281 29 45MB
Lithuanian Pages [178] Year 2015
Palmira
Pečiuliauskienė
Palmira
Pečiuliauskienė
Fizika
Vadovėlis XI-XII klasei
Modernioji fizika. Astronomija
UDK 53(075.3) Pe23
Leidinio
vadovas
Recenzavo
REGIMANTAS
BALTRUŠAITIS
mokytoja ekspertė ALVIDA mokytoja
ekspertė
RIGONDA
LOZDIENĖ, SKORULSKIENĖ
Redaktorė ZITA ŠLIAVAITIĖ Dailininkės
VYTAUTĖ
ZOVIENĖ,
RITA
BRAKAUSKAITI
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus Pirmasis
leidimas
2017
2015
Visi šio leidimo papildomi tiražai yra be pakeitimų ir galioja. Pirmasis skaičius rodo paskutinius leidinio tiražavimo metus.
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų
bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama
mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti,
viešai
skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių
tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN
978-5-430-06138-8
O Palmira Pečiuliauskienė, 2015 O Leidykla „Šviesa“, 2015
Turinys
Įvadas /5
1.Reliatyvumo teorijos pradmenys
1.1. Reliatyvumo teorijos samprata.
4. Atomo branduolio fizika
4.1. Atomo branduolys / 57
Vienalaikiškumo ir laiko reliatyvumas /7
4.2. Atomo branduolio sudėtis. Protoninis-
Skyriaus „Reliatyvumo teorijos pradmenys“
neutroninis atomo branduolio modelis / 59 4.3*. Atomo branduolio ryšio energija /61
apibendrinimas /14
4.4. Radioaktyvumas /64
1.2. Ilgio reliatyvumas /11
4.5. Alfa, beta ir gama skilimas. Poslinkio
2. Kvantinė optika
taisyklės / 67
2.1. Šiluminė spinduliuotė. Kvantinės fizikos
atsiradimo prielaidos / 17
4.6*. Radioaktyviojo skilimo dėsnis /70 4.7. Branduolinės reakcijos /72
2.2. Kvantinė fizika. Kvantai /19
4.8. Grandininės branduolinės reakcijos / 75
2.3. Fotoefektas. Fotoefekto dėsniai /21
4.9. Branduolinis reaktorius / 78
2.4. Vidinis fotoefektas. Fotoefekto
4.10. Termobranduolinės reakcijos / 82
taikymas /27
4.11. Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis
2.5. Šviesos slėgis. Bangos-dalelės
poveikis / 84
dvejopumas /30
4.12*. Jonizuojančiosios spinduliuotės
2.6. Šviesos cheminis poveikis / 33
registravimo ir matavimo prietaisai / 88
apibendrinimas /36
4.13*. Elementariosios dalelės ir jų klasifikacija /92 4.14*, Elementariųjų dalelių virsmai.
3. Atomo fizika
Antidalelės / 96
3.1. Atomo modelio kūrimas. Planetinis
4.15. Branduolinės energetikos privalumai
atomo modelis / 39
ir problemos / 99
3.2. Boro postulatai / 42
Skyriaus „Atomo branduolio fizika“
3.3*. Vandenilio atomo modelis / 44
apibendrinimas / 101
Skyriaus „Kvantinė optika“
3.4*. Lazeriai / 48 3.5. Lazerių taikymas /51 Skyriaus „Atomo fizika“
apibendrinimas /54
5. Astronomija
5.9*. Kintamosios žvaigždės / 134
5.1. Astronomijos mokslo samprata, ryšys su
5.10. Žvaigždynai. Žvaigždėlapiai / 137
kitais mokslais / 105
5.11. Mūsų Galaktika /141
5.2. Saulės istemos planetos / 107 5.3, Žemė — mūsų planeta /114
5.12. Kitos galaktikos. Galaktikų sistemos / 146 5.13. Visatos evoliucija. Kosmoso tyrimai / 149
5.5. Asteroidai, kometos, meteorai
Skyriaus „Astronomija“ apibendrinimas / 155 Apie matavimo paklaidas / 159
5.4, Mėnulis - Žemės palydovas /118 ir meteoritai / 121 5.6. Saulė - artimiausia Žemei žvaigždė.
Priedai / 162
Saulės sandara, atmosfera / 125
Dalykinė ir pavardžių rodyklė / 168 Literatūra /171 Iliustracijų šaltiniai / 172
5.7. Žvaigždžių klasifikacija /128 5.8. Žvaigždžių evoliucija /131
Įvadas Vadovėlis „Modernioji fizika. Astronomija“ skiriamas bendrąjį ir išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems mokiniams. Jame nagrinėjama reliatyvumo teorija, fotoefektas,
atomo fizika ir astronomija. Vadovėlis sudarytas iš atskirų skyrių. Kiekvienas jų pradedamas trumpa anotacija
ir baigiamas santrauka, kurioje pateikiamos svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, palyginamosios lentelės, formulės. Santrauka padės įsivertinti fizikos pasiekimus, pasirengti kontroliniam darbui, fizikos egzaminui. Skyrių medžiaga išdėstyta temomis ir potemiais. Temų pabaigoje rasite klausimų ir užduočių, padedančių įtvirtinti mokomąją medžiagą, įsivertinti žinias ir gebėjimus. Paskutinė kiekvieno skyriaus (išskyrus pirmojo) tema yra neprivaloma. Joje — tarpdalykinio turinio informacija, siejanti skyriuje nagrinėtą mokomąją medžiagą su kitų dalykų (biologijos, chemijos, istorijos
ir pan.) turiniu, artimiausioje aplinkoje vykstančiais reiškiniais, mokslo ir technikos pažanga. Vadovėlio kiekvieno skyriaus pabaigoje nurodomi tarpdalykiniai projektai. Juos atlikdami patys galėsite atrasti įvairių sąsajų tarp fizikos ir kitų mokomųjų dalykų, tarp teorijos ir praktikos.
Temos, potemiai ir užduotys, skiriamos išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems mokiniams, pažymėtos ženklu *, o atitinkamos potemių dalys išskirtos gelsvu fonu. Sąvokos, apibrėžtys ir dėsniai, kuriuos reikia išmokti, vadovėlyje yra išspausdinti pastorintuoju
šriftu. Jų nereikia mokytis pažodžiui, nes fizikos neįmanoma išmokti mintinai, ją reikia suprasti. Svarbiausios formulės ir dėsnių matematinės išraiškos išskirtos spalviniu fonu.
Skyreliuose „Mokomės savarankiškai spręsti uždavinius“ pateikiama uždavinių spren-
dimo pavyzdžių. Remdamiesi
jais galėsite sėkmingai atlikti savarankiškam darbui skir-
tas užduotis. Jų atsakymai pateikti šalia mažesniu šriftu. Po uždavinių sprendimo pavyz-
džių yra užduočių skyreliai „Pasitikrinkite pažangą“. Juose aprašyta daug gyvenimiškų situacijų, kurių nagrinėjimas ugdo ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas. Vadovėlyje gausu piešinių, nuotraukų, schemų, grafikų, pavyzdžių iš supančios aplinkos, fizikos istorijos, informacijos apie naujausius fizikos mokslo laimėjimus. Tai
pagyvina fizikos mokymosi turinį, padeda fizikos mokslą suvokti kaip žmonijos ben-
drosios kultūros dalį.
Reliatyvumo teorijos pradmenys SE E ease) Lee eee Van pagrindines klasikinės mechanikos sąvokas: I ae Avia Sail
1.1. Reliatyvumo teorijos samprata.
Vienalaikiškumo ir laiko reliatyvumas
Reliatyvumo teorijos prielaidos Klasikinę mechaniką sudaro kinematika ir dinamika. Plačiai taikomi masės, judesio kiekio bei
energijos tvermės dėsniai XIX a. pabaigoje leido apibūdinti pagrindinius mechaninius reiškinius
ir bandymus. Klasikinėje mechanikoje buvo suformuluota erdvės, laiko ir judėjimo samprata, ja remiantis paaiškinta daugelis fizikinių reiškinių. Tačiau laikinas teorijos ir eksperimento sutapimas dar neatskleidžia visos teorijos esmės. 1881 m. buvo atliktas fizikinis eksperimentas,
kurio klasikinė mechanika paaiškinti nesugebėjo. Eksperimentu jo autoriai Albertas Mai-
klsonas (Albert Michelson) ir Eduardas Morlis (I/duard Morley) siekė nustatyti, kokią įtaką
šviesos greičiui turi Žemės sukimosi apie Sau-
lę greitis (1.1.1 pav.). Šviesa iš šaltinio Žemėje sklido greičiu č. Orbitinis Žemės sukimosi greitis paveiksle pažymėtas raide 6. Buvo lyginami
greičiai, kuriais šviesa sklido Žemės orbitinio greičio kryptimi (0,) ir priešinga jam kryptimi
(v,). Remiantis klasikiniu greičių sudėties dėsniu, šiuos greičius galima išreikšti taip:
„=c+0 Eksperimentas greitis
neturi
parodė, įtakos
UP =C—-0. kad šviesos
Žemės greičiui.
sukimosi Abiem
atvejais greičiai buvo lygūs:0, = 0; = 3- 10* m/s.
Albertas Einšteinas
Tokia išvada prieštaravo klasikinės mechanikos greičių sudėties dėsniui.
Kai teorija negali paaiškinti eksperimento, galima rasti dvi išeitis: tobulinti esamą teoriją arba
kurti naują, pagrįstą kitais dėsniais ir gebančią išsamiau paaiškinti nagrinėjamus reiškinius. Vienas žymiausių XX a. mokslininkų Albertas EinŠteinas
(Albert
Einstein,
1879-1955)
pasirinko
antrąją išeitį — sukūrė naują teoriją, vadinamą
reliatyvūmo tedrija, arba reliatyvistine mechanika (angl. relativity — reliatyvumas). Naujų fizikos dėsnių jis neatrado, tačiau pagrindė naują požiūrį į erdvę, laiką, medžiagą ir judėjimą. Lai-
kydamasis šio požiūrio, Einšteinas įrodė, kad klasikinės mechanikos dėsniai yra atskiras sudėtingesnių dėsnių atvejis. Taip klasikinė mechanika buvo papildyta nauja teorija— reliatyvumo teorija.
Skiriamos dvi šios teorijos šakos: specialioji ir bendroji reliatyvumo teorija. Specialiėji re-
liatyvūmo teorija
nagrinėja fizikinius reiški-
nius, vykstančius tik inercinėse atskaitos sistemo-
se, t. y. sistemose, judančiose viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai. Bendrėji reliatyvūmo tedrija 1.1.1 pav.
tiria fizikinius reiškinius, vykstančius su pagreičiu judančiose neinercinėse atskaitos sistemose.
Reliatyvumo teorijos postulatai Specialioji reliatyvumo teorija yra grindžiama dviem postulūtais (lot. postulatum — reikalavimas), t. y. teiginiais, priimamais be įrodymo.
Pirmasis apibendrina ir papildo Galilėjaus kla-
sikinį reliatyvumo principą. Jis teigia, kad visi gamtos reiškiniai bet kurių inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu vienodomis sąlygomis vyksta vienodai. Jokiais fizikiniais bandymais, atliekamais uždaroje inercinėje sistemoje, negalima
nustatyti, ar ta sis-
tema nejuda, ar juda tiesiai ir tolygiai. Šis postulatas rodo, kad visos inercinės atskaitos sis-
temos yra lygiavertės ir jokiais bandymais negalima nustatyti skirtumo tarp tolygiojo judėjimo bei rimties.
stebėtojo greičio. Greitis c yra ribinis bet kurių signalų sklidimo grei
Sakykime, iš erdvėlaivio, skriejančio greičiu 0,
(1.1.2 pav.),
pasiunčiamas
šviesos
signalas.
Jo
greitis yra č. Imtuvo, judančio greičiu 0,, atžvil-
giu šis signalas sklinda greičiu €. Vadinasi, šviesos greitis nepriklauso nei nuo imtuvo, nei nuo
šaltinio greičio. Šviesos greitis — pats didžiausias gamtoje egzistuojantis greitis.
lygus 3
Jis yra baigtinis ir
10* m/s. Materialieji kūnai negali įgyti
greičio, didesnio už šviesos greitį. T, 2.
Antrasis reliatyvumo teorijos postulatas siejasi
su Maiklsono ir Morlio eksperimentu. Jis teigia, kad šviesos greitis vakuume (c) yra vienodas visose inercinėse atskaitos sistemose ir nepriklauso nei nuo
šviesos šaltinio,
nei nuo
Vienalaikiškumo reliatyvumas Reliatyvumo teorijos postulatai verčia kitaip aiškinti pagrindines fizikos sąvokas: erdvę ir laiką. Klasikinės mechanikos požiūriu laikas, ku-
Tačiau klasikinė laiko samprata teisinga tik tam tikromis sąlygomis. Sąvoka „dabar“ klasiki-
atskaitos sistemose. Žinant konkretų laiką, gali-
rėdami tiesiogiai transliuojamą televizijos laidą, žinome, kad įvykiai, matomi ekrane, iš tiesų yra įvykę anksčiau. Jeigu televizijos bokštas yra už
riuo įvyko koks nors įvykis, yra vienodas visose
a2 =2] £ T = a a 2 5 £ 2 E Ž5 Ž
ma rasti nepaprastai daug tuo pačiu metu vyks-
tančių reiškinių. Klasikinėje mechanikoje sąvokos
„anksčiau“, „dabar“ ir „vėliau“ yra absoliučios ir
nepriklauso nuo atskaitos sistemos. Visiems pasaulyje vykstantiems įvykiams nustatoma bendra chronologinė tvarka.
EE
K]
[4
113 pav,a
nėje mechanikoje reiškia tą laiko momentą, kada pojūčiais gaunama informacija. Pavyzdžiui, žiū-
30 km nuo mūsų, tai televizoriaus ekrane mato-
me įvykius, kurie įvyko prieš 107 s (nes elektromagnetinės bangos erdvėje sklinda šviesos greičiuc = 3-10* m/s).
Įvykiai yra vienalaikiai,
jeigu jiems vykstant
sinchronizuoti laikrodžiai rodo tą patį laiką. Kaip
sinchronizuojami
laikrodžiai?
Sakykime,
astronautas nori išsiaiškinti, ar vienodai rodo lai-
krodžiai, esantys priešinguose skriejančio erdvė-
laivio galuose (1.1.3 pav., a). Iš laivo vidurio jis
pasiunčia šviesos signalą. Šviesa abu laikrodžius
pasiekia vienu metu. Jei tuo metu laikrodžiai rodo vienodai, jie — sinchronizuoti. Tarkime, kad tuos pačius įvykius seka kitas stebėtojas,
esantis
šalia
raketos
(1.1.3 pav., b).
Jis žino, kad šviesos greitis yra pastovus ir ne-
priklauso nuo raketos judėjimo. Šiam stebėtojui
atrodo, kad galinė erdvėlaivio siena artėja prie šviesos šaltinio, o priekinė nuo jo tolsta. Todėl
stebėtojas mano, kad šviesos signalas galinę er-
dvėlaivio sieną pasiekia anksčiau negu
prieki-
nę. Akivaizdu, kad šis laiko skirtumas yra labai
mažas, tačiau jo paneigti negalima. Du įvykiai,
vienalaikiai
vienoje
inercinėje
atskaitos
sistemoje, nėra vienalaikiai kitoje inercinėje atskaitos sistemoje. Taigi vienalaikiš-
kumas yra reliatyvus.
Šio reliatyvumo prie-
žastis — baigtinis šviesos signalo plitimo greitis.
Laiko tarpų reliatyvumas Jei reliatyvus vienalaikiškumas, tai reliatyvus ir
pats laikas, įvykių trukmė. Aptarkime vieną laiko tarpų reliatyvumo atvejį. Klasikinės mechanikos požiūriu judėdamas laikrodis nekeičia savo ritmo: ir padėtas ant stalo, ir užsegtas ant rankos, jis eina tuo pačiu ritmu.
Stebint laikrodžio
kurio galuose įtaisyti du lygiagretūs veidrodžiai (1.1.4 pav., a). Tarp veidrodžių žemyn ir aukštyn
sos reiškinius, matyti, kad judančio ritmas keičiasi. Šį teiginį įrodo va-
dinamasis „šviesos laikrodis“. Jį sudaro strypas,
114pav,b
1.14 pav,c
1.1 lentelė
juda šviesos signalo impulsas. Šviesai atsispindėjus nuo apatinio veidrodžio, laikrodis kaskart sutiksi. Pirmasis stebėtojas (1.1.4 pav., b), esan-
Laiko sulėtėjimas
mo
tis skriejančiame erdvėlaivyje, fiksuoja tokį laiko tarpą tarp dviejų tiksėjimų:
= 2
(1)
0
1
Laikas (1,), kurį matuoja stebėtojas, judantis
02
102
04
109
06
1,25
(m,). Juos nagrinėsime
08
167
Antrajam, nejudančiam, stebėtojui (1.14 pav.,
02 099
2,29
0,999
22,37
09999
707
0,99999
2236
kartu su laikrodžiu, vadinamas savūoju laikū. Visi parametrai, išmatuoti judančioje atskaitos sistemoje,
taip pat vadinami
ilgis (I,), savėji masė
savaisiais: savasis
kitoje temoje.
€) šviesos signalo kelias, taigi ir laiko tarpas (T) tarp dviejų laikrodžio tiksėjimų, atrodys ilgesnis nei erdvėlaivyje esančiam stebėtojui. Vadinasi, judančios ir nejudančios atskaitos sistemos atžvilgiu laikas eina skirtingu greičiu: tų * T. Remiantis Pitagoro teorema ir brėžinyje pateik-
tais duomenimis, galima įrodyti, kad laiko tar-
2E 7 3E E 2 2 5 £ 2 EE Žž i £ 5](4
Sulėtėjimo koeficientas
pas tarp dviejų laikrodžio tiksėjimų judančioje atskaitos sistemoje (T4) ir nejudančioje atskaitos sistemoje (T) susiję taip:
(1.2) čia v- judančios sistemos greitis, c- šviesos greitis. 1.2 sąryšis vadinamas Lėorenco formule. Ji
rodo, kad to paties įvykio trukmė yra skirtinga,
reliatyvi. Kuo artimesnis šviesos greičiui yra judančios sistemos greitis (0), tuo labiau joje sulėtėja laikas. 1.1 lentelėje pateikiama keletas laiko sulėtėjimo koeficientų verčių.
709
Atsižvelgdami į lentelės duomenis, aptarkime tokį „pavyzdį. Sakykime,
raketa juda 0,8c grei-
čiu Žemės atžvilgiu. Žvilgtelėjęsį savo laikrodį, astronautas teigia, kad praėjo 100 sekundžių,o Žemėje esantis stebėtojas — kad 167 sekundės. Taigi raketoje laikas eina lėčiau.
Laiko sulėtėjimas - paties laiko savybė. Todėl
judančiose
atskaitos
sistemose
sulėtėja
ne
tik
laikas, bet ir visi fizikiniai, biologiniai bei cheminiai procesai, vykstantys žmogaus organizme. Vadinasi, atskaitos sistemose, judančiose grei-
čiais, artimais šviesos greičiui, sulėtėja ir laiko (gyvenimo)
tėkmė.
Kaip
tai priklauso
nuo ju-
dančios sistemos greičio, rodo 1.1 lentelėje pateikti duomenys.
((12) Ką parodė Maiklsono ir Morlio eksperimentas?
„Nuo ko priklauso laiko sulėtėjimas:
Kodėl jis prieštaravo klasikinės mechanikos greičių sudėties dėsniui?
nuo šviesos savybių, „Šviesos laikrodžio“
konstrukcijos ar paties laiko savybių?
((2:) Ką tiria specialioji ir bendroji reliatyvumo
Kiek kartų sulėtėja laikas raketoje, judančioje 2,6 + 105 m/s greičiu Žemės
teorija?
atžvilgiu?
Suformuluokite pirmąjį ir antrąjį reliatyvumo teorijos postulatus. (3)
Laiko tarpą tarp tų pačių įvykių matavo du stebėtojai: vienas - Žemėje, kitas — skriejančioje raketoje. Anot pirmojo, šis laiko tarpas lygus 125 s, anot antrojo — 100 s. Kokiu greičiu skriejo raketa?
Pateikite pavyzdžių, įrodančių, kad vienalaikiškumas yra ne absoliuti, o santykinė reiškinių charakteristika, priklausanti nuo stebėtojo
padėties erdvėje. Juos pagrįskite.
G
(2kartus)
Koks laikas vadinamas savuoju laiku?
(0,6c)
1.2. Ilgio reliatyvumas Kūno ilgio priklausomybė nuo greičio Klasikinėje mechanikoje kūno ilgis yra nekintamas dydis. Pavyzdžiui, neabejojame, kad to
atskaitos sistemos Oxyz atžvilgiu, tai jos atžvil-
ir pakelėje stovinčio stebėtojo atžvilgiu yra vie-
žvilgiu pažymėkime raide I. Reliatyvumo teori-
paties automobilio ilgis jame sėdinčio vairuotojo
nodas. Reliatyvistinėje mechanikoje kūno ilgis
nėra absoliutus dydis. Jis priklauso nuo kūno judėjimo
greičio.
Judėdamas
greičiais, artimais
šviesos greičiui, kūnas sutrumpėja. Sakykime, strypas
AB
atskaitos
sistemoje
giu strypas taip pat juda greičiu, artimu šviesos greičiui. Strypo ilgį atskaitos sistemos Oxyz atjoje įrodoma, kad to paties strypo ilgis skirtingų atskaitos sistemų atžvilgiu yra nevienodas. Strypo ilgį judančioje atskaitos sistemoje (I) ir ne-
judančioje atskaitos sistemoje (I) sieja formulė
Ojxjyjz, neju-
I=hl
da (1.2.1 pav.). Jo ilgį (savąjį ilgį) šios sistemos atžvilgiu pažymėkime I;. Jei atskaitos sistema
Ojxyyiz, juda greičiu v (0 = €) kitos nejudančios
4
(1.3)
Ji rodo, kad dideliu greičiu judančio kūno ilgis (judėjimo kryptimi) sumažėja (I < I,). Pavyzdžiui, jei stalas toltų nuo jūsų greičiu, artimu šviesos greičiui, tai sutrumpėtų tik ta jo kraštinė,
kuri būtų išilgai stalo judėjimo krypties. Statmenos kraštinės ilgis liktų nepakitęs. Skersiniai kūno
matmenys
visose
atskaitos
sistemose
yra
vienodi. Anot reliatyvumo teorijos, kūno ilgis skiriasi
dėl to, kad šviesos greitis visose atskaitos siste-
mose yra vienodas, o laiko tarpai — reliatyvūs.
11
Kūno masės priklausomybė nuo greičio Klasikinėje mechanikoje kūno masė yra pastovus dydis. Kai kūnas nejuda arba juda mažu
Kai kūnas juda greičiu, daug mažesniu už šviesos greitį vakuume (0 < -7'+nį
Keitimasis x mezonais yra branduolinių jėgų at-
siradimo priežastis. Jis užtikrina stiprią nukleonų tarpusavio sąveiką ir kartu branduolio stabilumą.
(4.5)
n+T'—-p.
x mezonai yra stipriosios sąveikos, arba branduolinio lauko, kvantai. Galimi keturi apsikeiti-
mo x mezonais būdai:
P2pP+T,
nZnin,
p2n4ta',
n2p+a.
Branduolio ryšio energijos samprata Tikslūs atomų branduolių masės matavimai parodė, kad bet kokio branduolio masė yra ma-
žesnė už jį sudarančių Z protonų ir N neutronų masių sumą:
m, < Žm, + Nm,
(4.7)
Laisvųjų nukleonų, iš kurių sudarytas branduo-
lys, masių sumos ir branduolio masės skirtumas vadinamas branduolio masės defektū:
Energija, reikalinga atomo branduoliui suskaidyti į atskirus nukleonus, lygi tų nukleonų ener-
gijos ir branduolio energijos skirtumui:
E, = (Zm, + Nm, — mJė? = Amė. | (4.9) Mažiausia energija (E,), reikalinga atomo
branduoliui suskaidyti į jį sudarančius nukleonus, vadinama
branduolio
ryšio enėr-
(4.8)
gija. Ji naudojama darbui atlikti įveikiant bran-
Iš Einšteino reliatyvistinio masės ir energijos są-
Atomo branduoliui susidarant iš laisvųjų nukleonų, branduolio ryšio energija (4.9) išsiski-
Am = Zm, + Nm, — My.
ryšio (I! = mc?) išplaukia, kad laisvųjų protonų ir neutronų energijų suma yra didesnė už sudaryto iš jų branduolio energiją.
duolines nukleonų tarpusavio sąveikos jėgas.
ria į aplinką. Jos priežastis — branduolinių jėgų
atliekamas darbas.
Savitoji branduolio ryšio energija s
Savitėji branduolio ryšio enėrgija (E.) lygi branduolio ryšio energijos (E,) ir bran-
ž
duolį sudarančių
nukleonų
skaičiaus (A)
£
gijos
nukleonui.
Tiek
E
r]
Ž 3 2 az a o E
S
£
Rn
+ He.
(4.14)
Alfa skilimas būdingas
cheminiams
elemen-
tams, kurių eilės numeris periodinėje cheminių
elementų lentelėje yra Z > 82. Bendruoju atveju alfa skilimas vyksta pagal pėslinkio taisyklę
1X >4-4Y +1He;
(4.15)
čia simbolis X žymi skylančio (pirminio) atomo
branduolį, simbolis Y — susidariusio (antrinio) atomo branduolį. Alfa skilimo metu susida-
ręs naujas cheminis elementas pasislenka į periodinės cheminių elementų lentelės pradžią per du langelius.
Alfa dalelių energija ir skvarba Pirminio atomo branduolio masė yra didesnė
už antrinio atomo branduolio ir a dalelės masę. Masės pokytis yra susijęs su energijos pokyčiu.
Dėl to a dalelė įgyja daug kinetinės energijos (dalelės greitis siekia 107 m/s). Sklisdamos medžiaga, a dalelės ją jonizuoja ir praranda savo energiją. Kuo didesnis medžiagos tankis, tuo mažesnį atstumą «a dalelės nueina ta medžiaga. Alfa dalelės yra mažiausiai skvarbios, jos ne-
pereina net pro 0,1 mm storio popieriaus lapą (4:5.1 pav., a). Ore nulekia kelis centimetrus
įR—-— Alfa dalelė
Ją sugeria storas popieriaus lapas 45.1 pav, a
Ore įveikia 1 m nuotolį
"įiB Beta
dalelė
Ją sugeria 1 mmm storio vario sluoksnis
45.1 pav, b
Apskaičiuokime energiją, kuri išsiskiria
skylant urano branduoliui:
US ŽTh + 4He. | (4.16)
Urano ŽžšU branduolio masė 238,125 a. m. v., torio 4 Th branduolio masė 234,116 a. m. v.,
helio branduolio 4He masė 4,002603 a. m. v., todėl
II, = (238,125 - (234,116 + 4,002603)) x x 931,5 MeV
= 5,96 MeV.
Popierius Varis
+
Švinas
AB
spinduliuotė
13 mmm storio švino (arba 120 m oro) sluoksnis perpus sumažina jos intensyvumą 451 pav,c
Beta skilimas. Antroji poslinkio taisyklė Beta skilimū vadinamas savaiminis radioaktyviojo atomo branduolio virsmas nauju
branduoliu išspinduliuojant elektroną. Beta skilimas vyksta pagal schemą
4X > AV 1
(4.17)
čia simbolis X žymi skylančio (pirminio) atomo branduolį, Y — susidariusio (antrinio) atomo
branduolį, (e — elektroną. Antrinio branduolio krūvis yra vienetu duolio krūvį.
didesnis už pirminio bran-
Beta skilimą apibūdina tokia poslinkio taisyklė: beta skilimo metu susidaręs naujas chemi-
nis elementas pasislenka į periodinės cheminių elementų lentelės galą per vieną langelį.
Beta spindulių energija ir skvarba Beta skilimo tyrimai parodė, kad atsiradusio protono ir elektrono energijų suma yra mažesnė
už neutrono energiją. Be to, esant tai pačiai neu-
trono ir protono energijai, atsiradusio elektrono energija gali būti labai skirtinga (nuo nulio iki didžiausios). Neaišku, kur dingsta dalis energijos. Tai prieštarauja energijos tvermės dėsniui. 1930 m. Volfgangas Ernstas Paulis (Wolfgang
Ernst Pauli, 1900-1958) teoriškai numatė, kad
beta skilimo metu, be elektrono, atsiranda dar viena dalelė, kurios krūvio ir masės skaičius
lygus nuliui. Ji buvo pavadinta neutrinū (Iv,) — mažuoju neutronu (ital. neutrino— mažas neutro-
nas). Ši dalelė neturi krūvio ir masės, taigi labai silpnai sąveikauja su medžiaga. Dėl to ir buvo nelengva ją pastebėti. Tik 1956 m. ši dalelė buvo
atrasta bandymais. Neutrino atradimas patvirtino
hipotezę, kad beta skilimo metu energija pasiskirsto tarp elektrono ir neutrino.
s ii
ENH 8
r]
Pagal planetinį atomo modelį branduolyje nė-
ra elektronų. metu?
Iš kur jie atsiranda beta skilimo
Pasirodo, kad, savaime skylant branduo-
£ 4
liui, neutronas (1n) virsta protonu (|p) ir išspinduliuojamas elektronas bei elektriškai neutrali in — Ip + Je + 04
E
Apskaičiuokime energiją, kuri išsiskiria šio beta skilimo metu:
RB > RC + Je + iv.
(4.18)
Didžiausia elektrono energija
Esas = (my— moje. Boro
izotopo masė
anglies izotopo masė
m, = 12,0182 a. m. v., mc = 12,0038 a. m. v.
Masių skirtumas rodo, kad beta skilimo metu
turi išsiskirti energija (E; > E). Apskaičiavus nesunku įsitikinti, kad, skylant vienam
boro izotopui, išsiskiria 13,4 MeV energijos. Tai yra elektrono kinetinė energija.
Elektrono atsiradimas beta skilimo metu
E
Ė £ž a s E
Elektronai yra gerokai skvarbesni už a dalelės (4.5.1 pav., b). Juos gali sulaikyti kelių milimetrų storio vario plokštelė.
dalelė neutrinas ((v.)!:
(4.19)
Vienam neutronui virstant protonu, branduo-
lio elektros krūvis padidėja vienetu. Todėl naujo elemento eilės numeris periodinėje cheminių
elementų lentelėje yra vienetu didesnis.
"Beta skilimo reakcijos lygtyje neutrinas gali būti nerašomas.
Gama skilimas Gama skilimū vadinamas savaiminis radioaktyviojo atomo branduolio skilimas skleidžiant gama spinduliuotę - trumpas
energinės būsenos pažymėtos subrūkšniuo-
būdinga
sužadintas torio branduolys išspinduliuoja gama kvantą ir savaime pereina į nesužadintą, pagrindinę, būseną (4.5.2 paveiksle tai
elektromagnetines bangas. Šioms bangoms didelė
skvarba (4.5.1 pav.,
spinduliuotė pereina 1 mm
c).
Gama
storio vario plokšte-
lę, tačiau ją sulaiko 13 mm storio švino plokštelė.
Gama
skilimas susijęs su alfa skilimu.
dažnai alfa skilimo metu a dalelių
Gana
ir antrinio
tomis
horizontaliomis
linijomis,
sužadinto
torio branduolio energinė būsena — raudona ištisine horizontalia linija. Alfa skilimo metu
rodo vertikali linija). Gama spinduliuotė
gali būti
skleidžiama
branduolio kinetinė energija yra mažesnė už pir-
ir beta skilimo metu. Tai įvyksta, kai dalis
branduolio
triniam branduoliui sužadinti.
minio branduolio energiją. Tada dalis pirminio energijos
sunaudojama
antriniam
branduoliui sužadinti. Po trumpo laiko tarpo antrinis branduolys
išspinduliuoja vieną arba ke-
lis gama kvantus ir pereina į normaliąją būseną.
beta spinduliuotės energijos naudojama annormaliąją
kvantą.
būseną,
Grįždamas į
jis išspinduliuoja
gama
Vadinasi, radioaktyvieji branduoliai alfa skilimo metu gali skleisti gama spinduliuotę.
4.5.2 paveiksle pavaizduota urano branduolio alfa skilimo (žr. 4.16 lygtį) energijos lygmenų diagrama. Pirminio branduolio (*ž3U) ir antrinio branduolio (*žiTh) pagrindinės
CD
Ką vadiname alfa skilimu? Kaip jo metu pakinta atomo branduolio krūvis ir masė?
Nustatykite, kokį cheminį elementą arba dalelę žymi simbolis X šiuose branduoliniuose
metu vyksta atomo branduolyje?
a) K > X+ Je kv) Pu > ŠU + XI b) $Co > ŠINI + X +v; d) ŽU > X + He.
Ką vadiname beta skilimu? Kokie pokyčiai jo G)
Kas yra gama skilimas? Kaip jis atsiranda? Kaip poslinkio taisyklė taikoma alfa ir beta skilimui? Kodėl ji netaikoma gama skilimui? Kokio cheminio elemento atomo branduolys
susidaro radžio izotopo (Ra) alfa skilimo metu? B)
4.5.2 pav.
Kokio cheminio elemento branduolys susida-
ro vandenilio izotopo (įE) beta skilimo metu?
" Prieiga per internetą adresu http:/mkp.emokykla.lt/ imo/lt/mo/366/.
virsmuose:
Internete raskite virtualų radioaktyvumo mokymosi objektą!. a) Patyrinėkite, kaip magnetiniame lauke sklinda alfa, beta ir gama spinduliai. b) Pritaikykite kairės rankos taisyklę Lorenco
jėgos krypčiai nustatyti ir ištirkite, ar teisingai
nurodytas alfa ir beta spindulių nukrypimas magnetiniame lauke. c) Panagrinėkite alfa, beta ir gama spindulių
skvarbumą. Patikrinkite, kurie spinduliai yra mažiausiai skvarbūs, o kurie — skvarbiausi.
69
4.6*. Radioaktyviojo skilimo dėsnis Pusėjimo trukmė Radioaktyviųjų medžiagų tyrimai parodė, kad
radioaktyvumas laikui bėgant silpnėja. To paties
cheminio elemento aktyvumas sumažėja perpus
per tiksliai apibrėžtą laiko tarpą. Šis laiko tarpas
nepriklauso nuo aplinkos sąlygų (slėgio, temperatūros), jį lemia tik medžiagos rūšis. Laiko tarpas, per kurį suskyla pusė radioaktyviosios medžiagos atomų branduolių, vadina-
mas pusėjimo trukmė (senesnėje literatūroje
dar galima
aptikti pūskiekio
pūsperiodžio arba pūsamžio
periodo,
skilimo
terminus).
Pusėji-
mo trukmė žymima raide T. Įvairių radioaktyviųjų medžiagų ji yra skirtinga: nuo sekundės
dalių iki milijardų metų. Pavyzdžiui, radono izotopo (?Rn) pusėjimo trukmė yra 10“ s, o švino
Radioaktyvioji medžiaga sudaryta iš daugelio
branduolių. Neįmanoma nuspėti, kada (po sekundės, minutės ar tūkstančio metų) suskils vie-
nas ar kitas branduolys. Branduolių skilimas yra atsitiktinis vyksmas, paklūstantis tikimybiniams dėsniams. Radioaktyviųjų medžiagų skilimą tyrinėjo ang-
lų mokslininkas Frederikas Sodis (Frederick Sod-
dy, 1877-1956). Jis rašė, kad mirties angelas iš visų Žemėje gyvenančių žmonių gali atsitiktinai pasirinkti apibrėžtą jų skaičių kiekvieną minutę, nesvarbu, koks yra žmonių amžius (jauni, seni).
Tarkime, kad jis atsitiktinai pasirenka vieną
izotopo (Pb) — 1,4- 107 metų. Pusėjimo tru-
Žmogų vienur, o kitą — kitur, kol surenka reikiamą jų skaičių. Tada žmogaus mirties faktas būtų tapatus branduolio skilimui. Tačiau tikrovėje
mo
taip nėra: žmonių mirčių skaičius didėja didėjant amžiui, o branduolio skilimo tikimybė laikui bė-
kmė nusako radioaktyviojo elemento skiligreitį.
Kuo
trumpesnė
pusėjimo
tuo greičiau skyla atomų branduoliai.
trukmė,
gant nekinta.
Radioaktyviojo skilimo dėsnio esmė Tarkime, kad pradiniu laiko momentu /, buvo N, = 16 radioaktyviosios medžiagos branduolių.
t s
Žž E
Ž 3 E 2 a E
iz
S
£
Y+b;
(4.26)
i
čia X - pirminis branduolys, a — veikianti dalelė,
Y — antrinis branduolys, b — susidariusi dalelė
(kai kuriais atvejais gali susidaryti ne viena, o kelios dalelės).
X- pirminis branduolys Y- antrinis branduolys
—-w
Natūralus branduolio skilimas — radioaktyvumas
Radioaktyvioji spinduliuotė intuvai Kosminė spinduliuotė
g
Priverstinis branduolio skilimas — branduolinė reakcija
4.7.1 pav.
Branduolinę reakciją galima sukelti apšaudant sunkiuosius branduolius teigiamosiomis elek-
tringosiomis dalelėmis. Reakcija vyksta tada, kai
dalelės turi daug kinetinės energijos, kad galėtų
įveikti teigiamąjį krūvį turinčio branduolio pasi-
duolinės reakcijos vyksta branduoliniuose reak-
sukelti neutronais,
šie tvermės dėsniai:
priešinimą. Paprasčiau yra branduolinę reakciją
nes jie elektriškai neutra-
lūs. Tokiu atveju pakanka netgi lėtųjų neutronų. Branduolinės reakcijos gali būti sukeliamos
pagreitinant
veikiančias
(dalelių energija
daleles
greitintuvuose
padidėja iki 10* MeV).
Bran-
toriuose. Vykstant branduolinei reakcijai, galioja + energijos;
+ judesio kiekio; + elektros krūvio;
+ masės skaičiaus.
Pirmoji branduolinė reakcija Pirmąją branduolinę
reakciją
1919 m. sukėlė
anglų fizikas Ernestas Rezerfordas. Apšaudydamas
azoto
guonį:
branduolį
a dalelėmis,
SN +4He > VO +1H.
jis gavo
de-
(4.27)
Fizikos istorija byloja, kad Rezerfordas buvo tiek susidomėjęs savo bandymo rezultatais, jog net pavėlavo į svarbų karinių išradimų posėdį. Teisindamasis jis aiškino, kad buvo užsiėmęs bandymais, kurie gali duoti pradžią dirbtiniam branduolių dalijimui. O tai yra daug svarbiau už karą.
Vykstant pirmajai branduolinei reakcijai, iš azoto branduolio buvo išmuštas protonas (1H). Rezerfordas padarė išvadą, kad protonas yra ato-
mo branduolio sudedamoji dalis. Neutronas taip pat buvo atrastas (1932 m.) vykdant branduolinę reakciją:
4Be + 1He > UC + įn.
(4.28)
Branduolinės reakcijos gali vykti gamtinėmis
sąlygomis, pavyzdžiui, žvaigždžių branduoliuose. Dažnai jos sukeliamos mokslinėse laboratorijose.
*Branduolinės reakcijos energija Svarbi branduolinės reakcijos charakteristika yra energija. Ji vykstant reakcijai gali irti
arba būti sugeriama. Branduolinės reškcijos enėrgija vadinamas reakcijoje dalyvaujan-
čių branduolių ir dalelių kinetinių energijų po reakcijos ir prieš ją skirtumas:
AE = Er - E
(4.29)
čia I — dalelių ir branduolių kinetinė energija
po reakcijos, Iš, — dalelių ir branduolių kineti-
nė energija prieš reakciją. Branduolinė reakcija,
kurios metu kinetinė energija išsiskiria (AE > 0), vadinama egzotėrmine! reakcija, o kurios me-
tu kinetinė energija sugeriama (AL! < 0), - endo-
Vykstant branduolinei reakcijai, branduoliai virsta vieni kitais, dėl to pakinta jų ryšio energija. Keičiasi ir reakcijoje dalyvaujančių dalelių
rimties energijų suma. Pritaikykime branduolinei reakcijai energijos tvermės dėsnį:
me+ me += = me km
+ Ep
(4.30)
čia mų, m; - pirminių dalelių (branduolių) masė
prieš reakciją, m, m, — antrinių dalelių (branduolių) masė po reakcijos. Iš 4.29 ir 4.30 lygties išplaukia, kad branduolinės reakcijos energija
AE = (m, + m= (m; + myjė.
(4.31)
tėrmine reakcija.
* Žodis „egzoterminis“ (gr. exo = išorėje, thermos = šiltas, karštas) reiškia atiduodantį šilumą, 0 „endoterminis“ (gr. endon viduje, thermos = Šiltas, karštas) — sugeriantį Šilumą.
Galimos branduolinės reakcijos Branduolinės reakcijos gali būti įvairios. Jos priklauso nuo reakcijoje dalyvaujančių dalelių
čius didesnis. Naujas branduolys dažnai būna sužadintas. Pereidamas į normaliąją būseną, jis
liąją būseną, išspinduliuodamas vieną arba kelis gama kvantus. Tokios reakcijos metu naujo che-
nio elemento branduoliu ir išspinduliuoja naują dalelę (neutroną, protoną, a dalelę ir pan.).
(branduolių), jų energijos: 1. Branduolys sugeria dalelę ir grįžta į norma-
minio elemento branduolys neatsiranda.
2. Branduolys sugeria dalelę ir virsta kito che-
minio elemento branduoliu, kurio masės skai-
y
ja? Kuo ji
išspinduliuoja gama kvantą. 3. Branduolys sugeria dalelę, virsta kito chemi-
4. Branduolys sugeria dalelę ir skyla į du nau-
jus branduolius, išspinduliuodamas daleles.
Kas yra branduolinė reakcija? Kuo ji skiriasi nuo radioaktyviojo skilimo?
Kokie tvermės dėsniai galioja vykstant branduolinėms reakcijoms?
Kokios gali būti branduolinių reakcijų priežastys? Kur gali vykti tokios reakcijos?
Kas yra branduolinės reakcijos energija? Kaip ji apskaičiuojama?
„Kam reikalingi dalelių greitintuvai?
*Mokomės savarankiškai spręsti uždavinius Ličio izotopo (1Li) branduolys buvo apšaudy-
tas protonais. Branduolinės reakcijos metu susidarė du helio (He) branduoliai. Apskaičiuokime
šios reakcijos energiją. Ličio izotopo branduolio masė 7,016005 a. m. v.
AI: —?
s
z
E
2
r]
Ž 3 ž 2 a o
iz
S
£
95010
0
0
0
0
0
0 0 0 0 L 1-0
pn
-
LS000'0 gg p2 n2 22 sn sp
0pUO
0
LL
PP1enn
0
|
Inu y snuU ID | m sųnu eubis | Š.
£1+
4 = x
snijd eubis | 2
T t
0 L0
x
Lulot
L L TI
L+
spp
L0
L L spn PPD
ssn ssp spn
L
io
0
L-
sss 1-
sevo
san
£ snn
1+
x r
LL
£+
2Pn
6811
pnn
T!
L-
0
o
sPP
1+
pan
a
p
onu/z
epguje1 SeUONNBN L
S
0 0 L-
snepns Dueny
T) o. 0
O
>2j2[ed
G
a
spn pan
sss
82
9
oO L +
9+6 «01 181 4-0 181 1-0L Ji ve +0L-21 +67'0 a-OL-L40L-S | 8610 +0L-87
+-0L-8'0 4-0
a-0L-8'0
ssn ssp spn
sis“ LZ T
16V1
a-0L-E a-0L-91 +-0L-9
4-01-S1 sti 06670
£860
-0L-8'0
a-0L-97 006 sngeis
a
shapns Menų | S PINBD
se
s Wy
OWIIABAKO
sągAnes
S2[9[EP SOISOLIEJUAUIDJĄ
TE
95
1
£
TVez
968
698
0
££1
690
121
vl
6681
PTOL
80EEL | +86TPL
9V6 6H
789 87
1619
s'89s | 880) | 9ES 071
£8'98
059
Sitis
82s 67
02
Lt-
£0-
ss
8
0
61
£1
sz
80
81
ue6€z | "P9C'S9£
ų66
ų/0L
uz
yo
u88'1
'w98'11
4
'us/'£8
uu /g01
UZvL
9'902
SOL
s'zsE1
74
VrvvP
6'801
Uzsl
T6v2
9918
stisL
9'£00£
14
2I9USĄ
237
SesJeIy
suoydnf
seuinjes
seueinį
seunidaN
£9 Zv90
6£-
s101
4
£6£
95421
POL
69€
ru
PeOEHT
z PL6S
ve
tss
9+-
846
pOLZL
L
+0LTL
698
snfunysW
4]
869
188
097
0
"P 1618
6187
'PS9'85
0EE0
L
EPS
61-
0/'£
6187
0
sepoliad apes
ŽElS šejs nezeU | NEIZPIP | seujujpened ps
.5 .
Tandns
uo
s41 so
a su a
siuijeGise | Ofneisnd
op
“sąjnes OnU SijojONN
sKuauronp hjauejd sour33sIs są[NES 9
165
TPNSANAdP PUIOpOJNU 25274 JULIABdS "PAUL ON 015 SIA SIsPUUI BO |
sKuauronp hizpz8reaz hisnepjs4A1 hrNy TEN L
w
Iz9z]
spuainej.
vE
E
1652]
I8s2]
SIJOGON | SUBPUK
TOL E LOL 4OELL | TVE689L sySŲ Sun
69
Li E
0S
4
SURUO
ž
[4
siunaj
S a 89
až
k
IST]
SUS
SE SiujoH 19
OH E+
"2 99
Ka. E+
i S9
eUNėją
sa
84 Sipėjėg
Tv90L
sv
SIPIN
vEG9'8S
8
+
W9
Siuo
Iz]
SPUBUY
+ VG 9051 SUEUIES
IEbZ]
S6 +96151 sidoing
E9
Ti
2
T9 U9zl suog
g
ESU
E+
UEI
Ud
19 Iz] sibuog/s
BS L
MM
Misa
k
+
seuein | SIUMejOJŲ
+
vo
6S
o Ule
wT6
85
Uz] sum
ISlw
SeUeju??
su
A
By
sueg
9S
eg
918
SDUONS
8£
S
E
8005
BO
*
ET] SDUBIĄ
14 L
1
US,
sipigny
89W58
SS
599
S22)
18 1+ S06TEL
4
+
sjey.
£860'6£
=
--
+
—I
EC
-
MYo a
61 + 868677
sine
0 05057
PN
Suden
bN
sądnu6 sąuUIpuubeg
ST
SIPUPJS
6E
Zz
Te
seuejij |
0
6556.
Siuo)
650688
* IH|*e]|
Sujėjį |
88 bOL|St 68|T4 681 | S506'8E1 LTE LE
ju|=“2V|
(9221 spey
ĮepjoUeIUPT
suoj IePIOUDYY
06 Sop 5U3)
UL
G8t08EZ | 6SEOLET | LSEOTET
N.,ed
E
PN, d, 22|" 50
[892] U92] SUgNą | Sipiopiazaųį
ga
SIGN
190676
„GN
198'1v
a
A, E E
Spa
sias
r
sA
Ie|e13JN]
Dž SIA
Eno
Sąjejueį
SOL 90L s+ vSEBL | 646081
Sua) geūų
101 L07'981
6+ E6 + T6 + 6 [sv] TeZvL | LL06'0b1 SRaulOlg | SIUIPO3N | SUIpoareŲų
žuvžndždNĖ T
PD „Na WSs
sus)
UL
Tv o
4656
P -RtRa Ero
44]
(ien
ar
196615
DL ON
[86]
Spa)
sož9HE M+ 8 Sua
10101
Vv
Ad
ia2
sva'ss
t
3 ŽŪM 5 aiA
8£6VS
Įeijgj9USsNg
Įejej9U Ifa/UeUlBJB4
IN „02; aIIA
sH
[692] Lai
By
Is8z] [082] [82] Spjuadoy | siuabjusy | SeISUIEG
U>
4] siųunun |
in
4
tot
SUBR
SyS'E0
6
tt
801 EZ061
sesyny
MU
ĮePIS
| Z898'/01
0804
LiZLL
SIUPEN A
+
PD 5DV „Pd
seu
60759
0£
UZaND,
1e|B)3U3N 3SeU1 3UIUIOIY
SZ —-SNI2IPYS SIUIUJOJY
AI —SIJOGUJIS SIUIUBŲD
Lt S2UPBUPJ — — SEUJIUIPPARĄ "u sIusdie| sofDepISjo ——Lk T+
a
t
0 +BOS6L
ži
LL zi 6S'002 | 9996961
Sie
£ll EEBEVOT
24
LL„DH „NV> Id
84
8iS+LL
SPU]
6
UI se9
E/'69
BPD
NL
LE TE 64 4 SL86'92 SS80'8Z
KO
m
MA
E4
OL
t
IS
SEK
SIG
So)
EE E8E/60E
S
XI „ON „PIN „Uld „54
LU [682] Sipenjunun
sLL +086'802
| SąynUsIg
SPAB
—
g, dd
68
0911
saus
4
ž
dn bnn
[882] dha.
MA
£+ EOL 196411 spam +
sn yn
Iv6] Iv6zl IE62] syounun | sądasunun | SiSjayunun
sn 9 16021
suojoj
09121
sunpį
E-
WBE6
AV Od,
L toizl
4 sNASY
8 Iz]
SPUOpEŲ
Už SS0
epo TS
+06921
|as Es
UPS
I590L44S „US,
L 9681
„Suo
10661
BL
E6T1EL
al VS
X:
ww 8668
sundų L
S90ZE e0D „BBS
set ESYSE
Mž1g49S4 SV „95
saunų Zr
9E ww 8v66E
Zi
sądnI6 sąaUIpuUbeg
2[21u37 hjuoUIaja JUIPOLII 18
167
Dalykinė ir pavardžių rodyklė
A Absoliučiai jūodas kūnas 17-19, 36 Anihiliūcija 96 Antidalėlė 95, 96
Antimčdžiaga 96 Apšvitos dozė
lygiaveitė = 86, 103 sugertėji — 85, 103
Asteroidas 121, 156
Asterdidų žiedas 121 Astroblema 124, 156
Astrofizika 105, 155 Astromėtrija 105, 155 Astronomija 105, 155
Atominės mūsės vienetas 58
Atomo branduolio krūvis 57, 101
Atomo enčrgijos lygmuo 42, 54 Atomo būsena pagrindinė — 42
sužūdintoji — 42
Chromosfera 126 Ciklotronas 97
č
Čadvikas Dž. 59
D Dangaūs ašis 139
Dangaūs polius
pietų = 139 Šiaurės — 139
Dangaūs pusiaujas 140 Deklinacija 140, 157
Dėsnis
fotochėmijos — 33
fotoefėkto — 22, 23, 37 Hablio — 148, 149, 158
radioaktyviojo skilimo — 71, 102
Diagrami HR - 130
enčrgijos lygmenų = 42, 43, 54, 69
B Balmeris J. 44
Didysis Sprogimas 149, 158
Bangės-dalėlės dvejopiimas 32
Dvinarė žvaigždžių sistema 134
Baltėji nykštūkė 130, 132 Bariūnai 93, 95
Būsovas N. 48
71, 102 is A. 64, 65, 88
Biosfera 117, 155
Boras N. 19, 42, 44, 45 Bornas M. 59 Botė V. 59
Bozonas 93
Higso - 92-94, 97, 98
Branduolinės įčgos 61, 101
Branduolinis reūktorius 78, 103
Branduolio mūsės defėktas 62, 63
Branduolys nestabilūsis — 66 stabilūsis — 66
Burbulinė kūmera 89, 90
c
Cefeidė 136, 157 Cerera 107, 113, 121
Dirūkas P. 19, 96 Dozimėtras 87, 91
fizinė— 134, 157
Optinė — 134
spektrinė — 135 užtėmdomoji — 135 E Einšteinas A. 7, 12, 19, 23, 48 Ekliptika 139, 157
Elektrėno išlaisvinimo darbas 23, 37 Elektrėono orbita 45, 54
Elektronvėltas 20, 36
Elementariėji dalėlė 60, 103
Enėrgija
branduolinės reūkcijos — 73, 102 branduolio ryšio = 62, 63, 101
savitėji — = 62, 101
kvanto = 19, 36, 42, 54
rimtiės — 13, 15
vandenilio atomo = 45, 55 Enėrgijos lygmenį ūžpildos apgrąža 49, 55
Eridė 107, 113
F Faradėjus M.
Kėrm
78
39
Fotoefėktas išorinis — 21, 36 vidinis = 27, 37
Fotoelektronas 21, 36
Fotoemūlsijų metodas 88 Fotografija 34
Fotolaidūmas 27 Fotonas 19, 20, 36
Fotono jūdesio kiškis 20, 36 Fotosfera 126, 127 Fotosiūtezė 33, 34, 72
Fotosrovė 22, 36 sėties — 22, 36 Irišas
G
Galaktika 141, 142, 157
K
Kaūpinimas 49, 55
Kiuri B 64, 65
Kiūris 71 Kometa 121, 156
ilgaperiodė (vienkartinė) — 121
trumpaperiodė = 122
Konstanta
Planko = 20, 36, 42
Rydbergo — 46, 55
Kosmolėgija 105
Kritinė mūsė 76, 103 Kvantas 19, 36
Kvantavimo taisyklė 45, 54
Kvantinė fizika 19, 32
Kvantinė mechanika 19, 20, 45 Kvarkas 93, 95 Kvazaras
147, 158
L
aktyvičji — 147, 158 elipsinė = 146
Ldimanas 1. 44
radijo — 147, 158
Leptonai 93, 95
Lazeris 48-53, 55
netaisyklingoji — 147
LėbedevasP. 31, 32
spiralinė — 146
Lėtiklis 79
Geigerio ir Miūlerio skaitiklis 90, 91 Gedidas 114, 155 Greitintūvas 12, 73, 97
tiesinis - 97
žiedinis — 97
Grėjus 85, 103 H
Iūblis IE. 146
Hadrėnai 93, 95
Ilūnas O. 75 Haumėja 107, 113
Heizenbergas V. 60
Ilėrcas H. 21 Heršelis V. 111, 134
rinio fotoefėkto Einšteino lygtis 23, 37 Išorinio fotoefėkto voltampėrinė charakteristika 22
Lorenco formulė 10
M
„Mūimanas T. 48
Makemškis 107, 113 „Mūksvelas Dž. K. 30 Marsas 107, 109, 110
Masės ir enčrgijos sąryšis 12, 15, 20, 62, 92 Mechūnika
dangaūs = 105, 155
reliatyvistinė — 7 Meitner L... 75 „Mendelėjevas D, 39 Mėnūlis
Mėnuo
118-120,
151, 155
119, 155 = 120, 155 žvaigždinis — 119, 155 Merkūrijus 107, 108
Izotopas 57, 58, 101
Metagalūktika 148, 158 Metedras 123, 156
J
Meteordidas 123, 156
Ivanenkū D. 60
Jukavė II. 61
Juodėji bedūgnė 133, 157
Jupiteris 107, 110
Meteoritas 123 156
Mėtinis žvaigždės paralūksas 129 Mezėnai 61, 62, 92, 93, 95
169
Modelis
planėtinis atomo — 41, 54
protėninis-neutrėoninis branduolio — 60
vandenilio atomo — 44
Rektasceūsija 140, 157 Reliatyvūmas ilgio =1l
laiko tarpų — 9, 14 masės = 12, 15
„Mėzlis H. G. Dž. 57
vienalaikiškūmo - 8, 14
N
Neptūnas 107, 112 Neutrinas 68, 92, 95
Neutronas 59, 60, 92, 101
Neutrėnų daugėjimo koeficieūtas 77, 103 Nova 136, 157 Nukleėnas 60, 101
P Parsėkas 129, 156
Pūšenas I: 44
Paūkščių Takas 141, 142, 157
Pūulis V. I. 68
Planetolėogija 106 Planėtos
Reliatyvūmo teorija 7 bendrėji = 7, 14
specialiėji = 7, 14
Rėzerfordas E. 40, 41 Rimtiės masė 12, 20
S
Satūrnas 107, 111 Saulė 125-128
Saulės batėrija 27-29 Saulės
sistema 107, 155
Sąveika elektromagnėtinė — 93
didžiosios — 107
nykštūkinės — 107
Žėmės grūpės = 107
Planko hipotėzė 19 Plutonas 107, 113
Pėslinkio taisyklė 67, 68
Postulūtai
Boro - 42, 54
Einšteino reliatyvūmo tedrijos — 8, 14 Prochorovas A. 48 Protonas 59, 60, 92, 101 Protuberantas 126, 127
Prožvaigždė 131, 150 Pulsūras 133, 157
Pusėjimo trukmė 70, 102
Pusiūujinė koordinačių sistema 140
R
Radioaktyviosios mėdžiagos aktyvūmas 71, 102 Radioaktyvūmas 39, 64-66, 101 Radiomėtrinis datavimas 71 Raudonėji fotoefėkto riba 23, 37
Raudonėji milžinė 131 Reūkcija
branduolinė = 72, 102 grandininė — = 76, 103
nevaldomoji = = 81 valdomoji — = 78
Sėrija Balmerio — 44, 55 Laimano = 44, 55 Pašeno — 44, 55
Sinchrotronas 97
Sivertas 86, 103 Skaičius
krūvio — 57
masės — 57, 101
pagrindinis kvantinis — 45
Skilimas
alfa — 67, 102
beta = 68, 102 gama = 69, 102
Sklodovska-Kiuri M. 64, 65 Sodis I: 70
Spinduliūšvimas
priverstinis = 48, 49, 55 savaiminis — 48, 55
Spinduliuotė foninė — 86 jonizūojančioji — 84 nejonizūojančioji — 84 pusiausviroji — 17, 36
egzotėrminė = 73, 102
šiluminė = 17, 36 Stūbdymo įtampa 22, 37
termobranduolinė = 82
Supernova 132, 136, 157
endotėrminė — 73, 102 fotochėminė — 33, 34
Stolėtovas A. 21 Sunkūsis vanduo 79
š
Štrūsmanas I: 75
Venera 107-109
Šviesos greitis 8, 14 Šviesos slėgis 30, 37
Vilsono kūmera 89
Vūlfo elektroskopas 91
FĄ
T
Tarpžvaigždinė mėdžiaga 143, 156
Zodiūko žvaigždynai 139, 157
Taunsas Č. 48
Tektoniniai judesiai 115, 119 Tomsonas Dž. Dž. 39, 40
ž
(AV
Zolio-Kiuri I. 59
Žėmė 107, 114-117
Žolio-Kiuri I: 59
Žvaigždė 125 kintamėji — 134
Ūkas 132, 143
atspindžio — 144, 158
fizinė — — 135
emisinis — 144, 158
planėtiškasis — 145, 158
neutroninė — 133, 157
tamsūsis — 143, 144, 158
Uranas 107, 111, 112 v
Vakuuminis fotoelemeūtas 29
Vandenilio atomo skleidžiamų bangį dažniai 44
Vandenilio atomo spindulys 45, 55
Žvaigždėlapis 140 Žvaigždės absoliutūsis ryškis 129, 156 Žvaigždės švičsis 129, 156 Žvaigždynas 137, 157 Žvaigždžių spiččius 142
kamuolinis — 143, 158 padrikasis (galūktinis) — 142, 158
Literatūra
Akademičeskij školnij učebnik Fi ika. 11 klass / pod red. Pinskovo A. A., Kabardina O. I: Moskva, 2009 žys V. Astronomija. Vilnius, 2003 Ažusienis A., Pučinskas A. Butrimaitė J, DemenijevA., Gadonas R. ir kt. I ika. II dalis Vilnius, 2004 Charlot R., Cros A., Walter C Fondements de la physigue 29 ŽT. Paris, 1978 Dindorf W. a i astronomija. Moja fizika. Warszawa, 2002 Fisica Y Ouimica 3 es0 / Baeza D., Delgado A. M., Galindo E. Barselona, 1995 Fizika i astronomija 7 / PinskijA. A., Razumovskij V. G., Dik J. I. i dr. Moskva, 1998 Fizika: Školnij kurs / Orlov V A., Nikiforov G. G. i dr. Moskva, 2000 Focus op de fysica / Clippelier K. D., Frans K., Hofkens J. Belgiš, 1991 Gamtos mokslai / Lale H., Daniel A., Duke M. Vilnius, 1997
„ Ebede E. Fis ca eso 4 2n. Barselona, 1998 Herbert A., Bodin J. Sciences physiguos 21. Paris, 1989 s O. Fizika: Informacinė medžiaga. Kaunas, 1998 Garcia T
ika humanitarams, II dali:
Šiuolaikinė fizika. Vilnius, 1997
zikos istorija. Vilnius, 2002 Kasjanov V.
ika 10. Moskva, 2002
Miakiševas G., Buchovcevas B. Fizika: Vadovėlis XII klasei. Kaunas, 1993 Physigue chimie 2** / Bouland A., Caurvet J., Kay J. Paris, 1997 Physik 9/10: Natur und Technik / Heepman B., Kunze W., Muckenfuss H. u. a. Berlin, 1992 Rymkevičius A. Fizikos uždavinynas IX-XII klasei. Kaunas, 1993 Tarason: Vičas
Vadovėlis 12 klasei. Vilnius, 1998 izikos uždavinynas XI-XII klas „ Kaunas, 2000 V. Fizika. III dalis
171
Iliustracijų šaltini. Viršelio nuotraukos Full moon / O alexskopje / shutterstock.com / ID: 188223830
The Hungarians have party so / O Bedecs HU / shutterstock.com / ID: 53686303 Operation Ivy, Mike cloud, aerial view, 1953-1979, Creator Department of Energy: Office of Public Affairs. (10/01/1977-19852). From series: Activities and Personnel of the Department of Energy and Predecessor Agencies, compiled 1955-1979. Record Group 434: General Records of the Department of Energy, 1915-2007. Identifier: 58592. U. S. National Archives and Records Administration, College Park, wwwarchives.gov / Wikimedia Commons / Public domain image Views of the LHC tunnel sector 3-4. Photo by Maximilien Brice, 05 Oct 2009. Identifier: CERN-AC-0910152-02. 9 2009 CERN, http: //eds.cern.ch / Image is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International (CC BY-SA 4.0) license
(http: //creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/]
B 6 / Infinity time. Digital generated / O liseykina / shutterstock. com / ID:65480164
B.7/ Albert Einstein. Photographer Orren Jack Turner, Princeton,
N.J. €1947. Image courtesy of Library of Congress Prints and Photographs Division Washington, D.C. 20540 USA,
www.loc.gov / Reproduction Number: LC-USZ62-60242
1.1.2 pav. / 3d illustration of satellite isolated over white background /
O Mmaxer / shutterstock.com / ID: 53655022; Space Shuttle Isolated / O Nerthuz / shutterstock.com / ID: 144011989 P 16 / Infrared ragdoll cat / O PandaWild / shutterstock.com / 1D: 181796744 2.11 pav. / Blacksmith working on metal on anvil at forge high speed detail shot / O MeCarthy's PhotoWorks / shutterstock.com / ID: 135992498
P. 19 / Max Planck / O Corbis; Paul Dirac / O Bettmann/CORBIS 24,5 pav. / Solar panels / O Malota / shutterstock.com / 1D: 182328203 24,6 pav. / Road sign with solar panel with blue sky / O sima / shutterstock.com / ID: 55807648 2.4.7 pav. / Solent News/REX P. 38 / Shining neon lights cosmic atom model / O art of sun /
shutterstock.com / ID: 195129263
P. 40 / Prof. Ernest Rutherford, portrait. Photo by Bain News
Service, publisher. Image courtesy of Library of Congress Prints and Photographs Division Washington, D.C. 20540 USA, wwwloc.gov / Reproduction Number: LC-B2-707-6 3.4.1 pav: / High power green laser pen which poses a security. problem especially for air traffic, and is forbidden in many countries. Selective focus on laser sticker. / O Robin Lund / shutterstock.com / ID:52762363 3.4.2 pav: / O 2004 Credit:TopFoto/Image Works 3.4.6 pav. / A beautiful ruby gems (vector objects) / O Cherniga Maksym / shutterstock.com / ID: 146740379 3.4.9 pav. / Laser chain. O Image courtesy of Mikael Martinez and the Texas Petawatt Project, led by Todd Ditmire. Used with permission from Professor Todd Ditmire. 3.5.2 pav. / BETHESDA,
Md. (May
1, 2007) - Capt. Joseph
Pasternak, an ophthalmology surgeon at National Naval Medical Center Bethesda, lines up the laser on Marine Corps Lt. Col. Lawrence Ryder's eye before beginning LASIK VISX surgery:
The actual procedure can take only seconds, while most of the
patient's time is spent preparing for the procedure. The new VISX
procedure only takes days for service membens to recover, versus months like the old PRK procedure. U.S. Navy photo by Mass
Communication Specialist Ist Člass Brien Aho (RELEASED). Image ID: 070501-N-5319A-007. This file is a work of an
employee of the U.S. Navy, taken or made as part of that person's official duties. As a work of the U.S. federal government, the image is in the public domain / The United States Navy, www.navy.mil
3.5.3 pav: / Dentist using dental UV curing light laser / O sima / shutterstock.com / ID: 197133581
3.5.5 pav. / A laser beam launched from VLT's 8.2-metre Yepun telescope crosses the majestic southern sky and creates an artificial star at 90 km altitude in the high Earth's mesosphere. 6 Photo by G. Hūdepohl (atacamaphoto.com) / ESO images and videos, www.eso.org / Under the Creative Commons Attribution
4.0 International (CC BY 4.0) license [http://creativecommons org/licenses/by/4.0/]
3.5.6 pav. / Transmitting high power lasers over long distances. Foro Energy and ARPA-E Project in 2014. Image courtesy of Foro Energy, www.foroenergycom, and U. S. Department of Energy,
www.energy:gov / Used with permission from U. S. Department of Energy
R. 56 / Geiger counter with radioactive materials in the background / (6 Dennis van de Water / shutterstock.com / ID: 152382665
R 64 / Portrait of Antoine-Henri Becguerel (1852-1908), Physicist. Photo by Paul Nadar. 1908. Image courtesy of Smithsonian Institution / wwwlickr.com / No known copyright restrietions; Porti
of Marie Curie [1867-1934]
and Pierre Curie [1859—
1906]. Photogravure by Henri Manuel and Eugene Pirou.
6 Wellcome Library, London. Iconographic Colleetions,
No V0027528, www.wellcomeimages.org / This work is licensed
under a Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) license [http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/]
B 75 / Lise Meitner (1878-1968), lecturing at Catholic University, Washington, D.C., 1946. Photo by Briggs, C-A. Image courtesy of Acc. 90-105 - Science Service, Records, 1920s-1970s, Smithsonian Institution Archives / www.flickr.com / No known copyright restrictions 4.9.1 pav. / RBMK-1500 reaktorius Ignalinos atominėje elektrinėje
(IAE). O Andriaus Ufarto nuotrauka / Baltijos fotografijos linija,
www.bfl.lt / ID: FB-UA82362
P. 78 / Enrico Fermi, Italian-American physicist, received the
1938 Nobel Prize in physics for identifying new elements and discovering nuclear reactions by his method of nuclear irradiation and bombardment. He was born in Rome, Italy, on September 29, 1901, and died in Chicago, Ilinois, on November 28, 1954, 1943-1949, Creator Department of Energy: Office of Public
Aftairs, (10/01/1977-19852). From series: Photographs of
Construction, Facilities, and Community Life at Oak Ridge and
Other Manhattan Project Sites, compiled 1943-1946, Record Group 434: General Records of the Department of Energy, 1915— 2007. Identifier: 558578. U.S. National Archives and Records Administration, wwwarchives.gov / Wikimedia Commons / Public domain image 4.94 pav. a / Model of a nuclear power station / O FooT Too / shutterstock.com / ID: 122923771
4.94 pav., b / Nuclear fuel assembly / O Peter Sobolev / shutterstock.com / ID: 107457002
4.9.6 pav. / A modern nuclear bomb explosion over water / O Keith Tarrier / shutterstock.com / ID: 193519109 4.10.1 pav. / Operation Ivy,
Mike cloud, aerial view, 1955-1979.
Creator Department of Energy: Office of Public Affairs,
(10/01/1977-19852).
From series: Activities and Personnel of
the Department of
Energy and Predecessor Agencies, compiled
1955-1979. Record Group 434: General Records of the
Department of Energy,
1915-2007.
Identifier: 558592.
U. S. National Archives and Records Administration, College
Park, www.archives.gov / Wikimedia Commons / Public domain
image 4.10.2 pav. / 6 Peter Ginter/Science Faction/Corbis 4.11.6 pav. / High radiation level near sarcophagus of Chernobyl nuclear station, Ukraine / O Peter Sobolev / shutterstock.com / ID: 66513859
4.12.1 pav. / Photographic plate, or emulsion, exposed to billionvolt protons produced by the Cosmotron at Brookhaven
National Laboratory. c. 1957. Image courtesy of ENERGY.GOV, HD.6D.684 / www.flickr.com / United States government work
4.12.3 pav. / NACA Physicits studying Alpha Rays in a continuous cloud chamber. A cloud chamber is used by Lewis scientists to obtain information aimed at minimizing undesirable effects Of tadiation on nuclear-powered aircraft components. Nuclearpowered aircraft were never developed and aircraft nuclear propulsion systems were canceled in the carly 19605. 12 September
1957.
NASA
Identifier: NIX-
957-45925.
courtesy of NASA /nasaimages.org.
Image
4.12.5 pav. / Proton with 300 GeV energy producing 26 charged
particles in the 30 inch hydrogen bubble chamber at FERMILAB. c.1973. Image courtesy of ENERGY.GOV, HD.6B.235 / www.flickr.com / United States government work
4.12.6 pav., a / Yellow classic geiger counter isolated on white /
O Joe White / shutterstock.com / ID: 24884917 4.14.1 pav. / An aerial view shows the SLAC National Accelerator Laboratory in Menlo Park, Calif. Image courtesy of ENERGY. GOV / www.flickr.com / United States government work
4.14.2 pav. / AERIALS - Overall site aerial shot from southwest, 09/13/2007.
Image Number: 07-0329-14.
Hahn. O Fermilab, http://vms.fnal.gov/
Photographer Reidar
4.14.5 pav. / Views of the LHC tunnel sector 3-4. Photo by Maximilien Brice, 05 Oct 2009. Identifier: CERNAC-0910152-02. 6 2009 CERN, http://cds.cern.ch / Image is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0
International (CC BY-SA 4.0) license [http://creativecommons.
org/licenses/by-sa/4.0/])
4.14.6 pav. / O Frederic Pitchal/Sygma/Corbis 4.14.7 pav. /
Simulated Higgs to two jets and two electrons,
Image creator: Lucas Taylor, Oct 1997. Identifier: CERN-
EX-9710002-1. 6 1997 CERN, http://cds.cern.ch/ Image is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International (CC BY-SA 4.0) license [http://creativecommons.
org/licenses/by-sa/4.0/])
4.15.1 pav. / Uncapped spent nuclear fuel stored underwater in
K-East Basin on the Hanford nuclear site in Washington. Image courtesy of the Department of Energy / Wikimedia Commons /
United States government work P 104 / Silhouette of Telescope. Elements of this image furnished by NASA. / O Triff / ID: 242022061 5.1.1 pav. / An 18th Century Persian astrolabe - maker unknown.
The points of the curved spikės on the front rete plate, mark
the positions of the brightest stars. The name of each star being
labeled at the base of cach spike. The back plate, or mater is
engraved with projected coordinate lines. In the Whipple Museum
of the History of Science in Cambridge. O Photo by Andrew
Dunn, 5 November 2004 / Wikimedia Commons / The image is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 2.0
Generic (CC BY-SA 2.0) license [http://ereativecommons.org/ licenses/by-sa/2.0/deed.en]
3.1.2 pav: / The image shows a colour composite of visible and nearinfrared images of the dark cloud Barnard 68.
It was obtained
with the 8.2-m VLT ANTU telescope and the multimode FORS1 instrument in March
1999.
At these wavelengths, the small cloud
is completely opague because of the obscuring effect of dust partielės in its interior. Id: eso0102a, Image courtesy of European Southern Observatory (ESO), www.eso.org / The image is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) license [http:/creativecommons.org/licenses/ by/40/ 5.1.3 pav: / Extreme explosion. Id 314013, Image courtesy of ESA, ilustration by ESA/ECF, www.esa.int / Image is used under the general permission 1 pav. / Vector Solar System / O fluidworkshop / ID: 73943629 3.2.2 pav: / Solar System Features Eight Planets. Image courtesy of NASA/ĮPL, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 5.2.3 pav: / Mercury Globe 09N, 09E. Image courtesy of NASA/ Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Carnegie Institution of Washington, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 4 pav. / Venus - Computer Simulated Global View Centered at 180 Degrees East Longitude, ID P39225. Image courtesy 0f NASA/JPL, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.5 pav. / SDOS Ultra-high Definition View of 2012 Venus Transit. NASA image captured June 5, 2012. Image courtesy of NASA/ SDO, AIA, www:nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.6 pav: / Twelve orbits a day provide the Mars Global Surveyor MOC wide angle cameras a global “snapshot"of weather patterns across the planet, 8 September 2000. Image courtesy of NASA/ JPL/MSSS, www:nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.7 pav: / Jupiter and its shrunken Great Red Spot. Image courtesy of NASA, ESA, and A. Simon (Goddard Space Flight Center), www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.8 pav: / Saturn taken by Voyager 2, Image courtesy of NASA/ JPL-Caltech, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.9 pav: / Radio Occultation: Unraveling Saturn's Rings. Cassini conducted the first radio occultation observation of Saturn“ rings on May 3, 2005. Image courtesy of NASA/ĮPL, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.2.10 pav. / The image of the planet Uranus taken by the spacecraft Voyager 2 in 1986, 16 December 1986. Image courtesy of NASA/ JPL/Voyager mission, www:nasa.gov / Image is used under the general permission 5.2.11 pav. / Full-Disk Neptune. 20 Aug 1989. Image courtesy of NASA, wwy.nasa.gov / Image is used under the general permission 5.2.12 pav. / Approaching Pluto. Date: 13 Jul 20151mage courtesy of NASA/JHUAPL/SWRI, www:nasa.gov / Image is used under the general permission 5.3.2 pav., a / Field of grass and forest / O lakov Kalinin / ID: 174515381 3.3.2 pav., b / Field of grass and forest / O Steve Buckley / ID: 142024447 5.3.3 pav. / OFUNATO, Japan (March 15, 2011) A fishing boat is among debris in Ofunato, Japan, following a 9.0 magnitude carthguake and subseguent tsunami. Image courtesy of U.S. Navy photo by Mass Communication Specialist Ist Class Matthew M. Bradley/Released. / Wikimedia Commons / United States government work 3.3.4 pav: / Impact site of a nickel-iron meteorite that fell on carth 49,000 years ago. / O) Action Sports Photography / ID: 39394957 3.3.5 pav: / Geolgists' karst sinkhole, Biržai district, Lithuania. 6 Photo by User: Vilensija, 4 November 2014 / Wikimedia Commons / The photo is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) license http: //creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en]
173
3.3.7 pav. / The Sun-Earth connection. Id 215432. Image courtesy of Magnetosphere: NASA, the Sun: ESA/NASA - SOHO, wywwcesa.int / Image is used under the general permission 3.4.1 pav. / Full Moon photograph taken 10-22-2010 from Madison, Alabama,
USA.
Photographed with a Celestron 9.25 Schmidt:
Cassegrain telescope. Acguired with a Canon EOS Rebel | (EOS 500D), 20 images stacked to reduce noise. 200 ISO 1/640 sec. 6 Photo by Gregory H. Revera, 22 October 2010 / Wikimedia Commons / The image is licensed undera Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) [http://ereativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en]
5.4.2 pav. / LRO image mosaic shows Tycho crater under lighting
conditions similar to those when the above “obligue" image was taken. North is up in this image, which is about 81 miles wide
(130 km). Image courtesy of NASA Goddard/Arizona State University, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.4.3 pav. / NASA lunar chart of eguatorial region (Iatitudes 455 to 45N) 1: 10.000.000 (LPC-1).
1979. Image courtesy of NASA
/U.S. Defense Mapping Agency, www.nasa.gov / Image is used under the general permission.
3.4.4 pav. / Vector Solar System / O fluidworkshop / ID:73943629 3.5.1 pav. / Asteroid Mathilde. 27 June 1997. Image courtesy of JHU/ APL/NASA, www.nasa.gov / Image is used under the general 2 by E. Kolmhofer, H. Raab; Johannes-Kepler-Observatory, Linz, Austria (http://www.sternwarte.at), 7 April 1997 / Wikimedia
Commons / The photo is
licensed under the Creative Commons
Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) license
[http://ereativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en]
5.5.3 pav. / Comet C/2001
04 (NEAT) next to Messier 44 (also
called Praesepe). O Photo by Oliver Stein / Wikimedia Commons / Yhe image is licensed under a Creative Commons AttributionShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) license [http://ereativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en]
5.5.4 pav. / Comet on the space / O Cessna152 / ID: 109960778
3.5.6 pav. / Meteoric shower in the night / O Shalygin / ID: 36876631 3.5.8 pav. / Nakhla meteorite from Mars. Nakhla fell in Egypt in 1911.
AMNH
in NYC. 6 Photo by Jon Taylor (User:
įtaylor14368), May 12, 2011 / wwwflickr.com / The image is licensed under a Creative Commons
Atti
ition-ShareAlike 2.0
JC BY-SA 2.0) license [https://creativecommons.org/
Iicenses/by-sa/2.0/]
5.5.9 pav. / Velnio duobė. Vartotojo: Italas nuotrauka 2012 09 03 /
Wikimedia Commons / Nuotraukos autorius paskelbė ją viešai naudojamą 3.6.2 pav. / Total Solar eelipse 1999 in France, O Photo by Luc Viatour, www.lucnix.be,
11 August 1999 / Wikimedia Commons
/ The image is licensed under a Creative Commons AttributionShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) license [http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en]
3.6.3 pav. / A solar prominence began to bow out and the broke apart in a graceful, floating style in a little less than four hours (Mar.
16, 2013). The seguence was captured in extreme ultraviolet light. A large cloud of the particlės appeared to hover further out above the surface before it faded away: Image courtesy of Solar Dynamies Observatory/NASA, www.nasa.gov / Image is used under the general permission. 3.6-4 pav. / Hinode Views the Sun's Surface. Image courtesy of Hinode ĮAXA/NASA/PPARC,
www.nasa.gov / Image is used
under the general permission 3.6-5 pav. / Large field-of-view image of sunspots in Active Region 10030 observed on 15 July 2002. Image courtesy of the Royal Swedish Academy of Sciences, www.solarphysics.kva.se / Image is used under the general permission 3.8.2 pav. / A very cold white dwarf star. Although scientists believe them to be mostly the remnants Of dead stars, it is possible that some may have habitable zones, or even planets remaining in
orbit around them. O Image by User: Sephirohą, 5 April 2011 / Wikimedia Commons / The image is licensed under a Creative
Commons Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) license [http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/deed.en] 3.8.4 pav. / This is a mosaic image, one of the largest ever taken by NASA5 Hubble Space Telescope of the Crab Nebula, a six-lightycar-wide expanding remnant of a star supernova explosion. 1 December 2005. Image courtesy of NASA, ESA, J. Hester and A.
Loll (Arizona State University), www.nasa.gov / The material
was created for NASA by Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-26555, or for ESA by the Hubble European Space Agency Information Centre. Image is used under the
general permission 5.8.5 pav. / A composite image of the Crab Nebula showing the X-ray
(blue), and optical (red) images superimposed. The size of the X-ray image is smaller because the higher energy X-ray emitting electrons radiate away their energy more guickly than the lower energy optically emitting electrons as they move. 19 September 2002. Image courtesy of Optical: NASA/HST/ASU/. Hester et al. X-Ray: NASA/CXC/ASU/. Hester et al., www:nasa.gov / The material was created for NASA by Space Telescope Science
Institute under Contract NAS5-26355, or for ESA by the Hubble
European Space Agency Information Centre. Image is used under
the general permission. 3.9.1 pav. / Artists impression of the double-star system GG Tauri-A. Id: cs01434a. Image courtesy of European Southern Observatory (ESO)/L. Calgada, wwweso.org / The image is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0)
license [http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/]
5.9.3 pav. / ALCOR et MIZAR, voici I"etoile principale ici, situče
dans la GRANDE OURSE visible a W'oeil nu. on peut voir sa double aussi. Ici un z00m enorme a ėtė fait avec 17 min de poses avec une lunette VIXEN de 114/600 canon cos 400 d. (0 Photo by User: sebastien lebrigand, April 9, 2012 /
www.flickr.com / Under the Creative Commons AttributionShareAlike 2.0 Generic (CC BY-SA 2.0) license [https://creativecommons.org/licenses/by-sa/2.0/]
3.9.7 pav. / Hubble image of variable star RS Puppis. ID: heic1323a. Image courtesy of NASA,
ESA, and the Hubble Heritage Team
(STScI/AURA)-Hubble/Europe Collaboration, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.9.8 pav. / Hubble Sees Gas Shell Around Nova Cygni 1992. ID: opo9321a. Image courtesy of Francesco Parase, ESA/STSel and NASA,
www.nasa.gov / The material was created for NASA
by
Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-26335, or for ESA by the Hubble European Space Agency Information
Centre. Image is used under the general permission 3.10.5 pav. / Star trails over the ESO 3.6-metre telescope, which hosts HARPS, the High Accuracy Radial velocity Planet Searcher, the worlds foremost exoplanet hunter. Image courtesy of European Southern Observatory (ESO)/A.Santerne, www.esa.org / The image is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International (C
Iicenses/by/4.0/]
5.10.7 pav. / Rainbow
BY 4.0) license [http://creativecommons.org/ wheel of the twelve zodiac signs and
constellations / O Yurumi / ID: 116489437 3.11.1 pav. / Telescopės observe the Milky Way. These are on Mauna Kea, Hawaii; one of the best astronomical sites in the world. / 6 MarcelClemens / ID: 102757958 3.11.3 pav. / The Pleiades, an open cluster consisting of approximately 3,000 stars at a distance of 400 light-years (120 parsecs) from Earth in the constellation of Taurus. It is also
known as “The Seven Sisters", or the astronomical designations NGC 1432/35 and M45. 1 June 2004, Image courtesy of NASA, ESA, AURA/Caltech, Palomar Observatory, the science team consists of: D. Soderblom and E. Nelan (STScI), E Benedict and B. Arthur (U. Texas), and B. Jones (Lick Obs.), www:nasa.gov /
Image is used under the general permission.
3.11.4 pav. / This stellar swarm is M8O (NGC 6093), one of the
densest of the 147 known globular star clusters in the Milky Way galaxy. Located about 28,000 light-years from Earth, M80
contains hundreds of thousands of stars, all held together by
their mutual gravitational attraction. 1 July 1999. Image courtesy of NASA, The Hubble Heritage Team, STScl, AURA, www:nasa.gov / The material was created for NASA by Space: Telescope Science Institute under Contract NAS5-26555, or
for ESA by the Hubble European Space Agency Information Centre. Image is used under the general permission
5.11.5 pav. / Astronomers have used NASA's Hubble Space
Telescope to photograph the iconic Horsehead Nebula in a
new, infrared light to mark the 23rd anniversary of the famous observatory's launch aboard the space shuttle Discovery on April 24, 1990) Image courtesy of NASA/ESA/Hubble Heritage Team,
www.nasa.gov / Image is used under the general permission 5.11.7 pav. / Hubble Panoramic View of Orion Nebula Reveals
Thousands of Stars. Orion Nebula, M42, NGC 1976. Image courtesy of NASA,ESA, M. Robberto (Space Telescope Science
Institute/! ) and the Hubble Space Telescope Orion Treasury Project Team, www.nasa.gov / The material was created for
NASA by Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-26555, or for ESA by the Hubble European Space
Agency Information Centre. Image is used under the general
permission 3.11.8 pav. / The Glowing Eye of NGC 6751. Image courtesy of NASA/ESA, The Hubble Heritage Team STScI/AURA, www.nasa.gov / Image is used under the general permission
5.11.9 pav. / Helix Nebula:a Gaseous Envelope Expelled By a Dying Star. STSc1-2004-32.
Image courtesy
of NASA,
ESA, C.R.
O'Dell (Vanderbilt University), M. Meixner and R. McCullough (STSc1), www.nasa.gov / Image is used under the general permission
5.11.10 pav. / The Ant Nebula (Menzel 3, MZ. 3): Fiery Lobes
Protrude From Dying, Sun-like Star. ID: STScI-PRC2001-05. Image courtesy of NASA, ESA and The Hubble Heritage Team
(STSc1/AURA), www.nasa.gov / The material was created for
NASA by Space Telescope Science Institute under
Contract
NAS5-26555, or for ESA by the Hubble European Space
Agency Information Centre. Image is used under the general permission
5.12.1 pav. / Artists impression of the Milky Way. ID: es01339g. Image courtesy
of NASA/|PL-Caltech/ESO/R.
wwweso.org / The image
Hurt,
is licensed under a Creative Commons
Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) license
[http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/] 5.12.2 pav. / Andromeda galaxy: Image courtesy of NASA/JPL-
Caltech, www.nasa.gov / Image is used under the general permission.
5.12.3 pav. / Galaxy NGC 1427A Plunges Toward the Fornax Galaxy Cluster. ID: Sc!-PRC2005-09. Image courtesy of NASA, ESA, and The Hubble Heritage Team (STSc1/AURA),
www.nasa.gov / The material was created for NASA by Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-26355, or for ESA by the Hubble European Space Agency Information
Centre. Image is used under the general permission 3.12.4 pav. / Colour composite image of Centaurus A, revealing the lobes and jets emanating from the active galaxys central black hole.
ID: es00903a. Image courtesy of
ESO/WFI
(Optical); MPIR/ESO/APEX/A.Meiss et al. (Submillimetre); NASA/CXC/CfA/R.Kraft
et al. (X-ray), www.eso.org / The
image is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International (CC licenses/by/4.0/]
BY 4.0) license [http://creativecommons.org/
3.12.5 pav. / Artists impression of the huge outflow ejected from the guasar SDSS |11064-1939. ID: es01247a. Image courtesy of European Southern Observatory (ESO)/ L. Calgada,
wwweso.org / The image is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International
BY 4.0) license
[http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/] 3.12.6 pav. / Galaxy cluster Abell 1689. Image courtesy of ASA, ESA, the Hubble Heritage Team (STSc1/AURA)),
J. Blakeslee
(NRC Herzberg Astrophysics Program, Dominion Astrophysical
Observatory), and H. Ford (ĮHU), ), www.nasa.gov / The material was created for NASA by Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-265 SA by the Hubble European Space Agency Information Centre. Image is used
under the general permission 3.13.2 pav. / Temperature of the Cosmic Microwave Background (CMB) radiation spectrum as determined with the
satellite during the first two years of the Differential Microwave Radiometer (DMR) observation. Data collected between 1990
and 1992. Image courtesy of NASA/NASA Goddard Space Flight Center/COBE Science Working Group, www.nasa.gov / Image is used under the general permission
5.13.3 pav. / Galactic Dust Bunnies.
Image courtesy of NASA,
ESA,
and The Hubble Heritage Team (STSc1/AURA), www:nasa.gov / The material was created for NASA by Space Telescope Science Institute under Contract NAS5-26555, or for ESA by the Hubble
European Space Agency Information Centre. Image is used
under the general permission 3.13.4 pav. / Monument of the first Russian spaceship “Vostok-1" in Moscow / O Denis Larkin / ID: 32731741
P. 151 / Photograph courtesy of the Soviet Academy of Sciences showing Soviet Cosmonaut Yuriy Gagrin. 1976. / ID: S76-
22373, NASA Images Collection, Internet Archive, https://archive.org // Public domain image
5.13.5 pav. / The official crew portrait of the Apollo 11 astronauts.
Pictured from left to right are: Neil A. Armstrong, Commander; Michael Collins, Module Pilot; Edwin Module Pilot. 1969-03-30. ID: MSFC-
E. “Buzz" Aldrin, SA-4105-2C.
Lunar Image
courtesy of NASA, www.nasa.gov / Image is used under the:
general permission
5.13.6 pav. / Astronaut Edwin E. Aldrin Įr., lunar module pilot, walks on the surface of the moon near the leg of the Lunar
Module (LM) “Eagle" during the Apollo 11 extravehicular
activity (EVA). 20 July 1969. ID: AS11-40-5903. Image courtesy
of NASA, www.nasa.gov / Image is used under the general
permission 3.13.7 pav. / One of the first steps taken on the Moon, this is an image of Buzz Aldrins bootprint from the Apollo 11 mission. Neil Armstrong and Buzz Aldrin walked on the Moon on July 20, 1969. ID: AS11-40-5877. Image courtesy of NASA, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.13.8 pav. / Buzz Aldrin on Moon with experiment Astronaut Buzz Aldrin on the surface and the Lunar Module (LM) “Eagle" during the Apollo 11 extravehicular activity (EVA). Astronaut Neil A. Armstrong, commander, took this photograph with a 70mim lunar surface camera. 20 July 1969. 1D: AS11-40-5948. Image courtesy of NASA, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.13.9 pav, a / An exhaust plume surrounds the mobile launcher platform on Launch Pad 39A , Kennedy Space Center, Fla., as space shuttle Atlantis lifis off on the STS-132 mission on 14 May 2010. 32is the 132nd shuttle flight, the 32nd for Atlantis and the 34th shutile mission dedicated to International Space Station assembly and maintenance. KSC-2010-3416. Image courtesy of NASA//Tony Gray and Tom Farrar, www.nasa.gov / Image is used under the general permission 3.13.9 pav, 6 / The space shuttle Atlantis touches down on Runway; 15 of the Shuttle Landing Facility at NASAS Kennedy Space Center. The shuttle landed on orbit 202 to complete the 13-day STS-122 mission. Image courtesy of NASA Jack Pfaller, www.nasa.gov / Image is used under the general permission
175
Palmira Pečiuliauskienė FIZIKA Vadovėlis XI-XII klasei Modernioji izika. Astronomija Leidinio vadovas Regimantas Baltrušaitis Redaktorė Zita Šliavaitė
Dailininkės Vytautė Zovienė, Rita Brakauskaitė
Dizainerė Kristina Jėčiūtė Meninis redaktorius Elvis Zovė Maketuotoja Laima Prialgauskaitė Tir. 700 egz.
Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“, Vytauto pr. 29, LT-44352 Kaunas
El. p.infoesviesa.lt Interneto puslapis www.sviesa.lt Spausdino UAB „Druka“, Mainų g. 5, LT-94101 Klaipėda
VADOVĖLIO KORTELĖ
1 i
1
1
1
!
!
1
į
ž
!
' 1
a
! 1
1
Mokinio vardas
ir pavardė
! 1
1
1 Vadovėlio išvaizda (labai gera,
Mokslo metai
1 1 1 1 1 1 p--2p-----0--A-- +--------1 1 1 P---+---------------- +--------1 1 1 K---)---------------- +--------1 1 1 K---h---------2-4 1 1 1 BRANGINKITE IR TAUSOKITE VADOVĖLIUS!
'
gera, patenkinama)
D mokslo metų
i
0 ; mokslo metų
1 je | pabaigoje 1 1 +1------- +------1 +--------------1 +--------------1 1
|
|
4 4 4
| 1 1 1 1 1
LTA
du
SEK
Lu
EA
A
Bu AiS ej
ELL O Gule
+ Elektra ir magnetizmas E ius kia sa + Modernioji fizika. Astronomija
(Je |
NS LA
Aa AAS ku Sue E Ia Jia AVV lele Ke AVA Tie
užduočių.
[eilei