1571), Vilniaus kanau ninkas (1567-1569) ir prelatas kustodas (1569-1571). 53 Jurgis Albinas (Albinus, Aibinius; m. 1570) - Vilniaus prelatas kantorius (min. 15401570) ir vysk. sufraganas (1550-1570), humanistas ir bibliofilas. 1570 m. pavasarį be testamento m irusioj. A lbino biblioteka vysk. Valerijono Protasevičiaus iniciatyva teko Vilniaus jėzuitų kolegijai. 54 Albertas Grabovskis (Grabowski, m. 1570) - Vilniaus kanauninkas (1552-1570), žymus astrologas. 55 Laurynas Volskis (Wolski, m. 1584) - Vilniaus kanauninkas (1560-1584), Lucko kanauninkas (1555-1570) ir prelatas kustodas (min. 1560-1579); vysk. Valerijono Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
43
Karališkosios Didenybės sekretoriui56; Jonui O S T R O V S K IU I57, Mikalojui KORIZN AI58- Vilniaus katedros bažnyčios kanauninkams, rudeninės generalinės kapitulos šv. Stanislovo [relikvijų] perkėlimo šventės59proga asmeniškai susirinkusiems Vilniuje. Taip pat kilniems ir iškiliems ponams Augustinui R O TU N D U I Mieleskiui - teisių dak tarui, Vilniaus vaitui ir Karališkosios Didenybės sekretoriui; Simonui M ilecijui - filosofijos ir medicinos daktarui, Medininkų kanaunin kui, mūsų gydytojui60, ir kitiems kilmingiems ir kilniems [ponams] -A lb ertu i PŠETOCKIUI, Šventosios Karališkosios Didenybės sekre toriui61; Matui VO LSK IU I - Vidžių klebonui, mūsų virtuvininkui62; Jonui NEDZVECKIUI, Zigmantui STANČLEVSKIUI - mūsų šeimy nykščiams, ir daugeliui kitų pasitikėjimo vertų liudininkų. [Prikabintas vyskupo antspaudas] [Notaro ranka] : Tėvo ir Pono Kristuje, Pono VALERIJONO, Dievo malone Vilniaus vyskupo, privilegijos kopija, sutvirtinta jo antspaudu, išklausyta ir sutikrinta, o taip pat frazių, būtent „Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir Livonijos" taisymai atlikti
Protasevičiaus globotinis ir ilgametis generalvikaras, oficijolas, kancleris ir iždininkas. Manoma, kad būtent Volskis Įtaigojo vysk. Protasevičių pakviesti į Vilnių jėzuitus. 56 Adomas Pilchovskis (Pil(i)chowski, m. 158s) - Vilniaus kanauninkas (1563-1578/79» Chelmo vysk. 1578-1585. 57 Jonas Ostrovskis (Ostrowski, min. 1561-1579) - Vilniaus kanauninkas (min. 15671577), vysk. Valerijono Protasevičiaus kancleris (min. 1562-1569), oficijolas ir ge neralinis vikaras (min. 1563-1569). D ėl kapitulos pinigų išeikvojimo kanauninko beneficiją prarado. 58 M ikalojus K orizna (K oryzna, m. 1598) - Vilniaus kanauninkas (1569-1598), Kražių klebonas (1574-1594), karaliaus sekretorius ir L D K dvasinis referendorius (1579-1598). 59 Šv. Stanislovo palaikų perkėlimo šventė - rugsėjo 28 d. 60 Simonas M ilecijus (M illicius, M ilecius, min. 1569-1576) - Žem aičių kanaunin kas (min. 1569), vėliau sekuliarizavosi ir vedė; kaip vysk. Protasevičiaus gydytojas min. 1569-1576.1570 ir 1571 dalyvavo teologiniuose disputuose Vilniaus jėzuitų kolegijoje. 61 Albertas Pšetockis (Przetocki) - Vilniaus pilininkas, karaliaus sekretorius. 62 M atas Volskis (Wolski, min. 1555-1588) - Lauryno Volskio brolis, vysk. Valerijono Protasevičiaus virtuvininkas (min. 1562-1579); iŠ pradžių buvęs dvasininku (Zarasų kleb., min. 1562, Vidžių kleb., min. 1569-157S), apie 1576 sekuliarizavosi.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
mano, Baltazaro Steponaičio KR ASO V SKIO 63, Lucko vyskupijos dvasininko, [Notaro ženklas] šventąja apaštališkąja galia viešojo notaro. Tekstas sutampa žodis į žod į su originalu, dėl ko reiškiu neabejotiną patikinimą asmeniškai pasirašydamas ir sutvirtindamas mano pareigoms skirtu ženklu. Tas pats Baltazaras Krasovskis, aukščiau minėtas notaras, savo ranka.
63 Baltazaras Krasovskis (Krassowski, Crasowski, min. 1548-1586) - Palenkės bajoras, viešasis notaras nuo 1548, Vilniaus vyskupo kurijos notaras (min. 1558-1583); Vilniaus kapitulos notaras (1580-1585). Bažnytinę karjerą Lucko ir Vilniaus vyskupijose darė vysk. Valerijono ProtaseviČiaus dėka; buvo Labanoro (min. 1558-1566), Vilniaus Antakalnio (min. 1569-1576), O žų (min. 1575-1576), Kernavės (iki 1582) klebonas, Vilniaus katedros mansionarijus (min. 1564-1570) ir altarista (iki 1586).
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
45
24. IŠ T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKO T. PRANCIŠKUI SUNJERIUIĮ BRAUNSBERGĄ H Vilniaus laukiama žinių, kai sugrįš tėvas Sunjeris. T. Varševickis vyks j Švediją. Reg.: ARSI, Germ. 108, f. 32r-v. Roma, 1569 m. lapkričio 12 d. Čia gavome kai kuriuos Jūsų, Gerbiamas Tėve, laiškus iki rugpjūčio 21 d., ir šis buvo paskutinis, kartu su juo atvyko ir šviesiausiojo Varmės kardinolo šambelionas ir atvežė žinių apie kai kuriuos kitus; su kai kuo iš jų buvo kalbėta, ir vis dėlto bus pasirūpinta parodyti jiems malonę žodžiais bei darbais, kokių reikės. [...] Apie Vilniaus reikalus lauksime žinių po to, kai Jūs, Gerbiamas Tėve, grįšite. [...] Iki t. Stanislovo Varševickio64 grįžimo, o jis, su Dievo padėjimu, at vyks šiais metais, gerai būtų, kad pasiliktų ponas Herbestas65. [...] Iš Romos, 1569 m. lapkričio 12 d.
64 StanislovasVarševickis (Stanislaw Warszewicki, 1530-1591) - lenkas, jėzuitas (įstojo 1567XI24 Romoje). Iki tapdamas Draugijos nariu studijavo Krokuvoje ir Vitenberge (vadovaujant M elanchtonui), buvo karaliaus sekretorius, Poznanės ir G niezno kanauninkas, LoviČo arkidiakonas. Tapęs jėzuitu papildė savo teologijos studijas Rom oje; gįięs į tėvynę 1570-1578 m. ėjo pirmojo Vilniaus kolegijos rektoriaus par eigas. 1574 ir 1578 kaip popiežiaus legatas vyko į Švediją; buvo Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės kapelionas ir Zigmanto Vazos auklėtojas. 65 Benediktas Herbestas (Benedykt Herbest, 1531-1598) - lenkas, jėzuitas (įstojo 1571 III 31 R om oje). Iki tapdamas į Draugiją rektoriavo įvairiose m okyklose (Lvove, Krokuvoje), dėstė Krokuvos universitete, nuo 1563 m. buvo Liubranskio akademi jos rektorius Poznanėje.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
25. T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKAS T. PRANCIŠKUI SUNJERIUI Apie Vilniaus kolegijos reikalus ir kitus dalykus. Reg.: ARSI, Germ. 108, f. 48v-48ar. Roma, 1569 m. gruodžio 23 d. Kristaus ramybė. Gavome Jūsų [laiškus], rašytus rugsėjo 16-ą, spalio 9-ą ir 24-ą bei lapkričio 4-ą, į kuriuos ir atsakysiu šituo [laišku]. Mačiau viską, kas man rašoma apie gerbiamiausio Vilniaus vyskupo asmenį ir kolegijos planus, taip pat peržiūrėjau ir dotacijos aktą bei visus kitus su ja susiju sius dalykus, kuriuos Jūs, Gerbiamas Tėve, savo ruožtu bei t. Baltazaras savuoju mums pranešate, tad, peržiūrėjus šituos dalykus, kolegija iš esmės priimtina, taip ir rašome vyskupui, atsakydami į vieną jo laišką. Kai dėl konkrečių detalių, kliausimės t. provincijolu, kuriam pagelbės ir Jūsų, Gerbiamas Tėve, patarimai ir priminimai. Turiu omenyje tuos dalykus, kurie susiję su dotavimo aktu, bei dar kitus, apie kuriuos para šysime jam pirmai progai pasitaikius, dar prieš ateinant laikui keliauti į Lenkiją. Nereikia skubintis ir pulti prie tokių neįprastų dalykų, kaip vokiečių ar rusenu kalbos mokymas ir kt. Kai tik minėtas tėvas atvyks į vietą (jį, tikimės, lydėsite Jūs), bus aptarta tai, kas priklauso, laikan tis mūsų Instituto66, pirmiausia įtvirtinant kolegiją svarbiausiuose jos dalykuose, o kitus [dalykus] aptarti suspėsime savu laiku, statydami ant jau esančio pamato. Ateinančiais metais, kurie prasidės rytoj, su Dievo padėjimu keti name pasiųsti tėvą Stanislovą Varševickį, kuris, nors ir išvykęs į kitas vietas, planuojama, kad važiuos į Vilnių ir ne tik galės pamokslauti lenkų kalba, bet ir padės bendraujant su vokiečiais ir klausant jų išpažinčių, o laikui bėgant galbūt jam bus galima pavesti rūpintis ta kolegija ir bet kokią kitą tarnystę, nes Dievas sukūrė jį talpiu daugybės malonių indu. D u ar tris magistrus, kurie kaip Jūs, Gerbiamas Tėve, rašote, bus reika lingi, t. provincijolas turės rasti savo provincijoje, ir mums neatrodo, kad jam tai bus pernelyg sunku. 66 „Institutu" čia ir kitur vadinama pati Jėzaus Draugija. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
47
Kai dėl bažnyčios, atrodo labai geras sprendimas, kad ją statytų gerbiamiausias vyskupas, ir reikės pasirūpinti, kad su tuo sutiktų ir tie, kurie tam tikrą laiką galėtų kaip nors kliudyti, pavyzdžiui, greta esanti parapija, kapitula ir kt., nors mes ir turime privilegiją, kaip Jūs, Gerbiamas Tėve, žinote, statyti bažnyčias visur, kur mums tinka. Kalbant apie paprastų beneficijų prijungimą67, neatrodo, kad čia būtų sunkumų vyskupui tą padaryti, jei tik imsis. Netinka tik dabar kalbėti apie universitetą, pirmiausia reikia gerai sustiprinti kolegiją. Apie misiją į Švediją dar neatėjo metas kalbėti, juolab kad suži nojome, jog esama pavojaus, kad tiems, kas ten nuvyks, nebus leista išvažiuoti, kas tuo labiau tikėtina, kuo labiau jie patiks karaliui ar karalienei. Kai dėl kaimų, kadangi, viena vertus, kiek žinoma, Lenkijos ka ralystėje tai - patikimiausias pajamų šaltinis, o, antra vertus, atima daug laiko tiems, kas jais užsiima, ir jurisdikcija, kaip girdime, tenka civilinė ir baudžiamoji, tai mes čia pagalvojome daryti taip: susitarti tiek su Pultusko, tiek su Vilniaus kapitula, perduodant joms kaimus su jurisdikcija mainais už tam tikrą kiekį javų, pinigų ir kt. su sąlyga, kad joms nesumokėjus, kas buvo sutarta, tie kaimai vėl grįžtų kolegijų nuosavybei. A r bus šis, ar koks kitas būdas tinkamas, t. provincijolas ir Jūs, Gerbiamas Tėve, būdami vietoje, galėsite pamatyti ir mums pranešti, ką manote. Sunkumai, kuriuos minite, bus apsvarstyti, ir į tai bus atsakyta ki tame laiške. Kai dėl kunigų trūkumo, reikės paskirti kai kuriuos, kurie atrodo tinkami būti įšventinti, prieš tai jiems davus trejus įžadus. Kai dėl Rudolfo Anglo68, tegu maloningai jam bus pagelbėta, bet, jei nedarytų, kas privalu, Jūs, Gerbiamas Tėve, galėsite išsiųsti jį atgal pas karalystės provincijolą. Čia jis suteikė vilties, kad darys, kas jam priklauso, sprendžiant pagal išorinius ženklus, bet, jei pasikeistų, Jūs, Gerbiamas Tėve, darykite, kaip sakyta. Kai dėl tėvo Andriejaus Bokacijaus69, jam bus iš čia parašyta, kad 67 Veikiausiai turimas omenyje Valerijono Protasevičiaus laikytų Maišiagalos altarijų turto paskyrimas Vilniaus kolegijos išlaikymui. 68 Rudolfas Ithellis (Ithellj g. 1545), anglas, jėzuitas scholastikas (nuo 1564, atleistas 1571). Įstojęs į Draugiją Tryre, 1569 VIII 24 atvyko į Braunsbergo kolegiją studijuoti retorikos; 1570IX 04 išleistas atgal į Reino provinciją. 69 Žr. 61 išnašą.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
suprastų, jog reikia paprasčiausiai paklusti ir vykdyti, kas sakoma; o jei nedarytų, kas jam privalu, galėsite jį, Gerbiamas Tėve, iš ten išsiųsti. Iš paskutiniųjų tėvo Stanislovo70laiškų iš Pultusko sužinojome, kad maras ėmė rodytis ir mokiniai pakriko. Dabar gal, artėjant žiemai, su šalčiais užkratas liausis. Mūsų Viešpats Dievas tegu laiko visus savo globoje. Pasivedame ir 1.1. Iš Romos, 1569 m. gruodžio 23 d.
70 Turimas omenyje Pultusko kolegijos rektorius Stanislovas Rozdraževskis (Stanislaw Rozdrazewski, 1540-1619) - lenkas, jėzuitas (nuo 1560), kunigas (nuo 1565). Iki tap damas Draugijos narius studijavo Vroclave, 6 metus praleido Prancūzijos karaliaus dvare, {stojęs į Draugiją, studijavo filosofiją (Vienoje) ir teologiją (Rom oje), grįžęs į tėvynę buvo pirmasis Pultusko kolegijos rektorius (1565-1572), Vilniaus kolegijos dvasios tėvas (1572-1580), Jono Chodkevičiaus karo kapelionas (1575); rūpinosi jė zuitų misijų plėtra Livonijoje. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
49
26. T. PRANCIŠKAUS BORGIJOS LAIŠKAS VYSK. VALE RIJONUI PROTASEVIČ1UI Dėkoja uz laišką ir palankumą, kurį patyrė į Vilnių atvykę Draugijos nariai} konkrečius su kolegijos steigimu susijusius reikalus gali aptarinėti su t Laurynu Maggio. Reg.: ARSI, Germ. 108, f. 48 r-v. (laiškas registre daugelyje vietų taisytas kita ranka). Roma, 1569 m. gruodžio mėn. 24 d. Gerbiamausias ir godotiniausias Kristuje Pone, Romoje mane pasiekė Jūsų Prakilnybės laiškas, rašytas Vilniuje spa lio aštuntą dieną, ir buvo labai malonu iš jo patirti ne tik palankų, bet irugningą [Jūsų] susirūpinimą į katalikų tikėjimo išsaugojimu ir sklei dimu. Be to, mus labai (kaip ir dera) pradžiugino tai, kad t. Pranciškus Sunjeris ir t. Baltazaras Hostovinas pranešė apie Jūsų Prakilnybės palan kumą mūsų Draugijai ir ypatingą troškimą įsteigti ir aprūpinti kolegiją jaunuomenei mokyti ir žmonių tikėjimui puoselėti. Ir iš tikrųjų didžiai dėkojame Dievui, kad Vilniaus Bažnyčiai patiriant didelius sunkumus Jis aprūpino ją rūpesčiu ir pagalba tokio ganytojo, kuri taip rimtai ir uoliai, net iš tolimiausių kraštų, ieško to, ką mano turėsiant didelės svarbos [savo] kaimenės dvasinei pažangai. O mes, Gerbiamiausias Pone, kad ir nepripažįstame turį tokių pui kių dovanų, kurias Jūsų Prakilnybė mums priskiria, tačiau neneigiame, kad savo menkomis jėgomis trokštame tarnauti Dievo Bažnyčiai ir (...) skirti savo pastangas sieloms pagelbėti pagal mūsų Instituto nuostatus. Ir kadangi Didžiai Gerbiamas Ponas mums savo tokia didele meile už bėgo už akių ir mus įpareigojo, kad ir vargstame labai stokodami darbi ninkų, negalime jam bei jo Vilniaus Bažnyčiai atsakyti savo paslaugų ir pastangų. Taigi priimsime kolegiją, kurią Jūsų Prakilnybė ėmėsi steigti, ir meldžiame gerąjį Dievą, kad tai įvyktų didžiai Dievo garbei ir žmonių gerovei. O kai dėl fundacijos akto ir kitų, konkrečiai aptartinų dalykų, pavedame t. Laurynui Maggio, mūsų Draugijos provincijolui Lenkijos karalystėje ir kitose Šiaurės provincijose, kad jis, nuvykęs į Vilnių, as meniškai tuo užsiimtų ir reikalus su Jūsų Prakilnybe sutvarkytų. Kol Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
kas melšime Dievą, kuris yra visokio gėrio šaltinis, kad amžinomis dovanomis atlygintų už šį Jūsų Prakilnybei suteiktą pamaldumą ir karštą troškimą padėti katalikų tikėjimui bei meilę mums ir kad pra dėtą darbą (kaip tinka siekiant Jo dieviškojo vardo garbės ir bendrojo gėrio) leistų užbaigti, ir kad Jūsų Prakilnybę ilgai saugotų sveiką, iš puoštą savo malonės dovanomis savosios Bažnyčios naudai. Romoje, 1569 m. gruodžio mėn. 24 dieną.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
Si
27 . IŠ T. P R A N C IŠ K A U S B O R G IJO S L A IŠ K O T. L A U R Y N U I M A G G IO Apie derybas dėl Vilniaus kolegijos įkūrimo. Registram: ARSI, Germ. 108, f. 48ar-v. Roma, 1569 m. gruodžio 24 d. Kristaus ramybė. Buvo gauti įvairūs Jūsų, Gerbiamas Tėve, laiškai, rašyti iš Olomouco spalio 7-ą ir iš Vienos lapkričio 17, 22, 24 ir 29 dienomis. Buvo gauta ir kitas trumpas, lapkričio 23-ios [laiškas] su kai kuriais metiniais laiš kais71 iš Olomouco per Veneciją. Su šiuo siunčiame kitą laišką Vilniaus vyskupui bei dar vieną - tėvui Pranciškui Sunjeriui; juos peržiūrėjus ir užantspaudavus bus galima jiems išsiųsti. Ir iš jų Jūs, Gerbiamas Tėve, matysite, kaip priimama Vilniaus kolegija, atidedant smulkmenas iki Jūsų atvykimo. Tad šiame laiške nerašysime daugiau, kas mums rei kalinga, viskas bus atlikta neskubant, galbūt kitą savaitę; o kol kas pa kaks, kad Jūs, Gerbiamas Tėve, žinotumėte, jog reikia ruoštis kelionei į Lenkiją, kuri bus reikalinga ne tik sprendžiant šį Vilniaus klausimą, bet labai pravers ir Lenkijos bei Prasijos kolegijų reikalams. Būtų gerai pa sirūpinti, kad šis vizitą būtų galima atlikti su imperatorienės malone, ir čia padės tėvas Franciskas Antonijus72, ir būtų gerai, kad jį, Gerbiamas Tėve, padrąsintumėte irpaguostumėte, idant dar geriau tarnautų mūsų Viešpačiui Dievui. [.•••]
Šiame laiške nieko daugiau nerašysiu, tik pasakau, kad mes visi čia labai pasivedame Jūsų ir visos Jūsų provincijos maldoms ir Mišioms, linkėdami Jums, Gerbiamas Tėve, ir visai tai [provincijai] gerų švenčių ir geros metų pradžios. Iš Romos, 1569 m. gruodžio 24 d.
71 Metiniai laiškai (litterae annuae) - visų jėzuitų namų kasmet į Romą siunčiami laiš kai su svarbiausių tų metų įvykių ir sielovados vaisių aprašymu. 72 Francisco A ntčnio (1535-1610) - portugalas, jėzuitas (nuo 1558), kunigas (nuo 1559); 1567-1574 m. Vienoje ėjo pamokslininko, nuodėmklausio, kazuistikos dėstytojo pareigas. 1570 m. kaip pamokslininkas lydėjo imperatorienę į Špejerio reichstagą.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
28 .
IŠ T. J U A N O A L F O N S O D E P O L A N C O U Ž R A Š Ų A P IE ĮS IM IN T IN U S ĮV Y K IU S Vilniujefunduota ir priimta kolegija. Autogr.: ARSI, Soc. lesu Historica, f. 130-172. Publ.: MHSI: Polanci complementa II, Matriti 1917, p. 635-723 (21a skelbiami fragmentai - p. 708 ir 713). 1569 VIEŠPATIES METAIS [...] 7$. Vilniuje priimta kolegija, tačiau [priėmim] būdo ir sąlygų [su derinimo] reikalas pavestas provincijolui. [...] 1570 VIEŠPATIES METAIS [...] 29. Liepos 18 dieną Vilniaus kolegijos nuosavybę vyskupas perdavė [Jėzaus] Draugijai, ir norėjo, kad ši, Šv. Aleksiejaus, diena būtų laikoma [kolegijos] pradžia73. Provincijolas t. Laurynas Maggio ir viceprovincijolas t. Pranciškus Sunjeris nulydėjo ten kunigų, mokytojų ir kitų mūsiškių, kurie ir duotų pradžią kolegijai. Kaip pranešama, kolegijos aprūpinimo pakaks 30 ar 40 [asmenų]. [...]
73 Šv. Aleksiejaus diena buvo vysk. ProtaseviČiaus įžengimo (ingreso) į Vilniaus katedrą diena (1556 m.). Vėliau Vilniaus kolegijoje ir universitete ši diena buvo pažymima pamaldomis Šv. Jono bažnyčioje, kurių metu fundatoriaus atminimui buvo užde gama didelė žvakė. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
53
29 . IŠ T Ė V O JU A N O A L F O N S O D E P O L A N C O L A IŠ K O V IS A I D R A U G IJA I Apie priimtą Vilniaus kolegijosfundaciją. Juodraštis: ARSI, Epist. Polanci, n.74; kitas itališkas pavyzdys: cod. Borg.-Loyol., p. 87-106. Ed.: MHSI: Polanci complementa II, Matriti 1917* P- 69-97 (čia skelbiama ištrauka - p. 77). Roma, 1570 m. sausio 3 d.
t’"]
12. [...] Vis dėlto šiais metais Austrijos provincijoje įkurta kolegija Vilniuje, kuris yra didelis Lenkijos karaliaus miestas ir sostinė Lietuvos, kuri ribojasi su totoriais ir maskvėnais; ir tame pačiame mieste didesnė dalis yra rusenu bažnyčių, kurios pavaldžios Konstantinopolio patri archui, o ne Romos popiežiui, nors ir vieni, ir kiti, kaip girdime, labai trokšta pas save mūsų Draugijos. Gerasis vyskupas laiškais taip prašė, kad, matant jo pamaldumą ir šventą uolumą, šiais metais buvo patvir tinta jo kolegija, kuri iki šiol yra aprūpinta 30-čiai ar daugiau žmonių, nors jis ir sako, kad 20-čiai. Ir išsiuntė į Romą tą suteiktą dotaciją kartu su dovanojimu labai puikaus pastato anksčiau, negu pats jo pasiūlymas buvo priimtas. Smulkiau sužinosite iš tų, kurie buvo pasiųsti iš Prūsijos ir pradėjo šitą darbą. [...]
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
30 . T. J U A N O A L F O N S O D E P O L A N C O L A IŠ K A S T. B A L T A Z A R U I H O S T O V I N U I Į V IL N IŲ Apie dalykus, susijusius su Vilniatts kolegijos steigimu. Reg.: ARSL Germ. 108, f. 5ov-5ir. Roma, 1570 m. sausio 7 d. Kristaus ramybė. Gauti buvo du Jūsų, Gerbiamas Tėve, laiškai, rašyti rugsėjo 8-ą ir spalio 9-ą, kuriais informuojate mus apie savo kelionę į Braunsbergą o po to - į Vilnių Jūsų, Gerbiamas Tėve, priminimas, kad prašysite kokio nors italo arba ispano, jei Vilniaus kolegija bus priimta, mums aiškus, ir savu laiku pažiūrėsime, kas tam galėtų tikti, nors t. Ribadeneira74 tokiam žygiui pernelyg ligotas. Gerbiamiausio vyskupo rodoma meilė ir atsidavimas įkurdinant ir pagerbiant mūsiškius tebūna priimti kaip dera, ir tai visus mus įparei goja atsakyti jam savo troškimu patarnauti, nors Gerbiamiems Tėvams toks priėmimas, koks buvo surengtas, ir būtų rimtas apsimarinimas. Sužinojome iš [Jūsų] laiško apie pastatą ir pajamas, o iš tėvo Sunjerio laiško sužinojome ir apie pradėtą bažnyčią, ir, kaip rašoma minėtam t. Sunjeriui, kolegija iš esmės priimama, tik konkrečius dalykus mūsų Tėvas [Generolas] paveda t. provincijolui, kuris, su Dievo padėjimu, greitai nuvyks į Vilnių ir tokiu būdu viską tiesiogiai aptars, - tiek tai, kas susiję su mūsų [kolegijos] fundacija, tiek ir su bursa75, nors ir atrodo, kad pirmiausia turėtų būti aprūpinta pati kolegija, o tik tada aptarta visa kita. Tas pat turėtų būti ir dėl universiteto steigimo, nors įkurti jam pakanka tų priežasčių, kurias Jūs, Gerbiamas Tėve, laiške minite. Neimti abėcėlininkų76 būtų geriau, nes nereikėtų apkrauti didesnio skaičiaus žmonių, juolab kad žemėje yra kas jais pasirūpintų. 74 Neaišku, ar turimas omenyje garsusis Draugijos istorikas ir rašytojas, pirmų trijų Ordino generolų biografijų autorius ir garsių jėzuitų rašytojų katalogo rengėjas t. Pedro de Ribadeneira (1526-1611), ar t. Francisco de Ribadeneira (m. 1616). 75 Bursa - bendrabutis, skirtas jėzuitų mokykloje studijuojančių, dažniausiai netur tingų mokinių apgyvendinimui, išlaikymui bei ugdymui. Pirmoji bursa prie Vilniaus kolegijos vysk. Valerijono Protasevičiaus buvo fimduota 1575 m. 76 „Abėcėlininkai" - pradinių klasių mokiniai. Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
55
T. Stanislovas VarŠevickis nuvyks į Vilnių, su Dievo padėjimu, šiais naujai prasidėjusiais metais ir Viešpaties malonės dėka galės pagelbėti visuose dalykuose, jau gerokai padėjęs sau pačiam tuomet, kai buvo Romoje77 - ir dvasios reikaluose, ir moksluose, ir kituose dalykuose. Apie kitus dalykus bus parašyta vyresniesiems, tad nėra man dide lio reikalo čia apie tai pasakoti, pasakysiu tik tiek, kad džiaugiamės Viešpatyje, jog Jūs, Gerbiamas Tėve, būdamas tiek draugingas toto riams ir maskvėnams irkt., radote tokią progą Vilniuje. Tegu dieviškas Jūsų paties ir visų gerumas kuo labiau pasitarnauja bendrajam gėriui. Iš Romos, 1570 m. sausio 7 d.
77 VarŠevickis Rom oje 1567-1570 m. atliko naujokyną ir studijavo teologiją.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
31 . IŠ T. P R A N C IŠ K A U S B O R G IJO S L A IŠ K O T. L A U R Y N U I M A G G IO Apie tvarkytinus Vilniaus [kolegijos]fundacijos reikalus. Apie t. Andrių Bokačą. Apie Vilniaus kolegijos beneficijas ir kolegijos valdas. Reg.: ARSI, Germ. 108, f. 51V-53V. Roma, 1570 m, sausio 14 d.
t- ] Dėl Vilniaus kolegijos jau buvo parašyta Jums, Gerbiamas Tėve, kad steigimas patvirtinamas, tik konkretūs dalykai paliekami Jums, kai at vyksite; taip pat rašiau, kad man atrodė [derama], jog Jūs, Gerbiamas Tėve, kaip tik galėdamas greičiau leistumėtės į kelionę per Lenkiją iki pat Vilniaus ir spėtumėte dar tinkamu laiku - kaip rašo t. Sunjeris, iki tenykščių potvynių meto. Be reikalų, kurie susiję su Vilniaus kolegija, bus dar galima pabaigti kitus, pradėtus per ankstesnį vizitą. Kai dėl t. Andriejaus Bokacijaus, iš čia jam buvo parašyta, kad būtų klusnus visose tarnystėse, kurios jam bus pavedamos, ir tas laiškas buvo išsiųstas prieš astuonias dienas, drauge su kitu t. Sunjeriui adresuotu laišku. Ir nors nebūtų tinkama išsiųsti jį į Žemutinę Vokietiją dėl prie žasties, kurią Jūs, Gerbiamas Tėve, minite, vis dėlto, jei nesutartų su t Baltazaru, panaudojus tinkamas priemones, manau, reikėtų išsiųsti jį iš Vilniaus į kitą vietą. Vis dėlto, kadangi jis teigia, jog buvo pasitelktas tik gramatikos pradmenų dėstyti keturiems ar penkiems vaikams, ką ir kiti galėtų daryti, manau, reikėtų jam pavesti užduotis, labiau atitinkančias jo sugebėjimus, o toks lyg ir buvo t. Pranciškaus Sunjerio ketinimas, nors jis ir rekomendavo laikinai mokyti minėtus vaikus. [...] [...] Čia buvo ilgai svarstoma, kaip turėtume elgtis su kaimais, kurie Lenkijos kolegijoms, kaip teigiama, atneša daugiausia pajamų, ir mums neatrodo pakeliamas dalykas eikvoti jėgas minėtų kaimų valdymui ir juo labiau vykdyti juose civilinę ir baudžiamąją jurisdikciją. Antra vertus, ir išnuomoti jų neįmanoma, nepraradus didelės dalies pajamų. Buvo mums kilęs sumanymas tartis su Pultusko ir Vilniaus kapitu lomis taip, kaip buvo padaryta Braunsberge, ar gal būtų koks kitas būdas, kartu užsitikrinant, kad tieji dvarai grįžtų mums tuo atveju, jei Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai
57
kapitula liautųsi mokėjusi sutartą sumą; nors manoma, kad ji vis tiek bus mažesnė nei ta, kurią patys gautume, tačiau atskaičius valdytoji; algas bei turint omenyje atitraukimą [nuo savo darbų] ir kt., galbūt galutinis rezultatas būtų teisingiai subalansuotas, tad Jūs, Gerbiamas Tėve, pasirūpinkite kaip tik tokiu būdu sutvarkyti šiuos dalykus, kai ten nuvyksite. [...] [...] Atsakydamas į tai, ką Jūs, Gerbiamas Tėve, rašote, kad jei kiltų bu tinybė, ar būtų galima gramatikos mokyti pasitelkti teologijos daktara sakau, kad taip, bet tik atsižvelgiant į aplinkybes ir laikinai, trumpair nes [daktaras] yra tinkamas kur kas svarbesniems dalykams. Gavome Vilniaus fundacijos autentišką nuorašą, ir, jei reikės ką nors taisyti, Jums, Gerbiamas Tėve, bus pranešta. Prahos rektoriaus78 nebus įmanoma lengvai perkelti iš tos kolegi jos, nepaisant to, Vilniui bus galima parūpinti geresnį rektorių, šieme atsiunčiant tėvą Stanislovą Varševickį. Jis taip pat galės eiti pamoki lininko pareigas, nors pradžiai jam nebus pavestos abi iš karto; jei til mūsų Viešpats Dievas jam duos sveikatos, tikiuosi, jam pakaks talenti bet kokiai tarnystei mūsų Draugijoje. T. Sunjeris mums parašė, kad Vilniaus vyskupas ketina prijungt kelias paprastas beneficijas prie tos savo kolegijos, ir kad tai pačia kolegijai liktų vikarų teikimo teisė79; man toks prijungimas atrodc priimtinas, taip pat tinkama, kad ir išliktų teikimo teisė, jei ir Jum: Gerbiamas Tėve, taip atrodys. Dar tėvas Baltazaras rašo, kad minėtasis vyskupas paveldėtoj ais buvc skyręs Braunsbergo kolegiją, o vykdytojais - provincijolą ir viceprc vincijolą, o dabar paveldėtoju daro Vilniaus kolegiją ir, žinodamas, ka< negalime apriimti rūpinimosi testamentų vykdymu, nori paskirti kitu: Šiuo klausimu primiausia turiu pasakyti, kad reikia peržiūrėti tą tęst; mento dalį, kuri susijusi su Draugija, kad, mūsų reikalų neišmanyd; mas, nebūtų praleidęs kokios sąlygos ir dėl to neatsirastų kokių kliūčii 78 Henrikas Blyssemius (g. ap. 1530-1586) - vokietis, jėzuitas (nuo 1555), kunigas (nui i55