Marksizmas ir šuolis į laisvės karalystę: komunizmo utopijos istorija 5417008818

Citation preview

Andrzej VValicki

Marksizmas ir šuolis

į laisvės karalystę Komunizmo utopijos istorija

Iš lenkų kalbos vertė

K a z y s U s c ila

ALK MINTIS

UDK 329(091) Va-183

Versta iš: Andrzej Walicki Marksizm i skok do królestwa wolnosci. Dzieje komunistycznej utopii Wydawnictwo Naukowe PWN, 1996

Knygos leidimą iš dalies finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) This edition is published with the support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-Budapest

Viršelio dailininkas ROMAS DUBONIS

ISSN 1392-1673 ISBN 5-417-00881-8

© 1995 By the Board of Trustees of the Leland Stanford Junior University. All rights reserved. Translated and published by arrangement with Stanford University Press. © Vertimas į lietuvių kalbą, Kazys Uscila, 2005 © „Minties" leidykla, 2005

TURINYS

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARM Ė...................................................... ĮŽ A N G A .............................................................................................................. PA D ĖK O S............................................................................................................ I.

7 16 27

MARXAS KAIP LAISVĖS FILO SO FA S......................................

29

1. Įžanginės p astab os......................................................................... 2. Pilietinė ir politinė laisvė: konfrontacija su liberalizm u....... 3. Turtėjančio susvetimėjimo istorija. Bendri b ru o žai............. 4. Paryžiaus rankraščiai: žmonijos esmės praradimas ir atg av im as.......................................................................................... 5. Vokiečių ideologija: darbo pasidalijimas ir žmonių identiškumo m ita s.......................................................................... 6. Grundrisse: pasaulinė rinka kaip susvetimėjusi universalizmo fo rm a ..................................................................... 7. Turtėjantis susvetimėjimas Kapitale. Jaunatviško optimizmo atsisakym as............................................................... 8. Ateities vizija: pereinamasis laikotarpis ir galutinis tikslas. 9. „Kapitalizmas ir laisvė" pomarksistinėje sociologinėje tradicijoje: Marxas ir Sim m elis....................................................

29 40 59

n. ENGELSAS IR „MOKSLINIS SO CIA LIZM A S"......................... 1. „Engelso m arksizm o" p ro blem a............................................... 2. N uo panteizmo iki kom unizm o................................................ 3. Politinė ekonomija ir komunistinė u top ija.............................. 4. „Istorinis būtinum as" tautų gyvenim e..................................... 5. Laisvė kaip „suvokta b ū tin y b ė "................................................ 6. Nuo prarastos laisvės į... atgau tą?............................................. 7. Dvejopas palikim as........................................................................

65 77 87 98 117 128 140 140 156 171 187 204 218 238

6

TURINYS

HI. „BŪTINYB1NIO" MARKSIZMO VARIANTAI........................ 1. Karlas Kautsky: nuo komunizmo „istorinės būtinybės" iki demokratijos „istorinės būtinybės"..................................... 2. Georgijus Plechanovas: „istorinė būtinybė" kaip utopinis idealas................................................................................................ 3. Rosa Luxemburg ir lemtinga revoliucijos m e ilė.................... Laisvė istorijoje............................................................................ Laisvė darbininkų ju d ėjim e...................................................... Nacionalinė laisvė.......................................................................

273 296 298 304 313

IV. LENINIZMAS: NUO „MOKSLINIO SOCIALIZMO" J TOTALITARINI KOMUNIZM Ą...................................................

322

1. Lenino valios ir likimo tragedija................................................ 2. Lenino „buržuazinės laisvės" kritika ir rusų narodnikystės palikim as.............................................................. 3. Darbininkų judėjimas ir p artija.................................................. 4. „Nomokratijos" griovimas ir prievartos įteisinim as........... 5. Partiškumo principas literatūroje ir filosofijoje..................... 6. Proletariato diktatūra ir valstybė.......................................... . 7. Proletariato diktatūra ir te isė...................................................... 8. Proletariato diktatūra ir ekonominė u top ija..........................

251 251

322 334 346 360 368 383 410 425

V. NUO TOTALITARINIO KOMUNIZMO PRIE KOMUNISTINIO TOTALITARIZMO........................................... 1. Leninizmas ir stalinizmas: ginčas „tezės dėl tęstinumo" klausim u...........................................................................................

471

2. Stalininis marksizmas kaip visuminis požiūris į pasaulį...... 3. „Dviguba sąm onė" ir totalitarinė „ideokratija".................... Partijos mistika ir Maskvos procesai........................................ Stalino komunizmas ir Vakarų intelektualai.......................... Tarybinės inteligentijos „sudvejinta są m o n ė"....................... Lenkijos atvejis: dar kartą „pavergtas p ro ta s "......................

503 535 536 551 563 572

VI. STALINIZMO DEMONTAVIMAS: DETOTALITARIZAVIMAS IR DEKOMUNIZAVIMAS......... 1. įžanginės pastabos......................................................................... 2. Marksistinė laisvė ir komunistinis totalitarizm as.................. 3. Detotalitarizavimo ir dekomunizavimo fazės ir veiksn iai.. 4. Gorbačiovo perestroika ir galutinis komunistinės laisvės atsisakym as...................................................................................... ASMENVARDŽIŲ RO D YKLĖ....................................................................

471

583 583 585 598 633 658

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

Šios knygos leidimo anglų kalba pratarmė adresuota visiems skaitytojams, labai neišskiriant lenkų skaitytojų. Atkreipiu dė­ mesį, kad rašiau ją veikiamas įvykių Lenkijoje, bet netaikau to, kas iš jos kyla ar gali kilti, vien Lenkijos intelektualiam ir politi­ niam gyvenimui. Vis dėlto neabejotina, kad rašydamas šį didelį veikalą siekiau suvesti sąskaitas su Marxo komunizmu ne tik universaliu, bet ir Lenkijos lygmeniu, ir šis sąskaitų suvedimas kartu turėjo atskleisti požiūrį į tikrąjį antikomunizmo, jo galio­ jančių formų (su kuo siejama ši knyga) ir jo karikatūrų turinį, ypač žalingą politinei kultūrai, trukdantį deramai pažinti ko­ munistinį palikimą ir efektyviai jį įveikti. Paskutinis knygos sky­ rius tiesiogiai susijęs su daugelį metų vykstančiomis diskusijo­ mis apie totalitarizmą ir LLR (Lenkijos Liaudies Respublika vert.), kuriose aktyviai dalyvavau1. Suvokiu, kad knygos pro­ blematika gali būti interpretuojama fragmentiškai ir vienpusiš­ kai, iškreipiant autoriaus intencijas; Vakarų liberalas gali įžvelg­ ti joje pernelyg griežtą, dargi pernelyg „dešinįjį" Marxo interpretavimą, o lenkų antikomunistas gali ginčyti pernelyg, pasak jo, švelnų LLR vertinimą ir mėginimą pateisinti M. Gor­ bačiovo reformas. Tai, ko gero, neišvengiama ir kaip tik pateisi­ na mano bandymą apibrėžti, kaip aš pats matau šios knygos vietą dabartinėse lenkų diskusijose ir jos galimą indėlį į šias diskusijas. Pirmiausia turiu atkreipti dėmesį į tiesiog stebinantį šiuolaiki­ nės antikomunistinės literatūros Lenkijoje skurdumą. Lenkija

1 Žr. ypač šiuos mano kūri­ nius: Zniezuolotiy uniysl po latach, Warszawa, 1993; Czy PLR byla panslwem totalitärnym?, „Polityka", 1990, liepos 21; Totalitaryzm i posttotalitaryzm. Proba definicji, Spoleczenstwoposttotalitame. Kieranki priėmiau, Z. Sadowski (red.), Warszawa, 1991, p. 13-26, Demony Peerelu, „Res Publi­ ca", 1993, nr. 3 (54), p. 4-9.

3

1R. Legutko, Etyka absolutna i spoieczerishvo ohoarte, Krak6w, 1994, p. 22.

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

gausiai dokumentuoja komunizmo nusikaltimus, bet vaizduo­ dama komunistinę ideologiją dažniausiai slysta paviršiumi ir tampa bejėgė jos didžiulio ir ilgalaikio patrauklumo daugelyje pasaulio šalių akivaizdoje. Sutinku su Ryszardo Legutkos tei­ giniu, kad lenkų antikomunizmas „nepasižymi pernelyg dide­ le apmąstymų gausa" ir kad „kol kas nelaukiama protrūkio veikalų, kuriuose būtų tiriamas į praeitį nueinantis reiškinys". Šiuolaikinei lenkų tautos liberaliai ir konservatyviai ideologi­ jai, pasak cituoto autoriaus, būdingas stebinantis bruožas: „ne­ paisant ugningos antikomunistinės frazeologijos, ji sudaro įspū­ dį, tarsi būtų ne iš komunistinės epochos pabaigos, bet iš jos atsiradimo laikų"1. Kitaip tariant, didžiosios komunizmo pa­ mokos pas mus kaip reikiant neapmąstę net ir tie, kurie mano ją geriausiai apmąstę. Viena pagrindinių tokios padėties priežasčių yra atkaklus polonocentrizmas, ir netgi polonocentrizmas, absoliutinąs pa­ tirtį kartos, tapatinusios komunizmą su nuideologinta septin­ tojo ir aštuntojo dešimtmečių LLR partokratija. Šis nepamatuo­ tas pažinimo perspektyvos ribojimas ir siaurinimas paprastai lemia atkaklų nenorą rimtai traktuoti komunistinę ideologiją. Juk šios ideologijos rimtai netraktavo korumpuoti E. Giereko laikų aparatininkai, bet negalima manyti, kad 1980 metų rug­ pjūčio lūžio laiku LLR jau buvo toli pažengusios detotalitarizacijos ir faktinio dekomunizavimo šalis. Tokios mąstymo nukry­ pimo psichologinės priežastys yra gana aiškios. Daugeliui aktyvių LLR režimo priešininkų atrodė, kad komunizmo pri­ pažinimas didžiausia naujųjų laikų utopija ir galingu XX am­ žiaus Naujuoju Tikėjimu (Cz. Miioszo posakis) monumentalizuoja komunizmą ir sunkina jo, kaip moralinės menkystės, demaskavimą. Antra vertus, šie žmonės pretendavo į nuopel­ nus už „totalitarinio komunizmo" žlugimą, todėl nenorėjo rea­ listiškiau apibūdinti savo priešininko. „Totalitarizmo" ir „ko­ munizmo" terminai tikrai palengvino delegitimuoti režimą, su kuriuo jie kovojo; o jį įveikus, fechtuotis šiais terminais tapo reikalinga savo nuopelnams padidinti. Šiaip ar taip, požiūrio į komunizmą modeliavimas pagal „realiojo socializmo" nuosmukio laikotarpį, be to, pagal jo spe­ cifiškai lenkišką variantą, gerokai sunkino galimybes supras­ ti komunizmą, kai jo įtaka buvo didžiausia, - kaip galingą revoliucinio-totalitarinio judėjimo idėjinį įkvėpėją ir grynos to­

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

talitarinės valstybės ideologinį įteisinimą. Jaunesniajai lenkų kar­ tai, įpratusiai tapatinti komunizmą su politinės valdžios mono­ polizavimu nuideologintos nomenklatūros privačių interesų la­ bui, vis sunkiau suprasti didžiausių laimėjimų ideologiniuose kryžiaus karuose laikotarpio komunizmą. Dar daugiau sunku­ mų turės jauniausieji, kurie semiasi žinių apie komunistinį angažuotumą iš tokios oficialiai rekomenduojamos mokyklinės lek­ tūros, kaip Jacko Trznadlo Hanba domozva („Namų gėda")- Nes tai, ką jie sieja su komunizmu, nesutaikoma su žiniomis apie komunizmą, esančiomis tokiuose kūriniuose, kaip, pavyzdžiui, Tony'o Judt'o veikalas apie 1944-1956 metų prancūzų intelektu­ alų žavėjimąsi komunizmu arba Jaffo Schatzo knyga apie žydų kilmės lenkų stalinistus, kuriuos autorius vadino „paskutiniais tikrais komunistais" Lenkijoje1. Specialiai vardiju palyginti ne­ seniai išleistas knygas, nes jos rodo, kad Vakarų moksle išlieka tradicija vertinti komunistinę ideologiją rimtai-Lenkijoje tai, de­ ja, nepopuliaru ir dažnai laikoma naivumu. Tony Judt'as kalba apie didžiulę komunistinės ideologijos įtaką pirmojo pokario de­ šimtmečio prancūzų intelektualams, teigia, kad tarybinis komu­ nizmas buvo jiems pasaulio viltimi, kovos su amerikanizmu sąju ng in in kas, vakarietiškos svajonės apie filosofų valdžią įsikūnijimas2. Jaffas Schatzas aistringai rekonstruoja Stalino lai­ kų lenkų žydų kartos patyrimą, vertindamas lenkų žydus kaip revoliucinius milenaristus, o jų visiško pralaimėjimo metus 1968-uosius - apibūdina kaip autentiško komunizmo Lenkijoje pabaigą. Judt'o knyga padeda suprasti lenkų intelektualų prisi­ jungimą prie komunistinės ideologijos - labai lengvai šiandien išjuokiamą prisijungimą, redukuojamą iki gyvenimiškojo opor­ tunizmo ir paprasčiausios baimės. Schatzo knyga padeda su­ vokti faktinės LJDP (Lenkijos jungtinės darbininkų partijos) dekomunizadjos procesą; mums turi būti labai svarbus sugebėjimas pakilti iki empatiškojo autoriaus pozicijos supratimo, nes be tojo analizavimas būtų vien vandens pylimas antisemitizmo malū­ nui. Abi knygas verta rekomenduoti jauniems lenkams kaip prieš­ nuodį lojalumo liaudies valstybei absoliutinimui ir visų kitų lo­ jalumų laikymui paprasta „išdavyste". Po 1993 metų rugsėjį įvykusių rinkimų pasigirdo balsų, kad komunistinės ideologijos priešininkai Lenkijoje pralaimėjo „mū­ šį už atminimą": nes žmonių, susijusių su senos LLR politiniu elitu, grįžimas į valdžią buvo laikomas „komunistų" pergale ir

9

1 ¿r. T. Judt, Past Imperfect: French Intellectuals, 1944-1956, Berkeley, 1992; J. Schatz, The Generation: The Rise and Fall o f the Generation o f Jeivish Com­ munists o f Poland, Berkeley, 1991; J. Schatz, The Last True Communists, „Nationalities Papers", 1994, vasara, 22 t. priedas Nr. 1: Ethnoeconomics in Poland. 2 Zr. T. Judt, Past Imperfect, p .,165-166.

10

LEN K IŠK O JO LEIDIM O PRATA RM Ė

įrodymu, kad Lenkijos visuomenė jaučia kažkokią „komunis­ tinę" nostalgiją. Bet norint suprasti, kas buvo komunistinė ide­ ologija, nepakanka tik prisiminti LLR istoriją - istorinė atmin­ tis turi siekti žymiai tolesnę praeitį ir būti išsilaisvinusi iš nacionalinio egocentrizmoydų. O jei esama tokios atminties, jei suvokiama, kuo turėjo būti komunizmas ir kuo iš tikrųjų buvo savo didžiausių pergalių metais universaliuoju mastu, tada ne­ galima vartoti būdvardžio „komunistinis" vien siejant jį su LLR. V. Gomulkos ir E. Giereko laikų „realiojo socializmo" tapatini­ mas su komunizmu yra politiškai motyvuotas piktnaudžiavi­ mas kalba, nes iš tikrųjų nei teoriškai, nei praktiškai tai nebuvo komunizmas. Nesuklysime teigdami, kad komunizmo atžvil­ giu LLR rezultatas iš tikrųjų buvo labai nekoks. Nuo 1956 metų LLR istorija - nepaisant visų juodųjų sutarčių, vingių ir nevie­ nareikšmiškumų - buvo pasitraukimo nuo komunistinių idėjų,

S- 8«

1Tai patvirtina J. Tarkowski, . Ryzyka prywatyzacji a polsnomenklatura - nowa klasei przedsiębiorcoiv knygoje Socjch logia šįviata polityki, t. 1: Wladza i spoleczenshvo v) systemie autorytarnym, Warszawa, 1994, p. 252.

„socializmo statybos" užduočių vengimo istorija. Santvarkos įteisinimas ideologinėmis tiesomis kriko net ir partiniame elite; Giereko laikais šis procesas jau visiškai baigėsi1. Tad LLR gene­ alogija nėra tas pat, kas komunistinė genealogija, o LLR gyni­ mas neturi būti ir komunizmo gynimu. Bet tai nereiškia LLR palikimo „ideologinio nekaltumo" inte­ gralios gynybos. Toli siekiančios istorinės atminties nauda yra ne tiktai detotalitarizavimo proceso ir lenkiškos laidos „realiojo so­ cializmo" faktinio dekomunizavimo aiškus įžvelgimas, bet ir gali­ mybė aiškiai suvokti LLR santvarkos totalitarinę-komunistinę ge­ nezę, grindžiamą centralizuota planine įsakymine-skirstomąja ekonomika ir autoritarine partokratijos sistema. Negalima mode­ liuoti supratimo apie komunizmą remiantis LLR patirtimi, bet ne­ galima vertinti LLR laimėjimų pamiršus, kas buvo ir kas turėjo būti komunizmas pasauliniu mastu. Visumos atžvilgiu ir viena, ir kita yra polonocentristinis perspektyvos iškraipymas, neleidžian­ tis intelektualiai atsiskaityti su komunizmu amžiaus ir pasaulio mastu. Pirmoji iš tų klaidų, paplitusi antikomunistinės dešinės, ypač tautinės ir klerikalinės, pažiūrose, įgijo stačiai karikatūrišką pa­ vidalą. Šios daugiasrovės orientacijos atstovai tapatina komu­ nizmą ne su apibrėžta ideologija ar sistema, o su grupe asmenų iš LLR nomenklatūros, turinčių galimybių realizuoti savo grupi­ nius interesus visiškai pakitusių žaidimo taisyklių sąlygomis. Šioje perspektyvoje komunistas neprivalo būti kapitalizmo prie­

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

šininkas; aiškiai daug svarbesnis yra grupinės tapatybės tęsti­ numas ir galimybė valdyti. Sutikus su tokiu požiūriu galima rimtai dvejoti, ar 1993 metų rinkimų rezultatai faktiškai neres­ tauravo LLR. Pacituokim e Lenkijos primo Jozefo Glempo žodžius: „Reikia savęs paklausti: ar iš tikrųjų šiandien Lenkiją valdo komunistai? Nesama elementų teisingam atsakymui. [...] Vien kapitalizmo aprobavimas dar nėra atsisakymas nuo Marxo dėsnių"1. Pagrindinio, aiškaus prieštaravimo tarp Marxo komuniz­ mo ir kapitalizmo neigimas yra labai paplitusio ir turinčio tam tikrą vidinę logiką protavimo pavyzdys. Nes jei samprata apie komunizmą grindžiama LLR patirtimi ir visų pirma iš laikotar­ pio prieš pat „Solidarumo" revoliuciją, tai iš esmės nėra pras­ mės išeities tašku imti ideologiją: juk Giereko laikų nomenkla­ tūra buvo labai nuideologinta. Atsisieti nuo sistemos bruožų sunkiau, bet ir tai įmanoma: juk žinoma, kad tuometiniai „ko­ m unistai" buvo visų pirma susaistyti tam tikrų bendrų intere­ sų, o ne ypatingo prisirišimo prie santvarkos principų, kurie ir jiems patiems vis labiau atrodė abejotini. Galima net įrodinėti, jog inteligentiškiausia ir versliausia ekonominės nomenklatū­ ros dalis vis labiau jautė, kad „realiojo socializmo" dėsniai ją riboja ir varžo. Taip buvo ne vien LLR, bet ir Brežnevo Tarybų sąjungoje. Bet šios išvados logika nekeičia fakto, kad ji veda prie absur­ diškų ir intelektualiai itin žalingų išvadų. Jos pašalina iš ko­ munizmo, par exellence ideologinės sąvokos, idėjinį turinį, men­ kina jį, nukreipia dėm esį nuo jo tradicijos ir įsišaknijim o europiniame mąstyme, darydamos neįmanomą jo šaltinių pa­ žinimą ir jo istorijos supratimą; taip supaprastina ir antikomu­ nizmą, pašalina jo intelektualinį turinį ir redukuoja iki kovos su tam tikra asmenų grupe, nepriklausomai nuo to, ar jie yra tikrieji komunistai, ar tik „postkomunistai". Tai paprastai kyla iš politinio įkarščio, bet šiame kontekste visų pirma svarbi pa­ grindinė epistemologinė klaida, sąlygota devintojo dešimtme­ čio politinio susiskirstymo: komunizmo apibrėžimo tiesioginio tuometinio santvarkos priešininko bruožais. Bet reikalas tas, kad tas priešininkas buvo ne didžiausio režimo įsigalėjimo laikų ko­ munistai, o vien atstovai LLR baigiamosios fazės „realiojo socia­ lizm o" arba santvarkos, kurios bruožai buvo išskydę, nusilpę, susiform avę faktinio pasitraukimo nuo komunistinių idealų

H

1 Cit. Czy PLR tnua?, Gazeta wyborcza, 1995, kovo 16, p. 3. Kraštutine tokios komuniz­ mo supratimo tendencijos išraiška buvo buvusio statybų ministro Adamo Glapinskio pasisakymas, kur jis apibū­ dino Leszeką Balcerovviczių kaip kom unistą, žr. šešto skyriaus ketvirtą skyrelį.

1 2

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

procese. Šios santvarkos vadinimas komunistine arba komu­ nistiniu totalitarizmu gal pridėdavo prestižo tiems, kas prisi­ dėjo prie jos įveikimo. Bet šia knyga stengiamasi įrodyti, kad pažintiniu, istoriniu ir politologiniu požiūriu tai buvo nesusi­ pratimų dauginimas. Antrą iš šių klaidų, kuri yra LLR laimėjimų gynimas aiškiai neatskiriant LLR nuo komunizmo, daro „postkomunistinė" kairė. Nepaisant priešingos politinės intencijos, diagnostiniu požiūriu tai yra klaida, esme panaši į jau aptartą dešiniųjų klaidą: nes ir čia, ir ten susiduriame su negebėjimu atskirti LLR palikime to, kas jame buvo specifiškai komunistinio, nuo to, kas ne, kas buvo iš bendrosios kairės genezės; ir čia, ir ten esama nepakankamo suvokimo, kad komunistiniai bruožai LLR buvo ryškūs tik stalinizmo laikotarpiu, o vėliau bluko nuo įsigalinčio plovimo, visą laiką vykusios kovos dėl jos pa­ keitimo, ir kad buvo galima išsilaikyti ant LLR pagrindo nesitapatinant su kom unistine ideologija. O kartu negalim a užtušuoti fakto, kad komunizmo virusas gyvavo LLR struktū­ rose partokratijos ir priešiškos rinkai komandinės ekonomi­ kos pavidalu ir kad tos struktūros, nepaisant ideologizavimo mažėjimo ir detotalitarizavimo procesų, buvo pagrindinė ša­ lies plėtros kliūtis. Kairė, vadinama „postkomunistine kaire", per mažai naudojasi galimybe derinti savo tapatybę su ryžtin­ gu atsiribojimu nuo komunizmo: juk ji galėjo tiesiog ginti tezę, kad LLR buvo vienintelė galima lenkų valstybingumo forma ir kad sąžiningas ir konstruktyvus darbas tos valstybės labui (net nekalbant apie opoziciją sistemos viduje) negali būti pai­ niojamas su komunistiniu angažuotumu. Tai sukeltų pasi­ priešinimą iš įvairių pusių, bet išryškintų Demokratinės kai­ riųjų sąjungos pozicijas. Tokios pozicijos užėmimas reikalautų apibūdinti save kaip „postLLR kaire" ir ryžtingai priešintis šios sąvokos tapatinimui su „postkomunistine" kaire. Bet De­ mokratinė kairiųjų sąjunga SLD tarsi neteikia reikšmės tam skirtumui, kas yra dviprasmiška ir sunkina nuoseklų, įtikina­ mą atsiribojimą nuo buvusios LJDP komunistinių tradicijų. Kitaip tariant, ir lenkų dešinieji, ir lenkų kairieji yra linkę tapatinti - arba bent pernelyg suartinti - ginčą dėl LLR su gin­ ču dėl komunizmo. O štai visuotinė komunistinių idėjų istorija byloja, kad tai yra skirtingi, nors ir tarpusavyje susiję reikalai ir ginčai.

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

Marxo komunizmas ir procesai, vykę LLR po atšilimo, buvo tarpusavyje nesuderinami. Neseniai į tai atkreipė dėmesį Leszekas Nowakas. Jis įrodinėja, kad komunistinė ideologija švel­ nino represinį LLR „realiojo socializmo" pobūdį ir jos dėka jis baigėsi anksčiau, negu turėjo baigtis1. 0 aš ginu tezę, kad buvo tiesiog atvirkščiai: kad ir kokių buvo fundamentalių ydų, LLR sukūrė pilietinę tikrovę, kurioje vyko komunizmo prijaukini­ mo, Švelninimo ir išplovimo procesas. Kaip žinoma, šiame pro­ cese būta stabčiojimų ir atsitraukimų, visiškai pagrindžiančių visuomenės nusivylimus. Tačiau verta pažymėti, kad nebuvo bandymų restauruoti doktrinierišką komunizmą ir netgi blo­ giausiais laikais nebuvo galimybių sustabdyti bendrą detotalitarizavimo prosesą. Ši knyga, kaip aiškinu jos angliško leidimo įžangoje, vaiz­ duoja komunizmą kaip gigantišką bandymą suformuluoti ir įgyvendinti tam tikrą laisvės koncepciją - alternatyvią libera­ lizmui, paradigmiškai jai priešingą, nesutaikomą su individo laisve arba (kaip tai apibrėžė Leszekas Kolakowskis) su „tie­ siog laisve"2. Šios koncepcijos esmė buvo sumanymas išva­ duoti žmogų iš rinkos ekonomikos „aklųjų jėg ų ", visiškai eli­ minuoti rinkos tipo spontaniškų prisitaikymų tvarką, pakeisti ją viską apimančios, tikslinės organizacijos racionalia tvarka. Lenkų intelektualiam e gyvenime šitaip suprastas komuniz­ mas - pirmine ir tikrąja to žodžio prasme, vartojama marksiz­ mo, - tapo kažkuo nežinomu, traktuojamu su didžiu nepasiti­ kėjim u, visiškai nesančiu antikomunistinėje publicistikoje. Ir tai nestebina: ju k jis netiko Lenkijos „komunai" iš laikotarpio prieš santvarkos pasikeitimą, neaiškino postkomunistinio lai­ kotarpio nomenklatūrinių interesų bendrumo. O jei taip, tai gilinim asis į komunistinės ideologijos slaptavietes yra berei­ kalingas užsiėmimas, nukreipiąs dėmesį nuo tikrųjų dekomunizavimo problemų. Tokie samprotavimai, mano galva, byloja apie gėdingą šiuo­ laikinio lenkų antikomunizmo lėkštumą. Bet tai yra ir tarsi kita pusė fakto, užtikrinančio Lenkijai svarbią vietą pasaulinio mas­ to komunistinio eksperimento istorijoje, kaip tik to fakto, kad ji neabejotinai buvo silpniausia tarptautinio komunizmo grandis. Šioje šalyje socialistinė santvarka, kaip įžanga į „komunizmo statybą", susidūrė su ypač stipriu pasipriešinimu ir buvo įgy­ vendinta tik iš dalies. Čia „realiojo socializmo" vidinis irimas

13

1 Žr. L. Nowak, Mit demokratycznego kapitalizmu, „Polityka", 1995, balandžio 22, p. 2021 .

2 L. Kolakowski, Glöwne nurty marksizmu, Londyn, 1988, p. 354.

14

1 Puiki Šio buvusios LJDP deideologizacijos proceso iliustracija yra buvusio prem­ jeroj. Oleksio prisipažinimas, kad jis partijoje veikė be ideo­ loginės motyvacijos, nesigili­ no į teorines problemas, nebu­ vo susipažinęs nė su vienu Stalino veikalu, o iš Lenino veikalų buvo skaitęs kažko­ kių fragmentų (žr. Dlaczego jadę do Rosji, J. Szczęsnos ir A. Michniko pokalbis su prem­ jeru J. Oleksiu, „Gazeta wyborcza", 1995, gegužės 6-8, p. 10-12. 2Manau, verta pažymėti, kad E. Gellneris vienoje naujausių knygų (žr. Conditions o/Liber­ ty: Civil Society and Its Rivals, New York, 1994) ideokratijos koncepciją pavertė totalitari­ nio fenomeno supratimo rak­ tu.

3 Ir aš ilgai buvau veikiamas tos įsigalėjusios minties; siūlau paskaityti: A. VValicki, Zniezvolony umyst po latach, p. 232.

LENKIŠKOJO LEIDIMO PRATARMĖ

pasireiškė ypač ryškiai ir šalis susikūrė sau ypač gausių priemo­ nių tai santvarkai įveikti ir su ja kovoti - nuo prisitail