Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija 9789955201984

Citation preview

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS TEORINĖS FIZIKOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

ALGIM ANTAS AŽUSIENIS LIBERTAS KLIM KA STASĖ MATULAITYTĖ

BERNA RDAS KUODAITIS m

LIETUVOS ASTRONOM IJA

M onografija

ViChlaus pedagoginio uhlvorsítelo J

Baldyta / Vilnius, 2007

U D K $2(474.5):929Kuodaids Až-12

M onografija apsvarstyta Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos ir technologijos fakulteto Teorinės fizikos ir informacinių technologijų katedros posėdyje 2006 m. vasario 27 d. (protokolo Nr. 2), Fizikos ir technologijos fakulteto tarybos posėdyje 2006 m. lapkričio 21d. (protokolo Nr. 06-08) ir rekomenduota spausdinti.

Recenzentai: prof. habil. dr. Vytautas Straižys (Teorinės fizikos ir astrofizikos institutas) prof. dr. Vladas Vansevičius (Fizikos institutas)

Darbas parengtas gavus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo bei VPU mokslo fondo paramą.

ISBN 978-9955-20-198-4

© Algimantas Ažusienis, 2007 © Libertas Klimka, 2007 © Stasė Matulaitytė, 2007 © Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007

Turinys Įžangos žodis............................................................................................................. 5 I. Astronomijos mokslo tapsmas Lietuvoje..............................................................8 II. Astronominė žiniasldaida lietuvių k a lb a ......................................................... 12 III. B. Kuodaičio gyvenimas Mažojoje Lietuvoje............................................... 15 IV. B. Kuodaitis - Lietuvos pilietis ir patriotas................................................. 20 V. B. Kuodaičio studentai, mokiniai ir bendradarbiai......................................31 VI. B. Kuodaičio astronominių tyrimų programa............................................. 37 VII. Materialinės bazės astronomijos plėtotei kūrimas......................................43 VIII. B. Kuodaičio atlikti Marso stebėjim ai...................................................... 37 IX. Geodeziniai darbai Lietuvoje........................................................................60 X. Astronomas apie dangaus lituanistiką............................................................. 66 XI. B. Kuodaičio požiūris į kosmologiją.............................................................73 XII. Kauno astronomų mokslo darbai..................................................................75 XIII. B. Kuodaičio veikla Vilniuje........................................................................ 82 XIV. Astronominių mokslo darbų tąsa pokariu.................................................. 85 XV. Fotometrinės tyrimų krypties tapsmas.........................................................88 XVI. Išvados........................................................................................................ XVTI. Svarbiausios Bernardo Kuodaičio (Kodačio) gyvenimo ir veiklos datos...................................................................................................................... 101 XVIII. Bernardo Kuodaičio bibliografijos rodyklė (1900-1940)............... 104

XIX. Asmenvardžių rodyklė................................................................................. 143 XX. Sum m ary....................................................................................................... 149 PRIED AI............................................................................................................... 150 I. Lietuva ir Astronomija (Iš KOSMOS, 1939, nr. 1, p. 101-112).........150 II. Lietuvos Astronomijos Observatorija Kaune (Iš KOSMOS, 1939, nr. 4 -6 , p. 113-132)..................................................................................... 163

5

ĮŽANGOS ŽODIS Bernardas Otonas Liudvikas Kuodaitis (Kodatis, Kuodatis, 1879-1957) - šiuo­ laikinės astronomijos ir geodezijos pradininkas Lietuvoje, įžymus Kauno ir Vil­ niaus universitetų dėstytojas, profesorius. Savo visuomenine veikla - patriotizmo pavyzdys, daug nuveikęs lietuvybės naudai, prisidėjęs prie Lietuvos nepriklauso­ mybės iškovojimo, Klaipėdos sugrąžinimo Lietuvai, Šaulių sąjungos stiprinimo. Visas B. Kuodaičio gyvenimas - nuoširdus darbas ieškant mokslo tiesų, pertei­ kiant jas jaunuomenei ir visokeriopai stiprinant lietuvybės idėją. Mokslo baruose B. Kuodaitis atgaivino ir pratęsė gražias mūsų krašto astrono­ mijos tradicijas. Pradėjęs nuo Pabaltijo trianguliacijos darbų organizavimo, jis įkūrė Kauno universiteto astronomijos observatoriją, aprūpino ją stebėjimų in­ strumentais, ėmėsi kintamųjų žvaigždžių, statistinių Galaktikos struktūros bei tarpžvaigždinės ekstinkcijos tyrimų. Mokslininkas yra ir pirmasis lietuvių liaudiš­ kosios astronomijos bei etnokosmologijos tyrinėtojas, publikavęs šios srities dar­ bus „Kosmos“ žurnale. Dėstydamas Kauno universitete nuo pat jo kūrimosi pra­ džios, prof. B. Kuodaitis išugdė būrį jaunų astronomų. Vienas jų - Paulius Slavė­ nas pokariu plėtojo astronomijos mokslo darbus Vilniaus universitete, o jo moki­ niai astrofizinių metodų lygį iškėlė iki pasaulinės reikšmės. Monografijoje siekiama išryškinti B. Kuodaičio įtaką moderniosios astrofizi­ kos tapsmui. Šio iškilaus mokslininko bei visuomenininko gyvenimas ir veikla atskleidžiami plačiuose Lietuvos politinio, kultūrinio ir akademinio gyvenimo, taip pat pasaulinės astronomijos mokslo raidos kontekstuose. Apžvelgiant B. Kuo­ daičio mokslinį paveldą, pateikiama išsami jo bibliografija, aptariami jo mokinių darbai ir idėjų plėtotė astrofizikos baruose.

7

Bernardas Otonas Liudvikas K uodaitis (1879-1957) Nuotrauka publikuota KOSMOS žurnale 1939 m. 4 -6 nr.

8

I. ASTRONOMIJOS MOKSLO TAPSMAS LIETUVOJE Lietuvių ir kitų baltų protėviai, kaip ir daugelio kitų senųjų tautų ir genčių nariai, jau nuo neatmenamų laikų turėjo sukaupę nemaža elementarių astrono­ mijos žinių. Apie tai byloja lietuviški planetų ir žvaigždynų pavadinimai, daugy­ bė išlikusių tautosakos faktų, mūsų protėvių gyvenimo ir darbų ritmo derinimas prie Mėnulio fazių ir žvaigždynų padėties danguje. Tačiau anuometinės žinios buvo labiau praktinio pobūdžio, naudojamos kalendorinių datų ir žemės ūkio darbų terminams nustatyti. Jos daugiausia rasdavosi iš nesudėtingų kasdienių dangaus šviesulių stebėjimų ir būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas1. Nuo Vytau­ to Didžiojo laikų Lietuvoje pradėjus veikti pirmosioms parapinėms mokykloms, pasitaikydavo ir bandymų kai kurias astronomijos žinias pateikti mokykliniu lygiu2. Vilniuje 1570 m. įkūrus kolegiją - aukštesniojo tipo mokyklą, iš kurios greitai išaugo universitetas, visuomenėje pradėjo plisti daug sistemingesnės astrono­ mijos žinios, vis labiau įgaudamos nebe praktinį, o mokslinį pobūdį. Anksčiau­ sias mokslo istorikams žinomas astronominio turinio darbas yra 1603 m. ano­ niminis rankraštis3. 1629 m. rankraščio pavidalu pasirodė astronominis trakta­ tas, kurį parašė Vilniaus universiteto matematikas Andrius Milevskis. Traktate jau trumpai aptarta ir Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema, lyginant ją su Tycho Brahės. Po trejų metų, 1632-aisiais, dar vieną rankraštį iš matematikos ir astronomijos parašė Vilniaus universiteto matematikos profesorius Osvaldas Kriugeris. 1633 m. Jonas Rudamina Dusetiškis Vilniuje išleido pirmą knygą apie tiksliuosius mokslus „Garsiausios matematikos, optikos, geometrijos ir sfe­ rinės astronomijos teoremos ir problemos“4. Tai lotyniškai parašytas traktatas, nes anais laikais visi su mokslo žiniomis susiję raštai buvo rašomi lotynų kalba. Įdomu, kad toje knygoje Kopernikas vadinamas didžiuoju ir genialiausiu astro­ nomu. Vilniaus universiteto pastangos rimtai skleisti astronomijos žinias pasi­ darė žinomos ir kituose kraštuose. Pavyzdžiui, teleskopo išradėjas garsusis fizi­

1 Klimka L Paleoastronomija: objektas ir problemos // Mokslas ir gyvenimas. - 1991, nr. 1, p. 29-31. 2 Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. - Vilnius : Mokslas, 1983. 3 Gečiauskas E. Matematika Vilniaus universitete iki 1832 m. (rusų k.) // Lietuvos matematikos rinkinys. - 1979, t. 19, nr. 2, p. 2. 4 Klimka L. Pirmoji fizikos ir astronomijos knyga - reikšmingas Lietuvos mokslo paminklas // Fizikų žinios. - 1998, nr. 14, p. 15-17.

9 kas G. Galilėjus 1636 m. į Vilnių pasiuntė lęšių rinkinį5. 1639 m. Albertas Diblinskis išleido pirmą Lietuvoje vien tik astronomijai skirtą knygą „Astrono­ mijos šimtinė“. Nuo 1736 m. Vilniaus universiteto spaustuvėje pradėta leisti kalendorius, kuriuose būdavo ir astronomijos žinių6. O 1733 m. Vilniaus universitete jau įkuriama ne tik mokymo, bet ir mokslo institucija —astronomijos observatorija7. Jos įkūrėjas —Vilniaus universiteto įvairių tiksliųjų disciplinų profesorius Tomas Žebrauskas8. Jam 1750-1752 m. stažuojantis Prahos universitete pas žinomą matematiką, fiziką ir astronomą Jozefą Steplingą, šis rūpinosi steigiamos Prahos universiteto observatorijos pro­ jektavimu, statyba, jos įranga. Po šitokios praktikos grįžęs į Vilnių, T. Žebraus­ kas pats ėmėsi steigti fizikos kabinetą ir astronomijos observatoriją. Gavęs lėšų iš didikės Elzbietos Oginskytės-Puzinienės, jis suprojektavo ir 1753 m. virš senojo kolegijos pastato pastatė (tik neužbaigė įrengti) observatoriją9. Kartu T. Žebrauskas pasirūpino ir jos įranga. Pirmieji Vilniaus observatorijos prietai­ sai —iš įvairių didikų gauti nenauji teleskopai. Tačiau ir pro juos T. Žebrauskas galėjo stebėti planetas ir jų palydovus. 1756 m. jis gana tiksliai išmatavo Vil­ niaus geografinę platumą. Žymesniais nuopelnais astronomijos mokslui T. Žeb­ rauskas nespėjo pasižymėti, nes 1758 m. netikėtai susirgo ir mirė. O buvo vos 44-erių. Užtat jis jau buvo suspėjęs pagarsėti savo pedagogine veikla, fizikinių reiškinių demonstracijomis Vilniaus publikai, viešais savo mokinių egzaminais. Taip pat jau buvo spėjęs nuveikti išskirtinius statybos darbus - projektavęs, vadovavęs ar bent prisidėjęs prie bažnyčių, rūmų statybos ir rekonstrukcijos įvairiose dabartinės Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos vietovėse.

5Juška A. Galilėjus ir Vilnius // Mokslas ir gyvenimas. - 1964, nr. 2, p. 34. 6 Petrauskienė I. Vilniaus Akademijos spaustuvė 1575-1773. - Vilnius, 1976. 7 Klimka L. Senajai Vilniaus observatorijai 250 metų // Istorija. - 2003, t. 55, p. 47-54. 8Tikroji Vilniaus observatorijos jkūrėjo pavardė nėra žinoma. Jo paties vartota ir pasaulyje pasklidusi forma yra „Thomas Zebrovvski“. Lietuvoje paprastai vartojama pusiau atlietuvinta pavardės forma „Žebrauskas“. Tačiau pasitaiko ir visiškai atlietuvinta forma „Žebrys“. Pavyzdžiui, forma „Žebrys“ teikiama Vaclovo Biržiškos „Aleksandryno“ II tome. Gal tai ir būtų teisingiausias sprendimas. Juk panašu, kad T. Žebrauskas (greičiausiai Žebrys) yra kilęs iš dabartinės Baltarusijos Naugarduko miesto apylinkių, kurias anuo metu užpildė ištisinis dar nenutautusių lietuvių masyvas. Pravardinė pavardė „Žebrys“ reikštų kilmę ne iš didikų, o iš lietuvių vargingesnių gyventojų. T ą patį netiesioginiu būdu patvirtina ir Tomo Žebrio mokymasis Jėzuitų ordino lėšomis. O pavardės suslavinimas anais laikais buvo būtinas, norint gyvenime ko nors daugiau pasiekti. Jo lietuviškas įrašas teologijos kon­ spekto titulinio puslapio kamputyje rodo, kad lietuvių kalba jam buvo artima. Panašu, kad tai buvo jo gimtoji kalba. 9 Zubovas V. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai. - Vilnius : Mokslas, 1986.

10

1 ii. Senojo Vilniaus universiteto rūmai ir observatorija. XVIII a. pab. graviūra (M. Počobuto inauguracinės kalbos titulinis puslapis) Tolesnėje senosios Vilniaus astronominės observatorijos istorijoje yra ir nema­ žų laimėjimų, ir nuosmukių, atsilikimo nuo pasaulinės raidos. Galima įžvelgti du ypač sėkmingus ir produktyvius observatorijos veiklos laikotarpius. Vienas toks laikotarpis išryškėjo observatorijos direktoriumi esant Vilniaus universiteto auklė­ tiniui Martynui Odlianickiui-Počobutui, kuris observatorijai vadovavo nuo 1764 iki 1807 metų. Tuo laikotarpiu observatorija įsigijo tikslius, anais laikais pasauli­ nio lygio dangaus kūnų koordinačių matavimo prietaisus, pavyzdžiui, Dž. Ramzdeno kvadrantą ir pasažinį instrumentą10. M. Počobuto ir jo bendradarbių atlik­ tų Saulės, jos dėmių, Mėnulio, žvaigždžių, planetų, jų palydovų, kometų, pirm ų­ jų atrastų asteroidų stebėjimų dienoraščiai sudaro net 34 tomus. Tačiau tik dalis tų stebėjimų rezultatų pateko į mokslinę spaudą arba buvo laiškais pranešti įžy­ miems astronomams. Galbūt daugiausia mokslui pravertė M. Počobuto atlikti v gausūs Merkurijaus stebėjimai, kuriuos prancūzų astronomas Z. Lalandas panau­ dojo Merkurijaus orbitai apskaičiuoti. Dar pažymėtini neseniai atrastų Cereros, Paladės, Urano koordinačių matavimai, Saulės dėmių, Mėnulio paviršiaus deta­ lių, užtemimų stebėjimai ir kartografiniai darbai. Antrasis Vilniaus observatorijos išgarsėjimo pasaulyje laikotarpis fiksuojamas beveik šimtmečiu vėliau, kai Vilniaus universitetas jau buvo seniai uždarytas, o observatorijos mokslinius darbuotojus sudarė iš Pulkovo atvykę rusų astronomai, pasirinkę tik ką atsiradusią pasaulyje astrofizikos kryptį. Rusų astronomai Geor-

10 Klimka L. Senosios Vilniaus astronomijos observatorijos instrumentarijus // Istorija. - 2001, t. 48, p. 41-47.

gas Sableris, Matvejus Gusevas, Frydrichas Vilhelmas Bergas, Piotras Smyslovas fotometravo žvaigždes, sudarė atmosferinės ekstinkcijos Vilniuje lenteles, fotograFiškai tyrė Mėnulį, įsteigė pirmą pasaulyje fotografinę Saulės tarnybą, tyrė Saulės ir žvaigždžių spektrus11. Žinoma, taip pat toliau vyko astrometriniai, gravimetri­ niai, meteorologiniai darbai. Tačiau daugelį šių darbų nutraukė arba jiems labai pakenkė 1876 m. observatoriją nusiaubęs gaisras. Tai tapo pretekstu carinei val­ džiai observatoriją 1882 m. uždaryti. p v , J Į.-.,

....................... li.

1’ L A C I T A •

à

PRO BLEM A TA MATHEMATICA r