Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra 9986668336

Citation preview

B I B L I O T H E C A

A R C H I V I

L I T H U A N I C I

1

Giedrius Subaèius Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra

1

BIBLIOTHECA ARCHIVI LITHUANICI 

2

L I E T U V I Ø

K A L B O S

I N S T I T U T A S

Giedrius Subaèius Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra

L I E T U V I Ø

K A L B O S

I N S T I T U T O

V I L N I U S

3

L E I D Y K L A

2 0 0 1

U D K 8 0 8 .8 2 ( 0 9 1 ) Su-02

Recenzavo Lietuvos MA narys, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevièius

Leidybà ið dalies rëmë Valstybinë lietuviø kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà

ISSN 1648-3294 ISBN 9986-668-33-6 © Giedrius Subaèius, 2001 © Lietuviø kalbos institutas, 2001

4

Skiriu dukrai Daukantei

5

6

Turinys Pratarmë / 9 0. Kalikstas Kasakauskis / 11 1. Ankstyvasis periodas: gramatika / 13 1. 1. Norminamøjø Kasakauskio paþiûrø analizë / 14 1. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 14 1. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 14 1. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 19

1. 2. Gramatikos kalbinës intencijos / 20 2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës 2. 1. Keturiø knygeliø þemaitybës / 22

raðtai / 21

2. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 22 2. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 23 2. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 29

2. 2. Keturiø knygeliø kalbinës intencijos / 33

3. Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ / 35 3. 1. ÊàÈØÅ þemaitybës / 35

3. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 35 3. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 36 3. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës / 38

3. 2. ÊàÈØÅ kalbinës intencijos / 40

4. Raðybos raida / 40 4. 1. , / 40 4. 2. , / 41 4. 3.  / 42 4. 4.  ´ ´ ; ´ ´ / 43 4. 5. Kirilicos abëcëlë / 44 4. 6. Apibendrinimas / 45

7

5. Pastabos apie Motiejaus Valanèiaus 5. 1. Ka¡W ir jo datavimas / 46 5. 2. Ka¡W turinys / 47

Þemaièiø vyskupystæ / 45

5. 2. 1. Fonetika / 47 5. 2. 2. Morfologija / 48 5. 2. 3. Leksika / 48 5. 2. 4. Stilistika / 49 5. 2. 5. Faktai / 49

5. 3. Ka¡W paskirtis / 49

6. Citatos

ið Juozapo Arnulfo Giedraièio 1816 metø Naujo Ástatymo / 50 6. 1. Raðyba ir fonetika / 51 6. 2. Morfologija / 53 6. 3. Leksika / 54 6. 4. Apibendrinimas / 54

7. Tarmës pasirinkimas / 55 8. Vartojimo teritorija / 57 9. Raðomosios bendrinës kalbos

(rbk) santykis

su ðnekamàja (ðbk) / 60 10. Taisykliø ar vartosenos prioritetas / 61 11. Pabaiga / 61

Literatûros, ðaltiniø, santrumpø sàraðas / 64 Kalikstas Kasakauskis: Juncture of Standard Lithuanian (Summary)/ 67 Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra (Santrauka) / 68 Priedas / 69 [Kalikstas Kasakauskis,] Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte / % Vertimas: [Kalikstas Kasakauskis,] Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte / 

Iliustracijø sàraðas /  # Lenteliø sàraðas /  # Asmenø rodyklë /  #

8

Pratarmë Ði knyga yra anksèiau tirtø XIX amþiaus þemaièiø paþiûrø á lietuviø bendrinës kalbos (bk) formavimà tæsinys. Esu analizavæs Simono Daukanto (1994), Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos (1996) bk modeliavimo sampratà ir pamaþu tikslinæs tokios analizës metodus. Nemaþai kitø autoriø modeliø rekonstravau knygoje Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia (1998): Antano Klemento, Juozapo Arnulfo Giedraièio, Bonaventûros Gailevièiaus, Dionizo Poðkos, Silvestro Valiûno, Kajetono Nezabitauskio, Kiprijono Nezabitauskio, Aleksandro Butkevièiaus, Simono Stanevièiaus, Jurgio Pliaterio ir kt. Panaðios metodologinës nuostatos grindþia ir ðià knygà apie Kaliksto Kasakauskio (Kossakowski; ~1792–1866) kalbà. Kasakauskis yra paraðæs (iðvertæs) ir iðleidæs bene ðeðias knygas. Anksèiausia ið jø – lietuviø kalbos gramatika Kalbrëda lieþuvio þemaitiðko (1832). Po to Kasakauskis ilgai nieko neskelbë, kol vël, beveik po trijø deðimtmeèiø, iðspausdino keletà religiniø, ðvietëjiðkø (blaivybës) knygeliø: Girtybë ir blaivystë (1859); Pasaka apei paðnekesná tarp velnio ir ðimkoriø (1861); Iðguldymas apei sakramentà pakûtos (1862); Iðguldymas pavynasèiø krikðèionø-katalikø (1864). Taip pat viena Kasakauskio versta knyga po jo mirties Rusijos valdþios nurodymu buvo perraðyta kirilicos raðmenimis (graþdanka) ir iðleista 1869 metais: Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ.

Pirmoji Kasakauskio knyga (gramatika) ir vëlesnës raðytos laikantis labai skirtingø nuostatø – gramatikoje orientuotasi á tradicinæ vidurietiðkàjà aukðtaitiðkà raðomàjà kalbà, o verstose knygelëse – á savo gimtàjà þemaièiø dûnininkø tarmæ. Toks jo paþiûrø lûþis, be kita ko, sietinas ir su pakitusia Þemaièiø vyskupijos Katalikø baþnyèios vadovø nuostata. Prieð 1831 metø sukilimà vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis protegavo tradicinius aukðtaitiðkus raðtus, o po 1850 metø kitas vysku-

9

pas Motiejus Valanèius skatino orientuotis á liaud᠖ ji Þemaitijoje ðnekëjo þemaitiðkai. Ðios knygos gale spausdinamas priedas – 16 puslapiø rankraðtinës Kasakauskio pastabos apie Valanèiaus Þemaièiø vyskupystës (1848) kalbà ir kai kuriuos ten minimus faktus. Rankraðtá prieð Antràjá pasauliná karà Juozas Tumas buvo gavæs ið tuometinio Akmenës klebono Antano Naudþiûno, po to já minëjo ir Vaclovas Birþiðka. Taèiau po karo rankraðtis buvo pasimetæs ir niekieno neapraðytas de visu – VUB RS kartotekoje jo kortelë buvo ádëta ne pagal abëcëlæ. Ðios pastabos skelbiamos pirmà kartà. Nuoðirdþiai dëkoju visiems, padëjusiems tobulinti knygos tekstà: dr. Onai Aleknavièienei, habil. dr. Sauliui Ambrazui, dr. Daivai Atkoèaitytei, akad. prof. habil. dr. Aleksui Girdeniui, dr. Juozui Karaciejui, dr. Astai Leskauskaitei, dr. Kaziui Morkûnui, taip pat redaktorei Aldonai Kaluinienei. Vilnius–Èikaga,

10

1999–2001

0. Kalikstas Kasakauskis Tuoj po 1831 metø sukilimo iðspausdinama pirmoji originali XIX amþiaus Didþiosios Lietuvos (DL) gramatika: Kaliksto Kasakauskio (Kossakowski; ~1792–1866) 1832 metø Kalbrëda lieþuvio þemaitiðko1. Jos autorius Kalikstas Kasakauskis augo ir buvo auklëtas Þemaièiø vyskupijoje. Gimë apie 1792 metus netoli Ðilalës, kaip nurodo Juozo Tumo teirautasis kunigas Antanas Naudþiûnas, „apie Didkiemá, ar Didkiemio dvare, Þvingiø parapijos“2 (Didkiemio parapija nuo Þvingiø atsiskyrë 1926 metais3, tad ðiek tiek vëliau, nei Naudþiûnas raðë laiðkà). 1808–1814 metais mokësi Kraþiø gimnazijoje, o 1814–1818 – Þemaièiø kunigø seminarijoje Varniuose. Be kita ko, Varniuose jis kurá laikà studijavo kartu su Juozapu Èiulda, taip pat bûsimu þemaitiðkos gramatikos autoriumi (1854, 1855). Iki 1825 metø Kasakauskis vikaravo Salantuose, 1826–1831 metais studijavo Vilniaus universitete, já baigë teologijos daktaro laipsniu. Ið Vilniaus 1831-aisiais iðvyko klebonauti á Kaltinënus4. Vëliau, 1838 metais, Kasakauskis persikëlë á Akmenës parapijà, kur iðgyveno visà likusá gyvenimà, 28 metus, iki mirties 1866 metø geguþës 25 dienà. Tad, iðskyrus studijø Vilniuje metus (1826– 1831), visas Kasakauskio gyvenimas praëjo Þemaièiø vyskupijoje.  Kalixt Kossakowski, GRAMMATYKA JÆZYKA ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDA LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM MANESA i ZYMELA, 1832 (toliau – KaKLÊ). 2  Antanas Naudþiûnas, Laiðkas Juozui Tumui ið Akmenës á Kaunà, 1925 12 07 (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – F 54, p. 35–38). 3  Rapolas Krasauskas, „Þviñgiai“, Lietuviø enciklopedija 35, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1966, 456. 4  Biografiniai duomenys ið: J. Vaiðnora, Petras Jonikas, „Kalikstas Kasakauskas“, Lietuviø enciklopedija 11, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1957, 127; Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 3. XIX amþius, Èikaga: JAV LB Kultûros Fondas, 1965, 34–36; Vytautas Vanagas, Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga, 1987, 57–58. 1

11

Liudytojai dar 1925 metais prisiminë Kasakauská toká: „þmogus didelis, stambiø kaulø þemaitis, iðdidus, begaliniai piktas, didis mëgëjas bylinëtis“ (Naudþiûnas 1925, 36). Pasakojo já taip primuðus savo ðeimininkæ (giminaitæ!) uþ prastà jo vikaro maitinimà, „kad bent keli gydytojai voz peatpûkðtë [sic!], voz beiðgydë“ (Naudþiûnas 1925, 36). „Pas parapijieèius á jokias iðkilmes nevaþinëdavo, bet, jei kas ligoje praðydavo, tai prie ligonio vaþiuodavo, bet maþa atsirasdavo tokiø dràsuoliø, kas praðytø prelatà. Visuomet sëdëdamas namie, turëdamas ‘varstotà’ ðá tà fiziðkai dirbinëdavo“. Bièiuliavosi su þydais: „Buvo didelis þydofilas; turëjo komisarà-þydà, kurs jo reikalus rupindavo, susamdydavo ðeimyna ir t. p.“ (Naudþiûnas 1925, 36). Kasakauskis buvo aukðtas baþnyèios pareigûnas, prelatas, turëjo reikalø Varniuose. Bendravo ir su vyskupu Motiejumi Valanèiumi, kurá paþinojo dar ið Vyriausiosios seminarijos prie Vilniaus universiteto laikø: „Iðliko þiniø ir apie Valanèiaus ryðius su bûsimuoju þemaièiø gramatikos autoriumi kunigu Kalikstu Kasakausku. 1826 m. á Vilniø atsikëlæs Kasakauskas iki 1828 m. buvo Ðv. Jono baþnyèios monsinjoru, tuo paèiu metu studijavo VU. Rengdamasis ginti teologijos doktoratà, jis 1826–1827 m. m. MPMF kartu su Valanèiumi lankë dogminës ir moralinës teologijos, Baþnyèios istorijos, Ðventojo Raðto paskaitas, drauge laikë egzaminus“5. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas prancûziðkas Kasakauskio ranka raðytas kvietimas Valanèiui atvykti: „Ponui kunigui Valanèiui á namus. Mano brangusis drauge! Praðau Jus atvykti pas ponà kunigà administratoriø Rodowicziø, kur turësiu garbës su Jumis susitikti. – Jûsø nuolankus tarnas prelatas Kasakauskis“6. Yra net iðlikæs Kasakauskio rankraðtis su kalbinëmis ir dalykinëmis pastabomis apie Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ (1848). Apie tai plaèiau þr. 5. ir knygos priedà. Vis dëlto Kasakauskio biografija nëra ðios knygos tikslas. Daugiausia dëmesio èia skiriama norminamøjø Kasakauskio paþiûrø á bendrinæ kalbà raidai, taip pat kalbiniø paþiûrø konjunktûrai, prie kurios Kasakauskis taikësi.  Ieva Ðenavièienë, Þemaièiø lituanistai Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje, Vilnius: Leidybos centras, 1998, 156. 6  Kalikstas Kasakauskis, Laiðkas M. Valanèiui (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 72 – 789): „ä Monsieur Monsieur [sic!] l’abbé Woùonczewµki ä Logis. Mon chere ami! Je vous pris venir chez Monsieur l’abbé Rodowicz administrateur, oa j’aurai l’hon[n]eur vous voir– Votre trés humble Serviteur prelat Koµsakowµki“. 5

12

1. Ankstyvasis periodas:

gramatika

Verta atkreipti dëmesá, kad 1831 metø pavasará Þemaitijoje vykstant sukilimui Kasakauskis tebestudijavo Vilniuje ir balandþio 22 dienà net apgynë teologijos daktaro disertacijà. Ir ðtai tais paèiais 1831 metais gruodþio 8 dienà Kasakauskio gramatikos rankraðtá jau leidþia spausdinti Vilniaus cenzorius Leonas Borovskis. Vadinasi, cenzûrai rankraðtis turëjo bûti áteiktas dar anksèiau. Tad tikëtina, kad Kasakauskis gramatikà raðë dar studijuodamas Vilniuje. Juk vargu ar per kelis vasaros ir rudens mënesius, tebevykstant sukilëliø malðinimui, tik nuvykæs á naujà vietà (Kaltinënus) jis bûtø galëjæs ramiai rengti gramatikà. Matyt, jis ëmësi gramatikos veikiamas akademinës Vilniaus aplinkos. Kad toji aplinka Kasakauskiui galëjo bûti ypaè svarbi, netiesiogiai turëtø rodyti tai, jog iðvykæs ið Vilniaus ir iðleidæs gramatikà, po to beveik trejetà deðimtmeèiø jis nieko lietuviðko neiðspausdino – iki pat 1859 metø. Kasakauskio gramatika lietuviø raðtijos istorijoje yra tarsi lituanistikos lieptas ið treèiojo á ketvirtàjá deðimtmetá. Ji iðëjo tuo metu, kai ið gyvenimo jau buvo pasitraukæ Antanas Klementas, Dionizas Poðka, Leonas Uvainis, Silvestras Valiûnas, taip pat visus savo lietuviðkus spausdintus darbus jau buvo spëjæ iðleisti Simonas Stanevièius ir Kiprijonas bei Kajetonas Nezabitauskiai. Taèiau gramatika turëjo bræsti ir bent bûti pradëta raðyti tada, kai dar dalis tø kûrëjø buvo aktyvûs, kai jø idëjos tebebuvo gyvos ir átakingos. Tad nors iðspausdinta po sukilimo, Kasakauskio gramatika dar turëjo bûti ákvëpta kalbos sampratø, vyravusiø prieð sukilimà. Tà ryðá su treèiojo deðimtmeèio lietuviø kultûra rodo ir gramatikos pratarmë: „Juk yra þinomi pasauliui darbai daryti ðioje [þemaièiø kalbos] srityje: kun. Mikalojaus Daukðos, kunigo vyskupo Juoz. Giedraièio, kun. Gailevièiaus, Dionizo Paðkevièiaus, Emeriko ir Simono Stanevièiø,

13

kun. Rupeikos, kun. Kiprijono bei Kajetono Nezabitauskiø, kun. Valmiko, kun. Drazdausko ir kitø“7. Kaip matyti, tuos, kurie rûpinosi þemaièiø kalba, Kasakauskis suprato kaip savo amþininkus (iðskyrus Mikalojø Daukðà) – visi kûrëjai, raðytojai yra XIX amþiaus pradþios Didþiosios Lietuvos kultûros veikëjai.

1. 1. Norminamøjø

Kasakauskio

paþiûrø analizë Norminamøjø Kasakauskio paþiûrø analizæ galima pradëti gramatikos þemaitiðkø ir aukðtaitiðkø lyèiø santykio palyginimu ir taip ávertinti tam tikras fonetikos ir morfologijos formas pagal pastebimumà þemaièiams8. 1. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Ið sunkiausiai þemaièiams pastebimø þemaitybiø Kasakauskis vartojo: a) þemaitiðkà ávardþiø acc. pl. anus 34, 69, kurius 71, tus 69. Taèiau b) cond. 1 sg. nematyti þemaitiðkos formos, vartojama ta pati lytis, kurià turi ir kai kurios vakarø aukðtaièiø tarmës (taip pat dbk), pvz.: Bucziau 82, 83, 148 (bûcziau 5) ~ bûèiau, ekiêcziau 30 ~ ekëèiau, Gîrcziau 115 ~ girèiau, Ùaykîcziaus’ 148 ~ laikyèiausi, (noriecziau 106) noriêcziau 12(2x) ~ norëèiau, Turiecziau 91 ~ turëèiau. Taèiau Lietuviø kalbos atlaso duomenimis, Kasakauskio gimtosiose vietose (Ðilalës ðnektoje) ðios formos pabaiga -èiau ir vartojama (LKA III, þemël. 103), ji nesiskiria nuo dalies vakarø aukðtaièiø (ir dbk). Tad tokios formos nëra sàmoningai Kasakauskio aukðtaitintos, tik vartota savo ðnektos lytis (apie ðiø lyèiø vëlesná þemaitinimà þr. 2.1.1.). 1. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimas þemaitiðkas lytis Kasakauskis vartojo gana ávairiai.  KaKLÊ, X–XI: „Wiadomé bowiem sà úwiatu pracé w tym wzglædzie podiæté, X. Mikoùaia Daukszy, Xiæcia Jó. Giedroycia Biskupa Ýmudzkiego, X. Goylewicza, Dyonizego Paszkiewicza, Emeryka i Szymona Staniewiczów, X. Rupeyki, X. Cypriana oraz Kaietana Niezabitowskich, X. Walmika, X. Drozdowskiego, i dalszych“. 8  Smulkiau apie þemaitiðkø lyèiø pastebimumo laipsnius patiems þemaièiams þr. Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 32–39. 7

14

a) Þemaièiø dvibalsá [ie], atitinkantá vakarø aukðtaièiø [ë], iðlaikë: noriet’-i 103 ~ norëti, tiewas 8 ~ tëvas, Turieti 77 ~ turëti, wiejas 19 ~ vëjas. b) Veiksmaþodþiø praes. 3 raðë dvejopai. Visø pirma vartojo aukðtaitiðkas ilgàsias formas, pvz.: auszta 152 ~ auðta, giria 112, reykie 151(4x) ~ reikia, sninga 152, sûszaùa 151 ~ suðàla, szóùa 151 ~ ðàla. Èia net priraðë i kamieno veiksmaþodþiø formø, pvz.: nor’-ia 103(2x) ~ nor[i], tur’-ia 80, 86, 88 ~ tur[i], turia 86, 89 ~ tur[i]9. Antra vertus, Kasakauskis ne maþiau vartojo ir þemaitiðkø trumpøjø formø, tik daþniausiai þodþio gale paþymëdavo apostrofà, reiðkiantá, kad tai esanti sutrumpëjusi forma, pvz.: auszt’ 152 ~ auðta, gir’ 112 ~ giria, kaùb’ 17 ~ kalba, reyk’ 151 ~ reikia, skaud’ 152(2x), 153 ~ skauda, sning’ 152 ~ sninga, sûszaù’ 151 ~ suðàla, szaù’ 159 ~ ðàla, tur’ 27 ~ turi. Aiðku, kad Kasakauskis toleravo abi formas, abu dubletus. c) Bûdvardþiø, dalyviø ir ávardþiø vyriðkosios giminës dat. pl. akivaizdþiai vartojamas vien tik þemaitiðkas su galûne -ims, pvz.: anims 152 ~ anyms, didims 49 ~ didyms, giarims 49 ~ geryms, giarisims 61 ~ gerysyms, giaresnisims 62 ~ geresnysyms, graýims 49 ~ graþyms, kokims 49 ~ kokyms, kurims 71 ~ kuryms, tims 68 ~ tyms10. d) Daiktavardþiø loc. pl. taip pat þemaitiðkas, pvz.: dayktusï 41 ~ daiktûse, léýuwiusï 41 ~ lieþuviûse, piemeniusï 42 ~ piemeniûse, waysiusï 48 ~ vaisiûse. e) Veiksmaþodþiø imper. pl. morfologinës formos Kasakauskio neiðlaikytos nuoseklios. Vartojama aukðtaitiðkø lyèiø su galûnëmis -im(e) ir su -it(e), pvz.: bukim’-e 82 ~ bûkime, bukimegi 82 ~ bûkime gi, bukim’gi 82 ~ bûkim gi, bukit’-e 82 ~ bûkite, bukitegi 82 ~ bûkite gi, bukit’gi 82 ~ bûkit gi, girkim’-e 115 ~ girkime, girkit’-e 115 ~ girkite, prâtynkim’-e 123 ~ pratinkime, prâtynkit’-e 124 ~ pratinkite, turie Tokiø formø atsiradimo mechanizmas greièiausiai toks pats, kaip ir hiperaukðtaitybiø. T. y. þemaitis Kasakauskis noria, turia lytis turbût rekonstravo pagal kitas savo tarmës formas. Vis dëlto tokio tipo formø esama ir rytø aukðtaièiø tarmëse, tad jos ið pirmo þvilgsnio neatrodo dirbtinës (hiperaukðtaitiðkos). Taèiau nemanytina, kad Kasakauskis bûtø siûlæs norminti tokias rytietiðkas lytis. Jis jas sukûrë. 10  Pietø þemaièiai (dûnininkai) paprastai turi formas su ilguoju [î]: tî · ms, baltî · ms (plg. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966, 315), todël tas ilgasis garsas [î], bûdingas gimtajai Kasakauskio tarmei, èia transponuojamas á bk raide (dar plg. Subaèius 1998, 36, 45, 114tt.) 9

15

1. Ankstyvasis periodas: gramatika

kim’-e 89 ~ turëkime. Antra vertus, paraðyta ir su þemaitiðku vietoj , pvz.: Ùaykîkiemes’-i 147 ~ laikykiamës, Ùaykîkiemegis’-i 147 ~ laikykiamegis, noriêkiem’-e 106 ~ norëkiame, Noriêkiet’-e 106 ~ norëkiate. Ið to, kad þemaitiðkos formos retesnës, kad pavartotos su retesniais þodþiais, galima spræsti, jog Kasakauskis labiau orientavosi á aukðtaitiðkas formas, taèiau retkarèiais prasimuðdavo ir gimtosios þemaitiðkos lytys. f) Paskutinioji ið vidutiniðkai pastebimø gramatikos ypatybiø yra paplatëjusio þemaitiðko [¼] vartojimas ar nevartojimas. Kadangi èia esama nemaþos ávairovës, reikia ávertinti, kaip pats Kasakauskis teoriðkai nusakë raidþiø bei turiná. Jau gramatikos pradþioje jis raðë, kad „balsæ i þemaièiai taria ne kà ploniau negu y, t. y. lotynø pavyzdþiu, plg. didis ‘didelis’, bitè ‘bitë’, tarsi bûtø dydys, bytè“11. Atrodytø, kad èia Kasakauskis a) skiria garsà [i] nuo [¼], b) supranta, jog þemaièiø [¼] panaðus á lenkø (dydys, bytè), c) taèiau vadovaudamasis lotynø kalba vis dëlto siûlo raðyti raidæ , o ne (didis, bitè). Taigi teoriðkai garsà [¼] jis rekomenduoja raðyti raide . Toliau tame paèiame puslapyje Kasakauskis ima pats sau prieðtarauti: „Graikø y tariama kaip lotynø kalbos i, t. y. kietumu maþai skiriasi nuo áprastinio i, pvz.: prâtynu ‘pratinu’, kaypo ‘kaip’ ir t. t.“12. Vël pakartojama, kad skirtumas tarp raidþiø ir nedidelis. Taèiau prâtynu, paraðytas su raide garsui [¼] þymëti, rodo, kad ðiuo atveju labiau siûloma , o ne ! Atrodo Kasakauská nelabai ir kreipus dëmesio á tà skirtumà, jam lyg ir tikæ raðyti abejaip. Treèioje vietoje Kasakauskis dar ðiek tiek tikslina savàjà raidþiø ir vartojimo distribucijà: „Graikø y nevartojama þodþio pradþioje, iðskyrus vienà jungtukà yr, kuris reiðkia lenkø ‘i’, ir tai dël to, kad já bûtø galima atskirti nuo pagalbinio veiksmaþodþio, kurio abiejø skaièiø treèias asmuo raðomas ir’. Taèiau visus þodþius, kuriuos tariant girdimas dvibalsis arba tribalsis, bûdingas þemaièiø kalbai, reikia raðyti su y, pvz.: szitay ‘ðitai’, Jonuy ‘Jonui’, ýmoguy  KaKLÊ, 2: „Samogùoskæ i, wymawiaià ýmudzini niewiele cieniey od brzmienia y, to iest: na wzór ùacinników: didis wielki, bité pszczoùa, jakby byùo dydys, byté“. 12  KaKLÊ, 2: „Greckie y, naksztaùt laciñskiego i wymawia siæ, to iest: maùo róýniàcà siæ twardoúcià, czyli gruboúcià od zwyczaynego i: np. prótynu zwyczaiæ, kaypo jako, i t. d.“. 11

16

‘þmogui’ ir t. t.“13 (plg. 1 pav.). Vadinasi, ne tiek fonetiðkai, kiek tiesiog grafiðkai jis nurodo, jog pradþioje þodþio teraðytina , o dvibalsiuose ai, ei, ui – (, , ). Taèiau kaip raðyti þodþio vidurio ir galo pozicijoje, èia nepasakoma. Belieka paþiûrëti, kà Kasakauskis darë praktiðkai. Þodþio viduryje paprastai þymëta : cêiêinikas 3 ~ èyþinykas, dayktinikay 45 ~ daiktinykai, giriemx 34 ~ giriami, skaytîtines 1 ~ skaitytinës, sninga 152. Taip pat þodþio viduryje kartais raðyta ir : gyrdiêta 31 ~ girdëta, gyrdiêtas 31 ~ girdëtas, prâtynti 120 ~ pratinti (visa paradigma su ), syrgu 156(2x) ~ sergu, syrgau 156 ~ sirgau. Atrodo, kad Kasakauskis buvo labiau linkæs raðyti raidæ [¼], bet retkarèiais su kai kuriais dvigarsiais susipainiodavo. Ðtai jo gimtojoje Ðilalës ðnektoje tiek tvirtapradþiai, tiek tvirtagaliai dvigarsiai im, in, um, un iðlaikomi sveiki, o dvigarsiai il, ir, ul, ur verèiami á [¼l], [¼r], [¹l], [¹r] (LKA II, þemël. 20, 21). Kasakauskis galëjo ypaè jausti dvigarsiø siaurumà ir platumà esant nevienodà, todël nors ir norëdamas vartoti [¼], dël savo ðnektos (ir aplinkiniø) ryðkaus skirtingo kai kuriø dvigarsiø tarimo kartais sporadiðkai paraðydavo dvigarsius su . Darant tokià iðlygà, galima tvirtinti, jog sàmoningai þodþio viduryje Kasakauskis vis dëlto nenorëjo daryti grafinio skirtumo tarp [i] ir [¼] – buvo linkæs þymëti tik . Þodþio gale taip pat vyrauja grafema : bûti 8 (buti 77, 78, 80) ~ bûti, eyti 11 ~ eiti, padarîsi 13 ~ padarysi, regiêti 8 ~ regëti, toli 132. Taèiau tam tikrose þodþio galo pozicijose jau dësningai raðyta , pvz., neveikiamosios rûðies dalyviø vyriðkosios giminës daugiskaitoje: duoty part. praet. pass. nom. pl. m. 31 ~ duoti, giriemy part. praes. pass. nom. pl. m. 33, 34, 35 ~ giriami, girtx 34 ~ girti, regiemy 33, 34, 35 ~ regiami, regiety 34 ~ regëti, sukamy 33, 34, 35 ~ sukami, sukty 34 ~ sukti. Be to, su () raðomas ir vyriðkosios giminës Q bei i kamienø bûdvardþiø daugiskaitos vardininkas, pvz.: giwingx 15 ~ gyvingi, ipatingx 15 ~ ypatingi, sudietinx 15 ~ sudëtini ‘sudëtiniai’, swetimiszkx 15 ~ svetimiðki, wienutinx 15 ~ vienutini ‘vienuti13

 KaKLÊ, 7: „Greckie y, nie uýywa siæ na poczàtku wyrazów, oprócz tylko iednego spóynika yr znaczàcego polskie i, a to dla odróýnienia go od sùowa posiùkowego, w osobie trzeciey obu liczb w czasie teraênieyszym piszàcego siæ ir’. We wszystkich zaú wyrazach, przy których wymawianiu daie siæ sùyszeã dwógùoska, lub tróygùoska wùaúciwa ýmudzkiemu iæzykowi; pisaã trzeba y: np– szitay oto, Jonuy Janowi, ýmoguy czùowiekowi, i t. d.“.

17

1. Ankstyvasis periodas: gramatika

1 P A V.

KaKLÊ (1832) 7: tekstas, aiðkinantis, kad graikø nevartojama þodþio pradþioje, iðskyrus vienà jungtukà yr ‘ir’, kad já bûtø galima atskirti nuo pagalbinio veiksmaþodþio (bûti), kurio abiejø skaièiø treèias asmuo raðomas ir’ ‘yra’; VUB, sign.: LR 31

18

niai’, wisotinx 15 ~ visuotini. Vadinasi, galima apibendrinti, kad praktiðkai vien dalyviø ir bûdvardþiø daugiskaitos vardininko galûnës garsà [¼] Kasakauskis þymëjo raide () (tad ir siûlë normà). Kitais atvejais raðë tik . Tokia analizë rodo, kad Kasakauskis buvo linkæs vartoti aukðtaitiðkas lytis ir jas þymëti , iðskyrus kai kuriuos þodþio galo pozicijos atvejus. Taèiau tø iðimèiø negalima laikyti fonetikos bruoþais, tai greièiau panaðiø morfologijos formø atskyrimas (plg. girtx ‘jie pagirti’ ir eyti ‘eiti’). Pozicija

þodþio pradþia þodþio vidurys

þodþio galas

KaKLÊ vartosena

(iðimtis: yr ‘ir’)

() ( sporadiðkai dvigarsiuose)

ir (, ( tik dalyviø, , ) bûdv. nom. pl.)

Distribucija

papildomoji distribucija

nepavykæs absoliutumas

papildomoji distribucija

1   L E N T E L Ë:

dvibalsiai

absoliutu

KaKLÊ ir raidþiø distribucija (garsui [¼] ir dvibalsiams þymëti)

Tokia paini ir ne visai nuosekli bei () raðymo sistema negalëjo bûti patraukli besimokanèiam lietuviðko raðto, tad ir jà ádiegti bûtø buvæ sunku. 1. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Þemaièiams pastebimiausiø þemaitybiø Kasakauskis gramatikoje stengësi visai iðvengti. a) Aiðkiai aukðtaitinamas dûnininkø monoftongizuotas negalûninis [î] ten, kur vakarø aukðtaièiai turi [ie] (dbk ie), pvz.: lieýûwis 14 ~ lieþuvis, lieýûwiszkay 14 ~ lieþuviðkai, piemuo 19, sniêgas 16 ~ sniegas, wiênas 15 ~ vienas. Kasakauskis raðë bent dviejose skirtingose pozicijose: a) vak. aukðt. [ie] (þem. [î] ar [î§]), b) vak. aukðt. [ë] (þem. [ie]). Panaðiai þem. ir vak. aukðt. [ie] á vienà buvo suplakæs tuo metu ir Kiprijonas Nezabitauskis (plg. Subaèius 1998, 281, 290). Formos léýuwis 41 ~ lieþuvis ir beveik visÂs ðio þodþio paradigmos, paraðytos su , ne su , negalima laikyti kokiu hipernormalizmu. Tai tiesiog ta pati aukðtaitiðka forma [ie], tik po

19

1. Ankstyvasis periodas: gramatika

praleistas pirmasis dëmuo . Plg. ir þem. diftongo [ie] po uþraðymà tik grafema : kielesi 156 ~ këlësi. Èia, þinoma, lenkø raðybos poveikis: po neraðomas minkðtinamasis , nes grafema lenkø ortografijoje ir taip þymi tik minkðtà priebalsá. Kasakauskis ið inercijos dvibalsio dëmená bus palaikæs minkðtumo þenklu ir dël to já praleidæs. Galûnëje Kasakauskis paraðydavo dar kitaip: giaresnxi 62(2x) ~ geresnieji, giariausxi 64(2x) ~ geriausieji, giarxi 61(2x) ~ gerieji. Tai ávardþiuotinës formos. Taèiau panaðiai paraðytos ir neávardþiuotinës Jyi 67 ~ jie, Kurxi 71 ~ kurie (kad tai tikrai neávardþiuotinës formos, rodo neávardþiuotinës paradigmos, ið kuriø ðie pavyzdþiai imti, plg. Jyi, Jû, Jms, Jus ir t. t. [p. 67], taip pat Kurxi, Kuriû, Kurims, Kurius ir t. t. [p. 71]). Bûdamas dûnininkas, jis galëjo jausti ir þodþio gale ypaè girdimà savo tarmës diftongoidà [î§] (plg. toliau 2.1.3.a). b) Kità lengviausiai þemaièiams pastebimà þemaityb栖 [û] ar [û™] vietoj vakarø aukðtaièiø [uo] – Kasakauskis aukðtaitino labai panaðiai. Pastebimiausius atvejus jam pavyko pakeisti, pvz.: akmuo 14, asztuonims 75 ~ aðtuonyms, asztuoniû 75 ~ aðtuoniø, duodu 28, duok 12, dziauguos’ 29 ~ dþiaugiuos, iuodas 4 ~ juodas, iuodynu 132 ~ juodinu, sesuo 43, wanduo 19 ~ vanduo. Maþiau pastebimi atvejai praslydo nesuaukðtaitinti, pvz.: asztuneri 74 ~ aðtuoneri, asztuneries 74 ~ aðtuonerios, giarûju 60 ~ geruoju, kumi 22 ~ kuomi, Ùaykîsius’ 148 ~ laikysiuos, mokisiusi 133 ~ mokysiuosi. c) Þodþio galo monoftongus Kasakauskis aukðtaitino dësningai, pvz.: anays 155 ~ anais, giarây 13 ~ gerai, dayktays 42 ~ daiktais, Kalbîngay 14 ~ kalbingai, metays 155 ~ metais. d) Sàmoningai stengësi aukðtaitinti ir vardaþodþiø dat. sg., pvz.: dayktuy 41 ~ daiktui, Jonuy 7, 36 ~ Jonui, karaliuy 36 ~ karaliui, piemeniuy 42 ~ piemeniui, waysiuy 47 ~ vaisiui, ýmoguy 7 ~ þmogui. Tik kai kurios ávardþiuotinës formos teliudija, kad Kasakauskis nesugebëjo to padaryti visada sëkmingai, pvz.: giariausiujuy 63 ~ geriausiuojui ‘geriausiajam’, giârujuy 60 ~ geruojui ‘gerajam’.

1. 2. Gramatikos

kalbinës intencijos

Matyti, kad Kasakauskis stengësi aukðtaitinti ir sugebëjo (su)aukðtaitinti ne tik lengviausiai pastebimas þemaitybes, bet ir tris ið vi-

20

Þemaitiðkumas

KaKLÊ

pastebimas

Ypatybës

Sunkiausiai:

a) acc. pl.

Vidutiniðkai:

a) [ie] b) praes. 3 c) dat. pl. d) loc. pl. e) imper. pl. f) [¼], [i]

+ +

a) [î] ar [î §] b) [û] ar [û ™] c) [â], [ç] d) dat. sg.

+ + + +

Lengviausiai:

2   L E N T E L Ë: KaKLÊ

Aukðt.

Þem. +

+

+ + + + (+)

tarmës pasirinkimo intencijos

dutiniðkai pastebimø (2 lentelë). Vadinasi, jau vien tai rodo, kad jis negalëjo skirti savo gramatikos tik þemaièiams, jam turëjo rûpëti platesnqs teritorijos skaitytojai. Antra vertus, Kasakauskiui nesisekë pakankamai gerai suaukðtaitinti ir bent keturias ið sunkiausiai ir vidutiniðkai pastebimø ypatybiø jis visai dësningai iðlaikë þemaitiðkas. Atrodo, kad Kasakauskio norëta orientuotis á tradicinæ vidurietiðkà raðomàjà kalbà (tarmæ), taèiau tai jam pavyko daug blogiau nei, tarkim, Þemaièiø vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraièio aplinkos þmonëms, – dûnininkui Bonaventûrai Gailevièiui ir kt. (plg. Subaèius 1998, 149–154, 180–187). 2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai Kasakauskis yra iðleidæs ir daugiau knygø. Lietuvos bibliografija nurodo dar keturias: Girtybë ir blaivystë (1859)14; Pasaka apei paðnekesná tarp velnio ir ðimkoriø (1861)15; Iðguldymas apei sakramentà pakûtos   GYRTIBE YR BÙAJWISTE APRASZI Kunigs Praùots KASSAKAUSKIS. WYLNIUJI SPAUSTUWIEJI JUZUPA ZAWADZKIE. 1859 (toliau – KaGB). 15   PASAKA APEJ PASZNEKIESNI TARP WELNIA YR SZIMKORJU PO ATSYÝADIEIMA KATALYKU NU GIERYMA ARIEÙKAS paraszi Kunigs Praùots Kassakauskis. WYLNUJI. Spaustuwieji Juzupa Zawadzkie. 1861 (toliau – KaPP). 14

21

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

(1862)16, Iðguldymas pavynasèiø krikðèionø-katalikø (1864)17, taip pat vienà 1869 metais iðleistà graþdanka18: Iðguldymai Ðventø Evanelijø (Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ)19 (Birþiðkos liudijimu, ir pastaràjà Kasakauskis vertë lotyniðkomis raidëmis, taèiau valdþios nurodymu buvo iðleista kirilicos ortografija, plg. Birþiðka 1965, 35; tà pat patvirtina ir Vytauto Merkio studija20, plg. toliau 3.). Todël prieð pradedant nustatinëti Kasakauskio bendrinës kalbos paþiûras, reikia ávertinti ir ðiø knygeliø kalbà. Kadangi pirmàjà ið jø (1859) nuo gramatikos skiria net 27 metø pertrauka, galima kalbëti apie visai kità, vëlyvàjá Kasakauskio kûrybos laikotarpá.

2. 1. Keturiø

knygeliø þemaitybës

Visø keturiø knygeliø kalba ir ortografija yra labai panaði, jos akivaizdþiai raðytos to paties asmens ir maþdaug tuo paèiu periodu (maþdaug aðtuoneri metai prieð Kasakauskio mirtá). Todël jø þemaitybes tikslinga apraðyti kartu viename poskyryje. 2. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Pirmoji ið sunkiausiai pastebimø þemaitybiø – a) acc. pl. – Kasakauskio vartojama þemaitiðka. KaGB: anus 5, 6, 12, kurius 10, tus 6, 8; KaPP: anus 3, 4, 6(2x), 8, 12, 18 (plg. 3 pav.), 25(2x), kurius 20, tus 25; KaIS: anus 23, 24, 27, 28, 38, kurius 7, 32, 39, tus 8, 29; KaIPK: anus 10, 12, 16, kurjus 12 ~ kurius, nekurjus 9, 10 ~ nekurius, tus 7, 20. Ðis bruoþas liko visai nepakitæs nuo ankstyvojo (gramatikos) periodo.   ISZGULDIMS APEJ SAKRAMENTA PAKUTOS ARBA SPAWIEDNES SZWENTOS PARASZITS PAR Kuniga Praùota Kassakauski. WILNIUJI. SPAUSTUWIEJI JUZUPA ZAWADZKIE. 1862 (toliau – KaIS). 17   ISZGULDIMS PAWINASZCZJU KRYKSZCZJONU-KATALYKU APRASZITS par Kuniga Praùota Kassakauski KLEBONA AKMENES. WYLNUJE. Kasztu yr spaustuweje Juzupa Zawadzké. 1864 (toliau – KaIPK). 18  Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba 1. 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969, 190–191; Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba 2(1). 1862–1904, Vilnius: Mintis, 1985, 560–561. 19  [Kalikstas Kasakauskis,] ÈØÃÓËÜÄÈÌÀÉ ØÂÅÍÒÓ ÅÂÀÍÅËIÞ ÀÍÒÚ ÂÈÑÓ 16

ÍÅĪËÞ ÈÐÚ ØÂÅÍ×Þ ÈØÒÈÑÓ ÌÅÒÓ. ÄÀËÈÑÚ ÀÍÒÐÀ. ÂÈËÜÍÞÉ 20

Ñïàóñòóâåº À.Ã. Ñûðêèíà. 1869 (toliau – ÊàÈØÅ).  Vytautas Merkys, Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo, Vilnius: Mintis, 1999, 632.

22

Taèiau b) cond. 1 sg. ypatybë aiðkiai pakeista. Vietoj buvusios greièiausiai gimtosios Kasakauskio Ðilalës ðnektos formos, besibaigianèios -èiau (sutapo su dalies vakarø aukðtaièiø forma), pasirinkta þemaitiðka galûnë -èio: ar . KaGB: pasakiczio 18 ~ pasakyèio; KaPP: buczio 23, 28 ~ bûèio, galeczjo 5 ~ galëèio, parodiczjo 36 ~ parodyèio, pasyrodiczjo 36 ~ pasirodyèio, pasakiczjo 13 ~ pasakyèio, pradieczjo 36 ~ pradëèio; KaIS: buczjo 19 ~ bûèio; KaIPK: degczjo 6 ~ degèio, iszduczjo 6 ~ iðduoèio, paduczjo 6 ~ paduoèio, turéczjo 6 ~ turëèio. Þemaitiðka forma su galûnës o (þem. /uo/) vartojama ir Salantuose (LKA III, þemël. 103), kur 1818–1825 metais, dar prieð vykdamas studijuoti á Vilniø ir prieð raðydamas gramatikà, vikaravo Kasakauskis. Tokià formà vartojo ir Motiejus Valanèius, Kasakauskio vyskupas. Visiðkai akivaizdu, kad Kasakauskis sàmoningai jà suþemaitino. 2. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës. a) Þemaitiðkas dvibalsio [ie] raðymas iðlaikytas, kaip ir KaKLÊ. KaGB: dieùto 23 ~ dël to, dietus 13 (plg. 2 pav.) ~ dëtøs, iszgierus 18 ~ iðgërus, noriedams 5 ~ norëdamas, turieje 8 ~ turëjo; KaPP: elgieties 11 ~ elgëtës, rejkieje 13 ~ reikëjo, pasydiek 9 ~ pasidëk, tiewus 18 (plg. 3 pav.) ~ tëvus, wielejsgi 8 ~ vëleisgi; KaIS: regiedams 26 ~ regëdamas, tiewa 32 ~ tëvo, turiedams 26 ~ turëdamas, turies 50 ~ turës, wielejsgi 26 ~ vëleisgi. Kaip jau pastebëta gramatikoje, Kasakauskis ir èia po minkðtojo priebalsio [l] neþymi dvibalsio [ie] pirmojo dëmens , tarsi jis bûtø minkðtumo þenklas. Taèiau KaIPK bent 1863 metais (nors knygelë iðleista 1864 metais, Valanèiaus aprobata pasiraðyta 1863 m. vasario 23 d.) atsirado pakeitimas. Vietoj Kasakauskis daþnai ëmë raðyti arba : baýniczé 6–7 ~ baþnyèia, deszyné 6 ~ deðinë, iszguldynésju 5 ~ iðguldinësiu, kajré 6 ~ kairë, smerczé 5 ~ smerèio, teapturés 5 ~ teapturës, Tykéims 9 ~ tikëjimas, Todél 6 ~ todël, Tjewa 5 ~ tëvà, Tjews 6 ~ tëvas. Greièiausiai tai tik grafinë Kasakauskio naujovë, nereiðkianti jo noro ávesti koká kitoká garsà. KaIPK pradþioje prie þodþio smerczé yra jo paties priraðyta iðnaða apie naujoviðkà þenklà : „Parsergéims skajtitojems. Ta szitaj balsi arba litara (é) paýenklinta su tokju (’) brjeýuku, tur buty isztarama minksztaj arba pùonaj, taj ira tajp, kajpo kad prisz jen butu dar padjeta litera (j): – o tajp szitaj: smerczje“ (p. 5; plg. 5 pav.). Vadinasi, Kasakauskis ir raðybà tapatino, ið èia atsirado ir pramaiðiui vartojamø abejopø formø (plg. toliau 4.3., 6.1.).

23

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

2 P A V.

KaGB (1859) 13: lytys gierty, wjina, giejdi, wjinu, wijna, atydud, wysa, dietus, tyktaj, apsygier, Kikwins, butynaj, igijs ir kt.; VUB, sign.: LR 213

Plg. ir KaIPK skolinius gréku 92 ~ grieku, wérns 93 ~ viernas, taip pat þodþius Atydukét 94 ~ atiduokiat, géra 94 ~ gero, sunkésnju 96 ~ sunkesniø, tokés 5 (plg. 5 pav.) ~ tokias, Wészpaté 5(2x) ~ Vieðpatie, kurie rodo, jog Kasakauskiui rûpëjo þymëti raide ne vien þemaitiðkà [ie], taèiau daþnai ir bet koká kitoká atvejá, anksèiau raðytà dviraidþiu . Apie tai þr. ir 4.3., 6.1. b) Veiksmaþodþiø praes. 3 formos suvienodintos, vietoj gramatikoje buvusiø abiejø (paraleliø) variantø, vëlyvuoju periodu Ka-

24

sakauskis vartojo tik trumpàsias þemaitiðkas formas. KaGB: apsygier 13 (plg. 2 pav.) ~ apsigeria, atsyskir 6 ~ atsiskiria, najkin 7 ~ naikina, tur 9, 18 ~ tur[i], wajszin 17 ~ vaiðina; KaPP: atsyrond 14 ~ atsiranda, prigaun 11 ~ prigauna, szwentyn 18 (plg. 3 pav.) ~ ðventina, uýsto 15 ~ uþstoja, wejz 14 ~ veiz[i]; KaIS: atlejd 56 ~ atleidþia, gieù 24 ~ gelia, igin 49 ~ ágyna, tur 22 ~ tur[i], wejz 24, 55(2x) ~ veiz[i]; KaIPK: atsyýad 74 ~ atsiþada, gyrd 10 ~ gird[i], reg 10 ~ reg[i], tur 9 ~ tur[i], ýyb 73 ~ þiba. Vël matyti pakeista orientacija á þemaitiðkas formas. c) Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, dalyviø, ávardþiø dat. pl. iðlaikytas, kaip ir gramatikoje, þemaitiðkas. KaGB: anims 10 ~ anyms, kytims 22 ~ kityms, kurims 15 ~ kuryms, neiszmintingims 7 ~ neiðmintingyms, wysims 21(2x) ~ visyms; KaPP: anims 4, 13, 18 (plg. 3 pav.), 26 ~ anyms, griêantims 25 ~ grieþiantyms, kytims 12, 19, 26 ~ kityms, kurims 8 ~ kuryms, tims 8 ~ tyms; KaIS: kytims 33 ~ kityms, kurims 8 (plg. 4 pav.), 32(2x) ~ kuryms, tims 8 (plg. 4 pav.), 32 ~ tyms, wysims 35 ~ visyms; KaIPK: anims 12, 21 ~ anyms, iszrinktisims 12 ~ iðrinktysyms, kytims 17 ~ kityms, tims 9 ~ tyms, wysims 9 ~ visyms. d) Vyriðkosios giminës loc. pl. taip pat iðlaikytas þemaitiðkas. KaGB: dwasyszkusi 9 ~ dvasiðkûse, jaunusi 7 ~ jaunûse, metusi 7 ~ metûse, rasztusi 18, 20 ~ raðtûse, senusi 18 ~ senûse; KaPP: atsytykymusi 6 ~ atsitikimûse, rasztusi 32 ~ raðtûse, tokjusi 6 ~ tokiûse; KaIS: atsytykymusi 46(2x) ~ atsitikimûse, dalikusi 44 ~ dalykûse, metusi 37 ~ metûse, pyrmusiusi 35 ~ pirmûsiûse, tokiusi 44 ~ tokiûse. Èia tik raðyba supaprastinta: vietoj galinës diakritinës raidës Kasakauskis ëmë vartoti áprastàjà . Tokio þenklo su dviem taðkais (prancûzø trema?) beveik niekas ið XIX amþiaus autoriø nevartojo, o vietininko galûnei þymëti – visai niekas. Tad Kasakauskis ilgainiui turëjo suprasti savo gramatikos norma esàs atitolæs nuo praktikos. Taèiau taip teraðë iki 1862 metø imtinai. O nuo 1863-øjø KaIPK Kasakauskis vël reformavo savo raðybࠖ vietoj ëmë raðyti : apsyeimuse 8 ~ apsiëjimûse, dalikuse 9 ~ dalykûse, danguse 5 (plg. 5 pav.), 7 ~ dangûse, darbuse 8 ~ darbûse, rejkaùuse 16 ~ reikalûse. Apie tai þr. ir toliau 4.4. e) Vietoj daþnesniø imper. pl. KaKLÊ gramatikos aukðtaitiðkø formø á vëlesnes knygeles Kasakauskis ásivedë vien þemaitiðkas. KaGB: bukiet 23 ~ bûkiat, prisystebiekem 7 ~ prisistebëkiam, Sergiekieties 5 ~

25

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

3 P A V . KaPP

(1861) 18: lytys szwentyn, dienas, tisa, tiewus, anus, anij, anims, gyrtukluj, wina ir kt.; VUB, sign.: LR 88

sergëkiatës, weskiem 22 ~ veskiam, ýinokiem 23 ~ þinokiam; KaPP: Paùukiekiet 11 ~ palûkëkiat, pasakikiet 29 ~ pasakykiat, pasykùausikiet 12 (Pasykùausikiet 15) ~ pasiklausykiat, patwyrtinkiet 30 ~ patvirtinkiat, rupinkieties 11 ~ rûpinkiatës; KaIS: apierawokiet 54 ~ apieravokiat, atsygrenszkiem 35 ~ atsigræþkiam, Atsygrenszkiet 22 ~ atsigræþkiat, Iszpaýinkiet 33 ~ iðpaþinkiat, turiekiet 54 ~ turëkiat. Iðimèiø

26

4 P A V . KaIS

(1862) 8: lytys Kuniguj, Imkite, kurims, tims, atlykty, wins, duk ir kt.; VUB, sign.: L R 1299

pasitaikë tik KaIS: Imkite 8 (plg. 4 pav.), 32, pakutawosite 56 ~ pakûtavosite, prapulsite 56. Taèiau ðie atvejai yra citatose ið kitø tekstø ir panaðesni á riktus, o ne á dësningumus. Aiðku, kad liepiamàjà nuosakà Kasakauskis buvo nutaræs þemaitinti. Vis dëlto grafiðkai Kasakauskis 1863 metais jau buvo nutaræs kiek modifikuoti ir ðios nuosakos raðybà, plg. KaIPK: Imkét 21 ~ imkiat,

27

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

5 PAV.

KaIPK (1864) 5: lytys Kikwins, dronsej, dydej, wysy, kikwins, danguse, Tij, ýodej, Djewa, pyldity, tokés, djewabajmina, iszguldynésju, buty ir kt.; iðnaðoje komentaras apie raidës vartojimà: „Parsergéims skajtitojems. Ta szitaj balsi arba litara (é) paýenklinta su tokju (’) brjeýuku, tur buty isztarama minksztaj arba pùonaj, taj ira tajp, kajpo kad prisz jen butu dar padjeta litera (j): – o tajp szitaj: smerczje“; VUB, sign.: LR 40

28

stowékét 9 ~ stovëkiat, turékétés 9 ~ turëkiatës, wejzékét 12 ~ veizëkiat. Vadinasi, kaip ir þemaièiø [ie] atveju, grafiðkai ´ . Tiesa, pasitaikë paraðyti ir ankstesniu bûdu su : parkratikem 21 ~ parkratykiam. Apie tai þr. ir toliau 4.3., 6.1. f) Buvusià sudëtingà savo gramatikos ir distribucijà Kasakauskis labai supaprastino. Vietoj keblaus taisykliø rinkinio (þodþio pradþioje , þodþio viduryje , þodþio gale arba [bendratis], arba [dalyv., bûdv. nom. pl.]) jis perëjo prie tradicinio – þyvatiðko, pabrëþiðko, valanèiðko – þemaitiðko þymëjimo. KaGB: gyrty adj. nom. pl. m. 10 ~ girti, nusypyrkty 9 ~ nusipirkti, paylginyms 17 ~ pailginimas, pawalgity 8 ~ pavalgyti, wysa 13 (plg. 2 pav.) ~ visà; KaPP: dumoty 4 ~ dûmoti, yr 3 ~ ir, kyty 3, 9 ~ kiti, pasylejsty 6 ~ pasileisti, wysy 4, 8 ~ visi; KaIS: atlykty 8 (plg. 4 pav.) ~ atlikti, Iszryszyma 26 ~ iðriðimo, padarity 26 ~ padaryti, pyldity 31 ~ pildyti, prisakimus 26 ~ prisakymus; KaIPK: buty 5 (plg. 5 pav.) ~ bûti, dydej 5 (plg. 5 pav.) ~ didþiai, pyldity 5 (plg. 5 pav.) ~ pildyti, wysy 5 (plg. 5 pav.) ~ visi, ýynjos 84 ~ þinios. Aiðku, kad èia Kasakauskis sàmoningai vengë savo gramatikoje siûlytos painios sistemos. Galima áþvelgti ir ðiokià tokià bei distribucijos raidos tendencijà vëlyvuoju laikotarpiu. 1859 metais iðleistoje Girtybë ir blaivystë Kasakauskis dar daþniau raðë aukðtaitiðkà vietoj tikëtino þemaitiðko , plg. KaGB: palikt 6 ‘palieka’, ýina 7 ~ þino, taèiau vëlesnëse knygelës tokiø atvejø ryðkiai sumaþëjo. 2. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Tarp pastebimiausiø þemaièiams ypatybiø taip pat matyti nemaþø pokyèiø, atsiradusiø vëlyvuoju periodu. a) Uþuot kaip gramatikoje raðæs aukðtaitiðkà (dbk ie), Kasakauskis ëmë vartoti þemaitiðkas formas. Visø pirma negalûnës pozicijoje vyrauja [î]. KaGB: aszwiniu 9 ~ aðvieniø, atsylip 12 ~ atsiliepia, Kik 7(4x), 19 (kik 7, 18, 19[3x]) ~ kiek, kikwina 23 ~ kiekvienà, kikwins 6, 11 (Kikwins 13 [plg. 2 pav.], 20) ~ kiekvienas, lipy 16 ~ liepë, niewins 9, 23 ~ nëvienas, tik 19 ~ tiek, wina 19 ~ vienà, winiby 15 ~ vienybë, winok 23 ~ vienok, Winokiej 10 ~ vienokiai, winu 13 ~ vienu, winus 18 ~ vienus, witoji 11 ~ vietoje, ýimos 7 ~ þiemos. KaPP: atsylipy 6, 7, 29 ~ atsiliepë, dina 10 ~ diena, dinu 3 ~ dienø, kik 7, 31 ~ kiek, lipys 4 ~ liepæs, lips 25 ~ lieps, padiniuj 13 ~ padieniui, pitu 10(2x) ~ pietø, szendina 16 ~ ðiandienà, szyrdis 14, 33 ~ ðir-

29

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

dies, tik 7 ~ tiek, tisa 11, 18 (plg. 3 pav.) ~ tiesa, wina 3, 8, 9(3x), 10, 15, 18 (plg. 3 pav.) ~ vienà, winok 6, 9, 13, 25 ~ vienok, wins 17, 19 ~ vienas, winu 6 ~ vienø, wita 15(2x) ~ vietà, êimos 13 ~ þiemos. KaIS: dinas 15 ~ dienas, dinos 36(4x) ~ dienos, iszkodams 28 ~ ieðkodamas, kasdina 54 ~ kasdienà, kik 27, 42, 43, 55 ~ kiek, kikwins 7, 25, 50 ~ kiekvienas, lipy 9 ~ liepë, papilditijej 39 ~ papildytieji, spawiedotijej 38, 56 ~ spaviedotieji, szyrdis 26, 29(2x), 31, 33 ~ ðirdies, szwentijej 33 ~ ðventieji, tik 55, 56 ~ tiek, ugnis 36 ~ ugnies, wargdiny 30 ~ vargdiená, win 24(2x) ~ vien, wina 6, 21, 22, 27, 30, 34 ~ vienà, winam 35 ~ vienam, winame 30 ~ viename, winos 25(2x) ~ vienos, wins 8 (plg. 4 pav.), 23 ~ vienas, winu 8 ~ vienu, wita 5 ~ vietà, witas 27 ~ vietos, witoji 7, 45 ~ vietoje. KaIPK: apszwisty 74 ~ apðviesti, dinas 7 ~ dienas, dinoje 15 ~ dienoje, dinu 15 ~ dienø, iszkos 71 ~ ieðkos, kasdina 68 ~ kasdienà, kikwins 5 (plg. 5 pav.) (Kikwins 5 [plg. 5 pav.]), 68 ~ kiekvienas, lipy 22 ~ liepë, lipk 66 ~ liepk, szén dina 7, 23 ~ ðiandienà, wina ~ vienà, winam 6 ~ vienam, winok 5 ~ vienok, winoje 12 ~ vienoje, wins 5, 10 ~ vienas, witas 10 ~ vietos, witoje 12 ~ vietoje. Antra, þodþio galo pozicijoje þemaitinimas buvo kitoks. 1859-aisiais KaGB raðyta su : anji 16(2x), 17, 21 ~ anie, kurji 7, 10, 14(5x), 17, 23(3x) ~ kurie, numji 15 ~ numie, patjis 23 ~ paties, tji 16, 18 ~ tie, tokji 23 ~ tokie, wysokji 10 ~ visokie. Ir anksèiau gramatikoje buvo nurodæs kitaip þymëti diftongoidinæ galûn栖 pvz., kurxi ~ kurie (plg. 1.1.3.a) – ir èia tas skirtumas iðlaikytas. Tik vietoj grafikos atsirado . Tai lengvai paaiðkinama tuo, kad jau 1859 metais visi DL lietuviai vietoj diftongø su raide (, ir kt.) buvo ëmæ raðyti su (, ir kt.). Greièiausiai tiesiog grafiðkai kartu su diftongais Kasakauskis èia pakeitë á . Toje KaGB retkarèiais taip pat (diftongoidiðkai?) paraðyta ir þodþio viduryje: wjin 21 ~ vien, wjina 8, 13 (plg. 2 pav.) ~ vienà, wjinami 22(2x) ~ viename, wjins 15 ~ vienas, wjinu 13 (plg. 2 pav.) ~ vienø. Be to, kelis kartus raidës sukeistos vietomis, vietoj paraðyta (ir þodþio viduryje, ir gale): igijs [sic!] 13 (plg. 2 pav.) ~ ágys, tokij 11 ~ tokie, wijna 5, 13 (plg. 2 pav.) ~ vienà, wijnoji 19 ~ vienoje. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, tarsi raidës ir bûtø supainiotos per apsirikimà. Taèiau ið dvejais metais vëlesnio teksto KaPP (1861) matyti, kad pirmojo digrafo þodþio gale visai nebëra, kad já visiðkai pakeitë

30

: anij 4(3x), 8(3x), 11(2x), 13, 15, 18 (plg. 3 pav.), 23, 24, 31, 33, 34(3x), 37(2x), 38, 39, 40 ~ anie, kokij 5 ~ kokie, kurij 10, 20(3x), 26, 30 ~ kurie, nekurij 30 ~ nekurie, tij 29, 30, 40 ~ tie, tokij 14(2x), 31, 38 ~ tokie (retkarèiais ir þodþio viduryje: lijp 15 ~ liepia). KaIS (1862) taip pat tik : anij 33, 37, 56 ~ anie, kurij 5, 12, 54 ~ kurie, tij 37 (Tij 20, 21) ~ tie, zijda 10 ~ þiedà. (Jo pastangas antràjá dëmená raðyti su rodo ir prasprûdæs : kuryj 47, 53 ~ kurie.) Tas pats ir KaIPK: anij 12(2x), 20 ~ anie, krykszczjonijs 7 ~ krikðèionies, kurij 11, 12, 13, 15, 19, 20, 68, 95 ~ kurie, patijs 7(3x), 8, 9, 13 ~ paties, prapultijs 15, 71 ~ prapulties, praýutijs 17, 71 ~ praþûties, szyrdijs 6, 74, 89, 90 ~ ðirdies, wagijs 85 ~ vagies, Tij 5 (plg. 5 pav.), 6, 7, 11, 12 (tij 11, 13) ~ tie, tokij 78 ~ tokie, Wészpatijs 7, 23(2x) ~ Vieðpaties, wyltijs refl. inf. 16 ~ vilties, wyltijs gen. sg. 67 ~ vilties. KaIPK irgi pavartota ir þodþio viduryje: tijsos 11 ~ tiesos, wijna 16, 21, 22, 23 ~ vyno, wijtas 79 ~ vietos. Vadinasi, ir 1859 metais pasitaikæs digrafas laikytinas ne Kasakauskio riktu, tai greièiau jo ieðkojimø, kaip raðyti savo tarmëje girdimà diftongoidà, tarpinis pereinamasis grafinis variantas. Vis dëlto retkarèiais, matyt, ið áproèio Kasakauskis paraðydavo ir aukðtaitiðkai (kai kuriø þodþiø esama paraleliø aukðtaitiðkø ir þemaitiðkø formø). KaGB: diena 23 ~ dienà, leýuwis 7, 8 ~ lieþuvis; KaPP: bediewys 16 ~ bedievis, dienas 18(2x) (plg. 3 pav.), dienomys 17 ~ dienomis, Diewa 17 ~ Dievà, leýuwys 21 ~ lieþuvis, liepe 32 ~ liepë, pelenudiena 17 ~ pelenø dienà, szen diena 25, 30 ~ ðiandienà, szwenta diena 18 ~ ðventà dienà; KaIS: diena 41, diena 13 ~ dienà, dienoji 41(2x), 53 ~ dienoje, dienos [sudnos] 39, dienosi 16 ~ dienose, Diewas 55 ~ Dievas [daug kartø], leýuwius 15 ~ lieþuvius, szien diena 35 (sziendiena 54) ~ ðiandienà; KaIPK: Diewa 6 ~ Dievo, Djewa 5 (plg. 5 pav.), 6, 7, 8 ~ Dievo, Djewa 5 (plg. 5 pav.) ~ Dievà, djewabajmina 5 (plg. 5 pav.) ‘dievobaimin[g]à’, Djews 9 ~ Dievas, tjesa 9 ~ tiesà. Kaip matyti, vëlyvuoju Kasakauskio kûrybos laikotarpiu tik kai kuriø þodþiø ðaknys raðytos aukðtaitiðkai: diena (pramaiðiui su þemaitiðkomis), Dievas (tik aukðtaitiðkai), liepti (pramaiðiui su þemaitiðkomis), lieþuvis (tik aukðtaitiðkai, gramatikoje irgi taip buvo raðytas léýuwis), tiesa ir dar vienas kitas. Toje vëliausioje KaIPK knygelëje apie 1863 metus atsirado dar nebûta raðybos naujov렖 vietoj aukðtaitiðkø ir retkarèiais raðytas (þr. 2.1.2.a). Taip pat dël noro grafiðkai dviraidþius keisti á pasitaikë keletas atvejø, kai buvo paraðoma ir vietoj

31

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

vakarø aukðtaièiø [ie], pvz., KaIPK: bedéwy! 100 ~ bedievi!, susywéniima 31 ~ susivienijimà, Wészpatis 92 ~ Vieðpatis. b) Kità lengviausiai þemaièiams pastebimà þemaityb栖 [û] ar [û™] vietoj vakarø aukðtaièiø [uo] Kasakauskis, skirtingai nuo savo gramatikos, iðlaikë nuosekliai þemaitiðkà. KaGB: asztuni 10 ~ aðtuoni, atydud 13 (plg. 2 pav.) ~ atiduoda, dunas 9 ~ duonos, kusmarkiausej 17 ~ kuo smarkiausiai, ùuszajs 7 ~ luoðais; KaPP: dunas 16 ~ duonos, duty 12 ~ duoti, jukses 30 ~ juoksis, meùuty 12 ~ meluoti, wandu 8 ~ vanduo; KaIS: darbutis 31 ~ darbuotis, duk 8 (plg. 4 pav.) ~ duok, juku 13 ~ juokø, meùuty 45 (Meùuty 45) ~ meluoti, tukartu 42 ~ tuo kartu; KaIPK: dud 11 ~ duoda, dudi 6 ~ duodi, duna 21, 22, 23 ~ duonà, dus 16 ~ duos, juka 68 ~ juoko, parduty 17 ~ parduoti (KaIPK pasitaikiusios aukðtaitybës uoùa 6 ~ uola, uoùos 6 ~ uolos yra ið cituojamo, o ne paties Kasakauskio kurto teksto, plg. 6.). Beþemaitindamas 1861 (KaPP) ir 1862 (KaIS) metais Kasakauskis netgi ëmë þymëti (arba dûnininkø diftongoidà [û™] arba dounininkø [¹u]). KaPP: jouds 5 ~ juodas, joudu 3 ~ juodu; KaIS: kou 51 ~ kuo, tou 51(2x) ~ tuo. c) Tik dvi paskutinës ið pastebimiausiø ypatybiø Kasakauskio iðlaikytos aukðtaitiðkos; galûnës þymëtos diftongais, ne monoftongais. KaGB: butynaj 13 (plg. 2 pav.) ~ bûtinai, kurejs 11 ~ kuriais, maùdawymaj 9 ~ maldavimai, tajp 5, 19 ~ taip, tyktaj 13 (plg. 2 pav.) ~ tiktai; KaPP: Kunigaj 9 ~ kunigai, kurejs 11 ~ kuriais, tajp 7 ~ taip, wajkaj 13 ~ vaikai, wysyszkaj 9 ~ visiðkai; KaIS: Apasztoùaj 34 ~ apaðtolai, newertaj 27 ~ nevertai, szjolej 34 ~ ðioliai, tajp 30 ~ taip, tolesnej 30 ~ tolesniai; KaIPK: anajs 15 ~ anais, brolej 8 ~ broliai, jej 8 ~ jei, kajp 6 ~ kaip, Kunigaj 71 ~ kunigai, wargdinej 68 ~ vargdieniai. Tik pakeista raðyba – vietoj gramatikos , èia jau raðoma , . d) Aukðtaitiðka liko vyriðkosios giminës dat. sg. daiktavardþiø galûnë. KaGB: Akcziýynikuj 18 ~ akèiþinykui, CIECORIUJ 21 ~ ciecoriui, Diewuj 5, 20, 22 ~ Dievui, kartuj 8 ~ kartui; KaPP: Czesnujuj 32 ~ èesnuojui ‘sàþiningajam’, darbinikuj 30 ~ darbinykui, gyrtukluj 18 (plg. 3 pav.) ~ girtûkliui, szetonuj 31 ~ ðetonui, ýmoguj 14, 21, 30 ~ þmogui; KaIS: artymuj 14 ~ artimui, Kuniguj 8 (plg. 4 pav.), 29, 32(2x), 34, 35 ~ kunigui, Diewuj 5, 6, 30, 41, 42, 45 ~ Dievui, somdynikuj 15 ~ samdinykui, ýmoguj 44, 56 ~ þmogui; KaIPK: moksùuj 6 ~ mokslui, pyktadéjuj 10 ~ piktadëjui, swétuj 7 ~ svietui, sutwérymuj 10 ~ sutvërimui, Tjewuj 6 ~ tëvui. Èia reikëtø paminëti ir pasitaikiusias þemaitiðkas KaIPK formas Krykszczjonij 5 ~ krikðèioniui, wagij 75 ~ vagiui.

32

Keturiø knygeliø kalbinës intencijos

2. 2.

Kaip matyti ið treèiosios lentelës, bent penkios ið gramatikoje buvusiø aukðtaitiðkø ypatybiø vëlesniame tekste suþemaitintos, dvi ið jø – net ið pastebimiausiø grupës. Tai rodo akivaizdø posûká prie gimtosios þemaièiø tarmës vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu. Ypaè ryðkus cond. 1 sg. þemaitinimas: Kasakauskis savo tarmëje galëjo turëti formà, sutampanèià su dalies vakarø aukðtaièiø, bet vis tiek ëmë vartoti kitiems þemaièiams bûdingà lytá. Þemaitiðkumas

KaGB, KaPP, KaIS, KaIPK

pastebimas

Ypatybës

Sunkiausiai:

a) acc. pl. b) cond. 1 sg.

+ +

Vidutiniðkai:

a) [ie] b) praes. 3 c) dat. pl. d) loc. pl. e) imper. pl. f) [¼], [i]

+ + + + + +

Lengviausiai:

a) [î] ar [î §] b) [û] ar [û ™] c) [â], [ç] d) dat. sg.

+ +

3 LENTELË:

Aukðt.

Þem.

+ +

KaGB, KaPP, KaIS, KaIPK tarmës pasirinkimo intencijos

Vietoj vakarø aukðtaièiø [an] Kasakauskio neretai, nors nenuosekliai, vartotos þemaitiðkos formos su . Dabar riba, kur þemaièiai taria tvirtagalá [¹n], yra prie pat Ðilalës (LKA II, þemël. 21), tad tai galëjo bûti Kasakauskio gimtosios tarmës faktas. Vietoj vakarø aukðtaièiø ðakninio à Ðilalës ðnektoje tariama taip pat [¹n] (Zinkevièius 1966, þemël. 49–50). Matyt, tai irgi gimtosios ðnektos faktai. Pavyzdþiui, KaGB: dronsej 9 ~ dràsiai, monta 8 ~ manta, sonnarej 8 ~ sànariai (nors ir dransuma 11 ~ dràsumo); KaPP: atsyrond 14 ~ atsiranda, brongus 10 ~ brangus, dontysi 3 ~ dantyse, dronsej 8 ~ dràsiai, dronsidams 5 ~ dràsydamas, konsne 16 ~ kàsnio, ùonkity 10 ~ lankyti, pagronêinty 6 ~ pagràþinti, sondara 5 ~ sandarà ‘sandërá?’, sponstu

33

2. Vëlyvasis periodas: religiniai ir blaivybës raðtai

12(2x) ~ spàstu, spronda 13 ~ sprandà, êabongu 12 ~ þabangø (nors ir ant 12, dantys nom. sg. 9 ~ dantis, ranku 9 ~ rankø); KaIS: atgronýynima 15 ~ atgràþinimà, atgronýinty 31 ~ atgràþinti, dronsej 23 ~ dràsiai, Kutonkjaus 26 ~ kuotankiaus, neapkonta 16 ~ neapkanta, sondara 14 ~ sandaro ‘sandërio?’, tonkiej 18, 26, 35 ~ tankiai (nors ir priderantej 17 ~ prideranèiai); KaIPK: dronsej 5 (plg. 5 pav.), 8 ~ dràsiai, iszronkjodams 9 ~ iðrankiodamas, kronta 71 ~ krantà (bet ir ant 82, atgranýinty 86 ~ atgràþinti, kantribe 72 ~ kantrybe, pleszant 82 ~ plëðiant, ranku 71 ~ rankø). Kaip matyti ið kaitmeniniø afrikatø, Kasakauskio knygelëse gana gerai iðlaikytas þemaièiø afrikatø dësnis, kuris tuo metu veikë jo gimtojoje Ðilalës ðnektoje. Kasakauskis neásivedë aukðtaitiðkø afrikatø pozicijoje prieð senàjá *ü. Plg. þodþio þodis daugiskaitos paradigmà, atkurtà ið keturiø knygeliø: nom. ýodej ~ þodþiai: KaIS 20, 21, 37; KaIPK 5 (plg. 5 pav.), 7, 11, 21, 71, 73, 76, gen. ýodziu ~ þodþiø: KaGB 23 (ýodýju 23); KaIS (êodziu 21, 30, êodzju 12, 32, 47); KaIPK (ýodzju 12), dat. ýodems ~ þodþiams: KaIPK 43, acc. ýodzius ~ þodþius: KaPP 25 (ýodzjus 37); KaIS 8, 22, 29, 34, 54 (êodzjus 20[2x]); KaIPK (ýodzjus 7[2x], 8, 10[2x], 16, 20, 81), instr. ýodejs ~ þodþiais: KaGB 5, 7, 12; KaPP 5, 17, 27, 48; KaIS 14, 29, 34(2x), 41; KaIPK 16(2x), 20, loc. ýodzjuse ~ þodþiûse: KaIPK 69.

12, 45;

42, 70, 21,

Dabar Ðilalë yra vidurio þemaièiø patarmës teritorijoje (Zinkevièius 1966, þemël. 73), vadinasi, lytá be afrikatos turëtø turëti ir gen. sg. linksnis: *ýode ‘þodþio’ ar pan. Taèiau Kasakauskis vartojo afrikatinæ lytá ýodzie KaPP 34, KaIPK 97 ~ þodþio. Jo nusistatymà taip raðyti liudija ir analogiðkos kitø þodþiø formos, plg. KaIPK: gaùwaýudzé norenczé 75 ~ galvaþudþio, norinèio, myrsztanczé 85 ~ mirðtanèio, pleszanczé 78 ~ plëðianèio, taranczé 72–73 ~ tarianèio. Matyt, Kasakauskis rinkosi senesnes formas. Þemaitiðkos afrikatos rodo, kad Kasakauskis, raðydamas vëlyvuosius darbus, dar rëmësi savo tarmës jausmu, nebuvo jo gyvendamas kitur visai praradæs.

34

3. Èøãóëüäèìàé Øâåíòó

Åâàíåëiþ

Vëliausia Kasakauskio knyga yra 1869 metais spausdinti Iðguldymai Ðventø Evanelijø (Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ – ÊàÈØÅ). Tai vadinamàja graþdanka – ne lotyniðka abëcële, o kirilica – iðleistas darbas. Vaclovas Birþiðka raðë, kad „Vysk. Valanèiui pavedus, Kasakauskis buvo iðvertæs Biaùobrzeskio pamokslø antràjá tomà, kuris Vilniaus generolo gubernatoriaus raðtinës buvo iðspausdintas rusø raidëmis, nors pats vertimas buvo atliktas lotynø raidëmis“ (Birþiðka 1965, 35). Merkys tokius spëjimus visiðkai patvirtino: „Ið pradþiø Valanèius tikëjosi, kad M. Bialobþeskio [...] pamokslus rusø administracija spausdins iþdo lëðomis tradiciniu lotyniðku raidynu. Deja, greitai suþinojo, kad vertimas bus perraðytas kirilica [...]. Valanèius dar bandë aiðkinti vidaus reikalø ministrui, ‘kad pamokslus rusiðku raidynu nepatogu leisti, nes rusiðkos raidës negali perduoti visø þemaièiø kalbos garsø’“ (Merkys 1999, 632). Kasakauskis mirë 1866 metø geguþës 25 dienà (Naudþiûnas 1925, 38; Vanagas 1987, 58). Kaip nurodo Merkys, „Terminas vertimams baigti buvo nurodytas 1866 m. sausio 1 d. [...] savaitæ vëlavo K. Kasakauskis“ (Merkys 1999, 632). Vadinasi, lotyniðku alfabetu ÊàÈØÅ knyga buvo parengta tuojau po naujøjø 1866 metø, ir jà tuojau pat aprobavo Valanèius (1866 metø sausio 8 dienà). O cenzûra leidimà davë tik 1868 metø spalio 17 dienà, t. y. praëjus jau daugiau kaip dvejiems metams po Kasakauskio mirties. Vadinasi, per tuos dvejus metus dar kaþkas kitas dirbo prie Kasakauskio teksto, já perraðinëjo kirilica.

3.1. KaÈØÅ

þemaitybës

Norint ávertinti graþdankinio KaÈØÅ (1868; neiðlikæs variantas lotyniðka abëcële – 1866 metø) kalbà ir raðybà, ypaè svarbu jà palyginti su ankstesniais Kasakauskio tekstais, ypaè vëliausiuoju þinomu KaIPK (apie 1863 metus). Tam ir vël patogiausia atsiþvelgti á þemaièiø pastebimumo kategorijas bei á raðybos ypatybes. 3. 1. 1. Sunkiausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Ið sunkiausiai pastebimø ypatybiø galima nurodyti (a) ávardþiø acc. pl.

35

3. Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ

àíóñú 5, 7, 8 = , êóðþñú 3, 7, 13 = , òóñú 5, 7 (Òóñú 9) = . Formos þemaitiðkos ir visai sutampanèios su KaIPK. Cond. 1 sg. ypatybës (b) nepavyko rasti. 3. 1. 2. Vidutiniðkai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Vidutiniðkai pastebima ypatybë (a) þemaièiø [ie] þymëta kirilicos raðmeniu (ÿòü). Sprendþiant ið KaIPK, ðis raðmuo galëjo atitikti tuo metu jau buvusá Kasakauskio ásivestà vietoj ankstesnio dviraidþio . Tai buvo visai logiðka padaryti ir kam nors kitam ið palikto Kasakauskio rankraðèio, nes dël akûto greièiausiai galëjo bûti suprastas ir kaip ilgasis [ë], ir kaip dvibalsis [ie], tokios reikðmës rusø raðybos (ÿòü) buvo bûdingos21. Plg. âºëåéñãè 1 = , äºëú 2 = , íºðà 2 = , ïàðºäèìàé 1 = , ïðàäºñìà 1 = , ïðàñèäºñú 1 = , òºâàéíèñòåñü 1 = , òºâèøêºñú 2 =  ~ tëviðkës. b) Veiksmaþodþiø praes. 3 formos taip pat iðlaikytos þemaitiðkos, kaip ir kituose vëlyvuosiuose Kasakauskio darbuose: àïðåãú 5 = , ïàíºêèíú 37 (plg. 6 pav.) = , ïàýéíú 6 = , ïåèêú 8 = , ðàãèíú 8 = , òóðú 7, 8 = . Visiðkai kasakauskiðkos formos. c) Dat. pl. likæs toks pat þemaitiðkas, plg. àíèìñú 8, 9, 11, 13, 16 = , âèíèìñú 10 = , âºðíèìñú 11 = , âûñèìñú 16 = , ïàñêóòûíèñèìñú 13 = , ïèêòèìñú 11 = , òèìñú 10(2x) = . Þemaitiðkos lytys atitinka Kasakauskio, jø raðyba taip pat atrodo ta pati. d) Loc. pl. irgi þemaitiðkas, plg. àíóñå 5(2õ) = , ãºäîèìóñå 1 = , ãðºêóñå 9 = , äàðáóñå 5 = , íàìóñå 3 = , ñîïóëþñå 1 (Ñîïóëþñå 1) = , ÿóíóñå ìåòóñå 11 = . Galûnës paraðymas visiðkai atitinka KaIPK raðymà , nors ankstesnëse knygelëse Kasakauskis ir raðë (tokia galûnë kirilica turëtø bûti perraðyta ). e) Imper. 1, 2 pl. vartojami þemaitiðki formantai ir : áóêºòú 8 = , Äàáîêºìú 8 = , äûðáêºòú 13 = , æèíîêºòú 10 = , ïðèñûñòå21

 Plg. Âàëåðèé Íèêîëàåâè÷ ×åêìîíàñ, Ââåäåíèå â ñëàâÿíñêóþ ôèëîëîãèþ, Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1988, 31: „â áîëåå ïîçäíèõ ïàìÿòíèêàõ º èìåëî çíà÷åíèå ¼ (e óçêîãî, òèïà ëèòîâñêîãî ë) èëè æå ie“.

36

ÊàÈØÅ (1869) 37: lytys æîäæº, ĺâà, êóðiè, ïàíºêèíú, òiè, æîäçº; VUB, sign.: L R 6003

6 PAV.

áºêºìú 13 = , ðóïèíêºòºñú 8 = , ýéêºòú 9 = . Tie patys formantai buvo vartojami ir ankstesnëse Kasakauskio knygelëse, taip pat raðyba visai atitinka KaIPK

37

3. Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ

vartotà (plg. KaIPK formantà ), nors sutampa su kiek ankstesniø knygeliø (raðyta ). f) Balsiø [i] ir [¼] distribucija, kaip ir ankstesniø Kasakauskio tekstø, labai þemaitiðka, plg. âàäûíàìûñú 2 = , âûñà 1 =  ~ visa, ãºäîòû 1 = , äûðáûìà 2 =  ~ dirbimo, ìàòèòû 2 = , ïàâàäèíòû 2–3 = , ïàëûêà 1 = , òûêòàé 1 = , ûðú 1 =  ~ ir. Akivaizdu, kad èia Kasakauskio knygeliø raidë [¼] gana vienodai pakeista kirilicos . Tiesa, liko ir nenuoseklumø, plg. ïðèãèìûìà 3 =  ~ prigimimà, óæãûìèìà 2 =  ~ uþgimimo, òèêòàé 10 = . 3. 1. 3. Lengviausiai þemaièiams pastebimos þemaitybës. Pirmoji lengviausiai pastebima ypatyb렖 a) vakarø aukðtaièiø [ie], þemaièiø dûnininkø [î], [î§] – pateikta nevienodai, bent ketveriopa grafika. Visø pirma vartotas minëtasis raðmuo : àêºñú 5 =  ~ akies, âºòàñú 5, 9 =  ~ vietos, ºíîêú 6 = , ºøïàòºñú 3 = , ãºäîèìàé 1 =  ~ giedojimai, ãºäîòû 1 = , ĺâa 37 (plg. 6 pav.) =  ~ Dievo, ĺâñú 3 =  ~ Dievas, äºíîñú 2, 3(2), 5 =  ~ dienos, ïðèæàñòºñú 6 = , øåíäºíà 1 = . Be to, vartota ir tiesiog raidë : Âåøïàòèñú 5 = , Âåøïàòñú 6(3õ) = , Äåâà 2 = , Äåâàñú 2 = , Äåâñú 5 = . Treèiasis variantas – (): àíié 4, 8(4) = , æiéäú 4 =  ~ þydi (dûnininko paraðymas!), êóðié 2(2x), 4(3), 5, 6, 7, 8 (êóðiè 9, 11, 37 [plg. 6 pav.]) =  ~ kurie, ïàæèíòiéñú 5 =  ~ paþinties, òié 4 (òiè 37 [plg. 6 pav.]) =  ~ tie. Ketvirtasis variantas – aiðkus dûnininkiðkas : âàðãäèíþ 1 =  ~ vargdieniø. Pasiþiûrëjus pavirðutiniðkai gali pasirodyti, kad dvi pirmosios (, ) ypatybës rodo aukðtaitiðkà tarimà, o dvi kitos ( [], ) – þemaitiðkà. Kadangi variantas negalûnëje daþniausias, galëtø pasirodyti, jog vyrauja aukðtaitiðkas tarimas. Taèiau tai turëtø reikðti, kad ðià ypatybæ Kasakauskis turëjo bûti vël persigalvojæs raðyti aukðtaitiðkai, o tai maþai tikëtina, nes niekur kitur tokiø pastangø nematyti. Greièiausiai raðymà aukðtaièiø [ie] pozicijoje reikëtø interpretuoti kaip Kasakauskio tolesná ieðkojimà, kaip þymëti ðá ávairiose

38

tarmëse skirtingai tariamà dvibalsá. 1863 metais (ar ðiek tiek anksèiau) ásivedæs raðmená toje pozicijoje, kur prieð tai daþnai raðydavo (ne tik þemaièiø [ie] pozicijoje, bet retkarèiais – jam labiau ið aukðtaitiðkø raðtø áprastuose þodþiuose – ir vietoj vakarø aukðtaièiø [ie]), galëjo mëginti iðplësti jo vartojimà. Atrodo, kad Kasakauskiui ne visada buvo lengva atskirti, kur [ie] yra þemaièiø, o kur aukðtaièiø. Todël abu atvejus, kad ir labai nenuosekliai, galëjo bûti ëmæs þymëti , o kirilica iðleistame veikale tai pavirto á . Matyti tam tikri proporcijos pokyèiai. Greta ðito poslinkio Kasakauskis vis dëlto iðlaikë ir skirtingà diftongoidiðkà galûniø raðymà () = . Net ðaknyje jis pavartodavo diftongoidiðkà (!) () = (æiéäú = atvejis, plg. ir KaIPK Wijna 40 ~ vynà, Wijna 40[2x] ~ vyno). Vadinasi, ðitas raðybos bruoþas iðliko nepakitæs, tokià galûnæ Kasakauskis skirtingai þymëjo dar gramatikoje. b) Antroji lengviausiai pastebima ypatybë yra þemaièiø [û], [û™] vietoj aukðtaièiø [uo]. Ji iðlaikyta gana nuosekliai: äàðáóòèñú 3 = , äóäàíñûñú 6 = , äóäàñú 5 =  ~ duodasi, äóäú 5, 9(2õ) =  ~ duoda, äóíà 1 =  ~ duonà, äóñþ 9 = , èøüþêú 8 = , íåèøìºðóòû 2 = , ïàñêó 1(2õ), 2, 7 =  ~ paskuo ‘paskui’, òó 6 =  ~ tuo, òóðãâèòåñú 9 =  ~ turgvietës, óæäóòà 9 = . Aiðkiai iðlaikytas ankstesniø knygeliø siekis þemaitinti ðá atvejá. Tiesa, pasitaiko ir vienas kitas aukðtaitiðkas atvejis, plg. êóî 15 = , íóîãú 9 = , ïóîòàñú 8 = , òóî 15 = . Taèiau tai panaðu á iðimtis, á aukðtaitiðkø knygø átakos pëdsakus. Antai þodá puota Simonas Daukantas irgi buvo iðmokæs ið raðtø ir vartojo neáprasta sau raðyba: pota. c) Dvibalsiai þodþio gale vartojami aukðtaitiðki, taip, kaip buvo ir ankstesniuose Kasakauskio raðtuose, plg. àíàéñú 11 = , Áðîëåé 8 = , äûäåé 5 =  ~ didþiai, æîäåé 2 = , êàéïú 2 = , òàé 5 = . d) Nepakitusi aukðtaitiðka iðlaikyta ir dat. sg. galûnë, plg. Àáðàîìóé 10 = , Àäîìóé 10 = , Äåâóé 7, 92 = , æìîãóé 15, 49 = , Ïîíóé 92 = .

39

3. Èøãóëüäèìàé Øâåíòó Åâàíåëiþ

3. 2. ÊàÈØÅ

kalbinës intencijos

Aptartosios lytys ÊàÈØÅ iðlaikytos labai kasakauskiðkos, aukðtaitybiø ir þemaitybiø santykis labai panaðus á vëlyvojo periodo knygeliø. Fonetika ir morfologija visai neprieðtarauja minèiai, kad teksÞemaitiðkumas

ÊàÈØÅ

pastebimas

Ypatybës

Sunkiausiai:

a) acc. pl. b) cond. 1 sg.

+

Vidutiniðkai:

a) [ie] b) praes. 3 c) dat. pl. d) loc. pl. e) imper. pl. f) [¼], [i]

+ + + + + +

Lengviausiai:

a) [î] ar [î §] b) [û] ar [û ™] c) [â], [ç] d) dat. sg.

4 LENTELË:

Aukðt.

Þem.

+

+ +

+ +

ÊàÈØÅ tarmës pasirinkimo intencijos

tas verstas Kasakauskio. Taip pat kirilicos raðyba visai lengvai interpretuojama kaip paraidþiui transliteruota ið anksèiau Kasakauskio lotyniðka abëcële paraðyto lietuviðko teksto: raðyba beveik raidë á raidæ atitinka vëliausios Kasakauskio knygelës KaIPK ortografijà (plaèiau dar þr. 4.5.). 4. Raðybos raida Vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu Kasakauskis keitë ne tik fonetikà, morfologijà, bet ir raðybà, kurià buvo nusistatæs gramatikoje. 4. 1. ,

Jau minëta, kad Kasakauskis á diftongus ásivedë , ëmë raðyti , , t. y. prisitaikë prie DL pakitusio poþiûrio á diftongø ,

40

raðybà. Dël to, matyt, ir apie 1859 metus buvo pakeitæs á , o apie 1861-uosius jau perdaræs á .

4. 2. ,

Kitas labai ryðkus raðybos postûmis: vëlyvuoju periodu liautasi þymëti diakritikus. KaKLÊ gramatikoje á akis labai krinta daþnas stogelio formos diakritikas virð balsiø (prótynu 2 ~ pratinu), , , , (paskûytares 3 ~ paskui taræs). Kasakauskio þodþiais, „kad parodyèiau ilgà skiemenø tarimà, vartojau stogelio ^ þenklà [...]. [...] kiekvienas ið pirmo þvilgsnio mato, kad, pavyzdþiui, ðitame þodyje ýaltîs ‘þaltys’ skiemuo tîs yra ilgas“22. Prieð 1831 metø sukilimà Vilniuje tokius stogelius kai kuriose knygose þymëjo Simonas Stanevièius, nenuosekliai 1823 metø Elementoriuje – ir Kajetonas Nezabitauskis (plg. Subaèius 1998, 386–387). Taèiau Stanevièius su Nezabitauskiu taip þymëjo ne ilgumà, o tvirtapradæ priegaidæ. Maþai tikëtina, kad Kasakauskis bûtø neþinojæs nieko apie ðiødviejø autoriø knygas „su stogeliais“. Tai buvo pagrindinës Vilniuje leistos lietuviðkos knygos! Taèiau jam greièiausiai nepavyko perimti Stanevièiaus sistemos – vietoj þymëtos tvirtapradës priegaidës teáþvelgë ilgumà. Kasakauskis taip pat kartais þymëjo gravio formos diakritikà: „trumpam [skiemeniui] reikðti pasirinkau kairiná þenklà ` [...]. [...] ðitame [þodyje] bitè ‘bitë’ skiemuo tè yra trumpas“23. Stanevièius graviu þymëjo tvirtagalæ priegaidæ, tad vël negalima sakyti, kad Kasakauskis tikrai ir tiksliai bûtø rëmæsis jo pavyzdþiu. Taèiau þinant, kad niekas daugiau tuo metu nespausdino lietuviðkø tekstø su tokiais diakritikais, nereikëtø abejoti, kad pats principas rinktis stogelio ir gravio formos diakritikus buvo paimtas ið Stanevièiaus24.  KaKLÊ, XII: „Dla pokazania wiæc dùugiego wymawiania zgùosek, lub, samogùosek, uýyùem znaku ^ daszka [...]. [...] kaýdy na pierwszy rzut oka widzi, ýe np. w tym wyrazie ýaltîs wàý, zgùoska tîs iest dùuga“. 23  KaKLÊ, XII: „[...] dla wyraýenia krótkiego, obraùem znamie ` lewe [...]. [...] w tym zaú bitè pszczoùa, tè zgùoska iest krótka“. 24  Tiesa, ir ML raðtuose vartotas stogelio formos diakritikas. Taèiau ten jis paprastai neþymëjo jokiø prozodiniø bruoþø, buvo tik morfologinis tam tikrø linksniø þymëjimo rodiklis. Tad nusiþiûrëjimas ið ML raðtø maþiau tikëtinas. 22

41

4. Raðybos raida

Taèiau vëlyvuoju savo kûrybos laikotarpiu Kasakauskis raðybà gerokai supaprastino – atsisakë stogelio bei gravio formos diakritikø.

4. 3. 

Vis dëlto apie 1863 metus KaIPK Kasakauskis vël ásivedë diakritikà virð – akûto formos . Kaip minëta (plg. 2.1.2.a), pats Kasakauskis aiðkino savo naujà raðmená, esà turi bûti tariama minkðtai, tarsi bûtø paraðyta , kaip þodyje smerczje ~ smerèio ‘mirties’ (KaIPK 5 [plg. 5 pav.]). Vadinasi, Kasakauskis norëjo ásivesti savotiðkà minkðtumo þymëjimo bûdà. Kartais tikrai toji raidë KaIPK pakeitë minkðtumo þenklà ir balsæ: géra 72 ~ gero, géros 51 ~ geros, kéntéimus 10 ~ kentëjimus, koké ~ kokià, Tykét 50 ~ tikiat. Lenkø kalbos raðybos pavyzdþiu Kasakauskis èia anksèiau vietoj raðydavo , kur buvo minkðtumo þenklas po ir (plg. giejdi KaGB 13 [plg. 2 pav.] ~ geidë, gierty KaGB 13 [plg. 2 pav.] ~ gerti, kietanty KaIS 47 ~ ketantá). Taèiau, matyt, ásitraukæs Kasakauskis ëmë tokiu þymëti ne tik minkðtumà, bet ir bet kokià anksèiau vartotà dviraidæ . Taip KaIPK imtas raðyti (a) þemaitiðkas [ie]: iszguldynésju 5 (plg. 5 pav.) ~ iðguldinësiu, kajré 6 ~ kairë, Tykéims 9 ~ tikëjimas, teapturés 5 ~ teapturës. Taip pat þenklintas (b) redukuotas þemaitiðkas [¼]: baýniczé 6–7 ~ baþnyèia, duszés 32 ~ dûðës, smerczé 5 ~ smerèio, walgé 58 ~ valgio. Retkarèiais Kasakauskis taip raðë ir (c) vakarø aukðtaièiø [ie]: szwésibéje 10 ~ ðviesybëje, Wészpaté 5(2x) ~ Vieðpatie. Net (d) skoliniø [ie], bûdingas ir þemaièiams, ir aukðtaièiams, imtas þymëti : gréké 13 ~ grieke, swéta 33 ~ svietà, Wéra 8 ~ viera. Vadinasi, þenklas reprezentavo bent kelias skirtingas fonetines formas. Panaðu, kad Kasakauskis, ankstyvajame periode raðæs pagal vidurio aukðtaièius, vëliau pakeitæs já á þemaièiø [î], galûnëje – á , , negalëjo lengvai iðbristi ið sumaiðytø keliø sistemø digrafo vartojimo. Todël stengdamasis keisti minkðtumo þymëjimà, jis sàmoningai ar pusiau sàmoningai pakeitë ir visø raðymà: 1864 metø knygelëje digrafas neraðomas, nebent visai atsitiktinai. Tiesa, kai kurie þodþiai paraðyti ne su , o su kitu analogiðku nariu . Pavyzdþiui, taip þymëti þodþiai Dievas ir tëvas: Djewa 5,

42

6, 7, 8 ~ Dievo, Djewa 5 ~ Dievà, djewabajmina 5 ‘dievobaimingà’, Djews 9 ~ Dievas, Tjewa 5 ~ tëvà, Tjews 6 ~ tëvas. Kiti þodþiai taip paraðyti atsitiktinai: grjeks 6 ~ griekas, tjesa 9 ~ tiesà. Ne jis pirmas sprendë digrafo problemà. Jau Kiprijonas Nezabitauskis buvo suvienodinæs visus – ir aukðtaitiðkus, ir þemaitiðkus [ie] – vienu , vëliau – (plg. Subaèius 1998, 281, 290). Taèiau nei Nezabitauskis, nei Kasakauskis nesusilaukë savo panacëjiðko siûlymo sekëjø. Apie tai, kad vartoti raðmená Kasakauskis galëjo nusiþiûrëti nuo Juozapo Arnulfo Giedraièio Naujo Ástatymo (1816)25, þr. 6.1.

4. 4. 

´ ´ ; ´ ´

Kaip minëta, apie 1862–1863 metus daiktavardþiø loc. pl. galûnæ Kasakauskis ðiek tiek modifikavo: ´ . Matyti, kad ði forma Kasakauskiui buvo kebli, nes dar KaKLÊ jà buvo raðæs labai neáprastai – , su tremà (du taðkelius virðuje) turinèia raide . Kasakauskis jos raðymà keitë net du kartus: (1832) ´ (1859–1862) ´ (1863). Toks buvo ne tik daugiskaitos, bet ir vienaskaitos formø raðybos modifikavimas. Gramatikoje su vartotas ir vienaskaitos (bet kurios giminës) vietininkas, plg. akieï 12, 46 ~ akëje, giaramamï 60 ~ geramame, giaroï 50 ~ geroje, lieýuwieï 12 ~ lieþuvëje, szirdieï 12 ~ ðirdëje. Vëlyvuoju periodu tà taip pat sinchroniðkai pakeitë , pavyzdþiui, KaGB (1859): arieùkoji 18 ~ arielkoje, szyrdieji 17, 23 ~ ðirdëje; KaPP (1861): miesteleji 19 ~ miestelëje, ugnieji 29 ~ ugnëje; KaIS (1862): amêiuji 34 ~ amþiuje, danguji 5 ~ danguje, toji waùandoji 26 ~ toje valandoje. Sinchroniðkai su daugiskaita (apie 1862–1863) padarytas ir antrasis pakeitimas ´ , plg. KaIPK: burnoje 71, Kunigisteje 22 ~ kunigystëje, nusydéime 71 ~ nusidëjime, pawojume 71 ~ pavojume. Vadinasi, ir vienaskaita keista tokia chronologija: (1832) ´ (1859– 25

 [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] NAUJAS ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIESZPATIES MUSU LIETUWISZKU LEÝUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA ARNULPA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKUPA ÝIEMAYCIU, ÝENKLINIKA S. STANISLOWO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE, 1816 (toliau – GieNI).

43

4. Raðybos raida

1862) ´ (1863). Matyt, galima daryti iðvadà, kad ðá ilgai ramybës nedavusá vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko raðybos atvejá Kasakauskis ilgainiui priderino prie áprasto daugelio spausdintø religiniø knygeliø grafinio vaizdo. Ðiuo atveju Kasakauskis nusileido tradicijai.

4. 5. Kirilicos

abëcëlë

1869 metais iðspausdintos knygos kirilicos raðmenimis raðyba buvo tiesiog paraidinis Kasakauskio ortografijos atitikimas. Kaip minëta, ji buvo perdaryta ið lotyniðkomis raidëmis raðyto Kasakauskio teksto. ÊàÈØÅ minëtasis raðmuo atrodo ámanomas interpretuoti tik þinant, jog ten, kur tradiciðkai raðyta , Kasakauskis buvo ëmæs raðyti , pvz.: ãºðóñú 3(2x) = ið , êºíòåèìà 1 = ið , íåëàéìèíãºñíþ 2 = ið , óæìîêºñíèñú 20 = ið , øàêºëåñú 4 = ið . Visi ðie pavyzdþiai yra paremti lenkø (ir to meto lietuviø) tekstø raðyba, kad po priebalsiø ir raðomas minkðtinamasis þenklas , nors jis netariamas, tariama tik minkðtasis [g’] ar [k’] ir po to balsis [e]: [g’e], [k’e]. Tokia kirilicos raðyba negalëjo atsirasti ið lietuviðko tarimo, tik ið lenkø raðybos paveiktos grafikos. Yra ir daugiau pavyzdþiø, kurie rodo, kad kirilica ne visada atitinka garsus, daþnai tik pakeièiami vienokie raðmenys kitais. Ðtai anksèiau (KaIPK) Kasakauskis raðë dydzjus 63 ~ didþius, Sudze 32 ~ sûdþia ‘teisëjas’, ýodzju 40 ~ þodþiø ir t. t., kur junginá tarë [dþ], tik lenkø raðybos pavyzdþiu nejautë reikalo þymëti koká nors diakritikà virð . ÊàÈØÅ tas taip pat neretai virto : âàëüäçº 91 = , äàëàéäçþ II = , äçÿóãñìó 17 =  ~ dþiaugsmu, æîäçº 36(2õ), 37 (plg. 6 pav.), 43, 56, 91 =  ~ þodþio, æîäçþñú 38 = , ïðàäçiîñú 16 = , Ñóäçº 17 = . Tokio rusø raðyba, skirtingai nuo lenkø, neleidþia interpretuoti kaip [dþ], tik kaip [dz]. Vadinasi, ir èia aiðki lenkø raðybos, o ne lietuviðkos tarties átaka. Tiesa, ÊàÈØÅ yra nemaþai ir pagal lietuviðkà tartá [dþ] paraðytø þodþiø su , turbût net daugiau negu minëtøjø su , pvz.: äèäæþ 1 = , æîäæº 36(4õ), 37(3x) (plg. 6 pav.), 38(4õ), 40, 44(2õ), 45, 49(4õ), 50(3õ), 51, 54(3õ), 56, 57 =  ~ þodþio,

44

Æîäæþ 1 =  ~ þodþiu, æîäæþ 36(2õ), 39(3õ), 44(3õ) =  ~ þodþiø, æîäæþé 45, 57 = , æîäæþñú 3, 44 = , ìåäæå 4 =  ~ medþio, ïðàäæiîñú 16 = . Vis dëlto ðitokia fonetiðkai pamatuota grafika nepaneigia lenkø raðybos átakos anksèiau minëtiems atvejams. Taigi filologinë analizë visai patvirtina, kad ÊàÈØÅ knyga buvo pirmiau paraðyta lotyniðkomis raidëmis, ir paraðyta paties Kasakauskio.

4. 6. Apibendrinimas

Apskritai Kasakauskio raðybos ðuolis tarp gramatikos ir vëlesniojo periodo tekstø akivaizdus: ásivestas á diftongus, atsisakyta , diakritikø, raidës su trema . Ðiokiø tokiø raðybos raidos þenklø matyti ir vëlyvuoju Kasakauskio kûrybos periodu. Apie 1862–1863 metus loc. sg. ir loc. pl. gale ima raðyti su vietoj . Apie 1859-uosius Kasakauskis raðo vietoj gramatikos ar dûnininkø galûniø diftongoidams [î§] þymëti, taèiau jau 1861 metais tas yra virtæs . Apie 1863-iuosius Kasakauskis ásiveda grafemà vietoj ankstesnio digrafo . Manytina, kad tos vartosena vëliau plito dar labiau, tai liudija graþdankinio 1869 metø ÊàÈØÅ teksto raðybos analizë. Vadinasi, ir per tuos maþdaug aðtuonerius paskutiniuosius savo kûrybinës veiklos metus Kasakauskis ðiek tiek kaitaliojo raðybà, taèiau dël galutinës versijos vis neapsisprendë ir tada.

5. Pastabos apie

Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ

Kaip jau uþsiminta, Kasakauskis yra raðæs pastabø apie Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ26. Vaclovas Birþiðka Aleksandryne 26

 [Motiejus Valanèius,] ÝEMAJTIU WISKUPISTE APRASZE K. MOTIEJUS WOÙONCZEWSKIS. Dalis I, Dalis II, WILNIUJ, SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZAWADZKI, 1848 (toliau – VaÝW).

45

5. Pastabos apie Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ

nurodë, kad jos raðytos apie 1866 metus (vadinasi, prieð pat mirtá ir praëjus net aðtuoniolikai metø po Valanèiaus veikalo pasirodymo?). Kaip matyti ið laiðko Tumui, kunigas Naudþiûnas surado Akmenëje uþsilikusá ðá Kasakauskio darbelá: „Ið Kasakauskio raðtø að radau 1 egzempl. jo gramatikos ir sàsiuvinëlá pastabø ið ‘Þemaitiu Vyskupystës’ raðytø jo ranka, juos Tamstai ir siunèiu“ (Naudþiûnas 1925, 38). Taèiau po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje to rankraðèio niekas neminëjo, jis nepateko në á Lietuvos bibliografijà27. Tai turëtø reikðti, kad iki ðiol jis lyg ir laikytas þuvusiu. Taèiau atidþiau pastudijavus Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðtynà, paaiðkëjo, kad Kasakauskio rankraðtis ten saugiai laikomas28, tik jo kartotekos kortelë netiksliai uþraðyta: joje nurodyta, kad autorius „Kossakowski, Stan. hr.“, tad ne Kalikstas, ir ji pateko visiðkai ne prie tikrojo autoriaus: tiesiog paklydo tarp daugybës kitø Kasakauskiø giminës kartotekos korteliø. Dabar ðios knygos autoriui pavyko surasti paklydusià kortelæ, o pagal jà – ir rankraðtá. Rankraðèio raðysena, pastabø pobûdis neabejotinai patvirtina, kad jo autorius yra Kalikstas Kasakauskis.

5. 1. Ka¡W

ir jo datavimas

Ka¡W – tai ðeðiolikos puslapëliø Kasakauskio ranka raðytas pastabø (daugiausia kalbiniø) sàraðas, darytas ið eilës skaitant Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ ir þymintis veikalo puslapius ir eilutes. Jame niekur nepaþymëta jokia data, tad nelabai aiðku, ið kur Birþiðka buvo ëmæs 1866 metus. Kai kurie raðybos dalykai, esantys Ka¡W, gali leisti nors apytiksliai patikrinti tà datà. Visø pirma reikia nurodyti, kad Kasakauskis èia vartoja tokiose pozicijose, kur nevartojo savo gramatikoje, o tik vëlyvuosiuose raðtuose, pvz.: byiodamis 2 ~ bijodamys, grondity 1 ~ grandyti, neszioty 10 ~ neðioti, numanisy 1 ~ numanysi, nusytyka 4 ~ nusitiko, paaugty 2 ~ paaugti, êyne 4 ~ þinia. 27 28

 Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba 1. 1547–1861. Vilnius: Mintis, 1969.  [Kalikstas Kasakauskis,] „Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte“ (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – C26) (toliau – Ka¡W).

46

Taip pat á vëlyvàjá laikotarpá orientuoja dvibalsiø raðymas su : pakaingaj 5 ~ pakajingai, Wiskupuj 5 ~ vyskupui. Kita vertus, dar niekur nematyti jau 1863 metais Kasakauskio KaIPK vartotos raidës , pvz.: apgienu 6 ~ apgenu, gieraj 10 ~ gerai, naszlie 6 ~ naðlë, norient 9 ~ norint ir pan. Taip pat, kaip minëta, tais 1863 metais Kasakauskis vietininkus buvo ëmæs raðyti su gale. O Ka¡W dar vartojamas kiek ankstesnis : ¡wirusi 16 ~ Þvyrûse (?); netgi toks komentaras: „ieýeli Kningosi – to teý senosi, nie zaú senose“ (p. 15). Ið tokiø pavyzdþiø galima daryti atsargià iðvadà, kad Kasakauskis savo komentarus greièiausiai raðë po 1848 metø, vëlyvuoju savo kûrybos periodu, taèiau prieð 1863 metus, o ne 1866 metais, kaip manë Birþiðka, t. y. 1848–1863 metais.

5. 2. Ka¡W

turinys

Kasakauskiui rûpëjo atkreipti dëmesá bent á keturis Valanèiaus knygos aspektus: morfologijà, leksikà, stilistikà ir faktus (nelingvistinis aspektas). Taèiau nematyti, kad Kasakauskis bûtø linkæs keisti nesutampanèià su jo paties fonetinæ sistemà ar kritikuoti sintaksës dalykus. 5. 2. 1. Fonetika. Valanèius ið viso nevartojo þenklo , tad ir neþymëjo taip garso [¼]. Kasakauskis to nekritikavo, bet komentuodamas Valanèiaus tekstà pats paraðydavo (þr. aukðèiau). Taip pat Kasakauskis nekeitë Valanèiaus vartotø aukðtaitiðkø dvibalsiø [ie], pavyzdþiui, Diewabajmings 7 ~ dievobaimingas, Diewa 7 ~ Dievo, wieta 1 ~ vietà, wieszpatiuj 4 ~ vieðpaèiui, nors pats tada (prieð 1863 metus) daþnai vartojo þemaitiðkas dûnininkiðkas formas. Taip pat vakarø aukðtaièiø [uo] raðë valanèiðkai su , pavyzdþiui, apmauduoj 13 ~ apmauduoja, atyduodu 7 ~ atiduodu, nors Kasakauskis pats tada raðydavo dûnininkiðkai þemaitiðkai su . Vadinasi, galima manyti, jog ðis kalbos sluoksnis Kasakauskiui neatrodë toks svarbus, o skirtumas – toks didelis. Iðimtis, kurià reikia nurodyti kaip Kasakauskiui rûpëjusià pataisyti fonetinæ formà, buvo nosiniø (dbk , ) raðymas ðaknyje, pvz.: „Sugriýa – geriau sugrinýa, nuo grinszty, nes griszti reiðkia, pvz.,

47

5. Pastabos apie Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ

‘þaisti kortomis’ arba ‘groti smuiku’“(p. 6), „sugriýus – sugrinzus“ (p. 6), „Griszti – grináty; taip, kaip anksèiau parodyta“ (p. 6); „Siusti – reiðkia ‘siusti’, o siunsty ‘siøsti’“(p. 3)29. 5. 2. 2. Morfologija. Kasakauskis norëjo taisyti nemaþai linksniø galûniø, kurios kartais buvo tiesiog Valanèiaus tarmës bruoþas, kartais – Kasakauskiui neáprasta forma, pvz.: „Seredoms – turi bûti seredomis“(p. 7); „prijemi – ar dalyvis, ar bûtasis laikas?“ (p. 7); „Musa – kodël ne musu taip, kaip sakome poteriuose, juk tai 2 dgs. links[nis]“ (p. 8); „Jeigu Petrus, tai galima ir Jonus; o koks bus 4 dgs. links[nis] – juk jei Petrus, tai 2 links[nis] bus Petraus, kaip dongaus“ (p. 8); „Klemensus – tai 2 links[nis] bus Klemensaus taip, kaip Popieêiaus“ (p. 9); „pasakoties – kodël taip, jei pasakoti reiðkia ‘pasakoti’“ (p. 8); „ejn piesti – kodël ne pieµts taip, kaip kad rajts?“ (p. 15)30. Panaðiø Kasakauskio kvestionuotø morfologijos ypatybiø yra ir daugiau. Jauèiama gramatikos autoriaus ranka. 5. 2. 3. Leksika. Nemaþai pastabø dël leksikos. Dalis jø – Kasakauskio nesuprasti þodþiai, pvz.: „Laubsina – kà reiðkia?“ (p. 3); „inaj – kà reiðkia?“ (p. 7); „Guwesni – kà reiðkia?“ (p. 14); „Mieklinamos – kà reiðkia?“ (p. 14); „Manelejs – kà reiðkia?“ (p. 13); „Miauzg – kà reiðkia?“ (p. 16); „Sùukoima – kà reiðkia?“ (p. 16)31. Kartais Kasakauskis pasigedo lietuviðkesniø þodþiø, kitaip sakant, siûlë vengti kai kuriø skoliniø, pvz.: „Ermideris – kam tas svetimþodis?“ (p. 5); „Spakajnej – ar jau ne geriau pakaingaj? nes spakajnej labai atsiduoda lenkø kalba“ (p. 5); „Malawonæ ir abrozdas, abu  Ka¡W: „Sugriýa – lepiej sugrinýa, od grinszty= bo griszti, znaczy graã np. w karty, albo na skrzypczach“ (p. 6), „sugriýus – sugrinzus“ (p. 6), „Griszti – grináty; iak wyýey pokazano“ (p. 6); „ Siusti – wúciekaã siæ oznacza; a zaú siunsty, posyùa㓠(p. 3). 30  Ka¡W: „Seredoms – trzeba seredomis“ (p. 7); „prijemi – czy imieµù: czy czas przeszùy?“ (p. 7); „Musa – czemu nie musu tak, iak mówimy w pacierzu?– zreátà ieµt to 2. przyp. l. m.“ (p. 8); „ieýeli Petrus, to moýna teý Jonus: a iak bædzie 4. przyp: l. m. – zresztà ieýeli Petrus, to 2. przyp: bædzie Petraus tak iak dongaus“ (p. 8); „Klemensus – to 2. przypad: bædzie Klemensaus tak, iak Popieêiaus“ (p. 9); „pasakoties – na co tak, kiedy pasakoti, znaczy opowiada㓠(p. 8); „ejn piesti – czemu nie pieµts tak, iak np. rajts?“ (p. 15). 31  Ka¡W: „Laubsina – co znaczy?“ (p. 3); „inaj – co znaczy?“ (p. 7); „Guwesni – co znaczy?“ (p. 14); „Mieklinamos – co znaczy?“ (p. 14); „Manelejs – co znaczy?“ (p. 13); „Miauzg – co znaczy?“ (p. 16); „Sùukoima – co znaczy?“ (p. 16). 29

48

ið lenkø [kalbos]“ (p. 14)32. Ðiaip jau pats Valanèius tuo metu buvo labai linkæs taisyti svetimþodþius, bet Kasakauskis, kaip matyti, nebûtinai tai ávertino. 5. 2. 4. Stilistika. Kasakauskiui nepatiko ir tam tikri Valanèiaus pasakymai, kuriø keitimà galima laikyti stilistikos koregavimu. Daþnai Kasakauskis siûlë vienà þodá keisti kitu, sinonimiðku: „Wertࠖ ar ne geriau tinkanti?“ (p. 8); „Kiepur栖 kada tai ne kiepuri, bet Karuna“ (p. 8); „Rioksoje – reiðkia ‘riogsojo’, kas bûtø su panieka pasakyta apie seniûnus, todël derëjo pasakyti siedieje“ (p. 2); „Diewieti – reiðkia ‘drabuþius neðioti’, o ne kryþiø, tad bus neszioty“ (p. 10)33. Kartais jis norëjo pasiûlyti kità, jam áprastesnæ frazæ, pvz.: „Sakimus tejgie – taèiau paplitæ Kozonius yr pamoksùus saka“ (p. 9); „Badu stipa – ‘badu stipo’, kai galima pasakyti badu miri“ (p. 13)34. 5. 2. 5. Faktai. Taip pat Kasakauskis kartais kritikavo Valanèiaus apraðytus faktus, kuriuos jautësi þinàs ir pats Kasakauskis, pvz.: „Kanaunikaj – kodël ne Kapituùa? Juk ne vien tiktai kanauninkai buvo“ (p. 9); „Su kieletà ýmoniu – aiðki netiesa, nes Vegeriuose niekada nebuvo jokio þmogaus“ (p. 11); „Kun. Gailevièius dowenoje µkoùas – netiesa“ (p. 13); „Netiesa apie dabartiná Katedros bokðto laikrodá, nes jis buvo suorganizuotas pono kun. Juozapo“ (p. 16)35.

5. 3. Ka¡W

paskirtis

Galø gale aiðku, kad Kasakauskiui nerûpëjo èia iðdëstyti savo bendrinës kalbos sampratos. Matyti, kad morfologijos dalykai jam bu Ka¡W: „Ermideris – na cóý ta cudzoziemszczyzna“ (p. 5); „Spakajnej – czy nie lepiej iuý = pakaingaj? bo spakajnej bardzo tràca polszczyznà“ (p. 5); „Malawon栖 i abrozdas: z polµkiego oboje“ (p. 14). 33  Ka¡W: „Wertࠖ czy nie lepiey tinkanti?“ (p. 8); „Kiepur栖 kiedy to nie kiepuri, lecz Karuna“ (p. 8); „Rioksoje – znaczy sterczaù, co byùoby z pogardà powiedziano s Staroµtach: zatem wypadaùo powiedzieã, siedieje“ (p. 2); „Diewieti – znaczy odzienie nosiã, a nie Krzyý – bædzie wiæc neszioty“ (p. 10). 34  Ka¡W: „Sakimus tejgie.– lecz upowszechniono Kozonius yr pamoksùus saka“ (p. 9); „Badu stipa – z gùodu zdychaù, kiedy moýna wyraziã badu miri“ (p. 13). 35  Ka¡W: „Kanaunikaj – czemu nie Kapituùa? wszak ci nie sami iedni tylko byli Kanonicy“ (p. 9); „Su kieletà ýmoniu – wyraêny faùsz: bo nigdy ýadnego niebyùo czùowieka w Wegier“ (p. 11); „X. Goylewicz – dowenoje µkoùas – faùsz“ (p. 13); „O terazniey: Zegarze wieýowym w Katedrze faùá bo ony sprawiony przez p X. Jozefa“ (p. 16). 32

49

5. Pastabos apie Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystæ

vo svarbesni uþ fonetinius. Jam rûpëjo taisyklës, jis koregavo Valanèiaus nukrypimus, kaip jam rodësi, nuo taisykliø. Antra vertus, Kasakauskis bandë koreguoti ir kitus kalbos lygmenis, taip pat Valanèiaus mintis. Kasakauskio pastabos primena juodraðtá, ið kurio galëjo bûti raðoma recenzija Valanèiaus knygai. Taèiau, matyt, jokia recenzija niekada paraðyta në nebuvo. Pastebimas Kasakauskio noras turëti savo skirtingà nuomonæ, noras nebûti uþgoþtam vyskupo autoriteto, noras remtis savo kalbos patirtimi.

6. Citatos ið Juozapo Arnulfo Giedraièio 1816 metø Naujo Ástatymo Kasakauskis, apie 1863-iuosius raðydamas KaIPK knygelæ, labai gausiai citavo Biblijà. Kad rëmësi ne liuteroniðka Liudviko Rëzos parengta ir 1853 metais (ar ir anksèiau) iðleista Biblija36, bet vieninteliu tada buvusiu spausdintu katalikiðku Juozapo Arnulfo Giedraièio Nauju Ástatymu (GieNI, 1816), rodo vien keliø atsitiktiniø iðtraukø palyginimas: Rëza: „Ne wiµµi man µakà: Wieápatie! Wieápatie! …eis … dangaus karalyµtæ; bet tie, kurrie wålæ dåro Tdwo mano danguj’ dµanc¸o“ (p. 8a; Mt 7,21). GieNI: „Ne kiekwienas, kuris mañ sako: Wieszpatie, Wieszpatie! ineys karalistæ dangaus, bet kuris daro walà Tewo mano, kursay danguose ira, tas ineys ing karaliste dangiszka“ (p. 10; Mt 7,21). KaIPK: „Ne kikwins (ne koýnas), kuris man saka Wészpaté, Wészpaté! iejs ing karaliste dangaus, bet kuris dara wale Tjewa mana, kursaj danguse ira, tas iejs ing karaliste dangiszka (p. 5; Mt 7,21). Rëza: „kad tu iádaliji ubbagams, kaire tawo te ne ‡inna, kà tawo déáine dåro“ (p. 6a; Mt 6,3). GieNI: „kad tu daray almuýnà, tegul neýino kayre tawo, kà daro deszine tawo“ (p. 8; Mt 6,3). 36

 [Martin Ludwig Rhesa,] Naujas Teµtamentas, msµû Wieápatiês ir Iáganytojo Jd¸aus Kriµtaus, … lietuwiákàjæ Kalbà iáwerµtas. Frankfurte, prie Upês Main gulinc¸iame, Raátais iáµpåuµta prie H. L. Broenner, Mete 1853.

50

KaIPK: „Kad dudi aùuýna, tegul ne ýyna kajré tawa, kan dara deszyné“ (p. 6; Mt 6,3). Rëza: „iáganytas eµµi, Simon, µunau Jonoáaus, nds kunas ir kraujas tai taw n’apréiáke, bet mano Tdwas danguje“ (p. 20b; Mt 16,17). GieNI: „Paùaymintas esi Simonay bar Jona, nes kunas ir kraujas ne apreyszkie tau, bet Tewas mano, kuris ira danguose“ (p. 26; Mt 16,17). KaIPK: „Paùajmints esi Symonaj bar Jona, nes kunas yr kraus ne aprejszki tau, bet Tjews mana, kuris ira danguse“ (p. 6; Mt 16,17).

Matyti, kad Rëzos leidinio sakiniø struktûra daþnai ryðkiai skiriasi nuo KaIPK, kad tai tiesiog ne tas pats vertimas, o Giedraièio Naujo Ástatymo (GieNI) ir KaIPK sakiniø struktûra beveik visiðkai sutampa. Vis dëlto, nors negalima abejoti tuo, kad Kasakauskis nusiraðë nuo GieNI, bet taip pat aiðku, kad já redagavo, taisinëjo. T. y. Kasakauskis cituodamas keitë kai kuriuos GieNI kalbos lygmenis: ypaè raðybà, fonetikà, morfologijà, ðiek tiek leksikà.

6. 1. Raðyba

ir fonetika

Kaip sakyta, rankiodamas kritikuotinas Valanèiaus Þemaièiø vyskupystës vietas Kasakauskis nesiþymëjo specialiai Valanèiaus fonetikos ir raðybos skirtumø (plg. 5.2.–5.2.1.). Taèiau cituodamas GieNI, t. y. perraðinëdamas kai kurias vietas, Kasakauskis ið esmës keitë Giedraièio raðybà ir fonetikà. Suþemaitino aukðtaièiø [i] á þemaièiø [¼], t. y. daþnai perraðë : GieNI papiktinimo 243 ´ KaIPK papyktynimu 73 ~ papiktinimu; GieNI szirdis 24 ~ ðirdis ´ KaIPK szyrdys 46 (plg. 7, 8 pav.); GieNI tiktay 26 ~ tiktai ´ KaIPK tyktaj 7; GieNI westi 285 ~ vesti ´ KaIPK westy 92; GieNI wisados 29 ~ visados ´ KaIPK wysados 12; GieNI ýinodami 285 ~ þinodami ´ KaIPK ýynodamy 93. Taip pat suþemaitino GieNI vartotà aukðtaitiðkà [ie]: GieNI dienos 13 ´ KaIPK dinas; GieNI melsies 8 ~ KaIPK melsis 6; GieNI tie 24 ´ KaIPK tij 46 (plg. 7, 8 pav.); GieNI wienà 29 ~ vienà ´ KaIPK wina 12; GieNI Wieszpaties 285 ~ Vieðpaties ´ KaIPK Wészpatis 92. Panaðiai elgësi ir su GieNI aukðtaitiðku [uo]: GieNI atiduos 8 ´ KaIPK atydus 6; GieNI duosiu 26 ´ KaIPK dusju 7. Tiesa, þodyje uola Kasakauskiui prasprûdo ir aukðtaitiðkas , plg. GieNI tu esi

51

6. Citatos ið Juozapo Arnulfo Giedraièio 1816 metø Naujo Ástatymo

GieNI (1816) 24: Mt 15,8 fragmentas su þodþiais tie, garbina, szirdis; G. Subaèiaus b-ka

7 PAV.

uoùa, o ant tos uoùos pastatisiu baýniczià mano 26 ´ KaIPK tu esi uoùa, o ant tos uoùos pastatisju baýniczé mana 6–7. Taèiau tai viso labo iðimtis, galbût buvæs svetimas Kasakauskiui þodis. Akivaizdu, kad prieð 47 metus spausdintas Giedraièio leidinys Kasakauskiui nebebuvo autoritetingas. Jis Biblijos tekstà laisvai taikë prie savo nusistatytø þemaitiðkø fonetikos normø. KaIPK raðyba jau aptarta anksèiau. Taèiau vienas jos bruoþas – vël tas pats  – vertas papildomo dëmesio ðioje vietoje. Pasirodo, GieNI taip pat kai kur þymëta raidë . Atrodo, kad ji ten raðyta tik paèioje knygos pradþioje, iki 40 p. (paskutinis þodis, turás ðià raidæ, regis, yra médzio 40 ~ medþio). Tai didþioji Evangelijos pagal Matà dalis (tas médzio yra Mt 24,32). Kasakauskis savo KaIPK ir pradeda citatomis bûtent ið Mt, ið tø vietø, kur dar vartojamas (Mt 20,16; Mt 7,21; Mt 16,17–19). Kelis kartus Kasakauskio citatose raidë pasirodo tose pat vietose, kur buvo ir GieNI (tad èia atrodo jo tiesiog nuraðyta): GieNI turésite 7 ~ turësite ´ KaIPK turéste 69 ~ turëste; GieNI nusidéjusiu 13 ~ nusidëjusiø ´ KaIPK nusydéjusju 40. GieNI toji pirmuosiuose 40 puslapiø buvo þymima bent keliose pozicijose. a) Vakarø aukðtaièiø [e], daþniausiai kirèiuotas: didésnis 16, 18, 28 ~ didesnis, giwéno 5 ~ gyveno, miestéli 14 ~ miestelá, pékùos 39 ~ peklos, Pétras 14, 27 ~ Petras, stiprésnis 4 ~ stipresnis, sulése 20 ~ sulesë, szészta 32 ~ ðeðtà, ténay 6, 13, 14, 19, 22 ~ tenai, tréczia 32 ~ treèià, wélnius 5, 14, 19 ~ velnius. b) Vakarø aukðtaièiø [ë], þemaièiø [ie]: Girdéjote 7 ~ girdëjote, nusidéjusiu 13 (þr. aukðèiau), regés 6 ~ regës, sédejo 13 ~ sëdëjo, téwà 12 ~ tëvà, Téwas 8, 10 ~ tëvas, Téwo 15 ~ tëvo, téwu 5 ~ tëvu, Téwuy

52

KaIPK (1864) 46: Mt 15,8 fragmento su þodþiais tij, garbyn, szyrdys citata; VUB, sign.: L R 40

8 PAV.

8 ~ tëvui, turéjo 5 ~ turëjo, turésite 7 (þr. aukðèiau). Ðioje pozicijoje vartotas retëliau. c) Minkðtumo þenklo + : génda 13 ~ genda, gériaus 14 ~ geriaus, giérans 17 ~ geriàs, giérti 16 ~ gerti, ziémin 4 ~ þemyn. Palyginus ðiuos atvejus su KaIPK vartosena (2.1.2.a, 2.1.2.e, 4.3.) matyti, kad du paskutinieji (b ir c) visai sutampa, Kasakauskis neraðë tik pirmojoje pozicijoje (a). Dël viso to atrodo, kad bûtent GieNI galëjo paveikti Kasakauská apie 1863 metus ásivesti . Tik neþinia, kodël taip vëlai – gal dël naujo atidaus GieNI studijavimo? Þinoma, vien GieNI átakos per daug akcentuoti nereikëtø, nes raidë buvo vartojama ir lenkø abëcëlëje, kad ir kitokia reikðme.

6. 2. Morfologija

GieNI morfologijà Kasakauskis taip pat akivaizdþiai þemaitino. Ávardþiø pl. acc.: GieNI juos 285 ´ KaIPK anus 92. Veiksmaþodþiø cond. 1 sg.: GieNI degczia 249 ~ degèia ´ KaIPK degczjo 6 ~ degèio; GieNI iszduoczia 249 ~ iðduoèia ´ KaIPK iszduczjo 6 ~ iðduoèio; GieNI netureczia 249 ~ neturëèia ´ KaIPK ne turéczjo 6 ~ neturëèio; GieNI paduoczia 249 ~ paduoèia ´ KaIPK paduczjo 6 ~ paduoèio. Veiksmaþodþiø praes. 3: GieNI garbina 24 ´ KaIPK garbyn 46 (plg. 7, 8 pav.); GieNI paniekina 601[106](2x) ´ KaIPK panékin 7(2x).

53

6. Citatos ið Juozapo Arnulfo Giedraièio 1816 metø Naujo Ástatymo

Bûdvardþiø, ávardþiø dat. pl.: GieNI jemis 285 ‘jiems’ ´ KaIPK anims 93 ~ anyms; GieNI siùpniems 243 ~ silpniems ´ KaIPK syùpnims 73 ~ silpnyms. Vardaþodþiø loc. pl.: GieNI danguose 15, 26(2x), 29 ´ KaIPK danguse 37, 7(2x), 12 ~ dangûse. Veiksmaþodþiø imper. pl.: GieNI auginkite 285 ´ KaIPK auginkét 92 ~ auginkiat; GieNI Bukite 8 ~ bûkite ´ KaIPK Bukét 13 ~ bûkiat; GieNI darikite 285 ~ darykite ´ KaIPK darikét 93 ~ darykiat; GieNI Datirkite 270 ~ datirkite ´ KaIPK Datyrkét 52 ~ datirkiat; GieNI norekit 285 ~ norëkit ´ KaIPK norékét 92 ~ norëkiat.

6. 3. Leksika

Kasakauskis ðiek tiek keitë ir GieNI þodþius: GieNI gramzdime 285 ~ gramzdyme ´ KaIPK draudime 92; GieNI gramzdinimus 285 ´ KaIPK graýoimus 93 ~ graþojimus; GieNI iszmonios 222 ~ iðmonios ´ KaIPK iszmintijs 53 ~ iðminties; GieNI melsk 316 ´ KaIPK Maùdauk 72 ~ maldauk; GieNI ne paniekintumet 29 ~ nepaniekintumët ´ KaIPK ne papyktintumet 12 ~ nepapiktintumët; GieNI nepades 249 ~ nepadës ´ KaIPK ne pamaczis 6 ~ nepamaèys; GieNI Ziurekite 29 ~ þiûrëkite ´ KaIPK Wejzékét 12 ~ veizëkiat. Vis dëlto nereikia pernelyg akcentuoti leksikos redagavimo, ðis keitimo sluoksnis nelabai krinta á akis.

6. 4. Apibendrinimas

Kasakauskis nedaug nutolo nuo savo principø, kuriuos taikë komentuodamas Valanèiaus Þemaièiø vyskupyst栖 redaguoti morfologijà, leksikà. Nuraðydamas GieNI lytis, jis labai keitë ir fonetikà bei grafikà, nors analogiðkø Valanèiaus darbo sluoksniø ypatingai neakcentavo. Nejautë Kasakauskis jokiø nekvestionuojamø autoritetø. GieNI kalba, kuri galëjo bûti ir tam tikras pavyzdys ankstyvajam Kasakauskiui, raðiusiam gramatikà, vëlyvajam jau visai neátiko. Nors tai ir buvo Ðventasis Raðtas, paraidþiui Kasakauskis jo necitavo.

54

7. Tarmës pasirinkimas Tradiciðkai Kasakauskio gramatikos kalbà lyg ir áprasta vadinti tarmiø miðiniu. Antai Petras Jonikas raðë: „Kadangi augðtaièiø ir þemaièiø tarmës vis dëlto gerokai skyrësi, kaip ir dabar tebesiskiria, autorius kaip nors turëjo jas noroms nenoroms derinti“37. Tai pripaþino ir Zigmas Zinkevièius: „[Kasakauskis] stengësi pateikti bendras þemaièiø ir aukðtaièiø [...] formas, suderinti abi tarmes, kurias traktuoja kaip vienà kalbà“38. Pasak Jono Palionio, „Kasakauskio gramatikoje pateiktose lytyse atsispindi religiniø XVIII a.–XIX a. pradþios raðtø tarminis miðinys“39. Taèiau bent Joniko ir Zinkevièiaus apibûdinimas (su)derinti turëtø rodyti sàmoningà apsisprendimà, o ið apraðytøjø lyèiø to nematyti. Tikslesnis yra Palionio þodis miðinys, bet jis taip pat maþai tepasako apie sàmoningas Kasakauskio intencijas. Pats Kasakauskis tiesiai raðë orientavæsis á tradicijà: „turëjau, kiek kalbos prigimtis leidþia, taikytis prie visuotinai pas mus priimto kalbëjimo bûdo, kartu vis dëlto vengdamas Prûsijos Lietuvoje vartojamø karèiø pasakymø“40. Aiðku, kad tas visuotinai pas mus priimtas kalbëjimo bûdas yra tradiciniai vidurietiðki raðtai, ja paraðytø knygø kalbos vartojimas baþnyèiose. Gana sinkretiðkai suplakta raðomoji ir ðnekamoji kalba. Toliau raðë net suprantàs, kad toks jo apsisprendimas ne visiems patiksiàs: „neiðvengsiu kritikos tø, kurie uþsispyræ laikysis savo ypatingo kalbëjimo þemaitiðkai“41. Savo kritikais galëjo þinoti esant kad ir neseniai mirusá Dionizà Poðkà (gal dar gyvà gramatikos raðymo metu?) arba, dar tikëtiniau, Jurgá Ambraziejø Pabrëþà, kurio suorganizuota Simono Groso gramatika buvo skirta konkuruoti su Kasakauskio (þr. toliau, 11.).  Petras Jonikas, „Lietuviø bendrinës raðomosios kalbos idëja prieðauðrio metu“, APh 6, Kaunas, 1937, 45. 38  Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, 172. 39  Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, 182. 40  KaKLÊ, XI: „[...] musiaùem, ile wlasnoúã iæzyka tego pozwala, stosowaã siæ do sposobu mówienia powszechnie iuý u nas przyiætego, unikaiàc wszakýe cierpkich wyraýeñ w Pruskiey-Litwie uýywanych“. 41  KaKLÊ, XII–XIII: „[...] nie uydæ krytyki tych, którzy upornie staã bædà, przy szczególnym swoim sposobie mówienia po ýmudzku“. 37

55

7. Tarmës pasirinkimas

Taèiau vëlesniu periodu Kasakauskis, kaip aiðkiai matyti ið anksèiau pateiktos jo kalbos apþvalgos, savo nuostatà ið esmës pakeitë. Atsisakë vidurietiðkos aukðtaièiø tarmës pamato ir pats pasuko á þemaièiø tarmæ. Aiðku, kad tada jis jau galvojo apie þemaitiðkà pamatà bendrinei kalbai. Pridëjus dar ir raðybos supaprastinimà, ryðkëja tokios jo kalbinës kûrybos tendencijos. Ankstyvuoju etapu Kasakauskis labiau orientavosi á Þemaièiø vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraièio (1757–1838, vyskupavo 1802– 1831) propaguotus ir jo aplinkoje rengtus aukðtaitiðkus tekstus, taip pat á Stanevièiaus diakritikø vartojimà (nors Kasakauskis diakritikus vartojo kitaip, gal net nesupratæs Stanevièiaus sistemos). Tada jis taikësi á tokias raðomosios kalbos idëjas, kurios buvo ypaè populiarios prieð 1831 metø sukilimà. Vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu Kasakauskis labai ryðkiai pakeitë orientacijà: ëmë raðyti labai þemaitiðkai ir atsisakë diakritikø (tik KaIPK ásivedë naujà ). Galima tvirtinti, kad vyskupaujant Motiejui Valanèiui (1850– 1875), Kasakauskis ëmë taikytis prie pakitusio vyskupystës vadovo poþiûrio á raðomàjà kalbà: raðyti liaudþiai suprantama kalba, nevengti ir þemaièiø tarmës. Todël Kasakauská reikëtø skirti ne prie tø XIX amþiaus autoriø, kurie siekë tobulinti keièiamà raðybà, ádieginëti savo sistemà (plg. Jurgá Ambraziejø Pabrëþà, Simonà Daukantà), bet prie tiesiogiai besitaikstanèiø prie pakitusios Þemaièiø vyskupijos konjunktûros. Nematyti, kad Kasakauskis bûtø buvæs kovotojas dël savo idëjø. Atrodo, kad Kasakauskis apskritai buvo linkæs taikytis prie konjunktûros, prie valdþios. Ðtai disertacijà 1831 metais dedikavo Juozapui Arnulfui Giedraièiui (Birþiðka 1965, 35), o po metø gramatikࠖ jau kitam (pasikeitusiam) tos paèios vyskupijos valdytojui Simonui Giedraièiui. Turëjo, kiek pajëgdamas, taikytis ir prie Valanèiaus idëjø, nors turbût tik prie pagrindiniø tendencijø, o ne prie konkreèios kalbinës iðraiðkos. Kasakauskio, kaip matyti ið Antano Naudþiûno laiðko Juozui Tumui, labai nemëgo jo parapijos þmonës. Antai Naudþiûnas taip vaizdþiai nupasakojo paminklo statymo Kasakauskiui istorijà: „kun. Dambrauskiui sumanius padaryti rinkliavà ir pastatyti ant jo kapo pamenklà, parapijieèiai tam sumanymui nepritarë; [...] Kun. Dambrauskas, matydamas, kad rinkliava nepavyks, pasiráþo pats vienas

56

pralatui pamenklà pastatydinti. Þinoma, koks statytojas, toks ir pamenklas. Prie pralato klebonijos kluone buvo jauèiais varomas malûnas. To malûno liekanos – girnapusë riogsojo prie ðventoriaus muro. Kun. Dambrauskas tà girnapusæ nugabeno ant kapø, atsiklausæs bobeliø, kur pralato kapas, uþvertë ant nurodyto kapo, á gatavà girnø kiaurinæ pritaikino sukryþiuotà baslá-mietà ir fertig. Didesnei pagarbai – paëmæs ðio puslapio didþio skardà su vyne iðkalinëjo sekantá uþraðà: Czion Ils kunas Varniø Pralotas Akmenës Klebonas ir Teologijos Daktaras Kalixta Kasakauskia 3 amþina Atilsi. [...] Dabar tas mietas baigia nuputi; stovi pakripæs, bet trumpu laiku liks tik girnapusë 1 metro diametre. Sic transit gloria mundi!“ (Naudþiûnas 1925, 37–38). Kita vertus, Kasakauskio orientavimasis á vyskupus netiesiogiai patvirtina ir prieðingà dalykà: kad ganëtinai þinomos, stiprios ir prestiþiðkos anksèiau buvo Giedraièio, o vëliau – Valanèiaus propaguotos raðomosios lietuviø kalbos idëjos, jei jau galëjo taip kardinaliai pakeisti Kasakauskio kalbos standartizavimo idëjas.

8. Vartojimo teritorija Apie vartojimo teritorijà lengviausia spræsti ið Kasakauskio gramatikos, t. y. jo ankstyvojo periodo veikalo. Kasakauskis taip nurodë savo gramatikos tikslà: „ëmiausi leisti ðià gramatikà, kuri turëtø tarnauti tiek þemaièiams, tiek lietuviams“42. Tad gyventojai, turëjæ vartoti jo siûlomas normas, buvo ir þemaièiai, ir lietuviai (aukðtaièiai), vadinasi, visos Didþiosios Lietuvos gyventojai. Ir teritorija, kuriai skirta gramatika, yra visa DL. Galima paminëti ir daþnai cituojamus Kasakauskio þodþius: „Lietuviø kalbà vadinu þemaièiø todël, kad tai viena ta pati kalba“43. Akivaizdþiai nusakytas DL kalbos (tarmiø) vientisumas. O toliau mintis dar sutvirtinta: „Tiesà sakant, skiriasi tik kai kuriø þodþiø akcentas, taèiau tas skirtumas yra maþesnis negu tarp didþialenkio  KaKLÊ, XI: „[...] przedsiæwziàùem wydanie ninieyszey grammatyki, któraby sùuýyã mogùa równie Ýmudzinom, iak Litwinom“. 43  KaKLÊ, VII (iðnaða): „Nazywam iæzyk litewski ýmudzkim dla tego, poniewaý iestto ieden i tenýe sam“. 42

57

8. Vartojimo teritorija

ir mozûro“44. Palyginimas su Maþàja bei Didþiàja Lenkija èia labai iðkalbingas. Kaþkada (1810 metais) Antanas Klementas palyginimu su ðiais dviem regionais grindë visai prieðingà idëjà: esà jeigu maþalenkiø tarmë buvo paimta kaip bendrinës kalbos pamatas, tai kodël þemaièiø tarmë negali bûti pamatas bendrinei lietuviø kalbai (plg. Subaèius 1998, 118–119). O Kasakauskis, pateikdamas palyginimà su Lenkija, turëjo galvoje, kad jei mozûrø tarmë nuo didþialenkiø skiriasi labiau negu þemaièiø nuo aukðtaièiø (bet lenkai vis tiek tevartoja vienà bendrà raðomàjà kalbà), tai þemaièiams tikrai pakankà vienos raðomosios kalbos. Argumentas kalbinis, – per maþas tarmiø skirtumas, o pasirinkimas – tradicine vidurio aukðtaièiø tarme paraðyti tekstai. Kitaip sakant, raðydamas gramatikà Kasakauskis norëjo visai DL diegti tradiciniø vidurietiðkø aukðtaitiðkø tekstø kalbà. Nematyti sàmoningo noro daryti tarmiø „miðinᓠar „deriná“. Jam, þemaièiui dûnininkui, tiesiog nepavyko bûti nuosekliai aukðtaitiðkam. Spræsti apie vëlyvøjø tekstø teritorinæ orientacijà daug sunkiau. Nëra jokiø tiesioginiø duomenø, tik patys suþemaitinti tekstai. Galimybë rinktis Kasakauskiui buvo bent dvejopa: (a) orientuotis tik á þemaièius (kaip Pabrëþa, nors pabrëþiðkà poþiûrá jau savo gramatikoje buvo smarkiai kritikavæs), (b) ir aukðtaièiams, ir þemaièiams diegti labai þemaitiðkà bk variantà (kaip apie tà patá laikà darë buvæs jo bendramokslis Juozapas Èiulda). Þinant ankstyvojo Kasakauskio màstymà apie visos DL teritorijà, tikëtinesnë ir vëlyvoji jo orientacija á visà plotà, tik pakeitus tarminá pamatࠖ Èiuldos (b) variantas. Jis neprieðtarauja ir valanèiðkajam: Valanèius buvo iðsiuntæs Èiuldos gramatikà spausdinti Zavadskiui á Vilniø, tik ji taip ir liko nepaskelbta. Maþosios Lietuvos teritorijos Kasakauskis nelaikë sava. Gramatikoje raðë: „Ta prasme uþ mus laimingesnë Prûsijos Lietuva: ji, be daugelio senesniø sau iðsileistø gramatikø [...] Gotlybo Milkaus naujai praturtinta tapo“45. Taigi Prûsijos Lietuvos gramatikos, Kasakauskio supratimu, tik Prûsijai ir tebuvo leidþiamos. Jam, DL gyvento KaKLÊ, VII (iðnaða): „Róýni siæ wprawdzie w niektórych wyrazach akcentem; lecz, róýnica ta mnieysza iest, niýeli miædzy Wielko-Polanem a Mazurem“. 45  KaKLÊ, XI: „Szczæúliwsza iest od nas, w tej mierze, Pruska-Litwa: która, oprócz wielu dawnieyszych dla siebie wydanych gramatyk [...] úwieýo zbogaconà zostaùa przez uczonego mæýa Gotliba Milke“. 44

58

jui, ML gramatikos këlë ðvelnø pavydà, atrodë kaip sektinas pavyzdys, bet nebuvo savastis. Kasakauskis matë, kad „kai kurie, sekdami Prûsijos lietuviø kalbos gramatikos nurodymais, linkæ moteriðkosios giminës þemaièiø vardaþodþius, kuriø pirmasis linksnis baigiasi a, daugiskaità pateikti su galûne os“46. Taèiau Kasakauskiui tai nebuvo pakankamas argumentas, jis atkirto: „bet kadangi pas mus áprasta baigti as, tai nëra reikalo tos naujovës ásivesti“47. Kasakauskis kritikavo ir Milkaus gramatikà: „Tiesa, kai kurie raðytojai, tarp kitø ir mokytas Prûsijos lietuviø kalbos gramatikas Kristijonas Gotlybas Milkus, teigia, kad lietuviø ar þemaièiø kalboje bûdvardþiai kartais bûna niekatrosios giminës. [...] panaðus tvirtinimas negali bûti priimtas“48. Ið Kasakauskio nusakymo atrodytø, kad gal Milkus kalba ir apie DL kalbos bûdvardþius. Bet taip nëra, – Milkus tiesiog apraðo savo, ML, kalbos faktus, neskiria specialaus dëmesio DL lietuviø kalbos bûdvardþiø giminëms49. Kasakauskis taip pat netiesiogiai pasako, kad nors Milkus esàs mokytas, bet tik ML kalbos specialistas. Galø gale matyti, kad Kasakauskio gramatika nëra orientuota á ML lietuvius. O vëlyvojo periodo þemaitiðkø raðtø orientavimas á ML skaitytojà dar maþiau tikëtinas.

 KaKLÊ, 22: „Niektórzy idàc za przepisem grammatyki prusko-litewskiey, przypadkom pierwszym imion ýmudzkich rodzaiu ýeñskiego koñczàcych na a, radzà dawaã w liczbie mnogiey zakoñczenie na os“. 47  KaKLÊ, 22: „[...] lecz kiedy u nas powszechny iest zwyczay koñczenia ich na as; nie masz zatém potrzeby wprowadzania tey nowoúci“. 48  KaKLÊ, 18 (iðnaða): „Utrzymuià wprawdzie niektórzy pisarze, a miædzy innymi, uczony grammatyk prusko-litewskiego iæzyka Christ. Goth. Milke, iý w litewskim, czyli ýmudzkim iæzyku, imiona przymiotne bywaià niekiedy rodzaiu niiakiego. [...] twierdzenie podobne, nie moýe bydê przyiæte“. 49  [Kristijonas Gotlybas Milkus], Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸um Grunde gelegt, aber mit µtarken Zuµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµert und vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen, Königsberg, 1800. Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey, 41tt. 46

59

8. Vartojimo teritorija

9. Raðomosios bendrinës kalbos (rbk) santykis su ðnekamàja (ðbk) Jau uþsiminta, kad Kasakauskis gana sinkretiðkai buvo suplakæs raðomàjà ir ðnekamàjà kalbas, kai dëstë mintis apie visuotinai pas mus priimtà kalbëjimo bûdà. Kasakauskis teigia: „Kadangi þemaièiø kalboje taip ðnekama, kaip paraðyta, reikia atidþiai kreipti dëmesá á þodþiø skambëjimà, kad jiems iðreikðti bûtø pavartoti tinkami garsai“50. Mintis nesuformuluota tiksliai, bet atrodo, kad autorius norëjo pasakyti, jog esamam raðtui (raidëms) reikia parinkti tinkamus garsus. Vadinasi, ðiuo atveju tarimas tarsi orientuojamas á raðtà. Taèiau kitos citatos rodo kà kita: „Kad þemaièiø ðneka neprarastø savo ðvelnumo, svarbiausia yra iðlaikyti bûdingà skiemenø tæsimà“51. Raidës èia, regis, nesvarbios, tik garsai. Kitur raðtas lyg ir vël orientuotas á tarimà: „kairiniu þenklu paþymëtas garsas visada bûna trumpiausias“52. Tarsi gramatika bûtø kurta vien pagal kokios nors tarmës tarimà. Dar plg.: „Kai kurie vyriðkà giminæ sako manas arba munas, taèiau toks skambëjimas regis esàs truputá aitrokas“53 (Kasakauskis siûlo vartoti mano). Vadinasi, gramatika rodo Kasakauská neturëjus iðsikristalizavusios nuomonës dël ðnekamosios bendrinës kalbos koncepcijos. Kartais jis suvokë, kad ðneka turi taikytis prie raðto (tai ir bûtø ðbk formavimosi principas), bet neretai leido suprasti prieðingai, – kad raðtas turi mëgdþioti ðnekà (tai bûtø pradinis raðto taikymo kalbai etapas). Vadinasi, nors Kasakauskis ir yra sakæs, jog þemaièiø kalboje ðnekama, kaip paraðyta, jam lygiavertis buvo ir atvirkðèias principas – raðoma, kaip ðnekama. Toks abipusis ðnekos ir raðto susieji KaKLÊ, 5: „Poniewaý w ýmudzkim iæzyku tak siæ mówi, iak napisano; pilnie wiæc uwaýaã naleýy brzmienie wyrazów, aýeby do wyraýenia ich, uýyã stosownych gùosek“. 51  KaKLÊ, 9–10: „Aýeby mowa ýmudzka nie traciùa swoiey przyiemnoúci, naygùównieyszà iest rzeczà zachowaã przyzwoity przeciàg zgùosek“. 52  KaKLÊ, 10: „[...] znamieniem zaú lewém odznaczona gùoska, iest zawsze naykrótsza“. 53  KaKLÊ, 23: „Mówià niektórzy w rodzaiu mæzkim manas albo munas: lecz brzmienie podobne, zdaie siæ bydê nieco cierpkie“. 50

60

mas DL XIX amþiaus pirmojoje pusëje tegalëjo reikðti sinkretiðkà raðto ir ðnekos vienovæ, kitaip sakant, ðbk neaktualumà. Vëlyvuoju laikotarpiu Kasakauskio pakeista tarminë orientacija liudija, kad jis ir toliau neaktualizavo ðnekamosios bk poreikio. Jis neáþvelgë raðomosios kalbos tradicijos, ið kurios bûtø galëjusi imti augti ðbk. Kasakauskis tebesijautë pirmojoje – tarmës parinkimo bk stadijoje, kai ðbk problema dar net nëra numatoma.

10. Taisykliø ar vartosenos

prioritetas

Jau pats orientavimasis á tradicinæ vidurieèiø aukðtaièiø raðomàjà kalbà rodo, kad Kasakauskis nevengë remtis taisyklëmis: raðydamas ne savo gimtàja tarme, neiðvengiamai negalëjo visais atvejais patikrinti tos tarmës vartosenos. Turbût todël ir atsirado daug þemaitiðkø lyèiø, nors nelabai paties Kasakauskio pageidautø. Gramatikoje kuriamos taisyklës ir liudija Kasakauská labiau rûpinusis jomis, o ne vartosena. Nors vartosenos svarba gramatikoje kartais nurodoma, taèiau nuosekliai remtis viena tarme nesugebëta. Vëlyvuoju periodu Kasakauskis atsigræþë á savo tarmæ, ir tai rodo taisykliø prioriteto pasislinkimà vartosenos link. Taèiau, kaip matyti ið pastabø Valanèiaus Þemaièiø vyskupystei, jam rûpëjo ir taisyklës, ypaè morfologijos, plg. 5., ypaè 5.2.2.

11. Pabaiga Kaip matyti, Kasakauskis nebuvo maþai paraðæs autorius, nors negalëjo prilygti Jurgiui Ambraziejui Pabrëþai. Vis dëlto þinant, kad Pabrëþa nieko ið savo tekstø nëra iðspausdinæs, Kasakauskio parengtos ir paskelbtos ðeðios knygos verèia klausti, ar pastarojo literatûrinë veikla nebuvo tuo metu átakingesnë uþ Pabrëþos ir kitø to laiko kultûros veikëjø? Visø pirma jo 1832 metø gramatika KaKLÊ buvo pirmoji ir vienintelë spausdinta originali lietuviø kalbos gramatika (darant iðlygà, kad Simono Stanevièiaus 1829 metais paskelbtoji yra labiau perspaudas nei originalus darbas ir kad Simono Daukanto 1837 metø

61

11. Taisykliø ar vartosenos prioritetas

Prasma yra ne grynai lietuviø kalbos gramatika, bet paskelbta kartu su lotynø kalbos gramatika). Ið karto reikia pasakyti, kad sekëjø Kasakauskio siûlomos normos nesulaukë: nepavyko rasti nei knygø, nei rankraðèiø, kuriuose tuo metu bûtø laikytasi Kasakauskio gramatikoje siûlytos ortografijos. Nors, be abejo, visi lietuviø literatai tada turëjo bent jau þinoti apie tokià knygà. 1835 metais Simonas Grosas, Kretingos bernardinø vienuolyno vienuolis, kelis deðimtmeèius gyvenæs tame vienuolyne su Pabrëþa, paraðë þemaièiø kalbos gramatikà, ið esmës paremtà Pabrëþos bendrinës þemaièiø kalbos modeliu. Jà tiesiog ne per dràsu bûtø pavadinti Pabrëþos kurtos bendrinës þemaièiø kalbos gramatika54. Èia svarbu tai, kad Groso gramatikos pavadinimas visiðkai sutampa su Kasakauskio (yra tik grafikos ir fonetikos skirtumø), plg. Groso KAÙBRIEDA LE¡UWE ¡EMAYTYSZKA ir Kasakauskio KAÙBRIEDA LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO. Vadinasi, Kasakauskio gramatika þinota Kretingos vienuolyne. Ir ne vien þinota. Kadangi Groso darbas yra visiðkai kitoks ir konceptualiai (siûloma kita tarmë), ir struktûriðkai, o sutampa tik pavadinimas, galima sakyti, kad Grosas raðë konkurenciðkà gramatikà tiems patiems skaitytojams, siekë tø paèiø tikslø, taèiau kitaip. Ðia prasme galima kalbëti apie Kasakauskio gramatikos átakà: ji (ar nepasitenkinimas ja) turbût ðiek tiek paskatino Groso– Pabrëþos gramatikos atsiradimà. Gerokai vëliau, praëjus daugiau kaip 20 metø nuo KaKLÊ pasirodymo, jà citavo ir smarkokai dël netobulumo kritikavo buvæs Kasakauskio bendramokslis Varniø seminarijoje Juozapas Èiulda55. Taèiau Èiuldos gramatikos struktûra buvo paveikta Kasakauskio gramatikos, sunku ásivaizduoti Èiuldos darbo stalà be atsiverstos Kasakauskio gramatikos. Tad nors Èiulda nepritarë daugeliui Kasakauskio norminamøjø idëjø, KaKLÊ jam vis dëlto buvo tas laiptelis, nuo kurio atsispyrë raðydamas savo gramatikà. Èiulda tik gyrë Kasakauskio gramatikos terminà kaùbrieda ‘gramatika’, nors ðio termino ðlovæ priskirti Kasakauskiui nëra tikslu. Prieð tai kalbrëda buvo vartotas neiðlikusioje Aleksandro Butkevièiaus gramatikoje, já taip  Plaèiau apie tai þr. Giedrius Subaèius, „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, 1996, 62–68. 55  Plaèiau apie tai þr. Giedrius Subaèius, „Juozas Èiulda ir jo gramatika“, LAIS 6. Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, 1993, 42–43, 47–48. 54

62

pat þinojo Dionizas Poðka. Vadinasi, greièiausiai ðis terminas buvo paplitæs (bent þodiniu bûdu) ið ankstëlesniø laikø, ir jei bûtina ieðkoti jo autoriaus, tai tikëtiniausias yra Butkevièius. Taigi nors amþininkai apie KaKLÊ ir þinojo, bet jà veikiausiai atmetë, ignoravo, nepriëmë. Ji nieko ypaè nepaveikë. Èia reikëtø ieðkoti ir prieþasèiø, dël ko net pats Kasakauskis vëliau atsisakë savo KaKLÊ siûlytø raðybos, fonetikos ir morfologijos normø. Vëlesniu etapu Kasakauskis labiau taikësi prie valanèiðkos liaudiðkos Þemaièiø vyskupijos kalbos politikos. Kol kas kokiø nors konkretesniø jo knygelës kalbos átakos þenklø kitiems autoriams nepavyko nustatyti. Jis pats labiau derinosi prie kitø, negu kas nors derinosi prie jo.

63

Literatûros, ðaltiniø, santrumpø sàraðas: acc. – lot. accusativus, galininkas. adj. – lot. adjectivum, bûdvardis. ap. – apaèia. APh – Archivum Philologicum, Kaunas, 1930–1939. Birþiðka, Vaclovas, 1965: Aleksandrynas 3. XIX amþius, Èikaga: JAV LB Kultûros Fondas. cond. – lot. conditionalis, tariamoji nuosaka. dat. – lot. dativus, naudininkas. dbk – dabartinë lietuviø kalba. DL – Didþioji Lietuva. du. – lot. dualis, dviskaita. gen. – lot. genitivus, kilmininkas. Giedraitis, Juozapas Arnulfas – þr. GieNI. GieNI – [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] NAUJAS ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIESZPATIES MUSU LIETUWISZKU LEÝUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA ARNULPA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKUPA ÝIEMAYCIU, ÝENKLINIKA S. STANISLOWO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE, 1816. imper. – lot. imperativus, liepiamoji nuosaka. inf. – lot. infinitivus, bendratis. instr. – lot. instrumentalis, ánagininkas. iðbr. – iðbrauktas. iðn. – iðnaða. átrp. – áterptas. Jonikas, Petras, „Lietuviø bendrinës raðomosios kalbos idëja prieðauðrio metu“, APh 6, Kaunas, 1937, 36–73. KaGB – GYRTIBE YR BÙAJWISTE APRASZI Kunigs Praùots KASSAKAUSKIS. WYLNIUJI SPAUSTUWIEJI JUZUPA ZAWADZKIE. 1859. KaIPK – ISZGULDIMS PAWINASZCZJU KRYKSZCZJONU-KATALYKU APRASZITS par Kuniga Praùota Kassakauski KLEBONA AKMENES. WYLNUJE. Kasztu yr spaustuweje Juzupa Zawadzké. 1864.

64

KaIS – ISZGULDIMS APEJ SAKRAMENTA PAKUTOS ARBA SPAWIEDNES SZWENTOS PARASZITS PAR Kuniga Praùota Kassakauski. WILNIUJI. SPAUSTUWIEJI JUZUPA ZAWADZKIE. 1862. KaKLÊ – Kalixt Kossakowski, GRAMMATYKA JÆZYKA ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDA LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM MANESA i ZYMELA,

1832. KaPP – PASAKA

APEJ PASZNEKIESNI TARP WELNIA YR SZIMKORJU PO

paraszi Kunigs Praùots Kassakauskis. WYLNUJI. Spaustuwieji Juzupa Zawadzkie. 1861. Kasakauskis, Kalikstas – þr. KaGB, KaIPK, KaIS, KaKLÊ, KaPP, Ka¡W, ÊàÈØÅ. Kasakauskis, Kalikstas, Laiðkas Motiejui Valanèiui (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 72 – 789). Ka¡W – [Kalikstas Kasakauskis,] „Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte“ (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – C26). Krasauskas, Rapolas, 1966: „Þviñgiai“, Lietuviø enciklopedija 35, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 456. LAIS – Lietuviø Atgimimo istorijos studijos, Vilnius, 1990–. Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba 1. 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969. Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba 2(1). 1862–1904, Vilnius: Mintis, 1985. LKA – Lietuviø kalbos atlasas (Lietuviø kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977; Lietuviø kalbos atlasas 2: Fonetika, Vilnius: Mokslas, 1982; Lietuviø kalbos atlasas 3: Morfologija, Vilnius: Mokslas, 1991). loc. – lot. locativus, vietininkas. m. – lot. masculinum, vyriðkoji giminë. Merkys, Vytautas, 1999: Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo, Vilnius: Mintis. [Milkus, Kristijonas Gotlybas], 1800: Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸um Grunde gelegt, aber mit µtarken Zuµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµert und vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen, Königsberg. Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey. ML – Maþoji Lietuva. Naudþiûnas, Antanas, Laiðkas Juozui Tumui ið Akmenës á Kaunà, 1925 12 07 (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – F 54, p. 35–38). nom. – lot. nominativus, vardininkas. p. – puslapis. Pabrëþa, Jurgis Ambraziejus, Laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai ið KretinATSYÝADIEIMA KATALYKU NU GIERYMA ARIEÙKAS

65

Literatûros, ðaltiniø, santrumpø sàraðas

gos á Peterburgà, 1838 10 09, paskelbë K. Sendzikas, Mûsø senovë 2(4[9]), 1939, 661–663. Palionis, Jonas, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. part. – lot. participium, dalyvis. pass. – lot. passivum, neveikiamosios rûðies. pl. – lot. pluralis, daugiskaita. praes. – lot. praesens, esamasis laikas. praet. – lot. praeteritum, bûtasis laikas. rbk – raðomoji bendrinë kalba. refl. – lot. reflexivum, sangràþinis. [Rhesa, Martin Ludwig,] Naujas Teµtamentas, msµû Wieápatiês ir Iáganytojo Jd¸aus Kriµtaus, … lietuwiákàjæ Kalbà iáwerµtas. Frankfurte, prie Upês Main gulinc¸iame, Raátais iáµpåuµta prie H. L. Broenner, Mete 1853. sg. – lot. singularis, vienaskaita. Subaèius, Giedrius, 1993: „Juozas Èiulda ir jo gramatika“, LAIS 6. Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, 7–56. Subaèius, Giedrius, 1993: „Simono Daukanto poþiûris á bendrinæ kalbà“, LAIS 5. Simonas Daukantas, 63–68. Subaèius, Giedrius, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, 10–113. Subaèius, Giedrius, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. ðbk – ðnekamoji bendrinë kalba. Ðenavièienë, Ieva, 1998: Þemaièiø lituanistai Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje, Vilnius: Leidybos centras. Vaiðnora, J., Petras Jonikas, 1957: „Kalikstas Kasakauskas“, Lietuviø enciklopedija 11, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 127. Vanagas, Vytautas, 1987: Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga. VaÝW – [Valanèius, Motiejus,] ÝEMAJTIU WISKUPISTE APRASZE K. MOTIEJUS WOÙONCZEWSKIS. Dalis I, Dalis II, WILNIUJ, SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZAWADZKI, 1848. Zinkevièius, Zigmas, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevièius, Zigmas, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII– XIX a., Vilnius: Mokslas. ÊàÈØÅ – [Kalikstas Kasakauskis,] ÈØÃÓËÜÄÈÌÀÉ ØÂÅÍÒÓ ÅÂÀÍÅËIÞ ÀÍÒÚ ÂÈÑÓ ÍÅĪËÞ ÈÐÚ ØÂÅÍ×Þ ÈØÒÈÑÓ ÌÅÒÓ. ÄÀËÈÑÚ ÀÍÒÐÀ. ÂÈËÜÍÞÉ

Ñïàóñòóâåº À. Ã. Ñûðêèíà. 1869. ×åêìîíàñ, Âàëåðèé Íèêîëàåâè÷, 1988: Ââåäåíèå â ñëàâÿíñêóþ ôèëîëîãèþ, Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ.

66

Giedrius Subaèius Kalikstas Kasakauskis: Juncture of Standard Lithuanian Summary Kalikstas Kasakauskis (Kossakowski; ~1792-1866) is the author of a Lithuanian grammar (Kaùbrieda leýuwio Êiamaytiszko, 1832) and of at least five books of religious and teetotalitarian content (published in 1859, 1861, 1862, 1864, and 1868). In the grammar, which was most probably written in the period before the Insurrection of 1831 Kasakauskis had maintained the tradition of the Highland Lithuanian texts. It is usually argued that Kasakauskis tried to combine the Highland Lithuanian dialects with the Lowland Lithuanian ones. But I claim that in his grammar he had consciously tried to standardize the Highland dialect alone, though he was not completely successful in achieving his goal (some features of his native Lowland dialect are still prominent). Kasakauskis’ cultural-linguistic ideas were oriented, I believe, to the concept of a Lowland priests’ group led by the Lowland Lithuanian bishop Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757-1838) who believed that the future standard Lithuanian should be based on the Highland Lithuanian dialect. In the later period (from 1859 on) Kasakauskis radically changed his attitude toward the basis of future standard Lithuanian and started writing his books in the Lowland dialect (with only some minimal Highland particularities retained). Most probably, in this period Kasakauskis became influenced by the opinions of another Lowland bishop Motiejus Valanèius (1801-1875). Being a Lowlander himself, Valanèius fostered a written Lithuanian which was close to spoken dialects. I dare to affirm that the change in Kasakauskis’s conception was again influenced by the opinion dominant in the Bishopric of the time. On the other hand, this fundamental turnaround in Kasakauskis demonstrates that earlier on, before the Insurrection of 1831, Giedraitis’s ideas on written Lithuanian were the most influential and prestigious, while later those of Valanèius took over and lasted well into the 1850s and 1860s.

67

Giedrius Subaèius Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra Santrauka Kalikstas Kasakauskis (~1792–1866) yra lietuviø kalbos gramatikos (Kaùbrieda leýuwio êiamaytiszko, 1832) bei penkiø blaivybës propagavimo ar religiniø knygeliø autorius (Gyrtibe yr bùajwiste, 1859; Pasaka apej pasznekiesni tarp welnia yr szimkorju, 1861; Iszguldims apej sakramenta pakutos, 1862; ir kt.). Sàlygiðkai galima sakyti, kad jo gramatika paraðyta ankstyvuoju kûrybos periodu, o kitos knygelës – vëlyvuoju. Gramatikoje daug labiau laikomasi tradiciniø vidurietiðkø aukðtaitiðkø raðtø fonetiniø, morfologiniø, ortografijos ypatybiø, o vëlyvose knygelëse – daugumas jø jau suþemaitintos. Ankstyvuoju etapu Kasakauskis labiau orientavosi á Þemaièiø vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraièio (1757–1838, vyskupavo 1802–1831) propaguotus ir jo aplinkoje rengtus aukðtaitiðkus tekstus, taip pat á Simono Stanevièiaus diakritikø vartojimà (nors Kasakauskis diakritikus vartojo kitaip, gal net nesupratæs Stanevièiaus sistemos). Tad Kasakauskis orientavosi á tokias raðomosios kalbos idëjas, kurios buvo ypaè populiarios prieð 1831 metø sukilimà. Vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu Kasakauskis labai ryðkiai pakeitë orientacijà: ëmë raðyti labai þemaitiðkai ir atsisakë visø diakritikø. Todël galima tvirtinti, kad vyskupaujant Motiejui Valanèiui (1801–1875, vyskupavo 1850– 1875) Kasakauskis ëmë taikytis prie pakitusio vyskupystës vadovo poþiûrio á raðomàjà kalbà: raðyti liaudþiai suprantama kalba, nevengti ir þemaièiø tarmës. Kasakauská reikëtø skirti ne prie tø XIX amþiaus autoriø, kurie siekë tobulinti keièiamà raðybà (plg. Jurgá Ambraziejø Pabrëþà, Simonà Daukantà), bet prie tø, kurie tiesiog taikësi prie pakitusiø Þemaièiø vyskupijos valdþios paþiûrø. Kita vertus, Kasakauskio persiorientavimas netiesiogiai patvirtina, kokios stiprios ir prestiþiðkos anksèiau buvo Giedraièio, o vëliau – Valanèiaus propaguotos raðomosios lietuviø kalbos idëjos.

68

Priedas Èia skelbiamos Kaliksto Kasakauskio 16 puslapiø rankraðtinës pastabos apie Motiejaus Valanèiaus Þemaièiø vyskupystës (1848) kalbà ir kai kuriuos joje minimus faktus. Pateiktas trejopas tekstas: fotografuotas, originalo transkripcija ir vertimas á lietuviø kalbà. Rankraðtá prieð Antràjá pasauliná karà Juozas Tumas buvo gavæs ið tuometinio Akmenës klebono Antano Naudþiûno, po to já minëjo ir Vaclovas Birþiðka. Taèiau po karo rankraðtis buvo pasimetæs ir niekieno neapraðytas de visu – VUB Rankraðèiø skyriaus kartotekoje jo kortelë buvo ádëta ne pagal abëcëlæ. Ðios pastabos publikuojamos pirmà kartà. Kasakauskis savo Ka¡W komentarus paprastai pradeda nuo skaièiø, pvz., 11. 19. Pirmasis skaièius reiðkia puslapio numerá, o antrasis – eilutës. Tais atvejais, kai Kasakauskis nori nurodyti eilutæ skaièiuosimà ne ið virðaus, o ið apaèios, tarp puslapio ir eilutës numeriø áterpia brûkðná, pvz., 208.–3. Tas brûkðnys èia iðlaikytas ir transkribuotame, ir verstame tekste. Kasakauskio þenklas –„– (panaðus á du ilgus brûkðnius su kabutëmis ar dviem taðkais viduryje) paprastai vartotas atskirti vienà savo pastabà nuo kitos, kai grafiðkai nebuvo vietos jas pakankamai erdviai suraðyti. Jis paliekamas ir transkribuojant ar verèiant tekstà, nors pasislinkus grafiniams teksto elementams jo funkcija ir neatrodo savaime aiðki. Á tekstologiná aparatà neátraukti ir nekomentuoti Valanèiaus teksto þodþiai, jei jie skiriasi tik didþiosios raidës vartojimu (tokiø atvejø labai daug), pvz., VaÝW 1, p. [V], e. 9–10 yra gaj-linti, o Kasakauskis perraðë Gajlinti, Ka¡W 1. Originalus Valanèiaus tekstas kritiniame aparate cituojamas dviem atvejais:

69

a) tada, kai Kasakauskis pacituoja netiksliai, nesutampanti þodþio vieta þymima pusjuodþiu ðriftu, o pats þodis ar frazë raðoma kursyvu, pvz., Kasakauskis paraðë baêniczej, Ka¡W 7, o Valanèiaus buvo baýniczej, VaÝW 1, p. 142, e. 16, tad iðnaðoje komentuojama: VaÝW 1: baýniczej; b) tada, kai Kasakauskio mintis nelabai aiðki. Pvz., Ka¡W 8: 182. 11. faùsz: bo tylko na szpital spodu kawaù zapisaù (182. 11. Netiesa, nes tik ligoninei dalá palikimo paliko). Tikslinamoji Valanèiaus teksto iðtrauka pateikiama tarp kabuèiø, tad èia iðnaða raðoma tokia: VaÝW 1, p. 182, e. 11–12: „1672 m. Karalus Mikoùs padaugina turtà baýniczes Akmenes“. Taip pat nurodoma, jei Kasakauskis netiksliai citavo Valanèiaus veikalo puslapá ar eilutæ, tada, pvz., raðoma tokia iðnaða: Ið tikrøjø e. 14–15 (Ka¡W nurodyta tik 215. 14., tad Kasakauskio neparaðyta, kad þodis Moszyñ-skis Valanèiaus nukeltas á 15-àjà eilutæ). Pusjuodþiu ðriftu ryðkinamos tos vietos, kur ir originaliame rankraðtyje buvo pabraukta (perraðoje ir vertime). Vien vertime kursyvu iðskirti originalûs (nekeistos raðybos) lietuviðki Kasakauskio þodþiai, kad atsiskirtø nuo paties vertimo teksto.

70

Kun. Kaliksto Kasakauskio autografas, ið Akmenës atsiøstas. Ið kun. Tumo archyvo Rð. 610 C 2656

Kalikstas Kasakauskis

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

71

72

[1] Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte.57 W przemowie V. 10. Gajlinti58– V. 13. Sugràmbiau – czy nie Sugrandiau, od sùowa grondity skroba㠖 i dla tego pagrondynis– VI. 7. Numanisi – poniewaý wyraêna róýnica w wymawianiu i pierwszego od drugiego; zatem wypadaùoby pisaã numanisy... 59 =  14. 60 –„– Todieù kàn nesànt kami ko raµti61 W samem dziele. 2. 3. Kurszus – Kurszas –„– 2. 12. pratisa – pratinsa.62 3. 3. Jpiedinej63 – poniewaý niemowi siæ ipiedawa i jo wieta, lecz istoje: przeto Jstojeis –„– 3. 7. butinay64 – tu zna: wcaùku– 3. 8. Ejùu – to bædzie rodzaj mæzki, a nie ýeñski: albo moýna braã za 2. przypadek liczby mnogiey: zatém ejùa– 3. 18. Gabaùa – czemu nie szmota tak, iak wyýey trzema wierszami powiedziano?– 3. 18. 20. Ne – bydê powinno nej – bo chciano wyraziã ani; nie zaú proµte przeczenie– 4. 2. Sienu – czemu teý nie siena? bo rodzaj tutay ieµt ýeñµki– 4. 9. Traszkàntioms – wszakýe tutay ieµt /

73

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

74

[2]

75

przypadek 6. nie zas 3.; a zatém bydê powinno traszkontiomis. 5. 3. Paugusis – czemu nie paaugusis, kiedy paaugty, paaugu, od augu, i pa, zùoýone ieµt to sùowo? 5. 16. Kretingas – czemu? ieýeli w tymýe samym wierszu powiedziano Paùàngos; to wiæc i Kretingos. 5. 19. Nezgànduodamis – ieýeli ma znaczyc to nienawidzàc; to czemuý nie neuýkensdamis? od sùowa kentu, nekentu, a ieýeli baã siæ, to byiodamis–65 5–1. skudri – co znaczy?66 9. 3. Gristosi – czemu nie grinstosi? wszakýe grindu – grindys– 10. 4. akisu – a czy dobrze bytisu w pszczoùach?67 11. 19. Pasiustum – znaczy gdyby wsciekù si栖 i przeciàý na µtro: 3. 10. paµiuntini68 14. 12. paµiuntinius69 104. 18.70 powiedziano, nusiuntina: wiæc pasiunµtum: v. 16. 18.71 11. 20. Sudiems – znaczy sadzà np. posypaã, a nie sædziom, iak rozumiano: my mówimy Sudze, i Sudzioms. 14. 17. prisikas72 – prisigas: bo prisiku doµtaiæ– 14.–2. Rioksoje – znaczy sterczaù, co byùoby z pogardà powiedziano s Staroµtach: zatem wypadaùo powiedzieã, siedieje– 14. nota. Czy Herbersztein pisaù po zmudzku, kiedy „.....„73 /

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

76

[3] 15. 11.74 Prakiszes – znaczy przesunàù, nie zaú przegrawszy sprawæ: lecz np. nustois rejkaùa– 16.–3. Siusti – wúciekaã siæ oznacza; a zaú siunsty, posyùa㖠18. 17. Atænti – atejnanti; bo nie atænu, lecz atejnu– 19. 5. Nugaùabije – skàd ten wyraz i na co ta nowoúã, kiedy moýna toý samo wyraziã np. isznajkina– 19. 17. pri pastaroses – tego wyrazu niemasz w drukowanych ksiægach i ewangeliach: i dla tego niemówi siæ paµtarasis suds Diewa; lecz paskutynis– 20. 20.75 Parglitas – na co uczyã nowych wyrazów, kiedy mamy µtare ýmudzkie, np. partrukis. 23. 13. Laubsina – co znaczy?–76 29. 6. Nepesze – nieskubaù: na co ta przenoúnia niewùaúciwa; kiedy mamy nepelnie– 29. 17. panijkusis77 – lepiej bædzie pagalejen– 29.–2. wirsziausis – ten wyraz nieuýywany: a mamy wiriausis, nayµtarszy– /

77

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

78

[4] 31. 10.78 Nebmusze,... palejda – ieýeli palejda, to teý nebmusza; a ieýeli nebmusze, to znowu palejde– 35. 11. Atbrazdiejusis – wyraz pùaski, i tak waýnym iak tutay osobom, niemoýe bydê wùaúciwy–79 37. 2. priwerti – zmuµiù = czy nie lep: patrauki – pociàgnàù80 39. 12. Pirmuju81 tiewu nusidieje – nusytyka: bo nusidieti znaczy wykroczy㖠i ieszcze nie pirmuju – bo pyrmujuy–82 41. 12. Negis – znaczy niewyzdrowieje, a tu trzeba nie bædzie bronno: wiæc ne gins– 42. 6. wieszpatium – wieszpatiuj–83 42. 18. Kiejstute – a czemu Witauda?84 43. 5.85 Gawa ýodi – chciano powiedzieã doµtaù wiadomoúã: zatém, gawa êyne– bo tam te znaczy doµtaù sùowo–86 43. 14.87 Ùuokie – czy 7. czy 4. przypadek niemoýna poz–88 [naã]89 45. 9.90 Mokus ir dirbàs – ieýeli mokus, to teý dirbus, bo abay sà imiesùowy terazn= zatem mokans ir dyrbans– wisus– iak bædzie 4. przypadek?91 47. 6. Maý teturi – czy imiesùów, czy teý 2. oµoba czaµu terazn:? niewiadomo–92 47. 9. Sukrutins – ieýeli sukrutins, nie zaú sukrutints, to iak powiedzieã w rodz: ýeñ:? i iak bædzie miaùo czas przys[z]ùy sùowo sukrutynu?–93 /

79

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

80

[5] 49. 5. Pasiustuoju – pasiunµtuju = 12. pasiuµtu94– pasiunstu – confer: 140. 5.95 – 175. 24.96– 49. 15 –Motinu– czy 6. czy 2. l. mn: przypad:97 52. 3. Szioki – a czemuý nigdy toki–? –„– paukýdinti – mówi siæ o úwiniach, a paujdinti, podbudzani, o ludziach–98 Ermideris99 – na cóý ta cudzoziemszczyzna 55. 17. przed metusi – muµi bydê datta opuszczona–100 58. 9. Jdiem – co znaczy?101– i butinaj?102 58. 12. Witoldas – czemu indziey Witaudas?103 60. 3. Jbrukam – znaczy wsunàc niechcàcemu –„– lecz moýna iduodam. 60. 7. Dajlej – znaczy gùadko –„– Spakajnej – czy nie lepiej iuý = pakaingaj? bo spakajnej bardzo tràca polszczyznà– 64. 12. Wilnuo – czemu nie Wilniuj? iak napoczàtku 69. 12. Besànt – czemu nie beesant; bo to sùowo zùoýone z be i esant – conf: 184. w nocie104– 71. 13. amzi gali – czy nie amziaus gali–105 71. 17. Jszalti – znaczy wmarznàc: a pewnie chciano powiedzieã parszalti –„– pasirinka – znaczy mimo idàc nazbieraù, nie zaú umarù–106 72. 1. Wiskupu – czemuz nie Wiskupuj?107 72. 13. czemu tutay – amýe gali108?109 76. 6. nemokàs [?]110 83. 16. Nesànt – zapewno neesant. 91. 13. Apskustus – znaczy ogolonych, lub oskrobanych: oskarzonych zas bædzie apskun- /

81

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

82

[6]

stus– 91. 18. Naszùajti, arba Siratu – na cóý naszùajti, kiedy mamy naszlie: na co Siratu, kiedy to rodz: ýeñski; i zresztà moýna braã za 2. przyp: licz: mnog. 94. 5. Ko nori111 – moýna uwaýaã za 2. osobæ: zaú ko noren, bædzie imiesùow, iak chciano– 95. 1. Mikaùaus – czy blàd drukarµki? 112 99. 17. Ne baýnicziu – nej baênicziu: bo tu oznacza to ne, ani–113 101. 9. Sugriýa – lepiej sugrinýa, od grinszty= bo griszti, znaczy graã np. w karty, albo na skrzypcach –„– 26. 6.114 sugriýus – sugrinzus 30. 6. griszti – grinszti–115 101. 16. paskalsis – lepiej paskalsins: bo paskalsinau, nie zas paskalsiau– 101. 20.116 Apgis... padaugis – apgins ir padaugins: bo apgienu, padauginu– 102. 5. Maýus – lepiey maýas: bo ieýeli maýus, to 2. przyp: licz: poied: trzebaby mówiã, maýaus, tak iak dongaus= zresztà maýus ieµt to 4. przyp: liczb: mnog:– 111. 14. Griszti – grináty117; iak wyýey pokazano– /

83

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

84

[7] 120. 3. Waýioje – znaczy woziù kogoúci: zaú waêiawa, albo waêinieje, znaczy ieêdziù; co teý i chciano tu wyraziã–118 121. 14. gilij – czemu nie gilej, tak iak dajley–119 124–12. daugesnæ120 – wszak to przysùówek?..– 24. 14. iùgajniu – seney [?]121 126. 4. Atiduomi – a czy moýna mowiã, atiduomiau, oddaùem?= atyduodu zaú, mogæ mówiã atydawiau– 128. 14. 15. Ne.... ne122 – nej... nej: bo znaczy ani– 133. 10. 11. màna – skàd to wziæto?–123 134. 9. inaj – co znaczy?124 137. 2. Pirmusius – musi bydê pomyù: druku: bo trzeba pirmusiusi: inaczey niezgodno–125 140. 2.126 Seredoms – trzeba seredomis tak iak pertnicziomis= ale czemuz pertnicze, nie zaú petnicze?– 140. 14. Riksz栖 czy niepomyùka?– 19. 8. riksztæ– 142. 5. prijemi – czy imieµù: czy czas przeszùy?127 142. 11.128 Newæn – czy nie lepiey netyktaj? bo tylko, tyktaj – zatém nietylko, netyktaj– 142. 16. pri Warniu baêniczej129 – czy nie baêniczes? 143. 2. 3. Kajp imanu – iak moýna przypadkowaã ten imiesùów: imanan, zaú moýna– 143.–4. ekonomu – czy nie lepiey uriedu?130 145. 2.131 ¡wiedu132 – czemu nie Szwiedu? 145. 6. Niikànt – moýe najkinant: bo nikti znaczy samo przez siæ niszcze㖠146. 2. Diewobajmings – czemu nie Diewabajmings: bo 2. przyp: Diewa, nie zaú Diewo– /

85

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

86

[8] 147. 18. Wertࠖ czy nie lepiey tinkanti?133 147. 21. ieýeli tàn: to teý wietàn, nie zaú wietà– 156. 5. Jsznowintinus134 – do czego ta nowoúã, kiedy mamy isznajkintynus. 159.135 8. ruµie136 – moýe sklepi. 166. 5. Likusii buti – iaki to przypadek?137 168. 21. Kuri ieµt przypad: 1.138 a na str: 165. 14. ieµt 6. przypadek139 – czemu wiæc iednoµt: zakonczenie?– 170. 15. neszaùàs – czemu nie neszaùus? 170. 16. pasakoties – na co tak, kiedy pasakoti, znaczy opowiadaã–140 172. 4. ieýeli Petrus, to moýna teý Jonus: a iak bædzie 4. przyp: l. m. – zresztà ieýeli Petrus, to 2. przyp: bædzie Petraus tak iak dongaus. 172. 14. Mienesies – a wier: 6. i 10. mienese– 174. 10. Pacate – Pacauskajte– bo Pacawµkis–141 176. 5. Kiwoties – na co, kiedy mamy bartis? 176. 17. Kiepur栖 kiedy to nie kiepuri, lecz Karuna–142 178. 2. Musa – czemu nie musu tak, iak mówimy w pacierzu?– zreátà ieµt to 2. przyp. l. m. 178. 17. Parskajti – czy imiesùów, iak chciano wyraziã; czy teý czasu przeszùego 3. osoba?– 179. 4. Suwadisis – czemu nie suwadinsis; bo wszakýe suwadynu?– 182. 11. faùsz: bo tylko na szpital spodu143 kawaù zapisaù–144 183. 9. Buklorius – czy nie maklorius tak, iak /

87

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

88

[9]

w Tom: 2. na µtr: 264. 4.– 187. 10. Amýi gali – czy nie amýiaus gali? 194. 10. ieýeli tu ieµt, iak bydý powinno, czas przeszùy; to iak bædzie w czasie teraznieyszym?– po mojemu byùoby kùojos– a tu kùojes–145 196. 14. 15. ieýeli Sargibi, to teý bydê musi Ligi, a nie ligu: bo sargiba, i liga–146 199. 17. Wos – ledwie: czemu gdzieindziey Woz?– 205. 2. paklun – znaczy przypadkiem zoµtaie: zaú zoµtaie z wyboru, pasto, od paµtoju–147 206. 4. Kanaunikaj – czemu nie Kapituùa? wszak– ci nie sami iedni tylko byli Kanonicy– 208.–3. Sakimus tejgie.– lecz upowszechniono Kozonius yr pamoksùus saka– 209. 5. Norænt – znaczy chociaý; a norient, chcàc–148 209. 6. Klemensus – to 2. przypad: bædzie Klemensaus tak, iak Popieêiaus. 209. 20.149 Nuspindieje – mówi siæ o ýywych, ýe uiechaù bùyszczàcy–150 211. 6. Jwedlibas151 – czemu nie iwedibas? wszakýe nie iwedlinti, ale iwedinty– 212. 20. 21. Powiedziano 10. Dekanatów, a wyliczono tylko 9.–152 /

89

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

90

[10] 213. 16. Diewieti – znaczy odzienie nosiã, a nie Krzyý – bædzie wiæc neszioty –„– 29. 11. neszioje153 214. 8. Kànklinikams154 – znaczy gæúlarzom: lepiey muzikontams. 215. 14.155 Moszyñµkis156 – czy nie Maszauskis? 216. 12. ieýeli pri Paùàngos, to baýniczes, nie zaú baêniczej– 216. 14. nie walstiaus – lecz walµtius157. 217. 10. Didemij – a w nocie na drug: µtr: didemie– 218. w nocie 2. – i 264. 14. pakirdes – znaczy ocuciwszy siæ: na co, kiedy mamy pabudis – atsibudis. 219.–2. Stowiùoms – ieýeli to 6. przyp: to iakýe bædzie 3. licz: mnog: lepiey stowiùomis–158 221. 16. Skelbies159 – chciano powiedzieã skelbieis: bo inaczey wypadaùoby mówiã pardietins, nie zaú pardietinis= znaczy toý= ogùasza siæ iako µùo=160 225. 2. Pauginos – musi bydê paauginos. 225. 11. wazioje161 – znaczy woziù– waýiojos. waýinieje162 226. 19.163 czemu Pakrazànczie164, a nie Pakraýàntie?165 227.–166 czemu tu Siminarie167, a indziey Simunarie? 228. 8. pierwszy raz Jokubawy – a drugi 269. 10. Kauny – i nigdzie wiæcey na y. 229.–2. gan dajlej – musi gan gieraj–168 234. 11. na co apmauti auksa kepuri169 – kiedy wyýey powiedziano karunawoti? /

91

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

92

[11] 237. 1. Buklej – co znaczy?170 238. 5. ¡emajtiems171 – znaczy ýmudzinkom: a zaú ¡emajtems, ýmudzinom– 238. 6. Kùojes – ieµt czas teraz: a chciano wyraziã przeszùy przez Kùojos– 238. 7. Wissa172, pùodzili si栖 drugi raz Tom: 2. µtr. 13. 5. Jwissa173 – reszta wszædzie p. 1. s– 240. 17. Waùawicze – a indziey Woùawicze?174 245. 18. ¡walgitos175 – zamiaµt ¡walgitois: bo pierwsze ieµt przym: r. ý. w 2. przypadku– 247. 4. Juzups – Juzops, bo 2. przy: ma Juzopa–176 248. 15. ieýeli tami, to teý daliki, nie zaú dalikie.177 254. 11.178 czemu Pawiskupe – nie zaú Pawiskupis, tak iak np. Pakuµtoszis – T. 2. µt: 167.4.– 250. 22. Jszklejda – znaczy zmarnowaù – a iszlejda, iszdawi, wydaù–179 254.–4. Ne wisa – lepiey newysaj–180 259.–2. paupalie – a iak wymawiaã np. pauya181 260. 1. Lipoms – iaki przyp=?182 263. 4. idijgis183 – znaczy zasadziù rzecz rosnàcà: a co do Krzyýa mówi siæ pastatis. 267. 13. Su kieletà ýmoniu – wyraêny faùsz: bo nigdy ýadnego niebyùo czùowieka w Wegier..184 268. 4. Dukterie – a w tablicach Duktie?185 269. 3. czy Ejragoùa Biµkupi byù maiàtek? Tom 2. 6. 18. Sziere – znaczy karmiã bydùo, albo úwinie: o ludziach zaú mowi siæ majtinti– 11. 2. Neejusiu pri Kunegu186 – neejusiu dobrze:

93

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

94

[12]

ale pri Kunegu ejti; nieoznacza bydê u Spowiedzi – wszakci moýna czæsto chodziã do Xiædza, a nie bydê Spowiedzi: wiæc neejuµiu Spawiednies, albo iszpaêinimo grieku nedarusiu– 12. 8. Lejdant – znaczy toczàc, albo puszczaiàc: a zaú dalejdant, dozwalaiàc–187 13.–3. Atkastum – znaczy odkopaliby: zaú prakrapsztitum, wùaúãiwiey–188 14.–2. Musu – czemu indziey musa? 17. 17. jusi – rozumiano w nich: a iakýe bædzie np. w was? 18. 14. Mokietum – musi bydê pomyùka: bo powinno bydê mokitum–189 21. 6. sukànd栖 czemu nigdzie indziey na æ?190 34. 18.–39. 10. Moksliesims – czy nie mokslesnims; bo mokslesnis, ieµt stop: wyýszy od moksùus, tak iak didesnis, od didis–191 41. 6. Nemaý – czemu nigdzie nieuýyto daug, albo daugiel? 44. 16 Spruka – czy nie lepiey spruga: bo ùatwiey ýmudzin powie iszspruga, niýeli iszspruka. 46. 7. Parsikijti – czy nie lepiey parsikiejti: bo kejtu, a nie kijtu– /

95

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

96

[13] 48. 11. Tresu – czemu nie trisu tak, iak 208. 15.– 49. 11.192 Neprideràs193 – a indziey byùoby nepriderus194 54. 2. Apmauduo – czemu nie apmauduoj?195– 56. 14. Pamiegina – co znaczy?196 60. 13.197 Awænwedis – czemu nie rinkiks, albo brolis?198 77. 9. X. Goylewicz – dowenoje µkoùas – faùsz–199 80. w nocie 9.200 Manelejs – co znaczy?201 81. 1. ipatingos – a 83. 8. Lietuwas, czemu tu na a. prz: 2.?202 82. w nocie 1. Patenkus, prasidedàns – ieýeli praµidedàns, to teý patænkàns, bo niýey patænkàntis203– tiems wisims204; ieýeli wisims to teý tims. 205 81.  w nocie ieµt wzmianka o przekopaniu drugiego koryta Kroýæty: gdzie one dopiero?206 85. 17. Pradioje dewiniolektoje – 7. i 2. przyp: iedno: zakon207 89. 5. Narsumࠖ czy nie dransuma? 89. 7. patemi – pokazuie ýe 7. przyp: kon: na i.208 92. 5. Ant209 garsma – moýe ant szùowes.? 92. w nocie210 Antrus ir paµtars211 – czemu nie antras? 93. w nocie 4212– Ona Skolaµtika213 Duktie – a nie Dukters214 101. 9.215 – Pasiklowes – co znaczy?216 106. 12. ieýeli gajsrus – to 2. przyp: bædzie gajsraus– 108. 1.217 ieýeli paskiaus, to teý nie pirmu, ale pirmiauµ 111. 12.218 Giwenus – czy czaµu teraý= czy przeszùego imieµùów219 114. 4. Kuri – ieýeli 4. przyp: a iak bædzie 1.?–220 114. 14. Gacznesnes – co znaczy?221 122. 2. tarawima – muµi bydê prisztarawima–222 122. 6.223 Badu stipa – z gùodu zdychaù, kiedy moýna wyraziã badu miri– 130. 9. Pasikùausiusi – znaczy posùuchawszy siæ; a pakùausiusi , posùuchawszy–224 141.–6. Katrus – czemuý nie kurius?225 145. 2. pertniczio – czy bùàd drukarµki?226 157. 3.227 Nudiemes – czy nie nusidieimus? 146.–3.228 szin – to wiæc tan, anie tàn–229 /

97

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

98

[14] 145. 5.230 Malawon栖 i abrozdas: z polµkiego oboje– 155. 8. Barnius – czemu nie barnes? 160.–1. Tejgdams – co znaczy?231 164. 9.232 Nedrabuêejs – Togi: skàd to wziæto?233 167. 4. ieýeli Padzekone234 – to czemus Pakustoszis i Pakantoris235? a nie pakustosze, pakantore– 168. 8. Siùpnàms – to wiæc bædzie twirtàms, gudràms–236 168. 11. Guwesni – co znaczy?237 171. 16. Mieklinamos – co znaczy?238 171. 21. Perkuniæ graunàt239 – a przecieý mów: perkunije sugrumieje, nie zaú sugruwa– 172. 20. Pirkszniu – nie znaczy ýar, lecz popioù goràcy– 178. 16. Ko wæn – czemu nigdy, ko tyktaj– 181. 8. Kojems – ieµt 3. przyp: a trzeba 6.–240 183.–2. czemu tutay ýuditi, ana µtr: 180. 8. kunkinti?241 184. 3. ieýeli Patims; to teý tims, nie zaú tiems– 184. 5. Datirti ragani242 – iak bædzie 4. p. l. m. wysa bonda?243 184.–3. sakies suýawiejusiµ244 188. 5. czemu tu Naszlæ, a w To: 1. na µtr: 91. 18. naszùajti? 188. 12. iwajrioms ieµt 3. pr[z]y= a trzeba 6.245 186. 2.246 Szarmu – trzeb: szarmuj–247 185.–1.248 co znaczy Rajtoriu?249 207. 1. ieýeli wirpina; to czemuý nie musza, ale musze250? – bo wirpinau i muszau– 190. 10.251 jogieù – czy pomyùka?252 209.–4. praµkusteriejusis253 – prakusteriejusis.254 209. 14. czemu Giedrajte tutay: a na poczàtku /

99

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

100

[15]

Tom: 1. powiedziano Zawadzki, nie zaú Zawadzke?– 211.–3. Tipsoje – znaczy z pogardà leýaù= czyý nieprzyzwoiciey guleje? 212. 3. Ligonie – czemu nie ligonij?255 212.–2. ejn piesti – czemu nie pieµts tak, iak np. rajts?256 213. 4. Szwejµti257 – tu znaczy karaã–258 214. 16. nejtànt – moýe neejnant? 215. 7.259 pas Duris – 4. ieµt p. l. p.260 – a iak bædzie 1.?261 221. 11. Tiewa – a 220. 2. Tieus: ieýeli tiewa, to tiews: a ieúli tieus, to tieua– 220.–3.262 Butinus – znaczy tu zupeùny–263 222. 3. Wiedùausænt – co znaczy?264 223. 4. Pasiklowes – co znaczy? 225. wisi ukinikaj – iakby tylko gospodarzowie wszyscy ludzie powin[n]i iúc do koµãioùa swiætemi dniami265 227. czy B. Tyszkiewicza nakazuiàcego poµcie 3. dni w tydzieñ p. mieµiàc warto byùo wspominaã, ýe zacmienie sùoñca poczytywaù za karæ Boýà?266 228. w nocie267 Juzupa – nie, nie Juzupa bo Jurgie Bucewiczes– 229. 1.268 Bud – nieprawda; bo od Rzàdu zaprzeczono, i nebibud–269 229. 5. dajlej meùdas270 – znaczy gùadko modlàsiæ, a trzeba przyzwoicie–271 230. 1.272 poterams – czy nie poterems.273 233. 4. ieýeli Kningosi – to teý senosi, nie zaú senose– 240. w nocie274, bebiegàs – a indziey byùoby bebiegus.275 246. 16. isz sodims – iaki to przypadek? bo przyim: isz w ýmudzkim iæzyku rzàdzi przypa= 2.– 252. 17. Beesàntes, ieµt rodzay ýeñµki: a tu potrzeba mæsk= wiæc beesantis–276 /

101

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

102

[16] 252. 20. Nejke – co znaczy?277 254. 4. Jni – iak ma 1. przyp:?278 255. 6. ¡wingiusi – faùsz, bo ¡wirusi–279 255. 14. Bæn karta metusi – nieprawda; bo co trzeci tydzieñ–280 259. 5. saku – czemu nie saka tak iak np. kùausa.281 262. 4. Sùukoima – co znaczy?282 265. 6. Miauzg – co znaczy?283 261. 5. 6.284 uýslepà... apskieùbࠖ iaki przypadek?285 266. 6.286 ant takiejs – czy przysùo: czy rzeczow:? 266. 12. ieýeli neùajmingu – to czemu szelptinun?

Zakonczenie na um, sùów w 3. oµo: l. m. oznacza numerum dualem– O terazniey: Zegarze wieýowym w Katedrze faùsz bo ony sprawiony przez p X. Jozefa– Toly – daleko –„– Tolyms – daleki – Tolims – dalekim= iakoý róýnica wyraýnia w wymawianiu i ! –„– ir – ieµt –„– ir ùàcznik i. gdzie koniecznie bydê muµi yr– /

103

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

 Tai Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekos tarpukario áraðai prieðlapyje. 57  VaÝW 1, 2, p. [antraðtinis]: Ýemajtiu Wiskupiste. 58  VaÝW 1, p. [V], e. 9–10: gaj-linti. 59  T. y. taip pat p. [VI]. 60  Ið tikrøjø e. 14–15. 61  VaÝW 1, p. [VI], e. 15: rasti. Eilutë átrp. 62  Eilutë átrp. 63  VaÝW 1: ipiedinej. 64  VaÝW 1: butinaj. 65  VaÝW 1, p. 5, e. 19–20: „[...] dar ir stirnas. Bet ýmones tarsi nezgànduodamis kad neiwistum, tujaus nuszaun ir isznowie“. 66  VaÝW 1, p. 5, 2–1 e. ið ap.: „Senos gadines ýemajtiu wiriszkiej, buwusis: augaùoti, stipri, skudri, szimta metu patenkàntis“. Eilutë átrp. 67  Eilutë átrp. 68  VaÝW 1: pasiuntini. 69  VaÝW 1: pasiuntinius. Átrp. tekstas: 3. 10. paµiuntini 14. 12. paµiuntinius. 70  VaÝW 1 nurodytoje vietoje nëra. 71  VaÝW 1, p. 16, e. 18: Pasiuntinej. 72  VaÝW 1: „[...] prisikas klausiti priýadam“. 73  VaÝW 1 iðnaðoje Herbersteinas cituojamas tarp kabuèiø, bet jo tekstas iðverstas á lietuviø kalbà. 74  Ið tikrøjø e. 10–11. 75  Ið tikrøjø e. 21. 76  VaÝW 1, p. 23, e. 12–13: „[...] Diewus ýemajtej wisur garbina ir laubsina [...]“. 77  VaÝW 1, p. 29, e. 15–17: „Nu tos gadines Kriýokaj pradieje be partrukie nowinti Prusus, o tus panijkusis, kiba daugibæ kartu i Ýemajtius [...]“. 78  Ið tikrøjø e. 10–11. 79  VaÝW 1, p. 35, e. 8–12: „[...] Karaliene Jedwiga, Karaùajte Ona, 56

104

didis Lietuwos Kunigajksztis Witaud’s, kielets kunegu lanku, Wilniaus Praùots Motiejus [...]. Atbrazdiejusis i Kauna [...]“. 80  VaÝW 1, p. 37, e. 2: „[...] priwerti i Kristusà itikieti“. Eilutë átrp. 81  VaÝW 1: pirmuoju. 82  VaÝW 1, p. 39, e. 11–13: „[...] pasakoje kajp Diewas sutwiere szæ pasaulæ arba swietà ir kajp pirmuoju tiewu nusidieje“. Kasakauskis èia bus áþvelgæs dat. sg., nors Valanèiaus raðyta nom. du. 83  Eilutë átrp. 84  Nuoroda 42. 18. átrp. paraðtëje. 85  Ið tikrøjø e. 5–6. 86  VaÝW 1, p. 43, e. 5–7: „[...] Karalus wienok su didiu kunegajksztiu gawa ýodi, daugibæ ýemajtiu tebgarbinànt diewus sawa“. 87  Ið tikrøjø e. 12. 88  Eilutë átrp., nebaigta. 89  VaÝW 1, p. 43, e. 10–12: „Paskiaus liepe iszstatiti kataliku baýniczes: Widuklie, Kaùtinienusi, Kielmie, Ràsejniusi, Ùuokie [...]“. 90  Ið tikrøjø e. 9–10. 91  Átrp. tekstas: wisus– iak bædzie 4. przypadek? 92  VaÝW 1, p. 47, e. 4–6: „[Þemaièiai] melde kad susirinkims sutejgtum jems wiskupà ir kunegus kataliku, katru sakies didelej maý teturi“. 93  VaÝW 1, p. 47, e. 8–9: „Kardinoùs Raguzas szirdingaj sukrutins, pats norieje kielauti i Ýemajtius [...]“. 94  VaÝW 1: pasiustu. 95  VaÝW 1, p. 140, e. 5: pasiuntini. 96  VaÝW 1, p. 175, e. 23: pasiunstu. 97  Eilutë átrp. 98  VaÝW 1, p. 52, e. 3–4: „Milietojej senoje tikieima paukýdinti par stabmeldius kunegus [...]“. 99  Ið tikrøjø e. 8.

 VaÝW 1, p. 55, e. 16–18: „Bet ànt gaùa, gawes tikrà ýinæ kas destis ýemajtiusi; metusi wiskupistæ ju patwirtina ir uý naujæ Kristaus awiniczæ iszpaýina“. Eilutë átrp. 101  VaÝW 1, p. 58, e. 8–9: „Isztiesu tuokart uýmokiesni nu Diewa tikiemos idiem gausæntis [...]“. 102  VaÝW 1 nurodytoje vietoje nëra. 103  Eilutë átrp. 104  VaÝW 1, p. 184, iðn. 87: „Liber processuum – Rànkas raszts Warniusi beesus“. 105  Eilutë átrp. 106  VaÝW 1, p. 71, e. 17–18: „[...] wiskups besidàngindams, gawa iszalti, susirga ir kielie pasirinka 23 d. wasere, 1464 meta“. 107  VaÝW 1, p. 72, e. 1–2: „Tam wiskupu besànt [...]“. Visa ðita eilutë buvo átrp., bet iðbr. Matyt, Kasakauskis suprato klydæs. 108  VaÝW 1, p. 72, e. 13: Àmýe gali. 109  Eilutë átrp. 110  Nuoroda 76. 6. átrp. paraðtëje. 111  VaÝW 1, p. 94, e. 4–5: „[...] baros ir patis neýinodamis ko nori“. 112  VaÝW 1, p. 94, e. 21–22, p. 95, e. 1–2: „[...] sutejkie parakwijæ Paszuszwes baýniczej, nanjej [sic!] par palikunius Mikaùaus Szymkowiczes Wnuczka pastatitaj [...]“. Eilutë átrp. 113  VaÝW 1: „Nebtekus kataliku kunegu ne baýnicziu [...]“. 114  Ið tikrøjø e. 6–7. 115  Átrp. tekstas: 26. 6. sugriýus – sugrinzus 30. 6. griszti – grinszti–. 116  Ið tikrøjø e. 21. 117  Ið karto taisyta ið grinsty. 118  VaÝW 1, p. 120, e. 3–4: „Metusi 1582 waýioje i Ringa, suriediti dajktu kataliku tikieimuj prideràntiu [...]“. 100

105

 Eilutë átrp.  VaÝW 1: daugiesnæ. 121  Dvi nuorodos (124–12. ir 124. 14.) átrp. paraðtëje. 122  Antrasis ne (e. 15) spaustuvës praleistas, neatspausdintas. 123  VaÝW 1, p. 133, e. 10–11: „[...] màna katedras suýiedotinej (ablubiniczej) màna ipiedinems gierbamims wiskupams [...]“. Eilutë átrp. 124  VaÝW 1: „[...] tuo sawa rasztu jos waldej inaj pawedu [...]“. Eilutë átrp. 125  VaÝW 1: „[...] pirmusius trejusi metusi [...]“. 126  Ið tikrøjø e. 1–2. 127  Eilutë átrp. 128  Ið tikrøjø e. 10–11. 129  VaÝW 1: baýniczej. 130  Eilutë átrp. 131 Ið tikrøjø e. 4. 132 VaÝW 1: ýwiedu. 133  VaÝW 1: „[...] uý wertà ýemajtiu wiskupistes skajtoms [...]“. 134  VaÝW 1, pirmasis p. 156, e. 5: isznowintinus. 135  Antrasis p. 159. 136  VaÝW 1: rusie. Eilutë átrp. 137  VaÝW 1, p. 166, e. 4–6: „[...] Kalwinus, kurie pagaùop nu to priwersti, ne wæn sugràýina likusii buti, bet dar uý iszklejstà padargà [...]“. 138  VaÝW 1: „[...] Ýemajtiusi kieùa mara liga, kuri wisà musu pusæ bajsej iwejkie“. 139  VaÝW 1, p. 165, e. 13–14: „[...] igije giejdama isztarmæ, kuri suds isakie [...]“. 140  VaÝW 1, p. 170, e. 15–16: „[...] kanakas pradieje pasakoties [...]“. 141  Eilutë átrp. 142  VaÝW 1, p. 176, e. 17–18: „[...] kietindamis jem karaliszkà kiepuræ pirmà kartà àntmauti“. 119 120

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

 Prad. raðyti sg(?), bet iðtaisyta.  VaÝW 1, p. 182, e. 11–12: „1672 m. Karalus Mikoùs padaugina turtà baýniczes Akmenes“. Eilutë átrp. 145  VaÝW 1, p. 194, e. 10–11: „Bet neiùgaj jem te kùojes kitims tarnauti [...]“. 146  VaÝW 1, p. 196, e. 13–15: „[...] apsikapszawojusis sargibi, kuri nie wiena ýmogaus i dwarali nelejda. Metusi 1710 pasirinka mara ligu [...]“. 147  VaÝW 1, p. 205, e. 2–3: „[...] Juzupats Karpis paklun i musu wiskupus“. 148  VaÝW 1, p. 209, e. 4–5: „[...] diedej norænt wejkiej iszoka i Warniu praùotus [...]“. 149  Ið tikrøjø e. 19. 150  VaÝW 1, p. 209, e. 17, 19: „[...] paùajdojes Horaina [...] ir pats nuspindieje“. 151  VaÝW 1: iwedlibas. 152  VaÝW 1, p. 212, e. 18–21: „[...] padalije wiskupistæ i deszimti dýekonistiu, kajpo taj: Warniu, Alsiediu, Szydùawos, Rietawa, Joniszkies, Szaduwos, Krakiu, Wielunas ir Wiekszniu“. 153  Átrp. tekstas: 29. 11. neszioje. 154  VaÝW 1: kànklininkams. 155  Ið tikrøjø e. 14–15. 156  VaÝW 1: Moszyñskis. 157  VaÝW 1, p. 216, e. 13–15: „Pasiusts [...] parwejzieti Darbienu walstiaus [...]“. Visa ðita eilutë iðbr. Matyt, Kasakauskis suprato klydæs. 158  VaÝW 1, p. 219, e. 22–23: „[...] papuosze [...] aùtorejs ir stowiùoms [...]“. 159  VaÝW 1: skielbies. 160  Þodis nebaigtas, mintis neaiðki. 161  VaÝW 1: waýioje. 162  Eilutë átrp. 163  Ið tikrøjø e. 18–19.

 VaÝW 1: Pakraýànczie.  VaÝW 1, p. 226, e. 18–19: „[...] istejgusiu baýniczelæ Pakraýànczie sutejkie aùtoristaj 22 margiu ýemes [...]“. 166  Ið tikrøjø e. 22. 167  VaÝW 1, p. 227, e. 22: siminarije. 168  VaÝW 1, p. 229, e. 2–1 ið ap.: „[...] pakieùts i Kraýiu kùebonus, gan dajlej elgies [...]“. 169  VaÝW 1: kiepuri. 170  VaÝW 1, p. 237, e. 1–4: „Buklej eùgdamos, [...] itika Ciecorienej Kotrinaj II. [...]“. 171  VaÝW 1: Ýemajtiems. 172  VaÝW 1: „[...] ýmones spieraj wissa [...]“. 173 VaÝW 2, p. 13, e. 5: iwissa. 174  Eilutë átrp. 175  VaÝW 1: Ýwalgitos. 176  Eilutë átrp. 177  VaÝW 1: „[...] tami dalikie [...]“. 178  Ið tikrøjø e. 11–12. 179  VaÝW 1, p. 250, e. 21–22: „Wiskups sawa piningajs wis taj betajsidams, iszklejda 5,000 raudonuju“. 180  VaÝW 1, p. 254, e. 5–4 ið ap.: „Dar ne wisa te parsenes iszwaýiawa kaýiko i Minska“. 181  Sic! (?) Eilutë átrp. 182  VaÝW 1, p. 259, e. 1 ið ap. – 260, e. 1: „[...] apdijgta kieturioliku suberbiejusiems lijpoms [...]“. Nuoroda 260. 1. átrp. paraðtëje. 183  VaÝW 1: idijgies. 184  VaÝW 1, p. 267, e. 11–13: „Metusi 1803 Teodori Wittingoffiene padirbina Wegeriusi, Akmenes parakwijo kopliczæ, o kuneguj uýrasze ýemes gabaùà su kieletà ýmoniu“. 185  Eilutë átrp. 186  VaÝW 2: kunega.

143

164

144

165

106

 VaÝW 2, p. 12, e. 7–10: „Jurgis Tyszkiewicze popieýiuj lejdànt [...], iwede draugistæ arba broctwà Moksùa Krikszczioniszka [...]“. 188  VaÝW 2, p. 13, e. 5–3 ið ap.: „Iszwidusis taj kunegaj pradieje raginti ukininkus, kad sawa wajkams akis atkastum“. 189  VaÝW 2, p. 18, e. 13–15: „[...] mokieje anuodum aùgà ir isakie, kad surinkusiu wajkielus mokietum ir gudintum kunegajs buti“. 190 VaÝW 2, p. 21, e. 4–6: „[...] negaledamis gieresnes moksliniczes isigauti, kiæntieje dàntis sukàndæ“.  Eilutë átrp. 191  VaÝW 2, p. 34, e. 16–19: „[...] karalus Stanisùous Augustas, nulijdines auksa ir sida[b]ra agnasus iszlejda i moksliniczes ir liepe daliti moksliesims wajkams“; VaÝW 2, p. 39, e. 10–11: „[...] kad wiresnibe kas meta moksliesims mokitinems po kieletà dalitum [...]“. 192  Ið tikrøjø e. 11–12. 193  VaÝW 2: Neprideràns. 194  Eilutë átrp. 195  VaÝW 2, p. 54, e. 2–3: „Wiskups apmauduo paszokus, parasze Draugistej apszwietima [...]“. 196  VaÝW 2, p. 56 (paþymëtas 46), e. 12–15: „Ciecorius Aleksændra I. atnauindams Wilniaus wisuotinæ moksliniczæ, pamiegina daugiem moksùus“. 197  Ið tikrøjø e. 13–14. 198  VaÝW 2, p. 60, e. 13–15: „Dar awænwedis Didaks Pazdzierskis par kieletà metu mokie wajkus ýidiszkaj“. 199  VaÝW 2, p. 77, e. 7–10: „[...] Kuneguj Benewenturaj, pradieje kas karts didiaus stajbej gielti. Ànt gaùa 1835 m. sunkiej isirgies, 187

107

dowenoje wisas skoùas ýidams [...]“. Eilutë átrp. 200  Ið tikrøjø e. 9 ið ap. 201  VaÝW 2, p. 80, e. 12–9 ið ap.: „Atwaýiawusi pas Karalà Zygmuntà Augustà, uýmokieje jem [...] nepiningajs, bet auksu, ýemcziugajs ir manelejs“. 202  Eilutë átrp. 203  VaÝW 2, p. 82, iðn. e. 4. 204  VaÝW 2, p. 82, iðn. e. 16. 205  Ne ið eilës pacituota. 206  VaÝW 2, p. 81, iðn. e. 3–7: „Radziwiùùs Kraýius igijes, to wieto, kurio szædien rioksa Jezawitu baýnicze, iszstates mura rumuo, piùu apipile, o kad dar guwiaus galietum nu neprietelu ginties, par widuri miestele iszkase àntrà wagà upej Kraýànczuj ir undeni ilejda“. 207  VaÝW 2, p. 85, e. 17–18: „Pradioje dewinioliktoje àmýiaus pradieje giesti, bet nebuwa kam tajsiti“. Eilutë átrp. 208  Eilutë átrp. 209  VaÝW 2: ànt. 210  VaÝW 2, p. 92, iðn. e. 9. 211  VaÝW 2: àntrus ir pastars. 212  Ið tikrøjø iðn. e. 3. 213  VaÝW 2: Skolastika. 214  VaÝW 2, p. 93, iðn. e. 3: „Ona Skolastika, duktie Jona Karolaus“. Eilutë átrp. 215  Ið tikrøjø e. 9–10. 216  VaÝW 2, p. 101, e. 9–13: „Tu wilti pasiklowes Prànciszkus Swiætorzeckis [...] istejgie Tituwienusi pirmutinæ moksliniczæ (nowiciat)“. Nuoroda 101. 9. átrp. paraðtëje. 217  Ið tikrøjø p. 107, e. 24 – p. 108, e. 1. 218  Ið tikrøjø e. 11.

Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte

VaÝW 2, p. 111, e. 10–11: „[...] kunegs pas ij giwenus, mita apwejzdu Diewa“. Eilutë átrp. 220  VaÝW 2, p. 114, e. 3–5: „[...] padirbina naujæ didelæ tejpat mede baýniczæ, kuri pirmu papuosze pænkioliku aùtorejs, paskiaus paszwænte“. 221  VaÝW 2, p. 114, e. 13–14: „[...] zokaninkaj turiedamis biszkieli piningu, uýsigiejde gacznesnes mura baýniczes“. 222  VaÝW 2, p. 122, e. 2: „Dieù tarawima nieks neprisztarawa [...]“. Eilutë átrp. 223  Ið tikrøjø e. 6–7. 224  VaÝW 2, p. 130, e. 7–12: „[...] katras [...] pasisznekietum apej uýraszus. Wiresnibe jo pasikùausiusi, Kuneguj Dominikuj Pawùowskiuj [...] liepe waýiuoti i Ýemajtiu szali“. 225  VaÝW 2, p. 141, e. 6 ið ap.: „[...] pakiele graýius pietus, katrus pawalgies wiskups, numon iszwaýiawa“. 226  Eilutë átrp. 227  Ið tikrøjø e. 2–3. 228  Ne ið eilës pacituota. 229  VaÝW 2, p. 146, e. 3 ið ap.: „[...] tad szin, tad tàn joms nesze“. 230  Ne ið eilës pacituota. 231  VaÝW 2, p. 160, e. 1 ið ap.: „[...] ùotiniszkaj tejgdams sakimà [...]“. 232  Ið tikrøjø e. 10. 233  VaÝW 2, p. 164, e. 9–10: „[...] kanaunikaj apsiwaùkste su sawa nedrabuýejs (togoms) [...]“. 234  VaÝW 2: padýekone. 235 Ið tikrøjø e. 5. 236  VaÝW 2, p. 168, e. 7–10: „Priýasti to tikieima ira silpnàms prota ýmogaus, ir skajtims uý didi dajktà tu datirimu, katrus mums pasakoje senolej“. 237  VaÝW 2, p. 168, e. 10–11: „Ýemajtej tami daliki niekrislele nebuwa 219

108

guwesni uý kitu ýemiu ukininkus [...]“. 238  VaÝW 2, p. 171, e. 15–18: „Tos dienas, ir lig sziolej tebwadinas ladu dienomis, nu to mieklinamos, ùajstimà su nedirbimu esànt atminimu szwæntes diewes Lados“. 239  VaÝW 2: perkunijæ graunànt. 240  Eilutë átrp. 241  VaÝW 2, p. 183, e. 2–1 ið ap.: „[...] pirmu ýuditi (braã na tortury), o paskiaus giwa sudeginti“. 242  VaÝW 2, p. 183, e. 24 – p. 184, e. 4– 5: „Magdelinà su Ùucii [...] paskiaus kajpo datirti ragani sudeginti“. 243  Eilutë átrp. 244  VaÝW 2: suýawiejusis. Nuoroda 184.–3. átrp. paraðtëje. 245  Eilutë átrp. 246  Ne ið eilës pacituota. 247  VaÝW 2, p. 186, e. 1–4: „Ta pati pasakoje Kazimierienæ Wirszienæ rænkànt szarmu sniegà, suspaudànt i gniuýius ir paskiaus kruszomis wisokius jawus gajszinànt“. Eilutë átrp. 248  Ne ið eilës pacituota. 249  VaÝW 2, p. 185, e. 23–24: „[...] sakidama ij suýawiejus rajtoriu [...]“. Eilutë átrp. 250  Ið tikrøjø e. 2. 251  Ne ið eilës pacituota. 252  VaÝW 2, p. 190, e. 9–10: „[...] apskunde [...], jogieù mok ýawieti ýmones [...]“. Eilutë átrp. 253  VaÝW 2: praskusteriejusis. 254  Eilutë átrp. 255  VaÝW 2, p. 212, e. 3–4: „[...] wienà kietændams ligonie atiduoti [...]“. 256  VaÝW 2, p. 212, e. 2 ið ap.: „[...] kunegs ejn piesti [...]“. 257  VaÝW 2: szwejsti. 258  Eilutë átrp.

 Ið tikrøjø e. 6–7.  Ið tikrøjø p. l. m. 261  Eilutë átrp. 262  Ne ið eilës pacituota. 263  Eilutë átrp. 264  VaÝW 2, p. 222, e. 2–4: „[...] kunegaj par baýniczes ýmoniems uýsakie 25 dieno Sziùu 1752 m. wiedùausænt szwæntus kauùus i baýniczæ“. 265  VaÝW 2, p. 225, e. 6–7: „[...] katrie dabotum, kad wisi ukininkaj, dienomis szwæntomis, wajksztiotum i baýniczæ“. Abi eilutës átrp. 266  VaÝW 2, p. 227, e. 7–11: „Metusi 1748 apej S. Jokuba, saule butinaj uýtema. Isz tos priýasties wiskups Àntons Tyszkiewicze, liepe ýemajtems par kiaura mienesi, seredas, pertniczes ir subatas gawieti“. Abi eilutës átrp. 267  Ið tikrøjø iðn. e. 2 ið ap. 268  Ið tikrøjø e. 2. 269  VaÝW 2, p. 229, e. 1–2: „[...] wiskupa nepakùause, ir musu gadinie bud, kajp budiejusis par kia[u]rà nakti“. 270  Tokio junginio nurodytoje vietoje nëra. 271  Eilutë átrp. 272 Ið tikrøjø e. 2. 273 VaÝW 2, p. 230, e. 2: „Poterams skàmbinims“. Eilutë átrp.

 Ið tikrøjø iðn. e. 5.  Eilutë átrp. 276  VaÝW 2, p. 252, e. 16–17: „[...] katalikajs beesàntes [...]“. 277  VaÝW 2, p. 252, e. 19–20: „Ýemajtiu wiskupaj susieimus atlikdamis, kajp imanu nejkie kalwinus“. 278  VaÝW 2, p. 254, e. 4: „[...] ini ýemajtej [...]“. 279  VaÝW 2, p. 255, e. 6: „[...] Ýwingiusi Skirstemone parakwijo [...]“. 280  VaÝW 2, p. 255, e. 11–14: „Alkiszkie pas Akmeni [...]. I tàn baýniczæ bæn karta metusi atwaýiuo luterej isz Wiekszniu“. 281  VaÝW 2, p. 259, e. 4–6: „Ýemajtej [...], kajp saku Münsters: elgies padorej“. Eilutë átrp. 282  VaÝW 2, p. 262, e. 4–7: „[...] katalikaj pakùausiusis sùukoima luteriu [...] sumusze didelej sawa klebonus [...]“. 283  VaÝW 2, p. 265, e. 5–6: „Motriszkoses pamoksùu kùausidamas wejkiej miauzg ir werk“. 284  Ne ið eilës pacituota. 285  VaÝW 2, p. 261, e. 5–7: „[...] kàn pikta tarp ju pamatiusis bewelijos uýslepà, nekajp kitims apskieùbà [...]“. 286  Ið tikrøjø e. 6–7.

259

274

260

275

109

Vertimas

[1] Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte.287

Pratarmëje V. 10. Gajlinti288. V. 13. Sugràmbiau – ar ne Sugrandiau, nuo þodþio grondity ‘gramdyti’, ir todël pagrondynis. VI. 7. Numanisi – kadangi pirmojo i tarimas aiðkiai skiriasi nuo antrojo, tai reikëtø raðyti numanisy... =289 14.290 –„– Todieù kàn nesànt kami ko raµti291.

Paèiame veikale 2. 3. Kurszus – Kurszas –„– 2. 12 pratisa – pratinsa. 3. 3. Jpiedinej292 – kadangi nesakoma ipiedawa i jo wieta, bet istoje, todël Jstojeis –„– 3. 7 butinay293 – èia reið[kia]: ‘visiðkai’. 3. 8. Ejùu – tai bus vyriðkoji, o ne moteriðkoji giminë, arba galima laikyti daugiskaitos 2 linksniu; todël ejùa. 3. 18. Gabaùa – kodël ne szmota taip, kaip trimis eilutëmis aukðèiau pasakyta? 3. 18. 20. Ne – turëtø bûti nej, nes norëta pasakyti ‘nei’, o ne paprastas neigimas. 4. 2. Sienu – taip pat kodël ne siena? Juk èia yra moteriðkoji giminë. 4. 9. Traszkàntioms – vis dëlto èia yra / [2]

6 linksnis, o ne 3; ir todël turëtø bûti traszkontiomis. 5. 3. Paugusis – kodël ne paaugusis, jei paaugty, paaugu, ðis þodis sudurtas ið augu ir pa? 5. 16. Kretingas – kodël? Jeigu toje pat eilutëje pasakyta Paùàngos; tai ir Kretingos. 5. 19. Nezgànduodamis – jeigu tai turëtø reikðti ‘nekæsdami’, tai kodël ne neuýkensdamis, nuo þodþio kentu, nekentu; o jeigu ‘bijoti’, tai byiodamis.294

VaÝW 1,2, p. [antraðtinis]: Ýemajtiu Wiskupiste. 288  VaÝW 1, p. [V], e. 9–10: gaj-linti. 289  T. y. taip pat p. [VI]. 290  Ið tikrøjø e. 14–15. 291  VaÝW 1, p. [VI], e. 15: rasti. 287

110

 VaÝW 1: ipiedinej.  VaÝW 1: butinaj. 294  VaÝW 1, p. 5, e. 19–20: „[...] dar ir stirnas. Bet ýmones tarsi nezgànduodamis kad neiwistum, tujaus nuszaun ir isznowie“. 292 293

5–1. skudri – kà reiðkia?295 9. 3. Gristosi – kodël ne grinstosi? Juk grindu – grindys. 10. 4. akisu – o ar gerai bytisu ‘bitëse’? 11. 19. Pasiustum – reiðkia tarsi ‘pasiustø’, taèiau psl. 3. 10 paµiuntini296 14. 12. paµiuntinius297 104. 18298 pasakyta, nusiuntina: taigi pasiunµtum, þr. 16. 18.299 11. 20. Sudiems – reiðkia ‘suodþiais’, pvz., ‘pabarstyti’, o ne ‘teisëjams’, kaip suprasta; mes sakome Sudze ir Sudzioms. 14. 17. prisikas300 – prisigas, nes prisiku ‘gaunu’. 14.–2. Rioksoje – reiðkia ‘riogsojo’, kas bûtø su panieka pasakyta apie seniûnus, todël derëjo pasakyti siedieje. 14. Iðnaða. Ar Herberszteinas raðë þemaitiðkai, jeigu „.....„301 / [3] 15. 11.302 Prakiszes – reiðkia ‘perkiðæs’, o ne pralaimëjæs reikalà; taèiau, pvz., nustois rejkaùa. 16.–3. Siusti – reiðkia ‘siusti’, o siunsty ‘siøsti’. 18. 17. Atænti – atejnanti; nes ne atænu, bet atejnu. 19. 5. Nugaùabije – ið kur ðis þodis, ir kam tas naujumas, jei galima tà pat pasakyti, pvz., isznajkina. 19. 17. pri pastaroses – tokio þodþio nëra spausdintose knygose ir Evangelijose; todël nesakoma paµtarasis suds Diewa; bet paskutynis. 20. 20.303 Parglitas – kam vartoti naujus þodþius, kai turime senus þemaitiðkus, pvz., partrukis. 23. 13. Laubsina – kà reiðkia?304 29. 6. Nepesze – ‘nepeðë’; kam ta metafora, jei turime nepelnie. 29. 17. panijkusis305 – geriau bus pagalejen. 29.–2. wirsziausis – ðis þodis nevartojamas, o turime wiriausis ‘vyriausias’./ [4] 31. 10.306 Nebmusze,... palejda – jeigu palejda, tai ir nebmusza; o jei nebmusze, tai vëlgi – palejde.  VaÝW 1, p. 5, 2–1 e. ið ap.: „Senos gadines ýemajtiu wiriszkiej, buwusis: augaùoti, stipri, skudri, szimta metu patenkàntis“. 296  VaÝW 1: pasiuntini. 297  VaÝW 1: pasiuntinius. 298  VaÝW 1 nurodytoje vietoje nëra. 299  VaÝW 1, p. 16, e. 18: Pasiuntinej. 300  VaÝW 1: „[...] prisikas klausiti priýadam“. 301  VaÝW 1 iðnaðoje Herbersteinas cituojamas tarp kabuèiø, bet jo 295

111

tekstas iðverstas á lietuviø kalbà.  Ið tikrøjø e. 10–11. 303  Ið tikrøjø e. 21. 304  VaÝW 1, p. 23, e. 12–13: „[...] Diewus ýemajtej wisur garbina ir laubsina [...]“. 305  VaÝW 1, p. 29, e. 15–17: „Nu tos gadines Kriýokaj pradieje be partrukie nowinti Prusus, o tus panijkusis, kiba daugibæ kartu i Ýemajtius [...]“. 306  Ið tikrøjø e. 10–11. 302

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

35. 11. Atbrazdiejusis – lëkðtas þodis, ir tokiems svarbiems asmenims kaip èia negali bûti tinkamas.307 37. 2. priwerti – ‘privertë’; ar ne ger[iau] patrauki ‘patraukë’.308 39. 12. Pirmuju309 tiewu nusidieje – nusytyka, nes nusidieti reiðkia ‘prasiþengti’; ir dar ne pirmuju, nes pyrmujuy.310 41. 12. Negis – reiðkia ‘nepagis’, o èia reikia ‘nebus draudþiama’, tad ne gins. 42. 6. wieszpatium – wieszpatiuj. 42. 18. Kiejstute – o kodël Witauda? 43. 5.311 Gawa ýodi – norëta pasakyti ‘gavo þinià’, todël gawa êyne, nes anas reiðkia ‘gavo þodá’.312 43. 14.313 Ùuokie – ar 7, ar 4 linksnis – negalima atskirti.314 45. 9.315 Mokus ir dirbàs – jeigu mokus, tai ir dirbus, nes abu yra esamojo laiko dalyviai; todël mokans ir dyrbans; koks bus wisus 4 linksnis? 47. 6. Maý teturi – neaiðku, ar dalyvis, ar es[amojo] laiko 2 asmuo.316 47. 9. Sukrutins – jeigu sukrutins, o ne sukrutints, tai kaip pasakyti mot[eriðkàjà] g[iminæ]? Ir koks bus bûsimasis veiksmaþodþio sukrutynu laikas?317 / [5] 49. 5. Pasiustuoju – pasiunµtuju; 12. pasiuµtu318– pasiunstu ; plg. 140. 5.319 175. 24.320 49. 15 –Motinu– ar 6, ar 2 dgs. linksnis.

 VaÝW 1, p. 35, e. 8–12: „[...] Karaliene Jedwiga, Karaùajte Ona, didis Lietuwos Kunigajksztis Witaud’s, kielets kunegu lanku, Wilniaus Praùots Motiejus [...]. Atbrazdiejusis i Kauna [...]“. 308  VaÝW 1, p. 37, e. 2: „[...] priwerti i Kristusà itikieti“. 309  VaÝW 1: pirmuoju. 310  VaÝW 1, p. 39, e. 11–13: „[...] pasakoje kajp Diewas sutwiere szæ pasaulæ arba swietà ir kajp pirmuoju tiewu nusidieje“. Kasakauskis èia bus áþvelgæs dat. sg., nors Valanèiaus raðyta nom. du. 311  Ið tikrøjø e. 5–6. 312  VaÝW 1, p. 43, e. 5–7: „[...] Karalus wienok su didiu kunegajksztiu 307

112

gawa ýodi, daugibæ ýemajtiu tebgarbinànt diewus sawa“. 313  Ið tikrøjø e. 12. 314  VaÝW 1, p. 43, e. 10–12: „Paskiaus liepe iszstatiti kataliku baýniczes: Widuklie, Kaùtinienusi, Kielmie, Ràsejniusi, Ùuokie [...]“. 315  Ið tikrøjø e. 9–10. 316  VaÝW 1, p. 47, e. 4–6: „[Þemaièiai] melde kad susirinkims sutejgtum jems wiskupà ir kunegus kataliku, katru sakies didelej maý teturi“. 317  VaÝW 1, p. 47, e. 8–9: „Kardinoùs Raguzas szirdingaj sukrutins, pats norieje kielauti i Ýemajtius [...]“. 318  VaÝW 1: pasiustu. 319  VaÝW 1, p. 140, e. 5: pasiuntini. 320  VaÝW 1, p. 175, e. 23: pasiunstu.

52. 3. Szioki – o kodël niekada toki? –„–321  paukýdinti – sakoma apie kiaules, o paujdinti ‘paraginti’ apie þmones322; Ermideris323 – kam tas svetimþodis? 55. 17. prieð metusi – tikriausiai data praleista.324 58. 9. Jdiem – kà reiðkia?325 ir butinaj?326 58. 12. Witoldas – kodël kitur Witaudas? 60. 3. Jbrukam – reiðkia ‘ákiðti nenorinèiam’, taèiau galima iduodam. 60. 7. Dajlej – reiðkia ‘lygiai’ –„– Spakajnej – ar jau ne geriau pakaingaj? nes spakajnej labai atsiduoda lenkø kalba. 64. 12. Wilnuo – kodël ne Wilniuj, kaip pradþioje? 69. 12. Besànt – kodël ne beesant; juk ðis veiksmaþodis sudarytas ið be ir esant; plg. 184 iðnaðoje327. 71. 13. amzi gali – ar ne amziaus gali? 71. 17. Jszalti – reiðkia ‘áðalti’, o turbût norëta pasakyti parszalti  –„–328, pasirinka – reiðkia ‘eidamas pro ðalá prisirinko’, o ne ‘numirë’.329 72. 1. Wiskupu – kodël ne Wiskupuj?330 72. 13. kodël èia – amýe gali331? 76. 6. nemokàs [?] 83. 16. Nesànt – þinoma neesant. 91. 13. Apskustus – reiðkia ‘apskustus’ arba ‘apgramdytus’, o ‘apkaltintus’ bûtø apskun- / [6]

stus. 91. 18. Naszùajti, arba Siratu – kodël naszùajti, jei turime naszlie; kam Siratu, jeigu tai moteriðkoji g[iminë], ir pagaliau galima laikyti 2 dgs. links[niu]. 94. 5. Ko nori332 – galima laikyti 2 asmeniu, taèiau ko noren bus dalyvis, kaip [ir] norëta [pasakyti].

 Ið tikrøjø e. 3–4.  VaÝW 1, p. 52, e. 3–4: „Milietojej senoje tikieima paukýdinti par stabmeldius kunegus [...]“. 323  Ið tikrøjø e. 8. 324  VaÝW 1, p. 55, e. 16–18: „Bet ànt gaùa, gawes tikrà ýinæ kas destis ýemajtiusi; metusi wiskupistæ ju patwirtina ir uý naujæ Kristaus awiniczæ iszpaýina“. 325  VaÝW 1, p. 58, e. 8–9: „Isztiesu tuokart uýmokiesni nu Diewa tikiemos idiem gausæntis [...]“. 326  VaÝW 1 nurodytoje vietoje nëra. 327  VaÝW 1, p. 184, iðn. 87: „Liber 321 322

113

processuum – Rànkas raszts Warniusi beesus“. 328  Ið tikrøjø e. 18. 329  VaÝW 1, p. 71, e. 17–18: „[...] wiskups besidàngindams, gawa iszalti, susirga ir kielie pasirinka 23 d. wasere, 1464 meta“. 330  VaÝW 1, p. 72, e. 1–2: „Tam wiskupu besànt [...]“. Visa ðita eilutë buvo átrp., bet iðbr. Matyt, Kasakauskis suprato klydæs. 331  VaÝW 1: Àmýe gali. 332  VaÝW 1, p. 94, e. 4–5: „[...] baros ir patis neýinodamis ko nori“.

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

95. 1. Mikaùaus – ar spaudos klaida?333 99. 17. Ne baýnicziu – nej baênicziu, nes èia tas ne reiðkia ‘nei’.334 101. 9. Sugriýa – geriau sugrinýa, nuo grinszty, nes griszti reiðkia, pvz., ‘þaisti kortomis’ arba ‘groti smuiku’. 26. 6.335 sugriýus – sugrinzus. 30. 6. griszti – grinszti. 101. 16. paskalsis – geriau paskalsins, nes paskalsinau, o ne paskalsiau. 101. 20.336 Apgis... padaugis – apgins ir padaugins, nes apgienu, padauginu. 102. 5. Maýus – geriau maýas, nes jeigu maýus, tai 2 vns. links[ná] reikëtø tarti maýaus, kaip dongaus; taèiau maýus yra 4 dgs. links[nis]. 111. 14. Griszti – grináty337; taip, kaip anksèiau parodyta / [7] 120. 3. Waýioje – reiðkia ‘kaþkà veþiojo’; taèiau waêiawa, arba waêinieje, reiðkia ‘vaþiavo’, o tai èia ir norëta pasakyti.338 121. 14. gilij – kodël ne gilej, taip kaip dajley? 124–12. daugesnæ339 – juk tai prieveiksmis? 124. 14. iùgajniu – seney [?] 126. 4. Atiduomi – o ar galima sakyti atiduomiau ‘atidaviau’? O atyduodu galiu sakyti atydawiau. 128. 14. 15. Ne.... ne340 – nej... nej, nes reiðkia ‘nei’. 133. 10. 11. màna – ið kur tai paimta?341 134. 9. inaj – kà reiðkia?342 137. 2. Pirmusius – tikriausiai spaudos kl[aida], nes turi bûti pirmusiusi; kitaip nesuderinta.343 140. 2.344 Seredoms – turi bûti seredomis, taip kaip pertnicziomis; bet kodëlgi pertnicze, o ne petnicze? 140. 14. Riksz栖 ar ne klaida?– 19. 8. riksztæ. 142. 5. prijemi – ar dalyvis, ar bûtasis laikas? 142. 11.345 Newæn – ar ne geriau netyktaj? Juk ‘tiktai’ tyktaj, vadinasi, ‘ne tiktai’ netyktaj.  VaÝW 1, p. 94, e. 21–22, p. 95, e. 1–2: „[...] sutejkie parakwijæ Paszuszwes baýniczej, nanjej [sic!] par palikunius Mikaùaus Szymkowiczes Wnuczka pastatitaj [...]“. 334  VaÝW 1: „Nebtekus kataliku kunegu ne baýnicziu [...]“. 335  Ið tikrøjø e. 6–7. 336  Ið tikrøjø e. 21. 337  Ið karto taisyta ið grinsty. 338  VaÝW 1, p. 120, e. 3–4: „Metusi 1582 waýioje i Ringa, suriediti dajktu kataliku tikieimuj prideràntiu [...]“. 333

114

 VaÝW 1: daugiesnæ.  Antrasis ne (e. 15) spaustuvës praleistas, neatspausdintas. 341  VaÝW 1, p. 133, e. 10–11: „[...] màna katedras suýiedotinej (ablubiniczej) màna ipiedinems gierbamims wiskupams [...]“. 342  VaÝW 1: „[...] tuo sawa rasztu jos waldej inaj pawedu [...]“. 343  VaÝW 1: „[...] pirmusius trejusi metusi [...]“. 344  Ið tikrøjø e. 1–2. 345  Ið tikrøjø e. 10–11. 339 340

142. 16. pri Warniu baêniczej346 – ar ne baêniczes? 143. 2. 3. Kajp imanu – kaip galima linksniuoti ðá dalyvá? O imanan galima. 143.–4. ekonomu – ar ne geriau uriedu? 145. 2.347 ¡wiedu348 – kodël ne Szwiedu? 145. 6. Niikànt – galbût najkinant, nes nikti reiðkia ‘paèiam savaime nykti’. 146. 2. Diewobajmings – kodël ne Diewabajmings? Juk 2 links[nis] Diewa, o ne Diewo./ [8] 147. 18. Wertࠖ ar ne geriau tinkanti?349 147. 21. Jeigu tàn: tai ir wietàn, o ne wietà. 156. 5. Jsznowintinus350 – kam ta naujovë, jei turime isznajkintynus. 159.351 8. ruµie352 – gal sklepi? 166. 5. Likusii buti – koks èia linksnis?353 168. 21. Kuri yra 1 links[nis]354, o psl. 165. 14 – 6 linksnis355; tai kodël vienod[os] galûnës? 170. 15. neszaùàs – kodël ne neszaùus? 170. 16. pasakoties – kodël taip, jei pasakoti reiðkia ‘pasakoti’.356 172. 4. Jeigu Petrus, tai galima ir Jonus; o koks bus 4 dgs. links[nis] – juk jei Petrus, tai 2 links[nis] bus Petraus, kaip dongaus. 172. 14. Mienesies – o 6 ir 10 eil[utëje] – mienese. 174. 10. Pacate – Pacauskajte, nes Pacawµkis. 176. 5. Kiwoties – kam, jei turime bartis? 176. 17. Kiepur栖 kada tai ne kiepuri, bet Karuna.357 178. 2. Musa – kodël ne musu taip, kaip sakome poteriuose, juk tai 2 dgs. links[nis]. 178. 17. Parskajti – ar dalyvis, kaip norëta pasakyti, ar taip pat bûtojo laiko 3 asmuo? 179. 4. Suwadisis – kodël ne suwadinsis; juk vis dëlto suwadynu?

 VaÝW 1: baýniczej.  Ið tikrøjø e. 4. 348 VaÝW 1: ýwiedu. 349  VaÝW 1: „[...] uý wertà ýemajtiu wiskupistes skajtoms [...]“. 350  VaÝW 1, pirmasis p. 156, e. 5: isznowintinus. 351  Antrasis p. 159. 352  VaÝW 1: rusie. 353  VaÝW 1, p. 166, e. 4–6: „[...] Kalwinus, kurie pagaùop nu to priwersti, ne wæn sugràýina likusii buti, bet 346 347

115

dar uý iszklejstà padargà [...]“.  VaÝW 1: „[...] Ýemajtiusi kieùa mara liga, kuri wisà musu pusæ bajsej iwejkie“. 355  VaÝW 1, p. 165, e. 13–14: „[...] igije giejdama isztarmæ, kuri suds isakie [...]“. 356  VaÝW 1, p. 170, e. 15–16: „[...] kanakas pradieje pasakoties [...]“. 357  VaÝW 1, p. 176, e. 17–18: „[...] kietindamis jem karaliszkà kiepuræ pirmà kartà àntmauti“. 354

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

182. 11. Netiesa, nes tik ligoninei dalá palikimo paliko.358 183. 9. Buklorius – ar ne maklorius taip, kaip / [9] 

t. 2, psl. 264. 4. 187. 10. Amýi gali – ar ne amýiaus gali? 194. 10. Jeigu èia yra, kaip turi bûti, bûtasis laikas, tai koks bus esamasis laikas? Mano galva bûtø kùojos, o èia yra kùojes.359 196. 14. 15. Jeigu Sargibi, tai turi bûti ir Ligi, o ne ligu, nes sargiba ir liga.360 199. 17. Wos – ‘vos’; kodël kaþkur kitur Woz? 205. 2.361 paklun – reiðkia ‘atsitiktinai tampa’, o ‘tampa savo noru’ – pasto, ið paµtoju.362 206. 4. Kanaunikaj – kodël ne Kapituùa? Juk ne vien tiktai kanauninkai buvo. 208.–3. Sakimus tejgie – taèiau paplitæ Kozonius yr pamoksùus saka. 209. 5. Norænt – reiðkia ‘nors’, o norient ‘norint’.363 209. 6. Klemensus – tai 2 links[nis] bus Klemensaus taip, kaip Popieêiaus. 209. 20.364 Nuspindieje – sakoma apie gyvus, kad iðvyko spindëdamas.365 211. 6. Jwedlibas366  – kodël ne iwedibas? Juk ne iwedlinti, bet iwedinty. 212. 20. 21. Pasakyta, kad 10 dekanatø, o iðvardyta tik 9.367 /

[10] 213. 16. Diewieti – reiðkia ‘drabuþius neðioti’, o ne kryþiø, tad bus neszioty –„– 29. 11 neszioje. 214. 8. Kànklinikams368 – reiðkia ‘kanklininkams’; geriau – muzikontams.

 VaÝW 1, p. 182, e. 11–12: „1672 m. Karalus Mikoùs padaugina turtà baýniczes Akmenes“. 359  VaÝW 1, p. 194, e. 10–11: „Bet neiùgaj jem te kùojes kitims tarnauti [...]“. 360  VaÝW 1, p. 196, e. 13–15: „[...] apsikapszawojusis sargibi, kuri nie wiena ýmogaus i dwarali nelejda. Metusi 1710 pasirinka mara ligu [...]“. 361  Ið tikrøjø e. 3. 362  VaÝW 1, p. 205, e. 2–3: „[...] Juzupats Karpis paklun i musu wiskupus“. 358

116

 VaÝW 1, p. 209, e. 4–5: „[...] diedej norænt wejkiej iszoka i Warniu praùotus [...]“. 364  Ið tikrøjø e. 19. 365  VaÝW 1, p. 209, e. 17, 19: „[...] paùajdojes Horaina [...] ir pats nuspindieje“. 366  VaÝW 1: iwedlibas. 367  VaÝW 1, p. 212, e. 18–21: „[...] padalije wiskupistæ i deszimti dýekonistiu, kajpo taj: Warniu, Alsiediu, Szydùawos, Rietawa, Joniszkies, Szaduwos, Krakiu, Wielunas ir Wiekszniu“. 368  VaÝW 1: kànklininkams. 363

215. 14.369 Moszyñµkis370 – ar ne Maszauskis? 216. 12.371 Jeigu pri Paùàngos, tai baýniczes, o ne baêniczej. 216. 14. Ne walstiaus – bet walµtius.372 217. 10. Didemij – o kit[o] psl. iðnaðoje didemie. 218. 2 iðnaðoje ir 264. 14 pakirdes – reiðkia ‘atsibudæs’; kam gi, jei turime pabudis – atsibudis. 219.–2. Stowiùoms – jeigu tai 6 links[nis], tai kaip bus 3 dgs.? Geriau stowiùomis.373 221. 16. Skelbies374 – norëta pasakyti skelbieis, nes kitaip reikëtø sakyti pardietins, o ne pardietinis; tà pat reiðkia; ‘skelbiamas kaip þod[...]’375 225. 2. Pauginos – turi bûti paauginos. 225. 11. wazioje376 – reiðkia ‘veþiojo’– waýiojos, waýinieje. 226. 19.377 Kodël Pakrazànczie378, o ne Pakraýàntie?379 227.–380 Kodël èia Siminarie381, o kitur Simunarie? 228. 8. Pirmà kartà Jokubawy, o kità 269. 10 Kauny, ir daugiau niekur nebaigiama y. 229.–2. gan dajlej – turi bûti gan gieraj.382 234. 11. Kodël apmauti auksa kepuri383, jei anksèiau sakyta karunawoti? / [11] 237. 1. Buklej – kà reiðkia?384 238. 5. ¡emajtiems385 – reiðkia ‘þemaitëms’, o ¡emajtems – ‘þemaièiams’. 238. 6. Kùojes  yra es[amasis] laikas, o norëta nurodyti bûtàjá Kùojos. 238. 7. Wissa386 ‘veisësi’, kità kartà 2 tome psl. 13. 5 Jwissa387, visur kitur su viena s. 240. 17. Waùawicze, o kitur Woùawicze?  Ið tikrøjø e. 14–15.  VaÝW 1: Moszyñskis. 371  Ið tikrøjø e. 11–12. 372  VaÝW 1, p. 216, e. 13–15: „Pasiusts [...] parwejzieti Darbienu walstiaus [...]“. Visa ðita eilutë iðbr. Matyt, Kasakauskis suprato klydæs. 373  VaÝW 1, p. 219, e. 22–23: „[...] papuosze [...] aùtorejs ir stowiùoms [...]“. 374  VaÝW 1: skielbies. 375  Þodis nebaigtas, mintis neaiðki. 376  VaÝW 1: waýioje. 377  Ið tikrøjø e. 18–19. 378  VaÝW 1: Pakraýànczie. 379  VaÝW 1, p. 226, e. 18–19: „[...] 369 370

117

istejgusiu baýniczelæ Pakraýànczie sutejkie aùtoristaj 22 margiu ýemes [...]“. 380  Ið tikrøjø e. 22. 381  VaÝW 1, p. 227, e. 22: siminarije. 382  VaÝW 1, p. 229, e. 2–1 ið ap.: „[...] pakieùts i Kraýiu kùebonus, gan dajlej elgies [...]“. 383  VaÝW 1: kiepuri. 384  VaÝW 1, p. 237, e. 1–4: „Buklej eùgdamos, [...] itika Ciecorienej Kotrinaj II. [...]“. 385  VaÝW 1: Ýemajtiems. 386  VaÝW 1: „[...] ýmones spieraj wissa [...]“. 387 VaÝW 2, p. 13, e. 5: iwissa.

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

245. 18. ¡walgitos388 vietoj ¡walgitois, nes pirmasis yra mot[eriðkosios] g[iminës] bûdv[ardþio] 2 linksnis. 247. 4. Juzups – Juzops, nes 2 links[nis] yra Juzopa. 248. 15. Jeigu tami, tai ir daliki, o ne dalikie.389 254. 11.390 Kodël Pawiskupe, o ne Pawiskupis, kaip kad Pakuµtoszis, t. 2, psl. 167. 4. 250. 22. Jszklejda – reiðkia ‘praþåidë’, o iszlejda, iszdawi ‘iðleido’.391 254.–4. Ne wisa – geriau newysaj.392 259.–2. paupalie – o kaip tarti, pvz., pauya393. 260. 1. Lipoms – koks links[nis]?394 263. 4. idijgis395 – reiðkia ‘pasodino augantá daiktà’, o apie kryþiø sakoma pastatis. 267. 13. Su kieletà ýmoniu – aiðki netiesa, nes Vegeriuose niekada nebuvo jokio þmogaus.396 268. 4. Dukterie – o lentelëse Duktie? 269. 3. Ar Ariogala buvo vyskupo nuosavybë? 2 tomas 6. 18. Sziere – reiðkia ‘ðerti galvijus arba kiaules’, o apie þmones sakoma majtinti. 11. 2. Neejusiu pri Kunegu397 – neejusiu gerai, / [12] 

taèiau pri Kunegu ejti nereiðkia eiti iðpaþinties; juk galima daþnai vaikðèioti pas kunigà, bet neatlikti iðpaþinties, tad neejuµiu Spawiednies arba iszpaêinimo grieku nedarusiu. 12. 8. Lejdant – reiðkia ‘liejant arba áleidþiant’, o dalejdant, ‘leidþiant [duodant leidimà]’.398 13.–3. Atkastum – reiðkia ‘atkastø’, taèiau tiksliau bûtø prakrapsztitum.399

 VaÝW 1: Ýwalgitos.  VaÝW 1: „[...] tami dalikie [...]“. 390  Ið tikrøjø e. 11–12. 391  VaÝW 1, p. 250, e. 21–22: „Wiskups sawa piningajs wis taj betajsidams, iszklejda 5,000 raudonuju“. 392  VaÝW 1, p. 254, e. 5–4 ið ap.: „Dar ne wisa te parsenes iszwaýiawa kaýiko i Minska“. 393  Sic! (?) 394  VaÝW 1, p. 259, e. 1 ið ap. – p. 260, e. 1: „[...] apdijgta kieturioliku suberbiejusiems lijpoms [...]“. 395  VaÝW 1: idijgies. 388 389

118

 VaÝW 1, p. 267, e. 11–13: „Metusi 1803 Teodori Wittingoffiene padirbina Wegeriusi, Akmenes parakwijo kopliczæ, o kuneguj uýrasze ýemes gabaùà su kieletà ýmoniu“. 397  VaÝW 2: kunega. 398  VaÝW 2, p. 12, e. 7–10: „Jurgis Tyszkiewicze popieýiuj lejdànt [...], iwede draugistæ arba broctwà Moksùa Krikszczioniszka [...]“. 399  VaÝW 2, p. 13, e. 5–3 ið ap.: „Iszwidusis taj kunegaj pradieje raginti ukininkus, kad sawa wajkams akis atkastum“. 396

14.–2. Musu – kodël kitur musa? 17. 17. jusi – norëta pasakyti ‘juose’, bet kaipgi bus, pvz., ‘jumyse’? 18. 14. Mokietum – tikriausiai klaida, nes turi bûti mokitum.400 21. 6. sukànd栖 kodël niekur kitur nebaigiama æ?401 34. 18.–39. 10. Moksliesims – ar ne mokslesnims; nes mokslesnis yra aukðtesnysis laipsn[is] ið moksùus, kaip ir didesnis ið didis.402 41. 6. Nemaý – kodël niekur nepavartota daug arba daugiel? 44. 16 Spruka – ar ne geriau spruga, nes þemaitis lengviau pasakys iszspruga negu iszspruka. 46. 7. Parsikijti – ar ne geriau parsikiejti, nes kejtu, o ne kijtu. / [13] 48. 11. Tresu – kodël ne trisu taip, kaip 208. 15? 49. 11.403 Neprideràs404 – o kitur bûtø nepriderus. 54. 2. Apmauduo – kodël ne apmauduoj?405 56. 14. Pamiegina – kà reiðkia?406 60. 13.407 Awænwedis – kodël ne rinkiks arba brolis?408 77. 9. Kun. Gailevièius dowenoje µkoùas – netiesa.409 80. iðnaðoje 9.410 Manelejs – kà reiðkia?411 81. 1. ipatingos – o 83. 8 Lietuwas; kodël èia 2 links[nis] baigiamas a?

 VaÝW 2, p. 18, e. 13–15: „[...] mokieje anuodum aùgà ir isakie, kad surinkusiu wajkielus mokietum ir gudintum kunegajs buti“. 401  VaÝW 2, p. 21, e. 4–6: „[...] negaledamis gieresnes moksliniczes isigauti, kiæntieje dàntis sukàndæ“. 402  VaÝW 2, p. 34, e. 16–19: „[...] karalus Stanisùous Augustas, nulijdines auksa ir sida[b]ra agnasus iszlejda i moksliniczes ir liepe daliti moksliesims wajkams“; VaÝW 2, p. 39, e. 10–11: „[...] kad wiresnibe kas meta moksliesims mokitinems po kieletà dalitum [...]“. 403  Ið tikrøjø e. 11–12. 404  VaÝW 2: Neprideràns. 405  VaÝW 2, p. 54, e. 2–3: „Wiskups apmauduo paszokus, parasze Draugistej apszwietima [...]“. 400

119

 VaÝW 2, p. 56 (paþymëtas 46), e. 12–15: „Ciecorius Aleksændra I. atnauindams Wilniaus wisuotinæ moksliniczæ, pamiegina daugiem moksùus“. 407  Ið tikrøjø e. 13–14. 408  VaÝW 2, p. 60, e. 13–15: „Dar awænwedis Didaks Pazdzierskis par kieletà metu mokie wajkus ýidiszkaj“. 409  VaÝW 2, p. 77, e. 7–10 „[...] Kuneguj Benewenturaj, pradieje kas karts didiaus stajbej gielti. Ànt gaùa 1835 m. sunkiej isirgies, dowenoje wisas skoùas ýidams [...]“. 410  Ið tikrøjø e. 9 ið ap. 411  VaÝW 2, p. 80, e. 12–9 ið ap.: „Atwaýiawusi pas Karalà Zygmuntà Augustà, uýmokieje jem [...] nepiningajs, bet auksu, ýemcziugajs ir manelejs“. 406

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

82. iðnaðoje 1. Patenkus, prasidedàns – jeigu praµidedàns, tai ir patænkàns, nes toliau patænkàntis412; tiems wisims413 – jeigu wisims, tai ir tims. 81.414 Iðnaðoje paminëta, kad iðkasta antroji Kraþantës vaga – kur gi ji dabar?415 85. 17. Pradioje dewiniolektoje – 7 ir 2 links[nis] ta paèia gal[ûne].416 89. 5. Narsumࠖ ar ne dransuma? 89. 7. patemi – rodo, kad 7 links[nis] baig[iasi] i. 92. 5. Ant417 garsma – gal ant szùowes? 92. Iðnaðoje418 Antrus ir paµtars419 – kodël ne antras? 93. iðnaðoje 4420 – Ona Skolaµtika421 Duktie – o ne Dukters.422 101. 9.423 – Pasiklowes – kà reiðkia?424 106. 12. Jeigu gajsrus – tai 2 link[snis] bus gajsraus. 108. 1.425 Jeigu paskiaus, tai ir ne pirmu, bet pirmiauµ. 111. 12.426 Giwenus – ar es., ar bûtojo laiko dalyvis?427 114. 4. Kuri – jeigu 4 link[snis], tai kaip bus 1?428 114. 14. Gacznesnes – kà reiðkia?429 122. 2. tarawima – turi bûti prisztarawima.430 122. 6.431 Badu stipa – ‘badu stipo’, kai galima pasakyti badu miri.

 VaÝW 2, p. 82, iðn. e. 4.  VaÝW 2, p. 82, iðn. e. 16. 414  Ne ið eilës pacituota. 415  VaÝW 2, p. 81, iðn. e. 3–7: „Radziwiùùs Kraýius igijes, to wieto, kurio szædien rioksa Jezawitu baýnicze, iszstates mura rumuo, piùu apipile, o kad dar guwiaus galietum nu neprietelu ginties, par widuri miestele iszkase àntrà wagà upej Kraýànczuj ir undeni ilejda“. 416  VaÝW 2, p. 85, e. 17–18: „Pradioje dewinioliktoje àmýiaus pradieje giesti, bet nebuwa kam tajsiti“. 417  VaÝW 2: ànt. 418  VaÝW 2, p. 92, iðn. e. 9. 419  VaÝW 2: àntrus ir pastars. 420  Ið tikrøjø iðn. e. 3. 421  VaÝW 2: Skolastika. 422  VaÝW 2, p. 93, iðn. e. 3: „Ona Skolastika, duktie Jona Karolaus“. 423  Ið tikrøjø e. 9–10. 412 413

120

 VaÝW 2, p. 101, e. 9–13: „Tu wilti pasiklowes Prànciszkus Swiætorzeckis [...] istejgie Tituwienusi pirmutinæ moksliniczæ (nowiciat)“. 425 Ið tikrøjø p. 107, e. 24 – p. 108, e. 1. 426  Ið tikrøjø e. 11. 427  VaÝW 2, p. 111, e. 10–11: „[...] kunegs pas ij giwenus, mita apwejzdu Diewa“. 428  VaÝW 2, p. 114, e. 3–5: „[...] padirbina naujæ didelæ tejpat mede baýniczæ, kuri pirmu papuosze pænkioliku aùtorejs, paskiaus paszwænte“. 429  VaÝW 2, p. 114, e. 13–14: „[...] zokaninkaj turiedamis biszkieli piningu, uýsigiejde gacznesnes mura baýniczes“. 430  VaÝW 2, p. 122, e. 2: „Dieù tarawima nieks neprisztarawa [...]“. 431 Ið tikrøjø e. 6–7. 424

130. 9. Pasikùausiusi – reiðkia ‘pasiklausiusi’, o pakùausiusi – ‘paklausiusi’.432 141.–6. Katrus – kodël gi ne kurius?433 145. 2. pertniczio – ar spaudos klaida? 157. 3.434 Nudiemes – ar ne nusidieimus? 146.–3.435 szin – tad ir tan, o ne tàn.436 / [14] 145. 5.437 Malawonæ ir abrozdas, abu ið lenkø [kalbos]. 155. 8. Barnius – kodël ne barnes? 160.–1. Tejgdams – kà reiðkia?438 164. 9.439 Nedrabuêejs – ‘togos’, ið kur tai paimta?440 167. 4. Jeigu Padzekone441 – tai kodël Pakustoszis ir Pakantoris442, o ne pakustosze, pakantore? 168. 8. Siùpnàms – vadinasi, bus ir twirtàms, gudràms.443 168. 11. Guwesni – kà reiðkia?444 171. 16. Mieklinamos – kà reiðkia?445 171. 21. Perkuniæ graunàt446 – o juk sakoma perkunije sugrumieje, bet ne sugruwa. 172. 20. Pirkszniu – nereiðkia ‘þarijos’, bet ‘karðti pelenai’. 178. 16. Ko wæn – kodël niekada ko tyktaj? 181. 8. Kojems – yra 3 links[nis], o reikia 6. 183.–2. Kodël èia ýuditi, o psl. 180. 8 – kunkinti?447 184. 3. Jeigu Patims, tai ir tims, bet ne tiems.  VaÝW 2, p. 130, e. 7–12: „[...] katras [...] pasisznekietum apej uýraszus. Wiresnibe jo pasikùausiusi, Kuneguj Dominikuj Pawùowskiuj [...] liepe waýiuoti i Ýemajtiu szali“. 433  VaÝW 2, p. 141, e. 6 ið ap.: „[...] pakiele graýius pietus, katrus pawalgies wiskups, numon iszwaýiawa“. 434  Ið tikrøjø e. 2–3. 435  Ne ið eilës pacituota. 436  VaÝW 2, p. 146, e. 3 ið ap.: „[...] tad szin, tad tàn joms nesze“. 437  Ne ið eilës pacituota. 438 VaÝW 2, p. 160, e. 1 ið ap.: „[...] ùotiniszkaj tejgdams sakimà [...]“. 439  Ið tikrøjø e. 10. 440  VaÝW 2, p. 164, e. 9–10: „[...] kanaunikaj apsiwaùkste su sawa nedrabuýejs (togoms) [...]“. 432

121

 VaÝW 2: padýekone.  Ið tikrøjø e. 5. 443  VaÝW 2, p. 168, e. 7–10: „Priýasti to tikieima ira silpnàms prota ýmogaus, ir skajtims uý didi dajktà tu datirimu, katrus mums pasakoje senolej“. 444  VaÝW 2, p. 168, e. 10–11: „Ýemajtej tami daliki niekrislele nebuwa guwesni uý kitu ýemiu ukininkus [...]“. 445  VaÝW 2, p. 171, e. 15–18: „Tos dienas, ir lig sziolej tebwadinas ladu dienomis, nu to mieklinamos, ùajstimà su nedirbimu esànt atminimu szwæntes diewes Lados“. 446  VaÝW 2: perkunijæ graunànt. 447  VaÝW 2, p. 183, e. 2–1 ið ap.: „[...] pirmu ýuditi (braã na tortury), o paskiaus giwa sudeginti“. 441 442

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

184. 5. Datirti ragani448 – kaip bus dgs. 4 links[nis] wysa bonda? 184.–3. sakies suýawiejusiµ.449 188. 5. Kodël èia Naszlæ, o 1 tome, psl. 91. 18 – naszùajti? 188. 12. iwajrioms yra 3 link[snis], o reikëtø 6. 186. 2.450 Szarmu – reikia szarmuj.451 185.–1.452 Kà reiðkia Rajtoriu?453 207. 1. Jeigu wirpina, tai kodël ne musza, bet musze454? Juk wirpinau ir muszau. 190. 10.455 jogieù – ar klaida?456 209.–4. praµkusteriejusis457 – prakusteriejusis. 209. 14. Kodël èia Giedrajte, o 1 tomo pradþioje / [15]  pasakyta Zawadzki, bet ne Zawadzke? 211.–3. Tipsoje – reiðkia paniekinamai ‘gulëjo’; ar ne áprasèiau guleje? 212. 3. Ligonie – kodël ne ligonij?458 212.–2. ejn piesti – kodël ne pieµts taip, kaip kad rajts?459 213. 4. Szwejµti460 – èia reiðkia ‘bausti’. 214. 16. nejtànt – gal neejnant? 215. 7.461 pas Duris – yra vns.462 4 link[snis] – o kaip bus 1? 221. 11. Tiewa – o 220. 2 Tieus: jeigu tiewa, tai tiews, o jei tieus, tai tieua. 220.–3463. Butinus – èia reiðkia ‘visiðkas’. 222. 3. Wiedùausænt – kà reiðkia?464 223. 4. Pasiklowes – kà reiðkia? 225. wisi ukinikaj – tarsi tiktai ûkininkai – visi þmonës ðventadieniais privalo eiti á baþnyèià.465  VaÝW 2, p. 183, e. 24 – p. 184, e. 4–5: „Magdelinà su Ùucii [...] paskiaus kajpo datirti ragani sudeginti“. 449  VaÝW 2: suýawiejusis. 450  Ne ið eilës pacituota. 451  VaÝW 2, p. 186, e. 1–4: „Ta pati pasakoje Kazimierienæ Wirszienæ rænkànt szarmu sniegà, suspaudànt i gniuýius ir paskiaus kruszomis wisokius jawus wajszinànt“. 452  Ne ið eilës pacituota. 453  VaÝW 2, p. 185, e. 23–24: „[...] sakidama ij suýawiejus rajtoriu [...]“. 454  Ið tikrøjø e. 2. 455  Ne ið eilës pacituota. 456  VaÝW 2, p. 190, e. 9–10: „[...] apskunde [...], jogieù mok ýawieti ýmones [...]“. 448

122

 VaÝW 2: praskusteriejusis.  VaÝW 2, p. 212, e. 3–4: „[...] wienà kietændams ligonie atiduoti [...]“. 459  VaÝW 2, p. 212, e. 2 ið ap.: „[...] kunegs ejn piesti [...]“. 460 VaÝW 2: szwejsti. 461  Ið tikrøjø e. 6–7. 462  Ið tikrøjø dgs. 463  Ne ið eilës pacituota. 464  VaÝW 2, p. 222, e. 2–4: „[...] kunegaj par baýniczes ýmoniems uýsakie 25 dieno Sziùu 1752 m. wiedùausænt szwæntus kauùus i baýniczæ“. 465  VaÝW 2, p. 225, e. 6–7: „[...] katrie dabotum, kad wisi ukininkaj, dienomis szwæntomis, wajksztiotum i baýniczæ“. 457 458

227. Ar verta buvo prisiminti V[yskupo] Tiðkevièiaus, kuris liepë visà mënesá 3 dienas per savaitæ pasninkauti, nuomonæ, kad saulës uþtemimas yra Dievo bausmë?466 228. Iðnaðoje467 Juzupa – ne, ne Juzupa, nes Jurgie Bucewiczes. 229. 1.468 Bud – netiesa, nes uþdrausta valdþios, ir nebibud.469 229. 5. dajlej meùdas – reiðkia ‘lygiai meldþiasi’, o reikia – áprastai. 230. 1.470 poterams – ar ne poterems.471 233. 4. Jeigu Kningosi – tai ir senosi, o ne senose. 240. Iðnaðoje bebiegàs – o kitur bûtø buvæs bebiegus. 246. 16. isz sodims – koks èia linksnis? Juk prielink[snis] isz þemaièiø kalboje valdo 2 link[sná]. 252. 17. Beesàntes yra moteriðkoji giminë, o èia reikia vyr[iðkosios], tad beesantis472 / [16] 252. 20. Nejke – kà reiðkia?473 254. 4. Jni – koks yra 1 links[nis]?474 255. 6. ¡wingiusi – netiesa, nes ¡wirusi.475 255. 14. Bæn karta metusi – netiesa, nes kas treèià savaitæ.476 259. 5. saku – kodël ne saka taip, kaip, pvz., kùausa?477 262. 4. Sùukoima – kà reiðkia?478 265. 6. Miauzg – kà reiðkia?479

 VaÝW 2, p. 227, e. 7–11: „Metusi 1748 apej S. Jokuba, saule butinaj uýtema. Isz tos priýasties wiskups Àntons Tyszkiewicze, liepe ýemajtems par kiaura mienesi, seredas, pertniczes ir subatas gawieti“. 467  Ið tikrøjø iðn. e. 2 ið ap. 468  Ið tikrøjø e. 2. 469  VaÝW 2, p. 229, e. 1–2: „[...] wiskupa nepakùause, ir musu gadinie bud, kajp budiejusis par kia[u]rà nakti“. 470 Ið tikrøjø e. 2. 471  VaÝW 2, p. 230, e. 2: „Poterams skàmbinims“. 472  VaÝW 2, p. 252, e. 16–17: „[...] katalikajs beesàntes [...]“. 473  VaÝW 2, p. 252, e. 19–20: „Ýemajtiu wiskupaj susieimus atlikdamis, kajp imanu nejkie kalwinus“. 466

123

 VaÝW 2, p. 254, e. 4: „[...] ini ýemajtej [...]“. 475  VaÝW 2, p. 255, e. 6: „[...] Ýwingiusi Skirstemone parakwijo [...]“. 476  VaÝW 2, p. 255, e. 11–14: „Alkiszkie pas Akmeni [...]. I tàn baýniczæ bæn karta metusi atwaýiuo luterej isz Wiekszniu“. 477  VaÝW 2, p. 259, e. 4–6: „Ýemajtej [...], kajp saku Münsters: elgies padorej“. 478  VaÝW 2, p. 262, e. 4–7: „[...] katalikaj pakùausiusis sùukoima luteriu [...] sumusze didelej sawa klebonus [...]“. 479  VaÝW 2, p. 265, e. 5–6: „Motriszkoses pamoksùu kùausidamas wejkiej miauzg ir werk“. 474

Ið veikalëlio ¡emajtiu Wiskupiµte

261. 5. 6.480 uýslepà... apskieùbࠖ koks linksnis?481 266. 6.482 ant takiejs – ar priev[eiksmis], ar daiktav[ardis]? 266. 12. Jeigu neùajmingu – tai kodël szelptinun? Veiksmaþodþiø dgs. 3 a. galûnë um þymi numerum dualem. Netiesa apie dabartiná Katedros bokðto laikrodá, nes jis buvo suorganizuotas pono kun. Juozapo. Toly ‘toli’ –„– Tolyms ‘tolimas’, Tolims ‘tolimiems’; koks aiðkus i tarimo skirtumas! –„– ir ‘yra’ –„– ir jungtukas i, kur bûtinai turi bûti yr /

480 481

 Ne ið eilës pacituota.  VaÝW 2, p. 261, e. 5–7: „[...] kàn pikta tarp ju pamatiusis bewelijos

124

uýslepà, nekajp kitims apskieùbà [...]“. 482 Ið tikrøjø e. 6–7.

Iliustracijø sàraðas: 1 PAV. 2 PAV. 3 PAV. 4 PAV. 5 PAV. 6 PAV.

KaKLÊ (1832) 7. . . . . . 18 KaGB (1859) 13. . . . . . 24 KaPP (1861) 18. . . . . . 26 KaIS (1862) 8. . . . . . 27 KaIPK (1864) 5. . . . . . 28 ÊàÈØÅ (1869) 37. . . . . . 37 GieNI (1816) 24. . . . . . 52 KaIPK (1864) 46. . . . . . 53

Dambrauskas (Dambrauskis) 56 Dambrauskis, þr. Dambrauskas Daukantas, Simonas 9, 39, 57, 61, 68 Dauksza, Mikoùai, þr. Daukða Daukða, Mikalojus (Dauksza) 13, 14 Drazdauskas (Drozdowski) 14 Drozdowski, þr. Drazdauskas

Gailevièius, Bonaventûra (Goylewicz, Benewentura) 9, 13, 14, 21, 49, 97, 107, 119 Giedraitis, Juozapas Arnulfas (Giedraytis, Giedroyc) 9, 13, 14, Lenteliø sàraðas: 21, 43, 50, 51, 52, 56, 57, 64, 67, 68 1 LENTELË: KaKLÊ ir raidþiø Giedraitis, Merkelis (Giedrajtis) 99 distribucija (garsui [¼] ir Giedraitis, Simonas 56 dvibalsiams þymëti) . . . . . . 19 Giedrajtis, þr. Giedraitis, Merkelis 2 LENTELË: KaKLÊ tarmës pasirinkimo Giedraytis, Jozapas Arnulpas, þr. intencijos. . . . . . 21 Giedraitis, Juozapas Arnulfas 3 LENTELË: KaGB, KaPP, KaIS, Giedroyc, þr. Giedraitis, Juozapas KaIPK tarmës pasirinkimo Arnulfas intencijos. . . . . . 33 Gintila, Jonas Krizostomas 66 4 LENTELË: ÊàÈØÅ tarmës pasirinkimo Girdenis, Aleksas 10 intencijos. . . . . . 40 Goylewicz, þr. Gailevièius Grosas, Simonas 55, 62 7 PAV. 8 PAV.

Asmenø rodyklë Aleknavièienë, Ona 10 Aleksandras I (Aleksændra I) 107, 119 Aleksændra I, þr. Aleksandras I Ambrazas, Saulius 10 Atkoèaitytë, Daiva 10 Benewentura, þr. Gailevièius Bialobþeskis M. (Biaùobrzeskis) 35 Biaùobrzeskis, þr. Bialobþeskis Birþiðka, Vaclovas 10, 11, 22, 35, 45, 46, 47, 56, 64, 69 Borovskis, Leonas 13 Bucevièius, Jurgis (Bucewicze) 101, 123 Bucewicze, þr. Bucevièius Butkevièius, Aleksandras 9, 62, 63 Èiulda, Juozapas (Juozas) 11, 58, 62

125

Herbersteinas (Herbersztein, Herberszteinas) 75, 104, 111 Herbersztein, þr. Herbersteinas Herberszteinas, þr. Herbersteinas Horainas, vyskupas 106, 116 Jedwiga, karalienë 104, 112 Jekaterina II (Kotrina II) 106, 117 Jonikas, Petras 11, 55, 64, 66 Juozapas (Jozef), kunigas 49, 103, 124 Kaluinienë, Aldona 10 Karaciejus, Juozas 10 Karpis, Juzupatas 106, 116 Kasakauskas, þr. Kasakauskis Kasakauskis, Kalikstas (Kasakauskas, Kassakauskis, Kossakowski) 9–25, 27, 29–73, 104, 105, 107, 110, 112, 113, 117 Kassakauskis, þr. Kasakauskis Kazimierienë Wirszienë 108, 122

Kæstutis (Kiejstutis) 79, 112 Kiejstutis, þr. Kæstutis Klementas, Antanas 9, 13, 58 Kossakowski, Kalixt, þr. Kasakauskis Kossakowski, Stan. 46 Kotrina II, þr. Jekaterina II Krasauskas, Rapolas 11, 65 Kristus, Jëzus (Kristusas) 50, 104, 105, 112, 113 Kristusas, þr. Kristus Leskauskaitë, Asta 10 Ùucija 108, 122 Magdelina 108, 122 Matas, evangelistas 52 Merkys, Vytautas 22, 35, 65 Mielcke, Christian Gotlieb, þr. Milkus Mikoùas, karalius 106, 116 Milke, þr. Milkus Milkus, Kristijonas Gotlybas (Mielcke, Milke) 58, 59, 65 Morkûnas, Kazys 10 Moszyñskis 91, 106, 117 Motiejus, prelatas 104, 112 Münsteras 109, 123 Naudþiûnas, Antanas 10, 11, 12, 35, 46, 56, 65, 69 Nezabitauskis, Kajetonas (Niezabitowski) 9, 13, 14, 41 Nezabitauskis, Kiprijonas (Niezabitowski) 9, 13, 14, 19, 43 Niezabitowski, Cyprian, þr. Nezabitauskis, Kiprijonas Niezabitowski, Kaietan, þr. Nezabitauskis, Kajetonas Ona, karalaitë 104, 112 Ona Skolastika 97, 107, 120 Pabrëþa, Jurgis Ambraziejus 9, 55, 56, 58, 61, 62, 66, 68 Pacate, þr. Pacauskaitë Pacauskaitë (Pacate, Pacauskajte) 87, 115

126

Pacauskajte, þr. Pacauskaitë Pacawskis 87, 115 Palionis, Jonas 55, 66 Paszkiewicz, þr. Poðka Paðkevièius, þr. Poðka Pawùowskis, Dominikas 108, 121 Pazdzierskis 107, 119 Pliateris, Jurgis 9 Poðka, Dionizas (Paszkiewicz, Paðkevièius) 9, 13, 14, 55, 63 Radziwiùùas 107 Raguzas 104, 112 Rëza, Liudvikas (Rhesa) 50, 51, 66 Rhesa, Martin Ludwig, þr. Rëza Rodowicz, þr. Rodowiczius Rodowiczius (Rodowicz) 12 Rupeika (Rupeyka) 14 Sendzikas, K. 66 Stanevièius, Emerikas (Staniewicz) 13, 14 Stanevièius, Simonas (Staniewicz) 9, 13, 14, 41, 56, 61, 68 Staniewicz, Emeryk, þr. Stanevièius, Emerikas Staniewicz, Szymon, þr. Stanevièius, Simonas Stanisùous Augustas, þr. Stanislovas Augustas Stanislovas (Stanisùous) Augustas 107, 119 Subaèius, Giedrius 14, 15, 19, 21, 41, 43, 52, 58, 62, 66, 67, 68 Subaèiûtë, Daukantë 5 Swiætorzeckis, Prànciszkus 107, 120 Ðenavièienë, Ieva 11, 66 Tyszkiewicze, Àntonas, þr. Tiðkevièius, Antanas Tyszkiewicze, Jurgis, þr. Tiðkevièius, Jurgis Tiðkevièius, Antanas (Tyszkiewicze) 101, 109, 123 Tiðkevièius, Jurgis (Tyszkiewicze) 107, 108 Tumas, Juozas 10, 11, 46, 56, 65, 69, 71

Uvainis, Leonas 13 Vaiðnora, J. 11, 66 Valanèius, Motiejus (Woùonczewski, Woùonczewskis) 10, 12, 22, 23, 35, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 54, 56, 57, 58, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 104, 112 Valavièius (Waùawicze, Woùawicze) 93, 117 Valmikas (Walmik) 14 Valiûnas, Silvestras 9, 13 Vanagas, Vytautas 11, 35, 66 Vytautas (Witaudas, Witaud’s, Witoldas) 79, 81, 104, 112, 113 Vnuèka, Mykolas Ðimkovièius (Wnuczka) 105, 114 Waùawicze, þr. Valavièius

127

Walmik, þr. Valmikas Witaudas, þr. Vytautas Witaud’s, þr. Vytautas Witoldas, þr. Vytautas Wittingoffiene, Teodori 106, 118 Wnuczka, Mikaùus Szymkowicze, þr. Vnuèka Woùawicze, þr. Valavièius Woùonczewski, þr. Valanèius Woùonczewskis, þr. Valanèius Zavadskis, Adomas 58 Zawadzkis, Juozapas 101, 122 Zygmuntas Augustas 107, 119 Zinkevièius, Zigmas 4, 15, 33, 34, 55, 66 ×åêìîíàñ, Âàëåðèé Íèêîëàåâè÷ 36,66

Su-02

Subaèius, Giedrius Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra / Giedrius Subaèius. – Vilnius: Lietuviø kalbos inst., 2001. – 128 p.: iliustr. – (Bibliotheca Archivi Lithuanici, ISSN 1648-3294) Santr. angl. – Bibliogr., p. 64–66, ir iðnaðose. – Asmenø r-klë: p. 125–127. ISBN 9986-668-33-6

Serijos Bibliotheca Archivi Lithuanici pirmoji knyga. Nagrinëjama K. Kasakauskio lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos gramatika ir penkios knygelës jo kalbiniø paþiûrø kitimo aspektu. Publikuojamos rankraðtinës K. Kasakauskio pastabos apie M. Valanèiaus Þemaièiø vyskupystës kalbà. Pateikiamas trejopas tekstas: fotografuotas, originalo transkripcija ir vertimas á lietuviø kalbà. UDK 808.82(091)

Giedrius Subaèius Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra

Redaktorë Aldona Kaluinienë Maketavo: Neda Marcinkienë, Audronë Stanislovaitienë Dailininkas Alfonsas Þvilius Virðelio fotografijos autorius Algimantas Þiþiûnas

SL 655. Uþsakymas Nr. 58 Iðleido Lietuviø kalbos institutas, Antakalnio g. 6, LT-2055, Vilnius Tel./faksas (+370 2) 34 72 00 Spausdino Petro Kalibato IÁ Petro ofsetas, Þalgirio g. 90, LT-2600, Vilnius Tel./faksas (+370 2) 73 33 47

128