Istorijos baruose

Citation preview

^Jonynas

‘ISTORIJOS ‘BARUOSE

Vilnius „M okslas" 1984

Redakcinė kolegija: Algimantas Bikelis Jonas Kubilius (pirmininkas) Vytautas Merkys Arnoldas Piročkinas Algirdas Šidlauskas

Sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Vytautas Merkys Tekstą iš kitų kalbų vertė Rita Strazdūnaitė Recenzavo prof. ist. m. dr. B. Dundulis ir prof. ist. m. dr. S. Lazutka

1402000000—058 40—84 M 854(08)—84

©

Leidykla „Mokslas", 1984

ISTORIKAS IGNAS JO N YN A S 1984 m. sukanka 100 .metų nuo profesoriaus Igno Jo­ nyno gimimo. Trisdešimt metų jis dėstė Lietuvos aukšto­ siose mokyklose. Jo darbai ir asmenybė paliko gilų pėdsa­ ką jaunesniųjų istorikų prote ir širdyje. Profesoriaus mokslinis ir pedagoginis palikimas nenustojo vertės iki šiol. Mokslo metai. I. Jonynas gimė 1884 m. sausio 24 d. (pa­ gal naująjį kalendorių) Atesninkuose, Simno vis., Kalvari­ jos aps. (dabar Simno apyl., Alytaus rj.). Tėvai Zigman­ tas Jonynas ir Morta Rutkauskaitė buvo valstiečiai. I. Jo­ nyno kelias į mokslą buvo grindžiamas dideliais gabumais, mokytojų skatinimais ir ne mažesniais materialiniais nepri­ tekliais. Nuo V klasės, kai atsisakė eiti į kunigus, visiškai neteko tėvų pagalbos. Tolesniam mokslui užsidirbdavo iš privačių pamokų. Rašto pramoko namie, paskui lankė Krokialaukio pra­ dinę mokyklą, kurią baigė, turėdamas 12 metų. Tuoj stojo į Marijampolės gimnaziją ir, sėkmingai eidamas iš klasės į klasę, 1904 m. ją baigė. Gimnazijos vyresnėse klasėse priklausė slaptam savišvietos bei saviveiklos būreliui, me­ tus pats jam vadovavo. Toliau pasirinko mokslą Maskvos universitete, nes čia jis, neturtingas studentas, tikėjosi gauti stipendiją. Mat 1866 m. caro paliepimu Maskvos ir Peterburgo universi­ tetuose buvo įsteigta 10 stipendijų tiems studentams, kurie baigė Marijampolės bei Suvalkų gimnazijas ir atestate tu­ rėjo lietuvių kalbos pažymį. Taigi nuo 1904 m. rudens I. Jonynas studijavo šio uni­ versiteto Istorijos-filologijos fakulteto istorijos skyriuje. Išklausė filosofijos įvado, teologijos, logikos, graikų, ro-

5

iiu'iitj .1 u l o n ų (l. y. kalbos ir literatūros), prancūzų, vokie­ čių kalbų, valstybinės, civilinės teisės ir politinės ekonomi­ jos kursus, 1909 m. baigė semestrinius egzaminus, iš visų dalykų buvo įvertintas „labai gerai" (vesma udovletvorilelno). Suprantama, kad daugiausia jam rūpėjo istorijos disciplinos, kurios buvo įtrauktos į baigiamuosius (valsty­ binius) egzaminus. Egzaminus iš Rusijos, senovės, vidur­ amžių ir naujosios istorijos kursų jis laikė 1911 m. balan­ džio ir gegužės mėnesiais, be to, parašė diplominį darbą ir vėl buvo įvertintas „labai gerai". 1911 m. birželio 10 (gegužės 28) d. egzaminų komisijos, pirmininkaujamos an­ tikos istoriko profesoriaus Nikolajaus Bubnovo, posėdyje I. Jonynui buvo pripažintas I laipsnio universiteto baigimo diplomas k Kaip vėliau I. Jonynas ne kartą minėjo, Maskvos uni­ versitete jis lankė profesorių M. Liubavskio, A. Savino, R. Viperio ir P. Vinogradovo seminarus. Šie profesoriai daugiausia paveikė I. Jonyno mokslinių interesų bei kon­ cepcijų susidarymą. Jie patys buvo išaugę veikiami pozi­ tyvizmo istoriografijos, kurios pagrindus čia tvirtai padėjo Vasilijus Kliučevskis. Šioje grupėje M. Liubavskis, kaip matyti ir iš jo Lietu­ vos istorijos tyrinėjimų bei laiškų, buvo dešiniausių visuomeninių-pplitinių pažiūrų. Jis nuolat turėjo administracinių pareigų: buvo fakulteto sekretorius, paskui dekanas, uni­ versiteto rektoriaus padėjėjas ir rektorius (nuo 1911 m.). Tačiau studentą I. Jonyną M. Liubavskis ypač žavėjo pla­ čiais Lietuvos istorijos tyrinėjimais, kurie, beje, dėl panau­ dotų šaltinių gausumo bei įvairumo išlaikė mokslinę vertę ligi šiol. Dauguma jo darbų buvo parašyta iš vadinamo­ sios valstybinės (teisinės) mokyklos pozicijų, teigiant, kad istorinį procesą determinuoja valstybė ir jos įstatymai. Robertas Viperis, rodos, daugiausia buvo veikiamas is­ torinio materializmo, jis I. Jonyną domino antikos istorijos paskaitomis. I. Jonynas, matyt, neatsitiktinai vėliau diplo­ minio darbo temą pasirinko iš Romos istorijos. Pavelas Vinogradovas ir jo mokinys Aleksandras. Savi­ nas daugiausia tyrinėjo Vakarų Europos, ypač Anglijos,1 1 M AB , f. 105, b. 1, 1. 13 (patvirtintas diplomo nuorašas).

6

istoriją. Iš tuometinių A. Savino speckursų svarbiausi buvo apie anglų revoliuciją, nors ji buvo vaizduojama tik kaip politinė ir religinė. P, Vinogradovas, pripažindamas socialinių-ekonominių procesų svarbą ir klasinį visuomenės susiskirstymą, valstybę laikė antklasine, istorijos procesą suprato kaip santykius tarp visuomenės ir valstybės. Ir A. Savinas, ir P. Vinogradovas daug dėmesio skyrė isto­ riografijai. Vertinant istoriko mokslinę veiklą, imta ypač kreipti dėmesį į jo politines pažiūras ir bendrą tuometinį istorijos mokslo lygį. Matyt, ir I. Jonyną jau šie profeso­ riai paskatino nuolat domėtis istoriografija,— tai vėliau jį įgalino per trumpą laiką parašyti gana didelę „Lietuvos istoriografiją". Daugiausia su P. Vinogradovu I. Jonynas bendravo, ruošdamas savo diplominį („kandidato") darbą „Romos imperijos municipijos IV —V šimtmečiais". Rank­ raštis pasiekė 452 puslapius2. Jį P. Vinogradovas priėmė jau kaip Oksfordo universiteto profesorius. Mat, protes­ tuodamas prieš reakcinę carizmo politiką ir susikirtęs su švietimo ministru L. Kaso, 1911 m. iš Maskvos universiteto profesorius atsistatydino. Taigi I. Jonynas istorikas brendo aplinkoje rusų pro­ fesorių pozityvistų, kurie smarkiai pastūmėjo istorijos mokslą į priekį, nebesitenkino, kaip seniau, pasakojimais apie atskirus praeities veikėjus bei politinius įvykius, at­ kreipė dėmesį ir į ekonomiką, socialinį gyvenimą, kultūrą, pripažino visuomenės raidą pažangos kryptimi, panaudojo tobulesnius jos pažinimo metodus — statistinį, istorinio pa­ lyginimo. Tačiau šiai istoriografijai buvo būdingas toks pozityvistinės istoriografijos bruožas, kaip evoliucioniz­ mas, visuomenės raidos be vidinių prieštaravimų, be re­ voliucinių šuolių vaizdavimas. Vyravo buržuazinis objek­ tyvizmas,— buvo pateikiama gausi faktografija, atsisako­ ma apibendrinimų (pvz., A. Savino darbuose). Nors I. Jonyną pozityvizmo idėjos daugiausia veikė per rusų istorikus, bet jis siekė plačiau susipažinti ir su vo-*1 2 VUB, f. 98, b. 99, 1. 2 (I, Jonyno 1923.XII,17 raštas Lietuvos uni­ versiteto Humanitarinių mokslų fakultetui); C VA , f. 391, ap. 4, b. 869, 1. 125 (I. Jonyno biografija ir mokslo darbų sąrašas, apie 1930 m.). .

7

kiečių istoriografija. Nuo 1909 m., rodos, dvejus metus važinėjo į Berlyno universitetą, visų pirma norėdamas iš­ mokti vokiškai ir įgyti vidurinės mokyklos kalbų mokyto­ jui reikalingų kvalifikacijų. Čia Filosofijos fakultete taip pat klausė profesorių H. Delbriuko, F. Deličo, A . Hamako, E. M ejerio ir G. šmolerio paskaitų. Iš jų garsiausi buvo Eduardas Mejeris ir Gustavas Šmoleris. E. Mejerio „Senovės istorija" — bene geriausias X IX a. pabaigos ir X X a. pradžios antikos istoriografijos veikalas. Daugiausia dėmesio čia kreipiama į valstybingu­ mo istoriją, o politiniai įvykiai-— periodizacijos pagrin­ das. Beje, E. Mejeris nemaža įtakos turėjo ir R. Viperiui. G. Šmoieris buvo ne tik įžymus Vokietijos cechų istorikas, Prūsijos istorijos šaltinių publikatorius, bet ir ekonomistas, svarbiausias vadinamosios naujosios istorijos mokyklos politinėje ekonomijoje kūrėjas, pripažinęs klasių egzistavi­ mą, tačiau skelbęs jų tarpusavio kompromiso būtinumą. I. Jonynui, matyt, teko klausyti jo visuotinės ūkio istorijos paskaitų, kuriose plačiai atsiskleidė šios G. Šmolerio pa­ žiūros. Adolfas Hamakas skaitė kritišką krikščionybės, refor­ macijos istoriją, siūlydamas atsisakyti kai kurių religijos dogmų. I. Jonynui jis buvo gerai žinomas ir kaip Prūsijos valstybinės bibliotekos Berlyne generalinis direktorius. Hansas Delbriukas pasižymėjo kaip karo istorikas, I. Jo­ nyną tuomet turbūt daugiausia dominęs antikos ir vidur­ amžių kariavimo meno tyrinėjimais. Beje, šiam profesoriui ypač būdingas supratimas, kad istorija tėra empirinių fak­ tų išdėstymas. I. Jonyno žinias iš senesnės istorijos papildė Frydrichas Deličas, įžymus senųjų Asirijos dantiraščio teks­ tų tyrinėjimo pradininkas. Berlyno studijos I. Jonynui ne­ trukus pravertė rašant diplominį darbą Maskvoje. Beje, jis Vokietijoje galėjo pamatyti ir idėjinę buržuazinės liberali­ nės istoriografijos krizę, kuri Maskvos universiteto profe­ sorių veikaluose dar buvo ne tokia ryški. I. Jonynas taip pat studijavo Grenoblio universiteto Literatūros fakultete,— lankė užsieniečiams skirtus kursus („studijas"). į juos įstojo dar 1905 m. ir baigė 1909 m. spa-

8

lio 28 d.,— gavo diplomą certificat d'ėtudes 3, kuris liudi­ jo apie pasiruošimą mokyti prancūzų kalbos ir literatūros Rusijos vidurinėse mokyklose. Iš mėgstamiausių profeso­ rių I. Jonynas vėliau visada prisimindavo pozityvistą lite­ ratūrologą Giustavą Lansoną, ryškų vadinamosios kultūri­ nės istorinės mokyklos atstovą, kuris, mažai paisydamas li­ teratūros estetinės vertės, daugiausia akcentavo literatūros kūrinio kaip kultūros istorijos šaltinio vertę. I. Jonynas labai vertino ir savo profesorių kalbininką Ferdinandą Briuno. Šis, kaip ir Lansonas, buvo Sorbonos universiteto profesorius, tačiau paskaitų skaityti atvykdavo į Grenoblio universitetą. Autobiografijoje I. Jonynas aiškina, kad šios studijos Grenoblyje (ir, suprantama, Berlyne) jam turėjo padėti grįžti į gimtąjį kraštą, nes istorijos mokytojo v ie ­ tos Lietuvoje „kitakilmiui" tikėtis nebuvo galima. Kalbų mokytojai caro pareigūnams atrodė mažiau pavojingi. Iš tikrųjų netrukus prancūzų kalbos bei literatūros studijos I. Jonynui pravertė ne mažiau negu istoriko pasiruošimas. Jis bandė versti ir prancūzų beletristiką į lietuvių kalbą. Mokytojas. Studijos Rusijoje ir užsienyje reikalavo daug lėšų. Uždarbių iš pamokų neužteko, teko bristi į sko­ las. Nedidelę sumą gavo ir iš gydytojo Jono Šliūpo. Dar prieš diplominio darbo gynimą ir valstybinius egzaminus ieškojo nuolatinės tarnybos. 1910 m. gavo prancūzų kalbos mokytojo vietą privačioje Ukmergės berniukų gimnazijo­ je ir mergaičių vidurinėje m okykloje4. Tačiau Vilniaus švietimo apygardos vadovybė tuoj jam pastojo kelią. Priežastis buvo ankstesnioji anticarinė veikla 5. Buvo prisi­ mintas I. Jonyno dalyvavimas 1905— 1907 m. revoliucijoje. Dar 1905 m. jis Maskvoje buvo suimtas kartu su kitais studentais, bet iš arešto pabėgo. Neliko abejingas Maskvos gruodžio sukilimui — jam pavyko padėti kariuomenės ap­ suptam sukilėlių būriui (žr. I. Jonyno autobiografiją). 1905 m. lapkričio 22(9) d. Maskvos lietuvių studentų drau3 M AB, f. 105, b. 33, 1. 1 (I. Jonyno formuliarinis tarnybos sąra­ šas, 1919 m. pradžia). 4 VUB, f. 98, b. 99, I. 2 (I. Jonyno 1923.XII.17 raštas Lietuvos uni­ versiteto Humanitarinių mokslų fakultetui). 5 M AB, f. 105, b. 1, 1. 11 (I. Jonyno autobiografija, 1946 m.).

9

i jos (j oi ]. Jonynas priklausė nuo pat studijų pradžios, o luomel jau buvo jos pirmininkas) susirinkimas paragino savo narius važiuoti į tėviškę ir įsijungti į revoliuciją. I. Jonynas, rodos, prieš pat Naujuosius metus grįžo Lietu­ von. Su buvusiais Artojų draugijos nariais ir socialdemok­ ratais varė anticarinę propagandą dzūkiškoje Suvalkijos dalyje. Po revoliucijos Kalvarijos apskrities viršininko rei­ kalavimu Simno valsčiaus viršaitis (vaitas) jam iškėlė bylą, kad savavališkai dalyvavęs 1907 m. rugpjūčio 18(5) d. valsčiaus sueigoje ir paveikęs, kad ši priimtų neteisėtą nu­ tarimą. 1907 m. gruodžio 27(14) d. bylą turėjo nagrinėti valsčiaus teismas, bet nebuvo surastas atsakovas. I. Jonyno adresą apskrities viršininkas sužinojo tik tuomet, kai šis ėmė mokytojauti Ukmergėje. Tiesa, dabar, 1910 m. lapkri­ čio 28(15) d., teismas jį išteisino (jam atstovavo tėvas) 6. Po to I. Jonynui nebebuvo leista toliau mokytojauti Uk­ mergėje, nors gimnazijos vedėjas raštu patvirtino, kad sa­ vo pareigas „ėjo sumaniai, sąžiningai ir sėkmingai", kad net Kauno gubernatorius lankęsis jo pamokoje ir gerai atsiliepęs 7. Nebesitikėdamas Lietuvoje gauti darbo, I. Jonynas 1910 m. rudenį grįžo į Maskvą. Čia jį pasikvietė universi­ teto profesorius Žakas mokyti savo vaik ų 8. Dirbo visus mokslo metus, toliau tęsė ir studijas. Universiteto baigimas mokytojo cenzo nesuteikė. T o­ dėl I. Jonynas 1911 m. dar laikė papildomus egzaminus is­ torijos mokytojo vardui gauti9. Vasarą išsiruošė į Lietuvą. 1911 m. liepos 25(12)— 28(15) d. dalyvavo V visuotiniame Lietuvių mokslo drau­ gijos susirinkime Vilniuje, įstojo draugijos nariu, klausė tradicinių paskaitų, draugijos komiteto ir komisijų ataskai­ tų. Kilus diskusijai, ar tikslinga palikti Teisių papročiams rinkti komisiją, nes gyvenime likusi medžiaga tegalinti 6 IEM, R-5369, 1. 1, 2 (Simno valsčiaus teismo nuosprendis). 7 Ten pat, R-6483 (Ukmergės privačios berniukų gimnazijos ve­ dėjo 1910.XI.19 duotas pažymėjimas). 8 VUB, f. 98, b. 99, 1. 5 (1. Jonyno biografijos žinios, 1930.VI. 18). 9 Ten pat, lapai nenumeruoti (diplomo nuorašas).

10

būti reikalinga etnografams, ne teisininkams, I. Jonynas manė, kad komisija turinti tęsti savo darbą 101 . Teko kraustytis ir iš Maskvos. 1911 m. rugsėjo 26(13) d. švietimo apygardos vadovybės raštu jam tebuvo leista mokyti prancūzų kalbos privačioje Bogorodsko (dabar Noginskas) vidurinio mokslo platinimo draugijos vidurinė­ je (realinėje) mokykloje 11. Be to, jį mokytoju pasikvietė didelio vietos Morozovo fabriko mokykla, kurioje I. Jony­ nas darbininkų jaunimą mokė prancūzų ir vokiečių kalbų. Bogorodske jautėsi svetimas,— draugijos vadovybė į jį žiūrėjo įtariai. Vos baigęs antruosius mokslo metus, 1913 m. birželio pabaigoje išvyko į Prancūziją ir draugijos komi­ teto vadovui nusiuntė atsistatydinimo laišką 12. Prancūzijoje ketino bent metus tęsti kalbos studijas I3, tačiau, stigdamas lėšų pragyvenimui, naujaisiais mokslo metais grįžo į Maskvą. Švietimo apygardos globėjas jam leido mokyti prancūzų kalbos inžinieriaus E. Dmitrijevo realinėje mokykloje ir lotynų kalbos — S. Rostovcevo ber­ niukų gimnazijoje (dėstė V I— V II klasėse) 14. Gyvendamas Maskvoje, I. Jonynas, kaip ir tikėjosi, ga­ lėjo toliau lavintis. 1914 m. vasarą išlaikė egzaminus gim­ nazijų ir progimnazijų prancūzų kalbos mokytojo vardui gau ti15. Vedęs mokytoją Eleną Ustinovą, su kuria susipažino bei susidraugavo dar Bogorodske, vėl išvyko į Prancūziją. Grenoblyje juos užklupo Pirmasis pasaulinis karas I6. Var10 Iš Liet. mokslo draugijos kronikos.— Lietuvių tauta, V., 1911, t. 2, p. 133, 140. 11 M AB, f. 105, b. 33, 1. 1, 4 (I. Jonyno formuliarinis tarnybos są­ rašas, 1919 m. pradžia). 12 Ten pat, b. 514, 1. 11 (I. Jonyno 1913.VII.3 laiškas pirminin­ kui?). 13 Ten pat, 1. 38— 41 (I. Jonyno 1913.VII.8 laiškas mokytojai E. Ustinovai). 14 Ten pat, b. 33, 1. 4 (I. Jonyno formuliarinis tarnybos sąrašas, 1919 m. pradžia). 15 VUB, f. 98, b. 99, lapai nenumeruoti (atitinkamo 1914.VIII.26 pažymėjimo nuorašas). 16 IEM, R-5375 (Rusijos generalinio konsulo Marselyje 1914.VII.25 (VIII.7) pažymėjimas I. Jonynui).

11

gaiš negalais iš Marselio Viduržemio jura išplaukė į Ru­ siją. Naujaisiais mokslo metais vėl pradėjo dirbti Bogorodsko realinėje mokykloje. Švietimo apygardos globėjas jį pagaliau patvirtino istorijos mokytoju. Juo liko ligi pat 1919 m. pradžios. Be to, nuo 1916 m. dėstė lotynų kalbą vietos mergaičių gimnazijos V II ir V III klasėse. Po Spalio revoliucijos I. Jonynas toliau mokytojavo abiejose Bogorodsko mokyklose. Be to, ėmė skaityti isto­ rijos ir sociologijos paskaitas naujai įkurtame Liaudies universitete 17, pelnydamas didelį populiarumą. Vadovavo švietimo reikalams įsteigtai bibliotekai ir šiame poste, sa­ vo kolegų mokytojų atsiliepimu, buvo tiesiog nepakei­ čiamas l8. Tuo metu Lietuvoje besikurianti Tarybų valdžia taip pat ėmė telkti išsisklaidžiusius savo krašto inteligentus. 1919 m. vasario mėnesį Lietuvos tarybinė vyriausybė tele­ gramomis I. Jonyną iškvietė į Vilnių. Iš Bogorodsko jis išvyko kovo mėnesį. Pradėjo dirbti Švietimo liaudies ko­ misariate užmokyklinio švietimo skyriaus vedėju. Be to, ėmė mokytojauti Vilniaus lietuvių mergaičių gimnazijoje. 1919 m. balandžio pabaigoje Vilnių užgrobus buržuazi­ nės Lenkijos kariuomenei, I. Jonynas liko mieste. Okupan­ tų kareiviai nuniokojo I. Jonyno butą, jį patį kaip „bol­ ševikų komisarą" suėmė ir vedėsi sušaudyti; atsitiktinai liko gyvas. Po to kelis kartus buvo kratytas jo butas. I. Jonynas Vilniuje toliau mokytojavo, tapo lietuvių mergaičių gimnazijos direktoriumi. Be to, įsitraukė į Lietu­ vių mokslo draugijos darbą, ėmė reikštis Lietuvos istorijos tyrinėjimais. 1919 m. lapkričio 1— 3 d. vyko X III visuoti­ nis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas. Jame I. Jo­ nynas dalyvavo kartu su žmona Elena, kuri taip pat įstojo į draugiją. Jis čia skaitė pranešimą apie X V I a. Lietuvą pagal M ykolo Lietuvio veikalą. Beje, ši tema L Jonynui neduos ramybės ligi pat amžiaus pabaigos,— jis neras pa17 M AB, f. 105, b. 33, 1. 2, 4 (I. Jonyno formuliarinis tarnybos są­ rašas, 1919 m. pradžia, ir I. Jonyno 1954JV.24 paaiškinimas). 18 IEM, R-7597 (Bogorodsko mokytojų 1919.11 atsisveikinimo laiškas I. Jonynui).

12

tenkinamo atsakymo, kas dengėsi Mykolo Lietuvio slapy­ vardžiu. Renkant naują Lietuvių mokslo draugijos komitetą, I. Jonynas gavo daugiau balsų negu seni autoritetai, ta­ čiau, skirstantis pareigomis, liko komiteto kandidatu ir at­ stovu vadovėlių komisijoje 19. , 1919 m. spalio mėnesį įvyko Stepono Batoro universi­ teto atidarymo iškilmės. Į jas buvo kviestas ir I. Jonynas kaip gimnazijos direktorius. Matydamas okupacinės val­ džios planus panaudoti universitetą politiniams tikslams Lietuvoje, I. Jonynas į iškilmes nesiveržė. Lietuvių mokslo draugija, lyg norėdama sudaryti atsvarą šiai aukštajai mo­ kyklai, organizavo Aukštuosius mokslo kursus, kuriuose nuo 1920 m. gegužės 8 d. (kursai truko visą mėnesį) pa­ skaitas skaitė ir I. Jonynas 20. Jis taip pat nevengė viešų paskaitų visuomenei, pasirinkdamas temas iš senovės Grai­ kijos, Airijos ir Belgijos istorijos. I. Jonyno kaip mokytojo veikla nutrūko, generolui L. Želigovskiui užgrobus Vilnių 1920 m. spalio 9 d. Ryto­ jaus dieną I. Jonynas pėsčias išėjo į Kauną. Diplomatinė tarnyba. I. Jonynas neliko abejingas dėl buržuazinės Lenkijos pretenzijų į Lietuvą, į jos sostinę Vilnių. Jau nuo vaikystės jis matė antagonizmą tarp lie­ tuvių valstiečių ir polonizatorių dvarininkų. Įsitraukdamas į Tarybų valdžios Lietuvoje kuriamąjį darbą, tikėjosi lie­ tuvių tautos išsivadavimo ir iš nacionalinės priespaudos. 1919 m. buržuazinės Lenkijos kariuomenei įsiveržus į V il­ nių, jis taip pat ieškojo priemonių priešintis okupantams, tačiau nuėjo buržuaziniu keliu. 1919 m. balandžio pabaigoje Vilniaus lietuvių visuo­ menės atstovai išrinko Laikinąjį lietuvių komitetą, kuris turėjo rūpintis krašto gyventojų teisėmis. Komiteto pirmi­ ninku tapo Mykolas Biržiška, Vilniaus lietuvių berniukų gimnazijos direktorius, vicepirmininku — Juozas TumasVaižgantas, sekretoriumi — I. Jonynas, kasininku — Pra­ 19 Iš Lietuvių mokslo draugijos kronikos.— Lietuvių tauta, 1925, t. 3, p. 239, 240, 243, 245, 246. 20 Šėmis B. [Biržiška M .] Vilniaus Golgota.— K., 1930, p. 50, 71.

13

nas Mašiotas, nariais — Jonas Basanavičius, Danielius A l­ seika, Sofija Čiurlionienė, Antanas Žmuidzinavičius. Naudodamasis šia savo padėtimi, I. Jonynas tuomet stengėsi palengvinti persekiojamų žmonių likim ą21, padė­ jo iš kalėjimo išvaduoti A . Domaševičių, $. Matulaitį ir daugelį kitų. I. Jonynas vėliau savo studentams pasakojo, kaip 1920 m. liepos 14 d., prie Vilniaus artėjant okupantus v e ­ jančiai Raudonajai Armijai, jį iš savo buto pasiėmė, dvi uniformuotos bei ginkluotos legionierės ir išsivarė. Taip jos I. Jonyną pristatė Lenkijos kariuomenės Vilniuje va­ dui Hupertui. Šis I. Jonynui, kaip Laikinojo lietuvių komi­ teto atstovui, žodžiu pareiškė perduodąs visą valdžią mies­ te. . . ir tuoj spruko iš Vilniaus. Tą pačią dieną į miestą įžengė Raudonoji Armija. Tarybų Rusija, laikydamasi 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties su Lietuvos respublika, Vilnių ruošėsi perduoti Lietuvai. I. Jonynas tapo buržuazinės vyriausybės įgalioti­ niu Vilniuje, dirbo mišrioje Tarybų Rusijos ir Lietuvos evakuacinė j e komisi j oj e . Po L. Želigovskio įsiveržimo į Vilnių atsidūręs Kaune, I. Jonynas tuoj buvo įtrauktas į buržuazinės vyriausybės veiklą. Jau 1920 m. spalio 17 d. jis paskiriamas vyriausy­ bės atstovu Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijo­ j e 22, kuri turėjo likviduoti ginkluotą Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Kodėl I. Jonynui teko šios pareigos? Visų pirma jis, kaip istorikas, gerai žinojo Lietuvos istorines teises į Vilnių bei jo kraštą, istorinius Lietuvos ir Lenkijos santy­ kius. Buvo susipažinęs ir su tuometine Vilniaus krašto pa­ dėtimi. Be to, tobulai mokėjo prancūzų kalbą, kuri tuomet buvo diplomatijos kalba, pažino Prancūzijos kultūrinį gy­ venimą. Beje, Karinės kontrolės komisijos vadovas buvo prancūzų pulkininkas Pjeras Šardinji (Chardigny). I. Jony­ nas dar laisvai kalbėjo rusiškai, vokiškai, lenkiškai, buvo 21 I. Jonyno ranka rašyti komiteto protokolai (MAB, f. 105, b. 600— 605). 22 IEM, R-5382 (e. Tautų Sąjungos kontrolės komisijos pirmininko p. 1920.X. 17 pažymėjimas I. Jonynui).

14

pramokęs angliškai23. Dėl to Vakarų diplomatams, kurie buvo įpratę į mažąsias Rytų Europos tautas žiūrėti iš aukš­ to, I. Jonyną noromis nenoromis teko laikyti didelės kul­ tūros žmogumi. Vėliau I. Jonynas, prisimindamas šias ir kitas savo diplomatines pareigas, ne kartą pabrėždavo, kad, deja, diplomatijoje lėmė ne lietuvių tautos teisės į Vilnių ir jo kraštą, bet karinė jėga ir toli siekiantys Anglijos bei Prancūzijos politiniai tikslai Rytų Europoje. 1922 m. vasario 8 d. I. Jonynas buvo atleistas iš Tautų Sąjungos kontrolės komisijos atstovo pareigų ir paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Tautų Sąjungos ir Lenkų departamento direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1924 m. vasario 1 dienos. Dar po trijų mėnesių jo tarnyba Užsienio reikalų ministerijoje jau buvo laikoma šalutine, jis čia dir­ bo laisvai samdomo tarnautojo teisėmis, tik kada ne kada pavaduodamas svarbesnius pareigūnus. Antai 1925, 1926 ir 1928 m. pavasarį bei vasarą pavadavo teisių-administracijos, 1925 m.—■politikos-ekonomikos departamentų direk­ torius. 1922 ir 1925 m. jis kaip Lietuvos delegacijos narys kelis kartus važinėjo į Tautų Sąjungos tarybos posėdžius. Be to, 1922 m. dalyvavo Tautų Sąjungai ruošiant tautinių mažumų teisių gynimo deklaraciją, 1923 m. buvo Lietuvos delegacijos pirmininkas X I Tarptautinėje Raudonojo Kry­ žiaus konferencijoje, 1924 m.— delegacijos narys V I dar­ bo konferencijoje (abi Ženevoje). 1925 m. spalio 9— 28 d. jis buvo išvykęs į Luganos (Šveicarijoje) konferenciją derė­ tis su Lenkijos vyriausybės atstovais dėl miško plukdymo Nemunu ir kitų krovinių tranzito 24. Apskritai I. Jonynas savo diplomatinę tarnybą visų pirma stengėsi skirti Vilniui ir Vilniaus kraštui atgauti. Prie tipiškų buržuazinės valdžios pareigūnų I. Jonynas nepritapo, nepriklausė nė vienai buržuazinei partijai, bai­ sėjosi jų savanaudiškumu. 1926 m. gegužės 8 d. jis istori­ kui ir diplomatui Petrui Klimui rašė; „Šiandien eina pas 23 M AB, f. 105, b. 1, 1. 9 (I. Jonyno 1946.IV.8 asmens lapelis kad­ rams registruoti). Gyvenimo pabaigoje angliškai išmoko gerai,— mėgo skaityti grožinę literatūrą, atmintinai deklamuodavo eilėraščius. 24 C V A , f. 631, ap. 3, b. 278, 1. 12, 13 (I. Jonyno tarnybos lapas, 1940.1V.27).

15

mus prinokusios voties pjovimas — balsavimas [...]. N ė vienais metais nebuvo taip visiems įgrisusi rinkimų kam­ panija kaip šį kartą. Visas oras stačiai užnuodytas yra par­ tijų išliejama smarve. Kartais ateina galvon mintis, kas būtų, jei tokiu momentu pultų lenkai. Įniršimas atrodo tok­ sai didelis, kad gal žmonės peštųsi, nepaisydami mirštamo pavojaus" 25. Ypač jis bodėjosi krikščionimis demokratais bei tautininkais, o vieno pastarųjų lyderių — Augustino Voldemaro — nepakentė. Neatsitiktinai, kai 1926 m. pa­ baigoje tautininkai užgrobė valdžią, I. Jonyno diplomati­ nė veikla baigėsi, nes A. Voldemaras jį tiesiog ignoravo. Pagaliau 1929 m. sausio 1 d. I. Jonynas „savo prašymu" Užsienio reikalų ministeriją paliko galutinai. Kauno universitete. Kauno (oficialus pavadinimas — Lietuvos, nuo 1930 m.—-Vytauto Didžiojo) universiteto kū­ rimąsi I. Jonynas sutiko entuziastiškai. Jau 1922 m. jis, matyt, norėdamas pasitraukti iš diplomatinės tarnybos, pa­ reiškė norą dirbti Lietuvos istorijos katedroje. 1922 m. lapkričio 25 d. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba su­ tartinai išrinko jį šios katedros lektoriumi. I. Jonynas tu­ rėjo skaityti Lietuvos istorijos kursą (iki Liublino unijos) po 2 valandas per savaitę. Deja, tuomet, turbūt užsiėmęs tiesioginėmis pareigomis, savo prašymą atšaukė 26. Tačiau po metų vėl pasiūlė savo kandidatūrą. Tarybos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius I. Jonyną apibūdino kaip „prityrusį pedagogą ir lektorių", „apsipažinusį su istoriniais metodais". Taryba išrinko jį einančiu Lietuvos istorijos katedros docento pareigas (pradėjo dirbti nuo 1924 m. sausio 1 d.) ir įpareigojo skaityti X V ir X V I a. Lietuvos istorijos kursą 27. Darbą universitete I. Jonynas laikė savo pašaukimo išsipildymu. Nuo 1924 m. gegužės 1 d. šią sa­ v o tarnybą apiformino kaip pagrindinę. Jau 1925 m. spalio 2 d. istorikas Jonas Yčas fakulteto tarybai pasiūlė I. Jony­ ną pakelti docentu. Buvo sudaryta atitinkama komisija, į 25 M AB, f. 191, b. 79, 1. 4 (laiškas). 26 VUB, f. 96, b. 15, 1. 38, 42 (Humanitarinių mokslų fakulteto ta­ rybos 1922.XI.25, XII,9 ir 16 posėdžių protokolai). 27 Ten pat, 1. 168, 169, 174 (Humanitarinių mokslų fakulteto tary­ bos 1923.XII.17, 1924.1.11 ir 18 protokolai).

16

kurią, be paties J. Yčo bei visuotinės istorijos dėstytojo Povilo Gronskio, įėjo ir A. Voldemaras. Suprantama, tuo­ met I. Jonynas docentu netapo. Sis vardas jam buvo su­ teiktas tik 1929 m. birželio 7 d., kai taryba vėl gavo raštiš­ ką istorijos skyriaus pasiūlymą. Po J. Yčo mirties 1931 m. pabaigoje I. Jonynas tapo Lietuvos istorijos katedros ve ­ dėju. 1932 m. birželio 30 d. fakulteto taryba, išklausiusi ko­ misijos — Leono Karsavino, Augustino Janulaičio, Vaclovo ir Mykolo Biržiškų — nuomonę, I. Jonyną sutartinai išrin­ ko ekstraordinariniu profesoriumi. Beje, 1934 m. balandžio mėnesį fakultetas gavo Voldemaro prašymą duoti jam šios katedros ordinarinio profesoriaus vardą, t. y. skirti auto­ ritetingiausiu Lietuvos istoriku. Jo kandidatūrą svarstė komisija — A. Janulaitis, I. Jonynas ir L. Karsavinas. Visi jie gerai pažino pretendentą kaip reakcingų pažiūrų bei arogantiškos laikysenos veikėją (buvo skurdūs ir mokslo darbai). Komisija fakulteto tarybai pareiškė, kad dėl A. Voldemaro atsakomybės imtis negalinti ir jo profeso­ riumi nesiūlanti28. Humanitarinių mokslų fakultete I. Jonynas skaitė Rusi­ jos, Lenkijos29, Prancūzijos, Latvijos, Prūsijos istorijos kursus, bet originaliausios buvo Lietuvos istorijos paskaitos. Jas, skaitytas 1927 m. rudens, 1928 m. rudens ir 1929 m. pavasario semestruose, studentai užrašė ir litografiniu bū­ du išspausdino trimis tomeliais 30. Čia I. Jonynas Lietuvos praeitį nušvietė nuo tų laikų, apie kuriuos duoda žinių pirmieji rašytiniai šaltiniai, iki Aleksandro Jogailaičio valdymo pabaigos. Kaip kruopščiai I. Jonynas rankiojo šioms paskaitoms šaltinius bei literatūrą, rodo daugelis čia publikuojamų laiškų. Studijuodamas senąją Lietuvos istoriografiją, I. Jony­ nas matė jos politinį tendencingumą, lietuvių tautos aspira28 Ten pat, b. 16, 1. 191, b. 17, 1. 107, 172, 173, b. 18, 1. 35 (Huma­ nitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925.X.2, 1929.VI.7, 1932.IV.29, V.30, 1934.IV.27 posėdžių protokolai). 29 Jo 1926— 1929 m. skaitytos Lenkijos istorijos paskaitos yra VUB, f. 100, b. 12, 170 lapų. 30 Jonynas L Lietuvių tautos istorija.— K., 1928— 1929. D. 1— 3.— Leidinys ėjo be paties I. Jonyno priežiūros (liko įvairių klaidelių). 2. I. Jonynas

17

cijų ignoravimą. Antai buržuaziniams vokiečių ir lenkų istorikams ekspansija į Rytus buvo ne tik praeities daly­ kas, bet ir gyva aktualija, jų šalių ateities politinė progra­ ma. Tokie veikalai negalėjo būti I. Jonyno paskaitų pa­ grindas. Dėl to I. Jonynui teko pačiam imtis pirminių šal­ tinių, kritiškai įvertinti esamą buržuazinę istoriografiją ir paskaitose skelbti savo tyrinėjimų rezultatus3I. Beje, čia jis jau išdėstė savo pagrindines Lietuvos istorijos koncep­ cijas, kurias vėliau tik paryškino ir detalizavo. Kai 1931 m. pradėjo eiti Lietuviškoji enciklopedija, I. Jonynas tapo uoliu jos bendradarbiu, parašė, rodos, dau­ gumą svarbiausių Lietuvos politinės istorijos straipsnių. Kaip matyti iš pridedamos bibliografijos, jis rašė apie ku­ nigaikščius, didikus, ano meto politinius veikėjus, politi­ nes sutartis, istorijos šaltinius. Rašė be galo atidžiai ir įsi­ gilinęs (žr. 1932 m. kovo 14 d. laišką V. Biržiškai). Istori­ kas Konstantinas Jablonskis, gerai supratęs šį I. Jonyno darbą, pripažino, kad jo enciklopediniai straipsniai apie asmenis „yra ne tik biografijos, bet ir, kiek įmanoma, iš­ sami atitinkamo laikotarpio istorija. Šie straipsniai dėsto savų, ne svetimų tyrinėjimų, kaip paprastai būna enciklo­ pedijose, rezultatus. Šie savarankiški darbai, tiesiog mo­ nografijos, parašyti, kiek įmanoma, trumpai, bet remiantis visais žinomais šaltiniais” 32. Antai ėmęs rašyti straipsnį apie kunigaikštį Butigeidą, gyvenusį X III a. pabaigoje, I. Jonynas turėjo vos kelias šaltinių eilutes. Tačiau jis plačiai išdėstė to meto Lietuvos istoriją, pabrėžė valstybinių tradicijų tolesnį stiprėjimą laikotarpiu nuo Traidenio mirties iki Vytenio ir Gedimino, atmetė įsigalėjusią Vladimiro Antonovičiaus bei kitų is­ torikų nuomonę apie šių tradicijų išblėsimą. Apie kitus politinius feodalinio laikotarpio Lietuvos veikėjus, kurių enciklopedija dar nepasiekė, I. Jonynas parašė atskirai. Šias studijas jis skelbė Lietuvos istorijos draugijos tęstiniame leidinyje „Praeitis" ir periodikoje. 31 Plg. K. Jablonskio 1946.VII.24 atsiliepimą apie I. Jonyno moksli­ nius darbus (MAB, f. 105, b. 1, 1. 20, 21). 32 MAB, f. 105, b. 1, 1. 21 (K. Jablonskio 1946.VII.24 atsiliepimas).

18

Svambiausi darbai yra apie Kęstutį, Jogailą ir Vytautą. Studijose „Kęstutis ir jo gadynė", „Jogaila", taip pat uni­ versiteto paskaitose, „Lietuvos istorijoje" vokiečių k. v i­ siškai naujai nušviesta politinė Lietuvos praeitis X IV a. pabaigoje, po Algirdo mirties. Atmesta buržuazinių lenkų istorikų (A. Prochaskos ir ypač 1930 m. pasirodžiusios L. Koliankovskio „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jogailaičių laikų istorijos") koncepcija, kad 1385 m. Krėvos uniją sąlygojo visiškas LDK kultūrinis atsilikimas, politi­ nis nusilpimas ir valstybingumo praradimo grėsmė. I. Jo­ nynas iškėlė argumentuotą mintį, kad ir pati Lenkijos Ka­ ralystė buvo reikalinga politinės paspirties, kurią galėjo garantuoti sąjunga su LDK 33. Didžiausias to laikotarpio I. Jonyno darbas yra „V y ­ tauto šeimyna" (1932), kuris, beje, iš dalies pelnė jam ir ekstraordinarinio profesoriaus vardą. 1930 m. minint V y ­ tauto mirties 500-ąsias metines, I. Jonynas beveik nedalyvavo šioje akcijoje, nesimetė į proginį,istorijos dės­ tymą populiaria forma. Vertindamas tokią literatūrą, jis rašė: „Istoriškųjų faktų iškraipymas arba jų supainioji­ mas negali būti suderintas su istorija, kad ir išdėstyta pa­ čia populiariausia forma" 34. Leidinių apie Vytautą mokslinis paviršutiniškumas ir konjunktūrinis pritempimas I. Jonyną, ypač nepakantų šiems dalykams, paskatino imtis gilaus ir argumentuoto Vytauto šeimos tyrimo. Siaura tema leido išsemti visus šaltinius, juos smulkiai ir tiksliai išdėstyti, sugretinti, iš­ nagrinėti ir moksliškai įvertinti, sukritikuoti nepagrįstus senosios istoriografijos teiginius, iškelti ir įtvirtinti savuo­ sius. Aiškindamas Vytauto pirmosios ir antrosios žmonų kilmę, I. Jonynas nustatė didžiojo kunigaikščio giminystės ryšius su kai kuriais feodalais ir politinę jų prasmę. Rašė ir apie Vytauto vaikus, apie dukterį Sofiją, kuri, ištekėda­ ma už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus, sustipri­ no draugiškus abiejų valstybių santykius. 33 Plg. ten pat, b. 4, 1. 20 (L. Karsavino, K. Jablonskio ir J. Otrembskio atsiliepimas apie I. Jonyno darbus maždaug 1946 m.). 34 Jonynas I.— Vairas, 1931, Nr. 2, p. 261,— Rec. kn.: Vieštautas P. Vytautas Didysis.

19

Tačiau šis I. Jonyno veikalas, kaip, beje, iš dalies ir kiti, vengia platesnių išvadų. Istorikas čia pasireiškia kaip uolus pozityvistų (ypač A. Savino), nemėgusių didesnių apibendrinimų, sekėjas, visur ryškus valdovų reikšmės pa­ brėžimas istorijoje. Čia pervertinama politinė reikšmė ne tik tokių asmenybių kaip Vytautas, bet ir kur kas men­ kesnių— kaip jo pirmoji žmona Ona, antroji— Julijona. Matyt, dar negalutinai įrodyta ir Vytauto žmonų kilmė. „Vytauto šeimyna" pakartotinai skelbiama kaip vie ­ nas geriausių Kauno universiteto istorikų darbų, kaip ano meto istorijos šaltinių panaudojimo, puikios tyrinėjimo technikos pavyzdys, kokio lietuvių istoriografijoje ligi tol, rodos, dar nebuvo. Remdamasis Bychovco kronikos analize, I. Jonynas nu­ statė, kad šis vėlyvasis Lietuvos metraštis buvo parašytas X V I a., nors daugelis ištorikų jį laikė T. Narbuto falsifika­ tu. Mokslininko įžvalgumas dabar visiškai pasitvirtino. I. Jonynas toliau domėjosi Mykolu Lietuviu, ruošė jo traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" lo­ tyniškojo teksto ir vertimo į lietuvių k. publikaciją (žr. laiškus M. Liu'bavskiui ir I. Lapo). Deja, aiškindamas šio publicisto asmenį, pasuko savo autoriteto M. Liubavskio pramintu klystkeliu35, nors laiškuose prieštaravo Mykolo Lietuvio tapatinimui su Mykolu Tiškevičiumi. Pirmąjį, siauresnį, šio darbo variantą I. Jonynas jau buvo baigęs 1929 m. pavasarį, kai jam buvo teikiamas docento vardas.*I. 35 M. Liubavskis savo nuomonę dėl Mykolo Lietuvio asmens argu­ mentavo laiškuose ir atsiuntė I. Jonynui atitinkamo straipsnio mašinraštį (Любавский M . Кто был Михаило Литвин, написавший в половине X V I-ro в. трактат «О нравах татар, литовцев и московитян».— VUB, f. 100, b. 1. 117— 125). Straipsnis vėliau skelbtas: Российская ассоциация научно-исследовательских институтов общественных наук. Институт истории. Ученые записки.— М., 1929, т. 4; straipsnio vertimas į lietuvių k.— Mykolas Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius.— V., 1966, p. 124— 133. I. Jonynas Kaune negalėjo gauti pirmojo Mykolo Lietuvio traktato leidimo, todėl prašė M. Liubavskj Maskvoje nurašyti jo įvadą. M. Liu­ bavskis prašymą įvykdė ir dar pažadėjo sutikrinti busimojo kauniškio leidinio lotyniškojo teksto korektūrą (MAB, f. 105, b. 544, 1. 196. M. Liu­ bavskio 1926.VII.19 laiškas I. Jonynui).

20

Humanitarinių mokslų fakultetas apsiėmė I. Jonyno dar­ bą išleisti — įtraukė į savo 1931 m. sąmatą 36. Autorius da­ li veikalo — lotyniškąjį M ykolo Lietuvio tekstą — atidavė „Spindulio" spaustuvei, kuri netruko surinkti ir atspausti korektūros lapus. Deja, leidinys neišėjo. Buržuazinis visuomenės veikėjas Martynas Yčas Kaune paskleidė gandus, kad jam esą žinoma iš neseniai mirusio brolio istoriko Jono, jog I. Jonynas baigiąs spausdinti M. Liubavskio veikalo plagiatą. I. Jonynui, kuris buvo ypač sąžiningas mokslininkas, šis gandas užgavo širdį. Savo garbę gynė trečiųjų teisme, kuris įvyko 1932 m. pavasarį. M. Yčas turėjo atsiprašyti 37. Tačiau I. Jonyno darbo leidimas sustojo. 1932 m. auto­ rius aiškinosi: „Mano veikalas „Mykolas Lithuanus" ilgai nebuvo išspausdintas dėl to, kad iš pradžios aš turėjau tikslą išleisti trumpą informacinį veikalą apie Mykolą Lie­ tuvį, bet vėliau sumaniau didesnį, kritišką leidinį apie j į r o tam tikslui teko rinkti medžiagą iš užsienio, kas užima labai daug laiko" 38. Platųjį studijos variantą, kaip rodo išlikęs rankraštis 39, I. Jonynas baigė, bet, matyt, nebuvo juo patenkintas, ir todėl nieko nežinome apie vėlesnes pastangas jį išleisti. Nedidelis studijos fragmentas buvo pa­ skelbtas jau po autoriaus mirties Lituanistinės bibliotekos tomelyje. 1937 m. rugpjūčio mėnesį I. Jonyną universitetas dele­ gavo į I Pabaltijo istorikų kongresą Rygoje. Profesorius skaitė pranešimą „Lietuvių gentys ligi X IV amžiaus" (teks­ tas vėliau buvo išspausdintas). Čia, kaip ir savo „Lietuvių tautos istorijoje" bei ypač straipsnyje „Iš Mažosios Lietu­ vos istorijos", I. Jonynas atsiliepė į didžiavokiškosios šo­ vinistinės politikos tikslams tarnaujančią istorikės G. Mor36 M AB, f. 187, b. 326, 1. 15 (Humanitarinių mpkslų fakulteto dekano V. Krėvės-Mickevičiaus 1932.X.19 pranešimas teisėjui J. Grigaičiui). 37 Ten pat, 1. 1 (I. Jonyno 1932.III.20 pareiškimas Kauno universiteto, garbės teismui), I. 36, 43 (M. Yčo atsiprašymas). 38 Ten pat, I. 23 (pasiaiškinimas trečiųjų teismui). 39 VUB, f. 100, b. 16 (I. Jonyno rankraštis „Mykolas Lietuvis ir jo amžius", 1. 1— 116— autorinis tekstas, 1. 126— 151 — Mykolo Lietuvio traktato vertimas, 1. 152— 162 — Mykolo Lietuvio asmenybės tyrinėji­ mas). .

21

I

tensen ir kitų teoriją, kad skalviai, nadruviai ir sūduviai prieš Vokiečių ordino atsikraustymą tapatintini su prūsais, o lietuviai, kaip ir vokiečiai, tebuvę vėlesni kolonistai. I. Jonynas, išnagrinėjęs šaltiniuose esančius šio krašto baltų genčių paminėjimus, atmetė vokiečių bei kitų isto­ rikų aiškinimą, kad prūsai buvę svetimi lietuviams. Jis pa­ brėžė visų genčių, gyvenusių tarp Vyslos ir Nemuno, bend­ rą kilmę, tikybą, panašų gyvenimo būdą. Prūsus jis net vadina lietuvių gentimi. Kliūtis vienai tautai susidaryti bu­ vusios nepalankios politinės aplinkybės, Vokiečių ordino užkariavimai40. Šią I. Jonyno mintį vėliau plėtojo istorikas Povilas Pakarklis. Suprantama, to meto I. Jonyno istorijos veikalų kon­ cepcijos buvo buržuazinės, paveldėtos dar iš savo mokyto­ jų — istorikų pozityvistų. Antai I. Jonynas Lietuvos valsty­ bės susidarymo bei jos raidos paaiškinimo neieškoj.o socia­ linėje-ekonominėje šalies pažangoje. Dėl to šiuo raidos aspektu apskritai mažai domėjosi. Jis, kaip ir jo mokyto­ jai — rusų istorikai, valstybės mokyklos atstovai, daugiau dėmesio skyrė grįžtamajam politinės organizacijos povei­ kiui visuomenės evoliucijai. Dėl to pervertino, net ideali­ zavo didikų vaidmenį šalies istorijoje. Istoriją jis taip pat periodizavo tik pagal politinius šalies įvykius. Feodaliniai socialiniai-ekonominiai procesai jam atrodė ne tokie svar­ būs. Kunigaikščius jis kildina iš bendruomenės seniūnų ir ypač iš karo vadų, kurių nuosavybe tapo visa jų valdoma teritorija. Atsiradus didžiajam kunigaikščiui, kiti kuni­ gaikščiai virtę jo vasalais, lenininkais. Bajorų nuosavybė kilusi iš feodų — kunigaikščių už tarnybą duotų žemių. Tuo metu lietuvių istoriografijoje buvo įsivyravusios klerikalinės tendencijos. I. Jonynas, lyg tęsdamas S. Dau­ kanto, J. Basanavičiaus ir pagaliau geriausias pozityvizmo tradicijas, klerikalizmui liko abejingas ir net priešiškas. Antai recenzuodamas Zenono Ivinskio brošiūrą apie V y ­ tauto vaidmenį įvedant katalikybę Lietuvoje, I. Jonynas prikišo, kad „autorius ne visa pasako apie kristianizacijos 40 Plg. M AB, f. 105, b. 4, 1. 20 (L. ‘Karsavino, K. Jablonskio J. Otrembskio atsiliepimas apie I. Jonyno darbus maždaug 1946 m.).

22

ir

eigą, nutyli apie kristianizacijos pavartotas, bet kai kada net žiaurias priemones, apie gyventojų pasipriešinimą nau­ jai tikybai" 41. Beje, I. Jonyno lietuvių tautos istorijos pa­ skaitose pats krikštas ir bažnyčios vaidmuo vertinamas kritiškai, priduriant, kad „kraštas ir toliau de f acto paliko pagoniškas" ligi pat X V I a. pabaigos 42. Priimdamas į savo katedrą jauną istoriką Adolfą Šapoką, profesorius įspėjo jį dėl nepageidautinų universitetui pažiūrų (žr. 1932 m. birželio 12 d. laišką A. Šapokai). Vėliau, kai šis redagavo „Lietuvos istoriją", I. Jonynas kaip autorius čia nebuvo pageidaujamas. Apskritai profesorius savo pažiūromis sky­ rėsi nuo daugelio jaunųjų istorikų, kurie ėmė žavėtis nau­ jausiomis buržuazinėmis Vakarų Europos istorikų mokyk­ lomis. I. Jonynas daug prisidėjo, kad Lietuvos istorijos moks­ las pasiekė profesinio brandumo, daugmaž prilygo ano me­ to Europos istoriografijai. Amžininkai net manė, kad „visa jaunoji Lietuvos istorijos specialistų karta išėjo mokslą, vadovaujama prof. Jonyno, ir jį galima laikyti šios mokslo disciplinos kūrėju Lietuvoje" 43. I. Jonynas į universitetą atėjo jo organizaciniu laiko­ tarpiu, mokslo kadrų telkimo metais. Istorikų, pakanka­ mai pasiruošusių darbui aukštojoje mokykloje, beveik ne­ buvo. Matyt, I. Jonyną nuolat slėgė klausimas, kas galės išugdyti aukšto lygio jaunąją istorikų kartą. Jis manė, kad čia daug gali padėti rusų istorikai, ypač iš Tarybų Sąjun­ gos. Jau 1922 m., tuo pačiu metu, kai I. Jonynas turėjo ateiti į Humanitarinių mokslų fakultetą, istorijos katedrai laikinai vadovauti bei slavų istoriją dėstyti universitetas kvietėsi Baltarusijos universiteto rektorių Vladimirą Pičetą 44*. I. Jonynas savo laiške labai apgailestavo, kad šis is­ 41 Jonynas I.— Vairas, 1931, Nr. 2, p. 259.— Rec. kn.: Vytauto Di­ džiojo darbai katalikų bažnyčiai' Lietuvoje / Parašė Z. I. •— K., 1930.— 36 p. 42 Jonynas I. Lietuvių tautos istorija, d. 2, p. 38, 39. 43 M AB, f. 105, b. 1, 1. 16 (L. Karsavino, B. Untulio ir P. Galaunės atsliepimas apie I. Jonyno mokslo darbus, maždaug 1946 m.). 44 VUB, f. 96, b. 15, 1. 42, 55 (Humanitarinių mokslų fakulteto tary­ bos 1922.XII.9 ir 1923.1.27 posėdžių protokolai).

23

torikas dėl užimtumo atvykti atsisakė. Vėliau, 1926 m., I. Jonynas ėmėsi iniciatyvos, kad vieną ar du semestrus Lietuvos istorijos po Liublino unijos kursą skaitytų M. Liubavskis, pakviestas iš Maskvos. Tam pritarė fakulteto ta­ ryba 45, universiteto senatas. Nesulaukus M. Liubavskio, norėta nors jo paskaitas išleisti lietuvių kalba. 1926 m. rudenį į universitetą iš Rygos atvyko I. Jonyno mokytojas R. Viperis. Jis skaitė keletą Europos istorijos paskaitų 46. Tuo metu I. Jonynas pradėjo susirašinėti su dideliu Lietuvos istorijos specialistu Ivanu Lapo, kuris gyveno Pra­ hoje. I. Jonynas pasiūlė jam bendradarbiauti fakulteto lei­ diniuose, gavo iš jo vieną straipsnį apie 1588 m. Lietuvos Statuto I leidimą. Nuo to laiko I. Lapo ryšiai su Kauno uni­ versitetu nebenutrūko. 1928 m. vasarą jis svečiavosi pas I. Jonyną Kaune, tarėsi dėl studijos apie III Lietuvos Sta­ tutą 47. 1933 m. sausio 27 d. I. Lapo buvo priimtas uni­ versiteto privatdocentu ir skaitė Lietuvos istorijos paskai­ tas 48. Kauno universitetui iš pradžių trūko ne tik specialistų istorikų, bet ir istorinės literatūros, šaltinių publikacijų. Mat, netekus Vilniaus, Lietuvoje neliko nė vienos moksli­ nės bibliotekos. L Jonynui, pasiryžusiam skaityti originalų kursą ir užsiimti tyrinėjimais, teko energingai rūpintis universiteto bibliotekos ir savo knygų papildymu. Dau­ giausia knygų I. Jonynas tikėjosi gauti ir gavo iš Tarybų Sąjungos, tuo reikalu susirašinėjo su profesoriais Aleksand­ ru Andrejevu, Michailu Gruševskiu, M. Liubavskiu, V. Pičeta, Sergejumi Platonovu, V. Savinu, bibliotekininku S. Posternaku, antikvaru Sergejumi Meleščenka. Iš Vakarų Ukrainos I. Jonynui knygų siuntė Lvovo profesoriai Kirilas Studinskis ir Ilarionas Svencickis. Kele­ 46 Ten pat, b. 16, 1. 254 (Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926.V.14 posėdžio protokolas). 46 Ten pat, b. 17, 1. 10 (Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926.X.29 posėdžio protokolas). 47 M AB, f. 105, b. 540, 1. 35 (I. Lapo 1928.X.28 laiškas I. Jonynui). 48 VUB, f. 96, b. 18, 1. 1 (Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1933.1.27 posėdžio protokolas).

24

tą talkininkų I. Jonynas turėjo Vilniuje. Varšuvoje jam literatūros parūpindavo rašytojas Ksaveras SakalauskasVanagėlis. Tuo reikalu I. Jonynas rašė laiškų ir Varšuvos universiteto profesoriui Oskarui Haleckiui. Yra likęs gau­ sus I. Jonyno susirašinėjimas su įvairiomis Vokietijos ir kitų Vakarų Europos valstybių knygų prekybos firmomis. Daug gautos literatūros iš jo perimdavo universiteto bib­ lioteka. Aukodamas didelę savo uždarbio dalį, I. Jonynas ir sau susikomplektavo gerą bei gausų istorinės literatūros rinkinį, kurį 1960 m. žmona ir duktė Birutė perleido Lie­ tuvos TSR Mokslų Akademijos Centrinei bibliotekai. Be­ je, pats gyveno kukliai, teįsigijęs medinį namelį Žaliakal­ nyje. Dvasinei pusiausvyrai atgauti visą laisvalaikį triūsė sode ir gėlyne, džiaugdamasis kiekvienu medeliu, kiek­ vienu karališkųjų lelijų ar kitų retesnių gėlių žiedu. Rūpindamasis ištempti istorijos mokslą iš atsilikimo, I. Jonynas prisidėjo ir prie gimnazijos mokytojų kvalifi­ kacijų kėlimo, nes daugelis jo studentų pasirinkdavo pe­ dagogo kelią. Be to, jis vadovavo Lietuvos istorijos moky­ tojų kursams, kurie vyko 1933 m. gruodžio 27— 30 d. Būdamas atsidavęs istorijai, I. Jonynas nevengė ir v i­ suomeninės veiklos. 1923 m. įsikūrus Lietuvos draugijai Tautų Sąjungai remti, jis buvo išrinktas šios draugijos valdybos sekretoriumi, jo butas tapo draugijos būstine 49. Nuo 1927 m. fakultetas jį rinko Tarptautinio intelektualų bendradarbiavimo komisijos nariu 50, 1936 m. pabaigoje jis dalyvavo šios komisijos suvažiavime Tartu mieste. Ta­ čiau svarbiausia buvo I. Jonyno veikla Lietuvių draugijo­ je TSRS tautų kultūrai pažinti. Dar 1926 m. rugsėjo 30 d. jis išvyko į Kijevą kaip universiteto Humanitarinių moks­ lų fakulteto atstovas dalyvauti Ukrainos TSR Mokslų Aka­ demijos akademiko istoriko M. Gruševskio 60-ųjų metinių minėjime. K ijeve gavo Lietuvos vyriausybės ministro pir­ mininko telegramą važiuoti į Maskvą, kur vyko Lietuvos ir TSRS derybos daugiausia dėl prekybos sutarties. Kartu 49 M AB, f. 105, b. 59, 1. 28 (I. Jonyno 1923.VIII.9 pranešimas Kauno miesto ir apskrities viršininkui). 60 VUB, f. 96, b. 17, 1. 43 (Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1927.V.13 posėdžio protokolas).

25 ■■

buvo toliau nagrinėjami kultūrinių vertybių reevakuacijos reikalai — I. Jonynas kaip ekspertas dirbo mišrioje komi­ sijoje; susitiko su M. Liubavskiu ir kitais įžymiais tarybi­ niais istorikais. Į Kauną grįžo lapkričio 27 dieną51. Šioje kelionėje I. Jonynas naudojosi Visasąjunginės kultūrinių ryšių su užsieniu draugijos (VOKS'o) paslaugomis. 1929 m. susikūrė Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti. Jos iniciatoriai buvo universiteto profesoriai, docentai, jau palaikę kultūrinius ryšius su TSRS, mokęsi Rusijos aukš­ tosiose mokyklose. Šiai kategorijai priklausė ir I. Jonynas. Jis įėjo į draugijos valdybą, kone visą laiką, iki 1940 m., buvo renkamas sekretoriumi, bibliotekininku ar vicepir­ mininku. 1938— 1939 m. jis buvo draugijos pirmininkas. Jau 1929 m. pabaigoje apie šios draugijos įsikūrimą I. Jo­ nynas raštu informavo VOKS'o įgaliotinį Lietuvoje, prašė parūpinti medžiagos apie tarybinį mokslą, meną, literatū­ rą, rekomenduoti, su kokiomis kultūros įstaigomis palai­ kyti ryšius. I. Jonynas prisidėjo prie daugelio renginių apie TSRS kultūrinį gyvenimą. 1938 m. pabaigoje jis susi­ tarė su VOKS'o įgaliotiniu surengti tarybinių vaikiškų knygų ir vaikų piešinių parodą Kaune, universiteto rū­ muose, pasakė įžanginį žodį jos atidaryme (1939 m. sau­ sio 3 d.), pabrėždamas, kad Tarybų Sąjungoje labiau negu kurioje kitoje valstybėje rūpinamasi vaikų auklėjimu, vaikų literatūra52. VOKS'o pirmininkas už šios parodos organizavimą I. Jonynui atsiuntė raštišką padėką 53. 1935 m. vasarą VOKS'o kvietimu I. Jonynas kartu su profesoriais Pranu Augustaičiu, Mykolu ir Vaclovu Biržiš­ komis, V. Krėve-Mickevičiumi ir Baliu Sruoga lankėsi Maskvoje, Leningrade, susitiko su VOKS'o vadovais, žur­ nalistais, įžymiais tarybiniais mokslo ir kultūros atstovais. 61 C V A , f. 631, ap. 3, b. 278, 1. 13 (I. Jonyno tarnybos lapas, 1940.IV.27); f. 923, ap. 1, b. 459, 1. 185— 192 (I. Jonyno 1926.XI.6 laiškas V. Krėvei-Mickevičiui ir pranešimas Užsienio reikalų ministerijai); VUB, f. 96, b. 17, 1. 16 (Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926.XI.26 po­ sėdžio protokolas). 52 Noreikienė S. Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti (1929— 1940).— V., 1978, p. 25, 38, 66. 53 1EM, R-7598 (VOKS'o pirmininko 1939.11.23 raštas I. Jonynui).

26

Vilniaus universiteto profesorius. 1939 m. Tarybų Są­ jungai perdavus Lietuvai Vilnių, buvo susirūpinta Vilniaus universiteto atkūrimu, perkeliant Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetus iš Kauno. I. Jonynas Vilniaus universiteto profesoriumi tapo nuo 1940 m. sausio 1 d., nors dirbti pra­ dėjo tik sausio pabaigoje. Ir čia vadovavo Lietuvos istori­ jos katedrai, dėstė Lietuvos istoriją. Gavo dviejų kambarių ir virtuvės butą universiteto namuose. Į Kauną pas šeimą grįždavo laisvomis nuo darbo dienomis ir per atostogas. Ir taip per visą likusį amžių. I. Jonynas džiaugėsi Vilniumi, kurio atgavimu tiek rū­ pinosi, tačiau jame gyventi ir dirbti buvo sunku. Visur buvo jaučiami skaudūs senojo valstybių antagonizmo pada­ riniai. Netoli siautė Antrasis pasaulinis karas. Nerimą kėlė ir lenkų tautos tragedija, žinomų lenkų istorikų likimas. 1940 m. pradžioje I. Jonynas sužinojo, kad į lenkų belais­ vių stovyklą Vokietijoje pateko Henrikas Paškevičius, kuris dalyvavo Varšuvos gynime. Šis istorikas prieš kele­ tą metų buvo viešėjęs Kaune. Jį I. Jonynas išskyrė kaip objektyvų tyrinėtoją. Išvaduoti iš nelaisvės tebuvo vienas kelias,— reikėjo įrodyti jo teisę į Lietuvos pilietybę. Per lenkų istorikus Stanislovą Arnoldą, Janušą Ivaškevičių I. Jonynas rinko duomenis H. Paškevičiaus biografijaiS4, sugalvojo versiją, kad pastarasis yra lietuvių rašytojo Dionizo Poškos anūkas. Raštu kreipėsi į Lietuvos švietimo ir užsienio reikalų ministrus, į Vokietijos pasiuntinį Kau­ ne. Norėjo į Lietuvą parsikviesti ne tik patį H. Paškevičių, bet ir jo žmoną su vaikais, vargstančius Varšuvoje. Deja, visos pastangos liko bevaisės 55. H. Paškevičiui I. Jonynas tegalėjo padėti maisto siuntiniais. Taikus Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940 m. sudarė palankias sąlygas įtraukti I. Jonyną, kaip ir daugelį senųjų profesorių, į naujos santvarkos stiprinimą. Socialis­ tinė kultūra turėjo paveldėti visa, kas buvo geriausia se­ nųjų kartų palikime. Dar V. Leninas pabrėžė, kad ,,iš su­ 54 M AB, f. 105, b. 549, 1. 20, 22, 23 (S. Arnoldo (be datos) ir J. Ivaš­ kevičiaus 1940.11.10 laiškai I. Jonynui). 55 Ten pat, 1. 24 (Vokietijos kariuomenės Generalinio štabo atsakymo Lietuvos karo atašė Berlyne nuorašas).

27

triuškintojo kapitalizmo sotus nebūsi. Reikia paimti visą kultūrą, kurią kapitalizmas paliko, ir iš jos pastatyti so­ cializmą. Reikia paimti visą mokslą, techniką, visas žinias, meną. Be šito komunistinės visuomenės gyvenimo pastatyti mes negalime. O tas mokslas, technika, menas yra specia­ listų rankose ir jų galvose" 56. I. Jonynas buvo Lituanistikos instituto istorijos sky­ riaus vedėju (šias pareigas ėjo nuo 1939 m.), rūpinosi is­ torijos šaltinių kaupimu iš nacionalizuotų dvarų bei kitų archyvų. Įsitraukė į Vilniaus universiteto reorganizavimą pagal tarybinių universitetų pavyzdį. Dėjo pastangų išplės­ ti istorijos specialybę57. Katedros personalas numatė kelti savo kvalifikacijas ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pats I. Jonynas ėmėsi dar neįprasto profsąjun­ ginio darbo fakultete. Hitlerinės okupacijos metais I. Jonynas profesoriavo li­ gi pat universiteto uždarymo. Kova su hitleriniais okupan­ tais ir socialistinės visuomenės kūrimas pokario metais diferencijavo senąją inteligentiją. I. Jonynas liko su savo tauta ir aktyviai įsitraukė į tarybinį gyvenimą. Jis daug pasidarbavo, kad būtų atkurti abu okupantų likviduoti Lietuvos universitetai. Ir Vilniuje, ir Kaune tuomet buvo kuriami lygiagretūs Istorijos-filologijos fakultetai. Jau nuo 1944 m. liepos 16 d. I. Jonynas paskiriamas Vilniaus universiteto Lietuvos istorijos katedros ved ėju 58. Dirbo ir Kaune. Jis rašė: „Atitinkamų valdžios organų buvau paskirtas Istorijos-filologijos fakulteto Kaune steigiamo­ jo branduolio nariu. Esu pasižadėjęs tame fakultete skaityti paskaitas šiais mokslo metais" 59. Nuo 1944 m. rugpjūčio 14 d. I. Jonynas dar gavo Kauno universiteto bibliotekos 56 Leninas V. I. Raštai.— V., 1954, t. 29, p. 51. 57 C V A , f. R-856, ap. 1, b. 16, 1. 77 (Humanitarinių mokslų fakulteto dekano V. Mykolaičio-Putino 1941.V.23 raštas Lietuvos istorijos katedros vedėjui I. Jonynui). 58 VUB, f. 98, b. 99, lapai nenumeruoti (švietimo liaudies komisaro J. Žiugždos 1944.X.7 įsakymas). 59 Ten pat (I. Jonyno 1944.X.22 pareiškimas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto tarybai).

28

direktoriaus pavaduotojo pareigas 60, paskui buvo Visuoti­ nės istorijos katedros vedėju, skaitė Lietuvos ir TSRS isto­ rijos kursus61. Tačiau tuomet susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno dar nebuvo lengvas, todėl I. Jonynas nuo 1946 m. rudens semestro apsiribojo darbu Vilniaus universitete. Socializmo kūrimo laikotarpiu Lietuvos istorija tapo ideologinės kovos objektu. Įtvirtinant istorijos moksle marksistinę-lenininę metodologiją, daug pasidarbavo Juo­ zas Žiugžda. Dėl to jam tuomet buvo patikėtos atsakingos Lietuvos TSR istorijos katedros vedėjo pareigos. I. Jony­ nas 1945 m. rugsėjo 1 d. perėmė TSRS tautų istorijos ka­ tedrą 62. Šias pareigas su vienerių mokslo metų pertrauka ėjo ligi 1948 m. pabaigos, kai abi minėtosios katedros buvo sujungtos į vieną TSRS istorijos katedrą. 1946 m. gruo­ džio 28 d. Aukštoji atestacinė komisija I. Jonynui patvir­ tino profesoriaus vardą 63. I. Jonynas visą pokario laiką Vilniaus universitete skai­ tė TSRS tautų istorijos feodalizmo laikotarpio kursus ir kelis specialiuosius kursus, vedė seminarus. Paskaitoms, kaip ir anksčiau, ruošdavosi labai stropiai, turėdavo visą skaitomo dalyko tekstą, niekada paskaitų nepraleidinėjo, visada buvo punktualus, ^skaitė raiškiai, neskubėdamas, kad studentai suspėtų gerai sukonspektuoti, nes reikiamų vadovėlių dar trūko. Dažnai sustodavo ir prie Lietuvos is­ torijos, suprasdamas ją kaip būtiną TSRS istorijos kurso dalį. Pastarojo pagrindu ėmė E. Burdžalovo paskaitas, iš­ leistas atskirais sąsiuviniais, skirtas Maskvos aukštajai partinei mokyklai. I. Jonynas, norėdamas paruošti gerus specialistus, buvo reiklus sau ir studentams. Nors ir būda­ mas senyvo amžiaus, lankė vakarinį marksizmo-leninizmo universitetą. „Profesorius I. Jonynas,— prisimena ano meto 60 C V A , f. 631, ap. 3, b. 278, 1. 9 (I. Jonyno 1944.VIII.14 pareiškimas rektoriui); M AB, f. 105, b. 2, 1. 3 (rektoriaus A. Pureno 1944.IX.5 I. Jo­ nynui išduotas pažymėjimas). 61 C V A , f. 631, ap. 3, b. 278, 1. 2 (Kauno universiteto prorektoriaus 1946.VII.29 įsakymas dėl I. Jonyno atleidimo iš šių pareigų nuo V III.l), 1. 3 (rektorato 1944.X.12 raštas švietimo liaudies komisarui). 62 Ten pat, f. 391, ap. 7, b. 2205, 1. 34, 35 (Istorijos-filologijos fakul­ teto dekano K. Korsako 1945.IX.5 pranešimai rektoriui). 63 MAB, f. 105, b. 7, 1. 5 (pažymėjimo nuorašas).

29

studentas istorikas, aktyvus visuomenės veikėjas profeso­ rius Stasys Lazutka,— priklausė prie tų tyrų asmenybių, dorų žmonių, kurie, susidarę pasaulėžiūrą, negalėjo jos lengvai pakeisti pagal „užsakymą", konjunktūriniais su­ metimais. Visiškai aišku, kad iki Tarybų valdžios atkūri­ mo Lietuvoje I. Jonynui buvo tolimas marksizmo mokslas, marksistinė-lenininė istoriografija, nors jo demokratizmas vertė jį jau buržuaziniais metais ieškoti savitų, racionales­ nių, objektyvesnių istorijos mokslo koncepcijų. Tačiau tarybiniais metais to buvo maža, reikėjo ryžtingai atsisa­ kyti senų pažiūrų, senų tradicijų, visko, kas buvo įpras­ ta, susiklostę, reikėjo pereiti Rubikoną ir sudeginti visus tiltus. Atrodo, protu profesorius tai suvokė gana greit, bet nugalėti šitai sekėsi ne taip lengvai, reikėjo viską iš­ gyventi, reikėjo, nepaisant savo 60 metų, ne tik išstudijuo­ ti marksizmo-leninizmo pagrindus, bet ir naujai pažvelgti į istorijos mokslą. Ir tai buvo daroma gal kiek lėtokai, bet kruopščiai ir sąžiningai, kaip viską darė Ignas Jonynas". Jau 1946 m. įsikūrė studentų Lietuvos istorijos būrelis, kuris vėliau įsiliejo į Studentų mokslinę draugiją. Šiame būrelyje pirmuosius mokslinio darbo įgūdžius gavo ne vienas vėliau pasižymėjęs istorikas. I. Jonynas mėgo lan­ kytis būrelio susirinkimuose, klausytis gal ir naivokų stu­ dentų pranešimų bei diskusijų, taktiškai įsikišdavo į jas ir išsamiai paaiškindavo dalyko esmę. Studentai stebėda­ vosi nepaprastai didele profesoriaus erudicija ir gera at­ mintimi. Šio būrelio iniciatyva I. Jonynas surengė keletą ekskursijų. Pokario metais profesorius itin gilinosi į uni­ versiteto istoriją, aiškinosi šios aukštosios mokyklos, va­ dintos skirtingais vardais, perimamumą. Jo rankraštiniame palikime yra keletas universiteto istorijos paskaitų, apžval­ gų, taip pat pažymų, kad būtina ruoštis šios mokyklos 375 metų sukaktuvėms. Ir ekskursijos prasidėdavo nuo universiteto rūmų, nuo Vilniaus gatvelių. Buvo lankyti Trakai, Kernavė. Tačiau didžiausios ir įspūdingiausios jo ekskursijos buvo dvi. Pirmoji — po istorines rytų Lietuvos ir vakarų Baltarusijos vietas — įvyko 1951 m. liepos pra­ džioje. Išsiruošta trims dienoms, keliauta sunkvežimiu.

30

Auditorijose girdėtus dalykus studentai papildė konkrečiu Jašiūnų, Lydos, Naugarduko, Alšėnų, Krėvos, Barūnų, M e­ dininkų istorijos bei kultūros paminklų pažinimu. Antroji ekskursija suruošta 1954 m. liepos pradžioje. Keliauta garlaiviu nuo Kauno ligi Klaipėdos ir Nidos. Aplankytos visos pilys ir piliakalniai, į kiekvieną jų profesoriaus kop­ ta, kiekviename pasakota apie didvyriškas lietuvių tautos kovas su kryžiuočiais. Kai mate, kad reikalingas jaunimui, profesorius nejautė nei nuovargio, nei metų naštos. Deja, ši ekskursija jau buvo paskutinė. Pedagoginį darbą I. Jonynas laikė svarbiausiu, tačiau stengėsi dalyvauti ir istorijos tyrinėjimuose, buvo įtraukia­ mas į juos. Jau 1945 m. pradžioje Visasąjunginis aukštųjų mokyklų reikalų komitetas jį patvirtino universiteto Moks­ linės tarybos nariu 64. I. Jonynas buvo įtrauktas ir į Lietu­ vos TSR Mokslų Akademijos mokslines tarybas, dalyvauda­ vo svarbesniuose Lietuvos istorijos instituto gamybiniuose pasitarimuose, Lietuvos TSR istorijos rankraščių svarsty­ muose. Profesorius pasireiškė kaip didelis istorijos šaltinių žinovas, nesitaikstė su kai kuriomis to meto schematizmo bei dogmatizmo apraiškomis. Antai 1951 m. gruodžio 22 d. svarstant kelis Lietuvos istorijos vadovėlio skyrius, jis kalbėjo: „Istorija be faktų — ne istorija, o istorinė pasaka. Svarbu nustatyti istorijos faktus ir juos interpretuoti", rei­ kia, „kad teiginiai 'būtų padaryti, remiantis faktais". 1954 m. sausio mėnesį I. Jonynas dalyvavo plačiame TSRS istorikų forume, kuriame buvo aptariamas Lietu­ vos TSR istorijos I tomo maketas. Profesoriaus dalykiška kalba atkreipė įžymiausių svečių istorikų dėmesį. Netrukus jis gavo užduotį parašyti feodalizmo laikotarpio istoriją. Puolė rinkti trūkstamos archyvinės medžiagos apie X IX a. pirmosios pusės anticarinį judėjimą, sudarė knygos planą, tačiau toliau nebetesėjo. Tuo pačiu metu skubėjo rašyti Lietuvos istoriografiją rusų kalba. Mat TSRS M A Istorijos institutas sumanė išleisti daugiatomę „TSRS istorijos moks­ lo istorijos apybraižą“ . Į šį darbą profesorių įtraukė kny­ 64 Ten pat, b. 2, 1. 4 (universiteto Mokslinės tarybos sekretoriaus Dz. Budrio 1945.III.28 pranešimas I. Jonynui).

7/

gos redkolegijos narys senas I. Jonyno pažįstamas akade­ mikas Michailas Tichomirovas (jis dalyvavo ir minėtojo Lietuvos TSR istorijos kurso svarstyme). I. Jonynas užduotį atliko, bet rankraštis buvo per didelis, jį teko smarkiai sutrumpinti jau nematant autoriui. Dabar šis I. Jonyno dar­ bas skelbiamas visas. Visų pirma jis ligi šiol tebėra unika­ lus ir nepasenęs senosios Lietuvos istoriografijos tyrinėji­ mas, ypač išsamiai apibūdinantis feodalizmo laikotarpio Lietuvos metraštininkų, istorikų ir senųjų rusų istorikų, rašiusių apie Lietuvą, nuopelnus, jų koncepcijas, savitarpio įtakas. Be to, šis darbas yra didžiausias tarybinio laikotar­ pio I. Jonyno veikalas, jis — svarbus paminklas autoriaus profesiniam lygiui, jo tuometinėms istorinėms pažiūroms, jų evoliucijai. Tų pačių metų pradžioje I. Jonynas skubėjo baigti pro­ ginę brošiūrą „Ukrainos susijungimo su Rusija istorinė reikšmė", kurią leido Lietuvos TSR politinių ir mokslink žinių skleidimo draugija. Deja, autorius pamatė tik ko­ rektūrą. 1954 m. liepos 14 d. I. Jonynas mirė, ištiktas širdie; infarkto Kaune. Gausi buvusių studentų minia palydėję jį į Petrašiūnų kapines. Prie kapo prigludo ir tos karališko sios lelijos, kurias profesorius puoselėjo savo sodelyje.V . V. Merky

vytauto

Šeimyna

I. KRĖVOS PILYJE

1382 m. vasarą Vokiečių ordinas susilaukė pagaliau savo ilgamečių pastangų vaisių: išnyko vienybė Lietuvos valdovų tarpe ir tarp jų prasidėjo kruvinos kovos už aukš­ čiausią valdžią. Jau pusantro šimto metų vokiečiai kariavo su lietuviais ir įsitikino, kad jų įsiviešpatavimas Lietuvoje liks svajone, jei lietuvių tauta bus vieninga. Jie nesigailėjo nei triūso, nei pinigų tai vienybei išardyti, ir dabar atrodė, kad Or­ dino politikai sužibo šviesesnės gadynės žvaigždė. Birže­ lio mėnesį prie Vilniaus sienų jau kovėsi tarp savęs Lie­ tuvos kariuomenės dalys, dviejų Gedimino palikuonių vadovaujamos: Jogaila su Vilniaus miestiečiais ir Vitebsko pilies įgula sumušė Vytauto atsivestą kariuomenę Vilniui ginti. Prie Vilniaus mūrų nuo saviškių rankų žuvo apie tūkstantį karių. Vilniaus mūšis buvo tik preliudija smarkesnėms kau­ tynėms. Liepos mėnesį prie Trakų pilies jau stovėjo viena prieš antrą išsirikiavusios dvi ištisos lietuvių armijos. Jų vienai vadovavo Jogaila ir Skirgaila, o antrai Kęstutis ir Vytautas. Jogailos kariuomenės užpakaly stovėjo Vokie­ čių ordino kariuomenė, kuriai vadovavo Ordino maršalas Kūnas fon Hatenšteinas (Kūno von Hattenstein). Pastarasis atvyko šičion beveik niekieno nekliudomas, iš anksto ge­ rai pasiruošęs, su pačiais naujausiais karo pabūklais. A rio­ galos pilis, stovėjusi jam skersai kelio, buvo trumpu laiku paimta ir sudeginta, o visi jos gynėjai, išskyrus du bajorus, išžudyti. Vokiečių ordino kariuomenė buvo atėjusi Jogai­ lai talkon. Atžygiavo ji prie Kęstučio sostinės ne dėl kokios meilės Jogailai, bet turėdama Jogailos įgaliotinio, jo bro­ lio Skirgailos, pasirašytą labai naudingą sutartį. 3. I. Jonynas

33

Prie Trakų pilies sienų turėjo būti nulemtas ne tik gin­ čas, kam —■Jogailai ar Kęstučiui — turi priklausyti aukš­ čiausia valdžia Lietuvoje, bet ir buvo sprendžiamas pačios nepriklausomos lietuvių valstybės likimas. Abiejų prieši­ ninkų materialinės jėgos buvo toli gražu nelygios, o po savitarpio žudynių vienintelis laimėtojas tegalėjo būti V o ­ kiečių ordinas. Sutartimi su Jogaila jis jau iš anksto buvo apdraudęs savo laimėjimus: jam buvo pažadėta atiduoti pusė Žemaičių; be to, Jogaila turėjo su nieku nekariauti per ketverius metus be Ordino leidimo, eiti Ordinui talkon ir po ketverių metų apsikrikštyti. Šios sąlygos reiškė ne ką kita, kaip Lietuvos vasalitetą Ordinui, jos politinės nepriklausomybės nustojimą. Jogaila, matyti, gerai suprato, kad Kęstučio ir Vytauto vadovaujamos kariuomenės sutriuškinimas turėjo paga­ liau jį patį padaryti visiškai bejėgį prieš Vokiečių, ordiną. Paskutiniu momentu jis, norėdamas išsaugoti gyvąsias Lie­ tuvos jėgas, pasistengė sunaikinti tik savo asmeninius priešininkus. Apgaule ir vyliumi jis paėmė nelaisvėn Kęstutį ir V y ­ tautą. Po kelių dienų Kęstutis žuvo pasmaugtas Krėvos pily. Vytautas sėdėjo ten pat, belaukdamas savo likimo išspren­ dimo. Kas jam grėsė — mirtis ar ilgametis kalėjimas,— liks paslaptis, tik bent jau ne laisvė. Nuo likimo, panašaus į jo tėvo, Vytautą gal greičiausiai bus apsaugojęs susijaudinimas, pasireiškęs lietuvių tautoje paplitus žiniai apie tragišką Kęstučio žuvimą. Jogaila bu­ vo priverstas visokiais būdais slėpti nuo savo valdinių tikrą nelauktos seno lietuvių kovotojo mirties priežastį — platinti gandus apie jo savižudybę, įtaisyti iškilmingą Skirgailos lankymąsi neva pas gyvą savo dėdę ir pagaliau suruošti kuo puošniausias mirusiojo laidotuves. Jogailai reikėjo paviršutinai rodyti mirusiojo didvyrio sūnui daug švelnumo, kad nukreiptų nuo savęs bet kurį įtarimą dėl Kęstučio mirties. Tačiau apie jo paleidimą negalėjo būti nė kalbos: Jogaila gerai pažino savo jaunystės draugą, žinojo jo gabumus, jo stiprią valią ir ištvermę. Susijau­ dinimas, pasireiškęs Lietuvoje po Kęstučio mirties, rodė

34

jam, kokios didelės simpatijos supo ilgametį kovotoją už Lietuvos laisvę. Jos galėjo tekti ir šio didvyrio sūnui ir sudaryti jo galią. Jogaila buvo tikras, kad jo buvusis drau­ gas, tapęs laisvas, nedovanos jam nei savo kalinimo, nei savo tėvo per skubios mirties. Veltui Vytautas siuntė savo nugalėtojui nužemintus prašymus grąžinti jam laisvę. Veltui Vytautą užstojo pats Vokiečių ordino magistras. Jogaila liko griežtas, nepermaldaujamas. O tačiau įvykiai sugriovė visas Jogailos viltis. Vytauto išvadavimas iš Krėvos pilies ir po to ėjusios jo kovos, susijungus su Vokiečių ordinu, iš pradžių už sa­ vo tėvonijos atgavimą, o vėliau už valdžią visoje Lietuvo­ je, priklauso tai kategorijai istorinių faktų, kurių padari­ niai toli peržengia savo amžiaus ribas. Jie siekia ir mūsų gyvenamus laikus. Vytauto išvadavimo garbė, be jokios abejonės, tenka jo sumaniai žmonai. Su tuo sutinka tiek Vytauto amžininkai lietuviai,, tiek vokiečiai *. Tačiau pačios Vytauto išvadavimo aplinkybės nėra aiškios. Nežinia, nei kada, nei kokiu būdu Vytautienė pakliuvo Krėvos pilin. Neaišku, koks buvo Jogailos val­ džios santykis su kalinio žmona. Amžininkų parodymai nesutinka. Seniausios redakcijos Lietuvos metraštis pasa­ koja, kad Vytautienė buvusi išsiųsta Krėvos pilin drauge su savo v y ru 1 2. Iš to galima daryti išvadą, kad Vytautienė buvo suimta ir pasiųsta prievarta. Tačiau amžininkas V y ­ gandas Marburgietis rašo, kad Vytautas iš pradžių buvo sėdėjęs kalėjime vienas ir kad tik vėliau, jo prašomas, Jo1 Vokiečių ordino skunde prieš Vytautą, pasiųstame Konstanco vi­ suotiniam bažnyčios susirinkimui, rašoma: ,,Da der selbige herczog Wittold durch sine huszfrauwen von Jagels [.. .] gefengnisse floch geyn M asaw" (žr. Piochaska A. Z Archiwum Zakonu Niemieckiego: Analekta z wieku X IV i X V .— In: Collectanea ex Archivo Collegii Histo­ rici.— Cracoviae, 1909— 1913, t. 11, p. 252). 2 «П о смерти пакъ кнзя великого Кестоутия. пошлеть кнзь великыи Ягаило. кнзя ¡великого Витовта во Креиво лее и со женею и велитъ его твердо стерети во комьнате» (Lietuvos metraščio Supraslio nuorašas— Kn.; PSRL, t. 17, p. 76. Taip pat Uvarovo nuorašas.— Ten pat, p. 89; Grafo Krasinskio nuorašas.— Ten pat, p. 160— 161; Gra­ fo Račinskio nuorašas.— Ten pat, p. 321).

35

»

gaila sutikęs leisti jo žmonai ir vaikams vykti pas jį jo su­ raminti 3, Tai reikštų, kad Vytautienė buvo laisvai nuvy­ kusi pas savo vyrą ir naudojosi visiška laisve lankytis pas jį. Seniausias Lietuvos metraštis kalba apie Vytautienės buvimą Krėvos pily labai miglotai. Jis nurodo, kad kam­ barį, kur buvo laikomas Vytautas su žmona, saugojusi stipri sargyba4. Tačiau jis nenusako aiškiai, ar saugojami buvo lygiai vyras ir žmona, ar tik vienas vyras. Lietuvos metraščio teksto analizė greičiau verčia manyti, kad V y ­ tautienė visiška laisve kalėjime nesinaudojo. Jo liudymu, į kalėjimą ateidavusios kasdien tik dvi tarnaitės kunigaikš­ čių porai lovos kloti ir, atlikusios savo pareigas, išeidavu­ sios. Yra labai galimas daiktas, kad šios moterys buvo priemonė Vytautui susisiekti ir susižinoti su pasauliu. Pabėgimo mintis, Lietuvos metraščio žodžiais, atsiradusi Vytautienės galvoje. Ji iš sargybos sužinojusi einančias kalbas apie laukiantį Vytauto likimą: vieni manė, kad V y ­ tautui teksią ilgai sėdėti, o kiti, kad jį ištiksiąs Kęstučio likimas 5. Nei viena, nei kita perspektyva negalėjo džiu­ ginti. Reikėjo ieškoti kelių išsivaduoti. Vytautienė prikal­ bėjusi vieną iš savo tarnaičių apsivilkti kunigaikščio rū­ bais ir pasilikti kambary, o Vytautas turėjęs persitaisyti pasilikusios tarnaitės rūbais ir išeiti su kita tarnaite. Taip Vytautienės planą vaizduoja seniausio lietuvių metraščio Supraslio 6, Uvarovo 7, grafo Krasinskio 8 nuora­ šai ir vėlesnysis, X V I šimtmečio, metraštis, vadinamas By3 Die Chronik Wigands von Marburg.— In SRP, Bd. 2, S. 620— 621; ,,Petivit eciam pro conjuge et liberis, que postea venerunt ad eum, ut linigarent dolorem eius". 4 Supraslio nuorašas; «кнзь пакь великыи Витовт седель во Креиве за твердою сторожею в комьнате [. . .] а сторожи около то пакь великия кнгяи» (PSRL, t. 17, р. 76); Grafo Račinskio nuorašas: «П о смер­ ти кнзя великого Кестутя пошлет кнзя великог Витовта кнзь великии Якгеило в нятство до Крева зъ жоною и велитъ тверъдо стеречы» (ten pat, p, 321). 5 Lietuvos metraščio Supraslio nuorašas.— Ten pat, p. 76. 6 PSRL, t. 17, p. 77. 7 Ten pat, p. 89. 8 Ten pat, p. 161.

36

chovco kronika9. Grafo Račinskio Lietuvos metraščio nuo­ rašas 101ir vokiečių kronikininkas Vygandas Maiburgietis sako, kad Vytautas apsivilkęs savo žmonos rūbais u. Jei priimtume Račinskio kronikos ir Vygando liudijimą, tai rei­ kėtų pasakyti, kad Vytautienė buvo visai laisva ir galėjo kada norėjo lankytis pas savo vyrą. Iš šių dviejų prieštaraujančių vienas antram liudymų, neturint kitokių šaltinių, kurie padėtų klausimą nušviesti, negalima nei tvirtinti, kad Vytautienė buvo laisva Krėvo­ je, nei kad ji buvo saugojama drauge su savo vyru. Vienas dalykas yra neabejotinas: ji, leisdama savo vyrui išsprukti iš kalėjimo, pati jame pasiliko. Tai buvo herojiškas žygis iš jos pusės. Matyti, ji buvo pasiryžusi pasiimti visą atsa­ komybę už Vytauto pabėgimą sau, nenorėdama, kad Jo­ gailos pyktis išsilietų ant nieku nekaltų tarnaičių, kurios buvo tik jos sumanymų vykdytojos. Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas *, kuriuo pasekė įvairūs kompiliatoriai, Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies pavaizdavo savotiška melodrama. Vadovaudamasis Lietuvos metraščio nurodymu, kad Kęstučio ir Vytauto kalinimas buvęs kerštas už Jogailos sesers Marijos vyro Vaidilos nužudymą, mūsų istorikas įvedė į savo pasakojimą daugybę asmenų ir įvykių, kurie nepateisinami jokiais istoriniais šaltiniais. Pasak Narbuto, Vytautas buvęs apsirgęs drugiu iš susigraužimo, kad jis savo patarimais, duotais tėvui, jį pražudęs, ir buvęs išvež­ tas į Krėvą. Jo žmona už pinigus iš tariamo Krėvos pilies komendanto Proros gavusi leidimą lankyti su dviem tarnai­ tėmis savo sergantį vyrą. Pagaliau Vytautienė pasiuntusi savo pasiuntinį Vilniun pas Hamilioną (t. y. Hanulį) pra­ šyti išrūpinti jai iš didžiojo kunigaikščio Jogailos leidimą išvažiuoti su vaikais į Mazoviją. Jos pasiuntinys, grįždamas 9 Ten pat, p. 506. 10 Ten pat, p. 321. 11 SRP, Bd. 2, S. 621: „Et habito consilio cum uxore et ipsa conssenciente induit vestimenta viri, ipse vero c[o]njugis et antequam custodes huiusmodi cognoscerent, W ytaut evaserat venitque ad germanam suam in Masoviam". * Cia ir toliau I. Jonynas rašė: Noibutas.

37

iš Vilniaus, parvežęs laišką iš Marijos Vaidilienės pilies komendantui Prorai su paraginimu nelaukiant Vytautą pa­ šalinti iš šio pasaulio, nes Jogaila vis darąsis kaliniui pa­ lankesnis. Sužinojusi laiško turinį, Vytautienė paleidusi žinią, kad ji išvažiuosianti rytojaus rytą labai anksti, ir užtrukusi pas vyrą daug ilgiau negu visada. Tuo tarpu ji pervilkusi vyrą savo tarnaitės Alenos, kuri turėjusi pa­ silikti kalėjime, rūbais ir išleidusi jį pintinėje pro langą. Vytauto jau laukę arkliai, kuriuos jam jau buvo pasiuntęs Volkovysko tijūnas. Vytautas išvykęs pro Slonimą į Plocką ir ten buvęs penktą dieną po savo pabėgimo iš Krėvos pilies. Vytautienė Ona pasisamdžiusi Ašmenoje kazokus, kad ją palydėtų, ramiai išvažiavusi su savo vaikais. Alena taip puikiai nudavusi sergantį Vytautą, kad Krėvos pilies komendantas Prora tik trečią dieną pastebėjęs apgavimą. Tą dieną jis gavęs iš Vilniaus įsakymą persiųsti Vytautą su stipria sargyba Vilniun. Prora tuojau užmušęs Aleną ir kambarinį tarną Strainatą Adilioną. Alena buvusi žmona Kęstučio kambarinio tarno Grigorijaus Omuličiaus, kuris buvęs išmestas iš bokšto ir labai sužeistas. Išgelbėjusi savo vyrą iš mirties, ji slėpusi jį savo ponios kambary. Pasiry­ žusi pasiaukoti už Vytauto gyvybę, ji iš anksto pasiuntusi ' savo vyrą su maža dukryte pas jo motiną, gyvenančią kažkur netoli Trakų. Atlikusi savo herojišką žygį, Alena nusipelniusi antrosios Vytauto motinos ir, galima sakyti, atsižvelgus į. Vytauto didelę reikšmę Lietuvai, lietuvių tau­ tos motinos vardą I2. Mūsų istorikas sakosi rėmęsis Lietu­ vos metraščiu, vadinamąja Bychovco kronika, dar tebesan­ čia rankrašty. Deja, kalbamojoje kronikoje nė vieno Nar­ buto aprašyme minimo fakto ar vardo nėra. Visas Vytauto pabėgimo įvykio atpasakojimas ten yra labai trumpas ir sutampa su seniausio lietuvių metraščio aprašymu. By­ chovco kronika pasakoja apie Vytauto persirengimą vie ­ nos tarnaitės rūbais ir jo išėjimą su kita tarnaite 13, o ne apie jo išleidimą pro langą. Taigi Vytauto pabėgimo ap­ 12 Narbutt T. Dzieje narodu litewskiego.— W ilno, 1839, t. 5, s. 304— 306. 13 Kronika litewska. Pomniki do dziejow litewskich/Zebrane przez Teodora Narbutta.— Wilno, 1846, s, 26— 27.

38

I

rašymas, kurį mums davė T. Narbutas, yra grynas jo pa­ ties prasimanymas, ir jis tenka visas atmesti. Vytauto išvadavimo nuopelnas priklauso ne kažkokiai Narbuto vaizduotėje gimusiai kunigaikštienės tarnaitei Alenai Omuličiuvienei, bet jo drąsiai žmonai. II. V Y T A U T O Ž M O N O S

Kas gi buvo ta Lietuvos moteris, taip drąsiai pasiryžusi viską iškęsti, kad tik išvaduotų Vytautą iš kalėjimo ir iš gresiančio jam pavojaus? A r tai ne bergždžias klausimas? A r tai nėra veržimasis pro atviras duris? Juk, rodosi, nėra nė vieno istorijos va­ dovėlio, net nė vienos man žinomos moksliškos istorijos knygos, kur nebūtų duotas aiškus atsakymas į tai. Tai bu­ vusi kunigaikštienė Ona, Smolensko kunigaikščio Sviato­ slavo, Jono sūnaus, duktė. Bet iš kur paimta ši žinia? Juk nė vienas istorinis šal­ tinis, kalbąs apie Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies, ne­ mini jo žmonos vardo. Lietuvos istorinėje literatūroje yra minimi keli Vytauto žmonų vardai. Tai kuri iš jų čia galėjo būti? Drauge su šiuo kyla ir kitas, bendresnio turinio, klau­ simas, būtent: kelis kartus buvo Vytautas vedęs ir kokios kilmės buvo jo žmonos? Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas, rašęs X IX šimt­ mečio pirmojoje pusėje, savo „Lietuvių tautos darbuose" davė labai kategorišką atsakymą į antrąjį iš šių klausimų. ,,Yra neginčijama tiesa, kad- Vytautas turėjo tris žmo­ nas" 14. Įžymus Vytauto biografas, Vytauto laikus liečiančio dokumentų rinkinio ,,Codex epistolaris Vitoldi" leidėjas lenkas Antanas Prochaska atsakė su ne mažesniu katego­ riškumu: „Vytautas buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo žmo­ na buvo arčiau nežinoma kunigaikštytė Marija, Lukomlės kunigaikščio duktė, minima akte, kuriuo Vytautas įkūrė Brastos bažnyčią; šią bažnyčią kunigaikštienė aprūpino 14 Narbutt T. Dzieje. ..— ■Wilno, 1839, t. 6, s. 559.

39

turtais. Antroji žmona buvo Ona, duktė Smolensko kuni­ gaikščio Sviatoslavo, kuris su Vytautu drauge buvo su­ muštas prie Vorsklos, kur ir žuvo. . . Greitai po Onos mir­ ties Vytautas vedė mirusios seserietę Julijoną, Alšėnų kunigaikščio Jono, Algimanto sūnaus, dukterį ir Karačevo kunigaikščio našlę" 15. Čia pat tenka nusistebėti, kaip kruopštus archyvaras Prochaska, mūsų amžininkas, tik 1930 m. miręs, taip lengvai galėjo tiek kartų suklysti savo tvirtinimuose. Pirmiausia, Brastos bažnyčios įkūrimo ir jos aprūpini­ mo akte jokia kunigaikštienė Marija nėra minima. Vytautienė ten yra vadinama Oprasija. Be to, nuostabu, kad A. Prochaska nepastėbėjo, jog pats kalbamasis dokumentas yra suklastojimo padaras 16; tai greitai pamatysime. Antra vertus, tariamasis Onos Vytautienės tėvas, Smo­ lensko kunigaikštis Sviatoslavas, nieku būdu negalėjo da­ lyvauti lietuvių mūšy su totoriais prie Vorsklos ir ten žūti. Jo tuo metu jau nebebuvo gyvo. Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas, Jono sūnus, žuvo prie Vechros upės, netoli Mstislavlio miesto, 1386 m. balandžio 29 d., kaudamasis su Lietuvos kariuomene, kuriai vadovavo kunigaikščiai Skirgaila ir Vytautas 17. Nuostabu taip pat, kad A. Prochaska nepastebėjo, jog jau J. Volfas 1886 m. savo knygoje „Rod Gediminą" buvo pareiškęs abejonių dėl tariamosios Vytauto žmonos Mari­ jos buvimo l8. Vytauto mirties 500 metų sukaktuvių proga, 1930 m. spalio 27 d., dr. J. Remeika išspausdino „Lietuvos aido" Nr. 245 (1026) straipsnį: „Žiupsnelis žinių apie Vytauto D. žmoną, didžiąją kunigaikštienę Oną", kuriame be jokios kritikos pakartojo visus A. Prochaskos pasakymus apie 13 Prochaska A. Dzieje Witolda, w. księcia Litwy.— Wilno, 1914, s. 376— 377. 16 Narbutt T. Dzieje..., t. 6, dod. 4, s. 33. 17 Latopisiec Litwy i Kronika Ruska, staraniem y pracą Ignacego Daniiowicza.— Wilno, 1827, s. 201— 203. 18 WoUf J. Rod Gediminą: Dodatki i poprawki do dziel hr. K. Stadnickiego: „Synowie Gedymina", „Olgierd i Kiejstut" i „Bracia W ladyslaw a Jagielly".— Krakow, 1886, s. 57: „Tem nie mniej istnienie tej malžonki W itowda pozostaje wątpliwym".

40

Vytauto tris žmonas ir nuo savęs reikšmingai pridėjo: „Jos visos trys — slavės". Toliau autorius išvystė savo samprotavimus apie sutuoktuvių politiniais sumetimais prasmę. A. Prochaska pasekė ir naujausios lenkiškai parašytos Vytauto studijos, skirtos jo sukaktuvėms paminėti, auto­ rius Henrikas Lovmianskis. Savo knygoje „W itold wielki ksiąžę litewski" jis rašo: „[Vytautas] tris kartus buvo ve ­ dęs; pirmoji jo žmona buvo kunigaikštytė Marija Lukomskaitė, antroji — numylėtoji Ona, Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo duktė, mirusi 1418 m. ir palaidota Vilniaus katedroje. .. Trečioji žmona buvo Julijona, Alšėnų kuni­ gaikštytė, Karačevo kunigaikščio našlė" 19. Rodosi, nėra reikalo cituoti visų kitų autorių, tvirti­ nusių Vytautą turėjus tris žmonas20. Reikia tik panagrinėti, kiek tokie tvirtinimai turi šal­ tiniais paremto pagrindo. Seniausias Lietuvos metraštis, pradėtas rašyti Vytauto viešpatavimo laikais ir žinomas mums iš pasilikusių jo nuo­ rašų 21, mini tik vieną Vytauto žmoną, kunigaikštienę Oną, ir tai tik vieną kartą. 19 Lowmiañski H. W itold wielki ksiąžę litewski.— Wilno, 1930, s. 115. 20 Žr. tarp kita ко: Барбашев А. Витовт: Последние двадцать лет княжения 1410— 1430.— Спб., 1891, с. 137, примет. 21: «В 1418 был третий брак Витовта с Ульяной Ивановной, дочерью Ивана Овгимунтовича, князя голынанского. Первая жена Витовта — Мария, дочь князя Андрея Феодоровича стародубского, вторая (1370 г.) — Анна, княжна смоленская, умершая 31 июля 1418 г.»; be to, dar Kochanowski J. К. Witold, wielki ksiąžę litewski: Studyum historyczne.— Lwow, 1600, s. 26— 27: ,,Takiemi-to zapewne žonami Witolda byly nietylko mytyczne, со do imion, księžniczki: Marya i Oprassya (Eupraksya), ale nawet pierwsza z zupetnie autentycznych jego malžonek, Anna, córka Swiatoslawa Iwanowicza, ks. Smolenskiego, ktorą Witold, naturalnie, obyczajem poganskim, a na krótko przed šmiercią Olgerda, t, j. okolo roku 1377, zašlubit". Pastaboje jis priduria: „mimo to jednak pod mytyczną M aryą ukrywa się niewątpliwie ktoraš z malžonek pogaúskiego Witolda"; Kirkor A. H. Przewodnik po W ilnie i jego okolicach.— W yd. 2.— Wilno, 1880, s. 122: „Anna Swiatosiawówna, księžna Smolenską, druga zona Witolda, zmarla w r. 1418". 21 Supraslio, grafo Uvarovo, grafo Krasinskio bibliotekos, Vilniaus, arba Avraamkos, ir grafo Račinskio, arba Poznanės, bibliotekos met­ raštis,

41

Kalbėdamas apie nepasisekusį Vytauto bandymą užimti (1389 m.) Vilnių, jis pabrėžia, kad Ona tuomet buvusi Gardine 22. Metraštis nenurodo, kuriais metais tai dėjosi,, tačiau jie galima nustatyti remiantis kitais šaltiniais. Tai bus seniausias Vytauto žmonos vardo paminėjimas. Antrą kartą jis minimas 1392 metais. Tada, Vytautui sugrįžus iš Ordino ir susitaikius su Jogaila, Astravos dvare (Ostrove), netoli Lydos, „Ona, iš dievo malonės Lietuvos, kunigaikštienė, Trakų, Lucko ir t. t. ponia" (Anna dei gratia ducissa Lithuaniae, domina Trocensis, Luczensis etc.), davė du raštu, vieną Lenkų karalienei Jadvygai,, o antrą — Lenkų karaliui Jogailai Vladislovui su pasiža-. dėjimu, kad jos vyras Vytautas neapleis Lenkų karalystės karūnos ir kad visuomet ištikimai gins karalių ir kara­ lienę nuo jų priešų23. 1400 m. Vytauto žmona lankė Marienverderyje nese­ niai mirusios ir pagarsėjusios šventu savo gyvenimu Da­ ratos kapą. Vokiečių kronikininkas Jonas iš Posilgės (Johann von Posilge), Vytauto amžininkas, mini jos lankymąsi Brandenburge, Marienverderyje ir Althauze, bet nepasako, kuo ji buvo vardu. Apie ją jis pasako aprašomuoju būdu: „didžiai galinga kunigaikštienė, Vytauto žmona" 24. Šv. Daratos mirties metais (1394 m. birželio 25 d.) Prū­ sų žemės vyskupai, jų kapitulos, vienuolynų abatai, Or­ dino magistras Konradas fon Jungingenas ir ypač susirū­ pinę šiuo dalyku Pomezanijos kapitulos nariai (Domherren) Jonas Marienverderis ir Jonas Reimanas (Reymann) kreipėsi į popiežių Bonifacijų IX, prašydami ją kanonizuo­ ti. Bonifacijus IX įsakė Kulmo vyskupui Arnoldui, Varmi­ jos vyskupui Heinrichui IV ir Olivos vienuolyno abatui Jokūbui patiems nuvykti į Marienverderį, kur Darata bu22 Supraslio nuorašas, p. 79; Grafo Uvarovo nuorašas, p. 92; Grafo Krasinskio nuorašas, p. 164; Avraamkos metraštis, p. 200. 23 Sokotowski A., Szujski J. Codex epistolaris saeculi decimi quin­ ti.— Cracoviae, t. 1, p. 16, doc. 18; Prochaska A. Codex epistolaris Vitoldi, p. 30, doc. 42. 24 „Die grosmechtige herczogynne, Wytowtes frouwe" (SRP, Bd. 3, S. 238).

42

v o palaidota, ir ten apklausinėti liudytojus apie jos gyve­ nimą, nuopelnus ir stebuklus. Popiežiaus įgaliotiniai pradėjo savo tyrimą 1404 m. bir­ želio 24 d. 25 Kanoniškame procese, korio ištraukos pridėtos prie Jo­ no Marienverderio ,,Das Leben der heiligen Dorothea", keli liudytojai sakėsi matę Vytauto žmoną ir jo brolį, lankančius 1400 m. šv. Daratos karstą, bet niekas iš jų ne­ pasakė, kuo Vytautienė buvo vardu26. Lenkų X V šimtmečio istoriografas kanauninkas Jo­ nas Dlugošas* pažymėjo, kad Vytautas, mirus 1418m. jo žmonai Onai, panorėjęs vesti Karačevo kunigaikščio Jono našlę Julijoną ir suprašęs į savo vestuves daug kunigaikš­ čių ir bajorų. Bet kadangi velionė Ona buvo tikra Julijo­ nos teta iš motinos pusės 27, tai Vilniaus vyskupas Petras, motyvuodamas artima Vytauto ir Julijonos giminyste, at­ sisakė juos sutuokti, kol bus gautas popiežiaus leidimas. Vyskupo nepaveikė jokie Vytauto grasinimai ir maldavi­ mai. Radęs nenugalimų kliūčių Lietuvoje, Vytautas kreipė­ si į Vroclavo vyskupą Joną Kropidlą, kuris sutiko atlikti sutuokimo apeigas 28. Paskutiniais savo gyvenimo metais, kelios dienos prieš mirtį, 1430 m. spalio 21 d., Vytautas užrašė Humenio ap­ skritį, kuri sudarė jo tėvonijos dalį, Vilniaus vyskupui Motiejui (nuo 1421 m.) ir jo įpėdiniams, pavesdamas jiems melstis už savo paties, savo mirusios žmonos Onos ir tebe­ gyvenančios žmonos Julijonos vėles. Vilniaus vyskupas turėjo iš užrašomo turto kasmet mokėti keturis kartus per metus, kas ketvirtis, 80 kapų lietuviškųjų grašių kuriam nors kunigui arba altaristai arba rektoriui šv. M ykolo al­ toriaus, prie kurio gulėjo palaidotas Vytauto žmonos Onos kūnas ir prie kurio turėjo būti paguldytas jis pats, kad anie 25 Ten pat, t. 2, p. 180— 181. 26 Ten pat, p. 331. * Čia ir toliau I. Jonynas rašė: Dlugošius. 2' „prior enim Anna subseąuenti Julianae germaną matertera exiabat". 28 Diugosz J. Historiae polonicae libri X II.— Lipsiae, 1712, lib. XI,

p. 393.

43

nuolatos skaitytų psalmes už visų išvardytų asmenų vėles. Be to, katedros kanauninkai turėjo skaityti vigilijas, laiky­ ti šv. mišias ir gedulingas pamaldas už jo paties ir jo dvie­ jų išvardytų žmonų vėles 29. Štai ir visi Vytauto paties ir jo amžininkų arba jo lai­ kams artimesnių žmonių, kaip lenkų istoriografas Dlugo­ šas, liudymai apie Vytauto žmonas. Jie įsakmiai mini tik du asmeniu — kunigaikštienę Oną, kuri pirmą kartą yra įvardijama 1389 m. ir kuri mirė 1418 m., ir kunigaikštienę Julijoną, pergyvenusią savo vyrą. Svarbiausias liudytojas, be jokios abejonės, yra pats Vytautas. Bet gal pirmoji visuose čia cituojamuose dokumentuose neįvardyta žmona buvo pagonė ir mirė anksčiau, negu pats Vytautas pasirodė istorinėje scenoje, todėl jis ir nerado reikalo daryti jokių užrašų krikščionių bažnyčiai jos vėlei paminėti? Šiam klausimui išspręsti tenka susipažinti su kitais is­ toriniais šaltiniais, kad ir daug vėlesniais, kur yra minimos Vytauto žmonos kitais vardais. Jų svarbiausias yra Bychovco kronika, T. Narbuto 1846 m. išleista. Joje iš tikrųjų yra sakoma, kad Vytautas turėjęs tris žmonas; pirmą Oną, Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo dukterį, antrą Mariją, Lukomlės ir Starodubo kunigaikščio Andriaus dukterį, ir pagaliau trečią, Julijoną, Alšėnų kunigaikščio Jono, Algimanto sūnaus, dukterį30. Iš pirmos pažiūros Bychovco kronikos paduodamoji ži­ nia atrodo esanti labai tikėtina, ji yra įsakmi: nesitenkin­ dama kunigaikštienės Marijos vardu, ji nurodo jos tėvo vardą ir gyvenamąją vietą. Tačiau lieka išspręsti paties 29 Daniiowicz I. Skarbiec dyplomatow. . . Litwy.— Wilno, 1862, t. 2, dok. 1514, s. 110; Kurczewski J. Košciol zamkowy czyli Katedra Wilenska. Częšč druga. Zrodla historyczne.— Wilno, 1900, s. 23— 25. 30 Kronika litewska, s. 39: ,,Y kniaž weliki Witolt rozszyrywszy panstwo od mora do mora, y mnoho let byi, y mel za soboiu try žony, perwuiu Annu, kniazia Swiatoslawa Smolefiskoho doczku; druhuiu Marju, kniazia Andreia tukomskoho y Starodubowskoho doczku; tretiuiu mef kniazia Iwana 01gimontowicza Holszanskoho doczku UI j anų, a sestrycznu rožonuiu kniazia Semena Lutoho, y kniazia Andreia Wiazanskoho doczku, kotoroho kniazia Andreja poniai doczku korol Jagoylo Zoffeiu matku W ladyslawowu y Kazimirowu".

44

šaltinio patikimumo klausimas. Dabar nėra jokių abejonių, kad vadinamasai plačiosios redakcijos Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika, yra X V I šimtmečio padaras, iš įvairių šaltinių surankiotas. Šį metraštį, lygiai kaip ir vė­ liau, bet tame pat X V I šimtmetyje pasirodžiusią Motiejaus Strijkovskio „Kronika polska, litewska, žmodzka i wszystkiej Rusi" paskatino išleisti gyvieji politiniai sumetimai. Ąi

*

*

Bažnyčios reformacijos judėjimas, prasidėjęs X V I šimt­ mečio pirmojoje pusėje Vidurio Europoje, tuojau rado atgarsį ir Lietuvoje. Pirmoji jo pasekmė buvo ta, kad jis sužadino lyg iki tol miegojusią Lietuvos žmonių sąmonę. Tik jo akivaizdoje Lietuvos katalikų dvasininkai pastebė­ jo, kad, nepaisant formalaus lietuvių apkrikštijimo X IV šimtmečio pabaigoje ir X V šimtmečio pradžioje, gyventojų daugumas dar buvo palikę pagonys. Tik dabar Lietuvos dvasininkai suprato, kad krikščionystei palaikyti ir kovoti su priešingomis katalikų bažnyčiai idėjomis reikia steigti liaudžiai mokyklos. Bažnyčios reformatorių naujosios tikybinės idėjos buvo remiamos Šventuoju raštu, kuris, atmetus dvasines bažny­ čios tradicijas, buvo laikomas išimtiniu tikybos pagrindu. Norint naujas tikybines idėjas suprasti, reikėjo mokytis. Lietuvos aristokratija pirmoji atsiliepė į mokslo reikalus. Prasidėjo jos sūnų kelionės į užsienį mokslo tikslais. Bažnyčios reformacinis judėjimas kilo, be kita ko, tau­ tiniais sumetimais, buvo protestas prieš katalikų bažnyčios universalizmą. Todėl nenuostabu, kad šis judėjimas buvo naujas aks­ tinas lietuvių tautinei sąmonei sužadinti ir sustiprinti. Lietuvos aristokratija, kurios atstovų rankose buvo valstybės politinis vairas, suprato, kad, norėdama pasilikti nepriklausoma savaiminga valstybė, Lietuva turi turėti sa­ vo tautinį veidą. Jos rytų ir vakarų kaimynai — Maskva ir Lenkija — jau buvo ryškiai pasireiškę tautinėmis valsty­ bėmis. Jos grėsė pačiai Lietuvos egzistencijai. Labai įsidė­ mėtina, kad 1526 m. Lietuvos ponų taryba, siųsdama deI

45

legaciją Lenkijon pas savo didįjį kunigaikštį Žygimantą II, davė jai instrukcijų reikalauti, kad būtų grąžinta iš Len­ kijos karališkoji karūna, kuri kitados buvo siunčiama Vytautui, ir kad ja būtų vainikuotas prie tėvo gyvos galvos jo sūnus Žygimantas Augustas, 1522 m. išrinktas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, „nes, jei toji valstybė, Jūsų malo­ nybės tėvonija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, turėtų karūną, tai tuomet ji negalėtų būti pasisavinta Lenkijos karūnos, nes karūna į karūną negali būti įterpta. . . O jei. jų malonės Lenkijos karūnos ponai patarėjai neturėtų grą­ žinti tos karūnos Jūsų malonybės sūnui Lietuvos Didžioj on Kunigaikštystėm tai tuomet jų malonės Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės ponai patarėjai, Jūsų malonybės tar­ nai, prašo Jūsų malonybę, kad teiktumėtės pasiųsti pas šventąjį tėvą, popiežių, ir' pas imperatorių, prašydami ka­ rūnos jūsų sūnui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. O kiek reikės tam dalykui išlaidų, tai jų malonės patarėjai nori gera valia jas patys prisiimti, jokių lėšų tam reikalui nesigailėdami" 31. Tauta, kuri neturi savo istorijos, nepažįsta savo praei­ ties, nėra tauta; tai tik „rudis indigestaąue moles", Ovidi­ jaus žodžiais tariant. Vytauto viešpatavimo laikais, kai kilo įnirtingas ginčas, tarp lietuvių ir lenkų dėl Lietuvos savarankiškumo ir smarkiai išaugo lietuvių tautinė sąmonė, buvo griebtasi, istorijos. Turimoji medžiaga tuomet sudarė pirmus Lietu­ vos metraščio metmenis. X V I šimtmetyje pakilus vėl tautinei lietuvių sąmonei, vėl griebtasi Lietuvos praeities tyrinėjimo. Iniciatyva šiam dalykui buvo Lietuvos valdančiosios aristokratijos. Tirti Lietuvos praeitis pasirodė dabar nė kiek ne leng­ viau kaip X V šimtmečio pradžioje. Trūko istorinės medžia­ gos. Reikėjo jos ieškoti pas svetimtaučius ir svetimšalius. Tačiau tuojau pasirodė daugybė spragų. Iki Mindaugo lai­ kų 'beveik jokių šaltinių lietuvių tautos istorijai nebuvo 81 Акты, относящиеся к истории Западной России, собранные и изданные Археографическою комиссиею.— Спб., 1848, т. 2, док. 144, с. 175— 176.

46

rasta. Tas pats reiškinys pastebėtas ir laikotarpiui nuo Mindaugo nužudymo iki Gedimino viešpatavimo. Spra­ goms užkišti tų laikų istoriografai nematė kitokios išeities, kaip pasinaudoti savo vaizduote, išeities punktas jiems buvo šen ir ten dokumentuose paminėti vardai, įvairių is­ torinių vietų pavadinimai. Apie šiuos vardus buvo kuria­ mos savotiškos legendos; vardai buvo grobiai, kuriuos istorikai apdengdavo kūnu. Štai šitokiomis sąlygomis atsirado Lietuvos metraščio vadinamoji plačioji redakcija, arba Bychovco kronika. Jos sudėtin buvo įterptas ir senasis, arba trumpasis, Lietuvos metraštis. Bychovco kronikos teikiamomis žiniomis galima pasiti­ kėti tik tada, kai jas galima patvirtinti kitais to meto šal­ tiniais. O šiaipjau reikia būti labai atsargiam. *

*

N ei apie Mariją Vytautienę, nei apie tariamąjį jos tėvą Lukomlės ir Starodubo kunigaikštį Andrių niekur kitur, išskyrus pačią Bychovco kroniką, jokių to meto žinių ne­ randame. Pirmasis istoriškai žinomas Lukomlės kunigaikštis, var­ du Vasylius, figūruoja tik 1463 m.: jis tuomet liudytoju pasirašė sutartį, kurią Ostrogiškiai (Ostrožskiai) kunigaikš­ čiai Jurgis ir Jonas buvo padarę parduodami vienas ant­ ram Mniatino, Holovčicų ir kitus kaimus 32. Tiesa, Liubar­ to Sanguškos archyvų leidėjai buvo parašę 1448 m. kaipo šio dokumento sudarymo laiką, bet šią klaidą atitaisė J. V o lfa s 33. X V šimtmetyje yra žinomas ir Lukomlės kunigaikštie­ nės Marinos vardas. Po jos mirties didysis Lietuvos kuni­ gaikštis Kazimieras tarp 1440 ir 1443 m. per savo vaivadą Daugirdą atidavė Stankui Sakavičiui Bolino kaimą ir duok­ lininkus Sviadus, kurie anksčiau buvo Lukomlės kuni­ 32 Archivum ksiąžąt Lubartowiczow Sanguszkow w Stawucie. — Lwow, 1887, t. 1, s. 44, dok. 46. 83 W ollf J. Kniaziowie litewsko-ruscy od konca czternastego wieiku.— W -w a, 1895, s. 213.

47

gaikštienės valdžioje 34. Daugiau jokių žinių apie Lukomlės kunigaikštienę Mariną nėra. A r tik šitas Lukomlės kunigaikštienės Marinos vardas nebus davęs Bychovco kronikos autoriui ar autoriams pro­ gos padaryti ją Lukomlės kunigaikštyte ir Vytauto pirmąja žmona, pavadinus jos tėvą niekur kitur nerandamu Lukom­ lės kunigaikščio Andriaus vardu? Bychovco kronikos liudymui apie kunigaikštienę Mari­ ją, Vytauto žmoną, yra labai artima žinia iš to paties Nar­ buto paskelbtos „Grafo Kyburgo kelionės Lietuvon", neva įvykusios 1397 m. pas didįjį kunigaikštį Vytautą. Tariamasis Ordino pasiuntinys pas Vytautą grafas K y­ burgas savo kelionės aprašyme šitaip sako apie Vytauto šeimą: Vytautas, „būdamas jaunas, vedė Mariją, Lukomlės kunigaikštytę (Princess de Lukoml?), bet jos nustojo su ja pagyvenęs tik septyniolika mėnesių, nes ji mirė pagimdžiu­ si dukterį. Pakartojęs vedybas, jis vedė Oną, Smolensko kunigaikštytę (Princess de Smolensk), dar prie Algirdo gy­ vos galvos ir rado joje angelą išganytoją. Štai šita pati ponia, išvadavusi jį iš Jogailos budelių rankų, arba iš ka­ lėjimo Krėvos pilyje, išrūpino jam mūsų Ordino prieglau­ dą ir pritarimą" 35. „Grafo Kyburgo kelionė Lietuvon" seniai jau yra su­ kėlusi didelių abejojimų Lietuvos istoriografijoje dėl savo kilmės. Jos aprašymo originalo niekas nėra matęs, o len­ kiškąjį vertimą Narbutas sakosi esąs gavęs iš Vilniaus universiteto profesoriaus Onacevičiaus, kuris „Kelionės" paskelbimo metu jau buvo miręs. Man rodosi, čia visai nėra reikalo analizuoti „Grafo Kyburgo kelionę Lietuvon" parodyti tam, jog tai yra ne vertimas iš originalo, bet X IX šimtmečio elaboratas. Istorinė kritika šiuo reikalu jau yra tarusi savo autoritetingą žodį 36. 34 Ten pat: „w tukomli Stankų Sakowiczu siolo Botino i dannìków Swiado po kniahini Maryny zywocie do woli". 35 Naibutt T. Pomniejsze pisma historyczne szczególnie do historyi Litwy odnoszące się.— W ilno, 1856, s. 161. 36 Васильевский В. Г. Ученый подлог, либо забавная ошибка.— Виленский вестник, 1869, № 56.

48

Sunku yra pasakyti, kas buvo to kūrinio autorius,— pats T. Narbutas ar Onacevičius. Veikiausiai juo buvo pats T. Narbutas. Tačiau tarp Bychovco kronikos ir „Grafo K y­ burgo kelionės Lietuvon" galima įžiūrėti genetiškas są­ ryšis. „Kelionės" autoriui galėjo būti žinoma Bychovco kronika. T. Narbutas priėmė Bychovco kronikos žinią apie tris Vytauto žmonas, tik ryžosi atitaisyti jos paduodamų V y ­ tauto vedybų eilę. Kadangi, Vytautui pasirodžius istorinėje scenoje, tematome kunigaikštienę Oną, tai Narbutas taria, kaip ir „Kelionės" autorius, kad Vytautas vedęs Oną po savo pirmosios žmonos Marijos mirtiesS7. Toliau Narbu­ tas pripažįsta, kad Krėvos pilyje buvo su Vytautu kuni­ gaikštienė Ona, kurią, matyt, jis buvo vedęs ne paskuti­ niais metais. Vytauto gyvenimui su tariamąja M arija tu­ rėjo likti nedaug laiko. Ir „Kelionės" autorius apriboja jį septyniolika mėnesių. Dėl to, kad tariamasis Ordino pa­ siuntinys grafas Konradas Kyburgas lankėsi pas Vytautą bent 20 metų praėjus po tariamosios kunigaikštienės Ma­ rijos mirties ir kad jis buvo pas Vytautą trumpą laiką, jo informacijų tikslumas apie Vytauto šeimyninį gyvenimą atrodo labai įtartinas. T. Narbutas dar žino vieną Vytauto žmonos vardą,— tai kunigaikštienė Oprasija. Jis sakosi gavęs vieną 1704 m. dokumento nuorašą, kuris esąs nuorašas senesnių doku­ mentų, siekiančių dar Vytauto laikus. Pagal tariamąjį do­ kumentą, Vytauto žmona Oprasija (Oprassia uxor nra charissima) su jo paties pritarimu dovanojusi 1412 m. Bras­ tos katalikų bažnyčiai Šebrino kaimą su visu kuo, kas jam priklauso, prie Muchaveco upės. Prie originalo nesą už­ silikusio antspaudo, nes jis buvęs sunaikintas totorių už­ puolimo m etu3 38. Kalbamasis Brastos bažnyčios fundacijos 7 aktas esąs buvęs padarytas Trakuose 1412 m. ir jį sudarant buvę liudytojai „Hosticon, Minigal, Vidimino, Monivido, Duczus, Czuparajo, curiae nrae marschalco". 1412 m. buvo 37 Narbutt T. D zieje.. ., t. 6, s. 561, 38 „Fundationis privilegium tempore incursionis Tartarorum Lithvania sigillis obruptis erat violatum" (ten pat, priedas 4, p. 33). A , I. Jonynas

in

49

dar gyva didžioji kunigaikštienė Ona. Nesuprantama, kaip būtų galėjęs sekretorius, rašęs fundacijos aktą, užmiršti savo valdovės vardą ir ją pavadinti Oprasija. Iš tuolaikinių politikos veikėjų nematome žmonių Vidimino, Dučiaus ir Čuparajaus vardais. Tai yra ad hoc sugalvoti žmonės. Jo­ kiose kronikose nerandame žinių apie totorių užpuolimus, siekusius Lietuvos Brastą 39. Jeigu kuris nors jų būrys ir būtų galėjęs ten užklysti, tai vis dėlto nesuprantama, kaip gaisrų ir plėšimų metu galėjo išlikti visiškai sveikas do­ kumentas ir nustoti tik savo antspaudo. Atrodo, kad visas šitas dokumentas buvo suklastotas pateisinti, prisidengus patikėtinais motyvais, neteisėtai Brastos bažnyčios užgrob­ tiems žemės plotams prie Muchaveco upės — Šebrino kai­ mui su visu kuo, kas jam priklauso. Iš įvairių vėlesnių arba tariamai to meto šaltinių ap­ žvalgos negalime gauti išvadų, kurios sugriautų tai, ką gauname tyrinėdami neabejotinai tų laikų šaltinius. Yra žinomos tik d v i V y t a u t o ž m o n o s — k u ­ n i g a i k š t i e n ė s O n a i r J u l i j o n a,— tos pačios, kurias jis pats yra įvardijęs savo 1430 m. užrašyme. Vytau­ tas pabėgimo iš Krėvos pilies metu gyveno su savo žmo­ na Ona. Taigi ji ir išvadavo savo vyrą iš kalėjimo. Kaip ir kada ji pati iš ten išspruko, jokie šaltiniai nepasako. 39 Yra, tiesa, vienas dokumentas, kalbąs apie tai, kad totoriai buvo pasiekę Lietuvos Brastą. Tai Krymo ordos chano Mengli-Girėjaus raštas, kurį jis 1501 m. buvo įteikęs Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiunti­ niams: „7008 (1500) metais siuntė caras Mengli-Girėjus savo caraičius Lietuvos žemėn kariauti; ir puolė jie Chmelniką ir miestelį sudegino, ir Višnevecą, ir Kremenecą, ir Bereziną prie Styrės upės; ir Lenkų žemėje jie paėmė Rubešovo miestą, ir sudegino, ir Liujaus miestą prie Bugo upės, ir Belzo miestelį, ir Lvovą, ir Boiską prie Sokalįo upės, ir Cholmą, ir Liubliną, ir Krasnostavą, miestą sudegino; Lietuvos žemėje jie puolė Brastą ir priemiestį (posadą) sudegino, o iš miesto paėmė atsipirkimą, ir puolė Lietuvos Kamenecą, Volodimerecą (t. y. Vladimirą), Lučeską (t. y. Lucką), Brada va; o nelaisvėn paėmė, kaip pasakojama, apie 50 000 žmonių. O grįžo caraičiai po šv. Nikolajaus švenčių, o daugelis po Ka­ lėdų“ (Карпов Г. История борьбы Москов. государства с ПольскоЛитовским, ч. 2, с. 69). Visas šitas raštas — tai beribis totoriaus pasi­ gyrimas Maskvos valdovui, kad iš jo gautų daugiau dovanų. Bet net iš jo nematyti, kad totoriai būtų paėmę Brastą. Bažnyčios fundacijos doku­ mentas, jei jis būtų buvęs, būtų buvęs laikomas mieste, o ne priemiestyje.

50

III. ONA

Bychovco kronikos žinią, kad kunigaikštienė Ona bu­ vus Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo duktė 40, istorikai priėmė kaip šventą tiesą 41. Ką gi sako to meto šaltiniai? Seniausioji Lietuvos kronika, arba metraštis, kuris buvo imtas rašyti dar Vytauto viešpatavimo laikais42, šitokio fakto visiškai nežino. Jis gana plačiai aprašo Smolensko kunigaikščio Svia­ toslavo, Jono sūnaus, Lietuvos žemių užpuolimą 1386 m. („kai Jogaila su savo broliais buvo išvažiavęs į Krokuvą krikštytis ir vesti karalaitės Jadvygos") ir Lietuvos kariuo40 Kronika litewska, s. 39. 41 Iš man žinomų autorių tik du yra pareiškę kitokią nuomonęr Julijonas Bartoševičius savo straipsnyje „Zemowit III", išspausdintame S. Orgelbrando išleistoje Enciklopedijoje (Encyklopedya powszechna.— W -w a, 1868, t. 28, s. 570), nežinia kuo remdamasis, laiko didžiąją ku­ nigaikštienę Oną Mazovijos kunigaikščio Zemovito III dukterimi. Jis sako: „Drugą corkę Eufemiję, czyli Ofkę, wydal ksiąžę za Wladysiawa Opolskiego, wielką historyczną postač doby; trzecią Annę za większego jeszcze Witolda. Syna. Janusza zaš oženil z Danutą Kiejstutdwną, siostrą VVitoIda". J. Bartoševičiaus tvirtinimas yra, be jokio abejojimo, kažkokio nesusipratimo vaisius. Buvęs Varšuvos universiteto profesorius Teodoras Leontovičius sava knygoje «Очерки по истории литовско-русского права: Образова­ ние территории литовского государства» (Спб., 1894, с. 46) vadina А1šėnų kunigaikštį Joną, Algimanto sūnų, Vytauto uošviu: „Pagaliau,— sako Leontovičius, kalbėdamas apie Alšėnų kunigaikštį Joną,— jis susi­ giminiuoja su Jogailaičiais: jo duktė išteka, už Vytauto". Leontovičius. neįvardija Alšėnų kunigaikštytės, bet kadangi tuo laikotarpiu, kai A l­ šėnų kunigaikščiai bendradarbiavo su Vytautu, buvo minima tik kuni­ gaikštienė Ona, tai, be abejonės, ji čia buvo turima omeny. Giminingu­ mo ryšiai tarp Alšėnų kunigaikščių ir Vytauto buvo, bet ne tokier kokius yra nurodęs Leontovičius: kaip toliau pamatysime, Vytautas ir Jonas, Algimanto sūnus, buvo vedę tikras seseris. Leontovičiaus pasa­ kymas yra nevykęs dar ir kitu atžvilgiu: Jogailaičiais, arba Jagelonais, buvo vadinami Jogailos, didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus, palikuonys; Teodoras Leontovičius, rodosi, norėjo pasa­ kyti, kad Alšėnų kunigaikščiai susigiminiavo su Gedimino palikuonimis, o ne su Jogailos. 42 Тихомиров И. О составе западно-русских, так называемых литовских, летописей.— Ж М НПр., 1901, № 3 (март) и № 5 (май).

5/.

menės kovą su juo. Lietuvos kariuomenei vadovavo kuni­ gaikščiai Skirgaila ir Vytautas. Smolensko kariuomenė prie Vechros upės buvo sumuš­ ta, kunigaikštis Sviatoslavas žuvo kautynėse, o vyriausias jo sūnus Jurgis buvo sužeistas ir pakliuvo lietuvių nelais­ vėn. Kunigaikštis Skirgaila, kuris turėjo didelių chirurgo gabumų, išgydė jo žaizdas, nuvežė jį iki Smolensko, grą­ žino motinai ir pasodino Smolensko didžiosios kunigaikš­ tystės sostan, „kadangi už kunigaikščio Jurgio buvo ište­ kėjusi Skirgailos vyresniosios sesers duktė" 43. Metraštis, kuris žino net tokias smulkmenas, kaip Jur­ gio gydymas nuo žaizdų, ir kuris nurodo, kad Smolensko kunigaikštis Jurgis buvo vedęs vyresniosios Skirgailos se­ sers dukterį, būtų pasakęs ir apie giminingumo ryšius tarp Vytauto ir Smolensko kunigaikščių, jeigu jie būtų buvę. Bychovco kronika vadina didžiąją kunigaikštienę Oną Sviatoslavo dukterimi, kitaip sakant, naujai pastatyto Smo­ lensko kunigaikščio Jurgio seserimi. Aprašant karo įv y ­ kius, buvo gražios progos pasakyti apie visa tai, tačiau seniausio metraščio redaktorius, Vytauto amžininkas, jo ­ kio tokio fakto, matyti, nežinojo. Vytautui teko dar ne kartą kariauti su Smolensku — 1395, 1401 ir 1404 metais. Metraštininkams vėl 'buvo pro­ gos paminėti, kad Vytautas kariauja su savo žmonos bro­ liais. Jeigu jie to nemini, tai, matyti, jokių giminingumo ryšių tarp Vytauto ir Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo nebuvo. Tad didžiosios kunigaikštienės Onos tėviškės reikia verčiau ieškoti kur kitur, bet ne Smolenske. Garsiame savo skunde prieš Jogailą ir Skirgailą, ku­ riame Vytautas smulkiai išdėsto priežastis, dėl kurių jis buvo priverstas 1390 m. antrą kartą bėgti į Vokiečių ordi­ ną, jis tarp kita ko sako: „Iš mano brolio kunigaikščio Tautvilo jis (t. y. Jogaila) iš karto atėmė visa, ką anks­ čiau jam buvo davęs, ir iš m a n o ž m o n o s b r o l i o 431 «за ¡te.ж быс за кнземь Юрьемь. дщи сгаршье сестры Скиргаилавы» (Grafo Uvarovo nuorašas, p. 91; Supraslio nuorašas, p. 79; Avraamkos metraštis, p. 200).

52

j i s a t ė m ė visą jo tėvo palikimą, visą tėviškę, ir iš to, kuris turi mano žmonos seserį, iš Jono, Algimanto sūnaus», jis taip pat atėmė visą jo tėvo palikimą, o jam kunigaikštis Jogaila mano akivaizdoje buvo davęs pažadą („ranką"), kad jis tėviškės iš jo niekados neatimsiąs; už tatai kuni­ gaikštis Jonas per mano rankas jam buvo davęs auksinį diržą" 44. Vytautas skundžiasi, kad Jogaila atėmęs iš jo žmonos Onos (nors jis čia jos neįvardija, bet jos vardas, yra žinomas iš kitų šaltinių) brolio visą jo tėvo palikimą. Nėra jokio abejojimo, kad čia kalbama ne apie Smolensko kunigaikščius, nes po Sviatoslavo sumušimo jokių žemių iš Smolensko kunigaikščių nebuvo atimta, o viskas buvo atiduota vyriausiajam Sviatoslavo sūnui Jurgiui ir jo bro­ liams. Atrodo, kad visų šių duomenų visiškai pakanka įrody­ ti, kad didžioji kunigaikštienė Ona nebuvo Smolensko kunigaikštytė. Iš to paties Vytauto skundo aiškiai matyti, kad Vytau­ tas ir Alšėnų kunigaikštis Jonas, Algimanto sūnus, buvo vedę dvi tikrąsias seseris. Alšėnų kunigaikštienės Jonie­ nės vardas neminimas jokiuose metraščiuose, bet, rodosi», jis nesunku nustatyti. *

*

*

Alšėnų kunigaikščiai buvo palikuonys tų gausingų ku­ nigaikščių, kurie valdė Lietuvą prieš Lietuvos valstybės įsikūrimą. Jie sugebėjo išeiti sveiki iš siautusių Lietuvoje XIII šimtmetyje audrų. Greičiausiai tai buvo nežymūs vieš­ pačiai, kurie neatrodė pavojingi pretendentams į suvieny­ tos Lietuvos sostą. Alšėnų kunigaikščiai iškilo tik susigi­ miniavę su Kęstučio šeimyna. Jonas, Algimanto sūnus, dalijosi su Vytautu visais jo džiaugsmais ir vargais. Jis. 44 „Dis ist Witoldes šache wedir Jagaln vnd Skargaln: [., .] „Minen bruder herezog Tewtewiln das her jm gegeben hatte das nam her jm alczumole wider vnd mynes wibes bruder nam her all sin fetirlich erbe ' vnd deme der mynes wybes swester hot Iwan R[A]ugemunden son, dem nam her ouch all sin fetirlich erbe vnd jm hat gegeben herezog Jagal sine hant vor mir, das her sin fetirlich erbe von jm nymmer genemen weide; herezog Iwan gab jm dor vmb eynen goldin gortil doreli myne hende" (SRP, Bd. 2, S. 714).

53

abudu kartu lydėjo Vytautą bebėgantį į Ordino žemes. Vytautui laimėjus kovą, Alšėnų kunigaikštis pasidarė vienu galingiausių žmonių. Jis pirmoje vietoje (iš pasau­ linių žmonių) pasirašo Vytauto daromus aktus. Pavyzdžiui, 1401 m. sausio 18 d., kai buvo Vilniuje sudarytas aktas, kuriuo Vytautas žadėjo ištikimai, be vyliaus ir apgavimo, tarnauti Lenkijos karaliui Jogailai Vladislovui ir niekuo­ met neapleisti Lenkijos karūnos, Lenkų reikalaujamą ga­ rantiją Alšėnų kunigaikštis pasirašė tuojau po Vilniaus vyskupo drauge su savo sūnumis Andriumi, Simonu ir ki­ tais 4£>. Lenkai, nesitenkindami jo parašu, padėtu drauge .su kitais Lietuvos bajorais po sausio 18 d. aktu, rado reika­ lo paimti iš jo dar atskirą pasižadėjimą būti ištikimu Len­ kijos karūnai4 46. 5 Vytautas, po kunigaikščio Skirgailos mirties 1395 m. paėmęs Į savo rankas K ijevo kunigaikštystę, savo vietinin­ ku Kijevan pasiuntė Alšėnų kunigaikštį. 1871 m. Miloradovičius savo studijoje apie K ijevo ku­ nigaikštystės miestą Liubečą47 paskelbė rastą Liubečo bažnyčioje daromų paminėjimų sąrašą, Liubečo Sinodiką, kuriame tarp kita ko yra minimas ,,kunigaikštis Jonas, Algimanto sūnus, ir kunigaikštienė Agripina" 48. Negali būti abejojimų, kad Sinodike minimas asmuo yra tas pats senasis Vytauto bendradarbis ir draugas. Galima manyti, kad ir jo paminėta žmona Agripina buvo Vytautienės Onos sesuo. Alšėnų kunigaikštis Jonas, Algimanto sūnus, šaltiniuose paskutinį kartą yra minimas 1401 metais. Pas­ kum jo vardo šaltiniuose neberandame. Greičiausiai ne­ trukus po to mirė. Kijevo kunigaikštystės istorija X V šimtmečio pradžio­ je lieka apklota storais rūkais. Kas buvo kunigaikščio Jo­ 45 dux Yvanus Olgimunti cum filiis suis, videlicet Andrea et Se.meone et ceteris" {žr. Prochaska A. Codex epistolaris Vitoldi, doc. 234, р. 73). 46 Акты, относящ. к истории Западной России, т. 1, док. 18, с. 28. 47 Милорадович Г. А. Любеч Черниговской губернии Городниц­ кого уезда.— М., 1871. 48 ,,kniaz Joan Olhimontowicz i kniahinia (jego) Agrypina" (Wolfi J. Kniaziowie litewsko-ruscy.—-W -w a, 1895, s. 95).

no įpėdinis K ijevo kunigaikštystės valdyme, tiesioginiai šaltiniai nenurodo. Greičiausiai jo pareigas bus paveldėjęs jo vyriausias sūnus Andrius, Lenkų karalienės, paskutinės Jogailos žmonos Sofijos (,,Sonkos") tėvas, nes Dlugošas vadina ją K ijevo kunigaikščio Andriaus dukterimi49. Iš to matyti, kad Alšėnų kunigaikščio Jono vaikai po savo tėvo mirties liko gyventi K ijevo kunigaikštystėje ir kad jie, rytų tikėjimo papročiu, minėdami savo tėvus įvairiose bažnyčiose, taip pat paminėjo ir Liubeče. Ten tas paminė­ jimas ir yra išlikęs. * # * Tas pats Vytauto skundas yra raktas ir kitam klausi­ mui išspręsti: iš kurios vietos buvo kilusios seserys Ona Vytautienė ir Agripina Jonienė, Alšėnų kunigaikštienė? Skunde yra sakoma, kad Jogaila iš Vytauto žmonos brolio yra atėmęs visą jo tėvo palikimą 50. Pačiame skunde Vytauto žmonos brolis, arba svainis, nėra įvardijamas. Jei pavyktų jis surasti ir nustatyti jo nuolatinė gyvenamoji vieta, tai tuo pačiu būtų galima surasti ir Vytautienės tė­ viškė. Visi lietuvių kilmės kunigaikščiai, išlaikę savo titulą. ir žemes po valstybės sukūrimo, buvo nežymūs savo val­ domomis žemėmis ir savo turtais. Tokie buvo Giedraičių,, Svirės kunigaikščiai, Jomantai ir kt. Jie buvo nustumti nuo valstybės vairo kitų netituluotų žmonių, kurie buvo apsupę Lietuvos didįjį kunigaikštį ir kurie, naudodamiesi jo malonėmis, gaudavo iš jo už savo tarnybą didelių že­ mių plotų. Alšėnų kunigaikščiai, prieš susigiminiuodami su V y ­ tautu, nieku ypatingu nepasižymėjo. Turto atžvilgiu jie turėjo būti gana kuklūs, kaip ir kiti senovės valdovų pa­ likuonys. 49 Dlugosz J. Hist, polonicae. . ., lib. XI, p. 441: „ad videndum virgi­ nem ducissam Sonkam, Andreae filii Iwonis Kiioviensis ducis filiam, Withawdi ducis magni ex sorore neptem, cuius illi coniugium ab ipso Withawdo persuadebatui". 50 „vnd mynes wibes bruder nam her ali sin fetirlich erbe"— ir iš mano žmonos brolio jis atėmė visą jo tėvo palikimą.

55-

Tokie nežymūs kunigaikščiai negalėjo sau ieškoti žmo­ nų kažkur toli nuo savo gyvenamųjų vietų. Ypač jie ne­ turėjo teisės ieškoti sau žmonos užsienyje, nes susižinoji­ mas su užsieniu sudarė didžiojo kunigaikščio prerogatyvą. Pavyzdžiui, kai toks žymus asmuo, kaip Vytautas, būdamas Gardino, Brastos ir Lucko kunigaikščiu, sužiedavo savo dukterį Sofiją su Maskvos didžiojo kunigaikščio sūnumi be didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos leidimo, kilo tarp jo ir Jogailos ištisa audra. T o k ie . kunigaikščiai, be abejonės, elgėsi taip, kaip ir mūsų laikais elgiasi pasiturintieji ūkininkai: jie ieško sau merginų kaimynystėje arba kitose vietose, bet visuomet ne per toliausiai. Taigi ir Alšėnų kunigaikščio žmona ga­ lė jo būti ne svetimšalė ir ne iš vietos, labai toli esančios nuo jo tėviškės. Iškilusioje tarp Jogailos ir Kęstučio kovoje visi Algirdo vaikai palaikė Jogailos pusę. Negalima nurodyti nė vie­ no Algirdaičio, kuris būtų rėmęs Kęstutį ir vėliau Vytautą. Ir Algirdo, o vėliau Jogailos valdomosios žemės liko iš­ tikimos savo viešpačiui. N ei Kęstutis, nei Vytautas neape­ liavo į jas, nesitikėdami iš ten sulaukti sau paramos. Ir tėvą, ir sūnų rėmė tik tie kraštai, kurie buvo Kęstučio valdomi, t. y. visa vakarinė Lietuvos valstybės dalis — ^Žemaičiai, Trakų kunigaikštystė ir Palenkė. Rusų kraštai, už tikrosios Lietuvos ribų, visą laiką buvo Vytautui ne­ draugiški, išskyrus tik Polocką, kuris pasidavė Vytautui jau paskutinių jo kovų dėl didžiojo kunigaikščio sosto stadijoje, prieš pat laimėjimą. Vadovaujantis šitais aprioriniais sumetimais, galima padaryti išvadą, kad Vytautienės brolio valdomos žemės turėjo būti kur nors Kęstučio kitados valdomojoje terito­ rijoje, jei jis, kaipo vasalas, pasekė savo siuzereną. Prie­ šingu atsitikimu, t. y. jei Vytautienės brolio valdomos žemės būtų buvusios Jogailos, kaipo Vilniaus kunigaikš­ čio ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio, pusėje, jis būtų pa­ sekęs savo siuzereną, nepaisydamas savo giminingumo ry­ šių su Vytautu. Toji aplinkybė, kad Vytautienės brolis bu­ v o nubaustas žemės atėmimu, tėviškės konfiskavimu, ne­ gali būti priešingo tvirtinimo įrodymu: jis buvo pasiša­ 56

linęs iš savo krašto ir veikė susidėjęs su didžiojo kuni­ gaikščio priešais. Jogaila, užėmęs paliktas žemes savo jė ­ gomis, baudė jį kaip krašto suverenas baudžia krašto iš­ daviką. Dabar teks paieškoti Vytauto aplinkumoje žmonių, ku­ rie būtų jam artimi kaipo giminės ir kaipo vasalai, kurių tėviškė galėtų būti aukščiau rupiais ruožais apibrėžtoje te­ ritorijoje. Amžininkai nedaug išvardija asmenų, buvusių arti­ miausioje Vytauto aplinkumoje, kai Vytautas gyveno Prū­ sų ordino žemėse. Pirmojo Vytauto pabėgimo metu yra minimi Vytauto brolio sūnus Jurgis, Naugarduko kuni­ gaikštis, jo (Vytauto) svainis (,,swoger'‘) Levas (Leonas), Drucko kunigaikštis, ir Sudimantas iš „Vesisken", kurie pridėję savo antspaudus prie Vytauto pažadų perleisti Or­ dinui visą Užnemunę, dalį Aukštaičių ir visus Žemaičius ligi Nevėžio upės, ir keli liudytojai, jo bajorai: Jorgen, Swirgal, Gybut, Roeukutte, Michel, Mylegaude ir kt. 51 Iš visų šitų asmenų aktyviai veikė tik Sudimantas. Vygandas Marburgietis, aprašydamas įvykius, susiju­ sius su pirmu Vytauto buvimu Vokiečių ordino žemėse, 5f Piochaska A. Codex epistolaris Vitoldi, doc. 13, p. 3— 5. Prieš šito dokumento autentiškumą teisingai pakėlė balsą prof. I. Danilavičius. Vytauto užrašo originalo nepasiliko. Jis esąs dingęs ir užsilikęs tik jo nuorašas, padarytas 1393 m. Marienburge. I. Danilavičius stebisi, kaip galėjo dingti originalas tų užrašų, kuriuose buvo daugiau negu šimto metų Vokiečių ordino troškimų realizavimo užfiksavimas. Jis pastebi, kad dokumentas buvęs rašytas kažkokia savotiška kalba, nors kiti Vytau­ to sudarytieji dokumentai buvo parašyti paprasta diplomatine lotynų kalba. Jame Vytautas pasirašęs Vygando vardu, nors niekur kitur jis to vardo nevartojo. Visi kiti to tariamojo užrašo nuorašai yra labai skirtingo turinio, pavyzdžiui, nuorašas, vysk. Adomo Naruševičiaus pa­ skelbtas jo: Historya narodu polskiego / Wydanie Kaz. Joz. Turowskiego.— Krakow, 1859 (1384 m. data prie straipsnio „Jadwiga krolowa"), p. 217, not. 3 (žr. Daniiowicz I. Skarbiec dyplomatow..., t. 1, s. 248). Galima dar pridurti, kad kai kurių liudytojų vardai skamba krikščioniš­ kai vokiškai, kaip antai Jorgen (Jurgis), Michel (Mykolas). Jeigu V y ­ tautas ir būtų išdavęs dovanojimo raštą, tai reikia manyti, kad čia mi­ nimas dokumentas yra labai iškraipytas, rašytas pačių vokiečių iš atminties.

57 l

mini Sudimantą kaipo Vytauto kariuomenės vadą („capitaneus Wytaudi Sudemunt"). 1384 m. gegužės mėnesį jis drauge su Ragainės komtūru buvo pasiųstas kariauti Lie­ tuvon. Jųdviejų vadovaujamoji kariuomenė buvo pasie­ kusi net Vilkmergę („W ylk en b erg")52. Tuo metu ėjo slap­ tos derybos tarp Jogailos ir Vytauto dėl pastarojo grįžimo Lietuvon. Kadangi Vytautas grįžo jau liepos mėnesį, tai galima spėti, kad šio karo žygio metu Vytautas buvo arba jau visiškai susitaręs su Jogaila, arba beveik susitaręs. Norėdamas geriau paslėpti nuo Ordino savo planus, V y ­ tautas turėjo pasiųsti su kariuomene savo vieton tokį as­ menį, kuris buvo jam artimas ir kurio dalyvavimas karo žygyje būtų galėjęs rodyti Vytauto santykių su Ordinu artimumą ir nuoširdumą. Tai turėjo būti ne eilinis bajoras, o žmogus, aukštai stovįs tų laikų lietuvių visuomenėje. Ordinas savo pasiteisinimo rašte, pasiųstame Konstanco visuotiniam katalikų bažnyčios susirinkimui, aprašydamas Vytauto pabėgimo 1384 m. iš Gardino aplinkybes, mini, kad Vytautas klastingu būdu užėmęs Ordino pilis Jurgenburgą (Jurbarką), Margenburgą ir Neuhausą „drauge su kažkokiu kitu kunigaikščiu savo giminaičiu, vardu Sudimantas“ („cum quodam alio duce suo consanguineo Sudamunt nom ine")53. A. Prochaska yra radęs Centriniame Vokiečių ordino archyve Vienoje šio skundo vokiškąjį originalą. Jame Sudimantas yra vadinamas kunigaikščiu („herczog") ir V y ­ tauto „mage" 54. Viduramžių vokiečių rytiečių kalboje žo­ dis „mage" reiškė giminaitį, tapusį tokiu sutuoktuvių ke­ liu, tai, ką vokiečiai vadina terminu „Schwager" 55. 52 Die Chronik W igands von Marburg.— In: SRP, Bd. 2, S. 626. 63 SRP, Bd. 3, S. 606, Anm. 9. 54 „Des nam her uff und czoch von Pruszen ungeseghent und wart mit herczog Sudemunt seynem magen ingelasen in die schlosz des O r­ dens, die ym uff dem wege warent, mit namen Jorgenburg, Margenburg und Newhusz, unde vor des Ordens brudem daselbst erbarklichen ge­ handelt" (Piochaska A. Z Archiwum Zakonu Niemieckiego: Analekta 2 wieku X IV i X V .— In: Collectanea ex Archivo Collegii Historici.— Kra­ kow, 1909— 1913, t. 11, p. 252). 55 Kluge F. Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache.— Strasburg, 1883, S. 212: „Mage M. nach mhd. mac (g.) M. ahd. mag..

58

Senesnioji Didžiųjų magistrų kronika Sudimantą vadina Vytauto „swoger Zudemunt“ 56. Taip pat ir Vokiečių ordino memorandumas „Summa­ rium von Jagel und Wytaut", kaltindamas Vytautą 1384 m. gegužės mėnesio karo žygio nepasisekimu, kadangi Or­ dino kariuomenė buvusi beveik visa išmušta, sako, kad jai vadovavęs Ordino komtūras drauge su Vytauto „schwoger Sudemunt"57*. Trumpai suglaudus visa, kas randama tų laikų šalti­ niuose apie Sudimantą, galima pasidaryti išvadą, kad jis buvo kunigaikštis, Vytauto giminaitis, jo „mage", jo „swoger" arba „schwoger" ir jo kariuomenės vadas. Žodis „swoger", „schwoger", dabartinėje kalboje „Schwager", vokiečių kalboje yra vartojamas keliomis reikšmėmis. Jis reiškia žmonos brolį (Bruder der Frau), vyro brolį (Bruder dės Mannes), žmonos sesers Vyrą (der Mann der Frauenschwester) ir pagaliau sesers vyrą (der Mann der Schwester)5S. Amžininkų šaltinių medžiaga tokiu būdu visai įgalina nustatyti ne tik tarnybinius santykius tarp Vytauto ir Sudhnanto, bet ir šeimyninius. Sudimantas buvo Vytauto giminaitis, Vytauto svainis, arba švogeris, nes Vytautas buvo vedęs jo seserį. Tik jį, o ne ką kitą Vytautas turėjo galvoje, rašydamas savo skunde, jog Jogaila iš jo žmonos brolio atėmęs tė­ viškę. Tokį žmogų Vytautas visur galėjo statyti pirmon vieton ir laikyti jį savo pavaduotoju svarbiais atsitikimais. Jogaila, 1384 m. susitaikęs su Vytautu, grąžino Vytauto šalininkams visa, ką anksčiau iš jų buvo atėmęs 59. Tuo­ met savo kunigaikštystę, tėvų palikimą, atgavo ir Sudi­ mantas. M. „Verwandter", asächs, mag. M, .„Verwandter".-— Die entsprechenden W orte in den ostgerm. Sprachen bezeichnen speziellere Verwandtschafts­ grade; vgl. got, megs „Tochtermann", anord. „Schwager, Schwiegersohnvater". 56 Die aeltere Hochmeisterchronik.— In; SRP, Bd. 3, S. 605. 57 Ten pat, t. 5, p. 224. m Pawlowsky J. Deutsch-Russisches W örterbuch.— Riga; Leipzig, 1902, S. 1159. — 59 Koneczny F. Jaglello i Witold.— Lwow, 1893, cz. 1, s. 14.

59

Vytautui pabėgus į Ordino žemes antrą kartą, 1390 m., vokiečių kronikininkai išvardija šiuos asmenis, kurie buvo drauge su juo pabėgę arba nuvykę vėliau įkaitais: Vytau­ to brolį Žygimantą su sūnumi, Vytauto žmoną su dukteri­ mi Sofija, jo seserį Ringailę, jo antrą brolį Tautvilą Kon­ radą su žmona, Belzo kunigaikštį Jurgį, Narimanto sūnų, ir Alšėnų kunigaikštį Joną, Algimanto sūnų, su žmona ir vaikais60. Vytautą supančių asmenų tarpe nematyti nei Drucko kunigaikščio Levo, nei Sudimanto, kuris buvo vaidinęs tokį svarbų vaidmenį 1384 m. Iš Vygando Marburgiečio kronikos galima nujausti, kad tarp Vytauto ir Sudimanto galėjo būti smarkių nesusipratimų. Sudimantas ne tik neprijaučia Vytauto planams, bet dargi ima aiškiai veikti prieš jį, stoja į jo priešininkų eiles. Sužinojęs apie Vytauto sumanymą 1389 m. klasta paimti Vilnių, jis apie tai kuo skubiausiai praneša Jogailos broliui Kaributui, kuris tuojau imasi priemonių šiam planui sutrukdyti61. Visas šitas planas ligi šiol yra apsuptas paslapties šydu. Pasak vokiečių prokuratorių tvirtinimo Konstanco bažny­ tiniame susirinkime, Vytautas norėjęs, prisidengęs savo sesers vestuvėmis, pasiųsti į Vilnių vežimus su naminių gyvulių mėsa, žvėriena ir šienu, lydimus ginkluotų vyrų, kurie, atsiradę Vilniuje, būtų jo vardu užėmę p ilį62. Dr. Konečnas teisingai pastebi, kad, jei galėjo kilti klau­ simas apie kieno nors vestuves, tai tik ne apie Vytauto sesers, kurios netekėjusios jis neturėjo. Jis kelia mintį, kad galėjusi tekėti kurio nors Vytauto bendraminčio gi­ minaitė 63. Iš Lietuvos seniausio metraščio sužinome, kad Skirgaila tuomet buvo išvykęs į Polocką ir kad Vytautas, tuo pasinaudodamas, prisiartinęs prie Vilniaus 64. Tuo tar­ pu Ona Vytautienė buvusi Gardine. Kur Vytautas buvo apsistojęs, belaukdamas savo sumanymo vykdymo, iš šal­ 60 Johann von Posilge. Chronik des Landes Preussen. — In; SRP, Bd. 3, S. 163. 61 „Sudemunt talia seciens celeriter adiit regem Karibot" (SRP, Bd. 2, S. 640). 62 Prochaska A. Codex epistolaris Vitoldi, p. 1029. 63 Koneczny F. Jagiello i Witold, s. 131, not. 2. 64 Grafo Uvarovo nuorašas, p. 92; Grafo Krasinskio nuorašas, p. 164.

60

tinių nematyti. Galbūt jis buvo sustojęs pas Sudimantą, ir šis, apie visa patyręs, pasiskubino pranešti Kaributui. Taip spėti lengviausia yra vadovaujantis Vygando liudymu. Matyti, Sudimantas nėra buvęs įtrauktas į sąmokslininkus ir apie patį sąmokslą sužinojęs pačiu paskučiausiu laiku. Netikėdamas jo pasisekimu ir bijodamas atsakomybės — pats Vytauto apsistojimo faktas darė jį bendrininku,— jis ryžosi padaryti išdavikišką žingsnį Vytauto atžvilgiu. Vytauto brolis Tautvilas, Vytauto bendramintis, buvo nu­ stojęs, kaip spėja dr. F. Konečnas, antrą kartą savo valdo­ mo Naugarduko tais pačiais 1389 m .65, ir tatai turėjo būti didelis įspėjimas Sudimantui. Kur tuomet buvo Kaributas? Kęstutis, tapęs 1381 m. didžiuoju kunigaikščiu, buvo jį pasiuntęs į Lietuvos rytų pasienį, į Novgorodo Seversko kunigaikštystę. Kaributas drauge su Skirgaila ir Jogaila organizavo prieš savo dėdę sukilimą, pasibaigusį Kęstučio tragedija. Kada Kaributas sugrįžo tikrojon Lietuvon, nežinia. Greičiausiai 1389 m., kai santykiai tarp Skirgailos ir Vytauto buvo didžiausiai įtempti ir kai Skirgaila, Jogailos remiamas, ėmė persekio­ ti visus Vytautui prijaučiančiuosius. Tuomet galėjo būti pašalintas iš Naugarduko kunigaikštystės Vytauto brolis Tautvilas ir jo vieton pasodintas Kaributas. Senasis trium­ viratas — Jogaila, Skirgaila ir Kaributas, — pražudęs są­ mokslu tėvą, dabar vėl jungėsi prieš sūnų, kurį laikė di­ džiausiu savo priešu. Kur Kaributas gavo žinių apie Vytauto rengiamą per­ versmą, iš tų laikų šaltinių nematyti. Kai kurių autorių buvo pareikšta nuomonė, kad jis tuomet valdęs Lietuvą Jogailos vardu ir gyvenęs Vilniuje 66; kiti spėja, kad jis pavadavęs išvažiavusį į Polocką Skirgailą, kuris tačiau val­ dęs visą Lietuvą 67; dar kiti mano, kad jis buvęs Vilniaus pilies komendantu68. Negalima sutikti su šitokiomis nuo­ 65 Koneczny V. Jagieilo i Witold, s. 173. 66 Барбашев А. Витовт и его политика до Грюнвальденской битвы.— Спб., 1885, с. 49. 67 Саг о J. Geschichte Polens.— Gotha, 1869, Th. 3, S. 95. 68 Piochaska A. Dzieje Witolda, s. 58.

61

monėmis: Vilniaus pilies komendantu buvo Jogailos pa­ skirtas lenkas Moskorzevskis. Skirgaila, kad ir pavadavo Jogailą Lietuvos santykiuose su užsieniu, bet Vilniaus ku­ nigaikštystės nevaldė ir gyveno ne Vilniuje, o Trakuose. Tikriausia turbūt yra toji mintis, kad Kaributas gyveno Naugarduke ir kad ten jam buvo pranešta apie sąmokslą. Tokią išvadą galime pasidaryti, remdamiesi tuo, kad 1392 m. Vytautas iš Alytaus netikėtai įsiveržė į Kaributo valdomą Naugarduko sritį69. Kaributas galėjo skubotai įspėti Vilniaus komendantą. Vytautas savo aukščiau paminėtame skunde prieš Jo­ gailą ir Skirgailą neįvardijo savo žmonos brolio, nors čia pat rado reikalo paminėti savo žmonos sesers vyrą Joną, Algimanto sūnų. Kažkaip krinta į akis šis nutylėjimas. Vargiai čia bus tik rašto stiliaus savumas. Atrodo, kad tai buvo padaryta apgalvotai, su tam tikru apskaičiavimu. Pats skundas buvo agitacinis: juo norėta pateisinti Vytauto elgesys su Ordinu ir Jogaila bei Skirgaila. Kad raštas pa­ darytų gilesnio įspūdžio, buvo naudingiau paminėti pats padarytos Vytauto giminaičiui skriaudos faktas, neminint jo vardo, kuris naujomis sąlygomis galėjo laukiamąjį efektą sumažinti. Vytautui buvo labai nemalonu prisipažinti, kad jo pa­ ties bendradarbių tarpe buvo atsiradusių išdavikų, ir todėl jis, savo skunde paminėjęs atėmimo iš jo žmonos brolio tėviškės faktą, vieną iš Jogailos pusės padarytų smurtų, tyčia nutylėjo paties nukentėjusiojo vardą, juo labiau, kad pats atėmimo faktas buvo senokai. Iš tik ką atpasakoto Vytauto išdavimo fakto negalima atspėti, kur tuomet Sudimantas gyveno. Aišku tik viena: jo tėviškė turėjo būti srity, esančioje tarp Gardino, V il­ niaus ir Naugarduko. Vytauto ir Ordino 1384 m. sutarties (vis vien, ar ji bu­ vo tikra, ar suklastota) nuoraše, padarytame Marienbur­ ge 1393 m., randame pažymėjimą: „Sigillum Sudemondi de Wesisken" 70. Dr. F. Konečnas savo knygoje ,,Jagiello i 69 SRP, Bd. 2, S. 646. 70 Danilov/icz I. Skarbiec dyplomatow..

62

t. 1, s. 248.

W itold " šitą vietą pavadino Veišiškiais 71, ir šitas pavadi­ nimas pamažu prigijo istorinėje literatūroje72. Vokiška pavadinimo transkripcija lietuviškai būtų „Vėžiškės" ar­ ba „Vėžiškiai". „Veišiškiai" savo skambėjimu yra daug tolimesni „Vesisken" pavadinimui. Veišiškių pavadinimas nėra paties dr. Konečno sugal­ votas. Jis yra randamas Lietuvos trumpojo metraščio gra­ fo Uvarovo nuoraše 73 ir Bychovco kronikoje74. Ten įvyko pirmas susirėmimas tarp Vytauto ir vokiečių iš vienos pu­ sės, ir Skirgailos — iš antros pusės, kai Vytautas, antrą kartą nubėgęs pas Ordiną, pradėjo karą su Jogaila ir Skir­ gaila. Pasak aukščiau išvardytų metraščių, Veišiškiai yra buvę pilaitė prie Neries, netoli Vilniaus. Kiti senesniojo Lietuvos metraščio nuorašai tą pačią vietą vadina Veiščuškiais 75, Ikšiškiais 767 , Veikuliškiais 11. A r yra koks sąryšis tarp Veišiškių ir Sudimanto gyvenamosios vietos, jo tėviš­ kės, nematyti: šaltiniai nieko apie tai nesako. Atrodo, kad dr. Konečnas, radęs Veišiškių pilaitės pavadinimą, atsitik­ tinai sutolygino jį su „Vesisken". Vokiečių šaltiniai V e i­ šiškių pavadinimo visai nežino. Jo nepasitaiko, kiek galima spręsti iš paskelbtų dokumentų, ir vėlesniais laikais. Jo ne­ galima surasti nei J. Goškevičiaus sudarytame Vilniaus gubernijos gyvenamųjų vietų sąraše78, nei Centralinio statistikos biuro leidinyje „Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys" (K., 1925). Vėžiškių pavadinimas pasitaiko Lietuvoje gani dažnai. Dabartinėse Lietuvos Respublikos ribose yra Vėžiškės 71 „księstwo na Wejszyszkach‘‘ (min. veik., p. 14). 72 Любавский M . Литовско-русский сейм.— M., 1900, c. 14, 16, 17; W olli J. Kniaziowie litewsko-ruscy, s. 504. Ankstesniame savo kū­ rinyje „Rod Gediminą" Volfas palieka pavadinimą nekeistą: ,,Wesisken". 73 Ųvarovo nuorašas, p. 92: «оу городка на месте нарицаеме Веишищькы». 74 PSRL, t. 17, p. 512. 75 Веищушкы (Supraslio nuorašas, p. 79). 76 Икшишькы (Akademinis nuorašas, p. 150). 77 Веикулишкы (Avraamkos metraštis, p. 200). 78 Гошкевич И. И. Виленская губерния: Полный список насе­ ленных мест,— Вильна, 1905.

63

vienasėdija Alytaus aps. Alovės valsčiuje, Vėžiškių kai­ mas Panevėžio aps. Raguvos valsčiuje ir Vėžiškės kaimas Utenos aps. Linkmenų valsčiuje. Yra randama dar Vyžiškių vienasėdija Bistricos vals­ čiuje, į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 10 km nuo Bezdonių geležinkelio stoties, ir vieta, rusiškai užrašyta „Viaziški", Mielagėnų vis., 8 km nuo Adutiškio. Reikia pasakyti, kad gudų gyvenamose vietose dabar nerandame jokios vietovės, kurios pavadinimas bent apy­ tikriai sutaptų su Veišiškių arba Vėžiškių pavadinimu. Neturint tikrų duomenų, kaip tikrai vadinosi Sudimanto tėviškė anų laikų lietuvių kalba, ir spėjant tik iš žodžių skambėjimo panašumo, man rodosi, reikia manyti, kad greičiausiai ji vadinosi Vėžiškė. Iš randamų trijų vietų su šiais pavadinimais į buvusios Trakų kunigaikštystės ribas įėjo tik Vėžiškės vienasėdija, dabar esanti Alovės vals­ čiuje. Ji yra beveik pusiaukelyje tarp Vilniaus ir Gardino. 1381 m., kai Kęstutis susekė Vilniuje slaptą sutartį tarp Vokiečių ordino ir Jogailos, Vytautas atvyko iš Gardino į Vilnių per vieną dieną. Iš Alovės valsčiaus tiek į V il­ nių, tiek į Gardiną jis galėjo nuvykti per pusę dienos. Kadangi 1389 m. Vytauto planas buvo labai rizikingas, tai Vytautui rūpėjo būti arčiau Vilniaus, jei sumanymas pa­ vyktų, ir greičiau pasprukti, jei sąmokslas būtų susektas. Šitokios rūšies spėjimai, man rodosi, labiausiai kalba už tai, kad Vytautas greičiausiai bus apsistojęs Vėžiškėje, dabartiniame Alovės valsčiuje, ir kad iš čia Sudimantas bus davęs žinią Kaributui į Naugarduką, kuris yra ne per toliausiai. Veišiškiai, buvę prie Neries, į šiaurę nuo Vilniaus, ir mažiau atitinka Vesisken pavadinimą, ir, be to, daug to­ liau nuo Gardino, kur turėjo grįžti Vytautas, jei nepasi­ sektų jo planas. Sudimantas neilgai gyveno po savo išdavikiško darbo. 1394 m., per Vokiečių ordino karo žygį prieš lietuvius, prie Paparčių jis pakliuvo vokiečių nelaisvėn. Kelis sykius (sepius) apgavęs Ordiną ir, be to, dar užmušęs Jurbarke

64

Ordino brolius, jis karo teismo buvo nuteistas mirti ir pa­ kartas už kojų 79. Vytauto viešpatavimo laikais nerandame nė vieno Sudimanto palikuonies, užimančio kurią nors įžymią vietą Lietuvoje arba dalyvaujančio kuriose nors derybose ir pasirašančio liudytoju po aktais. Matyti, Vytautas buvo piktas ant šių savo giminių. Sudimantų kaipo politinių vei­ kėjų nematyti ir Švitrigailos bei Vytauto brolio Žygimanto viešpatavimo laikais 80. Tik žuvus 1440 m. Vytauto broliui Žygimantui, Sudimanto palikuonys vėl iškilo į lietuvių v i­ suomenės viršūnes. Alekna (Olechno= Aleksandras), Sudi­ manto sūnus, vadovavo lietuvių būriui mūšy prie Choinicos 1454 m.; tas pats asmuo, Goštauto šalininkas, pasirodė didelis priešas didžiojo kunigaikščio ir karaliaus Kazimie­ ro politikos81. Šis Alekna, Sudimanto sūnus, būdamas V il­ niaus vaivada, pasirašė liudytoju dokumente, kuriuo didy­ sis kunigaikštis ir karalius Kazimieras pasižadėjo duoti kraitį savo dukteriai, ištekėjusiai už Štetino kunigaikščio Boguslavo. Sekdamas Vakarų Europos feodalų ir lenkų ponų pavyzdžiu, kurie prie savo vardų pridėdavo arba sa­ vo kilties vardą, arba savo svarbiausių valdomųjų žemių pavadinimą, Alekna, Sudimanto sūnus, pridėjo ,,c X o >KOBa" 82. Tačiau nežinia, kur buvo tas Chožovo dvaras. A r laikysime Sudimantų tėviške Veišiškius, ar, kaip tai atrodo daug tikriau, Vėžiškę, vienas dalykas nesukelia 79 Die Chronik Wigands von Marburg, S. 657; Johann von Posilge. Chronik dės Landės Preussen, S. 194: „Ibi Sedemunt captivatur vulgari­ ter Mewen et magistro presentatur, qui eum consilio suorum propter eius tradimenta per talos suspendit, quia dolosus sepius inventus inter ordinem et paganos". 80 Tiesa, kažkoks Sudimantas, Krėvos vietininkas, pasirašė Žygimanto sutartį su Lenkija Trakuose 1433 m. sausio 20 d. ir Žygimanto sutartį taip pat su Lenkija Gardine 1434 m. vasario 27 d. Abiem atsitikimais Sudi­ manto vardas figūruoja tarp pačių nežymiausių liudytojų. Labai abejo­ tina, ar čia minimas to paties Vytauto svainio sūnus. Jei jis būtų buvęs valdančiojo asmens giminaitis, jo vardas greičiausiai būtų buvęs mini­ mas vienoje iš pirmųjų vietų, o ne tarp nežymių didžiojo kunigaikščio valdininkų (žr. БарЕинский Б. Жигимонт Кейстутович.— Жовква, 1905, Appendix, Nr. 3, 4). 81 Любавский At Литовско-русский сейм, c. 121— 122. 82 Ten pat, p. 102. 5. I. Jonynas

65

abejonių,— tai, kad toji vieta yra tikrojoje Lietuvoje. Iš to yra lengva padaryti išvadą, kad V y t a u t o ž m o n a O n a S u d i m a n t a i t ė , g i m u s i t i k r i a u s i a i Vėžiškėje, b u v o t o k i a pat tikra lietuvai­ tė k a i p i r j o s v y r a s . N i e k o b e n d r a su S m o l e n s k o k u n i g a i k š č i a i s ji neturėjo.

Kai kurie kiti to meto liudymai netiesioginiu budu pa­ tvirtina išvadą, kad Ona Vytautienė buvo lietuvių kilmės. Anksčiau aš jau esu minėjęs popiežiaus Bonifacijaus IX pasiųstą specialią komisiją Marienverderin šv. Daratos gy­ venimui, nuopelnams ir stebuklams ištirti. Vienas iš komisijos apklaustų liudytojų, Pomezanijos kapitulos kanauninkas (Domherr) Jonas Reimanas, paliu­ dijo, kad jis matęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio, t. y. Vytauto, žmoną, Vytauto brolio Žygimanto ir daugelio pa­ lydovų lydimą, lankant Marienverdery šv. Daratos kapą ir su dievotumu aukojant šilko audinius. Be to, toliau tęsda­ mas savo liudymus, jis pridėjo, kad jis jai perdavęs dvi knyguti apie motinos Daratos gyvenimą, kurias didžioji kunigaikštienė labai branginusi dėl savo dievotumo, nors ji pati neseniai buvo priėmusi krikščionių tikėjimą 83. Kitas liudytojas, Kristijonas Koslavas (Coslaw), paliudi­ jo 1404 m. spalio 16 d., kad jis matęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmoną, kuri dar nebuvo krikščionė (que nondum erat christiana), su dideliu dievotumu lan­ kančią motinos Daratos kapą ir prie jo aukojančią šilko rietimus ir kitus daiktus 84. Abudu liudytoju nevisiškai tarp savęs sutinka dėl ku­ nigaikštienės Onos tikėjimo, nes vienas sako ją esant ne­ seniai priėmusią krikščionių tikėjimą, o antras tvirtina ją esant dar pagonę. 83 Das Leben.. der heiligen Dorothea von Johannes Marienwerder. Buch 3,-— In: SRP, Bd. 2, S. 331, Anm. 3 (Processus in causa canonisationis. .. felicis Dorothee, p. 62): „licet tarnen ipsa duxissa esset noviter conversa ad fidem cristianam". 84 Ten pat (Process., p. 179, 180).

66

Asmuo, kuriam buvo pavesta įteikti aukštajai viešniai šv. Daratos gyvenimo aprašymą, be jokios abejonės, turė­ jo būti daugiau painformuotas apie ją negu kitas paprastas liudytojas. Bet jei mes prieš savo akis turėtumėm tik ant­ rąjį liudymą, tai ir jis mums turėtų nemažos svarbos: jis liudytų Vytautienę esant pagonę, kitaip sakant, kilimo lietuvaitę. Jei ji būtų buvusi rusė, pravoslavų tikėjimo, ji būtų buvusi pavadinta arba eretike, arba tiesiog ruse. Liudytojas Jonas Reimanas turėjo būti teisus, sakyda­ mas, kad Vytautienė neseniai dar tapusi krikščione. Ji ga­ lėjo apsikrikštyti ar drauge su Vytautu, tebesančiu V o ­ kiečių ordino žemėse, 1384 m., ar kiek vėliau — 1387 m., kai buvo atliekamas Lietuvos krikštas. Iš niekur nematy­ ti, kad Vytautienė būtų lydėjusi savo vyrą Krokuvon 1386 metais. Laikotarpis nuo 1387 iki 1400 m. yra gana didelis, ir sunku būtų pasakyti, kad įvykis, atsitikęs prieš 13 me­ tų, būtų buvęs neseniai. Liudytojui rūpėjo pabrėžti ne me­ tų skaičius, praėjęs nuo Vytautienės krikšto, bet pasireiš­ kęs didelis katalikiškasai dievotumas asmens, kuris buvo gimęs, augęs ir didelę dalį savo amžiaus praleidęs pago­ nių tikėjime. Trylika ar šešiolika metų, palyginti su visu nebejaunu Vytautienės amžiumi, iš tikrųjų buvo mažas laikotarpis, ir liudytojas galėjo drąsiai pasakyti „noviter"— „neseniai". Šių abiejų vokiečių, Onos Vytautienės amžininkų, pa­ sakymai būtų visiškai nesuprantami, jei ji būtų buvusi rytų tikėjimo rusė. Tik kalbėdami apie tikrą lietuvaitę, jie galėjo pasakyti, kad ji dar nebuvo krikščionė arba kad ji neseniai buvo apkrikštyta. Didžiosios kunigaikštienės Onos mirties 1418 m. vasarą proga Jono iš Posilgės (Lindeblato) vokiečių kronikoje ra­ šoma, kad ji žinojusi daug burtų ir pranašavusi savo v y ­ rui, jog anam po jos mirties nesiseksią 85. Didžioji kunigaikštienė du kartu buvo padėjusi savo vyrui ypač sunkiomis jo. gyvenimo aplinkybėmis: pirmą kartą išvaduodama jį iš Krėvos pilies, kur jam grėsė jo tėvo Kęstučio likimas arba ilgametis kalėjimas, ir antrą 85 SRP, Bd 3, S. 376.

67

kartą 1389 m. po nepavykusio sąmokslo paimti klasta V il­ nių. Ypač pirmasis išvadavimas buvo toks drąsus, toks ri­ zikingas, kad jis galėjo būti amžininkų laikomas stebuklin­ gu. Didžioji kunigaikštienė Ona galėjo pagarsėti kaipo nepaprasta moteriškė, stebukladarė arba, kitaip sakant, burtininkė. Šitokios kalbos galėjo pasiekti Prūsus. Lietu­ viams nepalankus kronikininkas labai lengvai galėjo ją pavadinti burtininke. Apie didžiosios kunigaikštienės Onos dalyvavimą Lie­ tuvos politiniame ir socialiniame gyvenime tiesioginių nu­ rodymų tuolaikiniuose šaltiniuose nerandame. Tačiau jos aktyvumas, pasireiškęs 1382 m., ir ypač Vokiečių ordino santykis su ja rodo, kad tai buvo labai veiklus asmuo, da­ ręs nemažos įtakos savo vyrui. Toji Onos Vytautienės įta­ ka Vytautui turėjo būti gerai žinoma užsieniui. Kai 1392 m. Vytautas Astravos dvare, netoli Lydos, susitarė su Jogaila ir jo žmona Jadvyga, tai lenkai pareikalavo iš kunigaikš­ tienės, kad ji laiduotų, jog jos vyras ištesės visus sutartyje numatytus pažadus. Kunigaikštienė Ona tai padarė, duo­ dama Astravoje du garantijos dokumentu,— vieną Lenki­ jos karaliui Jogailai Vladislovui86 ir antrą Lenkijos kara­ lienei Jadvygai87. Jau pats Posilgės pasakymas apie jos pranašavimą liu­ dija, kad didžioji kunigaikštienė gerai išmanė aukštosios Lietuvos politikos reikalus. Vokiečių ordinas, visuomet tu­ rįs tikslių informacijų apie Lietuvos visuomeninius ir poli­ tinius santykius, labai aukštai vertino didžiosios kunigaikš­ tienės Onos politinį vaidmenį Lietuvoje. Jis įvairiomis dovanomis stengėsi pelnyti jos palankumą, pavyzdžiui, 1408 m. Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas pa­ siuntė jai muzikos instrumentus — klavikordą ir portatyvą 88. 1416 m. Ordino magistras siuntė jai iš Ragainės gero Reino vyno ir vynuogių89. Gavęs žinią apie jos mirtį, 86 Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i, doc. 92, \ p, 30. 87 Sokotowski A., Szujski J. C o d e x e p isto la ris sa e c u li d ecim i q u in ­ ti.— K rak ow , 1876, doc. 18, p. 16. 88 Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i. Ištrau k os iš O rd in o iž ­ d in in k o išla id ų k n y g ų n u o 1398 ik i 1410 m., p. 972, 89 T en pat, p. 365.

68

Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose 90. Apie didžiosios kunigaikštienės Onos santykius su Len­ kija nedaug yra užsilikusių žinių. Netrukus po Astravos sutarties, 1393 m., Jogaila, ma­ tyti, buvo ieškojęs kunigaikštienės Onos simpatijų: kara­ lius buvo užsakęs jai pas Krokuvos vaistininką Andrių kažkokių saldainių (confectus et electuaria) už 7 markes 9I, nupirkęs ir pasiuntęs jai tris žiedus — vieną auksinį su „szmalcze" 92 už 1'/2 markės liepos 30 d. ir du žiedu su „szmelcz" už 3 markes rugpjūčio 20 d. 93 Greičiausiai šios dovanos nebuvo paveikusios Vytautienės, ir daugiau į ją nebebuvo kreipiamasi; bent apie tai jokių žinių neran­ dama. Kai 1401 m. lenkai stengėsi atnaujinti santykius su Lietuva po visiškai sugriuvusios Krėvos 1385 m. sutar­ ties, kunigaikštienės Onos, kuri kitados buvo laidavusi Vytauto ištikimybę Lenkijai, vardas jau nebeminimas. Jei, iš vienos pusės, didžioji kunigaikštienė Ona labai aktyviai padėjo Vytautui palaikyti gerus santykius su Vokiečių ordinu,— ji dalyvavo kartu su savo vyru dery­ bose Nemuno Salyne 1398 m.; sunkiais Vytautui 1400 m. turbūt politiniais sumetimais lankė Vokiečių miestus Pavyslyje, kur ji buvo iškilmingai sutinkama; gaudavo iš Ordino magistro laiškų ir dovanų,— o iš antros pusės, jei nei lenkų, nei vokiečių šaltiniai niekur nemini apie jos važinėjimą Lenkijon ir apie jos palaikymą santykių su len­ kais, tai nenoromis ateina į galvą mintis, ar tik šitoks didžiosios kunigaikštienės nusistatymas nebus buvęs gryno principinio pobūdžio. Visos šios aplinkybės, rodančios ne­ vienodus didžiosios kunigaikštienės santykius su vokiečiais ir lenkais, verčia manyti, kad tai buvo ne atsitiktinis da­ 90 SRP, Bd. 3, S. 376, A n m . 7. 91 Piekosinski F. R a ch u n k i d w o ru k r o la W la d y s la w a J a g ie lly i krolo w e j J a d w ig i z la t 1388 do 1420.— K rak ow , 1896, s. 156: „Item A n d r e e a p p o teca rio pro co n fe ctu b u s e t e le c tu a r iis m issis d n e d u c iss e W ito ld i a d m an d atu m d n i R e g is VII m arc". 92 T en pat, p. 159. 93 T en pat, p. 163.

69

lykas, o tam tikras politinis pakrypimas. A r tik čia nebus pasireiškęs jos nusistatymas prieš lenkus? A r tik kuni­ gaikštienė Ona, linkdama Vokiečių ordino pusėn, neieš­ kojo jame atsvaros prieš Lenkiją Lietuvos nepriklausomy­ bei atgauti? Reikia pabrėžti dar vienas gana charakteringas bruožas iš didžiosios kunigaikštienės Onos gyvenimo, Lankydama 1400 m. šv. Daratos kapą, ji, Jono Marienverderio liudymu, l a b a i p r a š i u s i jai duoti knygutę su šv. Daratos gyvenimo aprašymu 94. Gavusi ją iš Pomezanijos vyskupo Jono per Joną Reimaną, ji, šio pastarojo žodžiais tariant, dėl savo dievotumo 95 labai džiaugėsi. Kuriuo tikslu didžioji kunigaikštienė stengėsi tą knygu­ tę gauti? Jei jai rūpėjo turėti kokia nors atmintis apie šv. Daratą, tai ji galėjo paprašyti duoti jai kurį nors užsilikusį šventosios daiktą ir, be abejonės, būtų jį gavusi. Dviejų liudytojų parodymais, ji stengusis gauti ne ką kita, o tik knygutę. Gal didžioji kunigaikštienė mokėjo skaityti? Jei iš tikrųjų taip būtų buvę, tai būtų labai nepaprastas reiš­ kinys tų laikų Europos visuomenės gyvenime"! Tokiu at­ sitikimu lietuvaitė kunigaikštytė iš miškuotos Dzūkijos bū­ tų galėjusi drąsiai užimti vieną iš pirmųjų vietų Europos moterų kultūros istorijoje. Jeigu pati didžioji kunigaikštie­ nė nemokėjo skaityti, tai jos prisirišimas prie knygos liktų vis dėlto reikšmingas: jis rodytų didžiąją kunigaikštienę branginus mokslą ir turėjus savo aplinkumoje žmonių, ku­ rie galėjo tą knygą perskaityti ir išversti į suprantamą jai kalbą. A r priimsime vieną, ar antrą spėjimą, lieka neabe­ jotina viena išvada, kad kultūrinis didžiosios kunigaikštie­ nės ir jos aplinkumos lygis buvo nemenkas. Jos vyras Vytautas mokėjo kelias kalbas. Vytauto tėviškėje, Trakuo­ se, reiškėsi nemaža Vakarų Europos įtaka. Galėjo ir Vytautienė daug ko pramokti ir Trakuose, ir vėliau Prūsuose. Didžiajai kunigaikštienei Onai, be abejonės, priklauso viena iš garbingiausių vietų lietuvių tautos istorijoje. 94 „ et lib ru m d e v ita ip siu s d om in e D o r o th e e ed itu m d esid era n ter p e tiv it" (SRP, Bd. 2, S. 331, A n m . 3). 95 ,,a d q u o s (ji g a v o d u to s k n y g u tė s e g ze m p lio r iu s) ip sa d u x issa era t v a ld e a ffe c ta p ro p ter d ev o cio n em " (ten pat).

70

Didžioji kunigaikštienė Ona mirė 1418 m. rugpjūčio 11 d. Trakuose ir buvo palaidota Vilniaus katedros baž­ nyčioje prie šv. Mykolo altoriaus 96. Didžiosios kunigaikštienės Onos pranašavimas, jei ti­ kėsime vokiečių kronikininko žodžiais, tikrai išsipildė: visi didieji Vytauto darbai buvo nuveikti prie jos gy­ vos galvos. Jai mirus, prasidėjo iš tikrųjų Vytauto nesėk­ mės. Jo didysis planas atpalaiduoti Lietuvą nuo ryšių su Lenkija, užsibrėžtas 1397 m. ir pradėtas realizuoti 1398 m. Nemuno Salyne, Vytautienei dalyvaujant, liko neįvyk­ dytas. IV. JU LIJO N A

Praėjus keliems mėnesiams po savo pirmosios žmonos didžiosios kunigaikštienės Onos mirties, tų pačių 1418 m. rudenį Vytautas vedė antrą žmoną. Tai buvo seniai jau mirusio Vytauto bendradarbio Alšėnų kunigaikščio Jono, Algimanto sūnaus, duktė Julijona. Kadangi, kaip aukščiau buvo pasakyta, Vytautas ir Alšėnų kunigaikštis buvo vedę tikrąsias seseris Sudimantaites, Vėžiškės kunigaikštytes, tai pirmoji Vytauto žmona Ona buvo antrajai tikra teta, o pats Vytautas — dėdė. Štai dėl ko Vilniaus vyskupas Petras be popiežiaus dispenso nenorėjo jųdviejų sutuokti. Sutuoktuvių apeigas at­ likti teko dideliam Vytauto gerbėjui Vroclavo (Vladislavitensis) vyskupui Jonui Kropidlai. Vestuvės įvyko prieš Kalėdas Gardine 97. Ir iš savo tėvo, ir iš motinos pusės Julijona buvo lietu­ vaitė. Tikėjimo greičiausiai ji buvo pravoslavų, nes jos tė­ vas visuose šaltiniuose yra vadinamas žodžiu „Ivanus", kurio forma rodo jį esant priprastą rusų pravoslavų Jono vardą. Įrašymas į Liubečo bažnyčios paminėjimų knygą kunigaikščio Jono, Algimanto sūnaus, ir jo žmonos kuni­ gaikštienės Agripinos taip pat rodo juos buvus pravoslavų, 96 SRP, Bd. 3, S. 376, A n m . 7; Danilowicz I. S k a rb iec d yp lom atow . . t. 2, dok. 1514, s. 110; Kurczewski J. K o šc io i z a m k o w y c z y li K ated ra W ile n s k a ,— W iln o , 1900, cz. 2. Z rodla. h isto r y c zn e, s. 2 3 — 25, 97 Dlugosz J. H ist. p o lo n ic a e. . ., lib . X I, p. 393.

71

arba rytų, bažnyčios pasekėjus. Gal šita aplinkybė ir nu­ lėmė tą faktą, kad po Skirgailos, buvusio pravoslavų tikė­ jimo, mirties Vytauto vietininku Kijevan buvo pasiųstas Alšėnų kunigaikštis. Lietuvių valstybinė tradicija reikala­ vo, kad valdytojai savo tikėjimu nesiskirtų nuo valdinių. Matyti, ir gyventojai buvo pripratę prie šitokios tvarkos. Kai, pavyzdžiui, po Polocko kunigaikščio Andriaus pabė­ gimo Maskvon 1379 m. Polocko kunigaikščiu buvo paskir­ tas pagonis Skirgaila, polockėnai sukilo ir atsisakė jį pri­ imti. Atiduodamas Vytautui valdyti Valuinės kunigaikštys­ tę, Jogaila buvo iš jo pareikalavęs iš anksto priimti pravoslavų tikėjimą. Tekėdama už Vytauto 1418 m., Julijona turėjo priimti katalikų tikėjimą. Tai mini vokiečių kronikininkas 98. Tas pats kronikininkas rašo, kad prieš savo susituokimą Juli­ jona buvusi ištekėjusi už kažkokio rusų kunigaikščio, ku­ rį Vytautas nugalabijęs; jis su ja jau anksčiau gyvenęs ir dabar, norėdamas ją sau pasilikti žmona, liepęs jos vyrą pašalinti iš šio pasaulio. Tiesa, kronikininkas šitą dalyką nupasakoja kaipo gandus, kaipo paskalą 99.0 1 Dlugošas trumpai pažymi, kad Vytautas vedęs Karačevo kunigaikščio našlę I0°. Apie jos vyro nugalabijimą jis, matyti, nieko nebuvo girdėjęs. Šiaurės ir rytų rusų metraščiai apie tokį Vytauto krau­ gerišką žygį taip pat nieko nebuvo girdėję. Jo ir nebuvo. Tai paties Jono iš Posilgės kronikos tęsėjo paleistas šmeiž­ tas, kad sukompromituotų Lietuvos valdovą. Tarp Lietuvos ir Lenkijos, iš vienos pusės, ir Vokiečių ordino, iš antros pusės, buvo kariaujama dėl Žemaičių ne tik kardu, bet ir plunksna. Ordinas stengėsi kultūringosios Europos akyse visaip kompromituoti Lietuvos valdovus. Įrodinėdamas savo teises į Žemaičius, jis aplinkiniu būdu 98 „ u n d ly s d a s w ib v o r sa c h in d e m R u sch in g e lo u b in u n d cristin lic h in touffin." (SRP, Bd. 3, S. 377). 99 „M a n sa g it, d a s s y sin a m y e w a s , u n d d oru m b ra ch te h e r d en m a n v o n d em le b in u n d b e h ilt s y y m z cu w ib e" (ten pat, p. 377). 100 Dlugosz J. H ist, p o l o n ic a e .. . , lib . X I, p . 393: „ A le x a n d e r W ith a w d u s m a g n u s L ith u an iae d u x m atrim on iu m cu m Ju lia n a , d u cis Iw an K o ra c ze w sk i relicta , initurus".

72

stengėsi parodyti, kad nei Jogaila, nei Vytautas į juos jo ­ kių teisių neturį. Ordinui Lietuva ir Žemaičiai buvę už­ rašyti galingo Lietuvos ir Žemaičių karaliaus Vytenio, ku­ ris, Ordino spaudžiamas, buvęs priverstas tai padaryti, o jo užrašai buvę patvirtinti popiežiaus ir imperatoriaus. Jogailos ir Vytauto senelis Gediminas buvęs Vytenio ark­ lininkas (Pferdemarschalck). Jis buvęs apšauktas Lietuvos karaliumi, pats būdamas ne kunigaikščių kilmės, bet blogo bajoro sūnus 10‘ . Šio rašto išvada turėjo būti aiški: Žemai­ čiai turi priklausyti ne „blogojo bajoro“ palikuonims, bet Ordinui, senam juridiniam šio krašto savininkui. Atrodo, kad ir Posilgės kronikos tęsėjo skleidžiamos ži­ nios apie Vytauto žmonas ir jį patį .siekusios to paties poli­ tinio tikslo: įrodyti, kad negalima palikti Žemaičių tokiam kunigaikščiui, kurio viena žmona buvo burtininkė, antra meilužė, o jis pats galvažudys, paleistuvis. Iš dviejų pre­ tendentų į Žemaičių kraštą — Ordino ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto — vien tik garbingas krikščioniškasai Ordinas turėjo pasidaryti jų valdovu. Jeigu Jono iš Posilgės kronikos tęsėjo žinią apie didžiąją kunigaikštie­ nę Oną kaipo burtininkę dar galima būtų pateisinti ne­ susipratimu, tai visa, kas buvo jo pasakyta apie Julijoną ir Vytautą, reikia atmesti kaip šmeižtą. Ordino gynėjo agitaciniais tikslais paskleista žinia apie Vytauto ir Jogailos senelį Gediminą kaipo buvusį arkli­ ninką buvo pasisavinta Dlugošo, o iš jo pateko į rytų rusų metraščius. Labai yra galima, kad Dlugošo buvo žinota ir apie ta­ riamąjį Vytauto romaną su Karačevo kunigaikštiene Ju­ lijona. Apibūdindamas Vytautą, jis sako, kad šis taip buvo linkęs prie moterų, jog dažnai, palikęs kariuomenę, sku­ biai, nuolat keisdamas arklius, vykdavęs prie savo žmonos ir gulovių savo gašlumui patenkinti 1 002. Tas pats Dlugošas, kuris čia atvaizdavo Vytautą doros pasileidėliu, kitoje vietoje, kalbėdamas apie ketvirtąją 101 ,,v o n e in e m sc h le c h te n b a y o r e n en tsp ro sse n ist" (Sum m arium v o n J a g e l u n d W y ta u t,— In: SRP, Bd. 5, S. 223). 102 ,,ad u x o rem p e llic e s q u e , pruritum v o lu p ta tu m ex p letu ru s, red ire c o n su ev e r it" (Diugosz J. H ist. p o lo n ic a e. . ., lib. X I, p. 558).

73

Jogailos žmoną, karalienę Sofiją, vaizduoja jį doros ir susi­ laikymo riteriu, besirūpinančiu, kad joks negarbės šešėlis nekristų ant karališkųjų namų, ir gana žiauriai besielgian­ čiu su asmenimis, kurie buvo prileidę prie tos negarbės arba buvę jos kaltininkai. Tokį Vytauto elgesį galima būtų išaiškinti jo veidmai­ niškumu, jo nedorumu, netaikymu sau to, ko jis reikala­ vo iš kitų, jei tas pats Dlugošas čia pat nepasirodytų di­ džiausiu Vytauto gynėju ir nevadintų jo padoriu, didžios ir gailestingos sielos žm ogum i!03. Dėl tokių Dlugošo prieštaravimų pačiam sau vargiai būtų galima jo liudymu paremti vokiečių kronikininko ži­ nią apie Vytauto romaną su Karačevo kunigaikštiene, šio­ sios pirmajam vyrui begyvenant. Atrodo, kad, kalbėdamas apie Vytauto gašlumą, lenkų istoriografas bus pasekęs v o ­ kiečių paleistais šmeižtais. Apie didžiąją kunigaikštienę Julijoną tuometiniai šal­ tiniai beveik visai nėra palikę žinių. Porą kartų apie ją yra išsireiškęs tik Dlugošas. Vienoje vietoje jis ją apibūdi­ na kaipo taupią moteriškę, kuri rūpinasi, kad Vytautas dosnumu savo sekretoriams lenkams nedarytų žalos vals­ tybės iždui 1 304, ir antrą kartą jis pasakoja, kad, Vytautui 0 sunkiai susirgus 1430 m., ji prašiusi Krokuvos vyskupą Zbignevą Olesnickį pasiimti su savim visus jos surinktus turtus, susidedančius iš aukso, sidabro ir brangiųjų akme­ nų, nuvežti Lenkijon ir ten juos saugoti, kad ji turėtų iš ko gyventi ir tinkamai užsilaikyti (pro Ducissae praefatae victu et statu); jei su ja kas atsitiktų arba jei jai tektų su šiuo pasauliu persiskirti, tai kad jis tuos turtus suvar­ totų labdaringiems tikslams. Olesnickis atsisakęs didžiosios kunigaikštienės prašymą patenkinti, viena, bijodamas, kad tai nebūtų palaikyta jo ambicijos požymiu (notam omnem -

—

—

■

103 T en pat, p. 4 9 8 — 499: „O m n is siq u id em R e g ia tam a c tio quam p o te sta s, a u t tra n sla ta v id e b a tu r in A le x a n d r u m W ith a w d u m , a u t se c u m co m m u n ica ta , p ro p ter v ir tu te s e t fa c tiv ita te s p lu rim as, p r a e cip u e ta m en p ro p ter h o n esta tem , lib er a lita te m e t a n im i m agn itu d in em ; ad q u a s ip su m n atu ra ip sa m agirum e t e x c e ls u m P rin cip em effin xerat" . 104 A tsitik im a s su jo sek reto riu m i M ik a lo ju m i M a ld rzik u (ten pat, p . 562).

74

ambitionis abhorrens), antra, vengdamas pakliūti į protin­ gos moters spąstus po to, kai visa kita negelbėjo (veritus eo se ingenio muliebri illaqueatum iri postquam caetera non proderant) 105. Dlugošas svyruoja, norėdamas įvertinti didžiosios ku­ nigaikštienės žingsnį. A r galėjo Julijona daryti savo pa­ siūlymą kuriais nors egoistiniais sumetimais? Vargiai. Sun­ ku yra patikėti, kad Vytauto draugė būtų galėjusi ryžtis tokią sunkią gyvenimo valandą, vyraujant Lietuvoje di­ džiausiai lenkų neapykantai, patikėti visus savo turtus savo vyro pikčiausiam priešui ir padaryti save visiškai nuo jo priklausomą. Vytauto bendradarbiai niekuomet ne­ būtų jai dovanoję šitokio išdavikiško žingsnio. Greičiau reikia priimti antras Dlugošo spėjimas. Vytautas visokiais būdais buvo veikęs Lenkijos ponus, kad gautų jų formalų sutikimą savo vainikąvimosi planams; jų daugumą jis jau buvo patraukęs savo pusėn; nesukalbamas liko tik galin­ gas Krokuvos vyskupas. Reikėjo rasti priemonė ir jo nusi­ statymą pakeisti. Didžioji kunigaikštienė su Vytauto žinia tuomet galėjo ryžtis papirkti Olesnickį stambiausia suma, kokią ji tik turėjo, ir pasiūlyti jam visas savo brange­ nybes neva jų apsaugojimo tikslais. Jei jis būtų jos pa­ siūlymą priėmęs ir prisidėjęs prie Lenkijos ponų daugu­ mos, didžiosios kunigaikštienės tikslas būtų buvęs pasiek­ tas; jeigu Olesnickis savo nusistatymo nebūtų pakeitęs, tai jį būtų buvę nesunku sukompromituoti ir parblokšti, nes vargiai kas būtų patikėjęs, kad didžioji Lietuvos kunigaikš­ tienė savo turtus būtų norėjusi saugoti Lenkijoje ir pa­ vesti juos savo vyro didžiausiam priešui. Reta moteris gali lengva širdimi atsisakyti nuo savo papuošalų ir brangenybių. Jei tai darė Julijona, tai, ma­ tyti, iš didelės meilės savo vyrui ir savo kraštui106. 105 T e n pat, p. 555— 556. 106 P an a šia i b u v o p a s ie lg u s i d au g v ė lia u , 1711 m ., R u sijo s c a ro P etro D id ž io jo žm o n a K aterin a p rie Pruto u p ės, k a i v is a rusų p a ly g in ti n e ­ d id e lė k a r iu o m e n ė b u v o tu rk ų ap su p ta. N o rėd a m a išv a d u o ti sa v o v y r ą iš n e išv e n g ia m o s n e la is v ė s , ji v is a s sa v o b ra n g en y b es, k u rias su sa v im i tu rėjo , p a siu n tė tu rk ų a r m ijo s v y r ia u sia ja m v a d u i, tu o jį p ap irk o ir s a v o v y r ą iš g e lb ė jo iš n e la is v ė s .

75

Keli Dlugošo žodžiai, pasakyti apie kunigaikštienę Ju­ lijoną, vaizduoja ją rūpestinga krašto valdove, mylinčia savo vyrą ir tėvynę ir pasiryžusią jų gerovei aukoti visa, prie ko kiekviena paprasta moteris labiausiai esti prisi­ rišusi. Vytauto mirties proga Dlugošas dar kartą patvirtina, kad Julijona savo vyrą labai mylėjusi: prie jo mirties pa­ talo ji verkusi gailiausiomis ašaromis 107. Mūsų amžininkas lenkų istorikas, Vytauto biografas Antanas Prochaska vadina Julijoną išdidžia, ji kursčiusi Vytautą prie karališkosios karūnos 108. Joks to meto šalti­ nis neleidžia manyti, kad didžioji kunigaikštienė Julijona būtų pasižymėjusi išdidumu. Dėl antrojo A. Prochaskos posakio, tai mažiausiai jis yra netikslus. Jis yra glaudžiai susijęs su Prochaskos pažiūra į Vytautą kaip didelį Len­ kijos mylėtoją, visa širdimi atsidavusį Lietuvos sujungimo su Lenkija idėjai. Visas Vytauto stengimasis nutraukti ry­ šius su Lenkija, šio autoriaus manymu, buvęs svetimų intrigų — Vokiečių ordino, imperatoriaus Zigmanto — pa­ darinys. Julijonos kurstymo reikia ieškoti šioje pat plot­ mėje. Nėra nė vieno šaltinio, kuris sakytų, kad Julijona buvo priešinga savo vyro politikai, o Dlugošo liudymas, kurį aš aukščiau interpretavau, rodo, kad Julijona buvo pasiryžusi visa, kas jai buvo brangiausia, paaukoti tėvy­ nės išlaisvinimui. Šiomis savo pastangomis ji buvo artima visai Lietuvos tų laikų visuomenei, kuri siekė atpalaiduoti Lietuvą nuo jos ryšių su Lenkija. Tai-parodė įvykiai po Vytauto mirties, kai kunigaikštis Švitrigaila buvo išrink­ tas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. A r Julijona turėjo įtakos Vytauto politikai ir ar toji įtaka buvo gili, negali­ ma nustatyti pasiremiant turimais šaltiniais. Atsitikimas su Vytauto sekretoriumi, lenku Maldrziku, kai jos vyras pasielgė griežtai priešingai jos patarimams, verčia manyti, kad jos įtaka Vytautui buvo gana silpna. Su Julijona Vytautas vaikų neturėjo. Kas jai atsitiko 107 Dlugosz J. H ist. p o lo n ic a e . . ., lib . X I, p. 557. 108 Prochaska A. D z ie je W ito ld a , s. 377: „B yla to p an i dum na, o n a to p o d m a w ia la m ęža d o w z ię c ia korony" .

76

po vyro mirties, visi istoriniai šaltiniai tyli. Kada ir kur ji mirė, nežinia. Visas didžiosios kunigaikštienės Julijonos Vytautienės gyvenimas lieka apdengtas nepermatomu istorijos šydu. V. V Y T A U T O V A IK Ų KLAUSIM AS

Iš Vytauto vaikų istorikai gerai žino tik vieną jo duk­ terį Sofiją. Tačiau mūsų istoriko Teodoro Narbuto plačiai išdėstyti tvirtinimai apie Vytauto šeimos sudėtį V I jo „Lietuvių tautos darbų" (Dzieje narodu litewskiego) tome yra palikę gilių šaknų mūsų istoriografijoje. Narbutas sako Vytautą turėjus tris žmonas ir keturis vaikus: vieną dukterį, Sofiją, gimusią iš tariamosios jo žmonos Marijos Oprasijos, arba Marijos Praksedos, antrą dukterį Raką ir du sūnų — Joną ir Jurgį, gimusius iš Onos ir vokiečių nunuodytus Karaliaučiuje 1091 . 0 Narbutas savo nuomonę pamatuoja šitokiais argumen­ tais: kunigaikštienė Ona, sėdėdama Krėvos pilyje, turėju­ si su savimi dvejetą vaikų (reikia suprasti — mažų vaikų). Sofija, kuri buvo 1388 m. sužieduota su Maskvos didžiojo kunigaikščio sūnumi Vasyliumi, negalėjusi būti tarp jų, nes sužiedavimo metu ji turėjusi mažiausiai šešiolika me­ tų, kitaip sakant, ji turėjusi gimti ne vėliau kaip 1372 m. Kunigaikštienė Ona (kurią jis klaidingai vadina Smolensko kunigaikštyte) negalėjusi būti Sofijos motina, nes 1399 m. Vorsklos mūšio metu ji buvusi laikoma „jauna gražuo­ le" no. Kuo remdamasis Narbutas yra padaręs šią išvadą? Lie­ tuvos metraščiai, tiek senesnės, trumposios redakcijos, tiek vėlesnės, ilgosios redakcijos, Vorsklos kautynes ap­ rašo labai trumpai. Jie mini tik Vytauto vadovaujamos kariuomenės pralaimėjimą. Taip pat yra ir rytų bei šiau­ rės rusų metraščiuose. 109 Naibutt T. D z i e j e .. ., t. 6, s. 561— 562. 110 T en pat: ,,o n a (t. y . O na) w rok u 1399 u c h o d zila je s z c z e p ię k n o šč m lodą".

za

77

Vienas tik Dlugošas, sekdamas senovės Romos istoriko Tito Livijaus stiliumi, pasistengė padailinti mūšio aprašy­ mą neva prieš tai Vytauto karo tarnyboje pasakytomis kalbomis. Sako, Podolės valdytojas Spytekas iš Melštyno pataręs nesikauti su totoriais, kurių jėgos buvusios daug didesnės, ir siūlęs su jais pradėti derybas. Jam griežtai oponavęs Grifo herbo šlėkta Ščiukovskis, kuris su ironi­ ja pasakęs, kad jei anas, mylėdamas savo gražią žmoną ir valdydamas plačius žemės plotus, bijo mirties, tai tegu ramia širdimi neatkalbinėja nuo mūšio tų, kurie yra pa­ sirengę jame sutikti mirtį lU. Apie Vytautienę Dlugošas čia nieko nekalba. Taigi nie­ ko negalima pasakyti ir apie jos metus. Lietuvos metraštis lietuvių ir lenkų ginčo dėl Podolės proga mini, kad žuvęs prie Vorsklos Spytekas palikęs žmoną su mažais vai­ kais 112. Sujungęs Dlugošo ir Lietuvos metraščio paduoda­ mas žinias apie Krokuvos vaivados [Podolės valdytojo Spyteko] žmoną, T. Narbutas priskyrė jas Vytauto žmonai Onai ir padarė ją 1399 m. „jauna gražuole" (pięknošč mloda). Kadangi kunigaikštienės Onos gimimo metai nėra žinomi, tai negalima net apytikriai pasakyti, kiek ji tuomet galėjo turėti metų, tik veikiausiai buvo nebe jauna. Antras T. Narbuto argumentas yra tas, kad kunigaikš­ tienė Ona 1382 m. Krėvoje su savimi turėjusi dvejetą ma­ žų v a ik ų 113. Šiuo atveju Narbutas galėjo remtis paties Vytauto liudymu. Savo skunde prieš Jogailą ir Skirgai­ lą 114 Vytautas sako, kad jis, bėgdamas 1382 m. iš kalėjimo, ten palikęs savo žmoną ir savo vaikus 115. Vygandas Marburgietis taip pat mini, kad Vytautas, būdamas Krėvos pilyje, prašęs Jogailą jam atsiųsti jo 111 Dlugosz J. H ist, p o lo n ic a e , . lib . X , p. 157. 112 «пань С п ы гко п р и х о д и л ъ н а п ом оч ь в е л и к о м о у к н зю ¡ Вит о в т о у и тогды п а н а Спы тъка о у б и л и Т атар ов е, а п ан и С п ьп к ов ая стал а в д о в о ю , а д ет и малы » (S u p raslio n u orašas, p. 83, 84). 113 „ P o n iew a z w rok u 1382, ju ž b ęd ą c w K rew ie, z o n a A n n a m ía la p rzy so b ie d w o je d z ie c i11. 114 D is ist W ito ld e s sa c h e w e d ir J a g a ln v n d Sk argaln . 115 „ v n d m in w ib v n d m y n e k in d er di lis ich a lcz u m o le jn jrem g e fen k n isse" (SRP, Bd. 2, S. 713).

78

žmoną ir vaikus, kurie vėliau pas jį nuvyko jo liūdesio sumažinti116. Kiek vaikų turėjo Krėvos kalinimo metu Vytautas ir kurios jie buvo lyties, nepasako nei jis pats, nei Vygandas. Jų vienas tikrai galėjo būti Sofija, bet kas buvo kitas ar kiti vaikai, nežinia. 1392 m. Vytautui pasirašius su Jogaila sutartį Astravos dvare (Ostrove), jo žmona, kunigaikštienė Ona, davė nuo savęs du pasižadėjimu — vieną Lenkijos karalienei Jadvygai, antrą Lenkijos karaliui Jogailai Vladislovui, kuriais laidavo Vytauto ištikimybę jiems ir Lenkijos karū­ nai. Prie savo raštų kunigaikštienė prisegė du anstpaudu, vaizduojančiu moteriškę su dviem kūdikiais ant k elių 117. A r tas antspaudas vaizdavo kunigaikštienę Oną su vai­ kais, ar kokią šventąją, sakysim, jos patronę, negalima pasakyti. Net manant, kad ten tikrai buvo vaizduojama Vytautienė, negalima padaryti išvados, kad ji buvo turė­ jusi tik du vaiku. Galbūt grynai techniškais sumetimais, kaip teisingai pastebi dr. F. Konečnas, visiškai nebuvo galima viename nedideliame antspaude pavaizduoti dau­ giau kaip tris asmenis (motiną ir du kūdikiu) 118. Jokie to meto šaltiniai Vytauto vaikų, išskyrus So-' fiją, nemini. Vokiečių kronikininkas Jonas iš Posilgės visai tiksliai išvardijo visus įžymesnius asmenis, kuriuos Vytautas, ant­ rą kartą pabėgęs Vokiečių ordinan, buvo davęs Ordino magistrui kaip savo ištikimybės įkaitus. Iš pradžių Vytau­ tas buvo pasiuntęs savo brolį Žygimantą, savo brolio sū­ nų, savo žmoną ir seserį ir daugiau kaip šimtą kitų asme­ nų, kurių tarpe buvo Smolensko kunigaikštis Glėbas (Posilgė jį vadina Smolensko karalium) 119. Jis pačioje Vytauto sukilimo pradžioje buvo paimtas nelaisvėn. Kiek vėliau į Prūsus buvo pasiųsti Vytauto brolis Taut­ vilas Konradas su savo žmona, Belzo kunigaikštis Jurgis ir 116 T en pat, p. 62 0 — 621: „ p e tiv it e d a m p ro c o n ju g e e t lib er is q u e p o s te a v e n e r u n t a d eum , u t lin ig a r e n t d o lo rem eiu s". 117 Sokoiowski A., Szujski J. C o d e x e p isto la r is sa e c u li d e c im i q u in ti, d o c. 18, p. 16; Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i, d oc. 92, p . 30. 118 Koneczny F. J a g ie llo i W ito ld , s. 166. 119 SRP, Bd. 3, S. 162.

79

Alšėnų kunigaikštis Jonas, Algimanto sūnus, su žmona ir vaikais 120. Vytauto vaikai čia visai nepaminėti, o atrodo, kad jie pirmon galvon turėjo būti duoti kaipo įkaitai.. Nepaminėta net Sofija, kuri Prūsuose tikrai buvo 1390 m., nes iš čia iškeliavo tų metų pabaigoje į Maskvą, kur iš­ tekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasyliaus, Dimitro Doniškio sūnaus. Nežinia, ar Sofija buvo pasilikusi prie savo tėvo, ar ji tiktai nebuvo šio kronikininko pa­ minėta. Vytauto vaikai, nekalbant apie Sofiją, matyti, visiškai nebuvo įrašyti į jokias lietuvių, rusų, lenkų ir vokiečių kronikas. Strijkovskis, rašydamas X V I šimtm. savo „Kro­ nika polska, litewska, žmodzka i wszystkiej Rusi", buvo pasinaudojęs keliolika lietuvių ir rusų metraščių rank­ raščių i2K Tačiau ir jis niekur Vytauto vaikų, išskyras Sofiją, nemini. Pirmą kartą pabėgęs į Vokiečių ordino žemes, 1384 m. birželio 14 d., Vytautas pasirašė su Ordinu sutartį, kuriąja jis visą savo tėvoniją užrašė Ordinui ir iš jo gavo ją at­ gal kaip pastarojo leną. Ordinas pasižadėjo šio leno ne­ atimti iš Vytauto teisėtų palikuonių ir įpėdinių vyriškos lyties; jei jis mirtų palikęs vieną tik dukterį, tai ir iš jos leno atimti negalima, o reikia ji išleisti už vienodos so­ cialinės padėties vyro. Tik jei tiesioginė Vytauto palikuo­ nių linija išmirtų, tai lenas gali atitekti Vytauto broliui Žygimantui ir jo teisėtiems palikuonims ir įpėdiniams, tačiau su sąlyga, kad Žygimantas apsikrikštytų 122. Ši sutartis yra suformuluota bendrais posakiais: kalba­ ma apskritai apie vyriškos lyties palikuonis ir nieko neiš­ vardijama. Tačiau viena aplinkybė krinta į akį: minimos yra ne dukterys ir ne vyriausia duktė, o viena duktė; toliau yra įvardijamas tik Vytauto brolis Žygimantas, nors jis dar turėjo kitų brolių. Jei Vytautas šios sutarties su­ darymo metu būtų turėjęs vieną ar kelis sūnus, greičiau­ siai jie būtų buvę įvardyti; sutartyje paminėta tik viena 120 T en pat, p. 163. 121 Danilowicz I. W ia d o m o sc o w fa s c iw y c h lite w s k ic h la to p isc a c h .— In.: Stryjkowski M . K ron ik a p o lsk a , lite w s k a etc., t. 1, s. 34. 122 Prochaska A. C o d e x e p isto la r is V ito ld i, d o c. 15, p. 5.

80

duktė, nes jis greičiausiai tik ją vieną ir teturėjo. Kalba­ moji sutartis negali būti įrodymu, kad Vytautas turėjęs kelis sūnus, kaip apie juos yra kalbama daugiskaita. V y ­ tautas dar buvo jaunas, teturėjo apie 34 metus, ir susilaukti vyriškųjų įpėdinių dar galėjo, todėl apie juos sutartyje kalbama bendru pasakymu. Kadangi Vytautas dukterį jau iš tikrųjų turėjo, tai ji ir buvo tiksliai paminėta. Taigi Vytauto laikų šaltiniai neleidžia tvirtinti, kad jis būtų turėjęs vyriškos lyties vaikų. Atrodo, kad tai prieštarauja paties Vytauto žodžiams, įrašytiems į jo 1390 m. skundą Ordinui prieš Jogailą ir Skirgailą (vnd min wib vnd myne kinder di lis ich alczu mole jn jrem gefenknisse) ir Vygando liudymui (petivit eciam pro conjuge et liberis). Tačiau vargiai galima būtų šiais liudymais remtis: viena, Vytauto skundas buvo agitacinis, jam rūpė­ jo savo elgesį pateisinti ir patraukti savo pusėn Ordiną. Todėl jis grupavo faktus iš savo santykių su Jogaila ir Skirgaila tokiu būdu, kad susidarytų kuo neigiamiausias jo pusbrolių veiksmų įspūdis. Vartojimas daugiskaitos „myne kinder" vietoje „myne Tochter" galėjo tą įspūdį tik pagilinti. Antra vertus, Vytautas kalba bendrai apie vaikus. Tai galėjo būti ir mergaitės, ir berniukai. Vygando žodžių negalima laikyti atskiru, savaimingu liudymu. Ordino heroldas galėjo paimti savo žinią iš pa­ ties Vytauto rašto. Vytauto vaikų klausimas istorinėje literatūroje iškilo tik 1815 m., kai Ernestas Henigas (Hennig) išleido Luko Davido „Prūsų kronikos" II tomą. Lukas Davidas buvo X V I šimtmečio rašytojas. Jis mirė 1583 metais. Davidas buvo savarankiškas, sąžiningas ir kritiškas rašytojas. Ta­ čiau jo šaltinių skaičius buvo negausus. Senesniesiems sa­ vo Kronikos laikams jis naudojosi tik trimis originaliais rašiniais — Dusburgu, Jerošinu ir „Hochmeisterchronik". Kitais šaltiniais jis rėmėsi tik tiek, kiek jų buvo panau­ dota Simano Grunau Kronikoje. Pastaroji pasidarė jo dar­ bo pagrindiniu šaltiniu 123. Davidas stengėsi visur kur ga­ 123 Toppen M. G e s c h ic h te d e r P reu ssisch en P. v. D u sb u rg b is a u f K. S ch ü tz.— B., 1853, S. 231. 6. I. Jonynas

H isto rio g r a p h ie

81

vor»

lėdamas Grunau teikiamas žinias patikrinti kitais šaltiniais, o kur to nebuvo galima, jis citavo Grunau, nenorėdamas pasirodžiusių jam įdomių žinių praleisti. Jo Kronikoje Davidas rado 1392 m. data, kad kažkoksai Ordino brolis, susipykęs su Vytautu, vieną naktį nunuodijęs du Vytauto sūnų, kurie buvę ten didžiojo magistro įsakymu auklėjami. Davidas šią žinią iš Grunau išrašė, įdėjęs į skliaustelius. Tai rodo, kad jis pats ja mažai buvo tikėjęs. Labai nuosta­ bu, kad toks sąžiningas rašytojas kaip Davidas galėjo pa­ siremti Grunau, kurį jis buvo priverstas nuolat ir nuolat atitaisyti. Grunau istoriografijoje žinomas kaipo melagis. „Jo kūrinys tiek savy turi melų, kiek puslapių turi jo šeši foliantai, net tikriau daug daugiau, nes kartais vienoje vietoje melagysčių kelios dešimtys. Grunau daro klaidas ne per apsirikimą, bet paprastai sugalvoja pasakėles, kom­ ponuoja ir dažnai ten, kur turėjo šaltinius, tyčia falsifi­ kuoja" 124. Luko Davido kronika gulėjo rankrašty ligi X IX šimt­ mečio pradžios, kada ją išleido Ernestas Henigas. Pastara­ sis, radęs skliausteliuose paimtą iš Grunau žinutę apie Vytauto sūnų nužudymą, labai nustebo, kad tokios dide­ lės reikšmės faktas niekur kitur nebuvo pažymėtas. „Aš stebiuosi, kad mūsų naujieji istorikai šitą žinią, kuri tiek daug paaiškina, yra pražiopsoję" 125*. Henigas nuo savęs pridėjo, kad Vytauto „abudu berniuku vadinosi Jonas (Iwan) ir Jurgis (Georg)'112S. Niekur kitur nerandama, kaip mažai patikima, Simano Grunau paleista žinia pateko iš pradžių į Davidą, o toliau buvo sustiprinta leidėjo Henigo, kuris taip pat, kaip ir Davidas, nesirėmė istoriniais šaltiniais. Mūsų istorikas Teodoras Narbutas, nors ir pri­ pažino, kad Luko Davido pareiga buvo rastą žinią tinkamai išaiškinti ir kad jis to nebuvo padaręs, vis dėlto tą žinią priėmė kaip istorinį faktą, iš savo pusės ją dar pamatavo. Jis tvirtina, kad jam į rankas pakliuvęs kažkoks lotyniš­ kas rankraštis, turįs būti vokiškojo X V šimtmečio rašto 124 Koneczny F. J a g ie llo i W ito ld , s. 167. 125 David Lucas. P re u ssisc h e C h ron ik .— K ö n ig sb erg , S . 190— 191. 12s T en pat, p. 191.

82

1817,

Bd.

7,

vertimas. Originalas buvęs juridinio turinio rašinys iš Ka­ zimiero Jogailaičio karo su Vokiečių ordinu laikų (1454—■ 1466), turįs tikslo įrodyti Ordino suktybes karaliaus, kai­ mynų ir paties dievo atžvilgiu. Tarp įvairių Ordino ne­ teisybių ir kreivų priesaikų pavyzdžių esąs nurodytas ši­ toksai: Vokiečių ordino brolis Andrius de Sonenbergas (Sonnenberg) susidraugavęs su Vytautu ir vienas antram prisiekę atsiskirti nuo Ordino ir pereiti pas Lenkijos ka­ ralių; abudu atlikę išpažintį pas magistro rūmų kapelioną, kuris sulaužęs pusiau ostiją ir jiems padalijęs. Kai Vytau­ tas pakėlė maištą prieš Ordiną, de Sonenbergas, neva ištrū­ kęs iš Vytauto kalėjimo, nubėgęs Karaliaučiun; čia jis turėjęs pagrobti didžiojo kunigaikščio sūnus, laikomus įkaitais, ir su jais pabėgti paruoštu pirklių laivu į Palangą. Išbuvęs tris savaites Karaliaučiuje, de Sonenbergas ne tik sutarties su Vytautu neišpildęs, nors turėjęs gražios pro­ gos, bet, jausdamas sąžinės graužimą dėl Ordinui duotų įžadų sulaužymo, nutaręs Vytautui atkeršyti ir jo du nieku nekaltu. vaikeliu nužudyti. Tarp apostasio a religione ir apostasio a fide jis pasirinkęs apostasio a fide ir pikčiau­ siai sulaužęs priesaiką (perjuratio perjuratissima). Sugretinęs de Sonenbergo pavardę su pavarde komandoriaus Šaumbergo, arba Sunbergo, kurį Vytautas po mū­ šio prie Tanenbergo 1410 m. paimtą į nelaisvę liepė nužudyti, Narbutas mano, kad kaip tik minėtasis Sonenber­ go nusikaltimas ir buvęs Vytauto keršto priežastimi 127. Teodoro Narbuto rankraštis, iš kurio jis sakėsi paėmęs, žinias apie Vytauto sūnų nužudymą, lieka paslaptingu do­ kumentu. T. Narbutas nepasako, nei kur jis tą raštą buvo radęs, nei kodėl jis mano, kad tai buvo vokiškojo origi­ nalo vertimas, nei kodėl tas rankraštis buvo X V šimtme­ čio. Net jeigu tokį raštą T. Narbutas iš tikrųjų ir būtų matęs ir skaitęs, negalima būtų jo laikyti patikimu šal­ tiniu: iš vienos pusės, tarp tariamojo įvykio (1392 m.) ir Lenkijos Trylikos metų karo su Vokiečių ordinu (1454— 1466 m.) buvo praėję šešios dešimtys su viršum metų — laikotarpis pakankamai didelis, kad įvykiai žmonių atmin­ 127 Narbutt T. D z i e j e .. ., t. 5, s. 4 8 7 — 489.

83

ty galėtų būti iškraipyti; iš antros pusės, kalbamasis raš­ tas, paties Narbuto žodžiais tariant, buvęs politinis pamf­ letas, turįs tikslo Vokiečių ordiną diskredituoti. Nešališkos tiesos jame būtų buvę sunku rasti. Šio rašto kilmės paslap­ tingumas leidžia manyti, kad visa istorija su riteriu de Sonenbergu buvo paties T. Narbuto ad hoc sugalvota išsi­ aiškinti sau, kodėl Vytautas liepęs nužudyti drauge su Brandenburgo komandoriumi Markvardu fon Zalcbachu {Salzbach), tikrai Vytautui nusikaltusiu, nes įžeidusiu jo motiną Birutę128, ir riterį Sunbergą, arba Šaumbergą {Schaumberg), kurio kaltė lieka nežinoma. Grįždamas prie Luko Davido Kronikos leidėjo Henigo pastabos, kad nužudytieji Vytauto sūnūs vadinosi Iwan ir Georg, manau, kad nesunku surasti šių vardų atsiradimo šaltinis: Henigas, leisdamas Kronikos V I ir V II tomus, jau sirgo. Jis skubėjo darbą baigti, kad galėtų greičiau išva­ žiuoti gydytis į Pirmontą. Skubėdamas jis negalėjo išsi­ aiškinti nepaprastos žinios kilmės 1291 . Miglotai prisiminęs 0 3 Jono iš Posilgės paduotą žinią, kad tarp antrą kartą 1390 m. Vytauto Ordinui išsiųstų įkaitų buvo kunigaikštis Jurgis ir kunigaikštis Jonas 13°, kurių vardai vokiečių kronikose daugiau niekur nesikartoja, Henigas galėjo palaikyti tuos vardus tariamai nužudytų Vytauto sūnų vardais. Nekaltų vaikų nužudymo faktas, savaime toks šlykš­ tus, niekuomet nebūtų buvęs Vytauto pamirštas. Jis būtų buvęs panaudotas jo paties arba jo sąjungininkų lenkų diplomatiniame kare prieš Ordiną, o tačiau niekur apie tai neužsimena nei pats Vytautas, nei lenkai. Tokio fak­ to nebuvo. Tai Simano Grunau grynas fantazijos padaras. Nemėgdamas Vokiečių ordino, jis nesidrovėjo prirašyti jam būtų ir nebūtų piktadarysčių. Šis prasimanymas aukš­ čiau nurodytu keliu pateko ir Lietuvos istoriografijom Trumpai viską suglaudus, galima tvirtinti, k a d n i e ­ ko t i kr a api e V y t a u t o vaikus, išskyrus 128 Diugosz J. H ist. p o l o n ic a e .. lib . X I, p. 262. 129 Koneczny F. J a g ie llo i W itO ld, s. 168. 130 „ H er cz o g e J o r g e v o n d er B else, h e r e z o g Y w a n m it w y b e u n d k in d en " (SRP, Bd. 3, S. 163).

84

Sofiją, n eg a l i m a pasakyti. Jei Vytautas ir t u r ė j o daugiau negu vieną dukterį 1382 m., t a i š i e v a i k a i m i r ė 1 3 8 2 — 1 3 8 4 m. laikotarpiu. Kadangi Vytautas jokios žmonos Marijos Oprasijos ar­ ba Marijos Praksedos vardu neturėjo, tai T. Narbuto spėji­ mas, kad Sofija buvo ne iš Onos gimusi, savaime atkrinta. VI. V Y T A U T O DUKTĖ SOFIJA

Sofijos Vytautaitės vardas glaudžiai susijęs su Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos audringiausiu periodu. Sofija ten yra suvaidinusi labai žymų vaidmenį. 1380 m. Dimitras Doniškis, surinkęs apie 150 000 rusų kariuomenės, sumušė Aukso ordos totorius prie Okos upės Kulikovo laukuose. Tai buvo pirmas žymus rusų su­ kilimas prieš savo siuz'ereną Aukso ordos chaną Mamajų, pasibaigęs ligi tol negirdėtu laimėjimu. Tačiau atsikratyti totorių jungo rusams nepavyko. Pralaimėjęs mūšį, Mamajus nustojo autoriteto totorių tarpe. Jis nebuvo Čingischa­ no palikuonis, bet gabus ir drąsus emiras, vedęs chano dukterį ir prasidėjusiais totoriuose anarchijos laikais iški­ lęs ligi Aukso ordos sosto. Jo pralaimėjimu tuojau pasi­ naudojo tiesioginis Čingischano palikuonis Tochtamišas, kuris ligi tol buvo gyvenęs ištremtas pas Vidurinės Azijos totorių chaną Timur-Lenką, arba Tamerlaną, kaip jį vadi­ no rusai. Šio padedamas, Tochtamišas ryžosi ieškoti savo tėvų sosto. Tais pačiais 1380 m. Mamajus buvo Tochtamišo sumuštas prie Kalkos upės pietų Rusijos stepėse ir ne­ trukus nužudytas Kryme. Tochtamišas buvo pasiryžęs grą­ žinti visą totorių valdžią Rusų žemėse. 1382 m. jis neti­ kėtai puolė savo pirmtako nugalėtojų sostinę. Maskvos kunigaikštis Dimitras Doniškis su savo pusbroliu Vladi­ miru Narsiuoju išbėgo į šiaurę, palikdamas miestą' savo likimui. Maskva buvo totorių paimta, apiplėšta ir sude­ ginta. Tochtamišas grįžo į stepes su dideliu grobiu ir daugeliu belaisvių. Rusijos kunigaikščiai turėjo vėl nusi­ lenkti, vykti pas chaną ir nužemintai maldauti patvirtinti ¡uos jų valdomosiose kunigaikštystėse. Dimitras pabijojo

85

pats vykti į Aukso ordą ir pasiuntė ten su dovanomis savo vyriausią sūnų Vasylių išrūpinti jam jarlyką Vladimiro ir Maskvos sostui. Chanas pareikalavo iš Dimitro išmokėti jam visą duoklę, likusią nesumokėtą už ankstesnį laiką, ir, be to, už Vasyliaus paleidimą dar 8000 rb. Tai buvo labai didelė suma. Matyti, Maskvos didysis kunigaikštis nepa­ jėgė surinkti visų iš jo reikalaujamų pinigų, ir jo vyriau­ sias sūnus pasiliko Aukso ordoje įkaitu. Po ketverių metų savo buvimo Ordoje Vasylius ryžosi bėgti. Per stepes jis pakliuvo Valakijon, o iš čia į Podolę ir Valuinę. Nežinia, kuriuo būdu Vasylius atsirado pas Vytautą, kuris tuomet valdė Valuinę. Tarp Vytauto ir busimojo Maskvos valdo­ vo buvo padaryta sutartis dėl Sofijos sutuoktuvių su juo. Kiek Sofija tuomet turėjo metų, nežinia, nes jos gimimo data niekur nėra šaltiniuose pažymėta. Paviešėjęs kiek laiko pas savo busimąjį uošvį, kunigaikštis Vasylius, V y ­ tauto bajorų lydimas, sugrįžo Maskvon. Vytautui antrą kartą pabėgus į Vokiečių ordiną, ten su tėvais nuvyko ir Sofija. Tapęs po savo tėvo Dimitro Doniškio mirties didžiuoju Maskvos kunigaikščiu, Vasylius pasiuntė 1390 m. rudenį savo pasiuntinius į Marienburgą, kur tuomet gyveno V y ­ tautas, sužadėtinės parvežti. Vytauto draugo ir giminaičio Alšėnų kunigaikščio Jono ir Maskvos bajorų lydima, So­ fija nuvyko laivu į Naugardą, o iš čia gruodžio 1 dieną atvyko į Maskvą. Ateinančių metų sausio 9 d. įvyko Maskvoje jos sutuoktuvės 131. Rusų metraščiai visai nerašo apie Sofijos krikštą. Kurio tikėjimo ji buvo susižieduoda­ ma su Vasyliumi, lieka neaišku. Istoriniai šaltiniai žino Vytauto dukterį tik krikščioniškuoju Sofijos vardu. Vasyliaus, Dimitro Doniškio sūnaus, sutuoktuvės su Vytauto dukterimi buvo daromos politiniais sumetimais: abidvi pusės buvo reikalingos sąjungininkų 132. Kai V y ­ tautas kovą su Jogaila laimėjo ir 1392 m. paėmė faktiškai 131 PSRL, t. 8. П р о д о л ж е н и е л ет о п и си п о В о с к р е с ен ск о м у сп и ­ ск у .— С п б., 1859, с. 61. 132 Žr. Jonynas I. V y ta u to ap šau k im as L ietu v o s k a ra liu m i.— V airas, 1930, N r. 11, p. 127 ir kt.

86

visą valdžią Lietuvoje į savo rankas, jo santykiai su žentu neišvengiamai turėjo pasikeisti: Vytautas paveldėjo di­ džiųjų kunigaikščių Algirdo ir Jogailos politiką Maskvos atžvilgiu. Savo dukterį Vytautas norėjo matyti tos politi­ kos įrankiu. Sofijos padėtis tarp besivaržančių tarp savęs Maskvos ir Lietuvos vadovų, tarp vyro ir tėvo, pasidarė labai sunki. Tai tačiau nebuvo pasyvaus pobūdžio asmuo, kuris gali aklai sekti svetimais nurodymais. Vėlesniais lai­ kais Sofija pasirodė išdidi, pilna ambicijos, energinga mo­ teriškė. Šiuos bruožus ji, be abejonės, paveldėjo iš tėvo. Sofija aktyviai dalyvavo savo naujosios tėvynės gyveni­ me. Jos pasimatymai su tėvu Smolenske 1393 m. 133, kai Vytautas pradėjo Smolensko srities prijungimo politiką, ir 1398 m. 134, kai, atbėgus pas Vytautą Tochtamišui, jis ruo­ šėsi karan su Aukso orda, buvo gal ne tiek šeimyninio, kiek diplomatinio pobūdžio: Vytautui buvo reikalingas Maskvos neutralitetas Lietuvos kovose su Smolensko ku­ nigaikščiais ir su totoriais. Apie tai galima spręsti tik iš Maskvos laikymosi Vytauto kovų metu X IV šimtmetyje. Galima manyti, kad tai buvo pasiekta ne lbe Sofijos įtakos, nors tiesioginių įrodymų tam nėra. Tačiau Vytauto politi­ ka Naugarde ir Pskove užgavo gyviausius Maskvos inte­ resus ir sukėlė Maskvos vadovaujančiųjų sluoksnių ne­ draugingą Vytautui nusistatymą. Šioji aplinkybė turėjo paveikti ir didžiąją Maskvos kunigaikštienę Sofiją, kuri negalėjo nepasiduoti savo krašto ūpui. Tėvo įtaka visai subrendusiai dukteriai turėjo labai sumažėti. Tačiau ven­ gimas kruvinų susirėmimų tarp Maskvos ir Lietuvos ka­ riuomenių galėjo būti ne atsitiktinis dalykas, o bent iš da­ lies šeimyninių ryšių tarp Vilniaus ir Maskvos rūmų pa­ darinys. 133 PSRL, t. 6, p. 123: «В елик ій ж е кн язь В аси л ей Д м и т р еев и ч ь и с о кн ягы н ею с в о е ю ф з д и в ъ С м ол ен ск ъ , к о т ъ с т ю с в о е м у В итовту на п о в и д а н іе» . 134 T en pat, p. 130: «Т ое ж е зи м ы княгиня в ел и к ая С о ф ь я бы ла въ С м о л ен сц ф и с ъ д ьтм и , у от ц а и у м атер и , д в -fe н е д ѣ л и , и п р іи д е н а М о ск в у с о м н о ги м и дары : п р и н е с е ж е и к он ы о б л о ж е н ы зл а т о м ъ и с р е б р о м ъ и ч асть с т р а ст е й С п асов ы хъ , и ж е д а в н о бы ли п р и н е ­ сен ы о т ъ Ц а р я гр а д а в ъ С м о л ен еск ъ » .

87

Po 1406— 1408 m. karo tarp Maskvos ir Lietuvos, kurio metu tačiau nebuvo prieita prie žymesnių kautynių, tarp Maskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių nusistovėjo draugiški santykiai, kurie tęsėsi ligi uošvio ir žento gyvos galvos. Jie davė Sofijai galimumo lankytis pas savo tėvus ir su jais tartis įvairiais klausimais. Be abejonės, tai buvo dažniausiai šeimyniniai reikalai, ir todėl Sofijos lankyma­ sis Lietuvoje nebuvo rusų metraštininkų užfiksuotas. Tik kur ne kur įvairiuose kituose šaltiniuose randame pami­ nėjimą apie tai. 1414 m. Lietuvoje lankėsi Burgundijos senjoras, ke­ liaujantis riteris avantiūristas Gilberas de Lanua (Lannoy). Ieškodamas Vytauto, kurį būtinai norėjo pamatyti, jis ap­ silankė kažkokiame didžiojo kunigaikščio dvare Posur, kurį Lanua biografas P. Klimas spėja buvus Punia 135. Čia jis rado beviešinčių pas savo tėvus Maskvos didžiąją kunigaikštienę Sofiją su savo dukterimi136. 1417 m. Maskvos didžiųjų kunigaikščių pora išleido savo dukterį už Kopilio kunigaikščio Aleksandro (Olelkos), Vladimiro sūnaus, Algirdo anūko. Vestuvės įvyko vasarą, ir jas iškėlė kuo puošniausiai pats Vytautas; jos, rodosi, tęsėsi ištisą savaitę 137. Čia vėl negalėjo apsieiti be nuotakos tėvų dalyvavimo. 1427 m., jau po savo vyro mirties, Sofija vėl lankėsi pas tėvą Smolenske, norėdama su juo pasitarti sosto iš­ saugojimo savo sūnui reikalu 138. Turbūt ir Sofijos dukters Onos sužiedavimas su Bizantijos imperatoriaus Emanuelio sūnumi Jonu 1411 m. neapsiėjo be pasitarimo su tėvais ir be Vytauto aktyvaus dalyvavimo. Dar glaudesni santykiai tarp Sofijos ir jos tėvo turėjo pasidaryti, kai Sofijos vyras Vasylius ėmė sirguliuoti ir kai ėmė kilti sosto paveldėjimo klausimas. 135 Klimas P. G h ille b e rt d e L an n oy.—- K , 1931, p. 33. 135 ,,Et la e n c e d it c h a ste l tr o u v a y l e d u c W ith o ld p rin ce d e L etau sa fem m e e t sa fille fem m e a u grant ro y d e M u sc o e t la fille d e sa fille" (Klimas P. M in. v e ik ., p ried a s 1, p. 64). 137 Bange F. G. L iv.-, E sth .- u n d C u rland . U rk u n d en b u ch , Bd. 5, dok. 2158, S. 256. 138 Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i, doc. 1298, p. 778.

88

Sofija ir Vasylius buvo susilaukę daug vaikų, berniu­ kų ir mergaičių, bet nei jų skaičius, nei gimimo datos nė­ ra tiksliai žinomi. M. Kločkovas savo straipsnyje apie So­ fiją Rusų biografiniame žodyne 1 l39, pasiremdamas Chmiro8 3 vu, sako juos turėjus penkis sūnus ir keturias dukteris. Jis išvardija Jurgį (gim. 1395 ir mirusį 1400), Joną (g. 1396, m. 1417), Simaną (g. 1405, m. 1405), Vasylių (g. 1415, m. 1462), Oną ir Vasilisą. Istoriniai šaltiniai gerai žino tik Joną, kurį 1406 m. testamentu Vasylius norėjo padaryti savo įpėdiniu didžiojo kunigaikščio soste 14°, Vasylių, gi­ musį 1415 m. kovo 10 d., kuris po Jono mirties buvo nu­ matytas įpėdiniu, ir dukteris Oną, Vasilisą ir Anastaziją. Turbūt visi sūnūs, išskyrus Vasylių, ir viena duktė mirė visai dar jauni. Iš dukterų Ona buvo sužieduota, kaip jau kiek anksčiau paminėta, su Bizantijos imperatoriaus Emanuelio, arba Manuilo, sūnumi. Šitos sužieduotuvės, lygiai kaip kitados pačios Sofijos, buvo daromos grynai politiniais sumetimais: Bizantijos imperatorius, iš visų pusių turkų spaudžiamas, labai buvo reikalingas pinigų savo kariuomenei samdyti ir pačiam išsilaikyti, o Maskvos kunigaikščių pora geidė iš­ eiti į platųjį pasaulį ir susigiminiuoti su garbinga Bizanti­ jos Paleologų dinastija. Ona buvo pasiųsta Konstantino­ poliu, teturėdama 10 metų. Ji Graikijoje turėjo apsipažinti su nauju gyvenimu, pramokti graikų kalbos ir vietoje su­ bręsti. Ona išvyko Konstantinopolin 1411 m. 141. Čia ji iš­ buvo tik trejus metus ir mirė maru 142. Iš to matyti, kad kunigaikštytė Ona nieku būdu negalėjo viešėti pas savo se­ nelius Punioje 1414 m., kaip spėjo P. Klimas 143. Ten turėjo 138 р у ССКИй б и о г р а ф и ч еск и й словарь. С м ел ов ск и й -С ув ор и н а.— С п б., 1909, с. 145. 140 С о б р а н и е го с у д а р с т в е н н ы х гр ам от и д о го в о р о в .— М ., 1813, ч. 1, д о к . 39, с. 7 2 — 73. 141 «Въ л-įT o 6919. К нязь вел и к ій В аси л ей Д м и тр еев и ч ь от д а д щ ер ь с в о ю А н н у з а ц ар ев и ч а з а И в ан а за М ан уи л ов и ч а въ Ц ар ь ­ гр адъ » (С оф и й ск ая втор ая л ет о п и сь .— In: PSRL, t. 6, p. 139); tas p at (В о ск р эсен . л етоп и сь.— In: PSRL, t. 8, p. 86). 142 Голубинский E. И ст о р и я р у с с к о й церк ви , т. 2, п ер в а я п о л о ­ вин а том а, с. 367. 143 Klimas Р. M in. v e ik ., p. 34.

89

būti kita Sofijos ir Vasyliaus duktė, mano manymu, grei­ čiausiai Anastazija. Šioji 1417 m. vasarą ištekėjo už V y ­ tauto pusbrolio Vladimiro sūnaus Aleksandro, ir jai V y ­ tautas pats kėlė vestuves. Galima manyti, kad ji nuo ilgesnio laiko buvo viešėjusi pas savo senelį ir kad šitas pats pasirūpino jai surasti vyrą. Kopilio kunigaikščio Aleksandro, arba Olelkos, žmona Anastazija yra minima kaipo gyvenanti 1447 m. 144, tačiau platesnių žinių apie ją neliko. Metais vėliau už Anastaziją, 1418 m. žiemą, ištekėjo ki­ ta Sofijos ir Vasyliaus duktė, Vasilisa, už Suzdalio kuni­ gaikščio Aleksandro, Jono sūnaus145. Apie Vasilisą kitų žinių, be ištekėjimo paminėjimo, neturime. Vienintelis Vasyliaus ir Sofijos vaikas, pasilikęs prie tėvų paskutiniais Vasyliaus valdymo metais, buvo jų ęūnus Vasylius. Kai mirė tėvas, jis turėjo nepilnus 10 metų. Vasylius norėjo perduoti jam didžiojo kunigaikščio sos­ tą, tačiau atsirado didelių kliūčių. Maskvoje susidūrė du politiniu principu: senasis, kuriuo didžiojo kunigaikščio titulas ir valdžia turėjo tekti vyriausiajam giminės atsto­ vui, vyriausiajam mirusio kunigaikščio broliui, ir naujasis, kuriuo sostas turėjo tekti vyriausiajam didžiojo kunigaikš­ čio sūnui. Savo teises į didžiojo kunigaikščio sostą buvo pareiškęs Vasyliaus, Dimitro sūnaus, brolis Jurgis, Zvenigorodo kunigaikštis, ir rodė pasiryžimo jas ginti visomis išgalėmis. Vasyliaus sūnaus teises į sostą palaikė visa rusų dvasininkija su metropolitu Fotijumi. Tai buvo didelė moralinė parama, bet jos neužteko, reikėjo ir materialinės jėgos. Sofija ir Vasylius nerado kitos išeities, kaip kreiptis į Vytautą ir prašyti jo globos. Apie jų pasitarimus šiuo klausimu šaltiniai nieko nesako, bet jie turėjo būti. Jų rezultatas buvo Vasyliaus, Dimitro sūnaus, du testamentu, rašytu 1423 ir 1424 metais. Jais Vasylius formaliai pavedė*1 6 4 144 PSRL, t. 8, p. 120. 146 В о ск р есен . л етоп и сь, c. 90 (Въ л1>то 6926): «Т ое ж е зи м ы кн язь в ел и к ій В аси л ей Д м и тр еев и ч ь дастъ д щ ер ь с в о ю В а си л и су за к н я зя А л е к с а н д р а И в ан ов и ча С у здал ь ск ого».

90

savo sūnų Vasylių ir jo motiną Sofiją didžiojo Lietuvos kunigaikščio glob ai146. Sofijos vyras mirė 1425 m. vasario 27 d., palikdamas valstybę ir vienintelį įpėdinį Vasylių ant žmonos rankų. Vasyliaus brolis Jurgis atsisakė pripažinti savo brolėną Vasylių didžiuoju kunigaikščiu. Sofija, tapusi valstybės regente sūnaus vardu, tuojau organizavo kariuomenę ir pasiuntė prieš Jurgį. Tuo pat metu ji kreipėsi į savo tėvą, prašydama ir jo paramos. 1427 m. su sūnumi Vasyliumi ir bajorais ji nuvyko pas Vytautą Smolenskan ir pasidavė jo globai su visa savo valstybe. Apie tai rašė pats didysis Lietuvos kunigaikštis Vokiečių ordino magistrui Pauliui Rusdorfui iš Smolensko 1427 m. rugpjūčio 14 d. 1 647 Jaunojo 4 Maskvos didžiojo kunigaikščio priešininkas turėjo nurimti ir atidėti savo pretenzijas tinkamesniems laikams. X V I a. pradžioje kai kurių Maskvos bajorų tarpe buvo paplitusios kalbos esą Sofija Vytautaitė buvusi neištikima savo vyrui. Tai sužinojęs, Vasylius, Dimitro sūnus, neno­ rėjęs pavesti savo valstybės iš jos gimusiam Vasyliui ir ją pavedęs savo broliui Jurgiui. Imperatoriaus Maksimilijono pasiuntinys baronas Zigmantas Herberšteinas, lankęsis Maskvoje du kartus Vasyliaus III viešpatavimo laikais, nu­ girdo šias kalbas ir įrašė jas kaip faktą į savo „Rerum moscoviticarum commentarii" 148. X V I amžiuje jau buvo užmirštas net tikras Vasyliaus žmonos vardas, ir Herberš­ teinas vadina ją Anastazija. Rodosi, joks to meto šaltinis nedavė progos mesti Sofi­ jos adresu tokio kaltinimo. Yra išlikę trys Vasyliaus, Dimi'tro sūnaus, testamentai, kuriuose kalbama apie likusio po jo mirties turto padalijimą, iš pradžių tarp jo sūnaus Jono ir Sofijos 149, vėliau, mirus Jonui ir gimus Vasyliui, 146 С о б р а н и е г о су д а р ст в , грам. и д огов ., т. 1, д о к . 41— 42, с. 82, 84: «А п р и к а зы в а ю св о его с ы т к н я зя В асилья и с в о ю кн яги н ю и с в о и д'Ьти с в о е м у б р а т у и т ъ ст ю в ел и к о м у к н я зю В итовту». 147 Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i, d oc. 1298, p. 779. 148 H er b e rštein o u žrašų rus. v ertim a s: Герберштейн Сигизмунд. З а ­ п и ск и о м о с к о в и т ск и х д е л а х / П ер эв . А . И . М ал еи н а.— С п б.: И зд . А . С. С у в о р и н а , 1908, с. 11. 149 С о б р а н и е г о су д а р ст в , грам . и д огов ., т. 1, д о к . 39, с. 73.

91

apie turto padalijimą tarp jų dviejų 150. Kunigaikštienė buvo aprūpinama gana gausiai. Iš to galima daryti tik iš­ vadą, kad jokio nepasitikėjimo viens antru nebūta. Sofijos asmenį įžeidžiančios kalbos greičiausiai buvo paleistos jos sūnaus Vasyliaus II priešininkų, dalyvavusių kovose su juo už aukščiausią valdžią ir pabėgusių Lietuvon. Kai šių bėglių vaikai X V a. pačioje pabaigoje grįžo Maskvon, jie galėjo platinti tokias kalbas, norėdami pateisinti savo tė­ vų dalyvavimą tarpusavio kare. Mirus 1430 m. Vytautui, dingo viena iš svarbiausių V a ­ syliaus atramų. Maža to, Vytauto įpėdinis didysis Lietuvos kunigaikštis Švitrigaila ir jaunojo Vasyliaus dėdė, Zvenigorodo kunigaikštis Jurgis, buvę vedę tikras seseris. Pas­ tarasis, kuris jau buvo nusilenkęs savo brolėnui, atnaujino pretenzijas į didžiojo kunigaikščio sostą. Kunigaikštis Jur­ gis ieškojo pagalbos Aukso ordoje, kuri formaliai turėjo teisę teikti jarlyką didžiajam kunigaikščiui. Jaunasis Vasylius pasiuntė Ordon savo teisėms ginti bajorą Joną Vsevoložskį, prižadėjęs jam vesti jo dukterį, jei pavyks sostas išsaugoti. Savo diplomatinių gabumų dėka Vsevoložskis didžiojo kunigaikščio Vasyliaus bylą laimėjo. Kai po to Vsevoložskis pareikalavo duotuosius jam pažadus išpildyti, Vasyliaus motina Sofija griežtai pasipriešino, kad jos sū­ nus vestų valdinio dukterį. Šis Sofijos išdidumas neturėjo pagrindo pačiame rusų gyvenime: viena, savo valdinių vedimas buvo įprastas reiškinys rusų dalinių kunigaikš­ tysčių laikotarpiu: antra, bajorai Vsevoložskiai buvo kilę iš Smolensko kunigaikščių. Sūnus nusileido griežtiems savo išdidžios motinos reikalavimams, ir tatai buvo viena iš priežasčių didelio sukrėtimo Maskvos kunigaikštystėje. Gudrus ir energingas Vsevoložskis pasidarė Maskvos ku­ nigaikščio nepermaldaujamas priešas. Pasinaudojęs savo bajoriškąja teise, jis paliko Maskvą ir nuvyko pas kuni­ gaikštį Jurgį raginti nenusileisti Vasyliui. Jaunasis Vasylius motinos nurodymu vedė Dimitro Doniškio pusbrolio, Serpuchovo kunigaikščio Vladimiro Narsiojo anūkę Ma­ l0° T e n p . 8 3 — 85.

92

p at,

1423 m .,

dok .

41,

p . .80— 81;

1424

m .,

d ok .

42,

riją, Jaroslavo dukterį. Per vestuves Sofija skaudžiai įžei­ dė kurdgaikščio Jurgio sūnų, bajoro Vsevoložskio anūkės vyrą kunigaikštį Vasylių Žvairąjį; Vasylius su savo broliu Dimitru buvo atvykę į savo pusbrolio vestuves. Vasylius buvo pasipuošęs auksiniu diržu, padabintu brangiais ak­ menimis. Vienas iš senų Maskvos bajorų (Petras, Konstantino sūnus) paaiškino didžiajai kunigaikštienei Sofijai, kad šitą diržą kitados buvo davęs Suzdalio kunigaikštis Dimitras, Konstantino sūnus, kaipo kraitį savo dukteriai Eudokijai, ištekėjusiai už jaunojo Vasyliaus senelio (diedo), didžiojo kunigaikščio Dimitro Doniškio, bet kad jų sutuoktuvių me­ tu aukščiausias Maskvos valdininkas Maskvos tūkstanti­ ninkas Vasylius Veljaminovas jį pakeitęs kitu auksiniu diržu, mažesnės vertės. Tikrasis diržas buvęs atiduotas Veljaminovo sūnui Nikolajui. Pastarasis išleidęs savo duk­ terį už bajoro Jono Vsevoložskio ir jam atidavęs kraičiu kalbamąjį diržą, o Jonas Vsevoložskis jį atidavęs savo dukteriai, ištekėjusiai už Serpuchovo kunigaikščio And­ riaus, Vladimiro Narsiojo sūnaus. Kunigaikščiui Andriui mirus, Jonas Vsevoložskis išleidęs jo dukterį ir savo anūkę už kunigaikščio Vasyliaus Žvairojo ir jam atidavęs diržą. Didžioji kunigaikštienė Sofija, laikydama tą iš rankų į rankas ėjusį diržą savo namų nuosavybe, pamačiusi jį ant savo priešininko sūnaus, prie visų svečių nusegė jį nuo Vasyliaus Žvairojo ir atidavė savo sūnui, jaunavedžiui Vasyliui, didžiajam Maskvos kunigaikščiui. Didžiai įžeistas Vasylius Žvairasis su savo broliu Di­ mitru Šemiaka tuojau paliko iškilmes ir, išvažiavęs namo, ėmė ruoštis karan prieš Maskvos kunigaikštį. Prasidėju­ sios kovos buvo nepaprastai žiaurios. Pergalė nuolat svy­ ravo tai į vieną, tai į antrą pusę. Karo gaisras apėmė beveik visą šiaurės rytų Rusiją. Broliai Vasylius ir Dimitras Še­ miaka pradėjo karą dėl savo tėvo Jurgio teisių į Vladi­ miro ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą. Kuni­ gaikštis Jurgis sumušė Sofijos sūnaus Vasyliaus kariuo­ menę, jį patį paėmė nelaisvėn ir pasiskelbė didžiuoju ku­ nigaikščiu. Sofijos sūnus greitai susitaikė su Jurgiu ir gavo iš jo valdyti nedidelę Kolomnos kunigaikštystę netoli 93

Maskvos. Didysis kunigaikštis Jurgis neilgai išsilaikė sos­ te; jis buvo nuverstas buvusio didžiojo kunigaikščio šali­ ninkų ir greitai po to mirė. Kova tuo nepasibaigė. Broliai Vasylius Žvairasis ir Dimitras Šemiaka vedė ją savo pa­ čių vardu. 1435 m. Maskvos didžiajam kunigaikščiui Vasyliui, Vasyliaus sūnui, pakliuvo nelaisvėn Vasylius Žvairasis. Maskvos kunigaikščio įsakymu Vasyliui Žvairajam buvo išbadytos akys. 1446 m. į rusų kunigaikščių tarpusavio kovas įsimai­ šė totoriai. Chanas Ulu-Machmetas staiga užpuolė Maskvos didįjį kunigaikštį Vasylių, Vasyliaus. sūnų, sumušė jo ka­ riuomenę, o jį patį paėmė nelaisvėn. Didžiosios kunigaikš­ tienės Sofija ir Marija, Vasyliaus motina ir žmona, buvo priverstos bėgti iš Maskvos iš pradžių į Tverę, o paskui į Rostovą, dab. Jaroslavlio gub. Didysis kunigaikštis V a­ sylius, norėdamas atgauti laisvę, pažadėjo totoriams labai didelę išsiperkamąją sumą ir sutiko priiminėti totorius sa­ vo tarnybon. Pasinaudojęs dideliu gyventojų nepasitenki­ nimu aukštais mokesčiais totoriams, Dimitras Šemiaka su savo šalininkais nugalėjo paleistą iš nelaisvės Maskvos didįjį kunigaikštį Vasylių ir vėl jį paėmė jau savo nelais­ vėn. Didžiuoju kunigaikščiu pasiskelbė Dimitras. 1446 m. vasario 12 d. buvo suimta Sofija ir Vasyliaus žmona Mari­ ja. Belaisvis Vasylius buvo nugabentas Maskvon ir čia jam buvo išbadytos akys. Nelaimingasis Vasylius buvo ištrem­ tas Ugličiun, o jo motina Sofija Čuchlomon, dab. Kostro­ mos gub.* Vasyliaus šalininkų ir ypač aukštųjų dvasininkų spiriamas, Dimitras Šemiaka susitaikė su Vasyliumi jau 1447 m. pradžioje ir atidavė jam didžiojo kunigaikščio sos­ tą; kiek vėliau Dimitras paleido iš Čuchlomos ir didžiąją kunigaikštienę Sofiją. 1451 m. vėl užpuolė Maskvą totoriai. Didysis kuni­ gaikštis nebegalėjo sulaikyti jų prie Okos upės ties Kolomna ir pabėgo. Organizuoti Maskvos apsaugą jis pa­ vedė savo senutei motinai Sofijai su Maskvos bajorais. Maskva užpuolimą atlaikė. Po šito paskutinio įvykio Sofija išgyveno tik dvejus metus. Ji mirė 1453 m. birželio 13 d. Maskvoje. Prieš mir­ 94

dama ji pasidarė vienuole Sinklitikijos vardu. Sofija Sinklitikija buvo palaidota Kristaus į dangų įžengimo vienuo­ lyne Maskvoje 15 Vytauto duktė Sofija savo naujojoje tėvynėje, Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pasireiškė kaipo ligi tol rusų tautos gyvenime nematytas moters tipas. Augdamos ligi savo sutuoktuvių uždaruose teremuose, rusų kunigaikš­ tytės ir bajoraitės buvo labai tolimos realiam gyvenimui, jam visiškai nepasiruošusios. Ištekėjusios už vyro, jos taip pat netapdavo lygiomis su vyru visuomenės narėmis. Su jomis nebuvo skaitomasi. Jos turėjo gyventi tuose pat te­ remuose ir viešai tegalėjo pasirodyti tik susirinkus pas vyrą svečiams, bet ir čia jų rolė buvo labai kukli — jos turėjo vaišinti svečius „vynu", kartais, vyrui reikalaujant, leisti svetimiems save pabučiuoti ir vėl pasitraukti į už­ darą teremą. Tokiomis sąlygomis rusų aukštos kilmės moteryse galėjo išaugti vien pasyvios dorybės — meilė vyrui, savęs paneigimas, prisirišimas prie vaikų, kurių auklėjimas joms būdavo pavedamas, bet niekuomet jos negalėjo pasidaryti politinės ir visuomeninės veikėjos. Sofija Vytautaitė žybtelėjo rusų moters istorijoje kaip li­ gi tol nematytas meteoras. Ji nebe savo vyro kukli tarnai­ tė, ji ne tik jam lygi, bet ir stengiasi vadovauti politiniam Maskvos gyvenimui. Pilna energijos, ji visur pasirodo — ir rusų vidaus gyvenime, ir diplomatijoje. Sofija pasižy­ mėjo ir kaipo gera ūkio organizatorė. Gavusi rusų kuni­ gaikščių papročiu iš savo vyro kelis bažnytkaimius ir kai­ mus, ji taip juose vedė ūkį, kad sudarydavo nemaža sutaupų. Jomis ji pirkinėjo iš kitų kunigaikščių bažnytkai­ mius ir kaimus ir tokiu būdu didino savo asmeninį turtą. Kaip matyti iš jos testamento, sudaryto 1453 m., ji turėjo daugiau negu 50 bažnytkaimių ir kaimų. Visus juos, lygiai kaip ir kilnojamąjį turtą — šventųjų paveikslus, kryžius ir kt., ji savo testamentu užrašė savo sūnui Vasyliui, jo 1 5 151 «Въ л ѣ т о 6961 [. . .]. Т ого ж е л ѣ т а, м е с я ц а ію н я 13, и р ест а в и ся б л а г о в е р н а я к н яги ня в ел и к ая Соф ья, в о м н и ш еск о м ъ ч и н у С ун клитикія; и п о л о ж е н а бы сть н а М о ск в ѣ въ м о н а ст ы р ѣ у св я ­ та го В о зн ес ен ія въ г о р о д ѣ (PSRL, t. 6, р. 180; t. 8, р. 144),

.

95

žmonai Marijai ir jųdviejų vaikams, savo anūkams. Nelais­ viesiems tarnams ji dovanojo laisvę 152. Ji sugebėjo su­ daryti ir tinkamas sąlygas apsaugoti savo sūnaus Vasyliaus teisėms Į Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą, orga­ nizuoti palankią ir atsidavusią savo sūnui partiją ir ginti sostinę nuo totorių. Sofijai ankšta rutinos pilname ir se­ novės papročių prisisunkusiame rusų gyvenime. Ji ieško platesnio pasaulio, nori į jį išeiti jei nebe pati, tai bent per savo šeimynos narius. Didžiuodamasi garsiu savo tėvu ir nesitenkindama bendravimu vien su šiaurės rytų politi­ nėje sferoje nieko nereiškiančiais kunigaikščiais, ji nori pradėti santykiauti su garbingomis tuolaikinės Europos valdovų šeimynomis. Štai kodėl ji buvo priešinga savo sūnaus jungtuvėms su paprasto, kad ir Maskvos sąlygomis galingo, rusų bajoro dukterimi. Štai kodėl ji skubino iš­ leisti savo jaunutę dukrelę Onytę už Bizantijos imperato­ riaus sūnaus. Ten ją traukė jos noras prasimušti į platųjį pasaulį, susisieti su garbingos savo tradicijomis Rytų Ro­ mos imperijos valdovais. Šitas garbės troškimas buvo bū­ dingas ir Sofijos anūkui, didžiajam Maskvos kunigaikščiui Jonui III. Sofijoje Vytautaitėje ryškiai buvo įsikūniję jos moti­ nos Onos Sudimantaitės ir jos garsaus tėvo Vytauto charakterio bruožai.

Ša l t i n i a i

ir l it e r a t ū r a

i

A r c h iw u m k sią ž ą t L u b a rto w iczó w S a n g u szk ó w w S la w u c ie /W y d a n e iia k ia d em w ia s c ic ie la p o d k ie r o w n ic tw e m Z. L. R ad zim iñ sk ieg o , p rzy w s p ó lu d z ia le P. S k o b ie ls k ie g o i B. G orczak a.— L w ow , 1887, t. 1. Bunge F. G. von. Liv-, E sth- u n d C u rlá d isch es U rk u n d en b u ch n e b st R e g e s te n .— R iga, 1867, Bd. 5. Danilowicz I. S k a rb iec d y p lo m a tó w p a p iesk ich , cesa rsk ich , k r ó lew sk ic h , k s ią ž ę c y c h .. . p o s lu g u ją c y c h d o k r y ty c z n e g o w y ja á n ie n ia d z ie jó w L itw y , R u si L itew sk ie j i o š c ie n n y c h im k r a jó w /W y d a t J a n S id er o w icz .— W iln o , 1860— 1862, t. 1, 2. 152 С о б р а н и е г о су д а р ст в , грам . и д о го в ., т. 19 4 .

96

1, д о к . 83, с. 191—

Dlugosz J. H isto ria e P o lo n ic a e lib ri X II.— L ip siae, 1712. K ro n ik a L itew sk a . P o m n ik i d o d z ie jo w lite w s k ic h . P od w zg l^ d em h isto r y c zn y m , d y p lo m a ty c z n y m , g e o g r a fic z n y m , sta ty s ty c z n y m , o b y cza jo w y m , a r c h eo g r a fic z n y m i t. p. / Z eb r a n e p rzez T eo d o r a N arb u tta .— W iln o , 1846. Kurczewski J. K o sc io l z a m k o w y , c z y li K ated ra W ile fisk a : Z rodla h isto r y c z n e . N a p o d sta w ie a k to w k a p itu ln y c h i d o k u m e n to w h isto r y c zn y c h .— W iln o , 1900, cz. 2. L a to p isiec L itw y i K ron ik a R u sk a, z rq k op isu sla w ia n s k ie g o p rzep isa n e /S ta r a n ie m i praes* Ig n a c e g o D a n iio w ic z a .— W iln o , 1827. Piekosinski F. R ach u n k i d w o ru k r o la W ia d y s la w a J a g ie lly i k ro lo w e j J a d w ig i z la t 1388 d o 1420.— C r a co v ia e , 1896.— (M o n u m en ta m e d ii a e v i h isto r ic a res g e sta s P o lo n ia e illu stra n tia ; T. 15). Prochaska A. C o d e x e p isto la ris V ito ld i, m a g n i d u cis L ithu aniae. 1376— 1430.— C r a co v ia e , 1882.— (M on u m en ta m e d ii a e v i h isto r ica res g e sta s P o lo n ia e illu stran tia; T. 6). Prochaska A . Z A r c h iw u m Z ak on u N ie m ie c k ie g o : A n a le k ta z w ie k u X I V i X V .— In: C o lle c ta n e a e x A r c h iv o C o lle g ii H isto ric i.— : C r a co v ia e , 1909— 1913, t. i l . S crip to res rerum p ru ssica ru m / H e r a u s g e g e b e n v o n Dr. T h eod or H irsch , Dr. M a x T o p p en u n d Dr. Ernst S treh lk e. Bd 2 .— L eip zig, 1863. Bd 3 .— L eip zig , 1866. Bd 5.— L eip zig, 1874. Sokotowski A. Szujski J. C o d e x e p isto la r is s a e c u li d e c im i q u in ti. E x a n tiq u is lib ris form u laru m co rp o re N a r u s z e v ic ia n o , a u to g r a p h is ar­ c h iv is q u e p lu rim is.— C r a co v ia e , 1876.— (M on u m en ta m e d ii a e v i h isto ­ rica res g e sta s P o lo n ia e illu stran tia; T. 2). А к ты , о т н о с я щ и ес я к и с т о р и и З а п а д н о й Р о сси и , со б р а н н ы е и и зд а н н ы е А р х е о г р а ф и ч е с к о ю к о м и с си ею .— С п б., 1846— 1848, т. 1, 2. Герберштейн Сигизмунд. З а п и ск и о м о с к о в и т ск и х д е л а х / В ве­ д е н и е , п е р е в о д и п р и м еч а н и я А . И . М а л еи н а .— С п б.: И зд . А . С. С у ­ в о р и н а , 1908. П о л н о е с о б р а н и е р у с с к и х л е т о п и с ей , и зд а н , й о в ы со ч а й ш ем у п о в е л е н и ю И м п е р а т о р с к о ю а р х е о г р а ф и ч е ск о ю к о м и с си ею . Т. 6. С о ф и й с к и е л ет о п и си .— С п б., 1853. Т. 8. П р о д о л ж е н и е л е т о п и с и п о В о с к р е с е н с к о м у с п и ск у .— С п б., 1859. Т. 17. З а п а д н о р у с с к и е л е т о п и с и .— С п б., 1907. С о б р а н и е г о с у д а р с т в е н н ы х гр ам от и д о г о в о р о в , х р а н я щ и х ся в Г о с у д а р с т в ен н о й к о л л еги и и н о ст р а н н ы х д е л — М ., 1813, ч. I.

II C aro J. G e s c h ic h te P o len s.— G oth a, 1869, T h. 3. Danilowicz I. W ia d o m o sc о w la s c iw y c h lite w s k ic h la to p isc a ch .—■ In: S tr y jk o w sk i M . K ron ik a p o lsk a , lite w s k a i w s z y s tk ie j R u si.— W -w a , 1846, t. 1. 7. I. Jonynas

97

ììn c y k lo p e d y a

p o w sz e c h n a /W y d .

S.

O rgelb ran d a. — W -w a ,

1868,

-t. 28. Kiikai A. H. P rzew o d iiik p o W iln is i j e g o o k o lica c h . W y d a n ie 2.— W iln o , 1880. Klimas P. G h illeb ert d e L annoy. D v i jo k e lio n ė s L ietu v o n V y ta u to D id ž io jo la ik a is (1413— 14 ir 1421 m eta is).— K., 1931. Kochanowski J. K. W ito ld , w ie lk i k s ią ž ę lite w sk i: S tu d yu m h isto r y c z n e .—■L w ów , 1900. Koneczny F. J a g ie lio i W ito ld .— L w ów , 1893, cz. 1. P o d czas U n ii K re w sk iej (1382— 1392). Lowmianski H. W ito ld w ie lk i k s ią ž ę lite w s k i.— W iln o , 1930.

N aibutt T. D z ie je n a ro d u lite w s k ie g o .— W iln o , 1839, t. 5, 6. N aibutt T. P o m n iejsze p ism a h isto r y c z n e s z c z e g ó ln ie d o h isto r y i L itw y o d n o sz ą ce s ię .— W iln o , 1856.

N aiuszew icz A. H is to r y a n a ro d u p o ls k ie g o / W y d a n ie K az. Józ. T u r o w s k ie g o .— K rak ów , 1859. Piochaska A. D z ie je W ito ld a , w. k s ię c ia L itw y .— W iln o , 1914. Toppen M. G esch ic h te d e r P re u ssisc h e n H isto r io g r a p h ie v o n P. v . D u sb u rg b is a u f K. S ch ü tz.— B erlin, 1853. W ollf J . K n ia zio w ie lite w s k o -r u s c y o d k o ú c a c z te r n a ste g o w ie k u .— W -w a , 1895.

W olíf J . R ód G ed im in ą: D o d a tk i i p o p ra w k i d o d z ie l hr. К. S tad ­ n ic k ie g o : „ S y n o w ie G ed ym in a", „ O lg ierd i K iejstu l" i „B racia W la d y sla w a J a g ie lly " .— K rak ow , 1886. Барбашев А. В итовт и ег о п ол и ти к а д о Г р ю н в ал ьд ен ск ой б и т ­ в ы (1410 г.).— С п б., 1885. Барбаш ев А. Витовт. П о с л е д н и е д в ад ц ать л е т к н я ж ен и я 1410— 1 4 3 0 ,— С п б., 1891. Барвіньский Б. Ж и г и м о н т К ей ст ут ов и ч , в ел и к и й кн язь л и то в ­ с к о -р у с с к и й (1432— 1440): Істор и ч н а м о н о гр а ф ія .— Ж о в к в а , 1905. . Васильевский В. Г. У чен ы й п од л ог, л и б о за б а в н а я ош и бк а. — В и­ л е н с к и й в естн и к , 1869, № 56, В и л ен ск ая гу б ер н и я : П олны й с п и со к н а с е л ен н ы х м е с т со с т а ­ т и с т и ч е с к и м и д а н н ы м и о к а ж д о м п о сел ен и и , сост ав л ен н ы й п о о ф ф и ци альн ы м с в ед ен и я м И . И , Г ош кеви чем .— Вильна, 1905. Голубинский Е. И ст ор и я р у с с к о й ц ер к в и . — М ., 1900, т. 2, ч. 1. Иловайский Д . И ст о р и я Р осси и . 2 -е и з д ,— М ., 1896, т. 2. М о с ­ к о в ск о -л и т о в ск и й п е р и о д . Карпов Г. И ст о р и я бор ь бы М о ск о в ск о го го су д а р с т в а с П ол ьск оЛ и т о в ск и м . 1462— 1508.— М ,, 1867, ч. 2. . Леонтович Ф. И. О ч ер к и п о и ст ор и и л и т о в ск о -р у сск о г о пр ава. О б р а зо в а н и е т ер р и т о р и и Л и т ов ск ого го с у д а р с т в а .— С п б., 1894, Любавский М. Л и т о в ск о -р у сск и й сей м . О пы т п о и с т о р и и у ч р е ж ­ д е н и я в св я зи с в н у т р ен н и м с т р о ем и в н е ш н е ю ж и з н ь ю г о с у д а р ­ ст в а .— М „ 1900. Милорадович Г. А. Л ю б е ч Ч ер н и го в ск о й г у б е р н и и Г о р о д н и ц ­ к о г о у е з д а .— М ., 1871.

98

Р у сск и й 1909.

б и о гр а ф и ч еск и й

словарь. С м ел ов ск и й -С ув ор и н а.— С п б.,

Соловьев С. И ст о р и я Р о сси и и з д .— С п б., б. г., кн. 1, т. 1— 5.

с

древн ей ш и х

в р ем ен .

Второе

Тихомиров И. О с о ст а в е за п а д н о -р у с с к и х , так н а зы в а ем ы х л и ­ т о в ск и х , л е т о п и с ей .— Ж М Н П р ., 1901, № 3 (март), № 5 (май)..

LIETUVOS ISTORIOGRAFIJA T a ry b in iam e isto rijo s m o k sle tv irta i įsig a lė ju si n u o ­ m onė, k ad m e trašč iu o se su ra šy ti n e v ie n tik p lik i isto rijo s fak ta i, b e t k a d tai k a rtu y r a ir isto rio g ra fin is p am in k las, a tsp in d in tis ,¿sto rin es p a ž iū ras bei ep o ch o s sa m p ra tą ". M e tra šč iu s p ra d ė ta rašy ti tad a , k a i rad o si u ž sa k y to jų , p a n ū d u sių p a lik ti am žin in k am s ir to lesn ėm s k a rto m s s a v ą ­ j į isto rijo s įv y k ių su p ra tim ą b ei v e rtin im ą, p a te isin ti sa v o v eik sm u s, isto rišk a i ju o s p agrįsti. R usų m etrašč ia i, k a ip žinia, p a siro d ė X I a. p ra d ž io je K ijev e ir N au g a rd e. K u n ig a ik šč ių p o litik o s įta k o je p irm i­ nis m etrašč io te k sta s XI a. k e le tą k a rtų b u v o ta is in ė ja m a s bei p e rra šin ė ja m a s, k o l g a lia u sia i b u v o su d a ry ta s są v a ­ das, žin o m as „P asak o jim o a p ie b ū tu o siu s laik u s" p a v a d in i­ m u. Ž lu g u s K ijev o D id žiajai K u n ig a ik šty ste i, m e tra š č ių ėm ė ra stis v iso se b e n t k ie k d id esn ė se k u n ig a ik šč ių v a ld o ­ se — P olocko, V o ly n ės, Č e rn ig o v o ir S m olensko,— k u rio s įv a iriu la ik u įė jo į L ietu v o s D id žiąją K u n ig a ik šty stę . S usi­ k lo sčiu s a titin k a m o m s p o litin ė m s a p lin k y b ė m s, b e a b e jo , s e k a n t ru sų m e tra šč ių p av y zd žiu , k ilo n o ra s tu rė ti sa v ą m e tra š tį ir L ietu v o je. X IV a. p a b a ig o je L ietu v o je, d id žio jo k u n ig a ik šč io d v a ­ re, įv y k o d id e lė d ram a, k u rio s a u k a ta p o se n as lie tu v ių ta u to s g y n ė ja s n u o v o k ie č ių a g re sijo s K ęstutis. P a v o ju s g rėsė ir jo s ū n u i V y ta u tu i. S v a rb ia u sia s k ilu sio s tra g e d ijo s k a ltin in k a s b u v o V o k ie č ių o rd in as, k u ris d id žio jo k u n i­ g aik ščio šeim o je, ilg u s m etu s g y v e n u sio je sa n ta rv ė je , d irb ­ tin a i su rezg ęs in trig ą , s u k u rstė ta rp u sa v io n e p a sitik ė jim o bei n e a p y k a n to s lie p sn ą ir, n au d o d a m a sis tu o , sie k ė p a ­ ju n g ti sa u k ra štą .

99

K ien o p a lie p im u K rėv o s p ily je b u v o n u ž u d y ta s K ęstu ­ tis ir a r iš tie sų jis b u v o n u ž u d y ta s, o n e sa v a m irtim i m irė , lie k a n eaišk u . T a č ia u p a b ė g ęs iš K rėv o s p ilies V y ­ ta u ta s , n o rė d a m a s u ž sitik rin ti V o k ie č ių o rd in o p aram ą, k a d a tg a u tų sa v o teises, p la č ia i p a sk le id ė g a n d ą a p ie tai, k a d jo tė v a s b u v ę s n u ž u d y ta s įsitv irtin u sio v a ld ž io je k u ­ n ig a ik šč io J o g a ilo s įsak y m u . Jis, b e to, sk e lb ė , jo g to p a ­ ties J o g a ilo s sm u rto a u k a ta p u si ir jo m o tin a B irutė, p ri­ g ird y ta B ugo u p ė je , p rie Bresto. B etgi b ro lž u d išk o s k o v o s la ik o ta rp is p a sib a ig ė, ir 1392 m . V y ta u ta s su J o g a ila g a lu tin a i su sita ik ė . V y ta u ta s įsitv irtin o d id žio jo k u n ig a ik šč io so ste — iš p ra d ž ių fa k ­ tišk a i, o n u o 1401 m. ir ju rid iš k a i — ir, sp re n d ž ia n t iš ša l­ tin ių , ligi p a t sa v o g y v e n im o p a b a ig o s su p u sb ro liu g y v e ­ n o d rau g išk a i. V y ta u tu i su sita ik iu s su Jo g a ila , L ietu v ai p riė m u s k rik š ­ tą ir s u d a riu s s ą ju n g ą su L en k ija, k a d g a lė tų b e n d ro m is jėg o m is p rie šin tis v o k ie č ių a g re sija i, išk ilo g rėsm ė p a ­ čiam V o k ie č ių o rd in u i: j u k p a sta ra sis sa v o e g z isten c iją g rin d ė b ū tin u m u k o v o ti su pag o n im is. K aip įm a n y d a m a s O rd in a s ste n g ė si iša rd y ti d v ie jų ja m p rie šišk ų v a lsty b ių s ą ju n g ą , įro d in ė d am a s, jo g jo k io L ietuvos k rik š to iš tie sų n e b u v ę , jo g p a tie s Jo g a ilo s k rik š ta s te b u v u si a p g a u lė (kad g a lė tų p a sig ro b ti sv e tim ą žm o n ą-— k a ra la itę Ja d v y g ą ), jo g J o g a ila e sąs n u sik a ltė lis, k la stin g a i n u ž u d ę s sa v o tik rą d ė ­ d ę L ietu v o s d id įjį k u n ig a ik štį K ęstu tį ir p rig ird ę s Bugo u p ė je , p rie B resto, jo žm oną B irutę. O rd in a s su n k ia i te b e ­ k o v o jo su L ietuva, k v iesd a m asis į p a g a lb ą rite riu s iš V a ­ k a rų E uropos, k o v o s su n u sik a ltė liu d in g stim i m ask u o d a ­ m as sa v o g ro b ik išk u s tikslus. V o k ie č ių o rd in o p ro p a g a n d a p rie š L ietu v ą ir ją p a la i­ k iu sią L en k iją y p a č išry šk ė jo p e r K o n stan co su v a žia v im ą (1414— 1418), k u ris tu rė jo išsp rę sti g in čą ta r p a b ie jų p r ie ­ šišk ų p usių. A tsa k y d a m i į O rd in o k a ltin im ą Jo g a ila i, jo g šis p rig ird ę s d id žią ją k u n ig a ik štie n ę B irutę, lie tu v ių ir le n ­ k ų d e le g a ta i p a re išk ė, jo g B irutė po v isų sk a u d žių n e la i­ m ių d a r ilg ai g y v e n u si a p su p ta jo s a sm en iu i p rid e ram o s p ag arb o s, po m irtie s b u v u si išk ilm in g ai p a la id o ta ir jo s 100

k a p u i lig i šio lei re išk ia m a p a g a rb a L Š m eižtui, jo g lie tu ­ v ia i te b e s ą p ag o nys, a tre m ti V y ta u ta s su J o g a ila p rista tė d id e lę n e s e n ia i a p k rik š ty tų že m a ič ių d e p u ta c iją , k u ri tu ­ rė jo p a tv irtin ti įv y k u sio k rik š to fak tą. Šiom is p o litin ėm is a p lin k y b ė m is ir g a lė jo d ien o s šv iesą išv y sti m e m o ra n d u ­ m as, k u ria m e aišk in am o s K ęstu čio m irtie s ir V y ta u to v ald žio s Įgijim o a p lin k y b ės. Šis d o k u m en ta s („L ietuvos k u n ig a ik š č ių J o g a ilo s ir V y ta u to kilm ė") y r a išlik ęs d v iem k alb o m is: lo ty n ų („O rigo reg is J a g y e lo e t W y th o ld i ducu m L ith u an iae") ir ru sų («Л и товском у р о д о у почи н окъ»). N e a išk u , k u ria iš šių d v ie jų k a lb ų jis b u v o p irm ia u su ra šy tas. A p s k rita i v e rtim a s y r a tik slu s, tik jo p a b a ig o je lo iy n išk a ja m e te k s te y r a v ie n a s d a u g ia re ik šm is in ta rp a s: „ je ig u k u n ig a ik š tis V y ta u ta s n e b ū tų n u jo ję s, o v y k ę s tik v ie n a s tėv a s, ta i g a lb ū t n ie k o n e b ū tų a tsitik ę . B etgi m a ty ­ d am as, kad. . .“ 12 „O rigo" te k sta s b u v o a p tik ta s L ietuvos M e trik o s tom e, p a v a d in ta m e „ P a siu n tin ių k n y g o s" (Libri leg atio n u m ). A b u te k sta i p ra d e d a m i d id žio jo k u n ig aik šč io G edim ino s ū n ų išv a rd ijim u , n u ro d a n t k ie k v ie n a m iš jų a tid u o ta s v a ld y ti sritis. T o liau k a lb a m a a p ie A lg ird ą ir K ęstutį, įv y k d žiu siu s v alsty b in į p e rv e rsm ą ir n u ša lin u siu s n u o so sto sa v o b ro lį J a u n u tį, k u ris, p o G ed im in o m irtie s sto ju s su n k ia m m etu i L ietu v o je, n e p a jė g u s b u v o v a ld y tį k raštą , a p ie A lg ird o p a sk e lb im ą d id ž iu o ju k u n ig aik šč iu , ap ie jo ir K ęstu čio n u o šird ž ią d ra u g y stę ir b e n d rą v a ld y ­ m ą, a p ie k e tin im ą p e rd u o ti v a ld ž ią p o m irtie s m ylim iausiem s sa v o sū n u m s J o g a ila i ir V y ta u tu i, a p ie šių d v ie jų d ra u g y s tę ir p ra sid ė ju siu s p o A lg ird o m irtie s n e su ta rim u s ta rp J o g a ilo s ir K ęstu čio d ė l A lg ird o d u k te rs M a rijo s iš­ leid im o už V aid ilo s, k u ris k ilim o b u v ę s n e la isv a s žm ogus, a p ie a tv irą k o v ą , p ra sid ė ju sią ta r p J o g a ilo s ir K ęstučio, k a i b u v o a ts k le is ta s sa n d ė ris ta r p V iln ia u s k u n ig a ik šč io d v a ro ir V o k ie č ių o rd in o , ir a p ie V y ta u to d a ly v a v im ą to je k o ­ v o je, K ęstu čio m irtį K rėv o s p ily je ir V y ta u to , k a lin to to je 1 L ite s a c r e s g e s t a e i n t e r P o s n a n ia e , 1 8 5 6 , t. 3 , p . 1 7 9 .

P o lo n o s

O r d in e m q u e

c r u c ife r o r u m . —-

2 „ s e d s i d u x W y t o w d u s n o n e q u it a r e t e t v n u s p a t e r s o lu m e q u it a r e t f o r te n i h il f u is s e t . E t it a v i d e n s q u o d . . . " (PSRL, t. 17 , p . 2 2 4 ).

101

p ily je , p ab ėg im ą į V o k ie č ių o rd in o v ald as. P asak o jim as sk la n d u s, n u o se k lu s b ei v ien tisas. K ai k u rio s sm ulkm enos, p av y zd žiu i, V y ta u to p a sik a lb ė jim a s su tėv u , d ery b o s, k u ­ ria s v e d ė p rie ša is T ra k ų p ilį a!bi pusės, ro d o m e tra š tin in k ą b u v u s tų įv y k ių am žin in k ą, lab ai g e ra i žin o ju sį ta r p k u ­ n ig a ik š č ių k ilu sio s tra g e d ijo s a p lin k y b es. V y ta u to v eik sm ai m e tr a š ty je ste n g ia m a si p a te isin ti, K ęstu čiu i ta ip o g i ro d o ­ m a sim p a tija , o a p ie Jo g a ilo s v a id m e n į b em až v isišk a i n e u ž sim en a m a. L ietu v o s d id žio jo k u n ig a ik šč io K ęstu čio m irtie s a p lin k y b ė s a p ta ria m o s lab a i m ig lo tai, tiesa, n u ro ­ d o m i jį n u žu d žiu sių a sm e n ų v a rd a i, b e t a p e in a m a s k la u ­ sim as, k ie n o p a lie p im u ta i b u v o p a d a ry ta . Š ito s v iso s a p lin k y b ė s v e rč ia m us m an y ti, jo g ,,O rigo" a r j į a titin k ą s ru sišk asis te k sta s b u v o p a tie s V y ta u to p a d ik tu o ta s a r jo se k re to ria u s su d a ry ta s, ja m tie sio g ia i ’v a d o v a u ja n t. D idžiojo k u n ig a ik šč io d ra u g iš k o je še im o je .k ilu sio s tra g e d ijo s k a ltin in k u laik o m a s V a id ila , b u v ę s A l­ g ir d o ta rn a s („se rv u s“, ru sišk a ja m e te k s te — n e la isv a s t a r ­ n a s « л а р о б о к ъ н е в о л ь н о й Х О Л О П »), k u ris „ėm ė su v o k ie ­ čiais p a sita rim u s d a ry ti ir laišk a is sąm o k slau ti p rie š d id įjį kunigaikštį," (t. y. K ęstutį). P a sa k o jim e v isišk ai n e u žsim e­ n a m a ap ie p a tie s V y ta u to d a ly v a v im ą to k iu o se p a s ita ri­ m u o se k a ip žeid žian čiu o se jo garbę. T aig i šis m em o ran d u m a s ir bus, m aty t, p a sk a tin ę s r a ­ š y ti v a d in a m ą jį L ietuvos m etraštį. M e tra štis b u v o s u ra š y ­ ta s ru sų k a lb a .. L ietu v išk u jis v a d in a m a s todėl, k a d ja m e ¡kalbam a a p ie L ietuvos D id žiąją K u n ig a ik šty stę . Į „ O rig o “ p a te k u s ių p irm ų jų įv y k ių a p ra šy m a s to ly d žio ėm ė plėstis. Iš p ra d ž ių a tsira d o p ap ild y m ų , k u rie išp lė tė p irm in į te k s ­ i ą , o p a sk u i im ta a p ra šin ė ti įv y k iu s, b u v u siu s p rie š G ed i­ m in o v ald y m ą. Š itaip b u v o g a u ti d u L ietu v o s m e tra šč ių ¡ v a r ia n ta i- —.T ru m posios re d a k c ijo s m e tra šč ia i b e i P lačio ­ sio s re d a k c ijo s m etraščiai. T ie k v ien ą , tie k k itą v a ria n tą •sudaro įv airū s, k a rta is sk irtin g o tu rin io n u o rašai. » . T ru m p ie ji L ietuvos m e tr a š č ia i- y r a išlik ę įv airiu o se , jcląųgiausia ,ą., rin k in iu o se. D abar, p a g a l prof.::I. Tic h o m iro v ą, žin o m i šie 5 ra n k ra šč ia i! lij . v a d in a m asis A v ra -am kos, 2) S u p raslio, 3) g rafu i U v a ro v u i p rik la u sę s, 4) g ra ­ f o K rasin sk io b ib lio te k o je' e san ty s ra n k ra š č ia i ir 5) v a d i­

n am asis P o zn an ės m etra štis 3. S en iau siu L ietu v o s m e tra šč ių n u o ra š u laik o m a s n u o raša s, žin o m as A v ra a m k o s m e tra š ­ čio v a rd u . R in k inys, k u ria m e jis įd ėtas, b u v o s u d a ry ta s 7003 (1495) m. S m olenske L ietu v o s d id žio jo k u n ig aik šč io A le k s a n d ro K azim ieraičio v a ld y m o m eta is S m o len sk o v y s ­ k u p o Jo sifo S o ltano p a g e id a v im u b ei p aliep im u , su ra šy ta s „ n u o d ė m in g o jo d iev o ta rn o A v ra a m k o s ra n k a " . K as b u v o ta sa i A v ra a m k a — n ežin ia, b et, b e a b e jo , jis b u v o d v a si­ n in k as, k a s m a ty ti iš g au sy b ės Š v e n to jo rašto te k sto in ­ ta rp ų . P iln o ru sų m e tra šč ių rin k in io X V II to m e A v raam k o s. m etraštis įd ėta s „V iln iau s n u o rašo " p a v a d in im u . J o p r a ­ d žia su ta m p a su „O rig o ", b e tg i p a sa k o jim a s sie k ia 1394 m etus. P an ašu s į A v ra a m k o s m e tra štį y r a v a d in a m asis S upraslio n u o raša s. J is b u v o ra s ta s rin k in y je , p rik la u siu sia m e S u p raslio v ie n u o ly n u i n e to li B alstogės. R in k in y s b u v o d v ie jų d alių . P irm ą ją d a lį su d a rė išra šai iš ru sų m etraščių : sąv ad ų , n o rs p a sita ik ė in ta rp ų ir iš v a k a rų R usios, m e tra š­ čių. A n tro ji rin k in io d alis p a v a d in ta „L ietuvos d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių m etraščiu " (Л'Ьтописець в е л и к ы х к н з е й л и то в ъ ск ы х ). Ji, k a ip ir „O rigo", p ra d e d a m a iš v a rd ija n t d idžio jo k u n ig aik šč io G edim ino sū n u s ir su ju o su ta m p a iki V y ta u to p ab ėg im o iš K rėv o s pilies. Po to lab a i tru m p a i u žsim en am a ap ie V y ta u to su sitaik y m ą su Jo g a ila , p astaro * jo v e d y b a s su k a ra la ite J a d v y g a , J o g a ilo s ir L ietuvos k rik štą , ilg iau siai su sto ja m a p rie lie tu v ių k u n ig a ik šč ių V y ­ ta u to ir S k irg ailo s k o v o s su S m olensko k u n ig a ik šč iu S v ia­ to slav u , a p ra šo m a V y ta u to , ta p u sio L ietu v o s d id žiu o ju k u n ig aik šč iu , k o v a su Jo g a ilo s b ro liais, su k ilu sia is p rie š jį, ir b a ig ia m a p a sa k o jim u a p ie P odolės žem ės p riju n g im ą p rie L ietuvos. S u p raslio n u o ra ša s k a rta is d a r v a d in a m as k u n ig a ik šč io O d in c e v ič ia u s n u o rašu , n e s jis b u v o p e rra š y ta s 1520 m . k ažk o k io G rig o rija u s Iv an o v ičiau s, šv e n tik o sū n au s, k u ­ n ig a ik šč io S em iono O d in c e v ič ia u s įsak y m u . L ietu v o s m e t­ raščio S u p raslio n u o ra šą su ra d o prof. Ig n as D an ilev ičiu s 1820 m ., ir tais p a č ia is m e ta is jis b u v o p a sk e lb ta s la ik ra š ­ » Ж М Н П р ., 1901, м ар т, c . 2.

t03

t y je „D zien n ik W ile n sk i" , o 1827 m. jį a tsk ira i išleido A. M a rc in o v sk is a n tra š te „L ietuvos m e tra štis ir R usų k ro ­ n ik a" (L atopisiec Litvvy i K ro n ik a Ruska). D ar p late sn is n e i d u m in ė tie ji L ietu v o s m etrašč io tru m ­ posios re d a k c ijo s n u o ra ša i y r a v a d in a m asis U v a ro v o n u o ­ rašas, k u rį 1854 m . p irm ą k a rt p a sk e lb ė prof. A . P o p o v as ž u rn a le «У чены е за п и с к и II о тд е л е н и я им п. А к ад е м и и н ау к » (kn. 1, sąs. 3). Sį, k a ip ir S upraslio, n u o ra šą su d a ro d v i dalys, b e t išd ėsty to s a tv irk štin e tv a rk a . P irm o ji d alis p a v a d in ta „L ietuvos d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių m e tra š ­ čiu" («Л етоп и сец в е л и к и х к н я з е й ли товски х»), о a n t r o j i — „ M etraštis a p ie d id įjį M a sk v o s k u n ig a ik štį" («Летопіисець о в е л и к о м ъ к н зи М осковском ъ). P irm o ­ sios d alies p ra d ž ia y r a d in g u si. Išlik ęs te k sta s, b e je , su n k ia i įsk aito m as, p rad e d a m a s n u o to, k a ip K ę stu tis įk a lin a J o ­ g ailą, a tsk le id ę s sla p ta s jo d e ry b a s su V o k ie č ių o rd in u , ir su ta m p a su ru siš k u o ju „O rigo" te k s tu ik i V y ta u to p a b ė ­ g im o į V o k ie č ių o rd in o v ald as. T oliau, k a ip ir S u p raslio n u o raše , išd ė sto m a V y ta u to k o v a s ą ju n g o je su V o k ie č ių o rd in u p rie š Jo g a ilą , jo su si­ ta ik y m a s su J o g a ila ir a tid a v im a s V y ta u tu i L ucko ir v iso s V o ly n ės žem ės, L ietuvos k rik štas, L ietuvos k u n ig a ik š ­ čių k o v a su S m o lensko k u n ig a ik šč iu S v ia to slav u ir P olocko k u n ig a ik š č iu A n d riu m i A lg ird a ičiu , v ė le i k ilu si k o v a ta rp V y ta u to ir J o g a ilo s b e i jo b ro lio S k irg a ilo s d ė l V iln iau s, M a sk v o s d id žio jo k u n ig a ik šč io V a silija u s D m itrije v ič iau s v e d y b o s su V y ta u to d u k te rim i Sofija, V y ta u to žygis k a rtu su S k irg a ila į P od olės žem ę, K ijev o k u n ig a ik šč io V la d im i­ ro A lg ird a ič io a tsisak y m a s p rip a ž in ti V y ta u tą d id ž iu o ju k u n ig a ik š č iu ir jo (V ladim iro) p a šalin im as iš K ijev o , į jo v ie tą p a s k iria n t S k irg a ilą , k u rį v ė lia u n u n u o d ijo v ie n u o ­ lis Fom a, S m o len sk o k u n ig a ik šč io G lebo S v iato slav o v ičiau s, p a k e itu sio žu v u sį S v iato slav ą, su k ilim as, V y ta u to k o v a su R iazan ės k u n ig a ik šč iu O le g u ir p a g a lia u P odolės žem ės p riju n g im o p rie L ietu v o s isto rija . U v a ro v o n u o ra š e d a r y r a te k s ta s a p ie su k ilu sį p rie š V y ta u tą N a u g a rd o k u n ig a ik š tį K a rib u tą A lg ird a itį, a p ie Š v itrig ailą , n u žu d žiu sį T e o d o rą V e sn ą , k u r į J o g a ila b u v o p a s k y rę s v a ld y ti V iteb sk ą , a p ie V y ta u to žygį p rie š V iteb s- '

104

k ą ir Š v itrig ailo s p aėm im ą n e la isv ėn , V y ta u to žygį p rieš A u k s o o rd o s c h a n ą T e m irtik lu jų (T em ertik lu jų ), ap ie S m o len sk o su k ilim ą p rie š L ietu v o s v a ld ž ią 6909 (1401) m. P a s k u i ein a tru m p i įv airio m is d atom is, b e t n e c h ro n o lo g i­ n e e ile p ažy m ėti u ž ra ša i a p ie sm u lk iu s įv y k iu s, o p o to p a s a k o ja m a a p ie Š v itrig ailo s, k a lin to K rem en eco p ily je, išla isv in im ą ir jo p a b ė g im ą į V e n g riją . T oliau, b e jo k io ry šio su a n k s te s n iu o ju te k stu , p rie š 6939 (1431) m . įd ėta P o d o lė s žem ės p riju n g im o is to rija ir p a sk u i k a lb a m a ap ie V y ta u to ren g im ąsi k a rū n u o tis b e i a p ie jo m irtį ir įd ė ta s „P ag iriam asis žodis d id žia ja m k u n ig a ik šč iu i V y ta u tu i" . Po to, n e n u ro d a n t d atos, p a s a k o ja m a a p ie G erasim o p a s k y ri­ m ą m e tro p o litu ir a p ie k o v ą, k ilu sią ta r p k u n ig a ik šč ių Š v itrig a ilo s ir Ž y g im an to K ęstu taičio . 6948 (1440) m. d ata, po tru m p o s žin u tės a p ie d id žio jo k u n ig a ik šč io Ž y g im an to n u ž u d y m ą T rak u ose, g a n a sm u lk iai a p ra š y ta s p ra s tų jų žm o n ių («черн ы я люди») su k ilim as S m olenske p rie š Lie­ tu v o s v ie tin in k ą A n d rių S a k a v ič ių ir j ų p a sta n g a s įv esti šiam e m ieste n e p rik lau so m ą n u o L ietuvos D idžiosios K u­ n ig a ik š ty s tė s valdžią. 6953 (1445) m . d a ta k a lb a m a a p ie to to rių ir m a sk v ė n ų žy g į į V iazm os žem ę ir L ietuvos d id žio jo k u n ig a ik šč io K a­ zim iero Jo g a ila ič io k a rą su M ask v a, p a sib a ig u sį lietu v ių , k u rie m s čia a išk ia i sim p atizu o jam a, p e rg a le. U v a ro v o n u o ­ raša s b a ig ia m a s įv a irių m e tų įra ša is — a p ie A lg ird o m irtį, J o g a ilo s v e d y b a s su le n k ų k a ra la ite J a d v y g a , m etro p o lito F o tija u s lan k y m ą si L ie tu v o je ir t. t. Šie įra ša i č ia su d ė ti k a ip p a k liu v o , b e jo k io ry šio ir n e sila ik a n t c h ro n o lo g ijo s. T ru m p o jo m e tra šč io re d a k c ijo s U v a ro v o n u o ra ša s „L ietuvos d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių m etra štis"— ta i n u o se k li b e i v ie n tis a p o litin ė L ietuvos isto rija n u o G ed im in o m ir­ tie s ik i 1446 m etų. S u p raslio n u o ra še p a sig e n d a m e k u rių n e k u rių g a n a sv a rb ių įv y k ių , n o rs šia ip ja u a b u šie te k s ­ ta i su tam p a. S u p raslio n u o raša s, m aty t, tė r a U v a ro v o n u o ­ rašo k o p ija , b e tg i g alim a p rie laid a , k a d a b u jie n u ra šy ti n u o n e išlik u sio o rig in alo . Y ra d a r k e le ta s k itų T ru m p o jo m e tra šč io n u o ra šų , p a ­ vyzd žiu i, N ik ifo ro v o ir A k ad em in is, t. y. p rik la u są s TSRS M o k slų A k a d e m ija i, k u riu o s p a g a l tu rin į g a lim a p risk irti

105

v ie n a m iš n u ro d y tų jų tipų. A b u m in ė tie ji id e n tišk i S u p raslio n u o rašu i. K ai k u rie T ru m p o jo L ietuvos m etrašč io n u o raša i p r a ­ d ed am i įv ad u , k u ria m e įv y k ia i d ėstom i n u o K ristau s g i­ m im o (nuo n a u jo sio s eros) iki T ra id e n io v ald y m o laik ų , XIII am žiaus, o to lia u jie n e sisk iria n u o S u p raslio a r U varo v o n u o rašų , ta č ia u įv y k ia i ju o se ap rašo m i n e ta p a č ia tv a rk a k a ip m in ė tu o se n u o rašu o se. Šiai g ru p ei p rik la u so g rafo K rasin sk io n u o raša s, k a ž k a d a b u v ę s jo b ib lio te k o je V a rš u v o je , ir į jį p a n a šu s R u m ian c e v o n u o raša s, sa u g o ta s R u m ian c e v o ir M a sk v o s v ie šo jo m u z ie ja u s rin k in iu o se , ta ip p a t v a d in a m asis P oznanės n u o raša s, p rik la u sę s g ra ­ fu i R ačin sk iu i. G rafo K rasin sk io n u o ra ša s p a v a d in ta s „K ronikom is a p ie d id žiu o siu s L ietu v os k u n ig aik šč iu s" («Х роники о в е л и ­ к и х ъ к н э е х л и то в ъ ек ы х ъ » ), o P oznanės — „L ietuvos ir Ž e m aičių D idžiosios K u n ig a ik šty stė s m etrašč iu " («Л ѣтопи­ с е ц ъ в е л и к о го к н зс т в а Л и то в ъ с к о г и Ж о м о и тъ ск о го » ), Šie n u o ra ša i a ts ira d o d a u g v ė lia u n e i a n k sčia u m in ė tie ji, ir jie p a p ild y ti įv y k iais, k u rių n ė ra a n u o se m etraščiu o se. A n ­ ta i K rasin sk io n u o ra še po V y ta u to k o v o s su S m olensko k u ­ n ig a ik šč iu J u riju m i S v iato slav o v ičiu m i ap ra šy m o p rid u rta : „Tų p a č ių m etų b irželio m ėn esį k a ria v o to to ria i p rie K i­ jev o , u žėm ė ir ligi p a m a tų su d eg in o P ečio ro s v ie n u o ly n ą . T ais p a č ia is m eta is N a u g a rd e k ilo stip ru s m ara s, ta ip p a t M a sk v o je ir L adogoj, ir P o rch o v e, ir P skove, ir T o ržo k e, ir T v ė rėje , ir D m itrove, ir v isu o se ru sų v alsčiu o se" 4. Poz­ n a n ė s n u o raše , m in in t tą p ačią k o v ą ta rp V y ta u to ir Sm o­ len sk o k u n ig aik šč io , p a sak y ta , k a d n e sė k m in g a i p a sib a ig ė S m o len sk o k u n ig a ik šč io p a sta n g o s g a u ti p aram o s iš M a sk v o s d id žio jo k u n ig a ik šč io V a silija u s D m itrije v ič ia u s p rie š L ietu v ą: „ p a sk u i S m olensko k u n ig a ik štis J u r iju s S v ia to slav o v ič iu s n u v y k o su n e d id e le k a riu o m e n e p a s M a sk v o s k u n ig a ik štį V a silijų , sa v o k u n ig a ik štie n ę ir b a ­ jo ru s p a lik ę s m ieste ir įsak ęs jie m s la u k ti jo tre ju s m etu s, o p ats, a tv y k ę s į M ask v ą, p ra šė d id žio jo k u n ig a ik šč io V a ­ silija u s p aram o s, ir k u n ig a ik štis V a siliju s p a ž ad ė jo p a ­ 4 PSRL, t. 17, p. 175.

І 06

s ių s ti ja m į p a g a lb ą sa v o žm ones, o p a tį k u n ig a ik štį J u r ijų s u la ik ė p as sa v e tiem s m etam s p a ta ik a u d a m a s sav o u o š­ v iu i, d id žia ja m k u n ig ą ik šč iu i V y ta u tu i" 5. A p ie T ru m p o jo L ietuvos m e tra šč io su d a ry m o la ik ą la ­ b a i m ažai težinom a. A p ra šy d a m a s L ietuvos d id žio jo k u n i­ g a ik š č io V y ta u to k o v ą su Jo g a ila , „L ietuvos d id ž ių jų k u n i­ g aik ščių m etraštis" A lg ird ą v a d in a « к о р о л е в ъ о[те]ць» — k a ra lia u s (t. y. Jo g ailo s) tė v u , ta ig i te rm in u s a quo re ik ia la ik y ti m e tra štį b u v u s ra š y tą n e a n k sč ia u k a ip 1386 m etais. Ž in ia a p ie S k irg ailo s n u n u o d ijim ą K ije ­ v e p e r p u o tą m etro p o lito d v a re , a u to ria u s p a ly d im a žo­ d žiais: „A š šito n ežin au , n e s tu o m e t b u v a u ja u n a s, b e tg i k iti k a lb a , k a d tasa i F o m a n e v a d a v ę s k u n ig a ik šč iu i S k ir­ g a ila i išg e rti k a ž k o k ių žolių g ė ra lo ", rodo, k a d rašym o d a ta n e a n k s te s n ė k a ip 1394 m etai. T ru m p asis m etrašč io n u o raša s, žinom as A v ra a m k o s m e tra š č io v a rd u , b u v o su d a ry ta s, k a ip m in ė ta , 1495 m e ­ tais. A p s k rita i g alim a p a sa k y ti, k a d T ru m p asis m e tra štis a ts ira d o X V a., tik slia u — X V a. p irm o jo je p u sė je , k a d a n g i ja m e m in im i įv y k ia i b a ig ia si 1446 m etais. S avo su d ėtim i T ru m p a sis m etra štis y r a žinių są v ad a s, s u ra šy ta s s k irtin ­ g u laik u , y p a č X V a., ir įv a irio se v ietose, b e t d a u g ia u sia S m o len sk e, k u r X V a. m e tro p o lito G erasim o d v a re b u v o rašo m a s S m olensko m etraštis. G alim as d a ik ta s, k a d ir a n k sčia u , k a ip m an o le n k ų isto rik a s A . P ro ch ask a, Sm o­ len sk e, s e k a n t k itų k u n ig a ik šty sč ių pav y zd žiu , b u v o r a ­ šo m as sav o m etraštis. S m olenskas n u o G edim ino v ald y m o la ik ų b u v o a rtim a i su siję s su L ietuva, o n u o 1404 m. įėjo į L ietu v o s D id žiąją K u n ig aik šty stę. T odėl čia b u v o dom i­ m asi tu o , k a s d ė jo si p a č io je L ietu v o je. T ru m p a jam e L ietu ­ v os m e tra š ty je p a ly g in ti n em aža v ieto s sk iriam a S m olens­ k o įv y k ia m s ir jie n u šv iečiam i L ietu v ai p a la n k iai. A u k što ji S m o len sk o d v a s in in k ija — v y sk u p a i — b u v o lietu v išk o s o rie n tac ijo s. T aip buvo, pavyzdžiui, X V a„ p rie m e tro p o ­ lito G erasim o ir X V I a. p rad ž io je , k a i M a sk v o s ir L ietuvos v a ls ty b ė s k o v o jo d ė l S m olensko. N e tg i ž iau ru s Š v itrig a i­ lo s p o elg is su m etro p o litu , p a la ik iu siu Ž y g im a n tą K ęstuta itį, m e tra šč io a u to ria u s n e b u v o p a sm e rk ta s.. 5 T e n p a t, p . 3 3 2 .

107

T ru m p o jo L ietuvos m etrašč io są v ad o a u to riu s b u v o p ra v o s la v ų tik ė jim o asm uo,— j į la b ia u do m in o p ra v o sla v ų v y s k u p ų reik a la i, ir n ė žodžio jis n e ra š ė a p ie k a ta lik u s. A p ie k a ta lik y b ę teu ž sim e n a m a tik ry šiu m su J o g a ilo s k rik štu . T ru m p a ja m e L ietuvos m e tra š ty je k a lb a m a tik a p ie Lie­ tu v o s v a ld a n č io sio s d in a stijo s asm enis. J a m e n e lie čia m i n e i ek o n o m in iai, n e i so c ia lin iai k lau sim ai. L iaudis m e tra š ­ tin in k u i ta rs i n e e g zistu o ja . N e tg i p ra stu o m e n ė s su k ilim a s S m o len sk e 1440 m ., įv y k ę s p o d id žio jo k u n ig a ik šč io Ž y­ g im a n to n u žu d y m o T rak u o se, p a m in ė ta s tik ry šiu m su tu o , k a d ta r p k u n ig a ik šč ių rad o si k a n d id a tų , p re te n d u o ­ ja n č ių į S m o lensko v a ld y to jo v a k u o ja n č ią v ie tą . B etgi ir tie k u n ig a ik šč ia i n e sie k ė a tg a u ti S m olensko k u n ig a ik š ty s ­ tė s n e p rik lau so m y b ės. P a teik ę s m e tra š ty je žin ią (ji, b e a b e jo , įra š y ta S m olenske) a p ie S m o len sk o k u n ig a ik štį S v iato slav ą, k u ris k a rtu su P o lo ck o k u n ig a ik šč iu A n d ­ riu m i A lg ird a ič iu p ra d ė jo k a rą p rie š L ietuvą, a u to riu s n e s le p ia šiem s k u n ig a ik šč ia m s sa v o a n tip a tijo s. J is p rie ­ la n k e sn is lie tu v ių k u n ig a ik šč ia m s S k irg a ila i ir V y ta u tu i, įv eik u sie m s S v ia to slav ą ir n u k o v u sie m s j į m ū šy je. T aig i T ru m p asis L ietu v o s m e tra štis y r a n e k a s k ita k a ip L ietuvos v a ld a n č io sio s d in a stijo s isto rija, p ra d e d a n t G edim ino m ir­ tim i ir lig i p irm ų jų K azim iero v a ld y m o m etų , tik slia u — K ęstu čio G ed im in aičio d in a stijo s įv y k ių k ro n ik a . P lačio sio s re d a k c ijo s L ietuvos m e tra šč ia i a tsira d o n e a n k s č ia u k a ip X V I a., g reič ia u sia i p irm o jo je to am žiaus p u sė je , ja u išry šk ė ju s d id elė m s ek o n o m in ėm s, so cialin ėm s ir p o litin ė m s p erm ain o m s, k u rių u žu o m azg a g lū d i X IV a. p a b a ig o je — X V a. p rad ž io je . Išsik o v o ję s d id žio jo k u n ig a ik šč io v ald žią, V y ta u ta s p a ­ ša lin o iš sta m b ių jų ru siš k ų jų k u n ig a ik šty sč ių sa v o p u s­ b ro liu s, k u rie ja m b u v o p a v o jin g i k a ip k o n k u re n ta i, ir į j ų v ie tą p a s k y rė sav o b e n d ra ž y g iu s b a jo ru s. J is a p d o ­ v a n o jo ju o s d id elėm is žem ės v ald o m is B a lta ru sijo je ir U k ra in o je . N a u ju o siu s žem v ald žiu s ir ru sų feo d alu s to se žem ėse sie jo b e n d ri in te re sa i, g rin d žiam i ž e m u tin ių v ie to s g y v e n to jų k lasių , d a u g ia u sia v a lstie č ių , išn a u d o jim u . P o­ litišk a i šie asm en y s b u v o lo ja lū s V y ta u tu i. Po jo m irtie s

108

1430 m. jie m s p a v y k o d id ž iu o ju k u n ig a ik šč iu p a sk elb ti Š v itrig a ilą , k u ris sten g ėsi tę sti sa v o p irm ta k o v id a u s ir u žsien io p o litik ą. P erv ersm as, k u rį 1432 m . įv y k d ė V y ­ ta u to b ro lis Ž y g im antas, le n k ų feo d a lų in sp iru o ja m a s b ei j ų rem iam as, p riv e rtė žy m iuosius lie tu v ių feodalus, išk ilu ­ siu s V y ta u to laik a is ir p a la ik iu siu s Š v itrig ailą , p e re iti n a u ­ jo sio s Ž y g im an to v y ria u sy b ė s o p ozicijon. P a sta ra sis iš p a t p ra d ž ių b u v o p riv e rsta s rem tis e tn o g ra fin ė s L ietuvos v i­ d u tin ia is b a jo ra is ir ja u g e ro k a i a p le n k ė ju s ia P alenkė. T iesa, k a i k u rie iš sta m b ių jų feo d alų m ėg in o d ėtis su Ž y­ g im a n tu , b e t šis ja is n e p a sitik ė jo , ir tie jį n u o la t a p g a u ­ d in ė jo . D v ie jų p re te n d e n tų v a rž y b o s d ėl sosto iš esm ės b u v o k o v a ta rp sta m b ių jų ir v id u tin ių jų feo d a lų d ėl v a l­ džios v a ls ty b ė je . J i b a ig ė si Ž y g im an to n u ž u d y m u ir sta m ­ b io sio s b a jo rijo s, k u ri rėm ėsi L ietuvos D idžiosios K u n i­ g a ik š ty s tė s ru sišk o m is sritim is, p e rg a le. 1440 m. žu v u s L ietuvos d id žia ja m k u n ig a ik šč iu i Ž y g i­ m a n tu i, k a i k u rie stam b iau si b a jo ra i, p a sk u b o m is p a sita rę , d id ž iu o ju k u n ig a ik šč iu išsirin k o m ažam etį Jo g a ilo s sū n ų K azim ierą ir, ja m v a ld a n t, fa k tišk a i p a ė m ė v a ld ž ią į sav o ra n k a s. V e ik d a m i jo v a rd u , jie v isų p irm a ste n g ė si su k u rti s a u tv irtą ek o n o m in ę b a z ę p a č io je L ietu v o je, g a u ti d id elių žem ės v a ld ų . N o rin t to se v a ld o se įsitv irtin ti, re ik ė jo ja s g in ti, n es v a lsty b ė s p a sie n io žem ėse k ilo se p a ra tistin is ju d ė jim a s , b e to, į L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s p ie try tin e s žem es p re te n d a v o le n k ų feo d alai. Išsirin k ę n a u ­ ją d id įjį k u n ig a ik š tį n e tik ta i b e le n k ų v y ria u sy b ė s su tik i­ m o, b e t ir p rie š jo s n o rą, d id ie ji L ietuvos feo d alai, a rb a p o n a i (kaip n e tru k u s jie ėm ė v ad in tis), n u tra u k ė su L en­ k ija u n iją , k u ri iš tik r ų jų ir a n k sčia u g y v a v o tik p o p ie riu ­ je. T ačiau L en k ijo s p o n a i a n a ip to l n e n o rė jo ta ik s ty tis su u n ijo s n u tra u k im o fa k tu ir te b e re ik a la v o , k a d L ie tu v a jo s laik y tų si. Įtam p a ta rp a b ie jų v a lsty b ių d a r p a d id ė jo žu v u s p rie V a rn o s 1444 m. L en k ijo s k a ra liu i V lad islo v u i Jo g a ilaičiui. L en k ų p o n a i išsirin k o K azim ierą L en k ijo s k a ra liu ­ m i ir reik a la v o , k a d jis g rįž tų į L en k iją, b e t L ietuvos d i­ d ik a i, n au d o d a m iesi L en k ijo s v a lsty b ė s su n k ia ta rp ta u tin e p ad ėtim i, n e d a v ė su tik im o ja m išv ažiu o ti iš L ietuvos. Iš p rin c ip o jie n e sip rie šin o p o litin e i u n ija i su L en k ija, b e t 109

sie k ė , k a d j ų žodis v a ls ty b ė je b ū tų lem iam as. L en k ų ponais iš p rad ž ių ž iū rė ję į L ietu v ą iš au k što , b u v o p riv e rsti n u ­ sileisti — v e sti d e ry b a s su L ietu v o s atsto v ais. Bet šie n e ­ su tik o , k a d K azim ieras v a in ik u o tų si L en k ijo s karalium i,, k a rtu p areik šd am i, k a d jis, k a ip L ietu v o s d id y sis k u n i­ g aik štis, n e p a k ęs, k a d k a s n o rs k ita s išd rįstų užim ti j o tė v o ir b ro lio so stą L e n k ijo je. T uo p a t m e tu L ietu v o s p o ­ n a i g rasin o ir p a čiam K azim ieru i atim ti iš jo L ietuvos k a ­ rū n ą, je ig u jis b e jų su tik im o išd rįstų ta p ti L en k ijo s k a r a ­ lium i, ir ja u b u v o n u m a tę k a ip sp au d im o p riem o n ę k itą k a n d id a tą . P a g a lia u p o ilg ų b e rg ž d ž ių d e ry b ų abi ša ly s su sitarė, jo g k lau sim a s dėl K azim iero v a in ik a v im o si L en k ijo s k a ­ raliu m i tu ri b ū ti sp re n d ž iam a s a b ie jų ša lių seim ų d e ry ­ bose. L ietu v o s p o n ai n e su tik o , k a ip k a d b u v o n u m a ty ta 1413 m. H o ro d lės s u ta rty je , su sirin k ti į b e n d rą seim ą. L ietu v o s ir L en kijos seim ai su sirin k o a tsk ira i: pirm asis — B reste, o a n tra sis — P arčev e. D ery b as v e d ė a b ie jų šalių d e le g a c ijo s. L enkų d e le g a c ija , sav o seim o įg alio ta, b u v o ; p riv e rs ta p riim ti lie tu v ių reik a la v im u s. P ag al ju o s abi v a lsty b ė s ir to liau tu rė jo lik ti su v eren io m is, b e n d ra s tu rė jo b ū ti tik ta i v a ld o v a s; abi jo s tu rė jo b ū ti su sieto s v isiem s laik a m s g ynim osi b ei p u olim o są ju n g a ; L ietu v a tu rė jo la ik y tis tų te rito rin ių rib ų , k u rio s b u v o n u s ta ty to s V y ta u to v ald y m o laik ais; n ė v ie n a iš šių v a lsty b ių n e g a lė jo k ištis į k ito s v a lsty b ė s v id a u s reik alu s. L ietuvos p o n ai, p a s ira š ę -■ šią su ta rtį, su tik o išleisti K azim ierą į L e n k iją k a rū n u o tis, iš a n k sto p a re ik a la v ę iš jo, k a d p rie sa ik a p a tv irtin tų Lie­ tu v o s feo d alų teises, išd ė sty ta s sp ecialiam e a k te , žin o m am e 1447 m . v isu o tin ės p riv ile g ijo s v a rd u . Ši p riv ile g ija j u r i ­ d išk a i įfo rm in o ilg ai tru k u s į so cialin ių sa n ty k ių ra id o s p ro ce są L ietu v o je. J i p rip ažin o L ietuvos b a jo ra m s n e tik ­ tai ta s žem es, k u rio s b u v o p a v e ld ė to s iš j ų p ro tė v ių ir k u ­ rio s jie m s b u v o a tite k u sio s d a r 1387 m . Jo g a ilo s p riv ile g i­ ja,, b e t ir v isa s tas, k u rio s b u v o jų g a u to s a r u ž g ro b to s V y ta u to , Š v itrig ailo s ir p a tie s K azim iero v a ld y m o laik ais. Šį p riv ile g ija a tle id o g y v e n to ju s tų žem ių, k u rio s a tite k o bajo ram s,, n u o v isų p rie v o lių , ė ju sių į v a lsty b ė s iždą, n a u ­ j ų jų žem ės sa v in in k ų n au d ai. T aig i 1447 m. p riv ileg ija,.

110

s u te ik u s i b a jo ra m s v isišk ą te isę į žem ę ir į žem d irb ių d a r ­ b ą , su d a rė d a u g y b ę fe o d a lin ių sa le lių ir n e tik fak tišk ai, b e t ir ju rid iš k a i įte isin o feo d alizm ą v iso je L ietu v o s v a ls ­ ty b ė je . J o s lik im ą k a rtu su d id ž iu o ju k u n ig a ik šč iu sp re n d ė e k o n o m išk a i stip rū s b a jo ra i (ėm ę v a d in tis ponais), n a u ­ d o d a m ie si tuo, k a d v a ld o v a s, sp rę sd a m a s sv a rb ia u siu s k lau sim u s, n e g a lė jo a p sie iti b e jų m a te ria lin ė s param os. K o v o je su len k a is d ėl L ietuvos v a lsty b ė s sa v a ra n k išk u m o p o 2 y g im a n to m irtie s išv ie n v e ik ė n e tik ta i e tn o g ra fin ė s L ietu v o s, b e t ir ru sišk ų jų žem ių feodalai. Šie b e n d ri sie ­ k ia i 'su b ū rė ju o s į v ie š p a ta u ja n č ią ją k lasę, ir L ietu v a tap o .stam b ių jų feo d alų žem v ald žių v alsty b e. D idysis k u n ig a ik š­ tis, s u te ik d a m a s b a jo rija i p riv ile g iją , ta ip p a t įsip a re ig o jo .išsaugoti to k ia s v a lsty b ė s sienas, k o k io s b u v o V y ta u to laik a is, ir n iek am , išsk y ru s lietu v iu s, n e d a ly ti jo k ių p a ­ re ig y b ių n ė žem ės vald ų . K azim ierą p a sk elb u s k a ra liu m i, L en k ijo s k a rū n a c in is s e im a s a tsisak ė ra tifik u o ti n e se n ia i le n k ų ir lie tu v ių p a ­ s ie k tą su sitarim ą, o k a ra liu s — p a tv irtin ti p rie sa ik a le n k ų b a jo r ų teises ir p riv ile g ija s b ei L en k ijo s sie n ų sau g u m ą. N o rė d a m a s ra s ti išeitį iš su sid ariu sio s p a d ė ties, k a ra liu s K azim ieras p a siū lė lie tu v ių ir le n k ų p o n am s g in čy tin u s k lau sim u s, k y la n č iu s ta r p a b ie jų šalių, v isų p irm a d ė l V o ­ ly n ė s ir P od o lės v a lsty b in io p rik la u so m u m o ir d ė l L ietuvos b e i L en k ijo s ta rp u sa v io sa n ty k ių , sp rę sti a b ie jų v a lsty b ių a ts to v ų su v ažiav im u o se. P a sta rie ji įv y k o 1448 m. L iubline, 1451 m. P a rče v e , 1452 m. S e rad z ė je ir 1453 m. v ė l P arčev e. P asiro d ė, jo g a b ie jų p u sių p ažiū ro s y r a n esu taik o m o s. Č ia n e tik k a d n ie k o n e b u v o p a sie k ta , b e t d a r lab ia u įsitem p ė ta rp u s a v io sa n ty k ia i, v o s n e p rie ita p rie a tv irų k a rin ių su sid ū rim ų . 1452 m. n e tik ė ta i b u v o išsp rę sta s k la u ­ sim as d ė l V o ly n ės: k u n ig a ik štis Š v itrig aila, v a ld ę s V o ly n ę L en k ijo s k a ra lia u s v a rd u , m ird a m a s p e rd a v ė j ą v a ld y ti L ietu v ai, k u rio s k a riu o m e n ė u žėm ė v isa s jo s pilis. K lausi­ m as d ėl P o d o lės — d ėl jo s v a k a rin ė s dalies, užim to s le n ­ k ų ,— lik o n e išsp ręsta s, b e t jis n e b u v o to k s o p u s k a ip V o ly n ė s p ro b lem a. A b ie jų v a lsty b ių ta rp u sa v io sa n ty k ia i te b e b u v o įtem p ti. M ėg in im as ju o s su re g u liu o ti 1499 m., a ts iž v e lg ia n t į lie tu v ių , o 1501 m .— į le n k ų feo d alų re ik a ­

111

lav im u s, b u v o n esėk m in g as. Po k u rį la ik ą tru k u sio s ty lo s (tuo m e tu L ietu v a k a ria v o su M ask v o s valsty b e), L ie tu v o s p o n ai, k u riem s v is n e d a v ė ram y b ės m intis, k a ip išsau g o ti L ietu v o s n e p rik la u so m y b ę n u o L enkijos, X V I a. p ra d ž io je išk ė lė k lau sim ą d ėl d id žio jo k u n ig aik šč io Ž y g im an to m a ­ žam ečio sū n au s v a in ik a v im o L ietuvos k a ra liu m i. D in g sti­ m i ta m b u v o p a sk lid ę s L ie tu v o je gandas, jo g R om os p o ­ piežius siu n čiąs M ask v o s d id žiajam k u n ig a ik šč iu i k a ra lia u s v a in ik ą ir k a d le n k ų p o n a i ta m p rita rią . L ietuvos p o n a i tu o ja u p a t p a siu n tė p as k a ra lių sav o d e le g a c iją , k u ri iš­ re išk ė p a g eid av im ą: ,,Prašom , jū s ų šv iesy b e, p riim ti s p re n ­ dim ą ir jū s ų m alo n y b ės L enkijos ta ry b a i p aliep ti, k a d jietą v a in ik ą , k u ris b u v o sių stas L ietuvos D id žiajai K u n ig a ik š­ ty ste i, g rą ž in tų d id žiajam k u n ig aik ščiu i, jū sų šv iesy b ės sū ­ nui, .kad jo šviesy b ė, d a r jū s ų šv iesy b ei laim in g a i v a ld a n t, b ū tų v a in ik u o ta s: nes, šv iesiau siasis k a ra lia u , je i t o j i v a lsty b ė , J ū s ų m alo n y b ės tė v o n ija L ietuvos D idžioji K u­ n ig a ik šty stė , tu rė tų k a rū n ą , ta i tu o m e t j i n e g a lė tų b ū ti p a sisa v in ta L en k ijo s k a rū n o s, n e s k a rū n a į k a rū n ą n e g a li b ū ti įte rp ta " 6. L ietuvos feo d a lų m ėg in im a s p a sin a u d o ti k a ra lia u s Ž y g im an to ir jo an tro sio s žm onos k a ra lie n ė s Bonos siek im u p a so d in ti į L en k ijo s sostą sav o s ū n ų Ž y g i­ m a n tą A u g u stą ir tu o b ū d u a p sau g o ti L ietu v ą n u o L e n k ijo s u žm ačių į ją , b u v o n esėk m in g as. B etgi ta s m ėg in im a s a k i­ v a iz d ž ia i p a ro d ė b u v u s k o n k u re n c iją ta rp a b ie jų v a ls ty ­ bių, tu rin č ių v ie n ą v a ld o v ą . Šis lie tu v ių ir le n k ų feo d alų ab ip u sis n e p a sitik ė jim a s ry šk ia i a tsisp in d i P lačiosios re d a k c ijo s m e tra šty je . L ietu v o s feo d alų k o v o je su le n k ų p o n ais d ėl L ietu v o s v a lsty b ė s s a v a ra n k išk u m o išsau g o jim o n em ažai p a d ė jo te o rija a p ie ro m ė n išk ą lie tu v ių tau to s kilm ę. K ad a to ji te o rija a tsira d o ir k a s b u v o jo s a u to riu s, n e ­ aišk u , b e t p irm ą k a rt ją su fo rm u lav o ir p a g rin d ė X V a. le n k ų isto rik a s K ro k u v o s k a n a u n in k a s J a n a s D lugošas. V a rg u a r jis p a ts b u v o jo s a u to riu s. Į lie tu v iu s jis ž iū rė jo iš a u k što ir k ie k v ie n a p ro g a ste n g ė si ju o s p ažem in ti. V e i6 Акты, относящиеся к истории Западной России.— Спб., 1848» т. 2, с. 175.

112

k ia u š ia i jo laik a is ši te o rija ja u b u v o žinom a, ir jis jo s n e g a lė jo ig n o ru o ti. A p ie ro m ė n išk ą ją lie tu v ių k ilm ę D lu­ g o šas sa v o v e ik a le „L enkų ta u to s isto rija " („H isto ria p o lo ­ n ica") u žsim en a tris k a rtu s — m in ė d a m a s 997 ir 1387 m . įv y k iu s. P rie šios te o rijo s a tsira d im o g a lė jo p risid ė ti V o ­ k ie č ių o rd in o k ro n ik in in k o P e tro D u sb u rg o p a sa k o jim a s a p ie P rū sų žem ėje, N a d ru v o je , b u v u sią lie tu v ių šv e n to v ę R om uvą, k u rio s p a v a d in im ą jis k ild in a iš e tn o n im o Rom a. J o je , p a s a k D usburgo, g y v e n ę s žynys K rivis, v a ld ę s v isa s lie tu v ių gen tis, ta ip k a ip R om os p o p iežiu s — v isu o tin ę b ažn y čią. Šią te o riją D lugošas g rin d ė lie tu v ių ir lo ty n ų k alb ų , jų g ra m a tin ių form ų, ta ip p a t relig ijo s išpažinim o, a p e ig ų — y p a č šv en to sio s u g n ies ir d iev o E sk u lap o g a rb i­ n im o žalčio p a v id a lu — p an ašu m u . P a č io je L ietu v o je šią te o riją sav o v e ik a le „A p ie to to ­ rių, lie tu v ių ir m a sk v ė n ų p a p ro č iu s" p lė to jo M y k o las Lie­ tuv is. Išlik u siam e p e n k ta ja m e šio v e ik a lo fra g m e n te jis r a ­ šo, jo g ro m ė n išk o ji k ilm ė m a ty ti „iš m ū sų p u sia u lo ty n iš­ k o s k a lb o s ir iš se n ų ro m ė n išk ų įp ro čių , k u rie n e ta ip sen iai n u sto jo g y v av ę, k a ip an tai: iš žm o n ių la v o n ų d e ­ ginim o, iš b u rtų , iš sp ė jim ų p a g a l p a u k šč ių sk ra id y m ą , g y v u lių v id u riu s ir k itų p rie ta rų , k u rie ik i šio l d a r už­ silik ę k a i k u rio se v ieto se, o y p a č iš E sk u lap o g a rb in im o tu o p a č iu žalčio p a v id a lu , k u riu o jis k ita d o s b u v o a tk e lia ­ v ę s iš E p id au ro R om on ir č ia b u v o laik o m a s d id e lė je p a ­ g arb o je. Č ia y r a g a rb in a m i ir šv e n tie ji n a m ų d iev a i, m i­ ru sių jų v ėlės, m iestų , k e lių , n a m ų g lo b ėja i, n am u o se g y ­ v e n a n čio s g ero sios d v asios, k a ln a i, olos, ežerai, g irios" 7. M y k o las L ietuvis y p a č p a b rė ž ia a b ie jų k a lb ų daugeliožodžių p a n a šu m ą ir k a ip p av y zd į p a te ik ia jų a p ie 70, k u ­ rie, a n o t jo , a b ie jo se k a lb o se v ie n o d a i sk a m b ą ir tu rį tą, p a č ią prasm ę. Ta p a ti te o rija p a te ik ta ir II L ietuvos S ta tu to lo ty n išk o ­ jo v e rtim o p ra ta rm ė je , k u rio s a u to riu s V iln ia u s v a ita s Rotu n d a s (M ieleskis). X V I a. ši te o rija , m aty t, lab a i paplito7 C it u o j a m a iš K . M e ln ik o v e r t im o [Mykolas Lietuvis. A p ie rių , l ie t u v i ų ir m a s k v ė n ų p a p r o č iu s .— V ., 1 9 6 6 , p . 4 9 — 50 ].

8. I. Jonynas

to to ­

113

ta r p v a ld a n č io sio s k la sė s feodalų, p ra d ė ju s ių to lti n u o lie tu v ių ta u to s ir ė m u sių p a m iršti sa v o p ro tė v ių k a lb ą . L e n k a i šios te o rijo s ta ip p a t n e n u g in č ijo . Šiom is p riešišk u m o ta r p lie tu v ių ir le n k ų p o n ų a p lin ­ k y b ė m is išp litu s te o rija i ap ie ro m ė n išk ą lie tu v ių kilm ę, ir a tsira d o P lačio ji L ietuvos m e tra šč ių red a k c ija . J o s tik s ­ las b u v o s u k u rti id eo lo g in ę lie tu v ių sav itu m o b ei k u ltū ­ rin io sav aim in g u m o a rg u m e n ta c iją ir k a rtu a tre m ti le n k ų ie o d a lų , sie k u sių įju n g ti L ietu v ą į L en k ijo s k a ra ly stę , p r e ­ ten zijas. P latu sis L ietuvos m etra štis išliko d v iem n u o rašais. V ie ­ n ą iš jų 1834 m. su ra d o L ietuvos isto rik a s T eo d o ras N a r­ b u ta s p a s V o lk o v y sk o rib ų te isė ją B ychovcą. J is b u v o p a s k e lb ta s 1846 m. a n tra šte ,,L ietuvos isto rijo s šaltin iai" (P om niki do d z ie jo w litew sk ich ). P aties ra n k ra šč io n eišlik o , tė r a tik sp a u sd in tas tek sta s. N ors, p a s a k N a rb u to , šis te k s ta s y ra v e rtim a s iš ru sų kalbos, b e t iš tik r ų jų jo k io v e rtim o n e b u v o — ta i tik ru sų k a lb o s žodžiai, p e rra šy ti lo ty n išk o m is-len k išk o m is raidėm is. Šis ra n k ra štis — ta i X V I a. p irm o jo je p u s ė je s u d a ry ta s są v ad a s, b e prad žio s ir pab aig o s, n u trū k s ta n tis n e u ž b a ig ta fraze — p a sa k o jim u ap ie p e rg a lin g ą lie tu v ių k a riu o m en ė s m ū šį su K rym o o r­ d a p rie K leck o 1506 m etais. A n tr ą jį P la čio jo L ietuvos m etrašč io n u o ra šą su ra d o O . B odianskis P o znanės v ie š o jo je b ib lio te k o je . J is p a v a ­ d in ta s „L ietuvos ir Ž em aičių D idžiosios K u n ig a ik šty stė s k ro n ik a " . P a ra šy ta s k irilic a. K aip ir T. N a rb u to rastasis, jis p ra d e d a m a s p a sa k o jim u a p ie ro m ė n ų a tv y k im ą p rie B a ltijo s k ra n tų , b e t u žb a ig iam a s 1548 m., t. y. L ietuvos «didžiojo k u n ig a ik šč io Ž y g im an to S en o jo m irtim i. Šis n u o ­ rašas d a u g k u o p a n a šu s į T. N a rb u to , j ų te k s ta i d a u g e ly je v i e t ų su tam p a. T o dėl k a i k u rie ty rin ė to ja i, k a ip O. Bo­ d ian sk is, iš d alies prof. I. T ich o m iro v as, lin k ę la ik y ti a b u šiuos m etrašč iu s id en tišk ais. T ačiau v isišk a i su tu o su tik ti n eg alim a. P o zn an ės ra n k ra štis iki 1507 m. d au g glau stesn is už T. N a rb u to ra n k ra šč io tek stą. Be to, P o zn an ės ran k iraščio p ab aig o s a u to riu s, p aly g in u s su p irm o jo n u o rašo a u to riu m i, a ts to v a u ja k itom s so cialin ėm s pažiūrom s. M14

P o zn an ės ra n k ra šč io p a b a ig a sk irta d id žio jo k u n ig a ik š ­ čio Ž y g im an to S en o jo v a ld y m u i. J a m a u to riu s ja u č ia y p a č d id e lę sim p a tiją . Jis, m aty t, b u v o a rtim a s d id žio jo k u n i­ g a ik šč io d v a ru i ir n a u d o jo si d v a ro b e i v a lsty b ė s ak tais, ta ip p a t le n k ų k ro n ik o m is. K ie k v ie n a s b e n t k ie k re ik š­ m in g e sn is v a lsty b in io g y v e n im o a r d id žio jo k u n ig a ik šč io šeim os įv y k is p až y m ė ta s n e tik ta i m etais, b e t ir m ėnesiu, b ei d ien a . Išsk irto s d id žio jo k u n ig a ik šč io v a ik ų g im im o r v e s tu v ių , d v a ro šv en čių , p a sk y rim ų į a u k štą sia s v a lsty b ė s b e i d v a ro p a re ig y b e s d ato s. Prof. V . Ik o n ik o v a s šią r a n k ­ raščio d a lį v a d in a „L ietuvos d id žio jo k u n ig a ik šč io dvaro* k ro n ik a " 8. P latu sis L ietu v os m e tra štis su tru m p in ta i p a p ra s ta i v a ­ d in am a s B ychovco k ro n ik a . T ai įv a irių le g e n d ų b e i v ie to s p a d a v im ų , ru sų m e tra šč ių fra g m en tų , k a i k u rių įv y k ių d a ly v ių p a s a k o jim ų b e i a k tų d u o m en ų są v ad a s. Ši k ro n ik a p ra d e d a m a p a sa k o jim u a p ie h u n ų k a ra lia u s A tilo s a n tp u o lį į Italiją. J a m a rtin a n tis p rie Rom os, d a u ­ g elis jo s k u n ig a ik šč ių b ei se n a to rių , a p im ti baim ės, p a ­ b ėg ę. K ai k u rie iš jų ra d ę p rie g lo b stį p a s salos ž v e ju s ir te n įk ū rę V e n e c ijo s m iestą. V ie n a s iš b ė g lių , A p o lo n as, a rb a p a g a l k itą n u o ra šą P alem o n as, su k u riu o k a rtu b u v ę 500 R om os p a tric ijų , p rik la u siu sių 4 žym iom s R om os gi­ m inėm s, b ū ten t: D au sp ru n g o , tu rė ju sio K e n ta u ro (K itauro) h e rb ą , P ro sp ero C ezarin o — S tu lp ų h e rb ą , J u lijo n o — M eš­ k o s (Ursino) h e rb ą ir T o ro h o (H e k to ro )— R ožės h e rb ą , laiv a is išp la u k ę į V id u ržem io jū rą , iš te n p e r A tla n to v a n ­ d e n y n ą , a p le n k d a m i P ra n cū z iją , A n g liją , D aniją, pasiekę. N em u n o žiotis ir to lia u p la u k ę šia upe. P rip la u k ę Nem unoin ta k ą D ubysą, išsila ip in ę į k ra n tą ir ėm ę k u rtis. Iš tem išp litę p a le i v isą N e m u n ą ir jo in tak u s, sta ty d in d a m ie si įtv irtin tu s m iestu s — jų b ū sim ų v a lsty b ių cen tru s. P a le ­ m o n o sū n ū s B arkus, K ū n as ir S p era įk ū rę J u rb a r k ą ir K a u ­ ną, u ž v a ld ę v isą Ž em aičių žem ę. K ad an g i B arkus ir S p e ra m irė b e v a ik ia i, tai K ū n as p a v e ld ė ję s j ų v ald as. K ūno v a i­ k ai K ern iu s ir G im butas išp lė tę sav o v a ld a s p a le i N e rie s 8 Иконников В. C. О пы т р у с с к о й и ст о р и о гр а ф и и .— К иев, т. 2, кн. 2, c. 1515. , -

1909,.

i 15-

u p ę ir į šia u rę n u o jo s ik i D auguvos. K ai K e rn ia u s žm onės, iš s ila ip in ę a n t N e rie s k ra n to , a p sisto jo ir ėm ė trim itu o ti, v ie to s g y v e n to ja i, išg ird ę ju o s v a d in a n t k r a n tą lo ty n išk u žo d žiu „litu s" ir t r i ū b ą — „ tū b a “, ė m ę v a d in ti j ų u žim tą k ra š tą L istu b an ia, iš k u rio v ė lia u k ilę s p a v a d in im a s Li­ tu a n ia a rb a tie sio g L ietuva. B roliai K ern iu s ir G im butas p a s id a liję ta rp sa v ęs u ž v a ld y ta s žem es: G im butas, b ro lio p ad e d am a s, n u ž y g ia v ę s į R usią, u ž g ro b ę s B reslaują, P o lo c­ k o ž em ę ir L atgalą, p a rsi v e sd am a s d a u g b elaisv ių . P a si­ tra u k u s lie tu v ių k a riu o m e n e i iš Latgalos, j ą u ž p u o lę v o ­ k ie č ia i, a tv y k ę iš u ž jū rio ir ėm ę te n še im in in k a u ti. A b u b ro lia i, K ern iu s su G im butu, n u g y v e n ę ilg ą g y v e n im ą s a n ­ ta rv ė je . K u n ig a ik štis K e rn iu s a n t N e rie s k ra n to įk ū rę s s a v o v a rd u p a v a d in tą m ie stą K e rn av ę, k u ris ta p ę s jo k u ­ n ig a ik š ty s tė s so stine. M ird a m a s sav o v a ld a s jis p a lik ę s s ū n u i Ž iv in b u d u i. Ž em aičių k u n ig a ik šč io G im buto v a ld ų p a v e ld ė to ju ta ­ p ę s jo sū n u s M an tv ila. Š ied v iem k u n ig aik šč ia m s v a ld a n t L ietu v ą ir Ž em aitiją, R u sio s žem es u žp u o lę ir sm a rk ia i n u sia u b ę B atijau s v a ­ d o v a u ja m i to to riai. K ijev o d idysis k u n ig a ik štis D m itrijus, n u o jų g elb ėd am asis, iš p rad ž ių p a b ė g ę s į Č ern ig o v ą, o iš te n — į D ru ck ą ir p a siv a d in ę s D ru ck o k u n ig aik šč iu . R usų žem ių n u siau b im u ir jų k u n ig a ik šč ių p a b ė g im u p a sin a u d o ­ ję s Ž em aičių k u n ig a ik štis M an tv ila, k u ris p a siu n tę s į’ R u­ s ią sa v o sū n a u s E rd v ilo s v a d o v a u ja m ą k a riu o m e n ę . E rd v i lo s p a ly d o je b u v ę ir a tv y k u s ių į L ietu v ą ro m ė n ų g im in ių a tsto v ų : Grum 'bis (G rum pijus) — S tu lp ų h e rb o , E ikšys — M ešk o s h e rb o ir G riaužys — R ožės h e rb o . P e rsik ė lę p e r N e m u n ą , už 4 m y lių n u o jo jie a p tik ę g ražią k a lv ą ir a n t jo s p a s ta tę N a u g a rd u k o m iestą. J a m e p a silik ę s E rdvilą, ta p ę s N a u g a rd u k o k u n ig aik šč iu . J is ta ip p a t įk ū rę s G ar­ d in ą ir a ts ta tę s B atijau s ik i p a m a tų su g ria u tu s B restą, D ro h ičin ą ir M eln ik ą. E rd v ilą sa v o žem es ėm ęs d a ly ti d rau g a m s, ly d ėju sie m s jį k a ro žygiuose, o šie k ū r ę jo se m ie s tu s — A šm en ą, E išiškes, G riaužiškes. G rum bis ta p ę s G o š ta u tų g im in ės p ra d in in k u , E ikšys — D av ain ių , G ria u ­ ž y s — M an v y d ų .

116

Išv y k u s iš Ž em aitijo s M a n tv ilo s sū n u i E rdvilai, te n p a ­ silik ęs jo b ro lis V y k in tas, b e t jis k u n ig a ik šč ia v ę s n e ilg a i. Po jo m irtie s Ž em aičių ir L ietu v o s k u n ig a ik šty stė s s u s iju n ­ gusio s ir ja s v a ld y ti ėm ęs Ž iv in b u d as. Šalia, n e p rik la u so ­ m a i v ie n a n u o kitos, ėm usios g y v u o ti d v i didžiosios k u n i­ g a ik šty stė s — Z iv in b u d o L ietu v a ir E rd v ilo s N a u g a rd u k a s.. E rd v ilo s sū n u s M in g a ila sa v o v a ld ž io n p a ė m ę s P olocką. M ird a m a s jis p a lik ę s d u sū n u s, k u rių v ien a s, G invila, p a ­ v e ld ė ję s P olocko k u n ig a ik šty stę , o a n tra sis, S k irm a n ta s,—N a u g a rd u k o . G in v ila p riė m ęs p ra v o sla v ų tik ė jim ą , v e d ę s. T v e rės k u n ig a ik š ty tę ir su sila u k ęs sū n a u s Boriso, įkūrusioB orisovo m iestą. Boriso sū n u s G lėbas m iręs b ev aik is. N a u g a rd u k o k u n ig a ik šč iu i S k irm a n tu i te k ę v e sti a tk a k ­ lią k o v ą su Lucko ir P insko k u n ig a ik šč iu M stislav u , sie ­ k u siu su sig rą žin ti lie tu v ių u ž g ro b tą tė v o n iją . S k irm a n tu i p a v y k ę , p a d e d a n t k u n ig a ik šč iu i Ž iv in b u d u i, sutriuškinti? M stislav ą ir p ris iju n g ti P in sk ą su T u ro v u . M stisla v a s p a ­ b ė g ę s į Lucką. S k irm a n tu i v a ld a n t N a u g a rd u k ą , p a s jį a p sila n k ę U ž v o lg io c h an o B alak lajau s p a siu n tin ia i ir p a re ik a la v ę m o ­ k ė ti d u o k lę ta d in gstim i, jo g ru sų m iestai, k u rie p a te k ę j o v ald žio n , a n k sčia u to to ria m s m o k ė ję d u o k lę. Įtūžęs S k ir­ m an ta s p a lie p ę s su lu o šin ti to to rių p a siu n tin iu s ir atsisak ęs, išp ild y ti ch a n o reik a la v im u s. P a sta ra sis su re n g ę s p rie š jį k a ro žygį, b e t b u v ę s N a u g a rd u k o v a ld ų p a s ie n y je , netoli? K aid an o v o , su m u šta s ir p a ts te n žuvęs. P a sk a tin ta s sėkm ės, S k irm a n ta s n u ž y g ia v ę s į ru sų žem es, u žėm ęs M ozyrių, Č e rn ig o v ą , S taro d u b ą, K a ra č e v ą ir išd a liję s ju o s sav o . sū n u m s T re n io tai, L iu b a rtu i ir P y šm an tu i (Pisim antui). K u n ig a ik šč io T re n io to s a n ū k a s, A lg im a n to sū n u s * R im g au d as, sa v o v a ld ž io n p aėm ęs L ietuvos, Ž em aičių ir N a u g a rd u k o k u n ig a ik šty ste s. K aip ta i įv y k o — n e a išk u , n e s ra n k ra š č io te k sta s to je v ie to je n e įsk aito m as. S u v ie n i­ ję jė g a s ir p a s ite lk ę į p a g a lb ą k e le tą tū k sta n č ių to to rių , p rie š jį s to ję K ijev o k u n ig a ik štis S v iato slav as, V ladim irok u n ig a ik štis L evas ir D ru ck o k u n ig a ik štis D m itriju s, b e t b u v ę su m u šti p rie M ogilnos. R usų žem ės ir to lia u likusios. *

I. Jonyno rankraštyje: Z iv in b tid o a n ū k a s , K u k o v a ič io sū n u s .

11T

lie tu v ių ran k o se. R im g au d o sū n u s b u v ę s M in d au g as. T o­ lia u se k a M in d au g o k o v o s su sav o g im in aičiais a p ra šy m as p a g a l V o ly n ės m e tra štį (Ip atijau s n u o rašą). Įv a d in ė je d a ly je m etrašč io a u to riu s ste n g ė si p a a išk in ti k e le tą lab ai sv a rb ių k lau sim ų : lie tu v ių ta u to s ir L ietuvos v a ls ty b ė s su sid ary m ą, k la sių atsirad im ą, lie tu v ių v aldžios Išp litim ą ru sų žem ėse. J is p a lie tė d id žiu lę la ik o a tk a rp ą — n u o V m . e. a. v id u rio (A tila m irė 453 m.) ik i m ažd au g X III a. v id u rio . U žpildyti isto rin iais įv y k ia is 800 m etų lar:pą jis n e tu rė jo d u o m en ų ir j ų ie šk o jo ru sų m etraščiu o se. Bet te n a p tik o tik k e le tą v a rd ų asm enų, g y v e n u sių ir v e i­ k u s ių X III a. p irm o jo je p u sė je , k a ip D au sp ru n g ą, Ž ivinbud ą , E rd v ilą, V y k in tą , M in d a u g ą , k u riu o s jis p a d a rė a ts k irų žem ių k u n ig aik šč ia is, o j ų p ritrū k u s, k u n ig a ik šč ia is p a v e r­ tė ir k a i k u riu o s žinom ų lie tu v ių b a jo rų g im in ių p ra d in in ­ k u s — G im butus, M a n tv ila s, M in g ailas, G invilas, R im g au ­ dus. V ie n ą iš P alem o n o b e n d ra ž y g ių , D au sp ru n g ą, jis p a ­ d a rė D eltu v o s k u n ig a ik šč ių , tu rė ju sių sav o v a ld a s n e to li U k m erg ės, p rad in in k u . J a u p a č io je m e tra šč io p ra d ž io je išry šk ė jo a u to ria u s so ­ c ia lin ė s ir p o litin ė s ten d e n c ijo s. Išsk iriam o s d v i v isu o m e ­ n ė s k lasės — n u k a ria u to jų (rom ėnų) ir n u g a lė tų jų (dau­ g ia u s ia slavų); k ra što v a ld ž ia n u g a lė to jo teise tu rin ti p ri­ k la u s y ti n u g a lė to ja m s, o p a v e rg tų jų p a re ig a — m o k ėti jie m s d u o k lę. K ad an g i n u g a lė to ja i, ro m ė n ų d id ik a i, įsig iję Žemių n u k a ria v im u , v ad in asi, ja s v a ld ę teisėtai. L ietu v ių k ilm in g ie ji, k u rių a tsto v a i p o litin ė je a re n o je v e ik ė X V I a., kilę, k a ip ir v a ld a n č io sio s d in astijo s a tsto v a i, iš a ris to k ra ­ tiš k ų jų ro m ėn ų gim inių, taig i jie tu rį įsta ty m u p a g rįstą te is ę v a ld y ti k raštą. P ažy m ėtin a, jo g m e tra šč ių a u to rių n e d o m in a v a k a rin ė s lie tu v ių ta u to s dalies, g y v e n u sio s ta r p N e m u n o žem upio ir V yslos, lik im as. A p ie ją v isišk a i n eu žsim en am a. V o ­ k ie č ių o rd in o n u k a ria u to s žem ės ta rsi p rip ažįstam o s t ik ­ ro sio m is jo vald o m is. Įv y k ia i n u o M in d au g o v a ld y m o p rad žio s ik i G edim ino m irtie s d ėsto m i n a u d o ja n tis įv a iria is šaltin iais. P ats M in ­ d a u g o v ald y m as, jo k o v ą su g im in aičiais a p ra šy ta p a g a l V o ly n ė s m etraštį. Iš to p aties ša ltin io a p ra šy ta s ir jo v y ­ 118

ria u sio jo sū n au s V aišelg o s likim as. P ap asak o ju s, k a ip V aiše lg a b u v o n u ž u d y ta s H aličo k u n ig a ik šč io Levo, D anilos sū n au s, p asak y ta: ,,Ir ta ip p a sib a ig ė R om os k u n ig a ik šč io P alem o n o gim inė". T o liau e in a d id žiu lė v a rd ų p a in ia v a, p a sita ik o p a sik a rto jim ų , p rie šta ra v im ų , v ie n ų a sm en ų v eik sm ai p risk iria m i kitiem s, n u ž u d y ta sis V a išelg a v ė l p a ­ siro d o R im anto ir L auro v a rd a is ir k e rš ija už sav o tė v o m irtį; v ie n a ir ta p a ti b io g ra fija p a sa k o ja m a n u ro d a n t sk irtin g u s v a rd u s (V aišelga ir Lauras) a rb a v ie n a m ir tam p ačiam asm en iu i p risk iria m o s sk irtin g o s b io g ra fijo s (Skir­ m an tas, E rd v ilą, V y k in tas). L a ik o ta rp iu i n u o B atijau š a n tp u o lio (1240) ik i V y te n io v a ld y m o te n k a (p agal D usburgą) 33 k u n ig aik šč ia i, išd ė sty ti 9 g e n e alo g ijo s le n te lė s laip sn iais. Iš isto rijo je žinom ų p a ­ gal ru sų m e tra šč iu s a sm e n ų ik i G edim ino te p a m in ė ta s T ra id e n is su jo V o ly n ė s m e tra štin in k o a p ib ū d in im u . Po T ra id e n io m irtie s — ji m e tra štin in k a s id e n tifik u o ja su p ie ­ tų R usios m e tra š ty je m in im u T re n io ta — L ietuvos v a ls ty ­ b ės so stą u žim a V y te n is, ir tu o tik slu su k u ria m a jo k ilm ės leg en d a. G ed im inas laik o m a s V y te n io sū n u m i (iš tik r ų jų jis b u v o jo brolis). G edim inui m e tra š ty je p risk iria m a s V o ­ ly n ės ir K ijev o p riju n g im a s ir šiam te ig in iu i p a g rįsti p a ­ teik ia m o s v iso s jo žygio į K ije v ą sm ulkm enos. G edim inas v a lsty b ė s so stin ę p e rk e lia iš p rad ž ių iš K e rn a v ės į S en u o ­ sius T rak u s, o iš te n — į sav o įk u rtą jį V iln ių ; šio je v ie to je įte rp ia m a s ir G edim ino sa p n a s ap ie geležinį v ilk ą. Įdom u, k ad p e r la ik o ta rp į n u o ro m ė n ų a tv y k im o ik i G edim ino p o ­ litin ė je a re n o je p a siro d y m o te p a m in ė ta v ie n in te lė datar. 1323 m etai. T ais m etais G edim inas išleido sa v o d u k te rį A l­ d o n ą O n ą u ž V la d islo v o L okietkos sūnaus. T a č ia u ir ši d a ­ ta n ė ra tik sli. P ag al B a lc e rį9, j i ište k ė jo 1325 m etais. T aig i p a a iš k ė ja , k a d P lačio jo L ietuvos m etrašč io a u to ria i, a p ra ­ šin ėd am i V y te n io ir G edim ino v a ld y m ą, b e V o ly n ė s m e t­ raščio, k ito s isto rin ė s m ed žiag o s n e tu rė jo ,— k o trū k o , k o m ­ p e n sa v o sa v o su k u rta is d a u g ia u a r m až iau p a tik im a is p rasim an y m ais. Šio L ietu v o s m etrašč io a u to ria i la ik o ta rp iu i n u o GediB a lze i

O.

Genealogia Piastov.— Krakow, 1895, s. 383.

119

m in o m irtie s ik i K azim iero v ald y m o la ik ų n a u d o jo si T ru m ­ p u o ju m etraščiu , p ap ild y d a m i te k stą leg en d o m is, p a v y z ­ džiui, p asak o d am i ap ie K ęstu čio v e d y b a s su v a id ilu te B iru te (čia v ėlg i tu rė jo įta k o s rom ėn išk asis lie tu v ių kilm ės a tg arsis), ap ie 14 v ie n u o lių p ra n c išk o n ų n u ž u d y m ą V il­ n i u j e (juos b u v o a tsik v ie tę s P e tra s G oštautas) ir A lg ird o įv y k d y tą n u o sp re n d į 500 V iln iau s g y v e n to jų , n u žu d žiu sių v ien u o liu s. K ažkokia le g e n d a rem ian tis, p a sa k o ja m a ir a p ie s a n ty k iu s ta rp M ask v o s d id žio jo k u n ig a ik šč io D m itrija u s Iv an o v ič ia u s ir A lg ird o . A u to ria m s, m aty t, v isai n e ­ b u v o žinom i k iti ru sų m etraščiai. D ėstan t L ietuvos ir L en k ijo s san ty k iu s, p ra d e d a n t J o ­ g a ila ir V y ta u tu , v isu r a k iv a izd i L ietuvos k ėlim o ir L en k i­ jo s žem inim o te n d e n c ija . T ru m p a ja m e m e tra š ty je a p ie J o g a ilo s ir le n k ų k a ra la itė s Ja d v y g o s v e d y b a s p a sa k y ta tik tiek , k a d po k a ra lia u s K azim iero, n e p a lik u sio sūnų, m irtie s „ p ra d ė jo le n k a i iš K ro k u v o s siu n tin ė ti p a siu n tin iu s p a s d id įjį k u n ig a ik štį Jo g a ilą , k a d šis p riim tų senosios R om os tik ė jim ą ir p a im tų sa u į žm o n as k a ra la itę , v a rd u J a d v y g ą , ir ta p tų K ro k u v o je v isos L e n k ų žem ės k a r a l ių - ' m i. D idysis k u n ig a ik štis Jo g a ila , p a sita rę s su sa v o m o tin a d id ž ią ja k u n ig a ik štie n e J u lijo n a ir su b ro liais, ir su v isais L ietu v o s žem ės k u n ig a ik šč ia is ir b a jo ra is, n u v y k o į K ro ­ k u v ą , į L en k ų žem ę, k u r p a ts a p s ik rik š tijo ir sa v o b r o ­ lius, ir L ietu v o s žem ės k u n ig a ik šč iu s b e i b a jo ru s a p k rik š ti­ jo , ir v e d ė k a ra la itę J a d v y g ą , ir b u v o v a in ik u o ta s to s k a ­ ra ly s tė s k a rū n a " 10. P la čio jo m etrašč io a u to ria m s m a g ė jo p a a išk in ti, jo g k a rū n o s p a siū ly m a s b u v o n e išv e n g ia m a b ū ­ tin y b ė , k a ip p a d ė tis b e išeities. P e r k a rą su M o z ū rų k u n i­ g a ik š č iu d ė l D ro h ičin o ir M e ln ik o L ietu v o s k a riu o m e n ė įsiv e rž ė į L en k iją, k u ri rėm ė M o zū rų k u n ig a ik štį, p a sie k ė V y slą ir p a le i j ą n u ž y m ė jo sie n ą ta r p L ietu v o s ir L enkijos, v is u r s m a rk ia i sia u b d a m a k ra štą . L en k ijo s p o n a i b u v o p a ­ siru o šę išle isti J a d v y g ą už P am ario k u n ig a ik šč io F ry d rich o , b e t, „ m aty d am i sa v o žem ę d id žio jo k u n ig a ik šč io Jo g a ilo s ta ip ž ia u ria i n u n io k o tą , ėm ė g alv o ti, k u o b ū d u jie g a lė tų a p s a u g o ti sa v o žem ę n u o lie tu v ių , n e s jė g a jie m s p a sip rie 10 P SR L , t. 1 7 , p . 7 7 ( S u p r a s lio n u o r a š a s ).

120

s in ti n ie k a ip n e g a lė jo . Ir su g a lv o ję išv a rė tą P am ario k u ­ n ig a ik š tį iš sa v o žem ės, su ša u k ė P e tra k a v e seim ą ir tam e seim e n u s p re n d ė im ti d id įjį k u n ig a ik š tį J o g a ilą sa v o k a ra ­ ly stė s v a ld o v u , su sąly g a, k a d jis su tik tų p riim ti R om os k rik š č io n ių tik ė jim ą ir v e stų j ų k a ra la itę J a d v y g ą " . M e t­ ra š tin in k a s n o rė jo p a b rė ž ti, jo g tai, k a d L ie tu v a p riė m ė k rik štą , n ė ra le n k ų n u o p eln as. Č ia p a t p ažy m im a Jo g a ilo s p a ro d y ta p a g a rb a k ry žiu i, k u rį iš šv. K ryžiaus k a ln o v ie ­ n u o ly n o b u v o p ag ro b ęs D avaina. V y ta u to v a in ik a v im o L ietuvos k a ra liu m i in ic ia ty v ą P latu sis m e traštis p risk iria Jo g a ila i, k u ris a tk a k lia i įk a l­ b in ė ję s sav o p u sb ro lį šiuo tik slu p asių sti p a s im p e ra to rių Z ig m an tą p asiu n tin iu s. V y ta u ta s su tik ę s ir n u sp re n d ę s p a ­ sik v ie sti p as sa v e į iškilm es im p e ra to rių Z ig m an tą b ei d a u ­ g elį E uropos v ald o v ų . P er v a iše s p a ts im p e rato riu s, didžiai n u s te b in ta s V y ta u to tu rtin g u m o , u ž v e d ė su ju o k a lb ą ap ie v a in ik a v im ą . V y ta u ta s, p a sita rę s su Jo g a ila , n u sp re n d ė p ri­ im ti Z ig m an to p asiū ly m ą ir p ra šy ti jį p asių sti sav o p a siu n ­ tin iu s p as R om os p o p iežių g a u ti k a ra lia u s v a in ik o . P e r ta s išk ilm es im p e ra to riu s Z ig m a n tas p a siū lė J o g a i­ la i su d a ry ti ta r p L ietu v o s ir L en k ijo s p o n ų b ro lišk ą s ą ju n ­ g ą ir p riim ti iš le n k ų h e rb u s, m o ty v u o d a m a s tuo, k a d lie ­ tu v ia i esą la b a i n a rsū s ir n e s a n ta rv ė s su le n k ų p o n a is a t­ v e ju g a lė tų p rid a ry ti k a ra liu i d a u g n em a lo n u m ų , b e je , p rim in d am as, jo g k a d a ise p a n a šia i su sita ik ė le n k ų ir č e k ų p o n ai. L ietu v o s p o n ai, su ž in o ję a p ie to k į siū ly m ą, n e p a ­ n o rė ję jo p riim ti. „L enkai n e b u v o b a jo ra i, o p a p ra s ti žm o­ n ės; n e tu rė jo n ė sav o h e rb ų ir sie k ė jų , d u o d a m i ček am s d id e le s d o v a n a s". Im p e rato riu s, su žin o jęs a p ie L ietuvos p o n ų n e n o rą , n u s p re n d ė p a ts ju o s p rik a lb in ti: „M es ta i ir p a ty s žinom e, k a d jū s e sate senos ro m ėn išk o s kilm ės b a jo ra i, ir le n k ų h e rb u s siū lo m e ju m s n e tam , k a d jū s ta p ­ tu m ė te b a jo ra is, k a d a n g i jū s ų b a jo ry stė se n esn ė ir g a r­ b in g e sn ė n e g u len k ų , b e t v a rd a n jū s ų v ie n y b ė s ir b ro ly ­ bės, nes, p riė m ę h e rb u s, ta p s ite v ie n i k itiem s b ro lia is ir b ū s ite įp a re ig o ti v ie n a s k ita m p a d ė ti" u .1 11 PSRL, t . 19 7 1 , p . 1 1 6 ].

17, p . 5 2 7

[ L ie tu v o s m e tr a š tis . B y c h o v c o k r o n ik a .— V .,

.

121

T ru m p asis m etra štis V y ta u to n e sėk m ę d ėl k a rū n a v im o si a išk in a tuo, k a d le n k a i n e p ra le id ę v a in ik o . P la čia ja m e m e tra š ty je rašom a, jo g asm enys, p asių sti v a in ik o , g a v ę jį iš p o p iežiau s, b e t tu rė ję tre ju s m etu s u ž tru k ti R om oje dėl k ilu sių Ita lijo je n e ram u m ų . K ai jie g rįžę nam o, V y ta u ta s ja u b u v o m iręs. L enkai a tė m ę iš p a siu n tin ių v a in ik ą , p e r ­ k irtę jį p u sia u ir p rid ė ję p rie K ro k u v o s v y sk u p o k a rū n o s. T okios p at n e p a sitik ė jim o le n k ų p o n ais dv asio s k u p in a s v isa s P latu sis m etraštis. Dėl d e ry b ų su len k a is P a rče v e tie sio g p a sak y ta , k a d le n k a i n u ta rę p a sik v ie sti L ietu v o s p o n u s į p a sita rim ą ir v isu s ju o s išžudyti, o L ietu v ą u ž g ro b ­ ti ir p riju n g ti p rie L enkijos. Bet šis su m a n y m a s nepavy-* kęs, n es ta r p su o k a lb in in k ų a tsira d ę s v ie n a s p a la n k u s lie ­ tu v ia m s b a jo ra s — A n d riu s R o g atin sk is,— k u ris jie m s ir p ra n e šę s a p ie le n k ų p o n ų kėslus, ir to d ėl L ietuvos d id ik a i la ik u su g rįžę B restan. Iš šios m etrašč io žin u tės m aty ti, jo g m e tra š tin in k a s L ietu v o s p o n u s la ik o sv a rb ia u sia is v a lsty b ė s n e p rik la u so m y b ė s g y n ė ja is. T ie k P latusis, tie k ir T ru m p asis m e tra štis su d a ro įv a i­ ria u sių įra šų sąv ad ą. D augelis jų , p ra d e d a n t V y ta u to v a l­ d y m o m etais, p a d a ry ti am žin in k ų , o k iti b u v o p a ra šy ti tik X V I a. ir įte rp ti į m e traštį. K as b u v o są v ad o s u d a ry to ja s,— n ežin ia. V ie n a tik aišku, k a d jį stip ria i v e ik ė L ietu v o s p o n a i ir jis a tsto v a v o jų in teresam s. P latu sis L ietu vos m e traštis v isa i n e p a n a šu s į ru sų m e t­ raščiu s. J a m e įv y k ia i su ra šy ti n e p am ečiu i, o p a te ik ia m a s ištisin is p a sak o jim a s, su d ė sty tas iš įv a irių įrašų . T ai L ietu ­ v o s isto rijo s a p y b ra iž a n u o se n ia u sių la ik ų ik i m e tra šč io su d ary m o . J o s s u d a ry to jų tik slas b u v o žad in ti lie tu v ių p a trio tizm ą , u ž k irsti k e lią užm ačiom s le n k ų feodalų, k u rie s ie k ė p riju n g ti L ietu v ą p rie L enkijos k a ra ly stė s. M e tra š­ čio a u to ria i n e s le p ia sa v o d id elio p rie šišk u m o 4 e n k ų p o ­ nam s. J ie n ie k u o m e t n e p a d ė ję L ietu v ai k a ro žygiuose, o ta č ia u sie k ią p a sin a u d o ti sv e tim u triū su . A n ta i P odolę iš to to rių ra n k ų išp lėšę lie tu v ia i, o le n k a i šią sritį k la stin g a i pasig lem žę. T uo ta rp u n e b u v ę a tv e jo , k a d lie tu v ia i iš b ro ­ lišk o so lid aru m o b irtų a tsisak ę p a d ė ti len k am s, o šie n ie ­ k u o m e t n e a ts id ė k o ję lie tu v ia m s tu o pačiu. Po m ūšio p rie C h o in icų d id y sis k u n ig a ik štis K azim ieras p a sak ę s v ien a m

122

len k u i: „Pone R y tv ian sk i, ta m sta m azg o jaisi p irty je v a n ­ d e n iu , o m an o ištik im i ta rn a i lie tu v ia i p riešo ra n k o je k r a u ju p rau siasi". L enkų p o n a i b e atv a n g o s g rie b iąsi įv a i­ ria u s ių p in k lių p rieš L ietuvos laisv ės g y n ė ju s. D ery b ų su lie tu v ių p o n ais P a rče v e d in g stim i po K azim iero v a in ik a ­ v im o L en k ijo s k a ra liu m i le n k a i n o rė ję n e tik ė ta i ju o s u ž ­ p u lti, v isu s išžu dyti, o „L ietuvos k u n ig a ik š ty s tę g ro b tin a i p riju n g ti p rie L en k ijo s", ta ip k a ip k a d a ise jie b u v o p a si­ e lg ę su ru sų P erem y šlio po n ais: p a sik v ie tė ju o s v e sti d e ­ ry b ų ir išg alab ijo , o „P erem y šlį u žg ro b ė". S ie k ia n t p a ro d y ti d id žiu liu s p o litin iu s L ietuvos la i­ m ėjim u s, k a rta is m e tra š ty je n e p a iso m a fak tų . R yškus pav y z d y s — įv y k ių , su siju sių su V y ta u to v a in ik a v im u , n u šv ie tim a s. V a in ik a v im o id ė ja p risk iria m a J o g a ila i ir im p e ra to riu i Z ig m antui, k u rie n o rė ję to k iu b ū d u p a g e rb ti L ietu v o s v a ld o v o n u o p eln u s. P a sa k m e tra štin in k o , R om os p o p iežiu s įte ik ę s k a rū n ą im p e ra to ria u s ir V y ta u to p a siu n ­ tin iam s, b e t ji n e g a lė ju si la ik u b ū ti p ris ta ty ta d ė l n e ra m u ,m ų Ita lijo je — p a siu n tin ia i u ž tru k ę . V a rg u a r m etrašč io a u to riu i n e b u v o žinom a,. k a d p o p iežiu s n ie k a d a n e p rita rė V y ta u to v a in ik a v im u i. L en k ų p o n ai n e tik 'buvo p riešišk i V y ta u to v a in ik a v im u i, b e t jie , p a sič iu p ę v a in ik ą , su p ja u s ­ tė jį, k a d n ie k a s ju o d a u g ia u n e p a sin a u d o tų . L ietuvos m etrašč io su d a ry to ja i le n k ų p o n ų a tž v ilg iu laik o si išdidžiai: jie jų n e la ik o k ilm ingais, n es šie b a jo rų h e rb u s įsig iję iš č e k ų už d id eliu s pinigus, o lie tu v ia i b a ­ jo ra i esą k ilę iš se n ų k ilm in g ų ro m ė n išk ų gim inių. Len­ k išk u s h e rb u s lie tu v ia i priėm ę, p a sak m e tra štin in k o , n e 1413 m., p e r H o ro d lės seim ą, o 1429 m . L ucko su v a ž ia v i­ m e; tu o siek ta, c itu o ja n t im p e ra to rių Z ig m an tą, p a tv irtin ti lie tu v ių b a jo rų p rik la u sy m ą se n a ja i ro m ė n ų d id u o m en ei. N u o p rad žio s lig i galo m e tra š ty je lia u p sin a m a L ietuvos fe o d a lų — k u n ig a ik šč ių b e i d id ik ų — v e ik la : jie su k ū rę L ietu v o s v a lsty b ę , išp lė tę jo s sie n a s ir a p g y n ę j ą n u o to ­ to rių , M a sk v o s d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių ir, sv a rb ia u sia , n u o len k ų . K u n ig aik ščiai ir d id ik a i esą tik rie ji „D idžiosios K u ­ n ig a ik š ty s tė s v a ld o v a i". M e tra štin in k u s ted o m in a v ie n jų v e ik la . B etgi tie L ietu v o s d id ik ai išd id ū s n e tik ta i p rie š le n k ų pon u s. N e k ita ip jie tra k tu o ja ir sa v o žem esniuosius i 23

b ro liu s — v id u tin iu o siu s b a jo ru s, k u rie b u v o n u ša lin ti n u o v a ls ty b ė s v ald y m o . Ž y g im an to K ęstu taičio n u ž u d y m a s a iš­ k in a m a s tuo, k a d jis p e rse k io ję s stam b iu o siu s feodalus, sie k ę s „ b a jo rų lu o m ą k ru v in a i išg a la b y ti, o m u žik u s — šu n s k r a u ją — išk e lti". Ž y g im a n tas K ę stu ta itis n e b u v o „d e­ m o k ra tišk a s" ir sa v o v e ik lo je n e sirė m ė v a lstie č ia is („m u­ žik ų lu o m u "), b e t k o v o je su stam b iaisiais feodalais, p a la i­ k iu sia is jo p rie šin in k u s, b u v o p riv e rsta s rem tis L ietuvos b a jo rijo s v id u tin ia isia is sluoksniais. M e tra š ty je liečiam i tik g ry n a i p o litin ia i, feo d alu s d o ­ m in a n ty s k lau sim ai. J a m e n erasim e, b e ja u m in ė to sta m ­ b ių jų feo d alų p o žiū rio į žem esn iąsias klases, jo k ių žin ių a p ie šalies ek o n o m ik ą ir so cialin iu s sa n ty k iu s. T iesa, užsi­ m en a m a a p ie „ p ra s tų jų žm onių" su k ilim ą S m o len sk e p rie š lie tu v ių v ie tin in k ą A n d rių S a k a v ič ių ir jį p a la ik iu siu s v ie to s b a jo ru s b e i v y sk u p ą , b e t n e k a ip a p ie sa v aim in g ą reišk in į, ek o n o m in ių v e ik sn ių są ly g o ja m ą , o tik ry šiu m su to s p ačio s k u n ig a ik šč ių d in a stijo s k o v a d ė l valdžios. P ra s­ tu o m e n ė feo d alam s, siek u siem s sa v o k la sin ių tik slų , te ­ b u v o įran k is. P latu sis L ietuvos m e tra štis tu rė jo d id žiu lę įta k ą to le s­ n ei lie tu v ių isto rio g ra fija i. J o p ra d ė to ji k ry p tis ilg ą la ik ą b u v o v y ra u ja n ti. P irm asis jo id ė jų tę s ė ja s b u v o M o tie ju s S trijk o v sk is, a u to riu s le n k ų k a lb a p a ra šy to v e ik a lo „Len­ k ijo s, L ietuvos, Ž em aitijo s ir v isos R usios k ro n ik a " (K ro­ n ik a P olska, L itew ska, Ž m odzka y w szy stk iej Rusi). P irm ą ­ k a rt ji p a siro d ė 1582 m. K a ra lia u č iu je ir v ė lia u p a k a rto ti­ n a i b u v o išle ista d a r k e le tą k a rtų (p ask u tin į k a rtą — 1846 m.). M otiejus S t r i j k o v s k i s gim ė 1547 m. M ozū­ ru o se, L enčicos v a iv a d ijo je , S trik o v e, n u sig y v e n u sio b a ­ jo ro šeim o je. J o žodžiais, k u riu o s su n k u p a tv irtin ti, n e sa n t jo k ių k itų d u o m en ų , jo p ro tė v ia i k a d a ise v a ld ę O so sto v ą ir v a id in ę n em ažą p o litin į v aid m en į L en k ijo je. T am p a ž y ­ m ėti p rie sa v o p a v a rd ė s jis p risid ė d a v o p rie d ą O sostevicius (lo ty n išk a ja m e tekste) ir O so stew iciu sz (len k išk am e tek ste). X V I a. jo tė v a i n e b e v a ld ė n ė S trik o v o , o te b u v o te n p a p ra s ti ta rn a u to ja i. S trijk o v sk is m o k ėsi d a b a r ja u b e v e ik n e ž in o m o je m o k y k lo je Bžezine, b e t n eaišk u , a r

124

m o k ė s i d a r k o k io je n o rs k ito je m o k y k lo je. M o k y k lą b a i­ gęs, d v e ju s m etu s jis g y v e n o įv a irių le n k ų p o n ų d v a ru o se L e n k ijo je . S u žin o jęs, k a d L ie tu v o je v e rb u o ja m i k a re iv ia i į k a rą L iv o n ijo je, S trijk o v sk is n u sp re n d ė išb a n d y ti č ia sa v o la i­ m ę ir 1565 m . su le n k ų k a rin iu d alin iu , v a d o v a u ja m u p o n o P etro Č a rn k o v sk io , išv y k o į L ietuvą. T a rn a u ti jis p ra d ė jo n e iš k a rto . Y ra žinom a, k a d 1572 m . jis b u v o V iteb sk e įg u lo je , k u ria i v a d o v a v o k a rin in k a s ita la s v e ro n ie tis G vanjin is (G vagnini). K ą v e ik ė ik i tol, sa v o b io g ra fijo je S trij­ k o v s k is n em in i. M anom a, jo g , tu rė d a m a s, p a sa k jo , d id elių g a b u m ų p iešim u i ir b raiž y b ai, ta rn a v o m a tin in k u tu o m etu, k a i L ie tu v o je b u v o v y k d o m a V a la k ų refo rm a. T a rn y b o s re ik a la is la n k y d a m asis p a s įv a įriu s d v a rin in k u s, j ų d v a ­ ru o se a p tik d a v o m e tra šč ių ra n k ra šč ių , ir ta i ja m su k ė lė m in tį ra š y ti L ietu v o s isto riją . D ėl to jis išm o k o ru sų k a lb ą ir, m a ty t, n o rė d a m a s g e ria u su p ra sti ta u to s c h a ra k te rį, b u ­ v o su m an ęs p ra m o k ti lie tu v išk a i, b e t č ia d id e sn ių la im ė ji­ m ų n e p a sie k ė. M iru s d id žia ja m k u n ig a ik šč iu i Ž y g im an tu i A u g u stu i, 1572 m . S trijk o v sk is grįžo į L enkiją. 1574 m., k a ip L enki­ jo s d e leg acijo s, v a d o v a u ja m o s A n d ria u s T arn o v sk io , n a ­ rys, v y k o į T u rk iją ir te n ilg o k a i u ž tru k o , lau k d am as, kol d e le g a c ija b u s p riim ta n a u jo jo tu rk ų su lto n o M u ra d o III. G rįžęs iš K o n stan tin o p o lio , 1576 m. jis v ė l a tv y k o į L ietu ­ v ą ir g y v e n o k u n ig a ik šč io J u rija u s O le lk o v ič ia u s S lucko ir S em iatičių pilyse. Č ia, n au d o d am asis L ietuvos d id ik o p a ra m a, p ra d ė jo rašy ti sav o K roniką. Bet 1578 m . ru g sė jy ­ je jo g lo b ėja s m irė. T u o m et jį p rig la u d ė Ž em aičių v y s k u ­ p a s M e rk e lis G iedraitis, k u ris, n o rė d a m a s S trijk o v sk iu i p a d ė ti m a te ria lia i, p a s k y rė j į Ž em aičių k a n a u n in k u su te is e n a u d o tis to titu lo b e n e fic ijų teik ia m o m is pajam om is. N o rs ir ta p ę s k a n a u n in k u , S trijk o v sk is lik o p a sa u lie č iu ir to lia u ra šė K ro n ik ą. A p ie 1580 m . ji b u v o b a ig ta ir po d v e jų m e tų išleista. T ai b u v o p irm asis L ietu v o s isto rijo s s p a u sd in ta s d a rb a s, b e t n e p irm as S trijk o v sk io isto rijo s v e ik a las. K eliose v ie to se a u to riu s n u ro d o , k ad , g y v e n d a m a s V iteb sk e, jis p a ra šė „E uropos S arm atijo s a p ra šy m ą" (Sar125

m a tia e E u ro p eae d escrip tio ), k u rį jo v iršin in k a s G v a n jin is p a sisa v in ę s ir išleid ęs savo v a rd u . L e n k ijo je X V I a. b u v o kilęs n em ažas susidom ėjim as: sa v o k ra š to isto rija. V ie n a po k ito s p a siro d ė le n k ų k ro n i­ k o s — V ap o v sk io , K rom erio, M a rty n o ir Jo a ch im o Belskių, D ecijau s, G u rn ick io ir kt. D om ėjim asis p rae itim i p e r­ sid a v ė ir L ietuvai. Č ia ja u b u v o ir sa v ų k ro n ik ų . J a s p r a ­ d ė ta rin k ti, p e rra šin ė ti, p ap ild y ti. Šiom is k ro n ik o m is ir k e tin o p a sin a u d o ti S trijk o v sk is, p ra d ė ję s ra šy ti sav o v e ik a ­ lą. S u n k u p asak y ti, k ie k to k ių k ro n ik ų jis tu rė jo po ra n k a . V ie n o je sa v o K ro n ik o s v ie to je jis m ini 12, k i t o j e — 13, d a r k i t o j e — 15. N e v isi tie m etrašč ia i p a ra šy ti L ietuvoje, d i­ d žio ji jų d alis b u v o ru sišk o s kilm ės. J ie S trijk o v sk iu i tap o p a g rin d in iu fondu, iš k u rio sėm ėsi m ed žiag o s d a rb u i. S avo šaltin iu s, lie tu v ių ir ru sų m etraščiu s, k u rių K ro n i­ k o s a u to riu s n e s k iria v ie n ų n u o k itų , jis v e rtin a lab a i sk e p ­ tišk ai: ,,Rusų ir lie tu v ių m e tra šč ių su d a ry to ja i b u v o tik ri m en k y sto s ir n e išm an ėliai, jie sa v o isto rijė le s rašė b e t k aip , b e k o k ių sam p ro tav im ų , k a s tik jie m s a n t lie ž u v io u žėjo " 12. O a p ie sav e jis sako: „O aš d iev o d u o tų g a b u ­ m ų ir in te n s y v ių isto rijo s stu d ijų d ė k a p a sie k ia u to,- k a d g aliu n u ro d y ti tik slią d atą, k a d a k a s p a g a l m etrašč iu s įv y ­ ko, ir p a te ik ti p a tik im u s ir aišk iu s įro d y m u s ap ie a b e jo tin u s k u n ig a ik šč iu s ir asm enis, išg a rsė ju siu s sa v o n a rsu m u ir v e ik la . T ai p a d a ria u , k a ip v ie n a s d ie v a s žino, tik d id e liu triū su " 13. Š itaip rašy d am as, jis n o ri p a b rė ž ti sa v o k ritiš k ą p o žiū rį į šaltin iu s, ta ip p a t sav o n u o p e ln u s k ra štu i. A p ie sa v e, n u o la t p a b rė ž d a m a s sa v o n u o p eln u s, jis rašo eilėm is k n y g o s įžan g o je: „ J e ig u n o ri sužinoti, k o k iu b ū d u lie tu ­ v ia i p a lik o Ita liją, ir a p ie n a rsių sa rm a tų k o v a s b e i įv a iriu s n u tik im u s, s k a ity k m o k slin g as k n y g a s S trijk o v sk io , k u ris a u k s in e sav o p lu n k sn a tik slia i ta ta i a p ra šė " 14. M e n k ai te v e rtin d a m a s ru sų ir lie tu v ių m etrašč iu s, iš tik r ų jų jis n u o la t ja is n a u d o jo si, ta i pažodžiui v e rsd a m a s jų te k stą , ta i jį p e rfraz u o d a m a s a r p a p ild y d a m a s sa v a is sam p ro tav i12

Slryjkow ski M. K r o n ik a p o ls k a , l it e w s k a , ž m o d z k a i w s z y s t k i e j

R u s i.— W - w a , 1 8 4 6 , t. 1, s. 2 4 3 . 13 T e n p a t. 14 T e n p a t, p . X X I X .

126

m ais. L D an ilav ičiu s v e ik a le „ A p ie tik ru o siu s L ietuvos m e tra šč iu s" (W iadom ošč o w la šc iw y c h lite w sk ic h lato p isaciij rašo , jo g iš tik r ų jų S trijk o v sk is n a u d o jo si 5 L ietuvos m etra šč ia is, t. y. T ru m p o jo b e i P la čio jo L ietu v o s m e tra šč ių n u o raša is. Iš s e n ų jų ru sų m e tra šč ių jis n a u d o jo si V o ly n ės m e tra šč iu , k u rį g av o iš A le k sa n d ro C h o d k ev ičiau s, ta ip p a t v o k ie č ių P e tro D u sb u rg o K ro n ik a, k u rio s d a lį išv e rtė į le n ­ k ų k a lb ą ir p a sk e lb ė sa v o K ro n ik o je , b e to, k a ž k o k ia J o n o C h o d k e v ič ia u s R u m b u rg o b a ž n y č io je ra s ta ir ja m p e rd u o ta tru m p a v o k ie č ių k ro n ik a . J is b u v o su sip ažin ęs ir su E razm o S telos b ei S im ono G ru n au v o k ie č ių k ro n ik o ­ m is. Bet y p a č g au siai ėm ė žinias iš m in ė tų jų X V I a. le n k ų k ro n ik ų ir X V a. le n k ų isto rio g ra fo J a n o D lugošo. S ek d am as v id u ra m žių g ra ik ų ch ro n o g ra fa is, S trijk o v s­ k is p ra d e d a sav o K ro n ik ą n u o „ p asau lio su k ū rim o ", u ž p il­ d o ją iš B iblijos ir iš s e n ų jų a u to rių p a im ta is a sm en ų b ei ta u tų v a rd a is ir k ild in a iš j ų žinom as ja m X V I a. tau ta s. Y pač jį do m in o lie tu v ių ta u to s kilm ė. Jis, k a ip ir jo am žin in k ai, n e a b e jo jo , jo g j i y r a ro m ėn išk a. N uo m o n ės sk y rė si tik d ėl ro m ė n ų a tv y k im o į L ietu v ą laik o . D lugošo n u o m o n e, jie išv y k ę iš Ita lijo s p e r p ilie tin į k a rą ta r p M a ri­ ja u s ir Sulos a rb a ta r p P o m p ė ja u s ir C ezario. M y k o la s Lie­ tu v is b u v o lin k ę s m an y ti, jo g ta i b u v u si ro m ė n ų k a riu o ­ m en ė, k u rią J u liju s C ezaris p a siu n tę s iš G alijo s u ž k a ria u ti B ritan ijo s ir k u ri b u v u si a u d ro s n u b lo k šta į ry tu s. Byc h o v co k ro n ik a jų a tv y k im ą į L ietu v ą s ie ja su A tilo s a n t­ p u o liu į Ita liją 450— 451 m etais. S trijk o v sk is a tm e tė šią P la čio jo L ietuvos m e tra šč io v e rsiją , rem d am asis tu o , k ad ro m ė n a i V a. b u v o k rik šč io n y s ir, je ig u jie tu o m e t b ū tų a tv y k ę į L ietuvą, tai, b e a b e jo , b ū tų a tn e šę k rik ščio n y b ę. A n o t jo, ro m ėn ai a tv y k ę į L ietu v ą J u lija u s C ezario la i­ kais. K aip ir P latu sis L ietu v o s m etraštis, jų v a d u jis laik o L iboną, a rb a P alem oną. K ad u ž p ild y tų la ik o ta rp į n u o I iki XIII a., k ai p a s iro d ė p irm o sio s isto rin ė s žinios a p ie Lie­ tu v ą , S trijk o v sk is s u k ū rė ištisą p a sa k o jim ą a p ie a te iv ių lik im ą: jie ra d ę L ie tu v o je gotus ir g epidus, su ja is asim iliav ęsi ir k a rtu k la jo ję po v isą E uropą. D alis a tv y k u sių ro m ėn ų , ja u su silie ju sių su g o tais ir gep id ais, č ia p a sili­ k u si, d alis a p sig y v e n u sį P rūsuose, o k iti p a tra u k ę p rie 127

A zo v o jū ro s. V ie n a s iš g e p id ų k a ra lių , A rd a rik a s, b u v ę s A tilo s n u m y lėtin is. Šis, n o rėd a m as žinoti, k a s v y k s ta įv a i­ riu o se p asau lio k raštu o se, n u sp re n d ę s įste ig ti 4 ste b ė jim o p u n k tu s, iš k u rių v ie n a s tu rė ję s b ū ti L ietu v o je. Į ją jis a p ie 428 m. ir p a siu n tę s k a ip sa v o p a tik ė tin į A rd a rik ą . T a ip S trijk o v sk is sav o sam p ro tav im u s ap ie ro m ėn ų a tv y ­ k im ą į L ietu v ą s u ju n g ė su P lačio jo L ietu v o s m etrašč io a iš­ kinim u. T o liau d ė sty d a m as L ietuvos isto rijo s įv y k iu s ik i M in ­ d a u g o laik ų , S trijk o v sk is sek ė P la č iu o ju L ietu v o s m e tra š­ čiu, ta č ia u išk re ip d a m as k a i k u riu o s a sm en v ard žiu s ir, p a ­ sik liau d a m as v aizd u o te, k ą n e k ą p rid ė d a m a s n u o savęs. J is su g a lv o jo ir M in d a u g o tė v o v a rd ą — R im g au d ą (Ringoldą), k u rio n ė ra P la čia ja m e L ietuvos m e tr a š ty je * . A n o t I. D an ilav ičiau s, šį v a rd ą jis su ra d ę s k ažk o k iam e m etraščio n u o raše , k u rį p a ts v a d in o n e tik u siu , b u k a p ro č io ra štin in k o išm one. P ra d e d a n t M in d au g u , S trijk o v sk is n a u d o jo si V o ­ ly n ė s ir P la č iu o ju L ietuvos m etraščiu . Im dam as fa k tu s iš p a s ta ro jo , jis sten g ėsi n u ro d y ti d atas, išta isy ti tai, k a s ja m a tro d ė n e p riim tin a , ir p a p ild y ti sav o išg a lv o to m is d e ta lė ­ m is. T ačiau jis a tm e tė tai, k a s a išk ia i b u v o a n tile n k išk o pobū d žio : n ė žodžiu n e p a m in ė jo im p e ra to ria u s Z ig m an to p o k a lb io su lie tu v ių p o n a is a p ie tai, k a ip le n k a i n u s ip ir­ k ę iš č e k ų b a jo rų h e rb u s, le n k ų p o n ų su o k a lb io su sid o ro ti su lie tu v ia is p e r d e ry b a s P arčev e. P a ta ik a u d a m a s L ietuvos pon am s, jis ste n g ė si n e įž e isti ir len k ų . B eje, n a u ja is a rg u ­ m en ta is sie k ė įro d y ti, jo g G edim inas p riju n g ę s K ijev ą . Įv y k iu s n u o V y ta u to ik i S tep o n o B atoro la ik ų S trij­ k o v sk is išd ė stė y p a č d e ta lia i. A p sk rita i jis n a u d o jo si D lu­ gošu, b e t p a p ild ė j į d uom enim is, p a im ta is iš K ro m erio , V a p o v sk io , H e rb e ršte in o ir k t., ta ip p a t p rid ė jo ir v isa tai, k ą rad o B ychovco k ro n ik o je . Š io ji S trijk o v sk io K ro n i­ k o s d a lis y r a v e rtin g ia u sia . S k irtin g ai n u o L ietuvos m etrašč ių , S trijk o v sk is, n a u d o ­ d am asis D u sb u rgu, p a p ild ė sa v o K ro n ik ą lie tu v išk ų p a p ro ­ č ių ap rašy m u . R em dam asis d a u g ia u sia G ru n au , ta ip p a t p a sik lia u d a m a s sa v o ste b ė jim ais, a p ra šė p a g o n išk u o siu s * Iš tikrųjų Bychovco kronikoje jis yra; pats I. Jon yn as anksčiau rašė, kad šiam e m etraštyje Rimgaudas laikom as Mindaugo tėvu.

128

p ap ro čiu s. T a č ia u jis laik ė si požiūrio, k a d lie tu v ia i b u v o ro m ėn išk o s k ilm ės, d ė l to v isu r k u r ie šk o jo ro m ė n išk ų jų p a p ro č ių b e i relig in ių a p eig ų , o j ų n e ra sd a m a s ir v e n g d a ­ m as p rie šta ra v im ų , ste n g ė si p a ts p rik u rti. A n ta i K ęstučio žm o n ą B iru tę jis la ik ė v a id ilu te , šv en to sio s u g n ies sa u g o ­ to ja , n o rs jo k ia m e k ita m e š a ltin y je n e k a lb a m a a p ie u g n ies k u rs ty to ja s m o te ris — ta i b u v o v y r ų d a rb a s. V iso je K ro n i­ k o je d a u g b e saik io L ietuvos k u n ig a ik šč ių ir feo d a lų d id v y ­ rišk u m o b e i n a rsu m o liau p sin im o . B eveik k ie k v ie n ą savo k n y g o s sk y rių jis d e d ik u o ja k u ria m n o rs L ietuvos d id i­ kui, k ie k v ie n ą sten g iasi p a m in ė ti g e ru žodžiu ir, n o rėd a m as jie m s įsiteik ti, n e tg i su k u ria ištisas scenas. A n ta i p a v a rd ę N e m y ra * jis k ild in a iš to, k a d k a ž k o k s lie tu v ių b a jo ra s p a ta rę s V y ta u tu i n e sita ik y ti su sa v o ž e n tu V a siliju m i D m itrijev ičiu m i. S trijk o v sk io K ro n ik a, k a ip jis p a ts p ažy m ėjo , tu rė jo tik slą a p ra š y ti k u n ig a ik šč ių ir s e n ų jų g im in ių a tsto v ų ž y ­ gius. J ie m s te p rip a ž įsta m a te isė į v ald žią. J o p a ž iū ra į vid u tin iu o siu s b a jo ru s ir p a p ra s tą lia u d į to k ia p a ti k a ip ir P lačio jo L ietuvos m etrašč io a u to riau s. P asak o d am as a p ie d id žio jo k u n ig a ik šč io Ž y g im an to n u žu d y m ą, jis p ap ild o m etra štį — rašo, k a d d idysis k u n ig a ik štis į sv a rb iu s v a ls ty ­ b ės p o stu s s k ird a v ę s v a lstie č iu s, n elaisv o sio s šeim ynos žm ones ir įsiteik ėliu s, k a d v isi ja m b ū tų p ak lu sn ū s. V a ls­ tie č ia is — ,,ch lo p ais"— ir n e la is v ą ja šeim y n a S trijk o v sk is laik ė v id u tin iu o siu s b a jo ru s, k u riu o s Ž y g im an tas b u v o p riv e rsta s p ritra u k ti p rie valdžios. A p ie v a lsty b ė s s a n tv a r­ ką, v isu o m en in iu s ir e k o n o m in iu s sa n ty k iu s jam n e rū p ė jo rašy ti. J o d ėm esy s s u te lk ta s į k a ru s ir d ip lo m atiją . R e t­ k a rč ia is u žsim en a a p ie gam to s reišk in iu s — sau lės u žtem i­ m ą, d id eliu s šalčius, m arą. K u ltū ro s d a ly k a i n eliečiam i. N e p a m in ė ta s n e t jė z u itų a tv y k im a s į L ietuvą ir k o leg ijo s b e i a k a d em ijo s įk ū rim as. Dėl p o litin ė s isto rijo s I. T ich o m iro v as, atid žiai p a ly g i­ n ęs K ro n ik ą su L ietuvos m etrašč ia is, p riė jo te isin g ą išv ad ą, jo g n e g a lim a k a ltin ti S trijk o v sk io n esąžin in g u m u : „K iek leid o jo išsim o k slinim as, sa v o šaltin iais jis n a u d o jo si s ą ­ A liuzija į slavišką prasm ę „ nesantaika". 9. I. Jonynas

129

ž in in g ai, to d ė l y r a tie k p a tik im a s, k ie k p a tik im i jo ša lti­ n ia i" 15. N e p a isa n t šio v e ik a lo trū k u m ų , jį re ik ia la ik y ti lab ai s v a rb ų L ietuvos isto rijai. S trijk o v sk is su rin k o v isus ša lti­ niu s, k o k iu s tik ja m p a v y k o rasti, su ju n g ė ju o s ir p a te ik ė rišlią p o litin ę k ra š to isto riją . J e ig u n e jis, d a u g u m a L ietu ­ v o s m e tra šč ių g a lė jo d in g ti be p ėd sak ų . L abai sv a rb u , k a d jis sa v o v e ik a lą išsp au sd in o , su te ik d a m a s g alim y b ę n a u ­ d o tis ju o busim o siom s k arto m s. K o r č a k a s ir R o t u n d a s . Ir ik i S trijk o v sk io b u v o m ėg in im ų rašy ti L ietuvos isto riją. M in im as d id žio jo k u n i­ g aik ščio A le k s a n d ro k a p e lio n a s K o rčak as, p ra d ė ję s ją ra š y ti n u o k ažk o k io k a rž y g io G elono, d iev o ir žynės Elon o s (Iglonos) sū n au s, k u ris išla isv in ęs k ra š tą n u o žm o­ g ėd rų . Bet šis p a sa k o jim a s n eišlik o . T o d a rb o ėm ėsi ir Ž y g im an to A u g u sto se k re to riu s m o k slin g asis V iln ia u s v a ita s A u g u s tin a s R o tu n d a s (M ieleskis). K a n c lerio k u n i­ g a ik šč io M ik a lo ja u s R advilos p a v e d im u jis p a ra šė L ietuvos is to riją ir p a s iu n tė ja m į N esv y žių . J ė z u ita s A lb e rta s K o­ je la v ič iu s šį v e ik a lą m in i m atę s N esv y žiau s b ib lio te k o je. Bet d a u g ia u ap ie ta i n ie k u r neu žsim en am a. Išliko k ita s R o tu n d o v e ik a la s — „T ru m p as p a sak o jim a s a p ie L ietuvos k u n ig aik šč iu s" (E pitom e p rin c ip u m L ituaniae), Ii L ietuvos S ta tu to (1566) lo ty n išk o jo v e rtim o p ried as. T ai tru m p a s L ietu v o s d id žių jų k u n ig a ik šč ių g e n e alo g ijo s k o n sp e k ta s, b e saik is jų liau p sin im as. R o tu n d as d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių p ro tė v iu s ta ip p a t la ik o iše iv ia is iš Italijos. M y k o l a s L i e t u v i s . T uo m etu , k a i P lačio jo L ie­ tu v o s m etrašč io a u to ria i v iso k iais b ū d a is k ė lė į p ad a n g es L ietu v o s feo d alų n arsu m ą, jų k a ro žygius, iš tų p a č ių fe o ­ d a lų rad o si a u to riu s, a tsk le id ę s a n tr ą ją m ed a lio p u sę — tik r ą jį p o litin į L ietuvos g y venim ą. T ai b u v o M y k o las Lie­ tu v is, a u to riu s įte ik to ap ie 1550 m. d id žia ja m k u n ig aik šč iu i Ž y g im an tu i A u g u stu i m em o ran d u m o ,,A pie to to rių , lie tu ­ v ių ir m a sk v ė n ų p ap ro čiu s" (De m o rib u s T a rta ro ru m , Litu a n o ru m e t M oschorum ). Šis v e ik a la s — n e isto rin is, n o rs 18 18 Тихомиров И. О с о ст а в е за п а д н о -р у с с к и х , л и то в ск и х , л е т о п и с ей .— Ж М Н П р ., 1901, м ай , с. 117.

130

т а к н а зы в а ем ы х

šios rū šie s ek sk u rsų , b e je , n e la b a i v y k u sių , ja m e nem aža. J is p a ro d o feo d a lų sa v a n a u d išk u m ą viso se g y v en im o sfe­ rose, y p a č teism o p ra k tik o je . „ N e t p a g o n ių įsta ty m a i d ra u d ž ia im ti m o k estį už teisin g u m ą. M o k esčio ėm im as už teisin g u m ą įsisk v e rb ė p as m us p rie š n e d a u g e lį m e tų dėl žy m iau sių d id ik ų n e g e istin o įp ro č io p a le n k ti įstaty m u s sa v o n a u d a i. Įsig alėju s to k iem s p ap ro čiam s, n ie k a m n e le i­ d žiam a tu rė ti n iek o , k a s n e d u o d a p eln o teisė ja m s" 16. D i­ d u o m e n ė ste n g ia si p asig lem žti į sa v o ra n k a s d a u g y b ę p e l­ n in g ų v ietų . „L ietu v o je v ie n a s žm ogus tu ri d e šim t ta rn y b ų , o k iti šalin am i n u o v a ld y m o " 1718. A u k šč iau sia sis teism as L ie tu v o je p a v e sta s tik ta i d v ie m v a iv ad o m s, V iln ia u s ir T ra k ų , b e t „a rg i gali j ų p a k a k ti, k a d a re ik ia sp rę sti to k io s g au sio s ta u to s ir tie k o s d a u g e lio p ro v in c ijų b y la s [ ...] jie n e tu ri teism o p o sėd žiam s s k irtų v ie tų . D ažnai n u s k ria u s ta ­ jam , iešk a n č ia m teisin g u m o , re ik ia k e lia u ti d a u g ia u k a ip u ž p e n k ia sd e šim tie s m y lių " 18. F eo d alai, su ė m ę į sa v o r a n ­ k a s v isa s šalies g ėry b es, n e sirū p in ą jo s gy n im u , p a v e sd a m i ta i alg in in k am s, k u rie m s d ė l to n e i šilta, n e i šalta; o p a ty s d a rg i y ra išla isv in ti n u o m o k esč ių v a lsty b e i. „ [.. .] v a ls ty ­ b e i g in ti m o k esčiu s re n k a m e tik iš m um s p a v a ld ž ių m ies­ to g y v e n to jų , n u o m in in k ų ir iš n e tu rtin g ų a rto jų , a p le n k ­ d am i d id e lių žem ių sav in in k u s, n o rs šie ji d a u g d a u g ia u g a u n a p eln o iš sav o v a ld ų : iš d irb a m ų lau k ų , p iev ų , g a ­ n y k lų [. . .], sav o v e rg ų ir ta rn a ič ių d arb o . J u k d a u g s ė k ­ m in g iau k lo sty tų si k a ro re ik a la i ir m o k esčių , d a b a r im am ų n u o g alvos, b ū tų su re n k a m a d a u g ia u , je i p ra d ė ti m atu o ti v isi d v a ra i ir lau k a i, p rik la u są tie k k ilm in g iem s, tie k p ra s ­ tiem s žm onėm s, b ū tų te isin g a i p a b a ig ti, n e s ta d a , k a s d a u ­ g iau tu rė tų lau k o , ta s d a u g ia u ir m o k esč ių m o k ėtų " 19. M y k o las L ietu v is p rie k a išta u ja , k a d „m es la ik o m e am žin o ­ je v e rg ijo je [ ...] m ū sų p a č ių ta u to s ir tik ė jim o žm ones, n ašlaičiu s, b e tu rč iu s, n e te k u siu s laisv ė s d ė l sa n tu o k o s su v erg ėm is. M es p ik tn a u d ž ia u ja m e sa v o v ald žia, k a n k in d a ­ 16 IV fra g m en ta s [Mykolas Lietuvis. A p ie totorių , lie tu v ių ir m ask v ė n ų p a p ro čiu s, p. 48]. 17 IX fra g m en ta s [Ten pat, p . 57]. 18 IV fr a g m e n ta s [Ten p at, p. 48— 49]. 19 V I fr a g m en ta s [T en p a t, p. 52— 53].

131

m i, žalo d am i ir žu d y d am i ju o s b e teism o, b e t k u o įta rę " 20. J is p ik tin a si tuo, k ad L ietuvos ja u n im a s n e ša u k ia m a s g in ­ ti v a lsty b ė s sien ų ir n u o la tin ių k a rin ių p ra ty b ų , k a d jis leid žia laik ą k arčem o se ir m u šty n ėse, o v a lsty b ė p riv e rsta k a sm e t siųsti d o v a n a s K rym o chanui. Dėl v a lsty b ė s v a l­ d o v ų ap laid u m o K rym o to to ria i n u o la t p u ld in ė ja ir m a ­ sišk ai išsiv ed a g y v e n to ju s į n e la isv ę, p a rd u o d a m i ju o s į v e rg o v ę . N e g e ria u M y k o las L ietuvis v a iz d u o ja ir d v a sin in k iją . A u k š tie ji d v a sin in k a i, „d y k in ėd am i ir sm ag u riau d am i, g a i­ šin a žm o n ių d a rb ą k a ip tra n a i b ičių m ed ų , p u o ta u ja ir p u o šn iai taisosi. D ar n e su la u k ę p iln ų m e tų ir n ep ažin d am i sa v o p rig im ties, jie le n g v a p ė d išk a i rū p in a si g a u ti b a ž n y ­ tin ių v ietų , ir d a r n e v ien o s, ir p a sk ę sta žem išk u o se r e i­ k alu o se" 21. T aip feo d a lin ė s L ietuvos v isu o m e n ė s p a p ro č iai n e b u v o p a v a iz d u o ti n e i am žin in k ų , n e i v ė le sn ių m e tų a u ­ to rių v eik alu o se. A l b e r t a s K o j e l a v i č i ų s-V i j ū k a s. S trijk o v s­ k io K ro n ik o je L ietuvos isto rijo s įv y k ia i b e jo k io o rg an in io ry šio su p in ti su k itų k ra š tų isto rija. J o je g a u su sen o v ės a u to rių c ita tų , b eje, v isišk a i n e re ik a lin g ų , tu rė ju s ių p a ro ­ d y ti S trijk o v sk io e ru d ic iją . T e k sta s d a ž n a i p e rtra u k ia m a s a u to ria u s in ta rp a is — „eilėm is" ir d e d ik a c ijo m is. Šie fo r­ m alūs, b e t į ak is k rin ta n ty s S trijk o v sk io v e ik a lo trū k u m a i p a s k a tin o X V II a. jė z u itą A lb e rtą K o je la v ič ių šie k tie k s u tv a rk y ti te k s tą ir išv e rsti jį į lo ty n ų kalbą. A d a lb e rta s [A lbertas], a rb a V a itie k u s, K o je la v ičiu s g i­ m ė 1609 m. K aune, m irė, v ie n ų du o m en im is, 1674.XI.9, k i­ t ų — 1677 m . A štu o n io lik o s m e tų įsto jo į jė z u itų o rd in ą ir m o k ėsi V iln ia u s a k a d e m ijo je . 1645 m . gav o teo lo g ijo s d a k ta ro laip sn į ir p a g a rsė jo k a ip teo lo g ijo s p ro feso riu s g au siais šios sritie s d a rb a is. N ežinia, k a s jį p a sk a tin o d o ­ m ėtis isto rija. K aip a tsk ira s m o k slas isto rija A k a d e m ijo je n e b u v o d ėsto m a. J i n e a titik o jė z u itų p ro p a g a n d in ių tik slų . P ats K o je la v ičiu s ta ip a išk in a sa v o v e ik a lo p asiro d y m ą: S trijk o v sk io K ro n ik a, p a ra šy ta le n k ų k a lb a , v isišk a i e sa n ­ ti n e p rie in a m a b esid o m in tiem s L ietuvos isto rija u ž sie n ie ­ 20 T en pat. 21 X fra g m en ta s [T en pat, p. 69].

132

čiam s, o k a d a n g i b u v u si išsp a u sd in ta n e d id e liu tiražu , p a ­ č io je L ie tu v o je e san ti re ta ir v isa i g a lin ti išn y k ti. Tuo ta rp u išv e rtu s į lo ty n ų k alb ą, v is la b ia u šiai k a lb a i p lin ­ tan t, S trijk o v sk io k n y g a b ū sia n ti d v ig u b a i n a u d in g a : ji p risid ėsia n ti p rie tė v y n ė s isto rijo s p ažin im o ir p rie lo ty n ų k alb o s m o k y m o si b ei jo s pam ėgim o. T a č ia u visos K ro n ik o s ištisai v e rsti iš le n k ų k alb o s į lo ty n ų K o jelav ičiu s n e g a lė jo , n es S trijk o v sk is d a u g e ly je v ie tų b u v o n u k ry p ę s n u o isto rijo s rašy m o reik alav im ų , to d ėl tik slu s šio v e ik a lo v e rtim a s b ū tų p a k e n k ę s ra šy to jo šlo v ei ta rp jo m o k slin g ų jų sk a ity to jų . S avo isto rijo s ra šy ­ m o m eto d ą K o jelav ičiu s ta ip a išk in a : „T aigi, k ie k leis m an o m en k i g ab u m ai ir d a r m en k esn is išsilav in im as, be k itų b ū tin ia u sių d arb ų , im uosi p a g a l ra šy tin io v e ik a lo re i­ k alav im u s ir d ėsn iu s tv a r k y ti isto riją , b e t n e n a u ja i savo triū s u su d ėtą, o iš M o tie ja u s S trijk o v sk io m e tra šč ių išta ­ šy tą" 22. Šis K o je la v ičia u s p a re išk im as to li g raž u n ė ra tikslus. S avo d v ie jų to m ų v e ik a le, p a v a d in ta m e „L ietuvos isto rija " (H istoria L itu a n a e )23, a u to riu s ste n g ia si n e tik ta i su siste ­ m in ti išb a rsty ta s įv a irio se K ro n ik o s v ie to se žinias a p ie L ietu v ą ir lite ra tū rišk a i ja s ap d o ro ti, b e t re tk a rč ia is išd ės­ ty ti ir sav o k o n c e p ciją . T ai y p a č a k iv a izd u p a s a k o ja n t ap ie lie tu v ių tau to s kilm ę. S trijk o v sk is savo K ro n ik o je rašė, k ad ro m ėn ai, a tv y k ę p rie N em u n o k ra n tų ir k ild am i šia u p e a u k šty n , p a sie k ę D ubysos žiotis ir te n ap sisto ję. Plis­ d am i to ly n , jie a p tik ę už N evėžio, d e šin io jo N em u n o in ­ tak o , litala n ų , alan ų , g ep id ų ir kt. tau ta s, iš k u rių „kilę gotai" ir ta ik iu b ū d u su silie ję su jo m is į v ie n ą ta u tą , ta ­ čiau, b ū d a m i a u k šte sn ė s k u ltū ro s, su d a rę v irš u tin įjį jos sluoksnį. K o je la v ičiu s lie tu v ių p ro tė v iu s k ild in a iš p rad žių 22 Koiaiowicz-Wiiuk A. H isto ria L itu an ae.— D an tisci, 1650, pars 1, p. 3. 23 Koiahwicz-Wiiuk A. H isto ria L ituanae. Pars prior. D e rebus L ituanorum A n te su sc ep ta m C h ristian am R elig io n em , c o n iu n ctio n e m ą u e M a g n i L itu an ae D u ca tu s cu m R e g n o P olon iae, lib ri n o v e m .— D an tisci, 1650; Pars a lter a se u d e reb u s L ituan oru m a c o n iu n c tio n e M a g n i D u ca ­ tu s cu m R e g n o P o lo n ia e a d U n io n em coru m D om in ioru m , lib ri o c to .— A n t v e r p ia e . 16 6 9 .

133

iš h e ru lių , p rik la u siu sių g o tų g en čiai, įro d in ė d am a s ta i lie ­ tu v ių k alb o s p a n a šu m u su g e rm a n ų kalbom is, rem d am asis lie tu v ių k u n ig a ik šč ių v a rd a is (A lgim undus, N arim u n d u s; b e je , tai išk ra ip y ti tik ri lie tu v išk i v a rd a i A lg im an tas, N a ­ rim an tas), k u rie esą v ie n o d a i sk am b ą su g erm an išk aisiais. T o liau K o je la v ičiu s p riv e rč ia šiuos h e ru liu s, sp a u d žia n t Le­ cho v a d o v a u ja m ie m s slavam s, p a lik ti sa v o gim tąsias v ie ta s ir k la jo ti po v isą E uropą. J ie iš p rad ž ių ėm ę p u ld in ė ti ro ­ m ėn ų v a ld a s, p a sk u i Italiją, v ė lia u , su sita ik ę su rom ėnais, s to ję ta rn a u ti po jų v ėliav o m is. V ė lia u šie h e ru liai, su d a rę g o tų , a rb a k im b rų , g e n tie s dalį, n e ž in ia k o d ė l ėm ę v a d in ­ tis litu a n a is (lietuviais) ir p irm ie ji p a lik ę Italiją. Likim o a tb lo k šti p rie p ie try tin ė s B altijos k ra n tų , jie p a v a d in ę sa v o n a u ją ją tė v y n ę Italija, o p a p ra s ta liau d is ją ėm usi v a d in ti L itv an ija, L ittu v a a r L ittuba. J ie a tsin e šę lo ty n ų k alb ą, to d ė l d a b a rtin ė lie tu v ių k a lb a tu rin ti d a u g y b ę lo ­ ty n iš k ų bei g ra ik išk ų žodžių ir jo s žodžių flek sijo s e sa n ­ čios p an ašio s į lo ty n ų ir g raik ų . T a č ia u ši h ip o te z ė a u to ­ riau s n e g a lė jo p a te n k in ti: liko sp ra g a n u o h e ru lių į Lie­ tu v ą a tv y k im o ik i isto rin ių laik ų . T odėl jis h e ru liu s, k la ­ jo ju s iu s po E uropą, ėm ė ta p a tin ti su alan ais, v a n d a la is ir lan g o b a rd ais, p riv e sd a m a s jų isto riją ik i 776 m etų, k a i K aro lis D idysis lan g o b a rd u s g a lu tin a i sum ušė. Bet čia K o­ jela v ič iu s, p risim in ęs lie tu v ių tau to s ro m ėn išk o sio s k ilm ės te o riją ir g a lu tin a i su sip a in io jęs sav o išv ad o se, p a lie k a la n g o b a rd u s ir p riv e rč ia p a č iu s ro m ėn u s p e rsik e lti į L ie­ tu v ą , šį įv y k į d a tu o d a m as 900 m. e. m etais. P ersik ėlim o p rie ž astim i jis laik o p ilietin į k a rą , v y k u sį Ita lijo je d ėl v ald žio s ta rp d v ie jų p re te n d e n tų — B e re n g arija u s ir L iud­ v ik o . N u v e rs ta s n u o sosto B e re n g ariju s a tv e d ė į Ita liją h u n u s. K aip tik ta d a d alis R om os p iliečių, n e v iltie s apim ti, p a lik ę tė v y n ę ir n e žin ia k o k iu b ū d u a tv y k ę p rie N em u n o žiočių. P lau k d am i N em u n u , ro m ė n a i p a sie k ę D ubysos žio­ tis ir čia įk ū rę sav o p irm ą ją k o lo n iją, k u rią p a v a d in ę R o­ m a n o v a; šis p a v a d in im a s v ė lia u b u v ę s p a k e istas: k o lo n iją im ta v a d in ti R om nove, a rb a R om ove, ir ji b u v u si v y r ia u ­ sio jo lie tu v ių žy n io K riv io K riv aičio b u v e in ė . K aip ir S trijk o v sk is, K o je la v ičiu s n u ro d o , jo g į L ietu ­ v ą a tv y k ę 500 ro m ė n ų ra itelių , p rik la u siu sių 4 gim inėm s,

134

k u rių v a d a i ta p ę žy m iau sių lie tu v ių g im in ių p rad in in k ais. J u o s a tv e d ę s k u n ig a ik štis P alem o n as, a rb a P u b liju s Libonas. P asislin k ę už N evėžio, ro m ė n a i su tik ę alan u s, a rb a litu a n u s (lietuvius), ir ju o s u žv ald ę, b e t n e g in k lu , o a u k š ­ ta k u ltū ra ir h u m an išk u elgesiu. Š itaip taisy d a m a s S trij­ k o v sk io tek stą , K o je la v ičiu s n u sik a lb ė jo ik i n esąm o n ių . T o liau jis v isu r k u r se k a S trijk o v sk iu : ru sų žem ių n u k a ­ ria v im ą p ris k iria p irm ų jų P alem o n o gim in ės ro m ė n ų k u ­ n ig a ik šč ių laik o ta rp iu i; to to rių p a siro d y m ą d a tu o ja 1216 m eta is ir n e tg i B atijaus a n tp u o lį n u k e lia i tu o s m etus, n o rs S trijk o v sk is y ra n u ro d ęs 1240 m . S k irtu m as ta rp S trijk o v s­ k io ir K o jelav ičiau s te k sto tik tas, k ad šis v isk ą d ėsto tru m p ia u ir n e p e rk ra u n a citatom is. Beje, K o je la v ičiu s p r a ­ leid o v isk ą, k a s S trijk o v sk io K ro n ik o je k a lb a m a a p ie p a ­ g o n ių d iev u s. M aty t, K o jelav ičiu s, m o k ėd a m as lie tu v ių k a lb ą , n e g a lė jo k a rto ti v isų tų n esąm o n ių , k u ria s S trij­ k o v sk is p aėm ė d a u g ia u sia iš L asickio k n y g o s „A pie že­ m aičių , k itų s a rm a tų b e i n e tik rų k rik šč io n ių d iev u s" ir iš d alies iš Sim ono G runau. A n trą jį „L ietuvos isto rijo s" to m ą K o je la v ičiu s p ra d e d a n u o 1387 m., k ai, jo m an y m u , J o g a ila L ietu v o s d id ž iu o ju k u n ig a ik šč iu v ie to j sa v ęs p a sk y rė b ro lį S k irg a ilą ir k ai d ė l to ta rp jo ir V y ta u to k ilo n esu ta rim ų . K n y g a b a ig ia m a 1572 m. k a rtu su G ed im in aičių d in a stijo s p a b a ig a . N o rs a p s k rita i šiam e to m e K o jelav ičiu s sek ė S trijk o v sk iu , b e t k a i ką, n u to ld a m a s n u o S trijk o v sk io tek sto , p rid ū rė ir n u o savęs. Štai, p a sak o d a m as a p ie A le k sa n d ro v a in ik a v im ą V iln iau s k a te d ro je , S trijk o v sk is rašo, k a d L ietuvos d id y ­ sis m arša la s L iu tau ras C h re p ta v ičiu s, įte ik d a m a s A le k ­ s a n d ru i ištra u k tą iš m ak ščių k a la v iją , k a ip v ald žio s sim bo­ lį, p asak ęs: „T eikis priim ti, šv iesiau siasis k u n ig aik šti, m ūsų išrin k ta sa i v a ld o v e ir v a d e , šį k a la v iją ir p o d ra u g v a ld žią a n t m ū sų ir atm in k , jo g esi tam , k a d v ie šp a ta u tu m e i Lie­ tu v o je . Ir je i v a d o v a u sie si n a rsia širdim ir rite rišk o s v e ik ­ los b ū si k u p in as, tai šita k u n ig a ik šty stė p ra n o k s visas k i­ tas cieso ry stes bei k a ra ly ste s. Bet b ū k reik lu s ir rū p e s tin ­ gas m um s, v isa d a v ie n o je ra n k o je laik y d a m a s k a la v iją , o k ita d a ly d a m as m alones, t. y. b au sd am a s g rie ž ta i ir te isin ­ gai už b lo g u s žm onių d arb u s, o už d o ry b in g u s ir g eru s 135

/ a tsily g in d a m a s d o vanom is bei m eile. P a g a lia u v isų šios D idžiosios K u n ig a ik šty stė s lu o m ų v a rd u p rašo m e ta v e v a l­ d y ti ir teisti n e p a g a l ro m ė n išk ą ją teisę, k u ri k laid in g a, n e p a g a l č e k išk ą a r v o k išk ą , o p a g a l tik rą ją , lie tu v išk ą , s e k a n t V y ta u to p av y zd žiu . J e ig u ta ip elgsiesi, ta i b ū si ly g u s k ie k v ie n a m k a ra liu i, o je ig u atm esi šį p a ta rim ą , tai ta p si tie k savo, tie k ir m ū sų pražūties, p riežastim " 24. K o­ je la v ič iu s su tru m p in o ir p e rfraz a v o v isą C h re p ta v ičia u s k alb ą, b e t n u o sav ęs p rid ė jo : „R ykštę p ag al p ro se n e lių p a p ro tį p rid e d u p rie k ard o , k a d su p rastu m ei, jo g v a ld y ti n e įm an o m a b e a tla id u m o ir griežtum o" 25. Šis p rie d a s iš­ k ilm in g ą ce re m o n ia lą p a v e rtė šaržu. K o je la v ičiu s n e tu ri n ė k rislelio to lie tu v išk o p a trio tiz ­ mo, k u rį k a s žingsnis ran d i sk a ity d a m a s P la tų jį L ietuvos m e tra š č ių są v ad ą ir k u riu o g a n a v y k u sia i n a u d o ja si S trij­ k o v sk is. K o je la v ičia u s p a sak o jim a s sk lan d u s, p a ra šy ta s g e ­ ra lo ty n ų k alb a. Bet jam e, k a ip ir a n k ste sn ių jų a u to rių v eik alu o se, k a lb a m a tik ta i a p ie feodalus. K arai ir d ip lo ­ m atin ė s d ery b o s, sv a rb ia u si v a ld o v ų asm en in io g y v en im o įv y k ia i, re tų g am tos re išk in ių a p ra šy m as (n ep a p ra sti ša l­ čiai, b ad as, alin an čio s ligos, sau lės užtem im ai) — štai te ­ m os, tra u k u sio s isto rik o dėm esį. A p ie d a rb o žm ones — v alstiečiu s, m iesto a m atin in k u s, n e tg i p irk liu s n ie k o n e ra ­ šom a. N e re ta i u žsim en am a a p ie feo d a lų p a sk y rim ą į a u k š­ tu o siu s postus, b e t n ie k o n e k a lb a m a a p ie v a lsty b in ę sa n ­ tv a rk ą , feo d alų k lasės ta rp u sa v io san ty k iu s. A tro d o , ta rsi g y v e n im a s p e r ištisus am žius n e b ū tų k eitęsis. T ačiau p a ž y ­ m ėtin a , k a d v a ls tie č ių b a u d ž ia u n in k ų a tž v ilg iu a u to riu s n ie k u r n e ro d o p an iek o s, k u rio s y ra P la čia ja m e L ietuvos m e tra š ty je a r S trijk o v sk io v e ik a le. K u ltū ro s d a ly k ų K o­ je la v ič iu s iš viso neliečia. A p ie p ro te sta n tiz m o L ietu v o je p litim ą, kas, atro d o , y p a č tu rė tų d o m in ti isto rik ą jėzu itą, p a s a k y ta vo s k e le ta s žodžių, ir tai tik ry šiu m su jė z u itų a tsik ra u sty m u į L ietuvą. T ačiau p o litin ė isto rija, y p a č p r a ­ d e d a n t X V a. a n tr ą ja puse, išd ė sty ta o b je k ty v ia i ir g an a d etaliai. Tai ir su d a ro K o je la v ičia u s v e ik a lo a n tro jo tom o 24 StryJkowski M . K ron ik a, t. 2, s. 294. 25 Koiatowicz-Wiiuk A. H isto ria L itu an ae, p a rs 2, p. 260.

136

v e rtę . Isto rik a s Š leceris n e b e p a g rin d o p a la n k ia i atsiliep ė a p ie K o je la v ičia u s d arb ą: ,,K o jelav ičiu s, be ab ejo , v ien a s iš g e ria u sių viso X V II a. isto rik ų tie k rašy m o m etodo, tie k tem a tik o s p a sirin k im o b ei sa m p ro ta v im ų ir n e tg i isto rin ės k ritik o s atžv ilg iu ". Betgi šį v e rtin im ą g alim a p risk irti tik a n tra ja m jo v e ik a lo tom ui. P ats Š leceris, p a sin a u d o ję s K o­ je la v ič ia u s „L ietuvos isto rija " , p a ra šė „Lietuvos, K uršo ir L iv o n ijo s isto riją" (G eschichte v o n L ittauen, K u rlan d u n d L iefland.— iHalle, 1785). T o je sav o d arb o d aly je, k u ri lie tė L ietuvos isto riją, jis b e v e ik pažodžiui a tp a sa k o jo K o je ­ lav ičių . Be „L ietuvos isto rijo s", K o je la v ičiu s p a ra šė d a r k e le tą k itų isto rijo s v eik alų . Iš jų sv a rb ia u sia s y r a „ Įv airio s ži­ nios ap ie b ažn y čio s p a d ė tį L ietu v o s D id žio jo je K u n ig a ik š­ ty stė je " (M iscellan ea reru m ad sta tu m e c clesiasticu m in M agno L itu an iae D u catu p e rtin e n tiu m " .— V iln ae, 1650). T ai tru m p a k a ta lik ų b ažn y čio s L ie tu v o je isto rija, p a ra šy ta b e jo k io s ša ltin ių k ritik o s. M aža to, a u to riu s sąm o n in g ai falsifik u o ja fak tu s: n o rėd a m as iša u k štin ti u n iją , p rie u n itų š v e n tų jų p ris k iria p ra v o sla v ų b ažn y čio s g a rb in a m u s šv e n ­ tu o siu s — V la d im irą S v iato slav o v ičių , M ask v o s m e tro p o li­ tus P e trą ir A le k sejų , v a d in a m u o siu s V iln iau s šv en tu o siu s Jo a n ą , J e v sta fijų , A n to n ijų ir kt. D augeliu a tž v ilg ių K o­ je la v ič iu s p a sire išk ia k a ip o b sk u ran tizm o šalin in k as, p a ­ vyzdžiui, teig d am as, jo g žydai g e rią k rik šč io n ių k ra u ją , ir t. t. Iš k itų jo v e ik a lų m in ė tin a s „A pie žygius p rieš Z ap o ­ rožės k azo k u s 1648— 1649 m ." (De reb u s a n n o 1648 et 1649 c o n tra Z ap o ro v io s cosacos gestis. — V iln ae, 1651). K iek p ataisęs, šį d a rb ą jis v ė l išleido 1653 m., p a v a d in ę s „L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s isto rijo s ru sų m aišto m etu k o m e n ta ra i" (C om m entarius reru m in M. D u catu Lifh u an iae p e r tem p u s reb e llio n is R ussicae gestarum ). J a u pats jo p a v a d in im a s rodo a u to ria u s te n d e n c iją — p a p ra sto s liau d ies k o v ą p rie š savo p a v e rg ė ju s jis v a d in a ru sų m aištu. Ž ym iom s lie tu v ių gim inėm s išg a rsin ti jis su ra šė jų g e ­ n e a lo g iją . T aip p a siro d ė „R advilų k a le n d o riu s" (Fasti R adiviliani. G esta illu strissim a e dom us d u c u m R adziw il,

137

co m p en d io c o n tin e n te s.— V ilnae, 1653), „C h o d k ev ičių k a ­ len d o riu s" (Fasti C h o d k iev ician i) — šis d a rb a s d in g o 1655 m . p e r k a rą , lik o tik jo ištrau k o s; „S peciali k n y g a a p ie R ad v ilų ir C h o d k e v ič ių ru n g ty n ia v im ą “ (De R adivilo ru m a tq u e C h o d k ie v ic io ru m a e m u latio n ib u s lib e r sin g u ­ laris, ra n k ra štis); „S ap ieg ų k a le n d o rių fra g m en ta i" (Fas­ to ru m S ap ieh a n o ru m fragm entum ) ir p a g a lia u didžiulis jo d a rb a s, sk irta s L ietuvos feo d alų h e ra ld ik a i,— „L ietuvos Di­ džiosios K u n ig a ik šty stė s ir jos p ro v in c ijų šeim ų ir h e rb ų n o m en k la to riu s" (N o m en clato r fam iliaru m e t stem m atu m M a g n i D u catu s L ith u an iae e t p ro v in c ia ru m ad eum p e rti­ n en tiu m ). Šis v e ik a la s b u v o b a ig ta s 1658 m. ir a tid u o ta s sp a u sd in ti, b et, d a u g e liu i d id ik ų p a siju tu s įžeistiem s, k a d jų p ro tė v ia i ja m e n e p a žy m ė ti k a ip b u v ę k u n ig a ik šč ia i b ei k a ra lia i, ir ėm us p ro te stu o ti, sp au sd in im as b u v o n u tra u k ­ tas. „ N o m e n k la to riu s" b u v o d v ie jų re d a k c ijų — plačiosios, p a ra š y to s lo ty n ų k a lb a , ir tru m p o sio s — le n k ų k a lb a („Lie­ tu v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s b a jo r ų h e rb y n a s" — „ H e rb arz ry c e rstw a W . X. L itew skiego"). P a s ta rą ją 1897 m . K ro k u v o je išleid o F. P iekosinskis. L ietu v o s istoriografija XVIII a. M iru s A d a lb e rtu i K o je ­ lav ič iu i, d o m ėjim asis L ietuvos isto rija ilg a m atslūgo. P a ­ g a rs ė ju si m o k slo v y ra is X V I a. p a b a ig o je ir X V II a. p ra ­ d ž io je V iln ia u s a k a d e m ija n u o X V II a. a n tro sio s pusės ėm ė s p a rč iai sm ukti. S uėm usi į sav o ra n k a s v isą k ra što šv ietim ą, p am ažėle ji tap o o b sk u ran tizm o židiniu. V iskas, k a s g aiv u , b u v o išg u ita iš m okslo šv en to v ės, liko tik su ­ s ta b a rė ju s i sch o lastik a. V isų p a sa u lie tin ių m okslų, k u ­ riu o s p irm o jo je X V II a. p u sė je m ė g in ta įv esti, d a b a r g a lu ­ tin a i a tsisak y ta . Isto rija k a ip a tsk ira d isc ip lin a A k a d e m ijo ­ je n ie k a d a n e b u v o dėsto m a. P rieš jė z u itų įsig a lė jim ą , p rie š jų m o n o p o lį m o k slo srity je m ėg in o k o v o ti p ijo rų o rd in as, b e t b y lą teism e p ra la im ė jo . T a č ia u ta r p p ijo rų rad o si a s­ m en ų , k u rie d o m ėjo si isto rija. P ijo ra s M o tie ju s D ogelis (1715— 1760) ėm ė k ru o p šč ia i rin k ti isto rijo s m ed žiag ą v ie ­ tin iu o se ir u žsienio a rc h y v u o se , d a u g ia u sia d o m ėd am asis L ietu v o s ir L en k ijo s užsien io p o litik a. S u rin k tą ją m edžiagą „L en k ijo s K a ra ly stės ir L ietu v o s D idžiosios K u n ig a ik šty s­ tė s d ip lo m atin ių d o k u m e n tų rin k in y s" (C odex d ip lo m ati-

138

cu s R egni P o lo n iae e t M ag n i D u catu s L ith u an iae) jis k e tin o išleisti astu o n ia is tom ais, b e t te s p ė jo išsp a u sd in ti tik [I ir] V tom us; p o jo m irtie s d a r p a siro d ė IV tom as. V isa su ­ rin k to ji m ed žiag a liko ra n k ra š ty je ir b u v o išv e ž ta į P e ­ te rb u rg ą . D ogelis d a r išleid o d o k u m e n tu s a p ie L enkijos ir L ietu v o s sien as (Lim ites R egni P o lo n iae et M ag n i D ucatus L ith u a n ia e .. . — V iln ae, 1758). A n tro jo su m an y m o in ic ia to riu s b u v o k a ra liu s S tan islo ­ v a s A u g u sta s P o n iato v sk is, k u ris p a v e d ė v y sk u p u i A d o ­ m u i N a ru š e v ič iu i p a ra šy ti L en k ijo s ir L ietu v o s isto riją. N a ru še v ič iu s p irm asis k e tin o p a sin a u d o ti tu rtin g a L ietuvos M e trik o s m ed žiaga. J o p rašy m u , L ietuvos M e trik a b u v o p e rv e ž ta į V a ršu v ą ; jis j ą su tv a rk ė . Bet te s p ė jo p a ra šy ti L en k ijo s is to riją ik i 1386 m etų. Istoriografija XIX a. L ietuvos p riju n g im a s p rie R usijos im p e rijo s b u v o lem iam as p o sū k is jo s isto rijo je . J i įė jo į su ­ d ė tį g alin g o s, g e ra i o rg an iz u o to s v alsty b ės, k u ri v isų p ir­ m a g a ra n ta v o ja i v id a u s tv a rk ą p o ilg o la ik o ta rp io šio k ra š to v id a u s su iru čių . R u sijo s im p e rija tu o m e tu ja u p e r ­ g y v e n o feo d a lin ė s-b a u d ž iav in ė s sa n tv a rk o s irim ą ir p e rė ji­ m ą į k a p ita listin iu s-b u rž u a z in iu s sa n ty k iu s. L ietu v a lik o feo d alin ė, su silp n a i išp lė to tu žem ės ū k iu , b e v e ik b e p r a ­ m onės, su n e d a u g e liu m iestų , k u rių g y v e n to ja i, b e s iv e r­ č ia n ty s a m a ta is ir p re k y b a , a p ta rn a v o tik a rtim ia u sia s v ie ­ to v es. Ž em ės ū k io p ro d u k tų išvežim ą į užsienį su n k in o tai, k a d P rū sijo s v y ria u sy b ė a p d ė jo m u itais įv ežam u s iš L ietu ­ v o s ir L en k ijo s p ro d u k tu s (10% p re k ė s v ertės). D a b a r šios k liū tie s n e b e b u v o , ir d v a rin in k a i, n a u d o d am iesi p asien io a rtu m u , tu rė jo d id ele s g alim y b es p a rd u o ti p ro d u k tu s tie k užsien io , tie k ir p a d id ė ju sio je v ieto s rin k o je . S u sid arė p a la n k io s a p lin k y b ė s s u a rtė ti su ta u ta , k u rio s k u ltū ro s ly g is p ra n o k o tu o m e tin į L ietu v o s lygį. P riju n g u s L ietu v ą p rie R usijos, p irm ia u sia ėm ė a u g ti jo s e k o n o m ik a ir k u ltū ­ ra b e i k ilti g y v e n to jų g ero v ė. 1803 m . V iln iu je ėm ęs v e ik ti p a sau lietišk a s u n iv e rs ite ­ ta s su 4 įp ra s ta is tu o m e tu V a k a rų E u ro p o je fa k u lte ta is g a v o p la č ia s teise s ste ig ti m o k y k la s b ei ja s k o n tro liu o ti — ta i sk a tin o to lia u p lė to ti k ra š te švietim ą. Į u n iv e rsite to p ro ­ g ram ą p irm ą k a rtą k a ip sa v a ra n k išk a d isc ip lin a b u v o

139

įtr a u k ta v isu o tin ė isto rija . R usijos ir L ietuvos isto rijo s k a ­ ted ro s, tiesa, n eb u v o , b e t šių k ra š tų m o k slin ės p ro b lem o s b u v o n a g rin ė ja m o s sta tistik o s ir v ie tin ė s teisė s isto rijo s k a te d ro se . D ėl u n iv e rs ite to re k to ria u s J o n o S n ia d ec k io p rie šišk u m o isto rijo s m o k slu i v isu o tin ės isto rijo s k a te d ra ilg ą la ik ą b u v o n eu žim ta. T ik ta i 1815 m . j ą užėm ė p a k v ie s­ ta s iš L en k ijo s J o a c h i m a s L e l e v e l i s . X IX a. a n t­ r ą jį d ešim tm etį p ra sid ė ję s L e n k ijo je sta ig u s k a p ita liz m o p lėto jim asis tu rė jo L eleveliui, n o rs ir n e iš k a rto , d id elės įtak o s. S avo p a sk a ito se jis p a sire išk ė k a ip a istrin g a s re s­ p u b lik o n a s ir d id u o m en ės p rie šin in k a s, p rie šin g a i n e g u N a ru šev ičiu s, k u ris b u v o stip rio s m o n arc h in ė s v ald žio s ša lin in k a s. L en k ijos v a lsty b ė s su k ū rim ą jis p ris k y rė n e k o k ia m n o rs d id v y riu i, o p a č ia i liaudžiai, g y v e n u sia i la is­ v a i ir d e m o k ra tišk ai. V isi g y v e n to ja i tu rė ję ly g ia s teises.' L echo g entis, iš p rad ž ių su sisk irsčiu si gim inėm is, s u siju n ­ gusi į v ie n ą v a ls ty b ę su sa v o išrin k to jo k a ra lia u s n e a p i­ b rė ž ta v ald žia. K ie k v ie n a s g av ęs iš v a ld o v o žem ės, b e t n e tu rė d a m a s į ją teisių, k a d a n g i ji b u v u si k a ra lia u s n u o ­ sav y b ė, už n a u d o jim ą si j a tu rė ję s a tlik ti įv a iria s p rie v o ­ les. Po k u rio laik o išk ilu si lec h itų k lasė, p a siv a d in u si šlėk to m is (z + le c h c ic ), k u ri iš p rad ž ių n ie k u o n e sisk y ru si n u o p a p ra sto s liaudies, b e t sten g u sis iškilti. P irm asis su si­ d ū rim as ta rp p a p ra sto s liaudies, k u ria i v a d o v a v o M aslav as, ir le c h itų įv y k ęs XI a. a n tra ja m e k e tv irty je p o B oleslovo N a rsio jo sū n au s M ešk o II m irties. L echitai p aėm ę v iršų . T ai b u v ęs p irm as stip ru s sm ūgis liaudžiai. P ra sid ė ję s jo s en g im as, to ly d žio v is d id ėjęs. J is tęsęsis ik i 1374 m., k a d a e ilin ia i b a jo ra i, įsitra u k ę į p o litin į g y v en im ą, jau sd a m i p ilie tin ę p a re ig ą, ėm ę rū p in tis v a lsty b e ir g in ti liau d į n u o d id ik ų . T aip a tsira d o „b ajo rišk o sio s d e m o k ra tijo s", k u rio s v isi n a ria i b u v o sk elb iam i esą lygūs, te o rija . T okias p a t id ė ja s a n k sčia u už L elevelį L e n k ijo je p lė to jo V elh o rsk is. L elevelis n e site n k in o jom is, jis ėm ė re ik a la u ti ly g ių teisių ir liau d žiai, v alstiečiam s. P irm ą k a rt sav o p a ž iū ras sp a u d o je jis išd ė stė 1819 m., n a g rin ė d a m a s v e ik a lą „P ilig rim as iš D obrom ilio" (P ielgrzym w D obrom ilu"), o v ė lia u sm u l­ k ia u — „P astab o se a p ie L en k ijo s isto riją ir jo s žm o n es“

140

(U w agi n a d d ziejam i P olski i lu d u je j, 1844) ir „L enkų v a lsty b ė s isto rijo je " (D zieje R zeczypospolitej Polskiej). L elevelis v a d o v a v o si n e ša ltin ia is g rin d žiam ais isto ri­ jos fak tais, o išan k stin ėm is m intim is bei sam p ro tav im ais. T ačiau jo k eliam o s m in ty s tu o m e t b u v o v isa i n a u jo s; jo s g rio v ė a u to rite tą d id ik ų klasės, o k a rtu ir isto rik ų , lia u p si­ n u sių d id ik ų v e ik lą . T ai sk a tin o im tis n a u jų iešk o jim ų L elevelio išreik što m s m in tim s p arem ti. P ats L elevelis, b ū ­ d am as V iln iau s u n iv e rsite to p ro feso riu s, L ietuvos isto rijo s n e ra šė ir jo s k u rso n e sk aitė. T ik tai v ėliau , g y v en d am as e m ig ra c ijo je , jis p ran c ū z išk a i iš atm in ties p arašė, n e sin a u ­ d o d am as šaltin iais, tru m p ą L ietuvos isto riją. L elevelio v e ik la V iln iu je p a sk a tin o d o m ėjim ąsi k ra što isto rija. J o s ėm ėsi sta tistik o s p ro fe so riu s O n acev ičiu s b ei v ie tin ė s teisės p ro fe so riu s Ignas D anilavičius. Šio su sid o m ėjim o L ietuvos isto rija re z u lta ta s b u v o 1821 m. p asiro d žiu si A n t a n o B o l e s l o v o H l e b o v i č i a u s k n y g a ap ie V y ta u tą „T ru m p a L ietuvos d id žio jo k u n ig a ik š ­ čio V y ta u to g y v en im o ap y b ra iža " (K rotki ry s ž y cia W ito lda, w . x. litew sk ieg o , przez A n to n ie g o B oleslaw a H lebow icza".— W iln o , 1821). T ai b u v o p a n e g irik a V y ta u tu i, p a ­ rašy ta , rem ian tis k ro n ik o m is (S trijkovskio, D lugošo), ta ip p a t K aram zin o „R usijos v a lsty b ė s isto rija " , k u ri sav o d v a sia y p a č a rtim a b u v o X V I a. P la čia ja m L ietuvos m e t­ raščiu i. H leb o v ičiu s b u v o O n a c e v ič iau s m o k in y s; p a s ta ra ­ sis p a ra šė jo k n y g a i p a b a ig o s žodį, p ab rė ž ę s n a u jų d o k u ­ m e n tų k ra š to isto rija i rin k im o sv arb ą. Ignas Žegota Onacevičius (1780— 1845) g im ė G ard in o sritie s V o lk o v y sk o aps. M a žų jų B eresto v icų k a im e u n itų d v a s in in k o šeim oje. Iš p ra d ž ių m o k ėsi Bal­ sto g ės g im n azijo je, v ė lia u Elko (Lykos), p rik la u siu sio P rū ­ sija i, m o k y to jų s e m in a rijo je . K aip n e p a p ra s ta i g ab u s m o ­ k in y s, P rū sijo s k a ra lia u s lėšom is jis b u v o p a sių stas į K a ra liau č ia u s u n iv e rsite tą , k u rį b a ig ę s g av o m o k y to jo v ie ­ tą ta m e p a č ia m e m ieste. P e r P ra n cū z ijo s— P rū sijo s— R usi­ jo s k a rą jis p a d a rė d id e lių p a sla u g ų ru sų p irk lia m s ir tu o a tk re ip ė g rafo R u m ian cev o dėm esį, k u ris jį p a sik v ie tė P e­ te rb u rg a n . Č ia O n a c e v ič iu s su sip ažin o su g a u siu R u m ian ­ cev o s u rin k tų d o k u m e n tų a rc h y v u . V iln ia u s u n iv e rsite te

141

g a v ę s isto rijo s m ag istro laipsnį, k u rį la ik ą B alsto g ėje m o k ė isto rijo s, o v ė lia u b u v o p a k v ie sta s šį d a ly k ą d ė sty ti V iln ia u s u n iv e rsite te . 1822 m. jis k a rtu su L elev eliu b u v o k a n d id a ta s u žim ti isto rijo s k a te d rą , b e t p e r rin k im u s la i­ m ė jo L elevelis. O n a c e v ič iu s ėm ė d ė sty ti sta tistik ą ir d ip lo ­ m atik ą , 1829 m. jis p e rsik ė lė į P e te rb u rg ą ir b u v o v y r ia u ­ sy b ės įp a re ig o ta s p a ra šy ti L ietuvos isto riją. Šiam d a rb u i jis p a s k y rė 20 m etų , k u r tik ta i g alėd am as rin k o d o k u m en tu s: v a ž in ė jo į K araliau čių , n o rėd a m as su sip ažin ti su b u v u siu V o k ie č ių o rd in o a rc h y v u , rau sėsi po R usijos ir L en k ijo s k n y g ų sa u g y k la s b e i a rc h y v u s. Buvo su m an ęs išleisti k e ­ le tą to m ų , 'bet n e sp ėjo . P arašy tasis te k sta s ir su rin k ti d o ­ k u m e n ta i po jo m irtie s p a te k o į g im in aičių ran k a s, ir jų lik im as n ežin o m as [1]. A m žin in k ai O n a c e v ič ių laik ė d id eliu L ietuvos isto rijo s sp ecialistu . Beje, jis . y r a ta ip v y k u sia i su k ū rę s a p ra šy m ą „G rafo K y b u rg o k e lio n ė p as d id įjį k u ­ n ig a ik štį V y ta u tą " , jo g d a u g e lį d ešim tm e čių tik ė ta , k a d šis k ū rin y s iš tik r ų jų y ra g rafo K yburgo, o n e falsifik ata s. A n o t jo m o k in io ir d ra u g o lie tu v ių isto rik o Sim ono D au ­ k a n to , p a ts O n a c e v ič iu s n e d a u g rašęs, b e t k itu s sk a tin ę s u žsiim in ėti isto rija, n iek a m n e a tsisa k y d a v ę s p ad ėti. J a m v a d o v a u ja n t, išė ję s ir m in ėtasis H le b o v ič iau s v e ik a la s. M y k o la s B alinskis ta ip p a t d a u g ja m esąs sk o lin g as. P a ts O n a c e v ič iu s s p ė jo išleisti tik ta i A lb e rtra n d ž io d a rb u s, s k ir­ tu s k u n ig a ik š č ių — n u o K azim iero ik i S tep o n o B ato ro im tin a i — v iešp a tav im u i. J o d a rb o m e to d a s ir so c ia lin ė s p ažiū ro s, m a ty t, a titik o jo m o k in ių H le b o v ič iau s ir D a u k a n ­ to m eto d ą b ei p ažiū ras. I g n a s D a n i l a v i č i u s . K ur k a s d a u g ia u isto rija i n u sip e ln ė jo u n iv e rsite to d ra u g a s Ig n as D a n ila v ičiu s (1789— 1843). K aip ir O n acev ičiu s, jis b u v o u n itų d v a si­ n in k o sūnus. G im ė G ard in o sritie s B elsko aps. H rin e v ič ių k aim e, m o k ėsi iš p ra d ž ių p ijo rų m o k y k lo je Lom žoje, o p a sk u i P rū sijo s v ald žio s įk u rto je B alstogės p a v y z d in ė je g im n a z ijo je . 1810 m . įsto jo į V iln ia u s u n iv e rsite to m o ra li­ n ių ir p o litin ių m o k slų fa k u lte tą , stu d ija v o d a u g ia u sia v a ­ d o v a u ja m a s prof. K ap elio (C apelli), ita lo iš Pizos. 1812 m . d ėl k a ro u n iv e rs ite tą u žd ariu s, jis grįžo B alstogėn, č ia b u v o p ran c ū z o g u b e rn a to ria u s F e rjė (F errier) se k re to riu ­

142

m i. Išv iju s p ran cū zu s, D a n ila v ičiu s v ė l grįžo į u n iv e rsite tą , te n g a v o a b ie jų teisių (k an o n ų ir civilinės) m a g istro la ip s­ nį ir n u o 1814 m . p ra d ė jo d irb ti v ie tin ė s teisė s k a te d ro je . S avo k la u sy to jų , d a u g ia u sia V y riau sio sio s d v a sin ė s sem i­ n a rijo s a u k lė tin ių , p ad ed am as, ė m ė rin k ti įv a iria u siu s ra n k ­ raščiu s, su siju siu s su L ietuvos teise. Y pač d a u g sv a rb ių isto rijo s d o k u m e n tų ja m p a v y k o ra sti p e r u n iv e rsite to d u o tą m o k slin ę k o m a n d iru o tę (1818). J is d irb o P e te rb u rg o v ie š o jo je b ib lio te k o je, R u m ian c e v o m u z ie ju je , U žsienio re ik a lų m in iste rijo s ir p riv a č iu o se a rc h y v u o se . Po a tk a k ­ lių ie š k o jim ų g rafo R u m ian c e v o a rc h y v e p a v y k o ra sti K azim iero teisy n ą , L ietu v o s tru m p o jo m etrašč io S u p raslio n u o rašą , I L ietu v o s S ta tu to [nuorašo] ra n k ra š tį 'bei d a u g e lį k itų sv a rb ių d o k u m en tų . G rįžęs iš k o m an d iru o tė s, 1822 m . b u v o p a s k irta s e k s tra ­ o rd in a rin iu , o 1823 m .— o rd in a rin iu v ie tin ė s, t. y . L ietu ­ vos, teisė s isto rijo s p ro feso riu m i. T a č ia u n e tru k u s jis tu ­ rė jo p a lik ti V iln ių. 1825 m. g a v o C h a rk o v o u n iv e rsite to d ip lo m atik o s k a te d rą , b e t 1830 m . g rafo M. S p e ran sk io b u v o p a k v ie s ta s į P e te rb u rg ą p a re n g ti V a k a rų g u b e rn ijų v ietin ė s teisės sąv ad ą. B aigęs d a rb ą S p e ran sk io ko m itete, D an ilav ičiu s n u v y k o d irb ti į K ijev o u n iv e rs ite tą ir k e tin o su sip ažin ti su g au siu jo a rc h y v u , b e t v e ik ia i p o litin ė s p riežasty s p riv e rtė jį p a lik ti U k ra in o s so stin ę ir p e rsik e lti į M ask v ą. Čia, įte m p ta i d irb d a m as, jis p e rv a rg o , su sirg o ir n e tru k u s m irė. N ei ik i jo , n e i p o jo n ie k a s n e su rin k o tie k d a u g Lie­ tu v o s teisė s p a m in k lų . B e n d ra d arb ia u d a m as su L eleveliu, jis p a re n g ė sp a u d a i „L ietuvos teisių n u o 1389 ik i 1529 m e tų r in k in į“ (Zbior p ra w lite w sk ic h o d ro k u 1389 d o ro k u 1529. T u d ziež ro z p ra w y sejm o w e, o ty c h že p ra w a c h od ro k u 1544 d o 1563.— P oznan, 1841). Šis rin k in y s, išleistas g rafo D zialin sk io lėšom is, ap ė m ė sv a rb ia u sia s L ietu v o s d i­ d ž ių jų k u n ig a ik š č ių p riv ile g ija s, d u o ta s b a jo ra m s ir a t­ sk iro m s L ietu v o s v a lsty b ė s sritim s a rb a žem ėm s: 1387 m. J o g a ilo s p riv ile g iją , K azim iero teisy n ą , L ietuvos ir L en k ijo s u n ijo s a k tu s, 1447 m . v isu o tin ę žem ės p riv ile g iją (rusų ir lo ty n ų k.), I L ietu v o s S ta tu tą (rusų ir lo ty n ų k.) ir p a g a lia u

143

P o n ų ta ry b o s ir e ilin ių b a jo rų p rašy m u s, įte ik tu s seim am s n u o 1544 ik i 1563 m etų. K itas lab ai sv a rb u s L ietu v o s ir k a im y n ų k ra š tų isto ri­ jo s ša ltin is y ra D an ilav ičiau s s u d a ry ta s „D iplom ų lo b y ­ n a s" 2б. J a m e s u rin k to s visos šy k ščio s sen o v ės ra š y to jų ži­ n io s a p ie ta u ta s, g y v e n u sia s B altijos jū ro s p ie try tin ė je p a ­ k ra n tė je , ta rp jų ir a p ie sen o v ės lie tu v ių p ro tė v iu s, re tk a r ­ čiais a p ie ju o s d u o d a m a sm u lk ių p aaišk in im ų , k a ip a n ta i a p ie h e ru liu s. T o liau p a m e č iu i jis n u ro d o su šita is m e ta is su siju siu s d o k u m en tu s, išd ė sty d am a s jų tu rin į ir p a a iš k in ­ d am as, k u r k o k s d o k u m e n ta s sa u g o ja m as, k o k ia k a lb a p a ra šy ta s, k u r išsp au sd in tas. K a rta is jis d u o d a to k io d o k u ­ m en to k ritiš k ą įv ertin im ą , a p ta rd am a s, k ie k jis p atik im as. Iki jo n ė v ie n a s lie tu v ių ir le n k ų ty rin ė to ja s n e v e rtin o isto rin ių d o k u m en tų ta ip k ritišk a i. B e n d rad arb iau d am as su k u n ig a ik šč iu O b o len sk iu , [1841— [1843 m. D an ilav ičiu s išleid o d v iem to m ais U žsie­ n io re ik a lų m in iste rijo s a rc h y v e ra s tą L ietu v o s v y ria u s y ­ b ės Ž y g im an to A u g u sto ir S tepono B atoro la ik ų su sira ši­ n ė jim ą su u žsienio v alsty b ėm is, p a v a d in tą „L ietuvos D i­ džiosios K u n ig a ik šty stė s M e trik o s p a siu n tin ių k n y g a " (К нига п о с о л ь с к а я м е т р и к и В еликого к н я ж е с т в а Л и ­ товского) . D an ilav ičiu s n e ra šė L ietuvos isto rijo s, jis tik ta i p a s k e l­ b ė k e le tą stra ip sn ių 27 ir a u k ščia u n u ro d y ta s p a sta b a s p rie „D ip lo m atų lo b y n o". Isto rijo s d o k u m en tu s n a g rin ė jo te isi­ n iu po žiū riu , b e t n e p a m iršo ta ip p a t jų p a siro d y m o a p lin ­ kybių. Išleid ęs d o k u m e n tų rin k in iu s, jis la b a i p ra p lė tė isto rijo s šaltin iu s, reik a lin g u s ekonom iniam s, so cialin iam s ir k u ltū rin ia m s k lau sim am s ty rin ėti. 26 S k a rb iec d y p lo m a to w p a p iesk ich , cesa rsk ich , k r o le w sk ic h , k siaz ^ cy c h , u c h w a t n a r o d o w y ch , p osta n o w ien . r o zn y ch w la d z i urz^dow , p o stu g u jq c y ch d o k r y ty c z n e g o w y ja s n ie n ia d z ie jd w L itw y, R u si lite w sk ie j i o sc ie n n y c h im k r a j o w /Z e b r a t i tr e sc i o p is a l Ig n a c y D a n ilo w ic z .— W iln o , 1860— 1862.— T. 1— 2. 27 Данилович И. О л и т о в ск и х л е т о п и с я х .— Ж М Н П р ., 1840; Daniiowicz I. W ia d o m o sc о w ta s c iw y c h lite w s k ic h la to p isa c h [.— A t h e ­ n a eu m , 1841, t. 6); Daniiowicz I. H is to r y c z n y rzut o k a n a p r a w o d a w stw o lite w s k ie f.— W ize ru n k i i roztrzq sania n a u k o w e: P o cz et n o w y , 1837, t. 1]; Daniiowicz I. R o zb ior H is to r y i m ia sta W iln a K ra sze w sk ieg o [.— T y g o d n ik P etersb u rsk i, 1839, N r. 6 1 — 63); ir kt.

144

J u o z a p a s J a r o š e v i č i u s (1793— 1860). D anilav ičia u s am žin in kas, ta ip p a t V iln iau s u n iv e rsite to p ro fe so ­ rius, J. Ja ro š e v ič iu s gim ė Belske, G ard in o s rity je . M o k s­ lus ė jo V iln iau s u n iv e rsite te , k u rį b a ig ė 1815 m . teisių m ag istro laip sn iu. P ask u i b u v o K rem en eco lic ė ja u s d ė s ty ­ to ja s. A tk re ip ę s į sav e dėm esį stra ip sn iu „A pie k rik šč io n ių relig ijo s įta k ą sla v ų k u ltū ra i" (O w p ly w ie relig ii chrzešcija n s k ie j n a cy w ilizację S low ian), išsp a u sd in tu la ik ra š ty je „D ziennik W a rsz a w sk i", 1826 m . jis b u v o p a k v ie sta s į V il­ n iau s u n iv e rs ite tą k a ip e k stra o rd in a rin is p ro fe so riu s d ė sty ti L ietuvos ir L en kijos c iv ilin ę teisę. 1828 m . b u v o p a sk irta s d ip lo m atik o s ir sta tistik o s o rd in a rin iu p ro feso riu m i. U žda­ riu s u n iv e rs ite tą , k u rį la ik ą b u v o L aik in o jo m o k y k lų k o ­ m ite to n ary s, b e t d ėl p o litin ių p rie ž asč ių n e tru k u s ja m tek o a tsista ty d in ti. G rįžęs į Belską, jis v isa s jė g a s p a sk y rė L ietu v o s isto rija i stu d iju o ti. S avo d a rb o re z u lta tu s sk e lb ė L ie tu v o je ė ju siu o se p e rio d in iu o se leid in iu o se „Znicz", „B iruta", „ A th e n ae u m ", „R ocznik", ta ip p a t ž u rn a le „Bib­ lio te k a W a rsz a w sk a ". P e rd irb ę s šiuos stra ip sn iu s, išleido ju o s trim is k n y g o m is „L ietuvos civ ilizacijo s b ru o ž a i n u o se n ia u sių la ik ų ik i X V III a. p ab aig o s" 28. G y v en d am as to li­ m am e u žk a m p y je, J a ro š e v ič iu s n e p riė jo p rie a rc h y v ų ; jis p lačiai n a u d o jo si tuo, k as ja u b u v o išleista,— ru sų m e tra š­ čiais, lie tu v ių ir le n k ų k ro n ik o m is, D lugošu, K aram zin o „R usijos v a lsty b ė s isto rija " , F o ig to „P rū sijo s isto rija" ir y p a č T. N a rb u to „L ietuvių ta u to s isto rija". T ačiau J a ro š e ­ v ičiau s d a rb a s n e b u v o p a p ra s ta k o m p iliacija. K ritišk ai v e rtin d a m a s m ed žiagą, jis su k ū rė g e ria u sią v iso feo d alin io la ik o ta rp io isto rio g ra fijo s v eik alą. V isi jo p irm ta k a i y p a č d o m ėjo si etn o g en eze. J ie rėm ėsi lin g v istik a, ly g in o a n tik o s ir a n k sty v o jo feodalizm o ra šy ­ to jų p a m in ė tu s ta u tų v a rd u s su lie tu v išk a is žodžiais. J a ­ ro šev ičiu s v isišk ai a tm e tė šį m eto d ą k a ip n e p a g rįstą ir p irm asis p a re išk ė, k a d lie tu v ia i — n e a te iv ia i, o a u to c h to ­ nai, g y v e n a n ty s savo te rito rijo je b e n t n u o III m. e. am 28 Jaroszewicz J. O b raz L itw y p o d w z g lę d e m je j cy v vilizacji od c z a s o w n a jd a w n ie jsz y c h d o k o n c a w ie k u X V III.— W iln o , 1844, cz. 1— 2; 1845, cz. 3. 10. I. Jonynas

145

žiaus. „K ažin a r k o k s lietu v is, g e ra i m o k ėd a m as sa v o k a l­ b ą, g a lė tų su tik ti su to k ia a b e jo tin a sa v o ta u to s g e n e a lo ­ g ija . N o rs lie tu v ia i, b ū d a m i a rtim i k itų tau tų , y p a č slavų, k a im y n a i, g a lė jo n e m a ž a žodžių p a sisa v in ti iš jų , ta č ia u šie k a lb in ia i a rg u m e n ta i y r a atm estin i, je ig u atsižvelgsim e, k a d lie tu v ia i m okslui, m en u i, am atam s, rite rių g in k lu o tei ir b e g a lin e i d a u g y b e i k itų term in ų , re išk ia n č ių p ro to b e i ja u sm o p o lin k iu s, tu ri sav u s žodžius, tik jų k a lb a i b ū d in ­ gus, n e sk o lin ius; n e tg i žodžiai, p a im ti d a u g ia u sia iš b a l­ ta ru s ių ir len k ų , tė ra p a g a lb in ia i, v ė ly v esn į, n es lietu v is, g e ra i m o k an tis sav o k a lb ą , k ie k v ie n a m sk o lin iu i ran d a s a v ą jį a titik m en į" 29. L ietuvos k u ltū ro s isto riją Ja ro še v ič iu s sk irsto į d u p a ­ g rin d in iu s laik o ta rp iu s: p a g o n išk ą jį ir k rik šč io n išk ą jį — p irm u o siu s 3 am žius po lie tu v ių a p sik rik štijim o (tik tai r a ­ šy d am as a p ie šv ietim ą, k a lb ė d a m a s a p ie jė z u itų v e ik lą , jis a p im a šie k tie k d au g iau ). K ie k v ie n o je iš šių d v ie jų s v a r­ b ia u sių ep o ch ų , a tsiž v elg d a m a s į isto rin e s a p lin k y b es, jis n u š v ie tė žem d irb y stės, am atų , n a m ų p ram o n ės, p re k y b o s p a d ė tį, m iesto ir k aim o g y v e n to jų b ū k lę, įsta ty m ų leidim ą, in te le k tu a lin ę b ei e tin ę ta u to s k u ltū rą . J is su p ra to ir p ri­ pažin o , k ad , tu rė d a m a s m ažai šaltin ių , k u ltū ro s p a d ė tį te ­ g a lė jo a p ib ū d in ti tik b e n d ria u sia is b ru o žais. D ėl d u o m en ų sto k o s įv a irių la ik o ta rp ių ša ltin iu o se a u to riu s n e įste n g ė n u šv ie sti k u ltū ro s raidos, b e t p a ro d ė tik sta tišk ą jo s b ū k ­ lę. Šis n e m ažas d a rb o trū k u m a s b u v o b ū d in g a s n e tik j anų b e t ir k itiem s ik im a rk sistin ė s ep o ch o s ty rin ė to ja m s. J a ro š e v ič iu s p irm asis iš lie tu v ių ir le n k ų isto rik ų p r a ­ š n e k o a p ie L ietu v o s feo d a lin ę s a n tv a rk ą . F eo d alizm o p r a ­ d žią jis n u k e lia į X I a. ir jo išta k ų iešk o p o litin ių sa n ty k ių ra id o je p a č io je L ietu v o je. „P avyzdžių ta m n e re ik ė jo ie šk o ­ ti u žsie n y je; p a ts la ik in ų ir v ie tin ių a p lin k y b ių su ta p im a s g a lė jo są ly g o ti to k ią įv y k ių ra id ą 1' 30. Išim tį su d a ra n ti tik Ž e m aitija, k u rio je feo d a lin ia i sa n ty k ia i su sik lo stę g a n a v ė la i. F eo d alizm o p ra d ž ią jis s ie ja su la ik o ta rp iu , k a i Lie­ tu v o s k u n ig a ik šč ia i u ž k a ria v o ru sų žem es ir d a lijo ja s 29 T e n pat, d. 1, p . 3. 30 T en pat, p . 123.

146

v a ld y ti k a riu o m en ė s vadam s. F e o d alin ė s a n tv a rk a tu rė ju si g a ra n tu o ti v a lsty b ė s g y n im ą n u o R usios ir to to rių , p a d ė ti d id iesiem s k u n ig aik šč ia m s la ik y ti sav o v a ld ž io je tuos sm u lk iu o siu s k u n ig aik šč iu s, k u rie m s b u v o išd aly to s u ž k a ­ ria u to s ru sų žem ės. T a č ia u feo d a lin ių sa n ty k ių sistem a su sid a riu si n e a n k sč ia u k a ip G edim ino laik ais, k a i didysis k u n ig a ik š tis ru sų žem ėse ra s tą ją tv a rk ą ėm ęs k e isti L ivo­ n ijo je b u v u s ia feo d a lin e sistem a. D ab artin iam m a rk sisti­ n iam isto rijo s m o k slu i to k s feodalizm o a tsira d im o L ietu v o ­ je aišk in im as n e p riim tin a s. Be to, Ja ro še v ič iu s, sek d am as P la č iu o ju L ietuvos m etrašč iu , ru sų žem ių u ž k a riav im ą d a ­ tu o ja n e XII a. p a b a ig a a r X III a., o XI am žium i. T ačiau p a ts feo d a lin ių sa n ty k ių L ie tu v o je p rip ažin im as y ra , b e a b ejo , J a ro š e v ič ia u s n u o p eln as. P ažy m ėtin a, k ad J a ro še v ič iu s p irm asis p a b rė ž ė v is d i­ d ė ja n tį k aim o g y v e n to jų išn a u d o jim ą ir j ų b e te isę p a d ė tį fe o d a lin ė je v a lsty b ė je , ta ip p a t lab a i lė tą m iestų , p re k y ­ bo s raid ą, k u rią tru k d ė feo d alų p riv ile g ijo s. Šių k lau sim ų v isa ip v e n g ė k iti isto rik a i, lia u p sin ę sta m b ių jų L ietuvos feo d a lų k a rin iu s žy g iu s b e i p o litin ę v e ik lą . Ja ro š e v ič ia u s n u o m o n ė sk y rė si n u o k itų isto rik ų ir dėl jė z u itų L ie tu v o je v e ik lo s b ei reik šm ės v e rtin im o . D au g u ­ m a jo a m žin in k ų , jė z u itų p ro p a g a n d o s v e ik ia m i, a u k štin o p a sta ru o siu s k a ip ja u n ų žm o n ių a u k lė to ju s, m o k iu siu s ju o s b ū ti o riu s, p ak lu sn iu s, k rik šč io n išk a i n u site ik u siu s p ilie ­ čius, ar*ba v e rtin o jė z u itu s k a ip p o litin iu s v e ik ė ju s, p a ­ d a riu siu s d id elių p a sla u g ų v a lsty b e i 31. J a ro š e v ič iu s p a ro d ė jė z u itų o rd in o v e ik ė jų k o sm opolitizm ą, sv e tim u m ą k ra što in teresam s, sie k im ą v ie n s a v a n a u d išk ų tik slų , n a u d o ja n tis ju o s p rig lo b u sio k ra što lėšom is. J is ra šė a p ie šio o rd in o n a rių v e id m a in išk u m ą , re lig in į n e p a k a n tu m ą , k a ip jė z u i­ tų a u k lė tin ia i u ž p u ld in ė jo k ita tik iu s, y p a č p ro te sta n tu s, d e g in o b e i p lėšė j ų n am u s. Ja ro še v ič iu s la ik ė jė z u itu s n a u ­ jų m in č ių slo p in to jais, tam sy b in in k a is; jie n e tik n e p a s tū ­ m ė ję m o k slo į p rie k į, b e t s ta b d ę jį. J is n e n e ig ia , k a d iš p rad žių , X V I a., jė z u itų v e ik la tu rė ju si p o zity v u m o , b e t 31 p. 287.

Mickiewicz A. K urs lite r a tu r y slo w ia n s k ie j.— P aryž, 1843, t. 3,

14?

v ė lia u n e ig ia m y b ė s v is la b ia u išry šk ė ję . J ie n e p risid ė ję p r ie v ie to s lite ra tū ro s b e i m okslo raid o s, n es m o k y k lo se d ė s ty ta sv etim a liau d žiai kalba. P e r 200 m etų jie L ietuvai d a v ę tik v ie n ą isto rik ą (K ojelavičių) ir v ie n ą p o e tą (Sar­ b ie v ijų ), b e t ir šis p a g a rsė ję s tik sav o e ilė d ara , p rim e n a n ­ čia H o ra c ija u s eiles, o n e tu rin iu , nes šlovin o popiežių, k a ra liu s ir feo d alu s 32. T aip k ritišk a i v e rtin d a m a s jėzu itu s, J a ro š e v ič iu s p a sire išk ė k a ip p ro g re sy v u s tais laik a is žm o­ gus, n e p a b ū g ę s k o n flik to su įta k in g a is k a ta lik ų d v a si­ n in k ais. T e o d o r a s N a r b u t a s . J. Ja ro še v ič iu s su sav o k o n c e p cijo m is liko, g alim a sak y ti, v ien išas. K iti isto rik a i, n e iš b u v u sių V iln iau s u n iv e rsite to p ro feso rių , T eo d o ras N a rb u ta s ir S im onas D au k an tas, isto rijo s m okslo u ž d a v i­ n iu s s u p ra to p a n a šia i k a ip P lačio jo L ietuvos m etrašč io a u ­ to riu s ir S trijk o v sk is. N a rb u ta s, išleid ęs sa v o 9 to m ų v e ik a lą „L ietu v ių ta u to s isto rija " (1835— 1841), ilgą laik ą, b e v e ik ik i X IX a. p a b a i­ gos, b u v o laik o m a s a u to rite tin g ia u siu L ietuvos isto rik u , n o rs p irm ie ji jo d a rb o to m a i b u v o g rie ž ta i k ritik u o ti. N a rb u ta s g im ė 1784 m . L ydos aps. Š ia u rių k aim e. A u k š­ tą jį m o k slą išė jo L ietuvos v y ria u s io jo je m o k y k lo je, v e i­ k u s io je p o jė z u itų o rd in o ir V iln ia u s a k a d em ijo s u ž d a ­ ry m o . Č ia jis, v a d o v a u ja m a s žym aus lie tu v ių a rc h ite k to prof. L. [Stuokos] G u cev ičiau s ir M. Šulco, ė jo m a te m a ti­ k o s ir in žin e rijo s m okslus. B aigęs u n iv e rsite tą , n u v y k o į P e te rb u rg ą s tu d iju o ti k a ro in ž in e rijo s ir k u rį la ik ą d irb o II k a d e tų k o rp u se d ė sty to ju . Iš č ia k a ip R u sijo s ir P rū si­ jo s k o m isijo s n a ry s b u v o v ald žio s p a sių stas p rie N em u n o tė k m ė s reg u liav im o d a rb ų . Ši u p ė p o L en k ijo s ir L ietuvos v a lsty b ė s p a d a lijim o žy m ėjo R u sijo s ir P rū sijo s v a lsty b ių sien ą. P e r k a rą su N a p o le o n u 1807 m . jis b u v o d u k a rtu s su žeistas — p rie O stro le n k o s ir Tilžės. R u sijo s ir Š v ed ijo s k a ro m e tu N a rb u ta s k a ip k a ro in žin ie riu s d irb o S u o m ijo je ir p rie A b o m iesto b u v o k o n tū zy ta s, to d ė l v ė lia u a p k u rto . 1810— 1811 m. s ta tė B obruisko tv irto v ę . D arb as sv e ik a ta i k en k sm in g o se, p e lk ė to se v ie to se p a k irto sv e ik a tą , jis visiš32

148

Jaroszew icz J.

O b r a z L i t w y , c z . 3 , s. 2 3 7 .

k a i n u s to jo g ird ė ti ir tu rė jo m esti k a ro ta rn y b ą . G rįžęs į sav o d v a rą , v isa s jė g a s p a s k y rė g im to jo k ra što isto rijai. J o s ėm ėsi k a ip m ėg ė ja s, b e jo k io m o k slin io pasiruošim oir n e tu rė d a m a s k itų v a d o v ų . Isto rija p a sk a tin o susidom ėti, m aty ti, a n k ste sn is d a rb a s p rie N em uno. A b ip u s šios upės. ilg u s šim tm ečiu s v y k o lie tu v ių tau to s k o v a su V o k ie č ių o rd in u , te n b u v o statom os ir g riau n am o s pilys, k u rių lie ­ k a n a s jis p a ts g a lė jo m aty ti. N a rb u ta s ėm ė k ru o p šč ia i rin k ti įv a iria s arc h e o lo g in e s b e i e tn o g ra fin e s lie k a n as, lia u ­ d ies d ain as, p ad avim us, isto rin ę lite ra tū rą ir kt. T ačiau, n o rs b u v o k a rš ta s L ietuvos p a trio ta s ir g y v e n o lie tu v išk o ­ je a p lin k o je , jis p ra sta i m o k ė jo lie tu v ių k alb ą, ir ta i lab ai n eig iam ai a tsilie p ė jo d a rb u i, y p a č ten, k u r te k o rem tis lin g v istik a. N e su p rasd a m as a rb a sa v a ip k la id in g a i a išk in ­ d am asis žodžius, k ū rė te o rija s, k u rio s, k a ip g a lė jo m aty ti g e ria u m o k a n ty s k alb ą, b u v o n ep ag rįsto s. K aip ir visi jo p irm ta k a i, N a rb u ta s L ietuvos isto riją p ra ­ d ed a n u o lie tu v ių tau to s kilm ės. T am jis p a sk y rė II ir III sav o v e ik a lo tom us. L ietu v ių tau to s lopšio jis iešk o A z ijo ­ je. S en iau siais jos' p ro tė v ia is laik o g elo n u s ir b u d in u s. P irm ieji b u v ę p e la z g ų -g ra ik ų kilm ės, a n trie ji — in d ų -sk itų kilm ės. V isi jie a tė ję iš A zijos, n o rs ir sk irtin g a is k eliais. P elazg ai ė ję p e r M a ž ą ją A ziją, p e r k raštu s, esan čiu s į p ie ­ tu s n u o K asp ijo s ir Ju o d o sio s jū ro s, o in d ų -sk itų g e n ty s — p e r K au k a z ą ir, p asiek u sio s V olgos žiotis, p ap litu sio s v isa ­ m e p lo te į š ia u rę n u o Ju o d o sio s jū ro s ik i D u n o jau s. S av o n u o m o n ę jis rėm ė lin g v istin ia is duom enim is: lie tu v ių k a lb a tu rin ti d a u g y b ę žodžių a p ib ū d in ti g y v u lia m s ir m etalam s, k u rių n e b u v o ir n ė ra d a b a rtin ia m e lie tu v ių k ra šte , p a v y z ­ džiui, a u k sas, liū tas, k u p ra n u g a ris, beždžionė ir pan. M in ė ­ tosios g en ty s, k e lia u d am o s į v a k a ru s, su sitik u sio s k a ž k u r į v a k a ru s n u o J u o d o sio s jū ro s, g reič ia u sia i T ra k ijo je . Jo m s asim iliav u sis, ir a tsira d u si lie tu v ių ta u ta . G raik ų , lo ty n ų ir lie tu v ių k a lb ų žodžių b e i g ram a tik o s fo rm ų p an a šu m o n e ­ g alim a e są p a a iš k in ti k ita ip k a ip jų b e n d ra k ilm e iš tra k ų p elazg ų k a lb ų . Be lin g v istik o s, jis rem iasi lie tu v ių g e n č ių fizinėm is y p a ty b ė m is, j ų d ra b u ž ių sa v itu m u , sk irtu m a is n u o s la v ų ir g erm an ų . P rieš p asiek d am i p ie try tin į B altijos k ra n tą , lie tu v ia i g y v e n ę k a ž k u r p rie Ju o d o sio s jū ro s, jų

149

a

k a im y n a i b u v ę sa rm a ta i — sla v ų p ro tė v ia i. N a rb u ta s n e ta ­ p a tin a lie tu v ių n e i su slav ais, n e i su gotais, n e i su k ito m is g e rm a n ų g entim is. L ie tu v ių k alb o s sk o lin iu s iš sla v ų k a lb ų jis a išk in a k u ltū rų s ą v eik a , ilg a k a im y n y s te 33. J is a tm e ta ir s e n ia u la b a i išp litu sią ro m ė n išk ą ją lie tu ­ v ių k ilm ės t e o r i j ą 34. L ietu v ių ir lo ty n ų k a lb ų p a n a šu m ą a iš k in a b e n d ra p ro k alb e . P irm ą jį sav o v e ik a lo to m ą N a rb u ta s p a sk y rė lie tu v ių m ito lo g ija i, k u rią la ik ė „sen iau sio s ta u tų isto rijo s su p ra ti­ m o ra k tu " 35. L ietu v ių p a g o n išk u o siu s tik ė jim u s jis ta p a ti­ n a su g ra ik ų ir ro m ėn ų , „nes jie [lietuviai] y r a k ilę iš v ie ­ nos su h e le n a is g e n tie s [ ...] , tu rė jo v ie n ą b e n d rą relig iją , b e sire m ian č ią tais p a č ia is p a g rin d a is, su ta m p a n čią sm u l­ k iau sio m is d e ta lė m is " 36. „N etg i atro d o , k a d g ra ik ų ir se ­ n o v ė s R om os d iev ai, išv y ti iš p ietų , p e rsik ė lė į m ū sų šia u rin į lie tu v ių k ra š tą ir a tn e šė ja m a p šv ie tą, su sita ik ė su v ie tin ia is se n aisia is tik ė jim a is" 37. K ada, ko k io m is a p ­ lin k y b ė m is ta s p e rsik ė lim a s įv y k o , jis n u ty li: d ie v ų p e r ­ sik ra u sty m o n e įm a n o m a su p ra sti b e ta u tų a r j ų d alies, k u ­ rio m s p rik la u sė d iev a i, atsik ėlim o .' A tm e tę s ro m ė n ų a tė ji­ m o į L ietu v ą te o riją , N a rb u ta s sa u p rie š ta ra u ja . L ietu v ių m ito lo g ija i įta k ą p a d a riu si ir sk a n d in a v ų ta u tų m ito lo g ija ; s k a n d in a v a i ta ik ia is a r p rie šišk a is tik sla is d a ž n ai la n k y ­ d a v o si lie tu v ių k ra šte . N a rb u ta s m an o , k a d sen o v ės ta u tų m o n o teizm as (v ien o d iev o garb in im as) v ė le sn ė se ta u to se p a v irto d a u g d ie v y ste , ir ta i sie ja su šv ietim o p a p litim u ir y p a č ž y n ių v e ik la ,— j ie sa v a n a u d išk a is tik sla is p rig a lv o ję d ie v y b ių ir p e rė m ę ja s iš k itų . „G ausybė a tsira d u sių žy n ių n eb e žin o jo , iš k u r d a r n a u jų d ie v ų p a sisk o lin ti" 38. D ėl r e ­ lig in ių tik ė jim ų išsigim im o, n a u jų d ie v y b ių įv ed im o n e ­ d o rais tik sla is jis k a ltin a iša u g u sią d v a sin in k ų klasę. 33 Narbutt T. D z ie je sta r o žy tn e n arod u lite w s k ie g o .— W iln o , 1838, t. 3, § 2 55— 265. 34 T en pat, § 255. 35 T en pat, 1835, t. 1, p. X V . 36 T en pat, p. X I— XII. 37 T en p a t, p. XII. 38 T en pat, p. XI.

150

A ts k le id ę s sav o te o rin e s p a ž iū ra s į lie tu v ių m ito lo g ijo s k ilm ę, jis sm u lk iai iš v a rd ija d iev y b es, su sk irstę s ja s į v y ­ resn iu o siu s, žem esniuosius d ie v u s ir p u sd iev iu s, a rb a d id ­ v y riu s. P ag rin d in is jo šaltin is b u v o J . L asickio k n y g a „A p ie žem aičių, k itų sa rm a tų b e i n e tik rų k rik šč io n ių d ie ­ v u s" (Lasicius J. De dies sa m a g ita ru m 'c a e te ro ru m q u e S arm ataru m e t falso ru m C hristianorum ), v o k ie č ių k o m p i­ lia to ria i ■— E razm as S t e la 39, S im onas G runau, H a rtk n o c h a s, L ukas D av id as — ir S trijk o v sk is. Y pač d a u g jis p a sin a u ­ d o jo L asickio v eik alu . J. L asickis, k ilim o len k a s, u o lu s k a lv in ista s, k u rį laik ą b u v o L ietu v o s m ag n a to H le b o v ič iau s v a ik ų a u k lė to ja s jo d v a re B altaru sijo je. S usipažinęs su k itu len k u , J . Lask o v sk iu , b u v u s iu rev izo riu m i, v y k d a n t žem ės refo rm ą Ž e­ m a itijo je , J . L asickis, k a ip m anom a, g av o iš jo žinių a p ie lie tu v ių p a g o n išk u s tik ė jim u s. T a č ia u L asickis L e n k ijo je m ažai tesim a tė su L ask o v sk iu ir n e g a lė jo iš jo d a u g suži­ n o t i — L ask o v sk is lie tu v ių k a lb o s n e m o k ė jo ir lie tu v ių b u ities b e i tik ė jim ų n e ty rin ė jo . L asickis p a sin a u d o jo suv o k ie tė ju s io p ro te s ta n tų k u n ig o k n y g ele. S av o v e ik a lą L asickis rašė, n o rė d a m a s išju o k ti p rie ­ šin in k u s k a ta lik u s ir p a ro d y ti, jo g k a ta lik ų šv e n tie ji — n e k a s k ita k a ip p a g o n ių d iev a i, k u rie m s v a rd u s jis p a ts su ­ g alv o d av o . N ie k u r ta ip n e iš ry š k ė jo n e k ritiš k a N a rb u to p a ž iū ra įsav o ša ltin iu s k a ip jo m ito lo g ijo je . V isas žinias, g a u ta s iš m in ė tų jų a u to rių , jis p riė m ė už tik r ą p in ig ą ir iš j ų k ū rė sav o m ito lo g in ę sistem ą. J is v isa i p am iršo , k a d lie tu v ių d iev u s s u ta p a tin o su g ra ik ų ir ro m ė n ų diev ais, n e p a ro d ę s n ei jų sk irtu m o , n e i p an ašu m o . A p sk rita i v isa jo m ito lo g i­ n ė sistem a — n esu sip ratim as. N a rb u ta s išg a lv o jo ištisą žy n ių h ie ra rc h iją su n e rib o ta K riv io K riv aičio v ald žia, d e ta lia i a p ra šė sv a rb ia u sią š v e n ­ ty k lą ir ap eig as. K a rtu su m ito lo g ija n u šv ie tė ir lie tu v ių p ap ro čiu s b e i šv entes, į p a g o n išk u o siu s laik u s n u k e ld a m as ir k a i k u ria s k rik šč io n išk a s apeigas, k u ria s lie tu v ia i b u v o p e rė m ę iš k itų tau tų . D alis su rin k to sio s e tn o g ra fin ė s m e39 Stella E. A n tiq u a ta te s B o ru ssica e.— B asei, 1518.

151

d žiag o s įdom i, b e t ji y ra n e iš tos epochos, k u rią N a rb u ta s n o rė jo p av aizd u o ti. N u o IV tom o, p ra d e d a n t XIII a., N a rb u ta s ėm ė d ė sty ti L ietu v o s p o litin ę isto riją. K ad an g i ša ltin ių g e ro k a i p a g a u ­ sėjo, jis ja u g alėjo , k a ip p ats p ab rėžia, įv y k iu s d etalizu o ti. P a g rin d in ia i jo ša ltin ia i bu v o : B ychovco ir S trijk o v sk io k ro n ik o s, L iv o n ijo s k ro n ik o s — H e n rik o L atvio ir E iliuo­ to ji,— D u sb u rg o P rū sų žem ės k ro n ik a , K ocebaus (K otze­ bue) „Senosios P rū sijo s isto rija " , iš d alies V o ly n ės m e tra š ­ tis, K aram zin o „R usijos v a lsty b ė s isto rija " ir D lugošas. T a č ia u d a u g ia u sia jis n a u d o jo si B ychovco ir S trijk o v sk io k ro n ik o m is, a k la i jo m is sek d am as, sten g d am asis n ie k o iš jų n e p ra leisti. A p tik ę s L ivonijos k ro n ik o se k o k ių n o rs k u n i­ g a ik šč ių v a rd ų , ta p a tin o ju o s su P lačio jo L ietuvos m e tra š­ čio v a rd a is. A n ta i H e n rik o L atvio k ro n ik o je rad ę s lie tu v ių k u n ig a ik šč io Ž v elg aičio (S velgatės; 1205 m . p ro R ygą n u sig a v o p lėšti E stijos), D au g eru čio (p alaik ė d ra u g išk u s sa n ty k iu s su J e rs ik o s k u n ig a ik šč iu V sevolodu) v a rd u s, N a rb u ta s tu o j p irm ą jį p a v a d in o leg e n d in io U ten io t ė v u 40, o p a tį U t e n į — D a u g e ru čiu (D angeručiu) 41. U tenio-D augeru čio sū n ų jis la ik ė L ietuvos U žnerio k u n ig aik šč iu , k u ris n e v a b u v ę s isto rin io M in d au g o am žin in k as ir m irę s 1270 m etais. XIII a. įv y k ių arb a, tik sliau , k u n ig a ik šč ių v ald y m o a p ­ rašy m a s lab ai ch ao tišk as, Tie p aty s asm en y s v e ik ia tose p ačio se v ieto se, tik sk irtin g u laik u . A n ta i T ren io ta, M in ­ d a u g o gim inaitis, p a d e d a su k ilu siem s p rū sam s ir 1243, ir 1264 m etais. M in d au g o v a ld y m a s ir jo k o v a su g im in ai­ čiais V o ly n ės m e tra š ty je b u v o a p ra šy ta g a n a tik sliai, t a ­ čia u N a rb u ta s d a u g k ą su p ain io jo , p a p ild ė v e ik ia n čia is asm enim is, k u rie n em in im i n ei V o ly n ės m e tra šty je , nei L iv o n ijo s k ro n ik o se. V o ly n ės m e tra š ty je p ažy m ėta, k ad po M in d au g o sū n a u s V aišelg o s ir žento Š v arn o m irtie s n u o 1270 ik i 1282 m. v a ld ė T raid en is. T uo ta rp u N a rb u ta s šiuo la ik o ta rp iu L ietuvos soste išv a rd ijo d a u g y b ę k u n ig aik šč ių , n e žin ia k a ip te n p a te k u sių . N a rb u ta s n o rė jo „su n au d o ti" 40 Narbutt T. D z ie je n arod u lite w s k ie g o .— W iln o , 41 T en pat, t. 1, p. 4 — 5.

152

1838, t. 4, s. 6.

visus asm enis, k u rių v a rd a i p a m in ė ti P la čia ja m e L ietuvos m e tra šty je . T ik ta i p o litin ia i įv y k ia i n u o V y te n io valdym o, a p ra šy ti, rem ian tis d a u g ia u sia D u sburgu, v e rti did esn io dėm esio. V isas V to m as sk irta s įv y k ia m s n u o G edim ino m irties ik i m ū šio p rie V orsklos, V I — V y ta u to v ald y m u i, VII — Š v itrig aila i ir Ž y g im an tu i, o VIII ir IX — la ik o ta r­ p iu i n u o K azim iero iki Ž y g im an to A u g u sto m irties. Savo v e ik a lą N a rb u ta s b a ig ia žodžiais: „A š p riv e d ž ia u savo rašin į iki tos epochos, k u ria b a ig ė si ta u to s s a v a ra n k iš k u ­ m as. N u o čia tu riu p e rd u o ti šį d a rb ą tęsti le n k ų istorikam s. P ask u tin is s a v a ra n k išk a s L ietu v o s v a ld o v a s ir p a sk u tin is v y rišk a sis Jo g a ilo s p a lik u o n is Ž y g im an tas A u g u sta s m irė, ir aš lau žau p lu n k sn ą p rie jo k a rsto " 42. N a rb u ta s — tip išk a s feo d a lin ė s ep o ch o s isto rik a s. J į v i­ sų p irm a d o m in a k u n ig aik šč ia i, k u riu o s la ik o v a ls ty b in ­ gum o atsto v ais. R ašo a p ie j ų k o v a s ir d ip lo m a tin ę v eik lą, did žiai g iria tuos, k u rie b u v o k a rin g i, g ab ū s d ip lo m ata i ir išp lėtė v a lsty b ė s sienas. J is n e k a rtą p a b rėžia, k a d tro k šta sa k y ti ap ie sav o k ra š tą v ie n tiesą, n o rs j i n e b ū tų m alo n i tau tai. N a rb u tu i trū k o k ritišk u m o , jis p e r d a u g p a sitik ė jo ša l­ tin iais, n ė n e įta rd a m a s, k a d to k ie k ro n ik in in k a i, k a ip Dusb u rg as, tiesio g sie k ė p a te isin ti V o k ie č ių o rd in o v eik sm u s, jiem s isto rin ė tie sa n ė k ie k n e rū p ė jo . N a rb u to n e d o m in o k ra što e k o n o m in iai ir so cialin iai sa n ty k ia i. K o k ia b u v o lie tu v ių ta u ta ik i v a lsty b ė s su sid ary m o , k a ip v a lsty b ė su ­ sik ū rė, N a rb u ta s tiesiai n e a tsa k o . N o rs k a rta is pam ini, k ad L ie tu v o je b u v o klasės, b e t ap ie jų ta rp u sa v io s a n ty ­ kiu s n e k a lb a . J is id ealizav o p irm y k štę sa n tv a rk ą , tv irtin o , k ad lie tu v ių ta u ta , ja u a p sig y v e n d a m a p rie B altijos k r a n ­ tų, b u v u si lab ai au k što s k u ltū ro s, k a ip k ilu si iš apsišvietusio k rašto . „K aim ynių ta u tų p u ld in ė jim ai, B altijos jū ro s p lėšik ų godum as, p a g a lia u v o k ie č ių rite rių nežm o n išk as lobio v a ik y m a sis ir n o ras a tv e rsti į k rik šč io n y b ę v a rė ją į n e v iltį bei d y k ra s ir išm o k ė iešk o ti p ag al išgales p ra g y ­ venim o šaltin ių . Bet ta u ta iš esm ės n e p ra ra d o nei savo ta u ­ tinių b ru o žų , n ei s a v ara n k išk u m o , nei d id elių d o ry b ių , k u ­ 42 T e n p a t , 1 8 4 1 , t. 9 , s. 4 9 2 .

153

»

rio s v isa d a sta tė ją ša lia p irm a u ja n č ių E uropos tau tų , je i t ik a p v a iz d a siu n tė g a rb in g u s v a ld o v u s" 43. P o litin ėm is p ažiū ro m is N a rb u ta s b u v o m o n arc h istas, b e t jo id ea las b u v o p a v e ld im a p a tria rc h a lin ė m o n a rc h ija . Į b e n d rija s ir relig in e s są ju n g a s su sib ū ru si liau d is b u v u si įp ra tu si k lau sy ti v a ld o v ų ly g sa v o tė v ų , k u rie v isa d a rū p in d av ę si jo s g ero v e. T a rp k lasių n e b u v ę jo k io s n e s a n ta i­ kos. N a rb u ta s g a rb sto n e tik ta i v a ld o v u s, b e t ir se n a tą , su sid e d a n tį iš p a v e ld im ų n a rių , ir seim ą, k u ria m e v isu o m e ­ n ė s k lasė s (su p ran tam a, feodalai) tu rė jo sa v o atsto v u s. N e a p rib o ta s v a ld o v a s b u v ę s ž e m e sn ių jų k lasių g y n ė ja s n u o b e t k o k ių p a v e rg ė jų . V alstiečiai, v a ld o v o g lo b o jam i, b u v ę laisvi, d irb ę n u o sa v ą žem ę. V ad in asi, N a rb u ta s n e i­ gia k lasių k o v ą p e r v isą L ietuvos v a lsty b ė s eg z istav im ą ik i 1569 m. L iublino u n ijo s. J is rū p e stin g a i a p e in a a k tu a lų jo laik a is b au d žiav o s k lausim ą, n e rib o tą žem d irb ių išn a u ­ d o jim ą, jų b e te isę p ad ėtį, a p ie k u rią X V I a. rašė M y k o la s L ietuvis. N e p a lie sti ir to k ie klau sim ai, k a ip k o v a ta r p p a č ių feo d alų , b a jo rų k o v a su v isa g a lia is v a ls ty b ė je d id i­ kais, d a u g ia u sia ir p a stū m ė ju si p rie są ju n g o s su L enkija, k u rio je , v a ld o m o je v id u tin ių jų b a jo rų , lie tu v ių sm u lk io ji b a jo r ija tik ė jo s i ra sti a p sa u g ą n u o s a v ų jų v a ld o v ų . Liub­ lin o u n iją N a rb u ta s v e rtin a k a ip tie sio g in į le n k ų feo d a lų sm u rto a k tą , p a sin a u d o ju s su n k ia L ietuvos p a d ė tim i p e r k a rą su M a sk v o s v a lsty b e d ė l L ivonijos. L iublino u n ija — v iso k ių L ietu v o s n e g a n d ų šaltinis. V isa s p o litin e s L ietuvos n esėk m es, so cialin iu s v a id u s su k ė lu si a tn e što ji į L ietu v ą le n k iš k o ji sa n tv a rk a . J e ig u n e b ū tų b u v ę L ietuvos u n ijo s su L en k ija, p a s k e n d u sia am žin o je a n a rc h ijo je („nierząd"), L ie tu v a b ū tų g a lė ju si am žin ai g y v u o ti k a ip sa v a ra n k išk a , n e p rik la u s o m a v a lsty b ė . N u o v id in ė s n e tv a rk o s ir a n a r ­ ch ijo s m e rd in ti L e n k ija žlugo, sa v o g riu v ė siu o se p a la id o ­ d a m a ir s u ju n g tą su ja L ietuvą. L en k iją jis a p k a ltin a ir d ė l p rie v a rtin io lie tu v ių ta u to s su le n k in im o po k rik šč io n y b ė s p riė m im o 'bei v isų ta u tin ė s k u ltū ro s p a m in k lų su n aik in im o . L enkai, p rim e tę n a u ją jį 43 [ T e n p a t , 1 8 3 7 , t . 2 , s . 2 6 7 — 2 6 8 .]

154

tik ė jim ą, „įv e d ė k itą k a lb ą , u ž d ra u d ė v iešu s lia u d ie s su si­ rin k im u s n u o sen o įp rasto se, šv e n to m is ta p u sio se vieto se, k u r d ain o s, k a lb o s b e i p a sa k o jim a i k ė lė b ra n g iu s p risim i­ nim us" 44. S u n aik in u s ta u tin ė s k u ltū ro s p am in k lu s, isto ri­ k a s n e te k o š a ltin ių lie tu v ių p ra e ič ia i a tk u rti. T aigi s v a r­ b ia u sia s N a rb u to v e ik a la s tu ri ry šk ia i feo d alin į ta u tin į pobūdį. S i m o n a s D a u k a n t a s . A rtim ia u sia s N a rb u tu i y ra lie tu v ių isto rik a s S im onas D a u k a n tas (1793— 1864), gim ęs n e k ilm in g ų jų šeim oje. J o tė v a s b u v o v a lsty b in is v alstietis, eig u ly s. Su d id eliu v a rg u ja m p a v y k o a tid u o ti sū n ų į m o ­ k y k lą K ražiuose, k u r m o k ėsi tik b a jo r ų v a ik a i. B aigęs m o ­ k y k lą, v o s su k e lia is ru b lia is k iše n ė je S. D au k a n tas 1816 m . a tv y k o į V iln ių ir įsto jo į V iln ia u s u n iv e rsite to M o ra lin ių ir p o litin ių m o k slų fak u ltetą . 1822 m ., a p g y n ę s d ise rta c iją , g av o a b ie jų teisių — k a n o n ų ir civ ilin ės — m a ­ g istro laip sn į. A p ie D au k a n to stu d ijų m etu s žinių lab ai m aža. R ū p in ­ d am asis p ra g y v e n im o lėšom is, m aty t, n e p risid ė jo p rie filo m atų ir fila re tų , d a u g ia u sia le n k ų b a jo rų k ilm ės s tu ­ d en tų . D aug p ro fe so rių b u v o iš L en k ijo s ir re k to ria u s S n iad eck io p av y zd žiu sk ie p ijo savo a u k lė tin ia m s le n k išk ą p atrio tizm ą, sv e tim ą lie tu v iu i stu d e n tu i. D a u k a n ta s tap o ry šk iu v a lstie tišk o s k ry p tie s lie tu v ių p a trio tu . A m žin ais lie tu v ių tau to s p riešais la ik ė tu o s a te iv iu s iš L enkijos, k u ­ rie sie k ė su n a ik in ti v isk ą, k a s b u v o lie tu v išk a ,— k a lb ą ir k u ltū rą , n e t tau to s g a rb in g ą p rae itį. Iš tik r ų jų lie tu v ių liau d ies p a d ė tis X IX a. p ra d ž io je b u v o n e p a p ra s ta i sunki. V alstiečiai k e n tė b a u d ž ia v ą , s u le n k ė ję b a jo ra i ir k u n ig a i v e n g ė su ja is k a lb ė ti lie tu v išk a i, b a ž n y tin ė s p a re ig y b ė s b u v o b a jo rų ran k o se, liau d is sk e n d ė jo tam so je . T iesa, d v a ­ sin in k a i leid o liau d žiai lie tu v išk a s k n y g as, b e t p a ra šy ta s n ežm o n išk ai p rasta , b a rb a riz m ų p iln a k alb a. Jo s v e ik ia u n e šv ietė, o tam sin o žm ones. K alb in in k ai, k u rie m s lie tu ­ v ių k a lb a b u v o p ažįstam a tik iš to k ių leid in ių , įro d in ėjo , k ad jo k io s s a v a ra n k išk o s lie tu v ių k alb o s n esą, k a d tai esąs slav ų , g o tų ir su o m ių k a lb ų m išinys. A n ta i K. V a tso ­ 44 T en pat, p. 7.

155

n a s v e ik a le „A p ie la tv ių k alb o s k ilm ę" (Ü ber d ie A b sta m ­ m u n g d e r lettisc h en S prache), su ta p a tin ę s la tv ių ir lie tu v ių k a lb a s, n u ro d ė n e t įv a irių k a lb ų žodžių, įė ju sių į lie tu v ių k alb ą, p ro p o rc iją , b ū te n t, lie tu v ių -p rū sų k a lb ą su d a rą 2/6 s la v ų k a lb ų žodžių, 2/6 gotų, 1/6 su o m ių ir 1/6 v o k iečių ; lie tu v ių k a lb o je sla v išk ų žodžių esą 4/6, o v isų k itų — 2/6 45. K ai k u rie feo d a lų k lasė s a tsto v a i (pavyzdžiui, J . Kosak o v sk is) sk elb ė, k a d m až d a u g po k o k ių 100 m e tų lie tu ­ v ių k a lb ą ištik siąs to k s p a ts lik im as k a ip ir prū sų . P ab u d u s n a c io n a lin e i sav im o n ei, stu d e n ta s D a u k a n ta s n o rė jo įro d y ti, jo g lie tu v ių ta u ta d a r g y v a, k ad ji gali a t­ gim ti ir k ad atg im s iš p a p ra s tų v a lstie č ių , k u rie sav o s a ­ m an o to se p irk e lė se išsau g o jo g ry n ia u sią lie tu v ių kalbą. S ie k ia n t išg elb ėti ta u tą iš pažem inim o, re ik ė jo p a ro d y ti jo s g a rb in g ą p rae itį, įte ig ti ja i p a sitik ė jim ą sav o jėg o m is ir d u o ti su p rasti, k a d ji gali su sily g in ti su k ito m is ap sišv ietu sio m is tau to m is. T am tu rė jo p a d ė ti isto rija. D a u k a n ta s p ra d ė jo ją rašy ti d a r b ū d a m a s stu d e n ta s. 1822 m. jis b a ig ė k n y g ą „D arbai se n ų jų lie tu v ių ir žem aičių ". Č ia s u p ra n ta ­ m a k aim o žm onėm s k a lb a p a p a sa k o jo lie tu v ių ta u to s g y ­ v e n im ą n u o se n ia u sių la ik ų ik i V y ta u to m irties. A p ie sa ­ v o d a rb o u žd av in į jis ta ip p asak ė: „N e d ė l m o k y tų v y rų ir g alv o čių , b e t d ė l tų m o tin ų rašiau , k u rio s g e b a sa v o v a ik a m s d a rb u s jų b o č ių p ra b o č ių p a sak o ti, o b e ra štų d a u g k a rtų a p s ir in k a " 46. „D arbuose" jis p a sin a u d o jo S trijk o v sk io , K o jelav ičiau s, K ocebaus („P reussens ä lte re G eschichte") v e ik a lais, N a rb u to straip sn iais, p asiro d žiu siais V iln ia u s sp au d o je, K aram zinu. T ačiau a k la i ja is n esek ė. T ai a išk ia u sia i m a ty ti iš lie tu v ių p a g o n ių tik ė jim o a p ra šy ­ m o. N e g a lėd a m as su tik ti su ak is rėžian čio m is n e sąm o n ė ­ m is ap ie lie tu v ių d iev u s, jis d a u g k ą p raleid o , te k stą p a ­ p ild ė lie tu v ių ta u to sa k o s duom enim is. Be to, įp y n ė ir leg en d ų , p a im tų iš a n u o m e t V iln iu je leistų žurnalų, n o rė d a ­ m as p a ro d y ti lie tu v ių m o te rų n a rsu m ą ir p a trio tizm ą (pa­ 45 Кеппен П. О п р о и с х о ж д е н и и , я зы к е и л и т е р а т у р е л и то в ск и х н а р о д о в .— С п б , 1827. 46 Daukantas S. D a rb a y se n ų jų L itu w iu y r Z e m a y c z iu 1822.— K., 1929, p. 17 [D au kan tas S. R aštai.— V ., 1976, t. 1, p. 39].

156

v y zd žiu i, leg e n d ą ap ie Ž ivilę, N a u g a rd u k o k u n ig aik šč io K a rijo to d u k terį). D au k an to v e ik a le n ė ra d id ik ų lia u p sin i­ m o, ja u g alim a p a ste b ė ti ir k lasių k o v o s elem en tų . L ietu v ių ta u tą jis, k a ip ir K o jelav ičiu s, k ild in a iš h e ru lių g en ties, k u ri k a d a ise g y v e n u si į šia u rę n u o gotų. H eru liai, p riv e rsti p a lik ti sav o g y v e n v ie tes, ilg a i k la jo ję po E uropą, 14 m etų , k a ra liu i O d o a k ru i v a ld a n t, v ie š p a ta v ę R om oje, o p a sk u i a tv y k ę į k ra štą p rie B altijos jū ro s. Č ia jie ra d ę g im in in g as sau gentis, k u ria s p a n ū d ę v a ld y ti ir sa v in tis j ų d a rb ą , b e t v ieto s g y v e n to ja i n e n o rė ję jiem s v e rg a u ti ir ėm ę k o v o ti p rieš ateiv iu s. K o v o jan čio m s šalim s ta rp in in k a u ti ėm ęsis se n as žynys V a id e v u tis ir ja s sutaikęs. S u sitarta, k a d n e tu ri b ū ti jo k io p a v e rg im o — ta rn y b a ap- * m o k am a p a g a l ša lių su sitarim ą; n e tu ri b ū ti p a v e ld im ų v a l­ d o v ų — v isa v a ld ž ia ren k a m a. Č ia ja u č ia m i n a u jų jų p ra n ­ cū zų b u ržu a z in ė s rev o liu cijo s id ė jų a tg a rsia i [.. .]. T u rė d a ­ m as d id a k tin į u ž d av in į — p a ž ad in ti lia u d ie s ta u tin ę sa v i­ m o n ę b ei sa v o v e rtė s su p ra tim ą ,— jis n e ra d o k ito būdo, k a ip k a lb ė ti a p ie v isos v isu o m e n ė s v ien y b ę , sa n ta rv ę ir p a sitik ė jim ą , ap ie b e k la sę v isu o m en ę, n e p a p ra s tą sen o v ės lie tu v ių n arsu m ą, ta u ru m ą b ei d id v y rišk u m ą . Sis p irm asis D au k a n to d a rb a s liko ra n k ra š ty je ir b u v o išleistas tik 1929 m. K aune. B aigęs u n iv e rsite tą , D a u k a n tas v a ž in ė jo K a ra liau č iu n rin k ti m ed žiag o s V o k ie č ių o rd in o arc h y v e , bet, rodos, n e ­ sėk m in g ai [2]. V ė lia u jis d irb o v e rtė ju R ygos g e n e ra lg u b e r­ n a to ria u s k a n c e lia rijo je (1825— 1834), ta rn a v o [P eterburge] S en ato I d e p a rta m e n te (1835— 1837) ir p a g a lia u g av o Lie­ tu v o s M e trik o s m e trik a n to v ie tą (1837— 1851). G erai su ­ p rasd am as, k ad p a ra šy ti L ietuvos isto riją sto k o ja d u o m e ­ nų, k u r p rie id am a s n u sira šin ė jo d o k u m en tu s, stu d ija v o isto rijo s v eik alu s. Šio d a rb o v aisiu s b u v o k n y g a ,,Būdas sen o v ės lie tu v ių , k a ln ė n ų ir žem aičių", p irm ą sy k išėju si 1845 m. P e terb u rg e. J o je jis v a iz d u o ja se n o v ės L ietuvos civ ilizaciją, ty rin ė ja g e o g rafin es sąly g as, žm onių u žsiėm i­ m ą, v erslu s, b ū d ą, d rab u žiu s, m aistą, p ap ro čiu s, re lig iją, v a lsty b ė s sa n tv a rk ą , k a rin ę o rg an iz ac iją , p rek y b ą , p in i­ gus ir kt. D au k a n tas p a sirin k o tą p ačią te m a tik ą k a ip ir jo am žin in k as J . Ja ro še v ič iu s, b e t d a rb o m eto d as b u v o

15?

v isišk a i k ito k s: Ja ro še v ič iu s savo p a ž iū ras rėm ė k ritišk a i v e rtin a m a is šaltin iais, isto rin ių są ly g ų an alo g ijo m is. T uo ta rp u D au k a n tas to lim ą p ra e itį a tk ū rė iš n ū d ien o s p a p ro ­ čių b e i p ažiū rų , b e t p ab rėžė, k a d se n ia u n e b u v o v e rg ijo s, k a d v isi b u v o laisv i ir lygūs, n ie k a s n ie k o n e e n g ė, n e iš­ n a u d o jo ir p an ašiai. J is n esid o m ėjo e v o liu c ija , k a ita , k o ­ va. G avęs iš N a rb u to k ą tik išė ju siu s p irm u o siu s d u J a r o ­ še v ič iau s v e ik a lo tom us, D a u k a n tas rašė N a rb u tu i: „M en ­ k a s jo v e ik a la s a p ie h e ru liu s, b e e ru d ic ijo s ir išvadų. N e d a u g teg e re sn is ir a tsių stasis v e ik a las, n es p. J a ro š e v i­ čius y r a tos n u o m o n ės, k a d L ietu v o je b u v u si to k ia v e rg ija k a ip d a b a r,— štai d id žiau sia k laid a . J e i L ietu v o je k a s tru m p a m laik u i ta p d a v o v e rg u už k am n o rs p rite is tą sk o ­ lą a rb a k a ro b elaisv is, ta i jo v a ik a i a tg a u d a v o a n k ste sn ę laisv ę, d a b a r šiuo k lau sim u tu rim e įro d y m ų . L enkai m um s a tn e šė v ald žio s o lig a rc h iją ir v a lstie č ių luom o v e rg iją , k a s šiem s d a ly k a m s n e tu ri įro d y m ų , ta s n e tu rė tų d rįsti k a rto ti tu šč ia s X V a r X V I a. m e tra štin in k ų p a s a k a s " 47. N o rs D au k a n tas p rip ažin o , k a d isto rija y r a sv a rb ia u sia p rie m o n ė p až ad in ti lie tu v ių ta u tin ę sav im o n ę, ta č ia u n e g a ­ lė jo ja i s k irti v iso sa v o laiko. V ie n a m e la išk e sav o d r a u ­ g u i T. N a rb u tu i D a u k a n ta s rašė, k a d tu ri a tlik in ė ti v a ld i­ n e s p a re ig a s ir u žsid irb ti d u o n a i b e i a p ra n g a i: „iš to u ž ­ m o k esčio , k u rį g a u n u , 300 rb sid ab ru , b ū tų n e įm an o m a p ra s im a itin ti ir a p sire n g ti, je i n e tu rė č ia u d a rb o iš šalies. E san t to k ia i p a d ė čia i, su n k u g ilin tis į sen o v ę, šiam d a rb u i re ik ia ram au s la ik o ir lėšų" 48. K ita k liū tis isto rik o d a rb u i b u v o ta, k a d jis lie tu v išk a i ra šė a rb a v e rtė iš ru sų k alb o s į lie tu v ių įv a iria s k n y g e le s, n o rė d a m a s sav o tau tie č iam s d u o ti p o p u lia rio s lite ra tū ro s, ju o s šviesti. K n y g as D a u k a n ta s p a sira šin ė jo sla p y v a rd žia is, s tro ­ p ia i n u slė p d a m as sa v o a u to ry stę , k a d n e a tk re ip tų v ald žio s d ėm esio . S u rin k tą m ed ž iag ą jis p a n a u d o jo „ Isto rijai že ­ m aitišk a i", k u rio je L ietuvos isto riją a p ra š ė n u o se n ia u sių la ik ų ligi L iublino u n ijo s. Šis d a rb a s lik o ra n k ra š ty je ik i 47 1845 m . v a sa r io 12 d. la iš k a s T. N a rb u tu i.— M u sų se n o v ė , 1922, t. 1, kn. 4 — 5, p. 749 [Daukantas S. R aštai.— V ., 1976, t. 2, p. 755— 756]. 48 [D a u k a n ta s S. R aštai, t. 2, p . 773.]

158

1892 m ., k a i p irm ą sy k b u v o išle istas J u n g tin ė s e A m erik o s V alstijo se. T ai ly g ir sa n tra u k a to, k ą D a u k a n tas an k sčia u b u v o rašęs. Č ia jis te b e sie k ia d id a k tin ių tikslų, v isą isto ­ rijo s p ro c e s ą v a iz d u o ja k a ip ta u to s re ik a lu i a tsid a v u sių lie tu v ių k u n ig aik šč ių , y p a č V y ta u to , v eiksm us. D au k an tas, p a ts k ilę s iš liau d ies, v isą sa v o g y v e n im ą sie k ė j ą šv ie s­ ti [. . .]. Į X IX a. p irm o sios p u sės p a b a ig ą d o m ėjim a sis L ietuvos is to rija y p a č išaugo. V ie n a p o k ito s ė jo m o n o g ra fijo s įv a i­ rio m is isto rijo s tem om is. Iš j ų sv a rb ia u si b u v o g rafo K az i m i e r o S t a d n i c k i o d a rb a i, sk irti d id žio jo k u n i­ g aik ščio G edim ino v a ik ų ir a n ū k ų g e n e a lo g ija i49. G erai su ­ sip ažin ęs n e tik ta i su v o k ie č ių ir len k ų , b e t y p a č su ru sų šaltin iais, S tad n ick is k ritiš k a i n u šv ie tė n e m a ž a isto rijo s fa k tų ir o b je k ty v ia i b ei išsam iai išd ė stė X IV a. an tro sio s p u sės ir X V a. p rad žio s p o litin ę L ietuvos isto riją. T ačiau p a s irin k to ji b io g ra fin ė fo rm a su tru k d ė šią isto riją p a ra šy ti sin te tišk ai. P a č io je L ie tu v o je tu o m etu p a siro d ė ta ip p a t n em aža d ėm esio v e rtų isto rijo s d a rb ų , k u rių a u to ria i — b u v ę V il­ n iau s u n iv e rs ite to a u k lė tin ia i M. B alinskis, J . I. K ra še v s­ kis, E. K o tlu b aju s ir kt. M y k o l a s B a l i n s k i s (1794— 1864) m o k ėsi V il­ n iau s u n iv e rs ite te ir 1815 m. jį b a ig ė filo so fijo s m ag istro laip sn iu . Po to g y v e n d a m a s V iln iu je, p rik la u sė N e n a u d ė lių d ra u g ija i, k u rio s n a ria i sa v o rašin iu o se k ritik a v o feo d a lin ę s a n tv a rk ą ir b u v o v a lstie č ių išlaisv in im o šalin in k ai. B alins­ k is p a s k e lb ė d a u g e lį isto rijo s v e ik a lų 50. J į sm a rk ia i v e ik ė

49 Stadnicki K. S y n o w ie G ed y m in a .— L w ów , 1849— 1853, t. 1— 2; T e n ie . B r a d a W la d y sla w a J a g ie liy : J a k o d a lsz y c iq g „ S y n ó w G ed ym ina".— L w ów , 1867; T e n ie . O lg ie r d i K iejstu t.— L w ów , 1870; T e n ie . D o d a tk i i p o p ra w k i do d z iela „ B r a d a W la d y sla w a J a g ie liy " .— L w ów , 1873. 50 Baìinski M. O p isa n ie s ta ty s ty c z n e m iasta W iln a .— W iln o , 1835; T e n ie . Pam iQ tniki o k r ó lo w e j Barbarze, z o n ie Z y g m u n ta A u g u s t a .— W -w a , 1837— 1840.— T. 1— 2; T e n ie . H isto ry a m ia sta W iln a .— W iln o , 1836— 1837.— T. 1— 2; T e n ie . P ism a h isto r y c z n e .— W -w a , 1843.— T. 1— 4; T e n ie . S tu d ja h isto r y c z n e .— W iln o , 1856; T e n ie . W ie lk ie K si^stw o L ìte w sk ìe .— In: B a lìn sk i M ., L ip in sk i T. S ta ro zy tn a P o lsk a , p o d w zg l^ d em h isto r y c zn y m , je o g r a fic z n y m i sta ty s ty c z n y m o p isa n a . W -w a ,

159

J . L elevelis, su k u riu o leido sa v a itra štį „T y g o d n ik W ilen sk i", ir N a rb u ta s. B alinskio v e ik a la s „L ietuvos D idžioji K u n ig aik šty stė" y ra L ietuvos ir B altaru sijo s g eo g rafin is a p ra šy m a s su isto rin iu įv ad u , p a ra šy tu se k a n t N a rb u to v eik alais. A p ra šin ė d a m a s m iesteliu s a r kaim us, B alinskis p a te ik ia v isu s a p ie ju o s tu rim u s isto rijo s duom enis. Tai ir y r a šio d a rb o v e rtė . R e ik šm in g iau sias B alinskio v e ik a la s —■ „V iln iau s a k a d em ijo s isto rija". J a m e jis tru m p a i ap rašo jė z u itų o rd in o įsteig im ą bei jo o rg an iz ac iją , p irm ų jų j ė ­ z u itų a tv y k im ą į L enkiją, L ietuvos šv ietim o b ū k lę X V I a. v id u ry je , a n tik a ta lik išk ų p a ž iū rų p litim ą bei R om os ra g i­ n im ą k o v o ti su e re tik a is, ap lin k y b es, k u rio m is p irm ie ji jė z u itų o rd in o n a ria i a tsira d o L ietu v o je ir o rg an iz av o čia k o le g iją bei a k ad em iją. D ėsty d am as A k a d e m ijo s isto riją, B alinskis d a u g ia u sia su sto ja p rie jė z u itų o rd in o politinioa u k lė ja m o jo v aid m en s. J is p ab rėžia, k a d jė z u itų tik slas b u v o iša u k lė ti ja u n im ą taip , k a d jis, n e p rik lau so m ai n u o k ra što p o reik ių , ta rn a u tų v ien o rd in o in teresam s. P asisa­ v in ę išim tin ę m o k y k lų steigim o ir m o k y m o teisę, jie n e p a ­ k e n tė k o n k u ren c ijo s. J ų m o k y k lo se n e tg i m o k in iam s p a ­ sau liečiam s b u v o d ė sto m a v ie n lo ty n ų k a lb a (beje, n e k lasik in ė), m ate m a tik o s, g e o g ra fijo s ir v isu o tin ė s isto rijo s p a g rin d a i. Isto rija b u v o išk reip iam a, k a d a titik tų o rd in o in te resu s. Iš m o k y k lų m o k in iai iše id a v o m ažai tep ra silav in ę, b e t n e p a k a n tū s n a u jo v ė m s, p a ž an g a i, išm o k y ti g in ­ čy tis ir p a siry ž ę žodžiais ir v e ik sm a is su sid o ro ti su jė z u itų p rie šin in k a is. D ėl šitokios šv ietim o sistem os L ietu v a n e g a ­ lė jo p a sie k ti to k io m okslo b ei m en o ly g io k a ip k ito se ša ­ lyse ir s k e n d ė jo tam so je. V isų o rd in o n a rių g riežčiau sia p rik la u so m y b ė n u o g en ero lo tru k d ė k e isti m o k y k lų o r­ g a n iz a c iją bei m o k y m o p ro g ra m as. V isk a s ta rsi su stin g o n u o p a t o rd in o įk ū rim o m etų . T ik lik v id a v u s o rd in ą ir už­ d a riu s a k a d e m iją b ei įv a iriu o se L ietuvos m ie stu o se v e ik u ­ sias jė z u itų k o leg ija s, g a lim a b u v o išv esti lie tu v ių tau to s šv ie tim ą iš a k la v ietė s. 1846 (1850), t. 3; Tenie. D a w n a A k a d e m ia W ile n s k a : Prob a je j h isto r ii o d z a lo ž en ia w rok u 1579 do o sta te c z n e g o je j p r z ek sz ta lc en ia w roku 1803.— P etersb u rg , 1862.

160

N em aža dėm esio B alinskis sk y rė ir žalin g iem s jė z u itų a u k lė jim o m eto d am s,— sm e rk ė j ų p a ta ik a v im ą k ilm in g ie ­ siem s b ei tu rtin g ie sie m s m o k in iam s, o b e tu rč ių p a n a u d o ji­ m ą įv airia u sio m s g a tv ių riau šėm s b ei p ro v o k acijo m s. B alinskis p rik la u sė len k išk a i rašiu siem s L ietuvos isto ­ rik am s d v a rin in k am s, b e t išsisk y rė iš jų lib eralizm u ir la ­ b ai k ritiš k u jė z u itų v e ik lo s v e rtin im u . X IX a. p irm o jo je p u sė je lie tu v ių ir le n k ų d v a rin in k a i ta ip b u v o p ersiėm ę re a k c in e k le rik a lin e dvasia, k a d m ažai te b u v o to k ių , k u rie išd rįso k ritik u o ti v isą a u k lė jim o sistem ą, k e lti jo s b lo g y ­ bes. N e tg i p a č io je X IX a. p a b a ig o je rad o si k a rš tų jė z u itų a u k lė jim o sistem os a p o lo g etų , k a ip dr. J u z e fa s B ielinskis, p a ra šę s V iln iau s u n iv e rsite to i s t o r i j ą 51. K ritišk as jė z u itų v e ik lo s v e rtin im a s y ra n e a b e jo tin a s M . B alinskio n u o ­ p eln as. J u o z a p a s I g n a s K r a š e v s k i s (1812— 1887) — M. B alinskio am žin in k as, ta ip p a t V iln ia u s u n iv e rsite to a u k lė tin is, d a u g ia u žinom as k a ip la b a i p ro d u k ty v u s b e ­ letrista s, b e t y r a p a sire išk ę s ir isto rio g ra fijo je . P asiro d žiu s N a rb u to „L ietu v ių ta u to s isto rijo s" p irm a ja m to m u i ap ie lie tu v ių m ito lo g iją , K rašev sk is p e rio d ik o je lab a i sm a rk ia i jį s u k ritik a v o ir p a ts p a ra š ė d v ie jų to m ų v e ik a lą „L ietu­ va. . 52, k u ria m e, rem d am asis ta u to sa k a , n u š v ie tė se n ą ją lie tu v ių ta u to s k u ltū rą . T ačiau, silp n ai te m o k ė d am a s lie ­ tu v išk a i ir m ažai te tu rė d a m a s tau to sa k o s m edžiagos, re i­ k iam o m o k slin io ly gio n e p a sie k ė. V e ik a le „ V y ta u to la ik ų L ietuva, isto rin is p a s a k o ji­ m a s " 53 p am ečiu i n u o 1386 m. a p ra šė p o litin iu s įv y k iu s iki d id žio jo k u n ig a ik šč io V y ta u to m irties. T ai ta rsi k o k s V y ­ ta u to la ik ų m e traštis. D arb e p a n a u d o jo F oigto, K aram zino, N a rb u to , H le b o v ič iau s m edžiagą, nors šių a u to rių n ie k u r nem ini. 51 Bielinski J. U n iw e r s y te t W ile A sk i (1579— 1831).— K rak ow , 1899— 1900,— T. 1— 3. 52 Kraszewski J. I. L itw a starožytn a: D zieje, u sta w y , jęz,yk, w iara, o b y c z a je , p ie šn i, p r z y slo w ia , p o d a n ia itd .— W -w a , 1847— 1850.— T. 1— 2. 53 Kraszewski J. 1. L itw a za W ito ld a : O p o w ia d a n ie h isto r y c z n e .— W iln o , 1850. 1. I. Jonynas

16 i

Ž y m iau sias ir v e rtin g ia u sia s jo d a rb a s y r a 4 to m ų V il­ n ia u s m iesto i s t o r ij a — „V iln iu s n u o sa v o p rad žio s ik i 1750 m ." 54 P ra ta rm ė je č ia tru m p a i a p ž v elg ia m a p o litin ė L ietu v o s v a lsty b ė s is to rija ik i L en k ijo s k a ra lia u s ir L ietu ­ v o s d id žio jo k u n ig a ik šč io Z ig m an to V azos m irtie s 1632 m etais. Įv a d in ė je d a ly je (iki A lg ird o vald y m o ), n o rs ir p rip a ž įstam a , k a d m ažai tė r a d u o m en ų a p ie ta u tų e tn o ­ g en ezę, b e t v is d ė lto lie tu v ių p ro tė v ia is v a d in a m i h e ru lia i. V isišk a i n e lie sta s v a lsty b ė s atsirad im as. R ašy d am as a p ie se n ia u siu s įv y k iu s, J . I. K rašev sk is rėm ėsi L ietuvos m e tra š­ čiais ir D lugošu, n o rs n e įste n g ė j ų k ritiš k a i v e r t i n t i 55. A p ie p a tį V iln ių jis są žin in g ai su rin k o v isu s p rie in am u s d u o m en is, to d ė l šis jo v e ik a las, n o rs ir p asen ęs, v e rta s d ėm esio . N e m až iau sv a rb u s jis ir lie tu v ių ta u to s k u ltū ­ ro s isto rijai. Iš to m eto isto rik ų b a jo rų , rašiu sių len k išk a i, d a r re i­ k ė tų p ažy m ėti d v i m o n o g ra fija s ap ie la ik o ta rp į p o L iubli­ no u n ijo s. V ien o s jų a u to riu s E d u a r d a s K o t l u b a j u s ra š ė a p ie X V II a. v id u rio įv y k iu s. T ai — V iln ia u s v a iv a d o s ir L ietu v o s d id žio jo etm o n o J o n u š o R advilos (d aly v av o k a re p rie š c a rą A le k se jų M ich ailo v ičių ) b io g ra ­ f i j a 56. J o je rem iam asi d a u g ia u sia k u n ig a ik šč ių R a d v ilų N esv y žiau s a rch y v u . A n tro sio s m o n o g ra fijo s a u to riu s — L enkijos k a n u o m e n ės p u lk in in k a s J u s t i n a s N a r b u t a s , k u ris, re m d a ­ m asis įv a iria is a n o m eto ra n k ra šč ia is b ei a rc h y v a is, a p ra šė feo d alin iu s k a ru s L ie tu v o je X V II a. p a b a ig o je — X V III a. p rad žio je. Iš p rad ž ių V iln iau s v y sk u p a s B žostovskis k a ria ­ vo su V iln iau s v a iv a d a K azim ieru S apiega, o p a sk u i tas p ats S ap ieg a-— su lie tu v ių b a jo ra is, v a d o v a u ja m a is k u n i­ g a ik šč ių O g in sk io ir V y š n io v e c k io 57. 5iKraszewski J. I. W iIn o od p oczątk .čw j e g o d o rok u 1750.— W iln o , 1840— 1842,— T. 1— 4. 55 D ė sty d a m a s p o litin iu s įv y k iu s n u o G ed im in o, j is n em a ža i se k ė N a rb u tu , b e t v e n g ė j o lie tu v iš k o p atriotizm o. 66 Kottuba] E. Z y c ie J a n u sza R a d ziw illa .— W iln o ; W ite b sk , 1859. 57 Narbutt J. D z ie je w e w n ę tr z n e n arod u litev v sk ieg o z c z a s o w Jana S o b ie sk ie g o i A u g u s ta II.— W iln o , 1842.

162

A b ie ju o s e v e ik a lu o se v a iz d in g a i a p ra šy to s L ietuvos b a ­ jo rų ta rp u s a v io kovos, k a i ja u iro feo d alin ė valsty b ė. L ie tu v ių k a lb a a n u o m e t p a siro d ė Ž em aičių v y sk u p o , D au k a n to d ra u g o ir b e n d ra d a rb io , M. V a la n čia u s v e ik a lai. M o t i e j u s V a l a n č i u s (1801— 1875) b u v o kilęs, k a ip ir D au k an tas, iš v a lsty b in ių v a lstie č ių . J is gim ė Ž e­ m a itijo je , T elšių aps. N a s rė n ų k., m o k ėsi K a lv a rijo s m o ­ k y k lo je , k u rio je d ė stė v ie n u o lia i d o m in ik o n ai, V a rn ių k u ­ n ig ų s e m in a rijo je ir V iln ia u s v y ria u s io jo je se m in a rijo je , p rik la u siu s io je V iln ia u s u n iv e rsite tu i. T ap ęs k a ta lik ų k u ­ nig u , b u v o p a s k irta s tik y b o s m o k y to ju į M ozyrių, p a sk u i į K ražius, o v ė lia u b u v o p a k v ie sta s d ė sty ti V iln ia u s d v a s i­ n ė je a k a d e m ijo je , k u ri v e ik ė p o u n iv e rs ite to uždarym o. K a rtu su j a p e rsik ė lė į P e te rb u rg ą . Iš te n b u v o p a sk irta s V a rn ių k u n ig ų se m in a rijo s rek to riu m i, o 1850 m .— Ž e­ m aič ių v y sk u p u . P e te rb u rg e jis su sip ažin o ir su sid ra u g a v o su D a u k a n tu . K aip ir D a u k a n tas, jis p a ra šė d a u g k n y g ų liau d žiai, b e t tik tik y b in io -e tin io tu rin io . G alėd am as p a si­ n a u d o ti b a ž n y č ių a rc h y v a is, išleid o Ž em aičių v y sk u p y stė s n u o jo s s u k ū rim o 1413 m . isto riją 58. K n y g o s d e v iz a s bu v o : „Si q u id n o v isti rec tiu s ištiš, m ih i e tia m refe rto ; si non, his u te re m ecu m " 59. V a la n čiu s čia p a te ik ia lie tu v ių tau to s po k rik š to šv ietim o isto riją, v ie n o d a i o b je k ty v ia i a p rašo k a ta lik ų ir p ro te s ta n tų b a ž n y č ių b e i m o k y k lų v e ik lą , lab ai to le ra n tiš k a i a tsilie p d am a s a p ie v isus tik ė jim u s. N eslep ia k a ta lik ų d v a s in in k ų g y v en im o ta m sių jų pusių, sm e rk ia ju o s už p rie ta rų sk leid im ą ir jų p a la ik y m ą lia u d y je , d r ą ­ siai d e m a sk u o ja steb u k lu s, p a a išk in d am a s j ų g a m tin ę p ri­ gim tį, n e a p le n k ia n ė p o p iežiau s G rig aliau s X V 1623 m. k o v o 20 d. b u lės, k u ria re ik a la u ja m a b a u sti b e n d ra u ja n č iu s su v e ln ia is žm ones 60 (ja rem ian tis b u v o ren g ia m i ra g a n a ­ v im u k a ltin a m ų jų p ro cesai, ir to k iu b ū d u žu v o d a u g n e ­ k a ltų žm onių). L iaudies tam su m ą jis a išk in a tu o , k a d v isų 98

W oloriczewskis M. Z e m a j tiu

w i s k u p i s t e . — W iln iu j ,

1848. — D.

1— 2 . 59 J e i k ą ž in o j a i g e r ia u , n e k a ip č ia p a r a š ia u , m e ld ž ia m a s is , ir m a n p a p a s a k o k , o j e i n e , t ą p a t į v a r t o k s u m a n im [Valančius M. R a š ta i.— V ., 1972, t. 2 , p . 2 5 ]. 60 W olonczewskis M. Z e m a j tiu w is k u p is t e , d . 2, p . 179.

163

tik ė jim ų d v a sin in k a i, u ž u o t m o k ę žm ones, p a ty s sie k ia p ralo b ti, ta rp u s a v y je v a id ija si, p y k sta si ir v isišk a i lia u ­ dim i n e sirū p in a . Y pač jis sm e rk ia jėz u itu s. T ačiau, k a lb ė ­ d a m a s a p ie lia u d ie s m asių tam su m ą, jis n e n u ro d o šio reišk in io sv a rb ia u sio s p riežasties — b a u d žiav o s sa n tv a rk o s, n o rs p rim e n a, k a d 1780 m. b a ž n y tin ė se ir v a lsty b in ė se že­ m ėse p a n a ik in u s lažą, v a lstie č ių g y v e n im a s tu o ja u p a g e ­ rėjo . V a la n č ia u s „Ž em aičių v y sk u p y stė " d ėl p a n a u d o to s jo je g au sio s a rc h y v in ė s m ed žiag o s ir o b je k ty v u m o n e p ra ■ra d o reik šm ės lie tu v ių ta u to s k u ltū ro s isto rija i. Kapitalistinės epochos istorinė mintis. P o b a u d ž ia v o s p a n a ik in im o p ra s id ė ju s n a u ja i, k a p ita listin e i, ep o ch ai, d ė l su sik lo sčiu sių p o litin ių a p lin k y b ių ilg a m n u tilo isto rik ų , g y v e n u s ių L ietu v o je, b alsas, b e t k itu r d o m ėjim a sis jo s is to rija n e tik n eišb lėso , b e t d a r su stip rė jo . A rc h e o g ra fin ė s k o m isijo s 1861 m. p ra d ė ti sk e lb ti d o k u m e n ta i „ V a k a rų R u sijo s isto rijo s a k ta i" (А кты , о т н о с я щ и е с я к и сто р и и З а п а д н о й России) b ei „P ietų ir V a k a rų R u sijo s isto rijo s a k ­ tai" (А кты, о т н о с я щ и е с я к и с то р и и Ю ж н о й и З а п а д ­ н о й России), 1861 m. V o k ie tijo je p ra d ė ti sp a u sd in ti P rū ­ sijo s isto rija i sk irti d o k u m en ta i (S crip to res re ru m p ru ssicaru m , 5 tom ai) b ei d au g elis k itų p u b lik a c ijų įg alin o t y ­ rin ė to ju s su sip ažin ti su a n k sčia u n ežin o m ais isto rijo s ša l­ tin iais. N au d o d am asis n a u ja is duom enim is, V l a d i m i r a s A n t o n o v i č i u s (1834— 1908) p a ra šė d a k ta ro d ise rta c iją „L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s isto rijo s a p y b ra i­ žos" 61 (iki d id žio jo k u n ig aik šč io A lg ird o m irties). Savo išv a d a s a u to riu s rem ia tik sliu isto rijo s ša ltin ių ty rin ė jim u , j o d a rb a s — tai k ru o p štu s, k ritišk a s šių ša ltin ių p a tik rin i­ m o rezu ltatas. J is išd ėsto sav o su ra stu s d uom enis, n e p o ­ lem izu o d am as su a n k ste sn ia isia is isto rik ais. A n to n o v ičiu s a tm e tė v isas ta s n esąm o n es ap ie lie tu v ių ta u to s ir v a ls ty ­ b ės kilm ę, k u rių g a u s u . P la čia ja m e L ietuvos m e tra šty je , S trijk o v sk io , K o je la v ičia u s ir N a rb u to v e ik a lu o se. J is re ­ m iasi tuo, k a d v isos sen iau sio s žinios a p ie lie tu v iu s rodo, 01 Антонович В. Б. О ч ер к и и с т о р и и В ел и к ого к н я ж ес т в а Л и т ов ­ ск ого д о п ол ов и н ы X V стол ет и я .— К и ев , 1878, вып. 1.

164

jo g jie y r a sen iai a tsik ė lę j sa v o te rito riją . A p sig y v en u sio s č ia lie tu v ių g e n ty s „ ja u sp ė jo su d a ry ti k e le tą e tn in ių tip ų ir su sk ilti į k e le tą ta u tų , žin o m ų k a im y n a m s sk irtin g a is p a v a ­ d in im ais". Iš j ų ja u X — X I a. ru sų m e tra šč ia i m in i L atgalą, Ž iem galą, K uršius, L ie tu v ą ir P rūsus. A n to n o v ičia u s n u o m o n e, ik i X III a. n e i a tsk iro s tau to s, n e i j ų šakos d a r n e tu rė jo v ie n ija n č io s p o litin ė s valdžios. T ik P rū su o se b u v o išsisk y rę s žy n ių luom as, k u ris ilg ą la ik ą v ie n iję s v isas lie tu v ių g e n tis ir jų šakas. B ūdingu se n o v ės lie tu v ių b u i­ ties b ru o ž u A n to n o v ičiu s la ik o v a lsty b in g u m o p ra d m e n ų n e b u v im ą , k u rio ry šk u s požym is — m ie stų k a ip žem ių c e n t­ rų k ū rim asis. T ik n u o X III a. v id u rio a tsira d o žin ių a p ie lie tu v ių v ad u s, k u rie v a ld ė n e d id e le s k a im išk a s sritis, a t ­ sk iru s v alsčiu s; jie b u v ę b e n e a ts k irų g im in ių a r p a d e rm ių sen iū n ai. Č ia p a t a u to riu s pažym i, k a d a p ie v a d u s k a ip g im in ių a tsto v u s ša ltin iu o se d u o m en ų trū k sta . V ad in asi, iki XIII a. v id u rio lie tu v ių ta u ta b u v o išsisk laid žiu si d a u g y b ė je n e d id e lių v alsčių , k u riu o s v a ld ė v ie n i n u o k itų n e p rik la u ­ som i, jo k ių ry šių ta rp u s a v y je n e p a la ik ę v a d a i. L ietu v ių ta u tą v ie n iję s tik e tn in is ir k u ltū rin is b e n d ru m a s: k il­ m ė, k a lb a , b u itis, p a d a v im ai, re lig ija ; v ie n in te lis a k iv a iz ­ d u s ta u to s v ie n y b ė s požym is — b e n d ro s c e n trin ė s š v e n ­ ty k lo s ir b e n d ra s žy n ių luom as, k u ria m v a d o v a v o v y ria u ­ sio ji ž y n ių ta ry b a ir K rivis K riv aitis. G alim as d a ik ta s, jo g lie tu v ių ta u ta , g y v e n d a m a ram iai, b e stip ra u s išo rin io s p a u ­ dim o, b ū tų s u k ū ru si te o k ra tin ę v a lsty b ę , v a d o v a u ja m ą v y ria u s io jo žynio. T a č ia u išo rin ės isto rin ė s ap lin k y b ė s p riv e rtė lie tu v iu s sa v a ra n k išk u m o išsau g o jim o tik slu p a ­ s p a rtin ti b e n d ro s p o litin ė s v aldžios k ū rim ą , ta ik iu s žynius p a k e isti g in k lu o ta is k u n ig aik šč ia is. Ši p o litin ę o rg an iz ac iją sk a tin u si a p lin k y b ė b u v o b e v e ik v ie n u m e tu iš d v ie jų p rie šin g ų p u sių p rie š lie tu v ių žem es p ra d ė to ji v o k ie č ių rite rių — k ry ž iu o č ių — a g r e s i ja 62. Ši A n to n o v ič ia u s k o n c e p c ija y ra a išk ia i id ealistin ė. Č ia m aty ti a tsp in d y s 2. 2. R uso teo rijo s, p a g a l k u rią v a lsty b ę jis" k ild in a iš [visuom enės] su ta rtie s. V isai n e p a lie sti e k o ­ 62 Антонович В. М о н о гр а ф и и п о и ст о р и и п а д н о й Р о сси и .— К иев, 1885, т. 1, с. 8— 17.

за п а д н о й

и

ю г о -за ­

165

n o m in iai ir so cialin iai sa n ty k ia i v a lsty b e i k u ria n tis. T eo ­ r iją a p ie lie tu v ių ta u to s te o k ra tin ę o rg a n iz a c iją A n to n o v ičiu s n e k ritiš k a i p e rė m ė iš v o k ie č ių isto rik ų (Foigto) ir T. N a rb u to . V a lsty b ė s k ū rim ą si jis n u k e lia į p e r v ė ly v u s laik u s: 2000 ra ite lių žy g io į E stiją 1205 m . v a sa rio m ėn esį n e g a lė jo su re n g ti n e i v alsčiu s, n e i n e d id e lė k a im o a p y ­ lin k ė. E iliu o to ji k ro n ik a m in i M in d a u g o tė v ą , 1215 m . ja u m iru sį, k a d jis b u v ę s to k s g a lin g a s k a ra liu s, jo g su ju o n ie k a s n e g a lė ję s l y g in t is 63. T o liau A n to n o v ičiu s, k a ip ir jo p irm ta k a i, d a u g ia u sia d o m ėjo si k u n ig a ik šč ių ta rp u sa v io sa n ty k ia is, n e te ik d a m a s reik šm ės e k o n o m ik a i, v isu o m e ­ n in ia m s sa n ty k ia m s a r v a lsty b ė s o rg an iz ac ija i. N e a b e jo ­ tin a s jo n u o p e ln a s, k a d jis p irm asis ryžosi a tm e sti le g e n ­ d in ę P la čio jo L ietu v o s m etrašč io isto riją. Isto rin ę A n to n o v ič ia u s k o n c e p c iją k ritik a v o K ijev o u n iv e rsite to p ro fe so riu s N i k o l a j u s D a š k e v i č i u s (1852— 1908) sa v o v e ik a le „P astab o s iš L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s isto rijo s" 64. D ašk ev ičiu s n e site n k in o v ie n A n ­ to n o v ič ia u s k n y g o s, ap im an čio s la ik o ta rp į ik i d id žio jo k u ­ n ig aik šč io A lg ird o m irtie s (1377), n a g rin ė jim u . D v ieju o se sa v o stra ip sn iu o se („K ultūrų ir ta u ty b ių k o v a L ietu v ių ir ru sų v a ls ty b ė je L ietuvos ir L en k ijo s d in a stin ė s u n ijo s la i­ k o ta rp iu " b ei „L iublino u n ija ir jo s pasek m ės") 65 jis lie tė L ietuvos v id au s, d a u g ia u sia n ac io n a lin iu s, sa n ty k iu s ik i p a t L ietu v o s u n ijo s su L e n k ija 1569 m. L iublino seim e. D ašk ev ičiau s p ažiū ro s tu rė jo d id žiu lę Įta k ą v ė le sn e i le n k ų ir iš d alies lie tu v ių isto rio g ra fija i. D ašk ev ičiu s ir A n to n o v ičiu s n e v ie n o d a i n u ro d ė L ie tu ­ v o s v a lsty b ė s su sid ary m o la ik ą ir ap lin k y b es. D ašk ev ičiau s n u o m o n e, ši v a ls ty b ė a tsira d u si d au g an k sčia u , d a r p rie š įsik u ria n t v o k ie č ių o rd in am s p rie B altijos k ra n tų . J is v i­ 63 Alnpeke Ditleb, v o n L iv la n d isc h e R e im ch ro n ik .— R ė v a i, 1848, e il.

6383—6385. 64 Дашкевич H. П. З а м ет к и п о и ст о р и и Л и т о в ск о -р у с ск о г о г о ­ с у д а р ст в а .— К и ев , 1885. 65 Дашкевич Н. П. Б ор ь ба к у л ь т у р и н а р о д н о с т е й в Л и т о в ск о р у с с к о м г о с у д а р с т в е в п е р и о д д и н а ст и ч е ск о й у н и и Л итвы с П ол ь ­ ш ею . — У н и в ер си т ет ск и е и зв ест и я , К и ев , 1884, • № 10, 12; Он же. Л ю б л и н ск а я у н и я и е е п о сл ед ст в и я .— У н и в ер си т ет ск и е и зв ес т и я , К иев, 1885, № 1.

166

sišk ai teisin g a i p ažy m ėjo , jo g v isos lie tu v ių k ilm ės tau to s n u o IX ik i X III a. n e g a lė jo lik ti v ie n o d o v isu o m e n in io b ei k u ltū rin io lygio, k a d ja s v e ik ė g re tim ų ta u tų k u ltū rin ė ir p o litin ė įta k a . L ietuviai, p u ld in ė ja m i sie k u sių ju o s n u ­ k a ria u ti le n k ų ir ru sų k u n ig a ik šč ių , a tk a k lia i gynėsi. G in­ d am iesi n u o įsiv eržim ų , ru sų k u n ig a ik šč ių p a v y z d žiu su ­ k ū rė k a rin ių d ra u g ų (k ariau n ų ) o rg a n iz a c iją . T ai ir b u v u si se n ia u sia (pirm inė) p o litin ė o rg a n iz a c ija L ietu v o je. K a­ ria u n ų ju n g im a sis sa v ig y n o s a r p u o lim o tik sla is ir a tv e d ę s p rie L ietu v o s v a lsty b ė s su sid a ry m o X II am žiu je. X II a. a n tro sio s p u sės d u o m en y s liu d ija , k a d ja u tu o m etu L ie tu v o je eg z istav u si k a ria u n ų p o b ū d žio sa n tv a rk a ir k ad ilg a in iu i b ū tų a tsira d u si k a rin ė v a lsty b ė , n o rs k a im y ­ n y s tė je ir n e b ū tų įsik ū rę v o k ieč iai. N u o se n o k ilm in g ie ji išsisk y rė iš lia u d ie s m asių , m a ty t, jie p a v e ld ė d a v o ir k u ­ n ig aik šč io t i t u l ą 66. D ašk ev ičiu s v isišk a i p a g rįsta i a tm etė A n to n o v ič ia u s teig in į a p ie P rū sų te o k ra tin į v a ld y m ą, n es ša ltin ia i jo n ero d o . Bet sv a rb ia u sia , d ėl k o sk y rė si šių d v ie jų a u to rių n u o ­ m onės, b u v o n a c io n a lin ia i sa n ty k ia i L ietuvos v a lsty b ė je . R usų ir lie tu v ių sa n ty k ia i n u lėm ė, k a d la b a i a n k sti p a sie ­ n io srič ių g y v e n to ja i ta p o m išrū s (per k a ru s tie k v ienos, tie k k ito s p u sės b e la isv ia i b u v o a p g y v e n d in a m i ta r p v ie ­ tin ių g y v e n to jų ). J o k io esm inio p rie šišk u m o ta r p lie tu v ių ir ru sų ta u tų n eb u v o , to d ėl lie tu v ių k a ria u n o s, iširu s v ie ­ n in g a i se n a ja i R usios v a lsty b e i, g a lė jo u ž v a ld y ti ru sų k u ­ n ig aik šty stes. „P rie M in d a u g o lie tu v ių k u n ig a ik šč ia i sav o v a ls ty b ę g a lė jo s u stip rin ti v isišk a i su a rtė d a m i su rusais, ta č ia u p a ts M in d a u g a s šito n e n o rė jo ,— jis siek ė, k a d p a ­ sien io ru sų žem ėse įsiv y ra u tų lie tu v ių ta u ty b ė " 67. G lau d ū s ry šia i su ru sų k u n ig a ik šty stė m is sk a tin o fe o d a ­ lizm o ra id ą L ie tu v o je; „ d irv a " tam iš d a lie s ja u b u v o p a ­ ru o šta. „D au g elis k ilm in g ų jų tu rė jo to k ia s p ra v a rd e s k a ip g y v e n v ie č ių p a v a d in im a i. V ad in asi, k a i k ū rė si L ietuvos v a lsty b ė , ja u b u v o su sid a riu si g a n a gau sio s a u k štu o m e n ės užuom azga, su k u ria b e s ik u ria n ti v a lsty b ė n e g a lė jo n e si­ 66 AauiKeBUH H. n . 3aMeTKH, c. 17. 67 T e n p at, p. 23.

167

sk a ity ti" 68. T aigi D ašk ev ičiu s visai p ria rtė jo p rie feo d a li­ n ė s s a n tv a rk o s L ie tu v o je genezės su p ratim o . T ačiau jo feo d alizm o są v o k a lab a i neaiški, paini. F e o d alin e s a n tv a r­ k a jis, atro d o , laik o to k ią, k a i v a lstie č ių m asės p a ju n g ia ­ m os v ie š p a ta u ja n č ių k lasių ir jų išn au d o jam o s, b e t d ra u g e jis p ab rėžia, k a d „v alstiečiai, b e je , liko p a v e ld im a is žem ­ v ald žiais" ®9. T ai p rie š ta ra u ja feodalizm o ap ib ū d in im u i, k u ­ riam e n u ro d o m a n e e k o n o m in ė p rie v a rta ir feo d a lin ė že­ m ės n u o sav y b ė. A n to n o v ičiu s m an ė, k a d .vidinę L ietuvos v a lsty b ė s ra id ą d a u g ia u sia sk a tin o d v ie jų p a g rin d in ių ta u tin ių e le m e n tų ru n g ty n ia v im as, p a sire išk ę s tu o j po M in d au g o m irtie s,— d a u g e lis sričių p a n o ro a tsisk irti ir ta p ti n e p rik lau so m o m is n u o d id žio jo k u n ig a ik šč io 70. D ašk ev ičiu s k a te g o rišk a i n e i­ g ė ta u tin į a n tag o n izm ą L ie tu v o je ik i jo s u n ijo s su L enkija: „ ik i X IV a. p ab aig o s L ie tu v o je n e b u v o ta u ty b ių ko v o s, ir tu o g alim a aišk in ti L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s su sid a ry m ą ir jo s sp a rč ią p lė to tę " 71. J is teisin g a i p a ste b ė jo , k a d v id in ė p re te n d e n tų k o v a d ėl d id žio jo k u n ig a ik šč io v ald žio s b u v o la ik in a ir k a d tru m p a m su silp n ė ju si v a ls ty b ė v ė l g re ita i ėm ė au g ti. J o tv in g ių išn y k im ą jis a išk in a a tk a k liu j ų la i­ k y m u si n u o ša ly je n u o L ietuvos,— už sid a b rą jie p a d ė ję ru sam s eiti p rieš v ie n ija n č ią L ietuvos d id žio jo k u n ig a ik š­ čio p o litik ą ir to d ėl p a ty s n u k e n tė ję n u o v o k iečių , ru sų ir len k ų . N a u jo ji d in a stija , iškilusi L ie tu v o je X III a. p a b a ig o ­ je, p a sin a u d o jo a n k ste sn iu o ju la ik o ta rp iu p a sie k tais p o li­ tin ia is laim ėjim ais, ji abi ta u ta s tra k ta v o v ien o d ai. D ašk ev ičiu s n e n e ig ia d v ie jų L ietuvos v a lsty b ė s ta u ti­ n ių s tic h ijų kovos, b e t jo s p rad žią n u k e lia į 1386 m etus. Iki to l „ d ra u g išk a a b ie jų ta u ty b ių s ą ju n g a b u v o ja u n o s v a lsty b ė s jė g a k o v o je su išo rės p riešais. L ietu v ių g entis d a v ė ja u n a m v a lsty b ė s o rg an izm u i u ž k a ria u ja m ą ją e n e r­ g iją, d a u g ia u sia a n t sav o p e č ių p a k ė lė k o v ą dėl n e p ri­ k lau so m y b ė s p rie š v o k ie č ių a g re siją , k itu s įk v ė p ė šiai k o ­ 68 69 70 71

J 68

T e n pat, p. 2 4 — 25. T e n pat, p. 25, p a sta b a 1. Антонович В. Б. М он огр аф и и , c. 33. Дашкевич H. П. Зам ет к и , c. 34.

vai, o ru sų ta u ty b ė p a rė m ė lie tu v iu s m a te ria lia i ir a tn e šė jiem s k u ltū rą , s k irtin g ą n u o tos, k u rią n o rė jo p rim e sti v o k iečiai. P am ažu L ietu v ių ir ru sų v a ls ty b ė je b u v o d ie ­ g ia m a ir V a k a rų k u ltū ra , su k le stė ju si k a ta lik iš k a ja m e p a ­ sa u ly je , b e t jo s įta k a b u v o p a ly g in ti silp n esn ė, b e je , ir d ėl to, k a d artim iau si jo s a ts to v a i b u v o V o k ie č ių o rd in o rite ria i, k u riu o s lie tu v ia i la ik ė d id žia u sia is sav o p rie ­ šais" 72. N a g rin ė d a m a s L en k ijo s ir L ietuvos u n ijo s su sid ary m ą, D ašk ev ičiu s p riė jo v isa i te isin g ą išv ad ą, k a d ta i b u v o „ a b ie jų šalių d id ik ų ir b a jo rų u n ija . J a i n e p rita rė n ei lie tu v ių ir ru sų ta u tų v a d o v a i, n e i p a ti liaudis, į k u rią n e ­ b u v o k re ip ia m a d ėm esio" 73. U n ijo s id ėja , k a ip te ig ia D aškevičius, k o n e v isišk a i p a ­ k e itė L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s v id au s sa n ty k iu s. U n ija v isų p irm a b u v o n a u d in g a L en k ijai. Ir n o rs ji p a d a rė Lie­ tu v ą triu m fo p rieš V o k ie č ių o rd in ą d a ly v e , b e t šito galim a, buvo p a s ie k ti ir e sa n t la ik in a i są ju n g a i ta r p L ietu v o s ir L enkijos, k a ip b u v o, p av y zd žiu i, G edim ino laik ais. P e r u n i­ ją „L en k ija siek ė, p irm a, tie sio g p ris iju n g ti p a te k u sia s į L ietuvos v a ld ž ią p ie try tin e s ru sų žem es, k u rio s b u v o p la ­ ti e rd v ė le n k ų k o lo n iz a c ija i b e i d id ik ų v a lsty b in ė m s p re ro g a ty v o m s p lėsti, d a n tra ,— p o litin ė s u n ijo s su v isa v a lsty b e " 74. „S iek dam a u n ijo s, le n k ų d ip lo m a tija g e ra i a p ­ g a lv o jo p la n ą ir p a sirin k o p riem o n es, k u rio s v e ik ia u sia i v e s tų į tik slą. P rie m o n e u n ija i įg y v e n d in ti ji p a sirin k o b a ­ jo ru s. U n ijo s š a lin in k a i n e išle id o iš a k ių stip rė ja n č io s b a ­ jo rijo s k a ip su k a lb a m ia u sio šiuo a tž v ilg iu L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s luom o, ste n g ė si p a tra u k ti jį sav o p u sėn , v ilio ti „ len k išk o m is laisv ėm is", k u rio s b u v o sk irto s v ie n b a jo ­ ram s; a p ie lia u d į n e g a lv o ta " 75. K ita p rie m o n ė L en k ijo s p o litik a i L ie tu v o je p a re m ti b u v o k a ta lik ų d v a sin in k ija , k i­ lusi iš to p a tie s b a jo rų luom o. J o s p ro p a g a n d a sie k ė R o­ m os b a ž n y čia i p a ju n g ti n e tik len k u s b e i lie tu v iu s, b e t ir 72 73 74 75

T en T en T en T en

pat, pat, pat, pat,

p. p. p. p.

101. • 184. 113. 115.

169

p rav o lsa v u s ir „vis d a u g ia u ir d a u g ia u k u rstė v id au s n e ­ su ta rim u s", „ru sų ir lie tu v ių a n ta g o n iz m ą " 76. U n ija su g rio ­ v ė lie tu v ių n a c io n a lin iu s p ag rin d u s, a tė m ė s a v a ra n k iš k u ­ m ą, ru sų ir lie tu v ių šv iesu o m en ė p a sid a v ė le n k ų b a jo rų įta k a i. D ėl v iso to L ie tu v ių ir ru sų v a lsty b ė p ra ra d o n e ­ p rik lau so m y b ę. D ašk ev ičiau s išv ad o s p a sk a tin o b a jo rišk o s kilm ės le n ­ k ų isto rik u s im tis įro d in ėti, jo g , p rie šin g a i, u n ija p a la n ­ k ia i v e ik u si n e tik L ietuvos ir ja i p rik lau so m o s Rusios, b e t ta ip p a t v isos R y tų E uropos k u ltū rą b ei v isu o m en ės raid ą . D idžiausias L ietuvos isto rijo s ty rin ė jim o k a p ita liz m o la ik o ta rp iu n u o p e ln a s p rik la u so , b e a b e jo , p ro fe so riu i M a t v e j u i L i u b a v s k i u i (1860— 1936). J is pirm asis ta ip p la č ia i p a n a u d o jo b e galo g a u sią L ietuvos M e trik o s (t. y. L ietu v o s d id ž ių jų k u n ig a ik šč ių k a n c e lia rijo s a rch y v o ) m ed žiag ą. P a rašė d id eliu s d a rb u s: „L ietu v ių ir ru sų v a ls ­ ty b ė s sritin is su sk irsty m a s ir v ie tin is v a ld y m a s" b e i „L ietu ­ v ių ir ru sų seim as". Šių ty rin ė jim ų s in te z ė — „L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s isto rijo s ik i L iublino u n ijo s a p y b ra iž a " 77. Šie v e ik a la i p a ra š y ti d a r id e a listin iu isto rijo s ty rin ė jim o m eto d u , ta č ia u n e i n a g rin ė ja m ų k lau sim ų apim tim i, n ei p a ž iū rų p latu m u , n e i tu rin in g u m u jie n e tu rė jo ir n e tu ri sa u ly g ių isto rin ė je lite ra tū ro je a p ie L ietu v ą ir d a r ilg ai išliks p a ra n k in ė m is k ie k v ie n o L ietuvos isto rijo s ty rin ė to jo k n y g o m is. K ie k v ie n ą sav o teig in į L iu b av sk is sie k ė p a g rįsti iš p irm in ių š a ltin ių im tais ir g rie ž ta k ritik o ak im i įv e r tin ­ tais fak tais. J is n e lie tė lie tu v ių ta u to s e tn o g e n e z ės k la u si­ m o, n e s tu o m e tu ja m sp rę sti d a r trū k o b ū tin ų a rc h e o lo ­ g ijo s d u o m en ų . L ietu v ių tau to s isto riją jis p ra d e d a tik n u o XII a. pradžios, k a i ja u b u v o g alim a rem tis įv a iria is to m eto šaltin iais. T ad a ja u n e b e b u v o jo k ių g e n tin ių n ei ju o la b ia u g im in in ių są ju n g ų , te m a ty ti p a sisk irsty m a s ž e m ė ­ 76 T e n pat, p. 149. 77 Любавский M. К. О б л а ст н о е д е л е н и е и м е с т н о е у п р а в л ен и е Л и т о в ск о -р у сск о го го су д а р ст в а . К о в р е м е н и -и здан и я П ервого- Л и ­ т о в ск о го С т а т у та .— М ., 1892; Он же. Л и т о в ск о -р у с ск и й сей м : О п ы т п о и с т о р и и у ч р е ж д е н и я в с в я зи о в н у т р ен н и м с т р о е м и в н е ш н е ю ж и з н ь ю г о с у д а р ст в а .— М , 1900; Он же. О ч ер к и с т о р и и Л и т о в ск о р у с с к о г о г о с у д а р с т в а д о Л ю б л и н ск о й у н и и в к л ю ч и т ел ьн о.— М ., 1910.

170

mis, tu rtin ė n e ly g y b ė , k u ri lėm ė so c ia lin ę b e i p o litin ę n e ly g y b ę . Š a ltin ių m in im o s v isu o m e n in ė s-p o litin ė s s ą ju n ­ gos b u v o d a u g ia u s ia n e k a s k ita k a ip g ry n a i p o litin ia i ju n g in ia i. J ie m s v a d o v a v o sta m b ū s žem v ald žiai, tu rė ję įtv irtin ta s so d y b a s su g a u sia n e la is v ą ją še im y n a b e i d a u ­ g y b e g y v u lių , ū k in ių p a sta tų , g in k lų . K ad g a lė tų p u ld in ė ti bei g in tis, j ie s u d a ry d a v o są ju n g a s. J a s k u r ti sk a tin o X — XII a. ru sų ir le n k ų k u n ig a ik šč ių p lė šik išk i įsiv e rž im a i to li į lie tu v ių te rito riją . Šie p u ld in ė jim a i sm a rk ia i v e ik ė v id a u s p a d ė tį ir b u v o a k s tin a s p o litišk a i v ien y tis. T aig i L ietu v o s v a lsty b ė s p rad ž ią L iu b av sk is n u k ė lė į se n esn iu s laik u s, jo s su sid a ry m ą la ik ė v id a u s e k o n o m in ių b e i so c ia lin ių sa n ­ ty k ių ra id o s re z u lta tu , šio p ro c e so n e s ie jo su v o k ie č ių a g re s o rių p a siro d y m u . M in d a u g a s, a n o t L iu b av sk io , b u v o n e L ietu v o s v a lsty b ė s k ū rė ja s , o tik d a u g e lio sm u lk e sn ių v a ls ty b ė lių v ie n y to ja s. P a p litu sį teig in į, k a d L ie tu v o je ik i v a lsty b ė s su sid ary m o b u v o te o k ra tin ė s a n tv a rk a , jis la ik o m o k slo k laid a. M in d a u g o su v ie n y ta L ietu v o s v a lsty b ė n e b e su iro . J i p a ­ siro d ė la b a i stip ri ir n e tik ta i p e rg y v e n o M in d a u g ą , b et, to lia u stip rėd a m a, ik i X IV a. p rad ž io s iša u g o į d id žiu lę v a lsty b ę , su ju n g ė n e t ik lie tu v ių , b e t ir ru sų žem es. S u­ p ran ta m a , ta u tin e su d ėtim i, g a lu tin a i b a ig u s v ie n ijim o p ro cesą, ta i b u v u s i lie tu v ių ir ru sų v a lsty b ė . T a ip j ą p ir­ m ą k a rt a p ib ū d in o isto rik a s N . U stria lo v a s d ise rta c ijo je „A p ie p ra g m a tin ė s ru sų isto rijo s sistem ą" (О си стем е п р а гм ат и ч еск о й р у с с к о й и стори и ), išsp a u sd in to je 1836 m etais. J is rašė, jo g „L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik š­ ty stė s is to rija n u sip e ln o to k io p a t d ėm esio k a ip ir M a sk ­ v o s v a ls ty b ė s lik im as" ir k a d „į R u sijo s is to riją b ū tin a įtra u k ti L ietu v o s k u n ig a ik šty stę " . S av o p irm a ja m e k a p ita lin ia m e ty rin ė jim e L iu b av sk is p a te ik ė d e ta lią L ietu v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s p o liti­ n ė s g e o g ra fijo s ap y b ra ižą . J i ta p o p a g rin d u , a p r a š a n t'v i ­ su o m en ės s tru k tū rą , d a v ė g a lim y b ę išry šk in ti įvairias- v ie ­ lin es y p a ty b e s, n u ro d a n t j ų te rito rin į p a p litim ą. T y rin ė d a ­ m as v ie tin ę s a v iv a ld ą, L iu b av sk is p a ro d ė a ts k irų v isu o m e ­ n ės k la sių p a d ė tį, p a ž y m ė jo j ų ta rp u sa v io ry šiu s, a p ib ū d in o lu om ines p riv ile g ija s b a jo rijo s, k u ri v irto v a d o v a u ja n ­ ti

čia feo d alin e k lase, žinom a šlė k tų v a rd u , d e ta lia i a p ra šė v iso k e rio p a i e n g ia m ų v a lstie č ių p ad ėtį. T ačiau L iubavskis n e s k u b ė jo šios v isu o m e n in ė s sa n tv a rk o s p a v a d in ti fe o d a ­ lin e ir, sek d am as V a k a rų E uropos te o re tik a is, feo d a lin ių s a n ty k ių ie šk o jo tik ta i p a č io je v ie š p a ta u ja n č io je k lasė je. A n tra s is L iu b av sk io k a p ita lin is v e ik a la s sk irta s b a jo rų šlė k to s lu o m o te is ių b e i p riv ile g ijų ra id a i, jo ek o n o m in iam ir p o litin ia m įsiv iešp a ta v im u i, p a d e d a n t v a ld o v o ta ry b a i (ją su d a rė n e g a u sū s sta m b ie ji žem valdžiai), o v ė lia u se i­ m ui, k u ris išau g o iš to s p ačio s tary b o s, b e t ilg a in iu i n u o jo s a ts is k y rė ir ta p o sa v a ra n k išk a p o litin e in stitu c ija , d ik ­ ta v u s ia sa v o v a lią v isa i v a lsty b e i. V isi L iu b av sk io d a rb a i p lač iai p a re m ti a rc h y v in ia is ša ltin ia is b e i lite ra tū ra . S v a rb ia u sia s jo v e ik a lų trū k u m a s, k a d b a jo rų -šlė k to s lu om o teisių b e i p riv ile g ijų au g im ą jis tra k ta v o a ts ie ta i n u o žem ėvaldos, k u ri b u v o šio lu o m o g alio s šaltin is. T iesa, L iubavskis ra šė ir a p ie b a jo rų -šlė k to s lu o m o ek o n o m in ę p ad ėtį, ta č ia u e k o n o m in iu s b e i so c ia li­ n iu s s a n ty k iu s jis a p ta rė ly g ia g reč iai, ly g ir n e m a ty d a m a s g lau d a u s ry šio v ie n ų su k itais. L iu b av sk io v e ik a la s „L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s isto ri­ jo s ik i L iublino u n ijo s a p y b ra iža " iš tik r ų jų y r a jo L ietu ­ v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s v isu o m en in ės ir p o litin ė s s a n tv a rk o s an alizės a p ib e n d rin im a s, p a p ild y ta s k itų a u to ­ rių ty rin ė jim a is. K nygos p ra ta rm ė je jis sa k o su sila ik ą s n u o a p ta rim o tų k lau sim ų , k u rie n e b u v o „rim tai, p a k a n ­ k am ai p lač iai ir išsam iai stu d iju o ti". P rie šių k lau sim ų jis s k y rė d v a sin ė s k u ltū ro s ir e k o n o m in ės b u ities isto riją . K u ltū ro s isto rijo s jis n e siė m ė todėl, k a d n e m o k ė jo lie tu v ių k albos, o ū k io isto rija d a r b u v o p e r silp n a i ištirta. M in ė tie ji L iu b av sk io d a rb a i, p a ra šy ti rem ian tis a rc h y ­ v in e L ietuvos M e trik o s m edžiaga, p a sk a tin o ir k itu s ru sų isto rik u s im tis v a lsty b in ių in stitu c ijų a r v isu o m e n ė s k la ­ sių isto rijo s, ta ip p a t p a sin a u d o ja n t L ietuvos M e trik a b ei k ita is sv a rb ia u sia is arc h y v a is. B ev eik k a rtu su L iubavskio v e ik a lu „L ietu v ių ir ru sų seim as" ta p a č ia tem a p a siro d ė C h a rk o v o u n iv e rsite to p ro fe so ria u s N i k o l a j a u s M a k s i m e i k o s (1870— 1941) m o n o g ra fija „L ietuvių ir ru sų v a lsty b ė s seim ai ik i

172

1569 m . L iublino u n ijo s" 78. Š io je k n y g o je , s k irto je d a u ­ g iau sia L iu b av sk io p a ž iū rų k ritik a i, M a k sim eik a seim o a t­ sirad im ą sie ja n e su v a lsty b ė s v id a u s raid a, o su jo s u žsie­ nio p o litik a, su įte m p ta išo rin e k o v a, k u rio s įta k o s seim o ev o liu c ija i, b e je , n e n e ig ė n ė L iubavskis. L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s p o litin ė s ir v isu o ­ m en in ės sa n tv a rk o s ty rin ė jim u s po 1569 m . L iublino u n i­ jo s tęsė p ro feso riu s I v a n a s L a p o sav o v e ik a lu o se „L ietuvos D idžioji K u n ig a ik šty stė n u o L iublino u n ijo s iki S tep o n o B atoro m irties" ir „L ietuvos D idžioji K u n ig a ik šty s­ tė X V I a. a n tro jo je p u sė je . L ietu v ių ir ru sų p a v ie ta s ir jo seim elis" 79. Lapo d a rb o m eto d a s to k s p a t k a ip ir L iu b av s­ kio, b e t p a sta ra sis n u o Lapo sk y rė si g e ro k a i p la te sn iu v i­ su o m en in ės s a n tv a rk o s tra k ta v im u . Lapo ty rin ė jim o o b ­ j e k t a s — tik b a jo ra i, k u rių teisn u m a s L iublino u n ijo s la ik o ta rp iu g av o ju rid in ę sa n k ciją. J is n e ty rin ė jo išn a u d o ­ ja m ų jų k l a s i ų — „ p ra sto jo lu om o žm onių", b a jo ru s p a v a iz ­ d av o k a ip sa v a ra n k išk ą v isu o m e n ė s g ru p ę, v isišk a i a titr ū ­ k u sią n u o sav o p a g rin d o . S u sid o m ėjęs b a jo ra is, jis ste n ­ gėsi v isa p u sišk a i n u šv ie sti j ų p a d ė tį v a lsty b ė je : te isių įsig ijim ą ir jų p rara d im ą , e k o n o m in ę p a d ė tį, šv ietim ą, p areig as. T a č ia u jis v isišk a i ig n o ra v o tu o m e t v y ra v u siu s g a m y b in iu s san ty k iu s. D ar p rie š u n iją — 1565— 1566 m .— L ietu v o s D id žio jo je K u n ig a ik šty stė je L en k ijo s p a v y zd žiu b u v o įv y k d y ta v ie ­ tin io v a ld y m o refo rm a. J i sa n k cio n a v o b a jo rų teise s v a ls­ ty b ė je ir v ieto s v ald y m e. V isa v a lsty b ė s te r ito r ija b u v o su sk irsty ta p a v ie tais, k u riu o se b a jo ra i tu rė jo su d a ry ti a t­ s k irą k o rp o ra c iją su did elėm is teisėm is. K o rp o rac ijo s o r ­ g an as b u v o p a v ie to seim elis. J a m e b u v o re n k a m i visi p a v ie tų p a re ig ū n ai, a tsto v a i į b e n d rą jį seim ą, d u odam os jiem s in stru k cijo s. P a v ie to se im e ly je a tsto v a i tu rė jo atsi78 Максимейко Н. А . С ей м ы Л и т о в ск о -р у сск о го го су д а р с т в а д о Л ю б л и н ск о й у н и и 1569 г.— Х ар ьков , 1902. 79 Лаппо И. И. В ел и к о е к н я ж ес т в о Л и т о в ск о е з а в р ем я о т з а ­ к л ю ч ен и я Л ю б л и н ск о й у н и и д о см ер т и С т еф а н а Б атор и я (1569— 1586).— С п б., 1901, т. 1; О н ж е . В ел и к ое к н я ж ес т в о Л и т о в ск о е в о в т о р о й п о л о в и н е X V I стол ети я: Л и т о в ск о -р у сск и й п о в е т и его с е й ­ м и к,— Ю рьев, 1911.

173

s k a ity ti sav o rin k ė jam s. Ši v isu o m e n in ė ir p o litin ė s tru k ­ tū ra išsila ik ė ik i v a lsty b ė s žlugim o. A u to riu i n e p a v y k o isto rišk a i, re m ia n tis v isu o m e n in ių ir p o litin ių sa n ty k ių raid a, p a a išk in ti, k a ip a tsira d o b a jo rų se im e liai su v isa j ų a trib u tik a . S eim elį jis a p ra šė ly g s ta ­ tiš k ą in stitu c iją , n e sig ilin d a m a s į jo d in am ik ą, g y v e n im o p e rm a in a s. O ju k re ik ė jo p a ro d y ti tą „ b a jo riš k ą jį d e m o k ra ­ tin į" ju d ė jim ą p rie š išim tin į sen o sio s g im in in ės a ris to k ra ­ tijo s v iešp a tav im ą . Iš v id u tin ė s b a jo rijo s iša u g o n a u jo ji a ris to k ra tija , ją su d a rė p a le n g v a išs ita rn a v ę ir p r a tu r tė ję b a jo ra i. N e tu rė d a m a g alim u m o sie k ti v a lsty b in ių p a re i­ g y b ių , k u ria s k o n e p a v e ld im a i la ik ė s e n ų jų g im in ių a ts to ­ v ai, išk ilę d a r lig i X V a. p radžios, n a u jo ji a ris to k ra tija v e rž ė si į v a ld žią su „ d e m o k ra tin ių " šū k ių p rie d a n g a , re m ­ d a m a si b a jo rų m asėm is. S eim elių a tsira d im a s b u v o šios n a u jo s io s a ris to k ra tijo s laim ėjim as. I. L apo teig ė, k ad , n o rs L iublino a k ta s sk e lb ė "susida­ riu s v ie n in g ą v a ls ty b ę b e i ta u tą , v is d ė lto ir to lia u g y v a ­ v o n e v ien in g a , o fe d e ra c in ė L en k ijo s ir L ietu v o s v a lsty b ė , su k ie k v ie n o s a tsk ira is, n e v isu o m e t su d e rin ta is siek im ais. Šią m in tį jis p lė to jo ja u sav o p irm a ja m e v e ik a le „L ietuvos D idžioji K u n ig a ik šty stė n u o L iublino u n ijo s ik i S te p o n o B atoro m irties", b e t y p a č v ė le sn iam e d a rb e a p ie III L ietu ­ vos S ta tu tą (1588) 8081. J is p ab rėžė, k a d L ietuvos b a jo ra i a ris to k ra tijo s v a d ų įta k o je d a r ilg ai g y n ę L ietuvos D idžio­ sios K u n ig a ik šty stė s sa v ara n k išk u m ą . T a č ia u jo d u o m e ­ n y s šiam te ig in iu i p a re m ti n e p a k a n k a m i ir n e įtik in a n ty s. L ietu v o s e k o n o m ik ą ty rin ė jo p ro fe so riu s M i t r o f an a s D o v n a r a s-Z a p o l s k i s (1867— 1934) d ise rta c ijo ­ je „L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s v a lsty b in is ū k is J o g a ila ič ių la ik a is '181. T ai b u v o pirm asis m ėg in im a s n u šv ie sti k ra š to ū k in į g y v en im ą, rem ian tis L ietuvos M e trik o s b ei k i­ tų a rc h y v ų m ed žiaga. Išk ėlęs sa u su d ė tin g ą u ž d a v in į — iša išk in ti v isą ū k in ę sa n tv a rk ą n u o v a lsty b ė s su sid a ry m o ik i jo s u n ijo s su L en k ijo s K araly ste, a u to riu s a p sirib o jo 80 Lappo J. 1588 m e tų L ietu v o s sta tu ta s. T. I. T y r in ėjim a i.— K ., 1934. 81 Довнар-Запольский M . Г о с у д а р с т в ен н о е х о зя й с т в о В ел и к ого к н я ж ес т в а Л и т о в ск о го п р и Я гел л он ах.— К и ев , 1901.— T. 1.

174

ty rim u tų lėšų, k u rio s p a p ild ė v a lsty b ė s iždą ir p a d e n g ė v a lsty b ė s išlaid as: v a ld o v u i ir jo d v a ru i išla ik y ti, tv irto ­ v ėm s sta ty ti, k a ro a m u n ic ija i įsigyti, sv e tim ša lių (alg in in ­ kų) k a riu o m en e i išla ik y ti b ei jo s algom s išm okėti, u žsie­ nio* p a siu n tin ia m s priim ti, K rym o c h a n u i „do v an o m s", p a ­ siu n tin iam s, siu n čiam iem s p a s u žsienio v a ld o v u s, ir t. t. J is tik slia i n u ro d ė v a lsty b ė s p a ja m ų šaltin iu s. K ad ju o s n u sta ty tų , jis tu rė jo n e m aža d ėm esio sk irti so cialin ei bei e k o n o m in e i v a lsty b ė s sa n tv a rk a i. T a č ia u so cialin iu s b ei e k o n o m in iu s s a n ty k iu s jis ty rin ė jo , g alim a sak y ti, statišk ai, tarsi n e m a ty d a m a s tų sv a rb ių p e rm a in ų , a tsira d u sių p e r ilg ą la ik ą — n u o v a lsty b ė s ą u sid ary m o ik i X V I a. a n tro sio s p u sės,— o ju k so cialin iai p o slin k iai tu rė jo d id žiu lę re ik š­ m ę šaltin iam s, iš k u rių su sid a rė v a lsty b ė s biu d žetas. Be to, šis D o v n aro -Z ap o lsk io v e ik a la s b e v e ik v isišk ai ig n o ru o ja lie tu v ių v a id m e n į fo rm u o ja n t v a lsty b ė s s a n tv a r­ k ą b ei jo s v isu o m e n in iu s-e k o n o m in iu s sa n ty k iu s,— a u to riu s teig ia , k a d L ietuvos v a lsty b ė b u v o k u ria m a „ ru sišk o je d irv o je ". V. A n to n o v ič iu s ir M. L iubavskis y r a teisin g a i n u ro d ę, k a d po ru sišk ų jų srič ių p riju n g im o L ietu v o s v a ls ­ ty b ės v isu o m e n in e i ir p o litin e i sa n tv a rk a i tu rė ju s i įta k o s p ažan g e sn ė ru sų sa n tv a rk a . D ėl to L ie tu v o je su sik ū ru si v isu o m e n in ė -ek o n o m in ė b ei p o litin ė s a n tv a rk a d a u g k u o b u v u si p a n a ši į feo d a lin ę ru sų k u n ig a ik šty sč ių sa n tv a rk ą . T uo ta rp u D o v n aras-Z ap o lsk is a tk a k lia i la ik ė si požiūrio, k a d L ietuvos v a lsty b ė s s a n tv a rk a b u v u si b e v e ik id e n tišk a ru sų žem ių s a n tv a rk a i, n o rs ir p rip a ž in d a m as ta m tik rą le n k ų ir v o k ie č ių k u ltū rų įta k ą . „ T v irtin d am i, k a d s v a r­ b iau sias v e ik s n y s L ietu v ių ir ru sų v a lsty b e i su sid a ry ti b u v o sen o sio s R usų v a lsty b ė s p rad m e n y s, tu r ė ję d id elę įta k ą jo s p o litin ių b ei e k o n o m in ių fu n k c ijų ra id a i, m es n e k e tin a m e n eig ti, k a d tam tik ro s įta k o s šios v a lsty b ė s sa n tv a rk a i tu rė jo le n k ų ir v o k ie č ių k u ltū ra . Bet ši įta k a m um s n e a tro d o b u v u s tu o p avyzdžiu, k u riu o g rie ž ta i b ū tų sek u si L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė 82. T eisin g ai n u ro d y d am a s, k ad „ p riev o lėm is ir m o k esčiais b e sire m ian ti s a n tv a rk a la ­ b ai a išk ia i atsp in d i v isą v a lsty b ė s isto rin ė s raid o s įv a iro ­ 82 T e n p a t, p . 8 0 3 .

175

i

v ę " 83 ir n u o la t p a b rė ž d a m a s d id žiu lę ek o n o m in ių v e ik sn ių sv a rb ą , D o v n aras-Z ap o lsk is iš tik r ų jų jie m s sk iria m ažai dėm esio, v is žad ėd am as p lač iau ju o s a tsk le isti se k an čiam e k n y g o s tom e, k u ris ta ip ir n e b u v o išleistas. D ovnaro-Z ap o lsk io p ažiū ro m s sto k o ja aiškum o, v ien tisu m o , ta i ta rsi k o k ia ek o n o m in io m aterializm o ir b u ržu a z in io o b je k ty v iz ­ m o sam p laik a. D o v n aras-Z ap o lskis, ty rin ė ję s L ietuvos v a lsty b ė s e k o n o ­ m ik ą ik i X V I a., n e tu rė jo savo d a rb o tę sė jų . F e o d a lin ė s L ietu v o s e k o n o m ik o s isto rija a p sk rita i te b ė ra n e išstu d iju o ­ ta. K ai k u riu o s šio d id žiu lio o b je k to asp ek tu s, k a ip , s a k y ­ sim , v a lstie č ių p a d ė tį (tiesa, d a u g ia u sia te isin iu požiū riu ), n a g rin ė jo F. L eo n tovičius, I. N o v ick is ir M. V lad im irsk isB udanovas. Fiodoras Leontovičius (1833— 1911) savo g au siu o se d a rb u o se a p ie L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty s­ tės v a lstie č iu s (sv arbiausi: „ P ie tv a k a rių R u sijo s v a ls tie č ia i“ b e i „ V a lstiečių k iem a s L ietu v ių ir ru sų v a ls ty b ė je “ 84) n e tra k ta v o jų k a ip m a te ria lin ių g ė ry b ių g a m in to jų , t. y . k a ip en g iam o sio s feo d a lin ė s v isu o m e n ė s k lasės, b e t te n a g rin ė jo jų ta rp u s a v io sa n ty k iu s. J is d o m ėjo si įv a irio m is k aim o g y v e n to jų k a te g o rijo m is ir ja s sm u lk iai a p ra šė . V a lstie č ių p a v e rtim o b a u d ž ia u n in k a is, a rb a feo d alizm o p rad žio s, L ie tu v o je L e o n to v ičiu s ie šk o jo n e k ra što e k o n o ­ m ik o s raid o je, o p o litin ė s s a n tv a rk o s p a sik e itim u o se . „ V a lstieč ių k ie m ų „ v a ld in y stė ", įsig a lė ju si L enkijos ir L ie­ tu v o s R esp u b lik o je, y r a g lau d žiai su siju si su v isa v a lsty b ė s p o litin ė s sa n tv a rk o s raid a , p a g a lia u y r a re z u lta ta s l e n k ų i r v o k i e č i ų p o v e i k i o L ietu v o s ir R usios p o litin e i ir te isin e i p ad ėčiai, k u rią g a lu tin a i lėm ė d v i iš esm ės p rie ­ šin g o s p o litin ė s sistem os — ta rn y b in ių b a jo rų „ re sp u b lik a “ ir p o n ų -žem v ald žių „ v ie šp a ty stė" „ v a ld in ia m s", k u rie p rie ­ v o lėm is b u v o p ritv irtin ti p rie p o n ų d v a r ų “ 85. A n o t L eon83 T en p at, p. 805. 84 Леонтович Ф . К р ест ь я н е ю г о -за п а д н о й Р о сси и п о л и т о в с к о м у п р а в у X V и X V I с т о л е т и й .— У н и в е р с и т ет ск и е и з в ест и я , К и ев , 1863, № 1; О н ж е . К р ест ь я н ск и й д в о р в Л и т о в ск о -р у с ск о м г о с у д а р с т в е .— С п б ., 1897, вып. 1. 85 Там ж е , с. 186.

176

to v ičiau s, feo d alin iai sa n ty k ia i L ietuvos D id žio jo je K u n i­ g a ik š ty s tė je su sik lo stę n e a n k sč ia u k a ip X V a., k a i ėm usi reik štis le n k ų b ei v o k ie č ių įta k a . G alu tin į v a lstie č ių p a v e r ­ tim ą b a u d ž ia u n in k a is L eontovičius sie ja su X V I a. V a la k ų refo rm a. L abai a rtim ų F. L eo n to v ičiu i p a ž iū rų d ėl b a u d žiav o s y r a Ivanas Novickis (1844— 1890) ir M i c h a i l a s V 1 a d i m i r s k i s-B u d a n o v a s (1838— 1916). A b u jie v a lstie č iu s ty rin ė jo g ry n a i ju rid in iu p o ž iū r iu 86. R em d a­ m iesi įv a irių a rc h y v in ių a k tų duo m en im is, jie įro d in ė jo , k a d p rie š s ta tu tin iu la ik o ta rp iu v a lstie č ia i tu rė jo to k ia s p a t žem ės v ald y m o teises k a ip ir k iti g y v e n to ja i, k a ip ir b a jo ra i: n ie k a s iš jų n e v a ld ė žem ės sa v in in k o teisėm is, n es v ie n in te lis sa v in in k a s ir p iln a te isis v isų b e išim ties žem ių v a ld y to ja s b u v o d id y sis k u n ig aik štis: „ P rie šsta tu ti­ n iu la ik o ta rp iu v isi b e išim ties p riv a tū s asm en y s ž e m ę v a ld ė v ie n o d a i sąly g išk ai, n e tu rė d a m i jo k io s p riv ile g ijo s; v isi la isv ie ji lu om ai ir p a ts g a u sia u sia s iš j ų —-v alstiečių , n a u d o jo si v ien o d o m is teisėm is; v iso s žem ės, p rip a ž in u s d id žio jo k u n ig a ik šč io su v e re n ite tą , b u v o a p d ė to s jo n a u ­ d ai p riev o lėm is, k u rių fo rm ų įv a iru m a s lu o m u s g rie ž ta i a trib o jo tik v ė lia u " 87. A n o t V lad im irsk io -B u d an o v o , k u n ig a ik šč ių ir b a jo r ų se n jo rijo s su p rik la u so m a is v a lstie č ia is a tsira d u sio s d a u ­ g iau sia iš d id žio jo k u n ig a ik šč io d o v a n o jim ų . T a č ia u š ie d o v a n o jim a i, je i ju o se b u v o p a m in ė ti ir žm onės, d a r n e reišk ę, k a d žem ė ir y p a č g y v e n to ja i y r a a tid u o d a m i n u o ­ sa v y b ėn : „n o rs d o v a n o ja n t žm ones tu rim a o m en y ir jų n a u d o ja m a žem ė, b et, su p ra n ta m a , čia k a lb a m a n e a p ie n u o sa v y b ė s te is ių į žem ę p e rd a v im ą ; žem ė n e b u v o n u o sa ­ v y b ė n ei tų žm onių, k u rie k a rtu su žem e b u v o d o v a n o ja ­ m i, n ei n a u jų jų sa v in in k ų . Iš tik r ų jų d o v a n o ja m o s b u v o p ajam o s, k u ria s iš to s žem ės ir tų žm o n ių g a u d a v o d id y sis 86 Новицкий И. П. О ч е р к и с т о р и и к р ест ь я н ск о го сосл о в и я кп-оз а д а д н о й Р о сси и в X V — X V III в е к е .— К и ев , 1876; ВладимирскийБуданов М. Ф. О ч ер к и и з и с т о р и и л и т о в с к о -р у сс к о г о п р ава. Ч . 1. П о м ест ь я л и то в ск о го г о с у д а р с т в а .— К иев, 1889; Ч. 3. К р е ст ь я н с к о е зе м л е в л а д ен и е в З а п а д н о й Р о сси и д о п ол ов и н ы X V I в.— К и ев , 1893. 87 Новицкий И. П. О ч ер к и ст о р и и к р ест ья н ск ого сосл ов и я , с . 15. 12. I. Jonynas

177

k u n ig a ik š tis " 88. Ž em ės n u o sa v y b ė b u v u si „sąly g in ė", a rb a „ rib o ta " , p rie v o lin io pobūdžio. „P riev o lės v isa s m in ė tą sias k la se s p a s ta tė į v ien o d ą p a d ė tį: ir b a jo rų , ir v a lstie č ių že ­ m ė v a ld a b u v o n e la is v a [ ...] , b e t v ė lia u iš v ien o s rad o si b a u d ž ia v in ė p rik la u so m y b ė , o iš k ito s — b a jo rišk a sis piln a te is iš k u m a s " 89. „ V a lstiečių p rie v o les p riv ile g ijo m is p e r ­ d a v u s b ajo ram s, b u v o p a d a ry ta p irm o ji busim osios b a u d ž ia ­ v o s u žuom azga. B au džiava b re n d o pam ažu, a tk a k lia i p rie ­ šin a n tis v a lstie č ių k lasei. B au d žiav in in k ų p e rg a lę len g v in o le n k ų ir v o k ie č ių teisės sk v erb im asis į L ietuvą, p a la n k a u s b a jo rų luom ui S ta tu to išleidim as, p a sik e itim a i v a lsty b ė s sa n tv a rk o s ir ek o n o m in ių sa n ty k ių s fe ro je " 90. T ai įv y k ę n e a n k s č ia u k a ip X V I am žiu je. „X V I a. p irm o jo je p u s ė je te is ­ m ai ir v a ld ž ia d a r n e sk u b ė jo p rip a ž in ti p o n ų teisių į to k iu s žm ones; n e n o rė d a m i im tis a tsa k o m y b ės a tid u o ti k a m n o rs ž m o g ų ir jo b u sim u o siu s p a lik u o n is am žin o n n u o sa v y b ėn , sių sd a v o to k ia s b y la s k a ra liš k a ja m teism u i" 91. Šie g ry n a i ju rid iš k i b ei lo g in iai teisin ė s m o k y k lo s a tsto v ų isto rik ų sa m p ro ta v im a i b u v o a titrū k ę n u o tik ro v ė s. V isišk as d a u ­ gum os g y v e n to jų p a ju n g im a s feo d alam s rėm ėsi n e teise, o n e te isėtu m u , p rie v a rta , n e te is ė tu n a u d o jim u si v aldžia. T ai įv y k o n e p rik la u so m a i n u o u žsien io įtak o s, k u ri b u v o g a lim a , k a i d irv a tam ja u a n k sč ia u b u v o p a re n g ta . M y k o ­ las L ietuvis, rašęs a p ie 1550 m., k a lb ė jo a p ie n ežm o n išk ą v a lstie č ių p lėšim ą ir n u ro d ė, k ad feo d a lų k la sė įsta ty m u s p ris ita ik ė k a ip n o rėjo . G an a p lačiai ap ie v a lstie č iu s rašė M. L iubav skis v e ik a ­ lu o s e „L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s sritin is su sk irsty m as" ir „L ietu v ių ir ru sų v a lsty b ė s isto rijo s ik i L iublino u n ijo s a p y b ra iž a " . M. D o v n aras-Z ap o lsk is m o n o g ra fijo je „L ietu­ v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s v a lsty b in is ū k is", n u šv ie s­ d a m a s žem ės refo rm os v y k d y m ą, tu rė jo a p ta rti įp la u k ų į v a ld o v o iždą iš v a lsty b in ių žem ių p ak itim u s. T a č ia u n ė v ie n a s iš šių d v ie jų a u to rių n e įste n g ė p a n a u d o ti visos ar86 Владимирский-Буданов M. Ф. П ом ест ья , c. 12. 89 Владимирский-Буданов M. Ф. К р ест ь я н ск о е зе м л е в л а д ен и е З а п а д н о й Р осси и , с. 5. 90 T en pat, р. 79. 91 T en pat, р. 80.

178

в

c h y v in ė s m edžiagos, ir d a u g e lis esm in ių refo rm o s k la u si­ m ų lik o n e n u šv ie sti. J ie su m in ė jo tik p a g rin d in iu s V a la k ų refo rm o s d aly k u s. N a u jo je sa v o d ise rta c ijo je „ V a k a rų R u sijo s v a ls tie tijo s stru k tū ro s X V I a. a p y b ra ižo s" 92 D o v n aras-Z ap o lsk is g e ro k a i p a p ild ė „L ietuvos D idžiosios K u­ n ig a ik š ty s tė s v a lsty b in io ū k io " d u o m en is ir p a ro d ė , k a ip ši refo rm a a rd ė v a k a rų R u sijo s k a im o b e n d ru o m e n ę. T a č ia u d a u g la b a i sv a rb ių k la u sim ų lik o d a r n e n u šv ie s­ tų: v isų p irm a, k a ip šią refo rm ą v e rtin o sk irtin g o s to m e ta v isu o m e n ė s k lasės, k a ip j i a p s k rita i a tsilie p ė L ietu v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s so c ia lin iam b e i ek o n o m in ia m g y v en im u i. Ž y g im an to A u g u sto a g ra rin ė re fo rm a įte isin o b e i u žfik sav o ilg ą L ietu v o s so cia lin ių -e k o n o m in ių sa n ty k ių ra id o s p ro cesą. J i b a ig ė fo rm u o ti feo d a lin ę -b au d ž ia v in ę sistem ą, p a re m tą v isišk u v a lstie č ių p a ju n g im u feo d alų k lasei, ir p a d ė jo tv irtu s d id žio jo k u n ig a ik šč io d v a rų ū k io p ag rin d u s. Šios refo rm o s įg y v e n d in im ą sie k ė n u šv ie sti p ro fe so ­ riu s V l a d i m i r a s P i č e t a (1879— 1947) d v ie jų to m ų d is e rta c ijo je „Ž y g im an to A u g u sto a g ra rin ė refo rm a L ie­ tu v ių ir ru sų v a lsty b ė je " 93. J is p a ro d ė , jo g a g ra rin ė re ­ fo rm a b u v o su m a n y ta a p rū p in ti Ž y g im an tą A u g u s tą lėšom is, k u rių ja m n u o la t stigo, ir p a d a ry ti jį v isišk a i n e p rik la u so m ą n u o b a jo rų , k u rie , n au d o d a m iesi su n k ia fin a n sin e v a ld o v o pad ėtim i, ste n g ė si s u stip rin ti sa v o p o ­ zic ija s ir a p rib o ti k a ra lia u s v ald žią. Ž y g im a n tas A u g u sta s sie k ė v iso se v a lsty b in ė se žem ėse įd ie g ti sėk m in g u s sav o m o tin o s k a ra lie n ė s Bonos ū k io tv a rk y m o m eto d u s. Ž y g i­ m an to A u g u sto , k a ip ir jo m otinos, sv a rb ia u sia s tik sla s b u ­ v o s u s tip rin ti sav o v ald žią. R eform ai v y k d y ti sąly g o s buvo. lab a i p alan k io s: V a k a rų E uropos rin k o je k ilu s d id e lia m ja v ų p a re ik ala v im u i, n e p a p ra s ta i p a g y v ė jo p re k y b a . G e92 Довнар-Запольский М. О ч ер к и п о ор г а н и за ц и и за п а д н о -р у с ­ ск о го к р ест ь я н ст в а в X V I в е к е .— К иев, 1905. 93 Пичета В. А гр ар н ая р е ф о р м а С и ги зм у ц д а -А в гу ст а в Л и т о в ­ ск о -р у с с к о м г о с у д а р с т в е .— М , 1917.— Ч, 1. П о д го т о в к а и п р о и з в о д ­ ство р еф о р м ы ; Ч. 2. О т н о ш ен и е л и т о в ск о -р у сск о г о общ ества к а гр ар н ой р е ф о р м е и п р ав и т ел ьств ен н ая д ея т е л ь н о ст ь в эп оху р еф ор м ы .

179

ro k a i išau g o ja v ų k ain o s, ir v alstiečių , y p a č tų, k u rie b u v o p a d a ry ti čin šin in k ais, p a d ė tis p a le n g v ė jo . T ačiau n e tru k u s a p lin k y b ė s p a sik e itė : p ra sid ė jo a lin a n tis k a ra s d ėl L ivoni­ jos, p a re ik a la v ę s m ilžin išk ų išlaidų. K ad an g i v a lsty b ė s iždas b u v o ištu štė jęs, v a ld o v u i v ė l te k o k re ip tis į b a jo ru s p aram o s, bet, n o rė d a m a s jo s gauti, jis tu rė jo b a jo ra m s įsiteik ti: įv airio m is sąly g o m is d a ly ti ja u išm a tu o ta s v a ls ty ­ b in es žem es, n e re ta i te n k in ti n e te isė tu s jų p rašy m u s ir ■p a n a šia i. Dėl to v a ls ty b in ių žem ių fo n d as sm a rk ia i su m a ­ žėjo ir a n k ste sn io jo tik slo n e b u v o p a sie k ta. V ėl ta p ę s fi­ n a n sišk a i p rik la u so m u n u o sav o b a jo rų , v a ld o v a s tu rė jo d id in ti p riv ile g iju o tų jų v a ld in ių feo d alin es teises. T ai d a r la b ia u p ab lo g in o v a lstie č ių p ad ėtį, y p a č išp litu s p a liv a rk ų sistem ai, k u ri čin šin ius, a rb a d u o k lin iu s, v a lstie č iu s v e rtė .lažininkais. V. P ičeta sek ė sav o m o k y to jo M. L iu b av sk io m eto d u — b u rž u a z in iu o b jek ty v izm u . T a ry b in iais m e ta is įsisav in ęs n a u ją m o k slin į m ark sistin į m etodą, n a u d o d a m a sis g au sia a rc h y v in e m ed žiag a ap ie L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik š­ ty stė s ek o n o m ik ą, V . P ič eta ėm ėsi rašy ti a p ib e n d rin a n tį v e ik a lą a p ie X V — X V I a. feo d alin iu s sa n ty k iu s — „F eo d ali­ n is d v a ra s L ietu v o s D id žio jo je K u n ig a ik šty stė je X V — X V I a." 94 S taig i m irtis su tru k d ė jį b aig ti. F eo d alin iu s sa n ty k iu s L ietuvos D id žio jo je K u n ig a ik šty s­ tė je ty rin ė ja L vovo u n iv e rsite to p ro feso riu s D m i t r i j u s P o c h i l e v i č i u s , sav o d ise rta c ijo s ištra u k ą p a sk elb ę s ž u rn a le « И сто р и ч ески е зап и ски » ir d id elę jo s dalį „Že­ m ė tv a rk a ir žem ės k a d a stra s B a lta ru sijo je , L ie tu v o je ir U k ­ ra in o je X V I— X V II a ."— k n y g o je « М атер и ал ы п о и с то ­ р и и зе м л е д ел и я СССР» (M., 1952, сб. 1). N em aža d ėm esio L ietuvos isto rijo s k lau sim am s sk y rė le n k ų k a p ita listin io la ik o ta rp io isto rik a i, b et, d e ja , jų d a r ­ b a i n a g rin ė ja b e v e ik v ie n L ietuvos ir L en k ijo s u n iją . Tai n e b u v o a tsitik tin u m as. Išlaisv in u s v a lstie č iu s, sp a rč iai p lė ­ to ja n tis k a p ita listin ia m s san ty k iam s, L ie tu v o je su sifo rm av o n a u jo ji in te lig e n tija , b e t n e iš feo d alin ės b a jo rijo s, o d a u ­ 94 Н и ч ег о В. Ф ео д а л ь н о е п о м ес т ь е в X V — X V I вв. в В елик ом к н я ж е с т в е Л и т о в ск о м .— У ч ен ы е за п и ск и / А к а д ем и я н а у к СССР. И н с т и т у т сл а в я н о в ед ен и я , 1951, т. 4.

g ia u sia iš p a s itu rin č ių jų v a lstie č ių . J i b u v o n a u jo s b u rž u a ­ zin ės n a c io n a lin ė s id eo lo g ijo s re iš k ė ją ir su sid ū rė su feo ­ d a lin e id eo lo g ija , k u ria i a tsto v a v o s u le n k ė ję L ietuvos b a ­ jo ra i ir d v a sin in k a i. Ž v elg d am i į sa v o k ra što p rae itį, šie in te lig e n ta i, k a ip ir T. N a rb u ta s, S. D au k a n tas, N. D a šk e v i­ čius, L ietu v o s v a lsty b ė s žlugim o p rad ž ią m a tė L ietuvos ir L en k ijo s u n ijo je . L a ik o ta rp is n u o L iublino u n ijo s ik i Lie­ tu v o s p riju n g im o p rie R u sijo s im p e rijo s 1795 m. jie m s b u v o išb ra u k ta s iš lie tu v ių ta u to s isto rijo s, n e s L ietu v ai tu o m e tu a tsto v a v o sv e tim a ta u ta i s u le n k ė ju si b a jo rija , lin k u si p rie L enkijos. N a u jo ji lie tu v ių in te lig e n tija L ietu ­ v o s s ą ju n g ą su L e n k ija .trak tav o k a ip d id e lę p ra e itie s k laid ą. T uo ta rp u L ietu v o s b a jo ra i b e i a u k š tie ji d v a sin in ­ k ai ir X IX a. a n tro jo je p u sė je laik ė si itin re a k c in g ų s e n ų p o zicijų , iš a u k što ž iū rė jo į n a u jo sio s lie tu v ių in te lig e n ti­ jo s atsto v u s, v a d in o ju o s chlopais, m u žik ais. L ietu v ių in ­ te lig e n tija , m o k slu s ė ju si ru sų gim n azijo se b e i u n iv e rs i­ tetu o se, p e rsiė m ė n a u ja , n o rs ir b u ržu azin e, b e t p a ž a n g e s­ n e k u ltū ra . J i sė k m in g a i atram o s iešk o jo lia u d y je , k u ri b u v o p rie šišk a feo d a lin e i b a u d ž ia v in e i sa n tv a rk a i (n o rs fo rm aliai ir p a n a ik in ta i, b e t d a r išla ik iu sia i a tg y v e n ų ). S u­ le n k ė ju sie m s L ietuvos b a jo ra m s ir d v a sin in k a m s sv etim i b u v o n a c io n a lin ia i in te resa i, ir jų žv ilg sn iai k ry p o į a rtim ų jiem s L en k ijo s k lasių a tsto v u s. T aigi L ietu v o s v isu o m en ės k lasių ek o n o m in is a n ta g o n izm a s su sip y n ė su tau tin iu . Š io je so cialin io b e i ta u tin io a n tag o n izm o a tm o sfe ro je le n k ų b a jo rišk o sio s b e i k le rik a lin ė s k ry p tie s isto rik a i y p a č su sid o m ė jo L ietu v o s ir L en k ijo s u n ija b e i jo s sv a rb ia u sia is v e ik ė jais. J ie ste n g ė si p a ro d y ti, k a d p r a e ity je ta r p lie tu ­ v ių ir le n k ų n e b u v o a n tag o n izm o ir k a d isto rija , k a ip m a ­ g istrą v ita e , tu ri „ a tv e sti į p ro tą " lie tu v ių in te lig e n tiją . Šio te n d e n c in g u m o a p stu H o ro d lės u n ijo s (1413) 500-osiom s m e ­ tin ė m s sk irta m e rin k in y je „L enkijos ir L ietuvos isto rin ia i ry šia i" 95. V o ic e ch a s B aran o v sk is šios k n y g o s įžan g in iam e s tra ip s n y je rašo: „ [ ...] le n k ų ir lie tu v ių g in ča s — ta i fa ta ­ lišk as, p rie š ų ra n k o s įžie b ta s sielų g a isra s [ ...] . V ie n a p rie ­ šais k itą sto v i d v i sto v y k lo s, o g in čy tin o se te rito rijo s e k y 95 P o lsk a i L itw a w d z ie jo w y m sto su n k u .— W -w a ; K rak ow , 1914.

181

l a v is d a u g ia u k o n flik tų . A tm o sfe ra k a ista . K o vingiem s šū k ia m s im a p a k lu sti n e t įg im to sa n tū ru m o k a im o g y v e n ­ to ja i. D v ie jų v ien o s te rito rijo s ta u tų v isu o m e n in is ir d v a ­ s in is g y v e n im a s a ts id ū rė p a v o ju je . T a rp g a n ta m sių žm o­ n e lių su k in ė ja si fa n a tišk i m o k y to ja i, v e sd am i ju o s iš kelio. J ie p ra d e d a n u o to, k a d ju o d in a b e n d rą L en k ijo s ir L ietu v o s p ra e itie s g y v en im ą, v a iz d u o d a m i j į n e k a ip laisv e ir ly g y ­ b e p a g rįs tą są ju n g ą , o k a ip k la s tą p rie š lie tu v ių ta u to s sa v a ra n k iš k u m ą . B eg ėdiškas m elas laik o m a s tiesa. N e tg i v o s užg im u si lie tu v ių in te lig e n tija p ik tą k la s to tę im a už g ry n ą p in ig ą, p a sid u o d a m a su g e stija i, n e m a ty d a m a jo s ša ltin io [ ...] . K aras ja u v y k sta . T ad n e a p g a u d in ė k im e s a ­ vęs: įsižiėb ia k o v a ta rp d v ie jų d e m o k ra tijų — lie tu v ių ir len k ų . T ai d v i n a u jo s k a ršto s stic h ijo s [ ...] . N o rin t ū ž k irsti k e lią k iv irčam s, k u rių p a d a rin iu s su n k u n u m a ty ti, re ik ia p r a d ė ti n u o sąžin in g o ž v ilg sn io į isto riją [ ...] , re ik ia iš­ g ria u ti p rie šų ir b e p ro č ių p a s ta ty tą ta r p d v ie jų b ro lišk ų ta u tų sien ą" 96. A tg im stan č io s lie tu v ių ta u to s k o v a su n u o sen o lie tu v ių feo d a lin ių k lasių v a ro m u len k in im u č ia šių k la sių id eo lo g o p a ro d o m a k a ip d v ie jų d e m o k ra tijų — lie tu v ių ir le n k ų — k o v a, k o iš tie sų n e b u v o : ta rp sa v ęs p a č io je L ietu v o je n e s u ta rė n e le n k ų ir lie tu v ių d e m o k ra tijo s, o a tg im sta n ti lie tu v ių n a c io n a lin ė b u rž u a z ija su feo d a lin e d v a rin in k ų k la se b ei a rtim a ja i re a k c in e k a ta lik ų d v a sin in k ija . L en k ijo s ir L ietuvos u n ija i sk irta n e m a ž a d a rb ų , p ra d e ­ d a n t A u g u sto M o sb ach o k n y g a „L iublino u n ijo s g e n e ­ zė" 97, b a ig ia n t d a rb a is, p a ra šy ta is p rie š A n trą jį p a sau lin į k a rą . B ev eik v isi žy m esn i le n k ų isto rik a i y r a šią te m ą lie ­ tę. Iš p rad žių , ik i L en k ijo s ir L ietu v o s s a n ty k ių įsitem pim o, v a d in a m ie ji s e n ie ji isto rik a i, k a ip p ro fe so ria i S tan islo v as S m o lk a 98910, F e lik sa s K o n ečn as " , S ta n islo v as K u tše b a 10°, 96 T e n pat, p . I— III. M osbach A. P o czą tk i U n ii L u b elsk iej.— P ozn an , 1872. 98 Smolka S. K ie jstu t i J a g ie llo .— K rak ow , 1889; Tenie. U n ia L itw y .z K oron ą.— K rak ow , 1903; Tenie. R ok 1386.— K rak ow , 1886. 99 Koneczny F. J a g ieH o i W ito ld .— L w ow , 1893.— T. 1. P o d czas U n ii K rew sk iej (1382— 1392). 100 Kutrzeba S. U n ia P o lsk i z L itw ą.— In: P o lsk a i L itw a w d z iejo w y m sto su n k u , s. 4 4 7 — 6 5 8 .— Y ra atsp au d as. 97

t

O sv a ld as Balzeris 101, u n iją v e rtin o p o litin iu asp ek tu . Šiai g ru p e i p ris k irtin i ir n a u ja u s i p ro fe so ria u s S tan islo v o Z akšev sk io d a r b a i 102, ta ip p a t p ro fe so ria u s O sk a ro H aleck io d v ie jų to m ų k n y g a 103. Šie ty rin ė to ja i, p a b rėžd am i u n ijo s reik šm ę L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s stip rė jim u i R y tų E u ro p o je, p a ly g in ti m ažai dėm esio k re ip ė į jo s įtaką. L ietu v o s k u ltū ro s ir v isu o m e n in ė s sa n tv a rk o s raid ai. K ita le n k ų b a jo rišk o sio s-k le rik a lin ė s k ry p tie s isto rik ų g ru p ė — p ro feso riai A n a to liju s L evickis, k u n ig a s J a n a s F ija lek a s, A le k sa n d ra s B riu k n eris ir y p a č A n ta n a s P roc h a sk a — k u p in i su sižav ėjim o sten g ėsi p a b rė ž ti didžiulį u n ijo s n u o p e ln ą n e tik a p k rik š tija n t L ietuvą, b e t ir k e lia n t v iso s R y tų E uropos k u ltū ro s b ei v isu o m e n in io g y v e n im o ly g iA n o t A . L evickio, L enkijos ir L ietuvos u n ija tie k n u k ė ­ lusi E uro p o s sienas, a tk a ria v u si p lo tu s iš A zijos, k ie k s ie k ę lie tu v ių ir ru sų k rašta i; jie m s atn ešu si v e šlią V a k a rų E u­ ro p o s k u ltū rą , k u ri, sum išusi su ry tie tišk ą ja , a tg a iv in u si čia, R ytu o se, c iv iliz a c iją ir tu rė ju s i d id elio p o v e ik io a te i­ čiai. P e r L en k ijo s ir L ietu v o s u n iją p irm ą k a rt p a sa u ly je p a sire išk ę s n a u ja s p rin c ip as, n a u ja ta u tų šv ietim o fo rm a — n e ja s p a ju n g ia n t, o p u o s e lė ja n t b ro lišk ą są ju n g ą , p a tra u ­ k ia n t į sa v o p u sę b a rb a ru s, p a k e lia n t ju o s ik i sav o lygio, k ie k v ie n u p o ž iū riu su ly g in a n t ju o s su sav im i '°4. D ar a išk ia u ir d rą sia u le n k ų b a jo rišk o sio s šo v in istin ė s p ažiū ro s d ėsto m o s g au siu o se le n k ų isto rik o A . P ro c h ask o s d a rb u o se . Iš jų d id žiau si ir žinom iausi y r a a p ie V y ta u tą ir J o g a ilą 105. N o rė d a m a s p a b rė ž ti te ig ia m ą le n k ų įta k ą lie ­ tu v ių ta u ta i, p rie šu n ijin io la ik o ta rp io lie tu v iu s jis v a d in a 101 Balzer. O . U n ía H o ro d elsk a : O d c zy t w y g lo s z o n y n a p u b licz n e m p o s ie d z e n iu A k a d e m ii U m ie ję tn o š c i d n ia 3 m a ja 1913 r.— R o c zn ik A k a d e m ii U m ie ję tn o š c i w K ra k o w ie, 1912/13, s. 146— 177. 102 Zakrzewski S. Z e stu d jó w n a d d z ieja m i U n ji p o ls k o -lite w s k ie j.— In: Z a k r z ew sk i S. Z a g a d n ien ia h isto r y c z n e . L w ow , 1936, t. 2, s. 177— 229. 103 Halecki O. D z ie je u n ii J a g ie llo ñ s k ie j.— K rak ów , 1919— 1920.— T. 1— 2. 104 Lewicki A. P o w sta n ie S w id r y g ie lly : U s tę p z d z ie jó w u n ii L itw y z K o ro n ą .— K ra k ó w , 1892, s. 10. 105 Prochaska A. D z ie je W ito ld a , w . k s ię c ia L itw y .— W iln o , 1914; Tenže. K ról W ta d y s la w J a g ie lto .— K rak ów , 1908.— T . 1— 2.

183

la u k in ia is p ag o n im is (dzicz p o g an sk a), v e rg a is. „ Je ig u m u m s re ik ė tų v ie n u žodžiu a p ib ū d in ti lie tu v ių v isu o m en ę ik i u n ijo s su L en k ijo s K araly ste, n e ra stu m e tik slesn io a p i­ b rėžim o , k a ip p a v a d in ti j ą v e rg o v in e " 106. L enkijos n u o p e l­ n a s b u v ę s tas, k a d ji išg e lb ė ju si L ietuvos v a lsty b ę n u o p r a ­ žū ties ir atn ešu si lie tu v ių b a jo ra m s le n k ų feo d alų teises, k u rio s L ietu v o s v a lstie č ia m s įv ed ė to k ią p a t b a u d ž ia v in ę p rik la u so m y b ę k a ip L en k ijo je. J . F ija lek a s s tra ip s n y je „L en k ija a p k rik š tija L ietuvą" įro d in ė jo , k a d L e n k ija a tn e šė lie tu v ia m s R om os k a ta lik ų tik ė jim ą b ei V a k a rų k u ltū rą ir „išlaik ė jo s g im tą ją k alb ą, sa u g o d am a ją b ū te n t R om os k a ta lik ų b a ž n y č io je ir p e r b a ž n y č ią " 107. T okio te ig in io te n d e n c in g u m a s y p a č a k iv a iz ­ d u s iš p o p iežiau s n u n c ija u s šia u rė s k rašta m s A le k sa n d ro K o m u lėjau s (C om uleus), 1595 m. v izita v u sio V iln iau s v y sk u p y stę , ak to : ,,[. . .] la n k y d a m ie si v ieto v ė se, esan čio se a n a p u s N eries, m atėm e, k ie k d a u g p a ra p in ių b a ž n y č ių y r a b e sav o v a ld y to jų (ir g a n a seniai) dėl k u n ig ų to je v y s ­ k u p ijo je trū k u m o . O je ig u ir a p tik d a v o m e jų k u rio se n o rs b ažn y čio se, p a ste b ė jo m e , k a d jie v isišk a i tos a p y lin k ė s b ažn y čio m s ir g y v e n to ja m s n en a u d in g i, n es n em o k a lia u d ie s — lie tu v ių — kalbos. D ėl k u n ig ų n e p rite k lia u s ir k a lb o s n e m o k ė jim o žm onės lie k a b e išg a n in g o m o k slo ir b e šv. sa k ra m en tų , n e t n e tu ri jo k io su p ra tim o a p ie tu o s s a k ra m e n tu s ir p a tį d iev ą, g y v e n a k a ip k o k ie k v a ili g a lv ija i" 108. D ėl baj o rišk ų j ų -k le iik a lin ių isto rik ų , to k ių k a ip L evic­ k is ir P ro ch ask a, n e p a p ra sto p a ž iū rų siau ru m o jie m s nė m in tis n ek ilo , k o k iu ta t b ū d u „ la u k in ia i lie tu v ia i" g e b ė jo sė k m in g a i a tla ik y ti d u šim tm ečius tru k u s į v eržim ąsi n u o g a lv o s ligi k o jų a p sig in k la v u sių V a k a rų E uropos rite rių , siu n č ia m ų p o p iežiau s k u rijo s ir d a u g e lio E uropos v a ld o v ų . Š ie a u to ria i n e k re ip ė dėm esio, k a d į L ietuvos v a lsty b ę įė jo 106 107

Prochaska A. D z ie j e W it o ld a , s. 15. Fijatek J . K o š c io l r z y m s k o - k a t o lic k i n a L itw ie : U c h r z e š c ij a n ie n ie

L it w y p r z e z P o ls k ę .— In: P o ls k a i L itw a w s z a w a ; K r a k o w , 1 9 1 4 , s. 3 3 3 .

108 Cit. iš: Bahnski M 1 8 6 2 , s. 4 4 0 , d o d . V I.

184

D aw na

d z ie j o w y m s t o s u n k u .— W a r ­

A k a d e m ia

W ile h s k a . — P e te r s b u r g ,

ru sų žem ės, d a r X a. p riė m u sio s k rik šč io n y b ę , k u rių g y ­ v e n to ja i tu o m etu b u v o a u k šte sn ė s už V a k a rų tautas, k u l­ tū ro s, ir p a g a lia u k a d p a ti L e n k ija tu o m etu , k a i b u v o su d a ry ta p irm o ji L en k ijo s ir L ietuvos u n ija , te b u v o silp n a a n a rc h ijo s ap im ta v a lsty b ė . Šiem s isto rik a m s n e e g zistu o ja d a rb o žm onės, o tė r a išn a u d o to jų klasė, k u ri iš tiesų , su ly ­ g in u s jo s teises su le n k ų feo d a lų teisėm is, p a sie k ė n e rib o ­ tą v a ld ž ią L ietu v o je. L ietu v ių k ilm ės le n k ų isto rik a s p ro fe so riu s O sk a ra s H ale c k is sa v o d id elia m e v e ik a le „ Jo g a ila ič ių u n ijo s isto ri­ ja " 10910L en k ijo s ir L ietuvos u n iją ty rin ė jo d a u g ia u sia te isi­ n iu b e i p o litin iu p ožiū riu . J a m n e b ū d in g a s išd id u s šo v in is­ tin is lie tu v ių ta u to s tra k ta v im a s, jis p rip a ž įsta d ė sn in g ą ta u tin į lie tu v ių atg im im ą, ta č ia u ir jo p ažiū ro s į lie tu v ių ta u to s p ra e itį n e d a u g sk iriasi n u o sia u rų b a jo rišk ų p ažiū rų : H a le c k is p u o se lė jo m in tį ap ie L ietuvos, B altaru sijo s, U k ­ ra in o s ir L en k ijo s su siju n g im ą į g a lin g ą v a lsty b ę , v a d o v a u ­ ja m ą L enkijos. A n o t jo, „ d a b a r šiose žem ėse sia u tė ja g e n ­ tin ė ir so cialin ė n e a p y k a n ta , tru k d a n ti a tk u rti tai, k ą s u n a i­ k in o u žsien io j ė g a '1, jis n o rė tų a tg a iv in ti s u v ie n y tų ta u tų s a n ta rv ė s , b e n d ro s laim ės ir g a ly b ė s laik u s no. O H aleck io žv ilg sn is n u g rę ž ta s į p ra e itį, į b a jo rų v isa g a lio v ie š p a ta v i­ m o laik u s, ir ta s la ik o ta rp is ja m y r a p av y zd y s n a u ja i v i­ su o m e n e i su k u rti. M ė g in im a s įg y v e n d in ti to k ia s re a k c in ­ g a s b a jo riš k a s p a ž iū ras p o n ų L en k ijo s p o litik ą p riv e d ė , k a ip žinia, p rie k atastro fo s. Sėkm ė, ly d ė ju si ru sų m o k slin in k u s, y p a č M. L iubavskį, tir ia n t L ietu v o s v a lsty b ė s v isu o m e n in ę s a n tv a rk ą , p a s k a ti­ n o ir le n k ų isto rik u s a tsisa k y ti v ie n tik ta i L en k ijo s ir L ietu v o s u n ijo s tem a tik o s. N o rs j ų d a fb ų sritis g e ro k a i išsip lė tė, b e t a p s k rita i ju o s la b ia u tra u k ė sen asis p a g o n iš­ k a s is laik o ta rp is. Šiem s ty rin ė jim a m s a ts to v a u ja A . M ež in sk io d a rb a i iš lie tu v ių m ito lo g ijo s 111, J . L iatk o v sk io — 109

Halecki O. D z ie j e u n ii J a g i e l l o n s k ie j .— T. 1. W w i e k a c h š r ė d -

n ic h ; T. 2. W X V I w ie k u . 110 T e n p a t, t. 1, p . X I . 111 Mierzynski A. Ž r o d la d o

m i t o lo g i i

l it e w s k i e j , — W - w a ,

1892—

1 8 9 6 — T . 1— 2.

185

a p ie M in d a u g ą 1I2, L. K šiv ick io — a p ie Ž em aitijo s p ilia k a l­ n iu s 113, K. C h o d y n ic k io — a p ie m ėg in im ą įv esti L ie tu v o je k rik š č io n y b ę ik i 1386 m. 114, S. Z a jo n č k o v sk io e tiu d a i a p ie XIII a. Ž em aitijo s v isu o m e n in ę s a n t v a r k ą 115. Iš n a u ja u s ių le n k ų isto rik ų d a rb ų y p a č n u sip e ln o d ė ­ m esio p ro fe so ria u s H e n rik o P a šk e v ič iau s v e i k a l a i 116. P ir­ m a ja m e iš j ų a u to riu s n a g rin ė ja L ietuvos p o litin ę isto riją n u o M in d au g o , su v ie n iju sio L ietuvą, la ik ų ik i K ę stu čio m irties. A n tra s is v e ik a la s sk irta s n u šv ie sti L ietu v o s ir L en­ k ijo s su a rtė jim o , J o g a ilo s ir L en k ijo s k a ra la itė s Ja d v y g o s v e d y b ų p o litin ėm s ap lin k y b ėm s. N o rs H. P a šk e v ič iu s la i­ k o si b u ržu a z in io o b je k ty v istin io m eto d o , b e t jis la b a i k ritiš k a i v e rtin a ša ltin iu s ir išv a d a s d a ro tik iš p a tik im ų d o k u m en tų . J a m sv e tim a s te n d e n c in g u m a s ir p o litin ė k ry p tis, d a u g ia u a r m ažiau b ū d in g a visiem s le n k ų isto ri­ kam s, rašiu siem s a p ie L enkijos ir L ietuvos u n iją . P ro feso riu s H e n rik a s L ovm ianskis sa v o d v ie jų to m ų v e ik a le „L ietu v ių v isu o m e n ė s ir v a lsty b ė s atsira d im o s tu ­ d ijo s 1' 117 d u o d a X III a. lie tu v ių ta u to s v isu o m e n in ių ir e k o n o m in ių sa n ty k ių , k u ria n tis v a lsty b e i, a p y b ra ižą . K a­ d a n g i šio la ik o ta rp io isto rijo s ša ltin ių lab a i m aža, a u to riu s n a u d o jo re tro sp e k ty v in į ir p a ly g in a m ą jį m eto d ą. T a rd a ­ m as, k a d e k o n o m in iai ir v isu o m e n in ia i sa n ty k ia i L ie tu v o je b u v o y p a č k o n s e rv a ty v ū s, L ovm ianskis XIII a. šiuos s a n ­ ty k iu s n u šv iečia, rem d am asis L ietuvos M e trik o s X V ir X V I a., v o k ie č ių k ro n ik ų X IV ir X V a. d u o m en im is ir V o k ie č ių o rd in o X IV a. p a sk u tin io jo k e tv irč io ir v ė le s n ių am žių k a d a s trų knygom is. J is įro d in ė ja , jo g ik i to la ik o „

112 Latkowski J . M en d o g , k rö l lite w s k i. — R o z p r a w y A k a d e m ii U m ie ję tn o š c i, ser. 2, K rak ow , 1892, t. 3 (O g o ln e g o zb io ru , t. 28). 113 Krzywicki L. 2 m u d ž sta ro žy tn a .— W -w a , 1906. 114 Chodynicki K. P rö b y za p ro w a d zen ia c h r z e sc ija n stw a n a L itw ię p rzed r. 1386.— P rzeg lą d h isto r y c z n y , 1914, t. 18, s. 2 1 5 — 319. 115 Zajączkowski S. S tu d ja n ad d zieja m i Z m u d zi w ie k u X III.— L w o w , 1925. 116 Paszkiewicz H. J a g ie llo n o w ie a M o sk w a . T. 1. L itw a a M o sk w a w XIII i X I V w ie k u .—-W -w a , 1933; Tenže, O g e n e z ie i w a r to sc i K rew a .— W -w a , 1938. 117 Lowmianski II. S tu d ja n a d p oczą tk a m i sp o te c z e n s tw a i p a n stw a lite w s k ie g o .— W iln o , 1931— 1932.— T . 1— 2. 186

k a i M in d a u g a s su v ie n ijo L ietuvą, j o je v y ra v ę g e n tin ia i sa n ty k ia i. Si k o n c e p c ija lab a i silp n a i p a g rįsta . L ietuvoje, k a ip ir R y tų slav u o se, g e n č ių n e b e b u v o n e tik XIII a., b e t ir XII, o g a lb ū t ir XI am žiu je. V isu o m e n in ia i ir e k o n o m i­ n ia i sa n ty k ia i n u o la t k ito — ta m tu rė jo įta k o s n e tik v i­ d au s, b e t ir išo rės v e ik sn ia i. P a s ta rie ji tu rė jo b ū ti g a n a stip rū s, n e s L ietu v os ry tin ia m e p a s ie n y je ja u IX a. k a i­ m y n ė b u v o S enovės R usios v a lsty b ė , o v a k a ru o se — n u o X a.— L en k ija. N u o IX a. a n tro sio s p u sės lie tu v iu s y p a č a k ty v ia i p u ld in ė jo n o rm a n a i. Į lie tu v ių sritis gro b im o tik s ­ lais n u o la t įsig a u d a v o ir ru sų b e i le n k ų k u n ig aik šč ia i. N o rs L o v m ian sk iu i d a u g k ą p a v y k o n u šv ie sti, b e t ta i tik h ip o te tin ia i sp ėlio jim ai. B uržuazinės L ietuvos re sp u b lik o s la ik o ta rp is n e b u v o p a ­ la n k u s isto rio g ra fija i p a č io je L ie tu v o je p lėto ti, n es d ė l caro v ald žio s p o litik o s lab a i m aža te b u v o p a re n g ta sp e cia listų is to rik ų ir, b e to, L ie tu v o je b e v e ik n e lik o isto rijo s ša lti­ n ių . P a g rin d in ia i L ietuvos isto rijo s a rc h y v a i a ts id ū rė už jo s rib ų — TSRS, L en k ijo s o k u p u o tam e V iln iu je a rb a p a ­ č io je L en k ijo je. Dėl L ietuvos b u ržu a z in ė s v y ria u sy b ė s p o ­ litik o s ry šiu s su T a ry b ų S ą ju n g a p a la ik y ti b u v o su n k u , o su L e n k ija s a n ty k ių v isa i n eb u v o . Šiom is a p lin k y b ė m is b u rž u a z in ė s L ietuvos isto rik a m s te k o n a u d o tis b e v e ik tik sp a u sd in ta is ša ltin ia is a rb a m e ­ d ž ia g a , k u rią jie tu rė jo su rin k ę ik i P irm o jo im p e ria listin io k a ro . K ad an g i tu rim i ša ltin ia i d a u g ia u sia b u v o su siję su L ie tu v o s D idžiosios K u n ig a ik šty stė s is to rija ik i L iublino u n ijo s, ta i y p a č d o m ėtasi šiu o la ik o ta rp iu . B eje, a ts k iri k la u sim a i b u v o ty rin ė ja m i d a u g ia u sia n a u ju , v a d in a m u o ju lie tu v išk u , a sp e k tu , s ie k ia n t d e m a sk u o ti g re tim ų k ra š tų b u rž u a z in ių ir k le rik a lin ių isto rik ų n a c io n a listin e s te n d e n ­ c ija s, p ro p a g u o ja n č ia s lem iam ą sa v o k u ltū ro s ir v isu o m e ­ n in ių b e i e k o n o m in ių s a n ty k ių įta k ą lie tu v ių ta u ta i. Iš la ik o ta rp io lig i L iublino u n ijo s d a u g ia u sia b u v o d o ­ m im asi lie tu v ių ta u to s k o v a su p o p iežiau s ir V o k ie č ių o r ­ d in o e k sp a n sija . Šis k la u sim a s b u v o n e b lo g a i ištirta s. Š itą k r y p tį stim u liav o ir g ry n a i išo rin ės a p lin k y b ė s: 1930 m . s u k a k o 500 m e tų n u o V y ta u to m irties, 1932 m .— 550 m e tų n u o ž y m iau sio jo lie tu v ių ta u to s d id v y rio k o v o je su V o ­

187

k ie č ių o rd in u d id žio jo k u n ig a ik šč io K ęstu čio m irtie s ir 1934 m .— 500 m e tų n u o d id žio jo k u n ig a ik šč io J o g a ilo s m irties. T om is p ro g o m is p a siro d ė n e m a ž a p ro fe so ria u s I. J o n y n o , A . K u čin sk o ir k itų isto rik ų dart>ų, ta ip p a t ja u n ų p ra d e d a n č ių ty rin ė to jų (Z. Ivinskio, P. Šležo ir kt.) p a ra š y ti m o k slo p o p u lia rin im o stra ip sn ių rin k in ia i „ V y ta u ­ ta s" ir „Jo g aila". A p ie k o v ą su V o k ie č ių o rd in u X IV a. p rad ž io je , V y te n io ir G edim ino laik ais, k n y g ą išle id o J . Ja k šta s . N a g rin ė ja n ty s lie tu v ių ta u to s k u ltū rą fe o d a lin ė je e p o ­ c h o je b u ržu a z in ė s L ietuvos resp u b lik o s la ik o ta rp io isto rik a i a išk ia i su sisk ald ę į d v i sto v y k la s — į a n tik le rik a lin ę (p ro ­ feso ria i A . J a n u la itis ir I. Jo n y n a s) ir į k le rik a lin ę (p ro fe­ so ria i A . A le k n a b e i Z. Iv in sk is ir dr. J . T o to ra itis; šio s sto v y k lo s v a d o v a s b u v o Z. Ivinskis). Be k lerik alizm o , šio la ik o ta rp io lie tu v ių isto rio g ra fijo je , y p a č n e tru k u s p o P irm o jo p a sau lin io k a ro , ėm ė ry š k ė ti d a r v o k ie č ių n a c io n a listų d o k trin ų įta k a ; jo m is b u v o sie ­ k iam a isto rišk a i p a te isin ti v o k ie č ių im p e ria listų p re te n z i­ ja s į B altijos p a jū rį. A n ta i [ ...] im ta įro d in ė ti, k a d lie tu ­ v ių g e n ty s B altijos jū ro s p a k ra n tė je p ra d ė ję k u rtis n e a n k sčia u k a ip V I m . e. a., [ ...] p rū su s im ta la ik y ti k a ž k o k ia a ts k ira ta u ta , o lie tu v iu s, g y v e n a n čiu s P rū sijo je ,— iš R y ­ tų a tsik ė lu sia is k o lo n istais. B eje, ši la b a i a k iv a iz d i p ra e i­ ties fa k tų fa ls ifik a c ija n e tru k u s g av o a tk irtį, y p a č iš p ro ­ feso ria u s P. P a k a rk lio . Šio la ik o ta rp io lie tu v ių isto rik a i b e v e ik v isišk a i n e lie tė L ietuvos e k o n o m in ės raidos. V isą d ėm esį jie s u te lk ė į p o li­ tin ę isto riją ir so cialin iu s sa n ty k iu s, ju o s n a g rin ė jo , s e k ­ d am i M. L iu b av sk io b u ržu a z in iu o b je k ty v is tin iu m eto d u . V isu o m e n in ių sa n ty k ių isto rija i sk irti A . Ja n u la ič io , K. J a ­ b lo n sk io , K. A v ižo n io , Z. Iv in sk io d a rb a i, b e t jie p a ra š y ti teisin ių , n e g a m y b in ių sa n ty k ių a sp ek tu . X X a. k e tv irto jo d ešim tm ečio p a b a ig o je I. J o n y n o įta k o je jo m o k in iai ėm ėsi tirti L ietu v o s isto riją p o L iubli­ n o u n ijo s. K aip šio d a rb o rez u lta ta s, p a siro d ė d v i d ise rta c i­ jo s A . Š ap o k o s („L ietu v a ir L en k ija p o 1569 m . L iu b lin o u n ijo s") ir K. A v iž o n io („B ajorai v a lsty b in ia m e L ietu v o s g y v e n im e V a z ų laik ais"). Bet šiem s, k a ip ir k itiem s, b u r-

188

ž u a z in ių lie tu v ių isto rik ų d a rb a m s b ū d in g a s b u ržu a z in is o b je k ty v is tin is m eto d as. L aik an tis šio m etodo, b u v o p a ra ­ šy ta s ir p a sk u tin is v e lio n io I. Lapo v e ik a las, p a v a d in tas, k a ip ir A . Š apokos d ise rta c ija , „L ietu v a ir L e n k ija po 1569 m. L iublino u n ijo s". P e r v isą L ietu vos b u ržu a z in ė s v a lsty b ė s g y v a v im o la i­ k o ta rp į n e b u v o p a ra š y ta n ė v ie n o v e ik a lo , rem ian tis m a rk ­ sistin iu m eto d u . N e b u v o ta ip p a t n ė v ie n o k ie k rim tesn io m ėg in im o p a ra š y ti lie tu v ių ta u to s isto riją. V id u rin ėm s m o k y k lo m s sk irta s L ietuvos isto rijo s v a d o v ė lis (red. A . Š a­ p o k a), k u rį p a re n g ė g ru p ė ja u n ų k le rik a lin ių b ei n a c io n a ­ listin ių p a ž iū rų d ė sty to jų , tu rė jo a n tita ry b in ių te n d e n c ijų . T ik a tk ū ru s ta ry b in ę s a n tv a rk ą L ietu v o je, p o A n tro jo p a sau lin io k a ro , L ietuvos TSR M o k slų A k a d e m ijo s Isto rijo s in stitu to m o k slin iai b e n d ra d a rb ia i ėm ė ra šy ti lie tu v ių ta u ­ to s isto riją, v a d o v a u d am ie si m a rk sistin iu m eto d u . Šis d a r ­ b a s ja u e in a į p ab a ig ą , ir y r a v ilties, k a d n e tru k u s išv y s d ien o s šviesą.

IG N O JONYNO, VILNIAUS UNIVERSITETO PROFESORIAUS, AUTOBIOGRAFIJA Esu gim ęs 1884 m. sausio 24 d. (n a u ju o ju st.) A te sn in k ų k a im e Sim no vis. A ly ta u s aps. (an k sčiau K a lv a rijo s aps.). M an o tė v a s Z ig m an tas ir m o tin a M o rta R u tk a u sk a itė b u v o žem d irb iai. P rad žios m o k slą ė ja u K ro k iala u k io prad žio s m o k y k lo je, g y v e n d a m a s tu o m e t p as sav o d ė d ę Ig n ą J o ­ n y n ą K re k štė n ų kaim e. 1896 m. ru d en į įsto ja u į M a rija m ­ p o lės g im n azijo s p irm ą ją k la sę ir ją b a ig ia u 1904 m. p a ­ v a sarį. Ik i V k lasės lėša s m o k slu i eiti d a v ė tė v a i. Bet k a d a n g i a tsisak ia u išp ild y ti jų n o rą sto ti į S einų k u n ig ų se m in a riją , ta i jie a tsisa k ė m an e to lia u šelpti, ir aš p riv e rs ­ ta s b u v a u to lesn iam m o k slu i p ats užsid irb ti. G y v e n a u ir išsila ik ia u iš p am o k ų . B ūdam as g im n azijo s v y re sn ė se k la ­ sėse, d ra u g e su k ita is m o k in iais p rik la u sia u p a ž a n g ių jų m o k in ių sa v išv ieto s ir sa v iv e ik lo s b ū re liu i, o p a sk u tin ia is m etais, b ū d a m a s VIII k lasė je, b ū re liu i v a d o v a v au . N e v ie ­ n ą k a rtą p a s m an e b u v o d a ro m a k rata , b e t n ie k a d n e b u v o 189

s u ra s ta k o m p ro m itu o ja n č ių d o k u m en tų . 1904 m . ru d e n į įsto ja u į M ask v o s u n iv e rsite to Isto rijo s-filo lo g ijo s sk y rių . T ais p a č ia is m e ta is įsto ja u į L ietu v ių stu d e n tų d ra u g iją , o 1905 m . b u v a u išrin k ta s jo s p irm in in k u ir k a sm e t b u v a u p e rre n k a m a s ligi 1910 m., k a d a b a ig ia u u n iv e rsite tą . M an o stu d e n ta v im o m eta i su ta p o su re v o liu c in iu są jū d ž iu . Bu­ v a u k a ršta i p ersiėm ęs ju o , k a ip sk riau d žiam o s ta u to s a t­ sto v as, ir a k ty v ia i ja m e d a ly v a v a u . 1905 m. M a sk v o je b u v a u su im tas d ra u g e su V . K o ro len k o s b ro lio sūnum i, b e t p a b ė g a u iš arešto . 1905 m . su g rįžęs L ietuvon, v a ria u p ro p a ­ g a n d ą, d ra u g e su V itk a u s k u ir A m b raz ieju m i v a ž in ė d a m a s p o D zū k iją. V isi b u v o m e p a tra u k ti teism an . Ž a n d a rų g a u ­ d o m i išsislap stėm e — A m b ra z ie ju s e m ig ra v o A m erik o n , aš išv a ž ia v a u į M a sk v ą ir g y v e n a u n e le g a lia i. K as a tsitik o su V itk a u s k u —• n ežin au , n es d a u g ia u n eb esu sitik o m e. M an b u v o išk elto s d v i b ylos, b e t jo s b u v o a m n e stijo s m an ifesto n u m arin to s. M a sk v o s su k ilim o m etu 1905 m. m an p a v y k o išg e lb ė ti d id elį su k ilė lių b ū rį, k a riu o m e n ė s a p su p tą ra jo n e ta rp T v e rės g atv ės, T rium falinės, Sodo g a tv ė s ir M ažosios D m itro v k o s: g y v e n d a m a s tam e ra jo n e ir g e ra i p ažin d am as v ieto s k u n ig ą, p a n a u d o ja u a u k šta s b a ž n y čio s k o p ė č ia s ir v irv e s ir, p e rk ė lę s v isu s ap su p tu o siu s į sodą, p a sk u m su ­ s lė p ia u v isu s b a ž n y č io je ta r p V o ro tn ik ų ir P im eno sk e rs­ g atv ių . M a sk v o s u n iv e rsite te stu d ija v a u isto riją p as p ro fe so riu s M. Liu'bavskį, R. V ip e rį, P a u lių V in o g rad o v ą , K liučevskį, S a v in ą ir k t. D irb au prof. M. L iubavskio, R. V ip erio , S avin o ir P. V in o g rad o v o , a tv y k u sio iš O k sfo rd o , v e d a m u o se sem in aru o se. D iplom inį d a rb ą „R om os im p e rijo s m u n icip ija i IV — V am žiais" įte ik ia u O k sfo rd o u n iv e rs ite to p ro fe ­ so riu i P au liu i V in o g rad o v u i, k u ris įv e rtin o jį p ažy m iu „ la ­ b a i g e ra i". M ask v o s u n iv e rsite tą b a ig ia u su v isa is p a ž y ­ m ia is „lab ai g erai" ir g a v a u I laip sn io diplom ą. S to d am as į M a sk v o s u n iv e rsite tą , tu rė ja u p rie š s a v e tik slą, b a ig ę s m o k slą, g rįžti d irb ti L ietu v o n . R odosi, 1906 m . te ira v a u s i V iln ia u s m o k slo a p y g a rd o s g lo b ėjo , a r, b a ig ę s Isto rijo s-filo lo g ijo s fak u lte tą , g a lė č ia u g a u ti ta r n y ­ b ą L ietu v o je; g a v a u a tsa k y m ą, jo g b ū tų v ilties, je i n e d ė s ­ ty č ia u isto rijo s ir lite ra tū ro s. V ad in asi, p a silik o la isv a s

190

tik u žsien io ir lo ty n ų k a lb ų d ėsty m as. Ė m iausi ru o štis ši­ tam re ik a lu i. K ad an g i u n iv e rsite tin is d ė sty m a s n e te ik ė d a u g v iltie s p ram o k ti k alb ų , p ra d ė ja u im ti p riv a č ia s p a ­ m o k as, ap m o k ė d a m a s ja s iš sa v o užd arb io , iš p riv a č ių p a ­ m o k ų a rb a p a k a ito m is už k u rį n o rs k itą d a ly k ą . Iš p rad žių n o rė ja u įsig y ti v o k ie č ių k a lb o s m o k y to jo v a rd ą , b e t p a s­ k u m a ts id a v ia u p ra n c ū z ų k a lb o s studijom s. S u sitau p ęs šiek tie k p in ig ų iš p am o k ų , p a sisk o lin ę s šie k tie k iš sav o d ra u ­ g ų d a rb in in k ų ir g av ęs n e d id e lę p a sk o lą iš dr. J o n o Š liū ­ p o iš A m erik o s, n u v y k a u į B erlyno u n iv e rsite tą , b e t p a s ­ k u m p e rs ik ė lia u į P ra n cū z iją , G renoblio u n iv e rsite tą , ir čia įsto ja u į F acu lté des lettres. U žsien y je stu d ija v a u , fo r­ m alia i n e n u tra u k d a m a s ry šių ir su M a sk v o s u n iv e rsite tu . 1909 m. g a v a u iš G ren o b lio u n iv e rsite to p ažy m ėjim ą-d ip lom ą, įg a lin a n tį m an e d ė sty ti p ra n c ū z ų k a lb ą . 1910 m . b u ­ v a u p a k v ie s ta s d ė sty ti p ra n c ū z ų k a lb ą n e se n ia i įste ig to se U k m e rg ė je b e rn iu k ų ir m e rg a ič ių g im n azijo se, b e t p o 1— U /2 m ėn esio b u v a u iš čia išv a ry ta s k a ip p a v o jin g a s v i­ su o m en ės tv a rk a i asm uo. V ėl n u v y k a u į M a sk v ą , č ia v ė l d a v in ė ja u p riv a č ia s p am o k as, p a g a lia u g a v a u v ie tą k a ip n a m ų m o k y to ja s p a s M ask v o s u n iv e rsite to p ro fe so rių Ž aką. 1911 m . išla ik ia u iš isto rijo s v a lsty b in iu s eg zam in u s ir tų p a č ių 1911 m. ru d en į b u v a u p a k v ie s ta s į p ram o n ė s m ie stą B ogorodską (d ab ar N oginskas) d ė sty ti p ra n c ū z ų k alb o s re a lin ė je m o k y k lo je. T uo p a t m e tu d ė sč ia u p ra n ­ cū zų ir v o k ie č ių k a lb a s d id žiau sio M oro zo v o fa b rik o d a r­ b in in k ų v a ik a m s p a č ia m e fab rik e. P er v a sa ro s ato sto g a s v a ž in ė d a v a u į P ra n cū z iją , įsirašę's į v a s a ro s u n iv e rsi­ te to sem estrą, to lia u sav o stu d ijų gilinti. D irb au d a ž n ia u ­ sia i G re n o b ly je ir P a ry žiu je. 1913 m. ru d en į, su g rįžęs iš Užsienio, p e rs ik ė lia u g y v e n ti į M ask v ą. T a rp B ogorodsko ir M ask v o s b u v o lab a i p ato g u s susižinojim as: tra u k in ia i ė jo d ažn ai ir k e lio n ė tęsė si 1 vai. 20 m in. M a sk v o je d irb a u inž. D m itrije v o re a lin ė je m o k y k lo je ir R o sto v cev o gim ­ n a z ijo je . 1914 m. v a sa rą su žm ona išv a ž ia v a u v ė l į u ž sie ­ nį. K aras u žtik o m us G ren o b ly je. G rįžau į M a sk v ą V i­ d u ržem io jū r a p ro G ra ik iją, S m irną, K o n stan tin o p o lį, O d e ­ są. K ad an g i žm o n a d irb o B ogorodske, ta i ir aš p e rsik ra u s-

191

č ia u atg al. K aro a p lin k y b ė s p a d a rė ru sų a d m in istra c iją n u o laid e sn ę. T ik d a b a r m a n leid o d ė sty ti isto riją n e tik g im n a z ijo je ir re a lin ė je m o k y k lo je, b e t ir d a rb in in k ų k u r ­ suose. T ais la ik a is B ogorodske v ie n tik d v ie ju o se fa b ri­ k u o s e — M o ro zo v o ir Š ib a je v o — b u v o p e r 20 000 d a rb i­ n in k ų . Po Spalio re v o liu c ijo s M a sk v o s B ogorodsko d a rb i­ n in k ų ra jo n u i b u v o įk u rta s u n iv e rsite ta s, k u ris v e ik ė g re ta M a sk v o s u n iv e rsite to , ir aš ja m e d ė sč ia u isto riją ir so cio ­ lo g iją. K ai 1919 m. p ra d ž io je įsik ū rė ta ry b ų v a ld ž ia L ietu v o je, g a v a u te le g ra fin į p a k v ie tim ą a tv y k ti V iln iu n d irb ti Š v ie ti­ m o k o m isariate. Č ia b u v a u p a sk irta s p o m o k y k lin io a m ­ žiaus šv ietim o v e d ė ju . K ai 1919 m. b alan d žio 19 d. L enkų k a riu o m e n ė n e tik ė ta i u žp u o lė V iln ių , aš b u v a u le n k ų su ­ a re štu o ta s. M an o užim am as b u ta s T y zen h au zen o g a tv ė je b u v o sp ecialiai le n k ų a p ša u d y ta s ir su n a ik in ta s. Du k a rtu b u v a u p a s ta ty ta s p rie sienos su šau d y m u i k a ip b o lše v ik ų k o m isaras, o k a d a n g i aš k o m isa ru n e b u v a u , tai le n k a i š a u ­ k ė re ik ią su šau d y ti k a ip lietu v į. B uvau d ra u g e su k ita is v ed a m a s į L iepkalnį; b e v e d a n t m ė g in ta su ša u d y ti k a ip b ėg lį. N e la u k ia m a i išlik au gyvas. 1919 m . b a la n d ž io 21 d. b u v a u išrin k ta s į L a ik in ą jį V iln ia u s lie tu v ių k o m ite tą ir čia ė ja u jo s e k re to ria u s p a re ig as. M an o sv a rb ia u sia s u ž ­ d a v in y s b u v o v a d u o ti iš k a lė jim o su im tu o siu s lietu v iu s, d a ž n ia u sia i k a ltin a m u s bolševizm u. Be k itų , m an p a v y k o išv a d u o ti dr. A n d rių D o m ašev ičių ir dr. Stasį M a tu la itį. T uo p a t m e tu b u v a u V iln ia u s I lie tu v ių m e rg a ič ių gim n azijo s m o k y to jas, o n u o ru d e n s b u v a u išrin k ta s jo s d ire k to riu ­ m i. L a ik in a ja m V iln ia u s 'lie tu v ių k o m ite tu i te k o rū p in tis V iln ia u s lie tu v ių m ate ria lin ia is, k u ltū rin ia is ir p o litin ia is re ik a la is. K ai R au d o n o ji a rm ija u žėm ė V iln ių 1920 m . liep o s 14 d. ir k a i 1920 m . liep o s 12 d. su ta rtim i V iln iu s b u v o a tid u o ­ ta s L ietu v o s resp u b lik a i, aš b u v a u L ietu v o s v y ria u sy b ė s p a s k irta s v y ria u s iu o ju v y ria u sy b ė s įg a lio tin iu išv a d u o ­ tie m s iš o k u p a c ijo s k rašta m s ir šiose p a re ig o se išb u v a u lig i Ž elig o v sk io u žpuolim o. 1920.X.9 išv a ry ta s iš V iln iau s, b u v a u p a s k irta s L ietuvos v y ria u sy b ė s įg a lio tin iu T a u tų S ą ju n g o s k a rin ė je k o n tro lė s k o m isijo je ir išb u v a u šiose

192

p a re ig o s e ligi jo s išv ažiav im o iš L ietuvos 1922 m . v a sario gale. Po to b u v a u p a s k irta s U žsienio re ik a lų m in iste rijo s T a u tų S ą ju n g o s ir L en k ų d e p a rta m e n to d ire k to riu m i. Šiose p a re ig o se išb u v a u ik i 1929 m. galo. P a sitra u k ia u iš U žsie­ n io re ik a lų m in iste rijo s p a ts d ė l n e su ta rim o su prof. V o l­ d em aru . N e su tarim a s b u v o p rin c ip in io pobūdžio: jis ti­ k ė jo , k a d V a k a rų v a lsty b ė s sav o su m etim ais a tid u o s V il­ n ių L ietu v ai, o aš m aniau, k a d p irm ia u sia re ik ia p a ru o šti p ačiu s g y v e n to ju s n u v e rsti le n k ų valdžią. 1922 m. o rg a n iz a v a u L ietuvos d ra u g iją T a u tų S ą ju n ­ g ai rem ti ir b u v a u n u o la tin iu tos d ra u g ijo s a tsto v u P a sa u ­ lio d ra u g ijų T au tų S ą ju n g a i rem ti u n ijo je . M ano v a d o ­ v a u ja m a d ra u g ija b u v o o p o z ic ijo je U nijos v e d a m a i p o li­ tik ai. T en v a lsty b ė b u v o s u ta p a tin ta su ta u ta (nation) ir b u v o sie k ia m a g ry n ai v a lsty b in ių in te resų , o m ū sų d ra u ­ g ija sten g ėsi sk irti ta u ty b ė s ir v a lsty b ė s sąv o k as. K aip U žsienio re ik a lų m in iste rijo s T a u tų S ąju n g o s d e ­ p a rta m e n to d ire k to riu s, tu rįs sav o ž in io je reik alu s, su siju ­ sius su v a d in a m ą ja V iln iau s b yla, d ažn ai v a ž in ė d a v a u į Ž enevą, į T a u tų S ąju n g o s T ary b o s ir v isu o tin io su sirin ­ k im o p o sėd žiu s a ts to v a u ti L ietuvai. Po 1926 m. g ruodžio p e rv e rsm o b u v a u V o ld e m a ro v y ria u sy b e i p e rso n a in g ra ta ir d a u g ia u į T a u tų S ąju n g o s p o sėdžius n e b e b u v a u siu n ­ čiam as. 1924 m . b u v a u L ietu v o s u n iv e rsite to išrin k ta s e in a n č iu d o c e n to p a re ig a s L ietuvos isto rija i d ė sty ti ir n u o to laik o ik i d a b a r d ė s ta u u n iv e rsite te . 1926 m. u n iv e rs ite to v a d o v y b ė s b u v a u p a sių sta s K ijev a n p a s v e ik in ti L ietuvos u n iv e rsite to v a rd u prof. M yk. H ru še v sk į jo 40 m. m o k slin ės d a rb u o tė s p ro g a. K ijev e g a v a u S ležev ičiau s -vyriausybės te le g ra m ą su įsak y m u v y k ti į M a sk v ą ir p risid ė ti p rie L ietuvos d e le g a c ijo s d e ­ ry b o m s su T a ry b ų S ą ju n g o s v y ria u sy b e . Č ia d irb a u K u ltū ­ rin ių tu rtų g rąžin im o k o m isijo je. 1929 m. d ra u g e su k ita is b u v a u įk ū rė ja s L ietu v ių d ra u ­ g ijo s TSRS ta u tų k u ltū ra i p a ž in ti ir p e r 10 m e tų ik i 1940 m. g eg u žės m ėn e sio b u v a u n u o la t ren k a m a s to s d ra u g ijo s v a ld y b o s n a riu (k aip se k re to riu s, p irm in in k o p a v a d u o to ­ ja s, p irm in in k a s, p a sk u tin ia is m etais — k n y g in in k a s). 13. I. Jonynas

193

N u o ja u n ų d ie n ų v isu o m e t b u v a u v a d in a m ų jų k a irių jų p a ž iū rų žm ogus, b e t jo k ia i p o litin e i p a rtija i n e p rik la u sia u ir n e p rik lau sa u . Ig n as Jo n y n a s

LAIŠKAI 1. ALEKSANDRUI ANDREJEVUI 1. 1927 m. gegužės 13 d. N u o la tin ė s isto r ijo s ir a rch eo g r a fijo s k o m isijo s p r ie TSRS M o k slų A k a d e m ijo s m o k slin ia m se k r e to r iu i A le k sa n d r u i I g n a tje v ič iu i A n d r e je ­ vu i, T u č k o v o k ra n tin ė 2a, L en in grad as K aun as, 1927 m. g e g u ž ė s 13 d.

D idžiai g e rb ia m a s A le k sa n d ra i Ig n atjev ič ia u , Š ian d ien g a v a u J ū s ų g egužės 10 d. la išk ą \ k u ria m e m an p rim e n ate , k a d g re ič ia u išsių sčiau J u m s p rik la u sa n ­ čius p in ig u s už m a n a tsių sta s k n y g as. N e d elsd am as š ia n ­ d ie n p a t p a v e d ž ia u M. B rauno k o n to ra i K au n e p e rsių sti Ju m s 130 i*b 50 kp. Š įk a rt tu rb ū t g a u site p in ig u s be t a r ­ p in in k ų ir d a u g g reičiau . B ūčiau lab ai Ju m s d ėk in g as, je ig u ap ie tai m an p ran e štu m ė te , n es m an e tru p u tį n e ra ­ m in a ta sa i B rauno p in ig ų išm o k ėjim o b ūdas. J ū s b u v o te m alo n u s m an e p a in fo rm u o ti, k ad su sta b d ė te , k a ip b u v a u p rašęs, leid in io «А кты , изд. В иленскою археограф и­ ч еско ю ком иссиею » išsiuntim ą. Bet m an n e ra m u p a g a l­ v o ju s, a r tik n e b ū s ite jį n u p irk ę už sa v o p in ig u s p as a n tik ­ v a ru s. T o k iu a tv e ju , k a d n e su te ik č ia u Ju m s nem alo n u m ų , n o rė č ia u tu o ja u p a t u žsim o k ėti ir jį gauti. M an au , k ad p e rd u o tų Ju m s p in ig ų iš a k a d em in ių le i­ d in ių sa u g y k lo s n e u ž te k s k n y g o m s p ersių sti. L au k iu J ū s ų n u ro d y m ų , k a d g a lė č ia u pap ild o m ai p a ­ sių sti trū k s ta m ą sum ą. Š ian d ien ta ip p a t a tsiė m iau V. S m irnovo k n y g ą «К р ы м ско е х ан ство». J ą , m aty t, b ū siu g av ęs Ju m s ta r p i­ n in k a u ja n t. Š ird in g ai dėkoju! N u o šird žiai J u s g erb iąs

194

2— 3. JO N U I B A S A N A V IČ IU I 2. 1911 m. spalio 24(11) d. P on u i dak taru i J. B a sa n a v ičiu i. Л и д ск и й п ер ., д. 7, Вильно И гнатий Зи гм онтович И он и н ас, Р о го ж ск а я ул ., д. Д р и ж а ч е н к о , г. Б о го р о д ск , М о с к о в с к а я ] г[уб.] *

G erb iam as ir m y lim as tau tie ti, Šįm et įsirašia u į M okslo d ra u g ijo s n a riu s p e r v isu o tin ą d ra u g ijo s su sirin k im ą ir u ž sim o k ė ja u n a rio m okestį. N e ­ žinodam as, k u r tek s a p sig y v e n ti šiais m e ta is ir k u o užsiim ­ ti, tu o m e t n e g a lė ja u p a d u o ti sav o adreso; p a d u o d u to d ėl jį d ab ar. A š g y v e n u B ogorodske, n e to li n u o M ask v o s (į M a sk v ą te re ik ia v a ž iu o ti 1 vai. ir 20 m in.). Esm i re a li­ nės g im n azijo s m o k y to ju . N ežin au , a r tu riu te isę g a u ti M įokslo] d įrau g ijo s] lei­ dinius. J e i tu riu , tai p ra šy č ia u atsiųsti, nes d a r n iek o n esu gavęs, n e tu riu n e t d ra u g ijo s statu to . 31.X. 11

K arštai sp au d žiu T am stos ra n k ą I. Jo n y n a s 3. 1926 m. balandžio 28 d.

P on u i dr. J. B a sa n a v ičiu i, M o k slo d r a u g ijo s p irm in in k u i Ig n a s J o n y n a s, D o n e la ič io g a tv ė 44a, b u ta s 5, K aun as ** K aunas, 1926 m . b a la n d žio 28 d.

D idžiai g e rb ia m a s p o n e D ak tare, Š ird in g ai d ė k o ju T am stai už T am stos m alo n ia i m an a ts ių s tą ją p a s k a itą k n y g elę: „D ėlei v a sa rio 16 d. 1918 m. L ietuvos n e p rik la u so m y b ė s p ask elb im o ". E idam as T am stos k o v o m ėn. 24 d. la išk u \ e su p a siu n ­ tęs reik a lin g u o siu s p in ig u s (600 dolerių) ir tik iu o si, k ad šiuo m e tu T a m sta ja u b ū si ju o s g av ęs 2. P a sin a u d o d a m as šia p ro g a, n o rė č ia u p a ž y m ė ti v ie n ą d a ­ lyką. M ū sų v isu o m e n ė y r a lab a i su sirū p in u si tuo, k a d k ie k * Čia ir toliau lietuviškuose laiškuose siuntėjo ir gavėjo adresai imi. neverčiami.

**

Jonyno adresas spausdintas spaustuvėje.

195

g a lim a v e ik ia u 'būtų išk e lti a ik štė n a tsp a u sd in im o b ū d u tie fo lk lo rin ės, b io g rafin ės, la išk ų ir k ito k io s m ed žiag o s tu rta i, k u rie ja u iš se n o b u v o a r d a b a r y r a p a ru o šti sp a u ­ d a i L ietu v ių m o k slo d ra u g ijo s a rc h y v e . A š b ū č ia u T am s­ tai lab a i d ė k in g a s, je i T am sta m alo n ė tu m p a ts ir M o k slo d ra u g ijo s ta rp e a p sv a rsty ti to s m ed žiag o s a tsp a u sd in im o „L ietu v ių ta u to je " galim um ą, ir te ig ia m u o ju a tv e ju aš d rįsč ia u T am stą p ra šy ti m an p ran e šti, k ie k ta s b ū tų n u ­ m ato m a p a d a ry ti ja u šiam e n u m ery je. P ra ša u p riim ti, d idžiai g e rb ia m a s p o n e D ak tare, m an o šird in g o p a sv eik in im o ir a u k što s p a g a rb o s žodžius Ig. J o n y n a s 4— 11. V A C LO V U I BIRŽIŠKAI 4. 1924 m. birželio 19 d. G en ev a , 1924 m. b ir ž e lio 19 d.

B rangusai, M an lab ai sk u b iai ir n e la u k ia m a i te k o išv ažiu o ti iš K auno, ir aš n e s u sp ė ja u T avęs p a p ra šy ti d a r k a rtą p a lik ti m an v a sa ro s laik u i m ano p rašo m as k n y g a s: 1) Liv-, Esthu n d C u rlan d . U rku'ndenbuch, B and V II, V III, IX, X; 2) S c h i e m a n n . G esch ich te Polens, L iv la n d s u n d R u s s la n d s 1 ir 3) Т р у д ы IX А р х ео л о ги ч еск о го с ъ езд а, tą tom ą, k u r y r a Б е р е ж к о в . Елена, в е л и к а я к н я ги н я л и т о в с к а я 2. Šios k n y g o s m an b ū tin a i reik a lin g o s p a siru o šti a te in a n ­ čių m e tų p ask aito m s. N e tu rė d a m a s jų , aš ru d e n į p a k liū č ia u lab a i su n k io n p a d ė tin ir tu rė č ia u a rb a a tid ė ti p a s k a i­ tų p rad žią, a rb a išeiti iš fak u lteto . J e ig u b ū tų re ik a lo šios k n y g o s įre g istru o ti a rb a p e rre g istru o ti, aš g rąžin siu ja s p a re ik a la v u s k n y g y n a n . R ašau šį laišk elį iš G enevos. A tv y k a u čio n T a rp ta u tin ė n d a rb o k o n fed e ra cijo n . K iek laik o čia te k s b ū ti, d a r n e ž i­ nia. Šio m ėn esio p a b a ig o je v a ž iu o siu L ionan, k u r su p, J a n u la ič iu a tsto v a u sim e L ietu v ai D ra u g ijų T a u tų S ą­ ju n g a i rem ti k o n fe re n c ijo je . G rįžti m a n a u liep o s 5— 7 d. B ūčiau T au lab ai d ėk in g as, je i teik tu m e isi n e tik p a lik ti m an v irš u je išv a rd in ta s k n y g as, b e t d a rg i ir p asių sti ja s

196

m an į b u tą . M an au , k a d su g rįžęs K a u n a n J ū s ų n eb erasiu , ja u b ū s ite išv a ž iav ę P a lan g o n a r k u r k itu r. S iu n čiu T au ir žm onai d a u g lin k ė jim ų . M y lįs T av e Ig n as Jo n y n a s 5. 1924 m. rugsėjo 15 d. M ano V aclo v ai, B uvau k e le tą k a rtų n u ė ję s p a s p a tį k n y g y n a n , tu rė d a ­ m as m in ty p ak lau sti, a r n e p a sise k ė su ra sti «Т руды IX а р х е о л о ги ч еск о го с ъ е зд а в В ильне», tą tom ą, k u r y r a t ū ­ p ęs B erežk o v o stra ip sn is «Е лена И в ан о вн а, в е л и к а я к н я ­ ж н а л и то в ск ая» \ b e t v is a rb a p a tie s n e ra sd a v a u , a rb a u ž sik a lb ėję s a p ie k ą k itą , tą re ik a lą p am iršd av au . P rim in d am as ta i d a r k a rtą šiuo rašte liu , p ra š a u m alo n ė ti d a r p a ie šk o ti p rašo m o jo d aly k o . 1924.IX.15

Ig. J o n y n a s

Be to, gal tu ri: М а к а р и й . И с т о р и я р у с с к о й ц е р к ­ ви? J e i le n g v a a tra sti, p e rd u o k sta č iai m an o k u rje riu i. 6. 1924 m. rugsėjo 20 d. Ponui V a c lo v u i Biržiškai

S iu n čiu T au g a u tą iš F ocko a. a. prof. P erlb ach o k n y ­ g y n o k a ta lo g ą su F o ck o laišku. N o rėčiau , k ad p a ts apsip až in tu m su k a ta lo g u ir p a re ik štu m sav o n uom onę. P a lik ­ d a m a s n u o ša lia i k a in ą , k u ri m an a tro d o lab a i d id elė, aš m an y č iau , k a d m um s re ik ė tų p až y m ė ta s k n y g a s įsigyti, y p a č tas, k u rio s lie č ia L ietuvos ir P rū sų isto riją. D eja, k n y g y n a s p a rsid u o d a k a ip o n e d a lo m as v ien e tas. J e i tu rė s i p ro gos, su p a žin d in k su k a ta lo g u ir p. M y ­ kolą. J e i J ū s ų n u o m o n ė b u s p a la n k i, ta i n o rė č ia u v isą k lau sim ą a p ta rti fak u ltete . K atalo g o p ra š a u n e u ž la ik y ti, k a d a n g i m an re ik ė s jis g rąžin ti. 1924.IX.20

Jo n y n a s 197

7.

1924 m. lapkričio 1 d.

'

P onui V a c lo v u i B iržiškai K aunas, 1924 m. lapkr. 1 d.

M ano b ran g u sis, Esm i p a k liu v ę s n esm ag io n p a d ė tin d ėl F ocko p a siū ly ­ mo: p e r n e a tsa rg u m ą esu įd av ę s p a čiam n e tik P erlb ach o k n y g y n o k atalo g ą, b e t ir laiškus, šiuo re ik a lu rašy tu s. S u sira šin ė ja n t su juom i, re ik ia n u ro d y ti jo k o re sp o n d e n ­ cijo s n u m eriai. Iki šiol to d ėl n e t n ešin i p a k v ita v ę s k a ta ­ logo gavim o. Iš k ito s pusės, ja u la ik a s g rąž in ti ja m ir p a ts k a ta lo g as. K eletą k a rtų b u v a u sk am b in ęs J ū s ų k n y g y n a n ir p ats u žėjęs tik slu v isk ą atsiim ti a rb a p rašę s p ačiam ta i p ran e šti. M ato m ai, n ie k a s p ačiam to n e p ra n e šė , ir to d ė l p rim e n u ta i šiu o laišk eliu . S iu n čiu d a u g la b ų d ie n ų Ig. J o n y n a s 8. 1931 m. spalio 27 d. P on u i prof. V . B iržišk ai

N o rim a sužin o ti: lia u d ie s b ib lio te k ų sk aičiu s, jų a d re ­ sai, jų įsik ū rim o d a ta , o rg an izacijo s, k u rio s ta s b ib lįio te kas] laik o , jų sp ecialy b ė, k n y g ų sk aičiu s, a tid a ry m o v a ­ landos, jų tu rim o s lėšos, k n y g ų d a v im a s n am o sk a ity ti, k iln o ja m ie ji k n y g y n a i, k ie k b u v o sk a ity to jų . Šių žin ių tik slas: stu d iju o ti liau d ies m en o ir lia u d ie s b ib lio te k ų k lau sim u s ry šy su d a rb in in k ų laisv o laik o su ­ v a rto jim u , k ad g alim a b ū tų , p a sire m ia n t d u o m en im is šiais k lau sim ais ir e in a n t p a ly g in a m u o ju m etodu, su d a ry ti iš­ v ad as, n a u d in g a s a k c ija i, k u rio s re ik ė tų im tis. 1931.X.27

Ig. Jo n y n a s 9. 1932 m. kovo 14 d.

P on u i prof. V a cį. B iržiškai

Po ilg ų ir g a n a su n k ių p a sta n g ų g a v a u p a g a liau A n d ru so v o s u ta rtie s iš p rad ž ių ru sišk ą jį te k stą — v e rtim ą iš le n k ų k alb o s ir p a g a liau le n k išk ą jį o rig in a lin į tek stą . M an ju o s 198

b e s k a ita n t p asiro d ė sk irtu m ų . J ų stu d ija v im a s v e rč ia m ane šiek tie k su la ik y ti m an o stra ip sn į *. M an iau , k a d p a k a k s jis v ie n o je k ito je v ie to je p a ta isy ti, b e t p ask u m n u ta ria u jį p e rra šy ti. T ikiuosi ry to jj] iš tik r ų jų g rąžin ti. N ie k u b ū d u n e n o riu s u tru k d y ti E n cikljopedijos]. 1932.III. 14. IIV 2 vai.

Ig. Jo n y n a s

P. S. „A n d ru so v o su ta rtis" m an g an a b ra n g ia i k ain u o ja! 10. 1935 m. kovo 11 d. P on u i p ro feso riu i V acį. B iržišk ai

G erbiam asis, P a k a rto ju ra štu sa v o ne v ie n ą k a rtą p a re ik š tą žodžiu p rašy m ą d u o ti m an a tsp a u d a s savo raštų , y p a č tų, k u rių n e g a lim a n ie k u r n u sip irk ti. A š tu riu g a lv o je p irm o je e ilė ­ je : 1) Iš m ū sų la ik ra šč ių p rae itie s, 2) n e a tsim e n u , k u riu o v a rd u straip sn į, p a ta lp in tą X X V II k n y g o je ', 3) Iš m ū sų k n y g o s isto rijo s. 1 9 3 5 .III.il

Ig. J o n y n a s 11. Татр 1924 іт 1939 m.

A r n e g a lim a k u r su ra sti III. C n6, 1876?

С л ав я н ск и й

сб орн и к, том Jo n y n as

12— 13. LIU D V IK A I DIDŽIULIENEI 12. 1909 m. balandžio 9 (kovo 27) d. G erb iam o ji T am sta! A rtin a n tis a r ja u p risia rtin u s V e ly k ų šv en tėm s, s v e ik i­ n u T am stą ir v isą šeim y n ą. N e ra ša u — lin k ių lin k sm ai ja s p rale isti, n e s to k ie žodžiai, k u o m et šird is p rislėg ta , išrod y tų ly g iro n ija . T odėl tele ista m an b u s p a lin k ė ti, ,kad p a s is e k tų b e n t ram iai ja s p erleisti. N ežin au , k a s a tsitik o m ū sų sa n ty k iu o se; jie m an išro d o n e ly g in a n t tru m p a s siūlas: č ia užm ezgei, čia ja u v ė l m l-

199

trū k o ir v ėl ja u re ik ia rišti. N e su p ran tu , k o d ė l aš n e g a u n u ta ip ilg a i iš T am stos n a m ų jo k ių žinių. D rau g o A n ta n iu k o ir jo tė v o lik im as u ž d e n g ta s ju o d a sk a ra . T ežinau, jo g jam b u v o ren g ia m a s n a u ja s teism as už n e b ū tu s v y ria u sy b ė s ta rn ų u žm ušim us ', b e t k a ip šiuo la ik u sto v i d alykai? T u riu viltį, k ad T am sta, p a sin a u d o ju s laisv a v a la n d ė ­ le, teik sie s m an k u o p la č ia u p ra n e šti ap ie k a n k in iu s ir a p ie šeim yną. A š g y v e n u n eb lo g ai. S ku rd o ir v a rg o n epažįstu. T u riu d a u g d arb o : šįm et u n iv e rsita te s n eb aig siu , b e t n o riu išla i­ k y ti b e n t d alį eg zam inų, k ad m ažiau lik tų a te in a n tie m s m etam s ir k a d tu o m e t įste n g č ia u g au ti diplom ą. T iesą p a ­ sak iu s, m an k a ip o isto rik u i d ip lo m as n ie k o n ed u o s, ir d u o n o s u žsid irb im u i re ik ia iešk o ti k ito k ių šaltin ių . V a sa ­ ros la ik u k e tin u v a ž iu o ti užsienin, id a n t d a u g ia u p ra s ila ­ v in ti n a u jo sio se k a lb o se ir p ask u i, išla ik iu s tam tik ru s m o k y to jo egzam inus, ta p ti n a u jų jų k a lb ų m o k y to ju . R ei­ k a lin g o s k e lio n e i lėšo s ja u p a žad ėto s ir, tik iu o si, b u s ište ­ sėtos. J e i m a n o su m a n y m a s m an p iln a i p a v y k tų , tu rė č ia u p a le ista s ra n k a s ir šie k tie k a p rū p in tą d u o n o s k ąsn į. J e i v isk a s sek tų si, išv ažiu o čiau 17— 20 geg u žio ir g rįž č ia u 20— 25 spalio. L au k d am as T am stos atrašo , p a silie k u stip ria i T am stą g o d o jan tis M ask v a, 27 k o v o 1909. Ig n as J o n y n a s 13. 1913 m. vasara 1 G erb iam o ji T au tiete, Ir išv a ž iu o ja n t iš R usijos, ir a tv y k ę s P ra n cū z ijo n , r a ­ šiau T am stai ir k la u sia u a p ie m a n o d r a u g ą 2. N o rė č ia u žinoti, k u r jis s v e ik a s a p siv e rčia . T ačiau, n e su la u k d a m a s jo k io atsak y m o , k reip iu o si į T am stą d a r k a rtą tu o p a č iu tik slu . M an au , k ad ra ša n t laišk ą į užsienį, n ie k a s n e tru k d y s T am stos p a sa k y ti p lač iau p iln ą te isy b ę a p ie jo likim ą. Rodosi, n ė ra m ad o s a tp lė šin ė ti laišk u s, siu n čiam u s u ž sie ­ nin. A š g y v e n u d a b a r A lp ių k a ln u o se (m assif d e la G ran d e 200

C h artreu se), n e to li n u o g arsau s k a d a ise v ie n u o ly n o P ères C h a rtre u x . G am ta čia n e išp a sa k y ta i g raži ir m aloni. A tv y k a u šičion, v ien a, k a d tru p u tį a tsilsė ju s ir įg iju s kuo d a u g ia u n a u jų jėg ų , k ita, id a n t p a sito b u lin u s p ran c ū z ų k alb o j ir ra š tijo j, k u ria s išg u ld in ėju , ir id a n t a rč ia u p a ž i­ nus šio k ra š to k u ltū rą . L abai b ū tų m an m alo n u , k a d T am sta n e a tsisa k y tu m e i išp ild y ti m an o p rašy m ą. N o rė č ia u žin o ti šie k tie k , k a ip k ru ta te p rig im ta m k rašte . L inkiu d a u g m a lo n y b ių Ju m s ir J ū s ų šeim ynai. P. S. P ad u o d u T am stai d u ad resu , v ie n ą sav o tru m p ą k a sd ie n in į: M o n sie u r Ig n a c e J o n in a s à B erland p a r E n tre ­ d e u x G uiers, Isère, F ran ce, k itą , je i iš a tsa rg u m o v isg i n o rė tu m ė te sių sti laišk ą d v ie ju o se v o k u o se: M o n sie u r l'a b b é C é sa r M arat, C u ré d e B erlan d p a r E n tre -d eu x G uiers, Isère, F ran ce. A n t v id u jin io v o k o įra š y k ite tu o m e t m an o ad resą. Ig. J o n y n a s 14. STAN ISLO VU I DIDŽIULIUI 14. 1906 m. sausio 23(10) d. М о ск в а . Т в ер ск ая ул „ П и м ен о в ск и й п ер ., д. св[ящ .] Л асточ к и н а. И гнатий Ж и ги м о н т ов и ч И он и н ас *

M a sk v a , 10 sa u sio d ie n ą 1906 m .

G erb iam as T am sta! P er ilg ą la ik ą n e g a lė d a m a s g a u ti jo k io s žinios n u o T am stų A n tan o , p a sid rą sin a u k re ip tis p rie T am stos pačio ir p ra šy ti ilg ai n e tru k u s m an p ran ešti, k u r jis d a b a r y ra ir k ą b e v e ik ia. V isai M a sk o lija i, y p a č m ū sų n e la im in g a i L ietuvai, d ė k u i k ra u g e rių -b u d e lių ran k o m s k ra u ju o s e p a ­ plūdus, n en o ro m s sk v e rb ia si g a lv o n m in tis: a r n e ta p o ir jis d esp o tizm o auka? J e ig u jis d a r n a u d o ja si „laisve", te g u l m a n p a ra šo a p ie d a b a rtin į L ietu v o s stovį: g u d ų v ie tin ia i d ie n ra šč ia i k a s ­ d ien p ra n e š a iš L atv ijo s ir L ietuvos v is n e ra m e sn e s žinias: 201

te n vald žio s d esp o tizm as ir tero rizm as gal p a sie k ė d id žia u ­ si sa v o p lėto jim o si laipsnį. G raudu, „šird is p ly šta " ž iū ­ rin t, k a ip „ p a r d es m ain s e n c h a în é e s / N os fro n ts sous le jo n g se p lo ieraien t! / D e v ils d esp o tes d e v ie n d ra ie n t / Les m aître s d e n o s d estin ées!" (prancĮūzų] m ars[elieté]) ‘. V a k a r d ien a p ra slin k o ram iai. D ienos ram u m ą ab u d u p rie šu a išk in a sav aip : ta u to s v a d o v a i — k a d d a r n e u ž sto jo laik a s, v ald žio s ta rn a i — k a d jų v e ik lu m a s neleido. M a sk v o je n e iš e in a d a b a r jo k is d ie n ra štis S.-R. ir S.-D. p a rtijų , n e t K .-D .2 p a rtijo s d Įienraštis] „Ž iznj" ta p o už­ d ra u sta s. T ū lą la ik ą M a sk v o je iše id in ė jo d rą si „B orjba", b e t N r. 8 išėju s, ta p o u žd rau sta. J o s p a k ra ip a S .-D .3 A n ta n o d ien ra ščiu s S. O. ir N . g a v a u 4, n o rin t a tė jo n e v isi N N . A tsiu n tim a s p re k in o s * 60 kp. J e i jis n o ri ju o s sk a ity ti, tai aš ja m a ts ių s iu .. Sudiev! Su g o d o n e A n ta n o d ra u g a s Ig n as J o n y n a s i 5— 19. M IC H A ILU I GRUŠEVSK1UI 15. 1926 m. vasara1 D id žia i g erb ia m a m p. M ic h a ilu i G ru šev sk iu i, U k ra in o s M o k slų A k a ­ d e m ijo s P rezid en tu i, K ije v a s. A s m e n iš k a i2

P o n e P rezidente, N au d o d am asis šia p ro g a, d rįs tu su J u m is p a sid a ly ti k ilu sio m is m in tim is. M ū sų u n iv e rsite te v a s a rą d a ž n ai la n ­ k o si u žsien io u n iv e rs ite tų p ro feso riai. Štai p ra e itą v a s a rą sv e čia v o si d e v y n i a u k š tų jų m o k y k lų p ro fe so ria i iš S uo­ m ijo s, n e re ta i v ie n a m — d v iem sem estram s p a s m us p a s i­ lie k a v o k ie č ių p ro feso riai. M a n k ilo m in tis p a siū ly ti J u m s — a r n e s u tik tu m ė te k e le tą d ie n ų a tv a ž iu o ti p as m us. J ū s ų v ie š n a g ė p risid ė tų p rie ry šių ta r p m ū sų ir u k ra in ie ­ č ių ta u tų stip rin im o ; u k rain ie č ia m s L ie tu v o je ja u č ia m e d id e lę sim p a tiją . L abai n o rė č ia u su žin o ti J ū s ų n u o m o n ę d ė l šio p asiū ly m o . Ž em ai J u m s len k iu o si ir siu n čiu šird in g u s lin k ė jim u s. T. y. kainavo.

202

16. 1926 m. rugpjūčio 28 d. P. M ic h a ilu i -G ru ševsk iu i, U k ra in o s M o k slų A k a d e m ijo s tui, K ije v a s

P rezid en ­

K aunas, 1926 m, ru g p jū čio 28 d.

P one P rezidente, M ū sų ja u n o L ietuvos u n iv e rsite to H u m a n ita rin ių m o k s­ lų fak u lteto , y p a č L ietuvos isto rijo s k a te d ro s, d a rb ą lab ai su n k in a d id elis ša ltin ių ir isto rin ė s lite ra tū ro s trū k u m a s. D idžiausios m ū sų k n y g ų sau g y k lo s, b u v u sio s V iln iu je, d a ­ b a r m u m s d ė l le n k ų o k u p a c ijo s n ep riein am o s. Su L en k ija n e p a la ik o m e jo k ių ryšių, ir n iek a m iš m ū sų n ė ra jo k io s g alim y b ės isto rijo s stu d ijų tik slais te n n u v y k ti. O d ėl R u ­ sijos, tai, p a k rik u s k n y g ų p re k y b a i, n e tg i nežinom e, į k ą te n tu rė tu m e k reip tis. P. TSRS įg alio tasis m in istra s L ietuvai p a ta rė k re ip tis į V isa są ju n g in ę k u ltū rin ių ry šių su u žsienio šalim is d ra u ­ g iją. P rieš tre je tą m ėn esių aš p a siu n č iau p e r TSRS p a siu n ­ tin y b ę L ietu v o je šiai d ra u g ija i m an re ik a lin g ų k n y g ų są ­ rašą, b e t ligi šiol n e g a v a u n e t atsak y m o , ir aš m ažai tu riu v ilč ių k ą n o rs g a u ti šiai d ra u g ija i t a r p i n in k a u ja n t '. T odėl n u sp re n d ž iau , p. p ro feso riau , k re ip tis .tiesiog į Ju s. Iš sav o p a ty rim o J ū s žinote, k a ip su n k u y r a g a u ti re i­ k a lin g u s šaltin iu s bei lite ra tū rą , ir to d ėl g re ič ia u a te isite m an į p ag alb ą. V ie n a a p lin k y b ė v e rč ia m an e k re ip tis k a ip tik į Ju s, o n e į k ą n o rs k itą: k a i k u rie iš m an o d ra u g ų išsiu n tė m an k n y g a s p aštu , b e t n ė v ien o s iš jų n e su gavęs. K ad an g i p a šta s p as m u s v e ik ia g erai, šis a tv e jis p riv e rtė m an e su sim ąsty ti — g a lb ū t p riv a tū s asm enys T a ry b ų S ą­ ju n g o je n e g a li sių sti k n y g ų į užsienį ir to d ėl jo s n e p a sie k ia L ietuvos 2. Su. šiuo laišk u siu n čiu Ju m s p a ly g in ti n e d id e lį m um s re ik a lin g ų k n y g ų s ą r a š ą 3. G albūt ja s g alim a b ū tų n u p irk ti iš J ū s ų arb a, je ig u jų tu rė tu m ė te po k e le tą egzem pliorių, gal n e a ts isa k y tu m ė te p e rle isti m um s. Be lo, n u o p a sau lin io k a ro prad žio s ir p as jus, U k ra i­ n o je, ir k ito se d a b a rtin ė s TSRS srity se išė jo tik ria u sia i n em aža k n y g ų iš L ietuvos D idžiosios K u n ig a ik šty stė s isto ­ rijos, b e t a p ie ja s m es k ol k a s d a r nežinom e, ir to d ėl jų

203

i

-

į sa v o są ra š ą n e įtra u k ia u . B ūčiau la b a i d ė k in g a s, je ig u J ū s jį p ap ild y tu m ė te . D ėl k n y g ų p irk im o „ir p e rsiu n tim o išlaid ų , tai, su p ra n ta m a , p a siste n g siu v isa s J ū s ų išla id a s a p m o k ė ti a rb a p asių sti J u m s m a in a is m ū sų u n iv e rsite to a r k itu s leid in iu s, k u rie p a s m u s rastų si. K n y g a s p ra šy č ia u sių sti ad resu , k u ris n u ro d y ta s la iš­ k o p ra d ž io je 4, arb a, je ig u J u m s b ū tų p a to g ia u , m ū sų u n i­ v e rs ite to ad resu : P o n u i d o c e n tu i Ig n u i J o n y n u i, L ietu v o s u n iv e rs ite to III rū m ai, K aln ų g atv ė, K au n as *. Iš a n k sto reik šd a m a s Ju m s d id elę p a d ė k ą už rū p estį, p rašau , p. P rezid en te, p riim ti m ano n u o šird žio s p a g a rb o s p areišk im ą. L ietuvos u n iv e rsite to d o c e n ta s ir T a rp ta u tin io k u ltū rin io b e n d ra d a rb ia v im o L ietu v ių k o m isijo s g e n e ra lin is se k re to riu s 17. 1926 m. rugsėjo 21 d. K aun as, 1926 m. r u g sė jo 21 d.

D idžiai g e rb ia m a s M ic h a ila i S e rg e je v ič ia u , T ik k ą g a v a u J ū s ų ru g sė jo 12 d. la iš k ą 1 ir sk u b u p a ­ re ik š ti sa v o p a d ė k ą už p a ž a d ė tą p a ra m ą k n y gom is. P ra ­ š y č ia u ja s m a n sių sti J ū s ų n u ro d y tu b ū d u , t. y. p e r m ū sų d ip lo m atin ę a tsto v y b ę M a sk v o je (V o ro v sk io 24). T ai p a ts p a tik im iau sia s b ū d a s ir ja s sių sti, ir g au ti. S ek an čio s sa v a itė s p rad ž io je į M a sk v ą v y k s m ū sų M in istrų T a ry b o s p irm in in k a s p a sira šy ti su ta rtie s ir te n u ž tru k s k e le tą d ie ­ nų. J e ig u tu rė tu m ė te g alim y b ę p asių sti į M a sk v ą n u ro d y tu a d re su m an s k irta s k n y g as, ta i ja s g a lė č ia u g a u ti lab a i g re i­ tai, su g rįžu s T ary b o s p irm in in k u i nam o. N e se n ia i m us p a sie k ė žinia, k a d šiais m e ta is J ū s šv e n ­ č ia te 60 m etų g y v e n im o ir 40 m e tų m o k slin ės b e i v isu o ­ m en in ė s v e ik lo s su k a k tį. M ū sų u n iv e rs ite to se n a ta s n u ta rė m a n e p asių sti į K ije v ą p a sv e ik in ti J ū s ų L ietuvos u n iv e rsi­ te to v a rd u . D eja, d ė l lėšų sto k o s m aža v ilties, k a d te n n u v y k č ia u . * Adresas ¡rašytas lietuvių k.

204

N au d o d am asis p ro g a, siu n č iu šird in g ia u siu s lin k ė jim u s v a isin g a i d a rb u o tis d a r d a u g d a u g m etų J ū s ų p u ikiosios tė v y n ė s lab u i, k u ria i p a s k y rė te g e ria u siu s savo g y v en im o m etus. Su d idžia p a g a rb a ir šird in g ia u sia is lin k ė jim a is Ign. J o n y n a s 18. 1927 m. sausio 26 d. 1927 m. sa u sio 26 d.

B rangusis M ic h a ila i S e rg eje v ič iau , Išv ažiu o d am as iš K ijev o , p a ė m ia u iš A k a d e m ijo s b ib ­ lio tek o s 3 k n y g a s, b ū te n t: «М ем уары , о тн о ся щ и еся к и с то р и и Ю ж н о й Руси, вы п. 1» (iš p onios J e k a te rin o s N ik o la je v n o s A n to n o v ič) ir 2 v e lio n o V l[adim iro] B onįifatjevičiaus] A n to n o v ič ia u s įrištu s k u rsu s (iš p. A k a d e m ijo s rek to riau s) '. J a s p a siž a d ė ja u g rą ž in ti k u o g reičiau , n e v ė ­ lia u k a ip 1927 m. sau sio 1 d., J ū s ų ad resu . L abai g aila, k a d v iso s šios k n y g o s te b ė ra p a s m an e, ir m a n lab a i n e m a lo n u p rie š tu o s asm enis, k u rie d a v ė m an šias k n y g a s sav o atsa k o m y b e. T odėl la b a i p ra šy č ia u J u s m an o v a rd u a ts ip ra šy ti J e k a te rin ą N ik o la je v n ą ir p. A k a ­ d e m ijo s p re z id e n tą už tai, k a d n e te s ė ja u sav o žodžio. M at, išv y k ę s iš K ijev o, tu rė ja u ilg o k a i u ž tru k ti M a sk v o je , o v ė ­ lia u — Ž en ev o je. N uo K a lėd ų lig šiolei n e siu n tė m e į M a sk ­ v ą d ip lo m atin io k u rje rio , ir to d ėl n e g a lė ja u su ju o p e rsių sti k n y g ų . P a štu siųsti n e d rįsa u . A š p ats n e k a n tria i lau k iu p irm o s p ro g o s, k a d g a lė č ia u išp ild y ti sav o p asižad ėjim u s, k u rie m an e teb esleg ia. J e ig u J e k a te rin a N ik o la je v n a ir p. ak ad . Lipskis 2 su ­ tik tų , aš tu o ja u p a t p a štu p e rsių sčia u šias k n y g a s J ū s ų ad resu . K artu p ra n e šu , k a d Ju m s a tsk ira i re g istru o ta b a n d e ro le siu n č iu p. S a lv ato rio k n y g ą „A pie lie tu v ių lia u d ie s m eną" (p ran cū zų k alb a). M anau,' k a d ji tu rė tų b ū ti n a u d in g a b esid o m in tiem s ta u to sa k a , y p a č J e k a te rin a i M ic h a ilo v n a i3. J e ig u ta i J ū s ų n e su tru k d y tų , n o rė č ia u sužinoti likim ą tų m an o k n y g ų sąrašų , k u riu o s Ju m s esu p e rd a v ę s K ijeve. M a n n iek a s d a r n e p a ra š ė n ė žodžio. 205

T aip p at įdom u, k o d ė l į m an o k reip im ą si n ie k o n e a ts a ­ k ė ak ad . M. V a sile n k a 4. N ežin au , k u o v isa ta i p aaišk in ti. S iu n čiu Ju m s, J ū s ų šeim ai ir b e n d ra d a rb ia m s šird in g u s sv eik in im u s. 19. 1927 m. gruodžio 7 d. K aun as, 1927 m. gru o d žio 7 d.

D idžiai g e rb ia m a s M ich ailai S e rg eje v ič iau , P ačio je šių m etų p ra d ž io je esu p e rd a v ę s m ū sų a tsto ­ v u i M a sk v o je J u rg iu i B altru šaičiu i p a k e tą su k n y g o m is (tarp jų b u v o «М ем уары , относягц. к и сто р и и Ю ж н ой Руси», 2 v e lio n io V. A n to n o v ičia u s sk a ity tų p a s k a itų to m eliai ir jo stra ip sn io „V y ten is ir G edim inas" lie tu v iš­ k a s v ertim as) k a rtu su Ju m s a d re su o tu laišk u P ap rašiau jį v isa tai k uo rū p estin g ia u sia i p e rsių sti Ju m s, k a d jo s b ū tų g rąžin to s p a g a l Je k a tĮe rin o s] N ik Įo lajev n o s] p a g e i­ d av im ą į A n to n o v ič ia u s b ib lio tek ą. A n tr ą k a r t su sitik ę s p. B altru šaitį, p ak lau siau , a r įv y k d y ta s m an o p av ed im as, ir g a v a u iš jo teig ia m ą k a te g o rišk ą atsak y m ą. V a k a r g a v a u a tv iru tę iš A k a d e m ijo s p rez id e n to 2. La­ b ai su sig ra u žia u sužinojęs, k a d „M em u arai", p asių sti V la ­ d im iro Ip o lito v ičiau s ad resu , d a r n e g a u ti. B ūčiau lab a i J u m s d ė k in g a s, je ig u te ik tu m ė tė s iša išk in ­ ti, k u r šiu o m etu to s k n y g o s y ra. P rašom , b ran g u sis M ic h a ila i S e rg e je v ič ia u , p riim ti m a ­ n o šird in g u s sv eik in im u s, ta ip p a t p e rd u o ti la b ų d ie n ų J ū s ų žm onai J e k a te rin a i S e rg e je v n a i ir A le k sa n d ru i M ic h a ilo v ič iu i3. 20. OSKARUI HALECK1U1 20. 1924 m. rugsėjo 25 d.

* P on u i O sk a ru i H a le c k iu i, V a r šu v o s u n iv e r site to p ro feso riu i K aun as, D o n e la ič io g a tv ė 44 a, 1924 m . r u g sė jo 25 d.

M ielasis k o leg a, L eisk ite m a n g rįžti p rie tų p a č ių k lau sim ų , k u rie tie k k a rtų b u v o m ū sų laišk u o se ir p o k a lb iu o se a p tariam i. T u r­ 206

III

b ū t a ts p ė jo te , k a d k a lb ė siu a p ie k n y g as. Ligi šiol d a r n e su g av ęs tų k n y g ų , k u ria s ž a d ė jo te m an atsiųsti, sakysim , prof. V lad islo v o S m olenskio „ In te le k tu a lin ė p a d ė tis L en­ k ijo je X V III a." (Stan u m y slo w y w P olsce w X V III w ieku). J e i n e k ly stu , ž a d ė jo te šią k n y g ą p asių sti p e r In te le k ­ tu a lų b e n d ra v im o k o m isijo s L enkų se k ciją. Iš p a ty rim o žinau, k a d ta rp ta u tin ė s o rg an iz ac ijo s n ė ra p e r d au g o p e ­ raty v io s, to d ėl lab a i p ra šy č ia u n u p irk ti m in ė ta s k n y g a s ir tiesio g m a n p asiųsti. M a n e lab a i d o m in a ir J ū s ų p a tie s d a rb a i iš L ietuvos isto rijo s. N e p e rd ėd a m as g a liu p a sak y ti, k a d J u s la ik a u šiu o m etu d id žiau siu šios sritie s a u to rite tu . J e ig u m alo n ė ­ tu m ė te m an e p ain fo rm u o ti a p ie sa v o p a s k a ita s u n iv e rsite te ir d arb u s, p a sk e lb tu s m o k slin iu o se žu rn alu o se, b ū č ia u la ­ bai d ėk in g as. S ių sd am as sav o iša n k stin ę p a d ė k ą , p ra ša u p riim ti m an o g e ria u siu s ir n u o šird žiau siu s lin k ėjim u s. Ig. Jo n y n a s 21. GEORGUI H O F M A N U I 21. 1937 m. kovo 27 d. P. p ro feso riu i G eo rgu i H ofm an u i, Isto rijo s m o k slų Š v e ic a r ijo s k o ­ m iteto g en era lin ia m sek reto riu i, C iū rich o u n iv er siteta s K aun as, 1937 m . k o v o 27 d.

P one G en eralin i S e k re to ria u ir m ielas K olega, T u riu g arb ės p ran e šti, k a d L ietu v ių n a c io n a lin is k o m i­ te ta s n o rė tų d a ly v a u ti 1938 m. isto rik ų k o n g rese C iū ­ riche. Ž em iau išv a rd y ti asm en y s p a re išk ė n o rą p a te ik ti k o n ­ g resu i sav o p ran ešim u s: 1) p. A u g u stin a s Ja n u la itis, V y ta u to D idžiojo u n iv e rsite to p rofesorius: B audžiavos p a n a ik in im a s L ie tu v o je X IX a.; 2) p. Ig n as Jo n y n a s, to p a ­ ties u n iv e rs ite to p ro feso riu s: T au tin ės sav im o n ės fo rm a ­ vim asis L ie tu v o je ir k ito se R y tų E uropos šaly se v id u ra m ­ žiais; 3) p. Z en o n as Ivinskis, to p aties u n iv e rsite to p ro fe ­ sorius: R y tų E uropos, y p a č L ietuvos, p re k y b in ia i sa n ty k ia i X V I a. ir jų p o v e ik is b e n d ra i E uropos p re k y b a i; 4) p. Iv a ­ n as Lapo: L ietuvos teisė s k o d ifik a cija X V I a. 207

J ų ad resai: prof. A u g u stin a s J a n u la itis — K ęstučio g a t­ v ė 30, K au n as; prof. Ig n as J o n y n a s — R ū tų g a tv ė 3, K au ­ n as; prof. Z en o n as Iv in sk is — V išin sk io g a tv ė 32a, b u ta s 2, K au n as; prof. Iv a n a s Lapo — M o lėtų g a tv ė 10/21, K aunas. T eik itės priim ti, P one P ro feso riau , m an o d id žiau sio s p a g a rb o s u žtik rin im ą. 22. AU G U STIN U I JA N U LA IČ IU I 22. 1922 m. vasario 2 d. K au n as, 1922 m. v a sa r io 2 d. P onui A u g u s tin u i J a n u la ič iu i

G erbiam asis, V ien o lie tu v ių v e ik ė jo K au n e p rašo m as, n u p irk a u V il­ n iu je žem iau įv a rd in ta s k n y g as. J a s a tv ežu s K aunan, ja m p a siro d ė tos k n y g o s esan čio s p e r b ran g io s, ir jis n e n o rė tų jų im ti. P a k liu v ę s to k io n n e la u k ia m o n p a d ė tin , aš p riv e rs ­ tas tas k n y g a s p a rd u o ti. K ad an g i d v i iš j ų išp a rd u o to s, n o rė č ia u T am istos p a k la u sti, a r j ų e sam a m ū sų v ie ša ja m e ir u n iv e rs ite to k n y g y n e ir a r jo s tom s įstaig o m s n e re ik a ­ lingos: J. I. K r a s z e w s k i . P o lsk a w czasie trz e c h rozb io ro w , 3 t.; K. M o t i e j u s W o ! o n c z e w s k i s . 2e~ m a jtiu w isk u p iste. W iln iu j, 1848; K u b a i a. W o jn a szw ecka. Už šias k n y g a s u ž m o k ė ja u 17000 lĮenkiškų] m įa rk ių ], ,

8500 + 2500

,

6000

tor[ica].. . “ T om us XI. C ra c o v ia e , 1888. 6. R aczy n sk i E. (editor). C o d ex d ip lo m aticu s L ithuan ia e . K o d ek s d y p lo m a ty c z n y Litw y. Z [rękop. w] arch iw u m [tajnem ] w K ró lew cu [zachow anym j. W ro c law , 1845. 7. P a m ię tn ik i d o p a n o w a n ia A u g u sta II, n a p isa n e p rze z n iew ia d o m eg o a u to ra (podobno Er. O tw in o w sk ieg o ). W y d a l E. R aczynski. 8. O t w i n o w s k i E r a z m z K r a k o w a. D zieje P o lsk i p o d p a n o w a n iem A u g u sta II (od ro k u 1698 do ro k u 1728). W y d a n ie now e. W y d . A d o lf M ulkow ski. K rakow , 1849. 9. M i e r z y n s k i A n t . Z ró d la do m y to lo g ii litew sk ie j. C zęšč II. W ie k X IV i X V . „M y th o lo g ia lith u a n ic a e m o n u m e n tą “. W a rsz a w a , 1896. 10. D zialy n sk i A . T. (wyd.) Z biór p ra w litew sk ic h od ro k u 1389 d o ro k u 1529 tu d ziež ro z p ra w y se jm o w e o ty c h že p ra w a c h od ro k u 1544 d o ro k u 1563. P oznan, 1841. 11. W a p o w s k i B e r n a r d . K roniki. Cz. o statn ia, czasy p o d lu g o szo w sk ie o b e jm u ją c a . W y d . J . Szujski. S cripto re s re ru m p o lo n icaru m , t. 2, 1874. 12. K r o m e r M a r t i n u s . P o lo n ia siv e d e situ, p o ­ pulis, m o rib u s etc. lib ri duo. W y d . W . C zerm ak (W yd. A k ad . U m iejĮętn o šci]. „B iblioteka p isarzó w p o lsk ich ", tom . 40. K rak ó w , 1901). 63. 1927 m. k o v o 18 d. P. p rof. Ila rio n u i S e m io n o v ič iu i S v e n c ic k iu i, L v o v a s K au n as, 1927 m . k o v o 18 d.

D idžiai g e rb ia m a s Ila rio n a i S em ionovičiau, Š ird in g ai d ė k o ju už J ū s ų ta u tin io m u zie ja u s leid in ių siu n tą. N e g a liu n e sid ž iau g ti m aty d a m a s, k o k į d id e lį e sa te s u k a u p ę ta u to s tu rtą . J ū s ų m e d in ių c e rk v ių a rc h ite k tū ra 248

m an b u v o tik ra s atrad im as. J i įdom i ir dailės, ir stiliau s po žiū riu . B ūdam as p ro fa n a s a rc h ite k tū ro s srity je , rem iu o si tik tu o įspūdžiu, k u rį m an p a d a rė n u o tra u k o s. M anau, k a d š io je a rc h ite k tū ro je sm a rk ia i a tsisp in d i R y tų įtak a, įv a iria u s ių ta u tų m ig ra cijo s p ie tų R usios ly g u m o je rez u l­ tata s. J e ig u tie k n u v e ik ė te , n e tu rė d a m i sa v o v a lsty b in g u m o , ta i k o p a sie k site tad a, kai, p a sik e itu s p o litin ėm s a p lin k y ­ bėm s, u k ra in ie č ių liau d is ta p s sav o žem ės šeim in in k e. N o ­ rė č ia u p a lin k ė ti, k a d tai įv y k tų k u o g reičiau . O k a d ta ip bus, tv irta i tik iu . L abai d ė k o ju už re ik a lin g ų m an k n y g ų p aiešk as. R a­ šo te, k ad , u ž ė ju s šiltesn iem s oram s, šių p a ie šk ų re z u lta ta i p a g e rė s. P ag al m ū sų orus, k u rie ja u v isą sa v a itę lab ai g ra ­ žūs, m an au , k a d a tsa k y m o n e ilg a i te k s lau k ti. S iu n čiu J u m s šird in g ia u siu s lin k ėjim u s. J e ig u s u tik tu m ė te prof. S tudinskį, p rašo m p e rd u o ti ja m la b ų d ien ų . Ištik im as J u m s Ign. J o n y n a s 64. 1927 m. kovo 31 d. P. prof. d -ru i Ila rion u i S e m io n o v ič iu i S v e n c ic k iu i K a u n a s , 1 9 2 7 m . k o v o 31 d.

M ielasis K olega, T ik k ą g a v a u J ū s ų k o v o 23 d. la išk ą ', k u ria m e rašo te, k a d išs iu n tė te m a n IV ir V I „S an g u šk ų a rc h y v o " tom us. J ų d a r n e g a v a u , b e t tik iu , k ė d n e tru k u s ju o s tu rė s iu sa v o ran k o se. D a b a r n o rė č ia u p a p ra šy ti J ū s ų p a rū p in ti III ir V tom us, k a d tu rė č ia u p iln ą k o m p lek tą. N ežin au , k o d ė l ta ip s u n k u ta p o g a u ti „S ap ieg ų a rc h y ­ v ą ". R odos, jis n ė ra b ib lio g ra fin ė rete n y b ė . B eje, k ie k iš­ ė jo šio leid in io tom ų? E su g ird ė ję s tik a p ie I t. ir m atę s jį, b e t k a i k u rie tv irtin a , k a d k e le ta s to m ų išė jo p o k aro . A r tai tiesa? B u v au m an ę s p e rv e sti J u m s p in ig u s L en k ijo s v a liu ta iš V iln iau s. G al J u m s b ū tų p a to g ia u ju o s g a u ti A m e rik o s v a liu ta p e r V o k ie tiją ? 249

S av o k o v o 29 d. la išk e b u v a u p rašę s J ū s ų n e sių sti IV ir V I „S an g u šk ų a rc h y v o " tom ų. D abar, žinom a, ta i n e b e ­ a k tu a lu , ir p ra š y č ia u J u s a tsių sti ir lik u siu s tom us. • J e ig u s u tik tu m ė te prof. S tudinskį, su žin o k ite, a r jis g a ­ v o m an o ja m k o v o m ėn. p a sių stas lie tu v išk a s k n y g a s 2. N ežin au , k u ris iš J ū s ų — J ū s a r prof. S tu d in sk is — m an a ts iu n tė prof. G ru šev sk io k n y g o s «Icropm i YicpaiHii-Pyc :h » III tom o a n trą ją dalį. M a n re ik a lin g a IV tom o a n t­ ro ji dalis, ir to d ėl g a u tą ją iš L vovo k n y g ą g rąžin au . A r ją gav o te? K iek iš viso išė jo U k ra in o s isto rijo s tom ų? K ijev e n u s ip irk a u p irm ą ją V III tom o dalį. J e ig u išė jo d a u ­ g iau , m alo n ė k ite atsiųsti. L in k ėjim ai J u m s ir prof. S tu d in sk iu i n u o J u s g e rb ia n č io (parašas). 65— 66..

s t a s iu i

Ša l k a u s k i u i

65. 1914 m. liepos 8 d. 1 Г о сп о д и н у С т а н и сл ав у Ю л и ан ов и ч у ск и й пр. 12, С ам ар кан д, R u ssie

Ш ал к ов ск ом у,

Р о ст о в ц е в -

B rangusai, a p sila n k ia u Š v e ica rijo j L eysine p a s B ytau­ tą 2; g y v e n a jis v ien o j iš d-ro R o llier p riž iū rim ų sa n a to ­ rijų . J ų te n 30 su v iršu m i, lig o n ių y ra d a u g ia u k a ip 1000. R om as b a isia i n u v a rg ę s, n u silp n ė ję s, išblyškęs. K raujas, d a r n e p a g ijęs, ir jo n e g a lim a n e šti a n t saulės. V isos kitos, ligos ja u p raė jo . S aulės sp in d u liai lab a i k e lia te m p e ra tū rą . V II,5, k u o m et aš b u v a u p a s jį, t° b u v o 39,7°, ir tai u ž d a ry ­ tam e k a m b a ry . S u ly g in u s su išv ažiav im o d ie n a iš M ask v o s, ja u č ia m a s jo sa v ęs jau sm o p ak ilim as, ū p a s n e n u p u o lę s. M a n y p a lik o v iltis, k a d R om as galėsiąs p ag y ti, tik n e g re i­ tai, u ž 2— 3 m etų ; d a b a r n e g a li jis p a sik e lti n e i a p s iv e rsti a n t lovos. V II.8

I. J o n y n a s

M . Ig n a ce J o n y n a s, 2, R u e C asim ir-P érier, G rén ob le, Isère

250

6 6 . 1 9 31 m . s a u s i o 2 2 d. H e r r n P ro fesso r Stan. Š a lk a u sk is, W ie n , O ester re ich . P o ste r esta n te K aun as, 1931 m. sa u sio 2 2 d.

M a n o b ra n g u s d rau g e , iš n e ty č ių su žin o jau , k a d esi a p ­ sirg ęs, n u ė ję s T am stos a p la n k y ti, ra d a u tu šč ią b u tą ir iš še im in in k o išg ird au , k a d ja u ir iš L ietuvos išvažiavęs. T e ira u ju o s i k u r g alė d a m a s a p ie T am stos sv e ik a to s stovį. S iu n č iu k u o šird in g ia u sių lin k ė jim ų g re ič ia u p a sv e ik ti ir g rįž ti p rie n u m y lė to d arb o . V iliuosi, k a d p irm ie ji sau lės s p in d u lia i g rąžin s k ū n u i v isą g y v y b ę ir g aju m ą. D aug la b ų d ie n ų siu n č iu ir p o n iu te i rū p in to jė le i Ig. J o n y n a s 67— 73. ADOLFUI ŠAPOKAI 67. 1931 m. sausio 22 d. K aun as, 1931 m. sa u sio 22 d.

M ielas p rie telia u , Su d id žiau siu įd o m u m u p e rsk a ič ia u T am stos g a n a ilg ą laišk e lį, k u rį ja u sen iai esu gavęs. Labai už jį ačiū. D ėkui ta ip p a t ir u ž p asv eik in im u s, a tsių stu s N a u jų jų , 1931, m e ­ t ų p ro g a. K ad ir lab ai p a v ė lu o tai, siu n čiu ir aš sa v o n u o ­ šird žių lin k ė jim ų . S pėju, k a d T am sta ja u b ū si g a lu tin a i s u s itv a rk ę s k a s d ėl išo rin ės stu d ijų p usės ir k a d d a b a r gali d irb ti v isa i n o rm aliai. T am stos la išk e ly m a n k rito į ak is v ie n a lab ai įdom i T am stos išk e lta pro b lem a. T ai k lau sim as, a r p a sin a u d o jo k a s n o rs iš lie tu v ių Ja d v y g o s įk u rto m is sti­ p e n d ijo m is P rah o s u n iv e rsite te . P irm aisiais po k rik šč io n y ­ b ė s įv ed im o la ik a is žinom as tik v ie n a s asm uo iš k u n ig ų ta rp o m o k ąs lie tu v išk a i. T ai V iln iau s k a p itu lo s n a ry s, v ė ­ lesn is ’Ž em aičių v y sk u p a s M o tieju s. K as jis? K urio jis k i­ lim o? G al P rah o s u n iv e rsite to au k lėtin is? A š m an au , k ad T am stai p a v y k s sė k m in g a i n e tik šita s k lau sim a s išaišk in ti, b e t ir b e n d ra s k lau sim a s — a r K aro lio IV u n iv e rs ite ta s p a ­ d a rė įta k o s L ietu v o s k u ltū ro s v y sty m u isi. P as m us ja u p ra sid ė jo d a rb a i p o K alėd ų a to sto g ų . D a b a r

k o l k a s ein a p a s k u tin ie ji egzam inai. P ask aito s p rasid ė s už k e lių d ien ų . S em in are ty rin ė ja m e k lau sim u s iš L iublin o u n ijo s g a ­ d y n ės. N e g a liu p a sid ž iau g ti tu rįs g a b ių b e n d ra d a rb ių . D ar­ b a s e in a lab ai lėtai. D isk u sijo se n e d a u g k a s d a ly v a u ja . R e fe ra ta i y ra a tlie k a m i sąžiningai, b e t be d id esn io užsim o­ jim o, tik k a ip p riv a lo m ie ji darb ai. L au k siu žin ių iš Tam stos. G erbiąs T am stą Ig. J o n y n a s 68. 1931 m. balandžio 8 d. .

K aunas, 1931 m. b a la n d žio 8 d.

M ano m ylim asis, J a u g a n a se n o k ai esu g av ęs T am stos laišk ą ir p e r ilg a i u ž tru k ę s su atsak y m u . P riežastis g a n a m en k a — k a ž k u r b u v o p a d ė ti T am stos laišk a i su ad resu , o b e to n e g a lė ja u rašy ti. V e ly k ų ato sto g o s d a v ė p ro g o s a d re są su ra sti ir T am stai p o rą žodžių p a ra šy ti. Prof. L appai aš esu rašęs a p ie T am stą ’. J o ad resas: B ubeneč, B učkova, 597. T am sta g ali ram iai p rie jo k re ip tis . J is T am stai p ad ės k u o tik galės. A š g a n a n u ste b a u , k a d T am sta ta ip g re ita i n u to la i nuo. tų su m an y m ų , k u riu o s tu rė ja i išv ažiu o d am as iš L ietu v o s ir k u rie b u v o p a sire išk ę p irm a ja m e T am stos laišk e. P ra ­ h o je re ik ia ty rin ė ti tie d a ly k a i, k u rie y r a sv a rb ū s mums,, lietu v iam s, ir k u rių n eg a lim a tirti k u r k itu r. T ai p irm ia u sia i Č e k ijo s k a ra lių ir H a b sb u rg ų sa n ty k ia i su L ietuva. Su H a b sb u rg ais p irm ą k a rtą L ietuvos d id ik a i su siartin o , ro d o ­ si, 1515 m. laik e V ien o s k o n g reso , užm ezgė su ja is ry šiu s ir ste n g ė si jų n e b e n u tra u k ti. D ar p rie Ž y g im an to Augustog y v o s g alv o s ir tu o ja u po jo m irtie s ta r p H a b sb u rg ų ir lie tu v ių ė jo n u o la tin ė s d e ry b o s d ė l ta rp u s a v io sa n ty k ių . B ūtų la b a i įd o m u tu o s sa n ty k iu s n u šv iesti. K ol k a s a p ie ju o s žinom e tik iš le n k ų X V I šim t. isto rik ų . G al Tam sta. g alėtu m p a d irb ė ti šio je srity? M a n rodosi, k a d V o k ie č ių o rd in o isto rija y ra kam. užsiim ti ir b e m ūsų, ir m um s, tu rin tie m s d a rb o sa v o sio s

isto rijo s s rity ligi k ak lo , v isa i n e v e rta to k ia is d a ly k a is u ž ­ siim ti. M a n b ū tų lab ai įdom u d a ž n ia u g a u ti žinių a p ie T am stos s tu d ijų eigą. G al g alėtu m p a te n k in ti m an o žingeidum ą? D aug v iso k ių g ė ry b ių lin k ė d a m a s Ig. Jo n y n a s 69. 1932 m. vasario 19 d. K au n as, 1932 m . v a sa r io 19 d., 11 v. v a k .

M ielasis d rau g e , Š ia n d ie n g a v a u T am stos laišk elį. L abai ačiū. R ašau T am stai n ea tid ėlio d am a s. B ijau, k a d p rie šin g u a tsitik im u jis g ali p a s ilik ti b e atsak y m o , k a ip ja u n e k a rtą y r a b u v ę . A š lig i šiol n e su T am stai p a d ė k o ję s už a n k sč ia u a tsių sta s k n y g a s. D a ra u ta i b e n t d a b a r. T am sto s k ū rin į a p ie J e ro n im ą P ra g išk į e su įd av ę s p. Ja n u la ič iu i. J is a tsp a u sd in s j į „P raeity " k T am e p a t „Pra' e itie s “ n u m e ry b u s ir m an o rašin y s a p ie V y ta u to šeim yną. * M an , rodosi, p a v y k o a tita is y ti v isa s T. N o rb u to ir k t. k la i­ d in g a s n u o m o n es a p ie V y ta u to žm o n ų sk a ič ių ir j ų kilm ę. A š p riė ja u išv ad ą, v ien a , k a d jis tu rė jo dvi, o n e tris žm o­ n a s ir, a n tra , k a d p irm o ji žm ona b u v o O n a S u d im a n taitė iš V ėžišk ių , o n e S m olensko k u n ig a ik šty tė O na, S v iato sla­ v o d u k tė. Už k e lių d ien ų [šis straipsnis] iš sp au d o s išeis a ts k ira atsp au d a. P ra d e d a n t šia v a sara , m an te k o nem aža stra ip sn e lių p a ­ rašy ti L ie tu v išk a ja i e n c ik lo p ed ijai. Prof. V acį. B iržiška y ra ja is lab a i p a te n k in ta s ir p a d a rė k a i k u riu o s atm u šim u s (atasp au d as), pvz., [apie] A lg ird ą , A ld o n ą, did. kun. A le k sa n d ­ rą, įv a iriu s k itu s A le k san d ru s, L ietuvos kun[igaikščius], A lšė n u s ir k t. S p a u sd in tų p u sla p ių sk aičiu m i ta i nežym ūs d a rb a i, b e t p a ė m ė iš m an ęs d a u g d a rb o ir laiko. E n c ik lo ­ p e d ijo s sp a u d a y r a lab a i sm ulki ir tan k i. M atau , k a d T am sta p a m a tei v isu s L ietuvos isto rik o d a r ­ b o su n k u m u s. N iek ai. N ugalėsim e. R eik ia tik la ik o ir iš­ tv e rm ė s. K as n e d irb a , ta s n em ato su n k u m ų ir m ū sų n e su ­ p ran ta . 253

Šiais m eta is v e d u se m in a rą iš X V I šim t. žem ės re fo r­ m os. N ežin au , k a ip p av y k s. G eresn iais d a rb in in k a is y r a p. Š tu o p is ir S k irm u n tas. P. Š tuopis y r a gabus, b e t sa v im e i­ lės ir am b ic ijo s p iln a s ir p e r d a u g a u k šta i v e rtin a sa v o su g eb ėjim u s. N ežin au , k a ip d irb s kiti. D au g iau sia m e rg i­ n ų , o jų ta rp e d a r n e b u v o lab a i gabių. S av o stra ip sn io a p ie V y ta u to ž e n k lą a ts k irų a tsp a u d ų n e tu riu . D aug k a s j ų k la u sin ė ja . T en aš d a v ia u sa v o s p ė ji­ m ą a p ie V y ties k ilm ę. Iki šiol n ie k a s n e a tsiliep ė . G al to ­ d ėl, k a d m aža y r a žm onių, k u rie šiu o k la u sim u n u siv o k ia . A š m an a u , k a d V y tis y r a n e k a s k ita , k a ip A lg ird o ra ita s p o rtre ta s , k u ris sim b o lizav o v ė lia u V iln ia u s k u n ig a ik š ty s ­ tę, o d a r v ė lia u L ietuvos Did. K u n ig a ik šty stę . A š esu ta ip p a t p asak ęs, k a d v id u ra m ž ia is b u v o ta m tik ra sim b o lik a k a ra lių ir k u n [ig aik ščių ] v aizd av im e. K araliu s b u v o v a iz ­ d u o ja m a s b e sėd įs soste, o k u n ig a ik štis ■— raitas. K ad an g i tu riu tik v ie n ą „V airo " k o m p le k tą 2, ta i b ija u j į T am stai sių sti, k a d n ežū tų . T u rė ti įv a irių a tsp a u d ų f o to g r a f ijų 3 v i­ su o m e t y ra p ra v a rtu . L abai d ė k u i T am stai už p ran e šim ą a p ie su ra stą sia s k n y ­ gas. J o s b ū tin a i re ik ia n u sip irk ti. N e i P a lac k y jo , n e i J ire ček o a š n e tu riu 4: J ire č e k o re ik ia tu rė ti b e n t 2— 3 egz. P ra šy č ia u P alack y ir J ire č e k ą n u p irk ti. T uo ta rp u k iše n ė je te tu riu 2 d o leriu . J u o s šia p ro g a T am stai siu n čiu , k itu s p i­ n ig u s p a sių siu v ėliau . V iso k ių g ė ry b ių lin k ėd am as, m ylįs T am stą Ig. J o n y n a s 70. 1932 m. gegužės 3 d. K au n as, 1932 m . g e g u ž ė s m ė n . 3 d. 10 v a i. v a k .

M an o b ran g u sis, Š ian d ien v a k a re g a v a u T am stos la išk ą ir sk u b u į jį a t­ sak y ti. M ažiau te tu rė d a m a s laiko, b ū siu la b a i tru m p as. A p ie stip e n d iją , m an o su p ratim u , s v a jo ti n e te n k a . G y­ v e n a m e s u n k ų ek o n o m in į krizį. K albam a, k a d n u o a te in a n ­ čio m ėn esio alg o s b ū sian čio s su m ažin to s ik i 30%. N e m a ­ 254

n a u , k a d šito k io m is a p lin k y b ė m is v a ld ž ia g a lė tų d a v in ė ti s tip e n d ija s . S av aim e su p ra n ta m a , k a d k lau sim a s g alim a p a k e lti, b e t re z u lta ta i g ali b ū ti la b a i p ro b lem atišk i. T am stos k lau sim u m a n n e v ie n ą k a r tą te k o užsiim ti. K a lb ė ja u fa k u lte to ta ry b o je ir šia n d ie n tu rė ja u k a lb ė ti is to rik ų su sirin k im e. M iru s a. a. prof. J o n u i Yčui, te n k a b e v e ik iš n a u jo o rg a n iz u o ti isto rijo s s k y rių m ū sų fak u ltete . D ab ar esam e trise — prof. K arsav in as, p. A rc im a v ič ie n ė ir aš, arb a, p a ­ n a u d o ju s prof, K arsav in o atsiliep im ą, tik dviese. T aip d a ­ ly k a i tęstis n eg ali. M um s y r a re ik a lin g a s v ie n a s p ro ijeso rius] L ietuvos isto rijai, d u p ro fe so ria i v isu o tin e i isto rijai, j e i n e s k a ity ti p. A rc im a v ič ien ė s, ir v ie n a s a siste n ta s L ietu ­ v o s isto rijai. K a n d id a tų y r a n em aža. A š p a s ta č ia u fa k u lte ­ tu i k a ip o p a g e id a u tin a s šias sąly g as: k a n d id a ta s tu ri m o ­ k ė ti lie tu v ių k a lb ą a rb a p riž a d ė ti ją g re it išm o k ti; k a n ­ d id a ta s , iš k u rio n e g a lim a tik ė tis, k a d jis g re itu la ik u p ra m o k s lie tu v išk a i, g ali b ū ti p riim ta s tik laik in a i. M an o n u o m o n ė, rodosi, fa k u lte to n a rių d a u g u m a i y r a p riim tin a . J i rem iasi p rem isa, k a d m es tik im ė s su sila u k ti g re itu la i­ k u s a v ų žm onių, ir n u ro d ž ia u ta r p k ita k o T am stą, p. J a k š ­ tą ir p. D um čių. P. J a k š ta s ja u y r a įte ik ę s m ūsų fa k u lte tu i p areišk im ą, k a d jis n o rė tų g a u ti a sisten to v ie tą L ietuvos isto rijo s k a ­ te d ra i ir y ra įte ik ę s sav o d ise rta c iją „ V y ten is ir G edim i­ n a s ir V o k ie č ių o rd in as". A š siū la u ir T am stai n e a tid e d a n t k o n k u ru o ti šiai p a č ia i a sisten to v ie ta i ir, je i T am stai m an o p a siū ly m a s p riim ti­ n as, m an o laišk o g avim o v a la n d ą p a d u o ti m ū sų d e k a n o v a rd u p rašy m ą. J į g a li T am sta a tsių sti m a n o v a rd u . K ą tu ri iš sa v o p a ra š y tų a r a tsp a u sd in tų d a ly k ė lių , tu o ja u atsių sk . A p ie k itu s re ik a lu s g a lim a b u s p a k a lb ė ti v ė lia u . T am stai h o n o ra ro ja u išra šy ta , rodosi, 750 litų ', k u ­ riu o s gali g au ti, k a d a p an o rėsi. A š b u v a u T am stai siu n tę s sav o skolos lik u č iu s p a p ra s ­ tu laišk u . A r T am sta esi jį gavęs? G eriau sių lin k ėjim ų . T am stą m ylįs Ig. J o n y n a s

255

71. 1932 m. birželio 3 d. K aun as, 1932 m . b ir že lio 3 d.

M an o b ran g u sis, F eci q u o d p o tu i *. T am sta esi išrin k ta s a siste n tu p rie L ietu v o s isto rijo s k a te d ro s. K ol k a s esi išrin k ta s v ien e riem s m etam s. T ai b u s b a n d y m o laik as. P ad ėtis y r a p a si­ d a riu si k o m p lik u o te sn ė n e g u iš p irm o s p ažiū ro s atro d o . S v a rb ia u sia k o m p lik ac ijo s p riežastis y r a ta, k a d te tu rim e v ie n ą u n iv e rsite tą , d v i isto rijo s k a te d ra s ir n em ažą ja u sk a ič ių k a n d id a tų . P a sk u tin iam e p o sė d y fig ū ra v o n e t 4 — T am sta, p. J a k šta s , p. V o ld e m a ras ir p. A rc im a v ič ien ė . R ū p in tis g a u ti T am stai stip e n d iją b u v o to ly g u a rtim ia u ­ sio je b e n t a te ity p a d a ry ti T am stos d a rb u o tę u n iv e rsite te v isišk a i p ro b le m atišk ą . N ė ra v iltie s, k a d e ta ta i b ū tų p a ­ d id in ti, o je ig u e ta tin ė s v ie to s b ū tų užim tos, ta i k a ip įsto ­ ti j u n iv ersite tą ? P. J a k š ta s y r a u n iv e rs ite to stip e n d in in k a s. A r šiaip, a r ta ip u n iv e rsite ta s, k u ris ja m stip e n d iją b u v o d av ęs, y r a p rie š v y ria u s y b ę a tsa k in g a s u ž tin k a m ą stip e n d ijo s iš­ n a u d o jim ą . J e ig u p. J a k š tą p riim ti a siste n tu p rie L ietuvos isto rijo s k a te d ro s, T am stai k e lia s p rie m an o g y v o s g alv o s b ū tų u žd aras. A š n e ra d a u b e n t tu o ta rp u k ito s išeities, k a ip T am stą ja u d a b a r siū ly ti asisten tu . T olim esnės T am stos stu d ijo s ja u g a lė tų eiti asisten to titu lu . J e i T am stai to k ia k o m b in a c ija n e tin k a , g al T am stai p a v y k s su ra sti tin k a m e sn is kelias. P. J a k š ta s ta ip p a t išrin k ta s a siste n tu p rie L ietuvos k a te d ra i. Bet jis p rie šios k a te d ro s n eb u s p a lik ta s. J is d irb s laik in a i, k o l b u s su ra sta s a n tra s v y re sn io jo m o k slo p e rso ­ n a lo n ary s. Gal tai b u s tik iki 1933 m . sausio m ėn., k a s bu s to liau , k o l k a s n eaišk u . P. D um čius išrin k ta s lek to riu m i, ir ja m b u s p a v e sta se n o v ės isto rijo s k u rsas. K aip T am sta m atai, iš k a rto įe i­ n a d a u g n a u jų a sm en ų m ū sų fak u lteta n . M a n a u T am stai p a v e sti a te in a n tį se m e strą L atv ijo s is­ t o r i j o s — 2 v ai., Č ek ijo s isto rijo s — 2 vai., sem in aro — 2 vai. 256

A š ja u tu riu d u o ti šia p ra sm e .o fic ia lišk ą a tsa k y m ą m m sų dekanui.K aip T am sta m atai, p a d ė tis to li g raž u n e a titin k a Tams^ tos su m an y m ų . R e ik ia p a sirin k ti, k a s to lia u d a ry ti. T am stos k e lio n ė Š v e d ijo n d a b a rtin ė m is ap lin k y b ė m is m an n e a tro d o lab ai a k tu a li. R e ik ia p irm ia u sia i išsp ręsti k lau sim as, a r T am sta būsi, a r n e b ū si asisten tu . , L atv ijo s isto rijo s k u rsą p a rin k a u to d ėl, k a d jis s tu d e n ­ tam s y ra b ū tin a s p ag al reg u lia m in ą ; Č ek ijo s isto riją p a ­ ėm iau, m an y d am as, k a d T am sta su j a esi su sip ažin ęs ir k ad p a siru o šti n eb u s lab a i su n k u . D au g iau sia d a rb o tek s p a d ė ti b e siru o šia n t L atv ijo s isto rijo s k u rsu i. J e i T am sta n o rė tu m k u rių p a k eitim ų , p ra ša u m an tu o ja u p ran e šti. M ylįs T am stą Ig. Jo n y n a s 72. 1932 m. birželio 12 d. K au n as, 1932 m. b ir ž e lio 12 d.

M ano b ran g u sis, L abai ačiū T am stai už b irželio 8 d. laišk elį. M a n y ra lab a i m alo n u , k ad žinia ap ie T am stos išrin k im ą su te ik ė T am stai tie k džiaugsm o. A š tą d a ly k ą g e ra i su p ra n tu . Tai ju k p latu s d u rų a tid a ry m a s to lim esn ei d a rb u o te i u n iv e rs i­ tete. M ū sų u n iv e rsite ta s ja u y ra išau g ęs iš v y sty k lų . P ra ­ ė jo tie laik ai, k ai galim a b u v o p a k liū ti u n iv e rsite ta n , k a ip p asiro d ė, n e t n e b a ig u s u n iv e rsite to . M es g y v e n ti im am e n o rm a lesn iu g y v en im u , k u ris y r a p iln a s įv a irių in te resų , su sid ū rim ų ir įv a irių k a rta is g a n a n e tik ė tų k liū čių . Išeitį šiu o m o m e n tu la im ė to ju ta i ja u lab a i d a u g reiškia. P ra ­ v e sti T am stos k a n d id a tū ra b u v o n e v isa i p ig u s reik alas. M an re ik ė jo išd u o ti ir v e k selių , ir žirų, k o m e rc išk a k a lb a ta ria n t. T ikiuosi, k ad tie v e k se lia i n e b u s u ž p ro te stu o ti. A p ie k ai k u riu o s d a ly k u s n o riu T am stai ja u d a b a r p a sa ­ k y ti. T am sta p rik la u sa i tai m ū sų v isu o m e n ė s g ru p ei, k u ri v e d a a tk a k lią ir g rie ž tą k o v ą su d a b a rtin iu u n iv e rs ite tu '. K ilo klausim as,, a r įsileid im as n a u jo to s v isu o m en ės g ru ­ p ės n a rio n e sk ald y s m ū sų u n iv e rsite to iš v id au s. A š ; tu17. 1. Jonynas

257

rė ja u d u o ti pažadų, k ad ta ip n eatsitik s. Bet T am stos b e n d ­ ra d a rb ia v im a s tik tam tik ro n u sista ty m o la ik rašč iu o se m a n o p ažad u s silp nino. P a č iu p a sk u čia u siu la ik u b u v o p a ­ siro d ę s T am stos p u b lic istin is straip sn is, k u ria m e v ie n i m a ­ tė u žg av im ą ja u d a b a r u n iv e rs ite te d irb a n č ių žm onių, n o rs n ie k a s ja m e n e b u v o išv a rd y ta s, o k iti — a u to rek lam ą. «H3 moaoa &ix , Aa pam niij» 2, ta ip b u v o išs ita rtą T am stos ad resu . K ai k a s m a n a išk ia i ir a tv ira i p a sak ė , k a d b alsu o s p rie š m an o išs ta ty tą ir p a la ik o m ą k a n d id a tū rą . R e ik ė jo v ė l v isk ą n u tild y ti. P agaliau, n e b e ry šio su v irš u je p a m i­ n ė ta is p rie k a ištais, a tsira d o k iti — p e r a n k sty v a s, n e p a ­ re m ta s k a n d id a tū ro s staty m as, n a u ji k a n d id a ta i ir kt. T am sta ja u žinai, k a d sv a rb ia u sio s k liū ty s n u g a lė to s ir k ad T am sta esi išrin k ta s asisten tu . A š ra d a u re ik a lo p rie š sav o n o rą v isa ta i T am stai p a sak y ti, k a d g a lė č ia u p rie iti d a r v ie n ą T am stai rū p im ą k lau sim ą. P. prof. J a n u la itis sa k ė m a n a p ie jo v a rd u g a u tą p a ­ siū ly m ą p a sių sti k ą n o rs S tokholm an. J is p ra šė n u ro d y ti k a n d id a tą . A š n u ro d ž ia u T am stą. M u d v ie jų n u o m o n ės su ­ tap o . D eja, p asiū ly m as b u v o p a d a ry ta s p riv a tišk a i, a p le n ­ k ia n t ir u n iv e rsite tą , ir n e t H u m Įan itarin ių ] m ok[slų] fa ­ k u lte tą . A š iki šiol n e t nežinau, k as tą p a siū ly m ą prof. J a n u la ič iu i b u v o atsiu n tęs. T ary b o s posėdžio m etu jis k o n e p a s id a rė d o n u m D an ao ru m 3. T ik la ik u ištra u k u s jį iš a p y v a rto s, b u v o g alim a T am stos k a n d id a tū ra p rav e sti. A r b u s g alim a d a b a r p a sin a u d o ti šiu o p asiū ly m u , n e ­ g a liu a išk ia i n e d v ip ra sm išk ai į šitą k lau sim ą atsa k y ti. M a ­ n au , k a d d a b a r ja u n ie k a s b e ta m tik ro riziko į ta i n e g a li d u o ti n ei teig iam o , n e i n eig iam o atsak y m o , ir šta i d ė l ko. 1. F a k u lte to n u ta rim a s y r a re ik a lin g a s a u k šte sn ė s in ­ sta n c ijo s ap ro b ato s. T am stos išrin k im as tu ri b ū ti, rodosi, šv ietim o m in iste rio p a tv irtin ta s; k ol ta i bus p a d a ry ta, T am sta b ū si tik electus. 2. F a k u lte ta s v a rg ia i g a lė jo d a ry ti d u sk irtin g u a k tu iš k a rto — T am stą rin k ti a sisten tu ir tu o ja u n u o p a re ig ų a t­ leisti, siu n č ia n t v ien a m sem estru i užsienin. Č ia b ū tų c o n ­ tra d ic tio in a d je c to 4, k u ria g a lė tų p a sin a u d o ti a u k šte sn io ji in sta n c ija. 258

3. K alb ėti ap ie T am stos k o m a n d iru o tę g alim a b ū tų tik p o T am stos p a tv irtin im o ir po to, k a i T am sta ja u būsi fa k tišk u o ju asisten tu . Šitie d a ly k a i gali b ū ti tik rudenį. T ik ru d en į su sirin k s fak įu lteto ] ta ry b a ir galės šiuo re i­ k a lu užsiim ti. S avaim e aišku, k a d ik i ru d en s sem estro n ie k a s T am stos v a rž y ti n egalės. A r g alim a b ū tų išv ažiu o ti sp ė ja n t, k ad T a ry b a užgirs šitą žygį, aš n e g a liu n ei tv irtin ti, nei n eig ti, n es k lau sim as b ū tų sp re n d ž iam a s b alsų dau g u m a. P ag al u n iv e rs ite to sta tu tą p ro feso riu s, n e p a sk e lb ę s sa ­ vo k u rso v ie n ą sem estrą, lia u n a si b u v ę s pro feso riu m i, jei, žinom a, jis iš a n k sto n eb u s p ra n e šę s ir g a v ę s atostogų. Šitas d ėsn is y ra taik o m a s visiem s. P irm o je in sta n c ijo je a to sto g ų d u o d a fa k u lte to ta ry b a , k u rio s d a b a r n ėra. K ad b ū tų g alim a b ū ti tik ru , k a d po v ie n o sem estro F a k u lte to ta ry b a v ė l T am stą išrin k s asisten tu , b ū tų galim a p a sin a u d o ti to k io m is gero m is sąlygom is be jo k io d v e jo ­ jim o. A r rizik u o ti, a r n e ,— tai ja u n e b e m ano, o T am stos d aly k as. Kai d ėl sem in aro, tai, m an rodosi, b ū tų g eriau sia, je i T am sta p a sirin k tu m K e tv e rių m e tų seim o la ik o ta rp į ir p a r ­ sig a b e n tu m iš a n k sto reik iam o s m edžiagos. Isto rijo s se ­ m in a re m es n ie k o n e tu rim e . B endrai im an t, sem in a ro p a ­ d ė tis tu rin io atž v ilg iu y r a sk a n d alin g a. N ei p e rn a i, n ei šiais m eta is n e tu rė jo m e ir g al n e tu rė sim e lėšų sem in aru i p ap ild y ti. Kol k a s tu rim e tik skolų. N o riu T am stai p rim in ti, k a d asisten ta i tu rė s d a k ta riz u o tis. J a u n u s ta ty ta , k ad , be d ise rta c ijo s, jie tu rė s p a tie k ti a tsa k y m u s re sp e k ty v ia i į 5 k lau sim u s iš L ietuvos ir 3 iš v isu o tin o sio s isto rijo s ir į 5 k lau sim u s iš v isu o tin o sio s ir 3 iš L ietu v o s isto rijo s. K lausim ai b u s n u s ta ty ti isto rijo s p ro feso riam s su sita ru s su d o k to ra n tu . L in k iu T am stai laim in g a i ir g a rb in g a i b a ig ti m okslo m etu s Č e k o slo v ak ijo je . M ylįs T am stą Ig. J o n y n a s

259

73. 1932 m . r u g p j ū č i o 2 8 d. K a u n a s , 1 9 3 2 .V III.2 8

M an o bran g u sis, M an g av u s T am stos laišką, p a g a lia u p a v y k o p a s ik a l­ b ė ti su m ū sų d e k a n u ir fa k u lte to se k re to riu m i ir d ra u g e p a s ita rti T am stos reik alu . T am sta esi re k to ria u s p a tv irtin ta s L ietuvos isto rijo s k a te d ro s v y re s n iu o ju asisten tu . K aipo asisten tas, T am sta n esi su v a rž y ta s p a s k a itų skaičium i. A lg a p a silie k a v is v ie n ta p ati, n e p a is a n t T am stai p a v e sto jo v a la n d ų sk aičiau s. K ai d ė l T am stos išv ažiav im o Š v ed ijo n , tai su ta rė m e , k a d ta ta i b u s g a lim a p a d a ry ti, je i tik b u s g a u ta s oficialin is p a k v ie tim a s. T u o m et T am stai re ik ė tų p a d u o ti fa k u l­ te tu i p rašy m a s s u te ik ti T am stai n em o k a m ų a to sto g ų . T am s­ ta ja u b ū si įra š y ta s į d ė s ty to jų skaičių. T am stai b u s p a ­ v e s ta L atv ijo s isto rijo s — 2 vai., Č e k ijo s isto rijo s — 2 vai., L ietu v o s isto rijo s p ro se m in a ro — 2 vai. J e i T am sta išv ažiu o tu m ei, p ask elb sim e, k a d n e s k a i­ tysi. P. J a k š ta s p a sk irta s le k to ria u s teisėm is. K aipo to k sai, jis p riv a lo tu rė ti už tą p a č ią alg ą ne m ažiau k a ip 8 vai. D abar, rodosi, n e b e lik o n ė v ien o n e a išk a u s klausim o. T am sta gali n u sira m in ti ir p a siry ž ti d a ry ti k a s lab iau siai tin k a. V iso k ių g ė ry b ių lin k ė d a m a s T am stai Ig. J o n y n a s 74. GOTLYBU1 ŠTUDERUI 74. 1939 m. rugpjūčio 22 d. Kaunas, 1939 m. rugpjūčio 22 d. 23 vai.

M ielasis P one P rofesoriau, Su d id eliu p a site n k in im u šia n d ie n g a v a u ir su d ž ia u g s­ m u p e rsk a ič ia u v isa i n e tik ė tą T am stos šio m ėn esio 18 d. laišk ą rap o rtą. N ežinau, a r g alim a d u o ti d a r p iln esn ė ir išsam esn ė e k sk u rsijo s a p y sk aita. B esk aity d am as T am stos 260

la išk ą ta rtu m p a ts k e lia u n i d ra u g e su v isa is e k sk u rsijo s d a ly v ia is. L abai d ė k u i T am stai už d id elį triū są. T am sto s g ražio ji tė v y n ė tra u k ia m an e n e tie k sa v o ' ž a v in g a is v aizd ais, k ie k žm onių k u ltū rin g u m u ir są žin in ­ gum u. K ain ai, k loniai, ta rp e k lia i ir v isa k ita — tai ne žm o g au s p ro to ir ra n k ų p a d a ra s. T en gali g y v e n ti ir s u k ­ čiai, ir p lėšik ai. M an y p a tin g a i sv a rb u tai, k a d žm onės, b e g y v e n d a m i su n k iau sio m is sąlygom is, p a sie k ė v ie n savo d a rb š tu m u lab a i a u k što k u ltū ro s ly g io ir ta p o to k ie, k o ­ k iais ir k iti p riv a lė tų b ūti. Šiais k lau sim ais, m an au , d a r n e v ie n ą k a rtą m an tek s su T am sta k alb ėtis, k ai b ū si s u ­ g rįžęs K au n an . A š a p ie T am stą n e k a rtą g a lv o ja u ir, p risip ažįstu , g ry ­ n a i e g o istin ia is reik alais. N o rė ja u T am stai' rašy ti, b et, d e ­ ja , n e tu rė ja u T am stos ad reso . P rieš d a u g e lį m etų , k a i L u g an e te k o v e sti p o litin ės d e ry b o s su le n k a is \ m an b u ­ v o k ritu s i į a k is ten y k šč ių n a m ų d aili a rc h ite k tū ra . Ą š v is s v a jo ja u p a s id a ry d in ti jų fo to g ra fija s, bet, žinom a, iš to n ie k o n eišėjo . A š tu riu g a lv o je n e liu k su sin iu s rūm us, p n e d id e liu s n am eliu s, k u riu o s gali p a sista ty d in ti m ū sų ra n ­ go žm onės. M an n e te k o n ie k u r b ū ti to k ių n a m ų v id u je , ir ąš n e tu riu jo k io s n u o v o k o s a p ie b u to įren g im ą, ta č ia u a p rio ri sp ėju , k a d k u ltū rin ia i p rity rim a i b u s išd irb ę tam tik rą s ta n d a rtą — k o k io did u m o ir k o k io s d isp o zicijo s k a m b a ria i ir k o k ie k iti įren g im ai. K itados aš b u v a u g av ęs iš p. Levi, iš P ran cū zijo s, a l­ b u m ą su p lan a is ir fasad ų piešiniais. Levi y r a užsid eg ęs p ro p a g a to riu s cités-jard in s. D eja, n e ra d a u n iek o , k a s g a ­ lė jo p a tra u k ti m an o akį — v isa lab ai n esk o n in g a, Tas p ats re ik a la s ir su v ie n u v o k ie č ių album u, p a šv ęstu vilom s, k u rį b u v a u p irk ę s prof. Ja n u la ič iu i. ■ ■ ,,*i. A š b u v a u n o rė ję s p ra šy ti T am stą n u im ti planą,; k a d ir ru d im e n tišk ia u sio je form oje, to k ių šv eicarišk ų , namų,, k u rie T am stai p a tin k a , k u rie b ū tų gražūs, p a to g ū s ir n e ­ b ran g ū s. Rodosi, a titin k a m ų p la n ų a lb u m ų Š v eicarijo je, n ė ra . D eja, m an o prašym as, siu n čiam as T am stai p a v ė lu o ­ tai. G alb ū t ja u T am sta n e t b ū si išv ažiav ęs iš sav o tė v iš ­ kės.

261

V a s a ra p raė jo . A š v ė l esu lab ai n e p a te n k in ta s j a ir y p a č sav im i. D aug v y lia u si p a d a ry ti, ir n iek o n eišėjo . V isą liep o s ir ru g p jū č io m ėn e sį n ežm o n išk ai k a ršta , ta rtu m g y v e n tu m k u r tro p ik u o se. N e tu ri k u r p a sid ė ti n u o k a rš ­ čio. L ietau s k ie k b u v o liep o s m ėnesį, b e t n e v isu r L ie­ tu v o je . D au g ely v ie tų d a r ir d a b a r žm onės sk u n d žiasi v a n d e n s stoka. B uvo ir k ito k ių rū p esčių . V isaip sten g iau si, k ad n e v a ­ ž iu o tų į A m e rik ą su u n iv e rsite to ch o ru B irutė 2, k u ri b u v o u žšird žiu si važiu o ti. A š la ik ia u to k į v a ž ia v im ą d a b a rtin ė ­ m is a p lin k y b ė m is nesąm o n e. D ab ar d ėm esy s n u k re ip ta s į v iso k iu s ū k io reik a lu s — į rem o n tu s, o ta i la b a i n e m alo n u s d a ly k a s. M ū sų b u te re i­ k ė jo d a ž y ti g rin d y s ir tu o tik slu ištu štin ti b u tas. V isk a s g reito m is re ik ė jo išnešti, su v e rsti, v ė l a trin k ti. T o k ia o p e ­ ra c ija d a r n ė ra v isa i pasib aig u si. M an au , k a d p o n ia ir H e y d i 3 b u s g e ra i p a s il s ė j u s io s ^ su stip rė ju sio s; k a i d ė l T am stos, ta i tu rb ū t p e r d a u g b ū si tu rė ję s įv a irių rū p e sn ių ir v a rg ia i g a lė ja i a ts ta ty ti sv e i­ k a tą p o m e tų n u sid irb im o . L in k iu v isiem s laim in g a i g rįžti L ietuvon, k ol d a r n e ­ g au d ž ia arm o to s ir k ol d a r k e lia i laisvi. D ėl n etolim os a te itie s aš esu pesim istas. T am stai ir v isa i T am stos šeim y n ai d a u g la b ų dienų. Ig. J o n y n a s 75— 76. JU O ZU I TU M U I 75. 1919 m. pavasaris— 1920 m. vasara 1 K un. J. Tum ui

V iso s m an o p a sta n g o s išg a u ti T am istai leid im ą p a si­ b a ig ė n iek a is. Gen. Š e p tic k io n ė ra . Š tab o v iršin in k a s a t ­ sak ė: to lei, k o lei d -ra s Š liūpas n e d a v in ė s L enkijos p ilie ­ čiam s leid im o v a ž in ė ti V iln iu n , m es n e d a v in ė sim e L ie­ tu v o s p iliečiam s leid im ų K au n an , išėm im ų n ed ary sim e. Jonynas 262

76 . 1 9 2 2 m . v a s a r i o 4 d . J. S. 'G erbiam am k a n a u n in k u i k u n. J u o z u i T u m u i K au n e Ig n a s J o n y n a s. L ietu v o s v y r ia u s y b ė s a tsto v a s p r ie T au tų S ą ju n g o s K a rin ės k o n tro lė s k o m isijo s * K au n e, 1922 m . v a sa r io 4 d.

D idžiai G erb iam as K a n au n in k e, D -ro J . Š lap elio p rašo m as, tu riu g a rb ė s T am stai įte ik ti jo jo leid žiam o lie tu v ių ir ru sų k a lb ų žo d y n o p irm u o siu s sąsiu v in iu s. P. Š lap eliu i b ū tų lab a i m alonu, je ig u T am sta teik tu m e is išre ik šti sp a u d o je sa v o n u o m o n ę d ė le i šio v e i­ kalo. P ra ša u p riim ti m an o a u k što s p a g a rb o s p areišk im ą. Ig. J o n y n a s 77— 80. A N T A N U I VASILIAU SK U I 77. 1933 m. lapkričio 15 d. H errn A n ta n a s V a s ilia u s k a s b e i F rau M arco, S ch w arzsp an ierstr. 15, I S tieg e, 6, W ie n IX, A u str ija K au n as, 1933 m . la p k r ič io 15 d.

M an o B rangusis, G av au T am stos la p k rič io 8 d. la išk ą ir sk u b u T am stai už jį p a d ėk o ti. A š n ie k a d n e a b e jo ja u , k a d v isa, k a s p a r ­ e in a n u o T am sto s g ero n o ro ir v alio s, b u s tik ra i p a d a ry ta . A š b ijo ja u , k a d n e b ū tų k liū č ių iš n a u jo s v o k ie č ių v y r ia u ­ sy b ė s pusės. D ab ar v isa s k lau sim a s ja u b a ig ta s '. V a k a r sk a m b in o m a n T am stos žm ona, k lau sd am a, k ie k k a š tu o ja „ A k ta u n ji p o lsk o -lite w sk ie j" 2. V a k a re su žin o jau , k a d K a u n e to ji k n y g a p a rsid u o d a p o 75 litus. A š sp ė ju , k a d j ą tu o ja u įsig y s V ien o s u n iv e rsite ta s, ir T am stai n e re ik ė s le ist s a v ų p in ig ų . V iso g e ro T am stos I. J o n y n a s

* Sis tekstas atspaustas antspaudėliu.

263

78. 1934 m. spalio 23 d. K au n as, 1934 m. spalių 23 d.

D idžiai G erbiam asis,

j

,

T am stos š. m, sp alių m ėn. 21 d. la iš k ą gav au . Labai ačiū! S k u b u T am stai atsak y ti. M an o su p ratim u , prof. S em k o v ičiu s elg iasi d ž e n te l­ m en išk ai ir k ita ip p a d a ry ti v a rg ia i a r jis gdlėtų. A p sila n ­ k ę s L ietu v o je, jis ėm ė re ik šti v iešai lie tu v ia m s sim p atijų , ir ta i n e m e n k a i ja m p a k e n k ė . L enkų in te lig e n tija p ra d ė jo ž iū rė ti į j į su įtarim u . Š tai k o d ėl ja m lab a i b ū tų su n k u v a d o v a u ti v ie n u la ik u sa v išk iam ir sv e tim a jam . J e i sv e ­ tim šalis p a ra š y tų g e re sn į d a rb ą , ja m b ū tų p rik išam a, k a d jis ty č ia ta ip elgęsis, k a d ste n g ę sis a n a m d u o ti tin k a m e s­ n ių p a ta rim ų . T ik v isg i jis čia p a siro d ė p e r d au g su b tilu s: jis n e p riė m ė dom ėn, k a d b u s rašo m a įv airio m is k alb o m is ir s k iria m a įv airie m s u n iv ersite ta m s '. N ė ra k o b a u g in tis, k a d d u asm e n iu rašo ta p a č ia t e ­ m a 2. A š ž in a u k elis m o k slin in k u s, p a ra šiu siu s d ise rta c ija s ta p a č ia tem a, p av y zdžiui, prof. L iubavskis ir prof. M aksim e ik a p a ra šė tu o p a t la ik u „L itovsko-russkij seim ", prof. Iv a n o v a s ir A n d rija š e v a s „Isto rija V o ly n sk o j z e m li“. G alim a b u s p asid žiau g ti, je i klau sim as bus n u šv ie sta s iš įv a irių pusių. N ė ra k o b ijo ti, k ad dr. M ik u ck is gali a n k sčia u išleisti sav o d a rb ą . T u o m et T am stai te k tų ju o p a sin a u d o ti k a ip lite ra tū ra ir sav o dačbą p a to b u lin ti a rb a p lač iau p a m a ­ tu o ti, je i k u r p a s ire ik štų p rin c ip alin io sk irtu m o . A š m an au , k a d n ė ra n ė m ažiausios p riežasties a tsisa ­ k y ti d irb ti p a s irin k ta tem a. A š p a ta riu T am stai d irb ti ta n u o taik a , ly g T am sta v i­ sai n ežin o tu m , k a d ir k ita s k a s tą p a tį d a rb ą dirb a. K ai T am sta b ū si K ro k u v o je, b ū tin a i p as prof. Sem kov ičių užeik, p a d ė k o k ja m už laišk ą, p a a išk in k , k a d n e g a ­ li a tsisa k y ti p ra d ė to d arb o , ir visgi p a p ra š y k re ik a lin g ia u ­ sių p atarim ų . J is jų n e a tsisa k y s T am stai su teik ti. Du co u rag e, c h ė r am i, et e n av an t! 3 264

L in k iu T am stai sv eik ato s. J ą p irm ia u sia i b ra n g in k . D irb k uo liai, b e t n e dien o m is ir n ak tim is, k a ip k a d re n ­ giesi. T am stos Ig. J o n y n a s 79. 1935 m. sausio 5 d. K aunas, R ū tų g a tv ė 3, 1935.1.5

M ielasis K olega, D ė k o ju T am stai už m alo n iu s lin k ė jim u s N a u jie siem s m etam s ir n u o sa v ęs sk u b u p a sių sti T am stai ir p o n iu tei, k u ri, k a ip s u p ra ta u iš laišk elio , d a b a r v ie ši K a ra liau č iu je , n u o šird ž ia u sių lin k ė jim ų sv e ik a to s ir k lo tie s d arb e. M an b u v o n a u jie n a išg irsti, k a d T am sta esi K a ra lia u ­ č iu je . N e a b e jo ju , k a d T am sta sk u b i b a ig ti sa v o d arb ą. Iš a n k sty v e sn io T am stos laišk e lio su p ra ta u , k a d T am sta žū t b ū t sten g iesi u ž b a ig ti j į a n k sč ia u už le n k ą M ikuckj. J e i to k s sk u b o tu m a s g ali a tsilie p ti d a rb o v e rte i, ta i n ie ­ k u b ū d u n e p a ta rč ia u to d a ry ti. T am sta d irb i v isišk ai n e ­ p rik la u so m a i n u o M ik u ck io , ir n ė ra n ė m ažiausio re ik a lo a tsiž v elg ti į tai, k a s pasiim tą d a rb ą u žb aig s g reičiau . T oks k ru o p štu s ty rin ė jim a s y r a d a ro m a s n e d ie n a i ir n e m e ­ tam s, o dešim tm ečiam s, ir k e lių m ėn esių sk irtu m a s — ta i n iek n iek is. N o riu p a sin a u d o ti T am stos b u v im u K a ra lia u č iu je ir T am stą p a p ra šy ti p a ie šk o ti leid in io ,,P u b licatio n en au s d en K. P reu ssisch en S ta atsa rc h iv e n ", to m ai 44 ir 45. Ju o se T sc h a c k e rta s y ra p a sk elb ę s d o k u m en tu s, liečian čiu s O r­ d in o m ag istro ir p irm o jo p rū sų k u n ig aik šč io v eik lą. Y ra čia n e m aža m edžiagos, liečian čio s ir D idĮžiąją] L ietuvą, y p ač k u ltū ro s srity. Gal b u s g alim a g au ti p a č ia m e a rc h y v e ir p rie in a m a k ain a. L in k ėd am as T am stai N a u ja isia is m e ­ tais d a u g k lo ties, p ra ša u T am stą p riim ti iš m an ęs d id elė s p a g a rb o s p areišk im ą. T am stos Ig. J o n y n a s

265

80. 1935 m. gruodžio 4 d. K aun as, 1935 m . gru o d žio 4 d.

M ielasis p. D ak tare, M a n y r a lab ai m alo n u p a sv eik in ti T am stą [su] d id e liu m o k slin iu la im ė jim u 1 ir d ra u g e su T a m sta p a sid ž iau g ti g ry n ia u s iu ir to b u liau siu džiaugsm u. Y pač sm ag u y ra d ėlto , k a d T am sta b u v a i p a sirin k ę s sa v o m o k slin iam d a rb u i d a r v isišk ai n e iš tirtą sritį ir savo įv e rtin im ą g av ai a u k š to jo je m o k slo įsta ig o je , k u ri rū p i­ nosi tik m o k slo p a ž an g a ir sv e tim a y r a k a rta is v isa i n e ­ a u k štie m s p ašalin iam s ap sk aičiav im am s. D žiaugiuosi, k a d V ien o s u n iv e rs ite ta s išk ilm in g ai p a ­ b rėž ė T am stai ir m um s visiem s ta ip p a g e id a u ja m ą a k tą . T am stos Ig. Jo n y n a s 81. V ILN IA U S UNIVERSITETO H U M A N IT A R IN IŲ . MOKSLŲ FAKULTETUI 81. Apie 1940 m. pabaigą L ietuvos isto rijo s k a te d ra 1 M ed žiag a 5— 10 m e tų p lan u i R eik ia sie k ti m o k slin io d a rb o sv o rį n u k re ip ti į sem i­ n a rin e s stu d ijas. Isto rijo s se m in a ra s tu ri p a sid a ry ti to k io d a rb o c e n tras. S em in aro p a ta lp o s tu ri b ū ti žym iai p rap lė sto s. E in a n t u žsien io isto rijo s se m in a rų a rb a in stitu tų p av y zd žiu , isto ­ rijo s se m in a ra s tu rė tų tu rė ti 5 k a m b a riu s: b ib lio te k a i, s tu d e n tų sk a ity k la i, sp ecialiem s stu d e n tų d a rb a m s (diplo­ m in iam s d a rb a m s ir sa v ara n k išk ie m s ty rin ė jim a m s) ir 2 k a m b a riu p ro fe so rių d a rb a m s su stu d e n ta is ir p a s k a i­ tom s. Isto rijo s se m in a ra s tu ri b ū ti a p rū p in ta s m o k slo ir m o ­ k y m o p riem o n ėm is: tu ri įsig y ti v isu s sp a u sd in tu s L ietu v ą lie č ia n č iu s šaltin iu s, įsig y ti p a ra n k in ę b ib lio te k ą , p a p ild y ti e sam ą m o k slin ę lite ra tū rą , įsig y ti v isu s L ietuvos isto riją lie č ia n č iu s ž u rn a lu s, ž e m ėlap iu s ir k t. K ad an g i m o k slo ša ltin ių ir p rie m o n ių įsig ijim a s y ra su siję s su k liū tim is ja s įsig y ja n t iš užsienio, ta i tu ri b ū ti 266

šiam tik slu i su d a ry ta s sp e cia lu s fondas, n e su rišta s su k a s ­ m etin e są m a ta ir su g rąžin im u ižd a n n e su n a u d o tų sum ų. J a u n ų m o k slo jė g ų p a ru o šim u i ir m o k slo m ed žiag o s rin k im u i, y p a č užsieny, re ik a lin g a tu rė ti k e lio s stip e n d i­ jo s p rik lau so m o s L ietu v o s isto rijo s k a te d ro s. M o k slo d a rb u i n u m ato m a: a) p a ru o šti ir išleisti v a ­ d o v ė liu s b e i k u rsu s iš L ietu v o s isto rijo s ir iš šiai g ru p ei p rik la u so m ų d a ly k ų (U krainos, R usijos, L atvijos, P rū sų isto rijo s ir k t.); b) leisti isto rin ę m ed žiag ą — sv a rb ia u siu s isto rin ių a sm e n ų atsim inim us, k a ip a n ta i: k a n c le rio S ta n is­ lo v o R advilos, k a n c le rio O g in sk io ir k t. atsim inim us, k e ­ lio n ių p o L ietu v ą ap rašy m u s, a rc h y v in ę m edžiagą. P a g e id a u ja m a p ra p lė sti L ietu v o s isto rijo s m o k slo š a ­ k a s ir tu o tik s lu p a d id in ti m o k slo p erso n a lą. Ig. J o n y n a s 82— 83. V Y T A U T O DIDŽIOJO (K A U N O ) UNIVERSITETO H U M A N IT A R IN IU MOKSLŲ FAKULTETUI 82. 1932 m. balandžio 14 d. P o n u i H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to D ek an u i

P one D ekane, T am sta, b e a b e jo n ė s, g e ra i p risim en i, k a d k a s m etai, k a i tik esti sv arsto m as H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to iš­ laid ų sąm ato s su m anym as, v is esti k e lia m a s isto rijo s se ­ m in aro reik a la s, v is p rašo m a p a sk irti šitam d a ly k u i d id e s­ n ė p in ig ų sum a. K ad isto rijo s se m in a ra s g a lė tų norm ališkai v e ik ti, jis tu ri b ū ti a p rū p in ta s b e n t re ik a lin g ia u sia is isto rin iais ša ltin ia is ir isto rin e lite ra tū ra . F a k u lte ta s, p ri­ v e rs ta s s k a ity tis su k itų k a te d rų re ik a la is ir la ik y tis tam tik ro p ro p o rc io n ališk u m o k re d itų p a sk irsty m e , to li g ražu n e g a lė d a v o p a te n k in ti isto rik ų reik a la v im ų . P ra ė ju sia is m o k slo m etais, k a i k re d ita i u n iv e rsite to reik a la m s b u v o su sia u rin ti, isto rijo s se m in a re su sid a rė s ta č ia i n e p a k e n č ia m a p a d ė tis: p riv e rsta s m o k ėti už se n ia i ja u išra šy ta s k n y g a s, jis b e v e ik n e įste n g ė įsig y ti n ė v ie ­ n e s n a u jo s k n y g o s, k a d ir lab a i ja m reik alin g o s. 267

E in am uosius m o kslo m etu s sem in aras p ra d ė jo n em aža tu rė d a m a s skolų. J į sp au d žia v o k ie č ių k n y g y n a i, re ik a ­ lau d am i m o k ėti už senus, p rie š k elis m etu s p a d a ry tu s užsak y m u s, ir, b e to, liko n e a p m o k ė to s sąsk aito s už sem i­ n a ro k n y g ų įrišim ą. J e i šiais m etais b ū tų isto rijo s se m in a ­ ru i p a s k irta su m a to k io p a t did u m o k a ip p ra ė ju sia is m e ­ tais, ta i ji b ū tų tik lašas jū ro j ir sem in aro o rg an iz av im o re ik a la s n ė k ie k n e p a sistū m ė tų pirm y n . Isto rijo s sem in aro u ž d a v in y s y r a p ra tin ti stu d e n tu s m o k slišk a i d irb ti, n a u d o tis p irm aisiais šaltin iais. R eik ia a tv ira i p a sak y ti, k a d tie k iš v isu o tin ės, tie k iš L ietu v o s isto rijo s trū k s ta p a č ių re ik a lin g ia u sių ša ltin ių ir b ū tin iau sio s lite ra tū ro s. Y pač ta i y ra ja u č ia m a L ietuvos isto rijo s s rity j. R odosi, y r a sa v a im e su p ra n ta m a ir visai n a tū ra lu , k a d v ie n in te lia m e L ietuvos u n iv e rsite te tu rė tų b ū ti g au siau siai a p rū p in to s įstaigos, a p ta rn a u ja n č io s Lie­ tu v o s is to riją ir litu an istik ą , ap lam ai. O k o k io je p a d ė ty je y r a šis re ik a la s m ū sų u n iv e rsite te , g e ria u sia i bus m aty ti, n u ro d žiu s, k u rių ša ltin ių ir lite ra tū ro s trū k s ta m ūsų isto ri­ jo s sem in aru i. L ietuvos isto rija i m es n e tu rim e šių šaltin ių : 1. R a c z y n s k i . C o d ex d ip lo m aticų s L ith u a n ia e 1. 2. K r u p o w i c z . Z biör d y p lo m a tö w rząd o w y ch [i akto w p ry w a tn y c h ], p o slū g ū ją c y ch do ro zja šn ie n ia d ziejö w Litw y. 3. L itovskij s ta tu t (nė v ien o iš jo 3 red a k c ijų ). 4. T h e i n e r. V e te ra m o n u m e n tą P o lo n iae et (M agni D ucatus) L ith u an iae (4 kn.). 4a, C o d ex e p isto la ris sa ec u li X V (3 kn.). 5. N i; e m c e w i c z. Z biör p a m ię tn ik o w o d a w n e j Polszcz.e (5 kn.). - 6. P o ln o je s b b ra h ije ru ssk ic h leio p ise j (apie 25 kn.j. 7. S t r y j k 0 w s k i. K ro n ik a . . . lite w sk a (2 kn.); 8. D a n i 1 o w i c z. S k arb iec d y p lo m a tö w . . . L itw y (2 kn.). 9. A k ty , o tn o sia ščije sia k isto rii Z ap ad n o j i Ju g o z ap a d n o j R ossii (14 kn.) 2. 10. A k ty , o tn o sia šč ije sia k isto rii Z a p ad n o j Rossii (5 kn.). . r 268

11. A k ty , iz d a v a je m y je V ile n sk o ju a rc h e o g rafič e sk o ju k o m is s ije ju (39 kn.). 12. A re h e o g ra fič e sk ij sb o rn ik d o k u m en to v , otnosiaščich sia k isto rii Z ap ad n o j R ossii (14 kn.). iš isto rin ė s lite ra tū ro s, liečian čio s L ietuvą, n ėra: 13. L i u b a v s k i j. L ito v sk o -ru ssk ij sejm . 14. L i u b a v s k i j . O b la stn o je d e le n i je .. . L itovskoru ssk o g o g o su d arstv a. 15. D o v n a r-Z a p o 1 s k i j. G o su d a rstv e n n o je choz ia js tv o V ėl. kniaž. L itovskogo. 16. J a r o s z e w i c z . O b raz L itw y p o d w zględem [jej] c y w iliz ac ji (3 kn.). 17. K r a s z e w s k i. W iln o (4 kn.). 18. K r a s z e w s k i . L itw a (2 kn.). 19. V o i g t . G esch ich te P reu ssen s (9 kn.). 20. P r o c h a s k a. D zieje W ito id a. Iš v isu o tin o sio s isto rijo s ša ltin ių n e tu rim e n ė v ie n o s jų k o le k c ijo s, n e t to k ių re lia ty v ia i p ig ių k a ip : „C ollection d e te x te s p o u r s e rv ir à l'e n se ig n e m e n t de l'h isto ire , ed. P icard "; „ M o n u m en tą G erm a n iae in u su m sch o laru m "; „ K e u t g e n . U rk u n d e n b u c h "; T e u b n e rio isto rin ių ra štų leid in ių ir kt. Rodosi, n ė ra reik a lo čia p a t d u o ti p iln a s są ra ša s v isų re ik ia m ų k n y g ų . A u k šč ia u pažy m ėto s y r a p acitu o to s tik k a ip o p a d ė ties iliu strac ija . Šiom is sąly g o m is d irb ti isto rijo s se m in a re y ra su n k iai įm an o m as d a ly k a s. J e i re ik ia stu d e n ta m s d u o ti a p d irb ti k o k ią n o rs tem ą, ta i reik iam o s lite ra tū ro s ir n e t ša ltin ių d a ž n ai jie m s te n k a siū ly ti iešk o tis n eg a u sio se p riv a tišk o se b ib lio tek o se, c e n tra lin ia m e k n y g y n e ir k itu r, b e t n e sem in are, k a ip tai tu rė tų būti. S av aim e aišku, k a d to k ia d a ly k ų p a d ė tis n e g a li jų tra u k ti p rie darbo. R eik ia p risip ažin ti, k a d m ū sų laik a is ra sti k u ri n o rs k n y g a iš L ietu vos isto rijo s y ra lab a i n e le n g v a s d aly k as. R inkom is, k u r v isu o m e t b u v o g alim a rasti šios rū šies k n y ­ gos, b u v o R u sija, L e n k ija ir iš d alies V o k ie tija . D idysis k a ra s ir ru sų re v o liu c ija b u v o išm etę į rin k ą n em aža k n y ­ g ų lobio, b e t m es n e su g e b ė jo m e sav u la ik u tu o p a s in a u ­ doti. 269

D ab ar šios k n y g o s p a siro d o laik s n u o laik o k n y g ų rin ­ k o je k a ip o rete n y b ė . J o s y r a b ra n g io s ir lab a i gaudom os. P a p ra sti b ū d a i jo m s įsig y ti n e tin k a . A tsira d u s k n y g a i, re ik ia tu o ja u siųsti u žsak y m ą ir d ra u g e su tu o pinigai. J e i šie k tie k p asiv ėlin si, n ie k o n eg au si. D ažnai re ik ia sių s­ ti k n y g y n a m s a rb a atsk iriem s žm onėm s a v a n sa i su p ra šy ­ m u n u p irk ti tą a r k itą k n y g ą , je ig u ji p a siro d y tų p a rd u o ­ dam a. V isos šito s a p lin k y b ė s v e rč ia m us k re ip tis į T am stą ir p ra š y ti išd ė sty ti d a ly k ų sto v į m ū sų v y ria u sy b e i. K am r ū ­ pi isto rik ų p a ru o šim a s L ietuvai, ta s le n g v a i su p ras, k a ip sv a rb u s y ra k eliam as reik a la s, ir n e a tsisa k y s jo p arem ti. Ir d id esn ė s sum os a sig n a v im a s v ien e rie m s m etam s n e ­ gali d a u g p ad ėti. D a b a rtin ė a tsisk aity m o tv a r k a ir g rąž i­ n im a s n e išn a u d o tų k re d itų m e tų g ale šiam e atsitik im e n e ­ tin k a. M ū sų su p ra tim u , re ik ia su d a ry ti d id esn is sp e cia lin is fo n d as, k u ris n u o la t b ū tų v y ria u sy b ė s n u ro d y tų įstaigų a rb a a sm en ų d isp o z ic ijo je ir k u riu o b ū tų g alim a laisv a i n a u d o tis re ik a lu i atsitik u s. K aunas, 1932 m. b alan d ž. 14 d. Ig. J o n y n a s 83. 1934 m. gegužės 25 d. H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to tary b a i Ligi šiol d ėl d ė sty to jų sto k o s n ie k a s n e b u v o d ė stę s m ū sų isto rijo s s k y riu je p a g a lb in ių isto rijo s m okslų. Ši sp ra g a re ik ė tų u žp ild y ti. M es siūlom e n u o a te in a n č ių m o k slo m e tų p rad žio s šiuo tik slu p a k v ie sti p. K o n sta n ti­ n ą J a b lo n s k į v y re s n io jo asisten to teisėm is ir p a v e sti ja m d ė s ty ti ir v e sti p ra k tik o s d a rb u s iš lie tu v ių dip lo m atik o s. P. K o n sta n tin a s Ja b lo n sk is y ra v isišk a i šiam d a ly k u i p asiru o šęs. J is ja u sen iai užsiim a L ietu v o s isto rijo s stu d i­ jom is, y ra p a ra šę s n e m a ž a m okslo d a rb ų , pvz.: X V I am ­ žiau s b e la is v ia i k a im y n a i [L ietuvoje]; A p ie v e rg u s L ietu­ vo s D id[žiojoje] K u n ig a ik šty stė je [XVI am žiaus p rad ž io ­ je]; D ėl 1408 m. V y ta u to p riv ile g ijo s K auno m iestu i tik ru m o ; N a u ji V y ta u to la ik o ta rp io a k ta i; A rc h y v in ė s 270

sm u lk m en o s ir kt. ', ir išleid ęs v ie n ą tom ą L ietuvos m e t­ rik o s 2. K au n as, 1934 m. geg u žės 25 d.

Ig. J o n y n a s L. K a rsav in a s A . J a n u la itis

84. A N T A N U I ŽU K AU SK U I 84. 1952 m. sausio 5 d. B rangusis P rie te liau , U ž v a k a r b u v o a tv a ž ia v ę s m a n o ž en tas R o stik as 1 p a ­ žiū rė ti, k a ip V iln iu je p a s ta ty ta „R igoleto" o p e ra ir k a ip jo je d a in u o ja k a ž k o k s [P. A m ira n a jšv ili. V a k a r jis tu rė jo d a u g re ik a lų , n e sp ė jo n e tik su T am sta p a sim a ty ti, b e t n e t su m an im atsisv eik in ti. J o v a rd u siu n č iu T am stai p a ­ s v e ik in im ą ir lin k ė jim ą g re ič ia u p a sv eik ti. P irm ad ien į m an o v y ria u sio a n ū k o J u liu k o 10 m e tų su ­ k a k tu v ė s. J is p ra š y te p ra š ė m an e a tv a ž iu o ti, ir aš ryžausi jo p ra šy m ą p a te n k in ti: ry to [j] v a ž iu o siu K a u n a n ir d a ly ­ v a u siu J u liu k o gim im o d ien o s m in ėjim e. G ailiuosi, k a d n e g a lė siu T am stos ry to j ap la n k y ti. S iu n čiu T am stai šird in g ia u sių lin k ėjim ų . V iln iu s, 1952.1.5

T am stos J o n y n a s

P rie ra ša s. R o stik as K a u n e sa v o jėg o m is p a s ta tė „Ri­ g o leto " o p erą. J is p iln a s džiaugsm o, k a d ja m tai lab ai g e ra i p asisek ė ir k a d jo p a sta ty m a s y r a p ra n a še sn is už v iln išk i.

P A A IŠ K IN IM A I VYTAUTO ŠEIMYNA S p a u sd in am a iš „P raeities" (žr. b ib lio g ra fiją ), reziu m ė p ran cū zų k. (P ra eitis.— K., 1933, t. 2, p. 50 5 — 507): La F a m ille d e V y ta u ta s, gran d d u c d e L ithu anie. I. J o n y n o ran k raštis, iš k u rio sp a u s tu v ė rin k o tek stą, y ra M A B , f. 105, b. 52. J is tu o m et tu r ė jo k itą an traštę: „ D id žio jo k u n i­ g a ik šč io V y ta u to šeim y n a" . I k orek tū ra (ji sa u g o m a te n pat, b. 150) red a g u o ta m u m s n ež in o m o k a lb in in k o ir ta isy ta b e i p a p ild y ta rankraš­ tin ė m is įk lijo m is p a tie s I. J o n y n o . T u om et b u v o su tru m p in tas ta ip p a t p a v a d in im a s. II k o r e k tū r o je (ji te n pat) ta is y ti t ik raid žių r in k ė jo ap ­ sirik im a i. S k elb ia n t stra ip sn į šia m e le id in y je , I. J o n y n o stilia u s s te n g ta s i n e ­ lie sti, k u r n e k u r p a ta isy ti tik a tsk iri žo d žia i, a tsiž v e lg ia n t į tai, k a s b u v o ta iso m a stra ip sn io p ara šy m o la ik a is. V ie n a s k ita s term in a s p r i­ a rtin ta s p r ie d a b a rtin ės v a r to se n o s (A u k sin ė o rd a = A u k s o orda, V i­ d u rin io ji A z ija = V id u r in ė A z ija , ja r lu ik a s = ja r ly k a s ir p an ,). O rig i­ n a lo ra šy b a p a te ik ti v a rd a i č ia tran sk rib u oti. Išn a šo s su tv a rk y to s p a g a l d a b a r'ta ik o m ą sistem ą,

LIETUVOS ISTORIOGRAFIJA I. J o n y n a s šį straip sn į ra šė TSRS isto r ijo s m o k slo isto r ijo s apybrai­ žai ir jį b a ig ė 1954 m. p avasarį. S traip sn is iš ė jo p e r d id elis. Kadangi tų m etų v a sa rą a u to riu s m irė, a p yb raižų r ed k o leg ija , m atyt, paprašė L ietu v o s TSR M o k slų A k a d e m ijo s Istorijos ir te is ė s in stitu tą tekstą su tru m p in ti. T ru m p in ta p a liek a n t, k a ip atrod ė, sv a r b e sn e s straipsnio v ie ta s . P a sk u i r e d k o le g ija šį te k stą p a sk e lb ė k n y g o s I— III tomuose (žr. b ib lio g ra fiją ). Iš lik u s ių š io darbo ran k raščio, šv a r a u s ir trumpinant su b ra u k y to , m a šin ra ščio la p ų pavyko atk u rti v is ą I. J o n y n o 1 stra ip sn į. M in ė tie ji ran k ra ščio ir m ašin ra ščio rusų k. fra g m en ta i C V L M A , f. 2 0 5 (J. J u rg in io ), ap. 1, b. 294, 1. 1— 177.

sa u g o m i

Išlik u sia m e te k s te au to riu s n e n u ro d y ta s, jis m a ty ti iš a u to g r a fin ė s d a lies, iš b ū d in g o s I. J o n y n o rašy sen o s. 1 D ab ar d id e lė I. O n a c e v ič ia u s su rin k tų d o k u m en tų d a lis yra TSRS M o k slų A k a d e m ijo s R u sų lite ra tū ro s in stitu te (P u šk in o n am u ose). 2 Š iu o se S. D a u k a n to b io g r a fijo s d u o m e n y se y r a k e le ta s n e tik slu ­ m ų. S. D a u k a n ta s b u v o k ilę s iš P ran cišk au s S a p ie g o s v a lstie č ių , m o k ė si K re tin g o je ir K a lv a r ijo je (K ražių m o k y k lo je n e sim o k ė ), į V iln ių iš v y k o 1814 m ., įsto jo į v ie to s g im n aziją, p o d v e jų m e tų — į V iln ia u s u n iv e r ­ site to L iteratūros ir la is v ų jų m en ų fak u ltetą, o 1818 m .— į M o ra lin ių ir p o litin ių m o k slų fa k u ltetą . T ikrų d u om en ų , k a d S. D a u k an tas isto r ijo s reik a la is bū tų la n k ęsis K araliau čiu je, n etu rim e.

IGNO JONYNO, VILNIAUS’ UNIVERSITETO PROFESORIAUS, AUTOBIOGRAFIJA Š i a u to b io g ra fija im ta iš C V A , f. 391, ap. 7, b. 2205, 1. 5 — 6. J i b e d atos. Iš tu rin io m a ty ti, k a d rašy ta T aryb ų v a ld ž io s m eta is, dar p r ie š h itle r in ę o k u p a c iją , turbūt 1940 m ., p a b a ig o je . A r tim a ja i y r a k ita I. J o n y n o b io g r a fija (siau resn ė) ru sų k. (M AB, f. 105, b. 1, 1. 11— 12), k u rią j is rašė 1945 m . TSRS A u k š ta ja i a te sta c in e i k o m isija i, rū p in d a­ m a sis p ro feso ria u s v a rd o p atvirtin im u .

LAIŠKAI I. J o n y n o la iš k ų y r a lik ę n em ažai, j ie r a šy ti tė v u i, žm on ai, v a i­ kam s, k itie m s gim in ėm s, m o k slo ir k u ltū ro s d arb u otojam s, p o litin ia m s b e i v is u o m e n ė s v e ik ė ja m s , p re k y b in in k a m s ir t. t. Č ia sk le b ia m i tik r eik šm in g ia u si, k u rie rod o sv a r b e sn iu s I. J o n y n o m o k slin iu s ir v is u o ­ m e n in iu s in te re su s. L aišk ai, lie č ia n ty s g r y n a i p o litin iu s, a sm e n in iu s b u itin iu s, so d in in k y stės, g ė lin in k y s tė s reik alu s, į šią p u b lik c iją n e p a ­ tek o . P u b lik u o ja m ų lie tu v iš k a i rašytų la išk ų , k a ip p r iv a č ia u s io d o k u ­ m en to , k a lb a v is iš k a i n e ta isy ta .

A. Andrejevui A le k sa n d r a s A n d r e je v a s (IBS?— 1959) — ta r y b in is isto r ik a s, 1913— 1929 m . d irb o M o k slų A k a d e m ijo s N u o la tin ė je a r ch eo g r a fijo s k o m isijo ­ je P eterb u rg e (L eningrade). A p ie 1926 m . I. J o n y n a s p ra d ė jo su ju o su sira šin ėti d ėl isto r ijo s k n y g ų p irk im o iš M o k slų A k a d e m ijo s. M A B , f. 105, b. 538, ir 541 y r a iš lik ę 19. I. J o n y n o la išk ų n u o ra šų (1927.1.10— 1928.II.8) ir 13 A . A n d r e je v o la iš k ų (1927.1.19— 1928.II.1). 1. M A B , f. 105, b. 541, 1. 102— 103 (n u orašas m a šin ė le ru sų k., 2 egz.). 1 Š is A . A n d r e je v o la išk a s y r a te n pat, 1. 119.

J. Basanavičiui J o n a s B a sa n a v ičiu s (1851— 1927) — g y d y to ja s , m o k slin in k a s, lib er a ­ lin is v isu o m e n ė s v e ik ė ja s , 1905— 1927 m. g y v e n ę s V iln iu je . N u o L ie­ tu v ių m o k slo d r a u g ijo s įsik ū rim o 1907 m. lig i p a t sa v o m irties b u v o jo s p ir m in in k a s,. r ed a g a v o jo s tę stin į le id in į „ L ietu vių tauta". I. J o n y n a s su J. B a sa n a v ičiu m i su sip a žin o , rodos, dar p r ieš 1911 m etu s. N u o 1919 m, b e n d ra v o artim iau. A b u la iš k a i y r a LKLI, f. 22, b. 752. 2. L apas (to lia u — L.) 1 (atviru k as, rankraštis). 3. L. 2— 3 (o rig in alas, m ašin raštis). 1 Š io la iš k o n erasta. 2 B u ržu azin ė L ietu v o s v y r ia u s y b ė 1926 m. V iln ia u s k ra što r eik a ­ la m s sk y r ė 2707 tū k st. litų (Žepkaitė R. D ip lo m a tija im p eria lizm o ta r ­ n y b o je .— V ., 1980, p. 169). Š io m is lėšo m is ta ip p a t b u v o r em ia m o s m o k y k lo s, k u ltū ro s įsta ig o s ir L ietu v ių m o k slo d rau gija, jo s le id in ia i. 18. I. Jonynas

273

V . B ir ž iš k a i V a c l o v a s B ir ž iš k a (1 8 8 4 — 1 9 5 6 ) — b ib lio g r a f a s , b u r ž u a z in is k u lt ū ­ r o s is to r ik a s , I. J o n y n a s s u j u o b e n d r a v o j a u d ir b d a m a s T a r y b ų L ie t u v o s Š v i e t im o l ia u d ie s k o m is a r ia te . P a s k u i V . B ir ž iš k a m o k y t o j a v o V iln ia u s l ie t u v i ų m e r g a ič ių g im n a z ij o j e , k u r io s d ir e k to r iu m i d ir b o I. J o n y n a s . N u o 192 3 m . V . B ir ž iš k a b u v o K a u n o u n iv e r s it e t o b ib lio t e k o s d ir e k t o ­ r iu s. 194 4 m . p a s it r a u k ė į V a k a r u s . V i s i č ia s k e lb ia m i I. J o n y n o la iš k a i o r ig in a lū s , r a š y ti l ie t u v i ų k. (r a n k r a š č ia i), d a b a r j i e y r a M A B , f. 163, b . 3 9 6 . 4. L. 2. L a iš k a s v i e š b u č i o b la n k e : H ô t e l S u is s e , G e n è v e . 1 T u r ė tų b ū ti: Schiemann T. R u s s la n d , P o le n u n d L iv la n d b is in s 17. J a h r h u n d e r t.— B e r lin , 1 8 8 6 — 1 8 8 7 , Bd. 1— 2. 2 2 r . t. 2 (1 8 9 3 m .). 5. L. 3. 1 Žr. 4 la iš k a . 6. L. 4. 7. L. 5. 8. L. 6. 9. L. 7. 1 M in im a s s tr a ip s n io L ie t u v iš k a j a i e n c ik lo p e d ij a i r u o š im a s . 10. L. 8. 1 Č ia tu r im i g a l v o j e V . B ir ž iš k o s s t r a ip s n ia i ir j ų a ts p a u d a i: 1) Iš m ū s ų la ik r a š č ių p r a e it ie s .— K ,, 1 9 3 3 (iš „ B ib lio g r a fijo s ž in ių " ), 2) F a b i­ j o n a s U lr ik a s ¿ l a z e r i s ir j o n a u j a i s u r a s ta s 1 7 2 9 — 1 7 3 3 m . r a n k r a š tis .— • X X V I I k n y g o s m ė g ė j ų m e tr a š tis . K ., 19 3 3 , t, 1, p . 1 2 5 — 132, 3) L ie t u v iš ­ k ų k n y g ų is t o r ij o s b r u o ž a i.— K ., 1 9 3 0 , d. 1 („ B ib lio g r a fijo s ž in ių “ p r ie ­ d a s ). 11. L. 9.

L. Didžiulienei L iu d v ik a D id žiu lien ė-Ž m o n a (1856— 1925) — ra šytoja, v isu o m e n ė s v e ik ė ja . G y v e n o G r ie žio n ė lė se , n e to li A n y k š č ių . S u ja I. J o n y n a s su si­ p a ž in o , rod os, p e r sū n ų A n ta n ą D id žiu lį (1883— 1960), su k u riu o d rau ­ g e stu d ija v o M a sk v o s u n iv e r site to Is to r ijo s-filo lo g ijo s fa k u lte te , p r ik la u sė v i e t o s l i e t u v i ų stu d en tų d ra u g ija i. A . D id žiu lis, k a ip L ietu v o s s o c ia ld e ­ m o k ra tų p a r tijo s n a ry s, a k ty v ia i d a ly v a v o 1905 m . r e v o liu c ijo je L ietu v o ­ je , b u v o su im ta s, ilg a i k a lin ta s ir ištrem ta s į J e n is e ja u s gu b ern iją; 1911 m. iš tr em ties p a b ė g o į A u str iją -V en g riją . A b u I. J o n y n o la iš k a i L. D id ž iu lie n e i r a šy ti r ū p in a n tis j o s sū n a u s lik im u . A b u la iš k a i sk elb ia m i iš o r ig in a lo ra n k raščių — M A B , f. 94, b. 13. 12. L. 79. 1 A . D id žiu lį ir j o t ė v ą S ta n islo v ą V iln ia u s te is m o rūm ai b u v o n u ­ b a u d ę ištrem tim i, ta č ia u 1909 m . A . D id ž iu lis t e b e s ė d ė jo K au n o k a lė jim e , n e s ža n d a ra i ja m k ė lė n a u ją b y lą d ė l p rik la u sy m o L ietu v o s s o c ia ld e ­ m o k ra tų p a rtija i ir K a v a rsk o u ria d n ik o u žm u šim o. Š io je b y lo j e A . D i­ d ž iu lis b u v o ište isin ta s. 13. L. 3 0 — 31. 1 D a tu o ja m a iš la iš k o tu rin io: m atyt, k a d tu o m e t I. J o n y n a s ja u b u v o d irb ęs p ra n cū zų k. m o k y to ju B ogo ro d sk e. Iš č ia į P ra n cū ziją iš v y ­ k o 1913 m . va sa rą . 2 T urim as g a lv o j e A , D id žiu lis, k u ris, b e je , ja u b u v o p a b ė g ę s iš S ib i­ ro, g y v e n o K ro k u v o je ir stu d ija v o m ed icin ą .

274

S. Didžiuliui S ta n islo v a s D id ž iu lis (1850— 1 9 2 7 )— k u ltū ro s ir v isu o m e n ė s v e ik ė j a s . G y v e n o G riežio riėlėse, n e to li A n y k š č ių , L. D id ž iu lie n ė s-Z m o n o s v y r a s. D a ly v a v o 1905 m . r e v o liu c ijo je , 1906 m . b u v o su im tas, k a lin ta s ir ištrem ­ ta s į J e n is e ja u s g u b ern iją. I J o n y n a s ja m ra šė k a ip s a v o d ra u g o stu d e n ­ to A n ta n o D id ž iu lio tė v u i. 14. M A B , f. 94, b. 13, 1. 45— 46 (orig in a la s, rankraštis). 1 A r k a r e iv ių ran k os /Ir v ė le i ju n g ą m u m s u ž d ė s,/ T iro n s v ė l k r a u ją siu rb t p ra d ės (J. B a ltru ša ičio -M ėm e lė s v ertim a s). % T. y . s o c ia listų r e v o liu c io n ie r ių (eserų ), so c ia ld em o k ra tų , k o n stitu ­ c in ių d em o k ra tų p artijo s. 3 «Б ор ьба» — le g a lu s b o lš e v ik ų d ien ra štis, ė j ę s M a s k v o je 1905. X II.10 (Х1.27) — X II.20 (7), p a sir o d ė 9 n u m eria i. 4 Čia, a trod o, m in im i šie le g a lū s P eterb u rg o d ien ra ščia i: «Сы н о т е ­ ч еств а» (eserų) ir «Н ачало» (m en še v ik ų ), ab u u ž d a r y ti 1905.X II.15.

M. Gruševskiui M ic h a ila s G ru še v sk is (1866— 1 9 3 4 )— įžy m u s u k ra in ie čių isto r ik a s, n u o 1924 m. U k ra in o s TSR M o k slų A k a d e m ijo s ak a d em ik a s, n u o 1929 m . TSRS M o k slų A k a d e m ijo s ak a d em ik a s. 1908 m . j is raštu s v e ik in o L ietu ­ v ių m o k s lo d ra u g iją ; b u v o p riim ta s jo s n ariu k o r esp o n d en tu . S u M . G ruš e v s k iu I. J o n y n a s su sip a žin o , rod os, d ar p r ie š 1924 m. 15. M A B , f. 105, b. 544, 1. 146 (n u orašas p ie štu k u , u k r a in ie č ių k.). 1 Data n u sta ty ta iš tu rin io ir M . G ru še v sk io 1926.IX .12 a tsa k y m o (ten pat, 1. 83), kad a tv y k ti į K au n ą n e g a lė s . 2 Č ia ir 16 la iš k e I. J o n y n a s M . G ru še v sk į M o k slų A k a d e m ijo s p r e ­ zid en tu v a d in a b e p a g rin d o, n u o 1922 ik i 1928 m . p r e zid e n to p a r e ig a s ė jo b o ta n ik a s V la d im ira s L ipskis. 16. M A B , f. 105, b. 544, 1. 125 (n u orašas m a šin ė le , rusų k.). 1 2r. la išk u s I. K orinecui. 2 V e r tin g o s k n y g o s, siu n čia m o s iš TSRS, b u v o a p d ė to s v a ls ty b in e rin k lia v a . N e sila ik a n t n u sta ty to s tv ark os, jo s, žin om a, a d resato n e g a lė ­ d a v o p a siek ti. 3 S ąrašo n erasta. 4 L aišk o n u o ra še šio ad reso nėra. 17. M A B , f. 105, b. 544, 1. 72 (n u orašas m a šin ė le, rusų k.), 1 Š is M . G ru še v sk io la išk a s y r a te n pat, 1. 83. 18. M A B, f. 105, b. 541, 1. 28 0 — 285 (n u orašas m a šin ė le, 2 eg z., ru­ sų k.). 1 T urėtų būti: p rezid en to. 2 M o k slų A k a d e m ijo s p r e zid en ta s, žr. la išk u s jam . 3 Č ia, m a ty t, k la id in g a s tė v a v a r d is , rodos, k a d tu rim a g a lv o je isto ­ riko V la d im iro A n to n o v ič ia u s n a š lė J e k a te r in a N ik o la je v n a , ku ri m in im a laiško p r a d žio je, o g a l M . G ru še v sk io žm on a arba d u k tė. 4 Č ia, b e a b e jo , m in im a s M ik a lo ju s V a s ile n k a (1867— 1937), isto r i­ kas, U k ra in o s TSR M o k slų A k a d e m ijo s ak ad em ik as. 19. M A B , f. 105, b. 538, 1. 149 (n u orašas m a šin ė le, rusų k.). Į šį la iš ­ ką M . G ru še v sk is a tsa k ė 1927.X II.15, p ran ešd am as, kad n e su sip r a tim a s išaiškintas, n e s k n y g o s b u v o p a s J. A n to n o v ič (ten pat, 1. 137).

275

1 2г. 18 laišką. 2 Č ia m in im a s p r e z id e n t o V . L ip s k io 1 9 2 7 .X I .3 0 a t v ir u k a s , k u r ia m e I. J o n y n o p r a š o m a g r ą ž in ti 1 9 2 6 'm. p a im tą i š V . A n t o n o v ič ia u s b ib lio ­ t e k o s K ij e v e k n y g ą « М е м у а р ы , о т н о с я щ и е с я к и с т о р и и Ю ж н о р Р у с и , d . 1". A t v i r u k a s . y r a t e n p a t, k u r ir J o n y n o la iš k o n u o r a š a s (I. 159). 3 T u r b ū t M . G r u š e v s k io s ū n u i.

O. Haleckiui O sk a ra s H a le c k is (1891— 1973) — b u ržu a zin is len k ų isto rik a s, 1919— 1939 m. V a r šu v o s u n iv e r site to p ro feso riu s. T y r in ėjo tą p a tį L ietu v o s p o ­ lit in ė s isto r ijo s la ik o ta rp į k a ip ir I. J o n y n a s. 1921— 1925 m . ir k a d a n e k a d a v ė lia u b u v o siu n čia m a s į T au tų S ą ju n g o s p o sė d ž iu s k a ip L e n k ijo s e k sp e r ta s. N u o 1944 m. g y v e n o J A V . 20. M A B , f. 105, b. 356, 1. 7 (n u orašas m a šin ė le, p ra n cū zų k.).

G,

Hofmanui

G eo rg a s H ofm a n a s (H ofm ann) — istorik as, X X a. 4-tam e d e šim tm e ­ t y j e p r o fe so r ia v ę s Š v e ic a r ijo s C iū rich o u n iv er sitete . 21. M AB, f. 105, b.

590,

1. 6 (nu orašas ranka, p ran cū zų k.).

A. Janulaičiui A u g u s tin a s J a n u la itis (1878— 1950) — t e is ė s isto r ik a s, L ietu v o s TSR M o k slų A k a d e m ijo s a k a d em ik a s. Su ju o I. J o n y n a s su sip a žin o , rodos, M a sk v o je , k a i A . J a n u la itis 1906 m . grįžo į M a sk v o s u n iv e r site to T e is ė s fa k u lte tą . V ė lia u j i e n e k artą su sitik o L ietu v ių m o k slų d r a u g ijo s v is u o ­ tin iu o s e su sirin k im u o se. 1919— 1920 m . ab u m o k y to ja v o V iln ia u s lie tu v ių m e r g a ič ių g im n a z ijo je , v ė lia u b en d ra d a rb ia v o , d irb d am i K au n o u n iv e r ­ site te . 1930 m . j ie p a s ir a šė L ie tu v o s isto r ijo s d r a u g ijo s įsta tu s k a ip š io s d r a u g ijo s in icia to r ia i. T e k o jie m s d ra u g e v a ž in ė ti į u ž sie n į d ip lo m a ti­ n ia is r eik a la is (M AB, f. 267, b. 449, 1. 2, I. J o n y n o 1924.V I.23 la iš k a s A . J a n u la ič iu i). 1932 m . I. J o n y n a s, g r įž ęs iš T a u tų S ą ju n g o s X V I a sa m b ­ lė jo s , s k u b ė jo A . J a n u la ič iu i p erd u o ti s a v o įsp ū d ž iu s (ten pat, 1. 3, 1 9 32.V I.16 la išk a s). K ai 1950 m . A . J a n u la itis b e v iltiš k a i sir g o , I. J o n y ­ n a s j o p e n s ijo s r e ik a la is v a ik š č io jo i M o k slų A k a d e m ijo s P rezid iu m ą, S o c ia lin io , a p rū p in im o m in iste riją (ten pat, 1. 4, 195 0 .V .1 8 la išk a s). 22. M A B , f. 267, b. 449, 1. 1 (o rig in a la s, rankraštis). 1 Č ia le n k išk o s m a rk ės p e r sk a ič iu o to s L ie tu v o je ė ju s ia is a u k sin a is. K a d a n g i p in ig ų k u rsa s tu o m e t g reit k e isd a v o si, ta i ir č ia j i e p e r sk a ič iu o ti sk ir tin g a i, k a i le n k ų m a rk ė su d a rė 1/16 ir 1 /14,5 a u k sin o d alį. M at I. J o n y n a s v ie n u k a rtu b u v o n u p ir k ę s J. 1. K ra šev sk io to m u s (m o k ėjo 8 5 0 0 le n k išk ų m arkių) ir L. K u b alios „ W o jn a s z w e c k a w ro k u 1655 i 1656".— L w o w i in ., 1914 (už 2500 m arkių), o M . V a la n č ia u s k n y g ą u ž 6 0 0 0 le n k išk ų m ark ių įs ig ijo k itą Įtartą.

M. Jučui M e č is lo v a s J u č a s (g. 1926) — isto r ijo s d ak taras, p ro feso riu s, 1947— 1951 m. stu d ija v o V iln ia u s u n iv e r site to Isto r ijo s-filo lo g ijo s fa k u ltete, k la u ­

276

s ė I. J o n y n o p a sk a itų , d a ly v a v o j o v a d o v a u ja m o se e k sk u r sijo se . 1952— 1955 m . b u v o TSRS M o k slų A k a d e m ijo s Isto rijo s in stitu to asp iran tas. Č ia sk e lb ia m i la išk a i y r a M . J u č o n u o sa v y b ė . 23. 1 M . J u č a s tu o m et k e tin o r a šy ti d ise r ta ciją te m a „R usų ir lie ­ tu v ių sa n ty k ia i XIII— XV а." I. J o n y n a s la b a i p ritarė M. J u č o asp ira n tū ­ rai M a sk v o je , ku r tu o m et b u v o g e r e sn i sp e c ia lista i ir g a u sio s b ib lio te ­ k o s b e i a r ch y v a i. . 2 З а к о н о д а т ел ь н ы е акты В елик ого к н я ж ес т в а Л и т ов ск ого XV— XVI вв.: С б о р н и к м атер и ал ов / П од гот. к п еч а ти И. И. Я к овки ны м .— Л„ 1936. 3 Klimas P. G h illeb ert d e L annoy. D v i jo k e lio n ė s L ietu v o n V y ta u ­ to D id ž io jo la ik a is (1413— 14 ir 1421 m .).— P raeitis, 1931, t. 2, p. 94— 157; y r a ir a tsk ira s a tsp au d as. 1 T u o m et M . J u č a s d ar g a lv o jo p a sir in k ti tem ą „L ietu v o s v a lstie č ių reform a 1861 m." 2.4. 1 Ir . 23 la išk ą . 2 Č ia I. J o n y n a s tu rėjo g a lv o je „Pravdos" v e d a m ą jį straip sn į „ V isu o ­ tin ė s ta ik o s in teresa is" , ku riam e p rim en am a a p ie „ ša lto jo karo" p ad a­ rin iu s p a s a u ly je , a p ie karą K o rėjo je, rašom a a p ie TSRS p a sta n g a s lik v i­ d u o ti šį karo žid in į, te ik ia m a v ilč ių , k a d 1953 m, ta ik in g o s io s p asa u lio j ė g o s triu m fuos. 25, 1 T u o m et M. J u č a s b u v o a p s is to ję s jirie te m o s „ L ietu v o s D i­ d ž io ji K u n ig a ik šty stė XIV— XV а.". I. J o n y n a s p r isid ė jo p r ie to, k ad n etru k u s ji b u v o su siaurinta: „ L ietu vos D id žio ji K u n ig a ik šty stė (XIV a. a n tr o jo je p u s ė je — XV a. p rad žioje) ir lie tu v ių ta u to s k o v a d ė l n e p r i­ k la u so m y b ės" . Š ią d ise r ta ciją M. J u č a s v ė lia u (1956.IV .26) sė k m in g a i apgyn ė. 2 Котошихин Г. K. О Р о сси и в ц а р с г в о в а е и е ц ар я А л е к с е я М и ­ х а й л ов и ч а, и зд . 4.— С П б, 1906. ® Корнилов А. А. К р ест ь я н ск ая р е ф о р м а .— С п б, 1905. 4 Герберштейн С. З а п и ск и о

м о ск о в и т ск и х

д е л а х .— С п б,

1908.

5 Флетчер. О г о с у д а р с т в е р у с с к о й , и зд . 2,-— С п б, 1905.

I. Korinecui I. K o r in e č a s b u v o V O K S ’o v a l d y b o s a t s a k in g a s is s e k r e to r iu s . S u j u o I. J o n y n a s s u s ip a ž in o M a s k v o j e 1 9 2 6 m e ta is . A b u la iš k a i r u s ų k ., n u o r a š a i m a š in ė le im ti i š M A B , f. 1 0 5 , b . 5 3 8 . 26 . L. 1 7 2 — 173. 1 Š io I. K o r in e c o la iš k o , k a ip ir a n k s t e s n ių j ų I. J o n y n o l a iš k ų ja m , n e r a s ta . 2 1 9 2 7 .X I.2 1 I. J o n y n a s p r a š ė T S R S a t s t o v y b ė s L ie t u v o j e s e k r e to r ių p e r s ių s t i p e r V O K S 'ą k e l e t ą k n y g ų B a lta r u s ijo s u n iv e r s it e t u i (la iš k o n u o ­ r a š a s t e n p a t , 1. 1 74) ir p r id ė j o 12 l e i d in ių l ie t u v i ų k . s ą r a š ą (n u o r a š a s t e n p a t, 1. 1 7 5 ). 27 . L. 59. 1 I. K o r in e č a s 1928.11.11 l a iš k e I. J o n y n u i r a šo , k a d k a lb ė j o s i s u B a lta r u s ijo s u n i v e r s i t e t o b i b li o t e k o s d ir e k to r iu m i, p a s t a r a s is p a r e iš k ę s n o r ą k e is t is k n y g o m is (te n p a t, 1. 6 4 ).

27?

I. L a p o Iv a n a s Lapo (Lappo, 1869— 1944) — b u ržu a zin is ru sų isto r ik a s, d a u ­ g ia u s ia ty r ę s L ietu v o s D id ž io sio s K u n ig a ik š ty stė s isto r iją , p u b lik a v ę s j o s ša ltin iu s. 1905— 1919 m . d irb o T artu u n iv e r site te . V ė lia u p e r s ik ė lė į Pra­ h ą ir te n d ė s tė a u k što jo je m o k y k lo je . I. J o n y n a s su L apo su sira šin ėjo n u o 1926 m . ru d en s, o su sip a ž in o 1928 m . lie p o s m ė n e sį, k a i I. L apo, v y k d a m a s iš P rah os į T alin ą, b u v o su s to ję s K aun e. T u o m et a b u ta r ė si d ė l I. Lapo stu d ijo s a p ie 1588 m. L ie tu v o s sta tu tą ir š io sta tu to te k sto p u b lik a v im o K au n e (1934-— 1938 m. š is su m a n y m a s b u v o r ea lizu o ta s trim is k n y g o m is). 1933— 1939 m. I. L apo d irb o K auno, 1940— 1941 m .— V iln ia u s u n iv e r site tu o se . Y ra iš lik ę 14 I. L apo la iš k ų I. J o n y n u i, ra šy tų 1926.Х .2— 1929.1.12 (M A B , f. 105, b. 540, 541, 544, 550). V is i I. J o n y n o la iš k a i I. L apo sk elb ia m i iš n u o ra šų m a šin ė le, ra šy ­ tų ru sų k. 28. M A B , f. 105, b. 544, 1. 6 7 — 70 (2 eg z.). S į la iš k ą I. J o n y n a s 1Х.24 p a s iu n tė L ietu v o s p a s iu n tin y b ė s se k r e to r iu i P rah oje ir p a p ra šė įte ik ti I. L apo, k u rio a d reso n e tu r ė jo . 29. M A B , f. 105, b. 544, 1. 22— 24 (2 egz.). 1 S is la iš k a s y r a te n p at, 1. 59. I. Lapo p rita rė M y k o lo L ietu v io tra k ta to p u b lik a v im u i, n u ro d ė p a p ild o m ą literatū rą, H u m an itarin ių m o k s­ lų fa k u lte to le id in iu i p a s iū lė s a v o stra ip sn į ru sų k . a p ie 1588 m . U e t u v o s sta tu to p irm ą jį leid im ą , b e t n o r ė jo sk elb ti ligi 1918 m. v a r to ta rašyb a ir g a u ti k orek tū rą , te ir a v o si, k o k s b u s hon oraras. 30. M A B , f. 105, b. 541, 1. 3 1 9 — 322 (2 egz.). ! Š io la iš k o n erasta. 31. M A B , f. 105, b. 541, 1. 212— 213 (2 egz.). 1 Žr. te n pat, 1. 214. 32. M A B , f. 105, b. 541, 1. 185— 188 (2 egz.). 1 L aišk o n erasta. 33. M A B , f. 105, b. 541, 1. 136. 1 Žr. te n p a t, 1. 173. Š ia m e la iš k e I. Lapo rašo, k a d p e r L ietu v o s a ts to v y b ę P ra h o je išsiu n tė s a v o ž a d ė tą jį stra ip sn į (94 p.), k a d su tin k a a tv y k ti į K auną, sk a ity ti p a sk a itų , p a sirin k d am as tem ą „ A p ie L iub lino u n iją ir L ietu v o s D id ž io sio s K u n ig a ik šty stė s p a d ėtį fe d e r a c ijo je su Lenkija". 34. M A B , f. 105, b. 541, 1. 123— 124 (2 egz.). 1 L aišk o n u o ra ša s b e datos, data n u sta ty ta iš to , k a d I. J o n y n a s rašė g a v ę s V .31 I. Lapo la išk ą , о I. Lapo ja m a tsa k ė V III.6. 2 Žr. te n pat, 1. 125. 35. M A B, f. 105, b. 538, 1. 191— 194 (2 egz.). 1 Žr. te n pat, b. 540, 1. 40 (prašo a tsių sti a tsp a u d u s ir h on orarą, sa ­ k o s i ru o šią s n a u ją stra ip sn į). 2 Žr. te n pat, b. 540, 1. 43. Č ia k arto ja V III.7 la iš k o p ra šy m u s ir p ra n eša , k a d jo n u m a ty to ji k e lio n ė į T alin ą a tid ė ta d ė l žm o n o s lig o s. M a n y ta p a k e liu i su sto ti ir K aune. V .

V. Lipskiui Vladimiras Lipskis (1863—1937) — botanikas, 1922—1928 m. Ukrai­ nos TSR Mokslų Akademijos prezidentas. Su juo I. Jonynas buvo susi­ tikęs 1926 m. Kijeve. 278

Abiejų laiškų nuorašai mašinėle (rusų k.) yra MAB, f. 105, b. 538. 36. L. 147—148. 1 V. Lipskio laiškas atvirukas yra ten pat, 1. 159. 2 V. Antonovičiaus. 3 V. Antonovičiaus našlė. 4 Žr. 18 laišką. 37. L. 126—127 (2 egz.). 1 V. Lipskio atvirukas ten pat, L .138. 2 V. Lipskis 1927.XII.13 atviruke rašė, kad neseniai pažymėjo isto­ riko Ukrainos TSR Mokslų Akademijos akademiko Dmitrijaus Bagalijos (1857—1932) jubiliejų.

M. Liubavskiui M a tv e ju s L iu b a v sk is (1860— 1936) — isto rik a s, n u o 1917 m. R u sijo s M o k slų A k a d e m ijo s n a rys k o resp o n d en ta s, n u o 1929 m. TSRS M o k slų A k a d e m ijo s a k a d em ik a s, 1901— 1917 m . M a sk v o s u n iv e r site to p r o fe s o ­ rius. N u o 1925 m. b u v o C en trin io v a lsty b in io isto r ijo s a r c h y v o se n ų jų a k tų s a u g y k lo s d irek toriu s, 1931— 1936 m . d irb o B a šk irijo s n a c io n a lin ė s k u ltū ro s m o k s lin io ty r im o in stitu to U fo je ben d rad arb iu . I. J o n y n a s su M . L iu b a v sk iu su sir a š in ė jo n u o 1926 m . p rad žios. Y ra iš lik ę 10 ja m a d r e su o tų M . L iu b a v sk io 1926.V II.9— 1928.X .4 la iš k ų (M AB, f. 105, b. 540, 544, 550). V is i p u b lik u o ja m ie ji I. J o n y n o la iš k a i r a šy ti ru sų k. 38. M A B , f. 105, b. 544, 1. 228 (n u orašas m a šin ė le). 1 B eje, T a u ra g ės k o m e r c ijo s m o k y k lo s d ir ek to riu s isto r ik a s J. A v iž o ­ n is 1926.IV .29 la iš k e I. J o n y n u i rašė, k a d 1922/23 m .m . M . L iu b a v sk is r u o šė si sk a ity ti L ietu v o s isto r ijo s lig i L iu b lin o u n ijo s k u rsą M a s k v o s u n iv er sitete . J, A v iž o n io p rašom as, M . L iu b avsk is su d a r ęs L ietu v o s is ­ to r ijo s p a sk a itų p ro sp ek tą , ap im d am as ir „ n au jąjį laik m etį" (m atyt, p o L iub lino u n ijo s). D ab ar J. A v iž o n is I. J o n y n u i siu n č ią s ištrau k ą iš šio p r o sp ek to a p ie p a sta rą ją p a sk a itų d a lį (M AB, f. 105, b. 540, 1, 50— 51, la išk a s). 39. M A B , f. 105, b. 544, 1. 20 6 — 207 (nu orašas m a šin ė le). 1 L aišk o n u o ra ša s b e datos, ta č ia u iš M. L iu b a v sk io 1926.VII. 19 a t­ sa k y m o m a ty ti, k a d I. J o n y n a s ja m rašė VI. 19. 2 P rie la iš k o n u o ra šo šio sąra šo nėra. 40. M A B , f. 105, b. 544, 1. 190— 193 (n u orašas m a šin ė le , 2 egz.). 1 M a ty t, č ia tu rim as g a lv o je I. J o n y n o la išk a s, rašy ta s n e p a v a sa rį (tok io la iš k o n era sta ), b et 1926.1.29. 2 Š io M . L iu b a v sk io la iš k o n erasta. 3 2 r. V U B , f. 96, b. 16, 1. 254 (L ietu vos u n iv e r site to H u m an itarin ių m o k slų fa k u lte to ta ry b o s 1926.V .1 4 p o s ė d ž io p ro tok olas). 41. M A B , f. 105, b. 544, 1. 183— 184 (nu orašas m a šin ė le , 2 egz.). 1 Žr. 3 8 la išk ą . 42. M A B , f. 105, b, 544, 1. 171— 174 (nu orašas m a šin ė le , 2 egz.). 1 Žr. 4 0 la išk ą . 43. M A B , f. 105, b. 544, 1. 135— 140 (n u orašas m a šin ė le , 2 egz.). 1 L aišk as y r a t e n pat, 1. 196— 197. 2 M . L iu b a v sk io stra ip sn io a p ie M y k o lą L ietu v į m a šin raštis y r a V U B , f. 100, b. 16, 1. 117— 125. 3 M . L iu b a v sk is n u k o p ija v o M y k o lo L ietu v io tra k tato įv ad ą, k u rio I. J o n y n a s p ra šė sa v o VI. 19 la iš k e . „

279

4 M. Liubavskis savo VII. 19 laiške rašė, kad Mykolo Lietuvio trak­ tato 1615 m. leidimas yra retas leidinys, jo atsiųsti negalima, todėl jis apsiimąs pats patikririti I. Jonyno publikacijos korektūrą, 5 M. Liubavskis VII. 19 laiške sutiko paruošti paskaitų kursą verti­ mui į lietuvių k. „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVII—XVIII a." 6 M. Liubavskis VII. 19 laiške rašė, kad negaluojąs, vasarą į Lietuvą negalėsiąs atvykti, VIII.l išvažiuojąs gydytis į Krymą. 44. MAB, f. 291, b. 29, 1. 1 (originalas, mašinraštis). Sj laišką at­ sitiktinai Maskvoje rado filologas prof. V. Toporovas ir maloniai atsiun­ tė į Vilnių. 1 M. Liubavskis VII.9 laišku (MAB, f. 105, b. 544, 1. 203—204) I. Jo­ nyną prašė nurodyti Lietuvos ir Lenkijos istorijos po Liublino unijos tyrinėjimus lenkų k., išėjusius Pirmojo pasaulinio karo metu ir vėliau. Šio bibliografinio sąrašo nerasta. 45. MAB, f. 105, b. 544, 1. 63—65 (nuorašas mašinėle, 2 egz.). 11 Sąrašo nerasta. 2 1926.IX,6 laiške M. Liubavskis prašė nupirkti jo dukteriai paltą (ten pat, 1. 102— 105).

S. Meleščenkai S e r g e ju s M e le š č e n k a b u v o k n y g y n o K ije v e tarn a u to ja s. I. J o n y n a s su ju o su sip a žin o 1926 m. la n k y d a m a sis K ije v e . 1927— 1928 m. j ie a b u ta n k ia i su sira šin ėjo , S. M e le š č e n k a u o lia i ie š k o jo I. J o n y n o p rašom ų k n y ­ g ų ir ja s siu n tė į K auną. D a u g u m a 1. J o n y n o la iš k ų S. M e le š č e n k a i (24-rių n u o ra ša i sa u g o m i M A B , f. 105, b. 538, 541; S. M e le š č e n k a p a ­ ra šė 2 3 la išk u s) y r a g ry n a i k o m ercin ia i. Č ia sk elb ia m i š ie k t ie k p la te s­ n ė s te m a tik o s la iš k a i (rašyti ru sų k.). 46. M A B, f. 105, b. 538, 1. 244 (I. J o n y n o ran k a ta is y ta s m ašin raštis, rusų k.), b. 541, 1. 2 3 — 24 to p a tie s m a šin r a šč io k ita s eg ze m p lio r iu s, b e ta isy m ų ). 1 S. M e le š č e n k o s la išk a s y r a M A B , f. 105, b. 541, L 43. 2 A tv ir u k a s — te n pat, 1. 42. 47. M A B , f. 105, b. 541, 1. 10, 11 (n u orašai m a šin ė le, 2 egz.). 1 S. M e le š č e n k o s la išk a s te n pat, 1. 26. 2 Žr. 46 laišk ą. 3 K o k s b u v o p a sių sta s sąrašas, n e iša išk in ta . D ė l k n y g ų g a v im o iš U k ra in o s n a c io n a lin ė s b ib lio tek o s žr. 4 9 — 50 la iš k u s S. P astern ak u i. 48. M A B, f. 105, b. 538, 1. 11— 12 (nu orašas m a šin ėle). ' Žr. te n pat, 1. 19. 2 L aišk o n u o ra šo nerasta.

S. Pasternakui S. P astern a k a s, P o stern a k a s — U k ra in o s TSR M o k slų A k a d e m ijo s n a c io n a lin ė s b ib lio tek o s d irek toriu s. Su ju o I. J o n y n a s b u v o p a žįstam as tik p er la išk u s. Iš v is o y r a iš lik ę 9 I. J o n y n o la išk ų n u o ra ša i ir 3 S. P as­ tern a k o a tsa k y m a i (M AB, f. 105, b. 538, 541). S u sira šin ė jo 1927 ir 1928 m. A b u p u b lik u o ja m ie ji la iš k a i'y r a M A B , f. 105, b. 541 (n u orašai m a ši­ n ė le , rusų k.). 49. L. 238 (m ašinraštis, ta isy ta s I. J o n y n o ranka). #

280

n

1 Sąrašo nerasta, tačiau jo dalis aiški iš S. Pasternako 1927.V.20 at­ sakymo, kurias knygas turi (išvardyta 19 pavadinimų)— ten pat, 1. 38. 50. L. 18—21 (2 egz). ' Žr. ten pat, b. 38.

H. Paškevičiui H en rik a s P a šk e v ič iu s (P a szk iew icz, g. 1 8 9 7 )— b u ržu a zin is le n k ų is ­ to rik a s. 1920 m. b a ig ė V a r šu v o s u n iv e r site tą , n u o 1930 m. p r o fe so ria v o L e n k ijo s L a isv o jo je a u k što jo je m o k y k lo je (V a ršu v o je), 1937— 1939 m . b u v o j o s H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to d ek a n a s. P a sk e lb ė k e le tą d i­ d e lių X I V a. p a b a ig o s L ietu v o s ir L en k ijo s isto r ijo s ty r in ėjim ų . P rieš 1938 m . la n k ė si K aune, s v e č ia v o s i p a s I. J o n y n ą . 1939 m. r u g sė jo m ėn. V a r š u v o je p a te k o į v o k ie č ių n e la is v ę . B a ig ia n tis A n tra ja m p a sa u lin ia m karui, a tsid ū rė V a k a ru o se. P u b lik u o ja m ie ji I. J o n y n o la iš k a i H . P a šk e v ič iu i yra M A B , f. 105, 1. 549, 51. L. '33 (n u o ra šas ranka, v o k ie č ių k.). Š io la iš k o k ita s, n e išsių sta s v a r ia n ta s y r a te n pat, 1. 32 (len k ų k.) ir 39 (v o k ie č ių k.). 52. L. 27 (rankraštis, lie tu v ių k.). Š is la iš k a s b u v o išv e r s ta s į v o k ie ­ č ių k. (ten pat, 1. 26, n u o ra ša s m a šin ė le su I. J o n y n o ran k a įra šy tu a d ­ resu , to k iu , k a ip 51 la išk e). 1 L aišk o rankraštis lie tu v ių k. b e datos, b e t j i y r a v e r tim e į v o k ie ­ č ių k. 2 Zr. 51 la išk ą . 3 I. J o n y n a s šį la iš k ą m in i ir s a v o 1940.III.3 la iš k e V o k ie tijo s p a ­ siu n tin iu i L ietu v o je E. C e c h lin u i (Z ech lin ) (ten pat, 1. 25, n u o ra ša s m a­ šin ė le , v o k ie č ių k.). 4 L aišk o n erasta. 11.17 la iš k e šv ie tim o m in istru i K. J o k a n tu i, k u ria­ m e p ra šo m a p a d ėti išv a d u o ti H . P a šk e v ič ių iš n e la is v ė s , I. J o n y n a s m i­ n i, k a d raštą u ž sie n io r eik a lų m in istru i, b e j o p a tie s, dar p a sir a šė is ­ to r ik a i Z. Iv in s k is ir J. S ta k au sk as (ten pat, 1. 29— 30, n u o ra ša s m a šin ė le, 2 eg z., lie tu v ių k.). 53. L. 6 (rankraštis, lie tu v ių k.). Š is la iš k a s b u v o išv e r s ta s į v o k ie ­ č ių k. (ten pat, 1. 5, ran k raštis, b et ra šy ta s n e I. J o n y n o ranka). 1 L a išk o ra n k ra štis lie tu v ių k. b e datos, b e t j i y r a v e r tim e į v o ­ k ie č ių k. 2 T e iš lik ę s H . P a šk e v ič ia u s la išk a s L ietu v o s R a u d on ajam K ryžiu i (ten pat, 1. 16). 3 V o k ie tijo s G en er a lin io šta b o p r a n ešim o L ietu v o s k aro a ta šė Ber­ ly n e n u o ra ša s y r a te n pat, 1. 24. 4 T. y . V y ta u to k a ln e, R ū tų 3. 5 V ė le s n ių I. J o n y n o la iš k ų H . P a šk e v ič iu i n erasta. I. J o n y n a s rašė ir j o žm o n a i J a d v y g a i, g y v e n u s ia i V a r šu v o je . Y ra iš lik ę 1940.111.28 ir IV . 14 la iš k ų ja i n u o ra ša i (ten pat, 1. 15, v o k ie č ių k. ir I. 10— 11, le n ­ kų k.). P a sk u tin is H . P a šk e v ič ia u s la iš k a s I. J o n y n u i — 1940.V .2 8 a tv i­ ru k a s su tra fa retin iu tek stu , k a d y r a b e la is v ių sto v y k lo je (O flag V II A , B lo ck B/III), jo g y r a sv e ik a s.

V. Pičetai Vladimiras Pičeta (1878—1947) — istorikas, TSRS Mokslų Akademi­ jos akademikas, vienas Baltarusijos universiteto organizatorių, 1921— 1929 m. jo rektorius. Jis studijavo Maskvos universiteto Istorijos-filolo­ 281

gijos fakultete (baigė 1901 m.) pas daugumą tų pačių profesorių kaip ir I. Jonynas. Abu jie susipažino, rodos, dar 1910— 1911 m., kai V. Pičeta dirbo Maskvos universiteto privatdocentu. I. Jonynas labai vertino V. Pičetos Lietuvos ir Baltarusijos istorijos tyrinėjimus. 54. MAB, f. 105, b. 540, 1. 70—71 (laiško nuorašas mašinėle, ru­ sų k.). 55. MAB, f. 105, b. 541, 1. 301 (laiško nuorašas mašinėle, rusų k.). 1 Laiško nerasta. 2 Laiško nerasta. Vasilijus Druščicas (1886— 1937) — Baltarusijos universiteto dėstytojas, feodalizmo laikotarpio Lietuvos ir Baltarusijos istorijos tyrinėtojas.

S. Platonovui S e r g e ju s P la to n o v a s (1860— 1933) — isto rik a s, TSRS M o k slų A k a d e ­ m ijo s a k a d em ik a s, 1918— 1929 m. b u v o A k a d e m ijo s A r c h e o g r a fijo s k o ­ m isijo s n a ry s, 1925— 1928 m .— TSRS M o k slų A k a d e m ijo s b ib lio te k o s d i­ rek torius. 56. M A B , f. 105, b. 544, 1. 4 6 — 47 (la išk o n u o ra ša s m a šin ė le , 2 e g z ., ru sų k.). 1 T. 59. П ам я тн и к и д и п л о м а т и ч еск и х сн о ш ен и й М о ск о в ск о г о г о ­ с у д а р ст в а с П о л ь ск о -л и тов ск и м .— С п б, 1887, т. 2. 1533— 1560 гт. 2 Т. 53. П ам ятн и к и д и п л о м а т и ч еск и х с н о ш ен и й М о ск о в ск о го г о ­ су д а р ст в а с Н ем ец к и м о р д е н о м в П р у сси и . 1516— 1520.— С п б, 1887. 31 Т. 41. П ам я тн и к и д и п л о м а т и ч еск и х сн о ш ен и й М о ск о в ск о г о г о ­ су д а р ст в а с К р ы м ск о ю и Н агай ск ою о р д а м и и с Т у р ц и е й .— С п б , 1884, т. 1. 1474— 1505 гг.; т. 95,— С п б, 1895, т. 2. 1508— 1581 гг. 4 Т. 137. П ам я тн и к и д и п л о м а т и ч еск и х сн о ш ен и й М о ск о в ск о го го су д а р с т в а с П о л ь ск о -л и тов ск и м .— С п б, 1912, т. 4. 1598— 1608 гг.; т. 142.— С п б, 1913, т. 5. 1609— 1615 гг. 5 S. P la to n o v o a tsa k y m a s į š į la išk ą y r a te n pat, 1. 62.

K. Sakalauskui K sa v era s S a k a la u sk a s-V a n a g ėlis (1863— 1938) — r a šy to ja s, m o k y to ­ ja s, v isu o m e n ė s v e ik ė ja s . 1883 m. b a ig ė V e iv e r ių m o k y to jų sem in ariją, m o k y to ja v o S u v a lk ų ir L om žos g u b ern ijo se, n u o 1908 m . ik i m irties —V a r šu v o je. K. S a k a la u sk a s b u v o ly g n e o fic ia lu s L ietu v o s k o n su la s V a r­ šu v o je , p e r k u rį L en k ijo s lie tu v ia i sių sd a v o sa v o g im in ėm s L ietu v o je ar­ b a iš jų g a u d a v o p in ig in e s d o v a n a s, tv a r k y d a v o p a lik im o reik alu s. I. J o n y n u i j is p ir k d a v o d au g isto r ijo s k n y g ų . V is a is šia is r e ik a la is 1926— 1933 m. K. S a k a la u sk a s, sių sd am as la išk u s p e r R y g ą ir kt., la b a i d ažn ai su sir a š in ė jo su I, J o n y n u . G au sū s I. J o n y n o ir K. S a k a la u sk o la iš k a i sa u g o m i M A B , f. 105, b. 542, 544, 547 ir 548. 57. M A B , f. 105, b. 541, L 303 (n u orašas m a šin ėle). 1 Zr. M A B , f. 105, b. 542, 1. 284. 2 Žr. te n pat, 1. 304. Š v ie tim o m in iste rijo s a u k šte sn io jo m o k slo ta ­ r ėjo J. B arono p ra n ešim a s U ž sie n io reik a lų m in iste r ijo s d ep a rta m en to d irek to riu i I. J o n y n u i, k a d iš 1927 m. b iu d ž eto s tip e n d ija (p en sija)

282

K. S a k a la u sk u i n eb u s p ask irta, jo p r a šy m a s b ū sią s p risim en am as, su d a­ rant 1928 m. sąm atą. 3 L aišk ų Z. Z a b o ro v sk iu i n erasta. 4 L aišk o n erasta.

V. Savinui V . S a v in a s (S a v v in ) d irb o T o m sk o u n iv e r site to M e d ic in o s fa k u lte te c h ir u r g ijo s p ro feso riu m i, 1922— 1930 m . b u v o u n iv e r site to rek toriu s. A b u la iš k a i r a šy ti ru sų k., jų n u o ra ša i m a šin ė le y r a M A B , f. 105, b. 541. 58. L. 4 4 — 4 5 (2 egz.). 59. L. 323— 3 24 (2 egz.). 1 L aišk o n erasta.

K. Studinskiui K irila s S tu d in sk is, S tu d zin sk is (1868— 1941) — u k r a in ie č ių ra šy to ja s, p r ie š P irm ąjį p a sa u lin į k arą — L v o v o u n iv e r site to u k r a in ie č ių k a lb o s ir lite ra tū ro s p ro feso riu s, v ė lia u iš šių p a r e ig ų b u ržu a zin ės L e n k ijo s v a l­ d ž io s p a ša lin ta s. V ie n a s iš T. Š e v č e n k o s m o k slo d r a u g ijo s v a d o v ų . 1929 m . išr in k ta s U k ra in o s TSR M A a k ad em ik u . I. J o n y n a s s u ju o su si­ p a žin o K ije v e 1926 m eta is. A b u la iš k a i K. S tu d in sk iu i r a šy ti ru sų k., jų n u o ra ša i m a šin ė le yra M A B , f. 105, b. 541. 60. L. 3 3 7 — 3 4 0 (2 egz.). 1 Č ia m in im a T. Š e v č e n k o s m o k slo d r a u g ijo s b ib lio tek a . 61. L. 2 2 5 — 226. 1 1927.11.28 K. S tu d in sk is I. J o n y n u i rašė, k a d p r ie š 30 m . k a lb ė ję s lie tu v išk a i, b e t dabar p rim iršęs. A n o t jo, „P rieš tr e je tą m e tų s u u k rai­ n ie č ių stu d e n ta is m ū sų sla p ta m e u n iv e r site te sk a ič ia u lie tu v iš k ų d ain ų te k stu s iš o r ig in a lo ir ju o s m o k ia u lie tu v ių gram atik os iš v a d o v ė lių , k o ­ k iu s tu rėjau " (ten pat, 1. 257). 2 Žr. 62 la išk ą . I.

I. Svencickiui Ila rio n a s S v e n c ic k is (1876— 1 9 5 6 )— u k ra in ie čių filo lo g a s ir m e n o ty ­ rin in k a s, 1905— 1952 m. b u v o L v o v o u k ra in ie čių m u z ieja u s d irek toriu s, n u o 1913 m .— L v o v o u n iv e r site to p r iv a td o c en ta s. I. J o n y n a s su ju o b u v o s u s itik ę s 1926 m. K ije v e p e r M . G ru šev sk io ju b ilie ja u s m in ėjim ą . S k elb ia m i la iš k a i y r a M A B , f. 105, b. 541 (n u orašai m a šin ė le, rur ų k.). 62. L. 2 4 1 — 2 44 (2 egz.). 1 L aišk o n erasta. 63. L. 223— 2 24 (2 egz.). 64. L. 189— 190. 1 Š is la iš k a s y r a te n pat, 1. 166, 2 2 r, 61 la išk ą .

283

S. Š a l k a u s k i u i S ta sy s Š a lk a u sk is (1886— 1941) — k le rik a lin is v isu o m e n ė s v e ik ė j a s , filo so fa s, b a ig ė M a sk v o s u n iv e r s ite to T e is ė s fa k u ltetą . 1911— 1914 m, d ir­ b o te is in in k u S am arkan de (dabar U z b e k ijo s TSR), 1922— 1940 m. K au n o u n iv e r site to T e o lo g ijo s-filo so fijo s fa k u lte to p ro fesoriu s, 1939— 1940 m . u n iv e r s ite to rek toriu s. I. J o n y n a s su ju o su sip a ž in o stu d iju o d a m a s M a sk ­ v o je . A b u la išk a i y r a V U B , f. 140, b. 154. 65. L. 1 (atviru k as). 1 P iln a data n u sta ty ta iš G ren ob lio p a što an tsp au d o. 2 ,R am ū n a s B y tau tas (1886— 1915) — filo so fa s, filo lo g a s, p u b lic ista s , k artu su I. J o n y n u stu d ija v o M a sk v o s u n iv e r site te , 1912 m . b a ig ė Isto ­ r ijo s -filo lo g ijo s fa k u ltetą , p r ik la u sė L ietu v ių stu d e n tų d ra u g ija i, b u v o RSDDP n a ry s. S u sirg ę s k a u lų d žio v a , g y d ė si Š v e ic a r ijo je , te n 1 915.V I.22 m in im o je s a n a to r ijo je m irė. 66. L. 2 (atviru k as).

A. Šapokai A d o lfa s Š a p o k a (19Q6— 1961) — b u ržu azin is isto rik a s, 1929 m . b a i­ g ė L ietu v o s u n iv e r site to H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to isto r ijo s įk y r ių , k u r k la u sė ir Į. J o n y n o p a sk a itų . G a v ęs Š v ie tim o m in iste rijo s stip e n d iją , 1930— 1932 m. s p e c ia liz a v o si P rah os u n iv er sitete ; su sip a ž in o su I. Lapo. I. J o n y n a s, a n k sti p a s te b ė ję s A . Š a p o k o s gabu m us, p a sirū p in o, k a d š i s 1932 m . b ū tų išrin k ta s L ietu v o s isto r ijo s k a te d r o s v y r e s n iu o ju a siste n tu . Tų p a č ių m etų ru d en į A . Š ap ok a iš v y k o į S to k h o lm o u n iv e r site to or­ g a n iz u o tu s s p e c ia liu s u ž sie n io isto r ik ų k u rsu s, rin k o L ie tu v o s is to r ijo s m e d ž ia g ą Š v e d ijo s a r ch y v u o se . 1938 m . g a v o isto r ijo s d ak taro la ip sn i. 1944 m. p a sitr a u k ė į V a k aru s. A . Š ap ok a iš p rad žių b u v o I. J o n y n o g lo ­ b o ja m a s, d irb o jo v a d o v a u ja m o je k a te d r o je, č ia iša u g o k a ip p r o fe sio ­ n a lu s isto rik a s, ta čia u s a v e la ik ė L eo p o ld o fo n R a n k ė s (1795— 1886) m o ­ k y k lo s se k ė ju , lik o k le rik a lin ių p ažiū rų . ; Iš v is o ra sta 10 .1,- J on yn o, la iš k ų A> Š a p o k a i, iš j ų 7 sk elb ia m i. V is i la iš k a i y ra M A B , f. 233, b. 9 (o rigin alai, ran k raščiai). P u b lik u o ­ ja m ie ji la iš k a i sių sti į Prahą. A . Š a p o k o s la išk ų I. J o n y n u i nerasta. 67. L. 1. 68- L. 2. 1 L a išk as n ežin o m a s. 69. L. 5 — 6. 1 Žr. Šapoka A. J e ro n im a s P ra g išk islir j o k e lio n ė L ietu v o n .— P raei­ tis. K., 1933, t. 2, p. 252— 290.

2 ,,Vaire" buvo išspausdintas minimasis I. Jonyno straipsnis (žr. bib­ liografiją), ; ; ; 3 D a b a rtin iu su p ra tim u — tie s io g atsp aud ų. 4 Č ia, rodos, m in im i š ie leid in ia i: Palacky, F. P ra m en y d ė jin č e s k y c h .— Praha, 1873— 1893, d il 1— 5; Jireček H. K oru n n i a rch jv č e s k y . S b irk a sta tn ic h lis tin K o ru n y Č e sk ė z d o b y od r. 1306 d o r. 1378.— Praha, 1896. 70. L. 8 — 9. ' ; ' 1 Č ia m in im a s h o n o ra ra s u ž A . Š a p o k o s stra ip sn iu s: „J ero n im a s Prag iš k is ir j o k e lio n ė L ietu von " b e i „Isto rišk o ji č e k ų lite ra tū ra r y š y s u

284

m ū s ų k ra što isto r ija 1' ir r ecen ziją , išsp a u sd in tu s „P raeities" II tom e (K., 1933). 71. L. 11— 12. 1 P adariau, k ą g a lė ja u (lot.). 72. L. 13— 15. 1 A . Š a p o k a š lie jo s i p rie k le r ik a lų gru p u o tės, k u ri s ie k ė įsiv y r a u ti u n iv e r s ite te , y p a č iš p lė s ti T e o lo g ijo s -filo s o fijo s fa k u lte to t e is e s ir t. t. 2 J a u n a s, b e t n e p ė sč ia s (rus.). 3 D a n a jų d o v a n a (lot.), t. y . d o v a n a , d u o ta k la stin g a is su m etim ais. 4 B ūtų p r iešta ra v im a s tarp p a ž y m in io .ir p a ž y m im o jo žo d žio , t. y. p r iešta ra u tų v ie n a s kitam . 73. L. 16.

G. Študerui G o tly b a s Š tu d eru s (Studerus, 1889— 1972) gim ė ir a u g o Š v e ic a r ijo je , b a ig ė F ribū ro im iv e rsite tą , 1923 m . te n g a v o filo s o fijo s dak taro la ip sn į. 1924— 1939 m . dirbo K au n o u n iv e r site to H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte to g e rm a n ų k a lb ų lek toriu m i, p a r e n g ė k e le tą v o k ie č ių k a lb o s v a d o v ė lių L ie tu v o s v id u rin ė m s m ok y k lo m s. N u o 1940 m. g y v e n o Š v e ic a r ijo je , d ė s­ t ė j o s a u k što s io s e m o k y k lo s e . 74. M A B , f. 205, b. 242, 1. 1— 2 (nu orašas ranka). 1 1 9 2 5 .X .9 I. J o n y n a s b u v o k o m an d iru otas į Š v e ica r iją , L ugan ą, k a ip L ie tu v o s d e le g a c ijo s n a ry s v e s t i d er y b ų su L en k ija d ė l p a sta ro sio s k ro ­ v in ių tra n zito p e r L ietu va, y p a č m išk o p lu k d y m o N e m u n u . 2 D u k tė B. J o n y n a itė . 3 R od os, G. Š tu d erau s du ktė.

J. Tumui J u o za s T u m a s-V a ižg a n ta s (1869— 1933) — ra šy to ja s, b u ržu a zin is v i ­ su o m e n ė s v e ik ė ja s , su I. J o n y n u d au g b e n d ra v o V iln iu je 1919— 1920, y p a č L ietu v ių m o k slo d r a u g ijo je ir L aik in ajam e lie tu v ių k o m ite te. 1920.III J . T um as p e r sik ė lė į K auną. N u o 1924 m. I. J o n y n a s su J. T um u dirbo ta m e p a č ia m e H u m a n itarin ių m o k slų fa k u ltete. A b u p u b lik u o ja m i I. J o n y n o la išk a i y r a V U B , f. 1, b. E 81 (o rigi­ n a la i, ra n k raščiai). 75. L. 24. 1 L aišk as b e datos, ta č ia u rašytas tu om et, k a i I. J o n y n a s b u v o Lai­ k in o jo lie tu v ių k o m ite to n a riu L en k ijo s o k u p u o ta m e V iln iu je . L aišk e m in im a s g e n e r o la s S ta n islo v a s S e p tic k is tu o m et b u v o L en k ijo s k a riu o m e­ n ė s L ietu v o s— B a lta ru sijos fron to v a d a s (jo b ū stin ė b u v o V iln iu je ), o g y d y to ja s R o k a s S iiū p a s — R a u d on ojo K ryžiau s L ietu v o s sk y ria u s p ir­ m in in k a s K aune.

76. L. 85.

A. Vasiliauskui A n ta n a s V a s ilia u s k a s, V a s y s (1902— 1974) 1925— 1930 m . stu d ija v o isto r iją K a u n o u n iv e r site to H u m an itarin ių m o k slų fa k u lte te , k la u sė I. J o ­ n y n o p a sk a itų . 1932— 1935 m . stu d ija s t ę s ė V ie n o s u n iv e r site te , g ilin d a ­ m a sis Į p a g a lb in iu s isto r ijo s m o k slu sj rašė dak taro d ise r ta ciją a p ie V y -

285

ta u to d ip lo m a tik ą . 1936— 1939 m . dirbo H u m an itarin ių m o k slų fa k u lte te K au n e, o 1940— 1943 m .— V iln iu je . 1944 m. p a sitr a u k ė į V ak aru s. 77. V U B , f. 1, b. F 1237, 1. 1 (a tviru k as, rankraštis). 1 A . V a s ilia u s k a s, ra šy d a m a s d ise r ta ciją V ie n o s u n iv e r site te , ja i m e d ž ia g ą rin k o ir V o k ie tijo s a r c h y v u o s e (K a raliau čiu je). A t ė j u s H itle ­ riu i į v a ld ž ią , b ijo ta šio m o k slin io darbo tru k d ym ų . 2 T u rėtų būti: A k ta u n ji P o lsk i z L itw ą 1385— 1 7 9 1 /W y d . St. K utrzeb a i W l. S e m k o w ic z .— K rak ow , 1932. 78. M A B , f. 205, b. 11, 1. 3 (orig in a la s, rankraštis). 1 A . V a s ilia u s k a s, ra šy d a m a s s a v o d ise r ta ciją , k o n su lta v o s i su įžym iu isto r ijo s p a g a lb in ių m o k slų ž in o v u , K ro k u v o s u n iv e r site to p ro feso riu m i V la d islo v u S e m k o v ič iu m i (1878— 1949). 2 T u o p a č iu m etu , k a ip ir A . V a silia u sk a s, L en k ijo s ir iš d a lies L ietu v o s v id u ra m žių d ip lo m a tik ą ty r in ė jo le n k ų isto r ik a s S ilv iu s M i­ k u ck is. 3 D rąsos, m an o d ra u g e, ir pirm yn! (pranc.). 79. M A B , f. 205, b. 11, 1. 4 (o rigin alas, rankraštis). 80. M A B , f. 205, b. 11, 1. 5 (o rig in a la s, ran k raštis). 1 1935 m. A . V a s ilia u s k a s V ie n o j e a p g y n ė d ak taro d iserta ciją .

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetui 81. C V A , f. R -856, ap. 1, b. 617, 1. 335 (orig in a la s, rankraštis). 1 R a n k ra štis b e a d resa to ir datos. A d re sa ta s n u sta ty ta s iš to, k ad rašta s y r a V iln ia u s u n iv e r site to fo n d e, o d ata iš tu rin io , n e s, atk ū ru s Tarybų v a ld ž ią L ietu v o je, n a u ja is ia is m o k slo m eta is, 1940 m . ru d en į, fa­ k u lte tų ir v is o u n iv e r site to v e ik lo s planui su d aryti iš k a ted rų b u v o rei­ k a la u ja m a a n a lo g išk ų siūlymų.

Vytauto Didžiojo (Kauno) universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui 82. CVA, f. 391, ap. 4, b. 853, 1. 43—45 (originalas, mašinraštis). 1 Turėtų būti: K odex dyplomatyczny Litwy/Wyd. przez Edwarda Raczynskiego.— W roclaw , 1845. 2 Turėtų būti: Акты, относящиеся к истории Ю ж ной и Запад­ ной России.— Спб, 1863—4892, т. 1— 15. 83. CVA, f. 631, ар. 13, Ь. 48, I. 208 (originalas, I. Jonyno rank­ raštis). 1 Šie K. Jablonskio darbai skelbti „Praeities" t. 1—2 (K., 1930 ir 1933). 2 Čia klaida, iš tikrųjų minimas K. Jablonskio paruoštas šaltinių rinkinys: Istorijos archyvas. T. 1. XVI a. inventoriai.— K., 1934.

A. Žukauskui A n ta n a s Ž u k a u sk a s-V ie n u o lis (1882— 1 9 5 7 )— ra šy to ja s. Su ju o I. J o n y n a s ja u b e n d ra v o M a sk v o je , k u r io je A . Ž u k a u sk a s g y v e n o 1907— 1918 m. R a šy to ja s, m a ty t, b u v o su sip a ž in ę s ir su k a i k a r ia is I. J o n y n o isto r ijo s ty rin ėjim a is.

286

84. V U B , f. 79, b. 58, 1. 1 (orig in a la s, rankraštis). 1 Č ia m in im a s R o stisla v a s A n d r ie je v a s (1907— 1967), I. J o n y n o d u k ­ te rs B iru tės v y r a s, K aun o m u z ik in io tea tro so lista s ir režisieriu s.

IG N O JO N Y N O SPAUSDINTŲ ISTORIJOS DARBŲ SĄRASAS Juozas Tumelis Ig n as J o n y n a s (1884— 1954) p a ra šė ir p a sk e lb ė p a ly ­ g in ti n ed au g , n o rs sp a u d o je p ra d ė jo b e n d ra d a rb ia u ti dar 1905 m etais. Ir v ė lia u ta ip ja u susiklostė, k a d v ien a s žy m iau sių ta rp u k a rio L ietuvos isto rik ų n e išle id o n ė v ien o d id esn io d a rb o *. A tsa k in g o s ta rn y b in ė s p areig o s, tie sio g i­ n io p e d a g o g in io d a rb o k rū v is, didelis a u to ria u s re ik lu ­ m as, ta ip p a t m ėginim ai p a s v e rti n u ą isto v ė ju siu s senosios L ietu v o s isto rijo s aiškinim us, k ritišk a i p e rs k a ity ti ir įv e r ­ tin ti šaltin iu s b u v o p a g rin d in ės p riežasty s, Įėm usios I. J o ­ n y n o ra š tų n eg au su m ą. J e ig u d au g elis jo d a rb ų n e b ū tų išsp a u sd in ti k eliais v a ria n ta is, šis sąrašas b ū tų d a r tru m ­ pesnis. D idelę I. Jo n y n o ra štų dalį su d a ro stra ip sn ia i „L ietuviš­ k o jo je e n c ik lo p e d ijo je 11 b ei jų a tsp a u d a i (biogram os, re a ­ lijos, v ie to v ių a p ra šy m a i ir kt.). K ai k u rie j ų p rily g s ta n e ­ d id elėm s m o n o g rafijo m s ir ligi šiol n ė ra p ra ra d ę n e tik fa k to g rafin ė s, b e t ir in te rp re ta c in ė s v e rtė s. Be isto rijo s d arb ų , I. Jo n y n a s y r a p a sk e lb ę s p u b lic isti­ n ių stra ip sn ių , įv a irių k o r e s p o n d e n c ijų 12, ra štų g ė lin in k y s­ tė s k la u s im a is 3 ir k itų d aly k ų , p a sira šy tų p a v a rd e a r sla p y v a rd ž ia is (Atesys; Auksinis; Dzukpalaikis; I. Dzukpalaikis; Ignotas Dzūkas; J. Atesys; J. Dzūkas ir kt.). B ūda­ m as d ip lo m a tin ė je ta rn y b o je , jis p a ru o šė n e m aža oficialių 1 D v i I. J o n y n o k n y g o s b u v o a n o n su o ja m o s p r ie š k a r in ė je sp a u d o je. J o k n y g o s „ V y ta u to š e im y n a “ (K,, 1932) v ir š e ly j e išsp a u sd in ta m e „K ai k u rių Ig n o J o n y n o raštų są ra še" n u rod om a: „D rak on o ord in as" (sp a u s­ d in am a), „ M y k o la s L ietu v is ir j o gad y n ė" (b aigiam a sp a u s d in ti)“. J o s iš le is to s n e b u v o . 2 Žr. „ V iln ia u s žin ios" (n u o 1905), „L ietu v o s ū k in in k as" (1905— 1906), „ Š altin is" (1909) ir kt. 3 P vz., „ Ž em ės ūkis" (1941, N r. 2).

287

d o k u m en tų ; d alis jų išsp a u sd in ta 4. Be to, I. Jo n y n a s žin o ­ m as n e tik k a ip M y k o lo L ietuvio tra k ta to 5, b e t ir k a ip p ra n c ū z ų g ro žin ės lite ra tū ro s v e rtė ja s , Į lie tu v ių k a lb ą v e rtę s F. D iu m o n telio (D um onteil), A . D odė (D audet), F. K op ė (C oppėe), P. L. K u rjė (C ourier), P. M erim ė (M éri­ m ée) ir k itų a u to rių p ro zo s r a š t u s 6. S iė I. J o n y n o d a rb a i s ą ra š e n e re g istru o ja m i. Išim tis p a d a ry ta tik k a i k u rie m s p u b licistin iam s stra ip sn ia m s bei o ficialau s p o b ū d žio ra š­ tam s, tap u siem s sv a rb iu (k artais gal n e t v ie n in te liu a u to ­ rite tin g u ) a p ra šo m ų įv y k ių a r fa k tų liudijim u. S ąraše ta ip p a t n e re g istru o ja m i p rie šk a rin ių le id in ių re p rin ta i ir k a i k u rie k iti I. J o n y n o stra ip sn ių p e rsp a u d a i. Š io je b ib lio g r a fijo je I. J o n y n o raštai p a sk irsty ti į to k ia s gru p es: A — a tsk ira i išsp a u sd in ti le id in ia i (k n y g o s, b r o šiū ro s, a tsp a u d a i — N r. 1— 55); B — stra ip sn ia i p e r io d ik o je ir r in k in iu o se (N r. 56— 98); C — stra ip sn ia i „ L ietu v išk o jo je e n c ik lo p e d ijo je " (to lia u -— LE; p a sir a r a šy ti I.J., Ig.J., ta ip p a t n u ro d y ti to m ų p r a d ž io je sp a u s d in a ­ m u o s e sv a r b e sn ių jų stra ip sn ių są r a šu o se — N r. 99— 108); D — r e c e n z ijo s (N r. 109— 112) ir E — k a i k u rie p u b lic istik o s d a ly k a i b e i o fic ia lie ji raštai (Nr. 113— 125).

‘ K ol n ė ra išsam ios lie tu v ių p e rio d ik o s an alizin ės b ib lio ­ g ra fijo s (ypač 1911— 1927 m.), n eg alim a p a sak y ti, k a ip iš­ sam iai čia s u re g istru o ti I. J o n y n o isto rijo s, p u b lic istik o s ir k iti d arb ai. P e rio d ik o je g a lė jo b ū ti išsp a u sd in ta ir šių e ilu č ių a u to riu i n ežin o m ų straip sn ių .

4 2 r. Conflit p o lo n o -lith u a n ien : Q u e stio n d e V iln a 1918— 1924.— K., 1924; Spiawy p o lsk ie n a k o n fe r e n c ji p o k o jo w e j w P aryžu w 1919 r.: D o k u m ė n ty i m a ter ia ly .— W -w a , 1967, t. 2; ir kt. 5 Mykolas Lietuvis. A p ie totorių , lie tu v ių ir m a sk v ė n ų p a p ro č iu s d ešim t įv a ir a u s tu rin io fra g m en tų = M ic h a lo n is L ituani D e m orib u s T ar­ taroru m , L ituan oru m e t M o sch o ru m fragm in a X , m u ltip lic i h isto r ia refer­ t a / [V ertė I. J o n y n a s; Sp au d ai p a r u o šė J. J u r g in is],— V ., V a g a , 1966,— 137 p , fa k sim .— (L itu a n istin ė b-k a). 6 2 r . „ V iln ia u s žin ios" (1908), „V airas" (1914), „G airės" (1923), „L ietuva" (1923), „Ž ibu rėlis" (1 9 2 8 )'ir kt.

288

A 1. Aldona, D.L.K. G ed im in o d u k tė. — [K., 1932].— 1 p. — (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).— [25] eg z. 2. Aleksandras, d id y sis L ietu v o s k u n ig a ik štis ir L e n k ijo s k a r a liu s.— K ., [1932].— 10 ę ., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).— [25] e g z .— B e antr. la p o ir v irš. 3. Aleksandras, J o n o sū n u s, N o sis; [ir k t.].— K., [1932].— 3 p . — (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).— [15] e g z. L e i d . t a i p p a t : A l e k s a n d r a s , ' Karioto sūnus, Gedimino anūkas; A l e k ­ s a n d r a s , Narimanto sūnus, Gedimino anūkas; A l e k s a n d r a s , Patrikijaus sūnus, Gedimino anūkas; A l e k s a n d r a s (Olelka). . Algirdo anūkas. 4. Aleksijus (S im an as-E leu teriju s), p r a v o sla v ų m e tr o p o lita s.— K., [1932].— 1 p.— (A tsp. iš LE, 1933, t. 1).— [50] eg z. 5. Alena: 1) D.L.K. A lg ir d o d u k tė; 2) A . G lin sk a itė.— K., [1932].— 1 p .— (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).-— [40] eg z. 6. Algimantas (A u g im a n ta s), A lš ė n ų k u n -štis.— K., [1932].— 1 p . — (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).— [40] e g z. 7. Algirdas .— K ., 1932.— [2], 9 p. — (A tsp. iš LE,. 1933, t. 1 ) .—■ [50] egz. . 8. Alšėnai ir A lš ė n ų k u n ig a ik šč ia i.— K,, 1932.— [2], 9 p., iliu str.—■ (A tsp. iš LE, 1933, t. 1).— [40] eg z. 9. Amboien .— K., [1932].— 1 p — (A tsp . iš L-E, 1933, t. 1).— [50] eg z. 10. Andriai ir A n d r u s o v o ta ik a .— K., 1932.-— [1], 8, [1] p., iliu str.—■ (A tsp . iš LE, 1933, t. 1).— [25] eg z. Kitas šio atspaudo variantas (išspausdintas taip pat 25 egzempliorių tiražu) ne­ turi viršelio ir antraštinio lapo (tik .8 teksto puslapius). 11. Aslikas,— K., [1933].— 3 p .— (A tsp . iš LE, t. 1).— [100] e g z. 12. Aukso ord a.— K ., [1933].— 8 p., iliu str. — (A tsp . iš LE, 1934, t. 2).— [100] e g z .— B e antr. la p o ir virš. 13. Avraamkos m e tr a štis.— K., 1933.— 1 p .— (A tsp . iš LE, 1934, t. 2).— [50] eg z. 14. Barboros. — K., 1934. — 8 p ., iliu str. — (A tsp . iš LE, t. 2). — [100] eg z. 15. Batorai.— K ., 1934,— [1], 24, [1] p., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1934, t. 2; 1935, t. 3). 16. Bažnytinė u n ija .— K ., 1 9 3 4 — 11, [1] p .— (A tsp . t. 3).— [25] e g z.

iš

LE,

1935,

17. Belzo isto r ija .— K ., 1934,— 2 p .— (A tsp . iš LE, 1936, t. 4).— [50] eg z. 18. Bcrestecko. — K ., 1934.— 2 p., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1935, t. 3). 19. Bychovco k r o n ik a — [K.], 1 9 3 4 .— 2 p., iliu str. — (A tsp. iš LE, 1935, t. 3). 20. Bieiaja, B ie le v o k u n ig a ik štija , B ie lia je v , B ielsk a s ir B ielsk ia i.— K ., 1934,— 7 p„ iliu str.— (A tsp. iš LE, 1935, t. 3). * 21. Birutė.— K., [1935].— 4 p — (A tsp. iš LE, t. 3). 22. Biržų su ta rtis.— K., 1935,— 2 p .— (A tsp. iš LE, t. 3). 19. I. Jonynas

289

23. Bobiok, B odzanta, B o g o liu b sk i.— K ., 1935.— 2 p .— (A tsp. iš LE, t. 3). 24. Bojarskaja durna. — K., 1 9 3 5 .— 3, [1] p. — (A tsp . iš LE, 1936, t. 4). 25. Boleslavai.— K., 1935.— 11, [1] p .— (A tsp . iš LE, 1936, t. 4). 26. Bona.— K., 1935.— 8 p., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1936, t. 4). 27. B o risa i.— K., 1935,— 7, [1] p., ili u s t r — (A tsp . iš LE, 1936, t. 4). 28. Butigeidas.— K., [1936].— 2 p .— (A tsp . iš LE, t. 4). 29. G rig a s Camblak.— K., 1936. — 7, [1] p., iliu str. — (A tsp. iš LE, t. 4). 30. Christburgo ta ik a .— K., 1936. — 3, [1] p. — (A tsp. iš LE, 1937, t. 5). 31. Danielius ir D a n u tė.— K., 1937.— 7, [1] p .— (A tsp. iš LE, t. 5). 32. Dimitrai.— K., 1937.— 14 p., iliu str.— (A tsp . iš LE, t. 6). 33. Dobrino b ro lia i.— [K.], 1937.— 2 p .— (A tsp . iš LE, t. 6). 34. Dorošenko.— K., 1937.— 2 p., iliu str,— (A tsp . iš LE, t. 6). 35. Dovydiškės su ta rtis.— K., 1937.— 2 p .— (A tsp . iš LE, t. 6). 36. Edyga.— K., 1938,— 2 p .— (A tsp. iš LE, 1939, t, 7). 37. Eišiškės.— K., 1938,— 2 p .— (A tsp. iš LE, 1939,, t. 7). 38. Elena.— K ., 1938,— 2 p .— (A tsp, iš LE, 1939, t. 7). 39. Galicija ir k t.— K., 1939.— 4 p .— (A tsp . iš LE, 1940, t. 8). L e i d. t a i p p a t : G a lin d a ; G a lin d a i. 40. G ed im in a s.— K., 1939.— 9 p ., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1940, t. 8).— B e antr. la p o ir v irš. 41. Gerasimas ir k t.— K., 1940,-— 2 p .— (A tsp. iš LE, t. 8). L e i d. t a i p p a t : G e r c l k a , G e r d e n is . 42. Glinskiai.— K., 1940.— 4 p ., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1941, t. 9). 43. Goštautai.— K., 1940.— 8 p ., iliu str.— (A tsp . iš LE, 1941, t. 9). 44. Klaipėda, 1923.1.15— 1933.1.15: M e d ž ia g a p a sk a ito m s K la ip ė d o s a tv a d a v im o d e šim tm e č io s u k a k tu v e s m in in t.— K.: L ie tu v o s Š a u lių s-g a , 1933.— 2 3 , [1] p — [2000] e g z. 45. Lietuvių ta u to s isto rija : D o c. I. J o n y n o p a sk a itų . . . u ž r a š a i/ S tu d e n tų h u m a n ita rų d -jo s S p au d os k o m -ja .— K., 1928— 1929.— D. [1]— 3.— (R an k ra ščio te is ė m is).— Išsp . rotatoriu m i. [D ] 1: D o c. J. [!] J o n y n o p a sk a itų (sk a ity tų 1927 m . ru d en s s e m e s t­ re) u žrašai. 1928. [1], 187 p .— (Leid. N r. 32). D. 2: D o c. J. [!] J o n y n o p a sk a ito s, sk a ity to s 1928 m . rud. se m estre . 1929. [1], 6 8 p .— (Leid. N r. 35). D. 3: D o c. I. J o n y n o p a sk a ito s, s k a ity to s 1929 m t. p a v a sa rio se m e s t­ re. 1929. [1], 148 p .— (Leid. N r. 39). 46. Lietuvos isto r ijo s d r a u g ijo s įsta ta i.— K ., 1930.— 2 p .— (A tsp . iš „P ra eities" , t. 1).— [100] e g z .— Po te k sto : A . J a n u la itis, P. T a rasen k a, K. J a b lo n sk is, V . B iržiška, I. J o n y n a s. 47. L es peuplades lith u a n ie n n e s ju sq u 'a u X I V -e siè c le : (R ésu m é d e la c o m m u n ic a tio n p r é se n té e à la P rem ière C o n fé r e n c e d e s H is to r ie n s B a ltiq u es, N 6, 16 a o û t 1937).— R iga, [1937].— 4 p — P lg. 48, 78, 85.

290

48. L es peuplades lith u a n ie n n e s ju sq u 'a u X I V siè c le . •— [R iga, 1938].— 4 6 — 61 [ = 1 6 ] p .— (A tsp . iš „P irm a B a ltija s V ë stu r n ie k u k o n fe ren ce: R u n as u n referati = C o n v e n tu s P rim us H isto rico ru m B alticoru m : A c ta e t rela ta , R ig a 16— 20 V III 1937"). 49. Pirmasis L ietu v o s Statu tas: 400 m e tų su k a k tu v ių p r o g a .— K., 1930.— 15 p .— (A tsp. iš „V airo", N r. 2 (5) ).— [100] eg z. 50. A n ta n a s Prochaska (1852— 1930): J o isto r in ių darb ų a p ib ū d in i­ m a s.— K., [1933].— 18 p .— (A tsp . iš „P raeities" , t. 2).— B e antr. la p o ir v irš. 51. Question d e V iln a : M ém o ire p r é se n té p ar l'A s s o c ia tio n L ith u a­ n ie n n e p o u r la S o c ié té d es N a tio n s a la C o n fér en ce P lé n ie re d e l'U n io n In ter n a tio n a le d e s A s s o c ia tio n s p ou r la S o c ié té d e s N a tio n s a L yon 29 J u in — 2 J u ille t 1924.— K.: „R aidės" sp., 1924.— 16 p .— A u t. kn . n e ­ n u ro d y ta s. 52. Revision d es m a n u els sc o la ir es: R ap p ort d e M . I. J o n y n a s, p ro ­ fe sse u r d e l'U n iv e r sité d e K au n as.— T artu, 1936.— 4 p .— (A tsp. iš „T ein e B a lti R iik id e V a im se K o ostöö K on gress" ). 53. 194QJ4Î m o k slo m e tų L ietu v o s isto r ijo s p rogram a: [N u o se n ia u ­ sių la ik ų ik i 1430 m .]/ LTSR v a lst. V iln ia u s u n -tas. H u m a n ita rin ių m o k s­ lų fa k u lte ta s.— [V., 1940].— 5 p .— Be an tr. la p o ir virš. 54. Ukrainos su siju n g im a s su R u sija / L ietu v o s TSR p o lit, ir m o k sl. ž in ių sk le id im o d -ja .— V .: V a lst. p o lit, ir m o k sl. lit. 1-kla, 1955.— 35 p .— 5 0 0 0 eg z. 55. Vytauto še im y n a .— K., 1932.— 64, [1] p .— (A tsp . iš „P raeities" , 1933, t. 2 ).— [100] eg z. R e c,: J . S t a k a a s k a s .— Vairas, 1933, Nr. 5, p. 119—120. B 56. Didysis k u n ig a ik štis V y ta u ta s: (K eli c h r o n o lo g ijo s d u o m en y s).— L ie tu v o s a id a s, 1929 la p k ričio 27, N r. 271 (755). 57. Didysis L ietu v o s k u n ig a ik štis K ęstu tis.— Kn.: D id ž io jo L ietu v o s k u n ig a ik š č io K ęstu č io 550 m e tų su k a k tu v ė m s p a m in ė ti. K ., 1932, p . 3— 29. R e c: A . B . — Lietuvos aidas, 1932 spalio 5, Nr. 266 (1601). 58. „Fragmentų" au toriu s: [A p ie M y k o lą L ietu v į],— Kn.: Mykolas Lietuvis. A p ie to to rių , lie tu v ių ir m a sk v ė n ų p a p ro č iu s. V ., 1966, p . 115— 123. 59. Gegužės 3 d ien a: [G eg u žės 3 k o n stitu c ija ir L ietu v a ],— L ietu va, 1923 g e g u ž ė s 3, N r. 9 7 (1214).— P arašas: J. A te sy s . 60. D ie Geschichte L itau en s. E rster T eil: [Bis zu m U n io n m it P o le n 156 9 ].— In: L ita u en s W e r d e n u n d S ch a ffen . [K., 1938], S. 31— 95. 61. Haidamakai.— K ultūra, 1941, N r. 2, p. 116— 119. 62. A . a. p r o fe so riu s J o n a s Y č a s,— L ietu v o s a id as, 1931 g ru o d žio 19, N r. 289 (1367). 63. A . a. p ro fes’o riu s J o n a s Yčas.— V a ira s, 1932, N r. 2, p. 251— 257.

291

64. J o n a s Y ča s (1 880.V II.21— 1931 .XII. 17). — P raeitis, 1933, t. 2, p. 4 37— 440. 65. Iš Klaipėdos k ra što isto rijo s: K la ip ė d o s a tv a d a v im o p irm o jo d e ­ šim tm e č io (1 9 2 3 1 .1 5 — 1933.1.15) p r o g a .— L ietu v o s aid as, 1933 sa u sio 16, N r. 12 (1684). 6 6 . Iš Mažosios L ietu v o s isto r ijo s .— Kn.: V a sa rio 16-ji: L ietu v o s n e p r ik la u so m y b ė s 15-kos m e tų su k a k tu v ė m s p a m in ė ti/ R ed. V . D audzv a rd a s. K„ 1933, p. 6 9 — 109. 6 7 . Jogaila — d id y sis L ietu v o s k u n ig a ik štis ir L en k ijos k a raliu s, 1434— 1934.— Ž id in y s, 1934, N r. 8 /9 (1 1 6 /1 1 7 ), p. 135— 147.--------T ę si­ n y s — žr. 6 8 — 71. 6 8 . Jogaila: K rė v o s a k to g e n e z is. — Ž id in y s, 1936, N r. 2 ( 1 3 4 ), p. 175— 181; N r. 3 (135), p. 2 9 3 — 305.--------Str. „ J o g a ila — d id y sis L ietu ­ v o s k u n ig a ik štis ir L e n k ijo s k araliu s" (žr. 67), „ J o g a ila : P irm ieji J o g a i­ lo s p o litin ia i žin g sn ia i" (žr. 69), „ J o g a ila : 1382 m e tų tr a g e d ija L ietu voje" (žr. 70) ir „ J o g a ila : 1382 m . tr a g e d ijo s ep ilo g a s" (žr. 71) tę sin y s. 69. Jogaila: P irm ieji J o g a ilo s p o litin ia i ž in g sn ia i.— Ž id in y s, 1934, N r. 10 (118), p. 2 5 7 — 26 9 .-------- Str. „ J o g a ila — d id y sis L ie tu v o s k u n ig a ik š­ tis ir L e n k ijo s k araliu s" (žr. 67) tę sin y s. 70. Jogaila: 1382 m e tų tr a g e d ija L ietu voje.-— Ž id in y s, 1935, N r. 5 /6 (1 2 5 /1 2 6 ), p . '5 2 2 — 529; N r. 7 (127), p. 59— 68,— — Str. „ J o g a ila — d i­ d y s is L ie tu v o s k u n ig a ik štis ir L e n k ijo s k araliu s" (žr. 67) ir „ J o g a ila : P ir m ieji J o g a ilo s p o litin ia i žin g sn ia i" (žr. 69) tę sin y s. 71. Jogaila: 1382 m . tr a g e d ijo s e p ilo g a s .— Ž id in y s, 1935, N r. 10 (130), p. 3 0 3 — 3 1 5 .-------- Str. „ J o g a ila — d id y sis L ie tu v o s k u n ig a ik štis ir L en k i­ jo s k araliu s" (žr. 67), „ J o g a ila : P irm ieji J o g a ilo s p o litin ia i žin g sn ia i" (žr. 69) ir „ J o g a ila : 1382 m e tų tr a g ed ija L ietu v o je" (žr. 70) tęsin'ys. 72. Kautynės n e to li S a u lės. — L ietu v o s aid a s, 1936 r u g sė jo 26, N r. 4 42 (3058); r u g šė jo 28, N r. 444 (3060); r u g sė jo 29, N r. 446 (3062); r u g sė jo 30, N r. 4 48 (3064); sp a lio 1, N r. 450 (3066); sp a lio 2, N r. 452 ¡3068). 73. Keli b ru o ža i iš L ietu v o s isto r ijo s p o L iu b lin o u n ijo s .— Kn.: Ir e ik im L ietu v o s k e liu . . .: T ru m p os p a sk a ito s iš L ietu v o s isto r ijo s. [A tsp. iš „ L ietu v o s a id o “, 1928 v a sa r io 11, N r. 10 (224)]. K., 1928, p. 21— 33.— — P ig. 74. 74. Keli b ru o ža i iš L ietu v o s isto r ijo s po L iu b lin o u n ijo s .— L ietu v o s a id a s, 1928 v a sa r io 11, N r. 10 (224), p ried a s „Ir e ik im L ietu v o s k e ­ liu . . .", p. 3— 4.--------P ig. 73. 75. Kęstutis: 550 m e tų m irties su k a k tu v ių p r o g a .— L ietu v o s aid a s, 1932 r u g sė jo 24, N r. 217. (1592); r u g sė jo 26— 27, N r. 218— 219 (1593— 1594); sp a lio 1, N r. 223 (1598); sp a lio 5— 6, N r. 2 2 6 — 227 (1601— 1602); s p a lio 12— 14, N r. 2 3 2 — 234 (1607— 1609); sp a lio 19— 22, N r. 23 8 — 241 (1 6 1 3 — 1616); sp a lio 26, N r. 244 (1619). 76. Kęstutis ir jo la ik a i.— T rim itas, 1932, N r. 39, p. 7 6 7 — 768; N r. 40, p. 791— 792; N r. 42, p, 83 0 — 831; N r. 43, p. 851— 852; N r. 44, p. 871; N r. 45, p. 8 91— 892; N r. 46, p. 911— 912; N r. 47, p. 93 0 — 932; N r. 48, p. 9 5 0 — 952; N r. 49, p. 970— 972; N r. 50, p. 99 1 — 992; N r. 51, p. 1011— 1012; N r. 52, p. 1032— 1035.

292

77. Kovose g im u si d r a u g y stė: [U k ra in o s su siju n g im o su R u sija 3 0 0 m e tų su k a k tu v ių p ro g a ].—-K o m ja u n im o tiesa , 1954 sa u sio 17, N r. 12 (2119). 78. Lietuvių g e n ty s ik i X I V a m žiau s. — N a u jo ji R om u va, 1939, N r. 17 (431), p. 361— 368).--------P lg. 47— 48, 85. 79. Lietuvos isto r ija . [Trum pa a p ž v a lg a ].— Kn.: M ū sų k a le n d o riu s 1930. K ., 1929, p. 88— 102. 80. Lietuvos isto r ija [n u o ik iv a ls ty b in ių la ik ų ik i X V I a. p a b a ig o s: S v a r b ia u sio s lite ra tū ro s są r a ša s ]/ S u d arė I. Jon yn as.-— Kn.: L. Karsavi­ nas. Isto rijo s teo rija . K., 1929, p. 80— 83. 81. Lietuvos isto r ijo s d r a u g ijo s įsta ta i.— P raeitis, 1930, t. 1, p . 3 9 6 — 3 9 7 .— P o tek sto : A . J a n u la itis, P. T a rasen k a, K. J a b lo n sk is, V . B iržiška, I. J o n y n a s .— — A ts p .— žr. 47. 82. M o tie ju s Liubavskis.— L ie tu v o s stu d e n ta s, 1932, N r. 3, p. 5, su portr. 83. A . a. prof. M. Liubavskis: J o g y v e n im a s ir d arb ai.— V a ira s, 1933, N r. 10, p. 2 36— 246. 84. Nepalaužiama d ra u g y stė: R y šiu m su U k ra in o s su siju n g im o su R u ­ s ij a 3 00 m e tų su k a k tu v ė m is.— T iesa , 1954 b a la n d žio 24, N r. 97 (3388). 85. L es peuplades lith u a n ie n n e s ju sq u 'a u X I V s iè c le .— In: Pirm a B alti j a s V ë stu r n ie k u k o n fer e n c e: R u n as u n r e f e r a t i = C o n v e n tu s P rim us H isto rico ru m B a lticoru m : A c ta e t rela ta , R iga, 16— 2 0 V III 1937. R iga, 1938, p. 46— '61.-------- A ts p .— žr. 48. 8 6 . Pirmasis L ietu v o s S tatu tas: 400 m e tų su k a k tu v ių p r o g a .— V a i­ ras, 1930, N r. 2 (5), p. 3 8 5 — 397.--------A ts p .— žr. 49. 87. A n ta n a s Prochaska (1852— 1930): J o isto r in ių darb ų a p ib ū d in i­ m a s.— P ra eitis, 1933, t. 2, p. 44 1 — 459.------- A ts p .— žr. 50. 88. Reikšminga su k ak tis: [U k rain os su siju n g im o su R u sija 3 0 0 -o sio m s m e tin ė m s],— T iesa, 1954 g e g u ž ė s 22, N r. 120 (3411). 89. Révision d e s m a n u els sc o la ir es: R ap port d e M . I. J o n y n a s, p ro ­ fe s s e u r d e l'U n iv e r sité d e K aun as. — In: T e in e B alti R iik id e V a im se K o o stô ô K o n g ress. T artu, 1936.--------A ts p .— žr. 52. 90. Vilniaus klausim as^— Kn.: M ū sų k a le n d o riu s 1930. K., 1929, p. 8 0 — 88. 91. Vilniaus k la u sim a s. — Kn.: V a lsty b ė s sta tistik o s k a le n d o riu s 1937 = S ta tistisc h e r S ta a ts-K alen d er 1937. [K., 1937], p. 80— 100.-------V e r t.— žr. 92. . 92. D ie Vilnius-Frage. — K n.: V a ls ty b ė s sta tistik o s k a le n d o riu s 1937 = S ta tistisc h e r S ta a ts-K a len d er 1937. [K., 1937], S. 34 8 — 371,------- O rig .— žr. 91. 93. Prof. R ob erto Vipperio 70 m etų su k a k tu v ė s.— L ietu v o s aid a s, 1929 lie p o s 18, N r. 160 (644).— P o tek sto : J o n a s [I] J o n y n a s. 94. Vytauto a p ša u k im a s L ietu v o s karalium i.-— V a ira s, 1930, N r. 1 Î (14), p. 123— 142,— N e b a ig ta . 95. V y ta u to še im y n a . — P raeitis, 1933, t. 2, p. 183— 244. — Santr. p ra n c. k. („La F a m ille d e V y ta u ta s, gran d d u c d e L ith u an ie" ), p. 50 5 — 5 0 7 .— — A ts p .— žr. 55. R e c:

S.

Z a j q c z k o w s k i .— Ateneum

Wilenskie, R. 9(1933/1934), 1934, s. 365.

293

96. Vytauto ž e n k la s.— V a ira s, 1930, N r. 3 (6), p. 497— 507; N r. 4 (7), p. 2 4 — 34; N r. 5 (8), p. 128— 135; N r. 6 (9), p. 2 0 6 — 221, iliu str. 97. V y ta u to ž e n k lo arb a h e r b o k la u sim u .— L ie tu v o s aid a s, 1930 k o ­ v o 1, N r. 5 0 (831). 98. Историография Л итвы .— В кн.: О ч ер к и и ст о р и и и с т о р и ч е ­ ск о й н а у к и в СССР / П о д р е д . M . Н . Т и хом и р ов а, М . В. Н еч к и н о й [и д р .].— М ., 1955— 1963.— Т. 1— 3. T. 1. 1955, с. 122— 127, 2 5 2 — 253, 592— 593, 614— 618,— С оав тор : В. Н . П ер ц е в (с. 5 9 2 — 593). Т. 2. 1960, с. 7 2 9 — 733. Т. 3 . 1963, с. 6 7 0 — 673,— С оавтор: Ю . И . Ж ю г ж д а . С Lietuviškoji e n c ik lo p e d ija .— К ., 1933— 1942.— T. 1— 10/3. Г. 1 (1933): 99. Agripira [= A g r ip in a ] (sk ilt. 101— 102); Aigustė (sk ilt. 112); Albertrandy J o n a s (sk ilt. 197— 199, su port.); *Aldona, D.L.K. G ed im in o d u k tė (sk ilt. 2 0 8 — 211); * Aleksandras, d id y sis L ietu v o s k u n ig a ik štis ir L e n k ijo s k a ra liu s (sk ilt. 2 2 6 — 244, su portr.); * Aleksandras, J o n o sū n u s. N o s is (sk ilt. 2 4 4 — -246); * Aleksandras, K arioto sū n u s, G ed im in o an ū k a s (sk ilt. 246); * Aleksandras, N a rim a n to sū n u s, G ed im in o an ū k a s (sk ilt. 2 4 6 — 247); * Aleksandras, P a trik ijau s sū nu s, G ed im in o an ū k a s (sk ilt. 247); * Aleksandras (O lelk a). . ., V la d im iro sū n u s, A lg ir d o a n ū k a s (sk ilt. 247— 249); * Aleksį jus (Sim a n a s-E leu teriju s) p r a v o sla v ų m e tr o p o lita s (sk ilt. 258— 260); * Alena, D.L.K. A lg ir d o d u k tė (sk ilt. 26 1 — 262); *Alena G lin sk a itė (sk ilt. 2 6 2 — 263); * Algimantas (A u g im a n ta s), A lš ė n ų k u n -š tis (sk ilt. 273); * Algirdas, d id y sis L ietu v o s k u n ig a ik štis (sk ilt. 2 7 8 — 295); *Alšėnal (sk ilt. 3 4 7 — 348); * Alšėnų k u n ig a ik šč ia i [Jon as, A lg im a n to sū nu s; A le k ­ san d ra s, J o n o sū nu s; A lek sa n d ra s; A n d riu s, J o n o (A lg im a n to ) sū n u s; J o n a s (J o n u šas); J u rg is; M y k o la s; P a u liu s A lg im a n ta s A lšė n išk is; Sim anas] (sk ilt. 3 4 8 — 359, su portr.); *Amboten (sk ilt. 389— 391); Anastazija [ 1 — 5] (sk ilt. 541— 542); *Andrius, D.L.K. A lg ir d o sū n u s (sk ilt. 57 5 — 585); * Andrius, L ie tu v o s k u n -š č io G erd en io sū n u s (sk ilt. 585— 586); Andrius, K ije v o k u n -č io V la d im iro tr e č ia s is sū n u s (sk ilt. 5 8 6 — 588, iliu str.); *Andrusovo ta ik a (sk ilt. 591— 594); Ariogala (sk ilt. 1042— 1046, iliu str.); *Astikas (sk ilt. 1299— 1303).— — A ts p .— žr. 1— 11. T. 2 (1934): 100. *Aukso o rd a (sk ilt. 176— 187, iliu str.); *Avraamkos m e tr a štis (sk ilt. 477— 478); Baba J o n a s (sk ilt. 55 5 — 556); *Barbara (de) C illi (sk ilt. 1232— 1233); *Barbora K a d v ila itė (sk ilt. 1233— 1240, iliu str.); *Barbora Z a p o ly a (sk ilt. 1240— 1241); *Batoras.. v e n g r ų g im in ė (sk ilt. 1513— 1515); *Batoras: [A n driu s; B altazaras; G abor, arb a G ab rielis] (sk ilt. 1515— 1517, iliu str.); *Baloras S te p o n a s [pradžia] (sk ilt. 1517— 1534).--------A ts p .— žr. 11— 15.

* Straipsniai, pažymėti *, išleisti atskirais atspaudais.

294

T. 3(1935): 101. *Batoras S te p o n a s [tęsin y s] (sk ilt. 1— 26, iliu str.); Batu (sk ilt. 3 0 —3 1 ); *Bažnytinė u n ija (sk ilt. 174— 191); Bekeš.. v e n g r ų d id ik ų g i­ m in ė [K asparas B.; G a b rieliu s B.] (sk ilt. 316— 319); Bekešą (sk ilt. 319, iliu str.); * B e/z (sk ilt. 426— 429); *Berestečko (sk ilt. 36 0 — 563, iliustr.); *Bychovco k r o n ik a (sk ilt. 8 7 5 — 878, iliu str.); *Bielaja (sk ilt. 902); *Bielevo k u n ig a ik štija (sk ilt. 9 1 0 — 911); *Bieliajev J o n a s (sk ilt. 91 2 — 913, su portr.); *BieIskas (sk ilt. 93 4 — 937); * Bielskiui, k u n ig a ik šč ia i (sk ilt. 9 3 8 — 941); *Birutė (sk ilt. 1159— 1165); * Biržų su ta rtis (sk ilt. 1238— 1242); *B obrok... D im itra s (sk ilt. 1457— 1458); *Bodzanta (sk ilt. 1497— 1498); *Bogoliubski... A n d r iu s (sk ilt. 1517— 1519).--------A ts p .— žr. 15— 23. T. 4 (1936): 102. *Bojarskaja durna (sk ilt. 2 2 — 26); *BolesIavai, č e k ų k u n ig a ik š­ č ia i (sk ilt. 6 1 — 73); *Boleslavai, le n k ų k u n ig a ik šč ia i ir k a r a lia i (sk ilt. 73— 79); *Bolesiavai, M a z o v ijo s k u n ig a ik šč ia i (sk ilt. 73— 79); *Bona (sk ilt. 126— 137, su portr.); *Borisas.. . , šv . (sk ilt. 23 5 — 236, su portr.); *Borisas.. . , A le k sa n d r o sū n u s (sk ilt. 2 3 6 — 238); * Borisas G o d u n o v (sk ilt. 2 3 8 — 244, su portr.); Bražuolos su ta rtis (sk ilt. 602); *Butigeidas, lie tu v ių k u n -tis (sk ilt. 1204— 1206); *Camblak G rigas (sk ilt. 1329— 1339, su portr.).--------A tsp . žr. 24— 29. T. 5 (1937): 103. *Christburgo ta ik a (sk ilt. 459— 464); Damilia, arb a D an m illa (sk ilt. 1414); *DanieIius (D an ilo), R o m an o s. (sk ilt. 1439— 1445); *Danielius (m. 1303— 1304) (sk ilt. 1445— 1446); *Danutė (sk ilt. 1501— 1502).— — A ts p .— žr. 3 0 — 31. T. 6 (1937): 104. Daugirutis (sk ilt. 108); *Dimitras, K arijoto s., d.L.k. G ed im in o a n ū k a s (sk ilt. 9 1 1 — 912); *Dimitras, d.L.k. A lg ir d o s. (sk ilt. 91 2 — 914); *Dimitras, V a lu in ė s. . . k u n -tis (sk ilt. 914); *Dimitras, D a n ie lia u s s. (sk ilt. 9 1 4 ) ; *Dimitras, V s e v o lo d o s. (sk ilt. 914); *Dimitras D etk o (sk ilt. 91 4 —■ 9 1 5 ) ; *Dimitras G ro zn y je O či (sk ilt. 915); *Dimitras D o n išk is (sk ilt. 91 5 — 921, su portr.); *Dimitras, Aleksandro N e v iš k io s. (sk ilt. 921); *Dimitras, K o n sta n tin o s. (sk ilt. 92 1 — 922); *Dimitras S em ia k a (sk ilt. 922); *Dimitras, J u r g io s,, K rasnyj (sk ilt. 922— 923); * Dimitras, J o n o s., S a m o z v a n e c I (sk ilt. 9 2 3 — 930, iliustr.); ifDimitras, S a m o z v a n e c II (sk ilt. 93 0 — 935); *Dobrino. . . b ro lia i (sk ilt. 1146— 1148); *Dorošenko M y k o la s (sk ilt. 1281—■ 1282); *Dorošenko P etras (sk ilt. 1282— 1284, su portr.); *Dovydiškės s u ­ ta rtis (sk ilt. 1341— 1344).--------A ts p .— žr. 32— 35. T. 7 (1939): 105. *Edyga E d ig eju s (sk ilt. 41 6 — 419); *Eišiškės (sk ilt. 60 6 — 608); *Elena. . ., L ietu v o s did. k u n -tie n ė ir L en k ijo s k a r a lie n ė (sk ilt; 73 9 — 742); Elzbietos: [D.L.K. G ed im in o d u k tė; G n e v k o v o . . . k u n -č io K a zim iero III d u k tė; L en k ų k a r a lia u s K azim iero III D. ir A ld o n o s O n o s G ed im in a itė s d u k tė; P am ario k u n -č io B o g u sla v o V . . . duktė; L en k ų k a r a lia u s V la d is ­ lo v o L o k etk o du ktė; B o sn ietė . . ., V e n g r ijo s ir L e n k ijo s k a ra lien ė; E. iš P ilic o s J o g a ilie n ė ; V o k ie č ių im p e ra to r ie n ė , V e n g r ijo s ir Č e k ijo s k a r a lie ­ n ė; H a b sb u rg a itė; D.L.K, Ž y g im a n to A u g u s to žm ona] (sk ilt. 801— 808); Enrikas III V a lo is (sk ilt. 898— 900, su portr.).— ■— A ts p .— žr. 36— 38.

295

!

T. 8 (1940): 106. Fotijus (skilt. 473— 474); *Galicija (sk ilt. 844— 849); *Galinda (sk ilt. 859); *Galindai (sk ilt. 8 5 9 — 860); Gaudemunda S o fija (sk ilt, 1071); *Gediminas. . ., L ietu v o s k a ra liu s (sk ilt. 1119— 1135, iliustr.); *Gerasim as. . ., S m a len sk o v y sk u p a s (sk ilt. 1328— 1329); *Geicika (sk ilt. 1335— 1336); *Gerdenis.. L ietu v o s k u n -tis (skilt. 1337— 1338).— ■— A ts p .— žr. 39— 41. T. 9 (1941): 107. *G linskiai, to to rišk o s k ilm ė s k u n ig a ik šč ių g im in ė: [Jonas; Bori­ sas; J o n a s M a m a ju s, L eo n o s.; Elena; M y k o la s] (sk ilt. 161 — 169, iliustr.); *Goštautai. . lie tu v ių k ilm ės d id ik ų g im in ė: [G. . . ., V e liu o n o s p ilie s k o m en d a n ta s; A n d riu s, V iln ia u s sen iū n a s; A lb e r ta s. . ., M artyn o G. ir A lš ė n ų k u n -ty tė s O n o s s.; J o n a s .. . , V iln ia u s v a iv a d a ir L ietu v o s k a n c ­ leris; M a rty n a s. . ., J o n o s.; P etras, ta ria m a sis d id žio jo L ietu v o s k u n -č io A lg ir d o k arys; S ta n islo v a s. . ., A lb e r to G. sū nu s] (sk ilt. 329'— 340, iliu str.); Haličas (sk ilt. 1000— .1004, iliu str.); Haraburda (sk ilt. 1071— 1 0 7 2 ).-------A ts p .— žr. 42— 43. T. 10 sus. 31111 (1942): 108. Jadvyga (sk ilt. 2 8 8 — 298). D 109. [Ivinskis Z.] Z. I. V y ta u to D id ž io jo d arbai katalikų b a ž n y č ia i L ie tu v o je . K., 1930. [Rec.] — V a ira s, 1931, N r. 2, p . 2 5 9 — 260. 110. J . V y ta u ta s V iln iu je . K., 1930. [Rec.] — V a ir a s, 1931, N r. 2, p. 2 5 6 — 258. 111. [Kraujalis P.) P. Vieštautas. V y ta u ta s D id y sis, L ietu v o s d id is k u n ig a ik štis, Č e k ijo s k a ra liu s, L e n k ijo s K arū nos g lo b ė ja s, R y g o s ark i­ v y s k u p ijo s p ro tek to riu s, ru sų ž em ių v a ld o v a s. V ., 1930. [R e c .]— V a ir a s, 1931, N r. 2, p. 2 6 0 — 262. 112. Norkus J. V y ta u ta s D id y sis, L ietu v o s k u n ig a ik štis: Isto rijo s sk a i­ ty m a i. K ., 1930. [R e c .]— V a ir a s, 1931, N r. 2, p. 2 5 4 — 256. E 113. Delko m ų sų in te lig e n ta i le n k ia s k aim o? — V iln ia u s žin io s, 1905 s a u s io 2 2 (v a sa rio 3), N r. 19.— P arašas: J g n o ta s D zū k as. 114. Kaip b u v o a p le is ta s V iln iu s .— L ietu va, 1920 sp a lio 17, N r. 22 6 (508). P e r s p a u d a s : Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 4: Lietuva buržuazijos val­ dymo metais (1919—1940) / Red. J. Žiugžda. V., 1961 p. 82—85. 115. Korporacijų k la u sim u .— L ietu v o s stu d en ta s,

1933, N r. 9

(52),

p. 2. 116. Laiškas „ S a u lėtek io" red ak cijai: [D ėl n e p a g r įsto V . B ielsk io ir V . P o žė lo s šm eižim o ],— S a u lėte k is, 1919 b ir ž e lio 1, N r. 1. 117. Lietuviai M a sk v o je : M a sk v o s lie tu v ių še lp im o si d r a u g ija .—V iln ia u s ž in io s, 1907 la p k r ič io 13 (26), N r. 192 (801).— P arašas: A t e s y s .

296

118. Lietuvių draugija SSSR tautų kultūrai pažinti.— Lietuvos aidas, 1929 gruodžio 27, Nr. 294 (778). 119. Lietuvos draugija Tautų Sąjungai remti Klaipėdos klausimu: (Kreipimasis į analogiškas užsienio draugijas],— Lietuva, 1924 kovo 1, Nr. 51 (1462).— Po teksto: A. Janulaitis, I. Jonynas. 120. Moksleivių konferencijos klausime.— Vilniaus žinios, 1908 ge­ gužės 8 (21), Nr. 101 (939). 121. Ramybė Lenkijoje.— Lietuva, 1923 sausio 10, Nr. 10 (1123).— Parašas: J. Atesys. 122. Susimąstykime! Vienos knygos pasirodymo proga: [Apie V. Silkarskio knygą ,,Solowjews Philosophie der All-Einheit" (K., 1932) ir Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto leidybinę politiką].— Lietuvos aidas, 1932 gegužės 10, Nr. 104 (1479).— Parašas: I. J. 123. Tartu universitete.— Lietuvos aidas, 1936 gruodžio 12, Nr. 572 (3188). 124. Už taikų, kūrybinį darbą: [Didžiosios Spalio socialistinės revo­ liucijos 36-ųjų metinių proga].— Tiesa, 1953 lapkričio 6, Nr. 263 (3246). 125. Vienos tragedijos galas.— Lietuva, 1923 sausio 9, Nr. 5 (1122).-— .Parašas: J. Atesys. L

JO NYNO SPAUSDINTŲ DARBŲ CHRONOLOGIJA

1905— 113* 1907— 117 1908— 1 2 0 1919— 116 1920— 114 1923 — 59, 121, 125 1924 — 51, 119 1928 — 45, 73, 74 1929 — 45, 56, 79, 80, 90, 93, 118 1930 — 46, 49, 81, 86, 94, 96—97 1931 — 62, 109—112 1932— 1— 10, 55, 57, 63, 75, 76, 82, 122 1933— 11—13, 44, 50, 64—66, 83, 87, 95, 99, 115

1934— 14—20, 67, 69, 100 1935 — 21—27, 70, 71, 101 1936 — 28—30, 52, 68, 72, 89, 102, 123 1937 — 31—35, 47, 91, 92, 103, 104 1938 — 36—38, 48, 60, 85 1939 — 39, 40, 78, 105 1940 — 41—43, 53, 106 1941 — 61, 107 1942 — 108 1953— 124 1954 — 77, 84, 88 1955 — 54, 98 1960 — 98 1961 — 114 1963—98 1966 — 58

* S k a ičia i n u ro d o š io s b ib lio g r a fijo s įrašų n u m eriu s.

297

TR U M PIN IM A I CVA CVLMA IEM LKLI MAB PSRL VUB ЖМНПр.

— Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas (Vilnius) — Lietuvos TSR centrinis valstybinis literatūros ir meno archyvas (Vilnius) — Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus (Vilnius) — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos rankraštynas (Vilnius) — Lietuvos TSR Mokslij Akademijos Centrinės bibliotekos rankraštynas (Vilnius) — Полное собрание русских летописей — Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštynas — Журнал Министерства народного просвещения

ILIUSTRACIJŲ

SĄRASAS

1. I. Jonyno tėvas Zigmantas, apie 1932 m. (IEM). 2. I. Jonynas — Maskvos universiteto studentas, apie 1908 m, (IEM, ATV 17668). 3. Berlyne, po 1911 m. (IEM, ATV 14242). 4. I. Jonyno „Lietuvių tautos istorijos" (d. 3) paskaitų titulinis lapas. 5. Lietuvos universiteto docentas (IEM, ATV 12259). 6. I. Jonynas su šeima, 1929 m.: žmona Elena, sūnūs Kęstutis ir Vytautas, duktė Birutė (iš B. Andriejevienės rinkinio). 7. Namas Kaune, Rūtų 3, kuriame I. Jonynas gyveno 1927— 1954 m. (IEM).

8. Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ekskursija Maskvoje, 1935 m. Iš dešinės į kairę — I. Jonynas, B. Sruoga, J, Baltrušaitis (pa­ sitinkantis ekskursiją), M. Biržiška, V. Krėvė-Mickevičius, VOKS'o at­ stovai (IEM, ATV 17617). 9. Kelionėje po Lietuvą su B. Sruoga, 1934 m. (IEM, ATV 17624). 10. I. Jonyno autobiografijos faksimilė, 1940 m. (CVA, f. 391, ap. 7, b. 2205, 1. 5—6). 11. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto mokslinis personalas, apie 1929 m. (I. Jonynas — antroje eilėje ketvirtas iš dešinės) (iš istorikės O. Maksimaitienės rinkinio). 12. I. Jonynas ir vyr. dėst. K. Bukaveckas su Vilniaus universiteto II kurso istorikais, 1948 m. pavasarį (iš V. Merkio rinkinio). 13. Vilniaus universiteto M. Sarbievijaus kiemelyje, 1954 m. gegu­ žės mėn. (IEM, ATV 14238). 14. Su studentų ekskursija Nemunu, 1954 m. liepos mėn. (iš istori­ ko M. Tamošiūno rinkinio).

A SM EN VARD ŽIŲ RODYKLĖ T ru m p in im ai ro d y k lė je: a r k iv y sk . — a r k iv y sk u p a s, b u r ž ,— b u ržu a zi­ n is, d .— d u k tė, d .k .— d id y sis k u n ig a ik štis, k .— k u n ig a ik štis, k -tie n ė — k u n ig a ik štie n ė , k -ty tė — k u n ig a ik šty tė , LDK — L ietu v o s D id ž io ji K u n i­ g a ik šty s tė , le g .— le g e n d in is , s.— sū n u s, v y s k — v y sk u p a s. A g r ip in a , A lg ir d o d., k -ty tė 294 A g r ip in a , A lš ė n ų k -tie n ė 54, 55, 71 A ig u s tė , A u g u s tė (m, 1345), M a sk v o s d. k -tie n ė 294 A lb e r tra n d is (A lb ertran d y) J a n a s (1731— 1808), le n k ų isto r ik a s 142, 2 9 4 A ld o n a O na, G ed im in o d. (ap ie 1310— 1339), k -ty tė 119, 253, 289, 294, 295 A le k n a (O lech n o ) A le k sa n d r a s, S u d im an to s. (m. 1491), k. 65 A le k n a Antanas (1872— 1930), isto r ik a s 188 Aleksandras žr. V y ta u ta s Aleksandras (m. 1511), A lš ė n ų k. 294 Aleksandras Jogailaitis, Kazimieraitis (1460—1506), d. k., karalius 17,

103, 130, 135, 253, 289, 294 Jono s., Neliubas, Alšėnų k. 294 Aleksandras, Jono s., Nosis, k. 289, 294 Aleksandras, Jono s., Suzdalės k. 90 Aleksandras, Karijoto s., k. 289, 294 Aleksandras Michailovičius žr. Gruševskis A. Aleksandras, Narimanto s., k. 289, 294 Aleksandras, Olelka, Vladimiro s. (m. 1454), Kijevo, Kopilio k. 88, 90, 289, 294 Aleksandras, Patrikijaus s., Starodubo k. 289, 294 Aleksandrovskis Sergejus, TSRS pasiuntinys Lietuvoje 243 Aleksejus (tarp 1293 ir 1298—1378), Kijevo metropolitas 137, 289, 294 Aleksejus Michailovičius (1629—1676), Rusijos caras 162, 232 Alena, Algirdo d., k-tytė 289, 294 Alena Glinskaitė (m. 1538), Maskvos d. k-tienė 289, 294, 296 Alena Omuličiuvienė, tarnaitė 38, 39 Algimantas, Alšėnų k. 40, 41, 44, 51, 53, 54, 60, 62, 71, 80, 289, 294 Algimantas, Treniotos s., leg. k. 117, 134 Algirdaičiai, k. 56 Algirdas (m. 1377), d.k. 19, 40, 41, 48, 56, 87, 88, 98, 101, 102, 105, 107, 120, 159, 162, 164, 166, 253, 254, 289, 294, 295 Alnpekė Ditlebas, fon, tariamasis Livonijos Eiliuotosios kronikos auto­ rius 166 Alseika Danielius (1881—1936), gydytojas, visuomenės veikėjas 14 Ambraziejus Juozas (1877—1958), 1905 m. r e v o liu c ijo s d a ly v is 190 Aleksandras,

299

Amiranašvilis Piotras (g. 1907), gruzinų dainininkas 271 Ana, Ona, Vasilijaus ir Sofijos d., Maskvos k-tytė 88, 89, 96 Anastazija žr. Sofija, Vytauto d. Anastazija, Vasilijaus ir Sofijos d., Maskvos k-tytė 89, 90 Anastazijos, Lietuvos ir Maskvos k-tytės bei k-tienės 294 Andrejevas Aleksandras (1887—1959), istorikas 24, 194, 273 • Andrejus Feodorovičius, Starodubo k. 41 Andriai 289, 294 Andriejevas Julius (g. 1942), kompozitorius, pianistas 271 Andriejevas Rostislavas (1907—1967), artistas, režisierius 271, 287 Andriejevienė, Andrėjevienė, Jonynaitė, Birutė (g. 1916), mokytoja 25, 262, 285, 287, 298 Andrijaševas Aleksandras (1869—?), istorikas 264 Andrius, Algirdo s. (1325—1399), Polocko k. 72, 104, 108, 294 Andrius, Andrejus, Fiodoro s., Lukomlės, Starodubo k. 44, 47, 48 Andrius, Gerdenio.s. (m. 1323), Tverės vysk, 294 Andrius, Jono s., Alšėnų k. 54, 55, 294 Andrius, Kijevo k. 44, 55 Andrius, Krokuvos vaistininkas 69 Andrius Sakavičius, Smolensko vietininkas 105, 123 Andrius, Vladimiro s. (m. apie 1457— 1458), Serpuchovo k. 93, 294 Antanas, Antaniukas žr. Didžiulis A. Antonijus, šv. 137 Antonovič Jekaterina, V. Antonovičiaus žmona 205, 206, 220, 275 Antonovičius Vladimiras (1834—1909), istorikas 18, 164—168, 175, 205, 206, 220, 275, 276, 279 Apolonas žr. Palemonas Arcimavičienė, Rudzinskaitė, Marija (1885—1941), istorikė, egiptologe 255, 256 Ardarikas (Ardaricus), gepidų karalius 128 Arnoldas (m. 1416), Kulmo vysk. 42 Arnoldas (Arnold) Stanislovas (g. 1895), lenkų istorikas 27 Astikai, didikai 289, 294 Atila (Attila; m. 453), hunų vadas 115, 118, 127 Augustaitis Pranas (1883—1941), literatas 26 Augustas II (1670—1733), d. k., karalius 162, 248 Avižonis Juozas (1882—?), istorikas, mokytojas 279 Avižonis Konstantinas (1909—1969), istorikas 188 Avraamka, metraštininkas 41, 52, 63, 102, 103, 107, 289, 294 Baba Jonas, Drucko k. 294 Bagalija Dmitrijus (1857—1932), istorikas 221, 279 Balaklajus, Užvolgio chanas 117 Balinskis (Balinski) Mykolas (1794—1864), istorikas 142, 159—161, 184. Baltrušaitis Juozas, Mėmelė (1875—1942), poetas 275 Baltrušaitis Jurgis (1873—1944), rašytojas, diplomatas 206, 220, 221, 298 Balzeris (Balzer) Osvaldas (1858—1933), lenkų istorikas 119, 183 Baranovskis Voicechas, Vilniaus žurnalistas, literatas 181 Barbaševas Aleksandras (1858—?), istorikas 41, 61, 98 Barbora Cilli, de (tarp 1390 ir 1395—po 1442), vokiečių imperatoriaus žmona 294 Barbora Radvilaitė (m. 1551), d. k-tienė, karalienė 159, 294 Barbora Zapolya (1495—1515), d. k-tienė, karalienė 294 '

300

Barboros 289 Barkus, Palemono s.r leg. k. 115 Baronas Jonas (1873—1952), pedagogas, leksikografas 282 Bartoševičius (Bartoszewicz) Julijonas (1821—1870), lenkų istorikas 51 Barvinskis Bogdanas, ukrainiečių istorikas 65, 98 Basanavičius Jonas (1851— 1927), gydytojas, istorikas 14, 22, 195, 273 Batijus, Batu (1208—1255), mongolų-totorių chanas 116, 119, 135, 295 Batorai 289 Batoras Andrius (m. 1599), kardinolas 294 Batoras Baltazaras (m. 1594), Transilvanijos k. 294 Batoras Gabrielius, Gabor (1587—1613), Transilvanijos k. 294 Batoras Steponas (1533—1586), d. k., karalius 13, 128, 142, 144, 173, 174, 294, 295 Bekešas Gabrielius, Gabor (m. 1581), vengrų didikas 295 Bekešas Kasparas (m. 1580), vengrų didikas 295 Beliajevas, Bieliajevas, Ivanas (1810—1873), istorikas 289, 295 Belinskis (Bielinski) Juzefas (1848—1926), lenkų istorikas 161 Belskis (Bielski) Joachimas (apie 1540—1599), lenkų istorikas 126 Belskis (Bielski) Martynas (apie 1495—1575), lenkų istorikas 126 Berengarijus (m. 924), Italijos karalius, imperatorius 134 Berežkovas Nikolajus (1886—1956), istorikas 196, 197 Beršadskis Sergejus (1850—1896), istorikas 244 Bychovcas Aleksandras, rankraščių kolekcionierius 20. 36—38, 44, 45, 47—49, 51, 52, 63, 114, 115, 121, 127, 128, 141, 152, 289, 295 Bielskiai, k. 289, 295 Bielskis Vaclovas (1870—1938), visuomenės veikėjas 296 Bilbasovas Vasilijus (1832— 1904), istorikas 231 Birutė, Kęstučio žmona, d. k-tienė 100, 120, 129, 289, 295 Biržiška Mykolas (1882—1962), literatūros istorikas 13, 17, 26, 197, 298 Biržiška Vaclovas (1884—1956), bibliografas, kultūros istorikas 17, 18, 26, 196—199, 253, 274, 290, 293 Bytautas Ramūnas (1886—1915), filosofas, filologas 250, 284 Bobrokas Dmitrijus, Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas 290, 295 Bodianskis Osipas (1808—1877), literatūrologas 114 Bodzanta (apie 1320—1388), Gniezno arkivysk. 290, 295 Bogoliubskis Andrius (tarp 1109 ir 1111-—1174), Rostovo-Suzdalės k. 290, 295 Boguslavas, Bogislavas V (m. 1224), Pamario k. 295 Boguslavas, Stetino k. 65 Boleslavai, čekų ir lenkų k. 290, 295 •Boleslovas I Narsusis (Boleslaw I Chrobry; 965—1025), Lenkijos kara­ lius 140 Bona Sforca (1494— 1557), d. k-tienė, karalienė 112, 179, 290, 295 Bonifacijus IX, popiežius 1389—1404 m. 42, 66 Borisai 290, 295 Borisas, Aleksandro s. (m. 1461), Tverės d. k. 295 Borisas, Ginvilos s., leg. k. 117 Borisas Godunovas (apie 1552— 1605), Rusų valstybės caras 295 Borisas (m. 1015), šv. 295 Braunas M., bankininkas 194, 231, 235 Briukneris (Briickner) Aleksandras (1856— 1939), lenkų istorikas 183 Briuno (Brunot) Ferdinandas (1860—1938), prancūzų kalbininkas 9 301

Bubnovas Nikolajus (1858— 1934), istorikas 6 Budrys Dzidas (1903—1971), ekonomistas 31 Bukaveckas Kazimieras (1891— 1983), istorikas 298 Bungė Frydrichas (1802—1897), vokiečių teisės istorikas 88, 96 Burdžalovas Eduardas, istorikas 29 Butigeidas, k. 18, 290, 295 Bžostovskis (Brzostowski) Konstantinas, Vilniaus vysk. 162 Camblakas Grigas, Gavrilas (1364—1451), Lietuvos metropolitas 290, 295 Caro J. žr. Karo J. Cechlinas (Zechlin) Erichas (1883— 1954), Vokietijos diplomatas 281 Cezaris Gajus Julijus (tarp 102 ir 100—44 pr. m. e.), Romos valsty­ bės veikėjas, rašytojas 127 Chmirovas Michailas (1830—1872), istorikas 89 Chodynickis (Chodynicki) Kazimieras (1890—1942), lenkų istorikas 186 Chodkevičiai, didikai 138 Chodkevičius Aleksandras (apie 1475—1549), Naugarduko vaivada 127 Chodkevičius Jonas (apie 1420— 1485), Kijevo vaivada 127 Chreptavičius Liutavoras, Liutauras (m. apie 1514), Lietuvos didysis maršalas 135, 136 Čakertas (Tschackert) Paulius, vokiečių istorikas 265 Čarnkovskis (Czarnkowski) Petras, lenkų karys 125 Čermakas (Czermak) Viktoras (1863—1913), lenkų istorikas 248 Černeckis (Czernecki) Juozapas (1847—1929), lenkų pedagogas 244 Čingischanas (1155—1227), mongolų-totorių chanas 85 Čiurlionienė, Kymantaitė, Sofija (1886—1958), rašytoja 14 Čuparajus (Czuparaj), liudininkas 49, 50 Dąbrowski žr. Dombrovskis Damilla, Damnilla žr. Elzbieta, Gedimino d. Dangerutis žr. Daugerutis Danieliai, k. 290, 295 Danielius, Aleksandro Neviškio s. (m. 1303 ar 1304), Maskvos k. 295 Danielius, Danila, Romano s. (apie 1201—1264), Haličo k. 119, 295 Danilavičius (Danilowicz) Ignas (1787—1843), teisės istorikas 40, 44, 57, 62, 71, 80, 96, 97, 103, 127, 128, 142—145, 268 Danutė Ona, Kęstučio d. (m. 1448). k-tienė 51, 290, 295 Darata (m. 1394), šv. 42, 43, 66, 67, 70 Daškevičius Nikolajus (1852— 1908), istorikas 166—170, 181 Daudzvardas Vincas (1893—1941), burž. visuomenės veikėjas 292 Daugerutis, Daugirutis, Dangerutis (m. 1213), k. 152, 295 Daugirdas Jonas (m. 1443), Vilniaus vaivada 47 Daukantas Simonas (1793—1864), istorikas 22, 142, 148, 155— 159, 163,, 181, 272 Dausprungas, k., leg. k. 115, 118 Davaina, didikas 121 Davainiai, didikai 116 Davidas Lukas (apie 1503—1583), vokiečių istorikas 81, 82, 84, 151, Decijus (Decjusz, Dietz) Jostas Liudvikas (apie 1485—1545), lenkų kro­ nikininkas 126 Delbriukas (Delbriick) Hansas Gotlybas Leopoldas (1848— 1929), vokie­ čių karo istorikas 8 Deličas (Delitzsch) Frydrichas (1850—1922), vokiečių asirologas 8 302

Didžiulienė Liudvika, Žmona (1856-—1925), rašytoja 199, 274, 275 Didžiulis Antanas (1883— 1960), gydytojas, revoliucinio judėjimo daly­ vis 200—202, 274, 275 Didžiulis Stanislovas (1850—1927), kultūros veikėjas 201, 274, 275 Dimitras. . , žr. Dmitrijus. . . Diumontelis (Dumonteil) Fulbertas, prancūzų rašytojas 288 Dlugošas (Dlugosz) Janas (1415—1480), lenkų istorikas 43, 44, 55, 71— 78, 81, 84, 97, 112, 113, 127, 128, 141, 145, 152, 162 Dmitrijai, Dimitrai, k. 290, 295 Dmitrijevas E., inžinierius 11, 191 Dmitrijus, Dimitras, Aleksandro Neviškio s. (1250—1294), Perejaslavo, Vladimiro k. 295 Dmitrijus, Dimitras, Jurgio s. (m, 1441), Galičo k. 295 Dmitrijus, Dimitras, Danieliaus s. (m. 1399), Volynės k. 295 Dmitrijus, Dimitras Detko, Haličo bajoras 295 Dmitrijus, Dimitras, Jurgio s. (m. 1441), Haličo k. 295 Dmitrijus, Dimitras, Karijoto s., k. 295 Dmitrijus, Dimitras, Konstantino s. (1323—1383), Suzdalės k. 93, 295 Dmitrijus, Dimitras, Liubartas, Volynės k. 295 Dmitrijus, Dimitras, Lžedmitrijus I (m. 1606), apsišaukėlis Rusijos caras 295 Dmitrijus, Dimitras, Lžedmitrijus II (m. 1610) 295 Dmitrijus, Dimitras Rūsčiaakis (m. 1325), Tverės d. k. 295 Dmitrijus, Dimitras Semiaka (1420—1453), Galičo k. 93, 94, 295 Dmitrijus, Dimitras, Vsevolodo s., k. 295 Dmitrijus Donietis, Dimitras Doniškis (1351—1389), Maskvos ir Vladi­ miro d. k. 80, 85, 86, 90—93, 120, 295 Dmitrijus, Drucko k. 117 Dmitrijus, Kijevo k. 116 Dodė (Daudet) Alfonsas (1840— 1897), prancūzų rašytojas 288 Dogelis Motiejus (1715—1760), archeografas 138, 139 Domaševičius Andrius (1865—1935), gydytojas, darbininkų judėjimo veikėjas 14, 192 Dombrovskis (Dąbrowski) Janas Konstantinas (1890—1965), lenkų isto­ rikas 210 Donelaitis Kristijonas (1714—1780), poetas 195 Dorošenka Mykolas (m. 1628), kazokų hetmonas 295 Dorošenka Petras (1627—1698), kazokų hetmonas 295 Dorošenkos 290, 295 Dovnaras-Zapolskis Mitrofanas (1867—1934), istorikas 174— 176, 178, 179, 269 Drižačenka, namų savininkas 195 Druščicas Vasilijus (1886—1937), istorikas 239, 282 Dučius (Duczus), liudytojas 49, 50 Dumčius Jonas (g. 1905), filologas 255, 256 Dusburgas Petras (m. po 1326), kronikininkas 81, 98, 113, 119, 127 128 152, 153 Dzialinskis (Dzialynski) Adomas Titas (1796—1861), archeografas 143 248 Edyga Edigejus (m. apie 1420), Perekopo chanas 290, 295 Eikšys, leg. karo vadas 116 Elena (1476—1513), d, k-tienė, karalienė 197, 290, 295

303 t

Elena Glinskaitė žr. Alena Glinskaitė Elona, Iglona, leg. žynė 130 Elzbieta Bosnietė (m. 1387), Vengrijos ir Lenkijos karalienė 295 Elzbieta, Damilla, Damnilla, Gedimino d., k-tytė 295 Elzbieta Habsburgietė (1436—-1505), d.k. Kazimierio žmona 295 Elzbieta (apie 1309— 1343), Gnevkovo k-tytė 295 Elzbieta iš Pilicos (apie 1380—1420), Jogailos žmona 295 Elzbieta, Kazimiero d. (apie 1334—apie 1361), Lenkijos karalaitė 295 Elzbieta (m. 1393), Pamario k-tytė 295 Elzbieta, Vladislovo Lokietkos d, (m. 1380), Lenkijos karalaitė 295 Elzbieta (apie 1409—1442), vokiečių imperatorienė 295 Elzbieta (1526—1545), d.k. Žygimanto Augusto žmona 295 Emanuelis, Manuilas (Emmanuel; apie 1391—1425), Bizantijos impera­ torius 88, 89 Engelis Andrejus, Vilniaus generalgubernatūros tarnautojas 239 Enrikas III, Valois, žr. Henrikas Valua Erdvilą, Mantvilos s., leg. k. 116—119 Eskulapas, senovės graikų dievas 113 Eudokija, Dimitro d., žr. Jevdokija, Dmitrijaus d. Eufemija, Ofka, Zemovito III d. 51 Eupraksija žr. Oprasija Ferjė (Ferrier), 1812 m', prancūzų Balstogės gubernatorius 142 Fijalekas (Fijalek) Janas (1864—1936), lenkų istorikas 183, 184 Fletčeris Džilsas, anglų diplomatas 210, 277 Foigtas (Voigt) Johanas (1786—1863), vokiečiu istorikas 145, 161, 166, 210, 269 Fokas (Fock) Gustavas (1856—1910), Leipcigo antikvaras (čia — jo fir­ ma) 197, 198 Foma, vienuolis 104, 107 Fotijus (m. 1431), Maskvos metropolitas 90, 105, 296 Frydrichas, Pamario k. 120 Galaunė Paulius (g. 1890), dailėtyrininkas 23 Garasovicas Otas, Leipcigo antikvaras 235 Gaudemunda Sofija (m. 1313), k-tytė 296 Gediminaičiai, d. k. dinastija 135 Gediminas (apie 1275—1341), d.k. 18, 33, 40, 47, 51, 63, 73, 98, 161— 103, 105, 108, 118, 119, 128, 147, 159, 162, 169, 188, 206, 255, 289, 290, 294—296 Gelonas, leg. karžygys 130 Georgas žr. Jurgis, tariamasis Vytauto s. Gerasimas (m. 1435), Smolensko vysk., Lietuvos ir Maskvos metropoli­ tas 105, 107, 290, 296 Gerdenis (m. 1267), k. 290, 296 Ghillebert, Gilbert de Lannoy žr. Žiliberas de Lanua Gybutas, liudytojas 57 Giedraitis Melchioras, Merkelis (apie 1536—1609), Žemaičių vysk. 125 Gilberas de Lanua žr. Žiliberas de Lanua Gimbutas, Kūno s., leg. k. 115, 116, 118 Ginvila, leg. k. 117, 118 Glazeris, Glaseris Fabijonas Ulrichas (1688—1747), rašytojas 274 Glebas, Boriso s., leg. k. 117 Glebas, Sviatoslavo s., Smolensko k. 79, 104 304

Glinskiai, k. 290, 296 Glinskis Borisas, k. 296 Glinskis Jonas, k. 296 Glinskis Jonas Mamajus (m. prieš 1522), Kijevo, Naugarduko vaivada 296 Glinskis Mykolas (apie 1460—1534), k. 296 ' Golubinskis Jevgenijus (1834—1912), istorikas 89, 98 Gorčakas (Gorczak) Bronislavas (1854—1918), lenkų istorikas 96, 245, 247 Gorkis Maksimas (1868—1936), rašytojas 208 Gaškevičius Josifas, Vilniaus gubernatūros tarnautojas 63, 98 Goštautai, didikai 116, 290, 296 Goštautas (m. J 364), Veliuonos pilies komendantas 296 Goštautas Albertas (m. 1539), Vilniaus vaivada, LDK kancleris 296 Goštautas Andrius, Vilniaus seniūnas 296 Goštautas Jonas (m. 1458), Vilniaus vaivada, LDK kancleris 65, 296 Goštautas Martynas (m. apie 1483), Trakų vaivada 296 Goštautas Petras, leg. didikas 120, 296 Goštautas Stanislovas (m. 1542), Trakų vaivada 296 Graseris Jonas Jokūbas, knygų leidėjas 223, 224, 227, 230 Griaužys, leg. karo vadas 116 Grigaitis Juozas (1881— 1947), teisininkas 21 Grigalius XV (m. 1623), popiežius 163 Grigorijus Ivanovičius, raštininkas 103 Grigorijus Omuiičius/ tarnas 33 Gronskis Povilas (1883—1937), teisininkas, istorikas 17 Grumbis, leg. karo vadas 116

Grunau Simonas, Simanas (m. apie 1530—1531), Vokiečių kronikininkas: 81, 82, 84, 127, 128, 135, 151 Gruševskaja Jekaterina, M. Gruševskio žmona 206 Gruševskis Aleksandras, M. Gruševskio s. 206 Gruševskis, Hruševskis Michailas (1866— 1934), istorikas 24, 25, 193,, 202—206, 214, 220, 234, 240, 245, 246, 250, 275, 283 Gurnickis (Gornicki) Lukas (1527—1603), lenkų rašytojas 126 Gvanjinis (Gvagnini) Aleksandras (1538— 1614), kronikininkas 125, 126 Habsburgai, vokiečių imperatorių dinastija 252, 295 Haleckis (Halecki) Oskaras (1891—1973), lenkų istorikas 25, 183, 185, 206, 276 * Hanulis, Hanikė, Hamilionas (m. apie 1417— 1421), Vilniaus vietinin­ kas 37 Haraburda Mykolas (m. 1586), LDK diplomatas 296 Hamakas (Harnack) Adolfas (1851— 1930), vokiečių istorikas 8 Hartknochas (Hartknocli) Kristupas (1644— 1687), vokiečių istorikas 151 Hatenšteinas (von Hattenstein) Kūnas, fon, Vokiečiu ordino marša­ las 33 Heydi žr. Študerus H. Heinrichas IV, Varmijos vysk. 42 Hektoras žr. Torohas Henigas (Hennig) Abromas Ernestas (1771— 1815), vokiečių istorikas. 81, 82, 84 Henrikas Latvis, XIII a. kronikininkas 152 Henrikas Valua (Henri de Vaiois; 1551—1589), d. k., karalius 295 20. I. J o n y n a s

305.

Herberšteinas (von Herberstein) Zygmundas (1486— 1566), diplomatas, istorikas 91, 97, 128, 210, 277 Hiršas (Hirsch) Teodoras (1806—1881), vokiečių istorikas 97 Hlebovičius (Hlebowicz) Antanas Boleslovas (1801—1847), istorikas, li­ teratas 141, 142, 151, 161 Hofmanas (Hofmann) Georgas, šveicarų istorikas 207, 276 H oracijus (65—27 pr. m. e.), Romos poetas 148 Hosticon, liudytojas 49 Hraševskis M. žr. Gruševskis M. Hupertas, lenkų generolas 14 Y čas Jonas (1880—1931), istorikas 16, 17, 21, 255, 291, 292 Yčas Martynas (1885—1941), burž. visuomenės veikėjas 21 Iglona žr. Elona Ikonikovas (Ikonnikov) Vladimiras (1841—1923), istorikas 115 Ilovaiskis Dmitrijus (1832— 1920), istorikas 98 Ipatijus, Hipatijus, šv. 118 Ivanas žr. Jonas, tariamasis Vytauto s. Ivanas, Jonas, Aleksandro s. (m. 1359), Smolensko k. 39, 40, 51 Ivanas, Jonas, Vasilijaus ir Sofijos s. (1396—1417), k. 89, 91 Ivanas, Jonas, Karačevo k. 43, 72 Ivanas, Jonas, Suzdalės k. 90 Ivanas, Jonas, III (1440—1505), Maskvos d. k. 96 Ivanas, Jonas, I V Rūstusis (1530—1584), Rusų valstybės caras 295 Ivanas Ovgim untovičius žr. Jonas, Algimanto s. Ivanovas P., istorikas 264 Ivaškevičius (Iwaszkiewicz) Janusas (1879—1944), lenkų istorikas 27 Ivinskis Zenonas (1908— 1971), istorikas 22, 23, 188, 207, 208, 281, 296

Jablonskis Konstantinas (1892—1960), istorikas 18, 19, 22, 188, 270, 286, 290, 293 Jadvyga (1374— 1399), d. k-tienė, karalienė 42, 51, 57, 68, 69, 79, 97, 100, 103, 105, 120, 121, 186, 251, 296 Jagelonai žr. Jogailaičiai Jakovkinas I., istorikas 209, 277 Jakštas Juozas (g. 1900), istorikas 188, 255, 256, 260 Janulaitis Augustinas (1878—1950), istorikas, teisininkas 17f 188, 196, 207, 208, 253, 258, 261, 271, 276, 290, 293, 297 Janusas, Zemovito III s., k. 51 Jaroslavus, Serpuchovo k. 93 Jaroševičius (Jaroszewicz) Juozapas (1793—1860), istorikas, teisininkas 145— 148, 157, 158, 269 Jasinskis Michailas (1862—?), istorikas 231 Jaunutis (m. po 1366), d. k. 101 Jekaterina, Katerina, I (1684—1727), Rusijos imperatorė 75 Jekaterina Nikolajevna žr. Antonovič J. Jekaterina Sergejevna žr. Gruševskaja J. Jelena Ivanovna žr. Elena Jeronimas Pragiškis, Prahiškis (Jeronim Jan Silvanus Pražsky; apie 1369—1440), vienuolis 253, 284 Jerošinas (Jeroschin) Nikolajus, kronikininkas 81 Jevdokija, Eudokija, Dmitrijaus d., Suzdalės k-tytė 93 Jevstafijus, šv. 137

306

Jirečekas (Jireček) Hermenegildas (1827— 1909), čekų teisės istorikas 254, 284 Joanas, šv. 137 Jogaila, Vladislovas (apie 1351—1434), d. k., karalius 19, 33—38, 40, 42, 44, 48, 51, 53—64, 68, 69, 72—74, 78, 79, 81, 82, 86, 87, 97, 98, 100— 105, 107— 110, 120, 121, 123, 135, 143, 159, 182, 183, 186, 188, 292, 295 Jogailaičiai, Lietuvos ir Lenkijos valdovų dinastija 19, 51, 174, 183, 185, 186, 210 Johan von Posilge žr. Jonas iš Posilgės Jokūbas, Olivos abatas 42 Jomantai, k. 55 Jonas, Algimanto s. (m. apie 1402), Alšėnų k. 40, 41, 44, 51, 53—55, 60, 62, 71, 80, 86, 294 Jonas iš Posilgės (Johann von Posilge; m. apie 1418), Vokiečių ordino kronikininkas 42, 60, 65, 67, 68, 72, 73, 79, 84 Jonas, Joanas, VIII (1391—1448), Bizantijos imperatorius 88, 89 Jonas, Jonušas (m. po 1505), Alšėnų k. 294 Jonas, Pomezanijos vysk. 70 Jonas, tariamasis Vytauto s. 77, 82, 84 Jonas, , , žr, Ivanas, . , Jonienė žr. Agripina, Alšėnų ,k~tienė Jonynaitė Birutė žr. Andriejevienė B. Jonynas Ignas, istoriko I. Jonyno dėdė 189 Jonynas Kęstutis (g, 1922), inžinierius 298 Jonynas Vytautas (g. 1918), ekonomistas 298 Jonynas Zigmantas (apie 1867—apie 1937), valstietis 5, 189, 298 Jonynienė, Rutkauskaitė, Morta (m. 1912), valstietė 5, 189 Jonynienė, Ustinova, Elena (1881—1967), mokytoja 11, 12, 298 Jorgen, Jurgis, liudytojas 57 Jučas Mečislovas (g, 1926), istorikas 208, 276, 277 Julijona, Uljana, Vytauto žmona 20, 40, 41, 43, 44, 50, 71—78, 120 Julijonas, leg. k. 115 Julįukas žr. Andriejevas J. Jungingenas (Jungingen) Konradas, fon (apie 1355—1407), Vokiečių or­ dino magistras 42 Jungingenas (Jungingen) Ulrichas, fon (m. 1410), Vokiečių ordino ma­ gistras 68 Jurgėla Konstantinas (g. 1904), istorikas 209 Jurginis Juozas’ (g. 1909), istorikas 272, 288 Jurgis, Jurijus (m. 1510), Alšėnų k. 294 Jurgis, Naugarduko k. 57 Jurgis, tariamasis Vytauto s. 77, 82, 84 Jurijus, Jurgis, Dmitrijaus s., Zvenigorodo k. 90—94 Jurijus, Jurgis, Narimanto s., Belzo k. 60, 79 Jurijus, Jurgis, Sviatoslavo s. (m. 1407), Smolensko k. 52, 53, 106, 107 Jurijus, Jurgis, Vasilijaus ir Sofijos s. (1395—1400), Maskvos k. 89 Jurijus Olelkovičius (apie 1531—1578), k. 125 Kalačiovas Nikolajus (1819—1885), teisės istorikas 223 .Kapelis (Capelli) Liudvikas Aloyzas (apie 1776—1838), teisininkas 142 Karamzinas Nikolajus (1766—1826), istorikas 141, 145, 152, 156, 161 Kaributas Dmitrijus (m. po 1404), Naugarduko k. 60—64, 104 30?

Karijotas, Algirdo s., k. 157, 289, 294, 295 Karo (Caro) Jakobas (1836—1904), istorikas 61, 97 .Karolis Didysis (Carolus Magnus, Charlemagne; 742—814), frankų kara­ lius 134 Karolis IV (1316— 1378), Čekijos karalius 251 Karpovas Genadijus (1848—?), istorikas 50, 98, 241 Karsavinas Leonas, Levas (1882—1952), istorikas, filosofas 17, 19, 22, 23, 255, 271, 293 Kaso (Kasso) Levas (1865-—1914), Rusijos švietimo ministras 7 Katerina I žr. Jekaterina I Kazimieras Jogailaitis (1427—1492), d. k., karalius 44, 47, 65, 83, 105, 106, 108—111, 120, 122, 123, 142, 143, 153, 210, 295 Kazimieras III Didysis (1310—1370), Lenkijos karalius 295 Kepenas (Keppen) Piotras (1793— 1864), statistikas 156 Kernius, Kūno s., leg. k. 115, 116 Kęstutis (apie 1300— 13821, d. k. 19, 33—38, 40, 51, 53, 56, 61, 64, 65, 67, 98—102, 104, 108, 120, 129, 159, 182, 186, 188, 208, 291, 292 Keutgen F. žr. Koitgenas F. Kyburgas Konradas, fon, Vokiečių ordino komtūras 48, 49, 142 Kirkoras (Kirkor) Adomas Honorijus (1818—1886), kraštotyrininkas, žurnalistas 41, 98 Kiepatskis P., istorikas 231 Klimas Petras (1891— 1969), istorikas, diplomatas 15, 88, 89, 98, 209, 277 Kliučevskis Vasilijus (1841—1911), istorikas 6, 190 Kločkovas M., biografas 89 Klugė Frydrichas (1856— 1926), vokiečių filologas 58 Kocebus (Kotzebue) Augustas (1761— 1819), vokiečių rašytojas, istorikas ,152, 156 '.Kochanovskis (Kochanowski) Janas Karolis (1869— 1949), lenkų istori­ kas 41, 98 Koitgenas (Keutgen) Frydrichas (1861— ?), vokiečių istorikas 269 K ojalovičiu s M ichailas (1828— 1891), istorikas 228, 233, 241 K ojelavičius-Vijūkas Albertas, Adalbertas, Vaitiekus (1609— 1677), isto­ rikas 130, 132— 138, 148, 156, 157, 164 .Koliankovskis '(Kolankowski) Liudvikas (1882— 1956), lenkų istorikas 19 Kolonas Julijus žr. Prosperas Cezarinas Komulėjus (Comuleus) Aleksandras, popiežiaus nuncijus 184 K onečnas (Koneczny) Feliksas (1862— 1949), lenkų istorikas 59—63, 79, 82, 84, 98, 182 Konradas fon Jungingenas žr. Jungingenas K. Konstantinas, Suzdalės ? k. 93 K o p ė (Coppeė) Fransua (1842— 1908), prancūzų rašytojas 288 Korčakas, kronikininkas 130 Korinecas I., V O K S'o sekretorius 211, 212, 275, 277 K ornilovas Aleksandras (1862— 1925), istorikas 210, 277 Korolenka Vladimiras (1853— 1921), rašytojas 190

literatūrologas, poetas 29 (Kossakowski) Juozapas (m. 1829), literatas 456 Koslavas (Cosiaw) Kristijonas, raštininkas 66 Kotlubajus (Kotlubaj) Edvardas (1822—1879), istorikas 162 Kotošichinas Grigorijus (apie 1630—1667), rašytojas 210, 277 Korsakas Kostas (g. 1909), Kosakovskis

.308

Krasinskis (Krasinski) Vincentas (1782—1858), lenkų generolas, biblio­ tekos Varšuvoje steigėjas 35, 36, 42, 60, 102, 106 Kraševskis (Kraszewski) Juozapas Ignas (1812—1887), rašytojas, isto­ rikas 1'44, 159, 161, 162, 208, 269, 276 Kraujalis Petras, Vieštautas (1882— 1933), Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjas 19, 296 Krėvė-Mickevičius Vincas (1882—1954), literatūrologas, rašytojas 16, 21. 26, 218, 219, 298 Kristus 106 Krivis, Krivis Krivaitis, žynys 113, 134, 151, 165 Kromeris (Kromer) Martynas (apie 1512—1589), lenkų istorikas 126, 128, 248 Kropidla (Kropidlo) Jonas (m. 1421), Gniezno arkivysk. 43, 71 Krupovičius (Krupowicz) Mauricijus (1823—1890), lenkų istorikas 268 Kšivickis (Krzywicki) Liudvikas (1859— 1941), ekonomistas, archeologas 186 Kubalia Liudvikas (1838—1918), lenkų istorikas, literatas 208, 276 Kučinskas, Kučas Antanas (g. 1900), istorikas 188 Kukovaitis, leg. k. 117 ■ Kūnas, Palemono s., leg. k. 115 Kurčevskis (Kurczewski) Janas (1854—^1917), lenkų istorikas 44, 71, 97 Kurjė (Courier) Polis Luji (1772— 1825), prancūzų rašytojas 288 Kutšeba (Kutrzeba) Stanislovas (1876—1946), lenkų istorikas 182, 286 Lansonas Giustavas (1857—1934), prancūzų literatūrologas 9 Lapo, Lappo Ivanas, Jonas (1869—1944), istorikas 20, 24, 173, 174, 189, 207, 208, 213—219, 252, 278, 284 Lasickis (Lasicki) Jonas (apie 1534—po 1599), lenkų istorikas 135, 151 Laskovskis Jokūbas, XVI a. matininkas (revizorius) 151 Lastočkinas, šventikas 201 Lastovskis Vaclovas (1883—1936), burž. baltarusių rašytojas, politikas 244, 246 Lauras žr. Vaišelga Lazutka Stasys (g. 1923), istorikas 30 Lechas (Lech), leg. lenkų valdovas 140 Lelevelis (Lelewel) Joachimas (1786—1861), istorikas 140— 143, 160 Leninas Vladimiras (1870—1924) 27, 28 Leontovičius Fiodoras, Teodoras (1833—1911), teisės istorikas 51, 98, 176, 177/232, 245 Levas Danilovičius (m. 1301), Haličo k. 119 Levas, Leonas, Drucko k. 57, 60 Levas, Vladimiro k. 117 Levi, prancūzų architektas 261 Levickis (Lewicki) Anatolijus (1841— 1899), lenkų istorikas 183, 184, 248 Liatkovskis (Latkowski) Julius (1860—?), lenkų istorikas 185 Libonas žr. Palemonas Lindeblątas (Lindeblatt), tariamasis Jono iš Posilgės kronikos autorius 67 Lipinskis (Lipinski) Timotiejus (1797—1856), lenkų istorikas 159 Lipskis Vladimiras (1863—1937), botanikas 205, 206, 220, 221, 275, 276, 278, 279 Liubartas, Skirmanto s., leg. k. 117 Liubartas žr. Dmitrijus Liubartas Liubartovičiai-Sanguškos, didikai 47, 96, 245, 247, 249, 250

309

Liubavskaja Natalija, M. Liubavskio žmona 215 Liubavskis Matvejus (1860— 1936), istorikas 6, 20, 21, 24, 26, 63, 65 98, 170—173, 178, 180, 185, 188, 190, 215, 216, 222—226, 228, 229, 240, 241, 264, 269, 279, 280, 293 Liudvikas III (893—911), vokiečių karalius 134 Lovmianskis (Lowmianski) Henrikas (g. 1898), lenkų istorikas 41, 98 186, 187 Makarijus, Bulgakovas Michailas (1816—1882), teologas, istorikas 197 Maksimaitienė Ona (g. 1902), istorikė 298 'Maksimeika Nikolajus (1870— 1941), istorikas 172, 173, 264 Maksimilijonas I (Maximilian; 1459— 1519), Vokietijos imperatorius 91 Maldrzikas (Maldrzyk) Nikalojus (m. prieš 1439), Vytauto sekretorius 74, 76 Maleinas Aleksandras (1869—?), filologas 91, 97 Malinovskis Ioanikijus, Onikijus (1868—?), teisės istorikas 242, 243 Mamajus (m. 1380), Aukso ordos karo vadas 85 Mantvila, Gimbuto s., leg. k. 116, 117 Mantvilos, k. 118 Manuilas žr. Emanuelis Manvydai, k. 116 Marat César, kunigas 201 Màrcinovskis (Marcinowski) Antanas (1781— 1855), Vilniaus literatas 104 Marco, pensionato laikytoja 263 Marienverderis Jonas, Pomezanijos kapitulos narys 42, 43, 66, 70 Marija, Algirdo d., k-tytė 37, 38, 101 Marija, Jaroslavo d., Serpuchovo k-tienė 92, 93 Marija Oprasiją, Prakseda, tariamoji Vytauto žmona 39—41, 44, 47— 50, 77, 85 ’Marija, Vasilijaus II žmona 94, 96 .Marijus (Gaius Marius; apie 157—82 pr. m. e.), Romos karvedys 127 Marina, Lukomlės k-tienė 47, 48 Maslavas (Maslaw), lenkų XI a. liaudies sukilimo vadas 140 Mašiotas Pranas (1863—1940), pedagogas, rašytojas 13, 14 Matulaitis Stasys (1866—1956), gydytojas, istorikas 14, 192 Matrejus Kuzmičius žr. Liubavskis M. Mejeris (Meyer) Eduardas (1855—1930), vokiečių istorikas 8 Meleščenka Sergejus, Kijevo knygyno tarnautojas 24, 230, 232, 233, 280 Melnikas K., vertėjas 113 Menglis Girėjus, Mengli-Girėjus (m. 1515), Krymo chanas 50 Merirnė (Mérimée) Prosperas (1803—1870), prancūzų rašytojas 288 Meškas II (Mieszko; 1014—1034), Lenkijos karalius 140 Mežinskis (Mierzynski) Antanas (m. 1907), lenkų filologas, mitologijos tyrinėtojas 185, 248 Michailas Sergejevičius žr. Gruševskis M. Michalo Lituanus žr. Mykolas Lietuvis Michel, Mykolas, liudytojas 57 Mickevičius (Mickiewicz) Adomas (1798—1855), rašytojas 147 Mieleskis žr. Rotundas A. Mykolaitis Vincas, Putinas (1893— 1967), rašytojas, literatūrologas 28 Mykolas žr. Biržiška M. Mykolas, Jono s., Alšėnų k. 294 310

Mykolas Lietuvis, greičiausiai d. k. sekretoriaus Venclavo Mikolajevičiaus (apie 1490—apie 1560) slapyvardis; rašytojas 12, 13, 20, 21, 113, 127, 130— 132, 154, 178, 213, 223, 224, 227, 230, 233, 278—280, 287 288, 291 Mykolas, šv. 43, 71 Mikuckis (Mikucki) Silvius (g. 1898), lenkų istorikas 264, 265, 286 Mylegaude, liudytojas 57 Miloradovičius Grigorijus (1839—?), istorikas 54, 98 Mindaugas (m. 1263), Lietuvos karalius 46, 47, 118, 128, 152, 166— 168, 171, 186 Mindaugas, Rimgaudo s., leg. k. 118 Mingaila, Erdvilos s., leg. k, 117 Mingailos, bajorai 118 Minigal, liudytojas 49 Mochnackis (Mochnacki) Mauricijus (1803 ar 1804— 1834), lenkų pub­ licistas, politinis veikėjas 247 Monivido, liudytojas 49 Morozovas Zacharas, fabrikantas 11, 191, 192 Mortensen, Heinrich, Gertrūda, vokiečių istorikė 21, 22 Mosbachas (Mosbach) Augustas (1817—1880), lenkų istorikas 182 Moskorzevskis, Vilniaus pilies komendantas 62 Motiejus (m. 1453), Žemaičių, Vilniaus vysk. 43, 251 Mstislavas, Lucko, Pinsko k. 117 Muchanovas Pavelas (1798—1871), Rusijos valstybės veikėjas, istorijos; šaltinių leidėjas 231 Mulkovskis (Mulkowski) Adolfas (1815—1867), lenkų filologas, istori­ kas 248 Muradas III, turkų sultonas 1574—1595 m. 125 Napoleonas (1769— 1821), Prancūzijos valdovas 148 Narbutas (Narbutt) Justinas (1776—1845), istorikas 162 Narbutas (Narbutt) Teodoras (1784—1864), istorikas 37—40, 44, 48, 49* 77, 78, 82—85, 97, 98, 114, 145, 148—155, 158, 160— 162, 164, 166, 181, 253 Narimantas, k. 60, 289, 294 Naruševičius (Naruszewicz) Adomas (1733—1796), lenkų istorikas, rašy­ tojas 57, 97, 98, 139, 140 Nečkina Milica (g. 1901), istorikė 294 Nemcevičius (Niemcewicz-Ursyn) Julijonas (1758—1841), lenkų rašyto­ jas 268 Nemyra, bajoras 129 Nestoras, rusų XII a. metraštininkas 245 Nikalojus, šv. 50 Nikiforovas N., rankraščių rinkėjas 105 Nikolajus Veljaminovas, Maskvos tūkstantininko s. 93 Norbutas T. žr. Narbutas T. Noreikienė Sigita (g. 1928), istorikė 26 Norkus Jonas (1893—1960), pedagogas 296 Novickis Ivanas (1844—1890), istorikas 176, 177 Obolenskis Michailas (1805— 1873), istorikas, archeografas 144, 233 Odincevičius Semionas, k. 103 Odoakras (Odoacer; apie 431—493), Italijos valdovas 157 Ofka žr. Eufemija 311

Oginskis Grigalius Antanas (m. 1709), didikas 162 Oginskis Marcijonas Aleksandras (1632—1690), LDK kancleris 267 Olegas Ivanovičius (1350— 1402), Riazanės k. 104 Olesnickis Zbignevas (1389—1455), Krokuvos vysk., kardinolas 74, 75 tina, Alšėnų k-tytė 296 Ona, Onytė žr. Ana, Vasilijaus ir Sofijos d. •Ona (m. 1418), Vytauto žmona, d. k-tienė 20, 35—44, 48—56, 60, 66— 71, 73, 77—79, 85, 96, 253 Onacevičius (Onacewicz) >Ignas (1780 ar 1781—1845), istorikas 48, 49, 141, 142 Oprasija žr. Marija, tariamoji Vytauto žmona Orgelbrandas (Orgelbrand) Samuelis (1810—1868), knygų leidėjas 51, 98 Osostevicius žr. Strijkovskis M. Ostrogiškis, Ostrožskis Jonas (m. 1465), k. 47 •Ostrogiškis, Ostrožskis Jurgis (m. apie 1500), k. 47 Otrembskis (Otrębski) Janas (1889— 1971), lenkų filologas 19, 22 Otvinovskis (Otwinowski) Erazmas, Pranciškus (m. 1745), lenkų istori­ kas 248 Ovidijus (43 pr. m. e.— 18 m. e.), romėnų poetas 46 Pakarklis Povilas (1902— 1955), teisininkas, istorikas 22, 188 Palackis (Palacky) Františekas (1798—1876), čekų istorikas, filosofas 254, 284 Palemonas, Apolonas, Publijus Libonas, leg. k. 115, 118, 119, 127, 135 Paleologai, Bizantijos imperatorių dinastija 89 Pasternakas, Posternakas Steponas 24, 234, 235, 280, 281 Paškevič (Paszkiewicz) Jadvyga, H. Paškevičiaus žmona 281 Paškevičius (Paszkiewicz) Henrikas (g. 1897), lenkų istorikas 27, 186, 210, 236, 237, 281 Patrikijus, Gedimino s., k. 289, 294 Paulius Algimantas Alšėniškis (m. 1555), Vilniaus vysk. 294 Pavlovskis Ivanas, Johanas (m, 1869), filologas 59 Percevas Vladimiras (1877— 1960), istorikas 294 Perlbachas, bibliotekos savininkas 197, 198 Petras, Konstantino s., Maskvos bajoras 93 Petras (m. 1421), Vilniaus vysk. 71 Petras (m. 1326), visos Rusios metropolitas 137 Petras I, Petras Didysis (1672— 1725), Rusijos imperatorius 75 Pičeta Vladimiras (1879—1947), istorikas 23, 24, 179, 180, 223, 238, 239, 281, 282 Piekosinskis (Piekosinski) Francišekas (1844—1906), lenkų istorikas 69, 97, 138 Pikaras (Picard) Sarlis (1883—?), prancūzų istorikas, archeologas 269 Pimenas, šv. 190, 201 . . Pyšmantas, Pisimantas, leg. k. 117 Platonovas Sergejus (1860—1933), istorikas 24, 240, 241, 282 Pochilevičius Dmitrijus (1897—1974), istorikas 180 Pompėjus (Sextus Pompeius), Romos karvedys 127 Poniatovskis Stanislovas Augusta* (1732—1798), d. k., karalius 139 Popovas Aleksandras (1820—1877), istorikas 104 Posilgė žr. Jonas iš Posilgės Posternakas S. žr. Pasternakas S, 312

Poška Dionizas (apie 1757— 1830), rašytojas 27 Požėla Vladas (1879— 1960), Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas advokatas 296 Prakseda žr. Marija, tariamoji Vytauto žmona Prochaska Antonis (1852—1930), lenkų istorikas 19, 35, 39—42, 57, 58,60 61, 68, 76, 79, 80, 88, 91, 97, 98, 107, 183, 184, 245, 247, 269, 29l' 293 Prora, Krėvos pilies komendantas 37, 38 Prosperas Cezarinas, leg. Romos patricijus 115 Publijus Libonas žr. Palemonas Purenąs Antanas (1881— 1962), chemikas 29 Puškinas Aleksandras (1799—1837), rusų poetas 272 Račinskis (Raczvnski) Edvardas (1787— 1845), lenkų mokslo mecenatas 35—37, 41, 106, 248, 268, 286 Radvila Albrechtas Stanislovas (1593—1656), LDK kancleris 267 Radvila Jonušas (1612—1655), LDK etmonas 162 Radvila Mikalojus (1515—1565), LDK kancleris 130 Radvilos, k. 137, 138, 162 Radziminskis (Radziminski-Luba) Zigmantas (1843— 1928), lenkų istori­ kas 96, 245, 247 Raka, tariamoji Vytauto d. 77 Rankė (Ranke) Leopoldas, ton (1795—1886), vokiečių istorikas 284 Rebičkovičius Abramas 244 Reimanas (Reymann) Jonas, Pomezanijos kapitulos narys 42, 66, 67, 70 Remeika Jonas (g. 1891), istorikas 40 Rimantas žr. Vaišelga Rimgaudai, bajorai 118 ■Rimgaudas, Ringoldas, Algimanto s., leg. k. 117, 118, 128 Ringailė Elzbieta, Vytauto sesuo 60 Ringoldas žr. Rimgaudas Rytvianskis, ponas 123 Roeukutte, liudytojas 57 Rogatinskis Andrius, bajoras 122 Rollier, šveicarų gydytojas 250 Rostikas žr. Andriejevas R. Rostovcevas S., mokyklos steigėjas 11, 191 Rotundas, Mieleskis Augustinas (apie 1520—1582), istorikas, publicistas 113, 130 Rumiancevas Nikolajus (1754—1826), Rusijos diplomatas 106, 141, 143, 227 Rusdorfas (Russdorf) Paulius, Vokiečių ordino magistras 1422—1441 m. 91 Ruso (Rousseau) Zanas Žakas (1712—1778), prancūzų filosofas, rašyto­ jas 165 Rutkauskaitė M. žr. Jonynienė M. Sakalauskas Ksaveras, Vanagėlis (1863—1938), rašytojas, pedagogas 25, 242, 282, 283 Salvatori Giuseppe, italų žurnalistas, Eltos korespondentas Romoje 205, 247 Sanguškos-Liubartovičiai žr. Liubartovičiai-Sanguškos Sapiega Kazimieras Jonas (1637—1720), Vilniaus vaivada 162

313

Sapiega Pranciškus, dvarininkas 272 Sapiegos, didikai 138, 245, 247, 249 Sarbievijus (Sarbievius, Sarbiewski) Motiejus Kazimieras (1595— 1640), poetas 148, 298 Savinas Aleksandras (1873— 1923), istorikas 6, 7, 20, 190, 215 Savinas (Sawin) V., medicinos profesorius 24, 242, 243, 283 Semionas Liutoj, k. 44 Semkovičius (Semkowicz) Vladimiras (1878— 1949), lenkų istorikas 264» 286 Sergejus Ivanovičius žr. Meleščenka S. Sideravičius (Siderowicz) Janas, lenkų istorikas 96 Simanas, Jono s. (m. po 1433), Alšėnų k. 54, 294 Simanas, Simeonas, Vasilijaus ir Sofijos s. (1405—1405), Maskvos k, 89 Sinklitikija, Sunklitikija žr. Sofija, Vytauto d. Skirgaila (apie 1353—1397), k, 33, 40, 52—54, 60—63, 72, 78, 81, 103» 104, 107, 108, 135 Skirmantas, Mingailos s., leg. k. 117, 119, 254 Skirmuntas, studentas 254 Skobelskis (Skobielski) Piotras, lenkų archeografas 96, 245, 247 Sleževičius Mykolas (1882—1939), burž. politinis veikėjas 193 Smirnovas Vasilijus (1846— 1922), orientalistas 194 Smolenskis (Smoleñski) Vladislovas (1851— 1926), lenkų istorikas 207 Smolka (Smolka) Stanislovas (1854—1924), lenkų istorikas 182 Sniadeckis (Sniadecki) Jonas (1756—1830), lenkų matematikas, filoso­ fas 140, 155 Sobieskis (Sobieski) Jonas (1629—1696), Lenkijos karalius, Lietuvos d. k. 162 Sofija, Sonka, Zofija (m. 1461), Jogailos žmona, karalienė 44, 55, 56» 74 Sofija, Vytauto d. (apie 1371—1453), Maskvos d. k-tienė 19, 60, 77, 79» 80, 85—96, 104 Sokolovskis (Sokolowski) Augustas (1846—1921), lenkų istorikas 42, 68» 79, 97, 247 Solovjovas Sergejus (1820—1879), istorikas 99 Solovjovas Vladimiras (1853— 1900), filosofas, poetas 297 Soltanas Josifas (m. 1519), Smolensko vysk. 103 Sonenbergas (Sonnenberg) Andrius, de, Vokiečių ordino brolis 83 Spera, Palemono s., leg. k. 115 Speranskis Michailas (1772—1839), Rusijos valst. veikėjas 143 Spytekas iš Melštyno, Spytka II, Melštinskis (m. 1399), Podolės valdy­ tojas 78 Spytkovaja, Spyteko iš Melštyno žmona 78 Sruoga Balys (1896—1947), literatūrologas, rašytojas 26, 298 Stadnickis (Stadnicki) Kazimieras (1818— 1886), lenkų istorikas 98, 159 Stakauskas Juozapas (1900—1972), istorikas 281, 291 Stankus Sakavičius, bajoras 47, 48 Stasys Konstantinas (1880—?), Vilniaus lietuvių veikėjas 242 Stela (Stella) Erazmas (m. 1511), humanistas 127, 151 Strainatas Adilionas, tarnas 38 Strehlke E. žr. Streike E. Strijkovskis (Stryjkowski) Motiejus (apie 1547—prieš 1593), istorikas 45, 80, 97, 124—130, 132—136, 141, 148, 151, 152, 156, 164, 268 314

S tu d e ru s < j. žr. Š tu d eru s G. S tu d in sk is K irila s (1868— 1941), u k r a in ie č ių lite r a tū r o lo g a s, r a šy to ja s 24, 2 4 4 , 24 5 , 24 9 , 250, 2 83 S tu o k a -G u c e v ič iu s L a u ryn as (1753— 1798), a r c h ite k ta s 148 S u d im a n ta s (m. 1394), k . 57— 65 S u la (L ucius C o r n e liu s Sulla; 138— 7 8 pr. m . e.), R o m o s k a r v e d y s 127 S u n b er g a s žr. Š a u m b ergas S u v o r in a s A le k s e j u s (1834— 1912), ž u rn a lista s, le id ė ja s 91 S v e lg a t ė žr. Ž v e lg a itis S v e n c ic k is Ila rio n a s (1876— 1956), u k r a in ie č ių filo lo g a s , m e n o ty r in in k a s 24, 2 4 6 — 249, 2 83 S v ia d a i, d u o k lin in k a i 47, 48 S v ia to s la v a s I v a n o v ič iu s (m. 1386), S m o le n sk o k . 39— 41, 44, 51— 5 3 103, 104, 108, 2 53 S v ia to s la v a s , K ije v o k . 117 S w irg a l, liu d y to ja s 57 Š a lk a u sk is S ta sy s (1886— 1941), filo s o fa s 2 5 0 , 251, 2 8 4 Š a p o k a A d o lfa s (1906— 1961), is to r ik a s 23, 188, 189, 2 5 1 , 2 5 2 , 28 4 , 2 8 5 S a r d in ji (C h a rd ig n y ) P jeras, p r a n cū zų p u lk in in k a s 14 S a u m b erg a s, S u n b erg a s, S a m b ijo s v a ita s 83, 84 S č iu k o v s k is , b a jo r a s 78 Š ė m is B. žr. B iržišk a M . S e p tic k is (S zep ty ck i) S ta n islo v a s (1867— 1946), le n k ų g e n e r o la s 262, 2 8 5 Š e v č e n k a T ara sa s (1814— 1861), u k r a in ie č ių p o e ta s 245, 246, 283 S ib a je v a s, B o g o ro d sk o fab rik an tas 192 Š ilk a rsk is V la d im ira s (1884— 1960), filo so fa s, lite r a tū r o lo g a s 297 š y m a n a s (S ch iem an n ) T e o d o r a s (1847— 1921), v o k ie č ių isto r ik a s 196, 274 Š iu ca s (Schütz) K asp aras (m. 1594), v o k ie č ių lite ra tū ro lo g a s 98 Š la p e lis J u r g is (1876— 1941), k a lb in in k a s 263 Š le c e r is (Schlözer) A u g u sta s, fo n (1735— 1809), v o k ie č ių isto r ik a s, filo lo ­ g a s 137 Š leža s P a u liu s (1902— 1938), isto r ik a s 188 Š liū p a s J o n a s (1861— 1944), g y d y to ja s , v is u o m e n ė s v e ik ė ja s 9, 191 Š liū p a s R o k a s (1865— 1959), g y d y to ja s 262, 285 Š m o le r is (S ch m oller) G u sta v a s (1838— 1917), v o k ie č ių ek o n o m ista s, is ­ to rik a s 8 S tr e ik e (Streh lke) E rn estas, v o k ie č ių isto r ik a s 97 Š tu d eru s (Studerus) G o tly b a s (1889— 1972), filo lo g a s 260, 285 Š tu d e ru s H e y d i, G. Š tu d erau s d. 262 ’ Š tu o p is P o v ila s (g. 1907), isto r ik a s, m o k y to ja s 254 Š u isk is (Szujski) J u z e fa s (1835— 1883), le n k ų isto r ik a s 42, 68, 79, 97, 248 „ Š u lc a s (Szulc, Szulz) M y k o la s (1769— 1812), a r ch ite k ta s 148 Š v a r n a s (m. a p ie 1269), d. k. 152 Š v itr ig a ila (ap ie 1370— 1452), d. k, 65, 76, 92, 104, 105, 107, 109, 110 153, 183 T a in e r is (T heiner) A u g u s tin a s (1804— 1874), v o k ie č ių isto r ik a s 268 T a m erla n a s, T im u r-L en k as (1336— 1405), V id u r in ė s A z ij o s k a r v e d y s 8 5 T a m o šiū n a s M in d a u g a s (g. 1932), isto r ik a s 298 T a r a se n k a P etras (1892— 1962), a r ch eo lo g a s, r a šy to ja s 290, 293

315

T a r n o v sk is A n d riu s, le n k ų d ip lo m a ta s 125 T a u tv ila s K on rad as (tarp 1352 ir 1355— 1390), V y ta u to b r o lis 52, 53, 6 ! , 79 T em irtik lu ju s, T im u r-K u tlu k as (m, a p ie 1402), A u k s o o rd o s ch a n a s 1 0 5 T e o d o r a s V e sn a , V ite b sk o v a ld y to ja s 104 T ė p e n a s (T oppen) M a k sa s (1822— 1893), v o k ie č ių isto r ik a s 81, 97, 9 8 T eu b n er B, G.- (1784— 1856), L e ip cig o le id y k lo s s te ig ė ja s 269 T e w te w iln žr. T a u tv ila s T ic h o m ir o v a s Iv a n a s (1852— ?), isto r ik a s 51, 99, 102, 114, 129, 130 T ich o m ir o v a s M ic h a ila s (1893— 1965), istd rik a s 32, 294 T im u r-L en k as žr, T am erlan as T iš k e v ič iu s M y k o la s, LDK d ip lo m a ta s 20, 213, 230 T ita s L iv iju s (T itus L ivius; 59— 17 pr. m . e.), rom ėn ų isto r ik a s 77 T y z en h a u z a s A n ta n a s (1733— 1785), LDK e k o n o m ijų v a ld y to ja s 192 T o c h ta m iša s (m. 1406), A u k s o o rd o s ch a n a s 85, 87 T o p o r o v a s V la d im ira s (g. 1928), k a lb in in k a s 280 T o p p en M . žr. T ė p e n a s M. T o r o h a s H ek to ra s, Romos p a tr ic iju s 115 T o to r a itis J o n a s (1872— 1941), isto r ik a s 188 T r a id en is (m. a p ie 1281— 1282), d. k. 18, 106, 119 T r en io ta (m. 1264), k. 119, 152 T ren io ta , S k irm an to s., le g . k. 117 T sc h a c k e r t P, žr. Č ak ertas P. T u č k o v a s A le k s e ju s (1800— 1878), d ek a b rista s 194 T u m a s J u o z a s, V a iž g a n ta s (1869— 1933), r a šy to ja s 13, 262, 263, 285 T u r o v sk is (Turovvski) K azim ieras J u z e fa s (1813— 1874), le n k ų lite r a ta s , k n y g ų le id ė ja s 57, 98 U lja n a žr. J u lijo n a , V y ta u to žm on a U lr ic h a s fo n J u n g in g e n a s žr. J u n g in g e n a s U . U lu -M a ch m eta s, U Iu k -M u ch am ed as (m. 1445), A u k s o o rd o s ch a n a s 9 4 U n tu lis B ro n iu s (1883— 1977), isto r ik a s 23 U s tin o v a E. žr. J o n y n ie n ė E. U s tr ia lo v a s N ik o la ju s (1805—-1870), isto r ik a s 171 U te n is, le g . k . 152 U v a r o v a s A le k s e ju s (1825— 1884), a r c h e o lo g a s 35, 36, 41, 42 , 52, 6 0 , 63, 102, 104, 105 V a id e v u tis, le g . ž y n y s 157 V a id ila , J o g a ilo s s v a in is 37, 38, 101, 102 V a iš e lg a , V a išv ilk a s , M in d a u g o s. (m. 1267), d. k . 119, 152 V a la n č iu s, V o lo n č e v s k is M o tie ju s (1801— 1875), Ž e m a ič ių v y s k ., r a šy to ­ ja s 163, 164, 208, 276 V a p o v s k is (W a p o w sk i) B ern ard as (ap ie 1450— 1535), le n k ų isto r ik a s 1 2 6 , 128, 2 4 8 V a rn a s A d o m a s (1879— 1979), d a ilin in k a s 247 V a s ile n k a M ik a lo ju s (1867— 1935), isto r ik a s 206, 2 7 5 V a s ile v s k is V a s iliju s (1838— 1899), isto r ik a s 48, 98 V a s ilia u s k a s, V a s y s A n ta n a s (1902— 1974), isto r ik a s 263, 285, 2 8 6 V a s iliju s , V a s y liu s V e lja m in o v a s , M a sk v o s " tū k stan tin in k as 93 V a s iliju s Ž v a ira sis (1421— 1448), G a ličo k . 93, 94 V a s iliju s I, V a s y liu s , D m itrija u s s. (1371— 1425), M a s k v o s d, k . 19, 77, 80, 86— 91, 104, 106, 129

316

V a s ilij u s II A k la s is , V a s y liu s , V a s ilija u s ir S o fijo s s. (1415— 1462), M a s k v o s d. k . 8 9 — 9 6 V a s ilij u s III, V a s y liu s (1505— 1533), M a sk v o s ca ras 91 V a s ilis a , V a s ilija u s ir S o fijo s d. 89, 90 V a s y liu s , L u k o m lės k. 47 V a ts o n a s (W a tso n ) K a rolis F ry d rich a s (1777— 1826), L a tv ijo s k u ltū ro s v e ik ė j a s 155 V e lh o r s k is (W ielh o rsk i) M iė h a la s (a p ie 1716— 1804), le n k ų r a šy to ja s, isto r ik a s 140 V id im in a s , liu d y to ja s 49, 50 V ie š ta u ta s P. žr. K ra u jelis P. V y g a n d a s žr. V y ta u ta s V y g a n d a s M a rb u rg ietis (W ig a n d v o n M arb u rg), V o k ie č ių o rd in o k r o ­ n ik in in k a s 3 5 — 37, 57, 58, 60, 61, 65, 78, 79, 81 V y k in ta s (m. a p i e , 1251), k. 118, 119 V y k in ta s , M a n tv ilo s s., le g . k . 117 V in o g r a d o v a s P a v ela s, P a u liu s (1854— 1925), isto r ik a s 6 , 7, 190, 215 V ip e r is (V ip p er) R o b ertas (1859— 1954), isto r ik a s 6 , 8 , 24, 190, 215, 2 2 8 2 93 V iš in s k is P o v ila s (1875— 1906), r a šy to ja s, v is u o m e n ė s v e ik ė j a s 208 V y š n io v e c k is (W išn io w ie c k i) M y k o la s S e r v a c iju s (1680— 1744), V iln ia u s v a iv a d a , LDK d id y sis e tm o n a s 162 V y ta u ta s , V y g a n d a s , A le k sa n d r a s (a p ie 1350— 1430), d. k . 16, 19, 20, 22, 3 3 — 44, 46, 4 8 — 88, 9 0 — 92, 9 5 — 111, 120— 123, 128, 129, 135, 136, 141, 153, 159, 161, 182, 183, 187, 188, 207, 253, 254, 270, 271, 277, 281, 2 8 5 — 287, 2 91, 293, 294, 296, 29 8 V y t e n i s (m. 1316), d. k. 18, 73, 119, 120, 153, 188, 206, 255 V itk a u sk a s V ik to r a s (1877— 1936), 1905 m . r e v o liu c ijo s d a ly v is 190 W it o ld žr. V y ta u ta s V la d im ir a s , A lg ir d o s. (m. p o 1398), K ije v o k. 88, 90, 104, 294 V la d im ir a s B o n ifa tje v ič iu s žr. A n to n o v ič iu s V . V la d im ir a s Ip o lito v ič iu s žr. L ip sla s V . , V la d im ir a s I v a n o v ič iu s žr. P ič eta V . V la d im ira s N a r su sis (1353— 1410), S e r p u c h o v o k. 85, 92, 93 V la d im ir a s S v ia to s la v o v ič iu s (m. 1045), K ije v o k ., šv. 137, 231 V la d im irsk is-B u d a n o v a s M ic h a ila s (1838— 1916), isto r ik a s 176— 178, 231, 232, 245 V la d is lo v a s žr. J o g a ila V la d is lo v a s J o g a ila itis (1425— 1444), L en k ijo s k a ra liu s 44, 109 V la d is lo v a s , O p o lė s k. (W la d y sla w O p o lsk i) 51 V la d is lo v a s I L o k ietk a k a r a liu s 119, 295

(W la d y sla w I L ok ietek ;

1260— 1333),

L en k ijo s

V o ig t J . žr. F o ig ta s J. V o ld e m a r a s A u g u s tin a s (1883— 1942), burž. v a ls ty b ė s v e ik ė j a s , isto r ik a s 16, 17, 193, 2 56 V o lfa s (W o lflj J u z e fa s (m. 1900), le n k ų isto r ik a s 40, 47, 54, 63, 98 V o lo n č e v s k is M . žr. V a la n č iu s M . V o r o v s k is V a c la v a s (1871— 1923), ta r y b in is v a ls ty b ė s v e ik ė j a s 204, 23 8 V s e v o lo d a s , J e r s ik o s k . 152 V s e v o lo ž s k ia i, k. 92 V s e v o lo ž s k is J o n a s, k. 92, 93

317

Z a b o r o v s k is (Z a b orow sk i) Z igm an tas, L e n k ijo s R a u d o n o jo K ry žia u s v i ­ c e p ir m in in k a s 242, 283 Z a jo n č k o v s k is (Z a ją czk o w sk i) S ta n is lo v a s (g. 1890), le n k ų isto r ik a s 186» 293 Ž a k a s, p r o fe so riu s 10, 191 Z a k š e v s k is (Z ak rzew sk i) S ta n is lo v a s (1873—-1936), le n k ų is to r ik a s 183 Z a lc b a c h a s (Salzbach) M ark v a rd a s, fon , B ran d en b u rgo k o m tū ra s 8 4 Z e m o v ita s III (Z iem ow it; p r ieš 1326— 1381), M a z o v ijo s k. 51 Z ig m a n ta s (1368— 1437), im p era to riu s 76, 121, 123, 128 Z ig m a n ta s V a z a (1566— 1632), L e n k ijo s k a ra liu s, L ietu v o s d. k . 162 Z o fija žr. S o fija , J o g a ilo s žm on a Ž e lig o v s k is (Z elig o w sk i) L iu cja n a s (1865— 1947), le n k ų g e n e r o la s 13, 14, 192 Ž e p k a itė R e g in a (g. 1925), isto r ik ė 273 Ž y g im a n ta s A u g u s ta s (1520— 1572), d. k., k a ra liu s 46, 112, 125, 130, 144, 153, 159, 179, 252, 2 9 5 Ž y g im a n ta s K ęstu ta itis (a p ie 1 3 6 2 — 1440), d. k. 60, 65, 66, 79, 80, 98, 105, 107— 109, 111, 124, 129, 153 Ž y g im a n ta s S en a sis, Ž y g im a n ta s II (1467— 1548), d, k., k a raliu s, 46, 112, 114, 115 Z ilib e r a s d e L anua, G ilb era s d e L an n oy (G h illeb ert d e L a n n o y , 1386;— 1462), k e lia u to ja s, d ip lo m a ta s 88, 98, 209, 277 Ž iu g ž d a J u o z a s (1893— 1979), isto r ik a s 28, 29, 294, 296 Ž iv ilė , le g . k -ty tė 157 Ž iv in b u d a s, K ern ia u s s., le g . k . 116— 118 Ž m u id z in a v ič iu s A n ta n a s (1876— 1966), d a ilin in k a s 14. Ž o lk e v s k is (Z o lk iew sk i) S ta n is lo v a s (1547— 1620), L e n k ijo s k a n c le r is 231 Ž u k a u sk a s A n ta n a s, V ie n u o lis (1882— 1957), r a šy to ja s 271, 2 8 6 Ž v e lg a itis , S v e lg a tė , k . 152

TURINYS Isto rik a s Ig n a s J o n y n a s ........................................................................................... V y ta u to š e im y n a .......................................................................................... I. K r ė v o s p ily j e .................................................................................................. II. V y ta u to žm o n o s ....................................................................................... III. O n a . . . . ...................................... IV . J u l i j o n a ................................................................................................................... V . V y ta u to v a ik ų k la u sim a s .......................................................................... V I . V y ta u to d u k tė S o f i j a ................................................................................... Š a ltin ia i ir litera tū ra .......................................................................................... L ie tu v o s isto r io g r a fija .............................................. Ig n o J o n y n o , V iln ia u s u n iv e r s ite to p r o fe so ria u s, a u to b io g r a fija . . L a išk a i .................................................................................................................................. A n d r e je v u i A ................................................................................................................. B a sa n a v ič iu i J ............................................................................................................... B iržišk a i V ....................................................................................................................... D id ž iu lie n e i L................................................................................................................. D id ž iu liu i S ..................................................................................................................... G ru še v sk iu i M .............................................................................................................. H a le c k iu i O ............................................................... H o fm a n u i G .............................................................................................................. J a n u la ič iu i A ................................................................................................................. J u č u i M ............................................................................................................................. K o rin e c u i 1...................................................................................................................... L apo 1................................................................................................................................. L ip sk iu i V ........................................................................................................................ L iu b a v sk iu i M .................. M e le š č e n k a i S ................................................................................................................ P a stern a k u i S ...................................................................................... P a š k e v ič iu i H ................................................................................................................. P ič e ta i V ......................................................................... P la to n o v u i S ................................................................................................................... S a k a la u sk u i K ................................................................................................................. S a v in u i V ........................................................................................................................ S tu d in sk iu i K ................................................. ' . ............................................................ ' S v e n c ic k iu i 1................................................................................................................... Š a lk a u sk iu i S ........................... Š a p o k a i A ........................................................................................................................ S tu d eru i G ....................................................................................................................... T u m u i J ............................................................................................................................ V a s ilia u s k u i A ................................................................................................... V iln ia u s u n iv e r site to H u m a n ita rin ių m o k slų fa k u lte tu i ................. V y ta u to D id ž io jo (K auno) u n iv e r site to H u m a n ita rin ių m o k s lų fa ­ k u lte tu i ........................................................................................................................... Ž u k a u sk u i A ................................................................................................................... P a a išk in im a i ...................................................................................................................... Ig n o J o n y n o sp a u sd in tų isto r ijo s darb ų sąrašas ..................................... T ru m p in im a i .................................... Iliu str a c ijų są ra ša s ....................................................................................................... A s m e n v a r d ž ių r o d y k lė ..........................................................................................

5 33 33 39 51 71 77 85 96 99 189 194 194 195 196 199 201 202 206 207 208 208 211 213 220 222 23 0 234 236 238 240 242 242 244 24 7 250 251 260 262 263 266 267 271 272 287 298 298 299

J o - 177

Jonynas I. Isto rijo s b a ru o se / S udarė, įv. [p. 5— 32], ir p aaišk . [p. 272— 287], p a ra šė V. M e rk y s; Red. k o ­ leg ija : J. K ubilius (pirm .) ir k t.— V.: M okslas, 1984.—• 320 p., 4 iliu str. la p .— (L ietuvos m o k slo p a ­ m inklai) . I. J o n y n o sp a u sd in tų isto r ijo s darbų sąrašas / J. T u m elis] p. 2 8 7 —-297. B ib liogr., p. 96— 99, ir išn a šo se . A sm e n v a r d ž ių rod y k lė: p. 2 9 9 — 318. Leidinyje skelbiamas žymaus Kauno ir Vilniaus universitetų proie»^ riaus I. Jonyno (1884—1954) mokslinis palikimas— feodalizmo laikotarpic Lietuvos istorijos tyrinėjimai, laiškai istorikams ir .kultūros veikėjams. Publikuojami darbai ,Vytauto šeimyna1' ir ,,Lietuvos istoriografija", nepraradę savo mokslinės vertės iki šiol.

, 0505040000 J M 8 5 4 (0 8 )— 8 4 4 0 - 8 4

BBK 6 3 .3 ( 2 l i 9(T L )i I

йонияас Игнас, Зигмантаса. НА ПОПРИЩЕ ИСТОРИЧЕСКОЙ НАУКИ. На литов-І ском языке. Вилыиос, «Мокслас», 1984 Ignas' Jonynas, ISTORIJOS BARUOSE R e d a k to rė

T. Daržinskaitė.

D a il in in k a s A . B ioga. M e n in i s r e d a k t o r i u s T e c h n i n ė r e d a k t o r ė L. Z v in a k e vič ie n ė . K o r e k t o r ė R. S e n ku tė

/.

Z /b u c a s » .

ИБ № 2095 D u o t a r i n k t i 8 3 .0 8 .2 3 . P a s i r a š y t a s p a u s d i n t i 8 4 .0 1 .1 2 . L V 07208. F o r m a t a s 84Х 108Ѵ зг> P o p i e r i u s — s p a u d o s N r . 1. G a r n i t ū r a — „ B a l t i k a " , 10 p u n k t ų . I š k i l i o j i s p a u d a , 1 6 ,3 s ą l . s p . 1.— 0 ,4 2 1. įk l . 19,8 a p s k . l e id . 1.— 0,31 1. Į k l. T i r a ž a s iO 000 e g z . U ž s a k y ­ m a s 3004. K a in a 1 r b 80 k p . L e id y k la „ M o k s l a s ” , 232050 V i l n i u s , Ž v a ig ž d ž i ų 23» S p a u d ė M o t i e j a u s S u m a u s k o s p a u s t u v ė , .2 3 2 6 0 0 V i l n i u s , S tr a z d e l i o 1. Į k l i j a s s p a u d ė K . P o ž ė l o s s p a u s t u v ė , 233000 K a u n a s , G e d im in o 10.