319 3 96MB
Lithuanian Pages 269 [265] Year 2010
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE: M IN IN T STATYBOS FAKULTETO ĮKŪ RIM O 70-ĄSIAS M ETINES
TECHNOLOGIJA ( - ^ ' teci
KAUNAS-2010
UDK 378.6(474.5):72(091) Un28
Henrikas Elzbutas, Povilas Vainiūnas, Donatas Čygas, Leonidas Pranas Ziberkas, Vladislovas Česlovas Aksamitauskas, Juozas Atkočiūnas, Benjaminas Černius, Laimutė Aleksandra Gulbinienė, Edmundas Isevičius, Artūras Kaklauskas, Gintaris Kaklauskas, Alfredas Laurinavičius, Romualdas Mačiulaitis, Vytautas Martinaitis, Arnoldas Norkus, Josifas Parasonis, Mykolas Pelikša, Mindaugas Rimeika, Žymantas Rudžionis, Saulius Sušinskas, Antanas Šapalas, Ritoldas Šukys, Vitoldas Vaitkevičius, Juozas Valivonis, Larisa Vasiljeva, Kęstutis Zaleckis, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Vigantas Antanas Žiogas
Sudarytojai: doc. Henrikas Elzbutas, prof. Donatas Čygas, doc. Žymantas Rudžionis, prof. Povilas Vainiūnas, prof. Leonidas Pranas Ziberkas Recenzavo:
prof. Albinas Gailius, prof. Narimantas Titas Ždankus
© Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2010
ISBN 978-9955-25-843-8
TURINYS Įžangos ž o d žiai...................................................................................................................... 5 1. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE (R V ainiūnas)................................................................................................................... 11 2. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE (H. E lzbutas).................................................................................................................... 19 2.1. Kauno fakultetų raida (1922-2010)................................................................ 20 2.2. Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakulteto Statybos skyriaus katedros ir jų r a id a .............................................................................................27 2.3. Kauno statybos profilio ir Architektūros fakultetų dėstytojai...................... 34 2.4. KTU Statybos ir architektūros fakultetas....................................................... 43 2.4.1. Architektūros ir kraštotvarkos kated ra................................................ 84 2.4.2. Geoinžinerijos katedra........................................................................... 88 2.4.3. Grafinių darbų katedra........................................................................... 93 2.4.4. Statybinių konstrukcijų katedra............................................................ 97 2.4.5. Statybinių medžiagų kated ra.............................................................. 101 2.4.6. Statybos technologijų katedra............................................................. 106 2.4.7. Kraštotvarkos centras...........................................................................111 2.4.8. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centras........................ 113 3. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE ..117 3.1. Vilniaus fakultetų raida (1956-2010) (R Vainiūnas).................................. 118 3.2. VGTU Statybos fakultetas (R V ainiūnas).................................................... 122 3.2.1. Architektūros inžinerijos katedra........................................................145 3.2.2 Darbo ir priešgaisrinės saugos katedra.............................................. 147 3.2.3. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra.................................154 3.2.4. Geotechnikos kated ra.......................................................................... 160 3.2.5. Metalinių ir medinių konstrukcijų k ated ra...................................... 164 3.2.6. Statybinės mechanikos katedra........................................................... 164 3.2.7. Statybinių medžiagų kated ra.................................................................17 3.2.8. Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedra..... 178 3.2.9. Statybos technologijos ir vadybos k atedra....................................... 183 3.2.10. Tiltų ir specialiųjų statinių katedra................................................... 189 3.3. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas (D. Čygas)...................................... 197 3.3.1. Geodezijos ir kadastro kated ra...........................................................200 3.3.2. Kelių katedra......................................................................................... 207
3.3.3. Pastatų energetikos katedra................................................................. 211 3.3.4. Vandentvarkos katedra.........................................................................215 3.4. VGTU Architektūros fakultetas (L. P. Ziberkas)........................................221 3.4.1. Architektūros k ated ra.......................................................................... 227 3.4.2. Architektūros pagrindų ir teorijos katedra........................................235 3.4.3. Dailės katedra....................................................................................... 244 3.4.4. Pastatų konstrukcijų katedra............................................................... 246 3.4.5. Urbanistikos katedra............................................................................ 249 4. STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KLAIPĖDOJE, ŠIAULIUOSE, PANEVĖŽYJE (H. E lzbutas)....................................................................................255 4.1. Klaipėdos universiteto Statybos k atedra...................................................... 255 4.2. Šiaulių universiteto Statybos inžinerijos k atedra........................................258 4.3. KTU Panevėžio instituto Statybos technikos k atedra................................ 262 L IT E R A T Ū R A ............................................................................................................... 265 S U M M A R Y .................................................................................................................... 269
Šiais metais minime pirmojo Lietuvoje speci alizuotojo techniškojo - Statybos - fakulteto įkūrimo 70-ąsias metines. Vytauto Didžiojo universiteto Sta tybos fakulteto pirmtakai - 1920 m. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų Technikos skyriaus Statybos poskyris ir 1922 m. įsteigto Lietuvos universiteto Kaune Tech nikos fakulteto Statybos skyrius. Architektūros ir statybos studijų ištakos Lietu voje siejamos su pirmojoje 1579 m. įkurtoje Lietuvos aukštojoje mokykloje (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Jezu) skaitytomis paskaitomis, kurios buvo susijusios su technika, statyba ir archi tektūra. 1775 m. patvirtinta architektūros specialybė, 1793 m. architektūros profesoriaus Lauryno StuokosGucevičiaus iniciatyva įsteigta savarankiška Architek tūros katedra, kuri per savo gyvavimo laikotarpį iki universiteto uždarymo 1832 m. parengė per 40 architektų ir statybos žinovų. Su pagarba prisimename žymius statybos inžinierius ir architektus, kurie baigę studi jas užsienio universitetuose dirbo nepriklausomos Lietuvos atkūrimui, plėtojo aukštąjį mokslą Lietuvoje, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai Petras Vileišis, kuriam už nuopelnus statybos srityje 1926 m. suteiktas Lietuvos universiteto Kaune garbės daktaro-inžinieriaus titu las, Aukštųjų kursų ir Universiteto įkūrimo iniciatoriai, pirmųjų Universiteto statybos profilio katedrų vedėjai, profesoriai: Jonas Simoliūnas, Mykolas Songaila, Stasys Dirmantas, Povilas Čechavičius, Pranas Jodelė, Kazimieras Vasiliauskas, Silvestras Grinkevičius, pirmieji Staty bos fakulteto dekanai - Steponas Kolupaila, Steponas Kabys ir daugelis kitų. Šiais metais Kaune išleista statybos ir su ja susijusių sričiiĮ specialistų laida yra jubilieji nė - 85-oji. Iki Statybos fakulteto įkūrimo 1940 m. Statybos skyriuje buvo parengti 189 statybos inžinieriai (apie 60 % VDU Technikos fakulteto absolventų). Pokariu daugėjo rengiami} spe cialistų ir specialybių skaičius. 1943 m. išleista pirmoji architektų laida. 1946—1950 m. veikė Architektūros, nuo 1950 m. - Hidrotechnikos fakultetas. 1956 m. statybos inžinerijos studijos pradėtos organizuoti ir Kauno politechnikos instituto padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiau liuose ir Panevėžyje. Vėliau šie padaliniai tapo savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis. Iki 2010 m. Kauno statybos profilio fakultetuose, 27 specialybėse ir studijų programose, parengta per 13 tūkst. absolventų. Galima pasidžiaugti, kad dabartinis Statybos ir architektūros fakultetas yra populiarus Lietuvoje. Studijuoti pagal tarptautines studijų programas čia atvyksta ir užsienio studentų. Fa kultetas plėtoja mokslinius ryšius su partneriais šalyje ir užsienyje, teikia kvalifikuotą paramą pramonės ir statybos įmonėms. Jubiliejaus proga sveikinu Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojus ir jų kolegas Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, linkiu kuo geriausios sėkmės rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus savajai tėvynei.
Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas
1940 m. liepos mėnesį Vytauto Didžiojo univer siteto Technikos fakultetas pertvarkytas į du savaran kiškus padalinius - Technologijos ir Statybos fakultetus. Taigi pirmasis savarankiškas Statybos fakultetas Lietu voje atsirado prieš 70 metų. Jį galime laikyti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos, Aplinkos inži nerijos ir Architektūros fakultetų pirmtaku. 1956 m. inžinieriai statybininkai pradėti rengti ir Vilniuje, įkūrus KPI Vilniaus vakarinį skyrių, kuris 1960 m. tapo fakultetu, 1961 m. - KPI Vilniaus filialu. Filialo Mechaninės technologijos fakidtetas kuravo šios specialybės studijas. 1964 m. buvo įkurtas Statybos eko nomikos fakultetas. Čia įsteigtos pramoninės ir civilinės statybos, miestų statybos ir statybos ekonomikos ir orga nizavimo specialybės. 1968 m. buvo įkurtas ir antrasis statybos profilio fakultetas — Miestų statybos. Į j į perkelti miestų statybos, be to pradėjo studijas inžinerinės geodezijos ir automobilių kelių specialybių studentai. 1969 m. buvo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI). 1970 m. Statybos ekonomikos fakultetas pavadintas Statybos fakultetu. 1971 m. Institute, perkėlus iš KPI ar chitektūrines katedras, įkurtas Architektūros fakultetas. Steigiant Vilniaus inžinerinį statybos institutą daug prisidėjo Kauno politechnikos institutas, jo rektorius Kazimieras Baršauskas, o kuriant minėtus fakultetus — KPI Statybos ir Santechnikos fakultetai. 1987 m. į įkurtą VISI Komunalinio ūkio fakultetą iš KPI buvo perkeltos ir santechninių specialybių studijos. Tiek iš kitų, tiek iš minėtų KPI fakultetų į Vilnių perėjo dirbti didelė grupė žymių statybos inžinerijos ir kitų sričių specialistų. Miestų statybos ir Komunalinio ūkio fakultetai po kelių per tvarkų tapo dabartiniu Aplinkos inžinerijos fakultetu. Iki 1969 m. vasaros, t. y. iki VISI įkūrimo, Vilniuje statybos inžinieriaus diplomus gavo 307 absolventai. VISI Statybos fakultetas per dvidešimt vienerius darbo metus nuo įkūrimo parengė 5004 pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius. Nuo 1991 m., kai buvo įkurtas Vilniaus technikos universitetas, iki šių dienų didžiausias VGTUfakultetas —Statybos — parengė 7016 inžinierių statybininkų. KTU ir VGTU statybos profilio ir Architektūros fakultetus per visą jų gyvavimo laikotar p į siejo glaudus ir įvairiapusiškas bendradarbiavimas. Įprastas dalykas yra abiejų Universitetų mokslininkų dalyvavimas bendrose konferencijose, disertacijų gynimo tarybose, bendruose pro jektuose, tobulinant ir kuriant naujas studijų programas, leidybinėje veikloje ir pan. Linkiu 70 metų jubiliejų šiuo metu švenčiančių fakultetų akademinei bendruomenei viso keriopos sėkmės rengiant šalies poreikiams aukštos kvalifikacijos specialistus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius
Universiteto misija, užrašyta interneto tinklalapio pradžioje, yra taikliai atspindėta: ,, Kokybiškas aukštasis išsilavinimas, mokslinė, kultūrinė ir šviečia moji veikla, sudaranti prielaidas tenkinti šalies ūkio ir kultūros sparčios kaitos ir didėjančios konkurencijos sąlygomis kurti informacinę ir žinių visuomenę, pasiekti šalies intelektinio potencialo pripažinimą. “ Viskas pasa kyta. Visą frazę ir kiekvieną žodį atskirai galima taikyti ir Universitetui, ir Fakultetui, ir kiekvienam absolven tui atskirai. Matyt, todėl universitetai ir kitos aukštosios mokyklos dažnai tampa politikiĮ įtakos tikslu, jų veiki mo sfera. Neatsitiktinai X X a. nebuvo palankus Lietuvos universiteto Kaune raidai. Lietuvos istorijos pokyčiai negailėjo šios aukštosios mokyklos. 1920 m. beveik kar tu su Lietuvos nepriklausomybe įkurti Aukštieji kursai ir jų pagrindu 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas augo, klestėjo, buvo dalomas ir keitėsi kartu su visa valstybe. Iš tikrųjų daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų ištakos yra šiame Universitete. Džiugu, kad viena iš kertinių specialybių, rengtų ir rengiamų kauniškiame universitete architektūra. Kaune, kaip niekur kitur Lietuvoje, gyvos moderniosios architektūros tradicijos. Tar pukario Lietuvoje, Kauną statant kaip sostinę, negailėta nei lėšų, nei pastangų kuriant modernų, šiuolaikinį miestą. Tuo rūpinosi valstybė. Per laikinosios sostinės dvidešimt metų Kaunas išaugo į modernų europietiškų miestą. Kaunas buvo architektūrinių ieškojimų poligonas. Jame atsispin di daugelis Europoje gyvavusių architektūrinių stilių, srovių ir krypčių. Šia modernizmo dvasia, tvyrančia Kaune, buvo auklėjama ir visa pokario jaunųjų architektų karta, kūrusi sovietinėje Lie tuvoje. S. Sčesnulevičius, F. Bielinskis, A. Lukošaitis, S. Stulginskis, K. Šešelgis buvo tie šviesuliai, kurie įkvėpė politiškai angažuotoje visuomenėje meilę demokratiškoms vertybėms irjų supratimą. 1969 m., perkėlus architektūros studijas į Vilnių, geriausios mokymo tradicijos dėstyto jų architektų S. Abramausko, A. Lukošaičio, A. Keturkos, K. Šešelgio, V. Dičiaus, N. Dičiuvienės, A. Spelskio ir kt. buvo išsaugotos. VISI Architektūros fakultetas perėmė gerą vardą ir popu liarumą. Jo absolventai sėkmingai dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Architektūros aukštosios mokyklos nebuvimas Kaune trikdė harmoningą architektūros mokslo ir švietimo raidą Lietuvo je. Atkūrus nepriklausomybę, atkuriamas architektų rengimas Kauno technologijos universitete. Dabar jau estafetės lazdelė perduodama iš Vilniaus. VISI ar VGTU architektūros studijas baigę absolventai, atvykę į Kauną, ne tik aktyviai ir sėkmingai kuria, bet, tęsdami tradicijas, dėsto Kauno aukštosiose mokyklose, iš jų ir Kauno technologijos universitete. Manau, kad Universiteto misija įgyvendinama tinkamai. Siekiamybė per kokybišką ar chitektūros propagavimą puoselėti Lietuvos kultūrą, sirgti už Lietuvos ateitį, kovoti už pažangą, paprasčiausiai mylėti Lietuvą - gerų, nesavanaudiškų ir entuziastingų žmonių rankose. Linkiu fakultetų jubiliatų akademinei bendruomenei sėkmės įveikiant naujus iššūkius, kurių apstu nū dienos gyvenime. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas
„Draugai moksleiviai! Demokratingoj vals tybėj kiekvienas pilietis turi elgtis taip, tarytum nuo jo vieno pareina visos valstybės laimė ir tarytum tik jis vienas teturi atsakomybės tėvynės nelaimėms. To kio pat jausmo prisiimkim mes Aukštosios mokyklos įkūrimui... “ Šis vakardienos gimnazistų, visų moks leivių vardu pasirašytas kreipimasis, kurį išspausdi no laikraštis „Lietuva“ Aukštųjų kursų atidarymo Kaune (1920 m. sausio 27 d.) išvakarėse, tapo lyg ir manifestu, pamatu, ant kurio kūrėsi, vystėsi ir to bulėjo pirmąkart gimusi tautinė aukštoji mokykla — Universitetas. Prasminga, kad jau Aukštuosiuose kursuose, o po dvejų metų įsteigtame ir Lietuvos universitete, jo Technikos fakultete, buvo Statybos skyrius, parengęs ir išleidęs į gyvenimą pirmuosius specialistus - statybos inžinierius. Diena po dienos, metai po metų Universitetas, pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, stiprėjo ir augo, Technikos fakultete Statybos skyrius kartu su statybinio profilio katedromis tapo vienu iš pagrindinių padalinių. Jo profesūra ir mokymo personalas, diplomuoti absolventai tapo statybos mokslo ir praktikos pionieriais, stipriu profesiniu lydiniu, kuris atlaikė visus likimo išbandymus ir negandas ir parengė dirvą ateities sprendimams. Prieš septynis dešimtmečius iš Kauno universitete įsteigto Statybos fakulteto vėliau atsirado aukštoji statybos profilio specialistus rengianti mokykla sostinėje — Vilniaus inžinerinis statybos institu tas (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Abiejų aukštųjų mokyklų parengti speci alistai buvo ir yra pagrindiniai statybos, projektavimo, statybinių medžagų pramonės įmonių, jų padalinių ir statomų objektų vadovai, kiti sėkmingai dirba mokslo ir mokymo sistemoje, valstybės valdymo institucijose. Branginu ir aš savąjį diplomą. Laikome pripažinimu ir pasitikėjimu, kad šių universitetų —KTU ir VGTU — statybos profilio fakidtetai yra asociacijos nariai. Jų personalas ne tik sėkmingai rengia būsimuosius statybų specialistus, plėtoja mokslo programas, bet ir talkina keliant statybos sektoriaus dar buotojų kvalifikaciją, rengia dokumentų, reglamentuojančių statybų tvarką, projektus, vykdo kitus užsakomuosius darbus. Daugelis buvusių absolventų, išjų ir įmonių vadovų palaiko ryšius su savąja Alma Mater, steigia stipendijas, sudaro sąlygas gamybinei studentų praktikai atlikti ir įdarbina baigusiuosius. Statybininkų šeimos vardu sveikindamas jubiliejinės sukakties proga, linkiu kaip ir tada, gimtadienio išvakarėse: mokykimės, dirbkime ir atlikime savo pareigą taip, tarytum nuo kiekvieno iš mūsų priklausytų Valstybės gerovė ir ateitis. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Vincentas Šeštakauskas
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vardu svei kinu keturių Lietuvos universitetų architektūros ir staty bos pakraipos fakultetų ir katedrų dėstytojus ir darbuo tojus pirmojo Lietuvos universitetinio specializuotojo techniškojo —Statybos —fakulteto įkūrimo 70-ojo jubilie jaus ir jubiliejinės Lietuvoje statybos inžinierių 85-osios laidos proga. Pirmoji statybos inžinierių 3 absolventų laida (A. Račiukaitis, V. Snarskis, V Vileišis) buvo parengta 1925 m. Lietuvos universiteto Kaune (nuo 1930 m. Vy tauto Didžiojo universiteto) Technikos fakulteto Statybos skyriuje, kuris 1940 m. buvo reorganizuotas j Statybos fakultetą. Pokario laikotarpiu 1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto techniškųjų fakultetų pagrindu įkurtas Kau no politechnikos institutas su dviem statybos profilio — Hidrotechnikos ir Statybos -fakultetais. Nuo 1956 m. statybos inžinerijos studijos plito visoje Lietuvoje, kai buvo steigiami Politechnikos instituto padaliniai Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nuo statybos inžinerijos studijų pradžios keturi Lietuvos universitetai - Kau no technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Klaipėdos ir Šiaulių - parengė per 20 tūkst. statybos specialistų. Jų sutiksime ne tik statybos ir projektavimo įmonėse, mokslo ir mokymo įstaigose, bet ir administracinėse bei šalies valdymo institucijose. Daugelis jų yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje 1989 m. įsteigtos Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, šiuo metu vienijančios visų šalies apskričių klubus ir bendrijas, nariai. Savo profesinėje kūry binėje organizacijoje jie naudojasi puikiomis galimybėmis tobulėti, kelti profesinį meistrišku mą, teisiškai atestuotis pagrindinei veiklai. Iki 2009 m. pabaigos Statybos inžinierių sąjunga ir jos padaliniai atestavo per 12 tūkst. statybos srities specialistų - šių universitetų absolventų. Džiugu pabrėžti ir tai, kad universitetinės statybos inžinerijos studijos šiuo metu yra labai po puliarios tarp abiturientų. Minėdami statybos mokslo ir studijų Lietuvoje jubiliejines datas su didžiule pagarba pri simename pasaulinio garso savo tautos atstovus - statybos srities specialistus - Lauryną Stuoką-Gucevičių (1753-1798), Stanislovą Kerbedį (1810-1899), Petrą Vileišį (1851-1926), Artūrą Loleitą (1868-1933), Praną Jodelę (1881-1955), Kazimierą Vasiliauską (1879-1957), Steponą Kairį (1879-1964), Steponą Kolupailą (1892-1964), Anatolijų Rozenbliumą (1902-1973), Kazį Šešelgį (1915-1997), Juozą Macevičių (1919-2007), Aleksandrą Čyrą (1927-2001) ir daugelį kitų. Sveikindami gražios šventės proga, linkime akademinei visuomenei kuo geriausios klo ties dideliuose ateities darbuose. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE
11
PIRMAS SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE Pirmieji Lietuvos architektūros ir statybos mokslo ir studijų žingsniai buvo pa daryti Vilniaus akademijoje, kuri, 1773 m. ją perėmus Edukacinei komisijai, 1781 m. buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla, o 1803 m. Vilniaus vyriausiajai mokyklai buvo suteiktas Vilniaus imperatoriškojo universiteto vardas. Lietuvos vyriausiąją mokyklą sudarė dvi kolegijos: Moralinių mokslų ir Fizi kinių mokslų. Pastarojoje buvo dėstoma aukštoji matematika, fizika, chemija, mecha nika, medicina, architektūra ir kiti dalykai. Aukštosios matematikos kursą, apimantį diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialines lygtis ir analizinę geometriją, 1766-1771 m. ir 1783-1810 m. dėstė žymus profesorius Pranciškus Milikantas Nor vaiša (1742-1819). Anglijoje susižavėjęs Izaoku Niutonu (Isaak Newton, 1642-1727), Pranciškus Norvaiša analizavo ir vartojo jo terminologiją, savo kursą dėstė pagal I. Niutono veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Philosophiae naturalis principia m athematica... Londini, 1687). 1771—1773 m. P. Norvaiša vadovavo Nemu no vagos valymui, 1775-1780 m. tobulinosi Anglijoje, Vokietijoje ir Olandijoje. Nuo 1780 m. mechaniką dėstė taikomosios matematikos katedros profesoriaus Tadas Kundzičius (1747-1829). Skaitydamas taikomosios matematikos paskaitas, jis vadovavosi prancūzų astronomo ir matematiko N. L. Lakailio (1713—1762) vadovėliu „Mechanikos paskaitos“. Vadovėlis (į lotynų kalbą išverstas 1759 m.) buvo naudoja mas įvairiose Europos aukštosiose mokyklose ir jį sudarė išsamus mechanikos kursas. Profesorius T. Kudzičius į taikomosios matematikos kursą įtraukė ir papildomus da lykus - hidrostatiką, hidrauliką, aerometriją, civilinę architektūrą, fortifikaciją, piro techniką. Pirmojoje civilinės architektūros dalyje buvo dėstomos statybinės medžia gos, antrojoje - statybinės konstrukcijos. Kurį laiką Vilniaus akademijoje jis dar skaitė prancūzų kalbos paskaitų kursus. Juozas Mickevičius ( 1743-1817) buvo pirmas fizikos profesorius, įkūrė eksperi mentinės fizikos katedrą ir kabinetą, mokė, kaip įrengti žaibolaidžius, racionaliai statyti dūmtraukius ir kita.
12
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Nuo 1773 m. Lietuvos vyriausiojoje mokykloje praktinės architektūros kursą dėstė Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss, 1740-1821), vokietis, gimęs Lenkijo je, savarankiškai dirbęs tik Lietuvoje, geras architektas praktikas, Vilniui reikšmingos architektūros kūrėjas. 1768 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos kapitonas, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio statybų Verkiuose architektas, 1768— 1773 m. - Lietuvos inžinierių korpuso mokyklos dėstytojas. Architektūros specialybė, kuri iki XIX a. apėmė ir statybos mokslą bei studi jas, buvo patvirtinta 1775 m. Pagrindą tam davė dar Vilniaus akademijoje buvusios meno specialybių studijos. 1732 m. Antano Hatovskio parengtame rankraštyje „Scien tia Naturalis seu Physica ia Academia et universitate Vilnensi explicata” buvo skyriai skirti civilinei ir karinei architektūrai. Meno specialybių studentai, naudodamiesi šiuo rankraščiu kaip vadovėliu, turėjo galimybę susipažinti ir su architektūra. Patvirtinus architektūros specialybę, architektūros kurso dėstytoju buvo paskirtas profesorius M. Knakfusas. 1777-1781 m. akademijos auklėtinis Motiejus Kiselevskis dėstė ne tik matematiką, bet ir architektūrą. 1782-1792 m., neradus dėstytojo, architektūros studi jos buvo nutrauktos. 1793 m. architektūros profesoriaus pareigoms Lietuvos vyriausiojoje mokykloje buvo pakviestas buvęs matematiko P. Norvaišos ir architekto M. Knakfuso mokinys Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Kartu mokykloje buvo atgaivinta architek tūros specialybė ir Lietuvos vyriausiojoje mokykloje įsteigta savarankiška Architektū ros katedra, rengusi architektus ir statybų vykdytojus. Pirmuoju katedros vadovu tapo žymiausias to meto lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevičius. Jis studijavo Paryžiuje ir Romoje, todėl jam buvo gerai žinoma ne tik tuometinė Vakarų Europos architek tūra, bet ir Europoje jau taikomi konstrukcijų skaičiavimo metodai. Iki tol jis dirbo architektūros, topografijos ir žemėlapių kurso profesoriumi Lietuvos inžinierių korpu so, arba Topografijos, mokykloje, kuri priklausė Lietuvos vyriausiajai mokyklai. Be to, L. Stuoka-Gucevičius jau buvo parengęs Verkių dvaro pastatų ansamblio, Vilniaus katedros, Vilniaus rotušės ir kitų statinių projektus, vadovavęs kai kurių suprojektuotų statinių statybai. Pradėjęs eiti profesoriaus pareigas jis parengė iš esmės naują ar chitektūros studijų programą. Joje skelbiama, kad profesorius išmokys nustatyti ar chitektūroje naudojamą tolydžiosios harmoningos progresijos tvarką, pagal senovės graikų žinomas taisykles išves visų pastato dalių mastus; iš daugiakampių skersmenų ir spindulių geometriniais santykiais išves įvairias fortifikacijos linijas, kurios leis nu statyti tam tikrą būdą tvirtovei sustiprinti; išdėstys privačių ir visuomeninių pastatų statybos pradmenis, išmokys paprasčiausių statybos dėsnių, reikalingų taikyti tam, kad statinys būtų patogus, patvarus ir gražus; įrodys, kad pastato grožis ir didingumas yra ne išgalvoti pagražinimai ir papuošimai, bet pavienių statinio dalių santykis su visuma ir savitarpyje, o nuo to priklauso ir pastato stiprumas; mechanikos taisyklėmis įrodys, kokius ir kurioje vietoje reikia dėti pamatus, kad jie išlaikytų pastato masę ir užtikrintų pusiausvyrą su pastato didumu. Taigi programa, be civilinės ir karinės architektūros, apėmė fiziką, mechaniką, medžiagų atsparumą, statybinę statiką, statybines medžiagas ir konstrukcijas. Programa turėjo būti išeinama per trejus metus, skaitant kursą po ke
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE
13
turias su puse valandos per savaitę. Busimasis specialistas, studijuodamas architektūrą, išmokdavo ne tik suprojektuoti gražų ir patogų pastatą, bet ir tokių dalykų, kad jis būtų stiprus ir nebrangus. Be to, L. Stuoka-Gucevičius mokė kaip parinkti reikalingiausias ir veiksmingiausias statybos mašinas, tuo pabrėždamas pačių statinių ir statybos darbų ekonomikos reikšmę. Pats sukonstravo keltuvą medžiagoms kelti, poliakalę ir kt. To dėl architektams ir statybininkams L. Stuokos-Gucevičiaus parengtą studijų programą galima laikyti savarankiškų architektūros, medžiagų atsparumo, statybinės statikos, statybos medžiagų, statybinių konstrukcijų, geotechnikos, statybos technologijos, or ganizavimo ir statybos ekonomikos dalykų pirmtake. Tiesa, rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvos vyriausiojoje mokykloje pastatų statikos ir dinamikos sąvokos jau varto jamos apie 1780 m., kai mokykloje įkurtas taikomosios mechanikos katedros dėstyto jas T. Kundzičius pradėjo dėstyti taikomosios mechanikos kurso dalį - mechaniką. Jis studentus mokė ir konstrukcijų skaičiavimo pagrindų, dėstė hidrostatiką ir fortifikaciją. 1786 m. mėgino dėstyti ir architektūrą, bet vėliau atsisakė. 1794 m. L. Stuoka-Gucevičius dalyvavo sukilime, vadovavo paties organizuotai Vilniaus civilinei gvardijai. Sukilimą numalšinus, pašalintas iš profesoriaus pareigų, bet po didelių pastangų 1796 m. į jas grąžintas ir tęsė pradėtą mokomąjį darbą dar dve jus, deja, paskutiniuosius savo gyvenimo metus. 1795 m. Lietuvą okupavus carinei Rusijai, 1797 m. Lietuvos vyriausiosios mo kyklos kolegijos buvo pertvarkytos į tris fakultetus: Moralinių (teisės) mokslų, M edici nos ir Fizikinių mokslų. Architektūros katedra liko Fizikinių mokslų fakultete. Po L. Stuokos-Gucevičiaus mirties 1798 m. profesoriumi ir architektūros kate dros vedėju buvo išrinktas Mykolas Šulcas (1769—1812). jis buvo laikomas geru archi tektūros teoretiku. Dėstydamas rėmėsi savo mokytojo L. Suokos-Gucevičiaus mokymo programa, pabrėžė statybos praktikos ir technikos naujovių įdiegimo reikšmę. Kaip konstruktorius neišvengė skaičiavimo ir konstravimo klaidų. M. Šulco suprojektuotas ir 1812 m. pastatytas šokių paviljonas, kuriame Rusijos caro Aleksandro I garbei turėjo vykti balius, išvakarėse sugriuvo. Dėl to architektas pasiskandino Neryje, nors, kaip teigia Juozas Šikšnelis savo knygoje „Įvykių horizontas“, nėra įrodymų, kad tai padarė savo valia. Mirus M. Šulcui, katedrai trumpai vadovavo buvęs jo adjunktas Mykolas Kado (1765-1824), kuris vėliau tapo Varšuvos universiteto Architektūros skyriaus profesoriu mi. M. Šulcas ir M. Kado buvo L. Stuokos-Gucevičiaus akademinės mokyklos tradicijų tęsėjai, atsisakę tik karinės architektūros dėstymo. Abu architektūros grožį matė ne puo šyboje, o harmoningose proporcijose, darniame pastato dalių santykyje su visuma. 1816 m. Vilniaus universitete architektūrą pradėjo dėstyti Karolis Podčašinskis (1790-1860). 1817 m. jis buvo išsiųstas pasitobulinti į Italiją ir Prancūziją, kur susi pažino su aukštųjų mokyklų dėstymo programomis. 1819 m. grįžęs į Lietuvą skaitė paskaitas, o 1822 m. buvo išrinktas ordinariniu profesoriumi ir tapo Architektūros ka tedros vadovu. Šias pareigas ėjo iki 1832 m., t. y. iki universiteto uždarymo. Siek damas išplėsti architektūros kurso dėstymą, 1822 m. parengė specialios architektūros mokyklos steigimo ir mokymo programos projektą. Dėstydamas jis rėmėsi L. Stuo-
14
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
kos-Gucevičiaus ir M. Šulco programomis, atsižvelgė į savo pedagogų -Peterburgo ir Paryžiaus profesorių —metodiką. Daug dėmesio skyrė architektūros kompozicijos ir statybos technikos kursui, pasisakė už pastatų patogumą, patvarumą ir ekonomiškumą. K. Podčašinskis parengė „Architektūros pradmenis akademiniam jaunimui“ (1828— 1829 m.; III dalis išleista 1856 m.). Tai pirmas Lietuvoje mokslinis veikalas, apėmęs svarbiausius statybos meno klausimus. Tais laikais Lietuvos vyriausiojoje mokykloje, vėliau Vilniaus universitete architektūros studijas baigusieji dirbdavo architektais pro jektuotojais arba statybų vykdytojais. Todėl ir vieniems, ir kitiems buvo būtina gerai išmanyti statybines medžiagas, konstrukcijas ir statybos ekonomiką. Architektūros katedros veikla turėjo didžiulę reikšmę klasicizmo architektūros raidai Lietuvoje. Pedagogai buvo teoretikai ir kartu praktikai, jų mokyme, orientuo tame į Prancūzijos ir kitų Europos šalių dailės akademijų patirtį, atsispindėjo glaudi teorijos, projektavimo ir statybos darbų jungtis. Architektūros katedra išugdė pirmuo sius vietinius architektūros meno profesionalus. Per visą katedros gyvavimo laikotarpį (1793-1832) buvo parengta 40 architektų ir statybininkų. 1816 m. pirmą kartą pasaulyje studentams buvo pradėtas skaityti specialus kons trukcijų skaičiavimo kursas. Kaip atskira mokslo šaka išryškėjo statybinė mechanika. Vienu žymiausių statybinių konstrukcijų dėstytojų po L. Stuokos-Gucevičiaus buvo Vilniaus universiteto auklėtinis, stažavęsis Paryžiuje, filosofijos daktaras Valerijonas Gurskis (1790-1874). Paryžiaus karališkojoje politechnikos mokykloje jis klausė me chanikos paskaitų pas įžymųjį mechaniką, fiziką ir matematiką Simeoną Deni Puasoną (Poisson, 1781-1840). Be kitų dalykų, V. Gurskis tobulinosi ir hidrotechnikos srityje. Todėl grįžęs į Lietuvą skaitė praktinę mechaniką ir inžineriją, t. y. mokslą apie kelių, tiltų, kanalų ir šliuzų statybą, daug projektavo. Fizikos fakulteto dekanas Mykolas Polinskis-Pelka (1784-1848), 1808 m. bai gęs Vilniaus universitetą ir įgijęs magistro laipsnį, matematikos žinias gilino Paryžiuje pas S. F. Lakrua ir S. D. Puasoną, vėliau tobulinosi Italijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. 1819 m. grįžusiam į Vilnių M. Polinskiui buvo suteiktas taikomosios matematikos profe soriaus laipsnis. 1821-1832 m. profesorius dėstė taikomąją matematiką, išsamiai aiškino mechanikos ir aukštosios geodezijos dalykus pagal vadovėlį „Traktatas apie geodeziją“ („Traktat o geodezji“). Šis vadovėlis laikomas pirmuoju geodezijos mokslo vadovėliu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Lietuvos mokslo raidai reikšmingas profesoriaus M. Polinskio parengtas teorinės mechanikos paskaitų konspektas, kuriame atsispindi XIX a. mechanikos laimėjimai, dėstomos tokios temos kaip materialiosios dalelės, kietojo kūno mechanika, kietųjų kūnų sistemos dinamika ir hidrodinamika. Tai sudarė sąlygas domėtis ne tik taikomaisiais, bet ir fundamentaliaisiais mokslo tiriamaisiais darbais. 1826 m. Vilniaus universitete įkuriama Geodezijos katedra. M. Polinskio geo dezijos, kaip taikomosios matematikos, darbus tęsė Antanas Šakinis (Antoni Szahin, 1798-1842). Jis gimė Lietuvoje. 1816 m. baigė Vilniaus universitetą, 1821-1823 m. dėstė astronomiją. Buvo pirmasis įkurtos Geodezijos katedros vedėjas. Paskelbė darbus „Trumpas svarbiausiųjų geodezinių matavimų, atliekamų žemėje, atkreipiant dėmesį į jos formą, aprašymas“ ir „Apie geografinės ilgumos nustatymą panaudojant ugnies
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE
15
blyksnius taškuose“. 1829 m. išleido du stambius geodezijos vadovėlius: „Aukštoji geodezija“ ir „Matavimai ir niveliavimas“. Vilniaus universitete architektūros ir statybos studijų dalykai buvo skaitomi iki 1832 m., t. y. iki universiteto uždarymo Rusijos caro įsakymu. Uždarius Vilniaus universitetą daug jo auklėtinių dirbo Rusijos didžiuosiuose miestuose. Žymiausi iš jų statybinės mechanikos ir statinių projektavimo srityse yra N. Jastržembskis (1808-1874) ir Stanislovas Kerbedis (1810-1899). N. Jastržembskis parašė dviejų tomų „Praktinės mechanikos kursą”. Tai buvo pirmasis praktinės mecha nikos vadovėlis to meto Rytų Europoje, parašytas rusų kalba. S. Kerbedis, gimęs netoli Panevėžio, po studijų Vilniaus universitete dirbo Sankt Peterburge. Jis suprojektavo ir pastatė garsųjį pirmąjį metalinį leitenanto Šmidto tiltą per Nevą Sankt Peterburge. Pagal jo projektus pastatyti metalinių santvarų geležinkelio tiltas per Lugą ir tiltas per Vyslą Varšuvoje buvo didžiausių angų tuometinėje Europoje. Dirbo Sankt Peterbur go susisiekimo inžinierių instituto Taikomosios matematikos katedros profesoriumi, 1851 m. buvo išrinktas Sankt Peterburgo mokslų akademijos nariu korespondentu, o 1858 m. - šios akademijos garbės nariu. Žinių trokštantys jaunuoliai, uždarius universitetą, galėjo studijuoti Rusijos arba užsienio universitetuose. Ne vienas lietuvis ar iš Lietuvos kilęs jaunuolis tapo žymiu ar chitektu ar statinių projektuotoju, konstruktoriumi, statybų vadovu, statybos mokslo vei kėju. Iš Kudirkos Naumiesčio kilęs Artūras Loleitas (1868-1933), 1891 m. baigęs Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, tapo garsiu inžinieriumi ir mokslininku. Pradėjęs praktinę veiklą Maskvos betono ir kitų statybos darbų akcinės bendrovės projektavimo skyriuje skaičiuotoju, 1905 m. pirmasis pasiūlė ir įdiegė besijes perdangas. Vėliau dirbo mokslo tiriamąjį darbą, buvo vienas iš pagrindinių sovieti nių gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normų, rengiamų vietoj tuo metu galioju sių Rusijos gelžbetonio techninių sąlygų (1911), ideologų ir kūrėjų. Pasvalietis matematikas ir inžinierius Petras Vileišis (1851-1926), 1874 m. bai gęs Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą ir 1880 m. Sankt Pe terburgo kelių inžinierių institutą buvo, garsus tiltų ir kelių, taip pat kesonų specialistas. Per ilgus savo praktinio darbo metus jis pastatė daug tiltų įvairiose Rusijos imperijos vietose, iš jų ir Jonavoje per Nerį, Mintaujoje per Lielupę, Krustpilyje per Dauguvą ir kitus. P. Vileišis žinomas ne tik kaip puikus inžinierius, bet ir kaip Lietuvos patriotas, žymiausias visuomenės veikėjas. Daugiausia P. Vileišio pastangomis Rusijos imperijos caras 1904 m. grąžino lietuviškajai spaudai laisvę. P. Vileišis rūpinosi knygų ir laikraščių leidimu ir platinimu, buvo nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministru (1922-1923), vėliau susisiekimo ministerijos Inžinierių tarybos pirmininku. 1924 m. Lietuvos technikų draugija ir pirmoji Lietuvos inžinierių ir architektų konferencija jį išrinko garbės pirmi ninku. Už nuopelnus statybai Lietuvos universiteto Technikos fakulteto siūlymu 1926 m. gegužės 15 d. pirmą kartą Lietuvoje P. Vileišiui suteiktas garbės daktaro-inžinieriaus ti tulas, o Humanitarinių mokslų fakulteto - Lietuvių literatūros garbės daktaro laipsnis. 1999 m. gegužės 15 d. Jam pripažintas KTU garbės daktaro vardas.
16
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. Lietuvos Taryba (vėliau Lietuvos Valstybės Taryba) parengė nepriklausomos Lietuvos Vilniaus universiteto statutą, jį 1918 m. gruodžio 05 d. patvirtino ir nutarė atidaryti universitetą 1919 m. sausio 01 d. Tarp numatytų mokomųjų dalykų buvo ir architektūra. Tačiau lietuviškojo Vilniaus universiteto atidaryti neteko, nes Vilnių pradžioje okupavo Sovietų Rusijos raudonoji armija, o 1919 m. balandžio 19 d. - lenkų legionininkai. J. Pilsudskio 1919 m. rugpjū čio 28 d. įsakymu Vilniuje buvo atidarytas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas. Nors šio universiteto Dailės fakultete buvo numatytos architektūros studijos, jos nebu vo įteisintos, todėl greitu laiku uždarytos. Lenkams okupavus Vilnių, jaunoji Lietuvos Respublika liko be sostinės ir vėl be universiteto. Grupė to meto šviesuolių - Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Jo nas Vabalas-Gudaitis, Augustinas Janulaitis ir Liudas Vailionis ėmėsi iniciatyvos įkurti aukštąją mokyklą laikinojoje sostinėje - Kaune. 1919 m. rudenį Kaune įkurtai Aukštų jų mokslų draugijai buvo iškelta svarbiausia užduotis - įkurti ir išlaikyti Aukštuosius kursus. Jie buvo įkurti 1920 m. sausio 27 d.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS MOKSLO PRADININKAI LIETUVOJE
Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798)
Mykolas Polinskis-Pelka (1784-1848)
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE
Valerijonas Gurskis (1790-1874)
Stanislovas Kerbedis (1810-1899)
Petras Vileišis (1851-1926)
Arturas Loleitas (1868-1933)
17
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
19
ANTRAS SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
20
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.1. KAUNO FAKULTETŲ RAIDA (1922-2010)
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KIAUNE
21
1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvos jaunuoliai, norintys siekti aukš tojo išsilavinimo, vykdavo studijuoti į užsienį. Populiariausios buvo Rusijos aukštosios mokyklos. Daugelis absolventų tapo žymiais savo srities žinovais, mokslininkais, uni versiteto savoje šalyje dėstytojais. Peterburgo kelių inžinerijos institutą baigė S. Kerbedis, A. Vilkutaitis, P. Vileišis, P. Čechavičius; Peterburgo technologijos institutą S. Grinkevičius, P. Markūnas, S. Kairys; Peterburgo civilinių inžinierių in stitu tą -J. Šimoliūnas, K. Vasiliauskas; Maskvos matavimų institutą - S. Dirmantas, S. Kolupaila; Kijevo politechnikos institutą - P. Jodelė; Charkovo universitetą - M. Kaveckis; Prahos aukštąją technikos mokyklą - S. Stulginskis; Peterburgo kalnakasybos in stitu tą -J. Dalinkevičius; Peterburgo dailės akademiją - M. Songaila; Romos aukštąją architektūros mokyklą - V. Landsbergis-Žemkalnis; Kazanės meno mokyklą - A. Janulis ir kt.
Prof. Zigmas Žemaitis
Prof. Jonas Simoliunas
Prof. Jonas Šimkus
Prof. Pranas Jodelė
Prof. Kazimieras Vasiliauskas
Prof. Silvestras Grinkevičius
22
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Prof. Povilas Čechavičius
Prof. Mykolas Songaila
Prof. Juozas Gabrys
Prof. Jonas Kuodis
Prof. Valerijonas Verbickis
Prof. Juozas Dalinkevičius
Aukštųjų mokslų draugija 1920 m. sausio 27 d. visuomeniniais pagrindais Kau ne įkūrė Aukštuosius kursus. Pirmuoju Aukštųjų kursų vadovu išrinktas Zigmas Že maitis, 1909 m. Odesos universiteto matematikos studijų absolventas. Tai labai šviesi ir tauri asmenybė Lietuvos švietimo ir mokslo istorijoje, pagrindinis aukštosios mo kyklos Kaune steigimo inciatorius. Vėliau jis buvo Universiteto Kaune profesorius, ilgametis šio Universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto dekanas, 1946- 1949 m. Vilniaus universiteto rektorius. Aukštuosiuose kursuose, greta kitų, buvo ir Technikos skyrius su trimis poskyriais: statybos, mechanikos ir technologijos. Technikos skyriaus vedėju buvo paskirtas J. Šimoliūnas, vėliau ilgą laiką vadovavęs Universiteto Statybos ir Kelių katedroms. Pirmaisiais ir antraisiais mokslo metais visiems trims poskyriams studijų dalykai buvo bendri, skirtis jie turėjo trečiaisiais metais. Aukštieji kursai pra dėjo rengti inžinierius statybininkus. Kursuose dėstė ir pirmieji statybos mokomųjų dalykų dėstytojai: Kazimieras Vasiliauskas, Pranas Jodelė, Stasys Dirmantas, Mykolas Songaila, Jonas Šimoliūnas ir Valerijus Verbickis. Vėliau jie sudarė Universiteto Tech-
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
23
nikos fakulteto Statybos skyriaus profesūros branduolį. Lietuvos Respublikos Vyriau sybė 1922 m. vasario 13 d. nutarė įsteigti Lietuvos universitetą remdamasi Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. priimtu Vilniaus universiteto statutu. Lietuvos univer sitetas Kaune buvo iškilmingai atidarytas 1922 m. vasario 16 d. Pirmuoju Universite to rektoriumi Valstybės Prezidento aktu buvo paskirtas prof. Jonas Šimkus, 1900 m. Maskvos universiteto chemijos studijų absolventas. Po Universiteto baigimo dėstė Kazanės, Maskvos universitetuose, 1918-1919 m. buvo Lietuvos Prekybos ir pram o nės, 1921-1922 m. Krašto apsaugos ministras Universitete tarp penkių fakultetų buvo numatytas ir Technikos fakultetas. Technikos fakulteto pirmasis dekanas buvo prof. P. Jodelė - nuo 1922 m. iki 1927 m. Vėliau dekanais dirbo taip pat Statybos skyriaus dėstytojai: 1927-1934 m. ir 1934-1940 m. - prof. K. Vasiliauskas ir 1934-1937 m. prof. S. Grinkevičius. 1922 m. vasario 25 d. buvo sudarytas penkių asmenų mokomojo personalo branduolys Technikos fakultetui organizuoti. Į jį įėjo ir trys statybos moko mųjų dalykų dėstytojai: P. Jodelė, J. Šimoliūnas ir K. Vasiliauskas. Remiantis pirmuoju Lietuvos universiteto statutu, kurį Seimas priėmė 1922 m. balandžio 12 d., Technikos fakultete, greta kitų trijų, buvo įkurtas Statybos skyrius ir 7 statybos profilio katedros: Statybos ir statybos medžiagų technologijos (iš tikrųjų pagal Universiteto apyskaitą iki 1924 m. buvo dvi - Statybos (vedėjas J. Šimoliūnas) ir Statybos medžiagų techno logijos (vedėjas P. Jodelė) katedros), Architektūros (vedėjas M. Songaila), Geodezijos (vedėjas S. Dirmantas), Statybos mechanikos (vedėjas K. Vasiliauskas), Hidrotechni kos (vedėjas P. Čechavičius), Kelių (vedėjas J. Šimoliūnas) ir Tiltų (vedėjas S. Grin kevičius). Statybos skyriaus katedrose dirbo: 1923 m. - 8, 1927 m. - 17, 1932 m. ir 1937 m. - po 19 dėstytojų. Statybos skyrius parengė 190 inžinierių, o tai sudarė 63,37 % visų Technikos fakulteto absolventų. Pirmieji statybos inžinieriai skyrių baigė 1925 m., tai - A. Račiukaitis, V. Snarskis ir V. Vileišis. Pirmoji ir vienintelė moteris ab solventė S. Mitkovskaitė skyrių baigė 1930 m. Daugiausia inžinierių statybininkų (32) parengta 1935 m. Kaip specializavosi busimieji inžinieriai, galima spręsti iš 1932 m. paskelbtų duomenų. Per tą laiką apginta 30 diplominių projektų, iš jų 46,67 % skirti tiltams, 36,67 % - įvairiems pastatams, 10 % - hidroelektrinėms ir kitiems hidrotech nikos įrenginiams. Po vieną diplominį projektą (po 3,33 %) apginta iš kanalizacijos ir geležinkelio tiesimo srities. Skyriuje studijavo nemažai studentų, kurie vėliau aktyviai reiškėsi praktinė je, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Tai technikos mokslų daktarai profesoriai: J. Gabrys, J. Kuodis, V. Klimavičius, A. Lukošaitis; mokslų kandidatai docen tai: M. Stonis, S. Vasauskas, S. Sčesnulevičius, J. Peras, F. Bielinskis, K. Kaušinis, A. Bistrickas, P. Viliūnas, B. Žintelis, K. Kondratas, B. Ziberkas, V. Kriščiūnas, A. Citas ir kiti. Daugelis jų vėliau patys rengė inžinierius Universitete ir Kauno poli technikos institute. 1940 m. rugpjūčio 1 d. „Vyriausybės žiniose“ paskelbiama apie Vytauto Didžio jo universiteto struktūros pakeitimą. Technikos fakultetas reorganizuojamas į Tech nologijos ir Statybos fakultetus. Statybos fakultetas - tai pirmasis Lietuvos istorijoje
24
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
specializuotas techniškasis fakultetas, kurį tuo metu sudarė Architektūros, Geodezijos ir Statybos (su statybos, taip pat hidrotechnikos ir melioracijos šakomis) skyriai. Vietoj buvusių 6 statybos profilio katedrų 1940 m. rugpjūčio 15 d. patvirtinta 12: Topometrijos, Statybinės statikos, Kelių, Tiltų ir geležinių konstrukcijų, Hidrologijos ir meli oracijos, Hidrotechnikos, Geodezijos ir žemėtvarkos, Architektūros ir meno istorijos, Architektūros enciklopedijos, Architektūros kompozicijos ir paišybos, Miestų sanitari jos ir Statybos. Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, t.y. nuo 1940 spalio 1 d. - 15 katedrų. Hidrologijos ir melioracijos katedra skilo į Hidrologijos ir hidraulikos ir M e lioracijos katedras, Geodezijos ir žemėtvarkos katedra - į Geodezijos ir astronomijos ir Žemėtvarkos katedras. Be to, buvo įsteigta nauja - Inžinerinės geologijos katedra. Pirmasis Statybos fakulteto dekanas buvo Hidrotechnikos, vėliau - Hidrologijos ir hi draulikos katedrų vedėjas prof. S. Kolupaila. Iš šių pareigų, kaip ir visi Universiteto vadovai, jis buvo vokiečių valdžios atleistas pirmomis karo dienomis. Iki 1942 m. lap kričio mėn. fakulteto dekanas buvo prof. S. Kairys, vėliau - prof. S. Dirmantas. Poka rio laikotarpiu, labai išaugus architektūros studentų skaičiui, SSRS aukštojo mokslo ministro įsakymu Architektūros skyrius nuo 1945- 1946 mokslo metų pertvarkytas į Architektūros fakultetą. Pirmasis Architektūros fakulteto dekanas buvo Architektūros katedros vedėjas doc. S. Stulginskis, vėliau, nuo 1949 m., Architektūros įvado katedros vedėjas S. Sčesnulevičius. Architektūros fakultetą 1946 m. sudarė Architektūros kom pozicijos, Miestų planavimo ir architektūros istorijos, Tapybos ir skulptūros, Inžineri nių ir architektūrinių konstrukcijų katedros. SSRS aukštojo mokslo ministro 1946 m. gruodžio 30 d. įsakymu Universitete numatyta įkurti Statybinių medžiagų fakultetą ir jam e rengti inžinierius technologus ir inžinierius mechanikus. Buvo siūloma fakultete įsteigti Statybinių medžiagų pramonės įrenginių, Statybinės keramikos, Rišamųjų ir statybinių medžiagų katedras, iš Statybos fakulteto perkelti Inžinerinės geologijos ka tedrą. Fakultetas oficialiai veikė nuo 1947 m. rugpjūčio iki gruodžio. Fakulteto deka nas buvo Durpininlcystės katedros vedėjas J. Vidmantas. Iki Universiteto pertvarkymo Statybos fakultete dirbo: 1941 m. - 41, 1945 m. - 42, 1950 m. - 55, Architektūros fakultete 1946 m. - 16, 1950 m. - 26 dėstytojai. Statybos fakultetas nuo 1943 m. pra dėjo leisti architektūros, inžinerinės geodezijos, hidrotechnikos ir melioracijos ir nuo 1949 m. - kelių specialybės absolventus. 1950 m. spalio 31d. Universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kau no medicinos institutus. Politechnikos institute Statybos ir Architektūros fakultetai re organizuoti į Statybos ir Hidrotechnikos fakultetus. Statybos fakulteto dekanu paskirtas buvusio Architektūros fakulteto dekanas S. Sčesnulevičius, o Hidrotechnikos - buvęs 1945-1950 m. Statybos fakulteto dekanas S. Vabalevičius, kuris šias pareigas ėjo net iki 1965 m. Hidrotechnikos fakultetas 1962 m. kovo 16 d. pavadintas Santechnikos fakultetu. Statybos fakultete buvo 7 katedros: Architektūrinio projektavimo, Architek tūros pagrindų, Architektūrinių konstrukcijų, Statybos technologijų ir darbų organiza vimo, Inžinerinių konstrukcijų ir Miestų statybos. 1956 m. įkurta Statybinių medžiagų
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
25
katedra, 1961 m. - Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija. Hidrotechnikos fakultetą sudarė Vandentiekio ir kanalizacijos, Inžinerinės geologijos, Autokelių, Geodezijos, Hidrotechnikos ir Statybinės mechanikos katedros. Pastaroji 1962 m. perkelta į Statybos fakultetą. 1961 m. įkurta Šildymo ir vėdinimo katedra. Tais pačiais metais įkurtos dvi žinybinės laboratorijos: Pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo, globojama Lietuvos lengvosios pramonės ministerijos (joje dirbo 4 etatiniai darbuotojai), ir Pramonės nutekamųjų vandenų valymo, globojama Lietuvos maisto pramonės ministerijos (joje dirbo iki 30 etatinių darbuotojų). 1968 m. kovo 28 d. Lietuvos aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos kolegija priėmė nutarimą „Dėl Kauno politechnikos instituto Santechnikos ir Statybos fakultetų specialybių ir dėstytojų perkėlimo tvarkos“. Pagal šį nutarimą 1969-1970 m. perkel tos architektūros, statybos grupės, geodezijos ir kelių specialybės ir jas kuruojančios katedros. Fakultetai neteko pusės savo dėstytojų. 1969 m. liepos 18 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimu KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį staty bos institutą. Kaune liko statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos, vandentiekio ir kanalizacijos, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės, taip pat pramoninės ir civilinės statybos vakarinės studijos. Todėl 1971 m. vasario 1 d. Statybos ir Santech nikos fakultetai sujungti į vieną su Grafinių darbų, Statybinės mechanikos, Statybinių konstrukcijų, Statybinių medžiagų, Statybos, Šildymo ir vėdinimo bei Vandentiekio ir kanalizacijos katedromis ir 77 dėstytojais. 1988 m. įvykdyta antroji fakulteto dalinio perkėlimo akcija - į Vilniaus inžinerinį statybos institutą perkeltos šilumos, dujų tieki mo ir vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos specialybės ir jas kuruojančios katedros. Tais pačiais metais atgaivintas pramoninės ir civilinės statybos inžinierių rengimas dieninėse studijose. Fakultetui grąžintas pirminis - Statybos - pavadinimas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, pertvarkius Politechnikos institutą į Technolo gijos universitetą, reorganizuotos inžinerinių studijų specialybės į statybos inžinerijos bakalaurų ir magistrų studijų programas. 1993 m. atgaivinus architektų rengimą Kauno fakultete ir padidėjus šioje programoje studijuojančiųjų skaičiui, 1995 m. birželio 23 d. atkurta architektūrinė (Architektūros ir kraštotvarkos) katedra, 1995 m. gruodžio 6 d. Universiteto senato sprendimu fakultetas reorganizuotas į Statybos ir architektūros fa kultetą. Nuo Statybos fakulteto įsteigimo 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno valstybinio universiteto, Kauno politechnikos instituto, Kauno technologijos universi teto rektoriais dirbo: prof. A. Purenąs (1940-1941 m., 1944-1946 m.), prof. J. Gravrogkas (1941-1944 m.), prof. J. Kupčinskas (1947-1950 m.), prof. K. Baršauskas (1950-1964 m.), prof. M. Martynaitis (1965-1983 m.), prof. V. Domarkas (1983— 1992 m.), prof. K. Kriščiūnas (1992-2000 m.), prof. R. Bansevičius (2000-2007 m.), prof. R. Šiaučiūnas (nuo 2007 m.)
26
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO 1940-1950 M., KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO IR KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO REKTORIAI
Prof. Antanas Purenąs
Prof. Julijonas Gravrogkas
Prof. Juozas Kupčinskas
Prof. Kazimieras Baršauskas
Prof. Marijonas Martynaitis
Prof. Vladislovas Domarkas
Prof. Kęstutis Kriščiūnas
Prof. Ramutis Bansevičius
Prof. Raimundas Šiaučiūnas
27
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
2.2. LIETUVOS UNIVERSITETO KAUNE STATYBOS SKYRIAUS KATEDROS IR JŲ TOLESNĖ RAIDA
V edėjų
K ate d ro s E il. Nr.
p a v a d in im a s (su tru m p in ta s
G y v av im o la ik o ta rp is
V edėjai
2
R a id o s p o b ū d is
d ata
p a v a d in im a s) 1
sk y rim o ir a tle id im o
3
4
5
6 Skilo į: A rchitektūros enciklopedijos, A rchitektūros kom pozicijos ir piešybos, A rchitektūros ir m eno istorijos k. 1945 m . sudaryta iš tų p ačių ir
1
A rc h ite k tū r o s (A )
1 9 2 2 -1 9 4 0
1 9 4 5 -1 9 4 6
M . S o n g a ila S. S tu lg in sk is
1 9 6 2 -1 9 7 1
A . L u k o ša itis
1 9 6 2 -1 9 7 1
1 9 2 2 -1 9 4 0
1 9 4 5 -1 9 4 6
M iestų plan av im o k. 1946 m . skilo j M iestų plan av im o ir architektūros istorijos ir A rchitektūros kom pozicijos k. 1962 m . sudaryta iš A rchitektūros ir architektūrinio pro jek tav im o k. P erk elta į V IS I ir K P I S tatybinių k o nstrukcijų k. S ujungta į G eodezijos ir
2
3
G e o d e zijo s (G )
H id rotech nik os (H)
1 9 2 2 -1 9 3 0
S. D irm a n ta s M . R a ta u tas
1 9 2 2 -1 9 3 0 kelių k. 1949 m . sudaryta iš 1 9 4 9 -1 9 5 7 G eodezijos ir astronom ijos
1 9 4 9 -1 9 6 9
M . K o sč ia u sk a s
1 9 5 7 -1 9 6 3
1 9 2 2 -1 9 7 0
J. L ie sis
ir Topom etrijos k., vėliau 1 9 6 3 -1 9 6 9 p erk elta j V IS I ir K P I S tatybos k.
R Č e ch a v ičiu s
1 9 2 3 -1 9 3 3
S. K o lu p a ila J. D a n ilia u sk a s
1 9 3 3 -1 9 4 0 1 9 4 0 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 7 P e rk e lta j M a šin ų 1 9 4 7 -1 9 4 9 g a m y b o s fa k u lte tą
R. D ač in sk a s
M . S to n is 1 9 4 9 -1 9 6 3 J. M a c e v ič iu s A . V aidakavičius 1 9 6 3 -1 9 7 0 1970 J. M a c e v ič iu s
28
1
4
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2
K elių (K )
3
1 9 2 2 -1 9 3 0 1 9 4 0 -1 9 5 0 1 9 6 2 -1 9 6 9
S ta ty b o s ir sta ty b o s
4
5
J. S im o liū n a s
1 9 2 3 -1 9 3 0 S ujungta į G eodezijos
J. Ja n k e v ič iu s J. G ab ry s
1940 ir kelių, 1940 m . atskilo 1 9 4 0 -1 9 4 4 iš G eodezijos ir kelių, 1 9 4 4 -1 9 6 2 vėliau - A utokelių, 1962 m. 1 9 6 2 -1 9 6 7 p ertv ark y ta iš A utom agis-
J. K išk in a s S. L u k o šiū n a s L .V id u g iris
6
S. R o k a s
1 9 6 7 -1 9 6 9 tralių ir m iesto kelių k., 1969 1969 m. perkelta į V IS I
P. Jo d e lė
1 9 2 4 -1 9 3 0
J. S im o liū n a s P. Jo d e lė
1 9 2 2 -1 9 2 4
m ed žia g ų 5
tec h n o lo g ijo s (ST )
1 9 2 2 -1 9 3 0
5a S taty b o s 5b S taty b o s m e d žia g ų
P a k e ista į S taty b o s k. 1 9 2 2 -1 9 2 4
te c h n o lo g ijo s S ta ty b o s
P e rk e lta į S taty b in ės
6
m ec h a n ik o s (S M ech )
1 9 2 2 -1 9 3 0 K . V asilia u sk as
1 9 2 2 -1 9 3 0
7
T iltų (T)
1 9 2 2 -1 9 4 0
1 9 2 3 -1 9 4 0
8
A rch ite k tū rin io p ro jek tav im o
S. G rin k e v ič iu s
1 9 4 9 -1 9 5 6 A . L u k o ša itis
1 9 4 9 -1 9 5 6
(A P)
k o n stru k cijų (A K ) e n c ik lo p e d ijo s (A (e))
11
P a sta tų k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s 1 9 4 0 -1 9 4 1
K . K rišč iu k a itis
1 9 4 0 -1 9 4 1
A rc h ite k tū ro s ir k rašto tv ark o s
Įk u rta su ju n g u s A rc h ite k 1 9 5 6 -1 9 6 2 A . L u k o ša itis
p a k e ista į A rc h ite k tū ro s k. N u o 1995
V. S e d e re v ič iu s J. B u č as K . Z a le c k is
1995 1 9 9 5 -2 0 0 6 A tsk ilo iš K T U S taty b in ių nuo 2006
A rc h ite k tū ro s ir 13
14
m e n o isto rijo s (A (m )) A rc h ite k tū ro s įvado (A (į))
k., p erė jo į A rc h ite k tū ro s tip o lo g ijo s k.
tū rin io p ro je k ta v im o ir 1 9 5 6 -1 9 6 2 A rc h ite k tū ro s p a g rin d ų k.,
(A P ) 12
A rc h ite k tū ro s ir a rc h ite k
1 9 4 5 -1 9 6 2 k o n stru k c ijų , p o to -
A rc h ite k tū ro s ir a rc h itek tū rin io p ro jek tav im o
A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k o m p o z ic ijo s, p e rė jo į
P rie š tai -T ro b e s ių 1 9 4 5 -1 9 6 2 J. M ik u c k a s
A rc h ite k tū ro s 10
P erėjo į T iltų ir g ele ž in ių k o n stru k c ijų k.
tū rin io p ro je k ta v im o k.
A rc h ite k tū rin ių 9
sta tik o s k.
k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s,
1 9 4 0 -1 9 4 4 J. K o v a lsk is
1 9 4 0 -1 9 4 4
1 9 4 9 -1 9 5 0
A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s 1 9 4 9 -1 9 5 0 k o m p o zicijo s, p erė jo į K P I A rch itek tū ro s p ag rin d ų k.
S. S česnulevičius
p e rė jo į A rc h ite k tū ro s k.
29
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
1
2
3
S. Sčesnulevičius
A rc h ite k tū ro s 15
k o m p o z icijo s (A (k))
1 9 4 6 -1 9 4 9 F. B ie lin sk is A . L u k o ša itis
A rc h ite k tū ro s 16
k o m p o z ic ijo s ir
4
1 9 4 0 -1 9 4 4
p ie šy b o s (A (k ))
6
5 194619471948-
M . S o n g aila
1940-
S. K u d o k as
1941-
A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s, 1947 sk ilo į A rc h ite k tū ro s 1948 įv a d o ir A rc h ite k tū rin io 1949 p ro je k ta v im o k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s, 1941 sk ilo į A rc h ite k tū ro s ir 1944 P ie šim o k. P rie š ta i A rc h ite k tū ro s įv ad o ,
17
A rc h ite k tū ro s p a g rin d ų (A (p ))
1 9 5 0 -1 9 5 6 S. Sčesnulevičius
1 9 5 0 -1 9 5 6 p o to - A rc h ite k tū ro s ir arc h ite k tū rin io p ro je k ta v im o k. P rie š tai - A rc h ite k tū ro s
A rc h ite k tū ro s 18
tip o lo g ijo s
1 9 4 1 -1 9 4 4 K . K rišč iu k a itis
(A (t)) 19
A u to k e lių (K )
1 9 5 0 -1 9 5 6
J. K išk in a s S. L u k o šiū n a s
1 9 4 1 -1 9 4 4 en c ik lo p e d ijo s, p e rė jo į A rc h ite k tū ro s k. 1 9 5 0 -1 9 5 6 1956
A u to m ag istralių 20
ir m iesto k elių
1 9 5 6 -1 9 6 2 S. L u k o šiū n a s
1 9 5 6 -1 9 6 2
1 9 2 4 -1 9 2 5 J. Ja n k e v ič iu s
1 9 2 4 -1 9 2 5
P rie š ta i - K e lių , p o to A u to m a g istra lių ir m ie sto k e lių k. P rie š ta i - A u to k e lių ,p o to - K e lių k.
(K ) 21
G ele žin k elių G elž b eto n in ių
22
k o n stru k c ijų
1 9 6 1 -1 9 7 0
(SK )
A. R ozenblium as J. V alik o n is
G elž b eto n in ių 23
k o n stru k c ijų ir
1 9 4 5 -1 9 4 9 A. R ozenblium as
tiltų (SK )
A tsk ilo iš In ž in e rin ių 1 9 6 1 -1 9 6 9 k o n stru k c ijų k., p e rk e lta 1 9 6 9 -1 9 7 0 į V IS I, d a lis į K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš T iltų ir 1 9 4 5 -1 9 4 9 k o n s tr u k c ijų , su ju n g ta su S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš G e o d e z ijo s
G eo d e zijo s ir 24
astro n o m ijo s
P a m in ė ta U n iv e rsite to 1 9 2 2 -1 9 2 4 m . ap y sk a ito je
1 9 4 0 -1 9 4 9 M . R a ta u ta s
(G )
1 9 4 0 -1 9 4 9 ir ž e m ė tv a rk o s, p e rė jo į G e o d e z ijo s k. S u d a ry ta iš G e o d e z ijo s ir
25
G e o d e zijo s ir k e lių (G )
1 9 3 0 -1 9 4 0 S. D irm a n ta s
1 9 3 0 -1 9 4 0
K elių , sk ilo į G e o d e z ijo s ir ž e m ė tv a rk o s, K e lių ir T o p o m e trijo s k.
26
G eo d e zijo s ir že m ė tv ark o s
A tsk ilo iš G e o d e z ijo s ir k elių , sk ilo į G e o d e z ijo s 1940
ir astro n o m ijo s b ei
(G )
27
G eo in ž in e rijo s
Ž e m ė tv a rk o s k. n u o 1999
N . Ž dankus
1 9 9 9 -2 0 0 6
E. Isev ič iu s
nuo 2006
A tsk ilo iš S taty b o s, S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir T eo rin ės m e c h a n ik o s k.
30
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
1
2
28
G y v en v ie čių p la n av im o ir
4
3 1 9 6 2 -1 9 7 1
K . Š eše lg is
1 9 6 2 -1 9 7 0 sta ty b o s k., 1971 m . p e rk e lta į V IS I
R. P esy s
1 9 4 5 -1 9 5 0 D a lis atsk ilo iš P ie šim o ir 1 9 6 2 -1 9 7 0 B ra iž o m o sio s g e o m e trijo s 1 9 7 0 -1 9 7 6 k. 1950 m . p riju n g ta p rie 1 9 7 6 -1 9 8 5 G ra fin ių d arb ų ir p ie šim o 1 9 8 5 -1 9 9 1 k. 1962 m . p a v a d in ta 1 9 9 1 -2 0 0 1 G ra fin ių d a rb ų k. n u o 2001
A . Ja n u lis G rafin ių d arb ų
1 9 4 5 -1 9 5 0
(G D )
n u o 1962
A . D e g u tis J. S a b a lia u sk a s B . Č e rn iu s P. K u m p ik a s A .L. G u lb in ie n ė
30
G rafin ių d arb ų ir p ie šim o (G D )
S u d a ly ta iš G rafin ių d arb ų 1 9 5 0 -1 9 6 2 A . Ja n u lis
H id ro lo g ijo s 31
ir h id rau lik o s (H H )
S. K o lu p a ila 1 9 4 0 -1 9 4 9 R. D a č in sk a s
ir m e lio rac ijo s (H M )
1940
1 9 5 0 -1 9 6 2 ir T apybos ir sk u lp tū ro s k., v ėliau - G rafinių d arb ų k. 1 9 4 0 -1 9 4 4 A tsk ilo iš H id ro lo g ijo s 19441945ir m e lio ra c ijo s, p riju n g ta
J. M a c e v ič iu s
1945-
S. K o lu p a ila
A tsk ilo iš H id ro tec h n ik o s, 1 9 4 0 -1 9 4 0 skilo j H id ro lo g ijo s ir h id
H id ro lo g ijo s 32
6 P rie š ta i - Ž e m ė s ū k io
tv a rk y m o (G P)
29
5
1948p rie H id ro te c h n ik o s k.
rau lik o s ir M elio rac ijo s k. P rie š ta i - V an d e n tie k io ir
33
34
In žin e rin ės ek o lo g ijo s (IE )
In žin e rin ės g eo lo g ijo s (IG )
1988
A . M a tu z e v ič iu s
J. D a lin k e v ič iu s 1 9 4 0 -1 9 7 0 M . K a v e c k is J. Š im k u s
k a n a liz a c ijo s k., p e rk e lta j
1988
C h e m in ė s te c h n o lo g ijo s fa k u lte tą
1 9 4 0 -1 9 4 8 P e rk e lta j V IS I ir d alis į 1 9 4 8 -1 9 6 8 K P I S taty b in ių m e d ž ia g ų 1 9 6 8 -1 9 7 0 k. P rieš tai - S taty b in ių k o n s
In žin e rin ių 35
k o n stru k c ijų (SK )
1 9 5 0 -1 9 6 1
A. R o zenblium as
1 9 5 1 -1 9 6 1
tru k cijų , p ertv a rk y ta j G elž b eto n in ių k o n stru k cijų ir M etalinių k o nstrukcijų k. A tsk ilo iš H id ro lo g ijo s
36
M elio rac ijo s (M )
1 9 4 0 -1 9 4 5 J. Č e ič y s 1946
S. V ab a lev ičiu s
1 9 4 1 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 5
ir m e lio ra c ijo s, 1945 m . su -ju n g ta su M e lio ra c ijo s ir ž e m ė tv a rk o s, k u ri 1946 m . p a v a d in ta M e lio ra c ijo s, p riju n g ta p rie H id ro te c h n ik o s k.
M elio rac ijo s 37
ir že m ė tv ark o s (M )
S. V ab a lev ičiu s 1 9 4 5 -1 9 4 6 B. P e tru lis J. Č e ič y s
M e talin ių 38
ir m e d in ių k o n stru k c ijų (SK )
1 9 4 5 -1 9 4 5 S u ju n g u s M e lio ra c ijo s 19451946ir Ž e m ė tv a rk o s, v ė lia u 1946-
M e lio ra c ijo s k. 1946 A tsk ilo iš T iltų ir
1 9 4 5 -1 9 4 9 A . B istric k a s
1 9 4 5 -1 9 4 9 k o n stru k c ijų , su ju n g ta su S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.
31
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
1
2
5
1 9 6 1 -1 9 7 0
R . P esy s J. P a u la u sk a s
A tsk ilo iš In ž in e rin ių 1 9 6 1 -1 9 6 9 k o n stru k c ijų , p e rk e lta 1 9 6 9 -1 9 7 0 į V IS I ir d alis j K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.
1 9 4 4 -1 9 4 5
S. S tu lg in sk is
1 9 4 4 -1 9 4 5
S. S tu lg in sk is
1 9 4 6 -1 9 4 9
K . Š eše lg is
1 9 4 9 -1 9 5 0
S. K airy s S. V ab a lev ičiu s
1 9 4 0 -1 9 4 4 P a k e ista į M ie stų 1 9 4 4 -1 9 4 5 sa n te c h n ik o s k.
M e ta lin ių 39
k o n stru k c ijų (SK )
40
M ie stų p la n a v im o (G P ) M ie stų p la n a v i
41
m o ir a rc h ite k tū ro s isto rijo s
6
4
3
1 9 4 6 -1 9 5 0
S u ju n g ta su A rc h ite k tū ro s k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k., p e rė jo į K P I M ie stų sta ty b o s k.
(G P ) 42
M iestų sanitarijos (V K )
1 9 4 0 -1 9 4 5
M ie stų 43
sa n tec h n ik o s
1 9 4 5 -1 9 5 0 S. V ab alev ičiu s
P rieš tai - M ie stų sanitarijos, p erė jo j K P I 1 9 4 5 -1 9 5 0 V andentiekio, k an a liz ac ijo s
(V K )
44
M ie stų staty b o s (G P )
ir san tech n ik o s k.
1 9 5 0 -1 9 5 6 K . Š eše lg is
1 9 5 0 -1 9 5 6
P rie š ta i - M ie stų p la n a v im o ir a rc h ite k tū ro s isto rijo s, p o to - Ž e m ė s ū k io sta ty b o s k.
P asta tų 45
k o n stru k c ijų
1 9 6 2 -1 9 7 0
(A K )
J. M ik u c k a s
1 9 6 2 -1 9 6 5
K . Ilg in is
1 9 6 5 -1 9 7 0
P rie š ta i - A rc h ite k tū rin ių k o n stru k c ijų , p e rk e lta j V IS I ir K P I S taty b o s k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k o m p o z ic ijo s ir p ie šy b o s
46
P iešim o (P)
1 9 4 4 -1 9 4 6 V. V erb ick is
1 9 4 4 -1 9 4 6 k., p e rė jo į T ap y b o s ir sk u lp tū ro s ir G ra fin ių d a rb ų k. P rie š ta i - S taty b in ės
47
S taty b in ės m e ch a n ik o s (S M ech )
1 9 4 7 -1 9 7 4
K . V asiliau sk as V. K lim a v ič iu s
P rie š ta i - S taty b o s
S taty b in ės 48
statik o s (S M ech )
sta tik o s k., 1970 m . d alis 1 9 4 7 -1 9 5 6 p e rk e lta j V IS I, 1974 1 9 5 6 -1 9 7 4 m . p riju n g ta p rie K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.
1 9 3 0 -1 9 4 7 K . V asiliau sk as
1 9 3 0 -1 9 4 7 m e c h a n ik o s, p o to S taty b in ės m e c h a n ik o s k. A tsk ilo iš T ro b e sių
49
S taty b in ės te c h n ik o s (ST )
1 9 4 7 -1 9 5 0 V. G rin ce v ičiu s
k o n stru k c ijų k., 1 9 4 7 -1 9 5 0 p e rė jo į K P I S taty b o s te c h n o lo g ijo s ir d arb ų o rg a n iz a v im o k.
32
1
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2
3
4
5
6 S u ju n g u s G e lž b e to n in ių k o n stru k c ijų ir tiltų,
A . R o zenblium as S taty b in ių 50
J. V alik o n is 1 9 4 9 -1 9 5 0 A . Ja n ic k a s n u o 1970 R . Ž ilin sk a s B. Č e rn iu s
k o n stru k cijų (SK )
1 9 4 9 -1 9 5 0 ta ip p a t M e ta lin ių ir 1 9 7 0 -1 9 8 1 m e d in ių k o n stru k c ijų , 1 9 8 1 -1 9 9 2 p e rė jo į K P I In ž in e rin ių 1 9 9 2 -2 0 0 2 k o n stru k c ijų k. 1970 m . atsk ilo iš G e lž b e to n in ių
n u o 2001
k o n stru k c ijų ir M e ta lin ių k o n stru k c ijų k. S. Sčesnulevičius 1 9 5 6 -1 9 6 9 J. D e ltu v a
51
S taty b in ių
n u o 1956
m e d žia g ų (S M )
1 9 6 9 -1 9 7 9 1 9 8 8 -1 9 9 4
A. G um uliauskas 1 9 7 9 -1 9 8 8 G. S k rip k iū n as 1 9 9 4 -2 0 0 2 Ž. R u d ž io n is 2 0 0 2 -2 0 0 6 H. E lz b u ta s 2006 V. V aitk ev ič iu s
nuo 2006 P rie š ta i - S taty b o s ir
R Jo d e lė J. K u o d is 52
1 9 3 0 -1 9 4 1
S taty b o s (ST )
1 9 7 0 -1 9 9 9
J. S im o liū n a s K. Ilg in is J. V aičaitis Z. T am u tis A. Ju o d is
S taty b o s d arb ų 53
V. G rin c e v ič iu s
o rg an izav im o (ST )
1 9 5 1 -1 9 6 9
R V iliū n a s E. B a rk a u sk a s
sta ty -b o s m e d ž ia g ų 1 9 3 0 -1 9 4 0 te c h n o lo g ijo s, 1941 1940 m . p e rė jo j T ro b e sių 1 9 4 0 -1 9 4 1 k o n stru k c ijų k. 1970 m. 1 9 7 0 -1 9 7 4 įk u rta su ju n g u s P a sta tų 1 9 7 4 -1 9 7 9 k o n -stru k c ijų ir S taty b o s 1 9 7 9 -1 9 9 2 d a rb ų o rg an iz av im o , 1 9 9 2 -1 9 9 9 re o rg a n iz u o ta į S taty b o s te c h n o lo g ijų k. P rie š tai - S taty b o s 1 9 5 1 -1 9 5 6 te c h n o lo g ijo s ir d arb ų 1 9 5 6 -1 9 6 2 o rg an iz av im o , v ė lia u 1 9 6 2 -1 9 6 9 p e rk e lta į V IS I ir K P I S taty b o s k. A tsk ilo iš T ro b e sių
54
S taty b in ės tech n ik o s (ST )
1 9 4 7 -1 9 5 0
V. G rin c e v ič iu s
1 9 4 7 -1 9 5 0
k o n stru k c ijų , p a k e ista į S taty b o s te c h n o lo g ijo s ir d arb ų o rg an iz av im o k.
S taty b o s 55
tech n o lo g ijo s ir d arb ų
1 9 5 0 -1 9 5 1
V. G rin c e v ič iu s
o rg an iz av im o (ST ) te ch n o lo g ijų (S T )
S taty b o s d arb ų o rg an iz av im o k.
S taty b o s 56
1 9 5 0 -1 9 5 1
P rie š tai - S taty b in ės te ch n ik o s, p o to -
n u o 1999 |
A . Ju o d is V. Ž io g a s
1 9 9 9 -2 0 0 5 P rie š tai - S taty b o s k. n u o 2005
33
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
1 57
58
6
3
4
5
Š ild y m o ir v ėd in im o (ŠV )
1 9 6 1 -1 9 8 8
M . Z a liša u sk a s J. Š v e d a ra u sk a s
1 9 6 1 -1 9 7 4 A tsk ilo iš V an d e n tie k io ir 1 9 7 4 -1 9 8 4 k a n a liz a c ijo s, p e rk e lta į
A . N a rb u tis
1 9 8 4 -1 9 8 8 V IS I ir K P I S ta ty b o s k.
T ap y b o s ir sk u lp tū ro s (T S )
1 9 4 6 -1 9 5 0
V .V erbickis A . Ja n u lis
19461947-
J. K u o d is
1 9 4 0 -1 9 4 1
2
P rie š tai - P ie šim o , p o 1947 to - K P I G ra fin ių d arb ų ir 1950 p ie šim o k.
T iltų ir 59
g e le ž in ių k o n stru k c ijų
1 9 4 0 -1 9 4 1
P rie š ta i - T iltų , p e rė jo į T iltų ir k o n stru k c ijų k.
(SK ) P rie š tai - T iltų ir g e le ž in ių k o n stru k c ijų ,
T iltų ir 60
k o n stru k c iįų
1 9 4 1 -1 9 4 4
J. K u o d is
1 9 4 1 -1 9 4 4
(ST )
sk ilo į G e lž b e to n in ių k o n stru k c ijų ir tiltų , taip p a t M e ta lin ių ir m e d in ių k o n stru k c ijų k.
61
62
T o p o m etrijo s (T) T ro b e sių k o n stru k c ijų
1 9 4 0 -1 9 4 9
1 9 4 1 -1 9 4 5
(A K )
ir k a n a liz a c ijo s
A tsk ilo iš G e o d e z ijo s 1 9 4 0 -1 9 4 4 ir k elių , su ju n g ta su 1 9 4 4 -1 9 4 9 G e o d e z ijo s k.
J. S im o liū n a s
P rie š ta i - S taty b o s, 1 9 4 1 -1 9 4 4 p e rė jo į A rc h ite k tū rin ių 1 9 4 4 -1 9 4 5 k o n stru k c ijų ir S ta ty b in ė s
J. M ik u c k a s
te c h n ik o s k.
V an d en tiek io 63
S. D irm a n ta s J. D e k sn y s
1 9 5 6 -1 9 8 8
(V K )
B. P etru lis
1 9 5 6 -1 9 6 1
S. V ab alev ičiu s
1 9 6 1 -1 9 7 5
G. K u tas
1 9 7 5 -1 9 8 5
A . M a tu z e v ič iu s
1 9 8 5 -1 9 8 8
S. V ab alev ičiu s
1 9 5 1 -1 9 5 6
64
ir san tec h n ik o s
sa n tec h n ik o s. D alis p e rk e lta į V IS I ir K P I In ž in e rin ė s ek o lo g ijo s k. P rie š tai - M ie stų
V an d en tiek io , k a n a liz a c ijo s
P rie š tai - V an d e n tie k io , k a n a liz a c ijo s ir
1 9 5 0 -1 9 5 6
B. P etru lis
1956
sa n te c h n ik o s, po to -V a n d e n tie k io ir k a n a liz a c ijo s k.
(V K )
A tsk ilo iš G e o d e z ijo s ir 65
Ž em ėtv a rk o s (ž)
1 9 4 0 -1 9 4 5
J. K riščiū n a s
1 9 4 1 -1 9 4 4
ž e m ė tv a rk o s, p riju n g ta
A . G u o g is
1 9 4 4 -1 9 4 5
p rie M e lio ra c ijo s ir ž e m ė tv a rk o s k. P rie š tai - M ie stų
66
Ž em ės ū k io staty b o s (G P )
1 9 5 6 -1 9 6 2 K . Š ešelg is
1 9 5 6 -1 9 6 2
sta ty b o s, p o to G y v e n v ie č ių p la n a v im o ir tv a rk y m o k.
34
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.3. KAUNO STATYBOS PROFILIO IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETŲ DĖSTYTOJAI Sąraše pateikiami duomenys apie dėstytojus, kurie dirbo nuo Statybos fakulte to įsteigimo pradžios 1940 m. iki fakultetų katedrų perkėlimo į Vilnių 1969-1970 ir 1988 m. Katedrų pavadinimų trumpiniai pateikti 2.2. poskyryje. E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
1
A b ra m a u sk a s S tasy s
doc.
AP, A (p )
1 9 5 0 -1 9 7 0
2
A lik o n is A n ta n a s
doc.
IG
1 9 6 6 -1 9 6 9
3
A stra u sk a s A rn o ta s
asist.
ŠV
1 9 7 5 -1 9 8 3
4
A šm o n a s Jo n a s
asist.
GP, G
1 9 4 5 -1 9 5 7
5
A tk o čiū n as Ju o z as
asist.
ST
1 9 6 8 -1 9 7 0
6
A u čin ik ien ė Ire n a
vyr. dėst.
GD
1 9 6 1 -1 9 9 3
7
A u g u stis H en rik a s
asist.
SM
1 9 6 8 -1 9 7 1
8
A u k šta k aln is P o v ilas
vyr. dėst.
S M ec h
1 9 4 7 -1 9 5 9
9
B a g d o n as A n ic e ta s
vyr. dėst.
VK, K, H
1 9 5 4 -1 9 5 7
10
B a g d o n as V ilh e lm a s
asist.
ST
1 9 6 0 -1 9 6 8
11
B a g d o n av ičiu s G e d im in a s
asist.
VK
1 9 7 8 -1 9 8 7
12
B a ltru k o n is Ju liu s A n ta n a s
vyr. dėst.
VK
1 9 7 4 -1 9 9 0
13
B a rb u šk a Ju o z as
vyr. dėst.
G
1 9 6 0 -1 9 6 6
14
B a rk a u sk a s A d o m a s
asist.
S M ec h
1 9 6 8 -1 9 6 9
15
B a ro n a s R o m u a ld a s
doc.
S M ec h
1 9 6 9 -1 9 7 1
16
B a ršau sk a s Ju o z as
doc.
AP, A (p )
1 9 4 6 -1 9 7 1
17
B a u b a V italiju s
vyr. dėst.
ŠV
1 9 7 1 -1 9 7 9
18
B a u b ly s P etras
vyr. dėst.
S M ec h
19
B a u b ly s R o stisla v a s
vyr. dėst.
1 9 6 4 -1 9 6 9 1 9 4 0 -1 9 4 1
20
B a u šy s Je ro n im a s
doc.
S M ec h
1 9 5 6 -1 9 6 2
21
B e rtaša v ičiu s P o v ilas
asist.
ST
1 9 5 9 -1 9 6 2
22
B ia lo p e tra v ič iu s A d o m a s
vyr. dėst.
IG , S K
1 9 4 6 -1 9 5 0
23
B ielin sk is F e lik sa s
doc.
A (k ), A P
1 9 4 4 -1 9 5 4
24
B istrick a s A n ta n a s
doc.
SK
1 9 3 3 -1 9 7 1
25
B laž ev ič iu s K az y s
vyr. dėst.
SK
1 9 5 7 -1 9 9 1
26
B laž y s K azy s
vyr. dėst.
VK
1 9 6 1 -1 9 6 9
27
B o g d a n as H e n rik a s
vyr. dėst.
GD
1 9 6 2 -1 9 7 2
28
B o rk au sk as E d v a rd a s
doc.
T, H , A K , ST
1 9 5 5 -1 9 7 1
29
B u č as K az im ie ra s
vyr. dėst.
AP
1949
30
B u d riū n a s A d o lfa s
vyr. dėst.
ŠV
1 9 7 1 -1 9 8 8
35
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
31
B u jau sk a s V ytautas
p ro f.
AP
1 9 5 0 -1 9 7 1
32
B u rb u ly s V ytautas
doc.
ŠV
1 9 4 9 -1 9 8 8
33
B u rv y s Ju stin a s
doc.
ST
1 9 5 8 -1 9 9 3
34
B u sy s A lek sa n d ra s
dėst.
AK
1959
35
B u šk ū n as P etras
dėst.
ST, S K
1 9 4 6 -1 9 6 0
36
B u tk u s A rv y d a s
asist.
VK
1 9 8 4 -1 9 9 2
37
B u trim a s P etras
doc.
G
1 9 4 0 -1 9 4 5
38
C h a ritas Ju d e lis
vyr. dėst.
AP
1 9 5 1 -1 9 7 0
GP
1 9 5 5 -1 9 5 6
39
C h o m sk is R o m an a s
doc.
40
C y p in ąs Ig o ris
doc.
SK
1 9 6 3 -2 0 0 1
41
Č eičy s Jo n a s
doc.
M
1 9 4 1 -1 9 5 1
42
Č ep ėn as Juliu s
asist.
GD
1 9 4 9 -1 9 5 4
43
Č y ras A lek sa n d ra s
doc.
S M ec h
1 9 5 0 -1 9 6 1
44
D ab u ž in sk a s K az y s
doc.
H
1 9 6 6 -1 9 7 6
45
D a č in sk a s R o m u ald a s
vyr. dėst.
H H ,H
1 9 4 0 -1 9 7 4 1 9 3 0 -1 9 4 8 1 9 5 1 -1 9 5 2
46
D a lin k e v ič iu s Ju o z as
p ro f.
IG
47
D an ilev ič iu s S ev erin as
vyr. dėst.
VK
48
D an iliau sk a s Ju o z as (D an y s)
adj.
H
49
D a n iū n a s A n ta n a s
50
D aršk u s R iča rd a s
asist.
H
1 9 5 2 -1 9 5 7
D au jo tas P o v ilas
asist.
ŠV
1 9 7 4 -1 9 8 8
52
D eg u tis A lb in a s
doc.
GD
1 9 4 9 -1 9 7 6
53
D e k sn y s Jo n a s
doc.
T, G
1 9 3 2 -1 9 5 6
54
D e ltu v a Ju o z as
doc.
SM
1 9 5 8 -1 9 9 9
55
D ied o n is Ju o z as
asist.
ŠV
1 9 7 2 -1 9 8 9
56
D irm a n ta s S tasys
p ro f.
T, G
1 9 2 2 -1 9 4 4
57
D u lin sk a s E u g e n iju s Ju o z as
asist.
SK
1 9 6 5 -1 9 6 7
58
D u ra se v ič iu s R im an tas
dėst.
H
1 9 5 8 -1 9 5 9
59
D u ša u sk a s-D u ž K.
60
F u rm o n a v ič iu s L iu d v ik a s V ytautas
vyr. dėst.
IG , SM
1 9 6 4 -1 9 7 6
61
G a b a lis E d m u n d a s
asist.
VK
1 9 8 5 -1 9 8 8
62
G ab ry s Ju o z as
p ro f.
K
1 9 2 8 -1 9 4 4
63
G ailev ič ie n ė V irg in ija
vyr. dėst.
S M ec h
1 9 4 5 -1 9 5 6
G ailiu s A lb in a s
vyr. dėst.
SM
1 9 6 3 -1 9 6 9 n u o 1962
51
64
1 9 3 9 -1 9 4 4 1 9 4 0 -1 9 4 1
1 9 4 4 -1 9 4 6
65
G ak as S tan islo v as
vyr. dėst.
S M ec h
66
G a n u sa u sk ie n ė D an u tė
vyr. dėst.
GD
67
G arm u s Ju o z a s B o leslo v a s
doc.
S M ec h , S K
1 9 6 4 -1 9 9 3 1 9 4 4 -1 9 7 9
68
G au č as J.
dėst.
A
1946
69
G ed g a u d as M a rijo n as
doc.
V K , ŠV
1 9 6 2 -1 9 7 0
G eršas N iso n a s
vyr. dėst.
AK
1 9 4 6 -1 9 7 1
71
G im b u tis Ju rg is
vyr. asist.
AK
1942
72
G irčy s G ed im in a s
vyr. dėst.
SK
1 9 5 4 -1 9 6 5
70
36
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
73
G irg žd y s P etra s
74
G laz u n o v N ik o la j
K a te d ra
D irb o
doc.
SK
1 9 4 7 -1 9 6 3
vyr. dėst.
K
1 9 4 9 -1 9 7 6
P a re ig o s
75
G lu o sn is A le k sa n d ra s
doc.
ŠV
1 9 5 8 -2 0 0 1
76
G ra ič iū n as V y tau tas A n d riu s
doc.
AK
1 9 4 5 -1 9 4 8
77
G riau z d ė K le m e n sa s
dėst.
SK
1 9 5 6 -1 9 5 7
78
G rig aliū n as K ę stu tis
asist.
GP
1 9 6 2 -1 9 6 6
79
G rig aliū n as M e d as
vyr. dėst.
SK
1951
80
G rig aliū n as V la d a s
asist.
VK
1 9 5 1 -1 9 5 3
81
G rig aliū n ien ė Z ita
vyr. dėst.
GD
1 9 6 6 -1 9 9 3
82
G rik ietis A lfo n sa s
vyr. dėst.
GD
1 9 6 6 -1 9 7 0
83
G rin ce v ičiu s V iač islav as
doc.
ST
1 9 4 6 -1 9 7 1
84
G rin k ev ič iu s S ilv estra s
p ro f.
SK
1 9 2 2 -1 9 4 2
85
G ru zd y s B ru n o n a s
asist.
GD
1 9 6 3 -1 9 6 7
86
G u d an e c A le k sa n d r
vyr. dėst.
K , ST
1 9 4 8 -1 9 6 2
87
G u lb in ie n ė A le k s a n d ra L a im u tė
doc.
GD
n u o 1965 1 9 5 3 -1 9 9 3
88
G u m u lia u sk a s A lg ird a s
doc.
ST, SM
89
G u o g is A d o lfa s
vyr. dėst.
Ž, G
1 9 4 0 -1 9 5 4
90
G u tau sk aitė D a n u tė
vyr. dėst.
ŠV
n u o 1976
91
G u ža u sk as Jo n as
vyr. dėst.
G D , IG , G
1 9 5 4 -1 9 6 3
92
G v ald in ė D an u tė
vyr. dėst.
GD
1 9 6 2 -2 0 0 5
93
Ilg in is K az im ie ra s
p ro f.
A K , ST, SK
1 9 6 6 -2 0 0 7
94
In d riū n a s A lg im a n ta s
doc.
ŠV
1 9 5 5 -1 9 9 4
95
Izb ic k as V ytautas
asist.
H
1944
96
Ja cu n sk a s A n ta n a s
vyr. dėst.
A K , ST
1 9 4 8 -1 9 7 6
97
Ja n av ič iu s B ro n iu s
vyr. dėst.
AP
1 9 4 9 -1 9 6 7
98
Ja n k au sk a s E d u a rd a s
99
Ja n k au sk a s M y k o la s
asist.
A (k )
1 9 4 0 -1 9 4 4
SK
1956 1 9 2 4 -1 9 4 0
100
Jan k ev ič iu s Ju o z as
doc.
G, K
101
Ja n k ev ič iu s Ju rg is A lg ird a s
vyr. dėst.
G
1 9 6 1 -1 9 6 8
102
Ja n u lis A lfo n sa s
p ro f.
TS, GD
1 9 4 4 -1 9 7 0 1 9 5 1 -1 9 5 2
103
Jaro n is H en rik a s
asist.
ST
104
Jasu laitis V ytautas
asist.
K
1 9 5 0 -1 9 6 9
105
Jav o rsk is V asilijus
asist.
VK
1 9 6 5 -1 9 7 1
106
Je m e lja n o v V asilij
asist.
SK
1960
107
Jo d e lė P ra n as
p ro f.
ST
1 9 2 2 -1 9 4 7
108
Jo k ū b a itis V id m a n tas Jo n as
doc.
SK
1 9 6 0 -1 9 6 9
109
Ju rjo n as Ju stin as
doc.
VK
1 9 5 3 -1 9 8 8
110
Ju rjo n ie n ė V io le ta
doc.
VK
1 9 8 4 -1 9 8 8
111
Ju rk ša A lv y d a s
asist.
SM , SK
1 9 6 5 -1 9 7 0
112
Ju rk šta s V ytautas
doc.
GP
1 9 6 5 -1 9 7 0
113
Ju šk a A n tan a s
doc.
G
1 9 2 9 -1 9 4 4
114
K airy s S tep o n a s
p ro f.
VK
1 9 2 3 -1 9 4 4
37
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
115
K a le n d a itė Iz o lin a E le o n o ra
asist.
ŠV
1 9 6 4 -1 9 7 4
116
K a m a itis Ip o litas
asist.
SK
1940
117
K am a itis V id as P ra n c išk u s
asist.
S M ec h
1 9 6 1 -1 9 6 9
118
K a m a itis Z en o n a s
asist.
SK
1 9 5 8 -1 9 6 0
119
K ap č iu s Jon as
vyr. dėst.
AK
1 9 5 0 -1 9 6 7
120
K arb au sk a s P etras
asist.
M, H
121
K asp u tis V ytautas
asist.
AP
1 9 6 4 -1 9 7 1
122
K au ša k y s P o v ilas
vyr. dėst.
G
1 9 4 9 -1 9 6 3
123
K au šin is K le m e n sa s
doc.
A K , ST
1 9 3 6 -1 9 7 6
124
K a v a lia u sk ie n ė V ilh e lm a
asist.
GD
1 9 6 7 -2 0 0 9
125
K av e ck is M y k o la s
p ro f.
IG
126
K az a k e v ič iu s L io n g in a s
vyr. dėst.
GD
1 9 4 4 -1 9 6 8 1 9 4 4 -1 9 7 4
127
K a z a lu p sk ie n ė R a m u tė S alv in a
doc.
VK
1 9 6 4 -1 9 9 4
128
K e m e ž y s R o m u a ld a s K a z im ie ra s
vyr. dėst.
AK
1 9 6 6 -1 9 7 8
129
K eras V aleriju s
doc.
SK
1 9 6 2 -2 0 0 9
130
K ę sm in a s A lg ird as
asist.
H
1 9 5 4 -1 9 5 9
131
K e tu rk a A lfo n sas
vyr. dėst.
AP, G D , A
1 9 4 9 -1 9 7 1
132
K išk in a s Jo n a s
doc.
K
1 9 4 0 -1 9 6 0
133
K iv ilš a Jo k ū b a s
doc.
SK
134
K lein as M e čy s
doc.
GP
1 9 4 8 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 7 1
135
K lim a v ič iu s S tasy s
vyr. dėst.
SK
1 9 5 6 -1 9 5 7
1 9 4 3 -1 9 4 4 1 9 5 4 -1 9 5 6
136
K lim a v ič iu s V ytautas
p ro f.
S M ec h , S K
1 9 3 5 -1 9 8 2
137
K liu č iu s A lg im a n ta s Ju o z a p a s
vyr. dėst.
VK
1 9 6 6 -1 9 8 8
138
K lo v a B o le slo v a s
doc.
GD
1 9 6 4 -1 9 8 6
139
K lu sa itė L o re ta
asist.
VK
1 9 8 5 -1 9 8 8
140
K o ch a s Ju rg is
dėst.
141
K o d aitis B.
dėst.
G
1940
142
K o lak a u sk a s V lad a s
vyr. dėst.
GD
1 9 6 6 -2 0 0 3
143
K o lu p a ila S tep o n a s
p ro f.
HM, HH, H
1 9 2 2 -1 9 4 4
144
K o n d ra ta v ič iu s V alentas
vyr. dėst.
VK
1 9 6 8 -1 9 7 9
145
K o n d ro ta s K az y s
doc.
A (j), AP, G D
1 9 4 6 -1 9 6 4
146
K o n k u le v ič iu s P o v ilas
vyr. dėst.
SK
1 9 4 0 -1 9 4 5
147
K o p ic a V la d a s Ju o zas
asist.
VK
1 9 6 3 -1 9 6 4
148
K o sčiau sk a s M y k o la s
doc.
G
1 9 4 4 -1 9 6 8
149
K o strau sk a s P o v ilas
asist.
S M ec h
1951
150
K o v alsk is Jo n as
doc.
A (m )
1 9 4 0 -1 9 4 4
151
K o v as G raciju s
asist.
VK
1 9 6 2 -1 9 6 4
152
K re iv ė n as A lg ird as
asist.
JG
1 9 6 5 -1 9 6 8
153
K rik ščiū n a s A n tan a s
doc.
G
1 9 4 0 -1 9 4 2 1 9 4 1 -1 9 4 4 1 9 4 0 -1 9 4 4
1 9 4 0 -1 9 4 1
154
K rik ščiū n a s Ju rg is
p ro f.
Ž
155
K rip aitis Jo n a s
asist.
IG
38
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
E il. N r.
P av ard ė, v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
156
K riščiu k a itis K az y s
doc.
A (e )
1 9 3 1 -1 9 4 4
157
K riščiū n a s B ro n iu s
doc.
VK
1 9 7 6 -1 9 9 9
158
K riščiū n a s Jo n a s
vyr. dėst.
G (ž)
159
K riščiū n a s V ytautas
vyr. dėst.
K
1 9 4 0 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 8 1 9 5 4 -1 9 7 0
160
K riu k elis V lad a s
doc.
ST
161
K ru šin sk as V ik to ras
doc.
ST
1 9 5 5 -1 9 7 0
162
K rū tin is A n ta n a s
vyr. dėst.
S M ec h
1 9 6 1 -1 9 7 1
163
K u d o k as S tasy s
doc.
A
1 9 3 8 -1 9 4 4
164
K u d zy s A n tan a s
doc.
S M ec h
1 9 5 4 -1 9 6 0
165
K u m p ik a s P ra n as
doc.
GD
n u o 1967 1 9 5 8 -1 9 7 0
166
K u n ig ėlis Ju o z as
asist.
H
167
K u o d is Jo n as
p ro f.
ST, S K
1 9 3 3 -1 9 4 4
168
K u p sta s R o b e rta s
asist.
VK
1 9 8 2 -1 9 8 8
169
K u tas G in u tis P ra n as
doc.
V K , IE
1 9 6 1 -1 9 8 8
170
L ab a n au sk a s S au liu s
asist.
SM
1 9 6 0 -1 9 7 2
171
L ak iū n as G ed im in a s
doc.
SK
1 9 5 5 -1 9 9 4 1 9 6 2 -1 9 6 4
172
L a m au sk a s A lb e rta s
doc.
AP
173
L asin sk as M y k o la s
doc.
H
1 9 4 5 -1 9 6 0
174
L au č y s A n tan a s
asist.
šv
1 9 6 3 -1 9 6 4
175
L a u ž ik as A lg ird a s
asist.
VK
1 9 7 9 -1 9 8 2
176
L az arev ičiu s H e n rik a s
doc.
SK
1 9 5 4 -1 9 6 9
177
L elešiu s V ytautas
doc.
VK
1 9 6 8 -1 9 7 9
178
L ev itas E d m u n d a s
doc.
VK
1 9 6 0 -1 9 8 8
179
L ie sis Iz id o riu s
doc.
G , ŠV, ST
1 9 4 1 -1 9 8 5
180
L ik e v ičiu s V ytautas
doc.
K,
šv
1 9 4 0 -1 9 7 0
181
L im b a R im an ta s Jo n as
asist.
K
1965
182
L in k a Jo n as
asist.
VK
1 9 5 2 -1 9 6 0
183
L o m a n as A lg ird a s
asist.
VK
1 9 7 4 -1 9 8 7
184
L u k aitien ė M a rija
dėst.
GP
1 9 5 8 -1 9 5 9 1 9 6 9 -1 9 7 0
185
L u k o šaitis A d o lfa s
doc.
AP, A
1 9 4 4 -1 9 7 1
186
L u k o šaitis T eo d o ras
vyr. dėst.
IG , Š V
1 9 5 0 -1 9 7 8 1 9 5 4 -1 9 5 7
187
L u k o šev a itė A rija n d a
asist.
H
188
L u k o šev ičiu s V ik to ras
doc.
G
1962
189
L u k o šiū n a s S tasy s
p ro f.
K , ST
1 9 4 0 -1 9 7 5
190
M a c e v ič iu s Ju o z as
p ro f.
HH, H
1 9 4 3 -1 9 7 0
191
M a cijau sk a s A lg ird a s Jo n as
vyr. dėst.
SM
1 9 5 6 -1 9 5 8
192
M a ck e v ičiu s Z en o n a s
doc.
šv
1 9 6 6 -1 9 8 9
193
M a čik ė n as B e n e d ik ta s
dėst.
AK
1 9 5 9 -1 9 6 8
194
M a k av e ck as V ik to ras
asist.
AK
1 9 5 3 -1 9 6 5
195
M a k sim a v ičiu s E u g en iju s
vyr. dėst.
ST, S M ec h
1 9 5 0 -1 9 6 2
196
M a lak a u sk as M a rty n a s
doc.
SM
n u o 1956
39
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
197
M a lin a u sk a s Jo n a s R o m u a ld a s
vyr. dėst.
H
1 9 6 4 -1 9 9 0
198
M a n o m aitis E u g e n iju s
lėkt.
AK
1 9 4 1 -1 9 4 4
199
M a rč iu k a itis G ed im in as
doc.
SK
1 9 5 7 -1 9 6 9
200
M a rk ū n a s P ra n c išk u s
doc.
IG
1 9 2 3 -1 9 4 1
201
M a rtin a itis V ytautas
doc.
ŠV
1 9 7 4 -1 9 8 8
202
M a rtin k a itis Jo n a s G e d im in a s
doc.
SK
1957
203
M a rtišiu s A n tan a s
doc.
S M ec h , S K
1 9 5 3 -1 9 7 9
204
M a ste ik a Jo n as
vyr. dėst.
AK
1 9 5 1 -1 9 7 6
205
M a tu z e v ič iu s A lg ird a s B ro n islo v a s
doc.
V K , IE
1 9 6 4 -1 9 8 8
206
M a tv e je v a L id ija
vyr. dėst.
IG
1 9 4 2 -1 9 4 5
207
M ic k elis D o v y d as
208
M ik a ila V ytautas
asist.
ŠV
1 9 7 9 -1 9 8 7
M ik u c k as Ju stin as
p ro f.
A K , ST
1 9 4 1 -1 9 8 0
M ik u č ia u sk a s V lad a s
asist.
ST, IG
1 9 5 8 -1 9 6 8
M iliu k štis V aclovas
vyr. dėst.
AP, SK , GP,
1 9 5 1 -1 9 7 1
209 210 211
1 9 4 0 -1 9 4 1
GD
212
M ilv y d as Ju o z as
adj.
ST
1 9 3 8 -1 9 4 1
213
M in g in ie n ė V ida
doc.
VK, GD
1 9 7 1 -1 9 9 3
214
M in io tas Ju o z as B laž ieju s
doc.
S K , ST
215
M išk in is A lg im a n ta s
p ro f.
GP
1 9 6 5 -1 9 7 9 1 9 6 8 -1 9 7 0
1 9 6 2 -1 9 6 5 1 9 7 6 -2 0 0 0 1959 1 9 6 2 -1 9 6 3 1 9 6 9 -1 9 7 0
216
M y k o la itis A n ta n a s A lg im a n ta s
vyr. dėst.
ŠV
217
N a k a s A lg im a n ta s
vyr. dėst.
AK
218
N a rb u tis B ro n islo v a s
doc.
ŠV
1 9 6 8 -1 9 8 8
219
N a u jo k a itis A lg im a n ta s
vyr. dėst.
SM
1 9 6 0 -1 9 6 9
220
N e p ra c k a s A lfo n sa s
vyr. dėst.
G, V K
1 9 5 2 -1 9 6 5
221
N o rk u s A lg im a n ta s
vyr. dėst.
ŠV
1 9 6 3 -1 9 8 8
222
N o rk u s F erd in a n d a s
doc.
IG , S M , S K
1 9 5 5 -1 9 9 3
223
N o rk u s V lad islo v a s G ed im in as
doc.
H
1 9 6 3 -1 9 9 6
224
O k u n is Ju o z as
asist.
ST
1 9 3 9 -1 9 5 4
225
P a c e v ič iu s A n tan a s
j. asist.
AK
1942
226
P aju o d is A lfo n sas
asist.
VK
1 9 8 2 -1 9 9 0
227
P a liū n a s V ytautas
asist.
H
1 9 5 4 -1 9 5 8
228
P a lša itis E v ald as
doc.
K
1 9 5 0 -1 9 6 9
229
P a u k štie n ė D a lia
doc.
GD
1 9 6 3 -2 0 0 2
230
P a u la u sk a itė S ab in a
doc.
ŠV
1 9 7 4 -1 9 8 8
231
P a u la u sk a s Jo n a s
doc.
SK
1 9 4 2 -1 9 7 0
232
P a u la u sk a s M e čy s
asist.
SK
1953
233
P a u liu k a itis Jo n a s D rą su tis
doc.
H
1 9 4 7 -1 9 7 9
P a u ž a A n tan a s
vyr. dėst.
AK
1 9 6 7 -1 9 7 0
234
40
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
E il. N r.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
235
P e k šty s S tasy s
asist.
K
1 9 5 2 -1 9 5 4
236
P eras Jo k ū b as
doc.
AP, S K
1 9 4 7 -1 9 7 0
237
P esv s R iča rd a s
doc.
GD, SK
1 9 4 0 -1 9 6 9
P etru lis B ro n iu s
p ro f.
M , V K , IE
1 9 4 2 -1 9 9 2
P etru šk ev ičiu s R im a n ta s
asist.
šv
1 9 7 8 -1 9 8 8 1 9 6 0 -1 9 7 0
238 239 240
P ilėn a s S tasy s
asist.
ST
241
P ilip a itis A n ta n a s S im o n as
doc.
GP
1 9 6 6 -1 9 7 0
242
P lešk ū n a s V la d a s
asist.
GD
1 9 6 5 -1 9 6 6
243
P lu n g ien ė A n e ta
asist.
GD
1 9 6 7 -1 9 7 5
P o v ila v ič iu s V itas
vyr. dėst.
SK
1 9 4 7 -1 9 8 0
P ra n aitis P ra n as
asist.
S M ec h , V K
1 9 5 4 -1 9 7 3 1 9 5 0 -1 9 6 2
244 245 246
P ra n aitis V aclo v as
vyr. dėst.
V K , K , IG
247
P ra n ev ič iu s Jo n a s A rū n a s
vyr. dėst.
SK
1 9 5 9 -1 9 7 1
248
P ū k elis P etra s
doc.
SK
1 9 5 6 -1 9 7 0
249
P u o d žiu k y n a s L eo n a s
doc.
ST
1 9 5 6 -1 9 8 6
250
P u o d žiu k y n a s R im v y d a s
doc.
S M , ST
1 9 5 5 -1 9 8 8
R a c h le v ič ie n ė D an u tė
vyr. dėst.
šv
1 9 6 1 -1 9 7 0 1948
251 252
R a d v ila B e n e d ik ta s
asist.
G
253
R a k au sk a s Ju o z as
vyr. dėst.
SK
1 9 5 4 -1 9 5 9
254
R ak au sk a s V y tau tas
asist.
šv
1 9 7 1 -1 9 7 7
255
R a ste ik a A n ato liju s
vyr. dėst.
AP, G P
1 9 4 9 -1 9 5 8
R a ta u tas M e d a rd a s
doc.
G
1 9 4 0 -1 9 5 7
R a u p y s A n ta n a s
asist.
G
1 9 6 3 -1 9 6 6
R a ža itis V ikto ras
doc.
IG , G , S K
1 9 4 6 -1 9 8 1 1953
256 257 258 259
R e k ev ičiu s A lfo n sa s (A lb in as)
asist.
G , S M ech , H
260
R e m iša u sk a s M ik a lo ju s
vyr. dėst.
S M ech , S K
1 9 4 0 -1 9 6 2
261
R im k u s A lfo n sa s
doc.
H, K
1 9 5 3 -1 9 5 7
262
R im k u s V ytau tas E d m u n d a s
vyr. dėst.
SK
1 9 6 0 -1 9 9 6
R in k ū n as L eo n a s
asist.
ST
1 9 5 3 -1 9 5 8
R o k a s S tep o n a s
doc.
K
1 9 5 4 -1 9 7 0 1 9 4 0 -1 9 7 0
263 264 265
R o z e n b liu m a s A n ato liju s
p ro f.
SK
266
R u g ien iu s Ju o z as
dėst.
IG
1 9 4 0 -1 9 4 7
267
R u k šėn as B ro n iu s
asist.
ST, SM
1 9 5 5 -1 9 6 4
268
R u tk a u sk ie n ė Z ita
asist.
VK
1 9 8 3 -1 9 8 8
269
R u z g as Ju o z as
asist.
GD
1 9 6 5 -1 9 6 7
270
S ab aliau sk as Jo n a s
doc.
A K , GD
1956, 1 9 7 4 -1 9 9 3
271
S ak alau sk a s A n tan a s
doc.
VK
1 9 6 5 -1 9 8 8
272
S ak alau sk a s K az y s
vyr. dėst.
K
1 9 6 6 -1 9 6 9
273
S am u la itis M e č islo v a s
vyr. dėst.
GD
1 9 6 1 -1 9 8 4
274
S au n o ris V ytautas
vyr. dėst.
A (p ), AP, ST
1 9 5 9 -1 9 7 0
S au se n av ič iu s H en rik a s
vyr. dėst.
K
1 9 6 5 -1 9 7 0
275
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
41
K a te d ra
D irb o
asist.
GD
1 9 6 5 -1 9 7 5
doc.
A (į), A (p ), S M
1 9 4 7 -1 9 7 5
S en u ta A lg ird as
vyr. dėst.
S M ec h
1 9 6 5 -1 9 7 0
279
S id au g a B ro n iu s
doc.
IG
1 9 5 1 -1 9 6 8
280
S id eras S im o n as
doc.
A K , SK
1 9 4 7 -1 9 7 3 1 9 6 3 -1 9 6 9
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
276
S av ic k ien ė Ire n a
277
S č esn u lev ič iu s S tasy s
278
281
S k eiv alas Jo n as
asist.
G
282
S k irk e v ič iu s A lg ird as
vyr. dėst.
VK
1 9 7 8 -1 9 8 8
283
S lav ėn as Ju rg is
doc.
S M ec h
1 9 5 1 -1 9 6 2
284
S lež ev ič iu s K az y s
p ro f.
G
1 9 2 3 -1 9 4 5
285
S o n g aila M y k o la s
prof.
A , A (k )
1 9 2 2 -1 9 4 1
286
S p eičy s A n ta n a s
vyr. dėst.
AP, G D , S M ec h
1 9 4 8 -1 9 5 7
287
S p elsk is A n ta n a s
doc.
AP
1 9 4 6 -1 9 6 4
288
S tan iū n ien ė G en o v a itė
doc.
GD
1 9 6 3 -1 9 9 3
289
S tan k e v ičiu s V ytautas
doc.
VK
1 9 6 5 -1 9 8 8
290
S tan k u s A n ta n a s
doc.
IG , S M ec h
1 9 5 2 -1 9 8 2
291
S tap o n k u s V lad islo v a s
doc.
H
n u o 1965
292
S tark u s Jon as
asist.
SK
1 9 6 4 -1 9 6 9
293
S te p o n a v ičiu s A lg ird as
doc.
SK , G P
294
S tonis M ik a lo ju s
doc.
S M ec h , G, H
1 9 6 5 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 5 6
295
S trag y s V in ce n ta s
vyr. dėst.
K
1 9 6 3 -1 9 7 0
296
S trig ū n as V ytautas
asist.
K
1 9 6 3 -1 9 7 0
297
S tu lg in sk is S tep o n as
doc.
A , A (k ), G P
1 9 4 0 -1 9 4 9
298
S u tk aity tė Z ita
asist.
SM
1962
299
S ad au sk as K azy s
vyr. dėst.
ST
1 9 6 2 -1 9 7 7
300
Š alk a u sk as A.
vyr. dėst.
A
1 9 4 0 -1 9 4 4
301
Š atas P etras
asist.
VK
1 9 7 4 -1 9 8 4
302
Š eb ed in as P etras
dėst.
AK
1 9 5 6 -1 9 6 0
303
Š ečk u s A lg im a n ta s
asist.
GD
1 9 5 0 -1 9 5 1 1 9 5 3 -1 9 5 7
304
Š ep ety s L io n g in a s
asist.
GP, G D , A P
305
Š ep k u s V alerijo n as
asist.
AP
1 9 5 6 -1 9 6 5
306
Š ešelg is K az y s
p ro f.
GP
1 9 4 5 -1 9 7 0
307
Š ešto k a s R.
vyr. dėst.
SK
1940
308
Š ešto k as V aclovas
doc.
GP
1 9 6 0 -1 9 7 0
309
Š iau č iu lis R.
vyr. dėst.
ST
1970
Š im k u s H en rik a s R e g im a n ta s
asist.
šv
1 9 6 7 -1 9 7 0 1 9 4 6 -1 9 7 0
310 311
Š im k u s Jo n a s
doc.
IG
312
Š im o liū n a s Jo n a s
p ro f.
ST, K , A K
1 9 2 2 -1 9 4 4
313
Š im o n is K az y s
p ro f
GD
1 9 4 6 -1 9 5 8
314
S ip en k o P etras
p ro f.
H
1 9 5 0 -1 9 5 6
315
Š iu m a T om as
vyr. asist.
G
1 9 4 0 -1 9 4 4
316
Š ležas A n ta n a s
doc.
ŠV
1 9 6 5 -1 9 9 0
317
Š p ak au sk as S tasy s
asist.
S M ec h
1 9 5 6 -1 9 7 6
42
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
E il. Nr.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
K a te d ra
D irb o
318
Š p u k as K az im ie ra s
asist.
IG
1 9 4 6 -1 9 4 7
319
Š u lg a V ilius
doc.
VK
1 9 6 4 -1 9 8 8
320
Š u lg aseris B e rn a rd a s
321
Š v ed ara u sk as Ju o z as
doc.
VK,
322
T am ašev ičiu s A lb in a s
doc.
K , ST
1 9 4 7 -1 9 7 5
323
T am ašev ičiu s V la d a s
vyr. asist.
S M ec h , A (k )
1940
324
T am utis Z ig m a s
p ro f.
G , ST
1 9 5 0 -1 9 9 7
325
T eresev ič ien ė M a rg a rita
asist.
ŠV
1 9 7 9 -1 9 8 8
326
T oleikis A lo y z a s
asist.
GD
1 9 6 3 -1 9 6 5
327
T oleikis Ip o lita s
doc.
ST
328
T o v sten k o D m itriju s
vyr. dėst.
SK
1 9 5 4 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 5 3
329
T u o m as E d v a rd a s
doc.
šv
1 9 7 1 -1 9 8 8
330
T u p in is A m o ld a s
vyr. dėst.
GP
1 9 6 6 -1 9 7 1
331
U rb a N o rm a n ta s Ju o z as
asist.
IG
1 9 6 5 -1 9 6 8
332
U rb o n a s E d u a rd a s
asist.
AK
1 9 6 2 -1 9 6 5
333
U m e v ič iu s V y tau tas K a z im ie ra s
vyr. dėst.
GD
1 9 6 8 -1 9 9 3
334
U šin sk a s S tasy s
p ro f.
GD
1 9 5 4 -1 9 7 0
V ab alev ičiu s S tasy s
p ro f.
M, VK
1 9 3 7 -1 9 7 6
asist.
SM , SK
1 9 5 5 -1 9 6 5
335
1940
šv
1 9 6 0 -1 9 8 5
336
V aicek au sk as L a im u tis
337
V aičaitis Ju o zas
doc.
IG , S M , ST
1 9 6 8 -1 9 7 9
338
V aiček o n is L.
j. asist.
A (t), S K
1940
339
V aid ak av ičiu s A lg im a n ta s
doc.
H
1 9 5 4 -1 9 7 0
340
V ainauskas V in cas
doc.
H , S M ech , G
1 9 5 4 -1 9 6 8
V ainiūnas P o v ila s
doc.
SK
1 9 6 3 -1 9 7 0 1 9 5 1 -1 9 6 6
341 342
V aitys Jo n as
doc.
GD, AP
343
V aitkienė Jū ra
doc.
GD
1 9 6 4 -1 9 9 6
344
V aiv ad a A n ice ta s
asist.
GD, AP
1 9 5 2 -1 9 7 1
345
V alen tin av ičiu s A lg ird a s
doc.
SK
1 9 6 4 -1 9 6 9
346
V alikonis Ju o z as
p ro f.
GP, S K
1 9 4 9 -1 9 9 3
347
V anagas Ju rg is
doc.
GP
1 9 6 8 -1 9 7 0
348
V asauskas S tasy s
doc.
S M ec h
1 9 4 0 -1 9 6 2
349
V asiliau sk as K a z im ie ra s
p ro f.
S M ec h
1 9 2 2 -1 9 5 7
350
V ė b ra Ju o z ap a s R im v y d a s
asist.
S M ec h
1 9 6 4 -1 9 8 6
351
V en ck ev ičiu s G u sta v as
vyr. dėst.
ST, A K
1 9 4 8 -1 9 5 5
352
V erbickis V alerijo n as
p ro f.
T S , P, ST, A K
1 9 2 2 -1 9 7 8
353
V id u g iris L in a s
vyr. dėst.
K
1 9 5 4 -1 9 6 9
V ilčin sk as K.
vyr. dėst.
ST, IG
1 9 4 0 -1 9 4 4
354 355
V iliū n as P o v ila s
p ro f.
ST
1 9 4 6 -1 9 7 5
356
V iršilas V ytautas
vyr. dėst.
S M ec h
1 9 6 4 -1 9 7 0
357
V itk au sk as Ju o z as
vyr. dėst.
AP, G P
1 9 4 9 -1 9 7 1
358
V itkus K o sta s
asist.
ST
1 9 5 4 -1 9 6 1
359
V m b lia u sk a s V la d a s
asist.
GD
1 9 5 0 -1 9 5 2
43
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
K a te d ra
D irb o
vyr. dest.
G
1 9 6 4 -1 9 7 0 1 9 4 9 -1 9 9 3
E il. N r.
P av ard ė , v ard a s
P a re ig o s
360
Z ak a re v ič iu s B e rn a rd a s A lg im a n ta s
361
Z a liša u sk a s M y k o la s
prof.
V K , ŠV
362
Z d an a v ičiu s A n ato liju s
asist.
GD
1 9 6 6 -1 9 7 0
363
Z ib e rk a s B e n o n a s
doc.
ST, SM
1 9 4 7 -1 9 8 4
364
Z ib e rk a s L e o n id a s P ra n as
asist.
AP
1 9 6 8 -1 9 7 0
365
Z u b o v as V la d im ira s
vyr. dest.
A, GP
1 9 4 4 -1 9 5 0
366
Z v o lin sk a s H en rik a s
asist.
ST, AP, A (p )
1 9 5 1 -1 9 6 1
367
Ž ak e v ičiu s Jo n a s
vyr. dest.
G D , S M ech
1 9 6 0 -1 9 7 1
368
Ž a ln ie m k a s A lb in a s
asist.
G
1 9 6 6 -1 9 7 0
369
Ž ą sin ie n ė V io le ta
asist.
VK
1 9 8 4 -1 9 8 8
370
Ž d an k u s N a rim a n ta s T itas
p ro f.
H, GJ
n u o 1968
371
Ž ėč iu s A lek sa n d ra s
vyr. dest.
GD
1 9 4 8 -1 9 6 7
372
Ž ile v ičiu s Jo n a s
doc.
S M ec h , H , V K
1 9 5 0 -1 9 7 0
373
Ž in te lis B e rn a rd a s
doc.
AK
1 9 5 6 -1 9 7 0
374
Ž m u id z in a v ič iu s A n tan a s
prof.
GD
1 9 5 3 -1 9 6 6
375
Ž u k as Ju o z as
doc.
IG , S M ech , S K
1 9 5 4 -1 9 7 5
2.4. KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS Dabartinio Statybos ir architektūros fakulteto ir jo pirmtakų veiklą galima ver tinti skirtingų laikotarpių atžvilgiu. Tai tarpukario, karo metų, pokario iki Universiteto reorganizavimo 1950 m., veiklos iki fakultetų dalinio perkėlimo 1970 ir 1988 m., taip pat nepriklausomybės atkūrimo ir universitetinių studijų atgaivinimo laikotarpiai. 1920 m. įkūrus Aukštuosius kursus, jų Technikos skyriuje buvo numatyta rengti plataus profilio inžinierius, ypač gerai išmanančius statybos reikalus. Tai atsispindėjo ir iš dvejų metų išeitų dalykų sąrašo. Skyriaus dėstytojų branduolį sudarė užsienyje statybos mokslus baigę specialistai: K. Vasiliauskas dėstė mechaniką, techninę braižy bą, V. Verbickis vedė paišybos darbus, S. Dirmantas - geodeziją, P. Jodelė - statybos medžiagų technologiją, J. Šimoliūnas - statybą ir trobesių detales, M. Songaila - ar chitektūros formas. Technikos skyriuje buvo įrengtos mechaninė laboratorija, turėjusi tempimo mašiną medžiagoms bandyti, statybinių medžiagų laboratorija su mineralų kolekcija ir vietinių statybinių medžiagų pavyzdžiais, piešimo salė su gipsiniais mode liais. Buvo daromi statybos brėžiniai. Įkūrus 1922 m. Universitetą, jo Technikos fakulteto Statybos skyrius gana sė kmingai plėtojo Aukštuosiuose kursuose pradėtus darbus. Statybos skyriaus dėstytojų branduolį sudarė kursuose dirbę dėstytojai: J. Čiurlys, S. Dirmantas, P. Jankauskas, P.
44
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Jodelė, M. Songaila, J. Šimoliūnas, K. Vasiliauskas, V. Verbickis, taip pat iš Rusijos sugrįžę Lietuvoje dirbę pedagoginio ir inžinerinio darbo patirtį turintys R Čechavičius, S. Kolupaila, S. Grinkevičius, P. Markūnas. Vėliau į dėstytojų gretas įsitraukė jau Kau no universitetą baigę absolventai. Pagal tradiciją, perimtą iš Aukštųjų kursų Technikos skyriaus, Universiteto Technikos fakulteto ir kitoms specialybėms (mechanikos, elektrotechnikos, cheminės technologijos) buvo dėstomi statybos pakraipos dalykai: I kurse - geodezija, geodezi jos 1 mėn. lauko praktika, II - statybos medžiagų technologija, medžiagų atsparumas, statyba, architektūrinė braižyba, III kurse - statybinė statika, architektūra II, geležinės konstrukcijos, gelžbetonis, gelžbetoninių konstrukcijų projektas, IV kurse - hidrotech nikos įrenginiai, architektūros projektas, šildymas ir vėdinimas, vandentiekis, geležinių konstrukcijų projektas, hidrologija ir hidrometrija. Statybos skyriaus dėstytojai daug dėmesio skyrė vadovėlių ir mokomosios litera tūros lietuvių kalba rengimui. Pirmasis vadovėlis buvo išleistas 1923 m. Tai P. Jodelės „Statybos medžiagų technologija“. Vėliau buvo išleisti: S. Grinkevičiaus „Mediniai til tai“ (1929), „Pastatams skaičiuoti daviniai“ (1932), „Geležinės konstrukcijos“ (1933), L. Gimbuto „Žemės ūkio statyba“ (1929), J. Gabrio „Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai“ (1931), „Sauskeliai“, 2 dalys (1933), „Žemės darbų skaičiavimas“ (1933), „Modernių kelių konstrukcijos“ (1938), V. Verbickio „Centrinio šildymo sistemos“ (1931), K. Va siliausko „Elementarus medžiagų atsparumo kursas“ (1935), J. Kiškino „Gelžbetonis“ (1930), J. Šimoliūno „Statyba“, 4 dalys (1936-1943), S. Kolupailos „Hidrometrija“, 2 knygos (1939-1940), S. Kairio „Miestų kanalizacija“ (1939). Buvo atnaujinamos turėtos ir kuriamos naujos mokymo laboratorijos. Hidro technikos katedrai priklausė A. Fredoje Botanikos sode esantys Hidrotechnikos ka binetas ir Hidrometrinė laboratorija, Statybinės mechanikos katedra turėjo Mechani nių medžiagų atsparumo laboratoriją, aprūpintą visa medžiagų mechaninių bandymų įranga, Geodezijos katedra (nuo 1930 m. Geodezijos ir kelių katedra) turėjo reikiama geodezine įranga aprūpintą Geodezijos kabinetą ir Kelių kabinetą, Tiltų katedra turėjo kabinetą su tiltų modeliais, konstrukcijų ir tiltų albumais ir projektų rinkiniais, Statybos ir statybinių medžiagų katedros Statybos ir Neorganinės technologijos laboratorijos buvo naudojamos ne tik studijų reikmėms, bet ir moksliniams tyrimams ir bandymams. Katedrų dėstytojų mokslinė kvalifikacija buvo nepakankama, todėl Universiteto vadovybė visais įmanomais būdais skatino mokslinę veiklą, mokslinių tyrimų rezulta tų sklaidą, jaunųjų dėstytojų mokslines stažuotes užsienio universitetuose. Technikos fakultetas 1924-1941 m. leido mokslinį žurnalą „Technika“. Jo redaktoriai buvo P. Jo delė, K. Vasiliauskas ir S. Kolupaila. Prieškariu apgintos keturios Statybos skyriaus dėstytojų daktaro disertacijos: M. Kaveckio disertacija iš geologinių 1927-1930 m. ty rinėjimų, apginta 1931 m. Prahos Karolio Didžiojo universitete; J. Kuodžio disertacija „Gelžbetoninė sija su aukštos kokybės plienu“, po 1934-1936 m. mokslinės stažuotės apginta Vienos aukštojoje technikos mokykloje; K. Vasiliausko disertacija „Influentės ir fiktyviniai krūviai“, apginta 1938 m. VDU Senate; VDU absolvento J. Gabrio 1938 m. Latvijos universitete apginta disertacija „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šar nyrų arkos“. Fakulteto moksliniuose tyrimuose ypač pasižymėjusiems profesoriams
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
45
K. Vasiliauskui ir S. Kolupailai 1940 m. fakulteto taryba suteikė inžinerijos daktarų garbės laipsnius. Statybos skyriaus pagrindiniai dėstytojai aktyviai dalyvavo kuriant ir valdant Universitetą. Pro f. P. Jodelė buvo rektoriumi (1928-1929), prorektoriumi (1927-1928, 1932-1940), fakulteto dekanu (1922-1927), pro f. K. Vasiliauskas - fakulteto dekanu (1927-1934, 1937-1940), prof. S. Grinkevičius - fakulteto dekanu (1934-1937), prof. S. Kolupaila - Universiteto sekretoriumi (1926-1927). 1940 m. įsteigus Statybos fakultetą labai padaugėjo statybos profilio katedrų ir dėstytojų. 1941 m. balandžio 1 d. fakultete dirbo 41 dėstytojas, iš jų 9 profesoriai ir 2 docentai. Gausiausios buvo Statybinės statikos, Tiltų ir geležinių konstrukcijų ka tedros (po 5 dėstytojus). Mažiausiai dėstytojų (po 2) turėjo Statybos, Kelių, Miestų sanitarijos katedros, o naujai įkurtos Hidrologijos ir hidraulikos, Žemėtvarkos katedros turėjo tik po vieną dėstytoją, Melioracijos katedroje jų nebuvo nė vieno. Todėl jau ankstyvojo pokario laikotarpiu šios katedros stambinamos - prijungiamos prie kitų. Sudarant 1940-1941 m. m. mokymo planus, buvo atsižvelgiama į Sovietų Są jungoje gyvavusią studijų sistemos struktūrą. Buvo siaurinamos specialybės, atsisako ma gretutinių specialybių dalykų, stiprinami pagrindiniai ir specialieji dalykai. Fakul tete į mokymo planus įvesta rusų kalba ir politizuotos disciplinos - politinė ekonomija, istorinis materializmas ir dialektinio materializmo pagrindai, marksizmas-leninizmas, marksistinė technikos istorija. Pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis iš darbo atleistas fakulteto dekanas S. Kolupaila, dėstytojai D. Mickelis, A. Rozenbliumas, B. Guogis, V. Klimavičius, J. Kochas, S. Lukošiūnas, R. Pesys. 1941 m. rudens semestro pradžioje pakeisti kai kurių katedrų pavadinimai: Architektūros enciklopedijos pavadinta Architektūros ti pologijos, Tiltų ir geležinių konstrukcijų - Tiltų ir konstrukcijų, Statybos - Trobesių konstrukcijų. Mokymo procesą labai trikdė patalpų stygius vokiečių kariuomenei užė mus Aleksote esančius Fizikos ir chemijos instituto, vėliau ir kitus rūmus. Pavyzdžiui, Trobesių konstrukcijų katedra buvo net kelis kartus kilnojama iš vienų patalpų į kitas, kol pagaliau 1943 m. persikraustė į katedros vedėjo prof. J. Simoliūno butą, kuriame ir vyko užsiėmimai. Vokiečių okupacinė valdžia nebuvo palanki Universitetui. Dėl stiprėjančio jos spaudimo Universitetui ir jos potvarkių nevykdymo Statybos fakulteto dekanui prof. S. Kairiui 1942 m. teko atsistatydinti. Naujuoju fakulteto dekanu paskirtas prof. S. Dirmantas. Kitais metais Universitetas buvo uždarytas, bet buvo leista tik aukštesniųjų kursų Medicinos ir techniškųjų fakultetų studentams laikyti egzaminus. Organizuojant studijas šiuo laikotarpiu buvo pasinaudota ir Suaugusiųjų institutu: prie jo įsteigtas aukštesnysis technikos skyrius, kuriame buvo studijuojami pirmųjų semestrų dalykai. Kursai veikė iki antrojo sovietmečio pradžios - 1944 m. Artėjant frontui, didelė dalis Statybos fakulteto dėstytojų pasitraukė į Vakarus. Atkūrus Statybos fakulteto veiklą po karo, iš 15 katedrų vedėjų liko tik 3 - prof. J. Dalinkevičius, prof. K. Vasiliauskas ir doc. M. Ratautas. Į katedrų vedėjų pareigas paskirti A. Bistrickas, R. Pesys, A. Rozenbliumas, S. Vabalevičius, S. Stulginskis, J. Mikuckas, S. Sčesnulevičius, V. Verbickas, J. Kiškinas ir kt. Katedros, kaip ir anksčiau, nebuvo
46
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
gausios, 1946 m. jose buvo po du tris dėstytojus. Katedroms ir fakultetui buvo aktualios mokslinės ir pedagoginės kompetencijos. 1945 m. pradžioje Aukščiausioji atestacijos komisija Maskvoje įteisino prieš karą įgytus mokslo vardus ir laipsnius: profesoriaus vardą ir mokslinį daktaro laipsnį K. Vasiliauskui, profesoriaus vardą K. Šleževičiui, docento vardą A. Bistrickui, J. Kiškinui, M. Ratautui ir S. Stulginskiui. 1946 m. Universitetui ir jo suvienytai techniškųjų mokslų mokslinei tarybai su teikta teisė priimti gynimui daktarines ir kandidatines disertacijas. Šioje taryboje tech nikos mokslų kandidato disertacijas 1947 m. apgynė J. Kiškinas, 1948 m. A. Rozenbliumas, J. Mikuckas ir J. Čeičys, 1950 m. R. Pesys. Geodezijos mokslų kandidato disertaciją 1948 m. Vilniaus universitete apgynė M. Kosčiauskas. 1948 m. Statybos fakultete buvo įteisinta aspirantūra. Architektūrinių katedrų pagrindu 1946 m. įkurtas Architektūros fakultetas buvo kompaktiškas. Rengti vienos specialybės architektai inžinieriai. Pokario laikotarpiu iki Universiteto reorganizavimo 1950 m. parengta nemažai ži nomų inžinierių, architektų, projektuotojų, mokslininkų, pedagogų. Iš jų Lietuvos MA akademikai profesoriai A. Čyras ir A. Kudzys, nariai korespondentai profesoriai M. Lasinskas ir J. Bumeikis, profesoriai E. Budreika, J. Baršauskas, J. Macevičius, A. Spelskis, K. Šešelgis, V. Balčiūnas, B. Kasperavičiūtė, M. Kosčiauskas, J. Kivilša, J. Šimkus, V. Pranaitis, Z. Tamutis, P. Viliūnas, M. Zališauskas, A. Lukošaitis, J. Mikuckas, S. Lu košiūnas, B. Petrulis, V. Bujauskas, B. Sidauga, J. Valikonis, docentai M. Matuškaitė, A. Keturka, S. Abramauskas, valstybės ir visuomenės veikėjai A. Bialopetravičius, R. Sa kalauskas, Architektų sąjungos pirmininkas (buv.) A. Rasteika ir kiti. 1950 m. įkurtame Kauno politechnikos institute steigiami du statybos profilio fa kultetai - Hidrotechnikos ir Statybos. Hidrotechnikos fakultete buvo numatyta rengti 3 specialybių - hidrotechninės statybos, vandentiekio ir kanalizacijos, automagistralių ir miesto kelių - inžinierius, Statybos fakultete - architektūros, pramoninės ir civilinės sta tybos, žemės ūkio statybos inžinierius. Nuo 1951 m. jau nebeišleidžiami statybos, hidro technikos ir melioracijos specialybių inžinieriai. Nuo 1959 m. Institute buvo pradėtos va karinės, o nuo 1964 m. - neakivaizdinės studijos. Be to, pereita prie standartinių Sovietų Sąjungoje galiojusių mokymo planų. Suvienodinta iki penkerių metų visų specialybių studijų trukmė, palaipsniui sumažintas iki 36 valandų privalomasis savaitinis auditorinis užimtumas. Nuo 1958-1959 m. m. buvo įvesti nauji mokymo planai, pradiniuose kur suose —keturių semestrų gamybinis praktinis darbas ir pailginta mokymosi trukmė vėl iki penkerių su puse metų. Šių esminių pakeitimų buvo atsisakyta 1964 m. Mokymosi trukmė vėl sumažinta iki penkerių metų, be to, sumažinta kai kurių tiksliųjų mokslų ir bendrųjų inžinerijos bei ekonomikos dalykų teorinių valandų. Kitas esminis mokymo planų keitimas įvyko 1974 m.: pakeista gamybinės praktikos trukmė ir profilis, vietoj 13 savaičių diplominės praktikos palikta 5 savaičių tiriamojo darbo praktika. Numatyta jaunojo specialisto stažuotė, sustiprintas matematikos ir ekonomikos dėstymas. Tačiau visuose naujuosiuose mokymo planuose daugiausia dėmesio buvo skiriama politizuo tiems ir ideologizuotiems dalykams, net atsižvelgiant į Lietuvos specifiką buvo įvestas privalomas mokslinio ateizmo pagrindų kursas.
47
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
Prof. Anatolijus Rozenbliumas
Prof. Antanas Žmuidzinavičius
Prof. Mykolas Kaveckis
P rof Stasys Ušinskas
Prof. Kazimieras Ilginis
Prof. Juozas Macevičius
Prof. Justinas Mikuckas
Dail. Kazys Šimonis
Prof. Zigmantas Tamutis
48
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Prof. Mykolas Zališauskas
Prof. Povilas Viliūnas
Prof. Arvydas Juodis
Prof. Algimantas Miškinis
Prof. Jurgis Vanagas
Prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis
Prof. Vladas Stauskas
Prof. Rimantas Buivydas
Prof. Paulius Kavaliauskas
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
49
Sparčiai plečiantis Lietuvos ūkiui, didėjo rengiamų specialistų poreikis. Jei 1951 m. Hidrotechnikos ir Statybos fakultetuose buvo parengta 6 specialybių 111 specia listų, tai 1960 m. - 287 inžinieriai, 1969 m. - 419 inžinierių. Pastaraisiais metais nebuvo išleidžiama hidrotechninių specialybių inžinierių, tačiau atsirado statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo, miestų statybos specialybės. Šie pokyčiai ir lėmė Hidrotechnikos fakulteto pavadinimo pakeitimą j Santechnikos. Šiuo laikotarpiu statybos srityje, plačiausiai vykdyti statybinių konstrukcijų ir medžiagų, taip pat gyvenviečių planavimo tyrimai. 1958 m. žinomam gelžbetonio konstrukcijų specialistui, Inžinerinių konstrukcijų katedros vedėjui A. Rozenbliumui už darbą „Surenkamos gelžbetoninės arba armosilikatinės arkos rėminės santvaros tro besių dengimui“ paskirta respublikinė premija. Konstrukcijų ir medžiagų mokslinius tyrimus ypač pagyvino 1961 m. įkurta biudžetinė Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija, kurios tyrimų įranga ir personalas buvo aktyviai naudojami ir fakultetų dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 1966 m. antroji respublikinė premija už darbą „Iš anksto įtemp tų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai“ paskirta Gelžbetoninių konstrukcijų katedros docentams G. Lakiūnui, H. Lazarevičiui, G. Marčiukaičiui, P. Pūkeliui ir J. Valikoniui. Ypač produktyvi ir Lietuvai aktuali Lietuvos rajoninio planavimo problema buvo sprendžiama Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedroje. 1967 m. už darbą „LTSR rajoninio planavimo schemos sukūrimas“ šios katedros vedėjui K. Šešelgiui ir jo ben dradarbiams M. Kleinui ir V. Saunoriui, taip pat keletui darbuotojų iš Pramoninės staty bos projektavimo instituto ir Valstybinės plano komisijos paskirta respublikinė premija. Pradėti leisti „Instituto mokslo darbai“, kurie, padaugėjus publikacijų skaičiui, tapo atskiromis serijomis. Buvo išleisti „Gelžbetoninių konstrukcijų“ 2 tomai, „Statybos ir architektūros“ 8 tomai, vienkartinis leidinys „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“. Nuo 1951 m. Institute pradėtos organizuoti kasmetinės respublikinės mokslinės techni nės konferencijos, taip pat teminė konferencija „Statyba ir architektūra“. Nuo 1970 m. keitėsi šios teminės konferencijos pavadinimas į „Statybinės medžiagos“, „Statybinės medžiagos ir dirbiniai“, „Statyba ir statybos pramonė“, „Betonas ir gelžbetonis“, „Pa žangioji statyba“. 2008 m. ji buvo organizuojama kaip I tarptautinė. Išleidžiami ir šių konferencijų medžiagų leidiniai. Hidrotechnikos (nuo 1962 m. - Santechnikos) fakultetas buvo įsikūręs dabar tiniuose KTU centriniuose minuose. Architektūros ir Statybos fakultetai dirbo Kauno rotušės minuose, buvusios Draudimo valdybos rūmuose A. Mickevičiaus gatvėje ir bu vusios Vyskupijos rūmuose. 1965 m. gegužę buvo iškilmingai atidaryti Statybos fakul teto rūmai KPI miestelyje. Projektuojant rūmus, daug dirbo ir Statybos, ir Santechnikos fakultetų dėstytojai. Šalia rūmų buvo pastatytas dviejų aukštų mokslinių laboratorijų korpusas, į kurį įsikėlė 1961 m. įsteigia Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų pro bleminė laboratorija. Statybos rūmuose 1965-1966 m. m. pradėjo veikti Statybos ir Santechnikos fakultetai. Tuometinio KPI mokymo reikalų prorektoriaus prof. C. Jakimavičiaus žodžiais, 1950-1970 m. buvo kiekybinio augimo laikotarpis, po kurio sekė kokybinio augimo
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
50
laikotarpis. Tačiau Statybos ir Santechnikos fakultetams septintojo dešimtmečio pabai goje prasidėjo reorganizacijos procesas - pagrindinių specialybių dėstytojų perkėlimas į Vilnių. Prieš jam prasidedant, abiejuose fakultetuose buvo 14 katedrų ir 128 dėstyto jai. Po pirmojo perkėlimo etapo 1969-1970 m. septyniose Statybos ir santechnikos fa kulteto katedrose buvo 62, po antrojo perkėlimo etapo, kada buvo iškeltos vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo ir vėdinimo specialybės, Statybos fakultete liko 4 katedros su 47 dėstytojais. Šie duomenys pateikti 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė. Fakultetai, katedros, dėstytojų skaičius S an tech n ikos ik i 1970 m.
S tatybos iki 1970 m.
Katedros A rchitektūros G yvenviečių planavim o ir tvarkym o G elžbetoni nių konstruk cijų G rafinių darbų M etalinių konstrukcijų Pastatų konstrukcijų
Dėstytojų Katedros skaičius 10
G eodezijos
S ta tyb o s ir san tech n i S tatybos p o 1988 m. kos p o 1 970 m.
Dėstytojų Katedros skaičius 10
G rafinių darbų
Dėstytojų Katedros skaičius 20
G rafinių darbų
Dėstytojų skaičius 17
8
H idrotech nikos
8
Statybinių konstrukcijų 7
Statybinių konstrukcijų
11
12
Inžinerinės geologijos
6
Statybinių m edžiagų
Statybinių m edžiagų
9
10
K elių
9
6
Šildym o ir vėdinim o
7
V andentie kio ir k an a 11 lizacijos
Statybinės m echanikos
9
Statybinių m edžiagų
5
18
Statybos
7
14
Š ildym o ir vėdinim o
13
V andentie kio ir k an a lizacijos
13
Statybos
10
Statybinės 5 m echanikos
Statybos 7 organizavim o I š viso
74
62
79
47
1970 m. fakultete buvo likusios tik keturios specialybės. Vandentiekio ir kanali zacijos, šildymo ir vėdinimo specialybių studijos vyko dienine ir vakarine forma, sta tybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos - dienine forma, pramoninės ir civilinės sta tybos - tik vakarine forma. 1979 m. įteisinta vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramonės vandenų nukenksminimo specialybė, o 1990 m. ji kartu su Inžinerinės eko logijos katedra perkelta į Cheminės technologijos fakultetą. Kitų dviejų santechninių specialybių inžinierių paskutinės laidos parengtos 1990 ir 1993 m. Gerokai sumažėjo ir priimtųjų studijuoti skaičius. 1986 m. atgaivintos pramoninės ir civilinės statybos
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
51
specialybės dieninės studijos - į pirmą kursą priimta 50 stojančiųjų, tačiau kartu labai sumažėjo priimtųjų į vakarines studijas. Siaurųjų specialybių inžinieriai buvo rengiami iki 1990-1994 metų, kai fakultete imta kurti universitetines studijų programas. 1970-1988 m. išsiskyrė mokslinių ir užsakomųjų darbų gausa. Grafinių darbų katedros dėstytojai daugiausia dėmesio skyrė metodiniam darbui: nagrinėjo inžinerinės grafikos teorijos klausimus, tobulino grafinį vaizdavimą ir jo interpretavimą. Statybos katedroje buvo kuriamos ir tiriamos sutapdintos stogo konstrukcijos, projektuojami optimalūs inžineriniai geodeziniai tinklai, tiriama polių racionali konstrukcija ir lai kančioji galia, kelio dangų stiprumas ir eksploatacinės savybės. Statybinių medžiagų katedroje buvo nagrinėjami įvairios paskirties betonų struktūros susidarymo ir betono gamybos technologiniai klausimai, racionalaus vietinių žaliavų panaudojimo betonams problemos. Šildymo ir vėdinimo katedroje buvo tiriami šilumos ir masės mainai, ter mofikacinių vandens tinklų pralaidumo didinimo, oro judėjimo patalpose, efektyvaus kuro panaudojimo klausimai. Katedra vadovavo KPI Projektavimo ir konstravimo biuro Šildymo ir vėdinimo skyriui, kuriame buvo atliekami pramoninių pastatų šildymo ir vėdi nimo sistemų, šilumos tiekimo tinklų projektavimo ir rekonstravimo užsakomieji darbai. Šiuose darbuose ypač aktyviai dalyvavo šildymo ir vėdinimo specialybės studentai, at likdami realios tematikos kursinius ir diplominius projektus. Pavyzdžiui, 1972-1974 m. skyriuje dirbo apie 130 studentų. 1961 m. įkurta katedros globojama Pramoninės ventilia cijos ir oro kondicionavimo žinybinė laboratorija, kurioje buvo vykdomi tokių gamybos įmonių kaip Vyriausioji gazifikacijos, Vyriausioji energetikos ir elektrifikavimo valdybos, Kauno šilumos tinklai ir kt. užsakomieji, ūkiskaitiniai mokslo tiriamieji ir diegimo dar bai. Laboratorijoje dirbo 4-5 etatiniai mokslo darbuotojai ir inžinieriai, iš kurių pami nėtini moksliniai bendradarbiai R. Petruškevičius, M. Teresevičienė, V. Kontrimas, inž. M. Zavistanavičiutė ir kt. Vandentiekio ir kanalizacijos katedros mokslininkai nagrinėjo pramoninių nutekamųjų vandenų biologinio valymo, požeminio vandens geležies šali nimo, požeminių vandenų papildymo paviršiniais ir filtraciniais vandenimis klausimus. Daug ir didelės apimties ūkiskaitinių darbų buvo atliekama 1961 m. įsteigtoje ir katedros globojamoje Pramoninės nutekamųjų vandenų valymo (nuo 1985 m. Vandens technolo gijos) žinybinėje laboratorijoje. Joje iki 1988 m. dirbo iki 30 etatinių mokslo darbuotojų ir inžinierių, iš kurių paminėtini vyr. m. bendradarbiai P. Didžiapetrienė, V. Valikonytė, J. Maksvytis, lab. vedėjas D. Vilkys, j. m. b. R. Kutienė, V. Šeškevičius, vyr. inž. V. Račys, inž. V. Burokas ir kt. Fakultetas kuravo KPI Projektavimo ir konstravimo skyriaus Statybos sektoriaus darbą. Sektoriuje dirbo iki 15 profesionalių projektuotojų ir inžinie rių, iš kurių paminėtini P. Bičkus, J. Grenda, V. Keras, I. Keturakienė, G. Pamparaitė, A. Pleseckienė, R. Samuolienė, G. Uselienė ir kt. Pagal sektoriaus projektus pastaty ti Panevėžio politechnikumo kompleksas, Kulautuvos profilaktoriumas, Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės neurochirurgijos skyrius, KPI 600 vietų valgykla ir daugelis kitų. Reorganizuojant Institutą, šis padalinys perkeltas į Universiteto administracijos ūkio skyrių. Pastaraisiais metais, už fakultete vykdomų mokslinių tyrimų reikšmingumą ir svarbą, fakulteto mokslininkams buvo paskirtos Lietuvos mokslo premijos: 1996 m.
52
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
prof. Z. Tamučiui už darbus geodezinių tinklų projektavimo ir organizavimo srityje, 1998 m. prof. V. Stankevičiui už darbų ciklą „Statybos šiluminė technika“, 2003 m. prof. J. Bučui už darbų ciklą „1980-2002 m. Lietuvos miestų ir kaimų kultūrologiniai tyrimai“. 2010 m. prof. J. Minkevičiui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Studentų mokslinis darbas pradėtas organizuoti dar Universitete, tačiau jis ypač suintensyvėjo Politechnikos institute. Šio darbo užuomazgos Universitete buvo paste bimos tarpukariu. Tuo metu aktyvūs studentų tiriamojo darbo organizatoriai buvo prof. P. Jodelė, asist. (vėliau prof.) A. Darnusis (statybinių medžiagų srityje), prof. S. Kolu paila (hidrometriniuose matavimuose). Ekspedicijų metu studentams buvo pavedamas tyrinėtojų darbas, vėliau - sukauptų duomenų apdorojimas ir apibendrinimas. Kita stu dentų mokslinės kūrybinės veiklos formų buvo studentų įtraukimas į naujų laboratori nių darbų rengimo, naujos laboratorinės įrangos įvaldymo darbus. Čia galima paminėti Statybinės statikos katedros vedėją prof. K. Vasiliauską, Geodezijos ir kelių katedros vedėją prof. S. Dirmantą. Pokario laikotarpiu prie katedrų buvo kuriami studentų moksliniai būreliai. Pir mieji techniškieji 1945-1947 m. prie katedrų įsteigti moksliniai būreliai buvo Kelių (pirm. stud. K. Panomariovas, moksl. vadovas vyr. dėst., vėliau Kelių katedros ve dėjas prof. S. Lukošiūnas), Architektūros istorijos (pirm. stud., vėliau doc. J. Mažei ka, moksl. vadovas vyr. dėst. V. Zubovas) ir Architektūros kompozicijos (pinu. stud. T. Musteikytė). 1947 m. lapkričio 26 d. įvykęs mokslinių būrelių pirmininkų susi rinkimas įkūrė Universiteto Studentų mokslinę draugiją (SMD). Pirmuoju SMD cen trinės taiybos pirmininku išrinktas Architektūros fakulteto V kurso studentas (vėliau KPI ir VGTU docentas) S. Abramauskas. 1948 m. nuo techniškųjų fakultetų taiybos atsiskyrė Statybos ir Architektūros fakultetų SMD taiyba, kurią sudarė architektūros teorijos, architektūros kompozicijos, dailės ir statybos, statybinių konstrukcijų, kelių, hidrotechnikos, geodezijos, vandentiekio ir kanalizacijos moksliniai būreliai. 1948 m. pirmojoje studentų mokslinių darbų apžiūroje (vertinimo komisijos darbe dalyvavo Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedros vedėjas A. Rozenbliumas) premijuoti du Statybos fakulteto IV kurso studentų darbai - K. Panomariovo „Antakalnio tilto Vilniu je per Nerį atstatymo tyrinėjimai ir naujos transporto problemos“ (I vieta) ir M. Kogano (II vieta). Tais pačiais metais įvyko ir pirmoji studentų mokslinė konferencija. 1950 m. SMD konferencijoje tarp geriausiųjų pažymėti Architektūros fakulteto studentų A. Tekeliškio, J. Šileikos, J. Mažeikos, J. Kriukelio (vėliau fakulteto docento) ir Statybos fakulteto studento (vėliau fakulteto docento) F. Norkaus pranešimai. SMD centrinės tarybos pirmininkais dirbo 1944-1950 m. Architektūros fakul teto stud. J. Sabaliauskas (vėliau docentas, Grafinių darbų katedros vedėjas), 1951 ir 1953 m. - Statybos fakulteto stud. F. Norkus (vėliau docentas), 1958-1959 m. - Staty bos fakulteto stud. J. Deltuva (vėliau docentas, Statybinių medžiagų katedros vedėjas, KTU veteranų klubo „Emeritus“ prezidentas). SMD centrinės tarybos moksliniu vado vu 1956-1958 m. dirbo Statybinės mechanikos katedros docentas S. Vasauskas. Nuo 1955 m. pradėtos organizuoti Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinės konferencijos. Prie jų organizavimo 1965-1969 m. prisi
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
53
dėjo Kaliningrado technikos ir žuvies pramonės bei ūkio institutas, nuo 1975 m. - Kišiniovo politechnikos institutas. Paskutinioji, 36-oji, Pabaltijo respublikų, Baltarusijos ir Moldavijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija įvyko 1992 m. Kišiniove. Tokių konferencijų,kuriose dalyvauja fakulteto studentai, tęsiniu galima laikyti Baltic Sea Workshop tarptautines konferencijas. Jų organizavime greta Vokietijos Liu beko, Švedijos Vachjo, Suomijos Kotkos universitetų nuo 1999 m. dalyvauja Statybos ir architektūros fakulteto studentai ir dėstytojai. 1972 m. įkurtos Instituto padalinių - fakultetų studentų mokslinio darbo tary bos. Statybos ir santechnikos fakulteto šios tarybos pirmininku buvo paskirtas Statybos katedros prof. J. Mikuckas. Iki 1970 m. studentų mokslinis darbas buvo savarankiškas. Vėliau jis tapo mo komojo proceso dalimi. Ypač tai išryškėjo pradėjus organizuoti universitetines magistrantūros studijas. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu Kauno politechnikos institutui suteiktas universiteto statusas ir jis pavadintas Kauno technologijos universitetu. Tų pačių metų gruodžio 12 d. Universiteto tarybos nutarimu įteisinta dviejų pakopų specialistų rengimo sistema, nustatyti bakalauro, inžinieriaus, magistro studijų baigimo reikalavimai ir studijų programų struktūra. Vėliau, įteisinus bakalaurų ir magistrų studijų programas, inžinieriaus rengimo studijų atsisakyta. Reorganizavus institutą į universitetą, Statybos fakultete buvo keturios katedros. Trys iš jų: Statybinių konstrukcijų, Statybinių medžiagų ir Statybos, kuravo pramoni nės ir civilinės statybos, statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybių inži nierių rengimą. Ketvirtoji - Grafinių darbų katedra - buvo universitetinė bendramoks linė, dėstė braižomąją geometriją ir braižybą. 1993 m. atkūrus architektūros specialistų rengimą, buvo visos prielaidos atkurti Architektūros katedrą. 1995 m. birželio 15 d. Universiteto senatas, atsižvelgdamas į architektūros studijų programos ypatumus, tokią katedrą atkūrė Architektūros ir kraš totvarkos katedros pavadinimu. Pirmuoju katedros vedėju paskirtas doc. V. Sederevičius, po pusmečio - prof. J. Bučas. Į naująją katedrą įsiliejo žymūs architektūros ir kraštotvarkos specialistai profesoriai A. Miškinis, J. Vanagas, K. Jakovlevas-Mateckis, V. Stauskas, docentai L. Dringelis, G. Daniulaitis, A. Lamauskas ir kt. Tais pačiais m e tais Universiteto senatas, įvertindamas pasikeitusią studijų programų struktūrą, gruo džio 5 d. Statybos fakultetą pertvarkė į Statybos ir architektūros fakultetą. 1998 m. gruodžio 16 d. Senato sprendimu įkuriama Geoinžinerijos katedra, kuriai pavedama dėstyti hidraulikos, hidromechanikos, hidrotechninių statinių, geodezijos, geologijos, gruntų mechanikos, pastatų inžinerinių sistemų modulius, kuruoti hidrotechninės sta tybos, pastatų inžinerinių sistemų specializacijas. Geoinžinerijos katedros pirmtakas 1922 m. Universitete įkurtoji Hidrotechnikos katedra, kuri reorganizuojant 1970 m. Statybos ir Santechnikos fakultetus buvo perkelta į Mechanikos fakultetą. 1998 m. pa grindinė hidrotechnikų grupė iš Mechanikos fakulteto perėjo į Geoinžinerijos katedrą. Pirmasis šios katedros vedėjas - prof. N. Zdankus. Tuo pačiu metu Statybos katedra buvo pertvarkyta į Statybos technologijų katedrą, pavedant jai kuruoti statybos techno
54
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
logijų specializacijų ir vėliau sukurtas turto vertinimo ir nekilnojamojo turto valdymo II pakopos studijų programas.
FAKULTETŲ VADOVAI 1940-2010 m. Kaune veikė tokie statybos profilio ir architektūros fakultetai: Statybos (1940-1970, 1988-1995), Statybinių medžiagų (1947 08-12) Architektūros (1946-1950), Hidrotechnikos (1950-1962), Santechnikos (1962-1970), Statybos ir santechnikos (1970-1988), Statybos ir architektūros (nuo 1995). Pirmasis Statybos fakulteto dekanas 1940 m. buvo pro f. Steponas Kolupaila vienas žymiausių Lietuvos hidrotechnikų. 1915 m. baigė Maskvos matavimų institutą. Aktyvus hidrotechnikų ir melioratorių specialybės organizatorius VDU. Hidrotech nikos katedroje dirbo nuo 1922 m., dėstė hidraulikos, hidrologijos ir hidrometrijos, melioracijos, skaičiavimo technikos dalykus. 1933 m. tapo Hidrotechnikos katedros vedėju, nuo 1940 m. iki emigracijos j Vakaras 1944 m. buvo Hidrologijos ir melioraci jos, Hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėjas 1923 m. įsteigė Hidrometrinę tyrimų partiją,ilgai jai vadovavo, padėjo pagrindus Lietuvos vandenų tyrimams. 1940 m. jam suteiktas daktaro laipsnis ir paskirtas ordinariniu profesoriumi. 1941 m.jis tapo Lietu vos MA tikruoju nariu gamtos mokslų srityje. Didžiausią savo veikalą - 1000 psl. „Hi drometrijos bibliografiją“ - pradėjo rengti 1915 m., o baigė 1950 m. profesoriaudamas JAV Notre Damo universitete. Antrasis fakulteto dekanas 1941-1942 m. buvo prof. Steponas Kairys - 1908 m. Peterburgo technologijos instituto absolventas. Prof. S. Kairys - Lietuvos sanitarinės technikos patriarchas. Jis buvo vienas iš tų, kurie pradėjo Vilniaus vandentiekio ir nuo tekų tinklų statybą 1914 metais, projektavo ir prižiūrėjo Kauno miesto tinklų statybą (nuo 1924 m.), bei Šiaulių, Ukmergės, Palangos, Panevėžio, Vilkaviškio, Raseinių ir kitų miestų vandentvarkos sistemas. Nuo 1923 m. Hidrotechnikos katedros docentas, dėstė vandentiekio ir kanalizacijos disciplinas, nuo 1940 m. įkurtos Miestų sanitari jos katedros vedėjas. 1939 m. išleido monografiją „Miestų kanalizacija“ 1940 m. jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas. Aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras, vienas pagrindinių tuometinės socialdemokratų partijos vadovų. Nuo 1943 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmi ninkas. 1944 m. emigravo į Vakaras. Dėl vokiečių okupacinės administracijos spaudimo Universitetui atsistatydinus prof. S. Kairiui, trečiuoju fakulteto dekanu tapo prof. Stasys Dirmantas (dirbo 19421944 m.) - 1914 m. Maskvos matavimų instituto absolventas, inžinierius geodezinin kas. Visą karą praleido veikiančiojoje armijoje, 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. pradėjo pedagoginę veiklą Aukštuosiuose kursuose, 1922-1944 m. - Geodezi jos, Geodezijos ir kelių, Topometrijos katedrų vedėjas. 1935-1938 m. - Lietuvos krašto apsaugos ministras, 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Yra parengęs karo mokslo ir geodezijos leidinių. 1944 m. emigravo į Vakaras.
55
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
Prof. Steponas Kolupaila
Prof. Steponas Kairys
Prof. Stasys Dirmantas
Doc. Jonas Kiškinas
Doc. Antanas Bistrickas
Prof. Stasys Vabalevičius
Doc. Steponas Stulginskis
Prof. Jurgis Vidmantas
Prof. Bronius Petrulis
56
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Doc. Stasys Sčesnulevičius
Prof. Vytautas Klimavičius
Doc. Marijonas Gedgaudas
Doc. Ramutė Salvina Kazalupskienė
Doc. Ričardas Pesys
Prof. Juozas Valikonis
Doc. Martynas Malakauskas
Doc. Henrikas Elzbutas
Doc. Žymantas Rudžionis
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
57
1944 m. frontui nuslinkus į vakarus, kelis mėnesius fakulteto dekanu dirbo doc. Jonas Kiškinas - 1910 m. Petrogrado kelių inžinierių instituto auklėtinis. Po instituto baigimo dirbo inžinerinį darbą geležinkeliuose. Dirbo Kauno aukštesniojoje techni kos mokykloje, nuo 1940 m. Architektūros skyriuje dėstė statikos ir dinamikos daly ką, 1941 m. suteiktas docento vardas. Pokario metu 1947 m. pirmasis apgynė mokslų kandidato disertaciją apie gelžbetonio konstrukcijų tinkamumą geležinkelių statiniams. 1944-1956 m. - Kelių ir Autokelių katedros vedėjas. 1944-1946 m. fakulteto dekanu dirbo doc. Antanas Bistrickas - 1932 m. VDU Statybos skyriaus absolventas. Po neilgo darbo Geležinkelio valdybos Kelio ir statybos direkcijoje Kaune kviečiamas pedagoginiam darbui į VDU. 1936 m. stažavosi Vienos aukštojoje technikos mokykloje, 1941 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1938 m. skaitė plieninių konstrukcijų, plieninių tiltų ir medinių konstrukcijų dalykus, parengė vado vėlius „Medinių konstrukcijų elementai“ (1954) ir „Medinės konstrukcijos“ (1958). Suprojektavo Sv. Antano bažnyčią Kaune ir vadovavo jos statybos techninei priežiūrai. 1941-1944 m. - fakulteto prodekanas, 1945-1946 m. - Universiteto ūkio reikalų pro rektorius, 1945-1949 m. - Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vedėjas. 1946-1947 m. fakulteto dekanu dirbo Mikalojus Stonis - Lietuvos universiteto Kaune Statybos skyriaus II laidos (1927 m.) absolventas. Iki 1944 m. dirbo inžinieriu mi ir vadovaujantį darbą įvairiose Lietuvos gamybos ir statybos organizacijose. 1930, 1937 m. stažavosi Danijoje, Olandijoje, Vokietijoj e,kur susipažino su šių šalių vandens keliaia, uostais ir jų įrenginiais 1944 m. priimamas pedagoginiam darbui į VDU Hi drotechnikos katedrą, kur skaitė vandens kelių ir uostų dalyką. 1946 m. VDU taryba jį išrinko docentu, bet vėliau VAK Maskvoje šio vardo nepatvirtino. 1947-1949 m. Hidrotechnikos katedros vedėjas. 1953-1954 m. doc. M. Stonis dirbo Braižomosios geometrijos katedroje, po to iki 1956 m. - Geodezijos katedroje. 1946 m. įkurtojo Architektūros fakulteto pirmasis dekanas iki 1949 m. buvo doc. Steponas Stulginskis - 1933 m. Prahos aukštosios technikos mokyklos absolventas, inžinierius architektas. Iki 1940 m. įvairiuose Lietuvos miestuose dirbo apskričių tar nybų planavimo darbus. 1940 m. dirbo Kauno statybos inspekcijoje, Komunalinio ūkio komisariate, organizavo projektavimo institutą „Komprojektas“. 1940 m. pakviestas į VDU skaityti statybos įstatymų ir architektūros istorijos paskaitas. 1944 m. dirbo Kau no miesto vyr. architektu, vėliau - Miestų planavimo skyriaus viršininku. 1944-1945, 1946-1949 m. Miestų planavimo ir Miestų planavimo ir architektūros istorijos kate drų vedėjas. 1944 m. suteiktas docento vardas. 1949 m. NKVD areštuotas, nuteistas 10 metų ir vėliau ištremtas. Iš tremties grįžo 1954 m. ir pradėjo dirbti Statybos reikalų komiteto Miestų planavimo skyriaus vyr. specialistu. Prof. S. Vabalevičius 1947-1949 m. buvo Statybos, 1951-1954 m., 1960— 1965 m. - Hidrotechnikos (nuo 1962 m. Santechnikos) fakultetų dekanas. 1936 m. baigė Prahos aukštąją technikos mokyklą ir įgijo hidrotechnikos inžinieriaus kvalifika ciją. Projektavo ir statė įvairius vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius Kauno mies te. 1937 m. kviečiamas pedagoginiam darbui į VDU, 1940 m. - Miestų sanitarijos katedros vyr. dėstytojas, 1944-1956 m. Melioracijos, Melioracijos ir žemėtvarkos,
58
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Miestų sanitarijos, Miestų santechnikos, Vandentiekio, Kanalizacijos ir santechnikos, 1961-1975 m. - Vandentiekio ir kanalizacijos katedrų vedėjas, 1946-1947 m. - VDU ūkio reikalų prorektorius, 1949-1950 m. - VDU mokymo reikalų prorektorius, 19541955 m. - KPI mokslo reikalų prorektorius, 1955-1960 m. - Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto pirmininkas. 1944 m. suteiktas docento vardas, 1955 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1962 m. suteiktas profesoriaus vardas, nuo 1956 m. - Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1954 m. išleido vadovėlį „Vandentiekis ir kanalizacija“. 1947 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. veikusio Statybinių medžiagų fakulteto de kanu dirbo prof. Jurgis Vidmantas. Reorganizavus fakultetą į Cheminės technologijos fakultetą, jam vadovavo iki 1949 m. Nuo KPI įkūrimo iki 1964 m. buvo Durpininlcystės katedros vedėjas ir Kompleksinio durpių naudojimo probleminės laboratorijos įkūrimo 1961 m. iniciatorius. 1949-1950 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo prof. Bronius Petrulis - 1943 m. VDU Statybos fakulteto absolventas, hidrotechnikos ir melioracijos inžinierius. 1944 m. pradėjo dirbti Melioracijos katedroje asistentu. Kadangi vokiečių okupacijos metais įgyti diplomai sovietinės valdžios nebuvo pripažinti, 1946 m., jau būdamas ka tedroje vyr. dėstytoju, diplominį projektą gynė pakartotinai. 1954 m. apgynė tuometinę technikos mokslų kandidato disertaciją, 1984 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1945— 1946 m. dirbo Melioracijos ir žemėtvarkos, 1956-1961 m. - Vandentiekio ir kanali zacijos katedros vedėju. 1949 m. Statybos, 1954-1956 m. - Hidrotechnikos fakultetų prodekanas. Trijų vadovėlių ir per 90 mokslo darbų autorius. 1949-1950 m. Architektūros, 1950-1962 m. Statybos fakultetų dekanu dirbo doc. Stasys Sčesnulevičius - 1939 m. VDU Technikos fakulteto Statybos skyriaus ab solventas. 1939-1941 m. mokėsi Dailės mokykloje. 1940 m. buvo Architektūros kom pozicijos katedros vyr. asistentas, 1944-1947 m. - šios katedros, 1949-1950 m. - Ar chitektūros įvado, 1950-1956 m. - Architektūros pagrindų, 1956-1969 m. - Statybinių medžiagų katedrų vedėjas, 1945 m. -fakulteto prodekanas. 1949 m. suteiktas docento vardas. Dar būdamas Universiteto studentas ir vėliau kartu su prof. P. Jodele ir A. Damušiu aktyviai dalyvavo geologiniuose Lietuvos statybinių medžiagų žaliavų tyrinė jimuose. Daug laiko praleido gamtoje su palete ir molbertu piešdamas gražiausius jos kampelius. 1954-1960 m. Hidrotechnikos fakulteto dekanu dirbo prof. Vytautas Klimavi čius - 1935 m. VDU Technikos fakulteto Statybos skyriaus absolventas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti asistentu Statybinės statikos katedroje. 1940 m. išrinktas Statybos fakulteto docentu. Šio vardo po karo vyriausioji atestacijos komisija Maskvoje nepa tvirtino. Dėstė rėminių konstrukcijų, statybinės statikos, medžiagų atsparumo dalykus. 1951-1954 m., 1960-1962 m. dirbo Hidrotechnikos fakulteto prodekanu. 1953 m. ap gynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1956-1974 m. dirbo Statybinės mechani kos katedros vedėju. 1980 m. išrinktas Statybinių konstrukcijų katedros profesoriumi. Vadovėlių „Medžiagų atsparumas“ (1959) ir „Statybinė mechanika“ (1965) autorius.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
59
1965-1968 m. Santechnikos fakulteto dekanu dirbo doc. Marijonas Gedgau das - 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto vandentiekio ir kanalizacijos specialy bės absolventas. Tais pačiais metais pradeda dirbti Vandentiekio ir kanalizacijos, vė liau - 1961 m. įkurtos Šildymo ir vėdinimo katedros asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. 1964 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1965 m. suteiktas docento var das. Nuo 1971 m. - VISI Hidraulikos katedros docentas, 1980-1989 m. - šios katedros, 1989-1990 m. - perkeltos į VISI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjas. Vykdė šiuos mokslinius tyrimus: patalpų šildymo sistemos naudojant pažemintų temperatūrų šilum nešius, periodinio veikimo sistemų taikymas, šildymo sistemų pertvarkymas šilumai taupyti. Per 90 mokslinių straipsnių, mokslinių tiriamųjų darbų ataskaitų, 2 vadovėlių, 3 mokymo priemonių autorius ir bendraautoris. 1968-1971 m. Santechnikos fakulteto dekane dirbo doc. Ramutė Salvina Kazalupskienė - 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto vandentiekio ir kanalizacijos specialybės absolventė. Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje pradėjo dirbti 1964 m. 1966 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1969 m. suteiktas docento vardas. 1966-1968 m. - Santechnikos, 1971 m. - Statybos ir santechnikos fakultetų prodekanė. 1972-1975 m. buvo komandiruota pedagoginiam darbui į Tunisą. Vykdė aktualius aplinkos apsaugos požiūriu nutekamųjų vandenų valymo, gamybinių atlie kų panaudojimo galimybių mokslinius tyrimus. 1984-1988 m. dirbo Darbo apsaugos, 1988-1989 m. - Inžinerinės ekologijos katedrose. 1962-1965 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo doc. Ričardas Pesys - 1942 m. VDU Statybos fakulteto Statybos skyriaus absolventas, tais pačiais metais įdarbintas jaun. asistentu. Vokiečių okupacijos metu priverstinai siunčiamas atostogų ir karinei prievolei atlikti į Raseinių valsčių. Nuo 1944 m. vyr. dėstytojas, 1945 m. skiriamas Grafinių darbų katedros vedėju. 1950 m. apgina technikos mokslų kandidato disertaciją „Sijyno su tampriomis skersinėmis sijomis skaičiavimo ir konstravimo klausimu“. Nuo 1951 m. —Inžinerinių konstrukcijų katedros vedėjas, 1961 m. - fakulteto prodekanas. 1961 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. Ilgametis Lietu vos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinio „Statyba ir architektūra“ redakcinės kole gijos narys. Vykdė metalinių konstrukcijų ir jų skaičiavimo metodikos tyrimus. Buvo tų metų pagrindinis metalinių konstrukcijų specialistas ir ekspertas Lietuvoje. 1965-1971 m. Statybos, 1971-1974 m. Statybos ir santechnikos fakultetų deka nu dirbo prof. Juozas Valikonis - 1949 m. VDU (KU) Statybos fakulteto absolventas, paliktas dirbti pedagoginį darbą fakultete. Dirbo įvairiose katedrose: Miestų statybos, Miestų planavimo, Geodezijos, bet daugiausia konstrukcinėse: Gelžbetoninių, Inžine rinių, Statybinių konstrukcijų katedrose. 1961 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją gelžbetoninių konstrukcijų tyrimo klausimais, 1962 m. suteiktas docento vardas. 1961-1965 m. dirbo fakulteto prodekanu. 1966 m. už iš anksto įtempti} gelžbe toninių konstrukcijų tyrimus, kartu su katedros bendradarbiais paskirta Lietuvos vals tybinė mokslo premija. 1968 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. 1970-1981 m. dirbo Statybinių konstrukcijų katedros vedėju, vadovavo staty
60
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
binių konstrukcijų sektoriui Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminėje labora torijoje. 1985 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1974-1988 m. Statybos ir santechnikos, 1988-1992 m. Statybos fakulteto de kanu dirbo doc. Martynas Malakauskas - 1956 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, paskirtas dirbti pedagoginį darbą j Statybinių medžiagų katedrą. 1964 m. apgynė tech nikos mokslų kandidato disertaciją iš betonų tyrimo srities. 1966 m. suteiktas docento vardas. 1967-1974 m. - fakulteto prodekanas, 1992-1996 m. - fakulteto tarybos pir mininkas. Vadovėlių „Statybinės medžiagos“ (1982) ir „Gelžbetoninių gaminių tech nologija“ (1990) autorius. Šiuo metu yra ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmi ninko pavaduotojas, Kauno apskrities bendrijos tarybos pirmininkas. 2007 m. įteiktas Lietuvos statybininko garbės ženklas. 1992-1995 m. Statybos, 1995-2006 m. Statybos ir architektūros fakultetų de kanu dirbo doc. Henrikas Elzbutas - 1965 m. KPI vakarinio skyriaus absolventas. Dar būdamas studentas 1961 m. pradėjo dirbti vyresn. inžinieriumi Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminėje laboratorijoje. 1969-1978 m. - šios laboratorijos vedėjas, vyr. mokslinis bendradarbis. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato di sertaciją. Nuo 1973 m. dėsto Statybinių medžiagų katedroje. 1980 m. suteiktas docento vardas. Stažavosi SSRS MA Geologijos, mineralogijos ir petrografijos institute (1968 m.), Kijevo inžineriniame statybos institute (1982, 1987 m.). 1988-1992 m. - fakulteto prodekanas. 2006 m. vasario-birželio mėn. - Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Betonų tyrimo tematikoje yra dviejų išradimų, per 80 mokslinių publikacijų, 8 studijų leidinių autorius. 2005 m. suteiktas Lietuvos statybininko garbės ženklas, 2007 m. profesijos riterio ženklas. Nuo 2006 m. Statybos ir architektūros fakulteto dekanu dirba doc. Žymantas Rudžionis - 1989 m. KPI Statybos fakulteto absolventas. 2000 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją dekoratyviojo betono struktūros modeliavimo ir technolo gijos tyrimo klausimais. Nuo 1989 m. dirba Statybinių medžiagų katedroje asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. 2000-2002 m. - Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo laboratorijos vedėjas, 2002-2006 m. - Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Betonų struktūros ir savybių tyrimo klausimais yra paskelbęs per 50 mokslinių publikacijų, studijų leidinių autorius. Šiuo metu yra ir mokslinių leidinių redakcinių kolegijų, Staty bos komiteto prie Aplinkos ministerijos narys, KTU Architektūros ir statybos instituto tarybos pirmininkas. Iki Universiteto atkūrimo fakulteto tarybos pirmininkais paprastai buvo skiriami fakulteto dekanai. Įsigaliojus Universiteto statutui, 1992 m. Statybos fakulteto pirmuo ju tarybos išrinktu pirmininku tapo ilgametis fakulteto dekanas, Statybinių medžiagų katedros docentas Martynas Malakauskas. 1996 m. fakulteto taiybos pirmininku buvo išrinktas Statybinių konstrukcijų katedros docentas Benjaminas Černius, 1970-1979 m. dirbęs Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje, 1985-1991 m. fakulteto Grafinių darbų katedros vedėjas. Nuo 2000 m. fakulteto tarybos pirmininku dirba Geoinžinerijos katedros profesorius Narimantas Ti
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
61
tas Ždankus. Prof. N. Ždankus buvo vienas iš iniciatorių grąžinti Universiteto hidro technikų mokslines pajėgas į fakultetą ir įkurti čia Geoinžinerijos katedrą. Jis buvo ilgametis šios katedros vedėjas (1999-2006), yra per 140 mokslinių ir metodinių darbų, 10 išradimų, kelių monografijų ir vadovėlių autorius, daktaro disertacijų vadovas.
Fakulteto administracija. Iš kairės pirmoje eilėje: pro dekanė doc. Lina Šeduikytė, vyr. adm. Virginija Klimavičienė, prodekanė doc.. RasaApanavičienė, vyr. adm. Daiva Jurelienė; antroje eilėje:prodekanas doc. Arūnas Aleksandras Navickas, dekanas doc. Žymantas Rudžionis, Fakulteto tarybos pirmininkas prof. Narimantas Titas Ždankus.
Fakultetų (Statybos - St, Architektūros - A, Hidrotechnikos - H, Santechni kos - Sn, Statybos ir santechnikos - StSn, Statybos ir architektūros - SA) prodekanais dirbo: prof. Juozas Gabrys (St 1941), doc. Antanas Bistrickas (St 1941-1944), doc. Stasys Sčesnulevičius (St 1945), doc. Bronius Petrulis (St 1949, H 1954-1956), doc. Vytautas Klimavičius (H 1951-1954, Sn 1960-1962), vyr. dėst. Anatolijus Rasteika (St 1955-1958), vyr. dėst. Vaclovas Pranaitis (H 1956-1959), doc. Edvardas Barkauskas (St 1957-1961), doc. Jokūbas Kivilša (St 1958-1960), vyr. dėst. Kostas Vitkus (St 1960-1961), doc. Jonas Kapčius (St 1961-1967), doc. Ričardas Pesys (St 1961-1962), doc. Juozas Valikonis (St 1961-1965), doc. Bronius Sidauga (Sn 1964-1968), doc.
62
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Gediminas Marčiukaitis (St 1965-1970), doc. Ramutė Kazalupskienė (Sn 1966-1968, St 1971), doc. Martynas Malakauskas (St 1967-1974), doc. Juozapas Švederauskas (Sn 1968-1971), doc. Zenonas Mackevičius (StSn 1970-1974), prof. Zigmantas Tamutis (StSn 1970-1980), vyr. dėst. Vitalijus Bauba (StSn 1974-1976), doc. Antanas Janickas (StSn 1974-1979), doc. Vytautas Burbulis (StSn 1980-1987), doc. Antanas Sakalaus kas (StSn 1980-1988), doc. Arvydas Juodis (StSn 1981-1984), doc. Vida Minginienė (StSn 1981-1987), vyr. dėst. Vidmantas Gakas (StSn, St 1981-1996), doc. Henrikas Elzbutas (St 1988-1992), vyr. dėst. Danutė Gutauskaitė (St, S A 1993-2006). Šiuo metu Statybos ir architektūros fakulteto prodekanai yra Statybinių medžiagų katedros docen tas Arūnas Aleksandras Navickas (nuo 1996), Statybos technologijų katedros docentė Rasa Apanavičienė (nuo 2006), Grafinių darbų katedros docentė Lina Šeduikytė (nuo 2006). Fakulteto dekanate raštinės darbuotojomis ilgesnį laiką dirbo: Jadvyga Šeporaitienė (1965-1984), Birutė Martinkevičienė (1982-1997), Eurika Jurelytė (1987-1993), Elena Skumbinaitė (1971-1997), Laimutė Ona Galkienė (1994-2003). Šiuo metu fa kulteto dekanato administratorės yra Daiva Jurelienė (nuo 1997) ir Virginija Klimavi čienė (nuo 1997).
DABARTINĖ FAKULTETO STRUKTŪRA, PADALINIAI, DARBUOTOJAI Dabartinėje fakulteto struktūroje galima išskirti organizacinius ir struktūrinius padalinius. Iš organizacinių padalinių yra fakulteto studijų programų komitetas, at liekantis studijų programų tobulinimo, naujų programų sudarymo, studijų modulių atestavimo funkcijas. Iš komisijų - statybos mokslo krypties komisija, koordinuojan ti šioje kryptyje vykdomų mokslinių tyrimų tematiką ir tvirtinanti metines ataskaitas. Šios komisijos ilgametis pirmininkas yra Statybinių medžiagų katedros profesorius ir ASI Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyriaus, mokslo darbuotojas Vytautas Stankevičius. Fakulteto atstovai yra ir tarpfakultetinėse kvalifikacinėse mokslo kryp čių komisijose: aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos bei menų (tai daugiau liečia Ar chitektūros ir kraštotvarkos katedrą). Baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos yra sudarytos kiekvienai studijų programai. Jungtinės doktorantūros komisijos (statybos inžinerijos, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos) koordinuoja doktorantūros studijas, tvirtina doktorantų metines ataskaitas. Konkursinė atestacijos komisija atlieka fakul teto dėstytojų atestaciją ir rengia priimamų dirbti konkursą. Atrankos komisija vykdo stojančiųjų atranką.
63
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
D e k a n a ta s
T ary b a S tru k tū rin iai S tu d ijų p ro g ra m ų p ad a lin iai k o m iteta s
K o m isijo s Ju n g tin ės K o n k u rsin ė A tra n k o s K v a lifik a c in ė s d o k to ra n atestacijo s M o k slo B a k a la u rų k ry p tie s (3) tū ro s (2)
M a g istrų
(5)
(3)
2.1. pav. Dabartinė Statybos ir architektūros fakulteto struktūra
Šiuo metu fakultete yra 6 katedros ir 2 mokslinių tyrimų centrai. Jų pagrindiniai rodikliai pateikti 2.2 lentelėje. 59 % dėstytojų turi pedagoginius vardus ir mokslo laips nius, 9 % - profesoriai.
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
64
2.2 lentelė. 2010 m. Statybos ir architektūros fakulteto struktūrinių padalinių darbuotojai
K iti d a rb u o to jai
D ek a n ata s
A d m in is tra c ijo s d a rb u o to jai
M o k slo d arb u o to jai
L e k to ria i ir a siste n tai
D o c e n ta i
Iš v iso d ė sty to jų
P ro fe so ria i
D a rb u o to jų u ž im tų p a re ig y b ių sk a ičiu s
P ad alin y s
2
3
Katedros 11
2
5,25
G eo in ž in e rijo s
11,75
2
3,75
6
3
G rafinių d arb ų
8
5,5
2,5
1,5
A rc h ite k tū ro s ir k ra što tv a rk o s
2,5
6,25
2
9
1
4,5
3,5
S taty b in ių m e d ž ia g ų
9,5
0,5
7
2
1
4
S taty b o s te ch n o lo g ijų
9
4
5
1
2
S ta ty b in ių k o n stru k c ijų
Centrai 2
K ra što tv a rk o s S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir
1
k o n stru k c ijų ty rim ų ce n tras
Iš viso
60,25
5,5
30
25
5
5,5 2
23,5
PROF. JURGIS BUČAS 1962 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, inžinierius architektas. 1994 m. apginta habilituoto daktaro disertacija, 1996 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1995-2005 m. Archi tektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas, nuo 2005 m. Kraštotvarkos centro direktorius. Daugiau kaip 400 knygų, monografijų, vadovėlių, studijų literatūros, analitinių apžval gų, mokslinių ir populiarinimo straipsnių, mokslinio tyrimo darbų, architektūros, paveldotvarkos, kraštovaizdžio archi tektūros, valstybės strateginių dokumentų projektų autorius ir bendraautoris. Daugelio apdovanojimų pelnė už mokslinio ir pedagoginio darbo produktyvumą ir pasiekimus architektūros ir kraštotvarkos srityje. Svarbiausieji: V. Adamkaus premija
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
už Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano pa rengimą; 2002 m. - valstybinis apdovanojimas Lietuvos di džiojo kunigaikščio Gedimino ordinas už nuopelnus Lietuvai; Švietimo ir mokslo ministerijos organizuoto aukštojo mokslo vadovėlių konkurso 2003 m. II vietos laimėtojas už vadovėlį ,,Kraštotvarkos pagrindai“; 2003 m. Lietuvos mokslo premi ja už darbų ciklą „ 1980-2002 m. Lietuvos miestų ir kaimų kultūrologiniai tyrimai “ ir kt.
PROF. VIKTORAS DOROŠEVAS1980 m. KPI Mechanikosfakulteto absolventas. 1996 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, 2006 m. suteik tas docento pedagoginis vardas, 2007 m. su darbų apžvalga ,, Impulsinės apkrovos veikiamų mechaninių sistemų dinami k a “perėjo habilitacijos procedūrą. Nuo 2008 m. Geoinžinerijos katedros profesorius. Dviejų monografijų ir vieno va dovėlio autorius ir bendraautoris. Vadovauja disertaciniams darbams, vykdo nehomogeninių mechaninių sistemų (statybi nių konstrukcijų, gruntų, technologinės įrangos) reakcijos į dinaminius poveikius analizės ir sintezės tyrimus ir poveikio pasekmių prognozavimą.
PROF. VYTAUTASKARGAUDAS1962 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1979 m. suteiktas docento vardas. 2002 m. perėjo habilitaci jos procedūrą ir konkurso būdu pradėjo dirbti profesoriumi Statybinių konstrukcijų katedroje. Mokslinių tyrimų tematika: tampriųjų ir plastiškųjų konstrukcijų dinamika ir statika, tam priųjų kūnų virpesiai skystyje ir jų dinaminė sąveika. 19761981 m. stažavosi Maskvos valstybinio universiteto Mechani kos ir matematikos fakultete. Vadovauja doktorantų diserta ciniams darbams. Dėsto statybinės mechanikos dalykus pa grindinėse studijose ir magistrantūroje. Daugelio mokslinių straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius ir bendraautoris.
65
66
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
PROF. JONAS MINKEVIČIUS
-
1954 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, inžinie rius architektas. Nuo 1960 m. dirba Architektūros ir staty bos institute, ilgametis šio instituto Architektūros teorijos ir perspektyvinių problemų sektoriaus vedėjas. 1967 m. apgynė architektūros kandidato disertaciją, 1972 m. suteiktas do cento, 2003 m. - profesoriaus vardas. Pirmasis pasaulinėje architektūrologijoje pradėjo kurti metodologinius erdvės ir monumentaliosios dailės sintezės pagrindus. 1970 m. įteikta Lietuvos valstybinė premija. Nuo 1995 m. dirba Architektūros ir kraštotvarkos katedroje. 24 knygų, per 600 mokslo ir jo p o puliarinimo straipsnių autorius ir bendraautoris. 1999 m. ap dovanotas auksiniu ,,Architektūros riterio“ ordinu. 2010 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
PROF. VYTAUTAS STANKEVIČIUS 1958 m. KPI Statybos fakulteto absolventas. Nuo 1959 m. dirba Architektūros ir statybos institute. Ilgametis šio instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas. 1964 m. apgynė technikos mokslų kandidato, 1991 m. - ha bilituoto daktaro disertacijas. 1995 m. suteiktas profesoriaus vardas, nuo 1993 m. - Statybinių medžiagų katedros profe sorius. Mokslinių tyrimų tematika - šilumos kaupimas pas tatuose, pastatų sienų išorinių sluoksnių patvarumas klimato poveikiui. Vadovavo 12 sėkmingai apgintų daktarinių diserta cijų. Yra per 200 mokslo darbų, 4 išradimų, 10 monografijų, kelių vadovėlių ir mokomųjų knygų autorius ir bendraautoris, normatyvinių dokumentų rengėjas. KTU statybos inžinerijos mokslo krypties kvalifikacinės ir jungtinės doktorantūros ko misijų pirmininkas. 1998 m. už darbų ciklą „Statybos šilumi nė technika “ suteikta Lietuvos mokslo premija.
67
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
PRO F. NARIMANTAS TITAS ŽDANKUS 1959 m. KPI Hidrotechnikos fakidteto absolventas. 1964 m. baigė Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos insti tuto aspirantūrą. 1995 m. apgynė habilituoto daktaro diser taciją, 1996 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1968 m. dirba KPI-KTU . 1990-1995 m. - KTU Hidraulikos, 19992006 m - Geoinžinerijos katedrų vedėjas. 1971-1973 m. UNESCO ekspertas Indijoje. Moksliniai tyrimai - skysčių mechanika, atvirų ir gruntinių vandenų dinamika, tūrinės hidraulinės pavaros ir pereinamieji procesai jose. 170 moks lo darbų, kompiuterinių programų, mokslo tiriamųjų darbų ataskaitų, 10 išradimų, vadovėlio, 2 monografijų autorius ir bendraautoris. Nuo 2000 m. fakulteto tarybos pirmininkas, vadovauja doktorantų disertaciniams darbams. Daugelio tarptautinių ir respublikinių organizacijų narys. Doktorantūros studijų procese aktyviai dalyvauja pro fesoriai A. Kudzys ir A. Ziliukas.
PROF. ANTANAS KUDZYS 1950 m. Kauno universiteto Statybos fakulteto ab solventas. 1950-1960 m. KPI Statybos fakulteto Statybinės mechanikos katedros dėstytojas, docentas. Nuo 1960 m. iki 1992 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, Vilniaus inžineriniame sta tybos institute, Vilniaus technikos universitete. Ilgametis Sta tybinių konstrukcijų (1965-1972), Gelžbetoninių konstrukci jų (1972-1992) katedros vedėjas. 1967 m. apgynė technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją, tais pačiais metais suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1990 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. 1996-2001 m. dėstė Klaipėdos universitete, nuo 2001 m. - Kauno technologijos universitete. Nuo 2001 m. KTU Architektūros ir statybos insti tuto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Svarbiausios mokslinio darbo sritys yra gelžbetonio teorijos tobulinimas ir naujų jo skaičiavimo ir optimizavimo principų kūrimas, eksperimen-
.
68
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
tų planavimo metodų taikymas gelžbetoninių konstrukcijų tyrimams, konstrukcijų ilgalaikio patikimumo vertinimas. Daugelio tarptautinių statybos srities komitetų, federacijų, asociacijų narys, monografijų, vadovėlių, žodynų autorius, bendraautoris, sudarytojas. Šiuo metu yra KTU statybos in žinerijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos, doktoran tūros komisijos narys, vadovauja doktorantų disertaciniams darbams.
PROF. ANTANAS ŽILIUKAS 1963 m. Kauno politechnikos instituto Mechanikos fa kulteto absolventas. 1968 m. apgynė technikos mokslų kandi dato (dabart. daktaro), 1989 m. - technikos mokslų daktaro (dabart. habilituoto daktaro) disertacijas. 1971 m. suteiktas docento, 1991 m. - profesoriaus pedagoginiai vardai. 19922006 m. dirbo KTU Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėju, 1992-1996 m. pirmojo KTU Senato pirmininku, 19942003 m. - Lietuvos mokslo tarybos nariu, 1996-2006 m. - Lie tuvos MA nariu-ekspertu. Nuo 2000 m. - Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Svarbiausios mokslinio darbo sritys yra stiprumo ir irimo mechanikos teorija ir jos taikymas tiriant aviacines, energetines ir statybines konstrukcijas. Dau gelio monografijų, vadovėlių, mokslinių straipsnių iš stiprumo ir irimo mechanikos srities autorius ir bendraautoris, tarptau tinių konferencijų „Medžiagų ir konstrukcijų stiprumas, ilga amžiškumas ir stabilumas “ organizatorius. Šiuo metu yra KTU statybos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos mokslo krypčių kvalifikacinių komisijų, doktorantūros komisijų narys, vado vauja doktorantų disertaciniams darbams, skaito medžiagų mechanikos, tamprumo ir plastiškumo teorijos, irimo mechani kos, patikimumo teorijos paskaitas pagrindinėse, magistrantūros ir doktorantūros studijose.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
69
STUDIJŲ PROGRAMOS, STUDENTAI, ABSOLVENTAI Studijų programų (specialybių) skaičius Kauno fakultetuose buvo įvairus. Iki fakulteto įsteigimo 1940 m. Technikos fakulteto Statybos skyriuje buvo rengiami vie nos - statybos specialybės - inžinieriai, kurie galėjo iš dalies specializuotis pasirinkda mi diplominio projekto temą. Pokario laikotarpiu iki Politechnikos instituto įsteigimo buvo rengiami statybos, architektūros, geodezijos, hidrotechnikos, kelių specialistai. Politechnikos institute veikusioms specialybėms, kurių iki 1970 m. buvo iki 9, būdin gas konkretus specializavimasis. Po 1970-1988 m. reorganizavimo specialybių skai čius sumažėjo iki 3-5, po universitetinių studijų atgaivinimo studijų programų skaičius padaugėjo iki 10. Šie duomenys pateikti 2.7 lentelėje. Šiuo metu fakultetas realizuoja dviejų studijų sričių (menų ir technologijos) 4 bakalaurų, 7 magistrų, 2 daktarų studijų programas. Programų ir specializacijų deta lus aprašymas pateiktas 2.3 lentelėje. 2.3 lentelė. StudijiĮ programos S tu d ijų k ry p tis
S tu d ijų p ro g ra m a
S p e c ia liz a c ijo s
B a k a la u ro A rc h ite k tū ra
A rc h ite k tū ra
S taty b o s in ž in erija
P a sta tų in ž in e rin ė s sistem o s S taty b o s in ž in e rija M a g istr o
A rc h ite k tū ra
A rc h ite k tū ra
A rc h ite k tū rin ė re n o v a c ija In te rje ro p ro je k ta v im a s P a v e ld o sa u g a
K ra što tv a rk a
K ra što tv a rk a
K a im o k ra što tv a rk a K o n se rv a c in ė k ra što tv a rk a K ra što v a iz d ž ių a rc h ite k tū ra
M e d ž ia g ų m o k slas
M e d ž ia g ų m o k slas*
S taty b o s in ž in erija
S taty b o s in ž in e rija
S ta ty b in ė m e d ž ia g o ty ra
N e k iln o ja m o jo tu rto v a ld y m a s P a sta tų in ž in e rin ė s sistem o s S taty b a
S ta ty b in ė s k o n stru k c ijo s S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir k o n stru k c ijų te c h n o lo g ija S taty b o s p ro c e sų te c h n o lo g ija
*
Programa vykdoma kartu su Cheminės technologijos, Dizaino ir technologijų, Fundamentaliiįjų mokslų, Mechanikos ir mechatronikos fakultetais.
Fakulteto bakalauro studijų programose specializacijos lygmuo yra nedidelis iki 4-8 kreditų. Gerokai ryškesnė specializacija, jau įvardijant ir jų pavadinimus, yra magistrantūros studijose.
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
70
Studijų programų (architektūros ir statybos inžinerijos pagrindinių studijų) struktūros raida pagal programų sudedamąsias dalis yra pateikta 2.4 lentelėje. Pasta rųjų metų studijų programoms būdingas studijų krypties ir bendrųjų dalykų apimties padidėjimas. 2.4 lentelė. Architektūros (a) ir statybos inžinerijos (st) pagrindinių studijų programų struktūros raida D a ly k ų ap im ty s % p a g a l m e tu s
D aly k ai T ik slių jų m o k slų H u m an itarin ių
a
(v isu o m e n ės) m o k slų
st
S o cia lin ių m o k slų
1940
1969 7,9
3,0
19
11,5
20 ,2
19,4
10,5
7,5
1,5
1,3
a st
a st st
In fo rm a tik a (sk aič ia v im o
a
tech n ik a)
st
S p ecialieji (be p ra k tik ų ir
a
b aig iam o jo d arbo)
st
10,6
9,0
1,8
4,4 6,0
1,5
3
1,8 27,1
46,3
28
20,5
37,5
29 ,8
-
-
1,0
5,8
52,9
35,8
28 ,9
30 ,0
a
S tu d ijų k ry p tie s ir b en d rie ji te c h n išk ieji
2010
1922
3,0
50
63,7
Skirtingais statybos ir architektūros specialistų rengimo laikotarpiais Kauno fa kultetuose priimtųjų j I kursą ir bendras fakultetų studentų skaičius kito nevienareikš miškai. Nuo universiteto įsteigimo iki jo reorganizavimo 1950 m., statybą ir architek tūrą studijuojančių skaičius nuo 131 1928 m. išaugo iki 686 1950 m. Įkūrus Politech nikos institutą, jo dviejuose statybinio profilio - Statybos ir Hidrotechnikos (vėliau Santechnikos) - fakultetuose priimtųjų į I kursą skaičius didėjo nuo 250 iki didžiausios reikšmės 1966 m. - 465. Studentų skaičius abejuose fakultetuose taip pat didėjo nuo 856 1951 m. iki 1947 1964 m. Perkėlus kai kurias specialybes ir katedras į Vilniaus inžinerinį statybos institutą jungtiniame Statybos ir santechnikos fakultete priimtųjų į I kursą skaičius stabilizavosi 350-375 ribose, o bendras studentų skaičius keitėsi 14001800 ribose. Antrojo santechninių specialybių kėlimo laikotarpiu 1986-1988 m., pri imtųjų į I kursą skaičius sumažėjo iki 150, apie 3 kartus sumažėjo ir bendras studentų skaičius. 1991 m. stojančiųjų į fakultetą konkursas siekė vos 0,5, tais pačiais metais buvo panaikintos ir vakarinės studijos pirmajame kurse. Mažiausias studentų skaičius fakultete buvo 1994 m. - 335. Perėjus prie universitetinių dviejų pakopų - bakalauro ir magistro - studijų, sukūrus naujas studijų programas (architektūros, kraštotvarkos, nekilnojamo turto valdymo, pastatų inžinierinių sistemų), stojančiųjų konkursai didėjo, ženkliai didėjo ir priimtųjų į I kursą, o taip pat bendras studentų skaičius. Priimtųjų į I kursą ir bendro studentų skaičiaus Kauno fakultetuose 1926-2010 m. laikotarpiu kiti mo dinamika pateikta 2.2-2.5 paveiksluose.
71
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
800
1926
1930
1932
1934
1936
1938
1940
■ Statybos skyria u s ir fa k u lte to
1942
1944
1946
1948
1950
■ A rc h ite k tū ro s fa k u lte to
2.2 pav. Lietuvos universiteto Kaune (vėliau Vytauto Didžiojo, Kauno valstybinio universiteto) Technikos fakulteto Statybos skyriaus, Statybos ir Architektūros fakultetų studentų skaičiaus 1926-1950 m. kitimo dinamika
2500
2000
1500
1000
4 l T 433
..4UL ū ' l
482„ . 435- - 4 , z -383-
----------- ------
- - - - -
-
.....
:? :s “ - S “ : T " » “ - t : : » “ *; s 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967 1968 1969 P riim tų jų ska ičiu s:
■ H id ro te c h n ik o s (S a nte ch niko s) f.
■ Statybos f.
S tu d e n tų ska ičiu s:
* H id ro te c h n ik o s (S a nte ch niko s) f.
■ Statybos f.
2.3 pav. Kauno politechnikos instituto Statybos ir Hidrotechnikos (Santechnikos) fakultetų priimtųjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1951—1970 m. kitimo dinamika
72
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
■ P riim tų jų ska ičiu s
■ S tudentų ska ičiu s
2.4 pav. Kauno politechnikos instituto Statybos ir Santechnikos, Statybos fakultetų priimtųjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1971-1991 m. kitimo dinamika
1600 1404
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 M e ta i
I bakalauro □ dipL specialisto ■ m agistro EI bendras studentų skaičius
2.5 pav. Kauno technologijos universiteto Statybos, Statybos ir architektūros fakultetų priimtiĮjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1992-2009 m. kitimo dinamika
73
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
2009-2010 m. m. fakultete studijavo 1383, iš jų: bakalauro studijose - 1161, magistrantūroje - 158, doktorantūroje - 22, klausytojų - 42. 2.5 lentelė. Specialybės - studijų programos, absolventų išleidimo metai ir skaičius S p ecialy b ė s - stu d ijų p ro g ra m o s (n u m e ris* )
Išle id im o m e ta i
P a re n g ta
S p e cia listo (in ž in ie r ia u s, d ip lo m u o to in ž in ie r ia u s, in ž in ie r ia u s a rc h ite k to , tu r to v e r tin to jo ) stu d ijo s 1 9 2 5 -1 9 5 0 ,1 9 9 5 -2 0 0 1
465
A rc h ite k tū ra (2)
1 9 4 3 -1 9 7 1
709
G eo d e zija, n u o 1951 m . - in ž in e rin ė g e o d e z ija (3)
1 9 4 3 -1 9 7 0
142
H id ro te c h n ik a ir m e lio ra c ija (4)
1 9 4 3 -1 9 5 0
37
K eliai, n u o 1951 m . au to m o b ilių k e lia i (5)
1 9 4 9 -1 9 7 0
542
1 9 5 2 -1 9 5 3 , 1 9 6 5 -1 9 6 6
24
U p ių h id ro te c h n in ia i įre n g im a i (7)
1 9 5 1 -1 9 6 3
205
V andens jė g o s išn a u d o jim a s (8)
1 9 5 1 -1 9 5 6
59
S taty b a (1)
G ele žin k elių k eliai (10)
1966
7
P ra m o n in ė ir civ ilin ė sta ty b a (6)
1 9 5 1 -1 9 9 6
4276
Ž em ės ū k io sta ty b a (11)
1 9 5 6 -1 9 6 1 1 9 6 8 -1 9 7 1
135 54
S taty b in ių g am in ių ir k o n stru k c ijų g a m y b a (12)
1 9 6 6 -1 9 9 5
790
M ie stų sta ty b a (15)
1 9 6 7 -1 9 6 9
68
V an d en tiek is ir k a n a liz a c ija (9)
1 9 5 2 -1 9 9 0
1766
Š ilu m o s, d u jų tie k im o ir v ė d in im o (13)
1 9 6 6 -1 9 9 3
1987
V andens ištek lių rac io n a lu s p a n a u d o jim a s ir p ra m o n ė s
1 9 8 3 -1 9 9 0
325
H id ro te c h n in ė sta ty b a (14)
v a n d e n ų n u k e n k sm in im a s (16) T urto v ertin im as (21)
1 9 9 9 -2 0 0 5
79
S taty b o s te c h n o lo g ija ir o rg an iz av im as (22)
2 0 0 0 -2 0 0 1
27
S taty b o s in ž in e rija (17)
n u o 1993
1586
A rc h ite k tū ra (19)
n u o 1997
384
P asta tų in ž in erin ė s sistem o s (28)
nuo 2010
26
S taty b o s in ž in e rija (18)
n u o 1993
318
A rc h ite k tū ra (20)
n u o 1999
139
K ra što tv a rk a (23)
nuo 2002
50
S taty b a (24)
n u o 2003
176
B a k a la u r o stu d ijo s
M a g istr o stu d ijo s
P asta tų in ž in erin ė s sistem o s (26)
n u o 2003
71
N e k iln o ja m o jo tu rto v a ld y m a s (25)
nuo 2007
30
M edžiagų m okslas (statybinės m edžiagotyros pakraipa) (27)
nuo 2010
3
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
74
Statybos inžinieriai pradėti rengti 1920 m. įkurtuose Aukštuosiuose kursuose, vėliau Lietuvos universitete Kaune. Parengtų specialistų skaičius pagal įvairias spe cialybes ir studijų programas pateiktas 2.5 lentelėje. Kasmetinis absolventų skaičius specialybėse - studijų programose nuo pirmosios statybos inžinierių 1925 m. laidos pateiktas 2.6 lentelėje. 2.6 paveiksle pateiktas parengtų specialistų ir specialybių - stu dijų programų kitimo pobūdis Kauno fakultetuose 1922-2010 m. 2.6 lentelė. Parengtų absolventų kasmetinis skaičius specialybėse - studijų programose 1. Lietuvos universitete Kaune ir Vytauto Didžiojo universitete M etai 1925
S p e c ia ly b ė s (p ag a l 2.5 le n telės n u m e ra c iją ) 1
2
3
4
5
3
1926 1927
6
1928
1
1929
7
1930
6
1931
1
1932
5
1933
13
1934
12
1935
32
1936
17
1937
21
1938
17
1939
24
1940
27
1941
27
1942
17
1943
28
6
8
12
1944
23
11
1
7
1945
3
1946
7
4
1
1
7
2
1
1
1
1947 1948
19
4
1949
33
16
1950
46
20
8
5 2
1
9
10
75
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
2.6 lentelės tęsinys. 2. Kauno politechnikos institute M etai
Specialybės (pagal 2.5 lentelės numeraciją) 11
8 4
9
10
49 18
7 4
-
-
25
48
4
7 6
13
28
10 2
14
23 18
9 13
12
10
17
15
10
23
33
88
-
15
13
16
1957
24
36
95
26
18
14
1958
23
46
93
31
24
18
1959 1960
23
38 44
150
28
21
43
128
22
46
21
31 21
98
20
28
23
163 134
13 10
28 22
2
3
5
6
26 48
6
22
6
12
44
8
39 24
13
1955 1956
1951 1952 1953 1954
1961 1962
26 22 24
7 10
15
11
1963
15
1964
16
18
130
22
1965
20
13
23
213
26
10
1966
26
23
2
22
23
176 224
37
1967
19 12
1968
71 62
12
28
164
12
15
178
27 41
1
15 44
42 24
95
44
18
1969 1970
121
41
160
48
1973
170
57
1974
84
67
1975
89
1976
101
78 74
1977
106
1978
13
14
17
49 41
7
15
37
10 22
14
17 18
57
36
10
15
38
9
57
19 14
70
19
38
1972
1971
12
16
61
30 14
61
33
81
•6 7
23
108
67
26
97 102
1979
103
1980
93
110 124
38 44
89 105
1981 1982
113
113
36
105
103
110
118
1983 1984
91 134
85
47 42
57
43
1985
114
1986
21
51 44
1987 1988
33
1989 1990
85
117 125
47
39 29
102
37
104
50
28
18
78
41
28
16 43
19 20
71 72
28
20 17
9
33
17
31
56
35
76
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.6 lentelės tęsinys. 3. Kauno technologijos universitete S p e c ia ly b ė - stu d ijų p ro g ra m a (p ag a l 2.5 le n telės n u m e ra c iją ) IVlClcU
6
12
13
1991 1992
25 63
26 22
12
1993 1994
58 36
49 31
17
18
1
19
21
22
23
13
19 42
25
26
27
28
3
26
6 7 11
21
1996 1997
38 36
10
27 15
1998
55
18
5
17
1999
73 77
21
7 6
15 22
15
96
2 002
74
2003 2004
128 134
13
46 21 12
13 21
12
26
9 12
14
15
33 32
24
8
15
7
23
10
4
39
3
9 2
13
15
8 12
16
12
27 35
13 21
3
5
21
11
33
12
16
8
16 22
13 4
29
5
37 44
2005
105
22
200 6
105
2007
110
15 14
29
7
7 2
2008
118
6
30
9
7
2 009 2010*
167
6
37
13
188
8
39
16
8 3
*Prognozė
24
23
1995
2 000 2001
20
4 8 7 13
77
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
3500
Iki 1930
1931-1940
1941-1950 1951-1960 ■ B endras
Iki 1930
1931-1940
1941-1950
1961-1970
“ B a k a la u rų
1951-1960
1961-1970
1971-1980
1981-1990
1991-2000 2001-2010
1981-1990
1991-2000
M a g is trų
1971-1980
2001-2010
■ S pe cia lyb ių - s tu d ijų p rogram ų ska ičiu s
2.6pav. Specialybių - studijų programų ir absolventų skaičiaus kitimo dinamika
78
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Trijų kartų fakultetų auklėtiniai,2008 m.: Iš kairės Prezidentas, KTU garbės daktaras, 1956m. absolventas Algirdas Brazauskas, geriausieji 2008m. absolventai bakalauras Rytis Paleckis, magistrai Edita Salnienė ir Urtė Platakytė, 1989 m. absolventas Fakulteto dekanas doc. Žymantas Rudžionis.
Nuo pirmosios 3 absolventų laidos 1925 m. iki 2010 m. Kauno fakultetuose išleista per 13 tūkst. absolventų. Ypatingai didelė absolventų gausa būdinga Kauno politechnikos instituto laikotarpiui. Šio laikotarpio absolventų tarpe yra Prezidentas A. M. Brazauskas, Nepriklausomybė atkūrimo akto signatarai, valstybinių institucijų, Lietuvos architektų sąjungos, Statybininkų asociacijos, Statybos inžinierių sąjungos ir kitų institucijų buvę ir esami vadovai: K. Antanavičius, V. Paliūnas, Č. V. Stankevičius, L. Šepetys, A. Aksomitas, Z. Mackevičius, P. Juškevičius, A. Lukošaitis, L. R. Vaitys, R. Dičius, R. Taraškevičius, V. Kirkliauskas, V. Janonis, A. Šeštakauskas, B, Šešplaukis, A. Vapšys, G. Brazauskas, J. Laiconas, A. Bagdonas, N. L. Kikutienė, tuometinės SSSR ir Lietuvos valstybinių premijų laureatai už unikalius projektavimo ir statybos darbus B. Balukaitytė-Kasperavičienė, V. Zubrus, D. Augustinaitė, R. Gudienė, S. Kalinka, R. Kamaitis, V. Stauskas, A. Jankevičienė-Grinevičiūtė, A. Kleinotas, V. Šileika, V. Šimkus, P. Kvedaras, J. Pratapas, V. Jokūbaitis, K. Vadlūga, A. Sprindys, M. Pike lis, A. Sakalauskas, J. Bučas, J. Minkevičius, V. Stankevičius, profesoriai V. V. Palys, J. V. Kasputis, A. R. Dineika, Z. J. Daunora, J. Anuškevičius, P. Vainiūnas, J. Šimkus, G. Marčiukaitis, J. Parasonis, A. Juodis, J. Atkočiūnas, J. Vanagas, A. Miškinis, P. Čyras, Z. Kamaitis, V. Vainauskas, B. Zakarevičius, K. Ilginis, V. Bujauskas, A. A. Alikonis, A. E. Čižas, A. K. Kvedaras, N. T. Ždankus, V. Kargaudas, A. Gailius, S. Kalanta, R. Karkauskas, E. Juodis, S. Rokas, V. Martinaitis ir daugelis kitų. Absolventų tarpe daugelio statybos ir statybos pramonės, projektavimo įmonių vadovai ir specialistai.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
79
BENDRADARBIAVIMAS Statybos ir architektūros fakulteto veikloje aktyviai dalyvavo KTU garbės dak taras Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, KTU garbės profesorius habil. dr. Kazimieras Šešelgis. Šiuo metu aktyviai dalyvauja KTU garbės daktarai prof. Rimas Vaičaitis, dipl. inž. Friedrich Marcks.
KTU GARBĖS DAKTARAS PROFESORIUS RIMAS VAIČAITIS Ilinojaus universiteto absolventas: 1967 m. —bakalau ras, 1968 m. - magistras, 1970 m. - daktaras. Šiuo metu Kolumbijos universiteto (Niujorke) Civilinės inžinerijos ir inžinerinės mechanikos katedros profesorius. Aktyviai daly vauja KTU statybos inžinerijos doktorantūros ir magistrantūros studijose, skaito paskaitas kaip vizituojantis profesorius, skiria finansinę paramą doktorantams, dovanoja fakultetui mokslinės literatūros leidinius. Yra KTU atestacijos komisijos narys, Lietuvos MA užsienio narys. 2007 m. Lietuvos mokslo tarybos teikimu įteikta mokslo premija kaip žymiam užsienio lietuvių mokslininkui. 1993 m. suteiktas KTU garbės daktaro vardas. KTU GARBĖS DAKTARAS VOKIETIJOS PILIETIS FRIEDRICH MARCKS Yra baigęs VFR Karlsruhės technologijos universitetą, diplomuotas statybos inžinierius. Dirbo vadovaujamą darbą statybos įmonėse, vadovavo stambių objektų statybai Vokie tijoje, Škotijoje, Nigerijoje. Pirmą kartą lankėsi Lietuvoje 1993 m. kaip Vokietijos statybos konsultantas, įkūrė asmeninį statybos inžinerijos studijų rėmimo fondą, iš kurio premijuo jam i kasmet po keliolika geriausiųjų fakulteto studentų, ap rūpino įranga įkurtą Statybos procesų matematinio modelia vimo laboratoriją. Aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje Lietuvoje. 1996 m. suteiktas garbės daktaro vardas.
80
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
"ftl
KTU GARBĖS DAKTARAS PREZIDENTAS ALGIRDAS MYKOLAS BRAZA USKAS (1932-2010) 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas, 1956-1957 m. Kauno HE statybos inžinierius, direkcijos vyr. inžinierius, 1958-1962 m. Energetikos statybos tresto valdy bos, 1962-1965 m. Statybinių medžiagų valdybos viršininkas, 1965-1966 m. Statybinių medžiagų pramonės ministras, eko nomikos mokslų daktaras (1974 m.). 1972 m., jau dirbdamas Valstybinėje plano komisijoje, kuravo fakulteto statybinių ga minių ir konstrukcijų gamybos specialybes kaip vyriausybinis kuratorius. Žymus valstybės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, 4-asis Lietuvos Prezidentas, 2001-2006 m. Lietu vos Ministras Pirmininkas, aktyvus mokslo ir studijų rėmėjas. 2001 m. suteiktas KTU garbės daktaro vardas. KTU GARBĖS PROFESORIUS KAZIMIERAS ŠEŠELGIS (1915-1997) 1943 m. pirmosios Kauno universiteto Statybos fa kulteto Architektūros skyriaus inžinierių architektų laidos absolventas. 1967 m. apgynė architektūros daktaro (habili tuoto daktaro) disertacijų. 1968 m. suteiktas profesoriaus vardas. KU ir KPI Miestų planavimo ir architektūros istori jos (1949-1950), Miestų statybos (1950-1956), Žemės ūkio statybos (1956-1962), Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo (1960-1970) katedrų vedėjas, 1971-1980 m. VGTU Gyven viečių planavimo ir tvarkymo katedros vedėjas. Sukūrė Lietu vos vientisos apgyvendinimo sistemos modelį, pagrindė teori nius ir praktinius šios sistemos sudarymo principus. Lietuvos valstybinių premijų (1967 m. ir 1976 m.) laureatas. Daugelio mokslinių darbų, projektų, planavimo schemų, monografijų, vadovėlių autorius ir bendraautoris. Lietuvos nusipelnęs in žinierius (1965), nusipelnęs mokslo veikėjas (1975), liaudies architektas (1982), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius. KTU Architektūros ir krašto tvarkos katedros K. Sešelgio metodiniame kabinete saugoma ir naudojama studijų reikmėms profesoriaus padovanota gau si asmeninė mokslo ir studijų literatūros kolekcija. 1996 m. suteiktas KTU garbės profesoriaus vardas.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
81
Fakulteto mokslininkai ir darbuotojai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su ša lies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, profesinėmis organizacijomis, statybos ir statybos pramonės gamybinėmis organizacijomis. Pažymėtini tokie pastarųjų metų bendradarbiavimo aspektai: studijų procese fakultetas dalyvauja tarptautinių studijų mainų programoje ERASMUS. Yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su 14 Čeki jos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Šve dijos, Turkijos, Vokietijos universitetų, pagal kurias mainai vyksta jau nuo 2004 m. Šiais mokslo metais išvykusių ir atvykusių studentų skaičius yra 18 ir 12. Šioje progra moje aktyviai panaudojami ir abipusiai dėstytojų ir mokslo personalo mainai. 2 .7 lentelė.
Pastarųjų metų tarptautinių studijų mainų pagal ERASMUS programą duomenys
S tu d en tų sk aičiu s
M o k slo m e tai 2 0 0 4 -2 0 0 5
2 0 0 5 -2 0 0 6
2 0 0 6 -2 0 0 7
2 0 0 7 -2 0 0 8
2 0 0 8 -2 0 0 9
2 0 0 9 -2 0 1 0
Išv y k u sių
9
11
17
18
14
18
A tv y k u sių
1
3
8
3
6
12
Nuo 1999 m. fakultetas, kartu su Vokietijos Liubeko, Švedijos Vachjo, Suomi jos Kotkos universitetų statybinių ir architektūros specialybių katedromis ir studentais organizuoja kas treji metai bendrąsias studentų mokslinių darbų ir kūrybinės veiklos konferencijas „Baltic Sea Workshop“. Geoinžinerijos katedra koordinuoja ir organi zuoja kasmetines bakalaurantų, magistrantų ir doktorantų mokslines konferencijas „Statyba ir architektūra“. Architektūros ir kraštotvarkos studijų programų studentai aktyviai dalyvauja Lietuvos architektų sąjungos organizuojamose architektūros mo kyklų baigiamųjų darbų konkursuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., Lietuvos ir Japonijos architektūros dienose „Rytai - Rytai“, Europos parko kūrybinėse dirbtuvėse ir kt.) architektūros studijų populiarinimo klausimais, fakultete organizuojama 12 kla sių moksleiviams dailininko prof. Antano Žmuidzinavičiaus vardo piešimo olimpiada, kurioje kasmet dalyvauja arti 200 moksleivių iš daugelio Lietuvos vidurinių mokyklų. Fakultete organizuojamos mokslinės konferencijos: pastarųjų metų tarptautinė konferencija „Pažangioji statyba“, konferencija „Inžinerinė ir kompiuterinė grafika“ (kartu su VGTU), taip pat Architektūros ir kraštotvarkos katedros globojamos teminės konferencijos (2009 m. - „Subalansuotos plėtros idėjų raiška“). Fakulteto mokslinin kai dalyvauja (kartu su VGTU) aukštųjų technologijų plėtros programos projekte „Nanostruktūrų formavimosi ypatumai cementinėse statybinėse medžiagose“, dalyvauja COST TU0602 veikloje „Kraštotvarkiniai sprendimai urbanistinei plėtrai“, COST TU0902 veikloje „Kompleksinio vertinimo technologijos ir subalansuota urbanistinių teritorijų plėtra“, su Bialystoko technikos universitetu pasirašytas techninio bendradar biavimo 2010-2014 m. memorandumas „Portlandcementinio betono su mineraliniais priedais tyrimas“, bendradarbiaujama su Miuncheno technikos universiteto Statybi nių medžiagų tyrimo ir bandymo centru tiriant ir kuriant itin didelio stiprio betonus.
82
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2010 m. pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektas „Pir mosios pakopos pastatų inžinerinių sistemų, statybos inžinerijos, arcitektūros studijų programų atnaujinimas“. Fakultete yra sudarytos 7 tęstinio mokymo kursų programos kvalifikacijai kelti. Dviejose iš jų (statinio projektavimo ir statinio statybos saugos ir sveikatos koordinato rių), juos sėkmingai baigus, išduodami kvalifikacijos atestatai praktinei veiklai statybos institucijose. Fakultetas, kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskri ties bendrija dalyvauja atestuojant statybos srities specialistus. Fakultetas yra Lietuvos statybininkų asociacijos, vienijančios per 100 statybos įmonių ir institucijų, narys ir aktyviai bendradarbiauja su jos nariais. 2000 m., pagal Universiteto ir KNAUF koncerno atstovybės Lietuvoje sutartį fakultete įkurtas Sauso sios statybos sistemų centras, kuriame yra sudarytos galimybės susipažinti su naujovė mis ne tik praktikoje dirbantiems specialistams, bet ir studentams. Lietuvos statybinin kų asociacijos narės AB „YIT Kausta“, AB „Miestprojektas“, UAB „Markučiai“ skiria paskatinamąsias stipendijas geriausiai besimokantiems studentams. Tokia pat veikla, skatinant gerai besimokančius studentus, užsiima ir 1993 m. įkurtas diplomuoto sta tybos inžinieriaus Vokietijos piliečio Friedricho Marckso statybos inžinerijos studijų rėmimo fondas. Fakultete Architektūros ir kraštotvarkos katedra Europos architektū ros mokyklų vadovų tinklo (ENHSA) ir Europos architektūrinio mokymo asociacijos (EAAE) partneris iš Lietuvos, nuo 2002 m. dalyvaujantis rengiant Europos architektū ros programų gaires ir rekomendacijas. Grafinių darbų katedros dėstytojai yra Baltijos šalių universitetų pedagogus vienijančios asociacijos „Baltgraf ‘ nariai. Fakultetas yra Lietuvos statybos industrijos asociacijos, Lietuvos standartizacijos departamento tech nikos komitetų narys. Fakulteto darbuotojai parengė ir pritaikė Lietuvos specifikai per 100 standartų, techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų dokumentų. Fakulteto darbuotojai yra mokslinių, kūrybinių, visuomeninių, mokymosi institucijų nariai, iš kurių paminėtinos tarptautinės: Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijos (AVOK), JAV Amerikos betonų instituto (ACI), Konstrukcinių medžiagų, sistemų ir struktūrų ekspertų ir laboratorijų sąjungos (RILEM) komiteto, Baltijos valstybių is torijos ir filosofijos mokslų asociacijos, Paminklų saugotinų vietų tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto ir kt.
FAKULTETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas tyri akty viai veikiančią fakultetinę studentų atstovybę (toliau FSA STATIUS). Ši atstovybė buvo viena pirmųjų iš besikuriančių Universitete, todėl nenuostabu, kad turi gilių tradicijų. O tai yra ir kasmetiniai renginiai (gitarų vakaras), ir akcijos (kraujo akcija), ir, žinoma, darbai (stipendijų skyrimo nuostatai). Pagrindinis atstovy bės tikslas visada buvo, yra ir bus atstovauti savo fakulteto studentams, padėti jiems rūpimais klausimais ir organizuoti jiems smagų laisvalaikį, juk studijuoti nėra vien
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
83
tik paskaitos! Atstovybėje susirenka žmonės, kuriems neužtenka vien tik paskaitų ir mokslų, čia susirenka studentai, norintys ir galintys daugiau. Studentų atstovybė su teikia galimybę kurti, organizuoti, realizuoti save ir surasti bendraminčių, kurie tampa geriausiais draugais. FSA STATIUS kiekvienam tikram nariui yra tarsi šeima, tas ratas žmonių, kurie visada drauge ir džiaugiasi, ir dirba. Be to, FSA STATIUS atstovybė gali džiaugtis ir didžiuotis savo narių pasiekimais. Vienas narys tapo KTU Studentų atstovybės prezidentu. FSA STATIUS yra aktyvus KTU Studentų atstovybės narys. Šiuo metu fakulteto Statybos inžinerijos studijų programos IV kurso studentai Mindaugas Grajauskas yra KTU Studentų atstovybės prezidentas, KTU Senato narys, o Simona Ginkutė yra FSA STATIUS pirmininkė, fakulteto tarybos narė.
84
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.4.1. ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA Katedros istorija ir veikla. Architektūros studijų Kaune tradicija siekia XX a. pradžią. 1920 m. Laikinojoje sostinėje buvo įsteigti Aukštieji kursai. Jau šiuose kur suose Technikos skyriaus statybos paskaitų ciklo programoje buvo dėstomos architek tūros dalykų įvadinės paskaitos. 1921 m. šiuose kursuose architektūros formų kursą pradėjo dėstyti žinomas lietuvių architektas prof. M. Songaila. Architektūros katedra kaip atskiras vienetas pirmą kartą minima 1922 m. kovo 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto Kaune statute. Architektūros studijos Kaune vyko tiek tarpukariu, tiek po kariu iki 1971 m. Iki 1940 m. architektūros studijos vyko Lietuvos (Vytauto Didžio jo) universiteto Technikos fakultete. Iki 1932 m. Architektūros katedros tikslas buvo rengti statybos inžinierius. 1932 gegužės 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto taryba pa tvirtino naujus architektūros katedros mokymo planus, juos papildė miestų planavimo kursu. Iki 1939 m. katedrai vadovavo prof. M. Songaila, joje dirbo doc. S. Kudokas, doc. J. Kovalskis, asistentai K. Kriščiukaitis, K. Kaušinis, A. Šalauskas, V. Verbickis, J. Okunis. 1944-1950 m. architektūros studijos buvo tęsiamos Kauno universiteto Sta tybos, vėliau Architektūros fakultetuose. Tuo metu darbuotojų kolektyvą papildė nauji dėstytojai: F. Bielinskis, A. Janulis, A. Lukošaitis, V. Zubovas, K. Šešelgis (nuo 1945), K. Šimonis (nuo 1946) ir kiti. 1951 m. Universiteto techniškųjų fakultetų bazėje buvo įsteigtas Kauno politechnikos institutas. Reformos metu Architektūros fakultetas buvo sujungtas su Statybos fakultetu. Pastarojo dekanu buvo paskirtas iki tol buvęs Archi tektūros fakulteto dekanas doc. S. Sčesnulevičius. Būsimiesiems architektams dėstyti buvo kviečiami architektai praktikai: V. Dičius, A. Jakučiūnas, A. Mikėnas, A. Paulaus kas, J. Putna, A. Sprindys, V. Stauskas, V. Šepkus, A.Šipaila ir kt._1971 m. architektūros studijos buvo perkeltos į įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą . Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedra sieja ma su architektūros studijų atkūrimu Kaune. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Architektūros ir statybos institute dirbančiais architektūros ir teritorijų planavimo specialistais, ėmėsi iniciatyvos Kaune atkurti architektų rengimą. 1993 m. Statybos fakulteto dekano doc. dr. Elzbuto, taip pat doc. dr. V. Sederevičiaus ir doc. dr. M. Malakausko pastangomis buvo sudaryta mokslo grupė architektūros specialybei atkurti. Tais pačiais metais konkurso tvarka Statybos fakultete buvo priimta pirmoji architektūros specialybės 20 studentų grupė. 1995 m. birželio 23 d. buvo atkurta ir Architektūros katedra. Pirmasis katedros vedėjas - doc. dr. V. Sederevičius. Atsižvelgiant į katedros pradėtas kompleksines kraštotvarkos studijas, ji netrukus buvo pavadinta Architektūros ir kraštotvarkos katedra. 1995 m. spalio 15 d. katedros vedėju buvo išrinktas ir jai vadovavo iki 2005 m. prof. habil. dr. J. Bučas. Šiuo metu jai vadovauja doc. dr. K. Zaleckis. 2008 m. katedros architektūros pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos be sąlygų buvo atestuotos tarptautinės ekspertų komisijos.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
85
Šiandien katedra yra vienintelė architektūros mokykla Lietuvoje, pasirinkusi inte gruotųjų studijų kryptį ir rengianti dviejų specialybių - architektūros ir kraštotvarkos absolventus. Katedros šūkis - kontekstualus bet kokio objekto projektavimas, gerinant gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybę. Šiuo metu katedroje vykdomos trys stu dijų programos: rengiami architektūros bakalaurai, architektūros magistrai ir kraštotvar kos magistrai. Nuo 1997 m. bakalaurai rengiami pagal integruotą kompleksinių studijų programą, pradedant architektūriniu pastatų projektavimu ir baigiant teritorijų planavi mu. Magistrai rengiami pagal specializuotąją binarinių studijų programą: įgyjama žinių ir tobulinami profesiniai įgūdžiai, keliama architektūros, paveldosaugos ir kraštotvarkos kvalifikacija. Magistrantūros studijose studentai gali įgyti vieną iš trijų specializacijų: architektūros specialybės magistrantai - pastatų renovavimo, interjero projektavimo ir paveldosaugos specializacijas; kraštotvarkos magistrantai - kaimo kraštotvarkos, kon servacinės kraštotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros specializacijas. Architektūros bakalauro studijose studentai rengia architektūros ir urbanistikos, kompleksinius pastatų projektavimo ir teritorijų planavimo kursinius projektus. Bakalauro studijos baigiamos kompleksinio pastatų ir jų kompleksų projektavimo ir teritorijų planavimo baigiamojo darbo gynimu. Išklausę programą architektūros bakalaurai turi pakankamai humanitari nių, meno, socialinių, technologinių, statybos techninių, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos žinių, geba parengti pastatų, jų grupių, urbanistinių kompleksų architektūrinės dalies pro jektus, sudaryti teritorijų funkcinio zonavimo ir tvarkymo planus. Architektūros ir kraš totvarkos magistrantūros studijos suteikia ne tik savarankiško ir profesionalaus pastatų, urbanistinių kompleksų projektavimo, kraštovaizdžio formavimo, bet ir mokslo tiriamojo darbo. Klausydami programos bendruosius ir specialiuosius pasirinktos specializacijos modulius, magistrantai rengia architektūros magistrantūros keturių etapų tęstinį baigia mąjį darbą, apimantį teorinės medžiagos ir praktinės patirties analizę, tyrimus vietoje, eksperimentinį projektą ir atlikto darbo apibendrinimą.
Studentų baigiamųjų darbiį peržiūros metu
86
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Katedros vedėjai: doc. dr. Vytautas Sederevičius (1995), prof. habil. dr. Jurgis Bučas (1995-2005), doc. dr. Kęstutis Zaleckis (nuo 2005). Katedroje nuo 1995 m. dėstė profesoriai: dr. Rimantas Buivydas, habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, habil. dr. Paulius Kavaliauskas, habil. dr. Vladas Stauskas, habil. dr. Jurgis Vanagas; docentai dr. Giedrius Juozas Daniulaitis, dr. Vytau tas Sederevičius. Katedroje dėsto profesoriai: habil. dr. Jurgis Bučas, dr. Jonas Minkevičius; do centai dr. Kęstutis Zaleckis, dr. Liucijus Albertas Dringelis, dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, dr. Gintaris Cinelis, dr. Laimutis Januškevičius, Gražina Bernotienė, Gintaras Prikockis, Gediminas Jurevičius, Gintaras Balčytis, Dalius Šarakauskas; lektoriai dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Žilvinas Paškūnas, Tadas Žebrauskas, Joseb Garanašvili, Aidas Kalinauskas, Albertas Lamauskas, Gintautas Natkevičius, Vilius Paipalas, Evaldas Ramanauskas, Nerijus Valatkevičius, Nerijus Stanionis; asistentai Vy tautas Baltus, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Irina Matijošaitienė, Gitana Šukaitytė, Jurga Vitkuvienė; j. m. d. Aušra Mlinlcauskienė, j. m. d. Vilma Karvelytė-Balbierienė. Doktorantai: Jonas Abromas, Vilius Urbonas, Jurga Kučinskienė, Zina Masilionytė, Irina Matijošaitienė. Mokymo ir pagalbinio personalo darbuotojai: administratorė Genė Duobienė, metodinio kabineto vedėja Aušra Mlinlcauskienė, laborantas Artūras Vanagas. Parengti vadovėliai ir monografijos: J. Bučas. Kraštotvarkos pagrindai: vado vėlis, 2001; J. Bučas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas: monografija, 2001, J. Bučas, J. Minkevičius, J. Kančienė, N. Lukšionytė-Tolvaišienė. KTU pastatai. Istorija ir archi tektūra: monografija, 2001. Apgintos disertacijos. Doktorantūros studijos pradėtos 1997 m. Pirmasis aplin kos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties disertaciją „Regionų teritorinio plana vimo teorinis modelis“ 2002 m. apgynė Algis Graužinis (vadovas prof. habil. dr. J. Bu čas). Kitos disertacijos: Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė apgynė darbą „Kraštovaizdžio vizualinės kokybės reguliavimas kraštotvarkoje (Lietuvos pavyzdžiu)“ (vadovas doc. G. J. Daniulaitis); Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė - „Nekilnojamojo kultūros paveldo ne rinkos vertinimas: teorinis kontekstas ir galimybės“ (vadovas prof. habil. dr. J. Bu čas). Šiuo metu disertacijas rengia penki doktorantai. Mokslinė veikla. Apima miestovaizdžio formavimosi ir formavimo dėsningu mų, kraštovaizdžio vizualinės kokybės tyrimus, nekilnojamojo kultūros paveldo ver tinimo, apskaitos, apsaugos ir atgaivinimo galimybių tyrimus. Katedros mokslininkai nagrinėja mentalinio, socialinio ir medžiaginio miestovaizdžio formavimosi, forma vimo ir sąveikos dėsningumus; Lietuvos miestų pavyzdžiu nagrinėja miesto morfostruktūros, miesto įvaizdžių ir socialinės aplinkos pokyčių tarpusavio ryšius, pokyčius ir juos lemiančias objektyvias jėgas. Atliekami vizualiai suvokiamos kraštovaizdžio erdvinės sandaros kaitos tyrimai ir vertinimas, tiriamas planavimo ir projektavimo prie
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
87
monių naudojimas galimybių analizėje. Nagrinėjamos nekilnojamojo kultūros paveldo panaudojimo užstatytose aplinkose galimybės. Architektūros ir kraštotvarkos katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų ins titucijomis (Architektūros ir statybos institutu, Vilniaus Gedimino technikos univer sitetu, Klaipėdos universitetu) ir organizacijomis (Lietuvos architektų sąjunga). Yra ENHSA (.European Network o f Heads o f Schools o f Architecture) ir EAAE (European Association fo r Architectural Education) narė. Kasmet organizuoja mokslines konfe rencijas, kuriose aptariami aktualūs architektūros ir kraštotvarkos klausimai, šleidžia šių konferencijų pranešimų medžiagos rinkinius. Nuo katedros veiklos pradžios buvo surengta arti dešimties konferencijų, iš jų - „Paveldosaugos interesai kraštotvarkoje“, „Kraštovaizdžio vizualinė kokybė“, „Šiuolaikinės architektūros problemos“, „Formuo jamas ir besiformuojantis kraštovaizdis“, „Horizontalios ir vertikalios urbanistinės plė tros problemos“, „Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavi me“. Katedros mokslininkai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Architektūros ir kraštotvarkos katedra. Iš kairės pirmoje eilėje: p ro f habil. dr. J. Bučas, katedros vedėjas doc. dr. K. Zaleckis, p ro f dr. J. Minkevičius, doc. dr. J. Kamičaitytė-Virbašienė, lėkt. dr. I. GražulevičiūtėVileniškė, doc. G. Šukaitytė, dokt. I. Matijošaitienė, dokt. Z. Masilionytė, asist. V. Karvelytė Balbierienė, doc. dr L. Januškevičius; antroje eilėje: lėkt. T. Žebrauskas, labor. A. Vanagas, admin. G. Duobienė, lėkt. Ž. P aškūnas, doc. dr. L. Dringelis, dės t. A. Lamauskas, doc. dr G. Cinelis, doc. G. Balčytis, dėsi. N. Valatkevičius, doc. G. Jurevičius, dėst. A. Kalinauskas, asist. V. Baltus, dėsi. J. Garanašvili, dokt. V. Urbonas
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.4.2. GEOINŽINERIJOS KATEDRA Geoinžinerijos katedra - pati jauniausia KTU Statybos ir architektūros fakultete. Iš toliau pateiktos istorinės raidos schemos matyti, kaip katedra augo ir kokias gilias šaknis ji turi. Ji kildina save iš Hidrotechnikos katedros, įsteigtos kartu su dar šešiomis pirmosiomis Lietuvos universiteto Kaune katedromis. Todėl rašant apie katedrą būtina apžvelgti jos ištakas, paminėti senąsias Universiteto katedras, iš kurių ji perėmė uni versitetines tradicijas, pedagoginę patirtį, pagarbą šlovingiems pirmtakų darbams ir jų atminimui. Iki 1940 m., kol nebuvo reformuotas Technikos fakultetas, Hidrotechnikos ka tedros personalas dėstė septynis dalykus. Vien tik Statybos skyriaus studentams buvo skaitomi du kursai: vandens keliai ir miestų kanalizacija ir melioracija. Hidrologijos ir hidrometrijos kursas buvo dėstomas statybos ir elektrotechnikos specialybės, van dentiekis - statybos ir mechanikos specialybės, hidrotechniniai įrenginiai - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialybės, hidraulika - visų specialybių studentams. Tik sukurtai Hidrotechnikos katedrai vadovavo prof. P. Čechavičius, šiam išėjus į pensiją - prof. S. Kolupaila. Katedra buvo nedidelė. Be minėtų profesorių, skirtingais laikotarpiais čia dar dirbo V. Merkys ir prof. J. Šimoliūnas. Prieškario Lietuvoje labai trūko hidrotechnilcų-melioratorių ir geodezininkų, to dėl 1940 m. Žemės ūkio ministerija ir Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius paprašė Universitetą rengti juos paspartintais tempais. Buvo parengta 2,5 metų trukmės programa ir iš Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikos ir geodezijos moky klos absolventų sudarytos studentų grupės. Į hidrotechnikų-melioratorių skyriaus pa greitinto mokymo grupę priimti 25 studentai. Norint geriau rengti hidrotechnikos ir melioracijos specialybės studentus, kate dra buvo pertvarkyta, o jos bazėje nutarta įkurti naujų katedrų. 1940 m. spalio 09 d. Statybos fakulteto tarybos posėdžio sprendimu sudarytos Hidrotechnikos, Hidrologijos ir hidraulikos, Melioracijos ir Miestų sanitarijos katedros. Hidrotechnikos katedros ve dėju buvo paskirtas adjunktas Juozas Daniliauskas, Hidrologijos ir hidraulikos - prof. Steponas Kolupaila, Melioracijos - adjunktas Jonas Čeičys, Miestų sanitarijos - prof. Steponas Kaily s. 1943 m. kovo 17 d. Universitetas buvo uždarytas, bet studentams dar buvo leista baigti diplominius projektus, o mokslo personalui - vykdyti patvirtintus mokslinius darbus. Tuo metu aukštesniųjų kursų studentams paskaitos ir pratimai vyko neoficialiai įvairiose vietose. Hidrologijos katedra persikėlė į prof. J. Simoliūno namus, kur prof. S. Kolupaila skaitydavo hidrologijos ir hidraulikos kursų paskaitas. Hidrologijos ir hi draulikos ir Melioracijos katedros neramiu karo laikotarpiu sunyko ir 1946-1949 m. buvo prijungtos prie Hidrotechnikos katedros.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
89
Pokario laikotarpiu, iki katedrą perkeliant į Mašinų gamybos fakultetą, jos ve dėjais dirbo: vyr. dėst. Romualdas Dačinskas (1944-1945), prof. Juozas Macevičius (1945-1963 ir 1970 m.), doc. Algimantas Vaidakavičius (1963-1970). Hidrotechnikos katedra hidrotechnikus statybininkus rengė iki 1966 m. Vėliau šio profilio specialistus pradėjo rengti Žemės ūkio akademija. Hidrotechnikos katedra iš viso parengė 314 hidrotechnikų statybininkų. Pažymėtina, kad 35 iš jų (apie 11%) apgynė disertacijas, įgijo mokslo laipsnius ir vardus. Pateikiame jų sąrašą (skliauste liuose nurodyti disertacijos gynimo metai ir mokslo sritis): Antanas Alikonis (1968, techn. m.), Kęstutis Baškys (1957, techn. m.), Algirdas Brazauskas (1974, ekon. m.), Juozas Bumeikis (1961, techn. m.), Irena Čeponytė-Baltrušaitienė, (1971, žemės ūkio m.), Kazys Dabužinskas (1955, techn. m.), Kazys Gaigalis (1964, techn. m.), Bruno nas Gailiušis (1968, techn. m.), Jonas Jablonskis (1964, techn. m.), Antanas Janickas (1972, techn. m.), Vytautas Kargaudas - Katinas (1971, techn. m.), Liudas Kazalupskis (1966, techn. m.), Algirdas Kęsminas (1961, techn. m.), Mykolas Lasinskas (1953, techn. m.), Antanas Lukoševičius (1968, techn. m.), Juozas Macevičius (1950, geogr. m.), Jonas Malinauskas (1966, techn. m.), Vaidotas Marčėnas (1957, techn. m.), Jonas Muralis (1969, techn. m.), Vladislovas Norkus (1975, techn. m.), Drąsutis Jonas Palu kaitis (1962, techn. m.), Vytautas Paliūnas (1963, techn. m.), Bronius Petrulis (1954, geol. min. m.), Alfonsas Rimkus (1952, techn. m.), Leonas Rinkūnas (1980, ekon. m.), Julius Sabaliauskas (1968, techn. m.), Vladislovas Staponkus (1975, techn. m.), Vy tautas Svetlauskas (1984, techn. m.), Vladas Šileika (1959, žemės ūkio m.), Algiman tas Vaidakavičius (1962, techn. m.), Kazys Vaišvila (1967, techn. m.), Jonas Ziberkas (1963, žemės ūkio m.), Narimantas Ždankus (1965, techn. m.), Jonas Žilevičius (1967, techn. m.), Algimantas Žilėnas (1967, techn. m.). Aštuoni hidrotechnikai apgynė habilituoto daktaro disertacijas: Juozas Macevi čius (1969, geogr. m.), Juozas Burneikis (1971, geogr. m.), Mykolas Lasinskas (1972, geogr. m.), Vytautas Paliūnas (1972, techn. m.), Brunonas Gailiušis (1989, geogr. m.), Jonas Jablonskis (1993, techn. m.), Alfonsas Rimkus (1994, techn. m.), Narimantas Ždankus (1995, techn. m.). Mykolas Lasinskas ir Juozas Bumeikis yra Lietuvos MA nariai. 1971 m., perkėlus Hidrotechnikos katedrą iš Statybos ir santechnikos fakulteto į Mašinų gamybos fakultetą, ji buvo pavadinta Hidraulikos katedra. 1995 m. ji buvo su jungta su Teorinės mechanikos katedra ir pavadinta Teorinės mechanikos katedra. 1999 m. sukūrus Geoinžinerijos katedrą, hidraulikų grupė joje buvo gausiausia. Hidrotechnikos katedra pati suprojektavo ir 1954 m. K. Donelaičio gatvėje pa sistatė Hidrotechninę laboratoriją moksliniams darbams vykdyti. Pokario laikotarpiu katedros mokslinio darbo kryptis buvo hidrotechniniai statiniai. 1951 m. katedra supro jektavo ir iki 1952 m. studentų jėgomis ant Šešupės pastatė Dovinės HE. Šiai statybai buvo sudaryti pirmieji studentų statybiniai būriai.
90
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.3 pav. Geoinžinerijos katedros raida
1955 m. katedros laboratorijoje buvo sumodeliuotas ir ištirtas Kauno hidroelek trinės šliuzas, 1956-1958 m. - Kauno HE pralaidos, Antalieptės, Liudvinavo, Bagdononių, Baltosios Ančios ir kitų HE statiniai. Vėliau buvo tiriama Nemuno HE kaskados sistema, Kauno Panemunės, Vilijampolės ir Merkinės tiltų atramų išplovimo reiškiniai, Nevėžio apvandeninimo sistema, Antalieptės derivaciniai vamzdžiai, Skirvytės pylimų rekonstrukcijos galimybės. Katedra pagamino ir ištyrė Nemuno ruožo Kauno mieste (nuo Panemunės tilto iki Nemuno ir Neries santakos) hidraulinį modelį. Geoinžinerijos katedros personalas buvo sukomplektuotas iš Mechanikos fakul teto Teorinės mechanikos katedros hidraulikų grupės darbuotojų ir Statybos ir architek tūros fakulteto Statybos katedros dėstytojų doc. E. Isevičiaus (dėstė geodezijos ir pasta tų inžinerinių sistemų modulius) ir vyr. asist. D. Gutauskaitės (dėstė pastatų inžinerinių sistemų modulį). Hidraulikų grupę sudarė patyrę skysčių mechanikos ir hidrotechni kos sričių mokslininkai prof. N. T. Ždankus, doc. V. Staponkus ir doc. K. Valiūnas taip pat lab. J. Platkūnienė ir meistras S.Revinskas. Šioje katedroje antraeiles pareigas tuo metu ėjo dr. A. Gilius, dr. J. Karbauskaitė, asist. R. Morkvėnas ir asist. V. Rriaučiūnaitė. Kartu su hidraulikų grupe į naująją Geoinžinerijos katedrą tęsti doktorantūros
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
91
studijų atvyko doktorantai T. Bražas ir V. Pašvenskas. Vėliau doktorantų pagausėjo pradėjus studijas V. Kriaučiūnaitei. Visų doktorantų vadovas buvo prof. N. T. Ždankus. 2008 m. katedros kolektyvą papildė dar vienas profesorius - prof. V. Doroševas. Katedros pedagogai dėstė ir dabar tebedėsto įvairių krypčių modulius visų stu dijų pakopų studentams, vadovauja baigiamiesiems ir tiriamiesiems darbams. Be pe dagoginio darbo, rengia ir spausdina metodinę literatūrą ir vadovėlius. Nuo katedros įkūrimo 1999 m. parengtos ir išleistos 23 metodinės priemonės ir 3 vadovėliai: 1999 3, 2000 - 2, 2001 - 1, 2002 - 3, 2003 - 2, 2004 - 2 mokomosios priemonės ir 1 vado vėlis (autorius prof. N. T. Ždankus „Applied fiuid mechanics“, anglų kalba), 2005 - 2, 2006 - 1, 2007 - 2 mokomosios priemonės ir 2 vadovėliai (autoriai doc. E. Isevičius „Oro kondicionavimas“ ir doc. V. Staponkus „Mano matematika“), 2208 - 3, 2009 - 2. Vadovaujant prof. N. T. Ždankui, parengtos ir sėkmingai apgintos trys daktaro disertacijos: 2005 m. lėkt. V. Kriaučiūnaitė apgynė darbą „Vandens telkinių inžineri nių tyrimų ypatumai“, 2006 m. dokt. A. Jurelionis - „Mokymo patalpų mikroklimato tyrimai ir oro paskirstymo modeliavimas“, 2008 m. asist. G. Stelmokaitis - „Hidroge ologinių sąlygų įtaka molio šlaitų stabilumui“ 2002 ir 2005 m. parengtos ir patvirtintos naujos pirmosios ir antrosios studijų pakopų programos „Pastatų inžinerinės sistemos“. Kumoti šias programas paskirta Geoinžinerijos katedrai. 2008 m., vykdant studijų proceso gerinimo ir laboratorinės įrangos atnaujinimo ir modernizavimo programą, tinkama naudoti laboratorinė įranga iš pastato Centriniu rūmų kieme, t. y. Hidrotechnikos laboratorijos, buvo perkelta į naujas patalpas Studen tų g. 54, t. y. Geoinžinerijos laboratorijas. Čia įkurtos naujos ir šiuolaikiškos Šildy mo sistemų, Vėdinimo ir oro kondicionavimo mokomosios laboratorijos, o senosios, t. y. Skysčių mechanikos ir Gruntų mechanikos laboratorijos atnaujintos ir papildytos naujais moderniais stendais. Oficialus Geoinžinerijos laboratorijų atidarymas įvyko 2009 m. sausio mėn. Šiose laboratorijose studentai jau nuo 2008-2009 m. m. pavasario semestro atlieka laboratorinius darbus. Be mokomųjų laboratorijų, ten pat įsikūrė ir Gruntų mechanikos mokslinė labo ratorija 2008 m. rugsėjo 01 d. į katedrą priimti nauji doktorantai J. Vaičiūnas (vadovas prof. V. Doroševas) ir R. Valančius (vadovas prof. N. T. Ždankus). Šiuo metu katedros mokslininkai atlieka tyrimus trijose kryptyse: gruntų me chanikos, geodezijos ir šildymo ir vėdinimo. Rengiamos dvi disertacijos. Dokt. R. Va lančius rengia disertaciją „Mikroklimato parametrų įtaka darbingumui“ (vadovas prof. N. T. Ždankus, konsultantas doc. A. Jurelionis), dokt. J. Vaičiūnas - „Impulsinės smū ginės apkrovos veikiamo pastato progresyviosios griūties rizikos vertinimas“ (vadovas prof. V. Doroševas).
92
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Geoinžinerijos katedros Skysčių mechanikos mokomosios laboratorijos atidaiymas 2009 m.. Priekyje iš dešinės: katedros vedėjas doc. Edmundas Isevičius, p ro f Narimantas Titas Zdankus, rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, prorektorius prof. Sigitas Stanys
Geoinžinerijos katedra 2010 m. Pirmoje eilėje iš kairės: doc. Tadas Zdankus, doc. Vladislovas Staponkus, administratorė Jovita Platkūnienė, katedros vedėjas doc. Edmundas Isevičius, vai. dėst. Danutė Marija Gutauskaitė, doc. Jūratė Karbauskaitė, prof. Narimantas Titas Zdankus; antroje eilėje iš kairės: meistras Sigitas Vitas Revinskas, lėkt. Gediminas Stelmokaitis, prof. Viktoras Doroševas, asist.. Donatas Rėkus, lėkt. Gertrūda Andriukaitienė, dokt. Juozas Vaičiūnas, lėkt. Romaldas Morkvėnas, doc. Andrius Jurelionis, dokt. Rokas Valančius, vyresn. lab. Česlovas Užumeckis
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
93
2.4.3. GRAFINIŲ DARBŲ KATEDRA Jau Aukštuosiuose kursuose, pradėta dėstyti braižomoji geometrija ir kiti grafi niai dalykai lietuvių kalba. Dėstyti braižomąją geometriją ir vadovauti braižybos dar bams buvo pakviestas J. Gravrogkas. Techninę braižybą dėstė doc. J. Mašiotas ir doc. T. Šulcas, piešimą - V. Verbickis. 1931 m. Technikos fakultetą perkėlus į naujuosius rūmus Aleksote, braižykloms buvo paskirtos keturios patalpos. Į tuos pačius rūmus persikėlė ir Architektūros katedra, kurios vedėjas buvo architektas prof. M. Songaila. Iki 1940 m. braižomąją geometriją dėstė J. Gravrogkas, techninę braižybą - docentai J. Čiurlys, J. Mašiotas, T. Šulcas ir M. Baublys, architektūrinę braižybą - K. Kriščiukaitis, K. Kaušinis, piešimą - V. Verbickis, doc. V. Grodeckis ir architektas V. Lands bergis - Žemkalnis. Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedra įkurta 1940 m. Technolo gijos fakultete. Pirmasis katedros vedėjas buvo doc. J. Mašiotas. Braižomosios geo metrijos paskaitas skaitė M. Baublys. Tuo metu katedroje dirbo T. Sadauskas, J. Jodikaitis. Statybos fakultete piešimą dėstė Architektūros ir paišybos katedros darbuotojai (1940-1941 m.). 1941-1943 m., kai vokiečiai atėmė Aleksoto rūmus, braižomosios geometrijos ir techninės braižybos pratybos buvo vedamos Žemės ūkio valdybos rūmuose (dabar KTU VIII rūmai). Jas vedė M. Baublys, J. Jodikaitis, T. Sadauskas ir V. Barzda. 1944 m. atkūrus Universitetą, Technologijos fakultete buvo Braižomosios geometrijos ir grafi nių darbų katedra, jos vedėju 1944 m. spalio 1 d. paskirtas J. Jodikaitis. Jis skaitė pas kaitas abiejų techniškųjų fakultetų studentams. Katedroje dirbo ir vyr. dėst. T. Sadaus kas, dėstytojai valandininkai S. Asauskas, M. Remišauskas ir R. Pesys. 1946-1947 m. Statybos fakultete įkurta Grafinių darbų katedra, kuri perėmė iš Technologijos fakulteto Braižomosios geometrijos katedros braižomosios geometrijos ir braižybos dėstymą Ar chitektūros ir Statybos fakultetų studentams. Katedros vedėjas buvo prof. A. Janulis. 1950 m. įsteigta jungtinė Grafinių darbų ir piešimo katedra - vedėjas prof. A. Janulis. Katedroje dirbo K. Kondratas, dailininkas K. Šimonis, A. Degutis. Nuo 1962 m. iki šiol ji vadinasi Grafinių darbų katedra. Didėjo ir etatinių darbuotojų skaičius. 1951 m. Kauno valstybinis universitetas perorganizuotas į Politechnikos ir M e dicinos institutus. Politechnikos institutas ėmė sparčiai plėstis. Grafinių darbų katedra į KPI atėjo kaip dviejų katedrų - Grafinių darbų ir Tapybos ir skulptūros katedrų jungi nys, pavadintas Grafinių darbų ir piešimo katedra. 1969 - 1970 m. iškėlus dalį Statybos ir Santechnikos fakultetų specialybių į Vil nių, Grafinių darbų katedroje liko dirbti 7 dėstytojai. Todėl braižomosios geometrijos ir braižybos dalykus dėstyti iš Braižomosios geometrijos katedros 13 dėstytojų perkelti į Statybos ir santechnikos fakulteto Grafinių darbų katedrą. Nuo 1970 m. katedroje dirbo 21 darbuotojas, iš jų 3 su mokslo vardais ir laipsniais, 11 vyr. dėstytojų ir 7 asistentai. Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedros vedėjai buvo J. Mašiotas (1940-1941), ir M. Baublys (1941-1944); Grafinių darbų, Grafinių darbų ir piešimo
94
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
katedrų vedėjai - prof. A. Janulis (1945 - 1970), doc. A. Degutis (1970-1976), doc. J. Sabaliauskas (1976-1985), doc. B. Černius (1985-1991), doc. P. Kumpikas (1991— 2001), doc. A. L. Gulbinienė (nuo 2001). Grafinių darbų katedroje dėstė: Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas skulptorius prof. A. Janulis (1944-1970); doc. K. Kondrotas (1946-1964); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas dailininkas K. Šimonis (1947-1970); vyr. dėstytojas L. Kazakevičius (1954-1973); doc. dr. A. Degutis (1949-1976); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas ta pytojas doc. J. Vaitys (1951-1963); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas dailininkas prof. A. Žmuidzinavičius (1953-1966); vyr. dėst. J. Gužauskas (1954-1963); Lietuvos nu sipelnęs meno veikėjas dailininkas prof. S. Ušinskas (1955-1970); vyr. dėst. A. Žėčius (1961-1967), vyr. asist. I. Aučinikienė (1961-1993); asist. B. Gruzdys (1962-1967); vyr dėst. A. Grikietis (1963-1970); vyr. dėst. H. Bogdanas (1963-1972); Lietuvos nu sipelnęs meno veikėjas dailininkas doc. B. Klova (1964-1986), asist. A. Zdanavičius (1966-1971); doc. A. Skrodenis (1970-1972); asist. I. Savickienė (1970-1975); asist. N. Plungienė (1970-1975); doc. dr. B. Černius (1985-1991); vyr. dėst. V. Umevičius (1968-1992); doc. dr. G. Staniūnienė (1970-1992); vyr. dėst. D. Ganusauskienė-Subačienė (1970-1993); asist. Z. Grigaliūnienė (1970-1993); doc. V. Minginienė (1987— 1993); doc. dr. J. Sabaliauskas (1974-1994); doc. J. Vaitkienė (1970-1996); doc. dr. A. Petrauskas (1970-1997); lėkt. I. Nargėlienė (1970-2002); doc. dr. D. Paukštienė (1970-2002); lėkt. V. M a k a u sk a s (1966-2003); doc. dr. D. Gvaldienė (1970-2005); lėkt. V. Cvetkauskienė (1970-2008); doc. J. Mažeika (1992-2009); lėkt. V. Kavaliaus kienė (1970-2009). Šiuo metu katedroje dirba 10 dėstytojų: docentai dr. A. L. Gulbinienė, dr. P. Kumpikas, dr. L. Šeduikytė, dr. M. Žmuida, R. Speičienė, dr. V. Paukštys, lektoriai dr. J. Sadauskienė, dr. A. Vasylius, R. Gečys, asistentas E. Narvydas ir administratorė L. Urbanavičienė. 1989 m. pradėtas dėstyti naujas dalykas - kompiuterinė braižyba, vėliau - archi tektūrinis dizainas, kompiuterinis projektavimas. Moksliniai darbai vykdomi šiomis kryptimis: grafinių dalykų metodų ir dėstymo metodikos ir priemonių tobulinimas, studentų žinių ir įgūdžių įgijimo tyrimai. Ypač aktyviai mokslinį darbą katedroje dirbo G. Staniūnienė ir J. Vaitkienė. Jų tyrimai buvo panaudoti daktarinėms disertacijoms edukologijos srityje. G. Staniūnienės disertacijos tema - „Mokymo proceso efektyvinimas naudojant grįžtamąją infor maciją“, J. Vaitkienės - „Paskaitų ir pratybų vienovė kaip bendratechninių disciplinų aukštojoje techninėje mokykloje vakariniame skyriuje optimizavimo faktorius“.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
Grafinių darbų katedra 2010 m. Iš kairės į dešinę: doc. dr. Pranas Kumpikas, doc. dr. Mykolas Zmuida, doc. Rita Speičienė, lėkt. Ramūnas Gečys, katedros vedėja doc. dr. Aleksandra Laimutė. Gulbinienė, asist. Eimantas Narvydas, lėkt. dr. Jolanta Sadauskienė, doc. dr. Valdas Paukštys, administratorė Laima Urbanavičienė, lėkt. dr. Algimantas Vosylius
Studentų piešimo darbų peržiūros metu
95
96
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Pagal biudžetinį finansavimą atlikti tokie moksliniai metodiniai darbai: 1985 m. „Grafinių disciplinų dėstymo metodų bei priemonių tobulinimas ir žinių įgijimo pro ceso techniškuose fakultetuose tyrimas“, 1992 m. - „Grafinių disciplinų mokymo pro ceso aktyvizacija ir APS grafinių elementų dėstymas“, 1994 m. - „Grafinių discipli nų mokymo proceso aktyvinimo metodų tyrimas“, 1995-1996 m. - „Kompiuterinis mokymas, ugdant naują mąstymo būdą ir praktinius veiksmus“, 1997 m. - „Mokslo ir studijų vertybių estetinės išraiškos universiteto kultūroje“ ir „Statyboje naudojamų technologinių schemų elementų braižymo bibliotekos sukūrimas“, 1998 m. - „Statybos automatizuotojo projektavimo sistemos kūrimas“. Pagal specifiką ir iš jos išplaukian čias galimybes katedra tęsia mokslinius tyrimus tema „Grafinių disciplinų dėstymo optimizavimas“. Darbo tikslas ir uždaviniai - mokymo proceso tobulinimas, įvairių mokymo formų ir metodų, aktyvinančių studentų savarankišką mokymąsi, santykio nustatymas ir optimalaus dėstymo modelio sukūrimas. Šie uždaviniai sprendžiami na grinėjant pagrindinius tradicinių dėstymo formų ir metodų analizės, kompiuterinio pro jektavimo sistemų taikymo dėstant grafines disciplinas klausimus. Šia tematika ypač daug dirbo ir apie 300 pranešimų parengė ir įvairių konferencijų metu perskaitė docen tai G. Staniūnienė, J. Vaitkienė, A. Petrauskas, D. Paukštienė, D. Gvaldienė, P. Kumpikas, A. L. Gulbinienė, M. Žmuida, lektoriai V. Kavaliauskienė, A. Vasylius. Katedroje dirbamo mokslinio darbo praktinė reikšmė ta, kad sukurta didaktinių mokymo prie monių sistema, optimizuojanti grafinių dalykų dėstymą. Kartu su Inžinerinės grafikos katedra kasmet organizuojamos mokslinės konferencijos „Inžinerinė ir kompiuterinė grafika“, kuriose aktyviai dalyvauja ir pranešimus perskaito visi katedros dėstytojai. Konferencijose dalyvauja ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Katedros dėstytojai yra „Baltgraf“ asociacijos, vienijančios Baltijos šalių pedagogus, besidominčius inžinerine ir kompiuterine grafika, nariai. Katedros darbuotojai parengė ir išleido nemažai mokomosios literatūros, įvairių užduočių rinkinių, uždavinynų, kurie padeda studentams lengviau išmokti dėstomą da lyką. Tai: G. Staniūnienė „Grafinių darbų kontrolės, savikontrolės algoritmai“ (1985), G. Staniūnienė, J. Vaitkienė „Inžinerinė grafika“ (1987), A. L. Gulbinienė „Braižomoji geometrija“ (1992), A. L. Gulbinienė, P. Kumpikas, A. Vasylius, M. Žmuida „Inžineri nė grafika. Paskaitų konspektai“ (2000, 2006, 2008), I. Nargėlienė „Paketas AutoCAD 10. Kompiuterinė grafika “ (1995), V. Kolakauskas, A. Petrauskas, A. Vasylius „Šešė liai“ (1997), P. Kumpikas, A. Vasylius „Kompiuterinės braižybos uždavinynas“ (2005, 2006) ir „Kompiuterinė braižyba. Paskaitų konspektas“ (2006, 2008), V. Kavaliauskie nė, D. Paukštienė, V. Paukštys „Inžinerinės grafikos baziniai uždaviniai ir jų sprendimo algoritmai“ (2002, 2006), A. L. Gulbinienė, M. Žmuida „Inžinerinės grafikos užda vinynas“ (2006, 2009), J. Jasukaitienė, V. Kavaliauskienė, P. Kumpikas, A. Vasylius „Pastatų kompiuterinis projektavimas“ (2006). Katedros dėstytojai nuolat tobulinasi automatizuotojo projektavimo srityje, įvaldo naujas AutoCAD versijas. Dėstytoja R. Speičienė dalyvauja Dailininkų sąjungos organizuojamose Lietuvos ir tarptautinėse parodose ir pleneruose.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
97
Katedros veikla neatsiejama nuo inžinerinio profilio specialistų rengimo ir ma noma, kad ji turėtų plėstis piešimo, skulptūros, dizaino ir kompiuterinės grafikos sri tyse.
2.4.4. STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ KATEDRA Statybinių konstrukcijų katedros ištakos yra Lietuvos universitete Kaune 1922 m. įkurtose Statybos mechanikos katedroje, kuriai vadovavo K.Vasiliauskas, ir Tiltų kate droje, kuriai vadovavo S. Grinkevičius. Pirmieji statinių konstrukcijų dalykų dėstytojai Universitete iš esmės buvo Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, neblogai susipažinę su Vakarų šalių statinių konstravimo teorija ir praktika. 1930 m. Statybos mechanikos katedra Universitete pakeista į Statybinės statikos katedrą, o nuo 1947 m. pavadinta Statybinės mechanikos katedra. Šių katedrų vedėjai buvo prof. K.Vasiliauskas (1922 - 1956) ir prof. V.Klimavičius (1956 - 1974). 1940 m. Tiltų katedra perorganizuota į Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedrą, o 1941 m. - į Tiltų ir konstrukcijų katedrą (vedėjas J. Kuodis). 1945 m. padalyta į dvi katedras: Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vedėjas A.Rozenbliumas), Metalinių ir medinių konstrukcijų (vedėjas A. Bistrickas). Abi šios katedros 1949 m. rudenį sujun giamos į Statybinių konstrukcijų katedrą (vedėjas A. Rozenbliumas). Reorganizavus Kauno valstybinį universitetą, įkurtame Politechnikos institute Statybinių konstruk cijų katedra pakeista į Inžinerinių konstrukcijų katedrą (vedėjas A. Rozenbliumas). 1961 m. ši katedra skilo į dvi: Gelžbetoninių konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas, nuo 1969 m. J. Valikonis) ir Metalinių konstrukcijų (vedėjas R. Pesys, nuo 1969 m. J.Paulauskas). Pirmosios daktaro disertacijos katedros pirmtakų buvo apgintos prieškariu. Tai Tiltų katedros dėstytojo Jono Kuodžio 1936 m. apginta Vienos aukštojoje technikos mokykloje disertacija iš gelžbetonio pakraipos, Juozo Gabrio disertacija „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos“, apginta 1938 m. Latvijos universitete, Statybinės statikos katedros vedėjo Kazimiero Vasiliausko disertacija, apginta 1938 m. VDU iš statybinės mechanikos pakraipos. Pokario laikotarpiu, kai 1946 m. Universitetas gavo teisę priimti ginti disertacijas, mokslų kandidato disertacijas apgynė: 1948 m. - Ana tolijus Rozenbliumas (Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedros vedėjas), 1950 m. Ričardas Pesys (Inžinerinių konstrukcijų katedros darbuotojas). Ypač sparčiai rengė ir gynė disertacijas Statybinės statikos katedros dėstytojai, vadovaujami prof. K. Va siliausko: 1952 m. - Stasys Vasauskas, 1953 m. - Vytautas Klimavičius, 1954 m. Aleksandras Cyras, 1956 m. - Povilas Aukštakalnis, 1957 m. - Antanas Stankus, 1958 m. - Balys Garmus, 1959 m. - Antanas Martišius ir Antanas Kudzys. Ilgametis fakulteto dekanas ir Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valikonis diserta ciją iš gelžbetoninių konstrukcijų pakraipos apgynė 1961 m.
98
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.4 pav. Statybinių konstrukcijų katedros raida
Vadovaujant profesoriui A. Rozenbliumui buvo parengti mokslų kandidatai (daktarai), vėliau suvaidinę reikšmingą vaidmenį Lietuvos moksliniame gyvenime. Tai buvęs VGTU prorektorius moksliniam darbui, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. G. J. Marčiukaitis, prof. Z. Kamaitis, docentai R Pūkelis, V. Jo kūbaitis, P. Vainiūnas, buvęs KPI Klaipėdos fakulteto dekanas ir katedros vedėjas doc. L. Vaicekauskas ir kiti. Buvo rengiami mokslo darbuotojai ir kitų regionų aukštosioms mokykloms (V.Nemen ir kt.). Prof. V. Klimavičiaus vadovaujamoje katedroje išaugo docentai A. Krūtinis, P. Baublys, J. Žukas, A. Senuta ir kiti, vėliau pasižymėję peda goginėje, mokslinėje ir organizacinėje veikloje VISI, VGTU ir tyrimo organizacijose.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
99
1970 m. Statybinių konstrukcijų katedrą teko pertvarkyti, nes į Vilnių buvo iš kelta daugelis KPI Statybos ir Santechnikos fakultetų padalinių ir specialistų. Oficia liai ji įsteigta 1970 m. rugsėjo mėn., sutelkus Gelžbetoninių konstrukcijų ir Metalinių konstrukcijų katedrų likučius. Statybinės mechanikos likusioji dalis prie Statybinių konstrukcijų katedros buvo prijungta 1974 m. Jai teko perimti ir plėtoti gilias mokslo ir studijų organizavimo tradicijas, susiklosčiusias VD U-KPI gyvavimo laikotarpiu. Iki 1992 m. katedra rengė pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius, nuo 1993 rengia statybos (vėliau statybos inžinerijos) bakalaurus ir magistrus, kurių studijų programose yra įteisinta statybinių konstrukcijų specializacija. Katedros vedėjai: prof. Juozas Valikonis (1970-1981), doc. Antanas Janickas (1981-1992), doc. Romualdas Žilinskas (1992-2001), doc. Benjaminas Černius (nuo
2001). Dėstytojai: prof. dr. Juozas Valikonis (1949-1993); doc. dr. Viktoras Ražaitis (1946-1981); doc. Antanas Bistrickas (1945-1971); prof. dr. Vytautas Klimavičius (1951-1982); doc. dr. Gediminas Lakiūnas (1955-1994); vyr. asist. Vytautas Rim kus (1960-1996); doc. dr. Ferdinandas Norkus (1953-1998); doc. dr. Igoris Cypinąs (1984-2001); doc. dr. Antanas Janickas (1964-2001); doc. dr. Romualdas Žilinskas (1976-2003); doc. dr. Valerijus Keras (1962-1977, 1995-2009); lėkt. Vidmantas Sta nislovas Gakas (nuo 1962); doc. dr. Benjaminas Černius (nuo 1979); doc. dr. Algirdas Baltrušaitis (nuo 1988); lėkt. Goaras Andriušis (nuo 1993); prof. Vytautas Kargaudas (nuo 2002); doc. dr. Mindaugas Augonis (nuo 2002); doc. dr. Rėdą Bistrickaitė (nuo 2000); doc. dr. Juozas Ramanauskas (nuo 2001); lėkt. Jūratė Mockienė (nuo 2005); lėkt. Mindaugas Kasiulevičius (nuo 2005); asist. Remigijus Lazauskas (nuo 2009); lėkt. Aušra Žilinskaitė (nuo 2010). Doktorantai: Ona Lukoševičienė, Nerijus Adamukaitis, Paulius Bulota ir Sau lius Zadlauskas. Mokymo personalo darbuotojai: laborantas Jonas Bračiulis (1965-2003); la borantas Kęstutis Brazaitis (1978-1987); raštvedė Asta Baktytė (1995-1997); raštvedė Kristina Baktytė (1997-1998); raštvedė Birutė Bakaitė (1998-1999); vyr. laborantas Danas Merkevičius (nuo 2001); administratorė Rūta Bikulčienė (nuo 1999). Parengti vadovėliai: A. Bistrickas „Medinių konstrukcijų elementai“, 1954; A. Bistrickas „Medinės konstrukcijos“, 1958; J. Paulauskas „Plieninių konstrukcijų pa grindai“, 1955; J. Paulauskas „Plieninės konstrukcijos“, 1961; A. Rozenbliumas „Mū rinės konstrukcijos“, 1956 (lietuvių k.) ir 1964 (rusų k.); H. Lazarevičius, A. Valenti navičius „Plastmasinės konstrukcijos“, 1970; V. Venckevičius, A. Janickas „Statinių tyrimas ir bandymas“, 1996; A. Janickas „Gelžbetonio konstrukcijos“, 2000; V. Venc kevičius, R. Žilinskas „Statinių rekonstrukcija ir remontas“, 2000. Parašyta ir 2004 m. išleista monografija R. Bistrickaitė, G. Marčiukaitis, R. Žilinskas „Surenkamosios monolitinės gelžbetonio perdangos su liktiniais klojimais“. Katedros dėstytojai skaito paskaitas Statybos ir architektūros fakulteto visų pa kopų studijose, kuruoja pagrindinių ir magistro studijų statybinių konstrukcijų speci
100
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
alizaciją, skaito paskaitas Lietuvos inžinierių sąjungos Kauno apskrities rengiamuose kursuose. Įrengtos Statybinių konstrukcijų bandymo, Metalinių ir medinių konstrukcijų mokslinės ir mokomosios laboratorijos. Mokslinėje veikloje vyrauja statybinių konstrukcijų irimo analizės, statybinių konstrukcijų, veikiamų ciklinių apkrovų stiprumo, deformatyvumo analizės, statybinių konstrukcijų dinamikos ir statybinių konstrukcijų ištekliaus tikimybinio įvertinimo ty rimai. Katedros darbuotojai buvo pastatų šiluminės renovacijos pradininkai Lietuvoje ir europinės vėžės gelžbetoninių pabėgių tyrimų srityje. Katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis (ASI, VGTU, KTK), Švedijos kompanija „Sweco“, Lietuvos statybos pramonės asociacija ir jos įmonėmis, Lietuvos inžinierių sąjunga, visuomeninėmis organizacijomis. Katedros darbuotojai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, paskelbė tyrimų rezultatus šalies ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose, parengė techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų norminių dokumentų.
Statybinių konstrukcijų katedra. Iš kairės sėdi: lėkt. J Mockienė, doc. R. Bistrickaitė, administratorė R. Bikulčienė, katedros vedėjas B.Černius, lėkt. A. Žilinskaitė, dokt. O.Lukoševičienė; stovi: dokt. N. Adamukaitis, doc. A.Baltrušaitis, lėkt. G. Andriušis, prof. V. Kargaudas, asist. R.Lazauskas, lėkt. M. Kasiulevičius, doc. M. Augonis, doc. J. Ramanauskas.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
101
2.4.5. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KATEDRA Statybinių medžiagų studijų, vėliau ir specialios katedros atsiradimą galima ta patinti su Aukštųjų kursų įkūrimu Kaune 1920 m. Šių kursų Technikos skyriui pradėjo vadovauti diplomuotas statybos inžinierius Jonas Šimoliūnas. 1920-1921 m. m. mo kymo planuose buvo numatyta skaityti dviejų savaitinių valandų statybinių medžiagų technologijos kursą. Šį kursą skaityti pavesta buvusiam Kijevo politechnikos instituto Statybinių medžiagų katedros ekstraordinariniam profesoriui Pranui Jodelei. 1922 m. vasario 16 d. įsteigus Lietuvos universitetą, buvo pradėtos kurti pirmo sios katedros. 1922 m. kovo 24 d. įkurta Statybos ir statybinių medžiagų technologijos katedra. Faktiškai pagal Universiteto apyskaitą 1922-1924 m. veikė dvi katedros: Sta tybos (vedėjas pro f. J. Simoliūnas) ir Statybos medžiagų technologijos (vedėjas pro f. P. Jodelė). 1923 m. prof. P. Jodelė išleido pirmąjį lietuvišką vadovėlį „Statybinių me džiagų technologija“. 1940 m. vietoj Technikos fakulteto įsteigti Statybos ir Technologijos fakultetai. Vadovaujantys statybinių medžiagų technologijos dėstytojai prof. P. Jodelė ir A. Damušis paskirti į naujai įkurtą Neorganinės technologijos katedrą. Pirmiausia vedėju buvo prof. P. Jodelė, vėliau A. Damušis. Ten buvo įrengtos dvi geros laboratorijos Statybinių medžiagų ir Neorganinės chemijos. Ši katedra kuravo statybinių medžiagų kurso dėstymą, taip pat tyrinėjo statybinių medžiagų žaliavas, medžiagų technologiją ir gaminius: cementą, betoną, medieną, gamtinius akmenis, dažus, keramines ir silika tines plytas ir kt. Vyriausybės, 1944 m. lapkričio 13 d., nutarimu Technologijos fakultete buvo įkurtas Statybinių medžiagų skyrius. Bet realiai jis neveikė. Statybinių medžiagų kursą kuravo ir šios srities specialistus rengė Chemijos skyrius. Paskaitas skaitė ir labora torinius darbus vedė P. Jodelė, V. Jasiukevičius, tyrinėjęs Lietuvos molynus ir molio gaminius. Vėliau, 1947 m. rugpjūtį, atsižvelgiant į didelį statybinių medžiagų poreikį karo metu sugriautam ūkiui atkurti, buvo įsteigtas Statybinių medžiagų fakultetas. Tačiau 1947 m. gruodžio 9 d. abu technologiniai fakultetai buvo reorganizuoti ir Statybinių medžiagų fakultetas tapo Cheminės technologijos fakulteto dalimi. 1950 m. Architektūros fakultetas perkeltas į buvusios Vyskupijos rūmus, kurių rūsiuose įrengta kukli Statybinių medžiagų laboratorija, turėjusi Universiteto darbuo tojų per karą slėptus ir išsaugotus kai kuriuos laboratorinius įrenginius. Tuo metu jau Statybos fakulteto Statybinės technikos (vėliau Statybos darbų organizavimo) katedros dėstytojai skaitė statybinių medžiagų kursą, į kurį įėjo geologijos, mineralogijos, pe trografijos, svarbiausiųjų statybinių medžiagų (akmens, cemento, kalkių, plytų, stiklo, medienos, betono, izoliacinių medžiagų ir kt.) savybių ir technologijos pagrindai.
102
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.5 pav. Statybinių medžiagų katedros raida
Pokariu pradėjo sparčiai vystytis statybos pramonė. Vietoj monolitinės statybos buvo diegiama statyba iš surenkamųjų statybinių konstrukcijų ir elementų. SSRS aukšto jo mokslo ministro V. Jeliutino 1956 m. liepos 19 d. įsakymu „Dėl Kauno politechnikos instituto struktūros patvirtinimo“ numatoma įsteigti Statybinių medžiagų katedrą, kuri artimiausiu metu galėtų rengti statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologijos specialistus. Kuruojami katedros jie pradėti rengti 1959 m. Šios specialybės inžinierių pa skutinė laida parengta 1995 m. 1993 m. išleistos pirmosios statybos (vėliau statybos inži nerijos) bakalaurų ir magistrų laidos. Pagrindinių studijų statybos inžinerijos, magistrantūros statybos, statybos inžinerijos, medžiagų mokslo studijų programose (specialybėse) yra įteisintos statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologijos, statybinės medžiagoty-
103
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
ros specializacijos, kurias kuruoja Statybinių medžiagų katedra. Nuo 1964 m. Statybinių medžiagų katedra parengė 747 statybos inžinierius technologus, 176 diplomuotus inži nierius, 359 statybos inžinerijos bakalaurus, 139 statybos inžinerijos, 3 medžiagų mokslo magistrus. Šie duomenys pateikti 2.8 lentelėje. 2.8 lentelė. Statybinių medžiagų katedros 1964-2010 m. absolventai S p ecialy b ė s, stu d ijų p ro g ra m o s,
K v alifik acija,
Išle id im o
specializacijos
k v a lifik a c in is la ip sn is
m e ta i
P a re n g ta
S taty b in ių g a m in ių ir k o n stru k c ijų g a m y b a In ž in ie riu s te c h n o lo g a s
1 9 6 4 -1 9 9 2
D iplom uotas inžinierius
1 9 9 3 -1995
84
D ip lo m u o ta s
1 9 9 6 -2 0 0 2
92
1 9 9 3 -2 0 1 0
359
1 9 9 4 -2 0 1 0
139
2010
3
S taty b in ių g am in ių te ch n o lo g ija S taty b a, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija S taty b o s in ž in erija , statybos gaminių technologija, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija
747
in ž in ie riu s S taty b o s in ž in e rijo s b a k a la u ra s
S taty b o s in ž in erija , staty b a,
S taty b o s in ž in e rijo s
statybos gaminių technologija, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija
m a g istras
M e d ž ia g ų m o k slas,
M e d ž ia g ų m o k slo
statybinė medžiagotyra
m a g istra s
Katedros vedėjai: docentai Stasys Sčesnulevičius (1956-1969), Juozas Deltuva (1969-1979, 1988-1994), Algirdas Gumuliauskas (1979-1988), Gintautas Skripkiūnas (1994-2002), Žymantas Rudžionis (2002-2006), Henrikas Elzbutas (2006 02-06), Vitoldas Vaitkevičius (nuo 2006). Dėstytojai: doc. Stasys Sčesnulevičius (1956-1975), doc. Benonas Ziberkas (1956-1974), doc. Martynas Malakauskas (nuo 1956), asist. Bronius Rukšėnas (19561964), doc. Juozas Deltuva (nuo 1958), v. dėst. Algimantas Pranas Naujokaitis (1960— 1969), doc. Laimutis Vaicekauskas (1961-1965), asist. Henrikas Augustis (1968-1971), v. dėst. Albinas Gailius (1963-1969), doc. Ferdinandas Norkus (1971-1979), doc. Juozas Vaičaitis (1971-1975), doc. Henrikas Elzbutas (nuo 1972), asist. Liudvikas Furmonavičius (1973-1974), dėst. dr. Vigantas Antanas Žiogas (1974-1996), v.asist. Algiman tas Rumševičius (1971-2006), doc. Algirdas Gumuliauskas (nuo 1975), doc. Rimvydas Puodžiukynas (1977-1988), asist. Viktoras Lėlys (1979-1984), doc. Arvydas Juodis (1974-1996), lėkt. Vytas Vaivaras (nuo 1980), doc. Gintautas Skripkiūnas (nuo 1985), doc. Arūnas-Aleksandras Navickas (nuo 1985), doc. Žymantas Rudžionis (nuo 1989), asist. Artūras Šumakaris (1989-1990), prof. Vytautas Stankevičius (nuo 1994), doc. Vi toldas Vaitkevičius (nuo 2000), doc. Vytautas Sasnauskas (nuo 2000), doc. Raimondas Bliūdžius (nuo 2001), lėkt. Vidas Kerševičius (nuo 2003), doc. Ernestas Ivanauskas (nuo 2005), lektoriai: Algirdas Augonis (nuo 2008) ir Audrius Grinys (nuo 2009). Mokymo personalo darbuotojai: meistrai: Juozas Danisevičius (1944, 19561986), Adolfas Baltėnas (1956-1961) ir Albinas Stepanauskas (1970-1985), inž. Emi lija Kriščiūnienė (1974-1991), lab. Lizaveta Veresovienė (1974-1988), techn. Laima
104
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Urbanavičienė (1976-1997), a.k.d. Arnoldas Vaitkevičius (1980-2002), lab. vedėjas Leonas Strazdas (1992-2007), vyresn.inž. Romualdas Ridzvanavičius (nuo 1997), lab. vedėjas Kastytis Štrimas (nuo 1987), vyr. adm. Irena Pakalniškienė (nuo 1990), a. k. d. Kazimieras Urbonavičius (nuo 2002). Dabartiniai doktorantai: E. Janavičius, J. Kaupienė, R. Lebedeva, K. Miškinis, J. Poderytė, N. Venckus, D. Pupeikis, I. Bičkaitytė. Parengti vadovėliai: S. Sčesnulevičius „Statybinės medžiagos“, 1966; J. Deltu va, A. Gumuliauskas, M. Malakauskas ir kt. „Statybinės medžiagos“, 1982; M. M ala kauskas „Gelžbetoninių gaminių technologija“, 1990; V. Stankevičius „Pastatų šilumi nė fizika“, 1998, V. Vaitkevičius, J. Deltuva „Statybinių nerūdinių medžiagų gamyba perdirbimas ir naudojimas“, 2006; G. Skripkiūnas „Statybinių konglomeratų struktūra ir savybės“ 2007, ir per 20 mokomųjų knygų. Katedros dėstytojai skaito paskaitas bakalaurų, magistrantūros, doktorantūros studijose Statybos ir architektūros fakultete, taip pat Humanitarinių mokslų, Funda mentaliųjų mokslų, Cheminės technologijos fakultetuose, vadovauja bakalaurų ir magistrų baigiamiesiems darbams ir tiriamiesiems projektams. Be katedros etatinių dėstytojų, ilgą laiką statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybės dalykus dėstė Silikatų technologijos katedros profesoriai Marijonas Martynaitis ir Kęstutis Sas nauskas, docentai Vincas Jasiukevičius, Marijonas Martusevičius. Įrengtos Statybinių medžiagų , Mechaninių bandymų, Tyrimo metodų, Betono technologijos mokomosios laboratorijos, KNAUF sausosios statybos sistemų mokymo centras. Pirmąją disertaciją iš statybinių medžiagų tyrimų pakraipos 1948 m. apgynė A. Rozenbliumas, disertacijos tema: „Tyrimai betono mišinių, rišamųjų medžiagų ir skiedinių iotimalių sudėčių skaičiavimams“. Vėliau disertacijas apgynė: 1954 m. P. Viliūnas, B. Ziberkas, E. Barkauskas, 1959 m. - J. Kivilša. 1960 m. prie Statybos fakulteto įsteigta statybinių medžiagų ir gaminių specializacijos aspirantūra. Pirmųjų aspirantų vadovas buvo doc. P. Viliūnas. Jam vadovaujant apginta 11 statybinių me džiagų tyrimų pakraipos kandidatinių disertacijų. Vėliau aspirantams ir doktorantams sėkmingai vadovavo docentai B. Ziberkas, A. Gumuliauskas, J. Deltuva, G. Skripkiū nas, Ž. Rudžionis, profesoriai V. Stankevičius ir A. Žiliukas. Iki 2010 m. aspirantūrą, vėliau doktorantūrą sėkmingai baigė 26 statybinių medžiagų ir betonų tyrimo pakrai pos tyrėjai. Šiuo metu katedros doktorantūroje studijuoja 6 doktorantai. Vyraujančios mokslinių tyrimų temos: savaime sutankėjančio betono susitrau kimo deformacijų įvertinimas ir prognozavimas bei ilgalaikiškumo, plaušu armuoto betono, apdailinio betono, didelio stiprio ir technologinio betono, betono kietėjimo procesų, karinio paveldo statinių statybinių medžiagų, naujų betono atmainų kūrimo, šilumos ir masės mainų pastatų atitvarose, medžiagų ir konstrukcijų ilgaamžiškumo ty rimai. 1998 m. prof. V. Stankevičiui už darbų ciklą „Statybos šiluminė technika“ buvo suteikta Lietuvos mokslo premija. Katedros darbuotojai dalyvauja vykdant aukštųjų technologijų plėtros programos projektą „Nanostruktūrų formavimosi ypatumų cemen tinėse statybinėse medžiagose tyrimai ir technologinė plėtra“. Iki 1970 m. katedra dalyvavo organizuojant respublikines mokslines konferenci jas „Statyba ir architektūra“, nuo 1971 m. organizavo kasmetines konferencijas „Staty
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
105
binės medžiagos“, „Statybinės medžiagos ir dirbiniai“, „Statyba ir statybos pramonė“, „Betonas ir gelžbetonis“, „Pažangioji statyba“ ir išleido šių konferencijų pranešimų medžiagos rinkinius. Daug pranešimų padaryta tarptautinėse konferencijose, tyrimų rezultatai skelbti šalies ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Nuo įkūrimo pradžios (1956 m.) katedros per 500 mokslinių publikacijų, parengė arti 100 Lietuvos standartų, techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų norminių dokumentų. Katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis (ASI, VGTU, KTK, LEI, Rygos, Miuncheno technikos universitetais). Katedra ir jos dėstytojai yra daugelio mokslinių, kūrybinių, visuomeninių ir kiti} institucijų nariai: mokslinių darbų žurnalo „Civil Engineering and Managment“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ red kolegijų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos statybos industrijos įmonių aso ciacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, KTU Architektūros ir statybos instituto tarybos, Kauno technikos kolegijos akademinės tarybos, Aplinkos ministerijos statybos komiteto, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro, Tarptautinės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijos (AVOK), Lietuvos statybos technologinės platformos tarybos, JAV Amerikos betonų instituto (ACI), Tarptautinės konstrukcinių medžiagų, sistemų ir struktūrų ekspertų ir laboratorijų sąjungos (RILEM) komiteto „Šarminė ko rozija ir apsauga nuo jos“, Statybinės produkcijos sertifikavimo centro tarybos, Lietu vos standartizacijos departamento struktūrų.
Statybinių medžiagų katedra. Iš kairės j dešinę sėdi: doc. Juozas Deltuva, p ro f Vytautas Stankevičius, doc. Martynas Malakauskas, doc. Algirdas Gumuliauskas, katedros vedėjas, doc. Vitoldas Vaitkevičius, vyr. adm. I. Pakalniškienė, fakulteto dekanas, doc. Žymantas Rudžionis, doc. Henrikas Elzbutas; stovi: vyr. m. d. Mindaugas Daukšys, referentė Miglė Gembutaitė, dokt. Darius Pupeikis, dokt. Eugenijus Janavičius, lėkt. Audrius Grinys, dokt. Kęstutis Miškinis, dokt. Jurga Poderytė, doc. Raimondas Bliūdžius, doc. Ernestas Ivanauskas, doc. Algirdas Augonis, vyr. inž. Romualdas Ridzvanavičius, doc. Vytautas Sasnauskas, doc. Arūnas Aleksandras Navickas, inž. Jolanta Arštikaitienė, lab. vedėjas Kastytis Strimas, lėkt. Vidas Kerševičius
106
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
2.4.6. STATYBOS TECHNOLOGIJŲ KATEDRA Statybos technologijų katedros pirmtakė yra Lietuvos universiteto Technikos fa kultete 1922 m. įsteigta Statybos ir statybos medžiagų technologijų katedra. Faktiškai pagal Universiteto apyskaitą 1922-1924 m. veikė dvi katedros: Statybos ir Statybos medžiagų technologijos. Pirmosios katedros vedėjas buvo prof. J. Simoliūnas, antro sios - prof. P. Jodelė, kuris vadovavo Statybos ir statybos medžiagų technologijų kate drai iki 1930 m., kada katedra buvo pavadinta Statybos katedra, ir toliau iki 1940 m., kada Technikos fakultetas buvo reorganizuotas į Statybos ir Technologijos fakultetus. Prieškariu katedros dėstytojai Statybos skyriaus ir visiems Technikos fakulteto studen tams dėstė statybos pagrindus, statybos medžiagų technologiją, geologiją, o pasikeitus šio dalyko pavadinimui - taikomąją geologiją. Tuo metu katedra buvo negausi, kaip ir kitose statybos profilio katedrose dirbo vos keli darbuotojai. Statybos ir statybos medžiagų technologijų laboratorijos užuomazgos atsirado dar Aukštuosiuose kursuose. Katedra iš pradžių buvo įsikūrusi ankštuose Universiteto I rūmuose, 1924-1927 m. persikelia į II rūmus. Sąlygos labai pagerėjo 1931 m., persikėlus į naujai pastatytus Fizikos ir chemijos instituto rūmus. Katedros statybos kabinete buvo eksponuojami pastatų elementai, konstrukcijos, statybinės medžiagos. Vėliau buvo rengiami ir lei džiami vadovėliai. 1937-1943 m. prof. J. Simoliūnas išleido keturių tomų vadovėlį „Statyba“. Įkūrus Statybos fakultetą ir prof. P. Jodelei perėjus dirbti į Technologijos fakultetą, 1940 m. trumpą laiką katedros vedėju dirbo prof. J. Kuodis, pirmasis iš sta tybininkų apgynęs mokslų daktaro disertaciją (1936 m.). Tais pačiais metais jis tapo Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedros vedėju. Statybos katedrai, o po jos reorgani zavimo 1941 m. - Trobesių konstrukcijų katedrai vadovavo prof. J. Simoliūnas, kuris baigiantis karui 1944 m. emigravo į Vakarus. Tada katedros vedėju tapo doc. J. Mik lie kas. Katedrai, be jau dėstomo dalyko - statybos pagrindų, buvo priskirtas dar vienas dalykas - statybos darbų organizavimas. Pokariu Trobesių konstrukcijų katedra skilo į dvi katedras: Architektūrinių konstrukcijų ir Statybinės technikos, pastaroji buvo įkurta šiek tiek vėliau - 1947 m. Architektūrinių konstrukcijų katedra 1962 m. liepos 1 d. pakeista į Pastatų kons trukcijų katedrą. Statybos technikos katedra 1950 m. gruodžio 1 d. reorganizuota į Statybos tech nologijos ir darbų organizavimo katedrą, 1951 m. gruodžio 5 d. - į Statybos darbų or ganizavimo katedrą. 1969-1970 m. į įsteigtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą buvo perkeltos pramoninės ir civilinės statybos specialybės dieninės studijos ir didžioji dalis statybos profilio katedrų darbuotojų. Be kitų, tai palietė Statybos darbų organizavimo ir Pastatų konstrukcijų katedras, kurios 1970 m. rugsėjo 1 d. buvo sujungtos į Statybos katedrą. 1999 m. Statybos ir architektūros fakultete buvo kuriama nauja Geoinžinerijos katedra. Ši reorganizacija palietė ir Statybos katedrą, iš kurios į naujai kuriamą katedrą
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
107
buvo perkelti geodezijos ir pastatų inžinerinių sistemų dalykai, taip pat jų dėstytojai. 1999 m. sausio 4 d. Statybos katedra pertvarkyta į Statybos technologijų katedrą. Katedros reorganizavimo raida pateikta 2.6 pav.
2 . 6. pav. Statybos technologijų katedros raida
108
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Katedrų vedėjai: prof. Jonas Šimoliūnas - Statybos 1922-1924, 1940-1941, Trobesių konstrukcijų 1941-1944; prof. Pranas Jodelė - Statybos ir statybos medžia gų technologijos 1924-1930, Statybos 1930-1940; prof. Jonas Kuodis - Statybos 1940; prof. Justinas Mikuckas - Trobesių konstrukcijų 1944-1945, Architektūrinių konstrukcijų 1945-1962, Pastatų konstrukcijų 1950-1965; doc. Viačeslavas Grincevičius - Statybinės technikos 1947-1950, Statybos technologijos ir darbų organizavimo 1950-1951, Statybos darbų organizavimo 1951-1956; doc. Povilas Viliūnas - Sta tybos darbų organizavimo 1956-1962; doc. Edvardas Borkauskas - Statybos darbų organizavimo 1962-1969; prof. Kazimieras Ilginis - Pastatų konstrukcijų 1965-1970, Statybos 1970-1974; doc. Juozas Vaičaitis - Statybos 1975-1979; prof. Zigmantas Tamutis - Statybos 1979-1992; prof. Arvydas Juodis - Statybos 1992-1999, Staty bos technologijų 1999-2004; doc. Vigantas Antanas Žiogas - Statybos technologijų 2004-2010, doc. Mindaugas Daukšys - Statybos technologijų nuo 2010. Šiuo metu katedroje dirba: docentai dr. Vigantas Antanas Žiogas, dr. Rasa Apanavičienė, dr. Marijonas Daunoravičius, dr. Rūta Miniotaitė, dr. Pranas Chmieliauskas, dr. Mindaugas Daukšys; lektoriai Loreta Inokaitytė, Svajūnas Juočiūnas, Aldona Luobikienė, Violeta Medelienė, Ala Daugėlienė, Povilas Stalioraitis, Nerijus Varnas, Odeta Viliūnienė; dėstytojas Gediminas Viliūnas; administratorė Lina Zabarauskaitė ir metodininkė Ženė Juodienė, doktorantai Rita Liaudanskienė, Rūta RudžianskaitėKvaraciejienė ir Edita Šalnienė. Didelį indėlį rengiant statybos inžinerijos specialistus pokario laikotarpiu įnešė anksčiau dirbę darbuotojai: profesoriai P. Viliūnas, J. Mikuckas, K. Ilginis, Z. Tamu tis, S. Lukošiūnas, A. Juodis, docentai doc. J. Miniotas, V. V. Krušinskas, J. Burvys, R. Vilkas, I. Toleikis, J. Vaičaitis, A. Gluosnis, E. Barkauskas, V. Grincevičius, K. Kaušinis, I. Liesis ir daugelis kitų. Šiuo metu Statybos technologijų katedra kuruoja statybos inžinerijos bakalaurų studijų programos statybos technologijos ir vadybos specializaciją. Du trečdaliai baka laurų rengia baigiamąjį darbą iš statybos technologijos ir vienas trečdalis - iš statybos vadybos. Šios specializacijos bakalaurų parengiama daugiau negu pusę visų fakulte to statybos inžineriją baigusiųjų. Be to, katedra kuruoja statybos inžinerijos magistrantūros studijų programos statybos procesų technologijos, statybos technologijos ir organizavimo magistrantūros studijų programos specializacijas ir nekilnojamojo turto valdymo magistrantūros studijų programą, dėsto pagrindinius modulius. Fakulteto studijų programose katedros dėstytojai dėsto statybos mašinų, tech nologijos, organizavimo, valdymo, ekonomikos ir kitus specializacijos modulius, ba kalaurų studijų programose - 22 modulius, magistrantų - 18 modulių ir doktorantūros studijose - 2 modulius. Nuo 1993 m. iki 2010 m. Statybos technologijų katedra yra išleidusi 194 m a gistrus, iš jų 97 statybos inžinerijos, 71 statybos ir 25 nekilnojamojo turto valdymo magistrus.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
109
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra: — specialiųjų statybos technologijų tobulinimas, statybos procesų matematinis modeliavimas ir optimizavimas; — infrastruktūrinių statybos investicinių projektų efektyvumo socialiniam ir ekonominiam sektoriui tyrimai. Atliekami masyvios monolitinės statybos, monolitinių betoninių grindų ir jų dangų įrengimo, gelžbetoninių statinių (rezervuarų) apsaugos nuo agresyvaus aplin kos poveikio ir remonto technologijų tyrimai. Nagrinėjami įvairios paskirties monoliti nių betoninių grindų ir jų dangų konstrukciniai sprendiniai, atsižvelgiant į jų įrengimo technologijas ir medžiagų ypatumus modeliuojami statybos procesų parametrai. Atlie kami sudėtingų ir masyvių gelžbetoninių konstrukcijų nepertraukiamos betonavimo technologijos teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai. Tyrimų naujumą ir aktualumą suda ro kompleksinis naujausių medžiagų, technologinių sprendinių, technologinių procesų optimizavimo metodų taikymas tobulinant ir rengiant racionalias technologijas specia lios paskirties objektų statybai.
Studentai ir dėstytojai Panevėžio sporto arenos statyboje
110
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Katedra palaiko glaudžius ryšius su gamybininkais, yra parengusi apie 25 re komendacijas. Pagal parengtus statybos technologinius sprendimus pastatyti vandens valymo įrenginiai Kaune, Raseiniuose, Rokiškyje, Pakruojyje, Ukmergėje, Lapėse, Šir vintose, Radviliškyje, Kaišiadoryse ir Vilniuje. Be to, parengtos statybos technologijų rekomendacijos Būtingės naftos terminalo vandens rezervuarų, Ignalinos AE skystųjų ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų laikino sandėliavimo, AB „Achemos“ amoniako talpos pamato plokštės, AB „Mažeikių nafta“ užteršto grunto regeneravimo aikštelės statybai ir daugeliui kitų objektų. Moksliniams tiriamiesiems darbams atlikti katedra turi kompiuterizuotą labora toriją. Naudojamos atitinkamos programos skaičiavimams ir statybos procesų optimi zavimui atlikti (MS Project, Sistela, SES-2004, Autocad, Elpos 3,4). Specialiųjų staty bos technologijų tyrimų mokslo grupė naudojasi Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro baze. Statybos kokybės kontrolei objektuose atlikti katedra turi įvairios paskirties nešiojamus prietaisus. Katedra bendradarbiauja su Kolumbijos universitetu (JAV), tęsiami užmegzti ryšiai su Liverpulio John Moores universitetu (Didžioji Britanija), Prahos statybos in žinerijos universitetu ir Lietuvos universitetais. Moksliniai straipsniai skelbiami iš statybos procesų modeliavimo optimizavi mo ir saugos, investicinių projektų valdymo, monolitinės statybos technologijos, spe cialiųjų statybos technologijų pakraipų. Publikacijos skelbiamos mokslo žurnaluose: „Civil Engineering and Management“, „Inžinerinė ekonomika“, „Socialiniai mokslai“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“, tarptautinių konferencijų ĮSI Proceedings rinkiniuose ir tarptautinių konferencijų recenzuotos medžiagos leidiniuose. Per pasku tinius 10 metų katedros dėstytojai yra paskelbę apie 214 straipsnių, iš jų 62 straipsnius mokslo informacijos instituto ĮSI ir LMT patvirtinto sąrašo tarptautinėse recenzuoja mose duomenų bazėse ir 152 straipsnius kituose leidiniuose. Parengtos monografijos: A. Juodis „Statyba Europoje“, 2001; R. Miniotaitė, V. Stankevičius „Pastatų sienų dažytų paviršių ilgaamžiškumas“, 2001; M. Daunoravičius, B. Vektaris „Statybinės biriosios apdailos medžiagos“, 2008. Parengti ir išleisti vadovėliai: Z. Tamutis „Geodezija“, 1996.1 ir II dalis; A. Juo dis „Statybos procesų matematinis modeliavimas ir optimizavimas“, 2005; V. A. Žio gas „Monolitinės statybos technologija“, 2008. Pastaraisiais metais parengtos ir išleistos mokomosios knygos ir žinynai: A. Juo dis „Statybos teisė ir draudimas“, 2002; A. Gluosnis 1998-2007 m. išleido 10 žiny nų apie efektyvų šilumos panaudojimą pastatuose, karšto vandens ruošimo, dujų tie kimo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemas ir jų įrengimą; A. Vegienė, A. Vegys, R. Apanavičienė, H. Elzbutas „Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo programos ir žinių tikrinimo užduotys“, 2006-2008; V. A. Žiogas „Monolitinės staty bos technologija ir organizavimas“, 2009; M. Daunoravičius, R. Miniotaitė „Statybos technologinių procesų projektavimas“, 2010.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
111
Statybos technologijų katedra. Iš kairės sėdi: dėsi. Gediminas Viliūnas, doc. dr. Rūta Miniotaitė, doc. dr. Vigantas Antanas Žiogas, doc. dr. Rasa Apanavičienė, doc. dr. Pranas Chmieliauskas; stovi: lėkt. Povilas Stalioraitis, doc. dr. Marijonas Daunoravičius, dokt. Rita Liaudanskienė, dokt. Rūta Rudžianskaitė-Kvaraciejienė, metod. Ženė Juodienė, lėkt. Loreta Inokaitytė, adm. Lina Zabarauskaitė, lėkt. Svajūnas Juočiūnas
2.4.7. KRAŠTOTVARKOS CENTRAS Kraštotvarkos centras Kauno technologijos universiteto Senato sprendimu įsteigtas 2005 m. kaip Statybos ir architektūros fakulteto struktūrinis mokslo padalinys. Tais pačiais metais jo direktoriumi paskirtas Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius habil. dr. Jurgis Bučas. Centro veiklos tikslas - panaudoti Architektūros ir kraštotvarkos katedros moks linį ir pedagoginį potencialą, taip pat kviestinius teritorijų planavimo ir pastatų pro jektavimo aukštos kvalifikacijos specialistus teoriniams ir praktiniams kraštotvarkos mokslo ir taikomiesiems darbams atlikti, studentų planavimo ir projektavimo įgū džiams lavinti, taip pat teikti paslaugas mokslinio tyrimo, planavimo ir projektavimo darbų organizacijoms. Centro pagrindinės mokslinio tyrimo kryptys yra kultūrologiniai kraštovaizdžio ir kultūros paveldo tyrimai. 2008 m. Centras vykdė valstybės remiamos kompleksinės tyrimų programos „Lietuvos kraštotvarka“ paprogramę: nekilnojamojo kultūros pavel do tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose (vadovas J. Bučas, atsakingos vykdytojos
112
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
A. Mlinkausldenė ir V. Karvelytė Balbierienė). Bendra 2008 m. nebiudžetinių darbų suma - 56 616 Lt. 2009-2010 m. Centras vykdo mokslinio tyrimo taikomosios kryp ties darbą „Dolomito kasybos telkinio Petrašiūnuose (Pakruojo rajone) panaudos gali mybių kraštotvarkinė studija, parengiant teritorijos specialųjį kraštovaizdžio tvarkymo planą rekreaciniam panaudojimui“. Bendra 2009-2010 m. darbų vertė - 121 000 Lt. Nebiudžetiniai užsakomieji mokslo tiriamieji darbai susiję su trejopo pobūdžio kasmetine Centro veikla: taikomosios krypties paslauga paveldosaugos administra vimo institucijoms rengiant išeities duomenis (projektavimo sąlygas); projektavimo institucijų atliktų darbų ekspertavimas; siūlymų vykdymo organizacijoms teikimas įgyvendinant projektinius sprendinius. Kraštotvarkos centro 2008-2009 m. parengtos publikacijos: 1. Bučas J.; Gražulevičiūtė-Vileniškė L; Medišauslcienė Z.; Vitkuvienė J. Minding our manors: Lithuanian heritage at risk // The Public Historian. 2008, vol. 30, no. 4, p. 35-58.2. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra). 2. Bučas J. Pasaulio kultūros vertybėje gamtos rezervatai / / Kultūros paminklai / 13. Vilnius: Savastis, 2008, p.3-14. 3. Bučas J. Paparčių apylinkių kraštovaizdžio vertybės // Lietuvos deimančiukai : [tautotyrininkų darbų rinkinys] / Tėviškės pažinimo draugija. Kaunas : Kalendorius, 2008, p. 98-120. 4. Bučas J. XXI a. miestas: aplinkosaugos aspektas //Advanced Construction = Pažangioji statyba : proceedings of international conference, 13-14 November, 2008, Kaunas, Lithuania / Kaunas University of Technology, 2008, p. 27-4. 5. Bučas J. Plėtros idėjų ambivalentiškumas urbanistikoje // Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime : mokslinių straipsnių rinkinys = Ideas od Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning : proceedings of conferences / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2009, p. 47-51. 6. Bučas J. Trakų istorinis nacionalinis parkas: kultūros paveldas. Monografija. Atiduota leidyklai „Savastis“, 2009. 7. Karvelytė Balbierienė V ; Mlinkauskienė A.; Gražulevičiūtė-Vileniškė I. The present state of the built historic environment of Lithuanian rural settlements and its potential for sustainable socioeconomic development (case of Sudovia region) // Rural Development 2009 : proceedings of the 4th international scientific conference, 15-17th October, 2009, Akademija, Kaunas region, Lithuania. Akademija : Lithuanian University of Agriculture, 2009, vol. 4, book 1, p. 61-67. [Conference Proceedings Citation Index]. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra). 8. Jankauskaitė-Jurevičienė L.; Mlinkauskienė A. Architektūros paveldo panaudos kraštotvarkinės problemos // Žmogaus ir gamtos sauga = Human and Nature Safety : 15 -oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija / Lietuvos žemės ūkio universitetas ... [et ai.]. Kaunas : LŽŪU, 2009, d. 2, p. 166-169. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra).
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
9.
113
Karvelytė Balbierienė V.; Mlinkauskienė A. Suvalkijos regiono nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmė darnaus kraštovaizdžio vystymosi procese // Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime : mokslinių straipsnių rinkinys = Ideas od Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning : proceedings of conferences / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2009, p. 209-216.
Centro darbuotojai. Iškairės:j.m.d.A. Mlinkauskienė, direktoriusprof. J. Bučas, j.m.d. V. Karvelytė Balbierienė
2.4.8. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR KONSTRUKCIJŲ TYRIMŲ CENTRAS Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro pirmtakas - 1961 m. vasario mėnesį įkurta Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija (pirma sis vadovas - doc. J. Kivilša). Tai buvo viena iš keturių Politechnikos institute įkurtų probleminių laboratorijų, finansuojamų iš tikslinių biudžetinių lėšų. Laboratorijos pa grindinė tematika buvo tankios ir akytosios struktūros silikatinių ir cementinių betonų kietėjimo procesų, gaminių ir konstrukcijų gamybos technologijų, savybių, gelžbeto ninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tyrimai. Laboratorijoje buvo įkurti trys sek toriai: konstrukcijų (faktiškai gelžbetoninių) - vadovas doc. A. Rozenbliumas (nuo
114
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
1969 m. - doc. J. Valikonis), betonų technologijos - vadovas doc. S. Sčesnulevičius (nuo 1969 m. - doc. J. Deltuva) ir rišamųjų medžiagų - vadovas doc. K. Sasnauskas. Laboratorijos bazė buvo efektyviai panaudojama ir pedagoginių darbuotojų mokslinei kvalifikacijai kelti, taip pat fakultetų aspirantų disertaciniams moksliniams darbams vykdyti. Ypač išsiplėtė moksliniai tyrimai, kai prie Statybos rūmų buvo pasta tytas ir 1965 m. pradėtas naudoti laboratorinis mokslinių tyrimų korpusas su tų laikų unikalia ir vertinga moksliniams tyrimams įranga. Laikui bėgant laboratorijoje daugėjo etatinių darbuotojų ir 1965-1980 m. jų buvo 20. Moksliniai tyrimai ir jų tematika buvo koordinuojama tuometinio sąjunginio Statybos reikalų komiteto ir dviejų vadovaujan čiųjų mokslo institutų —Betono ir gelžbetonio (NIIŽB) ir Naujų statybinių medžiagų (VNIISTROM). Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų tematikos kaitą, keitėsi laboratorijos pavadinimas. Apie 1968 m. ji buvo pavadinta Statybinių medžiagų ir konstrukcijų pro blemine, 1973 m. - Statybinių medžiagų problemine, o nepriklausomybės atkūrimo metais buvo grąžintas Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminės laboratorijos pavadinimas. Apie laboratorijos veiklos efektyvumą galima spręsti iš jos bazėje pa rengtų ir apgintų disertacijų skaičių: 3 habilituoto mokslų daktaro ir 37 mokslų daktaro (anksčiau - mokslų kandidato) disertacijos. 1966 m. už laboratorijoje atliktą mokslinį darbą „Iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai“ jo autoriams Gelžbetoni nių konstrukcijų katedros docentams H. Lazarevičiui, G. Marčiukaičiui, P. Pūkeliui ir J. Valikoniui paskirta Lietuvos valstybinė premija. 2005 m. laboratorija KTU Senato nutarimu reorganizuota į Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centrą ir patvirtinti jo įstatai. Laboratorijos vadovai, vedėjai, centro direktoriai: doc. J. Kivilša (1961-1969), v. m. b. H. Elzbutas (1969-1978), dr. A. Balandis (1978-1983), v. m. b. V. A. Žiogas (1983-1994), doc. J. Deltuva (1994-1999), dr. V. Vaivaras (1999-2000), dr. Ž. Rudžionis (2000-2002), doc. G. Skripkiūnas (2002-2009), doc. E. Ivanauskas (nuo 2009). Laboratorijos ir centro mokslo darbuotojai, tyrėjai, inžinieriai: v. inž. A. N a kas (1961-1968), v. m. b. H. Elzbutas (1961-1978), v. m. b. J. Sruogaitė (1962-1988), v. m. b. L. Paškauskaitė (1963-1979), v. inž. A. Lukoševičius (1964-1966), v. inž. T. Chverencas (1964-1973), v. m. b. I. Svilainienė (1964-1968), v. m. b. J. Marozas (1968-1969), v.m.b. R. A. Čechavičius (1968-1973), v. inž. A. Kavaliauskas (1967— 1970), v. m. b. A. J. Augonis (1968-1986), j. m. b. R. Skridaila (1969-1978), j. m. b. A. Urbonas (1968-1970), v. m. b. A. Garmutė (1970-1981), v. inž. R. Riepšas (19701973), v. inž. A. J. Mažuika (1970-1973), v. inž. V. Petrovas (1970-1979), v. inž. M. Daunoravičius (1970-1978), v. m. b. A. Balandis (1973-1983), v. inž. E. Nazarovas (1976-1979), j. m. b. V. Vasilenkienė (1974-1982), v. inž. V. Gaška (1976-1979), v. inž. N. Mandeikytė (1975-1981), inž. J. Valius (1976-1985), v. inž. L. Urbonas (1980-1983), inž. V. Janavičiūtė (1980-1983), v. m. b. V. A. Žiogas (1980-1994), inž. A. Drobiazko (1979-1982), inž. V. Vaivaras (1980-2000), inž. G. Paulauskas (1981— 1984), inž. R. Vektaris (1982-1983), v. m. b. V. Keras (1972-1973), inž. R. Šiaučiū nas (1984-1987), inž. A. Butkus (1984-1985), inž. A. A. Navickas (1985-1988), inž. G. Skripkiūnas (1985-1986), v. m. b. V. Sasnauskas (1986-1987), inž. I. Levandavi-
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE
115
čius (1986-1988), v. m. b. J. Deltuva (1994-1999), v. m. b. V. Vaivaras (1999-2000), j. m. d. N. Varnas (2003-2007), j. m. b. R. Liubinskaitė (2001-2004), inž. J. Samulionytė (2001-2004), m. d. E. Ivanauskas (2001-2003), j. m. d. G. Stelmokaitis (20042006), j. m. d. S. Juočiūnas (2004-2006), v. m. d. M. Daukšys (nuo 2005), inž. A. Morkūnienė (2004-2010), referentė M. Gembutaitė (nuo 2007).
2.7pav. 2004-2009 m. užsakomųjų darbų apimtys tukst. litų
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu laboratorija aktyviai dalyvavo kuriant Statybos ir urbanistikos ministerijos inicijuotą Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo sistemą. Buvo numatyta, kad laboratorija galėtų tapti nepriklausoma ir remtina (finansiškai) tyrimų laboratorija, nustatančia statybinių metalų ir gaminių, užpildų, betonų, skiedinių, keramikos dirbinių, medienos gaminių, statybos chemi nių produktų kokybę. Sukaupus reikiamą tyrimų įrangą, parengus tyrimų metodikas ir specialistus, laboratorija tapo viena iš stambiausių statybinės produkcijos kokybės tyrimų institucijų Lietuvoje. 2002 m. laboratorija buvo teisiškai akredituota Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro, o 2007 m. lapkričio 16 d. centras akredituotas pagal tarptautinius LST EN ISO 17025: 2006 reikalavimus. Šiandieninio Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro pagrindinė vei kla yra statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų kokybės tyrimai, statybos procesų ir statinių ekspertinė veikla, moksliniai tyrimai kuriant naujų atmainų betonus. Centras organizuoja seminarus ir kvalifikacijos kėlimą statybos pramonės ir statybos įmonių darbuotojams, bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu rengiant na cionalinius ir Europos standartus ir kitą normatyvinę dokumentaciją. Didelė dalis lėšų mokslinei veiklai plėtoti gaunama iš užsakomųjų darbų pagal sutartis su ūkio subjek tais - Lietuvos ir užsienio statybinių medžiagų pramonės įmonėmis.
116
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Centras bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio mokslinių įstaigų, t. y. KTU Architektūros ir statybos institutu, VGTU Termoizoliacijos institutu, Lietuvos ener getikos institutu, Varšuvos technologijos universitetu, Čekijos technikos universitetu. Centro darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudami Lietuvoje ir užsienyje rengia muose seminaruose ir parodose, skaito pranešimus įvairiose konferencijose. Centro struktūroje statybinės produkcijos kokybės tyrimų reikmėms yra su darytos šešios laboratorijos: Betono technologijos, Konstrukcijų tyrimų, Specialiųjų technologijų, Gruntų mechanikos, Polimerinių medžiagų ir kompozicijų, Medienos medžiagų ir gaminių. Šiose laboratorijose kokybės tyrimus atlieka per 30 atitinkamo profilio Statybos ir architektūros, Cheminės technologijos, Dizaino ir technologijų fa kultetų dėstytojai ir tyrėjai.
Tyrimų centro darbuotojai. Iš kairės sėdi: direktoriaus pavad. Mindaugas Daukšys, direktotius Ernestas Ivanauskas, vyr spec. Algirdas Augonis; stovi: vyr. spec. Vitoldas Vaitkevičius, vyr. spec. Kastytis Štrimas, ref. Miglė Gembutaitė, kokybės vadybininkė Jolanta Arštikaitienė, spec. Romualdas Ridzvanavičius, vyr. spec. Ramūnas Gečys
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
117
TREČIAS SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
118
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
3.1. VILNIAUS FAKULTETŲ RAIDA (1956-2010)
Kauno politechnikos instituto (KPI) pirmojo rektoriaus prof. Kazimiero Baršaus ko (1904-1964) veiklos dėka 1956 m rugsėjo 1 d. buvo įsteigtas šio instituto Vilniaus vakarinis skyrius. Šio skyriaus pirmuoju vedėju antraeilėms pareigoms buvo paskirtas Vilniaus valstybinio universiteto Chemijos fakulteto dekanas (1956-1959) žinomas
119
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
Lietuvos chemikas Jeronimas Kudaba (1909-1991). 1956 m. vasarą buvo priimti ir pirmieji 25 pramoninės ir civilinės statybos specialybės vakarinio skyriaus studentai Vilniuje - KPI Vakarinio fakulteto Vilniaus skyriuje. Pro f. K. Baršauskas ir tuometinis Vilniaus universiteto rektorius prof. Juozas Bulavas (1909-1995) tokio skyriaus steigi mą laikė Vilniaus lietuvinimo proceso dalimi. Pirmaisiais metais skyrius dar neturėjo savo etatinių dėstytojų, todėl daugelis jų buvo Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojai arba KPI dėstytojai, važinėjantys iš Kauno į Vilnių. Tik 1958 m. Vilniaus vakarinio skyriaus pirmuoju etatiniu dėstytoju pradėjo dirbti Aleksandras Čyras. Su jo vardu susijusi ištisa techniškųjų studijų Vilniuje epocha.
Prof. Kazimieras Baršauskas
P rof Juozas Bulavas
1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus vakarinis skyrius buvo pertvarkytas j KPI Vil niaus vakarinį fakultetą su trimis katedromis: Statybos (vedėjas V. Kriščiūnas), Elektro technikos (vedėjas S. Marazas) ir Taikomosios mechanikos (vedėjas B. Liaudis). Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas A. Čyras. Statybos katedrą ir reikia laikyti visų statybos profilio fakultetų ir katedrų Vilniuje užuomazga. Ypač pagyvėjo statybos profilio specialistų rengimas ir statybos mokslo tyrimai, kai Vilniuje nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Antanas Kudzys. Jis organizavo Statybinių konstrukcijų tyrimo laboratoriją, pats aktyviai eksperimentavo, o kartu su juo intensyviai gelžbetonines konstrukcijas tyrė ir jo mokiniai.
P rof Antanas Kudzys
Prof Anatolijus Rozenbliumas
Prof Vytautas Kriščiūnas
120
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
1961 m. liepos 4 d. LSSR Ministrų Tarybos nutarimu KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo pertvarkytas į KPI Vilniaus filialą su dieniniu ir vakariniu skyriais. Įkurtos 5 katedros: Mechanikos ir matematikos (vedėjas A. Čyras), Metalų apdirbimo (vedėjas B. Liaudis), Elektrotechnikos (vedėjas S. Marazas), Statybos (vedėjas V. Kriš čiūnas) ir Marksizmo-leninizmo (vedėjas A. Marcelis). KPI prorektoriumi Vilniaus fili alo reikalams skiriamas A. Čyras, o fakulteto dekanu išrenkamas S. Marazas. 1962 m. liepos 1 d. įsteigiami du fakultetai: Mechaninės technologijos (dekanas B. Liaudis) ir Prietaisų gamybos (dekanas S. Marazas). Mechaninės technologijos fakulteto dieniniame skyriuje atsirado 5 specialybės, iš jų -pram oninė ir civilinė statyba, gelžbetoninių dirbinių technologija, o vakariniame skyriuje -3 specialybės, iš jų - pramoninė ir civilinė statyba. 1964 m. rugsėjo 1 d. įkuriamas Statybos ekonomikos fakultetas, į kurį perkelia mos dvi katedros: Mechanikos ir Statybos. Šiam fakultetui buvo priskirtos 3 dieninio skyriaus specialybės: pramoninė ir civilinė statyba, miestų statyba, statybos ekonomika ir organizavimas, ir 4 vakarinio skyriaus specialybės: tokios pat kaip ir dieniniame, plius mašinų gamybos pramonės ekonomika ir organizavimas. Pirmuoju šio fakulte to dekanu tapo Eugenijus Maksimavičius. Statybos specialistų rengimui reikšmingas įvykis buvo Statybinių konstrukcijų katedros įkūrimas 1965 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėju buvo išrinktas doc. A. Kudzys. Tuo pat metu Statybos ekonomikos fakultete buvo įkur ta dar viena - Miestų statybos katedra. Jos vedėju paskirtas doc. V. Kriščiūnas. Apie savarankiškos aukštosios technikos mokyklos įkūrimą Vilniuje tiek Vy riausybėje, tiek KPI vadovybėje viešai pradėta kalbėti jau 1966 m. Po įvairiausiuose lygiuose įvykusių svarstymų buvo nuspręsta KPI Vilniaus filialo pagrindu įkurti sa varankišką aukštąją mokyklą, kurioje svarbiausią vietą užimtų statybinės specialybės. Plėtojant šią nuostatą 1968 m. sausio 26 d. KPI tarybos nutarimu Vilniaus filiale buvo įkurtas Miestų statybos fakultetas. Jo dekanu paskirtas doc. Bronius Sidauga. Į šį fakul tetą nuo 1968 m. rugsėjo i d. turėjo būti perkelta Miestų statybos katedra iš Statybos ekonomikos fakulteto, Kelių ir Geodezijos katedros iš KPI Santechnikos fakulteto ir Matematikos katedra iš Prietaisų gamybos fakulteto. LSSR Ministrų Tarybos 1969 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 313 nuo 1969 m. rug pjūčio 1 d. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Įkurtąjį institutą sudarė 4 fakultetai: Statybos ekonomikos, Prietaisų gamybos, Mechaninės technologijos ir Miestų statybos. Pirmuoju VISI rekto riumi buvo paskirtas prof. t. m. d. A. Čyras. Statybos ekonomikos fakultetą sudarė 5 katedros: Mechanikos (vedėjas A. Čy ras), Statybinių konstrukcijų (vedėjas A. Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas), Statybos ekonomikos (vedėjas V. Krušinskas) ir Chemijos (vedėjas I. Niekus). Jame buvo rengiami pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai, taip pat statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės inžinieriai ekonomistai. Fakulteto dekanu tapo doc. Viktoras Krušinskas. 1970 m. spalio 13 d. Statybos ekonomikos fakulteto pavadinimas pakeistas į Statybos. Taip fakultetas vadinasi ir dabar. Tais pačiais metais Statybos ekonomikos
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
121
katedra suskaidoma į dvi: Statybos ekonomikos ir organizavimo (vedėjas E. Borkauskas) ir Statybos darbų technologijos (vedėjas V. Krušinskas), be to iš Kauno atkeliama Pagrindų ir pamatų katedra (vedėjas J. Šimkus). Per 1969-1972 m. iš KPI Statybos ir Santechnikos fakultetų į VISI Statybos ir Miestų statybos fakultetus buvo perkeltos pagrindinės specialybės, katedros ir dėsty tojai. Labai reikšmingas tik ką įkurtai aukštajai mokyklai buvo profesorių Anatolijaus Rozenbliumo, Kazio Šešelgio, Alfonso Janulio ir kitų žymių specialistų ir mokslininkų atsikėlimas į Vilnių. Kartu su jais į VISI atsikėlė gausus jų bendradarbių ir mokinių būrys. Nors studijuoti architektūrą pirmieji pirmakursiai buvo priimti 1970 m. vasarą, nuo rugsėjo 1 d. juos globojo Statybos ekonomikos, vėliau Statybos fakultetas, kuriam vietoj Chemijos katedros laikinai buvo priskirta Dailės katedra (vedėjas A. Janulis). Iš KPI atkeltų architektūrinių katedrų pagrindu 1971 m. vasario 1 d. buvo įkurtas Archi tektūros fakultetas. Jo dekanu paskirtas doc. Jurgis Vanagas. Fakultetui buvo priskirtos 3 katedros: Architektūros (vedėjas A. Lukošaitis), Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo (vedėjas K. Šešelgis) ir Dailės (vedėjas A. Janulis). Miestų statybos fakultete buvo 5 katedros: Kelių, Hidraulikos, Miestų statybos, Geodezijos ir Matematikos, taip pat Pagrindų ir pamatų metodinė komisija. Fakultetas rengė trijų specialybių inžinierius: miestų statybos, automobilių kelių ir inžinerinės geodezijos. Antrasis specialybių ir dėstytojų kėlimo etapas iš KPI į Vilnių vyko 1987— 1988 m. Iš KPI Statybos ir santechnikos fakulteto perkeltos vandentiekio ir kanaliza cijos, šildymo ir vėdinimo specialybės ir jas kuravusios katedros. 1987 m. rugsėjo 1 d. jų pagrindu įkurtas Komunalinio ūkio fakultetas, kuris po trejų metų buvo sujungtas su Miestų statybos fakultetu. Naujasis fakultetas pavadintas Inžinerinių komunikaci jų fakultetu. 1992 m. gegužės 27 d. Jis pervardytas į Miestų inžinerijos fakultetą, o 1995 m. - į Aplinkos inžinerijos fakultetas.
Prof. Aleksandras Čyras
Prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas
Prof. Romualdas Ginevičius
122
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. reikšmingiausi praėju sio šimtmečio metai Lietuvos gyvenime - 1990-ieji, nes kovo 11d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”. Lietuvai tapus vėl laisva susidarė puikios sąlygos naujiems pe dagoginiams kūrybiniams ieškojimams, siekiams rengti iš esmės naujo tipo aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie rinkos sąlygomis kūrybiškai taikytų teoriją gamyboje, gebėtų spręsti techninius ir socialinius uždavinius, būtų atsakingi už Lietuvos ateitį. 1990 m. buvo labai reikšmingi ir Vilniaus inžineriniam statybos institutui. Tų metų vasario 7 d. įvyko demokratiški VISI rektoriaus rinkimai. Iš trijų kandidatų - visi jie buvo statybos inžinieriai profesoriai - VISI taiybos narių balsų dauguma rektoriu mi buvo išrinktas Statybos technologijos katedros vedėjas prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Labai kūrybiškai ir teisingai įvertinę nepriklausomos Lietuvos atkūrimo situaciją VISI mokslo taryba, vadovaujama naujojo rektoriaus prof. E. K. Zavadsko, 1990 m. gegužės 16 d. nutarė reorganizuoti Vilniaus inžinerinį statybos institutą į Vil niaus technikos universitetą. 1990 metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiau siosios Tarybos prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vil niaus technikos universitetu. Tik ką susikūmsiame Universitete buvo penki fakultetai: Architektūros, Elektronikos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Statybos. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą.
3.2. VGTU STATYBOS FAKULTETAS KPI Vilniaus vakarinis skyrius 1960 m. liepos 1 d. pertvarkytas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, kurio pirmuoju dekanu buvo paskirtas A. Čyras. Fakultete greta Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedrų buvo ir Statybos katedra (vedėjas V. Kriščiūnas). Statybos katedrą ir reikia laikyti visų statybos profilio fakultetų ir kate drų Vilniuje užuomazga. Ypač pagyvėjo statybos profilio specialistų rengimas ir staty bos mokslo tyrimai, kai Vilniuje nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti A. Kudzys. Jis organizavo Statybinių konstrukcijų tyrimo laboratoriją, pats aktyviai eksperimentavo, o kartu su juo intensyviai gelžbetonines konstrukcijas tyrė ir jo mokiniai. 1964 m. rug sėjo 1 d. jau KPI Vilniaus filiale įkuriamas Statybos ekonomikos fakultetas su Statybos ir Mechanikos katedromis. Pirmuoju šio fakulteto dekanu tapo Eugenijus Maksimavi čius. Statybos specialistų rengimui reikšmingas įvykis buvo Statybinių konstrukcijų ka tedros įkūrimas 1965 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėju buvo išrinktas doc. A. Kudzys. 1969 m. Statybos ekonomikos fakulteto dekanu tapo doc. Viktoras Krušinskas. Fakultetą sudarė
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
123
5 katedros: Mechanikos (vedėjas A. Čyras), Statybinių konstrukcijų (vedėjas A. Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas), Statybos ekonomikos (ve dėjas V. Krušinskas) ir Chemijos (vedėjas I. Niekus). Jame buvo rengiami pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai, taip pat statybos ekonomikos ir organizavimo specialy bės inžinieriai ekonomistai. 1970 m. spalio 13 d. fakultetas tampa Statybos fakultetu. Pirmuoju technikos mokslų daktaru (dabar habilituotu daktaru) filiale tapo filialo prorektorius doc. A. Čyras, 1965 m. apgynęs disertacinį darbą „Matematinio programa vimo metodai skaičiuojant tamprias - plastines vienmates sistemas”. 1967 m. techni kos mokslų daktaro disertaciją apgynė ir Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas doc. A. Kudzys. 1972 m. fakultete dirbo 64 etatiniai dėstytojai, iš jų trys statybos srities mokslų daktarai profesoriai Aleksandras Čyras, Antanas Kudzys ir Anatolijus Rozenbliumas. Taigi fakultete buvo sutelkti geriausi statybos srities mokslininkai ir pedagogai. Staty bos fakultetas persikėlė iš Kauno į Vilnių ir tapo pagrindiniu, o ilgą laiką ir vieninteliu Lietuvoje centru, kuriame pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai buvo rengiami dieniniame skyriuje. Per VISI dvidešimtmetį Statybos fakultetas pasižymėjo reikšmingais darbais. Technikos mokslų daktaro disertacijas apgynė doc. Algirdas Čižas (1974), doc. Ge diminas Marčiukaitis (1980) ir doc. Edmundas Kazimieras Zavadskas (1987). Profe soriaus vardas buvo suteiktas docentams Jonui Šimkui ir Broniui Sidaugai (Pagrindų ir pamatų katedra), Jokūbui Kivilšai (Gelžbetoninių konstrukcijų katedra) ir Vytautui Liutikui (Matematikos katedra). 1969 metais prof. A. Čyrui, Lietuvos statybinės m e chanikos mokslinės mokyklos kūrėjui ir vadovui, buvo paskirta sąjunginė žymaus inži nieriaus ir matematiko B. Galiorkino vardo premija. 1982 m. profesoriams A. Kudziui ir J. Kivilšai, taip pat docentams V. Jokūbaičiui ir R. Vadlūgai paskirta valstybinė pre mija už vadovėlį „Gelžbetoninės konstrukcijos”. Tais metais prie VISI buvo sudaryta regioninė specializuota mokslinė taryba statybinės mechanikos ir gelžbetoninių kons trukcijų sričių kandidatinėms disertacijoms ginti. Jos pirmininku buvo prof. A. Čyras. 1985 metais VISI rektorius prof. A. Čyras buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu akademiku, o prof. A. Kudzys - šios akademijos nariu korespondentu, vėliau - tikruoju nariu akademiku.
FAKULTETO VADOVAI Pirmuoju Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto dekanu 1970 m. tapo statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (dabar technikos moks lų daktaras), docentas Viktoras Krušinskas (1930). 1955 m. baigęs studijas Kauno po litechnikos instituto Statybos fakultete buvo paskirtas asistentu į Statybos darbų orga nizavimo ir technologijos katedrą. Apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją iš statybinių medžiagų. 1967 m. buvo perkeltas į KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomi kos katedrą. 1968 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1968 m. yra šios katedros, o iš šios
124
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
katedros atskilus Statybos darbų technologijos katedrai - pastarosios katedros vedėjas iki 1977 m. Dėstė statybos darbų technologijos kursą. Kartu su kitais autoriais parašė „Statybos darbų technologijos” vadovėlį (1963). Fakulteto dekanu dirbo iki 1980 m.
Doc. Viktoras Krušinskas
Prof. Algirdas Čižas
Prof. Povilas Vainiūnas
1980-1987 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo statybos inžinierius, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas (1979), technikos mokslų daktaras (dabar habilituotas daktaras), profesorius Algirdas Čižas (1929). 1952 m. baigė KPI Statybos fakultetą. Iki 1957 m. dirbo Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje, 19571958 m. - valstybiniame statybos ir architektūros reikalų komitete, vėliau - enciklope dijų redaktoriumi Lietuvos mokslų akademijoje. 1963 m. pradėjo dirbti KPI Vilniaus filialo Mechanikos katedroje, vėliau - Statybinės mechanikos katedroje. 1967 m. apgy nė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1974 m. technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. 1967 m. buvo suteiktas docento, o 1977 m. profeso riaus pedagoginis vardas. 1976 m. iš Statybinės mechanikos katedros atskilus Medžia gų atsparumo katedrai buvo išrinktas šios katedros vedėju. 1993 m. parašė vadovėlį „Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika“. Kartu su kitais autoriais išleido „Aiškinamąjį medžiagų atsparumo uždavinyną” (1985). Buvo tarptautinių or ganizacijų „Optimizacijos ir patikimumo problemos statybinėje mechanikoje“, taip pat „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ organizacinio, moks linio komitetų nariu ar vadovu. 2001 m. buvo suteiktas VGTU profesoriaus emerito vardas. 1987 m. Statybos fakulteto dekanu išrinktas statybos inžinierius, technikos moks lų kandidatas (dabar daktaras), docentas (dabar profesorius) Povilas Vainiūnas (1938). 1963 m. baigęs KPI Statybos fakultetą, jam e liko dirbti pedagoginį mokslinį darbą. Nuo 1972 m. VISI Gelžbetoninių konstrukcijų katedros docentas. 1975-1987 metais dirbo Statybos fakulteto prodekanu. 2002 m. buvo paskirtas Gelžbetoninių ir mūrinių kons trukcijų katedros profesoriumi ir šios katedros vedėju. Vedėjo pareigas ėjo iki 2006 m.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
125
rugsėjo mėn. 2006 m. suteiktas technologijos mokslų srities profesoriaus vardas. Va dovėlių „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1977), „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1988) ir „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos” (1989) bendraautoris. 1992 m. išrinktas Europos statybos fakultetų, dalyvaujant ir ne Europos šalių statybos fakultetams, aso ciacijos viceprezidentu, nuo 1995 m. - šios asociacijos tarybos narys. Tarptautinės tiltų ir statinių konstrukcijų asociacijos IABSE Lietuvos nacionalinės grupės pirmininkas (nuo 1999). 2003 m. suteiktas Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakulteto garbės profesoriaus vardas. Visų dešimties tarptautinių konferencijų „Naujos statybi nės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“, organizuojamų VGTU Statybos fakul teto, mokslo komiteto pirmininkas. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdova notas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino l-ojo laipsnio medaliu (1996), Lietuvos Respublikos Prezidento padėka (2002), Lietuvos statybininko garbės ženklu (2005), Vilniaus Gedimino technikos universiteto aukso medaliu (2006), „Profesijos riterio“ ženklu (2008).
Statybos fakulteto dekanatas. Iš kairės pirmoje eilėje: prodekanas doc. Linas Juknevičius, prodekanas doc. Jonas Saparauskas, pirmasis prorektorius, Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas p ro f Edmundas Kazimieras Zavadskas, dekanasprof. Povilas Vainiūnas, prodekanas doc. Algirdas Juozapaitis, prodekanasprof. Stanislovas Kalanta; antroje eilėje: Geotechnikos katedros vedėjas prof. Arnoldas Norkus, Statybinių medžiagų katedros vedėjas p ro f Romualdas Mačiulaitis, Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. Ritoldas Šukys, Statybinės mechanikos katedros vedėjas prof. Juozas Atkočiūnas, Architektūros inžinerijos katedros vedėjas prof. Josifas Parasonis, Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas prof. Gintaris Kaklauskas, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, prof. Juozas Valivonis, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Antanas Šapalas, Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas prof. Artūras Kaklauskas.
126
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Iki 1989 m. fakulteto tarybos - aukščiausio fakulteto valdžios organo - pirmininku būdavo skiriamas fakulteto dekanas. 1989 m. priėmus naują VISI statutą fakulteto tarybos pirmininku fakulteto dekanas nebegali būti renkamas. Todėl tais metais pirmuoju fakulte to tarybos pirmininku ne dekanas buvo išrinktas technikos daktaras, docentas, profesorius (2006) Romualdas Vadlūga. 1962 m. baigęs KPI Statybos fakultetą pedagoginį mokslinį darbą pradėjo KPI Vilniaus filiale, vėliau tęsė darbą VISI, VTU, dabar VGTU. Respu blikinės premijos laureatas (1980), vadovėlių „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1977) ir „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos” (1989) bendraautoris. 2007 m. Statybos fakulteto tarybos pirmininku išrinktas Tiltų ir specialiųjų kons trukcijų katedros docentas daktaras Algirdas Juozapaitis. 1977 m. baigęs VISI Staty bos fakultetą pradėjo dirbti Metalinių konstrukcijų katedroje, vėliau Tiltų ir specialiųjų konstrukcijų katedroje. Nuo 1994 m. Statybos fakulteto prodekanas, VGTU studijų komiteto narys (nuo 1997), Statybos fakulteto studijų komiteto pirmininko pavaduo tojas (nuo 1995). Dėsto metalinius transporto statinius, specialiuosius metalo statinius, kabamuosius ir vantinius tiltus.
Statybos fakulteto taryba. Iš kairės pirmoje eilėje: Tarybos pirmininko pavaduotojas doc. Ritoldas Šukys, p ro f Romualdas Vadlūga, tarybos sekretorė doc. Ramūnė Zurauskienė, tarybos pirmininkas doc. Algirdas Juozapaitis, dekanas prof. Povilas Vainiūnas, prof. Leonas Ustinovičius; antroje eilėje: prof. Saulius Raslanas, prof. Audronis Kazimieras Kvedaras, doc. Vincentas Stragys, prof. Juozas Atkočiūnas, prof. Josifas Parasonis, prof. Juozas Valivonis, prof. Antanas Sapalas, prof. Artūras Kaklauskas.
Statybos fakulteto etatiniais prodekanais buvo: 1969-1972 m. - KPI Statybos fa kulteto absolventas (1960), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Audronis Kvedaras (1937), dabar Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros profesorius, habil. daktaras; 1969-1973 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1951), Braižybos katedros docentas daktaras Henrikas Gylys (1927), dabar pensijoje; 1969-1971 m. -
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
127
KPI Statybos fakulteto absolventas (1960), Statybos ekonomikos katedros docentas daktaras Vilhelmas Bagdonas (1935-2002 ); 1972-1975 ir 1980-1987 m. - KPI Hi drotechnikos fakulteto absolventas (1964), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras Petras Baublys (1941), dabar Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas; 1973-1975 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1961), Sta tybinės mechanikos katedros docentas daktaras Antanas Krūtinis (1937), dabar Staty binės mechanikos katedros docentas; 1975-1980 m. - Leningrado (Sankt Peterburgo) valstybinio pedagoginio instituto Matematinės analizės fakulteto absolventė (1963), Matematikos katedros vyr. dėstytoja Vida Montvilienė (1933-2005 ); 1975-1987 m. KPI Statybos fakulteto absolventas (1963), Gelžbetoninių konstrukcijų katedros do centas daktaras Povilas Vainiūnas (1938), dabar Statybos fakulteto dekanas profeso rius; 1981-1985 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1957), Statybos darbų technologijos katedros docentas daktaras Danielius Midvikis (1933), dabar pensijoje; 1985-1990 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras Liudas Rimkus (1953), dabar VGTU plėtros prorektorius; 1987-1992 m. - KPI Statybos fakulteto absolventas (1963), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Rimantas Čechavičius (1940), dabar Medinių konstrukci jų techninio centro direktorius; 1988-1995 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1973), Medžiagų atsparumo katedros docentas daktaras Stanislovas Stupakas (1951), dabar Medžiagų atsparumo katedros docentas; 1993-1994 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Alfonsas Daniūnas (1953), dabar VGTU studijų prorektorius; 1992-1996 m. - KPI Statybos fakul teto absolventas (1960), Statybinių medžiagų katedros docentas daktaras Algimantas Naujokaitis (1935), dabar Statybinių medžiagų katedros docentas; nuo 1994 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vyr. asistentas daktaras Algirdas Juozapaitis (1954), dabar Tiltų ir specialiųjų statinių kate dros docentas; nuo 1996 m. - KPI Statybos fakulteto absolventas (1968), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras, dabar profesorius, Stanislovas Kalanta (1944); 1996-2006 m. - Leningrado (Sankt Peterburgo) geležinkelio instituto absolventas (1969), Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Algirdas Notkus (1944), dabar Tiltų ir specialiųjų statinių katedros docentas; 1998-2000 m. VISI Statybos fakulteto absolventas (1990), Statybos technologijos ir vadybos kate dros vyr. asistentas daktaras Gintautas Ambrasas (1965), dabar Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas; 2000—2002 m. —VTU Statybos fakulteto absolventas (1994), Statybos technologijos ir vadybos katedros vyr. asistentas daktaras Audrius Ba naitis, dabar Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros docentas; 2002-2005 m. - Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Vaidotas Šapalas, dabar Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas; 2005-2006 m. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Arnoldas Šneideris, dabar VGTU Žiniasklaidos ir renginių direkcijos direktorius; nuo 2006 m. - Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas daktaras Jonas Šaparauskas; nuo 2006 m. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Linas Juknevičius.
128
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
FAKULTETO KATEDROS Daugumos VGTU Statybos fakulteto katedrų pirmtakė yra 1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus vakariniame fakultete jkurta Statybos katedra. Jos vedėju buvo išrinktas e. doc. p. t. m. k. Vytautas Kriščiūnas. Kaip ši katedra plėtojosi ir kaip iš jos išaugo kitos katedros ir pats Statybos fakultetas, matyti iš 3.1 pav. 1970 m., kai fakultetas buvo pavadintas Statybos fakultetu, jam buvo priskirtos Statybinės mechanikos (vedėjas prof. t. m. dr. Aleksandras Čyras), Statybinių kons trukcijų (vedėjas prof. t. m. dr. Antanas Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas prof. t. m. dr. Anatolijus Rozenbliumas), Statybos ekonomikos ir organizavimo (vedė jas doc. t. m. k. Viktoras Krušinskas), Pagrindų ir pamatų (vedėjas doc. t. m. k. Jonas Šimkus) ir Dailės (vedėjas prof. Alfonsas Janulis) katedros. Vėliau, kuriantis naujiems fakultetams, keitėsi ir Statybos fakultetui priklausančios katedros (žiūr. 3.1 pav.). 1990 m. fakultete buvo trys profilinės: Gelžbetoninių konstrukcijų (vedėjas doc. t. m. dr. Antanas Kudzys), Metalinių konstrukcijų (vedėjas doc. t. m. k. Jonas Juozai tis) ir Statybos darbų technologijos (vedėjas doc. t. m. k. Vladas Kriukelis), keturios bendratechninės: Pagrindų ir pamatų (vedėjas prof. t. m. k. Jonas Šimkus), Darbo ir aplinkos apsaugos (vedėjas doc. t. m. k. Petras Čyras), Statybinės mechanikos (vedėjas doc. t. m. k. Antanas Krūtinis) ir Medžiagų atsparumo (vedėjas prof. t. m. dr. Algirdas Čižas), taip pat dvi bendramokslinės: Matematikos (vedėjas prof. f-m. m. k. Vytautas Liutikas) ir Užsienio kalbų (vedėjas doc. fil. m. k. Kazimieras Rukšėnas) katedros. Tobulinant Universiteto struktūrą keitėsi ar kūrėsi nauji fakultetai ir katedros, keitėsi katedrų priklausomybė, jų pavadinimai. Šiuo metu fakultete yra dešimt profilinių katedrų: Architektūros inžinerijos (vedėjas prof. habil. dr. Josifas Parasonis), Darbo ir gaisrinės saugos (vedėjas doc. dr. Ritoldas Šukys), Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų (vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis), Geotechnikos (vedėjas prof. dr. Arnoldas Norkus), Metalinių ir medinių konstrukcijų (vedėjas prof. dr. Antanas Šapalas), Statybinės mechanikos (vedėjas prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas), Statybinių medžiagų (vedėjas prof. habil. dr. Romual das Mačiuiaitis), Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos (vedėjas prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas), Statybos technologijos ir vadybos (vedėjas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas), Tiltų ir specialiųjų statinių (vedėjas prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas).
SVARBIAUSIEJI PASTAROJO DVIDEŠIMTMEČIO ĮVYKIAI IR DATOS 1991 m. Čekijos technikos universiteto tuometinio Statybos fakulteto dekano, šiandien šio universiteto rektoriAus emerito prof. J. Witzany iniciatyva Prahoje buvo surengtas simpoziumas „Technologijų sklaida”, į kurį buvo pakviesti Europos statybos fakultetų dekanai ar departamentų vadovai. Simpoziumo metu buvo pasiūlyta įkurti
129
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
Europos statybos fakultetų asociaciją. Buvo nutarta po metų susitikti dar kartą Prahoje. Antrojo susitikimo metu buvo įkurta Europos statybos fakultetų asociacija, kurios įkū rimo chartiją Vilniaus technikos universiteto Statybos fakulteto vardu pasirašė dekanas Povilas Vainiūnas. Šiame susitikime priimtame asociacijos statute buvo numatyta, kad asociacijai vadovaus generalinė asamblėja, o tarp asamblėjos sesijų - prezidentas ir ke turi viceprezidentai. Pirmuoju asociacijos prezidentu buvo išrinktas J. Witzany, o vienu iš viceprezidentų slaptu balsavimu P. Vainiūnas. Po trejų metų asociacijos generalinės asamblėjos sesijoje buvo pakoreguotas asociacijos statusas: vietoj 4 viceprezidentų buvo nutarta išrinkti tarybą iš 8 narių. Nuo tų metų tarybos narys yra P. Vainiūnas. Priėmus į asociaciją po kelis Kanados ir JAV universitetų statybos fakultetus, dabar asociacija vadinasi Europos statybos fakultetų, dalyvaujant ir ne Europos šalių statybos fakultetams, asociacija (Association of European Civil Engineering Faculties - AECEF). Šiuo metu asociacijos nariai yra 23 šalių 48 universitetų statybos fakultetai ar departamentai.
Doc. Alfonsas Daniunas
Doc. Arūnas Котка
Doc. Liudas Rimkus
Prof. Bronius Sidauga
Prof. Gediminas Jonas Marčiukaitis
Prof. Jonas Šimkus
130
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Prof. Jokūbas Kilvisa
Doc. Eduardas Borkauskas
Prof. Vytautas Liutikas
Prof. Zenonas Ipolitas Kamaitis
Prof. Romualdas Vadluga
Doc. Algirdas Juozapaitis
Prof. Romualdas Mačiulaitis
131
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
Prof. Arturas Kaklauskas
Prof. Audronis Kazimieras Kvedaras
Prof. Antanas Laukaitis
Prof. Antanas Alikonis
Prof. Josifas Parasonis
Prof. Leonas Ustinovičius
Prof. Romanas Karkauskas
Prof. Albinas Gailius
Prof. Petras Cyras
132
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Prof. Stanislovas Kalanta
Prof. Juozas Valivonis
Prof. Antanas Šapalas
Prof. Antanas Norkus
Prof. Algirdas Andriuškevičius
Prof. Egidijus Rytas Vaidogas
Prof. Saulius Raslanas
Doc. Zenonas Turskis
134
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
Įvertinęs tarptautinių mokslo organizacijų svarbą fakulteto mokslo veiklai, 1993 m. fakultetas kreipėsi ir buvo priimtas į Tarptautinę tiltų ir statinių konstrukcijų asociaciją (International Association o f Brides and Structural Engnineering - IAB SE) kaip kolektyvinis narys. Kai Lietuvoje šios asociacijos narių buvo devyni, fakulteto iniciatyva 1999 m. buvo įkurta Lietuvos nacionalinė IABSE grupė. Jos pirmasis pirm i ninkas - Statybos fakulteto dekanas P. Vainiūnas. 1994 m. fakultetas buvo priimtas ir į Lietuvos statybininkų asociaciją. Nuo 1991 m. iki 2010 m. fakultetas yra surengęs dešimt tarptautinių mokslo konferencijų „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“, kuriose dalyvaudavo iki 300-400 mokslininkų iš viso pasaulio. Be to, fakultetas ar fakulteto katedros yra surengusios dar daug kitų tarptautinių mokslo ir studijų konferencijų ir simpoziumų. 1991 m. VTU mokslo taryba išrinko pirmąjį VTU garbės daktarą - juo tapo Leipcigo aukštosios mokyklos profesorius habilituotas daktaras Friedelis Peldschusas, nuoširdus Statybos fakulteto rėmėjas ir daugelio straipsnių ir monografijų su Staty bos fakulteto mokslininkais bendraautoris. Vėliau VGTU garbės daktarais, susijusiais su Statybos fakultetu, tapo: 1994 m. - Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Algirdas Mykolas Brazauskas; 1996 m. -p ro f. habil, dr. Olegas Kaplinskis (Poznanė, Lenkija); 1996 m. - prof. dr. Patrikas Josephas Dowlingas Saray (Didžioji Britanij)a; 2000 m. prof. habil, dr. Jerzy Wolaninas (Varšuva, Lenkija); 2002 m. - prof. Brianas Sloanas (Edinburgas, Didžioji Britanija); 2006 m. - prof. habil, dr. Jiri Witzany (Praha, Čekija); 2008 m. - prof. dipi. inž. Martinas Schiegas (Miunchenas, Vokietija); 2009 m. - prof. habil, dr. Herbertas A. Mangas (Viena, Austrija) ir prof. dr. Miroslawas Skibniewskis (Merilendas, JAV). 1993 m. Lietuvos valstybinė premija buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui habil, dr. prof. Aleksandrai Čyrai, daktarams docentams Juozui Atko čiūnui, Stanislovui Kalantai, Romualdui Karkauskui, Antanui Kratiniui ir Juozui N a gevičiui. 1995 m. pradėjo eiti periodinis žurnalas „Statyba”. 2002 m. žurnalo pavadinimas pakeistas į „Journal of Civil Engineering and Management“. Nuo 1994 m. fakultetas leidžia žurnalą „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“. Abu žurnalai 2008 m. įrašyti į „Web of Science“ žurnalų duomenų bazę. 1997 m. pradėtas leisti žurnalas „ Reai Estate Valuation and Investment“. 2003 m. žurnalo pavadinimas pakeistas į „In ternational Journal o f Strategie Property Management“. 2009 m. pradėtas leisti žurna las „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“. Statybos fakulteto docentas, buvęs ilgametis Lietuvos statybos ministras, buvu sios SSRS statybos ministro pirmasis pavaduotojas Romualdas Sakalauskas už nuo pelnus Lietuvai 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1996 m. Lietuvos valstybinė premija paskirta VTU rektoriui, Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui prof. habil, dr. Edmundui Kazimierai Zavadskui.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
135
Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Valstybės Lietu vos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, mokslui ir švietimui Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu apdovanotas prof. habil. dr. Aleksandras Čyras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedi mino 4-ojo laipsnio ordinu - prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Didžio jo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino l-ojo laipsnio medaliu - doc. dr. Povilas Vainiūnas. 2001 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. habil. dr. Ipolitui Zenonui Kamaičiui. 2002 m. prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui suteiktas Poznanės technologijos universiteto (Lenkija) garbės daktaro vardas, o 2006 m. - Rusijos valsty binio A. Gerceno pedagoginio universiteto (Sankt Peterburgas) garbės daktaro vardas. 2003 m. prof. dr. Povilui Vainiūnui suteiktas Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakulteto garbės profesoriaus vardas. 2004 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui ir prof. habil. dr. Artūrui Kaklauskui. Per Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto pastarąjį dvi dešimtmetį habilitacinius darbus apgynė ir habilituoto daktaro laipsnį įgyjo: Pranas Baltrėnas (1990), Zenonas Ipolitas Kamaitis (1993), Romualdas Mačiulaitis (1993), Rimantas Belevičius (1994), Juozas Atkočiūnas (1996), Artūras Kaklauskas (1999), Audronis Kvedaras (2000), Gintaris Kaklauskas (2000), Antanas Alikonis (2000), Ro mualdas Baušys (2000), Algirdas Kudzys (2000), Leonas Ustinovičius (2003). Po 2003 m. habilitaciniai darbai nebebuvo ginami. Pedagogai, siekiantys profesoriaus vardo, turėjo pereiti habilitacinę procedūrą. Statybos fakultete habilitacinę procedūrą perė jo: Stanislovas Kalanta (2004), Romanas Karkauskas (2004), Antanas Šapalas (2005), Povilas Vainiūnas (2006), Petras Čyras (2006), Egidijus Rytas Vaidotas (2006), Juozas Valivonis (2006), Arnoldas Norkus (2006), Albinas Gailius (2006), Romualdas Vadlūga (2007). Visiems jiems jau suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Šiuo metu fakultete dirba 24 profesoriai: Architektūros inžinerijos katedroje Josifas Parasonis; Darbo ir gaisrinės saugos katedroje - Petras Čyras, Jurgis Algirdas Juozulynas ir Egidijus Rytas Vaidogas; Geotechnikos katedroje - Arnoldas Norkus; Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje - Gediminas Marčiukaitis, Romual das Vadlūga, Povilas Vainiūnas ir Juozas Valivonis; Metalinių ir medinių konstrukcijų katedroje - Audronis Kazimieras Kvedaras ir Antanas Šapalas; Statybinės mechanikos katedroje - Juozas Atkočiūnas, Stanislovas Kalanta ir Romanas Karkauskas; Statybinių medžiagų katedroje - Albinas Gailius, Antanas Laukaitis ir Romualdas Mačiulaitis; Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedroje - Artūras Kaklauskas ir Saulius Raslanas; Statybos technologijos ir vadybos katedroje - Algirdas Andriuš kevičius, Leonas Ustinovičius ir Edmundas Kazimieras Zavadskas; Tiltų ir specialiųjų statinių katedroje - Gintaris Kaklauskas ir Ipolitas Zenonas Kamaitis. Po Vilniaus inžinerinio statybos instituto reorganizavimo į Vilniaus technikos universitetą 98 Statybos fakulteto absolventai apgynė daktaro disertacijas.
136
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
STUDIJŲ PROGRAMOS 1956 m. Vilniuje pirmieji statybos srities specialistai buvo rengiami pagal pra moninės ir civilinės statybos studijų planą. 1961 m. įkurtame KiPI Vilniaus filiale, be pramoninės ir civilinės statybos (PCS), buvo rengiami betono ir gelžbetonio dirbinių technologijos specialybės inžinieriai. Tačiau jau kitais metais šios specialybės atsisa kyta ir vietoje jos nuo 1962 m. dieniniame, o nuo 1963 m. ir vakariniame skyriuje buvo pradėti rengti miestų statybos specialybės inžinieriai, be to, nuo 1963 m. dieniniame skyriuje ir vakariniame - statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės inžinieriai ekonomistai. Pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai buvo rengiami visą laiką iki 1993 m. Jau pirmuose tik susikūrusio VISI mokymo planuose buvo numatyta plačiai nau doti ESM daugelyje mokomųjų dalykų, be to, įvestas specialus skaičiavimo technikos ir programavimo dalykas. Su tuo yra susijęs individualus pramoninės ir civilinės sta tybos specialybės mokymo planas. Pagal šį planą, patvirtintą SSRS aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijoje, ir buvo rengiami statybos inžinieriai. Specialybės dalykams buvo skirta 37 % mokymo laiko, iš jų konstrukciniams - 22,8 %, technolo giniams organizaciniams - 14,1 %. Likęs laikas skirtas bendratechniniams - 21,3%, bendramoksliniams - 22 %, visuomenės mokslų - 8,8 % ir spec. parengimui - 10,8 %. 1986-1987 m. m. pramoninės ir civilinės statybos specialybės mokymo planas buvo pertvarkytas iš esmės. Pirmiausia gerokai sustiprintas specialybinis-gamybinis parengimas ir įvestas naujas dalykas - pastatų statybos technologija ir organizavimas, pailgintas kai kuriems šios srities dalykams studijuoti skirtas laikas. Pagal šį planą labai sumažinta privalomų užsiėmimų trukmė. Planas sudarytas taip, kad pirmame trečiame kurse privalomiems užsiėmimams skiriamos 28 vai. per sav., o ketvirtame ir penktame kurse - 24 vai. vietoj anksčiau buvusių 36 vai. per sav. pirmame - ketvirtame kurse ir 30 vai. penktame. Gamybinei veiklai būsimi inžinieriai rengėsi mokomųjų, gamybinių ir diplominės praktikos metu, kurių trukmė per visą studijų laikotarpį 32 sav., iš jų mokomųjų - 12, gamybinių - 16 ir diplominės - 4 sav. 1976-1977 m. kai kurioms Sovietų Sąjungos aukštosioms mokykloms, iš jų ir Vilniaus inžineriniam statybos institutui buvo leista sudaryti atskiras grupes iš atitinka mos specialybės technikumų absolventų ir atidirbusių gamyboje ne mažiau kaip trejus metus. Tokių grupių studentai pagal atitinkamą mokymo planą inžinieriaus kvalifikaci ją įgyja per ketverius metus. Statybos fakultete toks planas buvo parengtas ir 1978 m. buvo sudaryta pirmoji pramoninės ir civilinės statybos specialybės technikumų absol ventų grupė. 1980 m. Statybos fakulteto studentai pradėjo studijuoti pagal naujus studijų pla nus (vėliau juos imta vadinti studijų programomis) pramoninės ir civilinės statybos ir statybos. 1990 m. vasarą buvo priimti pirmieji studentai ir pagal trečiąjį studijų planą statybos dirbinių ir konstrukcijų gamybos.
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
137
1990 m. dar VISI, nes institutas tapo universitetu tik tų metų spalio mėn., iš es mės buvo pertvarkytas studijų modelis - pereita prie trijų pakopų: bakalaurų, magistnj ir daktarų, rengimo. Atsisakyta trijų studijų planų ir vietoj jų parengta viena - Staty bos - studijų programa bakalaurams rengti su trimis pakraipomis: statybos konstruk cijos ir projektavimo vadyba, statybos technologija ir vadyba, statybos medžiagos ir dirbiniai. 1991 m. parengtos ir pirmosios dvi magistrantūros studijų programos: viena Statybos fakultete - Statinių konstrukcijos, kita - Mechanikos fakultete. 1992 m. Vilniaus technikos universiteto rektoriaus E. K. Zavadsko iniciatyva (aktyviai remiant Priešgaisrinės apsaugos departamentui ir suderinus su Vidaus reikalų ministerija) Statybos fakultete parengta nauja - Gaisrinės saugos - studijų programa ir nuo tų metų pradėti rengti gaisrinės saugos bakalaurai, vėliau - gaisrinės saugos inži nieriai, o nuo 2003 m. - saugos inžinerijos magistrai. 1992 m. buvo panaikintas Staty bos ekonomikos fakultetas. Visi Statybos ekonomikos ir vadybos programos studentai buvo perkelti j Statybos fakultetą. 1993 m. studijų programų skaičius padidėjo dviem magistrantūros programomis, o 1994 m. - ir specializuotų profesinių studijų programa. 1995 m. fakultetas turėjo pa rengęs ir patvirtinęs vieną pagrindinių studijų programą su 3 pakraipomis, vieną magis trantūros studijų programą su 14 specializacijų ir vieną specializuotų profesinių studijų programą su 10 specializacijų. 1996 m. buvo pradėtos magistrantūros studijos pagal naują, kol kas vienintelę Baltijos valstybėse, Ergonomikos studijų programą. Nuo 2002 m. specialistų rengimas pagal specializuotų studijų programą buvo nutrauktas. 1996-1999 m. Statybos programos trečiakursiai galėjo rinktis naują pakraipą Nekilnojamojo turto ekspertizę ir marketingą. Atsižvelgdami į šios pakraipos specialis tų poreikį, nuo 1997 m. pirmakursius jau priimame į naują studijų programą - Nekilno jamojo turto vadybą. Tais pačiais metais parengėme ir patvirtinome naujas pagrindinių studijų programas - Statybos valdymas, Energetikos ir transporto statyba, Statybos medžiagos ir dirbiniai. Iki 2010 m. programų skaičius dar šiek tiek pakito ir šiuo metu turime 6 pagrindinių ir 9 magistrantūros studijų programas. Detalus programų ir speci alizacijų sąrašas pateiktas 3.1 ir 3.2 lentelėse. Nuo 1995 m. fakulteto programos buvo kelis kaltus vertintos. Pirmą kartą ver tino Siaurės šalių ekspertai, antrą kartą (Statybos valdymo programas) - Lietuvos eks pertai ir trečią kartą (visas 14 Statybos krypties programų) - taip pat Lietuvos ekspertai. Visus tris kartus programos buvo įvertintos teigiamai. Po paskutinio vertinimo visos Statybos krypties programos buvo pristatytos Lietuvos studijų akreditavimo taiybai. Taryba penkeriems metams akreditavo visas pagrindinių studijų ir magistrantūros pro gramas (tris iš jų - su pastabomis). 2005 m. tarptautiniai ekspertai teigiamai įvertinto ir akreditavo Nekilnojamojo turto vadybos bakalaurų ir magistrantūros studijų progra mas. Šiais metais bus vertinamos visos Statybos inžinerijos krypties ir Gaisrinės saugos studijų programos.
138
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
3.1 lentelė. Bakalauro studijų programos S tu d ijų k ry p tis
S tu d ijų p ro g ra m a
S au g o s in ž in erija
G aisrin ė sa u g a
S p e c ia liz a c ija
S taty b o s k o n stru k c ijo s ir p ro je k ta v im o v a d y b a In ž in e rin ė a rc h ite k tū ra
S taty b o s in ž in e rija
G e o te c h n ik a S taty b o s in ž in e rija
S taty b o s e k o n o m ik a ir v ersla s
S taty b o s v a ld y m a s
S taty b o s te c h n o lo g ija ir v a d y b a
E n e rg e tik o s ir tra n sp o rto sta ty b a
E n e rg e tik o s statin iai T ra n sp o rto statin iai
S taty b o s m e d ž ia g o s ir d irb in ia i V adyba ir v erslo ad m in istra v im a s
N e k iln o ja m o jo tu rto v a d y b a
3.2 lentelė. Magistranturos studijų programos S tu d ijų k ry p tis
S tu d ijų p ro g ra m a
M e d žia g ų m o k slas
S ta ty b in ė s m e d žia g o s
S au g o s in ž in erija
S au g o s in ž in e rija E rg o n o m ik a g a m y b o je
S p e c ia liz a c ija
G aisrin ė ir g e lb ė jim o d arb ų sa u g a ir v a ld y m a s E rg o n o m ik a sta ty b o je
G e o te c h n ik a
S taty b o s in ž in erija
S taty b a
A rc h ite k tū ro s in ž in e rija P a sta tų re k o n stru k c ija S ta tin ių ir įren g in ių g aisrin ė sa u g a S ta tin ių k o k y b ė s k o n tro lė
S taty b o s m e d ž ia g o s ir d irb in ia i S taty b o s v a ld y m a s
S taty b o s e k o n o m ik a ir v ersla s S taty b o s te c h n o lo g ija ir v a d y b a L e n g v o sio s šiu o laik in ės k o n stru k c ijo s P a sta tų k o n stru k c ijo s
S taty b o s in ž in erija
S ta tin ių k o n stru k c ijo s ,
S p e c ia lie ji sta tin iai S ta tin ių p ro je k ta v im o ir o p tim iz a c ijo s k o m p iu te rin ė s te c h n o lo g ijo s T iltai ir v ia d u k a i In te le k tin ia i sta tin ia i ir j ų a p lin k a
V adyba ir v erslo ad m in istra v im a s
N e k iln o ja m o jo tu rto v e rtin im a s In te m e tin ė s te c h n o lo g ijo s ir n e k iln o ja m o jo tu rto v ersla s ir v a ld y m a s N e k iln o ja m o jo tu rto v ald y m as
139
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
STUDENTAI PRIĖMIMAS 1956 m. buvo priimti pirmieji 25 pramoninės ir civilinės statybos specialybės pirmakursiai į KPI Vakarinio fakulteto Vilniaus skyrių. 1961 m. priimta po 25 pirma kursius į pertvarkyto KPI Vilniaus filialo dieninio skyriaus PCS, betono ir gelžbetonio dirbinių ir vakarinio skyriaus PCS specialybes. 1969 m. reorganizavus KPI Vilniaus filialą į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, į Statybos fakulteto pirmtako Statybos ekonomikos fakulteto dieninio skyriaus pirmą kursą buvo priimti 375 studentai (300 - PCS, 75 - SEO). Vėlesniais metais į PCS specialybės dieninio skyriaus pirmą kursą buvo priimta: 1970-1972 m. - po 300,1973-1974 m. - po 325,1975-1984 m. - p o 350 studentų. Toliau studentų skaičius mažėjo iki 300 (1989 m.). 1970 m. buvo priimti pirmieji 50 pirmakursių į SEO specialybės neakivaizdinį skyrių, o 1971 m. - ir 50 pirmakursių į PCS specialybės neakivaizdinį skyrių. Taigi priimamų į pirmą kursą studentų skaičius išaugo nuo 425 (1969 m.) iki 550 (1974 m.). 1990 m. į tris Statybos fakulteto dieninio skyriaus pirmo kurso programas buvo priimti 383 studentai: į pramoninės ir civilinės statybos - 322, į statybos - 26, į statybos dirbinių ir konstrukcijų gamybos - 35, į neakivaizdinio skyriaus pramoninės ir civilinės statybos - 54. 1990-1991 m. m., kai VISI buvo pertvarkomas į Vilniaus technikos uni versitetą ir pereinama prie trijų pakopų specialistų rengimo, atsižvelgiant į tuometinę Lietuvos ekonominę padėtį buvo nuspręsta gerokai sumažinti priėmimą į pagrindines studijas ir priimti pirmuosius studentus į magistrantūrą. 1991 m. 17 pramoninę ir civi linę statybą baigusių statybos inžinierių pirmą kartą Lietuvoje ir VTU buvo priimti į Statinių konstrukcijų programos magistrantūrą.
□ Dieninis
¡Vakarinis
□ Neakivaizdinis
3.2 pav. Priėmimas į Statybos fakultetą.
□ Magistrantūra
B Diplomuoti inžnieriai
140
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
1992-1995 m. priėmimas į pirmos studijų pakopos studijų programas palaips niui didėjo, vėliau didėjo tik tam tikrais metų taipsniais, o priėmimas į antros studijų pakopos studijų programas palaipsniui didėjo iki 2000 m., vėliau kito mažai (3.2 pav.).
STUDENTŲ SKAIČIUS FAKULTETE VISI įsikūrimo metų (1969) rugsėjo 1 d. Statybos fakulteto (dar tuometinio Sta tybos ekonomikos fakulteto) dieniniame skyriuje mokėsi 870, iš jų 620 - PCS ir 250 SEO specialybės studentų ir vakariniame skyriuje 420, iš jų 240 - PCS ir 180 - SEO specialybės studentų. Didinant priėmimą, bendras studentų skaičius nuo 1290 1969 m. išaugo iki 2510 1974 m. Tais metais iš Statybos fakulteto į vėl atkurtą Statybos ekono mikos fakultetą perkėlus visus SEO specialybės ir PCS specialybės vakarinio ir neaki vaizdinio skyrių studentus, bendras studentų skaičius gerokai sumažėjo. 1987 m. PCS vakarinio ir neakivaizdinio skyrių studentai buvo grąžinti į Statybos fakultetą. Bendras studentų skaičius 1974-1989 m. svyravo taip 1500-2000. Studentų skaičius fakultete nuo 1994-1995 m. m. nuolat augo ir 2008-2009 m. m. rugsėjį buvo didžiausias - 3562. 2009-2010 m. m. rugsėjį jis jau kiek mažesnis 3222 (3.3 pav.). Minėtasis skaičius labiausiai didėjo dieniniame skyriuje-pagrindinėse studijose ir rnagistrantūroje, palaipsniui auga ir neakivaizdiniame.
3.3 pav. Studentų skaičius Statybos fakidtete
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
141
Paskaitų metu
ABSOLVENTAI Pirmieji statybos inžinerijos diplomai KPI Vilniaus filiale buvo įteikti 1962 m. 21 vakarinio skyriaus absolventui, o 1966 m. - 21 dieninio skyriaus absolventui. Iki 1969 m. vasaros, t. y. iki VISI susikūrimo, pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomus gavo 155 vakarinio ir 90 dieninio skyriaus absolventų, statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės diplomus - 35 dieninio ir 27 vakarinio skyriaus absolven tai. VISI Statybos fakultetas per dvidešimt vienerius metus parengė 5004 pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius (3.4 pav.). Iš šio paveikslo matyti, kad dieni niame skyriuje parengti} statybos inžinierių skaičius kito nuo 21 1970 m. iki 275 1984 m. Labai didelis absolventų skaičiaus sumažėjimas 1987 ir 1988 m. susijęs su tuo, kad 1982 ir 1983 m. visi pirmo kurso studentai vyrai, tinkami karinei tarnybai, privaloma tvarka buvo pašaukti į sovietinę armiją. Pirmuosius šešerius metus VISI Statybos fa kultete dar studijavo ir statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės studentai, todėl iki 1974 m. taip fakulteto absolventų buvo ir šios specialybės jaunųjų specialistų. Per šį laikotarpį fakultetas parengė 383 (204 dieniniame, 131 vakariniame ir 48 neaki vaizdiniame skyriuje) statybos inžinierius ekonomistus. 1980 m. vienos PCS specialybės grupės studentai pradėjo mokytis pagal statybos inžinieriaus - statybinių disciplinų dėstytojo mokymo planą. Pirmoji tokių specialistų laida buvo išleista 1985 m., nors oficialiai - tik 1987 m., nes pirmosios dvi laidos buvo išleistos kaip PCS specialybės absolventai. 1987-1990 m. buvo parengti 46 statybos inžinieriai - statybinių disciplinų dėstytojai.
142
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
3.4 pav. VISI Statybos fakulteto absolventų skaičius
3.5 pav. VGTU Statybos fakulteto absolventų skaičius.
3.5 pav. pateikta Statybos fakultete parengtų specialistų kaita per VGTU dvi dešimtmetį. Iki 1990 m. fakultetas paprastai išleisdavo 200-250 specialistų kasmet. Vėliau pagrindinių studijų absolventų skaičius palaipsniui mažėjo, nors iš pateikto gra fiko ir nematyti. Kaip minėta, 1992 m. į Statybos fakultetą vėl buvo atkelti statybos ekonomikos ir valdymo specialybės studentai, kurie 1992-1994 m. padidino Statybos fakulteto absolventų skaičių. 1994 m. fakultetą baigė dvi laidos: pirmieji 63 bakalaurai,
ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE
143
priimti į pirmą kursą 1990 m. ir po 4,5 metų studijų (1994 m. sausį) tapę paskutiniais pramoninės ir civilinės statybos inžinieriais, taip pat statybos ekonomikos ir valdymo inžinieriai ekonomistai, priimti į pirmą kursą 1989 m. 1995 m. fakultetą baigė pirmieji 19 gaisrinės saugos programos absolventų. Nors pirmieji pirmakursiai į gaisrinės saugos programą buvo priimti tik 1992 m., tačiau tų pačių metų rudenį, norint pagreitinti gairinęs saugos specialistų su aukštuoju parengi mą, buvo sudaryta viena akademinė grupė iš Statybos programoje studijuojančių an trakursių. Nuo 1996 m. dieninio skyriaus pagrindines studijas baigusiųjų palaipsniui pradėjo daugėti. Didėjo ir magistrų skaičius (3.5 pav.). 1994 m. fakultetas išleido paskutinius vakarinį skyrių baigusius absolventus. 2004 m. vakarinės studijos buvo atkurtos ir 2009 m. (po 15 m. pertraukos) vėl išleista vakarinio skyriaus absolventų. 1997 ir 1998 m. turėjo nebebūti ir neakivaizdinio sky riaus absolventų, nes 1992 ir 1993 m. nebebuvo priimama į neakivaizdinio skyriaus pirmą kursą. Tačiau kasmet vykstant priėmimui į aukštesnius kursus viena studentų grupė buvo sudaroma ir jau nebeturėjusiuose pirmakursių studijų kursuose.
STUDIJOS UŽSIENIO KALBA Dar 1991 m. fakultetas, gerai suprasdamas atviro fakulteto pranašumus, vienas pirmųjų Universitete parengė visą bakalauro studijų programą anglų kalba. Tais pačiais metais į fakultetą buvo priimti pirmieji pirmakursiai užsieniečiai - 5 Libano piliečiai. Jų garbei reikia pasakyti, kad visi jie per ketverius metus baigė bakalauro, o dar po dvejų metų - ir magistrantūros studijas. Šie absolventai ir dabar palaiko artimus ryšius su fakultetu. Ne vienas iš jų vie šai spaudoje ar laiškuose fakulteto vadovybei rašė: „Mes didžiuojamės, kad baigėme VGTU, mūsų žinios, įgytos Universitete, yra platesnės ir gilesnės nei analogiškų pro gramų absolventų, baigusių studijas JAV ar Prancūzijoje ”. Libanas buvo vienas iš pirmųjų, oficialiai pripažinęs mūsų fakultete parengtų magistrų kvalifikaciją. Vėlesniais metais užsienio studentų buvo nedaug. Tačiau studijos anglų kalba vyko kasmet visuose kursuose, nes buvo priimami studentai iš Lietuvos. Visuose kur suose esant anglų kalba studijuojančių studentų grupių studijos fakultete tapo atviros visiems užsieniečiams, atvykstantiems studijuoti į Lietuvą visam studijų laikotarpiui, taip pat ir tiems, kurie atvyksta studijuoti į Lietuvą pagal ERASMUS programą vieneriems metams ar vienam semestrui. Lietuvos studentai, studijuojantys anglų kalba, ne tik įgyja atitinkamą akademinį laipsnį, bet būna labai gerai pasirengę vykti į dalines studijas užsienio universitetuose. Dauguma šių grupių studentų turėjo ir turi galimybių išvykti į užsienį studijuoti vieną semestrą ar rengti baigiamąjį darbą. Anksčiau pagal TEMPUS, o dabar pagal moky mosi visą gyvenimą ERASMUS programą fakulteto studentai studijavo ir studijuoja Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Itali joje, Graikijoje, Portugalijoje ir kitose Europos šalyse.
144
UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE
VGTU Statybos fakulteto Studentų atstovybė - viena didžiausių ir seniausiai įkurtų fakultetinių studentų atstovy bių. Savo veiklą pradėjome 2004 m. spalio 16 d. Šiais metais švęsime jau 9-ąjį gimtadienį. Esame ne pelno organizacija, sukurta studentų gyvenimui Universitet gerinti. Jau nuo SF SA įkūrimo pradžios buvo iškelti svarbūs tikslai: aktyvus studentų interesų atstovavimas atsižvelgiantį jų poreikius, brandžios ir vieningos bendruomenės kūrimas, studentų ak