Imperatoriaus Justiniano Digestai, arba Pandektos = Iustiniani Augusti Digesta, seu Pandectae : 2 knyga (I-XV skyriai), 3 knyga (I-VI skyriai) [2]

Citation preview

'nmwRUto^ipCàw c.cyatm pnncra^pC{aicrpó«f i*ndur ma' c\.* Avofiar mal -urfi cento,;Dm>ifrnumà in# ìuiioRurcp..ii•I‘i - r mramtr

,.r

: i,KOvrvicrvvjivrv.OKrecò*icjvri.:.vri.v

X,J

m

i .u Tì ì ì j ^ .

n.fcriuct Ù.Ì- ini.ur.V«i

i

1n •MA-CC*YXC,1 .■ P ?P l-Tv'r

H .,v e ff iii o V ;r;r; .

ur.i.ii'an nòli.e&tj* V J V iV ’J n .-q ucp^ icp

r i .VGA. •? ; n o f e « V i i . \*t » *•’ % * v ì m ì »; . mvvm.np X» vv:«_ *oca. '» TXx'TO*.

'.t i b ^ x m c

"s p ro q u o s p o p o n d is ti im p e tra v e rit, ne

aliquis d e b ito r ip siu s a d ve rsu s eum e x c e p tio n e u ta ­ tu r, d e in d e tu in n e g o tio , in q u o s p o p o n d is ti, velis e x c e p tio n e u ti: n e c te n e c ipsum o p o r t e t h o c im­ p e tra re , e ts i in te rd u m p a tia ris ¡muriam, si s o lv e n d o d e b ito r non sit. 5 ecl

51 tu

in c id is ti in e d ic tu m , re u s

quidem u te tu r e x c e p tio n e , tu n o n u ta ris : n e c p o e n a tu a ad reum p ro m itte n d i p e rtin e b it: e t id e o m a n d a ti actionem non hab e bis.

1 §. Jei mano prokuratorius pareiškė reikalavimą, tai klausiama, kam turi būti taikoma tokia pati teisė? Ir Pomponijus mano, kad tik man, mažų mažiausiai bent jau tuo atveju, kai aš jam tiesiogiai pavedžiau arba išreiškiau dėl to savo sutikimą. Kita vertus, jei bepročio arba nepilnamečio asmens globėjas arba rūpintojas pareikštų reikalavimą, jis pats [globėjas arba rūpintojas] turėtų būti baudžiamas pagal šį ediktą. Tai dera taikyti ir prokuratoriui, jei jis buvo paskirtas savo paties interesais. 2 §. Si sankcija nustatoma kiekvienam, kurį apima edikto galiojimas, ir ne tik esant reikalavimui to, kurio teises jis pažeidė, tačiau bet kurio, kai tik jis bylinėjasi. 3 §. Jei tas, už kurį tu laidavai, pasiektų, kad koks nors jo skolininkas nepasinaudotų prieš jį procesinės išlygos [atsikirtimo] teise, o vėliau tu dėl to paties dalyko [reikalavimo] panūstum pasinaudoti procesine išlyga [atsikirtimu], tai nei tau, nei jam nevalia to leis­ ti, jeigu skolininkas pasirodytų esąs nemokus, nors tu prieš tai ir būtum patyręs žalos. Tačiau jeigu tau yra taikomas ediktas, tai būtent pagrindinis skolininkas naudojasi atsikirtimo teise, o ne tu. Ir tavo piniginė bauda nebus taikoma pagrindiniam skolininkui, ir dėl tos priežasties tau nepriklauso ieškinys, kylantis iš pavedimo.

37

Dig- 2-2.

I I skyrius

5.4-. 5 ' filiu s meus in m a g is tra tu in h o c e d ic tu m in­ c id it, an in his a c tio n ib u s , cjuas ex p e rs o n a e iu s in­ te n d o , h o c e d ic to lo cu s sit? E_t n o n p u to , ne mea c o n d ic io d e te r io r fia t.

5-5- Q u o d autem a it p ra e to r, u t is e o d e m iu re u ta ­ tu r, an etiam a d heredem h a e c p o e n a tra n s m itta tu r? E t s c rib it Julianus n on solum ip s i d e n e g a ri a c tio ­ nem, se d etiam h e re d i eius.

J.6.

Jllud a u o a u e non sine ra tio n e s c r ib it n o n solum

in his a c tio n ib u s p a ti eum p o e n a m e d ic ti, cjuas tu n c h a b u it cum in c id e re t in e d ic tu m , verum si cjuae p o s te a ei a dcjuiren tur.

57-

Lx

hac causa so lu tu m r e p e ti n o n p o s s e Julia­

nus p u ta t: su p e re sse enim n a tu ra le m causam , cjuae in h ib e t re p e titio n e m .

+ . G A l U 5 l a d e d . p ro vin c. Jllud e le g a n te r p r a e to r e x c ip it: “ p ra e te rcju a m si cjuis eorum c o n tra eum fe c e rit, a u i ip s e e o ru m cjuid fe c is ­ s e t” : e t re cte , ne s c ilic e t vel m a g is tra tu s , dum s tu d e t h o c edictum d e fe n d e re , vel litig a to r, dum v u lt b e n e ­ fic io huius e d ic ti u ti, ip se in p o e n a m ip s iu s e d ic ti co m m itta t.

56

4 §. Jeigu mano sūnus, būdamas magistratas, patektų tarp asmenų, kuriems taikomas ediktas, tai ar šis ediktas būtų taikomas tiems ieškiniams, kuriuos aš reiškiu jo vardu? Ir nemanau, kad mano padėtis ne­ taptų blogesnė. 5 §. Kita vertus, kaip pretorius sako, kad kam nors yra taikoma tokia pati teisė, tai ar ši bauda pereina taip pat ir įpėdiniui? Julijonas rašo, kad ne tik pačiam asmeniui tiesiogiai, bet ir jo įpėdiniui atsisakoma su­ teikti ieškinį. 6 §. B e to, jis ne be racionalaus pagrindo rašo, kad bauda pagal šį ediktą yra skiriama ne tik dėl tų ieškinių, kurie asmeniui priklausė tuo metu, kai jam pradėtas taikyti ediktas, bet ir dėl tų, kuriuos jis būtų įgijęs vėliau. 7 §. Julijonas mano, kad dėl Šios priežasties neva­ lia reikalauti grąžinti to, kas sumokėta, nes išlieka iš prigimtinės teisės kylantis pagrindas užkirsti kelią šiam reikalavimui. 4. G ajus, I Prov. ed. Pretorius apdairiai daro išimtį: „Jei tik kas nors iš jų nepadarys ko nors prieš tą, kuris pats atliko kurį nors iš tų veiksmų.“ Ir, žinoma, teisinga, kad tiek ma­ gistratas, kol stengiasi laikytis edikto, tiek ir by­ lininkai, kol nori naudotis iš edikto kylančiomis galimybėmis, patys nebūtų baudžiami remiantis šiuo ediktu. 39

III Dig. ] p ilis ius d ic e n ti n on o b te m p e r a v e r it

III skyrius Jei kas nors nepaklūsta teisingumą vykdančiam asmeniui

Dig- z.5.

8

I I I skyrius

r. U L P I A N U S I ad ed. m nibus m a g istra tib u s, n on ta m e n d u u m viris, se­

cundum ius p o te s ta tis s u a e co n ce ssu m e s t ju ris d ic ­ tio n e m suam d e fe n d e re p o e n a li iu d ic io . 1.1. |s v id e tu r ius d ic e n ti n o n o b te m p e ra s s e , cjui cjuod extrem um in ju ris d ic tio n e e s t n o n fe c it: v e lu ti si a uis rem mobilem vin d ic a ri a se p a s s u s n o n e s t, se d d u ci eam vel fe r ri p a ssu s e s t: c e te ru m si e t se cju e n tia re cu savit, tu n c n on o b te m p e ra s s e v id e tu r.

1.2.

5 * p ro c u r a to r tu u s vel t u t o r vel c u r a to r ius d i­

c e n ti non o b te m p e ra v it, ip se p u n itu r, n o n d o m in u s vel pupillus.

17

) .

N o n solum autem reum, cjui n on o b t e m p e ra v it,

b o c e d ic to te n e ri L a b e o a it, verum etiam p e tito re m .

1A. \~\oc iudicium non ad id cju o d in te re s t, sed cjuanti ea res e s t c o n c lu d itu r: e t cum meram poe n am c o n tin e a t, necjue p o s t annum necjue in b e re d e m d a ­ tu r.

1 pr. Ulpianas, I Ed. Visiems magistratams, išskyrus duumvirus, pagal jų pareigybės teises suteikiama galimybė ginti savo jurisdikciją priimant sprendimus skirti baudą. 1 §. Nepaklususiu sprendimui laikomas tas, kas ne­ įvykdys visko, kas numatyta sprendime, pavyzdžiui, jei kas nors neleido, kad iš jo būtų paimtas kilno­ jamasis daiktas, bet leido, kad tas daiktas iš jo būtų išneštas ar išvežtas18; toliau, jeigu atsisakė to, kas yra sprendimo padarinys, jis laikomas nepaklususiu sprendimui. 2 §. Jei tavo atstovas [prokuratorius] arba globėjas, arba rūpintojas nepaklustų vykdančiajam teisingumą, tai baudžiamas jis pats, o ne asmuo, įgaliojęs vesti bylą, arba tas, kuriam yra nustatyta globa ar įsteigta rūpyba. 3 §. Kita vertus, Labeonas sako ne tik atsakovą, kuris nepakluso sprendimui, bet ir ieškovą esant atsakingą pagal šį ediktą. 4 §. Šio ieškinio dalykas yra ne teigiamas [ieškovo] interesas, bet daikto [kuris yra ginčo dalykas] vertė. Kadangi ieškinio dalyką sudaro tik piniginės baudos išieškojimas, tai ieškinys nesuteikiamas nei praėjus vieniems metams, nei prieš įpėdinį. 8 Šioje vietoje lotyniškame tekste greičiausiai stinga praleistų žodžių: „Tas laikomas paklususiu (t. y. įvykdžiusiu sprendimą).“

+2

43

IV Dig. in ius v o c a n d o

I V skyrius Apie šaukimą į teismą

Dig. 2 .+.

1• P A U L U S * a d ed. |n ius v o c a re e s t iu ris e x p e riu n d i ca u sa v o c a re .

2 .U L r iA N U S ? a d e d . |n ius v o c a ri n on o p o r t e t necjue co n su le m necjue p ra e fe c tu m necjue p ra e to re m necjue p ro c o n s u le m necjue c e te ro s m a g istra tu s, cjui im perium h a b e n t, cjui e t c o e rc e re alicjuem p o s s u n t e t iu b e re in ca r­ cerem d uci: nec p o n tific e m dum s a c ra fa c it: n e c e o s cjui p r o p te r lo c i re lig io n em in d e se m overe n o n p o s ­ su n t: sed nec eum cjui ecjuo p u b lic o in ca u sa p u b lic a tra n s v e h a tu r, f*ra e te re a in ius v o c a ri n o n d e b e t cjui uxorem d u c a t a u t eam cjuae n u b a t: n e c iu d icem dum d e re c o g n o s c a t: n e c eum dum cjuis a p u d p ra e ­ to re m causam a g it; necjue fu n u s d u c e n te m fa m ilia re iustave m o rtu o fa cie n te m : 5 .C A L L I5 T K A T U 5 ic o g n . vel cjui c a d a v e r p ro s e c ju u n tu r, cju o d e tiam v id e tu r ex re s c rip to divorum fra tru m c o m p ro b a tu m esse:

+ p r U L P I A N U S ? ad ed. cjuicjue litig a n d i causa n ece sse h a b e t in iu re vel ce r­ t o lo c o sisti: nec fu rio s o s vel in fa n te s .

I V skyrius

1. Paulius, I V Ed. Saukti į teismą reiškia kviesti ginti ten savo teisę. 2. Ulpianas, V Ed. Negalima šaukti į teismą nei konsulo, nei prefekto, nei pretoriaus, nei prokonsulo, nei kitų magistratų, kurie disponuoja imperiumu ir gali skirti bausmes bei įsakyti įmesti ką nors į kalėjimą; nei pontifiko, atliekančio religines apeigas; nei tų, kurie dėl vietos šventumo negali iš jos pasitraukti, nei to, kuris ke­ liauja pro šalį valstybės reikalais, jodamas ant viešojo \publicus] žirgo. Be to, nešauktini teisman nei tie, ku­ rie veda ar išteka, nei bylą nagrinėjantis teisėjas, nei tas, kuris dėsto bylos esmę atvykęs pas pretorių, nei dalyvaujantysis šeimos nario laidotuvėse arba pasku­ tinį kartą pagerbiantysis mirusįjį, 3. K alistratas, I )yA pie teisminius tyrimus“ nei tie, kurie palydi mirusįjį, kas, žinoma, taip pat pavirtinama šviesaus atminimo9 brolių —Marko Au­ relijaus ir Liucijaus Vero reskripte. 4 pr. U lpianas, V Ed. Ir ne kiekvienas privalo stoti teisman arba atvykti į nustatytą vietą vesti bylą; kaip, pavyzdžiui, bepročiai arba mažamečiai [neprivalo stoti teisman].

9 Titulas divus (lot. „dieviškasis“) romėnų imperatoriaus buvo sutei­ kiamas po mirties.

47 +6

Dig- 2.+.

&.

I V skyrius

1. p r a e to r a it: “ p a re n te m , p a tro n u m p a tro n a m ,

lib e ro s p a re n te s p a tro n i p a tro n a e in iu s sin e p e r­ missu meo ne q uis v o c e t” .

4r.2.

P aren tem b ic u triu s q u e se xu s a c c ip e : s e d an

in in fin itum , cju a eritu r. Q u id a m p a re n te m u s q u e ad trita vu m a p p e lla ri a iu n t, s u p e rio re s m a io re s d ic i: h o c v e te re s existim asse P o m p o n iu s re fe r t: s e d Q a iu s Q a s s iu s om nes in in fin itu m p a re n te s d ic it, q u o d e t h o n e s tiu s e s t e t m e rito o p tin u it.

Ą-P),

p a re n te s etiam e o s a c c ip i L a b e o e x istim a t,

cjui in s e rv itu te s u s c e p e ru n t: n e c tam en , u t 5 eve~ rus d ic e b a t, ad so lo s iu s to s lib e ro s : s e d e t si v o lg o q u a e s itu s s it filiu s, matrem in ius n on v o c a b it,

? .P A U L U 5 * a d e d . quia se m p er c e rta e s t, etiam si v o lg o c o n c e p e rit: p a ­ t e r v e ro is e st, quem n u p tia e d e m o n s tra n t.

P A U L U S 1 se nt. P a re n te s n a tu ra le s in ius v o c a re nem o p o te s t: una e s t enim om nibus p a re n tib u s s e rva n d a re v e re n tia .

1 §. Pretorius sako: „Tėvų, patrono, patronės, pa­ trono ir patronės vaikų bei patrono ir patronės tėvų niekam nevalia šaukti teisman be mano leidimo/' 2 §. Tėvais reikia laikyti vienos ir kitos lyties asmenis, tačiau klausiama: ar giminystės laipsnis nesvarbu? Kai kurie tėvais vadina tiesiosios linijos aukštutinės eilės giminaičius [ascendentus] iki trečiosios eilės prosene­ lio, o tolim esniojo laipsnio ascendentai vadinami pro­ tėviais; Pomponijus mano, kad būtent tokios nuo­ monės laikėsi senieji teisininkai, tačiau Gajus Kasijus tėvais vadina visus tiesiosios linijos aukštutinės eilės giminaičius, nesvarbu, koks giminystės laipsnis. Sis požiūris laikomas pagarbesniu ir vyraujančiu. 3 §. Labeonas tėvais laiko ir tuos, kurie susilaukė vaikų būdami vergai. Tačiau, kaip sakė Severas, tai susiję ne vien su teisėtais vaikais. Net jei tai neteisėtas sūnus, savo motinos jis negali Šaukti stoti teisman, 5. Paulius, I V E d . nes motina visada yra aiški [žinoma], net jei ji būtų pradėjusi būdama nesusituokusi, o tėvas — tai tas, kurį nurodo santuoka. 6. Tas pats [Paulius], I Sent. Niekas negali šaukti stoti teisman biologinių tėvų10, nes visiems tėvams dera vienodai reikšti pagarbą. 10 Čia tikriausiai turimi galvoje ir/iberi noturales—vaikai, pradėti ne san­ tuokoje, kuriems taip pat taikytinas draudimas šaukti teisman savo tėvus.

45

49

Dig. 2 * .

I V skyrius

7. r A Ü L ü 5 + a d c d . f* a tris a d o p tiv i p a re n te s im p u ne v o c a b it, q u o n ia m hi e ius p a re n te s non s u n t, cum his ta n tu m c o g n a tu s f ia t q u ib u s e t a d g n a tu s .

^ p r. U L P I A N U S ? a d e dA d o p tiv u m p atre m , quam diu in p o te s ta te e s t, in ius v o ca re non p o te s t iu re magis p o te s ta tis quam p ra e ­ c e p to p ra e to ris , nisi s it filiu s cjui c a s tre n s e h a b u it peculium : tu n c enim causa c o g n ita p e rm itte tu r. naturalem p a re n te m ne cjuidem dum e s t in a d o p tiv a fam ilia in ius vo cari.

6.1. "P a tro n u m ” , in q u it, "p a tro n a m ” , f* a tro n i h ic ac­ c ip ie n d i su nt, q ui ex s e rv itu te m a n um iserun t: vel si collusionem d e te x it: vel si q u i p ra e iu d ic io p ro n u n ­ tie tu r esse lib e rtu s cum a lio q u in n on fu e r it, a u t si iuravi eum lib e rtum meum esse: q u e m a d m o du m p e r c o n tra riu m p ro p a tro n o non h a b e b o r, si c o n tra me iudicatum e s t a u t si me d e fe re n te iu ra v e rit se lib e r­ tum non esse.

6.2. 5 e d si ad iusiurandum a d e g i, ne uxorem d u c a t, ne n u b a t, im pune in ius v o c a b o r. D

C e i sus q u i­

dem a it in ta li lib e rto ius ad filium meum me vivo non tra n s ire : sed Julianus c o n tra s c rib it, p le riq u e Juliani se nte ntia m p ro b a n t. r. Ü L H A N Ü 5 7 ad cd . O ’ quis eum, de q u o noxalis a c tio e s t, iu d ic io s is ti prom isit, p ra e to r a it in eadem causa eum e xh ib e re , in qua tu n c est, don e e iudicium a c c ip ia tu r.

1.1. “ |n eadem causa” q uid sit, videam us: e t p u to verius eum vid e ri in eadem causa s is te re , q u i a d ex­ periendum non fa c it ius a c to ris d e te riu s . O 1d e s in a t servus esse prom issoris vel a c tio am issa s it, non videri in eadem causa statu m j_ a b e o a it: vel si q ui p ari lo co e ra t in litig a n d o , c o e p it esse in d u rio re , vel loco vel persona m utata: ita q u e si q u is ei q u i in fo r o prom issoris conveniri non p o te s t v e n d itu s a u t p o te n tio ri d a tu s sit, magis esse p u ta t, u t n on v id e a tu r in eadem causa sisti. , 5 e d e t si n o xa e d e d itu s sit, O filiu s non p u ta t in eadem causa s isti, cum noxae d e d itio n e ce te ris noxalem a ctio n e m perem i p u ta t.

105

I X skyrius

1 pr. Ulpianas, V II Ed. Jei kas nors užtikrino, kad tas, kam yra pareikštas noksalinis ieškinys, stos į teismą, tai pretorius sako, kad jis pristato jį teisman tokios pačios teisinės padėties, kokios jis yra, kol įstos į procesą ir pradės gintis nuo jam pareikšto ieškinio. 1 §. Pažiūrėsime, ką reiškia „tokios pačios padėties“. Aš manau esant teisinga pristatančiu [ką nors] į teismą laikyti tokios pačios teisinės padėties tą, kuris vedant bylą neblogina ieškovo teisinės padėties. Jei­ gu vergas nustoja būti promisoriaus [pažadėjusiojo įvykdyti kokią nors prievolę] nuosavybe arba išnyksta teisė į ieškinį, tai, kaip teigia Labeonas, nelaikoma, kad jis likęs tokios pačios teisinės padėties. Tas pats atsitinka ir kai kas nors, bylinėjimosi požiūriu būdamas lygiavertės padėties, pakeitęs savo teisinį statusą arba proceso šalį pateko į mažiau palankią [sunkesnę] padėtį. Taigi jeigu vergas bus parduotas tam, kas negali būti šaukiamas į teismą kaip promisorius, arba perduotas galingesniajam (turinčiajam daugiau teisių), tai, kaip tvirtina Labeonas, verčiau nelaikyti, kad jis [vergas] buvo atvestas į teismą tos pačios padėties. Tačiau ir jei žalą padaręs kaltasis bus atiduotas [nukentėjusiajam], Ofilijus nemano, kad jis pasiliks tos pačios padėties, nes, jo nuomone, noksalinis ieškinys išnyksta perduodant žalos kitiems as­ menims padariusįjį.

109

I X skyrius

z-9-

D 'S -

2 f r. r A U L U S ^ ad ed. O ed alio ¡ure utim ur. |\|am ex p ra e c e d e n tib u s cau­ sis non lib e ra tu r noxae d e d itu s : p e rin d e enim noxa c a p u t secjuitur, ac si venisset.

2 . 1 . 5 ' absens s it servus, p ro cjuo n o xa lis a c tio ali­ cui com petit: si quidem dom inus n on n e g a t in sua p o te s ta te esse, com pellendum p u ta t V in d iu s vel iu dicio eum sisti p ro m itte re vel iudicium a c c ip e re , aut, si n o lit d efe nd e re , cauturum , cum primum p o tu e rit, se exhibiturum : sin vero fa ls o n e g e t in sua p o te s ta te esse, suscepturum iudicium sine n o xa e d e d itio n e . )dque Julianus s c rib it e t si d o lo fe c e rit, q uo m in u s in eius e sse t p o te s ta te .

¿ed

si se rvu s p ra e se n s

est, dom inus a b e s t nec quisquam servum d e fe n d it, ducendus e rit iussu p ra e to ris : s e d ca usa c o g n ita dom ino p o ste a d a b itu r d e fe n s io , u t f 7o m p o n iu s e t V in d iu s s crib u n t, ne ei a b s e n tia sua n o c e a t: e rg o e t a c to ri a c tio re s titu e n d a e st, p e re m p ta e o q u o d d u ctu s servus in b o n is eius esse c o e p it.

2 pr. Paulius, V I Ed. Tačiau mes laikomės kitokių teisinių nuostatų. Mat remiantis tuo, kas prieš tai išdėstyta, perduotasis [ža­ los sukėlęs] kaltininkas netampa laisvas [nuo atsako­ mybės], nes atsakomybė už žalą seka paskui pažeidėją lygiai taip, tarytum jis būtų buvęs parduotas.

1 §. Jeigu nebus vergo, dėl kurio kam nors priklau­ so noksalinis ieškinys, tai, jeigu tik šeimininkas ne­ neigia, kad jis yra jo valdžioje, Vindijus mano esant būtina priversti [Šeimininką] arba pažadėti pristatyti jį į teismą, arba pačiam atsakyti pagal ieškinį, arba, jeigu jis nepanorėtų vergo ginti, pateikti užtikrinimą, kad kai tik galės, pristatys jį į teismą. Tačiau jeigu jis melagingai neigs, kad anas yra jo valdžioje, pats atsakys pagal ieškinį ir neteks teisės perduoti kalti­ ninką. Julijonas rašo, kad taip pat atsitiktų ir jeigu tyčia padarytų taip, kad vergas nebebūtų jam paval­ dus. Tačiau jeigu vergas yra, o šeimininko nėra, ir niekas vergo negina, tai, pagal pretoriaus įsakymą, būtina, kad ieškovas jį vestųsi su savimi. Kita vertus, kaip rašo Pomponijus ir Vindijus, susipažinus su byla šeimininkui vėliau bus teikiama gynyba, kad nedaly­ vaudamas jis nepatirtų žalos. Ir atitinkamai ieškovui atkuriama teisė į ieškinį, kuri buvo išnykusi dėl to, kad ieškovo išsivestas vergas tapo jo [ieškovo] bonitarine [pretorine] nuosavybe.

lll i io

1 .9 .

D i&

J X skyrius

5.aL riA N U 57ad ed . cum u s u fru c tu a rio noxali iu d ic io a g e tu r iscjue se r­ vum non d e fe n d e rit, d e n e g a tu r ei p e r p ra e to re m usus fru c tu s p e rse cu tio . + . G A I U 5 6 ad ed. provinc. 5 ’ cum uno ex dom inis noxalis a g e tu r, an p ro p a rte socii sa tisdare d e b e re t? ¿ a b in u s a it n o n d e b e re : t|u/a quodam m odo totum suum bom inem d e fe n d e ­ ret, cui in solidum d e fe n d e n d i n e ce s s ita s e s s e t, nec a uditur, si p ro p a rte p a ra tu s s it d e fe n d e re .

5- U L P I A N U S 4*7 ad S a b . servum in eadem causa s is te re cjuidam p ro m i­ se rit e t lib e r fa c tu s s is ta tu r:1si de ip s o c o n tro v e rs ia e s t capitalium actionum iniunarum cjue nom ine, non recte sistitu r: puia a lite r de se rvo su p p lic iu m e t ver­ beribus de iniuria s a tis fit, a lite r d e lib e ro v in d ic ta sum itur vel condem natio p e cu n ia ria . Q u o d autem ad ceteras noxales causas p e rtin e t, etiam in m elio­ rem causam v id e tu r pervenisse.

B A U L O S

M ad S a b .

S ed si s ta tu liberum s is ti prom issum s it, in eadem causa sisti vid e tu r, quamvis lib e r s is ta tu r, cju o d im­ plicitus ei casus lib e rta tis fu e rit.

3. Ulpianas, V II Ed. Jeigu uzufruktoriui pareiškiamas noksalinis ieškinys ir jis vergo negins, tai pretorius nesuteikia jam teisės teismo tvarka ginti uzufruktą. 4. G ajus, V I Prov. ed. Jeigu vienam iš Šeimininkų bus reiškiamas noksali­ nis ieškinys, ar jis privalo pateikti užtikrinimą dėl savo bendrininkų? Sabinas teigia, kad neprivalo, nes tas, kam buvo būtina ginti visumą, tam tikra prasme gynė vergą kaip savo vieno nuosavybę. Ir nepaisoma, ar jis yra pasirengęs ginti vergą tik iš dalies. 5. Ulpianas, X L V II Sab. Jeigu kas nors pažadėtų pristatyti vergą į teismą tos pačios padėties, o tas, tapęs laisvas, pasirodytų teisme, tai jeigu su juo susijęs teisminis ginčas būtų paremtas baudžiamaisiais ieškiniais arba žalos asmeniui [skriaudos] ieškiniais, jis stotų į teismą netinkamai. Kadangi viena yra vergas, kuriam pakankama bausmė už žalos asmeniui padarymą [skriaudą, įžeidimą] yra nuplakdinimas, o kita —laisvasis, kuriam kaip nuobauda paskiriama, pavyzdžiui, sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Kai dėl kitų noksalinių procesų, laikoma, kad jis dargi pagerino savo padėtį. 6. Paulius, X I Sab. Tačiau jeigu būtų pažadėta pristatyti į teismą statuliberl5t tai, nors jis atvyktų ten [jau] būdamas laisvas, laikoma, kad prieš teismą jis stos būdamas tos pačios teisinės padėties, nes laisvės įgijimas buvo susijęs su jo ankstesniąja padėtimi. 15 Statuliber — asmuo, kuris į laisvę paleidžiamas, kol įvyks tam tikra sąlyga arba sueis tam tikras terminas.

1 iz

113

X skyrius E )e e o p e r puem fa c tu m e r it cjuominus cjuis in iu d ic io s is ta t

Apie asmenį, kurio veiksmai kam nors sutrukdė stoti teisman

Dig-

io.

ipr.ULriANU 57adcd. Aecjuissim um p u ta v it p ra e to r dolum e iu s c o e rc e re , cjui im pedit alicjuem iu d ic io sisti. 1.1. J^ecisse autem d o lo malo n on ta n tu m is p u ta ­ tur, c|ui suis manibus vel p e r su o s r e tin u e rit re tin u it, verum cjui alios quocjue ro g a v it u t eum d e tin e re n t vel abducerent, ne iu d icio s is ta t, sive s c ie n te s sive ig­ norantes quid e sset q u o d co m m in isce re tur.

1.2. b)olum autem malum sic accipim us, u t si cjuis ve­ nienti ad iudicium alicjuid p ro n u n tia v e rit tris te , p ro p ­ te r tju o d is necesse h a b u e rit ad iudicium n o n venire, te n e a tu r ex hoc e d icto : cjuamvis quidam p u te n t sib i eum imputare, cjui credulus fu it. I

I .J. 5 i reu5 d o lo acton's non s te te rit, n on h a b e b it reus adversus eum actionem ex h o c e d ic to , cum c o n ­ te n tu s esse p o s s it e xce p tio n e , si ex s tip u la tu co n ­ veniatur de poena, cjuod ad iudicium n on v e n e rit. A lit e r atcjue si ab alio s it im p e d itu s: nam a ctio n e m propositam adversus eum e x e rc e b it.

né

X skyrius

1 pr. Ulpianas, V II Ed. Pretorius manė esant būtina teisingiausiai nubausti tą, kuris tyčia kam nors sutrukdė stoti teisman. 1 §. Manytina, kad tyčia veikia ne tik tas, kuris savo rankomis arba padedamas saviškių laikytų ką nors sulaikęs, tačiau ir tas, kuris prašytų kitų, kad jie laiky­ tų sulaikę tą asmenį [kuris privalo stoti teisman] arba jį kur nors išvestų, kad jis nestotų teisman; nesvarbu, ar apie tokį ketinimą jiems buvo žinoma, ar ne. 2 §. Tyčią mes suvokiame ta prasme, kad jeigu kas nors vykstančiajam į teismą praneštų liūdną žinią, dėl kurios šiam būtų pasirodę būtina nebevykti į teismą, tai jis yra atsakingas pagal Šį ediktą; kita vertus, kai kurie teisininkai yra įsitikinę, kad jis pats [teisman stoti šaukiamas asmuo] privalo atsakyti už tai, kad buvo lengvatikis. 3 §. Jeigu atsakovas nestotų į teismą dėl ieškovo ty­ čios, pagal ediktą atsakovui nebūtų suteikta teisė pa­ reikšti ieškinį ieškovui, nes jo interesai ginami su­ teikiant teisę pareikšti procesinę išlygą [atsikirtimą] tuo atveju, kai jam sudarant su ieškovu stipuliaciją reiškiamas ieškinys sumokėti pažadėtą mokėti baudą už neatvykimą į teismą. Kitas reikalas, jeigu atvykti sukliudo kas nors kitas, nes prieš tokį asmenį tei­ kiamas magistrato užfiksuotas ieškinys.

117

D i g . 2.- 10 .

1.d\

X skyrius

p lu rc s d o lo fe c e rin t, om nes te n e n tu r: s e d st

u n u s p r a e s titit poenam , c e te ri lib e ra n tu r, cum nihil in te rs it.

1-5- S e r v i nom ine ex h a c causa n o xa li iu d ic io agen­ dum om nes co n s e n tiu n t.

1.6. jf_ t h e re d i d a tu r, se d non u ltra annum . A d v e r ­ sus heredem autem h a cte n u s p u to d a n d a m a c tio ­ nem, u t ex d o lo d e fu n c ti heres n on lu c re tu r.

¿ .fA U L U S ^ a d e d . S i a c to ris servus dom ino scie n te e t cum p o s s it non p ro h ib e n te d o lo fe c e rit, cjuo minus in iu d ic io sistam , O filiu s dandam mihi e xce p tio n e m a d v e rs u s d om i­ num ait, ne ex d o lo servi d om inus lu c re tu r. S * vero sine v o lu n ta te dom ini servus h o c fe c e rit, S a b in us noxale iudicium dandum a it nec fa c tu m se rvi d o m in o obesse d e b e re nisi h acte nu s, u t ip s o c a re a t: cjuand o ipse nihil delicjuit.

I 18

4 §. Jeigu keletas asmenų atliko tyčinius veiksmus, atsakomybė kyla visiems, tačiau vienam sumokėjus baudą kiti tampa laisvi [nuo prievolės mokėti baudą], nes ieškovas nėra suinteresuotas [išieškoti baudą iš kitų], 5 §. Visų nuomonė sutampa dėl to, kad tuo remiantis vergui turi būti reiškiamas noksalinis ieškinys.

6 §. Jis suteikiamas ir įpėdiniui [teisių perėmėjui], tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui, mano nuomone, būtina suteikti, kad įpėdinis neturėtų turtinės naudos iŠ mirusiojo ap­ gaulės. 2. Paulius, V I Ed. Jeigu ieškovo vergas šeimininkui žinant tyčia padarė taip, kad aš nestočiau į teismą, o šeimininkas, turė­ damas galimybę jam sukliudyti, nesukliudė, tai, kaip teigia Ofilijus, man turėtų būti suteikiamas atsikirti­ mas prieš šeimininką, o jis neturėtų turtinės naudos iš tyčinių vergo veiksmų. Jeigu vergas taip pasielgtų be šeimininko leidimo, tai, kaip teigia Sabinas, būtina suteikti noksalinį ieškinį ir vergo veika neturėtų kenkti šeimininkui, nebent jis netektų paties ver­ go, nes pats šeimininkas jokios neteisėtos veikos nepadarė.

119

D ig -

m o

.

X skyrius

^ r.lU L IA N ü SiD ig. r x h o c e d ic to a dversus cum ; cjui d o lo fe c it, cjuo mi­ nus cjuis in iudicium v o c a tu s s is ta t, in fa c tu m a c tio c o m p e tit a u a n ti a c to ris in te r fu it eum s is ti. |n cjuo iu d ic io d e d u c itu r si cjuid a m ise rit a c to r o b earn rem: v e lu ti si reus te m p o re dom inium re i in te rim s ib i a d cjuirat a u t a c tio n e lib e ra tu s fu e rit.

5 .1 . p la n e si is, aui d o lo fe c e rit, cjuo m inus in iu d ic io sis ta tu r, so lve nd o non fu e rit, aecjuum e r it a d ve rsu s ipsum reum re s titu to ria m a ctio n e m c o m p e te re , ne p ro p te r dolum alienum reus lucrum fa c ia t e t a c to r dam no a d fic ia tu r.

5 .Z.

s tip u la to r d o lo

~Yitii

e t p ro m is s o r d o lo

M aev>im peditus fu e rit, cjuo minus in iu d ic io s is ta tu r: utercjue adversus eum, cuius d o lo im p e d itu s fu e rit, a ctio n e in factu m e xp e rie tu r.

5 *5* e t s tip u la to r d o lo p ro m is s o ris e t p ro m is s o r d o lo s tip u la to ris im p e d itu s fu e r it c|uo m inus a d iu d icium veniret: n e u tri eorum p r a e to r s u c c u rre re d e b e ­ b it, ab utracjue p a rte d o lo co m p e n sa n d o .

3 pr. Julijonas, I I Dig. Pagal šį ediktą, prieš tą, kuris naudodamasis ap­ gaule padarė taip, kad koks nors asmuo, kuris buvo Šaukiamas stoti į teismą, ten nenuvyko, atsiranda tei­ sė pareikšti faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą ieškinį, kuriuo reikalaujama atlyginti ieškovui žalą, kurią jis patyrė anam [atsakovui] neatvykus į teismą. Šio ieškinio dalykas yra tai, ko ieškovas dėl to neteko, pavyzdžiui, per tą laiką atsakovas įgijo nuosavybės teisę [dėl suėjusios įgyjamosios senaties] arba baigėsi jo atsakomybė pagal ieškinį. 1 §. Žinoma, jei tas, kuris tyčia padarė taip, kad kas nors nestotų į teismą, nebūtų mokus, tai teisinga, kad ieškinys dėl restitucijos taikymo būtų pareiškiamas pačiam atsakovui, kad pastarasis negautų naudos iš kito asmens apgaulės, o ieškovas nepatirtų žalos. 2 §. Jeigu ir stipuliatorius dėl Ticijaus apgaulės, ir promisorius dėl Mevijaus apgaulės būtų sulaikomi nuo stojimo teisman, ir vienas, ir kitas turėtų teisę pareikšti faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą ieškinį tam, kuris apgaule sulaikė juos nuo stojimo teisman. 3 §. Jeigu ir stipuliatorius dėl promisoriaus apgaulės, ir promisorius dėl stipuliatoriaus apgaulės būtų sulai­ komi nuo stojimo teisman, pretorius neprivalėtų nė vienam iš jų suteikti gynybos priemonės, nes vienos šalies naudojimasis apgaule kompensuoja kitos šalies naudojimąsi apgaule16. 16 T. y. kai apgaudinėjimas (apgaulė) yra abipusis.

120

121

X skyrius

Dig- z- io.

5.4'. 5 ’ a fid e iu s s o re cjuincjuaginta s tip u la tu s fu e ro , si in iudicium reus non ve n e rit, p e titu ru s a re o cen­ tum, e t d o lo malo

¿empronil fa c tu m

fu e r it, ne in in­

dicium reus veniat: centum a ¿ e m p r o n io consecjuar. "T a n ti enim mea in te rfu is s e v id e tu r, cjuia, si v e n is s e t in iudicium, a c tio mihi centum a d ve rsu s reum vel a d ­ versus heredem eius c o m p e te b a t, lic e t fid e iu s s o r minorem summam mihi p ro m ise rit.

122

4 §. Jeigu, pavyzdžiui, aš, ketindamas iš atsakovo pa­ reikalauti 100, stipuliuoju, kad laiduotojas sumokės 50, jeigu atsakovas į teismą neatvyks, o Sempronijus tyčia padarytų taip, kad atsakovas į teismą nestotų, tai aš galėčiau iš Sempronijaus gauti 100. ir iš tiesų akivaizdu, kad aš buvau suinteresuotas gauti tokią sumą, nes jei jis būtų stojęs į teismą, man priklausytų teisė pareikšti ieškinį reikalaujant 100 iš atsakovo arba jo įpėdinio, nors laiduotojas ir buvo man pažadėjęs sumokėti mažiau.

123

'7.

X I skyrius 5 ' cjuis c a u tio n ib u s in iu d ic io s is te n d i ca u s a fa c tis n o n o b te m p e ra v e rit

Jei kas nors neištesėtų duoto pažado stoti teisman

Dig-21.1I.

X I skyrius

1. G A l ü S

1 ad ed. p ro vin c.

V ic e n a milia passum in sin g u lo s d ie s d in u m e ra ri p ra e to r iu b e t p ra e te r eum diem, q u o ca u tu m p ro m it­ titu r, e t in quem s is te re in iu d icium o p o r te t. |\|am sane ta lis itin e ris d in u m e ra tio

n e u tri litig a to ru m

1. G ajus, I Prov. ed. Pretorius įsako [atsakovui] kasdien [nueiti] 20 mylių, neskaitant dienos, kurią jis pažada pateikti užtikrinimą ir kurią jis privalo atvykti į teismą. Iš tiesų toks kelio skaičiavimas nevargina nė vienos iš ginčo Šalių.

o n e ro sa est.

2pr.ULriANUS 7+aded. |\Jon exigimus reum iu d ic io sisti, si n e g o tiu m , p ro p ­ te r cjuod iu d icio sisti pro m isit, fu e r it tra n s a c tu m : sed fio c ita, si p rius id n egotium tra n s a c tu m s it, quam sisti o p o rte re t. G eterum si p o s te a tra n s a c tu m est, e x c e p tio d o li o p p o n i d e b e t: c|uis enim d e p o e n a promissa la b o ra t p o s t n eg o tium tra n s a c tu m ? G um etiam tra n s a c ti n e g o tii e xce p tio n e m p u ta v e r it quis nocere, quasi etiam d e p o e n a tra n s a c tu m sit, nisi co ntra rium s p e c ia lite r p a rtib u s p la c u e rit.

2 . 1. 5

' quis m unicipalis m uneris ca usa sin e s u o d o lo

malo im p e ditu s in iu d ic io secundum suam p ro m is s io ­ nem non s te tit, aequissimum e s t tr ib u i ei e x c e p tio ­ nem.

2 .2 .

S im ili m odo e t si ad testim o n iu m d e s id e ra tu s ad

iudicium o c c u rre re non p o tu it, e r it ei subveniendum .

126

2 pr. Ulpianas, L X X IV Ed. Mes nereikalaujame, kad atsakovas stotų teisman, jeigu ginčas, dėl kurio jis buvo pasižadėjęs atvykti, yra taikos sutarties dalykas. Tačiau taip esti, jeigu taikos sutartis buvo sudaryta anksčiau nei reikėjo stoti prieš teismą. Kitais atvejais, jeigu taikos sutar­ tis buvo sudaryta vėliau, tai atsakovas privalo gintis pareikšdamas atsikirtimą, kad naudojamasi apgaule, nes kas gi, sudaręs taikos sutartį, rūpintųsi bauda? -Ir kas gi manytų, kad išlyga, pagrįsta taikos sutarties sudarymu, padarytų tokios žalos kaip tuo atveju, kai buvo sudaryta taikos sutartis dėl piniginės baudos, išskyrus atvejį, kai tiesiogiai išreikštų priešingą valią. 1 §. Jeigu kas nors, būdamas sulaikytas dėl muni­ cipalinių priedermių, be savo paties tyčios nestotų teisman, kaip buvo žadėjęs, tam teisingai būtų su­ teikiama teisė pasinaudoti atsikirtimu. 2 §. Lygiai taip pat dera teikti pagalbą ir tam, kuris, raginamas atvykti į teismą kaip liudytojas duoti parodymų, negalėjo ten atvykti.

127

Dig-2.11.

2 .J.

X I skyrius

5 ' c)u 's sudicio se s is ti p ro m is e rit e t v a le tu d in e

vel te m p e s ta te vel vi flu m in is p ro h ib itu s se s is te re non p o s s it, e x c e p tio n e a d iu v a tu r, n e c im m erito, Q u m enim in ta li p ro m issio n e p ra e s e n tia o p u s s it, cjuemadmodum p o tu it se s is te re cjui a d ve rsa v a le tu d in e im p e ditu s est? f ^ t id e o etiam lex d u o d e c im ta b u ­ larum, si iu d ex vel a lte ru te r ex litig a to rib u s m o rb o s o n tic o im p e diatu r, iu b e t diem iu d ic ii esse d iffis u m .

2/4\ ¿ i non p r o p te r va le tu d in e m m u lie r n o n s te te r it iu d icio , sed cjuod g ra vid a e ra t, e x c e p tio n e m ei d a n ­ dam |_a be o ait: si tam en p o s t p a rtu m d e c u b u e rit, p ro ba n du m e rit cjuasi v a le tu d in e im p e dita m .

2-5- |dem e s t e t si cjuis fu re re c o e p e rit: nam cjui fu ­ ro re im p editur, va le tu d in e im p e d itu r.

Z.6. Q u o d

diximus s u ccu rri etiam ei, cjui te m p e s ta te

a u t vi flum inis p ro h ib itu s n on ve n it, te m p e s ta te m sic in telleg e re debem us, sive m aritim a sive te r r e s tr is sit.

~Yem pestatem

in te lle g e re d eb e m u s talem , cjuae im­

pedim ento s it itin e ri vel navi

2-7* V is flum inis etiam sine te m p e s ta te a c c ip ie n d a est: vim flum inis intellegim us, e t si m a g n itu d o e iu s im­ p ed im e n to s it sive p o n s s o lu tu s s it vel navigium non ste t.

126

3 §. Jeigu kas nors būtų pažadėjęs stoti teisman ir negali atvykti, nes tam kliudo jo sveikatos būklė arba dargana, arba upės srovė, tai jis yra ginamas procesine išlyga [atsikir­ timu] ir tam yra pakankamas pagrindas. Kadangi duodant pažadą buvo kalbama apie asmens dalyvavimą teisme, tai kaipgi galėtų stoti teisman tas, kuriam sutrukdė prasta sveikata? Ir todėl netgi XII lentelių įstatymai įsako atidėti teismo dieną, jeigu teisėjui arba kam nors iš bylininkų kliudo sunki liga (morbus sonticus). 4 §. Jeigu moteris nestojo teisman ne dėl ligos, o todėl, kad yra nėščia, tai, kaip teigia Labeonas, ji galin­ ti pasinaudoti procesine išlyga. Be to, net jei ji atgultų į patalą po gimdymo, laikytina, kad nuo stojimo teis­ man buvo sulaikyta ligos. 5 §. Taip pat esti, jei kas netenka proto: jam taip pat trukdo liga.

6 §. Todėl mes nutarėme ginti ir tą, kuris nestojo teisman, nes jam sutrukdė dargana arba potvynis. Darganą privalome suprasti šitaip; tai arba jūroje kilu­ si audra, arba sausumoje kilusi vėtra. Dargana turime laikyti tokias aplinkybes, kurios trukdo keliauti sau­ suma arba vandeniu. 7 §. Manyti esant potvynį reikia ir tada, kai nėra dar­ ganos. Potvyniu laikome tokį atvejį, kai jo išplitimas arba pakilusio vandens nuneštas tiltas tampa kliūtimi arba sutrikdo laivyba. 129

D iS -2 -"-

2 .8 .

X I skyrius

5 i c ju is ta m e n cu m p o s s e t n o n in c id e r e in te m ­

p e s ta te m v e l in flu m in is vim 3s i a n t e p r o f e c t u s e s s e t

8 §. Tačiau jei kas nors, galėjęs išvengti darganos ar potvynio, jei tik būtų išsirengęs į kelią anksčiau arba

v e l t e m p o r e o p o r t u n o n a v ig a s s e t, ip s e s e a r ta v e r it:

išplaukęs palankiu metu, pats įstūmė save į sunkią

n u m c ju id e x c e p t io e i m in im e p r o s it ? Q u o d cju id em

padėtį, tai ar jis apskritai negalės pasinaudoti proce­

c a u s a c o g n ita e r it s ta tu e n d u m . f\Jam n e c ju e s ic a r­ t a n d u s s it, u t p o s s it e i d ic i, c u r n o n m u lto a n t e p r o ­

sine išlyga? Būtent tai ir reikia nuspręsti susipažinus su byla. Nedera elgtis itin griežtai ir klausinėti, kodėl

f e c t u s e s t cjuam d ie s p r o m is s io n is v e n ir e t: n e cju e

neišsirengė į kelią gerokai anksčiau nei toji diena, kurią

ite ru m p e r m itte n d u m e i, si c ju id s it c ju o d e i im p u te tu r , te m p e s ta te m v e l vim flu m in is . Q u i d e n im si

pažadėjo stoti teisman. Kita vertus, nedera leisti pasi­ teisinti dargana arba potvyniu, jei būtų kas nors kita,

cju is, cu m K o m a e e s s e t ip s o t e m p o r e p ro m is s io n is

dėl ko būtų galima prikišti esant kaltę. Tad kaipgi, jei

s is te n d i, n u lla n e c e s s ita te u r g u e n te v o lu p t a t is c a u ­

kas nors, būdamas Rom oje tuo laiku, kuriuo pažadėjo

causari

s a in

municipium profectus

s it? N o n n e in d ig n u s e s t, c ju id s i te m ­

stoti teisman, nesant jokios būtinybės, savo malonumui išsiruoštų į municipijų? Argi jis nusipelno būti gina­

p e s ta s e ju id e m in m a ri f u i t , t e r r a a u te m is te p o t u it

mas remiantis šia procesine išlyga [atsikirtimu]? Arba

v e n ire : ve l flu m e n c irc u m ire ? yA^ecjue d ic e n d u m n o n

kas tada, jei blogas oras buvo tik jūroje, o sausuma jis

s e m p e r e i e x c e p tio n e m

n o n p a t ie b a t u r t e r r a i t e r m e tiri v e l c irc u m ire . C u m

galėjo keliauti, arba galėjo upę aplenkti? Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ne visada jis galės pasinaudoti

ta m e n v e l flu m e n s ic a b u n d a s s e t, u t im p le s s e t o m ­

procesine išlyga (atsikirtimu), o tik jei dėl laiko stygiaus

nem lo c u m , in e ju o s is ti o p o r t u it , v e l a lic ju a f o r t u it a

negalėjo įveikti kelio sausuma arba aplenkti [upės]. Kita vertus, jei upės vanduo taip pakilo, kad užliejo visą apylinkę, kurioje jam reikėjo stoti prieš teismą, arba kokia nors netikėta nelaimė nusiaubė tą vietovę, arba dėl to atvykstančia]am tapo pavojinga joje būti, tai to­ kiu atveju, remiantis gėrio ir teisingumo principais, jam dera suteikti procesinę išlygą.

c u i h a e c e x c e p t io p a t r o c in e tu r ?

/\ut

p r o d e s s e : n is i a n g u s tia e

c a la m ita s e u n d e m lo c u m e v e r t it v e l p r a e s e n tia m ve­ n ie n ti p e ric u lo s a m f e c it, e x b o n o e t a e c ju o e t h ic e x­ c e p t io e i a c c o m m o d a n d a e s t.

131 i

X I skyrius

Dig- 2.-1 I2-*?*

m odo e x c e p tio d a tu r ei, q u i cum a d iu-

dicium ve nire v o le b a t, a m a g is tra tu re te n tu s e st, e t re te n tu s sine d o lo malo ipsius: nam si ip s e h o c a f­ fe c ta v it vel causam p ra e s titit, n o n ei p r o d e r it ex­ c e p tio : se d ip siu s quidem d o lu s ei o b e r it, ce te ro ru m non o b e rit, cjui d o lo fe c e ru n t u t re tin e re tu r. 5 e d si p riv a tu s eum d e tin u e rit, n ullo m o d o e i p r o d e r it haec e x c e p tio ,

5- f A U L U S 69 ad ed. sed a c tio ei d a tu r a dversus eum q u i d e tin u it in id q uo d eius in terest.

+ p r .U L r iA N U 5 7 + a d e d . ¿cA e t si quis rei c a p ita lis a n te c o n d e m n a tu s iud icio siste re se non p o tu it, m e rito h u ic ig n o s c itu r: rei c a p ita lis condem natum a c c ip e re d eb e m u s, qui m orte exiliove c o e rc itu s est.

a liq u is, quo

ergo haec e x c e p tio dam nato? 5 e d re s p o n d e b itu r fid e iu s s o rib u s eius esse necessariam : a u t si f o r t e in exilium salva civita te a b iit, u b i d e fe n s o ri e iu s e xce p ­ tio ista p ro d e rit.

i >2

9 §. Lygiai taip pat procesinė išlyga [atsikirtimas] yra suteikiama tam, kuris, nors ir norėjo stoti prieš teismą, buvo sulaikytas magistrato ir toks sulaiky­ mas įvyko nesant jo tyčios. Jeigu jis pats to siekė arba sudarė tam sąlygas, tai neturės jokios naudos iš atsikirtimo. Tačiau jo apgaulė pakenks jam pačiam, o kitų asmenų apgaulė, panaudota sulaikyti jį nuo stojimo prieš teismą, nepakenks. Jeigu jį sulaikys privatus asmuo, tai jis niekaip negali pasinaudoti šia procesine išlyga, 3. Paulius, L X I X Ed. tačiau jam suteikiamas ieškinys, kurį galima pareikšti tam, kuris jį sulaikė, reikalaujant atlyginti dėl to pa­ tirtą žalą. 4 pr. Ulpianas, LX X T V Ed. Ir jeigu kas nors, prieš tai apkaltintas kriminalinio nusikaltimo padarymu, negalėjo stoti teisman, tai jam visiškai pagrįstai atleidžiama. Apkaltintuoju krimina­ linio nusikaltimo padarymu privalome laikyti tą, ku­ ris nuteistas myriop arba ištrėmimu. Kas nors galėtų paklausti, kam gi nuteistajam toji procesinė išlyga? Bus atsakyta, kad ji reikalinga jo laiduotojams, arba tuo atveju, jei jis pasitrauktų tremtin išsaugojęs Ro­ mos pilietybę, ir dėl to jo gynėjui būtų naudinga būtent ši procesinė išlyga.

133

D ig .M K

X I skyrius

4*. I . |llud sciendum e s t eum, cjui id c irc o n o n s te tit, c|uia c a p itis reus fa c tu s e st, in ea ca u sa esse, u t ex­ c e p tio n e u ti non p o s s it: d a m n a to enim d a tu r. fHane si vinculis vel c u s to d ia m ilitari im p e d itu s id e o non s te tit, in ea e rit causa, u t e x c e p tio n e u ta tu r.

4*. 2. f*ra e te re a si fu n e re cjuis d o m e s tic o im p e d itu s non venit, d e b e t ei e x c e p tio dari.

4\5- |tem si c|uis in s e rv itu te b ostiu m fu e r it ac p e r b o c in iudicium non s te tit, d e b e t e x c e p tio n e a d iu va ri.

4*.4\ Q u a e s itu m e s t an p o s s it co n ve n iri, ne ulla ex­ c e p tio in prom issio n e d e s e rta iu d ic io s is te n d i causa fa c ta o b ic ia tu r: e t a it / \ tilic in u s c o n v e n tio n e m istam non valere. u to in te re sse , utrum p e r errorem s a tis d a to prom issum e s t an ex c o n v e n tio n e : si p e r errorem , dandam fid e iu s s o rib u s

1 §. Dera žinoti, kad tas, kuris neatvyko į teismą dėl to, kad yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pagal savo padėtį negali pasinaudoti pro­ cesine išlyga, nes ji suteikiama tam, kuris yra nuteis­ tas. Žinoma, jeigu jį kausto grandinės arba [varžo] kareivių sargyba ir jis neatvyko dėl šios priežasties, tai jis pateks į tokią padėtį, kad galės naudotis proce­ sine išlyga. 2 §. Be to, jei kas nors neatvyko, nes sutrukdė namiškio laidotuvės, jam privalo būti suteiktas pro­ cesinis atsikirtimas [išlyga]. 3 §. Taip pat jei kas nors būtų patekęs į priešo vergovę ir dėl to neatvykęs į teismą, jam taip pat dera padėti ir suteikti procesinę išlygą [atsikirtimą]. 4 §. Klausiama, ar gali būti sudarytas susitarimas, kad jokia procesinė išlyga negalėtų būti reiškiama neįvykdžius pažado stoti prieš teismą? Ir Atilicinas sako, kad toks susitarimas yra niekinis. Tačiau aš ma­ nau, kad toks susitarimas galioja tuo atveju, jeigu bus aiškiai išdėstyti procesinės išlygos [atsikirtimo] pagrin­ dai [neatvykimo priežastys], kurių promisorius savo noru atsisakė. 5 §. Taip pat klausiama, jeigu kas nors, neprivalėdamas pateikti atvykimo į teismą užtikrinimo, pasižadėtų [atvykti ir pateikti užtikrinimą], tai ar būtų suteik­ ta procesinė išlyga [atsikirtimas] jo laiduotojams (fideiussores)? Aš manau, kad esama skirtumo, ar 135

Oi& ZAt.

e xce p tio n e m : si ex c o n v e n tio n e , minime dandam . N a m e t Julianus s c rib it, si iu d ic io s is te n d i causa p lu ris cjuam s ta tu tu m e s t p e r ig n o ra n tia m p ro m is­ sum fu e rit, e xce p tio n e m d a ri d e b e re : si autem ex c o n v e n tio n e ta n ta e summae p ro m is s io fa c ta s it, ex­ ce p tio n e m p a c ti c o n v e n ti re p lic a tio n e in firm andam ¡ulianus ait.

5 pr. P A U L U S (>9 ad ed. S i d u o rei s tip u la n d i s in t e t uni d e b it o r iu d ic io se s is ti cum poe n a p ro m ise rit, a lte r autem im p e d ie rit: ita demum e x c e p tio a dve rsu s a lterum d a n d a e st, si socii sint: ne p ro s it ei d o lu s p r o p te r s o c ie ta te m .

5-1. Item si d u o rei p ro m itte n d i s in t e t unu s a d iu d icium non v e n e rit co n te m p ta sua p ro m is s io n e iu d ic io s is te n d i causa fa c ta , a c to r autem a b a lte ro rem pe­ ta t, ab a lte ro poenam d e s e rtio n is : p e te n d o poenam e x c e p tio n e sum m ovebitur.

i}*

X I skyrius

pažadas buvo duotas ir užtikrinimas pateiktas per klaidą, ar susitarus. Jeigu per klaidą, tai laiduotojams privalo būti suteiktas procesinis atsikirtimas. Jeigu susitarus, — visai nereikia suteikti [procesinės išlygos (atsikirtimo)]. Ir Julijonas rašo, kad procesinė išlyga [atsikirtimas] privalo būti suteikta, jei nežinojimas nulėmė, kad dėl atvykimo į teismą buvo pažadėta daugiau, nei yra nustatyta. Jeigu pagal susitarimą buvo pažadėta tokia suma, tai, kaip sako Julijonas, procesinė išlyga, kad buvo sudarytas toks susitarimas, priva­ lo būti atremta [neutralizuota] priešiniu atsikirtimu [replika]. 5 pr. Paulius, L X IX Ed. Jeigu būtų du kreditoriai ir skolininkas vienam iš jų pažadėtų atvykti į teismą sumokėti baudą, bet įsipareigojimo neįvykdytų, o kitas [kreditorius] tam sukliudytų, tai procesinę išlygą [atsikirtimą] dėl pir­ mojo kreditoriaus derėtų suteikti tik jeigu jie būtų bendrininkai, o bendrininkaujant apgaulė neatneštų naudos tam [kuris sutrukdė]. 1 §. Taip pat esti ir jei esama dviejų skolininkų, bet vienas iš jų netesėjo duoto pažado ir neatvyko į teismą; ieškovas vienam pareikštų daiktinį ieškinį, o kito pareikalautų sumokėti baudą už pažado nete­ sėjimą. Reikalavimas sumokėti baudą būtų atmestas pritaikius procesinę [atsikirtimo] išlygą.

137

D ig .Z .1 L

X I skyrius

5*2. /\e c ju e si a p a tre fa c ta f u e r it p ro m is s io iu d ic io s is te n d i g ra tia ex filii c o n tra c tu , d e in d e d e re a c to r e g e rit cum filio , e x c e p tio n e su m m o ve b itu r, st cum p a tre ex eius p ro m issio n e a g a t, j ^ t c o n tra idem erit, si filiu s p ro m is e rit e t a c to r e g e rit cum p a tre d e p e cuiio.

¿•GAIUS i adl.Xlltab. is q u i fid e iu sso re m d e d it id e o n on s te te r it, cjuod rei p u b lic a e causa a fu it: iniauum e s t fid e iu s s o re m o b alium n e c e s s ita te s is te n d i o b lig a tu m esse, cum ip si liberum e s s e t non siste re .

7JAULUS ¿9 a d e d . c|uis servum in iu d ic io s is ti p ro m is e rit vel alium cjui in aliena p o te s ta te e st, isdem e x c e p tio n ib u s u ti­ tur, cjuibus si p ro lib e ro vel p a tre fa m ilia s fid e iu s s it, p ra e te rlu a m si rei p u b lic a e causa a b e s s e d ic e re tu r servus: nam servus rei* p u b lic a e causa a b e s s e non p o te s t.

ra e te r han c autem e x c e p tio n e m ce te ra e ,

cjuia communes su nt, tam in lib e ro h om ine cjuam in servo locum h a b e n t.

2 §. Taip pat jei tėvas pažadėjo atvykti į teisme nagrinėjamą bylą dėl kontrakto [sutarties], kurį suda­ rė jo sūnus, o ieškovas vėliau pareikštų sūnui daiktinį ieškinį, tai jis būtų atmestas dėl procesinės išlygos [atsikirtimo], jeigu tėvui būtų pareikštas ieškinys dėl pažado [netesėjimo]. Būtų taip pat, jei sūnus pažadėtų, o ieškovas pareikštų tėvui ieškinį dėl pekulijaus. 6.

Gajus, 1-oji XII Lent.

Jeigu tas, kuris paskyrė laiduotoją, neatvyko į teismą dėl to, kad buvo išvykęs valstybės reikalais, tai ne­ teisinga, kad laiduotojas būtų saistomas būtinybės vykti į teismą dėl ko nors kito, nors atsakovas buvo atleistas nuo pareigos stoti prieš teismą. 7. Paulius, L X I X Ed. Jeigu kas nors pažadėtų pristatyti į teismą vergą ar ką nors, kuris yra kieno nors valdžioje, tai jis naudotųsi tomis pačiomis procesinėmis išlygomis [atsikirti­ mais] kaip ir tuo atveju, jei būtų laidavęs už laisvąjį asmenį arba šeimos tėvą, išskyrus atvejį, kai teigiama, kad vergas yra išvykęs valstybės reikalais, nes vergas valstybės reikalais negali būti išvykęs. Tačiau visos kitos procesinės išlygos, išskyrus šitą, laisvajam as­ meniui taikomos lygiai taip pat kaip vergui, nes yra visiems bendros.

139 15«

D'S-2.1 I.

X I skyrius

3. G A I U 5 2-9 ad ed. p ro vin c. F t si p o s t tre s a u t c|uincjue p lu re s v e d ie s, cjuam iud ic io s is ti se reus p ro m isit, secum a g e n d i p o te s ta ­ tem fe c e r it nec a c to ris ius ex m ora d e te riu s fa c tu m sit, consecjuens e s t d ic i d e fe n d i eum d e b e re p e r ex­ ce ptio n em .

2 »r.ULriANUS77adcd. G 1servus iu d ic io se s is ti p ro m itta t, n o n c o m m ittitu r s tip u la tio nec|ue in eum necjue in fid e iu s s o re s eius. ^ .1 . G * plurium servorum nom ine iu d ic io s is te n d i causa una s tip u la tio n e p ro m itta tu r, p o e n a m cjuidem integram com m itti, lic e t unus s ta tu s n o n s it, L a b e o ait, cjuia verum s it om nes s ta to s n o n esse: verum si p ro ra ta unius o ffe r a tu r p o e n a , e x c e p tio n e d o li usurum eum, cjui ex hac s tip u la tio n e c o n v e n itu r.

1Opr. f A U L U S

1 ad f la u t .

5 ' cum iu d ic io s is ti p ro m ise ro , cjui iam te m p o re libe­ ra tu s esse d ic e b a tu r, cjuia iam a c tio n e f o r t e non te n e b a tu r: a c tio in me d a n d a e st, u t vel exhibeam eum vel d efendam , u t v e rita s »ncjuiratur.

HO

8. G ajus, X X IX Prov. ed. Ir jeigu po to, kai atsakovas pažadėjo stoti prieš teismą, praeis trys, penkios arba daugiau dienų, tai suteiks galimybę ieškovui su juo bylinėtis ir ieškovo teisinė padėtis dėl uždelsimo nepablogės. Atsižvelgiant į tai sakoma, kad jis privalo gintis ir taikyti procesinę išly­ gą [atsikirtimą]. 9 pr. Ulpianas, L X X V II Ed. Jei vergas pažadėtų stoti prieš teismą, tai stipuliacija negaliotų nei jam, nei jo laiduotojams. 1 §. Jei remiantis viena stipuliacija dėl kelių vergų bus duotas pažadas atvesdinti juos į teismą, tai, kaip teigia Labeonas, neginčytinai mokamos visos nete­ sybos, net jeigu nebuvo atvesdintas vienas iš vergų, nes esmė ta, kad nebuvo atvesdinti visi. Tačiau jeigu netesybos nustatomos atsižvelgiant į pažadą dėl kiek­ vieno dalyvavimo teisme įvykdymo, tai tas, kuris traukiamas teisman remiantis tokia stipuliacija, galės naudotis atsikirtimu, kad tai esanti apgaulė. 10 pr. Paulius, I Plautijui Jeigu aŠ pažadėčiau atvesdinti į teismą tą, apie kurį buvo pranešta, kad jis tuo metu jau buvo atleistas nuo prievolės vykdymo, tai dera teikti ieškinį prieš mane, kad atvesdinčiau jį į teismą arba palaikyčiau prieš jį reiškiamo ieškinio reikalavimo teisėtumą teisme, kad būtų nustatyta tiesa, nes jis galbūt nebebuvo atsakin­ gas pagal atitinkamą ieškinį.

141

X/ skyrius

Dig-2. ii.

1O. I . ^"iom o s is ti pro m issu s a n te diem d o lo p ro m is­ s o ris p e riit: c e rto iu re u tim u r n on a n te p o e n a m p e ti p o sse , quam d ie s v e n e rit: t o t a enim s tip u la tio in diem c o lla ta v id e tu r.

10.2. Q u i iniuriarum a c tu ru s e st, s tip u la tu s e ra t a n te litem c o n te s ta ta m u t a d v e rs a riu s su u s iu d ic io s is ta t: commissa s tip u la tio n e

m o rtu u s e s t. [\Jon

c o m p e te re h e re d i eius ex s tip u la tu a c tio n e m p la cu ­ it, quia ta le s s tip u la tio n e s p r o p te r rem ipsam d a re n ­ tu r, iniuriarum autem a c tio h e re d i n o n c o m p e tit. Q u a m v is enim h aec s tip u la tio iu d ic io s is te n d i causa fa c ta ad heredem tra n s e a t, tam en in h a c causa d a n ­ da non est: nam e t d e fu n c tu s si v e lle t om issa iniu­ riarum a c tio n e ex s tip u la tu agere, n on p e rm itte re tu r ei. |dem dicendum esse e t si is, cum q u o iniuriarum a gere volebam , s tip u la tio n e ta li com m issa d e ce s­ se rit: nam non c o m p e tit mihi a d ve rsu s h ered e m eius ex s tip u la tu a c tio , e t h o c Julianus s c rib it. 5 ecunclum q u o d e t si fid e iu s s o re s d a ti e ra n t, minime d a b itu r in e os a c tio m o rtu o re o . |dem f*o m p o n iu s, si n o n p o s t longum tem pu s d e c e s s e rit: q uia si a d iu d iciu m venis­ se t, litem cum e o c o n te s ta ri a c to r p o tu is s e t.

1 §. Vergas, už kurį laiduota, kad jis atvyks į teismą, dėl laiduotojo tyčios mirė prieš tą dieną, kada reikia stoti į teismą. Mes taikome nedviprasmišką teisę, kad netesybos negali būti išreikalaujamos anksčiau, nei sueis terminas [prievolei įvykdyti], nes laikoma, kad visa stipuliacija buvo sudaryta šiam terminui. 2 §. Ketinantysis pareikšti ieškinį dėl deliktinės atsa­ komybės dar iki įvykstant ginčo patvirtinimui teisme stipuliavo, kad priešinga Šalis stos prieš teismą, ir įsigaliojus stipuliacijai mirė. Manoma, kad įpėdiniui nepriklauso bendrojo pobūdžio ieškinys iš stipuliacijos, nes tokios stipuliacijos duodamos tiesiogiai jas siejant su ginčo dalyku. Ieškinys dėl deliktinės atsakomybės taip pat nėra suteikiamas įpėdiniui. Nors toji stipuliacija dėl at­ vykimo į teismą pereina įpėdiniui [remiantis Šia stipu­ liacija susiklosčiusios teisės ir pareigos yra paveldimos], Šiuo atveju ji neturėtų būti suteikiama todėl, kad jei ir mirusysis būtų panorėjęs atsisakyti ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, pareikšti bendrojo pobūdžio ieškinį iš stipu­ liacijos, tai jam nebūtų buvę leista to padaryti. Tą patį dera pasakyti ir jei tas, kuriam aš ketinau pareikšti ieškinį dėl įžeidimo [skriaudos], mirė, o Ši stipuliacija įsigaliojo. Nes man nepriklauso bendrasis ieškinys iš stipuliacijos prieš jo įpėdinį. Tą rašo ir Julijonas. Atsižvelgiant į tai, net jei būtų buvę paskirti laiduotojai, mirus atsakovui ieškinys prieš juos tikrai nebūtų teikiamas. Tas pats, kaip teigia Pomponijus, atsitiktų, jeigu jis nenumirtų praėjus ilgam laikui, nes jei jis stotų prieš teismą, ieškovas galėtų patvirtinti, kad su juo ginčijamasi [įvyktų litis contestatio]. 143

M-2

D ig . 2.1 1.

11. ULPIANUS+7 ad Sab. 5 ' q uis quendam in iu d ic io s is ti p ro m is e rit p ro m isit, in eadem causa eum d e b e t s is te re . |n eadem autem causa sis te re h o c e s t ita s is te re , u t a c to r i p e rs e c u ­ tio lo c o d e te rio ri n on sit, quam vis e x a c tio re i p o s ­ s it esse d iffic ilio r. L ic e t enim d if fic ilio r e x a c tio sit, tam en dicendum e s t vid e ri in eadem ca usa eum s te ­ tisse: nam e t si novum aes alienum c o n tra x is s e t vel pecuniam p e rd id is s e t, v id e tu rta m e n in eadem causa ste tisse : e rg o e t q ui alii iu d ic a tu s s is titu r, in eadem causa s ta re v id e tu r.

! Z p r .r A U L U 5 ila d 5 a b . Q u i autem novo p rivile g io u titu r, n o n v id e tu r in eadem causa sisti. 1 1Z. 1. |llud ten e nd u m e st, q u o d a e stim a tio n e m eius q u o d in te rs it a g e n tis a d illu d te m p u s re fe re n d u m e st, q u o s is ti d e b u it, non a d id, q u o a g itu r, quamvis d e s ie rit eius in teresse.

144

X I skyrius

11. Ulpianas, X L V II Sab. Jeigu kas nors pažadėjo atvesdinti ką nors į teismą, tai jis privalo atvesdinti jį tos pačios teisinės padėties. 0 atvesdinti į teismą tos pačios teisinės padėties reiš­ kia atvesdinti taip, kad traukimas teisman netaptų ieškovo padėties pablogėjimo priežastimi, nors ginčo dalyko išieškojimas pagal teismo sprendimą būtų galėjęs tapti sunkesnis. Nors išieškoti pagal teismo sprendimą taptų sunkiau, vis dėlto reikia pasakyti, kad tas yra laikomas stojusiu prieš teismą tos pačios teisinės padėties. Mat jeigu jis prisidarytų naujų skolų arba iššvaistytų turtą, vis dėlto būtų laikoma, kad jis buvo atvesdintas į teismą tos pačios teisinės padėties. Taigi net ir tas, kuris į teismą atvedamas esant iš jo priteistai sumokėti skolai dar kam nors kitam, laiko­ mas esančiu tos pačios teisinės padėties. 12 pr. Paulius, X I Sab. Tas gi, kuris naudojasi naująja privilegija, nelaiko­ mas stojančiu prieš teismą tos pačios teisinės padėties. 1 §. Dera laikytis Štai ko: įvertinimas pinigais to, kas sudaro teigiamą ieškovo interesą, privalo būti atlie­ kamas atsižvelgiant į tą laiką, kada jis privalėjo stoti prieš teismą, o ne į tą, kada vyksta procesas, nors taip jis prarastų suinteresuotumą.

145

Dig-2.1 I. X I skyrius

o.IULIANUS^Dig. Q u o t ie n s servus iu d ic io s is te n d i ca usa u t ip se li­ tig a tu ru s vel ab a lio s tip u la tu r vel ip s e p ro m ittit: n ec co m m ititu r s tip u la tio n e c fid e iu s s o re s te n e n tu r, cjuia servus co n ve n iri vel c o n ve n ire n o n p o te s t.

M - - N L R V A 2 membr. 5 ' p ro c u ra to r ita s tip u la tu s e st, u t s is ta t d u m ta x a t eum quem s tip u la re tu r, n on etiam p o e n am s i s ta tu s non e s s e t s tip u la re tu r: p ro p e m o d u m n u lliu s m om enti e s t ea s tip u la tio , cjuia p ro c u ra to ris , c ju o d a d ip sius u tilita te m p e rtin e t, n ib il in te re s t s isti. Q e d cum alie­ num negotium in s tip u la n d o e g e rit, p o t e s t d e fe n d i non p ro c u ra to ris , se d e ius cu iu s n e g o tiu m u tilita te m in ea re sp e cta n d a m esse: u t q u a n tu m d o ­ mini litis in te r fu it sisti, ta n tu m ex ea s tip u la tio n e non s ta to re o p ro c u ra to ri d e b e a tu r. F adem e t fo r tiu s a d b u c d ic i p o ssu n t, si p r o c u r a to r ita s tip u la tu s es­ s e t “ cjuanti ea res e r it” : u t ban c c o n c e p tio n e m ver­ borum non ad ipsius, se d ad d om in i u tilita te m rela­ tam in te rp re te m u r.

\+ 6

13. Julijonas, L V Dig. Kiekvienąsyk, kai vergas, ketindamas pats vesti bylą, arba iš ko nors stipuliuoja, arba pats duoda pažadą stoti prieš teismą, ir stipuliacija yra niekinė, ir lai­ duotojai nėra atsakingi, nes vergas negali būti nei šaukiamas į teismą, nei pats kviesti teisman. 14. Neracijus, I I Uzr. Jeigu procesinis atstovas [prokuratorius] stipuliavo, kad į teismą atvesdins tik tą, dėl kurio stipuliavo, o dėl netesybų tuo atveju, jei tas nebūtų atvesdin­ tas į teismą, nestipuliavo, tai ši stipuliacija beveik neturi teisinės galios, nes Šiuo atveju procesiniam atstovui [prokuratoriui], kiek tai susiję su jo paties interesais, visiškai nesvarbu, ar anas stos prieš teismą. Kadangi atliekant stipuliaciją jis vedė kito asmens bylą, galima teigti, kad sprendžiant šį reikalą reikia paisyti ne procesinio atstovo [prokuratoriaus], o to, kieno bylą jis vedė, interesų. Nes koks buvo suin­ teresuotumas to, kuris patikėjo vesti bylą, kad atsako­ vas stotų prieš teismą, tokie remiantis šia stipuliacija turi būti procesinio atstovo nuostoliai tuo atveju, jei atsakovas į teismą neatvyktų. Tą patį galima pa­ sakyti dar griežčiau. Jeigu procesinis atstovas stipu­ liavo taip: „kokia bus daikto vertė", tai tebūnie ši formuluotė mūsų aiškinama ne procesinio atstovo, bet įgaliojusiojo vesti bylą interesais.

147

C % . 2.1 I.

* 5 .rA r!N IA N U 5 2 c ,u a e s t. ,5 * t u t o r iu d ic io s is ti p ro m is e rit e t s tip u la tio n i non o b te m p e ra v e rit, e t in te re a p u p illu s a d o le v e rit a u t m ortem o b ie r it a u t etiam a b s te n tu s s it h e re d ita te : d e n e g a b itu r ex s tip u la tu a c tio . [\|a m e t ip s iu s rei, c|uae p e te b a tu r, si t u t o r iu d ic a tu s f u e r it e t eorum cjuid a c c id e rit, n on esse dan d am in eum a ctio n e m ju d ic a ti p ro b a tu m est.

X I skyrius

15. Papinianas, I I Klaus. Jeigu globėjas pažadėtų stoti prieš teismą ir neįvykdytų stipuliacijos, o globotinis sulauktų pilnametystės arba mirtų, arba jam būtų leista priimti palikimą, tai su­ teikti bendrąjį ieškinį iš stipuliacijos būtų atsisaky­ ta. Net jeigu iš globėjo būtų priteista tai, kas tie­ siogiai sudarė ieškinio dalyką, ir įvyktų kuris nors iŠ nurodytųjų įvykių, laikyta, kad prieš jį neteiktinas teismo sprendimo įvykdymo ieškinys.

149

148

XII

D ig r

b ^ e fe riis e t d ila tio n ib u s e t d iv e rs is te m p o rib u s

X I I skyrius Apie dienas, kada nevyksta teismai, atidėjimus ir įvairius terminus

Dig-i-12..

X I I skyrius

i pr. ULPIANU5 +de°mnN e q u is messium vin d cm ia ru m q u e te m p o re a d ve r­ sarium c o g a t ad iudicium venire, o ra tio n e d iv i M ar*ei e x p rim itu r, c|uia o c c u p a ti circa rem ru s tica m in forum c o m p e lle n d i non su nt. I . I . * 5 e d si p r a e to r a u t p e r ig n o ra n tia m vel s o c o r­ diam e vo ca re e o s p e rs e v e ra v e rit h iq u e s p o n te ve­ n e rin t: si cjuidem se n te n tia m d ix e rit p ra e s e n tib u s il­ lis e t s p o n te litig a n tib u s , s e n te n tia v a le b it, ta m e tsi n on re c te fe c e rit q u i e o s e v o c a v e rit: sin v e ro , cum a be sse p e rs e v e ra v e rin t, s e n te n tia m p r o tu le r it etiam a b s e n tib u s illis, co n se q u e n s e r it d ic e re s e n te n tia m nullius esse m om enti (n e q u e enim p ra e to ris fa ctu m iu ri d e ro g a re o p o rte t): e t c itra a p p e lla tio n e m ig itu r se n te n tia in firm a b itu r. i .2. 5 e d

e x c ip iu n tu r c e rta e ca usa e , ex q u ib u s

c o g i p o te rim u s e t p e r id te m p o ris , cum m esses vin­ dem iaeque sunt, ad p ra e to re m venire: s c ilic e t si res te m p o re p e ritu ra sit, h o c e s t si d ila tio a c tio n e m s it perem ptu ra . v3 ane q u o tie n s res u rg u e t, c o g e n d i quidem sumus ad p ra e to re m venire, verum ad h oc tan tu m c o g i aequum e s t u t lis c o n te s te tu r, e t ita ip ­ sis verbis orationis e xp rim itu r: d e n iq u e a lte r u tr o re­ cu san te p o s t litem c o n te s ta ta m litig a re d ila tio n e m o ra tio co ncessit.

1 pr. Ulpianas, I V „Apie visus teismus" Vienoje iš dieviškojo Marko oracijų [Senate] numa­ tyta, kad niekas negali priversti priešininko atvykti teisman derliaus nuėmimo ir vynuogių rinkimo me­ tu, nes tie, kurie yra užsiėmę žemės ūkio darbais, neturi būti verčiami atvykti teisman. 1 §. Tačiau tuo atveju, kai pretorius dėl nežinojimo ar dėl aplaidumo ¿sakė juos iškviesti ir pastarieji savanoriškai atvyko, ir jis [pretorius] paskelbė spren­ dimą šiems sutikus jų akivaizdoje, toks sprendimas bus galiojantis, nors tas, kuris juos iškvietė, pasielgė neteisingai. Tačiau jeigu jiems nedalyvaujant preto­ rius, to nepaisydamas, paskelbė sprendimą, tai logiška teigti, kad sprendimas yra niekinis, nes jo veiksmai negali pakeisti teisės; todėl sprendimas bus naikina­ mas apeliacine tvarka17. 2 §. Tačiau išimtį sudaro kai kurios bylos, kada galime būti priversti atvykti pas pretorių derliaus nuėmimo ir vynuogių rinkimo metu: kai daiktas gali išnykti dėl [natūralios] laiko tėkmės, t. y. jeigu atidėjimas panaikintų ieškinį. Savaime suprantama, kad visais neatidėliotinais atvejais būtina atvykti pas pretorių, tačiau teisinga įpareigoti atvykti teisman tik dėl to, kad būtų teisme patvirtintas ginčas (litis contestatio). Taip teigiama ir pasiūlyme Senatui. Be to, jeigu po litis con­ testatio viena iŠ šalių atsisako toliau dalyvauti procese, tai pasiūlymas Senatui suteikia galimybę atidėti bylą. 17 Kadangi teismų sistema nebuvo skirstoma į pakopas, apeliacija, kaip ją suprantame dabar, buvo negalima. Tačiau teismo sprendimas galėjo būti ginčijamas siekiant įrodyti, kad dėl tam tikrų priežasčių jis yra niekinis. 153

Dig- 2.. 12..

1. U

L H A N U S 5 a d ed. P adem o ra tio n e divus M a rcu s ,n s e n a tu re c ita ta e f­ f e c it de aliis s p e d e b u s p ra e to re m a d iri etiam d ie b u s fe ria tic is : u t p u ta u t tu to re s a u t c u ra to re s d e n tu r: u t o ffic i a d m o n e a n tu r ce ssa n te s: e x c u s a tio n e s alle­ g e n tu r: alim enta c o n s titu a n tu r: a e ta te s p ro b e n tu r: v e n tris nom ine in p osse ssio n e m m itta tu r, vel re i ser­ va nd a e causa, vel le g a to ru m fid e iv e com m issorum , vel dam ni in fe c ti: item d e te s ta m e n tis e x h ib e n d is : u t c u ra to r d e tu r b on o ru m eius, cui an b e re s e x s ta tu ru s s it incertum e st: a u t d e a le n d is lib e ris p a re n tib u s p a tro n is : a u t d e a d e u n d a s u s p e c ta h e re d ita te : a u t u t a s p e c tu a tro x in iu ria a e s tim e tu r: vel fid e ico m m is­ saria lib e rta s p ra e s ta n d a .

ip r . U L H A N U S Z a d e d . otiam messis vindem iarum cjue te m p o re ius d ici de re b u s auae te m p o re vel m o rte p e ritu ra e su nt. M orte*, v e lu ti fu r ti: dam ni in iu ria e : iniuriarum a trocium : vus T "ra ia n u s M in ic io N a t a li re s c rip s it f< a fo re n s ib u s ta n tu m n e g o tiis d a re va ca tio n e m , ea autem , q ua e ad d iscip lin a m m ilitarem p e r tin e t, etiam fe ria tis d ie b u s p e ra g e n d a : in te r q u a e cu s to d ia ru m q u o q u e c o g n itio n e m esse.

7. Tas pats [Ulpiatias\, I „Apie konsulo pareigas“ Dieviškojo Marko pranešime Senatui buvo pabrėžta, kad atidėjimas dėi įrodymų rinkimo yra galimas ne daugiau kaip vieną kartą. Tačiau ginčo šalių nau­ dai dažniausiai jau išnagrinėjus bylą yra įprasta dar kartą atidėti procesą [kad būtų surinkti įrodymai] tiek toje pačioje, tiek ir kitoje provincijoje, pagal tos vietovės, kurioje yra įrodymai, tvarką. Ir taip daro­ ma ypač tais atvejais, kai išaiškėja kas nors netikėta. Būtina išnagrinėti atvejį, kada mirusiajam buvo su­ teiktas toks atidėjimas įrodymams pristatyti: ar ta pati nuostata galios ir jo įpėdiniui, ar, atidėjus vieną kartą, daugiau atidėti negalima. Pageidautina, kad išnagrinėjus ginčo aplinkybes ir tokiu atveju būtų leidžiama atidėti. 8. Paulius, X I I I Sab. Pagal romėnų papročius [nauja] diena prasideda vidurnaktį ir baigiasi ateinantį vidurnaktį. Taigi visa tai, kas buvo padaryta per dvidešimt keturias valan­ das, kitaip tariant, per dvi per pusę padalytas naktis ir šviesos laikotarpį tarp jų, yra vertinama, lyg būtų padaryta dienos metu.

9. Ulpianas, V II „Apie prokonsulo pareigas“ Dieviškasis Trajanas reskripte Minicijui Natalui nustatė, kad Švenčių dienomis nevyksta tik teis­ mo procesai, o tai, kas susiję su karine disciplina, sprendžiama ir Švenčių dienomis, kaip ir sargybos priežiūros reikalai. 159

»

D ig . z. i i .

1o . r A U L U S 5 se n t. In p e c u n ia riis causis o m n ib u s d ila tio s in g u lis causis p lu s semel trib u i n on p o te s t: in c a p ita lib u s autem re o tre s d ila tio n e s , a c c u s a to ri d u a e d a ri p o s s u n t: sed utrumc^ue causa c o g n ita .

X l l skyrius

10. Paulius, V Sent. Visuose su pinigais susijusiuose ginčuose procesą galima atidėti tik vieną kartą kiekvienam ginčui; baudžiamosiose bylose kaltinamajam —tris, kaltinto­ jui — du kartus, bet abiem atvejais išsiaiškinus bylos esmę.

161

16o

XII! Dig.

X I II skyrius Apie ieškinio formulės paskelbimą atsakovui

I

D ig . z - 15 .

Ip r .U L r iA N U S + aded. Q u a q u is q u e a c tio n e a g e re v o le t, eam e d e re d e b e t: nam aequissim um v id e tu r eum q u i a c tu ru s e s t e de re a c tio n e m , u t p ro in d e s c ia t reus, u tru m c e d e re an c o n te n d e re u ltra d e b e a t, e t, si c o n te n d e n d u m p u ­ ta t, v e n ia t in s tru c tu s a d age n du m c o g n ita a c tio n e

cjua c o n v e n ia tu r. ]. 1. {^_dere e s t etiam copiam d e s c rib e n d i fa c e re : vel in lib e llo c o m p le c ti e t dare: vel d ic ta re . £_um c|uocjue e d e re [_a b eo ait, cjui p ro d u c a t a dve rsa riu m suum ad album e t d e m o n s tre t q u o d d ic ta tu ru s e s t vel id d ic e n d o , cjuo u ti velit.

1.2. F d itio n e s sine d ie e t co n su le fie r i d e b e n t, ne q uid e x c o g ite tu r e d ito d ie e t co n su le e t p ra e la to die fia t. D ie m autem e t consulem e x c e p it p r a e to r q uo instrum entum c o n s c rip tu m e st, non in quem s o lu tio c o n c e p ta e st: nam d ie s s o lu tio n is s ic u ti summa pars e s t s tip u la tio n is . [R a tion e s tam en cum d ie e t co n su le e d i d e b e n t, quoniam a c c e p ta e t d a ta n o n a lia s p o s ­ s u n t a p p a re re , nisi d ie s e t c o n s u l f u e r it e d itu s .

X H i skyrius

1 pr. Ulpianas, I V Ed. Norintysis pareikšti ieškinį prieš tai darydamas pri­ valo apie jį informuoti atsakovą; atrodo, teisingiausia tokia tvarka, kad ketinantysis pareikšti ieškinį privalo apie jį informuoti atsakovą, kad šis galėtų spręsti, ar priimti pretenziją, ar bylinėtis toliau, ir, jeigu ketina bylinėtis, kad galėtų atvykti teisman susipažinęs su jam pareikštu ieškiniu. 1 §. Pranešant apie ieškinį atsakovui sudaroma galimybė pasidaryti jo kopiją arba reikalavimą išdės­ tyti rastu ir atiduoti, arba perskaityti jį [atsakovui]. Labeonas teigia, kad apie ieškinį praneša ir tas, kuris savo priešininko vardą [ir pretoriaus potvarkius] užrašė ant lentos ir paaiškino, dėl ko ketina pareikšti ieškinį, arba kuo jis ketina pasinaudoti. 2 §. Pranešime apie ieškinį nereikia nurodyti datos19, kad nurodžius dieną nebūtų kas nors sumanyta ir ko nors neatsitiktų prieš [nurodytą] datą. Dokumento su­ rašymo, tačiau ne prievolės įvykdymo, datą nustato pretorius, nes diena, kada turi būti įvykdyta prievolė, yra tarytum svarbiausia stipuliacijos dalis. Tačiau ataskaitos turi būti pateikiamos su nurodyta data, nes pajamos ir išlaidos gali būti matomos tik atėjus laikui.

19 Lotyniškame tekste vartojamas žodis consule —konsulas; tai dviejų Romos respublikos laikais vieniems metams renkamų magistratų titu­ las, todėl dažnai metai buvo vadinami vieno iš konsulų vardu (eponimu). 165

Dig. 2..1?.

1.5. F d e n d a s u n t om nia, c|uae q u is a p u d iudicem e d itu ru s e st: n on tam en u t e t in s tru m e n ta , q u ib u s q u is u s u ru s n o n e s t, c o m p e lla tu r e d e re .

1.4. E d e re non v id e tu r q ui stip u la tio n e m to ta m non e d id it. I

E -is, q u i o b a e ta te m vel ru s tic ita te m vel o b sexum

la p si non e d id e ru n t vel alia ex iu sta causa, su b ve n i­ e tu r.

2. P A U L U S 5 ad ed. 5 ' legatum p e ta tu r, non iu b e t p r a e to r ve rb a te s ta ­ m enti e dere: id e o fo rta s s e , quia b e re d e s s o le n t bab e re exemplum te s ta m e n ti. 5- M A Ü K I C I Ü 5 1 d e p o e n . R e n a tu s ce n su it, ne quisquam eorum , a q u ib u s q uid fis c o p e te tu r, alia in s tru m e n ta d e la to ri c o g a tu r e de re , quam q ua e a d eam causam p e rtin e re n t, ex qua se d e fe rre p ro fe s s u s e st.

V - U L r iA N 0 5 * a d e d . F ra e to r a it: "a rg e n ta ria e m ensae e x e rc ito re s ra tio ­ nem, q ua e a d se p e rtin e t, e d e n t a d ie c to d ie e t co n ­

X I I I skyrius

3 §. Atsakovui būtina pateikti [pranešti] viską, ką as­ muo ruošiasi pristatyti teisėjui, tačiau niekas negali būti įpareigotas pranešti apie dokumentus, kuriais ieškovas nesiruošia remtis. 4 §. Laikoma, kad tas, kas nepateikė viso stipuliacijos teksto20, visai jos nepateikė. 5 §. Bus padėta tam, kas neinformavo apie ieškinį dėl amžiaus [nepilnametystės] arba dėl nepatyrimo, arba dėl lyties, arba dėl kitos svarbios priežasties.

2. Paulius, I I I Ed. Jeigu ieškiniu reikalaujama legato, tai pretorius ne­ reikalauja skaityti testamento, nes paprastai įpėdiniai turi jo kopiją. 3. M auricianas, I I „Apie bausmes“ Senatas nustatė, kad niekas, iš ko reikalaujama ką nors (sumokėti) iždui, negali būti įpareigotas pateikti kaltintojui kokius nors kitus dokumentus, išskyrus tuos, kurie yra susiję su byla, apie kurią jis pranešė duosiąs [parodymus]. 4 pr. Ulpianas, TV Ed. Pretorius sako: „Tegul bankininkai pateikia su jais susijusias sąskaitas ir nurodo datą.“

sule».

20 Omeny turimas dokumentas apie stipuliacijos sudarymą.

166

167

Dfe.2.15.

X I I I skyrius

+ . 1. H u iu s e d ic ti ra tio aequissim a e s t: nam cum sin­ g u lo ru m ra tio n e s a rg e n ta rii c o n fic ia n t, aequum f u it id q u o d mei causa c o n fe c it meum q u o d a m m o d o in­ stru m e ntu m mihi edi.

+ . 2 . 5 e d e t filiu s fam ilia s c o n tin e tu r his ve rb is, u t vel ip s e c o g a tu r e d e re : an e t p a te r, q u a e ritu r. |_a be o s c rib it p a tre m n on coge n du m , n isi s c ie n te e o a rg e n ­ ta ria e x e rc e tu r: se d re c te 5 a b in u s re s p o n d it tu n c id a dm itte n du m , cum p a tri q u a e stu m re fe rt.

4*.5- 5 e d 5‘ servus a rg e n ta ria m fa c ia t ( p o te s t enim), si quidem v o lu n ta te d om ini fe c e rit, com pellendum dominum e d e re ac p e rin d e in eum d a n d um e s t iu d icium, ac si ipse fe c is s e t. 5 e d si in scio d o m in o fe c it, s a tis esse dom inum iu ra re eas se ra tio n e s non ha­ bere: si servus p eculiarem fa c ia t a rg e n ta ria m , d o ­ minus de p e c u lio vel d e in rem v e rso te n e tu r: se d si dom inus h a b e t ra tio n e s nec e d it, in so lid um te n e tu r.

F tiam is qui d e s it d e s iit a rg e n ta ria m fa c e re , ad e d itio n e m co m p e llitu r.

166

*

V

1 §. Sis ediktas visiškai pagrįstas. Kadangi banki­ ninkai rūpinasi kiekvieno sąskaitomis atskirai, tai bū­ tų teisinga, kad man būtų pateiktas dokumentas, kurį bankininkas parengė ir kuris tam tikra prasme yra mano. 2 §. Šie pretoriaus žodžiai taikytini ir tėvo valdžioje esančiam sūnui, taigi net jis pats įpareigojamas pa­ teikti [ataskaitą]. Klausiama, ar privalo tai daryti ir tėvas? Labeonas rašo, kad tėvas neprivalo to daryti, išskyrus atvejus, kai jam žinoma, kad sūnus atlieka banko operacijas. Tačiau teisingai Sabinas atsako, kad tai turi būti daroma tada, kai sūnus uždirba pelno tėvui. 3 §. Jeigu banko operacijas atlieka vergas [jis gali tai daryti] ir tai daro šeimininko valia, privaloma jį [šeimininką] įpareigoti pateikti ataskaitą ir taip pat duoti prieš šeimininką ieškinį, lyg jis būtų tai daręs pats. Jeigu vergas veikė šeimininkui nežinant, pakan­ ka pastarojo priesaikos, kad jis tų sąskaitų neturi. Jeigu vergas vykdo banko operacijas neviršydamas savo pekulijaus ribų, tai šeimininkas atsako pagal ieškinį neviršydamas pekulijaus arba praturtėjimo ribų. Tačiau jeigu Šeimininkas veda sąskaitas, bet jų nepa­ teikia, tai jis atsako už viską. 4 §. Taip pat ir tas, kuris nustojo tvarkyti su pinigais susijusius reikalus, privalo pateikti ataskaitą.

169

X I I I skyrius

Dig.Z.15.

^■*5- 5 e d ib i cjuis c o m p e llitu r e d e re , u b i a rg e n ta ria m e x e rc u it, e t b o c e s t c o n s titu tu m . Q u o d si in s tru ­ m entum a rg e n ta ria e in alia p ro v in c ia b a b e a t, in alia a d m in is tra v e rit, ib i p u to c o g e n d u m e d e re , u b i ar­ g e n ta ria m e x e rc u it: n oe enim prim um d e lic ju it, a u o d a lio in stru m e ntu m tra n s tu lit. Q u o d si in a lio lo c o a rg e n ta ria m e xe rce t, a lib i autem a d e d itio n e m com­ p e lle tu r, minime b o c fa c e re c o g itu r: n isi d e s c rip tu m velis u bi d e ea re a g itu r eum tib i d a re , tu is v id e lic e t su m p tibu s.

P A U L O S 5 ad ed. ^ p a tiu m e ju e ad p e rfe re n d a s eas trib u e n d u m est. ¿pr. U L P I A N U S 4- a d ed. S ‘ c]u is e* a rg e n ta riis , u t p le ricju e eorum , in villa b a b e a t in stru m e ntu m vel in b o rre o : a u t a d locum te p e rd u c e t a u t d e s c rip ta s ra tio n e s d a b it.

6.\.

Q o g e n tu r e t s u c c e s s o re s a rg e n ta rii e de re

ra tio n e s . Q u o d si p lu re s s u n t b e re d e s e t u nus ba­ b e a t, s o lu s a d e d itio n e m c o m p e lle tu r: s e d si omnes b a b e a n t e t unus e d id e rit, om nes a d e d itio n e m com­ p e lle n d i s u n t. Q u i d enim si bum ilis e t d e p lo ra tu s unus e d id it, u t d u b ita re ejuis m e rito d e fid e e d itio n is p o s s it? U t ig itu r co m p a ra ri ra tio n e s p o s s in t, etiam c e te ri e d e re d e b e n t a u t c e rte u n iu s e d itio n i s u b s c ri­ b ere. H o c idem e rit e t si p lu re s fu e r in t a rg e n ta rii, a 170

5 §. Bet kas gali būti priverstas pateikti ataskaitą ten, kur vykdė banko operacijas, ir tai buvo numatyta [įstatyme]. Todėl jeigu apskaitos dokumentai yra vie­ noje provincijoje, o veiklą jis vykdė kitoje, tai aš manau, kad reikia jį įpareigoti pateikti ataskaitą ten, kur buvo vykdoma veikla, nes jau iš pat pradžių jis padarė pažeidimą perduodamas dokumentus į kitą vietą. Taigi jeigu pinigų operacijas jis vykdė vienoje vietoje, o ataskaitą pateikti reikalaujama kitur, tai šito daryti jis neprivalo, nebent tu nori, kad tau būtų duo­ ta kopija toje vietovėje, kurioje nagrinėjamas ginčas, savaime suprantama, tavo sąskaita. 5. Paulius, I I I Ed. Būtina duoti ir laiko jiems [dokumentams] pateikti. 6. Ulpianas, I V Ed. Jeigu kuris nors iš bankininkų, kaip, beje, daugelis iš jų paprastai [daro], saugo dokumentus kaimo sody­ boje ar sandėlyje, tai tegu jis tave arba atves į tą vietą, arba duos tau sąskaitų kopijas. 1 §. Taip pat ir bankininkų įpėdiniai įpareigojami pateikti sąskaitų knygą. Jeigu paveldėtojų yra daug, bet tik vienas iš jų turi sąskaitų knygą, tai tik pasta­ rasis įpareigojamas ją pateikti. Bet jeigu visi jie turi apskaitos dokumentus ir tik vienas juos pateikė, taip turės pasielgti ir visi kiti. Kas gi būtų, jei juos pateiktų tik tas vienintelis žmogus, patekęs į tokią skurdžią ir apgailėtiną padėtį, kad būtų galima nuoširdžiai suabe­ joti, ar jie yra patikimi? Tokiu atveju ir visi kiti priva171

D í& 2. 15.

X I I I skyrius

cjuibus e d itio d e s id e ra tu r. N a m e t si p lu re s tu to re s tu te la m a d m in is tra v e ru n t simul, a u t om nes e d e re de­ b e n t a u t unius e d itio n i s u b s c rib e re .

6.2.

L x ig itu r autem a b a d v e rs a rio a rg e n ta rii iu siu -

randum n on calum niae ca usa p o s tu la re e d i síbí: ne supervacuas ra tio n e s vel cjuas b a b e t edi e t ve xan d i a rg e n ta rii causa.

d .J . K a tio n e m autem esse L a b e o a it u ltro c itr o dan ­ di a cc ip ie n d i, cre d e n d i, o b lig a n d i s o lv e n d i su i causa n e g o tia tio n e m : nec ullam ra tio n e m n ud a d u m ta x a t s o lu tio n e d e b iti in cip e re . N ^ c si p ig n u s a c c e p e rit a u t m andatum , com pellendum e d e re : b o c enim extra ra tio ne m esse. 5 ec! e t cjuod solvi c o n s titu it, a rg en ­ ta riu s e d e re d e b e t: nam e t b o c ex a rg e n ta ria venit.

6A'.

F x b o c e d ic to ín id cjuod in t e r fu it a c tio com­

p e tit:

«7*

lo pateikti apskaitos knygas arba nors pasirašyti vie­ no iš jų pateiktus apskaitos dokumentus, kad būtų galima juos palyginti. Tas pats galios ir jeigu pateikti sąskaitas buvo pareikalauta iš keleto bankininkų. Tai­ gi jeigu daugiau nei vienas globėjas tuo pačiu metu vykdė globą, visi jie turi atsiskaityti arba pasirašyti vieno iš jų pateiktą ataskaitą. 2 §. Kita vertus, reikalaujama, kad bankininko prie­ šininkas prisiektų nereikalaująs, jog jam būtų pa­ teikiama ataskaita nepagrįstam kaltinimui [pateikti], kad jis nereikalauja nereikšmingų sąskaitų arba tų, kurias jau turi, vien kad paerzintų bankininką. 3 §. Labeonas teigia, kad sąskaitų knygą sudaro abipu­ siai banko sandoriai, vykdomi kiekvieno asmeniniais interesais: pajamų ir išlaidų, skolinimo, įpareigojimo ir įsipareigojimo atlyginti (prievolės ir įsipareigojimo ją įvykdyti), ir jokia sąskaita nėra pradedama tik sko­ los sumokėjimu. Be to, niekas neturi būti įpareigotas pateikti ataskaitos, kai gauna užstatą arba garantiją [užtikrinimą], nes Šie veiksmai neatitinka sąskaitos turinio. Kita vertus, susitaręs dėl skolos sumokėjimo bankininkas privalo nurodyti tai [sąskaitų knygoje], nes tai kildinama iš banko veiklos. 4 §. Remiantis šiuo ediktu, duodamas ieškinys dėl vi­ sų ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.

173

X I I I skyrius

Dig. 2. 15-

6.J.

unde apparet ita demum te n e re h o c e dictum ,

51* ad

eum pertineat, f*ertinere autem v id e tu r ad me

ratio, si modo eam tractaveris me m a n da n te . ^ 5 ^ si pro curato r meus absente me m andaverit, an mibi edenda sit, cjuasi ad me p ertine a t? £ ^ t magis e s t u t edatur, p ro curato ri cjuocjue meo edendam ra tio ­ nem, c|uam mecum habet, non d u b ito , cjuasi a d eum pertineat: e t cauturum de ra to, si m andatum ei non sit.

6.6.5 *

initium tabularum h a b e t diem, in q u ib u s ~]Titii

ratio scripta est, postmodum mea sine d ie e t co n ­ sule, etiam mihi edendus e st dies e t co n su l: commu­ nis enim omnis rationis e st p ra e p o s itio d ie i e t co n ­ sulis.

6 j.

E idi autem est vel dictare vel tra d e re libellum vel

codicem proferre.

6.8.

p ra e to r ait: “/V g e n ta rio sive, cjui iterum edi

postulabit, causa cognita edi ju b e b o ” .

5 §. Iš to aiškėja, kad šis ediktas taikomas, jeigu [sąskaita] tiesiogiai susijusi su tuo asmeniu, apie kurį kalbama. Jeigu tu rūpiniesi sąskaita tik mano pave­ dimu, laikoma, kad sąskaita priklauso man. Bet, jeigu man nesant, tokį pavedimą suteikė mano įgaliotinis, tai ar privaloma vis tiek man pateikti ataskaitą, tarsi tai būtų susiję su manimi? Pageidautina, kad ataskai­ ta būtų pateikiama man. Neabejoju, kad ir mano įgaliotiniui turi būti pateiktos mano su kuo nors kitu bendros sąskaitos, lyg jos priklausytų ir jam. Jeigu jam nebuvo suteiktas mandatam, jis privalo užtikrinti [fakto] patvirtinimo teisėtumą21. 6 §. Jeigu sąskaitų knygos pradžioje yra data, kada buvo užregistruota Ticijaus sąskaita, o po jos yra ma­ noji be datos, tai [aš privalau] savo sąskaitoje taip pat nurodyti datą, nes data yra visoms sąskaitoms bendras reikalavimas. 7 §. Pateikti sąskaitas reiškia arba jas padiktuoti, arba pateikti rastu, arba duoti sąskaitų knygą. 8 §. Pretorius teigia: „Išnagrinėjęs bylos aplinkybes, įpareigosiu pateikti ataskaitą bankininkui arba tam, kuris jos paprašys.“

21 Kalbama apie eautio de rato, t. y. apie užtikrinimą, kad pastarasis at­ sakovui atlygins žalą, jeigu atstovaujamasis nepripažins prokuratoriaus proceso ir pareikš pakartotinį ieškinį.

17+

175

X I I I skyrius

D ig.2.15 .

6,$. f*rohibet argentario

edi illa ra tio ne , cjuod etiam

ipse instructus esse p o te s t in stru m e nto suae p ro ­ fessionis : et absurdum est, cum ipse in ea s it causa, ut edere debeat, ipsum p ete re u t e d a tu r ei. / \ n nec heredi argentarii edi ra tio d ebeat, videndum : e t si quidem instrumentum argentariae ad eum p e rve n it, non debet ei edi, si minus, edenda e s t ex causa. |\|am e t ipsi argentario ex causa ra tio e d e n d a est: si naufragio vel ruina vel incendio vel alio simili casu rationes perdidisse p ro b e t a u t in lo n g in q u o habere, veluti trans mare.

6.10. N zc iterum

p ostu la nti edi p ra e to r iu b e t, nisi

10 §. Pretorius liepia nepateikti ataskaitos prašan­ čiajam jos pakartotinai, išskyrus atvejus,

7 p r- P A L 1 L U 5 5 ad ed. veluti si peregre habere cjuod primum e ditu m e s t

7 pr. Paulius, I I I Ed. kai, pavyzdžiui, bankininkas įrodo, kad anksčiau pa­ teikta ataskaita yra užsienyje arba ji buvo neišsami; arba kad jis prarado sąskaitas ne dėl nerūpestingumo, bet dėl nelaimingo atsitikimo. Jeigu jis juos [doku­ mentus] tokiu būdu prarado, tai reikia jam atleisti, ir tada pretorius įpareigos jį pakartotinai jam pateikti dokumentus.

ex causa:

doceat: vel minus plene editum: vel eas ra tio n e s, cjuas casu maiore, non vero negle |\|am si eo casu amisit, cui ignosci d e b e a t, ex in te g ro edi iubebit.

176

9 §. Pretorius draudžia bankininkui pateikti ataskaitą, nes jis pats gali apsirūpinti reikiamais dokumentais. Juk absurdas, kad prašo jam pateikti ataskaitą tasai, kuris pats turi ją teikti. Būtina įvertinti, ar ataskaita turi būti pateikta bankininko įpėdiniui. Jeigu pasta­ rajam atiteko bankininko dokumentacija, tai ataskai­ ta jam nepateikiama; tačiau jeigu įpėdinis dokumen­ tacijos negavo, ataskaitą jam reikia pateikti. Ir ban­ kininkui dėl tos priežasties, kad neturi dokumento, turi būti pateikta ataskaita, pavyzdžiui, įrodžius, kad sąskaitos dingo nuskendus laivui, sugriuvus pastatui, gaisro ar kito panašaus įvykio metu, arba jeigu doku­ mentai yra toli, pavyzdžiui, užjūryje.

177

Dig- 2.1 5 . / . I . H a e c vox iterum duas res sig n ifica t: alteram ,

3

ua dem onstraretur tempus secundum, q u o d g ra e c i euteron dicunt: alteram, quae ad in se q u e n tia q u o ­

que tempora pertinet, quae g ra e ce d ic itu r palin, quod ita accipitur “quotiens opus e rit” . | \ | am p o te s t Heri ut bis editam sibi rationem quis p e rd id e rit: u t verbum iterum pro saepius accipiatur.

Spr. U L P IA N U S + ad ed. U b i exigitur argentarius rationes edere, tu n c p u ­ nitur, cum dolo malo non exbibet: sed culpam non praestabit nisi dolo proximam. D o lo malo autem non edidit et qui malitiose e d id it e t qui in to tu m non edidit.

5.1. |s autem, qui in boc edictum in cid it, id p ra e s ta t, quod in te rfu it mea rationes edi, cum d e c e rn e re tu r a praetore, non quod hodie in terest: e t id e o lic e t in­ teresse desiit vel minoris vel pluris in te re sse c o e p it, locum actio non h abebit neque augmentum neq u e deminutionem.

17s

X l l l skyrius

1 §. Terminas „pakartotinai“ (iterum) turi dvi reikš­ mes: pirmuoju atveju tai kitas laikotarpis, kurį graikai vadina Seuiepoi) (deuteron); antruoju atveju omenyje turimas „ateinantis periodas“ pasak graikų — nakiv (palin), ką suprantame kaip „tiek kartų, kiek reikės“. Juk gali būti, kad tas, kam buvo pateiktos ataskai­ tos, prarado jas du kartus: žodžius „dar kartą“ reikia vertinti kaip „daugiau kartų“. Taigi žodžius iterum ir deuteron [pakartotinai] reikia suprasti, kad „ne vieną kartą“. 8 pr. Ulpianas, I V Ed. Kada reikalaujama, kad bankininkas pateiktų sąskai­ tas, sankcija jam taikoma tik kai jis jų nepateikia tyčia; tačiau už neatsargumą, išskyrus tuos atvejus, kai jo veiksmai prilygsta tyčiai, jam sankcija netai­ koma. Tyčia nepateikusiu ataskaitos laikomas tas, kas ją pateikia neišsamią arba turėdamas piktų kėslų. 1 §. Be to, tas, kam taikomas šis ediktas, atsako tiek, kiek as buvau suinteresuotas, kad sąskaitos būtų pa­ teiktos pretoriaus nurodytu laiku, o ne tiek, kiek esu suinteresuotas dabar. Todėl netgi jeigu aš dabar praradau interesą arba jis padidėjo ar sumažėjo, ieškinio apimtis nei padidės, nei sumažės.

179

X I I I skyrius

Dig-z. 15-

9pr. P A U L U S 5 ad ed. Q uaedam sunt personae, ejuas ra tio n e s n o b is edere o p o rte t nec tamen a p ra e to re p e r h o c e d ic ­ tum compelluntur. V c lu ti cum p ro c u ra to r re s r a tio nesve nostras administravit, non c o g itu r a p ra e to re p er metum in factum actionis ra tio n e s e de re : s c ilic e t

?

uia id consecui possumus p e r m andati actionem .

'_t cum

dolo malo socius negotia g e ssit, p ra e to r

per hanc clausulam non intervenit: e s t enim p ro so ­ cio actio. 5 ed nec tutorem c o g it p ra e to r p u p illo edere rationes: sed iudicio tu te la e s o le t co g i edere.

I . N ih il interest, si successores a u t p a te r a u t d o ­ minus argentarii eiusdem fu e ru n t p ro fe s s io n is : quia cum in locum et in ius succedant arg e n ta rii, p a rtib u s eius fungi debent. |s autem, cui a rg e n ta riu s ra tio ­ nes suas legavit, non vid e b itu r co n tin e ri, q uia iu ris successor his verbis significatur: non magis, quam si ei vivus eas donasset. 5 ed nec heres te n e b itu r, cum nec possideat nec d o lo malo fe c e rit: se d si ei, antequam eas legatario tra d e re t, re n u n tia tu m fu e ­ rit, ne ante eas tradat, te n e b itu r quasi d o lo fe c e rit: item antequam eas tra d a t, te n e b itu r. Q u o d si nihil dolo fecerit, causa cognita legatarius c o g e n d u s e s t edere.

130

9 pr. Pauliusf I I I Ed. Yra asmenų, kurie privalo pateikti mums ataskaitas, tačiau pretorius šiuo ediktu jų neįpareigoja to daryti. Pavyzdžiui, jeigu įgaliotasis tvarkė mūsų reikalus arba sąskaitas, jis nėra pretoriaus įpareigojamas pateikti ataskaitas grasinant ieškiniu dėl fakto, nes tai gali bū­ ti pasiekiama pavedimo ieškiniu. Be to, pretorius netaiko Šio edikto ir tada, kai kas nors iš bendrovės dalininkų [narių] piktavališkai tvarkė reikalus, nes yra pateiktas bendrovės ieškinys dalininkų naudai. Tačiau pretorius ir globėjo neįpareigoja pateikti atas­ kaitos globotiniui. Paprastai jis skatinamas pateikti ataskaitą remiantis globos ieškiniu. 1 §. Nesvarbu, ar bankininko įpėdiniai, jo tėvas ar šeimininkas užsiėmė tuo verslu, nes tapę bankininko turtinių teisių perėmėjais jie įpareigojami atlikti ban­ kininko funkcijas. Kita vertus, jeigu bankininkas kam nors legatu perleido savo sąskaitas, tai nelaikoma, kad legato gavėjas patenka į šią kategoriją [vykdančiųjų banko verslą], nes teisių perėmėjas [legatorius] turės tiek teisių, kiek būdamas gyvas jam sąskaitų [jose esančių teisių] padovanotų bankininkas. Bet ir įpėdinis nebus atsakingas, nes jis jų neturi ir nevaldo, neveikė tyčia [siekdamas tų sąskaitų atsikratyti]. Tačiau jeigu, prieš perduodamas jas legatoriui (legato gavėjui), jis buvo įspėtas jų neperduoti, bet perdavė, tai atsakys, lyg būtų veikęs tyčia [siekdamas tų sąskaitų atsikratyti]; taip pat jis bus atsakingas ir prieš jų [sąskaitų] perdavimą [jeigu bus įspėtas]. Jeigu įpėdinis neveikė tyčia, išnagrinėjus bylos aplinkybes legatorius privalo jam pateikti ataskaitą. 181

Dig. 2.1 5.

X I I I skyrius

£.2. Nummularios c|uoc|ue non esse iniquum co g i rationes edere

Y omponius

scrib it: quia e t bi num­

mularii sicut argentarii rationes c o n fic iu n t, q u ia e t accipiunt pecuniam e t e ro g a n t p e r p a rte s , quarum p robatio scriptura codicibusque

eorum

maxime

continetur: etfrequentissim e ad fidem eorum d e c u r­

2 §. Pomponijus teigia, kad teisėta įpareigoti pateikti sąskaitas ir valiutos keitėjus [konvertuotojus], nes pastarieji, kaip ir bankininkai, veda sąskaitas, gauna pinigų, juos išmoka dalimis, ir viso to įrodymas yra jų įrašai bei sąskaitų knygos, kurių patikrinimu labai dažnai remiamasi.

ritur.

9 -5- C.eterum omnibus p o s tu la n tib u s e t iu ra n tib u s non calumniae causa pete re ra tio ne s, q u a e ad se pertineant, edi iubet.

A d nos enim p e rtin e t non tan tu m cum ipsi contraximus vel successimus ei qui c o n tra x it, sed etiam si is qui' in nostra p o te s ta te e s t c o n tra x it.

GAIU5 Ì aded.

I Opr. provine. / V g entarius rationes edere iu b e tu n nec in te re s t cum ipso argentario controversia s it an cum alio.

10.1. |deo autem argentarios tantum neque a lio s ul­ los absimiles eis edere rationes co g it, quia o ffic iu m eorum atque ministerium publicam h a b e t causam e t haec principalis eorum opera est, u t a c tu s sui ra tio ­ nes diligenter conficiant.

152

3 §. B e to, pretorius įpareigoja pateikti sąskaitas vi­ siems, kas jų reikalauja, ir prisiekia, kad tai daro sąžiningai, ir yra tiesiogiai susiję su tomis sąskaitomis.

4 §. [Sąskaitos] mus pasiveja ne tik tada, kai patys sudarėme sutartį arba tapome įpėdiniais to, kuris [ją] sudarė, bet ir kai sutartį sudarė tas, kuris yra mūsų valdžioje. 10 pr. G ajus, I Prov. ed. Bankininkas įpareigojamas pateikti sąskaitas. Ir nes­ varbu, ar bylinėjamasi su bankininku, ar su kuo nors kitu. 1 §. Būtent todėl pretorius pateikti sąskaitas įparei­ goja tik bankininkus, o ne kitus, vykdančiuosius ne finansinę veiklą, nes jų tarnyba yra valstybinės reikš­ mės; ir jų pagrindinis darbas yra kruopščiai sudaryti su veikla susijusias sąskaitas.

183

X I I I skyrius

D į . 2.1 J-

I O.Z. f^ d i autem ratio ita intellegitur, si a c a p ite e da ­ tur, nam ratio nisi a capite inspiciatur, in te lle g i non potest: scilicet u t non totum cuicjue codicem rationum totasque membranas inspiciendi d e scrib e n d iq u e p o ­ testas fiat, sed ut ea sola pars rationum , q uae ad in­ struendum aliquem pertineat, in sp icia tu r e t d e scrib a ­ tur. IO .}. C.um autem in id a ctio co m p etit, cjuanti a ge n ­ tis intersit editas sibi ra tio ne s esse: e ven ie t, ut, sive quis condemnatus s it sive q u o d p e tie r it non optinuerit eo, cjuod non b a b u e rit ra tio n e s ex q u ibus causam suam tu e ri possit, id ipsum, cjuod ita perdiderit, bac actione consecjuatur. * 5 e d an b o c procedat videamus: nam si apud bunc iudicem , qui inter eum e t argentarium iudicat, p o te s t p ro b a re se illo iudicio, quo victus est, vincere p o tu isse , p o te ra t et tunc probare: e t si non p ro b a v it a u t p ro b a n te m iudex non curavit, de se ipso a u t de iu d ice q u e ri debet. 5 ed non ita est. p e r i enim p o te s t, u t nunc, rationes vel ipso edente vei alio m odo n an ctu s, a u t aliis instrumentis vel testibus, q u ibu s illo te m p o re aliqua ex causa uti non p o tu it, p o s s it p ro b a re p o ­ tuisse se vincere.

enim e t de c a u tio n e s u b re p ta

aut corrupta com petit co n d ic tio e t dam ni in iu ria e actio*, quia quod ante non potuim us in te rc e p ta cautione probare et ob id amisimus, b o c nun c aliis instrumentis a ut testibus, quibus tum u ti n on p o tu i­ mus, probare possumus.

16+

2 §. Sąskaita laikoma pateikta tada, kada ji pateikia­ ma iš pradžių, nes ne iš pradžių nagrinėjama sąskaita nesuprantama. Savaime aišku, tai reiškia ne tai, kad kiekvienas gali nagrinėti ir persirašyti visą sąskaitų knygą, visus puslapius be išimties, o tai, kad tik dalį sąskaitų, kurios reikalingos suteikti kam nors būtinos informacijos. 3 §. Kita vertus, pareikšdamas ieškinį ieškovas siekia, kad jam būtų pateiktos sąskaitos, todėl aišku, kad šiuo ieškiniu jis susigrąžins tai, ką buvo praradęs [jei buvo nuteistas], arba neatgaus, ko reikalavo, nes neturėjo sąskaitų, kuriomis remdamasis būtų galėjęs pagrįsti savo reikalavimus. Tačiau panagrinėkime, ar taip atsi­ tinka. Juk jeigu procese, kuriame nagrinėjama jo ir bankininko byla, jis gali įrodyti, kad ir tame procese, kurį pralaimėjo, jis galėjo laimėti [jeigu būtų turėjęs sąskaitas], vadinasi, ir be jų jis tada galėjo tai įrodyti. Ir jeigu jis Šito neįrodė arba teisėjas nekreipė dėmesio į jo įrodymus, tai lieka kaltinti jį patį arba teisėją. Tačiau taip nėra, nes gali atsitikti taip, kad gavęs sąskaitas dabar [jei jas pateikė pats bankininkas] ar įgijęs jas kitu būdu, kitaip tariant, su kitų dokumentų ar liudytojų pagalba [kuria dėl tam tikrų priežasčių tuo metu jis negalėjo pasinaudoti], dabar gali įrodyti, kad būtų galėjęs laimėti. Taigi šiuo atveju, kai dokumen­ tas buvo suklastotas ar pagrobtas, galima kondikcija ir ieškinys dėl žalos išieškojimo, nes tai, ko anksčiau negalėjome įrodyti dėl dokumentų trūkumo, dabar, turėdami kitus dokumentus ir liudytojų pagalbą, galime įrodyti. 185

Dig.2.15.

X I I I skyrius

11 • M 0 D E . 5 T I N U 5 5 reg. f^xempla instrumentorum etiam sine subscrnip tio n e edentis edi posse receptum est.

12. CALLI5TKATU5

i cd.monit.

Feminae remotae vid e ntu r ab o ffic io a rg e n ta rii, cum ea opera virilis sit. O . U L F I A N U S + aded. H a e c actio necjue p o s t annum necjue in beredem nisi ex suo fa c to dab itu r. t~ie red i autem d a b itu r.

186

11. Modestinas, I I I Tais. Pripažintina, kad dokumentų kopijas galima pateikti ir be atstovaujamojo parašo. 12. Kalistratas, I Įspėj. ed. Moteris negali užsiimti bankininko veikla, nes tai išskirtinai vyriškas darbas. 13. Ulpianas, I V Ed. v Sis ieškinys neduodamas nei po metų, nei prieš įpėdinį, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl jo paties veikos. Be abejonės, įpėdinis turės teisę (šį ieškinį) pareikšti.

187

XIV Dig.

X I V skyrius

Y ) e pactis

Apie paktus

X f V skyrius

Dfe-i-i*

1pr. U L P I A N U S « * ad ed. liu iu s edicti aecjuitas naturalis est. Q u i d enim tam congruum fid e i humanae, cjuam ea cjuae in te r eos placuerunt servare? pa­

1 §. Žodis „paktas“ yra kilęs išpactio [sutartis, susita­ rimas], iš kurio kildinamas ir žodis taika (pax).

est pactio duorum pluriumve in idem p la ci­

2 §. Paktas —tai dviejų ar daugiau asmenų pritarimas tam pačiam sprendimui.

1. 1. Yactum autem a p actio n e d ic itu r (inde etiam cis nomen appellatum est)

1.2.

tum e t consensus.

l.J . (Conventionis verbum generale e s t ad omnia pertinens, de cjuibus n egotii co n tra h e n d i tra n s i­ gen d on e causa consentiunt cjui in te r se a gu n t: nam sicuti convenire d icu n tu r c^ui ex d ive rsis lo cis in unum locum colliguntur e t veniunt, ita e tc ju i ex d ive r­ sis animi motibus in unum co nse n tiun t, id e s t in unam sententiam decurrunt. A d e o autem c o n v e n tio n is nomen generale est, u t e le ga n te r d ic a t p e d iu s nul­ lum esse contractum, nullam o bligationem , cjuae non habeat in se conventionem, sive re sive ve rb is fia t: nam e t stipulatio, cjuae verbis fit, nisi b a b e a t co n ­ sensum, nulla est.

l/4 \

5

ed conventionum pleraecjue in a liud nomen

transeunt: veluti in emptionem, in locationem , in p ig ­ nus vel in stipulationem.

i?o

1 pr. Ulpianas, TV Ed. Šio edikto teisingumas yra jo esmė. Nes kas gi labiau atitinka žmogiškąjį padorumą [sąžiningumą], nei lai­ kymasis to, dėl ko žmonės susitarė.

3 §. Žodis konvencija yra bendrinis, susijęs su viskuo, kam pritaria tie, kurie atlieka abipusius veiksmus siek­ dami sudaryti sandorį arba rasti kompromisą: mat, kaip sakoma (convenire) apie susitikusiuosius, kurie iš skir­ tingų vietų susirenka į tą pačią vietą, taip pat vadinami ir tie, kurie turėdami skirtingų ketinimų susitaria dėl to paties dalyko, t. y. tie, kurių nuomonės sutampa. „Konvencija“ yra bendrinis žodis, kuris rodo, kad, kaip teisingai sako Pedijus, nėra nei jokio kontrakto, nei įsipareigojimo, kuriuose nebūtų susitarimo [kon­ vencijos] tiek perduodant daiktą, tiek ištariant tam tik­ rus žodžius; juk negavus sutikimo ir stipuliacija, kuri vyksta ištariant tam tikrus žodžius, yra niekinė. 4 §. Tačiau dauguma susitarimų vadinami kitaip: dažniausiai konvencijos vadinamos, pavyzdžiui, pir­ kimu, nuoma, įkeitimu arba stipuliacija.

191

Drg. 2 .I+.

X I V skyrius

2pr. P A U L U S 5 ad ed. L a b e o a it convenire posse vel re: vel p e r e p is tu l am vel p er nuntium in te r absentes c|uoc|ue p o sse .

5

ed

etiam ta cite consensu convenire in te lle g itu r.

2 .1. L .t ideo si d e b ito ri meo reddiderim cautionem , videtur inter nos convenisse ne peterem , p ro fu tu r amcjue ei conventionis exceptionem p la cu it.

5 .M O D L 5 T IN U S 5 re g ; Postcjuam pignus vero d e b ito ri re d d a tu r, si p ecu n ia soluta non fu e rit, debitum p e ti p osse dubium non est, nisi specialiter contrarium actum esse p ro b e tu r. *

*p r. P A U L U S 5 ad ed. |tem c|uia conventiones etiam ta c ite valent, p la c e t in urbanis habitationibus locandis invecta illata p ig n o ­ ri esse locatori, etiamsi nihil nominatim co n ve n e rit.

1 §. Todėl, jeigu aš savo skolininkui grąžinau skolos rastą, yra laikoma, kad mes susitarėm, jog aš nereika­ lausiu įvykdyti prievolės, o jis ateityje gali pasinau­ doti tokiu susitarimu grindžiama išlyga. 3. Modestinas, I I I Tais. Tuo atveju, kai įkeistas daiktas grąžinamas debitoriui, tačiau pinigai nėra sumokami, be jokios abejo­ nės, skola gali būti išieškoma, išskyrus atvejus, kai buvo susitarta kitaip. 4 pr. Paulius, I I I Ed. Turint omenyje, kad nebylūs susitarimai turi galią, nustatyta, kad išsinuomojus būstą mieste viskas, ką nuomininkas atsineša, įkeičiama nuomotojo naudai, nors dėl to nebuvo susitarta.

4. 1.5 ecundum haec e t mutus pacisci p o te s t.

1 §. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir nebylys gali su­ daryti sutartį.

4.2. H u iu s rei argumentum etiam s tip u la tio d o tis

2 §. Tai patvirtina ir stipuliacija, sudaryta dėl kraičio; juk neteisinga reikalauti kraičio iki vestuvių, ir tai vertinama beveik taip, lyg Ši aplinkybė būtų aiškiai nustatyta, o jeigu vestuvės neįvyksta, tai tokia stipu­ liacija netenka teisinės galios. Tokia pati ir Julijono nuomonė.

causa facta est: nam ante nup tia s male p e titu r, cjuasi si hoc expressum fuisset, e t n u p tiis n on se c u tis ipso iure evanescit stip ulatio . |dem ju lia n o p la ce t.

I? 2

2 pr. Paulius, I I I Ed. Labeonas teigia, kad galima susitarti arba perduodant daiktą, arba raštu, arba net per pasiuntinį, kai šalys nėra toje pačioje vietoje. Pripažįstama, kad galima susitarti tylint [nebylaus sutikimo būdu].

193

Dig. 2.14.

4-5* ELx fa c to etiam consultus, cum co n ve n isse t, u t donec usurae solverentur sors non p e te re tu r, e t stip ulatio pure concepta fuisse t, co n d icio n e m in esse stipulationi, atejue si hoc expressum fu is s e t.

^ U L P I A N U S + ad ed. Conventionum autem tres su n t species. A u t enim ex publica causa fiu n t a ut ex privata: p riva ta a u t le­ gitima aut iurisgentium . Publica co n ve n tio est, ejuae f it perpacem, ejuotiens in te r se duces b e lli quaedam paciscuntur.

P A U L U S 5 ad cd. Legitima conventio est ejuae lege aliqua co n firm a ­ tur. U t 'd eo interdum ex p a c to a c tio n a s c itu r vel tollitur, ejuotiens lege vel senatus c o n s u lto a djuva­ tur. 7 Pr. U L P I A N U S + ad ed. |uris gentium conventiones ejuaedam a c tio n e s p a riunt, ejuaedam exceptiones.

7- 1.

Q u a e pariunt actiones, in suo nom ine non stant, sed tra nse u nt in proprium nomen c o n tra c tu s : u t em ptio venditio, lo ca tio co n d u ctio , so cie ta s, com­ modatum, depositum e t ce te ri similes c o n tra c tu s .

I ?4

X I V skyrius

3 §. Jis buvo prašomas konsultuoti konkrečioje by­ loje: buvo susitarta, kad kol bus mokami procentai, nebus reikalaujama pagrindinės sumos, ir stipuliacija buvo paprasta. Julijonas atsakė, kad nors stipuliaci­ ja būtų sudaryta nenurodant Šios sąlygos, pastaroji priklausytų stipuliacijai taip, lyg dėl jos būtų konkre­ čiai susitarta. 5. Ulpianas, TV Ed. Galimi trys susitarimo būdai: gali būti susitariama dėl valstybinių ir dėl privačių dalykų; privatūs susitari­ mai sudaromi remiantis arba įstatymu, arba tautų teise. Valstybinis susitarimas sudaromas siekiant tai­ kos, visais atvejais, kai vadams karo metu pavyksta dėl ko nors susitarti. 6. Paulius, I I I Ed. Teisėtas susitarimas — tas, kuris numatytas įstatyme; ir kaip tik dėl to kartais iŠ tokio susitarimo ieškinys atsiranda arba išnyksta, kiekvieną kartą remiantis įstatymu arba Senato nutarimu. 7 pr. Ulpianas, IV Ed. Susitarimai, sudaryti remiantis tautų teise, kartais būna pagrindas ieškiniams, kartais — išlygoms [ekscepcijoms] atsirasti. 1 §. Tie susitarimai, kuriais remiantis paduodami ieškiniai, neišsaugo savo bendrojo (pacta) vardo ir įgauna konkrečios sutarties [kontrakto] pavadinimą: tai pirkimo-pardavimo, nuomos, bendrovės, panau­ dos, pasaugos ir kitos panašios sutartys. 195

X I V skyrius

D ig -

7 .2. 5

ed c t si in alium contractum res non tra n s e a t,

subsit tamen causa, e le g a n te r A r is t o ( ^ e ls o res­ p o n d it esse obligationem . ( J t p u ta d e d i tib i rem u t mibi aliam dares, d edi u t alicjuid facia s: b o c su n a lla g ma esse e t bine nasci civilem o bliga tio ne m . F t id e o p uto recte julianum a JvU uriciano re p re he n sum in boc: dedi tib i ¿ tic b u m , u t Pamphilum manumittas-, manumisisti: evictus e st ^ ^ c h u s . Julianus s c rib it in factum actionem a p ra e to re dandam: ille a it civilem incerti actionem, id est p ra e scrip tis verbis s u ffic e re : esse enim contractum, ejuod A r|s to sunallagm a d i­ cit, unde baec nascitur actio.

7 . 5 . 3 ob maleficium ne fia t promissum sit, nulla e s t obligatio ex bac conventione.

7*+- S ed cum nulla su be st causa, p r o p te r conve n ­ tionem bic co nsta t non posse c o n s titu i o b lig a tio ­ nem : ig itu r nuda p actio obligationem non p a rit, sed p a rit exceptionem.

2 §. Jeigu koks nors dalykas neįeina į vieną ar kitą sutartį, bet išlieka jo esmė, tai Aristas teisingai atsakė Celsui: prievolė yra. Pavyzdžiui, aš tau daviau kokį nors daiktą, kad tu man duotum kitą daiktą, da­ viau, kad tu atliktum tam tikrą veiksmą: tai sudaro sinalagmą22 ir iš čia kyla civilinė prievolė. Todėl manau, kad Mauricianas teisingai priekaištavo Juli­ jonui remdamasis Šiuo pavyzdžiu: aš tau daviau vergą Stichą, kad tu išlaisvintum vergą Pamfilą; tu pastarąjį išlaisvinai; Stichas buvo iš tavęs nusavintas. Julijonas rašo, kad pretorius tokiu atveju turi suteikti ieškinį, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis (actio in factum), o Mauricianas teigia, kad pakanka civilinio ieškinio su neapibrėžtu dalyku (actio civile įnerti), t. y. tokio, kuris prasideda aprašant [teisinį] santykį (praescriptts Verbis): juk tai, ką Aristas vadina sinalagma, yra sutartis, iš kurios atsiranda Šis ieškinys. 3 §. Jeigu kitam asmeniui buvo kas nors pažadėta už tai, kad jis nedarytų piktadarybės, tai iš tokio susita­ rimo nekils jokia prievolė. 4 §. Kita vertus, jeigu nėra jokio pagrindo, tai, su­ prantama, vien susitarimo pagal civilinę teisę neuž­ tenka prievolei atsirasti, taigi vien paktas (pacta nude) nesukuria prievolės, tik išlygą.

22 Synallagma —graikiškas žodis, reiškiantis mainus, apyvartą, sutartį.

196

197

X I V skyrius

D fe 2.I+.

7 .5.

Q u in immo interdum fo rm a t ipsam actionem ,

u t in bonae fid e i iudiciis: solemus enim d ic e re p a c ta conventa inesse bonae fid e i iudiciis.

¿cd

h o c sic

accipiendum est, u t si cjuidem ex c o n tin e n ti p a c ta subsecuta sunt, etiam ex p a rte a c to ris in sin t: si ex intervallo, non inerunt, nec va le b u n t, si a g a t, ne ex pacto actio n a sca tu r

(J(t

p u ta p o s t d ivo rtiu m

convenit, ne tem pore s ta tu to d ila tio n is d o s re d d a ­ tur, sed statim: hoc non valebit, ne ex p a c to a c tio nascatur: idem M a rce llu s scrib it. J ^ t si in tu te la e actione convenit, u t maiores cjuam s ta tu ta e s u n t usurae praestentur, locum non h a b e b it, ne ex p a c to nascatur actio: ea enim pacta insunt, cjuae legem contractui dant, id est cjuae in ingressu c o n tra c tu s facta sunt. |dem responsum scio a f*a p in ia n o , e t si post emptionem ex intervallo aiicjuid e xtra naturam contractus conveniat, ob hanc causam agi e x e m p to non posse p ro p te r eandem regulam, ne ex p a c to actio nascatur. Q u o d e t in om nibus b o n a e fid e i iu­ diciis e rit dicendum. 5 ed ex p a rte rei locum h a b e b it pactum, cjuia solent e t ea pacta, c|uae p o s te a in te r­ ponuntur, parere exceptiones.

\9S

5 §. Tam tikrais atvejais ieškinys gali atsirasti tiesio­ giai iš susitarimo, kaip atsitinka geros valios (bonae fidei) ieškiniuose. Paprastai mes teigiame, kad geros valios ieškiniai daro netiesioginę įtaką ir neformaliems susitarimams. Tačiau tai reikėtų suprasti taip: jeigu neformalus susitarimas buvo sudarytas pasirašant pagrindinę sutartį, tai jam taikomas ieškovo ieškinys; jeigu jis sudaromas po tam tikro laiko — į jį nebus atsižvelgta ir ieškiniu nebus galima pasinaudoti, nes susitarimas nėra pagrindas ieškiniui pareikšti. Pavyzdžiui, po skyrybų buvo susitarta, kad kraitis bus grąžintas tuoj pat, o ne po tam tikro laiko. Toks pak­ tas neturės galios, nes juo remiantis ieškinys negali būti teikiamas. Marcelas teigia, kad tas pats atsitinka, jeigu proceso dėl globos metu susitariama, kad būtų mokami didesni procentai, negu buvo nustatyta; toks paktas neturės jokių teisinių padarinių, nes remian­ tis sutartimi ieškinys negali būti teikiamas; ieškiniai, duodami dėl tų sutarčių, suteikia joms teisinę galią jas pasirašant. Aš žinau, kad lygiai taip pat atsakė ir Papinianas: būtent, kad jei sudarius pirkimo-parda­ vimo sutartį praėjus tam tikram laikui susitariama dėl ko nors, kas neatitinka sutarties teisinio turinio, tai ieškinys, remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi ir vadovaujantis ta pačia taisykle [kad iš susitarimo ne­ gali kilti ieškinys], nebus duodamas. Tai pasakytina apie visus geros valios ieškinius. Tačiau paktas gali turėti teisinių padarinių atsakovui, nes ir vėliau suda­ romos sutartys dažniausiai nulemia išlygas.

199

DiS-Z.1+.

J.6.

X I V skyrius

A d e o autem bonae fid e i iu diciis e x c e p tio n e s

postea factae, ejuae ex eodem s u n t c o n tra c tu , in­ sunt, u t co nste t in em ptione ceteriscjue b o n a e fid e i iudiciis re nondum secuta posse a b iri a b e m p tio n e . 5 ' ig itu r in totum pote st, cu r non e t p ars eius p ac­ tione mutari potest?

baec ita P om p o n iu s lib ro

sexto ad edictum scribit. Q u o d cum est, etiam ex parte agentis p actio locum habet, u t e t a d a ctio n e m p ro fic ia t nondum re secuta, eadem ra tio n e . f\Jam si p o te s t to ta res tolli, cu r non e t re form a ri? ( J t quodammodo quasi renovatus c o n tra c tu s v id e a tu r. Q uod

p tilite r dici p o te s t. Q n d e illud ae­

que non reprobo, quod Pomp onius lib ris le ctio nu m probat, posse in parte recedi p a c to ab e m p tion e , quasi repetita partis em ptione. 5 e d cum d u o h ere ­ des emptori exstiterunt, v e n d ito r cum a lte ro p a c tu s est, u t ab emptione recederetur; a it Julianus valere pactionem e t dissolvi p ro p a rte em ptionem : q u o ­ niam e t ex alio co ntra ctu p aciscendo a lte r ex here­ dibus adquirere sibi p o tu it exceptionem . (J tru m q u e itaque recte placet, e t q uod [ulianus e t q u o d P om ponius.

7 .7 .

A * t praetor: “ pacta conventa, quae n eq u e d o lo

malo, neque adversus leges p lebis scita se n a tu s consulta decreta edicta principum , neque q u o fra u s cui eorum fia t fa cta erunt, servabo.”

200

6 §. Nagrinėjant teisme geros valios ieškinius visa­ da gali atsirasti ta pačia sutartimi pagrįstų ir vėliau pareikštų išlygų, nes žinoma, kad esant pirkimo-par­ davimo ieškiniams (taip pat ir kitiems geros valios ieškiniams), kol veiksmas dar neatliktas, galima atsi­ sakyti pirkti. Taigi jeigu galima pakeisti visą sutartį, kodėl gi negalima susitarimu pakeisti jos dalies. Ir Pomponijus VI edikto komentaro knygoje rašo, kad taip galima. Dėl to, kad taip galima, toks paktas gali­ mas ir ieškovo iniciatyva, ir jis būtų naudingas ieški­ niui, kol veiksmas dar neatliktas. Taigi laikoma, kad sutartis kažkokiu būdu būtų tarsi atnaujinta. Tai yra ganėtinai subtilus dalykas. Todėl taip pat neprieš­ tarauju Pomponijaus nuomonei, išdėstytai Skaitymų knygose, kad paktu iš dalies galima atsisakyti pirkti, tarsi tam tikra jo dalis būtų atnaujinta. Jeigu miręs pirkėjas turi du įpėdinius ir pardavėjas su vienu iš jų susitarė, kad Šis atsisakytų pirkinio, tai, Julijono nuomone, susitarimas galioja ir pirkimo-pardavimo sutartis iš dalies pasibaigia. Kadangi esant bet kokiam kitam susitarimui bet kuris iš įpėdinių galėjo gauti išlygą, tai yra teisinga ir tai, ką teigia Pomponijus, ir tai, ką teigia Julijonas. 7 §. Pretorius teigia, kad „yra pareigos laikytis paktų ir konvencijų, kurie neprieštarauja įstatymams, ple­ biscitams, Senato nutarimams, ediktams, princepsų dekretams; jie nėra sudaryti turint piktų kėslų ar siekiant apeiti kurią nors iš šių taisyklių“.

201

D ig - Z.M-.

X I V skyrius

7 -5 . Pactorum cjuaedam in rem su nt, cjuaedam in

personam. |n rem sunt, q u o tie n s g e n e ra lite r p acis­ c o r ne petam: in personam, cjuotiens ne a p e rso n a petam, id est ne a L u c io T**tio petam . (J tru m autem in rem an in personam pactum fa ctu m e s t, n on mi­ nus ex verbis ejuam ex mente convenientium a e s ti­ mandum est: plerumcjue enim, u t f*e d iu s a it, p e rso n a pacto inseritur, non u t personale pactum fia t, sed u t demonstretur, cum cjuo pactum factu m est.

7-9- D o lo

malo a it p ra e to r pactum se non s e rv a tu ­

rum. p o lu s malus f it ca llid ita te e t fa lla c ia : e t u t a it Pedius, dolo malo pactum fit, cju o tien s circum ­ scribendi alterius causa aliud a g itu r e t a liu d agi simulatur.

7 - 10. ¿ c ¿ si fraudandi

causa pactum fa ctu m d ica ­

tur, nihil p ra e to ra d ic it: sed e le g a n te r L a b e o a it boc a ut iniquum esse, a u t supervacuum. |nicjuum, si ejuod semel remisit c re d ito r d e b ito ri suo b o n a fid e , iterum boc conetur destruere: supervacuum , si d e c e p tu s hoc fece rit, inest enim d o lo e t fraus.

202

8 §. Vienos sutartys yra daiktinės, kitos —asmeninės. Daiktinės yra tada, kai aš remdamasis sutartimi įsipa­ reigoju visai nereikšti reikalavimų teisme; asmeninės yra tada, kai įsipareigoju nereikšti reikalavimų konk­ rečiam asmeniui, pavyzdžiui, nereikalauti iš Liuci­ jaus Ticijaus. Vertinant, ar sutartis yra daiktinė, ar asmeninė, reikia atkreipti dėmesį ne tik į [sutarties] žodžius, bet ir į siekius tų, kurie tarėsi; kaip teigia Pedijus, asmuo dažnai įtraukiamas į sutartį ne tam, kad sutartis būtų asmeninė, o siekiant parodyti, su kuo ji buvo sudaryta. 9 §. Pretorius teigia, kad jis negins sutarčių, sudarytų turint piktų kėslų. Pikti kėslai įgyvendinami gudry­ bėmis ir apgaule; kaip teigia Pedijus, sutartis suda­ roma turint piktų kėslų tada, kai siekiant ką nors ap­ sukti daroma viena apsimetinėjant, kad daroma kita.

10 §. Būna, kad sutartis sudaroma siekiant apgauti, bet pretorius savo edikte šiuo klausimu nieko papil­ doma nenumato. Tačiau Labeonas kandžiai pabrėžia, kad tai būtų arba neteisinga, arba nereikalinga. Ne­ teisinga — kai kreditorius remdamasis susitarimu geranoriškai vieną kartą debitoriui ką nors atleidžia, o vėliau stengiasi to atsisakyti. Nereikalinga —kai ap­ gautasis atleidžia, nes ir (tokia) apgaulė sudaro nusi­ kalstamo ketinimo turinį.

203

D i* z. 14.

X I V skyrius

7 - M . ¿w e autem ab

in itio d o lo malo pactu m fa ctu m

est sive p o st pactum d o lo malo a liq u id fa c tu m est, nocebit exceptio p ro p te r haec verba e d ic ti “ neque fiat*.

7.1 2. Q u o d fere novissima p arte p actorum ita s o le t inseri “rogavit 7 ” itius, s p o p o n d it M a e v iu s ” , haec ver­ ba non tantum pactionis foco a ccip iun tu r, sed etiam stipulationis: ideoque ex stip ulatu n a scitu r a ctio , nisi contrarium specialiter a dp ro b etu r, q uo d non animo stipulantium hoc factum est, sed tantum paciscen ­ tium. 7- i 5 * 5 ' paciscar, ne pro iud icati vel incensarum ae­ dium agatur, hoc pactum valet.

7* H ’- 5

' paciscar, ne operis novi n u n tia tio n e m ex­

sequar, cjuidam p u ta n t non valere p actio n em , quasi in ea re praetoris imperium versetur*. L a b e o autem distinguit, ut si ex re fam iliari o p e ris novi n u n tia tio sit facta, liceat pacisci, si de re publica, non liceat: quae distin ctio vera est, ¡ L t in ce te ris ig itu r om nibus ad edictum praetoris p ertin e n tib u s, q uae non ad publicam laesionem, sed ad rem fam iliarem re s p ic i­ unt, pacisci licet: nam e t de fu r to p a cisci lex p e rm it­ tit.

204

11 §. Kita vertus, ir tuo atveju, kai sutartis buvo suda­ ryta iš anksto turint piktavališkų kėslų, ir tuo at­ veju, kai ją sudarius buvo atliktas koks nors tyčinis piktavališkas veiksmas, bus galima pritaikyti išlygą siekiant apginti sutartį, remiantis Šiais edikto žodžiais: „Sudaryti neturint piktavališkų kėslų“. 12 §. Todėl baigiamojoje sutarties dalyje labai dažnai randami žodžiai: „Ticijus klausė, Mevijus iškilmingai pažadėjo.“ Si formulė taikoma sudarant ne tik sutartį, bet ir stipuliaciją. Todėl stipuliacijos pagrindu atsi­ randa ieškinys, išskyrus atvejus, kai tiesiogiai įrodoma priešingai, t. y. kad buvo veikiama siekiant ne stipuliuoti, o taikiai susitarti. 13 §. Jeigu siekdamas įgyvendinti teismo sprendimą susitariu neprieštarauti arba nereikšti ieškinio dėl pa­ degtų pastatų, toks susitarimas turės galią. 14 §. Jeigu susitariu, kad nesieksiu uždrausti nau­ jos statybos, tai, kai kurių teigimu, toks susitarimas yra niekinis, nes prieštarauja pretoriaus įsakymui. Tačiau Labeonas teigia, kad yra teisėta tartis, jei nau­ jos statybos draudimas siejamas su Šeimos nuosavybe (turtu), o jeigu draudimas siejamas su valstybės nuo­ savybe [turtu], tartis neleidžiama. Sis Labeono atri­ bojimas yra pagrįstas. Ir vis dėlto yra teisėta tartis dėl visko, kas numatyta pretoriaus edikte, nėra susiję su pažeidimu to, kas priklauso viešajai [sričiai], ir yra privačios nuosavybės dalykas: juk ir vagystės atveju įstatymas leidžia tartis dėl pavogto daikto. 205

X J V skyrius

D ig .2 .1 4 .

7 ** 5* S

e^ c t si cjuis paciscatur, ne d e p o s iti agat,

secundum fom ponium valet pactum . ]tem si ciuis pactus sit, u t ex causa d e p o s iti omne periculum praestet, f*omponius a it pactionem valere nec cjuasi contra iuris formam factam non esse servandam .

7 ** 6' F

t generaliter q uo tie ns pactum a iu re commu­ ni remotum est, servari hoc non o p o rte t: n e c legari, nec iusiurandum de hoc adactum ne cjuis a g a t ser­

vandum M arcellus libro secundo [D ig e s to ru m scri­ b it : et si stip ulatio s it in te rp o sita d e his, p ro cjuibus pacisci non licet, servanda non est, sed om nim odo rescindenda.

15 §. Pasak Pomponijaus, tokia sutartis turi galią ir kai kas nors susitaria nereikšti ieškinio dėl pasaugos, taip pat jeigu kas nors susitaria atsakyti už visokeriopą saugomam daiktui padarytą žalą; Pomponijus tei­ gia, kad toks susitarimas turi teisinę galią, nors at­ rodo, kad jis tarsi sudarytas prieštaraujant teisinėms nuostatoms. 16 §. Sutarties neturi būti laikomasi visais atvejais, kai ji prieštarauja bendrosios teisės nuostatoms. Mar­ celas II Digestų knygoje rašo, kad neturi būti vyk­ domi nei legatai, nei prievartinė priesaika dėl to, kad kas nors nereikš ieškinio. Taip pat neturi būti paiso­ ma ir stipuliacijos, dėl kurios nėra teisėta tartis, ir bet kokiu atveju ji turi būti nutraukta.

7** 7- 5

17 §. Jeigu kas nors, prieš priimdamas palikimą, susitaria su kreditoriais, kad sumokės mažiau negu privalėtų, tai susitarimas galios.

7.1 a.

18 §. Jeigu prieš gaudamas laisvę ir palikimą, ku­ rie atitenka su sąlyga, sutartį sudaro vergas, tai Vindijus rašo, kad toks susitarimas negalioja. Marcelas X V III Digestų knygoje teigia, kad jeigu vergas testa­ mentu paskirtas be jokių sąlygų savuoju ir būtinuoju paveldėtoju, tai jis teisėtai sudaro susitarimą iki pri­ ims palikimą, ir tai teisinga. Tas pats galioja ir extra­ nei heredes [įpėdiniams, nepriklausantiems mirusiojo šeimai], kurie priima palikimą kreditorių mandatum pagrindu. Marcelas teigia, kad jam priklauso ir pave-

' ante aditam hereditatem p a c is c a tu r cjuis cum creditoribus u t minus solvatur, pactum valiturum est. S e d si servus sit, cjui p a ciscitu r, priusquam libertatem e t hereditatem a piscatu r, cjuia su b c o n d i­ cione heres scriptus fu e ra t, non p ro fu tu ru m pactum N/indius scribit: M a rce llu s autem lib ro o c ta v o d e c imo [Digestorum e t suum heredem e t servum neces­ sarium pure scriptos, paciscentes priusquam se im­ misceant p u ta t recte pacisci, cjuod verum e s t. |dem e t in extraneo herede: cjui si m andatu cre d ito ru m adierit, etiam mandati p u ta t eum h a b e re actionem . *5 ed si cjuis, u t supra rettulim us, in s e rv itu te p a c tu s

207 206

X I V skyrius

D ig .2 .H -.

est, negat M arcellus, cjuoniam non s o le t ei p ro fic e ­ re, si cjuid in servitute egit, p o s t lib e rta te m : p u o d in pacti exceptione adm ittendum est.

5

e d an vel d o li

ei p ro sit exceptio, cjuaeritur. M a rce llus 'n sim ilibus speciebus licet antea d u b ita vit, tam en a dm isit: u t puta filius familias heres in s titu tu s p a c tu s e s t cum creditoribus e t em ancipatus a d iit h e re d ita te m : e t d icit doli eum posse u ti e xceptione. Jdem p ro b a t, e t si filius vivo patre cum cre d ito rib u s p a te rn is p a c tu s sit: nam e t hic doli exceptionem p ro fu tu ra m . ]mmo e t in servo doli exceptio non e st respuenda.

7 . 15>.

M o d ie tamen ita demum p a c tio huiusm odi

creditoribus obest, si convenerint in unum e t com­ muni consensu declaraverint, c|uota p a rte d e b iti contenti sint: si vero disse ntia n t, tu n c p ra e to ris partes necessariae sunt, cjui d e c re to su o se cju e tu r maioris partis voluntatem.

S - P A F I N I A N U S lO re s p . M a iorem esse partem p ro m odo d e b iti, non p ro numero personarum placuit. Q u o d si aecjuales s in t in cumulo debiti, tu n c plurium num erus cre d ito ru m praeferendus est. |n numero autem p a ri c re d ito ru m auctoritatem eius se au e tu r p ra e to r, cjui d ig n ita te in te r eos praecellit.

108

3

in autem omnia undicjue in

dimo ieškinys. Bet jeigu kas nors, kaip minėjome, susitarė būdamas vergas, Marcelas neigia susitarimo galiojimą, nes tai, kas buvo padaryta būnant vergu, negali būti naudinga po išlaisvinimo. Tai taikoma ir susitarimo išlygai. Tačiau kyla klausimas, ar jis bent gali pasinaudoti exceptio doli? Marcelas iš pradžių abejojo, bet vėliau pripažino. Pavyzdžiui, jei sūnus, būdamas tėvo valdžioje ir paskirtas įpėdiniu, sudarė sutartį su kreditoriais, kad jie gaus mažiau, jis galės pasinaudoti exceptio doli. Tą patį jis pripažįsta ir jeigu sūnus dar esant gyvam tėvui susitarė su Šio kredito­ riais, nes ir šiuo atveju apgaulės išlyga (exceptio doli) jam bus naudinga. Vis dėlto ir kalbant apie vergą galimybė suteikti exceptio doli negali būti atmesta. 19 §. Kita vertus, Šiandien tokiu susitarimu galima oponuoti kreditoriams tik tada, kai bendrai susitaria­ ma ir gaunamas visų pritarimas dėl aiškaus nustatymo tikslios skolos dalies, kuria kreditoriai pasitenkins. Jeigu Šiuo klausimu nesutariama, būtina pasitelkti pagalbon pretorių ir vykdyti daugumos valią remian­ tis jo dekretu. 8. Papinianas, X A tsak. Nuspręsta, kad kaip kaip „dauguma“ čia suprantamas skolos dydis, o ne asmenų skaičius. Todėl jeigu visiems yra skolingi tokią pačią sumą, pirmenybę reikia teikti [tai daliai], kurią sudaro didesnis kreditorių skaičius. Jeigu kreditorių skaičius vienodas, pretorius remsis garbingiausiojo [kreditoriaus] autoritetu. O kai vi-

209

D ig - i.l- h

X I V skyrius

unam aequalitatem concurrant, h um anior s e n te n tia a praetore eligenda est. H o c enim ex d ivi M a r c i re ­ scrip to colligi potest.

9pr. P

A U LU 5

6l

ad ed.

plures sint ejui eandem actionem h a b e n t, unius loco habentur. ( J t puta plures s u n t re i s tip u la n d i vel plures argentarii, quorum nomina simul fa c ta sunt: unius loco num erabuntur, quia unum d eb itu m est. p_t cum tu to re s pupilli c re d ito ris p lu re s c o n ­ venissent, unius loco num erantur, quia unius p u p illi nomine convenerant. N ec non e t unus t u t o r plurium pupillorum nomine unum debitum p ra e te n d e n tiu m si convenerit, p la cuit unius lo co esse. N a m d iffic ile est, u t unus nomo duorum vicem s u s tin e a t. |\Jam nec is, qui plures actiones babet, adversus eum, qui unam actionem habet, plurium personarum lo c o ac­ cipitur.

9- 1. O c u lu m

d e b iti e t ad plures summas referem us,

si uni fo rte minutae summae centum a ureo ru m d e ­ beantur, alii vero una summa aureorum q u in q u a g in ­ ta: nam in hunc casum spectabim us summas p lures, quia illae excedunt in unam summam c o a d u n a ta e .

9-1. Sum m ae

autem a pplicare debem us etiam usu­

sais atžvilgiais padėtis bus lygiavertė, pretorius ras humaniškiausią sprendimą. Tai išplaukia iš vieno die­ viškojo imperatoriaus Marko reskriptų. 9 pr. Paulius, L X I I Ed. Jeigu keletas asmenų disponuoja tuo pačiu ieškiniu, jie vertinami kaip vienas asmuo. Pavyzdžiui, keli kredi­ toriai — tos pačios stipuliacijos dalyviai, arba keletas bankininkų, teikiančių vienodus reikalavimus, ver­ tinami kaip vienas asmuo, nes skola yra viena. Keli susitarę vieno mažamečio — kreditoriaus — globėjai vertinami kaip vienas asmuo, nes jie susitarė to pa­ ties mažamečio vardu. Be to, ir kai vienas globėjas susitaria kelių tos pačios skolos reikalaujančių maža­ mečių vardu, nustatyta juos vertinti kaip vieną, nes sunku vienam žmogui veikti vietoj dviejų. Netgi tas, kuris turi keletą ieškinių, palyginti su tuo, kuris turi tik vieną, nėra vertinamas kaip keletas asmenų. 1 §. Visą skolą mes jungiame į keletą [atskirų] sko­ los sumų, pavyzdžiui, vienam tai gali būti keletas nedidelių sumų, bendrai sudarančių 100 aurėjų, ki­ tam — viena 50 aurėjų suma: šiuo atveju visų pirma atsižvelgsime į pavienes sumas, nes sudėtos į vieną jos viršys antrosios skolos sumą. 2 §. Prie gautos sumos turime pridėti ir procentus.

ras.

210

211

D ig- 2.14.

ioPr.ULriANU5+adcd. Rescriptum autem divi M a rc i sic lo q u itu r, quasi omnes creditores d e b e a n t convenire. Q u i d e rg o si quidam absentes sint? f\]um exemplum p ra e se n tiu m absentes sequi debeant? ¿ e d an e t p rivile g ia riis absentibus baec pactio noceat, e le g a n te rtra c ta tu r: si modo valet pactio e t co ntra a bse n te s, re p e to ante formam a divo M arco datam divum Rium re­ scripsisse fiscum quoque in bis nis casibi casiDus, in q u io u s bypotbecas non nabet, e t c e te ro s p riv ile g ia rio s exemplum creditorum sequi o p o rte re . |~iae c enim omnia in bis creditoribus, qui b y p o tb e c a s non ha­ bent, conservanda sunt.

10 pr. Ulpianas, IV Ed. Kita vertus, pagal dieviškojo Marko reskriptą, lyg ir visi kreditoriai privalėtų susitarti. Bet ką daryti, jei kai kurie iŠ jų nedalyvauja? Ar privalo nedalyvavu­ sieji sekti dalyvavusiųjų pavyzdžiu? Ar toks susitari­ mas gali pakenkti ir nedalyvaujantiems privilegijų turintiems kreditoriams, aiškinama gudriai: tai įvyks tik jeigu jis [susitarimas], žinoma, apskritai galios ir nedalyvaujantiesiems. Aš prisimenu, kad dar prieš die­ viškojo Marko potvarkį dieviškasis Pijus reskriptu buvo nustatęs, kad ir fiskas [iždas], tais atvejais, kai ne­ turi hipotekos, ir kiti privilegijuoti kreditoriai privalo sekti dalyvavusių kreditorių pavyzdžiu. Visa tai turi būti taikoma kreditoriams, neturintiems hipotekos.

10. 1. 5

1 §. Jeigu sutartis papildyta netesybų stipuliacija, kyla klausimas, kas bus taikoma: ar iš sutarties išplaukianti exceptio, ar iš stipuliacijos kylantis ieškinys. Pasak Sabino, ir tai yra arčiau tiesos, galima pasinaudoti ir viena, ir kita priemone; tai priklauso nuo to, ką pa­ sirenka stipuliatorius. Kada vis dėlto pasinaudojama exceptio, būtų teisinga, kad stipuliatorius atsisakytų prievolės, atsirandančios stipuliacijos pagrindu.

10.Z.

2 §. Be to, mums įprasta teigti, kad exceptio doli yra ramstis iŠ sutarties kylančiai exceptio. Pagaliau ir Julijo­ nas rašo, ir daugelis kitų su tuo sutinka, kad kai kurie, negalintys pasinaudoti exceptio, gali pasinaudoti excep­ tio doli. Pavyzdžiui, jeigu mano prokuratorius [atsto­ vas] sudaro sutartį, aš galėsiu pasinaudoti exceptio doli, kaip atrodo Trebacijui, kurio nuomone, prokuratoriaus sutartis man gali būti tiek naudinga, tiek kenksminga,

* pacto subiecta s it p oenae s tip u la tio , q u a e ­ ritur, utrum pacti exceptio locum b a b e a t an ex s tip u ­ latu actio. Q u in u s p u ta t, q uo d e s t verius, u tra q u e via u ti posse p ro u t ele ge rit qui s tip u la tu s e st: si ta ­ men ex causa pacti e xceptione u ta tu r, aequum e rit accepto eum stipulationem ferre .

plerumque solemus dicere d o li e xce p tio n e m subsidium esse p acti excep tio nis: q uosdam de­ nique, qui exceptione p a c ti u ti non p o s s u n t, d o li exceptione usuros e t Julianus s c rib it e t alii p le riq u e consentiunt. ( J t puta si p ro c u ra to r meus p a cisca ­ tur, exceptio doli mihi p ro d e rit, u t tre b a tio v id e tu r, qui p utat, sicuti pactum p ro c u ra to ris mihi n o ce t, ita e t prodesse, 212

X I V skyrius

213

Dig. 2.14.

11 - P

X I V skyrius

A U L U S 5 ad ed.

tib i decem dem e t paciscar, u t v ig in ti mihi d e ­ beantur, non nascitur o b lig a tio u ltra decem : re enim non p o te st obliga tio contrahi, nisi q u a te n u s datum sit. 1 7 - i - Q ua e da m actiones p e r pactum ip s o iu re to l­

luntur: u t iniuriarum, item fu rti. 1

1J . Z . D c pignore iure h o n o ra rio n a s c itu r ex p a c to actio: to llitu r autem p e r exceptionem , q u o tie n s pa­ ciscor ne petam.

i\ 6

16 pr. Ulpianas, I V Ed. Jeigu [skolininkas] sudarė sutartį su palikimo pirkėju, 0 palikimo pirkėjas teisme pareikš ieškinį [skolinin­ kui], tai gali būti pateikta exceptio doli, kuri šito daryti neleidžia. Remiantis tuo, kas buvo nustatyta dieviškojo Pijaus reskriptu, palikimo pirkėjo naudai turi būti teikiami ieškiniai, o palikimo skolininkas pagrįstai gali pasinaudoti exceptio doli prieš palikimo pardavėją. 1 §. Bet jeigu parduoto daikto savininkas ir pirkėjas susitarė, kad parduotas vergas būtų grąžintas, tai tam, kuris pardavė daiktą savininko vardu, exceptio doli už­ kerta kelią pareikšti teisme ieškinį dėl kainos.

17 pr. Paulius, I I I Ed. Jeigu aš tau duodu 10, bet susitariu, kad tu man sko­ lingas 20, tai didesnei sumai nei 10 prievolė neatsiras; perduodant daiktą negali atsirasti didesnė prievolė negu ta, kuri atitinka perduotojo vertę. 1 §. Kai kurie ieškiniai išnyksta sutarties pagrindu ir ipso iure, pavyzdžiui, deliktiniai ir vagystės (furtum) ieškiniai. 2 §. Remiantis pretorių teise, ieškinys dėl įkeitimo visada kyla iš sutarties ir išnyksta ekscepcijos pagrin­ du, kai susitariu ieškinio nereikšti teisme.

217

Dig. 2.1+-

I 7 .5.

X I V skyrius

cjuis paciscatur, ne a se p e ta tu r, se d u t ab

beredc petatur, beredi e xce p tio non p ro d e n t.

1JA-. 5 ' pactus sim, ne a me neve a non p ro d e rit

itio p e ta tu r,

etiamsi heres e x tite rit, cjuia ex

p o s t fa c to id confirm ari non p o te s t. H o c |u iia n us scrib it in patre, aui p a ctu s e ra t, ne a se neve a filia peteretur, cum filia p a tri heres e x titis s e t.

l / . ^ . fractum conventum cum v e n d ito re fa c tu m si in rem constituatur, secundum plurium sententiam e t emptori prodest, et hoc iure nos uti f*om ponius scribit: secundum , 3 ahini autem sententiam etiam si in p erso­ nam conceptum est, e t in emptorem valet: ejui b o c esse existimat et si per donationem successio fa c ta sit.

17.6.

Cum

possessor alienae h e re d ita tis

p a c­

tus est, heredi, si evicerit, necjue n o c e re necjue prodesse plericjue putant. 1

17-7- P iiu s servusve si paciscantur, ne a p a tre d o minove petatur,

I S . G A l U S l a d e d . provinc. sive de eo paciscantur, ejuod cum ipsis, sive d e eo, ejuod cum patre dom inove co n tra ctu m est.

3 §■ Jeigu kas nors susitaria, kad ieškinys bus pa­ reikštas ne jam, o įpėdiniui, tai pastarasis iš ekscepcijos neturės jokios naudos. 4 §. Jeigu aš susitariau, kad nei iš manęs, nei iš Ticijaus nebus reikalaujama, tai pastarasis net tapęs mano įpėdiniu negaus jokios naudos, nes toks susitarimas negali įgyti teisinės galios remiantis po jo sudary­ mo atsiradusiu faktu. Taip rašo Julijonas, turėdamas omeny ir tėvą, kuris susitarė, kad nebus reikalaujama nei iš jo, nei iš dukters, kuri ateityje taps jo įpėdine. 5 §. Remiantis daugumos nuomone, susitarimas su pardavėju, kai susitariama dėl daikto, bus naudingas pirkėjui; ir, pasak Pomponijaus, mes šią teisę taiko­ me. Tačiau, Sabino nuomone, net ir su asmeniu susijęs susitarimas taip pat galios pirkėjui. Pasak jo, tas pats galios ir kai teisės bus padovanotos.

6 §. Sudarydamas sutartį svetimo palikimo valdy­ tojas, daugumos [teisininkų] nuomone, negali nei kenkti, nei būti naudingas įpėdiniui, jeigu pastarasis susigrąžins palikimą. 7 §. Jeigu sūnus arba vergas sudarys sutartį, kad reika­ lavimas nebūtų reiškiamas tėvui arba šeimininkui,

18. G ajus, I Prov. ed. tai neatsižvelgiant į tai, ar susitarimas susijęs su jų pačių, ar tėvo ir Šeimininko sutartimi, 219

2 ]6

D ig .*-!*

X I V skyrius

1? pr. P A Ü L U 5 5 ad ed. adquirent exceptionem, Idem e s t e t in his.

ona

fid e serviunt.

1p . l . |tem si filius familias p a ctu s fu e r it ne a se p e ta ­ tur, p ro d e rit ei, e t p a tri quoque, si de p e c u lio c o n ­ veniatur.

ZO. G A I U 5 1 ad ed. provinc. V el de in rem verso, vel si cjuasi d e fe n s o r filii, si fio c maluerit conveniatur,

2-lpr. P A U L U S ) a d e d . e t heredi patris vivo filio : p o s t mortem ve ro filii nec patri nec heredi eius, quia p ersonale pactum est.

21.1.

Q u o d si servus, ne a se p e te re tu r, p a c tu s fu e ­

rit, nihil valebit pactum: de d o li e xce p tio n e videam us. ELt si in rem paciscatur, p ro d e rit dom ino e t h e re d i eius p acti conventi e xceptio: q u o d si in personam pactum conceptum est, tu n c dom ino d o li s u p e re s t exceptio.

220

19 pr. Paulius, I I I Ed, jiems išlyga suteikiama. Tas pats galioja ir tiems, ku­ rie [būdami] laisvi savanoriškai tampa [kieno nors] vergais [laisvas pilietis, dirbantis už skolą kreditoriui (liber bona fide servines)]. 1 §. Taip pat ir jeigu tėvo valdžioje esantis sūnus susitaria, kad jam nebus reiškiami reikalavimai, [toks susitarimas] bus naudingas jam ir jo tėvui, jeigu pasta­ rajam bus pareikštas ieškinys dėl pekulijaus. 20 pr. G ajus, I Prov. ed. Arba ieškinys dėl praturtėjimo pavaldaus asmens san­ dorio pagrindu, arba tada, kai tėvas procese dalyvaus tarsi sūnaus gynėjas, jeigu, žinoma, to pageidaus, 21. Paulius, I I I Ed. ir tai bus naudinga taip pat ir tėvo įpėdiniui, kol yra gyvas sūnus. Tačiau nebus naudinga nei tėvui, nei jo įpėdiniui po sūnaus mirties, nes tai yra su asmeniu susijusi sutartis. 1 §. Jeigu susitarimą, kad jam nebus reiškiamas reikalavimas, sudarė vergas, [tokia] sutartis neturės teisinės galios. Išnagrinėkime exceptio doli. Jeigu buvo susitarta dėl daikto, tai ekscepcija, [atsirandanti] iš sutarties, bus naudinga tik Šeimininkui ir jo įpėdiniui. Jei sutartis yra asmeninė, tai ekscepcija priklausys tik Šeimininkui.

221

X I V skyrius

D'g- z. k .

21.2. N o s autem his, cjui in n o stra p o te s ta te su nt, paciscendo prodesse non possum us: se d n o b is id profuturum , si nomine eorum conveniam ur, f*ro cu lu s ait: auod ita recte dicitur, si in p a c is c e n d o id actum sit, (_,eterum si paciscar, ne a T i t i o p e ta s, d e in d e actionem adversus me nomine eius in stitu a s , non e s t danda pacti conventi exceptio: nam p u o d ip si in u tile est, nec defensori com petit, Julianus q u o p u e scrib it, si p ate r pactus sit, ne a se neve a filio p e ta tu r, magis est u t pacti exceptio filio fam ilias dan d a non sit, sed doli prosit.

21.J. p lia familias pacisci p o te s t, ne de d o te agat, cum sui iuris esse coeperit.

21.4% |tem filius familias de eo, cjuod su b c o n d ic io n e legatum est, recte paciscetur.

21.5* |n his, cjui eiusdem pecuniae e xactio n em ha­ b en t in solidum, vel cjui eiusdem pecu n ia e d e b ito re s sunt, quatenus alii cjuocjue p ro s it vel n o c e a t p a c ti exceptio, cjuaeritur.

in rem p a cta om nibus p ro ­

sunt, quorum obligationem dissolutam esse eius cjui p aciscebatur in terfu it. |tacjue d e b ito ris c o n v e n tio fidejussoribus p ro ficie t.

222

2 §. Mes gi negalime sudarydami sutartį suteikti nau­ dos tiems, kurie yra mūsų valdžioje. Tačiau Prokulas teigia, kad tai mums bus naudinga tik jeigu būsime iškviesti į teismą dėl [esančiųjų mūsų valdžioje]. Toks tvirtinimas yra teisingas, jeigu tai bus numatyta suda­ rant sutartį. Bet jeigu aš susitarsiu, kad tu neteiksi reikalavimo Ticijui, o vėliau man pareikši ieškinį jo vardu, tai išlyga iš sutarties nebus suteikiama. Juk tai, kas nenaudinga pačiam [teisiamajam], netinka ir jo gynėjui. Be to, Julijonas rašo, kad jeigu tėvas susitarė, kad nebus reikalaujama nei iš jo, nei iŠ sūnaus, tai ge­ riausia tėvo valdžioje esančiam sūnui neduoti atsikir­ timo iš sutarties; jam exceptio doli bus naudinga. 3 §. Duktė, esanti tėvo valdžioje, gali sudaryti sutar­ tį, kad tapusi visiškai teisni nepateiks ieškinio dėl kraičio. 4 §. Taip pat ir sūnus, esantis tėvo valdžioje, rem­ damasis įstatymu gali sudaryti sutartį dėl to, kas jam buvo numatyta legatu su [tam tikra] sąlyga. 5 §. Kalbant apie tuos, kuriems yra suteikta teisė ben­ drai reikalauti tos pačios pinigų sumos, arba apie tos pačios pinigų sumos skolininkus, kyla klausimas, kiek ekscepcija iš sutarties gali būti naudinga arba kenksminga kam nors iŠ jų? Ir daiktinės sutartys yra naudingos visiems [skolininkams], jeigu tas, kuris sudarė susitarimą, buvo suinteresuotas, kad išnyktų jų prievolės. Šitaip skolininko susitarimas dėl to, kad jo nekvies teisman, bus naudingas jo laiduotojui, 223

D«g.2.H-.

2 2 . U L r i A N U 5 + adcd. nisi hoc actum est, u t d um taxat a re o n on p e ta tu r, a fideiussore p e ta tu r: tu n c enim fid e iu s s o r e xce p ­ tio ne non utetur. 2-5pf. P A U L U S 5 ad ed. pideiussoris autem conve n tio nihil p r o d e r it reo. quia nihil eius in terest a d e b ito re pecuniam non p e ti. |mmo nec confidejussoribus p ro d e rit.

2 M . N e que enim q uoquo m odo cu iu squ e in te re s t, cum alii’ conventio fa cta p ro d e st, sed tu n c demum, cum per eum, cui exceptio d atu r, p rin c ip a lite r ei qui pactus est p ro ficiat: sicu t in re o p ro m itte n d i e t his qui pro reo obligati sunt. 2 ^ . P A U L U 5 3 a d P la u t . S ed si fid eiusso r in rem suam s p o p o n d it, h o c casu fideiussor pro reo accipiendus e s t e t p actu m cum eo factum cum reo factum esse vid e tu r.

¿ ^ p r .P A U L U S ^ a d e d . idem in duobus reis p ro m itte n d i e t d u o b u s a rg en ­ tariis 5 O C IIS .

22+

X I V skyrius

22. Ulpianas, IV Ed. jeigu nebuvo numatyta, kad tik skolininkui nebus reiškiami reikalavimai, o jo laiduotojui bus, nes to­ kiu atveju laiduotojas negalės pasinaudoti ekscepcija. 23 pr. Paulius, I I I Ed. Tačiau laiduotojo susitarimas neduos jokios naudos pagrindiniam skolininkui, nes šis visiškai nesuintere­ suotas, kad iš pagrindinio skolininko nebūtų reika­ laujama pinigų. Tai neduos jokios naudos bendralaiduotojams, nes niekam nenaudinga, kad [ieškovo] su kuo nors kitu sudarytas susitarimas būtų naudin­ gas [savo turiniu atsakovui]. 1 §. Nes tik tada [susitarimas bus naudingas], kai tam, kuris jį sudarė, [tas] susitarimas, bendrai tariant, duos naudos jam [sudarytojui] suteiktos ekscepcijos pagrindu; pavyzdžiui, kai yra pagrindinis debitorius ir tie, kurie už jį įsipareigojo. 24. Tas pats [Paulius], I I I Plautiįui Jeigu [laiduotojas] iškilmingai pasižadėjo garantuo­ damas savo turtu, jis [laiduotojas] turi būti vertina­ mas kaip pagrindinis skolininkas ir susitarimas su juo laikomas sudarytu su pagrindiniu skolininku. 25 pr. Tas pats [Paulius], I I I Ed. Tas pats galioja ir dviem skolininkams bei dviem ban­ kininkams, kurie yra verslo partneriai [ir pirmuoju, ir antruoju atvejais].

225

j> g . 2 . K .

X I V skyrius

2 J .I. personale pactum ad alium non p e rtin e re , quemadmodum nec ad heredem, |_ a b e o a it.

25 .2.

S e d quamvis fid e ju sso ris pactu m re o non

prosit, plerumque tamen d o li e xce p tio n e m re o p ro ­ futuram |ulianus scribit,

U L P I A N U S ri* ad ed. videlicet si hoc actum sit, ne a re o q u o q u e p e ta tu r. ]dem e t in confidejussoribus est.

2 7 pr. F A U L U S 5 ad ed. S ' unus ex argentariis sociis cum d e b ito re pac­

tus sit, an etiam a lteri n o ce a t e xce p tio ? [ \ l e ra bus A ^ilicinus Proculus, nec si in rem p a c tu s sit, a lte ri nocere: tantum enim constitu tum , u t solidum a lte r petere possit. |dem |_abeo: nam nec n ova re alium posse, quamvis ei recte so lva tu r: sic enim e t bis, qui

c re(d i­ in nostra p o te sta te sunt, re cte solvi q u o d cre derint, licet novare non possint. Q u o d e s t verum. jdemque in duobus reis stip u la n d i dicendum est.

116

1 §. Labeonas teigia, kad asmeninė sutartis netaiko­ ma nei kitam asmeniui, nei įpėdiniui.

2 §. Kita vertus, nors laiduotojo sutartis nėra nau­ dinga pagrindiniam skolininkui, Julijonas rašo, kad vis dėlto pagrindinis skolininkas dažniausiai gali pa­ teikti exceptio doli, 26. Ulpianas, TV Ed. suprantama, jeigu susitarta, kad reikalavimas ne­ bus reiškiamas ir pagrindiniam skolininkui. Tas pats galioja ir bendralaiduotojams. 27 pr. Paulius, I I I Ed. Jeigu vienas iš bankininkų [verslo partnerių] susitarė su skolininku, tai ar galima bus pareikšti ekscepciją neatsižvelgiant į kito verslo partnerio interesus? Neracijus, Atilicinas ir Prokulas teigia, kad net jei susitariama dėl konkretaus daikto, ekscepciją kitam nekenkia, nes nustatyta, kad kitas gali pareikšti vi­ sos apimties reikalavimą. Taip pat galvoja Labeonas: vienas narys negali atlikti novacijos kitam, nors su juo proporcingai atsiskaitoma: taip pat ir tiems, ku­ rie yra mūsų valdžioje, nors jie negali atlikti no­ vacijos, proporcingai atlyginama tai, ką jie davė skolon. Ir tai yra tiesa. Tas pats sakytina ir apie dviejų bendrakreditorių stipuliaciją.

227

X I V skyrius

Dig- 2.H-.

2./. 1 . 5 ' cum rco a accep tila tio inutilis fu it, ta c ita p a c tio n e id actum videtur, ne p ete re tur.

taip pat ir sudarius sutartį, kad nebus reikalaujama vieno iŠ daiktų, panaikinama visa prievolė. Bet jeigu mes susitarėm, kad man bus duotas Stichas, o ne 10, galiu reikalauti Sticho, ir man negrės jokia procesinė išlyga (atsikirtimas). Tas pats, tik atvirkščiai, galios, jei buvo susitarta nereikalauti Sticho. 7 §. Tačiau jei tu man turi duoti kokį nors vergą ir aš susitariau nereikalauti Sticho, bet reikalauju būtent jo, tai galės būti taikoma ekscepcija iš sutarties; jeigu aš reikalauju kito vergo, tai elgiuosi teisingai.

8 §. Tas pats pasakytina, jeigu aš, susitaręs nereika­ lauti palikimo remdamasis petitio hereditatis23 ieškiniu, esu įpėdinis ir reikalauju atskirų palikimą sudarančių daiktų; ekscepcija iš sutarties turi būti suteikiama taip pat, kaip, pavyzdžiui, ir tuo atveju, kai buvo susitarta, kad aš nereikalausiu sklypo, bet reikalauju uzufrukto, arba kad nereikalausiu laivo ar pastato, bet juos išardžius reikalausiu atskirų jų dalių, jeigu tik konkrečiu klausimu nebuvo susitarta kitaip. 9 §• Jeigu akceptiliacija24 buvo nereikalinga, laikoma, kad nebylaus [šalių] pritarimo būdu buvo susitarta, kad reikalavimas nebus reiškiamas.

23

Petitio hereditatis — ieškinys, kurj pateikdamas įpėdinis galėjo išsi­ reikalauti visą paveldimą turtą.

24 Acceptilatio — tariamo prievolės įvykdymo rūšis; žodinis kredito­ riaus pareiškimas, kad jis atgavo skolą; būdas panaikinti žodines sutartis. 2H

235

D»s. z.»-h.

27 . 10.

X I V skyrius

¿ e rv u s h e re d ita riu s h e re d i p o s t a d itu ro

nominatim pacisci non p o te s t, cjuia nondum is dom i­ nus sit: sed si in rem pactum conventum fa c tu m sit, heredi adcjuiri pote st.

2 s p r . G A I U 5 i ad ed. provinc. Q o n tra iuris civilis regulas p a cta co n ve n ta ra ta non habentur: veluti si pupillus sine tu to ris a u c to rita te pactus sit ne a d e b ito re suo p e te re t, a u t ne intra certum tempus veluti cjuincjuennium p e te re t: nam nec solvi ei sine tu to ris a u c to rita te p o te s t. P x di­ verso autem si pupillus p aciscatu r, ne cjuod d e b e a t a se peteretur, ratum h a b e tu r pactum conventum : cjuia meliorem condicionem suam fa c e re ei etiam sine tu to ris a u cto rita te concessum est.

18. 1 . 5 '

c u ra to r fu rio s i a u t p ro d ig i p a c tu s s it, ne a

furio so a ut p ro d ig o p e te re tu r, lo n g e u tile e s t cura­ to ris recipi pactiones: sed non co n tra .

18.1.

filius a u t servus p a ctu s sit, ne ip se p e te re t,

inutile est pactum.

5

’ vero in rem p a c ti su n t, id e s t

ne ea pecunia p ete re tur, ita p a c tio eorum ra ta ha­ benda e rit adversus patrem dominumve, si liberam peculii adm inistrationem h a b e a n t e t ea res, d e cjua p a cti sint, peculiaris sit. Q u o d e t ipsum n on e s t ex­ peditum: nam cum verum est, cjuod Juliano p la ce t, etiamsi maxime cjuis adm inistrationem p e cu lii n a b e a t

2

10 §. Vergas, kaip palikimo dalis, negali susitarti įpėdinio, kuris vėliau priims palikimą, vardu, nes pastarasis dar nėra vergo šeimininkas. Tačiau jei susitarimas buvo sudarytas dėl daikto, tai įpėdinis gali iš to turėti naudos. 28 pr. Gajus, I Prov. ed. Sutartys, sudarytos prieštaraujant tus civile taisyklėms, negalioja. Pavyzdžiui, susitarimas negalioja, jeigu glo­ botinis be globėjo sutikimo susitarė nereikšti reika­ lavimų savo skolininkui arba tam tikrą laiką, pavyz­ džiui, penkerius metus, nereikalaus per teismą iŠ jo skolos; juk jam, be globėjo sutikimo, negali net būti išmokėta [pinigų suma]. Tačiau jeigu globoti­ nis susitaria, kad iŠ jo nebus reikalaujama skolos, ši sutartis turės teisinę galią, nes globotinis turi teisę pagerinti savo padėtį ir be globėjo pritarimo. 1 §. Jeigu bepročio ar eikvotojo rūpintojas susita­ ria, kad iš bepročio ar eikvotojo nebus reikalaujama, tai Šiuos rūpintojo susitarimus tikslinga pripažinti galiojančiais, bet ne atvirkščiai. 2 §• Jeigu sūnus ar vergas susitaria, kad jie nereiks reikalavimų, tai toks susitarimas yra negaliojantis. Bet jeigu jie susitarė dėl tam tikro daikto, kitaip tariant, kad jo nebus reikalaujama, šis susitarimas galios tėvui ir šeimininkui, jeigu sūnus arba vergas gali nevaržomai administruoti pekulijų, o tas daik­ tas, dėl kurio susitarė, yra pekulijaus dalis. Tačiau ši nuostata pati savaime nėra neginčytina, nes teisinga 237

X I V skyrius

D ig . z. 14.

concessam, donandi ius eum non h ab e re : s e q u itu r ut, si donandi causa de non p e te n d a p e cu n ia pac­ tus sit, non d e b e a t ratum haberi pactum conventum . Q u o d si p ro eo u t ita p a c is c e re tu r alicjuid, in q uo non minus vel etiam amplius esset, c o n s e c u tu s fu e ­ rit, rata habenda e st pactio.

2-9■U

L P I A N U S + ad ed. 5 i n autem dominicam pecuniam c re d id e rit, c|uod credendi tem pore pactus e st valere Q e ls u s ait.

50pr. G

A I U S I ad ed. provinc.

|n persona tamen filii fam ilias videndum est, ne ali­ quando, e t si pactus s it ne a ge re t, v a le a t p a c tio : quia puis aliquando filiu s fam ilias h a b e t actionem , veluti iniuriarum. 5 ecl curn p ro p te r iniuriam filio fa c ­ tam habeat e t p a te r actionem , quin p a c tio filii n oci­ tura non sit p a tri agere volenti, d u b ita ri non o p o rte t.

50. 1.

Q u i pecuniam a servo s tip u la tu s e st, quam

sibi

itius debebat, si a

itio p e ta t, an e x c e p tio n e

pacti conventi summoveri e t p o s s it e t d e b e a t, quia

f

ja ctus videatur, ne a ~ p t i° p e ta t, q u a e situm est. ulianus ita summovendum p u ta t, si s tip u la to ri in d o ­

minum istius servi de peculio a c tio d a n d a est, id e st

Julijono nuomonė, kad netgi tas (sūnus arba vergas), kuris turi neribotas pekulijaus valdymo teises, neturi dovanojimo teisės. Iš to išplaukia, kad jeigu susitarta nereikalauti per teismą tam tikros pinigų sumos, kuri buvo padovanota, tokia sutartis negali būti laikoma galiojančia. Tačiau toks susitarimas, kurį [sūnus ar vergas] sudarys siekdami įgyti ko nors ne mažiau arba net daugiau [didesnės vertės], laikomas galiojančiu. 29. Ulpianas, I V Ed. Celsas teigia, kad jeigu [sūnus ar vergas] paskolino [kam nors] Šeimininkui priklausančią pinigų sumą, tai, dėl ko [jis] susitarė pinigų perdavimo momentu, turi [teisinę] galią. 30 pr. Gajus, I Prov. ed. Vis dėlto kalbant apie tėvo valdžioje esantį sūnų reikia svarstyti, ar visada susitarimas net ir tuo atveju, jeigu sūnus susitarė, kad jis nereikš ieškinio, negalioja, nes kartais tėvo valdžioje esančiam sūnui priklauso ieškinys, pavyzdžiui, iš deliktų. Tačiau turint omeny tai, kad esant deliktams prieš sūnų ieškinys priklau­ so ir tėvui, nereikia abejoti, jog sūnaus susitarimas nesutrukdys tėvui, jeigu jis norės pareikšti ieškinį. 1 §. Kyla klausimas, ar galima ir ar privaloma taikant ekscepciją iš sutarties atmesti reikalavimą to, kuris su vergu sudarytos stipuliacijos pagrindu reikalauja pinigų sumos, kurią jam skolingas Ticijus, jeigu jis to paties vėliau reikalauja ir iŠ Ticijaus, turint omenyje, kad jis susitarė iš pastarojo jos nebereikalauti. Juli239

Z}5

X I V skyrius

si iustam causam in te rce d e n d i servus h a b u it, cjuia fo rte tantandem pecuniam T i t i o d e b u it: q u o a si quasi fid e iu sso r intervenit, ex qua causa in peculium actio non daretur, pon esse inhibendum c re d ito re m , quo minus a itio p eta t: aeque nullo m odo p ro h i­ beri eum debere, si eum servum liberum esse cre­ didisset.

240

jono nuomone, stipuliatoriaus reikalavimas turi būti atmestas [tuo atveju], jeigu jam priklauso ieškinys dėl pekulijaus prieš to vergo šeimininką, kitaip tariant, jeigu vergas turėjo pagrįstą pagrindą prisiimti šią prievolę, pavyzdžiui, jis galbūt buvo skolingas Ticijui tokią pačią pinigų sumą. Todėl, jeigu vergas pri­ siima Šią prievolę kaip laiduotojas, ieškinys dėl pe­ kulijaus neduodamas, ir nereikia trukdyti kreditoriui pareikšti reikalavimą Ticijui. Be to, tikrai neverta jam [kreditoriui] trukdyti [pareikšti ieškinį], jeigu jis manė vergą esant laisvą.

50.2. ¿ i

sub condicione s tip u la tu s fu e rim a te q uo d T itiu s mihi pure d eberet: an d e fic ie n te c o n d ic io n e si a T 't io petam, e xceptione p a c ti co n v e n ti e t p o s­ sim e t debeam summoveri? magis e s t e x c e p tio ­ nem non esse opponendam .

2 §. Jeigu as iš tavęs stipuliuoju su sąlyga tai, dėl ko Ticijus yra įpareigotas besąlygiškai, ar galima ir ar reikia į mano reikalavimą atsikirsti nurodant, kad sudarytas susitarimas, jei aš reiškiu reikalavimą sąlygai neįvykus, ir tikriausiai [šiuo atveju] prieš mane ne­ gali būti panaudota išlyga [ekscepcija].

5 1 ■U L F I A N U 5 1 ed- aedil. curul. Facisci contra edictum aedilium om nim odo lic e t, sive in ipso negotio venditionis g e re n d o co n ve n isse t sive postea.

31. Ulpianas, I Kurui. ed. Leidžiama sudaryti sutartis nekreipiant dėmesio į [kurulinių] edilų ediktą tiek tariantis dėl pirkimo-par­ davimo sandorio, tiek vėliau.

52 - F A C I L Q S 5 ad Flaut. Q u o d dictum est, si cum reo pactum sit, u t non pe­ tatu r, fideiussori quoque co m p ete re e xcep tio ne m : p ro p te r rei personam placuit, ne m andati iu d icio conveniatur. Ig itu r si m andati a c tio nulla sit, fo r te si donandi animo fid e iu sse rit, dicendum e s t non pro desse exceptionem fid e iu sso ri.

32. Paulius, I I I Plautijui Kas buvo pasakyta apie tai, kad jeigu buvo susitar­ ta su pagrindiniu skolininku, jog nebus reikalauja­ ma sumokėti, tai ekscepcija priklauso ir laiduotojui. Nuspręsta, kad ši nuostata numatyta skolininko inte­ resais, kad jam nebūtų pareikštas pavedimo ieškinys. Taigi, jeigu nėra jokio pavedimo ieškinio, jis galbūt laidavo norėdamas padovanoti dovaną. Reikia pasakyti, kad išlyga laiduotojui naudos neduos [bus nenaudinga]. 241

D ig-2.K .

X I V skyrius

5 5 . C L L . S U S > D ig . /\v u s neptis nomine, c|uam ex filio h a b e b a t, d ote m prom isit e t pactus est, ne a se neve a filio s u o d o s peteretur. 5 * a coherede filii d o s p e ta tu r, ip se q u idem exceptione conventionis tu e n d u s n on e rit, filiu s vero exceptione conventionis re c te u te tu r. (Q u ip p e heredi consuli concessum e s t nec quicquam o b s ta t uni tantum ex heredibus p ro vid e re si h e re s fa c tu s sit, ceteris autem non consuli.

3* MODLSTINUS ^ reg. |us adgnationis non posse p a c to re p u d ia ri, n o n ma­ gis ejuam u t quis d ic a t nolle suum esse, Juliani sen­ tentia est. 55-

M0DLSTINU5 2. r e s p .

T re s fratres X itiu s e t M aevius e t 5 e ‘a communem hereditatem inter se diviserunt instrum entis in te rp o si­ tis, quibus divisisse maternam hereditatem d ixe ru n t nihilcjue sibi commune remansisse caverunt. 5 ed poste a duo de fratribus, id est M acvlLJs e t ^ e ia , ejui absentes erant tempore mortis matris suae, co g n o verun t pecu­ niam auream a fra tre suo esse substractam , cuius nulla mentio instrumento divisionis co ntinebatur.

Quaero

an post pactum divisionis de subrepta pecunia fra tri­ bus adversus fratrem com petit actio. M o d e s tin u s res­ pondit, si agentibus ob portionem eius, q u o d su b re p ­ tum a X it io dicitur, generalis p acti conventi e xce p tio his, ejui fraudem a

~Y'\t\o commissam

ig n ora n tes tra n ­

segerunt, obiciatur, de dolo u tilite r replicari posse.

24-2

33. Celsas, I Dig. Senelis anūkės iš sūnaus pusės vardu iškilmingai pažadėjo kraitį ir susitarė, kad šio kraičio nereikalaus nei iš jo, nei iš sūnaus. Jeigu kraičio reikalaujama iš sūnaus [kito] įpėdinio, tas įpėdinis neturi gintis taiky­ damas ekscepciją iš sutarties, o sūnus pagrįstai pasinau­ dos būtent šia ekscepciją, nes leidžiama padėti įpėdiniui ir niekas netrukdo pasirūpinti tik vienu iš įpėdinių nuo tada, kai jis juo tampa, ir nesirūpinti kitais. 34. Modestinas, V Tais. Julijono nuomone, negalima susitarimu paneigti agnatinių teisių, lygiai taip pat, kaip niekas negali teig­ ti, kad nepageidauja būti „savuoju įpėdiniu“. 35. Tas pats [Modestinas], I I Atsak. Du broliai Ticijus, Mevijus ir sesuo Sėja pasidalijo bendrą palikimą, surašė dokumentus, kuriuose pareiškė, kad padalijo motinos palikimą, ir iškilmingai patvir­ tino, kad nieko bendra [nepadalyta] nė vienas iš jų sau nepasiliko. Bet vėliau Mevijus ir Sėja, kurių nebuvo Šalia motinai mirštant, sužinojo, kad jų brolis pasisavino auksines monetas, apie kurias nieko nepasakyta dalybų dokumentuose. Klausiu, ar po dalybų sutarties bro­ liui ir seseriai priklauso ieškinys dėl pasisavintų pinigų? Modestinas atsako, kad jeigu yra duodama ekscepciją iš sutarties prieš tuos, kurie susitarė nežinodami apie Ticijaus apgaulę ir siekia atgauti jiems priklausančią dalį to, ką Ticijus, jų teigimu, pasisavino, tai jie gali sėkmingai pasinaudoti procesine išlyga [atsikirtimu] dėl apgaulės.

243

X I V skyrius

D'g- 2.. 1+.

5*. F R O C U L U S ^ e p i s t . 5 i cum fundum meum possides, co n ve n isse t mihi tecum, u t eius possessionem

/\ttio tra d e re s :

vindi­

cantem eum fundum a te non a lite r me co n ve n tio n is exceptione excludi debere, cjuam si a u t iam tra d id is ­ ses, a ut si tu a causa id in te r nos c o n v e n is s e t e t p e r te non s ta re t cjuo minus tra de re s.

57- P A P I R I U 5 2 de const. Imperatores A n^oninus e t V erus re s c rip s e ru n t de­ b ito ri rei publicae a c u ra to re p e rm itti p e cu n ia s non posse et, cum philippensibus remissae essen t, re vo ­ candas.

55- P A P I N I A N U S 2 cjuaest. jus publicum privatorum p actis m utari non p o te s t.

59- P A P I N I A N C 1 S 5 Cjuaest. V ete rib u s placet pactionem o bscuram vel am bi­ guam venditori e t cjui lo ca vit nocere, in cjuorum f u it p o te sta te legem a pe rtiu s co nscribe re . ri-Opr. P A P I N I A N U S i resp. T a le pactum “ p ro fite o r te non te n e ri” n on in p e rs o ­ nam dirigitur, sed cum generale sit, locum in te r here ­ des cjuocjue litigantes h ab e bit.

36. Prokulas, V Laiškų Jeigu tu, valdydamas mano žemės sklypą, susitarei su manimi, kad perduosi jo valdymą Acijui, tai aš teis­ me reikalaudamas iš tavęs to sklypo privalau būti nušalintas taikant ekscepciją tik jeigu tu jį jau per­ davei [Acijui] arba jeigu mūsų susitarimas buvo su­ darytas tavo interesais, ir tai, kad perdavimas neįvyko, su tavimi nesusiję. 37. Papirijus Justinas, I I Konst. Imperatoriai Antoninas ir Veras reskriptu nustatė, kad kuratorius negali atleisti valstybės skolininko nuo [tam tikros] pinigų sumos sumokėjimo, ir nors [kai kurie] filipiečiai buvo atleisti nuo skolų grąžinimo, jas pri­ valoma išreikalauti. 38. Papinianas, IIK lau s. Viešoji teisė negali būti pakeista remiantis privačio­ mis sutartimis. 39. Tas pats [Papinianas], V Klaus. Senovės25 juristai manė, kad neaiškus ar dviprasmiškas susitarimas kenkia pardavėjui ir nuomotojui, kurie privalėjo aiškiau surašyti sutarties turinį. 40 pr. Tas pats [Papinianas], IA tsak. Sutartis „pripažįstu, kad nesi įpareigotas“ nepriskir­ tina prie asmeninių ir kaip bendrojo pobūdžio bus taikoma ir kilus įpėdinių ginčui. 25 Senovės juristais paprastai vadinam) Romos respublikos laikotarpio teisininkai.

2H ‘-

245

X I V skyrius

Dig-

4 0.1 . Q u i provocavit, p a ctu s e s t in tra diem certum pecunia, c|ua tra nse g erat, non s o lu ta iu d ic a tis se satisfacturum : iudex a p p e lla tio n is n ullo a lio d e p rin ­ cipali causa discusso iustam co n ve n tion e m ve lu t confessi secjuetur.

40.2. f o s t divisionem bonorum e t a e ris a lie n i sin­ guli creditores a singulis h e re d ib u s n on in te rp o s itis delegationibus in solidum, u t c o n ve n e ra t, usuras acceptaverunt: actiones, cjuas a dversus om nes p ro partibus habent, im pediendae non e ru n t, si n on sin­ guli pro fid e rei gestae to tu m d e b itu m sin g u lis o f­ ferant.

40.5. Pater, cjui dotem prom isit, p a ctu s e st, u t p o s t mortem suam in matrimonio sine lib e ris d e fu n c ta filia sortio dotis apud heredem suum fra tre m rem aneret.

Zja conventio

liberis a so cero p o s te a s u s c e p tis e t

leredibus testam ento relictis p e r e xce p tio n e m d o li p roderit, cum in te r co ntra h en te s id actum sit, u t he­ redibus consulatur e t illo tem pore, c|uo p a te r alios filio s non habuit, in fratrem suum iudicium suprem um contulisse videatur.

1&6

1 §. Pateikusysis apeliaciją sudarė susitarimą, kad per tam tikrą laiką sumokės priteistą [ankstesniu sprendimu] sumą, bet nesumokės tos sumos, dėl ku­ rios pasirašė taikos sutartį. Apeliaciją nagrinėjantis teisėjas, netirdamas daugiau nieko, kas susiję su pagrindiniu ginču, tegul vadovaujasi šiuo susitarimu kaip teisėtu, lyg būtų įvykęs prisipažinimas. 2 §. Po turto ir visų skolų dalybų kiekvienas kredi­ torius atskirai gavo, kaip buvo susitarta, visas palū­ kanas [nuo visos skolos sumos] net neperkėlus sko­ los kiekvienam. Ieškiniai, kuriuos turi kiekvienas kreditorius dėl jam priklausančios dalies prieš visus įpėdinius, nebus ginčijami, jeigu kiekvienas įpėdinis, remdamasis tuo, kas padaryta, nepasiūlys kiekvienam kreditoriui atskirai visos skolos sumos. 3 §. Tėvas, kuris iškilmingai pažadėjo kraitį, susitarė, kad jeigu po jo mirties duktė, būdama susituoku­ si, mirs nepalikusi vaikų, tai kraičio dalis atiteks jo įpėdiniui — [jo] broliui. Jeigu uošvis vėliau susilauks palikuonių, toks susitarimas bus jiems naudingas exceptio doli pagrindu, taip pat ir įpėdiniams pagal testamentą, nes šalys susitarė rūpintis įpėdiniais, ir jeigu tėvas neturi kitų vaikų [išskyrus dukterį], at­ rodo savaime suprantama, kad savo paskutiniosios valios vykdymą patiki [savo] broliui.

247

Dig- 2.1+.

+ i T A f l N I A N C L S i 1 re sp“ Intra ilium diem d e b iti partem mihi si so lve ris, ac­ ceptum tib i residuum feram e t te lib e ra b o ." |_ ice t actionem non habet, p a c ti tam en e xce p tio n e m com­ petere d e b ito ri co n s titit.

4 Z . f A r i N I A N U 5 I J resp. |n ter debitorem e t creditorem co n ve n e ra t, u t c re d i­ to r onus trib u ti praedii p ig n e ra ti non a d g n o s c e re t, sed eius solvendi necessitas d e b ito re m s p e c ta re t.

~Yalem conventionem quantum ad fis c i ra tio n e m non esse servandam respondi: p a ctis etenim p riva to ru m

X I V skyrius

41. Tas pats [Papinianas], X IA tsak. „Jeigu tu man sumokėsi dalį skolos iki Šios dienos pabaigos, aŠ tau dovanosiu likusią skolos dalį ir pav naikinsiu prievolę.“ Šiuo atveju, nors [ieškovui] ne­ priklauso ieškinys, laikoma, kad jam priklauso išlyga iš susitarimo. 42. Tas pats [Papinianas], KV IIA tsak. Skolininkas ir kreditorius susitarė, kad prievolė sumo­ kėti mokesčius už įkeistą sklypą tenka [ne kredito­ riui, bet] skolininkui. Aš atsakiau, kad toks priva­ čių asmenų susitarimas prieštarauja mokesčių teisės nuostatoms ir jo neturi būti laikomasi.

formam iuris fiscalis convelli non p la cu it. ^ 5 - P A U L U S 5 quaest. [n em ptionibus scimus, q uid p ra e s ta re d e b ito r d e ­ b ea t quidque ex co n tra rio em ptor: q u o d si in co n ­ trahendo aliquid exceptum fu e rit, id se rva ri d e b e b it. S C A L V O L A 5 resp. Q um in eo esset pupillus, u t ab h e re d ita te p a tris a b ­ stineretur, tu to r cum plerisque c re d ito rib u s d e c id it, u t certam portionem acciperent: idem c u ra to re s cum aliis fecerunt. Q u a e ro , an e t tu t o r idem que c re d ito r patris eandem portionem re tin e re d e b e a t. R e s p o n ­ di eum tutorem , qui ce te ro s ad p o rtio n e m vo ca re t, eadem parte contentum esse d eb e re .

z+&

43. Paulius, V Klaus. Apie pirkimą žinome, kokios yra pirkėjo ir pardavėjo pareigos: todėl, jeigu sudarant sutartį buvo padaryta išimčių, tai jos galioja ir jų reikia laikytis. 44. Scevola, V A tsak. Tuo atveju, kai globotiniui nebuvo leista priimti tėvo palikimo, globėjas su daugeliu kreditorių susitarė, kad jie gaus tam tikrą dalį [to, kas jiems priklauso]. Tą patį su kitais padarė globėjai. Klausiu, ar globėjui, kuris yra tėvo kreditorius, priklauso ta pati dalis? Aš atsakiau, kad globėjas, raginęs kitus priimti dalį, turi tenkintis tokia pačia dalimi.

249

X I V skyrius

D fe 2 .l+ .

+5* M E .K M O G L N IA N U 5 2- iuns epit. £ )ivisionis placitum nisi tra d itio n e vel s tip u la tio n e sumat effectum , ad actionem , u t nudum pactum , nulli prodesse p o te rit.

+*. T R Y P H O N U S 2 disp. fractum in te r heredem e t legatarium fa ctu m , ne ab eo satis accipiatur, cum in se m e strib us re la ta e st c o n s titu tio divi M a rc i servari in hoc cjuocjue d e fu n c ­ ti voluntatem, validum esse co n sta t, p je c a le g a ta rio remissa heredi sa tisd a tio p e r p a ctio n em ex p a e n itentia revocari debet, cum lic e a t sui ju ris p e rse cu ­ tionem a ut spem fu tu ra e p e rc e p tio n is d e te rio re m constituere.

+ 7 Pr - 5 C A L V O L A i D 'g P_mptor praedii viginti caverat se so lu tu ru m

et

stipulanti sp op o nd e ra t: p o ste a v e n d ito r c a v it sibi convenisse, u t co nte ntu s esset tre d e cim e t u t ea in­ tra praefinita tem pora a ccip e re t: d e b ito r a d eorum solutionem conventus p actus est, si ea s o lu ta intra praefinitum tem pus non essent, u t ex prim a cau­ tio n e ab eo p e titio esset. Q u a e s itu m e s t an, cum p o s te rio re p a cto satisfactum non sit, om ne d eb itu m ex prima cautione p e ti p o te s t. R e s p o n d i secundum ea, flpafievtas a pp e lla nt, artem judicram non fa c e re G e l5L*s p ro ­ b at, cjuia ministerium, non artem lu d icra m e xe rce a n t. L t sane locus iste hod ie a p rin c ip e non p ro m od ico b e n e fic io d atu r.

5 §. Pretorius sako: „Praradusiu garbę laikomas pa­ sirodantis scenoje/* Scena, kaip apibrėžia Labeonas, yra tai, kas kur nors, arba viešoje vietoje, arba privačioje valdoje, arba gatvėje, pastatyta spektakliams rengti — tam, kad kas nors ten pasirodytų ir atliktų veiksmus pateikdamas save parodai, bet taip, kad pasižiūrėti reginio ten būtų įleidžiamas bet kas. Nes juk tie, kurie už atlygį stoja dvikovon, ir visi, kurie už užmokestį eina scenon, laikomi negarbingais, kaip savo atsakymuose nurodė Pegasas ir Nerva (sūnus). 3. Gajus, I Prov. ed. Tas, kuris parsisamdė linksminti žmones ir nepasiro­ dė, nelaikomas praradusiu garbę, nes šis reikalas nėra toks gėdingas, kad derėtų bausti vien už ketinimą. 4. Ulpianas, V I Ed. Sabinas ir Kasijus sprendė, kad atletai užsiima toli gražu ne žmonių linksminimu, nes jie pasirodo siekdami parodyti savo meistriškumą. Apskritai visi laiko ir, matyt, pagrįstai, kad begarbiais nedera lai­ kyti nei akrobatų, atletų-ksistikų [gimnastų], nei važnyčiotojų, nei vandeniu vėsinančiųjų žirgus, nei kitų, priskiriamų personalui, aptarnaujančiam šventąsias rungtynes. 1 §. Celsas tvirtina, kad ir [rungtynių] teisėjai, graikų vadinami brabeutais, neužsiima žmonių linksmi­ nimu, nes eina tarnybą, o ne verčiasi specifiniu amatu. Ir išties, nūdien tokias pareigas imperatorius suteikia nemažo palankumo ženklan. 327

Dig.}.*.

II skyrius

A i t p ra e to r: «cjui lenocinium fecerit»-. L e n o c i­ nium fa c it cjui quaestuaria mancipia h a b u e rit: se d e t cjin in libens hunc cjuaestum e xercet, in eadem cau­ sa est. S iv e autem p rin c ip a lite r h o c n e g o tiu m g e ra t sive a lterius n e g o tia tio n is a cce ssio n e u ta tu r (u t p u ta si caupo fu it vel sta b u la riu s e t m ancipia ta lia h a b u it m inistrantia e t occasion e m in iste rii cjuaestum facientia.* sive b a ln e a to r fu e rit, v e lu t in cjuibusdam provinciis fit, in balineis ad c u s to d ie n d a ve stim e nta co nducta habens mancipia h o c g e n u s o b s e rv a n tia in o fficin a ), lenocinii poe n a te n e b itu r.

+.3. Pomponius e t eum, cjui in ¿ e r v itu te peculiaria mancipia p ro s titu ta habuit, notan p o s t lib e rta te m ait.

4v4-. (C alum niator ita demum n o ta tu r, si f u e r it ca­ lumniae causa dam natus: necjue enim s u ffic it calum ­ niatum: item praevaricator. P ra e v a ric a to r autem e st cjuasi varicator, aui diversam partem a d iu v a t p ro d ita causa sua: cjuod nomen L a h e o a varia c e rta tio n e tractum ait, nam cjui pra eva rica tu r, ex u tracjue p a rte c o n s titit, cjuin immo ex adversa.

2 §. Pretorius sako: „kas užsiima sąvadavimu.“ Sąvadavimu užsiima tas, kas laiko vergus [verges] siekdamas pasipelnyti [iŠ prostitucijos]; tačiau to­ kia pati padėtis esti ir to, kuris šiuo pelningu vers­ lu užsiima padedamas laisvųjų. Tiek jei tai yra pagrindinis dalykas, kuriuo jis verčiasi, tiek jei gauna papildomų pajamų ir iš kitų verslų (pavyzdžiui, jei būtų smuklininkas ar laikytų užeigos namus ir turėtų tokių patarnaujančių vergų [vergių], kurie verstųsi prostitucija prisidengdami tarnybos pareigomis; arba jei būtų pirtininkas, kuris, kaip elgiamasi kai kuriose provincijose, [lankytojų] drabužiams saugoti samdytų vergus [verges], savo darbo vietoje užsiimančius to­ kios rūšies verslu), yra baustinas už sąvadavimą. 3 §. Pomponijus teigia, kad ir tas, kuris būdamas vergas kaip pekulijų turėjo prostitucija besiverčiančių vergų [vergių], tapęs laisvas yra skelbiamas negarbingu. 4 §. Šmeižikas pripažįstamas negarbingu tik jei buvo nuteistas už šmeižimą; vien šmeižimo [veikos padarymo] tam nepakanka. Taip pat esti ir veidmainiautojui. Veidmainiautojas — tai tarytum pernelyg plačiai žergiantis žmogus1, kuris veikia priešingos Šalies naudai išduodamas nuosavą reikalą. Labeono žodžiais tariant, Šis įvardijimas kyla iš žodžių varia certatio [rungtynės, kuriose viršų paeiliui ima tai vie­ nas, tai kitas varžovas], nes juk tas, kuris veidmai­ niauja slapčia taikindamas priešininkui, stoja ir vie­ noje, ir kitoje, beje, veikiau priešininko, pusėje. 1

528

Lietuvių k. šis posakis atitiktų idiomą „sėdėti ant dviejų kėdžių“.

329

I I skyrius

& .J. |tem «si cjui fu rti, vi b on o ru m ra p to ru m , in iu ria rum, de d o lo malo suo nom ine d a m n a tu s p a ctu sve erit» simili m odo infam es sunt,

5 §. Panašiai negarbingais pripažįstami ir tie, ku­ rie „asmeniškai buvo nuteisti už vagystę, plėšimą, žalos padarymą, skriaudą, apgaudinėjimą, arba buvo susitarę su padariusiu tokias veikas“,

5 T A Ü L Ü 5 l»b ro q u in to ad e dictu m : quom am mte lle g itu r c o n fite n crimen qui p a c is c itu r.

5. Paulius, V E d . nes laikoma, kad tas, kuris tariasi, prisipažįsta nusi­ kaltęs.

6 U L P I A N U S lib ro se xto ad e d ictu m , « f 7urti»

6. Ulpianas, V I E d . »Vagystę“ suprask kaip atvirąją ir slaptąją.

accipe sive m anifesti sive nec m a n ifesti.

¿A . 5 ed si fu r ti vel alus fam osis a c tio n ib u s quis condemnatus p rovocavit, p e n d e n te iu d ic io nondum in te rfa m o so s nabetur: si autem omnia te m p o ra p ro ­ vocationis lapsa sunt, re tro infam is e st: quam vis si iniusta a p p e lla tio eius visa sit, b o d ie n o ta ri p u to , non re tro n o ta tu r.

6.1.

quis alieno nomine co n d e m n a tu s fu e rit, non

la b o ra t infamia: e t id e o nec p ro c u r a to r meus vel d e ­ fe n s o r vel tu to r vel c u ra to r vel beres f u r t i vel ex alia simili specie condem natus infam ia n o ta b u n tu r, nec ego, si ab in itio p e r p ro cu ra to re m causa a g ita ta est.

1 §. Tačiau jei kas nors, nuteistas pagal ieškinį dėl vagystės ar kurį kitą [dalyką], užtraukiantį pilietinę negarbę, apskundė sprendimą, tai tol, kol nagrinėjama byla, nelaikomas praradusiu garbę; bet jei visi termi­ nai apskųsti sprendimą yra pasibaigę, tai jis laikomas netekusiu garbės jau nuo sprendimo priėmimo die­ nos; kita vertus, jei apeliacinis skundas pasirodė esąs nepagrįstas ir buvo atmestas, aš manau, kad asmuo laikomas praradusiu garbę nuo šios dienos, o ne anksčiau. 2 §. Jei kas nuteistas už ką kita, tai jis nelaikomas praradusiu garbę; todėl nei mano prokuratorius, nei gynėjas, nei globėjas ar rūpintojas, nei įpėdinis, nu­ teisti ieškinio dėl vagystės ar kito panašaus pobūdžio ieškinio pagrindu, nebus pripažįstami negarbingais, nei aš pats, jei nuo pat pradžių byla buvo vedama per prokuratorių.

331

D 'g . 5-2.

II Skyrius

6 . 5- «j^actusve» in d u it «erit»: pactum sic accipim us, si cum p re tio cjuantocumcjue p a ctu s e st: aliocjuin e t ejui p re cibu s im p e tra vit ne secum a g e re tu r e rit n o ta ­ tu s nec e rit veniae ulla ra tio , ejuod e s t inhumanum .

6.4r. Q u i ¡ussu p ra e to ris p re tio d a to p a c tu s est, non nota tur.

6.&a.

e t si iu re iu ra n d o d e la to iu ra v e rit ejuis se

non delicjuisse, non e rit n o ta tu s: nam ejuodam m odo innocentiam suam iu re iu ra n d o a d p ro b a v it.

6 .J. « M an dati condem natus»; verbis e d ic ti n o ta tu r non solum ejui mandatum su scep it, sed e t is, ejui f i­ dem, ejuam adversarius se cutu s est, n on p ra e s ta t. ( J t p uta fid ejussi p ro te e t solvi: m andati te si c o n ­ demnavero, famosum fa c io .

6.6. Jllud plane addendum est, ejuod in te rd u m e t heres suo nomine dam natur e t id e o infam is f it , si in d e p o s ito vel in m andato male v e r sa tu s s it: n o n tam en in tu te la vel p ro socio heres suo nom ine d am na ri p o ­ te st, quia heres neque in tutelam necjue in s o c ie ta ­ tem succedit, sed tantum in aes alienum d e fu n c ti.

552

3 §. „Arba sudarė, — sako [pretorius], —susitarimą“: mes suprantame taip, kad jis buvo sudarytas numa­ tant kokio nors atlyginimo sumokėjimą; kitaip ir tas, kuris išsimaldavo nebūti patrauktas teisman, bus pripažintas negarbingu ir nebus palikta jo­ kių galimybių dovanoti už tai, kas prieštarauja žmo­ niškumui. 4 §. Kas sudarė susitarimą sumokėjęs pinigus preto­ riaus palieptas, nelaikomas netekusiu garbės. 4a §. Bet ir jeigu kas būdamas prisaikdintas pri­ sieks, kad nepadarė nieko neteisėta, nebus pripa­ žintas praradusiu garbę: juk duodamas priesaiką jis tam tikru būdu patvirtino savąjį nekaltumą. 5 §. „Kas buvo nuteistas ieškinio, kylančio iŠ pave­ dimo sutarties, pagrindu“:pagal Šiuos edikto žodžius, netekusiu garbės pripažįstamas ne tik tas, kuris prisiėmė vykdyti pavedimą, bet ir tas, kuris nepa­ teisino priešingos šalies pasitikėjimo. Pavyzdžiui, jei as už tave laidavau ir padengiau [skolą], ir tu būsi nuteistas pagal mano ieškinį, kylantį iš pavedimo sutarties, — neteksi garbės. 6 §. Žinoma, dera pridurti, kad kai kada nuteisia­ mas ir dėl to garbės netenka ir įpėdinis [kai ieškinys pareiškiamas jam asmeniškai], jei netinkamai elgėsi vykdydamas pasaugos ar pavedimo sutartį. Kita ver­ tus, pagal ieškinį, kylantį iš globos santykių arba civilinės bendrovės sutarties, įpėdinis negali būti nuteistas, nes nelaikomas teisių perėmėju nei glo333

D íg -5 .2 .

II skyrius

bos santykiuose, nei civilinėje bendruomenėje, o tik tiek, kiek tai yra susiję su velionio skolomis. 6 .J . C o n tr a r ío íudícío dam natus non e r it ínfamís: neo inm érito. |\lam ín c o n tra riis non d e p e rfid ia agítu r, sed de calculo, cpí fe re íudícío s o le t dirimí.

P A U L U S lib ro Cjuinto ad e dictum . |n a c tio n i­ bus, cjuae ex c o n tra c tu p ro fic is c u n tu r, lic e t fam osa e

7

sin t e t dam nati n o ta n tu r, attam en p a c tu s non n o ta ­ tur, merito: cjuoniam ex bis causis non tam tu rp is e st p actio cjuam ex su pe rio ribu s.

« U L P I A N U S № ro se xto ad e dictum , « g e n e r o » incjuit «mortuo»: m erito a d ie c it p ra e to r: «cum eum mortuum esse sciret», ne ig n o ra n tia p u n ia tu r. . t . 5 p onsi nui Ius lu ctus est.

7 §. Nuteistas pagal priešinį ieškinį garbės nepraras. Ir tai yra teisinga: juk pareiškus priešinį ieškinį, teis­ minio nagrinėjimo dalykas yra ne žodžio sulaužymas, 0 [piniginių] sąskaitų suvedimas, kuris ir atliekamas pateikus ieškinį. 7. Paulius, V Ed. Ieškinių, kylančių iŠ kontraktų, atveju, nors jie ir užtraukia negarbę, ir nuteistieji [šių ieškinių pagrindu] laikomi negarbingais, bet tas, kuris sudarė susitarimą, vis dėlto nepripažįstamas netekusiu garbės, nes Šiais pagrindais sudaromas susitarimas nėra toks gėdingas. 8. Ulpianas, V I Ed. „Po žento, — sako [pretorius], — mirties“; pretorius teisingai pridūrė: „nors ir žinojo apie tai, jog anas mirė“ kad nebūtų baudžiama už nežinojimą. Bet, kadangi gedulas trunka nepertraukiamai, teisinga, kad jis prasideda nuo vyro mirties dienos net ir tai [žmonai], kuri [apie vyro mirtį] nežino. Dėl to, kaip sako Labeonas, jei ji sužinojo [apie tai] pasibai­ gus įstatymo nustatytam laikui, ji tą pačią dieną ir užsivelka gedulo drabužį, ir atideda jį į Šalį. 9. Paulius, V Ed. Vyrai nėra verčiami nešioti gedulo drabužio po žmonų mirties. 1 §. Po sužadėtinio mirties jokio gedulo nesama. 335

5M-

Dig.5.2.

II skyrius

lo ID L M Iib ro octavo ad edictum. a princi­ pi impetran, ut intra legitimum tempus mulieri nubere liceat.

10. Tas pats [Paulius], V III Ed. Galima kreiptis į princepsą, kad moteriai būtų leista susituokti nepasibaigus įstatymo nustatytam [gedulo] laikui.

10.1. Quae virum eluget, intra id tempus sponsam fuisse non nocet.

1 §. Moteriai, gedinčiai mirusio vyro, nekenkia, jei per šį laikotarpį ji susižadėtų.

11ULPIANUS libro sexto ad edictum.

Liber­ orum autem et parentium luctus impedimento nuptiis non est.

11. Ulpianas, V I Ed. Gedulas po mirusių vaikų ir tėvų mirties nėra kliūtis santuokai.

11.1. V tsi talis sit maritus, cjuem more maiorum lu­ geri non oportet, non posse eam nuptum intra legiti­ mum tempus collocari: praetor enim ad id tempus se rettulit, cjuo vir elugeretur, cjui solet elugeri, propter turbationem sanguinis.

1 §. Net jei vyras toks, kurio pagal papročius moteris neprivalo gedėti, ji [vis dėlto] negali būti ištekinta nepasibaigus įstatymo nustatytam laikui: juk preto­ rius nurodo tokį laikotarpį, kurį derėtų gedėti: vyro dera gedėti siekiant išvengti kraujo sumaišymo.

11.2. Pomponius eam, cjuae intra legitimum tempus partum ediderit, putat statim posse nuptiis se collo­ care: c|uod verum puto.1

2 §. Pomponijus mano, kad moteris, kuri įstatymo nustatytu [gedulo] laiku pagimdo, gali nedelsdama sudaryti santuoką, ir aŠ manau tai esant teisinga.

11 Non solent autem lugeri, ut Noratius ait, bostes vel perduellionis damnati nec suspendiosi nec cjui manus sibi intulerunt non taedio vitae, sed mala conscientia: si cjuis ergo post huiusmodi exitum ma­ riti nuptum se collocaverit, infamia notabitur.

3 §. Kaip teigia Neracijus, nereikia gedėti [tėvynės] priešų, nuteistų už valstybės išdavimą, tų, kurie pasikorė, save pražudžiusių ne dėl pasidygėjimo gyvenimu, bet graužiant sąžinei; jeigu moteris suda­ ro santuoką po to, kai jos vyras mirė tokia mirtimi, ji pripažįstama esanti paženklinta negarbės.

156

337

D ig. 5.2. II skyrius

N o ta tu r etiam « c j u i eam duxit», sed si sciens: ignorantia enim excusatur non iuris, sed facti. F x~ cusatur cjui iussu eius, in cuius potestate erat, duxe­ rit, et ipse, cjui passus est ducere, notatur, utrumcjue recte: nam et cjui obtemperavit, venia dignus est et cjui passus est ducere, notari ignominia. 1 1 .d*.

I 2 P A C iL C J S libro cjuinto ad edictum. Q u i iussu patris duxit, cjuamvis liberatus potestate patria eam retinuit, non notatur. '5 U L H A N U S I ibro sexto ad edictum. Q u id ergo si non ducere sit passus, sed posteaquam du­ xit ratum habuerit? ( J t puta initio ignoravit talem esse, postea scit? Non notabitur: praetor enim ad initium nuptiarum se rettulit. 1 5 -1 .

5 ' cjuis alieno nomine bina sponsalia consti­ tuent, non notatur, nisi eius nomine constituat, cjuern cjuamve in potestate haberet: certe cjui filium vel filiam constituere patitur, cjuodammodo ipse vi­ detur constituisse. J5-2.. Q u o d ait praetor «eodem tempore», non ini­ tium sponsaliorum eodem tempore factum accipien;ponsa dum est, sed si in idem tempus concurrant.

4 § . Negarbingu pripažįstamas tas, „kuris paėmė tokią m oterį į žmonas“, tačiau tik jei jam tai buvo žinoma; nes nežinojimas — ne teisės, bet faktinių aplinkybių —laikomas pateisinama [nuo atsakomybės, neigiam ų padarinių atleidžiančia] priežastimi. Nuo atsakomybės atleidžiamas tas, kuris [tokią moterį] į žmonas paėmė palieptas to, kuriam jis buvo pavaldus, o tas, kuris leido paimti [ją] į žmonas, pripažįstamas praradusiu garbę; ir viena, ir kita yra teisinga: juk ir tas, kuris pakluso, yra vertas atleidimo, ir tas, kuris leido susituokti, nusipelnė negarbės. 12. P au liu s, V Ed. Tas, kuris [tokią moterį] paėmė į žmonas tėvo paliep­ tas, nelaikomas negarbingu, nors pasiliktų ją [kaip žmoną] ir išsilaisvinęs iŠ tėvo valdžios. 13. U lpianas, V I Ed. 0 kaipgi, jei kas nedavė sutikimo santuokai, bet ją suda­ rius pritarė? Pavyzdžiui, iš pradžių nežinojo, kokia yra [nuotaka], o vėliau sužinojo? Jis nebus laikomas negar­ bingu, nes pretorius turėjo mintyje santuokos pradžią. 1 §. Jei kas svetimu vardu dukart susižadėtų, nėra laikomas negarbingu, jei tik taip nepasielgtų vardu to arba tos, kurie jam pavaldūs; žinoma, tas, kuris leido [susižadėti] sūnui arba dukteriai, akivaizdu, tam tikra prasme susižadėjo pats. 2 §. Pretoriaus pasakymą „tuo pačiu metu“ reikia suprasti ne taip, kad susižadėjo vienu metu, bet kad tebebūdamas susižadėjęs. 339

JI skyrius

Dig-5.2.

15-5- ]tem si alteri sponsa, alteri nupta sit, ex sen­ tentia edicti punitur.

3 §. Pagal ediktą, baudžiama [moteris], jei būdama vieno sužadėtinė tampa kito žmona.

1 5 .+.

4 §. Nes garbės praradimą lemiantis poelgis [at­ vejis] yra net ir jei kas susitartų dėl santuokos ar sužadėtuvių su ta, kurios imti į žmonas arba neva­ lia, arba neleidžiama, —jis bus pripažintas praradusiu pilietinę garbę.

1 5 .5 ,

Hx compromisso arbiter infamiam non facit, c|uia non per omnia sententia est.

5 §. Salių susitarimu pasirinktas teisėjas [arbitras] ne­ gali užtraukti negarbės, nes jo sprendimas ne visais atžvilgiais yra tolygus teismo sprendimui.

1J.6 . Quantum ad infamiam pertinet, multum inter­ est, in causa quae agebatur causa cognita aliquid pronuntiatum sit an quaedam extrinsecus sunt elo­ cuta: nam ex his infamia non mrogatur.1

6 §. Susijusiems su negarbe dalykams labai reikš­ minga, ar nagrinėjant bylą teisme kas nors buvo teismo sprendime suformuluota po bylos aplinkybių ištyrimo, ar kas nors buvo išsakyta be to, nes šiuo atveju neužtraukiama negarbė.

15 .7 . Poena gravior ultra legem imposita existimatio­ nem conservat, ut et constitutum est et responsum. (J t puta si eum, qui parte bonorum multari debuit, praeses relegaverit: dicendum erit duriori sententia cum eo transactum de existimatione eius idcircoque non esse infamem. 5 ed si in causa furti nec mani­ festi in quadruplum iudex condemnavit, oneratum quidem reum poena aucta, nam ex furto non mani­ festo in duplum conveniri debuit: verum banc rem existimationem ei non conservasse, quamvis, si in poena non pecuniaria eum onerasset, transactum cum eo videtur.

7 §. Kai paskiriama didesnė bauda nei įstatyme nu­ matytoji, geras vardas išsaugomas, kaip nurodoma ir konstitucijose, ir rašytiniuose imperatoriaus atsaky­ muose [reskriptuose]. Pavyzdžiui, jei tą, kuris privalo sumokėti baudą, prilygstančią daliai jo turto, ma­ gistratas nuteisė ištremti, reikia pasakyti, kad pernelyg griežtas sprendimas lemia, jog gero vardo klausimas yra išspręstas, ir jis nelaikomas netekusiu pilietinės garbės. Kita vertus, jei byloje dėl slaptosios vagystės teisėjas priėmė sprendimą priteisti ketveriopą pavogto turto vertę, žinoma, atsakovui yra taikoma griežtesnė sankcija, nes reiškiant ieškinį dėl slaptosios vagystės

Qum autem factum notetur, etiam si cum ea quis nuptias vel sponsalia constituat, quam uxorem ducere vel non potest vel fas non est, erit notatus.

v

5+ 0

341

Dig-5-2..

II skyrius

juk dera reikalauti dvejopos pavogto turto vertės, ir ši aplinkybė gero vardo jam [atsakovui] neišsaugo; bet jei teisėjas jo atžvilgiu taikė ne piniginio pobūdžio sankciją, akivaizdu, kad jo [gero vardo] klausimas yra išspręstas.

l^.S. Oi'men stellionatus infamiam irrogat damna­ to, quamvis publicum non est iudicium.

8 §. Kaltinimas sukčiavimu užtraukia negarbę nu­ teistajam, nors tai ir nėra baudžiamoji byla.

14 L A L IL d S libro quinto ad edictum. 5 ervusi cuius nomine noxale Judicium dominus acceperit, deinde eundem liberum et beredem instituent, ex eodem iudicio damnatus non est famosus, quia non suo nomine condemnatur: quippe cum initio lis in eum contestata non sit.

14. Paulius, V Ed. Vergas, už kurį šeimininkas prisiėmė atsakomybę pa­ gal noksalinį [žalos atlyginimo] ieškinį, o vėliau jį išlaisvino ir paskyrė įpėdiniu, būdamas nuteistas pa­ gal tą patį ieškinį nėra praradęs garbės, nes sprendi­ mas taikomas ne jam asmeniškai: suprantama, dėl to, kad iš pradžių procesas nebuvo pradėtas prieš jį kaip atsakovą.

15 U L P IA N U S libro octavo ad edictum. Nota­ tur quae per calumniam ventris nomine in possessio­ nem missa est, dum se adseverat praegnatem,

15. Ulpianas, V III Ed. Praradusia garbę yra pripažįstama ta, kuri apgaulės būdu įgijo valdymą savo įsčių vaisiaus vardu, tvirtin­ dama, kad laukiasi,

P A U L U S libro octavo ad edictum: cum non praegnas esset vel ex alio concepisset:

16. Paulius, V III Ed, nors nebuvo nėščia arba pradėjo kūdikį su kitu;

U L P IA N U S bbro octavo ad edictum: debuit enim coerceri quae praetorem decepit. S ^ d ea no­ tatur, quae cum suae potestatis esset boc facit.

17. Ulpianas, V III Ed. juk reikia nubausti tą, kuri apgavo pretorių. Nepripažįstama praradusia garbę ta, kuri taip pasielgė būdama savarankiška.

17

5 -tz

343

D'g. 5.2..

II skyrius

IS G A I Ü 5 libro tertio ad edictum provinciale. L a, cjuae falsa existimatione decepta est, non po­ test videri per calumniam in possessione fuisse.

18. Gajus, I I I Prov. ed. Nedera laikyti, kad valdymą apgaule įgijo ta, kuri ap­ siriko klaidingai manydama besilaukianti.

i? Ü L P IA N Ü 5 l>br° octavo ad edictum. |\|on alia autem notatur cjuam ea, de cjua pronuntiatum est calumniae causa eam fuisse in possessionem missam. |dcjue et in patre erit servandum, cjui calum­ niae causa passus est filiam, cjuam in potestate ha­ bebat, in possessionem ventris nomine mitti.

19. Ulpianas, V III Ed. Kita vertus, pripažįstama netekusi garbės tik ta, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas, kad jį įgijo valdymą apgaulės būdu. Tas pats galioja ir tėvui, kuris apgau­ lingai leido, kad dukteriai, kuri buvo jam pavaldi, turtas būtų perduotas valdyti jos įsčių vaisiaus vardu.

z o P A P IN IA N ü ó iíb ro primo responsorum. O b haec verba sententiae praesidis provinciae «callido commento videris accusationis instigator fuisse» pudor potius oneratur, cjuam ignominia videtur ir­ rogari: non enim cjui exhortatur mandatons opera fungitur.

20. Papinianas, I Atsak. Žodžiai provincijos vietininko sprendime „atrodo, kad pasinaudodamas klastinga apgaule tu tapai kal­ tinimo kurstytoju“, akivaizdu, veikiau įžeidžia garbę, nei užtraukia negarbę: juk tas, kuris ragina, neveikia kaip įgaliotinis.

zi P A U L U S lib ro secundo responsorum. Lu­ cius Titius crimen intendit (ja io Qeio cjuasi iniuriam passus atcjue in eam rem testationem apud praefec­ tum praetorio recitavit: praefectus fide non habita testationis nullam iniuriam Lucium ""ptíum passum esse a (jaio S e'° pronuntiavit. Quaero, an tes­ tes, cjuorum testimonium reprobatum est, cjuasi ex falso testimonio inter infames habentur. Paulus re­ spondit nihil proponi, cur hi, de cjuíbus cjuaeritur, infamium loco haberi debeant, cum non oportet ex sententia sive iusta sive íníusta pro alio habita alium praegravari.

21. Paulius, I I Atsak. Liucijus Titas apkaltino Gajų Sėjų, neva nuo jo patyrė skriaudos, taip pat pretorionų prefekto akivaizdoje perskaitė liudytojų parodymus, susijusius su šia byla; prefektas nepatikėjęs pareiškimu paskelbė sprendimą, kad Liucijus Titas jokios skriaudos iš Gajaus Sėjaus nepatyrė. AŠ klausiu, ar liudytojai, kurių parodymai buvo atmesti, laikomi netekusiais garbės, tarytum būtų davę melagingus parodymus? Paulius atsakė, kad nesama jokių priežasčių, dėl kurių tie, apie kuriuos klausiama, turėtų būti laikomi netekusiais garbės, nes nedera vieno asmens atžvilgiu priimto sprendimo, tebūnie jis teisingas ar neteisingas, pagrindu sunkinti kito [padėties]. 345

Dig. 5 -2 .

II skyrius

22

M A R C E L L U S lib ro secundo publicorum. |ctus fustium infamiam non importat, sed causa, proptercjuam id pati meruit, si ea fuit, cjuae infamiam damnato irrogat. |n ceteris cjuocjue generibus poe­ narum eadem forma statuta est.

22. Marcelas, I I JyApie baudžiamuosius teismus“ Nuplakdinimas lazdomis savaime neužtraukia negar­ bės [nuteistajam], tačiau tai [nulemia] priežastis, dėl kurios jis nusipelnė kęsti, jeigu [priežastis] buvo to­ kia, kuri užtraukia nuteistajam negarbę. Toks princi­ pas taikomas taip pat ir kitų bausmių atžvilgiu.

25

U L P IA N U S l^ 1"0 octavo ad edictum. Pa­ rentes et liberi utriuscjue sexus nec non et ceteri adgnati vel cognati secundum pietatis rationem et animi sui patientiam, prout cjuiscjue voluerit, lugendi sunt: cjui autem eos non eluxit, non notatur infamia.

23. Ulpianas, V III Ed. Tėvų ir abiejų lyčių vaikų, taip pat ir kitų agnatų bei kognatų, dera gedėti atsižvelgiant į prieraišumą ir paties dvasios ištvermingumą tiek, kiek kam atrodys esant tinkama; gi tas, kuris neims jų gedėti, nelaiko­ mas praradusiu garbę.

24- ĮD L M libro sexto ad edictum. Imperator S evcrus rescripsit non offuisse mulieris famae cjuaestum eius in servitute factum.

24. Tas pats [Ulpianas], VI Ed. imperatoriaus Severo reskripte buvo nurodyta, kad moters reputacijai nekenkia užsiėmimas, kuriuo ji vertėsi būdama vergė.

15

PAHNIANU5 lib ro secundo cjuaestionum. E x ­ heredatum cjuocjue filium luctum habere patris me­ moriae placuit, idemcjue et in matre iuris est, cuius hereditas ad filium non pertinet.

25. Papinianas, I I Klaus. Buvo nustatyta, kad nuo paveldėjimo nušalintas sūnus privalo gedėti tėvo; tokia pati teisinė nuostata galioja ir motinos, kurios palikimas neatiteko sūnui, atžvilgiu.

15' *■S 1cjuis in bello ceciderit, etsi corpus eius non

1 §. Tas, kas žuvo kare, net jei jo kūnas nebuvo ras­ tas, privalo būti apraudamas [jo turi būti gedima].

compareat, lugebitur.

54*

347

III skyrius Y )e

p r o c u r a to r ib u s e t d e f e n s o r ib u s

Apie prokuratorius ir gynėjus

III skyrius

P ig. 5 5 .

i U L P IA N U S libro nono ad edictum, f*rocurator est c^ui aliena negotia mandatu domini adminis­ trat.

1. Ulpianas, IX Ed. Prokuratorius — tai tas, kuris savininko pavedimu tvarko svetimus reikalus.

1.1. Y rocurator autem vel omnium rerum vel unius rei esse potest constitutus vel coram vel per nuntium vel per epistulam: cjuamvis cjuidam, ut Lomponius libro vicensimo cjuarto scribit, non putent unius rei mandatum suscipientem procuratorem esse*, sicuti ne is quidem, cjui rem perferendam vel epistulam vel nuntium perferendum suscepit, proprie procurator appellatur. ¿ed verius est eum cjuocjue procura­ torem esse cjui ad unam rem datus sit.

1 §. Prokuratorius gali būti skiriamas arba visiems reikalams, arba vienam, ir paskiriamas arba kreipian­ tis asmeniškai, arba tarpininkaujant pasiuntiniui, arba laišku; nors kai kurie, kaip rašo Pomponijus X X IV knygoje, nelaiko prokuratoriumi to, kuris priima pavedimą sutvarkyti vieną reikalą, lygiai kaip prokuratoriumi tikrąja Šio žodžio prasme negali būti įvardytas tas, kuris apsiima pristatyti daiktą, laišką ar pranešimą. Tačiau teisingiau yra laikyti prokuratoriu­ mi taip pat ir tą, kuris paskirtas konkrečiam reikalui.

1.2. sus autem procuratoris percjuam necessarius est, ut c^ui rebus suis ipsi superesse vel nolunt vel non possunt, per alios possint vel agere vel conve­ niri.

2 §. Pasitelkti į pagalbą prokuratorių neišvengiamai būtina, kad tie, kurie patys nenori arba negali tvarky­ ti savo reikalų, turėtų galimybę reikšti ieškinius arba atsakyti pagal ieškinius padedami kitų asmenų.

1 .3 . Pari

3 §. Nesantysis taip pat gali būti skiriamas prokura­ toriumi,

autem procurator et absens potest,

P A U L U S libro octavo ad edictum.- dummodo certus sit cjui datus intellegetur et is ratum habuerit.

2 .P au liu s, V III Ed. svarbu, kad tas, kuris bus laikomas paskirtuoju, būtų tiksliai įvardytas ir pripažintų pavedimą esant galiojantį.

2.1. Puriosus non est habendus absentis loco, cjuia in eo animus deest, ut ratum habere non possit.

1 §. Beprotis nelaikomas nesančiuoju, nes jis neturi valios, tai ir negali jam duoto pavedimo pripažinti galiojančiu.

2

550

351

D ig- 5-5-

5^2

III skyrius

5 U L F IA N C L S libro nono ad edictum. ]tem et ad litem futuram et in diem et sub condicione et usque ad diem dari potest,

3. Ulpianas, IX Ed. Prokuratorius gali būti skiriamas taip pat ir būsimam ginčui, ir nustatytai dienai, ir su sąlyga, ir nustatytam terminui,

4 PACiLCJS libro octavo ad edictum: et in per­ petuum.

4. Paulius, V III Ed. ir visam laikui.

5

U L P IA N U 5 libro septimo ad edictum, prae­ sens habetur et cjui in borfcis est

5. Ulpianas, V II Ed. Dalyvaujančiuoju laikomas ir esantysis soduose,

^ P A U L U S Iibro sexto ad edictum: et qui in foro et cjui in urbe et in continentibus aedificiis:

6. Paulius, V I Ed. ir tas, kuris yra forume, ir tas, kuris yra mieste ar miesto prieigose;

7 U L P IA N U S iib ro septimo ad edictum: et ideo

procurator eius praesentis esse videtur.

7. Ulpianas, V II Ed. todėl tokio asmens prokuratorius laikomas esančiojo prokuratoriumi.

& IDELM libro octavo ad edictum, filius familias et ad agendum dare procuratorem potest, si qua sit ac­ tio, qua ipse experiri potest: non solum si castrense peculium habeat, sed et quivis filius familias: ut puta iniuriam passus dabit ad iniuriarum actionem, si forte neque pater praesens sit nec patris procurator ve­ lit experiri, et erit fure ab ipso filio familias procu­ rator datus, J~)oc amplius Julianus scribit, et si filio familias patri per filium eius in eadem potestate ma­ nentem fiat iniuria neque avus praesens sit, posse patrem procuratorem dare ad ulciscendam iniuriam, quam nepos absentis passus est. A d defendendum quoque poterit filius familias procuratorem dare.

8. Tas pats [Ulpianas], V III Ed. Pavaldus sūnus gali skirti prokuratorių ir ieškiniui pareikšti, jei tai toks ieškinys, su kuriuo jis pats gali kreiptis į teismą, be to, ne tik sūnus, kuriam priklauso karo pekulijus, bet ir bet kuris paval­ dus sūnus. Pavyzdžiui, patyrusysis skriaudą paskirs [prokuratorių] ieškiniui dėl skriaudos pareikšti, jei tėvo nėra, o tėvo prokuratorius nenori kreiptis į teismą; ir prokuratorius bus paskirtas pavaldaus sūnaus laikantis teisės nuostatų. Be to, Julijonas rašo, kad jei skriauda pavaldžiam sūnui, kuris jau pats yra tėvas, padaroma per jo sūnų, esantį jo paties [tėvo] valdžioje, o senelio nėra, tai tėvas turi teisę paskirti 353

Dig. 5 -5 -

III skyrius

¿3ed et filia familias potent dare procuratorem ad iniuriarum actionem. Nam quod ad dotis exactionem cum patre dat procuratorem, supervacuum esse Valerius *5evenjs scribit, cum sufficiat patrem dare ex filiae voluntate, ¿ed puto, si forte pater absens sit vel suspectae vitae, quo casu solet filiae competere de dote actio, posse eam procuratorem dare. |pse quoque filius procurator dari poterit et ad agendum et ad defen­ dendum.

prokuratorių, kad atsiteistų už skriaudą, kurią patyrė nesančiojo vaikaitis. Gynybai teisme pavaldus sūnus taip pat gali paskirti prokuratorių. Tačiau ir pavaldi duktė galės paskirti prokuratorių ieškiniui dėl skriau­ dos pareikšti. Kita vertus, kaip rašo Valerijus Severas, nereikalinga, kad ji drauge su tėvu skirtų prokuratorių kraičiui išreikalauti, nes pakanka, kad dukteriai pageidaujant prokuratorių paskirtų tėvas. Tačiau as manau, kad jei tėvo nėra arba jo gyvensena kelia įtarimų, —o tokiu atveju teisė pareikšti ieškinį dėl kraičio paprastai priklauso dukteriai, — ji galės paskirti prokuratorių. Sūnus pats gali būti paskirtas prokuratoriumi ir ieškiniui pareikšti, ir gynybai teisme.

6.1. Invitus procurator non solet dari. |nvitum ac­ cipere debemus non eum tantum qui contradicit, verum eum cjuocjue qui consensisse non probatur.

1 §. Prokuratorius negali būti skiriamas prieš jo valią; „prieš valią“ reiškia ne tik tai, kad asmuo prieštarauja, bet ir tai, kad jo sutikimas neįrodytas.

6.2. V e^eran> procuratores fieri possunt: milites autem nec si velit adversarius procuratores dari pos­ sunt, nisi hoc tempore litis contestatae quocumque casu praetermissum est: excepto eo cjui in rem suam procurator datus est, vel cjui communem causam om­ nis sui numeri persequatur vel suscipit, quibus talis procuratio concessa est.

2 §. Veteranai gali tapti prokuratoriais; gi kariai, net ir esant priešingos šalies sutikimui, gali būti skiriami prokuratoriais tik jeigu patvirtinimo tarp šalių kilu­ sio ginčo teisme (litis contestatio) momentu į tai per atsitiktinumą nebuvo atkreiptas dėmesys. Išimtis tai­ koma tam, kuris paskirtas savo paties reikalų proku­ ratoriumi, arba tam, kuris tęsia arba pradeda teisme bendrą viso savo dalinio bylą, —jiems tokia prokūra leidžiama.

554

355

Dlg-5-5.

I I! skyrius

6.5. «fV°OJratorem ad litem suscipiendam datum, pro cjuo consentiente dominus iudicatum solvi expo­ suit», praetor ait, «iudicium accipere cogam». V erum ex causa non debebit compelli. (J t puta inimicitiae capitales intervenerunt inter ipsum procuratorem et dominum; scribit julianus debere in procuratorem denegari actionem. |tem si dignitas accesserit procuratori: vel rei pubiicae causa afuturus sit:

3 §. Pretorius sako: „Prokuratorių, paskirtą dalyvau­ ti teismo procese, už kurį jo sutikimu Šeimininkas pareiškė, kad teismo sprendimas bus įvykdytas, aš priversiu dalyvauti procese.“ Kita vertus, esant tam tikroms aplinkybėms jo versti nereikėtų. Pavyzdžiui, jei tarp to paties prokuratoriaus ir Šeimininko įsiplieskė mirtinas priešiškumas, Julijonas rašo, kad reikia atsisakyti teikti ieškinį prieš prokuratorių. Taip pat ir tuo atveju, jei prokuratorius užims aukštesnę padėtį arba bus išvykęs valstybės reikalais;

? G A IU S libro tertio ad edictum provinciale; aut si valetudinem aut si necessariam peregrinationem alleget:

9. Gajus, I I I Prov. ed. arba jei teisinamasi [prasta] sveikatos būkle, arba neatidėliotinu išvykimu;

10 U L P IA N U S libro octavo ad edictum: vel he­ reditas superveniens eum occupet: vel ex alia iusta causa. Hoc amplius et si habeat praesentem domi­ num, non debere compelli procuratorem,

10. Ulpianas, V III Ed. arba jei jis užsiėmęs nelauktai atsiradusiu palikimu, arba dėl kitos svarbios priežasties. Be to, nedera įpareigoti prokuratoriaus ir tuo atveju, jei esama įgaliotojo,

11 P A U L U S Iit ro octavo ad edictum: st tamen dominus cogi possit.I

11 .P au liu s, V III Ed. jei tik galima įpareigoti įgaliotoją.

I 2 G A IU S libro tertio ad edictum provinciale. S ^d etiam ex his causis dicitur alicjuando cogendum procuratorem iudicium accipere: veluti si dominus praesens non sit et actor adfirmet tractu temporis futurum, ut res pereat.

12. Gajus, I I I Prov. ed. Tačiau sakoma, kad kai kada dera įpareigoti proku­ ratorių dalyvauti procese ir dėl šių priežasčių: pa­ vyzdžiui, jei įgaliotojas išvykęs, o ieškovas teigia, kad delsiant nebeliks ginčo dalyko.

357

55Ó

D¡s-5-3.

Ü L P IA N Ü S libro octavo ad edictum. ¿ c ¿ baec riegue passim admittenda sunt necjue de stricte deneganda, sed a praetore causa cognita temperanda. 13

H- P A Ü L Ü 5 libro octavo ad edictum. post datum procuratorem capitales inimicitiae interces­ serunt, non cogendum accipere íudícíum nec stipu­ lationem ob rem non defensam committi, cjuoniam nova causa sit.

III skyrius

13. Ulpianas, V III Ed. Kita vertus, nedera visada to neleisti nei beatodairiškai atsakyti, bet pretorius ištyręs bylos aplinkybes privalo nubrėžti ribas. 14. Paulius, V III Ed. Jei paskyrus prokuratorių įsiplieskė mirtinas priešiškumas [tarp jo ir įgaliotojo], nedera įpareigoti [prokuratoriaus] dalyvauti procese, o stipuliacija dėl gynybos nesuteikimo neįsigalioja, nes atsirado naujų aplinkybių.

15

U L P IA N U S libro octavo ad edictum, ¿ i defunctus sit dominus ante litem contestatam, iudicatum solvi stipulatione pro suo procuratore data, procurator compellendus est ad iudicium accipien­ dum: ita tamen si koc dominus sciente procuratore et non contradicente fecit. Quod si aliter actum est, 'insdum quidem p ro cu ra to rem teneri satis in­ civile est, committitur autem ob rem non defensam stipulationis clausula.

15. Ulpianas, V III Ed. Jei įgaliotojas numirtų iki teisme patvirtinant tarp šalių kilus ginčą, bet po to, kai jis už savo prokuratorių sudarė stipuliaciją dėl to, kad teismo sprendimas bus įvykdytas, prokuratorius įpareigojamas dalyvauti procese tik jeigu įgaliotojas tai padarė su jo žinia ir jam neprieštaraujant. Jeigu tai padaryta kitaip, būtų neteisinga be prokuratoriaus žinios traukti jį atsakomybėn. Tuomet įsigali iš stipuliacijos kylanti klauzulė dėl atsakomybės už gynybos nesuteikimą.

l^ .l.Q u ia d communi dividundo iudicium datus est, ad agendum item et ad defendendum videbitur da­ tus duplici cautela interponenda.1

1 §. Tas, kuris paskirtas dalyvauti [kaip prokurato­ rius] byloje dėl bendrosios nuosavybės padalijimo, bus laikomas paskirtu ir kaip ieškovas, ir kaip atsako­ vas su ta sąlyga, kad pateiktas dvigubas užtikrinimas.

16 P A U L U S libro octavo ad edictum. A n te li­ tem contestatam libera potestas est vel mutandi procuratoris vel ipsi domino iudicium accipiendi.

16. Paulius, V III Ed. Iki patvirtinant tarp šalių kilus ginčą (litis contestatio), galima nevaržomai pakeisti prokuratorių arba pačiam įgaliotojui įstoti į bylą. 359

P's*

III skyrius

17

17. Ulpianas, IX Ed. Gi patvirtinus, kad tarp šalių kilo ginčas, atsakovas, kuris paskyrė prokuratorių, gali jį pakeisti arba pats įstoti į bylą, jeigu prokuratorius gyvas arba tebėra tame pačiame mieste, tik atlikus preliminarų bylos aplinkybių tyrimą.

1 7 -1 . Non

solum autem ipsi cjui dedit procuratorem boc permittitur, sed etiam beredi eius et ceteris suc­ cessoribus.

1 §. Tai daryti leidžiama ne tik pačiam paskyrusiajam prokuratorių, bet ir jo įpėdiniui ir kitiems teisių perėmėjams.

17.2. |n causae autem cognitione non solum baec versantur, q u a e supra diximus in procuratore non compellendo suscipere Judicium, verum et aetas

2 §. Prie klausimų, kuriuos reikia išnagrinėti, priskirtina ne tik tai, ką anksčiau pasakėme apie prokuratorių, kuris negali būti įpareigotas dalyvauti byloje, bet ir [prokuratoriaus] amžius

15 M O D E S T IN U S libro decimo pandecta­ rum: aut religionis beneficium.

18. Modestinas, X P and. arba ypatingos tikėjimo nulemtos teisės.

1?

U L P IA N U S libro nono ad edictum. |tem si suspectus sit procurator aut in vinculis aut in hos­ tium praedonumve potestate,

19. Ulpianas, IX Ed. Taip pat jei prokuratorius kelia nepasitikėjimą arba yra sukaustytas grandinėmis, arba patekęs priešų ar plėšikų valdžion,

2 o T A U L U S Iib ro o c t a v o ad edictum: ve! iudicio publico privatove vel valetudine vel malore re sua distringatur

20. Paulius, V III Ed. arba jei jam kliudo dalyvavimas baudžiamojoje ar civilinėje byloje, arba sveikatos būklė, arba reikšmingesnių savo paties reikalų tvarkymas

2 1 G A IU S libro tertio ad edictum provinciale: vel exilio, vel si latitet, vel inimicus postea fiat,

21. Gajus, I I I Prov. ed. arba jei jis yra ištremtas, arba slapstosi, arba vėliau tampa nedraugu [įgaliotojui],

U L H A N U 5 libro nono ad edictum, f^ost litem autem contestatam reus cjui procuratorem dedit mutare cjuidem eum vel in se litem transferre a vivo procuratore vel in civitate manente potest, causa tamen prius cognita.

361 I

60

D'S-

yy

///skyrius

22 f* A U L U S libro octavo ad edictum: aut adfinitate alicjua adversario iungatur, vel heres ei existat,

22. Paulius, V III Ed. arba jei pasirodytų kaip nors susijęs su priešinga šalimi, arba taptų jos įpėdiniu,

U L P IA N U S «¡bro nono ad edictum: aut lon­ ga peregrinatio et aliae similes causae impedimento sint,

23. Ulpianas, IX Ed. arba iškilo kliūtis, kaip antai ilga kelionė, ar kitos panašios priežastys,

24- P A U L U S libro octavo ad edictum: mutari de­ bebit vel ipso procuratore postulante.

24. Paulius, V III Ed. [prokuratorius] privalo būti pakeistas arba [tai daro­ ma] jei pats pareikalauja.

25

25 U L P IA N U S lib ro nono ad edictum. Quae omnia non solum ex parte rei, sed etiam in persona actoris observabuntur. 5 ed si adversarius vel ipse procurator dicat dominum mentirij apud praetorem haec finiri oportet. f\|ec ferendus est procurator ejui sibi adserit procurationem: nam hoc ipso sus­ pectus est ejui operam suam ingerit invito, pjisi forte purgare magis convicium ejuam procurationem exse­ cui maluit. £lt hactenus erit audiendus, si dicat se procuratione ejuidem carere velle, sed si id inlaesa existimatione sua fiat: ceterum ferendus erit pu­ dorem suum purgans, plane S' dicat in rem suam se procuratorem datum et hoc probaverit, non debet carere propria lite. |tem si retentione aliqua procu­ rator uti velit, non facile ab eo lis erit transferenda,

25. Ulpianas, IX Ed. Viso to privalo paisyti ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Tačiau jei priešinga šalis arba pats prokuratorius tei­ gia, kad įgaliotojas meluoja, tai šis reikalas privalo būti užbaigiamas pretoriaus. Nereikia kęsti proku­ ratoriaus, kuris savinasi prokūrą [teisę atstovau­ ti], nes prieš valią brukdamas savo paslaugas kelia nepasitikėjimą, nebent taip elgtųsi veikiau vedamas ketinimo nusiplauti įžeidimo paliktą dėmę, nei noro atlikti prokuratoriaus pareigas. Ir jo dera paklausy­ ti, jei jis teigia norįs nusišalinti nuo prokuratoriaus pareigų, tik nesukeliant žalos jo geram vardui; bet kuriuo atveju dera klausyti to, kuris gina savo garbę. Suprantama, jei jis pasakytų ir įrodytų, kad yra paskir­ tas savo paties reikalų prokuratoriumi, tai neturi būti nušalinamas nuo savo paties bylos. Taip pat ir tuo at­ veju, jei prokuratorius siekia pasinaudoti kokia nors sulaikymo [savo naudai] teise, vargu ar dera perduoti jo bylos vedimą [kitam], 363

C%

5 -5 -

/// skyrius

2 6 f A U L U 5 l ! b ro o cta vo ad e dictum : nisi dom i­ nus ei solvere p a ra tu s sit. ¿7 U L P I A N U S lib ro n o n o ad e d ictu m , (n causae co g n itio n e etiam h o c ve rsa b itu r, u t ita demum tra n s ­ fe rri a p ro c u ra to re iudicium p e rm itta tu r, si cjuis om­ nia iu d icii ab eo tra n s fe rre p a ra tu s s it. (A e te ru m si v e lit cjuaedam tra n sfe rre , quaedam relincjuere, iuste p ro c u ra to r hanc inconstantiam

re c u s a b it.

S ed

haec ita, si m andato dom ini p ro c u r a to r e g it. (L a ­ terum si mandatum non est, cum necjue in iudicium cjuiccjuam ded u xerit, nec tu ea c o m p ro b a s ti: cjuae invito te acta su n t tib i non p ra e iu d ic a n t ideocjue tra n sla tio earum litium non e st tib i n ece ssa ria , ne alieno fa c to onereris. L ja e c autem c o g n itio p ro c u ­ ra to ris m utandi p ra e to ris est.

27 . 1 . ¿

i ex p a rte a cto ris litis tra n s la tio fia t, diicimus icii

committi iudicatum solvi stip u la tio n e m a re o facta m , idcjue e t N ^ ra tiu s p ro b a t e t ju lia n u s e t h o c iure utimur: s cilice t si dom inus sa tis a c c e p it. 5 e d e t si p ro c u ra to r satis a c c e p it e t tra n s fe ra tu r iudicium in dominum, verius e st com m itti e t ex s tip u la tu a c tio ­ nem a p ro cu ra to re in dominum tra n s fe rri. 2 P A U L U S lib ro o c ta v o ad

p ro c u ra to rib u s in solidum simul d a tis o c c u p a n tis m elior co n d icio erit, u t p o s te rio r non s it in e o c]uod p rio r p e tit p ro c u ra to r.

168

30. Paulius, I Sent. Ieškovo prokuratorius, paskirtas ne jo paties reikalams tvarkyti, atsižvelgdamas į vedant bylą patirtas išlaidas gali reikalauti įvykdymo pagal teismo sprendimą savo naudai, jei įgaliojęs vesti bylą asmuo yra nemokus.

32. Paulius, V III Ed. Tuo pačiu metu paskyrus kelis prokuratorius ir nepaskirsčius jiems įgalinimų, palankesnė bus pirmesniojo padėtis, nes dėl to, ko pareikalavo pirmasis, paskesnysis nėra laikomas įgaliotu. 369

D ig. 5 .5 . I II skyrius

« U L P IA N U S

№ ro n o n o a d e d ic tu m , ^ e r v u m

q u o q u e e t filiu m fa m ilia s p r o c u r a to r e m p o s s e h a ­ b e r e a iu n t. P t q u a n tu m a d filiu m fa m ilia s v e ru m e s t: in s e rv o s u b s is tim u s . P t n e g o tia q u id e m p e c u lia ria s e rv i p o s s e g e r e r e a liq u e m e t b o c c a s u p r o c u r a ­ to r e m e iu s e s s e a d m ittim u s , q u o d e t L a b e o n i v id e ­ t u r : a c tio n e m a u te m in te n d e r e v e ta m u s .

5 5 - 1 - fL u m v e ro q u i d e s ta tu s u o lit ig a t p r o c u r a ­ to re m b a b e re p o s s e n o n d u b ita m u s n o n s o lu m in a d m in is tr a tio n e re ru m , s e d e tia m in a c tio n ib u s , q u a e ei vel a d v e rs u s eum com p e ta n t, e x p o s s e s s io n e sive s e r v itu tis sive lib e r t a t is d e s u o s t a t u lit ig a t. P x c o n ­ t r a r io q u o q u e eum p r o c u r a to r e m d a r i p o s s e m ani­ fe s tu m e s t.

33. U lpianas, IX Ed. Teigiama, kad ir tėvui pavaldus sūnus, ir ver­ gas galintys turėti prokuratorių. Kalbant apie tėvo valdžioje esantį sūnų, — tikrai taip, tačiau dėl ver­ go abejojam e. Mes sutinkame, kad kitas asmuo gali tvarkyti reikalus, susijusius su vergui perduotu pekulijum i, ir šiuo atveju jis laikytinas vergo prokurato­ rium i, su kuo sutinka ir Labeonas, —bet mes nelei­ džiame jam reikšti ieškinio. 1 §. Kita vertus, mes neabejojame, kad tas, kuris veda bylų dėl savo pilietinio statuso, gali turėti prokuratorių ne tik reikalams tvarkyti, bet ir dalyvauti teismo pro­ cesuose tiek reiškiant ieškinius, tiek ginantis nuo pareikšto ieškinio, nepriklausomai nuo to, ar dėl savo padėties jis bylinėjasi būdamas vergas, ar laisvasis. Be to, aišku, kad jis gali būti skiriamas prokuratoriumi.

55- Z- P u b i ic e u tile e s t a b s e n te s a q u ib u s c u m q u e d e fe n d i: nam e t in c a p ita lib u s iu d ic iis d e f e n s io d a ­ tu r . ( J b ic u m q u e ita q u e a b s e n s q u is d a m n a ri p o t e s t , ib i q u e m v is v e rb a p r o e o fa c ie n te m e t in n o c e n tia m e x c u s a n te m a u d iri a e q u u m e s t e t o rd in a riu m a d m it­ te r e : q u o d e t e x r e s c r ip t o im p e ra to ris n o s t r i a re t.

PP

53* 5* A i t p r a e t o r : « ( p u iu s n o m in e q u is a c tio n e m d a r i s ib i p o s t u la b it, is eum v iri b o n i a r b it r a t u d e f e n ­ d a t: e t e i q u o n o m in e a g e t id ra tu m b a b e r e eum a d q u e m e a re s p e r tin e t , b o n i v iri a r b it r a t u s a tis d e t» .

370

2 § . Viešąjį interesą atitinka tai, kad nesantieji [išvykusiejj] būtų kieno nors ginami, nes ir bylose dėl sunkių nusikaltimų yra teikiama gynyba. Taigi visada, kai kas nors gali būti nuteistas jam nedalyvau­ jant [už akių], teisinga leisti išklausyti tą, kuris kalba už jį ir gina jo nekaltumą; tai atitinka nustatytą tvarką, kuri atsispindi ir mūsų imperatoriaus reskripte. 3 § . Pretorius sako: „Tas, kuris ims reikalauti, kad jam būtų suteikta teisė pareikšti ieškinį kieno nors kito vardu, tegina jį kaip sąžiningas žmogus; ir tegul kaip sąžiningas žmogus tam, kurio vardu imsis reikšti ieškinį, pateikia užtikrinimą, kad tas, su kuriuo ši byla susijusi, tam pritaria.“ 371

D ig. 5-5*

55-^- A e q u u m p ra e to ri visum e s t eum, cjui alicu iu s nomine p ro c u ra to r e xp e ritu r, eundem etiam d e fe n ­ sionem suscipere. 55-5- 5 ' quis in rem suam p ro c u r a to r in te rv e n ia t, adhuc e rit dicendum d e b e re eum d e fe n d e re : nisi fo r te ex n ece ssita te fu e r it fa c tu s .

5 + G A 1 U S Iib ro te r tio ad e d ictu m p ro vin cia le . 5 ' cjuis in rem suam p ro c u ra to rio nom ine a g it, ve iu ti e m p to r h e re d ita tis: an d e b e a t invicem ve n d ito re m defendere? L_t p lacet, si bona fid e e t non in fra u ­ dem eorum qui invicem agere v e lle n t g estu m s it ne­ gotium , non o p o rte re eum invicem d e fe n d e re .

55 U L P I A N U S lib ro n o n o ad e dictu m . ,$ e d e t hae personae p ro cu ra to ru m d e b e b u n t d e fe n d e re , quibus sine mandatu agere lice t: u t p u ta lib e ri, lic e t s in t in p o te s ta te , item p a re n te s e t fra tre s e t a d fin e s e t lib e rti. 55*1* P a tro n u s libertum e t p e r p ro c u ra to re m u t ingratum accusare p o te s t e t lib e rtu s p e r p ro c u ra ­ torem resp on d ere.

55-2.* N o n solum autem si a c tio p o s tu le tu r a p ro c u ­ ra to re , sed e t si praejudicium vel in te rd ic tu m , vel si s tip u la tio n e legatorum vel damni in fe c ti v e lit caveri: d e b e b it absentem d e fe n d e re in c o m p e te n ti tr ib u -

572

III skyrius

4 §. Pretorius laikė esant teisinga, kad tas, kuris kaip prokuratorius kieno nors vardu pradeda bylą, imtųsi ir jo gynybos. 5 §. Jei kas dalyvauja byloje kaip savo paties intere­ sams atstovaujantis prokuratorius, dera pasakyti, kad jis neprivalo užtikrinti gynybos, jei tik nebuvo paskirtas esant būtinybei. 34. Gajus, III Prov. ed. Jei kas nors reiškia ieškinį kaip savo paties reikalų prokuratorius, pavyzdžiui, palikimo pirkėjas, ar savo ruožtu privalo ginti pardavėją? Ir nutarta, kad jeigu byla buvo vedama sąžiningai, nedarant žalos tiems, kurie savo ruožtu galėtų panorėti pareikšti ieškinį, tai gynybos užtikrinti neprivaloma. 35. Ulpianas, IX Ed. Tačiau užtikrinti gynybą kaip prokuratoriai privalės tie asmenys, kuriems leidžiama pareikšti ieškinį be pavedimo; pavyzdžiui, vaikai, net ir pavaldūs, taip pat ir tėvai, broliai, svainiai ar išlaisvintieji. 1 §. Taip pat padedamas prokuratoriaus patronas gali apkaltinti išlaisvintąjį nedėkingumu, o išlaisvintasis, naudodamasis prokuratoriaus pagalba, į šį kaltinimą atsakyti. 2 §. Kita vertus, jei prokuratoriaus pareikštas reika­ lavimas susijęs ne tik su ieškiniu, bet ir su prejudiciniu teismo sprendimu arba interdiktu, arba jei jis pageidauja, kad stipuliacijos būdu būtų pateiktas 373

D>s- 5*5.

//J skyrius

n a li c t e a d e m p ro v in c ia , ( ^ e t e r u m c o g i e u m e tia m ¡n p r o v ih c ia d e K o m a a b ir e v e l e c o n t r a r io v e l a p r o v in ­ c ia in aliam p ro v in c ia m e t d e fe n d e r e d u ru m e s t.

55 - 5 - D e f e n d e re a u te m e s t id fa c e r e , c ju o d d o m i­ n u s in lite m fa c e r e t , e t c a v e re id o n e e ; n e c d e b e b it d u r io r c o n d ic io p r o c u r a t o r is f ie r i c^uam e s t d o m in i, p ra e te rc ju a m

in

s a tis d a n d o ,

f* ra e te r

s a t is d a t io ­

nem p r o c u r a t o r ita d e fe n d e r e v id e tu r , s i lu d ic iu m a c c ip ia t. ( J n d e c ju a e s itu m e s t a p u d

[u lia n u m , an

c o m p e lla tu r, an v e ro s u f f ic ia t o b rem n o n d e fe n s a m s tip u la tio n e m c o m m itti. \ J u l i a n u s s c r ib it lib r o t e r ­ t io d ig e s to ru m c o m p e lle n d u m a c c ip e r e Ju dicium : n is i e t a g e n d u m c a u s a c o g n ita r e c u s a v e r it v e l e x iu s ta c a u s a re m o tu s f u e r it. D e f e n d e r e v id e t u r p r o c u r a ­ t o r e t si in p o s s e s s io n e m v e n ire p a t ia t u r , cum cjuis d a m n i in fe c ti s a tis ve l le g a to ru m d e s id e r e t,

rAU LU S

octavo a d eAictum: v e l in o p e r is n o v i n u n tia tio n e . ^)eA e t s i s e rv u m e x c a u s a n o x a li p a t ia t u r d u c i, d e fe n d e r e vtActun ita tamen, u t 5*

iib ro

in b is o m n ib u s ra ta m rem d o m in u m h a b itu ru m c a v e a t.

testamentinių išskirtinių [legatų] įvykdymo ar gre­ siančios žalos atlyginimo užtikrinimas, privalės ginti nesantįjį [įgaliotoją] atitinkamame teisme irtoje pačioje provincijoje. Beje, beširdiška būtų versti jį dalyvauti kaip gynėją, taip pat vykti iš Romos į provinciją arba atvirkščiai, arba iš vienos provincijos į kitą. 3 §. Ginti — reiškia daryti tai, ką darytų įgaliotojas, dalyvaudamas teismo procese, arba tinkamu būdu pa­ teikti užtikrinimus; ir prokuratoriaus padėtis neturėtų pasirodyti esanti sunkesnė nei įgaliotojo, išskyrus užtikrinimų pateikimą. Be užtikrinimų pateikimo, laikoma, kad prokuratorius užtikrina gynybą tuo at­ veju, jei jis dalyvauja procese. Todėl Julijono raštuose buvo nagrinėjamas klausimas, ar dera jį įpareigoti, ar pakanka ir to, kad taikoma stipuliacija dėl gynybos nesuteikimo. Ir Julijonas III Digestų knygoje rašo, kad [prokuratorių] dera įpareigoti dalyvauti procese, jei tik jis neužginčys ieškovo reikalavimų po bylos aplinkybių ištyrimo arba nebus pagrįstai nušalintas. Laikoma, kad prokuratorius užtikrina gynybą ir tuo atveju, jei leidžia, kad kam nors būtų perduotas valdyti turtas, jei šis reikalauja pateikti užtikrinimą dėl gresiančios žalos ar testamentinių išskirtinių [legatų] įvykdymo, 36. P au liu s, V III Ed. arba uždraudžiant naujo statinio statybą. Tačiau jeigu [prokuratorius] ir leidžia pasiimti vergą dėl pareikšto noksalinio ieškinio, laikoma, kad jis užtikrina gynybą; kita vertus, tik jei jis visais atvejais pateikia užtikrinimą, kad įgaliotojas aprobuos jo veiksmus. 375

57+

Dig. 5-5.

I l i skyrius

v U L f l A N Ü S í í b ro n on o ad e dictum . O mn‘urn autem actionum nomine d e b e t d e fe n d e re , etiam earum cjuae in heredem non d a n tu r. 57-1- CJnde e s t quaesitum : si a d v e rsa riu s p iu re s

37. Ulpianas, IX Ed.

[Prokuratorius] privalo ginti [įgaliotoją] nuo visų ieškinių, net ir nuo tų, kurie duodami prieš įpėdinį.

|ulianus ait. Q u o iure nos u ti f*o m p o n iu s s c rib it.

1 §. Todėl sprendžiama: jeigu priešinga šalis pareiškia keletą ieškinių ir įvardijami gynėjai, iš kurių kiek­ vienas yra pasirengęs dalyvauti atskirame procese; Julijono manymu, akivaizdu, kad jį [įgaliotoją] jie gina tinkamai. Apie tokią mūsų taikomą teisę rašo Pomponijus.

JS

38. Tas pats [Ulpianas], X L Ed.

in te n d a t a ctio n e s e t in singulas sin g uli e x is ta n t d e ­ fe n s o re s suscipere p a ra ti, vid e ri eum re c te d e fe n d í

lib ro cjuadragensim o a d e d ictu m . N o n

tamen eo uscjue proced e nd u m e rit, u t, si decem milia p e ta n tu r e t e xsta n t d u o d e fe n s o re s p a ra ti in cjuina d efendere, audiantur.

Kita vertus, nereikėtų leisti, kad pareiškus reikalavimą dėl dešimties tūkstančių [sestercijų] būtų išklausomi du gynėjai, pasirengę suteikti gynybą dėl penkių tūkstančių.

59 ID E L M lib ro nono ad edictum . N o n solum autem

39. Tas pats [Ulpianas], IX Ed.

in a ctio n ib u s e t in te rd ic tis e t in s tip u la tio n ib u s d e ­

Be to, jis privalo ginti įgaliotoją ne tik nuo ieškinių, interdiktų ir stipuliacijų, bet ir vykstant apklau­ sai: magistrato akivaizdoje užklaustas, jis privalo paliudyti visas tas pačias bylos aplinkybes, kaip ir įgaliotojas. Taigi į klausimą, ar nesantysis [įgaliotojas] yra įpėdinis, jis privalės atsakyti, ir jeigu atsakys arba nutylės, tai bus atsakingas pagal ieškinį [pagrįstą pripažinimu].

b e t dominum d e fe n d e re , verum in in te rro g a tio n ib u s cjuocjue, u t in iure in te rro g a tu s ex o m nibus causis re sp o n d e a t, ex auibus dom inus.

/\n

ig itu r h e re s s it

absens, re sp on d ere d e b e b it e t si re s p o n d e rit vel ta c u e rit, te n e b itu r.

5 9 - Q u i alieno nomine a g it auamcumcjue a c tio ­ nem, id ratum habiturum eum ad ejuem ea res p e r­ tin e b it cavere d e b e t. Q e d in terdu m lic e t su o n o ­ mine p ro c u ra to r e xp e ria tu r, tam en d e ra to d e b e b it

1 §. Tas, kuris kito vardu pareiškia bet kurį ieškinį, privalo pateikti užtikrinimą, kad tas, su kuriuo susi­ jusi atitinkama byla, tam pritars. Tačiau kai kada prokuratorius, nors pradeda bylą savo vardu, vis 377

Dig. 5-5-

III skyrius

cavere, u t f*om ponius lib ro vicensim o

quarto

seri-

b it . ( J t p u ta iusiurandum p ro c u ra to ri re ttu lit, iu ra vit a bse n ti dari o p o rte re : a g it h o c iu d ic io s u o nom ine p ro p te r suum iusiurandum (necjue enim h a e c a c tio dom ino com petere p o tu it): sed d e b e b it d e ra to ca­ vere. Q e d e t si p ro c u ra to ri c o n s titu tu m e s t e t ex ea causa agat: dubitandum non est, cjuin lo c u s s it de ra to cautioni, idejue f*om ponius s c rib it.

2.

Q u a e r itu r a pu d [ulianum: utrum

dominum

solum ratam rem habere d e b e t s a tis d a re an etiam

ceteros

creditores? j ^ t a it d u m ta x a t d e d om ino

cavendum nec illis verbis «ad ejuem ea re s p e rtin e t» c re d ito re s co n tin e ri: nam nec ip s i d o m in o h a e c in­ cum bebat cautio.

5^ . 5. 5

' de d o te a g a t p a te r, cavere d e b e t ratam

rem filiam habituram.- sed e t d e fe n d e re eam d e b e t, u t e t M a rce llu5 scrib it. p a te r filii nom ine iniuriarum a g a t, cum d uae sin t a c tio n e s una p a tris a lte ra filii, c e s s a t d e ra to cautio.

dėlto privalo pateikti užtikrinimą, kad bus pritarta, kaip nurodo Pomponijus XXIV knygoje. Pavyzdžiui, jeigu priešinga šalis, atsakydama į reikalavimą prisiekti, taip pat pasiūlė prisiekti prokuratoriui, o šis prisiekė, kad nedalyvaujančiajam [įgaliotojui] privalo būti sumokėta, tai jis dėl duotos priesaikos reiškia Šį ieškinį savo paties vardu (juk šis ieškinys negali priklausyti įgaliotojui), bet privalo pateik­ ti užtikrinimą, kad tam bus pritarta. Ir tuo atveju, jei prokuratoriui buvo duotas patvirtinimas [eg­ zistuojant skolą] ir jis šiuo pagrindu reiškia ieškinį, nederėtų abejoti esant būtina pateikti užtikrinimą, kad bus pritarta; ir apie tai rašo Pomponijus. 2 §. Julijono raštuose svarstomas klausimas: ar [prokuratorius] privalo pateikti užtikrinimą, kad jo veiksmams pritaria tik įgaliotojas, ar taip pat ir kiti kreditoriai? Ir teigiama, jog dera pateikti užtikrinimą tik dėl įgaliotojo, bei kad žodžiuose „su kuriuo yra susijusi atitinkama byla“ nesama nurodymo apie kreditorius; juk ir paties įgaliotojo nereikalauta pa­ teikti tokį užtikrinimą. 3 §. Reikšdamas ieškinį dėl kraičio, tėvas privalo pa­ teikti užtikrinimą, kad duktė pritars jo veiksmams; taip pat privalo ją ginti, kaip rašo ir Marcelas. 4 §. Jei tėvas sūnaus vardu reiškia ieškinį dėl įžeidimo [skriaudos], atsižvelgiant į tai, kad esama dviejų ieškinių — tėvo ir sūnaus, užtikrinimas, kad bus pri­ tarta, neteikiamas. 379

57«

Dig- y y

III skyrius

59*5* 5 * s ta tu s co ntroversiam cui fa c ia t p ro c u ra ­ to r , sive ex se rvitu te in lib e rta te m a d ve rsu s eum

3

uis litig e t sive ipse ex lib e rta te in se rvitu te m p e ta t, e b e t cavere ratam rem dominum hab itu ru m . [ L t ita

e d ic to scriptum est, u t ex utrocjue la te re p u a si a c to r habeatur.

'59-6-

E s t e t casus, Cjuo cjuis eiusdem a c tio n is n o -

mine e t de ra to caveat e t iudicatum solvi. ( J t p u ta p o s tu la ta e st co g n itio de in integrum re s titu tio n e , cum minor circum scriptus in v e n d itio n e diceretur.* al­ teriu s p ro c u ra to r e xistit: d e b e t cavere hic p ro c u ra to r e tr a ta m rem dominum habiturum , ne f o r te d om i­ nus reversus ve lit -

+ 5 .6 . Q u i non c o g itu r d e fe n d e re a b se n te m , tam en si iudicatum solvi s a tis d e d it d e fe n d e n d i a b s e n tis g ra tia , cogendum p ro cu ra to re m iudicium a ccip e re , ne d e c ip ia tu r is qui satis a c c e p it: nam eos, q u i non c o g u n tu r rem d e fe n d e re , p o s t s a tis d a tio n e m cogi. L a b e o causa co gn ita tem perandum , e t si c a p tio a c to ris s it p ro p te r te m p o ris tra ctu m , iu d icium eum a ccipere cogendum : q u o d si a u t a d fin ita s d ire m p ta s it a u t inim icitiae in te rc e s s e rin t a u t b o n a a b s e n tis p o ssid e ri co e p e rin t

^ U L f l A N U S i i b ro se p tim o d is p u ta tio n u m : vel si lo n gin q uo s it a fu tu ru s vei alia iu sta causa in te r­ venerit, + 5 P A U L U S № ro n ono ad e dictum : n on co g e n ­ dum. 5 a binus autem nullas p ra e to ris p a rte s esse ad compellendum d e fe n d e re , sed ex s tip u la tu o b rem non defensam agi posse: a t si ¡u stas causas h a b e a t, c u r iudicium a ccip ere n o iit, fid e iu s s o re s n on te n e ri, quia v ir bon u s a rb itra tu ru s non fu e rit, u t q u i iustam excusationem a d fe rre t, d e fe n d e re c o g e re tu r. ¿>ed e t si sa tis non d e d it, sed re p ro m itte n ti ei cre d itu m e st, idem statu e nd u m est.

№

I II skyrius

6 §. Tas, kuris nėra įpareigojamas ginti nesantįjį, jei nesančiojo gynybos dėlei vis dėlto pateiktų teis­ mo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, privalo būti įpareigojamas dalyvauti procese, kad nebūtų ap­ gautas tas, kuriam pateiktas užtikrinimas: juk tie, kurie nėra įpareigojami ginti, pateikus užtikrinimą bus įpareigojami. Labeonas teigia, kad ištyrus bylos aplinkybes čia reikia nustatyti ribas, ir jei dėl laiko gaišimo ieškovas patiria žalos, jį [prokuratorių]) dera įpareigoti atsakyti pagal ieškinį. Tačiau jei nutrūko svainystės ryšiai arba įsiplieskė priešiškumas, arba nesančiojo turtą užvaldė, 44. Ulpianas, V II Svarst. arba jei jis rengiasi toli išvykti, arba esama kitos svar­ bios priežasties, 45. Paulius, I X Ed. tai įpareigoti nedera. Kita vertus, pasak Sabino, įpareigoti ginti yra visai ne pretoriaus reikalas, ir galima pareikšti iš stipuliacijos kylantį ieškinį dėl at­ sisakymo teikti gynybą; bet jei bus teisėtų priežasčių, nulėmusių nenorą dalyvauti procese, laiduoto­ jai (fideiussores) nebus atsakingi pagal ieškinį, nes sąžiningas žmogus nespręstų esant įpareigotiną teik­ ti gynybą tą, kuris turi teisėtų priežasčių atsisakyti. Tačiau ir tada, jei jis nepateikė užtikrinimo, o ir vėl patikėta jo žodžiu, dera laikytis tokios pačios tvarkos.

393

D ig-5.%

I I I skyrius

4 5 .1 . Q u i ita d e p u b lic o a g u n t, u t e t p riva tu m com­ modum

d e fe n d a n t,

causa

c o g n ita

p e rm ittu n tu r

p ro c u ra to re m dare, e t p o s te a alius a g e n s e x c e p ­ tio n e re p e lle tu r.

4 5 .2 . 5 ' p ro c u ra to ri o p u s novum n u n tia tu m s it iscjue in te rd ic to u ta tu r «ne ei vis f ia t a e d ific a n ti» , d e fe n so ris p a rte s eum s u stin e re nec co m pelli ca­ vere ratam rem dominum h ab itu ru m ¡ulianus ait, e t si s a tisd e d e rit, non anim adverto, in cju it Julianus, c|uo casu s tip u la tio com m ittatur.

46

G A JU 5

!ib ro te r tio ad e d ictu m p ro vin cia le .

Q u i p ro p rio nomine iudicium a c c e p is s e t, si ve lle t p ro curato re m dare, in cjuem a c to r tr a n s fe ra t iu d ic i­ um, a u d iri d e b e t sollem nitercjue p ro iu d ica tu m solvi sa tis d a tio n e cavere. 4 6 . I. D

cjui d e fe n d it eum, cu iu s nom ine ip se non

agat, liberum e s t vel in unam rem d e fe n d e re . 4 6 .2 . Q u i alium d e fe n d it, s a tis d a re c o g itu r: nemo enim alienae litis id o ne u s d e fe n s o r sine s a tis d a tio ­ ne in telleg itu r. 46-5- Jtem cjuaeritur, si iudicium a c c e p e rit d e fe n s o r e t a c to r in integrum re s titu tu s sit, an c o g e n d u s s it re s titu to riu m iudicium a ccip ere : e t magis p la c e t co ­ gendum .

55*

1 §. Tiems, kurie reiškia ieškinį siekdami apginti viešąjį interesą taip, kad kartu gina ir privatų, ištyrus bylos aplinkybes leidžiama paskirti prokuratorių ir tada kito ieškovo reikalavimas bus atremtas atsikir­ timu [ekscepcija]. 2 §. Jei prokuratoriui būtų pateiktas pareiškimas dėl naujos statybos uždraudimo ir jis pasinaudotų in­ terdiktu „tegul jėga nekliudo tam, kuris stato“ jis imasi gynėjo vaidmens ir nėra įpareigotas pateikti užtikrinimo, kad [įgaliotojas] jo veiksmams pritars, ir jeigu pateiktų užtikrinimą, tai, kaip sako Julijonas, „aš nematau, kuriuo atveju stipuliacija galiotų“. 46. G ajus, I I I Prov. ed. Kas ėmėsi pats atsakyti pagal ieškinį, jeigu pageidauja paskirti prokuratorių, kad ieškovas imtų bylinėtis su juo, privalo būti išklausytas ir tinkamai pateikti užtikrinimą dėl teismo sprendimo įvykdymo. 1 §. Kas gina tą, kurio vardu pats nereiškia ieškinio, ginti gali ir tik vienoje byloje. 2 §. Tas, kas gina kitą, įpareigojamas pateikti užtikrinimus: juk niekas nepateikdamas užtikrinimų nėra laikomas tinkamu gynėju svetimoje byloje. 3 §. Taip pat sprendžiamas ir toks klausimas: jei gynėjas ėmėsi dalyvauti procese, o ieškovui buvo tai­ kyta restitucija, ar derėtų įpareigoti jį [gynėją] daly­ vauti procese, prasidėjusiame pritaikius restituciją; ir dažniausiai atsakoma, kad reikia įpareigoti. 395

II I skyrius

5-5-

4r6.4-. L ro c u r a to r u t in c e te ris q u o q u e n e g o tiis g e ­ rendis, ita e t in litib u s ex b on a fid e ra tio n e m re d d e re d e b e t. Ita q u e q u o d ex lite c o n s e c u tu s e r it sive p rin ­ c ip a lite r ipsius rei nom ine sive e x trin s e c u s o b eam rem, d e b e t m andati iu d ic io re s titu e re u sq u e a deo, u t e t si p e r errorem a u t iniuriam iu d ic is n o n d e b itu m co nse cu tu s fu e rit, id q u o q u e re d d e re d e b e a t.

4r6.J. |tem co n tra q u o d o b rem íudícatam p ro c u r a to r solverít, c o n tra rio m andatí lu d id o re c íp e ra re d e b e t: poenam autem, quam ex suo d e líc to p ra e s títít, recí­ perare non d e b e t.

4-6.6.

L itis im pendia b o n a fid e fa c ta vel a b a c to ris

p ro c u ra to re vel a re i d e b e re ei re s titu i a e q u ita s su­ adet.

4-6J- S

d u o b u s m andata s it a d m in is tra tio n eg o ­

tiorum , quorum a lte r d e b ito r s it m a n d a to ris, an a lte r cum eo re cte a ctu ru s sit?

u tiq u e recte-, n o n enim

o b id minus p ro c u ra to r in te lle g itu r, q u o d is q u o q u e cum q u o ag itu r p ro c u ra to r sit.

4*7 I U L I A N U 5 lib ro q u a rto ad (J rs e iu m f e r o ­ cem. Q u i d uos p ro c u ra to re s omnium rerum suarum re liq u it, nisi nominatim p ra e c e p it u t a lte r a b a lte ro pecuniam p e ta t, non v id e tu r m andatum u tr ilib e t e o ­ rum dedisse.

4 §. Kaip ir apie kitų reikalų tvarkymą, taip ir apie dalyvavimą teisme vedant bylas prokuratorius pri­ valo sąžiningai atsiskaityti. Taigi tai, ką jis gavo iŠ bylinėjimosi teisme, tiek tiesiogiai iš tos bylos, tiek netiesiogiai, bet kas su ja susiję, jis privalo per­ duoti ieškinio iŠ pavedimo pagrindu; ir net jeigu dėl teisėjo apsirikimo ar neteisingumu jis įgijo tai, kas nepriklauso, privalo ir tai atiduoti. 5 §. Taip pat ir atvirkščiai, — tai, ką sumokėjo vyk­ dydamas teismo sprendimą, prokuratorius privalo at­ gauti pareikšdamas priešinį ieškinį, kylantį iš pavedi­ mo sutarties; kita vertus, baudos, kurią sumokėjo dėl paties padaryto pažeidimo, jis neturi atgauti. 6 §. Teisingumas lemia, kad pagrįstos išlaidos, kurias ieškovo ar atsakovo prokuratorius patyrė vesdamas bylą, jam privalo būti atlygintos. 7 §. Jei tvarkyti reikalus yra pavesta dviem, iš kurių vienas yra įgaliotojo skolininkas, ar teisinga bus, jei kitas imsis reikšti jam ieškinį? Bet kuriuo atveju tai yra teisinga: juk jo kaip prokuratoriaus įgaliojimai ne­ laikomi Šiauresniais dėl to, kad tas, kuriam jis reiškia ieškinį, taip pat yra prokuratorius. 47. Julijonas, I V Ursėįaus Ferokso komentarų knygoje Jei tas, kuris paskyrė du prokuratorius tvarkyti vi­ sus jo reikalus, tiesiogiai nenurodė, kad vienas pareikalautų pinigų iš kito, laikoma, kad nė vienam iŠ jų jis nedavė tokio pavedimo.

397

I I I skyrius

Dig- 5-5-

45 G A IU S

lib ro te r tio ad e d ictu m p ro vin cia le .

Itacjue, si hoc s p e c ia lite r mandatum e st, tu n c e xcip i­ e n te eo cum cjuo a g itu r «si non mihi m andatum sit, u t a d e b ito rib u s peterem » a cto re m ita d e b e re re p ­ licare «aut si mihi mandatum est, u t a te peterem ».

+ ? P A U L U S lib ro cjuincjuagensim o c ju a rto ad edictum. Ig n o ra n tis dom ini c o n d ic io d e te r io r p e r p ro curato re m fie ri non d e b e t. 5 0 G A I U 5 lib ro vicensim o s e c u n d o ad edictum provinciale. Q ua cu m cju e ra tio n e p ro c u r a to r tu u s a me lib e ra tu s est, id tib i p ro d e sse d e b e t.

5 1 U L P I A N U S lib ro sexagensim o a d edictum . M in o r vig in ti cjuincjue annis si d e fe n s o r e x is tâ t, ex cjuibus causis in integrum re s titu i p o s s it, d e fe n s o r id o ne u s non est, Cjuia e t ip si e t fic fe iu s s o rib u s eius p e r in integrum re s titu tio n e m s u c c u rritu r.

48. G ajus, I I I Prov. ed. Taigi tam buvo duotas tiesioginis pavedimas, tad į to, kuriam reiškiamas ieškinys, atsikirtimą „jeigu man nebūtų buvę pavesta reikalauti iš skolininkų [sumokėti]“, ieškovas turi atsakyti taip: „arba jei man buvo pavesta pareikalauti iš tavęs.“ 49. Paulius, LTV Ed. Įgaliotojo, neturinčio duomenų apie Šią bylą, padėties neturi pabloginti prokuratoriaus veiksmai. 50. G ajus, X X I I Prov. ed. Nesvarbu, kokiu būdu tavo prokuratorius taptų lais­ vas [nuo prievolės] mano atžvilgiu, tai privalo būti tau naudinga. 51. Ulpianas, L X Ed. Jei gynėju taptų tas, kuris nėra sulaukęs 25 metų amžiaus, tais atvejais, kai jo atžvilgiu galimas resti­ tucijos taikymas, nebūtų tinkamas gynėjas, nes ir jam pačiam, ir jo laiduotojams (fideiussores) yra padedama taikant restituciją.

m aritus fa c e re p o s s it non e s t co nd e m n an d us.

1 §. Ginti — reiškia prisiimti tokią pačią atsakomybę kaip ir atsakovas, todėl iš vyro gynėjo negali būti priteista sumokėti daugiau nei gali vyras.

J 1.2. |s cjui suscepit defensionem, e tsi locupletissim us

2 §. Ėmęsis gynybos, net jei ir yra labai turtingas,

J 1.1. Q u o n ia m tam en d e fe n d e re e s t eandem vicem cjuam reus subire, d e fe n s o r m ariti in a m plius cjuam

5it, 5 2 F A Ü L U 5 lib ro cjuincjuagensim o s e p tim o ad edictum : e ts i co nsu la ris sit,

52. Paulius, L V I I E d . ir net jei turi konsulo rangą [eina konsulo pareigas arba yra buvęs konsulas], 399

19*

Dig. 5.5.

55 U L P I A N U S Ifb ro sexagensim o a d edictum : non v id e tu r d e fe n d e re , nisi s a tis d a re f u e r it p a ra tu s.

* + P A U L U S lib ro puincjuagensim o ad edictum . |\jec^ue fem ina necjue miles necjue p ui re i p u b lica e causa a fu tu ru s e s t a u t m o rb o p e rp e tu o te n e tu r a u t m agistratum in itu rus e s t a u t in vitu s iu d icium p a ti non p o te s t, id o ne u s d e fe n s o r in te lle g itu r.

^4 .1 . ~|” u to re s, cjui in alicjuo lo c o a d m in is tra v e ru n t, eodem lo co e t d e fe n d i d e b e n t.

55 U L P I A N U S Ifb ro sexagensim o p u in to ad edictum, p ro c u ra to re in rem suam d a to p ra e fe re n ­ dus non e st dom inus p ro c u ra to ri in litem movendam vel pecuniam suscipiendam : cjui enim s u o nom ine utiles a ction e s habet, rite eas in te n d it.

$ 6 J D E L M lib ro sexagensim o s e x to ad e d ictu m . A d rem mobilem petendam d a tu s p r o c u r a to r a d e xhib end um re c te aget.

5 7 1D E - M l ib ro septu ag e nsim o c ju a tro ad edictum . Q u i p ro cu ra to re m d a t, u t c o n fe stim a g a t, is in te l­ legendus e s t p e rm itte re p ro c u ra to ri e t p o s te a litem peragere.

400

I II skyrius

53. Ulpianas, L X Ed. nelaikomas gynėju, jei nėra pasirengęs pateikti užtikrinimo. 54. Paulius, L Ed. Tinkamu gynėju nelaikoma nei moteris, nei karys, nei tas, kuris yra išvykęs valstybės reikalais, arba nuo­ lat kamuojamas ligos, arba ketinantis eiti magistrato pareigas, arba prieš savo valią negalintis dalyvauti procese. 1 §. Globėjai, kurie tvarkė reikalus tam tikroje vie­ toje, toje vietoje turi ir gintis. 55. U lpianas, L X V Ed. Paskyrus prokuratorių jo paties interesais, nederėtų įgaliotojui teikti pirmenybės pareiškiant ieškinius ar gaunant pinigus: juk tas, kuris asmeniškai įgalintas reikšti išvestinius [pagal analogiją] ieškinius, juos reiškia teisėtai. 56. Tas pats [Ulpianas], L X V I Ed. Prokuratorius, paskirtas išreikalauti kilnojamąjį daiktą, turės teisę pareikšti ieškinį dėl daikto pri­ statymo [į teismą, pas magistratą]. 57. Tas pats [Ulpianas], L X X IV Ed. Kas skiria prokuratorių tam, kad šis nedelsdamas pareikštų ieškinį, manytina, suteikia jam ir leidimą vėliau užbaigti bylą.

401

Dig. y.y

I I I skyrius

57*1- 5 ' cjuis rem isit e xce p tio n e m p ro c u ra to ria m , non p o te r it ex p a e n ite n tia eam o p p o n e re .

5 s P A U L U S I it ro se p tu a g e n sim o p rim o ad e d ic­ tum. f*ro c u ra to r, cui g e n e ra lite r lib e ra a d m in is tra tio rerum commissa est, p o te s t exigere, novare, aliud p ro alio perm utare.

59 I D U M

lib ro decim o ad P lautium . ^ e d

e t id

cjuocjue ei mandari vid e tu r, u t s o lv a t c re d ito rib u s .

60 I D L M

lib ro cjuarto re sp on so ru m . M a n d a to

generali non c o n tin e ri etiam tra n s a c tio n e m d e c i­ dendi causa interpo sita m : e t id e o si p o s te a is cjui m andavit tra nsa ctio ne m ratam non h a b u it, n o n p o s ­ se eum repelli ab a c tio n ib u s e xercendis.

6\ I D E I M lib ro prim o ad f^lautium . p la u tiu s ait: p ro curato re m dam natum non d e b e re c o n ve n iri, nisi a u t in rem suam d a tu s e sse t a u t o p tu lis s e t se, cum s c ire t cautum non esse, om nibus p la c u it. Jdem e rit observandum e ts i d e fe n s o ris lo co cum s a tis d a tio n e se liti o p tu le rit.

¿2 P O M P O N I U S ¡ it ro s e cu n d o ex P la u tio . legatum petendum p ro c u ra to r d a tu s si in te rd ic to u ta tu r adversus heredem de ta b u lis e xh ib endis. 40 2

1 §. Jei kas nors nepasinaudojo atsikirtimu prieš prokuratorių, tai, vėliau dėl to apgailestaudamas, negalės jo pateikti. 58. Paulius, L X X I Ed. Prokuratorius, kuriam duotas bendrasis leidimas savo nuožiūra tvarkyti reikalus, gali reikšti reikalavimus, atlikti novaciją, mainyti vieną daiktą į kitą. 59. Tas pats [Paulius], X Plautiįaus Tačiau, matyt, jam taip pat suteikiami įgaliojimai ten­ kinti kreditorių reikalavimus [atsiskaityti su kredito­ riais]. 60. Tas pats [Paulius], I V Atsak. Bendras pavedimas neapima [pavedimo] sudaryti tai­ kos sutartį, kuria siekiama išspręsti [ginčą], todėl jeigu vėliau davusysis pavedimą taikos sutarčiai nepritartų, nevalia būtų jam kliudyti pareikšti ieškinį. 61. Tas pats [Paulius], I Plautiįaus Plautijus sako: „Bendra nuomonė yra tokia, kad nu­ teistajam [t. y. bylą pralaimėjusiam] prokurato­ riui ieškinio reikšti nedera, nebent jis būtų buvęs paskirtas jo paties reikalams arba įstojęs pats, nors ir žinodamas, kad užtikrinimo nebuvo pateikta.“ To paties dera laikytis ir tada, jei gynėjo vaidmens jis imtųsi pateikdamas užtikrinimą. 62. Pomponijus, 2 -oji Plautiįaus komentarų knyga Jei prokuratorius, paskirtas pareikalauti įvykdyti tes­ tamentinę išskirtinę [legatą], prieš įpėdinį pasinau403

I I I skyrius

D ig -5-5-

p ro c u ra to ria e xce p tio , quasi n on e t К о с e s s e t ei mandatum , non o b s ta t.

M O D E . 5 T I N U 5 lib ro s e x to d iffe re n ­ tiarum . p ro c u ra to r to to ru m b on o ru m , cu i res adm i­ ¿5

n istra nd a e m andatae sunt, res d om ini n e q u e mo­ biles vel immobiles neque servos sine s p e c ia li dom ini manbro s e x to a u a e stio n u m . R t

id e o non p o te s t vid e ri b o n i viri a rb itra tu litem de­ fe n d e re is, c|ui actorem fru s tra n d o e ffic ia t, ne ad exitum co ntro ve rsia d e d u c a tu r.

7 5.1. A d duas res p e te n d a s p r o c u r a to r d a tu s si unam rem p e ta t, e x c e p tio n e non e x c lu d itu r e t rem in iudicium d e d u cit.

+ J2

77. Paulius, L V II Ed. Bet kas, kuris yra ginamas, privalo būti ginamas taip, kaip tai darytų padorus Romos pilietis. 78. Afrikartas, V I Klaus. Todėl negali būti pripažįstamas besielgiąs kaip pa­ dorus Romos pilietis tas, kuris teisme klaidina ieškovą siekdamas, kad prieštaravimai nebūtų pašalinti [ginčas išspręstas]. 1 §. Prokuratorius, kuriam buvo pavesta išreikalauti du daiktus, o reikalaujantis vieno, negali būti nuša­ lintas pasinaudojant atsikirtimu [ekscepcija] ir veda bylą teisme iki galo.

413

IV

D ig .

Q u o d cuiuscum cįue u n iv e rs ita tis nom ine vel c o n tra eam a g a tu r

I V skyrius Apie ieškinius, reiškiamus kokios nors bendruomenės vardu arba tai bendruomenei

D ig.

m

I V skyrius

.

i G A IC 1 S

lib ro te r tio ad e d ictu m p ro vin cia le .

[\je q u e so cie ta s neque collegium n eq u e huiusm odi c o rp u s passim om nibus h a b e re c o n c e d itu r: nam e t le g ib u s e t se na tus c o n s u ltis e t p rin c ip a lib u s co n ­ s titu tio n ib u s ea res c o e rc e tu r, f^aucis adm odum in causis concessa s u n t huiusm o d i c o rp o ra : u t ecce vectigalium p ublicorum s o ciis perm issum e s t c o rp u s hab e re vel a u rifo d in a ru m vel a rg e n tifo d in a ru m e t salinarum. |tem collegia R om a e c e rta s u n t, quorum c o rp u s senatus c o n su ltis a tq u e c o n s titu tio n ib u s p rin cip a lib u s confirm atum est, v e lu ti p is to ru m e t quorundam aliorum, e t naviculariorum , cjui e t in p ro ­ vinciis sunt.

u . Q u i b us autem permissum e s t c o rp u s h a b e re collegii s o c ie ta tis sive cuiuscjue a lte riu s eorum no­ mine, proprium e s t ad exemplum re i p u b lic a e h a b e re res communes, arcam communem e t a c to re m sive syndicum, p e r quem tam quam in re p u b lic a , q u o d com m uniter agi fie riq u e o p o rte a t, a g a tu r fia t. 1

1-2.. Q u o d si nemo eos d e fe n d a t, q u o d eorum com­ mune e rit p o ssid e ri et, si a d m o n iti n o il e x c ite n tu r ad sui defensionem , venire se iussurum p ro c o n s u l ait. f i t quidem non esse a cto re m vel syn dicum tu n c q u o q u e intellegim us, cum is a b s it a u t v a le tu d in e im­ p e d ie tu r a u t inhabilis s it ad agendum .

+ i6

1. Gajus, I I I Prov. ed. Teisė steigti draugijas, kolegijas, bendruomenes nėra beatodairiškai teikiama visiems, nes ir įstatymai, ir Senato nutarimai, ir imperatorių konstitucijos ją ri­ boja. Tokios rūšies bendruomenes leidžiama steigti dėl gana retai pasitaikančių priežasčių. Pavyzdžiui, tiems, kurie buriasi rinkti valstybės mokesčius arba steigti aukso ar druskos kasyklas, naudotis sidabro rūdynais. Lygiai taip pat Romoje veikia tam tikros bendrijos, kurioms bendruomenių statusą suteikia Senato nutarimai ar imperatorių konstitucijos, kaip antai kepėjų ir kai kurių kitų [amatininkų], bei laivininkų, kurios veikia ir provincijose.

1 §. Tiems, kuriems leidžiama steigti bendruomenes, vadinamas kolegijomis, draugijomis ar kitais tokios rūšies pavadinimais, įprasta valstybės pavyzdžiu turėti bendrą turtą, bendrą iždą ir atstovą, arba sindiką, ku­ riems tarpininkaujant, kaip ir valstybėje, atliekama ir vyksta tai, kas turi būti daroma ar turi vykti bendrai.

2 §. Jeigu jų negina, tai prokonsulo nurodymu per­ imamas valdymas tų daiktų, kurie yra bendras turtas; ir jeigu, atkreipus dėmesį, jie nesiims veiksmų ginti savo reikalo, priimamas įsakymas turtą parduoti. Mes manome, kad atstovo, ar sindiko, nesama ir tada, kai jis yra išvykęs, arba jam kliudo liga, arba jis yra nepajėgus imtis veiksmų.

417

D>s- Э-+.

1-5-

I V skyrius

si e xtra n e u s d e fe n d e re v e lit u niversitatem ,

p e rm ittit p ro co n su l, s ic u t in p riva to ru m d e fe n s io n i­ bus o b se rva tu r, quia eo m odo m e lio r c o n d ic io uni­ v e rs ita tis fit.

z ULPIANUS lib ro

o c ta v o ad e d ictu m . 5 * mu-

nicipes vel aliqua u niversitas ad agendum d e t ac­ torem , non e rit dicendum q ua si a p lu rib u s d atu m sic haberi: bie enim p ro re p u b lica vel u n iv e rs ita te in te r­ venit, non p ro singulis.

5 ID L M

lib ro n on o ad edictum . N u lli p e rm ittitu r

nomine civita tis vel curiae e x p e riri nisi ei, cu i lex p e r­ m ittit, a u t lege cessante o rd o d e d it, cum d u a e p a r­ te s a de sse nt a u t am plius quam duae.

4*

PAULUS

lib ro n o n o ad e d ictu m , p la n e u t

d uae p a rte s decurionum a d fu e rin t, is q u o q u e quem d e c e rn e n t num erari p o te s t.

? U L P I A N U S lib ro o c ta v o ad e d ictu m . Illu d no­ tandum P om ponius a it, q u o d e t p a tris su ffra g iu m filib p ro d e rit e t filii p a tri,

3 §. Ir jeigu pašalinis asmuo nori ginti bendruomenę2, prokonsulas tai leidžia daryti taip pat, kaip tai esti privačių asmenų [interesų] atveju, nes dėl to bendruo­ menės padėtis gerėja. 2. Ulpianas, V III Ed. Jei municipijaus gyventojai arba kokia nors bendruo­ menė paskiria atstovą ieškiniui pareikšti, tai nedera sakyti, kad jis laikomas tarytum būtų buvęs paskir­ tas kelių asmenų, nes veikia bendruomenės, o ne pavienių asmenų interesais. 3. Tas pats [Ulpianas], IX Ed. Niekam neleidžiama reikšti ieškinio [bendruomenės ar kurijos] vardu, išskyrus tuos, kuriems tokią teisę suteikia įstatymas, o įstatymo nesant — tam, kurį paskyrė bendruomenės taryba, dalyvaujant dviem trečdaliams arba daugiau. 4. Paulius, I X E d . Suprantama, tam, kad susidarytų du trečdaliai dekurionų, galima įskaičiuoti ir tą, dėl kurio jie pri­ ima sprendimą. 5. Ulpianas, V III Ed. Pomponijus teigia esant reikalinga pabrėžti, kad ir tėvo balsas įskaitomas sūnaus naudai, o sūnaus balsas —tėvo naudai,

2 Klasikinėje romėnų teisėje terminu universitas iš esmės buvo apibrėžiama tai, ką šiuolaikinė teisė vadina juridiniu asmeniu. + 16

419

I V skyrius

D%- 5-+6

P A U L U S lib ro n on o ad e dictum : item eorum , qui

in eiusdem p o te s ta te sunt: q ua si d e c u rio enim hoc d e d it, non quasi dom estica p e rso n a . Q u o d e t in honorum p e titio n e e rit servandum , nisi lex m unicipii vel p e rp e tu a co n s u e tu d o p ro h ib e a t.

6 . 1.

Q i decu rio n es d e c re v e ru n t a ctio n e m p e r eum

movendam c|uem duum viri e le g e rin t, is v ia e tu r ab o rd in e electus e t id e o e x p e riri p o te s t: p a rvi enim re fe rt, ipse o rd o e le g e n t an is cui o rd o n egotium d e d it. O c d si ita d e cre ve rin t, u t q ua e cum qu e in­ cid isse t co ntro ve rsia , eius p e te n d a e n e g o tiu m "T i­ tius h aberet, ipso iure id d e cre tu m nulliu s m om enti esse, quia non p o s s it vid e ri d e ea re, q u a e a d h u c in co ntro ve rsia non sit, d e c re to datam p e rse cu tio n e m . * 5 ed h od ie haec omnia p e r s y n d ic o s s o le n t se cun ­ dum locorum co nsu e tu d in em e xp lica ri. 6 .Z .

Q u id si a c to r d a tu s p o s te a d e c re to d e c u rio ­

num p ro h ib itu s sit, an e x c e p tio ei n o ce a t? T t p u to sic h o c accipiendum , u t ei perm issa v id e a tu r, cui e t permissa d urat.

6

~ A c t o r u n ive rsita tis si a g a t, c o m p e llitu r etiam

d e fe n d e re , non autem c o m p e llitu r ca vere d e ra to . 5 ed interdum si de d e c re to d u b ite tu r, p u to in­ te rp o n e n d a m e t de ra to ca utio n em ,

/\c to r

ita q u e

iste p ro c u ra to ris p a rtib u s fu n g itu r e t ju d ic a ti a c tio ei ex e d ic to non d a tu r nisi in rem suam d a tu s sit. 420

6. Paulius, I X Ed. taip pat ir tų, kurie pavaldūs tam pačiam asmeniui: nes jis balsavo kaip dekurionas, o ne kaip šeimos narys. Šito privalo būti laikomasi ir gaunant magistratų pa­ reigas, jei tik to nedraudžia municipijaus įstatymas arba nusistovėję papročiai. 1 §. Dekurionams nutarus, kad ieškinį privalo pareikšti tas, kurį išrinko duumvirai, jis laikomas išrinktu dekurionų ir turi teisę reikšti ieškinį, nes juk nėra labai svarbu, ar patys dekurionai išrinko, ar tas, kuriam jie šį reikalą patikėjo. Tačiau jeigu jie nuspręstų, kad kilus bet kokios rūšies ginčui reikalavimą privalo reikšti Titas, šis dekretas savaime yra niekinis, nes negali būti laikoma suteikta dekretu teisė vesti teisme ginčą, kuris kol kas net nėra kilęs. Šiandien visa tai paprastai atlieka sindikai, laiky­ damiesi vietos papročių. 2 §. O jeigu atstovui, paskirtam pareikšti ieškinį, vėliau dekurionų dekretu būtų uždrausta veikti, ar jam pakenktų procesinė išlyga [atsikirtimas]? Aš manau, dera suprasti taip, kad laikoma esant leista tam, kam ir toliau leidžiama. 3 §. Jeigu bendruomenės atstovas reiškia ieškinį, tai yra įpareigojamas ir teikti gynybą, tačiau iŠ jo ne­ reikalaujama pateikti užtikrinimo, kad jo atliktiems veiksmams bus pritarta. Atitinkamai, šis atstovas iš dalies atlieka prokuratoriaus vaidmenį ir ieškinys dėl teismo sprendimo įvykdymo pagal ediktą jam tei421

Dig- 5-4.

W skyrius

D t c o n s titu i ei p o te s t. D x isdem causis m utandi a c to n s p o te s ta s erit, ex q u ib u s etiam p ro c u ra to ris . / \ c t o r etiam filiu s fam ilias d a ri p o te s t.

7 U L P I A N U S lib ro decim o a d e d ictu m . municipum nomine actionem p r a e to r d e d it, ita e t a d ­ versus eos iustissim e e dicendum p u ta v it. 5 e d e t le , qui in negotium publicum sum dandam actionem in m unicipes.

7.1-5 i quid u n ive rsita ti d e b e tu r, sin g u lis n o n d e b e ­ tur: nec q uo d d e b e t u niversita s s in g u li d e b e n t.

7-2. |n d e cu rio n ib u s vel aliis u n iv e rs ita tib u s nihil re fe rt, utrum omnes idem m aneant an p a rs m aneat vel omnes im m utati sint. 5 e d si u n iv e rs ita s ad unum re d it, magis a d m ittitu r p o sse eum c o n v e n ire e t c o n ­ veniri, cum ius omnium in unum re c c id e rit e t s t e t no­ men u niversitatis.

b 1 A V O L E L N Ü 5 № ro q u in to decim o ex O a s -

sio. C iv ita te s si p e r eo s q u i re s earum a d m in is tra n t non d e fe n d u n tu r nec quicquam e s t c o rp o ra le rei p u b lica e q u o d p o s s id e a tu r, p e r a c tio n e s d e b ito ru m c iv ita tis a g e n tib u s s a tis fie ri o p o rte t.

422

kiamas tik tada, jei jis paskirtas jo paties interesais. Su juo taip pat galima sudaryti susitarimą dėl skolos pa­ tvirtinimo. Bendruomenės atstovą galima pakeisti tais pačiais pagrindais, kaip ir prokuratorių. Atstovu gali būti skiriamas taip pat ir tėvo valdžioje esantis sūnus. 7. Ulpianas, X Ed. Kai pretorius teikia ieškinį municipijaus gyventojų vardu, jis taip pat visiškai teisingai mano, kad ir jiems [gali būti pareiškiamas ieškinys]. Tačiau ir le­ gatui [pasiuntiniui], betvarkant visuomenės reika­ lus patyrusiam išlaidų, mano manymu, dera suteikti teisę pareikšti ieškinį municipijaus gyventojams. 1 §. Jei kas skolingas bendruomenei, tai nėra skolin­ gas pavieniams asmenims, nes bendruomenės skola —tai ne pavienių asmenų skola. 2 §. Kai dėl dekurionų [ir kitų bendruomenių], —ne­ turi reikšmės, ar nėra visų [sudarančių bendruomenę], ar tik dalies, ar pasikeitė visa sudėtis. Bet jeigu iš bendruomenės teliko vienas Žmogus, dauguma lai­ kosi nuomonės, kad jam galima pareikšti reikalavimą teisme ir jis gali reikšti reikalavimus teisme, nes visų teisė perėjo vienam ir liko bendruomenės pavadinimas. 8. Javolenas, 15-oji Kasijaus komentarų knyga Jei asmenys, tvarkantys bendruomenės reikalus, negi­ na bendruomenės, ir nesama jokio materialaus turto, kurį bendruomenė valdytų, tai jos ieškovų [kreditorių] reikalavimai turi būti tenkinami perleidžiant jiems teises reikalauti iš bendruomenės skolininkų. 423

J V skyrius

D's9 P O M P O N I U S lib ro te r t io d e cim o a d ^aW \num. 5 ' tib i cum m unicipibus h e re d ita s com m unis e ritj fam iliae erciscu nd a e iudicium in te r v o s re d d itu r. |demcjue dicendum e s t e t in fin iu m re g u n d o ru m e t acjuae pluviae arce nd a e iu d icio . 10 P A U L U S iib ro prim o manualium. (C o n s titu i p o te s t a c to r etiam ad o p e ris novi n u n tia tio n e m e t ad s tip u la tio n e s in te rp o n e n d a s , v e lu ti le g a to ru m , damni in fe cti, iudicatum solvi, cjuamvis s e rvo p o tiu s civitatis. (L a ve ri d e b e a t: sed e t si a c to ri ca utum fu e ­ rit, utilis a c tio a d m in is tra to ri rerum c iv ita tis d a b itu r.

424

9. Pomponijus, X I I I Sab. Jei palikimą paveldėjai kartu su municipijaus gyven­ tojais, tai paveldėtas turtas tarp jų privalo būti pada­ lytas teismo tvarka. Tą patį reikia pasakyti ir apie teismo bylas, susijusias su sklypų ribų nustatymu ir su žemiau esančiojo sklypo apsauga nuo užtvindymo. 10. Paulius, I Nurod. [Bendruomenės] atstovas gali būti skiriamas ir naujos statybos draudimui paskelbti, ir stipuliacijai (pavyzdžiui, dėl testamentinių išskirtinių [legatų], gresiančios žalos, teismo sprendimo įvykdymo) sudaryti, nors užtikrinimą veikiau dera pateikti bendruomenės vergui; tačiau jeigu užtikrinimas bus pateiktas atstovui, bendruomenės reika­ lus tvarkančiajam turi būti teikiamas išvestinis [pagal analogiją] ieškinys.

425

V Dig. n e g o tiis g e s t is

V skyrius Apie reikalų tvarkymą

D ig -5-5-

i U L P I A N U S lib ro decim o ad e d ictu m . H o c edictum necessarium est, quoniam magna u tilita s absentium ve rsa tu r, ne in d e fe n s i rerum p o sse s­ sionem a u t venditionem p a tia n tu r vel p ig n o ris dis­ tra c tio n e m vel p oe n ae co m m itte n d a e a ctio n e m , vel iniuria rem suam a m ittan t.

2 G A I U S lib ro te r tio ad e d ictu m p ro vin cia le . 5 * quis a bse n tis n eg o tia g e s s e rit lic e t ig n o ra n tis , tamen q uidq u id u tilite rin rem eius im pen d e n t vel etiam ipse se in rem a b se n tis a licui o b lig a v e rit, h a b e t eo nomine actionem : ita q u e eo casu u ltro c itro q u e nas­ c itu r a ctio, quae a p p e lla tu r n e g o tio ru m g esto ru m . ELt sane sic u t aequum e s t ipsum a c tu s sui rationem re d de re e t eo nomine co ndem nari, q u id q u id vel non u t o p o rtu it g e s s it vel ex his n e g o tiis re tin e t: ita ex diverso iustum est, si u tilite r g e s s it, p ra e s ta ri ei, q u id q u id eo nomine vel a b e s t ei vel a fu tu ru m est.

5 U L P I A N U S lib ro decim o ad e d ictu m . /\ }t p ra e to r: « S i «quis n e g o tia a lte riu s, sive q u is n eg o tia, quae cuiusque cum is m o ritu r fu e rin t, g e s s e rit: Judi­ cium eo nomine dabo». 5-1. H a e c verba «si quis» sic s u n t a c c ip ie n d a «sive quae»: nam e t m ulieres n e g o tio ru m g e s to ru m agere posse e t co nve n iri non d u b ita tu r.

+18

V skyrius

1. Ulpianas, X Ed. Sis ediktas yra būtinas, nes teikia nedalyvaujantiems didelės naudos, — kad dėl gynybos neteikime jie nenukentėtų turto valdymo perdavimo arba parda­ vimo atvejais, arba kad neprarastų įkeisto turto dėl to, kad jis buvo parduotas, arba dėl baudos ieškinio sumokėjimo [jų naudai], arba kad neprarastų savo daikto dėl neteisėtų svetimųjų veiksmų. 2. G ajus, I I I Prov. ed. Jei kas nors vedė nesančiojo [nedalyvaujančiojo] bylas, nors tas nesantysis apie tai net nežinojo, ir patyrė bylai reikalingų išlaidų arba kito asmens atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su nesančiojo reikalais, tai jam šiuo pagrindu teikiamas ieškinys. Taigi šiuo atveju abi šalys įgyja teisę į ieškinį, kuris vadinamas ieškiniu dėl reikalų tvarkymo. Ir, žinoma, teisinga, kad jis pats atsiskaitytų ir būtų atsakingas už tai, jei ką nors padarė netinkamai arba pasisavino ką nors, įgytą iš šių sandorių. Kita vertus, jei reikalus jis tvarkė naudingai, taip pat teisinga atlyginti jam už tai, ką betvarkydamas [svetimus] reikalus išleido arba išleis. 3. Ulpianas, X Ed. Pretorius sako: „Jei kas nors tvarkytų kito reika­ lus arba reikalus, likusius kam nors mirus, aš šiuo pagrindu duosiu jam ieškinį.“ 1 §. Žodžius „jei kas“ dera suprasti kaip apimančius ir moterų giminę, nes neabejotina, kad ir moterys gali reikšti ieškinius, pagrįstus reikalų tvarkymu, bei joms Šie ieškiniai gali būti pareiškiami. 429

V skyrius V '% -

5.Z. « N e g o tia » sic accip e, sive unum sive p lu ra . 5-5* « A ^ e riu s » , incjuit: e t h o c a d utrum cjue sexum

2 §. „Reikalus“ suprask šitaip: arba vieną, arba keletą. 3 §. Pasakyta „kito“ —tai taip pat apima abi lytis.

re fe rtu r. 5.4. P upillus sane si n e g o tia g e s s e rit, p o s t re s c rip ­ tum divi p ii etiam co nve n iri p o te s t in id cjuod fa c tu s e s t lo c u p le tio r: a g e n d o autem c o n p e n s a tio n e m eius CjUO

5 .5 . L t si f u rio si n e g o tia gesserim , c o m p e tit mihi

adversus eum n eg o tiorum g e s to ru m a c tio . f u r a t o r i autem fu rio s i vel fu rio s a e a d ve rsu s eum eamve dan­ dam actionem L a b e o ait. 5 .6 .

H a e c verba: «sive

c ju is

n e g o tia , cjuae cuiuscjue

cum is m o ritu r fu e rin t, g e s s e rit» s ig n ific a n t illu d tem ­ pus, cjuo cjuis p o s t mortem a licu iu s n e g o tia g e ssit: de cjuo f u it necessarium e d ice re , a uo n ia m necjue te s ta to ris iam d e fu n c ti necjue h e re d is

cjui

nondum

a d iit negotium gessisse v id e tu r. 5 ecl si cjuid acces­ s it p o s t mortem, u t p u ta p a rtu s e t fe tu s e t fru c tu s , vel si cjuid servi a dcjuisierint: e ts i his v e rb is n o n co n ­ tin e n tu r, p ro a d ie c to tam en d e b e n t a ccip i. 5.7- H a e c autem a c tio cum ex n e g o tio g e s to o ria ­ tu r, e t h e re d i e t in heredem c o m p e tit.

5*3. ,5 * e x s e c u to r a p ra e to re in n e g o tio meo d a tu s dolum mihi fe c e rit, d a b itu r mihi a d ve rsu s eum a ctio .

+50

4 §. Net jei kieno nors reikalus tvarkė nepilnametis, tai po dieviškojo Pijaus reskripto paskelbimo jam gali būti pareikštas ieškinys, neviršijantis gautos turtinės naudos. Gi kai jis reiškia ieškinį, yra atsakingas už pakeitimus, kuriuos padarė [kai tvarkė reikalus], 5 §. Ir jei aš tvarkysiu psichikos ligonio reikalus, tai turėsiu teisę pareikšti jam ieškinį dėl reikalų tvarky­ mo. Tačiau Labeonas tvirtina, kad psichikos ligonio ar ligonės globėjas turi pareikšti ieškinį jam arba jai. 6 §. Žodžiai „tvarkyti reikalus, likusius kam nors mi­ rus“ yra susiję su laikotarpiu, kai kas nors tvarkė po kito mirties; apie tai buvo būtina nurodyti edikte, nes laikoma, kad tas tvarkė nei palikėjo, kuris jau mirė, nei įpėdinio, kuris dar nepriėmė palikimo, reikalus; bet jei kas nors atsirado po mirties, kaip antai vergams gimę vaikai arba gyvulių prieauglis ir vaisiai, arba jei vergai ką nors įgijo, tai šitai turi būti laikoma pridėta [prie edikto], nors nurodyti žodžiai to neapima. 7 §. O šis ieškinys, nes jis kyla iš reikalų tvarkymo, gali būti pareiškiamas tiek įpėdinio, tiek ir įpėdiniui. 8 §. Jei vykdytojas, paskirtas pretoriaus ir tvarkęs mano reikalus, veikė tyčia padarydamas man žalos, tai aš įgyju teisę pareikšti jam ieškinį. 431

V skyrius

Dig- 5-55 .9 . ]nterdum

in

n e g o tio ru m

g e s to ru m

a c tio n e

|_abeo s c rib it dolum solum m odo versari: nam si a f­ fe c tio n e coactus, ne bona mea d is tra h a n tu r, neg o tiis te meis optu le ris, aecjuissimum esse dolum d um ta xa t te praestare: cjuae s e n te n tia b a b e t aecjuitatem . 5 .10. M a c a c tio n e te n e tu r non solum is c|ui s p o n te e t nulla n e ce ssita te c o g e n te im m iscuit se n e g o tiis alienis e t ea g e ssit, verum e t is cjui alicjua necessi­ ta te u rg ue n te vel n e ce ssita tis s u s p ic io n e g e s s it.

J . M . A p u d M a rce llu m lib ro s e c u n d o d ig e sto ru m cjuaeritur, si, cum p ro p o su isse m n e g o tia

itii g e r­

ere, tu mihi mandaveris u tg e ra m , an u tra cju e a c tio n e u ti possim? b l t ego p u to utram cjue locum habere. Q ue m a d m o du m ipse M a rc e llu s s c rib it, si fid e iu s sorem a ccep e ro n eg o tia g e s tu ru s : nam e t hic d ic it adversus utrumcjue esse a ctionem . d- I D E . M lib ro cjuadragensim o cju in to a d , 5 a k m um. S e d videamus, an fid e iu s s o r hie h a b e re alicjuam actionem p ossit: e t verum e s t n e g o tio ru m g e s to ru m eum agere posse, nisi d o n a n d i anim o fid e iu s s it.

9 ID U M

lib ro decim o a d e d ictu m . |tem si, cum

p u ta vi a te mihi mandatum, n e g o tia g e ssi, e t hie nas­ c itu r n eg o tiorum g e sto ru m a c tio c e s s a n te m andati a c tio n e . |dem e s t etiam , si p ro te fid e iu s s e ro , dum p u to mihi a te m andatum esse.

+52

9 §. Kai kada, rašo Labeonas, ieškinyje dėl reikalų tvar­ kymo dėmesys kreipiamas tik į tyčią: nes jei vedamas su manimi siejančio prieraišumo tu prisiėmei mano reika­ lus, kad turtas nebūtų grobstomas, tai visai teisinga, kad atsakytum tik už tyčią. Tokia nuomonė yra teisinga. 10 §. Pareiškiant šį ieškinį atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik tas, kuris laisva valia ir neverčiamas būtinybės ėmėsi svetimų reikalų ir juos tvarkė, bet ir tas, kuris veikė esant būtinajam reikalingumui arba manė esant reikalinga tai daryti. 11 §. Marcelas II Digestų knygoje kelia klausimą: jeigu man pasisiūlius tvarkyti Tito reikalus, tu man pavedei juos tvarkyti, ar aš galiu pasinaudoti abiem ieškiniais? Ir aš manau, kad leistini abu, nes juk, kaip rašo ir pats Marcelas, jeigu aš, ketindamas tvarkyti reikalus, priimu pavedimą, tai tokiu atveju, sako jis, ieškinys gali būti pareikštas abiem. 4. Tas pats [Ulpianas\, X L V Sab. Tačiau iŠnagrinėsime, ar koks nors ieškinys čia priklauso įgaliotojui ir ar yra taip, kad jis gali pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo, jei tik nepavedė jų turėdamas tikslą padovanoti. 5. Tas pats [Ulpianas], X Ed. Taigi jei aš tvarkyčiau reikalus manydamas, kad tu man davei pavedimą, gali būti ieškinys dėl reikalų tvarkymo, nes ieškinio dėl pavedimo nėra. Taip pat būtų ir tuo atveju, jei aš duočiau pavedimą už tave manydamas, kad tu davei man [tokį pavedimą]. 433

D ig -M -

^

.

V skyrius

1

.

si , cum p u ta vi *]” itii n e g o tia esse, cum

e s s e n t 5 emp ro n ''; ea gessi, so lu s 5 emp ro n ius mihi a c tio n e n eg o tiorum g e sto ru m te n e tu r.

5-2. julianus lib ro te r tio d ig e s to ru m s c rib it, si p u p illi tu i n e g o tia g e sse ro non m a n d a to tu o , s e d ne tu te ­ lae iu d icio tenearis, n e g o tio ru m g e s to ru m te h ab e ­ b o obligatum : sed e t pupillum , m odo si lo c u p le tio r fu e rit factu s.

5-5- ]tem si p ro c u ra to ri tu o mutuam p ecu n ia m d e d e ­ ro tu i co nte m p la tion e , u t c re d ito re m tu u m vel p ig ­ nus tuum lib e re t, adversus te n e g o tio ru m g e s to r u m h ab e bo actionem , adversus eum cum cjuo c o n tra x i nuliam. Q u id tam en si a p ro c u ra to re tu o s tip u la tu s sum? f* o te s t d ici supe re sse mihi a d ve rsu s te n e g o ­ tiorum g esto ru m actionem , cjuia ex a b u n d a n ti hanc stip u la tio n e m in te rp o su i.

5 •*4'* 5 * quis n e g o tia mea g e s s it non mei c o n ­

te m p la tio n e , sed sui lucri causa, L a b e o s c rip s it suum eum p o tiu s quam meum n eg o tiu m g e s s is s e (qui enim d e p ra e d a n d i causa a c c e d it, s u o lu c ro , n on meo com m odo s tu d e t): sed nih ilo minus, immo magis e t is te n e b itu r neg o tiorum g e s to ru m a c tio n e . Ip se tam en si circa res meas a liq u id im p e n d e rit, n o n in id q u o d ei a b e st, quia im probe ad n e g o tia mea a c c e s s it, sed in q u o d ego lo c u p le tio r fa c tu s sum h a b e t c o n tra me actionem .

J .6 . 5 * quis ita s im p licite r v e rs a tu s e st, u t suum ne­ g otium in suis b o n is q ua si meum g e s s e rit, nulla ex u tro q u e la tere n a s c itu r a c tio , quia nec fid e s b ona hoc p a titu r. Q u o d si e t suum e t meum q u a si meum gesse rit, in meum te n e b itu r: nam e t si cu i m andavero, u t meum negotium g e ra t, q u o d mihi tecu m e ra t com­ mune, dicendum esse L a b e o a it, si e t tuum g e s s it sciens, n eg o tiorum g e sto ru m eum tib i te n e ri.

5 7 . S i quis quasi servus meus n eg o tiu m meum g e s ­

se rit, cum e sse t vel lib e rtu s vel in g en u us, d a b itu r n eg o tiorum gesto ru m a ctio .

416

5 §. Tačiau jei kas nors mano reikalus tvarkė ne rūpindamasis manimi, bet siekdamas naudos sau, tai, kaip rašo Labeonas, jis veikiau tvarkė savo reikalus, ne manuosius; kas imasi reikalo siekdamas pasipelny­ ti, tas rūpinasi savo praturtėjimu, o ne mano nauda, bet juo labiau jis atsako pagal ieškinį dėl reikalų tvar­ kymo. Kita vertus, ir jis, jei patyrė su mano reika­ lais susijusių išlaidų, turi teisę pareikšti man ieškinį, bet neperžengdamas ne nesąžiningai ėmusis mano reikalų patirtų nuostolių, o mano gautos turtinės naudos ribų. 6 §. Tačiau jei kas pasielgtų taip paikai, kad savo reikalą, susijusį su jo turtu, tvarkytų kaip mano, tai nė viena iš šalių neturėtų teisės pareikšti ieškinio, nes tai būtų nesąžininga. O jei jis tvarkė ir savo reikalą, ir manąjį kaip mano, tai bus atsakingas už pastarąjį. Juk ir tuo atveju, jei aš kam nors pavesčiau tvarkyti mano reikalą, kuris yra bendras mano ir tavo [reikalas], tai, kaip tvirtina Labeonas, derėtų pasakyti, — jei tvarkė ir tavo reikalą apie tai žinodamas, tai prieš tave bus atsakingas už reikalų tvarkymą. 7 §. Jei kas nors tvarkė mano reikalus taip, tarytum būtų mano vergas, nors [iš tikrųjų] buvo išlaisvintasis arba iš prigimties laisvas, reiškiamas ieškinys dėl reikalų tvarkymo.

437

Dig- 5-5.

J .S .

V skyrius

5' eg °

n e g o tia g e s s e ro vel servi,

videam us, an tecum n e g o tio ru m g e s to ru m habeam actionem , L . t mihi v id e tu r verum, cju o d L a b e o d is­ tin g u it e t f*om po n iu s lib ro vicensim o s e x to p ro b a t, u t, si quidem c o n te m p la tio n e tu i n e g o tia g e s s i pe­ culiaria, tu mihi te n e a ris: q u o d si a m icitia filii tu i vel servi, vel eorum c o n te m p la tio n e , a d ve rsu s patrem vel dominum de p e cu lio d u m ta x a t d a n d am action e m , (demque e s t e t si sui iu ris esse e o s p u ta v i. f\(am e t si servum non necessarium em ero filio tu o e t tu ratum habueris, nihil a g itu r ra tih a b itio n e e od e m lo c o f*om ­ p onius s c rib it h o c a d ie c to , q u o d p u ta t, e ts i nihil s it in peculio, quoniam p lus p a tri d o m in o ve d e b e tu r, e t in patrem dandam actionem , in q ua n tu m lo c u p le tio r ex mea a d m in istra tio n e fa c tu s sit.

5 -9 ‘ 5 e d si hom inis lib e ri q u i t ib i b o n a fid e s e rv ie b a t n e g o tia g esse ro : si quidem p u ta n s tu u m esse se r­ vum gessi, P om ponius s c rib it earum rerum p e c u lia ­ rium causa, quae te se qu i d e b e n t, te cu m mihi fo re n e g o tio ru m g e sto ru m action e m , earum v e ro rerum, quae ipsum se q u u n tu r, non tecum , s e d cum ipso. 5 ^ d si liberum scivi, earum quidem rerum , q u a e eum se q u u n tu r, h a b e b o adversus eum a ctio n e m , earum vero, q ua e te se q u u n tu r, a dve rsu s te .

+55

8 §. Bet jeigu aš tvarkyčiau tavo sūnaus arba vergo reikalus, reikia ištirti, ar galiu pareikšti tau ieškinį dėl reikalų tvarkymo. Ir, man regis, teisingas yra Labeono pateikiamas atskyrimas, kuriam pritaria ir Pomponijus X X V I knygoje: jei rūpindamasis tavimi aŠ tvarkiau su pekulijumi susijusius tavo reikalus, tu prieš mane esi atsakingas; o jeigu aš tvarkau reikalus iš draugiškumo, kuris mane sieja su tavo sūnumi ar vergu, arba rūpindamasis jais, dera teikti tik tėvui ar šeimininkui reikštiną ieškinį dėl pekulijaus. Taip pat esti ir tuo atveju, jei aš juos laikiau esant savosios teisės [savarankiškais, nepavaldžiais] asmenimis, nes net jei aš tavo sūnui nupirkčiau nereikalingą vergą, o tu tam pritartum, iš pritarimo ieškinys nekiltų. Pomponijus [apie tai] rašo toje pačioje vietoje, pridurdamas, kad, jo manymu, net jeigu pekulijuje nieko nėra, nes skola tėvui arba šeimininkui didesnė [t. y. viršija pekulijaus vertę], dera suteikti ir ieškinį prieš tėvą dėl tiek, kiek jis gavo naudos man betvarkant reikalus. 9 §. Jeigu aš tvarkyčiau laisvojo žmogaus, kuris savo valia tarnavo tau kaip vergas, reikalus, ir jeigu tuos reikalus būčiau tvarkęs laikydamas jį esant tavo vergą, tai, kaip rašo Pomponijus, iš to pekulijų sudarančio turto, kuris turi atitekti tau, man priklausys ieškinys dėl reikalų tvarkymo, o iš to [turto], kuris priklauso jam pačiam — ne tavo, bet jo atžvilgiu [priklausys ieškinys]. O [net jeigu] man buvo žinoma, kad jis yra laisvasis, tai [nepaisant to] dėl tų daiktų, kurie priklau­ so jam, aš turėsiu ieškinį jo atžvilgiu, o dėl tų, kurie priklauso tau —tavo atžvilgiu. 439

D ig.5.5-

V skyrius

5-10. 5 * T i t i i servum p u ta n s, qui e ra t * 5 emPro n i'j d e d e ro pecuniam ne o c c id e re tu r, u t Y o m p o n iu s ait, h a b e b o neg o tiorum g e sto ru m a d ve rsu s 5 emp ro_ nium actionem .

5-1 1. |tem q u a e ritu r a p u d fe d iu m lib ro septim o, si T itiu m cjuasi d e b ito re m tuum e x tra iu d icium a d ­ m onuero e t is mihi so lve nt, cum d e b it o r n o n esset, tu q u e p o ste a co g n o veris e t ra tum h a b u e ris : an ne­ g o tio ru m g esto ru m a c tio n e me p o s s is co nve n ire , f ^ t a it d u b ita ri posse, quia nullum n e g o tiu m tuum gestum est, cum d e b ito r tu u s n o n fu e rit.

ra­

tih a b itio , inquit, fe c it tuum neg o tium : e t s ic u t ei a quo exactum e s t adversus eum d a tu r re p e titio qui ratum hab u it, ita e t ipsi d e b e b it p o s t ra tih a b itio n e m adversus me co m p e te re a c tio . 0 ‘c ra tih a b itio co n ­ s titu e t tuum negotium , q u o d ab in itio tuum n on erat, sed tua co n te m p la tio n e gestum .

5*1 2. |dem ait, si T i t i i d e b ito re m , cu i te h ered e m pu­ tabam , cum e sse t ^ e i u s heres, c o n v e n e ro s im ilite r e t exegero, mox tu ratum h a b u e ris: esse mihi a dve rsu s te e t tib i mutuam n e g o tio ru m g e s to ru m action e m . / \ d q u in alienum negotium gestu m e st: se d ra tih a b i­ tio h oc co ncilia t: quae res e ffic it, u t tuum n egotium g estum v id e a tu r e t a te h e re d ita s p e ti p o s s it.

•fto

10 §. Jei aŠ manyčiau vergą priklausant Ticijui, nors [iš tikrųjų] jis priklauso Sempronijui, ir sumokėčiau tam, kad vergas nebūtų užmuštas, tai aš, kaip sako Pomponijus, įgysiu teisę pareikšti Sempronijui ieškinį dėl reikalų tvarkymo. 11 §. Taip pat ir Pedijaus VII knygoje sprendžiamas klausimas: jeigu aš, laikydamas Ticijų esant tavo skolininką, ne teismo tvarka priminčiau jam apie skolą ir jis ją man sumokėtų, nors ir nebuvo skolingas, o tu sužinojęs [mano veiksmams] pritartum, tai ar gali pareikšti man ieškinį dėl reikalų tvarkymo? Ir jis pasakė, kad dėl to galima abejoti, nes as netvarkiau jokio tavo reikalo, o Ticijus nebuvo tavo skolininkas, bet, pasakė jis, pritarimas daro šį reikalą tavuoju. Ir taip pat, kaip ir tam, iš kurio kas nors buvo išreikalauta, sutei­ kiama teisė pareikšti ieškinį reikalaujant sugrąžinti tai, ko įgijimui tu pritarei, taip ir tau, išreiškusiam pritarimą, privalo būti teikiamas ieškinys prieš mane. Taigi dėl pritarimo taps tavuoju reikalas, kuris iš pradžių nebuvo tavo, tačiau buvo tvarkomas tavo naudai. 12 §. Jis taip pat sako, kad jei aš tokiu pačiu būdu kreipčiausi į Ticijaus skolininką, kurio įpėdiniu laikau tave, nors [iš tikrųjų] įpėdinis yra Sėjus, ir išieškočiau skolą, o tu vėliau tam pritartum, tai man tavo atžvilgiu, o tau mano atžvilgiu priklausytų ieškinys dėl reikalų tvar­ kymo. Nors buvo tvarkomas svetimas reikalas, pritarus jis tampa nuosavu, o tai lemia, kad sutvarkytas reikalas laikomas tavuoju ir iš tavęs galima pareikalauti palikimo.

441

V skyrius

Dig-M . 5 - 15- Q u i d ergo, in q u it Y edius, si, cum te heredem putarem , insulam fu ls e ro h e re d ita ria m tu q u e ratum habueris, an s it mihi a dve rsu s te a c tio ? 5 e d non fo r e ait, cum h o c fa c to meo a lte r s it lo c u p le ta tu s e t a lte riu s re ipsa g estum n e g o tiu m s it, n ec p ossit, q u o d alii adquisitum e s t ip s o g e s tu , h o c tuu m n ego­ tium videri.

V 'd e a m u s in p e rso n a eius, q u i n e g o tia admi­ n istra t, si quaedam g e s s it qua e da m non, contem ­ p la tio n e tam en eius alius ad h a e c n o n a c c e s s it, e t si vir diligens (q u o d ab e o exigim us) etiam ea g e s tu ru s fu it: an d ici d e b e a t n e g o tio ru m g e s to ru m eum te n e ri e t p ro p te r ea quae non g e ssit? Q u o d p u to verius. £ e r t e si q uid a se exigere d e b u it, p ro c u l d u b io hoc ei im p u ta b itu r. Q u a m q u a m enim h o c ei im p u ta ri non p ossit, c u r alios d e b ito re s non c o n v e n e rit, quoniam conveniendi eos iu d ic io fa c u lta te m n on h a b u it, qui nuliam actionem in te n d e re p o tu it: tam en a sem et ip so c u r non e xeg e rit, ei im p u ta b itu r: e t si f o r t e non fu e rit usurarium d eb itu m , in c ip it esse usurarium , u t divus P ius p a v io L o n g in o re s c rip s it: nisi fo r te , in­ q u it; usuras ei rem iserat:

-m

13 §. Taigi, o kas, sako Pedijus, jei aš, manyda­ mas tave esant įpėdinį, suremontuosiu palikimui priklausantį daugiabutį [nuomai skirtą] namą, o tu tam pritarsi, tai ar man priklausys ieškinys tavo atžvilgiu? Tačiau, kaip jis tvirtina, nepriklausys, nes dėl šių mano veiksmų turtinės naudos patyrė kitas ir iš tikrųjų buvo tvarkomas kito žmogaus reikalas, o tai, ką kitas įgijo betvarkydamas reikalą, negali būti laikoma tavo reikalu. 14 §. Išnagrinėsime kitą klausimą, susijusį su turtą administruojančiu asmeniu: jei jis tam tikrus reikalus tvarkė, o kitų — ne, o kitas asmuo, manydamas esant turto administratorių, nesiėmė tų reikalų tvarkyti, nors kaip apdairus žmogus (o jis privalo atitikti to­ kius reikalavimus) būtų norėjęs, tai ar privalo nuro­ dytas asmuo [t. y. turto administratorius] atsakyti už reikalus, kurių netvarkė? Teigiamas atsakymas į Šį klausimą atrodo esąs teisingesnis. Bet kokiu atveju, to, ką jis privalėjo išieškoti iš savęs paties, iš jo, be abejonės, bus pareikalauta. Kita vertus, jo negalima kaltinti dėl to, kad nesikreipė į kitus skolininkus, nes jis neturėjo galimybės kreiptis į juos teismo tvarka, negalėdamas pareikšti jokio ieškinio, kita vertus, bus traukiamas atsakomybėn dėl to, kad neisieškojo iš savęs paties. Juk net jeigu buvo skolinta be palūkanų, paskola tampa atlygintinė, kaip savo reskripte Flavi­ jui Lionginui parašė dieviškasis Pijus; nebent, kaip jis sako, anas būtų jį atleidęs nuo palūkanų mokėjimo:

443

D>s- 5-5. 6 P A U LU S

V skyrius

lib ro n o n o ad e d ictu m : cjuia ta n ­

tundem in b o n a e fid e i Ìudiciis o ffic iu m iu d ic is valet, cjuantum in s tip u la tio n e nom inatim e iu s re i fa c ta in-

7 U L P IA N U S

lib ro d ecim o a d e d ictu m .

autem is f u it c^ui n e g o tia a d m in is tra v it a cjuo man­ datum non e xig e b a tu r, p o sse ei im p u ta ri, c u r o b la ta de ra to c a u tio n e eum non c o n ve n it: si m o d o fa c ile ei fu e rit sa tisda re . S e r t e in sua p e rs o n a in d u b ita tu m est: e t id e o si ex causa f u it o b lig a tu s , cjuae c e rto tem po re fin ie b a tu r, e t te m p o re lib e ra tu s e s t, nibilo minus negotiorum g e sto ru m a c tio n e e r it o b lig a tu s. Jdcm e rit dicendum e t in ea c a u s a , ex p ua b e re s non te n e re tu r, u t M a rc e llu s s c rib it.

7 - 1. |tem si fundum tuum vel c iv ita tis p e r o b r e p tio ­ nem p e tie ro negotium tuum vel c iv ita tis g e re n s et am pliores cjuam o p o r tu it fru c tu s fu e ro co n se cu tu s, d e b e b o b o c ipsum tib i vel re i p u b lic a e p ra e sta re , lic e t p e te re non p otu erim .

/ . 2 . S * cjuocumcjue m odo ra tio c o m p e n s a tio n is h a b it non e s t a iu d ice, p o te s t c o n tra rio iu d ic io agi: cjuod si p o s t exam inationem re p ro b a ta e fu e rin t p e n sa tio n e s, verius e s t cjuasi re iu d ic a ta am plius agi c o n tra rio iu d ic io n on p o sse , cjuia e x c e p tio re i judi­ c a ta e o p p o n e n d a est.

6. Paulius, I X Ed. todėl, kad kaip gera valia grindžiamo ieškinio pagrin­ du pradėtose bylose reikšmės turi teisėjo pareigybė, taip stipuliacijos atveju svarbus yra [kreditoriaus] klausimas, tiesiogiai nusakantis sutarties dalyką. 7. Ulpianas, X Ed. Jeigu tas, iš kurio nebuvo išieškoma pagal pavedimą, buvo reikalų administratorius, jam galima prikišti, kad jis nesikreipė į [įgaliotoją] pareikšdamas apie saistančią ir galiojančią prievolę, jei reikalavimas galėjo būti lengvai įvykdytas. Bet kuriuo atveju tai neabejotinai taikytina jam pačiam. Ir todėl, jeigu buvo saistomas prievolės tuo pagrindu, kuris neteko galios praėjus tam tikram laikui, jis vis dėlto atsakys pagal ieškinį dėl reikalų tvarkymo. Tą patį dera pasakyti ir tuo atveju, kai atsakomybėn nėra traukiamas įpėdinis, kaip rašo Marcelas. 1 §. Taip pat ir tuo atveju, jei aš, tvarkydamas tavo ar bendruomenės reikalus, bet neturėdamas tam įgaliojimo, imčiau teisme reikalauti tau ar bendruome­ nei priklausančio sklypo ir būtų priteista daugiau, nei priklausė, privalėsiu perduoti tai tau ar bendruomenei, nors ir neturėjau teisės pareikšti ieškinį. 2 §. Jei teisėjas dėl tam tikrų priežasčių netaikė prievolių įskaitymo, tai galima pareikšti priešinį ieškinį. Tačiau jeigu ištyrus bylos aplinkybes įskaitymą būtų atsisaky­ ta taikyti, tai teisingiau manyti, kad atsižvelgiant į tai, jog byla jau išspręsta, priešinio ieškinio pareikšti ne­ begalima, nes galima pasinaudoti atsikirtimu dėl jau išnagrinėto ginčo [bylos]. 445

D ig -5 5 .

7-5- lu lia n us lib ro te r tio tra c ta t, si ex d u o b u s sociis a lte r me p ro h ib u e rit ad m in istra re , a lte r non.- an ad­ versus eum ejui non p ro h ib u it h a b e b a m n e g o tio ru m g e sto ru m actionem ? M o v e tu r e o, q u o d , si d a ta fu e ­ r it adversus eum a c tio , n ecesse e r it e t eum p e rtin g i ejui ve tu it: sed e t illud esse iniquum eum ejui non p ro h ib u it alieno fa c to lib e ra ri, cum e t si m utuam pe­ cuniam a lte ri ex so ciis p ro h ib e n te s o c io dedissem , u tiq u e eum obligarem . 1 t p u to se cun d um julianum d e b e re d ici su p e re sse c o n tra eum ejui n o n p ro h ib u it negotiorum g e sto ru m action e m , ita ta m e n u t is ejui p ro h ib u it ex nulla p a rte n eq u e p e r so ciu m neque p e r ipsum alicjuid damni s e n tia t.

8 S C A I 1 V O L A lib ro prim o g u a e s tio n u m . Y om~ p o n iu s sc rib it, si negotium a te ejuamvis male gestum p ro b a ve ro , n eg o tiorum tam en g e s to ru m te mihi non te n e ri. V fd endum ergo, ne in d u b io hoc, an ratum habeam, a c tio n e g o tio ru m g e s to ru m p e n d e a t: nam cjuom odo, cum semel c o e p e rit, n u d a v o lu n ta te to lle ­ tur? 5 e d su p e riu s ita verum se p u ta re , si d o lu s ma­ lus a te a b s it. ^ c a e v o la : immo p u to e t si com probem , a d h u c n e g o tio ru m g e s to ru m a ctio n e m esse, se d eo d ictum te mihi non te n e ri, q u o d re p ro b a re n o n p o s ­ sim semel p ro b a tu m : e t quem adm odum q u o d u tilite r gestum e s t necesse e s t a p u d iudicem p ro ra to ha-

V skyrius

3 §. Julijonas III knygoje svarsto: jei vienas iŠ dviejų partnerių [sudariusių civilinės bendrovės (jungtinės veiklos) sutartį] man uždraudė tvarkyti reikalus, o antrasis — ne, tai ar aš galiu pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo tam, kuris neuždraudė? Klausimas kyla dėl to, kad suteikus teisę pareikšti jam ieškinį neišvengiamai bus susijęs ir tas, kuris uždraudė. Tačiau neteisinga ir tai, kad tas, kuris neuždraudė, butų laisvas [nuo atsakomybės] už svetimus veiks­ mus, nes jei vienam iš bendrininkų aš paskolinau pinigų esant antrojo draudimui, as jį, be jokios abejonės, susaisčiau prievolėmis. Ir manau, kad su­ tinkant su Julijonu reikia pasakyti, jog prieš tą, kuris neuždraudė, galimas ieškinys dėl reikalų tvarkymo, tačiau jis reikštinas taip, kad uždraudusysis niekaip — nei per bendrininką, nei asmeniškai —nepatirtų jokių nuostolių. 8. Scevola, I Klaus. Pomponijus rašo, kad jei aš pritariu reikalui, kurį tu tvarkei, tai tu nesi man atsakingas pagal ieškinį dėl reikalų tvarkymo, net ir jei šį reikalą tvarkei blogai. Todėl būtina išnagrinėti, ar teisė pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo nėra išsaugoma esant abejonių, ar aš tam pritariau. Nes kaipgi kartą pareikštas ieškinys gali būti atsiimtas tiesiog to užsimanius? Tačiau anksčiau [pasakyta], kad Pomponijus laiko tai esant teisinga, jeigu tavo veiksmuose nebuvo tyčios. Sce­ vola [gi rašo]: „Priešingai, aš manau, kad net jeigu aš pritariau [jo veiksmams], ieškinys dėl reikalų tvar447

D'S-5-5-

beri, ita omne q u o d o b ip so p ro b a tu m e st. Q e te ru rn si u bi p ro ba vi, non e s t n e g o tio ru m a c tio : q u id fie t, si a d e b ito re meo e x e g e rit e t p ro ba ve rim ? Q u e m a d ­ modum recipiam? |tem si v e n d id e rit? Ip se d e n iq u e si q uid im pendit, quem adm odum re c ip ie t? |\|a m u tiq u e mandatum non est. L , r it ig itu r e t p o s t ra tih a b itio ­ nem n eg o tiorum g e sto ru m a c tio .

9

ULPIANUS

lib ro decim o a d e d ictu m . 5 ed an u ltro mihi tr ib u itu r a c tio sum p tu u m q u o s feci? f 71 p u to co m p ete re , nisi s p e c ia lite r id a ctu m e st, u t n e u te r adversus alterum b a b e a t actio n e m .

5 M . Js autem ejui n e g o tio ru m g e s to ru m a g it non solum si e ffe c tu m h a b u it n e g o tiu m q u o d g e s s it, ac­ tio n e ista u te tu r, sed s u ffic it, si u tilite r g e s s it, e tsi e ffe c tu m non h a b u it n egotium , L j : id e o si insulam fu ls it vel servum aegrum cu ra vit, e tiam si insula ex­ usta e s t vel servus o b iit, a g e t n e g o tio ru m g e s to ­ rum: id q ue e t L a b e o p ro b a t. 5 e d u t Q e ls u s re fe rt,

T fo c u lu s a p u d eum n o ta t non se m p e r d e b e re dari. Q u id enim si eam insulam fu ls it, quam d o m in u s quasi im par su m p tu i d e re liq u e rit vel quam s ib i n e ce ssa ri-

V skyrius

kymo išlieka, bet yra pasakyta „tu nesi prieš mane atsakingas“ ta prasme, kad aŠ negaliu peikti to, kam kartą esu pritaręs, ir kaip tie reikalai, kuriuos tvarkant buvo gauta naudos, privalo būti teisėjo pripažinti tvarkytais tinkamai, lygiai taip pat ir visi tie, kuriems pritarė pats [ieškovas]. Be to, jeigu ten, kur esama mano pritarimo, ieškinys dėl reikalų tvarkymo netai­ komas, tai kaipgi išeitų — jeigu jis išieškojo iš mano skolininko, o aš pritariau [kokiems nors kitiems jo veiksmams], taip kaipgi aŠ gausiu [pinigus]? Ir jeigu jis ką nors parduotų? Be to, jei jis pats patirtų kokių nors išlaidų, kokiu būdu jam jas susigrąžinti? Juk bet kuriuo atveju tai ne [apibrėžtas] pavedimas, taigi ir pritarus ieškinys dėl reikalų tvarkymo išliks.“ 9. Ulpianas, X E d . Tačiau jeigu man geruoju atlygintų mano patir­ tas išlaidas? AŠ manau, kad ieškinys galimas, jei tik tyčia nebuvo padaryta taip, kad nei vienas, nei kitas negalėtų vienas kitam pareikšti ieškinio. 1. §. Kas reiškia ieškinį dėl reikalų tvarkymo, gali Šiuo ieškiniu pasinaudoti ne tik tais atvejais, kai reikalas, kurį šis asmuo tvarkė, davė palankių rezultatų, bet pakanka ir to, kad reikalo tvarkymas buvo tikslingas ūkio prasme, nors rezultatas ir negautas. Todėl jeigu jis statė namui atramas arba gydė sergantį vergą, jis gali pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo, nors namas sudegtų, o vergas numirtų. Tai patvirtina ir Labeonas. Tačiau, kaip sužinome iŠ Celso, Prokulas dėl [Labeono] teiginio pastebi, kad ieškinys ne 449

D 'S-5-5.

am non p u ta vit? O n cra v'^ in q u it, dom inum secun­ dum L a b e o n is sententiam , cum u n ic u iq u e lic e a t e t damni in fe c ti nom ine rem d e re lin q u e re . , 5 e d istam sententiam Q e ls u s e le g a n te r d e rid e t: is enim nego­ tio ru m g estorum , in q u it, b a b e t a ctio n e m , q u i u tilite r n e g o tia g e ssit: non autem u tilite r n e g o tia g e rit, qui rem non necessariam vel q ua e o n e ra tu ra e s t patrem fam ilias a d g re d itu r. |u xta b o c e s t e t, q u o d |uiianus s c rib it, eum q u i insulam fu ls it vel servum a eg ro tum curavit, habere n e g o tio ru m g e s to ru m a ctio n e m , si u tilite r h o c fa c e re t, lic e t e ve n tu s n o n s it se cutu s, r . g o quaero: q uid si p u ta v it se u tilite r fa c e re , sed p a tri fam ilias non e xp e d ie b a t? £ ) ic o h u n e n o n h a b i­ turum negotiorum g e sto ru m a ctio n e m : u t enim even­ tum non spectam us, d e b e t u tilite r esse co e p tu m .

io POMPONIC15

lib ro vice n sim o p rim o ad Q u in tu m M u ciu m . ¿ 1 n e g o tia a b s e n tis e t ig n o ra n ­ tis g eras, e t culpam e t dolum p ra e s ta re d e b e s . 5 ed

T ro cu lu s in terdu m etiam casum p ra e s ta re d e b e re , v e lu ti si novum n egotium , q u o d n on s it s o litu s absens fa c e re , tu nom ine e ius g e ra s: v e lu ti ve n a le s n o vicios co em endo vel aliquam n e g o tia tio n e m in e u n d o . |\Jam

V skyrius

visada gali būti teikiamas. Kas, jei jis suremontavo namą, kurį savininkas buvo palikęs likimo valiai neturėdamas galimybės padengti jo išlaikymo išlaidų, arba dėl to, kad jam nebuvo reikalingas? Jis sako, kad, vėlgi Labeono nuomone, savininkas yra atsa­ kingas [pagal ieškinį dėl reikalų tvarkymo], nes bet kuriam yra leidžiama palikti savo daiktą, grindžiant tai vien galima žala. Tačiau šią nuomonę Celsas taik­ liai pajuokia: nes, kaip jis sako, tik tam priklauso ieškinys dėl reikalų tvarkymo, kuris juos tvarkė gauda­ mas naudos, o tas, kuris rūpinasi nereikalingu daik­ tu arba tokiu, kuris yra našta šeimos galvai, — tvarko nenaudingą reikalą. Su tuo glaudžiai susiję ir Juli­ jono užrašai apie tai, kad suremontavusiajam namą ir išgydžiusiajam sergantį vergą priklauso ieškinys dėl reikalų tvarkymo, net jeigu rezultato ir nebuvo. Klausiama: o kas, jei jis manėsi besielgiantis nau­ dingai, bet šeimos galvai tai nebuvo paranku? Aš sakau, kad jam nepriklauso teisė pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo, nes mes galėtume nepaisyti rezul­ tato tik jei reikalas bent jau buvo pradėtas siekiant naudos. 10. Pomponiįus, X X IK v in to Mucijaus komentarų kny­ goje Jei tu tvarkai nesančio ir apie tai nežinančio asmens reikalus, tai privalai atsakyti ir už neatsargumą, ir už tyčią. Tačiau Prokulas [mano], kad kai kurias at­ vejais tenka atsakyti ir nesant jokios kaltės [kazuso (atsitiktinumo) atveju], kaip antai jeigu nesančiojo 451

D ig .

V skyrius

5.5.

5i q uid damnum ex ea re secutum fu e rit, te se q u e tu r, lucrum ve ro absentem : q u o d si in q u ib u sd a m lucrum fa c tu m fu e rit, in quibusdam damnum, a b se n s p en ­ sare lucrum cum dam no d e b e t.

i i U L P I A N U S lib ro decim o ad e d ictu m . S u c ­ ce ssori eius, cuius fu e ru n t n e g o tia , q u i a p u d b o ste s decessit, haec a c tio dan d a e rit. 1 1.1. S ed si filii fam ilias m ilitis d e fu n c ti te s ta m e n to fa c to gessi, sim ilite r e rit d a n d a a c tio .

1 1.2. S 'c u t autem in n e g o tiis vivorum g e s tis s u ffic it u tilite r negotium gestum , ita e t in b o n is m o rtuorum , lic e t diversus e xitus s it secutus.

i2

P A U LU S

lib ro n o n o a d e d ictu m . R e b i­

t o r meus, qui mihi q u in q u a g in ta d e b e b a t, d e ce s s it: huius h e re d ita tis cu ra tio n e m s u s c e p i e t im p e nd i decem: d e in d e re d a c ta ex v e n d itio n e re i h e re d i­ ta ria e centum in area re p o s u i: h a e c sine c u lp a mea p e rie ru n t. Q u a e s itu m est, an a b h e re d e , q u i q ua n ­ d o q u e e x titis s e t, vel cre d ita m pecuniam q u in q u a g in ­ ta p e te re possim vel decem q u a e im p e nd i. Julianus s c rib it in e o v e rti q ua e stion e m , u t anim advertam us,

&$2

vardu imiesi tvarkyti naują reikalą iš tų, kuriuose jis anksčiau nedalyvaudavęs, pavyzdžiui, pirkti vergus ar pradėti verslą. Nes jei dėl tokio reikalo kilo ko­ kios nors žalos, tu esi už ją atsakingas, o pelnas tenka nesančiajam. Jeigu iš tam tikrų reikalų buvo gauta pelno, o kai kurie padarė nuostolio, tai nesantysis privalo padengti nuostolį gautu pelnu. 11. Ulpianas, X Ed. Sį ieškinį dera suteikti perėmėjui teisių to, kurio tie reikalai buvo ir kuris mirė patekęs į priešų rankas. v

1 §. Tačiau jei aš tvarkiau tėvui pavaldaus sūnaus, kuris buvo karys ir mirė sudaręs testamentą, reikalus, tai panašiai reikia teikti ieškinį. 2 §. Ir kaip tvarkant gyvų žmonių reikalus pakan­ ka, kad jie būtų tvarkomi naudingai, lygiai taip pat esti ir su mirusiųjų turtu, nors baigtis būtų ir kitokia [t. y. reikalų tvarkymo rezultatas būtų kitoks nei buvo tikėtasi]. 12. Paulius, I X Ed. Mano skolininkas, kuris man buvo skolingas 50 tūks­ tančių, mirė; aš ėmiausi rūpintis jo palikimu ir išleidau 10 [tūkstančių]. Vėliau 100 tūkstančių, gautus parda­ vus palikimą sudarantį turtą, padėjau į skrynią. Tie 100 tūkstančių buvo prarasti dėl mano kaltės; klau­ siama, ar galiu aš reikalauti iŠ įpėdinio, jeigu toks kada atsirastų, paskolintų 50 tūkstančių arba mano išleistų 10 [tūkstančių]? Julijonas sako, kad klausimo esmė 453

Dig-5.5-

V sky rius

an iu stam causam h a b u e rim s e p o n e n d o ru m c e n tu m : nam si d e b u e rim e t mihi e t c e te ris h e r e d ita r iis c r e d i­ to r ib u s so lve re , p e ricu lu m n o n so lu m s e x a g in ta , s e d e t re lic u o ru m q u a d ra g in ta me p ra e s ta tu ru m , d e ­ cem tam en q u a e im p enderim re te n tu ru m , id e s t so la n o n a g in ta re s titu e n d a . ¿ ) i v e ro iu s ta c a u s a fu e r it, p r o p te r quam in te g ra ce n tu m c u s to d ir e n tu r , v e lu ti si p ericulum e ra t, ne p ra e d ia in p u b lic u m c o m m it­ te re n tu r, ne p o e n a tr a ie c tid a e p e c u n ia e a u g e r e tu r a u t ex co m p ro m isso c o m m itte re tu r: n o n s o lu m d e ­ cem, q ua e

h e re d ita ria n e g o tia im p e n d e rim , s e d

etiam q u in q u a g in ta q u a e mihi d e b ita s u n t a b b e re d e me c o n s e q u i p o sse .

U L P I A N U S bb ro d e c im o a d e d ic tu m .

fi­

lius fam ilias n e g o tia g e s s is s e p r o p o n a tu r , a e q u is s imum e r it in p a tre m q u o q u e a c tio n e m d a ri, s iv e p e c u ­ lium h a b e t sive in p a tris sui v e rtit: e t si a n c illa , sim ili m odo.

yra atkreipti dėm esį į turėtą svarią priežastį atidėti 100 tūkstančių; nes je i aš privalėjau išm okėti ir sau, ir kitiem s palikėjo kreditoriams, tai privalėsiu atsakyti už tai, kad sukėliau pavojų ne tik 60 tūkstančių, bei ir kitiem s 4 0 -čia i, bet 10 [tūkstančių), kuriuos išleidau, liks man, tai yra reikia grąžinti tik 90 [tūkstančių]. Gi jei būta svarios priežasties, dėl kurios visi 100 tūkstančių privalėjo bū ti saugomi, tarkim, dėl nekilnojam ojo turto konfiskavim o arba netesybų [delspinigių] pa­ gal jū rinės paskolos sutartį išaugimo, arba dėl baudos pagal arbitražinį susitarimą m okėjim o grėsmės, — tai galiu iš įpėdinio atgauti ne tik 10 tūkstančių, kuriuos išleidau tvarkydamas palikim o reikalus, bet ir tuos 50, kuriuos m an buvo skolingi. 13. U lp ia n a s, X E d . Jei tėvui pavaldus sūnus ėm ėsi tvarkyti svetimus reika­ lus, yra visai teisinga teikti ieškinį ir tėvo atžvilgiu, nepriklausom ai nuo to, ar sūnui priklausė pekulijus, ar ką nors [gavęs] perdavė tėvui; panašiai esti ir tuo atveju, je i tai daro vergė.

H - F A C I L X J S lib ro n o n o a d e d ic tu m , f *o m p o n iu s lib ro vicensim o s e x to in n e g o tiis g e s tis in it io c u i­

14. P a u liu s , I X E d . P om p oniju s X X V I knygoje tvirtina, kad svetimų

usqu e te m p o ris c o n d ic io n e m s p e c ta n d a m a it. Q u i d

reikalų tvarkym o atveju nereikia vertinti aplinkybių,

enim, in q u it, si p u p illi n e g o tia c o e p e rim g e r e r e e t in­

egzistu ojan čią kiekvieno laikotarpio pradžioje. N es,

t e r m oras p u b e s fa c tu s sit? \Je\ s e rv i a u t f ilii fa m ilia s

sako jis, kas tada, je i man ėmusis tvarkyti nepilnam ečio

e t in te re a lib e r a u t p a te r fa m ilia s e f f e c t u s s it? M o c

reikalus jis laikui bėgant taps pilnam ečiu? Arba [jei aš

e t e g o v e riu s esse d id ic i, n isi si a b in itio q u a s i unum

tvarkiau] vergo arba šeim os galvai pavaldaus sūnaus reikalą, o jis įg ijo laisvę arba pats tapo šeimos galva? Aš irgi įsitikinau, kad ši nuom onė yra teisingesnė,

n e g o tiu m g e s tu ru s a c c e s s e ro , d e in d e a lio a n im o a d a lte ru m a c c e s s e ro e o te m p o re , q u o iam p u b e s vel

45+

455

V skyrius

D ig-5.5.

lib e r vel p a te r fa m ilia s e ffe c tu s e s t: h ie enim c|uasi p lu ra n e g o tia g e s ta s u n t e t p ro q u a lita te p e r s o n a ­ rum e t a c tio fo r m a tu r e t c o n d e m n a tio m o d e r a t u r .

1 5 I D f L M lib ro s e p tim o a d P la u tiu m . 5 e d e t cum

a liq uis n e g o tia mea g e r a t, n o n m u lta n e g o tia s u n t, se d unus c o n tra c tu s , n isi si a b in itio a d u n u m n e g o ­ tium a cce ssit, u t fin ito e o d is c e d e re t: b o c enim ca su si nova v o lu n ta te a liu d q u o q u e a d g r e d i c o e p e r it, alius c o n tra c tu s e st.

'6

U L P IA N U S lib ro trig e n s im o q u in to ad edictum . L .u m actum , quem q u is in s e r v itu te e g it, manumissus non c o g itu r re d d e re , p la n e

si q u id

conexum fu it, u t s e p a ra ri r a tio e iu s q u o d in s e rv i­ tu te g estu m e s t a b e o q u o d in lib e r t a t e g e s s it n o n p o s s it: c o n s ta t ve nire in iu d rciu m v e l m a n d a ti vel n e g o tio ru m g e s to ru m e t q u o d in s e r v itu te g e s tu m e st. b )e n iq u e si te m p o re s e rv itu tis a re a m e m e rit e t in ea insulam a e d ific a v e rit e a q u e c o r r u e r it, d e in d e manum issus fu n d u m lo c a v e rit: s o la lo c a tio fu n d o r u m in iu d ic io n e g o tio ru m g e s to ru m d e d u c e tu r , q u ia e x s u p e rio ris te m p o ris a d m in is tra tio n e n ih il a m p liu s in iu d ic io d e d u c i p o te s t quam id , s in e q u o r a t io lib e r ­ ta tis te m p o re a d m in is tra to ru m n e g o tio ru m e x p e d iiri n o n p o te s t.

+¿6

išskyrus atvejį, kai iš pat pradžių ėmęsis tvarkyti vieną reikalą, vėliau, turėdamas kitą ketinim ą, im čiausi kito, kai jis jau būtų sulaukęs pilnam etystės arba tapęs šeim os galva. Kadangi šiuo atveju buvo tvar­ kom a tarytum keletas reikalų ir atsižvelgta į asmenų padėtį, yra form uluojam as ir ieškinys, ir nustatomas priteistinos sumos dydis. 15. T as p a ts [P au liu s], V II P lau tijau s Tačiau ir kam nors tvarkant mano reikalus nebus reikalų daugėtas, o viena sutartis, išskyrus atvejį, kai jis iš pradžių ėm ėsi vieno reikalo, kad liautųsi [tvarkyti svetim us reikalus] jį užbaigęs, nes šiuo at­ veju, jeigu jis dėl naujo ketinim o im tųsi tvarkyti ir kitą reikalą, tai jau būtų kita sutartis. 16. U lp ian as, X X X V E d . Kalbant apie veiksmą, kurį kas nors atliko būdamas vergas, — jis neprivalo atsiskaityti po to, kai buvo pa­ leistas į laisvę. Ž in o m a , jeigu kas nors buvo taip susiję, kad ataskaita už veiksmą, atliktą jam esant vergą, negali būti pateikta skyrium nuo ataskaitos už veiksmą, kurį jis atliko kaip laisvasis, tai aišku, kad nagrinėjant ieškinį dėl pavedimo arba reikalų tvarkymo privalo būti ištirta ir tai, kas buvo atlikta dar vergo. B e to, jei būdamas vergas jis nupirktų sklypą ir pastatytų jam e namą, o šis sugriūtų, ir vėliau, tapęs laisvuoju, žemę išnuomotų, tai gali būti reiškiamas ieškinys tik dėl sklypo nuomojimo reikalų tvarkymo, nes jokie ankstesni su reikalų tvarky­ mu susiję veiksmai negali būti ieškinio dalykas, išskyrus tai, be ko negali būti pateikta ataskaita dėl reikalų, ku­ riuos jis tvarkė jau būdamas laisvasis. 457

V sky rius

D ig - 5-5-

17 r A U L U S lib ro n o n o a d e d ic tu m , f ro c u lu s e t L e g a s u s b on a m fid e m eum, cjui in s e r v itu te g e r e r e c o e p it, p ra e s ta re d e b e re a iu n t: id e o c |u e c ju a n tu m , si aliu s e ius n e g o tia g e s s is s e t, s e rv a re p o tu is s e t, ta n ­ tum eum, cjui a se m e t ip s o n o n e x e g e rit, n e g o tio ru m g e s to ru m a c tio n e p ra e s ta tu ru m , si a lic ju id h a b u it in p e c u lio , cuius re te n tio n e id s e rv a ri p o t e s t . ]dem N e ra tiu s .

i 5 ID IL M

lib ro s e c u n d o a d N e r a tiu m . A d

c^uin

n a tu ra d e b ito r fu it, e tiam si in p e c u lio n ih il h a b u it, e t s i p o s te a h a b u it, s ib i p o s te a s o lv e re d e b e t in e o ­ dem a ctu p e rse ve ra n s: s ic u t is, cjui te m p o ra li a c tio n e te n e b a tu r, etiam p o s t te m p u s e x a c tu m n e g o tio ru m g e s to ru m a c tio n e id p ra e s ta re c o g itu r.

13. \. S c a e v o la n o s te r a it p u ta r e se , a u o d S a b in u s s c rib it d e b e re a c a p ite ra tio n e m re d d e n d u m s ic in­ te lle g i, u t a p p a re a t, cjuid relicjuum f u e r i t tu n c , cum

pn mum lib e r esse eoe p e n t, n o n u t d o lu m a u t c u L pam in s e rv itu te adm issam in o b lig a tio n e m re v o c e t: ita q u e si in v e n ia tu r vel m alo m o re p e c u n ia in s e rv itu ­ te e ro g a ta , lib e ra b itu r.

1 3.2. S * lib e ra hom ini,

cjui

b o n a f id e m ihi s e rv ie b a t,

mandem, u t alicju id a g a t, n o n f o r e cum e o m a n d a ti a c tio n e m L ^ b e o a it, Cjuia n o n lib e ra v o lu n t a te e x s e ­ q u itu r rem s ib i m a n da tam , s e d ejuasi e x n e c e s s ita te

+5S

17. P au liu s, I X E d . Prokulas ir Pegasas teigia, kad tas, kuris ėmėsi tvar­ kyti reikalus būdamas vergas, privalo atsakyti už tai, ar tvarkė juos sąžiningai; todėl kiek [įgaliotojas] būtų galėjęs gauti, je i jo reikalus būtų tvarkęs kitas [asmuo], pagal ieškinį dėl reikalų tvarkymo privalo duoti tas [išlaisvintasis], kuris pats nepadengė skolos, jeigu koks nors turtas jam buvo perduotas kaip pekulijus; šiuo atveju gali būti taikoma pekulijaus sulai­ kym o teisė. Taip pat [pasisako] ir N eracijus. 18. T as p a ts [P aulius], I I N era cija u s kom en tarų knyga Tačiau je i kas yra saistomas prigim tinės prievolės, net jei jam priklausančiam e pekulijuje nėra jokio turto ir jis dėl to turi atsiskaityti, išlaikydamas tokią pačią teisinę padėtį kaip ir tas, kuris buvo atsakingas pagal laikinąjį ieškinį, net ir suėjus term inui priverčiamas sum okėti pareiškiant ieškinį dėl reikalų tvarkymo. 1 § . M ūsų Scevola sako, kad, jo nuom one, Sabino įrašą „apyskaita privalo būti pateikiam a asm eniui4' reikia suprasti taip, kad būtų aišku, jo g kalbama apie tai, kas buvo likę jam tapus laisvuoju, o ne pareigą atsakyti už tyčią ar neatsargumą būnant vergovėje. Todėl n et je i paaiškėtų, kad būdamas vergas jis nesąžiningai įg ijo pinigų, jis bus laisvas nuo ieškinio. 2 § . Jei aš pavesčiau laisvajam, kuris savo valia tar­ navo m an kaip vergas, tvarkyti kokį nors reikalą, tai negalėčiau su ju o bylinėtis dėl pavedimo, kaip tvir­ tina Labeonas, todėl, kad jam duotą pavedimą jis 459

Dig. 5-5servili: e r it ig itu r n e g o tio ru m g e s to ru m a c tio , quia e t g e re n d i n e g o tii mei h a b u e rit a ffe c tio n e m e t is fu it, quem o bl:g a re possem.

15-5- C,um me a b s e n te n e g o tia mea g e re re s , im­ p ru d e n s rem meam em isti e t ig n o ra n s u s u c e p is ti: mihi n eg o tiorum g e sto ru m u t re s titu a s o b lig a tu s non es. 5 e d si, antequam usucapias, c o g n o s c a s rem meam esse, su bicere d e b e s aliquem, qui a te p e ta t meo nomine, u t e t mihi rem e t tib i s tip u la tio n e m e v ic tio ­ nis com m ittat: nec vid e ris dolum malum fa c e re in hac s u b le ctio n e : id e o enim h o c fa c e re d e b e s, ne a c tio n e negotiorum gesto ru m ten e aris.

I B /h N o n tantum so tte m , verum etiam u su ra s ex pecunia aliena p e rc e p ta s n e g o tio ru m g e s to ru m iu d ic io praestabim us, vel etiam q u a s p e rc ip e re p o tu i­ mus. (C o n tra q u o q u e usuras, q u a s p ra e sta vim u s vel qua s ex n o s tra pecu n ia p e rc ip e re p o tu im u s quam in aliena n e g o tia im pendim us, servabim us n e g o tio ru m g e s to ru m iu d icio . 18 .J . D u m a p u d h o s te s e s s e t T it iu s , n e g o tia eius adm inistravi, p o s te a reversus e st: n e g o tio ru m g e s ­ to ru m mihi a c tio c o m p e tit, etiam si e o te m p o re q u o g e re b a n tu r dom inum n on h a b u e ru n t.

■ féO

V skyrius

vykdo ne laisva valia, bet tarytum privalydamas tai daryti kaip vergas. Taigi tai bus ieškinys dėl reikalų tvarkymo, — nes jis ketino tvarkyti mano reikalą ir būtent jį aŠ galėjau susaistyti prievole. 3 §. Jei man nesant tu tvarkei mano reikalus ir to ne­ suvokdamas nupirkai mano daiktą bei nežinodamas juo naudojaisi, tai mano atžvilgiu nesi saistomas reikalų tvarkymo prievolės, kuri įpareigotų jį [daiktą] grąžinti. Kita vertus, jei tu imdamas naudotis daiktą žinojai, kad jis priklauso man, privalai pasikviesti ką nors, kas mano vardu jį iš tavęs išreikalautų ir pristatytų jį man, o su tavimi sudarytų stipuliaciją dėl evikcijos [daikto valdymo netekimo, kai daiktas išreikalaujamas teismo tvarka]. Dėl tokių aplinkybių tavo veiksmuose nebus tyčios, ir tu privalai juos padaryti tam, kad tau nebūtų pareikštas ieškinys dėl reikalų tvarkymo. 4 §. Pagal ieškinį dėl reikalų tvarkymo mes sumo­ kėsime ne tik kapitalą, bet ir palūkanas, gautas už svetimus pinigus, ir netgi palūkanas, kurias galėjome gauti. Ir priešingai, ieškiniu dėl reikalų tvarkymo mes naudojamės siekdami susigrąžinti palūkanas, kurias sumokėjome arba kurias galėjome gauti už savo pini­ gus, išleistus [tvarkant] svetimus reikalus. 5 §. Ticijui patekus į priešų rankas, as tvarkiau jo reikalus; vėliau jis grįžo; man priklauso teisė pareikšti ieškinį dėl reikalų tvarkymo, nors tuo metu, kai rei­ kalai buvo tvarkomi, jie buvo bešeimininkiai. 461

V skyrius

Dig-3-5.

i ? Ü L P I A N Ü 5 l i t ro d ecim o a d e d ictu m . autem a p u d h o s te s c o n s titu tu s d e c e s s it, e t su cce s­ s o ri e t adversus successorem e iu s n e g o tio ru m g es­ to ru m d ire c ta e t c o n tra ria c o m p e tit. io

P A U LU S

lib ro n o n o ad e d ictu m . N a m e t

S e rv iu s re s p o n d it, u t e s t re latum a p u d /\lfe n u m lib ro trigensim o n o n o d ig e sto ru m : cum a L u s'ta nis tre s c a p ti e sse n t e t unus ea c o n d ic io n e missus, u ti pecuniam p ro trib u s a d fe rre t, e t nisi re d is s e t, u t d u o p ro eo c|uoc|ue pecuniam d a re n t, isc|ue re ve rti n oluisse t e t o b hanc causam illi p ro t e r t io cjuocjue pecuniam solvissent: S e rv>us r e s p o n d it aecjuum esse pra eto re m in eum re d d e re iudicium . 20.1. Q u i n e g o tia h e re d ita ria g e rit, cjuodam m odo sib i h ered ita te m s e a u e e i o b lig a t: id e o cju e nihil re fe rt, an etiam p u p illu s heres e x is tâ t, cjuia id aes alienum cum ce te ris h e re d ita riis o n e rib u s ad eum tra n s it.

20.2. S i vivo T i t i o n e g o tia eius a d m in is tra re co­ epi, in te rm itte re m o rtu o e o n on d e b e o : nova tam en in ch o a re necesse mihi non e st, v e te ra e x p lic a re ac conservare necessarium e st. ( J t a c c id it, cum al­ te r ex so ciis m o rtu us est: nam cjuaecum cjue p rio ris n e g o tii e xp lica n d i causa g e ru n tu r, nihilum re fe rt, cjuo te m p o re consum m entur, se d cjuo te m p o re in­ c h o a re n tu r.

19. Ulpianas, X Ed. Jei kas patekęs priešams numirtų, tai jo įpėdinis gali pareikšti bei jo įpėdiniui gali būti pareikšti tiesioginis ir priešinis ieškinys dėl reikalų tvarkymo. 20. Paulius, I X Ed. Ir Servijus, kaip nurodoma Alfeno X X IX Digestų knygoje, pateikė atsakymą į tokį klausimą: luzitanai tris paėmė nelaisvėn ir vienas iš jų buvo paleistas su sąlyga, kad atneš pinigų [išpirką] už tris, o jeigu jis negrįžtų, tai kiti du duos išpirką už jį; jis nepanoro grįžti, todėl tiedu sumokėjo išpirką už trečiąjį. Ser­ vijus atsakė: teisinga, kad pretorius suteiktų ieškinį jo atžvilgiu. 1 §. Tas, kuris tvarko palikimo reikalus, tam tikra prasme susaisto palikimą prievolėmis savo naudai ir pats susisaisto prievolėmis palikimo naudai; taigi nėra reikšminga net ir tai, kad įpėdinis yra mažametis, nes skola [mokėtina tam, kuris tvarkė reikalus] jam pereina kartu su kitomis palikimo prievolėmis. 2 §. Jei Ticijui esant gyvam aš ėmiausi tvarkyti jo reika­ lus, neturėčiau liautis to daręs jam mirus; tačiau nėra būtina imtis tvarkyti naujus reikalus, o privalu įvykdyti senuosius ir toliau jais rūpintis. Taip pat esti, kai miršta vienas iš bendrininkų [civilinės bendrovės (jungtinės veiklos) sutartį sudariusių asmenų]. Kadangi tam, kas yra daroma ankstesniam reikalui užbaigti, svarbu yra ne tai, kada reikalas buvo baigtas, o kada jis buvo pradėtas.

163

+61

V skyrius

D ig. 5-5-

Z 0 . 5 . M a n d a tu tu o n e g o tia mea L u c iu s T i t i u s g e s ­ sit: cjuod is non re c te g e s s it, tu mihi a c tio n e n e g o ­ tio ru m g e sto ru m te n e ris non in h o c ta n tu m , u t a c tio ­ nes tu a s p ra e ste s, sed etiam c|uod im p ru d e n te r eum elegeris, u t cjuidcjuid d e trim e n ti n e g le g e n tia eius fe c it, tu mihi p ra e ste s.

Z l G i A l C I S lib ro te r tio a d e d ictu m p ro vin cia le . * 5 've h e re d ita ria n e g o tia sive ea, cjuae a lic u iu s es­ sent, g e re n s alicjuis n e ce ssa rio rem e m e rit, lic e t ea in te rie rit, p o te rit cjuod im p e n d e n t iu d ic io n e g o tio ­ rum g esto ru m consegui: v e lu ti si fru m e n tu m a u t vi­ num fam iliae p a ra v e rit idciue casu cjuodam in te rie rit, fo r te in ce nd io ruina.